ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
59 tomas |
Turinys |
|
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1313, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo sąlygų ( 1 ) |
|
|
|
||
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
|
REKOMENDACIJOS |
|
|
* |
||
|
* |
2016 m. liepos 29 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2016/1319, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 2006/576/EB dėl deoksinivalenolio, zearalenono ir ochratoksino A gyvūnų augintinių ėdale ( 1 ) |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
REGLAMENTAI
2.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/1 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/1313
2016 m. rugpjūčio 1 d.
kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliosios medžiagos glifosato patvirtinimo sąlygų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalies pirmą alternatyvą,
kadangi:
(1) |
veiklioji medžiaga buvo įtraukta į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (2) I priedą priėmus Komisijos direktyvą 2001/99/EB (3); |
(2) |
į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje; |
(3) |
kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede, veikliosios medžiagos glifosato galiojimas baigiasi po 6 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna Europos cheminių medžiagų agentūros rizikos vertinimo komiteto nuomonę, arba 2017 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė; |
(4) |
2015 m. spalio 30 d (5). Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė Komisijai pranešimą apie polietoksiluoto lajaus amino (CAS Nr. 61791–26–2) – medžiagos, dažnai naudojamos kaip augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, koformuliantas, – toksikologinį vertinimą. Jame daroma išvada, kad pagal visų tyrimų rezultatus polietoksiluoto lajaus amino toksiškumas, palyginti su glifosato, buvo didelis. Nurodyta ir kitų susirūpinimą keliančių požymių dėl polietoksiluoto lajaus amino galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai, naudojant augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifosato. Tarnyba taip pat išreiškė nuomonę, kad su augalų apsaugos produktais, kurių sudėtyje yra glifosato, susijusius žmonių medicininius duomenis galima paaiškinti tuo, kad toksiškumas daugiausiai yra nulemtas polietoksiluoto lajaus amino komponento; |
(5) |
pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (6), taikomą kartu su Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsniu, valstybės narės turėtų skatinti integruotosios kenkėjų kontrolės plėtrą ir vykdymą bei naudoti alternatyvius metodus bei priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Kadangi augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra glifosato, plačiai naudojami ne žemės ūkyje, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, naudojimas būtų sumažintas iki minimumo arba uždraustas tokiose vietovėse, kaip viešieji parkai ir sodai, sporto ir rekreacijos aikštynai, mokyklų aikštynai, vaikų žaidimų aikštelės ir vietos, esančios labai arti sveikatos priežiūros įstaigų; |
(6) |
augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra glifosato, taip pat naudojami iki derliaus nuėmimo. Tam tikrais atvejais naudojimas iki derliaus nuėmimo siekiant užkirsti kelią nepageidaujamam piktžolių augimui atitinka gerą žemės ūkio praktiką. Tačiau panašu, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra glifosato, taip pat naudojami siekiant kontroliuoti derliaus nuėmimo laiką arba optimizuoti kūlimą, nors toks naudojimas negali būti laikomas atitinkančiu gerą žemės ūkio praktiką. Taigi toks naudojimas gali būti nesuderinamas su Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 55 straipsnio nuostatomis. Todėl valstybės narės, suteikdamos leidimą naudoti augalų apsaugos produktus, turėtų ypač atidžiai stebėti, ar jų naudojimas iki derliaus nuėmimo atitinka gerą žemės ūkio praktiką; |
(7) |
Komisija paragino pranešėjus pateikti savo nuomones; |
(8) |
atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina iš dalies pakeisti veikliosios medžiagos naudojimo sąlygas, visų pirma pašalinant iš augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, koformuliantą polietoksiluoto lajaus aminą (CAS Nr. 61791-26-2); |
(9) |
Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas; |
(10) |
pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 27 straipsnio 2 dalį turi būti sudarytas netinkamų naudoti augalų apsaugos produktuose koformuliantų sąrašas. Komisija, Tarnyba ir valstybės narės pradėjo šio sąrašo sudarymo darbus. Atlikdama šį darbą Komisija ypač atsižvelgs į potencialiai kenksmingus koformuliantus, naudojamus augalų apsaugos produktuose, kurių sudėtyje yra glifosato. Ateityje, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 27 straipsnio 2 dalyje nurodytus procedūrinius reikalavimus, atskiru teisės aktu bus nustatytas netinkamų koformuliantų sąrašas; |
(11) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalies 25 įraše, kuriame nurodytas glifosatas, septintos skilties „Konkrečios nuostatos“ tekstas pakeičiamas taip:
„Leidžiama naudoti tik kaip herbicidą.
Kad būtų įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti vienodi principai, atsižvelgiama į glifosato peržiūros ataskaitos, kurią Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas iš dalies pakeitė 2016 m. birželio 27 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius. Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės:
— |
turi skirti ypatingą dėmesį požeminio vandens apsaugai pažeidžiamose vietovėse, ypač kai naudojama ne augalams, |
— |
turi ypač atsižvelgti į riziką dėl naudojimo Direktyvos 2009/128/EB 12 straipsnio a punkte nurodytose konkrečiose vietovėse, |
— |
turi ypač atsižvelgti, kad naudojimas iki derliaus nuėmimo atitiktų gerą žemės ūkio praktiką. |
Valstybės narės užtikrina, kad augalų apsaugos produktuose, kurių sudėtyje yra glifosato, nebūtų koformulianto polietoksiluoto lajaus amino (CAS Nr. 61791-26-2)“.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. rugpjūčio 1 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.
(2) 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).
(3) 2001 m. lapkričio 20 d. Komisijos direktyva 2001/99/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką I priedą, kad būtų įrašytos veikliosios medžiagos glifosatas ir metiltifensulfuronas (OL L 304, 2001 11 21, p. 14).
(4) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).
(5) EFSA leidinys 2015; 13(11): 4303. Adresas internete: www.efsa.europa.eu.
(6) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).
2.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/4 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/1314
2016 m. rugpjūčio 1 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),
atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje; |
(2) |
remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2016 m. rugpjūčio 1 d.
Komisijos vardu
Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato generalinis direktorius
(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
MA |
166,9 |
ZZ |
166,9 |
|
0707 00 05 |
TR |
116,3 |
ZZ |
116,3 |
|
0709 93 10 |
TR |
144,6 |
ZZ |
144,6 |
|
0805 50 10 |
AR |
187,3 |
CL |
157,0 |
|
MA |
157,0 |
|
TR |
153,3 |
|
UY |
171,3 |
|
ZA |
165,3 |
|
ZZ |
165,2 |
|
0806 10 10 |
BR |
163,2 |
EG |
214,9 |
|
MA |
183,3 |
|
MX |
378,3 |
|
US |
233,8 |
|
ZZ |
234,7 |
|
0808 10 80 |
AR |
182,2 |
BR |
108,4 |
|
CL |
127,5 |
|
NZ |
140,5 |
|
PE |
106,8 |
|
US |
177,7 |
|
UY |
99,9 |
|
ZA |
108,5 |
|
ZZ |
131,4 |
|
0808 30 90 |
AR |
207,1 |
CL |
143,6 |
|
TR |
164,7 |
|
ZA |
127,9 |
|
ZZ |
160,8 |
|
0809 29 00 |
TR |
239,6 |
US |
485,5 |
|
ZZ |
362,6 |
|
0809 30 10 , 0809 30 90 |
TR |
166,5 |
ZZ |
166,5 |
(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
SPRENDIMAI
2.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/6 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/1315
2016 m. liepos 18 d.
dėl pozicijos, kuri turi būti priimta Europos Sąjungos vardu Asociacijos komitete, įsteigtame Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimu, steigiančiu Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, dėl to susitarimo 3 protokolo laikino pakeitimo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų nuo konflikto Sirijoje bėgančių pabėgėlių naudai
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2002 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimas, steigiantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją (1) (toliau – Susitarimas). Pagal Susitarimo 89 straipsnį įsteigta Asociacijos taryba, kuri turi išnagrinėti visus svarbius su Susitarimu susijusius klausimus ir visus kitus dvišalius ar tarptautinius abiem Šalims svarbius klausimus; |
(2) |
pagal Susitarimo 92 straipsnį įsteigtas Asociacijos komitetas, kuris yra atsakingas už Susitarimo įgyvendinimą ir kuriam Asociacijos taryba gali perduoti visus arba dalį savo įgaliojimų; |
(3) |
pagal Susitarimo 94 straipsnio 1 dalį Asociacijos komitetas turi teisę priimti sprendimus, susijusius su Susitarimo valdymu, ir tose srityse, kuriose Asociacijos taryba perdavė jam savo įgaliojimus; |
(4) |
pagal Tarybos ir Komisijos sprendimo 2002/357/EB, EAPB (2) 2 straipsnį poziciją, kurios turi laikytis Sąjunga Asociacijos komitete, nustato Taryba Komisijos pasiūlymu; |
(5) |
pagal Susitarimo 3 protokolo su pakeitimais, padarytais ES ir Jordanijos asociacijos tarybos Sprendimu Nr. 1/2006 (3), 39 straipsnį Asociacijos komitetas gali nuspręsti iš dalies pakeisti to protokolo nuostatas; |
(6) |
Jordanijos Hašimitų Karalystė (toliau – Jordanija) pateikė pasiūlymų tarptautinei bendruomenei dėl holistiniu požiūriu pagrįstų ekonominių priemonių reaguojant į Sirijos pabėgėlių krizę; |
(7) |
2016 m. vasario 4 d. Londone tarptautinėje konferencijoje dėl paramos Sirijai ir visam regionui Jordanija pareiškė ketinanti leisti Sirijos pabėgėliams dalyvauti oficialioje darbo rinkoje Jordanijoje ir išdėstė veiksmus, kurių ji imsis siekdama šio tikslo, visų pirma sukurti apie 200 000 darbo vietų Sirijos pabėgėliams; |
(8) |
dėl tos iniciatyvos 2015 m. gruodžio 12 d. Jordanija pateikė konkretų prašymą laikinai sušvelninti pagal Susitarimą taikomas kilmės taisykles, kad būtų galima padidinti Jordanijos eksportą į Sąjungą ir sukurti papildomų darbo vietų, visų pirma Sirijos pabėgėliams; |
(9) |
išnagrinėjusi Jordanijos prašymą, Taryba Sąjungos vardu mano, kad tikslinga susitarti dėl papildomų kilmės taisyklių, kurios, laikantis prie šio sprendimo pridedamame Asociacijos komiteto sprendimo projekto (toliau – Asociacijos komiteto sprendimo projektas) priede nustatytų taisyklių, visų pirma dėl atitinkamų produktų, gamybos zonų ir papildomų darbo vietų Sirijos pabėgėliams sukūrimo, galėtų būti taikomos eksportui iš Jordanijos kaip alternatyva taisyklėms, nustatytoms Susitarimo 3 protokolo II priede, ir turėtų atitikti taisykles, kurias Sąjunga taiko importui iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal bendrosios lengvatų sistemos „Viskas, išskyrus ginklus“ iniciatyvą; |
(10) |
Asociacijos komiteto sprendimo projekto priedas turėtų būti taikomas iki 2026 m. gruodžio 31 d. ir turėtų būti atlikta laikotarpio vidurio peržiūra, kad Šalys jei reikia galėtų daryti pakeitimus Asociacijos komiteto sprendimu; |
(11) |
Jordanijai pasiekus tikslą sukurti apie 200 000 darbo vietų Sirijos pabėgėliams, tai būtų svarbiu Asociacijos komiteto sprendimo projekto įgyvendinimo pasiekimu. Todėl pasiekus šį tikslą Sąjunga ir Jordanija apsvarstys tolimesnį sąlygų, kuriomis gamintojai Jordanijoje gali gauti naudos iš Asociacijos komiteto sprendimo, paprastinimą; |
(12) |
taikant Asociacijos komiteto sprendimo projekto priedą turėtų būti nustatytos atitinkamos stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigos, ir turėtų būti galima sustabdyti Asociacijos komiteto sprendimo priedo taikymą, jei nebetenkinamos jo taikymo sąlygos arba jei tenkinamos apsaugos priemonių taikymo sąlygos, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
1. Pozicija, kuri turi būti priimta Europos Sąjungos vardu pagal Susitarimo 92 straipsnį įsteigtame ES ir Jordanijos asociacijos komitete dėl to Susitarimo 3 protokolo laikino pakeitimo dėl sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų grindžiama prie šio sprendimo pridėtu Asociacijos komiteto sprendimo projektu.
2. Neesminiams techniniams Asociacijos komiteto sprendimo projekto pakeitimams gali pritarti Sąjungos atstovai Asociacijos komitete be papildomo Tarybos sprendimo.
2 straipsnis
Priimtas Asociacijos komiteto sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 18 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
F. MOGHERINI
(1) OL L 129, 2002 5 15, p. 3.
(2) 2002 m. kovo 26 d. Tarybos ir Komisijos sprendimas 2002/357/EB, EAPB dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, sudarymo (OL L 129, 2002 5 15, p. 1).
(3) 2006 m. birželio 15 d. ES ir Jordanijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/2006 iš dalies keičiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 3 protokolą dėl sąvokos produktų kilmė apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (OL L 209, 2006 7 31, p. 30.).
PROJEKTAS
ES IR JORDANIJOS ASOCIACIJOS KOMITETO SPRENDIMAS Nr. [1]/2016
2016 m. … … d.
kuriuo iš dalies keičiamos Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, 3 protokolo nuostatos dėl kilmės statusą turinčių produktų apibrėžties ir apdirbimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis norint, kad tam tikrų kategorijų produktai, pagaminti nurodytose vystymosi zonose ir pramonės teritorijose, susiję su darbo vietų Sirijos pabėgėliams ir jordaniečiams sukūrimu, įgytų kilmės statusą, sąrašo
ES IR JORDANIJOS ASOCIACIJOS KOMITETAS,
atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją (toliau – Susitarimas), ypač į jo 94 straipsnį ir Susitarimo 3 protokolo 39 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Jordanijos Hašimitų Karalystė (toliau – Jordanija) pateikė pasiūlymų tarptautinei bendruomenei dėl holistiniu požiūriu pagrįstų ekonominių priemonių reaguojant į Sirijos pabėgėlių krizę, ir kaip šios iniciatyvos dalį 2015 m. gruodžio 12 d. pateikė konkretų prašymą sušvelninti pagal Susitarimą taikomas kilmės taisykles, kad būtų galima padidinti Jordanijos eksportą į Sąjungą ir sukurti papildomų darbo vietų, visų pirma Sirijos pabėgėliams ir jordaniečiams; |
(2) |
2016 m. vasario 4 d. Londone vykusioje Tarptautinėje konferencijoje dėl paramos Sirijai ir visam regionui Jordanija pareiškė ketinanti skatinti Sirijos pabėgėlių įtraukimą į oficialią Jordanijos darbo rinką ir per vienus metus nuo konferencijos sukurti 50 000 naujų darbo vietų Sirijos pabėgėliams, o iš viso per kelerius ateinančius metus sukurti apie 200 000 darbo vietų; |
(3) |
dėl laikino taikytinų kilmės taisyklių sušvelninimo tam tikroms Jordanijoje pagamintoms prekėms būtų galima taikyti ne tokias griežtas kilmės taisykles, siekiant nustatyti lengvatinį režimą importui į Sąjungą, nei būtų taikomos įprastai. Šis laikinas taikytinų kilmės taisyklių sušvelninimas būtų Sąjungos paramos Jordanijai dėl Sirijos krizės dalis, siekiant sumažinti dėl didelio priimtų Sirijos pabėgėlių skaičiaus susidariusias išlaidas; |
(4) |
Sąjunga mano, kad prašomu kilmės taisyklių sušvelninimu būtų prisidėta prie bendro tikslo – sukurti apie 200 000 naujų darbo vietų Sirijos pabėgėliams; |
(5) |
sušvelnintoms kilmės taisyklėms būtų taikomos tam tikros sąlygos, siekiant užtikrinti, kad tai būtų naudinga eksportuotojams, kurie prisideda prie Jordanijos pastangų įdarbinti Sirijos pabėgėlius; |
(6) |
šio sprendimo priedas taikomas nurodytose vystymosi zonose ir pramonės teritorijose Jordanijoje įsikūrusiose gamybos įmonėse, kuriomis prisidedama prie darbo vietų Sirijos pabėgėliams ir Jordanijos gyventojams kūrimo, pagamintoms prekėms; |
(7) |
šios iniciatyvos tikslas – skatinti prekybą ir investicijas tose vystymosi zonose ir pramonės teritorijose ir taip prisidėti prie geresnių ekonominių ir įdarbinimo galimybių Sirijos pabėgėliams ir Jordanijos gyventojams; |
(8) |
todėl Susitarimo 3 protokolo II priedas turėtų būti papildytas, siekiant nurodyti apdirbimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis norint, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašą. Šis papildomas apdorojimo arba perdirbimo procesų sąrašas turėtų būti grindžiamas kilmės taisyklėmis, kurias Sąjunga taiko importui iš mažiausiai išsivysčiusių šalių pagal bendrąją lengvatų sistemą ir (arba) „Viskas, išskyrus ginklus“ iniciatyvą; |
(9) |
turėtų būti numatyta galimybė laikinai sustabdyti šio sprendimo priedo, kuriuo nustatomas papildomas apdorojimo ir perdirbimo, susijusio su konkrečia gamybos įmone, procesų sąrašas, taikymą, jei ta gamybos įmonė neatitinka šio sprendimo priedo 1 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų; |
(10) |
taip pat turėtų būti numatyta galimybė laikinai sustabdyti šio sprendimo priedo taikymą bet kuriems šio sprendimo priedo 2 straipsnyje išvardytiems produktams, importuojamiems tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro ar gali daryti didelę žalą panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus visoje arba dalyje Sąjungos teritorijos gaminantiems Sąjungos gamintojams arba labai trikdo ar gali trikdyti kurį nors Sąjungos ekonomikos sektorių pagal Susitarimo 24 ir 26 straipsnius; |
(11) |
šis sprendimas turėtų galioti nustatytą laiką, kurio pakaktų paskatinti papildomas investicijas ir darbo vietų kūrimą, ir turėtų nustoti galioti 2026 m. gruodžio 31 dieną. Sąjunga ir Jordanija atliks laikotarpio vidurio peržiūrą pagal šio sprendimo priedo 1 straipsnio 7 dalį ir Asociacijos komiteto sprendimu gali iš dalies keisti šio sprendimo priedą, atsižvelgdamos į įgyvendinant šį sprendimą įgytą patirtį; |
(12) |
Jordanijai pasiekus 2016 m. vasario 4 d. konferencijoje jos užsibrėžtą tikslą sukurti apie 200 000 darbo vietų Sirijos pabėgėliams, tai būtų taip pat svarbus žingsnis įgyvendinant šį sprendimą, todėl Sąjunga ir Jordanija svarstys galimybę dar labiau supaprastinti šią paramos priemonę. Tam reikėtų Asociacijos komiteto sprendimu iš dalies keisti šio sprendimo priedą, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Susitarimo 3 protokolo II priedas, kuriame pateikiamas apdirbimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis norint, kad pagamintas produktas įgytų kilmės statusą, sąrašas, iš dalies keičiamas ir papildomas Susitarimo 3 protokolo IIa priedu, pateikiamu šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Susitarimo 3 protokolo IIa priede, pateikiamame šio sprendimo priede, nustatomi apdirbimo ar perdirbimo procesų, kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis norint, kad nurodytose geografinėse teritorijose, susijusiose su papildomomis darbo vietomis Sirijos pabėgėliams, pagaminti produktai įgytų kilmės statusą, taikymo sąlygos ir sąrašas.
3 straipsnis
Priedas yra neatskiriama šio sprendimo dalis.
4 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja tą dieną, kai jį priima Asociacijos komitetas.
Jis taikomas iki 2026 m. gruodžio 31 d.
Priimta [Amane][Briuselyje] 2016 m. [X X] d.
ES ir Jordanijos asociacijos komiteto vardu
PRIEDAS
IIa PRIEDAS
APDIRBIMO AR PERDIRBIMO PROCESŲ, KURIUOS REIKIA ATLIKTI SU KILMĖS STATUSO NETURINČIOMIS MEDŽIAGOMIS NORINT, KAD PAGAMINTAS PRODUKTAS ĮGYTŲ KILMĖS STATUSĄ, SĄRAŠO PAPILDYMAS
1 straipsnis
Bendrosios nuostatos
1. 2 straipsnyje išvardytiems produktams vietoj 3 protokolo II priede nustatytų taisyklių taip pat gali būti taikomos toliau nustatytos taisyklės, jei jie atitinka šias sąlygas:
a) |
reikalaujami apdirbimo ar perdirbimo procesai, kuriuos reikia atlikti su kilmės statuso neturinčiomis medžiagomis norint, kad tie produktai įgytų kilmės statusą, vyksta gamybos įmonėse, įsikūrusiose vienoje iš toliau nurodytų vystymosi zonų ir pramonės teritorijų: Alhussein Bin Abdullah II pramonės miestas, Alkarak, Aljeeza pramonės teritorija, Amman, Alqastal I pramonės teritorija, Amman, Al Quwayrah pramonės teritorija, Aqaba, Al Tajamuat pramonės miestelis, Sahab, Dulail pramonės miestas, Zarqa, El-Hashmieh pramonės teritorija, Zarqa, El-Ressaiefeh pramonės teritorija, Zarqa, El-Sukhneh pramonės teritorija, Zarqa, Irbid vystymosi zona ir Irbid Alhassan pramonės miestas, King Abdullah II Bin Alhussein miestas, Sahab, King Hussein Bin Talal vystymosi zona, Mafraq (įskaitant Mafraq pramonės miestą), Ma'an vystymosi zona, Ma'an, Marka pramonės teritorija, Amman, Muwaqqar pramonės miestas, Amman, Wadi El-Eisheh pramonės teritorija, Zarqa; ir |
b) |
pirmaisiais ir antraisiais metais po šio priedo įsigaliojimo Sirijos pabėgėliai sudaro bent 15 proc. visų šiose vystymosi zonose ir pramonės teritorijose įsikūrusių gamybos įmonių, kuriose atitinkami produktai yra apdirbami arba perdirbami, darbuotojų, o nuo trečiųjų metų po šio priedo įsigaliojimo – bent 25 proc. darbuotojų. Atitinkama darbuotojų dalis turi būti apskaičiuojama bet kuriuo metu po šio priedo įsigaliojimo, o vėliau – kiekvienais metais, atsižvelgiant į oficialiai, deramomis sąlygomis, visu etatu įdarbintų Sirijos pabėgėlių, kuriems pagal taikomus Jordanijos teisės aktus suteiktas ne trumpiau kaip dvylika mėnesių galiojantis darbo leidimas, skaičių. |
2. Jordanijos kompetentingos institucijos stebi, kaip laikomasi 1 dalyje nustatytų sąlygų, suteikia tų sąlygų besilaikančiam eksportuotojui leidimo numerį ir nedelsdamos atšaukia leidimo numerį, jei tų sąlygų nebesilaikoma.
3. Pagal šį priedą surašytame kilmės įrodymo dokumente pateikiamas toks įrašas anglų kalba: „Derogation – Annex II(a) of Protocol 3 – name of the Development Zone or industrial area and authorisation number granted by the competent authorities of Jordan“.
4. Jei pagal šio Protokolo 33 straipsnio 5 dalį su pakeitimais, padarytais ES ir Jordanijos asociacijos tarybos sprendimu Nr. 1/2006 (1), Jordanijos muitinė praneša Europos Komisijai ar prašymą pateikusioms Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) muitinėms patikrinimo rezultatus, ji nurodo, kad 2 straipsnyje išvardyti produktai atitinka 1 dalies sąlygas.
5. Jeigu, remiantis patikrinimo procedūra arba kita turima informacija, manoma, kad nesilaikoma 1 dalies sąlygų, Jordanija savo iniciatyva arba Europos Komisijos ar valstybių narių muitinių prašymu atlieka atitinkamus tyrimus arba juos organizuoja, siekdama kuo skubiau nustatyti tokius pažeidimus ir užkirsti jiems kelią. Šiuo tikslu tyrimuose gali dalyvauti Europos Komisija arba valstybių narių muitinės.
6. Kiekvienais metais po šio priedo įsigaliojimo Jordanija pateikia Europos Komisijai šio priedo veikimo ir poveikio ataskaitą, įskaitant gamybos ir eksporto statistiką 8 skaitmenų tikslumu arba tokiu tikslumu, koks turimas, ir vystymosi zonose ir pramonės teritorijose gamybą vykdančių įmonių sąrašą, nurodydama kiekvienoje jų kiekvienais metais įdarbintų Sirijos pabėgėlių procentinę dalį. Šalys kartu peržiūri šias ataskaitas ir bet kokius su šio priedo įgyvendinimu ir stebėsena susijusius klausimus pagal Asociacijos susitarimą sukurtose institucijose, visų pirma Pramonės, prekybos ir paslaugų pakomitetyje. Šalys taip pat svarsto galimą atitinkamų tarptautinių organizacijų, pvz., Tarptautinės darbo organizacijos ir Pasaulio banko dalyvavimą stebėsenos procese.
7. Po ketverių metų nuo šio priedo įsigaliojimo Šalys atlieka laikotarpio vidurio peržiūrą, kad nustatytų, ar, atsižvelgiant į priedo įgyvendinimo patirtį ir konflikto Sirijoje eigą, reikėtų jį iš dalies keisti. Asociacijos komitetas, remdamasis ta laikotarpio vidurio peržiūra, gali svarstyti galimus šio priedo pakeitimus.
8. Jordanijai įgyvendinus tikslą skatinti aktyvesnį Sirijos pabėgėlių dalyvavimą oficialioje darbo rinkoje, suteikiant iš viso apie 200 000 darbo leidimų Sirijos pabėgėliams, Šalys svarstys galimybę dar labiau paprastinti šio priedo nuostatas atsižvelgdamos į Sirijos pabėgėlių krizės pokyčius. Todėl Asociacijos komitetas gali šiuo tikslu iš dalies keisti šį priedą.
9. |
|
10. Jeigu 2 straipsnyje nurodytas produktas, kuriam taikomas šis priedas, importuojamas tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad tai daro ar gali daryti didelę žalą panašius arba tiesiogiai konkuruojančius produktus visoje Sąjungos teritorijoje ar dalyje Sąjungos teritorijos gaminantiems Sąjungos gamintojams arba labai trikdo ar gali trikdyti kurį nors Sąjungos ekonomikos sektorių, pagal Susitarimo 24 ir 26 straipsnius, Sąjunga dėl šio klausimo gali kreiptis į Asociacijos komitetą. Jei per 90 dienų nuo kreipimosi Asociacijos komitetas nepriima sprendimo, kuriuo būtų nutrauktas didelės žalos darymas, pašalinta tokios žalos grėsmė ar nutrauktas didelis trikdymas arba būtų rastas kitas priimtinas problemos sprendimas, šio priedo taikymas atitinkamam produktui laikinai sustabdomas, kol Asociacijos komitetas priima sprendimą, kuriuo paskelbiama, kad žalos darymas ar trikdymas baigėsi, arba šalys randa priimtiną sprendimą ir praneša apie tai Asociacijos komitetui.
11. Šis priedas taikomas nuo Asociacijos komiteto sprendimo, prie kurio jis yra pridedamas, įsigaliojimo dienos iki 2026 m. gruodžio 31 d.
2 straipsnis
Produktų ir reikalaujamų apdirbimo ir perdirbimo procesų sąrašas
Produktų, kuriems taikomas šis priedas, sąrašas ir apdirbimo ir perdirbimo procesų, kurie gali būti naudojami kaip alternatyva II priede nustatytiems atitinkamiems procesams, taisyklės išdėstyti toliau.
Susitarimo 3 Protokolo I priede pateiktos Susitarimo 3 protokolo II priedo sąrašo įvadinės pastabos taikomos mutatis mutandis toliau pateikiamam sąrašui, atsižvelgiant į šiuos dalinius pakeitimus:
|
5.2 pastabos antroje pastraipoje pridedamos šios pagrindinės medžiagos:
|
|
7.3 pastabos tekstas pakeičiamas šiuo tekstu: ex 2707 ir 2713 pozicijų atveju paprastos operacijos, pvz., valymas, dekantavimas, nudruskinimas, vandens atskyrimas, filtravimas, dažymas, žymėjimas, skirtingą sieros kiekį turinčių produktų sumaišymas sieros kiekiui nustatyti arba šių ar kitų panašių operacijų derinimas, nėra kilmės statuso suteikimo veiksniai. |
ex 25 skirsnis |
Druska; siera; žemės ir akmenys; tinkavimo medžiagos, kalkės ir cementas, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 2519 |
Susmulkintas gamtinis magnio karbonatas (magnezitas) hermetiškuose konteineriuose ir magnio oksidai, gryni arba negryni, išskyrus lydytą magneziją arba perdegtą (sukepintą) magneziją |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotas gamtinis magnio karbonatas (magnezitas). |
||||||||
ex 27 skirsnis |
Mineralinis kuras, mineralinės alyvos ir jų distiliavimo produktai; bituminės medžiagos; mineraliniai vaškai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 2707 |
Alyvos, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę, panašios į mineralines alyvas, gaunamas distiliuojant aukštoje temperatūroje akmens anglių dervas, kurių daugiau kaip 65 % tūrio distiliuojasi iki 250 °C temperatūroje (įskaitant ligroino ir benzolo mišinius), naudojamas kaip variklių degalai arba šildymo kuras |
Valymo operacijos ir (arba) vienas ar daugiau specifinių procesų (2) arba kitos operacijos, kurioms panaudotos visos medžiagos priskiriamos kitai pozicijai negu produktas. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
2710 |
Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių medžiagų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių medžiagų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų sudėtinės dalys; alyvų atliekos |
Valymo operacijos ir (arba) vienas ar daugiau specifinių procesų (3) arba kitos operacijos, kurioms panaudotos visos medžiagos priskiriamos kitai pozicijai negu produktas. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
2711 |
Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai |
Valymo operacijos ir (arba) vienas ar daugiau specifinių procesų arba kitos operacijos, kurioms panaudotos visos medžiagos priskiriamos kitai pozicijai negu produktas. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
2712 |
Vazelinas; parafinas, mikrokristalinis naftos vaškas, anglių dulkių vaškas, ozokeritas (kalnų vaškas), lignito (rusvųjų anglių) vaškas, durpių vaškas, kiti mineraliniai vaškai ir panašūs produktai, gauti naudojant sintezės arba kitus procesus, dažyti arba nedažyti |
Valymo operacijos ir (arba) vienas ar daugiau specifinių procesų (3) arba kitos operacijos, kurioms panaudotos visos medžiagos priskiriamos kitai pozicijai negu produktas. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
2713 |
Naftos koksas, naftos bitumas ir kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių medžiagų, likučiai |
Valymo operacijos ir (arba) vienas ar daugiau specifinių procesų (2) arba kitos operacijos, kurioms panaudotos visos medžiagos priskiriamos kitai pozicijai negu produktas. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
ex 28 skirsnis |
Neorganiniai chemikalai; organiniai arba neorganiniai tauriųjų metalų, retųjų žemių metalų, radioaktyviųjų elementų arba izotopų junginiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 2811 |
Sieros trioksidas |
Gamyba iš sieros dioksido arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 2840 |
Natrio perboratas |
Gamyba iš dinatrio tetraborato pentahidrato arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
2843 |
Tauriųjų metalų koloidai; neorganiniai arba organiniai tauriųjų metalų junginiai, chemijos atžvilgiu apibūdinti arba neapibūdinti; tauriųjų metalų amalgamos |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų, įskaitant 2843 pozicijai priskiriamas kitas medžiagas |
||||||||
ex 2852 |
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų 2909 pozicijai priskiriamų panaudotų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų 2852 , 2932 , 2933 ir 2934 pozicijoms priskiriamų panaudotų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 29 skirsnis |
Organiniai chemikalai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 2905 |
Metalų alkoholiatai iš alkoholių, priskiriamų šiai pozicijai, ir etanolio, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų, įskaitant kitas 2905 pozicijai priskiriamas medžiagas. Tačiau gali būti panaudoti šiai pozicijai priskiriami metalų alkoholiatai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos); arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
2905 43 ; 2905 44 ; 2905 45 |
Manitolis; D-gliucitolis (sorbitolis); glicerolis |
Gamyba iš bet kuriai subpozicijai, išskyrus subpoziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir to paties aprašymo medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos); arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
2915 |
Sočiosios alifatinės monokarboksirūgštys ir jų anhidridai, halogenidai, peroksidai ir peroksirūgštys; jų halogeninti, sulfoninti, nitrinti arba nitrozinti dariniai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų 2915 ir 2916 pozicijoms priskiriamų panaudotų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos); arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 2932 |
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų 2909 pozicijai priskiriamų panaudotų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
2933 |
Heterocikliniai junginiai, kurių molekulėse yra tik azoto heteroatomas (-ai) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų 2932 ir 2933 pozicijoms priskiriamų panaudotų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos); arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
2934 |
Nukleino rūgštys (nukleorūgštys) ir jų druskos, chemijos atžvilgiu apibūdintos arba neapibūdintos; kiti heterocikliniai junginiai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų. Tačiau visų 2932 , 2933 ir 2934 pozicijoms priskiriamų panaudotų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos); arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
31 skirsnis |
Trąšos |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
32 skirsnis |
Rauginimo arba dažymo ekstraktai; taninai ir jų dariniai; dažikliai, pigmentai ir kitos dažiosios medžiagos; dažai ir lakai; glaistai ir kitos mastikos; rašalai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 33 skirsnis |
Eteriniai aliejai ir kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); parfumerijos, kosmetikos ir tualetiniai preparatai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3301 |
Eteriniai aliejai (deterpenuoti arba nedeterpenuoti), įskaitant konkretus ir absoliutus; kvapieji dervų ekstraktai (rezinoidai); ekstrahuotosios aliejingos dervos (oleorezinai); eterinių aliejų koncentratai riebaluose, nelakiuosiuose aliejuose, vaškuose arba panašiose medžiagose, gauti anfleražo arba maceravimo būdu; šalutiniai terpeniniai eterinių aliejų deterpenacijos produktai; eterinių aliejų vandeniniai distiliatai ir vandeniniai tirpalai |
Gamyba iš medžiagų, priskiriamų bet kuriai pozicijai, įskaitant šiai pozicijai priskiriamas kitos grupės (4) medžiagas. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai grupei, kaip ir produktas, priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos); arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 34 skirsnis |
Muilas, organinės paviršinio aktyvumo medžiagos, skalbikliai, tepimo priemonės, dirbtiniai vaškai, paruošti vaškai, blizginimo arba šveitimo priemonės, žvakės ir panašūs dirbiniai, modeliavimo pastos, stomatologiniai vaškai, taip pat stomatologijos preparatai, daugiausia iš gipso, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3404 |
Dirbtiniai vaškai ir paruošti vaškai
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
35 skirsnis |
Albumininės medžiagos; modifikuoti krakmolai; klijai; fermentai (enzimai) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
37 skirsnis |
Fotografijos ir kinematografijos prekės |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 38 skirsnis |
Įvairūs chemijos produktai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3803 |
Rafinuota talo alyva |
Neapdorotos talo alyvos rafinavimas arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3805 |
Sulfatinio terpentino spiritas, valytas |
Valymas distiliuojant arba rafinuojant sulfatinio terpentino spirito žaliavą arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
3806 30 |
Esterinės dervos |
Gamyba iš kanifolijos rūgščių arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3807 |
Medienos pikis (deguto pikis) |
Deguto distiliacija arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
3809 10 |
Apdailos agentai, priemonės, naudojamos dažymui arba dažiklių fiksacijai pagreitinti, ir kiti produktai bei preparatai (pavyzdžiui, užpildai ir kandikai), naudojami tekstilės, popieriaus, odos pramonėje arba panašiose pramonės šakose, nenurodyti kitoje vietoje Daugiausia iš krakmolingų medžiagų |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
3823 |
Pramoninės riebalų monokarboksirūgštys; rūgščiosios alyvos, gautos rafinuojant; pramoniniai riebalų alkoholiai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų, įskaitant 3823 pozicijai priskiriamas kitas medžiagas arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
3824 60 |
Gliucitolis (sorbitolis), išskyrus priskiriamą 2905 44 subpozicijai |
Gamyba iš bet kuriai subpozicijai, išskyrus subpoziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų, išskyrus 2905 44 subpozicijai priskiriamas medžiagas. Tačiau gali būti panaudotos ir to paties aprašymo medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos); arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 39 skirsnis |
Plastikai ir jų gaminiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3907 |
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (5). arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba gamyba iš tetrabromo-(bisfenolio A) polikarbonato, arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3920 |
Jonomeriniai lakštai arba plėvelė |
Gamyba iš termoplastinių dalinių druskų, kurios yra etileno ir metakrilinės rūgšties kopolimeras, iš dalies neutralizuotas metalo jonais, daugiausia cinko ir natrio arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 3921 |
Metalizuotos plastiko folijos |
Gamyba iš labai skaidrių poliesterio folijų, kurių storis mažesnis kaip 23 mikronai (6) arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 40 skirsnis |
Kaučiukas ir jo gaminiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
4012 |
Restauruotos arba naudotos pneumatinės guminės padangos; padangos be kamerų (vientisos) arba su izoliuotu oro sluoksniu, padangų protektoriai ir padangų juostos, iš gumos: |
|
||||||||
|
|
Naudotų padangų restauravimas |
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus 4011 ir 4012 pozicijas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 41 skirsnis |
Žalios (neišdirbtos) odos (išskyrus kailius) ir išdirbta oda, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
4101 –4103 |
Žaliaminės galvijų (įskaitant buivolus) odos arba arklenos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba kitu būdu konservuotos, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), be plaukų arba su plaukais, skeltinės arba neskeltinės; žaliaminės avių arba ėriukų odos (šviežios arba sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba kitu būdu konservuotos, bet neraugintos, neišdirbtos į pergamentą ir toliau neapdorotos), su vilna arba be vilnos, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus nurodytas 41 skirsnio 1 pastabos c punkte kaip išimtis; kitos žaliaminės odos (šviežios, sūdytos, džiovintos, kalkintos, pikeliuotos arba kitu būdu konservuotos, bet ne raugintos, neišdirbtos į pergamentą arba kitaip neapdorotos), su plaukais arba be plaukų, skeltinės arba neskeltinės, išskyrus nurodytas 41 skirsnio 1 pastabos b arba c punkte kaip išimtis |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
4104 –4106 |
Raugintos arba „krastas“ (angl. crust) odos, be vilnos arba plaukų, skeltinės arba neskeltinės, bet papildomai neapdorotos |
Raugintų arba nevisiškai paraugintų odų, priskiriamų 1404 11 , 4104 19 , 4105 10 , 4106 21 , 4106 31 ar 4106 91 subpozicijai, papildomas rauginimas arba Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
4107 , 4112 , 4113 |
Išdirbta oda, toliau apdorota po rauginimo arba „krasto“ pagaminimo (angl. crusting) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau 4104 41 , 4104 49 , 4105 30 , 4106 22 , 4106 32 ir 4106 92 subpozicijoms priskiriamos medžiagos gali būti panaudotos tik tuomet, jeigu atliekamos sausų raugintų ar krastuotų odų parauginimo operacijos. |
||||||||
42 skirsnis |
Odos dirbiniai; pakinktai ir balnai; kelionės reikmenys, rankinės ir panašūs daiktai; dirbiniai iš gyvūnų žarnų (išskyrus šilkaverpių žarnas) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 43 skirsnis |
Kailiai ir dirbtiniai kailiai, ir jų gaminiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
4301 |
Neapdoroti kailiai (įskaitant galvenas, uodegenas, kojenas ir kitas dalis arba atraižas, tinkamas naudoti kailininkystei), išskyrus žalias (neišdirbtas) odas, priskiriamas 4101 , 4102 arba 4103 pozicijai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 4302 |
Rauginti arba išdirbti kailiai, sujungti iš dalių: |
|
||||||||
|
|
Raugintų arba išdirbtų kailių, nesujungtų iš dalių, sukirpimas ir sujungimas, taip pat balinimas arba dažymas |
||||||||
|
|
Gamyba iš raugintų arba išdirbtų kailių, nesujungtų iš dalių |
||||||||
4303 |
Drabužiai, drabužių priedai ir kiti kailių dirbiniai |
Gamyba iš raugintų arba išdirbtų kailių, nesujungtų iš dalių, priskiriamų 4302 pozicijai |
||||||||
ex 44 skirsnis |
Mediena ir medienos dirbiniai; medžio anglys, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 4407 |
Mediena, kurios storis didesnis kaip 6 mm, išilgai perpjauta arba perskelta, nudrožta arba be žievės, obliuota, šlifuota arba sujungta galais |
Obliavimas, šlifavimas arba sujungimas galais |
||||||||
ex 4408 |
Vienasluoksnės faneros lakštai ir lakštai, skirti klijuotinei fanerai gaminti, kurių storis ne didesnis kaip 6 mm, sujungti, taip pat kita mediena, išilgai perpjauta, nudrožta arba be žievės, kurios storis ne didesnis kaip 6 mm, obliuota, šlifuota arba sujungta smaiginėmis sąlaidomis |
Sujungimas, obliavimas, šlifavimas arba sujungimas galais |
||||||||
ex 4410 –ex 4413 |
Užkarpos ir bagetai, įskaitant profiliuotas grindjuostes ir kitas profiliuotas lentas |
Užkarpų profiliavimas arba išpjovimas pagal šablonus |
||||||||
ex 4415 |
Medinės dėžės, dėžutės, grotelinės dėžės, būgnai ir panaši tara |
Gamyba iš lentų, kurios nėra supjaustytos reikiamais dydžiais |
||||||||
ex 4418 |
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos akytosios medienos plokštės, malksnos ir skalos. |
||||||||
|
|
Užkarpų profiliavimas arba išpjovimas pagal šablonus |
||||||||
ex 4421 |
Ruošiniai degtukams; medinės vinys arba kaišteliai avalynei |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus 4409 poziciją, priskiriamos medienos |
||||||||
ex 51 skirsnis |
Vilna, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukai; ašutų verpalai ir audiniai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
5106 –5110 |
Vilnos verpalai, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų, arba ašutų |
Natūralių pluoštų verpimas arba cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu (7) |
||||||||
5111 –5113 |
Vilnos, švelniavilnių arba šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų ar ašutų audiniai: |
Audimas (7) arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 52 skirsnis |
Medvilnė, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
5204 –5207 |
Medvilnės verpalai ir siūlai |
Natūralių pluoštų verpimas arba cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu (7) |
||||||||
5208 –5212 |
Medvilniniai audiniai: |
Audimas (7) arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 53 skirsnis |
Kiti augaliniai tekstilės pluoštai; popieriniai verpalai ir popierinių verpalų audiniai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
5306 –5308 |
Kitų augalinių tekstilės pluoštų verpalai; popieriniai verpalai |
Natūralių pluoštų verpimas arba cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu (7) |
||||||||
5309 –5311 |
Kitų augalinių tekstilės pluoštų audiniai; popieriaus verpalų audiniai: |
Audimas (7) marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
5401 –5406 |
Vienagijai siūlai ir siūlai iš cheminių gijų |
Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu arba natūralių pluoštų verpimu (7) |
||||||||
5407 ir 5408 |
Audiniai iš cheminių gijinių siūlų: |
Audimas (7) arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
5501 –5507 |
Cheminiai kuokšteliniai pluoštai |
Cheminių pluoštų išspaudimas |
||||||||
5508 –5511 |
Verpalai ir siuvimo siūlai iš cheminių kuokštelinių pluoštų |
Natūralių pluoštų verpimas arba cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu (7) |
||||||||
5512 –5516 |
Audiniai iš cheminių štapelio pluoštų: |
Audimas (7) arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 56 skirsnis |
Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji siūlai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei jų dirbiniai, išskyrus: |
Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu arba natūralių pluoštų verpimu arba flokavimas kartu su dažymu arba marginimu (7) |
||||||||
5602 |
Veltinys, įmirkytas arba neįmirkytas, aptrauktas arba neaptrauktas, padengtas arba nepadengtas, laminuotas arba nelaminuotas: |
|
||||||||
|
|
Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su audinio formavimu Tačiau gali būti panaudoti
kurių atskiros gijos arba pluošto ilginis tankis visais atvejais mažesnis kaip 9 deciteksai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) arba vien tik audinio formavimas, kai veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų (7) |
||||||||
|
|
Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su audinio formavimu arba vien tik audinio formavimas, kai kitas veltinys pagamintas iš natūralių pluoštų (7) |
||||||||
5603 |
Neaustinės medžiagos, įmirkytos arba neįmirkytos, aptrauktos arba neaptrauktos, padengtos arba nepadengtos, laminuotos arba nelaminuotos |
Bet kokia neaustinių medžiagų technologija, įskaitant daigstymą |
||||||||
5604 |
Guminiai siūlai ir kordas, aptraukti tekstilės medžiagomis; tekstilės siūlai, juostelės ir panašūs dirbiniai, priskiriami 5404 arba 5405 pozicijai, įmirkyti, aptraukti, padengti guma arba plastikais: |
|
||||||||
|
|
Gamyba iš guminių siūlų arba kordo, neaptrauktų tekstilės medžiagomis |
||||||||
|
|
Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu arba natūralių pluoštų verpimu (7) |
||||||||
5605 |
Metalizuoti siūlai, apvytiniai arba neapvytiniai, sudaryti iš tekstilinių siūlų, juostelių ar panašių dirbinių, priskiriamų 5404 arba 5405 pozicijai, kombinuoti su siūlų, juostelių arba miltelių pavidalo metalu arba padengti metalu |
apskritai megztieji – kilpoti siūlai (loop wale-yarn) Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu arba natūralių ir (arba) cheminių pluoštų verpimu (7) |
||||||||
5606 |
Apvytiniai siūlai, apvytosios juostelės arba panašūs dirbiniai, priskiriami 5404 arba 5405 pozicijai (išskyrus priskiriamus 5605 pozicijai ir apvytinius ašutų verpalus); šeniliniai siūlai (įskaitant plaušelių šenilinius (flock chenille) siūlus); apskritai megztieji – kilpoti siūlai (loop wale-yarn) |
apskritai megztieji – kilpoti siūlai (loop wale-yarn) Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su verpimu arba natūralių ir (arba) cheminių pluoštų verpimu arba verpimas kartu su flokavimu, arba flokavimas kartu su dažymu (7) |
||||||||
57 skirsnis |
Kilimai ir kita tekstilinė grindų danga: |
Natūralių ir (arba) cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas arba cheminių gijinių siūlų išspaudimas, abiem atvejais kartu su audimu arba gamyba iš kokoso pluošto (plaušų), sizalio pluošto arba džiuto pluošto verpalų, arba flokavimas kartu su dažymu arba marginimu, arba pūkų įsiuvimas kartu su dažymu arba marginimu. Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su neaustinių medžiagų technologijomis, įskaitant daigstymą (7) Tačiau gali būti panaudoti
kurių atskiros gijos arba pluošto ilginis tankis visais atvejais mažesnis kaip 9 deciteksai, su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). Džiuto pluoštas gali būti panaudotas kaip pagrindas. |
||||||||
ex 58 skirsnis |
Specialieji audiniai; siūtiniai pūkiniai tekstilės audiniai; nėriniai; gobelenai; apsiuvai; siuvinėjimai, išskyrus: |
Audimas (7) arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
5805 |
Rankomis austi Gobelins, Flanders, Aubusson, Beauvais ir panašių rūšių gobelenai, taip pat siuvinėti (pavyzdžiui, mažu dygsneliu, kryželiu) gobelenai, gatavi arba negatavi |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
5810 |
Siuvinėjimai rietime, juostelėmis arba atskirais fragmentais |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
5901 |
Tekstilės audiniai, padengti dervomis (gum) arba krakmolingomis medžiagomis, naudojami knygoms įrišti arba turintys panašią paskirtį; techninė audinio kalkė; paruoštos tapybai gruntuotos drobės; klijuotės, kolenkorai ir panašūs sustandinti tekstilės audiniai, naudojami skrybėlių pagrindams |
Audimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba flokavimas kartu su dažymu arba marginimu |
||||||||
5902 |
Padangų kordo audinys iš labai atsparių tempimui nailono arba kitų poliamidų, poliesterių arba viskozės siūlų: |
|
||||||||
|
|
Audimas |
||||||||
|
|
Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su audimu |
||||||||
5903 |
Tekstilės audiniai, įmirkyti, apvilkti, padengti arba laminuoti plastikais, išskyrus priskiriamus 5902 pozicijai |
audimas kartu su dažymu arba padengimu arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
5904 |
Linoleumas, supjaustytas arba nesupjaustytas reikiamų formų gabalais; grindų danga, sudaryta iš apvalkalo arba iš dangos, pritvirtintos prie tekstilinio pagrindo, supjaustytos arba nesupjaustytos reikiamų formų gabalais |
audimas kartu su dažymu arba padengimu (7) |
||||||||
5905 |
Tekstilinė sienų danga: |
|
||||||||
|
|
audimas kartu su dažymu arba padengimu |
||||||||
|
|
Natūralių ir (arba) cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas arba cheminių gijinių siūlų išspaudimas, abiem atvejais kartu su audimu arba audimas kartu su dažymu arba padengimu arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (7): |
||||||||
5906 |
Gumuoti tekstilės audiniai, išskyrus priskiriamus 5902 pozicijai: |
|
||||||||
|
|
Natūralių ir (arba) cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas arba cheminių gijų išspaudimas, abiem atvejais kartu su mezgimu arba mezgimas kartu su dažymu arba padengimu, arba natūralaus pluošto verpalų dažymas kartu su mezgimu (7) |
||||||||
|
|
Cheminių pluoštų išspaudimas kartu su audimu |
||||||||
|
|
audimas kartu su dažymu arba padengimu arba natūralaus pluošto verpalų dažymas kartu su audimu |
||||||||
5907 |
Kitu būdu įmirkyti, aptraukti arba padengti tekstilės audiniai; tapybos būdu dekoruotos drobės, naudojamos kaip teatro dekoracijos, studijų fonai arba panašūs gaminiai |
Audimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba flokavimas kartu su dažymu arba marginimu, arba marginimas, po kurio atliekamos mažiausiai dvi paruošiamosios arba baigiamosios operacijos (pavyzdžiui, plovimas, balinimas, merserizavimas, kaitinimas, reljefo užspaudimas, kalandravimas, apdorojimas, kad audinys būtų atsparus traukimuisi, permanentinis užbaigimas, dekatiravimas, įmirkymas, taisymas ir mazgų paslėpimas) su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
5908 |
Tekstiliniai dagčiai, austi, pinti arba megzti, skirti lempoms, viryklėms, žiebtuvėliams, žvakėms arba panašiems dirbiniams; dujų degiklių kaitinimo tinkleliai ir apskritai megztos medžiagos dujų degiklių kaitinimo tinkleliams, įmirkytos arba neįmirkytos: |
|
||||||||
|
|
Gamyba iš apskritai megztų medžiagų dujų degiklių kaitinimo tinkleliams |
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
5909 –5911 |
Tekstilės dirbiniai, skirti pramoniniam naudojimui: |
|
||||||||
|
|
Audimas |
||||||||
|
|
Audimas (7) |
||||||||
|
|
Cheminių gijinių siūlų išspaudimas arba natūralių ar cheminių pluoštų verpimas kartu su audimu (7) arba audimas kartu su dažymu arba padengimu |
||||||||
60 skirsnis |
Megztinės arba nertinės medžiagos |
Natūralių ir (arba) cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas arba cheminių gijų išspaudimas, abiem atvejais kartu su mezgimu arba mezgimas kartu su dažymu arba flokavimu, arba padengimu, arba flokavimas kartu su dažymu arba marginimu, arba natūralaus pluošto verpalų dažymas kartu su mezgimu, arba sukimas arba tekstūravimas kartu su mezgimu, su sąlyga, kad panaudotų nesusuktų (netekstūruotų) siūlų vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
61 skirsnis |
Megzti arba nerti drabužiai ir jų priedai: |
|
||||||||
|
|
Gamyba iš audinio |
||||||||
|
|
Natūralių ir (arba) cheminių kuokštelinių pluoštų verpimas arba cheminių gijinių siūlų išspaudimas, abiem atvejais kartu su mezgimu (pagal formą megzti gaminiai) arba natūralaus pluošto verpalų dažymas kartu su mezgimu (pagal formą megzti gaminiai) (7) |
||||||||
ex 62 skirsnis |
Drabužiai ir jų priedai, išskyrus megztus ir nertus, išskyrus: |
Gamyba iš audinio |
||||||||
6213 ir 6214 |
Nosinės, šaliai, kaklaskarės, šalikai, skraistės, vualiai ir panašūs dirbiniai: |
|
||||||||
|
|
Audimas kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) arba gamyba iš neišsiuvinėto audinio su sąlyga, kad panaudoto neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (8) arba produkto užbaigimas po marginimo kartu su mažiausiai dviem paruošiamosiomis arba baigiamosiomis operacijomis (pavyzdžiui, plovimu, balinimu, merserizavimu, terminiufiksavimu, šiaušimu, kalandravimu, apdorojimu netraukumui, permanentiniu užbaigimu, dekatavimu, įmirkymu, taisymu ir mazgų paslėpimu), su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (7) (8) |
||||||||
|
|
Audimas kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) arba produkto užbaigimas, po to marginimas kartu su mažiausiai dviem paruošiamosiomis arba baigiamosiomis operacijomis (pavyzdžiui, plovimu, balinimu, merserizavimu, terminiufiksavimu, šiaušimu, kalandravimu, apdorojimu netraukumui, permanentiniu užbaigimu, dekatavimu, įmirkymu, taisymu ir mazgų paslėpimu), su sąlyga, kad panaudoto nemarginto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 47,5 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (7) (8) |
||||||||
6217 |
Kiti gatavi drabužių priedai; drabužių arba drabužių priedų dalys, išskyrus priskiriamus 6212 pozicijai: |
|
||||||||
|
|
Audimas kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) arba gamyba iš neišsiuvinėto audinio su sąlyga, kad panaudoto neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (8) |
||||||||
|
|
Audimas kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) arba padengimas, su sąlyga, kad nepadengto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos), kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) (8) |
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 63 skirsnis |
Kiti gatavi tekstilės dirbiniai; rinkiniai; dėvėti drabužiai ir dėvėti tekstilės dirbiniai; skudurai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
6301 –6304 |
Antklodės, kelioniniai pledai, lovos skalbiniai ir pan.; užuolaidos ir pan.; kiti patalpų įrengimui skirti dirbiniai: |
|
||||||||
|
|
Bet kokia neaustinių medžiagų technologija, įskaitant daigstymą, kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) |
||||||||
|
|
|
||||||||
|
|
Audimas arba mezgimas kartu su produkto užbaigimas (įskaitant sukirpimą) arba gamyba iš neišsiuvinėto audinio su sąlyga, kad panaudoto neišsiuvinėto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) (8) (9) |
||||||||
|
|
Audimas arba mezgimas kartu su produkto užbaigimas (įskaitant sukirpimą) |
||||||||
6305 |
Maišai ir krepšiai, naudojami prekėms pakuoti |
Audimas arba mezgimas ir produkto užbaigimas (įskaitant sukirpimą) (7) |
||||||||
6306 |
Dirbiniai iš brezento, tentai ir markizės; palapinės; laivų, burlenčių ir antžeminio transporto priemonių burės stovyklavimo įranga: |
|
||||||||
|
|
Bet kokia neaustinių medžiagų technologija, įskaitant daigstymą, kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) |
||||||||
|
|
Audimas kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) (7) (8) arba padengimas, su sąlyga, kad nepadengto audinio vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos), kartu su produkto užbaigimu (įskaitant sukirpimą) |
||||||||
6307 |
Kiti gatavi dirbiniai, įskaitant drabužių iškarpas (lekalus) |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 40 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
6308 |
Audinių ir verpalų rinkiniai su priedais arba be priedų, skirti kilimėlių, gobelenų, siuvinėtų staltiesių ar servetėlių arba panašių tekstilės dirbinių gamybai, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes |
Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti jam taikomą prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį. Tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 25 % rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
ex 64 skirsnis |
Avalynė, getrai ir panašūs dirbiniai; tokių dirbinių dalys, išskyrus: |
Gamyba iš bet kurios pozicijos medžiagų, išskyrus sujungtas batviršių detales, pritvirtintas prie vidpadžių arba prie kitų pado dalių, priskiriamų 6406 pozicijai |
||||||||
6406 |
Avalynės dalys (įskaitant batviršius, pritvirtintus arba nepritvirtintus prie padų, išskyrus išorinius padus); išimami vidpadžiai, pakulnės ir panašūs dirbiniai; getrai, antblauzdžiai ir panašūs dirbiniai bei jų dalys |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
65 skirsnis |
Galvos apdangalai ir jų dalys, |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 68 skirsnis |
Dirbiniai iš akmens, gipso, cemento, asbesto, žėručio arba panašių medžiagų, išskyrus toliau nurodytas prekes |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 6803 |
Dirbiniai iš skalūnų arba iš aglomeruotų skalūnų |
Gamyba iš apdorotų skalūnų |
||||||||
ex 6812 |
Asbesto dirbiniai; mišinių, daugiausia sudarytų iš asbesto arba iš asbesto ir magnio karbonato, dirbiniai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 6814 |
Žėručio dirbiniai, įskaitant aglomeruotą arba regeneruotą žėrutį, pritvirtintą prie popieriaus, kartono arba kitų medžiagų pagrindo |
Gamyba iš apdoroto žėručio (įskaitant aglomeruotą arba regeneruotą žėrutį) |
||||||||
69 skirsnis |
Keramikos dirbiniai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 70 skirsnis |
Stiklas ir stiklo dirbiniai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
7006 |
Stiklas, priskiriamas 7003 , 7004 arba 7005 pozicijai, išlenktas, apdorotomis briaunomis, graviruotas, pragręžtas, |
|
||||||||
|
|
Gamyba iš 7006 pozicijai priskiriamo nepadengto stiklo plokštės substrato |
||||||||
|
|
Gamyba iš 7001 pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
7010 |
Didbuteliai, buteliai, flakonai, stiklainiai, ąsoti indai, buteliukai, ampulės ir kitos stiklinės talpyklos, naudojamos prekėms gabenti arba pakuoti; konservavimo stiklainiai; stikliniai kamščiai, dangteliai ir kiti uždarymo reikmenys |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba stiklo dirbinių raižymas, su sąlyga, kad neraižytų stiklo dirbinių bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos), |
||||||||
7013 |
Stiklo dirbiniai, naudojami stalui serviruoti, virtuvėje, tualetui, biure, interjerams dekoruoti arba turintys panašią paskirtį (išskyrus dirbinius, priskiriamus 7010 arba 7018 pozicijai) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba stiklo dirbinių raižymas, su sąlyga, kad neraižytų stiklo dirbinių bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos), arba rankų darbo pūsto stiklo dirbinių rankinis dekoravimas (išskyrus šilkografiją) su sąlyga, kad panaudotų rankų darbo pūsto stiklo dirbinių bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 7019 |
Stiklo pluoštų dirbiniai (išskyrus verpalus) |
Gamyba iš:
|
||||||||
ex 71 skirsnis |
Gamtiniai arba dirbtiniu būdu išauginti perlai, brangakmeniai arba pusbrangiai akmenys, taurieji metalai, metalai, plakiruoti tauriuoju metalu, bei jų dirbiniai; dirbtinė bižuterija; monetos, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
7106 , 7108 ir 7110 |
Taurieji metalai: |
|
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų, išskyrus 7106 , 7108 ir 7110 pozicijoms priskiriamas medžiagas arba elektrolitinis, šiluminis arba cheminis 7106 , 7108 arba 7110 pozicijai priskiriamų tauriųjų metalų atskyrimas, arba 7106 , 7108 arba 7110 pozicijai priskiriamų tauriųjų metalų sulydymas ir (arba) legiravimas vienų su kitais arba su netauriaisiais metalais |
||||||||
|
|
Gamyba iš neapdorotų tauriųjų metalų |
||||||||
ex 7107 , ex 7109 ir ex 7111 |
Metalai, plakiruoti tauriaisiais metalais, pusiau apdoroti |
Gamyba iš metalų, plakiruotų tauriaisiais metalais, neapdorotų |
||||||||
7115 |
Kiti dirbiniai iš tauriojo metalo arba iš metalo, plakiruoto tauriuoju metalu |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
7117 |
Dirbtinė bižuterija |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba gamyba iš netauriojo metalo dalių, nepadengtų ar neplakiruotų tauriaisiais metalais, su sąlyga, kad visų panaudotų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 73 skirsnis |
Geležies arba plieno gaminiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 7301 |
Lakštinės atraminės konstrukcijos |
Gamyba iš 7207 pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
7302 |
Geležinkelių ir tramvajų kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės |
Gamyba iš 7206 pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
7304 , 7305 ir 7306 |
Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno |
Gamyba iš 7206 , 7207 , 7208 , 7209 , 7210 , 7211 , 7212 , 7218 , 7219 , 7220 arba 7224 pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 7307 |
Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (fitingai) iš nerūdijančio plieno |
Kaltinių ruošinių tekinimas, gręžimas, praplatinimas, įsrieginimas, šerpetų pašalinimas ir šlifavimas smėlio srove, su sąlyga, kad bendra kaltinių ruošinių vertė sudaro ne daugiau kaip 35 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
7308 |
Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinių konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba iš plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba iš plieno |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau 7301 pozicijai priskiriami suvirintieji kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai negali būti panaudoti. |
||||||||
ex 7315 |
Apsaugos nuo slydimo grandinės, dedamos ant ratų |
Gamyba, kuriai panaudotų visų 7315 pozicijai priskiriamų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 74 skirsnis |
Varis ir vario gaminiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
7403 |
Neapdorotas rafinuotasis varis ir neapdoroti vario lydiniai: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 76 skirsnis |
Aliuminis ir aliuminio gaminiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
7601 |
Neapdorotas aliuminis |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
7607 |
Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 7606 poziciją, priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 78 skirsnis |
Švinas ir švino gaminiai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
7801 |
Neapdorotas švinas |
|
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
|
|
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau negali būti panaudotos atliekos ir laužas, priskiriami 7802 pozicijai. |
||||||||
80 skirsnis |
Alavas ir alavo gaminiai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų |
||||||||
ex 82 skirsnis |
Įrankiai, padargai, peiliai, šaukštai ir šakutės iš netauriųjų metalų; jų dalys iš netauriųjų metalų, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8206 |
Įrankiai, priskiriami ne mažiau kaip dviem pozicijoms, esančioms intervale nuo 8202 iki 8205 , sukomplektuoti į rinkinius, skirtus mažmeninei prekybai |
Gamyba iš medžiagų, priskiriamų bet kuriai pozicijai, išskyrus medžiagas, priskiriamas 8202 –8205 pozicijoms. Tačiau į rinkinius gali būti įtraukti ir 8202 –8205 pozicijoms priskiriami įrankiai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
8211 |
Peiliai su pjovimo geležtėmis, dantytomis arba nedantytomis (įskaitant šakelių pjaustymo arba genėjimo peilius), išskyrus peilius, priskiriamus 8208 pozicijai, ir jų geležtės |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau peilių geležtės ir rankenos iš netauriųjų metalų gali būti panaudotos. |
||||||||
8214 |
Kiti pjovimo įrankiai (pavyzdžiui, plaukų kirpimo mašinėlės, mėsininkų arba virtuvės kirviai, kapoklės, mėsmalių peiliukai, peiliai popieriui pjaustyti); manikiūro arba pedikiūro rinkiniai ir įrankiai (įskaitant nagų dildeles) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau rankenos iš netauriųjų metalų gali būti panaudotos. |
||||||||
8215 |
Šaukštai, šakutės, samčiai, putų graibštai, torto mentelės, žuvų peiliai, sviesto peiliai, cukraus žnyplės ir panašūs virtuvės arba stalo įrankiai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau rankenos iš netauriųjų metalų gali būti panaudotos. |
||||||||
ex 83 skirsnis |
Įvairūs gaminiai iš netauriųjų metalų, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 8302 |
Kiti aptaisai, tvirtinimo ir montavimo įtaisai bei panašūs dirbiniai, skirti pastatų įrangai, ir automatinės durų sklendės |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir kitos 8302 pozicijai priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 20 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
ex 8306 |
Statulėlės ir kiti dekoratyviniai dirbiniai, pagaminti iš netauriųjų metalų |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir kitos 8306 pozicijai priskiriamos medžiagos su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 30 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
ex 84 skirsnis |
Branduoliniai reaktoriai, katilai, mašinos ir mechaniniai įrenginiai; jų dalys, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8401 |
Branduoliniai reaktoriai; nepanaudoti (neapšvitinti) branduolinių reaktorių kuro elementai (kasetės); izotopų atskyrimo įrenginiai ir aparatūra |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8407 |
Stūmokliniai vidaus degimo varikliai su kibirkštiniu uždegimu ir grįžtamai slenkamuoju arba rotaciniu stūmoklio judėjimu |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8408 |
Stūmokliniai vidaus degimo varikliai su slėginiu uždegimu (dyzeliniai arba pusiau dyzeliniai varikliai) |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8427 |
Šakiniai krautuvai; kitos gamyklose naudojamos važiuoklės su kėlimo arba pernešimo įtaisais |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8482 |
Rutuliniai arba ritininiai guoliai |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 85 skirsnis |
Elektros mašinos ir įranga bei jų dalys; garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, televizinio vaizdo ir garso įrašymo ir atkūrimo aparatai, šių gaminių dalys ir reikmenys, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8501 , 8502 |
Elektros varikliai ir generatoriai; Elektros generatoriniai agregatai ir vieninkariai elektros keitikliai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8503 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8513 |
Nešiojamieji elektriniai žibintai, maitinami iš nuosavojo elektros energijos šaltinio (pavyzdžiui, sausųjų baterijų, akumuliatorių, magnetų), išskyrus šviesos įrangą, priskiriamą 8512 pozicijai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8519 |
Garso įrašymo ir atkūrimo aparatai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8522 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8521 |
Vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatai, sumontuoti kartu arba atskirai su imtuviniais vaizdo derintuvais (tiuneriais) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8522 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8523 |
Paruoštos neįrašytos laikmenos, skirtos garsui ar kitiems reiškiniams įrašyti, išskyrus gaminius, priskiriamus 37 skirsniui |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8525 |
Radijo transliacijos arba televizinio signalo perdavimo aparatūra, su priėmimo arba garso įrašymo ar atkūrimo aparatūra arba be jos; televizijos kameros, skaitmeniniai fotoaparatai ir kitos vaizdo kameros su vaizdo įrašymo įrenginiu |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8529 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8526 |
Radarai, radionavigaciniai ir nuotolinio valdymo radijo bangomis aparatai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8529 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8527 |
Radijo transliacijos priėmimo aparatūra, su kuria kartu viename korpuse sumontuota arba nesumontuota garso įrašymo ar garso atkūrimo aparatūra arba laikrodis |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8529 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8528 |
Monitoriai ir projektoriai, be televizinio signalo priėmimo aparatūros; televizinio signalo priėmimo aparatūra, su radijo imtuvais arba su garso ar vaizdo įrašymo arba atkūrimo aparatais arba be jų |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8529 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8535 –8537 |
Elektros aparatūra, naudojama elektros grandinėms įjungti, išjungti, perjungti ar apsaugoti, taip pat elektros grandinėms prijungti arba sujungti; šviesolaidžių, šviesolaidžių grįžčių arba kabelių jungtys; skydai, plokštės, pultai, stendai, skirstomosios spintos ir kiti konstrukcijų pagrindai, naudojami elektros srovės valdymui arba paskirstymui |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, ir 8538 poziciją, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8540 11 ir 8540 12 |
Katodinių spindulių kineskopai, įskaitant katodinių spindulių vaizdo monitorių kineskopus |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 8542 31 –ex 8542 33 ir ex 8542 39 |
Monolitiniai integriniai grandynai |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 50 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) arba difuzija, kurioje integriniai grandynai yra formuojami ant puslaidininkio substrato, selektyviai įvedant atitinkamą difuzantą, taip pat kai surenkama ir (arba) išbandoma trečiojoje šalyje |
||||||||
8544 |
Izoliuotieji (įskaitant emaliuotuosius arba anoduotuosius) laidai, kabeliai (įskaitant bendraašius kabelius) ir kiti izoliuotieji elektros laidininkai, su pritvirtintomis jungtimis arba be jų; šviesolaidžių kabeliai, sudaryti iš atskirų aptrauktų šviesolaidžių, sumontuoti arba nesumontuoti kartu su elektros laidininkais, su pritvirtintomis jungtimis arba be jų |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8545 |
Angliniai elektrodai, angliniai šepetėliai, lempų angliukai, baterijų angliukai ir kiti grafito arba kiti anglies gaminiai, turintys metalo arba jo neturintys, skirti naudoti elektrotechnikoje |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8546 |
Elektros izoliatoriai iš bet kurių medžiagų |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8547 |
Elektros mašinų, aparatų arba įrangos izoliaciniai įtaisai, išskyrus izoliatorius, priskiriamus 8546 pozicijai, pagaminti vien tik iš izoliacinių medžiagų, neįskaitant smulkių metalinių detalių (pavyzdžiui, lizdų su sriegiais), įdėtų formavimo metu ir skirtų tik dirbiniui surinkti; elektros grandinių izoliaciniai vamzdeliai ir jų jungtys, pagaminti iš netauriųjų metalų, padengtų izoliacinėmis medžiagomis |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8548 |
Galvaninių elementų, galvaninių baterijų ir elektros akumuliatorių atliekos ir laužas; išeikvoti galvaniniai elementai, išeikvotos galvaninės baterijos ir išeikvoti elektros akumuliatoriai; mašinų arba aparatų elektros įrangos dalys, nenurodytos kitoje šio skirsnio vietoje |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
86 skirsnis |
Geležinkelio arba tramvajaus lokomotyvai, riedmenys ir jų dalys; geležinkelių arba tramvajaus bėgių įrenginiai ir įtaisai bei jų dalys; visų rūšių mechaniniai (įskaitant elektromechaninius) eismo signalizacijos įrenginiai, |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 87 skirsnis |
Antžeminio transporto priemonės, išskyrus geležinkelio ir tramvajaus riedmenis, išskyrus: |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
8711 |
Motociklai (įskaitant mopedus) ir dviračiai su pagalbiniais varikliais, su priekabomis arba be jų; priekabos: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 90 skirsnis |
Optikos, fotografijos, kinematografijos, matavimo, tikrinimo, tikslieji, medicinos arba chirurgijos prietaisai ir aparatai; jų dalys ir reikmenys, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
9002 |
Aptaisyti lęšiai, prizmės, veidrodžiai ir kiti aptaisyti optiniai elementai iš bet kurių medžiagų, kurie yra prietaisų arba aparatų dalys ar priedai, išskyrus tokius elementus iš optiškai neapdoroto stiklo |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
9033 |
Mašinų, aparatų, prietaisų arba įrankių, priskiriamų 90 skirsniui, dalys ir reikmenys (nenurodyti kitoje šio skirsnio vietoje) |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
91 skirsnis |
Laikrodžiai ir jų dalys, |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
94 skirsnis |
Baldai; patalynės reikmenys, čiužiniai, čiužinių karkasai, dekoratyvinės pagalvėlės ir panašūs kimštiniai baldų reikmenys; šviestuvai ir apšvietimo įranga, nenurodyti kitoje vietoje; šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos ir panašūs dirbiniai; surenkamieji statiniai |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 95 skirsnis |
Žaislai, žaidimai ir sporto reikmenys; jų dalys ir reikmenys, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
ex 9506 |
Golfo lazdos ir jų dalys |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudoti grubiai apdoroti ruošiniai, skirti golfo lazdų galvučių gamybai. |
||||||||
ex 96 skirsnis |
Įvairūs pramonės dirbiniai, išskyrus: |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų arba Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
9601 ir 9602 |
Apdorotas dramblio kaulas, apdoroti kaulai, vėžlių šarvai, ragai, elnių ragai, koralai, perlamutras ir kitos gyvūninės raižybos medžiagos bei šių medžiagų dirbiniai (įskaitant dirbinius, pagamintus formavimo būdu) Apdorotos augalinės arba mineralinės raižybos medžiagos ir šių medžiagų dirbiniai; formuoti arba raižyti vaško, stearino, gamtinių lipų, gamtinių dervų dirbiniai arba dirbiniai iš modeliavimo pastų ir kiti formuoti arba raižyti dirbiniai, nenurodyti kitoje vietoje; apdorota nesukietinta želatina (išskyrus želatiną, priskiriamą 3503 pozicijai) ir dirbiniai iš nesukietintos želatinos |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
||||||||
9603 |
Šluotos, šepečiai (įskaitant šepečius – sudėtines mašinų, prietaisų arba transporto priemonių dalis), rankiniai mechaniniai grindų šlavimo įtaisai be variklio, plaušinės šluotos ir plunksninės dulkių šluostės; mazgeliai ir kuokšteliai, paruošti naudoti šluotų arba šepečių gamyboje; dažymo pagalvėlės ir voleliai; valytuvai su gumos sluoksniu, skirti langų stiklams, šaligatviams ir pan. valyti (išskyrus valytuvus su guminiu velenėliu) |
Gamyba, kuriai panaudotų visų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 70 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
9605 |
Kelioniniai asmens tualeto, siuvimo, batų arba drabužių valymo rinkiniai |
Kiekvienas rinkinio vienetas turi atitikti jam taikomą prekių kilmės taisyklę, kuri jam būtų taikoma, jei jis nebūtų įtrauktas į rinkinį. Tačiau į rinkinį gali įeiti ir kilmės statuso neturintys dirbiniai su sąlyga, kad jų bendra vertė sudaro ne daugiau kaip 15 % rinkinio gamintojo kainos (ex-works kainos). |
||||||||
9606 |
Sagos, spraustukai, spausteliai ir kniedinės spraustės, sagų formos ir kitos šių dirbinių dalys; sagų ruošiniai |
Gamyba
|
||||||||
9608 |
Tušinukai; rašymo priemonės ir žymekliai su antgaliais, pagamintais iš veltinio ir iš kitų akytųjų medžiagų; automatiniai plunksnakočiai, stilografai ir kiti plunksnakočiai; kopijavimo stilografai (rapidografai); automatiniai pieštukai su išstumiamomis arba išslystančiomis šerdelėmis; plunksnakočių koteliai, pieštukų koteliai ir panašūs koteliai; išvardytų dirbinių, išskyrus priskiriamus 9609 pozicijai, dalys (įskaitant antgalius ir spaustukus) |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai, išskyrus poziciją, kuriai priskiriamas produktas, priskiriamų medžiagų. Tačiau gali būti panaudotos ir tai pačiai pozicijai kaip ir produktas priskiriamos plunksnos arba plunksnų antgaliai. |
||||||||
9612 |
Rašomųjų mašinėlių juostelės arba panašios juostelės, įmirkytos rašalu ar kitu būdu paruoštos atspaudams gauti, suvyniotos arba nesuvyniotos ant ričių, sudėtos arba nesudėtos į kasetes; antspaudų pagalvėlės, įmirkytos arba neįmirkytos rašalu, su dėžutėmis arba be jų |
Gamyba
|
||||||||
9613 20 |
Kišeniniai žiebtuvėliai, užpildyti dujomis ir iš naujo užpildomi |
Gamyba, kuriai panaudotų visų 9613 pozicijai priskiriamų medžiagų vertė sudaro ne daugiau kaip 30 % produkto gamintojo kainos (ex-works kainos) |
||||||||
9614 |
Pypkės (įskaitant pypkių kaušelius) ir cigarų arba cigarečių kandikliai bei jų dalys |
Gamyba iš bet kuriai pozicijai priskiriamų medžiagų |
(1) 2006 m. birželio 15 d. ES ir Jordanijos asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1/2006 iš dalies keičiantis Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo 3 protokolą dėl sąvokos produktų kilmė apibrėžimo ir administracinio bendradarbiavimo metodų (OL L 209, 2006 7 31, p. 30)
(2) Dėl specialiųjų su specifiniais procesais susijusių reikalavimų žr. 7.1 ir 7.3 įvadines pastabas.
(3) Dėl specialiųjų su specifiniais procesais susijusių reikalavimų žr. 7.2 įvadinę pastabą.
(4) Grupe laikomos bet kuriai pozicijos prekių aprašymo daliai, atskirtai kabliataškiu, priskiriamos prekės.
(5) Jei produktai sudaryti iš medžiagų, priskiriamų tiek 3901–3906 pozicijoms, tiek 3907–3911 pozicijoms, šis apribojimas taikomas tik tų medžiagų, kurios sudaro didžiausią dalį produkto masės, grupei.
(6) Labai skaidriomis folijomis laikomos folijos, kurių optinis blausumas, nustatomas Gardnerio nefelometru pagal ASTM-D 1003-16 (t. y. drumstumo vertė), yra mažesnis kaip 2 %.
(7) Dėl specialiųjų reikalavimų gaminiams, pagamintiems iš tekstilės medžiagų mišinio, žr. 5 įvadinę pastabą.
(8) Žr. 6 įvadinę pastabą.
(9) Dėl megztų arba nertų dirbinių, neelastinių ir negumuotų, pagamintų susiuvant arba sujungiant megztų arba nertų medžiagų gabalus (iškirptus arba numegztus pagal formą), žr. 6 įvadinę pastabą.
(10) SEMII – Puslaidininkių įrangos ir medžiagų institutas.
2.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/42 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/1316
2016 m. liepos 26 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2009/908/ES, nustatantis Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 1 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą 2009/881/ES dėl pirmininkavimo Tarybai (1), ypač į jo 4 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Sprendimu 2009/908/ES (2) Taryba nustatė tvarką, kurios laikydamosi Europos Sąjungos valstybės narės turėjo pirmininkauti Tarybai nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d., ir jame išdėstė, kaip pagal tą tvarką pirmininkaujančios valstybės narės suskirstytos į grupes po tris; |
(2) |
2013 m. liepos 1 d. Europos Sąjunga buvo išplėsta ir buvo priimta nauja valstybė narė – Kroatija; |
(3) |
viena valstybė narė viešai paskelbė, kad išstos iš Sąjungos, nors iš jos Vyriausybės dar nėra gautas pranešimas pagal ES sutarties 50 straipsnį. Siekiant atsižvelgti į tą aplinkybę, pirmininkavimo Tarybai tvarka turėtų būti iš dalies pakeista, nedarant poveikio tos valstybės narės teisėms ir pareigoms; |
(4) |
Taryba turėtų nustatyti tvarką, kurios laikydamosi valstybės narės turės pirmininkauti Tarybai artimiausioje ateityje. Ta tvarka turėtų būti nustatyta laikantis Sutartyse ir Europos Vadovų Tarybos sprendime 2009/881/ES nustatytų kriterijų. Sprendimas 2009/908/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/908/ES, nustatantis Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones, iš dalies keičiamas taip:
1. |
1 straipsnis pakeičiamas taip: „1 straipsnis Tvarka, kurios laikydamosi valstybės narės pirmininkauja Tarybai nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., ir tai, kaip pagal šią tvarką pirmininkaujančios valstybės narės yra suskirstytos į grupes po tris, išdėstyta šio sprendimo I priede.“; |
2. |
3 straipsnis pakeičiamas taip: „3 straipsnis Anksčiau nei 2029 m. gruodžio 31 d. Taryba nustato tvarką, kurios laikydamosi valstybės narės pirmininkaus Tarybai nuo 2031 m. sausio 1 d.“; |
3. |
Tarybos sprendimo 2009/908/ES I priedo tekstas pakeičiamas šio sprendimo priede išdėstytu tekstu. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Jis taikomas nuo 2017 m. liepos 1 d.
Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. LAJČÁK
(1) OL L 315, 2009 12 2, p. 50.
(2) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/908/ES, nustatantis Europos Vadovų Tarybos sprendimo dėl pirmininkavimo Tarybai ir dėl pirmininkavimo Tarybos parengiamiesiems organams įgyvendinimo priemones (OL L 322, 2009 12 9, p. 28).
PRIEDAS
„I PRIEDAS
Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių lentelės projektas (*)
Nyderlandai (**) |
sausio–birželio mėn. |
2016 m. |
Slovakija (**) |
liepos–gruodžio mėn. |
2016 m. |
Malta (**) |
sausio–birželio mėn. |
2017 m. |
Estija |
liepos–gruodžio mėn. |
2017 m. |
Bulgarija |
sausio–birželio mėn. |
2018 m. |
Austrija |
liepos–gruodžio mėn. |
2018 m. |
Rumunija |
sausio–birželio mėn. |
2019 m. |
Suomija |
liepos–gruodžio mėn. |
2019 m. |
Kroatija |
sausio–birželio mėn. |
2020 m. |
Vokietija |
liepos–gruodžio mėn. |
2020 m. |
Portugalija |
sausio–birželio mėn. |
2021 m. |
Slovėnija |
liepos–gruodžio mėn. |
2021 m. |
Prancūzija |
sausio–birželio mėn. |
2022 m. |
Čekijos Respublika |
liepos–gruodžio mėn. |
2022 m. |
Švedija |
sausio–birželio mėn. |
2023 m. |
Ispanija |
liepos–gruodžio mėn. |
2023 m. |
Belgija |
sausio–birželio mėn. |
2024 m. |
Vengrija |
liepos–gruodžio mėn. |
2024 m. |
Lenkija |
sausio–birželio mėn. |
2025 m. |
Danija |
liepos–gruodžio mėn. |
2025 m. |
Kipras |
sausio–birželio mėn. |
2026 m. |
Airija |
liepos–gruodžio mėn. |
2026 m. |
Lietuva |
sausio–birželio mėn. |
2027 m. |
Graikija |
liepos–gruodžio mėn. |
2027 m. |
Italija |
sausio–birželio mėn. |
2028 m. |
Latvija |
liepos–gruodžio mėn. |
2028 m. |
Liuksemburgas |
sausio–birželio mėn. |
2029 m. |
Nyderlandai |
liepos–gruodžio mėn. |
2029 m. |
Slovakija |
sausio–birželio mėn. |
2030 m. |
Malta |
liepos–gruodžio mėn. |
2030 m. |
(*) Nedarant poveikio Jungtinės Karalystės kaip valstybės narės teisėms ir pareigoms.
(**) Dabartinė trijų valstybių narių grupė šiame priede nurodyta informaciniais tikslais.“
2.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/45 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/1317
2016 m. liepos 28 d.
kuriuo skiriamas Regionų komiteto Belgijos Karalystės pasiūlytas narys
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,
atsižvelgdama į Belgijos Vyriausybės pasiūlymą,
kadangi:
(1) |
2015 m. sausio 26 d., 2015 m. vasario 5 d. ir 2015 m. birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. |
(2) |
pasibaigus Hicham IMANE (Député wallon) įgaliojimams, kurių pagrindu buvo pasiūlyta jo kandidatūra, tapo laisva Regionų komiteto nario vieta; |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto nariu skiriamas:
— |
Hicham IMANE, Conseiller communal de la Ville de Charleroi ((įgaliojimų pakeitimas). |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 28 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. LAJČÁK
(1) 2015 m. sausio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/116, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 20, 2015 1 27, p. 42).
(2) 2015 m. vasario 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/190, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 31, 2015 2 7, p. 25).
(3) 2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/994, kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. (OL L 159, 2015 6 25, p. 70).
REKOMENDACIJOS
2.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/46 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/1318
2016 m. liepos 29 d.
dėl energijos beveik nevartojančių pastatų ir geriausios praktikos skatinimo gairių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad iki 2020 m. visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
(1) |
pagrindinė ES efektyvaus energijos vartojimo politikos dalis skirta pastatams, nes juose suvartojamos energijos kiekis sudaro beveik 40 % (1) galutinio energijos suvartojimo; |
(2) |
tai, kad pastatų sektoriuje svarbu didinti energijos vartojimo efektyvumą, Europos Komisija pabrėžė Komunikate dėl energijos vartojimo efektyvumo ir jo įnašo siekiant energetinio saugumo bei 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos (2) ir Komunikate dėl atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato politikos pagrindų strategijos (3); |
(3) |
pripažįstama, kad kuriant energetikos sąjungą pirmiausia turi būti visiškai įgyvendinami galiojantys energetikos teisės aktai ir užtikrinama, kad jų būtų laikomasi; |
(4) |
siekiant didinti pastatų energinį naudingumą, taip pat norint įgyvendinti 2020 m. energijos vartojimo efektyvumo tikslus, pagrindinė taikytina teisinė priemonė yra Direktyva dėl pastatų energinio naudingumo; |
(5) |
direktyvos 9 straipsnyje nustatytas konkretus tikslas, kad iki 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai turi beveik nevartoti energijos (t. y. būti „beveik nulinės energijos pastatai“) arba jos vartoti labai mažai. Didžioji dalis beveik nulinio arba labai mažo energijos poreikio turi būti patenkinama naudojant atsinaujinančių išteklių energiją; |
(6) |
siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos, turi būti priimti nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamas 9 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Tas pats energijos beveik nevartojimo tikslas taikomas ir valdžios institucijoms priklausantiems pastatams arba pastatams, kuriuose jos yra įsikūrusios, tik jo terminas artimesnis – 2018 m. gruodžio 31 d. Tokie teisės aktai ekonominės veiklos vykdytojams turėtų sukurti skaidrią nacionalinę teisinę sistemą dėl 2020 m. pabaigai nustatyto naujų pastatų energinio naudingumo reikalavimo; |
(7) |
be naujiems pastatams taikomų reikalavimų, direktyvoje taip pat reikalaujama, kad valstybės narės vykdytų politiką, skatinančią atliekant esamų pastatų kapitalinę renovaciją kuo labiau sumažinti jų suvartojamą energijos kiekį; |
(8) |
Komisija paskelbė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Valstybių narių pažanga siekiant, kad pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai“ (4). Iš valstybių narių teikiamų privalomų ataskaitų šiuo klausimu surinkta papildomos informacijos; |
(9) |
padėtis valstybėse narėse pagerėjo, tačiau šią pažangą reiktų paspartinti. Nors nacionalinių priemonių, kuriomis skatinama statyti energijos beveik nevartojančius pastatus, padaugėjo, valstybės narės turi labiau pasistengti, kad užtikrintų, jog iki direktyvoje nustatytų datų visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos; |
(10) |
šiuo metu Pastatų energinio naudingumo direktyva yra peržiūrima. Energijos beveik nevartojantys pastatai yra vienas iš pagrindinių dabartinės direktyvos elementų, o nuo 2020 m. tai turėtų tapti visų naujų pastatų norma. Atliekant peržiūrą bus nuspręsta, ar iki 2030 m. reikia imtis papildomų priemonių. Nauja politika ir strategijos turėtų būti kuriamos ant tvirto pamato. Todėl labai svarbu, kad būtų visiškai įgyvendinti 2020 m. reikalavimai dėl energijos beveik nevartojančių pastatų; |
(11) |
be to, direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Komisija gali valstybėms narėms pateikti rekomendaciją dėl energijos beveik nevartojančių pastatų, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
1. |
Valstybės narės turėtų laikytis šios rekomendacijos priede pateikiamų gairių. Šios gairės padės užtikrinti, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos ir padės valstybėms narėms parengti nacionalinius planus, kaip padidinti energijos beveik nevartojančių pastatų skaičių. |
2. |
Rekomendacija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 29 d.
Komisijos vardu
Miguel ARIAS CAÑETE
Komisijos narys
(1) Žr. Europos Komisijos leidinio „Energijos, transporto ir aplinkos rodikliai“, 2012 m. redakciją. Šis įvertis yra galutinio energijos suvartojimo namų ūkiuose ir paslaugų sektoriuje suma. Tai reiškia, kad jis apima buitinių prietaisų suvartojamos elektros energijos kiekį, bet neapima pramoniniuose pastatuose suvartojamos elektros energijos kiekio.
(2) SWD(2014) 255 final.
(3) Energetikos sąjungos dokumentų rinkinys COM(2015) 80 final.
(4) COM(2013) 483 final/2.
PRIEDAS
1. ĮVADAS
Po to, kai į nacionalinius statybų kodeksus buvo įtraukti efektyvumo reikalavimai, dabartiniuose naujuose pastatuose suvartojama perpus mažiau energijos negu įprastuose praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pastatuose.
Pastatų energinio naudingumo direktyvoje (toliau – PEN direktyva) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų statomų naujų ir kapitališkai renovuojamų esamų pastatų energinio naudingumo minimaliuosius reikalavimus. Be šių minimaliųjų reikalavimų, direktyvoje taip pat aiškiai reikalaujama, kad iki dešimtmečio pabaigos visų naujų pastatų energijos poreikis būtų beveik nulinis arba labai mažas ir jie galėtų būti laikomi beveik nulinės energijos pastatais (toliau – energijos beveik nevartojantis pastatas, EBNP). Tačiau esami pastatai yra seni, netaupūs ir jų renovacija vyksta labai lėtai. Laikantis direktyvos, esamus pastatus taip pat reikėtų laipsniškai pertvarkyti iki panašaus lygio.
Visų galiojančių energetikos teisės aktų įgyvendinimas ir laikymasis pripažintas kaip svarbiausias energetikos sąjungos kūrimo prioritetas (1). Du svarbiausi galiojančių šios srities teisės aktų reikalavimai yra iki 2020 m. gruodžio 31 d. (visuomeninių pastatų atveju – dvejais metais anksčiau) užtikrinti, kad visi nauji pastatai būtų energijos beveik nevartojantys pastatai, ir remti esamų pastatų pertvarkymą orientuojantis į EBNP lygį.
2. BENDROSIOS APLINKYBĖS. DIREKTYVOS NUOSTATOS DĖL EBNP
2.1. EBNP samprata
Pagal PEN direktyvos 2 straipsnio 2 dalį EBNP yra „pastatas, kurio pagal I priedą nustatytas energinis naudingumas yra labai aukštas. Reikalingos energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.“
Pirmoje apibrėžties dalyje nustatyta, kad energinis naudingumas yra EBNP apibrėžiantis elementas. Šis energinis naudingumas turi būti labai aukštas; jis nustatomas pagal PEN direktyvos I priedą. Antroje apibrėžties dalyje nurodoma, kokiais principais vadovaujantis turėtų būti siekiama tokio labai didelio naudingumo – didžioji dalis likusio nedidelio energijos poreikio turėtų būti tenkinama naudojant atsinaujinančių išteklių energiją.
EBNP apibrėžtis atspindi tai, kad atsinaujinančių išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumo priemonės papildo viena kitą. Pastate naudojant autonominius energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių įrenginius, sumažėja grynasis tiekiamos energijos kiekis. Daugeliu atvejų vien vietoje pasigaminamos atsinaujinančių išteklių energijos nepakanka, kad energijos poreikis sumažėtų beveik iki nulio, jei nenaudojama papildomų energijos vartojimo efektyvumo priemonių arba labai nesumažinami už vietos ribų esančių atsinaujinančių energijos išteklių pirminės energijos koeficientai. Todėl aukštesni ir griežtesni labai efektyvių EBNP reikalavimai skatins pastatuose naudoti daugiau autonominių atsinaujinančios energijos gamybos įrenginių ir dėl to turėtų būti pritaikomi už vietos ribų esančių energijos nešiklių pirminės energijos koeficientai.
EBNP apibrėžtis pateikta PEN direktyvoje, tačiau, kaip konkrečiai ją taikyti praktikoje (pvz., kas yra „labai aukštas naudingumas“ ir kokia būtų rekomenduojamoji „didžioji atsinaujinančių išteklių energijos dalis“), sprendžia pačios valstybės narės į nacionalinę teisinę sistemą perkeldamos direktyvos 9 straipsnį.
2.1.1. Koks yra energijos beveik nevartojančio pastato energinis naudingumas?
Energinis naudingumas apibrėžiamas (2) kaip „apskaičiuotas arba išmatuotas energijos kiekis, reikalingas patenkinti su įprastu pastato naudojimu siejamą energijos poreikį, įskaitant, inter alia, energiją šildymo, vėsinimo, vėdinimo, karšto vandens ir pastato apšvietimo reikmėms“. Naudingų patarimų, kaip apskaičiuoti pastato energinį naudingumą (3), pateikiama Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012 (4) ir prie jo pridedamose gairėse (5).
Remiantis reglamento I priedo 3 skirsniu, skaičiuojant energinį naudingumą, visų pirma apskaičiuojama, kiek energijos reikia (6) šildymui ir vėsinimui, o pabaigoje apskaičiuojamas grynasis pirminės energijos kiekis. Skaičiavimo „kryptis“ yra nuo pastato poreikių prie išteklių (t. y. pirminės energijos).
Remiantis PEN direktyva, valstybės narės gali galutinės patiektos energijos kiekį konvertuoti į pirminės energijos kiekį ir apskaičiuoti pastato energinį naudingumą, naudodamosi savo nacionaliniais pirminės energijos koeficientais.
Pirminės energijos sąnaudos turi būti apskaičiuojamos naudojant konkretaus energijos nešiklio (pvz., elektros energijos, mazuto, biomasės, centrinio šildymo ir vėsinimo) pirminės energijos koeficientus. Prie deleguotojo reglamento pridėtose gairėse rekomenduojama tiek patiektai, tiek eksportuotai elektros energijai taikyti tą patį 2,5 pirminės energijos koeficientą.
Vietoje gaminant energiją (kuri naudojama vietoje arba eksportuojama), sumažėja su patiekta energija susijęs pirminės energijos poreikis.
Galutinis energinio naudingumo skaičiavimo tikslas – nustatyti grynąsias metines pirminės energijos sąnaudas, t. y. kiek jos suvartojama šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui ir apšvietimui. Toks metinis balansas atitinka dabartinę sistemą, sukurtą PEN direktyva. Vis dėlto, tam tikrų tyrimų duomenimis, gali būti naudingiau energijos balansą skaičiuoti trumpesniais laiko tarpais (t. y. stebėti paros ir sezoninį poveikį) (7).
4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant minimaliuosius reikalavimus turi būti atsižvelgiama į bendras patalpų mikroklimato sąlygas siekiant išvengti galimų neigiamų pasekmių, kaip antai netinkamo vėdinimo. Kad nepablogėtų Europos esamų pastatų vidaus patalpų oro kokybė, patogumas ir žmonių sveikatai daromas poveikis (8), minimalieji energinio naudingumo reikalavimai turėtų būti griežtinami (taip siekiant, kad visoje Europoje pastatai beveik nevartotų energijos) kartu įgyvendinant atitinkamas patalpų aplinkos strategijas.
Be to, tyrimų rezultatai rodo (9), kad nauji ir renovuoti pastatai dažnai nepasiekia numatytojo energinio naudingumo. Reikėtų nustatyti mechanizmus, pagal kuriuos energinio naudingumo skaičiavimas būtų kalibruojamas pagal faktines energijos sąnaudas.
2.1.2. Sąnaudų atžvilgiu optimalaus ir EBNP lygio santykis
PEN direktyvoje nustatyta lyginamųjų rodiklių sistema (optimalių sąnaudų principas), į kurią orientuodamosi valstybės narės gali nustatyti energinio naudingumo reikalavimus nacionaliniuose arba regioniniuose statybos kodeksuose ir nuolat juos peržiūrėti. Pagal PEN direktyvą sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis (10) yra minimalus užmojo lygis renovuojant esamus ir statant naujus pastatus.
Kaip ir optimalių sąnaudų reikalavimai pagal direktyvos 5 straipsnį, nacionaliniai minimalieji energinio naudingumo reikalavimai turi būti persvarstomi kas penkerius metus ir griežtinami, jei jų užmojis yra daug mažesnis nei nacionaliniai sąnaudų atžvilgiu optimalūs lygiai.
Sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio nustatymo metodika leidžia valstybėms narėms nustatyti EBNP reikalavimų intervalą 2020 metais. Tam reikia įvertinti ir palyginti skirtingas energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemones – tiek pavienes, tiek jų derinius – kurios bus kompleksiškai naudojamos referenciniuose pastatuose.
Atitinkamai, kad nustatytų ir pasiektų EBNP lygį, valstybės narės gali naudoti skirtingus izoliacinių ar kitų energijos vartojimo efektyvumo priemonių derinius, įtraukti itin našias technines pastatų sistemas ir naudoti autonominius atsinaujinančių išteklių energijos įrenginius (11). Atlikdamos sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių skaičiavimus, valstybės narės turi išnagrinėti kiekvieno iš šių trijų priemonių tipų įnašą.
Valstybės narės turi nustatyti kiekvieno energijos nešiklio pirminės energijos koeficientą. Šie pirminės energijos koeficientai gali būti grindžiami nacionalinėmis arba regioninėmis vidutinėmis vertėmis, arba konkrečiomis vertėmis. Šiuose koeficientuose turi būti atsižvelgta į tai, kiek pastatui tiekiamos energijos sudaro atsinaujinančių išteklių energija, siekiant, kad būtų sudarytos lygios sąlygos vietoje ir ne vietoje pagamintai energijai.
Svarbu atsiminti, kad daugeliui naujų pastatų EBNP koncepcija bus pradėta taikyti nuo 2021 m. sausio mėn. (naujiems visuomeniniams pastatams – nuo 2019 m. sausio mėn.). Tikėtina, kad iki to laiko dėl didesnių apimčių ir brandesnių rinkų technologijų sąnaudos bus mažesnės. Todėl tikėtina ir tai, kad 2020 m. EBNP lygis atitiks sąnaudų atžvilgiu optimalų lygį.
Faktai rodo, kad esamų technologijų, susijusių su energijos taupymu, energijos vartojimo efektyvumu ir atsinaujinančių išteklių energija, bendrai paėmus, pakanka, kad būtų pasiektas tinkamas EBNP tikslas (12). Nenustatyta jokio technologijų atotrūkio, kurį reikėtų panaikinti iki 2021 m. Išanalizavus sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių ataskaitas, pateiktas pagal PEN direktyvos 5 straipsnį, matyti, kad nuo sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio prie EBNP lygio galima pereiti sklandžiai (13).
Kiekvienas sąnaudų atžvilgiu optimalaus lygio penkerių metų ciklas teikia galimybę į nacionalinius statybos kodeksus įrašyti didesnio energijos vartojimo efektyvumo vertes, nes atsiranda naujų išbandytų technologijų; kartu tai yra proga pakeisti pastatų naudingumo taisykles siekiant mažinti atotrūkį nuo sąnaudų atžvilgiu optimalių lygių. Po 2020 m. taikant optimalumo sąnaudų atžvilgiu principą bus galima, reguliariai peržiūrint nacionalinius naujų ir esamų pastatų statybų kodeksus, nuolat didinti EBNP reikalavimų užmojo lygį naujiems pastatams.
2.1.3. Kaip to padeda siekti atsinaujinančių išteklių energija?
Atsinaujinančių išteklių energijos įtraukimas į nacionalines EBNP reikalavimų įgyvendinimo sistemas buvo itin svarbus uždavinys. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/28/EB (14) (toliau – Atsinaujinančių energijos išteklių direktyva) reikalaujama, kad valstybės narės į savo statybos reglamentus ir kodeksus įtrauktų atitinkamas priemones, kad būtų didinama visų rūšių atsinaujinančių išteklių energijos dalis statybos sektoriuje (15).
Tokios priemonės papildo PEN direktyvos reikalavimus dėl EBNP. PEN direktyvos nuostatos savaime skatina pastatuose pasigaminti energijos iš atsinaujinančių išteklių, nes vietoje pasigaminta energija mažina tiekiamos pirminės energijos poreikį. Todėl skaičiuojant pastato energinį naudingumą visada atsižvelgiama į pastate autonomiškai naudojamus atsinaujinančius energijos išteklius.
Vienos valstybės narės reikalauja, kad atsinaujinančių išteklių energija sudarytų tam tikrą pirminės energijos dalį arba kad būtų naudojamas bent tam tikras minimalus atsinaujinančių išteklių energijos kiekis kilovatvalandėmis vienam kvadratiniam metrui per metus, kitos taiko netiesioginį reikalavimą, kaip antai naudoti mažai neatsinaujinančios pirminės energijos, kurio įmanoma laikytis tik jei atsinaujinančių išteklių energija yra neatsiejama pastato koncepcijos dalis (16). Toks lankstumas leidžia prisitaikyti prie nacionalinių aplinkybių ir vietos sąlygų (pastato tipo, klimato, tinkamų energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijų ir jų sąnaudų, optimalaus poreikio valdymo priemonių derinio ir kt.). Energijos beveik nevartojančiuose pastatuose dažniausiai naudojamos energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių technologijos – saulės šiluminės energijos ir fotovoltinės energijos sistemos. Kiti tokiuose pastatuose naudojama atsinaujinančių išteklių šaltiniai – geoterminė (gaunama grunto šildomuoju siurbliu) ir biomasės energija.
Pavyzdžiui, tokios atsinaujinančių išteklių energijos technologijos kaip saulės šiluminės energijos ir fotovoltinės energijos sistemos labiau nei kur nors kitur apsimoka Viduržemio jūros klimato (kuriam būdinga didesnė saulės spinduliuotė) sąlygomis. Taigi šios technologijos gali turėti santykinai didesnį poveikį nustatant griežtesnius energinio naudingumo reikalavimus.
Kalbant apie atsinaujinančių išteklių energijos gamybą už vietos ribų, įskaitant netoliese esančias centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemas (17), atsinaujinančių išteklių energijos dalis energijos nešiklių derinyje (pvz., elektros energijos tinklo derinyje, jei energijos nešiklis yra elektra) turės poveikį pastato energiniam naudingumui per pirminės energijos koeficientus. Valstybės narės naudojasi šiuo lankstumu, nes apskritai stebimi labai skirtingi pirminės energijos koeficientai, o ypač tai pasakytina apie daugelį atsinaujinančių energijos išteklių ir technologijų (18).
2.2. Ką turi apimti nacionaliniu lygmeniu taikomos EBNP apibrėžtys?
Dauguma valstybių narių (19) jau naudoja pirminės energijos suvartojimo rodiklį kilovatvalandėmis kvadratiniam metrui per metus, kaip numatyta I priede. Be to, valstybės narės dažnai įtraukia kitus parametrus, pavyzdžiui, pastato atitvarų komponentų U vertes, grynąjį ir galutinį šildymui ir vėsinimui sunaudojamos energijos kiekius, taip pat CO2 išmetimą.
Apytikriai 60 % valstybių narių išsamų EBNP apibrėžties taikymą įtvirtino teisės dokumente (pvz., statybų reglamentuose ir energetikos ministrų įsakymuose).
Išsamus energijos beveik nevartojančių pastatų apibrėžties taikymas praktikoje valstybėje narėje turi apimti pirminės energijos sąnaudų skaitinę išraišką kWh/m2 per metus (20). Šis išsamus taikymas turi būti įtrauktas į perkėlimo į nacionalinę teisę priemones arba į EBNP skaičiaus didinimo nacionalinį planą.
2.3. Nauji pastatai. EBNP įgyvendinimo terminai
PEN direktyvos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės
„užtikrina, kad:
a) |
ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai; taip pat |
b) |
po 2018 m. gruodžio 31 d. viešosios valdžios institucijos, užimančios ir valdančios naujus pastatus, užtikrintų, kad tie pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai.“ |
Nacionalinės teisės aktuose, kuriais perkeliami 9 straipsnio 1 dalies reikalavimai, turi būti nustatytos nuostatos, priemonės ar politikos iniciatyvos, užtikrinančios, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. visi nauji pastatai beveik nevartotų energijos. Be to, nauji pastatai, kuriuose įsikūrusios ir kuriuos valdo viešosios valdžios institucijos, turi jau nuo 2018 m. gruodžio 31 d. beveik nevartoti energijos.
Siekiant pasiruošti įgyvendinti 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą, nacionaliniuose energijos beveik nevartojančių pastatų skaičiaus didinimo planuose turėjo, be kita ko, būtų nustatyti tarpiniai tikslai, kaip iki 2015 m. padidinti naujų pastatų energinį naudingumą. Tie tikslai galėjo būti nustatyti kaip iki tos datos pasiektina minimali naujų pastatų, kurie beveik nevartoja energijos, procentinė dalis.
Valstybės narės turi užtikrinti, kad 9 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimas būtų įgyvendintas iki 2020 m. gruodžio 31 d., o 9 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimas – iki 2018 m. gruodžio 31 d. Nors šie terminai yra ateityje, 9 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo 2013 m. sausio 9 d. (21) Iki tos datos visos 9 straipsnio EBNP nuostatos turėjo atsispindėti nacionalinėse perkėlimo priemonėse. Iš tiesų, tokio ilgo įsibėgėjimo reikia atsižvelgiant į tai, kiek daug laiko reikia suprojektuoti, gauti leidimą ir pastatyti pastatą.
Nacionalinėje teisėje įtvirtinus šiuos tikslus, ekonominės veiklos vykdytojams ir suinteresuotiesiems subjektams aiškiai parodomi politiniai tikslai ir kokie naujų pastatų energinio naudingumo reikalavimai bus taikomi ateityje.
Be to, 9 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog iki nustatytų datų „visi nauji pastatai būtų beveik nulinės energijos pastatai“. Taigi piliečiai, 2021 m. pirkdami naujos statybos pastatą ar butą, tikėsis, kad rinka bus jau atitinkamai pasivijusi šiuos reikalavimus ir jų įsigyjami pastatai yra EBNP.
Statybų sektoriaus patirtis rodo, kad ne visuomet galima tiksliai numatyti statybų pabaigos ar pastato užbaigimo laiką ir gali būti vėlavimų. Valstybės narės, kad įgyvendintų PEN direktyvos 9 straipsnio 1 dalies reikalavimą, pagal kurį iki 2021 m. sausio mėn. visi nauji pastatai turi būti EBNP, turės atitinkamai nustatyti statybų leidimų galiojimo laikotarpius, statybos trukmę ir statybos darbų užbaigimo terminus.
2.4. EBNP skatinimo iniciatyvos ir priemonės
9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi parengti EBNP skaičiaus didinimo nacionalinius planus. Tokių nacionalinių planų minimalieji elementai nustatyti 9 straipsnio 3 dalyje:
„Nacionaliniame plane turi būti, inter alia, šie elementai:
a) |
išsamus beveik nulinės energijos pastatų apibrėžties taikymas praktikoje valstybėje narėje, atsižvelgiant į nacionalines, regionines ir vietos sąlygas bei įskaitant suvartojamos pirminės energijos skaitinį rodiklį, išreikštą kWh/m2 per metus […]; |
b) |
naujų pastatų energinio naudingumo gerinimo tarpiniai tikslai 2015 m.[…]; |
c) |
informacija apie politiką ir finansines ar kitas priemones […], įskaitant išsamią informaciją apie nacionalinius reikalavimus ir priemones, susijusius su atsinaujinančių išteklių energijos naudojimu naujuose pastatuose ir kapitališkai renovuojamuose esamuose pastatuose, nustatytus Direktyvos 2009/28/EB 13 straipsnio 4 dalies ir šios direktyvos 6 ir 7 straipsnių taikymo srityje.“ |
2.5. Esamų pastatų pertvarkymo orientuojantis į EBNP lygį rėmimas
PEN direktyvoje taip pat nustatyti EBNP įpareigojimai, susiję su esamais pastatais (tačiau nenustatytas jų įgyvendinimo terminas), arba įpareigojimas nustatyti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus. PEN direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės „atsižvelgdamos į pavyzdinį viešojo sektorius atliekamą vaidmenį, rengia politiką ir imasi priemonių, pavyzdžiui, nustatydamos tikslus, kad būtų skatinamas pastatų pertvarkymas į beveik nulinės energijos pastatus, ir pateikia apie tai informaciją Komisijai […] nacionaliniuose planuose“.
Esamus pastatus pertvarkant į EBNP pagal PEN direktyvos 9 straipsnio 2 dalį reikėtų didinti iš atsinaujinančių išteklių gaunamos energijos kiekį (9 straipsnio 3 dalies c punktas). Be to, Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos 13 straipsnio 6 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės statybų kodeksuose ir reglamentuose skatintų šildymui ir vėsinimui naudoti atsinaujinančių išteklių energiją.
Taigi 9 straipsnio 2 dalimi siekiama, kad renovacija būtų esminė – t. y. nacionaline politika būtų skatinama pertvarkyti pastatus iš esmės, kad jie taptų EBNP. PEN direktyvos 9 straipsnio 2 dalies įpareigojimą papildo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (22) 4 straipsnį parengtos nacionalinės ilgalaikės renovacijos strategijos, taigi dėl lėšų telkimo ir investicijų į pastatų renovaciją renovacijos mastas turėtų išaugti. Minėtos ilgalaikės renovacijos strategijos apima pirmiau minėtus Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo elementus (renovacijos mastas) ir PEN direktyvos elementus (esminė renovacija).
PEN direktyvoje pateikiama bazinė EBNP apibrėžtis vienodai taikoma ir naujiems, ir esamiems pastatams. Tokia naujų ir esamų pastatų diferenciacija galėtų klaidinti vartotojus, lygiai kaip klaidintų skirtingas naujų ir esamų pastatų energinio naudingumo sertifikavimas.
Taigi „pertvarkymas į EBNP“ reiškia, kad pastatas pertvarkomas tiek, kad atitiktų EBNP energinio naudingumo reikalavimus. Tai nereiškia, kad esamiems pastatams negali būti taikomi kiti terminai ir skiriama finansinė parama, pripažįstant, kad reikia daugiau laiko, kol esamų pastatų EBNP lygis taps optimalus sąnaudų atžvilgiu.
3. VALSTYBIŲ NARIŲ PAŽANGA, PADARYTA ĮGYVENDINANT EBNP REIKALAVIMUS
3.1. Taikomos nacionalinės EBNP apibrėžtys
Valstybių narių skaitinių rodiklių palyginti neįmanoma, nes jos naudoja skirtingas energinio naudingumo apskaičiavimo metodikas (23). Kai kurios valstybės narės išplėtė skaitinio rodiklio taikymo sritį į jį įtraukdamos neprivalomus energijos sąnaudų dydžius, pavyzdžiui, buitinių prietaisų energijos sąnaudas. Faktai rodo, kad įtraukus apšvietimą ir buitinius prietaisus gaunami optimalesni sprendimai, ypač susiję su elektros energijos sąnaudomis (24).
Atsižvelgiant į šią išlygą, turimi duomenys (25) rodo, kad tais atvejais, kai nustatomas skaitinis rodiklis, reikalavimų amplitudė labai didelė – nuo 0 kWh/(m2 per metus) iki 270 kWh/(m2 per metus) (tai apima ir buitinių prietaisų energijos sąnaudas) ir jie dažniausiai nustatomi kaip pirminės energijos suvartojimas kWh/m2 per metus. Aukštesnės vertės paprastai taikomos ligoninėms ar kitiems specialios paskirties negyvenamiesiems pastatams.
Daugelis valstybių narių siekia, kad gyvenamuosiuose pastatuose pirminės energijos suvartojimas būtų ne didesnis kaip 50 kWh/(m2 per metus). Didžiausias pirminės energijos suvartojimas svyruoja nuo 20 kWh/(m2 per metus) Danijoje ar 33 kWh/(m2 per metus) Kroatijoje (pajūryje) iki 95 kWh/(m2 per metus) Latvijoje. Kelios valstybės narės (Belgija (Briuselis), Estija, Prancūzija, Airija, Slovakija, Jungtinė Karalystė, Bulgarija, Danija, Kroatija (žemyninė dalis), Malta, Slovėnija) siekia, kad jis būtų 45 arba 50 kWh/(m2 per metus) (26).
Atsinaujinančių išteklių energijos klausimu iš valstybių narių gaunama labai įvairios informacijos – tik kelios valstybės narės yra nustačiusios konkrečią minimalią procentinę dalį, o dauguma yra įtvirtinusios kokybinius teiginius.
Kol kas nė viena valstybė narė nepranešė apie kokią nors teisinę tvarką, pagal kurią būtų galima nesilaikyti EBNP reikalavimų konkrečiais ir pagrįstais atvejais, kai tam tikro pastato ekonominės naudos analizės per ekonominį gyvavimo ciklą rezultatas yra neigiamas, kaip leidžiama pagal PEN direktyvos 9 straipsnio 6 dalį.
3.2. EBNP skatinimo iniciatyvos ir priemonės
2014 m. spalio mėn. įvertinus esamą būklę (27) paaiškėjo, kad valstybės narės pranešė apie labai įvairias nacionaliniuose planuose ir nacionaliniuose energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planuose nustatytas priemones ir politiką, kuriomis remiamas EBNP tikslo įgyvendinimas, tačiau dažnai neaišku, kiek šios priemonės konkrečiai skirtos EBNP. Palyginti su 2013 m. Komisijos pažangos ataskaitoje (28) nušviesta padėtimi, valstybės narės pranešė apie didesnį skaičių priemonių ir politinių iniciatyvų.
Daugiau kaip du trečdaliai valstybių narių yra patvirtinusios politinių iniciatyvų ir priemonių informuotumo didinimo ir švietimo, statybos reguliavimo stiprinimo ir energinio naudingumo sertifikavimo kategorijose. Kita EBNP skatinimo sritis – finansinės ir paramos priemonės, pavyzdžiui, lengvatų taikymo politika, paskolos mažesnėmis palūkanomis, atleidimas nuo mokesčių, energijos premijos privatiems asmenims, dotacijų schemos atsinaujinančių išteklių technologijoms įrengti, rekomendacijos ir finansavimas rizikos grupėms ir energiškai naudingų namų hipotekos palūkanų normos subsidijavimas.
Daugelis politikos iniciatyvų ir priemonių, apie kurias pranešė valstybės narės, taip pat taikomos ir visuomeniniams pastatams. Valstybės narės siūlo labai skirtingas visuomeniniams pastatams skirtas priemones – nuo taikomų tik pagrindiniams Vyriausybės pastatams iki taikomų visiems viešosioms organizacijoms priklausantiems pastatams ar visiems visuomeniniams pastatams. Kai kurios valstybės narės visuomeniniams pastatams taiko konkrečias priemones. Paprastai tokios priemonės – tai monitoringo kampanijos (pvz., „NRClick“ yra energijos apskaitos sistema, kuri palygina skirtingose Belgijos savivaldybėse suvartojamą energijos kiekį) ir parodomieji projektai (pvz., Vokietijos federalinė aplinkos agentūra (vok. Umweltbundesamt) įsikūrusi energijos beveik nevartojančiame pastate).
2015 m. parengta nacionalinių planų dėl EBNP ES apžvalga (29). Ši neseniai atlikta analizė patvirtina, kad padaryta tiek kiekybinių, tiek kokybinių nacionalinių EBNP skatinimo priemonių pažanga, įskaitant išsamų apibrėžties taikymą, tarpinių tikslų nustatymą iki 2015 m. ir finansines bei kitas politikos iniciatyvas. Šioje ataskaitoje nurodomos kelios pavyzdinės ar pirmaujančios politikos strategijos.
Kelios valstybės narės yra apskaičiavusios EBNP įgyvendinimo naudą. Bus sukurta naujų visos darbo dienos darbo vietų: Bulgarijoje 649–1 180, Lenkijoje 4 100–6 200, Rumunijoje 1 390–2 203. Tikimasi, kad Bulgarijoje papildomai bus investuota 38–69 mln. EUR, Lenkijoje 240–365 mln. EUR, Rumunijoje 82–130 mln. EUR. Numatoma, kad 2015 m. minimalūs pirminės energijos reikalavimai svyruos tarp 70 kWh/m2 per metus (Bulgarijoje ir Lenkijoje) ir 100 kWh/m2 per metus (Rumunijoje), tačiau 2020 m. jie jau bus tarp 30 kWh/m2 per metus ir 50 kWh/m2 per metus. Atsinaujinančių išteklių energijos procentinė dalis išaugs nuo 20 % 2015 m. iki 40 % 2020 m. CO2 išmetimas sumažės nuo 8–10 kgCO2/m2 per metus iki 3–7 kgCO2/m2 per metus 2020 m.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, statomuose naujuose EBNP Europoje energijos suvartojimą galima ekonomiškai pagrįstai sumažinti 80 % ir daugiau, nors priemonių pasirinkimas labai priklauso nuo klimato sąlygų. Rezultatai rodo, kad visoje ES skirtingomis sąnaudomis galima lanksčiai derinti energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemones (30).
4. REKOMENDACIJOS
4.1. Praktinis EBNP apibrėžties taikymas – kada energinio naudingumo reikalavimai yra per maži EBNP lygiui pasiekti?
Šiame skirsnyje nurodomi bendri principai ir veiksmai, į kuriuos valstybėms narėms patariama atsižvelgti kuriant nacionalinę EBNP apibrėžtį pagal PEN direktyvą.
Su EBNP susijusio užmojo mastas negali būti toks pats visoje ES. Būtinas lankstumas, kad būtų galima atsižvelgti į klimato sąlygų poveikį šildymo ir vėsinimo poreikiams ir į energijos vartojimo efektyvumo bei atsinaujinančių energijos išteklių priemonių rentabilumą.
Vis dėlto PEN direktyvos sąvokomis „beveik lygi nuliui“ ir „suvartojama labai mažai“, kalbant apie energiją, brėžiamos tam tikros ribos, kiek veiksmų laisvės šioje srityje turi valstybės narės. EBNP sąvokomis turėtų būti siekiama beveik išlyginto energijos balanso.
Naujiems pastatams taikomas EBNP lygis negali būti žemesnis (mažiau griežtas) negu 2021 m. sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis, apskaičiuotas pagal direktyvos 5 straipsnį. Sąnaudų atžvilgiu optimalus lygis yra minimalus užmojo mastas nustatant EBNP lygį. Naujų pastatų EBNP lygio energinis naudingumas bus nustatomas pagal tuo metu geriausią prieinamą ir įsitvirtinusią rinkoje technologiją, finansinius aspektus ir teisinius bei politinius sumetimus nacionaliniu mastu.
Visos ES lygmeniu nustatyti EBNP pirminės energijos suvartojimo rodiklių skaitinį lyginamąjį rodiklį būtų naudingiausia tada, jei vertės, lyginamos su šiuo rodikliu, būtų gaunamos skaidriomis skaičiavimo metodikomis. Šiuo metu baigiami rengti standartai (31), padėsiantys skaidriai palyginti nacionalines ir regionines skaičiavimo metodikas.
Atsižvelgiant į šiuos aspektus, lyginamieji rodikliai paprastai nustatomi kaip energijos poreikis. Tai grindžiama tuo, kad skaičiuojant pirminės energijos kiekį pradinis taškas yra energijos poreikis, todėl norint, kad pastatui beveik nereikėtų pirminės energijos, būtina, kad jo energijos poreikis šildymui ir vėsinimui būtų labai mažas. Labai mažas energijos poreikis taip pat būtinas norint užtikrinti, kad didelė energijos dalis būtų gaunama iš atsinaujinančių išteklių ir kad pirminės energijos sunaudojimas būtų beveik nulinis.
Remiantis 2020 m. kainų ir technologijų prognozėmis, skirtingose ES klimato zonose EBNP energinio naudingumo lyginamųjų rodiklių intervalai yra tokie (32):
|
Viduržemio jūros klimato zona:
|
|
Vandenyninio klimato zona:
|
|
Žemyninio klimato zona:
|
|
Šiaurinio klimato zona:
|
Valstybėms narėms patariama į integruotą projekto koncepciją įtraukti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, kuri padengtų mažą pastato energijos poreikį (33).
Kai kurios valstybės narės nusprendė EBNP lygį susieti su viena iš aukščiausių energinio naudingumo klasių (pvz., pastatų A++ klase), nurodyta energinio naudingumo sertifikate. Rekomenduojama taikyti tokį metodą ir kartu aiškiai nustatyti energinio naudingumo rodiklį, kad investuotojams būtų perduodama aiški žinia ir rinka vystytųsi EBNP kryptimi.
4.2. Įpareigojimo užtikrinti, kad nuo 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai būtų EBNP, įgyvendinimas
Siekiant pasiruošti, kad nauji pastatai atitiktų EBNP tikslą, gali reikėti pritaikyti esamus metodus. Minimalaus energinio naudingumo reikalavimai ir energijos beveik nevartojančių pastatų reikalavimai turės būti įvertinti atsižvelgiant į 9 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus.
Be to, valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų sukurti tinkami sankcijų mechanizmai, taikomi, jei naujos statybos pastatai neatitinka energinio naudingumo reikalavimų. Po to, kai praeis EBNP reikalavimo įgyvendinimo terminas, gali reikėti naujų pastatų statytojams taikyti diferencijuotas sankcijas.
Valstybės narės raginamos kuo skubiau įvertinti šiuos elementus, kad užtikrintų, jog EBNP tikslai bus pasiekti. Be to, valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti EBNP tikslų įgyvendinimo stebėjimo tvarką. Pagal šią tvarką taip pat turėtų būti stebima, kaip pavyko įgyvendinti tarpinius 2015 m. tikslus pagal 9 straipsnio 1 dalį ir papildomus tikslus iki 2020 m., kurie gali būti nustatyti nacionaliniu lygmeniu. Tai sutvirtins dabartinius EBNP planus ir padės taikyti stebėjimo tvarką ateityje.
4.3. EBNP skatinimo iniciatyvos ir priemonės
Daugelyje valstybių narių pasirinkta labai įvairių politikos iniciatyvų energijos beveik nevartojančių pastatų skaičiui didinti (pvz., sąmoningumo didinimą ir informavimą, švietimą ir mokymą, statybos kodeksų ir energinio naudingumo sertifikatų griežtinimą pasirinko: Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Danija, Estija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Kroatija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Portugalija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija). Tačiau kartais politinės iniciatyvos atrodo pernelyg bendro pobūdžio ir skirtos „visiems pastatams“. Ne visuomet pakankamai aišku, kiek iš tiesų jomis skatinama EBNP statyba ir kiek konkrečioje šalyje prisidedama prie EBNP tikslo įgyvendinimo. Taigi rekomenduojama glaudžiau susieti politikos iniciatyvas, priemones ir EBNP.
Siekdama palengvinti tokios informacijos teikimą, Komisija valstybėms narėms parengė neprivalomą šabloną, kurį rekomenduojama naudoti, kad būtų lengviau palyginti ir analizuoti EBNP planus (34).
4.4. Esamų pastatų pertvarkymo orientuojantis į EBNP lygį rėmimas
Yra įvairių esamų pastatų pertvarkymo skatinimo geriausios patirties pavyzdžių – tai informavimas apie technologijas (35), paskatų sistemos, finansinės priemonės, apmokestinimo sistemos, taip pat ekonominės priemonės, kaip antai energijos taupymo prievolės schemos, rinkos priemonės, kaip antai viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės, skirtos paskatinti pastatų renovaciją, arba vieno langelio centrai, konsultuojantys su energija susijusios renovacijos klausimais (36).
Tam tikrų valstybių narių strategija susieti finansinę paramą pastato renovacijai su reikalavimu, kad pastatas atitiktų aukštas energinio naudingumo klases, prilygstančias EBNP lygiui, gali būti laikoma geru būdu paskatinti šalies esamų pastatų pertvarkymą į EBNP.
Per pastarąjį dešimtmetį daugelis valstybių narių patvirtino esamiems pastatams skirtų priemonių, o nacionalinėse renovacijos strategijose, parengtose pagal Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 4 straipsnį, neseniai apibrėžta naujų pažangių perspektyvų. Valstybės narės turėtų suformuoti nuoseklų politikos priemonių derinį (politikos priemonių paketus), kuris tik iš dalies priklausytų nuo valstybės biudžeto.
Norint pertvarkyti esamus pastatus visų pirma reikia patikimų duomenų, įskaitant apie faktinį energinį naudingumą ir patalpų aplinką, kad būtų galima stebėti politikos priemonių poveikį. Tam tikrose valstybėse narėse, kuriose mažai galimybių surinkti saulės energiją (pvz., šiaurės Europos šalyse) turi būti populiarinami kiti alternatyvūs ištekliai (pvz., biomasė). Veiksmų gairės ir rodikliai taip pat yra geros priemonės konkretiems klausimams spręsti ir stebėti įgyvendinimą. Valstybėms narėms rekomenduojama toliau stiprinti ir vertinti priimtas priemones, kad galėtų sėkmingai paskatinti esminę, EBNP lygį užtikrinančią pastatų renovaciją.
5. REKOMENDACIJŲ SANTRAUKA
1) |
EBNP principai yra vienas iš svarbiausių dabartinės direktyvos elementų, 2020 m. tapsiantys naujų pastatų standartu. Valstybėms narėms rekomenduojama labiau pasistengti ir visiškai įgyvendinti PEN direktyvos nuostatas bei užtikrinti, kad jų būtų laikomasi – taip jos galės užtikrinti, kad visi nauji pastatai bus EBNP iki direktyvoje nustatytų datų. |
2) |
Valstybėms narėms rekomenduojama nustatyti pakankamai griežtas, ne žemesnio nei projektinio sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių reikalavimų lygio, nacionalines EBNP apibrėžtis ir į integruotą projekto koncepciją įtraukti atsinaujinančių išteklių energiją, kad jos užtektų mažam, beveik nuliniam, pastatų energijos poreikiui. Rekomenduojami lyginamieji rodikliai pateikiami 4.1 skirsnyje. Turėtų būti užtikrinta tinkama patalpų aplinka, kad Europos pastatuose neblogėtų patalpų oro kokybė, patogumo lygis ir žmonių sveikatos būklė. |
3) |
Siekdamos užtikrinti, kad iki 2020 m. pabaigos visi nauji pastatai būtų EBNP, valstybės narės turėtų kuo greičiau nuspręsti, ar adaptuoti dabartinius veiklos metodus. Taip pat valstybėms narėms rekomenduojama sukurti EBNP tikslų įgyvendinimo pažangos stebėjimo tvarką ir apsvarstyti galimybę, praėjus terminams, naujų pastatų statytojams taikyti diferencijuotas sankcijas už EBNP reikalavimų nesilaikymą. |
4) |
EBNP skatinimo politikos iniciatyvose ir priemonėse turėtų būti aiškiau nurodyta, kiek jomis prisidedama prie EBNP tikslų pasiekimo. Rekomenduojama glaudžiau susieti politikos iniciatyvas, priemones ir EBNP. Siekdama palengvinti tokios informacijos teikimą, Komisija valstybėms narėms parengė neprivalomą šabloną, kurį rekomenduojama naudoti, kad būtų lengviau palyginti ir analizuoti planus. |
5) |
„Komisija valstybėms narėms rekomenduoja sparčiau rengti specialias pastatų renovacijos rėmimo politikos iniciatyvas“ kad pastatų energinis naudingumas priartėtų prie EBNP lygio. Valstybės narės turėtų suformuoti nuoseklų politikos priemonių derinį (politikos priemonių paketus), kuris teiktų reikiamą ilgalaikį stabilumą investuotojams, investuojantiems į pastatų energinį naudingumą, įskaitant esminę ir EBNP lygį užtikrinančią pastatų renovaciją. Rekomenduojama rinkti patikimus duomenis, kurie leistų stebėti politikos priemonių poveikį, kad prireikus būtų galima atsižvelgti į konkrečius poreikius ir stebėti, kaip vykdoma esamų pastatų renovacija. |
(1) COM(2015) 80 final.
(2) 2 straipsnio 4 dalis
(3) Žr. lentelė pateikta Gairių p. 10.
(4) 2012 m. sausio 16 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 244/2012, kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo, nustatant sąnaudų atžvilgiu optimalaus pastatams ir pastato dalims taikomų minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygio skaičiavimo lyginamosios metodikos principus (OL L 81, 2012 3 21, p. 18).
(5) „Guidelines establishing a methodology framework for calculating cost-optimal levels of minimum energy performance requirements“ (OL C 115, 2012 4 19, p. 1).
(6) Sąvokos „energijos poreikis“, „pateikta energija“ ir „grynasis pirminės energijos kiekis“ turėtų būti suprantamos taip, kaip apibrėžta Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 244/2012 ir prie jo pridedamose Gairėse.
(7) Žr., pavyzdžiui, „Analysis of load match and grid interaction indicators in net zero energy buildings with simulated and monitored data“, Applied Energy, 2014 m. gruodžio 31 d., p. 119–131.
(8) JRC ataskaita „Promoting healthy and energy efficient buildings in the European Union“, 2016 m.
(9) Žr., pavyzdžiui, „Predicted vs. actual energy performance of non-domestic buildings: Using post-occupancy evaluation data to reduce the performance gap“, Anna Carolina Menezes, Andrew Cripps, Dino Bouchlaghem & Richard Buswell (2012), Applied Energy, Volume 97, p. 355–364, http://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0306261911007811/
(10) Toks energinio naudingumo lygis, kuris per numatomą pastato gyvavimo cikląkainuoja mažiausiai.
(11) Atsinaujinančių išteklių energija – atsinaujinančių neiškastinio kuro išteklių energija, pavyzdžiui, vėjo, saulės, aeroterminė, geoterminė, hidroterminė ir vandenynų, vandens, biomasės, sąvartynų dujų, nuotekųvalymo įrenginių dujų ir biodujų.
(12) Europos Komisijos (Energetikos GD) užsakymu „Ecofys“ atlikta ataskaita „Towards nearly zero-energy buildings- Definition on common principles under the EPBD“(http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/nzeb_full_report.pdf).
(13) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Valstybių narių pažanga siekiant sąnaudų atžvilgiu optimalių minimalių energinio naudingumo reikalavimų lygių“.
(14) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).
(15) Žr. Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvos 13 straipsnio 4 dalį.
(16) Concerted Action EPBD (suderinti Pastatų energinio naudingumo direktyvos įgyvendinimo veiksmai) III knyga, 2016 m.
(17) Centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sistemos ES rinkoje sudaro apie 10–13 % ES energijos tiekimo šilumai ir vėsinimui.
(18) Žr. 12 išnašą.
(19) 23 valstybės narės ir vienas Belgijos regionas.
(20) Pagal 9 straipsnio 3 dalies a punktą
(21) 28 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
(22) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).
(23) Šį apribojimą siekiama įveikti standartizacijos pastangomis ir tokiais vykdomais projektais kaip GE2O projektas (http://www.geoclusters.eu/), tačiau kartu pripažįstami gamtiniai, pavyzdžiui, klimato sąlygų, skirtumai.
(24) 2016 m. vasario mėn. įvykusioje Pasaulio darnios energetikos dienų (angl. WSED) konferencijoje Delia D'Agostino pristatė optimalaus būdo pasiekti EBNP lygį statomuose naujuose pastatuose Europoje modeliavimo metodiką (http://www.wsed.at/en/programme/young-researchers-conference-energy-efficiency-biomass/)
(25) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013DC0483R(01)&from=EN. Šioje ataskaitoje pateikiama visų valstybių narių informacija, išskyrus Graikiją ir Ispaniją, kurios iki 2014 m. rugsėjo 18 d. neatsiuntė savo nacionalinio plano arba konsoliduoto šablono. Naujesnė lentelė su nacionalinėmisEBNP apibrėžtimis pateikiama čia http://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings/nearly-zero-energy-buildings
(26) Žr. informaciją, įtrauktą į 2016 m. Jungtinio tyrimų centro apibendrinamąją ataskaitą dėl EBNP nacionalinių planų, 2015 m. sausio mėn. Europos pastatų eksploatacinių savybių instituto (angl. Buildings Performance Institute Europe, BPIE) (http://bpie.eu/uploads/lib/document/attachment/128/BPIE_factsheet_nZEB_definitions_across_Europe.pdf) ir atnaujintą informaciją, kurią Komisija paskelbė 2016 m. spalio mėn. (https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Updated%20progress%20report%20NZEB.pdf)
(27) https://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/Updated%20progress%20report%20NZEB.pdf
(28) http://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:52013DC0483R(01)&from=EN
(29) 2016 m. Jungtinio tyrimų centro apibendrinamoji ataskaita dėl EBNP nacionalinių planų pateikiama šiuo adresu http://iet.jrc.ec.europa.eu/energyefficiency/publications/all
(30) Žr. 24 išnašą.
(31) Komisijos įgaliojimas M/480 Europos standartizacijos komitetui (CEN) dėl EBNP standartų parengimo.
(32) TyrimeTowards nearly zero-energy buildings- Definition on common principles under the EPBD (http://ec.europa.eu/energy/sites/ener/files/documents/nzeb_full_report.pdf), kurį atliko „Ecofys“ Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato užsakymu:
— |
Viduržemio jūros klimato (1 zona): Katanija (kiti – Atėnai, Larnaka, Lugas, Sevilija, Palermas) |
— |
Vandenyninio klimato (4 zona): Paryžius (kiti – Amsterdamas, Berlynas, Briuselis, Kopenhaga, Dublinas, Londonas, Makonas, Nansi, Praha, Varšuva) |
— |
Žemyninio klimato (3 zona): Budapeštas (kiti – Bratislava, Liublijana, Milanas, Viena) |
— |
Šiaurinio klimato (5 zona): Stokholmas (Helsinkis, Ryga, Stokholmas, Gdanskas, Tovarenė). |
(33) Bendras pastato energinis naudingumas atitinka grynąjį pirminės energijos kiekį, kurio reikia įvairiems su įprastu jo naudojimu susijusiems poreikiams patenkinti, ir turi atspindėti energijos, kurios reikia patalpų šildymui, patalpų vėsinimui, buitinio karšto vandens ruošimui ir sumontuotam apšvietimui. Todėl bendras energinis naudingumas apima ne tik pastato izoliacijos kokybę, bet ir šildymo įrenginius, vėsinimo įrenginius, ventiliacijai skirtą energijos kiekį, apšvietimo įrenginius, pastato padėtį ir orientavimą, šilumos atgavimą, aktyviąją saulės šilumos prietaką ir kitus atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
(34) Valstybių narių užpildyti šablonai pateikiami šioje interneto svetainėje http://ec.europa.eu/energy/en/topics/energy-efficiency/buildings/nearly-zero-energy-buildings.
(35) Technologijų plėtrą ES remia pagal programą „Horizontas 2020“, konkrečiai – per energiją našiai vartojančių pastatų srities viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę https://ec.europa.eu/research/industrial_technologies/energy-efficient-buildings_en.html.
(36) Žr. 22 išnašą.
2.8.2016 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 208/58 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2016/1319
2016 m. liepos 29 d.
kuria iš dalies keičiama Rekomendacija 2006/576/EB dėl deoksinivalenolio, zearalenono ir ochratoksino A gyvūnų augintinių ėdale
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,
kadangi:
(1) |
Komisijos rekomendacijoje 2006/576/EB (1) pašarinėms žaliavoms ir kombinuotajam pašarui nustatytos deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksino A, fumonizinų B1 + B2 ir T-2 ir HT-2 toksinų orientacinės koncentracijos vertės; |
(2) |
dabartinė deoksinivalenolio orientacinė koncentracijos vertė šunų pašaruose yra 5 mg/kg. atsižvelgiant į neseniai gautą informaciją dėl šunų pašaruose esančio deoksinivalenolio toksiškumo ir EFSA nuomonę dėl deoksinivalenolio pašaruose (2) panašu, kad dabartinė orientacinė vertė nesuteikia pakankamai garantijų dėl šunų sveikatos, todėl tikslinga sumažinti šunų pašarams nustatytą deoksinivalenolio orientacinę koncentracijos vertę. |
(3) |
atsižvelgiant į neseniai gautą informaciją dėl kačių ir šunų pašaruose esančio zearalenono toksiškumo, tikslinga kačių ir šunų pašarams nustatyti zearalenono orientacinę koncentracijos vertę siekiant suteikti garantijų dėl kačių ir šunų sveikatos laukiant, kol EFSA atliks atnaujintą galimo pavojaus gyvūnų sveikatai dėl pašaruose esančio zearalenono vertinimą; |
(4) |
atsižvelgiant į neseniai gautą informaciją dėl kačių ir šunų pašaruose esančio ochratoksino A toksiškumo ir EFSA nuomonę dėl ochratoksino A pašaruose (3), tikslinga kačių ir šunų pašarams nustatyti ochratoksino A orientacinę koncentracijos vertę siekiant suteikti garantijų dėl kačių ir šunų sveikatos. |
(5) |
tam, kad Rekomendacijos nuostatos būtų pakankamai aiškios, tikslinga Rekomendacijos priedą pakeisti nauju priedu, |
PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:
Rekomendacijos 2006/576/EB priedas pakeičiamas šios rekomendacijos priedu.
Priimta Briuselyje 2016 m. liepos 29 d.
Komisijos vardu
Vytenis ANDRIUKAITIS
Komisijos narys
(1) 2006 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos rekomendacija 2006/576/EB dėl deoksinivalenolio, zearalenono, ochratoksino A, T-2 ir HT-2 ir fumonizinų gyvūnų pašarams skirtuose produktuose (OL L 229, 2006 8 23, p. 7).
(2) Opinion of the Scientific Panel on Contaminants in the Food Chain on a request from the Commission related to Deoxynivalenol (DON) as undesirable substance in animal feed http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/73
(3) Opinion of the Scientific Panel on Contaminants in Food Chain on a request from the Commission related to ochratoxin A (OTA) as undesirable substance in animal feed http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/101
PRIEDAS
ORIENTACINĖS VERTĖS
Mikotoksinas |
Gyvūnų pašarams skirti produktai |
Orientacinė vertė mg/kg (ppm) pašaruose, kurių drėgnis yra 12 % |
|
Deoksinivalenolis |
Pašarinės žaliavos (*) |
|
|
|
8 |
||
|
12 |
||
Kombinuotasis pašaras, išskyrus |
5 |
||
|
0,9 |
||
|
2 |
||
Zearalenonas |
Pašarinės žaliavos (*) |
|
|
|
2 |
||
|
3 |
||
Kombinuotasis pašaras, skirtas: |
|
||
|
0,1 |
||
|
0,2 |
||
|
0,25 |
||
|
0,5 |
||
Ochratoksinas A |
Pašarinės žaliavos (*) |
|
|
|
0,25 |
||
Kombinuotasis pašaras, skirtas: |
|
||
|
0,05 |
||
|
0,1 |
||
|
0,01 |
||
Fumonizinas B1 + B2 |
Pašarinės žaliavos (*) |
|
|
|
60 |
||
Kombinuotasis pašaras, skirtas: |
|
||
|
5 |
||
|
10 |
||
|
20 |
||
|
50 |
||
Toksinai T-2 + HT-2 |
Kombinuotasis pašaras katėms |
0,05 |
(*) Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į tiesiogiai gyvūnams šeriamus grūdus ir grūdų produktus, kad dėl jų naudojimo kasdieniame racione gyvūnas nepatirtų didesnės koncentracijos mikotoksinų poveikio, palyginti su atitinkamu koncentracijos poveikiu, kai kasdieniame racione naudojami visaverčiai pašarai.
(**) Terminas „grūdai ir grūdų produktai“ apima ne tik pašarinių žaliavų sąraše, pateiktame 2013 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 68/2013 dėl pašarinių žaliavų katalogo (OL L 29, 2013 1 30, p. 1) priedo C dalies 1 skyriuje „Javų grūdai ir jų produktai“ išvardytas pašarines žaliavas, bet ir kitas iš grūdų gaminamas pašarines žaliavas, ypač žaliąjį grūdų pašarą ir stambiuosius pašarus.
(***) Terminas „kukurūzai ir kukurūzų produktai“ apima ne tik pašarinių žaliavų sąraše, pateiktame Reglamento (ES) Nr. 68/2013 priedo C dalies 1 skyriuje „Javų grūdai ir jų produktai“ išvardytas pašarines žaliavas, bet ir kitas iš kukurūzų gaminamas pašarines žaliavas, ypač žaliąjį kukurūzų pašarą ir stambiuosius pašarus.