13.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/1

13.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/2

(1)

konkrečios sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 652/2014 10 straipsnio 2 dalies a ir c punktuose, tenkinamos kalbant apie avių ir ožkų marą, kuris Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) įvardytas kaip „smulkiųjų atrajotojų maras“, taip pat avių raupus, ožkų raupus ir žvynelinę, kurie išvardyti tik to reglamento I priede, į kurį įtrauktos ligos, tenkinančios finansavimo pagal to reglamento 6 straipsnį reikalavimus dėl skubių priemonių;

(2)

avių ir ožkų maras yra labai užkrečiama virusinė avių ir ožkų endeminė liga, paplitusi Rytų Afrikoje, Arabijos pusiasalyje, Artimųjų Rytų šalyse ir Indijoje. Ji plačiai paplitusi Afrikoje ir Azijoje, taip pat nuo 2014 m. apie jos atvejus pranešama Turkijoje ir Šiaurės Afrikos šalyse;

(3)

avių ir ožkų maras perduodamas per tiesioginį kontaktą ir liga į neužkrėstas teritorijas paprastai patenka pervežant užkrėstus gyvūnus. Nors ožkos laikomos labiau linkusiomis užsikrėsti nei avys, užkrato paplitimo tarp avių galima nepastebėti;

(4)

avių raupai ir ožkų raupai yra sunkios ir labai užkrečiamos avių ir ožkų ligos, kurias sukelia capripox virusai ir kurios turi didelį poveikį avių ir ožkų ūkių pelningumui ir trikdo Sąjungos vidaus prekybą ir eksportą į trečiąsias šalis;

(5)

avių raupai ir ožkų raupai yra paplitę kaip endeminės ligos Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų ir Azijos šalyse, taip pat jų epidemijos pasikartoja Graikijoje ir Bulgarijoje, užkratui patekus iš kaimyninės trečiosios šalies;

(6)

žvynelinė – tai labai užkrečiama virusinė galvijų liga, kurią perneša vabzdžiai ir kuri gali turėti didelį poveikį gyvulininkystės pelningumui ir sutrikdyti Sąjungos vidaus prekybą ir eksportą į trečiąsias šalis. Ji paplitusi kaip endeminė liga daugumoje Afrikos šalių, o 2012 ir 2013 m. išplito į Artimuosius Rytus ir Turkiją. Nuo 2015 m. rugpjūčio keli ligos protrūkiai užregistruoti Graikijoje, o 2016 m. kovo mėn. liga išplito Bulgarijoje ir vėliau į ne vieną Vakarų Balkanų šalį;

(7)

avių raupų, ožkų raupų ir žvynelinės epidemiologinė padėtis sparčiai kinta, šios ligos plinta ir į Sąjungos teritoriją ir daro didelį neigiamą poveikį gyvulininkystės produkcijai ir prekyba ja;

(8)

be to, atsižvelgdama į Komisijos prašymą, Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) pateikė mokslines nuomones dėl priežiūros priemonių, kurias turi įgyvendinti Sąjunga, siekdama anksti nustatyti avių ir ožkų maro (2), avių raupų, ožkų raupų (3) ir žvynelinės (4) atvejus, atitinkamai greitai reaguoti, kad ligos neišplistų, ir jas per trumpą laiką likviduoti;

(9)

todėl, siekiant įgyvendinti atitinkamas metines ar daugiametes priežiūros programas, kad būtų anksti nustatytos pirmiau minėtos ligos, būtina įtraukti avių ir ožkų marą, avių raupus, ožkų raupus ir žvynelinę į Reglamento (ES) Nr. 652/2014 II priede pateiktą gyvūnų ligų ir zoonozių sąrašą. Reglamento (ES) Nr. 652/2014 10 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų to reglamento II priede pateiktą gyvūnų ligų ir zoonozių sąrašą. Komisija gali papildyti Reglamento (ES) Nr. 652/2014 II priede pateiktą sąrašą tik iš dalies pakeisdama tą priedą;

(10)

todėl Reglamento (ES) Nr. 652/2014 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

13.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/4

(1)

gyvūnų pašarams naudojami produktai Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (2) priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 2309 pozicijos subpozicijoms priskiriami pagal produktuose esantį krakmolo kiekį;

(2)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 121/2008 (3) nurodyta, kad klasifikuojant produktus taikomas fermentinis tyrimo metodas, kuriuo nustatomas tam tikruose produktuose esantis krakmolo kiekis;

(3)

jei tuose produktuose yra sojų produktų, krakmolo kiekis juose gali būti nustatomas taikant poliarimetrinį metodą arba fermentinį tyrimo metodą. Priklausomai nuo taikomo metodo, gaunami labai skirtingi rezultatai, o poliarimetrinis metodas pripažintas netinkamu produktų, kuriuose yra sojų produktų, krakmolo kiekiui nustatyti, nes jo rezultatai yra netikslūs;

(4)

todėl sojų produktus reikėtų įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 121/2008 1 straipsnyje nustatytą pašarinių medžiagų, kuriose esantis krakmolo kiekis turi būti nustatytas taikant fermentinį tyrimo metodą, sąrašą, kad muitinėms būtų aiškiai nurodytas taikytinas metodas ir tokiu būdu užtikrintas vienodas klasifikavimas valstybėse narėse;

(5)

todėl Reglamento (EB) Nr. 121/2008 1 straipsnį reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

13.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/6

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

13.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/8

(1)

2013 m. rugpjūčio 5 d. laišku Ispanija iš anksto pranešė Komisijai apie pagalbą Antekeros aukštųjų technologijų geležinkelių bandymų centrui (Centro de Ensayos de Alta Tecnología Ferroviaria de Antequera, toliau – CEATF) finansuoti. Pranešimas užregistruotas 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisija 2013 m. lapkričio 28 d., 2014 m. kovo 28 d. ir liepos 25 d. ir gruodžio 5 d. laiškais paprašė pateikti papildomos informacijos. Ispanijos valdžios institucijos į juos atsakė 2014 m. vasario 6 d., gegužės 20 d., spalio 15 d. ir 2015 m. sausio 23 d. laiškais.

(2)

2015 m. kovo 23 d. laišku Komisija pranešė Ispanijai apie sprendimą pradėti procedūrą dėl minėtos priemonės pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šios pagalbos.

(4)

2015 m. gegužės 28 d. Komisijos prašymu buvo surengtas susitikimas su Ispanijos valdžios institucijomis. Ispanija savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą pateikė 2015 m. liepos 2 d. Komisija 2015 m. rugsėjo 8 d., spalio 15 d. ir 2016 m. sausio 15 d. laiškais paprašė papildomos informacijos. Ispanijos valdžios institucijos į juos atsakė 2015 m. rugsėjo 28 d., lapkričio 13 d. ir 2016 m. sausio 21 d. laiškais.

(5)

2015 m. liepos 7, 9, 10, 16, 17 ir 23 d. gavo geležinkelių sektoriuje veikiančių įmonių pastabas. Šios dešimt bendrovių yra geležinkelių veiklos vykdytojos, riedmenų gamintojos, virtualaus bandymo įrangą tiekiančios arba medžiagų bandymus atliekančios bendrovės.

(6)

Komisija persiuntė šias pastabas Ispanijai 2015 m. rugsėjo 24 d. laišku, į kurį Ispanija atsakė 2015 m. spalio 14 d. laišku, pateikdama savo pastabas.

(7)

Galiausiai 2013 m. liepos 26 d. Ispanijos valdžios institucijos pateikė projektą Komisijos Regioninės ir miestų politikos generaliniam direktoratui, o vėliau 2013 m. rugsėjo 30 d. pranešė apie jį Konkurencijos GD kaip apie „didelės apimties projektą“, kurį numatoma finansuoti pagal Ispanijoje tuo metu galiojusią kelių regionų veiklos programą (3). 2015 m. balandžio 14 d. laišku jos atšaukė projektą.

(8)

Priemonė, apie kurią pranešta, susijusi su mokslinių tyrimų infrastruktūros, kurią numatyta eksploatuoti kaip greitųjų riedmenų ir susijusios įrangos bandymų centrą, viešuoju finansavimu. CEATF projekto tikslas – sukurti išskirtinę infrastruktūrą Europoje, kad greitiesiems riedmenims būtų taikomi reikalaujami bandymų, patikros ir patvirtinimo procesai.

(9)

CEATF projektą sudaro geležinkelių trasa, kurioje traukiniai gali važiuoti labai dideliu greičiu (iki 520 km/h), ir pagalbiniai įrenginiai, kuriuos naudojant galima tirti, tvirtinti ir derinti mobiliąją geležinkelių įrangą, infrastruktūros ir aukštutinių konstrukcijų sudedamąsias dalis. Kitaip tariant, centro įranga leistų tirti geležinkelių dinamiką, naujos kartos traukinių vilkimą ir stabdymą, taip pat geležinkelių infrastruktūros signalines sistemas.

(10)

Geležinkelių trasa – tai 58 km ilgio žiedas su 9 km tiesiąja atkarpa, kurioje leidžiama išvystyti iki 520 km/h greitį. Trasoje yra didelių vingių, tačiau atitinkamai juos pakreipus jais būtų galima važiuoti tam tikru greičiu ir šoniniu pagreičiu.

(11)

Ispanija nurodė, kad geležinkelių trasa skirta naudoti riedmenų, kurie rieda iki 520 km/h greičiu, tipo patvirtinimui pagal tipo patvirtinimą didelio ir labai didelio spindulio vingiuose (4).

(12)

Šioje trasoje taip pat yra dvi dvigubų bėgių atkarpos ir platformos, kurios gali būti naudojamos riedmenų, kurie gali riedėti 250 km/h arba mažesniu greičiu, tipo patvirtinimui (5), taip pat infrastruktūros ir aukštutinių konstrukcijų bandymams.

(13)

Trasoje yra jungiamosios dalys, kurios gali būti naudojamos tipo patvirtinimui mažuose ir labai mažuose vingiuose.

(14)

Vienas iš pagalbinių įrenginių yra Integruotasis geležinkelio paslaugų centras (Centro Integral de Servicios Ferroviarios, toliau – CISF), kuriame įkurtos laboratorijos, biurai ir mokymo klasės. Laboratorijose yra daugiafunkcė dirbtuvių ir pasirengimų bandymams erdvė, kurioje galima paprasčiau surinkti ir išrinkti traukinių įrangą, įgyvendinti plėtros ir įvairių vidinių sistemų bei mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklos (MTPI) užduotis. Šios erdvės dalis yra skirta optimalaus riedmenų veikimo bandymams siekiant ateityje tikrinti ir tvirtinti geležinkelių transporto priemones.

(15)

Pagalbiniai įrenginiai taip pat apima specialiesiems bandymams skirtus bėgius, įtampos pastotę, kuri tiektų energiją trasose, ir eismo kontrolės centrą.

(16)

Geležinkelių trasos statybą ir eksploatavimą buvo numatyta patikėta viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės (PPP) ADIF grupei (Administrador de Infraestructura ferroviaria, žr. 24 išnašą) ir įmonių konsorciumui. Įmonių konsorciumo teisinė forma turėjo būti specialiosios paskirties įmonė (SPĮ, Sociedad de Propósito Específico, SPE) (6), atsakinga už bandymų centro statybą ir jo veiklą 25 metus. ADIF paskirta CEATF savininke.

(17)

Prieš paskelbdamos kvietimą dalyvauti konkurse Ispanijos oficialiajame leidinyje 2013 m. liepos 2 d. (7), Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad buvo surengti susitikimai su galimai susidomėjusiomis įmonėmis ir atliktos koordinuotos apklausos. Jų teigimu, iš atsakymų paaiškėjo, kad privačiojo sektoriaus subjektai yra labai susidomėję projekto įgyvendinimu (8). Projektu labai susidomėjo statybos sektoriaus įmonės (40,43 % gautų atsakymų) ir riedmenų gamintojai (12,76 % gautų atsakymų). Jos nurodė, kad yra suinteresuotos dalyvauti projekte ir prisiimti riziką, jeigu būtų taikomos tam tikros jų investicijų garantijos, nes atliekant studiją pateiktos informacijos apie pelningumą nepakako, kad būtų galima ryžtingai prisiimti įsipareigojimus (9).

(18)

Tačiau 2013 m. spalio mėn. pirmasis kvietimas dalyvauti SPĮ atrankos konkurse buvo pripažintas negaliojančiu, nes nė vienas dalyvis nepareiškė susidomėjimo projektu. Tada dalyvių atrankos procesas buvo sustabdytas, kol Komisija priims galutinį sprendimą dėl projekto.

(19)

Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad CEATF bus vykdoma tik ekonominė veikla. Jeigu ADIF arba jos patronuojamoji įmonė ADIF Alta Velocidad naudotų centrą savo bandymams, 25 sutarties metus jos tai darytų tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti naudotojai.

(20)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad šiuo metu Europoje veikia trys geležinkelių bandymų centrai (vienas – Čekijoje, Cerhenice (Velimas), kitas – Vokietijoje, Vildenrate ir trečias – Prancūzijoje, Valansjene). Jų teigimu, šiuose centruose gali būti atliekami tik mažesnio greičio bandymai (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Kitų Europoje ir JAV veikiančių geležinkelių bandymo centrų palyginimas su CEATF

(21)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad Ispanijos riedmenų gamintojai ant bėgių atliekamiems bandymams paprastai naudoja Velimo ir Vildenrato bandymų centrų, taip pat Pueblos TTCI (JAV) bandymų centro siūlomą įrangą.

(22)

Greitieji riedmenys taip pat bandomi komerciniais tikslais naudojamuose geležinkeliuose, kurių didžiausias projektinis greitis yra 350 km/h, o bandymai atliekami iki 385 km/h greičiu, kaip reikalaujama pagal standartą (10 % virš nominalaus traukinio greičio). Bandymai atliekami naktį, kai komercinės keleivinių traukinių paslaugos neteikiamos.

(23)

ADIF, kaip numatoma centro savininkė, paprašė viešojo finansavimo CEATF statybai.

(24)

2005 m. įkurta įmonė ADIF 100 % priklauso valstybei, o už jos veiklą atsakinga Viešųjų darbų ir transporto ministerija (Ministerio de Fomento). ADIF priklauso Ispanijos geležinkelių infrastruktūra ir ji yra atsakinga už šios infrastruktūros valdymą (statybą, techninę priežiūrą, remontą ir administravimą).

(25)

2013 m. gruodžio 13 d. Karališkuoju dekretu–įstatymu Nr. 15 dėl ADIF restruktūrizavimo buvo įsteigta nauja valstybės įmonė ADIF-Alta Velocidad  (11). Todėl dabar filialas, atsakingas už tradicinio nacionalinio geležinkelių tinklo statybą ir valdymą (ADIF), yra atskirtas nuo filialo, atsakingo už greitųjų geležinkelių linijų valdymą (ADIF Alta Velocidad).

(26)

Kaip nurodo Ispanijos valdžios institucijos, ADIF veikla apima geležinkelių infrastruktūros, į kurią įeina bėgiai, stotys ir krovos terminalai, statybą ir administravimą, geležinkelių eismo valdymą, pajėgumų paskirstymą geležinkelių veiklos vykdytojams, infrastruktūros mokesčių rinkimą, stočių ir krovinių terminalų naudojimą ir savo turto (pavyzdžiui, pramoninės ir intelektinės nuosavybės portfelio) valdymą. Ši veikla yra ekonominė veikla. Kita ekonominė veikla – tai prekybos, mugių, parodų, stendų, reklamos plotų nuoma ADIF stotyse (12). Iš šios veiklos ADIF gauna 99,97 % savo pajamų. Tačiau Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad ADIF gali vykdyti ir kitą veiklą, kuri, jų nuomone, yra neekonominio pobūdžio, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir plėtros veiklą.

(27)

2009 m. vasario mėn. Viešųjų darbų ir transporto ministerija pavedė ADIF įvertinti pagrįstas geležinkelių bandymų centro, kuriame būtų galima atlikti pažangiųjų sprendimų MTPI greitųjų geležinkelių sektoriuje, galimybes.

(28)

2009 m. gruodžio 15 d. ADIF ir Andalūzijos taryba (Junta de Andalucía) per Inovacijų, mokslo ir įmonių tarybą įformino Susitarimo memorandumą, kuriame išdėstė abiejų institucijų įsipareigojimą sukurti Geležinkelių technologijų centrą (Centro de Tecnologías Ferroviarias, CTF) (13)) Andalūzijos technologijų parke ir geležinkelių bandymų centrą, t. y. CEATF, Malagos provincijoje.

(29)

Pirmojoje projekto versijoje, kuri 2010 m. birželio 1 d. buvo pristatyta Viešųjų darbų ir transporto ministerijai, buvo numatyta pagrindinio žiedo 57 km ilgio greitųjų traukinių trasos (didžiausias bandymų greitis – 450 km/h) ir dviejų papildomų trasų (20 km ir 5 km ilgio), skirtų metro ir tramvajų bandymams (didžiausias greitis – 220 km/h), statyba. Buvo nagrinėjamos įvairios pagrindinės trasos vietos ir įvairios projektavimo galimybės. Pirminiame dokumente buvo pateiktos keturios pagrindinės trasos alternatyvos ir dvi papildomų trasų alternatyvos, parengtos taip, kad būtų galima pradėti projekto poveikio aplinkai vertinimą.

(30)

Tuo metu, kai buvo atliekamos ADIF studijos siekiant nustatyti tinkamiausią greitųjų geležinkelių bandymų centro galimybę, Ispanija šio projekto pasiūlymus įtraukė į savo veiklos programą (Pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006 (14)), siekdama gauti ERPF lėšų (15).

(31)

2010 m. gruodžio 1 d. ADIF laikinai patvirtino Bandymų ir eksperimentinių centrų, susijusių su ADIF geležinkelių technologijų centru Malagoje, informacinę studiją. Dokumente buvo pateikta įvairiais kriterijais paremta dviejų pagrindinės trasos alternatyvų (1A ir 1B) ir dviejų papildomos trasos alternatyvų (1B1 ir 1B2) analizė. Dokumente padaryta išvada, kad tinkamiausios alternatyvos yra 1B ir 1B1.

(32)

2010 m. gruodžio 27 d. Mokslo ir inovacijų ministerija ir ADIF pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl greitųjų technologijų geležinkelių centro statybos ir įrengimo. Visų pirma valstybė sutiko skirti finansavimą ADIF, teikdama paskolas ir subsidiją. Subsidija buvo pripažinta „avansu“ iš ERPF lėšų (16).

(33)

ADIF valstybės lėšas pradėjo gauti 2011 m. sausio mėn. Kaip nurodo Ispanijos valdžios institucijos (17), viena šių avansinių mokėjimų dalis buvo naudojama pagrįstumo studijoms, o kita dalis – laboratorijų statybai (CISF) toje vietoje, kur buvo ketinama kurti CEATF projekto bazę (Antekeros regione).

(34)

Po ilgo administracinio ir konsultacijų proceso, taip pat gavusi tam tikras pastabas per pirmąjį viešų konsultacijų procesą, ADIF nusprendė persvarstyti projekto taikymo sritį. Dokumentuose buvo numatyta ir analizuojama nauja alternatyva (1C) – trasa, kurioje traukiniai gali pasiekti 520 km/h greitį tiesiojoje atkarpoje, ir pašalintos papildomos trasos (kurios pakeistos dviem prie pagrindinių trasų prijungtų bėgių dalimis).

(35)

Tada ADIF atliko papildomą tyrimą ir parengė dokumentą „Pagrindinis ADIF geležinkelių bandymų ir mokslinių tyrimų technologijų centro Malagoje planas. Pagrindinės ir papildomos trasos ir jungtys“. Šiame dokumente, grindžiamame 1C alternatyva, projektas pristatytas taip, kaip apibūdinta 2.1 skirsnyje. Šis planas buvo pateiktas Viešųjų darbų ir transporto ministerijos Geležinkelių generaliniam direktoratui, kuris nusprendė 2013 m. balandžio 8 d. pradėti viešą konsultaciją (18).

(36)

Po viešos konsultacijos 2013 m. birželio 27 d. projektas buvo patvirtintas ministerijų lygmeniu (jį patvirtino Viešųjų darbų ir transporto ministerijos Geležinkelių generalinis direktoratas), tačiau jį dar turėjo galutinai patvirtinti Ministrų Taryba.

(37)

2013 m. birželio 28 d. Ministrų Taryba oficialiai patvirtino projektą (19) ir jo finansavimą ir įgaliojo Viešųjų darbų ir transporto ministeriją per ADIF paskelbti CEATF statybos ir eksploatavimo konkursą (20).

(38)

Todėl projekto, apie kurį pranešta, finansavimas pirmiausia buvo grindžiamas 2010 m. gruodžio 27 d. susitarimu, o vėliau – 2013 m. birželio 28 d. Ministrų Tarybos sprendimu.

(39)

Pagal 2013 m. birželio 28 d. sprendimą visos projekto išlaidos yra 358,6 mln. EUR (21). Viešasis finansavimas apima visas projekto išlaidas ir Ekonomikos ir konkurencingumo ministerija jį numatė teikti taip:

(40)

Apie šio dokumento 39 konstatuojamosios dalies a punkte apibūdintas paskolas, kurias ADIF numatoma suteikti projekto tikslais, Ispanijos valdžios institucijos pateikė tokius duomenis:

2 lentelė

CEATD projekto paskolų struktūra ir grąžinimas

(41)

Už paskolas mokama skirtingai, atsižvelgiant į dalis ir programas, pagal kurias jos teikiamos.

(42)

Norėdamos palyginti minėtų paskolų palūkanas su faktinėmis rinkos palūkanomis, Ispanijos valdžios institucijos pateikė per pastaruosius 5 metus ADIF/ADIF suteiktų paskolų sąrašą ir jų sąlygas (23) (neįskaitant EIB):

(43)

Ispanija taip pat nurodė, kad iki 2015 m. lapkričio mėn. ADIF iš viso gavo gryną 139,90 mln. EUR sumą, į kurią įeina „išankstinės subsidijos“ ir paskolos. 3, 4 ir 5 lentelėse išsamiai apibūdintas ADIF finansavimas, gautas nuo 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau:

3 lentelė

Atnaujinti ADIF gautų sumų duomenys – 2015 m. lapkričio mėn.

4 lentelė

Išsami informacija apie subsidijas

5 lentelė

Išsami informacija apie paskolų dalis su taikytina palūkanų norma

(44)

Ispanijos valstybė (25) iš viso ADIF išmokėjo 143 703 000 EUR, iš kurių 135 866 000 EUR subsidijomis ir 7 837 000 paskolomis. Komisija pažymi, kad, remiantis Ispanijos valdžios institucijų pateikta informacija, 2011–2014 m. ADIF jau grąžino 652 675 EUR paskolų ir 3 118 605 EUR paskolų. Kaip nurodo Ispanijos valdžios institucijos, dar nesumokėta 139 931 720 EUR (gryna) suma, įskaitant 135 213 325 EUR subsidijų ir 4 718 395 EUR paskolų. Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad iš šios sumos ADIF jau išleido 20,46 mln. EUR (26).

(45)

Atlikdamos įprastą tyrimą, Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad jau išleisti 20,46 mln. EUR buvo iš minėtų programų (INNVENTA 2010, INNPLANTA 2010 ir 2011) ir kad jokios išlaidos nebuvo dengiamos iš ADIF lėšų, gautų iš jos ekonominės veiklos. Be to, jos pateikė pasirašytų sutarčių ir atliktų darbų sąrašą (žr. 33 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyti atlikti darbai). Kiekviena sutartis buvo priskirta kategorijai pagal dalyką ir bendro projekto, dėl kurio ji sudaryta, komponentą. ADIF išleido 6,54 mln. EUR studijoms ir pirminiams bandomųjų trasų darbams ir 13,92 EUR CISF statybai ir įrengimui.

(46)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija suabejojo:

(47)

Kaip nurodyta 5 konstatuojamojoje dalyje, per oficialią tyrimo procedūrą pastabas pateikė 10 geležinkelių sektoriuje veikiančių bendrovių.

(48)

Pirmiausia dauguma respondentų kėlė klausimą, ar yra tokio didelio greičio (virš 385 km/h) bandymų įrangos poreikis, pažymėję, kad dabar greitųjų geležinkelių sektoriaus greitis Europoje yra iki 320/350 km/h (29). Kaip nurodė geležinkelių veiklos vykdytojas, vertinant rinkos veiksmingumo požiūriu, 300 km/h greitis užtikrina optimalią energijos suvartojimo ir kelionės laiko pusiausvyrą.

(49)

Techniniu požiūriu dvi bendrovės nurodė, kad greitosios linijos dabar yra balastuoti bėgiai, kuriais riedmenys gali riedėti ne didesniu kaip 350 km/h greičiu. Norint gerokai padidinti komercinį greitį, reikėtų keisti infrastruktūrą ir esamus bėgius pakeisti betono luitais, dėl to tektų imtis pernelyg didelių investicijų ir patirti veiklos išlaidų. Kadangi didinant greitį didėja komercinių geležinkelių bėgių eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidos, dėl keleivių bilietų kainų veikla taptų nekonkurencinga, palyginti su oro transportu.

(50)

Antra, kalbant apie pačius bandymus, riedmenų gamintojas pabrėžė, kad net jeigu naudojant tokią įrangą galima atlikti pažangius bandymus, tikrinti ir tvirtinti greitųjų riedmenų įrangą, infrastruktūrą ir aukštutinių konstrukcijų sudedamąsias dalis, kai kuriuos konkrečius bandymus geriau atlikti tiesiai ant komercinių geležinkelių, t. y. ant tikros infrastruktūros. Be to, kitas riedmenų gamintojas nurodė, kad pagaminti traukiniai būtų papildomai bandomi įprastame paskirties šalies tinkle. Abi pastabos rodo, kad nėra paklausos.

(51)

Bandymų aplinką užtikrinanti bendrovė taip pat pažymi, kad jau galima atlikti virtualius bandymus naudojant IRT platformas, ir tai galėtų būti ekonomiškai efektyvus sprendimas ateityje bandant greituosius traukinius, nes taip būtų galima išvengti fizinių bandymų įrangos eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidų, todėl gerokai sumažėtų geležinkelių bendrovių MT biudžetas.

(52)

Trečia, tik viena bendrovė, kuri taip pat atlieka nurodytos medžiagos bandymus, teigė, kad CEATF suteiktų galimybę vystyti naujus plėtros projektus. Kitos dvi bendrovės nurodė, kad jeigu bandymų centras būtų pastatytas, jos naudotųsi juo.

(53)

Viena iš šių dviejų bendrovių nurodė, kad vietos bandymų centras galėtų suteikti konkurencinį pranašumą šalies teritorijoje įsteigtiems Ispanijos riedmenų gamintojams.

(54)

Ketvirta, kalbant apie bandymų centro statybą ir eksploatavimą, kai kurios suinteresuotosios šalys pažymėjo, kad, norint toliau įgyvendinti tokį projektą, reikėtų aiškaus ir patikimo verslo plano, kuriuo būtų pagrindžiamos investicijos. Dauguma pastabas pateikusių šalių taip pat pabrėžė, kad jeigu bandymų centras būtų pastatytas ir veiktų, būtina, kad jis užtikrintų atvirą ir nediskriminacinę prieigą rinkos sąlygomis.

(55)

Galiausiai kelios šalys pateikė pastabas dėl geografinės CEATF centro buvimo vietos. Jos pabrėžia, kad pietų Ispanija yra nutolusi nuo daugumos Europos geležinkelio įmonių ir riedmenų gamintojų. Dėl tokios vietos kyla didelė rizika ir išlaidos, nes traukinių prototipų gabenimas yra labai brangus, todėl būtų neišvengiamai suteikiamas pranašumas Ispanijos riedmenų gamintojams.

(56)

Ispanijos valdžios institucijos iš dalies peržiūrėjo savo poziciją dėl pagalbos buvimo, ypač atsižvelgdamos į galimą konkurencijos iškraipymą dėl pagalbos. Jos nurodė, kad galima būtų išskirti tris greičio bandymų diapazonus, kuriuose CEATF projektas galėtų arba negalėtų konkuruoti su kitais Europos Sąjungoje įkurtais centrais:

(57)

Ispanijos valdžios institucijos primygtinai tvirtino, kad bandymų atskyrimą pagal skirtingus greičius reikėtų laikyti teoriniu, nes praktiškai galimybė atlikti bandymus CEATF mažesniu nei 210 km/h greičiu arba 210–385 km/h būtų ribota dėl didelių techninės priežiūros ir veiklos sąnaudų.

(58)

Apskritai, iš dalies persvarsčiusi savo pradinę poziciją dėl pagalbos buvimo, Ispanija mano, kad valstybės pagalba reikėtų laikyti tik tų CEATF elementų, kurie naudojami bandymams mažesniu nei 385 km/h greičiu, statybos finansavimą, ir tik juos reikėtų vertinti pagal MTPI programą. 2015 m. liepos 2 d. dokumente Ispanijos valdžios institucijos pateikė vertinimą ir nurodė, kad šios išlaidos sudaro 25,1 % projekto išlaidų, t. y. 90,2 mln. EUR be PVM. Todėl, jų skaičiavimais, CEATF centro dalis, skirta bandymams virš 385 km/h greičiu, sudaranti 240,6 mln. EUR, neturėtų būti laikoma pagalba (30).

(59)

Savo pastabose Ispanijos valdžios institucijos pakartojo savo poziciją dėl valstybės pagalbos suderinamumo:

(60)

Kaip nurodyta 6 konstatuojamojoje dalyje, trečiųjų asmenų pastabos 2015 m. rugsėjo 24 d. išsiųstos Ispanijos valdžios institucijoms. Ispanijos valdžios institucijos 2015 m. spalio 14 d. atsakyme pažymėjo, kad šios pastabos yra labai bendro pobūdžio, kiek tai susiję su CEATF centro naudojimo perspektyva, ir grindžiamos kiekvienos įmonės geležinkelių bandymo rinkos raidos koncepcija.

(61)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(62)

Komisija svarstys, ar pagal 2010 m. gruodžio 27 d. susitarimą ADIF suteiktos lėšos ir visas 2013 m. birželio 28 d. Ministrų Tarybos sprendimu skirtas projekto finansavimas laikytinas pagalba.

(63)

Teisingumo Teismo praktikoje nusistovėjusi įmonių, kaip bet kokio juridinio statuso ir bet kokiu būdu finansuojamų subjektų, vykdančių ekonominę veiklą, apibrėžtis (32). Taigi tam tikro subjekto priskyrimas prie įmonių kategorijos visiškai priklauso nuo jo veiklos pobūdžio.

(64)

1999 m. Bendrasis Teismas pripažino, kad „kai infrastruktūrą teikia už jos valdymą atsakingi subjektai“, tai gali būti ekonominė veikla (33). Todėl aišku, kad infrastruktūros, kuri bus naudojama komerciniais tikslas, statyba yra ekonominė veikla (34).

(65)

Šioje byloje CEATF statyba yra tiesiogiai susijusi su jo eksploatavimu ir Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad bandymų veikla, kurią numatoma atlikti CEATF, yra ekonominio pobūdžio. Ši veikla tikrai apima paslaugas, kurios bus siūlomos rinkoje.

(66)

Todėl Komisija mano, kad CEATF statyba ir eksploatavimas yra ekonominė veikla.

(67)

Projektas finansuojamas išankstinėmis Ekonomikos ir konkurencingumo ministerijos subsidijomis ir paskolomis. Tai yra valstybiniai ištekliai.

(68)

Priemonė taikoma tik vienai įmonei, ADIF (35), todėl yra atrankinė.

(69)

Prisidedant prie CEATF finansavimo išankstinėmis subsidijomis ir paskolomis, priemone ADIF suteikiamas pranašumas.

(70)

Pirma, išankstinės subsidijos yra tiesioginis valstybinių išteklių skyrimas ADIF, ir tai aiškiai suteikia ekonominį pranašumą.

(71)

Antra, kalbant apie ADIF suteiktas paskolas, reikia nustatyti, ar palūkanų norma atitinka rinkos normą.

(72)

Komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (toliau – 2008 m. komunikatas) (36) numatytas paskoloms taikomų rinkos palūkanų normų pakaitinis rodiklis. 2015 m. lapkričio mėn. dokumente Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad vadovavosi šia metodika ir Ispanijai taikytinai normai taikė 100 punktų maržą. Tada jos apskaičiavo palūkanas, kurios bus sutaupytos dėl rinkos normos ir programos palūkanų normos skirtumo, atsižvelgdamos į konkrečias kiekvienos paskolos sąlygas (amortizacija, trukmė ir atidėjimo laikotarpis). Jos padarė išvadą, kad rinkos normos, taikytinos dalims, išmokėtoms pagal Innplanta 2010 programą, yra didesnės nei pagal programą taikoma palūkanų norma, tačiau mažesnės nei rinkos normos, taikytinos dalims, išmokėtoms pagal Innplanta 2011 programą (3,06 %) (37).

(73)

Maržos, taikomos pagal 2008 m. komunikatą apskaičiuotoms normoms, priklauso nuo bendrovės reitingo ir siūlomo įkaito lygio. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad ADIF reitingas yra neatsiejamas nuo Ispanijos valstybės reitingo (38). Be to, Komisija nurodo, kad Ispanijos valdžios institucijos nepateikė konkrečios informacijos apie įkeistą turtą už paskolas, gautas pagal įvairias programas. Iš toliau pateiktos 6 lentelės aišku, kad 2012 m. pradžioje ADIF reitingas nuo „A“ sumažėjo iki „B“. Ispanijos valdžios institucijos taikė 100 bazinių punktų maržą visoms ADIF suteiktoms paskoloms. Reikėtų pažymėti, kad jeigu bendrovės reitingas yra „A“, tokia marža reiškia žemą turto įkeitimo lygį. Tačiau jeigu bendrovės reitingas yra „B“, 100 bazinių punktų marža reiškia normalų (o ne žemą) turto įkeitimo lygį.

(74)

Per oficialią tyrimo procedūrą Komisija paprašė Ispanijos valdžios institucijų pateikti informaciją apie paskolas, kurias ADIF gavo rinkoje nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2015 m. liepos 20 d. (išskyrus EIB paskolas). Ispanijos valdžios institucijos pateikė ADIF ir (arba) ADIF Alta velocidad per pastaruosius 5 metus suteiktų komercinių paskolų sąrašą, kartu su joms taikomomis sąlygomis (39) (išskyrus EIB paskolas) (40).

(75)

Šios rinkoje gautos paskolos suteikia pakankamai informacijos atitinkamai rinkos palūkanų normai nustatyti 2011–2014 m.

6 lentelė

Išsami rinkos palūkanų normos, taikytinos ADIF išmokamoms paskoloms, apskaičiavimo informacija

(76)

Iš 6 lentelės matyti, kad rinkos palūkanų normos, grindžiamos ADIF gautomis komercinėmis paskolomis (dešinysis stulpelis) visada yra didesnės nei Ispanijos nurodytos palūkanų normos. Kadangi 2008 m. komunikate numatytas tik rinkos normų pakaitinis rodiklis, Ispanija nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų išvadą dėl turimo įkaito lygio, o nuoseklūs bylos medžiagoje surinkti įrodymai rodo, kad normos, kurias ADIF faktiškai mokėjo rinkoje, buvo gerokai didesnės, Komisija laikosi nuomonės, kad tai yra tinkamas lyginamasis kriterijus nustatant, ar dėl projekto paskolų ADIF suteikiamas pranašumas.

(77)

Iš 6 lentelės galima daryti išvadą, kad ADIF suteiktų projekto paskolų palūkanų normos yra mažesnės už atitinkamas rinkos palūkanų normas, apskaičiuotas pagal ADIF gautų komercinių paskolų sąlygas, išskyrus 2014 m. gautas paskolas. Todėl įvairių 2011–2013 m. ADIF suteiktų paskolų, kurių suma yra 7 469 500 EUR, sąlygomis ADIF suteikiamas pranašumas, kaip tai suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(78)

Sprendime pradėti procedūrą (41) Komisija paaiškino, kad valstybės pagalbos nebuvimą galima preziumuoti tik tuo atveju, jeigu surengus konkursą ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas gal atitikti koncesijos rinkos vertę ir jeigu atitinkama valstybė narė, atlikdama diskontuotų grynųjų pinigų srautų analizę ir palygindama su panašių paslaugų mokesčiais, sumokėtais kitur, patikrina, kad iš to kylantys koncesijos mokesčiai atitinka rinkos kainas (42). Komisija nurodė, kad net jei Ispanija iš anksto nustatė kai kuriuos pagrindinius mokesčių struktūros komponentus, to savaime nepakanka, kad nereikėtų abejoti atviru ir nediskriminaciniu proceso pobūdžiu.

(79)

Komisija taip pat manė, kad infrastruktūros naudotojų lygmeniu gali būti suteikiamas netiesioginis pranašumas.

(80)

Kadangi neįvykus pirmajam konkursui SPĮ nebuvo pasirinkta ir nėra informacijos apie tai, kad bus rengiamas antras konkursas, neįmanoma padaryti galutinių išvadų dėl pranašumo buvimo SPĮ lygmeniu. Be to, negalima padaryti patikimų išvadų dėl pagalbos buvimo naudotojų lygmeniu.

(81)

Jei valstybės narės teikiama pagalba sustiprina įmonės padėtį, palyginti su kitomis Sąjungos vidaus prekybos srityje konkuruojančiomis įmonėmis, šios įmonės turi būti laikomos patiriančiomis tos pagalbos poveikį (43).

(82)

Aišku, kad dėl ADIF suteiktų pranašumų šios įmonės padėtis sustiprinama, palyginti su kitomis įmonėmis, konkuruojančiomis Sąjungos vidaus prekybos srityje.

(83)

Kaip nurodyta 5.1 skirsnyje, Ispanijos valdžios institucijos pripažįsta, kad CEATF gali konkuruoti su kitais Europos bandymų centrais, kai bandymai atliekami esant mažesniam nei 210 km/h greičiui, o esamose linijose, kuriose vyksta eismas, esant 210–385 km/h greičiui. Todėl dabar jos mano, kad valstybės pagalba reikėtų laikyti tik tų CEATF statybos dalių, kuriose bandymus galima atlikti esant mažesniam nei 385 km/h greičiui, finansavimą ir jį reikėtų vertinti pagal MTPI programą. Šiuo klausimu jos taip pat teigia, kad pastarosios veiklos viešasis finansavimas neviršytų 90,2 mln. EUR.

(84)

CEATF konkuruotų su kitais Europos Sąjungos centrais, kuriuose siūlomos greitųjų geležinkelių bandymų paslaugos, nes jis tikrai gali atlikti bandymus esant mažesniam nei 385 km/h greičiui. Kadangi įrodymai rodo, kad bandymų esant didesniam greičiui poreikis yra labai nedidelis arba jo apskritai nėra (išsamiau žr. 48–51 konstatuojamąsias dalis), bandymai esant mažesniam nei 385 km/h greičiui gali tapti pagrindine CEATF veikla.

(85)

Todėl ADIF suteikti valstybiniai ištekliai CEATF statybai būtų naudojami naujo konkurento atėjimui į rinką subsidijuoti.

(86)

Atsižvelgiant į 82–85 punktuose pateiktus argumentus, ADIF suteikta pagalba gali iškreipti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(87)

Komisija laikosi nuomonės, kad 2013 m. birželio 28 d. sprendimu ir 2010 m. gruodžio 27 d. susitarimu ADIF suteikti viešieji ištekliai CEATF statybai laikytini valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(88)

2013 m. rugsėjo 20 d. Ispanijos valdžios institucijos pranešė apie priemonę pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Jos taip pat nurodė, kad geležinkelių trasa nebus statoma, kol jos nepatvirtins Komisija (44).

(89)

Ispanija suteikė pagalbą pagal 2010 m. gruodžio 27 d. susitarimą ir 2013 m. birželio 28 d. Ministrų Tarybos sprendimą. Dalis šios pagalbos jau išmokėta, kaip nurodyta 44 konstatuojamojoje dalyje.

(90)

Kadangi pagalba buvo suteikta prieš ją patvirtinant Komisijai, ją reikia laikyti neteisėta pagalba, kaip tai suprantama pagal Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 (45) 1 straipsnio f punktą.

(91)

Nustačiusi, kad priemonė, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, Komisija turi apsvarstyti, ar ji gali būti deranti su vidaus rinka.

(92)

Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad „kai Komisija nusprendžia pradėti formalią tyrimo procedūrą, valstybė narė ir potenciali naujos pagalbos gavėja turi pateikti Komisijai informaciją, įrodančią, kad ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka“ (46). Kaip nurodyta toliau, Ispanijos valdžios institucijos ir pagalbos gavėja ADIF nepateikė įtikinamų įrodymų nei pranešime, nei vėliau pateikdamos informaciją, nei pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą ar argumentuose, pateiktuose vykstant oficialiam tyrimui.

(93)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad CEATF viešąjį finansavimą, kiek jis yra pagalba, kaip tai suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, reikėtų pripažinti suderinamu su vidaus rinka, atsižvelgiant į bendrą jo MTPI tikslą ir MTPI programos, taikomos MTPI infrastruktūrai, taisykles (47).

(94)

Iš 6.2 skirsnyje padarytos išvados galima spręsti, kad pagalba yra neteisėta. MTPI programos 126 punkte nurodyta, kad „neteisėta MTPI pagalba bus vertinama pagal pagalbos skyrimo dieną taikytinas taisykles“.

(95)

Tuo metu, kai buvo suteikta pagalba, galiojo 2006 m. MTPI (48).

(96)

2006 m. MTPI programoje nėra konkrečių nuostatų dėl pagalbos mokslinių tyrimų infrastruktūrai. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pagalbos priemonės vertinimas turėtų būti grindžiamas tiesiogiai Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Šioje nuostatoje nurodyta, kad su vidaus rinka suderinama gali būti laikoma „pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“.

(97)

Siekdama nustatyti, ar priemonė yra suderinama pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija atlieka vertinimo testą, įvertindama teigiamas pasekmes, kiek prisidedama prie tinkamai apibrėžtų bendrojo intereso tikslų, ir neigiamas pasekmes prekybai bei konkurencijai vidaus rinkoje. Šiuo tikslu Komisija atsižvelgia į tokius principus (49):

(98)

Ispanijos valdžios institucijos pranešime ir atsakydamos į sprendimą pradėti procedūrą (žr. sprendimo pradėti procedūrą 59 konstatuojamąją dalį ir šio dokumento 5.2 skirsnį) pabrėžė, kad projektu Ispanijoje padedama didinti MTPI investicijas, o tai yra vienas iš ES strategijos „Europa 2020“ bendrojo intereso tikslų, be to, jis atitinka 2015 m. vasario mėn. patvirtintą Ispanijos pažangiojo augimo veiklos programą. Jos teigia, kad CEATF yra mokslo ir technikos infrastruktūra, kurią naudojant geležinkelių sektoriuje bus galima išbandyti daugiadalykius techninius aspektus. Ispanijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad investicijomis į CEATF bus stiprinama regiono, Andalūzijos, kurioje yra didelis nedarbas, ekonominė plėtra.

(99)

Pirma, tokius teiginius reikėtų vertinti atsižvelgiant į tokio mokslinių tyrimų centro paklausą ir į MTPI veiklą, kuri galėtų būti vykdoma jame.

(100)

Kaip išsamiau nurodyta sprendimo pradėti procedūrą 60–62 konstatuojamosiose dalyse, Komisija apklausė riedmenų ir geležinkelių įrangos gamintojus, ar yra būtent tokios mokslinių tyrimų infrastruktūros paklausa. Visų pirma Komisija nurodė, kad neįvyko pirmasis CEATF statybos ir eksploatavimo konkursas, taip pat dideles geležinkelių tinklų, skirtų komercinio transporto paslaugoms teikti esant didesniam nei 350 km/h greičiui, statybos ir eksploatavimo išlaidas, ir esamomis rinkos sąlygomis bei artimiausioje ateityje tai nebūtų ekonomiškai pagrįsta (50).

(101)

Trečiųjų asmenų pastabos, gautos atsakant į sprendimą pradėti procedūrą, patvirtina Komisijos poziciją, kad labai didelio greičio traukinių bandymams skirta mokslinių tyrimų infrastruktūra (bandymai atliekami esant didesniam nei 385 km/h greičiui, o komercinio transporto paslaugos teikiamos didesniu nei 350 km/h greičiu) rinkai nereikalinga.

(102)

Nė vienas riedmenų gamintojas neplanuoja kurti tokiu dideliu greičiu riedančių traukinių, nes komerciniam tokių traukinių naudojimui rinkoje nėra paklausos. Kai kurie geležinkelių veiklos vykdytojai pažymi rinkos veiksmingumo argumentus (energijos suvartojimo ir kelionės laiko pusiausvyra), kuriais grindžiamas komercinis greitųjų traukinių naudojimas Europoje esant daug mažesniam greičiui (Europoje jis vidutiniškai yra 280–300 km/h, maksimalus – 320–350 km/h), taip pat eksponentinį infrastruktūros investicijų, eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidų padidėjimą, jeigu greitis viršija 300 km/h, nes dėl to traukinių bilietų kainos taptų nekonkurencingos, palyginti su lėktuvų bilietais. Nėra įrodymų, kad rinkoje yra naujų komercinių geležinkelių statybos ir (arba) esamų bėgių atnaujinimo poreikis siekiant teikti transporto paslaugas didesniu nei 320–350 km/h greičiu, todėl nėra ir geležinkelių bandymo centro, skirto būtent šias ribas viršijančiam greičiui, poreikio (51).

(103)

Papildomus konkrečius argumentus dėl CEATF infrastruktūros poreikio nebuvimo lemia jo geografinė buvimo vieta, dėl kurios, kaip nurodė kai kurie respondentai, tektų patirti didelių laiko ir transporto išlaidų.

(104)

Galiausiai argumentai dėl pažangesnių ir ekonomiškai efektyvesnių būsimų didelio greičio bandymų sprendimų, pavyzdžiui, virtualių bandymų naudojant IRT, taip pat paneigia specializuoto fizinių bandymų centro poreikį.

(105)

Todėl Komisijos surinkta informacija paneigia teiginį, kad pagalba, apie kurią pranešta, paskatintų papildomą MTPI veiklą geležinkelių sektoriuje, pastatant greitųjų geležinkelių bandymų infrastruktūrą.

(106)

Antra, kiti Ispanijos valdžios institucijų nurodyti su politika susiję tikslai, būtent socialinė ir ekonominė nauda sukūrus naujas darbo vietas Antekeros regione, (52) neturi reikšmės vertinant praneštos pagalbos prisidėjimą prie bendrojo intereso tikslo MTPI srityje. Nors Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad socialiniu ir ekonominiu požiūriu CEATF projektu būtų pasiekta teigiama 17,3 mln. EUR grynoji dabartinė vertė, jos nepateikė jokių įtikinamų įrodymų, kad būtų gauta tokio dydžio nauda, kuri kompensuotų statybos sąnaudas ir veiklos nuostolius, kurie atsirastų dėl numatomos infrastruktūros per visą jos veikimo laikotarpį. Atrodo, kad nurodyta nauda darbo vietų kūrimui statybos sektoriuje infrastruktūros statybos etapu yra nedidelė. Tai reiškia, kad projektas nepadėtų siekti ilgalaikio tikslo skatinti darnų Andalūzijos regiono vystymąsi ir turėtų tik trumpalaikį, pereinamojo laikotarpio poveikį vietos ekonomikai (53).

(107)

Atsižvelgdama į 98–106 konstatuojamosiose dalyse pateiktus argumentus, Komisija mano, kad Ispanija nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad projektu padedama siekti tinkamai apibrėžto bendrojo intereso tikslo.

(108)

Ispanijos valdžios institucijos valstybės pagalbos šiam projektui poreikį grindžia numatomų atlikti techninių bandymų daugiadalykiu pobūdžiu. Jų teigimu, dėl įmonių, kurios gali dalyvauti tokiuose bandymuose, veiklos sričių įvairovės (pavyzdžiui, inžinerinių darbų, komunikacijos, signalizacijos, vilkimo ir riedmenų įmonės) nė viena įmonė pati nepasiektų kritinės masės ir neturėtų finansinių pajėgumų tokioms didelėms investicijoms, kurių reikia CEATF, ir negalėtų pritraukti ir suburti kitų įmonių tokioms investicijoms. Dėl projekto finansavimo Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad, išskyrus viešąjį finansavimą, CEATF statybai nėra jokio kito finansavimo, „atsižvelgiant į ADIF atliktas pelningumo studijas“.

(109)

Ispanijos valdžios institucijų pateiktu argumentu kalbama apie tariamą rinkos nepakankamumą, nes kyla planuojamo centro statybos finansavimo koordinavimo problema. Atrodo, kad šiuo argumentu daroma prielaida, jog kadangi jokia atskira įmonė nebūtų motyvuota imtis finansuoti projektą dėl jo sąnaudų ir numatomos naudos disbalanso (atskiros įmonės lygmeniu), vienintelis galimas būdas gauti investicijų būtų sukurti konsorciumą iš įvairių skirtingose techninėse srityse veikiančių įmonių, kuris galėtų užtikrinti visišką centro galimybių išnaudojimą, naudojant jį bendrai.

(110)

Tačiau bylos medžiagoje nėra jokios informacijos, kad įmonės, kurios yra potencialiai suinteresuotos tokiu bendradarbiavimu, negalėtų to padaryti dėl objektyvių sunkumų, kliudančių veiksmingam jų bendradarbiavimui. Priešingai, tai, kad Ispanijos Vyriausybė įsikišo siekdama palengvinti specialiosios paskirties įmonės (SPĮ) kūrimą, surengdama atvirą konkursą, ir tai, kad šis konkursas neįvyko, rodo, kad tikrąją projekto, apie kurį pranešta, finansavimo problemą lemia kas kita, būtent jo finansinio pagrįstumo stoka. Ispanijos valdžios institucijų pateikto argumento silpnumą patvirtina tai, kad, net kai Ispanijos Vyriausybė nusprendė skirti viešąjį finansavimą ADIF, kad darbai būtų pradėti, dalyvavimas finansuojant šį projektą nesudomino nė vieno privačiojo investuotojo.

(111)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Ispanija nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų rinkos nepakankamumą, kuris lemtų koordinavimo CEATF finansavimo lygmeniu nepakankamumą.

(112)

Be to, reikėtų pažymėti, kad Komisijos sprendimų praktikoje MTPI srityje nurodomas trijų rūšių rinkos nepakankamumas: netiksli ir asimetriška informacija, koordinavimo ir tinklo klaidos MTPI veiklos srityje, taip pat žinių perdavimas. Tačiau Ispanijos valdžios institucijos šioje byloje neįrodė nė vieno konkretaus rinkos nepakankamumo aspekto.

(113)

Kalbant apie sunkumus, turinčius įtaką CEATF finansavimui, nepateikta įrodymų, kad privatusis sektorius būtų atgrasytas nuo projekto finansavimo dėl galimos informacijos, konkrečiai susijusios su galima nustatyti ir rizikinga MTPI veikla, stokos ar asimetriškumo. Kalbant apie MTPI koordinavimo ir tinklo klaidas, iš Ispanijos valdžios institucijų teiginių aišku, kad bandymų centre nebuvo numatyta jokio ADIF ir pramonės subjektų bendradarbiavimo. Atrodo, kad pagalba siekiama pritraukti įmones dalyvauti kuriant arba naudojant CEATF infrastruktūrą, tačiau neskatinamas konkretus jų bendradarbiavimas siekiant centre vykdyti MTPI veiklą. Galiausiai Ispanija nepateikė jokios informacijos, kuri įrodytų, kad dėl CEATF projekto tretiesiems asmenims būtų naudingai perduodamos žinios.

(114)

Ispanija nepateikė jokių kitų argumentų, kuriais pagrįstų išvadą, kad dėl pagalbos padėtis iš esmės pagerėtų, ir kad to negalima pasiekti rinkos sąlygomis.

(115)

Atsižvelgdama į 108–113 straipsniuose pateiktus argumentus, Komisija daro išvadą, kad valstybės intervencijos poreikis neįrodytas.

(116)

Valstybės narės gali rinktis skirtingas politikos priemones, o valstybės pagalbos kontrolė nėra vienintelis būdas daryti poveikį ekonomikai. Tačiau valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį gali būti grindžiama tik konkrečios priemonės tinkamumu pasiekti viešosios politikos tikslą ir prisidėti prie vieno ar daugiau bendrojo intereso tikslų (54).

(117)

Paprastai Komisija laikosi nuomonės, kad priemonė yra tinkama, jeigu valstybė narė apsvarstė, ar yra kitų politikos galimybių, kurios yra vienodai tinkamos bendrojo intereso tikslui pasiekti, tačiau kartu mažiau iškreipia konkurenciją nei atranki valstybės pagalba, ir jeigu ji gali įrodyti priemonės tinkamumą, atsižvelgdama į efektyvumo ir (arba) teisingumo tikslus.

(118)

Ispanijos valdžios institucijos nepateikė jokios informacijos apie galimas kitas politikos priemones ar kitas pagalbos priemones projektui finansuoti. Reaguodamos į sprendime pradėti procedūrą išreikštus nuogąstavimus, jos tiesiog nurodė, kad, atsižvelgiant į tariamą 91,87 % finansavimo trūkumą, šiuo atveju nebūtų tinkama jokia kita priemonė, išskyrus viešąjį finansavimą.

(119)

Komisija pažymi, jog aplinkybės, kad projektas, apie kurį pranešta, daugiausia sukelia nuostolių net ir suteikus pagalbą, nepakanka įrodyti, kad valstybės pagalba yra tinkama priemonė.

(120)

Be to, kadangi neįrodyta, kad projektu padedama siekti bendrojo intereso tikslo aktyvinti MTPI veiklą, Ispanijos Vyriausybės pasirinktas investicinės priemonės tinkamumas taip pat neįrodytas. Kitos priemonės, kurias taikant MTPI veikla iš tikrųjų suaktyvėtų, būtų tinkamesnės šiam bendrojo intereso tikslui pasiekti.

(121)

Panašūs argumentai taikytini ir kalbant apie kitus Ispanijos nurodytus bendrojo intereso tikslus. Kaip pažymėta 106 konstatuojamojoje dalyje, naujos darbo vietos daugiausia būtų sukurtos statybos sektoriuje ir būtų laikinos. Valstybės pagalba infrastruktūros, kurios naudojimas yra mažai tikėtinas, statybai nėra tinkama politikos priemonė augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti.

(122)

Valstybės pagalba turi būti skatinamojo pobūdžio. Reikalaujamas skatinamasis poveikis yra, jeigu dėl pagalbos pasikeičia jos gavėjo elgesys siekiant bendrojo intereso tikslo ir sprendžiant nustatytą rinkos nepakankamumo problemą.

(123)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad be pagalbos CEATF nebūtų pastatytas: jos teigia, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, nes projektas niekada nebūtų įgyvendintas be pagalbos.

(124)

Tačiau šioje byloje Komisija pažymi, kad suteikus pagalbą būtų galima pastatyti geležinkelių bandymų centrą, kuriam kaip būsima savininkė vadovautų ADIF, tačiau neatrodo, kad pagalba paskatintų kokius nors ADIF ar kitų subjektų elgesio pokyčius, susijusius su papildoma MTPI veikla bandymų centre.

(125)

Per oficialią tyrimo procedūrą Ispanijos valdžios institucijos nepateikė jokios naujos informacijos ar argumentų, susijusių su ADIF elgesio pasikeitimu dėl pagalbos. Nors turimi duomenys rodo, kad projektas, apie kurį pranešta, bus nuostolingas net ir suteikus pagalbą, Ispanijos valdžios institucijos neįrodė, kad jis vis dėlto teiktų reikšmingą su MTPI susijusią naudą visuomenei. Priešingai, atliekant oficialų tyrimą gautos potencialių infrastruktūros naudotojų pastabos rodo, kad pagal dabartinę savo struktūrą projektas netenkina MTPI geležinkelių sektoriuje atliekančių įmonių paklausos poreikių.

(126)

Nenurodyti jokie motyvai, kurie suteiktų pagrindą Komisijai nukrypti nuo savo pradinio vertinimo, pateikto sprendime pradėti procedūrą. Iš tiesų pagalba ne tik neturi skatinamojo poveikio, – ji skiriama statyti infrastruktūrai, kurios pridėtinė vertė, palyginti su esamomis alternatyvomis (būtent bandymais įprastuose geležinkelių tinkluose), neįrodyta.

(127)

Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba yra proporcinga, jeigu to paties rezultato negalima pasiekti teikiant mažesnę pagalbą.

(128)

Ispanijos valdžios institucijos pranešė, kad projektas atitinka MTPI programą, kurioje nurodyta, kad maksimalus pagalbos intensyvumas investicijoms į ekonominiais tikslais naudojamą mokslinių tyrimų infrastruktūrą yra tik grynosios papildomos išlaidos, neviršijančios 60 % tinkamų išlaidų (MTPI programos 89 punktas). Šioje byloje viešosiomis lėšomis bus dengiama 100 % išlaidų.

(129)

Kadangi nėra ar nepakanka privačių investicijų į CEATF infrastruktūrą, nagrinėjama pagalba neatrodo proporcinga.

(130)

Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkte reikalaujama, kad teigiamas konkrečios priemonės būtų suderintas su jos neigiamu poveikiu prekybai ir konkurencijai.

(131)

Komisijos nuomone, Ispanijos valdžios institucijos neįrodė šios priemonės skatinamo teigiamo poveikio. Todėl Komisija daro išvadą, kad CEATF statyba nebūtų pasiekti jos tikslai didinti MTP specifinėje labai greito geležinkelių transporto paslaugų srityje, nes tokios infrastruktūros ir susijusių MTP paslaugų poreikis rinkoje yra mažas arba jo apskritai nėra. Komisija taip pat padarė išvadą, kad nėra įrodytas rinkos nepakankamumas ir nepateikta įrodymų, kad priemone padedama reikšmingai pakeisti pagalbos gavėjo elgesį.

(132)

Kalbant apie kitą teigiamą Ispanijos nurodomos priemonės poveikį, Komisija mano, kad laikinas darbo vietų kūrimas, daugiausia statybos sektoriuje, kainuoja labai daug, o jo teigiama vertė nedidelė.

(133)

Be to, kadangi priemone, pasitelkus didžiulį viešąjį finansavimą, į rinką leidžiama patekti naujam konkurentui, Komisija mano, kad ji turės neigiamą poveikį konkurencijai. Dėl pagalbos kiltų grėsmė ankstesnėms konkurentų investicijoms į jų bandymų centrus, taip pat sumažėtų būsimos investicijos į tokios infrastruktūros techninę priežiūrą ar tobulinimą.

(134)

Pagalbos paveikta rinka yra Europos Sąjungos geležinkelių įrangos bandymo paslaugų rinka. Kaip pažymėta sprendime pradėti procedūrą, dabar šioje rinkoje Europos Sąjungoje veikia trys geležinkelių bandymų centrai. Vienas centras yra Čekijoje, Cerhenice (Velimas), vienas Vokietijoje, Vildenrate, ir vienas Prancūzijoje, Valansjene, ir juose atliekami bandymai iki 210 km/h greičiu. Greitųjų riedmenų bandymai atliekami komercinio naudojimo linijose (55), kurių maksimalus greitis yra 350 km/h, o pagal standartą bandymai atliekami iki 385 km/h greičiu (10 % virš nominaliojo traukinio greičio).

(135)

Iš to darytina išvada, kad CEATF bandymų paslaugos ir kitos bandymų paslaugos bei komerciniuose tinkluose atliekami bandymai nėra tarpusavyje visiškai pakeičiami dėl skirtingo maksimalaus bandymų greičio. Tačiau esama galimybe atlikti bandymus komerciniuose tinkluose iki 385 km/h greičiu patenkinama esama ir galima bandymo paslaugų paklausa iki šio komerciniu požiūriu pagrįsto greičio. Kalbant apie galimą būsimą bandymų iki 520 km/h poreikį, turima informacija ir gautos rinkos dalyvių pastabos rodo, kad bent artimiausioje ateityje tai nebus komerciniu požiūriu pagrįsta galimybė. Taigi CEATF bandymų centras tiesiogiai konkuruotų ir su esamais centrais, ir su viešaisiais geležinkelių tinklais. Todėl Komisija mano, kad priemonė skirta naujo konkurento patekimo į rinką subsidijavimui vien iš valstybinių išteklių, tad ji gali gerokai iškreipti konkurenciją šioje rinkoje.

(136)

Dėl šios pagalbos priemonės taip pat galėtų būti neigiamai paveikta konkurencija bandytinų geležinkelio produktų galutinės grandies rinkoje (įskaitant riedmenis ir įrangą). Kaip pažymėta dėl sprendimo pradėti procedūrą gautose pastabose, dėl geografinės centro buvimo vietos nacionaliniai riedmenų gamintojai gali įgyti faktinį konkurencinį pranašumą, nes labiau tikėtina, kad tai jie naudotų CEATF bandymams, nepatirdami didelių transporto išlaidų.

(137)

Atsižvelgiant į tai, kad pagalbos, apie kurią pranešta, teigiamas poveikis nėra pakankamai įrodytas, kaip Komisija pažymėjo 6.3.1–6.3.5 skirsniuose, neigiamas priemonės poveikis, vertinant esamo ir galimo konkurencijos iškraipymo požiūriu, laikomas nusveriančiu tariamą jos naudą.

(138)

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, nebūtina svarstyti, kiek pagalba yra skaidri.

(139)

Atsižvelgdama į 6.3.1–6.3.7 skirsniuose pateiktus argumentus, Komisija daro išvadą, kad pagalbos priemonės, apie kurią pranešta, negalima pripažinti suderinama su vidaus rinka remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu.

(140)

Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 1 dalyje, kuri atitinka teismų praktiką, nustatyta, kad „[j]eigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo <…>“.

(141)

Sąjungos teismai taip pat nuosekliai laikosi nuomonės, kad valstybės narės įsipareigojimas nutraukti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, skirtas anksčiau buvusiai padėčiai atkurti (56). Šiuo atžvilgiu Sąjungos teismai yra nustatę, kad šis tikslas būna pasiektas, jei gavėjas grąžina neteisėtą pagalbą ir taip praranda savo konkurentų atžvilgiu rinkoje turėtą pranašumą ir yra atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (57).

(142)

Komisija padarė išvadą, kad Ispanijos pagalba ADIF yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka. Todėl pagalbą būtina susigrąžinti siekiant atkurti prieš šios pagalbos suteikimą rinkoje buvusią padėtį. Pagalba turi būti susigrąžinta nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjui buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalbos gavėjas ja galėjo disponuoti, ir jis privalo mokėti susigrąžinimo palūkanas, kol pagalba bus faktiškai susigrąžinta.

(143)

Remdamasi Ispanijos pateikta informacija, apibendrinta 43 ir 44 konstatuojamosiose dalyse ir 3, 4 bei 5 lentelėse, visos 2011–2014 m. ADIF iš viso išmokėta 143 703 000 EUR (įskaitant 135 866 000 EUR subsidijų ir 7 837 000 EUR paskolų).

(144)

Komisija apskaičiavo palūkanų normą, kuri būtų taikoma rinkoje remiantis Ispanijos pateikta informacija apie komercines paskolas, kurias ADIF faktiškai gavo nagrinėjamu laikotarpiu. Tačiau Komisija įvertina tai, kad jos skaičiavimų rezultatą galėjo paveikti kitų paskolų, apie kurias ji neturi informacijos, buvimas. Todėl siekiant apskaičiuoti palūkanų normų, kurios buvo faktiškai taikomos ADIF suteiktoms paskoloms, ir rinkos palūkanų normos skirtumą, taigi susigrąžintiną pagalbos dalį, Ispanijai suteikiamas 2 mėnesių laikotarpis nuo šio sprendimo priėmimo, per kurį ji gali pateikti Komisijai visų kitų ADIF nagrinėjamu laikotarpiu gautų komercinių paskolų įrodymus.

(145)

Todėl Ispanija privalo susigrąžinti iš ADIF ir faktiškai išmokėtas, ir dar ADIF negrąžintas išankstines subsidijas, taip pat pagalbos dalį iš 2011, 2012 ir 2013 m. suteiktų paskolų, o tai, nepaveikiant pirmesniame punkte nurodytos galimybės, yra 6 lentelėje nurodytas paskolos palūkanų normos ir rinkos palūkanų normos skirtumas (žr. 75 konstatuojamąją dalį). Visa susigrąžintina suma turi būti susigrąžinta su susigrąžinimo palūkanomis, skaičiuojamomis nuo kiekvienos subsidijos ar paskolos išmokėjimo dienos iki jos grąžinimo dienos.

(146)

Nors subsidijų susigrąžinimo palūkanos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis pagrindine subsidija, paskolų susigrąžinimo palūkanos turėtų būti apskaičiuojamos remiantis iš paskolų sudaryta pagalbos dalimi.

(147)

Ispanija neturėtų atlikti jokių naujų su šiuo projektu susijusių mokėjimų.

(148)

Kaip nurodyta 88 konstatuojamojoje dalyje, Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad CEATF geležinkelių trasa nebūtų statoma be išankstinio Komisijos pritarimo. Atsižvelgdama į tai, Komisija laikosi nuomonės, kad ADIF nėra pagrindo išlaikyti gautas paskolas, nes jos buvo suteiktos vien šiam konkrečiam projektui. Dėl šios priežasties Komisija prašo iš karto nutraukti ADIF suteiktas paskolas ir jas grąžinti.

(149)

Išankstinės subsidijos ir paskolos, kurias Ispanija suteikė ADIF, yra pagalba, kaip tai suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Ispanija suteikė šią pagalbą pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytus pranešimo ir neveikimo įpareigojimus.

(150)

Komisija padarė išvadą, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka.

(151)

Todėl pagalbą reikėtų susigrąžinti iš gavėjos ADIF kartu su susigrąžinimo palūkanomis,

a)

nurodo visą iš ADIF susigrąžintiną sumą (pagrindinę sumą ir susigrąžinimo palūkanas);

b)

išsamų jau taikomų ir numatomų taikyti priemonių, kad būtų laikomasi šio sprendimo, apibūdinimą;

c)

dokumentus, įrodančius, kad ADIF įpareigota grąžinti pagalbą.

13.1.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 9/33

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

1

Pranešimas

Pranešimo blanko papildymas (techninės informacijos dokumentas)

2

3

Priedėlis.

2.1.

Transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas atsižvelgiant į garsą.

2.2.

Garsinė įspėjimo apie transporto priemonę sistema (AVAS) – prietaisas ar visuma prietaisų, sumontuotų transporto priemonėse visų pirma siekiant įvykdyti šios taisyklės reikalavimus.

2.3.

Transporto priemonių tipas – kategorija motorinių transporto priemonių, nesiskiriančių šiais esminiais aspektais:

2.4.

Dažnio poslinkis – AVAS garso dažnių spektro svyravimai, atsižvelgiant į transporto priemonės greitį.

2.5.

Elektrifikuota transporto priemonė – transporto priemonė, turinti galios pavarą su bent vienu elektros varikliu arba elektros varikliu ir generatoriumi.

2.5.1.   Tik elektra varoma transporto priemonė (PEV)– motorinė transporto priemonė su elektros varikliu, kuris yra vienintelė varymo priemonė;

2.5.2.   Hibridinė elektrinė transporto priemonė (HEV)– transporto priemonė, turinti galios pavarą su bent vienu elektros varikliu arba elektros varikliu ir generatoriumi ir bent vienu vidaus degimo varikliu, kurie yra varomosios energijos keitikliai;

2.5.3.   Transporto priemonė su kuro elementu (FCV)– transporto priemonė su kuro elementais ir elektros mašina, kurie yra varomosios energijos keitikliai;

2.5.4.   Hibridinė transporto priemonė su kuro elementu (FCHV)– transporto priemonė, turinti bent vieną degalų laikymo sistemą ir bent vieną įkraunamąją elektros energijos kaupimo sistemą (ĮEKS), kurios yra traukos energijos kaupimo sistema.

2.6.

Parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė – transporto priemonės masė su degalų baku (-ais), užpildytu mažiausiai iki 90 % talpos, įskaitant vairuotojo masę (75 kg), degalus ir skysčius, su standartine įranga, įrengta pagal gamintojo specifikacijas, įskaitant kėbulo, kabinos, sukabinimo įtaiso ir atsarginio rato (-ų) bei įrankių, jei jie įrengiami, masę.

2.7.

Pauzės jungiklis – mechanizmas, skirtas laikinai sustabdyti AVAS veikimą.

2.8.

Priekinė transporto priemonės plokštuma – vertikali plokštuma, liečianti transporto priemonės priekinį kraštą.

2.9.

Galinė transporto priemonės plokštuma – vertikali plokštuma, liečianti transporto priemonės galinį kraštą.

2.10.

Simboliai bei santrumpos ir punktas, kuriame jie buvo pirmą kartą pavartoti.

1 lentelė

Simboliai ir santrumpos

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašu, atsižvelgiant į aspektus, nurodytus 2.3 punkte;

3.2.2.

variklio (-ių) aprašu, kaip nurodyta 1 priedo papildyme;

3.2.3.

jei taikoma, AVAS sudarančių komponentų sąrašu;

3.2.4.

jei taikoma, surinktos AVAS brėžiniu ir nurodyta jos vieta transporto priemonėje.

4.1.1.

AVAS komponentų gamintojo prekės ženklu arba markės ženklu;

4.1.2.

paskirtu identifikaciniu numeriu (-iais).

5.4.1.

apskritimas, kuriame įrašyta raidė E ir tipą patvirtinusios šalies skiriamasis numeris;

5.4.2.

į dešinę nuo 5.4.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau raidė R, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

a)

kurio bendras garso lygis, atsižvelgiant į taikomą bandymo greitį pagal 6.2.8 punkto 2 lentelę, yra mažiausias;

b)

kuris turi bent dvi vienos trečiosios oktavos juostas pagal 6.2.8 punkto 2 lentelę. Bent viena šių juostų turi būti žemiau 1 600 Hz vienos trečiosios oktavos juostos arba jos ribose;

c)

kurio garso slėgio lygiai pasirinktose juostose, atsižvelgiant į taikomą bandymo greitį pagal 6.2.8 punkto 2 lentelės 3 arba 4 skiltį yra mažiausi.

7.1.1.

manyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir bet kokiu atveju transporto priemonė vis tiek atitinka reikalavimus, arba

7.1.2.

reikalauti iš techninės tarnybos, atsakingos už bandymus, kitos bandymo ataskaitos.

8.1.

Pagal šią taisyklę patvirtintos transporto priemonės turi būti pagamintos taip, kad atitiktų patvirtintą tipą ir pirmiau 6.2 punkte nustatytus reikalavimus.

8.2.

Tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Paprastai šios patikros atliekamos kas dveji metai.