23.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/1

(1)

būtina nustatyti išsamias taisykles dėl būtiniausių elementų, kuriuos reikėtų įtraukti į verslo reorganizavimo planą, kad jis būtų patvirtintas, ir dėl ataskaitų, rengiamų reorganizuojant įstaigas ir subjektus, kuriems taikomos Direktyvos 2014/59/ES nuostatos, būtiniausio turinio;

(2)

pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalį Komisijos priimtos gairės ir komunikatai, susiję su atitikties Sąjungos gairėms dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms finansų sektoriaus įmonėms restruktūrizuoti vertinimu, gali būti naudingi rengiant verslo reorganizavimo planą, net jei valstybės pagalba nebuvo suteikta, nes atkurti įstaigos ar subjekto ilgalaikį gyvybingumą yra bendras tų dokumentų ir verslo reorganizavimo plano tikslas;

(3)

rengiant verslo reorganizavimo planus turėtų būti galima naudotis informacija, pateikta gaivinimo plane ir pertvarkymo plane, jei tokia informacija vis dar aktuali įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte, ilgalaikio gyvybingumo atkūrimui, atsižvelgiant į gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymą;

(4)

įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte, ir jo veiklos restruktūrizavimas po gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo turėtų būti vykdomas taip, kad būtų pašalintos tos įstaigos ar subjekto žlugimo priežastys. Todėl reorganizavimo strategijos pagrindas turėtų būti veiksniai, dėl kurių įstaiga ar subjektas yra pertvarkomi. Ta strategija taip pat gali būti atsižvelgiama į krizių prevencijos ir valdymo priemones, kurių ėmėsi ir kurias įgyvendino atitinkamai kompetentinga institucija ar pertvarkymo institucija. Sunkumų, su kuriais susidūrė tokia įstaiga ar subjektas, šaltinis ar mastas gali būti parodytas įtraukiant informaciją apie atitinkamų reguliavimo ir prudencinių reikalavimų vykdymą prieš pertvarkymą;

(5)

nors įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte, žlugimą galėjo sukelti konkrečios priežastys, tokia įstaiga ar subjektas galėjo turėti kitų trūkumų, kurie nesukelia žlugimo, tačiau gali pakenkti ilgalaikiam gyvybingumui. Reorganizuojant bet kokie trūkumai turėtų būti pašalinti. Sėkminga reorganizavimo strategija turėtų būti paremta išsamia reorganizuojamos įstaigos ar subjekto ir jo stipriųjų bei silpnųjų vietų analize, taip pat atitinkamų rinkų, kuriose ta įstaiga ar subjektas veikia, ir jų keliamos rizikos ir suteikiamų galimybių analize. Kad pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija verslo reorganizavimo planą laikytų patikimu, jį įgyvendinant turėtų būti atkurtas įstaigos ilgalaikis gyvybingumas, remiantis atsargiomis prielaidomis;

(6)

įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte, ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas po pertvarkymo reiškia, kad ne vėliau kaip iki reorganizavimo laikotarpio pabaigos įstaiga ar subjektas gali atlikti savo vidaus kapitalo pakankamumo vertinimą, atsižvelgiant į ateities perspektyvą atitinka visus taikomus prudencinius ir kitus reguliavimo reikalavimus ir turi gyvybingo verslo modelį, kuris ir ilguoju laikotarpiu yra tvarus;

(7)

kad pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija galėtų įvertinti verslo reorganizavimo planą ir stebėti jo įgyvendinimą, joms turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija. Nustatant reikalavimą pateikti tokią informaciją reikėtų atsižvelgti į jos svarbą įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, įmonės struktūrai, taip pat jos svarbą reorganizavimui ir jo patikimumui, visų pirma sisteminės krizės atveju;

(8)

svyravimai yra neatskiriama ekonominio ciklo dalis. Todėl bet kokiam verslo planui turėtų būti taikoma alternatyvių scenarijų analizė, atitinkamai keičiant svarbiausias pagrindines prielaidas. Nors ilgalaikis gyvybingumas turėtų būti atkurtas pagal bet kurį scenarijų, išsamių alternatyvių reorganizavimo strategijų parengimas lemtų neproporcingas išlaidas įstaigai ar subjektui, nurodytam Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, o alternatyvūs scenarijai iš principo turėtų būti mažiau tikėtini nei pagrindinis scenarijus;

(9)

verslo reorganizavimo planas turėtų suteikti galimybę pertvarkymo institucijai ir kompetentingai institucijai įvertinti jo poveikį siekiant pertvarkymo tikslų, visų pirma užtikrinant ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą ir stengiantis išvengti didelių neigiamų pasekmių finansų sistemai;

(10)

verslo reorganizavimo plano įgyvendinimo stebėjimo dažnumas ir išsamumas turėtų būti toks, kad būtų galima anksti nustatyti bet kokius nukrypimus ar kitus sunkumus. Ketvirtinės duomenų ir rezultatų ataskaitos yra įprasta metodika finansų sektoriuje ir suteikia galimybę laiku pastebėti minėtus dalykus. Verslo reorganizavimo planas taip pat turėtų suteikti galimybę koreguoti iš pradžių plane numatytus tarpinius tikslus ar priemones, jei tai pateisinama atsižvelgiant į aplinkybes;

(11)

šis reglamentas grindžiamas Europos bankininkystės institucijos (EBI) Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(12)

EBI surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą bei paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 15 straipsnio 1 dalį, nuomonės,

a)

istorinė ir finansinė informacija apie veiksnius, kurie prisidėjo prie įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte, sunkumų, įskaitant atitinkamus veiklos rezultatų rodiklius, kurie pablogėjo per laikotarpį iki pertvarkymo, ir jų pablogėjimo priežastis;

b)

trumpas krizių prevencijos ir valdymo priemonių aprašas, kai kompetentinga institucija, pertvarkymo institucija arba įstaiga ar subjektas, nurodytas Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte, tokias priemones taikė prieš verslo reorganizavimo plano pateikimą;

c)

verslo reorganizavimo strategijos ir priemonių, skirtų įstaigos ar subjekto ilgalaikiam gyvybingumui atkurti per reorganizavimo laikotarpį, aprašas, įskaitant kiekvieno iš toliau nurodytų dalykų aprašą:

a)

atitinkamas subjektas ar verslo linija, likvidavimo ar pardavimo metodas, įskaitant pagrindines prielaidas ir bet kokius galimus tikėtinus nuostolius;

b)

tikėtinas laikotarpis;

c)

bet koks finansavimas ar paslaugos, kurias teikia likusi įstaiga ar subjektas arba kurios teikiamos likusiai įstaigai ar subjektui.

a)

reorganizavimo sąnaudos ir poveikis įstaigos ar subjekto pelno (nuostolių) ataskaitai ir balansui;

b)

finansavimo reikalavimų reorganizavimo laikotarpiu ir galimų finansavimo šaltinių aprašas;

c)

būdas, kaip įstaiga ar subjektas galės veikti padengdamas visas savo išlaidas, įskaitant nuvertėjimą ir finansinius mokesčius, ir užtikrinti priimtiną finansinę grąžą iki reorganizavimo laikotarpio pabaigos;

d)

balansas po pertvarkymo, kuriame atsispindi nauja skolos ir kapitalo struktūra ir turto nurašymas, remiantis vertinimu, atliktu pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 1 dalį, arba galutiniu ex post vertinimu, nurodytu tos direktyvos 36 straipsnio 10 dalyje;

e)

pagrindinių finansinių rodiklių projekcijos grupės, subjekto ir verslo linijos lygmeniu, visų pirma rodiklių, susijusių su likvidumu, paskolų rezultatais, finansavimo profiliu, pelningumu ir veiksmingumu.

a)

prielaidos dėl numatomų makroekonominių ir rinkos pokyčių pagal pagrindinį scenarijų, palygintos su tinkamais visam sektoriui taikomais lyginamaisiais dydžiais;

b)

glausta informacija apie alternatyvias reorganizavimo strategijas ar alternatyvių priemonių rinkinį ir pagrindimas, kodėl tos priemonės verslo reorganizavimo plane buvo pasirinktos ilgalaikiam įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte, gyvybingumui atkurti, laikantis pertvarkymo tikslų ir principų.

a)

pagrindinės prielaidos, tokios kaip svarbiausi makroekonominiai kintamieji;

b)

pelno (nuostolių) ataskaitos ir balanso projekcija;

c)

pagrindiniai finansiniai rodikliai grupės, subjekto ir verslo linijos lygmeniu.

a)

pasiektus tarpinius tikslus, įgyvendintas priemones ir jų poveikio palyginimą su verslo reorganizavimo plane numatytu poveikiu;

b)

įstaigos ar subjekto veiklos rezultatus ir jų palyginimą su verslo reorganizavimo plano prognozėmis ir ankstesnėmis pažangos ataskaitomis;

c)

priežastis, dėl kurių tam tikri tarpiniai tikslai ar rezultatų rodikliai nebuvo pasiekti, ir pasiūlymus, kaip spręsti vėlavimo problemas ir ištaisyti trūkumus;

d)

bet kokias kitas problemas, kylančias įgyvendinant verslo reorganizavimo planą, kurios gali trukdyti atkurti įstaigos ar subjekto, nurodyto Direktyvos 2014/59/ES 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose, ilgalaikį gyvybingumą;

e)

būsimas priemones ir tarpinius tikslus, taip pat tikimybės, kad jie bus pasiekti, vertinimą;

f)

atnaujintas finansinių rezultatų projekcijas;

g)

pasiūlymą koreguoti atskiras priemones, tarpinius tikslus ar rezultatų rodiklius, jei tai būtina ir pagrįsta, pagal 5 straipsnio 2 dalį.

23.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/7

(1)

Direktyva 2014/59/ES suteikia pertvarkymo institucijoms teisę nurašyti ir konvertuoti pertvarkomos įstaigos įsipareigojimus;

(2)

išvestinių finansinių priemonių sutartys gali sudaryti reikšmingą tam tikrų kredito įstaigų įsipareigojimų struktūros dalį. Tačiau tokių sutarčių vertinimas yra sudėtingas procesas, atsižvelgiant į tai, kad jų vertė yra susijusi su pagrindinių priemonių, turto ar subjektų verte, kuri laikui bėgant kinta ir tampa galutinė tik suėjus sutarčių terminui ar jas užbaigus;

(3)

iš ankstesnės patirties matyti, kad išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų vertinimo sudėtingumas vienos iš sandorių šalių įsipareigojimų neįvykdymo atveju gali sulėtinti vertinimo procesą, pareikalauti didelių išlaidų ir lemti bylinėjimąsi;

(4)

be to, praktika rodo, kad išvestinių finansinių priemonių sutartyse gali būti numatyta skirtingų sumos, kurią viena kitai turi sumokėti sandorio šalys užbaigimo atveju, apskaičiavimo metodikų, ir pagal kai kurias iš jų teisė nustatyti užbaigimo sumą ar užbaigimo datą arba jas abi paliekama įsipareigojimus vykdančiai sandorio šaliai;

(5)

todėl, siekiant išvengti neatsakingo elgesio rizikos ir užtikrinti pertvarkymo veiksmų efektyvumą, pertvarkymo institucijos turėtų priimti ir įgyvendinti tinkamas metodikas, skirtas įsipareigojimams, kurių atsiranda dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių, įvertinti per laikotarpį, kuris būtų suderinamas su siekiu užtikrinti spartų pertvarkymo procesą, remiantis objektyvia ir, kai įmanoma, lengvai prieinama informacija. Svarbu užtikrinti, kad vertinimo metodikoje būtų išdėstytos tam tikros procedūrinės nuostatos dėl pertvarkymo institucijos pranešimo apie užbaigimo sprendimus, taip pat dėl to, kaip gauti pakeitimo sandorius iš užbaigtų sutarčių sandorių šalių;

(6)

pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurioms taikomas užskaitos susitarimas, pirmalaikio sutarties nutraukimo atveju nustatoma viena užbaigimo suma. Direktyvos 2014/59/ES 49 straipsnyje numatyta, kad tokių sutarčių vertė nustatoma kaip grynoji suma susitarime nustatytomis sąlygomis. Taigi pertvarkymo institucija ar nepriklausomas vertintojas turėtų paisyti užskaitos susitarimuose apibrėžtų užskaitos grupių ir neturi teisės pasirinkti tam tikrų sutarčių ir taikyti išimtis kitoms;

(7)

pagal Direktyvos 2014/59/ES 49 straipsnį išvestinių finansinių priemonių sutarčių vertę nustato pertvarkymo institucija arba nepriklausomas vertintojas, vadovaudamasis vertinimo procedūra pagal tos direktyvos 36 straipsnį. Vertinant išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimus turėtų būti siekiama greitai ex ante nustatyti vertę gelbėjimo privačiomis lėšomis tikslais ir kartu suteikti pertvarkymo institucijai galimybę pakankamai lanksčiai ex post koreguoti reikalavimų sumas;

(8)

vertinimas, ar išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimams taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ar jos netaikyti pagal Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 3 dalį, turėtų būti atliktas prieš priimant sprendimą užbaigti sutartį, vadovaujantis vertinimo procedūra pagal tos direktyvos 36 straipsnį;

(9)

atlikdamos išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų vertinimą pertvarkymo institucijos, prieš priimdamos sprendimą užbaigti sutartį, turėtų galėti įvertinti potencialią tų įsipareigojimų, kuriems būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę po užbaigimo, sumą, taip pat potencialią vertę, kuri dėl užbaigimo galėtų būti prarasta;

(10)

išvestinių finansinių priemonių sutarčių užbaigimas gali lemti papildomus nuostolius, kurie nebuvo numatyti atliekant vertinimą veiklos tęstinumo sąlygomis ir kurių gali atsirasti, pavyzdžiui, dėl sandorio šalies patirtų faktinių pakeitimo išlaidų, kurios padidintų pertvarkomai įstaigai tenkančias užbaigimo išlaidas, arba dėl pertvarkomos įstaigos išlaidų, patirtų atkuriant sandorius dėl pozicijų, kurioms dėl užbaigimo kyla atviros rinkos rizika. Jeigu patirti ar numatomi nuostoliai dėl išvestinių finansinių priemonių užbaigimo viršija atitinkamų įsipareigojimų, kuriems faktiškai būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, dalį, tie pertekliniai nuostoliai gali padidinti gelbėjimo privačiomis lėšomis naštą kitiems pertvarkomos įstaigos kreditoriams. Tokiais atvejais nuostolių, kurie būtų padengti naudojant įsipareigojimus, nesusijusius su išvestinių finansinių priemonių sutartimis, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, suma būtų didesnė negu netaikant išvestinių finansinių priemonių sutarčių užbaigimo ir gelbėjimo privačiomis lėšomis, todėl pertvarkymo institucija gali apsvarstyti galimybę išvestinių finansinių priemonių sutartims netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės pagal Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 3 dalies d punktą ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2016/860 (2), priimtą pagal tos direktyvos 44 straipsnio 11 dalį. Bet kokiu atveju naudojantis gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais tokių įsipareigojimų atžvilgiu turėtų būti taikomos išimtys, nustatytos Direktyvos 2014/59/ES 44 straipsnio 2 dalyje, ir savo nuožiūra taikomos išimtys, nustatytos tos direktyvos 44 straipsnio 3 dalyje ir patikslintos Deleguotajame reglamente (ES) 2016/860;

(11)

Direktyvos 2014/59/ES 49 straipsnio 3 ir 4 dalis būtina aiškinti nuosekliai, todėl reikėtų patikslinti nepriklausomų vertintojų ir pertvarkymo institucijų atliekamo išvestinių finansinių priemonių vertinimo metodikas ir principus;

(12)

vertinimo metodikos, pagrįstos faktinėmis ar hipotetinėmis užbaigtų įsipareigojimų pakeitimo išlaidomis, rezultatai būtų panašūs į rezultatus, gautus laikantis vyraujančios rinkos praktikos, ir atitiktų principus, kuriais reglamentuojamas pagal Direktyvos 2014/59/ES 74 straipsnį reikalaujamas vertinimas, kuriuo siekiama nustatyti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų iškelta įprastinė bankroto byla (principas, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nebūtų blogesnė);

(13)

taikydama vertinimo metodiką, pertvarkymo institucija turėtų galėti remtis įvairiais duomenų šaltiniais, įskaitant pertvarkomos įstaigos, sandorio šalių ar trečiųjų šalių pateiktus duomenų šaltinius. Nepaisant to, būtų tikslinga nustatyti principus dėl duomenų, į kuriuos būtina atsižvelgti atliekant vertinimą, rūšių, kad būtų galima užtikrinti objektyvų vertės nustatymą;

(14)

pertvarkymo institucijos užbaigtų išvestinių finansinių priemonių sutarčių sandorio šalys gali nuspręsti sudaryti vieną ar daugiau pakeitimo sandorių, kad pakeistų savo poziciją užbaigimo metu. Tokie pakeitimo sandoriai atliekant vertinimą turėtų būti laikomi prioritetiniu duomenų šaltiniu, jeigu jie yra sudaryti komerciškai pagrįstomis sąlygomis užbaigimo datą arba kuo greičiau, kai tai praktiškai įmanoma, po tos datos. Todėl pranešdamos apie užbaigimo sprendimą pertvarkymo institucijos turėtų suteikti galimybę sandorio šalims iki termino, atitinkančio numatomą referencinį vertinimo momentą, pateikti įrodymų dėl komerciškai pagrįstų pakeitimo sandorių. Jei sandorio šalys tokius įrodymus pateikia iki nurodyto termino, vertintojas turėtų nustatyti užbaigimo kainą pagal tų pakeitimo sandorių kainas. Jei sandorio šalys iki nurodyto termino įrodymų dėl komerciškai pagrįstų pakeitimo sandorių nepateikia, pertvarkymo institucijos turėtų galėti atlikti savo vertinimą remdamosi turima rinkos informacija, tokia kaip vidutinės kainos ir pirkimo ir pardavimo kainų skirtumai, kad įvertintų hipotetines pakeitimo išlaidas, t. y. nuostolius arba išlaidas, kurie būtų buvę patirti siekiant atkurti bet kokią apsidraudimo ar susijusią prekybos poziciją, remiantis grynąja rizikos pozicija;

(15)

išvestinių finansinių priemonių produktai ir rinkos yra labai įvairūs, ir vienos bendros pakeitimo sandorių sudarymo rinkos praktikos nustatyti neįmanoma. Todėl komerciškai pagrįstų pakeitimo sandorių sąvoką būtina plačiai apibrėžti, kad vertintojas galėtų atlikti būtiną vertinimą bet kokiomis rinkos sąlygomis. Ta sąvoka turėtų būti suprantama kaip pakeitimo sandoris, sudarytas remiantis užskaityta rizikos pozicija tokiomis sąlygomis, kurios atitinka bendrą rinkos praktiką, įdėjus pakankamai pastangų gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Visų pirma vertintojas galėtų apsvarstyti, be kitų elementų, prekiautojų, į kuriuos kreipėsi sandorio šalis, skaičių, gautų tvirtųjų kotiruočių skaičių ir tai, ar buvo pasirinktas geriausios kainos pasiūlymas. Pertvarkymo institucija taip pat turėtų galėti pranešime apie užbaigimą nurodyti kriterijus, kuriuos ji taikys atlikdama vertinimą;

(16)

pastaraisiais metais priimtais Sąjungos teisės aktais, vadovaujantis tarptautiniais standartais, siekta padidinti skaidrumą ir rizikos mažinimo pastangas išvestinių finansinių priemonių sutarčių rinkoje: nustatyta privaloma pagrindinių sandorio šalių (PSŠ) atliekama standartizuotų ne biržos išvestinių finansinių priemonių tarpuskaita, išvestinių finansinių priemonių, kurių tarpuskaitą atlieka PSŠ, ir daugelio ne biržos išvestinių finansinių priemonių vertinimo ir garantinės įmokos nustatymo reikalavimai ir privalomo pranešimo sandorių duomenų saugykloms apie visas ne biržos išvestines finansines priemones reikalavimai;

(17)

jeigu pradedamas PSŠ tarpuskaitos nario pertvarkymas, ir pertvarkymo institucija užbaigia išvestinių finansinių priemonių sutartis prieš gelbėjimą privačiomis lėšomis, tas tarpuskaitos narys būtų laikomas įsipareigojimų nevykdančiu PSŠ tarpuskaitos nariu, kiek tai susiję su konkrečia užskaitos grupe. Tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymą reglamentuojančios vidaus procedūros ir mechanizmai (toliau – PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo procedūros), kuriuos PSŠ įgyvendina atsižvelgdamos į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (3) reikalavimus, yra patikimas pagrindas nustatyti visos užskaitos grupės išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimo, atsirandančio dėl užbaigimo, vertę, taip pat ir gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju pertvarkymo procese;

(18)

įvykus priežastiniam įvykiui, PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo procedūros gali trukti kelias dienas ar ilgiau. Konkrečiu pertvarkymo atveju labai ilgai laukiant, kol bus užbaigtos įsipareigojimų neįvykdymo procedūros, kad būtų nustatyta išvestinių finansinių priemonių vertė, gali būti nukrypta nuo pertvarkymo tvarkaraščio ir tikslų ir gali būti be reikalo sutrikdytos finansų rinkos. Todėl pertvarkymo institucija turi susitarti su PSŠ ir PSŠ kompetentinga institucija dėl termino, iki kurio turi būti nustatyta pirmalaikio nutraukimo suma, atsižvelgdama tiek į PSŠ, tiek į savo suvaržymus;

(19)

pirmalaikio nutraukimo sumą, kurią PSŠ nustatė vadovaudamasi savo įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūromis iki sutarto termino, turėtų patvirtinti vertintojas. Jei PSŠ iki sutarto termino pirmalaikio nutraukimo sumos nenustato arba netaiko savo įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų, pertvarkymo institucija turėtų turėti galimybę pirmalaikio nutraukimo sumą nustatyti remdamasi savo pačios įverčiais. Pertvarkymo institucija taip pat turėtų turėti galimybę tą sumą nustatyti preliminariai, remdamasi savo pačios įverčiais, jei tai pateisinama būtinybe kuo skubiau užbaigti pertvarkymo procesą ir jei ji atnaujina savo vertinimą, kai pasibaigus terminui užbaigiama PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo procedūra. Pertvarkymo institucija, atlikdama ex post galutinį vertinimą, turėtų galėti atsižvelgti į PSŠ po termino pateiktą informaciją, jei ji turima tuo metu, ir bet kokiu atveju atlikdama skirtingų sąlygų vertinimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 74 straipsnį. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis PSŠ pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012 taikomoms įsipareigojimų neįvykdymo valdymo procedūroms;

(20)

šio reglamento nuostatos neturėtų paveikti pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnio 4 dalį priimtų PSŠ vidaus procedūrų, susijusių su įsipareigojimų nevykdančio tarpuskaitos nario ir jo klientų turto ir pozicijų perdavimu, ir turėtų derėti su visomis kitomis atitinkamomis nuostatomis ar leidimo suteikimo sąlygomis, kurios gali turėti įtakos atitinkamų išvestinių finansinių priemonių sutarčių užbaigimui;

(21)

nustatant išvestinių finansinių priemonių sutarčių vertinimo momentą turėtų būti laikomasi vertinimo principo, pagal kurį atsižvelgiama į sandorio šalių faktines ar hipotetines pakeitimo išlaidas. Kad vertinimas būtų kuo tikslesnis, jis turėtų būti atliekamas užbaigimo datą arba, jei tai nebūtų komerciškai pagrįsta, pirmą dieną ir pirmu laiku, kai tampa žinoma pagrindinio turto rinkos kaina. Tais atvejais, kai pirmalaikio nutraukimo sumą nustato PSŠ arba kai ji nustatoma pagal pakeitimo sandorių kainą, referencinis momentas turėtų būti momentas, kai sumą nustato PSŠ, arba pakeitimo sandorių sudarymo momentas;

(22)

jei pertvarkymo institucija dėl skubos priežasčių nusprendžia atlikti preliminarų vertinimą pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 9 dalį, pertvarkymo institucija arba vertintojas, remdamiesi tuo metu turimais įverčiais ir duomenimis, turėtų galėti pateikti preliminarią išvestinių finansinių priemonių įsipareigojimų vertę iki to referencinio momento. Kai pertvarkymo institucija imasi pertvarkymo veiksmų remdamasi preliminariu vertinimu pagal Direktyvos 2014/59/ES 36 straipsnio 12 dalį, į stebimus atitinkamos rinkos pokyčius ar faktinių pakeitimo sandorių įrodymus referenciniu momentu būtų atsižvelgta atliekant vėlesnį preliminarų vertinimą arba galutinį vertinimą pagal tos direktyvos 36 straipsnio 10 dalį;

(23)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(24)

Europos bankininkystės institucija surengė atviras viešas konsultacijas dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais grindžiamas šis reglamentas, pasikonsultavo su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, išanalizavo galimas susijusias sąnaudas ir naudą bei paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, nuomonės,

(a)

įsteigta Sąjungoje ir gavusi leidimą Reglamento (ES) Nr. 648/2012 14–21 straipsniuose nustatyta tvarka arba

(b)

įsteigta trečiojoje valstybėje ir pripažinta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 25 straipsnyje nustatyta tvarka;

a)

nuostolių sumą, kuri tektų išvestinių finansinių priemonių sutartims, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, gautą padauginus:

su:

b)

prarasta verte, pagrįsta išlaidų, sąnaudų ar kito vertės sumažėjimo sumos, kuri turėtų susidaryti dėl išvestinių finansinių priemonių sutarčių užbaigimo, vertinimu ir gauta apskaičiavus šių elementų sumą:

a)

nesumokėtas sumas, įkaitą ar kitas sumas, kurias pertvarkoma įstaiga turi sumokėti sandorio šaliai, atėmus nesumokėtas sumas, įkaitą ir kitas sumas, kurias sandorio šalis turi sumokėti pertvarkomai įstaigai, užbaigimo datą;

b)

užbaigimo sumą, kuri apima išvestinių finansinių priemonių sandorio šalių patirtų nuostolių ar išlaidų arba jų gauto pelno sumą, susidariusią pakeičiant ar užsitikrinant nutrauktų sutarčių sąlygoms ekonomiškai lygiavertes esmines sąlygas ir ekonomiškai lygiavertes šalių pasirinkimo teises tų sutarčių atžvilgiu.

a)

sumų, kurios tampa mokėtinos užbaigimo datą arba anksčiau ir kurios tą datą yra nesumokėtos;

b)

sumos, lygios turto, kuris turėjo būti pristatytas pagal kiekvieną išvestinių finansinių priemonių sutarčių įsipareigojimą, kuris turėjo būti įvykdytas pristatant turtą užbaigimo datą arba anksčiau ir kuris užbaigimo datą nebuvo įvykdytas, tikrajai rinkos vertei;

c)

palūkanų ar kompensacijų sumų, sukauptų per laikotarpį nuo datos, kurią atitinkami mokėjimo ar pristatymo įsipareigojimai turėjo būti įvykdyti, iki užbaigimo datos.

a)

vidutinėmis dienos pabaigos rinkos kainomis, nustatytomis vadovaujantis pertvarkomos įstaigos įprastinės veiklos procedūromis, pagal 8 straipsnį nustatytą datą;

b)

vidutinės rinkos kainos ir pirkimo kainos skirtumu arba vidutinės rinkos kainos ir pardavimo kainos skirtumu, priklausomai nuo užskaitytos rizikos pozicijos krypties;

c)

a ir b punktuose nurodytų kainų ir skirtumų koregavimais, kai būtina atsižvelgti į pagrindinės rizikos ar priemonių rinkos likvidumą ir pozicijos dydį, palyginti su rinkos gyliu, taip pat galimą modelio riziką.

a)

trečiųjų šalių pateiktus duomenis, tokius kaip stebimi rinkos duomenys ar vertinimo parametrų duomenys ir rinkos formuotojų kotiruotės, arba iš PSŠ gautas vertes ar įverčius, kai sutarties tarpuskaita atliekama centralizuotai;

b)

standartizuotų produktų atveju paties vertintojo sistemų sugeneruotus vertinimus;

c)

duomenis pertvarkomoje įstaigoje, tokius kaip vidaus modeliai ir vertinimai, įskaitant nepriklausomas kainų patikras, atliekamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (6) 105 straipsnio 8 dalį;

d)

sandorio šalių pateiktus duomenis, išskyrus įrodymus dėl pakeitimo sandorių, pateiktus pagal 3 straipsnio 3 dalį, įskaitant esamų ar ankstesnių ginčų dėl vertinimo, susijusių su panašiais ar susijusiais sandoriais ir kotiruotėmis, duomenis;

e)

bet kokius kitus svarbius duomenis.

a)

įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą, nustatytą PSŠ valdymo taisyklėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnį;

b)

pertvarkymo tvarkaraštį.

a)

PSŠ nepateikia pirmalaikio nutraukimo sumos vertinimo iki pertvarkymo institucijos pagal 5 dalį nustatyto termino arba

b)

PSŠ pirmalaikio nutraukimo sumos vertinimas neatitinka PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 648/2012 48 straipsnyje.

a)

jei vertintojas pirmalaikio nutraukimo sumą nustato pagal pakeitimo sandorių kainas pagal 6 straipsnio 1 dalį, – pakeitimo sandorių sudarymo diena ir laikas;

b)

jei vertintojas pirmalaikio nutraukimo sumą nustato vadovaudamasis PSŠ įsipareigojimų neįvykdymo procedūromis pagal 7 straipsnio 1 dalį, – diena ir laikas, kai pirmalaikio nutraukimo sumą nustatė PSŠ;

c)

visais kitais – užbaigimo data arba, jei tai nebūtų komerciškai pagrįsta, diena ir laikas, kai pagrindinio turto rinkos kaina tampa žinoma.

23.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/16

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 513/2013 (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio (toliau – moduliai) ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms).

(2)

Grupė eksportuojančių gamintojų įgaliojo Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmus (toliau – CCCME) jų vardu pateikti Komisijai įsipareigojimą dėl kainos ir tai buvo padaryta. Iš šio įsipareigojimo dėl kainos sąlygų akivaizdu, kad jį sudaro visų eksportuojančių gamintojų individualių įsipareigojimų dėl kainos rinkinys, kurį administravimo praktiškumo sumetimais koordinuoja CCCME.

(3)

Komisija šį įsipareigojimą dėl kainos, susijusį su laikinuoju antidempingo muitu, priėmė Sprendimu 2013/423/ES (4). Reglamentu (ES) Nr. 748/2013 (5) Komisija iš dalies pakeitė Reglamentą (ES) Nr. 513/2013 ir nustatė šiam su laikinuoju antidempingo muitu susijusiam įsipareigojimui priimti būtinus techninius pakeitimus.

(4)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1238/2013 (6) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės arba iš KLR siunčiamiems moduliams ir elementams (toliau – nagrinėjamieji produktai). Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 (7) Taryba taip pat nustatė galutinį kompensacinį muitą į Sąjungą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams.

(5)

Gavusi pranešimą apie iš dalies pakeistą eksportuojančių gamintojų grupės (toliau – eksportuojantys gamintojai) kartu su CCCME pasiūlytą įsipareigojimą, Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES (8) Komisija patvirtino iš dalies pakeisto įsipareigojimo dėl kainos (toliau – įsipareigojimas) priėmimą galutinių priemonių taikymo laikotarpiui. Šio sprendimo priede išvardyti eksportuojantys gamintojai, kurių įsipareigojimas buvo priimtas, inter alia,:

(6)

Įgyvendinimo sprendimu 2014/657/ES (9) Komisija priėmė eksportuojančių gamintojų ir CCCME pasiūlymą dėl paaiškinimų, susijusių su įsipareigojimo vykdymu nagrinėjamųjų į įsipareigojimą įtrauktų produktų atžvilgiu, t. y. eksportuojančių gamintojų gaminamų KLR kilmės arba iš jos siunčiamų modulių ir elementų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039) (toliau – į įsipareigojimą įtrauktas produktas). 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyti antidempingo ir kompensaciniai muitai kartu su įsipareigojimu bendrai vadinami „priemonėmis“.

(7)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/866 (10) Komisija atšaukė trijų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(8)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1403 (11) Komisija atšaukė vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(9)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2018 (12) Komisija atšaukė dviejų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(10)

2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (13) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (14) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 18 straipsnį.

(12)

2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (15) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą Komisija taip pat inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį.

(13)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/115 (16) Komisija atšaukė vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(14)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/185 (17) Komisija išplėtė galutinio antidempingo muito, Reglamentu (ES) Nr. 1238/2013 nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems nagrinėjamiesiems produktams, taikymą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams, siunčiamiems iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ir Taivano kilmės.

(15)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/184 (18) Komisija išplėtė galutinio kompensacinio muito, Reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems nagrinėjamiesiems produktams, taikymą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams, siunčiamiems iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ir Taivano kilmės.

(16)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1045 (19) Komisija atšaukė vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(17)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1382 (20) Komisija atšaukė penkių eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(18)

Eksportuojantys gamintojai, be kita ko, sutiko neparduoti į įsipareigojimą įtraukto produkto pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje žemesne nei tam tikra minimali importo kaina (toliau – MIK), kai metinis importo į Sąjungą kiekis (toliau – metinis kiekis) atitinka įsipareigojime nustatytą atitinkamą kiekį.

(19)

Eksportuojantys gamintojai taip pat sutiko į įsipareigojimą įtrauktą produktą parduoti tik tiesioginio pardavimo būdu. Taikant įsipareigojimą tiesioginis pardavimas apibrėžiamas kaip pardavimas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje arba per susijusią į sąrašą įsipareigojime įtrauktą šalį Sąjungoje.

(20)

Įsipareigojime nebaigtiniame sąraše išdėstomi įsipareigojimo pažeidimai. Sąraše taip pat konkrečiai nurodoma, kad komercinės sąskaitos faktūros (toliau – įsipareigojimo sąskaita-faktūra, kaip apibrėžta 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytame įgyvendinimo reglamente) arba perpardavimo sąskaitos išrašymas, kurios pagrindinis finansinis sandoris (t. y. iš pirkėjo faktiškai gauta pinigų suma, po koregavimo atsižvelgiant į kredito arba debeto dokumentus ir pan.) neatitinka komercinės sąskaitos faktūros nominaliosios vertės, laikomas pažeidimu.

(21)

Į pažeidimų sąrašą taip pat įtrauktas bendrovių, kurios neįtrauktos į įsipareigojimą, netiesioginis pardavimas į Sąjungą, ir dalyvavimas prekybos sistemoje, dėl kurios kyla priemonių vengimo rizika.

(22)

Pagal įsipareigojimo sąlygas eksportuojantys gamintojai taip pat privalo kas ketvirtį teikti Komisijai išsamią informaciją apie visą pardavimą eksportui į Sąjungą ir perpardavimą joje (toliau – ketvirtinės ataskaitos). Tai reiškia, kad šiose ketvirtinėse ataskaitose pateikti duomenys turi būti išsamūs ir teisingi ir kad sandoriai, apie kuriuos pranešama, visiškai atitinka įsipareigojimo sąlygas.

(23)

Eksportuojantis gamintojas yra atsakingas už bet kurios iš su juo susijusių šalių – tiek nurodytų, tiek nenurodytų įsipareigojime – pažeidimus.

(24)

Vykdydama įsipareigojimo laikymosi stebėseną, Komisija patikrino „Osda Solar“, „Qixin Solar“ ir „Linuo“ gamintojų pateiktą įsipareigojimui reikšmingą informaciją. Komisija taip pat gavo vienos valstybės narės muitinės pateiktų įrodymų pagal pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalį.

(25)

26–34 konstatuojamosiose dalyse pateiktose išvadose nurodomos su „Osda Solar“, „Qixin Solar“ ir „Linuo“ susijusios nustatytos problemos, dėl kurių Komisija yra įpareigota atšaukti šių eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(26)

Ketvirtinėse ataskaitose „Osda Solar“ nurodė į įsipareigojimą įtraukto produkto pardavimo sandorį, kaip įtariama, nesusijusiam Sąjungos importuotojui ir išdavė įsipareigojimo sąskaitą faktūrą. Remiantis Komisijos turima informacija, minėtame sandoryje dalyvavęs importuotojas buvo susijęs su „Osda Solar“. Kadangi šis importuotojas neįtrauktas į įsipareigojimą kaip susijusi šalis, „Osda Solar“ pažeidė įsipareigojimo sąlygas, nurodytas 19 ir 21 konstatuojamosiose dalyse.

(27)

Be to, šis susijęs importuotojas galutiniam pirkėjui Sąjungoje išdavė bent vieną perpardavimo sąskaitą faktūrą, kurioje nebuvo laikomasi MIK. Todėl „Osda Solar“ pažeidė įsipareigojimo sąlygas, nurodytas 18 ir 23 konstatuojamosiose dalyse.

(28)

Ketvirtinėse ataskaitose „Qixin Solar“ nurodė į įsipareigojimą įtraukto produkto pardavimo sandorį, kaip įtariama, nesusijusiam Sąjungos importuotojui ir išdavė įsipareigojimo sąskaitą faktūrą. Remiantis Komisijos turima informacija, minėtame sandoryje dalyvavęs importuotojas buvo susijęs su „Qixin Solar“. Kadangi šis importuotojas neįtrauktas į įsipareigojimą kaip susijusi šalis, „Qixin Solar“ pažeidė įsipareigojimo sąlygas, nurodytas 19 ir 21 konstatuojamosiose dalyse.

(29)

Be to, šis susijęs importuotojas galutiniam pirkėjui Sąjungoje išdavė bent vieną perpardavimo sąskaitą faktūrą, kurioje nebuvo laikomasi MIK. Todėl „Qixin Solar“ pažeidė įsipareigojimo sąlygas, nurodytas 18 ir 23 konstatuojamosiose dalyse.

(30)

Be to, tą patį mėnesį, kurį vyko 29 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sandoris, „Qixin Solar“ vykdė tiesioginį į įsipareigojimą įtraukto produkto pardavimą tam pačiam pirkėjui ir tokiu būdu dalyvavo prekybos sistemoje, dėl kurios susidaro kryžminis kompensavimas. Todėl „Qixin Solar“ pažeidė įsipareigojimo sąlygas, nurodytas 21 konstatuojamojoje dalyje.

(31)

Ketvirtinėse ataskaitose „Linuo“ nurodė į įsipareigojimą įtraukto produkto pardavimo sandorį, kaip įtariama, nesusijusiam Sąjungos importuotojui ir išdavė įsipareigojimo sąskaitą faktūrą. Remiantis Komisijos turima informacija, minėtame sandoryje dalyvavęs importuotojas buvo susijęs su „Linuo“. Kadangi šis importuotojas neįtrauktas į įsipareigojimą kaip susijusi šalis, „Linuo“ pažeidė įsipareigojimo sąlygas, nurodytas 19 ir 21 konstatuojamosiose dalyse.

(32)

Be to, šis susijęs importuotojas galutiniam pirkėjui Sąjungoje išdavė bent vieną perpardavimo sąskaitą faktūrą, kurioje nebuvo laikomasi MIK. Todėl „Linuo“ pažeidė įsipareigojimo sąlygas, nurodytas 18 ir 23 konstatuojamosiose dalyse.

(33)

Remiantis ketvirtinių ataskaitų informacija ir gautais įrodymais, akivaizdu, kad 27, 29 ir 32 konstatuojamosiose dalyse nurodytos perpardavimo sąskaitos faktūros ir 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytos įsipareigojimo sąskaitos faktūros yra susijusios su toliau nurodytais sandoriais.

Todėl pagal Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 3 straipsnio 2 dalies b punktą ir Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 2 straipsnio 2 dalies b punktą šios sąskaitos faktūros skelbiamos negaliojančiomis. Priimant išleidimo į laisvą apyvartą deklaraciją atsiradusią skolą muitinei turėtų susigrąžinti nacionalinės muitinės pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (21) 105 straipsnio 3–6 dalis, įsigaliojus įsipareigojimo atšaukimui trijų eksportuojančių gamintojų ir su jais susijusių Sąjungos bendrovių atžvilgiu. Už muitų surinkimą atsakingos nacionalinės muitinės bus atitinkamai informuotos.

Atsižvelgdama į tai, Komisija primena, kad pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 3 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomą kartu su jo III priedo 7 punktu, ir pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 2 straipsnio 1 dalies b punktą, taikomą kartu su jo 2 priedo 7 punktu, importui muitai netaikomi tik tuo atveju, jeigu sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina ir galimos nuolaidos. Jei šių sąlygų nesilaikoma, muitai taikomi, net jei Komisija nepanaikino prie prekių pridedamos komercinės sąskaitos faktūros galiojimo.

(34)

Įsipareigojimu nustatyta, kad dėl vieno eksportuojančio gamintojo padaryto pažeidimo įsipareigojimo priėmimas nėra automatiškai atšaukiamas visų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu. Tokiu atveju Komisija įvertina konkretaus pažeidimo poveikį įsipareigojimo įvykdomumui visų eksportuojančių gamintojų ir CCCME atžvilgiu.

(35)

Taigi Komisija įvertino „Osda Solar“, „Qixin Solar“ ir „Linuo“ pažeidimų poveikį įsipareigojimo įvykdomumui visų eksportuojančių gamintojų ir CCCME atžvilgiu.

(36)

Nors trijų eksportuojančių gamintojų padaryti pažeidimai yra panašaus modelio, Komisija mano, kad atsakomybė už pažeidimus tenka minėtiems eksportuojantiems gamintojams; stebėsena lig šiol neparodė sisteminių tokio paties modelio pažeidimų, kuriuos būtų padarę didžioji dalis eksportuojančių gamintojų ar CCCME. Todėl šiuo metu Komisija mano, kad bendram įsipareigojimo veikimui poveikis nedaromas ir kad nėra pagrindo atšaukti visų eksportuojančių gamintojų ir CCCME įsipareigojimo priėmimą.

(37)

Tačiau 2016 m. liepos 11 d. raštu Komisija pranešė CCCME apie pirmiau nurodytus trijų eksportuojančių gamintojų pagal panašų modelį padarytus pažeidimus ir nurodė, kad jei ateityje bus nustatyta panašaus modelio pažeidimų, Komisija gali iš naujo vertinti visą įsipareigojimo įvykdomumą.

(38)

Vadovaujantis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir būti išklausytoms.

(39)

Du eksportuojantys gamintojai po duomenų atskleidimo pateikė konfidencialių pastabų apie pardavimo kanalus arba MIK laikymąsi. Tačiau pastabos buvo konfidencialaus pobūdžio, o nekonfidencialios santraukos, nepaisant Komisijos prašymo, per nustatytą laikotarpį nebuvo pateiktos. Todėl, remiantis pagrindinio antidempingo reglamento 19 straipsnio 3 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 29 straipsnio 3 dalimi, į tas pastabas nebus atsižvelgta. Bet kokiu atveju gautos pastabos nebuvo tokios, dėl kurių Komisija keistų 26–32 konstatuojamosiose dalyse nurodytų pažeidimų vertinimą ir 33 konstatuojamojoje dalyje nurodytą įsipareigojimo sąskaitų faktūrų panaikinimą.

(40)

Todėl, vadovaudamasi pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi, pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, taip pat įsipareigojimo sąlygomis, Komisija padarė išvadą, kad įsipareigojimo priėmimas bendrovių „Osda Solar“, „Qixin Solar“ ir „Linuo“ ir su jomis susijusių Sąjungos bendrovių atžvilgiu turi būti atšauktas.

(41)

Atitinkamai, vadovaujantis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 1 straipsniu nustatytas galutinis antidempingo muitas ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 1 straipsniu nustatytas galutinis kompensacinis muitas automatiškai taikomas importuojamam KLR kilmės arba iš jos siunčiamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam „Osda Solar“ (papildomas TARIC kodas B859), „Qixin Solar“ (papildomas TARIC kodas B860) ir „Linuo“ (papildomas TARIC kodas B869), automatiškai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(42)

Informacijos tikslais šio reglamento priedo lentelėje išvardijami eksportuojantys gamintojai, kurių atžvilgiu nedaromas poveikis įsipareigojimo priėmimui Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES,

23.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/30

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1098/2007 išdėstytos nuostatos dėl Baltijos jūros atlantinių menkių išteklių žvejybos draudimo laikotarpių nustatymo;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1098/2007 29 straipsnio 2 dalį Komisija gali priimti sprendimą ICES 27 ir 28.2 pakvadračiams netaikyti žvejybos draudimo laikotarpio, jei per naujausią ataskaitinį laikotarpį ICES 27 ir 28.2 pakvadračiuose sugautų menkių kiekis neviršijo tam tikros ribos;

(3)

atsižvelgiant į atitinkamų valstybių narių pateiktas ataskaitas ir remiantis Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto rekomendacijomis, ICES 27 ir 28.2 pakvadračiams 2016 m. tų žvejybos draudimo laikotarpių reikėtų netaikyti;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

23.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/31

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

23.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/33

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse. To įgyvendinimo sprendimo priedo I, II, III ir IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros tų valstybių narių sritys, išskirstytos pagal epidemiologine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Į tą sąrašą įtrauktos tam tikros Lenkijos sritys;

(2)

2016 m. rugpjūčio mėn. nustatyti du afrikinio kiaulių maro protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje Lenkijos Bialos apskrityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio protrūkio ir atsižvelgiant į naujausius epidemiologinės padėties pokyčius padidėja rizika, į kurią būtina atsižvelgti. Atitinkamai, tam tikros Lenkijos sritys, nurodytos Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalyje, turėtų būti dabar išvardytos to priedo III dalyje;

(3)

Komisija pažymi, kad yra keletas protrūkių naminių kiaulių populiacijoje, kurie galėtų, remiantis preliminariais duomenimis, būti kilę dėl žmogaus veiklos, o ne sukelti laukinių kiaulių, todėl nagrinėjami atskirame Komisijos sprendime. Gavus iš Lenkijos su minėtais protrūkiais susijusius patvirtinamuosius įrodymus, šiame sprendime numatytos priemonės turėtų būti persvarstytos siekiant išvengti ligos plitimo laukinių kiaulių populiacijoje rizikos;

(4)

į su afrikiniu kiaulių maru laukinių kiaulių populiacijoje susijusios dabartinės epidemiologinės padėties raidą Sąjungoje reikėtų atsižvelgti atliekant padėties dėl šios ligos gyvūnų sveikatai keliamos rizikos Lenkijoje vertinimą. Siekiant nustatyti tikslingesnes gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, numatytas Įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES, ir užkirsti kelią tolesniam afrikinio kiaulių maro plitimui, išvengti bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir nepagrįstų trečiųjų šalių nustatomų kliūčių prekybai, turėtų būti iš dalies pakeistas Sąjungos sričių, kurioms taikomos to Įgyvendinimo sprendimo priede nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, sąrašas, kad būtų atsižvelgta į Lenkijoje dėl šios ligos susiklosčiusios epidemiologinės padėties pokyčius;

(5)

todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

23.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/46

(1)

afrikinis kiaulių maras – tai užkrečiama virusinė naminių ir laukinių kiaulių liga, galinti turėti didelio poveikio kiaulininkystės ūkio pelningumui ir sutrikdyti Sąjungos vidaus prekybą ir eksportą į trečiąsias šalis;

(2)

kilus afrikinio kiaulių maro protrūkiui atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitus kiaulių ūkius ir būti perduotas laukinėms kiaulėms. Todėl prekiaujant gyvomis kiaulėmis arba jų produktais liga gali plisti į kitas valstybes nares ir į trečiąsias šalis;

(3)

Tarybos direktyvoje 2002/60/EB (3) nustatytos būtiniausios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės. Direktyvos 2002/60/EB 9 straipsnyje numatyta, kad kilus šios ligos protrūkiui turi būti nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, kuriose būtų taikomos šios direktyvos 10 ir 11 straipsniuose nustatytos priemonės;

(4)

Lenkija pateikė Komisijai naujausią informaciją apie afrikinio kiaulių maro padėtį jos teritorijoje ir laikydamasi Direktyvos 2002/60/EB 9 straipsnio nustatė apsaugos ir priežiūros zonas, kuriose taikomos šios direktyvos 10 ir 11 straipsniuose nustatytos priemonės;

(5)

kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, būtina bendradarbiaujant su Lenkija Sąjungos lygmeniu aprašyti teritorijas, kurios šios valstybės narės dėl afrikinio kiaulių maro nustatytos apsaugos ir priežiūros zonomis;

(6)

todėl Lenkijos sritys, laikomos apsaugos ir priežiūros zonomis, turėtų būti išvardytos šio sprendimo priede ir turėtų būti nustatyta to regioninio suskirstymo trukmė;

(7)

2016 m. rugpjūčio mėn. nustatyti šeši protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje Mazovijos Vysokio, Zambruvo, Bialystoko ir Bielsko apskrityse. Atsižvelgiant į tai, kad Lenkija teikia pirminius įrodymus, kad šie protrūkiai buvo susiję su žmogaus veikla, ir kad yra įrodymų, kad nėra afrikinio kiaulių maro laukinių kiaulių populiacijoje atitinkamose srityse, reikia imtis konkrečių ir proporcingų priemonių, taip pat atsižvelgti į tai, kad Lenkija įsipareigoja taikyti papildomas nacionalines priemones gyvūnų judėjimui ir rinkoms kontroliuoti. Šios priemonės turėtų būti Direktyvoje 2002/60/EB numatytos priemonės, ypač dėl griežtų kiaulių judėjimo ir vežimo apribojimų, kaip numatyta tos direktyvos 10 ir 11 straipsniuose, teritorijose, kurios grupuojamos į dvi nuoseklias zonas, kaip nurodyta priede;

(8)

siekiant atsižvelgti į bendrą epidemiologinę padėtį ir imtis tinkamų priemonių, Komisijos įgyvendinimo Sprendimas 2014/709/ES (4) taip pat turi būti peržiūrėtas. Kai tik bus gauti Lenkijos patvirtinamieji įrodymai dėl pirmiau aprašytą protrūkių, tame Įgyvendinimo sprendime numatytos priemonės turėtų būti peržiūrėtos siekiant išvengti ligos plitimo laukinių kiaulių populiacijoje rizikos;

(9)

Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2016/1367 (5) nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru Lenkijoje. Nuo jo priėmimo šios ligos epidemiologinė padėtis pasikeitė ir priemonės turi būti pritaikytos. Todėl siekiant aiškumo Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1367 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu;

(10)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,