ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 137 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
60 metai |
Turinys |
|
I Teisėkūros procedūra priimami aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/852 dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 ( 1 ) |
|
|
|
DIREKTYVOS |
|
|
* |
2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/853, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės ( 1 ) |
|
|
Klaidų ištaisymas |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE. |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
24.5.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 137/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2017/852
2017 m. gegužės 17 d.
dėl gyvsidabrio, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
pasikonsultavę su Regionų komitetu,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
gyvsidabris yra labai toksiška medžiaga, kelianti visuotinį didelį pavojų žmonių sveikatai, įskaitant metilgyvsidabrio formoje žuvyje ir jūros gėrybių ištekliuose, ekosistemose ir laukinėje gamtoje. Dėl tarpvalstybinio gyvsidabrio taršos pobūdžio 40–80 % Sąjungoje nusėdančio gyvsidabrio yra ne Sąjungos kilmės. Todėl reikėtų imtis veiksmų vietos, regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; |
(2) |
didžiąją dalį išmetamo gyvsidabrio ir susijusią poveikio riziką lemia žmogaus veikla, tokia kaip pirminė gyvsidabrio gavyba ir perdirbimas, gyvsidabrio naudojimas produktuose ir pramoniniuose procesuose, amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir deginant anglis bei tvarkant gyvsidabrio atliekas; |
(3) |
Septintojoje aplinkosaugos veiksmų programoje, priimtoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1386/2013/ES (3), nustatomas ilgalaikis netoksiškos aplinkos tikslas ir numatoma, kad tuo tikslu reikia imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų kuo labiau sumažintas didelis neigiamas cheminių medžiagų poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai; |
(4) |
2005 m. sausio 28 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „Bendrijos strategija dėl gyvsidabrio“, kuri buvo peržiūrėta 2010 m. gruodžio 7 d. (toliau – strategija), siekiama kuo labiau visame pasaulyje sumažinti ir, jei įmanoma, visiškai nutraukti gyvsidabrio išmetimą dėl žmogaus veiklos į orą, vandenį ir žemę; |
(5) |
priėmus strategiją ir įvairių priemonių dėl gyvsidabrio išmetimo, tiekimo, paklausos ir naudojimo bei gyvsidabrio pertekliaus ir atsargų valdymo, per pastaruosius 10 metų Sąjungoje padaryta didelė pažanga gyvsidabrio tvarkymo srityje; |
(6) |
strategijoje rekomenduojama, kad derėtis dėl tarptautinės teisiškai privalomos priemonės dėl gyvsidabrio ir ją sudaryti turėtų būti prioritetinis tikslas, nes Sąjunga savo veiksmais viena negali veiksmingai apsaugoti Sąjungos piliečių nuo neigiamo gyvsidabrio poveikio sveikatai; |
(7) |
Sąjunga ir 26 valstybės narės pasirašė 2013 m. Minamatos konvenciją dėl gyvsidabrio (toliau – Konvencija). Dvi Konvencijos nepasirašiusios valstybės narės – Estija ir Portugalija – pareiškė savo įsipareigojimą ją ratifikuoti. Todėl Sąjunga ir visos jos valstybės narės siekia ją sudaryti, perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti; |
(8) |
jeigu Sąjunga greitai patvirtins Konvenciją, o valstybės narės ją ratifikuos, tai paskatins Konvenciją pasirašiusius didžiuosius gyvsidabrio naudotojus ir teršėjus visame pasaulyje ją ratifikuoti ir įgyvendinti; |
(9) |
šis reglamentas turėtų papildyti Sąjungos acquis ir nustatyti nuostatas, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti visišką Sąjungos acquis atitikimą Konvencijai, kad Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų atitinkamai patvirtinti arba ratifikuoti ir įgyvendinti Konvenciją; |
(10) |
tolesni veiksmai, kurių Sąjunga imtųsi, neapsiribojant tik Konvencijos reikalavimais, būtų paskata kurti produktus ir vykdyti procesus nenaudojant gyvsidabrio, kaip tai padaryta priėmus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1102/2008 (4); |
(11) |
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 193 straipsnį šiuo reglamentu valstybėms narėms neužkertamas kelias išlaikyti arba nustatyti griežtesnes apsaugos priemones, jeigu tokios priemonės yra suderinamos su Sutartimis ir jeigu apie jas pranešta Komisijai; |
(12) |
gyvsidabrio eksporto draudimą, nustatytą Reglamente (EB) Nr. 1102/2008, turėtų papildyti gyvsidabrio importo apribojimai, taikomi priklausomai nuo gyvsidabrio šaltinio, naudojimo paskirties ir kilmės vietos. Turėtų būti toliau taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 (5) nuostatos dėl gyvsidabrio atliekų importo, visų pirma susijusios su kompetentingų institucijų įgaliojimais pagal tą reglamentą; |
(13) |
šio reglamento nuostatomis dėl gyvsidabrio ir gyvsidabrio mišinių importo siekiama užtikrinti, kad Sąjunga ir valstybės narės laikytųsi prievolių pagal Konvenciją dėl prekybos gyvsidabriu; |
(14) |
įvairių produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kuriuose naudojama didelė dalis viso Sąjungoje ir pasaulyje naudojamo gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių, eksportas, importas ir gamyba turėtų būti uždrausti; |
(15) |
šis reglamentas turėtų būti taikomas nedarant poveikio taikytinoms Sąjungos acquis nuostatoms, kuriomis nustatomi griežtesni reikalavimai gaminiams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, įskaitant dėl didžiausio sudėtyje esančio gyvsidabrio kiekio; |
(16) |
gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimo gamybos procesuose turėtų būti palaipsniui atsisakyta, todėl reikėtų skatinti alternatyvių gyvsidabriui medžiagų, kurios neturėtų pavojingų savybių arba bet kokiu atveju būtų mažiau pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai, paiešką; |
(17) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1907/2006 (6) draudžiama nuo 2017 m. spalio 10 d. gaminti, tiekti rinkai ir naudoti penkis fenilgyvsidabrio junginius, kurie, kaip žinoma, naudojami, visų pirma kaip katalizatoriai, poliuretanui gaminti. Taip pat turėtų būti uždrausta nuo 2018 m. sausio 1 d. poliuretano gamybai naudoti kitus katalizatorius, kuriuose yra gyvsidabrio; |
(18) |
turėtų būti palaipsniui atsisakoma alkoholiatų, kuriems pagaminti kaip elektrodas naudojamas gyvsidabris, gamybos, ir tokie gamybos procesai turėtų būti kuo greičiau pakeisti tinkamais gamybos procesais nenaudojant gyvsidabrio. Jeigu nėra tinkamų gamybos procesų, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris, turėtų būti nustatytos atitinkamos natrio ar kalio etanoliato ar metanoliato gamybos naudojant gyvsidabrį sąlygos. Turėtų būti kuo skubiau ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. imtasi priemonių siekiant sumažinti gyvsidabrio naudojimą, siekiant tokiuose gamybos procesuose palaipsniui jį panaikinti; |
(19) |
dėl naujų produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamybos ir pateikimo rinkai ir naujų gamybos procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, naudojimo Sąjungoje padidėtų gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas ir išmetamo gyvsidabrio kiekis. Todėl tokia nauja veikla turėtų būti draudžiama, nebent atlikus vertinimą būtų įrodyta, kad naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio ar naujas gamybos procesas teiktų didelę naudą aplinkai ar sveikatai, nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai ir kad nėra techniniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą; |
(20) |
didelę dalį visame pasaulyje naudojamo ir išmetamo gyvsidabrio sudaro amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir perdirbime naudojamas gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, sukeliantys neigiamus padarinius ir vietos bendruomenėms, ir visam pasauliui. Taigi toks gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas pagal šį reglamentą turėtų būti draudžiamas ir reguliuojamas tarptautiniu lygmeniu. Nedarant poveikio tokio naudojimo draudimui ir be to, kad valstybės narės taiko veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už šio reglamento pažeidimus, taip pat tikslinga numatyti parengti nacionalinį planą, jei pasitaikytų ne tik pavienių to draudimo nesilaikymo atvejų, siekiant spręsti problemą, susijusią su amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir perdirbimu, kurių metu norint iš rūdos išgauti aukso vykdomas amalgamavimas naudojant gyvsidabrį; |
(21) |
gyvsidabrio naudojimas dantų amalgamoms yra didžiausias gyvsidabrio naudojimas Sąjungoje ir tai yra didelis taršos šaltinis. Todėl laikantis Konvencijos ir nacionalinių planų, paremtų visų pirma Konvencijos A priedo II dalyje nurodytomis priemonėmis, dantų amalgamos naudojimas turėtų būti palaipsniui mažinamas. Komisija turėtų įvertinti ir pranešti apie galimybę palaipsniui atsisakyti dantų amalgamos naudojimo ilguoju laikotarpiu, pageidautina iki 2030 m., atsižvelgiant į pagal šį reglamentą būtinus nacionalinius planus ir visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos, susijusios su sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugų organizavimu ir teikimu. Be to, reikėtų imtis ypatingų prevencinių sveikatos apsaugos priemonių, skirtų pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pvz., vaikams ir nėščioms ar maitinančioms krūtimi moterims; |
(22) |
turėtų būti leidžiama naudoti tik dantų amalgamą kapsulėse, o odontologijos įstaigose, kuriose naudojami arba pašalinami dantų amalgamos užpildai arba tokių užpildų turintys dantys, amalgamos separatorių naudojimas turėtų būti privalomas, siekiant apsaugoti odontologus ir pacientus nuo gyvsidabrio poveikio ir užtikrinti, kad atsirandančios atliekos būtų surenkamos ir šalinamos aplinkai saugiu atliekų tvarkymo būdu ir jokiu būdu nepatektų į aplinką. Taigi odontologams turėtų būti draudžiama naudoti į kapsules nesupakuotą gyvsidabrį. Amalgamos kapsulės, pvz., aprašytos Europos standartuose EN ISO 13897:2004 ir EN ISO 24234:2015, yra tinkamos naudoti odontologijoje. Be to, turėtų būti nustatytas minimalus amalgamos dalelių surinkimo separatorių išlaikymo efektyvumas. Amalgamos separatorių atitiktis turėtų būti grindžiama atitinkamais standartais, pvz., Europos standartu EN ISO 11143: 2008. Atsižvelgiant į odontologijos sektoriaus ekonominės veiklos vykdytojų, kuriems šis pakeitimas daro poveikį, dydį, reikėtų skirti pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos nuostatos; |
(23) |
rengiant odontologijos specialybės studentų ir odontologų mokymus apie alternatyvų be gyvsidabrio naudojimą, visų pirma skirtų lengvai pažeidžiamiems visuomenės nariams, tokiems kaip vaikai ir nėščios ar maitinančios krūtimi moterys, taip pat vykdant mokslinius tyrimus ir plėtojant inovacijas burnos ertmės sveikatos srityje ir taip siekiant gerinti žinias apie esamas medžiagas ir dantų atstatymo metodus ir kurti naujas medžiagas, gali būti prisidedama prie gyvsidabrio naudojimo mažinimo; |
(24) |
iki 2017 m. pabaigos Sąjungoje susidarys daugiau nei 6 000 metrinių tonų skysto gyvsidabrio atliekų ir pagrindinė to priežastis – privalomas gyvsidabrio elementų eksploatavimo chloro ir šarmų pramonėje nutraukimas pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/732/ES (7). Atsižvelgiant į turimus ribotus skysto gyvsidabrio atliekų konversijos pajėgumus, pagal šį reglamentą dar turėtų būti leidžiama laikinai saugoti skysto gyvsidabrio atliekas laikotarpį, kurio pakanka, kad būtų užtikrinta visų tokių susidarančių atliekų konversija ir, jei taikytina, kietinimas. Toks saugojimas turėtų būti atliekamas laikantis saugojimo reikalavimų, nustatytų Tarybos direktyvoje 1999/31/EB (8); |
(25) |
prieš tai neapdorotų gyvsidabrio atliekų nuolatinis saugojimas turėtų būti uždraustas dėl rizikos, kurią kelia toks šalinimas, kadangi skystos būklės gyvsidabris yra labai pavojingas. Todėl, prieš pradedant nuolat saugoti gyvsidabrio atliekas, jų atžvilgiu turėtų būti vykdomos jų atitinkamos konversijos ir, jei taikytina, kietinimo operacijos. Tuo tikslu ir siekiant sumažinti susijusią riziką, valstybės narės turėtų atsižvelgti į technines Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės gaires; |
(26) |
siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendintos šio reglamento nuostatos dėl atliekų, reikėtų imtis priemonių siekiant užtikrinti veiksmingą atsekamumo visoje gyvsidabrio atliekų tvarkymo grandinėje sistemą, pagal kurią gyvsidabrio atliekų gamintojai ir atliekų tvarkymo įrenginių, kuriuose saugomos ir tvarkomos tokios atliekos, operatoriai yra įpareigoti sukurti informacijos registrą apskaitos tvarkymo tikslais, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB (9); |
(27) |
Konvencijoje reikalaujama, kad Šalys siektų parengti atitinkamas strategijas gyvsidabriu ar gyvsidabrio junginiais užterštoms teritorijoms nustatyti ir įvertinti. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (10) reikalaujama, kad pramonės įrenginių operatoriai spręstų dirvožemio taršos klausimą. Be to, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (11) reikalaujama, kad valstybės narės spręstų dirvožemio taršos klausimą, kai ji neigiamai veikia vandens telkinio būklę. Todėl Komisija ir valstybės narės turėtų keistis informacija ir dalytis patirtimi apie iniciatyvas ir priemones, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu; |
(28) |
Komisija, peržiūrėdama šį reglamentą, turėtų įvertinti šiuo metu poveikį sveikatai turinčiais laikomus į organizmą patenkančius gyvsidabrio kiekius ir nustatyti naujas su gyvsidabriu susijusias etalonines poveikio dozes, siekiant, kad būtų atsižvelgta į dabartines mokslo žinias apie metilgyvsidabrio keliamą riziką; |
(29) |
siekiant suderinti Sąjungos teisės aktus su Konvencijos Šalių konferencijos sprendimais, kuriuos Sąjunga palaiko Tarybai priimant sprendimą remiantis SESV 218 straipsnio 9 dalimi, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl šio reglamento priedų dalinio pakeitimo ir dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo laikotarpio pratęsimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (12) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(30) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su importo ir eksporto formų nustatymu, gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ir gyvsidabrio mišinių laikino aplinkai saugaus saugojimo techninių reikalavimų nustatymu, naujų produktų ir procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai, draudimu arba leidimu, ir ataskaitų teikimo pareigomis, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (13); |
(31) |
valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, ir turėtų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios; |
(32) |
atsižvelgiant į reikalingų Reglamento (EB) Nr. 1102/2008 pakeitimų pobūdį ir apimtį ir siekiant didinti teisinį tikrumą, aiškumą, skaidrumą ir prisidėti prie teisės aktų supaprastinimo, tas reglamentas turėtų būti panaikintas; |
(33) |
siekiant, kad valstybių narių kompetentingos institucijos ir ekonominės veiklos vykdytojai, kuriems taikomas šis reglamentas, turėtų pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos šiuo reglamentu nustatytos tvarkos, jis turėtų būti taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.; |
(34) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo dėl žmogaus veiklos išmetamo ir išleidžiamo gyvsidabrio bei jo junginių lygį, nustatant, inter alia, gyvsidabrio ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksporto ir importo draudimą, gyvsidabrio naudojimo gamybos procesuose, produktuose, amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje bei perdirbime ir dantų amalgamose apribojimus bei pareigas, susijusias su gyvsidabrio atliekomis, valstybės narės negali deramai pasiekti, tačiau dėl gyvsidabrio taršos tarpvalstybinio pobūdžio ir veiksmų, kurių turi būti imtasi, pobūdžio, to tikslo geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas ir tikslas
Šiuo reglamentu nustatomos priemonės ir sąlygos, susijusios su gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, ir gyvsidabrio mišinių naudojimu, saugojimu ir prekyba, produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, gamyba, naudojimu ir prekyba, bei gyvsidabrio atliekų tvarkymu, siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo dėl žmogaus veiklos išmetamo ir išleidžiamo gyvsidabrio bei jo junginių lygį.
Kai tinkama, laikydamosi SESV, valstybės narės gali taikyti griežtesnius nei šiame reglamente nustatyti reikalavimai.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) gyvsidabris– metalinis gyvsidabris (Hg, CAS RN 7439–97–6);
2) gyvsidabrio junginys– bet kuri cheminė medžiaga, kurią sudaro gyvsidabrio atomai ir vienas ar daugiau kitų cheminių elementų atomų ir kurią į atskiras sudedamąsias dalis galima suskaidyti tik cheminėmis reakcijomis;
3) mišinys– dviejų ar daugiau cheminių medžiagų mišinys ar tirpalas;
4) produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio– produktas arba produkto sudedamoji dalis, kurioje buvo sąmoningai įdėto gyvsidabrio arba gyvsidabrio junginių;
5) gyvsidabrio atliekos– metalinis gyvsidabris, kuris laikomas atliekomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 1 punkte;
6) eksportas– bet kuri iš šių apibrėžčių:
a) |
SESV 28 straipsnio 2 dalies sąlygas atitinkančių gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, negrąžinamas eksportas arba laikinasis išvežimas; |
b) |
SESV 28 straipsnio 2 dalies sąlygų neatitinkančių gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, kuriems taikoma kita nei Sąjungos išorinis tranzitas prekių judėjimo Sąjungos muitų teritorijoje muitinės procedūra, reeksportas; |
7) importas– gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių, gyvsidabrio mišinių ir produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, kuriems taikoma kita nei Sąjungos išorinis tranzitas prekių judėjimo Sąjungos muitų teritorijoje muitinės procedūra, fizinis įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją;
8) šalinimas– šalinimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 19 punkte;
9) pirminė gyvsidabrio gavyba– gavyba, kurią vykdant pagrindinė išgaunama medžiaga yra gyvsidabris;
10) konversija– gyvsidabrio fizinės būsenos cheminis virsmas iš skystosios būsenos į gyvsidabrio sulfidą arba panašų cheminį junginį, kuris yra toks pat stabilus arba stabilesnis ir toks pat tirpus arba mažiau tirpus vandenyje ir kuris nekelia didesnio pavojaus aplinkai ar sveikatai nei gyvsidabrio sulfidas;
11) tiekimas rinkai– tiekimas arba perdavimas trečiajai šaliai už mokestį ar nemokamai. Importas laikomas tiekimu rinkai.
II SKYRIUS
GYVSIDABRIO, GYVSIDABRIO JUNGINIŲ, GYVSIDABRIO MIŠINIŲ IR PRODUKTŲ, KURIŲ SUDĖTYJE YRA GYVSIDABRIO, PREKYBOS IR GAMYBOS APRIBOJIMAI
3 straipsnis
Eksporto apribojimai
1. Eksportuoti gyvsidabrį draudžiama.
2. Eksportuoti į I priedą įtrauktus gyvsidabrio junginius ir gyvsidabrio mišinius draudžiama nuo jame nustatytų datų.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, leidžiama eksportuoti I priede nurodytus gyvsidabrio junginius, jei jie skirti tyrimams laboratorijose arba laboratorinei analizei atlikti.
4. Eksportuoti gyvsidabrio regeneravimo tikslu gyvsidabrio junginius ir gyvsidabrio mišinius, kuriems netaikomas 2 dalyje nustatytas draudimas, draudžiama.
4 straipsnis
Importo apribojimai
1. Importuoti gyvsidabrį ir į I priedą įtrauktus gyvsidabrio mišinius, įskaitant gyvsidabrio atliekas iš bet kurio 11 straipsnio a-d punktuose nurodyto didelio šaltinio, kitais nei šalinimo kaip atliekas tikslais draudžiama. Toks šalinimui skirtų atliekų importas leidžiamas tik tada, kai eksportuojanti šalis neturi galimybės naudotis esamais konversijos pajėgumais savo teritorijoje.
Nedarant poveikio 11 straipsniui ir nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, gyvsidabrio importas ir gyvsidabrio mišinių, išvardytų I priede, importas leidžiamas valstybėje narėje leidžiamo naudojimo tikslu, jei importuojanti valstybė narė davė raštišką sutikimą tokiam importui esant bet kuriai iš šių aplinkybių:
a) |
eksportuojanti šalis yra Konvencijos Šalis ir eksportuojamas gyvsidabris nėra gautas vykdant pirminę gyvsidabrio gavybą, kuri, kaip nurodyta tos Konvencijos 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse, yra draudžiama, arba |
b) |
eksportuojanti šalis, kuri nėra Konvencijos Šalis, pateikė patvirtinimą, kad gyvsidabris nėra gautas vykdant pirminę gyvsidabrio gavybą. |
Nedarant poveikio bet kurioms pagal SESV patvirtintoms nacionalinėms priemonėms, pagal Sąjungos teisės aktus leidžiamas naudojimas laikomas valstybėje narėje leidžiamu naudojimu siekiant taikyti šios dalies nuostatas.
2. Gyvsidabrio mišinių, kuriems netaikomos 1 dalies nuostatos, ir gyvsidabrio junginių importas gyvsidabrio regeneravimo tikslu draudžiamas.
3. Importuoti gyvsidabrį amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos ir perdirbimo tikslu draudžiama.
4. Tais atvejais, kai gyvsidabrio atliekas leidžiama importuoti pagal šį straipsnį, be šio reglamento reikalavimų, ir toliau taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006.
5 straipsnis
Produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, eksportas, importas ir gamyba
1. Nedarant poveikio griežtesniems reikalavimams, nustatytiems kituose taikomuose Sąjungos teisės aktuose, eksportuoti, importuoti ir gaminti Sąjungoje II priede išvardytus produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, draudžiama nuo tame priede nustatytų datų.
2. 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas šiems produktams, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio:
a) |
produktams, kurie naudojami būtiniausioms civilinės saugos ir kariuomenės reikmėms; |
b) |
produktams, kurie naudojami moksliniams tyrimams, instrumentams kalibruoti arba kaip pamatinis etalonas. |
6 straipsnis
Importo ir eksporto formos
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose nustato formas, naudojamas 3 ir 4 straipsnių įgyvendinimui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
III SKYRIUS
GYVSIDABRIO, GYVSIDABRIO JUNGINIŲ IR GYVSIDABRIO MIŠINIŲ NAUDOJIMO IR SAUGOJIMO APRIBOJIMAI
7 straipsnis
Pramoninė veikla
1. Naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius III priedo I dalyje nurodytuose gamybos procesuose draudžiama nuo ten pat nustatytų datų.
2. Naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius III priedo II dalyje nurodytuose gamybos procesuose leidžiama tik laikantis ten pat nustatytų sąlygų.
3. Gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai bei gyvsidabrio mišiniai, nurodyti šio reglamento I priede, laikinai saugomi aplinkai saugiu būdu, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/18/ES (14) ir Direktyvoje 2010/75/ES nustatytų ribų ir reikalavimų.
Siekdama užtikrinti vienodą šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos prievolės taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, nustatančius gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ir gyvsidabrio mišinių laikino aplinkai saugaus saugojimo techninius reikalavimus, atitinkančius Konvencijos Šalių konferencijos priimtus sprendimus pagal Konvencijos 10 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnį, jeigu Sąjunga palaiko atitinkamą sprendimą priimant Tarybos sprendimą pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
8 straipsnis
Nauji produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, ir nauji gamybos procesai
1. Ekonominės veiklos vykdytojai negamina ir netiekia rinkai produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie iki 2018 m. sausio 1 d. nebuvo gaminami (toliau – nauji produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio), išskyrus atvejus, kai tai leidžiama remiantis pagal šio straipsnio 6 dalį priimtu sprendimu arba vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES (15).
Pirma pastraipa netaikoma:
a) |
įrangai, kuri būtina valstybių narių pagrindinių saugumo interesų apsaugai, įskaitant ginklus, amuniciją ir karo reikmenis, skirtus specialiai karo reikmėms; |
b) |
įrangai, suprojektuotai siųsti į kosmosą; |
c) |
produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie buvo pagaminti iki 2018 m. sausio 1 d., techniniams patobulinimams arba perprojektavimui, su sąlyga, kad dėl tokių patobulinimų arba perprojektavimo tuose produktuose bus naudojama mažiau gyvsidabrio. |
2. Ekonominės veiklos vykdytojai nevykdo gamybos procesų, kuriuose naudojamas gyvsidabris arba gyvsidabrio junginiai ir kurie nebuvo vykdomi iki 2018 m. sausio 1 d. (toliau – nauji gamybos procesai), išskyrus atvejus, kai tai leidžiama remiantis pagal 6 dalį priimtu sprendimu.
Šios dalies pirma pastraipa netaikoma procesams, kuriuose gaminami arba naudojami produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, išskyrus tuos, kuriems taikomas 1 dalyje nustatytas draudimas.
3. Jei ekonominės veiklos vykdytojas ketina kreiptis dėl sprendimo pagal 6 dalį, norėdamas gaminti arba tiekti rinkai naują produktą, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba taikyti naują gamybos procesą, kuris teiktų reikšmingą naudą aplinkai ar sveikatai, nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai, ir jei nėra techniniu praktiniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą, tas ekonominės veiklos vykdytojas apie tai praneša atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Tokiame pranešime pateikiama ši informacija:
a) |
atitinkamo produkto ar proceso techninis aprašas; |
b) |
jo naudos ir rizikos aplinkai ir sveikatai vertinimas; |
c) |
įrodymai, patvirtinantys, kad nėra didelę naudą aplinkai ar sveikatai teikiančių techniniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio; |
d) |
išsamus paaiškinimas, kaip procesas turi būti vykdomas arba kaip produktas turi būti gaminamas, naudojamas ir panaudojus kaip atliekos pašalinamas, kad būtų užtikrinta aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsauga. |
4. Atitinkama valstybė narė perduoda Komisijai iš ekonominės veiklos vykdytojo gautą pranešimą, jei ji, remdamasi savo atliktu pranešime pateiktos informacijos vertinimu, mano, kad 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodyti kriterijai yra įvykdyti.
Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie atvejus, kai, jos nuomone, kriterijai, nurodyti 6 dalies pirmoje pastraipoje, nebuvo įvykdyti.
5. Tuo atveju, kai valstybė narė perduoda šio straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, Komisija nedelsdama pateikia tą pranešimą 22 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.
6. Komisija išnagrinėja gautą pranešimą ir įvertina, ar buvo įrodyta, kad naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas teiktų reikšmingą naudą aplinkai ar sveikatai, ir nekeltų didelės rizikos nei aplinkai, nei žmonių sveikatai, ir kad nėra techniniu praktiniu atžvilgiu įmanomų alternatyvų be gyvsidabrio, kurios teiktų tokią naudą.
Komisija praneša valstybėms narėms apie vertinimo rezultatus.
Komisija įgyvendinimo aktų forma priima sprendimus, kuriuose nustato, ar atitinkamas naujas produktas, kurio sudėtyje yra gyvsidabrio, arba naujas gamybos procesas yra leidžiami. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
7. Komisija ne vėliau kaip 2018 m. birželio 30 d. internete viešai paskelbia vykdytų gamybos procesų, kuriuos taikant naudotas gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai ir kurie buvo procesai, taikomi iki 2018 m. sausio 1 d., taip pat produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio ir kurie buvo gaminami iki 2018 m. sausio 1 d., sąrašą ir bet kokius taikomus prekybos apribojimus.
9 straipsnis
Amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir perdirbimas
1. Amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba ir perdirbimas, kurių metu siekiant iš rūdos išgauti aukso vykdomas amalgamavimas naudojant gyvsidabrį, yra draudžiami.
2. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio nuostatoms, kai yra įrodymų, kad esama ne tik pavienių šio straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo nesilaikymo atvejų, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija pagal IV priedą parengia ir įgyvendina nacionalinį veiksmų planą.
10 straipsnis
Dantų amalgama
1. Nuo 2019 m. sausio 1 d. dantų amalgamos turi būti naudojamos tik iš anksto paruoštose dozuotose kapsulėse. Odontologams draudžiama naudoti į vienkartines kapsules nesupakuotą gyvsidabrį.
2. Nuo 2018 m. liepos 1 d. dantų amalgamos nenaudojamos pieniniams dantims gydyti, vaikų iki 15 metų, nėščiųjų ar krūtimi maitinančių moterų dantims gydyti, išskyrus tuos atvejus, kai, odontologo nuomone, tai griežtai būtina dėl specialių paciento medicininių poreikių.
3. Iki 2019 m. liepos 1 d. kiekviena valstybė narė parengia nacionalinį planą dėl priemonių, kurias ji ketina taikyti siekdama palaipsniui mažinti dantų amalgamų naudojimą.
Valstybės narės internete viešai paskelbia savo nacionalinius planus ir perduoda juos Komisijai per vieną mėnesį nuo jų patvirtinimo dienos.
4. Nuo 2019 m. sausio 1 d. odontologijos įstaigų, kuriose naudojamos arba pašalinamos dantų amalgamos užpildai arba tokių užpildų turintys dantys, operatoriai užtikrina, kad jų įstaigose būtų įrengti amalgamos separatoriai amalgamos dalelėms sulaikyti ir surinkti, įskaitant panaudotame vandenyje esančias daleles.
Tokie operatoriai užtikrina, kad:
a) |
naudojant amalgamos separatorius, pradėtus eksploatuoti nuo 2018 m. sausio 1 d., būtų surenkama bent 95 % amalgamos dalelių; |
b) |
nuo 2021 m. sausio 1 d., naudojant bet kokius amalgamos separatorius, būtų užtikrintas a punkte nurodytas amalgamos dalelių surinkimo lygis. |
Siekiant užtikrinti aukščiausią įmanomą surinkimo lygį, amalgamos separatoriai turi būti eksploatuojami laikantis gamintojo instrukcijų.
5. Laikoma, kad kapsulės ir amalgamos separatoriai, atitinkantys Europos standartus arba kitus nacionalinius ar tarptautinius standartus, kuriuose nustatytas lygiavertis kokybės ir surinkimo lygis, atitinka 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus.
6. Odontologai užtikrina, kad jų amalgamos atliekas, įskaitant amalgamos likučius, daleles, užpildus ir dantis arba jų dalis, užterštas dantų amalgama, tvarkytų ir surinktų įgaliota atliekų tvarkymo įstaiga ar įmonė.
Odontologai tiesiogiai ar netiesiogiai jokiomis aplinkybėmis neišleidžia tokių amalgamos atliekų į aplinką.
IV SKYRIUS
ATLIEKŲ IR GYVSIDABRIO ATLIEKŲ ŠALINIMAS
11 straipsnis
Atliekos
Nedarant poveikio šio reglamento 2 straipsnio 5 punktui, gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai (gryni arba esantys mišiniuose), gauti iš toliau nurodytų didelių šaltinių, turi būti laikomi atliekomis pagal Direktyvą 2008/98/EB ir šalinami taip, kad nebūtų sukeltas pavojus žmonių sveikatai ir nebūtų kenkiama aplinkai, laikantis tos direktyvos:
a) |
chloro ir šarmų pramonė; |
b) |
gamtinių dujų valymas; |
c) |
spalvotųjų metalų gavybos bei lydymo operacijos; |
d) |
ekstrahavimas iš cinoberio rūdos Sąjungoje. |
Tokio šalinimo metu negali būti regeneruojamas gyvsidabris jokia forma.
12 straipsnis
Pranešimas apie didelius šaltinius
1. Ekonominės veiklos vykdytojai, veikiantys 11 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytuose pramonės sektoriuose, iki kiekvienų metų gegužės 31 d. atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms siunčia šiuos duomenis:
a) |
duomenis apie bendrą kiekviename įrenginyje saugomo gyvsidabrio atliekų kiekį; |
b) |
duomenis apie bendrą gyvsidabrio atliekų kiekį, išsiųstą į atskirus įrenginius, kuriuose vykdomas gyvsidabrio atliekų laikinas saugojimas, konversija ir, jei taikoma, kietinimas, arba gyvsidabrio atliekų po jų konversijos ir, jei taikoma, kietinimo nuolatinis saugojimas; |
c) |
kiekvieno b punkte nurodyto įrenginio vietą ir kontaktinius duomenis; |
d) |
sertifikato, kurį išduoda laikiną gyvsidabrio atliekų saugojimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 14 straipsnio 1 dalį, kopiją; |
e) |
sertifikato, kurį išduoda gyvsidabrio atliekų konversiją ir, jei taikoma, kietinimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 14 straipsnio 2 dalį, kopiją; |
f) |
sertifikato, kurį išduoda nuolatinį konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų saugojimą vykdantis įrenginio operatorius pagal 14 straipsnio 3 dalį, kopiją. |
2. 1 dalies a ir b punktuose nurodyti duomenys pateikiami naudojant kodus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2150/2002 (16).
3. 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos nebetaikomos ekonominės veiklos vykdytojams, eksploatuojantiems chloro ir šarmų įrenginius, praėjus metams nuo tada, kai ekonominės veiklos vykdytojas nutraukė visų gyvsidabrio elementų eksploatavimą pagal Įgyvendinimo sprendimą 2013/732/ES, ir visas gyvsidabris buvo perduotas į atliekų tvarkymo įrenginius.
13 straipsnis
Gyvsidabrio atliekų saugojimas
1. Nukrypstant nuo Direktyvos 1999/31/EB 5 straipsnio 3 dalies a punkto, gyvsidabrio atliekos gali būti laikinai saugomos skystu pavidalu, jei laikomasi konkrečių minėtos direktyvos I, II ir III prieduose nustatytų gyvsidabrio atliekų laikino saugojimo reikalavimų, tam skirtuose antžeminiuose įrenginiuose, skirtuose ir įrengtuose gyvsidabrio atliekoms laikinai saugoti.
Pirmoje pastraipoje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma nuo 2023 m. sausio 1 d.
2. Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, iš dalies keičiančius šį reglamentą, kuriais laikotarpis, kai leidžiama laikinai saugoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvsidabrio atliekas, pratęsiamas ne ilgiau kaip trejiems metams.
3. Prieš nuolatinai pašalinant gyvsidabrio atliekas, jų atžvilgiu atliekama konversija ir, jei jas ketinama šalinti antžeminiuose įrenginiuose, konversija bei kietinimas.
Gyvsidabrio atliekos, kurių atžvilgiu buvo atliekama konversija ir, jei taikoma, kietinimas, nuolatinai šalinamos tik šiose licencijas šalinti pavojingas atliekas turinčiose nuolatinėse saugyklose:
a) |
druskos kasyklose, pritaikytose nuolatiniam konvertuotų gyvsidabrio atliekų saugojimui, arba giliose požeminėse kietų uolienų formacijose, kuriose užtikrinamas saugos ir sandarumo lygis, kuris atitinka druskos kasyklose užtikrinamą lygį arba yra už jį didesnis, arba |
b) |
antžeminiuose įrenginiuose, skirtuose ir įrengtuose nuolatiniam konvertuotų ir sukietintų gyvsidabrio atliekų saugojimui, kuriuose užtikrinamas saugos ir sandarumo lygis, kuris atitinka a punkte minėtuose įrenginiuose užtikrinamą lygį arba yra už jį didesnis. |
Nuolatinių saugyklų operatoriai užtikrina, kad konvertuotos ir, jei taikoma, sukietintos gyvsidabrio atliekos būtų saugomos atskirai nuo kitų atliekų šalinimo partijomis saugojimo kameroje, kuri užplombuojama. Tie operatoriai taip pat užtikrina, kad būtų laikomasi Direktyvoje 1999/31/EB nustatytų reikalavimų dėl nuolatinių saugyklų, įskaitant tos direktyvos I priedo 8 skirsnio trečioje ir penktoje įtraukose bei II priede nustatytus specialius reikalavimus dėl laikino gyvsidabrio atliekų saugojimo.
14 straipsnis
Atsekamumas
1. Įrenginių, kuriuose gyvsidabrio atliekos laikinai saugomos, operatoriai sukuria registrą, kuriame pateikiami šie duomenys:
a) |
kiekvienos gautos gyvsidabrio atliekų siuntos atveju:
|
b) |
kiekvienos iš įrenginio išvežamos gyvsidabrio atliekų siuntos atveju:
|
c) |
įrenginyje saugomų gyvsidabrio atliekų kiekis kiekvieno mėnesio pabaigoje. |
Įrenginių, kuriuose laikinai saugomos gyvsidabrio atliekos, operatoriai iš karto, kai gyvsidabrio atliekos ištraukiamos iš laikinos saugyklos, išduoda sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad gyvsidabrio atliekos buvo išsiųstos į šiame straipsnyje nurodytą šalinimo veiklą vykdantį įrenginį.
Kai išduodamas sertifikatas, kaip nurodyta šios dalies antroje pastraipoje, jo kopija nedelsiant perduodama atitinkamiems 12 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams.
2. Įrenginių, kuriuose vykdoma gyvsidabrio atliekų konversija ir, jei taikoma, kietinimas, operatoriai sukuria registrą, kuriame pateikiami šie duomenys:
a) |
kiekvienos gautos gyvsidabrio atliekų siuntos atveju:
|
b) |
kiekvienos iš įrenginio išvežamos konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų siuntos atveju:
|
c) |
įrenginyje saugomų gyvsidabrio atliekų kiekis kiekvieno mėnesio pabaigoje. |
Įrenginių, kuriuose vykdoma gyvsidabrio atliekų konversija ir, jei taikoma, kietinimas, operatoriai iš karto, kai užbaigiama visos gyvsidabrio atliekų siuntos konversija ir, jei taikoma, kietinimas, išduoda sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad buvo atlikta visos siuntos konversija ir, jei taikoma, kietinimas.
Kai išduodamas sertifikatas, kaip nurodyta šios dalies antroje pastraipoje, jo kopija nedelsiant perduodama šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrenginių operatoriams ir atitinkamiems 12 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams.
3. Įrenginių, kuriuose vykdoma konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų nuolatinio saugojimo veikla, operatoriai iš karto, kai užbaigiama visos gyvsidabrio atliekų siuntos šalinimo operacija, išduoda sertifikatą, kuriuo patvirtinama, kad visa konvertuotų ir, jei taikoma, sukietintų gyvsidabrio atliekų siunta perduota nuolatiniam saugojimui, laikantis Direktyvos 1999/31/EB nuostatų, ir jame taip pat nurodo informaciją apie saugojimo vietą.
Kai išduodamas sertifikatas, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, jo kopija nedelsiant perduodama šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų įrenginių operatoriams ir atitinkamiems 12 straipsnyje nurodytiems ekonominės veiklos vykdytojams.
4. 1 ir 2 dalyse nurodytų įrenginių operatoriai kiekvienais metais iki sausio 31 d. perduoda registro duomenis už praėjusius kalendorinius metus atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos apie perduotus kiekvieno registro duomenis kasmet informuoja Komisiją.
15 straipsnis
Užterštos vietovės
1. Komisija organizuoja keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis dėl priemonių, kurių buvo imtasi nacionaliniu lygiu siekiant nustatyti ir įvertinti gyvsidabriu ir gyvsidabrio junginiais užterštas vietoves, taip pat pašalinti su tokia tarša susijusią galimą didelę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai.
2. Komisija ne vėliau kaip 2021 m. sausio 1 d. pagal 1 dalį surinktą informaciją, įskaitant gyvsidabriu ir gyvsidabrio junginiais užterštų vietovių sąrašą, viešai paskelbia internete.
V SKYRIUS
SANKCIJOS, KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
16 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, kurios būtinos jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės ne vėliau kaip iki atitinkamos šio reglamento atitinkamų nuostatų taikymo pradžios dienos praneša Komisijai apie tas taisykles ir priemones ir nedelsdamos ją informuoja apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius pakeitimus.
17 straipsnis
Kompetentingos institucijos
Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios atsako už šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą.
18 straipsnis
Ataskaitų teikimas
1. Ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. ir po to atitinkamais laiko tarpais valstybės narės parengia, pateikia Komisijai ir internete viešai skelbia ataskaitą, kurioje pateikiama:
a) |
informacija, susijusi su šio reglamento įgyvendinimu; |
b) |
informacija, reikalinga tam, kad Sąjunga įvykdytų Konvencijos 21 straipsniu nustatytą ataskaitų teikimo pareigą; |
c) |
informacijos, surinktos pagal šio reglamento 12 straipsnį, suvestinė; |
d) |
informacija apie jų teritorijoje esantį gyvsidabrį:
|
e) |
gyvsidabrio tiekimo šaltinius, iš kurių tiekiama daugiau nei 10 metrinių tonų gyvsidabrio per metus, jei valstybė narė žino apie tokius šaltinius. |
Valstybės narės gali nuspręsti neviešinti bet kurios pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos dėl priežasčių, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB (17) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, laikydamosi tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos.
2. 1 dalyje nurodytai ataskaitai teikti Komisija parengia valstybėms narėms skirtą elektroninę ataskaitų teikimo priemonę.
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato atitinkamus klausimynus, siekdama nurodyti turinį, informaciją ir pagrindinius veiklos rodiklius, reikalingus reikalavimams pagal 1 dalį įvykdyti, taip pat 1 dalyje nurodytos ataskaitos formatą ir jos teikimo dažnumą. Konvencijos Šalių prievolės, susijusios su informacijos teikimu, su tais klausimynais nedubliuojamos. Šioje dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3. Valstybės narės nedelsdamos Komisijai pateikia ataskaitas, kurias pateikė Konvencijos sekretoriatui.
19 straipsnis
Peržiūra
1. Komisija iki 2020 m. birželio 30 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai savo vertinimo rezultatus, susijusius su:
a) |
būtinybe Sąjungai reguliuoti krematoriumų išmetamą gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių kiekį; |
b) |
galimybe palaipsniui atsisakyti dantų amalgamų naudojimo ilguoju laikotarpiu, pageidautina iki 2030 m., atsižvelgiant į 10 straipsnio 3 dalyje nurodytus nacionalinius planus ir visapusiškai paisant valstybių narių kompetencijos, susijusios su sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugų organizavimu ir teikimu; |
c) |
aplinkosaugine nauda ir galimybėmis dar labiau suderinti II priedo nuostatas su atitinkamais Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojamas produktų, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tiekimas rinkai. |
2. Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ir peržiūros ataskaitą, be kita ko, atsižvelgdama į Konvencijos Šalių konferencijos atliktą veiksmingumo vertinimą bei pagal šio reglamento 18 straipsnį ir Konvencijos 21 straipsnį valstybių narių parengtas ataskaitas.
3. Komisija, jei būtina, kartu su 1 ir 2 dalyse nurodytomis savo ataskaitomis pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
VI SKYRIUS
DELEGUOTI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI
20 straipsnis
Priedų keitimas
Komisijai pagal šio reglamento 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami jo I, II, III ir IV priedai, siekiant juos priderinti prie Konvencijos Šalių konferencijos priimtų sprendimų pagal Konvencijos 27 straipsnį, jeigu Sąjunga atitinkamą sprendimą palaiko Tarybai priėmus sprendimą pagal SESV 218 straipsnio 9 dalį.
21 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 13 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 13 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 13 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
22 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Priimant importo ir eksporto formas pagal 6 straipsnį, techninius reikalavimus dėl gyvsidabrio, gyvsidabrio junginių ar gyvsidabrio mišinių aplinkai saugaus laikino saugojimo pagal 7 straipsnio 3 dalį, sprendimą pagal 8 straipsnio 6 dalį ir klausimynus pagal 18 straipsnio 2 dalį, Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 panaikinamas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d.
Tačiau III priedo I dalies d punktas taikomas nuo 2017 m. gruodžio 11 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2017 m. gegužės 17 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. ABELA
(1) OL C 303, 2016 8 19, p. 122.
(2) 2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.
(3) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).
(4) 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 dėl metalinio gyvsidabrio ir tam tikrų gyvsidabrio junginių ir mišinių eksporto uždraudimo bei metalinio gyvsidabrio saugaus saugojimo (OL L 304, 2008 11 14, p. 75).
(5) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL L 190, 2006 7 12, p. 1).
(6) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
(7) 2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/732/ES, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl chloro ir šarmų gamybos (OL L 332, 2013 12 11, p. 34).
(8) 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL L 182, 1999 7 16, p. 1).
(9) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
(10) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).
(11) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).
(12) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(13) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(14) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL L 197, 2012 7 24, p. 1).
(15) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).
(16) 2002 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2150/2002 dėl atliekų statistikos (OL L 332, 2002 12 9, p. 1).
(17) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
I PRIEDAS
Gyvsidabrio junginiai, kuriems taikomos 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 7 straipsnio 3 dalis, ir gyvsidabrio mišiniai, kuriems taikomos 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis
Gyvsidabrio junginiai, kuriuos draudžiama eksportuoti nuo 2018 m. sausio 1 d.:
— |
Gyvsidabrio (I) chloridas (Hg2Cl2, CAS RN 10112–91–1) |
— |
Gyvsidabrio (II) oksidas (HgO, CAS RN 21908–53–2) |
— |
Cinoberio rūda |
— |
Gyvsidabrio sulfidas (HgS, CAS RN 1344–48–5) |
Gyvsidabrio junginiai, kuriuos draudžiama eksportuoti nuo 2020 m. sausio 1 d.:
— |
Gyvsidabrio (II) sulfatas (HgSO4, CAS RN 7783–35–9) |
— |
Gyvsidabrio (II) nitratas (Hg(NO3)2, CAS RN 10045–94–0) |
Gyvsidabrio mišiniai, kuriuos draudžiama eksportuoti ir importuoti nuo 2018 m. sausio 1 d.:
— |
Gyvsidabrio ir kitų cheminių medžiagų mišiniai, įskaitant gyvsidabrio lydinius, kuriuose gyvsidabrio koncentracija sudaro ne mažiau kaip 95 % masės. |
II PRIEDAS
Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, minimi 5 straipsnyje.
A dalis. Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio
Produktai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio |
Data, nuo kurios draudžiama eksportuoti, importuoti ir gaminti produktus, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio |
||||||||||||||||||||||||
|
2020 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2020 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2018 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2018 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2018 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2018 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2020 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2020 12 31 |
||||||||||||||||||||||||
|
2020 12 31 |
B dalis. Papildomi produktai, neįtraukti į šio priedo A dalies sąrašą
Jungikliai ir relės, elektroniniams ekranams skirtos šaltojo katodo fluorescencinės lempos bei fluorescencinės lempos su išoriniais elektrodais (angl. – CCFL ir EEFL) ir matavimo prietaisai, jei jie naudojami didesnės įrangos sudedamajai daliai pakeisti ir nėra tinkamos alternatyvos be gyvsidabrio pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/EB (2) ir Direktyvą 2011/65/ES.
(1) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).
(2) 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL L 269, 2000 10 21, p. 34).
III PRIEDAS
7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti gamybos procesams taikomi su gyvsidabriu susiję reikalavimai
I dalis. Draudimas naudoti gyvsidabrį ir gyvsidabrio junginius (grynus ir esančius mišiniuose) gamybos procesuose
a) |
nuo 2018 m. sausio 1 d. – gamybos procesuose, kuriuose gyvsidabris ar gyvsidabrio junginiai naudojami kaip katalizatorius; |
b) |
nukrypstant nuo a punkto, vinilchlorido monomero gamyba draudžiama nuo 2022 m. sausio 1 d.; |
c) |
nuo 2022 m. sausio 1 d. – gamybos procesuose, kuriuose gyvsidabris naudojamas kaip elektrodas; |
d) |
nukrypstant nuo c punkto, nuo 2017 m. gruodžio 11 d. – gaminant chlorą ir šarmus, kai gyvsidabris naudojamas kaip elektrodas; |
e) |
nukrypstant nuo c punkto, natrio arba kalio metanoliato ar etanoliato gamyba draudžiama nuo 2028 m. sausio 1 d.; |
f) |
nuo 2018 m. sausio 1 d. – gaminant poliuretaną, jei netaikomi apribojimai arba draudimai pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XVII priedo 62 įrašą. |
II dalis. Gamybos procesai, kuriuose ribojamas gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimas ir išleidimas
Natrio arba kalio metanoliato ar etanoliato gamyba
Gaminant natrio ar kalio metanoliatą ar etanoliatą turi būti laikomasi I dalies e punkto nuostatų ir šių sąlygų:
a) |
nenaudojamas gyvsidabris iš pirminės gyvsidabrio gavybos; |
b) |
iki 2020 m. 50 %, palyginti su 2010 m. kiekiu, sumažinamas tiesiogiai ir netiesiogiai į orą, vandenį ir žemę išleidžiamas gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių kiekis gaminant vieną produkcijos vienetą; |
c) |
remiami gamybos procesų, kuriuose nenaudojamas gyvsidabris, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra; ir |
d) |
nuo 2017 m. birželio 13 d. nedidinamas iki tos dienos jau eksploatuotų įrenginių, kuriuose natrio ar kalio metanoliato ar etanoliato gamybai naudojamas gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai, pajėgumas ir neleidžiama statyti naujų tokių įrenginių. |
IV PRIEDAS
9 straipsnyje nurodyto nacionalinio veiksmų plano dėl amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos ir perdirbimo turinys
Nacionaliniame veiksmų plane pateikiama ši informacija:
a) |
nacionaliniai tikslai ir sumažinimo uždaviniai siekiant nutraukti gyvsidabrio ir gyvsidabrio junginių naudojimą; |
b) |
veiksmai, kurių imamasi siekiant užkirsti kelią:
|
c) |
priemonės, kurių bus imamasi siekiant palengvinti amatininkiškos ir mažos apimties aukso gavybos ir perdirbimo sektoriaus formalizavimą ar reglamentavimą; |
d) |
pirminiai skaičiavimai, kiek gyvsidabrio sunaudojama šalies teritorijoje vykdant amatininkišką ir mažos apimties aukso gavybą bei perdirbimą ir kokie metodai yra taikomi; |
e) |
strategijos, kaip skatinti mažinti vykdant amatininkišką ir mažos apimties aukso gavybą bei perdirbimą išmetamą ir išleidžiamą gyvsidabrio kiekį bei gyvsidabrio poveikį, įskaitant metodų be gyvsidabrio skatinimą; |
f) |
strategijos, kaip valdyti prekybą ir užkirsti kelią tam, kad gyvsidabris ir gyvsidabrio junginiai iš užsienio ir vidaus šaltinių nebūtų nukreipiami į amatininkišką ir mažos apimties aukso gavybą bei perdirbimą; |
g) |
strategijos, kaip įtraukti suinteresuotuosius subjektus į nacionalinio plano įgyvendinimą ir nuolatinį tobulinimą; |
h) |
visuomenės sveikatos strategija dėl gyvsidabrio poveikio amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba užsiimantiems kalnakasiams ir jų bendruomenėms, kuri, be kita ko, turi apimti sveikatos duomenų rinkimą, sveikatos priežiūros darbuotojų mokymą ir informuotumo didinimą per sveikatos priežiūros įstaigas; |
i) |
strategijos, kaip nuo amatininkiškoje ir mažos apimties aukso gavyboje ir perdirbime naudojamo gyvsidabrio poveikio apsaugoti jautrias gyventojų grupes, visų pirma vaikus ir vaisingo amžiaus moteris, ypač nėščias moteris; |
j) |
informacijos teikimo amatininkiška ir mažos apimties aukso gavyba užsiimantiems kalnakasiams ir susijusioms bendruomenėms strategijos; ir |
k) |
nacionalinio plano įgyvendinimo tvarkaraštis. |
V PRIEDAS
Atitikties lentelė
Reglamentas (EB) Nr. 1102/2008 |
Šis reglamentas |
1 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 1 ir 2 dalys |
1 straipsnio 2 dalis |
3 straipsnio 3 dalis |
1 straipsnio 3 dalis |
3 straipsnio 4 dalis |
2 straipsnis |
11 straipsnis |
3 straipsnio 1 dalies a punktas |
13 straipsnio 3 dalies a punktas |
3 straipsnio 1 dalies b punktas |
13 straipsnio 1 dalis |
3 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |
13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa ir 3 dalies antra pastraipa |
3 straipsnio 2 dalis |
— |
4 straipsnio 1 dalis |
13 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 2 dalis |
13 straipsnio 1 dalis |
4 straipsnio 3 dalis |
— |
5 straipsnio 1 dalis |
— |
5 straipsnio 2 dalis |
— |
5 straipsnio 3 dalis |
— |
6 straipsnio 1 dalies a punktas |
— |
6 straipsnio 1 dalies b punktas |
12 straipsnio 1 dalies a punktas |
6 straipsnio 1 dalies c punktas |
12 straipsnio 1 dalies b ir c punktai |
6 straipsnio 2 dalies a punktas |
12 straipsnio 1 dalies a punktas |
6 straipsnio 2 dalies b punktas |
12 straipsnio 1 dalies b ir c punktai |
6 straipsnio 3 dalis |
12 straipsnio 1 dalis |
6 straipsnio 4 dalis |
— |
7 straipsnis |
16 straipsnis |
8 straipsnio 1 dalis |
— |
8 straipsnio 2 dalis |
— |
8 straipsnio 3 dalis |
— |
8 straipsnio 4 dalis |
— |
8 straipsnio 5 dalis |
— |
9 straipsnis |
— |
DIREKTYVOS
24.5.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 137/22 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2017/853
2017 m. gegužės 17 d.
kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:
(1) |
Tarybos direktyvoje 91/477/EEB (3) nustatyta papildoma vidaus rinkos priemonė. Ja nustatyta pusiausvyra tarp, viena vertus, įsipareigojimo užtikrinti tam tikrą kai kurių šaunamųjų ginklų ir jų pagrindinių dalių judėjimo laisvę Sąjungoje, ir, kita vertus, būtinybės kontroliuoti tą laisvę tiems produktams pritaikytomis saugumo garantijomis; |
(2) |
tam tikrus su Direktyva 91/477/EEB susijusius aspektus reikia toliau proporcingai tobulinti, siekiant kovoti su šaunamųjų ginklų naudojimu nusikalstamais tikslais ir atsižvelgiant į neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius. Tokiomis aplinkybėmis Komisija 2015 m. balandžio 28 d. komunikate dėl Europos saugumo darbotvarkės paragino peržiūrėti tą direktyvą ir suformuoti bendrą požiūrį į šaunamųjų ginklų deaktyvavimą, siekiant užkirsti kelią tam, kad nusikaltėliai juos reaktyvuotų ir naudotų; |
(3) |
kai šaunamieji ginklai įsigyjami ir laikomi vadovaujantis Direktyva 91/477/EEB, turėtų būti taikomos ginklų nešiojimą, medžioklę ar sportinį šaudymą reglamentuojančios nacionalinės nuostatos; |
(4) |
Direktyvos 91/477/EEB tikslais tarpininko apibrėžtis turėtų apimti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, įskaitant partnerystes, o terminas „tiekimas“ turėtų apimti skolinimą ir išperkamąją nuomą. Kadangi tarpininkai teikia panašias paslaugas, kokias teikia prekiautojai, jiems turėtų būti taikoma Direktyva 91/477/EEB dėl tų prekiautojų pareigų, kurios susijusios su tarpininkų veikla, tiek, kiek jie gali vykdyti tas pareigas, ir tiek, kiek prekiautojas jų nevykdo dėl to paties pagrindinio sandorio; |
(5) |
prekiautojo veiklai priskiriama ne tik šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba, bet ir jų pakeitimas arba perdirbimas, kaip antai viso šaunamojo ginklo sutrumpinimas, kurį atlikus jie priskiriami prie kitos kategorijos ar pakategorės. Išimtinai privati nekomercinė veikla, kaip antai asmeniniam naudojimui skirtų šaudmenų užtaisymas ir pertaisymas naudojant šaudmenų dalis arba atitinkamo asmens turimų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių pakeitimas, kaip antai buožės ar taikiklio keitimas arba tvarkymas susidėvėjus pagrindinėms dalims, neturėtų būti laikoma veikla, kuria būtų leidžiama užsiimti tik prekiautojui; |
(6) |
siekiant pagerinti visų šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių atsekamumą bei siekiant palengvinti jų laisvą judėjimą, visi šaunamieji ginklai ar jų pagrindinės dalys turėtų būti pažymėti aiškiu, nuolatiniu ir unikaliu ženklu bei užregistruoti valstybių narių duomenų kaupimo sistemose; |
(7) |
duomenų kaupimo sistemose laikomi įrašai turėtų apimti visą informaciją, kuria remiantis šaunamąjį ginklą būtų galima susieti su jo savininku, ir jose turėtų būti registruojamas šaunamojo ginklo gamintojo pavadinimas ar prekių ženklas, pagaminimo šalis ar vieta, tipas, markė, modelis, kalibras ir serijos numeris arba unikalus žymuo, uždėtas ant šaunamojo ginklo rėmo arba uokso. Pagrindinės dalys, išskyrus rėmą ar uoksą, duomenų kaupimo sistemose turėtų būti registruojamos prie įrašo, susijusio su šaunamuoju ginklu, kuriame jos turi būti montuojamos; |
(8) |
kad žymenų nebūtų galima lengvai ištrinti ir, siekiant paaiškinti, ant kurių pagrindinių dalių turėtų būti dedami žymenys, reikėtų nustatyti bendras Sąjungos taisykles dėl žymėjimo. Tos taisyklės turėtų būti taikomos tik šaunamiesiems ginklams ar pagrindinėms dalims, kurie pagaminti arba įvežti į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, kai jie pateikiami rinkai, o šaunamiesiems ginklams ir dalims, pagamintiems arba įvežtiems į Sąjungą anksčiau nei tą datą, turėtų būti ir toliau taikomi iki tos datos taikomi žymėjimo ir registravimo reikalavimai pagal Direktyvą 91/477/EEB; |
(9) |
atsižvelgiant į šaunamųjų ginklų ir pagrindinių dalių pavojingumą ir ilgaamžiškumą, siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų atsekti šaunamuosius ginklus ir pagrindines dalis administracinio ir baudžiamojo procesų tikslais bei atsižvelgiant į nacionalinę proceso teisę, būtina užtikrinti, kad įrašai duomenų kaupimo sistemose būtų saugomi 30 metų po atitinkamų šaunamųjų ginklų ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos. Tik kompetentingos institucijos turėtų turėti prieigą prie tų duomenų ir visų susijusių asmens duomenų, ir ta prieiga turėtų būti suteikiama tik ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos leidimų išdavimo ar atšaukimo, ar muitinės procedūrų tikslais, įskaitant galimą administracinių sankcijų taikymą, ir ne ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui po atitinkamų šaunamojo ginklo ar pagrindinių dalių sunaikinimo dienos baudžiamosios teisės vykdymo užtikrinimo tikslais; |
(10) |
siekiant užtikrinti veiksmingą duomenų kaupimo sistemų veikimą svarbu užtikrinti efektyvų, viena vertus, prekiautojų ir tarpininkų, ir, kita vertus, nacionalinių kompetentingų institucijų keitimąsi informacija. Todėl prekiautojai ir tarpininkai turėtų nepagrįstai nedelsdami teikti informaciją nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Siekiant tam sudaryti palankias sąlygas, nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų nustatyti prekiautojams ir tarpininkams prieinamas elektroninio ryšio priemones, kurios galėtų apimti informacijos teikimą e. paštu arba tiesiogiai per duomenų bazę ar kitą registrą; |
(11) |
kalbant apie valstybių narių pareigą nustatyti stebėsenos sistemą, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi šaunamųjų ginklų leidimų išdavimo sąlygų, valstybės narės turėtų nuspręsti, ar vertinimas turi apimti išankstinį sveikatos ar psichologinį patikrinimą; |
(12) |
nedarant poveikio nacionalinei teisei dėl profesinės atsakomybės, atitinkamos medicininės ar psichologinės informacijos vertinimą atliekantiems medicinos specialistams ar kitiems tokią informaciją teikiantiems asmenims neturėtų kilti atsakomybė tais atvejais, kai yra piktnaudžiaujama šaunamaisiais ginklais, laikomais pagal Direktyvą 91/477/EEB; |
(13) |
kai šaunamieji ginklai ir šaudmenys yra tiesiogiai neprižiūrimi, jie turėtų būti saugiai saugomi. Jei šaunamieji ginklai ir šaudmenys saugomi kitur nei saugykloje, jie turėtų būti laikomi atskirai vieni nuo kitų. Kai šaunamasis ginklas ir šaudmenys turi būti perduoti vežti vežėjui, tas vežėjas turėtų būti atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir saugojimą. Tinkamo saugojimo ir saugaus transportavimo kriterijai turėtų būti apibrėžti nacionalinėje teisėje, atsižvelgiant į atitinkamų šaunamųjų ginklų skaičių ir kategoriją; |
(14) |
Direktyva 91/477/EEB neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių taisyklėms, pagal kurias leidžiama sudaryti teisėtus sandorius dėl šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų užsakomojo pardavimo paštu būdu, internetu ar sudarant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (4), pavyzdžiui, skelbiant interneto aukcionų katalogus ar skelbimus, susitariant telefonu ar e. paštu. Vis dėlto labai svarbu, kad tokių sandorių šalių tapatybes ir jų teisėtas galimybes sudaryti tokius sandorius būtų galima patikrinti ir jos būtų faktiškai patikrintos. Todėl, kalbant apie pirkėjus, tikslinga užtikrinti, kad jų tapatybę ir, kai tinkama, tai, ar jiems išduotas leidimas įsigyti šaunamąjį ginklą, pagrindines dalis ar šaudmenis, licencijuotas ar leidimą turintis prekiautojas ar tarpininkas arba viešosios valdžios institucija ar tokios institucijos atstovas patikrintų iki pristatymo arba ne vėliau kaip pristatymo metu; |
(15) |
patiems pavojingiausiems šaunamiesiems ginklams Direktyvoje 91/477/EEB turėtų būti nustatytos griežtesnės taisyklės siekiant užtikrinti, kad tų ginklų, išskyrus kai kurias ribotas ir tinkamai pagrįstas išimtis, nebūtų galima nei įsigyti, nei turėti, nei pardavinėti. Kai tų taisyklių nesilaikoma, valstybės narės turėtų imtis visų tinkamų priemonių, kurios galėtų apimti tų ginklų konfiskavimą; |
(16) |
vis dėlto valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina švietimo, kultūros, įskaitant kino filmus ir teatrą, mokslinių tyrimų ar istoriniais tikslais. Leidimą turintys asmenys gali būti, inter alia, ginklininkai, ginklų patikros tarnybos, gamintojai, sertifikuoti ekspertai, kriminalistikos srityje dirbantys mokslininkai, o tam tikrais atvejais – su filmų ar televizijos laidų kūrimu susiję asmenys. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė leisti asmenims įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis nacionalinės gynybos tikslais, kaip antai vykdant savanoriškus karinius mokymus, numatytus pagal nacionalinę teisę; |
(17) |
valstybės narės turėtų galėti nuspręsti pripažintiems muziejams ir kolekcininkams išduoti leidimus įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, kai tai būtina istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais, su sąlyga, kad prieš gaudami tokį leidimą tokie muziejai ir kolekcininkai įrodo, jog jie ėmėsi būtinų priemonių, kad nekiltų joks pavojus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai, be kita ko, užtikrinus tinkamą saugojimą. Bet koks toks leidimas turėtų būti išduodamas atsižvelgus į konkrečią situaciją, įskaitant kolekcijos pobūdį ir jos tikslus, ir turi ją atitikti, o valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta kolekcininkų ir kolekcijų stebėsenos sistema; |
(18) |
prekiautojams ir tarpininkams neturėtų būti trukdoma valdyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis tais atvejais, kai įsigyti ir laikyti tokius šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis leidžiama išimties tvarka (kai juos būtina valdyti deaktyvavimo ar perdarymo tikslais), arba kai tai leidžiama kitais atvejais pagal Direktyvą 91/477/EEB, iš dalies pakeistą šia direktyva. Taip pat prekiautojams ir tarpininkams neturėtų būti trukdoma valdyti tokių šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų tais atvejais, kurie nepatenka į Direktyvos 91/477/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, taikymo sritį, kaip antai tuo atveju, kai šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys turi būti eksportuojami už Sąjungos ribų arba kai ginklus turi įsigyti ginkluotosios pajėgos, policija arba viešosios valdžios institucijos; |
(19) |
prekiautojai ir tarpininkai turėtų turėti galimybę atsisakyti vykdyti bet kokį įtartiną pilnų šovinių dėtuvių ar šaudmenų veikiančio detonatoriaus sudedamųjų dalių pirkimo sandorį. Sandoris gali būti laikomas įtartinu, jei, pavyzdžiui, perkamas numatomam asmeniniam naudojimui neįprastas kiekis, pirkėjas atrodo nežinantis, kaip naudojami šaudmenys, arba jeigu pirkėjas primygtinai nori atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nenori pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Prekiautojai ir tarpininkai taip pat turėtų turėti galimybę apie tokius įtartinus sandorius pranešti kompetentingoms institucijoms; |
(20) |
rizika, kad imitaciniai ir kitų tipų tuščiaisiais šoviniais šaudantys ginklai bus perdirbti į tikrus šaunamuosius ginklus, yra didelė. Todėl problemą, kai tokiais perdirbtais ginklais naudojasi nusikaltėliai, būtina spręsti, visų pirma juos įtraukiant į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį. Be to, siekiant išvengti rizikos, kad dujiniai ir signaliniai ginklai būtų gaminami taip, kad juos būtų galima perdirbti taip, jog sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, Komisija turėtų priimti technines specifikacijas, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti tokiu būdu; |
(21) |
atsižvelgiant į pavojų, kad netinkamai deaktyvuoti šaunamieji ginklai gali būti reaktyvuoti, ir siekiant padidinti saugumą visoje Sąjungoje, tokie šaunamieji ginklai turėtų būti įtraukti į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį. Turėtų būti pateikta deaktyvuotų šaunamųjų ginklų apibrėžtis, kuri atspindėtų šaunamųjų ginklų deaktyvavimo bendruosius principus, kaip nustatyta Protokole prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, pridėtame prie Tarybos sprendimo 2014/164/ES (5), kuriuo tas protokolas perkeliamas į Sąjungos teisinę sistemą; |
(22) |
kariniam naudojimui skirti šaunamieji ginklai, kaip antai AK 47 ir M 16, kuriais galima šaudyti pasirinkus šaudymo režimą, kai jie gali būti rankiniu būdu perjungti į automatinį arba pusiau automatinį šaudymo režimą, turėtų būti priskirti A kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir todėl jie turėtų būti uždrausti civiliniais tikslais. Juos perdirbus į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jie turėtų būti priskirti A kategorijos 6 punktui; |
(23) |
kai kurie pusiau automatiniai ginklai gali būti lengvai perdirbti į automatinius ginklus, taigi jie gali kelti grėsmę saugumui. NET jei nebūtų tokio perdirbimo, tam tikri pusiau automatiniai šaunamieji ginklai galėtų būti labai pavojingi, kai jų šovinių skaičius yra didelis. Todėl turėtų būti uždrausta civiliniais tikslais naudoti pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su pritvirtinta dėtuve, kuri sudaro sąlygas iššauti didelį skaičių šovinių, taip pat pusiau automatinius šaunamuosius ginklus su nuimama didelės talpos dėtuve. Šaunamojo ginklo priskyrimas konkrečiai kategorijai nenustatomas remiantis vien galimybe ilgiesiems šaunamiesiems ginklams pritaikyti dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 10 šovinių, o trumpiesiems šaunamiesiems ginklams – dėtuvę, į kurią telpa daugiau kaip 20 šovinių; |
(24) |
nedarant poveikio leidimų atnaujinimui pagal Direktyvą 91/477/EEB, pusiau automatiniai šaunamieji ginklai, šaudantys žiedinio įskėlimo šoviniais, įskaitant šaudančius 22 ir mažesnio kalibro šoviniais, neturėtų būti priskirti A kategorijai, nebent jie yra perdirbti iš automatinių šaunamųjų ginklų; |
(25) |
nedarant poveikio valstybių narių teisei pasirinkti taikyti griežtesnes taisykles, Direktyvos 91/477/EEB nuostatos dėl Europos šaunamojo ginklo leidimo kaip pagrindinio dokumento, kurio reikia šauliams sportininkams ir kitiems asmenims, kuriems išduotas leidimas pagal tą direktyvą, kad jie galėtų vykdyti savo atitinkamą veiklą, turėtų būti patobulintos įtraukiant į jos atitinkamas nuostatas nuorodą į A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus; |
(26) |
daiktai, kurie yra fiziškai panašūs į šaunamuosius ginklus (kopijos), tačiau kurie yra pagaminti taip, kad jų nebūtų galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio varomąja jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį, neturėtų patekti į Direktyvos 91/477/EEB taikymo sritį; |
(27) |
kai valstybės narės turi nacionalinės teisės aktus, reglamentuojančius senovinius ginklus, tokiems ginklams Direktyva 91/477/EEB yra netaikoma. Vis dėlto senovinių šaunamųjų ginklų kopijos neturi tokios pačios istorinės svarbos ar nekelia tokio paties susidomėjimo ir jos gali būti gaminamos naudojant šiuolaikines technologijas, kurios gali padidinti jų ilgaamžiškumą ir tikslumą. Todėl tokioms kopijoms turėtų būti taikoma Direktyva 91/477/EEB. Direktyva 91/477/EEB netaikoma kitiems gaminiams, kaip antai oriniams prietaisams, kurie neatitinka šaunamojo ginklo apibrėžties ir todėl jų ta direktyva nereglamentuoja; |
(28) |
siekiant pagerinti valstybių narių keitimąsi informacija, būtų naudinga, jei Komisija galėtų įvertinti tokių informacijos, saugomos valstybių narių jau sukurtose kompiuterizuotose duomenų kaupimo sistemose, keitimosi sistemos būtinuosius elementus, įskaitant galimybę sudaryti sąlygas kiekvienai valstybei narei naudotis tokia sistema. Toje sistemoje gali būti naudojamas vidaus rinkos informacinės sistemos (IMI), sukurtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (6), modulis, konkrečiai pritaikytas šaunamiesiems ginklams. Toks valstybių narių keitimasis informacija turėtų vykti laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 (7) nustatytų asmens duomenų apsaugos taisyklių. Kai kompetentingai institucijai reikia susipažinti su informacija apie asmens, prašančio išduoti leidimą įsigyti ar turėti šaunamąjį ginklą, teistumą, ta institucija turėtų turėti galimybę gauti tą informaciją pagal Tarybos pamatinį sprendimą 2009/315/TVR (8). Atsižvelgiant į turimas keitimosi informacija priemones, jei tinkama, prie Komisijos įvertinimo galėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; |
(29) |
siekiant užtikrinti tinkamą valstybių narių keitimąsi informacija elektroninėmis priemonėmis apie išduotus leidimus perduoti šaunamuosius ginklus į kitą valstybę narę ir atsisakymus išduoti leidimus įsigyti ar laikyti šaunamąjį ginklą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais nustatomos nuostatos, kuriomis valstybėms narėms būtų suteikta galimybė sukurti tokią informacijos keitimosi sistemą. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (9) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti rengiant deleguotuosius aktus, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; |
(30) |
siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (10); |
(31) |
šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; |
(32) |
tvarkant asmens duomenis pagal Direktyvą 91/477/EEB turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/679. Kai pagal Direktyvą 91/477/EEB surinkti asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais, tuos duomenis tvarkančios institucijos turėtų laikytis taisyklių, priimtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 (11); |
(33) |
kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; |
(34) |
todėl Direktyva 91/477/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista; |
(35) |
Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia direktyva ir Direktyva 91/477/EEB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (12), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (13) 1 straipsnyje nurodytas sritis; |
(36) |
Šveicarijos atžvilgiu šia direktyva ir Direktyva 91/477/EEB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (14), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (15) 3 straipsniu; |
(37) |
Lichtenšteino atžvilgiu šia direktyva ir Direktyva 91/477/EEB plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (16), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnyje nurodytas sritis, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (17) 3 straipsniu, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 91/477/EEB iš dalies keičiama taip:
1) |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis 1. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys: 1) šaunamasis ginklas– bet kuris nešiojamas vamzdinis šaunamasis ginklas, kuris yra sukonstruotas arba gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys, išskyrus atvejus, kai toks ginklas neįtrauktas į šią apibrėžti dėl vienos iš I priedo III dalyje nurodytų priežasčių. Šaunamųjų ginklų klasifikacija pateikta I priedo II dalyje. Laikoma, kad daiktas gali būti perdirbtas taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jo galėtų būti atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys, jei šis daiktas:
2) pagrindinė dalis– vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant ir viršutinį, ir apatinį uoksus, atitinkamais atvejais, pistoleto užraktas, revolverio būgnelis, spyna arba užraktas, kurių kiekvienas atskirai yra priskiriamas tai šaunamųjų ginklų, į kuriuos jie įmontuoti arba numatyti įmontuoti, kategorijai; 3) šaudmenys– sukomplektuotas šaudmuo arba jo komponentai, įskaitant tūteles, kapsules (detonatorius), propelentą, kulkas ar sviedinius, naudojamus šaunamajame ginkle su sąlyga, kad tiems komponentams atitinkamoje valstybėje narėje taip pat taikomas leidimo reikalavimas; 4) dujiniai ir signaliniai ginklai– įrenginiai, turintys šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais, ir kurie negali būti perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų atliekamas šūvis ar paleidžiama kulka ar sviedinys; 5) imitaciniai ginklai– šaunamieji ginklai, specialiai perdirbti, kad būtų galima šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, skirti naudoti, kaip antai teatrų spektakliuose, fotografijos sesijose, filmuose ir televizijos įrašuose, istorinių įvykių atkūrime, paraduose, sporto renginiuose ir mokymuose; 6) deaktyvuoti šaunamieji ginklai– šaunamieji ginklai, kurie deaktyvuojant buvo padaryti visam laikui netinkamais naudoti, užtikrinant, kad visos atitinkamo šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų perdirbtos taip, kad būtų visam laikui netinkamos naudoti ir kad jų nebūtų įmanoma išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą; 7) muziejus– visuomenei atvira ir visuomenės bei jos vystymosi poreikius tenkinanti nuolatinė įstaiga, kuri istoriniais, kultūros, moksliniais, techniniais, švietimo, paveldo išsaugojimo ar pramoginiais tikslais įgyja, saugo, tiria ir eksponuoja šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ar šaudmenis, ir kurią tokia yra pripažinusi atitinkama valstybė narė; 8) kolekcininkas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio veikla skirta šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ar šaudmenų rinkimui bei išsaugojimui istoriniais, kultūriniais, moksliniais, techniniais, švietimo ar paveldo išsaugojimo tikslais, ir kurį tokiu yra pripažinusi atitinkama valstybė narė; 9) prekiautojas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:
10) tarpininkas– bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus prekiautoją, kurio vykdomą prekybą ar verslą visiškai arba iš dalies sudaro bet kuri iš šių veiklų:
11) neteisėta gamyba– šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių dalių ir šaudmenų gamyba ar surinkimas:
12) neteisėta prekyba– šaunamųjų ginklų, jų pagrindinių dalių ar šaudmenų įsigijimas, pardavimas, pristatymas, judėjimas ar perdavimas iš vienos valstybės narės teritorijos ar per jos teritoriją į kitos valstybės narės teritoriją, jei kuri nors iš atitinkamų valstybių narių neišduoda tam leidimo pagal šios direktyvos sąlygas arba jei šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys nėra pažymėti pagal 4 straipsnį; 13) atsekamumas– sisteminis šaunamųjų ginklų ir, jei įmanoma, jų pagrindinių dalių bei šaudmenų judėjimo sekimas nuo gamintojo iki pirkėjo, siekiant padėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms nustatyti, ištirti ir išnagrinėti neteisėtą prekybą ir gamybą. 2. Šios direktyvos tikslais asmuo laikomas nuolatiniu gyventoju tos valstybės, kurios adresas nurodytas jo gyvenamąją vietą patvirtinančiame oficialiame dokumente, kaip antai pase ar nacionalinėje tapatybės kortelėje, kuris tikrinant įsigijimą arba laikymą yra pateikiamas valstybės narės kompetentingai institucijai arba prekiautojui ar tarpininkui. Jeigu asmens adresas nenurodytas jo pase ar nacionalinėje tapatybės kortelėje, jo gyvenamosios vietos šalis nustatoma pagal kitus atitinkamos valstybės narės pripažįstamus oficialius gyvenamosios vietos įrodymus. 3. Europos šaunamojo ginklo leidimas – dokumentas, kurį asmens, teisėtai įsigijusio šaunamąjį ginklą ir juo besinaudojančio, prašymu išduoda valstybės narės kompetentingos institucijos. Leidimo galiojimo terminas yra ne ilgesnis kaip penkeri metai. Galiojimo terminas gali būti pratęstas. Leidime pateikiama II priede nurodyta informacija. Jo negalima perleisti ir jame įrašomas (-i) leidimo turėtojo laikomas (-i) ir naudojamas (-i) šaunamasis ginklas arba šaunamieji ginklai. Šaunamuoju ginklu besinaudojantis asmuo šį leidimą privalo turėti visą laiką, ir jame turi būti nurodyti bet kokie šaunamojo ginklo nuosavybės ar charakteristikų pasikeitimai, taip pat ir tai, kad ginklas (-ai) buvo pamestas (-i) ar pavogtas (-i).“; |
2) |
2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis 1. Šia direktyva nedaromas poveikis nacionalinių nuostatų dėl ginklų nešiojimo, medžioklės ar sportinio šaudymo, naudojant pagal šią direktyvą teisėtai įsigytus ir laikomus ginklus, taikymui. 2. Direktyva netaikoma ginkluotųjų pajėgų, policijos ir viešosios valdžios institucijų įsigyjamiems ir laikomiems ginklams ir šaudmenims, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Ji taip pat netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/43/EB (*1) reglamentuojamam perdavimui. (*1) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).“;" |
3) |
4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
4) |
4a straipsnis iš dalies keičiamas taip: „4a straipsnis Nedarant poveikio 3 straipsniui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik asmenims, kuriems buvo išduota licencija, o šaunamųjų ginklų, priskirtų C kategorijai, atveju – kuriems buvo išduotas specialus leidimas įsigyti ir laikyti tokius šaunamuosius ginklus pagal nacionalinę teisę.“; |
5) |
4b straipsnis išbraukiamas; |
6) |
5 ir 6 straipsniai pakeičiami taip: „5 straipsnis 1. Nedarant poveikio 3 straipsniui, valstybės narės leidžia įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus tik tiems asmenims, kurie turi tam tinkamą priežastį ir kurie:
2. Valstybės narės nustato stebėsenos sistemą, kurią jos gali naudoti nuolat arba periodiškai, siekiant užtikrinti, kad laikotarpiu, kuriam išduotas leidimas, būtų laikomasi nacionalinėje teisėje nustatytų leidimo išdavimo sąlygų ir, inter alia, būtų vertinama medicininė ir psichologinė informacija. Konkreti tvarka nustatoma vadovaujantis nacionaline teise. Kai bet kuri iš leidimų išdavimo sąlygų nebetenkinama, valstybės narės panaikina atitinkamą leidimą. Valstybės narės negali uždrausti jų teritorijoje gyvenantiems asmenims laikyti kitoje valstybėje narėje įsigyto šaunamojo ginklo, išskyrus atvejus, kai jų teritorijoje yra draudžiama įsigyti tokio paties tipo šaunamąjį ginklą. 3. Valstybės narės užtikrina, kad leidimas įsigyti ir leidimas laikyti šaunamąjį ginklą, priskirtą B kategorijai, būtų panaikinamas, jei nustatoma, kad asmuo, kuriam buvo išduotas tas leidimas, laiko dėtuvę, kurią galima įdėti į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ar pertaisomus šaunamuosius ginklus, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, ir kurioje:
išskyrus atvejus, kai tam asmeniui buvo išduotas leidimas pagal 6 straipsnį arba jam leidimas buvo patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 7 straipsnio 4a dalį. 5a straipsnis Siekiant kuo labiau sumažinti pavojų, kad šaunamieji ginklai ir šaudmenys taps prieinami leidimo neturinčiam asmeniui, valstybės narės nustato taisykles, reglamentuojančias tinkamą šaunamųjų ginklų ir šaudmenų priežiūrą, ir taisykles, reglamentuojančias tinkamą saugų jų saugojimą. Šaunamieji ginklai ir jų šaudmenys neturi būti lengvai prieinami kartu. Tinkama priežiūra reiškia, kad atitinkamą šaunamąjį ginklą arba šaudmenis teisėtai laikantis asmuo išlaiko jų kontrolę jų transportavimo ir naudojimo metu. Tokios tinkamos saugojimo tvarkos tikrinimo lygis turi atspindėti atitinkamų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų skaičių ir kategoriją. 5b straipsnis Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai A, B ar C kategorijai priskirti šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys yra įsigyjami ir parduodami sudarant nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/83/ES (*2) 2 straipsnio 7 punkte, šaunamąjį ginklą, jo pagrindines dalis ar šaudmenis įsigyjančio asmens tapatybė, ir kai reikalaujama, leidimas būtų patikrinti prieš juos pristatant tam asmeniui arba ne vėliau kaip pristatymo metu. Tą patikrinimą turi atlikti:
6 straipsnis 1. Nedarant poveikio 2 straipsnio 2 daliai, valstybės narės imasi visų tinkamų priemonių, kad uždraustų įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis, priskiriamus A kategorijai. Jos užtikrina, kad tie šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ir šaudmenys, kurių neteisėtas laikymas prieštarauja tam draudimui, būtų konfiskuoti. 2. Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, komercinės laivybos, didelės vertės krovinių vilkstinių ir ribotos prieigos objektų apsaugos, nacionalinės gynybos, švietimo, kultūros, mokslinių tyrimų ir istoriniais tikslais bei nedarant poveikio 1 daliai, nacionalinės kompetentingos institucijos gali atskirais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus išduoti leidimus A kategorijai priskiriamų šaunamųjų ginklų, pagrindinių dalių ir šaudmenų atžvilgiu, jei tai neprieštarauja visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. 3. Valstybės narės atskirais ypatingais atvejais išimties tvarka ir tinkamai pagrindus gali išduoti kolekcininkams leidimą įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis taikant griežtas saugumo sąlygas, be kita ko, įrodant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, kad imtasi priemonių siekiant išvengti bet kokio pavojaus visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir kad atitinkami šaunamieji ginklai, pagrindinės dalys ar šaudmenys yra laikomi užtikrinant saugumo lygį, atitinkantį neleistinos prieigos prie tokių gaminių riziką. Valstybės narės užtikrina, kad kolekcininkai, kuriems išduotas leidimas pagal šios dalies pirmą pastraipą, būtų identifikuoti 4 straipsnyje nurodytose duomenų kaupimo sistemose. Tokie leidimą turintys kolekcininkai turi tvarkyti visų savo turimų A kategorijai priskirtų šaunamųjų ginklų registrą, kuris turi būti prieinamas nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Valstybės narės, atsižvelgdamos į visus atitinkamus veiksnius, turi sukurti tinkamą tokių leidimą turinčių kolekcininkų stebėsenos sistemą. 4. Valstybės narės gali leisti prekiautojams ar tarpininkams, vykdantiems savo atitinkamą profesinę veiklą, įsigyti, gaminti, deaktyvuoti, taisyti, tiekti, perduoti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, jų pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų. 5. Valstybės narės gali leisti muziejams įsigyti ir laikyti A kategorijai priskirtus šaunamuosius ginklus, pagrindines dalis ir šaudmenis laikantis griežtų saugumo sąlygų. 6. Valstybės narės gali leisti šauliams sportininkams įsigyti ir laikyti A kategorijos 6 ar 7 punktui priskirtus pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, jei laikomasi šių sąlygų:
A kategorijos 6 punktui priskirtų šaunamųjų ginklų atveju valstybės narės, kurios taiko visuotine karine prievole grindžiamą karinę sistemą ir kuriose pastaruosius 50 metų taikoma karinių šaunamųjų ginklų perdavimo karo tarnybos prievolę atlikusiems ir kariuomenę paliekantiems asmenims sistema, gali išduoti leidimą tiems asmenims kaip šauliams sportininkams laikyti vieną šaunamąjį ginklą, naudotą privalomos karo tarnybos metu. Atitinkama viešosios valdžios institucija tuos šaunamuosius ginklus perdaro į pusiau automatinius šaunamuosius ginklus ir periodiškai tikrina, ar tokius šaunamuosius ginklus naudojantys asmenys nekelia pavojaus visuomenės saugumui. Taikomos pirmos pastraipos a, b ir c punktuose įtvirtintos nuostatos. 7. Pagal šį straipsnį išduoti leidimai peržiūrimi periodiškai, ne rečiau kaip kas penkerius metus.“; (*2) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64)." |
7) |
7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
8) |
8 straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip: „3. Jei valstybė narė savo teritorijoje draudžia įsigyti ir laikyti B arba C kategorijai priskirtą šaunamąjį ginklą arba nustato, kad jam įsigyti ir laikyti reikia gauti leidimą, ji apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, kurios apie tai padaro atitinkamą įrašą kiekviename Europos šaunamojo ginklo leidime, jų išduotame tokiam šaunamajam ginklui pagal 12 straipsnio 2 dalį.“; |
9) |
10 straipsnis pakeičiamas taip: „10 straipsnis 1. Šaudmenų įsigijimo ir laikymo taisyklės yra tokios pat kaip ir šaunamųjų ginklų, kuriems jie skirti, laikymo taisyklės. Pusiau automatiniams šaunamiesiems ginklams, kurie šaudo centrinio įskėlimo šoviniais, skirtas dėtuves, kuriose gali tilpti daugiau kaip 20 šovinių arba ilgųjų šaunamųjų ginklų atveju – gali tilpti daugiau kaip 10 šovinių, leidžiama įsigyti tik asmenims, kuriems išduotas leidimas pagal 6 straipsnį arba kuriems leidimas patvirtintas, atnaujintas arba pratęstas pagal 7 straipsnio 4a dalį. 2. Tarpininkai ir prekiautojai gali atsisakyti vykdyti bet kokį pilnų šovinių dėtuvių ar šaudmenų dalių pirkimo sandorį, kurį dėl jo pobūdžio ar masto jie pagrįstai laiko įtartinu, ir apie tokį bandymą sudaryti sandorį turi pranešti kompetentingoms institucijoms.“; |
10) |
įterpiami šie straipsniai: „10a straipsnis 1. Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad įrenginių, turinčių šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais, nebūtų negalima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį. 2. Valstybės narės šaunamiesiems ginklams priskiria įrenginius, turinčius šovinio lizdą, kurie yra sukonstruoti šaudyti tik tuščiaisiais šaudmenimis, dirginamąja medžiaga, kitomis veikliosiomis medžiagomis ar pirotechnikos signaliniais šoviniais ir kuriuos galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį. 3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos dujinių ir signalinių ginklų, pagamintų arba įvežtų į Sąjungą 2018 m. rugsėjo 14 d. arba po tos datos, techninės specifikacijos, siekiant užtikrinti, kad jų nebūtų galima perdirbti taip, kad sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga iš jų būtų galima atlikti šūvį ar paleisti kulką ar sviedinį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pirmą tokį įgyvendinimo aktą Komisija priima ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 14 d. 10b straipsnis 1. Valstybės narės nustato tvarką, pagal kurią kompetentingos institucijos tikrina šaunamųjų ginklų deaktyvavimą, siekiant užtikrinti, kad atlikti kiekvienos pagrindinės šaunamojo ginklo dalies pakeitimai padarytų jo pagrindines dalis visam laikui netinkamomis naudoti ir kad jų nebūtų galima išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, jog būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą. Valstybės narės numato, kad po tokio patikrinimo būtų išduotas sertifikatas ir kitas dokumentas, liudijantis, kad šaunamasis ginklas yra deaktyvuotas, bei kad ant šaunamojo ginklo būtų įtvirtintas aiškiai matomas tai įrodantis žymuo. 2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi deaktyvavimo standartai ir metodai siekiant užtikrintų, kad visos šaunamojo ginklo pagrindinės dalys būtų padarytos visam laikui netinkamomis naudoti ir jog jų nebūtų galima išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 3. 2 dalyje nurodyti įgyvendinimo aktai netaikomi deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams iki tų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos, nebent tie šaunamieji ginklai perduoti į kitą valstybę narę ar pateikti rinkai po tos datos. 4. Valstybės narės per du mėnesius po 2017 m. birželio 13 d. gali pranešti Komisijai apie savo nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus, taikytus iki 2016 m. balandžio 8 d., pagrįsdamos priežastis, dėl kurių tais nacionaliniais standartais ir metodais užtikrintas saugumo lygmuo yra lygiavertis nustatytajam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėse specifikacijose, įtvirtintose 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 (*4) I priede. 5. Kai valstybės narės teikia Komisijai pranešimą pagal šio straipsnio 4 dalį, Komisija ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo pranešimo gavimo dienos priima įgyvendinimo aktus, kuriuose pateikiamas sprendimas, ar tais nacionaliniais deaktyvavimo standartais ir metodais, apie kuriuos pranešta, buvo užtikrinta, kad šaunamieji ginklai buvo deaktyvuojami užtikrinant tokį saugumo lygį, kuris yra lygiavertis saugumo lygiui, užtikrinamam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėmis specifikacijomis, įtvirtintomis 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. 6. Iki 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos bet koks pagal iki 2016 m. balandžio 8 d. taikytus nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus deaktyvuotas šaunamasis ginklas, kai perduotas į kitą valstybę narę arba pateiktas rinkai, turi atitikti šaunamųjų ginklų deaktyvavimo technines specifikacija, įtvirtintas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede. 7. Šaunamieji ginklai, deaktyvuoti iki 2016 m. balandžio 8 d. pagal nacionalinius deaktyvavimo standartus ir metodus, kurie, kaip buvo pripažinta, užtikrino tokį saugumo lygį, kuris yra lygiavertis saugumo lygiui, užtikrinamam šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninėmis specifikacijomis, įtvirtintomis 2016 m. balandžio 8 d. taikomo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2403 I priede, laikomi deaktyvuotais šaunamaisiais ginklais, įskaitant, ir tuos atvejus, kai jie yra perduodami į kitą valstybę narę ar patiekti rinkai po 5 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų taikymo pradžios datos. (*4) 2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti (OL L 333, 2015 12 19, p. 62).“;" |
11) |
3 skyriaus pavadinime žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“; |
12) |
11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nedarant poveikio 12 straipsniui, šaunamuosius ginklus galima perduoti iš vienos valstybės narės į kitą tik tada, kai yra laikomasi šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Ta tvarka taip pat taikoma šaunamųjų ginklų perdavimui juos pardavus sudarant nuotolinės prekybos sutartį, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte.“; |
13) |
12 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:
|
14) |
13 straipsnis papildomas šiomis dalimis: „4. Valstybių narių kompetentingos institucijos elektroninėmis priemonėmis keičiasi informacija apie išduotus leidimus perduoti šaunamuosius ginklus į kitą valstybę narę ir informacija apie atsisakymą išduoti leidimą, kaip numatyta 6 ir 7 straipsniuose, saugumo arba atitinkamo asmens patikimumo sumetimais. 5. Komisija numato sistemą, skirtą keistis šiame straipsnyje nurodyta informacija. Komisija pagal 13a straipsnį priima deleguotuosius aktus, siekiant papildyti šią Direktyvą, nustatydama išsamią sistemingo keitimosi informacija elektroninėmis priemonėmis tvarką. Pirmą tokį deleguotąjį aktą Komisija priima ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 14 d.“; |
15) |
13a straipsnis pakeičiamas taip: „13a straipsnis 1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. 2. 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2017 m. birželio 13 d. 3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais, vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. 5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 6. Pagal 13 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“; |
16) |
įterpiamas šis straipsnis: „13b straipsnis 1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (*5). 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. (*5) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;" |
17) |
15 straipsnio 1 dalyje žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“; |
18) |
17 straipsnis pakeičiamas taip: „17 straipsnis Ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 14 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą, įskaitant jos nuostatų tinkamumo patikrą, prie kurios prireikus pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl, visų pirma, I priede nustatytų šaunamųjų ginklų kategorijų ir klausimų, susijusių su Europos šaunamojo ginklo leidimo sistemos įgyvendinimu, žymėjimu ir naujųjų technologijų, kaip antai trimačio spausdinimo poveikiu ir greitojo atsako (QR) kodo ir radijo dažninio atpažinimo (RFID) naudojimo, poveikiu.“; |
19) |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
20) |
II priedo f punktas pakeičiamas taip:
|
2 straipsnis
1. Valstybės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini kad būtų laikomasi šios direktyvos ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 14 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
2. Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi Direktyvos 91/477/EEB, iš dalies pakeistos šia direktyva, 4 straipsnio 3 ir 4 dalių, ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 14 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
3. Valstybės narės, priimdamos nuostatas pagal 1 ir 2 dalis, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
4. Nepaisant 1 dalies, šaunamųjų ginklų, įsigytų anksčiau nei 2018 m. rugsėjo 14 d., atžvilgiu valstybės narės gali iki 2021 m. kovo 14 d. sustabdyti reikalavimo deklaruoti C kategorijos 5, 6 ar 7 punktui priskirtus šaunamuosius ginklus taikymą.
5. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Strasbūre 2017 m. gegužės 17 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI
Tarybos vardu
Pirmininkas
C. ABELA
(1) OL C 264, 2016 7 20, p. 77.
(2) 2017 m. kovo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2017 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.
(3) 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo (OL L 256, 1991 9 13, p. 51).
(4) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).
(5) 2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas 2014/164/ES dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 89, 2014 3 25, p. 7).
(6) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (VRI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).
(7) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).
(8) 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/315/TVR dėl valstybių narių keitimosi informacija iš nuosprendžių registro organizavimo ir turinio (OL L 93, 2009 4 7, p. 23).
(9) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
(10) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(11) 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (OL L 119, 2016 5 4, p. 89).
(12) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.
(13) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).
(14) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.
(15) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).
(16) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.
(17) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).
Klaidų ištaisymas
24.5.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 137/40 |
2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/ 2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/ 2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/ EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas), klaidų ištaisymas
( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 95, 2017 m. balandžio 7 d. )
Visame šio reglamento tekste:
yra:
„(ES) 2017/…“,
turi būti:
„(ES) 2017/625“;
yra:
„OL L …, p. …“,
turi būti:
95 puslapis 135 straipsnis:
yra:
„1. Tokiu mastu, kokiu naudojantis IMSOC tvarkomoje informacijoje yra asmens duomenų, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (*1) 2 straipsnio a punkte, taikoma Direktyva 95/46/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
turi būti:
„1. Tokiu mastu, kokiu naudojantis IMSOC tvarkomoje informacijoje yra asmens duomenų, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio a punkte ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (1) 2 straipsnio a punkte, taikoma Direktyva 95/46/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
113 puslapis, parašo formuluotė:
yra:
„Tarybos vardu
Pirmininkas
…“,
turi būti:
„Tarybos vardu
Pirmininkas
I. BORG“;
yra:
„Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
…“,
turi būti:
„Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
A. TAJANI“.