7.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/1

7.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/2

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1331/2008 (2) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą tas sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus prašymą;

(3)

2015 m. sausio 19 d. buvo pateiktas prašymas dėl leidimo kramtomojoje gumoje, į kurią pridėta cukrų arba poliolių, naudoti sukralozę (E 955) kaip aromato ir skonio stipriklį. Apie prašymą vėliau pranešta valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4 straipsnį;

(4)

2000 m. Europos Sąjungos Maisto mokslinis komitetas įvertino sukralozę ir nustatė jos leidžiamą paros dozę (LPD) – 15 mg/kg kūno masės per dieną (3);

(5)

naudojant sukralozę (E 955) kaip aromato ir skonio stipriklį kramtomojoje gumoje, į kurią pridėta cukrų arba poliolių, padidinamas bendras kramtomosios gumos aromato ir skonio intensyvumas ir, palyginti su kitos (-ų) sudėties (-ių) maisto priedais, šis intensyvumas išlaikomas ilgesnį laiką, kol guma yra kramtoma. Todėl dėl stipresnio ir ilgiau išliekančio aromato ir skonio intensyvumo vartotojo bendra patirtis kramtant gumą yra geresnė;

(6)

jeigu kramtomojoje gumoje, į kurią pridėta cukrų arba poliolių, leidžiamas sukralozės kiekis būtų 1 200 mg/kg, suvartojamas E 955 kiekis padidėtų taip: nuo 0 iki 0,1 % LPD vidutinio vartojimo lygio atveju ir nuo 0 iki 4,3 % LPD aukšto vartojimo lygio atveju. Manoma, kad toks papildomas poveikis vartotojams nėra didelis, todėl pavojaus saugai nekyla;

(7)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Europos maisto saugos tarnybos (toliau – Tarnyba) pateikti nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai atnaujinus minėtą sąrašą negalėtų būti daromas poveikis žmonių sveikatai. Kadangi leidimas kramtomojoje gumoje, į kurią pridėta cukrų arba poliolių, naudoti sukralozę (E 955) kaip aromato ir skonio stipriklį yra to sąrašo atnaujinimas ir nėra tikėtina, kad tai darys poveikį žmonių sveikatai, nebūtina prašyti Tarnybos pateikti nuomonę;

(8)

todėl tikslinga leisti kramtomojoje gumoje, į kurią pridėta cukrų arba poliolių, (5.3 maisto produktų kategorija) naudoti sukralozę (E 955) kaip aromato ir skonio stipriklį, nustatant didžiausią leidžiamą kiekį – 1 200 mg/kg;

(9)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

7.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/5

(1)

2016 m. vasario 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės plokščių produktų iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuotų, neplakiruotų, nepadengtų arba neapvilktų, nesuvyniotų į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm (toliau – sunkiosios plokštės).

(2)

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Gavusi 2016 m. sausio 4 d. Europos plieno asociacijos (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų sunkiųjų plokščių Sąjungoje, vardu pateiktą skundą, Komisija inicijavo tyrimą.

(4)

Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(5)

2016 m. rugpjūčio 10 d. Komisija, gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą, paskelbė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/1357 (4), kuriuo nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nustatyta privaloma importuojamų KLR kilmės sunkiųjų plokščių registracija (toliau – registracijos reglamentas).

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, KLR valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms konkrečiai pranešė apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(7)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę apie tyrimo inicijavimą ir pateikti prašymą, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(8)

Komisija apie inicijavimą taip pat pranešė Australijos, Brazilijos, Kanados, Indijos, Japonijos, Korėjos Respublikos, Malaizijos, Meksikos, Rusijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojams ir paragino juos dalyvauti.

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti Jungtines Amerikos Valstijas naudoti kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl panašios šalies pasirinkimo tinkamumo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine panašaus produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą.

(13)

Preliminariai atrinkti trijose skirtingose valstybėse narėse įsikūrę trys Sąjungos gamintojai, kurių pardavimas sudaro daugiau nei 26 % padėties analizėje dalyvaujančių Sąjungos gamintojų visų sunkiųjų plokščių pardavimo. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(14)

Skundo pateikėjas ir pati atrinkta bendrovė nurodė, kad bendrovė „Metinvest Trametal Spa“ (toliau – „Trametal“) neturėjo būti atrinkta, nes ši bendrovė nėra integruota gamykla, veikiau tai iš susijusios bendrovės Ukrainoje įgytų plokščiųjų luitų pervalcuotojas, todėl ji tariamai nėra tipinis Sąjungos pramonės gamintojas.

(15)

Sąjungos pramonę sudaro tiek integruotos gamyklos, tiek pervalcuotojai, o tarp skundo pateikėjų yra šių abiejų rūšių Sąjungos gamintojų. Tačiau didžiąją Sąjungos pramonės gaminamų sunkiųjų plokščių dalį gamina integruotos gamyklos.

(16)

Be to, Komisija nustatė, kad „Trametal“ plokščiuosius luitus, t. y. pagrindinę žaliavą, kuri paprastai sudaro apie 70 % visų sąnaudų, gauna iš susijusios bendrovės Ukrainoje. Taigi šis ryšys ir susijusios Ukrainos bendrovės, kuri tiekia plokščiuosius luitus, veikla ir konkreti padėtis turi tiesioginio poveikio būtent su sąnaudomis ir pelningumu susijusiems rodikliams.

(17)

Tačiau Komisija pažymi, abiejų rūšių Sąjungos gamintojų – integruotų gamyklų ir pervalcuotojų – padėtis aiškiai matyti iš 105–124 konstatuojamosiose dalyse aprašytų makroekonominių rodiklių.

(18)

Vis dėlto dėl 14–16 konstatuojamosiose dalyse aprašytų priežasčių Komisija preliminariai mano, kad konkreti „Trametal“ padėtis nėra tipiška Sąjungos pramonės padėtis ir kad 125–138 konstatuojamosiose dalyse aprašytiems mikroekonominiams rodikliams ji neturėtų turėti poveikio.

(19)

Komisija nustatė, kad tai pagrįsta pastaba, ir, atsižvelgusi į turimą preliminarią informaciją apie žalą, atrinktą bendrovę „Trametal“ pakeitė bendrove „Ilsenburger Grobblech GmbH“, kuri yra antras pagal dydį Sąjungos gamintojas pagal pardavimo Sąjungoje per tiriamąjį laikotarpį apimtį, kaip apibrėžta 28 konstatuojamojoje dalyje.

(20)

2016 m. kovo 7 d. Komisija suinteresuotosioms šalims pateikė pranešimą, kuriuo paaiškino atrinktos bendrovės ir atrinktų bendrovių sąrašo pakeitimo priežastis. Suinteresuotosios šalys nepateikė pastabų dėl galutinai atrinktų bendrovių.

(21)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(22)

Šeši importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atrinkti trys iš jų.

(23)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(24)

Keturiolika KLR eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris bendroves, remdamasi didžiausia tipine eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir KLR valdžios institucijomis. Pastabų negauta, todėl atrinktos bendrovės patvirtintos.

(25)

Septyni KLR eksportuojantys gamintojai nurodė norintys prašyti individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Tačiau nė vienas iš jų neatsakė į klausimyną, taigi prašymų atlikti individualų nagrinėjimą negauta.

(26)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Klausimyno atsakymus pateikė trys Sąjungos gamintojai, šeši nesusiję importuotojai, dešimt naudotojų, plieno paslaugų centrų grupė, trys atrinkti KLR eksportuojantys gamintojai ir du gamintojai skirtingose panašiose šalyse.

(27)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių šalių patalpose:

(28)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL).

(29)

Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(30)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės plokšti produktai iš nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, silicinį elektrotechninį plieną, įrankinį plieną ir greitapjovį plieną), karštai valcuoti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti, nesuvynioti į ritinius, kurių storis didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 600 mm, arba kurių storis ne mažesnis kaip 4,75 mm, bet ne didesnis kaip 10 mm, o plotis ne mažesnis kaip 2 050 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7208 51 20, ex 7208 51 91, ex 7208 51 98, ex 7208 52 91, ex 7208 90 20, ex 7208 90 80, 7225 40 40, ex 7225 40 60 ir ex 7225 99 00 (toliau – sunkiosios plokštės).

(31)

Sunkiosios plokštės naudojamos statybos, kasybos ir medienos ruošos įrenginiams gaminti; slėginiuose induose; naftos ir dujų vamzdynuose; laivų statyboje, tiltuose ir pastatuose.

(32)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(33)

Todėl Komisija preliminariai nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(34)

Viena suinteresuotoji grupė teigė, kad nustatyta per plati produkto apibrėžtoji sritis. Tiksliau ji tvirtino, kad produkto apibrėžtajai sričiai turėtų būti priskirtos tik vadinamosios prekinės sunkiosios plokštės, o vadinamosios specialiosios sunkiosios plokštės produkto apibrėžčiai neturėtų būti priskirtos. Savo tvirtinimą ji grindžia iš esmės dviem argumentais.

(35)

Pirma, ji teigia, kad skunde pateikta informacija daugiausia susijusi su prekinėmis sunkiosiomis plokštėmis, kurios sudaro didžiąją KLR eksporto dalį. Antra, ji tvirtina, kad produkto apibrėžtoji sritis yra platesnė nei panašaus produkto apibrėžtis pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(36)

Dėl to Komisija pažymi, kad skundo pateikimo etapu turi būti pateikti tik pakankami dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymai. Taigi, tuo etapu nereikalaujama pateikti informacijos apie visą produkto asortimentą. Jei analizuojamos tik dažniausiai eksportui parduodamų produktų rūšys, tai nereiškia, kad į produkto apibrėžtį turi būti įtrauktos tik tos produkto rūšys.

(37)

Antra, pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad panašus produktas turi būti identiškas produktas arba labai panašus į nagrinėjamąjį produktą. Tačiau nedaroma nuoroda į paties nagrinėjamojo produkto apibrėžtį. Įvairių rūšių nagrinėjamasis produktas paprasčiausiai turi pasižymėti tomis pačiomis pagrindinėmis savybėmis, kaip ir yra aprašyta 32 konstatuojamojoje dalyje.

(38)

Elementai, kuriais tariamai skiriasi specialios sunkiosios plokštės nuo prekinių sunkiųjų plokščių, yra cheminė sudėtis, mechaninė/technologinė sudėtis, pristatymo sąlygos, storis ir sertifikavimas bei tikrinimas laivų statybos tikslams.

(39)

Išskyrus storį, nė vienas šių elementų nėra susijęs su pagrindinėmis produkto savybėmis. Šalis tvirtina, kad produkto apibrėžtajai sričiai neturėtų būti priskirti visi didesnio kaip 50,8 mm storio produktai. Storio apribojimui pagrįsti šalis pateikė tik vieną argumentą, t. y. kad skunde nurodomos tik sunkiosios plokštės, kurių storis yra mažesnis nei 50,8 mm, nes viename skundo priede pateikti prima facie įrodymai dėl dempingo skaičiavimo yra susiję tik su tokiais produktais.

(40)

Tačiau akivaizdu, kad produkto apibrėžtis skunde apima ir produktus, kurių storis yra didesnis nei 50,8 mm, nes produkto apibrėžtyje nenurodyta viršutinė storio riba. Kaip nurodyta pirmiau, vien tai, kad prima facie įrodymai dėl dempingo yra susiję tik su dažniausiai eksportui parduodamų produktų rūšimis, nereiškia, kad produkto apibrėžtis apima tik tas rūšis.

(41)

Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados nekeisti produkto apibrėžties.

(42)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punkte, jei KLR eksportuojantis gamintojas atitinka 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus ir jam dėl to taikomas RER, Komisija normaliąją vertę tai bendrovei nustato remdamasi 2 straipsnio 1–6 dalimis.

(43)

Komisija visiems atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nusiuntė prašymo taikyti RER formas, kad jie galėtų prašyti jiems taikyti RER. Nė vienas jų nepateikė užpildytos formos, todėl nė vienai bendrovei nebuvo galima taikyti RER.

(44)

Todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Tam reikėjo parinkti panašią šalį.

(45)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji ketina naudoti Jungtines Amerikos Valstijas kaip panašią šalį, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas. Jokių pastabų negauta.

(46)

Klausimynai nusiųsti visiems žinomiems sunkiųjų plokščių gamintojams 8 konstatuojamojoje dalyje išvardytose šalyse ir gauti du užpildyti klausimynai: vienas iš Australijos gamintojo ir vienas iš Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojo.

(47)

Jungtinių Amerikos Valstijų gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta gamybos ir pardavimo JAV vidaus rinkoje įrodymų.

(48)

Klausimyno atsakymuose JAV gamintojas informavo Komisiją, kad JAV importuojamoms sunkiosioms plokštėms taikomas įprastinis nulinis muitas. Galioja antidempingo muitai iš KLR importuojamam produktui ir antidempingo bei antisubsidijų muitai iš Indijos, Indonezijos ir Korėjos Respublikos importuojamam produktui.

(49)

JAV vidaus rinkoje veikia 7 JAV gamintojai, o importui iš Korėjo Respublikos, Vokietijos, Prancūzijos ir Kanados tenka 20 % rinkos dalis.

(50)

Australijos gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta gamybos ir pardavimo Australijos vidaus rinkoje įrodymų, be to, nurodyta kad tai vienintelis Australijos gamintojas. Tačiau importas į Australiją užima 35 % rinkos dalį. Galioja antidempingo muitai iš KLR, Indonezijos, Japonijos, Korėjos Respublikos ir Taivano importuojamam produktui, tačiau tai nedideli muitai, o kai kurioms bendrovėms taikomas nulinis muitas.

(51)

Australijos vidaus rinką galima laikyti konkurencingesne, nes importas užima didelę rinkos dalį, o importui taikomi mažesni muitai.

(52)

Todėl Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Australija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(53)

Eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikytas RER, normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo naudojama iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauta informacija.

(54)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(55)

Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa panašios šalies gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos kiekvieno atrinkto KLR eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per tiriamąjį laikotarpį.

(56)

Tuo remiantis bendradarbiaujančio panašaus produkto gamintojo visas pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(57)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į atrinktų eksportuojančių gamintojų eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(58)

Tuomet Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjo, ar panašios šalies gamintojo kiekvienos rūšies produkto, kuris yra identiškas arba panašus į kiekvieno atrinkto KLR eksportuojančio gamintojo eksportui į Sąjungą parduotą tam tikros rūšies produktą, pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(59)

Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % kiekvieno atrinkto KLR eksportuojančio gamintojo visos identiškos ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(60)

Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produkto pardavimas buvo tipiškas, o kai kurių – netipiškas dėl nedidelio kiekio arba dėl to, kad panašios šalies gamintojas tam tikrų rūšių eksportui parduodamo produkto nepardavė vidaus rinkoje.

(61)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, kad galėtų nuspręsti, ar skaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(62)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(63)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(64)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jei:

(65)

Tais atvejais, kai panašios šalies gamintojo tam tikrų rūšių produktai vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipiškais kiekiais, jie visai nebuvo parduodami arba visas pardavimas buvo nuostolingas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(66)

Tų rūšių produktų, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipiškais kiekiais, normalioji vertė apskaičiuota prie tų rūšių produktų gamybos sąnaudų pridedant vidutines pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir įprastomis prekybos sąlygomis sudarytų sandorių pelną.

(67)

Tų rūšių produktų, kurie vidaus rinkoje visai nebuvo parduodami arba visas pardavimas buvo nuostolingas, normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvienos rūšies produkto vidutinių gamybos sąnaudų pridedant panašaus produkto vidutines pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir įprastomis prekybos sąlygomis sudarytų sandorių pelną vidaus rinkoje.

(68)

Jei tam tikros rūšies produktas iš viso nebuvo parduodamas panašios šalies vidaus rinkoje, gamybos sąnaudos nustatytos remiantis panašiausios pigesnio tam tikros rūšies produkto sąnaudomis.

(69)

Per tikrinamąjį vizitą tikrinta kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo eksporto kaina. Jei į Sąjungą eksportuota pirmajam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje tiesiogiai arba per susijusią prekybos bendrovę, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(70)

Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas sunkiąsias plokštes eksportavo per susijusį importuotoją Sąjungoje. Tokio pardavimo eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(71)

Komisija palygino panašios šalies gamintojui nustatytą normaliąją vertę ir atrinktų eksportuojančių gamintojų eksporto kainą EXW sąlygomis.

(72)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie turi poveikio kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Atlikti koregavimai atsižvelgiant į su vežimu susijusias išlaidas, tvarkymo, krovos ir papildomus mokesčius, netiesioginius mokesčius, komisinius, kredito išlaidas ir bankų mokesčius.

(73)

Jei atrinkti eksportuojantys gamintojai produktą eksportui į Sąjungą parduodavo per susijusias bendroves, kurių funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą atliktas koregavimas.

(74)

Atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(75)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumų pavyzdys

(76)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą apskaičiavo kaip atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinį svertinį dempingo skirtumą pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį.

(77)

Tuo remiantis neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas 125,5 % laikinasis dempingo skirtumas.

(78)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais.

(79)

Komisija pirmiausia nustatė KLR eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis grindžiamas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtimi, išreikšta visos KLR eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) procentine dalimi.

(80)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė maždaug 87 % viso eksporto į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą visoms kitoms bendrovėms pagrįsti atrinktos bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, lygmeniu.

(81)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

2 lentelė

Visi dempingo skirtumai

(82)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 30 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(83)

Per atranką bendradarbiavo 26 gamintojai. Šiems bendradarbiaujantiems Sąjungos gamintojams per tiriamąjį laikotarpį teko apie 94 % visos Sąjungos pramonės panašaus produkto gamybos ir pardavimo.

(84)

Per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje pagaminta iš viso apie 10,3 mln. t panašaus produkto. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. remdamasi skundu, patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir patikrinta „Eurofer“ pateikta informacija.

(85)

1 konstatuojamojoje dalyje nurodytiems trims atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 28,5 % viso Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo ir gamybos.

(86)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi Eurostato importo statistiniais duomenimis ir patikrintais Sąjungos pramonės pardavimo duomenimis.

(87)

Sunkiųjų plokščių suvartojimo Sąjungoje raida:

3 lentelė

Sąjungos suvartojimas (MT)

(88)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas padidėjo 5 % Analizuojant kasmetinį suvartojimą matyti, kad 2012–2013 m. suvartojimas pirmiausia sumažėjo 6 %, o 2014 m. ir per tiriamąjį padidėjo 11 procentinių punktų arba daugiau ne 1 mln. tonų.

(89)

Sąjungos gamintojų uždarasis naudojimas yra nedidelis – sudaro mažiau nei 0,5 % Sąjungos suvartojimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl vertinami su visa Sąjungos rinka susiję žalos rodikliai, įskaitant Sąjungos gamintojų uždarajam naudojimui panaudotą kiekį.

(90)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje.

(91)

Sunkiųjų plokščių importo į Sąjungą raida:

4 lentelė

Importo apimtis (MT) ir rinkos dalis

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR į Sąjungą apimtis kainos padidėjo 231 % 2012–2013 m. importo iš KLR apimtis buvo sumažėjusi 16 %, tačiau 2014 m. ji padidėjo 85 procentiniais punktais ir per tiriamąjį laikotarpį – dar 162 procentiniais punktais.

(93)

KLR eksporto sumažėjimas 2012–2013 m. buvo susijęs su suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimu, kaip parodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje. Po 2013 m. Sąjungos rinkoje paklausa padidėjo – daugiau nei 1 mln. tonų nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Praktiškai visą šį augimą patenkino importas iš KLR, kuris per šį laikotarpį taip pat išaugo 1 mln. tonų.

(94)

Kartu importui iš KLR tenkanti Sąjungos rinkos dalis padidėjo daugiau nei trigubai – nuo 4,6 % 2012 m. iki 14,4 % per tiriamąjį laikotarpį.

(95)

Importo kainas Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Vidutinės svertinės sunkiųjų plokščių importo iš KLR į Sąjungą kainos raida:

5 lentelė

Importo kaina (EUR už toną)

(96)

Vidutinės importo iš KLR kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 29 % Jos mažėjo pastoviai – nuo 647 EUR už toną 2012 m. iki 460 EUR už toną per tiriamąjį laikotarpį.

(97)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(98)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginimo rezultatai išreikšti trijų atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi.

(99)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo dempingo kaina iš KLR buvo priverstinai vidutiniškai 29 % mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(100)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(101)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių.

(102)

Komisija makroekonominius rodiklius (gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų naudojimą, pardavimo apimtį, rinkos dalį, užimtumą, darbo sąnaudas, augimą, našumą, dempingo skirtumų dydį ir atsigavimą po buvusio dempingo) įvertino visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo ir Sąjungos gamintojų pateikta informacija ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis. Makroekonominiai duomenys susiję su visais Sąjungos gamintojais.

(103)

Mikroekonominius rodiklius (vidutines vieneto pardavimo kainas, vieneto sąnaudas, atsargas, pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijas, investicijų grąžą ir gebėjimą padidinti kapitalą) Komisija vertino remdamasi tinkamai patikrintais Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais.

(104)

Komisija pažymi, kad vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų 2015 m. gruodžio mėn. sustabdė sunkiųjų plokščių gamybą. Sustabdymas neturi jokio poveikio žalos rodikliams, nes gamyba sustabdyta pačioje tiriamojo laikotarpio pabaigoje, todėl nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėti.

(105)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(106)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 12 % 2012–2013 m. gamybos apimtis sumažėjo 12 %, 2014 m. padidėjo 5 procentiniais punktais ir 2015 m. vėl sumažėjo 5 procentiniais punktais ir pasiekė 2013 m. lygį.

(107)

Gamybos apimtis 2012–2013 m. sumažėjo dėl mažėjančio suvartojimo Sąjungos rinkoje, kaip parodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti suvartojimo augimu nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Nors suvartojimas padidėjo 11 % arba 1 mln. tonų, Sąjungos pramonės gamybos apimtis tik laikinai šiek tiek padidėjo 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį vėl sumažėjo iki žemo 2013 m. lygio.

(108)

Nurodyti Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų duomenys susiję su techniniais pajėgumais, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus dėl įsisteigimo laiko, priežiūros, gamybos kliūčių ir kitų įprastų gamybos sustabdymų.

(109)

Tuo remiantis gamybos pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 2 %, kai tuo pačiu laikotarpiu rinka išaugo 6 %

(110)

Kadangi gamybos apimtis sumažėjo daugiau nei gamybos pajėgumai, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 10 %

(111)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(112)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 % Pardavimo apimtis 2012–2013 m. sumažėjo 7 % ir 2014 m. – dar 2 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį nežymiai padidėjo 2 procentiniais punktais.

(113)

Panašiai kaip gamybos apimties raidos atveju, pradžioje pardavimo apimtis 2012–2013 m. sumažėjo dėl mažėjančio suvartojimo Sąjungos rinkoje, kaip paaiškinta 87 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti suvartojimo augimu nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio. Nors Sąjungos suvartojimas padidėjo daugiau nei 1 mln. tonų, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis liko nedidelė, kaip 2013 m.

(114)

Pardavimo apimtis sumažėjo 7 %, kai rinka paaugo 5 %, todėl Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 %

(115)

Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(116)

Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 17 % Sumažėjimo priežastys:

(117)

Komisija pažymi, kad suvartojimas Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 5 % Jei importo iš KLR dempingo kaina apimtis nebūtų didėjusi, Sąjungos pramonė būtų galėjusi išlaikyti užimtumo lygį, nes didesnį efektyvumą būtų kompensavusi padidėjusi paklausa.

(118)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės darbo visą darbo laiką ekvivalento darbo sąnaudos

(119)

Gerokai sumažinus darbuotojų skaičių, kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 13 % Iš tiesų nors tam tikra dalis padidėjusių darbo sąnaudų yra susijusi su privalomu darbo užmokesčio didinimu pagal kolektyvines sutartis, darbo sąnaudos iš esmės didėjo dėl mažinamo darbuotojų skaičiaus ir trumpinamų darbo valandų sąnaudų. Šios sąnaudos – tai išeitinės išmokos ir didesnės sąnaudos dėl darbo ne visą darbo laiką, nes dėl nuolat didėjančios importo dempingo kaina apimties mažėjo gamyba.

(120)

Sąjungos suvartojimas iš pradžių 2012–2013 m. sumažėjo 6 % arba beveik 600 000 tonų. Šis pradinis sumažėjimas turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimčiai.

(121)

Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio padėtis pasikeitė. Sąjungos suvartojimas padidėjo net 11 procentinių punktų arba daugiau nei 1 mln. tonų. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiuo dinamišku augimu. Iš tiesų gamybos ir pardavimo apimtis nesikeitė ir liko nedidelė, kaip ir 2013 m. Išaugusią Sąjungos rinką visiškai patenkino didėjanti importo mažomis dempingo kainomis iš KLR apimtis – šis importas nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio taip pat padidėjo daugiau nei 1 mln. tonų, kaip nurodyta 91 konstatuojamojoje dalyje.

(122)

Visų KLR eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumai viršijo 100 % Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį ir kainas, šių labai didelių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo labai didelis.

(123)

2000 m. Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos ir Rumunijos kilmės plokštiems karštai valcuotiems produktams iš nelegiruotojo plieno nustatė galutinį antidempingo muitą. Šios priemonės buvo taikomos labai panašiai į šio tyrimo produkto apibrėžtajai sričiai. Šių priemonių galiojimas baigėsi 2005 m. rugpjūčio 11 d.

(124)

Kaip nurodyta 221 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė pasiekė už tikslinį pelną didesnį pelningumo lygį. Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad Sąjungos pramonė atsigavo po buvusio dempingo.

(125)

Vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų ir atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto gamybos sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(126)

Vidutinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo 25 %, o vidutinės vieneto gamybos sąnaudos – 19 % Pardavimo kainos mažėjo greičiau ir buvo vidutiniškai visą laiką mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas.

(127)

Nenorėdami prarasti rinkos dalies Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės ir gerokai sumažino savo pardavimo kainą. Kaina buvo sumažinta gerokai daugiau nei sumažėjo jų gamybos sąnaudos, kurios mažėjo daugiausia dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjusių žaliavų kainų ir padidėjusio našumo, pasiekto sumažinus darbuotojų skaičių, kaip parodyta 115 konstatuojamojoje dalyje.

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(129)

Trijų atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo 26 % Tuo pačiu metu jų laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi taip pat didėjo 35 %

(130)

Pagrindinė atsargų didėjimo priežastis – nepaisant to, kad Sąjungos pramonė bandė išvengti gamybos apimties mažėjimo, pardavimo apimtis mažėjo netgi greičiau, nes Sąjungos pramonė visiškai negalėjo pasinaudoti rinkos augimu dėl didėjančios importo mažomis dempingo kainomis apimties.

(131)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje nuostolius išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(132)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(133)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį pelningumas sumažėjo 758 % 2012 m. uždirbę 1,6 % pelno visais kitais metais atrinkti Sąjungos gamintojai veikė nuostolingai.

(134)

2013 m. net 12,2 % nuostolių patirta dėl ypatingai mažos paklausos tais metais, tačiau 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį dėl didėjančio importo iš KLR darytas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms ir apimčiai, todėl Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti 11 procentinių punktų dinamiškai padidėjusiu Sąjungos suvartojimu. Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, šį augimą beveik visiškai patenkino importas dempingo kaina iš KLR.

(135)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Per nagrinėjamąjį laikotarpį grynųjų pinigų srautas sumažėjo 226 % 2012–2013 m. dėl itin mažos paklausos tais metais jis sumažėjo 310 %, o 2014 m. padidėjo ir buvo teigiamas. Vis dėlto neigiama tendencija buvo pastebima ir per tiriamąjį laikotarpį, kai grynųjų pinigų srautas buvo akivaizdžiai neigiamas.

(136)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža sumažėjo 282 % 2012–2013 m. dėl itin mažos paklausos tais metais ji sumažėjo net 397 %, o 2014 m. ir per tiriamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo, tačiau buvo neigiama.

(137)

Atitinkamai Sąjungos pramonė investicijas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažino 31 % 2012–2013 m. investicijas padidinusi 7 % Sąjungos pramonė 2014 m. buvo priversta jas sumažinti 26 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį – dar 12 procentinių punktų. Kaip parodyta 105 konstatuojamojoje dalyje, 6 lentelėje, investicijos nenaudotos gamybos pajėgumams didinti.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai turėjo poveikio gebėjimui padidinti kapitalą, dėl to galiausiai vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų veikla buvo sustabdyta.

(139)

Nagrinėjamąjį laikotarpį galima suskirstyti į du atskirus laikotarpius: 2012–2013 m. ir nuo 2014 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(140)

Pradžioje, 2012–2013 m., Sąjungos suvartojimas sumažėjo net 6 % Šis suvartojimo sumažėjimas turėjo neigiamo poveikio daugeliui žalos rodiklių, kaip antai: pardavimo apimčiai ir kainoms, gamybai, pajėgumams ir pajėgumų naudojimui, užimtumui, našumui, pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai.

(141)

Vėliau, 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, suvartojimas padidėjo net 11 procentinių punktų arba daugiau nei 1 mln. tonų. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiuo augimu, kurį visiškai patenkinto didėjanti importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

(142)

Iš tikrųjų padidėjus Sąjungos suvartojimui Sąjungos pramonė nesugebėjo padidinti pardavimo ar gamybos apimties, o pajėgumų naudojimas augančioje rinkoje netgi šiek tiek sumažėjo.

(143)

Dėl bandymų išlaikyti gamybos lygį 24 procentiniais punktais padidėjo atsargos. Be to, Sąjungos pramonė prarado 9,3 procentinio punkto rinkos dalies dėl importo iš KLR, kuriam tuo pačiu laikotarpiui atiteko 10,3 procentinio punkto rinkos dalies. Vieneto pardavimo kaina sumažėjo 9 procentiniais punktais, o gamybos sąnaudos sumažėjo 13 procentinių punktų.

(144)

Dėl to šiek tiek pagerėjo tokie finansiniai rodikliai, kaip pelningumas, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, kurie vis dėlto šiuo laikotarpiu liko iš esmės neigiami. Užimtumas sumažėjo 9 procentiniais punktais, tačiau Sąjungos pramonei pavyko 11 procentinių punktų padidinti našumą. Be to, dėl nuolatinio neigiamo pelningumo ir investicijų grąžos Sąjungos pramonei teko 38 procentiniais punktais sumažinti investicijas.

(145)

Apskritai visa Sąjungos pramonė sumažino gamybą ir ėmėsi faktinių veiksmų našumui gerinti – mažino darbuotojų skaičių ir gamybos pajėgumus ir gerokai sumažino gamybos sąnaudas.

(146)

Nepaisant šių Sąjungos pramonės pastangų per nagrinėjamąjį laikotarpį pagerinti bendrus veiklos rezultatus, jos ekonominė ir finansinė padėtis labai pablogėjo, nes jau nuo 2013 m. ji patyrė nuostolių.

(147)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu priėjo prie išvados, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(148)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei.

(149)

Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš KLR dempingo kaina. Minėti veiksniai: arši konkurencija, susijusi su paklausos problemomis Sąjungos rinkoje, mažas Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui ir vertikaliai integruotų gamintojų ir pervalcuotojų tarpusavio konkurencija.

(150)

KLR eksportuojančių gamintojų pardavimo kainos sumažėjo 25 % – nuo 647 EUR/t 2012 m. iki 460 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Nuolat mažindami vieneto pardavimo kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu KLR gamintojai sugebėjo gerokai padidinti savo rinkos dalį – nuo 4,6 % 2012 m. iki 14,4 % per tiriamąjį laikotarpį.

(151)

Nors paklausos sumažėjimas 2012–2013 m. turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, vėlesnis praktiškai nuolatinis importo iš KLR augimas, dėl kurio buvo priverstinai labai mažinamos kainos, turėjo akivaizdų neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(152)

Iš tikrųjų tuo metu, kai Sąjungos pramonė mažino sąnaudas mažindama darbuotojų skaičių ir naudodamasi žaliavų kainų sumažėjimu, importas dempingo kaina tebeaugo, o Sąjungos pramonė dėl jo buvo priversta dar labiau mažinti pardavimo Sąjungoje kainas pelningumo sąskaita, kad neprarastų rinkos dalies.

(153)

Be to, nors Sąjungos pramonės pelningumas šiek tiek pagerėjo 2014 m., kai buvo sumažinti nuostoliai, importo apimtis per tiriamąjį laikotarpį toliau didėjo, o kainos mažėjo, tad Sąjungos pramonės kainos ir pelningumas dar labiau sumažėjo.

(154)

Dėl laipsniško ekonomikos lėtėjimo ir labai didelių KLR plieno pramonės perteklinių pajėgumų KLR plieno gamintojai buvo priversti nukreipti perteklinę gamybą į eksporto rinkas (6), o Sąjungos rinka yra patraukli eksportui.

(155)

Iš tiesų daugelyje kitų tradiciškai svarbių eksporto rinkų buvo nustatytos priemonės plieno produktams iš KLR, įskaitant sunkiąsias plokštes (7), arba svarstoma jas nustatyti, nes kainos dirbtinai mažinamos dėl nesąžiningo importo ir dėl jo atsirandančios nesveikos konkurencijos.

(156)

Didėjant prekybos apsaugos priemonių skaičiui pasaulyje Sąjungos rinka tapo viena iš patraukliausių rinkų importui dempingo kaina iš KLR, taip darant žalą Sąjungos pramonei.

(157)

Šią išvadą patvirtina naujausi Eurostato importo statistiniai duomenys, iš kurių matyti, kad pasibaigus tiriamajam laikotarpiui importas iš KLR padidėjo dar daugiau. Importo apimtis 2016 m. kovo – gegužės mėn. padidėjo apytikriai 15 %, palyginti su importo apimtimi tiriamuoju laikotarpiu, o šio importo vidutinės kainos toliau mažėjo – apytikriai 30 %

(158)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonei darė ne importas iš KLR, o paklausos problemos Sąjungos rinkoje. Ji tvirtino, kad nors paklausa 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje padidėjo, 2012 m. ji buvo 32 % mažesnė nei 2007 m. pasiektas aukščiausias lygis, o 2014 m. – 17 % mažesnė už tariamai normalų 2004 m. lygį.

(159)

Tokia nedidelė paklausa tariamai lėmė aršią konkurenciją dėl rinkoje paklausaus nedidelio kiekio produkto, dėl to Sąjungos pardavimo kainoms darytas didelis spaudimas.

(160)

Tačiau ši arši konkurencija, susijusi su tariamomis paklausos problemomis, neturėjo neigiamo poveikio KLR eksportuotojams dempingo kaina parduoti dar didesnį kiekį sunkiųjų plokščių Sąjungos rinkoje ir padidinti rinkos dalį nuo 4,6 % iki 14,4 %, dėl ko Sąjungos pramonė prarado tokią pačią rinkos dalį ir buvo daromas didelis spaudimas Sąjungos pramonės kainoms, dėl kurio jos pelningumas tapo neigiamas.

(161)

Nors paklausos problemos pradžioje turėjo didelio neigiamo poveikio 2013 m. Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, būtent importas dempingo kaina iš KLR yra pagrindinė aršios konkurencijos Sąjungos rinkoje, visų pirma 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, priežastis.

(162)

Iš tikrųjų 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė būtų galėjusi pasinaudoti rinkos atsigavimu. Tačiau ji to padaryti negalėjo dėl ypatingai augančio importo iš KLR, kurio apimtis per tuos dvejus metus padidėjo daugiau nei trigubai ir kuris Sąjungos pramonės sąskaita užėmė didelę rinkos dalį.

(163)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad paklausos problemos Sąjungos rinkoje nėra pagrindinė Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis ir dėl jų nenutrūksta importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(164)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad žalą Sąjungos pramonei taip pat darė mažas pajėgumų naudojimas dėl Sąjungos gamintojų didelių perteklinių pajėgumų. Ji tvirtino, kad jau 2012 m., kai importo iš KLR apimtis buvo palyginti nedidelė, pajėgumų naudojimas jau buvo labai nedidelis ir kad Sąjungos pramonė atitinkamai nesumažino savo pajėgumų.

(165)

Tačiau paklausa Sąjungoje vėliau gerokai padidėjo, ypatingai 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, kai 2012 m. paklausą ji viršijo 6 % Jei nebūtų labai didėjusi importo dempingo kaina iš KLR apimtis, dėl šios padidėjusios paklausos būtų padidėjęs Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, visų pirma dar ir dėl to, kad Sąjungos pramonė savo gamybos pajėgumus augančioje rinkoje sumažino 2 %

(166)

Todėl Komisija daro išvadą, kad mažą pajėgumų naudojimą, visų pirma 2014 m. ir tiriamuoju laikotarpiu, daugiausia lėmė itin didėjanti importo dempingo kaina iš KLR apimtis.

(167)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Be KLR importuota daugiausia iš Ukrainos ir Rusijos. Importo rinkos dalis nustatyta palyginus importo apimtį ir Sąjungos suvartojimą, kaip nurodyta 87 konstatuojamojoje dalyje, 3 lentelėje.

(168)

Importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių (MT) ir rinkos dalys

(169)

Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo palyginti stabili, o importo iš KLR – padidėjo 214 %

(170)

Be to, Ukrainos ir Rusijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tik nežymiai. Ukrainos rinkos dalis padidėjo nuo 4,7 % iki 6,2 % o Rusijos – nuo 1,7 % iki 2,4 % ir tai praktiškai nesiskyrė nuo kitų nei KLR importuojančių šalių.

(171)

Sąjungos suvartojimui nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjus 5 %, o Sąjungos pramonės rinkos daliai sumažėjus 10 procentinių punktų reiškia, kad importo iš KLR rinkos dalis padidėjo tik Sąjungos pramonės rinkos dalies sąskaita.

(172)

Taigi, importas iš KLR sudaro apie 54 % viso importo į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį, o importas iš Ukrainos ir Rusijos – atitinkamai apie 23 % ir apie 9 %

(173)

Vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina mažėjo daug lėčiau nei importo iš KLR kainos. Ji sumažėjo 19 % o importo iš KLR kainos – 29 %

(174)

Nors importo iš Ukrainos ir Rusijos kainos vidutiniškai yra vos mažesnės už importo iš KLR kainas, per nagrinėjamąjį laikotarpį jos mažėjo daug lėčiau nei importo iš KLR kainos. Be to, šios kainos nebūtinai gali būti tiesiogiai palyginamos, nes vidutinei kainai poveikio turi skirtingas produkto asortimentas.

(175)

Taip pat importo iš Ukrainos ir Rusijos arba iš visų trečiųjų šalių apimtis apskritai nepadidėjo tiek daug, kaip importo iš KLR. Importo iš KLR apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo beveik 1 mln. tonų, o importo iš Ukrainos – apie 160 000 tonų, iš Rusijos – apie 75 000 tonų ir iš visų kitų trečiųjų šalių (įskaitant Rusiją ir Ukrainą) – apie 90 000 tonų.

(176)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į daug mažesnę importo iš Ukrainos ir Rusijos apimtį, palyginti su importo iš KLR apimtimi, nėra požymių, kad dėl importo iš šių dviejų šalių Sąjungos pramonei būtų daryta žala.

(177)

Importo iš visų kitų trečiųjų šalių (įskaitant Rusiją ir Ukrainą) kainos yra vidutiniškai didesnės nei importo iš KLR ir jo rinkos dalis padidėjo vos 1 procentinių punktu.

(178)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad sunkiųjų plokščių importas iš trečiųjų šalių nėra pagrindinė Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis ir dėl jo nenutrūksta importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(179)

Sąjungos gamintojų eksporto apimties ir vidutinių eksporto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Eksportas

(180)

Eksporto nesusijusiems ne Sąjungos pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 18 % 2012–2013 m. ji sumažėjo 28 %, 2014 m. padidėjo 25 procentiniais punktais, o per tiriamąjį laikotarpį vėl sumažėjo 15 procentinių punktų.

(181)

Kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo net 24 %, kaip ir kainos Sąjungos rinkoje (– 25 %).

(182)

Apskritai Sąjungos pramonės eksporto rezultatai daugiausia susiję su rezultatais Sąjungos rinkoje. Tačiau Sąjungos rinka Sąjungos pramonei yra daug svarbesnė už eksporto rinkas. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis buvo apytikriai 4 kartus didesnė už pardavimo eksportui apimtį.

(183)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į tai, jog šio pardavimo eksportui reikšmė nėra didelė, dėl Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatų nenutrūksta importo dempingo kaina iš KLR ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(184)

Viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų pelno dydis mažėjo dėl pervalcuotojų Sąjungoje taikomų mažų kainų – tariamai jie taikė 6–9 % mažesnes kainas nei vertikaliai integruoti gamintojai.

(185)

Pervalcuotojas yra bendrovė, kuri negamina savo žaliavų, tiksliau plieno plokščiųjų luitų. Visi atrinkti Sąjungos gamintojai patys gamina plieno plokščiuosius luitus, todėl yra vertikaliai integruoti gamintojai.

(186)

Komisija dėl to pažymi, kad dėl importo iš KLR dempingo kainų Sąjungos pramonės kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos apytikriai 29 %, kaip nustatyta 99 konstatuojamojoje dalyje. Tuo remiantis importo iš KLR dempingo kainos būtų vis tiek bent 20 % mažesnės už pervalcuotojų kainas Sąjungoje.

(187)

Ta pati šalis taip pat tvirtino, kad parvalcuotojų pagaminamas kiekis Sąjungoje mažėja, nes daugelis pervalcuotojų priklauso nuo plieno plokščiųjų luitų tiekimo iš Ukrainos. Tačiau ši tiekimas iš Ukrainos sumažėjo dėl pasiūlos trūkumo nagrinėjamuoju laikotarpiu ir šio sumažėjusio tiekimo nekompensavo kitų Sąjungos gamintojų produkcija, nepaisant tų gamintojų mažo pajėgumų naudojimo.

(188)

Dėl to minėta šalis nepateikė jokių įrodymų, kad Sąjungos gamintojai nebuvo suinteresuoti ar nenorėjo tiekti šių papildomų kiekių. Todėl akivaizdu, kad šie nuo kainos labai priklausomi pirkėjai vietoje Sąjungos pramonės gaminamų produktų rinkosi dar pigesnį iš KLR dempingo kaina importuojamą produktą.

(189)

Todėl Komisija priėjo prie išvados, kad mažėjantis pervalcuotojų Sąjungoje pagamintų vidutinių kainų sunkiųjų plokščių kiekis galėjo turėti tik labai nedidelio poveikio vertikaliai integruotų Sąjungos gamintojų mažėjančiam pelningumui. Ji taip pat padarė išvadą, kad jų mažėjantis pelningumas ypatingai priklauso nuo labai mažų importo iš KLR (kurio apimtis labai padidėjo) dempingo kainų.

(190)

Preliminariai nustatytas Sąjungos gamintojams darytos žalos ir importo iš KLR dempingo kaina priežastinis ryšys.

(191)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(192)

Preliminariai nustatyta, kad dėl kitų apibrėžtų veiksnių, kaip antai: aršios konkurencijos, susijusios su paklausos problemomis, mažo pajėgumų naudojimo, importo iš trečiųjų šalių, Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui ir vertikaliai integruotų gamintojų ir pervalcuotojų tarpusavio konkurencijos, nenutrūko priežastinis ryšys, net atsižvelgiant į galimą tų veiksnių bendrą poveikį.

(193)

Laikinas suvartojimo sumažėjimas 2013 m. galėjo šiek tiek būti susijęs su žala tais metais, tačiau, jei nebūtų nuolat didėjusi importo vis mažesne dempingo kaina apimtis, Sąjungos pramonė tikrai būtų sugebėjusi pasinaudoti rinkos augimu kitais metais. Visų pirma, pardavimo apimtis būtų vėl padidėjusi, pardavimo kainos nebūtų sumažėjusios iki tokio žemo lygio ir būtų pasiektas didesnis pelningumas.

(194)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš KLR dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko.

(195)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(196)

Sąjungos pramonė įsikūrusi 14 valstybių narių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir JK), tiesiogiai jos įmonėse nagrinėjamuoju laikotarpiu dirbo apie 20 000 darbuotojų, susijusių su sunkiosiomis plokštėmis.

(197)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo 26 Sąjungos gamintojai. Nė vienas žinomas gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip matyti iš žalos rodiklių analizės, visos Sąjungos pramonės padėtis blogėjo, jai neigiamo poveikio turėjo importas dempingo kaina.

(198)

Komisija tikisi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos, kainos nebebus daugiau smukdomos ir Sąjungos pramonė galės atsigauti. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalui imlioje pramonėje.

(199)

Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala. Komisija primena, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su atrinktų Sąjungos gamintojų finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui ir investicijų grąžai.

(200)

Todėl svarbu, kad kainos vėl būtų ne dempingo ar bent ne žalingo lygio tam, kad visi gamintojai Sąjungos rinkoje galėtų veikti sąžiningos prekybos sąlygomis. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(201)

Todėl Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus. Bet kokių antidempingo priemonių nustatymas leistų Sąjungos pramonei atsigauti nuo nustatyto žalingo dempingo poveikio.

(202)

Kaip nurodyta 22 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą bendradarbiavo šeši importuotojai, iš kurių trys buvo atrinkti. Vienas iš atrinktų importuotojų pasisako už priemones, o kiti du atrinkti importuotojai su priemonių nustatymu nesutinka. Likę trys neatrinkti importuotojai nuomonės nepareiškė.

(203)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kainų padidėjimas nustačius priemones tiesioginio poveikio nesusijusiems importuotojams neturėtų. Sunkiosios plokštės sudaro ne daugiau kaip 20 % jų verslo.

(204)

Be to, daugelis importuotojų prekiauja įvairių šaltinių, įskaitant Sąjungos pramonę, prekėmis. Nėra požymių, kad importuotojai negalėtų toliau tiekti produktų savo pirkėjams, jei būtų nustatytos priemonės.

(205)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nustačius priemones Sąjungos importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(206)

Pagrindinės galutinės sunkiąsias plokštes naudojančios pramonės šakos – statybos, kasybos ir medienos ruošos įrenginių; slėginių indų; naftos ir dujų vamzdynų; laivų statybos, tiltų ir pastatų.

(207)

Septyni naudotojai ir trys prekiautojai (plieno paslaugų centrai) pateikė naudotojų klausimyno atsakymus. Tačiau keturių respondentų atsakymuose buvo daug trūkumų ir tik du prieštaravo priemonių nustatymui. Vis dėlto Komisija negali šių atsakymų laikyti tipiškais dėl šių priežasčių:

(208)

Komisija taip pat pažymi, kad muitai turėtų padėti užtikrinti nuolatinį tiekimo Sąjungos rinkoje saugumą. Nesant muitų, kai kurie Sąjungos gamintojai galbūt turėtų nutraukti arba sumažinti gamybos veiklą, todėl daugeliui Sąjungos naudotojų liktų dar ribotesnis tiekimo šaltinių skaičius.

(209)

Iš tikrųjų vienas iš atrinktų gamintojų sustabdė sunkiųjų plokščių gamybą tiriamojo laikotarpio pabaigoje, kaip nurodyta 104 konstatuojamojoje dalyje.

(210)

Be to, priemonės bus tokio dydžio, kuris užtikrins vienodas sąlygas visiems gamintojams Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, dėl to šis Sąjungos gamintojas galbūt galės atnaujinti sunkiųjų plokščių gamybą.

(211)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nustačius priemones naudotojams neproporcingo neigiamo poveikio nebus padaryta.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie preliminarios išvados, kad nustačius priemones būtų prisidedama prie Sąjungos pramonės atsigavimo ir būtų sudaromos sąlygos didesnėms investicijoms į geresnę Sąjungos sunkiųjų plokščių gamintojų įrangą ir padidintų jų konkurencingumą.

(213)

Sąjungos pramonė neseniai buvo labai restruktūrizuota. Nesant muitų, kiti Sąjungos sunkiųjų plokščių gamintojai galbūt turėtų nutraukti arba sumažinti sunkiųjų plokščių gamybos veiklą, atleisti šimtus darbuotojų, todėl sumažėtų Sąjungos naudotojų tiekimo šaltinių skaičius.

(214)

Priemonių poveikis kelioms kitoms Sąjungos šalims, kurios pranešė apie save, negali būti laikomas esminiu. Iš surinktų duomenys nematyti, kad galimas poveikis kitiems suinteresuotiesiems subjektams nei tie, kurie pranešė apie save, būtų didesnis nei teigiamas priemonių poveikis Sąjungos pramonei. Tikimasi, kad galutiniai naudotojai ir vartotojai pasinaudos sąžininga konkurencine rinka, įskaitant vietos tiekimo šaltinius, kurie gali visiškai patenkinti jų poreikius ir užsakymus. Kainos ir toliau bus svarbiausias veiksnys, tačiau sąžiningomis sąlygomis.

(215)

Komisija šiuo tyrimo etapu priėjo prie išvados, jog nėra įtikinamų priežasčių, kad importuojamoms KLR kilmės sunkiosioms plokštėms nustačius laikinąsias priemones būtų pakenkta Sąjungos interesams.

(216)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(217)

Kad nustatytų priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas Sąjungos pramonės patirtai žalai pašalinti.

(218)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje, gauti tokį ikimokestinį pelną, kokį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina.

(219)

Norėdama nustatyti pelną, kurį būtų galima pagrįstai gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, Komisija paprašė atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti duomenis apie pelningumą, susijusius su Sąjungos rinkoje nuo 2006 m. iki tiriamojo laikotarpio parduotu panašiu produktu. Ši informacija buvo pateikta ir tinkamai patikrinta.

(220)

Sąjungos pramonės pelningumas nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo neigiamas. 2012 m. pelningumas siekė 1,6 %, tačiau tuo metu iš KLR jau buvo importuojamas didelis produkto kiekis dempingo kaina, todėl šis pelno dydis buvo gerokai mažesnis už ankstesniais metais gautą pelną.

(221)

2011 m. pelno dydis siekė 7,9 %, o tai buvo daugiau nei 2009 ir 2010 m., kai buvo labiausia juntama finansų krizė, gautas pelnas, tačiau mažiau nei 2006–2008 m., t. y. iki finansų krizės, gautas pelnas. Be to, tai naujausi turimi pagrįsti duomenys, kai iš KLR į Sąjungą dar nebuvo importuojamas labai didelis kiekis. Todėl Komisija mano, kad tai pelno dydis, kurį pagrįstai būtų galima gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(222)

Tuomet, remdamasi atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus tinkamai pakoreguotos atrinktų bendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(223)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms (žr. 76–80 konstatuojamąsias dalis).

(224)

Laikinosios antidempingo priemonės importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje numatytą mažesniojo muito taisyklę. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(225)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(226)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį.

(227)

Šios muitų normos taikomos tik importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(228)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (8). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas neturi poveikio bendrovės teisei pasinaudoti jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas neturi poveikio jos teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pasikeitimą bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(229)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(230)

Kaip minėta 5 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1357 Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą KLR kilmės nagrinėjamąjį produktą.

(231)

Šis reikalavimas nustatytas atsižvelgiant į galimą antidempingo priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį. Importuojamų produktų reikėtų neberegistruoti. Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(232)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(233)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

7.10.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 272/33

(1)

2016 m. sausio 4 d. Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 90 proc. visų tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno arba kito legiruotojo plieno Sąjungoje, vardu pateikė skundą. Skunde buvo pateikti dempingo ir grėsmės, kad dėl jo gali būti daroma materialinė žala, įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(2)

Gavusi šį skundą Europos Komisija (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 13 d. inicijavo antidempingo tyrimą pagal Tarybos reglamento (ES) 2009/1225 (2) (toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė Pranešimą apie inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(3)

Po to Komisija taip pat inicijavo šiuos du tyrimus:

(4)

2016 m. balandžio 5 d. skundo pateikėjas pateikė prašymą registruoti iš KLR importuojamą nagrinėjamąjį produktą. 2016 m. birželio 2 d. skundo pateikėjas atnaujino prašymą ir pateikė naujesnių finansinių duomenų, tačiau 2016 m. rugpjūčio 11 d. jį atsiėmė.

(5)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti apie save, kad galėtų dalyvauti tyrime. Ji skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms konkrečiai pranešė apie inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(6)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad atsižvelgdama į didelį Sąjungos gamintojų skaičių ji atrinks kai kuriuos gamintojus. Tada Komisija atrinko bendroves remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą. Ji pranešė šioms preliminariai atrinktoms bendrovėms ir skundo pateikėjui. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(9)

Vienas preliminariai atrinktas Sąjungos gamintojas pranešė Komisijai, kad jis negalės bendradarbiauti. Be to, tiek Italijos geležies ir plieno asociacija („Federacciai“), tiek „Eurofer“ pateikė pastabų, kad atrinktos bendrovės neatstovauja Pietų Europos. Siekdama užtikrinti geresnį geografinį pasiskirstymą Komisija pakeitė Sąjungos gamintoją, kuris nusprendė nebendradarbiauti, Sąjungos gamintoju iš Pietų Europos.

(10)

Taigi galutinai atrinktos bendrovės yra Sąjungos gamintojai penkiose skirtingose valstybėse narėse. Joms tenka daugiau kaip 45 proc. Sąjungos gamybos.

(11)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija nesusijusių importuotojų paprašė pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(12)

Prašomą informaciją pateikė keturi importuotojai. Todėl atranka buvo nereikalinga ir visiems importuotojams buvo nusiųsti klausimynai.

(13)

Tačiau, nors Komisija kreipėsi į juos, kad surinktų susijusią informaciją, nė vienas nesusijęs importuotojas nepateikė išsamių šiam tyrimui skirtų klausimyno atsakymų.

(14)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti KLR bendroves), Komisija paprašė KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(15)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamos, trylika KLR eksportuojančių gamintojų grupių. Komisija pasiūlė atrinkti tris bendrovių grupes pagal didžiausią tipinę eksporto į Sąjungą apimtį, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Ji paragino visus žinomus susijusius eksportuojančius gamintojus ir KLR valdžios institucijas teikti pastabas dėl siūlomų atrinkti grupių.

(16)

Eksportuojantis gamintojas „Jiangsu Tiangong Tools Company Limited“ (toliau – „Tiangong Tools“) pareiškė, kad jis turėtų būti atrinktas, nes, priešingai nei atrinkti eksportuojantys gamintojai, jis gamina įrankinį plieną ir greitapjovį plieną. Jis tvirtino, kad jei jo produktas laikomas nagrinėjamuoju produktu, atrinktos bendrovės turėtų būti tipiškesnės ir jis turėtų būti joms priskirtas.

(17)

Šis prašymas buvo atmestas. „Tiangong Tools“ į Sąjungą eksportavo tik nedidelį konkrečios rūšies produkto kiekį. Todėl šį eksportuojantį gamintoją priskyrus prie atrinktų bendrovių jos nebūtų buvusios tipiškesnės. Komisija toliau nagrinėjo tipiškumo klausimą atsižvelgdama į gamybos apimtį.

(18)

Todėl Komisija nusprendė palikti pasiūlytas atrinkti tris eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinkti eksportuojantys gamintojai pagamina 57 proc. viso į Sąjungą iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto ir 58 proc. viso į Sąjungą iš bendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų importuojamo nagrinėjamojo produkto.

(19)

Tik vienas eksportuojantis gamintojas („Tiangong Tools“) prašė taikyti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir šiuo tikslu pateikė klausimyno atsakymus. Komisija preliminariai šį prašymą priėmė ir vietoje patikrino pateiktą informaciją.

(20)

Tačiau per tyrimą nustatyta, kad ši bendrovė gamina ir į Sąjungą eksportuoja tik įrankinį plieną ir greitapjovį plieną. Atsižvelgiant į tai, kad kaip paaiškinta 29–35 konstatuojamosiose dalyse, Komisija preliminariai nusprendė tyrimo aprėpčiai nepriskirti įrankinio plieno ir greitapjovio plieno, bendrovei „Tiangong Tools“ laikinasis dempingo skirtumas nenustatytas. Vis dėlto, jei Komisija galutiniame etape pakeistų savo sprendimą dėl produkto apibrėžtosios srities, šio eksportuojančio gamintojo prašymas dėl individualaus nagrinėjimo būtų persvarstytas.

(21)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios pranešė apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Klausimyno atsakymus pateikė „Eurofer“, penki Sąjungos gamintojai ir jų susiję plieno paslaugų centrai, vienas naudotojas, trys KLR eksportuojančių gamintojų grupės ir vienas panašios šalies gamintojas.

(22)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, grėsmės, kad jis gali daryti žalą, ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį surengti šių bendrovių ir asociacijos patalpose:

(23)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2012 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(24)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikri plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti.

Nagrinėjamajam produktui nepriskiriami:

KLR kilmės nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10, 7225 30 90, ex 7225 40 60, 7225 40 90, ex 7226 19 10, 7226 91 91 ir 7226 91 99.

(25)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno gaminami juos karštai valcuojant. Tai yra metalo formavimo procesas, kai karštas metalas perleidžiamas tarp vienos ar daugiau porų karštų valcų, kad būtų sumažintas ir suvienodintas storis, kai metalo temperatūra viršija jo rekristalizacijos temperatūrą. Jie gali būti pristatomi įvairiomis formomis: ritiniuose (įriebinti arba ne, ėsdinti arba ne), kaip atraižos (lakštai) arba siauros juostos.

(26)

Plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo (7) ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, mašinų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiais tikslais.

(27)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(28)

Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(29)

Pirma, vienas eksportuojantis gamintojas („Jiangsu Tiangong Tools Company Limited“) ir vienas importuotojas, susijęs su kitu Kinijos eksportuojančiu gamintoju („Duferco S.A.“), paprašė, kad tam tikrų rūšių plokšti karštojo valcavimo produktai iš plieno, pramonėje žinomi kaip įrankinis plienas ir greitapjovis plienas, nebūtų priskirti produkto apibrėžtajai sričiai. Jie tvirtino, kad įrankinis plienas ir greitapjovis plienas pasižymi kitokiomis savybėmis, skiriasi jų kainos, specifikacijos ir naudojimo paskirtis.

(30)

2016 m. balandžio 21 d. šiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui surengtas klausymas, kuriame dalyvavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Be to, 2016 m. birželio 22 d. buvo surengtas klausymas importuotojui dėl jo prašymo tam tikrų produktų nepriskirti produkto apibrėžtajai sričiai.

(31)

Skundo pateikėjo nuomone, šie prašymai nebuvo pakankamai pagrįsti ir, jei Komisija šiuos tvirtinimus priimtų, kiltų priemonių vengimo pavojus.

(32)

Komisija nustatė, kad iš tiesų yra didelių fizinių ir cheminių skirtumų tarp kitų rūšių nagrinėjamojo produkto nei įrankinis plienas ir greitapjovis plienas ir įrankinio ir greitapjovio plieno. Įrankiniam ir greitapjoviam plienui yra būdingi keli cheminiai elementai (8), kurių nėra nagrinėjamajame produkte.

(33)

Be to, skiriasi įrankinio plieno bei greitapjovio plieno ir kitų rūšių nagrinėjamojo produkto gamybos procesai ir naudojimo paskirtis, labai skiriasi kainos. Pavyzdžiui, įrankinis plienas ir greitapjovis plienas, ne taip kaip kitų rūšių nagrinėjamasis produktas, naudojamas kitoms medžiagoms apdoroti, apdirbti, išgauti, pjaustyti, presuoti ir perforuoti, o kitų rūšių nagrinėjamasis produktas tokiai paskirčiai įprastai nenaudojamas. Be to, įrankiniam plienui gaminti taikomas kitoks gamybos procesas, kai specifinės savybės išgaunamos per visus gamybos proceso etapus. Dėl tokio gamybos procesų skirtumo įrankinio plieno ir greitapjovio plieno gamybos procesas reikalauja daugiau sąnaudų, todėl tuo galima iš dalies paaiškinti tokio plieno ir kitų rūšių nagrinėjamojo produkto pardavimo kainos skirtumą.

(34)

Įrankinio plieno ir greitapjovio plieno importo apimtis 2015 m. sudarė apie 1,25 proc. visos importo iš Kinijos apimties. Be to, įrankiniam plienui ir greitapjoviam plienui taikomi kiti, konkretūs KN.

(35)

Todėl Komisija preliminariai nepriskyrė įrankinio plieno ir greitapjovio plieno produkto apibrėžtajai sričiai ir pranešė nacionalinėms muitinėms apie galimą priemonių vengimo riziką.

(36)

Antra, 2016 m. rugpjūčio 5 d. vienas naudotojas Italijoje „Marcegaglia Carbon Steel Spa“ pareiškė, kad produkto apibrėžtajai sričiai neturėtų būti priskirtas šių rūšių nagrinėjamasis produktas: plieno be įterpio (angl. IF steel), dvifazio plieno, anglinio plieno ir ne orientuoto grūdėtumo plieno rūšių. Prašymas produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti šių rūšių produkto iš esmės pagrįstas taip:

(37)

Tas pats naudotojas taip pat prašė produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti tų rūšių produkto, kuris naudojamas šaltajam valcavimui, nes jis toliau naudojamas galutinėje grandyje.

(38)

Dėl prašymo produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti plieno be įterpio (angl. IF steel), dvifazio plieno, anglinio plieno ir ne orientuoto grūdėtumo plieno rūšių nagrinėjamojo produkto Komisija nustatė, kad nebuvo įrodyta, kad skirtųsi šių produktų savybės ir naudojimo paskirtis. Be to, galutinis išsamus prašymas produkto apibrėžtajai sričiai nepriskirti tam tikrų produktų gautas labai vėlai. Taigi šiuo etapu Komisija atmetė šį prašymą, tačiau toliau nagrinės šį tvirtinimą.

(39)

Kalbant apie pervalcavimui naudojamą tam tikrų rūšių produktą, – tai viena pagrindinių nagrinėjamojo produkto naudojimo paskirčių, kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje. Vien kitokios naudojimo paskirties nepakanka, kad produktas nebūtų priskirtas produkto apibrėžtajai sričiai. Be to, atmetus šių rūšių nagrinėjamąjį produktą, būtų atmesta didžioji dauguma visų importuojamo nagrinėjamojo produkto rūšių, negana to, administravimo požiūriu būtų neįmanoma vykdyti stebėsenos ir atskirti pervalcavimui naudojamą nuo pervalcavimui nenaudojamo nagrinėjamąjį produktą. Todėl šiuo etapu Komisija atmetė ir šį prašymą.

(40)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu Komisija normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kuriems galima taikyti rinkos ekonomikos režimą, nustato pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis. Tačiau šio režimo neprašė taikyti nė vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas.

(41)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja normaliąja verte tinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(42)

Pranešime apie inicijavimą Komisija pasiūlė naudoti trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte. Komisija nusiuntė klausimynus visiems žinomiems gamintojams 11 rinkos ekonomikos šalių, kurios paminėtos pranešime apie inicijavimą (9), ir aštuoniose kitose šalyse, kuriose buvo panašaus produkto gamybos ir pardavimo požymių, tiksliau Argentinoje, Australijoje, Egipte, Irane, Japonijoje, Pietų Afrikoje, Korėjos Respublikoje ir Taivane. Iš viso susisiekta su 62 gamintojais 19 galimų panašių šalių. Tačiau norą bendradarbiauti išreiškė ir klausimyno atsakymus pateikė tik viena JAV bendrovė („ArcelorMittal USA“).

(43)

JAV laikomos tinkama panašia rinka, nes tai yra atvira rinka, kurioje veikia dešimt panašaus produkto gamintojų ir kurios importas iš kitų šalių sudaro daugiau nei 10 proc. viso suvartojimo. Todėl ir atsižvelgiant į tai, kad norą bendradarbiauti išreiškė tik vienas JAV gamintojas, JAV preliminariai pasirinktos tinkama panašia šalimi.

(44)

Suinteresuotosios šalys ragintos teikti pastabas dėl šio pasirinkimo. Pastabų negauta, todėl JAV pasirinktos panašia šalimi.

(45)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas JAV nepriklausomiems pirkėjams buvo tipiškas. Nustatyta, kad bendradarbiaujančio panašaus produkto gamintojo vidaus rinkoje parduotas panašaus produkto kiekis yra tipiškas, palyginti su atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(46)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Taigi buvo nustatytos Amerikos gamintojo gamybos sąnaudos tiriamuoju laikotarpiu.

(47)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 proc., o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, atveju kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso tam tiktos rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinė svertinė kaina, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(48)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 proc. visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį vidutinė svertinė kaina.

(49)

Tų rūšių produktų, kurių pardavimas nebuvo pelningas, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis Amerikos gamintojo gamybos sąnaudomis ir tų rūšių produkto, kurio pardavimas yra pelningas, PBA bei pelno dydžiu.

(50)

Kai kurių rūšių produktui, kuris buvo gaminamas panašioje šalyje, nebuvo įmanoma rasti iš KLR į Sąjungą eksportuojamo tam tikros rūšies produkto atitikmens, nes jo Amerikos gamintojas neparduoda. Todėl atitikmens neturinčių tam tikrų rūšių produktų normalioji vertė turėjo būti skaičiuojama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį remiantis panašios šalies gamintojo gamybos sąnaudomis. Komisija panaudojo panašiausio produkto sąnaudas ir teisingam palyginimui užtikrinti jas pakoregavo atsižvelgdama į modifikavimo darbų (pjovimo ar pjaustymo) sąnaudas. Tada Komisija pridėjo pagrįstą PBA sumą (7–13 proc.), remdamasi su gamyba ir pardavimu susijusiais faktiniais duomenimis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje. Pagaliau ji pridėjo pagrįstą pelno dydį (10–15 proc.) tam panaudodama pelningo produkto pardavimo vidutinį pelno dydį.

(51)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo tiek tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, tiek per susijusias bendroves.

(52)

Eksporto kainos tiesioginio pardavimo atveju pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį buvo pagrįstos už nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(53)

Eksportuojančių gamintojų nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, sandorių eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiais atvejais kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo.

(54)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuojančių gamintojų kainas EXW sąlygomis ir panašios šalies gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kainas arba, atitinkamai, apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(55)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(56)

Tuo remiantis prireikus koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas (4 proc.), bankų mokesčius (0,02 proc.), kredito išlaidas (0,05 proc.), komisinius (0,6 proc.) ir netiesioginius mokesčius (4 proc.).

(57)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, kiekvienos rūšies JAV panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atrinktų eksportuojančių gamintojų atitinkamos rūšies produkto vidutine svertine eksporto kaina.

(58)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas nustatytas remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas kaip svertinis vidurkis, remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais.

(59)

Visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams Komisija nustatė KLR bendradarbiavimo lygį. Jis nustatytas įvertinus bendradarbiaujančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimties dalį, palyginti su visa nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjunga apimtimi.

(60)

Bendradarbiavimo lygis yra aukštas. Tuo remiantis visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams preliminariai nustatytas dempingo skirtumas atitinka atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems nustatytas didžiausias dempingo skirtumas, dempingo skirtumą.

(61)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumai, KLR

(62)

Atliekant padėties analizę 17 bendrovių Sąjungoje pateikė gamybos ir pardavimo duomenis ir nurodė tiriamuoju laikotarpiu gaminusios panašų produktą. Remiantis skunde pateikta informacija, šios 17 bendrovių pagamina apie 90 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje.

(63)

Be šių 17 bendrovių per tiriamąjį laikotarpį panašų produktą gamino dar penkios kitos bendrovės.

(64)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 74,7 mln. t. Komisija šią apimtį nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. skundo pateikėjo ir visų žinomų Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti penki Sąjungos gamintojai, kurie pagamino 45 proc. viso panašaus produkto Sąjungoje. Atrinktos bendrovės yra tipiškos bendrovės.

(65)

Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(66)

Sąjungos gamintojų verslo modelis ir jų vertikalios integracijos laipsnis skiriasi. Vis dėlto Sąjungos pramonę apskritai galima apibūdinti kaip pramonę, kurios vertikalios integracijos laipsnis yra aukštas, kaip toliau paaiškinta 68 konstatuojamojoje dalyje.

(67)

Kaip minėta 24 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto KN kodai yra keli, įskaitant tam tikrus „ex“ kodus. Siekiant tinkamai įvertinti Sąjungos suvartojimą ir atsižvelgiant į akivaizdžiai ribotą tokių kodų poveikį bendram suvartojimui, apskaičiuojant Sąjungos suvartojimą visiškai atsižvelgta į importuotų produktų, kurių KN kodai yra „ex“, apimtį.

(68)

Sąjungos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai integruotos, o nagrinėjamasis produktas laikomas pirmine žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams, pradedant šaltojo valcavimo produktais, gaminti, todėl uždarasis suvartojimas ir suvartojimas laisvojoje rinkoje buvo nagrinėjami atskirai.

(69)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir laisvąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, laisvojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainas reguliuoja laisvoji rinka.

(70)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su panašiu produktu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai. Komisija nustatė, kad apie 60 proc. visos Sąjungos gamintojų produkcijos buvo skirta uždarajam naudojimui.

(71)

Sąjungos uždarąjį suvartojimą Komisija nustatė remdamasi visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje. Tuo remiantis Sąjungos uždarojo suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje (tonomis)

(72)

Sąjungos uždarasis suvartojimas Sąjungos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo maždaug 4 proc. Šį padidėjimą daugiausia lėmė uždarųjų rinkų, įskaitant detalių gamybos automobilių pramonei rinką, augimas.

(73)

Suvartojimą Sąjungos laisvojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamosios šalies bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis. Tuo remiantis suvartojimo Sąjungos laisvojoje rinkoje raida buvo tokia:

3 lentelė

Suvartojimas laisvojoje rinkoje (tonomis)

(74)

Suvartojimas Sąjungos laisvojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo apytikriai 12 proc. Padidėjimas daugiausia susijęs su galutinės grandies pramonės ekonomikos atsigavimu.

(75)

Komisija importo apimtį nustatė pagal Eurostato duomenis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir suvartojimą Sąjungos laisvojoje rinkoje, kaip nurodyta 73 lentelėje.

(76)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

4 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(77)

Iš šios lentelės matyti, kad absoliučiaisiais skaičiais importas iš nagrinėjamosios šalies per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Kartu bendra importo iš Kinijos į Sąjungą rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau nei penkis kartus.

(78)

Importo kainas Komisija nustatė pagal Eurostato duomenis. Vidutinės svertinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies kainos raida:

5 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(79)

Vidutinės importo kainos sumažėjo nuo 600 EUR/t 2012 m. iki 404 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė vieneto importo dempingo kaina sumažėjo apie 33 proc.

(80)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija vertino lygindama:

(81)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Daugiausia koreguota atsižvelgiant į pristatymo sąnaudas (2,7–6,3 proc., nelygu atrinktas Sąjungos gamintojas) ir nuolaidas (0,1–19,5 proc.). Kadangi šiuo atveju apie save nepranešė nė vienas nesusijęs importuotojas, pridėta 7 EUR/t išlaidų po importo suma – tai koregavimo suma, naudota tyrime dėl tam tikrų plokščių šaltojo valcavimo produktų iš plieno (10). Įvertinta, kad tai tinkamiausias būdas atsižvelgiant į tai, kad šio tyrimo nagrinėjamasis produktas daugeliu atvejų yra panašus į tam tikrus plokščius šaltojo valcavimo produktus iš plieno, kaip paaiškinta 221 konstatuojamojoje dalyje.

(82)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad dėl importo iš Kinijos dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos 2,7–5,6 proc.

(83)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(84)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, atsargos, augimas, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Vertinimas grįstas skundo pateikėjo pateikta informacija, patikrinta kryžmiškai palyginus su Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis ir turimais oficialiais statistiniais (Eurostato) duomenimis.

(85)

Mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) analizuoti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(86)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą, Komisija surinko duomenis apie visą nagrinėjamojo produkto gamybą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajam naudojimui, ar laisvajai rinkai. Kai kurių su Sąjungos pramone susijusių žalos rodiklių atveju Komisija atskirai išanalizavo su laisvąja ir uždarąja rinkomis susijusius duomenis ir atliko palyginamąją analizę. Analizuoti šie veiksniai: pardavimas, rinkos dalis, vieneto kainos, vieneto sąnaudos, pelningumas ir grynųjų pinigų srautas. Tačiau kitus ekonominius rodiklius būtų galima prasmingai nagrinėti tik įvertinus visą veiklą, įskaitant uždarąjį Sąjungos pramonės naudojimą, nes šie rodikliai priklauso nuo visos veiklos, nepaisant to, ar tai uždaroji gamyba, ar produktas parduodamas laisvojoje rinkoje. Analizuoti šie veiksniai: gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, investicijų grąža, užimtumas, našumas, atsargos ir darbo sąnaudos. Šiems veiksniams išanalizuoti būtina visos Sąjungos pramonės analizė, kad būtų galima susidaryti išsamų Sąjungos pramonei padarytos žalos vaizdą, nes aptariami duomenys negali būti išskaidyti į uždarojo pardavimo ir laisvojo pardavimo duomenis.

(87)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(88)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos apimtis padidėjo 2 proc., nors vienas Sąjungos gamintojas Italijoje tuo pačiu laikotarpiu gerokai sumažino gamybos apimtį (– 3 mln. t).

(89)

Nurodyti pajėgumų duomenys reiškia techninius pajėgumus, o tai reiškia, kad atsižvelgta į pramonės standartiniais laikomus koregavimus, atliekamus atsižvelgiant į įsisteigimo laiką, priežiūrą, gamybos kliūtis ir kitus įprastus gamybos sustabdymus. Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo dėl to, kad Belgijoje ir Italijoje buvo sustabdyta gamyba.

(90)

Pajėgumų naudojimo koeficientas padidėjo dėl to, kad dėl padidėjusio uždarojo suvartojimo (+ 4 proc.) ir suvartojimo laisvojoje rinkoje (+ 12 proc.) šiek tiek padidėjo gamybos apimtis, nepaisant iš esmės vieno Sąjungos gamintojo Italijoje didelio gamybos apimties sumažinimo.

(91)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir laisvosios rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis (laisvoji rinka)

(92)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu palyginti nesikeitė, t. y. sudarė 27–28 mln. t.

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis vertinant pagal Sąjungos suvartojimą sumažėjo daugiau nei 9 procentiniais punktais, t. y. nuo 86,8 iki 77,7 proc. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo daug daugiau nei nežymiai padidėjo jos pardavimas Sąjungos laisvojoje rinkoje.

(94)

Sąjungos uždarosios rinkos apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Sąjungos uždarosios rinkos apimtis ir rinkos dalis

(95)

Sąjungos pramonės Sąjungos uždarosios rinkos apimtis (sudėjus uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą Sąjungos rinkoje) nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 proc., nuo maždaug 40,7 mln. t 2011 m. iki 42,2 mln. t tiriamuoju laikotarpiu.

(96)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos gamybos procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė ir sudarė 55,7–56,7 proc.

(97)

Užimtumas apskaičiuotas į jį įtraukiant tik darbuotojus, kurie tiesiogiai dirba su panašiu produktu įvairiose Sąjungos gamintojų plieno gamyklose. Šis metodas užtikrina tikslius duomenis, kuriuos gana lengva nustatyti.

(98)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Užimtumas ir našumas

(99)

Atsižvelgdama į vis didėjančią konkurenciją rinkoje dėl importo iš Kinijos ir kito importo ir siekdama sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti efektyvumą, Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažino užimtumą. Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažintas 5 proc., neatsižvelgiant į netiesioginį užimtumą. Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis šiek tiek padidėjo (+ 2 proc.), Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo daug labiau (+ 7 proc.), nei padidėjo faktinė gamybos apimtis. Tai rodo, kad, siekdama išlikti konkurencinga, Sąjungos pramonė buvo pasirengusi prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos sąlygų.

(100)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(101)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargų lygis šiek tiek sumažėjo. Daugumos rūšių panašų produktą Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus. Todėl atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu. Tai taip pat patvirtinta išnagrinėjus laikotarpio pabaigos atsargų lygio, išreikšto gamybos apimties procentine dalimi, raidą. Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, šis rodiklis liko palyginti stabilus ir sudarė apie 3,5–4 proc. gamybos apimties.

(102)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinių didelių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei nebuvo nereikšmingas.

(103)

Sąjungos suvartojimas (laisvojoje rinkoje) per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo apytikriai 12 proc., o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nesikeitė. Todėl Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį prarado rinkos dalį, o importo iš nagrinėjamosios šalies rinkos dalis gerokai padidėjo.

(104)

Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo Sąjungos laisvojoje rinkoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje laisvojoje rinkoje

(105)

Iš lentelės duomenų matyti, kaip keitėsi vieneto pardavimo kaina Sąjungos laisvojoje rinkoje, palyginti su atitinkamomis gamybos sąnaudomis. Pardavimo kainos buvo vidutiniškai mažesnės už vieneto gamybos sąnaudas, išskyrus 2014 m., kai rinka ėmė augti, o importui iš Kinijos tenkanti rinkos dalis buvo mažesnė nei tiriamuoju laikotarpiu.

(106)

2012–2013 m. euro zonos skolų krizės pasekmės ir 2012 m. sumažėjusi plieno paklausa turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje Sąjungos pramonė pradėjo atsigauti, nes dėjo dideles pastangas, kad išliktų konkurencinga, visų pirma didino Sąjungos pramonės darbo jėgos našumą, kaip nurodyta 99 konstatuojamojoje dalyje, todėl Sąjungos pramonei pavyko padidinti našumą ir pagerinti pajėgumų naudojimą.

(107)

Nepaisant šių pastangų gamybos sąnaudos apskritai buvo didesnės už mažėjančias pardavimo kainas, o nenorėdami prarasti didelės rinkos dalies Sąjungos gamintojai prisiderino prie kainų mažėjimo spiralės ir labai sumažino savo pardavimo kainas, ypač 2015 m. Nagrinėjamasis produktas yra prekė, todėl Sąjungos gamintojai turėjo prisiderinti prie kainų mažėjimo spiralės.

(108)

Atrinktų gamintojų tam tikri uždarajam suvartojimui skirti plokšti karštojo valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno buvo perduoti arba pristatyti galutinės grandies perdirbimui perdavimo sandorių kainomis, taikant skirtingą kainodaros politiką (sąnaudos, papildomos sąnaudos, rinkos kaina). Todėl iš uždarojo naudojimo kainų raidos negalima daryti reikšmingų išvadų.

(109)

Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(110)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 4 proc.

(111)

Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(112)

Komisija Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinius grynuosius nuostolius, patirtus parduodant panašų produktą Sąjungos laisvojoje rinkoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(113)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumo raida buvo neigiama: nuostolingai veikta visus trejus metus, išskyrus 2014 m. 2012–2013 m. nuostoliai iš dalies yra susiję su euro zonos skolų krizės pasekmėmis (ir 2012 m. sumažėjusia plieno paklausa), o 2014 m. ir 2015 m. pirmoje pusėje Sąjungos gamintojai galėjo iš dalies atsigauti.

(114)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srauto tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyravo, tačiau apskritai iš esmės buvo teigiamos – daugiausia dėl su grynaisiais pinigais nesusijusių išlaidų, kaip antai nuvertėjimo.

(115)

Kadangi investicijų grąža per visus metus apskritai buvo neigiama, išskyrus 2014 m., Sąjungos pramonė 2012–2015 m. savo investicijas sumažino 13 proc. Kaip matyti iš sumažėjusių investicijų, nagrinėjamuoju laikotarpiu patirti nuostoliai turėjo poveikio pajėgumui padidinti kapitalą.

(116)

Pagaliau lentelėje 2015 m. duomenys suskirstyti į ketvirčius, nes skundo pateikėjas skunde teigė, kad 2015 m. antroje pusėje padėtis labai pablogėjo. Duomenys lentelėje iš tiesų patvirtina, kad 2015 m. antroje pusėje labai sumažėjo pelningumas ir grynoji pardavimo vertė dėl tolesnio pardavimo kainų smukdymo Sąjungos laisvojoje rinkoje.

14 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų ketvirčio pelningumas

(117)

Viena vertus, visa Sąjungos pramonė galėjo šiek tiek padidinti gamybos apimtį (nepaisant iš esmės vieno stambaus Italijos gamintojo didelio gamybos apimties sumažinimo) ir pagerinti pajėgumų naudojimo koeficientą dėl padidėjusio uždarojo suvartojimo ir suvartojimo laisvojoje rinkoje. Ji taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų efektyvumui padidinti labai apribodama gamybos (daugiausia žaliavų) sąnaudas ir didindama vieno darbuotojo gamybos apimtį. Dėl to gamybos sąnaudos sumažėjo 25 proc. Be to, jos grynųjų pinigų srautas per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiamas. Atrinkti Sąjungos gamintojai per nagrinėjamąjį laikotarpį dar sugebėjo investuoti apie 250–330 mln. EUR per metus.

(118)

Kita vertus, nepaisant Sąjungos pramonės pastangų nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai gerinti veiklą, kiti žalos rodikliai rodo, kad padėtis laisvojoje rinkoje blogėjo: išskyrus 2014 m. ir 2015 m. pradžią, kai Sąjungos pramonė pradėjo šiek tiek atsigauti, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį ji patyrė nuostolius, kurie 2015 m. antroje pusėje pasiekė nepateisinamą lygį. Iš tikrųjų nepaisant to, kad pardavimo apimtis Sąjungos laisvojoje rinkoje buvo pakankamai stabili, Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir turėjo mažinti investicijas, atsižvelgdama į neigiamą investicijų grąža.

(119)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo etapu daroma išvada, jog iš pateiktų duomenų matyti, kad Sąjungos pramonės padėtis tiriamojo laikotarpio pabaigoje buvo bloga, bet ne tiek, kad Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų patyrusi materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(120)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antrą pastraipą analizuojant materialinės žalos Sąjungos pramonei grėsmę atsižvelgta į šiuos veiksnius:

(121)

Kaip galima suprasti iš 3 straipsnio 9 dalies antros pastraipos frazės „tokius veiksnius, kaip“, be šių keturių veiksnių žalos grėsmei nustatyti gali būti analizuojami ir kiti veiksniai. Visų pirma Komisija toliau analizavo tokius veiksnius kaip pelningumas ir priimti užsakymai, apie kuriuos ji turėjo surinkusi tiriamojo laikotarpio ir laikotarpio po tiriamojo laikotarpio duomenis.

(122)

Kalbant apie nagrinėjamąjį laikotarpį, Komisija dar kartą peržiūrėjo 2012–2015 m. duomenis, nes norint nustatyti, ar kyla žalos Sąjungos pramonei grėsmė (11), reikia suprasti, kokia yra dabartinė Sąjungos pramonės padėtis. Tada ji atliko su visais veiksniais susijusių prognozių analizę. Be to, ji surinko 2016 m. sausio mėn. – birželio mėn. duomenis apie importą dempingo kaina, Kinijos pajėgumus ir importo kainas, kad galėtų patvirtinti arba paneigti prognozes, kaip to reikalauja Teismas (12). Tačiau 2016 m. sausio mėn. – birželio mėn. išsamių duomenų apie pelningumą ir priimtus užsakymus negauta, turėti tik nevisiškai išsamūs laikotarpio iki 2016 m. kovo mėn. pabaigos duomenys. Nebuvo įmanoma rasti išsamių duomenų apie atsargas, ypač Sąjungos pramonės atsargas, iki 2016 m. birželio mėn. pabaigos. Tačiau šie duomenys bus atnaujinti paskelbus šį reglamentą ir, jei įmanoma, bus analizuojami ir kiti veiksniai. Šiuo etapu duomenys apie pelningumą, priimtus užsakymus ir atsargų lygį buvo geriausi turimi duomenys.

(123)

Pagaliau pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje reikalaujama, kad aplinkybių pasikeitimas būtų aiškiai numatomas ir neišvengiamas.

(124)

Importas iš nagrinėjamosios šalies tiriamuoju laikotarpiu padidėjo net nuo 246 720 t 2012 m. iki 1 519 304 t, kaip parodyta 76 konstatuojamosios dalies lentelėje. Visą laiką importuota nuolat mažėjančiomis kainomis. Tai, kad labai padidėjo (+ 550 proc.) importui dempingo kaina iš Kinijos tenkanti rinkos dalis, patvirtina, kad šis importas augo ne vien dėl to, kad padidėjo paklausa (+ 12 proc.). Kinijos eksportuojantys gamintojai skverbėsi į naują rinką ir didino rinkos dalį importuodami produktus mažomis kainomis kitų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant Sąjungos gamintojus, sąskaita. Importo iš Kinijos apimtis per 2016 m. pirmą pusmetį dar padidėjo (8,5 proc.) ir sudarė 773 275 t (šaltinis – Eurostatas), palyginti su 2015 m. pirmu pusmečiu (712 390 t). Iš turimų duomenų matyti, kad importas dempingo kaina iš Kinijos augo ne tik nagrinėjamuoju laikotarpiu – ši tendencija nebuvo sustabdyta ar nepasikeitė ir laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio.

(125)

Iš turimos informacijos apie Kinijos neapdoroto plieno pajėgumus matyti, kad jie jau ilgą laiką greitai didėja. 2004 m. KLR teko 25,6 proc. viso pasaulio neapdoroto plieno gamybos (13), o 2015 m. KLR beveik padvigubino gamybą ir jai teko 50,3 proc. viso pasaulio neapdoroto plieno gamybos. Dėl to Komisijos komunikate dėl plieno teigiama: „nepaprastai padaugėjo nepanaudotų gamybos pajėgumų tam tikrose trečiosiose šalyse, ypač Kinijoje. Apskaičiuota, kad vien Kinijos perteklinis pajėgumas siekia maždaug 350 mln. t, o tai beveik dvigubai daugiau nei Sąjungos metinis pajėgumas (14).“

(126)

Šiuo atžvilgiu EBPO apskaičiavo, kad 2014 m. visi Kinijos plieno gamybos pajėgumai sudarė 1 140 mln. t (15), o faktinė Kinijos gamybos apimtis – 822,8 mln. t (16). Taigi, Kinijos turimi pertekliniai pajėgumai sudaro tikrai daugiau nei 300 mln. t.

(127)

Be to, tokie plieno pertekliniai pajėgumai neatitinka panašaus produkto paklausos KLR ar kitose šalyse. Iš tiesų remiantis naujausiu EBPO tyrimu paklausos augimas pasaulio rinkose lėtėja, o pajėgumų ir paklausos atotrūkis didėja (17).

(128)

Fakto, kad nagrinėjamojoje šalyje yra didžiuliai plieno pertekliniai pajėgumai, Kinijos valdžios institucijos neginčija. Pirma, Kinijos valstybės taryba 2016 m. vasario 1 d. išleido nuomonę „Kaip plieno pramonei išspręsti perteklinių pajėgumų klausimą“ (angl. „Opinion for the steel industry to resolve excess capacity“), kurioje nustatytas bendras Kinijos požiūris, kaip ryžtingiau spręsti perteklinių Kinijos plieno pramonės pajėgumų problemą. Priemonėmis neapdoroto plieno pajėgumai, be kita ko, būtų mažinami 100–150 mln. t per penkerius metus ir griežtai draudžiami nauji gamybos pajėgumai. Antra, Kinijos geležies ir plieno asociacija (CISA) savo pastabose taip pat minėjo, kad „per pastaruosius kelis metus Kinijos vyriausybė ir Kinijos plieno asociacija ėmėsi veiksmingų priemonių. Nuo 2011 m. Kinija aktyviai šalina pasenusius pajėgumus ir stiprina energijos taupymo priemones (18)“.

(129)

Tačiau neseniai pranešta apie minėto Kinijos pranešimo dėl pajėgumų mažinimo po tiriamojo laikotarpio ir faktinės padėties neatitikimus:

(130)

Pagaliau Komisija analizavo Kinijos valdžios institucijų pasižadėjimus ir įsipareigojimus, minėtus 128 konstatuojamojoje dalyje. Nepaisant šių pranešimų 2016 m. pradžioje, situacija nepasikeitė.

(131)

Taigi manoma, kad KLR plieno sektoriaus perteklinių pajėgumų klausimas yra plačiai žinomas ir jį pripažįsta Kinijos valdžios institucijos.

(132)

Įvertinta, kad panašus produktas sudaro didelę visos neapdoroto plieno gamybos dalį dėl šios priežasties: visa Kinijos neapdoroto plieno gamybos apimtis 2013 ir 2014 m. buvo atitinkamai 822 000 mln. t ir 822 698 mln. t, o visa Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų apimtis – 311 564 mln. t (arba apie 37,9 proc. visos neapdoroto plieno gamybos) ir 317 387 mln. t (arba apie 38,6 proc. visos neapdoroto plieno gamybos) (22). Taigi, šie duomenys apie neapdorotą plieną taip pat leidžia susidaryti nuomonę apie panašaus produkto perteklinius pajėgumus KLR.

(133)

Antra, 185 konstatuojamosios dalies lentelėje faktinė KLR panašaus produkto gamyba lyginama su faktine kitų šalių gamyba 2014 ir 2013 m. Toje lentelėje parodyta, kad, pvz., 2014 m. faktinė KLR panašaus produkto gamybos apimtis (317,4 t) yra apytikriai 5 kartus didesnė už bendrą Rusijos, Ukrainos, Irano ir Brazilijos gamybos apimtį kartu paėmus (57,4 mln. t). Tai rodo milžiniškus KLR panašaus produkto gamybos pajėgumus.

(134)

Trečia, per tyrimą patvirtinta, kad per tiriamąjį laikotarpį atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas siekė 65 proc. Tai yra tik trijų bendrovių daugiau nei 14 mln. MT laisvai disponuojamų nagrinėjamojo produkto pajėgumų. Tai dar vienas nepanaudotų panašaus produkto gamybos pajėgumų rodiklis. Jei kitų Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų iš plieno gamintojų koeficientai yra panašūs, galima įvertinti, kad visi šių produktų nepanaudoti pajėgumai Kinijoje yra dideli.

(135)

Be to, Sąjungos rinka yra atvira rinka, į kurią daug importuojama ne iš vienos šalies, kaip parodyta 177 konstatuojamosios dalies lentelėje. Kaip matyti iš 76 konstatuojamosios dalies, 4 lentelės, Kinijos eksportuojantys gamintojai į Sąjungos rinką iš esmės eksportuoja nuo 2012 m. ir greitai didina importo mažomis kainomis rinkos dalį kitų ekonominės veiklos vykdytojų, įskaitant Sąjungos gamintojus, sąskaita. Tai įrodo, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai į rinką per nagrinėjamąjį laikotarpį prasiskverbė pakankamai lengvai ir sėkmingai, o tai yra požymis, kad Sąjungos rinka yra patraukli Kinijos ir kitiems eksportuojantiems gamintojams.

(136)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalies antros pastraipos b punktu Komisija analizavo, ar yra kitų Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto rinkų, kurios galėtų absorbuoti papildomą eksportuojamą produkto kiekį.

(137)

Į kai kurias (didžiąsias) eksporto rinkas Kinijos eksportuojantiems gamintojams vis sunkiau patekti dėl prekybos apsaugos priemonių (pvz., JAV, Malaizija, Indija ir Meksika) ir (arba) vykdomų tyrimų (pvz., Tailandas) arba padidėjusių muitų (Pietų Afrika).

(138)

2015 m. ir 2016 m. pirmų šešių mėnesių statistiniai eksporto duomenys, susiję su atrinktais (23) panašaus produkto KN kodais, rodo Kinijos eksporto į kitas pasaulio šalis apimties esamą padėtį.

(139)

Pirma, nagrinėjamoji šalis per 2016 m. pirmus 6 mėnesius eksportavo beveik tokį patį kiekį, jei būtų lyginama su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu. Vis dėlto vidutinė vieneto kaina per 2016 m. pirmus 6 mėnesius buvo mažesnė nei 2015 m. Antra, per 2016 m. pirmus 6 mėnesius, palyginti su 2015 m., prarastą kai kurių šalių (pvz., Indonezijos ir Vietnamo) rinkos dalį kompensavo kitose šalyse (pvz., Bangladeše ir Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje) užimta rinkos dalis. Taigi Komisija padarė išvadą, kad nepanašu, jog trečiosios šalys pačios galėtų absorbuoti didžiulį kiekį laisvai disponuojamų Kinijos pajėgumų. Net jei dabar Kinijos eksportas į kitas trečiąsias šalis yra stabilus, patraukli Sąjungos rinka, kaip minėta 135 konstatuojamojoje dalyje, veikiausiai ir toliau bus pagrindinė Kinijos eksporto dempingo kaina tikslinė rinka.

(140)

KLR taip pat nėra pakankamai pajėgumų absorbavimo galimybių. KLR vidaus rinkoje plieno paklausa mažėja: Pasaulio plieno asociacijos teigimu, manyta, kad Kinijos plieno paklausa, po didžiausios plieno paklausos 2013 m., pirmiausia sumažės – 3,5 proc. 2015 m. ir – 2,0 proc. 2016 m. (24) Tačiau vėliau ta pati organizacija prognozes pakoregavo taip: „tikimasi, kad plieno paklausos mažėjimas Kinijoje 2016 m. bus – 4,0 proc., o 2017 m. ji sieks – 3,0 proc. Tai reiškia, kad 2017 m. plieno paklausa sudarys 626,1 MT plieno (15 proc. mažiau nei 2013 m.), t. y. sumažės iki 41,9 proc. pasaulio plieno sunaudojimo nuo 47,9 proc. 2009 m. ir 44,8 proc. 2015 m. (25)“

(141)

Taigi, panašu, kad labai didelis kiekis turimų didžiulių perteklinių plieno, įskaitant panašų produktą, pajėgumų ir toliau bus nukreipiamas į Sąjungos rinką. Esami pertekliniai pajėgumai ir nepakankamos trečiųjų šalių arba pačios KLR galimybės absorbuoti pajėgumus rodo, kad yra tikimybė, jog Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis labai padidės, nes į rinką nagrinėjamuoju laikotarpiu įsiskverbta pakankamai lengvai ir sėkmingai.

(142)

Kaip nustatyta 78 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos sumažėjo 33 proc. nuo 600 EUR/t 2012 m. iki 404 EUR/t 2015 m.

(143)

Tolesnėje lentelėje vidutinės vieneto importo iš Kinijos kainos lyginamos su penkių atrinktų Sąjungos gamintojų vieneto pardavimo kainomis:

15 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungos laisvojoje rinkoje, palyginti su importo iš Kinijos kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu