ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 64

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

60 metai
2017m. kovo 10d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2017 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/418 dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu

1

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/419, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama pagrindinė medžiaga Urtica spp. ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )

4

 

*

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/420 dėl leidimo naudoti čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, retesnių rūšių mėsinių ir dedeklinių paukščių pašarų priedą (leidimo turėtojas – Delacon Biotechnik GmbH) ( 1 )

7

 

*

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/421, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas

10

 

*

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/422, kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

46

 

*

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/423, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai bendrovių Fujian Viscap Shoes Co. Ltd, Vietnam Ching Luh Shoes Co. Ltd, Vinh Thong Producing-Trading-Service Co. Ltd, Qingdao Tae Kwang Shoes Co. Ltd, Maystar Footwear Co. Ltd, Lien Phat Company Ltd, Qingdao Sewon Shoes Co. Ltd, Panyu Pegasus Footwear Co. Ltd, PanYu Leader Footwear Corporation, Panyu Hsieh Da Rubber Co. Ltd, An Loc Joint Stock Company, Qingdao Changshin Shoes Company Limited, Chang Shin Vietnam Co. Ltd, Samyang Vietnam Co. Ltd, Qingdao Samho Shoes Co. Ltd, Min Yuan, Chau Giang Company Limited, Foshan Shunde Fong Ben Footwear Industrial Co. Ltd ir Dongguan Texas Shoes Limited Co., ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14

72

 

 

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/424, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

105

 

 

2017 m. kovo 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2017/425 dėl šeštojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse, paskelbtame Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080, dėl mažiausios nugriebto pieno miltelių pardavimo kainos nustatymo

107

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2017 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas (ES) 2017/426, kuriuo skiriami Regionų komiteto Danijos Karalystės pasiūlytas narys ir Danijos Karalystės pasiūlytas pakaitinis narys

108

 

*

2017 m. kovo 8 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/427, kuriuo dėl pušinių stiebinių nematodų Bursaphelenchus xylophilus (Steiner et Buhrer) Nickle et al. plitimo prevencijos priemonių Sąjungoje iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2012/535/ES (pranešta dokumentu Nr. C(2017) 1482)

109

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, klaidų ištaisymas ( OL L 173, 2014 6 12 )

116

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/1


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2017/418

2017 m. vasario 28 d.

dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunkčiu ir 218 straipsnio 7 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

Sąjunga ir Kuko Salų Vyriausybė baigė derybas dėl tausios žvejybos partnerystės susitarimo (toliau – Susitarimas), kuris galioja penkerius metus ir yra savaime pratęsiamas, ir dėl jo įgyvendinimo protokolo (toliau – Protokolas), kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Kuko Salos turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai žvejybos srityje;

(2)

Susitarimas ir Protokolas pasirašyti remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2016/776 (2) ir laikinai taikomi nuo 2016 m. spalio 14 d.;

(3)

Susitarimu įsteigtas Jungtinis komitetas, kuriam pavesta stebėti Susitarimo vykdymą, aiškinimą ir taikymą. Be to, Jungtinis komitetas gali patvirtinti tam tikrus Protokolo pakeitimus. Siekiant palengvinti tokių pakeitimų patvirtinimą, tikslinga įgalioti Komisiją, laikantis konkrečių sąlygų, juos patvirtinti taikant supaprastintą procedūrą;

(4)

Susitarimas ir Protokolas turėtų būti patvirtinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinami Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimas ir jo įgyvendinimo protokolas.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 17 straipsnyje ir Protokolo 13 straipsnyje numatytus pranešimus. (3)

3 straipsnis

Remiantis šio sprendimo priede nustatytomis nuostatomis ir sąlygomis, Komisija įgaliojama Sąjungos vardu patvirtinti Protokolo pakeitimus Jungtiniame komitete.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2017 m. vasario 28 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. HERRERA


(1)  2017 m. vasario 14 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2)  2016 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/776 dėl Europos Sąjungos ir Kuko Salų Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarimo ir jo įgyvendinimo protokolo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 131, 2016 5 20, p. 1).

(3)  Susitarimo ir Protokolo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


PRIEDAS

Įgaliojimų taikymo sritis ir Sąjungos pozicijos, kurios turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, nustatymo procedūra

1.

Komisija įgaliojama vesti derybas su Kuko Salų Vyriausybe ir, atitinkamais atvejais bei laikantis šio priedo 3 punkto, susitarti dėl Protokolo pakeitimų, susijusių su šiais klausimais:

a)

žvejybos galimybių persvarstymu ir vėliau atitinkamo finansinio įnašo persvarstymu pagal Susitarimo 5 straipsnį bei 6 straipsnio 3 dalies a punktą ir Protokolo 5 ir 6 straipsnius;

b)

sprendimu dėl paramos sektoriui sąlygų pagal Susitarimo 6 straipsnio 3 dalies b punktą ir Protokolo 3 straipsnį;

c)

techninėmis sąlygomis ir tvarka, pagal kurias Sąjungos laivai vykdo savo žvejybos veiklą pagal Susitarimo 6 straipsnio 3 dalies c punktą ir Protokolo 4 ir 6 straipsnius.

2.

Pagal Susitarimą įsteigtame Jungtiniame komitete Sąjunga:

a)

veikia vadovaudamasi Sąjungos tikslais, kurių siekiama vykdant bendrą žuvininkystės politiką;

b)

atsižvelgia į 2012 m. kovo 19 d. Tarybos išvadas dėl komunikato dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto;

c)

skatina laikytis pozicijų, kurios yra suderinamos su atitinkamomis regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų patvirtintomis taisyklėmis, atsižvelgiant į bendrą pakrantės valstybių vykdomą valdymą.

3.

Kai Jungtinio komiteto posėdyje ketinama priimti sprendimą dėl 1 punkte nurodytų Protokolo pakeitimų, imamasi būtinų priemonių, kad pozicijoje, kuri bus pareikšta Sąjungos vardu, būtų atsižvelgta į Komisijai pateiktą naujausią statistinę, biologinę ir kitą susijusią informaciją.

Šiuo tikslu, remdamosi šia informacija, Komisijos tarnybos, likus pakankamai laiko iki atitinkamo Jungtinio komiteto posėdžio, perduoda Tarybai arba jos parengiamiesiems organams apsvarstyti ir patvirtinti dokumentą, kuriame išdėstyta išsami informacija apie siūlomą Sąjungos poziciją.

Numatomą Sąjungos poziciją 1 punkto a papunktyje nurodytais klausimais Taryba turi patvirtinti kvalifikuota balsų dauguma. Kitais atvejais laikoma, kad parengiamajame dokumente numatyta Sąjungos pozicija patvirtinta, jeigu blokuojančiai mažumai lygus valstybių narių skaičius tam nepaprieštarauja Tarybos parengiamojo organo posėdžio metu arba per 20 dienų nuo parengiamojo dokumento gavimo, atsižvelgiant į tai, kas įvyks anksčiau. Esant prieštaravimui, klausimas perduodamas Tarybai.

Jei kituose susitikimuose, įskaitant vietoje rengiamus susitikimus, neįmanoma pasiekti susitarimo, kad Sąjungos pozicijoje būtų atsižvelgta į naujus elementus, klausimas perduodamas Tarybai arba jos parengiamiesiems organams.

4.

Komisijos prašoma tinkamu laiku imtis visų priemonių, kurios būtinos siekiant tęsti tolesnę veiklą, susijusią su Jungtinio komiteto sprendimu, be kita ko, atitinkamais atvejais paskelbti atitinkamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikti pasiūlymų, kurie būtini tam sprendimui įgyvendinti.


REGLAMENTAI

10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/4


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/419

2017 m. kovo 9 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama pagrindinė medžiaga Urtica spp. ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 23 straipsnio 5 dalį kartu su 13 straipsnio 2 dalimi,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio 3 dalimi, 2015 m. rugpjūčio 18 d. Komisija gavo Institute Technique de l'Agriculture Biologique (ITAB) paraišką medžiagą Urtica spp. patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą. Kartu su paraiška pateikta informacija, kurios reikalaujama pagal 23 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą; Be to, 2016 m. sausio 5 d. Komisija gavo bendrovės „Myosotis“ paraišką dilgėlę patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą. Atsižvelgdama į tai, kad ši paraiška taip pat susijusi su medžiaga Urtica spp., bet siūloma naudojimo paskirtis yra kita, Komisija abi paraiškas įvertino kartu;

(2)

Komisija paprašė Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) suteikti mokslinę pagalbą. 2016 m. liepos 28 d. Tarnyba pateikė Komisijai techninę ataskaitą dėl susijusios medžiagos (2). 2016 m. gruodžio 7 d. Komisija pristatė peržiūros ataskaitą (3) ir šio reglamento projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui ir parengė galutines jų redakcijas šio komiteto posėdžiui 2017 m. sausio 24 d.;

(3)

pareiškėjo pateikti dokumentai rodo, kad medžiaga Urtica spp. atitinka maisto produktų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (4) 2 straipsnyje, kriterijus. Be to, medžiaga Urtica spp. nėra daugiausia naudojama augalų apsaugos tikslais, tačiau vis dėlto ją naudinga naudoti augalų apsaugos produktuose, kurie sudaryti iš šios medžiagos ir vandens. Todėl ji turi būti laikoma pagrindine medžiaga;

(4)

atlikus tyrimus nustatyta, kad medžiaga Urtica spp. gali būti laikoma iš esmės atitinkančia Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 23 straipsnio reikalavimus, visų pirma dėl naudojimo atvejų, kurie buvo išnagrinėti ir išsamiai aprašyti Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl tikslinga medžiagą Urtica spp. patvirtinti kaip pagrindinę medžiagą;

(5)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su jo 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras patvirtinimo sąlygas, kurios yra išsamiai aprašytos šio reglamento I priede;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5) priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagrindinės medžiagos patvirtinimas

I priede nurodyta medžiaga Urtica spp. patvirtinama kaip pagrindinė medžiaga pagal tame priede nustatytas sąlygas.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  Europos maisto saugos tarnyba, 2016 m. Konsultacijų su valstybėmis narėmis ir EFSA dėl paraiškos patvirtinti pagrindinės medžiagos Urtica spp. naudojimą augalams apsaugoti kaip fungicidą, baktericidą ir insekticidą rezultatai. EFSA supporting publication 2016:EN-1075, p. 72.

(3)  http://ec.europa.eu/food/plant/pesticides/eu-pesticides-database/public/?event=activesubstance.selection&language=EN.

(4)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1).

(5)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).


I PRIEDAS

Bendrinis pavadinimas, identifikacijos numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Konkrečios nuostatos

Urtica spp.

CAS Nr. 84012–40–8 (Urtica dioica ekstraktas)

CAS Nr. 90131–83–2 (Urtica urens ekstraktas)

Urtica spp.

Europos farmakopėja

2017 m. kovo 30 d.

Medžiaga Urtica spp. naudojama laikantis konkrečių sąlygų, įtrauktų į šios medžiagos peržiūros ataskaitos (SANTE/11809/2016) išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.


(1)  Išsamesnė informacija apie pagrindinės medžiagos tapatybę, specifikaciją ir naudojimo būdą pateikta peržiūros ataskaitoje.


II PRIEDAS

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo C dalis papildoma šiuo įrašu:

Numeris

Bendrinis pavadinimas, identifikacijos numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (*1)

Patvirtinimo data

Konkrečios nuostatos

„14

Urtica spp.

CAS Nr. 84012–40–8 (Urtica dioica ekstraktas)

CAS Nr. 90131–83–2 (Urtica urens ekstraktas)

Urtica spp.

Europos farmakopėja

2017 m. kovo 30 d.

Medžiaga Urtica spp. naudojama laikantis konkrečių sąlygų, įtrauktų į šios medžiagos peržiūros ataskaitos (SANTE/11809/2016) išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.“


(*1)  Išsamesnė informacija apie pagrindinės medžiagos tapatybę, specifikaciją ir naudojimo būdą pateikta peržiūros ataskaitoje.


10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/7


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/420

2017 m. kovo 9 d.

dėl leidimo naudoti čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, retesnių rūšių mėsinių ir dedeklinių paukščių pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Delacon Biotechnik GmbH“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, retesnių rūšių mėsinių ir dedeklinių paukščių pašarų priedą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatą kaip mėsinių viščiukų, dedeklinių vištaičių, retesnių rūšių mėsinių ir dedeklinių paukščių pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2015 m. gruodžio 4 d. nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad naudojant šį preparatą galima pagerinti mėsinių viščiukų produktyvumą. Tarnybos nuomone, šios išvados gali būti taikomos ir dedeklinėms vištaitėms ir ekstrapoliuojamos visiems retesnių rūšių mėsiniams ir dedekliniams naminiams paukščiams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

čiobrelių aliejaus, sintetinio žvaigždanyžių aliejaus ir putoklinių muilių žievės miltelių preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „kiti zootechniniai priedai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  EFSA Journal 2016;14(7):4351.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Priedo mg/kg visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: kiti zootechniniai priedai (veiklos parametrų gerinimas)

4d15

Delacon Biotechnik GmbH

Čiobrelių aliejus, sintetinis žvaigždanyžių aliejus ir putoklinių muilių žievės milteliai

Priedo sudėtis

Čiobrelių eterinio aliejaus (Thymus vulgaris L.) (1) ir sintetinio žvaigždanyžių eterinio aliejaus mikrokapsulių preparatas (2): ≥ 74 mg/g,

Putoklinių muilių žievės milteliai (Quillaja saponaria) ≥ 200 mg/g

Saponinai ≤ 23 mg/g

Kieto pavidalo

Veikliųjų medžiagų apibūdinimas

Čiobrelių aliejus: timolio 2–4 mg/g

Žvaigždanyžių aliejus (pagamintas cheminės sintezės būdu): (trans ir cis)-anetolų 40–50 mg/g

Putoklinių muilių žievės milteliai (Quillaja saponaria) ≥ 200 mg/g

Analizės metodai  (3)

Timolio kiekybinis nustatymas pašaro priede, premiksuose ir pašaruose: dujų chromatografija/masių spektrometrija (GC/MS)

Mėsiniai viščiukai

Dedeklinės vištaitės

Retesnių rūšių mėsiniai ir dedekliniai paukščiai

150

150

1.

Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Priedo ir premiksų naudotojams pašarų ūkio subjektai nustato veikimo procedūras ir organizacines priemones, kad būtų išvengta galimos su jo naudojimu susijusios rizikos. Jei šios rizikos procedūromis ir organizacinėmis priemonėmis išvengti arba sumažinti iki minimumo neįmanoma, priedas ir premiksai turi būti naudojami dėvint asmenines apsaugos priemones, įskaitant kvėpavimo takų apsaugos priemones.

2027 m. kovo 30 d.


(1)  Kaip apibrėžta Europos Tarybos Europos farmakopėjoje (PhEur, 2005).

(2)  Grynųjų junginių mišinys, imituojantis natūralaus žvaigždanyžių eterinio aliejaus profilį (be estragolio).

(3)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports.


10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/10


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/421

2017 m. kovo 9 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 18 straipsnį,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Po antisubsidijų tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (2) tam tikroms importuojamoms Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemoms, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), nustatė galutinį kompensacinį muitą.

(2)

Po antidempingo tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms taip pat nustatė galutinius antidempingo muitus.

(3)

Po ex officio dalinės tarpinės kompensacinių priemonių peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004.

(4)

Po pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį atliktos kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 (5) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą. Po antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1186/2010 (6) išplėtė antidempingo priemonių taikymą.

(5)

Nustatytos kompensacinės priemonės – 6,3 % ir 7,0 % ad valorem muito norma iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 7,2 % muito norma iš kitų bendrovių importuojamam produktui.

2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(6)

Paskelbus pranešimą (7) apie artėjančią tam tikrų kompensacinių priemonių, galiojančių tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo pabaigą, Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (8) 18 straipsnį.

(7)

Prašymą pateikė „SGL Carbon GmbH“, „TOKAI Erftcarbon GmbH“ ir „GrafTech Switzerland SA“ (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje.

(8)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

3.   Inicijavimas

(9)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (9) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį.

4.   Lygiagretus tyrimas

(10)

2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (10) paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių antidempingo priemonių, galiojančių į Sąjungą importuojamoms tam tikroms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (11) 11 straipsnio 2 dalį.

5.   Suinteresuotosios šalys

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Indijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

5.1.   Atranka

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

a)   Sąjungos gamintojų atranka

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinę padėtį. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Remiantis per padėties analizę surinkta informacija, atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 80 % visos Sąjungos gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

b)   Importuotojų atranka

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

5.2.   Klausimynai ir tikrinamieji vizitai

(17)

Komisija klausimynus nusiuntė Indijos Vyriausybei, visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, dviem žinomiems Indijos gamintojams (eksportuotojams) ir 53 naudotojams, kurie apie save pranešė inicijavus tyrimą.

(18)

Klausimyno atsakymus pateikė Indijos Vyriausybė, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir aštuoni naudotojai.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 26 straipsnį buvo surengti Indijos Vyriausybės patalpose Delyje ir Bopale, taip pat šių bendrovių patalpose:

a)

Sąjungos gamintojai:

„Graftech France SNC“, Kalė, Prancūzija,

„Graftech Iberica S.L.“, Navara, Ispanija,

„SGL Carbon SA“, Vysbadenas, Vokietija,

„Tokai Erftcarbon GmbH“, Grėvenbroichas, Vokietija;

b)

Indijos eksportuojantis gamintojas:

„HEG Limited“, Bopalas (toliau – HEG).

6.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(20)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(21)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μ.Ω.m arba mažesnė, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, importuojami kartu arba atskirai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010) (toliau – GES arba peržiūrimasis produktas).

2.   Panašus produktas

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

peržiūrimojo produkto,

Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto.

(23)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

C.   SUBSIDIJAVIMO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

1.   Įvadas

(24)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms subsidijavimas tęstųsi.

(25)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija nagrinėtos šios schemos, tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

 

Nacionalinės schemos

a)

Sąlyginio apmokestinimo muitu schema (SAMS);

b)

Išankstinių leidimų schema (ILS);

c)

Tikslinių rinkų schema (TRS);

d)

Indijos eksportuojamų prekių schema (IEPS);

e)

Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS);

f)

Eksporto kreditų schema (EKS);

 

Regioninė schema

g)

Atleidimo nuo elektros mokesčio schema (AEMS).

(26)

Pirmiau nurodytos a–e schemos yra pagrįstos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su šio tyrimo PTL susiję du Užsienio prekybos politikos dokumentai: 2009–2014 m. užsienio prekybos politika (2009–2014 m. UPP) ir 2015–2020 m. užsienio prekybos politika (2015–2020 m. UPP). Pastarasis įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. Be to, 2009–2014 m. UPP ir 2015–2020 m. UPP reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustatė atitinkamai 2009–2014 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2009–2014 m.) ir 2015–2020 m. procedūrų vadovo I tome (toliau – PV I 2015–2020 m.). Procedūrų vadovai nuolat atnaujinami.

(27)

f punkte nurodyta EKS yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) reguliuoja komercinių bankų veiklą eksporto kreditų srityje.

(28)

g punkte nurodytą schemą administruoja Madja Pradešo valstijos valdžios institucijos.

(29)

SAMS prieš ją galiojusios Muito sumažinimo leidimo schemos (MSLS) (12) forma ir GPESS jau per pradinį tyrimą buvo kompensuojamos schemos, o ILS, TRS, IEPS, EKS ir AEMS nebuvo tirtos.

(30)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas. Šiam eksportuojančiam gamintojui teko daugiau kaip 95 % viso GES importo iš Indijos į Sąjungą ir 50 % visų apskaičiuotų Indijos gamybos pajėgumų. Indijos gamybos pajėgumai nustatyti remiantis patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymais ir viešai prieinamomis nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo finansinėmis ataskaitomis. Todėl laikyta, kad Indijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygis yra žemas. Indijos valdžios institucijoms buvo tinkamai pranešta, kad dėl žemo Indijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(31)

Po faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė tvirtino, kad bendradarbiavimo lygio negalima laikyti žemu, nes bendradarbiaujančiam gamintojui teko daugiau nei 95 % Indijos GES eksporto į Sąjungą per PTL ir 50 % visų apskaičiuotų Indijos gamybos pajėgumų. Dėl to patikslinama, kad Komisija bendradarbiavimo lygį nustatė remdamasi visais gamybos pajėgumais Indijoje, nes atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą tai buvo laikyta reikšmingesniu rodikliu nei Indijos GES eksporto apimtis į Sąjungą per PTL. Kadangi Indijoje yra tik du vienodo dydžio gamintojai ir tik vienas iš jų bendradarbiavo, galima pagrįstai teigti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, nes nebendradarbiaujanti bendrovė potencialiai turi didelės įtakos vertinant subsidijavimo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybę. Iš tikrųjų, kaip paaiškinta 155 konstatuojamojoje dalyje, nebendradarbiaujantis gamintojas praktiškai nustojo eksportuoti į Sąjungą dėl muito dydžio ir veikiausiai atnaujins dar didesnės apimties eksportą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Taigi, kadangi abiem žinomiems gamintojams tenka po 50 % visų apskaičiuotų Indijos gamybos pajėgumų, negalima atmesti to, kad jų atitinkamos viso Indijos eksporto į Sąjungą dalys bus labiau subalansuotos ir visiškai kitokios nei maždaug 95/5 santykis, nustatytas per PTL. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas. Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad šis tvirtinimas yra nesusijęs su priemonių galiojimo termino peržiūra, kurios tikslas – nustatyti, ar subsidijavimas tęsiasi. Remdamasi nustatytais faktais, susijusiais su vieninteliu eksportuojančiu gamintoju, Komisija jau gali daryti išvadą, kad subsidijavimas tęsiasi. Todėl bendradarbiavimo lygis yra visiškai neaktualus.

2.   Sąlyginio apmokestinimo muitu schema (SAMS)

2.1.   Teisinis pagrindas

(32)

Išsamus SAMS aprašymas pateiktas 1995 m. Muitų ir sąlyginio apmokestinimo pagrindiniais akcizais taisyklėse su pakeitimais, padarytais vėliau paskelbtais pranešimais.

2.2.   Teisė naudotis schema

(33)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

2.3.   Praktinis įgyvendinimas

(34)

Teisę naudotis šia schema turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl sąlyginio apmokestinimo sumos, kuri skaičiuojama procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, FOB vertės. Indijos Vyriausybė įvairiems produktams, įskaitant peržiūrimąjį produktą, nustatė sąlyginio apmokestinimo normas. Jos nustatytos remiantis produkto gamybai kaip žaliavos naudojamų medžiagų vidutiniu kiekiu ar verte ir vidutine už žaliavas sumokėtų muitų suma. Šios normos taikomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Per PTL SAMS norma buvo 3 %, iki 2014 m. lapkričio 22 d. taikant 3,2 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą, o vėliau – 2,4 %, taikant 8 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę ribą

(35)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Į muitinės serverį (ICEGATE) įvedant krovinio duomenis nurodoma, kad eksportas vykdomas pagal SAMS, ir SAMS suma nustatoma neatšaukiamai. Po to, kai vežėjas pateikia bendrąją eksporto deklaraciją, muitinė ją palygina su važtaraščio duomenimis ir įvertina patenkinamai, laikoma, kad visos sąlygos yra įvykdytos ir sąlyginio apmokestinimo suma turi būti sumokėta tiesioginiu mokėjimu į eksportuotojo banko sąskaitą arba išduodant banko vekselį.

(36)

Be to, eksportuotojas turi pateikti eksporto pajamų panaudojimo įrodymą pateikdamas banko pažymą apie eksporto pajamų panaudojimą (BRC). Šį dokumentą galima pateikti po to, kai sumokama sąlyginio apmokestinimo suma, tačiau Indijos Vyriausybė susigrąžina sumokėtą sumą, jei eksportuotojas per nustatytą terminą nepateikia BRC.

(37)

Sąlyginio apmokestinimo sumą galima naudoti bet kokiais tikslais.

(38)

Pagal Indijos apskaitos standartus sąlyginio apmokestinimo muitu suma komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu įtraukiama į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdoma eksporto prievolė.

(39)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL toliau naudojosi SAMS.

2.4.   Išvada dėl SAMS

(40)

Kaip pastebėta per pradinį tyrimą, SAMS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinamoji sąlyginio apmokestinimo muitu suma yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes tai Indijos Vyriausybės tiesioginis lėšų pervedimas. Šios lėšos gali būti naudojamos be apribojimų. Sąlyginio apmokestinimo muitu suma taip pat yra naudinga eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(41)

Eksportuojamų produktų sąlyginio apmokestinimo muitu normą kiekvienam produktui atskirai nustato Indijos Vyriausybė. Tačiau, nors subsidija vadinama sąlyginiu apmokestinimu muitu, ši schema neturi leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, savybių. Mokėjimas grynaisiais eksportuotojui nesiejamas su faktiniu žaliavoms taikomų importo muitų mokėjimu ir nėra muito kreditas buvusio ar būsimo žaliavų importo muitams kompensuoti.

(42)

Per tikrinamąjį vizitą Indijos Vyriausybė ir bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad sąlyginio apmokestinimo normos ir už žaliavas sumokėti muitai buvo deramai susieti. Taip yra todėl, kad nustatydama sąlyginio apmokestinimo muitu normas Indijos Vyriausybė atsižvelgia į medžiagų, naudotų kaip žaliavos gaminant produktą, vidutinį kiekį arba vertę ir vidutinę muitų, sumokėtų už žaliavas, sumą.

(43)

Tačiau Komisija nemano, kad pakanka tariamos sąlyginio apmokestinimo normų ir už žaliavas sumokėtų muitų sąsajos tam, kad schema atitiktų taisykles, nustatytas pagrindinio reglamento I priedo, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Visų pirma, kredito suma nėra skaičiuojama atsižvelgiant į panaudotas faktines žaliavas. Be to, nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurią taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos (įskaitant jų kiekį ir kilmę) naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(44)

Taigi, mokėjimas, kurį Indijos Vyriausybė atlieka tiesiogiai pervesdama lėšas produktus eksportavusiems eksportuotojams, turi būti laikomas tiesiogine Indijos Vyriausybės dotacija, kuri priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

2.5.   Subsidijos sumos skaičiavimas

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota pagal tai, kokią naudą subsidijos gavėjui suteikė subsidija per PTL. Šiuo atveju manyta, kad gavėjas gauna naudos tuo metu, kai pagal šią schemą įvykdoma eksporto operacija. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė privalo sumokėti sąlyginio apmokestinimo sumą, o tai yra finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, be kita ko, nurodoma konkrečiai eksporto operacijai suteiktina sąlyginio apmokestinimo suma, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, laikoma, kad pagal SAMS gauta subsidija yra lygi sąlyginio apmokestinimo sumų, gautų už eksporto operacijas, atliktas pagal šią schemą per PTL, sumoms.

(46)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(47)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 2,02 % subsidijų norma.

3.   Išankstinių leidimų schema (ILS)

3.1.   Teisinis pagrindas

(48)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30 skyriuose, taip pat 2015–2020 m. UPP 4.03–4.24 dalyse ir PV I 2015–2020 m. 4.04–4.52 skyriuose.

3.2.   Teisė naudotis schema

(49)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 50 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, be kita ko, skiriasi teisės naudotis schema taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS vadinamojo tariamo eksporto poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus 2009–2014 m. UPP 8.2 dalyje nurodytoms vadinamojo tariamo eksporto kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai vadinamojo tariamo eksporto lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes teisę naudotis turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

3.3.   Praktinis įgyvendinimas

(50)

ILS gali būti taikoma:

i)

fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkretiems eksportuojamiems produktams gaminti. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiamo importo apimtis ir eksporto prievolė, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį;

ii)

metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiais ir susijusiais produktais), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą;

iii)

tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti ILS tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą;

iv)

tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, reikalingas gaminti produktus, kuriuos ketinama parduoti 2009–2014 m. UPP 8.2. dalies b–f, g, i ir j punktuose minėtų kategorijų pirkėjams kaip vadinamąjį tariamą eksportą. Indijos Vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tokias operacijas, kai tiekiami produktai neišvežami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei;

v)

išankstinio išleidimo įsakymui (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta 2009–2014 m. UPP 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui sąlyginio apmokestinimo muitais ir (arba) muitų grąžinimo forma. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

vi)

kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl vidaus akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis 2009–2014 m. UPP 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(51)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL gavo lengvatų pagal pirmąją poschemę, t. y. ILS fiziniam eksportui. Todėl kompensuotinumo pagal kitas nenaudotas poschemes nustatyti nebūtina.

(52)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(53)

Dėl poschemės, kuria per PTL naudojosi susijusi bendrovė, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos Vyriausybė nustato leidžiamo importo ir eksporto prievolės apimtį ir vertę bei įrašo jas leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos Vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant peržiūrimąjį produktą.

(54)

Importuojamos žaliavos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto prievolė turi būti įvykdyta per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(55)

Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, naujasis UPP dokumentas įsigaliojo 2015 m. balandžio mėn. Kalbant apie 50–54 konstatuojamosiose dalyse nustatytą praktinį įgyvendinimą, naujajame UPP dokumente yra tik vienas pakeitimas – sutrumpinti eksporto prievolės laikotarpį nuo 24 iki 18 mėn. Taip pat reikia pastebėti, kad visoms bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo per PTL panaudotoms licencijoms buvo taikomas 2009–2014 m. UPP, nes jos buvo išduotos iki 2015 m. balandžio mėn.

(56)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi ar tikrinama.

(57)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas turėjo tam tikrą gamybos ir suvartojimo registrą. Tačiau nebuvo galima patikrinti, kurios žaliavos (įskaitant jų kilmę) ir koks jų kiekis buvo sunaudota eksportuojamam produktui gaminti. Tiksliau naudojantis įdiegta sistema nebuvo įmanoma nustatyti ir tiksliai apskaičiuoti, ar susidarė perviršinė suma.

(58)

Dėl 52 konstatuojamojoje dalyje nurodytų tikrinimo reikalavimų nustatyta, kad bendrovei naudojant ILS licencijas nė viena iš jų nebuvo tokiame etape, kuriuo valdžios institucijoms būtų reikėję pateikti 23 priedėlį. Tačiau taip pat nustatyta, kad bendrovės neturėjo tokių įrašų, kuriais remdamosi būtų galėjusios apskaičiuoti perviršines sumas, kaip prašoma 23 priedėlyje, todėl nepriklausomas atestuotasis apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas ateityje nebūtų galėjęs išduoti jokio sertifikato.

(59)

Be to, nustatyta, kad tik 75–85 % be muito pagal ILS importuotų pagrindinių žaliavų (degto naftos kokso) buvo galima fiziškai panaudoti GES, o 15–25 % buvo panaudota dviejuose šalutiniuose produktuose, t. y. luituose ir smulkelėse. Be to, nustatyta, kad bent dalis abiejų šalutinių produktų buvo parduota šalies vidaus rinkoje ir kad nebuvo jokios sistemos, pagal kurią būtų galima nustatyti faktinį degto naftos kokso kiekį, kuris buvo importuotas be muito ir panaudotas eksportuotuose ar šalies vidaus rinkoje parduotuose šalutiniuose produktuose.

(60)

Todėl manoma, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių UPP nuostatų.

3.4.   Išvada dėl ILS

(61)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jį taikant sumažėja muitų pajamos, kurios kitu atveju būtų surinktos, o tiriamasis eksportuotojas gauna naudos, nes padidinamas jo likvidumas.

(62)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama įsipareigojimo eksportuoti bendrovė negali naudotis pagal šias schemas teikiamomis lengvatomis.

(63)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (Sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (Pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos Vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos ir koks jų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti (pagrindinio reglamento II priedo 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo schemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, laikoma, kad peržiūrimojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio naudojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos Vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(64)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

3.5.   Subsidijos sumos skaičiavimas

(65)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas.

(66)

Kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, subsidijos suma bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per PTL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(67)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 0,30 % subsidijų norma.

4.   Tikslinių rinkų schema (TRS)

4.1.   Teisinis pagrindas

(68)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas 2009–2014 m. UPP 3.14 dalyje ir PV I 2009–2014 m. 3.8 dalyje.

4.2.   Teisė naudotis schema

(69)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

4.3.   Praktinis įgyvendinimas

(70)

Pagal šią schemą visiems produktams, įskaitant GES, eksportuojamiems į PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlio 1 ir 2 lentelėje nurodytas šalis, suteikiamas 3 % FOB vertės muito kreditas. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. visiems produktams, eksportuojamiems į 37(C) priedėlio 3 lentelėje nurodytas šalis (tikslinės rinkos), suteikiamas 4 % FOB vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(71)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(72)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Jeigu skundo pateikėjas valdžios institucijoms pateikia visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie eksporto pajamų panaudojimą) kopijas, Indijos Vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus ar jų nesuteikti.

(73)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL naudojosi TRS.

4.4.   Išvada dėl TRS

(74)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. TRS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(75)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(76)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurią taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos (įskaitant jų kiekį ir kilmę) naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, ir taip nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti lengvatą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Be to, Komisija pastebėjo, kad Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

4.5.   Subsidijos sumos skaičiavimas

(77)

Kadangi nėra patikimų priešingų įrodymų, kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir pareiškėjų eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma (skaitiklis) paskirstyta peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(78)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 0,13 % subsidijų norma.

TRS atšaukimas ir pakeitimas

(79)

2015 m. balandžio 1 d. įsigaliojus 2015–2020 m. UPP, TRS ir keturios kitos schemos buvo sujungtos į 83–100 konstatuojamosiose dalyse aprašytą Prekių eksporto skatinimo schemą (PESS). Kaip paaiškinta Indijos Vyriausybės Užsienio prekybos generalinio direktorato dokumente „Svarbiausi 2015–2020 m. užsienio prekybos politikos aspektai“ (13): „seniau galiojo 5 skirtingos schemos (Tikslinių produktų schema, Su rinka susietų tikslinių produktų schema, Tikslinių rinkų schema, Žemės ūkio infrastruktūros skatinimo sertifikatas, Specialioji žemės ūkio ir kaimo pramonės schema (VKGUY)), pagal kurias buvo skatinama eksportuoti prekes išduodant įvairias sąlygas sudarančius sertifikatus (konkrečiam sektoriui ar faktiniam naudotojui). Dabar visos šio schemos sujungtos į vieną schemą, tiksliau Indijos eksportuojamų prekių schemą […].“

(80)

Per tyrimą nustatyta, kad kai tik TRS buvo atšaukta, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas perėjo prie PESS.

(81)

Atsižvelgdama į 79 ir 80 konstatuojamąsias dalis Komisija mano, kad subsidijavimas pagal TRS nebuvo nutrauktas, tačiau buvo sujungtas ir pervadintas, ir kad pagal naują schemą buvo toliau teikiamos TRS lengvatos. Tuo remiantis TRS laikoma kompensuotina iki jos atšaukimo.

5.   Indijos eksportuojamų prekių schema (IEPS)

5.1.   Teisinis pagrindas

(82)

Išsamus IEPS aprašymas pateiktas 2015–2020 UPP 3 skyriuje ir PV I 2015–2020 m. 3 skyriuje.

(83)

IEPS įsigaliojo PTL viduryje – 2015 m. balandžio 1 d. Primenama, kad kaip paaiškinta 79–81 konstatuojamosiose dalyse, IEPS yra TRS ir keturias kitas schemas (Tikslinių produktų schemą, Su rinka susietų tikslinių produktų schemą, Žemės ūkio infrastruktūros skatinimo sertifikatą ir Specialiąją žemės ūkio ir kaimo pramonės schemą (VKGUY)) pakeitusi schema.

5.2.   Teisė naudotis schema

(84)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

5.3.   Praktinis įgyvendinimas

(85)

Teisę naudotis šia schema turinčios bendrovės gali naudotis IEPS eksportuodamos konkrečius produktus į konkrečias šalis, kurios yra priskirtos A grupei (tradicinės rinkos, įskaitant visas ES valstybes nares), B grupei (besiformuojančios rinkos ir tikslinės rinkos) ir C grupei (kitos rinkos). Kiekvienai grupei priskiriamos šalys ir produktai, kuriems nustatytos atitinkamos lengvatinės normos, yra išvardyti 2015–2020 m. UPP 3B priedėlio atitinkamai 1 ir 2 lentelėse.

(86)

Lengvata suteikiama muito kredito, kuris atitinka eksportuojamų produktų FOB vertės procentinę dalį, forma. GES atveju nustatyta, kad per PTL ši procentinė dalis buvo 2 % už eksportą į B grupės šalis ir 0 % už eksportą į A ir C grupės šalis. Ši schema netaikoma tam tikrų rūšių eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir įmonių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių įmonių eksporto apyvartai.

(87)

Muito kreditai pagal IEPS gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 18 mėnesių nuo išdavimo. Jie gali būti naudojami: i) sumokėti muitus už importuojamas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones; ii) sumokėti akcizus už šalies vidaus rinkoje įsigytas žaliavas ar prekes, įskaitant gamybos priemones ir mokėjimus; iii) sumokėti paslaugų mokestį už įsigytas paslaugas.

(88)

Prašymą lengvatoms pagal IEPS gauti reikia pateikti internetu Užsienio prekybos generalinio direktorato svetainėje. Kartu su prašymu internete reikia pateikti susijusius dokumentus (važtaraščius, banko pažymas apie eksporto pajamų panaudojimą ir pristatymo patvirtinimą). Susijusi Indijos Vyriausybės regioninė institucija patikrinusi dokumentus suteikia muito kreditą. Jei eksportuotojas pateikia susijusius dokumentus, regioninė institucija negali savo nuožiūra nesuteikti muito kreditų.

(89)

Buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL naudojosi IEPS.

5.4.   Išvada dėl IEPS

(90)

IEPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. IEPS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. IEPS muito kreditas taip pat yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(91)

Be to, pagal teisės aktus nustatyta, kad IEPS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikoma individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą.

(92)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte ir II bei III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis IEPS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norintis gauti lengvatą eksportuotojas gali paprasčiausiai eksportuoti produktus ir neprivalo įrodyti, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis IEPS. Be to, eksportuotojas gali naudoti IEPS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitu sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus. Be to, Indijos Vyriausybė neatliko tolesnio tyrimo remdamasi faktinėmis žaliavomis ir sandoriais, kad nustatytų, ar nebuvo atliktas per didelis mokėjimas.

(93)

Eksportui į Europos Sąjungą per PTL nebuvo galima tiesiogiai pasinaudoti IEPS, nes ES valstybės narės priskirtos A grupei, kuri tuo laikotarpiu neatitiko IEPS lengvatų suteikimo sąlygų. Tuo remdamasi Indijos Vyriausybė tvirtino, kad IEPS neturėtų būti laikoma kompensuotina subsidija. Tačiau IEPS muito kreditai, kurie buvo suteikti už GES eksportą į trečiąsias šalis, gali būti laisvai perleidžiami ir naudojami žaliavų, kurios panaudotos peržiūrimajame produkte, net kai tas produktas eksportuojamas į Sąjungą, importo muitams kompensuoti. Dėl to manyta, kad IEPS buvo naudinga apskritai eksportuojant GES, įskaitant eksportą į Sąjungą, todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(94)

Po faktų atskleidimo Indijos Vyriausybė pakartojo tvirtinimą, kad kadangi IEPS per PTL buvo galima tiesiogiai taikyti tik eksportui į trečiąsias šalis, kurios nepriklauso ES, schemos nebuvo galima laikyti kompensuotina. Tačiau Indijos Vyriausybė nepateikė naujų argumentų, dėl kurių būtų galima suabejoti 93 konstatuojamosios dalies išvadomis ir visų pirma tuo, kad muito kreditai, kurie buvo suteikti už GES eksportą į trečiąsias šalis, gali būti laisvai perleidžiami ir naudojami žaliavų, kurios panaudotos peržiūrimajame produkte, kai tas produktas eksportuojamas į Sąjungą, importo muitams kompensuoti. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

5.5.   Subsidijos sumos skaičiavimas

(95)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir pareiškėjų eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos.

(96)

Nustatyta, kad nors IEPS ir prieš tai taikyta TRS abi galiojo po šešis mėnesius (TRS galiojo pirmąją PTL pusę, o IEPS – antrąją pusę), pagal IEPS gautų kompensuotinų subsidijų suma buvo maždaug tris kartus didesnė nei pagal TRS gautų kompensuotinų subsidijų suma.

(97)

Faktų atskleidime Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, šią subsidijos sumą (skaitiklį) paskirstė peržiūrimojo produkto eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamą vardiklį, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(98)

Indijos Vyriausybė tvirtino, kad pagal 97 konstatuojamojoje dalyje aprašytą Komisijos skaičiavimo metodą pagal IEPS gauta nauda suskaičiuota du kartus – vieną kartą už eksportą į šalis, kurioms tiesiogiai taikoma IEPS, ir vieną kartą už eksportą apskritai (įskaitant eksportą į Sąjungą). Tačiau kadangi pagal 97 konstatuojamojoje dalyje aprašytą skaičiavimo metodą nauda, gauta už visą eksportą, dalijama tik iš eksporto apyvartos (įskaitant eksportą į Sąjungą), nauda nebuvo suskaičiuota du kartus. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(99)

Bet kuriuo atveju atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą nebūtina nustatyti tikslios IEPS subsidijų normos, nes atsižvelgiant į nustatytus faktus dėl kitų tirtų schemų, yra pakankamai įrodymų, kad subsidijavimas tęsiasi. Todėl reikia tik nustatyti, kad pagal TRS gauta nauda toliau buvo gaunama pagal IEPS, nes IEPS yra TRS tęsianti schema, kaip nustatyta 79–81 konstatuojamosiose dalyse. Tam Komisija perskaičiavo subsidijų normą pačiu konservatyviausiu įmanomu metodu, naudodama didžiausią turimą vardiklį, t. y. visą GES apyvartą. Tuo remiantis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą apskaičiuota 0,31 % subsidijų norma. Ši norma yra apatinė subsidijų normos riba per PTL.

(100)

Reikia paminėti, kad subsidijų norma pagal šią schemą turėtų gerokai padidėti po PTL, nes 2015 m. spalio 29 d. Valstybės pranešimu Nr. 44/2015–2020 Indijos Vyriausybė išplėtė 2 % lengvatos taikymą A ir C grupės šalims, taigi IEPS taikymas yra susijęs su visomis šalimis ir visų pirma su ES valstybėmis narėmis. Po tokių pokyčių subsidijavimo lygis didės, palyginti su subsidijavimo lygiu, nustatytu per PTL. Taigi, IEPS lengvatos galima iš esmės prašyti bet kuriam eksportui – tikėtina, kad subsidijų norma pagal šią schemą gerokai padidės ir pasieks 2 %.

6.   Gamybos priemonių eksportui skatinti schema (GPESS)

6.1.   Teisinis pagrindas

(101)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas UPP 2009–2014 m. ir UPP 2015–2020 m. 5 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. ir PV I 2015–2020 m. 5 skyriuje.

6.2.   Teisė naudotis schema

(102)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai, taip pat su finansuojančiais gamintojais susieti prekiautojai eksportuotojai ir paslaugų teikėjai.

6.3.   Praktinis įgyvendinimas

(103)

Laikydamasi eksporto prievolės sąlygos bendrovė gali importuoti gamybos priemones, už jas mokėdama sumažintą muitą. Eksporto prievolė – prievolė eksportuoti prekes už mažiausią vertę, atitinkančią, priklausomai nuo pasirinktos poschemės, šešiais ar aštuoniais kartais didesnę sutaupyto muito sumą. Tuo tikslu, pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 3 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto prievolę importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Gamybos priemones pagal GPESS taip pat galima importuoti mokant 0 % muitą, tačiau tokiu atveju eksporto prievolei įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(104)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju gamybos priemonių vietos gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(105)

Kaip ir per pradinį tyrimą, buvo nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas per PTL toliau naudojosi GPESS.

6.4.   Išvados dėl GPESS

(106)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu indėliu, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji būtų gavusi. Muito sumažinimas taip pat naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(107)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(108)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo I punkte, netaikomos gamybos priemonėms, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

6.5.   Subsidijos sumos skaičiavimas

(109)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama PTL, buvo koreguojama pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautų lėšų vertė per tam tikrą laikotarpį. Laikyta, kad šiam tikslui tinka komercinė palūkanų norma, galiojusi Indijoje per PTL.

(110)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(111)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 0,27 % subsidijų norma.

(112)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad skaičiuojant subsidijų normą pagal šią schemą subsidijų suma turėjo būti paskirstyta visai bendrovės apyvartai, įskaitant eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje, o ne tik eksporto apyvartai. Savo tvirtinimą jis pagrindė tuo, kad įrenginiais, už kuriuos gaunamos subsidijavimo lengvatos pagal GPESS schemą, galima gaminti vidaus rinkoje parduodamus produktus ir produktus, nurodytus Subsidijų sumos skaičiavimo atliekant tyrimus dėl kompensacinių muitų gairių (14) (toliau – Gairės) F straipsnio b dalies 2 punkte – gairėse yra nustatyta subsidijų, kurios neskirtos eksportui, subsidijų normų skaičiavimo tvarka. Tačiau dėl galimybės įrenginiais, importuotais pagal GPESS, gaminti vidaus rinkoje parduodamas GES, negalima suabejoti tuo, kad GPESS yra eksporto subsidija, nes, kaip paaiškinta 103 ir 107 konstatuojamosiose dalyse, ši subsidija teisiškai priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Todėl Gairių F straipsnio b dalies 2 punktas, susijęs su eksportui neskirtomis subsidijomis, netaikomas GPESS sumos apskaičiavimui, taigi tvirtinimas buvo atmestas. Be to, jis priminė, kad GPESS sumos skaičiavimui naudotas metodas per šį tyrimą yra toks pats, kaip naudotas per kitus tyrimus dėl Indijos kilmės GES, t. y. pradinį tyrimą (žr. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1008/2004 (15) 57 konstatuojamąją dalį), dalinę tarpinę peržiūrą (žr. Reglamento (EB) Nr. 1354/2008 54 konstatuojamąją dalį) ir pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą (žr. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1185/2010 47 konstatuojamąją dalį).

7.   Eksporto kreditų schema (EKS)

(113)

Pareiškėjai teigė, kad pagal EKS Indijos rezervų bankas nustatydavo bankų suteiktų eksporto kreditų paskolų didžiausią palūkanų normų ribą. Tariamai ši riba buvo banko bazinė norma, iš jos atėmus 2,5 %.

(114)

Tačiau nustatyta, kad didžiausios palūkanų normos, kurias bankai nustatė eksporto kreditų paskoloms Indijos rupijomis, nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos Indijos rezervų banko pagrindiniu aplinkraščiu DBOD No DIR(Exp.) BC 06/04.02.002/2010–11, o didžiausios palūkanų normos, kurias bankai nustatė eksporto kreditų paskoloms užsienio valiuta, nuo 2012 m. gegužės 5 d. panaikintos Pagrindiniu aplinkraščiu DBOD No DIR(Exp.) BC 04/04.02.002/2011–2012, išskyrus tam tikrus pramonės sektorius. GES į išimčių sąrašą neįtrauktos, todėl pagal galiojantį teisinį pagrindą GES gamintojai per PTL negalėjo pasinaudoti EKS.

(115)

Per tyrimą patvirtinta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo paskoloms taikytos faktinės normos atitiko paskolas teikiančių bankų atitinkamas bazines normas arba šiek tiek nuo jų skyrėsi. Kadangi nebuvo jokių požymių, kad Indijos rezervų bankas būtų sprendęs dėl bankų taikomų bazinių normų, padaryta išvada, kad bankai laisvai nustatydavo eksporto kreditų paskolų normas.

(116)

Reikia pažymėti, kad tuoj po PTL Indijos rezervų bankas 2015 m. gruodžio 4 d. Pagrindiniame aplinkraštyje DBR.Dir.BC.No.62/04.02.001/2015-16 paskelbė naują „Rupijomis suteiktų eksporto kreditų palūkanų subalansavimo prieš prekių išsiuntimą ir po jo schemą“. Ši schema gali būti taikoma įvairių produktų, įskaitant GES, eksportui neatsižvelgiant į eksportuojančio gamintojo dydį ir visam mažųjų ir vidutinių įmonių vykdomam eksportui. Tuo remiantis negalima atmesti to, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pradėjo arba ateityje pradės naudotis šia schema. Tačiau lengvatos, jei tokių bus, bus gautos po PTL.

(117)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nemano, kad reikėtų daryti su šia schema susijusias išvadas.

8.   Atleidimo nuo elektros mokesčio schema (AEMS)

(118)

Vykdydama 2004 m. pramonės skatinimo politiką, Madja Pradešo (toliau – MP) valstija pramonės bendrovėms, investuojančioms į vidaus naudojimui skirtos elektros energijos gamybą, siūlo atleidimą nuo elektros mokesčio.

8.1.   Teisinis pagrindas

(119)

MP Vyriausybės taikomos Atleidimo nuo elektros mokesčio schemos aprašymas pateikiamas 1949 m. Elektros mokesčio įstatymo 3-B skirsnyje.

8.2.   Teisė naudotis schema

(120)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai, kurie tam tikrą kapitalo dalį investuoja į jėgainės statybą Madja Pradešo valstijoje.

8.3.   Praktinis įgyvendinimas

(121)

Remiantis 2004 m. rugsėjo 29 d. MP Vyriausybės pranešimu Nr. 5691-XIII-2004, į naujas autonomines elektrines, kurių galia didesnė kaip 10 KW, investuojančios bendrovės arba asmenys iš MP elektros energijos inspekcijos gali gauti atleidimo nuo elektros mokesčio pažymą. Nuo mokesčio atleidžiama tik tuo atveju, jei elektros energija gaminama vietos naudojimui ir jei nauja autonominė elektrinė nėra statoma vietoj senosios. Nuo mokesčio atleidžiama penkeriems metams.

(122)

2005 m. balandžio 5 d. pranešimu Nr. 3023/F-4/3/13/03 MP Vyriausybė nuo 2005 m. balandžio 6 d. dešimties metų laikotarpiui nuo mokesčio atleido pirmąją jėgainę, kurią pastatė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas (30 MW jėgainę). Pažymima, kad šis pranešimas buvo taikomas tik bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, todėl tai buvo bendrojo 5 metų atleidimo nuo mokesčio laikotarpio išimtis, apibrėžta Pranešime Nr. 5691-XIII-2004. Tai reiškia, kad ši paskata nėra sistemiškai taikoma vadovaujantis įstatyme ar reglamente aiškiai nustatytais kriterijais.

(123)

2006 m. liepos 21 d. Pranešimu Nr. 4328-XIII-2006 MP Vyriausybė nustatė atskirus 5, 7 ir 10 metų atleidimo nuo mokesčio laikotarpius, siejamus su subsidijuojamos jėgainės investicine verte.

(124)

2015 m. vasario 4 d. MP Vyriausybės raštu antrai bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo jėgainei (33 MW jėgainei) suteiktas 7 metų atleidimo nuo mokesčio laikotarpis nuo 2009 m. birželio 10 d. iki 2016 m. birželio 9 d.

8.4.   Išvada dėl AEMS

(125)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijos suma apskaičiuota remiantis nesumokėtu per PTL pirktos elektros pardavimo mokesčiu (skaitiklis) ir visa bendrovės pardavimo apyvarta (vardiklis), nes AEMS nepriklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, be to, elektros energija nebuvo naudojama tik peržiūrimojo produkto gamybai.

(126)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą nustatyta 2 % subsidijų norma.

(127)

Tačiau pagal 122 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Pranešimą Nr. 3023/F-4/3/13/03 bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo valdomai 30 MW jėgainei nuo 2015 m. balandžio mėn. (t. y. per PTL) nebegali būti taikoma AEMS. Per tyrimą patvirtinta, kad bendradarbiaujantis gamintojas po šios datos nesinaudojo atleidimo nuo mokesčio šiai jėgainei lengvata.

(128)

Kalbant apie 33 MW jėgainę, kaip paaiškinta 124 konstatuojamojoje dalyje, teisė pasinaudoti lengvata nustojo galioti nuo 2016 m. birželio mėn. Kadangi tikrinamasis vizitas taip pat surengtas 2016 m. birželio mėn., nebuvo įmanoma vietoje patikrinti, ar po tos dienos lengvata iš tiesų nebuvo taikoma. Tačiau kadangi buvo galima įsitikinti, kad lengvatos taikymas buvo nutrauktas 30 MW jėgainei, nėra pateisinamo pagrindo netikėti, kad 33 MW jėgainei lengvatos taikymas taip pat nutrauktas laiku.

(129)

Atsižvelgdama į tai, kad lengvatos pagal šią schemą baigia galioti, Komisija nustatė, kad eksportuojantis gamintojas šia schema nebesinaudojo. Bet kuriuo atveju atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija nemano, kad reikėtų nustatyti su šia schema susijusius faktus, nes, kaip nustatyta pirmiau, yra pakankamai įrodymų padaryti išvadą, kad subsidijavimas tęsiasi, remiantis schemomis dėl kurių Komisija daro išvadas.

9.   Kompensuotinų subsidijų suma

(130)

Remiantis pagrindinio reglamento nuostatomis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatyta kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra tokia:

1 lentelė

SCHEMOS

SAMS

ILS

TRS

IEPS

GPESS

Iš viso

HEG Limited (%)

2,02

0,30

0,13

0,31

0,27

3,03

(131)

Bendra subsidijų suma viršija pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(132)

Indijos Vyriausybė teigė, kad nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas „Graphite India Limited“ (toliau – GIL) nesinaudojo nė viena iš šių penkių kompensuotinų schemų, pagal kurias, kaip nustatyta, teiktos lengvatos HEG, ir tvirtino, kad:

a)

eksportui į Sąjungą neišduotas nė vienas SAMS muito kreditas per PTL;

b)

TRS baigė galioti per PTL ir ateityje pagal šią schemą eksportuojantiems gamintojams nebebus teikiamos lengvatos;

c)

IEPS nebuvo taikoma grafito elektrodų sistemų eksportui į Sąjungą per PTL;

d)

bendrovei GIL per PTL nebuvo suteikta jokia ILS ar GPESS licencija.

(133)

Vis dėlto šiuos tvirtinimus reikia atmesti dėl toliau pateiktų priežasčių.

a)

NET jei GIL nebuvo suteiktas joks SAMS muito kreditas eksportui į Sąjungą, tai vis tiek neleidžia daryti išvados, kad ši schema nebuvo naudinga GIL. Iš tiesų SAMS subsidijos norma skaičiuojama remiantis visu bendrovės eksportu, kuris taip pat apima eksportą į kitas trečiąsias šalis.

b)

Per tyrimą patvirtinta, kad TRS buvo baigta taikyti per PTL, tačiau taip pat nustatyta, kad, kaip aprašyta 79–81 konstatuojamosiose dalyse, pagal TRS taikytos lengvatos šią schemą panaikinus toliau taikytos pagal naująją IEPS schemą, kuri įsigaliojo iš karto, kai baigė galioti TRS.

c)

Kaip paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, vien tai, kad už eksportą į Sąjungą negalima tiesiogiai suteikti IEPS muito kreditų, neleidžia daryti išvados, kad eksportuojantis gamintojas nepasinaudojo IEPS, kiek tai susiję su jo eksportu ar gamyba apskritai. Iš tikrųjų IEPS muito kreditai, kurie buvo suteikti už GES eksportą į trečiąsias šalis, gali būti laisvai perleidžiami ir naudojami žaliavų, kurios panaudotos peržiūrimajame produkte, net jei tas produktas eksportuojamas į Sąjungą, importo muitams kompensuoti. Todėl manyta, kad šie muito kreditai buvo naudingi eksportuojant GES ir GIL gamybai apskritai, įskaitant eksportą į Sąjungą.

d)

NET jei GIL per PTL nebuvo suteikta jokia ILS ar GPESS licencija, tai vis tiek neleidžia daryti išvados, kad šios schemos nebuvo naudingos GIL. GIL galėjo pasinaudoti atitinkamomis schemomis naudodama iki PTL išduotas licencijas. Dėl to verta pažymėti, kad nors bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui per PTL nebuvo suteikta jokia nauja ILS ar GPESS licencija, nustatyta, kad bendrovė vis dėlto naudojosi abiem schemomis, tiksliau pagal jas iki PTL išduotomis licencijomis.

(134)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą GIL naudojosi tomis pačiomis kompensuotinomis schemomis kaip ir bendradarbiaujantis gamintojas. Neturima jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima manyti, kad taip nėra. Iš tiesų, per dabartinį tyrimą nustatyta, kad dvi schemos, kuriomis naudojosi GIL ir kurios buvo kompensuotinos per pradinį tyrimą (SAMS ir GPESS), toliau yra taikomos ir bendradarbiaujantis gamintojas jomis naudojasi. Remiantis šiais turimais faktais ir pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį padaryta išvada, kad per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas šalies mastu.

10.   Išvados dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės

(135)

Nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų per PTL teiktomis kompensuotinomis subsidijomis. 134 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad subsidijavimas taip pat buvo vykdomas šalies mastu.

(136)

Pagal kompensuotinas subsidijavimo schemas nuolat teikiamos lengvatos ir nėra požymių (išskyrus TRS, kuri nedelsiant buvo pakeista IEPS, atveju), kad šios schemos netolimoje ateityje nustos galioti arba kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas nebesinaudos lengvatomis pagal šias schemas. Priešingai, šios schemos per PTL buvo atnaujintos pagal 2015–2020 m. UPP, kuris galios iki 2020 m. kovo mėn. Be to, primenama, kad po PTL i) IEPS subsidijų norma padidėjo, kaip nustatyta 96 ir 100 konstatuojamosiose dalyse, ir ii) eksporto kreditų schemos subsidijavimas buvo atnaujintas, kaip nustatyta 116 konstatuojamojoje dalyje. Be to, kiekvienas eksportuotojas turi teisę naudotis keliomis subsidijavimo schemomis.

(137)

Taip pat nagrinėta, ar panaikinus priemones eksporto į Sąjungą apimtis būtų labai didelė. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(138)

Kaip minėta 30 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, kuris buvo susijęs tik su puse visų Indijos gamybos pajėgumų. Todėl tolesniuose skirsniuose išvados pagal pagrindinio reglamento 28 straipsnį grindžiamos turimais faktais. Tam Komisija naudojosi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Jungtinių Tautų duomenų baze, Indijos Vyriausybės Komercinės informacijos ir statistikos generalinio direktorato pateikta statistine informacija ir viešai prieinama informacija.

10.1.   Gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(139)

Remiantis vieša finansine informacija ir patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG duomenimis (16)  (17) abu Indijos gamintojai po 4 konstatuojamojoje dalyje minėtos pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros savo gamybos pajėgumus padidino 27 % PTL pabaigoje visi Indijos gamybos pajėgumai sudarė 160 000 t per metus, po lygiai padalinti abiem gamintojams (18). Be to, per tyrimą nustatyta, kad Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei didės paklausa (19).

(140)

Abiejų Indijos gamintojų gamybos apimtis per PTL sudarė 110 000–120 000 tonų. Tuo remiantis įvertinta, kad visi Indijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 40 000–50 000 tonų, o tai yra 29–36 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(141)

Pajėgumai buvo didinami tuo pačiu metu Indijoje ir visame pasaulyje mažėjant GES suvartojimui. GES daugiausia naudojamos elektrotechninio plieno pramonėje, tiksliau jos naudojamos plieno gamyklose plieno laužui lydyti. Todėl GES suvartojimo raida yra susijusi su elektrotechninio plieno gamybos raida ir keičiasi panašiai. Per tyrimą nustatyta, kad elektrotechninio plieno gamyba Indijoje ir visame pasaulyje nuo 2012 m. iki PTL (20) sumažėjo, o GES gamybos pajėgumai Indijoje padidėjo.

(142)

2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones (21). Manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

10.2.   Eksportas į trečiąsias šalis

(143)

Remiantis viešomis finansinėmis ataskaitomis nustatyta, kad abu Indijos eksportuojantys gamintojai veiklą orientuoja į eksportą (22)  (23) per PTL jie eksportavo apie 60 % jų visos produkcijos.

(144)

Nepaisant galiojančių priemonių Sąjunga išliko svarbi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto rinka. HEG eksportas per PTL sudarė 10–17 % jo viso pardavimo vertės ir 10–20 % jo viso pardavimo apimties. Nebendradarbiaujanti Indijos bendrovė GIL per PTL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau tai reikia vertinti lyginant antidempingo ir kompensacinius muitus, taikomus GIL (iš viso 15,7 %) ir HEG (iš viso 7 %).

(145)

Neturint jokio kito patikimesnio šaltinio Indijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas apimčiai nustatyti naudotasi Jungtinių Tautų duomenų baze. Remiantis šia duomenų baze eksportas į kitas trečiąsias šalis 2012–2013 m. padidėjo 43 %, o po to 2014–2015 m. sumažėjo 38 %, palyginti su 2013 m. Apskritai eksporto apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo (10 %). Pagrindinės tikslinės Indijos eksporto rinkos 2015 m. buvo JAV, Saudo Arabija, Iranas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėjos Respublika ir Egiptas. 2012–2015 m. Indijos eksportas į kai kurias tokias tikslines rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) padidėjo, o į kitas (Iraną, Turkiją, Korėjos Respubliką, Egiptą) – sumažėjo, iš viso eksportas sumažėjo 9 %.

(146)

2012 m. Rusija buvo trečia pagal dydį Indijos gamintojų eksporto rinka pagal eksportuojamą kiekį, tačiau 2012 m. gruodžio mėn. (24) Rusijai nustačius 16,04–32,83 % ad valorem muitą iš Indijos importuojamoms GES, eksportas iš Indijos į Rusiją sumažėjo nuo 4 415 t iki 638 t 2015 m. – iš viso 86 %.

(147)

Jungtinių Tautų duomenų bazės informaciją apie eksporto apimtį buvo galima sutikrinti su Komercinės informacijos ir statistikos generalinio direktorato pateikta statistine informacija, iš kurios buvo matyti panašios tendencijos, kaip ir Jungtinių Tautų duomenų bazėje.

(148)

Be to, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto į kitas trečiąsias šalis apimties tendencijos taip pat buvo panašios, t. y. 2012–2013 m. eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis didėjo, o nuo 2014 m. iki PTL mažėjo – iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį ši apimtis sumažėjo. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad eksporto apimtis mažėjo, per PTL ji apskritai buvo didelė – 20 000–30 000 tonų.

(149)

Kalbant apie eksporto kainų lygį, remiantis Jungtinių Tautų duomenų baze per tyrimą nustatyta, kad tam tikroms šalims (kaip antai JAV ir Korėjos Respublikai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo maždaug iki tokio paties lygio kaip ES kainos. Be to, kitoms šalims (kaip antai Saudo Arabijai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo ir viršijo ES kainas. Indija į tam tikras kitas šalis (kaip antai į Turkiją) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį toliau eksportavo mažesnėmis nei ES kainos. Tačiau pažymėtina, kad šioje duomenų bazėje kainos nesuskirstytos pagal atskirų rūšių produktus, todėl ja pagrįstas kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

(150)

Išanalizavus informaciją apie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas nustatyta, kad 2012–2014 m. vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo didesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose (pakoreguotas atsižvelgiant į kalendorinius metus, nes buvo pateikti finansinių metų duomenys), o per PTL vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo mažesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose.

(151)

Neturėta jokių kitų duomenų tiksliam Indijos eksportuojančių gamintojų kainų, taikytų kitų trečiųjų šalių rinkose, lygiui nustatyti.

10.3.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(152)

Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų Indijos kilmės GES toliau buvo įvežamos į Sąjungos rinką. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indija išliko antra didžiausia į Sąjungą eksportuojančia šalimi po Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija). Nepaisant sumažėjimo nuo 2012 m. iki PTL, kaip paaiškinta 179 konstatuojamojoje dalyje, Indija į Sąjungą eksportavo didelį produkto kiekį ir užėmė didelę rinkos dalį.

(153)

Galimą pardavimo eksportui į Sąjungą raidą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą GES suvartojimo sumažėjimą Indijoje ir visame pasaulyje kartu su nepanaudotais pajėgumais Indijoje. Tokiomis aplinkybėmis tik padidės Indijos eksportuojantiems gamintojams daromas spaudimas ieškoti kitų eksporto rinkų, ypač atsižvelgiant į šių gamintojų į eksportą orientuotą verslo modelį. Todėl jei priemonės Sąjungoje būtų panaikintos ir į Sąjungos rinką būtų galima patekti nemokant antidempingo ar kompensacinių muitų, iš tiesų tikėtina, kad didelė dalis turimų nepanaudotų pajėgumų bus naudojama eksportui į Sąjungos rinką. Visų pirma dėl to, kad per tyrimą nustatyta, kad nors Indijos eksportas į kai kurias eksporto rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) 2015 m. padidėjo, apskritai Indijos eksportas į kitas trečiųjų šalių rinkas mažėjo. Tai rodo, kad kai kurios trečiosios šalys neturi daug galimybių absorbuoti papildomą eksportuojamą kiekį.

(154)

Be to, kaip minėta 146 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo muitus iš Indijos importuojamoms GES. Todėl Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į šią rinką sumažėjo, jie negali padidinti eksportuojamo produkto kiekio arba jį nukreipti į Rusiją, kaip matyti iš eksporto apimties į šią rinką mažėjimo nuo 2012 m.

(155)

Tuo remiantis tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, atsižvelgiant į jų didelius nepanaudotus pajėgumus. Iš tiesų tai tikėtina kalbant apie bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuris turės paskatų toliau didinti jau ir dabar didelę eksporto į Sąjungos rinką apimtį, ir dar labiau tikėtina kalbant apie nebendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuriam nustatytas didesnis muitas, palyginti su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju, ir kuris beveik nustojo eksportuoti į Sąjungos rinką.

10.4.   Išvada dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės

(156)

Iš pateiktos analizės matyti, kad i) iš Indijos į Sąjungos rinką per PTL buvo toliau importuojamas didelis subsidijuojamo produkto kiekis; ii) subsidijavimo schemos netolimoje ateityje nenustos galioti; iii) abu Indijos gamintojai veiklą orientuoja į eksportą ir turi nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti panaudoti eksporto į Sąjungą apimčiai padidinti; iv) suvartojimas mažėja visame pasaulyje, tad mažėja eksporto į tam tikras kitas trečiąsias rinkas galimybės; v) Rusijoje nustatytos antidempingo priemonės iš Indijos importuojamoms GES dar labiau riboja Indijos eksportuojančių gamintojų galimybes. Todėl, jei priemonės bus panaikintos, į Sąjungos rinką veikiausiai ir toliau bus importuojamas didelis kiekis Indijos GES subsidijuojamomis kainomis.

(157)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 3 dalį Komisija padarė išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, yra tikimybė, kad subsidijavimas tęstųsi.

(158)

Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas HEG tvirtino, kad vertindama subsidijavimo tęsimosi tikimybę Komisija neatsižvelgė į faktus, susijusius su laikotarpiu po PTL. Dėl to bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad taikydama pagrindinio reglamento 28 straipsnį Komisija neatsižvelgė į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas GIL investavo į gamybos įmonę Sąjungoje – „Graphite Cova GmbH“ (toliau – „GIL Cova“). HEG tvirtino, kad GIL turi strateginį ilgalaikį susitarimą parduoti vadinamuosius sukepintus neapdorotus elektrodus (pusgaminius) savo grafitizacijos įmonei „GIL Cova“. HEG taip pat tvirtino, kad, atsižvelgiant į strategines GIL investicijas, Komisijos išvada, kad Indijos eksportas į Sąjungą padidės, yra neteisinga ir kad išvada, jog abu Indijos gamintojai turi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali panaudoti eksportui, yra pagrįsta tik prielaidomis. HEG taip pat tvirtino, kad baigus galioti priemonėms importo į Sąjungą apimtis nedidės dėl to, kad po PTL Indijos eksportas į Sąjungą (įskaitant HEG eksportą į Sąjungą) mažėjo.

(159)

Be to, HEG tvirtino, kad HEG planai didinti gamybos pajėgumus buvo tik bendrovės pirmininko įžvalgos atsižvelgiant į palankų 2010 m. ekonomikos scenarijų. Taigi, metų, kurie baigiasi 2016 m. kovo 31 d., HEG ataskaitoje nėra direktorių valdybos naujų pasiūlymų dar didinti pajėgumus.

(160)

Dėl Komisijos 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse atlikto kainų palyginimo, susijusio su eksportu į kitas trečiųjų šalių rinkas, HEG pateikė jos vidutinių CIF/CFR kainų, taikytų keturioms kitoms trečiosioms šalims, palyginti su bendrovės vidutinėmis CIF kainomis, taikytomis Sąjungai, analizę ir padarė išvadą, kad apskritai bendrovės keturioms kitoms trečiosioms šalims taikytos vidutinės kainos buvo didesnės už jos taikytas kainas Sąjungai. Taigi, HEG tvirtino, kad Sąjungos rinka, kurioje kainos yra mažesnės, būtų mažiau patraukli.

(161)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su GIL investicijomis į „GIL Cova“ per nagrinėjamąjį laikotarpį, – GIL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau manoma, kad taip buvo ne vien dėl GIL investicijų į „GIL Cova“, bet daugiausia dėl didelių antidempingo ir kompensacinių muitų (iš viso 15,7 %), kurios taikomos „GIL India“ eksportui į Sąjungą. Jei antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės būtų panaikintos, GIL veikiausiai atnaujintų eksportą į Sąjungą nepaisydama savo investicijų į „GIL Cova“ ir atsižvelgdama į turimus nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip aprašyta 152–155 konstatuojamosiose dalyse.

(162)

Kalbant apie HEG tvirtinimą dėl eksporto tendencijų po PTL, pabrėžiama, kad tuo metu buvo eksportuojama, kai dar galiojo antidempingo ir kompensacinės priemonės. Todėl, net jei HEG eksporto apimtis po PTL mažėjo, panaikinus antidempingo ir (arba) kompensacines priemones HEG eksportas į Sąjungą veikiausiai padidės atsižvelgiant į tai, kad nepaisant galiojančių priemonių HEG toliau eksportavo į Sąjungos rinką labai mažomis dempingo ir subsidijuojamomis kainomis, bendrovės veikla buvo orientuota į eksportą ir ji turėjo nepanaudotų pajėgumų, kurie gali ateityje didėti, jei didės produkto paklausa, kaip aprašyta 139–155 konstatuojamosiose dalyse.

(163)

Be to, dėl HEG ketinimų didinti pajėgumus pabrėžiama, kad per 2016 m. patikrinimą vietoje HEG bylos tikrintojams parodė trumpą filmą, kuriame pateikiama HEG grupės apžvalga. Vienas iš šio filmo elementų – bendrovės ateities planai didinti gamybos pajėgumus. Be to, bendrovės atstovai per patikrinimą vietoje paaiškino, kad šie planai šiuo metu sustabdyti atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nevisiškai išnaudojo savo pajėgumus ir mažėjo paklausa visame pasaulyje. Todėl, jeigu būtų panaikinti antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, gali būti, kad Indijos GES paklausa Sąjungos rinkoje padidės ir kad HEG turės paskatų didinti pajėgumus, kad galėtų patenkinti paklausą.

(164)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su kainų skirtumais Sąjungos rinkoje ir kitose trečiųjų šalių rinkose, pabrėžiama, kad Komisija 149 ir 150 konstatuojamosiose dalyse atliko Indijos eksportuojančių gamintojų kitoms trečiosioms rinkoms taikytų kainų ir Sąjungos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, o ne Indijos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje palyginimą. Primenama, kad HEG vidutinė kaina Sąjungos rinkoje yra dempingo kaina, dėl kurios priverstinai mažinama Sąjungos gamintojų vidutinė kaina, todėl netinkama šiam palyginimui.

(165)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, HEG tvirtinimai atmetami.

(166)

Todėl patvirtinama Komisijos išvada, kad yra tikimybė, kad panaikinus priemones subsidijavimas tęsis.

D.   ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(167)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino aštuoni gamintojai (dvi atskiros bendrovės ir dvi grupės). Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje.

2.   Pirminės pastabos

(168)

Kaip minėta 141 konstatuojamojoje dalyje, GES pramonės padėtis yra glaudžiai susijusi su elektrotechninio plieno pramonės, kurioje GES naudojamos elektrotechninio plieno krosnyse plieno laužui lydyti, padėtimi. Šiuo atžvilgiu per nagrinėjamąjį laikotarpį elektrotechninio plieno pramonėje vyravo neigiamos rinkos sąlygos ir mažėjo suvartojimas, o tai susiję ir su GES suvartojimu.

(169)

Kadangi Indijoje nagrinėjamąjį produktą gamina tik du eksportuojantys gamintojai, su GES importu į Europos Sąjungą iš Indijos ir kitų trečiųjų šalių susiję duomenys nenurodyti tiksliais skaičiais, kad pagal pagrindinio reglamento 29 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas.

3.   Sąjungos suvartojimas

(170)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sudėdama:

i)

atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo duomenis, nustatytus patikrinus klausimyno atsakymus;

ii)

neatrinktų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo duomenis, gautus iš prašymo atlikti peržiūrą;

iii)

neatrinkto bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo duomenis, gautus iš jo metinių ataskaitų;

iv)

importo iš Indijos duomenis, pagrįstus 14 straipsnio 6 dalies duomenų baze, ir

v)

importo iš visų kitų trečiųjų šalių duomenis, pagrįstus Eurostatu (TARIC lygmeniu).

(171)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Sąjungos suvartojimas (t)

151 508

140 244

146 637

139 974

Indeksas (2012 m. = 100)

100

93

97

92

Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos, prašymas atlikti peržiūrą, Eurostatas (TARIC lygmeniu), 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

(172)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 %. Tiksliau Sąjungos suvartojimas 2013 m. sumažėjo 7 %, 2013–2014 m. padidėjo 4 %, o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo 5 %.

(173)

Kaip minėta 141 ir 168 konstatuojamosiose dalyse, paklausa apskritai sumažėjo dėl neigiamų rinkos tendencijų elektrotechninio plieno sektoriuje, nes grafito elektrodų pardavimo apimtis yra susijusi su plieno gamybos elektrinėse krosnyse apimties raida.

(174)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad analizuojant rinkos dalį ir suvartojimą reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje, kuris per pastaruosius trejus metus labai padidėjo.

(175)

Į importą iš visų kitų trečiųjų šalių deramai atsižvelgta skaičiuojant Sąjungos suvartojimą, kaip paaiškinta 170 konstatuojamojoje dalyje, dėl to šis importas tinkamai atsispindi viso suvartojimo duomenyse. Todėl argumentas buvo atmestas.

4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

Šalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Indija

Importo apimtis (t)

9 000 –10 000

5 000 –6 000

7 000 –8 000

6 500 –7 500

 

Indeksuota importo apimtis (2012 m. = 100)

100

57

80

74

Rinkos dalis (%)

6–7

3–4

5–6

4–5

Indeksuota rinkos dalis

100

62

83

80

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

(176)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo apimtis mažėjo. Ji labai sumažėjo 2013 m. (43 %), padidėjo 2014 m. ir vėl sumažėjo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 26 %.

(177)

Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 170 konstatuojamojoje dalyje.

(178)

Rinkos dalis keitėsi panašiai kaip importo apimtis, t. y. 2012–2013 m. sumažėjo, 2013–2014 m. padidėjo ir nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo. Apskritai rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,2 procentinio punkto.

(179)

Importo iš Indijos rinkos dalis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje sudarė 6–7 %. Peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje ji sumažėjo iki 4–5 %.

4.2.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos

(180)

Importo iš Indijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi į 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazę įrašytais duomenimis. Iš esmės jie atitiko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodytas kainas.

(181)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina  (*1)

Šalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Indija

Importo kainos (EUR/t)

2 500 –3 500

3 000 –4 000

2 500 –3 500

2 200 –3 200

 

Indeksas (2012 m. = 100)

100

105

89

86

(182)

Apskritai vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 14 %. 2012–2013 m. importo kainos padidėjo 5 %, 2014 m. sumažėjo 16 % ir per PTL sumažėjo dar 3 %.

4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

(183)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi i) vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir ii) iš bendradarbiaujančio Indijos gamintojo importuojamo kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas, taikytas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir pakoreguotas atsižvelgiant į antidempingo/kompensacinį muitą ir sąnaudas po importo.

(184)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(185)

Palyginus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 3 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas. Tačiau iš skaičiavimų atėmus antidempingo ir kompensacinius muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas siektų 9 %. Iš nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo per PTL importuotas tik labai nedidelis produkto kiekis. Komisija vis dėlto atliko priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą. Komisija atėmusi taikomus antidempingo ir kompensacinius muitus nustatė 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Tačiau šis skaičiavimas yra pagrįstas labai maža importo apimtimi ir, kadangi nebuvo bendradarbiauta, atliekant skaičiavimą nebuvo atsižvelgta į produkto rūšis. Taigi patikimumas yra nedidelis.

4.4.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

5 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

Šalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Iš viso iš kitų trečiųjų šalių

Importas (t)

33 000 –35 000

30 000 –32 000

34 000 –36 000

30 000 –32 000

Indeksas

100

90

103

90

Rinkos dalis (%)

22–23

22–23

24–25

22–23

Kaina (EUR/t)

2 500 –3 500

2 400 –3 400

2 400 –3 400

2 300 –3 300

Indeksas

100

98

89

92

Kinija

Importas (t)

14 000 –15 000

11 000 –12 000

16 000 –17 000

14 000 –15 000

 

Indeksas

100

80

117

103

Rinkos dalis (%)

9–10

8–9

11–12

10–11

Kaina (EUR/t)

2 000 –3 000

1 500 –2 500

1 400 –2 400

1 600 –2 600

Indeksas

100

94

90

99

JAV

Importas (t)

3 000 –4 000

4 000 –5 000

4 200 –5 200

4 200 –5 200

 

Indeksas

100

118

129

128

Rinkos dalis (%)

2–3

3–4

3–4

3–4

Kaina (EUR/t)

3 300 –4 300

3 200 –4 200

3 000 –4 000

2 800 –3 800

Indeksas

100

96

84

81

Meksika

Importas (t)

3 000 –4 000

4 000 –5 000

5 500 –6 500

4 000 –5 000

 

Indeksas

100

127

165

119

Rinkos dalis (%)

2–3

3–4

4–5

3–4

Kaina (EUR/t)

3 800 –4 800

3 900 –4 900

3 900 –4 900

4 000 –5 000

Indeksas

100

103

103

115

Rusija

Importas (t)

3 000 –4 000

2 500 –3 500

3 500 –4 500

3 700 –4 700

 

Indeksas

100

70

101

103

Rinkos dalis (%)

2–3

1–2

2–3

2–3

Kaina (EUR/t)

3 000 –4 000

2 800 –3 800

2 500 –3 500

2 100 –3 100

Indeksas

100

91

79

75

Japonija

Importas (t)

4 500 –5 500

3 000 –4 000

3 000 –4 000

2 000 –3 000

 

Indeksas

100

74

62

50

Rinkos dalis (%)

3–4

2–3

2–3

1–2

Kaina (EUR/t)

3 400 –4 400

3 300 –4 300

2 800 –3 800

2 900 –3 900

Indeksas

100

99

82

83

Kitos trečiosios šalys

Importas (t)

4 000 –5 000

4 000 –5 000

1 000 –2 000

700–1 700

 

Indeksas

100

104

25

19

Rinkos dalis (%)

2–3

3–4

0,5–1,5

0,5–1,5

Kaina (EUR/t)

2 600 –3 600

2 000 –3 000

1 900 –2 900

1 600 –2 600

Indeksas

100

83

78

72

Šaltinis: Eurostatas (TARIC lygmeniu).

(186)

Mažėjant suvartojimui importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo 10 %. Importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 22–23 %. Daugiausia importuota iš Kinijos, JAV, Meksikos, Rusijos ir Japonijos – tai vienintelės šalys, kurių kiekvienos užimama rinkos dalis per PTL buvo didesnė nei 1 %.

(187)

Importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV ir Meksikos rinkos dalis padidėjo mažiau nei 1 procentiniu punktu. Importo iš Japonijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1,5 procentinio punkto.

(188)

Importo iš Kinijos ir Rusijos kainos buvo mažesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas (išskyrus 2012 m. Rusijos atžvilgiu). Remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija dalis iš Kinijos importuojamų produktų – mažo skersmens (mažesnio nei 400 mm) GES, o iš Indijos daugiausia importuojama ir Sąjungoje daugiausia gaminama didelio skersmens (didesnio nei 400 mm) GES (25), kurios yra brangesnės.

(189)

Importo iš Kinijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1 procentiniu punktu ir per PTL sudarė 10–11 %, o importo iš Rusijos rinkos dalis per PTL buvo tik 2–3 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji padidėjo 0,3 procentinio punkto. Tačiau tokie padidėjimai neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 202 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto.

(190)

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pagal importo statistinius duomenis gauti duomenys neleidžia atskirti skirtingų produkto rūšių ir todėl jais remiantis nebuvo galima atlikti prasmingo kiekvienos rūšies produkto kainų palyginimo, kaip tą buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija, nebuvo įmanoma aiškiai nustatyti importo iš Kinijos ir Rusijos poveikio.

5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.1.   Bendrosios pastabos

(191)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuoto importo poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(192)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą Sąjungos pramonei padarytą žalą atlikta atranka.

(193)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinėse ataskaitose ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(194)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo.

(195)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(196)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

5.2.   Makroekonominiai rodikliai

a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(197)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (t)

235 915

235 502

241 623

221 971

Indeksas (2012 m. = 100)

100

100

102

94

Gamybos pajėgumai (t)

297 620

297 245

299 120

290 245

Indeksas (2012 m. = 100)

100

100

101

98

Pajėgumų naudojimas (%)

79

79

81

76

Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(198)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 6 %. Tiksliau pirmiausia ji iki 2014 m. padidėjo 2 %, po to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2014 m., sumažėjo 8 %.

(199)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %.

(200)

Sumažėjus gamybos apimčiai pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 procentiniais punktais.

b)   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(201)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo Sąjungoje apimtis (t)

107 655

103 779

103 704

102 123

Indeksas (2012 m. = 100)

100

96

96

95

Rinkos dalis (%)

71,1

74,0

70,7

73,0

Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(202)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės viso pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo apytikriai 5 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nepastovi. 2013 m. ji padidėjo 2,9 procentinio punkto. Tada 2014 m. sumažėjo 3,3 procentinio punkto ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vėl padidėjo 2,3 procentinio punkto. Apskritai Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 1,9 procentinio punkto.

(203)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant Sąjungos pramonės rinkos dalį reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis apskaičiuojama remiantis jos produkcijos pardavimu Sąjungos rinkoje. Į Sąjungos pramonės importą neatsižvelgiama, nes tai iškraipytų bendrą vaizdą, kadangi importas būtų apskaičiuotas du kartus – kaip importas ir kaip Sąjungos pramonės pardavimas. Todėl argumentas buvo atmestas.

c)   Augimas

(204)

Nuo 2012 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 %. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 5 %, tačiau rinkos dalis padidėjo 1,9 procentinio punkto.

d)   Užimtumas ir našumas

(205)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

1 526

1 539

1 475

1 523

Indeksas (2012 m. = 100)

100

101

97

100

Našumas (t/darbuotojui)

155

153

164

146

Indeksas (2012 m. = 100)

100

99

106

94

Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(206)

Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Sumažėjus gamybai (6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo 6 %.

e)   Subsidijų skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio subsidijavimo

(207)

Per tyrimą nustatyta, kad GES iš Indijos į Sąjungos rinką toliau buvo importuojamos subsidijuojama kaina. Indijai nustatytas subsidijų skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai viršijo de minimis lygį, kaip aprašyta 130 konstatuojamojoje dalyje. Tai sutapo su importo kainų sumažėjimu, palyginti su 2012 m. Vis dėlto Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti galiojančiomis kompensacinėmis priemonėmis ir šiek tiek padidino užimamą rinkos dalį.

5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

f)   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(208)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR/t)

3 784

3 468

2 997

2 825

Indeksas (2012 m. = 100)

100

92

79

75

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

3 357

3 116

2 776

2 745

Indeksas (2012 m. = 100)

100

93

83

82

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(209)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nuolat mažėjo (25 %) ir per PTL siekė 2 825 EUR/t. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad prisiderintų prie bendro pardavimo kainų GES rinkoje mažėjimo dėl sumažėjusios paklausos elektrotechninio plieno sektoriuje.

(210)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo mažiau, t. y. 18 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs poveikio vieneto gamybos sąnaudų mažėjimui, buvo mažėjanti žaliavų kaina.

(211)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad žaliavos kaina visame pasaulyje sumažėjo daugiau nei Sąjungos pramonės žaliavų sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonė buvo neveiksminga žaliavų įsigijimo atžvilgiu, dėl to galima suabejoti jos gyvybingumu.

(212)

Per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė žaliavas įsigijo įvairiose pasaulio šalyse iš susijusių ir nesusijusių tiekėjų tokiomis pačiomis kainomis ir nebuvo jokių neveiksmingumo požymių žaliavų įsigijimo atžvilgiu. Kadangi tvirtinimas nebuvo daugiau pagrįstas, jis buvo atmestas.

g)   Darbo sąnaudos

(213)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR/darbuotojui)

66 111

66 842

67 113

67 253

Indeksas (2012 m. = 100)

100

101

102

102

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(214)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik šiek tiek – 2 %.

h)   Atsargos

(215)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos

8 952

8 821

13 770

18 465

Indeksas (2012 m. = 100)

100

99

154

206

Laikotarpio pabaigos atsargos (gamybos procentine dalimi) (%)

6

5

7

11

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(216)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis absoliučiais skaičiais padidėjo daugiau nei dvigubai. Per PTL atsargų lygis sudarė apie 11 % gamybos.

i)   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą

(217)

Pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos procentine dalimi (%))

11,3

10,2

7,4

2,8

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

47 981 432

46 443 978

30 426 147

31 283 121

Indeksas (2012 m. = 100)

100

97

63

65

Investicijos (EUR)

25 293 559

23 133 505

21 672 869

12 313 975

Indeksas (2012 m. = 100)

100

91

86

49

Investicijų grąža (%)

16,5

13,9

10,1

3,9

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(218)

Sąjungos pramonės pelningumą Komisija nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas palaipsniui mažėjo nuo 11,3 % 2012 m. iki 2,8 % per PTL, t. y. sumažėjo 8,5 procentinio punkto.

(219)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojų pelningumas mažėjo dėl jų didelių administracinių ir pardavimo pridėtinių išlaidų.

(220)

Per tyrimą nustatyta, kad vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo, kaip nurodyta 210 konstatuojamojoje dalyje. Vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas buvo susijęs su administracinėmis ir pardavimo išlaidomis, net jei pagrindinę sąnaudų dalį sudaro žaliavos. Todėl argumentas buvo atmestas.

(221)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojo gebėjimas pačiam finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas sumažėjo 35 %. Grynųjų pinigų srauto didelį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 218 konstatuojamojoje dalyje.

(222)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės metinės investicijos į nagrinėjamąjį produktą sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 25 mln. EUR 2012 m. iki 12 mln. EUR per PTL.

(223)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad investicijos sumažėjo tik dėl sumažėjusios paklausos ir GES gamybos perteklinių pajėgumų visame pasaulyje.

(224)

Iš tikrųjų, per tyrimą patvirtinta, kad, kaip paaiškinta 172 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo GES suvartojimas. Tačiau pažymėtina, kad Sąjungos pramonės investicijos į nagrinėjamąjį produktą per paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL, kai taip pat mažėjo suvartojimas, buvo tris kartus didesnės už investicijas per šios peržiūros PTL.

(225)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo palaipsniui mažėjo – nuo 16,5 % 2012 m. iki 3,9 % per PTL.

5.4.   Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(226)

Per tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo. Vis dėlto Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti ir šiek tiek padidinti rinkos dalį, o tą ji galėjo padaryti tik dėl to, kad gavo mažesnį pelną.

(227)

Nors šią neigiamą raidą galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo suvartojimas (8 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), importas iš Indijos Sąjungos rinkoje nuolat užėmė didelę dalį. Importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir dėl to Sąjungos pramonės kainos per PTL buvo priverstinai sumažintos 3 %. Be to, nustatytas 9 % priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas. Taigi, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis dar darytas spaudimas kainoms. Iš tikrųjų, spaudimas kainoms per šį PTL padidėjo, palyginti su pirmesne priemonių galiojimo termino peržiūra, kai priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo mažesnis nei 2 %.

(228)

Mažėjant suvartojimui ir dėl subsidijuoto importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas. Dėl to jos pelnas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, nors ir teigiamas (2,8 %), buvo mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas 8 % tikslinis pelnas.

(229)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 2 %, reiškia, Sąjungos gamintojai itin pasinaudojo sumažėjusiu importu iš Indijos. Teigta, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis būtų net didesnė, jei būtų atsižvelgta į Sąjungos pramonės importą iš kitų trečiųjų šalių. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonei teko susidurti su nelanksčia konkurencija dėl kainų su kitais šaltiniais (visų pirma mažų kainų importu iš Kinijos ir Rusijos). Taigi, tvirtinta, kad su importu iš Indijos negalima susieti jokios žalos dėl tariamai mažesnės Sąjungos gamintojų rinkos dalies.

(230)

Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Indijos apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, tačiau, kaip paaiškinta 227 konstatuojamojoje dalyje, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis tiek buvo daromas spaudimas kainoms, kurs netgi sustiprėjo per dabartinį PTL, palyginti su pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL. Todėl argumentas buvo atmestas.

(231)

Ta pati suinteresuotoji šalis toliau tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad importas mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos yra viena pagrindinių spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje priežasčių, ir skatino atlikti išsamią nagrinėjamojo produkto importo mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos analizę prieš nustatant, ar yra tikimybė, kad žala Sąjungos pramonei pasikartos. Ši šalis taip pat manė, kad kai kurie Kinijos gamintojai padidino didelio skersmens GES importą į Sąjungos rinką.

(232)

Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos kainų, kaip paaiškinta 188 ir 190 konstatuojamosiose dalyse, reikėtų priminti, kad: i) nebuvo galima atlikti prasmingo iš šių šalių importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainų palyginimo, kaip tą buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija; ii) Komisijos turimi importo iš šių šalių statistiniai duomenys neleidžia atskirti skirtingų produkto rūšių ir iii) remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kurią patvirtino ir naudotojai, iš šių šalių daugiausia importuojama mažesnio skersmens GES, kurios yra pigesnės. Be to, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas nepagrindė savo tvirtinimo dėl padidėjusio didesnio skersmens GES importo iš Kinijos į Sąjungą.

(233)

Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos apimties ir rinkos dalies, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, o importo iš Rusijos rinkos dalis – 0,3 procentinio punkto. Toks padidėjimas neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 189 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto. Todėl argumentas buvo atmestas.

(234)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos pramonė buvo neveiksminga gamindama mažesnio skersmens GES, nes tokių produktų pardavimas sudarė tik dalį visos pardavimo apimties.

(235)

Pagal rinkos sąlygas paprastai pasiūlą, tiksliau parduodamą produktą, skatina paklausa. Kadangi tvirtinimas dėl Sąjungos pramonės neveiksmingumo gaminant mažesnio skersmens GES toliau nebuvo pagrįstas, argumentas buvo atmestas.

(236)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad trūko importo dempingo kaina iš kitų šalių, įskaitant importo iš susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Malaizijoje ir Japonijoje, didėjančiais kiekiais poveikio analizės.

(237)

Kaip nurodyta 187 konstatuojamojoje dalyje, importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Importo iš šių šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 0,1 procentinio punkto ir PTL pabaigoje sudarė mažiau nei 10 %. Taip pat Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad produkto iš šių šalių kainos buvo dempingo kainos. Todėl argumentas buvo atmestas.

(238)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad skaičiuodama priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus pagal kiekvieną rūšį Komisija naudojo produkto kontrolės numerį (PKN) ir taip neatsižvelgė į naudotą žaliavą, kuri turi didelio poveikio sąnaudoms ir kainoms. Lyginant iš tos pačios žaliavos pagamintų produktų rūšis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėtų nuo 9 iki 8 %.

(239)

Iš tikrųjų, žaliavų skirtumo PKN struktūroje nebuvo matyti, todėl skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus į tokius skirtumus atsižvelgta nebuvo. Vis dėlto, kai produktų rūšys buvo atskirtos atsižvelgiant į naudotas žaliavas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams apskaičiuoti, kaip to prašė suinteresuotoji šalis po faktų atskleidimo, 227 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėjo tik 1 procentiniu punktu iki 8 %. Todėl šis sumažėjimas neturėjo jokio esminio poveikio Komisijos nustatytiems faktams dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(240)

Ta pati suinteresuotoji šalis nesutiko su 8 % tiksliniu pelnu, nustatytu per pradinį tyrimą, ir tvirtino, kad GES gamintojai nuostolių patyrė dėl tarptautinės plieno paklausos sumažėjimo, todėl 8 % tikslinis pelnas jau nebėra pateisinamas.

(241)

Primenama, kad tikslinis panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje pelnas turėtų būti toks, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje galėtų pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina/subsidijuoto importo. Šiuo tikslu, kaip pažymėta Reglamento (EB) Nr. 1628/2004 34 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai išnagrinėtas Sąjungos pramonės pelno lygis, kai subsidijuoto importo rinkos dalis buvo pati mažiausia (t. y. 1999 m.). Taigi, buvo padaryta galutinė išvada, kad pelno dydis žalos skirtumui apskaičiuoti, kuris pagrįstai atspindėtų Bendrijos pramonės finansinę padėtį, kai nėra žalingo subsidijuoto importo iš Indijos, turėtų būti 8 %. Todėl argumentas buvo atmestas.

(242)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo labai pažeidžiama, o tai daugiausia susiję su neigiamomis rinkos sąlygomis ir atitinkamai sumažėjusiu suvartojimu. Todėl vertindama Komisija nagrinėjo žalos dėl subsidijuoto importo iš Indijos pasikartojimo tikimybę.

6.   Žalos pasikartojimo tikimybė

(243)

Norint nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jei Indijai taikomos priemonės būtų panaikintos, analizuoti šie veiksniai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(244)

155 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, ir veikiausiai būtų eksportuojama subsidijuojama kaina.

(245)

Kaip nustatyta 139 ir 140 konstatuojamosiose dalyse, įvertinta, kad per PTL Indijos pajėgumai sudarė apie 160 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 40 000–50 000 tonų, t. y. 29–36 % Sąjungos suvartojimo tuo pačiu laikotarpiu. Be to, kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei padidės paklausa. Kaip minėta 142 konstatuojamojoje dalyje, 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones. Dėl to manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

(246)

Panaikinus priemones bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo (kaip aprašyta 152–155 konstatuojamosiose dalyse). Be to, kaip aprašyta 143 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai yra labai orientuoti į eksportą. Dėl GES kainų, kaip aprašyta 149 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad kai kuriose Indijos eksporto tikslinėse rinkose kainos buvo didesnės nei Sąjungoje. Tačiau atsižvelgiant į skirtingą produkto asortimentą ši informacija neturi poveikio bendram vertinimui, kad nauji pajėgumai bus nukreipti į Sąjungos rinką, nes šis kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

(247)

Kaip nurodyta 146 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo priemones iš Indijos importuojamoms GES ir Indijos eksportas į Rusiją per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo. Tai reiškia, kad Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į pagrindinę trečiosios šalies rinką yra ribotos, o atsižvelgiant į 245 konstatuojamojoje dalyje minėtus esamus arba veikiausiai padidėsiančius nepanaudotus pajėgumus yra didelė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai gerokai padidins nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungos rinką.

(248)

Kaip nustatyta 185 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Indijos kainos be antidempingo ir kompensacinių muitų Sąjungos pardavimo kainos būtų priverstinai mažinamos 9 %. Nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atveju apskaičiuotas 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išskaičiavus antidempingo ir kompensacinius muitus. Tai galimos importo iš Indijos kainos, jei priemonės būtų panaikintos, rodiklis. Tuo remiantis yra tikimybė, kad, jei priemonės bus panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje gerokai padidės, todėl toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(249)

Kalbant apie apimtį – panaikinus priemones Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai galėtų padidinti užimamą Sąjungos rinkos dalį. Visų pirma nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam šiuo metu taikoma didesnė muito norma (15,7 %), būtų labai suinteresuotas atnaujinti didelės apimties eksportą į Sąjungos rinką. Jei susiklostytų tokia padėtis, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis iš karto sumažėtų.

(250)

Tuo remiantis, jei nebebus taikomos priemonės, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins importą į Sąjungos rinką ir užimamą rinkos dalį, be to, veikiausiai bus importuojama dempingo ir subsidijuojamomis kainomis, dėl kurių bus gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Taip bus didinamas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui ir finansinei padėčiai. Dėl to toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(251)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad žala pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

E.   SĄJUNGOS INTERESAI

(252)

Pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Indijai taikant galiojančias kompensacines priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(253)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(254)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 31 straipsnio 2 dalį.

(255)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis subsidijavimas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

1.   Sąjungos pramonės interesai

(256)

Kaip paaiškinta 226 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė dėl priemonių galėjo išlaikyti savo užimamą rinkos dalį. Tuo pačiu 250 konstatuojamojoje dalyje taip pat padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti Indijai kompensacinių priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai pablogėtų. Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Indijai Sąjungos pramonei būtų naudingas.

2.   Importuotojų (prekiautojų) interesai

(257)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas importuotojas nebendradarbiavo ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą. Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

3.   Naudotojų interesai

(258)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, susisiekta su 53 naudotojais, iš kurių aštuoni pateikė klausimyno atsakymus. Keturi iš jų naudojo iš Indijos importuotas GES. Jų importas sudarė apie 20 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos.

(259)

Primenama, kad per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų reikšmingo poveikio. Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos dešimt metų, į Sąjungą ir toliau produktas buvo tiekiamas, be kita ko, iš Indijos. Naudotojai nepateikė jokios įrodančios informacijos, kad būtų kilę sunkumų rasti kitų šaltinių, be to, atliekant tyrimą tokios informacijos taip pat negauta.

(260)

Be to, primenama, kad dėl priemonių nustatymo poveikio naudotojams per pradinį tyrimą buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į nežymų GES sąnaudų poveikį naudotojų pramonės įmonėms, sąnaudų padidėjimas neturėtų padaryti didelės įtakos naudotojų pramonei. Šios išvados per šią peržiūrą patvirtintos, nes nustačius priemones nebuvo nustatyta jokių tam prieštaraujančių požymių. Be to, nė vienas iš keturių naudotojų nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių tolesniam priemonių taikymui.

(261)

Plieno gamintojų federacija, t. y. Vokietijos plieno pramonės federacija („Wirtschaftsvereinigung Stahl“) nesutiko su tolesniu priemonių taikymu ir tvirtino, kad dėl taikomų priemonių Sąjungoje plieno gamintojams atsirado konkurencinių trūkumų, palyginti su plieno gamintojais kituose regionuose, kuriuose GES netaikomos priemonės. Federacija teigė, kad toliau taikant priemones Sąjungos pramonė ir toliau naudotųsi dominuojančia padėtimi. Tačiau iš importo iš Indijos raidos nustačius priemones akivaizdu, kad iš Indijos buvo toliau importuojama per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad į Sąjungos rinką vis daugiau patenka GES iš įvairių kitų trečiųjų šalių.

(262)

Atsižvelgiant į tai ir į išvadas, padarytas per pradinį tyrimą, tikimasi, kad toliau taikant priemones nebus daromas didelis neigiamas poveikis naudotojams ir kad todėl nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(263)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš Indijos importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių kompensacinių priemonių.

F.   KOMPENSACINĖS PRIEMONĖS

(264)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias kompensacines priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(265)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatytos kompensacinės priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(266)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas paprašė Komisijos svarstyti galimybę priemonių taikymą pratęsti dvejiems metams. Tačiau per tyrimą nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti priemonių taikymo trukmės sumažinimą iki dviejų metų.

(267)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos kompensacinio muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(268)

Visi prašymai taikyti šias individualias kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (26), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(269)

Šis reglamentas atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 (27) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Indijos kilmės grafito elektrodams, naudojamiems elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektrinė varža ne didesnė kaip 6,0 μ.Ω.m, ir kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010), ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), importuojamiems kartu arba atskirai, nustatomas galutinis kompensacinis muitas.

2.   Muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muito norma (%)

Papildomas TARIC kodas

Graphite India Limited (GIL), 31 Chowringhee Road, Kolkatta – 700016, West Bengal

6,3

A530

HEG Limited, Bhilwara Towers, A-12, Sector-1, Noida – 201301, Uttar Pradesh

7,0

A531

Visos kitos bendrovės

7,2

A999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 55.

(2)  2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1628/2004, nustatantis galutinį kompensacinį muitą ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, galutinį surinkimą (OL L 295, 2004 9 18, p. 4).

(3)  2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1629/2004, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, galutinį surinkimą (OL L 295, 2004 9 18, p. 10).

(4)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1354/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui (OL L 350, 2008 12 30, p. 24).

(5)  2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1185/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 332, 2010 12 16, p. 1).

(6)  2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1186/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 332, 2010 12 16, p. 17).

(7)  OL C 82, 2015 3 10, p. 4.

(8)  2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009 7 18, p. 93). Pagrindinis reglamentas yra kodifikuota šio reglamento redakcija.

(9)  Pranešimas apie kompensacinių priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 415, 2015 12 15, p. 25).

(10)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 415, 2015 12 15, p. 33).

(11)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

(12)  Perėjimas nuo MSLS prie SAMS paaiškintas, be kita ko, 2013 m. gegužės 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 461/2013, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikram importuojamam Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET) nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 137, 2013 5 23, p. 1), 47–54 konstatuojamosiose dalyse.

(13)  http://dgft.gov.in/exim/2000/highlight2015.pdf

(14)  OL C 394, 1998 12 17, p. 6.

(15)  2004 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1008/2004, nustatantis laikiną apsaugos nuo subsidijavimo muitą tam tikroms grafito elektrodų sistemoms, kurių kilmės šalis yra Indija (OL L 183, 2004 5 20, p. 35).

(16)  http://www.google.be/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0ahUKEwiqt6H2u9_QAhWEzRoKHYUwBVEQFggfMAA&url=http%3A%2F%2Fhegltd.com%2Fwebmaster%2FDownloadFile.aspx%3Fd%3D..%2Fuploads%2FFinance%2F70Results_Release.pdf&usg=AFQjCNGMpUymLm4BNOjIMmolLDgwSGgcDw

(17)  http://content.icicidirect.com/mailimages/IDirect_GraphiteIndia_Q1FY16.pdf

(18)  http://hegltd.com/ ir http://www.graphiteindia.com/

(19)  http://hegltd.com/WEBMASTER/DownloadFile.aspx?D=../Uploads/Newsletter/News9.pdf

(20)  https://www.worldsteel.org/statistics/statistics-archive/yearbook-archive.html

(21)  http://www.dgtr.gov.in/sites/default/files/adfin_Graphite_Electrodes_diameters_ChinaPR.pdf

(22)  http://hegltd.com/pdf/HEGLtd_Q1_FY_16_Investors_Presentation.pdf

(23)  http://www.graphiteindia.com/View/investor_relation.aspx (Žr. GIL Q3 FY2015 Earnings Presentation.pdf, p. 14).

(24)  http://www.eurasiancommission.org/_layouts/Lanit.EEC.Desicions/Download.aspx?IsDlg=0&ID=3805&print=1

(*1)  Į vidutinę kainą neįtraukti galiojantys antidempingo / kompensaciniai muitai.

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

(25)  Tam pačiam TARIC kodui priskirti tiek mažo, tiek didelio skersmens grafito elektrodai.

(26)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Brussels, Belgium.

(27)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).


10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/46


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/422

2017 m. kovo 9 d.

kuriuo, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

1.   Galiojančios priemonės

(1)

Po antidempingo tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1629/2004 (2) tam tikroms importuojamoms Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės grafito elektrodų sistemoms, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Po antisubsidijų tyrimo Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1628/2004 (3) tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms taip pat nustatė galutinius kompensacinius muitus.

(3)

Po ex officio dalinės tarpinės kompensacinių priemonių peržiūros Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1354/2008 (4) iš dalies pakeitė reglamentus (EB) Nr. 1628/2004 ir (EB) Nr. 1629/2004.

(4)

Po pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atliktos antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1186/2010 (5) išplėtė antidempingo priemonių taikymą. Po kompensacinių priemonių galiojimo termino peržiūros Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1185/2010 (6) išplėtė kompensacinių priemonių taikymą.

(5)

Nustatytos antidempingo priemonės – 9,4 % ir 0 % ad valorem muito norma iš atskirai įvardytų eksportuotojų importuojamam produktui ir 8,5 % muito norma iš kitų bendrovių importuojamam produktui.

2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(6)

Paskelbus pranešimą (7) apie artėjančią antidempingo priemonių, galiojančių tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo pabaigą, Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (8) 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Prašymą pateikė „SGL Carbon GmbH“, „TOKAI Erftcarbon GmbH“ ir „GrafTech Switzerland SA“ (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina daugiau nei 25 % visų tam tikrų grafito elektrodų sistemų Sąjungoje.

(8)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

3.   Inicijavimas

(9)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (9) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį.

4.   Lygiagretus tyrimas

(10)

2015 m. gruodžio 15 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (10) paskelbtu pranešimu Komisija taip pat pranešė inicijuojanti galutinių kompensacinių priemonių, galiojančių į Sąjungą importuojamoms tam tikroms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 (11) 18 straipsnį.

5.   Suinteresuotosios šalys

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Indijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl peržiūros inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

5.1.   Atranka

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

a)   Sąjungos gamintojų atranka

(14)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi tam tikrus Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipiška pardavimo apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, atsižvelgiant ir į geografinę padėtį. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Remiantis per padėties analizę surinkta informacija, atrinktiems Sąjungos gamintojams teko daugiau nei 80 % visos Sąjungos gamybos apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

b)   Importuotojų atranka

(15)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(16)

Nė vienas importuotojas nepateikė pranešime apie inicijavimą prašomos informacijos.

5.2.   Klausimynai ir tikrinamieji vizitai

(17)

Komisija klausimynus nusiuntė visiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, dviem Indijos eksportuojantiems gamintojams ir 53 naudotojams, kurie apie save pranešė inicijavus tyrimą.

(18)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas Indijos eksportuojantis gamintojas ir aštuoni peržiūrimojo produkto naudotojai. Antras per pradinį tyrimą bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas „Graphite India Limited“ (toliau – GIL) per šią peržiūrą klausimyno atsakymų nepateikė.

(19)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

a)

Sąjungos gamintojai:

„Graftech France S.N.C.“, Kalė, Prancūzija;

„Graftech Iberica S.L.“, Navara, Ispanija;

„SGL Carbon S.A.“, Vysbadenas, Vokietija;

„Tokai Erftcarbon GmbH“, Grėvenbroichas, Vokietija;

b)

Indijos eksportuojantis gamintojas:

„HEG Limited“, Bopalas (toliau – HEG).

6.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(20)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1.   Nagrinėjamasis produktas

(21)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės grafito elektrodai, naudojami elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis yra 1,65 g/cm3 arba didesnis, o elektrinė varža yra 6,0 μ.Ω.m arba mažesnė, ir jungiamosios veržlės, naudojamos tokiems elektrodams, importuojami kartu arba atskirai, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010) ir ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010) (toliau – GES arba peržiūrimasis produktas).

2.   Panašus produktas

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

peržiūrimojo produkto;

Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto.

(23)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1.   Pirminės pastabos

(24)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus esamų priemonių galiojimo terminui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(25)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas. Šiai bendrovei teko daugiau kaip 95 % visos Indijos GES eksporto į Sąjungą per PTL apimties. Todėl Komisija manė turinti pakankamai informacijos eksporto kainai ir dempingo skirtumui per PTL įvertinti.

(26)

Vis dėlto šis eksportuojantis gamintojas susijęs tik su 50 % visų gamybos pajėgumų ir tik su 40–50 % visos GES gamybos Indijoje apimties per PTL. Be to, jo eksportas į kitas trečiąsias šalis sudarė tik 43–52 % viso Indijos eksporto į kitas trečiąsias šalis per PTL (tikslios vienintelio bendradarbiaujančio Indijos eksportuojančio gamintojo dalies, palyginti su visa Indijos gamyba ir visu eksportu, negalima atskleisti dėl konfidencialumo). Todėl ir atsižvelgdama į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas nebendradarbiavo, Komisija manė neturinti pakankamai informacijos dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei nagrinėti, ir siekiant įvertinti importo pokyčius, jei priemonės būtų panaikintos, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį teko naudotis turimais faktais.

(27)

Indijos valdžios institucijoms buvo tinkamai pranešta, kad dėl žemo Indijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(28)

Todėl 3 skirsnyje pateiktos išvados pagrįstos turimais faktais. Tam tikslui pasinaudota bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Eurostato statistiniais duomenimis, valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė) ir viešai prieinama informacija internete.

2.   Dempingas Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

2.1.   Normalioji vertė

(29)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo per PTL eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad visas vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(30)

Vėliau Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojančio gamintojo, kurio pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis. Apibrėžiant GES rūšis atsižvelgta į i) tai, ar produktas buvo parduodamas su jungiamosiomis veržlėmis ar be jų, ii) į produkto skersmenį ir iii) ilgį.

(31)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant tokias pačias arba tiesiogiai panašias GES rūšis turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad GES yra gaminamos iš skirtingų rūšių adatinio kokso (pagrindinė žaliava). Iš tiesų, per tyrimą patvirtinta, kad gamybos procese bendrovė naudojo dviejų skirtingų rūšių adatinį koksą – importuojamą adatinį koksą, kurio kokybė yra geresnė, ir įprastą Indijos rinkoje perkamą adatinį koksą. Be to, patvirtinta, kad nuo naudoto kokso rūšies priklauso gamybos sąnaudos ir galutinio produkto kaina.

(32)

Todėl, teisingam palyginimui užtikrinti Komisija, skaičiuodama dempingą, kiekvienos rūšies produktus suskirstė į žemos kokybės ir aukštos kokybės produktus.

(33)

Po to Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei per PTL visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad dauguma produktų rūšių buvo tipiškos.

(34)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį per PTL, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktinėmis pardavimo vidaus rinkoje kainomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(35)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

a)

tam tikros rūšies produkto, vidaus rinkoje parduoto grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties ir

b)

vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(36)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per PTL kaina.

(37)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per PTL, vidaus rinkos kaina, jei:

a)

tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % visos šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)

vidutinė svertinė šios rūšies produkto kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(38)

Jei tam tikros rūšies panašus produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo parduotas arba parduotas nepakankamas jo kiekis, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(39)

Tokios rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota prie vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per PTL pridėjus:

a)

vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė per PTL įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje, ir

b)

vidutinį svertinį pelną, kurį vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas gavo per PTL įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje.

(40)

Tų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje visiškai nebuvo parduota, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

2.2.   Eksporto kaina

(41)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(42)

Per patikrinimą vietoje nustatyta keletas bendradarbiaujančio eksportuotojo nurodytų eksporto kainų klaidų. Šios klaidos buvo ištaisytos ir eksportuojančiam gamintojui apie tai buvo tinkamai pranešta.

2.3.   Palyginimas

(43)

Komisija pirmiau nustatytą normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(44)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Prireikus ir pateisinamais atvejais koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų sąnaudas, bankų mokesčius ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo mokėtus kompensacinius muitus.

(45)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą atsižvelgiant į importo rinkliavas, sumokėtas už žaliavas, remdamasis tuo, kad importo rinkliavos buvo mokamos už GES, pagamintas vartojimui Indijoje, tačiau buvo grąžintos taikant sąlyginio apmokestinimo muitu schemą, kai produktas buvo parduodamas eksportui į Sąjungą. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad už GES eksportą gautos sumos pagal sąlyginio apmokestinimo muitu schemą nebuvo tiesiogiai susijusios su faktiškai sumokėtais muitais už produkte panaudotą importuotą žaliavą. Todėl manoma, kad eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad už pardavimą eksportui grąžinti mokesčiai buvo įskaičiuoti į vidaus rinkos kainą. Tai patvirtinta ir lygiagrečiai atliekamo antisubsidijų tyrimo 38–42 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nustatyta, kad sąlyginio apmokestinimo muitu schema yra subsidija Indijos Vyriausybės finansinio indėlio forma ir jos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu schema. Todėl šio koregavimo atlikti negalima.

(46)

Be to, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas prašė atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą remdamasis tuo, kad importo rinkliavos, kaip įtariama, buvo mokamos už panašų produktą, skirtą vartojimui Indijoje, tačiau nebuvo renkamos taikant išankstinių leidimų schemą, kai produktas buvo parduodamas eksportui į Sąjungą. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad nebuvo jokių procedūrų, kuriomis būtų galima užtikrinti, kad taikant išankstinių leidimų schemą be muito importuota žaliava buvo išskirtinai naudojama eksportuojamoms GES. Todėl Komisija mano, kad eksportuojančiam gamintojui nepavyko įrodyti, kad už pardavimą eksportui nesumokėtas mokestis buvo įskaičiuotas į vidaus rinkos kainą. Tai patvirtinta ir lygiagrečiai atliekamo antisubsidijų tyrimo 59–62 konstatuojamosiose dalyse, kuriose nustatyta, kad išankstinių leidimų schema yra subsidija Indijos Vyriausybės finansinio indėlio forma ir jos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitu schema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitu schema. Todėl šio koregavimo atlikti negalima.

2.4.   Dempingo skirtumas

(47)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Remiantis šiuo metodu bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 29,8 % dempingo skirtumas per PTL.

(48)

Per patikrinimą vietoje vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo patalpose Indijoje bendrovė tvirtino, kad turėtų būti atsižvelgiama į tariamai didelį pagrindinės žaliavos (adatinio kokso) kainų svyravimą per PTL, ir prašė, kad Komisija tam apskaičiuotų ketvirčio dempingo skirtumą. Iš to būtų matyti, kad per PTL dempingas nebuvo vykdomas. Dėl to bendrovė patikrinimo vietoje pabaigoje pateikė ketvirčio gamybos sąnaudų duomenis.

(49)

Kadangi šis tvirtinimas nebuvo pateiktas anksčiau per tyrimą ar klausimyno atsakymuose, Komisija negalėjo tinkamai patikrinti šio tvirtinimo ir nustatyti, ar pateikti duomenys buvo išsamūs ir teisingi.

(50)

Bet kuriuo atveju remiantis per patikrinimą vietoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad per PTL kiekvieną ketvirtį mažėjo kai kurių, bet ne visų rūšių produkto vieneto gamybos sąnaudos. Kai kurių PKN priskiriamų produktų vieneto gamybos sąnaudos paskutinį ketvirtį padidėjo. Vieneto eksporto kaina taip pat mažėjo, išskyrus paskutinįjį ketvirtį, kai padidėjo visų rūšių, išskyrus dviejų, produktų eksporto kainos. Bendrovė kiekvieną PTL ketvirtį eksportavo didelį produkto kiekį, kuris buvo paskirstytas skirtingiems ketvirčiams, kaip toliau parodyta lentelėje (tikslių kiekio duomenų negalima atskleisti dėl konfidencialumo priežasčių). Be to, ne visų rūšių produktai buvo parduodami per visus ketvirčius – iš 23 rūšių produktų, kuriuos bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pardavė į Sąjungos rinką, tik 6 rūšių produktai buvo parduodami kiekvieną ketvirtį.

(51)

Iš kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumų, apskaičiuotų pagal 29–47 konstatuojamosiose dalyse paaiškintą metodiką, matyti, kad kiekvieną PTL ketvirtį buvo vykdomas didelis dempingas.

1 lentelė

PTL

Dempingo skirtumas (%)

Eksporto apimtis (t)

2014 m. spalio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn.

23,1

[1 500 –1 700 ]

2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn.

32,3

[1 900 –2 100 ]

2015 m. balandžio mėn. – 2015 m. birželio mėn.

15,4

[1 500 –1 700 ]

2015 m. liepos mėn. – 2015 m. rugsėjo mėn.

6,4

[1 100 –1 400 ]

(52)

Todėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tvirtinimas, kad apskaičiavus kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumą paaiškėtų, kad dempingas nevykdytas, yra neteisingas. Kiekvieno ketvirčio dempingo skirtumai buvo dideli, taip pat ir PTL vidutinis dempingo skirtumas, apskaičiuotas remiantis šiais ketvirčio skirtumais, buvo didelis – 19,3 %.

(53)

Nors skirtingų ketvirčių dempingo skirtumai, apskaičiuoti pagal produkto rūšis, svyravo (didėjo nuo 2014 m. spalio mėn. – 2014 m. gruodžio mėn. iki 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. ir tada mažėjo nuo 2015 m. sausio mėn. – 2015 m. kovo mėn. iki PTL pabaigos), laipsniškas vieneto gamybos sąnaudų mažėjimas per PTL neturėjo teigto poveikio. Iš tiesų pažymima, kad dempingo skirtumas taip pat iš dalies mažėjo dėl didėjančios eksporto kainos. Primenama, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo tvirtinimas dėl ketvirčio dempingo skirtumo buvo pagrįstas tik žaliavų kainos svyravimais. Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl pateiktos informacijos negalima suabejoti išvadomis dėl dempingo per PTL, taigi ir išvadomis dėl dempingo tęsimosi 57–87 konstatuojamosiose dalyse.

(54)

Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad apskaičiuodama pelningumą normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo atskirti iš vietos kokso pagamintus produktus nuo produktų, pagamintų iš importuoto adatinio kokso. Atskirti reikėjo dėl to, kad šie produktai buvo naudojami skirtingoms paskirtims. Jis taip pat tvirtino, kad Sąjungos rinkoje parduodami tik iš importuoto adatinio kokso pagaminti produktai, kurie yra naudojami didelės galios elektros lanko krosnyse, ir kad dėl to normaliajai vertei nustatyti naudotas pelningumas turėtų būti apskaičiuotas tik remiantis šių rūšių produktais. Per klausymą, surengtą su Komisija po faktų atskleidimo, HEG teigė, kad remiantis šiais tvirtinimais Komisija, nustatydama normaliąją vertę, neturėjo naudoti vidutinės svertinės pelningumo normos, apskaičiuotos remiantis visu pardavimu vidaus rinkoje. HEG tvirtino, kad Komisija turėtų apskaičiuoti dvi atskiras pelningumo normas, atsižvelgdama į kokso kilmę, ir atitinkamai jas taikyti normaliajai vertei nustatyti.

(55)

Atsakydama į klausimyno klausimus HEG nurodė kiekvienos rūšies produkto žaliavų kilmę ir GES efektyvumą. Tačiau atsižvelgiant tik į šiuos du elementus atlikus Sąjungos rinkoje parduodamų ir Indijos rinkoje parduodamų produktų rūšių palyginimą nustatyta, kad HEG per peržiūros tiriamąjį laikotarpį abiejose rinkose pardavė tų pačių rūšių produktus. Todėl pirmoji tvirtinimo dalis faktiškai yra neteisinga.

(56)

Be to, kaip paaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalį naudojo viso panašaus produkto pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinį svertinį pelną. Vis dėlto, jei būtų naudojamos kiekvienos rūšies produkto individualios pelno normos, kaip teigė bendrovė per 54 konstatuojamojoje dalyje minėtą klausymą, 47 konstatuojamojoje dalyje nurodytas dempingo skirtumas sumažėtų tik 3,2 procentinio punkto – iki 26,7 %. Todėl šis sumažėjimas neturi reikšmingo poveikio Komisijos išvadoms dėl dempingo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir atitinkamai 57–87 konstatuojamosiose dalyse padarytoms išvadoms dėl dempingo tęsimosi.

3.   Importo raida, jei priemonės būtų panaikintos

(57)

Nustačiusi, kad per PTL vykdytas didelis dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Nagrinėti šie elementai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(58)

Kaip minėta 25 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, kuris buvo susijęs tik su puse visų Indijos gamybos pajėgumų. Todėl kituose skirsniuose išvados pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiamos turimais faktais. Tam Komisija naudojosi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Jungtinių Tautų duomenų baze, Indijos Vyriausybės per 10 konstatuojamojoje dalyje minėtą lygiagretų antisubsidijų tyrimą pateikta informacija ir viešai prieinama informacija.

3.1.   Gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai

(59)

Remiantis vieša finansine informacija ir patikrintais bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenimis (12)  (13), abu Indijos gamintojai po 4 konstatuojamojoje dalyje minėtos pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros savo gamybos pajėgumus padidino 27 %. PTL pabaigoje visi Indijos gamybos pajėgumai sudarė 160 000 tonų per metus, po lygiai paskirstytų abiem gamintojams (14). Be to, per tyrimą nustatyta, kad Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei padidės paklausa (15).

(60)

Abiejų Indijos gamintojų gamybos apimtis per PTL sudarė 110 000–120 000 tonų. Tuo remiantis įvertinta, kad visi Indijos nepanaudoti pajėgumai sudarė 40 000–50 000 tonų, o tai yra 29–36 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(61)

Pajėgumai buvo didinami tuo pačiu metu Indijoje ir visame pasaulyje mažėjant GES suvartojimui. GES daugiausia naudojamos elektrotechninio plieno pramonėje, tiksliau jos naudojamos plieno gamyklose plieno laužui lydyti. Todėl GES suvartojimo raida yra susijusi su elektrotechninio plieno gamybos raida ir keičiasi panašiai. Per tyrimą nustatyta, kad elektrotechninio plieno gamyba Indijoje ir visame pasaulyje nuo 2012 m. iki PTL (16) sumažėjo, o GES gamybos pajėgumai Indijoje padidėjo.

(62)

2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones (17). Manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

3.2.   Eksportas į trečiąsias šalis

(63)

Remiantis viešomis finansinėmis ataskaitomis nustatyta, kad abu Indijos eksportuojantys gamintojai veiklą orientuoja į eksportą (18)  (19), per PTL jie eksportavo apie 60 % jų visos produkcijos.

(64)

Nepaisant galiojančių priemonių Sąjunga išliko svarbi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto rinka. HEG eksportas per PTL sudarė 10–17 % jo visos pardavimo vertės ir 10–20 % jo visos pardavimo apimties. Nebendradarbiaujanti Indijos bendrovė GIL per PTL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau tai reikia vertinti lyginant antidempingo ir kompensacinius muitus, taikomus GIL (iš viso 15,7 %) ir HEG (iš viso 7 %).

(65)

Neturint jokio kito patikimesnio šaltinio Indijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas apimčiai nustatyti naudotasi Jungtinių Tautų duomenų baze. Remiantis šia duomenų baze eksportas į kitas trečiąsias šalis 2012–2013 m. padidėjo 43 %, o po to 2014–2015 m. sumažėjo 38 %, palyginti su 2013 m. Apskritai eksporto apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo (10 %). Pagrindinės tikslinės Indijos eksporto rinkos 2015 m. buvo JAV, Saudo Arabija, Iranas, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Korėjos Respublika ir Egiptas. 2012–2015 m. Indijos eksportas į kai kurias tokias tikslines rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) padidėjo, o į kitas (Iraną, Turkiją, Korėjos Respubliką, Egiptą) – sumažėjo, iš viso eksportas sumažėjo 9 %.

(66)

2012 m. Rusija buvo trečia pagal dydį Indijos gamintojų eksporto rinka pagal eksportuojamą kiekį, tačiau 2012 m. gruodžio mėn. (20) Rusijai nustačius 16,04–32,83 % ad valorem muitą iš Indijos importuojamoms GES, eksportas iš Indijos į Rusiją sumažėjo nuo 4 415 t iki 638 t 2015 m. – iš viso 86 %.

(67)

Jungtinių Tautų duomenų bazės informaciją apie eksporto apimtį buvo galima sutikrinti su Indijos Vyriausybės per lygiagretų antisubsidijų tyrimą pateikta informacija, t. y. Komercinės informacijos ir statistikos generalinio direktorato eksporto statistiniais duomenimis, pagal kuriuos tendencijos sutapo su tendencijomis, nustatytomis pagal Jungtinių Tautų duomenų bazės duomenis.

(68)

Be to, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo HEG eksporto į kitas trečiąsias šalis apimties tendencijos taip pat buvo panašios, t. y. 2012–2013 m. eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis didėjo, o nuo 2014 m. iki PTL mažėjo – iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį ši apimtis sumažėjo. Pažymėtina, kad nepaisant to, kad eksporto apimtis mažėjo, per PTL ji apskritai buvo didelė – 20 000–30 000 tonų.

(69)

Kalbant apie eksporto kainų lygį, remiantis Jungtinių Tautų duomenų baze per tyrimą nustatyta, kad tam tikroms šalims (kaip antai JAV ir Korėjos Respublikai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo maždaug iki tokio paties lygio kaip ES kainos. Be to, kitoms šalims (kaip antai Saudo Arabijai) taikytos Indijos eksporto kainos, kurios 2012–2014 m. buvo vidutiniškai mažesnės už ES kainas, 2015 m. padidėjo ir viršijo ES kainas. Indija į tam tikras kitas šalis (kaip antai į Turkiją) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį toliau eksportavo mažesnėmis nei ES kainos. Tačiau pažymėtina, kad šioje duomenų bazėje kainos nesuskirstytos pagal atskirų rūšių produktus, todėl ja pagrįstas kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

(70)

Išanalizavus informaciją apie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas nustatyta, kad 2012–2014 m. vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo didesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose (pakoreguotas atsižvelgiant į kalendorinius metus, nes buvo pateikti finansinių metų duomenys), o per PTL vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo mažesnės už vidutines HEG kainas, taikytas kitose trečiosiose rinkose.

(71)

Neturėta jokių kitų duomenų tiksliam Indijos eksportuojančių gamintojų kainų, taikytų kitų trečiųjų šalių rinkose, lygiui nustatyti.

3.3.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(72)

Sąjungos rinkos patrauklumą įrodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo ir kompensacinių muitų Indijos kilmės GES toliau buvo įvežamos į Sąjungos rinką. Per nagrinėjamąjį laikotarpį Indija išliko antra didžiausia į Sąjungą eksportuojančia šalimi po Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija). Nepaisant sumažėjimo nuo 2012 m. iki PTL, kaip paaiškinta 100 konstatuojamojoje dalyje, Indija į Sąjungą eksportavo didelį produkto kiekį ir užėmė didelę rinkos dalį.

(73)

Galimą pardavimo eksportui į Sąjungą raidą, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, reikia vertinti atsižvelgiant į bendrą GES suvartojimo sumažėjimą Indijoje ir visame pasaulyje kartu su nepanaudotais pajėgumais Indijoje. Tokiomis aplinkybėmis tik padidės Indijos eksportuojantiems gamintojams daromas spaudimas ieškoti kitų eksporto rinkų, ypač atsižvelgiant į šių gamintojų į eksportą orientuotą verslo modelį. Todėl jei priemonės Sąjungoje būtų panaikintos ir į Sąjungos rinką produktą būtų galima įvežti be antidempingo ir kompensacinių muitų, iš tiesų tikėtina, kad didelė dalis turimų nepanaudotų pajėgumų būtų panaudoti eksportui į Sąjungos rinką. Visų pirma dėl to, kad per tyrimą nustatyta, kad nors Indijos eksportas į kai kurias eksporto rinkas (Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV) 2015 m. padidėjo, apskritai Indijos eksportas į kitas trečiųjų šalių rinkas mažėjo. Tai rodo, kad kai kurios trečiosios šalys neturi daug galimybių absorbuoti papildomą eksportuojamą kiekį.

(74)

Be to, kaip minėta 66 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo muitus iš Indijos importuojamoms GES. Todėl Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į šią rinką sumažėjo, jie negali padidinti eksportuojamo produkto kiekio arba jį nukreipti į Rusiją, kaip matyti iš eksporto apimties į šią rinką mažėjimo nuo 2012 m.

(75)

Tuo remiantis tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, atsižvelgiant į jų didelius nepanaudotus pajėgumus. Iš tiesų tai tikėtina kalbant apie bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuris turės paskatų toliau didinti jau ir dabar didelę eksporto į Sąjungos rinką apimtį, ir dar labiau tikėtina kalbant apie nebendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją, kuriam nustatytas didesnis muitas, palyginti su bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju, ir kuris beveik nustojo eksportuoti į Sąjungos rinką.

3.4.   Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(76)

Iš pateiktos analizės matyti, kad i) iš Indijos į Sąjungos rinką buvo toliau importuojamas didelis produkto mažomis dempingo kainomis kiekis; ii) abu Indijos gamintojai veiklą orientuoja į eksportą ir turi nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti panaudoti eksporto į Sąjungą dempingo kaina apimčiai padidinti; iii) suvartojimas mažėja visame pasaulyje, tad mažėja eksporto į tam tikras kitas trečiąsias rinkas galimybės; iv) Rusijoje nustatytos antidempingo priemonės iš Indijos importuojamoms GES dar labiau riboja Indijos eksportuojančių gamintojų galimybes.

(77)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones dempingas tęsis.

(78)

Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas HEG tvirtino, kad vertindama dempingo tęsimosi tikimybę Komisija neatsižvelgė į faktus, susijusius su laikotarpiu po PTL. Dėl to bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad taikydama pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija neatsižvelgė į tai, kad kitas Indijos GES gamintojas GIL investavo į gamybos įmonę Sąjungoje – „Graphite Cova GmbH“ (toliau – „GIL Cova“). HEG tvirtino, kad GIL turi strateginį ilgalaikį susitarimą parduoti vadinamuosius sukepintus neapdorotus žaliuosius elektrodus (pusgaminius) savo grafitizacijos įmonei „GIL Cova“. HEG taip pat tvirtino, kad, atsižvelgiant į strategines GIL investicijas, Komisijos išvada, kad Indijos eksportas į Sąjungą padidės, yra neteisinga ir kad išvada, jog abu Indijos gamintojai turi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos gali panaudoti eksportui, yra pagrįsta tik prielaidomis. HEG taip pat tvirtino, kad baigus galioti priemonėms importo į Sąjungą apimtis nedidės dėl to, kad po PTL Indijos eksportas į Sąjungą (įskaitant HEG eksportą į Sąjungą) mažėjo.

(79)

Be to, HEG tvirtino, kad HEG planai didinti gamybos pajėgumus buvo tik bendrovės pirmininko įžvalgos atsižvelgiant į palankų 2010 m. ekonomikos scenarijų. Taigi, metų, kurie baigiasi 2016 m. kovo 31 d., HEG ataskaitoje nėra direktorių valdybos naujų pasiūlymų dar didinti pajėgumus.

(80)

Dėl Komisijos 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse atlikto kainų palyginimo, susijusio su eksportu į kitas trečiųjų šalių rinkas, HEG pateikė bendrovės vidutinių CIF/CFR kainų, taikytų keturioms kitoms trečiosioms šalims, palyginti su bendrovės vidutinėmis CIF kainomis, taikytomis Sąjungai, analizę ir padarė išvadą, kad apskritai bendrovės keturioms kitoms trečiosioms šalims taikytos vidutinės kainos buvo didesnės už jos taikytas kainas Sąjungai. Taigi, HEG tvirtino, kad Sąjungos rinka, kurioje kainos yra mažesnės, būtų mažiau patraukli.

(81)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su GIL investicijomis į „GIL Cova“ per nagrinėjamąjį laikotarpį, – GIL į Sąjungą eksportavo labai nedidelį produkto kiekį. Tačiau manoma, kad taip buvo ne vien dėl GIL investicijų į „GIL Cova“, bet daugiausia dėl didelių antidempingo ir kompensacinių muitų (iš viso 15,7 %), kurie taikomi „GIL India“ eksportui į Sąjungą. Jei antidempingo ir (arba) kompensacinės priemonės būtų panaikintos, GIL veikiausiai atnaujintų eksportą į Sąjungą nepaisydama savo investicijų į „GIL Cova“ ir atsižvelgdama į turimus nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip aprašyta 72–75 konstatuojamosiose dalyse.

(82)

Kalbant apie HEG tvirtinimą dėl eksporto tendencijų po PTL, pabrėžiama, kad tuo metu buvo eksportuojama, kai dar galiojo antidempingo ir kompensacinės priemonės. Todėl, net jei HEG eksporto apimtis po PTL mažėjo, panaikinus antidempingo ir (arba) kompensacines priemones HEG eksportas į Sąjungą veikiausiai padidės atsižvelgiant į tai, kad nepaisant galiojančių priemonių HEG toliau eksportavo į Sąjungos rinką labai mažomis dempingo kainomis, bendrovės veikla buvo orientuota į eksportą ir ji turėjo nepanaudotų pajėgumų, kurie gali ateityje didėti, jei didės produkto paklausa, kaip aprašyta 59–75 konstatuojamosiose dalyse.

(83)

Be to, dėl HEG ketinimų didinti pajėgumus pabrėžiama, kad per 2016 m. patikrinimą vietoje HEG bylos tikrintojams parodė trumpą filmą, kuriame pateikiama HEG grupės apžvalga. Vienas iš šio filmo elementų – bendrovės ateities planai didinti gamybos pajėgumus. Be to, bendrovės atstovai per patikrinimą vietoje paaiškino, kad šie planai šiuo metu sustabdyti atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nevisiškai išnaudojo savo pajėgumus ir mažėjo paklausa visame pasaulyje. Todėl, jeigu būtų panaikinti antidempingo ir (arba) kompensaciniai muitai, gali būti, kad Indijos GES paklausa Sąjungos rinkoje padidės, todėl HEG turės paskatų didinti pajėgumus, kad galėtų patenkinti paklausą.

(84)

Dėl HEG tvirtinimo, susijusio su kainų skirtumais Sąjungos rinkoje ir kitose trečiųjų šalių rinkose, pabrėžiama, kad Komisija 69 ir 70 konstatuojamosiose dalyse atliko Indijos eksportuojančių gamintojų kitoms trečiosioms rinkoms taikytų kainų ir Sąjungos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, o ne Indijos gamintojų vidutinių kainų Sąjungos rinkoje, palyginimą. Primenama, kad HEG vidutinė kaina Sąjungos rinkoje yra dempingo kaina, dėl kurios priverstinai mažinama Sąjungos gamintojų vidutinė kaina, todėl netinkama šiam palyginimui.

(85)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, HEG tvirtinimai atmetami.

(86)

Kita suinteresuotoji šalis tvirtino, kad dėl mažesnio energijos suvartojimo (pagrindinio sąnaudų veiksnio) ir mažesnių darbo sąnaudų Indijos gamintojai sąnaudų veiksmingumo atžvilgiu turi aiškių lyginamųjų pranašumų. Tačiau reikėtų pažymėti, kad per tyrimą nustatyta, kad pagrindinis sąnaudų veiksnys GES gamybos procese Indijoje iš tikrųjų yra koksas, o ne energijos ar darbo sąnaudos. Bet kuriuo atveju, net jei Indijos gamintojai turėtų lyginamųjų pranašumų, šie pranašumai turėtų tokio paties poveikio eksporto kainai ir normaliajai vertei, o ne poveikio dempingo skirtumui. Todėl šis tvirtinimas faktiškai yra neteisingas ir dėl to atmetamas.

(87)

Todėl patvirtinama Komisijos išvada, kad yra tikimybė, kad panaikinus priemones dempingas tęsis.

D.   ŽALOS TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(88)

Per peržiūros tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino aštuoni gamintojai (dvi atskiros bendrovės ir dvi grupės). Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

2.   Pirminės pastabos

(89)

Kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, GES pramonės padėtis yra glaudžiai susijusi su elektrotechninio plieno pramonės, kurioje GES naudojamos elektrotechninio plieno krosnyse plieno laužui lydyti, padėtimi. Šiuo atžvilgiu per nagrinėjamąjį laikotarpį elektrotechninio plieno pramonėje vyravo neigiamos rinkos sąlygos ir mažėjo suvartojimas, o tai susiję ir su GES suvartojimu.

(90)

Kadangi Indijoje nagrinėjamąjį produktą gamina tik du eksportuojantys gamintojai, su GES importu į Europos Sąjungą iš Indijos ir kitų trečiųjų šalių susiję duomenys nenurodyti tiksliais skaičiais, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį būtų užtikrintas konfidencialumas.

3.   Sąjungos suvartojimas

(91)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė sudėdama:

i)

atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo duomenis, nustatytus patikrinus klausimyno atsakymus;

ii)

neatrinktų bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimo duomenis, gautus iš prašymo atlikti peržiūrą;

iii)

neatrinkto bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo duomenis, gautus iš jo metinių ataskaitų;

iv)

importo iš Indijos duomenis, pagrįstus 14 straipsnio 6 dalies duomenų baze, ir

v)

importo iš visų kitų trečiųjų šalių duomenis, pagrįstus Eurostatu (TARIC lygmeniu).

(92)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Sąjungos suvartojimas (t)

151 508

140 244

146 637

139 974

Indeksas (2012 m. = 100)

100

93

97

92

Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos, prašymas atlikti peržiūrą, Eurostatas (TARIC lygmeniu), 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

(93)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 % Tiksliau Sąjungos suvartojimas 2013 m. sumažėjo 7 %, 2013–2014 m. padidėjo 4 %, o nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo 5 %.

(94)

Kaip minėta 61 ir 89 konstatuojamosiose dalyse, paklausa apskritai sumažėjo dėl neigiamų rinkos tendencijų elektrotechninio plieno sektoriuje, nes grafito elektrodų pardavimo apimtis yra susijusi su plieno gamybos elektrinėse krosnyse apimties raida.

(95)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad analizuojant rinkos dalį ir suvartojimą reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje, kuris per pastaruosius trejus metus labai padidėjo.

(96)

Į importą iš visų kitų trečiųjų šalių deramai atsižvelgta skaičiuojant Sąjungos suvartojimą, kaip paaiškinta 91 konstatuojamojoje dalyje, dėl to šis importas tinkamai atsispindi viso suvartojimo duomenyse. Todėl argumentas buvo atmestas.

4.   Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

Šalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Indija

Importo apimtis (t)

9 000 –10 000

5 000 –6 000

7 000 –8 000

6 500 –7 500

Indeksuota importo apimtis (2012 m. = 100)

100

57

80

74

Rinkos dalis (%)

6–7

3–4

5–6

4–5

Indeksuota rinkos dalis

100

62

83

80

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

(97)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo apimtis mažėjo. Ji labai sumažėjo 2013 m. (43 %), padidėjo 2014 m. ir vėl sumažėjo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Apskritai, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 26 %.

(98)

Importo rinkos dalį Komisija nustatė remdamasi Sąjungos suvartojimu, kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje.

(99)

Rinkos dalis keitėsi panašiai kaip importo apimtis, t. y. 2012–2013 m. sumažėjo, 2013–2014 m. padidėjo ir nuo 2014 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio vėl sumažėjo. Apskritai rinkos dalis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,2 procentinio punkto.

(100)

Importo iš Indijos rinkos dalis nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje sudarė 6–7 %. Peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje ji sumažėjo iki 4–5 %.

4.2.   Importo iš nagrinėjamosios šalies kainos

(101)

Importo iš Indijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi į 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazę įrašytais duomenimis. Iš esmės jie atitiko bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodytas kainas.

(102)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

4 lentelė

Importo kaina  (21)

Šalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Indija

Importo kainos (EUR/t)

2 500 –3 500

3 000 –4 000

2 500 –3 500

2 200 –3 200

Indeksas (2012 m. = 100)

100

105

89

86

(103)

Apskritai vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 14 %. 2012–2013 m. importo kainos padidėjo 5 %, 2014 m. sumažėjo 16 % ir per PTL sumažėjo dar 3 %.

4.3.   Priverstinis kainų mažinimas

(104)

Komisija priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį nustatė palyginusi i) vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo kainas, taikytas nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje, pakoreguotas atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis, ir ii) iš bendradarbiaujančio Indijos gamintojo importuojamo kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas, taikytas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir pakoreguotas atsižvelgiant į antidempingo/kompensacinį muitą ir sąnaudas po importo.

(105)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(106)

Palyginus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytas 3 % vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje skirtumas. Tačiau iš skaičiavimų atėmus antidempingo ir kompensacinius muitus priverstinio kainų mažinimo skirtumas siektų 9 %. Iš nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo per PTL importuotas tik labai nedidelis produkto kiekis. Komisija vis dėlto atliko priverstinio kainų mažinimo skaičiavimą. Komisija atėmusi taikomus antidempingo ir kompensacinius muitus nustatė 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Tačiau šis skaičiavimas yra pagrįstas labai maža importo apimtimi ir, kadangi nebuvo bendradarbiauta, atliekant skaičiavimą nebuvo atsižvelgta į produkto rūšis. Taigi patikimumas yra nedidelis.

4.4.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

5 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

Šalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Iš viso iš kitų trečiųjų šalių

Importas (t)

33 000 –35 000

30 000 –32 000

34 000 –36 000

30 000 –32 000

Indeksas

100

90

103

90

Rinkos dalis (%)

22–23

22–23

24–25

22–23

Kaina (EUR/t)

2 500 –3 500

2 400 –3 400

2 400 –3 400

2 300 –3 300

Indeksas

100

98

89

92

Kinija

Importas (t)

14 000 –15 000

11 000 –12 000

16 000 –17 000

14 000 –15 000

Indeksas

100

80

117

103

Rinkos dalis (%)

9–10

8–9

11–12

10–11

Kaina (EUR/t)

2 000 –3 000

1 500 –2 500

1 400 –2 400

1 600 –2 600

Indeksas

100

94

90

99

JAV

Importas (t)

3 000 –4 000

4 000 –5 000

4 200 –5 200

4 200 –5 200

Indeksas

100

118

129

128

Rinkos dalis (%)

2–3

3–4

3–4

3–4

Kaina (EUR/t)

3 300 –4 300

3 200 –4 200

3 000 –4 000

2 800 –3 800

Indeksas

100

96

84

81

Meksika

Importas (t)

3 000 –4 000

4 000 –5 000

5 500 –6 500

4 000 –5 000

Indeksas

100

127

165

119

Rinkos dalis (%)

2–3

3–4

4–5

3–4

Kaina (EUR/t)

3 800 –4 800

3 900 –4 900

3 900 –4 900

4 000 –5 000

Indeksas

100

103

103

115

Rusija

Importas (t)

3 000 –4 000

2 500 –3 500

3 500 –4 500

3 700 –4 700

Indeksas

100

70

101

103

Rinkos dalis (%)

2–3

1–2

2–3

2–3

Kaina (EUR/t)

3 000 –4 000

2 800 –3 800

2 500 –3 500

2 100 –3 100

Indeksas

100

91

79

75

Japonija

Importas (t)

4 500 –5 500

3 000 –4 000

3 000 –4 000

2 000 –3 000

Indeksas

100

74

62

50

Rinkos dalis (%)

3–4

2–3

2–3

1–2

Kaina (EUR/t)

3 400 –4 400

3 300 –4 300

2 800 –3 800

2 900 –3 900

Indeksas

100

99

82

83

Kitos trečiosios šalys

Importas (t)

4 000 –5 000

4 000 –5 000

1 000 –2 000

700–1 700

Indeksas

100

104

25

19

Rinkos dalis (%)

2–3

3–4

0,5–1,5

0,5–1,5

Kaina (EUR/t)

2 600 –3 600

2 000 –3 000

1 900 –2 900

1 600 –2 600

Indeksas

100

83

78

72

Šaltinis: Eurostatas (TARIC lygmeniu).

(107)

Mažėjant suvartojimui importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimtis nuo 2012 m. iki PTL sumažėjo 10 %. Importo iš visų kitų trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė 22–23 %. Daugiausia importuota iš Kinijos, JAV, Meksikos, Rusijos ir Japonijos – tai vienintelės šalys, kurių kiekvienos užimama rinkos dalis per PTL buvo didesnė nei 1 %.

(108)

Importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV ir Meksikos rinkos dalis padidėjo mažiau nei 1 procentiniu punktu. Importo iš Japonijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 1,5 procentinio punkto.

(109)

Importo iš Kinijos ir Rusijos kainos buvo mažesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas (išskyrus 2012 m. Rusijos atžvilgiu). Remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija dalis iš Kinijos importuojamų produktų – mažo skersmens (mažesnio nei 400 mm) GES, o iš Indijos daugiausia importuojama ir Sąjungoje daugiausia gaminama didelio skersmens (didesnio nei 400 mm) GES (22), kurios yra brangesnės.

(110)

Importo iš Kinijos rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1 procentiniu punktu ir per PTL sudarė 10–11 %, o importo iš Rusijos rinkos dalis per PTL buvo tik 2–3 % ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 0,3 procentinio punkto. Tačiau tokie padidėjimai neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto.

5.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.1.   Bendrosios pastabos

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(113)

Kaip minėta 14 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą Sąjungos pramonei padarytą žalą atlikta atranka.

(114)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi prašyme atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinėse ataskaitose ir patikrintuose atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(115)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(116)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(117)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai yra tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

5.2.   Makroekonominiai rodikliai

a)   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(118)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos gamintojų gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Gamybos apimtis (t)

235 915

235 502

241 623

221 971

Indeksas (2012 m. = 100)

100

100

102

94

Gamybos pajėgumai (t)

297 620

297 245

299 120

290 245

Indeksas (2012 m. = 100)

100

100

101

98

Pajėgumų naudojimas (%)

79

79

81

76

Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(119)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 6 %. Tiksliau pirmiausia ji iki 2014 m. padidėjo 2 %, po to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2014 m., sumažėjo 8 %.

(120)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %.

(121)

Sumažėjus gamybos apimčiai pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 3 procentiniais punktais.

b)   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(122)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo Sąjungoje apimtis (t)

107 655

103 779

103 704

102 123

Indeksas (2012 m. = 100)

100

96

96

95

Rinkos dalis (%)

71,1

74,0

70,7

73,0

Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(123)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės viso pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis sumažėjo apytikriai 5 %. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nepastovi. 2013 m. ji padidėjo 2,9 procentinio punkto. Tada 2014 m. sumažėjo 3,3 procentinio punkto ir per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vėl padidėjo 2,3 procentinio punkto. Apskritai Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 1,9 procentinio punkto.

(124)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nustatant Sąjungos pramonės rinkos dalį reikėtų atsižvelgti į Sąjungos gamintojų importą iš jų susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Japonijoje ir Malaizijoje. Tačiau Sąjungos pramonės rinkos dalis apskaičiuojama remiantis jos produkcijos pardavimu Sąjungos rinkoje. Į Sąjungos pramonės importą neatsižvelgiama, nes tai iškraipytų bendrą vaizdą, kadangi importas būtų apskaičiuotas du kartus – kaip importas ir kaip Sąjungos pramonės pardavimas. Todėl argumentas buvo atmestas.

c)   Augimas

(125)

Nuo 2012 m. iki PTL Sąjungos suvartojimas sumažėjo 8 % Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 5 %, tačiau rinkos dalis padidėjo 1,9 procentinio punkto.

d)   Užimtumas ir našumas

(126)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos gamintojų užimtumas ir našumas

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Darbuotojų skaičius

1 526

1 539

1 475

1 523

Indeksas (2012 m. = 100)

100

101

97

100

Našumas (t/darbuotojui)

155

153

164

146

Indeksas (2012 m. = 100)

100

99

106

94

Šaltinis: prašymas atlikti peržiūrą, nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo metinės ataskaitos ir patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(127)

Sąjungos pramonės užimtumas per nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Sumažėjus gamybai (6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį) našumas per tą patį laikotarpį taip pat sumažėjo 6 %.

e)   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

(128)

Per tyrimą nustatyta, kad GES iš Indijos į Sąjungos rinką toliau buvo importuojamos dempingo kaina. Indijai nustatytas dempingo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai viršijo de minimis lygį, kaip aprašyta 47 konstatuojamojoje dalyje. Tai sutapo su importo kainų sumažėjimu, palyginti su 2012 m. Vis dėlto Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti galiojančiomis antidempingo priemonėmis ir šiek tiek padidino užimamą rinkos dalį.

5.3.   Mikroekonominiai rodikliai

a)   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(129)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo Sąjungoje kainos ir vieneto sąnaudos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR/t)

3 784

3 468

2 997

2 825

Indeksas (2012 m. = 100)

100

92

79

75

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

3 357

3 116

2 776

2 745

Indeksas (2012 m. = 100)

100

93

83

82

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(130)

Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nuolat mažėjo (25 %) ir per PTL siekė 2 825 EUR/t. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad prisiderintų prie bendro pardavimo kainų GES rinkoje mažėjimo dėl sumažėjusios paklausos elektrotechninio plieno sektoriuje.

(131)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos sumažėjo mažiau, t. y. 18 %. Pagrindinis veiksnys, turėjęs poveikio vieneto gamybos sąnaudų mažėjimui, buvo mažėjanti žaliavų kaina.

(132)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad žaliavos kaina visame pasaulyje sumažėjo daugiau nei Sąjungos pramonės žaliavų sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonė buvo neveiksminga žaliavų įsigijimo atžvilgiu, dėl to galima suabejoti jos gyvybingumu.

(133)

Per tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė žaliavas įsigijo įvairiose pasaulio šalyse iš susijusių ir nesusijusių tiekėjų tokiomis pačiomis kainomis ir nebuvo jokių neveiksmingumo požymių žaliavų įsigijimo atžvilgiu. Kadangi tvirtinimas nebuvo daugiau pagrįstas, jis buvo atmestas.

b)   Darbo sąnaudos

(134)

Vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR/darbuotojui)

66 111

66 842

67 113

67 253

Indeksas (2012 m. = 100)

100

101

102

102

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(135)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik šiek tiek – 2 %.

c)   Atsargos

(136)

Atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Laikotarpio pabaigos atsargos

8 952

8 821

13 770

18 465

Indeksas (2012 m. = 100)

100

99

154

206

Laikotarpio pabaigos atsargos (gamybos procentine dalimi) (%)

6

5

7

11

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(137)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis absoliučiais skaičiais padidėjo daugiau nei dvigubai. Per PTL atsargų lygis sudarė apie 11 % gamybos.

d)   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir gebėjimas padidinti kapitalą

(138)

Pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2012 m.

2013 m.

2014 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos procentine dalimi) (%)

11,3

10,2

7,4

2,8

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

47 981 432

46 443 978

30 426 147

31 283 121

Indeksas (2012 m. = 100)

100

97

63

65

Investicijos (EUR)

25 293 559

23 133 505

21 672 869

12 313 975

Indeksas (2012 m. = 100)

100

91

86

49

Investicijų grąža (%)

16,5

13,9

10,1

3,9

Šaltinis: patikrinti atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymai.

(139)

Sąjungos pramonės pelningumą Komisija nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas palaipsniui mažėjo nuo 11,3 % 2012 m. iki 2,8 % per PTL, t. y. sumažėjo 8,5 procentinio punkto.

(140)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos gamintojų pelningumas mažėjo dėl jų didelių administracinių ir pardavimo pridėtinių išlaidų.

(141)

Per tyrimą nustatyta, kad vieneto gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo, kaip nurodyta 131 konstatuojamojoje dalyje. Vieneto gamybos sąnaudų sumažėjimas buvo susijęs su administracinėmis ir pardavimo išlaidomis, net jei pagrindinę sąnaudų dalį sudaro žaliavos. Todėl argumentas buvo atmestas.

(142)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojo gebėjimas pačiam finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas sumažėjo 35 %. Grynųjų pinigų srauto didelį sumažėjimą iš esmės galima paaiškinti tuo, kad labai sumažėjo pelningumas, kaip aprašyta 139 konstatuojamojoje dalyje.

(143)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės metinės investicijos į nagrinėjamąjį produktą sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 25 mln. EUR 2012 m. iki 12 mln. EUR per PTL.

(144)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad investicijos sumažėjo tik dėl sumažėjusios paklausos ir GES gamybos perteklinių pajėgumų visame pasaulyje.

(145)

Iš tikrųjų, per tyrimą patvirtinta, kad, kaip paaiškinta 93 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo GES suvartojimas. Tačiau pažymėtina, kad Sąjungos pramonės investicijos į nagrinėjamąjį produktą per paskutinės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL, kai taip pat mažėjo suvartojimas, buvo tris kartus didesnės už investicijas per šios peržiūros PTL.

(146)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo palaipsniui mažėjo – nuo 16,5 % 2012 m. iki 3,9 % per PTL.

5.4.   Išvada dėl Sąjungos pramonės padėties

(147)

Per tyrimą nustatyta, kad nepaisant galiojančių priemonių daugumos žalos rodiklių raida buvo neigiama ir Sąjungos pramonės ekonominė ir finansinė padėtis per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo. Vis dėlto Sąjungos pramonei pavyko išlaikyti ir šiek tiek padidinti rinkos dalį, o tą ji galėjo padaryti tik dėl to, kad gavo mažesnį pelną.

(148)

Nors šią neigiamą raidą galima paaiškinti tuo, kad sumažėjo suvartojimas (8 % per nagrinėjamąjį laikotarpį), importas iš Indijos Sąjungos rinkoje nuolat užėmė didelę dalį. Importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainomis ir dėl to Sąjungos pramonės kainos per PTL buvo priverstinai sumažintos 3 %. Be to, nustatytas 9 % priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas. Taigi, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis dar darytas spaudimas kainoms. Iš tikrųjų, spaudimas kainoms per šį PTL padidėjo, palyginti su pirmesne priemonių galiojimo termino peržiūra, kai priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo mažesnis nei 2 %.

(149)

Mažėjant suvartojimui ir dėl subsidijuoto importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas. Dėl to jos pelnas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, nors ir teigiamas (2,8 %), buvo mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas 8 % tikslinis pelnas.

(150)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis padidėjo 2 %, reiškia, Sąjungos gamintojai itin pasinaudojo sumažėjusiu importu iš Indijos. Teigta, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis būtų net didesnė, jei būtų atsižvelgta į Sąjungos pramonės importą iš kitų trečiųjų šalių. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonei teko susidurti su nelanksčia konkurencija dėl kainų su kitais šaltiniais (visų pirma mažų kainų importu iš Kinijos ir Rusijos). Taigi, tvirtinta, kad su importu iš Indijos negalima susieti jokios žalos dėl tariamai mažesnės Sąjungos gamintojų rinkos dalies.

(151)

Iš tikrųjų, atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Indijos apimtis ir rinkos dalis sumažėjo, tačiau, kaip paaiškinta 148 konstatuojamojoje dalyje, dėl subsidijuoto importo iš Indijos dempingo kaina vis tiek buvo daromas spaudimas kainoms, kurs netgi sustiprėjo per dabartinį PTL, palyginti su pirmesnės priemonių galiojimo termino peržiūros PTL. Todėl argumentas buvo atmestas.

(152)

Ta pati suinteresuotoji šalis toliau tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad importas mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos yra viena pagrindinių spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje priežasčių, ir skatino atlikti išsamią nagrinėjamojo produkto importo mažomis kainomis iš Kinijos ir Rusijos analizę prieš nustatant, ar yra tikimybė, kad žala Sąjungos pramonei pasikartos. Ši šalis taip pat manė, kad kai kurie Kinijos gamintojai padidino didelio skersmens GES importą į Sąjungos rinką.

(153)

Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos kainų, kaip paaiškinta 109 ir 111 konstatuojamosiose dalyse, reikėtų priminti, kad: i) nebuvo galima atlikti prasmingo iš šių šalių importuojamo kiekvienos rūšies produkto kainų palyginimo, kaip tą buvo galima padaryti Indijos atveju remiantis bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta išsamia informacija; ii) Komisijos turimi importo iš šių šalių statistiniai duomenys neleidžia atskirti skirtingų produkto rūšių ir iii) remiantis Sąjungos pramonės prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kurią patvirtino ir naudotojai, iš šių šalių daugiausia importuojama mažesnio skersmens GES, kurios yra pigesnės. Be to, bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas nepagrindė savo tvirtinimo dėl padidėjusio didesnio skersmens GES importo iš Kinijos į Sąjungą.

(154)

Dėl GES importo iš Kinijos ir Rusijos apimties ir rinkos dalies, kaip paaiškinta 110 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos rinkos dalis padidėjo 1 procentiniu punktu, o importo iš Rusijos rinkos dalis – 0,3 procentinio punkto. Toks padidėjimas neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės rinkos daliai, kuri, kaip paaiškinta 110 konstatuojamojoje dalyje, per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 1,9 procentinio punkto. Todėl argumentas buvo atmestas.

(155)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos pramonė buvo neveiksminga gamindama mažesnio skersmens GES, nes tokių produktų pardavimas sudarė tik dalį visos pardavimo apimties.

(156)

Pagal rinkos sąlygas paprastai pasiūlą, tiksliau parduodamą produktą, skatina paklausa. Kadangi tvirtinimas dėl Sąjungos pramonės neveiksmingumo gaminant mažesnio skersmens GES toliau nebuvo pagrįstas, argumentas buvo atmestas.

(157)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad trūko importo dempingo kaina iš kitų šalių, įskaitant importo iš susijusių bendrovių JAV, Meksikoje, Malaizijoje ir Japonijoje, didėjančiais kiekiais poveikio analizės.

(158)

Kaip nurodyta 108 konstatuojamojoje dalyje, importo iš JAV, Japonijos ir Meksikos kainos buvo didesnės už Indijos eksportuotojų ir Sąjungos gamintojų kainas. Importo iš šių šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 0,1 procentinio punkto ir PTL pabaigoje sudarė mažiau nei 10 % Taip pat Komisija neturėjo jokių įrodymų, kad produkto iš šių šalių kainos buvo dempingo kainos. Todėl argumentas buvo atmestas.

(159)

Ta pati suinteresuotoji šalis tvirtino, kad skaičiuodama priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus pagal kiekvieną rūšį Komisija naudojo produkto kontrolės numerį (PKN) ir taip neatsižvelgė į naudotą žaliavą, kuri turi didelio poveikio sąnaudoms ir kainoms. Lyginant iš tos pačios žaliavos pagamintų produktų rūšis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėtų nuo 9 iki 8 %.

(160)

Iš tikrųjų, žaliavų skirtumo PKN struktūroje nebuvo matyti, todėl skaičiuojant priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus į tokius skirtumus atsižvelgta nebuvo. Vis dėlto, kai produktų rūšys buvo atskirtos atsižvelgiant į naudotas žaliavas priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumams apskaičiuoti, kaip to prašė suinteresuotoji šalis po faktų atskleidimo, 148 konstatuojamojoje dalyje nurodytas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas sumažėjo tik 1 procentiniu punktu iki 8 % Todėl šis sumažėjimas neturėjo jokio esminio poveikio Komisijos nustatytiems faktams dėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(161)

Ta pati suinteresuotoji šalis nesutiko su 8 % tiksliniu pelnu, nustatytu per pradinį tyrimą, ir tvirtino, kad GES gamintojai nuostolių patyrė dėl tarptautinės plieno paklausos sumažėjimo, todėl 8 % tikslinis pelnas jau nebėra pateisinamas.

(162)

Primenama, kad tikslinis panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje pelnas turėtų būti toks, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje galėtų pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina/subsidijuoto importo. Šiuo tikslu, kaip pažymėta Reglamento (EB) Nr. 1629/2004 26 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai išnagrinėtas Sąjungos pramonės pelno lygis, kai importo dempingo kaina rinkos dalis buvo pati mažiausia (t. y. 1999 m.). Taigi, buvo padaryta galutinė išvada, kad pelno dydis žalos skirtumui apskaičiuoti, kuris pagrįstai atspindėtų Bendrijos pramonės finansinę padėtį, kai nėra žalingo importo dempingo kaina iš Indijos, turėtų būti 8 % Todėl argumentas buvo atmestas.

(163)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės padėtis per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo labai pažeidžiama, o tai daugiausia susiję su neigiamomis rinkos sąlygomis ir atitinkamai sumažėjusiu suvartojimu. Todėl vertindama Komisija dėmesį sutelkė į žalos dėl importo dempingo kaina iš Indijos pasikartojimo tikimybę.

6.   Žalos pasikartojimo tikimybė

(164)

Norint nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jei Indijai taikomos priemonės būtų panaikintos, analizuoti šie veiksniai: Indijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, Indijos eksportas į kitas trečiąsias šalis ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(165)

75 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai toliau į Sąjungą eksportuotų didelį produkto kiekį ir net padidintų dabartinį eksportuojamą kiekį, ir veikiausiai būtų eksportuojama dempingo kaina.

(166)

Kaip nustatyta 60 konstatuojamojoje dalyje, įvertinta, kad per PTL Indijos pajėgumai sudarė apie 160 000 tonų, o nepanaudoti pajėgumai – 40 000–50 000 tonų, t. y. 29–36 % Sąjungos suvartojimo tuo pačiu laikotarpiu. Be to, kaip nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai toliau didins savo pajėgumus, jei padidės paklausa. Kaip minėta 62 konstatuojamojoje dalyje, 2014 m. lapkričio mėn. pabaigoje Indijos valdžios institucijos iš Kinijos importuojamoms GES nustatė antidempingo priemones. Dėl to manoma, kad Indijos gamintojai padidins rinkos dalį šalies vidaus rinkoje.

(167)

Panaikinus priemones bent dalis šių nepanaudotų pajėgumų veikiausiai bus vėl nukreipta į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo (kaip aprašyta 72–75 konstatuojamosiose dalyse). Be to, kaip aprašyta 63 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojai yra labai orientuoti į eksportą. Dėl GES kainų, kaip aprašyta 69 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad kai kuriose Indijos eksporto tikslinėse rinkose kainos buvo didesnės nei Sąjungoje. Tačiau atsižvelgiant į skirtingą produkto asortimentą ši informacija neturi poveikio bendram vertinimui, kad nauji pajėgumai bus nukreipti į Sąjungos rinką, nes šis kainų palyginimas yra ne visiškai patikimas.

(168)

Kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje, Rusija nustatė antidempingo priemones iš Indijos importuojamoms GES ir Indijos eksportas į Rusiją per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo. Tai reiškia, kad Indijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į pagrindinę trečiosios šalies rinką yra ribotos, o atsižvelgiant į 166 konstatuojamojoje dalyje minėtus esamus arba veikiausiai padidėsiančius nepanaudotus pajėgumus yra didelė tikimybė, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Indijos eksportuojantys gamintojai gerokai padidins nagrinėjamojo produkto importą į Sąjungos rinką.

(169)

Kaip nustatyta 106 konstatuojamojoje dalyje, dėl importo iš Indijos kainos be antidempingo ir kompensacinių muitų Sąjungos pardavimo kainos būtų priverstinai mažinamos 9 %. Nebendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atveju apskaičiuotas 12 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išskaičiavus antidempingo ir kompensacinius muitus. Tai galimos importo iš Indijos kainos, jei priemonės būtų panaikintos, rodiklis. Tuo remiantis yra tikimybė, kad, jei priemonės bus panaikintos, spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje gerokai padidės, todėl toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(170)

Kalbant apie apimtį – panaikinus priemones Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai galėtų padidinti užimamą Sąjungos rinkos dalį. Visų pirma nebendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam šiuo metu taikoma didesnė muito norma (15,7 %), būtų labai suinteresuotas atnaujinti didelės apimties eksportą į Sąjungos rinką. Jei susiklostytų tokia padėtis, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis iš karto sumažėtų.

(171)

Tuo remiantis, jei nebebus taikomos priemonės, Indijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai padidins importą į Sąjungos rinką ir užimamą rinkos dalį, be to, veikiausiai bus importuojama dempingo ir subsidijuojamomis kainomis, dėl kurių bus gerokai priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Taip bus didinamas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje ir daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės pelningumui ir finansinei padėčiai. Dėl to toliau blogės Sąjungos pramonės ekonominė padėtis.

(172)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad dėl importo iš Indijos dempingo kaina padaryta žala pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

E.   SĄJUNGOS INTERESAI

(173)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau Indijai taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(174)

Primenama, kad atliekant pradinį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

(175)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(176)

Tuo remdamasi Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų, susijusių su tikimybe, kad tęsis dempingas ir pasikartos žala, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

1.   Sąjungos pramonės interesai

(177)

Kaip paaiškinta 147 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė dėl priemonių galėjo išlaikyti savo užimamą rinkos dalį. Tuo pačiu 172 konstatuojamojoje dalyje taip pat padaryta išvada, kad, jei būtų leista nebetaikyti Indijai antidempingo priemonių, Sąjungos pramonės padėtis veikiausiai pablogėtų. Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas Indijai Sąjungos pramonei būtų naudingas.

2.   Importuotojų (prekiautojų) interesai

(178)

Kaip minėta 16 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas importuotojas nebendradarbiavo ir nepranešė apie save atliekant šį tyrimą. Todėl nebuvo jokių požymių, rodančių, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis importuotojams būtų didesnis už teigiamą priemonių poveikį.

3.   Naudotojų interesai

(179)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, susisiekta su 53 naudotojais, iš kurių aštuoni pateikė klausimyno atsakymus. Keturi iš jų naudojo iš Indijos importuotas GES. Jų importas sudarė apie 20 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš Indijos.

(180)

Primenama, kad per pradinį tyrimą buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų reikšmingo poveikio. Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos dešimt metų, į Sąjungą ir toliau produktas buvo tiekiamas, be kita ko, iš Indijos. Naudotojai nepateikė jokios įrodančios informacijos, kad būtų kilę sunkumų rasti kitų šaltinių, be to, atliekant tyrimą tokios informacijos taip pat negauta.

(181)

Be to, primenama, kad dėl priemonių nustatymo poveikio naudotojams per pradinį tyrimą buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į nežymų GES sąnaudų poveikį naudotojų pramonės įmonėms, sąnaudų padidėjimas neturėtų padaryti didelės įtakos naudotojų pramonei. Šios išvados per šią peržiūrą patvirtintos, nes nustačius priemones nebuvo nustatyta jokių tam prieštaraujančių požymių. Be to, nė vienas iš keturių naudotojų nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių tolesniam priemonių taikymui.

(182)

Plieno gamintojų federacija, t. y. Vokietijos plieno pramonės federacija („Wirtschaftsvereinigung Stahl“) nesutiko su tolesniu priemonių taikymu ir tvirtino, kad dėl taikomų priemonių Sąjungoje plieno gamintojams atsirado konkurencinių trūkumų, palyginti su plieno gamintojais kituose regionuose, kuriuose GES netaikomos priemonės. Federacija teigė, kad toliau taikant priemones Sąjungos pramonė ir toliau naudotųsi dominuojančia padėtimi. Tačiau iš importo iš Indijos raidos nustačius priemones akivaizdu, kad iš Indijos buvo toliau importuojama per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad į Sąjungos rinką vis daugiau patenka GES iš įvairių kitų trečiųjų šalių.

(183)

Atsižvelgiant į tai ir į išvadas, padarytas per pradinį tyrimą, tikimasi, kad toliau taikant priemones nebus daromas didelis neigiamas poveikis naudotojams ir kad todėl nėra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(184)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš Indijos importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

F.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(185)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(186)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (ES) Nr. 1225/2009 importuojamoms Indijos kilmės GES nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(187)

Po faktų atskleidimo bendradarbiaujantis Indijos eksportuojantis gamintojas paprašė Komisijos svarstyti galimybę priemonių taikymą pratęsti dvejiems metams. Tačiau per tyrimą nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti priemonių taikymo trukmės sumažinimą iki dviejų metų.

(188)

Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos antidempingo muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėtas, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui šios normos negali būti taikomos – jam taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(189)

Visi prašymai taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (23), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pvz., minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies keičiamas atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(190)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Indijos kilmės grafito elektrodams, naudojamiems elektrinėse krosnyse, kurių tariamasis tankis ne mažesnis kaip 1,65 g/cm3, o elektrinė varža ne didesnė kaip 6,0 μ.Ω.m, ir kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 11 00 (TARIC kodas 8545110010), ir jungiamosioms veržlėms, naudojamoms tokiems elektrodams, kurių KN kodas šiuo metu yra ex 8545 90 90 (TARIC kodas 8545909010), importuojamiems kartu arba atskirai, nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė

Muito norma

Papildomas TARIC kodas

Graphite India Limited (GIL), 31 Chowringhee Road, Kolkatta – 700016, West Bengal

9,4 %

A530

HEG Limited, Bhilwara Towers, A-12, Sector-1, Noida – 201301, Uttar Pradesh

0 %

A531

Visos kitos bendrovės

8,5 %

A999

3.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1354/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui (OL L 176, 2016 6 30, p. 21).

(2)  2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1629/2004, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, galutinį surinkimą (OL L 295, 2004 9 18, p. 10).

(3)  2004 m. rugsėjo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1628/2004, nustatantis galutinį kompensacinį muitą ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, galutinį surinkimą (OL L 295, 2004 9 18, p. 4).

(4)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1354/2008, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1628/2004, nustatantį galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui, ir Reglamentą (EB) Nr. 1629/2004, nustatantį galutinį antidempingo muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui (OL L 350, 2008 12 30, p. 24).

(5)  2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1186/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 332, 2010 12 16, p. 17).

(6)  2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1185/2010, kuriuo, pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms nustatomas galutinis kompensacinis muitas (OL L 332, 2010 12 16, p. 1).

(7)  OL C 82, 2015 3 10, p. 5.

(8)  2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51). Pagrindinis reglamentas yra kodifikuota šio reglamento redakcija.

(9)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 415, 2015 12 15, p. 33).

(10)  Pranešimas apie kompensacinių priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės grafito elektrodų sistemoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 415, 2015 12 15, p. 25).

(11)  2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009 7 18, p. 93). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 yra kodifikuota šio reglamento redakcija (OL L 176, 2016 6 30, p. 55).

(12)  http://content.icicidirect.com/mailimages/IDirect_GraphiteIndia_Q1FY16.pdf

(13)  http://www.google.be/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&source=web&cd=1&cad=rja&uact=8&ved=0ahUKEwiqt6H2u9_QAhWEzRoKHYUwBVEQFggfMAA&url=http%3A%2F%2Fhegltd.com%2Fwebmaster%2FDownloadFile.aspx%3Fd%3D..%2Fuploads%2FFinance%2F70Results_Release.pdf&usg=AFQjCNGMpUymLm4BNOjIMmolLDgwSGgcDw

(14)  http://hegltd.com/ and http://www.graphiteindia.com/

(15)  http://hegltd.com/WEBMASTER/DownloadFile.aspx?D=../Uploads/Newsletter/News9.pdf

(16)  https://www.worldsteel.org/statistics/statistics-archive/yearbook-archive.html

(17)  http://www.dgtr.gov.in/sites/default/files/adfin_Graphite_Electrodes_diameters_ChinaPR.pdf

(18)  http://hegltd.com/pdf/HEGLtd_Q1_FY_16_Investors_Presentation.pdf

(19)  http://www.graphiteindia.com/View/investor_relation.aspx (Žr. GIL Q3 FY2015 Earnings Presentation.pdf, p. 14)

(20)  http://www.eurasiancommission.org/_layouts/Lanit.EEC.Desicions/Download.aspx?IsDlg=0&ID=3805&print=1

(21)  Į vidutinę kainą neįtraukti galiojantys antidempingo/kompensaciniai muitai.

Šaltinis: 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė.

(22)  Tam pačiam TARIC kodui priskirti tiek mažo, tiek didelio skersmens grafito elektrodai.

(23)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, B-1049 Brussels, Belgium.


10.3.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 64/72


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2017/423

2017 m. kovo 9 d.

kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai bendrovių „Fujian Viscap Shoes Co. Ltd“, „Vietnam Ching Luh Shoes Co. Ltd“, „Vinh Thong Producing-Trading-Service Co. Ltd“, „Qingdao Tae Kwang Shoes Co. Ltd“, „Maystar Footwear Co. Ltd“, „Lien Phat Company Ltd“, „Qingdao Sewon Shoes Co. Ltd“, „Panyu Pegasus Footwear Co. Ltd“, „PanYu Leader Footwear Corporation“, „Panyu Hsieh Da Rubber Co. Ltd“, „An Loc Joint Stock Company“, „Qingdao Changshin Shoes Company Limited“, „Chang Shin Vietnam Co. Ltd“, „Samyang Vietnam Co. Ltd“, „Qingdao Samho Shoes Co. Ltd“, „Min Yuan“, „Chau Giang Company Limited“, „Foshan Shunde Fong Ben Footwear Industrial Co. Ltd“ ir „Dongguan Texas Shoes Limited Co.“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 266 straipsnį,

atsižvelgdama į 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 14 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

(1)

2006 m. kovo 23 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 553/2006 (2) kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos (toliau – avalynė) nustatytos laikinosios antidempingo priemonės (toliau – laikinasis reglamentas).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 (3) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1472/2006 arba ginčijamas reglamentas) Taryba tam tikrai importuojamai Vietnamo ir KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos dvejiems metams nustatė 9,7–16,5 % galutinius antidempingo muitus.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 388/2008 (4) Taryba tam tikrai importuojamai KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatytų galutinių antidempingo priemonių taikymą išplėtė iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao (toliau – YAR Makao) siunčiamam importuojam produktui, deklaruojamam kaip YAR Makao kilmės arba ne.

(4)

Taryba po 2008 m. spalio 3 d. inicijuotos priemonių galiojimo termino peržiūros (5) Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 (6) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1294/2009) antidempingo priemonių taikymą pratęsė dar 15 mėnesių, t. y. iki 2011 m. kovo 31 d., kada priemonės nustojo galioti.

(5)

„Brosmann Footwear (HK) Ltd“, „Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd“, „Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd“, „Risen Footwear (HK) Co Ltd“ ir „Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd“ (toliau – pareiškėjai) Pirmosios instancijos teismui (dabar – Bendrasis Teismas) pateikė ieškinius dėl ginčijamo reglamento. Bendrasis Teismas šiuos ieškinius atmetė 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu byloje T-401/06 Brosmann Footwear (HK) Ltd ir kt. prieš Tarybą ir 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu sujungtose bylose T-407/06 Zhejiang Aokang Shoes ir T-408/06 Wenzhou Taima Shoes prieš Tarybą.

(6)

Šiuos sprendimus ieškovai apskundė. 2012 m. vasario 2 d. Sprendimu byloje C-249/10 P Brosmann Footwear (HK) ir kt. prieš Tarybą ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimu byloje C-247/10P Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd prieš Tarybą (toliau – bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirti sprendimai) Teisingumo Teismas šiuos sprendimus panaikino. Jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus neturėjo nagrinėti neatrinktų prekiautojų prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) (Sprendimo C-249/10 P 36 punktas ir Sprendimo C-247/10 P 29 ir 32 punktai), padarė teisės klaidą.

(7)

Tada šiuo klausimu Teisingumo Teismas priėmė savo sprendimą. Jis konstatavo, kad „[…] Komisija privalėjo išnagrinėti tinkamai pagrįstus apeliančių prašymus, pateiktus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus, taikyti RESVĮS per ginčijamame reglamente išdėstytą antidempingo procedūrą. Taip pat reikia konstatuoti, kad negali būti atmesta galimybė, jog toks tyrimas būtų leidęs nustatyti kitokio nei 16,5 % dydžio galutinį antidempingo muitą, koks joms yra taikomas pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 3 dalį. Iš tos pačios nuostatos matyti, kad 9,7 % galutinis antidempingo muitas nustatytas tik vienam Kinijos ūkio subjektui, kuris buvo atrinktas ir kuriam pripažintas RESVĮS. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto, jei Komisija būtų konstatavusi, kad apeliantės taip pat veikė rinkos ekonomikos sąlygomis, tuomet, nesant galimybės apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą, joms taip pat turėjo būti taikomas minėto dydžio muito tarifas“ (sprendimo C-249/10 P 42 punktas ir sprendimo C-247/10 P 36 punktas).

(8)

Todėl Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su nagrinėjamaisiais pareiškėjais.

(9)

2013 m. spalio mėn. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7) paskelbė, kad nusprendė atnaujinti antidempingo tyrimą nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas, ir išnagrinėti, ar nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. pareiškėjai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis. Tame pranešime ji paprašė suinteresuotųjų šalių pranešti apie save.

(10)

2014 m. kovo mėn. Įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES (8) Taryba atmetė Komisijos pasiūlymą priimti Tarybos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su odiniais batviršiais, kurią pagamino bendrovės „Brosmann Footwear (HK) Ltd“, „Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd“, „Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd“, „Risen Footwear (HK) Co. Ltd“ ir „Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd“, ir šių gamintojų atžvilgiu tyrimą užbaigė. Taryba laikėsi nuomonės, kad importuotojai, nusipirkę batus iš šių eksportuojančių gamintojų, kuriems kompetentingos nacionalinės institucijos kompensavo atitinkamus muitus, remdamosi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/1992 (9) (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas) 236 straipsniu įgijo teisėtų lūkesčių pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 4 dalį, nustatančią Bendrijos muitinės kodekso nuostatų, visų pirma jo 221 straipsnio, taikymą renkant muitus.

(11)

Trys nagrinėjamojo produkto importuotojai – „C&J Clark International Ltd“ (toliau – „Clark“), „Puma SE“ (toliau – „Puma“) ir „Timberland Europe B.V.“ (toliau – „Timberland“) (toliau – nagrinėjamieji importuotojai), remdamiesi 5–7 konstatuojamosiose dalyse nurodyta teismų praktika, savo nacionaliniuose teismuose pateikė ieškinius dėl antidempingo priemonių, nustatytų iš Kinijos ir Vietnamo importuojamai tam tikrai avalynei; šie teismai perdavė klausimą Teisingumo Teismui, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą.

(12)

2016 m. vasario 4 d., sprendimuose sujungtose bylose C-659/13 C & J Clark International Limited ir C-34/14 Puma SE  (10) Teisingumo Teismas Reglamentą (EB) Nr. 1472/2006 ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1294/2009 paskelbė negaliojančiais tokia apimtimi, kokia Europos Komisija nenagrinėjo RER ir individualaus režimo (toliau – IR) prašymų, kuriuos pateikė neatrinkti KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai (toliau – sprendimai), nesilaikydama Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 (11) 2 straipsnio 7 dalies b punkto ir 9 straipsnio 5 dalies.

(13)

Dėl bylos C-571/14 Timberland Europe Teisingumo Teismas besikreipusio nacionalinio teismo prašymu 2016 m. balandžio 11 d. nusprendė pašalinti bylą iš registro.

(14)

SESV 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, pvz., antidempingo tyrimą, Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas (12).

(15)

Pagal Teismo praktiką panaikinto akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas (13). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tai reiškia, kad po panaikinimo antidempingo tyrimas yra vis dar vykdomas, nes Sąjungos teisės sistemoje nebėra antidempingo tyrimą užbaigiančio akto (14), nebent pažeidimas padarytas inicijavimo etapu.

(16)

Išskyrus tai, kad institucijos neišnagrinėjo RER ir IR prašymų, kuriuos pateikė neatrinkti KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai, visi kiti Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 nustatyti faktai lieka galioti.

(17)

Šioje byloje pažeidimas padarytas po inicijavimo etapo. Taigi, Komisija nusprendė atnaujinti šį antidempingo tyrimą, kuris po to, kai buvo priimti sprendimai, dar buvo nebaigtas tuo momentu, kai buvo padarytas pažeidimas, ir išnagrinėti, ar 2004 m. balandžio 1 d. – 2005 m. kovo 31 d. tiriamuoju laikotarpiu (toliau – tiriamasis laikotarpis) nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis. Tinkamais atvejais Komisija taip pat apsvarstė, ar nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams buvo galima suteikti individualų režimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (15) (toliau – pagrindinis reglamentas, prieš jį iš dalies pakeičiant) 9 straipsnio 5 dalį (16).

(18)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1395 (17) Komisija iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai bendrovių „Clark“ ir „Puma“ importuojamai KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai trylikos Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(19)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1647 (18) Komisija iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai bendrovių „Clark“, „Puma“ ir „Timberland“ importuojamai Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai tam tikrų Vietnamo eksportuojančių gamintojų, kurie buvo pateikę RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(20)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1731 (19) Komisija iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą bendrovių „Puma“ ir „Timberland“ importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai bendrovės „General Footwear Ltd“, ir tam tikrai Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai RER ir IR prašymus pateikusių, bet neatrinktų bendrovių „Diamond Vietnam Co. Ltd“ ir „Ty Hung Footgearmex/Footwear Co. Ltd“ (toliau – „Ty Hung Co. Ltd“).

(21)

Bendrovės „Puma“ ir „Timberland“ užginčijo Įgyvendinimo reglamentų (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647 ir (ES) 2016/1731 galiojimo pagrįstumą Bendrajame Teisme bylose T-781/16 „Puma“ ir kt. prieš Komisiją ir T-782/16 „Timberland Europe“ prieš Komisiją. Be to, bendrovė „Clark“ taip pat užginčijo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1395 galiojimo pagrįstumą Bendrojo Teismo bylose T-790/16 „C & J Clark International“ prieš Komisiją ir T-861/16 „C & J Clark International“ prieš Komisiją.

(22)

Siekdama įgyvendinti 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Sprendimą sujungtose bylose C-659/13 „C & J Clark International Limited“ ir C-34/14 „Puma SE“, Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/223 (20). To reglamento 1 straipsnyje Komisija nurodė nacionalinėms muitinėms persiųsti visus pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį importuotojų pateiktus prašymus sugrąžinti galutinius antidempingo muitus, sumokėtus už importuojamą Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynę, atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 buvo nustatytos galutinės priemonės, neatrinktas eksportuojantis gamintojas pateikė RER arba IR prašymą (toliau – pradinis tyrimas). Komisija įvertina atitinkamą RER arba IR prašymą ir iš naujo nustato atitinkamą muitą. Remdamosi tuo nacionalinės muitinės vėliau turėtų nuspręsti dėl prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus.

(23)

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 galiojimo pagrįstumas priklauso nuo 2016 m. gegužės 9 d. pateikto Finanzgericht Düsseldorf prašymo priimti prejudicinį sprendimą (byla C-256/16 „Deichmann“). Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Vokietijos avalynės importuotojo „Deichmann“ ir atitinkamos nacionalinės muitinės Hauptzollamt Duisburg. Ginčas kilo dėl antidempingo muitų, kuriuos bendrovė „Deichmann“ sumokėjo už, inter alia, jos Kinijos tiekėjo „Chengdu Sunshine Shoes Co. Ltd“, pateikusio RER ir IR prašymus, bet neatrinkto, importuotą avalynę, grąžinimo. Antrą prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 galiojimo pagrįstumo 2016 m. lapkričio 28 d. pateikė Jungtinės Karalystės pirmosios instancijos teismas (Mokesčių bylų skyrius) (byla C-612/16 „C & J Clark International“).

(24)

Be to, gavusi Prancūzijos muitinės pranešimą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį, Komisija išnagrinėjo trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų „Chengdu Sunshine Shoes Co. Ltd“, „Foshan Nanhai Shyang Yuu Footwear Ltd“ ir „Fujian Sunshine Footwear Co. Ltd“ RER ir IR prašymus.

(25)

Tuomet Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2257 (21) Komisija iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai trijų eksportuojančių gamintojų, kurie buvo pateikę RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(26)

2016 m. liepos 12 d. pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį Jungtinės Karalystės muitinė pranešė Komisijai apie Sąjungos importuotojų pateiktus muitų sugrąžinimo prašymus ir pateikė patvirtinamuosius dokumentus.

(27)

2016 m. liepos 13 d. pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį Belgijos muitinė pranešė Komisijai apie Sąjungos importuotojų pateiktus muitų sugrąžinimo prašymus ir pateikė patvirtinamuosius dokumentus.

(28)

2016 m. liepos 26 d. pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį Švedijos muitinė pranešė Komisijai apie Sąjungos importuotojų pateiktus muitų sugrąžinimo prašymus ir pateikė patvirtinamuosius dokumentus.

(29)

Šiuose pranešimuose, kurie reglamentuojami šiuo reglamentu, iš viso išvardytos 246 avalynę iš Kinijos ir Vietnamo tiekiančios bendrovės.

(30)

Komisija neturi jokių duomenų, kad daugelis šių bendrovių (šio reglamento III priede išvardytos 168 bendrovės) būtų pateikusios RER ar IR prašymų formas, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. Tarp šių bendrovių taip pat buvo su tyrimu nesusijusių bendrovių, kurios, pvz., nebuvo įsikūrusios Kinijoje ar Vietname arba kurios užsiėmė prekyba ar perdirbimu ir kurioms bet kuriuo atveju nebuvo taikomas joks individualus dempingo skirtumas. III priede išvardytos bendrovės taip pat negalėjo įrodyti, kad buvo susijusios su kuriais nors Kinijos ar Vietnamo eksportuojančiais gamintojais, pateikusiais RER arba IR prašymą, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. Tačiau, kaip minėta 79 konstatuojamojoje dalyje, Komisija pripažįsta, kad ne visi importuotojai, pirkę avalynės iš šių prekiautojų, galėjo žinoti apie reikalavimą pranešti Komisijai eksportuojančių gamintojų, iš kurių minėti prekiautojai įsigijo avalynės, pavadinimus. 79 konstatuojamojoje dalyje taip pat išsamiau paaiškinta, kodėl Komisija, atsižvelgdama į tai, nusprendė laikinai sustabdyti tyrimą, susijusį su III priede išvardytomis bendrovėmis.

(31)

Iš visų likusių bendrovių dvidešimt (nurodytų šio reglamento IV priede) jau buvo įvertintos atskirai arba kaip dalis bendrovių, atrinktų atliekant pradinį tyrimą į Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų grupę. Kadangi nė vienai iš šių bendrovių nebuvo nustatyta individuali muito norma, šių bendrovių importuojamai avalynei atitinkamai taikoma 16,5 % muito norma, jei iš Kinijos, arba 10 % muito norma, jei iš Vietnamo. Šioms normoms 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sprendimas poveikio neturėjo.

(32)

Įgyvendinant 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytą sprendimą, iš visų likusių bendrovių trisdešimt viena (nurodyta šio reglamento V priede) jau buvo įvertinta atskirai arba kaip dalis bendrovių grupės, vadovaujantis konkrečiai Įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES arba atitinkamai įgyvendinimo reglamentais (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647, (ES) 2016/1731 ir (ES) 2016/2257. Į šiuos vertinimus taip pat buvo įtrauktos aštuonios bendrovės, apie kurias po faktų atskleidimo buvo pranešta Komisijai ir kurios iš Europos sporto prekių pramonės federacijos (toliau – FESI) ir Avalynės sąjungos gautose pastabose buvo įvardytos kaip susijusios su viena iš bendrovių arba bendrovių grupių, kurios anksčiau jau buvo įvertintos viename iš pirmiau minėtų reglamentų.

(33)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, vadovaujantis Įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES įvertintoms bendrovėms ar bendrovių grupėms antidempingo muitas iš naujo nebuvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad šioms bendrovėms muitas jau buvo grąžintas, todėl jos įgijo teisėtų lūkesčių, kad jis iš naujo nebus nustatytas. Kita vertus, nereikėtų patenkinti muitų sugrąžinimo prašymų, kuriuos pateikė Sąjungos importuotojai, susiję su bendrovėmis ar bendrovių grupėmis, įvertintomis remiantis atitinkamai įgyvendinimo reglamentais (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647, (ES) 2016/1731 ir (ES) 2016/2257. Taip yra dėl to, kad šių importuotojų teisinė padėtis skiriasi nuo įvertintųjų remiantis Įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES, visų pirma dėl to, kad pirmieji jų neįgijo teisėtų lūkesčių.

(34)

Po faktų atskleidimo vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, apie kurį buvo pranešta Komisijai, iš FESI ir Avalynės sąjungos gautose pastabose buvo įvardytas kaip bendrovė, kuri buvo pateikusi RER arba IR prašymų formą, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, tačiau nebuvo atrinkta ir įvertinta vykdant 18–20 ir 25 konstatuojamosiose dalyse nurodytas ankstesnes įgyvendinimo procedūras. Tos pačios šalys taip pat įvardijo dar keturias bendroves, apie kurias buvo pranešta Komisijai ir kurios buvo susijusios su Kinijos ar Vietnamo eksportuojančiais gamintojais, kurie buvo pateikę RER arba IR prašymų formas, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, tačiau nebuvo atrinkti ir nebuvo įvertinti vykdant 18–20 ir 25 konstatuojamosiose dalyse nurodytas ankstesnes įgyvendinimo procedūras. Taigi iš viso reikia įvertinti penkių bendrovių (nurodytų VI priede) arba su jomis susijusių bendrovių RER arba IR prašymus. Jų vertinimo negalima atlikti vykdant šią įgyvendinimo proecdūrą, tad jis bus atliktas vykdant paskesnę įgyvendinimo procedūrą. Todėl reikėtų laikinai sustabdyti šių Sąjungos importuojančių bendrovių (nurodytų VI priede) pateiktų muitų sugrąžinimo prašymų nagrinėjimą, kol bus įvertinti atitinkamų Kinijos ir (arba) Vietnamo tiekėjų RER arba IR prašymai.

(35)

Galiausiai po faktų atskleidimo tos pačios šalys tvirtino, kad šešios iš III priede išvardytų bendrovių buvo susijusios su bendrove arba bendrovių grupe, kuri jau buvo įvertinta vykdant ankstesnes įgyvendinimo procedūras, todėl jos turėtų būti įvardytos. Tačiau su tyrimo medžiaga pateikti įrodymai šio teiginio nepatvirtino, kaip, bet kuriuo atveju, nepatvirtino ir jokie kiti įrodymai. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(36)

Likusios devyniolika bendrovių buvo Kinijos ar Vietnamo eksportuojantys gamintojai, kurie nebuvo atrinkti per pradinį tyrimą ir buvo pateikę RER arba IR prašymų formas. Todėl Komisija įvertino šių bendrovių pateiktus RER ir IR prašymus. Į šį vertinimą taip pat buvo įtrauktos dvi bendrovės, apie kurias po faktų atskleidimo buvo pranešta Komisijai ir kurios iš FESI ir Avalynės sąjungos gautose pastabose buvo įvardytos kaip bendrovės, susijusios su šiuo metu vertinamu vienu Kinijos eksportuojančiu gamintoju.

(37)

Bendrai tariant, šiame reglamente Komisija įvertino šių bendrovių RER arba IR prašymų formas: „Fujian Viscap Shoes Co. Ltd“, „Vietnam Ching Luh Shoes Co. Ltd“, „Vinh Thong Producing-Trading-Service Co. Ltd“, „Qingdao Tae Kwang Shoes Co. Ltd“, „Maystar Footwear Co. Ltd“, „Lien Phat Company Ltd“, „Qingdao Sewon Shoes Co. Ltd“, „Panyu Pegasus Footwear Co. Ltd“, „PanYu Leader Footwear Corporation“, „Panyu Hsieh Da Rubber Co. Ltd“, „An Loc Joint Stock Company“, „Qingdao Changshin Shoes Company Limited“, „Chang Shin Vietnam Co. Ltd“, „Samyang Vietnam Co. Ltd“, „Qingdao Samho Shoes Co. Ltd“, „Min Yuan“, „Chau Giang Company Limited“, „Foshan Shunde Fong Ben Footwear Industrial Co. Ltd“ ir „Dongguan Texas Shoes Limited Co.“

B.   TEISINGUMO TEISMO SPRENDIMO SUJUNGTOSE BYLOSE C-659/13 IR C-34/14 DĖL IMPORTO IŠ KINIJOS ĮGYVENDINIMAS

(38)

Komisija turi galimybę ištaisyti ginčijamo reglamento dalis, dėl kurių reglamentas buvo panaikintas, ir nekeisti tų vertinimo dalių, kurioms sprendimas nedaro poveikio (22).

(39)

Šiuo reglamentu siekiama pataisyti tas ginčijamo reglamento dalis, kurios, kaip nustatyta, neatitinka pagrindinio reglamento ir dėl kurių reglamentas buvo paskelbtas negaliojančiu, kiek jis susijęs su 37 konstatuojamojoje dalyje nurodytais eksportuojančiais gamintojais.

(40)

Visos kitos Teismo nepanaikintos ginčijamo reglamento ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1294/2009 išvados lieka galioti ir yra įtraukiamos į šį reglamentą.

(41)

Todėl tolesnės konstatuojamosios dalys yra susijusios tik su nauju vertinimu, kuris būtinas Teismo sprendimams vykdyti.

(42)

Komisija ištyrė, ar tiriamuoju laikotarpiu RER arba IR prašymus pateikusiems 37 konstatuojamojoje dalyje nurodytiems eksportuojantiems gamintojams (toliau – nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai) buvo taikomas RER arba IR. Taip siekiama išsiaiškinti, kokią nagrinėjamieji importuotojai turi teisę susigrąžinti sumokėtą antidempingo muitą, atsižvelgiant į antidempingo muitus, sumokėtus už šių tiekėjų eksportuotus produktus.

(43)

Jeigu analizė parodys, kad nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, kurių eksportui buvo taikomas nagrinėjamųjų importuotojų sumokėtas antidempingo muitas, turėjo būti suteiktas RER, nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti nustatyta individuali muito norma ir būtų grąžinta tik muito suma, atitinkanti sumokėto muito ir individualios muito normos skirtumą, t. y. 16,5 %, jei tai importas iš Kinijos, bei vienintelei atrinktai eksportuojančiai bendrovei, kuriai suteiktas RER, nustatytos 9,7 % muito normos skirtumą, ir 10 %, jei tai importas iš Vietnamo, bei nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo atžvilgiu apskaičiuotos individualios muito normos, jei ji yra, skirtumą.

(44)

Jeigu analizė parodys, kad eksportuojančiam gamintojui, kuriam atsisakyta suteikti RER, turėjo būti suteiktas IR, nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui turėtų būti nustatyta individuali muito norma ir būtų grąžinta tik muito suma, atitinkanti sumokėto muito skirtumą, t. y. 16,5 %, jei tai importas iš Kinijos, bei 10 %, jei tai importas iš Vietnamo, ir nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuoto individualaus muito (jei jis yra) skirtumą.

(45)

Priešingu atveju, jeigu tokių RER ir IR prašymų analizė parodytų, kad neturėtų būti taikomas nei RER, nei IR, negalima grąžinti jokių antidempingo muitų.

(46)

Kaip paaiškinta 12 konstatuojamojoje dalyje, Teisingumo Teismas tam tikrų Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų eksportuojamos tam tikros avalynės atžvilgiu ginčijamą reglamentą ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1294/2009 panaikino tokia apimtimi, kokia Komisija nenagrinėjo šių eksportuojančių gamintojų pateiktų RER ir IR prašymų.

(47)

Todėl Komisija, siekdama nustatyti nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų eksportui taikytiną muito normą, išnagrinėjo jų RER ir IR prašymus. Remiantis šiuo vertinimu paaiškėjo, kad pateikta informacija neįrodė, jog nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis arba kad jiems buvo galima taikyti individualų režimą (išsamus paaiškinimas yra (48) ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse).

1.   RER prašymų vertinimas

(48)

Reikia pabrėžti, kad prievolė įrodyti tenka gamintojui, pateikusiam RER prašymą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Todėl 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, jog tokio gamintojo prašyme turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nurodytų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl Sąjungos institucijos neprivalo įrodyti, kad gamintojas netenkina šiam statusui pripažinti būtinų sąlygų. Yra priešingai – Sąjungos institucijos, prieš taikydamos RER, turi įvertinti, ar nagrinėjamojo gamintojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad paisoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, o Sąjungos teisminės institucijos turi išnagrinėti, ar atliekant šį vertinimą nebuvo padaryta akivaizdi klaida (Sprendimo byloje C-249/10 P 32 punktas ir Sprendimo byloje C-247/10 P 24 punktas).

(49)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktu, tam, kad eksportuojančiam gamintojui būtų galima taikyti RER, reikėtų laikytis visų penkių šiame straipsnyje išvardytų kriterijų. Todėl Komisija nusprendė, kad RER prašymą buvo galima atmesti, jei nebuvo laikomasi bent vieno kriterijaus.

(50)

Nė vienas iš nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų negalėjo įrodyti, kad atitiko pirmą kriterijų (bendrovių sprendimai). Konkrečiau tariant, Komisija nustatė, kad dauguma nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų (bendrovės Nr. 7, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25) (23) negalėjo aiškiai nustatyti savo pardavimo kiekio vidaus ir eksporto rinkose. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad konkrečiose rinkose (vidaus ir eksporto) buvo taikomi produkcijos ir (arba) parduodamo kiekio apribojimai. Be to, kai kurie eksportuojantys gamintojai (bendrovės Nr. 8, 9, 10, 15) nepateikė esminės ir išsamios informacijos (pvz., įrodymų apie bendrovės struktūrą ir kapitalą, įrodymų ar paaiškinimų apie sprendimų priėmimą bendrovėje), kad galėtų įrodyti, jog jų verslo sprendimai buvo priimami be didelio valstybės kišimosi ir atsižvelgiant į padėtį rinkoje.

(51)

Dėl antro kriterijaus (apskaita) bendrovės Nr. 8, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 24 ir 25 taip pat neįrodė, kad jų pagrindinių apskaitos įrašų rinkinys buvo patikrintas nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus. Visų pirma, po RER vertinimo paaiškėjo, kad šios bendrovės Komisijai nepateikė nepriklausomų auditorių nuomonės ir (arba) ataskaitos arba jų sąskaitos nebuvo patikrintos, arba balanse ir pelno bei nuostolių ataskaitoje trūko kai kurių punktų paaiškinimų.

(52)

Dėl trečio kriterijaus (turtas ir perkėlimas) bendrovės Nr. 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 22, 23 ir 25 neįrodė, jog iš ne rinkos ekonomikos sistemos nebuvo perkelta rinkos iškraipymų. Visų pirma, šios bendrovės nepateikė esminės ir išsamios informacijos, be kita ko, apie bendrovei priklausantį turtą ir apie žemėnaudos teisių sąlygas ir vertę.

(53)

Galiausiai, dėl 49 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių nė vieno iš nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu Komisija neįvertino ketvirto kriterijaus (bankrotas ir nuosavybės įstatymai) ir penkto kriterijaus (valiutos konvertavimas). Komisija pranešė nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams RER tyrimo išvadas ir paragino juos pateikti pastabų. Nebuvo gauta jokių pastabų.

2.   IR prašymų vertinimas

(54)

Remiantis pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai taikomas to paties reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktas, individualus muitas visgi turi būti nurodytas eksportuotojams, galintiems įrodyti, kad atitinka visus kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalyje.

(55)

Kaip nurodyta 48 konstatuojamojoje dalyje, reikia pabrėžti, kad prievolė įrodyti tenka gamintojui, pateikusiam IR prašymą pagal pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalį. Šiuo tikslu 9 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad pateiktas prašymas turi būti tinkamai pagrįstas. Todėl Sąjungos institucijos neprivalo įrodyti, kad eksportuotojas netenkina šiam statusui pripažinti nustatytų sąlygų. Yra priešingai – Sąjungos institucijos, prieš taikydamos IR, turi įvertinti, ar nagrinėjamojo eksportuotojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad paisoma pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų kriterijų.

(56)

Pagal pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalį eksportuotojai, remdamiesi tinkamai pagrįstu prašymu, turėtų įrodyti, kad tenkinami visi penki išvardyti kriterijai ir jiems gali būti taikomas IR. Todėl Komisija nusprendė, kad IR prašymą buvo galima atmesti, jei nebuvo laikomasi bent vieno kriterijaus.

(57)

Minėti penki kriterijai:

1)

jei įmonės yra visiškai ar dalinai užsienio kapitalo įmonės ar bendros įmonės, eksportuotojai gali nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį;

2)

eksporto kainos, apimtis ir pardavimo sąlygos nustatomi laisvai;

3)

dauguma akcijų priklauso privatiems asmenims; direktorių valdyboje esantys ar svarbias vadovaujamas pareigas einantys valstybės pareigūnai turi sudaryti mažumą, arba turi būti įrodyta, kad nepaisant to bendrovė yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi;

4)

valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą ir

5)

valstybės kišimasis nėra toks, kad būtų galima išvengti nustatytų priemonių, jei atskiriems eksportuotojams nustatytos skirtingos muito normos.

(58)

Visi RER prašymus pateikę nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai taip pat prašė, kad tuo atveju, jei RER nebūtų taikomas, jiems būtų taikomas IR. Todėl Komisija įvertino visų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų IR prašymus.

(59)

Dėl pirmo kriterijaus (kapitalo ir pelno grąžinimas į savo šalį) bendrovės Nr. 9 ir 20 nepateikė įrodymų, kad galėjo nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį, tad neįrodė, kad šio kriterijaus buvo laikomasi.

(60)

Dėl antro kriterijaus (pardavimas eksportui ir laisvas kainų nustatymas) Komisija padarė išvadą, kad bendrovės Nr. 7, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23 ir 24 neįrodė, kad verslo sprendimai, kaip antai dėl eksporto kainų bei kiekių ir pardavimo sąlygų, buvo priimami laisvai, atsižvelgiant į padėtį rinkoje, nes išnagrinėjus įrodymus, tokius kaip įstatai ar verslo licencijos, paaiškėjo, kad konkrečiose rinkose buvo taikomi avalynės produkcijos ir (arba) pardavimo kiekio apribojimai.

(61)

Dėl trečio kriterijaus (bendrovė (vadovybė ir akcijos) yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi) bendrovės Nr. 7, 8, 9, 10, 13, 15, 16, 17, 18, 19, 22, 23 ir 25 nepateikė reikiamos informacijos, kad įrodytų, jog yra pakankamai nepriklausomos nuo valstybės kišimosi. Be kita ko, nebuvo pateikta jokios informacijos apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis šioms bendrovėms buvo suteiktos žemėnaudos teisės.

(62)

Be to, bendrovės Nr. 8, 10, 17, 18 ir 25 taip pat neįrodė, kad atitiko penktą kriterijų (apėjimas), kadangi nepateikė informacijos apie tai, kaip bendrovėse priimami sprendimai.

(63)

Galiausiai, remdamasi 56 konstatuojamosios dalies nuostatomis, nė vieno iš nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu Komisija neįvertino ketvirto kriterijaus (valiuta konvertuojama pagal rinkos kursą).

(64)

Nė vienas iš nagrinėjamųjų devyniolikos eksportuojančių gamintojų nesilaikė pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, todėl nė vienam iš jų IR nebuvo taikomas. Komisija atitinkamai informavo nagrinėjamuosius eksportuojančius gamintojus ir paragino juos pateikti pastabų. Nebuvo gauta jokių pastabų.

(65)

Todėl Reglamento (EB) Nr. 1472/2006 taikymo laikotarpiu šiems devyniolikai nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų turėtų būti nustatytas visiems kitiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams atitinkamai taikomas 16,5 ir 10 % dydžio antidempingo muitas. Pradžioje to reglamento taikymo laikotarpis buvo 2006 m. spalio 7 d.–2008 m. spalio 7 d. Inicijavus priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2009 m. gruodžio 30 d. laikotarpis buvo pratęstas iki 2011 m. kovo 31 d. Sprendimuose nustatyta, kad Sąjungos institucijos nenustatė, ar nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų gaminamiems produktams turėtų būti taikomas kitiems eksportuojantiems gamintojams taikomas muitas ar individualus muitas, o tai yra pažeidimas. Remiantis Teismo nustatytu pažeidimu nėra teisinio pagrindo nagrinėjamuosius eksportuojančius gamintojus visiškai atleisti nuo bet kokio antidempingo muito taikymo jų gaminamiems produktams. Todėl nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas, turi būti iš naujo įvertinta tik taikytina antidempingo muito norma, o ne pačios priemonės.

(66)

Reglamento (EB) Nr. 388/2008 keisti nereikia, nes padaryta išvada, kad nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams reikėtų iš naujo nustatyti pradžioje ginčijamu reglamentu ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 nustatyto dydžio muitą, taikomą visiems kitiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams. Pirmiau minėtasis reglamentas lieka galioti.

C.   IŠVADOS

(67)

Atsižvelgus į pateiktas pastabas ir jų analizę padaryta išvada, kad ginčijamo reglamento taikymo laikotarpiu turėtų būti iš naujo nustatytas Kinijai ir Vietnamui taikomas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams atitinkamai nustatytas 16,5 ir 10 % dydžio antidempingo muitas.

D.   FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(68)

Nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams ir visoms apie save pranešusioms suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti devyniolikos nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų eksportuojamiems produktams iš naujo nustatyti galutinį antidempingo muitą. Jiems buvo nustatytas laikas pastaboms po faktų atskleidimo pareikšti.

E.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS PO FAKTŲ ATSKLEIDIMO

(69)

Po faktų atskleidimo Komisija gavo pastabų iš i) Sąjungos avalynės importuotojams atstovaujančios FESI ir Avalynės sąjungos (24) ir ii) Sąjungos avalynės importuotojo „Cortina NV“ (toliau – bendrovė „Cortina“).

(70)

Savo pastabose po faktų atskleidimo FESI ir Avalynės sąjunga pirmiausia pažymėjo, kad dabartinė įgyvendinimo procedūra grindžiama tais pačiais teisiniais pagrindais ir priežastimis kaip ir su ta pačia įgyvendinimo procedūra susiję ankstesni Komisijos reglamentai, t. y. įgyvendinimo reglamentai (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647, (ES) 2016/1731 ir (ES) 2016/2257. Todėl savo atsakyme po faktų atskleidimo jos paminėjo ir kaip nuorodą įtraukė 2015 m. gruodžio 16 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. birželio 16 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pateiktas pastabas dėl pirmiau minėtų reglamentų, tačiau tų pastabų ir tvirtinimų išsamiai nedėstė.

(71)

Atsakydama į šias pastabas Komisija remiasi įgyvendinimo reglamentais (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647, (ES) 2016/1731 ir (ES) 2016/2257, kuriuose visapusiškai atsižvelgta į dabartinės įgyvendinimo procedūros metu FESI ir Avalynės sąjungos pateiktas pastabas. Kadangi FESI ir Avalynės sąjunga savo argumentų nebepatikslino, Komisija mano, kad į juos pirmiau minėtuose reglamentuose buvo išsamiai atsakyta, tad minėtuose reglamentuose pateiktos su šiuo klausimu susijusios išvados patvirtinamos.

(72)

Be to, FESI ir Avalynės sąjunga pateikė pastabų, o šios pastabos išsamiai aptariamos tolesnėse dalyse.

III priede išvardytų bendrovių statusas

(73)

FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad III priede išvardytų bendrovių atžvilgiu Komisija taikė neteisėtą metodą. Taigi, III priede išvardinusi bendroves, susijusias su bendrovėmis, kurios jau buvo įvertintos pagal įgyvendinimo reglamentus (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647, (ES) 2016/1731 arba (ES) 2016/2257, Komisija nesilaikė per pradinį tyrimą vartotos vieno ekonominės veiklos vykdytojo sąvokos. Be to, dėl tokio metodo galėtų atsirasti teisinis nenuoseklumas, nes pirmiau minėtais reglamentais Komisija antidempingo muitus šioms bendrovėms nustatė iš naujo, nors III priede tos pačios bendrovės yra išvardijamos kaip bendrovės, kurios nebuvo pateikusios RER arba IR prašymų, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas.

(74)

Kalbant apie nesusijusius prekiautojus, kurie teisiškai neprivalėjo pateikti RER arba IR prašymų, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, jų bet kuriuo atveju nereikėtų išvardyti III priede.

(75)

Galiausiai dėl bendrovių, susijusių su Kinijos ar Vietnamo tiekėjais, kurie buvo pateikę RER arba IR prašymus, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, tačiau, įgyvendinant 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytus sprendimus, dar nebuvo įvertinti jokiame 63 konstatuojamojoje dalyje nurodytame reglamente, FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad jų taip pat nereikėjo išvardyti III priede. Visų pirma buvo tvirtinama, kad ateityje toks metodas neleistų Komisijai vertinti jokių RER arba IR prašymų, kuriuos pateiktų su jais susiję Kinijos ar Vietnamo tiekėjai. Tos pačios šalys taip pat tvirtino, kad Komisija privalo nurodyti į bendrovių, apie kurias pranešė nacionalinės muitinės, sąrašą įtrauktas bendroves arba prekiautojus, kurie priklauso tai pačiai bendrovių grupei, ir pranešti, ar jie priklauso kuriems nors Kinijos ar Vietnamo eksportuojantiems gamintojams, kurie buvo pateikę RER arba IR prašymą, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, tačiau jo metu nebuvo atrinkti. Priešingu atveju Komisija suinteresuotosioms šalims perkeltų neįmanomą prievolę įrodyti.

(76)

Kaip paminėta 34 konstatuojamojoje dalyje, po faktų atskleidimo FESI ir Avalynės sąjunga iš tiesų įvardijo bendroves, kurios buvo susijusios su Kinijos ar Vietnamo eksportuojančiais gamintojais, kurie buvo pateikę RER arba IR prašymų formas, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, tačiau nebuvo atrinkti ir įvertinti vykdant 18–20 ir 25 konstatuojamosiose dalyse nurodytas ankstesnes įgyvendinimo procedūras. Sukaupta tyrimo informacija patvirtino šių suinteresuotųjų šalių gautą informaciją, tad šių bendrovių RER arba IR prašymai bus įvertinti. Šio vertinimo rezultatai bus įtraukti į atskirą teisės aktą. Todėl su šiomis bendrovėmis susijęs prašymas buvo patenkintas ir III priede šios bendrovės nėra išvardytos.

(77)

Dėl prekiautojų, prašiusių sugrąžinti sumokėtus muitus (susijusių arba nesusijusių su Kinijos arba Vietnamo tiekėjais), Komisija mano, kad prievolė įrodyti tenka šiems prekiautojams.

(78)

Tačiau nė vienas iš III priede išvardytų prekiautojų nepateikė informacijos ar įrodymų dėl savo tiekėjų Kinijoje arba Vietname (išskyrus nurodytuosius 76 konstatuojamojoje dalyje).

(79)

Komisija pripažįsta, kad ne visi importuotojai, pirkę avalynės iš šių prekiautojų, galėjo žinoti apie reikalavimą pranešti Komisijai eksportuojančių gamintojų, iš kurių tie prekiautojai įsigijo avalynės, pavadinimus. Todėl, siekdama užtikrinti visapusiškas jų teises į gynybą, Komisija nusprendė specialiai susisiekti su aptariamais importuotojais ir jiems pranešti apie padėtį bei jų prievolę įrodyti. Siekiant suteikti šiam sprendimui įgyvendinti būtino laiko, III priede išvardytų bendrovių vertinimas laikinai sustabdomas, kol Komisija susisieks su atitinkamais importuotojais ir duos jiems laiko pastaboms pateikti. Aštuonių mėnesių trukmės RER arba IR prašymų vertinimo terminas prasidės tą dieną, kai importuotojas praneš Komisijai nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pavadinimus ir adresus arba, jeigu per tą laiką atsakymas nebus gautas, per Komisijos nustatytą laiką nuo to termino pabaigos.

Šiuo metu įgyvendinamos procedūros sustabdymas

(80)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat teigė, kad siekiant teisinio tikrumo Komisija daugiau neturėtų priimti ir skelbti teisės aktų, kuriais įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14, kol Teisingumo Teismas nepriims sprendimo dėl prejudicinių sprendimų dėl 23 konstatuojamoje dalyje nurodyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223, 19 konstatuojamoje dalyje nurodyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1647 ir 20 konstatuojamoje dalyje nurodyto Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/1731 galiojimo pagrįstumo. Šiuo atžvilgiu buvo teigiama, kad SESV 278 straipsnis šiuo atveju yra netaikytinas, kadangi ieškinys teismui dėl institucijų priimtų teisės aktų neturi stabdomojo poveikio, nes tokiu ieškiniu siekiama ne sustabdyti Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 taikymą, o sulaikyti nuo kitų reglamentų, kuriais iš naujo nustatomi galutiniai antidempingo muitai iš Kinijos ir Vietnamo importuojamai avalynei, priėmimo. Dėl tų pačių priežasčių taip pat buvo tvirtinama, kad teisiniu požiūriu nuorodos į sprendimus byloje „Zuckerfabrik Süderdithmarschen/Altana“ buvo nepagrįstos.

(81)

Dėl SESV 278 straipsnio ir sprendimų byloje „Zuckerfabrik Süderdithmarschen/Altana“ Komisija sutinka su FESI ir Avalynės sąjungos nuomone, kad tokia teismų praktika netinka įvertinti, ar Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 įgyvendinimas turėtų būti stabdomas. Tačiau Komisija mano, kad šį sprendimą privalo įgyvendinti per pagrįstą laiką ir kad dėl ankstesnių to sprendimo įgyvendinimo teisės aktų vykstantys procesai nėra pagrįsta priežastis nebaigti įgyvendinti sprendimo. Visų pirma, ji mano, jog tokiu būdu iš kitų suinteresuotųjų šalių nei FESI ir Avalynės sąjunga būtų atimta galimybė pasinaudoti administracinio proceso teisėmis ir teise į galimą teismo procesą.

(82)

Dėl įgyvendinimo reglamentų (ES) 2016/1647 bei (ES) 2016/1731 galiojimo pagrįstumo FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad Komisijos metodas bei argumentai ir įgyvendinimo reglamentų (ES) 2016/1647 bei (ES) 2016/1731 pripažinimas negaliojančiais taip pat reikštų, kad bet koks kitas panašus reglamentas taip pat negaliotų, kadangi pastarųjų reglamentų ir bet kokio naujo reglamento, kuriuo iš naujo nustatomi galutiniai muitai importuojamai Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynei, teisinis pagrindas yra toks pat. Todėl Komisijos metodas neatspindi sąžiningų pastangų įgyvendinti 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytą sprendimą sujungtose bylose C-659/13 „C & J Clark International“ ir C-34/14 „Puma“.

(83)

Galiausiai FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad pirmiau nurodyto sprendimo įgyvendinimui nebūtų taikomi jokie Teisingumo Teismo nustatyti terminai, juo būtų padarytas neigiamas poveikis Sąjungos importuotojams, kita vertus, finansiniu požiūriu jis nebūtų naudingas Sąjungai. Dėl šių priežasčių Komisija turėtų susilaikyti nuo sprendimo įgyvendinimo, kol Teisingumo Teismas išnagrinės 80 konstatuojamojoje dalyje nurodytas bylas.

(84)

Komisija nurodo 81 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas priežastis.

RER ir IR prašymų formų vertinimo procedūros reikalavimai

(85)

FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad vertinant RER arba IR prašymus prievolė įrodyti tenka Komisijai, nes Kinijos ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai šią prievolę įvykdė pateikdami RER arba IR prašymus, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusiems eksportuojantiems gamintojams turėjo būti suteiktos tos pačios procesinės teisės kaip per pradinį tyrimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad, visų pirma, vietoj tikrinimų vietoje buvo atlikta tik dokumentų analizė, o Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteikta galimybė papildyti savo RER arba IR prašymų formas atsiunčiant raštus dėl trūkstamos informacijos.

(86)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat teigė, kad su šia įgyvendinimo procedūra susijusiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteiktos tokios pačios procedūrinės garantijos kaip per standartinius antidempingo tyrimus, o buvo taikomi griežtesni reikalavimai. FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į laikotarpį nuo RER arba IR prašymo pateikimo, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, iki šių prašymų įvertinimo. Be to, atliekant pradinį tyrimą eksportuojantiems gamintojams RER arba IR prašymams užpildyti vietoj, kaip yra įprasta, 21 dienos buvo suteikta tik 15 dienų.

(87)

Tuo remdamosi FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, jog nepaisyta pagrindinio teisinio principo, kad suinteresuotosios šalys turėtų visapusišką galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje. Tuo remiantis buvo teigiama, kad, nesuteikusi eksportuojantiems gamintojams galimybės pateikti trūkstamą informaciją, įgyvendinimo etapu Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais ir praktiškai perkėlė prievolę įrodyti.

(88)

Galiausiai FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad šis metodas diskriminuotų pradinio tyrimo metu atrinktus Kinijos ir Vietnamo eksportuojančius gamintojus, taip pat kitus ne rinkos ekonomikos šalių eksportuojančius gamintojus, kurių atžvilgiu buvo atliekamas antidempingo tyrimas ir kurie jo metu pateikė RER arba IR prašymus. Todėl su dabartinėmis įgyvendinimo procedūromis susijusioms Kinijos ir Vietnamo bendrovėms neturėtų būti taikomi griežtesni procesiniai reikalavimai ir toks pat informacijos pateikimo terminas kaip įprastinio 15 mėnesių trukmės tyrimo metu.

(89)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad Komisija de facto vadovavosi faktais, nustatytais remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, nors Komisija nesilaikė pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje nustatytų procedūrinių taisyklių.

(90)

Komisija primena, kad, remiantis Teismo praktika, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą prievolė įrodyti tenka gamintojui, pageidaujančiam pateikti RER arba IR prašymą. Todėl 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, jog tokio gamintojo prašyme turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nurodytų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi, kaip Teismas konstatavo bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirtuose sprendimuose, institucijos neprivalo įrodyti, kad gamintojas netenkina šiam statusui pripažinti nustatytų sąlygų. Yra priešingai – Komisija, prieš taikydama RER arba IR, turi įvertinti, ar nagrinėjamojo gamintojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad paisoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų (žr. 48 konstatuojamąją dalį). Dėl to primenama, kad Komisija neprivalo prašyti eksportuojančio gamintojo, kad jis papildytų RER arba IR prašymą. Komisija vertinimą gali grįsti eksportuojančio gamintojo pateikta informacija.

(91)

Dėl tvirtinimo, kad buvo atlikta tik dokumentų analizė, Komisija pažymi, kad dokumentų analizė yra procedūra, kurią taikant RER arba IR prašymai nagrinėjami remiantis eksportuojančio gamintojo pateiktais dokumentais. Komisija taip turi išnagrinėti visus RER arba IR prašymus. Be to, Komisija gali nuspręsti atlikti patikrinimus vietoje. Tačiau patikrinimai vietoje nėra privalomi, be to, jie neatliekami dėl kiekvieno RER arba IR prašymo. Kai patikrinimai vietoje atliekami, paprastai siekiama patvirtinti tam tikrą institucijų atliktą preliminarų įvertinimą ir (arba) patikrinti nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo pateiktos informacijos teisingumą. Kitaip tariant, jeigu eksportuojančio gamintojo pateikti įrodymai akivaizdžiai rodo, kad RER arba IR nėra pagrįstas, papildomas, bet neprivalomas patikrinimų vietoje etapas paprastai nevykdomas. Komisija turi nuspręsti, ar tikrinamasis vizitas yra reikalingas (25). Šiai institucijai suteikta teisė savo nuožiūra nuspręsti, kokiu būdu bus patikrinta RER arba IR prašymo formoje pateikta informacija. Todėl jeigu, kaip šioje byloje, Komisija nusprendžia, remdamasi dokumentų analize, jog turi pakankamai įrodymų, kad priimtų sprendimą dėl RER arba IR prašymo, tikrinamasis vizitas yra nereikalingas ir negali būti privalomas.

(92)

Dėl tvirtinimo, kad, Komisijai nusprendus nesiųsti raštų dėl trūkstamos informacijos, buvo nepaisoma teisės į gynybą, visų pirma reikėtų priminti, kad teisė į gynybą yra subjektyvi teisė ir kad FESI ir Avalynės sąjunga negali remtis tuo, jog gali būti pažeista kitų bendrovių subjektyvi teisė. Antra, Komisija nesutinka su tvirtinimu dėl praktikos, kurią taikydama ir atlikdama tik dokumentų analizę, o ne dokumentų analizę ir patikrinimą vietoje, Komisija intensyviai keičiasi informacija ir atlieka išsamų trūkumų pašalinimo procesą. Iš tiesų, FESI ir Avalynės sąjunga nesugebėjo įrodyti, kad yra priešingai.

(93)

FESI ir Avalynės sąjungos pastabos dėl diskriminacijos taip pat turi būti atmestos kaip nepagrįstos. Reikia priminti, kad vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tada, kai Sąjungos institucijos skirtingai traktuoja panašius atvejus, suteikdamos kai kuriems prekiautojams mažiau palankias sąlygas nei kitiems ir nepagrįsdamos tokio skirstymo jokiais esminiais objektyviais skirtumais (26). Tačiau tai nėra būtent tai, ką daro Komisija: reikalaudama, kad neatrinkti Kinijos ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai pateiktų RER arba IR prašymus, kad juos būtų galima iš naujo įvertinti, ji siekia šiems anksčiau neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams sudaryti tokias pačias sąlygas kaip ir tiems, kurie buvo atrinkti, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. Be to, pagrindiniame reglamente nenustatytas trumpiausias laikotarpis šiam tikslui pasiekti, todėl nėra jokios diskriminacijos, kol šiam tikslui pasiekti naudojamas laikotarpis yra pagrįstas ir šalims suteikiama pakankamai galimybių (iš naujo) surinkti reikiamą informaciją, tuo pačiu užtikrinant jų teisę į gynybą.

(94)

Dėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies šiuo atveju Komisija sutiko nagrinėti nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją, neatmetė šios informacijos ir ja pagrindė savo vertinimą. Taigi Komisija 18 straipsnio netaikė. Todėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje nustatytos procedūros nereikėjo taikyti. 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta procedūra taikoma tais atvejais, kai Komisija ketina atmesti tam tikros suinteresuotosios šalies pateiktą informaciją ir remtis nustatytais faktais.

Teisinis pagrindas tyrimą pradėti iš naujo

(95)

FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad Komisija pažeistų SESV 266 straipsnį, nes šiuo straipsniu jai nesuteikiamas teisinis pagrindas iš naujo pradėti tyrimą dėl priemonės, kurios galiojimas baigėsi. FESI ir Avalynės sąjunga taip pat pakartojo, kad SESV 266 straipsniu neleidžiama atgaline data nustatyti antidempingo muitų, o tai patvirtina ir Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-458/98P IPS prieš Tarybą.

(96)

Šiuo požiūriu FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad antidempingo tyrimas dėl iš Kinijos ir Vietnamo importuojamos avalynės buvo baigtas 2011 m. kovo 31 d., kai baigėsi priemonių galiojimas. Šiuo tikslu 2011 m. kovo 16 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė pranešimą dėl muitų taikymo pabaigos (27) (toliau – pranešimas apie priemonių galiojimo pabaigą), Sąjungos pramonė neprašė pratęsti dempingo, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nepanaikino pranešimo apie priemonių galiojimo pabaigą.

(97)

Be to, tos pačios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad pagrindiniame reglamente taip pat nėra jokio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija antidempingo tyrimą galėtų pradėti iš naujo.

(98)

Šiomis aplinkybėmis FESI ir Avalynės sąjunga dar teigė, kad tyrimo atnaujinimas ir su pradiniu tyrimu susijusių Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų pateiktų RER arba IR prašymų vertinimas pažeidžia visuotinį senaties principą. Šis principas nustatytas PPO susitarimu ir pagrindiniu reglamentu, kuriuose nurodyta, kad priemonių galiojimo trukmė yra 5 metai, ir Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalimi bei 221 straipsnio 3 dalimi, kuriose nustatytas 3 metų laikotarpis, per kurį importuotojai, viena vertus, gali reikalauti grąžinti sumokėtus antidempingo muitus, o nacionalinės muitinės, antra vertus, gali surinkti importo ir antidempingo muitus (28). Nuo šio principo neleidžia nukrypti SESV 266 straipsnis.

(99)

Galiausiai buvo tvirtinama, kad Komisija nepateikė jokių argumentų ar nenurodė ankstesnės teismo praktikos, kad pagrįstų SESV 266 straipsnio, kaip teisinio pagrindo iš naujo pradėti procedūrą, taikymą.

(100)

Dėl trūkstamo teisinio pagrindo iš naujo pradėti tyrimą Komisija primena 15 konstatuojamojoje dalyje paminėtą teismo praktiką, pagal kurią ji gali atnaujinti tyrimą nuo pažeidimo padarymo momento. Remiantis teismo praktika antidempingo reglamento teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į objektyvias Sąjungos teisės normas, o ne į sprendimų priėmimo praktiką, net jeigu tokia praktika egzistuoja (tai netaikytina aptariamu atveju). Taigi ankstesnė Komisijos praktika, quod non, negali sukurti teisėtų lūkesčių: pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką teisėti lūkesčiai gali atsirasti tik tais atvejais, kai institucijos suteikė konkrečių garantijų, kurios suinteresuotajai šaliai leistų daryti teisėtą išvadą, kad Sąjungos institucijos veiks tam tikru būdu (29). Nei FESI, nei Avalynės sąjunga nebandė įrodyti, jog šioje byloje tokios garantijos buvo suteiktos. Juo labiau taip yra dėl to, kad pirmiau nurodyta praktika neatitinka šios bylos faktinės ir teisinės padėties, o skirtumus galima paaiškinti remiantis faktiniais ir teisiniais šios bylos skirtumais.

(101)

Nustatyti skirtumai aprašomi toliau. Teismo nustatytas pažeidimas susijęs ne su išvadomis dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų, taigi ir ne su pačiu muito nustatymo principu, o tik su tikslia muito norma. Ankstesni panaikinimai, kuriais rėmėsi suinteresuotosios šalys, buvo kaip tik susiję su išvadomis dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų. Todėl institucijoms leidžiama perskaičiuoti nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą tikslią muito normą.

(102)

Visų pirma, nagrinėjant šią bylą suinteresuotųjų šalių nereikėjo prašyti papildomos informacijos. Tiksliau tariant, Komisija turėjo įvertinti pateiktą informaciją, kuri nebuvo įvertinta prieš priimant Reglamentą (EB) Nr. 1472/2006. Bet kokiu atveju, kaip pažymėta 100 konstatuojamojoje dalyje, kitose bylose taikyta ankstesnė praktika nesuteikia tikslių ir besąlygiškų garantijų, kad taip bus ir šioje byloje.

(103)

Galiausiai, visoms šalims, kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas, t. y. nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, taip pat Teismo bylų šalims ir asociacijoms, atstovaujančioms vienai iš šių šalių, buvo atskleisti atitinkami faktai, kuriais remdamasi Komisija ketina patvirtinti šį RER ir (arba) IR vertinimą. Tokiu būdų jų teisės į gynybą yra apsaugotos. Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad antidempingo tyrimo metu nesusiję importuotojai neturi teisės į gynybą, nes tokie tyrimai nėra nukreipti prieš juos.

(104)

Dėl tvirtinimo, kad aptariamos priemonės baigė galioti 2011 m. kovo 31 d., Komisija nemato priežasčių, kodėl priemonės galiojimo pabaiga galėtų turėti poveikio Komisijos galimybei po Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas pradinis aktas, priimti naują aktą, kuriuo būtų pakeistas panaikintas aktas. Pagal (15) konstatuojamojoje dalyje nurodytą teismo praktiką administracinė procedūra turėtų būti atnaujinta nuo pažeidimo padarymo momento.

(105)

Todėl antidempingo tyrimai yra vis dar neužbaigti, nes aktas, kuriuo tyrimai užbaigiami, yra panaikintas. Komisija privalo užbaigti šiuos tyrimus; pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tyrimas turi būti užbaigtas Komisijos priimtu aktu.

Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnis

(106)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad priimtas sprendimas iš naujo pradėti tyrimą ir muitus nustatyti atgaline data prilygsta Komisijos piktnaudžiavimui įgaliojimais ir pažeidžia ES sutartį. Šiuo požiūriu FESI ir Avalynės sąjunga papildė, kad Komisija neturi įgaliojimų kištis į Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalies taikymą, neleisdama grąžinti sumokėtų antidempingo muitų. Jos teigė, kad nacionalinės muitinės turėjo pačios įvertinti antidempingo muitus nustatančio teisės akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes ir kad nacionalinės muitinės privalės grąžinti tuos muitus, kuriuos Teisingumo Teismas buvo paskelbęs negaliojančiais.

(107)

Šiuo požiūriu FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalimi Komisijai nesuteikta galimybė nukrypti nuo Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio, nes abu teisės aktai yra vienodos teisinės galios, tad Bendrijos muitinės kodekso atžvilgiu pagrindinis reglamentas negali būti laikomas lex specialis.

(108)

Be to, šios šalys toliau tvirtino, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nėra nuorodos į Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį, tik nustatyta, kad Komisija gali priimti specialias nuostatas, išskyrus nukrypti nuo Bendrijos muitinės kodekso leidžiančias nuostatas.

(109)

Atsižvelgiant į tai, svarbu pabrėžti, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalis nereiškia, kad Sąjungos muitų teisės aktų nuostatos yra automatiškai taikomos individualių antidempingo muitų nustatymui (30). Priešingai, pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalimi Sąjungos institucijoms suteikiama teisė perkelti Sąjungos muitų teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę ir, kai būtina ir tikslinga, nustatyti jų taikymą (31).

(110)

Perkeliant taip nuostatas į nacionalinę teisę nereikalaujama visapusiškai taikyti visas Sąjungos muitų teisės aktų nuostatas. Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatytos specialios nuostatos dėl bendros kilmės sąvokos apibrėžties, ir tai yra geras pavyzdys, kaip atsiranda nukrypti nuo Sąjungos muitų teisės aktų leidžiančios nuostatos. Būtent tuo remdamasi Komisija pasinaudojo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais įgaliojimais, reikalaudama, kad nacionalinės muitinės laikinai susilaikytų nuo bet kokio muitų sugrąžinimo. Tai neužginčija nacionalinių muitinių išimtinės kompetencijos su skola muitinei susijusių ginčų klausimais: sprendimų priėmimo galia priklauso valstybių narių muitinėms. Valstybių narių muitinės ir toliau sprendžia, ar, remiantis Komisijos išvadomis dėl RER ir IR prašymų, muitus reikėtų sugrąžinti.

(111)

Taigi, nors ir tiesa, kad jokia Sąjungos muitų teisės aktų nuostata nenumato galimybės sukliudyti sugrąžinti per klaidą sumokėtus muitus, tokios bendros išvados negalima daryti kalbant apie antidempingo muitų sugrąžinimą. Todėl, siekdama visų pirma apsaugoti Sąjungos nuosavus išteklius nuo nepagrįstų prašymų sugrąžinti muitus ir atsižvelgdama į su tuo susijusius sunkumus, kurie būtų kilę pareikalavus nepagrįstai sugrąžinti muitus, Komisija turėjo laikinai nukrypti nuo Sąjungos muitų teisės aktų, pasinaudodama pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais įgaliojimais.

Nenurodytas tinkamas teisinis pagrindas

(112)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat teigė, kad Komisija pažeidė SESV 296 straipsnį, nes nenurodė tinkamų motyvų ir teisinio pagrindo, kuriais remiantis atgaline data buvo iš naujo nustatyti muitai ir todėl su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusiems importuotojams nebuvo sugrąžinti sumokėti muitai. Taigi, FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad Komisija pažeidė suinteresuotųjų šalių teises į veiksmingą teisminę apsaugą.

(113)

Komisija mano, kad pastarieji jos sprendimai buvo tinkamai pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais bendrame faktų atskleidimo dokumente ir šiame reglamente.

Teisėti lūkesčiai

(114)

Be to, FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad nebegaliojančių priemonių koregavimas atgaline data pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. FESI teigimu, pirma, suinteresuotosios šalys, įskaitant importuotojus, būtų gavusios patikinimą, kad priemonės nustojo galioti 2011 m. kovo 31 d. ir kad, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo pradinio tyrimo, jos turėjo teisę turėti pagrįstų lūkesčių, jog pradinis tyrimas nebus atnaujintas arba pradėtas iš naujo. Be to, Kinijos ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai turėjo teisę turėti pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Komisija nebesvarstys RER arba IR prašymų, kuriuos jie pateikė per pradinį tyrimą, remiantis tik tuo, kad šie prašymai nebuvo įvertinti per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas.

(115)

Dėl suinteresuotųjų šalių teisėtų lūkesčių, kad antidempingo priemonių galiojimas baigėsi ir kad tyrimas nebus pradėtas iš naujo, daroma nuoroda į 104 ir 105 konstatuojamąsias dalis, kuriose minėti tvirtinimai išsamiai aptarti.

(116)

Dėl Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų teisėtų lūkesčių, kad jų RER arba IR prašymai nebus peržiūrėti, daroma nuoroda į 100 konstatuojamąją dalį, kurioje šis klausimas irgi išnagrinėtas, atsižvelgiant į susijusią Teisingumo Teismo praktiką.

Nediskriminavimo principas

(117)

FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas atgaline data yra diskriminuojantis i) su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusius importuotojus, palyginti su importuotojais, kurių atžvilgiu įgyvendinami 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyti bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirti sprendimai ir kuriems buvo sugrąžinti muitai, sumokėti už importuojamą penkių eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo skirti šie sprendimai, avalynę, taip pat ii) su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusius eksportuojančius gamintojus, palyginti su eksportuojančiais gamintojais, kuriems buvo skirti sprendimai, skirti bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“, ir kuriems pagal Įgyvendinimo sprendimą 2014/149/ES nebuvo taikomas joks muitas.

(118)

Visų pirma, kalbant apie tvirtinimą dėl diskriminavimo, Komisija primena 93 konstatuojamojoje dalyje nurodytus diskriminavimo kriterijus.

(119)

Taip pat pažymima, kad su dabartine įgyvendinimo procedūra susiję importuotojai nuo tų, kurių atžvilgiu įgyvendinami bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirti sprendimai, skiriasi tuo, kad pastarieji Reglamentą (EB) Nr. 1472/2006 nusprendė užginčyti Bendrajame Teisme, o pirmiau minėtieji – ne.

(120)

Sąjungos institucijų priimtas sprendimas, kurio suinteresuotoji šalis neužginčijo per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą laiką, jos atžvilgiu tampa galutinis. Visų pirma, ši taisyklė pagrįsta tvirtinimu, kad laikotarpis, per kurį galima užginčyti sprendimą, turi užtikrinti teisinį tikrumą, kad teisinį poveikį turinčių Sąjungos priemonių nebūtų įmanoma ginčyti neribotą laiką (32).

(121)

Taikant šį procedūrinį Sąjungos teisės principą neišvengiamai atsiranda dvi suinteresuotųjų šalių grupės: tų, kurios užginčijo Sąjungos priemonę ir taip įgijo palankią padėtį (pvz., „Brosmann“ ir kiti keturi eksportuojantys gamintojai), ir tų, kurios neužginčijo. Tačiau tai nereiškia, kad Komisija, pažeisdama vienodo požiūrio principą, abiem šalims taikė skirtingas sąlygas. Antrosios grupės nediskriminuoja pripažinimas, kad šalis priskirtina šiai grupei, nes sąmoningai nusprendė neginčyti Sąjungos priemonės.

(122)

Taigi, visoms suinteresuotosioms šalims Sąjungos teismuose visą laiką buvo taikoma teisminė apsauga.

(123)

Kalbant apie eksportuojančių gamintojų, kurie yra susiję su dabartine įgyvendinimo procedūra ir kuriems pagal Įgyvendinimo sprendimą 2014/149/ES nebuvo taikomas joks muitas, tariamą diskriminavimą, reikėtų pažymėti, kad Tarybos sprendimas iš naujo nenustatyti muitų buvo priimtas neabejotinai atsižvelgiant į su minėtu atveju susijusias konkrečias aplinkybes tuo metu, kai Komisija pateikė pasiūlymą tuos muitus nustatyti iš naujo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami antidempingo muitai jau buvo sugrąžinti, ir į tai, kad po bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirtų sprendimų susijusiam skolininkui adresuotas pradinis pranešimas apie skolą buvo atšauktas. Anot Tarybos, šis muitų sugrąžinimas nagrinėjamiems importuotojams suteikė teisėtų lūkesčių. Kadangi kitiems importuotojams muitai nebuvo panašiai sugrąžinti, jų padėtis nėra panaši į importuotojų, kuriems skirtas Tarybos sprendimas, padėtį.

(124)

Bet kuriuo atveju tai, kad Taryba nusprendė imtis tam tikrų veiksmų, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, negali įpareigoti Komisijos kitą sprendimą vykdyti tokiu pačiu būdu.

Komisijos kompetencija nustatyti galutines antidempingo priemones

(125)

Be to, FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad vykstant dabartinei įgyvendinimo procedūrai Komisija neturi kompetencijos priimti reglamentą, kuriuo antidempingo muitas nustatomas atgaline data, ir kad bet kuriuo atveju šią kompetenciją turi Taryba. Šis tvirtinimas grindžiamas tuo, kad tyrimą atnaujinus nuo pažeidimo padarymo momento, turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir pradinio tyrimo metu, kai Taryba patvirtino galutines priemones. Šios šalys teigė, kad šiomis aplinkybėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 37/2014 (33) (dar vadinamas „Omnibus I“ reglamentu), 3 straipsnį naujoji bendros prekybos politikos srities sprendimų priėmimo procedūra nėra taikoma, kadangi prieš įsigaliojant „Omnibus I“ reglamentui Komisija i) jau priėmė aktą (toliau – laikinasis reglamentas), ii) buvo inicijuotos ir užbaigtos pagal Reglamentą (EB) Nr. 384/96 ir iii) Komisija jau buvo priėmusi Tarybos reglamento, kuriuo patvirtinamos galutinės priemonės, pasiūlymą. Tuo remdamosi šalys padarė išvadą, kad turėtų būti taikomos iki „Omnibus I“ reglamento įsigaliojimo galiojusios sprendimų priėmimo procedūros.

(126)

Vis dėlto šis tvirtinimas grindžiamas tyrimo inicijavimo data (iš tiesų tai yra aktualu kitų esminių pagrindinio reglamento pakeitimų atveju), tačiau nepastebima to, kad Reglamente (ES) Nr. 37/2014 taikomas kitoks kriterijus (t. y. priemonių priėmimo procedūros inicijavimas). Todėl FESI ir Avalynės sąjungos nuomonė grindžiama klaidingu Reglamento (ES) Nr. 37/2014 pereinamojo laikotarpio taisyklės išaiškinimu.

(127)

Iš tiesų, dėl Reglamento (ES) Nr. 37/2014 3 straipsnyje, kuriuo nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl sprendimų, susijusių su antidempingo priemonių nustatymu, priėmimo procedūrų pakeitimų, pateiktos nuorodos, skirtos „procedūroms, inicijuotoms dėl […] priemonių patvirtinimo“, ir dėl pagrindinio reglamento sąvokos „procedūra“ reikšmės tyrimui, pradėtam iki Reglamento (ES) Nr. 37/2014 įsigaliojimo, Komisijai nesurengus konsultacijų su atitinkamu komitetu dėl priemonių patvirtinimo iki minėto reglamento įsigaliojimo, minėtų antidempingo priemonių patvirtinimo procedūrai yra taikomos naujosios taisyklės. Tą patį galima pasakyti ir apie antidempingo tyrimus, kuriuos atlikus priemonės nustatomos pagal ankstesnes normas ir yra peržiūrimos, arba apie priemones, kurias taikant laikinieji muitai nustatomi pagal ankstesnes normas, tačiau tuo metu, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 37/2014, galutinių priemonių priėmimo procedūra dar nebuvo pradėta. Kitaip tariant, Reglamentas (ES) Nr. 37/2014 taikomas konkrečiai priėmimo procedūrai, o ne visam konkretaus tyrimo arba net antidempingo tyrimo laikotarpiui.

(128)

Taigi „Omnibus I“ reglamentu buvo taikoma tinkama sprendimų priėmimo procedūra.

(129)

Kalbant apie bendrovę „Cortina“, visų pirma ji tvirtino, kad nėra teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija galėtų nagrinėti per pradinį tyrimą eksportuojančių gamintojų pateiktų RER arba IR prašymų. Bendrovė „Cortina“ teigė, kad, priėmus Sprendimą sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14, tyrimas, baigtas pasibaigus priemonių galiojimui 2011 m. kovo 31 d., nebuvo paskelbtas negaliojančiu, todėl negali būti vėl pradėtas iš naujo.

(130)

Atsakydama į šią pastabą, Komisija nurodo 104 ir 105 konstatuojamosiose dalyse pateiktus paaiškinimus.

(131)

Antra, Bendrovė „Cortina“ tvirtino, kad dabartinis tyrimas pažeidžia pagrindinio reglamento 10 straipsnyje įtvirtintus netaikymo atgaline data ir teisinio tikrumo principus.

(132)

Dėl teiginio apie taikymą atgaline data, grindžiamo pagrindinio reglamento 10 straipsniu bei PPO antidempingo susitarimo 10 straipsniu, pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, kuri grindžiama PPO antidempingo susitarimo 10 straipsnio 1 dalies formuluote, nustatyta, kad laikinosios priemonės ir galutiniai antidempingo muitai taikomi tik tiems produktams, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą po to, kai įsigalioja sprendimas, priimtas atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju nagrinėjami antidempingo muitai taikomi tik tiems produktams, kurie į laisvą apyvartą buvo išleisti po to, kai įsigaliojo laikinasis reglamentas ir ginčijamas (galutinis) reglamentas, priimti atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį. Tačiau taikymas atgaline data, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, susijęs tik su atveju, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą prieš priemonių nustatymą, kaip matyti iš pačios tos nuostatos formuluotės ir išimties, numatytos pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(133)

Komisija taip pat pažymi, kad dabartiniu atveju nėra pažeidžiamas nei taikymo atgaline data principas, nei teisinis tikrumas ir teisėti lūkesčiai.

(134)

Kalbant apie taikymą atgaline data, kai vertinama, ar priemonė yra taikoma atgaline data, pagal Teismo praktiką naujos taisyklės taikymas esant padėčiai, kuri tapo galutine (dar vadinama esama arba nusistovėjusia teisine padėtimi) (34), atskiriamas nuo taikymo esant padėčiai, kuri susiklostė prieš įsigaliojant naujai taisyklei, bet kuri dar nėra galutinė (dar vadinama laikinąja padėtimi) (35).

(135)

Dabartiniu atveju padėtis, susijusi su nagrinėjamaisiais produktais, kurie buvo importuojami Reglamento (EB) Nr. 1472/2006 taikymo laikotarpiu, dar netapo galutine, nes panaikinus ginčijamą reglamentą šiems produktams taikomas antidempingo muitas dar nebuvo galutinai nustatytas. Tuo pačiu metu, paskelbus pranešimą apie inicijavimą (36) ir laikinąjį reglamentą, avalynės importuotojai buvo perspėti, kad toks muitas gali būti nustatytas. Pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką veiklos vykdytojai negali įgyti teisėtų lūkesčių, kol institucijos nepriima akto, kuriuo užbaigiama galutine tapusi administracinė procedūra (37).

(136)

Šis reglamentas iš karto taikomas nepasibaigusios situacijos būsimoms pasekmėms: nacionalinės muitinės surinko muitus už avalynę. Kadangi buvo pateikti prašymai sugrąžinti muitus ir dėl jų nebuvo priimtas galutinis sprendimas, tai reiškia nepasibaigusią situaciją. Šiuo reglamentu nustatoma šiam importui taikoma muito norma, tokiu būdu jis reglamentuoja nepasibaigusios situacijos būsimas pasekmes.

(137)

Bet kuriuo atveju, net jei ir įvyktų taikymas atgaline data, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose, quod non, toks taikymas atgaline data būtų pagrįstas dėl toliau nurodytų priežasčių.

(138)

Materialinės Sąjungos teisės normos gali būti taikomos prieš joms įsigaliojant susiklosčiusiose situacijose, jei pagal tų normų sąlygas, tikslus ar bendrą sistemą visiškai aišku, kad jos turėjo įsigalioti (38). Konkrečiai, byloje C-337/88 Società agricola fattoria alimantare (SAFA) konstatuota, kad: „[N]ors apskritai pagal teisinio tikrumo principą Bendrijos priemonė negali įsigalioti jos nepaskelbus, išimtinėmis aplinkybėmis gali būti daroma priešingai, jei to reikia dėl siektino tikslo ir jei tinkamai atsižvelgiama į susijusių šalių teisėtus lūkesčius (39).“

(139)

Šiuo atveju siekiama laikytis Komisijos pareigos pagal SESV 266 straipsnį. Kadangi 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose sprendimuose Teisingumo Teismas nustatė pažeidimą, susijusį tik su taikytinos muito normos nustatymu, o ne su pačių priemonių nustatymu (t. y. susijusį su išvada dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų), nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad nebus nustatyta jokių galutinių antidempingo priemonių. Taigi, priemonių nustatymas, nors buvo įvykdytas atgaline data, quod non, negali būti vertinamas kaip teisėtų lūkesčių pažeidimas.

(140)

Trečia, bendrovė „Cortina“ teigė, kad 46 konstatuojamojoje dalyje Komisija klaidingai tvirtina, jog Teisingumo Teismas panaikino ginčijamo reglamento ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1294/2009 nuostatas dėl tam tikrų Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų eksportuojamos tam tikros avalynės, nes Sprendimu bylose C-659/13 ir C-34/14 Reglamento (EB) Nr. 1472/2006 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1294/2009 nuostatos buvo panaikintos ne devyniolikos nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu, o erga omnes. Anot bendrovės „Cortina“, jeigu Komisija turėtų iš naujo nustatyti antidempingo muitą tik devyniolikos nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų, o ne kitų eksportuojančių gamintojų, kuriems irgi skirtas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 „C & J Clark International Limited“ ir C-34/14 „Puma SE“, importuojamiems produktams, pirmiau minėtųjų eksportuojančių gamintojų importas, skirtingai nei pastarųjų, būtų nepagrįstai diskriminuojamas, ir tai taip pat pažeistų SESV 266 straipsnį.

(141)

Kalbant apie tvirtinimą dėl diskriminuojančio požiūrio į kitų eksportuojančių gamintojų, kuriems skirtas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 „C & J Clark International Limited“ ir C-34/14 „Puma SE“, importuojamus produktus, Komisija pažymi, kad šiuo atveju eksportuojantys gamintojai ir tam tikri importuotojai, kuriems taikomas šis reglamentas, turi teisę į teisminę apsaugą Sąjungos teismuose. Kiti importuotojai yra šitaip apsaugoti per nacionalinius teismus ir tribunolus, kurie priima sprendimus dėl bendrosios Sąjungos teisės.

(142)

Kaip paminėta 21 konstatuojamojoje dalyje, siekdama įgyvendinti Sprendimą sujungtose bylose C-659/13 „C & J Clark International Limited“ ir C-34/14 „Puma SE“, Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/223. To reglamento 1 straipsnyje Komisija nurodė nacionalinėms muitinėms persiųsti visus pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį importuotojų pateiktus prašymus kompensuoti galutinius antidempingo muitus, sumokėtus už importuojamą Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynę, atsižvelgiant į tai, kad atliekant pradinį tyrimą neatrinktas eksportuojantis gamintojas pateikė RER arba IR prašymą. Komisija įvertins atitinkamą RER arba IR prašymą ir iš naujo nustatys atitinkamą muito normą. Remdamosi tuo nacionalinės muitinės vėliau turės nuspręsti dėl prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus.

(143)

Todėl Komisija išnagrinės visus RER ir IR prašymus, susijusius su visa importuojama avalyne, atitinkančia pirmiau minėtus kriterijus, o antidempingo muitai bus nustatyti iš naujo, remiantis pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 2 straipsnio 7 dalies b punkte ir 9 straipsnio 5 dalyje nustatytais objektyviais kriterijais. Todėl vėliau Įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/223 nustatyta tvarka visų kitų neatrinktų KLR ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų ir jų importuotojų atžvilgiu bus imtasi tokių pačių veiksmų. RER ir IR prašymai nebus vertinami tik tuo atveju, jei bus neužbaigtų nacionalinių procedūrų, nes tai būtų visiškai nepraktiška.

(144)

Ketvirta, bendrovė „Cortina“ teigė, kad devyniolikai nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų iš naujo nustatytas antidempingo muitas reikštų diskriminavimą, kadangi antidempingo muitas nebuvo iš naujo nustatytas po bendrovėms Brosmann ir Aokang skirtų sprendimų.

(145)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Faktinė ir teisinė importuotojų, kurie importavo iš bendrovės „Brosmann“, ir kitų keturių eksportuojančių gamintojų, kuriems yra skirti sprendimai C-247/10 P ir C-249/10 P, padėtis yra kitokia, nes jų eksportuojantys gamintojai nusprendė užginčyti ginčijamą reglamentą ir jiems buvo sugrąžinti sumokėti muitai, taigi jie yra apsaugoti pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį. Kiti to neužginčijo ir muitai jiems nebuvo sugrąžinti. Šiuo klausimu taip pat žr. 118–122 konstatuojamąsias dalis.

(146)

Penkta, bendrovė „Cortina“ teigė, kad atliekant šį tyrimą buvo padaryta keletas procedūrinių pažeidimų. Visų pirma, ji teigė, kad nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai gali nebeturėti galimybės pateikti prieš keletą metų pateiktus RER arba IR prašymus pagrindžiančių reikšmingų pastabų arba paminėti papildomų įrodymų. Pavyzdžiui, bendrovių arba susijusių dokumentų jau gali nebebūti.

(147)

Be to, bendrovė „Cortina“ tvirtino, kad, priešingai nei per pradinį tyrimą, Komisijos priemonės de facto ir de jure būtų taikomos tik importuotojams, o jie neturi jokių galimybių pateikti reikšmingos informacijos ir negali reikalauti, kad jų tiekėjai bendradarbiautų su Komisija.

(148)

Komisija pažymi, kad pagal pagrindinį reglamentą Komisija eksportuojančioms bendrovėms, prašančioms taikyti RER arba IR, neprivalo suteikti galimybės nurodyti trūkstamą faktinę informaciją. Ji primena, kad, remiantis Teismo praktika, prievolė įrodyti tenka gamintojui, pateikusiam RER arba IR prašymą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Todėl 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, jog tokio gamintojo prašyme turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nurodytų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi, kaip Teismas konstatavo bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirtuose sprendimuose, institucijos neprivalo įrodyti, kad gamintojas netenkina šiam statusui pripažinti nustatytų sąlygų. Yra priešingai – Komisija, prieš taikydama RER arba IR, turi įvertinti, ar nagrinėjamojo gamintojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad paisoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų (žr. 44 konstatuojamąją dalį). Teisė būti išklausytam yra susijusi su šių faktų vertinimu, tačiau neapima teisės pateikti trūkstamą informaciją. Priešingu atveju eksportuojantis gamintojas galėtų užtęsti vertinimą neribotam laikui, kiekvieną kartą vis pateikdamas dalį informacijos.

(149)

Dėl to primenama, kad Komisija neįpareigota prašyti eksportuojančio gamintojo, kad jis papildytų RER arba IR prašymą. Kaip minėta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija vertinimą gali pagrįsti eksportuojančio gamintojo pateikta informacija. Bet kuriuo atveju nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai neužginčijo Komisijos atlikto RER arba IR prašymų vertinimo ir nenurodė, kuriais dokumentais ar kuriais asmenimis jie nebegalėjo remtis. Todėl tvirtinimas yra toks abstraktus, kad institucijos, vertindamos RER arba IR prašymus, negali atsižvelgti į šiuos sunkumus. Kadangi šis argumentas pagrįstas hipoteze ir nebuvo konkrečiai nurodyta, kokių dokumentų jau nebėra, kurie darbuotojai jau nebedirba ir kaip šie dokumentai bei darbuotojai yra svarbūs vertinant RER arba IR prašymą, argumentas atmetamas.

(150)

Kalbant apie tvirtinimą, kad importuotojas neturėtų galimybės pateikti reikšmingos informacijos, Komisija pažymi, kad: pirma, importuotojai neturi teisės į gynybą, nes antidempingo priemonė yra taikoma ne jiems, o eksportuojantiems gamintojams. Antra, importuotojai turėjo galimybę pateikti pastabų šiuo klausimu dar tada, kai buvo taikoma administracinė procedūra, prieš priimant ginčijamą reglamentą. Trečia, jeigu, anot importuotojų, tokių pažeidimų buvo, vadovaudamiesi su tiekėjais sudarytomis sutartimis, jie turėjo pasirūpinti, kad gautų reikiamus dokumentus. Todėl šis tvirtinimas turi būti atmestas.

(151)

Šešta, bendrovė „Cortina“ teigė, kad Komisija neišnagrinėjo, ar nustatyti antidempingo muitai atitiks Sąjungos interesus, ir teigė, kad šios priemonės jų neatitiks, nes i) priemonės jau padarė numatytą poveikį, kai buvo nustatytos pirmą kartą; ii) priemonės neduos papildomos naudos Sąjungos pramonei; iii) priemonės neturės poveikio eksportuojantiems gamintojams ir iv) dėl šių priemonių Sąjungos importuotojai patirs daug sąnaudų.

(152)

Dabartinis atvejis susijęs tik su RER arba IR prašymais, nes Sąjungos teismai nustatė tik su šiuo aspektu susijusią teisinę klaidą. Kalbant apie Sąjungos interesus, toliau visapusiškai galioja Reglamente (EB) Nr. 1472/2006 pateiktas vertinimas. Be to, dabartinė priemonė yra pateisinama, nes ja siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

(153)

Septinta, bendrovė „Cortina“ tvirtino, kad jei būtų iš naujo nustatytas antidempingo muitas, jo nebebūtų įmanoma surinkti dėl suėjusio Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies (dabar – Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalis) taikymo senaties termino. Anot bendrovės „Cortina“, toks veiksmas reikštų Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais.

(154)

Komisija primena, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį (Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalį) tais atvejais, kai pateikiamas apeliacinis skundas pagal Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnį (Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 2 dalį), senaties terminas netaikomas, kaip ir yra visais šiais atvejais, susijusiais su apeliaciniais skundais pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį (Sąjungos muitinės kodekso 119 straipsnį). Taikant Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalį pateiktas apeliacinis skundas, remiantis to paties reglamento 44 straipsnio 2 dalyje pateiktu paaiškinimu, apima pirminį ieškinį dėl muitus nustačiusios nacionalinės muitinės sprendimo iki nacionalinio teismo galutinio sprendimo, įskaitant prireikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Todėl trejų metų laikotarpis skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos.

(155)

Galiausiai bendrovė „Cortina“ tvirtino, kad, 2016 m. gruodžio 11 d. pasibaigus Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 dalies a punkto ii papunkčio galiojimui, Komisija nebegali taikyti Kinijos eksportuotojų normaliosios vertės nustatymo metodikos, taikytos, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, t. y. panašios šalies metodo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(156)

Ginčijamas reglamentas buvo priimtas 2006 m. Atliekant šį tyrimą turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/1036. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(157)

Šis reglamentas atitinka Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 1472/2006 ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1294/2009 taikymo laikotarpiu importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos (išskyrus sportinę avalynę, specialiosios technologijos avalynę, šlepetes ir kitą kambarinę avalynę bei avalynę su apsauginėmis nosimis), kurią pagamino šio reglamento II priede išvardyti eksportuojantys gamintojai ir kurios KN kodai yra 6403 20 00, ex 6403 30 00 (40), ex 6403 51 11, ex 6403 51 15, ex 6403 51 19, ex 6403 51 91, ex 6403 51 95, ex 6403 51 99, ex 6403 59 11, ex 6403 59 31, ex 6403 59 35, ex 6403 59 39, ex 6403 59 91, ex 6403 59 95, ex 6403 59 99, ex 6403 91 11, ex 6403 91 13, ex 6403 91 16, ex 6403 91 18, ex 6403 91 91, ex 6403 91 93, ex 6403 91 96, ex 6403 91 98, ex 6403 99 11, ex 6403 99 31, ex 6403 99 33, ex 6403 99 36, ex 6403 99 38, ex 6403 99 91, ex 6403 99 93, ex 6403 99 96, ex 6403 99 98 ir ex 6405 10 00 (41), nustatomas galutinis antidempingo muitas. TARIC kodai išvardyti šio reglamento I priede.

2.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

—   sportinė avalynė– avalynė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1719/2005 (42) I priedo 64 skirsnio 1 subpozicijos pastaboje,

—   specialiosios technologijos avalynė– avalynė, kurios poros CIF kaina yra ne mažesnė kaip 7,5 EUR, skirta avėti sportuojant, su vieno ar kelių sluoksnių lietu padu, išskyrus injekcinį, pagamintu iš sintetinių medžiagų, specialiai skirtų amortizuoti vertikalių arba šoninių judesių smūgius, ir turinčiu techninių įtaisų, tokių kaip dujų ar skysčio pripildytų hermetiškų ertmių, mechaninių komponentų, kurie amortizuoja arba neutralizuoja smūgį, arba tokių medžiagų, kaip mažo tankio polimerų, ir kurios KN kodai yra 6403 91 11, ex 6403 91 13, ex 6403 91 16, ex 6403 91 18, ex 6403 91 91, ex 6403 91 93, ex 6403 91 96, ex 6403 91 98, ex 6403 99 91, ex 6403 99 93, ex 6403 99 96, ex 6403 99 98,

—   avalynė su apsauginėmis nosimis– avalynė su apsauginėmis nosimis, kurios atsparumas smūgiams yra ne mažesnis kaip 100 džaulių (43) ir kurios KN kodai yra ex 6403 30 00 (44), ex 6403 51 11, ex 6403 51 15, ex 6403 51 19, ex 6403 51 91, ex 6403 51 95, ex 6403 51 99, ex 6403 59 11, ex 6403 59 31, ex 6403 59 35, ex 6403 59 39, ex 6403 59 91, ex 6403 59 95, ex 6403 59 99, ex 6403 91 11, ex 6403 91 13, ex 6403 91 16, ex 6403 91 18, ex 6403 91 91, ex 6403 91 93, ex 6403 91 96, ex 6403 91 98, ex 6403 99 11, ex 6403 99 31, ex 6403 99 33, ex 6403 99 36, ex 6403 99 38, ex 6403 99 91, ex 6403 99 93, ex 6403 99 96, ex 6403 99 98 ir ex 6405 10 00,

—   šlepetės ir kita kambarinė avalynė– avalynė, kurios KN kodas yra ex 6405 10 00.

3.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino II priede išvardyti eksportuojantys gamintojai, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, susijusių Kinijos eksportuojančių gamintojų atveju yra 16,5 %, o susijusių Vietnamo eksportuojančių gamintojų atveju yra 10 %

2 straipsnis

Galutinai surenkamos laikinuoju antidempingo muitu pagal Reglamentą (EB) Nr. 553/2006 užtikrintos sumos. Sumos, viršijančios galutinio antidempingo muito normą, nerenkamos.

3 straipsnis

Šio reglamento III priede išvardytų bendrovių padėties vertinimas laikinai sustabdomas, kol grąžinti muitus nacionalinės muitinės prašantis importuotojas praneš Komisijai eksportuojančių gamintojų, iš kurių atitinkami prekiautojai pirko avalynę, pavadinimus ir adresus arba, jeigu per tą laiką atsakymas nebus gautas, kol sueis Komisijos nustatytas terminas dėl tos informacijos pateikimo. Šį terminą Komisija nurodo atitinkamam importuotojui adresuotame rašte ir šis terminas bet kokiu atveju negali būti trumpesnis nei vienas mėnuo.

Komisija išnagrinėja gautą informaciją per aštuonis mėnesius nuo jos gavimo datos. Nacionalinėms muitinėms nurodoma negrąžinti surinktų muitų, kol Komisija nebaigė vertinti minėtos informacijos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2017 m. kovo 9 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2016 6 30, p. 21.

(2)  2006 m. kovo 23 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 553/2006 kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatytos laikinosios antidempingo priemonės (OL L 98, 2006 4 6, p. 3).

(3)  2006 m. spalio 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1472/2006, nustatantis galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės tam tikros avalynės su batviršiais iš odos importui, galutinį surinkimą (OL L 275, 2006 10 6, p. 1).

(4)  2008 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 388/2008, išplečiantis galutinių antidempingo priemonių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, taikymą tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Makao SAR (deklaruojamam kaip Makao kilmės arba ne) (OL L 117, 2008 5 1, p. 1).

(5)  OL C 251, 2008 10 3, p. 21.

(6)  2009 m. gruodžio 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1294/2009, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, tam tikrai importuojamai Vietnamo ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatomas galutinis antidempingo muitas, kurio taikymas išplėstas tam tikrai importuojamai iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao siunčiamai avalynei su batviršiais iš odos, deklaruojamai kaip Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao kilmės arba ne (OL L 352, 2009 12 30, p. 1).

(7)  OL C 295, 2013 10 11, p. 6.

(8)  2014 m. kovo 18 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/149/ES, kuriuo atmetamas pasiūlymas dėl Įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, kurią pagamino bendrovės „Brosmann Footwear (HK) Ltd“, „Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd“, „Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd“, „Risen Footwear (HK) Co. Ltd“ ir „Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd“ (OL L 82, 2014 3 20, p. 27).

(9)  1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/1992, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1 ).

(10)  OL C 106, 2016 3 21, p. 2.

(11)  1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 56, 1996 3 6, p. 1).

(12)  1988 m. balandžio 26 d. Sprendimas sujungtose bylose 97, 193, 99 ir 215/86Asteris AE ir kt. ir Graikijos Respublika prieš Komisiją, Rink. p. 2181, 27 ir 28 punktai.

(13)  1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimas Ispanija prieš Komisiją, C-415/96, Rink. p. I-6993, 31 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimas Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C-458/98 P, Rink. p. I-8147, 80–85 punktai; 2008 m. liepos 9 d. Sprendimas Alitalia prieš Komisiją, T-301/01, Rink. p. II-1753, 99 ir 142 punktai; 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimas Région Nord-Pas de Calais prieš Komisiją, sujungtos bylos T-267/08 ir T-279/08, Rink. p. II-1999, 83 punktas.

(14)  1998 m. lapkričio 12 d. Sprendimas Ispanija prieš Komisiją, C-415/96, Rink. p. I-6993, 31 punktas; 2000 m. spalio 3 d. Sprendimas Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, C-458/98 P, Rink. p. I-8147, 80–85 punktai.

(15)  Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).

(16)  Vėliau Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 buvo iš dalies pakeistas 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 765/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 237, 2012 9 3, p. 1). Pagal Reglamento (ES) Nr. 765/2012 2 straipsnį šiuo pakeitimų reglamentu nustatyti pakeitimai taikomi tik tyrimams, inicijuotiems po to reglamento įsigaliojimo. Tačiau dabartinis tyrimas buvo inicijuotas 2005 m. liepos 7 d. (OL C 166, 2005 7 7, p. 14).

(17)  2016 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1395, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai bendrovių „Buckinghan Shoe Mfg Co. Ltd.“, „Buildyet Shoes Mfg.“, „DongGuan Elegant Top Shoes Co. Ltd“, „Dongguan Stella Footwear Co. Ltd“, „Dongguan Taiway Sports Goods Limited“, „Foshan City Nanhai Qun Rui Footwear Co.“, „Jianle Footwear Industrial“, „Sihui Kingo Rubber Shoes Factory“, „Synfort Shoes Co. Ltd.“, „Taicang Kotoni Shoes Co. Ltd.“, „Wei Hao Shoe Co. Ltd.“, „Wei Hua Shoe Co. Ltd.“, „Win Profile Industries Ltd“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (OL L 225, 2016 8 19, p. 52).

(18)  2016 m. rugsėjo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1647, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Vietnamo kilmės avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai bendrovių „Best Royal Co. Ltd“, „Lac Cuong Footwear Co. Ltd“, „Lac Ty Co. Ltd“, „Saoviet Joint Stock Company“ („Megastar Joint Stock Company“), „VMC Royal Co. Ltd“, „Freetrend Industrial Ltd.“ ir jos susijusios bendrovės „Freetrend Industrial A (Vietnam) Co. Ltd“, „Fulgent Sun Footwear Co. Ltd“, „General Shoes Ltd“, „Golden Star Co. Ltd“, „Golden Top Company Co. Ltd“, „Kingmaker Footwear Co. Ltd“, „Tripos Enterprise Inc.“, „Vietnam Shoe Majesty Co. Ltd“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (OL L 245, 2016 9 14, p. 16).

(19)  2016 m. rugsėjo 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1731, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos ir Vietnamo kilmės avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai bendrovių „General Footwear Ltd“ (Kinija), „Diamond Vietnam Co. Ltd“ ir „Ty Hung Footgearmex/Footwear Co. Ltd“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (OL L 262, 2016 9 29, p. 4).

(20)  2016 m. vasario 17 d. Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/223, kuriuo nustatoma tam tikrų rinkos ekonomikos režimo ir individualaus režimo prašymų, pateiktų Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų, vertinimo tvarka ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (OL L 41, 2016 2 18, p. 3).

(21)  2016 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2257, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai bendrovių „Chengdu Sunshine Shoes Co. Ltd.“, „Foshan Nanhai Shyang Yuu Footwear Ltd.“ ir „Fujian Sunshine Footwear Co. Ltd.“, ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (OL L 340I, 2016 12 15, p. 1)

(22)  2000 m. spalio 3 d. byla C-458/98 P Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą, Rink. p. I-8147, 80–85 punktai.

(23)  Siekiant užtikrinti konfidencialumą, bendrovių pavadinimai buvo pakeisti numeriais. Bendrovėms Nr. 1–3 taikomas 20 konstatuojamojoje dalyje paminėtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1731, o bendrovėms Nr. 4–6 taikomas 24 konstatuojamojoje dalyje paminėtas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/2257. Bendrovėms, kurioms taikomas šis reglamentas, suteikti eilės numeriai nuo 7 iki 25.

(24)  Atsakydamos į bendrą faktų atskleidimo dokumentą, bendrovės „Wolverine Europe BV“, „Wolverine Europe Limited“ ir „Damco Netherlands BV“ nurodė FESI ir Avalynės sąjungos pateiktas pastabas.

(25)  2011 m. spalio d. Sprendimas T-192/08 Transnational Company Kazchrome ir ENRC Marketing prieš Tarybą, Rink. II-07449, 298 punktas. Šis sprendimas buvo patvirtintas apeliacinės instancijos teismo, žr. Sprendimą C-10/12 Transnational Company Kazchrome ir ENRC Marketing prieš Tarybą, ECLI:ES:C:2013:865.

(26)  2003 m. spalio 23 d. Sprendimas T-255/01 Changzhou Hailong Electronics & Light Fixtures ir Zhejiang Sunlight Group prieš Tarybą, Rink. p. II-04741, 60 punktas.

(27)  Pranešimas apie tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 82, 2011 3 16, p. 4).

(28)  Dabar šis terminas nustatytas 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1), 103 straipsnio 1 dalyje ir 121 straipsnio 1 dalies a punkte.

(29)  2009 m. balandžio 2 d. Sprendimas C-373/07 Membrom prieš Komisiją, Rink. p. I-00054, 91–94 punktai.

(30)  Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2012 m. vasario 2 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Brosmann et al, C-249/10 P, ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Zhejiang Aokang, C-247/10P, vykdymas“, pridedamą prie Tarybos įgyvendinimo reglamento, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, kurią pagamino bendrovės „Brosmann Footwear (HK) Ltd“, „Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd“, „Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd“, „Risen Footwear (HK) Co. Ltd“ ir „Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd“, pasiūlymo, SWD/2014/046 final, 45–48 konstatuojamosios dalys.

(31)  2010 m. spalio 7 d. Sprendimas C-382/09 Stils Met, Rink. p. I-09315, 42 ir 43 punktai. Pavyzdžiui, sistema TARIC, kuri taip pat naudojama kaip priemonė, kuria siekiama užtikrinti, kad būtų paisoma prekybos apsaugos priemonių, yra įtvirtinta 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1) 2 straipsnyje.

(32)  2001 m. vasario 15 d. Sprendimas C-239/99 Nachi Europe, Rink. p. I-01197, 29 punktas.

(33)  2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 37/2014, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai dėl tam tikrų priemonių priėmimo procedūrų (OL L 18, 2014 1 21, p. 1).

(34)  1986 m. liepos 10 d. Sprendimas 270/84 Licata prieš Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą, Rink. p. 2305, 31 punktas; 1999 m. birželio 29 d. Sprendimas Butterfly Music prieš CEDEM, C-60/98, Rink. p. 1–3939, 24 punktas; 1970 m. balandžio 14 d. Sprendimas 68/69 Bundesknappschaft prieš Brock, Rink. p. 171, 6 punktas; 1973 m. liepos 4 d. Sprendimas 1/73Westzucker GmbH prieš Einfuhr und Vorratsstelle für Zucker, Rink. p. 723, 5 punktas; 1973 m. gruodžio 5 d. Sprendimas 143/73 SOPAD prieš FORMA a.o., Rink. p. 1433, 8 punktas; 1978 m. vasario 15 d. Sprendimas 96/77 Bauche, Rink. p. 383, 48 punktas; 1978 m. spalio 25 d. Sprendimas 125/77 KoninklijkeScholten-Honig NV prieš Floofdproduktschaap voor Akkerbouwprodukten, Rink. p. 1991, 37 punktas; 1981 m. vasario 5 d. Sprendimas 40/79 P prieš Komisiją, Rink. p. 361, 12 punktas; 2008 m. lapkričio 19 d. Sprendimas T-404/05 Graikija prieš Komisiją, Rink. p. II-272, 77 punktas; 2008 m. gruodžio 11 d. Sprendimas C-334/07 Ρ Komisija prieš Freistaat Sachsen, Rink. p. 1–9465, 53 punktas.

(35)  2004 m. lapkričio 18 d. Sprendimas T-176/01 Ferrière Nord prieš Komisiją, Rink. p. II-3931, 139 punktas; C-334/07 Ρ.

(36)  OL C 166, 2005 7 7, p. 14.

(37)  1997 m. sausio 14 d. Sprendimas C-169/95 Ispanija prieš Komisiją, Rink. p. I-135, 51–54 punktai; 2003 m. rugpjūčio 5 d. Sprendimas P&O European Ferries (Vizcaya) SA prieš Komisiją, sujungtos bylos T-116/01 ir T-118/01, Rink. p. II-2957, 205 punktas.

(38)  1993 m. Sprendimas C-34/92 GruSa Fleisch prieš Hauptzollamt Hamburg-Jonas, Rink. p. I-4147, 22 punktas. Tokią pačią arba panašią formuluotę galima rasti, pvz., 1981 m. lapkričio 12 d. Sprendime Meridionale Industria Salumi α.δ., sujungtos bylos 212–217/80, Rink. p. 2735, 9 ir 10 punktai; 1982 m. vasario 10 d. Sprendime 21/81 Bout, Rink. p. 381, 13 punktas; 1998 m. vasario 19 d. Sprendime T-42/96 Eyckeler & Malt prieš Komisiją, Rink. p. II-401, 53, 55 ir 56 punktai. 2004 m. sausio 28 d. Sprendime T-180/01 Euroagri prieš Komisiją, Rink. p. II-369, 36 ir 37 punktai.

(39)  1990 m. sausio 9 d. Sprendimas C-337/88 Società agricola fattoria alimentare (SAFA), Rink. p. I-1, 13 punktas.

(40)  Pagal 2006 m. spalio 17 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1549/2006, iš dalies keičiantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 301, 2006 10 31, p. 1), 2007 m. sausio 1 d. šis KN kodas pakeistas KN kodais ex 6403 51 05, ex 6403 59 05, ex 6403 91 05 ir ex 6403 99 05.

(41)  Kaip apibrėžta 2005 m. spalio 27 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1719/2005, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 286, 2005 10 28, p. 1). Produkto apibrėžtoji sritis nustatoma sujungiant 1 straipsnio 1 dalyje pateikiamą produkto apibrėžtąją sritį ir pagal atitinkamus KN kodus kartu pateikiamą produkto apibrėžtąją sritį.

(42)  Žr. ankstesnę išnašą.

(43)  Atsparumas smūgiui matuojamas pagal Europos normas EN345 arba EN346.

(44)  Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1549/2006, 2007 m. sausio 1 d. šis KN kodas pakeistas KN kodais ex 6403 51 05, ex 6403 59 05, ex 6403 91 05 ir ex 6403 99 05.


I PRIEDAS

Avalynės su batviršiais iš odos arba kompozicinės odos, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, TARIC kodai

a)

Nuo 2006 m. spalio 7 d.:

6403300039, 6403300089, 6403511190, 6403511590, 6403511990, 6403519190, 6403519590, 6403519990, 6403591190, 6403593190, 6403593590, 6403593990, 6403599190, 6403599590, 6403599990, 6403911199, 6403911399, 6403911699, 6403911899, 6403919199, 6403919399, 6403919699, 6403919899, 6403991190, 6403993190, 6403993390, 6403993690, 6403993890, 6403999199, 6403999329, 6403999399, 6403999629, 6403999699, 6403999829, 6403999899 ir 6405100080;

b)

nuo 2007 m. sausio 1 d.:

6403510519, 6403510599, 6403511190, 6403511590, 6403511990, 6403519190, 6403519590, 6403519990, 6403590519, 6403590599, 6403591190, 6403593190, 6403593590, 6403593990, 6403599190, 6403599590, 6403599990, 6403910519, 6403910599, 6403911199, 6403911399, 6403911699, 6403911899, 6403919199, 6403919399, 6403919699, 6403919899, 6403990519, 6403990599, 6403991190, 6403993190, 6403993390, 6403993690, 6403993890, 6403999199, 6403999329, 6403999399, 6403999629, 6403999699, 6403999829, 6403999899 ir 6405100080

c)

nuo 2007 m. rugsėjo 7 d.:

6403510515, 6403510518, 6403510595, 6403510598, 6403511191, 6403511199, 6403511591, 6403511599, 6403511991, 6403511999, 6403519191, 6403519199, 6403519591, 6403519599, 6403519991, 6403519999, 6403590515, 6403590518, 6403590595, 6403590598, 6403591191, 6403591199, 6403593191, 6403593199, 6403593591, 6403593599, 6403593991, 6403593999, 6403599191, 6403599199, 6403599591, 6403599599, 6403599991, 6403599999, 6403910515, 6403910518, 6403910595, 6403910598, 6403911195, 6403911198, 6403911395, 6403911398, 6403911695, 6403911698, 6403911895, 6403911898, 6403919195, 6403919198, 6403919395, 6403919398, 6403919695, 6403919698, 6403919895, 6403919898, 6403990515, 6403990518, 6403990595, 6403990598, 6403991191, 6403991199, 6403993191, 6403993199, 6403993391, 6403993399, 6403993691, 6403993699, 6403993891, 6403993899, 6403999195, 6403999198, 6403999325, 6403999328, 6403999395, 6403999398, 6403999625, 6403999628, 6403999695, 6403999698, 6403999825, 6403999828, 6403999895, 6403999898, 6405100081 ir 6405100089.


II PRIEDAS

Sąrašas eksportuojančių gamintojų, kurių importuojamiems produktams nustatytas galutinis antidempingo muitas

Eksportuojančio gamintojo pavadinimas

Papildomas TARIC kodas

„An Loc Joint Stock Company“ (Vietnamas)

A999

„Chang Shin Vietnam Co. Ltd“ (Dong Nai, Vietnamas) ir su ja susijusi bendrovė „Changshin Inc.“ (Busan, Pietų Korėja)

A999

„Chau Giang Company Limited“ (Haiphong City, Vietnamas)

A999

Dongguan Texas Shoes Limited Co.

A999

„Foshan Shunde Fong Ben Footwear Industrial Co. Ltd“ (Foshan City, Kinija)

A999

„Fujian Viscap Shoes Co. Ltd“ (Quanzhou, Kinija)

A999

„Lien Phat Company Ltd“ (Vietnamas)

A999

„Maystar Footwear Co. Ltd“ (Zhuhai, Kinija) (susijusi su bendrove „Kingmaker“)

A999

„Min Yuan“ (Guangzhou, Kinija) ir su ja susijusios bendrovės „E-Light“ ir „Golden Chang“

A999

„Panyu Hsieh Da Rubber Co. Ltd“ (Kinija)

A999

„PanYu Leader Footwear Corporation“ (Guangzhou, Kinija)

A999

„Panyu Pegasus Footwear Co. Ltd“ (Guangzhou, Kinija)

A999

„Qingdao Changshin Shoes Company Limited“ (Qingdao, Kinija) ir su ja susijusi bendrovė „Changshin Inc.“ (Busan, Pietų Korėja)

A999

„Qingdao Samho Shoes Co. Ltd“ (Kinija) ir su ja susijusi bendrovė „Samho shoes Co. Ltd“ (Pietų Korėja)

A999

„Qingdao Sewon Shoes Co. Ltd“ (Qingdao, Kinija)

A999

„Qingdao Tae Kwang Shoes Co. Ltd“ (Kinija) ir su ja susijusi bendrovė „Tae Kwang Industrial Co“ (Pietų Korėja) (susijusi su atrinkta bendrove „Taekwang Vina“)

A999

„Samyang Vietnam Co. Ltd“ (Ho Chi Minh City, Vietnamas)

A999

„Vietnamo Ching Luh Shoes Co. Ltd“ (Vietnamas)

A999

„Vinh Thong Producing-Trading-Service Co. Ltd“ (Ho Chi Minh, Vietnamas)

A999


III PRIEDAS

Bendrovių, kurių nagrinėjimas laikinai sustabdomas pagal 3 straipsnį, sąrašas

 

ALAMODE

 

ALL PASS

 

ALLIED JET LIMITED

 

ALLIED JET LIMITED C/O SHENG RONG F

 

AMERICAN ZABIN INTL

 

AN THINH FOOTWEAR CO. LTD

 

AQUARIUS CORPORATION

 

ASIA FOOTWEAR

 

BCNY INTERNATIONAL INC.

 

BESCO ENTERPRISE

 

BEST CAPITAL

 

BRANCH OF EMPEREOR CO. LTD

 

BRENTWOOD FUJIAN INDUSTRY CO. LTD

 

BRENTWOOD TRADING COMPANY

 

BROWN PACIFIC TRADING LTD

 

BUFENG

 

BULLBOXER

 

C AND C ACCORD LTD

 

CALSON INVESTMENT LIMITED

 

CALZ.SAB SHOES S.R.L.

 

CARLSON GROUP

 

CD STAR

 

CHAOZHOU ZHONG TIAN CHENG

 

CHINA EVER

 

CORAL REEF ASIA PACIFIC LTD

 

CULT DESIGN

 

DHAI HOAN FOOTWEAR PRODUCTION JOINT STOCK COMPANY

 

DIAMOND GROUP INTERNATIONAL LTD / YONG ZHOU XIANG WAY SPORTS GOODS LTD

 

DONG GUAN CHANG AN XIAO BIAN SEVILLA

 

DONG GUAN HUA XIN SHOES LTD

 

DONGGUAN QIAOSHENG FOOTWEAR CO

 

DONGGUAN TA YUE SHOES CO. LTD

 

DONGGUAN YONGXIN SHOES CO. LTD

 

EASTERN SHOES COLLECTION CO. LTD

 

EASY DENSE LIMITED

 

ENIGMA/MORE SHOES INC.

 

EVAIS CO. LTD

 

EVER CREDIT PACIFIC LTD

 

EVERGIANT

 

EVERGO ENTERPRISES LTD C/O THUNDER

 

FH SPORTS AGENCIES LTD

 

FIJIAN GUANZHOU FOREIGN TRADE CORP

 

FOSTER INVESTMENTS INC.

 

FREEMANSHOES CO. LTD

 

FU XIANG FOOTWEAR

 

FUJIAN JINMAIWANG SHOES & GARMENTS PRODUCTS CO. LTD

 

GERLI

 

GET SUCCESS LIMITED GLOBE DISTRIBUTING CO. LTD

 

GOLDEN STEPS FOOTWEAR LTD

 

GOODMILES

 

HA CHEN TRADE CORPORATION

 

HAI VINH TRADING COMP

 

HAIPHONG SHOLEGA

 

HANLIN (BVI) INT'L COMPNAY LTD C/O

 

HAPPY THOSE INTERNATIONAL LTD

 

HAWSHIN

 

HESHAN SHI HENGYU FOOTWEAR LTD

 

HIEP TRI CO. LTD

 

HISON VINA CO. LTD

 

HOLLY PACIFIC LTD

 

HUEY CHUEN SHOES GROUP/FUH CHUEN CO. LTD

 

HUI DONG FUL SHING SHOES CO. LTD

 

HUNEX

 

HUNG TIN CO. LTD

 

IFR

 

INTER – PACIFIC CORP.

 

IPC HONG KONG BRANCH LTD

 

J.C. TRADING LIMITED

 

JASON FOOTWEAR

 

JIA HSIN CO. LTD

 

JIA HUAN

 

JINJIANG YIREN SHOES CO. LTD

 

JOU DA

 

JUBILANT TEAM INTERNATIONAL LTD

 

JWS INTERNATIONAL CORP

 

KAI YANG VIETNAM CO. LTD

 

KAIYANG VIETNAM CO. LTD

 

KIM DUCK TRADING PRODUCTION

 

LEGEND FOOTWEAR LTD ALSO SPELLED AT LEGENT FOOTWEAR LTD

 

LEIF J. OSTBERG, INC.

 

LU XIN JIA

 

MAI HUONG CO. LTD

 

MARIO MICHELI

 

MASTERBRANDS

 

MAYFLOWER

 

MING WELL INT'L CORP.

 

MIRI FOOTWEAR INTERNATIONAL, INC.

 

MIX MODE

 

MORGAN INT'L CO. LTD C/O HWASHUN

 

NEW ALLIED

 

NEW FU XIANG

 

NORTHSTAR SOURCING GROUP HK LTD

 

O.T. ENTERPRISE CO.

 

O'LEAR IND VIETNAM CO. LTD ALSO SPELLED AS O'LEER IND. VIETNAM CO LTD

 

O'LEER IND. VIETNAM CO. LTD

 

ONTARIO DC

 

OSCO INDUSTRIES LTD

 

OSCO VIETNAM COMPANY LTD

 

PACIFIC BEST CO. LTD

 

PERFECT GLOBAL ENTERPRISES LTD

 

PETER TRUONG STYLE, INC.

 

PETRONA TRADING CORP

 

PHUOC BINH COMPANY LTD

 

PHY LAM INDUSTRY TRADING INVESTMENT CORP

 

POP EUROPE

 

POU CHEN P/A POU SUNG VIETNAM CO. LTD

 

POU CHEN CORP P/A IDEA

 

POU CHEN CORP P/A YUE YUEN INDUSTRIAL ESTATE

 

PRO DRAGON INC.

 

PUIBRIGHT INVESTMENTS LIMITED T/A

 

PUTIAN LIFENG FOOTWEAR CO. LTD

 

PUTIAN NEWPOWER INTERNATIONAL T

 

PUTIAN XIESHENG FOOTWEAR CO

 

QUAN TAK

 

RED INDIAN

 

RICK ASIA (HONG KONG) LTD

 

RIGHT SOURCE INVESTMENT LIMITED/VINH LONG FOOTWEAR CO. LTD

 

RIGHT SOURCE INVESTMENTS LTD

 

ROBINSON TRADING LTD

 

RUBBER INDUSTRY CORP. RUBIMEX

 

SENG HONG SHOES (DONG GUAN) CO. LTD

 

SEVILLE FOOTWEAR

 

SHANGHAI XINPINGSHUN TRADE CO. LTD

 

SHENG RONG

 

SHENZHEN GUANGYUFA INDUSTRIAL CO. LTD

 

SHENZHEN HENGGTENGFA ELECTRONI

 

SHINING YWANG CORP

 

SHISHI

 

SHISHI LONGZHENG IMPORT AND EXPORT TRADE CO. LTD

 

SHOE PREMIER

 

SIMONATO

 

SINCERE TRADING CO. LTD

 

SINOWEST

 

SLIPPER HUT & CO

 

SUN POWER INTERNATIONAL CO. LTD

 

SUNKUAN TAICHUNG OFFICE/JIA HSIN CO. LTD

 

SUNNY

 

SUNNY FAITH CO. LTD

 

SUNNY STATE ENTERPRISES LTD

 

TBS

 

TENDENZA ENTERPRISE LTD

 

TEXAS SHOE FOOTWEAR CORP

 

THAI BINH HOLDING & SHOES MANUFAC

 

THANH LE GENERAL IMPORT-EXPORT TRADING COMPANY

 

THUONG TANG SHOES CO. LTD

 

TIAN LIH

 

TONG SHING SHOES COMPANY

 

TOP ADVANCED ENTERPRISE LIMITED

 

TRANS ASIA SHOES CO. LTD

 

TRIPLE WIN

 

TRULLION INC.

 

TRUONG SON TRADE AND SERVICE CO. LTD

 

TUNLIT INTERNATIONAL LTD- SIMPLE FOOTWEAR

 

UYANG

 

VIETNAM XIN CHANG SHOES CO

 

VINH LONG FOOTWEAR CO. LTD

 

WINCAP INDUSTRIAL LTD

 

WUZHOU PARTNER LEATHER CO. LTD

 

XIAMEN DUNCAN – AMOS SPORTSWEAR CO. LTD

 

XIAMEN LUXINJIA IMPORT & EXPORT CO

 

XIAMEN OCEAN IMP&EXP