20.12.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/1

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/2247

2016 m. lapkričio 3 d.

dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2016/35)

(nauja redakcija)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 26 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Sprendimas ECB/2010/21 (1) keletą kartų buvo iš esmės pakeistas. Kadangi reikalingi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo šis sprendimas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)	Gairės ECB/2010/20 (2), į kurias Sprendime ECB/2010/21 daroma nuoroda, buvo išdėstytos nauja redakcija ir panaikintos Europos Centrinio Banko gairėmis (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) (3),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 1 straipsnyje apibrėžtos sąvokos turi tokią pat reikšmę, kai yra vartojamos šiame sprendime.

2.   Kiti šiame sprendime naudojami techniniai terminai turi tokią pat reikšmę kaip Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) II priede.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame sprendime nustatytos taisyklės taikomos Europos Centrinio Banko (ECB) metinėms finansinėms ataskaitoms, kurias sudaro balansas, ECB nebalansinių sąskaitų balanso straipsniai, pelno (nuostolio) ataskaita ir ECB metinių finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas.

3 straipsnis

Kokybinės savybės

Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 3 straipsnyje apibrėžtos kokybinės savybės taikomos šiame sprendime.

4 straipsnis

Pagrindiniai apskaitos principai

Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 4 straipsnyje apibrėžti pagrindiniai apskaitos principai taip pat taikomi šiame sprendime.

Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 4 straipsnio 3 dalies pirmajam sakiniui taikant išimtį, į įvykius po balanso atsižvelgiama tik iki dienos, kai Vykdomoji valdyba įgalioja teikti ECB metines finansines ataskaitas Valdančiajai tarybai patvirtinti.

5 straipsnis

Ekonominis ir pinigų (atsiskaitymų) metodai

Šiam sprendimui taikomos Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 5 straipsnyje nustatytos taisyklės.

6 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Finansinis arba kitas turtas ir (arba) įsipareigojimai ECB balanse pripažįstami tik pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 6 straipsnį.

II SKYRIUS

BALANSO STRUKTŪRA IR VERTINIMO TAISYKLĖS

7 straipsnis

Balanso struktūra

Balansas sudaromas pagal I priede nustatytą struktūrą.

8 straipsnis

Atidėjiniai užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikai

Atsižvelgdama į ECB veiklos pobūdį, Valdančioji taryba ECB balanse gali sudaryti atidėjinius užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikai. Remdamasi pagrįstai įvertinta ECB prisiimta rizika, Valdančioji taryba sprendžia dėl atidėjinių dydžio ir panaudojimo.

9 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1.   Jeigu I priede nenurodyta kitaip, balansas vertinamas esamais rinkos kursais ir kainomis.

2.   Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai (išskyrus vertybinius popierius, laikomus iki išpirkimo termino, neapyvartinius vertybinius popierius ir pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, apskaitomus amortizuota savikaina), taip pat finansinės priemonės, balansinės ir nebalansinės, metų pabaigoje perkainojami pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas.

3.   Perkainojant auksą, atskirai neišskiriama aukso kainos ir užsienio valiutos kurso įtaka, bendras aukso perkainojimas įtraukiamas į apskaitą remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Balansiniai ir nebalansiniai sandoriai užsienio valiuta perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą. Taikant šį straipsnį, turimos specialiosios skolinimosi teisės (SST), įskaitant paskirtąsias individualias užsienio valiutos pozicijas, kurios sudaro SST krepšelį, laikomos viena pozicija. Vertybiniai popieriai perkainojami pagal kiekvieną kodą, t. y. tą patį ISIN numerį/rūšį atskirai, o susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais nėra atskiriami. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai arba vertybiniai popieriai, įtraukti į straipsnius „Kitas finansinis turtas“ arba „Kita“, laikomi atskira pozicija.

4.   Pinigų politikos tikslais laikomi apyvartiniai vertybiniai popieriai laikomi atskira pozicija ir vertinami pagal rinkos kainą arba amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu, priklausomai nuo pinigų politikos susitarimų.

5.   Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo termino, laikomi atskira pozicija ir vertinami amortizuota savikaina, sumažinta vertės sumažėjimu. Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai, laikomi iki išpirkimo termino, gali būti parduoti terminui nepasibaigus esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

a)	jei parduodamas kiekis laikomas nereikšmingu lyginant su visu iki išpirkimo termino laikomų vertybinių popierių portfelio dydžiu;

b)	jei vertybiniai popieriai parduodami likus vienam mėnesiui iki išpirkimo termino datos;

c)	išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, žymiai pablogėjus emitento kreditingumui.

10 straipsnis

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 10 straipsnį.

11 straipsnis

Apyvartinės nuosavybės priemonės

Apyvartinės nuosavybės priemonės apskaitomos pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 11 straipsnį.

12 straipsnis

Apsidraudimas nuo vertybinių popierių palūkanų normos rizikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

Apsidraudimas nuo palūkanų normos rizikos apskaitomas pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 12 straipsnį.

13 straipsnis

Sintetinės priemonės

Sintetinės priemonės apskaitomos pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 13 straipsnį.

III SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

14 straipsnis

Pajamų pripažinimas

1.   Pajamų pripažinimui taikomos Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 15 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 7 dalys.

2.   Specialiųjų perkainojimo sąskaitų lėšos, atsirandančios iš įnašų pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 48 straipsnio 2 dalį valstybių narių, kurioms taikyta išimtis buvo panaikinta, centrinių bankų atžvilgiu, naudojamos nerealizuotiesiems nuostoliams padengti, jei jie viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą įprastą perkainojimo sąskaitą, kaip nustatyta Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 15 straipsnio 1 dalies c punkte, prieš tokių nuostolių kompensavimą pagal ECBS statuto 33 straipsnio 2 dalį. Lėšos, esančios specialiose perkainojimo sąskaitose auksui, valiutoms ir vertybiniams popieriams, proporcingai mažinamos, jei sumažėja atitinkamo turto pozicijos.

15 straipsnis

Sandorių vertė

Šiam sprendimui taikomas Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 16 straipsnis.

IV SKYRIUS

NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

16 straipsnis

Bendrosios taisyklės

Šiam sprendimui taikomas Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 17 straipsnis.

17 straipsnis

Išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai

Išankstiniai užsienio valiutų keitimo sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 18 straipsnį.

18 straipsnis

Valiutų apsikeitimo sandoriai

Valiutų apsikeitimo sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 19 straipsnį.

19 straipsnis

Ateities sandoriai

Ateities sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 20 straipsnį.

20 straipsnis

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 21 straipsnį.

Metų pabaigoje pelno (nuostolio) ataskaitoje pripažinti nerealizuotieji nuostoliai, amortizuojami paskesniais metais, taikant tiesinį metodą. Išankstinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių atveju, amortizacija pradedama nuo atsiskaitymo už sandorį dienos.

21 straipsnis

Išankstiniai palūkanų normų sandoriai

Išankstiniai palūkanų normų sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 22 straipsnį.

22 straipsnis

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą A metodą.

23 straipsnis

Pasirinkimo sandoriai

Pasirinkimo sandoriai apskaitomi pagal Gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) 24 straipsnį.

V SKYRIUS

METINIS SKELBIAMAS BALANSAS BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

24 straipsnis

Ataskaitų formos

1.   Skelbiamas ECB metinis balansas rengiamas pagal II priede pateiktą formą.

2.   Skelbiama ECB pelno (nuostolio) ataskaita turi atitikti III priedą.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Taisyklių kūrimas, taikymas ir aiškinimas

1.   Aiškinant šį sprendimą atsižvelgiama į parengiamąjį darbą, pagal Sąjungos teisę suderintus apskaitos principus ir į visuotinai pripažintus apskaitos principus.

2.   Jei šiame sprendime nenustatyta tam tikros srities apskaitos tvarka ir jei nėra kitokio Valdančiosios tarybos sprendimo, ECB laikosi vertinimo principų vadovaudamasis Europos Sąjungos priimtais Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kurie yra taikytini ECB veiklai ir ataskaitoms.

26 straipsnis

Panaikinimas

1.   Sprendimas ECB/2010/21 panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos vadovaujantis V priedo atitikties lentele.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2016 m. gruodžio 31 d.

---

(1)  2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimas ECB/2010/21 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (OL L 35, 2011 2 9, p. 1).

(2)  2010 m. lapkričio 11 d. Gairės ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (OL L 35, 2011 2 9, p. 31).

(3)  2016 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 37).

---

---

---

---

---

---

20.12.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/26

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2016/2248

2016 m. lapkričio 3 d.

dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (ECB/2016/36)

(nauja redakcija)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 32 straipsnį,

kadangi:

(1)	Sprendimas ECB/2010/23 (1) buvo kelis kartus iš esmės pakeistas (2). Kadangi jį reikia dar kartą iš dalies keisti, siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 32 straipsnio 1 dalį pinigų politikos pajamos yra pajamos, susikaupusios nacionaliniams centriniams bankams atliekant pinigų politikos funkcijas. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 2 dalį kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma yra lygi jo metų pajamoms, kurios gaunamos iš jo turto, laikomo apyvartoje esantiems banknotams ir indėlių įsipareigojimams kredito įstaigoms padengti. Šį turtą nacionaliniai centriniai bankai turi atskirti pagal Valdančiosios tarybos gaires. Nacionaliniai centriniai bankai turi atskirti su pinigų politikos funkcijų vykdymu susijusį turtą kaip turtą, kuris laikomas apyvartoje esantiems banknotams ir indėlių įsipareigojimams kredito įstaigoms padengti. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 4 dalį kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma mažinama dydžiu, lygiu visoms už į įsipareigojimų bazę įtrauktus įsipareigojimus sukauptoms, sumokėtoms arba gautoms palūkanoms;

(3)	pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų suma paskirstoma jiems proporcingai jų apmokėtai Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalo daliai;

(4)	pagal ECBS statuto 32 straipsnio 6 ir 7 dalis Valdančioji taryba yra įgaliota nustatyti gaires, pagal kurias ECB vykdo likučių, atsirandančių iš pinigų politikos pajamų paskirstymo, kliringą ir mokėjimą, ir imtis visų kitų 32 straipsniui taikyti reikalingų priemonių;

(5)

pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 974/98 (3) 10 straipsnį ECB ir nacionaliniai centriniai bankai išleidžia į apyvartą eurų banknotus. Šio reglamento 15 straipsnyje numatyta, kad nacionalinės valiutos banknotai naudojami kaip teisėta mokėjimo priemonė jų teritorijoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius po atitinkamos grynųjų pinigų pakeitimo dienos. Dėl to grynųjų pinigų keitimo metai turėtų būti laikomi ypatingais, nes apyvartoje esantys nacionalinės valiutos banknotai vis dar gali sudaryti nemažą apyvartoje esančių banknotų dalį;

(6)

Gairių ECB/2006/9 (4) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimtinoms sandorio šalims iš anksto pristatyti eurų banknotai debetuojami tų šalių sąskaitose NCB jų nominaliąja verte, pagal šį „linijinį debetavimo modelį“: bendras iš anksto pristatytų eurų banknotų kiekis debetuojamas trimis lygiomis dalimis Eurosistemos pirmos, ketvirtos ir penktos pagrindinių refinansavimo operacijų po grynųjų pinigų keitimo dienos atsiskaitymo dienomis. Į šį „linijinį debetavimo modelį“ reikia atsižvelgti skaičiuojant grynųjų pinigų keitimo metų pinigų politikos pajamas;

(7)

šis sprendimas yra susijęs su Sprendimu ECB/2010/29 (5), kuris numato, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai išleidžia eurų banknotus. Sprendimu ECB/2010/29 numatomas apyvartoje esančių eurų banknotų paskirstymas nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai daliai ECB kapitale. Juo taip pat ECB skiriama 8 % visos apyvartoje esančių banknotų vertės. Eurų banknotų tarp Eurosistemos narių paskirstymas lemia vidinių Eurosistemos likučių padidėjimą. Atlygis už šiuos vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, turi tiesioginį poveikį kiekvieno Eurosistemos nario pajamoms, todėl turėtų būti reguliuojamas šiuo sprendimu. ECB sukauptos pajamos už jo vidines Eurosistemos pretenzijas nacionaliniams centriniams bankams, susijusias su Europos Centriniam Bankui skirta apyvartoje esančių eurų banknotų dalimi, iš esmės turėtų būti paskirstytos nacionaliniams centriniams bankams pagal Sprendimą ECB/2014/57 (6) proporcingai jų dalims pasirašyto kapitalo rakte tais pačiais finansiniais metais, kai jos sukaupiamos;

(8)

už vidinių Eurosistemos pretenzijų ir įsipareigojimų, susijusių su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynuosius likučius turėtų būti atlyginama naudojant pinigų kainą apibūdinantį objektyvų kriterijų. Šiame kontekste pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, Eurosistemos naudojama pagrindinių refinansavimo operacijų konkursuose, laikoma priimtina;

(9)

grynieji vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, turėtų būti įtraukti į įsipareigojimų bazę apskaičiuojant nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamas pagal ECBS statuto 32 straipsnio 2 dalį, nes jie atitinka apyvartoje esančius banknotus. Palūkanų už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, mokėjimas darys įtaką esminės Eurosistemos pinigų politikos pajamų dalies paskirstymui nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai daliai ECB kapitale. Šie vidiniai Eurosistemos likučiai turėtų būti tikslinami, kad būtų galima laipsniškai suderinti tarpusavyje nacionalinių centrinių bankų balansus bei pelno (nuostolio) ataskaitas. Tikslinimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į kiekvieno NCB į apyvartą išleistų banknotų vertę laikotarpiu iki euro banknotų įvedimo. Šie tikslinimai po to turėtų būti atliekami pagal nustatytą formulę kasmet ne ilgiau kaip penkerius metus;

(10)	vidinių Eurosistemos likučių, susijusių su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinimai apskaičiuoti siekiant atsverti bet kokius reikšmingus nacionalinių centrinių bankų pajamų svyravimus, susidarančius dėl eurų banknotų įvedimo ir paskesnio pinigų politikos pajamų paskirstymo;

(11)	ECBS statuto 32 straipsnyje išdėstytos bendrosios taisyklės taip pat taikomos pajamoms, gautoms nurašius iš apyvartos išimtus eurų banknotus;

(12)

ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalis nurodo, kad nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų suma paskirstoma nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtai ECB kapitalo daliai. Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 7 dalį Valdančioji taryba yra kompetentinga imtis visų kitų 32 straipsniui taikyti reikalingų priemonių. Tai apima kompetenciją atsižvelgti į kitus veiksnius, sprendžiant pajamų, gautų nurašius iš apyvartos išimtus eurų banknotus, paskirstymo klausimą. Šiame kontekste vienodo požiūrio ir teisingumo principai reikalauja atsižvelgti į laikotarpį, kurio metu buvo išleisti iš apyvartos išimtieji eurų banknotai. Todėl šių konkrečių pajamų paskirstymo raktas turi atspindėti tiek atitinkamą ECB kapitalo dalį, tiek emisijos etapo trukmę;

(13)	eurų banknotų išėmimas iš apyvartos turi būti reglamentuotas atskirais sprendimais, kurie turi būti priimti pagal Sprendimo ECB/2003/4 (7) 5 straipsnį;

(14)

pirkimai pagal Sprendimą ECB/2009/16 (8), Europos Centrinio Banko sprendimą ECB/2011/17 (9) ir Sprendimą (ES) 2015/774 (ESB/2015/10) (10), kuriuose numatoma, kad perkamos skolos priemonės, kurias išleido centrinė, regiono ir vietos valdžia bei pripažintos agentūros, bei viešųjų ne finansų bendrovių išleistos pakaitinės skolos priemonės, turėtų būti laikomi generuojančiais pajamas orientacine palūkanų norma,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime:

a)   NCB– valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

b)   kredito įstaiga– a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (11) 4 straipsnio 1 dalyje, prižiūrima kompetentingos institucijos; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą patikrinimai;

c)   įsipareigojimų bazė– apibrėžta įsipareigojimų dalis kiekvieno NCB balanse, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo I priedu;

d)   grynųjų pinigų keitimo diena– diena, kurią eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

e)   grynųjų pinigų keitimo metai– 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis grynųjų pinigų keitimo dieną;

f)   vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais– pretenzijos ir įsipareigojimai, atsirandantys tarp NCB bei ECB ir tarp NCB bei kitų nacionalinių centrinių bankų, taikant Sprendimo ECB/2010/29 4 straipsnį;

g)   pasirašyto kapitalo raktas– procentais išreikštos nacionalinių centrinių bankų dalys ECB pasirašytame kapitale, gautos taikant ECBS statuto 29 straipsnio 1 dalyje nurodytus nacionalinių centrinių bankų indeksus rakte, ir taikomos atitinkamais finansiniais metais;

h)   iš apyvartos išimti eurų banknotai– bet koks eurų banknoto tipas ar serija, kurie buvo išimti iš apyvartos Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu vadovaujantis Sprendimo ECB/2003/4 5 straipsniu;

i)   emisijos etapas– eurų banknoto tipo ar serijos atžvilgiu tai laikotarpis, kuris prasideda tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę įtraukiama pirmoji šio tipo ar serijos eurų banknotų emisija, ir baigiasi tą dieną, kurią į įsipareigojimų bazę įtraukiama paskutinioji šio tipo ar serijos eurų banknotų emisija;

j)   orientacinė palūkanų norma– naujausia galima ribinė palūkanų norma, kuri naudojama Eurosistemos pagrindinių refinansavimo sandorių konkursuose, vykdomuose pagal Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (12) 6 straipsnį. Kai tą pačią dieną atsiskaitoma daugiau negu už vieną pagrindinę refinansavimo operaciją, naudojamas lygiagrečiai atliekamų operacijų ribinės normos paprastasis vidurkis;

k)   atskirtas turtas– kiekvieno NCB balanse apskaitoma turto dalis, laikoma įsipareigojimų bazei padengti, sudaryta vadovaujantis šio sprendimo II priedu;

l)   ataskaitinis laikotarpis– 24 mėnesių laikotarpis, prasidedantis 30 mėnesių prieš grynųjų pinigų keitimo dieną;

m)   kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas– kiekvienos dienos užsienio valiutos keitimo kursas, kuris remiasi kiekvienos dienos kursų skelbimo tvarka tarp Europos centrinių bankų sistemoje ir už jos ribų esančių centrinių bankų, kuri paprastai vyksta 14.15 val. Vidurio Europos laiku (13);

n)   nurašyti– iš apyvartos išimtus eurų banknotus pašalinti iš balanso straipsnio „banknotai apyvartoje“;

o)   emisijos raktas– vidutinis pasirašyto kapitalo raktas iš apyvartos išimtų eurų banknotų tipo ar serijos emisijos etapo metu;

p)   suderintas balansas (SB)– suderintas balansas, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2016/2249 (ECB/2016/34) (14) VIII priede.

2 straipsnis

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais

1.   Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, skaičiuojami kas mėnesį ir įtraukiami į ECB bei nacionalinių centrinių bankų apskaitą pirmąją mėnesio darbo dieną ankstesnio mėnesio paskutinės darbo dienos data.

Kai valstybė narė įsiveda eurą, vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, pagal pirmą pastraipą skaičiuojami ir įtraukiami į ECB bei nacionalinių centrinių bankų apskaitą grynųjų pinigų keitimo dienos data.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, už laikotarpį nuo pirmųjų metų, nuo kurių taikomi pagal ECBS statuto 29 straipsnio 3 dalį kas penkeri metai pakoreguoti dydžiai, sausio 1–31 d. apskaičiuojami pagal pakoreguotą kapitalo pasirašymo raktą, taikomą likučiams, susijusiems su visais praėjusių metų gruodžio 31 dieną apyvartoje buvusiais eurų banknotais.

2.   Už vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su apyvartoje esančiais eurų banknotais, įskaitant tuos, kurie susidaro taikant šio sprendimo 4 straipsnį, atlyginama taikant orientacinę palūkanų normą.

3.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti atlygiai kas ketvirtį sumokami per TARGET2 sistemą.

3 straipsnis

Pinigų politikos pajamų įvertinimo metodas

1.   Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma nustatoma įvertinant faktines pajamas, kurios gaunamos iš jo apskaitoje parodomo atskirto turto. Šios taisyklės išimtys:

a)	laikoma, kad auksas pajamų negeneruoja;

b)

laikoma, kad šios priemonės generuoja pinigų politikos pajamas orientacine palūkanų norma: i) pagal Sprendimą ECB/2009/16 pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai; ii) pagal Sprendimą ECB/2011/17 pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai; iii) pagal Sprendimą (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) pinigų politikos tikslais laikomos centrinės, regioninės ir vietos valdžios bei pripažintų agentūrų išleistos skolos priemonės bei viešųjų ne finansų bendrovių išleistos pakaitinės skolos priemonės.

2.   Kai NCB atskirto turto vertė viršija jo įsipareigojimų bazę arba yra mažesnė už ją, šis skirtumas kompensuojamas šio skirtumo vertei taikant orientacinę palūkanų normą.

4 straipsnis

Vidinių Eurosistemos likučių tikslinimas

1.   Skaičiuojant pinigų politikos pajamas, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami taikant kompensacinę sumą, nustatytą pagal šią formulę:

C = (K – A) × S

kai:

C	kompensacinė suma,
K	kiekvieno NCB suma eurais, kuri gaunama apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu esančių banknotų vidutinę vertę perskaičiavus pagal pasirašyto kapitalo raktą, kai eurą įsivedančios valstybės narės apyvartoje esančių banknotų suma nacionaline valiuta perskaičiuojama į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu,
A	vidutinė kiekvieno NCB banknotų, esančių apyvartoje ataskaitiniu laikotarpiu, vertė eurais, perskaičiuota į eurus kiekvienos ataskaitinio laikotarpio dienos užsienio valiutos keitimo kursu,
S	toks koeficientas kiekvieniems finansiniams metams, pradedant grynųjų pinigų keitimo data: Finansiniai metai Koeficientas Grynųjų pinigų keitimo metai 1 Grynųjų pinigų keitimo metai plius vieneri metai 0,8606735 Grynųjų pinigų keitimo metai plius dveji metai 0,7013472 Grynųjų pinigų keitimo metai plius treji metai 0,5334835 Grynųjų pinigų keitimo metai plius ketveri metai 0,3598237 Grynųjų pinigų keitimo metai plius penkeri metai 0,1817225

2.   Nacionalinių centrinių bankų kompensacinių dydžių suma lygi nuliui.

3.   Kompensacinės sumos skaičiuojamos kiekvieną kartą, kai valstybė narė įsiveda eurą, arba kai keičiamas ECB pasirašyto kapitalo raktas.

4.   Kai NCB prisijungia prie Eurosistemos, jo kompensacinė suma paskirstoma kitiems nacionaliniams centriniams bankams, proporcingai kitų nacionalinių centrinių bankų atitinkamoms dalims pasirašyto kapitalo rakte, su atvirkštiniu ženklu (+/–), ir papildo visas kitiems nacionaliniams centriniams bankams jau galiojančias kompensacines sumas.

5.   Kompensacinės sumos ir šias kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai kiekvieno NCB apskaitoje parodomi grynųjų pinigų keitimo dienos data ir tikslinimo laikotarpio kiekvienų sekančių metų ta pačia data, apskaitos įrašus darant atskirose sąskaitose, kuriose apskaitomi vidiniai Eurosistemos likučiai. Kompensacines sumas subalansuojantys apskaitos įrašai neatlyginami.

6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, įvykus konkretiems įvykiams, susijusiems su banknotų apyvartos modelių pokyčiais, kaip nurodyta šio sprendimo III priede, kiekvieno NCB vidiniai Eurosistemos likučiai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, tikslinami pagal to priedo nuostatas.

7.   Šiame straipsnyje numatyti vidinių Eurosistemos likučių tikslinimai nebetaikomi nuo pirmos šeštųjų metų po atitinkamų grynųjų pinigų keitimo metų dienos.

5 straipsnis

Pinigų politikos pajamų apskaičiavimas ir paskirstymas

1.   ECB kasdien skaičiuoja kiekvieno NCB pinigų politikos pajamas. Skaičiuojama pagal apskaitos duomenis, kuriuos nacionaliniai centriniai bankai pateikia ECB. ECB kas ketvirtį informuoja nacionalinius centrinius bankus apie sukauptas sumas.

2.   Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma patikslinama dydžiu, lygiu visoms už į įsipareigojimų bazę įtrauktus įsipareigojimus sukauptoms, sumokėtoms arba gautoms palūkanoms, ir vadovaujantis Valdančiosios tarybos sprendimu, priimtu pagal ECBS statuto 32 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.

3.   Kiekvieno NCB pinigų politikos pajamų suma paskirstoma proporcingai pasirašyto kapitalo raktui kiekvienų finansinių metų pabaigoje.

6 straipsnis

Pajamų, atsirandančių dėl iš apyvartos išimtų eurų banknotų nurašymo, apskaičiavimas ir paskirstymas

1.   Iš apyvartos išimti eurų banknotai lieka įsipareigojimų bazės dalimi, kol jie yra pakeičiami arba nurašomi, atsižvelgiant į tai, kuris įvykis įvyksta pirmiau.

2.   Valdančioji taryba gali nuspręsti nurašyti iš apyvartos išimtus eurų banknotus; tokiu atveju ji nustato nurašymo dieną ir visą sudarytinų atidėjinių sumą, skirtą tiems iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti.

3.   Iš apyvartos išimti eurų banknotai nurašomi taip:

a)

nurašymo dieną iš ECB ir nacionalinių centrinių bankų balanso straipsnių „Banknotai apyvartoje“ atimama visa iš apyvartos išimtų eurų banknotų, dar esančių apyvartoje, suma. Šiam tikslui faktinės iš apyvartos išimtų eurų banknotų, kurie buvo išleisti į apyvartą, sumos pakoreguojamos iki jų proporcinių sumų, apskaičiuotų pagal emisijos raktą, o skirtumai sureguliuojami tarp ECB ir nacionalinių centrinių bankų;

b)	pakoreguota iš apyvartos išimtų eurų banknotų suma nurašoma iš balanso straipsnio „Banknotai apyvartoje“ į nacionalinių centrinių bankų pelno (nuostolio) ataskaitas;

c)	kiekvienas NCB sudaro atidėjinius, skirtus iš apyvartos išimtiems eurų banknotams, kurie, kaip tikimasi, dar gali būti pakeisti. Atidėjiniai atitinka atitinkamo NCB dalį visoje atidėjinių sumoje, apskaičiuotą naudojant emisijos raktą.

4.   Iš apyvartos išimti eurų banknotai, kurie pakeičiami po nurašymo datos, įtraukiami į juos priėmusio NCB apskaitą. Iš apyvartos išimtų eurų banknotų įplaukos bent kartą per metus perskirstomos tarp nacionalinių centrinių bankų taikant emisijos raktą, o skirtumai tarp jų apmokami. Kiekvienas NCB atima proporcinę sumą iš savo atidėjinių arba, jei įplaukos viršija atidėjinius – įtraukia atitinkamas išlaidas į savo pelno (nuostolio) ataskaitą.

5.   Valdančioji taryba kasmet peržiūri visą atidėjinių sumą.

7 straipsnis

Panaikinimas

1.   Sprendimas ECB/2010/23 panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintąjį sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja 2016 m. gruodžio 31 d.

---

(1)  2010 m. lapkričio 25 d. Sprendimas ECB/2010/23 dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (OL L 35, 2011 2 9, p. 17).

(2)  Žr. IV priedą.

(3)  1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 974/98 dėl euro įvedimo (OL L 139, 1998 5 11, p. 1).

(4)  2006 m. liepos 14 d. Gairės ECB/2006/9 dėl tam tikrų pasiruošimų grynųjų pinigų keitimui į eurą bei dėl eurų banknotų ir monetų išankstinio pristatymo bei išankstinio subpristatymo ne euro zonoje (OL L 207, 2006 7 28, p. 39).

(5)  2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimas ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (OL L 35, 2011 2 9, p. 26).

(6)  2014 m. gruodžio 15 d. Sprendimas ECB/2014/57 dėl tarpinio Europos Centrinio Banko pajamų paskirstymo (OL L 53, 2015 2 25, p. 24).

(7)  2003 m. kovo 20 d. Sprendimas ECB/2003/4 dėl euro banknotų nominalų, specifikacijų, atkūrimo, keitimo ir išėmimo iš apyvartos (OL L 78, 2003 3 25, p. 16).

(8)  2009 m. liepos 2 d. Sprendimas ECB/2009/16 dėl padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (OL L 175, 2009 7 4, p. 18).

(9)  2011 m. lapkričio 3 d. Sprendimas ECB/2011/17 dėl antrosios padengtų obligacijų pirkimo programos įgyvendinimo (OL L 297, 2011 11 16, p. 70).

(10)  2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10) (OL L 121, 2015 5 14, p. 20).

(11)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(12)  2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

(13)  Nurodant Vidurio Europos laiką atsižvelgiama į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko.

(14)  2016 m. lapkričio 3 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 37).

---

---

---

---

---

20.12.2016

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 347/37

---

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2016/2249

2016 m. lapkričio 3 d.

dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34)

(nauja redakcija)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko (ECB) bendrosios tarybos įnašą pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 46 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią įtraukas,

kadangi:

(1)	Gairės ECB/2010/20 (1) keletą kartų buvo iš esmės pakeistos. Kadangi reikalingi nauji pakeitimai, siekiant aiškumo šios gairės turėtų būti išdėstytos nauja redakcija;

(2)	Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) taikomi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 15 straipsnyje numatyti atskaitomybės reikalavimai;

(3)	vadovaudamasi ECBS statuto 26 straipsnio 3 dalimi, Vykdomoji valdyba analizės ir veiklos tikslais sudaro ECBS konsoliduotą balansą;

(4)	vadovaudamasi ECBS statuto 26 straipsnio 4 dalimi, Statuto 26 straipsniui taikyti Valdančioji taryba nustato nacionalinių centrinių bankų atliekamų operacijų apskaitą ir atskaitomybę standartizuojančias būtinas taisykles;

(5)

atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti skelbiamose nacionalinių centrinių bankų metinėse finansinėse ataskaitose,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

1.   Šiose gairėse:

a)

    NCB – valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

b)

    Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslai – tikslai, dėl kurių ECB, vadovaudamasis ECBS statuto 15 ir 26 straipsniais, sudaro I priede išvardytas finansines ataskaitas;

c)

    atskaitingasis subjektas – ECB arba NCB;

d)

    ketvirčio perkainojimo diena – paskutinė kalendorinio ketvirčio diena;

e)

    grynųjų pinigų keitimo metai – 12 mėnesių laikotarpis nuo datos, kai eurų banknotai ir monetos įgyja teisėtos mokėjimo priemonės statusą valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

f)

    banknotų paskirstymo raktas – procentiniai santykiai, gaunami atsižvelgiant į ECB dalį visoje eurų banknotų emisijoje ir taikant pasirašyto kapitalo raktą nacionalinių centrinių bankų daliai visoje šioje eurų banknotų emisijoje, kaip numatyta Sprendime ECB/2010/29 (2);

g)

    konsolidavimas – apskaitos procesas, pagal kurį įvairių atskirų juridinių asmenų finansiniai duomenys sujungiami tarsi jie būtų vieno asmens;

h)

    kredito įstaiga: a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 575/2013 (3) 4 straipsnio 1 dalyje, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba b) kita kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi panašūs į kompetentingos institucijos priežiūrą patikrinimai;

2.   Kitų techninių šiose Gairėse vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos II priede.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šios gairės ECB ir nacionaliniams centriniams bankams yra taikomos Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tikslais.

2.   Šių gairių taikymo sritis apima tik ECBS statute nustatytą Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarką. Todėl jos netaikomos nacionalinių centrinių bankų nacionalinei atskaitomybei ir finansinėms ataskaitoms. Siekiant užtikrinti Eurosistemos ir nacionalinių tvarkų suderinamumą ir palyginamumą, rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai, sudarydami savo nacionalines ataskaitas ir finansinę atskaitomybę, kiek įmanoma labiau vadovautųsi šiose gairėse nustatytomis taisyklėmis.

3 straipsnis

Kokybinės savybės

Taikomos šios kokybinės savybės:

1.

ekonominė realybė ir skaidrumas: apskaitos metodai ir finansinė atskaitomybė atspindi ekonominę realybę, yra skaidrūs ir atitinka kokybines suprantamumo, tinkamumo, patikimumo ir palyginamumo savybes. Sandoriai įtraukiami į apskaitą ir pateikiami atskaitomybėje atsižvelgiant ne tik į jų teisinę formą, bet ir į jų turinį bei ekonominę realybę;

2.

atsargumas: turtas ir įsipareigojimai vertinami bei pajamos pripažįstamos apdairiai. Šiose gairėse tai reiškia, kad nerealizuotasis prieaugis nėra pripažįstamas pajamomis ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o įrašomas tiesiai į perkainojimo sąskaitą, ir kad nerealizuotasis nuostolis metų gale įrašomas į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jis viršija ankstesnį perkainojimo prieaugį, įrašytą atitinkamoje perkainojimo sąskaitoje. Paslėpti rezervai arba sąmoningai klaidingai rodomi duomenys balanse bei pelno (nuostolio) ataskaitoje yra nesuderinami su atsargumo principu;

3.

reikšmingumas: nukrypimai nuo apskaitos taisyklių, įskaitant ir turinčius reikšmės atskirų nacionalinių centrinių bankų ir ECB pelno (nuostolio) ataskaitų apskaičiavimui, galimi tik tuomet, jei šiuos nukrypimus galima pagrįstai laikyti nereikšmingais bendrame kontekste ir pateikiant atskaitingojo subjekto finansines ataskaitas;

4.	nuoseklumas ir palyginamumas: balanso vertinimo ir pajamų pripažinimo kriterijai Eurosistemoje taikomi nuosekliai, vadovaujantis bendrumo ir tęstinumo principais, siekiant užtikrinti finansinės atskaitomybės duomenų palyginamumą.

4 straipsnis

Pagrindiniai apskaitos principai

Taikomi šie pagrindiniai apskaitos principai:

1.	veiklos tęstinumas – apskaita tvarkoma vadovaujantis prielaida, kad veikla ateityje nenutrūks;

2.	kaupimo principas – pajamos ir išlaidos pripažįstamos tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jos buvo uždirbtos arba patirtos, o ne tada, kai jos buvo gautos arba sumokėtos;

3.

įvykiai po balanso – turtas ir įsipareigojimai tikslinami įvykiais, įvykusiais tarp metinio balanso sudarymo dienos ir dienos, kurią atitinkami valdymo organai patvirtina finansines ataskaitas, jeigu šie įvykiai turi įtakos turto arba įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną. Jeigu įvykiai po balanso sudarymo dienos neturi įtakos turto ir įsipareigojimų būklei balanso sudarymo dieną, tačiau yra tokie svarbūs, kad jų neatskleidimas turėtų reikšmės finansinių ataskaitų naudotojams jas tinkamai įvertinti ir priimti sprendimus, turtas ir įsipareigojimai nėra tikslinami, bet minėtieji įvykiai yra atskleidžiami.

5 straipsnis

Ekonominis ir pinigų (atsiskaitymų) metodai

1.   Užsienio valiutų keitimo sandoriai, finansinės priemonės užsienio valiuta ir susijusios sukauptos sumos įtraukiamos į apskaitą taikant ekonominį metodą. Šiam metodui įgyvendinti sukurti du skirtingi būdai:

a)	„įprastas metodas“, kaip išdėstyta III ir IV skyriuose ir III priede; ir

b)	„alternatyvusis metodas“, kaip išdėstyta III priede.

2.   Vertybinių popierių, įskaitant nuosavybės priemonių, sandoriai užsienio valiuta ir toliau gali būti apskaitomi taikant pinigų (atsiskaitymų) metodą. Susijusios sukauptos palūkanos, įskaitant premijas arba nuolaidas, įrašomos kiekvieną dieną nuo neatidėliotino atsiskaitymo datos.

3.   Nacionaliniai centriniai bankai gali naudoti ekonominį, arba pinigų (atsiskaitymų) metodą parodyti bet kuriuos eurais išreikštus sandorius, finansines priemones ir susijusias sukauptas sumas.

4.   Išskyrus ketvirčio pabaigos ir metų pabaigos ataskaitų patikslinimus ir duomenis, atskleistus straipsniuose „Kitas turtas“ ir „Kiti įsipareigojimai“, kasdieninėje finansinėje atskaitomybėje pateiktos sumos Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais rodo tik grynųjų pinigų judėjimą balanso straipsniuose. Ketvirčio pabaigoje ir metų pabaigoje amortizacija taip pat įtraukiama į vertybinių popierių balansinę vertę.

6 straipsnis

Turto ir įsipareigojimų pripažinimas

Finansinis arba kitas turtas, arba įsipareigojimas atskaitingo subjekto balanse pripažįstamas tik tada, jeigu jis atitinka visas šias sąlygas:

1.	tikėtina, kad su turtu arba įsipareigojimu susijusią būsimą ekonominę naudą atskaitingasis subjektas ateityje gaus arba perduos;

2.	iš esmės visos rizikos ir atlygiai, susiję su turtu arba įsipareigojimu, buvo perduoti atskaitingajam subjektui;

3.	galima patikimai įvertinti atskaitingojo subjekto turto kainą arba vertę, arba įsipareigojimo dydį.

II SKYRIUS

BALANSO STRUKTŪRA IR VERTINIMO TAISYKLĖS

7 straipsnis

Balanso struktūra

ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansai Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais sudaromi pagal IV priede nustatytą struktūrą.

8 straipsnis

Atidėjiniai užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms

Tinkamai atsižvelgdamas į nacionalinių centrinių bankų veiklos pobūdį, NCB savo balanse gali sudaryti atidėjinius užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms. NCB sprendžia dėl atidėjinių dydžio ir panaudojimo remdamasis pagrįstai įvertinta NCB prisiimta rizika.

9 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1.   Jeigu IV priede nenurodyta kitaip, balanso straipsniai vertinami einamaisiais rinkos kursais ir kainomis.

2.   Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai (išskyrus vertybinius popierius, klasifikuojamus kaip laikomus iki išpirkimo termino, neapyvartinius vertybinius popierius ir pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, apskaitomus amortizuota savikaina), taip pat finansinės priemonės, balansinės ir nebalansinės, perkainojami pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas ketvirčio perkainojimo dieną. Tai nekliudo atskaitingiems subjektams vidiniais tikslais savo portfelius perkainoti dažniau su sąlyga, kad per ketvirtį balansų straipsnius jie parodo tik sandorio verte.

3.   Neskiriami aukso kainos ir valiutos perkainojimo skirtumai, tačiau bendras aukso perkainojimo skirtumas apskaitomas remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Užsienio valiuta, įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius, atskirai perkainojama pagal kiekvieną užsienio valiutą. Taikant šį straipsnį, turimos specialiosios skolinimosi teisės (SST), įskaitant paskirtąsias individualias užsienio valiutos pozicijas, kurios sudaro SST krepšelį, laikomos viena pozicija. Vertybiniai popieriai atskirai perkainojami pagal kiekvieną kodą, t. y. tą patį tarptautinį vertybinių popierių identifikavimo numerį / rūšį, o susiję pasirinkimo sandoriai vertinimo tikslais neatskiriami. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai arba vertybiniai popieriai, įtraukti į straipsnius „Kitas finansinis turtas“ arba „Kita“, laikomi atskira pozicija.

4.   Perkainojimo įrašai kito ketvirčio pabaigoje anuliuojami, išskyrus nerealizuotuosius nuostolius, kurie metų pabaigoje įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą; ketvirčio eigoje visi sandoriai ataskaitose įrašomi sandorio kainomis ir kursais.

5.   Pinigų politikos tikslais laikomi apyvartiniai vertybiniai popieriai laikomi atskira pozicija ir vertinami pagal rinkos kainą arba amortizuota savikaina (sumažintą vertės sumažėjimu), atsižvelgiant į pinigų politikos reikalavimus.

6.   Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki termino pabaigos, laikomi atskira pozicija, ir vertinami amortizuota savikaina (sumažintą vertės sumažėjimu). Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino ir neapyvartiniai vertybiniai popieriai, gali būti parduoti terminui nepasibaigus, kai įvyksta bet kuris iš šių įvykių:

a)	jei parduodamas kiekis laikomas nereikšmingu lyginant su visu iki išpirkimo termino laikomų vertybinių popierių portfelio dydžiu;

b)	jei vertybiniai popieriai parduodami per vieną mėnesį iki išpirkimo termino datos;

c)	išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, žymiai pablogėjus emitento kreditingumui.

10 straipsnis

Grįžtamieji sandoriai

1.   Grįžtamasis sandoris, sudarytas pagal atpirkimo sandorį, apskaitoje parodomas kaip gautas įkeitimu užtikrintas kitos sandorio šalies indėlis balanso įsipareigojimų dalyje, o straipsnis, kuris buvo pateiktas kaip įkaitas, ir toliau lieka balanso turto dalyje. Parduotus vertybinius popierius, kurie pagal atpirkimo sandorius turi būti atpirkti atgal, atpirkti turintis atskaitingasis subjektas ir toliau laiko turtu, priklausančiu tam pačiam portfeliui, iš kurio jie buvo parduoti.

2.   Grįžtamasis sandoris, sudarytas pagal atvirkštinį atpirkimo sandorį, apskaitant paskolos sumą parodomas balanso turto dalyje kaip banko suteikta įkeitimu užtikrinta paskola. Pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius įsigyti vertybiniai popieriai nėra perkainojami, o lėšas skolinantis atskaitingasis subjektas dėl to susidarančio pelno arba nuostolio negali įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą.

3.   Vertybinių popierių skolinimo sandorių atveju vertybiniai popieriai išlieka skolintojo balanse. Vertybinių popierių skolinimo sandoriai, kai įkaitas teikiamas grynaisiais pinigais, apskaitomi tokiu pat būdu kaip ir atpirkimo operacijos. Vertybinių popierių skolinimo sandoriai, kai įkaitas teikiamas vertybiniais popieriais, įrašomi į balansą tik jei grynieji pinigai:

a)	pateikiami kaip atsiskaitymo proceso dalis ir

b)	lieka skolintojo arba skolininko sąskaitoje.

Gavėjas parodo įsipareigojimą už vertybinių popierių grąžinimą, jeigu per tą laiką vertybiniai popieriai buvo parduoti.

4.   Įkeitimu užtikrinti aukso sandoriai laikomi atpirkimo sandoriais. Su šiais įkeitimu užtikrintais sandoriais susiję aukso srautai finansinėse ataskaitose neįrašomi, o skirtumas tarp neatidėliotinos ir išankstinės sandorio kainų į apskaitą įtraukiamas taikant kaupimo principą.

5.   Grįžtamieji sandoriai, įskaitant vertybinių popierių skolinimo sandorius, sudaryti pagal automatizuotą vertybinių popierių skolinimo programą, balanse apskaitomi ne rečiau kaip ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, jeigu įkaitas pateikiamas grynaisiais pinigais atitinkamo NCB arba ECB sąskaitoje ir jei šie grynieji pinigai vis dar neinvestuoti.

11 straipsnis

Apyvartinės nuosavybės priemonės

1.   Šis straipsnis taikomas apyvartinių nuosavybės priemonių, t. y. nuosavybės akcijų arba nuosavybės fondų, apskaitai, nepriklausomai nuo to, ar sandoriai sudaryti tiesiogiai paties atskaitingojo subjekto, ar per jo tarpininką, išskyrus veiklą dėl pensijų fondų, dalyvavimo teises, investavimą į dukterines ar kontroliuojamas bendroves.

2.   Nuosavybės priemonės užsienio valiuta ir parodytos straipsnyje „kitas turtas“ neįtraukiamos į bendrąją valiutos poziciją, bet įskaičiuojamos į atskirą valiutos poziciją. Susijęs užsienio valiutos prieaugis ir nuostolis gali būti apskaičiuojamas taikant grynojo vidurkinio kurso metodą arba vidurkinio kurso metodą.

3.   Nuosavybės portfeliai perkainojami pagal 9 straipsnio 3 dalį. Perkainojimas atliekamas atskirai pagal kiekvieną priemonę. Nuosavybės fondai perkainojami taikant grynąjį metodą, o ne pagal atskiras akcijas. Negalima atlikti skirtingų nuosavybės akcijų arba skirtingų nuosavybės fondų perkainojimo rezultatų tarpusavio užskaitos.

4.   Sandoriai balanse įrašomi sandorio kaina.

5.   Tarpininkams sumokėti komisiniai gali būti apskaitomi kaip sandorio išlaidos, įtraukiamos į turto įsigijimo vertę, arba kaip išlaidos pelno (nuostolio) ataskaitoje.

6.   Nupirktų dividendų suma įtraukiama į nuosavybės priemonės įsigijimo vertę. Iki dividendų gavimo nupirktų dividendų suma gali būti parodoma kaip atskiras straipsnis.

7.   Su dividendais susijusios sukauptos sumos nėra įtraukiamos į apskaitą periodo pabaigoje, kadangi jos jau yra atspindėtos nuosavybės priemonių rinkos kainoje, išskyrus priemones, kurių kaina nurodyta be teisės gauti dividendus.

8.   Teisių į nuosavybės priemones suteikimas parodomas kaip atskiras turtas, jas suteikus. Įsigijimo vertė apskaičiuojama atsižvelgiant į esamą vidurkinę nuosavybės kainą, naujų įsigijimų iš anksto nustatytą kainą ir proporciją tarp esamų ir naujų nuosavybės priemonių. Galima alternatyva: teisės kainą galima nustatyti atsižvelgiant į šios teisės vertę rinkoje, esamą vidurkinę nuosavybės priemonės kainą ir nuosavybės priemonės rinkos kainą iki teisės į šią priemonę suteikimo.

12 straipsnis

Apsidraudimas nuo vertybinių popierių palūkanų normos rizikos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis

1.   Apsidraudimas nuo vertybinių popierių palūkanų normos rizikos išvestine finansine priemone atliekamas sukuriant tokią išvestinę priemonę, kad garantuojamų vertybinių popierių tikrosios vertės pokytis būtų įskaitytas į tikėtiną jos tikrosios vertės pokytį, kylantį dėl besikeičiančių palūkanų normų.

2.   Nuo rizikos apdraustos priemonės ir rizikos draudimo priemonės yra pripažįstamos ir traktuojamos pagal šiose gairėse nustatytas bendrąsias nuostatas, vertinimo taisykles, pajamų pripažinimo ir konkrečioms priemonėms taikomus reikalavimus.

3.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio 2 dalies, 9 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 1 ir 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies b punkto ir 2 dalies d punkto ir 17 straipsnio 2 dalies, vertinant nuo rizikos apdraustus vertybinius popierius ir apdraudžiančias išvestines priemones alternatyviai gali būti taikomos šios nuostatos:

a)

vertybiniai popieriai ir išvestinės priemonės perkainojami ir įrašomi balanse jų rinkos vertėmis kiekvieno ketvirčio pabaigoje. Nuo rizikos apdraustų priemonių ir rizikos draudimo priemonių nerealizuotojo prieaugio arba nuotolių grynoji suma vertinama šiuo asimetrišku būdu: i) grynasis nerealizuotasis nuostolis metų pabaigoje įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą, ir likusiam nuo rizikos apdraustos priemonės laikotarpiui rekomenduojama jį amortizuoti ir ii) grynasis nerealizuotasis prieaugis įrašomas perkainojimo sąskaitoje ir kitą perkainojimo dieną anuliuojamas.

b)

Nuo rizikos apdrausti jau turimi vertybiniai popieriai: jei nuo rizikos apdraustų vertybinių popierių vidurkinė kaina vertybinių popierių apdraudimo nuo rizikos momentu skiriasi nuo jų rinkos kainos, taikomos šios nuostatos: i) nerealizuotasis vertybinių popierių prieaugis tą dieną įrašomas į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotasis nuostolis apskaitomas pelno (nuostolio) ataskaitoje; ir ii) a punkto nuostatos taikomos rinkos verčių pokyčiams nuo dienos, kai prasidėjo draudimo nuo rizikos santykiai.

c)	Rekomenduojama neamortizuotų premijų ir nuolaidų likutį, buvusį apdraudimo nuo rizikos dieną, amortizuoti per likusį nuo rizikos apdraustos priemonės laikotarpį.

4.   Jei draudimo nuo rizikos apskaita nutraukiama, nuo nutraukimo dienos atskaitingojo subjekto apskaitoje esantys vertybiniai popieriai ir išvestinės priemonės pagal šių gairių bendrąsias taisykles vertinami kaip atskiros priemonės.

5.   3 dalyje nurodytos alternatyvios taisyklės gali būti taikomos tik jei yra tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

Apdraudžiant nuo rizikos yra oficialūs dokumentai, parodantys apdraudimo nuo rizikos santykį ir rizikos valdymo tikslą bei apdraudimo nuo rizikos strategiją. Šie dokumentai apima visą šią informaciją: i) kaip draudimo nuo rizikos priemonė naudojamos išvestinės priemonės identifikavimo dokumentas; ii) susijusių nuo rizikos apdraustų vertybinių popierių identifikavimo dokumentas; ir iii) išvestinės priemonės efektyvumo kompensuoti vertybinių popierių tikrosios vertės pokyčius, atsirandančius dėl palūkanų normų rizikos, įvertinimas.

b)

Tikėtina, kad draudimas nuo rizikos yra labai efektyvus, ir draudimo nuo rizikos efektyvumą galima patikimai išmatuoti. Turi būti įvertintas būsimas ir buvęs efektyvumas. Rekomenduojama, kad: i) būsimas efektyvumas turėtų būti matuojamas lyginant nuo rizikos apdraustų vertybinių popierių buvusią tikrąją vertę su nuo rizikos apdraudžiančios priemonės buvusia tikrąja verte arba parodant didelę statistinę koreliaciją tarp nuo rizikos apdraustų vertybinių popierių tikrosios vertės ir nuo rizikos apdraudžiančios priemonės tikrosios vertės; ir ii) buvęs efektyvumas turėtų būti parodomas, jei santykis tarp vertybinių popierių, kurių rizika apdrausta, faktinio prieaugio (nuostolio) ir riziką apdraudžiančių priemonių yra nuo 80 % iki 125 %.

6.   Vertybinių popierių grupės draudimui nuo rizikos taikomos šios nuostatos: vertybiniai popieriai su panašia palūkanų norma gali būti apibendrinti ir gali būti apdrausti nuo rizikos kaip grupė tik tada, jei jie tenkina visas šias sąlygas:

a)	tai panašios trukmės vertybiniai popieriai;

b)	vertybinių popierių grupės būsimo ir buvusio efektyvumo rezultatai yra teigiami;

c)	tikėtina, kad kiekvieno grupės vertybinio popieriaus tikrosios vertės pokytis, atsirandantis dėl apdraustos rizikos yra daugmaž proporcingas vertybinių popierių grupės visos tikrosios vertės pokyčiui, atsirandančiam dėl apdraustos rizikos.

13 straipsnis

Sintetinės priemonės

1.   Priemonės, sujungtos tam, kad būtų sudaryta sintetinė priemonė, pripažįstamos ir jų apskaita tvarkoma atskirai nuo kitų priemonių, laikantis šiose gairėse nustatytų bendrųjų nuostatų, vertinimo taisyklių, pajamų pripažinimo ir konkrečioms priemonėms taikomų reikalavimų.

2.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio b punkto, 9 straipsnio 4 dalies, 15 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies, sintetinių priemonių vertinimui gali būti taikomos šios alternatyvios taisyklės:

a)

priemonių, sujungtų tam, kad būtų sudaryta sintetinė priemonė, nerealizuotojo prieaugio ir nuostolio tarpusavio užskaitymas atliekamas metų pabaigoje. Tokiu atveju grynasis nerealizuotasis prieaugis įrašomas į perkainojimo sąskaitą. Grynieji nerealizuotieji nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius grynuosius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;

b)	vertybiniai popieriai, laikomi kaip sintetinės priemonės dalis, yra ne viso šių vertybinių popierių paketo dalis, o atskiro paketo dalis;

c)	nerealizuotieji nuostoliai, metų pabaigoje įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, ir atitinkamas nerealizuotasis prieaugis atskirai amortizuojami paskesniais metais.

3.   Jei viena iš sujungtų priemonių baigia galioti, yra parduodama, baigiasi jos trukmė arba ja pasinaudojama, atskaitingasis subjektas toliau nebetaiko 2 dalyje nurodytų alternatyvių taisyklių ir bet koks neamortizuotas vertės prieaugis, kredituotas pelno (nuostolio) ataskaitoje ankstesniais metais, nedelsiant anuliuojamas.

4.   2 dalyje nurodytos alternatyvios taisyklės gali būti taikomos tik jei yra tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	atskiros priemonės yra valdomos kaip viena jungtinė priemonė ir jų pelningumas yra vertinamas kaip vienos jungtinės priemonės, remiantis rizikos valdymo arba investavimo strategija;

b)	pradinio pripažinimo metu atskiros priemonės yra suskirstytos ir pažymėtos kaip sintetinė priemonė;

c)	taikomos alternatyvios taisyklės panaikina arba žymiai sumažina vertinimo nesuderinamumą (vertinimo neatitikimą), kuris atsirastų, jei būtų taikomos šiose gairėse atskiroms priemonėms nustatytos bendrosios taisyklės;

d)	yra oficialūs dokumentai, leidžiantys patikrinti, kad yra tenkinamos a, b ir c punktuose nustatytos sąlygos.

14 straipsnis

Banknotai

1.   Kad būtų įgyvendintas ECBS statuto 49 straipsnis, NCB turimi kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, banknotai apskaitomi ne kaip apyvartoje esantys banknotai, bet kaip vidiniai Eurosistemos likučiai. Kitų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, banknotų tvarkymo procedūra yra tokia:

a)

NCB, gaunantis kito NCB išleistus euro zonos nacionalinės valiutos vienetais išreikštus banknotus, kiekvieną dieną informuoja emisijos NCB apie keitimui pateiktų banknotų vertę, išskyrus jeigu konkrečios dienos apimtis yra maža. Emisiją atlikęs NCB išduoda atitinkamą mokėjimą gaunančiam NCB per TARGET2 sistemą; ir

b)	gavus pirmiau minėtą pranešimą, emisijos NCB apskaitoje patikslinami straipsnio „Banknotai apyvartoje“ duomenys.

2.   Nacionalinių centrinių bankų balansų straipsnio „Banknotai apyvartoje“ sumą sudaro trys sudedamosios dalys:

a)

netikslinta eurų banknotų apyvartoje vertė, įskaitant grynųjų pinigų keitimo metais banknotus nacionalinės euro zonos valiutos vienetais eurą įsivedančiam NCB, kuri apskaičiuojama pagal vieną iš šių dviejų metodų:   A metodas: B = P – D – N – S   B metodas: B = I – R – N Kai: B – netikslinta „Banknotų apyvartoje“ vertė; P – pagamintų arba iš spausdintojo ar kitų nacionalinių centrinių bankų gautų banknotų vertė; D – sunaikintų banknotų vertė; N – emisijos NCB nacionalinių banknotų, kuriuos turi kiti nacionaliniai centriniai bankai (apie kuriuos pranešta; bet kurie dar neišsiųsti), vertė; I – į apyvartą išleistų banknotų vertė; R – gautų banknotų vertė; S – atsargose (saugykloje) laikomų banknotų vertė;

b)	atimama nepatenkintų pretenzijų IPI banko, vykdančio Išplėstinės pasaugos inventorizacijos (IPI) programą, suma, jei perleidžiama su IPI programa susijusių banknotų nuosavybės teisė;

c)	pridedama arba atimama patikslinimų suma, gauta pritaikius banknotų paskirstymo raktą.

III SKYRIUS

PAJAMŲ PRIPAŽINIMAS

15 straipsnis

Pajamų pripažinimas

1.   Pajamų pripažinimui taikomos šios taisyklės:

a)	realizuotosios pajamos ir realizuotosios išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą;

b)	nerealizuotasis prieaugis nepripažįstamas pajamomis, tačiau įtraukiamas tiesiogiai į perkainojimo sąskaitas;

c)	metų pabaigoje nerealizuotieji nuostoliai įtraukiami į pelno (nuostolių) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnius perkainojimo prieaugius, įrašytus į atitinkamą perkainojimo sąskaitą;

d)	nerealizuotieji nuostoliai, įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, negali būti kompensuojami paskesniais metais susidariusiu nauju nerealizuotuoju prieaugiu;

e)	nerealizuotasis nuostolis, patirtas dėl vertybinio popieriaus, valiutos ar aukso pozicijos perkainojimo, negali būti padengiamas kitų vertybinių popierių, kitos valiutos ar aukso nerealizuotuoju prieaugiu;

f)	metų pabaigoje nuostoliai dėl vertės sumažėjimo įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą ir neanuliuojami paskesniais metais, nebent vertės sumažėjimas sumažėja ir šis sumažėjimas gali būti susietas su stebimu įvykiu, kuris įvyko po to, kai vertės sumažėjimas buvo apskaitytas pirmą kartą.

2.   Išleistų į apyvartą ir įsigytų vertybinių popierių premija arba nuolaida apskaičiuojama ir apskaitoje parodoma kaip palūkanų pajamų dalis bei amortizuojama per likusį sutartinį laikotarpį iki vertybinių popierių išpirkimo taikant tiesinį metodą arba vidaus grąžos normos (IRR) (angl. internal rate of return, IRR) metodą. IRR metodas yra privalomas diskontuotų vertybinių popierių atžvilgiu, kai nuo šių vertybinių popierių įsigijimo iki jų išpirkimo yra daugiau nei vieneri metai.

3.   Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais, pvz. mokėtinos palūkanos ir amortizuotos premijos ir (arba) nuolaidos užsienio valiuta, apskaičiuojamos ir įrašomos sąskaitose kiekvieną dieną, remiantis naujausiais turimais kursais. Sukauptos sumos, susijusios su finansiniu turtu ir įsipareigojimais eurais, apskaičiuojamos ir įrašomos sąskaitose ne rečiau kaip kas ketvirtį. Sukauptos sumos kituose straipsniuose apskaičiuojamos ir įrašomos sąskaitose ne rečiau kaip kartą per metus.

4.   Nepriklausomai nuo sukauptų sumų apskaičiavimo dažnumo, tačiau atsižvelgiant į išimtis, nustatytas 5 straipsnio 4 dalyje, atskaitingi subjektai duomenis ketvirčio metu teikia sandorio verte.

5.   Sukauptos sumos užsienio valiuta perskaičiuojamos pagal įrašymo dienos valiutų kursus ir turi įtakos valiutos pozicijai.

6.   Paprastai per metus sukauptų sumų apskaičiavimui galima taikyti vietos praktiką (t. y. galima skaičiuoti iki ketvirčio paskutinės darbo dienos arba paskutinės kalendorinės dienos). Tačiau metų pabaigoje privaloma ataskaitinė diena yra gruodžio 31 d.

7.   Valiutos pardavimai, dėl kurių keičiasi konkrečios valiutos pozicija, gali lemti realizuotus užsienio valiutos prieaugius ar nuostolius.

16 straipsnis

Sandorių kaina

1.   Sandorių kainai taikomos šios bendrosios taisyklės:

a)	vidurkinės kainos metodas taikomas aukso, užsienio valiutos priemonių ir vertybinių popierių kasdienėje apskaitoje apskaičiuojant parduotų priemonių įsigijimo vertę, atsižvelgiant į keitimo kurso ir (arba) kainų svyravimus;

b)	turto arba įsipareigojimų vidurkinė kaina sumažinama arba padidinama nerealizuotojo nuostolio suma, kuri metų pabaigoje įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą;

c)

įsigyjant vertybinius popierius su atkarpa, nupirktos atkarpos pajamų suma apskaitoje parodoma kaip atskiras straipsnis. Įsigyjant vertybinius popierius užsienio valiuta, nupirkta atkarpos išmokos suma įtraukiama į šios valiutos poziciją, tačiau ši suma nedaro įtakos vertybinio popieriaus vidurkinei kainai ar valiutos vidurkiniam kursui.

2.   Vertybiniams popieriams taikomos šios specialios taisyklės:

a)	sandoriai apskaitoje įrašomi sandorio kaina ir į finansines sąskaitas įrašomi švaria kaina;

b)	atlygiai už saugojimo ir tvarkymo paslaugas, mokesčiai už einamąsias sąskaitas ir kitos netiesioginės išlaidos neįskaitomi į sandorio kainą ir turi būti įrašomi pelno (nuostolio) ataskaitoje. Šios išlaidos neįtraukiamos į atitinkamo turto vidurkinę kainą;

c)	pajamos apskaitoje įrašomos bendra suma kartu su gražintinomis sumomis ir kitais mokesčiais, kurie apskaitomi atskirai;

d)

skaičiuojant vertybinio popieriaus vidutinę įsigijimo kainą: i) visi dienos pirkimai pagal jų įsigijimo kainą pridedami prie praėjusios dienos pozicijos, taip apskaičiuojama nauja svertinė vidurkinė kaina, prieš pridedant tos pačios dienos pardavimus, arba ii) skaičiuojant patikslintą vidurkinę kainą, gali būti naudojami atskiri vertybinių popierių pirkimai ir pardavimai ta tvarka, kuria jie vyko dienos metu.

3.   Auksui ir užsienio valiutai taikomos šios specialios taisyklės:

a)	sandoriai užsienio valiuta, nedarantys poveikio šios valiutos pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties arba atsiskaitymo dienos keitimo kursą, ir nedaro poveikio šios pozicijos įsigijimo vertei;

b)	sandoriai užsienio valiuta, kurie daro poveikį šios valiutos pozicijai, perskaičiuojami į eurus taikant sutarties dienos keitimo kursą;

c)	laikoma, kad pagrindinių sumų sumokėjimas pagal grįžtamuosius vertybinių popierių sandorius užsienio valiuta ar auksu nedaro poveikio tos valiutos ar aukso pozicijai;

d)	faktiniai pinigų gavimai ir mokėjimai perskaičiuojami atsiskaitymo dienos keitimo kursu;

e)

ilgosios pozicijos atveju, nustatant naują svertinį vidurkinį kursą, dienos valiutos ir aukso grynieji įsigijimai tos dienos atskirų valiutų ir aukso vidurkine įsigijimo verte pridedami prie praėjusios dienos atitinkamų pozicijų. Grynųjų pardavimų atveju, realizuotosios pajamos arba išlaidos apskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusios dienos atitinkamos valiutos arba aukso grynosios pozicijos vidurkinį kursą arba kainą ir šis vidurkinis kursas arba kaina išlieka nepakitę. Dėl vidurkinių dienos pirkimų ir pardavimų kursų arba aukso kainų skirtumų taip pat gaunamos realizuotosios pajamos arba išlaidos. Jeigu užsienio valiutos arba aukso pozicija yra neigiama, pirmiau minėtas metodas taikomas atvirkštine tvarka. Todėl įsipareigojimų pozicijos vidurkinei kainai įtaką daro grynieji pardavimai, o grynieji įsigijimai sumažina poziciją tuo metu taikoma svertine vidurkine kaina ir tampa realizuotomis pajamomis arba išlaidomis;

f)	išlaidos, susijusios su užsienio valiutų sandoriais, ir kitos bendrosios išlaidos įtraukiamos į pelno (nuostolio) ataskaitą.

IV SKYRIUS

NEBALANSINIŲ PRIEMONIŲ APSKAITOS TAISYKLĖS

17 straipsnis

Bendrosios taisyklės

1.   Išankstiniai užsienio valiutos keitimo sandoriai, valiutos apsikeitimo sandorių išankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės, pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą tam tikrą būsimą dieną, įtraukiami į grynąsias užsienio valiutos pozicijas, kad būtų apskaičiuoti vidurkiniai kursai ir su sandoriais užsienio valiuta susijusios pajamos ir išlaidos.

2.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, būsimieji sandoriai, palūkanų normų išankstiniai sandoriai, kitos palūkanų normų priemonės ir pasirinkimo sandoriai, išskyrus su vertybiniais popieriais susijusius pasirinkimo sandorius, apskaitomi ir perkainojami atskirai pagal kiekvieną priemonę. Šios priemonės apskaitomos atskirai nuo balansinių straipsnių.

3.   Iš nebalansinių priemonių gautos pajamos ir išlaidos apskaitoje pripažįstamos ir traktuojamos panašiai kaip ir balansinės priemonės.

18 straipsnis

Išankstiniai valiutų keitimo sandoriai

1.   Pagal išankstinius sandorius nupirkta ir parduota valiuta pripažįstama nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos taikant išankstinio sandorio neatidėliotiną kursą. Pagal pardavimo sandorius realizuotosios pajamos ir išlaidos apskaičiuojamos taikant valiutos pozicijos vidurkinį kursą sandorio dieną laikantis kasdienės pirkimų ir pardavimų tarpusavio užskaitymo procedūros.

2.   Neatidėliotino ir išankstinio kursų skirtumas traktuojamas kaip kaupimo pagrindu gautinos arba mokėtinos palūkanos.

3.   Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

4.   Valiutos pozicijai daro poveikį išankstiniai sandoriai nuo sandorio sudarymo dienos, taikant neatidėliotiną kursą.

5.   Išankstinių sandorių pozicijos vertinamos bendrai su tos pačios valiutos neatidėliotina pozicija, tarpusavyje padengiant visus skirtumus, galinčius susidaryti šioje tos pačios valiutos pozicijoje. Grynasis nuostolio likutis, kai jis yra didesnis už ankstesnį perkainojimo sąskaitoje parodomą nerealizuotąjį prieaugį, debetuojamas į pelno (nuostolių) ataskaitą. Grynasis prieaugio likutis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

19 straipsnis

Valiutų apsikeitimo sandoriai

1.   Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pripažįstami balansinėse sąskaitose atitinkamą atsiskaitymo dieną.

2.   Išankstiniai ir neatidėliotini pirkimai ir pardavimai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos, taikant sandorių neatidėliotiną kursą.

3.   Pardavimo sandoriai pripažįstami sandorio neatidėliotinu kursu. Todėl negali būti prieaugių ir nuostolių.

4.   Neatidėliotino ir išankstinio kurso skirtumas traktuojamas kaip mokėtinos arba gautinos palūkanos, kurios kaupiamos ir pirkimų, ir pardavimų atvejais.

5.   Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami.

6.   Užsienio valiutos pozicija keičiasi tik dėl sukauptų sumų užsienio valiuta.

7.   Išankstinių sandorių pozicija vertinama bendrai su susijusia neatidėliotina pozicija.

20 straipsnis

Ateities sandoriai

1.   Ateities sandoriai apskaitomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2.   Pinigais sumokėta garantinė įmoka apskaitoje parodoma kaip atskiras turtas. Vertybiniais popieriais pateikta garantinė įmoka balanse neparodoma.

3.   Kasdienis kintamosios maržos vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą ir daro poveikį valiutos pozicijai. Ta pati tvarka taikoma atviros pozicijos uždarymo dieną, nepriklausomai nuo to, ar įvyksta pateikimas pagal šį sandorį. Jei pateikimas įvyksta, pirkimas arba pardavimas apskaitoje parodomas taikant rinkos kainą.

4.   Atlygiai įrašomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

21 straipsnis

Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai

1.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai įrašomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2.   Einamuoju laikotarpiu gautos ar sumokėtos palūkanos įrašomos vadovaujantis kaupimo principu. Mokėjimai gali būti atliekami grynąja verte pagal kiekvieną palūkanų normų apsikeitimo sandorį, bet duomenys apie sukauptas palūkanų pajamas ir išlaidas turi būti pateikiami bendrąja verte.

3.   Atlygiai įrašomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

4.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoris, kuriam nėra taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, perkainojamas ir, jei reikia, perskaičiuojamas į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Rekomenduojama, kad nerealizuotieji nuostoliai, metų pabaigoje įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, būtų amortizuoti paskesniais metais, kad išankstinių palūkanų normų apsikeitimo sandorių atveju amortizacija prasidėtų nuo sandorio įvertinimo dienos ir kad amortizavimas būtų tiesinis. Nerealizuotasis perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5.   Palūkanų normų apsikeitimo sandorių, kuriems taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita, atveju:

a)	pinigais sumokėta garantinė įmoka apskaitoje parodoma kaip atskiras turtas. Vertybiniais popieriais pateikta garantinė įmoka balanse neparodoma.

b)	kasdieniai kintamosios maržos vertės pokyčiai įrašomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir daro poveikį valiutos pozicijai;

c)	sukauptų palūkanų sudėtinė dalis atskiriama nuo gauto rezultato ir pelno (nuostolio) ataskaitoje parodoma bendrąja verte.

22 straipsnis

Išankstiniai palūkanų normų sandoriai

1.   Išankstiniai palūkanų normų sandoriai įrašomi nebalansinėse sąskaitose sandorio sudarymo dieną.

2.   Vienos sandorio šalies kitai šaliai atsiskaitymo dieną mokamas kompensacinis mokėjimas, kuris įrašomas į pajamų ir išlaidų ataskaitą atsiskaitymo dieną. Šiems mokėjimams netaikomas kaupimo principas.

3.   Jeigu sudaromi išankstiniai palūkanų normų sandoriai užsienio valiuta, kompensacinis mokėjimas daro įtaką valiutos pozicijai. Kompensacinio mokėjimo suma perskaičiuojama į eurus neatidėliotinu kursu atsiskaitymo dieną.

4.   Visi išankstiniai palūkanų normų sandoriai turi būti vertinami individualiai ir, jei reikia, perskaičiuojami į eurus valiutos neatidėliotinu kursu. Metų pabaigoje nerealizuotieji nuostoliai įrašomi pelno (nuostolio) ataskaitoje ir jie negali būti kompensuojami paskesniais metais nerealizuotuoju prieaugiu, nebent sandoris dėl priemonės nutraukiamas arba baigiasi jo galiojimo terminas. Nerealizuotasis perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą.

5.   Atlygiai įrašomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

23 straipsnis

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai

Išankstiniai vertybinių popierių sandoriai apskaitoje įrašomi vadovaujantis vienu iš šių dviejų metodų:

1.

A metodas: a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai įrašomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos išankstiniame sandoryje numatyta išankstine kaina; b) parduotų vertybinių popierių valiutos pozicijos vidurkinė kaina iki atsiskaitymo neperskaičiuojama; pelnas ir nuostolis dėl išankstinio pardavimo sandorio apskaičiuojamas atsiskaitymo dieną; c) atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami, o likutis, esantis perkainojimo sąskaitoje, parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje. Nupirkti vertybiniai popieriai apskaitoje įrašomi sandorio termino pabaigos neatidėliotina kaina (tikrąja rinkos kaina), o skirtumas palyginus ją su pradine išankstine kaina pripažįstamas realizuotosiomis pajamomis arba išlaidomis; d) įsigijus vertybinių popierių užsienio valiuta, valiutos grynosios pozicijos vidurkinis kursas nekinta, jei atskaitingasis subjektas jau turi tos valiutos poziciją. Jei pagal išankstinį sandorį nupirkta obligacija yra išreikšta valiuta, kurios pozicijos atskaitingasis subjektas neturi, todėl yra būtina šios valiutos nupirkti, užsienio valiutos pirkimai vykdomi pagal 16 straipsnio 3 dalies e punkte išdėstytas taisykles; e) kiekviena išankstinė pozicija vertinama atskirai pagal išankstinę rinkos kainą, nustatytą likusiam sandorio terminui. Metų pabaigoje perkainojimo nuostolis debetuojamas ir parodomas pelno (nuostolio) ataskaitoje, o perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Metų pabaigoje nerealizuotieji nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolio) ataskaitoje negali būti kompensuojami paskesniais metais nerealizuotuoju prieaugiu, nebent sandoris dėl priemonės nutraukiamas arba baigiasi jo galiojimo terminas.

2.

B metodas: a) išankstiniai vertybinių popierių sandoriai įrašomi nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos išankstiniame sandoryje numatyta išankstine kaina. Atsiskaitymo dieną įrašai nebalansinėse sąskaitose anuliuojami; b) ketvirčio pabaigoje vertybinio popieriaus perkainojimas atliekamas grynosios pozicijos, kurią sudaro balansinė pozicija ir nebalansinėse sąskaitose parodyti to paties vertybinio popieriaus pardavimai, pagrindu. Perkainojimo suma lygi skirtumui tarp šios grynos pozicijos vertės perkainojimo kaina ir jos vertės, apskaičiuotos taikant balansinės pozicijos vidurkinę kainą. Pagal išankstinius sandorius nupirkti vertybiniai popieriai ketvirčio pabaigoje perkainojami taikant 9 straipsnio nuostatas. Perkainojimo rezultatas yra lygus pirkimų įsipareigojimo vertės neatidėliotina kaina ir jo vertės vidutine kaina skirtumui; c) išankstinio pardavimo rezultatas parodomas tų finansinių metų apskaitoje, kuriais įsipareigojimas buvo prisiimtas. Šis rezultatas yra lygus skirtumui tarp pradinės išankstinės kainos ir balanso pozicijos vidurkinės kainos,arba nebalansinėje apskaitoje parodytų pirkimų įsipareigojimų vidurkinės kainos, jei pardavimo metu balanso pozicija per maža.

24 straipsnis

Pasirinkimo sandoriai

1.   Pasirinkimo sandoriai pripažįstami nebalansinėse sąskaitose nuo sandorio sudarymo dienos iki įvykdymo arba pasibaigimo dienos iš anksto nustatyta pagrindinės priemonės kaina.

2.   Premijos užsienio valiuta perskaičiuojamos į eurus sutarties sudarymo arba atsiskaitymo dienos keitimo kursu. Sumokėta premija pripažįstama atskiru turtu, o gauta premija pripažįstama atskiru įsipareigojimu.

3.   Jeigu pasinaudojama pasirinkimo galimybe, pagrindinė priemonė parodoma balanse iš anksto nustatyta kaina, pridėjus arba atėmus pradinę premijos vertę. Pradinė pasirinkimo sandorio premijos suma patikslinama atsižvelgiant į nerealizuotus nuostolius, metų pabaigoje įtrauktus į pelno (nuostolio) ataskaitą.

4.   Jeigu nepasinaudojama pasirinkimo galimybe, pasirinkimo sandorio premijos suma, patikslinta pagal praėjusių metų nerealizuotuosius nuostolius, įtraukiama į pelno (nuostolio) ataskaitą, perskaičiavus galutinės dienos keitimo kursu.

5.   Valiutos pozicijai daro poveikį kasdienis ateities pasirinkimo sandorių kintamosios maržos vertės pokytis, metų pabaigos pasirinkimo sandorio premijos nurašymai, pagrindinė sandorio sudarymo arba vykdymo diena, arba, pasibaigimo dieną, pasirinkimo sandorio premija. Kasdienis kintamosios maržos vertės pokytis įtraukiamas į pelno (nuostolio) ataskaitą.

6.   Kiekvienas pasirinkimo sandoris perkainojamas atskirai, išskyrus vertybinių popierių įterptąsias pasirinkimo galimybes. Nerealizuotieji nuostoliai, įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, nekompensuojami paskesniais metais susidariusiu nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotasis perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotųjų nuostolių viename pasirinkimo sandoryje ir nerealizuotųjų prieaugių kitame pasirinkimo sandoryje tarpusavio užskaitymas neleidžiamas.

7.   Taikant 6 dalį, rinkos vertės yra kotiruojamos kainos, kai tokias kainas galima gauti iš biržos, prekybos agento, tarpininko ar panašaus subjekto. Kai kotiruojamų kainų nėra, rinkos vertė nustatoma naudojant vertinimo metodą. Šis vertinimo metodas laikui bėgant naudojamas nuosekliai ir yra įmanoma parodyti, kad jis teikia patikimus kainų įvertinimus, kurie būtų gaunami realiuose rinkos sandoriuose.

8.   Atlygiai įrašomi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

V SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

25 straipsnis

Ataskaitų formos

1.   Remdamiesi šiomis Gairėmis, nacionaliniai centriniai bankai teikia duomenis ECB Eurosistemos finansinės atskaitomybės tikslais.

2.   Eurosistemos ataskaitų formos apima visus straipsnius, nurodytus IV priede. IV priede taip pat nurodomas straipsnių, kurie turi būti įtraukiami į skirtingas balanso ataskaitas, turinys.

3.   Kitų skelbiamų finansinių ataskaitų formos atitinka visus šiuos priedus:

a)	V priedas: pasibaigus ketvirčiui skelbiama Eurosistemos konsoliduota savaitės finansinė ataskaita;

b)	VI priedas: ketvirčio metu skelbiama Eurosistemos konsoliduota savaitės finansinė ataskaita;

c)	VII priedas: konsoliduotas Eurosistemos metinis balansas.

VI SKYRIUS

SKELBIAMAS METINIS BALANSAS BEI PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA

26 straipsnis

Skelbiamas metinis balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita

Rekomenduojama, kad nacionaliniai centriniai bankai skelbiamiems metiniam balansui ir pelno (nuostolio) ataskaitai rengti naudotų VIII ir IX priedus.

VII SKYRIUS

KONSOLIDAVIMO TAISYKLĖS

27 straipsnis

Bendrosios konsolidavimo taisyklės

1.   Eurosistemos konsoliduotame balanse įtraukiami visi ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansų straipsniai.

2.   Konsoliduojant finansines ataskaitas, laikomasi nuoseklumo principo. Visos Eurosistemos finansinės ataskaitos sudaromos panašiu principu, taikant tuos pačius konsolidavimo metodus ir procesus.

3.   ECB rengia Eurosistemos konsoliduotus balansus. Šie balansai rengiami paisant Eurosistemos vieningų atskaitomybės principų ir metodų, pagal laiko terminus sutampančių finansinių laikotarpių ir dėl vidinių Eurosistemos sandorių ir pozicijų atsirandančių konsolidavimo patikslinimų poreikių ir atsižvelgiant į visus Eurosistemos sudėties pokyčius.

4.   Konsolidavimo tikslais visi atskiri balanso straipsniai, išskyrus NCB ir ECB vidinius Eurosistemos likučius, agreguojami.

5.   Konsoliduojant nacionalinių centrinių bankų ir ECB sąskaitų likučiai su trečiosiomis šalimis įrašomi bendrąja verte.

6.   Vidiniai Eurosistemos likučiai ECB ir nacionalinių centrinių bankų balansuose pateikiami pagal IV priedą.

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

28 straipsnis

Taisyklių kūrimas, taikymas ir aiškinimas

1.   ECBS apskaitos ir piniginių pajamų komitetas per Vykdomąją valdybą informuoja Valdančiąją tarybą ECBS apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisyklių kūrimo, taikymo ir įgyvendinimo klausimais.

2.   Aiškinant šias gaires atsižvelgiama į parengiamąjį darbą, pagal Sąjungos teisę suderintus apskaitos principus ir į visuotinai pripažintus apskaitos standartus.

29 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio taisyklės

1.   Nacionaliniai centriniai bankai perkainoja visą finansinį turtą ir įsipareigojimus tą dieną, kurią jie tampa Eurosistemos nariais. Nerealizuotasis prieaugis, atsiradęs prieš arba tą dieną, atskiriamas nuo bet kokio nerealizuotojo perkainojimo prieaugio, kuris gali atsirasti vėliau, ir lieka nacionaliniuose centriniuose bankuose. Rinkos kainos ir kursai, kuriuos nacionaliniai centriniai bankai taiko pradiniame balanse dalyvavimo Eurosistemoje pradžioje, laikomi šių nacionalinių centrinių bankų turto ir įsipareigojimų vidurkine kaina.

2.   Rekomenduojama, kad nerealizuotasis prieaugis, susidaręs prieš NCB narystę Eurosistemoje arba jos pradžioje, nebūtų laikomas skirstytinu pereinamojo laikotarpio metu ir kad jis būtų pripažintas realizuotinu ar skirstytinu tik tų operacijų, kurios įvykdytos po įstojimo į Eurosistemą, atžvilgiu.

3.   Užsienio valiuta, auksas bei kainų prieaugiai ir nuostoliai, atsirandantys dėl turto pervedimo iš nacionalinių centrinių bankų į ECB, laikomi realizuotais.

4.   Šis straipsnis nepažeidžia jokio pagal ECBS statuto 30 straipsnį priimto sprendimo.

30 straipsnis

Panaikinimas

1.   Gairės ECB/2010/20 panaikinamos nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

2.   Nuorodos į panaikintas gaires laikomos nuorodomis į šias gaires ir skaitomos pagal XI priedo atitikties lentelę.

31 straipsnis

Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1.   Šios gairės įsigalioja dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

2.   Valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniai centriniai bankai šių gairių laikosi nuo 2016 m. gruodžio 31 d.

32 straipsnis

Adresatai

Šios gairės taikomos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

---

(1)  2010 m. lapkričio 11 d. Gairės ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (OL L 35, 2011 2 9, p. 31).

(2)  2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimas ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (OL L 35, 2011 2 9, p. 26).

(3)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---