12.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/9

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2016/1371

2016 m. rugpjūčio 10 d.

kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą asmeniniams, knyginiams ir planšetiniams kompiuteriams

(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 5010)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (1), ypač į jo 6 straipsnio 7 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį,

pasikonsultavusi su Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba,

kadangi:

(1)	pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 ES ekologinis ženklas gali būti suteikiamas tokiems produktams, kurie per visą būvio ciklą daro mažesnį poveikį aplinkai;

(2)	Reglamente (EB) Nr. 66/2010 numatyta, kad kiekvienai produktų grupei turi būti nustatyti konkretūs ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijai;

(3)	siekiant geriau atspindėti dabartinę šios produktų grupės rinką ir naujoves, manoma, kad tikslinga pakeisti produktų grupės apimtį ir nustatyti persvarstytų ekologinių kriterijų rinkinį;

(4)

su knyginiais kompiuteriais ir asmeniniais kompiuteriais susiję klausimai sprendžiami atskirais Komisijos sprendimais 2011/330/ES (2) ir 2011/337/ES (3). Sprendimuose 2011/330/ES ir 2011/337/ES nustatytus kriterijus dera sujungti, kad sumažėtų administracinė našta kompetentingoms įstaigoms ir pareiškėjams. Be to, persvarstytų kriterijų taikymo sritis platesnė – jie parengti atsižvelgiant į tokius naujus produktus, kaip planšetės ir nešiojamieji monoblokiniai kompiuteriai, ir į naujus pavojingųjų cheminių medžiagų reikalavimus, kurie laikantis ankstesnių sprendimų 2011/330/ES ir 2011/337/ES nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 66/2010;

(5)

kriterijais siekiama visų pirma populiarinti produktus, kurie per savo būvio ciklą kuo mažiau veikia aplinką, yra naudingi darniam vystymuisi, efektyviai vartoja energiją ir yra patvarūs, kuriuos galima remontuoti bei patobulinti ir lengva išardyti, iš kurių nebenaudojamų lengva išgauti išteklius perdirbimui ir kuriuose yra mažai pavojingųjų cheminių medžiagų (4). Eksploatacinėmis savybėmis pranašesni produktai turėtų būti populiarinami suteikiant ekologinį ženklą. Todėl tikslinga nustatyti ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijus produktų grupei „Asmeniniai, knyginiai ir planšetiniai kompiuteriai“;

(6)

kriterijais taip pat siekiama pabrėžti socialinį darnaus vystymosi aspektą, nes laikantis Tarptautinės darbo organizacijos trišalės principų deklaracijos dėl daugiašalių įmonių ir socialinės politikos, Jungtinių Tautų pasaulinio susitarimo, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų ir tarptautinėms įmonėms skirtų EBPO gairių buvo nustatyti darbo sąlygų galutinio surinkimo gamyklose reikalavimai;

(7)	atsižvelgiant į šios produktų grupės inovacijų ciklą, persvarstyti kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai turėtų galioti trejus metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos;

(8)	todėl sprendimai 2011/330/ES ir 2011/337/ES turėtų būti pakeisti šiuo sprendimu;

(9)

gamintojams, kurių produktams remiantis sprendimuose 2011/330/ES ir 2011/337/ES nustatytais kriterijais suteiktas asmeninių ir knyginių kompiuterių ES ekologinis ženklas, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį ir taip suteikti jiems pakankamai laiko pritaikyti savo produktus, kad šie atitiktų persvarstytus kriterijus ir reikalavimus;

(10)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 66/2010 16 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Prie produktų grupės „Asmeniniai, knyginiai ir planšetiniai kompiuteriai“ priskiriami staliniai kompiuteriai, integruotieji staliniai kompiuteriai, nešiojamieji monoblokiniai kompiuteriai, knyginiai kompiuteriai, dvejybiniai knyginiai kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai, mažafunkciai kompiuteriai, profesionalieji kompiuteriai ir mažieji serveriai.

2. Žaidimų konsolės ir skaitmeninio vaizdo rėmeliai šiame sprendime nelaikomi kompiuteriais.

2 straipsnis

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Komisijos reglamente (ES) Nr. 617/2013 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 106/2008 (6) nurodytame JAV ir Sąjungos susitarime su pakeitimais, padarytais „Energy Star“ 6.1 redakcija (7).

kompiuteris – įrenginys, kuriuo atliekamos loginės operacijos ir apdorojami duomenys; paprastai jis turi centrinį procesorių (CPU) operacijoms atlikti, o, jei neturi CPU, įrenginys turi veikti kaip kliento sietuvas su serveriu, kuris naudojamas kaip kompiuterinis apdorojimo įrenginys. Su kompiuteriais galima naudoti tokius įvesties įtaisus, kaip klaviatūra, pelė arba jutiklinis kilimėlis, o informaciją galima rodyti displėjuje, tačiau nebūtina, kad išsiųsti paruoštas kompiuteris turėtų tokius įtaisus;

stalinis kompiuteris – kompiuteris, kurio pagrindinis įrenginys suprojektuotas būti laikomas nuolatinėje vietoje, o ne būti kilnojamas iš vienos vietos į kitą, ir būti naudojamas su išoriniu displėjumi, klaviatūra ir pele. Staliniai kompiuteriai skirti įvairioms namų ir biuro taikomosioms programoms.

Integruotasis stalinis kompiuteris– kompiuteris ir displėjus, integruoti į vieną korpusą ir veikiantys kaip vienas vienetas, kuriam kintamoji elektros srovė tiekiama vienu kabeliu. Integruotieji staliniai kompiuteriai būna dviejų rūšių:

a)	sistema, kurioje displėjus ir kompiuteris yra fiziškai sujungti į vieną vienetą, arba

b)	vientisa sistema su atskiru displėjumi, kuris su pagrindiniu bloku sujungtas nuolatinės elektros srovės kabeliu, o kompiuteriui ir displėjui energija tiekiama iš vieno maitinimo šaltinio.

nešiojamasis monoblokinis kompiuteris – kompiuterinis įrenginys, suprojektuotas būti mažai nešiojamas ir atitinkantis visus šiuos kriterijus:

a)	turi integruotą displėjų, kurio įstrižainė ne mažesnė kaip 17,4 colių;

b)	neturi į išsiųsti paruošto produkto fizinį korpusą integruotos klaviatūros;

c)	turi liečiamojo ekrano (su nebūtina klaviatūra) įvestį ir yra iš esmės nuo jos priklausomas;

d)	turi belaidžio ryšio tinklo jungtį;

e)	turi vidinę bateriją, tačiau pirmiausia yra maitinamas iš kintamosios elektros srovės tinklo;

knyginis kompiuteris – kompiuteris, specialiai skirtas nešioti ir ilgą laiką būti naudojamas tiek tiesiogiai prijungtas, tiek neprijungtas prie kintamosios elektros srovės tinklo. Knyginiai kompiuteriai turi integruotus displėjus, neatskiriamas mechanines klaviatūras (su fiziniais paslankiais klavišais) ir manipuliatorius; jie maitinami iš integruotų įkraunamųjų baterijų arba iš kitų nešiojamųjų energijos šaltinių. Knyginių kompiuterių funkcinė paskirtis panaši į stalinių kompiuterių, įskaitant programinės įrangos, kuri savo funkcijomis panaši į stalinių kompiuterių programinę įrangą, veikimą.

Nešiojamasis kompiuteris su neatskiriamu apgręžiamuoju jutikliniu ekranu ir su integruota fizine klaviatūra laikomas knyginiu kompiuteriu.

a) Mobilusis mažafunkcis kompiuteris– mažafunkcio kompiuterio apibrėžtį atitinkantis kompiuteris, kuris specialiai suprojektuotas būti nešiojamas ir taip pat atitinka knyginio kompiuterio apibrėžtį. Šiame sprendime laikoma, kad šie produktai yra knyginiai kompiuteriai;

b) dvejybinis knyginis kompiuteris– į knyginį kompiuterį panašus dvivėris kompiuteris su fizine klaviatūra, tačiau jo atjungiamasis jutiklinis displėjus gali būti atjungtas ir veikti autonomiškai kaip planšetinis kompiuteris, o tokio produkto klaviatūra ir displėjus turi būti paruošti išsiųsti kaip integruotas vienetas. Šiame sprendime laikoma, kad dvejybinis knyginis kompiuteris yra knyginis kompiuteris;

planšetinis kompiuteris (vad. planšetė) – kompiuterinis įrenginys, suprojektuotas būti nešiojamas ir atitinkantis visus šiuos kriterijus:

a)	turi integruotą displėjų, kurio įstrižainė yra didesnė nei 6,5 colio, bet mažesnė nei 17,4 colio;

b)	neturi integruotos prie išsiųsti paruošto produkto fiziškai prijungtos klaviatūros;

c)	turi liečiamojo ekrano (su nebūtina klaviatūra) įvestį ir yra iš esmės nuo jos priklausomas;

d)	turi belaidžio ryšio tinklo jungtį (pvz., Wi-Fi, 3G ir t. t.) ir yra nuo jų iš esmės priklausomas;

e)	jame yra vidinė įkraunamoji baterija, iš kurios jis gauna srovę, ir prijungimo prie kintamosios elektros srovės tinklo jungtis, kuri naudojama visų pirma baterijai įkrauti, o ne kaip pagrindinis srovės šaltinis;

mažasis serveris – stalinio kompiuterio formos kompiuteris, kuriame naudojami stalinio kompiuterio komponentai, tačiau pagrindinė jo paskirtis – kitų kompiuterių atmintinės priegloba. Mažieji serveriai yra suprojektuoti vykdyti tokioms funkcijoms, kaip teikti tinklo infrastruktūros paslaugas, priglobti duomenis ir įvairialypę informaciją. Šie produktai nesuprojektuoti informacijai kitoms sistemoms apdoroti arba žiniatinklio serverio funkcijai atlikti kaip pagrindinei. Mažojo serverio charakteristikos:

a)	jis yra pjedestalinis, bokštinis ar kitokios formos, panašios į stalinių kompiuterių; visi duomenų apdorojimo bei saugojimo įtaisai ir tinklo sąsaja sumontuoti viename korpuse arba produkte;

b)	sukurtas veikti 24 valandas per parą ir 7 paras per savaitę taip, kad nenumatytos prastovos laikas būtų kuo trumpesnis (maždaug 65 valandos per metus);

c)	gali veikti esant daugiau nei vienam naudotojui ir aptarnauti kelis naudotojus vienu metu per tinkle sujungtus kompiuterius ir

d)	jo operacinė sistema suprojektuota namų arba žemos klasės serverio taikomosioms programoms (įskaitant Windows Home Server, Mac OS X Server, Linux, UNIX, Solaris);

mažafunkcis kompiuteris – atskirą maitinimo šaltinį turintis kompiuteris, kuris pagrindines funkcijas atlieka tik tada, kai yra prijungtas prie nuotolinių kompiuterinių išteklių. Pagrindines jo kompiuterines funkcijas užtikrina nuotoliniai kompiuteriniai ištekliai Mažafunkciai kompiuteriai, kuriems taikoma ši specifikacija, yra tik tie įrenginiai, kuriuose nėra sukiųjų laikmenų, ir kurie yra suprojektuoti būti naudojami nuolatinėje vietoje, o ne kilnojami iš vienos vietos į kitą.

a) Integruotasis mažafunkcis kompiuteris– mažafunkcis kompiuteris, kurio techninė kompiuterinė įranga ir displėjus prie kintamosios elektros srovės tinklo prijungti vienu kabeliu. Integruotasis mažafunkcis kompiuteris yra arba sistema, kurioje displėjus ir kompiuteris yra fiziškai sujungti į vieną vienetą, arba vientisa sistema su atskiru displėjumi, kuris su pagrindiniu bloku sujungtas nuolatinės elektros srovės kabeliu, o kompiuteriui ir displėjui energija tiekiama iš vieno maitinimo šaltinio. Integruotųjų mažafunkcių kompiuterių, kurie yra mažafunkcių kompiuterių pogrupis, funkcinė paskirtis panaši į mažafunkcių kompiuterių sistemų.

b) Ultramažafunkcis kompiuteris– mažiau už standartinį mažafunkcį kompiuterį vietinių išteklių turintis kompiuteris, kuris pele arba klaviatūra įvestus neapdorotus duomenis siunčia į nuotolinius kompiuterinius išteklius, o iš jų atgal gauna neapdorotą vaizdą. Ultramažafunkcis kompiuteris negali būti tuo pačiu metu siejamas su keliais įrenginiais arba lange vykdyti nuotolinių taikomųjų programų, nes įrenginyje nėra naudotojui matomos operacinės sistemos (t. y. jų veikimo lygmuo žemesnis nei programinės aparatinės įrangos, taigi naudotojui neprieinamas);

profesionalusis kompiuteris – spartus vieno naudotojo kompiuteris, paprastai naudojamas grafikai, kompiuteriniam projektavimui, programinei įrangai kurti, dirbti su finansinėmis ir mokslinėmis programomis, taip pat kitoms sudėtingoms kompiuterinėms užduotims. Profesionalieji kompiuteriai, kuriems taikoma ši specifikacija, parduodami kaip profesionalieji kompiuteriai; tarp trikčių veikia vidutiniškai 15 000 valandų (remiantis Bellcore TR-NWT-000332, 6 leidimu, 12/97 arba surinktais duomenimis) ir palaiko klaidų taisymo kodą (ECC) ir (arba) buferinę atmintinę. Be to, profesionalusis kompiuteris atitinka ne mažiau kaip tris iš šių kriterijų:

a)	turi papildomą maitinimą, kad palaikytų aukščiausios klasės grafikos plokštes (pvz., PCI-E 6 kontaktų 12 V papildomą maitinimą);

b)	be vaizdo plokštei (-ėms) skirto (-ų) lizdo (-ų) ir (arba) PCI-X palaikymo, pagrindinėje plokštėje užtikrinamas spartesnių nei x4 PCI-E (Išorinių komponentų sujungimo plėtočių Express tipo magistralė) magistralinių jungčių palaikymas;

c)	nepalaiko universaliosios kreipties į atmintinę (UMA) grafikos;

d)	turi ne mažiau kaip penkis PCI, PCI-E arba PCI-X lizdus;

e)	gali palaikyti ne mažiau kaip du procesorius (atskiri procesorių paketai ir (arba) jungtys turi būti fiziškai atskirtos, t. y. šis reikalavimas neįvykdytas, jei palaikomas vienas kelis branduolius turintis procesorius), ir (arba)

f)	yra įvertintas bent dviejų nepriklausomų programinės įrangos pardavėjų gaminių sertifikatais.

Nuo knyginių kompiuterių ir dvejybinių knyginių kompiuterių apibrėžčių atskiriamas produktų pogrupis, kurio apibrėžtis yra:

mažasis knyginis kompiuteris– plonesnis nei 21 mm ir lengvesnis nei 1,8 kg knyginis kompiuteris. Jei dvejybinis knyginis kompiuteris (žr. atskirą apibrėžtį 2 straipsnio 4 punkto b dalyje) yra mažojo knyginio kompiuterio pavidalo, jis yra plonesnis nei 23 mm. Mažuosiuose knyginiuose kompiuteriuose sumontuoti mažos galios procesoriai ir puslaidininkiai diskai. Optinių diskų juose dažniausiai nebūna. Mažųjų knyginių kompiuterių įkraunamoji baterija veikia ilgiau nei knyginių kompiuterių, paprastai ilgiau kaip aštuonias valandas.

3 straipsnis

Kriterijai, kuriais remiantis ES ekologinis ženklas pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 suteikiamas produktui, priskiriamam prie šio sprendimo 1 straipsnyje apibrėžtos produktų grupės „Asmeniniai, knyginiai ir planšetiniai kompiuteriai“, taip pat susiję vertinimo ir patikros reikalavimai nustatyti šio sprendimo priede.

4 straipsnis

Priede nustatyti kriterijai ir su jais susiję vertinimo ir patikros reikalavimai galioja trejus metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

5 straipsnis

Produktų grupei „Asmeniniai, knyginiai ir planšetiniai kompiuteriai“ administravimo tikslais suteiktas kodas yra 050.

6 straipsnis

Sprendimai 2011/330/ES ir 2011/337/ES panaikinami.

7 straipsnis

1. Šis sprendimas taikomas praėjus dviem mėnesiams nuo jo priėmimo dienos. Tačiau jei paraiška suteikti ES ekologinį ženklą produktui, priskiriamam prie produktų grupės „Asmeniniai, knyginiai ir planšetiniai kompiuteriai“, pateikta per du mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, ji gali būti grindžiama Sprendime 2011/330/ES, Sprendime 2011/337/ES arba šiame sprendime nustatytais kriterijais. Paraiškos turėtų būti vertinamos pagal kriterijus, kuriais jos grindžiamos.

2. Pagal šį sprendimą, taip pat pagal Sprendimą 2011/330/ES arba Sprendimą 2011/337/ES suteikti ekologiniai ženklai gali būti naudojami 12 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2016 m. rugpjūčio 10 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys

(1) OL L 27, 2010 1 30, p. 1.

(2) 2011 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2011/330/ES dėl ekologinių kriterijų, kuriais remiantis knyginiams kompiuteriams suteikiamas ES ekologinis ženklas, nustatymo (OL L 148, 2011 6 7, p. 5).

(3) 2011 m. birželio 9 d. Komisijos sprendimas 2011/337/ES dėl ekologinių kriterijų, kuriais remiantis asmeniniams kompiuteriams suteikiamas ES ekologinis ženklas, nustatymo (OL L 151, 2011 6 10, p. 5).

(4) Cheminės medžiagos, kurių pavojingumo klasifikacija parengta pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006(OL L 353, 2008 12 31, p. 1) (KŽP reglamentas) ir kurios nustatytos pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1) (REACH reglamentas) 59 straipsnio 1 dalį.

(5) 2013 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 617/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kompiuterių ir serverių ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 175, 2013 6 27, p. 13).

(6) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 106/2008 dėl Sąjungos raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programos (OL L 39, 2008 2 13, p. 1).

(7) 2015 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/1402, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos pozicija dėl valdymo subjektų, veikiančių pagal Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ir Europos Sąjungos susitarimą dėl raštinės įrangos energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo programų suderinimo, sprendimo peržiūrėti kompiuterių specifikacijas, įtrauktas į susitarimo C priedą (OL L 217, 2015 8 18, p. 9).

PRIEDAS

ES EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJAI IR VERTINIMO BEI PATIKROS REIKALAVIMAI

ES ekologinio ženklo suteikimo asmeniniams, knyginiams ir planšetiniams kompiuteriams kriterijai

Energijos sunaudojimas

a)	kompiuterio bendras energijos sunaudojimas

b)	elektros energijos sunaudojimo valdymas

c)	grafikos galimybės

d)	vidiniai maitinimo šaltiniai

e)	geresnių charakteristikų monitoriai

Pavojingosios medžiagos ir mišiniai gaminyje, posistemiuose ir sudedamosiose dalyse

a)	apribojimai dėl labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų

b)	apribojimai dėl konkrečių pavojingųjų medžiagų

c)	apribojimai, grindžiami pavojingumo klasifikacija pagal KŽP reglamentą

Naudojimo laiko pailginimas

a)	nešiojamųjų kompiuterių patvarumo bandymas

b)	įkraunamųjų baterijų kokybė ir naudojimo laikas

c)	duomenų kaupiklio patikimumas ir apsauga

d)	galimybė tobulinti ir remontuoti

Konstrukcija, medžiagų parinkimas ir tvarkymas gyvavimo ciklo pabaigoje

a)	medžiagų parinkimas ir galimybė perdirbti

b)	konstrukcijos tinkamumas išardyti ir perdirbti

Įmonių socialinė atsakomybė

a)	naudingųjų iškasenų pirkimas iš nekonfliktinių zonų

b)	darbo sąlygos ir žmogaus teisės gamyklose

Informacija naudotojams

a)	Naudojimo instrukcija

b)	ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija

Vertinimas ir patikra. Kiekvieno kriterijaus apraše nurodyti konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai.

Jei pareiškėjo prašoma pateikti deklaracijas, dokumentus, tyrimus, bandymų ataskaitas arba kitus atitikties kriterijams įrodymus, juos gali pateikti atitinkamai pareiškėjas ir (arba) jo tiekėjas (-ai) ir (arba) jų tiekėjas (-ai) ir (arba) sertifikavimo ir bandymo įstaigos, kurios yra trečiosios šalys.

Jei įmanoma, patikrą turėtų atlikti atitikties vertinimo įstaigos, kurias pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (1), akreditavo nacionalinė akreditacijos įstaiga. Kompetentingos institucijos pirmiausia pripažįsta:

—	bandymų ataskaitas, kurias parengė atitikties vertinimo įstaigos, akredituotos pagal atitinkamą darnųjį bandymų ir kalibravimo laboratorijų standartą,

—	patikras, kurias atliko atitikties vertinimo įstaigos, akredituotos pagal atitinkamą darnųjį gaminių, procesų ir paslaugų sertifikavimo standartą,

—	patikras, kurias atliko atitikties vertinimo įstaigos, akredituotos pagal atitinkamą kontrolę atliekančių įstaigų darnųjį standartą.

Tam tikrais atvejais leidžiama taikyti ir kitus, nei nustatyta kiekvieno kriterijaus apraše, bandymo metodus, jei jie aprašyti ekologinio ženklo kriterijų atitikties paraiškos teikimo vadove ir jų lygiavertiškumą patvirtino paraišką nagrinėjanti kompetentinga institucija.

Prireikus kompetentingos institucijos gali reikalauti patvirtinamųjų dokumentų ir gali atlikti nepriklausomas patikras ar apsilankyti vietoje.

Apie tiekėjų ir gaminių, kuriems buvo suteiktas ekologinis ženklas, gamybos vietų pasikeitimus pranešama kompetentingoms institucijoms, kartu su patvirtinamaisiais duomenimis, kad būtų galima patikrinti, ar ir toliau užtikrinama atitiktis kriterijams.

1 kriterijus. Energijos sunaudojimas

1a. Kompiuterio bendras energijos sunaudojimas

Kompiuterio bendras energijos sunaudojimas turi atitikti energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus, Reglamentu (EB) Nr. 106/2008 su pakeitimais, padarytais specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcija.

Gali būti taikomi pajėgumo pataisos koeficientai, nurodyti susitarime su pakeitimais, padarytais specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcija, išskyrus:

—	atskiruosius grafikos procesorius (GPU) – žr. 1c kriterijų,

—	vidinius maitinimo šaltinius – žr. 1d kriterijų.

Integruotiesiems geresnių charakteristikų monitoriams taikomas specialus papildomas reikalavimas, nurodytas 1e kriterijaus apraše.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pagal specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcijos kompiuterių bandymo metodus atliktų kompiuterio modelio bandymų ataskaitą. JAV registruota atitiktis specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcijos reikalavimams pripažįstama su sąlyga, kad buvo atlikti bandymai pagal Europos įėjimo galios reikalavimus.

1b. Elektros energijos sunaudojimo valdymas

Elektros energijos sunaudojimo valdymo funkcijos turi būti naudojamos kaip numatytasis nuostatis. Kiekvieną kartą, kai naudotojas arba programinė įranga bando išjungti numatytąsias elektros energijos sunaudojimo valdymo funkcijas, naudotojui turi būti parodomas įspėjamasis pranešimas, kad energijos taupymo funkcija bus išjungta, ir suteikiama galimybė palikti numatytąją funkciją.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia elektros energijos sunaudojimo valdymo nuostačių aprašą iš modelio naudojimo instrukcijos ir perspėjimo pranešimų rodymo pavyzdžių momentines ekrano kopijas.

1c. Grafikos galimybės

Stalinių kompiuterių, integruotųjų stalinių kompiuterių ir knyginių kompiuterių atskiroms grafikos plokštėms (dGfx) vietoje specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcijos tinkamumo kriterijų taikomos 1 lentelėje nurodytos funkcinio priedo TECgraphics normos. Atskira grafikos plokštė turi turėti elektros energijos sunaudojimo valdymo funkciją, kuri išjungtų grafikos procesorių (GPU), kai jo neveikos būsena trunka ilgai.

1 lentelė

Funkcinio priedo normos stalinių kompiuterių, integruotųjų stalinių kompiuterių ir knyginių kompiuterių atskiroms grafikos plokštėms (dGfx)

dGfx kategorija (gigabaitai per sekundę) (2)	TEC norma (kWh per metus)
dGfx kategorija (gigabaitai per sekundę) (2)	Staliniai ir integruotieji staliniai kompiuteriai	Knyginiai kompiuteriai
G1 (FB_BW ≤ 16)	30	9
G2 (16 < FB_BW ≤ 32)	37	12
G3 (32 < FB_BW ≤ 64)	47	20
G4 (64 < FB_BW ≤ 96)	62	25
G5 (96 < FB_BW ≤ 128)	76	38
G6 (FB_BW > 128, kai duomenų magistralės plotis < 192 bitai)	76	38
G7 (FB_BW > 128, kai duomenų magistralės plotis ≥ 192 bitai)	90	48

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas deklaruoja atitiktį specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcijai pagal griežtesnes normas ir pateikia pagrindžiamąjį ETEC_MAX apskaičiavimą bei veikimo charakteristikų duomenis iš modelio bandymų ataskaitos.

1d. Vidiniai maitinimo šaltiniai

Stalinių kompiuterių ir integruotųjų stalinių kompiuterių vidiniai maitinimo šaltiniai turi atitikti specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcijos TECPSU normų reikalavimus ir pasiekti minimalų efektyvumo lygį, išreikštą vardinės išėjimo srovės koeficientais: 0,84 esant 10 %, 0,87–20 %, 0,90–50 % ir 0,87–100 %.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas deklaruodamas modelio vidinio maitinimo šaltinio atitiktį pateikia gaminio rodiklio ETEC_MAX („Energy Star“ 6.1 redakcija) apskaičiavimą ir: arba veikimo charakteristikų duomenis iš modelio bandymų ataskaitos, arba nepriklausomų įstaigų išduotus maitinimo šaltinio veikimo charakteristikų sertifikatus.

1e. Geresnių charakteristikų monitoriai

Integruotieji staliniai ir knyginiai kompiuteriai, kuriuose yra specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcijoje apibrėžtas geresnių charakteristikų monitorius ir todėl jiems galima taikyti TECINT_DISPLAY normą, turi automatiškai pritaikyti vaizdo skaistį prie aplinkos apšvietimo. Ši automatinio skaisčio reguliavimo (ABC) funkcija turi būti įdiegta kaip numatytasis nuostatis, o vartotojas turi galėti ją reguliuoti ir kalibruoti. Funkcijos ABC numatytasis nuostatis turi būti patvirtintas pagal šią bandymo procedūrą:

i bandymas

Formula

ii bandymas

Formula

iii bandymasP 300 ≥ P 100

Čia Pn – naudojamoji galia įjungties veiksena, kai ABC funkcija įjungta, o iš tiesioginės šviesos šaltinio užtikrinama n liuksų apšvieta.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia kompiuterio modelio bandymų ataskaitą, įrodančią atitiktį pagal nustatytą bandymo procedūrą.

2 kriterijus. Pavojingosios medžiagos ir mišiniai gaminyje, posistemiuose ir sudedamosiose dalyse:

Medžiagų, kurios nustatytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentas) 59 straipsnį 1 dalį, arba medžiagų ir mišinių, kurie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (KŽP reglamentas) atitinka 2 lentelėje išvardytus pavojaus klasifikavimo kriterijus, naudojimas gaminyje, nustatytuose posistemiuose ir sudedamosiose dalyse ribojamas pagal 2a, 2b ir 2c kriterijus. Taikant šį kriterijų 2 lentelėje medžiagos, įtrauktos į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą, ir medžiagos, klasifikuojamos pagal KŽP reglamente nustatytą pavojaus klasifikaciją, suskirstytos į grupes pagal jų pavojingas savybes.

2 lentelė

Medžiagų, įtrauktų į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą, ir pagal KŽP reglamentą klasifikuojamų pavojingųjų medžiagų grupės

1 pavojaus grupė

Pavojus, dėl kurio medžiaga arba mišinys priskiriami prie 1 grupės

—	Medžiagos, įtrauktos į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą

—	Kancerogeninės, mutageninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai 1A arba 1B kategorijos medžiagos: H340, H350, H350i, H360, H360F, H360D, H360FD, H360Fd, H360Df

2 pavojaus grupė

Pavojus, dėl kurio medžiaga arba mišinys priskiriami prie 2 grupės

—	2 kategorijos kancerogeninės, mutageninės ir (arba) toksiškos reprodukcijai medžiagos: H341, H351, H361f, H361d, H361fd, H362

—	1 kategorijos toksiškos vandens organizmams medžiagos: H400, H410

—	1 ir 2 kategorijos ūmiai toksiškos medžiagos: H300, H310, H330

—	1 kategorijos toksiškos įkvėpus medžiagos: H304

—	1 kategorijos specifinis toksiškumas konkrečiam organui: H370, H372

3 pavojaus grupė

Pavojus, dėl kurio medžiaga arba mišinys priskiriami prie 3 grupės

—	2, 3 ir 4 kategorijos toksiškos vandens organizmams medžiagos: H411, H412, H413

—	3 kategorijos ūmiai toksiškos medžiagos: H301, H311, H331, EUH070

—	2 kategorijos specifinio toksiškumo konkrečiam organui medžiagos: H371, H373

2a. Apribojimas dėl labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų

Medžiagų, kurios nustatytos REACH reglamento 59 straipsnio 1 dalyje aprašyta tvarka ir įtrauktos į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą, koncentracija gaminyje turi neviršyti 0,10 % masės. Tas pats apribojimas taikomas ir 3 lentelėje išvardytiems posistemiams ir sudedamosioms dalims, kurie sudaro gaminio dalį.

Medžiagoms, kurios įtrauktos į labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų kandidatinį sąrašą ir kurių koncentracija gaminyje arba išvardytuose jo posistemiuose ar sudedamosiose dalyse yra didesnė nei 0,10 % masės, išimčių nedaroma.

3 lentelė

Posistemiai ir sudedamosios dalys, kuriems taikomas 2a kriterijus

—	surinktos pagrindinės plokštės (įskaitant CPU, RAM, grafikos įrenginius)

—	duomenų kaupikliai (HDD ir SSD)

—	optinių diskų įtaisas (CD ir DVD)

—	displėjus (įskaitant foninį apšvietimą)

—	rėmas ir tvirtinimo elementai

—	korpusai ir apvadai

—	atskira klaviatūra, pelė ir (arba) jutiklinis kilimėlis

—	vidiniai ir išoriniai maitinimo šaltiniai

—	išoriniai kintamosios ir nuolatinės srovės maitinimo kabeliai

—	įkraunamųjų baterijų paketai

Kai šį reikalavimą praneša išvardytų posistemių ir sudedamųjų dalių tiekėjams, pareiškėjai gali atlikti išankstinį patikrinimą pagal REACH kandidatinį sąrašą naudodamiesi IEC 62474 deklaruotinų medžiagų sąrašu (3). Tikrinimas turi būti grindžiamas medžiagų buvimo gaminyje galimybės nustatymu.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas surenka labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų nebuvimo deklaracijas pagal gaminiui ir 3 lentelėje nurodytiems posistemiams ir sudedamosioms dalims nustatytas koncentracijos ribas. Deklaracijos turi būti parengtos remiantis naujausiu Europos cheminių medžiagų agentūros paskelbtu kandidatiniu sąrašu (4). Jei deklaracijos parengtos remiantis išankstiniu patikrinimu pagal kandidatinį sąrašą remiantis standartu IEC 62474, pareiškėjas taip pat pateikia atrinktų medžiagų sąrašą, kurį jis davė posistemių ir sudedamųjų dalių tiekėjams. Naudota standarto IEC 62474 deklaruotinų medžiagų sąrašo versija turi atitikti naujausią kandidatinį sąrašą.

2b. Apribojimai dėl konkrečių pavojingųjų medžiagų

4 lentelėje išvardytų posistemių ir sudedamųjų dalių sudėtyje neturi būti nurodytų pavojingųjų medžiagų, kurių koncentracija atitiktų arba viršytų nustatytą ribą.

4 lentelė

Posistemiams ir sudedamosioms dalims taikomi medžiagų naudojimo apribojimai

Medžiagų grupė arba medžiaga

Apribojimo taikymo sritis

Koncentracijos ribos (jei taikomos)

Vertinimas ir patikra

i)	Lydmetalis ir kontaktai

Negalima pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/65/ES (5) daryti 7b išimties dėl švino lydmetalio naudojimo mažuosiuose serveriuose.

0,1 % masės

Deklaraciją ir galiojančią patvirtinamojo bandymo ataskaitą pateikia gamintojas arba galutinis surinkėjas.

Bandymo metodas IEC 62321–5

Negalima pagal Direktyvą 2011/65/ES daryti 8b išimties dėl kadmio naudojimo elektriniuose kontaktuose.

0,01 % masės

ii)	Polimerų stabilizatoriai, dažikliai ir teršalai

Išoriniuose kintamosios ir nuolatinės srovės maitinimo kabeliuose ir maitinimo blokuose neturi būti šių organoalavo stabilizatorių junginių, priskiriamų 1 ir 2 pavojaus grupėms:

—	dibutilalavo oksido

—	dibutilalavo diacetato

—	dibutilalavo dilaurato

—	dibutilalavo maleato

—	dioktilalavo oksido

—	dioktilalavo dilaurato

Netaikoma

Deklaraciją pateikia posistemių tiekėjas.

Plastikiniuose korpusuose ir apvaduose neturi būti šių dažiklių:

—	azodažiklių, galinčių skilti į REACH reglamento 8 priedėlyje išvardytus kancerogeninius arilo aminus, ir (arba)

—	dažiklių junginių, įtrauktų į IEC 62474 deklaruotinų medžiagų sąrašą.

Netaikoma

Deklaraciją pateikia posistemių tiekėjas.

Jokiuose toliau išvardytų gaminių išorės plastikiniuose ar dirbtinės gumos paviršiuose neturi būti prie 1 ir 2 pavojų grupių priskiriamų policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurių koncentracija atitiktų arba viršytų pavienės medžiagos ar bendros suminės koncentracijos ribą:

—	knyginių ir planšetinių kompiuterių,

—	periferinių klaviatūrų,

—

pelių,

—	rašiklių ir (arba) jutiklinių kilimėlių,

—	išorinių maitinimo kabelių.

Tikrinamas šių policiklinių aromatinių angliavandenilių buvimas ir koncentracija:

Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kurių naudojimas ribojamas REACH reglamentu:

—	benz[a]pirenas,

—	benz[e]pirenas,

—	benz[a]antracenas,

—	chrizenas,

—	benz[b]fluorantenas,

—	benz[j]fluorantenas,

—	benz[k]fluorantenas,

—	dibenzo[a,h]antracenas.

Papildomi policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, kuriems taikomi apribojimai:

—	acenaftenas,

—	acenaftilenas,

—	antracenas,

—	benzo[ghi]perilenas,

—	fluorantenas,

—	fluorenas;

—	indeno(1,2,3-cd)pirenas,

—	naftalenas,

—	fenantrenas,

—

pirenas.

Pavienių policiklinių aromatinių angliavandenilių, kurių naudojimas ribojamas pagal REACH reglamentą, koncentracijos riba – 1 mg/kg.

Visų 18 išvardytų policiklinių aromatinių angliavandenilių bendra suminė koncentracija – 10 mg/kg.

Nurodytų gaminio dalių atitinkamų sudedamųjų dalių bandymo ataskaitą pateikia pareiškėjas.

Bandymo metodas AfPS GS 2014:01 PAK.

iii)	Biocidiniai produktai

Klaviatūrų ir periferinių įrenginių plastikinėse ir guminėse dalyse neturi būti antibakterinio poveikio biocidinių produktų.

Netaikoma

Deklaraciją pateikia posistemių tiekėjas.

iv)	Gyvsidabris foninio apšvietimo šaltiniuose

Negalima pagal Direktyvą 2011/65/ES daryti 3 išimties dėl gyvsidabrio naudojimo šaltojo katodo liuminescencinėse lempose ir liuminescencinėse lempose su išoriniais elektrodais.

Netaikoma

Deklaraciją pateikia posistemių tiekėjas.

v)	Stiklo skaidrinimo medžiagos

Displėjų skystųjų kristalų ekranų stiklo, ekraną dengiančio stiklo ir jutiklinio kilimėlio paviršiaus stiklo sudėtyje neturi būti naudojama arseno ar jo junginių.

0,0050 % masės

Deklaraciją ir patvirtinamąją analitinių bandymų ataskaitą pateikia ekrano stiklo tiekėjas (-ai).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties deklaracijas ir bandymų ataskaitas pagal 4 lentelėje pateiktus reikalavimus. Atitinkamo gamybos modelio ir visų susijusių tiekėjų bandymų ataskaitos, kai jų reikalaujama, turi galioti pateikiant paraišką. Jei tą pačią techninę specifikaciją atitinkantys posistemiai ar sudedamosios dalys gaunami iš skirtingų tiekėjų, turi būti atliekami kiekvieno tiekėjo dalių bandymai (kai taikoma).

2c. Apribojimai, grindžiami pavojingumo klasifikacija pagal KŽP reglamentą

5 lentelėje išvardytų posistemių ir sudedamųjų dalių sudėtyje neturi būti antipirenų, plastifikatorių, plieno priedų ir dangų, katodų medžiagų, tirpiklių ir druskų, kurie atitinka 2 lentelėje nurodytus pavojingųjų medžiagų klasifikavimo pagal KŽP reglamentą kriterijus ir kurių koncentracija būtų lygi arba viršytų 0,10 % masės.

5 lentelė

Posistemiai ir sudedamosios dalys, kuriems taikomas 2c kriterijus

Dalys, kuriose yra antipirenų

—	pagrindinės spausdintinės plokštės (PCB)

—	centriniai procesoriai (CPU)

—	kištukai ir lizdai

—	duomenų kaupikliai (HDD ir SSD)

—	plastikiniai korpusai ir apvadai

—	vidiniai ir išoriniai maitinimo šaltiniai

—	išoriniai kintamosios ir nuolatinės srovės maitinimo kabeliai

Dalys, kuriose yra plastifikatorių

—	vidiniai kabeliai ir laidai

—	išoriniai kintamosios ir nuolatinės srovės maitinimo kabeliai

—	išoriniai maitinimo šaltiniai

—	plastikiniai korpusai ir apvadai

Dalys, kuriose yra nerūdijančio plieno lydinių, ir (arba) dalys su nikelio danga

—	rėmai, aptaisai, varžtai, veržlės, sraigtai ir laikikliai

Įkraunamųjų baterijų paketai

—	įkraunamųjų baterijų elementai

i) Pavojingų antipirenų ir plastifikatorių naudojimo išimtys

Antipirenų ir plastifikatorių, atitinkančių pavojingųjų medžiagų klasifikavimo pagal KŽP reglamentą kriterijus pagal 2 lentelėje išvardytus pavojus, naudojimui taikoma 2c kriterijaus reikalavimų išimtis, jei jie atitinka 6 lentelėje nurodytas sąlygas. Natūraliai antipireninės išorinių kintamosios ir nuolatinės srovės maitinimo kabelių medžiagos turi atitikti ir 6 lentelės ii punkto b papunkčio sąlygas.

6 lentelė

Antipirenų ir plastifikatorių naudojimo išimčių sąlygos

Medžiagos ir mišiniai

Posistemis ar sudedamoji dalis

Išimties taikymo sritis

Vertinimas ir patikra

Antipirenai

i)	Pagrindinės spausdintinės plokštės

Antipirenų naudojimo pagrindinių plokščių laminatuose išimčiai taikoma viena iš šių sąlygų:

antipirenas priskiriamas prie 3 pavojaus grupės. Jei pareiškiama atitiktis pagal IEC 61249–2-21 (6), pagrindinės spausdintinės plokštės bandymo ugnimi, kuriuo modeliuojamas netinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekų šalinimas, rezultatai rodo, kad išsiskiriančių kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis yra 0,1 mg TEQ/g;

antipirenas reakcijos metu pavirsta polimerine derva, ir bandymų ugnimi, kuriais modeliuojamas netinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekų šalinimas, rezultatai rodo, kad išsiskiriančio polibrominto dibenzo-p-dioksino ir polibrominto dibenzofurano kiekis yra 0,4 ng TEQ/g, o išsiskiriančių kancerogeninių policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis yra 0,1 mg TEQ/g.

Deklaraciją ir dokumentus, pagal kuriuos galima patikrinti pavojingumo klasifikaciją, pateikia posistemių tiekėjas.

ir, jei reikia,

pateikiama trečiosios šalies atliktų pagrindinės plokštės medžiagos, sudedamųjų dalių ir antipireno derinio bandymų ataskaita.

Bandymo metodas: ISO 5660, oksidacijos pirolizės sąlygomis (IEC 60695–7-1, 1b tipo liepsna, šilumos srautas 50 kW/m2).

Kiekybinis vertinimas atliekamas pagal EN 1948 (polibromintas dibenzo-p-dioksinas ir polibromintas dibenzofuranas) ir (arba) ISO 11338 (policikliniai aromatinių angliavandeniliai).

ii)	Išoriniai kintamosios ir nuolatinės srovės maitinimo kabeliai.

Antipirenų ir jų sinergiklių naudojimo išimčiai taikoma viena iš šių sąlygų:

a)	antipirenas ir jo sinergiklis priskiriami prie 3 pavojaus grupės. Jei pareiškiama atitiktis pagal IEC 62821 (7), srovės kabelio polimero bandymas ugnimi rezultatai rodo, kad išsiskiriančių halogenido rūgšties dujų kiekis yra mažesnis kaip 5,0 mg/g.

b)	Srovės kabelio bandymo ugnimi, kuriuo modeliuojamas netinkamas elektros ir elektroninės įrangos atliekų šalinimas, rezultatai rodo, kad išsiskiriančio polichlorinto dibenzo-p-dioksino ir polichlorinto dibenzofurano (PBDD/DF) kiekis yra 0,3 ng TEQ/g.

Natūraliai antipireninėmis medžiagomis izoliuotiems maitinimo kabeliams taikomas ii punkto b papunkčio bandymo ugnimi reikalavimas.

Deklaraciją ir dokumentus, pagal kuriuos galima patikrinti pavojingumo klasifikaciją, pateikia posistemių tiekėjas.

ir, jei reikia,

Pateikiama trečiosios šalies atliktų maitinimo kabelio bandymų ataskaita.

Bandymo metodas: IEC 60754–1 arba ISO 19700, nepakankamo vėdinimo sąlygomis (IEC 60695–7-1, 3a tipo liepsna, šilumos srautas 50 kW/m2).

Kiekybinis polibrominto dibenzo-p-dioksino ir polibrominto dibenzofurano vertinimas atliekamas pagal EN 1948.

iii)	Išorės plastikiniai korpusai ir apvadai.

Taikoma antipirenų ir jų sinergiklių, priskiriamų prie 2 ir 3 pavojaus grupių, naudojimo išimtis.

Deklaraciją ir dokumentus, pagal kuriuos galima patikrinti pavojingumo klasifikaciją, pateikia posistemių tiekėjas.

iv)

Kiti surenkamieji mazgai ir dalys:

—	CPU mazgas

—	duomenų kaupikliai

—	vidiniai kištukai ir lizdai

—	maitinimo šaltiniai

Taikoma antipirenų, priskiriamų prie 3 pavojaus grupės, naudojimo išimtis.

Deklaraciją ir dokumentus, pagal kuriuos galima patikrinti pavojingumo klasifikaciją, pateikia posistemių tiekėjas.

Plastifikatoriai

i)	Išoriniai maitinimo kabeliai ir maitinimo blokai, išorės korpusai ir vidiniai kabeliai.

Taikoma plastifikatorių, priskiriamų prie 3 pavojaus grupės, naudojimo išimtis.

Deklaraciją ir dokumentus, pagal kuriuos galima patikrinti pavojingumo klasifikaciją, pateikia posistemių tiekėjas.

ii) Priedų, dangų, katodų medžiagų, tirpiklių ir druskų naudojimo išimtis

Metalų priedų ir dangų, baterijos katodų medžiagų ir baterijos tirpiklių bei druskų, atitinkančių KŽP pavojingųjų medžiagų klasifikavimo kriterijus pagal 2 lentelėje išvardytus pavojus, naudojimui taikoma 2c kriterijaus reikalavimų išimtis, jei jie atitinka 7 lentelėje nurodytas sąlygas.

7 lentelė

Sudedamosios dalys ir surenkamieji mazgai, kuriems specialiai taikoma išimtis

Medžiagos ir mišiniai

Posistemis ar sudedamoji dalis

Išimties taikymo sritis

Vertinimas ir patikra

Metalų priedai ir dangos

i)	Metalinės dalys

Nerūdijančio plieno lydiniai ir įbrėžimams atsparios dangos, kurių sudėtyje yra nikelio ir kuriems priskiriami pavojingumo kodai H351, H372 ir H412.

Išimties taikymo sąlyga

Grynojo nikelio išsiskyrimo sparta iš korpuso dalių, kurios gali ilgai liestis su oda, įbrėžimams atsparių dangų turi neviršyti 0,5 g/cm2 per savaitę.

Atitinkamų dalių masės ir vietos gaminyje identifikavimas. Jei išorinės korpuso dalys tiesiogiai ir ilgą laiką liečiasi su oda, pateikiama bandymo ataskaita.

Bandymo metodas

EN 1811

Baterijos elementų katodų medžiagos

ii)	Ličio jonų ir polimerų baterijos

Elementų katodų medžiagos, priskiriamos prie 2 ir 3 pavojaus grupių. Įtraukiamos šios medžiagos:

—	ličio kobalto oksidas

—	ličio mangano dioksidas

—	ličio geležies fosfatas

—	ličio kobalto nikelio mangano oksidas

Deklaraciją ir dokumentus, pagal kuriuos galima patikrinti pavojingumo klasifikaciją, pateikia baterijų arba elementų tiekėjas.

Baterijos elektrolitų tirpikliai ir druskos

Elektrolitų tirpikliai ir druskos, priskiriami prie 2 ir 3 pavojaus grupių. Įtraukiamos šios medžiagos:

—	propilenkarbonatas

—	etilenkarbonatas

—	dietilkarbonatas

—	dimetilkarbonatas

—	etilmetilkarbonatas

—	ličio heksafluorfosfatas

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia atitikties 2c kriterijui deklaraciją. Su deklaracija pateikiami duomenys apie antipirenų, plastifikatorių, plieno priedų ir dangų, katodų medžiagų, tirpiklių ir druskų naudojimą 5 lentelėje išvardytuose posistemiuose ir sudedamosiose dalyse, taip pat jų priskyrimo arba nepriskyrimo prie pavojaus grupių deklaracijos.

Pranešant, ar medžiaga arba mišinys priskiriamas arba nepriskiriamas prie pavojaus grupių, kartu pateikiama su kiekvienu iš jų susijusi toliau nurodyta informacija:

—	CAS, EC ar sąrašo numeris (jei turima – taip pat ir cheminių mišinių),

—	naudojamos medžiagos fizinė forma ir būvis,

—	cheminės medžiagos klasifikavimas pagal Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamente nustatytą darniąją pavojingumo klasifikaciją,

—	savarankiško klasifikavimo įrašai ECHA REACH užregistruotų cheminių medžiagų duomenų bazėje (8) (jei suderintos klasifikacijos nėra),

—	cheminių mišinių klasifikavimas pagal Klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamente nustatytus kriterijus.

Nagrinėjant REACH užregistruotų cheminių medžiagų duomenų bazės savarankiško klasifikavimo įrašus, pirmenybė teikiama bendrai teikiant informaciją sudarytiems įrašams.

Jeigu REACH užregistruotų cheminių medžiagų duomenų bazės klasifikacijoje nurodyta „duomenų nėra“ arba „negalutinis“, arba jei medžiaga pagal REACH sistemą neužregistruota, pateikiami REACH reglamento VII priedo reikalavimus atitinkantys toksikologiniai duomenys, kurių pagal KŽP reglamento I priedą ir ECHA pagalbines gaires pakanka galutiniam savarankiškam klasifikavimui patvirtinti. Jei duomenų bazėje nurodyta „duomenų nėra“ ar „negalutinis“, tikrinami savarankiško klasifikavimo įrašai, o priimtinais laikomi šie informacijos šaltiniai:

—	toksikologiniais tyrimais ir pavojaus vertinimais, kuriuos atliko kitos tos pačios kaip ECHA srities reguliavimo agentūros (9), valstybių narių reguliavimo įstaigos arba tarpvyriausybinės organizacijos,

—	pagal REACH reglamento II priedą visiškai užpildytu saugos duomenų lapu,

—	dokumentais patvirtinta toksikologijos specialisto nuomone. Ji būti grindžiama mokslinės literatūros apžvalga ir turimais tyrimų duomenimis, prireikus pagrindžiamais naujų tyrimų, kuriuos atlieka nepriklausomos laboratorijos pagal ECHA pripažintus bandymo metodus, rezultatais,

—	cheminių medžiagų pavojingumo vertinimą pagal GHS arba KŽP pavojingumo klasifikacijos sistemą atliekančios akredituotos atitikties vertinimo įstaigos išduota pažyma, kuri prireikus grindžiama ekspertų nuomone.

Pagal REACH reglamento XI priedą informacija apie medžiagų arba mišinių pavojingas savybes gali būti gaunama kitomis priemonėmis nei bandymai, pvz., naudojant alternatyvius metodus, kaip antai in vitro metodus, kiekybinius struktūros ir aktyvumo santykio modelius arba naudojant grupavimo arba analogijos metodą.

Dėl 6 ir 7 lentelėse išvardytų cheminių medžiagų ir cheminių mišinių, kuriems taikoma išimtis, pareiškėjas pateikia įrodymą, kad laikomasi visų išimties taikymo sąlygų. Jei reikalaujama pateikti bandymų ataskaitas, jos turi galioti gamybos modelio paraiškos pateikimo metu.

3 kriterijus. Gaminio naudojimo laiko pailginimas

3a. Nešiojamųjų kompiuterių patvarumo bandymas

i) Knyginių kompiuterių bandymai

Knyginio kompiuterio modelis turi išlaikyti patvarumo bandymus. Atlikus 8 lentelėje nurodytus privalomuosius bandymus ir bent vieną papildomą bandymą iš 9 lentelės, turi būti patikrinama, ar kiekvienas modelis veikia kaip nurodyta ir ar atitinka nustatytus veikimo charakteristikų reikalavimus.

8 lentelė

Knyginių kompiuterių privalomų patvarumo bandymų reikalavimai

Bandymas	Bandymo sąlygos ir veikimo charakteristikų reikalavimai	Bandymo metodas
Atsparumas smūgiui	Specifikacija Ne mažesnio kaip 40G piko pusės sinusoidės formos ne trumpesnės kaip 6 ms trukmės impulsu gaminys tris kartus paveikiamas iš viršaus, iš apačios, iš dešinės, iš kairės, iš priekio ir iš galo. Funkcinis reikalavimas Bandymo metu knyginis kompiuteris turi būti įjungtas ir jame turi veikti taikomoji programinė įranga. Po bandymo jis turi toliau veikti.	IEC 60068 2–27 dalis. Ea 2–47 dalis.
Atsparumas vibracijai	Specifikacija Randomizuotais sinusiniais virpesiais, kurių dažnio diapazonas nuo 5 iki maks. 250 Hz dažnio, bent vieną dažnio švytavimo ciklą kiekviena ašimi gaminys veikiamas atitinkamai iš viršaus, iš apačios, iš dešinės, iš kairės, iš priekio ir iš galo. Funkcinis reikalavimas Bandymo metu knyginis kompiuteris turi būti įjungtas ir jame turi veikti taikomoji programinė įranga. Po bandymo jis turi toliau veikti.	IEC 60068 2–6 dalis. Fc 2–47 dalis.
Atsitiktinis numetimas	Specifikacija Knyginis kompiuteris metamas iš 76 cm aukščio ant nesideformuojančio paviršiaus, padengto bent 30 mm storio medienos sluoksniu. Gaminys turi po vieną kartą atsitrenkti viršutine ir apatine puse, dešiniuoju ir kairiuoju šonu, priekine ir galine puse, taip pat kiekvienu apatiniu kampu. Funkcinis reikalavimas Knyginis kompiuteris bandomas išjungtas, o po kiekvieno numetimo jį turi būti galima sėkmingai paleisti veikti. Po kiekvieno bandymo korpusas turi išlikti neįtrūkęs ir ekranas turi išlikti nepažeistas.	IEC 60068 2–31 dalis. Ec (laisvas kritimas, 1 procedūra)

9 lentelė

Knyginių kompiuterių papildomo patvarumo bandymo reikalavimai

Bandymas	Bandymo sąlygos ir veikimo charakteristikų vertinimo kriterijai	Bandymo metodas
Temperatūrinis įtempis	Specifikacija Knyginis kompiuteris bandymo kameroje veikiamas bent trimis 24 h ciklais. Knyginis kompiuteris – 25 °C šalčio ir + 40 °C sausojo šilumos ciklo metu turi būti įjungtas. Knyginis kompiuteris – 50 °C šalčio ir + 35 – + 60 °C sausojo šilumos ciklo metu turi būti išjungtas. Funkcinis reikalavimas Po kiekvieno iš keturių poveikio ciklų tikrinama, ar knyginis kompiuteris veikia.	IEC 60068 2–1 dalis. Ab/e 2–2 dalis. B
Ekrano tamprumas	Specifikacija Atliekami du bandymai apkrova. Ekranas vienodai apkraunamas bent 50 kg apkrova Bent 25 kg apkrova paveikiamas ekrano centras. Kiekvieno bandymo metu knyginis kompiuteris turi būti padėtas ant plokščio paviršiaus. Funkcinis reikalavimas Po kiekvieno bandymo tikrinama, ar ekrano paviršiuje nėra linijų, įspaudų ir įtrūkimų ir ar netrūksta vaizdo elementų.	Bandymo įrangą ir sąranką patvirtina pareiškėjas.
Išlieto vandens įtekėjimas	Specifikacija Bandymas atliekamas du kartus. Ne mažiau kaip 30 ml skysčio išliejama ant knyginio kompiuterio klaviatūros tolygiai arba trijose konkrečiose atskirose vietose, o praėjus ne daugiau kaip 5 sekundėms nusausinama ir po 3 minučių išbandoma, ar kompiuteris veikia. Bandymas atliekamas su karštu ir šaltu skysčiu. Funkcinis reikalavimas Knyginis kompiuteris per bandymą ir po bandymo turi būti įjungtas. Po to knyginis kompiuteris išardomas ir apžiūrimas siekiant įsitikinti, ar jis atitinka IEC 60529 apsaugos nuo vandens įtekėjimo reikalavimus.	Atitikties sąlygos IEC 60529 (vandens įtekėjimas)
Klaviatūros ilgaamžiškumas	Specifikacija Atliekama 10 mln. atsitiktinių klaviatūros klavišų paspaudimų. Kiekvieno klavišo paspaudimų skaičius proporcingai parenkamas atsižvelgiant į tai, kurie klavišai dažniausiai naudojami. Funkcinis reikalavimas Po bandymo patikrinamas klavišų vientisumas ir veikimas.	Bandymo įrangą ir sąranką patvirtina pareiškėjas.
Ekrano vyrių ilgaamžiškumas	Specifikacija Ekranas 20 000 kartų visiškai atidaromas ir uždaromas. Funkcinis reikalavimas Po bandymo tikrinama, ar ekranas neprarado stabilumo, ir patikrinamas vyrių vientisumas.	Bandymo įrangą ir sąranką patvirtina pareiškėjas.

ii) Planšetinių ir dvejybinių knyginių kompiuterių bandymai

Planšetinio kompiuterio modelis arba dvejybinio kompiuterio planšetinis komponentas turi išlaikyti patvarumo bandymus. Per kiekvieną 10 lentelėje nurodytą bandymą tikrinama, ar kiekvienas modelis veikia, kaip nurodyta, ir ar atitinka nustatytus veikimo charakteristikų reikalavimus.

10 lentelė

Planšetinių ir dvejybinių knyginių kompiuterių privalomo patvarumo bandymo reikalavimai

Bandymas

Bandymo sąlygos ir veikimo charakteristikų reikalavimai

Bandymo metodas

Atsitiktinis numetimas

Specifikacija

Planšetinis kompiuteris metamas iš 76 cm aukščio ant nesideformuojančio paviršiaus, padengto bent 30 mm storio medienos sluoksniu. Gaminys turi po vieną kartą atsitrenkti viršutine ir apatine puse, dešiniuoju ir kairiuoju šonu, priekine ir galine puse, taip pat kiekvienu apatiniu kampu.

Funkcinis reikalavimas

Planšetinis kompiuteris bandomas išjungtas, o po kiekvieno numetimo jį turi būti galima sėkmingai paleisti veikti. Po kiekvieno bandymo korpusas turi išlikti neįtrūkęs ir ekranas turi išlikti nepažeistas.

IEC 60068

2–31 dalis. Ec (laisvas kritimas, 1 procedūra)

Ekrano tamprumas

Specifikacija

Atliekami du bandymai apkrova. Ekranas vienodai apkraunamas bent 50 kg apkrova Bent 25 kg apkrova paveikiamas ekrano centras. Kiekvieno bandymo metu planšetinis kompiuteris turi būti padėtas ant plokščio paviršiaus.

Funkcinis reikalavimas

Po kiekvieno bandymo tikrinama, ar ekrano paviršiuje nėra linijų, įspaudų ir įtrūkimų ir ar netrūksta vaizdo elementų.

Bandymo įrangą ir sąranką patvirtina pareiškėjas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia bandymų ataskaitas, iš kurų matyti, kad modelis buvo išbandytas ir atitinka veikimo charakteristikų patvarumo reikalavimus. Bandymus patikrina trečioji šalis. Pagal tokią pačią arba griežtesnę specifikaciją atlikti to paties modelio badymai yra priimami be reikalavimo modelį išbandyti dar kartą.

3b. Įkraunamųjų baterijų kokybė ir naudojimo trukmė

Trumpiausia baterijų naudojimo trukmė. Pirmą kartą visiškai įkrautos knyginių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir dvejybinių knyginių kompiuterių įkraunamosios baterijos turi užtikrinti galimybę naudotis kompiuteriu bent 7 valandas.

Lyginamasis knyginių kompiuterių vertinimas atliekamas vienu iš šių būdų:

—	buitinės paskirties ir vartotojams skirtų gaminių – pagal „Futuremark“ PCMark „Home“ scenarijų,

—	verslui arba įmonėms skirtų gaminių – pagal BAPCo Mobilemark „Office productivity“ scenarijų. Modeliams, kurie atitinka „Energy Star“ TECgraphics normų reikalavimus, vietoje šio scenarijaus naudojamas „MEDIA creation & consumption“ scenarijus.

ii)

Įkrovimo ciklų reikalavimai. Knyginių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir dvejybinių knyginių kompiuterių įkraunamosios baterijos turi atitikti šiuos veikimo charakteristikų reikalavimus, kurie priklauso nuo to, ar įkraunamąsias baterijas galima pakeisti be įrankių (kaip nurodyta 3d kriterijuje):

—	modelių, kurių įkraunamąsias baterijas galima pakeisti be įrankių, įkraunamosios baterijos po 750 įkrovimo ciklų turi išlaikyti 80 % jų deklaruotos mažiausios pradinės talpos,

—	modelių, kurių įkraunamųjų baterijų pakeisti be įrankių negalima, įkraunamosios baterijos po 1 000 įkrovimo ciklų turi išlaikyti 80 % jų deklaruotos mažiausios pradinės talpos.

Tikrinama įkraunamųjų baterijų paketo arba jų atskirų elementų veikimo charakteristika pagal IEC EN 61960 „patvarumo ciklais“ bandymą, kuris atliekamas esant 25 °C temperatūrai 0,2 ItA arba 0,5 ItA srove (sparčiojo bandymo procedūra). Laikantis šio reikalavimo gali būti naudojama dalinė įkrova (kaip nurodyta 3b kriterijaus iii punkte).

iii)

Dalinės įkrovos naudojimas atitikčiai pagal įkrovimo ciklų reikalavimus pasiekti. Atitiktis 3b kriterijaus ii punkte nurodytiems veikimo charakteristikų reikalavimams gali būti pasiekta naudojant gamykloje įdiegtą programinę ir aparatinę įrangą, kuri užtikrina dalinį baterijos įkrovimą iki 80 % jos talpos. Šiuo atveju dalinė įkrova turi būti nustatyta kaip numatytoji įkrovimo procedūra ir tuomet baterijos veikimo charakteristikos pagal 3b kriterijaus ii punkto reikalavimus tikrinamos įkraunant bateriją iki 80 %. Didžiausia dalinė įkrova turi užtikrinti baterijos naudojimo trukmę, atitinkančią 3b kriterijaus i punkto reikalavimą.

iv)	Minimali garantijos trukmė. Pareiškėjas suteikia bent dvejų metų komercinę garantiją dėl nekokybiškų baterijų (10).

Informacija naudotojui. Informacija apie žinomus veiksnius, nuo kurių priklauso įkraunamųjų baterijų naudojimo trukmė, taip pat nurodymai, kaip vartotojas gali pailginti baterijų naudojimo trukmę, turi būti įtraukti į gamykloje įdiegtą energijos sunaudojimo valdymo programinę įrangą, rašytinę naudojimo instrukciją ir paskelbti gamintojo interneto svetainėje.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia trečiosios šalies bandymų ataskaitą, iš kurios matyti, kad įkraunamųjų baterijų paketo ar elemento, sudarančių gaminyje naudojamą baterijų paketą, tipai atitinka nustatytus įkraunamosios baterijos naudojimo trukmės ir įkrovimo ciklų reikalavimus. Atitikčiai įrodyti gali būti naudojamas dalinio įkrovimo ir sparčiojo bandymo metodas, nustatytas IEC EN 61960. Pareiškėjas taip pat pateikia demonstracinę energijos sunaudojimo valdymo programinės įrangos versiją ir naudojimo instrukcijoje bei interneto svetainėje skelbiamos informacijos tekstą.

3c. Duomenų kaupiklio patikimumas ir apsauga

i) Staliniai kompiuteriai, profesionalieji kompiuteriai, mažafunkciai kompiuteriai ir mažieji serveriai

Staliniuose kompiuteriuose, profesionaliuosiuose kompiuteriuose ir mažafunkciuose kompiuteriuose, kurie rinkoje platinami kaip verslui skirti kompiuteriai, naudojamų duomenų kaupiklių prognozuojamas metinis gedimų rodiklis (AFR) (11) turi būti mažesnis kaip 0,25 %.

Mažųjų serverių prognozuojamas AFR turi būti mažesnis nei 0,44 %, o bitų klaidų dažnis, kai duomenų negalima atkurti – mažesnis kaip 1 iš 1016 bitų.

ii) Knyginiai kompiuteriai

Pagrindinis knyginio kompiuterio duomenų kaupiklis turi atitikti duomenų ir kaupiklio apsaugos nuo smūgių ir vibracijos techninius reikalavimus. Kaupiklis turi atitikti vieną iš šių reikalavimų:

—	Standžiųjų diskų kaupiklis (HDD) turi būti suprojektuotas taip, kad išlaikytų 2 ms 400 G pusės sinusoidės formos smūgį (veikdamas) ir 900 G smūgį (neveikdamas), nepažeidžiant duomenų ar kaupiklio veikimo,

—	aptikus, kad knyginis kompiuteris krenta, HDD galvutė ne vėliau kaip per 300 milisekundžių turi būti atitraukta nuo disko paviršiaus,

—	naudojama puslaidininkio kaupiklio technologija, kaip antai SSD arba eMMC.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia gaminyje naudojamo kaupiklio ar kaupiklių specifikaciją. Specifikacija gaunama iš kaupiklių gamintojo, o atitiktis atsparumo smūgiams ir kaupiklio galvutės atitraukimo laiko reikalavimams pagrindžiama nepriklausomai patvirtinta technine ataskaita, iš kurios matyti, kad kaupiklis atitinka nustatytus veikimo charakteristikų reikalavimus.

3d. Galimybė tobulinti ir remontuoti

Kad būtų galima tobulinti senesnius komponentus, remontuoti sugedusius ar pakeisti susidėvėjusius komponentus ar dalis, turi būti užtikrinta atitiktis šiems kriterijams:

Konstrukcijos tinkamumas tobulinimui ir remontui. Toliau išvardyti kompiuterio komponentai turi būti lengvai prieinami ir juos turi būti galima pakeisti naudojantis įprastais įrankiais (t. y. plačiai naudojamais prekyboje prieinamais įrankiais, pvz., atsuktuvu, mentele, replėmis ar pincetu):

—	duomenų laikmena (HDD, SSD arba eMMC),

—	atmintinė (RAM),

—	ekrano mazgas ir skystųjų kristalų ekrano foninio apšvietimo įrenginiai (jei toks apšvietimas integruotas),

—	klaviatūra ir jutiklinis kilimėlis (jei naudojamas),

—	vėsinimo ventiliatorių mazgai (staliniuose kompiuteriuose, profesionaliuosiuose kompiuteriuose ir mažuosiuose serveriuose).

ii)

Įkraunamosios baterijos pakeitimas. Įkraunamųjų baterijų paketą turi galėti lengvai išimti vienas asmuo (neprofesionalus naudotojas arba remonto meistras) toliau nurodytais etapais (12). Įkraunamosios baterijos neturi būti į gaminį įklijuotos ar įlituotos ir neturi būti jokių metalinių juostų, lipnių juostelių ar kabelių, kurie kliudytų ištraukti bateriją. Be to, galimybė lengvai ištraukti bateriją apibūdinama šiais terminais ir reikalavimais:

—	knyginių kompiuterių ir nešiojamųjų monoblokinių kompiuterių įkraunamąją bateriją turi būti galima išimti rankomis, be įrankių,

—	mažųjų knyginių kompiuterių įkraunamąją bateriją turi būti galima išimti naudojantis atsuktuvu ir ne daugiau kaip trimis etapais,

—	planšetinių kompiuterių ir dvejybinių knyginių kompiuterių įkraunamąją bateriją turi būti galima išimti naudojantis atsuktuvu ir mentele ir ne daugiau kaip keturiais etapais,

remonto žinyne arba gamintojo svetainėje internete pateikiamos aiškios instrukcijos, kaip išimti įkraunamųjų baterijų paketus.

iii)

Remonto žinynas. Pareiškėjas pateikia aiškius išardymo ir remonto nurodymus (pvz., spausdintinę arba elektroninę kopiją, vaizdo įrašą), kaip gaminį išardyti jo nesugadinus, kad būtų galima pakeisti svarbiausius atnaujinamus arba remontuojamus komponentus arba dalis. Šie nurodymai paskelbiami viešai arba pateikiami įvedus gaminio unikalų serijos numerį interneto svetainėje. Be to, stacionariųjų kompiuterių aptaiso vidinėje pusėje pateikiama i punkte išvardytų komponentų išdėstymo schema ir kaip juos galima išimti ir pakeisti. Nešiojamųjų kompiuterių baterijos, duomenų kaupiklių ir atmintinės išdėstymo schema pateikiama iš anksto įdiegtose naudojimo instrukcijoje ir bent penkerius metus teikiama gamintojo interneto svetainėje.

iv)

Remonto ir techninės priežiūros informacija. Naudojimo instrukcijoje arba gamintojo interneto svetainėje naudotojui turėtų būti pateikiama informacija, kur kreiptis dėl kompiuterio profesionalaus remonto ir techninės priežiūros, ir nurodomi kontaktiniai duomenys. Garantinį laikotarpį, nurodytą vi punkte, gali būti reikalaujama naudotis tik pareiškėjo įgaliotųjų paslaugų teikėjų paslaugomis.

v)	Galimybė įsigyti atsarginių dalių. Pareiškėjas užtikrina, kad originalių arba modeliui tinkamų atsarginių dalių, įskaitant įkraunamąsias baterijas (jei taikoma), būtų galima laisvai įsigyti dar bent penkerius metus po modelio gamybos nutraukimo.

vi)

Komercinė garantija. Pareiškėjas be papildomo mokesčio suteikia bent trejų metų garantiją nuo gaminio pirkimo dienos. Ši garantija apima techninės priežiūros paslaugų sutartį, kurioje numatoma galimybė paimti gaminį iš naudotojo ir jį grąžinti atgal naudotojui arba remontuoti gaminį vietoje. Ši garantija suteikiama nepažeidžiant nacionalinės teisės aktais nustatytų teisinių įpareigojimų gamintojui ir pardavėjui.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas kompetentingai institucijai deklaruoja, kad šiuos reikalavimus gaminys atitinka. Be to, pareiškėjas pateikia:

—	naudojimo instrukcijos kopiją,

—	remonto žinyno ir pagalbinių schemų kopiją,

—	aprašymą ir nuotraukas, įrodančius atitiktį baterijos išėmimo reikalavimams,

—	garantijos ir techninės priežiūros paslaugų sutarties kopiją,

—	ant kompiuterio aptaiso pateikiamų schemų, ženklų ir nurodymų paveikslėlius.

4 kriterijus. Konstrukcija, medžiagų parinkimas ir tvarkymas gyvavimo ciklo pabaigoje

4a. Medžiagų parinkimas ir tinkamumas perdirbti

Pareiškėjai turi laikytis bent kriterijaus i dalies kartu su ii arba iii dalimi. ii ir iii dalių kriterijai netaikomi planšetiniams kompiuteriams, mažiesiems knyginiams kompiuteriams, dvejybiniams knyginiams kompiuteriams ir gaminiams su metaliniais korpusais ir gaubtais.

Informacija apie medžiagų tinkamumą perdirbti. Planšetinių kompiuterių plastikinės dalys, kurių masė didesnė nei 25 gramai, ir visų kitų kompiuterių dalys, kurių masė didesnė nei 100 gramų, turi būti paženklintos pagal ISO 11469 ir ISO 1043 1–4 skirsnius. Ženklai turi būti pakankamai dideli ir matomoje vietoje, kad juos būtų galima lengvai atpažinti. Taikomos šio reikalavimo išimtys:

—	spausdintinės plokštės, polimetilmetakrilato (PMMA) plokštės ir optinis plastikas, sudarantis displėjaus dalį,

—	kai ženklinimas turėtų poveikį plastikinės dalies veikimo charakteristikoms arba funkcijoms,

—	kai dėl gamybos būdo ženklinimas yra techniškai neįmanomas,

—	kai dėl ženklinimo padidėtų per kokybės kontrolę išbrokuojamų gaminių dalis ir todėl neišvengiamai būtų švaistomos medžiagos,

—	dalių paženklinti negalima, nes nepakanka tinkamo paviršiaus ploto, kad ženklas būtų įskaitomas ir jį galėtų atpažinti perdirbėjas.

ii)

Plastikinių aptaisų, gaubtų ir apvadų tinkamumo perdirbti gerinimas.

Dalyse neturi būti įlietų ar priklijuotų metalinių intarpų, nebent juos galima pašalinti naudojantis įprastais įrankiais. Išardymo instrukcijoje turi būti parodyta, kaip juos pašalinti (žr. 3d kriterijų).

Dėl toliau išvardytų planšetinių kompiuterių dalių, kurių masė didesnė nei 25 gramai, ir visų kitų kompiuterių dalių, kurių masė didesnė nei 100 gramų, apdorojimo būdų ir priedų neturi būti gaunama perdirbta derva, kurios santykinis smūginis stipris, nustatytas Izodo bandymu pagal ISO 180, sumažėtų > 25 %:

—	dažų ir dangų,

—	antipirenų ir jų sinergiklių.

Pripažįstami turimi bandymų rezultatai, jei perdirbta derva gauta iš tos pačios žaliavos, iš kurios sudarytos plastikinės gaminio dalys.

iii)

Mažiausia perdirbamų plastikų dalis. Vidutiniškai bent 10 % visos gaminio plastikų masės, išskyrus spausdintines plokštes ir optinius ekrano plastikus, turi sudaryti iš panaudotų gaminių perdirbti plastikai. Kai perdirbtų plastikų dalis yra didesnė nei 25 %, ekologinio ženklo teksto laukelyje gali būti įrašomas atitinkamas teiginys (žr. 6b kriterijų).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas patvirtina tinkamumą perdirbti, pateikdamas galiojančią mechaninių/fizinių bandymų ataskaitą pagal ISO 180 ir išardymo instrukciją. Priimamos galiojančios plastiko perdirbėjų, dervų gamintojų bandymų ataskaitos arba nepriklausomų projektinių bandymų ataskaitos.

Pareiškėjas kompetentingai institucijai pateikia išskleistąją kompiuterio schemą arba dalių sąrašą raštu arba garso ir vaizdo formatu. Jame plastikinės dalys suskirstytos pagal svorį ir polimerų sudėtį ir nurodyti jų ISO 11469 ir ISO 1043 ženklai. Ženklų matmenys ir vieta turi būti parodyti iliustracijose ir, kai taikomos išimtys, turi būti pateiktas jų techninis pagrindimas.

Dėl plastikų, perdirbtų iš panaudotų gaminių, pareiškėjas pateikia trečiosios šalies patvirtinimą ir užtikrina plastikinių sudedamųjų dalių tiekėjų atsekamumą. Teiginyje nurodoma modelio vidutinė iš panaudotų gaminių perdirbtų plastikų dalis gali būti skaičiuojama kaip laikotarpio arba metinis vidurkis.

4b kriterijus. Konstrukcijos tinkamumas išardyti ir perdirbti

Perdirbimo tikslais kompiuteriai turi būti suprojektuoti taip, kad iš jų būtų galima lengvai išimti tikslinius komponentus ir dalis. Išardymo bandymas atliekamas pagal 1 priedėlyje aprašytą procedūrą. Per bandymą registruojamas i ir ii punktuose nurodytų tikslinių komponentų išėmimo etapų skaičius, būtini veiksmai ir įrankiai.

Per išardymo bandymą, jei taikoma gaminiui, išimami šie tiksliniai komponentai ir dalys:

Visų gaminių

—	> 10 cm2 spausdintinės plokštės, susijusios su kompiuterinėmis funkcijomis

Stacionarieji kompiuteriai

—	vidinis maitinimo šaltinis

—	HDD kaupiklis (-iai)

Nešiojamieji kompiuteriai

—	įkraunamoji baterija

displėjų (jei integruoti į gaminio korpusą)

—	> 10 cm2 spausdintinės plokštės

—	> 100 cm2 displėjų plonasluoksnių tranzistorių mazgas ir plonasluoksniai laidininkai

—	LED foninio apšvietimo įrenginiai

ii)

Per bandymą, išmontavus i punkte nurodytus tikslinius komponentus ir dalis, priklausomai nuo gaminio, taip pat išimami bent du iš toliau išvardytų tikslinių komponentų ir dalių:

—	HDD kaupiklis (nešiojamieji gaminiai)

—	optinių diskų įtaisai (jei yra)

—	≤ 10 cm2, bet > 5 cm2, spausdintinės plokštės

—	garsiakalbiai (knyginių kompiuterių, integruotųjų stalinių kompiuterių ir nešiojamųjų monoblokinių kompiuterių)

—	polimetilmetakrilato (PMMA) plėvelės šviesolaidis (kai ekranas yra > 100 cm2)

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas kompetentingai institucijai pateikia išardymo bandymo ataskaitą, kurioje išsamiai aprašomi konkretūs i ir ii punktuose išvardytų tikslinių dalių ir komponentų išėmimo etapai ir procedūros.

Išardymo bandymą gali atlikti:

—	pareiškėjas arba paskirtasis tiekėjas savo laboratorijoje arba

—	nepriklausoma trečioji šalis (bandymų įstaiga) arba

—	perdirbimo įmonė, kuriai leista apdoroti elektros įrangos atliekas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (13) 23 straipsnį arba kuri yra sertifikuota pagal nacionalines taisykles.

5 kriterijus. Įmonių socialinė atsakomybė

5a. Naudingųjų iškasenų pirkimas iš nekonfliktinių zonų

Pareiškėjas remia atsakingą medžiagų (alavo, tantalo, volframo, jų rūdų ir aukso) naudojimą iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų:

i)	atlieka išsamų patikrinimą pagal EBPO išsamaus patikrinimo rekomendacijas dėl atsakingo naudingųjų iškasenų tiekimo iš konfliktinių ir didelės rizikos zonų grandinių ir

ii)	laikosi EBPO rekomendacijų, o konfliktinėse ir didelės rizikos zonose skatina atsakingą nurodytų naudingųjų iškasenų, kurios perdirbtos naudojamos gaminio sudedamosiose dalyse, gavybą ir prekybą tomis iškasenomis.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia deklaraciją, kad laikomasi šių reikalavimų, kartu su šia papildoma informacija:

—	ataskaita, kurioje aprašomi atlikti keturių nurodytų mineralų tiekimo grandinės išsamaus patikrinimo veiksmai. Pripažįstami ir patvirtinamieji dokumentai, pvz., taikant Europos Sąjungos atitikties sistemą išduoti sertifikatai,

—	sudėtinė (-ės) dalis (-ys), kurioje (-se) yra nustatytų mineralų, jos (jų) tiekėjas (-ai) ir taikyta atsakingo pirkimo tiekimo grandinės sistema arba projektas.

5b. Darbo sąlygos ir žmogaus teisės gamyklose

Atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę deklaraciją dėl tarptautinio verslo įmonių ir socialinės politikos principų, JT pasaulinį susitarimą (2 ramstis), JT pagrindinius verslo ir žmogaus teisių principus ir EBPO gaires tarptautinėms įmonėms, pareiškėjas gauna vietoje atliktu auditu grindžiamą trečiosios šalies patvirtinimą, kad gaminio galutinio surinkimo įmonėje laikomasi taikytinų principų, įtrauktų į TDO konvencijas ir papildomas toliau nurodytas nuostatas.

TDO pagrindinės konvencijos

Vaikų darbas:

—	1973 m. Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138)

—	1999 m. Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182)

ii)

Prievartinis ir priverčiamasis darbas:

—	1930 m. Konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) ir Konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo 2014 m. protokolas

—	1957 m. Konvencija dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105)

iii)

Asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas:

—	1948 m. Konvencija dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87)

—	1949 m. Konvencija dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98)

iv)

Diskriminacija:

—	1951 m. Konvencija dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100)

—	1958 m. Konvencija dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111)

Papildomos nuostatos:

Darbo valandos:

—	1919 m. TDO Konvencija dėl aštuonių valandų darbo dienos ir 48 valandų darbo savaitės pramonės įmonėse nustatymo (Nr. 1)

vi)

Darbo užmokestis:

—	1970 m. TDO Konvencija dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo (Nr. 131)

—

Pragyvenimą užtikrinantis darbo užmokestis. Pareiškėjas užtikrina, kad už įprastą darbo savaitę mokamas darbo užmokestis visada atitinka bent teisinius ar pramonės būtiniausius standartus, yra pakankamas pagrindiniams darbuotojų poreikiams patenkinti ir užtikrina tam tikras diskrecines pajamas. Įgyvendinimo auditas atliekamas pagal SA8000 (14) rekomendacijas dėl darbo užmokesčio

vii)

Darbuotojų sveikata ir sauga:

—	1981 m. TDO Konvencija dėl darbuotojų saugos ir sveikatos (Nr. 155)

—	1990 m. TDO Konvencija dėl saugumo darbe naudojant chemines medžiagas (Nr. 170)

Vietose, kuriose teisė į asociacijų laisvę ir kolektyvines derybas ribojama teisės aktais, įmonė turi pripažinti teisėtas darbuotojų asociacijas, su kuriomis ji gali užmegzti dialogą su darbo vieta susijusiais klausimais.

Audito procesas turi apimti konsultacijas su išorės suinteresuotosiomis šalimis teritorijose aplink gamybos vietą, įskaitant profesines sąjungas, bendruomenių organizacijas, NVO ir darbo ekspertus. Pareiškėjas apibendrintus rezultatus ir pagrindines audito išvadas paskelbia internete, kad suinteresuotiems vartotojams įrodytų savo tiekėjo veiklos rezultatus.

Vertinimas ir patikra. Atitiktį šiems reikalavimams pareiškėjas įrodo pateikęs modelio (-ių), kurį (-iuos) ketinama ženklinti ekologiniu ženklu, kiekvienos galutinio surinkimo gamyklos atitikties sertifikatų kopijas ir pagrindžiamąsias audito ataskaitas, taip pat nuorodą į tinklapį, kuriame yra paskelbti rezultatai ir nustatyti faktai.

Trečiosios šalies auditą atlieka auditoriai kompetentingi vertinti elektronikos pramonės tiekimo grandinės atitiktį socialiniams standartams ar elgesio kodeksams, arba valdžios įstaigos paskirtas (-i) darbo inspektorius (-iai), jei valstybė ratifikavusi TDO Konvenciją dėl darbo inspekcijos (1947 m., Nr. 81) ir TDO stebėjimo duomenys rodo, kad darbo inspekcijos sistema efektyvi ir apima pirmiau išvardytas sritis (15).

Priimami galiojantys sertifikatai, gauti pagal trečiosios šalies sistemas arba inspektavimo procesus, kuriais drauge arba atskirai, atliekamas pagrindinėse TDO konvencijose ir papildomose nuostatose dėl darbo valandų, atlygio ir sveikatos bei saugos išvardytų taikomų principų laikymosi auditas. Šie sertifikatai turi būti ne senesni kaip 12 mėnesių.

6 kriterijus. Informacija naudotojams

6a) Naudojimo instrukcija

Su parduodamu kompiuteriu pateikiama vartotojui svarbi informacija apie gaminio aplinkosauginį veiksmingumą. Informacija pateikiama vienoje lengvai randamoje naudojimo instrukcijos vietoje ir gamintojo interneto svetainėje. Informacija apima bent šiuos dalykus:

energijos sunaudojimą. Nurodoma TEC (tipinių elektros energijos sąnaudų) vertė pagal specifikacijos „Energy Star“ 6.1 redakcijos reikalavimus ir didžiausias galios poreikis kiekviena veiksena. Be to, pateikiami nurodymai, kaip naudotis įrenginio energijos taupymo režimu, ir informacija, kad efektyviau naudojant energiją jos sunaudojama mažiau ir taip sutaupoma pinigų, nes mažėja sąskaitos už sunaudotą elektros energiją;

ii)

šiuos nurodymus, kaip sumažinti energijos sunaudojimą, kai kompiuteriu nesinaudojama:

—	perjungus kompiuterį į išjungties būseną energijos sąnaudos sumažės, bet kompiuteris vis tiek naudos šiek tiek energijos,

—	sumažinus ekrano skaistį, bus suvartojama mažiau energijos,

—	ekrano užsklanda gali neleisti nenaudojamo kompiuterio monitoriui persijungti į energijos taupymo režimą. Todėl užtikrinus, kad asmeninio kompiuterio monitoriuje neįsijungtų ekrano užsklanda, galima sumažinti energijos sunaudojimą,

—	kai planšetinio kompiuterio baterija per USB sąsają įkraunama iš kito stalinio ar knyginio kompiuterio, pastarojo energijos sunaudojimas gali padidėti, jei jis paliekamas neveikos būsenos, kuria naudojama energija, vien tam, kad būtų įkraunama planšetinio kompiuterio baterija;

iii)	su knyginiais kompiuteriais, planšetiniais kompiuteriais ir dvejybiniais knyginiais kompiuteriais pateikiamą informaciją, kad pailginus kompiuterio naudojimo laiką sumažėja bendras gaminio poveikis aplinkai;

iv)

šiuos nurodymus, kaip pailginti kompiuterio naudojimo laiką:

—	informacija naudotojui apie veiksnius, nuo kurių priklauso įkraunamųjų baterijų naudojimo trukmė, taip pat nurodymai, kaip užtikrinti, kad baterijų naudojimo laikas būtų kuo ilgesnis (taikoma tik mobiliesiems kompiuteriams, maitinamiems iš įkraunamųjų baterijų),

—	aiškūs gaminio išardymo ir remonto nurodymai, kaip tobulinamo arba remontuojamo gaminio nesugadinti jį ardant tam, kad būtų pakeisti svarbiausi komponentai arba dalys,

—	informacija naudotojui, kur kreiptis dėl kompiuterio profesionalaus remonto ir techninės priežiūros, nurodant kontaktinius duomenis. Techninė priežiūra neturėtų būti ribojama vien tik pareiškėjo įgaliotaisiais paslaugų teikėjais;

nurodymus dėl tinkamo nebenaudojamų kompiuterių šalinimo, taip pat atskirus nurodymus dėl tinkamo įkraunamųjų baterijų šalinimo, atiduodant jas į atliekų priėmimo aikšteles ar grąžinant pagal atliekų surinkimo mažmeninės prekybos vietose sistemas (jeigu jos taikomos), atitinkančias Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/19/ES (16);

vi)	informaciją, kad gaminiui suteiktas ES ekologinis ženklas, glaustai paaiškinant, ką tai reiškia, ir nurodant, kad daugiau informacijos apie ES ekologinį ženklą galima rasti internete adresu http://www.ecolabel.eu;

vii)	instrukciją ir remonto žinyną (-us), kurie pateikiami spausdintiniai ir bent penkerius metus teikiami internete elektronine forma.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas deklaruoja, kad gaminys atitinka šiuos reikalavimus, ir pateikia nuorodą į elektroninę naudojimo instrukcijos ir remonto žinyno versiją arba spausdintinę jų kopiją.

6b. ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija

Neprivalomos etiketės teksto langelyje pateikiami trys iš šių įrašų:

—	Labai efektyviai vartoja energiją

—	Sukonstruotas taip, kad veiktų kuo ilgiau (taikoma tik knyginiams kompiuteriams, dvejybiniams knyginiams kompiuteriams ir planšetiniams kompiuteriams)

—	Ribojamas pavojingųjų medžiagų naudojimas

—	Sukonstruotas taip, kad būtų lengva taisyti, tobulinti ir perdirbti

—	Kontroliuojamos gamyklos darbo sąlygos

Jei perdirbtų plastikų dalis sudaro daugiau kaip 25 % viso gaminio plastikų masės, gali būti pateikiamas šis tekstas:

—	xy % perdirbtų plastikų iš panaudotų gaminių

Neprivalomos etiketės su teksto langeliu naudojimo rekomendacijos pateiktos ES Ekologinio ženklo naudojimo gairėse, paskelbtose interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/logo_guidelines.pdf

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia gaminio etiketės pavyzdį arba ES ekologiniu ženklu pažymėtos pakuotės iliustraciją ir atitikties šiam kriterijui deklaraciją.

(1) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008 nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93, (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(2) Kategorijos nustatytos pagal kadrų buferio juostos plotį gigabaitais per sekundę (GB/s).

(3) Tarptautinė elektrotechnikos komisija (IEC), IEC 62474. Material declaration for products of and for the electrotechnical industry, http://std.iec.ch/iec62474.

(4) ECHA, Kandidatinis labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašas, http://www.echa.europa.eu/candidate-list-table.

(5) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (nauja redakcija) (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).

(6) Pagal IEC 61249–2-21 galima pareikšti, kad spausdintinės plokštės medžiagos sudėtyje nėra halogenų.

(7) Pagal IEC 62821 galima pareikšti, kad kabeliuose nėra halogenų ir kad diegdami jie skleidžia mažai dūmų.

(8) ECHA, REACH užregistruotų cheminių medžiagų duomenų bazė http://www.echa.europa.eu/information-on-chemicals/registered-substances.

(9) ECHA. Bendradarbiavimas su kitomis tos pačios srities reguliavimo agentūromis, http://echa.europa.eu/en/about-us/partners-and-networks/international-cooperation/cooperation-with-peer-regulatory-agencies.

(10) Prie broko priskiriamas neįsikrovimas ir baterijos prijungimo neaptikimas. Laipsniškas baterijos talpos mažėjimas dėl naudojimo nelaikomas broku, nebent tokiam mažėjimui būtų taikoma speciali garantijos nuostata.

(11) AFR apskaičiuojamas remiantis vidutiniu laiku tarp gedimų (MTBF). MTBF nustatomas pagal „Bellcore“ TR-NWT- 000332, 6 leidinys, 1997 m. gruodžio mėn., arba pagal surinktus faktinius duomenis.

(12) Etapą sudaro operacija, kuri baigiama sudedamosios dalies arba dalies išėmimu ir (arba) vieno įrankio pakeitimu kitu.

(13) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(14) Tarptautinė socialinio atsakingumo organizacija. Tarptautinis socialinio atsakingumo standartas SA8000, http://www.sa-intl.org

(15) Žr. Tarptautinės darbo organizacijos NORMLEX (http://www.ilo.org/dyn/normlex/en) ir pagalbinės gairės naudojimo žinyne.

(16) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/19/ES dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL L 197, 2012 7 24, p. 38).

PRIEDĖLIS

GAMINIO IŠARDYMO BANDYMO PROTOKOLAS

a) Terminai ir apibrėžtys

i)	Tikslinės dalys ir komponentai – dalys ir (arba) komponentai, kuriuos siekiama išimti.

ii)	Išardymo etapas – operacija, kuri baigiama išimant sudedamąją dalį arba dalį ir (arba) pakeičiant vieną įrankį kitu.

b) Bandymo sąlygos

i)	Darbuotojai. Bandymą atlieka vienas asmuo.

ii)	Bandomasis pavyzdys. Naudojamas gaminio pavyzdys turi būti nepažeistas.

iii)	Naudojami įrankiai. Išėmimo operacijos atliekamos naudojant įprastus rankinius arba elektrinius įrankius, kurių galima įsigyti prekyboje (pvz., reples, atsuktuvus, kandiklines reples ir plaktukus, kaip apibrėžta ISO 5742, ISO 1174, ISO 15601).

iv)	Išėmimo seka. Dokumentuojama išėmimo seka ir, jei bandymą turi atlikti trečioji šalis, ši informacija pateikiama išėmimą atliekantiems darbuotojams.

c) Bandymo sąlygų ir etapų dokumentai ir registravimas

i)	Etapų dokumentavimas. Dokumentuojami atskiri išėmimo sekos etapai ir nurodomi kiekviename etape naudojami įrankiai.

ii)	Registravimo laikmenos. Komponentų išėmimo seka filmuojama ir fotografuojama. Pagal vaizdo įrašus ir nuotraukas turi būti galima aiškiai nustatyti išėmimo sekos etapus.

12.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/38

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2016/1372

2016 m. rugpjūčio 10 d.

kuriuo dėl Latvijos ir Lenkijos įrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2016) 5319)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse. To įgyvendinimo sprendimo priedo I, II, III ir IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros tų valstybių narių sritys, išskirstytos pagal epidemiologine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Į tą sąrašą įtrauktos tam tikros Latvijos ir Lenkijos sritys;

(2)

2016 m. rugpjūčio mėn. buvo pranešta apie afrikinio kiaulių maro atvejus laukinių kiaulių populiacijose Latvijos Tukumo srityje. Ši sritis yra nurodyta Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalyje ir yra arti neribojamųjų Latvijos sričių. 2016 m. rugpjūčio mėn. nustatytas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje Latvijos Gulbenės srityje, kuri įtraukta į to sprendimo priedo II dalį. Dėl šio antro protrūkio padidėja rizika, į kurią būtina atsižvelgti. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalyje nurodytos tam tikros Latvijos sritys dabar turėtų būti išvardytos II dalyje, tam tikros naujos Latvijos sritys turėtų būti išvardytos I dalyje ir II dalyje nurodytos tam tikros Latvijos sritys turėtų būti išvardytos to sprendimo III dalyje;

(3)

2016 m. rugpjūčio mėn. nustatytas vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje Lenkijos Mazovijos Vysokio srityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį. Dėl šio protrūkio ir atsižvelgiant į tai, kad šios ligos viruso laukinių kiaulių populiacijose netoli protrūkio vietos nėra, padidėja rizika, į kurią reikia atsižvelgti. 2016 m. rugpjūčio mėn. nustatytas kitas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje Lenkijos Semiatyčės srityje netoli Baltarusijos sienos. Dėl šio antro protrūkio ir atsižvelgiant į nežinomą padėtį šioje kaimyninėje trečiojoje šalyje padidėja rizika, į kurią būtina atsižvelgti. Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalyje nurodytos tam tikros Lenkijos sritys dabar turėtų būti išvardytos III dalyje ir tam tikros naujos Lenkijos sritys turėtų būti išvardytos to sprendimo I dalyje;

(4)

į su afrikiniu kiaulių maru laukinių kiaulių populiacijoje susijusios dabartinės epidemiologinės padėties raidą Sąjungoje reikėtų atsižvelgti atliekant gyvūnų sveikatos padėties keliamos rizikos dėl šios ligos Latvijoje ir Lenkijoje vertinimą. Siekiant nustatyti tikslingesnes gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, numatytas Įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES, ir užkirsti kelią tolesniam afrikinio kiaulių maro plitimui, išvengti bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir nepagrįstų trečiųjų šalių nustatomų kliūčių prekybai, turėtų būti iš dalies pakeistas Sąjungos sričių, kurioms taikomos to Įgyvendinimo sprendimo priede nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, sąrašas, kad būtų atsižvelgta į Latvijoje ir Lenkijoje dėl šios ligos susiklosčiusios epidemiologinės padėties pokyčius;

(5)	todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas keičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2016 m. rugpjūčio 10 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

PRIEDAS

„PRIEDAS

I DALIS

1. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Bauskės savivaldybė: Yslycės, Gailyšių, Brunavos ir Ceraukstės valsčiai,

—	Duobelės savivaldybė: Bikstų, Zebrenės, Aneniekų, Naudytės, Penkulės, Aurių ir Krimūnų, Duobelės ir Berzės valsčiai, Jaunbėrzės valsčiaus dalis į vakarus nuo kelio Nr. P98 ir Duobelės miestas,

—	Jelgavos savivaldybė: Glūdos, Švėtės, Platuonės, Virčiuvio, Jaunsvirlauko, Zaleniekų, Vilcės, Lielplatuonės, Elėjos ir Sesavos valsčiai,

—	Kandavos savivaldybė: Vanės ir Matkulės valsčiai,

—	Talsų savivaldybė: Lubės, Yvės, Valdgalės, Gibulių, Lybagų, Laidzės, Arlavos, Abavos valsčiai, Sabilės, Talsų, Stendės ir Valdemarpilio miestai,

—	Bruocėnų savivaldybė,

—	Dundagos savivaldybė,

—	Jaunpilio savivaldybė,

—	Ruojos savivaldybė,

—	Rundalės savivaldybė,

—	Stopinų savivaldybė,

—	Tėrvetės savivaldybė,

—	Bauskės miestas,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Jelgava,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Jūrmala.

2. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Raudonės, Veliuonos, Seredžiaus ir Juodaičių seniūnijos,

—	Pakruojo rajono savivaldybė: Klovainių, Rozalimo ir Pakruojo seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Krekenavos seniūnijos dalis į vakarus nuo Nevėžio upės,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos seniūnija, Ariogalos miestas, Betygalos, Pagojukų ir Šiluvos seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė: Plokščių, Kriūkų, Lekėčių, Lukšių, Griškabūdžio, Barzdų, Žvirgždaičių, Sintautų, Kudirkos Naumiesčio, Slavikų ir Šakių seniūnijos,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė.

3. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

Palenkės vaivadija:

—	Augustavo apskritis: Augustavo savivaldybė ir Augustavo miestas, Novinkos, Plaskos, Štabino ir Barglavo savivaldybės,

—

Bielsko apskritis: Brankso savivaldybė ir Bransko miestas, Bockų, Rudkos, Vyškų savivaldybės, Palenkės Bielsko savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 19 (vedančio į šiaurę nuo Palenkės Bielsko miesto) brėžiamos linijos ir pratęsiamos rytine Palenkės Bielsko riba ir keliu Nr. 66 (vedančiu į pietus nuo Palenkės Bielsko miesto), Palenkės Bielsko miestas, Orlios savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 66,

—	Balstogės apskritis: Choroščiaus, Juchnovec Košcelnų, Suražo, Turošno Košcelnos, Tykocino, Lapų, Pošvientnės, Zavadų ir Dobžinevo Dužės savivaldybės,

—	Semiatičės apskritis: Drohičyno, Dziazkovicės, Grodzisko, Mileičycių ir Perlejevo savivaldybės,

—	Suvalkų apskritis: Rūtelės, Šipliškių, Suvalkų ir Račkų savivaldybės,

—	Sokolų apskritis: Suchovolios ir Korycino savivaldybės,

—	Hainuvkos apskritis: Kleščelių ir Čeremchos savivaldybių dalys į vakarus nuo kelio Nr. 66,

—	Lomžos apskritis,

—	Bialystoko miestas-apskritis,

—	Lomžos miestas-apskritis,

—	Suvalkų miestas-apskritis,

—	Monkų apskritis,

—	Seinų apskritis,

—	Mazovijos Vysokio apskritis,

—	Zambrovo apskritis.

Mazovijos vaivadija:

—	Sokoluvo apskritis: Ceranuvo, Jablona Lackos, Sterdyno ir Repkų savivaldybės,

—	Sedlcių apskritis: Korčevo, Pšesmykų ir Paprotnios savivaldybės,

—	Ostrolenkos apskritis: Žekunio, Trošyno, Červino ir Govorovo savivaldybės,

—	Losicių apskritis,

—	Ostruvo apskritis.

Liublino vaivadija:

—	Vlodavos apskritis: Hanos savivaldybė,

—	Bialos apskritis: Konstantynuvo, Palenkės Januvo, Palenkės Lesnos, Rokitno, Palenkės Bialos, Zalesio savivaldybių, Terespolio savivaldybės su Terespolio miestu, Piščaco, Kodenio, Tučnos, Slavatyčių ir Sosnuvkos savivaldybės,

—	Palenkės Bialos apskritis.

II DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Kalastės miestas,

—	Rakverės miestas,

—	Tartu miestas,

—	Viljandžio miestas,

—	Harjumos apskritis (išskyrus Kūsalu savivaldybės dalį į pietus nuo kelio Nr. 1 (E20), Aegvydu ir Anijos savivaldybes),

—	Rytų Virumos apskritis,

—	Lenemos apskritis,

—	Pernumos apskritis,

—	Pelvamos apskritis,

—	Raplamos apskritis,

—	Kūsalu savivaldybės dalis į šiaurę nuo kelio Nr. 1 (E20),

—	Persčio savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 24126,

—	Sūre Janio savivaldybės dalis į vakarus nuo kelio Nr. 49,

—	Tamsalu savivaldybės dalis į šiaurės rytus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Tartu savivaldybės dalis į rytus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—

Vyratsio savivaldybės dalis į vakarus nuo linijos, nubrėžtos vakarine kelio Nr. 92 dalimi iki sankirtos su keliu Nr. 155, tada keliu Nr. 155 iki sankirtos su keliu Nr. 24156, tada keliu Nr. 24156 iki jo sankirtos su Verilaskės upe, tada Verilaskės upe, kol pasiekiama pietinė Vyratsio savivaldybės riba,

—	Abjos savivaldybė,

—	Alatskivio savivaldybė,

—	Avandusės savivaldybė,

—	Haslavos savivaldybė,

—	Haljalos savivaldybė,

—	Halistės savivaldybė,

—	Kambjos savivaldybė,

—	Karksio savivaldybė,

—	Kongos savivaldybė,

—	Kepu savivaldybė,

—	Laekverės savivaldybė,

—	Lūnjos savivaldybė,

—	Meksos savivaldybė,

—	Merjamos savivaldybė,

—	Mėksio savivaldybė,

—	Peipsierės savivaldybė,

—	Pyrisarės savivaldybė,

—	Regaverės savivaldybė,

—	Rakverės savivaldybė,

—	Saksio savivaldybė,

—	Semeru savivaldybė,

—	Varos savivaldybė,

—	Vihulos savivaldybė,

—	Venu savivaldybė.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Balvų savivaldybė: Vyksnos, Bėrzkalnės, Vectilžos, Lazdulejos, Briežuciemo, Tilžės, Bėrzpilio ir Krišjanių valsčiai,

—	Bauskės savivaldybė: Mežuotnės, Cuodės, Davinių ir Vecsaulės valsčiai,

—	Duobelės savivaldybė: Jaunbėrzės valsčiaus dalis į rytus nuo kelio Nr. P98,

—	Gulbenės savivaldybė: Lejasciemo, Lizumo, Rankos, Druvienos, Tirzos ir Lygo valsčiai,

—	Jelgavos savivaldybė: Kalnciemo, Lyvbėrzės ir Valgundės valsčiai,

—	Kandavos savivaldybė: Cėrės, Kandavos, Zemytės ir Zantės valsčiai, Kandavos miestas,

—	Limbažių savivaldybė: Skultės, Vidrižių, Limbažių ir Umurgos valsčiai,

—	Rugajų savivaldybė: Ladzukalno valsčius,

—	Salacgryvos savivaldybė: Liepupės valsčius,

—	Talsų savivaldybė: Kiūlciemo, Balgalės, Vandzenės, Laucienės, Virbų ir Strazdės valsčiai,

—	Adažių savivaldybė,

—	Aizkrauklės savivaldybė,

—	Aknystos savivaldybė,

—	Alūksnės savivaldybė,

—	Amatos savivaldybė,

—	Apės savivaldybė,

—	Babytės savivaldybė,

—	Balduonės savivaldybė,

—	Baltinavos savivaldybė,

—	Carnikavos savivaldybė,

—	Cėsių savivaldybė,

—	Cesvainės savivaldybė,

—	Engurės savivaldybė,

—	Ėrglių savivaldybė,

—	Garkalnės savivaldybė,

—	Iecavos savivaldybė,

—	Ikškilės savivaldybė,

—	Alūkstos savivaldybė,

—	Inčukalno savivaldybė,

—	Jaunjelgavos savivaldybė,

—	Jaunpiebalgos savivaldybė,

—	Jekabpilio savivaldybė,

—	Kegumo savivaldybė,

—	Kekavos savivaldybė,

—	Kuocėnų savivaldybė,

—	Kuoknesės savivaldybė,

—	Krimuldos savivaldybė,

—	Krustpilio savivaldybė,

—	Lielvardės savivaldybė,

—	Lygatnės savivaldybė,

—	Lyvanų savivaldybė,

—	Lubanos savivaldybė,

—	Madonos savivaldybė,

—	Malpilio savivaldybė,

—	Marupės savivaldybė,

—	Mėrsrago savivaldybė,

—	Neretos savivaldybė,

—	Uogrės savivaldybė,

—	Uolainės savivaldybė,

—	Uozuolniekų savivaldybė,

—	Pargaujos savivaldybė,

—	Pliavinių savivaldybė,

—	Priekulių savivaldybė,

—	Raunos savivaldybė,

—	Ruopažių savivaldybė,

—	Salos savivaldybė,

—	Salaspilio savivaldybė,

—	Saulkrastų savivaldybė,

—	Sėjos savivaldybė,

—	Siguldos savivaldybė,

—	Skryverių savivaldybė,

—	Smiltenės savivaldybė,

—	Tukumo savivaldybė,

—	Varaklianų savivaldybė,

—	Vecpiebalgos savivaldybė,

—	Vecumniekų savivaldybė,

—	Viesytės savivaldybė,

—	Viliakos savivaldybė,

—	Limbažių miestas,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Jekabpilis,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Valmiera.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Anykščių rajono savivaldybė: Kavarsko ir Kurklių seniūnijos ir Anykščių dalis į pietvakarius nuo kelių Nr. 121 ir Nr. 119,

—	Jonavos rajono savivaldybė: Šilų ir Bukonių seniūnijos ir Žeimių seniūnijos Biliuškių, Drobiškių, Normainių II, Normainėlių, Juškonių, Pauliukų, Mitėniškių, Zofijaukos ir Naujokų kaimai,

—	Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Babtų, Batniavos, Čekiškės, Domeikavos, Ežerėlio, Garliavos, Garliavos apylinkių, Kačerginės, Kulautuvos, Linksmakalnio, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Užliedžių, Vilkijos, Vilkijos apylinkių ir Zapyškio seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Josvainių, Pernaravos, Krakių, Dotnuvos, Gudžiūnų, Surviliškio, Vilainių, Truskavos, Šėtos ir Kėdainių miesto seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Karsakiškio, Naujamiesčio, Paįstrio, Panevėžio, Ramygalos, Smilgių, Upytės, Vadoklių bei Velžio seniūnijos ir Krekenavos seniūnijos dalis į rytus nuo Nevėžio upės,

—	Prienų rajono savivaldybė: Veiverių, Šilavoto, Naujosios Ūtos, Balbieriškio, Ašmintos, Išlaužo ir Pakuonio seniūnijos,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė: Jašiūnų, Turgelių, Akmenynės, Šalčininkų, Gerviškių, Butrimonių, Eišiškių, Poškonių ir Dieveniškių seniūnijos,

—	Varėnos rajono savivaldybė: Kaniavos, Marcinkonių ir Merkinės seniūnijos,

—

Vilniaus rajono savivaldybė: Sudervės ir Dūkštų seniūnijų dalys į šiaurės rytus nuo kelio Nr. 171, Maišiagalos, Zujūnų, Avižienių, Riešės, Paberžės, Nemenčinės, Nemenčinės miesto, Sužionių, Buivydžių, Bezdonių, Lavoriškių, Mickūnų, Šatrininkų, Kalvelių, Nemėžių, Rudaminos, Rūkainių, Medininkų, Marijampolio, Pagirių ir Juodšilių seniūnijos,

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė: Sudeikių, Utenos, Utenos miesto, Kuktiškių, Daugailių, Tauragnų ir Saldutiškio seniūnijos,

—	Alytaus miesto savivaldybė: Pivašiūnų, Punios, Daugų, Alovės, Nemunaičio, Raitininkų, Miroslavo, Krokialaukio, Simno ir Alytaus seniūnijos,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Prienų miesto savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė,

—	Birštono savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

Palenkės vaivadija:

—	Balstogės apskritis: Balstogės Čarnos, Grudeko, Michalovo, Supraslės, Vasilkuvo ir Zabluduvo savivaldybės,

—	Sokulkos apskritis: Dambravos, Januvo, Krynkų, Kuznicos, Novy Dvuro, Sidros, Sokulkos ir Šudzialovo savivaldybės,

—	Augustavo apskritis: Lipsko savivaldybė,

—	Hainuvkos apskritis: Dubiče Cerkevnė savivaldybė, Kleščelių ir Čeremchos savivaldybių dalys į rytus nuo kelio Nr. 66,

—

Bielsko apskritis: Palenkės Bielsko savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 19 (vedančio į šiaurę nuo Palenkės Bielsko miesto) brėžiamos linijos ir pratęsiamos rytine Palenkės Bielsko riba ir keliu Nr. 66 (vedančiu į pietus nuo Palenkės Bielsko miesto), Orlios savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 66.

III DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Elvos miestas,

—	Vehmos miestas,

—	Jegevamos apskritis,

—	Jervamos apskritis,

—	Valgamos apskritis,

—	Verumos apskritis,

—	Kūsalu savivaldybės dalis į pietus nuo kelio Nr. 1 (E20),

—	Persčio savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 24126,

—	Sūre Janio savivaldybės dalis į rytus nuo kelio Nr. 49,

—	Tamsalu savivaldybės dalis į pietvakarius nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Tartu savivaldybės dalis į vakarus nuo geležinkelio ruožo Talinas–Tartu,

—	Vyratsio savivaldybės dalis į rytus nuo linijos, nubrėžtos vakarine kelio Nr. 92 dalimi iki sankirtos su keliu Nr. 155, tada keliu Nr. 155 iki sankirtos su keliu Nr. 24156, tada keliu Nr. 24156 iki sankirtos su Verilaskės upe, tada Verilaskės upe, kol ji pasiekia pietinę Vyratsio savivaldybės ribą,

—	Aegvydu savivaldybė,

—	Anijos savivaldybė,

—	Kadrinos savivaldybė,

—	Kolga Janio savivaldybė,

—	Kongutos savivaldybė,

—	Keo savivaldybė,

—	Laevos savivaldybė,

—	Neo savivaldybė,

—	Paistu savivaldybė,

—	Puhjos savivaldybė,

—	Rakės savivaldybė,

—	Ranu savivaldybė,

—	Rengu savivaldybė,

—	Sarepėdžio savivaldybė,

—	Tapos savivaldybė,

—	Tehtverės savivaldybė,

—	Tarvastu savivaldybė,

—	Ilenurmės savivaldybė,

—	Veike Marjos savivaldybė.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Balvų savivaldybė: Kubulių ir Balvų valsčiai,

—	Gulbenės savivaldybė: Beliavos, Galgauskos, Jaungulbenės, Daukstų, Stradų, Litenės ir Stamerienos valsčiai,

—	Limbažių savivaldybė: Vilkenės, Palės ir Katvarų valsčiai,

—	Rugajų savivaldybė: Rugajų valsčius,

—	Salacgryvos savivaldybė: Ainažių ir Salacgryvos valsčiai,

—	Agluonos savivaldybė,

—	Aluojos savivaldybė,

—	Beverynos savivaldybė,

—	Burtniekų savivaldybė,

—	Ciblos savivaldybė,

—	Dagdos savivaldybė,

—	Daugpilio savivaldybė,

—	Karsavos savivaldybė,

—	Kraslavos savivaldybė,

—	Ludzos savivaldybė,

—	Mazsalacos savivaldybė,

—	Naukšėnų savivaldybė,

—	Preilių savivaldybė,

—	Rėzeknės savivaldybė,

—	Riebinių savivaldybė,

—	Rūjienos savivaldybė,

—	Strenčių savivaldybė,

—	Valkos savivaldybė,

—	Varkavos savivaldybė,

—	Vilianų savivaldybė,

—	Zilupės savivaldybė,

—	Ainažių miestas,

—	Salacgryvos miestas,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Daugpilis,

—	Respublikinio pavaldumo miestas Rėzeknė.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Anykščių rajono savivaldybė: Debeikių, Skiemonių, Viešintų, Andrioniškio, Svėdasų, Troškūnų, Traupio seniūnijos ir Anykščių seniūnijos dalis į šiaurės rytus nuo kelių Nr. 121 ir Nr. 119,

—	Alytaus rajono savivaldybė: Butrimonių seniūnija,

—

Jonavos rajono savivaldybė: Upninkų, Ruklos, Dumsių, Užusalių, Kulvos seniūnijos ir Žeimių seniūnijos Aklių, Akmenių, Barsukinės, Blauzdžių, Girelių, Jagėlavos, Juljanavos, Kuigalių, Liepkalnių, Martyniškių, Milašiškių, Mimalių, Naujasodžio, Normainių I, Paduobių, Palankesių, Pamelnytėlės, Pėdžių, Skrynių, Svalkenių, Terespolio, Varpėnų kaimai, Žeimių geležinkelio stoties gyvenvietė, Žieveliškių kaimas ir Žeimių miestelis,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybė: Vandžiogalos, Lapių, Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos,

—	Kėdainių rajono savivaldybė: Pelėdnagių seniūnija,

—	Prienų rajono savivaldybė: Jiezno ir Stakliškių seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Miežiškių ir Raguvos seniūnijos,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė: Baltosios Vokės, Pabarės, Dainavos ir Kalesninkų seniūnijos,

—	Varėnos rajono savivaldybė: Valkininkų, Jakėnų, Matuizų, Varėnos ir Vydenių seniūnijos,

—	Vilniaus rajono savivaldybė: Sudervės ir Dūkštų seniūnijos dalys į pietvakarius nuo kelio Nr. 171,

—	Utenos rajono savivaldybė: Užpalių, Vyžuonų ir Leliūnų seniūnijos,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Jonavos miesto savivaldybė,

—	Kaišiadorių miesto savivaldybė,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

—	Hainuvkos apskritis: Čyžų ir Bialovežos savivaldybės, Hainuvkos savivaldybė ir Hainuvkos miestas, Narevo ir Narevkos savivaldybės,

—	Semiatičės apskritis: Melniko, Nužec Stacjos savivaldybės, Semiatičės savivaldybė su Semiatičės miestu.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	visos Sardinijos sritys.“

12.8.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/53

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/1374

2016 m. liepos 27 d.

dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

Europos Sąjunga grindžiama bendromis vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, įskaitant teisinės valstybės principų laikymąsi. Komisija ne tik užtikrina, kad būtų laikomasi ES teisės, bet ir kartu su Europos Parlamentu, valstybėmis narėmis ir Taryba yra atsakinga už Sąjungos bendrų vertybių puoselėjimą;

(2)

dėl šios priežasties Komisija, atsižvelgdama į savo įsipareigojimus pagal Sutartis, 2014 m. kovo 11 d. priėmė komunikatą „Naujos ES priemonės teisinei valstybei stiprinti“ (1). Šiame komunikate dėl priemonių teisinei valstybei stiprinti nustatyta, kaip Komisija reaguos, jei bus aiškių ženklų, kad Sąjungos valstybėje narėje kyla grėsmė teisinei valstybei, ir paaiškinami teisinės valstybės principai;

(3)	teisinės valstybės priemonės padeda vesti Komisijos ir atitinkamos valstybės narės dialogą, siekiant išvengti, kad sisteminės grėsmės teisinei valstybei nepaaštrėtų;

(4)

šio dialogo tikslas – sudaryti Komisijai galimybę rasti sprendimą su atitinkama valstybe nare, kad neiškiltų sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams, kuri galėtų sukelti „aiškų šiurkštų pažeidimo pavojų“, dėl kurio prireiktų taikyti Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnyje numatytą procedūrą. Kai yra aiškių požymių, kad teisinės valstybės principams kurioje nors valstybėje narėje iškilo sisteminė grėsmė, Komisija gali pradėti dialogą su ta valstybe nare, remdamasi teisinės valstybės stiprinimo priemonėmis;

(5)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje, taip pat Europos Tarybos parengtuose dokumentuose, grindžiamuose Europos demokratijos per teisę komisijos (Venecijos komisija) praktine patirtimi, pateikiamas nebaigtinis šių principų sąrašas ir taip apibrėžiama pagrindinė teisinės valstybės, kaip bendros Sąjungos vertybės pagal Europos Sąjungos sutarties (ESS) 2 straipsnį, reikšmė. Prie šių principų priskiriami teisėtumas, kuris reiškia skaidrų, atskaitingą, demokratinį ir pliuralistinį teisės aktų priėmimo procesą; teisinis tikrumas; vykdomosios valdžios galių savavališkumo draudimas; nepriklausomi ir nešališki teismai; veiksminga teisminė peržiūra, įskaitant pagarbą pagrindinėms teisėms ir lygybė prieš įstatymą (2). Valstybės institucijos ne tik turi laikytis šių principų ir vertybių, bet ir turi lojalaus bendradarbiavimo pareigą;

(6)

priemonės turėtų būti naudojamos tais atvejais, kai kurios nors valstybės narės valdžios institucijos imasi priemonių arba toleruoja situacijas, kurios, tikėtina, sistemiškai ir neigiamai paveiks teisinės valstybės principams apsaugoti nacionaliniu lygmeniu įsteigtų institucijų ir sukurtų apsaugos mechanizmų vientisumą, stabilumą ar tinkamą veikimą (3). Tikslas – šalinti sisteminio pobūdžio grėsmes teisinei valstybei (4). Turi būti iškilusi grėsmė politinei, institucinei ir (arba) teisinei valstybės narės tvarkai, jos konstitucinei struktūrai, valdžių padalijimui, teisminių institucijų nepriklausomumui ar nešališkumui ar jos teisminės peržiūros, įskaitant konstitucinį teisingumą, kai jis egzistuoja, sistemai (5). Priemonės turėtų būti naudojamos tada, kai nacionalinės teisinės valstybės apsaugos priemonės pasirodys nepajėgios veiksmingai pašalinti tų grėsmių;

(7)

teisinės valstybės priemonės susideda iš trijų etapų. Pirmajame etape („Komisijos vertinimas“) Komisija renka ir nagrinėja visą svarbią informaciją ir vertina, ar yra aiškių sisteminės grėsmės teisinei valstybei požymių. Jeigu atlikusi šį preliminarų vertinimą Komisija manys, kad esama sisteminės grėsmės teisinei valstybei, ji inicijuos dialogą su atitinkama valstybe nare, nusiųsdama jai savo nuomonę dėl teisinės valstybės, pagrįsdama savo susirūpinimą ir suteikdama atitinkamai valstybei narei galimybę atsakyti. Ši nuomonė gali būti suformuota po susirašinėjimo ir susitikimų su atitinkamomis institucijomis, o po jos gali būti bendraujama toliau. Antrajame etape („Komisijos rekomendacija“), jei klausimas tinkamai neišspręstas, Komisija gali priimti valstybei narei skirtą rekomendaciją dėl teisinės valstybės. Tokiu atveju Komisija nurodo savo susirūpinimo priežastis ir rekomenduoja, kad valstybė narė per nustatytą terminą išspręstų nustatytas problemas ir informuotų Komisiją apie šiuo atžvilgiu atliktus veiksmus. Trečiajame etape („Komisijos rekomendacijos įgyvendinimas“) Komisija stebi, kaip valstybė narė įgyvendina rekomendaciją. Visas procesas yra paremtas nuolatiniu Komisijos ir atitinkamos valstybės narės dialogu. Jei per nustatytą terminą nesiimama tinkamų tolesnių veiksmų, galima taikyti EES 7 straipsnyje numatytą procedūrą; šią procedūrą galima pradėti gavus pagrįstą trečdalio valstybių narių, Europos Parlamento arba Komisijos pasiūlymą;

(8)	2015 m. lapkričio mėn. Komisija sužinojo apie Lenkijoje vykstantį ginčą visų pirma dėl Konstitucinio Teismo sudėties, taip pat dėl jo dabartinio pirmininko ir pirmininko pavaduotojo įgaliojimų mažinimo. Konstitucinis Teismas priėmė du sprendimus šiuo klausimu (2015 m. gruodžio 3 ir 9 d.);

(9)	2015 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Konstitucinio Teismo įstatymas, susijęs su Teismo darbu ir teisėjų nepriklausomumu (6);

(10)

Lenkijos Vyriausybei skirtu 2015 m. gruodžio 23 d. raštu (7) Komisija paprašė ją informuoti apie konstitucinę padėtį Lenkijoje, įskaitant veiksmus, kurių Lenkijos valdžios institucijos numato imtis dėl pirmiau minėtų dviejų Konstitucinio Teismo sprendimų. Dėl 2015 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo įstatymu padarytų pakeitimų Komisija pareiškė, kad ji tikisi, kad šis įstatymas nebus galutinai priimtas arba bent neįsigalios, kol visi klausimai, susiję su šio įstatymo poveikiu Konstitucinio Teismo nepriklausomumui ir darbui bus iki galo tinkamai įvertinti. Komisija taip pat rekomendavo Lenkijos valdžios institucijoms glaudžiai bendradarbiauti su Europos Tarybos Venecijos komisija;

(11)	2015 m. gruodžio 23 d. Lenkijos Vyriausybė paprašė Venecijos komisijos pateikti nuomonę dėl 2015 m. gruodžio 22 d. priimto įstatymo. Tačiau Lenkijos Parlamentas nelaukė šios nuomonės ir ėmėsi tolesnių veiksmų; įstatymas buvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje ir įsigaliojo 2015 m. gruodžio 28 d.;

(12)

2015 m. gruodžio 30 d. Komisija išsiuntė Lenkijos Vyriausybei raštą (8), kad gautų papildomos informacijos apie siūlomas Lenkijos valstybinių transliuotojų valdymo reformas. 2015 m. gruodžio 31 d. Lenkijos Senatas priėmė smulkiosios žiniasklaidos įstatymą, susijusį su Lenkijos valstybinės televizijos transliuotojo ir valstybinio radijo transliuotojo valdymo ir stebėtojų tarybomis. 2016 m. sausio 7 d. Komisija gavo Lenkijos Vyriausybės atsakymą (9) dėl rašto dėl žiniasklaidos įstatymo, kuriame neigė bet kokį neigiamą poveikį žiniasklaidos pliuralizmui. Sausio 11 d. Komisija gavo Lenkijos Vyriausybės atsakymą dėl Konstitucinio Teismo reformos (10). Šie atsakymai neišsprendė esamų susirūpinimą keliančių klausimų;

(13)

2016 m. sausio 13 d. Komisijos narių kolegija surengė pirmuosius politinius debatus, kad įvertintų padėtį Lenkijoje. Komisija nusprendė išnagrinėti padėtį, remdamasi teisinės valstybės priemonių sistema, ir įgaliojo pirmąjį pirmininko pavaduotoją F. Timmermansą pradėti dialogą su Lenkijos Respublikos institucijomis, kad išsiaiškintų esamas problemas ir nustatytų galimus sprendimus. Tą pačią dieną Komisija išsiuntė raštą Lenkijos Vyriausybei (11), kuriame informavo Vyriausybę, kad ji nagrinėja padėtį pagal teisinės valstybės priemonių sistemą ir nori pradėti dialogą su Lenkijos Respublikos institucijomis, kad išsiaiškintų esamas problemas ir nustatytų galimus sprendimus. 2016 m. sausio 19 d. Komisija išsiuntė Lenkijos Vyriausybei raštą (12), kuriame pasiūlė pasidalyti patirtimi ir aptarti su naujuoju žiniasklaidos įstatymu susijusius klausimus;

(14)

2016 m. sausio 19 d. Lenkijos Vyriausybė išsiuntė Komisijai raštą (13), kuriame išdėstė savo nuomonę dėl ginčo, susijusio su teisėjų skyrimu, ir, be kita ko, nurodė su teisėjų skyrimu susijusią konstitucinę tradiciją. Lenkijos Vyriausybė nurodė įvairų teigiamą poveikį, kurį, manoma, turi iš dalies pakeistas Konstitucinio Teismo įstatymas;

(15)	tą pačią dieną Europos Parlamentas surengė plenarinį posėdį dėl padėties Lenkijoje;

(16)

2016 m. vasario 1 d. Komisija išsiuntė Lenkijos Vyriausybei raštą (14), kuriame pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo sprendimai dėl teisėjų skyrimo iki šiol neįgyvendinti. Rašte Komisija taip pat pabrėžė, kad reikia toliau išnagrinėti Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimus, visų pirma bendrą įvairių pakeitimų poveikį, ir paprašė išsamesnio paaiškinimo. Rašte taip pat prašoma pateikti informacijos apie kitus neseniai priimtus teisės aktus, visų pirma apie naująjį Valstybės tarnybos įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai, taip pat apie Prokuratūros įstatymą ir numatytas teisėkūros reformas, pirmiausia tolesnes žiniasklaidos teisės aktų reformas;

(17)

2016 m. vasario 29 d. Lenkijos Vyriausybė išsiuntė Komisijai raštą (15), kuriame išsamiau paaiškino Konstitucinio Teismo pirmininko įgaliojimus. Rašte paaiškinta, kad 2015 m. gruodžio 9 d. Teismo sprendime konstatuojama, kad pakeitimo įstatymo laikinosios nuostatos, pagal kurias numatyta nutraukti pirmininko įgaliojimus, paskelbtos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir neteko teisinės galios. Todėl dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas toliau vykdys savo įgaliojimus pagal senojo teisės akto nuostatas iki 2016 m. gruodžio 19 d., kai baigs galioti jo įgaliojimai. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad kito pirmininko kadencija bus trejais metais ilgesnė. Rašte taip pat paprašyta Komisijos paaiškinti, ką ji turėjo omenyje teigdama, kad privalomi ir galutiniai Konstitucinio Teismo sprendimai iki šiol neįgyvendinti, taip pat paaiškinti, kodėl, pasak Komisijos, rezoliucijos dėl trijų Konstitucinio Teismo teisėjų išrinkimo 2015 m. gruodžio 2 d. prieštarauja vėlesniam Teismo sprendimui;

(18)

2016 m. kovo 3 d. Komisija išsiuntė Lenkijos Vyriausybei raštą (16), kuriame, atsižvelgdama į Lenkijos Vyriausybės 2016 m. vasario 29 d. raštą, paaiškino teisėjų skyrimo klausimą. Dėl Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimo rašte pažymima, kad, remiantis preliminariu vertinimu, dėl tam tikrų pakeitimų, tiek atskirų, tiek bendrų, pasunkėja sąlygos, kuriomis Konstitucinis Teismas gali peržiūrėti naujai priimtų teisės aktų atitikimą Konstitucijai, ir paprašė išsamiau paaiškinti šį klausimą. Rašte taip pat prašoma pateikti informacijos apie kitus neseniai priimtus teisės aktus ir tolesnes numatytas teisėkūros reformas;

(19)	2016 m. kovo 9 d. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Iki šiol šis sprendimas nebuvo paskelbtas Vyriausybės oficialiajame leidinyje, o tai reiškia, kad jis neturi teisinės galios;

(20)

2016 m. kovo 11 d. Venecijos komisija priėmė nuomonę dėl 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimų (17). Kiek tai susiję su teisėjų skyrimu, nuomonėje Lenkijos parlamentas raginamas, remiantis teisinės valstybės principais, rasti sprendimą, kuriuo būtų atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo sprendimus. Venecijos komisija taip pat, be kita ko, manė, kad dėl didelio dalyvių kvorumo, dviejų trečdalių daugumos priimant sprendimus reikalavimo ir griežtos taisyklės, dėl kurios neįmanoma spręsti skubių bylų, ypač, kai visa tai kartu darytų poveikį, Konstitucinis Teismas būtų neveiksmingas. Galiausiai ji manė, kad atsisakymas paskelbti 2016 m. kovo 9 d. sprendimą dar labiau padidins konstitucinę krizę Lenkijoje;

(21)

2016 m. kovo 21 d. Lenkijos Vyriausybė išsiuntė Komisijai raštą, kuriuo pakvietė pirmąjį pirmininko pavaduotoją F. Timmermansą į posėdį Lenkijoje, kad jis įvertintų iki šiol vykdytą Lenkijos Vyriausybės ir Komisijos dialogą ir nustatytų, kaip jį toliau tęsti nešališkai, remiantis įrodymais ir bendradarbiaujant;

(22)

2016 m. kovo 31 d. Lenkijos Vyriausybė išsiuntė Komisijai naujausią informaciją ir teisinį vertinimą dėl ginčo, susijusio su Lenkijos Konstituciniu Teismu. 2016 m. balandžio 5 d. Varšuvoje įvyko pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso ir Lenkijos užsienio reikalų ministro, teisingumo ministro ir Ministro Pirmininko pavaduotojo susitikimai, taip pat susitikimai su Konstitucinio Teismo pirmininku ir pirmininko pavaduotoju. Po šių susitikimų taip pat įvyko keletas Lenkijos Vyriausybės, kuriai atstovavo Teisingumo ministerija, ir Komisijos susitikimų;

(23)	po 2016 m. kovo 9 d. sprendimo priėmimo Konstitucinis Teismas atnaujino bylų nagrinėjimą. Lenkijos Vyriausybė šiame procese nedalyvavo ir nuo 2016 m. kovo 9 d. priimti Konstitucinio Teismo sprendimai iki šiol nėra paskelbti Vyriausybės oficialiajame leidinyje (18);

(24)

2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Lenkijoje, kurioje, be kita ko, ragino Lenkijos Vyriausybę nedelsiant gerbti, paskelbti ir visapusiškai įgyvendinti 2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimą ir įgyvendinti 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. sprendimus, taip pat ragino Lenkijos Vyriausybę įgyvendinti visas Venecijos komisijos rekomendacijas;

(25)	2016 m. balandžio 20 d. įvyko Komisijos ir ES aukščiausiųjų teismų pirmininkų tinklo bei Europos Konstitucinių Teismų konferencijos atstovų susitikimas, kuriame aptarta padėtis Lenkijoje;

(26)	2016 m. balandžio 26 d. Lenkijos Aukščiausiojo Teismo Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria patvirtinama, kad Konstitucinio Teismo sprendimai galioja, net jei Lenkijos Vyriausybė atsisako juos paskelbti Oficialiajame leidinyje;

(27)

2016 m. balandžio 29 d. Lenkijos Respublikos Seimo narių grupė pateikė Seimui teisės akto pasiūlymą dėl naujo Konstitucinio Teismo įstatymo, kuris pakeistų dabartinį įstatymą. Pasiūlyme yra keletas nuostatų, kurias jau buvo sukritikavusi Venecijos komisija 2016 m. kovo 11 d. nuomonėje ir kurias Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 9 d. sprendime paskelbė prieštaraujančiomis Konstitucijai. Tai apėmė nuostatas, susijusias su reikalavimu, kad sprendimai dėl „abstrakčiosios“ konstitucinės naujai priimtų įstatymų peržiūros būtų priimami dviejų trečdalių balsų dauguma. Balandžio mėn. Seime sudaryta ekspertų grupė, kuri turėjo padėti parengti naują Konstitucinio Teismo įstatymą;

(28)

2016 m. gegužės 24 d. pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas Varšuvoje susitiko su Lenkijos Ministru Pirmininku, Konstitucinio Teismo pirmininku ir pirmininko pavaduotoju, ombudsmenu, Varšuvos miesto meru ir Seimo opozicinių partijų nariais. 2016 m. gegužės 26 d. pirmasis Komisijos pirmininko pavaduotojas F. Timmermansas Briuselyje susitiko su Lenkijos Ministro Pirmininko pavaduotoju. Vėliau Komisija ir Lenkijos Vyriausybė keitėsi papildoma informacija ir rengė tarpusavio susitikimus;

(29)

vis dėlto, nors Komisijos ir Lenkijos Vyriausybės bendravo išsamiai ir konstruktyviai, jos nesugebėjo išspręsti Komisijai susirūpinimą keliančių klausimų. 2016 m. birželio 1 d. Komisija priėmė nuomonę dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje. Atsižvelgdama į dialogą su Lenkijos vadžios institucijomis, kuris vyko nuo sausio 13 d., Komisija manė, kad būtina toje nuomonėje oficialiai įvertinti dabartinę padėtį. Nuomonėje nurodyti Komisijai susirūpinimą keliantys klausimai ir daugiausia dėmesio skirta vykstančiam dialogui su Lenkijos valdžios institucijomis siekiant rasti sprendimą;

(30)

2016 m. birželio 24 d. Lenkijos Vyriausybė raštu pranešė Komisijai, kad gavo birželio 1 d. Komisijos nuomonę dėl teisinės valstybės (19). Raštu Komisija informuota apie esamą Parlamento darbo Lenkijoje padėtį, įskaitant naują Konstitucinio Teismo įstatymą, ir jame išreikštas įsitikinimas, kad Parlamento vykdomas darbas yra tinkamas būdas konstruktyviam sprendimui pasiekti. Komisijos ir Lenkijos Vyriausybės dialogas vyko toliau;

(31)

2016 m. liepos 22 d. Seimas priėmė naują Konstitucinio Teismo įstatymą, kuriuo pakeičiamas 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymas. Pirmasis svarstymas vyko 2016 m. birželio 10 d., antrasis prasidėjo 2016 m. liepos 5 d., o trečiasis užbaigtas liepos 7 d. 2016 m. liepos 21 d. Senatas priėmė pakeitimus. 2016 m. liepos 22 d. Seimas priėmė įstatymą su Senato padarytais pakeitimais. Prieš įstatymui įsigaliojant jį privalo pasirašyti Respublikos prezidentas ir jis turi būti paskelbtas Oficialiajame leidinyje. Komisija įvairiais teisėkūros proceso etapais pateikė pastabų ir aptarė įstatymo projekto turinį su Lenkijos valdžios institucijomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Lenkija turėtų tinkamai atsižvelgti į toliau pateiktą Komisijos analizę ir imtis šios rekomendacijos 6 skirsnyje išdėstytų priemonių, kad nustatytos problemos būtų išspręstos per nustatytą laikotarpį.

1. REKOMENDACIJOS APIMTIS

Šioje rekomendacijoje išdėstyti Komisijai susirūpinimą keliantys klausimai dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje ir pateiktos rekomendacijos Lenkijos valdžios institucijoms, kaip išspręsti šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su:

1)	Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimu ir 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimų, susijusių su šiuo klausimu, nevykdymu;

2)	2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimo ir nuo 2016 m. kovo 9 d. priimtų Konstitucinio Teismo sprendimų nepaskelbimu Oficialiajame leidinyje ir jų neįgyvendinimu;

3)	veiksmingu Konstitucinio Teismo darbu ir naujų teisės aktų konstitucinės peržiūros veiksmingumu, visų pirma atsižvelgiant į 2016 m. liepos 22 d. Seimo priimtą Konstitucinio Teismo įstatymą.

2. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ SKYRIMAS

Prieš 2015 m. spalio 25 d. visuotinius Seimo rinkimus kadenciją baigiantys Seimo nariai pasiūlė penkis asmenis Respublikos Prezidentui paskirti Konstitucinio Teismo teisėjais. Trys teisėjai užimtų vietas, atsilaisvinusias per darbą baigiančio Seimo kadenciją, o du užimtų vietas, atsilaisvinusias per 2015 m. lapkričio 12 d. darbą pradėjusio naujo Seimo kadenciją.

2015 m. lapkričio 19 d. Seimas skubos tvarka iš dalies pakeitė Konstitucinio Teismo įstatymą ir nustatė galimybę panaikinti ankstesnės kadencijos Seimo iškeltas teisėjų kandidatūras ir paskirti penkis naujus teisėjus. 2015 m. lapkričio 25 d. Seimas priėmė pasiūlymą panaikinti penkias ankstesnės kadencijos Seimo iškeltas kandidatūras ir gruodžio 2 d. paskyrė penkis naujus teisėjus.

Dėl ankstesnės ir dabartinės kadencijos Seimo sprendimų buvo sušauktas Konstitucinis Teismas. Atitinkamai Teismas priėmė du sprendimus: 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d.

Gruodžio 3 d. sprendime (20) Konstitucinis Teismas, be kita ko, nustatė, kad ankstesnės kadencijos Seimas turėjo teisę paskirti tris teisėjus, kurie pakeistų 2015 m. lapkričio 6 d. kadenciją baigiančius teisėjus. Be to, Teismas paaiškino, kad Seimas neturėjo teisės išrinkti dviejų teisėjų, kurie pakeistų gruodžio mėn. kadenciją baigiančius teisėjus. Sprendime taip pat aiškiai nurodyta Respublikos prezidento prievolė nedelsiant priimti Seimo išrinkto teisėjo priesaiką.

Gruodžio 9 d. (21) Konstitucinis Teismas, be kita ko, negaliojančiu paskelbė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis naujos kadencijos Seimas paskyrė tris teisėjus į 2015 m. lapkričio 6 d. atsilaisvinusias vietas, į kurias ankstesnės kadencijos Seimas jau buvo teisėtai paskyręs teisėjus.

Nepaisant šių sprendimų, ankstesnės kadencijos Seimo paskirti trys teisėjai nepradėjo eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigų ir Respublikos Prezidentas nepriėmė jų priesaikos. Tačiau Respublikos Prezidentas be tinkamo teisinio pagrindo priėmė naujos kadencijos Seimo paskirtų trijų teisėjų priesaiką.

Per tą laiką du naujos kadencijos Seimo išrinkti teisėjai, pakeitę du 2015 m. gruodžio mėn. kadenciją baigusius teisėjus, pradėjo eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas.

10.

2016 m. balandžio 28 d. Respublikos Prezidentas priėmė naujo Konstitucinio Teismo teisėjo, kurį Seimas paskyrė į anksčiau tą mėnesį atsilaisvinusią vietą, kad pakeistų kadenciją baigusį Konstitucinio Teismo teisėją, priesaiką.

11.

2016 m. liepos 22 d. Seimas priėmė naują Konstitucinio Teismo įstatymą. Šio įstatymo 90 straipsnyje teigiama, kad „[n]uo šio įstatymo įsigaliojimo Teismo pirmininkas į sprendimus bylose priimančių teisėjų kolegijas įtraukia Teismo teisėjus, prisiekusius Respublikos prezidentui, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo dar nepradėjusius eiti teisėjo pareigų, ir jiems skiria bylų“. Naujojo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje teigiama, kad „[p]risiekę teisėjai prisistato Teismui, kad pradėtų eiti pareigas, ir Teismo pirmininkas jiems skiria bylų bei sudaro sąlygas, kad jie galėtų eiti pareigas“.

12.

Komisija mano, kad privalomi ir galutiniai 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimai iki šiol neįgyvendinti, kiek tai susiję su teisėjų skyrimu. Pagal šiuos sprendimus Lenkijos valstybinės institucijos turi lojaliai bendradarbiauti, kad remdamosi teisinės valstybės principais užtikrintų, kad trys ankstesnės kadencijos Seimo paskirti teisėjai galėtų pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir kad trys teisėjai, kuriuos be tinkamo teisinio pagrindo paskyrė naujos kadencijos Seimas, šių pareigų eiti nepradėtų. Tai, kad šie sprendimai nebuvo įgyvendinti, kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi, nes galutinių teismo sprendimų laikymasis yra vienas esminių teisinės valstybės aspektų.

13.

Viename iš savo raštų Lenkijos Vyriausybė nurodė konstitucinę Lenkijos teisėjų skyrimo tradiciją, kuri pateisintų naujos kadencijos Seimo poziciją. Tačiau Komisija, kaip ir Venecijos komisija (22), pažymėjo, kad nacionalinę konstitucinę teisę ir tradiciją aiškina ir taiko Konstitucinis Teismas ir kad jis savo sprendimuose tokios tradicijos nenurodė. Gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas ankstesnės kadencijos Seimo trijų teisėjų paskyrimo į lapkričio 6 d. atsilaisvinusias vietas teisinis pagrindas, negalima panaikinti remiantis tariama konstitucine tradicija, kurios Teismas nepripažino.

14.

Be to, jei šie sprendimai lemtų tik prievolę Vyriausybei juos paskelbti, kaip nurodė Lenkijos valdžios institucijos, gruodžio 3 ir 9 d. sprendimai netektų bet kokios teisinės ir praktinės galios. Visų pirma, taip paneigiama Respublikos prezidento prievolė priimti atitinkamų teisėjų priesaiką; šią prievolę patvirtino Konstitucinis Teismas.

15.

Be to, Komisija pažymi, kad Venecijos komisija irgi mano, kad dabartinio konflikto dėl Konstitucinio Teismo sudėties sprendimas „turi būti pagrįstas prievole gerbti ir visapusiškai įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimus“ ir „todėl ragina visus valstybės organus, visų pirma Seimą, visapusiškai gerbti ir įgyvendinti sprendimus“ (23).

16.

Galiausiai, dėl 2016 m. liepos 22 d. priimto įstatymo dėl Konstitucinio Teismo Komisija pažymi, kad šis įstatymas nedera su gruodžio 3 ir 9 d. sprendimais. Pagal 90 straipsnį ir 6 straipsnio 7 dalį Konstitucinio Teismo pirmininkas turi skirti bylas visiems teisėjams, kurie yra prisiekę Respublikos Prezidentui, tačiau kaip teisėjai dar nepradėjo eiti pareigų. Atrodo, kad ši nuostata skirta trims teisėjams, kuriuos neteisėtai paskyrė naujos kadencijos Seimas 2015 m. gruodžio mėn. Tai reikštų, kad šie teisėjai gali eiti pareigas, užimdami atsilaisvinusias vietas, į kurias ankstesnės kadencijos Seimas jau buvo teisėtai paskyręs tris teisėjus. Todėl šios nuostatos prieštarauja 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimams ir Venecijos komisijos nuomonei.

17.

Apibendrinant, Komisija mano, kad Lenkijos valdžios institucijos turėtų gerbti ir visapusiškai įgyvendinti 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimus. Pagal šiuos sprendimus valstybinės institucijos turi lojaliai bendradarbiauti, kad remdamosi teisinės valstybės principais užtikrintų, kad trys ankstesnės kadencijos Seimo paskirti teisėjai galėtų pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas ir kad trys teisėjai, kuriuos be tinkamo teisinio pagrindo paskyrė naujos kadencijos Seimas, neužimtų teisėjų pareigybių, kadangi jie nėra tinkamai išrinkti. Atitinkamos 2016 m. liepos 22 d. priimto Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatos prieštarauja 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimams ir Venecijos komisijos nuomonei ir kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi.

3. 2016 M. KOVO 9 D. KONSTITUCINIO TEISMO SPRENDIMO IR NUO 2016 M. KOVO 9 D. PRIIMTŲ SPRENDIMŲ NEPASKELBIMAS IR NEĮGYVENDINIMAS

18.

2015 m. gruodžio 22 d. Seimas skubos tvarka iš dalies pakeitė Konstitucinio Teismo įstatymą (24). Pakeitimai yra išsamiau išdėstyti 4.1 skirsnyje. 2016 m. kovo 9 d. sprendime Konstitucinis Teismas paskelbė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas įstatymas, taip pat konkrečios jo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Lenkijos valdžios institucijos iki šiol nepaskelbė šio sprendimo Oficialiajame leidinyje. Lenkijos Vyriausybė ginčija Konstitucinio Teismo sprendimo teisėtumą, kadangi jis nesilaikė 2015 m. gruodžio 22 d. priimtame įstatyme numatytos tvarkos. Tokios pačios pozicijos Vyriausybė laikosi ir dėl Teismo sprendimų, priimtų po 2016 m. kovo 9 d.

19.

Komisija mano, kad 2016 m. kovo 9 d. sprendimas yra privalomas ir jo turi būti laikomasi. Konstitucinis Teismas elgėsi teisingai, netaikydamas 2015 m. gruodžio 22 d. priimtame įstatyme numatytos tvarkos. Šiuo klausimu Komisija sutinka su Venecijos komisija, kuri dėl šio klausimo teigia, kad „paprastas teisės aktas, kuris gali panaikinti konstitucinę teisės aktų kontrolę, turi būti įvertintas dėl konstitucingumo, prieš Teismui jį pradedant taikyti. […] Pati Konstitucijos viršenybės idėja reiškia, kad įstatymą, kuris, kaip įtariama, kelia grėsmę konstituciniam teisingumui, turi išnagrinėti ir prireikus panaikinti Konstitucinis Teismas prieš jam įsigaliojant“ (25). Be to, Komisija pabrėžia, kad pagal 2015 m. gruodžio 22 d. priimtą įstatymą visos sudėties kolegijos sprendimams priimti reikalingas 13 teisėjų kvorumas, o kadangi Konstitucinį Teismą sudarė tik 12 teisėjų, jis nebūtų galėjęs peržiūrėti 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimų atitikties Konstitucijai, kaip prašė Aukščiausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, ombudsmenas ir Nacionalinė teisėjų taryba. Tai būtų prieštaravę Lenkijos Konstitucijai, pagal kurią Konstituciniam Teismui paskirta užduotis užtikrinti konstitucijos peržiūrą. Be to, Teismas nebūtų galėjęs nuspręsti dėl kvalifikuotos daugumos reikalavimo konstitucingumo, balsuodamas pagal tą patį reikalavimą, kurio konstitucingumą nagrinėja.

20.

Vyriausybės atsisakymas paskelbti 2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimą kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi, nes galutinių teismo sprendimų laikymasis yra vienas esminių teisinės valstybės aspektų. Visų pirma, paskelbti sprendimą būtina, kad jis įsigaliotų, ir kai jį paskelbti turi valstybinė institucija, o ne sprendimą priėmęs teismas, tos institucijos atliekama sprendimo teisėtumo ex post kontrolė nedera su teisinės valstybės principais. Kai atsisakoma paskelbti teismo sprendimą, privalomas ir galutinis teismo sprendimas neįgyja automatinės teisinės ir praktinės galios ir pažeidžiami teisėtumo ir valdžių padalijimo principai.

21.

Atsisakymas paskelbti kovo 9 d. sprendimą sukuria netikrumą ir polemiką, kurie neigiamai paveiks ne tik tą sprendimą, bet ir visus paskesnius ir būsimus Konstitucinio Teismo sprendimus. Kadangi po 2016 m. kovo 9 d. sprendimo šie sprendimai priimti pagal taisykles, galiojusias iki 2015 m. gruodžio 22 d., rizika, kad dėl kiekvieno būsimo sprendimo kils polemika, susilpnins tinkamą konstitucinį teisingumo veikimą Lenkijoje. Ši rizika jau reali, nes Konstitucinis Teismas nuo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo jau yra priėmęs 20 sprendimų ir nė vienas tų sprendimų nebuvo paskelbtas Oficialiajame leidinyje.

22.

Komisija pažymi, kad 2016 m. liepos 22 d. priimtu nauju Konstitucinio Teismo įstatymu neišsprendžiami šie susirūpinimą keliantys klausimai. Pagal to įstatymo 80 straipsnio 4 dalį Konstitucinio Teismo pirmininkas turi pateikti prašymą Ministrui Pirmininkui dėl sprendimų paskelbimo. Iš to atrodo, kad teismo sprendimų paskelbimas priklausytų nuo Ministro Pirmininko sprendimo. Todėl kyla didelis susirūpinimas dėl Konstitucinio Teismo nepriklausomumo.

23.

Be to, 89 straipsnyje nustatyta, kad „[p]er 30 dienų nuo [šio] Įstatymo įsigaliojimo Teismo sprendimai, priimti iki 2016 m. liepos 20 d. pagal tvarką, prieštaraujančią 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymui, skelbiami, išskyrus sprendimus dėl atšauktų norminių aktų“. Ši nuostata kelia susirūpinimą, nes teismo sprendimų skelbimas neturėtų priklausyti nuo teisės aktų leidėjo sprendimo. Be to, teiginys, kad teismo sprendimai buvo priimti neteisėtai, prieštarauja valdžių padalijimo principui, nes Seimas nėra įgaliotas spręsti dėl atitikties Konstitucijai. Be to, minėta nuostata nedera su 2016 m. kovo 9 d. teismo sprendimu ir Venecijos komisijos išvadomis.

24.

Apibendrinant, dėl to, kad Lenkijos Vyriausybė iki šiol atsisakė Oficialiajame leidinyje paskelbti 2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimą ir vėlesnius sprendimus, kyla netikrumas dėl teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis Teismas turi veikti, ir dėl jo sprendimų teisinio poveikio. Šis netikrumas silpnina konstitucinės peržiūros veiksmingumą ir kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi. 2016 m. liepos 22 d. priimtu įstatymu šie susirūpinimą keliantys klausimai neišsprendžiami.

4. KONSTITUCINIO TEISMO ĮSTATYMO PERŽIŪRA IR NAUJŲ TEISĖS AKTŲ KONSTITUCINĖS PERŽIŪROS VEIKSMINGUMAS

25.

Komisija pažymi, kad 2016 m. liepos 22 d. Seimas priėmė naują įstatymą, susijusį su Konstitucinio Teismo darbu, kuriuo panaikinamas 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymas. Šis įstatymas paremtas 2015 m. gruodžio 22 d. įstatymu, kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl reikia įvertinti, ar šis įstatymas dera su teisinės valstybės principais, atsižvelgiant į jo poveikį konstitucinės peržiūros, be kita ko, neseniai priimtų aktų konstitucinės peržiūros, veiksmingumui, taigi šis vertinimas yra tinkama priemonė siekiant išspręsti birželio 1 d. Komisijos nuomonėje dėl teisinės valstybės iškeltus susirūpinimą keliančius klausimus. Atitinkami teisės aktai ir jų poveikis toliau išsamiau aptariami, atsižvelgiant į atskirų ir visų nuostatų bendrai poveikį, taip pat į ankstesnę Konstitucinio Teismo praktiką ir Venecijos komisijos nuomonę.

4.1. Konstitucinio Teismo įstatymo 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimai

26.

2015 m. gruodžio 22 d. Seimas skubos tvarka iš dalies pakeitė Konstitucinio Teismo įstatymą (26). Šie pakeitimai tai, be kita ko, didesnis teisėjų kvorumas nagrinėjant bylas (27), didesnė dauguma, reikalinga Konstituciniam Teismui priimant sprendimus visos sudėties kolegija (28), reikalavimas bylas nagrinėti chronologine tvarka (29) ir anksčiausias teismo posėdžio pradžios terminas (30). Kai kuriais pakeitimais (31) padidintas kitų valstybinių institucijų dalyvavimas drausminėse bylose, susijusiose su Teismo teisėjais.

27.

2016 m. kovo 9 d. sprendime Konstitucinis Teismas paskelbė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas įstatymas, taip pat konkrečios jo nuostatos, visų pirma pirmiau nurodytos, prieštarauja Konstitucijai. Lenkijos valdžios institucijos iki šiol nepaskelbė šio sprendimo Oficialiajame leidinyje (žr. 3 skirsnį).

28.

Kaip išdėstyta 2016 m. birželio 1 d. Komisijos nuomonėje, Komisija laikėsi nuomonės, kad pakeitimų, susijusių su dalyvių kvorumu, balsų dauguma, bylų nagrinėjimu chronologine tvarka ir anksčiau teismo posėdžio pradžios terminu, poveikis silpnina Konstitucinio Teismo, kaip Konstitucijos garanto, veiksmingumą. Šią išvadą padarė ir Venecijos komisija. Kadangi šie nustatyti faktai yra svarbūs vertinant 2016 m. liepos 22 d. priimtą įstatymą, toliau dar kartą primenamos pagrindinės išvados.

4.1.1. Dalyvių kvorumas

29.

Iš dalies pakeistoje 44 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „[t]am, kad sprendimai būtų priimami visos sudėties kolegija, turi dalyvauti bent 13 Teismo teisėjų“ (32). Pagal iš dalies pakeistą 44 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas sprendimus priima visos sudėties kolegija, nebent įstatymuose nurodyta kitaip. Tai visų pirma taikoma vadinamosioms naujai priimtų įstatymų konstitucinės peržiūros abstrakčiosioms byloms. Iš dalies pakeistoje 44 straipsnio 1 dalyje taip pat numatytos išimtys, pirmiausia susijusios su individualiais skundais arba bendrosios kompetencijos teismų pateiktomis bylomis. Pagal ankstesnės redakcijos įstatymą, kad visos sudėties kolegija galėtų priimti sprendimą, turėjo dalyvauti bent devyni teisėjai (įstatymo prieš pakeitimą 44 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

30.

Komisijos manymu, 13 iš 15 teisėjų kvorumo visos sudėties kolegijoje (kuri atlieka vadinamąją abstrakčiąją naujai priimtų įstatymų konstitucinę peržiūrą) reikalavimas labai apriboja Konstitucinio Teismo sprendimų priėmimo procesą ir kyla grėsmė, kad jis bus sustabdytas. Komisija, kaip ir Venecijos komisija, pažymėjo, kad 13 iš 15 teisėjų kvorumas yra neįprastai didelis, palyginti su kitose valstybėse narėse nustatytais reikalavimais. Iš tiesų, galima visiškai įsivaizduoti, kad dėl įvairių priežasčių toks dalyvių kvorumas gali kartais būti nepasiektas, ir tada Teismas bent laikinai negalėtų priimti sprendimų. Tiesą sakant, tokia padėtis susidarytų dabartinėmis aplinkybėmis, nes šiuo metu Teismas turi tik 12 teisėjų.

4.1.2. Balsų dauguma

31.

Pagal iš dalies pakeistą 99 straipsnio 1 dalį, kad Konstitucinis Teismas, posėdžiaujantis visos sudėties kolegija (dėl abstrakčiųjų bylų), priimtų sprendimus, reikalinga dviejų trečdalių dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma. Atsižvelgiant į naują (didesnį) dalyvių kvorumą (žr. pirmiau), tai reiškia, kad teismo sprendimui turi pritarti bent devyni teisėjai, jei Konstitucinis Teismas posėdžiauja visos sudėties kolegija (33). Paprastosios balsų daugumos reikalavimas taikytas tik jei Teismas sprendimą priėmė septynių ar trijų teisėjų kolegija (individualūs skundai arba preliminarūs bendrosios kompetencijos teismų prašymai). Pagal ankstesnės redakcijos įstatymą tam, kad visos sudėties kolegija galėtų priimti sprendimą, reikėjo paprastosios balsų daugumos (įstatymo prieš pakeitimą 99 straipsnio 1 dalis).

32.

Be didesnio dalyvių kvorumo, dviejų trečdalio daugumos balsų reikalavimas sprendimams (dėl abstrakčiosios naujai priimtų įstatymų konstitucinės peržiūros) priimti labai apribojo Konstitucinio Teismo sprendimų priėmimo procesą. Komisija, kaip ir Venecijos komisija, pažymėjo, kad didžiojoje daugumoje Europos teisinių sistemų reikalaujama tik paprastosios balsų daugumos. Bet kuriuo atveju, Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal Lenkijos Konstituciją reikalaujama paprastosios balsų daugumos, taigi kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimas prieštarauja Konstitucijai.

4.1.3. Bylų nagrinėjimas chronologine tvarka

33.

Pagal iš dalies pakeistą 80 straipsnio 2 dalį (34) uždarų teismo posėdžių ar procesų, kuriuose turėtų būti nagrinėjami prašymai dėl abstrakčiosios konstitucinės peržiūros, datos „nustatomos eilės, kuria bylos pateikiamos Konstituciniam Teismui, tvarka“. Nebuvo numatyta šios taisyklės išimčių ir pagal iš dalies pakeistą įstatymą ši taisyklė taikyta visoms neišnagrinėtoms byloms, kurių posėdžio data dar nenustatyta (35). Ankstesnės redakcijos įstatyme tokios taisyklės nebuvo.

34.

Eiliškumo taisyklė, pagal kurią Konstitucinis Teismas turėjo nagrinėti bylas eilės, kuria jos užregistruotos, tvarka, neigiamai veikė jo gebėjimą greitai priimti sprendimus dėl naujų įstatymų konstitucingumo, ypač turint omenyje neišnagrinėtų bylų skaičių. Negalėjimas atsižvelgti į bylos pobūdį (ypač kai tai susiję su pagrindinių teisių klausimais), jos svarbą ir pateikimo aplinkybes galėjo neleisti Konstituciniam Teismui laikytis reikalavimų užtikrinti tinkamą proceso trukmę, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Be to, Venecijos komisija pažymėjo, kad eiliškumo taisyklė taip pat galėjo atgrasyti nuo klausimų dėl prejudicinio sprendimo teikimo Teisingumo Teismui, ypač jei gavus prejudicinį sprendimą reikia rengti teismo posėdį.

4.1.4. Anksčiausias teismo posėdžio pražios terminas

35.

Pagal iš dalies pakeistą 87 straipsnio 2 dalį (36)„[t]eismo posėdis negali vykti anksčiau nei praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo apie teismo posėdžio datą pristatymo posėdžio dalyviams dienos, o jei bylą nagrinėja visos sudėties kolegija – ne anksčiau nei praėjus šešiems mėnesiams“. Ankstesnės redakcijos įstatyme nustatyta, kad teismo posėdis negali būti rengiamas anksčiau nei praėjus 14 dienų nuo pranešimo apie jo datą pristatymo proceso dalyviams dienos.

36.

Galiausiai šis klausimas turėjo būti vertinamas kartu su reikalavimu dėl bylų nagrinėjimo tvarkaraščio. Visų pirma anksčiausias teismo posėdžio pradžios terminas (posėdžio proceso dalyviams turi būti pranešta apie Konstitucinio Teismo posėdį likus bent trims, o svarbių bylų atveju – šešiems mėnesiams iki posėdžio datos) gali sulėtinti procesą. Kaip nurodyta pirmiau, tai, kad nėra bendrųjų nuostatų, pagal kurią Konstitucinis Teismas skubiais atvejais galėtų sutrumpinti šiuos terminus, nedera su reikalavimais užtikrinti tinkamą proceso trukmę, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje ir ES pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje.

4.1.5. Drausminės procedūros

37.

Pagal iš dalies pakeisto įstatymo 28a straipsnį (37)„[d]rausimės procedūros taip pat gali būti pradėtos remiantis Lenkijos Respublikos prezidento arba teisingumo ministro prašymu, ne vėliau kaip per tris savaites po prašymo gavimo dienos, nebent Teismo pirmininkas nusprendžia, kad prašymas yra nepagrįstas“. Be to, pagal iš dalies pakeisto įstatymo 31a straipsnio 1 dalį (38)„[y]pač sunkiais atvejais Generalinė Asamblėja paprašo Seimo pašalinti Teismo teisėją“. Toks Generalinės Asamblėjos veiksmas galėjo būti inicijuotas Respublikos prezidento arba teisingumo ministro prašymu pagal iš dalies pakeisto įstatymo 31a straipsnio 2 dalį, nors Konstitucinis Teismas tebeturėjo teisę spręsti. Galutinį sprendimą būtų priėmęs Seimas. Pagal ankstesnės redakcijos įstatymą vykdomoji valdžia neturėjo teisės pradėti drausminę procedūrą, o Seimui nebuvo suteikti įgaliojimai pašalinti Teismo teisėją. Pats Konstitucinis Teismas turėjo įgaliojimus pašalinti Teismo teisėją.

38.

Komisija susirūpinusi pažymėjo, kad kai kuriais pakeitimais padidintas kitų valstybinių institucijų dalyvavimas drausminėse bylose, susijusiose su Teismo teisėjais. Visų pirma, Respublikos prezidentui arba teisingumo ministrui suteikti įgaliojimai pradėti drausminę procedūrą dėl Konstitucinio Teismo teisėjo (39), o itin sunkiais atvejais Seimui suteikti įgaliojimai priimti galutinį sprendimą dėl teisėjo atleidimo iš pareigų gavus atitinkamą Konstitucinio Teismo prašymą (40).

39.

Komisijos manymu, tai, kad politinis organas sprendžia dėl Konstitucinio Teismo siūlomos drausminės nuobaudos (ir atitinkamai gali atsisakyti ją taikyti), gali kelti problemų dėl teisminių institucijų nepriklausomumo, nes gali būti tikėtina, kad Parlamentas (kaip politinis organas) sprendimą priims, remdamasis politiniais argumentais. Taip pat neaišku, kodėl politinės institucijos, kaip antai Respublikos prezidentas ir teisingumo ministras, turėtų turėti įgaliojimus pradėti drausminę procedūrą. Net jei tokią procedūrą turėjo patvirtinti Konstitucinis Teismas arba jo pirmininkas, vien tai, kad ją galėjo pradėti politinės institucijos, galėjo daryti poveikį Teismo nepriklausomumui. Tai sukėlė susirūpinimą dėl valdžių padalijimo ir Konstitucinio Teismo nepriklausomumo, nes Seimas galėjo atmesti Teismo pasiūlymą atleisti teisėją iš pareigų.

4.2. 2016 m. liepos 22 d. priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas

40.

Be nuostatų dėl Teismo teisėjų skyrimo ir jo sprendimų paskelbimo (žr. 2 ir 3 skirsnius), 2016 m. liepos 22 d. priimtame įstatyme įtvirtintos kitos nuostatos dėl Teismo darbo. Įstatymas įkvėptas 1997 m. rugpjūčio 1 d. Konstitucinio Teismo įstatymo, tačiau į jį įtraukta naujų nuostatų, be kita ko, dėl dalyvaujančių teisėjų kvorumo nagrinėjant bylas, daugumos, reikalingos Konstituciniam Teismui priimant sprendimus visos sudėties kolegija, bylų nagrinėjimo chronologine tvarka, anksčiausio teismo posėdžio pradžios termino, prokuroro vaidmens, svarstymų atidėjimo, pereinamojo laikotarpio nuostatų dėl neišnagrinėtų bylų ir vacatio legis.

41.

Komisija mano, kad net jei galima pastebėti teigiamų pokyčių, palyginti su 2015 m. gruodžio 22 d. priimtu pakeitimo įstatymu, ir tam tikri klausimai buvo išspręsti, kaip išdėstyta toliau, nemažai susirūpinimą keliančių klausimų, jau iškeltų dėl 2015 m. gruodžio 22 d. priimto įstatymo, tebėra neišspręsti ir į jį įtraukta įvairių naujų nuostatų, keliančių susirūpinimą. Apskritai tam tikrų 2016 m. liepos 22 d. priimto įstatymo nuostatų, atskirai ar bendrai, poveikis verčia susirūpinti dėl konstitucinės peržiūros veiksmingumo ir teisinės valstybės.

4.2.1. Dalyvių kvorumas

42.

26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[v]isos sudėties Teismui nagrinėjant bylą, turi dalyvauti bent vienuolika Teismo teisėjų“. Be to, 26 straipsnio 1 dalies g punkte nustatyta, kad „Teismas priima sprendimą (…) visos sudėties kolegija dėl (…) bylų, kuriose trys Teismo teisėjai pateikia atitinkamą prašymą per 14 dienų nuo konstitucinio skundo arba prašymo arba teisinio klausimo, nurodytų 38 straipsnio 1 dalyje, kopijų gavimo dienos“.

43.

26 straipsnio 2 dalimi teisėjų, turinčių dalyvauti visos sudėties kolegijoje, skaičius padidinamas nuo devynių (pagal 1997 m. Konstitucinio Teismo įstatymą ir 2015 m. birželio 25 d. įstatymą iki jo pakeitimo 2015 m. gruodžio 22 d.) iki vienuolikos. Taip apribojamas Konstitucinio Teismo sprendimų priėmimo procesas. Šis skaičius buvo sumažintas palyginti su trylika, kuris buvo privalomas pagal 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimo įstatymą. Tačiau, kadangi Konstitucinis Teismas šiuo metu turi tik dvylika bylas nagrinėjančių teisėjų, dalyvių kvorumas kartais gali būti nepasiektas, dėl to Teismas bent laikinai būtų nepajėgus priimti sprendimų.

44.

Be to, pagal 26 straipsnio 1 dalies g punktą Teismas nagrinėja visos sudėties kolegija, be kita ko, bylas, kuriose trys teisėjai pateikia atitinkamą prašymą. Šie teisėjai neturi būti teisėjai, paskirti į kolegiją, nagrinėjančią atitinkamą bylą. Įstatyme nėra nustatyta, kad jų prašymas turi būti pagrįstas arba atitikti konkrečias sąlygas. Pagal šią nuostatą visos sudėties kolegija gali nagrinėti neribotą bylų skaičių, o tai gali trukdyti Teismui veiksmingai dirbti ir gali galiausiai susilpninti konstitucinės peržiūros veiksmingumą.

4.2.2. Balsų dauguma

45.

69 straipsnyje nustatyta, kad „[s]prendimai priimami paprastąja balsų dauguma“. Tai teigiamas pokytis, palyginti su 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimo įstatymu, kadangi nebėra Konstitucijai prieštaraujančio reikalavimo sprendimus priimti dviejų trečdalių balsų dauguma, ir taip išsprendžiamas anksčiau Komisijai susirūpinimą kėlęs klausimas.

4.2.3. Bylų nagrinėjimas chronologine tvarka

46.

38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Teismo posėdžių, kuriuose nagrinėjami prašymai, datos nustatomos eilės, kuria Teismas gauna bylas, tvarka“. 38 straipsnio 4 dalyje išvardijami keli atvejai, kuriais prašymų pateikimo eiliškumo tvarka nėra svarbi. 38 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „Teismo pirmininkas gali nustatyti posėdžio datą, neatsižvelgdamas į 3 dalyje numatytą sąlygą, kai tai pateisinama siekiant apsaugoti piliečių teises ir laisves, valstybės saugumą arba konstitucinę tvarką. Penkių teisėjų prašymu Teismo pirmininkas gali vėl apsvarstyti savo sprendimą nustatyti posėdžio datą“.

47.

Eiliškumo taisyklė, pagal kurią Konstitucinis Teismas turi nagrinėti bylas eilės, kuria jos užregistruotos, tvarka, nustatyta 2015 m. gruodžio 22 d. pakeitimo įstatyme ir jau pripažinta Teismo prieštaraujančia, be kita ko, Konstitucijai dėl to, kad ji neigiamai veikia teismo sistemos nepriklausomumą ir jos atskyrimą nuo kitų valdžios šakų.

48.

Pagal 38 straipsnio 3 dalį eiliškumo taisyklė taikoma prašymams ir nėra susijusi su konstituciniais skundais. Net jei eiliškumo taisyklė taikoma tik prašymams, ji turės įtakos Teismo gebėjimui greitai priimti sprendimus dėl įstatymų konstitucingumo, kai to paprašo instituciniai subjektai.

49.

38 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė Konstitucinio Teismo pirmininkui nukrypti nuo eiliškumo taisyklės. Tačiau šia galimybe galima pasinaudoti tik konkrečiais atvejais ir dėl jos procesas gali būti vilkinamas, turint omenyje, kad penki teisėjai gali pateikti prašymą persvarstyti Konstitucinio Teismo pirmininko sprendimą nustatyti posėdžio datą. Be to, neaišku, ar sąlygos leistų Teismo pirmininkui nukrypti nuo šios eiliškumo taisyklės visais atvejais, kai reikia skubaus sprendimo.

50.

Todėl, net jeigu 2016 m. liepos 22 d. priimtas įstatymas yra teigiamas pokytis, palyginti su 2015 m. gruodžio 22 d. priimtu įstatymu, eiliškumo taisyklės poveikis Teismo veiksmingumui vis dar gali kelti tam tikrų rūpesčių.

4.2.4. Anksčiausias teismo posėdžio pražios terminas

51.

61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Teismo posėdis negali būti rengiamas anksčiau nei praėjus 30 dienų po pranešimo apie posėdžio datą įteikimo“. 61 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „[b]ylose, susijusios su teisiniais klausimais, konstituciniais skundais ir centrinių konstitucinių valstybės institucijų ginčais dėl jurisdikcijos, Teismo pirmininkas gali nurodyti perpus sutrumpinti 1 dalyje nurodytą terminą, nebent skundo pateikėjas, teisinį klausimą pateikęs teismas arba atitinkamas prašymą pateikęs subjektas per septynias dienas nuo Teismo pirmininko nurodymo įteikimo išreiškia prieštaravimą“. Tai, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas gali nurodyti perpus sutrumpinti 30 dienų laikotarpį, yra teigiamas pokytis, palyginti su 2015 m. gruodžio 22 d. priimtu įstatymu, net jei skundo pateikėjas, teisinį klausimą pateikę teismas arba prašymą pateikęs subjektas gali prieštarauti laikotarpio sutrumpinimui.

4.2.5. Drausminės procedūros

52.

2016 m. liepos 22 d. įstatyme nenumatytas kitų valstybinių institucijų dalyvavimas drausminėse bylose, susijusiose su Teismo teisėjais. Tai teigiamas pokytis, palyginti su 2015 m. gruodžio 22 d. priimtu įstatymu, todėl šis klausimas nebekelia susirūpinimo.

4.2.6. Galimybė generaliniam prokurorui užkirsti kelią bylų nagrinėjimui

53.

61 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „[g]eneralinio prokuroro arba jo atstovo nedalyvavimas teismo posėdyje, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, netrukdo nagrinėti bylos, nebent prievolė dalyvauti teismo posėdyje nustatyta Įstatymo nuostatose“. 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „[g]eneralinis prokuroras ir jo pavaduotojas dalyvauja bylose, kurias Teismas nagrinėja visos sudėties kolegija“.

54.

Praktiškai atrodytų, kad 61 straipsnio 6 dalis ir 30 straipsnio 5 dalis suteikia galimybę generaliniam prokurorui, kuris taip pat yra teisingumo ministras, atidėti tam tikrų bylų, įskaitant bylas, kurias nagrinėja visos sudėties kolegija, nagrinėjimą arba net užkirsti tam kelią, jei jis nuspręstų nedalyvauti teismo posėdyje. Tai sudarytų sąlygas be reikalo kištis į Konstitucinio Teismo darbą ir pažeistų teisminių institucijų nepriklausomumą bei valdžių padalijimo principą.

4.2.7. Svarstymo atidėjimas

55.

68 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „[p]er visos sudėties Teismo kolegijos svarstymus bent keturi teisėjai gali prieštarauti pasiūlytam sprendimui, jei jie mano, kad dalykas labai svarbus atsižvelgiant į valstybės organizacinius arba viešosios tvarkos sumetimus, ir nesutinka dėl sprendimo turinio“. 68 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „[j]ei prieštaraujama pagal 5 dalį, svarstymas atidedamas trims mėnesiams ir per kitą svarstymą, kuris rengiamas pasibaigus tam laikotarpiui, prieštaravimą pareiškę teisėjai pateikia savo bendrą siūlomą sprendimą“. 68 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad „[j]ei per naują 6 dalyje nurodytą svarstymą bent keturi teisėjai vėl pareiškia prieštaravimą, svarstymas atidedamas dar trims mėnesiams. Pasibaigus šiam laikotarpiui vyksta naujas svarstymas ir balsavimas“.

56.

Dėl visos sudėties kolegijos nagrinėjamų bylų, o jų gali būti daug (žr. pirmiau), 2016 m. liepos 22 d. įstatymu suteikta galimybė bent keturiems teisėjams pareikšti prieštaravimą dėl sprendimo projekto. Dėl to bylos nagrinėjimas gali būti nukeltas bent trims mėnesiams, o kai kuriais atvejais – šešiems mėnesiams nuo momento, kai Teismas pradeda svarstymų etapą. Įstatyme nenumatyta išimtis, kad skubias bylas būtų galima išnagrinėti greičiau.

57.

Šių nuostatų poveikis konstitucinės peržiūros veiksmingumui kelia susirūpinimą, atsižvelgiant į teisinę valstybę, nes Konstitucinis Teismas negali visiškai užtikrinti veiksmingos konstitucinės peržiūros ir suteikti galimybės veiksmingai ir laiku pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis visose bylose.

4.2.8. Pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl neišnagrinėtų bylų

58.

83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[š]io įstatymo nuostatos taikomos byloms, kurios pradėtos, bet nebaigtos nagrinėti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos“. Pagal 83 straipsnio 2 dalį „Teismas turi išnagrinėti 1 dalyje nurodytas bylas per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Vienų metų terminas netaikomas 84 straipsnyje nurodytoms byloms“. 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[k]ai prašymus pateikia Konstitucijos 191 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodyti subjektai iki šio įstatymo įsigaliojimo datos, Teismas (…) šešiems mėnesiams sustabdo procesą ir paprašo prašymus pateikusių subjektų papildyti prašymus pagal 33 straipsnio 2–5 dalių reikalavimus“. 84 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[j]ei 1 dalyje nurodytas prašymas papildomas pagal 33 straipsnio 2–5 dalies reikalavimus, Teismas pasibaigus 1 dalyje nurodytam terminui nurodo atnaujinti sustabdytą procesą. Priešingu atveju procesas nutraukiamas“.

59.

85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[j]ei teismo posėdžio data nustatyta iki šio įstatymo įsigaliojimo, teismo posėdis atidedamas ir kompetentinga kolegija pritaikoma pagal šį įstatymą“. 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „[n]ustatoma nauja teismo posėdžio data. Teismo posėdis vyksta pagal šį įstatymą“. 86 straipsnyje nustatyta, kad „[j]ei teismo sprendimo paskelbimo data nustatyta iki šio įstatymo įsigaliojimo, paskelbimas atidedamas ir kompetentinga kolegija bei su sprendimu susiję reikalavimai pritaikomi pagal šį įstatymą“.

60.

Viena vertus, 83 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienų metų terminas nuo įstatymo įsigaliojimo dienos neišnagrinėtoms byloms išnagrinėti. Tačiau, kita vertus, 84 straipsnyje nustatyta nukrypti nuo 83 straipsnio 2 dalies leidžianti nuostata, pagal kurią neišnagrinėti prašymai (t. y. institucinių subjektų prašymai dėl konstitucinės teisės aktų peržiūros) sustabdomi šešių mėnesių laikotarpiui. Teismas paprašytų prašymą pateikusių subjektų papildyti jų prašymus, kad jie atitiktų naujus procedūrinius reikalavimus, ir galėtų vėl nagrinėti šiuos prašymus tik praėjus šešių mėnesių laikotarpiui (net jei prašymą pateikę subjektai savo prašymus papildo anksčiau). Įstatyme nenumatyta išimtis, kad skubias bylas būtų galima išnagrinėti greičiau.

61.

85 ir 86 straipsniai sukelia teisėkūros kliūčių neišnagrinėtų bylų, visų pirma bylų, kurių nagrinėjimas gerokai pasistūmėjęs į priekį, atžvilgiu ir gali sutrikdyti Teismo darbą.

62.

Bendras šių pereinamojo laikotarpio nuostatų poveikis kelia susirūpinimą, nes jos sulėtins Teismo darbą nagrinėjant prašymus ir užkirs kelią Teismui visapusiškai užtikrinti veiksmingą konstitucinę peržiūrą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į visus Komisijos nuomonėje nurodytus jautrius naujus teisės aktus (žr. 4.3 skirsnį).

4.2.9. Vacatio legis

63.

2016 m. liepos 22 d. įstatymo 92 straipsnyje nustatyta, kad „[š]is įstatymas įsigalioja praėjus 14 dienų po jo įsigaliojimo“. Nebent atliekama prevencinė konstitucinė įstatymo peržiūra, 14 dienų vacatio legis laikotarpis yra per trumpas, kad būtų galima veiksmingai atlikti įstatymo konstitucinę peržiūrą. Siekiant teisinio tikrumo svarbu užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai laiko Konstituciniam Teismui peržiūrėti įstatymo konstitucingumą iki jo įsigaliojimo.

64.

Atsižvelgiant į tai primenama, kad 2016 m. kovo 11 d. nuomonėje Venecijos komisija pabrėžė, kad Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę peržiūrėti bendrąjį statutą, kuriuo reglamentuojamas Teismo darbas iki statuto įsigaliojimo.

4.3. Naujų teisės aktų konstitucinės peržiūros veiksmingumo trūkumo pasekmės

65.

Seimas dažnai skubos tvarka priėmė nemažai itin jautrių naujų teisės aktų, pavyzdžiui, žiniasklaidos įstatymą (41), naują Valstybės tarnybos įstatymą (42), įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai (43), Prokuratūros įstatymus (44) ir naują Ombudsmeno įstatymą, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri kiti įstatymai (45). Komisija 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. kovo 3 d. raštuose paprašė Lenkijos Vyriausybės pateikti informacijos apie esamą padėtį ir šių teisėkūros reformų turinį, tačiau iki šiol ši informacija nebuvo pateikta. Be to, Seimas priėmė nemažai kitų jautrių teisės aktų projektų, pavyzdžiui, Nacionalinės žiniasklaidos tarybos įstatymą (46) ir naują Kovos su terorizmu įstatymą (47).

66.

Komisija mano, kad kol Konstitucinis Teismas negali visapusiškai užtikrinti veiksmingos konstitucinės peržiūros, nebus veiksmingai tikrinama teisės aktų, tokių, kaip pirmiau nurodyti, atitiktis Konstitucijai, įskaitant pagrindines teises.

67.

Komisija pažymi, pavyzdžiui, kad nauji teisės aktai (visų pirma žiniasklaidos įstatymas (48)) kelia susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo. Konkrečiau, naujuoju žiniasklaidos įstatymu pakeičiamos valstybinių transliuotojų valdymo ir stebėtojų tarybų narių skyrimo taisyklės, pagal kurias jas kontroliuoja Vyriausybė (finansų ministras), o ne nepriklausoma įstaiga. Naujajame įstatyme taip pat numatyta nedelsiant atleisti esamas stebėtojų ir valdymo tarybas. Šiuo atžvilgiu Komisija ypač abejoja, ar įstatymo paveikti asmenys turės galimybę naudotis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis.

68.

Teisės aktai, kaip antai naujasis Valstybės tarnybos įstatymas (49), taip pat svarbūs atsižvelgiant į teisinės valstybės principus ir pagrindines teises. Šiuo atžvilgiu Komisija 2016 m. vasario 1 d. ir kovo 3 d. raštuose (50) paprašė Lenkijos Vyriausybės pateikti informacijos apie įstatymo paveiktų asmenų galimybes naudotis teisminėmis teisių gynimo priemonėmis. Lenkijos Vyriausybė į Komisijos prašymą iki šiol neatsakė.

69.

Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai (51), taip pat gali kelti klausimų dėl jo atitikties pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą. 2016 m. balandžio 28–29 d. Venecijos komisijos delegacija lankėsi Varšuvoje, kad aptartų Policijos įstatymo ir tam tikrų kitų įstatymų pakeitimus, ir 2016 m. birželio 10–11 d. posėdyje pateikė nuomonę (52). Joje, be kita ko, teigiama, kad įstatyme nustatytų procedūrinių garantijų ir materialinių sąlygų vis dar nepakanka, kad nebūtų pernelyg ir nepagrįstai kišamasi į asmenų privatumą.

70.

Be to, naujas kovos su terorizmu įstatymas gali kelti klausimų dėl jo atitikties pagrindinėms teisėms (53) ir atliekama jo konstitucinė peržiūra.

71.

Apibendrinant, Komisija mano, kad kol Konstitucinis Teismas negalės visapusiškai užtikrinti veiksmingos konstitucinės peržiūros, nebus veiksmingai tikrinama teisės aktų atitiktis pagrindinėms teisėms. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl teisinės valstybės principų laikymosi, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Seimas neseniai priėmė nemažai itin jautrių naujų teisės aktų, kurių konstitucinė peržiūra turėtų būti atlikta. Šie klausimai kelia dar didesnį susirūpinimą dėl to, kad, kaip minėta, 2016 m. liepos 22 d. priimtu įstatymu numatoma, kad nemažai neišnagrinėtų bylų bus laikinai sustabdyta.

5. SISTEMINĖS GRĖSMĖS TEISINEI VALSTYBEI NUSTATYMAS

72.

Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių Komisija laikosi nuomonės, kad egzistuoja sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams Lenkijoje. Tai, kad Konstitucinis Teismas negali visiškai užtikrinti veiksmingos konstitucinės peržiūros, kuri yra viena iš pagrindinių teisinės valstybės apsaugos priemonių Lenkijoje, neigiamai veikia jo vientisumą, stabilumą ir tinkamą veikimą. Kai sukuriama konstitucinio teisingumo sistema, jos veiksmingumas yra vienas svarbiausių teisinės valstybės aspektų.

73.

Pagarba teisinės valstybės principui yra būtina sąlyga ne tik siekiant apsaugoti visas pagrindines vertybes, nurodytas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje, bet ir siekiant užtikrinti visų teisių ir prievolių, kylančių iš Sutarčių ir tarptautinės teisės, laikymąsi ir užtikrinti, kad piliečiai, įmonės ir nacionalinės valdžios institucijos pasitikėtų visų kitų valstybių narių teisės sistemomis.

6. REKOMENDUOJAMI VEIKSMAI

74.

Komisija rekomenduoja Lenkijos valdžios institucijoms skubos tvarka imtis tinkamų veiksmų, kad būtų pašalinta ši sisteminė grėsmė teisinės valstybės principams. Visų pirma, Komisija rekomenduoja Lenkijos valdžios institucijoms imtis šių veiksmų:

visapusiškai įgyvendinti 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimus, pagal kuriuos reikalaujama, kad ankstesnės kadencijos Seimo 2015 m. spalio mėn. trims teisėtai paskirtiems teisėjams būtų sudaryta galimybė pradėti eiti Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas, o trys teisėjai, kuriuos be tinkamo teisinio pagrindo paskyrė naujos kadencijos Seimas, neužimtų teisėjų pareigybių, kadangi jie nėra tinkamai išrinkti;

b)	paskelbti ir visapusiškai įgyvendinti 2016 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo sprendimą ir vėlesnius sprendimus ir užtikrinti, kad būsimi Teismo sprendimai būti skelbiami automatiškai ir nepriklausytų nuo vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios sprendimų;

užtikrinti, kad bet kuria Konstitucinio Teismo įstatymo reforma būtų laikomasi Konstitucinio Teismo sprendimų, įskaitant 2015 m. gruodžio 3 ir 9 d. sprendimus ir 2016 m. kovo 9 d. sprendimą, ir visapusiškai atsižvelgiama į Venecijos komisijos nuomonę; užtikrinti, kad Konstitucinio Teismo, kaip Konstitucijos garanto, veiksmingumo nesilpnintų reikalavimai – atskirai arba bendrai, – kaip antai pirmiau minėti reikalavimai, susiję su dalyvių kvorumu, bylų nagrinėjimu chronologine tvarka, galimybe generaliniam prokurorui užkirsti kelią bylų nagrinėjimui, svarstymų atidėjimu arba pereinamojo laikotarpio priemonėmis, darančiomis poveikį neišnagrinėtoms byloms, ir bylų sustabdymu;

d)	užtikrinti, kad Konstitucinis Teismas galėtų įvertinti, ar naujasis 2016 m. liepos 22 d. priimtas Konstitucinio Teismo įstatymas atitinka Konstituciją, iki jam įsigaliojant, taip pat paskelbti ir visapusiškai įgyvendinti Teismo sprendimą dėl šio klausimo;

e)	susilaikyti nuo veiksmų ir viešų pareiškimų, kurie galėtų susilpninti Konstitucinio Teismo teisėtumą ir veiksmingumą.

75.

Komisija pabrėžia, kad skirtingos valstybės institucijos turi lojaliai bendradarbiauti su teisine valstybe susijusiais klausimais, nes tai be galo svarbu siekiant rasti išeitį iš dabartinės padėties. Komisija taip pat ragina Lenkijos valdžios institucijas paprašyti Venecijos komisijos pateikti nuomonę dėl naujojo 2016 m. liepos 22 d. priimto Konstitucinio Teismo įstatymo.

76.

Komisija prašo Lenkijos Vyriausybės per tris mėnesius nuo šios rekomendacijos gavimo išspręsti joje nustatytas problemas ir pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių buvo imtasi šiuo tikslu.

77.

Remdamasi šia rekomendacija Komisija yra pasirengusi vesti konstruktyvų dialogą su Lenkijos valdžios institucijų atstovais.

Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 27 d.

Komisijos vardu

Frans TIMMERMANS

Pirmininko pavaduotojas

(1) COM(2014) 158 final, toliau – komunikatas.

(2) Žr. COM(2014) 158 final, I priedo 2 skirsnis.

(3) Žr. komunikato 4.1 punktą.

(4) Ten pat.

(5) Ten pat.

(6) 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymas. Pakeitimo įstatymas paskelbtas Oficialiajame leidinyje gruodžio 28 d.; 2217 punktas.

(7) 2015 m. gruodžio 23 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso raštas užsienio reikalų ministrui W. Waszczykowskiui ir teisingumo ministrui Z. Ziobrui.

(8) 2015 m. gruodžio 30 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso raštas užsienio reikalų ministrui W. Waszczykowskiui ir teisingumo ministrui Z. Ziobrui.

(9) 2016 m. sausio 7 d. valstybės sekretoriaus A. Stepkowskio raštas pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui F. Timmermansui.

(10) 2016 m. sausio 11 d. teisingumo ministro Z. Ziobro raštas pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui F. Timmermansui.

(11) 2016 m. sausio 13 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso raštas teisingumo ministrui Z. Ziobrui.

(12) 2016 m. sausio 19 d. Komisijos nario G. Oettingerio raštas teisingumo ministrui Z. Ziobrui.

(13) 2016 m. sausio 19 d. teisingumo ministro Z. Ziobro raštas pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui F. Timmermansui.

(14) 2016 m. vasario 1 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso raštas teisingumo ministrui Z. Ziobrui.

(15) 2016 m. vasario 29 d. užsienio reikalų ministro W. Waszczykowskio raštas pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui F. Timmermansui.

(16) 2016 m. kovo 3 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso raštas užsienio reikalų ministrui W. Waszczykowskiui.

(17) Nuomonė Nr. 833/2015, CDL-AD(2016)001.

(18) Nuo 2016 m. kovo 9 d. dvidešimt Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų nebuvo paskelbti.

(19) 2016 m. birželio 24 d. užsienio reikalų ministro W. Waszczykowskio raštas pirmajam Komisijos pirmininko pavaduotojui F. Timmermansui.

(20) K 34/15.

(21) K 35/15.

(22) Nuomonės 112 punktas.

(23) Nuomonės 136 punktas.

(24) 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2015 m. liepos 30 d. su pakeitimas, 1064 punktas. 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas gruodžio 28 d., 2217 punktas.

(25) Nuomonės 41 punktas.

(26) 2015 m. birželio 25 d. Konstitucinio Teismo įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2015 m. liepos 30 d. su pakeitimas, 1064 punktas. 2015 m. gruodžio 22 d. priimtas įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas gruodžio 28 d., 2217 punktas.

(27) Žr. 1 straipsnio 9 dalį (nauja), kuria pakeičiamos 44 straipsnio 1–3 dalys.

(28) Žr. 1 straipsnio 14 dalį (nauja), kuria pakeičiama 99 straipsnio 1 dalis.

(29) Žr. 1 straipsnio 10 dalį (nauja), kuria įterpiama nauja 80 straipsnio 2 dalis.

(30) Žr. 1 straipsnio 12 dalį (nauja), kuria pakeičiama 87 straipsnio 2 dalis.

(31) Žr. 1 straipsnio 5 dalį (nauja), kuria įterpiamas naujas 28a straipsnis, ir 1 straipsnio 7 dalį (nauja), kuria įterpiamas naujas 31a straipsnis.

(32) Šis naujas dalyvių kvorumas taip pat taikomas Generalinės Asamblėjos rezoliucijoms, nebent įstatyme nurodyta kitaip (žr. 1 straipsnio 3 dalį (nauja), kuria iš dalies keičiama 10 straipsnio 1 dalis).

(33) Pagal iš dalies pakeistą įstatymą tos pačios taisyklės dėl dalyvių kvorumo ir dviejų trečdalių balsų daugumos taikomos ir Teismo Generalinei Asamblėjai.

(34) Žr. 1 straipsnio 10 dalį (nauja), kuria įterpiama nauja 80 straipsnio 2 dalis.

(35) Žr. 2 straipsnį (nauja).

(36) Žr. 1 straipsnio 12 dalį (nauja).

(37) Žr. 1 straipsnio 5 dalį (nauja).

(38) Žr. 1 straipsnio 7 dalį (nauja).

(39) Žr. 1 straipsnio 5 dalį (nauja), kuria įterpiamas naujas 28a straipsnis.

(40) Žr. 1 straipsnio 7 dalį (nauja), kuria įterpiamas naujas 31a straipsnis.

(41) 2015 m. gruodžio 30 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Transliavimo įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. sausio 7 d., 25 punktas.

(42) 2015 m. gruodžio 30 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. sausio 8 d., 34 punktas.

(43) 2016 m. sausio 15 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir kiti įstatymai, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. vasario 4 d., 147 punktas.

(44) 2016 m. sausio 28 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Prokuratūros įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. vasario 15 d., 177 punktas. 2016 m. sausio 28 d. Įstatymas – Akto įgyvendinimo nuostatai – Prokuratūros įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. vasario 15 d., 178 punktas.

(45) 2016 m. kovo 18 d. Ombudsmeno įstatymas, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri kiti įstatymai. Įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašė 2016 m. gegužės 4 d.

(46) 2016 m. birželio 22 d. Nacionalinės žiniasklaidos tarybos įstatymas. Įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašė 2016 m. birželio 27 d.

(47) 2016 m. birželio 10 d. Kovos su terorizmu įstatymas. Įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašė 2016 m. birželio 22 d. Komisija taip pat žino, kad 2016 m. gegužės 5 d. teisingumo ministras Nacionaliniam teisėkūros centrui pateikė naują įstatymą, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teismų tarybos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai.

(48) 2015 m. gruodžio 30 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies pakeistas Transliavimo įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. sausio 7 d., 25 punktas, ir 2016 m. birželio 22 d. Nacionalinės žiniasklaidos tarybos įstatymas. Įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašė 2016 m. birželio 27 d.

(49) 2015 m. gruodžio 30 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Valstybės tarnybos įstatymas, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. sausio 8 d., 34 punktas.

(50) 2016 m. vasario 1 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso raštas teisingumo ministrui Z. Ziobrui; 2016 m. kovo 3 d. pirmojo Komisijos pirmininko pavaduotojo F. Timmermanso raštas užsienio reikalų ministrui W. Waszczykowskiui.

(51) 2016 m. sausio 15 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Policijos įstatymas ir kiti įstatymai, Oficialiajame leidinyje paskelbtas 2016 m. vasario 4 d., 147 punktas.

(52) Nuomonė Nr. 839/2016.

(53) 2016 m. birželio 10 d. Kovos su terorizmu įstatymas. Įstatymą Respublikos Prezidentas pasirašė 2016 m. birželio 22 d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1368, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/1011 nustatomas finansų rinkose naudojamų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų sąrašas ( 1 )	1
	*	2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1369, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/388, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams	4
		2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1370, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	7
		SPRENDIMAI
	*	2016 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos sprendimas (ES) 2016/1371, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą asmeniniams, knyginiams ir planšetiniams kompiuteriams (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 5010) ( 1 )	9
	*	2016 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1372, kuriuo dėl Latvijos ir Lenkijos įrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 5319) ( 1 )	38
	*	2016 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/1373, kuriuo patvirtinamas Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų gerinimo sistemos įgyvendinimo antrojo ataskaitinio laikotarpio (2015–2019 m.) tinklo veiklos rezultatų planas ( 1 )	51
		REKOMENDACIJOS
	*	2016 m. liepos 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/1374 dėl teisinės valstybės principų Lenkijoje	53
		DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
	*	Teisingumo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas	69
	*	Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas	71
	*	Bendrojo Teismo procedūros reglamento dalinis pakeitimas	72
	*	Bendrojo Teismo procedūros reglamento daliniai pakeitimai	73
	*	Bendrojo Teismo procedūros reglamento praktinių vykdymo nuostatų daliniai pakeitimai	78

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	131,8
0702 00 00	ZZ	131,8
0707 00 05	TR	116,3
0707 00 05	ZZ	116,3
0709 93 10	TR	134,4
0709 93 10	ZZ	134,4
0805 50 10	AR	182,4
	CL	152,2
	MA	115,2
	TR	156,0
	UY	153,5
	ZA	150,3
	ZZ	151,6
0806 10 10	EG	223,0
	MA	178,5
	TR	158,2
	ZZ	186,6
0808 10 80	AR	145,1
	BR	102,1
	CL	123,4
	CN	90,3
	NZ	135,1
	PE	106,8
	US	167,6
	UY	92,2
	ZA	96,7
	ZZ	117,7
0808 30 90	AR	197,7
	CL	127,1
	TR	147,9
	ZA	133,0
	ZZ	151,4
0809 30 10 , 0809 30 90	TR	135,1
0809 30 10 , 0809 30 90	ZZ	135,1

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 217

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	59 tomas 2016m. rugpjūčio 12d.

		Klaidų ištaisymas
	*	2016 m. kovo 31 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/466, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) 2016/44 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 21 straipsnio 2 dalis, klaidų ištaisymas ( OL L 85, 2016 4 1 )	81


	(1) Tekstas svarbus EEE