20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/1

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Ispanijos paraiška įregistruoti pavadinimą„Miel Villuercas-Ibores“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Miel Villuercas-Ibores“ turi būti įregistruotas,

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/3

(1)

Taryba po antidempingo tyrimo (toliau – pirminis tyrimas) Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 965/2010 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės natrio gliukonatui, kurio Muitų sąjungos ir statistikos (CUS) numeris yra 0023277–9, Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) registro numeris yra 527–07–1, o KN kodas šiuo metu yra ex 2918 16 00 (TARIC kodas 2918160010) (toliau – natrio gliukonatas), nustatė galutinį antidempingo muitą.

(2)

Pirminės priemonės buvo 53,2 % ad valorem muitas, išskyrus bendroves „Shandong Kaison Biochemical Co., Ltd“ ir „Qingdao Kehai Biochemistry Co., Ltd“, kurioms nustatytas atitinkamai 5,6 % ir 27,1 % muitas.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią galiojančių priemonių galiojimo pabaigą (3), 2015 m. liepos 1 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (4) 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą pateikė du Sąjungos gamintojai – „Jungbunzlauer S.A“ ir „Roquette Italia S.p.A“ (toliau – pareiškėjai).

(5)

Prašymas pagrįstas tuo, kad, baigus galioti priemonėms, dempingas veikiausiai tęstųsi ir tęstųsi arba pasikartotų žala Sąjungos pramonei.

(6)

2015 m. spalio 27 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalimi, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamo KLR kilmės natrio gliukonato. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad kaip ir per pirminį tyrimą ji ketina pasirinkti Jungtines Amerikos Valstijas (toliau – JAV) kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Komisija paragino šalis teikti pastabas dėl šio pasirinkimo tinkamumo. Šalys pastabų nepateikė.

(8)

Komisija ieškojo informacijos apie natrio gliukonato gamintojus kitose galimose panašiose šalyse ir susisiekusi su visais žinomais Kanados, Indijos, Japonijos, Pakistano, Serbijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos, Šveicarijos ir JAV natrio gliukonato gamintojais paragino juos pateikti reikiamą informaciją. Viena Kanados bendrovė atsakė, kad ji yra ne natrio gliukonato gamintoja, o prekiautoja. Tik vienas Amerikos gamintojas pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko, kad jo patalpose būtų surengtas tikrinamasis vizitas.

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir naudotojams konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(10)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamas, tik vienas nagrinėjamosios šalies eksportuojantis gamintojas. Todėl atranka nebuvo reikalinga.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė keturių žinomų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(15)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkami, du nesusiję importuotojai. Atsižvelgdama į nedidelį nesusijusių importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(16)

Komisija nusiuntė klausimynus dviem Sąjungos gamintojams, dviem nesusijusiems importuotojams, aštuoniems žinomiems naudotojams, dešimčiai didmenininkų, vykdant atranką apie save pranešusiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui ir vienam JAV, kurios buvo laikomos panašia rinka, gamintojui.

(17)

Klausimyno atsakymus pateikė du Sąjungos gamintojai, du nesusiję importuotojai, vienas naudotojas, penki didmenininkai, Kinijos eksportuojantis gamintojas ir panašios rinkos gamintojas.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(19)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2014 m. spalio 1 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – KLR kilmės natrio gliukonatas, kuriam priskirtas Muitų sąjungos ir statistikos (CUS) numeris 0023277–9 ir Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (CAS) registro numeris 527–07–1 (toliau – peržiūrimasis produktas arba natrio gliukonatas), kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2918 16 00 (TARIC kodas 2918160010).

(21)

Sausas natrio gliukonatas daugiausia naudojamas statybos pramonėje kaip rišimosi lėtiklis ir betono mišinio plastiklis, kitose pramonės šakose – metalų paviršiams apdoroti (rūdims, oksidams ir riebalams šalinti) ir buteliams bei pramoninei įrangai valyti. Produktas taip pat gali būti naudojamas maisto ir vaistų pramonėje.

(22)

Nagrinėjamasis produktas skirstomas į kelias rūšis ir klausimyne apibrėžiamas pagal produkto kontrolės numerį (PKN). Pagal kiekvieną PKN atsižvelgiama į grynumą, dalelių dydį ir pakuotę, kaip nustatyta per pirminį tyrimą.

(23)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad sauso natrio gliukonato, kurį Sąjungoje gamina ir parduoda Sąjungos pramonė, sauso natrio gliukonato, kuris gaminamas ir parduodamas JAV (pasirinktų panašia šalimi, kaip paaiškinta 60–62 konstatuojamosiose dalyse) vidaus rinkoje, ir sauso natrio gliukonato, kuris gaminamas ir parduodamas Kinijos vidaus rinkoje, taip pat Kinijoje gaminamo ir Sąjungai parduodamo sauso natrio gliukonato pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtis iš esmės yra tokios pačios.

(24)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus galiojančių priemonių galiojimo terminui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(26)

Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, atliekant šį tyrimą bendradarbiavo tik vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas. Šiai bendrovei teko visa KLR natrio gliukonato eksporto į Sąjungą per PTL apimtis. Todėl Komisija manė turinti pakankamai informacijos eksporto kainai ir dempingo skirtumui per PTL įvertinti (3.2 skirsnis).

(27)

Vis dėlto šiam eksportuojančiam gamintojui teko tik 2–7 % visų gamybos pajėgumų ir tik 5–10 % visos natrio gliukonato gamybos KLR apimties. Be to, jo eksportas į trečiąsias šalis sudarė tik 23–28 % viso KLR eksporto į trečiąsias šalis per PTL (tikslios vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo dalies, palyginti su visais Kinijos gamybos pajėgumais, visa gamyba ir visu eksportu, negalima atskleisti dėl konfidencialumo). Todėl ir atsižvelgdama į tai, kad nebendradarbiavo nė vienas iš kitų Kinijos natrio gliukonato gamintojų Kinijos Liaudies Respublikoje, Komisija manė neturinti pakankamai informacijos dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei nagrinėti ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojosi turimais faktais, kad įvertintų importo pokyčius, jei priemonės būtų panaikintos (3.3 skirsnis).

(28)

Kinijos valdžios institucijoms buvo tinkamai pranešta, kad dėl žemo Kinijos eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Šiuo klausimu pastabų negauta.

(29)

Todėl 3.3 skirsnyje pateiktos išvados pagrįstos turimais faktais. Tam tikslui pasinaudota bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Eurostato statistiniais duomenimis, valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė) ir viešai prieinama informacija internete (6). Kalbant apie Kinijos eksporto statistikos duomenų bazę, natrio gliukonatui priskiriamas kodas tai pat taikomas kitiems produktams, kurie nenagrinėjami šiame tyrime, todėl remiantis ta duomenų baze nebuvo galima nustatyti vien natrio gliukonato apimties. Todėl šis informacijos šaltinis negalėjo būti panaudotas.

(30)

Per pirminį tyrimą vieninteliam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, kuris bendradarbiauja atliekant dabartinį tyrimą („Shandong Kaison Biochemicals“ arba SKB), buvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER). Todėl normalioji vertė šiam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatyta remiantis jo gamybos ir pardavimo duomenimis.

(31)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per PTL apimties. Taigi visa bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(32)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba panašios į eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(33)

Tada Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto (kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje), kuris yra identiškas ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei per PTL visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad vienos rūšies produktas nebuvo parduodamas vidaus rinkoje dėl pakavimo skirtumo, o kitų rūšių produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(34)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį per PTL, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(35)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(36)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje per PTL kaina.

(37)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje per PTL, vidaus rinkos kaina, jei:

(38)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad 18–23 % produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota tik kaip pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(39)

Vienos rūšies produkto, kuris vidaus rinkoje nebuvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis, normaliąją vertę Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(40)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per PTL pridėjus:

(41)

Vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(42)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(43)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas nagrinėjamojoje šalyje, vežimo išlaidas (šalies viduje ir jūrų frachtą), draudimo, pakavimo ir kredito išlaidas, taip pat negrąžintiną PVM.

(44)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(45)

Tuo remiantis nustatyta, kad per PTL vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 2,6 % Šį dempingo skirtumo dydį reikėtų vertinti atsižvelgiant į tai, kad per PTL produktą iš KLR į Sąjungos rinką eksportavo tik vienintelis Kinijos eksportuojantis gamintojas, kuriam per pirminį tyrimą buvo suteiktas RER, kaip paaiškinta 26 ir 30 konstatuojamosiose dalyse.

(46)

Nustačiusi, kad per PTL vykdytas dempingas, Komisija analizavo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Nagrinėti šie elementai: KLR gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai, paklausos raida KLR, KLR eksportas į kitas trečiąsias šalis, Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis dempingo skirtumas ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(47)

Kaip minėta 27–29 konstatuojamosiose dalyse, bendradarbiavo tik vienas KLR eksportuojantis gamintojas. Todėl kituose skirsniuose išvados pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiamos turimais faktais. Tam Komisija naudojosi bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pateikta informacija, prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, Eurostato statistiniais duomenimis, valstybių narių pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalį surinktais duomenimis (toliau – 14 straipsnio 6 dalies duomenų bazė) ir viešai prieinama informacija internete, kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje.

(48)

Primenama, kad per pirminio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį importo apimtis padidėjo 77 %, o absoliučiaisiais skaičiais – 1 774 tonomis (nuo 2 291 tonų 2005 m. iki 4 095 tonų per pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį). Atitinkamai Kinijai tenkanti rinkos dalis pirminio tyrimo tiriamojo laikotarpio pabaigoje prieš nustatant priemones padidėjo nuo 12,8 % iki 24,9 %

(49)

Vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo gamybos pajėgumai buvo tris kartus didesni už Sąjungos suvartojimą per PTL. Nustatyta, kad jo pajėgumų naudojimo koeficientas buvo 75–80 % Reiškia, kad vien nepanaudoti šios bendrovės pajėgumai sudaro daugiau nei pusę Sąjungos suvartojimo.

(50)

Be to, remiantis prašyme pateikta informacija, kuri buvo sutikrinta su 29 konstatuojamojoje dalyje minėta viešai prieinama informacija, natrio gliukonatą KLR gamina 40 gamintojų, o visi gamybos pajėgumai 2014 m. sudarė 1 000 000–1 200 000 tonų, t. y. 50 % daugiau nei 2010 m. 2014 m. Kinijos gamintojai naudojo tik apie pusę pajėgumų ir pagamino tik apie 550 000 tonų.

(51)

Remiantis prašymu atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą apskaičiuota, kad 2014 m. paklausa Kinijos vidaus rinkoje buvo 400 000–500 000 tonų, reiškia eksportui lieka apie 600 000–700 000 tonų pajėgumų. Sąjungos suvartojimas per PTL sudarė 16 000–22 000 tonų, reiškia nepanaudoti pajėgumai KLR yra apie 30 kartų didesni už Sąjungoje suvartojamą natrio gliukonato kiekį.

(52)

Natrio gliukonato paklausa KLR daugiausia priklauso nuo statybų pramonės. Statybų pramonė jį naudoja kaip betono priedą, gaminamą iš natrio gliukonato. Neatmetama, kad natrio gliukonato suvartojimas Kinijos vidaus rinkoje gali padidėti, jei KLR augs statybų pramonė. Vis dėlto KLR nepanaudoti pajėgumai gerokai viršija Sąjungos suvartojimą, todėl net jei suvartojimas Kinijos vidaus rinkoje padidėtų, nepanaudoti pajėgumai veikiausiai vis tiek bus labai dideli ir bus didelė tikimybė, kad bus eksportuojama į Sąjungos rinką.

(53)

Dėl 29 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių Kinijos duomenų bazės nebuvo galima naudoti Kinijos natrio gliukonato eksportui į kitas trečiąsias šalis analizuoti.

(54)

Remiantis prašyme pateikta informacija, kuri prireikus buvo pakoreguota ir sutikrinta su viešai prieinama informacija, kaip aprašyta 29 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis 2012–2014 m. apskritai padidėjo maždaug 45 % ir 2014 m. siekė apie 116 000 tonų.

(55)

Jokios viešos informacijos apie vidutines Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas nebuvo. Vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos gamintojo eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos 2012–2014 m. sumažėjo nuo 600–660 EUR/t 2012 m. iki 500–550 EUR/t 2014 m. Per PTL vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos gamintojo eksporto kainos, palyginti su 2014 m., padidėjo ir šiek tiek viršijo 600 EUR/t. Šios kainos atitiko pareiškėjų nurodytas Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas, išskyrus PTL, dėl kurio pareiškėjai nurodė, kad Kinijos kainos į kitas trečiąsias šalis toliau mažėjo iki 539–583 EUR/t.

(56)

Dėl 27 konstatuojamojoje dalyje paaiškintų priežasčių, analizuojant dempingo tęsimosi tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį buvo naudojamasi turimais faktais.

(57)

Nors neturėta viešai prieinamos informacijos apie Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas, pareiškėjai pateikė informacijos, iš kurios buvo matyti, kad vidutinės visų kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos atitiko vidutinę vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto į kitas trečiąsias šalis kainą, kaip aprašyta 55 konstatuojamojoje dalyje.

(58)

Komisija, siekdama įvertinti dempingą, kurį Kinijos eksportuojantys gamintojai vykdo kitose trečiosiose šalyse, atliko du dempingo skirtumų skaičiavimus: vieną – naudodama vidutinę Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į kitas trečiąsias šalis kainą, kurią nurodė pareiškėjai, ir kitą – naudodama išsamius duomenis apie eksporto sandorius, kuriuos SKB (vienintelis bendradarbiaujantis Kinijos eksportuojantis gamintojas) nurodė atsakydamas į antidempingo klausimyno klausimus apie savo penkias didžiausias eksporto rinkas, kaip kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto lyginamąjį kriterijų.

(59)

Dėl to primenama, kad per pirminį tyrimą bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas buvo vienintelė bendrovė, kuriai buvo suteiktas RER. Reiškia, kad kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams normalioji vertė turėtų būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, t. y. remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panašioje šalyje). Tam reikėjo parinkti panašią šalį.

(60)

Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą bendradarbiavo tik JAV gamintojas, kuris pateikė išsamius klausimyno atsakymus ir sutiko, kad jo patalpose būtų surengtas tikrinamasis vizitas.

(61)

Komisija nustatė, kad JAV atitinka tinkamos panašios šalies kriterijus, kadangi šioje rinkoje parduodamas kiekis yra pakankamai didelis ir yra didelė vidaus produkcijos ir iš kitų šalių, pvz., KLR, Italijos ir Prancūzijos, importuotos produkcijos konkurencija. Be to, JAV nagrinėjamajam produktui netaikė antidempingo muito.

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad JAV yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, ir iš vienintelio bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauta informacija buvo remiamasi nustatant normaliąją vertę eksportuojantiems gamintojams, kuriems per pirminį tyrimą nebuvo suteiktas RER.

(63)

Atlikdama 58 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pirmąjį dempingo skaičiavimą Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis palygino vidutinę svertinę vienintelio bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo normaliąją vertę ir pareiškėjų nurodytą vidutinę Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto kainą EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, tvarkymo, papildomas ir pakavimo išlaidas bei negrąžintiną PVM, apskaičiuotus remiantis bendradarbiaujančio KLR eksportuojančio gamintojo klausimyno atsakymais.

(64)

Tuo remiantis nustatyta, kad Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis dempingo lygis buvo didesnis nei 70 %

(65)

Kalbant apie 58 konstatuojamojoje dalyje nurodytą kitą dempingo skaičiavimą, kurį atliekant dėl 57 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių naudojami išsamūs duomenys apie eksporto sandorius, kuriuos SKB nurodė atsakydamas į antidempingo klausimyno klausimus apie savo penkias didžiausias eksporto rinkas, kaip kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto lyginamąjį kriterijų, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip paaiškinta 59–63 konstatuojamosiose dalyse.

(66)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už nagrinėjamąjį produktą, jį parduodant eksportui į penkias didžiausias trečiąsias šalis.

(67)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto į penkias didžiausias kitas trečiąsias šalis kaina EXW sąlygomis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje.

(68)

Koreguota atsižvelgiant į tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas nagrinėjamojoje šalyje, vežimo išlaidas (šalies viduje ir jūrų frachtą), draudimo, pakavimo ir kredito išlaidas, taip pat negrąžintiną PVM.

(69)

Tuo remiantis nustatyta, kad Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis dempingo lygis buvo apie 50 %

(70)

Be to, dėl išsamumo ir palyginimo buvo apskaičiuotas ir SKB eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas dempingo skirtumas, naudojant pačios bendrovės duomenis. Nustatytas apytiksliai 8,3 % dempingo skirtumas.

(71)

Skirtumą tarp 64 bei 69 konstatuojamosiose dalyse nustatyto dempingo skirtumo ir 45 bei 70 konstatuojamosiose dalyse nustatyto dempingo skirtumo galima paaiškinti tuo, kad pirmasis dempingo skirtumas pagrįstas panašios šalies normaliosios vertės duomenimis, kaip paaiškinta 59 konstatuojamojoje dalyje, o antrasis dempingo skirtumas, nustatytas vieninteliam bendradarbiaujančiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, pagrįstas normaliąja verte, kuri buvo nustatyta remiantis to gamintojo gamybos ir pardavimo duomenimis, nes per pirminį tyrimą jam buvo suteiktas RER, kaip paaiškinta 30–40 konstatuojamosiose dalyse. Be to, vieninteliam bendradarbiaujančiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui 45 konstatuojamojoje dalyje nustatytas dempingo skirtumas per PTL yra susijęs su eksportu į Sąjungos rinką, kurioje dominavo didesnės kainos, o visi kiti apskaičiuoti dempingo skirtumai yra susiję su eksportu į kitų trečiųjų šalių rinkas.

(72)

Dempingo, kurį Kinija vykdo kitose trečiosiose šalyse, praktika yra rimtas požymis, rodantis kokią kainodaros politiką gali vykdyti Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungoje, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(73)

Norint įvertinti Sąjungos rinkos patrauklumą ir tikimybę, kad KLR eksportas būtų nukreiptas į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, analizuota Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas apimtis ir kainos, taip pat kainos Kinijos vidaus rinkoje, palyginti su vidutinėmis kainomis Sąjungos rinkoje.

(74)

Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis 2012–2014 m. padidėjo apie 45 % ir 2014 m. sudarė apie 116 000 tonų.

(75)

Dėl kainų vidaus rinkoje, kaip paaiškinta 27–29 konstatuojamosiose dalyse, neturint jokios kitos informacijos kaip lyginamasis kriterijus naudotos vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo kainos vidaus rinkoje. Iš palyginimo matyti, kad 2014 m. vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo 43–55 % didesnės už vidutines kainas KLR vidaus rinkoje, o per PTL – 27–35 % didesnės už vidutines kainas KLR vidaus rinkoje.

(76)

Nustatyta, kad Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos, remiantis pareiškėjų pateiktais duomenimis, atitiko vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas, kaip paaiškinta 55 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta, kad 2014 m. vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo 25–45 % didesnės už Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas, o per PTL – 20–40 % didesnės už Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainos. Vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo kainos į kitas trečiąsias šalis per PTL buvo 20–30 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(77)

Dėl šių gerokai didesnių kainų Sąjungos rinka būtų patraukli Kinijos eksportuotojams, jei būtų panaikintos antidempingo priemonės.

(78)

Kinijos eksportuojančių gamintojų susidomėjimą eksportuoti į Sąjungos rinką patvirtina ir tai, kad SKB nuolat eksportuoja į Sąjungos rinką. Nepaisant taikomų priemonių ši bendrovė nuo pirminio tyrimo tiriamojo laikotarpio iki dabartinio PTL beveik padvigubino eksporto į Sąjungą apimtį ir maždaug 50 % padidino rinkos dalį.

(79)

Atsižvelgdama į apskaičiuotus didelius KLR nepanaudotus pajėgumus, kurie gali būti panaudoti eksportui į Sąjungą dempingo kaina, į Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos eksportuotojų kainodaros politiką kitų trečiųjų šalių rinkose, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad panaikinus antidempingo priemones labai padidėtų natrio gliukonato importo dempingo kaina iš KLR į Sąjungą apimtis.

(80)

Bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai „Jungbunzlauer S.A.“ ir „Roquette Italia S.p.A.“ pagamina 100 % visos Sąjungos produkcijos.

(81)

Todėl laikoma, kad jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(82)

Kadangi Sąjungos pramonę sudaro tik du gamintojai, siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su konkrečia bendrove susiję slapti duomenys turėjo būti indeksuoti arba nurodyti intervalais.

(83)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės visa pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, nustatyta patikrinus dviejų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus, visa importo apimtimi, nustatyta pagal Eurostato duomenis, ir patikrintais bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo duomenimis.

(84)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(85)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas nuolat didėjo ir iš viso padidėjo 22 %

(86)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir patikrintais bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo, kuriam teko 100 % viso Kinijos importo per PTL, klausimyno atsakymais.

(87)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(88)

Importo iš Kinijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį iš viso padidėjo 9 % Pirmiausia ji 2012–2014 m. padidėjo 22 %, o per PTL sumažėjo 13 % Vis dėlto, kadangi importo iš Kinijos raida tik iš dalies sutapo su didėjančiu Sąjungos suvartojimu, Kinijos rinkos dalies raida buvo kitokia. Taigi, 2012 ir 2013 m. ji nesikeitė, 2014 m. šiek tiek padidėjo (t. y. 3 %) ir nuo 2014 m. iki PTL sumažėjo 14 % Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį Kinijos rinkos dalis sumažėjo 11 % Tačiau, kaip nurodyta 78 konstatuojamojoje dalyje, vieninteliam bendradarbiaujančiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui pavyko padvigubinti savo eksporto į Sąjungą dempingo kaina apimtį ir 50 % padidinti užimamą rinkos dalį, palyginti su pirminio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu.

(89)

Importo iš Kinijos kainų tendenciją Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(90)

Vidutinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(91)

Apskritai vidutinės importo kainos per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo 2 % 2012–2013 m. importo kainos sumažėjo 11 %, 2014 m. nesikeitė ir per PTL padidėjo 9 %

(92)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo priverstinį kainų mažinimą per PTL nustatė palyginusi:

(93)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginimo rezultatai išreikšti Sąjungos pramonės vidutinės svertinės kainos per PTL procentine dalimi. Paaiškėjo, kad per PTL bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas priverstinai nemažino kainų, net kai neatsižvelgiama į antidempingo muitus. Tačiau bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, kuriam per PTL teko 100 % importo iš Kinijos, naudojo tik 2–7 % visų Kinijos gamybos pajėgumų.

(94)

Importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį, raida:

4 lentelė

Kitų trečiųjų šalių rinkos dalis

(95)

Importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį siekė ne daugiau 2 %, o per PTL – mažiau nei 1 %

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei. Komisija šiuos rodiklius vertino remdamasi patikrintais Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(97)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(98)

2012 ir 2013 m. gamybos apimtis sumažėjo 10 %, o nuo 2014 m. iki PTL šiek tiek padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį gamybos apimtis sumažėjo 6 % Gamybos apimties sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį 30–40 % sumažėjo eksporto apimtis, o tokį sumažėjimą tik iš dalies kompensavo pardavimo vidaus rinkoje padidėjimas, kaip parodyta 6 lentelėje.

(99)

Gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(100)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(101)

Sąjungos pramonei pavyko nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjant Sąjungos suvartojimui nuolat didinti pardavimo apimtį – iš viso 23 %

(102)

Kadangi pardavimo apimtis labai atitiko pastebėtas Sąjungos suvartojimo tendencijas, Sąjungos pramonės rinkos dalis 2012–2014 m. nesikeitė, o per PTL šiek tiek padidėjo 1 %

(103)

Uždarasis naudojimas, kuris vyko praktiškai visą nagrinėjamąjį laikotarpį, kaip parodyta toliau lentelėje, neturėjo poveikio su gamyba ir pajėgumų naudojimu susijusiai pastebėtai tendencijai.

7 lentelė

Uždarasis naudojimas

(104)

Sąjungos pramonės pardavimo vidaus rinkoje apimtis labai atitiko suvartojimo vidaus rinkoje raidą ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 23 % Dėl to Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį nesikeitė.

(105)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(106)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš esmės nesikeitė. Sumažėjus gamybai ir nesikeičiant darbuotojų skaičiui našumas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(107)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl didelio automatizavimo lygio Sąjungos pramonei nebūtų įmanoma proporcingai sumažinti darbuotojų skaičiaus atsižvelgiant į mažėjančią gamybos apimtį.

(108)

45 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad per tyrimą nustatyta, jog natrio gliukonatas iš KLR į Sąjungą buvo importuojamas dempingo kaina.

(109)

Sąjungos pramonė sugebėjo pasinaudoti galiojančiomis antidempingo priemonėmis ir pradėjo atsigauti po buvusio dempingo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį ji iš tiesų 23 % padidino pardavimo apimtį ir 1 % rinkos dalį. Tačiau atsigavimo po buvusio dempingo negalima vertinti kaip bendro atsigavimo, ypač atsižvelgiant į 123 konstatuojamojoje dalyje aprašytą pelningumo raidą, kuri 2012 ir 2013 m. buvo neigiama ir tik per PTL tapo teigiama.

(110)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje ir vieneto gamybos sąnaudos

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 5 % Kainos 2012–2014 m. nuolat mažėjo ir per PTL tik šiek tiek padidėjo.

(112)

Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieneto gamybos sąnaudos

(113)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo 20 %. Iš dalies taip atsitiko dėl žaliavų kainų sumažėjimo, kaip išsamiau aprašyta 114 konstatuojamojoje dalyje, ir iš dalies – dėl išlaidų mažinimo, dėl ko sumažėjo visų gamybos sąnaudų atskiros dalys, visų pirma per nagrinėjamąjį laikotarpį ypatingai sumažintos eksploatavimo išlaidos.

(114)

Sąjungos gamintojai pagal atitinkamą gamybos proceso integravimo laipsnį kaip pagrindinę žaliavą naudojo gliukozės kukurūzų sirupą arba gliukozės kukurūzų pagrindo sirupą. Kadangi šios žaliavos sudaro didelę gamybos sąnaudų dalį, jų kainos sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu lėmė 25–35 % sumažėjusias gamybos sąnaudas. Todėl bet koks kukurūzų arba gliukozės kukurūzų pagrindo sirupo kainos padidėjimas galėtų iš karto pakeisti dėl gamybos sąnaudų sumažėjimo pagerėjusią Sąjungos pramonės padėtį.

(115)

Dėl sumažėjusių sąnaudų vidutinės vieneto pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo tik 5 %, nes Sąjungos pramonė vis dar atsigavinėjo po nuostolių, kuriuos ji patyrė ankstesniais laikotarpiais dėl buvusios dempingo praktikos.

(116)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(117)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 7 % Bet kuriuo atveju tai neturėtų būti laikoma reikšmingu Sąjungos pramonės ekonominės padėties analizės rodikliu, nes darbo sąnaudos sudaro tik nedidelę gamybos sąnaudų dalį.

(118)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atsargos

(119)

Atsargų lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 54 %

(120)

Nustatyta, kad per PTL atsargų lygis buvo normalus.

(121)

Sąjungos pramonės pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(122)

Komisija nustatė Sąjungos gamintojų pelningumą išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, kaip tokio pardavimo apyvartos procentinę dalį.

(123)

Per pirmus dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus Sąjungos pramonė veikė nuostolingai ir 2014 m. beveik subalansavo pelną ir nuostolius. Tik per PTL pelningumas beveik pasiekė per pirminį tyrimą naudotą tikslinio pelno lygį, bet vis tiek buvo šiek tiek už jį mažesnis. Būtina pabrėžti, kad šį pagerėjimą lėmė sumažėjusios gamybos sąnaudos, kurios iš esmės sumažėjo dėl palankios gliukozės kukurūzų ir gliukozės kukurūzų pagrindo sirupo kainų raidos, kaip paaiškinta 114 konstatuojamojoje dalyje. Todėl bet koks šių žaliavų kainų, kurios svyruoja dėl klimato ir derliaus, padidėjimas gali iš karto pabloginti neseniai pasiektą pelningumą.

(124)

Grynųjų pinigų srautas, t. y. Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą, per pirmuosius dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo neigiamas ir tapo teigiamas tik antrąją nagrinėjamojo laikotarpio pusę.

(125)

Tačiau grynųjų pinigų srauto pagerėjimą iš dalies lėmė investicijos, kurios per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 65 % ir, palyginti su ilgalaikio turto, naudojamo nagrinėjamajam produktui gaminti, bendrąja verte buvo beveik nežymios. Grynųjų pinigų srautas padidėjo ir dėl pelningumo padidėjimo, kurį, kaip paaiškinta 123 konstatuojamojoje dalyje, daugiausia lėmė palanki gliukozės kukurūzų ir gliukozės kukurūzų pagrindo sirupo kainų raida. Todėl bet koks šių žaliavų kainų, kurios svyruoja dėl klimato ir derliaus, padidėjimas gali iš karto pabloginti padidėjusio grynųjų pinigų srauto padėtį.

(126)

Be to, būtina pažymėti, kad žemas investicijų ir eksploatacijos išlaidų (žr. 113 konstatuojamąją dalį) lygis, dėl kurio laikinai padidėjo grynųjų pinigų srautas ir pelningumas, ilgalaikiu požiūriu nėra stabilus, nes dėl to palaipsniui nuvertės gamybos įrenginiai. Galiausiai tai gali turėti poveikio gamybos sąnaudoms ir gamybos proceso efektyvumui. Bet kuriuo atveju būtinos investicijos ir eksploatacijos išlaidos gali būti tik atidėtos vėlesniam laikotarpiu, o tai turės atidėto neigiamo poveikio grynųjų pinigų srautui ir pelningumui.

(127)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Per pirmus dvejus nagrinėjamojo laikotarpio metus ji buvo neigiama ir tik per PTL tapo teigiama. Kadangi investicijų grąža ir pelningumas yra labai susiję žalos rodikliai, didesnė investicijų grąža buvo tiesioginis padidėjusio pelningumo rezultatas. Todėl padidėjusi investicijų grąža taip pat iš dalies priklausė nuo palankios gliukozės kukurūzų ir gliukozės kukurūzų pagrindo sirupo kainos raidos, aprašytos 123 konstatuojamojoje dalyje. Todėl bet koks šių žaliavų kainų, kurios svyruoja dėl klimato ir derliaus, padidėjimas galėtų iš karto sumažinti neseniai padidėjusią investicijų grąžą.

(128)

Sąjungos pramonės naujo kapitalo injekcijos į natrio gliukonato verslą buvo minimalios, o investicijos buvo visiškai nežymios, kaip paaiškinta 125 ir 126 konstatuojamosiose dalyse. Todėl pajėgumo padidinti kapitalą nebuvo įmanoma analizuoti.

(129)

Pardavimo apimties ir rinkos dalies raida per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiama, nes Sąjungos pramonei pavyko prisiderinti prie didėjančio suvartojimo. Tačiau gamyba ir pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo.

(130)

Su Sąjungos pramonės finansine veikla susiję žalos rodikliai (pelningumas, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža) per pirmuosius trejus nagrinėjamojo laikotarpio metus buvo neigiami arba beveik nuliniai ir ėmė gerėti tik per PTL, išskyrus grynųjų pinigų srautą, kuris jau 2014 m. buvo teigiamas.

(131)

Vis dėlto teigiamos pelningumo, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos raidos negalima laikyti stabilia, nes ji teigiama tapo tik nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje (grynųjų pinigų srauto raida) ir per PTL (pelningumo ir investicijų grąžos raida). Be to, visi trys rodikliai per PTL buvo teigiami iš esmės dėl to, kad sumažėjo pagrindinės žaliavos (gliukozės kukurūzų ir gliukozės kukurūzų pagrindo sirupo) kainos, kurios yra linkusios svyruoti, kaip paaiškinta 123, 125 ir 127 konstatuojamosiose dalyse, ir dėl to, kad buvo mažinamos kapitalo investicijos ir eksploatacijos išlaidos, kurios nėra tvarios ilgalaikėje perspektyvoje (žr. 126 konstatuojamąją dalį). Be to, per PTL pasiektas pelningumo lygis buvo mažesnis nei per pirminį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas.

(132)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė per PTL pradėjo atsigauti nuo buvusio dempingo ir kad jai per PTL nedaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Vis dėlto iš investicijų matyti, kad Sąjungos pramonės finansinės veiklos rezultatai nebuvo pakankami ilgalaikiam gyvybiškumui užtikrinti.

(133)

Norint įvertinti žalos pasikartojimo tikimybę nagrinėti keli veiksniai – gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai KLR, Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto į kitas trečiąsias rinkas apimtis, Kinijos eksporto į kitas trečiąsias rinkas kainos ir Kinijos vidaus rinkos kainos, taip pat Sąjungos rinkos patrauklumas ir pirminio tyrimo išvados.

(134)

Kinijos nepanaudoti pajėgumai per PTL sudarė 600 000–700 000 tonų, kaip nustatyta 51 konstatuojamojoje dalyje, o tai yra 30 kartų daugiau nei Sąjungos suvartojimas, kuris sudarė 16 000–22 000 tonų. Kaip nurodyta 52 konstatuojamojoje dalyje, net jei kai kurie tokie nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti galimai padidėsiančiai paklausai KLR ar kitose trečiosiose šalyse patenkinti, liktų dar labai daug nepanaudotų pajėgumų eksportui į Sąjungą.

(135)

Kaip aprašyta 54 konstatuojamojoje dalyje, didėjo Kinijos į kitas trečiąsias šalis eksporto apimtis. Eksporto į kitas trečiąsias šalis apimtis 2012–2014 m. padidėjo 45 % ir 2014 m. sudarė apie 116 000 tonų. Vien ši apimtis šešis kartus viršija Sąjungos suvartojimą tuo pačiu laikotarpiu.

(136)

Nustatyta, kad per PTL vidutinės Kinijos eksporto į kitas trečiąsias šalis kainos buvo 20–40 % mažesnės už vidutinę Sąjungos pramonės kainą, kaip nustatyta 76 konstatuojamojoje dalyje. Nelygu naudota metodika, kaip nustatyta 64 ir 69 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos eksportuojančių gamintojų dempingo kitose trečiosiose šalyse skirtumas buvo didesnis nei 70 % arba sudarė bent apie 50 % Vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo dempingo skirtumas, kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje, siekė 8,3 %

(137)

Kaip nustatyta 75 ir 76 konstatuojamosiose dalyse, vidutinės kainos Sąjungos rinkoje buvo 27–35 % didesnės už vidutines kainas KLR vidaus rinkoje, o per PTL – 20–40 % didesnės už vidutines Kinijos eksporto į kitų trečiųjų šalių rinkas kainas. Vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo kainos į kitas trečiąsias šalis per PTL buvo 20–30 % mažesnės už Sąjungos pramonės kainas.

(138)

Tuo remiantis galima daryti išvadą, kad Sąjungos rinka, palyginti su Kinijos vidaus rinka ir trečiųjų šalių rinkomis, yra labai patraukli dėl kainų. Sąjungos rinkos patrauklumą patvirtina didėjantis SKB skverbimasis į rinką – ši bendrovė eksporto apimtį padidino dvigubai, o jai tenkanti rinkos dalis padidėjo 50 %, kaip nustatyta 78 konstatuojamojoje dalyje.

(139)

Jei priemonės būtų panaikintos, Kinijos eksportuojantys gamintojai veikiausiai atnaujintų arba pradėtų didelės apimties eksportą dempingo kaina į Sąjungą, dėl kurio veikiausiai būtų priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos (apie 20–40 %, remiantis nustatyta nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kainodara kitose trečiosiose šalyse). Iš tikrųjų kainodara veikiausiai būtų tokia pati arba panaši, kaip kitose trečiosiose šalyse, nes ji leistų Kinijos eksportuojantiems gamintojams atgauti arba užimti Sąjungos rinkos dalį. Visų pirma natrio gliukonatas yra prekė, kurios atveju kaina yra pats svarbiausias ir lemiamas veiksnys.

(140)

Norint įvertinti augančio importo mažomis kainomis iš Kinijos į Sąjungos rinką galimą poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, jei priemonės būtų panaikintos, taip pat analizuota raida pirminio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu. Pastebėta, kad per pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo kainos dėl importo iš Kinijos buvo priverstinai mažinamos 13–29 % Per pirminio tyrimo nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos apimtis padidėjo 77 %, o absoliučiaisiais skaičiais – 1 774 tonomis (nuo 2 291 tonų 2005 m. iki 4 095 tonų per pirminio tyrimo tiriamąjį laikotarpį). Šis padidėjimas laikytas reikšmingu – dėl jo visų pirma Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo 80 %, o pardavimo apimtis – 20 % Tuo remiantis per pirminį tyrimą padaryta išvada, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala.

(141)

Jei scenarijus bus panašus ir panaikinus priemones iš Kinijos į Sąjungos rinką pateks didelis importuojamo produkto kiekis mažomis dempingo kainomis, Sąjunga veikiausiai reaguos taip pat, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, todėl padidėjusios importo iš Kinijos gerokai mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainos apimties poveikis bus panašus, kaip nustatytas per pirminį tyrimą. Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad šio produkto rinka labai reaguoja į kainas ir kad kainų lygis kitų trečiųjų šalių rinkose yra gerokai žemesnis, Sąjunga veikiausiai bus priversta mažinti pardavimo ir gamybos apimtį bei kainas, o tai turės neigiamo poveikio pelningumui. Iš tiesų šio produkto jautrumas kainai padidintų bet kokį Sąjungos rinkoje daromo spaudimo kainoms poveikį. Dėl to Sąjungos pramonės padėties pagerėjimo, kuris buvo juntamas tik per PTL, nebeliktų ir Sąjungos pramonės finansinė padėtis veikiausiai labai pablogėtų.

(142)

Dar vienas padidėjusios importo iš Kinijos mažomis kainomis apimties poveikio Sąjungos pramonei, jei priemonės būtų panaikintos, požymis – Sąjungos pramonės padėtis jos eksporto į kitas trečiąsias šalis atžvilgiu. Sąjungos pramonės eksporto į tokias šalis, kuriose negalioja antidempingo priemonės ir į kurias, kaip nustatyta, iš Kinijos importuojama dempingo kaina, apimtis sumažėjo 30–40 %

(143)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones žala pasikartos.

(144)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadas, dėl importuojamam KLR kilmės natrio gliukonatui taikomų antidempingo priemonių būtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir didmenininkų, interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(145)

Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo po to, kai 2010 m. buvo nustatytos antidempingo priemonės.

(146)

Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė yra vis dar pažeidžiama, kaip paaiškinta 131 ir 132 konstatuojamosiose dalyse.

(147)

Dėl to, jei priemonės bus panaikintos, žala veikiausiai pasikartos, nes Sąjungos pramonė praras pirkėjus ir jai bus daromas spaudimas mažinti kainas Kinijos eksportuojančių gamintojų naudai, nes manoma, kad padidės jų importo mažomis dempingo kainomis apimtis. Panaši padėtis pastebėta kitose trečiosiose šalyse, kaip aprašyta 142 konstatuojamojoje dalyje.

(148)

Nepanaikinus priemonių Sąjungos pramonė toliau atsigautų nuo buvusio dempingo ir sustiprintų savo padėtį.

(149)

Inicijuojant tyrimą buvo susisiekta su keturiais žinomais nesusijusiais importuotojais. Į klausimyno atsakymus atsakė du nesusiję importuotojai. Jiems per PTL teko 30–50 % importo iš Kinijos ir jie nesutiko su priemonių nustatymu.

(150)

Nustatyta, kad natrio gliukonatas sudaro mažiau nei 5 % jų visos apyvartos. Be to, abu importuotojai apskritai veikė pelningai taip pat ir toje srityje, kuri susijusi su natrio gliukonatu.

(151)

Tuo remdamasi Komisija mano, kad toliau taikant priemones poveikis importuotojams, jei toks bus apskritai, bus labai nedidelis.

(152)

Klausimynai buvo nusiųsti aštuoniems žinomiems naudotojams. Atsakymus pateikė tik vienas naudotojas, kuris nesutiko su priemonių nustatymu.

(153)

Per PTL bendradarbiaujantis naudotojas produkto iš KLR neimportavo, nes jis natrio gliukonatą pirko tik iš vieno Sąjungos gamintojo. Natrio gliukonatas sudaro mažiau nei 5 % šio naudotojo gatavų produktų, į kurių sudėtį įeina natrio gliukonatas, gamybos sąnaudų. Be to, jo gamybos veikla, kai naudojamas natrio gliukonatas, sudarė mažiau nei 20 % visos apyvartos per PTL. Nustatyta, kad šis naudotojas taip pat apskritai veikė pelningai. Remiantis tuo, kad natrio gliukonato kainų svyravimo poveikis jo gamybos sąnaudoms yra labai nedidelis, manoma, kad toliau taikant priemones poveikis šiam naudotojui, jei toks bus apskritai, bus labai nedidelis.

(154)

Atsižvelgdama į išvadą dėl bendradarbiaujančio naudotojo ir žemo naudotojų bendradarbiavimo lygio Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant priemones poveikis naudotojams, jei toks bus apskritai, bus labai nedidelis.

(155)

Apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė penki didmenininkai. Trys pritarė priemonių nustatymui, o kiti du nuomonės nepareiškė. Visi penki didmenininkai natrio gliukonatą pirko iš Sąjungos gamintojo ir nagrinėjamojo produkto iš Kinijos neimportavo. Su natrio gliukonatu susijusi veikla per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė nežymią visų bendrovių bendros apyvartos dalį.

(156)

Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad toliau taikant priemones poveikis didmenininkams, jei toks bus apskritai, veikiausiai bus labai nedidelis.

(157)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamam KLR kilmės natrio gliukonatui tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(158)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Po faktų atskleidimo pastabų nepateikė nė viena šalis.

(159)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Komisijos reglamentu (ES) Nr. 377/2010 (7) importuojamam KLR kilmės natrio gliukonatui nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(160)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas.

(161)

Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(162)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėja bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportuojamas kiekis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis ir jeigu laikomasi nustatytų sąlygų, gali būti inicijuotas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(163)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/24

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 616/2007 (2) leista naudoti paukštienos, kurios kilmės šalis yra Brazilija, Tailandas ir kitos trečiosios šalys, sektoriaus produktų importo metines tarifines kvotas;

(2)

2017 m. sausio 1–7 d. pateiktose 2017 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos dalies laikotarpiui importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)

2017 m. sausio 1–7 d. pateiktose 2017 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos dalies laikotarpiui importo teisių paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima suteikti importo teises, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 6 straipsnio 3 dalimi kartu su Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi;

(4)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/27

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2080 (3) pradedamas nugriebto pieno miltelių pardavimas konkurso tvarka;

(2)

atsižvelgiant į trečiojo dalinio kvietimo dalyvauti konkurse paraiškas, nereikėtų nustatyti mažiausią pardavimo kainą;

(3)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/28

(1)

2010 m. pilietis Komisijai pranešė, kad Nyderlandai Tilburgo profesionalų futbolo klubui Willem II taikė pagalbos priemonę. Skundas buvo užregistruotas numeriu SA.31122. 2010 ir 2011 m. Komisija taip pat gavo skundų dėl kitiems Nyderlandų profesionalų futbolo klubams, t. y. Mastrichto MVV, Hertogenboso FC Den Bosch ir Neimegeno NEC, taikytų paramos priemonių. 2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nyderlandai pateikė Komisijai išsamią informaciją apie Willem II taikytą priemonę.

(2)

2013 m. kovo 6 d. raštu Komisija informavo Nyderlandus apie savo sprendimą dėl MVV, Willem II, FC Den Bosch, NEC ir PSV taikytų priemonių pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas inicijuoti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl aptariamų priemonių.

(4)

Nyderlandai pastabas, susijusias su procedūra, taikoma dėl Willem II suteiktos priemonės, pateikė 2013 m. gegužės 31 d. ir lapkričio 12 d. raštuose. Nyderlandai 2014 m. vasario 11 d. raštu taip pat atsakė į prašymą pateikti papildomos informacijos.

(5)

Komisija gavo Tilburgo savivaldybės (toliau – savivaldybė), kuri yra suinteresuotoji šalis dėl Willem II taikytos priemonės, pastabas. Komisija jas perdavė Nyderlandams ir suteikė galimybę atsakyti; Nyderlandų pastabos buvo atsiųstos 2013 m. lapkričio 12 d. raštu ir išdėstytos 2014 m. kovo 20 d. vykusiame susitikime.

(6)

Priėmus sprendimą pradėti procedūrą ir gavus Nyderlandų sutikimą, pavienių klubų tyrimai buvo atliekami atskirai. Tyrimas dėl Willem II klubo buvo registruotas bylos numeriu SA.40168.

(7)

Nacionalinė futbolo federacija Koninklijke Nederlandse Voetbal Bond (toliau – KNVB) – tai skėtinė profesionalų ir mėgėjų futbolo varžybų organizacija. Profesionalų futbolas Nyderlanduose yra dviejų lygių sistema. Per 2014–2015 m. sezoną šiai sistemai priklausė 38 klubai, iš kurių 18 žaidė aukščiausiojoje lygoje (eredivisie) ir 20 – žemesnėje lygoje (eerste divisie).

(8)

Willem II buvo įsteigtas 1898 m. ir profesionalų futbolo klubu tapo nuo profesionalų futbolo sukūrimo Nyderlanduose 1954 m. Willem II namų rungtynes žaidžia stadione Koning Willem II Stadion (toliau – stadionas) Tilburge. 2010–2011 m. Willem II iš aukščiausiosios lygos buvo perkeltas į žemesnę lygą. 2012 m. klubas buvo grąžintas į aukščiausiąją lygą ir 2013 m. dar kartą perkeltas į žemesnę lygą. 2014 m. klubas vėl pateko į aukščiausiąją lygą. 2005–2006 m. buvo paskutinis sezonas, kai Willem II žaidė Europos turnyruose (UEFA taurės turnyre).

(9)

Dabartinė juridinė Willem II forma yra Willem II Tilburg B.V. Subjektas Willem II Tilburg B.V. (toliau – Willem II) yra priemonės gavėjas. Jis priklauso fondui Stichting Beheer Betaald Voetbalorganisatie Willem II Tilburg. Taip pat yra atskira asociacija (Vereniging) Willem II. Willem II – vidutinio dydžio įmonė, joje 2012 m. dirbo 53 darbuotojai. 2008–2009 m. finansiniais metais jo metinė apyvarta buvo 11,4 mln. EUR, o 2009–2010 m. finansiniais metais – 9,9 mln. EUR.

(10)

2004 m. savivaldybė ir Willem II sudarė sutartį, pagal kurią savivaldybė tampa visateisiu (3) stadiono savininku, o Willem II įgyja teisę nuomotis stadioną, kad galėtų juo naudotis. Nuomos sutartyje nustatyta, kad savivaldybė nuomoja klubui Willem II stadioną, už kurį pastarasis turi mokėti metinį 1 001 731 EUR nuomos mokestį, prie kurio pridedamas PVM ir kintamosios sąnaudos. Nuomos mokestis pagrįstas investicinėmis sąnaudomis, 30 metų nusidėvėjimo laikotarpiu ir 5,5 % palūkanų norma, kurią savivaldybė taikė sudarant sutartį. 30 metų trukmės nuomos sutartyje sąlygos buvo nustatytos taip, kad būtų užtikrinamas toks stadiono naudojimas, kuris savivaldybės biudžetui nedarytų jokio poveikio. Sprendimo pradėti procedūrą 51 punkte Komisija nurodė, jog tuo metu sutartais parametrais buvo užtikrinama, kad Willem II mokėtų visas sąnaudas padengiantį nuomos mokestį, t. y. futbolo klubui nebūtų teikiama jokia veiklos pagalba. Nuomos mokestis atitiko kitų mokamą nuomos mokestį, tačiau viršijo šio mokesčio vidurkį. 2004–2008 m. Willem II įstengė mokėti nuomos mokestį.

(11)

2009–2010 m. futbolo sezone Willem II kilo finansinių sunkumų ir 2010 m. gegužės mėn. klubas paskelbė, kad atsidūrė ties bankroto riba. Savivaldybė, kuri jau anksčiau buvo sustabdžiusi nuomos mokestį už 2009 m., 2010 m. gegužės 31 d. nutarė sumažinti nuomos mokestį ir kitas sąnaudas ir šį sprendimą atgaline data taikyti nuo 2004 m. Priėmus šį sprendimą, futbolo klubo metinė suma, kurią jis turėjo sumokėti per šešerius metus, sumažėjo 0,4 mln. EUR, todėl Willem II klubui dviem dalimis turėjo būti sumokėta 2,4 mln. EUR suma, iš kurios buvo išskaičiuota neapmokėta 2009 m. nuomos suma. 2004 m. nuomos sutartį keičianti nauja nuomos sutartis sudaryta 2011 m. spalio 31 d.

(12)

2010 m. gegužės 31 d. savivaldybės sprendimas buvo grindžiamas sąlyga, kad Willem II vykdys įsipareigojimus, įtrauktus į restruktūrizavimo planą, kuriuo siekiama atkurti ilgalaikį Willem II finansinį pajėgumą. Į šio plano sąlygas įtrauktas įpareigojimas teikti ketvirčio finansines ataskaitas, subalansuotą kito futbolo sezono biudžetą, surasti būdą sutvarkyti savo balansą, pareiga užtikrinti nacionalinės futbolo asociacijos nustatytas atlyginimų normas žaidėjams, įdiegti naują valdymo ir priežiūros struktūrą. Priemones, kurių Willem II ėmėsi siekdamas įvykdyti minėtas sąlygas, savivaldybė vėliau pripažino pakankamomis ir todėl sumokėjo antrą 2,4 mln. EUR sumos dalį.

(13)

Nyderlandai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį Komisijai nepranešė apie savo planą skirti Willem II 2,4 mln. EUR išmoką. Komisijai taip pat nebuvo pranešta apie 2009 m. priimtą sprendimą sustabdyti metinės nuomos mokėjimą už 2009–2010 m. sezoną.

(14)

Nyderlandai suabejojo galimos pagalbos poveikiu vidaus rinkai klubų, kurie futbolo nežaidžia Europos lygiu, atžvilgiu. Tačiau profesionalų futbolo klubai laikomi įmonėmis ir jiems taikoma valstybės pagalbos priežiūra. Futbolas yra tapęs mokamu darbu ir paslaugomis už atlygį; futbolas pasiekė aukštą profesionalizmo lygį ir todėl padidino savo ekonominį poveikį (4).

(15)

Profesionalų futbolo klubai ne tik dalyvauja futbolo varžybose, bet ir vykdo tarptautinio lygio veiklą keliose rinkose, pvz., prekybos profesionaliais žaidėjais, reklamos, rėmimo, prekybos ar transliacijos teisių rinkose. Suteikus pagalbą profesionalų futbolo klubui, gali sustiprėti jo padėtis kiekvienoje iš šių rinkų, kurių dauguma gali aprėpti keletą valstybių narių. Todėl, jeigu valstybės ištekliai naudojami siekiant profesionalų futbolo klubui suteikti atrankųjį pranašumą neatsižvelgiant į tai, kurioje lygioje šis klubas rungtyniauja, tikėtina, kad ši pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje (5).

(16)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija padarė pirminę išvadą, kad naudodama valstybės išteklius savivaldybė užtikrino futbolo klubui Willem II atrankųjį pranašumą, taigi suteikė jam pagalbą. Komisija taip pat pareiškė mananti, kad pagalbos priemonės, taikomos profesionalų futbolo klubams, gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(17)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad tuo metu, kai klubui Willem II buvo suteikta pagalba, jam buvo kilę finansinių sunkumų. Siekdama įvertinti pagalbos atitiktį Gairėms dėl valstybės pagalbos, skirtos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (6) (toliau – gairės), Komisija paprašė informacijos apie visų gairėse nustatytų reikalavimų laikymąsi.

(18)

Komisija, be jokios abejonės, negalėjo patikrinti, ar buvo laikomasi gairių 34–37 punktuose nustatytų restruktūrizavimo plano pobūdžio ir vykdymo sąlygų. Komisija taip pat negalėjo patikrinti, ar buvo imtasi atitinkamų 38–42 punktuose apibrėžtų kompensavimo priemonių. Be to, turėjo būti įrodyta, ar pagalba buvo apribota mažiausia būtina suma, ar gavėjas pats sumokėjo atitinkamą įnašą į savo restruktūrizavimo planą ir ar buvo laikytasi principo „tik vieną ir paskutinį kartą“.

(19)

Nyderlandai nesutiko, kad priemonė iš dalies pakeisti stadiono nuomos susitarimą yra valstybės pagalba. Nyderlandai tvirtino, kad savivaldybė, stadiono savininkė, laikėsi rinkos sąlygų, vadovavosi rinkos ekonomikos investuotojo ir kreditoriaus principu ir tuo tikslu 2009 m. pagrindiniam stadiono naudotojui netaikė reikalavimo mokėti nuomą, sumažino nuomos mokestį ir atgaline data nuo 2010 m. taikė kitas palankesnes sutarties sąlygas. Jeigu klubas Willem II būtų bankrutavęs, jis būtų netekęs licencijos, suteikiančios teisę žaisti profesionalų futbolą. Šiuo atveju savivaldybei būtų tekę tvarkytis su futbolo stadionu, kurį pritaikyti kitokių rūšių veiklai būtų įmanoma tik didelėmis investicinėmis sąnaudomis. Nyderlandai tvirtino, kad mažesnis nuomos mokestis atitinka kitur už kitus stadionus mokamą nuomos mokestį ir kad todėl jis atitinka rinkos sąlygas.

(20)

Dar Nyderlandai įrodinėjo, kad net tuo atveju, jeigu priemonė galėtų būti laikoma pagalba, ji būtų suderinama su vidaus rinka. Šie argumentai, pirma, buvo pagrįsti Komisijos Nyderlandams atsiųstu 2002 m. liepos 11 d. raštu dėl sporto infrastruktūros. Šiame rašte Komisija aprašė tam tikras sąlygas, pagal kurias ji laikytų, kad sporto infrastruktūros finansavimas nėra valstybės pagalba. Antra, argumentai buvo pagrįsti gairėmis ir Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

(21)

Nyderlandai dėl Willem II restruktūrizavimo aprašė finansinę klubo būklę. 2008–2009 m. finansiniais metais (7) Willem II patyrė 3,9 mln. EUR nuostolių, palyginti su 11,4 mln. EUR apyvarta, o jo nuosavas kapitalas [eigen vermogen] sumažėjo nuo 4,1 mln. EUR iki 0,2 mln. EUR. 2009–2010 m. finansiniais metais (8) Willem II patyrė 4,4 mln. EUR nuostolių, palyginti su 9,9 mln. EUR apyvarta. Nors savivaldybė skyrė 2,4 mln. EUR išmoką, paties Willem II nuosavas kapitalas toliau mažėjo nuo 0,2 mln. EUR iki minus 2,1 mln. EUR.

(22)

Visi Nyderlandų profesionalų futbolo klubai turi gauti iš KNVB licenciją, kuri klubams išduodama tik tuo atveju, jeigu jie vykdo įvairius įpareigojimus. Vienas iš sistemoje taikomų įpareigojimų susijęs su klubo finansiniu pajėgumu. Kiekvieną sezoną klubas yra įpareigotas iki lapkričio 1 d., kovo 1 d. ir birželio 15 d. pateikti finansines ataskaitas, kuriose, be kita ko, būtų apibūdinama esama klubo finansinė būklė ir pateikiamas kito sezono biudžetas. Atsižvelgiant į šias ataskaitas, klubai skirstomi į tris kategorijas (1: nepakankamas, 2: pakankamas, 3: geras). 1 kategorijos klubus galima įpareigoti pateikti ištaisymo planą, kad juos būtų įmanoma priskirti 2 ar 3 kategorijai. Jeigu klubas nevykdo plano, KNVB gali jam skirti nuobaudas, įskaitant oficialų įspėjimą, rungtynių taškų skaičiaus sumažinimą ir didžiausią nuobaudą – licencijos atšaukimą. Jeigu Nyderlandų profesionalų futbolo klubas paskelbiamas bankrutavusiu, jis netenka licencijos. Jeigu randamas pakaitinis klubas, tiesioginis leidimas patekti į profesionalų futbolo lygą nesuteikiamas, nes šis klubas turi pradėti žaisti antroje po aukščiausiosios mėgėjų lygoje. Turint omenyje Willem II kilusius sunkumus, jis galėjo prarasti licenciją, suteikiančią teisę dalyvauti profesionalų varžybose. 2010 m. Willem II buvo priskirtas 1 kategorijai.

(23)

Nyderlandai rekomendavo, kad atsižvelgiant į minėtus sunkumus savivaldybės sprendimas Willem II skirti 2,4 mln. EUR išmoką būtų susietas su tam tikromis šio klubo parengtame restruktūrizavimo plane nustatytomis sąlygomis (9). Planas buvo parengtas siekiant užtikrinti, kad per 3 metus būtų atkurta palanki finansinė būklė. Šiuo planu taip pat siekta įvykdyti KNVB reikalavimus iki 2012–2013 m. finansinių metų pabaigos užsitikrinti priskyrimą 2 kategorijai (pakankamas). Jau 2011 m. KNVB priskyrė Willem II klubą 2 kategorijai.

(24)

Restruktūrizavimo plane buvo numatyta paskirti naują vadovybę, sumažinti darbuotojų ir komandos žaidėjų skaičių. Jame numatyta sumažinti sutartis turinčių žaidėjų skaičių. Keli žaidėjai turėtų būti perleidžiami, turimų sutarčių galiojimas pratęsiamas susitarus dėl mažesnio atlygio, naujos sutartys sudaromos be perleidimo mokesčių arba žaidėjai skolinami iš kitų klubų. Įgyvendinant planą siekta su darbuotojais ir žaidėjais susijusias sąnaudas sumažinti nuo 77 % iki mažiau kaip 55 %.

(25)

Kilus finansinių sunkumų devyni privatūs subjektai sutiko 2009 m. Willem II iš viso paskolinti 2,25 mln. EUR. 2010 m. jie galėjo būti įtikinti pratęsti paskolų trukmės terminą, neteikti savo reikalavimų grąžinti skolą tol, kol nebus atkurtas pakankamas Willem II likvidumas, ir sutikti už savo reikalavimus gauti mažesnes palūkanas; šeši iš jų sutiko ir savo reikalavimus sumažino 10 % Restruktūrizavimo planu siekta suteikti Willem II galimybę per trejus metus užsitikrinti nedideles veiklos pajamas. Paaiškėjo, kad planą įmanoma įgyvendinti. 2010–2011 m. ir 2011–2012 m. Willem II pelnas buvo apie 0,3 mln. EUR, 2012–2013 m. – šiek tiek mažesnis; jo nuosavo kapitalo būklė pagerėjo iki minus 1,4 mln. EUR 2012 m. birželio 30 d. ir iki minus 1,3 mln. EUR 2013 m. birželio 30 d., o nuosavas kapitalas 2013–2014 m. finansiniais metais tapo teigiamas.

(26)

Savivaldybė pateikė pagal procedūrą numatytas pastabas. Jos buvo beveik tapačios Nyderlandų pateiktoms pastaboms. Savivaldybė taip pat suteikė konkrečios informacijos apie Willem II finansinę būklę 2009 m. ir pateikė 2013 m. lapkričio mėn. Deloitte Financial Advisory Services atliktą tyrimą dėl su įvairiais variantais, kuriuos savivaldybė galėjo rinktis 2010 m., susijusių sąnaudų, siekdama pagrįsti savo požiūrį, kad 2009 m. ir 2010 m. priimti sprendimai imtis priemonių buvo tinkami.

(27)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį valstybės pagalba yra valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytos visos sąlygos taikomos kartu, todėl, kad priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, turi būti tenkinamos visos sąlygos.

(28)

Remdamasi sprendimu pradėti procedūrą Komisija siekia nustatyti, ar 2009 m. savivaldybės sprendimo sustabdyti nuomos už klubo Willem II naudojamą stadioną mokėjimą ir 2010 m. savivaldybės sprendimo atgaline data sumažinti nuomos mokestį ir kitas stadiono naudojimo sąnaudas nebūtų galima susieti su pagalba. Komisija pažymi, kad abu veiksmai yra glaudžiai susiję laiko, tikslų ir tuometinės Willem II būklės atžvilgiu, todėl juos reikėtų nagrinėti kartu.

(29)

Dėl abiejų priemonių sprendimą priėmė savivaldybė ir jie abu turi tiesioginį finansinį poveikį jos biudžetui; taigi taikant abi šias priemones naudoti valstybės ištekliai. Valstybės ištekliai gali būti perduodami įvairiais būdais, pvz., kaip tiesioginės dotacijos, paskolos, garantijos, tiesioginės investicijos į įmonių kapitalą ir išmokos natūra. Pajamų, kurios kitu atveju turėtų būti pervedamos į valstybės biudžetą, atsisakymas taip pat yra valstybės išteklių perdavimas.

(30)

Priemonės klubui Willem II turi užtikrinti ekonominį pranašumą, kurio įprastomis rinkos sąlygomis šis klubas nebūtų įgijęs. Nyderlandai ir savivaldybė tvirtina, kad savivaldybė veikė laikydamasi rinkos ekonomikos investuotojo principo ir rinkos ekonomikos kreditoriaus principo, taigi klubui Willem II nesuteikė jokio pranašumo. Komisija nesutinka su šiuo požiūriu dėl toliau nurodytų priežasčių.

(31)

Jeigu įmonės finansinė būklė pagerėja tik įsikišus valstybei, galima daryti prielaidą, kad pranašumas buvo suteiktas. Norint tai įvertinti, įmonės, kuriai taikyta priemonė, finansinę būklę būtina palyginti su įmonės finansine būkle tuo atveju, jeigu priemonė nebūtų buvusi taikyta. Klubui, jeigu nebūtų buvę įsikišimo, toliau grėstų finansiniai sunkumai, kiltų bankroto ir perkėlimo į žemesnę lygą pavojus. Nekyla jokių abejonių, kad klubui Willem II pritaikius aptariamas priemones jo finansinė būklė kur kas pagerėjo.

(32)

Nebūtų laikoma, kad tos priemonės užtikrino nepagrįstą pranašumą, jeigu savivaldybė galėtų įrodyti, jog veikė laikydamasi rinkos ekonomikos investuotojo principo ir rinkos ekonomikos kreditoriaus principo. Komisija pabrėžia, kad 2004 m. savivaldybė įgijo visas stadiono nuosavybės teises. Už šį įsigijimą savivaldybė sumokėjo visą ekonominę stadiono vertę, nustatytą remiantis nepriklausomu tyrimu. Savivaldybė 2004 m. su Willem II sudarydama nuomos sutartį tikrai žinojo, kad stadionas – ne daugiafunkcė arena, o futbolo stadionas, kurio pagrindinis naudotojas yra Willem II ir kurį tik iš dalies galima naudoti su futbolu nesusijusiai veiklai. Todėl savivaldybė žinojo, kad stadiono naudojimas priklauso nuo nenutrūkstamos Willem II galimybės mokėti nuomą ir padengti kitas sutartyje nurodytas sąnaudas. Rinkos ekonomikos investuotojas apskritai nebūtų prisiėmęs tokios rizikos arba ją būtų prisiėmęs už atitinkamą pelno maržą ir garantiją nuo bet kokios pagrindinio naudotojo nemokumo galimybės.

(33)

Kai 2010 m. savivaldybė savivaldybės tarybą informavo, jog Willem II atsidūrė ties bankroto riba, ji taip pat nustatė, kad stadiono eksploatavimo poveikis nuo 2004 m. jos biudžetui buvo neutralus. Kadangi sumokėjus 2004 m. nuomos mokestį pakankamo pelno negauta, 2010 m. nuomos sąlygos buvo iš dalies pakeistos ir taikomos atgaline data žinant, kad eksploatavimas nuo 2004 m. buvo nuostolingas. Dėl šios priežasties 2010 m. sprendimas sumažinti nuomos kainą negali atitikti rinkos ekonomikos investuotojo principo. Joks komercinių tikslų siekiantis veikėjas nesutiktų su atgaline data taikomu nuomos mokesčio keitimu, kurį atlikus nebūtų jokių galimybių užtikrinti investicijų grąžą.

(34)

Tačiau Nyderlandai ir savivaldybė taip pat tvirtina, kad klubo skolų naštą mažinantis savivaldybės sprendimas atitinka rinkos ekonomikos kreditoriaus principą. Šiuo atveju Nyderlandai ir savivaldybė remiasi faktu, kad keli stambūs kreditoriai nusprendė dalies savo reikalavimų Willem II nepateikti. Nyderlandai ir savivaldybė taip pat remiasi ta sprendimo pradėti procedūrą dalimi, kurioje Komisija yra pateikusi išvadą, kad futbolo klubui Vitese taikytos Arnhemo savivaldybės priemonės nėra valstybės pagalba.

(35)

Šiuo atžvilgiu Komisija pirmiausia norėtų pabrėžti, kad 2009 m. sprendimas sustabdyti nuomos mokėjimą ir atgaline data taikomas 2010 m. sprendimas sumažinti nuomos mokestį ir kitus mokėjimo įpareigojimus, susijusius su stadiono naudojimu, nebuvo priimti vienu metu su atitinkamomis kitų kreditorių priemonėmis. Be to, 2010 m. savivaldybė perleido Willem II 2,4 mln. EUR – daugiau kaip dvigubai daugiau, nei pageidauja gauti metinio nuomos mokesčio iš Willem II. Savivaldybė iš tiesų reikalavo, kad Willem II susitartų su kitais kreditoriais ir sutvarkytų savo balansą, tačiau nenustatė šių derybų sąlygų, kurios atitiktų jos pačios įsikišimo sąlygas. Argumentas, kad bankrutavęs profesionalų futbolo klubas būtų netekęs licencijos ir kad savivaldybei būtų tekę tvarkytis su futbolo stadionu, kurį pritaikyti kitų rūšių veiklai būtų buvę įmanoma tik didelėmis investicinėmis sąnaudomis, taip pat nėra įtikinantis. Jeigu būtų paskelbtas bankrotas, stadiono naudotoju galėtų būti paskirtas teises perimantis klubas. Suprantama, pakaitiniam klubui tiesioginis leidimas patekti į profesionalų futbolo lygą nebūtų suteiktas – šis klubas turėtų pradėti žaisti antroje po aukščiausiosios mėgėjų lygoje. Tačiau jis turėtų galimybę naudoti stadioną ir artimoje ateityje sugrįžti į profesionalų lygą, taigi prisidėti užtikrinant stadiono nuomai būtinas pajamas.

(36)

Nyderlandai 2002 m. liepos 11 d. Komisijai perdavė raštą su nustatytomis tam tikromis sąlygomis, pagal kurias Nyderlandai laikytų, kad sporto infrastruktūros finansavimas nėra valstybės pagalba. Šioms sąlygoms turėtų būti priskiriamas daugiafunkcis arenos pobūdis, galimybė juo naudotis nediskriminuojant ir naudotojo mokesčio priimtinumas.

(37)

Tačiau šiuo atveju atsižvelgus į minėtas pastabas negalima daryti išvados, kad klubui Willem II nepagrįstas pranašumas nebuvo suteiktas. Jau dabar galima abejoti, ar 2002 m. liepos 11 d. rašte išdėstyti argumentai vis dar svarbūs atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią valstybės investicijos į visuomenei prieinamą infrastruktūrą laikomos valstybės pagalba (10). Tačiau šiuo atveju lemiamas dalykas yra tai, kad savivaldybė ir Willem II 2004 m. sudarė sutartį, pagal kurią jie susitarė dėl metinio 1 001 731 EUR nuomos mokesčio. Jeigu šio sutarto nuomos mokesčio mokėjimas pirmą kartą buvo sustabdytas susitarus su savivaldybe ir jeigu nuomos mokesčio suma nuo to laiko buvo sumažinta ir šis sprendimas taikytas atgaline data, savivaldybė šiuo atveju suteikia Willem II finansinį pranašumą, kurio Willem II įprastomis sąlygomis nebūtų įgijęs ir kurio privatus veiklos vykdytojas paprastai jokiu būdu nebūtų suteikęs.

(38)

Dėl šių priežasčių Komisija nėra įsitikinusi, kad savivaldybė veikė kaip rinkos ekonomikos sąlygomis veikiantis veiklos vykdytojas, t. y. kaip investuotojas arba kreditorius, arba abu. Todėl Komisija daro išvadą, kad savivaldybė, siekdama išvengti Willem II bankroto, suteikė finansinę paramą, kurios privatus rinkos dalyvis nebūtų skyręs, taigi ši parama laikytina pranašumu.

(39)

Nyderlandai suabejojo galimos pagalbos poveikiu vidaus rinkai klubų, kurie futbolo nežaidžia Europos lygiu, atžvilgiu. Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, Komisija primena, kad profesionalų futbolo klubai laikomi įmonėmis ir jiems taikoma valstybės pagalbos priežiūra. Futbolas yra tapęs mokamu darbu ir paslaugomis už atlygį; futbolas pasiekė aukštą profesionalizmo lygį ir todėl padidino savo ekonominį poveikį.

(40)

Be to, Willem II yra galimas Europos futbolo turnyrų dalyvis, nes praeityje iš tiesų yra žaidęs Europos turnyruose. Profesionalų futbolo klubai ne tik dalyvauja futbolo varžybose, bet ir vykdo tarptautinio lygio veiklą keliose rinkose, pvz., prekybos profesionaliais žaidėjais, reklamos, rėmimo, prekybos ar transliacijos teisių rinkose. Suteikus pagalbą profesionalų futbolo klubui, gali sustiprėti jo padėtis kiekvienoje iš šių rinkų, kurių dauguma gali aprėpti keletą valstybių narių. Todėl, kaip nustatyta 15 konstatuojamojoje dalyje, jeigu valstybės ištekliai naudojami siekiant profesionalų futbolo klubui suteikti atrankųjį pranašumą neatsižvelgiant į tai, kurioje lygoje šis klubas rungtyniauja, tikėtina, kad ši pagalba gali iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

(41)

Komisija turi įvertinti, ar Willem II taikytą pagalbos priemonę galima laikyti suderinama su vidaus rinka. Aptariamos pagalbos priemonės atžvilgiu nėra taikoma nė viena Sutarties 107 straipsnio 2 dalyje nurodyta nukrypti leidžianti nuostata. Sutarties 107 straipsnio 3 dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų atžvilgiu Komisija pažymi, kad Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punkte numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos negalima taikyti nė vienam Nyderlandų regionui. Aptariama pagalbos priemone nėra remiamas bendrus Europos interesus atitinkantis svarbus projektas, ją taikant nėra atitaisomi dideli Nyderlandų ekonomikos sutrikimai, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punkte. Be to, negalima tvirtinti, kad pagalbos priemone remiama kultūra ar išsaugomas paveldas, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punkte.

(42)

Kalbant apie Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte numatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, pagal kurią leidžiama pagalba siekiant palengvinti tam tikros ekonominės veiklos plėtrą, ši pagalba galėtų būti suderinama, jeigu ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad būtų prieštaraujama bendram interesui.

(43)

Siekdama pagalbos priemones įvertinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija paskelbė nemažai reglamentų, programų, gairių ir komunikatų dėl pagalbos formų ir horizontaliųjų tikslų ar sektoriaus tikslų, kuriems pagalba yra skiriama. Kadangi tuo metu, kai klubui Willem II taikytos priemonės, jam jau buvo kilę finansinių sunkumų, o pagalbą savivaldybė suteikė siekdama juos pašalinti, tikslinga įvertinti, ar gairėse (11) nurodyti kriterijai turi būti taikomi ir ar jų laikytasi.

(44)

2014 m. liepos mėn. Komisija paskelbė naujas Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (12). Tačiau jos netaikomos šiai pagalbai, apie kurią nepranešta ir kuri suteikta 2009 m. ir 2010 m. Pagal naujųjų gairių 137 punktą minėtos gairės sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbai, suteiktai be išankstinio leidimo, taikomos tuo atveju, jeigu dalis pagalbos ar visa pagalba buvo suteikta po tų gairių paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Pagal naujųjų gairių 138 punktą visais kitais atvejais Komisija atlieka tyrimą remdamasi suteikiant pagalbą taikomomis gairėmis, taigi šiuo atveju – iki 2014 m. taikytomis gairėmis.

(45)

Pagal gairių 10 punkto a papunktį laikoma, kad ribotos atsakomybės bendrovei yra kilę sunkumų, jeigu ji netenka daugiau kaip pusės savo įstatinio kapitalo ir jeigu daugiau kaip ketvirtis šio kapitalo buvo prarasta per ankstesnius 12 mėnesių. 2008–2009 m. finansiniais metais (13) Willem II patyrė 3,9 mln. EUR nuostolių, palyginti su 11,4 mln. EUR apyvarta, o jo nuosavas kapitalas [eigen vermogen] sumažėjo nuo 4,1 mln. EUR iki 0,2 mln. EUR. 2009–2010 m. finansiniais metais (14) Willem II patyrė 4,4 mln. EUR nuostolių, palyginti su 9,9 mln. EUR apyvarta. Nors savivaldybė skyrė 2,4 mln. EUR išmoką, paties Willem II nuosavas kapitalas toliau mažėjo nuo 0,2 mln. EUR iki minus 2,1 mln. EUR. Todėl nelieka jokių abejonių, kad bendrovei Willem II buvo kilę sunkumų. Nyderlandai šio fakto neginčijo. Taigi Willem II suteiktos valstybės pagalbos suderinamumas bus vertinamas atsižvelgiant į gaires.

(46)

Gairių 3.2 skirsnyje nustatyta, kad teikiant pagalbą turi būti atsižvelgiama į restruktūrizavimo plano įgyvendinimą (žr. gairių 34–37 punktus) – jį įgyvendinus per pagrįstą laikotarpį turi būti atkurtas ilgalaikis bendrovės gyvybingumas. Šiuo atžvilgiu Komisija pabrėžia, kad priimdama sprendimą Willem II suteikti 2,4 mln. EUR dotaciją savivaldybė atsižvelgė į tam tikras sąlygas, kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje. Šios sąlygos buvo pagrindinė Willem II parengto restruktūrizavimo plano dalis (15).

(47)

Parengtu planu siekiama per 3 metus atkurti tinkamą finansinę būklę, taip pat atitikti KNVB reikalavimus, kad Willem II toliau galiotų išduota licencija dalyvauti profesionalų varžybose, ir iki savo 2012–2013 m. finansinių metų pabaigos gauti 2 kategorijos statusą.

(48)

Restruktūrizavimo plane buvo numatyta paskirti naują vadovybę, gerokai sumažinti darbuotojų ir komandos žaidėjų skaičių. Keli žaidėjai turėjo būti perleisti, turimų sutarčių galiojimas pratęstas susitarus dėl mažesnio atlygio, naujos sutartys sudaromos be perleidimo mokesčių. Numatytos priemonės per dvejus metus nuo plano priėmimo 30 % sumažinti su darbuotojais ir žaidėjais susijusias sąnaudas. Willem II, be savivaldybės skirtų 2,4 mln. EUR, galėtų užsitikrinti tęstinį 2,25 mln. EUR privačiojo sektoriaus finansavimą.

(49)

Komisija nustatė, kad įgyvendinus restruktūrizavimo planą būtų pašalintos Willem II finansinių sunkumų priežastys, ypač sumažėtų su žaidėjais susijusios sąnaudos, t. y. atlyginimai ir žaidėjų perleidimo mokesčiai. Willem II numato, kad turėtų sutaupyti vykdydamas savo pagrindinę veiklą. Restruktūrizavimo planas nėra grindžiamas išorės veiksniais, kuriuos Willem II gali pasirinkti, tačiau kurių negali visiškai kontroliuoti, pvz., naujų rėmėjų paieška ir žiūrovų skaičiaus didinimu. Nors finansinė būklė ir visų pirma neigiamas Willem II nuosavas kapitalas kelia susirūpinimą, tačiau numatomas nuolatinis klubo finansinės būklės gerėjimas ir nenutrūkstamas profesionalų futbolo klubo veiklos vykdymas. Pokyčiai patvirtina, kad planas iš tiesų buvo tinkamai pagrįstas. KNVB jau 2011 m. gruodžio mėn. klubui suteikė 2 kategorijos statusą. Willem II 2010–2011 m. sugebėjo gauti 0,3 mln. EUR veiklos pajamų ir tokią pačią pajamų sumą 2011–2012 m., tad jo nuosavas kapitalas 2012 m. birželio 30 d. padidėjo iki minus 1,4 mln. EUR.

(50)

Gairių 38–42 punktuose numatyta, jog gavėjas turi imtis kompensacinių priemonių, kad kuo labiau sumažėtų konkurenciją iškreipiantis pagalbos poveikis ir jos neigiamas poveikis prekybos sąlygoms. Sprendime pradėti procedūrą šiuo klausimu Komisija pabrėžė ypatingą profesionalų futbolo pobūdį ir pasiūlė tam tikras priemones, kurias profesionalų futbolo atžvilgiu galima laikyti gairėse apibrėžtomis kompensacinėmis priemonėmis, pvz., registruotų žaidėjų skaičiaus apribojimą, kurį nustato nacionalinė asociacija, atlyginimų sumažinimą daugiau negu iki įprastų sektoriaus standartų, draudimą tam tikrą laikotarpį mokėti perleidimo sąnaudas naujiems žaidėjams arba veiklos, naudingos visuomenei, didinimą. Pritaręs žaidėjų skaičiaus arba jų atlyginimų mažinimui klubas taip pat turėtų sutikti su nepalankia konkurencine padėtimi, palyginti su kitais klubais, kuriems šie apribojimai nebūtų taikomi. Atsisakius perleidimo mokesčių būtų ribojamas naujų konkurencingų žaidėjų pasirinkimas.

(51)

Komisija pabrėžia, kad Willem II iš tikrųjų, kaip numatyta plane, sumažino darbuotojų ir žaidėjų skaičių. Darbuotojų skaičius per 2009–2010 m. sezoną buvo sumažintas nuo 79 iki 61 per 2010–2011 m. ir iki 53 per 2011–2012 m. sezoną. Registruotų žaidėjų skaičius buvo sumažintas nuo 31 iki 27. Atlyginimų sąnaudos (16) buvo sumažintos iki 48 % apyvartos ir ši vertė yra gerokai mažesnė, palyginti su UEFA įprasta 70 % verte (taikoma tik žaidėjams). Per restruktūrizavimo laikotarpį naujiems žaidėjams nebuvo mokamas perleidimo mokestis. Priėmus minėtas priemones klubo komanda susilpnėjo, taigi priemonės prisidėjo prie to, kad per 2010–2011 m. sezoną ir dar kartą per 2012–2013 m. sezoną Willem II būtų perkeltas į antrąją lygą. Komisija taip pat pabrėžia, kad klubas skyrė daugiau lėšų visuomenės naudai, t. y. treniravo mėgėjus. Komisija daro išvadą, kad gairėse numatytos kompensacinės priemonės buvo taikytos, todėl Willem II konkurencinė padėtis profesionalų futbole susilpnėjo.

(52)

Komisija taip pat pabrėžia, kad didelę dalį restruktūrizavimo plano įgyvendinimo lėšų suteikė privatūs išorės subjektai ir jas papildė vidinės sutaupytos lėšos. Kilus finansinių sunkumų devyni privatūs subjektai sutiko 2009 m. Willem II iš viso paskolinti 2,25 mln. EUR. 2010 m. jie buvo įtikinti toliau laikyti šias sumas klube ir sutikti reikalavimų nepateikti tol, kol Willem II bus pajėgus šias sumas išmokėti. Jie taip pat sutiko tenkintis mažesne 3 % palūkanų norma. Šeši iš jų buvo įtikinti savo reikalavimus apskritai sumažinti 10 % Šiuo atžvilgiu laikomasi gairių 44 punkte nustatyto reikalavimo, kad jei tai yra vidutinio dydžio įmonė, kaip Willem II, ne mažiau kaip 40 % restruktūrizavimo sąnaudų turi apmokėti pats gavėjas, įskaitant iš išorės gautas lėšas, patvirtinančias tikėjimą gavėjo gyvybingumu.

(53)

Pagalbos suma buvo būtina. Pagal restruktūrizavimo planą šios lėšos turėtų padėti užtikrinti šiokį tokį teigiamą rezultatą per 2010–2011 m. ir 2011–2012 m. sezonus ir iš lėto gerinti nuosavo kapitalo būklę. Vis dėlto šios priemonės nesuteiks Willem II galimybės įsigyti naujų žaidėjų ar pasikviesti jų žadant didesnius atlyginimus.

(54)

Gairių 49 punkte nustatyta, kad valstybė narė praneša apie tinkamą restruktūrizavimo plano įgyvendinimą ir apie tai reguliariai teikia išsamias ataskaitas. Mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms 51 punkte nustatytos ne tokios griežtos sąlygos tuo atveju, jeigu laikoma, kad pakanka metinio balanso kopijų ir pelno ir nuostolio ataskaitos. Nyderlandai įsipareigojo pateikti šias ataskaitas.

(55)

Pagal gairių 72–77 punktus Nyderlandai nurodė, kad per dešimt metų iki dabartinės pagalbos suteikimo Willem II sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos nebuvo gavęs. Nyderlandai taip pat įsipareigojo per dešimties metų laikotarpį neskirti Willem II jokios kitos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos

(56)

Komisija nustatė, kad Nyderlandai pagalbą Willem II suteikė neteisėtai ir pažeisdami Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau 2009 ir 2010 m. Willem II suteikta 2,4 mln. EUR valstybės pagalba atitinka gairėse nustatytas restruktūrizavimo pagalbos sąlygas ir ją galima laikyti suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte.

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/37

(1)

Direktyvoje 92/65/EEB nurodyta, kad šunys, katės ir šeškai gali būti importuojami į Sąjungą tik iš tų teritorijų ir trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama juos importuoti, kartu pateikiant sveikatos sertifikatus, atitinkančius toje direktyvoje nustatyta tvarka surašytus pavyzdžius. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/519/ES (2) priedo 1 dalyje nustatytas gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdys;

(2)

gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdyje nurodoma apie sėkmingai atliktą privalomą imuninės sistemos atsako į skiepijimą nuo pasiutligės tyrimą, kurio metu turėtų būti tiriami kraujo mėginiai, paimti iš šunų, kačių ir šeškų, kurie buvo atvežti iš į Komisijos sprendimo 2004/211/EB (3) I priedo arba Komisijos reglamento (ES) Nr. 206/2010 (4) II priedo 1 dalies sąrašą įtrauktų teritorijų arba trečiųjų šalių arba kuriuos planuojama per jas vežti tranzitu;

(3)

po keleto atvejų, kai buvo suklastotos laboratorijų ataskaitos su pasiutligės antikūnų titravimo tyrimo rezultatais, tikslinga reikalauti, kad, jeigu tokio tyrimo rezultatai yra geri, teritorijų arba trečiųjų šalių sertifikuojantys pareigūnai juos patvirtintų tik patikrinę laboratorijos ataskaitos autentiškumą. Šiuo tikslu į gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdį turėtų būti įtraukta speciali pastaba;

(4)

be to, trečiųjų šalių sertifikuojantys pareigūnai ne kartą neteisingai suprato gyvūnų sveikatos sertifikato pavyzdžio I dalies įrašą, skirtą šunų, kačių arba šeškų ženklinimo tatuiruote ar mikroschema arba jų nuskaitymo datai, todėl iškilo problemų atliekant veterinarinius patikrinimus pasienio kontrolės postuose. Siekiant išvengti nesusipratimų, tas įrašas turėtų būti išbrauktas iš gyvūno sveikatos sertifikato pavyzdžio I dalies, kurioje gyvūnai apibūdinami, ir įtrauktas į sertifikato II dalį, skirtą gyvūnų sertifikavimui. Į II dalį taip pat turėtų būti įtraukta speciali pastaba dėl ženklinimo patikrinimo;

(5)

todėl Įgyvendinimo sprendimo 2013/519/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

siekiant išvengti šunų, kačių ir šeškų siuntų importo į Sąjungą trikdžių, pereinamuoju laikotarpiu laikantis tam tikrų sąlygų turėtų būti leidžiama naudoti sertifikatus, išduotus pagal Sąjungos taisykles, taikytinas prieš šio sprendimo taikymo pradžios datą;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/44

(1)

Direktyvoje 2009/156/EB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi į Sąjungą importuojamiems gyviems arklinių šeimos gyvūnams. Joje nustatyta, kad į Sąjungą arklinių šeimos gyvūnus leidžiama importuoti tik iš tų trečiųjų šalių, kurios laikosi tam tikrų gyvūnų sveikatos reikalavimų;

(2)

Komisijos sprendime 93/195/EEB (3) nustatyti veterinarijos sertifikatų, naudojamų pakartotinai įvežant į Sąjungą registruotus arklius lenktynėms, varžyboms ir kultūriniams renginiams po jų laikino eksporto, pavyzdžiai. To sprendimo II priede pateiktame veterinarijos sertifikato pavyzdyje, be kita ko, nustatyta, kad registruotas arklys, laikinai eksportuotas ne ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui, nuo išvežimo iš Sąjungos turi būti laikomas tik toje sertifikate nurodytoje trečiojoje šalyje, iš kurios jį leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą, arba trečiojoje šalyje, kuri yra priskirta tai pačiai sanitarinei grupei, kaip nurodyta to sprendimo I priede;

(3)

LG jojimo pasaulio taurės varžybos vyks remiant Tarptautinei žirginio sporto federacijai 2017 m. kovo 30 d.–balandžio 30 d. Majamyje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Meksiko miesto municipalinėje srityje, Meksikoje;

(4)

kadangi LG jojimo pasaulio taurės varžybose Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksiko miesto municipalinėje srityje bus vykdoma aukšto lygio valstybinė veterinarinė priežiūra, galima nustatyti konkrečias gyvūnų sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygas, taikomas pakartotinai įvežant į Sąjungą tuos arklius, kurie buvo laikinai eksportuoti ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui dalyvauti minėtuose jojimo renginiuose;

(5)

tam, kad registruotus arklius lenktynėms, varžyboms ir kultūriniams renginiams po jų laikino eksporto dalyvauti LG jojimo pasaulio taurės varžybose Majamyje ir Meksike būtų leidžiama pakartotinai įvežti į Sąjungą nuo 2017 m. kovo 30 d. iki balandžio 30 d. ir kad būtų pateiktas tokiems registruotiems arkliams taikomas veterinarijos sertifikato pavyzdys, reikia iš dalies pakeisti Sprendimą 93/195/EEB;

(6)

todėl Sprendimas 93/195/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

Komisijos sprendimu 2004/211/EB (4) nustatytas trečiųjų šalių arba, jei taikomas suskirstymas į regionus, jų dalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti arklinių šeimos gyvūnus ir jų spermą, kiaušialąstes bei embrionus, sąrašas ir nurodomos kitos tokiam importui taikomos sąlygos. Tas sąrašas pateikiamas Sprendimo 2004/211/EB I priede;

(8)

Kinijos kompetentingos institucijos, norėdamos surengti Tarptautinės žirginio sporto federacijos (FEI) remiamas LG jojimo pasaulio taurės varžybas per 30 dienų laikotarpį 2014, 2015 ir 2016 m., pateikė prašymą pripažinti Šanchajaus municipalinės srities dalį zona, kurioje nenustatyta arklinių šeimos gyvūnų ligų;

(9)

atsižvelgdama į Kinijos valdžios institucijų garantijas ir pateiktą informaciją ir siekdama nustatyti leidimą laikinai į Sąjungą įvežti registruotus arklius po jų laikino eksporto į konkrečią Kinijos teritorijos dalį ribotam laikotarpiui, laikydamasi Sprendimo 93/195/EEB reikalavimų, Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimus 2014/127/ES (5), (ES) 2015/557 (6) ir (ES) 2016/361 (7), kuriais buvo laikinai patvirtintas CN-2 regionas;

(10)

Kinijos kompetentingos institucijos paprašė dėl 2017 m. Tarptautinės žirginio sporto federacijos (FEI) remiamų LG jojimo pasaulio taurės varžybų pripažinti CN-2 regioną zona, kurioje nenustatyta arklinių šeimos gyvūnų ligų. Šis renginys vyks tomis pačiomis gyvūnų sveikatos ir karantino sąlygomis, kurios buvo taikomos 2014, 2015 ir 2016 m., todėl tikslinga Sprendimo 2004/211/EB I priedo lentelės 15 skiltyje pakeisti CN-2 regionui skirtą datą, kad būtų laikinai patvirtinta tik ta zona;

(11)

Meksiko miesto municipalinė sritis yra dideliame aukštyje ir joje pernešėjų platinamo vezikulinio stomatito ar tam tikrų potipių Venesuelos arklių encefalomielito plitimo rizika yra nedidelė, be to, joje apie Venesuelos arklių encefalomielito atvejus per daugiau nei dvejus metus nepranešta, todėl reikėtų leisti pakartotinai įvežti į Sąjungą registruotus lenktynėms, varžyboms ir kultūriniams renginiams skirtus arklius po jų laikino, ne ilgesnio nei 30 dienų eksporto į Meksiko miesto municipalinę sritį 2017 m. kovo 30 d.–balandžio 30 d. Būtina iš dalies pakeisti Meksikos įrašą Sprendimo 2004/211/EB I priedo sąraše;

(12)

todėl Sprendimas 2004/211/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

1 straipsnio paskutinė įtrauka pakeičiama taip:

2.

X priedas pakeičiamas šio sprendimo I priedo tekstu.

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/51

(1)

Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) (1) sukurta viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa (toliau – VSVVPP), kuria buvo išplėstos esamos Eurosistemos turto pirkimo programos, kad būtų įtraukti viešojo sektoriaus vertybiniai popieriai. Kartu su trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa, turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa, VSVVPP yra išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu padėti grįžti prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(2)

turto pirkimas pagal TPP yra proporcinga priemonė kainų pokyčių prognozės rizikai sumažinti, kadangi ji dar labiau supaprastins pinigų politikos ir finansines sąlygas, įskaitant euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių skolinimosi sąlygas, tokiu būdu skatindama bendrąjį vartojimą ir investicijų išlaidas euro zonoje ir galiausiai prisidėdama prie infliacijos lygio grąžinimo iki mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu. TPP visiškai suderinama su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis, įskaitant piniginio finansavimo draudimą, ir netrikdo Eurosistemos veikimo vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu;

(3)

2016 m. gruodžio 8 d. Valdančioji taryba, vadovaudamasi savo įgaliojimais užtikrinti kainų stabilumą, nusprendė, kad reikėtų patikslinti kai kuriuos TPP parametrus tam, kad būtų pasiekti TPP tikslai. Šie patikslinimai dera su Valdančiosios tarybos pinigų politikos įgaliojimais, yra visiškai suderinami su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis ir tinkamai atspindi rizikos valdymo reikalavimus;

(4)

tiksliau, terminas, kuriuo planuojama vykdyti pirkimus pagal TPP, turėtų būti pratęstas iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija bus tvari ir atitiks jos tikslą pasiekti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio;

(5)

rinkai suteiktas likvidumas iš visų per mėnesį įvykdytų pirkimų pagal TPP turėtų ir toliau sudaryti 80 milijardų eurų iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iš viso per mėnesį įvykdyti pirkimai pagal TPP turėtų sudaryti 60 milijardų eurų iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija taps tvari ir atitiks jos infliacijos tikslą. Jeigu per tą laiką prognozė taptų mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taptų nesuderinamos su tolimesne pažanga siekiant tvarios infliacijos tendencijos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę;

(6)

siekiant užtikrinti tęstinį sklandų pirkimų pagal TPP įgyvendinimą numatomu laikotarpiu, VSVVPP termino diapazonas turėtų būti praplėstas sumažinant tinkamų vertybinių popierių minimalų likusį terminą nuo dvejų iki vienerių metų. Be to, prireikus pagal TPP turėtų būti leidžiama pirkti vertybinius popierius, kurių pelno marža mažesnė už ECB indėlių galimybės normą;

(7)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/774 (ECB/2015/10),

1.

3 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Kad būtų tinkami pirkimams pagal VSVVPP, skolos vertybiniai popieriai, kaip apibrėžta 1–2 dalyse, turi turėti ne mažesnį kaip 1 metų likusį terminą ir ne didesnį kaip 30 metų likusį terminą tuo metu, kai atitinkamas Eurosistemos centrinis bankas juos perka. Siekiant užtikrinti sklandų įgyvendinimą, antrinę rinką turinčios skolos priemonės, kurių likęs terminas 30 metų ir 364 dienos, yra tinkamos pagal VSVVPP. Jeigu numatyto pirkti centrinės, regiono arba vietos valdžios arba pripažintų agentūrų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių kiekio negalima pasiekti, nacionaliniai centriniai bankai taip pat atlieka pakaitalų – tarptautinių organizacijų ir daugiašalių plėtros bankų išleistų antrinę rinką turinčių skolos vertybinių popierių – pirkimus.“;

2.

3 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Leidžiama pirkti nominalias antrinę rinką turinčias skolos priemones, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet lygi indėlių galimybės normai arba už ją didesnė. Prireikus leidžiama pirkti nominalias antrinę rinką turinčias skolos priemones, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet mažesnė už indėlių galimybės normą.“

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/53

(1)

Sprendimu ECB/2014/40 (1) buvo nustatyta trečioji padengtų obligacijų pirkimo programa (toliau – POPP3). Kartu su turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa, viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa, POPP3 yra išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu padėti grįžti prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(2)

turto pirkimas pagal TPP yra proporcinga priemonė kainų pokyčių prognozės rizikai sumažinti, kadangi ji dar labiau supaprastins pinigų politikos ir finansines sąlygas, įskaitant euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių skolinimosi sąlygas, tokiu būdu skatindama bendrąjį vartojimą ir investicijų išlaidas euro zonoje ir galiausiai prisidėdama prie infliacijos lygio grąžinimo iki mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu. TPP visiškai suderinama su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis, įskaitant piniginio finansavimo draudimą, ir netrikdo Eurosistemos veikimo vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu;

(3)

2016 m. gruodžio 8 d. Valdančioji taryba, vadovaudamasi savo įgaliojimais užtikrinti kainų stabilumą, nusprendė, kad reikėtų patikslinti kai kuriuos TPP parametrus tam, kad būtų pasiekti TPP tikslai. Šie patikslinimai dera su Valdančiosios tarybos pinigų politikos įgaliojimais, yra visiškai suderinami su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis ir tinkamai atspindi rizikos valdymo reikalavimus;

(4)

tiksliau, terminas, kuriuo planuojama vykdyti pirkimus pagal TPP, turėtų būti pratęstas iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija taps tvari ir atitiks jos tikslą pasiekti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio;

(5)

rinkai suteiktas likvidumas iš visų per mėnesį įvykdytų pirkimų pagal TPP turėtų ir toliau sudaryti 80 milijardų eurų iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iš viso per mėnesį įvykdyti pirkimai pagal TPP turėtų sudaryti 60 milijardų eurų iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija taps tvari ir atitiks jos infliacijos tikslą. Jeigu per tą laiką prognozė taptų mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taptų nesuderinamos su tolimesne pažanga siekiant tvarios infliacijos tendencijos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę;

(6)

siekiant užtikrinti tęstinį sklandų pirkimų pagal TPP įgyvendinimą numatomu laikotarpiu, prireikus pagal TPP turėtų būti leidžiama pirkti vertybinius popierius, kurių pelno marža mažesnė už ECB indėlių galimybės normą;

(7)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą ECB/2014/40,

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/55

(1)

Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/5 (ECB/2014/45) (1) buvo nustatyta turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (TUVPPP). Kartu su trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa, viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa ir bendrovių sektoriaus pirkimo programa, VSVVPP yra išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu padėti grįžti prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(2)

turto pirkimas pagal TPP yra proporcinga priemonė kainų pokyčių prognozės rizikai sumažinti, kadangi ji dar labiau supaprastins pinigų politikos ir finansines sąlygas, įskaitant euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių skolinimosi sąlygas, tokiu būdu skatindama visuminį vartojimą ir investicijų išlaidas euro zonoje ir galiausiai prisidėdama prie infliacijos lygio grąžinimo iki mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu. TPP visiškai suderinama su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis, įskaitant piniginio finansavimo draudimą, ir netrikdo Eurosistemos veikimo vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu;

(3)

2016 m. gruodžio 8 d. Valdančioji taryba, vadovaudamasi savo įgaliojimais užtikrinti kainų stabilumą, nusprendė, kad reikėtų patikslinti kai kuriuos TPP parametrus tam, kad būtų pasiekti TPP tikslai. Šie patikslinimai dera su Valdančiosios tarybos pinigų politikos įgaliojimais, yra visiškai suderinami su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis ir tinkamai atspindi rizikos valdymo reikalavimus;

(4)

tiksliau, terminas, kuriuo planuojama vykdyti pirkimus pagal TPP, turėtų būti pratęstas iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija bus tvari ir atitiks jos tikslą pasiekti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio;

(5)

rinkai suteiktas likvidumas iš visų per mėnesį įvykdytų pirkimų pagal TPP turėtų ir toliau sudaryti 80 milijardų eurų iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iš viso per mėnesį įvykdyti pirkimai pagal TPP turėtų sudaryti 60 milijardų eurų iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija taps tvari ir atitiks jos infliacijos tikslą. Jeigu per tą laiką prognozė taptų mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taptų nesuderinamos su tolimesne pažanga siekiant tvarios infliacijos tendencijos korekcijos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę;

(6)

Siekiant užtikrinti tęstinį sklandų pirkimų pagal TPP įgyvendinimą numatomu laikotarpiu, prireikus pagal TPP turėtų būti leidžiama pirkti vertybinius popierius, kurių pelno marža mažesnė už ECB indėlių galimybės normą;

(7)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/5 (ECB/2014/45),

20.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 16/57

(1)

Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2016/948 (ECB/2016/16) (1) buvo nustatyta bendrovių sektoriaus pirkimo programa (BSPP). Kartu su trečiąja padengtų obligacijų pirkimo programa, turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa ir viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa, BSPP yra išplėstos turto pirkimo programos (TPP) dalis. TPP siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir vidutiniu laikotarpiu padėti grįžti prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio, suderinamo su pagrindiniu Europos Centrinio Banko (ECB) tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(2)

turto pirkimas pagal TPP yra proporcinga priemonė kainų pokyčių prognozės rizikai sumažinti, kadangi ji dar labiau supaprastins pinigų politikos ir finansines sąlygas, įskaitant euro zonos ne finansų bendrovių ir namų ūkių skolinimosi sąlygas, tokiu būdu skatindama visuminį vartojimą ir investicijų išlaidas euro zonoje ir galiausiai prisidėdama prie infliacijos lygio grąžinimo iki mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu. TPP visiškai suderinama su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis, įskaitant piniginio finansavimo draudimą, ir netrikdo Eurosistemos veikimo vadovaujantis atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu;

(3)

2016 m. gruodžio 8 d. Valdančioji taryba, vadovaudamasi savo įgaliojimais užtikrinti kainų stabilumą, nusprendė, kad reikėtų patikslinti kai kuriuos TPP parametrus tam, kad būtų pasiekti TPP tikslai. Šie patikslinimai dera su Valdančiosios tarybos pinigų politikos įgaliojimais, yra visiškai suderinami su Eurosistemos centrinių bankų įsipareigojimais pagal Sutartis ir tinkamai atspindi rizikos valdymo reikalavimus;

(4)

tiksliau, terminas, kuriuo planuojama vykdyti pirkimus pagal TPP, turėtų būti pratęstas iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija bus tvari ir atitiks jos tikslą pasiekti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio;

(5)

rinkai suteiktas likvidumas iš visų per mėnesį įvykdytų pirkimų pagal TPP turėtų ir toliau sudaryti 80 milijardų eurų iki 2017 m. kovo mėn. pabaigos. Nuo 2017 m. balandžio mėn. iš viso per mėnesį įvykdyti pirkimai pagal TPP turėtų sudaryti 60 milijardų eurų iki 2017 m. gruodžio mėn. pabaigos arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančiosios tarybos vertinimu infliacijos tendencija taps tvari ir atitiks jos infliacijos tikslą. Jeigu per tą laiką prognozė taptų mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taptų nesuderinamos su tolimesne pažanga siekiant tvarios infliacijos tendencijos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę;

(6)

siekiant užtikrinti tęstinį sklandų pirkimų pagal TPP įgyvendinimą numatomu laikotarpiu, prireikus pagal TPP turėtų būti leidžiama pirkti vertybinius popierius, kurių pelno marža mažesnė už ECB indėlių galimybės normą;

(7)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2016/948 (ECB/2016/16),