17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/1

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti maisto produktų sveikumo teiginius maisto tvarkymo subjektai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (toliau – Tarnyba) moksliniam vertinimui atlikti ir Komisijai bei valstybėms narėms susipažinti;

(3)

Tarnyba pateikia nuomonę dėl atitinkamo sveikumo teiginio;

(4)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo;

(5)

gavus bendrovės „E-piim production Ltd“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su Lactobacillus plantarum TENSIA®, esančiu „Harmony™“ prekės ženklo puskiečio edamo tipo „širdies sūrio“ sudėtyje, ir normalaus kraujospūdžio palaikymu (klausimas Nr. EFSA-Q-2014-00097 (2)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Reguliarus „Harmony™“ prekės ženklo sūrio „Südamejuust“ („širdies sūrio“), kurio sudėtyje yra Lactobacillus plantarum TENSIA®, vartojimas po 50 g kasdien bent aštuonias savaites padeda išlaikyti sveiką širdies bei kraujagyslių sistemą / sveiką širdį, nes mažina kraujospūdį / širdies simbolis“

(6)

2014 m. spalio 1 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba padarė išvadą, kad tarp Lactobacillus plantarum TENSIA®, esančio „Harmony™“ prekės ženklo puskiečio edamo tipo „širdies sūrio“ sudėtyje, vartojimo ir normalaus kraujospūdžio palaikymo priežastinio ryšio nėra. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(7)

gavus bendrovės „British Specialist Nutrition Association Ltd“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 5 dalį, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su angliavandenių tirpalų vartojimu ir fizinio pajėgumo palaikymu per ištvermės treniruotę (klausimas Nr. EFSA-Q-2014-00058 (3)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Angliavandenių tirpalai padeda palaikyti ištvermę per ilgesnę ištvermės treniruotę“; Tarnybos prašymu, pareiškėjas nurodė, kad maisto produktai, kurie yra šio sveikumo teiginio objektas, yra susiję su angliavandenių tirpalais, kurių sudėtyje nėra elektrolitų ir kad, dėl deklaruojamo poveikio, angliavandenių tirpalai turėtų būti lyginami su vandeniu arba su vandens elektrolitiniais tirpalais;

(8)

2014 m. spalio 1 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje remiantis pateiktais duomenimis padaryta išvada, kad tarp angliavandenių tirpalų vartojimo ir fizinio pajėgumo palaikymo atliekant ištvermės pratimus, palyginti su vandens arba vandens elektrolitinių tirpalų vartojimu, priežastinio ryšio nėra. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjų pastabos buvo apsvarstytos nustatant šiame reglamente numatytas priemones;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/4

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1384/2014 (2) Sąjunga nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ekvadorui taiko muitų tarifų lengvatas pagal laikiną abipusį susitarimą siekiant išvengti nereikalingo prekybos tarp Sąjungos ir Ekvadoro trikdymo po to, kai 2014 m. gruodžio 12 d. buvo parafuotas protokolas dėl Ekvadoro prisijungimo prie Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo (3);

(2)

siekiant taikyti Reglamentu (ES) Nr. 1384/2014 suteiktas lengvatas, taikomos Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (4) I dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje nustatytos kilmės taisyklės, įskaitant regioninės kumuliacijos taisykles pagal kilmę, taikomas šalių grupei, apimančiai Boliviją, Kolumbiją, Kosta Riką, Ekvadorą, Salvadorą, Gvatemalą, Hondūrą, Nikaragvą, Panamą, Peru ir Venesuelą. Nuo 2014 m. sausio 1 d. regioninę kumuliaciją buvo galima taikyti tik tos pačios regioninės grupės šalims, kurioms eksporto į Sąjungą metu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012 (5) taikoma bendroji lengvatų sistema (BLS);

(3)

Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93 buvo panaikintas 2016 m. gegužės 1 d. ir nuo tos datos kilmės taisyklės, taikomos muitų tarifų lengvatų taikymo Ekvadoro kilmės prekėms tikslais yra nustatytos Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (6) II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 2 ir 3 poskirsniuose ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (7) II antraštinės dalies 2 skyriaus 2 skirsnio 2–9 poskirsniuose. Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446 numatytos tos pačios taisyklės dėl kumuliacijos, kaip ir Reglamente (EEB) Nr. 2454/93;

(4)

nuo 2016 m. sausio 1 d., Kolumbijai, Peru, Kosta Rikai, Salvadorui, Gvatemalai, Hondūrui, Nikaragvai ir Panamai, kurios yra įtrauktos į tą pačią regioninę grupę, kaip ir Ekvadoras, BLS lengvatos nebėra taikomos. Todėl nuo 2016 m. sausio 1 d., paruošti arba konservuoti tunai ir dryžieji tunai, klasifikuojami Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (SS) 1604 14 subpozicijoje, ir paruošti arba konservuoti tunai, dryžieji tunai arba kitos Euthynnus genties žuvys, klasifikuojamos Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 1604 20 70 subpozicijoje, negali būti laikomos Ekvadoro kilmės pagal toms šalims taikomas regioninės kumuliacijos taisykles Reglamentu (ES) Nr. 1384/2014 suteikiamų muitų tarifų lengvatų taikymo tikslais;

(5)

2016 m. balandžio 4 d. Ekvadoras pateikė prašymą leisti nukrypti nuo lengvatinės kilmės taisyklių taikymo, kad Ekvadoro žuvų perdirbimo pramonė paruoštų arba konservuotų tunų ir dryžųjų tunų, klasifikuojamų SS 1604 14 subpozicijoje, ir paruoštų arba konservuotų tunų, dryžųjų tunų arba kitų Euthynnus genties žuvų, klasifikuojamų Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 1604 20 70 subpozicijoje, kilmės nustatymo tikslais Kolumbijos, Peru, Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos kilmės žaliavas pagal regioninę kumuliaciją galėtų laikyti Ekvadoro kilmės žaliavomis. Nukrypti leidžiančią nuostatą buvo prašoma leisti taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d. Šį pradinį prašymą papildanti informacija buvo pateikta 2016 m. birželio 30 d.;

(6)

savo prašyme leisti taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą Ekvadoras paaiškino, kad dideli šviežių tunų, reikalingų Ekvadoro į Sąjungą eksportuojamo paruošto ir konservuoto tuno gamybai, kiekiai sužvejojami Centrinės Amerikos ir Andų regiono šalyse. Jei nebūtų suteikta kumuliacijos su tai pačiai regioninei grupei priklausančiomis šalimis galimybė, Ekvadoro kilmės paruošto ir konservuoto tuno eksportas į Sąjungą sumažėtų 30 %;

(7)

tuo tarpu, 2016 m. balandžio 16 d. prie Ekvadoro pakrantės įvyko 7,8 balų žemės drebėjimas. Labai nukentėjo Ekvadoro žuvininkystės sektoriaus svarbiausios veiklos zonos: Manabi provincija ir Mantos vietovės. Taip pat pranešta apie didžiulę turtinę žalą, įskaitant žalą infrastruktūrai, dėl kurios žuvų perdirbimo pramonės padėtis Ekvadore dar labiau pablogėjo;

(8)

atsižvelgiant į aplinkybes, Ekvadoro prašyme nurodytas priežastis ir toliau pasireiškiantį neigiamą žemės drebėjimo poveikį žuvies perdirbimo pramonei, Ekvadorui turėtų būti leista pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 64 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą laikinai nukrypti nuo Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 55 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyto reikalavimo. Atitinkamai, Kolumbijos, Peru, Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos kilmės žaliavos, naudojamos paruoštiems ir konservuotiems tunams ir dryžiesiems tunams, klasifikuojamiems SS 1604 14 subpozicijoje, ir paruoštiems arba konservuotiems tunams, dryžiesiems tunams arba kitoms Euthynnus genties žuvims, klasifikuojamoms Kombinuotosios nomenklatūros (KN) 1604 20 70 subpozicijoje, gaminti, turėtų būti laikomos Ekvadoro kilmės, jei įvykdomos tam tikros sąlygos;

(9)

siekiant išvengti prekybos sutrikimų ir palengvinti Ekvadorui pagal Reglamentą (ES) Nr. 1384/2014 suteiktų muitų tarifų lengvatų tikslų įgyvendinimą, laikina nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu;

(10)

atsižvelgiant į tai, kaip gali būti įrodoma Kolumbijos, Peru, Kosta Rikos, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Nikaragvos ir Panamos žaliavų kilmė, kumuliacija gali taip pat būti taikoma remiantis Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimu arba, atitinkamai, Susitarimu, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija (8);

(11)

siekdamas užtikrinti tinkamą priemonių, būtinų taikyti kumuliaciją su Kolumbija, Peru, Kosta Rika, Salvadoru, Gvatemala, Hondūru, Nikaragva ir Panama, veikimą, Ekvadoras turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos administracinio bendradarbiavimo priemonės;

(12)

siekdamos suteikti galimybę veiksmingai stebėti nukrypti leidžiančios nuostatos veikimą, Ekvadoro valdžios institucijos nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo pabaigoje turėtų pranešti Komisijai pagal nukrypti leidžiančią nuostatą išduotų A formos kilmės sertifikatų duomenis;

(13)

siekiant išvengti tolesnio nukrypti leidžiančios nuostatos įgyvendinimo vėlavimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/8

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 maisto produktų sveikumo teiginiai draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis to reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 taip pat nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti maisto produktų sveikumo teiginius maisto tvarkymo subjektai gali teikti valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti reikalavimus atitinkančias paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (toliau – Tarnyba);

(3)

gavusi paraišką Tarnyba nedelsdama apie ją informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją ir pateikia nuomonę dėl atitinkamo sveikumo teiginio;

(4)

Komisija, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo;

(5)

gavus bendrovės „Cross Vetpharm Group UK Ltd“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies b punktą, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su beta galaktozidaze, gaunama iš Kluyveromyces lactis preparate Colief® ir diskomforto virškinimo trakte sumažėjimu (klausimas Nr. EFSA-Q-2014-00404 (2)). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Colief® / laktazės fermentas mažina kūdikių maisto laktozės krūvį ir švelnina blogo laktozės virškinimo padarinius nuo dieglių kenčiantiems kūdikiams, kurių organizmas negali veiksmingai suvirškinti maiste esančios laktozės“;

(6)

2015 m. liepos 17 d. Komisija ir valstybės narės gavo Tarnybos mokslinę nuomonę, kurioje padaryta išvada, kad trūksta mokslinių duomenų nustatyti priežastinį ryšį tarp beta galaktozidazės, gaunamos iš Kluyveromyces lactis preparate Colief® , vartojimo ir diskomforto virškinimo trakte sumažėjimo. Teiginys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatytų reikalavimų, todėl jo nereikėtų leisti vartoti;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/10

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 513/2013 (3) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė laikinąjį antidempingo muitą į Europos Sąjungą (toliau – Sąjunga) importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) siunčiamiems fotovoltiniams moduliams iš kristalinio silicio (toliau – moduliai) ir jų pagrindinėms sudėtinėms dalims (t. y. elementams ir plokštelėms).

(2)

Grupė eksportuojančių gamintojų įgaliojo Kinijos įrenginių ir elektronikos gaminių importo ir eksporto prekybos rūmus (toliau – CCCME) Komisijai jų vardu pateikti įsipareigojimą dėl kainos, ir tai buvo padaryta. Iš šio įsipareigojimo dėl kainos sąlygų akivaizdu, kad jį sudaro visų eksportuojančių gamintojų individualių įsipareigojimų dėl kainos rinkinys, kurį administravimo praktiškumo sumetimais koordinuoja CCCME.

(3)

Komisija šį įsipareigojimą dėl kainos, susijusį su laikinuoju antidempingo muitu, priėmė Sprendimu 2013/423/ES (4). Reglamentu (ES) Nr. 748/2013 (5) Komisija iš dalies pakeitė Reglamentą (ES) Nr. 513/2013 ir nustatė šiam įsipareigojimui, susijusiam su laikinuoju antidempingo muitu, priimti būtinus techninius pakeitimus.

(4)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1238/2013 (6) Taryba į Sąjungą importuojamiems KLR kilmės arba iš KLR siunčiamiems moduliams ir elementams (toliau – nagrinėjamieji produktai) nustatė galutinį antidempingo muitą. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 (7) Taryba taip pat nustatė galutinį kompensacinį muitą į Sąjungą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams.

(5)

Gavusi pranešimą apie iš dalies pakeistą eksportuojančių gamintojų grupės (toliau – eksportuojantys gamintojai) kartu su CCCME pasiūlytą įsipareigojimą dėl kainos, Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES (8) Komisija patvirtino iš dalies pakeisto įsipareigojimo dėl kainos (toliau – įsipareigojimas) priėmimą galutinių priemonių taikymo laikotarpiui. Šio sprendimo priede išvardyti eksportuojantys gamintojai, kurių įsipareigojimas buvo priimtas, inter alia:

(6)

Įgyvendinimo sprendimu 2014/657/ES (9) Komisija priėmė eksportuojančių gamintojų ir CCCME pasiūlymą dėl paaiškinimų, susijusių su įsipareigojimo vykdymu nagrinėjamųjų į įsipareigojimą įtrauktų produktų atžvilgiu, t. y. eksportuojančių gamintojų gaminamų KLR kilmės arba iš jos siunčiamų modulių ir elementų, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8541 40 90 (TARIC kodai 8541409021, 8541409029, 8541409031 ir 8541409039) (toliau – į įsipareigojimą įtrauktas produktas). 4 konstatuojamojoje dalyje nurodyti antidempingo ir kompensaciniai muitai kartu su įsipareigojimu bendrai vadinami „priemonėmis“.

(7)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 2015/866 (10) Komisija atšaukė trijų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(8)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1403 (11) Komisija atšaukė kito eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(9)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2018 (12) Komisija atšaukė dviejų eksportuojančių gamintojų įsipareigojimo priėmimą.

(10)

2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (13) Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(11)

2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (14) Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 18 straipsnį.

(12)

2015 m. gruodžio 5 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (15) Komisija taip pat inicijavo dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 19 straipsnį.

(13)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/115 (16) Komisija atšaukė kito eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(14)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/185 (17) Komisija išplėtė galutinio antidempingo muito, Reglamentu (ES) Nr. 1238/2013 nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems nagrinėjamiesiems produktams, taikymą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams, siunčiamiems iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ir Taivano kilmės.

(15)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/184 (18) Komisija išplėtė galutinio kompensacinio muito, Reglamentu (ES) Nr. 1239/2013 nustatyto Kinijos Liaudies Respublikos kilmės arba iš jos siunčiamiems nagrinėjamiesiems produktams, taikymą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams, siunčiamiems iš Malaizijos ir Taivano ir deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Malaizijos ir Taivano kilmės.

(16)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1045 (19) Komisija atšaukė dar vieno eksportuojančio gamintojo įsipareigojimo priėmimą.

(17)

Įsipareigojime nustatyta, kad Komisija gali įsipareigojimo taikymo metu atšaukti jo priėmimą, jeigu paaiškėja, kad stebėsena ir vykdymo užtikrinimas yra neįmanomi, įskaitant bet kokį sąlygų pasikeitimą.

(18)

Be to, bet kuris eksportuojantis gamintojas taip pat jį gali savanoriškai atšaukti bet kuriuo taikymo momentu.

(19)

Abi įmonės, „Delsolar“ ir MOTECH, turi susijusias šalis Taivane, kurios, atlikus 14 ir 15 konstatuojamosios dalyse nurodytus priemonių vengimo tyrimus, buvo nuo jų atleistos.

(20)

Komisija išnagrinėjo šio atleidimo nuo priemonių poveikį įsipareigojimo įvykdomumui. Dėl šių išimčių pasikeičia aplinkybės, kurios buvo įsipareigojimo priėmimo metu. Jų tikslas – į Sąjungą importuojamiems nagrinėjamiesiems produktams, kuriuos „Delsolar“ ir MOTECH susijusios šalys pagamino Taivane, netaikyti priemonių. Tokie importuojami produktai nepatenka į įsipareigojimo taikymo sritį.

(21)

Komisija mano, kad, netaikant priemonių tokiems į Sąjungą importuojamiems produktams, kyla didelė kryžminio kompensavimo rizika. Iš tiesų, susijusios šalys, kurios, atlikus priemonių vengimo tyrimą, buvo atleistos nuo priemonių, gali nagrinėjamąjį produktą parduoti tiems patiems Sąjungos klientams, kuriems parduodamas produktas, kuriam taikomas įsipareigojimas, o tokių sandorių kainos gali būti nustatytos taip, kad būtų kompensuojama įsipareigojimu nustatyta minimali importo kaina. Komisija neturi galimybės stebėti produktų pardavimo tiems patiems Sąjungos klientams pagal įsipareigojimą ir iš Taivano.

(22)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų išimčių „Delsolar“ ir MOTECH įsipareigojimo stebėsena yra neįmanoma.

(23)

2016 m. kovo mėn. „LERRI Solar“ pranešė Komisijai pageidaujanti atšaukti savo įsipareigojimą.

(24)

2016 m. gegužės mėn. „Xi'an LONGi“ ir CNPV pranešė Komisijai, kad taip pat pageidauja atšaukti savo įsipareigojimą.

(25)

Vadovaujantis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pateikti pastabas ir būti išklausytoms. „Delsolar“ ir MOTECH pateikė pastabų.

(26)

„Delsolar“ nesutiko su tuo, kad dėl jos susijusiai šaliai Taivane suteiktos išimties pasikeičia aplinkybės. 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytų pradinių tyrimų metu „Delsolar“ pranešė Komisijai apie susijungimą su Taivano įmone, ir Komisija tam neprieštaravo. Kadangi „Delsolar“ susijusios šalies Taivane gaminamam nagrinėjamajam produktui nei prieš priemonių vengimo tyrimus, nei po jų priemonės nebuvo taikomos, padėtis yra tokia pati, kaip ir prieš pradedant priemonių vengimo tyrimus.

(27)

Komisija šio argumento priimti negali.

(28)

Visų pirma, Komisija primena, kad tiriamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, į Sąjungą rinkos dalis sudarė 6,8 % Sąjungos rinkos. Būtent importo iš Taivano rinkos dalis buvo 0,8 % (Reglamento (ES) Nr. 513/2013 12 lentelė). Iš šių skaičių matyti, kad eksportas iš įsipareigojimą pasiūliusių įmonių, vykdančių gamybą Taivane ir susijusių su Kinijos įmonėmis, buvo nedidelio masto.

(29)

Tačiau dėl to, kad pagal pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnio 4 dalį ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 23 straipsnio 6 dalį buvo taikomos išimtys, galima numatyti, jog „Delsolar“ susijusi šalis Taivane į Sąjungą eksportuos didelį modulių ir elementų kiekį.

(30)

Sprendimas atšaukti įsipareigojimo priėmimą priimtas dėl kryžminio kompensavimo rizikos, kurios Komisija negali stebėti. Klausimas, ar trečiosios šalies įrenginiuose gaminamoms prekėms yra taikomos priemonės, nesusijęs su rizikos stebėsenos vertinimu. Išimtis yra susijusi su nagrinėjamojo produkto, kurį gamina „Delsolar“ susijusi šalis Taivane, importu, konkrečiai skirtu Sąjungos rinkai. Todėl kyla didelė kryžminio kompensavimo rizika. Rizikos stebėsenos vertinimas taip pat vykdomas atsižvelgiant į konkretų atvejį ir gali keistis įsipareigojimo galiojimo laikotarpiu, kadangi tam tikra rizika realizuojasi ar atsiranda nauja, o Komisija gali geriau vertinti konkrečių atvejų stebėsenos praktinius aspektus. Vėlgi šiuo atžvilgiu nėra svarbu, ar prieš pradedant priemonių vengimo tyrimą importui buvo taikomos priemonės.

(31)

„Delsolar“ taip pat teigė, kad vien tik priemonių netaikymas jos susijusiai šaliai Taivane nėra pagrindas daryti išvadą, kad „Delsolar“ įsipareigojimo stebėsena tampa neįmanoma. „Delsolar“ nuomone, padidėjusi kryžminio kompensavimo rizika yra tik hipotetiška. Kadangi įsipareigojimu draudžiama parduoti produktus tiems patiems klientams, dėl bet kokio pažeidimo „Delsolar“ įsipareigojimas gali būti atšauktas. Šiuo atžvilgiu „Delsolar“ nurodė, kad ji neparduoda į įsipareigojimą įtraukto produkto tam pačiam klientui, kuriam jos susijusi šalis Taivane parduoda nagrinėjamąjį produktą. Ar laikomasi įsipareigojimo, galima patikrinti vykdant apsilankymus vietoje „Delsolar“ ir jos susijusios šalies Taivane patalpose. Be to, „Delsolar“ teigė, kad Komisija, vykdydama 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodytus priemonių vengimo tyrimus, jos susijusią šalį Taivane laikė tikruoju gamintoju, nevengiančiu taikyti priemones. Taigi bet koks įtarimas dėl galimos kryžminio kompensavimo rizikos yra visiškai teorinis.

(32)

Komisija šį argumentą atmeta. 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priemonių vengimo tyrimų metu nustatyta, kad „Delsolar“ susijusi šalis Taivane nevengė priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio antidempingo reglamento 13 straipsnyje ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 23 straipsnyje. Tačiau šių tyrimų metu nebuvo svarstoma su „Delsolar“ įsipareigojimu susijusi rizika. Nė viena padaryta išvada nereiškia, kad nebuvo vengiama laikytis įsipareigojimo kryžminio kainų kompensavimo atžvilgiu. Priešingai, „Delsolar“ susijusiai šaliai Taivane suteikta išimtis gerokai padidina „Delsolar“ įsipareigojimo vengimo riziką. Tokia išimtis reiškia konkretų ketinimą produktus parduoti Sąjungai. Taigi Komisijai reikėtų stebėti pardavimą, vykdomą ne tik pagal įsipareigojimą, bet ir vykdomą iš Taivano. Dėl šios priežasties „Delsolar“ įsipareigojimo stebėsena yra praktiškai neįmanoma. Atsižvelgdama į tai, Komisija taip pat primena, kad stebėti įsipareigojimą jo vykdymo laikotarpiu buvo vis sudėtingiau, visų pirma dėl Malaizijoje ir Taivane nustatytų vengimo atvejų. Komisija neturi galimybės stebėti iš Taivano vykdomo pardavimo, kuriam netaikomas įsipareigojimas. Be to, Komisija primena, kad ji „Delsolar“ pasiūlė galimybių, kuriomis pasinaudojus įsipareigojimas taptų praktiškai įmanomas, tačiau „Delsolar“ atsisakė į jas atsižvelgti.

(33)

Galiausiai, „Delsolar“ pareiškė, kad jos padėtis yra palyginama su bet kurios įmonės, kuri yra įsipareigojimo šalis, turinti susijusias įmones, kurių gamybos įrenginiai yra valstybėse, kurioms netaikomos priemonės, padėtimi. Todėl vien dėl to, kad egzistuoja ryšys, per se nereiškia, kad įsipareigojimo stebėsena yra neįmanoma.

(34)

Komisija atmeta šį argumentą ir primena savo argumentus, išdėstytus 27 ir 29 konstatuojamosiose dalyse.

(35)

Panašiai kaip ir „Delsolar“, MOTECH teigė, kad Komisija 4 konstatuojamojoje dalyje nurodytų pradinių tyrimų metu žinojo apie jos ryšį su jos susijusia šalimi Taivane. Priimdama MOTECH įsipareigojimą, Komisija patvirtino, kad priemonių vengimo nenustatyta.

(36)

Visų pirma, Komisija šiuo atžvilgiu nurodo savo sprendimą atmesti panašius „Delsolar“ pateiktus argumentus.

(37)

Be to, Komisija šį argumentą taip pat atmeta dėl šių priežasčių. Priimdama įsipareigojimą Komisija iš tikrųjų atlieka bendrą rizikos stebėsenos analizę. Tai, kad įsipareigojimas yra priimtas, per se nereiškia, kad nenustatyta priemonių vengimo. Komisija mano, kad dėl MOTECH susijusiai šaliai Taivane suteiktos išimties padidėja kryžminio kompensavimo rizika, kaip nurodyta 21 konstatuojamojoje dalyje. Atsižvelgdama į tai, Komisija primena, kad stebėti įsipareigojimą jo vykdymo laikotarpiu buvo vis sudėtingiau, visų pirma dėl Malaizijoje ir Taivane nustatytų vengimo atvejų. Komisija neturi galimybės stebėti produktų pardavimo tiems patiems Sąjungos klientams ir pagal įsipareigojimą, ir iš Taivano.

(38)

MOTECH taip pat pareiškė, kad suteikdama išimtį jos susijusiai šaliai Taivane Komisija patvirtino, kad MOTECH ir jos susijusios šalies Taivane atžvilgiu vengimo ir kryžminio kompensavimo nenustatyta. Komisija galėtų stebėti importą iš MOTECH ir jos susijusios šalies Taivane, kadangi abi įmonės importuoja produktus į Sąjungą pagal atskirus papildomus TARIC kodus.

(39)

Komisija šį argumentą atmeta. 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priemonių vengimo tyrimų metu suteikta išimtimi patvirtinama, kad nenustatyta, jog MOTECH susijusi šalis Taivane vengia priemonių. Tačiau ši išvada nėra svarbi vertinant 21 ir 22 konstatuojamosiose dalyse nurodyto įsipareigojimo įvykdomumą. Komisija išnagrinėjo šios išimties poveikį ir padarė išvadą, kad kryžminio kompensavimo rizika padidėjo. Komisija, padarydama išvadą, kad ji neturi galimybės stebėti produktų pardavimo tiems patiems Sąjungos klientams ir pagal įsipareigojimą, ir iš Taivano, taip pat atsižvelgė į patirtį, įgytą vykdant įsipareigojimo stebėseną.

(40)

Todėl, vadovaudamasi pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi, pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, taip pat įsipareigojimo sąlygomis, Komisija padarė išvadą, kad įsipareigojimo priėmimas bendrovių „Delsolar“, CNPV, MOTECH, „Xi'an LONGi“ ir „LERRI Solar“ ir su jomis susijusių Sąjungos bendrovių atžvilgiu turi būti atšauktas.

(41)

Taigi vadovaujantis pagrindinio antidempingo reglamento 8 straipsnio 9 dalimi ir pagrindinio antisubsidijų reglamento 13 straipsnio 9 dalimi, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1238/2013 1 straipsniu nustatytas galutinis antidempingo muitas ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1239/2013 1 straipsniu nustatytas galutinis kompensacinis muitas importuojamam KLR kilmės arba iš jos siunčiamam nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino „Delsolar“ (papildomas TARIC kodas B792), CNPV (papildomas TARIC kodas B813), MOTECH (papildomas TARIC kodas B852), „Xi'an LONGi“ (papildomas TARIC kodas B897) ir „LERRI Solar“ (papildomas TARIC kodas B898), automatiškai taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(42)

Informacijos tikslais šio reglamento priedo lentelėje išvardijami eksportuojantys gamintojai, kurių atžvilgiu nedaromas poveikis įsipareigojimo priėmimui Įgyvendinimo sprendimu 2013/707/ES,

a)

„Delsolar (Wujiang) Ltd“ ir su ja susijusios bendrovės Sąjungoje, kurioms bendrai taikomas papildomas TARIC kodas B792;

b)

„CNPV Dongying Solar power Co. Ltd“, kuriai taikomas papildomas TARIC kodas B813;

c)

„MOTECH (Suzhou) RENEWABLE ENERGY CO. LTD“, kuriai taikomas papildomas TARIC kodas B852;

d)

„Xi'an LONGi Silicon Materials Corp.“ ir „Wuxi LONGi Silicon Materials Co. Ltd“, kurioms bendrai taikomas papildomas TARIC kodas B897, ir

e)

„LERRI Solar Technology (Zhejiang) Co. Ltd“ ir su ja susijusios bendrovės Sąjungoje, kurioms bendrai taikomas TARIC papildomas kodas B898,

17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/22

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/24

(1)

papildomi turimų vertybinių popierių statistikos požymiai, kurie yra išsamesni nei šiuo metu reikalaujami pagal Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (2), yra reikalingi tam, kad būtų užtikrinta, jog Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) suteikta atitinkama informacija apie bankų grupių turimus vertybinius popierius. Šie papildomi požymiai leis išsamiau išanalizuoti finansų sistemos riziką ir pozicijas. Tai savo ruožtu leis išsamiau analizuoti pinigų politikos perdavimo mechanizmą. Ypač svarbu išplėsti teikiamos kredito rizikos ir apskaitos informacijos sritį dėl finansinio stabilumo analizės, o tokie duomenys taip pat bus naudingi riziką ribojančiais priežiūros tikslais. Tai reikalinga taip pat tam, kad būtų galima įvertinti Eurosistemos rizikos poziciją kitų sandorių šalių atžvilgiu pinigų politikos operacijose. Tam tikrų reglamento nuostatų struktūra taip pat turėtų būti iš dalies pakeista, tam, kad būtų paaiškinti atskaitingųjų agentų statistinės atskaitomybės reikalavimai dėl sektoriaus ir grupės duomenų;

(2)

be to, saugotojų atskaitomybės reikalavimai turėtų būti paaiškinti, kad būtų išvengta dvigubo duomenų apie vertybinius popierius teikimo, kai juos teiktų keletas saugotojų, euro zonos rezidentų, pavyzdžiui, subsaugotojų atveju;

(3)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

įterpiami šie 3a ir 3b straipsniai:

„3a straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai grupės duomenų atskaitingiesiems agentams

1.   Grupės duomenų atskaitingieji agentai kas ketvirtį atitinkamam NCB teikia duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių apie vertybinių popierių ketvirčio pabaigos likučius, kuriuos turi jie arba jų grupės, taip pat subjektai nerezidentai. Tokie duomenys teikiami bendrąja verte, iš grupės turimų vertybinių popierių neatimant tos pačios grupės subjektų išleistų vertybinių popierių. Tokie duomenys teikiami pagal atitinkamo NCB nustatytus duomenų teikimo nurodymus.

Grupės duomenų atskaitingieji agentai teikia duomenis apie turimus vertybinius popierius kaip nurodyta I priedo 2 skyriuje.

2.   Grupės duomenų atskaitingieji agentai, kurie turi teikti duomenis pagal 1 dalį, duomenis teikia pagal grupę arba pagal kiekvieną subjektą apie patronuojančiosios įmonės ir (arba) jos patronuojamųjų įmonių turimas priemones pagal I priedo 2 skyriaus lenteles.

3.   Atitinkamas NCB reikalauja, kad grupės duomenų atskaitingieji agentai teiktų duomenis kas ketvirtį, pagal kiekvieną vertybinį popierių, su žyma „emitentas priklauso atskaitingajai grupei (rizikos ribojimo sritis)“, ir „emitentas priklauso atskaitingajai grupei (apskaitos sritis)“, pagal kiekvieną vertybinį popierių, apie vertybinius popierius su ISIN kodu arba be jo, kuriuos turi jų grupė, pagal I priedo 2 skyrių.

4.   Grupės duomenų atskaitingieji agentai pagal 2 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį laikosi šio reglamento dėl tos atskiros įstaigos arba finansų įstaigos turimų vertybinių popierių.

3b straipsnis

Bendrieji statistinės atskaitomybės reikalavimai

1.   Šiame reglamente nustatyti atskaitomybės reikalavimai, įskaitant visas nukrypti leidžiančias nuostatas, nedaro poveikio atskaitomybės reikalavimams, nustatytiems: a) Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) (***); b) Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) (****); ir c) Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50).

2.   Duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių apie ketvirčio pabaigos arba mėnesio pabaigos likučius ir, vadovaujantis 3 straipsnio 5 dalimi, – ataskaitinio ketvirčio arba mėnesio statistinė informacija teikiama pagal II priedo 1, 2, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis ir laikantis 5, 5a ir 5b straipsnyje nurodytų apskaitos taisyklių.

(***)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (OL L 297, 2013 11 7, p. 73)."

(****)  2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (OL L 297, 2013 11 7, p. 107).“;"

5.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

Įterpiami šie 4a ir 4b straipsniai:

„4a straipsnis

Grupės duomenų atskaitingiesiems agentams leidžiančios nukrypti nuostatos

1.   NCB gali taikyti grupės duomenų atskaitingiesiems agentams šias nuo 3a straipsnyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas:

2.   NCB gali taikyti nuo grupės duomenų atskaitingųjų agentų atskaitomybės reikalavimų dėl žymos „emitentas priklauso atskaitingajai grupei (rizikos ribojimo sritis)“ leidžiančias nukrypti nuostatas, pagal kiekvieną vertybinį popierių, kaip nustatyta 3a straipsnio 3 dalyje, jei tuos duomenis NCB gali išvesti iš duomenų, surinktų iš kitų šaltinių.

3.   Dvejų metų laikotarpiui nuo pirmo duomenų teikimo pagal 10b straipsnio 2 dalį, NCB gali taikyti nuo grupės duomenų atskaitingųjų agentų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas dėl duomenų teikimo pagal kiekvieną subjektą, nustatyto I priedo 2 skyriuje subjektams, kurie yra ne Sąjungos rezidentai, jei NCB gali išvesti I priedo 2 skyriaus informaciją apie subjektus, kurie visi yra ne Sąjungos rezidentai.

4b straipsnis

Bendros leidžiančios nukrypti nuostatos ir visoms leidžiančioms nukrypti nuostatoms taikytina sistema

1.   NCB gali taikyti nuo šiame reglamente nustatytų atskaitomybės reikalavimų leidžiančias nukrypti nuostatas, jei faktiniai atskaitingieji agentai teikia tuos pačius duomenis pagal: a) Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) (*****); b) Reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38); c) Reglamentą (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) arba d) Reglamentą (ES) Nr. 1374/2014 (ECB/2014/50); arba jei NCB gali išvesti tuos pačius duomenis kitais būdais, vadovaudamiesi III priede nustatytais būtinaisiais statistikos standartais.

2.   NCB užtikrina, kad būtų tenkinamos šiame straipsnyje, 4 ir 4a straipsniuose nustatytos sąlygos, kad būtų galima prireikus taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, jas atnaujinti arba nutraukti jų taikymą nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios.

3.   NCB gali faktiniams atskaitingiesiems agentams, kuriems taikytos leidžiančios nukrypti nuostatos pagal šį straipsnį, 4 straipsnį arba 4a straipsnį, taikyti papildomus atskaitomybės reikalavimus, kai NCB mano, kad reikia išsamesnių duomenų. Faktiniai atskaitingieji agentai, gavę atitinkamo NCB prašymą, pateikia reikalaujamą informaciją per 15 darbo dienų.

4.   Tačiau faktiniai atskaitingieji agentai, kuriems NCB taiko leidžiančias nukrypti nuostatas, gali vykdyti visus atskaitomybės reikalavimus. Faktinis atskaitingasis agentas, kuris pasirenka nesinaudoti atitinkamo NCB taikomomis leidžiančiomis nukrypti nuostatomis, turi gauti to NCB sutikimą prieš pasinaudodamas vėliau pradėtomis taikyti leidžiančiomis nukrypti nuostatomis.

(*****)  2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).“;"

7.

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8.

įterpiami šie 5a ir 5b straipsniai:

„5a straipsnis

Apskaitos taisyklės teikiant grupės duomenis

1.   Nedarant poveikio šalių apskaitos praktikoms, grupės duomenų atskaitingieji agentai teikia duomenis apie vertybinius popierius II priedo 4 ir 8 dalyse nurodytomis vertėmis.

2.   Nedarant poveikio šalių apskaitos praktikai ir užskaitos priemonėms, grupės duomenų atskaitingieji agentai statistikos tikslais duomenis apie turimus vertybinius popierius pateikia bendrąja verte. Būtent grupės duomenų atskaitingųjų agentų duomenys apie turimus vertybinius popierius, kuriuos išleido pats atskaitingasis agentas, bei duomenys apie 2 straipsnio 4 dalyje nustatytos atskaitingosios grupės atskirų teisės subjektų turimus vertybinius popierius, kuriuos subjektai išleido patys, taip pat teikiami.

5b straipsnis

Bendrosios apskaitos taisyklės

1.   Jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių faktiniai atskaitingieji agentai laikosi atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos aktuose, į nacionalinę teisę perkeliančiuose Tarybos direktyvą 86/635/EEB (******), arba, jei tai netaikytina, bet kuriuose kituose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurie taikomi faktiniams atskaitingiesiems agentams.

2.   Pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius paskolinti arba pagal atpirkimo sandorius parduoti turimi vertybiniai popieriai įrašomi pradinio savininko balanse, ir neturi būti apskaitomi laikinojo turėtojo balanse, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis turėtojas parduoda vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir laikinasis turėtojas turi atsiskaityti apie jį kaip apie atitinkamo vertybinių popierių portfelio neigiamą poziciją.

(******)  1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL L 372, 1986 12 31, p. 1).“;"

9.

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Sektoriaus duomenų savalaikiškumas

NCB perduoda ECB:

10.

įterpiami šie 6a ir 6b straipsniai:

„6a straipsnis

Grupės duomenų savalaikiškumas

NCB perduoda NCB ketvirtinius grupės duomenis pagal kiekvieną vertybinį popierių, vadovaudamasis 3a straipsnio 1 dalimi ir I priedo 2 skyriumi iki 55-os kalendorinės dienos 18 val. CET, pasibaigus ketvirčiui, už kurį teikiami duomenys.

6b straipsnis

Bendrasis savalaikiškumas

1.   NCB nusprendžia, iki kada jiems reikia gauti duomenis iš faktinių atskaitingųjų agentų, kad būtų įmanoma atlikti būtinas kokybės kontrolės procedūras ir laiku pateikti duomenis iki 6 ir 6a straipsniuose nustatytų terminų.

2.   Jeigu 6 arba 6a straipsnyje nurodytas terminas sutampa su TARGET2 uždarymo diena, jis pratęsiamas iki kitos TARGET2 veikimo dienos, apie kurią pranešama ECB interneto svetainėje.“;

11.

įterpiamas šis 10b straipsnis:

„10b straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas po Europos Centrinio Banko reglamento (ES) 2016/1384 (ECB/2016/22) (*******) įsigaliojimo dienos

1.   Pirmasis sektoriaus duomenų teikimas pagal 3 straipsnį pradedamas teikiant 2018 m. rugsėjo ataskaitinio laikotarpio duomenis.

2.   Pirmasis grupės duomenų teikimas pagal 3a straipsnį pradedamas teikiant 2018 m. rugsėjo ataskaitinio laikotarpio duomenis.

(*******)  2016 m. rugpjūčio 2 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) 2016/1384, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2016/22) (OL L 222, 2016 8 17, p. 24).“;"

12.

I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

17.8.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 222/52

(1)

2009 m. sausio 14 d. Komisija gavo įmonės Radiodifusión Digital SL (toliau – įmonė Radiodifusión) skundą, o 2009 m. gegužės 18 d. – įmonės SES Astra S.A. (toliau – įmonė Astra) skundą. Abiejuose skunduose minima Ispanijos valdžios institucijų patvirtinta valstybės pagalbos schema dėl perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose. Ginčijama schema pagrįsta 2005 m. birželio 14 d. Įstatymu 10/2005 dėl skubių priemonių skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui skatinti, kabelinei televizijai liberalizuoti ir įvairovei remti (1). Kiti siekiant pereiti prie skaitmeninės antžeminės televizijos priimti teisės aktai, be kita ko, yra šie: 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas 944/2005 dėl Nacionalinio skaitmeninės antžeminės televizijos techninio plano (toliau – Nacionalinis techninis planas) patvirtinimo (2); 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas 945/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo; 2005 m. liepos 29 d. Įsakymas ITC/2476/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų ir tvarkos patvirtinimo; 2006 m. liepos 28 d. Karaliaus dekretas 920/2006 dėl radijo ir kabelinės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo.

(2)

Šios priemonės taikomos visoje Ispanijos teritorijoje, tačiau Komisija pradėjo dvi atskiras procedūras: vieną – skirtą visai Ispanijai už Kastilijos-La Mančos srities ribų ir kitą – skirtą būtent Kastilijos-La Mančos sričiai. Nors pagalbos priemonė abiem atvejais yra tokia pati ir susiduria su tokiomis pačiomis problemomis, Kastilijoje-La Mančoje esama tam tikrų specifinių klausimų, kurie yra nelabai svarbūs (arba visai nesvarbūs) kalbant apie bendrą Ispanijos atvejį. Konkrečiai įmonės Radiodifusión skundas yra susijęs tik su Kastilijos-La Mančos atveju, nes Kastilijos-La Mančos regioninė valdžia pagalbos schemą pritaikė kitaip lyginant su modeliu, naudotu kituose regionuose, ir Kastilijos-La Mančos atveju buvo būtina atlikti išsamų ekonominio tyrimo vertinimą.

(3)

Abiem atvejais 2010 m. rugsėjo 29 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą argumentuodama, kad valstybės pagalbos schema diskriminuojami platformos operatoriai. Sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą (toliau – Sprendimas pradėti procedūrą) 2010 m. gruodžio 11 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Buvo gautos pastabos iš trijų suinteresuotųjų šalių: 2011 m. sausio 11 d. – iš įmonės Radiodifusión, o 2011 m. vasario 4 d. – iš įmonių Abertis ir SES Astra S.A. (toliau – įmonė Astra).

(4)

2011 m. sausio 19 d. ir vasario 9 d. pastabos buvo perduotos Ispanijai, kuriai buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę šiuo klausimu. 2011 m. vasario 18 d. ir 2011 m. kovo 8 d. Ispanijos Karalystės nuolatinė atstovybė pristatė Kastilijos-La Mančos autonominės Vyriausybės pastabas (Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha, toliau – JCCM) trečiosioms šalims ir paprašė jų pastabų. 2011 m. gegužės 27 d. ir 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisija Ispanijai išsiuntė prašymus pateikti informaciją, į kuriuos ši (JCCM) atsakė atitinkamai 2011 m. birželio 10 d. ir 2012 m. rugsėjo 10 d.2011 m. rugpjūčio 20 d. Komisija įmonei Radiodifusión išsiuntė prašymą pateikti informaciją, į kurį ši atsakė 2011 m. rugsėjo 29 d.2011 m. spalio 14 d., 2011 m. lapkričio 15 d. ir 2012 m. gruodžio 6 d. JCCM savo iniciatyva pateikė papildomos informacijos. Be to, 2011 m. gegužės 18 d. buvo surengtas susitikimas tarp Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų bei JCCM.

(5)

2013 m. gegužės 15 d. JCCM pateikė informacijos apie tai, kaip buvo organizuotas konkursas eksploatavimui ir priežiūrai skirtai pagalbai gauti, o 2013 m. gruodžio 20 d. pateikė informacijos apie Ispanijoje atliekamas procedūras dėl baudos skyrimo įmonei Radiodifusión ir ją patronuojančiajai įmonei INGEST bei pastabas dėl vykdomų pokalbių tarp Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų valstybės pagalbos SA 28599 klausimais. 2014 m. birželio 6 d. JCCM pateikė pastabas, siekdama įrodyti, jog jos veiksmai atitinka „rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančio veiklos vykdytojo principą“ ir ES viešųjų pirkimų standartus. Be to, buvo įvairių apsikeitimų tyrimų rezultatais tarp Komisijos ir JCCM.

(6)

2013 m. birželio 20 d. Komisija priėmė galutinį neigiamą sprendimą dėl valstybės pagalbos SA 28599 skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose regionuose (už Kastilijos-La Mančos ribų) (4).

(7)

Įmonė Radiodifusión yra vietos telekomunikacijų ir antžeminės televizijos platformos operatorius, užregistruotas Telekomunikacijų rinkos komisijos (Comisión del Mercado de las Telecomunicaciones, toliau – CMT) operatorių registre viešajam telekomunikacijų tinklui valdyti ir elektroninių ryšių (ypač radijo ir televizijos transliavimo) paslaugoms teikti.

(8)

Įmonė Radiodifusión pranešė, kad finansavimo schemos Kastilijoje-La Mančoje buvo paskirtos platformos operatoriams, kurie jau valdė tinklą, apimantį nacionalinę teritoriją. Tokiu būdu visi alternatyvieji tinklai (t. y. vietos tinklų operatoriai) į jas nebuvo įtraukti. Pasak įmonės Radiodifusión, ginčijama schema trukdo esamai konkurencijai vietos mastu ir potencialiai kompetencijai regioniniu bei nacionaliniu mastu.

(9)

Įmonė Radiodifusión taip pat tvirtino, kad didžioji dalis Kastilijos-La Mančos srities investicijų buvo panaudota ne jau esamiems analoginiams transliavimo centrams modernizuoti, o naujiems steigti. Įmonė Radiodifusión šį teiginį pagrindė palyginusi savivaldybių, kurios gavo investicijų, ir savivaldybių, kuriose yra analoginių transliavimo centrų, sąrašus. Apytiksliai 80 % savivaldybių, kurios gavo investicijų, neturėjo analoginio transliavimo centro prieš įdiegiant schemą. Įmonė Radiodifusión taip pat pabrėžė, kad antžeminio tinklo skaitmeninimas nereikalavo masinio naujų centrų kūrimo. Taigi jiems modernizuoti skirta lėšų suma buvo nepagrįstai didelė.

(10)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, įmonė Radiodifusión padarė išvadą, kad pagrindinis subsidijų tikslas buvo ne esamo tinklo skaitmeninimas, o modernesnio ir platesnio tinklo sukūrimas, kuris leistų tradiciniams operatoriams (ypač įmonėms TelecomCLM ir Abertis) aktyviau konkuruoti vietos transliuotojų ir mobiliosios televizijos ryšio perdavimo paslaugų rinkoje. Atsižvelgdama į aplinkybes, įmonė Radiodifusión mano. kad neįmanoma pagrįsti, kodėl nebuvo vykdoma atvira ir skaidri procedūra subsidijoms paskirstyti, kadangi bet kuris tinklo operatorius būtų galėjęs steigti naujus centrus. Todėl įmonė Radiodifusióntaip pat atkreipia dėmesį į tinklų operatorių rinkos iškraipymą.

(11)

Antras skundo pateikėjas yra įmonė SES Astra, palydovinės platformos operatorius. Įsteigtas 1985 m., tai buvo pirmasis privatus palydovinio ryšio operatorius Europoje. Įmonė Astra Europos ir užsienio klientams teikia plačią transliavimo ir plačiajuosčio ryšio sprendimų pasiūlą. Ji tiesiogiai transliuoja televizijos ir radijo programas milijonams gyventojų ir teikia interneto prieigos bei tinklo paslaugas viešojo sektoriaus ir privatiems vartotojams.

(12)

Įmonė Astra tvirtina, kad priemonė pažeidžia technologinio neutralumo principą, nes remia vien tik antžeminio transliavimo skaitmeninimą. Kad įrodytų, jog palydovinė platforma yra reali alternatyva, įmonė Astra mini Kantabrijos atvejį. 2008 m. sausio mėn. šios autonominės srities regioninė valdžia surengė konkursą skaitmeninės televizijos aprėpčiai plėsti visoje Kantabrijos teritorijoje ir pasirinko įmonę Astra, kad ši transliuotų nemokamus kanalus per savo platformą. Tačiau 2008 m. lapkričio mėn. regioninė valdžia šią sutartį nutraukė. Pasak įmonės Astra, valdžios institucijos nutraukė sutartį tik sužinojusios, kad centrinė valdžia ketina finansuoti analoginio antžeminio tinklo modernizavimą. Ir iš tiesų Kantabrijos valdžios institucijos 2008 m. lapkričio 7 d. raštu paaiškino, kad sutartis nutraukta dėl centrinės valdžios tuo laikotarpiu priimtų sprendimų skaitmeninės televizijos aprėpčiai visoje Ispanijos teritorijoje išplėsti (5). Taigi, kaip teigia skundo pateikėjas, iš Kantabrijos atvejo matyti, kad įmonė Astra pirmiau galėjo konkuruoti rinkoje ir kad dėl centrinės valdžios sprendimų ši konkurencija tapo nebeįmanoma.

(13)

Klausimas susijęs su transliavimo sektoriumi. Tai sektorius, kurio įvairiuose transliavimo paslaugų produkcijos grandinės lygmenyse dalyvauja daug veikėjų.

(14)

Transliuotojai yra televizijos kanalų redaktoriai, kurie perka arba patys kuria televizijos turinį ir iš jo sudaro televizijos kanalus. Tada šie kanalai pateikiami visuomenei per įvairias platformas (pvz., palydovinę, skaitmeninės antžeminės televizijos, kabelinę, IPTV). Ispanijos teisės aktais nustatyta, kad transliavimo paslaugos yra viešosios paslaugos, todėl jas teikia tiek valstybei priklausantys (RTVE), tiek valstybės licencijas turintys privatūs transliuotojai (6). Šie nemokami (angl. free-to-air) kanalai rodomi žiūrovams be jokio mokesčio. Siekiant užtikrinti, kad gyventojai iš tiesų galėtų naudotis šia viešąja paslauga, įstatymais yra nustatyta būtina transliavimo aprėptis, kurios privalo laikytis tiek visuomeninis transliuotojas, tiek privatūs licencijas turintys veiklos vykdytojai. Todėl visuomeninių transliuotojų transliacijas žiūrėti turi turėti galimybę bent 98 %, o privačių – bent 96 % Ispanijos gyventojų. Nuosavo nacionalinio transliavimo tinklo neturintys Ispanijos nacionaliniai transliuotojai sudaro sutartis su platformų operatoriais, kad šie transliuotų jų turinį ir taip būtų įvykdyti reikalavimai dėl aprėpties.

(15)

Telekomunikacijų įrangos tiekėjai yra įvairioms platformoms statyti būtinos infrastruktūros ar prietaisų gamintojai ar įrengėjai.

(16)

Platformų operatoriai (arba tinklų operatoriai) yra privatūs ar valstybės kontroliuojami subjektai, kurie valdo transliuotojų sukurtų kanalų signalams perduoti ir transliuoti reikalingą infrastruktūrą. Iš pradžių vienintelė platforma televizijos pramonėje buvo analoginė antžeminė platforma. Vėliau, tobulėjant technologijai, rinkoje atsirado ir daugiau platformų, t. y. palydovinė platforma, kabelinė platforma ir visai neseniai IPTV (7), per kurią televizijos signalai perduodami plačiajuosčio ryšio priemonėmis.

(17)

Antžeminio transliavimo televizijos signalai iš televizijos studijos siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end), kuris paprastai priklauso tinklo operatoriui ir yra jo valdomas. Tada iš šio transliavimo centro signalai perduodami ir siunčiami į tinklo operatoriaus valdomus transliavimo centrus (pvz., bokštą). Kartais jie perduodami per palydovą. Galiausiai iš transliavimo centrų transliuojami signalai pasiekia žmonių namus. Skaitmeninant analoginį antžeminį tinklą būtina pakeisti antžeminius siųstuvus, tačiau kadangi skaitmeninių signalų spektras yra siauresnis nei analoginių ir naujajai technologijai reikalingas siauresnis tinklas, kai kuriais atvejais plečiant aprėptį taip pat yra būtina statyti naujus transliavimo centrus. Žiūrovui reikalingas priedėlis, kuris gali būti jau integruotas į televizorių.

(18)

Palydovinio transliavimo signalai siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end) ir iš jo perduodami į palydovą, iš kurio transliuojami į žmonių namus. Kitu atveju signalai gali būti siunčiami tiesiai į palydovą iš televizijos studijos, jei ji turi tam reikalingą įrangą. Žiūrovui reikalinga įranga – palydovinė antena ir priedėlis. Plečiant palydovinio transliavimo aprėptį regione reikia įdiegti antžeminę įrangą kliento namuose. Todėl transliavimui naudojant palydovinę platformą geografinė aprėptis galėtų pasiekti beveik 100 %, o aprėptis naudojant antžeminę platformą siekia apytiksliai 98 % Ispanijos teritorijos.

(19)

Tiriama priemonė turi būti įvertinta užbaigto ar šiuo metu vykstančio antžeminės, palydovinės ir kabelinės platformų transliavimo skaitmeninimo proceso kontekste. Skaitmenintas transliavimas yra pranašesnis už analoginį savo didesniu perdavimo pajėgumu efektyviau naudojant radijo spektrą. Tai ypač aktualu ribotą dažnių spektrą turintiems antžeminiams transliuotojams, konkuruojantiems su mobiliųjų telekomunikacijų įmonėmis dėl nepakankamo plačiajuosčio ryšio. Palydovinio transliavimo pranašumas yra tas, kad jam naudojama visai kita dažnių juosta ir dažnių tikrai netrūksta.

(20)

Analoginę televiziją pakeitus skaitmenine atlaisvinama nemažai aukštos kokybės radijo spektro – tai vadinamasis „skaitmeninis dividendas“, kurį bus galima panaudoti teikiant elektroninio ryšio paslaugas. Šis „skaitmeninis dividendas“ ir ypač 790–862 MHz dažniai (vadinamoji 800 MHz juosta) gali sustiprinti elektroninių ryšių pramonę, stipriai paskatinti konkurencingumą bei augimą ir būti labai įvairiais atžvilgiais naudingi visuomenei ir kultūrai (8).

(21)

Šį „skaitmeninį dividendą“ galima gauti arba pereinant nuo antžeminės prie kitokios platformos, arba analoginį antžeminį transliavimą keičiant skaitmeniniu. Taip pat galima rinktis mišrų sprendimą – suderinti įvairias platformas (9).

(22)

Vis dėlto antžeminio transliavimo atveju dažnių trūkumo problema išlieka net ir po skaitmeninimo. Netrukus po to, kai 2010 m. balandžio mėn. galutinai pereita nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, Ispanijos valdžia turėjo vietoj 800 MHz juostos transliuotojams skirti žemesnę dažnių juostą (10). Perkeliant transliuotojams skirtus skaitmeninės antžeminės televizijos tankintuvus prireikė papildomų išlaidų ir daugiau valstybės pagalbos, kurią Komisija šiuo metu tiria per pradėtą oficialią tyrimo procedūrą (11).

(23)

Kalbant apie televiziją, jos antžeminis skaitmeninis transliavimas ir toliau bus svarbi platforma netolimoje ateityje, tačiau gali būti, kad plačiajuosčio ryšio technologijos (tokios kaip naujos kartos prieigos (NKP) tinklai) taps svarbia alternatyva kaip dominuojanti transliavimo technologija. Tačiau tokių NKP tinklų geografinė aprėptis Ispanijoje kol kas nėra visuotinė.

(24)

Šiuo metu Ispanijoje veikia keturios transliavimo platformos: skaitmeninės antžeminės technologijos (DBV-T), palydovinė (DBV-S), kabelinė (DVB-C) ir IPTV. Skaitmeninė antžeminė televizija – pagrindinė nemokamų visuomeninių ir privačių Ispanijos televizijos kanalų platforma (12). Pagrindinis antžeminio tinklo operatorius yra įmonė Abertis, taip pat kontroliuojanti palydovinio ryšio operatorių Hispasat. Skaitmeninės antžeminės televizijos signalus taip pat perduoda keli vietos telekomunikacijų operatoriai, paprastai prisijungę prie nacionalinio įmonės Abertis tinklo. Pagrindinis Kastilijos-La Mančos operatorius yra įmonė TelecomCLM  (13). Mokami televizijos kanalai paprastai transliuojami per palydovinę bei kabelinę platformas ir IPTV. Pagrindiniai palydovinio ryšio operatoriai yra įmonės Astra ir Hispasat.

(25)

Pereidama nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos Ispanija, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, 2005–2008 m. priėmė antžeminio tinklo reguliavimo priemonių rinkinį. Visa Ispanijos teritorija padalyta į tris atskiras zonas:

(26)

Tiriamos schemos pagrindas – sudėtinga Ispanijos centrinės valdžios institucijų nuo 2005 m. priimtų teisės aktų nuostatų sistema. Remdamosi šiomis nuostatomis valstybės pagalbą skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje 2008–2009 m. teikė autonominės sritys ir savivaldybės. Savivaldybės pagalbos gavėjams lėšų skyrė iš centrinio biudžeto ir iš savo atitinkamų biudžetų. Be to, autonominės sritys nuo 2009 m. nuolat teikė pagalbą II zonoje esančių tinklų priežiūrai ir eksploatavimui.

(27)

Perėjimas prie skaitmeninės televizijos technologijos pradėtas reguliuoti 2005 m. birželio 14 d. priėmus Įstatymą 10/2005. Jame buvo nurodyta, kad reikia skatinti perėjimą nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės technologijos, o Vyriausybė buvo įpareigota šį perėjimą užtikrinti tinkamomis priemonėmis.

(28)

Po šio įgaliojimo Karaliaus dekretu 944/2005 Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį techninį planą, kuriame nustatyta data nutraukti analoginį transliavimą Ispanijoje (2010 m. balandžio 3 d.) (14).

(29)

Kalbant apie II ir III zonas, priėmus Nacionalinio techninio plano papildomą 12 nuostatą buvo numatyta galimybė vietos ir regioninės valdžios institucijoms išplėsti aprėptį iki 96–100 % gyventojų. Dėl to Techniniame plane daroma aiški nuoroda į skaitmeninę antžeminę televiziją ir nustatytos šešios sąlygos vietos valdžios institucijoms, norinčioms taip išplėsti aprėptį. Pagal e sąlygą vietos įrenginiai turi atitikti Skaitmeninės antžeminės televizijos techninį planą.

(30)

Vėliau 2007 m. rugsėjo 7 d. Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą (toliau – Perėjimo planas) (15), kuriuo įgyvendinamas Nacionalinis techninis planas. Perėjimo plane visa Ispanijos teritorija padalyta 90-iai techninio perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektų (16) ir nustatytas galutinis kiekvieno projekto terminas, iki kurio reikia nutraukti analoginį transliavimą.

(31)

2008 m. vasario 29 d. Pramonės, energetikos ir turizmo ministerija (toliau – PETM) priėmė sprendimą modernizuoti telekomunikacijų infrastruktūras ir nustatyti finansavimo kriterijus bei paskirstyti lėšas veiksmams, kuriais siekiama kurti informacinę visuomenę pagal 2008 m. planą „Plan Avanza“ (17). Šiuo sprendimu dalis patvirtinto 558 mln. EUR biudžeto skirta plačiajuosčio ryšio plėtrai, kita dalis – televizijos skaitmeninimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose, kuriuose komerciniai transliuotojai nėra įpareigoti to daryti pagal įstatymus (18). Skaitmeninimas tokiose vietovėse paprastai vadintas „aprėpties plėtra“ ir vėliau įvykdytas pagal kelis priedus prie galiojančių bendrųjų susitarimų (19), pasirašytų PETM ir autonominių sričių nuo 2008 m. liepos iki lapkričio mėn. (2006 m. bendrųjų susitarimų priedai, paskelbti Ispanijos oficialiajame leidinyje kiekvienai autonominei sričiai atskirai). Daugelyje šių susitarimų aiškiai nurodyta, kad bus finansuojama skaitmeninė antžeminė technologija. Pagal šiuos susitarimus PETM pervedė lėšas autonominėms sritims, o šios įsipareigojo iš savo biudžetų padengti likusias atitinkamos veiklos išlaidas. Šiuose prieduose vietos valdžios institucijos taip pat įpareigotos laikytis Nacionalinio techninio plano papildomos 12 nuostatos reikalavimų.

(32)

2008 m. spalio 17 d. Ministrų Taryba taip pat sutiko skirti papildomą 8,72 mln. EUR sumą skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpčiai plėsti ir jai užbaigti pagal perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektus, kuriuos numatyta įgyvendinti pirmoje 2009 m. pusėje, Perėjimo plano I etape. Šios lėšos skirtos po to, kai 2008 m. gruodžio mėn. PETM su autonominėmis sritimis pasirašė naujus bendruosius susitarimus (toliau – 2008 m. bendrieji susitarimai). Šių susitarimų, pagal kuriuos skirta minėtoji 8,72 mln. EUR lėšų suma, pavadinimas yra „Bendrasis Pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos ir […] autonominės srities susitarimas dėl bendradarbiavimo rengiant Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą“. Juose išvardyta, kokia veikla bus finansuojama centrinės ir regioninės valdžios institucijų siekiant, kad skaitmeninės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės televizijos aprėpčiai. Ši veikla susijusi su skaitmeninės antžeminės televizijos diegimu.

(33)

2009 m. gegužės 29 d. Ministrų Taryba patvirtino kriterijus dėl 52 mln. EUR skyrimo veiksmams, kuriais pereinama prie skaitmeninės antžeminės televizijos, siekiant finansuoti Perėjimo plano II ir III etapų projektų aprėpties plėtrą (20). Šiuo Ministrų Tarybos susitarimu patvirtintas tiesioginis ryšys su Perėjimo planu – nurodyta, kad „norint pasiekti Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatytą tikslą, t. y. kad skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės antžeminės televizijos aprėpčiai, reikalinga finansinė valdžios institucijų parama“ ir kad „šio bendradarbiavimo eiga bus oficialiai patvirtinta Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatyta tvarka“.

(34)

Galiausiai 2009 m. spalio – gruodžio mėn. Ispanijos oficialiajame leidinyje paskelbti bendrųjų susitarimų (nurodytų 32 konstatuojamojoje dalyje) priedai, be kita ko, dėl Perėjimo plano II ir III etapų aprėpties plėtros finansavimo. Šiuose prieduose apibrėžiama, kaip reikėtų suprasti „aprėpties plėtros veiksmus“ ir daroma aiški nuoroda vien tik į antžeminę technologiją (nors ir nėra oficialiai nurodyta, kad kitoms technologijoms tai netaikoma) (21).

(35)

Po to, kai buvo paskelbti 2008 m. bendrieji susitarimai ir pirmiau aprašyti priedai (22), autonominių sričių valdžia ėmėsi vykdyti plėtrą. Valdžios institucijos arba pačios organizavo viešuosius konkursus, arba pavedė juos surengti privačioms įmonėms. Dėl dalies subsidijų buvo susitarta su PETM, taigi joms skirta lėšų iš centrinio biudžeto arba jas iš dalies finansavo pačios autonominės sritys. Tam tikrais atvejais autonominės sritys plėtrą vykdyti pavedė savivaldybėms.

(36)

Skirtingai nei didžioji dalis kitų autonominių sričių, Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos neorganizavo regioninių skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros konkursų. Panašu, kad taip buvo nuspręsta dėl laiko stokos, kadangi reikėjo modernizuoti daugiau kaip 400 transliavimo centrų (23). Vietoj jų PETM ėmėsi specialios 2008 m. gruodžio 2 d. Dekrete 347/2008 (toliau – Dekretas) nustatytos procedūros, kurios tikslas – atrinkti telekomunikacijų operatorius transliavimo centrams skaitmeninti.

(37)

Dekrete skaitmeninimui reikalingos lėšos paskirstytos tiesiogiai esamų (analoginių) transliavimo centrų savininkams. Dėl to nereikėjo atviro konkurso procedūros. PETM turėjo laikytis specialios procedūros: i) atlikti techninę analoginę aprėptį siūlančių centrų analizę; ii) atlikti skaitmeninės aprėpties, kurią norima pasiekti, analizę; iii) atrinkti transliavimo centrus, kurie atliks skaitmeninimą; iv) identifikuoti transliavimo centrų savininkus; v) pateikti pasiūlymus transliavimo centrų savininkams; vi) paskirti subsidijas.

(38)

Dekretas buvo įgyvendinamas kaip numatyta. Buvo tiesiogiai susisiekta su esamų transliavimo centrų savininkais. Jie buvo informuoti apie reikalavimus viešajam finansavimui gauti. Reikia išskirti tris skirtingas situacijas. Visų pirma, didžiąja dalimi atvejų, transliavimo centrai priklauso savivaldybėms, kurios yra atsakingos už jų eksploatavimą ir priežiūrą. Gavusios finansavimą iš JCCM pagal pateiktus techninius ir ekonominius pasiūlymus savivaldybės pirko skaitmeninę įrangą iš įmonių Abertis arba TelecomCLM ir su jomis pasirašė subrangos sutartis dėl įrangos diegimo, eksploatavimo ir priežiūros. Valdžios institucijos susisiekė tik su šiomis dviejomis įmonėmis ir tik jos pateikė techninius pasiūlymus pagalbai gauti. Pagal antrą situaciją (maždaug ketvirtadaliu atvejų) atrinkti centrai tiesiogiai priklauso įmonėms TelecomCLM arba Abertis. Šiais atvejais šioms dviems įmonėms buvo skirta pagalba jų įrangai modernizuoti. Galiausiai pagal trečią situaciją reikėjo steigti naujus transliavimo centrus. Nors buvo finansuojami viešosiomis lėšomis, dabar šie centrai priklauso įmonei TelecomCLM.

(39)

JCCM pasirašė 147 susitarimus su dviem operatoriais ir 475 susitarimus su savivaldybėmis. Maždaug 84 % susitarimuose minimų įrengimų buvo skaitmeninės antžeminės televizijos įranga ir 16 % – palydoviniai imtuvai namų ūkiuose. Palydoviniai imtuvai buvo pasirinkti siekiant užtikrinti skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų aprėptį labai mažuose kaimuose. Tam JCCM nusprendė naudotis įmonės Hispasat palydovine platforma (24). Proceso pabaigoje informacija apie esamų centrų modernizavimą buvo paskelbta savivaldybių skelbimų lentose.

(40)

Komisija buvo informuota, kad iš viso transliavimo centrams modernizuoti buvo skirta maždaug 46 mln. EUR viešųjų lėšų, iš kurių 32,6 mln. EUR buvo skirta savivaldybėms, kurioms priklauso 355 transliavimo centrai (25). Susitarimuose tarp JCCM ir savivaldybių nurodyta, kad savivaldybės yra atsakingos už sutarties pasirašymą su pasirinktu operatoriumi, kuris rūpinsis diegimu ir priežiūros paslaugomis (26). Savivaldybės pasirinko skirtingas atrankos procedūras. Kai kurios išsiuntė raštus tiesiogiai įmonėms TelecomCLM ir Abertis, o kitos paskelbė informaciją savivaldybių skelbimų lentose ir taip pakvietė operatorius pateikti savo techninius pasiūlymus.

(41)

Pagal susitarimą JCCM moka už kiekvieno skaitmeninto transliavimo centro skaitmeninės įrangos įsigijimą, diegimą, eksploatavimą ir priežiūrą pirmus dvejus metus. Kadangi susitarimas neįpareigojo operatoriaus mokėti už eksploatavimą ir priežiūrą praėjus dvejiems metams, įmonė TelecomCLM perleido įrangą JCCM (27). Nuo tada JCCM buvo atsakinga už skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos eksploatavimą ir priežiūrą.

(42)

Komisija buvo informuota, kad iš 46 mln. EUR panaudotų viešųjų lėšų ne mažiau kaip 13,5 mln. EUR buvo perduota platformų operatoriams: 13,2 mln. EUR – įmonei TelecomCLM, kuriai priklauso 138 transliavimo centrai, ir maždaug 250 000 EUR – įmonei Abertis, kuriai priklauso 3 transliavimo centrai. Įmonės TelecomCLM ir Abertis skaitmenino savo centrus savo turima įranga. Kai kuriais atvejais įranga, naudota įmonės TelecomCLM retransliavimo centrams skaitmeninti, vis dar priklauso valdžios institucijoms. Tokiais atvejais operatorius neturi mokėti už minėtos įrangos naudojimą. Be to, bendra lėšų suma, investuota 2009–2011 m. skaitmenintų centrų eksploatavimui ir priežiūrai (tęstinė pagalba), sudarė ne mažiau kaip 6,5 mln. EUR.

(43)

Tačiau norint aprėpti visą išplėstą teritoriją, neužteko vien modernizuoti esamus centrus. Todėl panaudojus viešąsias lėšas buvo įrengta 20 naujų centrų. Valdžios institucijos neorganizavo atviro konkurso ir tiesiogiai susisiekusi su įmone TelecomCLM paprašė jos įvykdyti šią užduotį. Remiantis Komisijai pateikta informacija, naujų centrų statybai iš viso skirta 2,26 mln. EUR, iš kurių maždaug 751 000 EUR skirta šešių centrų, vėliau perleistų įmonei TelecomCLM, statybai. Likę 14 centrų ir toliau priklauso savivaldybėms.

(44)

Galiausiai, kaip nurodyta 39 konstatuojamojoje dalyje, ten, kur būtų pernelyg brangu statyti skaitmeninės antžeminės televizijos centrą, buvo pasinaudota palydoviniu ryšiu. Šiuo tikslu buvo pasirašyta 100 susitarimų dėl palydovinių imtuvų įrengimo konkrečiuose namų ūkiuose. Palydoviniai imtuvai yra palydovinio transliavimo tinklo dalis.

(45)

Procedūros rezultatas – 622 susitarimai, pasirašyti tarp valdžios institucijų ir savivaldybių bei minėtų operatorių. Remiantis Komisijai pateikta informacija, investicijos buvo paskirstytos, kaip nurodyta:

(46)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo, kad aprašytoji priemonė iš pažiūros atitinka visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijus, todėl ją galima laikyti valstybės pagalba. Panašu, kad ginčijama priemonė yra palankesnė antžeminės platformos operatoriams ir taip pažeidžia technologinio neutralumo principą (30). Be to, panašu, kad ginčijama priemonė diskriminuoja platformos operatorius, teikiančius paslaugas regioniniams ir vietos antžeminiams transliuotojams, o tai suteiktų privalumą nacionalinių platformų transliuotojams ir operatoriams.

(47)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad schema galėjo būti potencialaus ar realaus konkurencijos tarp palydovinių platformų ir tarp pačių antžeminių platformų iškraipymo priežastis. Komisija nematė pagrindo, kodėl tokios priemonės galėtų būti suderinamos su vidaus rinka, nes nebuvo panašu, kad būtų galima taikyti kokią nors išimtį.

(48)

Daugiau faktinės informacijos rasite Sprendime pradėti procedūrą, kurį reikėtų laikyti neatsiejama šio Sprendimo dalimi.

(49)

Atsakydamos į Sprendimą pradėti procedūrą Ispanija ir autonominė Kastilijos-La Mančos sritis pateikė įvairių argumentų, kuriuos galima suskirstyti į dvi bendras grupes. Pirma, Ispanijos valdžios institucijų teigimu, pagalbos gavėjams nebuvo suteikta jokio pranašumo. Antra, net jeigu vis dėlto būtų laikoma, kad valstybės pagalba buvo suteikta, ji būtų suderinama su vidaus rinka (31). Šie argumentai apibendrinti toliau.

(50)

Kastilijos-La Mančos valdžios institucijų teigimu, tiriama priemonė nėra valstybės pagalbos dalis ir nesuteikia pranašumo įmonėms. Lėšos tiesiogiai pervedamos iš valstybinių Ispanijos bei autonominių sričių fondų pagalbos gavėjams, veikiantiems pagal savo oficialias kompetencijas arba kaip viešojo sektoriaus institucija (32). Ginčijamos subsidijos buvo panaudotos 141 esamam analoginiam transliavimo centrui skaitmeninti ir šešiems naujiems centrams įrengti. Transliavimo centrų skaitmeninimas buvo vykdomas atlikus išsamų techninės ataskaitos, kurią pateikė tuos centrus valdantys operatoriai, vertinimą. Susitarimai su centrų savininkais buvo pasirašyti tik tų techninių ataskaitų pagrindu (33). Atsižvelgiant į tai, kad taip pat buvo paskelbtos savivaldybių skelbimų lentose (žr. 39 konstatuojamąją dalį), šios derybos turi būti laikomos atviromis, skaidriomis ir nediskriminuojančiomis.

(51)

Nacionalinės valdžios institucijos teigia, kad platformos operatoriams gavus viešąjį finansavimą, šis finansavimas buvo skirtas išimtinai tik savivaldybėms priklausančios elektroninės transliavimo įrangos eksploatavimui ir priežiūrai. Savivaldybės veikė tik kaip tų centrų modernizavimui ir pritaikymui reikalingos techninės įrangos tiekėjai bei įrengėjai, bet ne kaip platformos operatoriai (34). Paslaugų tiekimas II zonoje po viešojo finansavimo yra skirtas užtikrinti antžeminės televizijos signalo perdavimą kaip esminę viešąją paslaugą.

(52)

Savo tinklų skaitmeninimui atlikti 475 savivaldybės užsakė technines ataskaitas, kurias dažnu atveju rengė platformos operatoriai. Šiuo atveju operatoriams taip pat nebuvo suteikta ekonominio pranašumo.

(53)

Nacionalinių valdžios institucijų teigimu, įmonėms TelecomCLM ir Abertis Telecom priklausantys skaitmeninti transliavimo centrai egzistavo prieš skiriant ginčijamas subsidijas o tai reiškia, kad šios subsidijos nebuvo panaudotos nei vieno iš dviejų tinklo operatorių, įtrauktų į skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrą II Kastilijos-La Mančos zonoje, tinklui išplėsti.

(54)

Įmonėms TelecomCLM ir Abertis viešasis finansavimas buvo skirtas jų 141 transliavimo centrui skaitmeninti. Nacionalinės valdžios institucijos pažymi, kad taip buvo tik tuose regionuose, kuriuose pačioms savivaldybėms nepriklausė transliavimo centrai arba skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrai tinkami retransliuotojai. Tačiau nacionalinės valdžios institucijos teigia, kad šios investicijos nesuteikė įmonėms TelecomCLM ir Abertis konkurencinio pranašumo gretimose rinkose, tokiose kaip vietos televizijos arba Digital Video Broadcasting (DV-BH) rinkos. Įmonės TelecomCLM centrų skaitmeninimas šiai įmonei nesuteikė galimybės teikti paslaugų transliuotojams regioniniu mastu ir neišplėtė jos tinklo tiek, kad ji galėtų teikti naujas paslaugas.

(55)

II zonos trijų rūšių transliavimo centrų skaitmeninimo procese dalyvavę tinklo operatoriai negavo ekonominio pranašumo. Visuose trijų rūšių centruose operatoriai teikė paslaugas (tokias kaip skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos tiekimas, diegimas ir eksploatavimas bei priežiūra) rinkos kaina.

(56)

Konkurencija ir prekyba nebuvo iškraipyta. Bet kuris telekomunikacijų operatorius, įrašytas į Telekomunikacijų rinkos komisijos (Comisión del Mercado de las Telecomunicaciones, CMT) registrą, gali veikti kaip savivaldybių subrangovas ir dėl to pagal Dekretą 347/2008 gali teikti paraiškas subsidijoms gauti. Tai taip pat liečia palydovinius, kabelinius ir televizijos operatorius, nepriklausomai nuo to, ar jie veikia nacionaliniu, regioniniu ar vietos mastu.

(57)

Nacionalinių valdžios institucijų teigimu, tirtas atrankos procesas buvo skaidrus ir buvo atliktas laikantis tiek Ispanijos, tiek ES viešųjų pirkimų įstatymų. Regioninės valdžios institucijos viešai paskelbė apie subsidijas. Visos antžeminės skaitmeninės televizijos plėtros procedūros buvo skelbiamos savivaldybių skelbimų lentose, o pagrindiniai regiono tinklo operatoriai, t. y. įmonės TelecomCLM ir Abertis Telecom, buvo informuoti raštu.

(58)

Todėl savivaldybėms suteiktos subsidijos nesustiprino vienos rūšies tinklo operatorių konkurencinės pozicijos prieš kitus operatorius konkurentus. Pagrindinės pagalbos gavėjos yra savivaldybės, o tinklo operatoriai tėra transliavimo įrangos bei priežiūros paslaugų tiekėjai ne ilgiau kaip dvejus metus. Nebuvo susisiekta su įmone Radiodifusión, nes tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kad ši įmonė būtų turėjusi nors vieną transliavimo centrą regione.

(59)

Kita vertus, Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos teigia, kad prieš paskelbiant Dekretą 347/2008 kruopščiai išnagrinėjo palydovinės platformos sprendimą kaip variantą skaitmeninei aprėpčiai plėsti. Buvo atliktas vidinis tyrimas (35), kuriuo lygintos dvi plėtrai skirtos technologijos – skaitmeninė antžeminė televizija ir palydovinė televizija. Tyrime buvo atkreiptas dėmesys į kriterijus, pagal kuriuos buvo skirstomos subsidijos II zonos skaitmeninio signalo aprėpčiai. Tai apima reikalavimą, kad perėjimas turi būti įvykdytas be papildomų mokesčių ar kitų nepatogumų piliečiams ir turi būti naudojama esama infrastruktūra.

(60)

Tyrime buvo padaryta išvada, kad per 10 metų skaitmeninės antžeminės televizijos sprendimas kainuotų maždaug nuo 15,2 iki 17,3 mln. EUR, o palydovinė technologija kainuotų daugiau kaip 47 mln. EUR.

(61)

Tyrime buvo pateikta įvairių rekomendacijų dėl tinkamiausių metodų skaitmeninės antžeminės televizijos signalo aprėpčiai išplėsti tose Kastilijos-La Mančos vietovėse, kurios nėra įtrauktos į regioninių ir nacionalinių transliuotojų oficialios aprėpties planus. Taip pat jame buvo įvertintos visos palydovinio skaitmeninės aprėpties plėtros sprendimo pasekmės. Buvo prieita prie išvados, kad palydovinė technologija pareikalautų nuo trijų iki šešių kartų didesnių investicijų negu antžeminė. Šis išlaidų skirtumas atsiranda tiesiogiai iš išlaidų, susijusių su palydovinės transliavimo įrangos nuoma, nepriklausomai nuo palydovinio priedėlio kainos. Taigi galima pagrįstai daryti išvadą, kad visa antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugų plėtra Kastilijos-La Mančos gyventojams turėtų būti vykdoma naudojant skaitmeninės antžeminės televizijos technologiją (36).

(62)

Be to, Ispanijos valdžia pristatė 2007 m. liepą PETM atliktą vidinį tyrimą apie bendrų skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugų tiekimo naudojant skaitmeninę antžeminę televiziją arba palydovą pelningumą. Valdžios institucijų nuomone, tyrime atsižvelgta į realius skaitmeninės antžeminės televizijos ir palydovinius įkainius. Abu tyrimai plačiau aptarti 5.3.2.2 skirsnyje.

(63)

JCCM teigia, kad priimdama sprendimą dėl skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros II Kastilijos-La Mančos zonoje, atsižvelgė tik į techninio bei ekonominio efektyvumo kriterijus. Bet kuris tinklo operatorius (antžeminis, palydovinis, kabelinis ir kt.) galėjo pateikti techninį pasiūlymą, nes vienintelis reikalavimas buvo būti įregistruotam CMT registre (37). Todėl sprendimas atitiko technologinio neutralumo principą. Tai taip pat patvirtina faktas, kad tam tikrais konkrečiais atvejais JCCM pasirinko palydovinę platformą, iki tol naudotą įmonės Abertis, griežtai remdamasi kainų analizės kriterijais (38).

(64)

Kalbant apie įtariamą vietos operatorių diskriminavimą, JCCM pripažįsta, kad pagal Dekreto 4 straipsnį transliuotojai (nepriklausomai nuo to, ar jie veikia nacionaliniu, regioniniu ar vietos mastu) negali būti subsidijų gavėjai (39). Tačiau pagal Dekretą tinklo operatoriai į šią grupę nepatenka.

(65)

Nepaisant to, pasak Ispanijos valdžios institucijų, įmonė Radiodifusión galėjo lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti tinklo operatoriai dalyvauti skaitmeninant vieną iš savo centrų, jau perduodančių analoginės visuomeninės nacionalinės ar regioninės televizijos signalą. Tam įmonė Radiodifusión galėjo pasirašyti susitarimą su JCCM arba galėjo pateikti pasiūlymą savivaldybei kaip telekomunikacijų operatorius, įrašytas į CMT operatorių registrą.

(66)

Pasak JCCM, įmonė Radiodifusión CMT operatorių registre yra įrašyta kaip telekomunikacijų operatorius, teikiantis šias paslaugas: „Antžeminis tinklas; radijo ir televizijos transliavimo paslaugų teikimas.“ Tačiau pabrėžtina, kad neužtenka būti įtrauktam į šį registrą norint atitikti Kastilijos-La Mančos telekomunikacijų operatoriams keliamus reikalavimus, nurodytus Kastilijos-La Mančos Įstatyme Nr. 8/2001. Tai ypač aktualu kalbant apie radijo operatoriams keliamą reikalavimą „pateikti Tinklo diegimo teritorinį planą, kuriuo atsižvelgiama į jau esamas stacionarines stotis bei numatytus įrengimo planus ir viso tinklo vystymą“. Iki šiol JCCM nėra žinoma, kad įmonė Radiodifusión būtų pateikusi kokį nors Teritorinį planą. Be to, nėra žinoma, kad įmonė Radiodifusión dalintųsi infrastruktūromis su kitais operatoriais. Apskritai JCCM teigia, kad įmonės Radiodifusión teiginys, esą jai priklauso 60 % Kastilijos-La Mančos aprėpties, nėra pagrįstas (40).

(67)

Be to, JCCM pažymi, kad yra viena įmonė iš tos pačios akcininkų grupės kaip ir įmonė Radiodifusión, kuriai pateikta keletas šiuo metu nagrinėjamų ieškinių. Įmonės pavadinimas – INGEST, Infraestructuras y Gestión 2002, S.L. (toliau – įmonė INGEST). Visuose pateiktuose ieškiniuose įmonė INGEST yra kaltinama nelegaliu radijo spektro, rezervuoto nacionalinei skaitmeninei antžeminei televizijai, naudojimu vietos televizijų signalams transliuoti. Be to, įmonė Radiodifusión neturi leidimo retransliuoti Kastilijos-La Mančos radijo ir televizijos (Radio-Televisión de Castilla-La Mancha, toliau – RTV C-LM) skaitmeninės antžeminės televizijos signalo.

(68)

JCCM teigimu, nei įmonė TelecomCLM, nei įmonė Abertis Telecom nėra ginčijamų priemonių, kurios skirtos su savivaldybių antžeminių centrų eksploatavimu ir priežiūra susijusioms periodinėms išlaidoms padengti, gavėjai. Susitarimų tikslas yra „finansuoti infrastruktūrą, reikalingą įmonių, turinčių leidimą teikti pagrindines televizijos paslaugas, signalo aprėpčiai plėsti ir signalui transliuoti“. Todėl finansavimas skiriamas tik tokių dalių kaip radijo įranga ir antenos įsigijimui ir diegimui bei konstrukcinėms dalims. II zonoje išlaidas dengia savivaldybės, kurioms priklauso tie centrai. Numatomos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos per pirmus dvejus metus 516 centrų iš viso siekia 6,5 mln. EUR. Atitinkamai šios išlaidos per penkerius metus 2010–2015 m. periodu siektų maždaug 15 mln. EUR 516 centrų (vidutiniškai 29 000 EUR centrui).

(69)

JCCM teigimu, skaitmeninti transliavimo centrai (tiek priklausantys savivaldybėms, tiek tinklo operatoriams) gali būti laikomi „bendrąja infrastruktūra“, t. y. infrastruktūra, atvira visiems potencialiems vartotojams vienodomis ir nediskriminuojančiomis sąlygomis. Todėl skaitmeninta infrastruktūra suteikia galimybę perduoti skaitmeninės antžeminės televizijos signalą visiems Kastilijos-La Mančos II zonos vartotojams vienodomis sąlygomis, kai nebebus transliuojama analoginė televizija.

(70)

JCCM teigia, kad viešųjų lėšų paskirstymas, apie kurį kalbama, atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą (REIP) remiantis rinkos kainų lyginamąja analize. Už konkrečias paslaugas įmonei TelecomCLM buvo sumokėta rinkos kainomis.

(71)

Palyginus realų finansavimą ir sumą, kurią būtų turėjęs sumokėti privatus investuotojas už tokios pačios rūšies paslaugas normaliomis sąlygomis, JCCM priėjo išvadą, kad susitarimai buvo pagrįsti objektyviais prekybiniais kriterijais. Todėl tinklų operatoriai nebuvo privilegijuoti lyginant su tuo, ką jie būtų gavę normaliomis rinkos sąlygomis. Taigi jie negavo atrankinio pranašumo.

(72)

JCCM remiasi Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktu ir teigia, kad ši sąlyga gali būti taikoma II zonoje, kuri nesulaukė komercinio transliuotojų ir tinklo operatorių dėmesio. Teikdamos skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugas ir sudariusios sutartis su subrangovais dėl skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos įsigijimo, diegimo ir eksploatavimo bei priežiūros, savivaldybės užpildė rinkoje esantį plyšį ir taip pagerino II zonos gyventojų gyvenimo sąlygas bei bendrą Kastilijos-La Mančos srities ekonomiką.

(73)

JCCM nesutinka su įmonės Abertis argumentu, kad ši įmonė neturėtų būti laikoma II zonos tinklo operatoriumi. JCCM pabrėžia, kad įmonė Abertis pasirašė susitarimus su JCCM dėl skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros įgyvendinimo pagal Dekretą 347/2008 (41). Be to, įmonės Abertis ir TelecomCLM turi būti laikomos aktyviais tinklo operatoriais II zonoje, nes įmonės Albertis atveju egzistuoja oficialūs RTVE ir (arba) Tele5 analoginės televizijos transliavimo centrai, o įmonės TelecomCLM atveju – oficialūs CMT analoginės televizijos transliavimo centrai.

(74)

Didele dalimi atvejų skaitmeninta savivaldybių įranga yra centruose, kurie priklauso įmonėms Abertis arba TelecomCLM. Tokiais atvejais skaitmeninės antžeminės televizijos įranga priklauso atitinkamoms savivaldybėms. Įmonė Abertis teigia, kad kadangi nėra tinklo operatorius II zonoje, ji negali būti laikoma tiesiogine ginčijamų subsidijų gavėja, nes „įranga yra įmonės TelecomCLM bei kitų vietos operatorių nuosavybė ir yra jų eksploatuojama“ (42). JCCM šį teiginį laiko klaidingu.

(75)

Savo atsakyme į Komisijos sprendimą pradėti procedūrą įmonė Radiodifusión pastebi, kad Ispanijos valdžios institucijos pagalbos gavėjams oficialiai nepavedė visuotinės ekonominės svarbos užduoties. Be to, pagalbos suma vienam centrui atrodo pernelyg didelė, jeigu būtų taikoma tik esamiems centrams, kaip patvirtino Ispanijos valdžios institucijos. Įmonės Radiodifusión nuomone, pagalba buvo panaudota daugiausiai naujų transliavimo centrų visoje Kastilijoje-La Mančoje steigimui ir neteisėtai pagalbai paslėpti.

(76)

Įmonė Radiodifusión tvirtina, kad Kastilijos-La Mančos valdžios institucijos suteikė pagalbą be konkurso ir kad lėšų paskirstymas buvo atrankinis, nes neįtraukė platformų, naudojančių kitas technologijas (tokias kaip kabelinis ar palydovinis ryšys).

(77)

Pasak įmonės Radiodifusión, įmonei TelecomCLM suteiktas akivaizdus pranašumas dėl ginčijamų priemonių. Ši įmonė buvo atrinkta tiesiogiai regioninių valdžios institucijų be konkurencinės atrankos ir todėl galėjo ženkliai išplėsti savo tinklo geografinę aprėptį tose zonose, kuriose kitaip niekas nebūtų investavęs. Įmonė TelecomCLM taip pat pasipelnė iš nepakankamos kontrolinės priežiūros, kadangi nėra jokio kontrolės reikalavimo, kuris nurodytų suteikti priėjimą prie neseniai įrengto ar modernizuoto tinklo. Įmonė Radiodifusión atkreipia dėmesį, kad Dekrete 347/2008 pabrėžta, jog valstybės pagalbos tikslas yra steigti naujus transliavimo centrus, o ne modernizuoti jau esamus.

(78)

Įmonės Radiodifusión nuomone, pagalba sustiprina tradicinius operatorius vieninteliame rinkos segmente, kuriame yra įmanoma konkurencija. Ypač įmonė Abertis tariamai galėjo sustiprinti savo monopolinę poziciją ir išties panaudoti viešasias lėšas naujam tankesniam tinklui sukurti, kad ateityje galėtų konkuruoti naujose rinkose.

(79)

Įmonė Radiodifusión yra įsitikinusi, kad tiriama valstybės pagalba nėra proporcinga. Kad pagalba atitiktų proporcingumo reikalavimą, ją reikėtų teikti tik atokiuose žemės ūkio regionuose ir ji turėtų būti vienodai naudinga visiems tinklų operatoriams, šiuo tikslu taikant veiksmingos prieigos sąlygas.

(80)

Savo 2011 m. rugsėjo 27 d. atsakyme į Komisijos prašymą suteikti informacijos su teisiniu pagrindu būti ieškovu susijusiais klausimais, kuriuos pateikė Ispanija, įmonė Radiodifusión pareiškė, kad jos pagrindinė veikla yra teikti paslaugas vietos garso ir vaizdo transliuotojams. Ji pateikė savo naudojamos įrangos sąrašą 18 Kastilijos-La Mančos savivaldybių. Tačiau pasak įmonės Radiodifusión, tą pačią įrangą būtų galima naudoti transliuojant nacionaliniu ir regioniniu mastu ir todėl ją būtų buvę galima panaudoti, jei būtų buvusi galimybė konkuruoti dėl pagalbos.

(81)

Įmonė Astra mano, kad tiesiogiai pasirinkus antžeminę platformą, priemonė, į kurią įeina teikiama pagalba eksploatavimui ir priežiūrai, pažeidžia technologinio neutralumo principą. Įmonė Astra pabrėžia, kad transliavimas II zonoje naudojant palydovinį ryšį būtų buvęs pigesnis negu naudojant skaitmeninę antžeminę televiziją (43) – tai akivaizdžiai įrodo įmonės Astra pasisekimas Kantabrijos konkurse. Turint omenyje jo svarbią masto ekonomiją, palydovinis sprendimas būtų netgi leidęs sutaupyti, jei skirtingi regionai būtų kartu rinkęsi platformą II zonoje. Netgi jei dėl konstitucinių priežasčių Ispanijos valdžia nebūtų galėjusi reikalauti, kad būtų vykdomas tarpregioninis bendradarbiavimas norint gauti lėšas, regionai galėjo tuo pasirūpinti patys. Tik taip regioninė valdžia galėjo garantuoti, kad bus pasirinktas labiausiai mokesčių mokėtojams apsimokantis sprendimas.

(82)

Pasak įmonės Astra, lyginant skirtingas platformas, be tiesioginių diegimo išlaidų taip pat reikėjo įvertinti kitus teigiamus rezultatus, kuriuos būtų turėjęs palydovinio ryšio sprendimas. Perėjimo procesas būtų buvęs žymiai paprastesnis ir pigesnis. Televizijos auditorijai vienu metu vykstančio perėjimo periodas būtų buvęs naudingas, o jo metu jie būtų galėję matyti kanalus tiek per palydovinį ryšį, tiek per antžeminį. Turint omenyje antžeminio tinklo dažnių juostos pločio trūkumą ir būtinybę jos dalį atlaisvinti ateities telekomunikacijos paslaugoms, antžeminio tinklo atveju atsiras naujų išlaidų namų ūkiams ir transliuotojams. Būsimi dažnių juostos pločio pokyčiai pareikalaus, kad II zonos gyventojai pritaikytų savo antenas. Transliuotojams teks susidurti su didesnėmis išlaidomis kitais periodais. Šių išlaidų nebūtų, jeigu būtų buvusi pasirinkta palydovinė technologija.

(83)

Įmonė Astra tvirtina, kad tinklo operatoriai dėl priemonės negavo pranašumo. Tinklo skaitmeninimas ypač palankus transliuotojams skirtam įmonės Abertis komerciniam pasiūlymui, nes pagal jį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas pasieks beveik 100 % gyventojų be papildomų išlaidų.

(84)

Kalbant apie konkurencijos iškraipymą, įmonė Astra mano, kad palydovinė ir antžeminė platformos priklauso tai pačiai rinkai. Nėra didelio skirtumo, ar transliuojami mokami, ar nemokami televizijos kanalai, bent jau kalbant apie platformų konkurenciją. Jau yra įvairių mokamų kanalų, kurie transliuoja savo signalą per skaitmeninės antžeminės televizijos platformą ir, išskyrus vieną, taip pat per palydovinį ryšį.

(85)

Kalbant apie galimus pranašumus palydovinėms platformoms, įmonė Astra ypač atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti prieigos ir šifravimo sąlygas. Intelektinės nuosavybės teisių apsauga palydoviniams nemokamų kanalų transliuotojams nekeltų problemų. Ši technologija jau naudojama didelėje dalyje mokamų palydovinės platformos kanalų. Be to, pasiūlytam sprendimui nustatyti sąlyginę prieigą Kantabrijos regione pritarė Kantabrijos valdžios institucijos, turinčios galią spręsti, kuriems vartotojams suteikti galimybę naudotis tokia paslauga.

(86)

Įmonės Abertis nuomone, aprėpčiai II zonoje išplėsti skirta ginčijama priemonė nėra valstybės pagalba pagal Sutarties 1 skyriaus 107 straipsnį.

(87)

Pirma, tiriami pervedimai buvo centrinės valdžios institucijų pervedimai, skirti modernizuoti transliavimo centrus, kurie arba tiesiogiai priklauso valdžios institucijoms, arba valdžios institucijoms priklauso teisės jais naudotis. Taigi viešosios lėšos nebuvo pervestos jokiai įmonei, o liko valdžios institucijų rankose.

(88)

Antra, įmonė Abertis pabrėžia, kad tinklų operatoriai negavo naudos iš ginčijamų priemonių. Įmonė Abertis negali būti laikoma pagalbos gavėja, kadangi ji nėra tinklo operatorius II zonoje ir nesinaudoja tinklu, kuriuo buvo pasinaudota skaitmeninei antžeminei televizijai plėsti Kastilijoje-La Mančoje. Įrangą, apie kurią kalbama, valdo ir ja naudojasi įmonė TelecomCLM.

(89)

Trečia, kalbant apie tai, kas liečia technologinį neutralumą, įmonė Abertis pabrėžia, kad priemonė, kuriai pireštaraujama, neapsunkina konkurencijos tarp platformų, nes nežymus skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties padidėjimas II zonoje neturi jokios ekonominės įtakos I zonoje. Be to, II zonos skaitmeninimas nekeičia kainos, kurią įmonė Abertis gali imti už savo transliavimo paslaugas. Iš tiesų įmonės Abertis kainos yra reguliuojamos ir paremtos įmonės kapitalu ir eksploatavimo išlaidomis. Kalbant apie įmonę TelecomCLM, įrengimai buvo perleisti Kastilijos-La Mančos autonominei sričiai. Kastilijos-La Mančos sritis taip pat valdo regioninį tinklo operatorių TelecomCLM.

(90)

Ketvirta, ginčijama priemonė nėra naudinga transliuotojams, nes nepadidino jų pajamų atlikus II zonos skaitmeninimą. Telekomunikacijų įrangos tiekėjai taip pat negali būti laikomi netiesioginiais priemonės gavėjais, kadangi konkurencinė telekomunikacijų įrangos rinkos struktūra nebuvo paveikta nei iškreipta vien dėl prie skaitmeninės technologijos analoginiams transliavimo centrams pritaikyti skirtos įrangos įsigijimo.

(91)

Penkta, įmonė Abertis mano, kad ginčijama priemonė neturėjo jokios pastebimos įtakos konkurencijai tarp tinklo operatorių. NET jeigu įmonė Radiodifusión būtų gavusi naudos iš priemonės, ji nebūtų galėjusi konkuruoti su įmone Abertis nacionaliniu lygmeniu, kadangi įmonės Radiodifusión valdomi centrai nėra tinkami naudoti kaip centrai I zonoje (taip yra su bet kuriuo centru II zonoje).

(92)

Šešta, jei būtų laikoma, kad ši priemonė yra valstybės pagalba, įmonės Abertis nuomone, tai būtų esama pagalba. II zonoje diegti transliavimo tinklus pradėta 1982 m., kai transliavimo sektorius dar nebuvo liberalizuotas. Tuo metu Ispanijos valstybė antžeminio transliavimo rinkoje turėjo įstatymų nustatytą monopolį. Dabar viešosios lėšos naudojamos II zonoje dar iki šio sektoriaus liberalizavimo veikusių vietinių tinklų įrengimui, priežiūrai ir eksploatavimui finansuoti. Todėl tiriama priemonė yra esama tęstinė valstybės pagalba.

(93)

Kalbant apie suderinamumą su 106 straipsnio 2 dalimi, įmonė Abertis atkreipia dėmesį, kad nėra tikėtina, kad įmonė TelecomCLM ir kiti vietos tinklų operatoriai perkoptų vidutines metines 100 mln. EUR apyvartos ribas prieš mokesčius per dvejus veiklos metus iki tų metų, kai buvo priskirta visuotinės ekonominės svarbos paslauga (VESP) ir metinė kompensacija už 30 mln. EUR paslaugas, apie kurias kalbama.

(94)

Be to, bet kokia galima pagalba būtų suderinama su Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Ispanijos valdžios institucijos savo priemonėmis siekia, kad Ispanijoje būtų greičiau pereita prie skaitmeninės televizijos, o tai pripažinta bendrus interesus atitinkančiu tikslu. Pagalba buvo tinkama priemonė, nes skaitmeninės antžeminės televizijos technologija yra tinkamesnė aprėpčiai plėsti (44). Taip yra ne tik dėl ekonominių priežasčių – įmonė Abertis taip pat pažymi, kad transliuotojai vengia naudotis palydovinėmis platformomis dėl suvaržymų, su kuriais susiduria įgydami teises į savo nemokamų programų turinį. Daugeliu atvejų jie teįgyja teisę transliuoti šį turinį per konkrečią, t. y. skaitmeninės antžeminės televizijos, platformą, nes naudojant šią technologiją galima tikslingai transliuoti apibrėžtoje geografinėje teritorijoje. Be to, priemonės yra proporcingos, nes jomis padengiamos tik būtiniausios išlaidos, patirtos II zonoje pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos paslaugų.

(95)

Transliuotojai teigia, kad šios priemonės negalima laikyti valstybės pagalba, nes finansinio pranašumo dėl jos neįgijo jokia įmonė ir tikrai ne transliuotojai. Taikant šias priemones transliuotojų žiūrovų auditorija nepadidėjo nuo tada, kai jie transliavo analoginiu formatu. Be to, išplėstos aprėpties teritorijų, t. y. žemės ūkio, atokių ir retai apgyvendintų regionų, gyventojai nedaro poveikio reklamos rinkai ir dėl to nėra tikslinė transliuotojų auditorija. Tokiomis aplinkybėmis privatūs operatoriai reklamos kainų dėl šios plėtros nepadidino.

(96)

Transliuotojai taip pat pareiškė, kad nenorėtų pereiti prie palydovinės platformos, kurioje jų programoms tektų konkuruoti su šimtais kitų televizijos kanalų. Antžeminė platforma yra pranašesnė dėl jos riboto pajėgumo, kuris komerciniams nemokamos televizijos transliuotojams reiškia mažesnę konkurenciją. Taip pat jie pabrėžė, kad paprastai perka turinį tik konkrečiai platformai, šiuo atveju – antžeminei. Taip yra todėl, kad antžeminis – kitaip nei palydovinis – transliavimas turi užtikrintas geografines ribas.

(97)

Transliuotojai taip pat tvirtino, kad po Kantabrijos sutarties pasirašymo su įmone Astra jie pranešė Kantabrijos valdžios institucijoms, kad prieštarauja palydoviniam transliavimui, nes yra įgiję teises transliuoti turinį tik per antžeminę platformą.

(98)

Kaip išsamiai aprašyta 2.2 skirsnio 26–44 konstatuojamosiose dalyse ir detaliai paaiškinta Sprendime byloje SA.28599 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos Ispanijoje (45), perėjimo prie skaitmeninės televizijos teisinę sistemą Ispanijoje sudaro sudėtingas įvairių centrinės ir autonominių sričių bei vietos valdžios institucijų per ketverius metus priimtų teisės aktų rinkinys. 2005 m. Nacionalinis skaitmeninės antžeminės televizijos techninis planas ir 2007 m. Nacionalinis perėjimo prie skaitmeninės televizijos planas iš esmės reguliuoja perėjimą prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, nors taip pat nustato pagrindą papildomoms plėtros priemonėms II zonoje. Šias plėtros priemones įgyvendino regioninės valdžios institucijos, sudariusios kelis bendruosius susitarimus su centrine valdžia (2008 m. bendrieji susitarimai) ir 2008 m. priėmusios priedus prie ankstesnių 2006 m. bendrųjų susitarimų, o 2009 m. – priedus prie 2008 m. bendrųjų susitarimų.

(99)

Sudariusios šiuos susitarimus su priedais regioninės ir (arba) vietos valdžios institucijos daugybe įvairių priemonių ėmėsi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį II zonoje. Todėl Komisija mano, kad aprėpties plėtrai II zonoje skirtos pagalbos schemos pagrindas yra įvairūs centrinės valdžios priimti teisės aktai ir PETM su autonominėmis sritimis sudaryti bei iš dalies pakeisti susitarimai. Šie teisės aktai ir susitarimai paskatino autonomines sritis imtis priemonių, kurios nebuvo technologiškai neutralios (46).

(100)

Nors pagal Nacionalinį techninį planą reguliuojamas perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, jame vietos valdžios institucijos taip pat įgaliotos bendradarbiaudamos su autonominėmis sritimis steigti papildomus transliavimo centrus, reikalingus užtikrinti, kad ir II zonoje būtų įmanomas skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimas. Taigi centrinė valdžia tuo metu jau buvo numačiusi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį. Pagrindinėje perėjimą prie skaitmeninės televizijos reguliuojančioje teisinėje priemonėje paskelbtame įsakyme minima tik antžeminė platforma. Todėl praktiškai autonominės sritys pasinaudojo centrinės valdžios gairėmis dėl skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros (47).

(101)

Valstybės pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje buvo iš tikrųjų suteikta tada, kai centrinės ir regioninės valdžios institucijos pervedė lėšas jų gavėjams. Įvairiose autonominėse srityse tai padaryta skirtingu metu. Dėl tęstinės pagalbos tinklų eksploatavimui ir priežiūrai sprendė autonominės sritys.

(102)

Kastilijos-La Mančos atveju, kaip detaliai paaiškinta 36–45 konstatuojamosiose dalyse, buvo pasirinktas kitoks procesas. Skirtingai negu didžiojoje dalyje kitų autonominių sričių, čia nebuvo skelbiami regioniniai konkursai dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros, o 2008 m. gruodžio 2 d. Dekretu 347/2008 skaitmeninimui skirtos lėšos buvo tiesiogiai paskirstytos esamų (analoginių) transliavimo centrų savininkams. Taigi JCCM neskelbė atviro konkurso ir pasirinko telekomunikacijų operatorius tiesiogiai. Šios įmonės taip pat atliko eksploatavimą ir priežiūrą.

(103)

Tais atvejais, kai transliavimo centrai priklauso tiesiogiai įmonėms TelecomCLM arba Abertis, tos įmonės gavo pagalbą savo įrangai modernizuoti. Tais atvejais, kai reikėjo steigti naujus transliavimo centrus, jie buvo finansuojami viešosiomis lėšomis, tačiau jų nuosavybės teisės buvo suteiktos įmonei TelecomCLM. Galiausiai, didžiąja dalimi atvejų, analoginiai transliavimo centrai priklauso savivaldybėms. Savivaldybės pirko skaitmeninę įrangą iš įmonių Abertis arba TelecomCLM ir su šiomis dviem įmonėmis pasirašė subrangos sutartis dėl įrangos diegimo, eksploatavimo ir priežiūros.

(104)

Atitinkamą priemonę, įskaitant eksploatavimui ir priežiūrai skirtą tęstinę pagalbą, galima laikyti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos toliau išdėstytos valstybės pagalbos buvimo sąlygos. Pirma, tai turi būti valstybės įsikišimas arba viešųjų lėšų panaudojimas. Antra, įsikišimas turi teikti atrankinį ekonominį pranašumą. Trečia, taip turi būti iškraipoma konkurencija arba atsirasti jos iškraipymo rizika. Ketvirta, įsikišimas turi galėti paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(105)

Minimos priemonės pagrindas yra aprašytoji centrinio, regioninio arba vietos lygmens teisės aktų sistema, taip pat tarp PETM ir Kastilijos-La Mančos valdžios institucijų sudaryti susitarimai. Kastilija-La Manča nekvestionavo Sprendime pradėti procedūrą pateiktos išvados, pagal kurią priemonė buvo finansuota iš biudžeto išteklių. Tačiau Ispanijos valdžios institucijos tvirtino, kad priemonė buvo finansuota tiek iš centrinio biudžeto, tiek iš autonominių sričių ir savivaldybių biudžetų. Jos taip pat pareiškė nuomonę, kad taikant šią priemonę iš tiesų tebuvo pervestos lėšos tarp skirtingų vadžios institucijų. Šiuo klausimu Kastilija-La Manča pripažino, kad lėšos iš dalies imtos iš centrinio biudžeto. Be to, šia priemone nebuvo vien tik pervestos lėšos tarp valdžios institucijų, nes šios lėšos galiausiai panaudotos ekonominės veiklos vykdytojams diegiant skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą (kaip paaiškinta 5.2.1.2 skirsnyje).

(106)

Atsižvelgus į šias aplinkybes buvo patvirtinta, kad tiriama priemonė buvo tiesiogiai finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš įvairių savivaldybių bei autonominės srities biudžetų. Tęstinė pagalba buvo finansuojama ne iš centrinio valstybės biudžeto, o tiesiogiai iš autonominės srities biudžeto.

(107)

Kadangi priemonė finansuojama valstybės (centriniu, regioniniu arba vietos lygmeniu), ji yra priskirtina valstybei ir apima viešųjų lėšų naudojimą.

(108)

Tarptautinė įmonė Abertis (įmonės biržiniai vertybiniai popieriai yra Ispanijoje) užsiima greitkelių mokesčių ir antžeminių bei palydovinių telekomunikacijų infrastruktūrų valdymu. Ji veikia dvylikoje Europos ir Amerikos šalių ir maždaug du trečdaliai grupės pajamų yra gaunami už Ispanijos ribų. Įmonė Abertis Telecom turi ir naudojasi telekomunikacijų infrastruktūromis Ispanijoje. Jai taip pat priklauso pagrindinis radijo ir televizijos signalų paskirstymo ir transliavimo centrų tinklas Ispanijoje. Įmonė TelecomCLM, S.A. yra regioninis telekomunikacijų operatorius, kuris teikia paslaugas Kastilijoje-La Mančoje. Į jo paslaugas įeina radijo ir televizijos signalų perdavimas, priėmimas ir skleidimas; įrangos ir spinduliavimo sistemų saugojimas; dalijimasis infrastruktūra ir būtinoji infrastruktūrų priežiūra. Įmonė teikia paslaugas vietos, autonominiams ir nacionaliniams operatoriams. […]

(109)

Tiriama priemone valstybės lėšos buvo pervestos konkrečioms įmonėms. Nors Sutartyje nėra apibrėžta įmonės sąvoka, joje minima, kad tai gali būti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso ar finansavimo būdo. Pagal Teisingumo Teismo patvirtintą Komisijos praktiką televizijos transliavimo tinklų eksploatavimas laikomas ekonomine veikla (48), panašiai kaip ir kitais atvejais, kai infrastruktūrą valdo regioninės valdžios institucijos (49). Tiriamu atveju valstybinės įmonės yra CMT registre užregistruoti tinklų operatoriai, todėl galima manyti, kad jos teikia tam tikras paslaugas, kurios pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra ekonominė veikla. Jeigu atitinkamą paslaugą yra pasiruošę teikti arba tam reikalingas sąlygas turi ir kiti veiklos vykdytojai, o šiuo atveju taip ir yra, tai reiškia, kad egzistuoja rinka. Pavyzdžiui, įmonė Astra iki aprėpties plėtros II zonoje kelis kartus susitiko su autonominių sričių valdžios institucijomis, kad pateiktų joms savo pasiūlymą. Be to, 2008 m. kovo mėn. įmonė Astra dalyvavo skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti II ir III zonose skirtam technologiškai neutraliame konkurse Kantabrijoje ir jį laimėjo. Jeigu valstybinės įmonės ir savivaldybės negauna atlygio už suteiktas paslaugas, tai dar nereiškia, kad atitinkamos veiklos negalima laikyti ekonomine veikla (50).

(110)

Komisija nesutinka su Ispanijos argumentu, kad autonominės sritys, valstybinės įmonės ir savivaldybės, eksploatuodamos antžeminį tinklą, vykdo oficialius savo kaip valdžios institucijų įgaliojimus ir todėl joms Sutarties 107 straipsnis netaikomas. Pripažinta, kad su valstybės prerogatyvomis susijusi veikla, kurią vykdo pati valstybė arba jos institucijos pagal joms suteiktus valstybinės valdžios įgaliojimus, nėra ekonominė veikla pagal konkurencijos taisykles (51). Galima teigti, kad tai tokia veikla, kuri įeina į esmines valstybės funkcijas arba yra dėl savo pobūdžio, tikslo ar taikomų taisyklių iš esmės su jomis susijusi. Teismų praktikoje turimi keli šios rūšies veiklos pavyzdžiai, taigi tikra valstybinė veikla skiriama nuo komercinės veiklos, kuria gali užsiimti valstybė. Tokia veikla gali būti susijusi su kariuomene arba policija, saugios oro navigacijos priežiūra ir gerinimu, oro eismo kontrole (52), kovos su tarša priežiūra, kuri yra viešojo intereso užduotis, priskiriama esminėms valstybės funkcijoms, susijusioms su aplinkos apsauga jūrų zonose (53), ir standartizacijos veikla, taip pat susijusia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla (54).

(111)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju antžeminio transliavimo tinklo eksploatavimas nėra valstybės pareiga ar prerogatyva ir nėra viena iš įprastų veiklos, kurią gali atlikti tik valstybė, rūšių. Šios paslaugos įprastai nėra teikiamos valdžios institucijų ir yra iš esmės ekonominio pobūdžio, sprendžiant iš to, kad I zonos rinkoje veiklą vykdo kelios įmonės. Antra, šias paslaugas II zonoje norėjo teikti privati nepriklausoma nuo valdžios institucijų įmonė Astra (sprendžiant iš to, kad ji dalyvavo Kantabrijos regiono 2008 m. konkurse). Įmonės Astra skundas taip pat liečia Kastilijos-La Mančos regioną, kuriame ji nori teikti skaitmenines transliavimo paslaugas kaip platformos operatorius. Trečia, tinklo diegimas II zonoje turi įtakos tik privačių nacionalinės ir regioninės televizijos kanalų transliavimui (55). Todėl daroma išvada, kad autonominių sričių, valstybinių įmonių ir savivaldybių vykdomas antžeminio tinklo eksploatavimas nėra jų kaip valdžios institucijų oficialių įgaliojimų vykdymas.

(112)

Komisija nesutinka su JCCM, kad priemonė atitinka rinkos ekonomikos investuotojo principą (REIP). Taikant šį kriterijų nagrinėjama, ar tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas įgyvendinti viešąsias investicijas, rinkos investuotojas būtų į projektą investavęs tokiomis pat sąlygomis kaip ir viešasis investuotojas. Šiuo atveju viešosios investicijos yra JCCM skirtas dalinis finansavimas įmonių Telecom CLM ir Abertis antžeminiams transliavimo tinklams skaitmeninti. Tais atvejais, kai įranga ir toliau lieka valstybinių institucijų (savivaldybių) nuosavybe, ji valdoma senųjų įmonių. Susitarimas su operatoriais nenumato, kad bus padengtos išlaidos arba apmokėta už įrangą, priklausančią valdžios institucijoms. Tai tiesiogiai pažeidžia rinkos ekonomikos investuotojo principą, kuris ne tik reikalautų tokio išlaidų padengimo arba apmokėjimo, bet ir pačių investicijų pelningumo. Viešasis skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo finansavimas neturėjo būti pelningas. Todėl JCCM investicijos skaitmeninant antžeminį tinklą II zonoje neatitinka REIP.

(113)

Taigi, kai operatorius gauna viešąsias lėšas savo įrangai skaitmeninti arba naujiems transliavimo centrams steigti, jau yra suteikiamas ekonominis pranašumas. Antra, kai valstybinė institucija operatorių skaitmeninės antžeminės televizijos įrangai ir eksploatavimo bei priežiūros paslaugoms teikti pasirenka tiesiogiai (t. y. neskelbdama viešojo konkurso), yra pažeidžiamos rinkos sąlygos. Tai taip pat suteikia ekonominį pranašumą operatoriui.

(114)

Kaip nurodyta 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse, JCCM neorganizavo regioninių konkursų nei analoginiams tinklams modernizuoti, nei skaitmeninės televizijos aprėpčiai plėsti. Vietoj konkursų lėšos buvo tiesiogiai paskirtos savivaldybėms arba esamiems antžeminiams operatoriams. Savivaldybės išsirinko operatorius užduočiai atlikti neskelbdamos viešųjų konkursų. Todėl kiti platformos operatoriai (tiek antžeminiai, tiek kitų rūšių) nebuvo tinkamai informuoti apie priemonę ir dėl to negalėjo pateikti techninio pasiūlymo srities II zonos skaitmeninės televizijos infrastruktūrai modernizuoti arba aprėpčiai plėsti (56).

(115)

Įmonės Abertis ir TelecomCLM gavo lėšas, skirtas jų tinklui modernizuoti arba išplėsti, arba su jomis pasirašė sutartis savivaldybės, kad jos modernizuotų arba išplėstų savivaldybių infrastruktūrą (57). Abiem atvejais operatoriai buvo pasirinkti neskelbiant viešojo konkurso. Didžiąja dalimi atvejų, skaitmeninės antžeminės televizijos įranga bei operatorių naudojamos retransliavimo antenos priklauso savivaldybėms, o operatoriai už naudojimąsi šią įranga nieko nemoka.

(116)

Įmonė TelecomCLM pasirašė 133 susitarimus su JCCM dėl savo transliavimo centrų skaitmeninimo. Tai buvo reikalinga siekiant išplėsti skaitmeninę antžeminę televiziją žemės ūkio regionuose, kuriuose gyventojų tankumas žemas ir kuriuose joks operatorius neparodė susidomėjimo investuoti. Apžvelgus įmonės TelecomCLM patirtas išlaidas gavus lėšas iš JCCM, matoma, kad įmonė TelecomCLM tas lėšas panaudojo vien tik skaitmeninės antžeminės televizijos įrangos įsigijimui ir diegimui bei jos priežiūrai laikotarpiu, atitinkančiu pirmus dvejus metus.

(117)

Taip įmonės TelecomCLM ir Abertis modernizavo savo esamus transliavimo centrus ir dabar dėl viešųjų subsidijų turi sąlygas naudoti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą II zonoje. Jos taip pat gali naudoti naują infrastruktūrą kitoms paslaugoms teikti, pavyzdžiui, WiMax (duomenų perdavimo plačiajuosčiu belaidžiu ryšiu standartai, galintys teikti fiksuotą arba mobilųjį ryšį). Įmonė TelecomCLM panaudojo savo centrus […] ir įvairius skaitmenintus centrus, priklausančius savivaldybėms, JCCM Wimax įrangai įdiegti […] (58). Dėl tokios masto ekonomijos skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo operatoriai gali gauti pajamų iš infrastruktūros, kurią finansuoja valstybė. […].

(118)

Kiekybiškai išreikštas pranašumas, suteiktas tiesioginiams pagalbos gavėjams TelecomCLM ir Abertis yra bendra lėšų suma, gauta aprėpčiai plėsti (į ją įeina lėšos, gautos transliavimo centrų modernizavimui arba naujų centrų statybai).

(119)

Tais atvejais, kai pačios savivaldybės veikė kaip tinklo operatoriai, jos ir gavo viešąsias lėšas jų regionuose esantiems transliavimo centrams modernizuoti ir naujiems centrams steigti. Valdžios institucijos teigia, kad taip tebuvo pervestos lėšos tarp skirtingo lygmens valdžios institucijų ir kad plėtodamos joms priklausančius tinklus savivaldybės paprasčiausiai vykdė savo administracinius įsipareigojimus gyventojams. Tačiau veikdamos kaip tinklo operatoriai savivaldybės užsiima ekonomine veikla. Didelė jų dalis yra įtraukta į CMT tinklo operatorių registrą. Nepaisant to, kadangi savivaldybės nepaskelbusios viešo konkurso pirko skaitmeninę įrangą iš įmonių Abertis arba TelecomCLM ir su šiomis dviejomis įmonėmis sudarė subrangos sutartis dėl įrangos diegimo, eksploatavimo ir priežiūros, taip pat pagal šį aspektą šios dvi įmonės yra tiesioginės pagalbos gavėjos.

(120)

Finansavimas taip pat apima tinklo eksploatavimą ir priežiūrą. Šias užduotis atliko įmonės TelecomCLM ir Abertis. Tai laikoma tęstine pagalba, kurios tiesioginiai gavėjai yra operatoriai, turintys eksploatuoti ir prižiūrėti skaitmenintą tinklą. Galiausiai apibendrinant reikia pridurti, jog įmonėms Abertis ir TelecomCLM taip pat yra naudinga tai, kad į nemokamos televizijos transliavimo Ispanijoje rinką negalėjo patekti kiti platformos operatoriai (59).

(121)

Telekomunikacijų įrangos tiekėjai. Įmonės Telecom CLM ir Abertis tiekia vidinę telekomunikacijų įrangą. Kadangi savivaldybės Kastilijoje-La Mančoje pirko įrangą iš dviejų esamų antžeminių operatorių neskelbusios viešojo konkurso, įmonės TelecomCLM ir Abertis gavo tiesioginės naudos iš pagalbos (žr. 119 konstatuojamąją dalį). Šiems dviems operatoriams perkant šią įrangą iš telekomunikacijų įrangos tiekėjų, įranga buvo perkama laisvojoje rinkoje. Todėl, kitaip negu įmonės TelecomCLM ir Abertis (tiesioginės pagalbos gavėjos), telekomunikacijų įrangos tiekėjai nelaikomi pagalbos gavėjais, nes jie neįgijo atrankinio pranašumo. Kaip ir Italijos skaitmeninių priedėlių atveju (60), įvairių rūšių skaitmeninės infrastruktūros gamintojų neįmanoma skirstyti į jokias kategorijas, nes iš gamintojų tikimasi, kad jie gamins visų rūšių įrangą. Telekomunikacijų įrangą tinklo operatoriams tiekiančios įmonės niekuo nesiskiria nuo tos įmonių grupės, kuri būtų dalyvavusi konkurse, jeigu schema būtų buvusi technologiškai neutrali įvairių platformų operatorių atžvilgiu (61). Ispanijoje skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrai reikalingą telekomunikacijų įrangą susiejančios, diegiančios ir tiekiančios įmonės paprastai teikia ir kitas paslaugas. Tokios įrangos gamintojai, kaip ir telekomunikacijų operatoriai, kartu gali siūlyti antžeminio ar palydovinio formato, arba jų abiejų derinio, sprendimus (62).

(122)

Nei tiriamos priemonės objektas, nei jos bendra sandara nėra tokie, kad būtų siekiama suteikti pranašumą gamintojams. Skaitmeninės įrangos gamintojams iš tiesų būtų naudinga bet kokia (net ir visiškai technologiškai neutrali) skaitmeninimui palanki viešoji iniciatyva. Todėl tai, kad įrangos gamintojams buvo naudinga dėl taikomos priemonės padidėjusi apyvarta, galima laikyti jos savaiminiu šalutiniu poveikiu. Iš esmės bet kokios valstybės pagalbos poveikį netiesiogiai patiria tos pagalbos gavėjo tiekėjai, tačiau taip jiems nebūtinai suteikiamas atrankinis pranašumas. Pagalba nebuvo skirta telekomunikacijų įrangos tiekėjams, taigi jie nepasinaudojo jos tiksliniu netiesioginiu poveikiu.

(123)

Transliuotojai. Ispanija įtikinamai įrodė, kad aprėpties plėtra visai nebuvo naudinga antžeminės televizijos transliuotojams. Priešingai negu I zonoje, transliuotojai atsisakė mokėti už skaitmeninimą II zonoje, nes jų pačių pajamos dėl to nė kiek nedidėtų. Iš tiesų turint omenyje, kad susijusių gyventojų yra nedaug ir jie neatrodo esą tikslinė komercinės reklamos auditorija, išplėtus aprėptį II zonoje transliuotojai negalėjo labai padidinti reklamos kainų. Todėl antžeminės televizijos transliuotojai nėra netiesioginiai tiriamos priemonės pagalbos gavėjai.

(124)

Tiriama priemone tinklų operatoriams ir transliuotojams suteiktas pranašumas yra atrankinis, nes jis daro įtaką tik antžeminės platformos rinkoje veikiančioms įmonėms. Be to, tinklo operatorių, atsakingų už jos plėtrą, atranka buvo vykdoma ne skelbiant konkursą, o Dekrete nustatyta specialia procedūra, pagal kurią valdžios institucijos pasirinko tinklo operatorius. Todėl, nepriklausomai nuo to, ar teisinė sistema centriniu lygmeniu išstūmė kitokias nei antžeminė technologijas už pagalbos ribų, jos taikymas iš Kastilijos-La Mančos srities pusės lietė tik konkrečius tinklo operatorius.

(125)

Tiesiogiai paskirdamos finansavimą antžeminio tinklo operatoriams Telecom CLM ir Abertis, Ispanijos valdžios institucijos diskriminavo visus kitus antžeminio tinklo operatorius, kurie būtų galėję teikti šias paslaugas. Paskelbus viešąjį konkursą, būtų buvę galima nuspręsti, ar kiti esami operatoriai (tokie kaip įmonė Radiodifusión), atitinka keliamus reikalavimus transliavimo paslaugoms regioniniams ir nacionaliniams transliuotojams Kastilijos-La Mančos II zonoje teikti. Kadangi nebuvo informuoti apie priemonę ir nebuvo pakviesti pateikti savo pasiūlymo, šie operatoriai negalėjo apginti savo pasiūlymų prieš JCCM. Taigi tiesioginė pagalbos gavėjų atranka reiškė visų kitų potencialių antžeminių konkurentų atsisakymą.

(126)

Savivaldybėms modernizavus savo tinklą, kai kuriais atvejais jos tiesiogiai susisiekė su įmonėmis TelecomCLM arba Abertis. Tais atvejais kiti telekomunikacijų operatoriai negalėjo pateikti savo pasiūlymų. Kaip paaiškinta 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, kitos savivaldybės paskelbė trumpus skelbimus savo skelbimų lentose. Tuose skelbimuose buvo informuojama, kad bus atrinktas telekomunikacijų operatorius savivaldybės transliavimo centrui skaitmeninti pagal Dekretą 347/2008. Operatorius turėjo pateikti techninį pasiūlymą. Suinteresuoti operatoriai galėjo gauti technines specifikacijas savivaldybės sekretoriate. Tačiau skelbimai skelbimų lentoje neatitinka technologinio neutralumo principo, kadangi skelbimuose buvo minimas tik jau esamų antžeminių transliavimo centrų modernizavimas. Be to, nors skelbimai suteikia galimybę bet kuriam į CMT operatorių registrą įrašytam telekomunikacijų operatoriui pateikti pasiūlymą, jie negali būti laikomi lygiaverčiais viešajam konkursui. Skelbimas skelbimų lentoje nėra taip gerai matomas kaip viešasis konkursas, apie kurį paskelbta oficialiajame leidinyje. Be to, didžiąja dalimi atvejų ir skirtingai nei kitos įmonės, įmonės TelecomCLM ir Abertis apie procesą buvo specialiai informuotos iš anksto ir dėl to galėjo pateikti savo pasiūlymus (63). Galiausiai visose savivaldybėse, kuriose buvo paskelbti šie skelbimai, buvo atrinktos įmonės TelecomCLM arba Abertis.