15.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/1

(1)

įmonės ir nekomercinės mokslinių tyrimų įstaigos investuoja į praktinės patirties ir informacijos – žinių ekonomikos mainų priemonių, suteikiančių konkurencinį pranašumą, – įgijimą, plėtojimą ir taikymą. Šios investicijos į intelektinio kapitalo kūrimą ir taikymą yra jų konkurencingumo rinkoje ir su inovacijomis susijusios veiklos rezultatų, taigi ir investicijų grąžos – pagrindinės verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros varomosios jėgos – lemiamas veiksnys. Įmonės gali naudotis įvairiomis priemonėmis, kad užtikrintų nuosavybės teises į savo su inovacijomis susijusios veiklos rezultatus, kai dėl atvirumo neįmanoma visapusiškai pasinaudoti savo investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas rezultatais. Viena iš tokių priemonių – naudojimasis intelektinės nuosavybės teisėmis, pavyzdžiui, patentais, dizaino teisėmis ar autorių teisėmis. Kita nuosavybės teisių į novatoriškos veiklos rezultatus užtikrinimo priemonė – apsaugoti prieigą prie žinių, kurios yra vertingos subjektui ir nėra plačiai žinomos, ir tomis žiniomis naudotis. Tokia vertinga praktinė patirtis ir verslo informacija, kuri nėra atskleidžiama ir turi likti konfidenciali, vadinama komercine paslaptimi;

(2)

įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, komercines paslaptis vertina lygiai taip pat kaip patentus ir kitų formų intelektinės nuosavybės teises. Jos naudoja konfidencialumą kaip verslo konkurencingumo ir mokslinių tyrimų inovacijų valdymo priemonę, ir jį taiko įvairiai informacijai, kuri apima ne vien technologines žinias, bet ir komercinius duomenis, kaip antai informaciją apie klientus ir tiekėjus, verslo planus ir rinkos tyrimus bei strategijas. Mažosios ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) dar labiau vertina komercines paslaptis ir labiau nuo jų priklauso. Kūrėjai ir novatoriai komercinėmis paslaptimis apsaugodami tiek daug įvairios praktinės patirties ir verslo informacijos, kurios papildo intelektinės nuosavybės teises arba yra naudojamos kaip alternatyva šioms teisėms, gali gauti pelno iš savo kūrinio ar inovacijos, todėl komercinės paslaptys yra ypač svarbios verslo konkurencingumui, taip pat mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir su inovacijomis susijusios veiklos rezultatams;

(3)

atvirosios inovacijos skatina naujas idėjas, kurios atitinka vartotojų poreikius bei padeda spręsti socialinius uždavinius, ir leidžia tas idėjas pritaikyti rinkoje. Tokios inovacijos yra svarbus naujų žinių kūrimo svertas ir skatina kurti naujus novatoriškus verslo modelius, grindžiamus bendrai sukurtų žinių naudojimu. Didinant verslo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros mastą vidaus rinkoje, labai svarbu mokslinius tyrimus vykdyti bendrai, be kita ko, bendradarbiaujant tarpvalstybiniu mastu. Žinių ir informacijos sklaida turėtų būti laikoma pagrindiniu veiksniu, galinčiu užtikrinti dinamiškas, aiškias ir vienodas įmonių, visų pirma MVĮ, plėtros galimybes. Vidaus rinkoje, kurioje kliūtys tarpvalstybiniam bendradarbiavimui sumažintos iki minimumo, o bendradarbiavimas nėra iškraipytas, intelektinė kūryba ir inovacijos turėtų skatinti investicijas į novatoriškus procesus, paslaugas ir produktus. Tokia intelektinei kūrybai ir inovacijoms palanki aplinka, kurioje nesudaroma kliūčių darbuotojų judumui, taip pat svarbi užimtumo augimui ir Sąjungos ekonomikos konkurencingumo didinimui. Komercinėms paslaptims tenka svarbus vaidmuo užtikrinant įmonių, įskaitant visų pirma MVĮ, ir mokslinių tyrimų įstaigų keitimosi žiniomis tiek vidaus rinkoje, tiek ir už jos ribų apsaugą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros bei inovacijų srityje. Komercinės paslaptys yra vienas iš dažniausiai įmonių naudojamų intelektinės kūrybos ir novatoriškos praktinės patirties apsaugos būdų, tačiau tuo pat metu galiojančia Sąjungos teisine sistema jos yra mažiausiai apsaugotos nuo kitų šalių neteisėto jų gavimo, naudojimo arba atskleidimo;

(4)

novatoriškos įmonės vis dažniau susiduria su nesąžiningais tiek Sąjungai priklausančių, tiek jai nepriklausančių valstybių subjektų veiksmais, kuriais siekiama neteisėtai pasisavinti komercines paslaptis, kaip antai vagystėmis, neteisėtu kopijavimu, pramoniniu šnipinėjimu ar konfidencialumo reikalavimų pažeidimu. Pastarojo meto pokyčiai, kaip antai globalizacija, vis dažnesnis naudojimasis užsakomosiomis paslaugomis, ilgesnės tiekimo grandinės bei aktyvesnis informacinių ir ryšių technologijų naudojimas, prisideda prie tų veiksmų rizikos didinimo. Dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo sumažėja teisėta komercinės paslapties turėtojų galimybė gauti pelno iš savo su inovacijomis susijusių pastangų. Neturint veiksmingų ir palyginamų teisinių priemonių komercinėms paslaptims apsaugoti Sąjungoje, mažėja paskatų imtis tarpvalstybinės su inovacijomis susijusios veiklos vidaus rinkoje ir neįmanoma pasinaudoti komercinių paslapčių galimybėmis skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Todėl neskatinamos inovacijos ir kūrybingumas, mažėja investicijos, o tai trukdo sklandžiai veikti vidaus rinkai ir mažina jos galimybes didinti ekonomikos augimą;

(5)

Pasaulio prekybos organizacijoje įdėtų tarptautinių pastangų šiai problemai spręsti rezultatas – sudaryta Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (toliau – TRIPS sutartis). TRIPS sutartyje, inter alia, numatytos nuostatos dėl komercinių paslapčių apsaugos nuo trečiųjų šalių neteisėto jų gavimo, naudojimo arba atskleidimo – tai įprasti tarptautiniai standartai. Ši sutartis, patvirtinta Tarybos sprendimu 94/800/EB (3), yra privaloma visoms valstybėms narėms, taip pat pačiai Sąjungai;

(6)

nepaisant TRIPS sutarties, valstybių narių teisės aktuose yra didelių skirtumų, susijusių su komercinių paslapčių apsauga nuo kitų asmenų vykdomo jų neteisėto gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Pavyzdžiui, ne visos valstybės narės yra patvirtinusios nacionalines komercinės paslapties arba neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo apibrėžtis, todėl žinios apie apsaugos aprėptį nėra lengvai prieinamos ir ta aprėptis valstybėse narėse skiriasi. Be to, civilinėje teisėje numatytos teisių gynimo priemonės, kuriomis galima pasinaudoti neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju, yra nenuoseklios, nes ne visose valstybėse narėse yra numatyta galimybė nurodyti trečiosioms šalims, kurios nėra teisėto komercinės paslapties turėtojo konkurentės, nutraukti naudojimąsi komercine paslaptimi ir jo neatnaujinti. Be to, valstybėse narėse skirtingai traktuojama trečioji šalis, kuri komercinę paslaptį gavo sąžiningai, bet paskui ją naudodama sužino, kad ją gavo dėl to, kad kita šalis anksčiau ją gavo neteisėtai;

(7)

nacionalinės taisyklės skiriasi ir pagal tai, ar jos leidžia teisėtiems komercinių paslapčių turėtojams siekti, kad būtų sunaikintos trečiųjų šalių neteisėtai naudojantis komercinėmis paslaptimis pagamintos prekės arba būtų grąžinti ar sunaikinti bet kurie dokumentai, bylos ar medžiagos, kuriuose yra arba kurie patys yra neteisėtai gauta ar panaudota komercinė paslaptis. Be to, taikytinose nacionalinėse žalos atlyginimo apskaičiavimo taisyklėse ne visada atsižvelgiama į nematerialinį komercinių paslapčių pobūdį, todėl tais atvejais, kai konkrečios informacijos rinkos vertės negalima nustatyti, yra sunku parodyti, kiek pelno faktiškai negauta arba kiek neteisėtai praturtėjo pažeidėjas. Tik keliose valstybėse narėse apskaičiuojant žalos atlyginimą leidžiama taikyti abstrakčias taisykles, grindžiamas pagrįstu autoriniu atlyginimu arba mokesčiu, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu komercinės paslapties naudojimui būtų reikėję gauti licenciją. Be to, daugeliu nacionalinių taisyklių nėra numatyta tinkama komercinės paslapties konfidencialumo apsauga, kai komercinės paslapties turėtojas pateikia ieškinį dėl trečiosios šalies tariamai neteisėtai gautos, panaudotos ar atskleistos komercinės paslapties, todėl sumažėja taikomų priemonių bei teisių gynimo priemonių patrauklumas ir susilpnėja siūloma apsauga;

(8)

valstybėse narėse numatytos teisinės komercinių paslapčių apsaugos skirtumai rodo, kad Sąjungoje komercinių paslapčių apsaugos lygis yra nevienodas ir tai lemia vidaus rinkos susiskaidymą šioje srityje, taip pat silpnesnį bendrą atgrasomąjį atitinkamų taisyklių poveikį. Vidaus rinka yra veikiama, jeigu dėl tokių skirtumų sumažėja paskatos įmonėms plėtoti su inovacijomis susijusią tarpvalstybinę ekonominę veiklą, įskaitant bendradarbiavimą su partneriais vykdant mokslinius tyrimus arba gamybinę veiklą, paslaugų užsakymą arba investicijas kitose valstybėse narėse, kurią vykdant reikia naudoti informaciją, kuri saugoma kaip komercinė paslaptis. Tarpvalstybinė mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros tinklų veikla, taip pat su inovacijomis susijusi veikla, įskaitant susijusią gamybą ir paskesnę tarpvalstybinę prekybą, tampa mažiau patrauklios, jas vykdyti Sąjungoje darosi sunkiau ir tai taip pat nulemia su inovacijomis susijusį neveiksmingumą Sąjungos mastu;

(9)

be to, didesnė rizika įmonėms kyla valstybėse narėse, kuriose apsaugos lygis yra palyginti mažesnis, nes komercines paslaptis lengviau pavogti arba kitaip neteisėtai gauti. Dėl to vidaus rinkoje neveiksmingai paskirstomas kapitalas ekonomikos augimo skatinimo inovacijoms, nes išauga išlaidos apsaugos priemonėms, kuriomis siekiama atsverti nepakankamą teisinę apsaugą kai kuriose valstybėse narėse. Tai, be kita ko, palanku nesąžiningiems konkurentams, kurie visoje vidaus rinkoje galėtų platinti prekes, pagamintas neteisėtai gavus komercines paslaptis. Dėl teisės aktų sistemų skirtumų taip pat palengvėja prekių importas iš trečiųjų šalių į Sąjungą per tuos įvežimo punktus, kuriuose apsauga yra silpnesnė, jei tos prekės yra sukurtos, pagamintos ar parduodamos naudojant pavogtas ar kitaip neteisėtai gautas komercines paslaptis. Apskritai dėl tokių skirtumų kliudoma tinkamai veikti vidaus rinkai;

(10)

tikslinga numatyti taisykles Sąjungos lygmeniu, kad būtų suderinti valstybių narių teisės aktai siekiant vidaus rinkoje užtikrinti pakankamą ir nuoseklų civilinėje teisėje numatytą teisių gynimo lygį neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju. Tomis taisyklėmis neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galimybei numatyti didesnę komercinių paslapčių apsaugą nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ar atskleidimo, jei laikomasi šioje direktyvoje tiksliai numatytų kitų šalių interesų apsaugos priemonių;

(11)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos ar nacionalinių taisyklių, kuriomis reikalaujama atskleisti informaciją, įskaitant komercines paslaptis, visuomenei arba valdžios institucijoms, taikymui. Ja taip pat neturėtų būti daromas poveikis taisyklių, kuriomis valdžios institucijoms leidžiama rinkti informaciją, kad jos galėtų vykdyti savo pareigas, arba taisyklių, kuriomis toms valdžios institucijoms leidžiama toliau atskleisti atitinkamą informaciją visuomenei arba kuriomis reikalaujama, kad tos institucijos atskleistų atitinkamą informaciją visuomenei, taikymui. Tokios taisyklės visų pirma apima taisykles dėl Sąjungos institucijų ir organų arba nacionalinių valdžios institucijų turimos su verslu susijusios informacijos atskleidimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (4), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (6) arba pagal kitas taisykles dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais arba dėl nacionalinių valdžios institucijų skaidrumo prievolių;

(12)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis socialinių partnerių teisei sudaryti kolektyvinius susitarimus, kai tai numatyta pagal darbo teisę, kiek tai susiję su bet kokia pareiga neatskleisti komercinės paslapties arba riboti jos naudojimą ir atvejų, kai tokios pareigos nesilaiko šalis, kuriai ji taikoma, padariniais. Tai turėtų būti su sąlyga, kad tokiais kolektyviniais susitarimais nebūtų ribojamos šioje direktyvoje nustatytos išimtys, kai turi būti atmetama paraiška dėl šioje direktyvoje numatytų priemonių, procedūrų ar teisių gynimo priemonių įtariamo komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo atveju;

(13)

šia direktyva neturėtų būti ribojama įsisteigimo laisvė, laisvas darbuotojų judėjimas arba darbuotojų judumas, kaip numatyta Sąjungos teisėje. Ja taip pat nesiekiama daryti poveikio galimybei sudaryti darbdavių ir darbuotojų nekonkurencinio pobūdžio susitarimus pagal taikytiną teisę;

(14)

svarbu nustatyti vienodą komercinės paslapties apibrėžtį neapribojant objekto, kuris turi būti apsaugotas nuo neteisėto pasisavinimo. Todėl tokia apibrėžtis turėtų būti suformuluota taip, kad apimtų praktinę patirtį, verslo informaciją ir technologinę informaciją, atsižvelgiant į teisėtus interesus jas laikyti paslaptyje ir į teisėtus lūkesčius, kad toks konfidencialumas bus išsaugotas. Be to, tokia praktinė patirtis arba informacija turėtų turėti faktinės arba potencialios komercinės vertės. Turėtų būti laikoma, kad tokia praktinė patirtis arba informacija turi komercinės vertės, pavyzdžiui, kai jos neteisėtas gavimas, naudojimas arba atskleidimas gali pakenkti ją teisėtai valdančio asmens interesams, kadangi tai kenkia to asmens potencialui mokslo ir technologijų srityje, verslo ar finansų interesams, strateginėms pozicijoms arba gebėjimui konkuruoti. Į komercinės paslapties apibrėžtį neįtraukiama nereikšminga informacija ir patirtis bei gebėjimai, kurių įgyja darbuotojai įprastai dirbdami, taip pat informacija, kurią paprastai žino arba kurią gali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su atitinkamos rūšies informacija;

(15)

taip pat svarbu nustatyti aplinkybes, kuriomis komercinių paslapčių teisinė apsauga yra pateisinama. Dėl šios priežasties būtina nustatyti, kokie veiksmai ir praktika turi būti laikomi neteisėtu komercinės paslapties gavimu, naudojimu arba atskleidimu;

(16)

siekiant skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, šios direktyvos nuostatomis neturėtų būti sukurta jokių išimtinių praktinės patirties arba informacijos, kuri saugoma kaip komercinė paslaptis, naudojimo teisių. Todėl turėtų išlikti savarankiško tokios pačios praktinės patirties ar informacijos sukūrimo (atradimo) galimybė. Teisėtai įsigyto produkto apgrąžos inžinerija turėtų būti laikoma teisėtu informacijos gavimo būdu, išskyrus atvejus, kai sutartyse susitariama kitaip. Vis dėlto laisvė sudaryti tokias sutartis gali būti ribojama teisės aktais;

(17)

kai kuriuose pramonės sektoriuose, kuriuose kūrėjai ir novatoriai negali naudotis išimtinėmis teisėmis, o inovacijos tradiciškai priklauso nuo komercinių paslapčių, į rinką patekusiems produktams šiuo metu gali būti lengvai pritaikyta apgrąžos inžinerija. Tokiais atvejais tie kūrėjai ir novatoriai gali nukentėti dėl vadinamojo parazitinio kopijavimo arba aklo imitavimo praktikos, kurią vykdant parazitiškai išnaudojama tų kūrėjų reputacija ir pastangos inovacijų srityje. Kai kuriuose nacionalinės teisės aktuose dėl kovos su nesąžininga konkurencija numatytos kovos su tokia praktika priemonės. Nors šia direktyva bendrai nesiekiama pertvarkyti ar suderinti kovos su nesąžininga konkurencija teisės aktų, būtų tikslinga, kad Komisija atidžiai išnagrinėtų, ar toje srityje reikia imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(18)

be to, komercinių paslapčių gavimas, naudojimas arba atskleidimas, jeigu to reikalaujama arba tai leidžiama pagal teisės aktus, šios direktyvos tikslais turėtų būti laikomas teisėtu. Tai visų pirma apima komercinių paslapčių gavimą ir atskleidimą darbuotojų atstovams naudojantis teisėmis į informaciją, konsultavimąsi ir dalyvavimą pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus ir praktiką, taip pat darbuotojų ir darbdavių kolektyvinio interesų gynimo atveju, įskaitant bendrą sprendimų priėmimą, taip pat komercinės paslapties gavimą ar atskleidimą atliekant Sąjungos ar nacionalinės teisės aktais nustatytą auditą. Vis dėlto toks komercinės paslapties gavimo laikymas teisėtu neturėtų daryti poveikio komercinės paslapties konfidencialumo užtikrinimo pareigoms ar jos naudojimo apribojimams, kurie nustatomi Sąjungos ar nacionaline teise informacijos turėtojui arba gavėjui. Visų pirma šia direktyva valdžios institucijos neturėtų būti atleidžiamos nuo konfidencialumo pareigų, kurių jos turi laikytis tvarkydamos komercinių paslapčių turėtojų perduotą informaciją, neatsižvelgiant į tai, ar tos pareigos yra nustatytos Sąjungos ar nacionalinėje teisėje. Tokios konfidencialumo pareigos apima, inter alia, pareigas tvarkant perkančiosioms organizacijoms perduotą informaciją vykdant viešųjų pirkimų procedūras, kaip nustatyta, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/23/ES (7), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/24/ES (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/25/ES (9);

(19)

nors šia direktyva numatomos priemonės ir teisių gynimo priemonės, kurios gali apimti informacijos atskleidimo prevenciją siekiant apsaugoti komercinių paslapčių konfidencialumą, itin svarbu, kad nebūtų ribojamas naudojimasis teise į saviraiškos laisvę ir informaciją, kuri apima žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kaip atspindėta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 11 straipsnyje, visų pirma tiriamosios žurnalistikos ir žurnalistų informacijos šaltinių apsaugos atveju;

(20)

šioje direktyvoje numatytomis priemonėmis, procedūromis ir teisių gynimo priemonėmis neturėtų būti ribojama informavimo apie pažeidimus veikla. Todėl komercinių paslapčių apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, kai komercinės paslapties atskleidimas tenkina viešąjį interesą, jeigu atskleidžiamas tiesiogiai susijęs nusižengimas, pažeidimas ar neteisėta veikla. Tokiu būdu neturėtų būti užkertamas kelias kompetentingoms teisminėms institucijoms numatyti galimybės išimties tvarka netaikyti priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių tuo atveju, kai atsakovas turėjo tinkamą pagrindą sąžiningai manyti, kad jo elgesys atitiko atitinkamus šioje direktyvoje nustatytus kriterijus;

(21)

atsižvelgiant į proporcingumo principą, priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės, skirtos komercinėms paslaptims apsaugoti, turėtų būti parengtos taip, kad būtų siekiama mokslinių tyrimų ir inovacijų vidaus rinkos sklandaus veikimo tikslo, visų pirma atgrasant nuo neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ir atskleidimo. Toks priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių rengimas neturėtų kelti pavojaus ar kenkti pagrindinėms teisėms ir laisvėms ar viešajam interesui, kaip antai visuomenės saugumui, vartotojų apsaugai, visuomenės sveikatai ir aplinkos apsaugai, taip pat neturėtų daryti poveikio darbuotojų judumui. Šiuo požiūriu šioje direktyvoje numatytomis priemonėmis, procedūromis ir teisių gynimo priemonėmis siekiama užtikrinti, kad kompetentingos teisminės institucijos atsižvelgtų į tokius veiksnius kaip komercinės paslapties vertė, veiksmų, dėl kurių neteisėtai gaunama, naudojama arba atskleidžiama komercinė paslaptis, sunkumas, taip pat tokių veiksmų poveikis. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad kompetentingos teisminės institucijos turėtų diskreciją įvertinti teismo proceso šalių interesus, taip pat trečiųjų šalių, įskaitant, kai tinkama, vartotojus, interesus;

(22)

sklandus vidaus rinkos veikimas sutriktų, jeigu numatytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės būtų naudojamos šios direktyvos tikslų neatitinkančiais neteisėtais sumetimais. Todėl svarbu teisminėms institucijoms suteikti įgaliojimus patvirtinti tinkamas priemones dėl pareiškėjų, kurie veikia piktnaudžiaudami arba nesąžiningai ir pateikia akivaizdžiai nepagrįstas paraiškas, pavyzdžiui, siekdami nesąžiningai vilkinti arba apriboti atsakovo patekimą į rinką arba kitaip jį įbauginti ar prie jo priekabiauti;

(23)

siekiant teisinio tikrumo ir atsižvelgiant į tai, kad teisėti komercinių paslapčių turėtojai turėtų patys pasirūpinti, kad būtų išsaugotas jų vertingų komercinių paslapčių konfidencialumas, ir prižiūrėti, kaip jos yra naudojamos, tikslinga nustatyti, kad materialiniai reikalavimai būtų pateikiami arba galimybė pareikšti ieškinius dėl komercinių paslapčių apsaugos būtų suteikiama ribotą laikotarpį. Be to, nacionalinės teisės aktuose turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kada turi prasidėti tas laikotarpis ir kokiomis aplinkybėmis tas laikotarpis turi būti pertraukiamas arba sustabdomas;

(24)

dėl galimybės teismo proceso metu prarasti komercinės paslapties konfidencialumą teisėti komercinės paslapties turėtojai dažnai nenori inicijuoti teismo proceso, kad apsaugotų savo komercines paslaptis, todėl kyla pavojus, kad sumažės numatytų priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių veiksmingumas. Dėl šios priežasties būtina, taikant tinkamas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nustatyti konkrečius reikalavimus, kuriais būtų apsaugotas komercinės paslapties, dėl kurios bylinėjamasi, konfidencialumas teismo proceso, inicijuoto jai apsaugoti, metu. Pasibaigus teismo procesui tokios apsaugos priemonės turėtų likti galioti tol, kol komercine paslaptimi laikoma informacija nėra vieša;

(25)

tokie reikalavimai turėtų apimti bent galimybę riboti asmenų, kurie turi teisę susipažinti su įrodymais ar dalyvauti teismo posėdžiuose, skaičių, atsižvelgiant į tai, kad visiems tokiems asmenims turėtų būti taikomi šioje direktyvoje nustatyti konfidencialumo reikalavimai, ir galimybę skelbti tik nekonfidencialias teismo spendimų dalis. Todėl atsižvelgiant į tai, kad informacijos, kuri yra ginčo objektas, pobūdžio įvertinimas yra vienas iš pagrindinių teismo proceso tikslų, itin svarbu užtikrinti tiek veiksmingą komercinių paslapčių konfidencialumo apsaugą, tiek to proceso šalių teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą paisymą. Todėl į ribotą asmenų grupę turėtų būti įtraukta bent po vieną kiekvienos šalies fizinį asmenį, taip pat šalių atitinkami advokatai ir, kai taikytina, kiti atstovai pagal nacionalinės teisės aktus tinkamai kompetentingi ginti vieną iš teismo proceso, kuriam taikoma ši direktyva, šalių, jai atstovauti ar tarnauti jos interesams; visi šios grupės asmenys turėtų turėti teisę susipažinti su visais tokiais įrodymais ir dalyvauti visuose teismo posėdžiuose. Tuo atveju, kai viena iš šalių yra juridinis asmuo, ta šalis turėtų turėti teisę pasiūlyti fizinį asmenį ar fizinius asmenis, kurie turėtų būtų įtraukti į tą asmenų grupę siekiant užtikrinti tinkamą atstovavimą tam juridiniam asmeniui, taikant tinkamą teisminę priežiūrą, kad nebūtų pakenkta ribojimo susipažinti su įrodymais ir dalyvauti teismo posėdžiuose tikslui. Tokiomis apsaugos priemonėmis neturėtų būti reikalaujama, kad teismo procese šalims atstovautų advokatas ar kitas atstovas, kai pagal nacionalinę teisę toks atstovavimas nėra reikalaujamas. Be to, šiomis priemonėmis neturėtų būti ribojama teismų kompetencija pagal taikytinas atitinkamos valstybės narės taisykles ir praktiką priimti sprendimą dėl to, ar ir kokiu mastu atitinkami teismo pareigūnai taip pat turėtų susipažinti su visais įrodymais ir dalyvauti visuose teismo posėdžiuose, kad galėtų vykdyti savo pareigas;

(26)

trečiosios šalies neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo ar atskleidimo padariniai teisėtam komercinės paslapties turėtojui galėtų būti lemtingi, nes paviešinus komercinę paslaptį jos turėtojui nebebūtų įmanoma atkurti padėties, kokia buvo prieš paslaptį prarandant. Todėl labai svarbu numatyti greitai taikomas, veiksmingas ir prieinamas laikinąsias priemones, kuriomis būtų iš karto nutrauktas neteisėtas komercinės paslapties gavimas, naudojimas arba atskleidimas, įskaitant atvejus, kai ji naudojama paslaugoms teikti. Svarbu, kad tokia pagalba būtų prieinama nereikalaujant sulaukti sprendimo dėl bylos esmės, tuo pačiu metu tinkamai paisant teisės į gynybą ir proporcingumo principo bei atsižvelgiant į bylos ypatumus. Tam tikrais atvejais turėtų būti įmanoma leisti tariamam pažeidėjui toliau naudoti komercinę paslaptį su sąlyga, kad bus pateikta viena ar daugiau garantijų, visų pirma tais atvejais, kai mažai tikėtina, kad komercinė paslaptis taps viešai prieinama. Taip pat turėtų būti galima reikalauti pateikti pakankamas garantijas, kad bus padengtos išlaidos ir atlyginta žala, kurias dėl nepagrįstos paraiškos patyrė atsakovas, visų pirma tais atvejais, kai dėl bet kokio delsimo teisėtas komercinės paslapties turėtojas patirtų nepataisomą žalą;

(27)

dėl tų pačių priežasčių taip pat svarbu numatyti galutines priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias neteisėtam komercinės paslapties naudojimui arba atskleidimui, įskaitant atvejus, kai ji naudojama paslaugoms teikti. Kad tokios priemonės būtų veiksmingos ir proporcingos, jų taikymo trukmė, kai dėl tam tikrų aplinkybių ją reikia apriboti, turėtų būti pakankama, kad būtų pašalintas bet koks komercinis pranašumas, kurį galėjo įgyti trečioji šalis dėl neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo. Bet kuriuo atveju, jokia tokios rūšies priemonė neturėtų būti vykdytina, jeigu informacija, kuri iš pradžių buvo apsaugota komercine paslaptimi, yra paviešinama dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu;

(28)

įmanoma, kad komercinė paslaptis galėtų būti neteisėtai naudojama kuriant, gaminant ar parduodant prekes ar jų sudedamąsias dalis, kurios galėtų išplisti vidaus rinkoje tokiu būdu pažeidžiant komercinės paslapties turėtojo komercinius interesus ir trukdant vidaus rinkai veikti. Tokiais atvejais ir tada, kai atitinkama komercinė paslaptis turi didelį poveikį dėl to neteisėto naudojimo pagamintų prekių kokybei, vertei ar kainai arba padeda mažinti jų gamybos ar pardavimo proceso išlaidas, palengvina ar paspartina jų gamybos ar pardavimo procesus, svarbu, kad teisminėms institucijoms būtų suteikti įgaliojimai nurodyti taikyti veiksmingas ir tinkamas priemones siekiant užtikrinti, kad tos prekės nebūtų pateiktos rinkai arba būtų iš jos pašalintos. Atsižvelgiant į pasaulinį prekybos pobūdį, taip pat būtina, kad tokios priemonės apimtų draudimą importuoti tas prekes į Sąjungą arba jas sandėliuoti siekiant pasiūlyti ar pateikti jas rinkai. Atsižvelgiant į proporcingumo principą, pritaikius taisomąsias priemones prekės nebūtinai turėtų būti sunaikintos tais atvejais, jei yra kitų priimtinų galimybių, kaip antai, kai galima pašalinti prekių pažeidžiančiąsias savybes arba jas panaudoti ne rinkoje, pavyzdžiui, atiduoti labdaros organizacijoms;

(29)

asmuo komercinę paslaptį iš pradžių galėtų būti gavęs sąžiningai ir tik vėlesniu etapu, pavyzdžiui, gavęs pirminio komercinės paslapties turėtojo įspėjimą, sužinoti, kad to asmens žinoma atitinkama komercinė paslaptis yra gauta iš šaltinių, kurie atitinkamą paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai. Siekdamos tomis aplinkybėmis išvengti, kad numatytos taisomosios priemonės arba draudimai sukeltų neproporcingos žalos tam asmeniui, valstybės narės turėtų numatyti galimybę atitinkamais atvejais kaip alternatyvą skirti piniginę kompensaciją nukentėjusiajai šaliai. Tačiau tokia kompensacija neturėtų viršyti autorinių atlyginimų ar mokesčių, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jeigu tas asmuo būtų gavęs leidimą naudoti atitinkamą komercinę paslaptį laikotarpiu, kuriuo pirminis komercinės paslapties turėtojas būtų galėjęs uždrausti ją naudoti, sumos. Vis dėlto, jeigu neteisėtas komercinės paslapties naudojimas būtų laikomas šioje direktyvoje nenumatytu teisės pažeidimu arba dėl jo galėtų nukentėti vartotojai, toks neteisėtas naudojimas neturėtų būti leidžiamas;

(30)

siekiant išvengti, kad asmeniui, kuris žinodamas arba turėdamas pagrindo žinoti neteisėtai gauna, naudoja arba atskleidžia komercinę paslaptį, tokie veiksmai būtų naudingi, ir siekiant užtikrinti, kad nukentėjęs komercinės paslapties turėtojas kiek įmanoma galėtų būti sugrąžintas į tokią padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei tokie veiksmai nebūtų buvę atlikti, būtina numatyti adekvačią kompensaciją už dėl tų neteisėtų veiksmų patirtą žalą. Apskaičiuojant žalos atlyginimo nukentėjusiam komercinės paslapties turėtojui sumą reikėtų atsižvelgti į visus atitinkamus veiksnius, kaip antai į komercinės paslapties turėtojo negautas pajamas arba pažeidėjo nesąžiningai gautą pelną, o atitinkamais atvejais – į komercinės paslapties turėtojui padarytą moralinę žalą. Kitu atveju, pavyzdžiui, kai, atsižvelgiant į nematerialinį komercinių paslapčių pobūdį, būtų sunku nustatyti faktiškai patirtą žalą, jos atlyginimo sumą būtų galima apskaičiuoti pagal tokius elementus, kaip autorinis atlyginimas ar mokesčiai, kuriuos būtų reikėję sumokėti, jei pažeidėjas būtų paprašęs leidimo naudoti atitinkamą komercinę paslaptį. To alternatyvaus metodo tikslas yra ne numatyti pareigą nustatyti baudžiamąsias žalos atlyginimo sumas, o užtikrinti, kad kompensacija būtų grindžiama objektyviu kriterijumi kartu atsižvelgiant į tokias komercinės paslapties turėtojo patirtas išlaidas, kaip antai identifikavimo ir tyrimų sąnaudos. Šia direktyva valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma savo nacionalinėje teisėje numatyti, kad tais atvejais, kai darbuotojų veikla nėra tyčinė, jų atsakomybė už žalos atlyginimą būtų ribota;

(31)

siekiant užtikrinti papildomą atgrasomąją priemonę būsimiems pažeidėjams ir prisidėti prie visuomenės informuotumo, verta viešai skelbti sprendimus, priimtus bylose dėl neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo arba atskleidimo, be kita ko, kai tinkama, naudojant pastebimą reklamą, su sąlyga, kad dėl tokio paskelbimo neatskleidžiama komercinė paslaptis arba neproporcingai nepažeidžiamas fizinio asmens privatumas ir reputacija;

(32)

priemonių, procedūrų ir teisių gynimo priemonių, kuriomis gali naudotis komercinių paslapčių turėtojai, veiksmingumas galėtų sumažėti, jeigu nebūtų laikomasi kompetentingų teisminių institucijų priimtų atitinkamų sprendimų. Dėl šios priežasties būtina užtikrinti, kad tos institucijos naudotųsi tinkamais įgaliojimais skirti sankcijas;

(33)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vienodai taikyti šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir teisių gynimo priemones, tikslinga numatyti valstybių narių bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarpusavyje ir su Komisija sistemas, visų pirma sukuriant valstybių narių paskirtų korespondentų tinklą. Be to, siekdama patikrinti, ar tomis priemonėmis pasiekiamas joms nustatytas tikslas, Komisija, kai tinkama, padedama Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos, turėtų išnagrinėti šios direktyvos taikymą ir taikomų nacionalinių priemonių veiksmingumą;

(34)

šia direktyva gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Chartijoje, konkrečiai: teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos ir informacijos laisvė, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti, laisvė užsiimti verslu, teisė į nuosavybę, teisė į gerą administravimą ir, visų pirma, teisė susipažinti su bylomis laikantis verslo slaptumo, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į gynybą;

(35)

svarbu, kad būtų gerbiamos visų asmenų, kurių asmens duomenis gali tvarkyti komercinės paslapties turėtojas imdamasis veiksmų komercinei paslapčiai apsaugoti, arba visų asmenų, kurie dalyvauja teismo procese dėl neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo arba atskleidimo pagal šią direktyvą ir kurių asmens duomenys yra tvarkomi, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą bei asmens duomenų apsaugą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (10) reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse įgyvendinant šią direktyvą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms nepriklausomoms valdžios institucijoms. Taigi šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis Direktyvoje 95/46/EB nustatytoms teisėms ir pareigoms, visų pirma duomenų subjekto teisėms susipažinti su tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti, kad neišsamūs ar netikslūs duomenys būtų ištaisyti, ištrinti arba užblokuoti, o atitinkamais atvejais – pareigai neskelbtinus duomenis tvarkyti pagal Direktyvos 95/46/EB 8 straipsnio 5 dalį;

(36)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą nustatant pakankamą ir palyginamą teisių gynimo lygį vidaus rinkoje neteisėto komercinės paslapties gavimo, naudojimo arba atskleidimo atveju, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(37)

šia direktyva nesiekiama nustatyti suderintų teisminio bendradarbiavimo, jurisdikcijos, sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo taisyklių ar nagrinėti taikytiną teisę. Šios direktyvos taikymo sričiai taip pat turėtų iš esmės toliau būti taikomos kitos tokius klausimus bendrai reglamentuojančios Sąjungos priemonės;

(38)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis konkurencijos taisyklių, visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 101 ir 102 straipsnių, taikymui. Šioje direktyvoje numatytos priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės neturėtų būti taikomos siekiant nederamai riboti konkurenciją su SESV nesuderinamu būdu;

(39)

šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis bet kurio kito atitinkamo teisės akto taikymui kitose srityse, įskaitant intelektinės nuosavybės teises ir sutarčių teisę. Vis dėlto, jeigu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB (11) ir šios direktyvos taikymo sritis sutampa, ši direktyva yra viršesnė kaip lex specialis;

(40)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) 28 straipsnio 2 dalį, ir jis pateikė nuomonę 2014 m. kovo 12 d.,

a)

naudojimuisi teise į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, kaip nustatyta Chartijoje, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;

b)

Sąjungos ar nacionalinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama, kad komercinės paslapties turėtojai dėl viešojo intereso atskleistų informaciją, įskaitant komercines paslaptis, valdžios, administracinėms ar teisminėms institucijoms, kad tos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas, taikymui;

c)

Sąjungos ar nacionalinių taisyklių, pagal kurias reikalaujama arba leidžiama, kad Sąjungos institucijos ir įstaigos ar nacionalinės valdžios institucijos atskleistų įmonių pateiktą informaciją, kurią tos institucijos, įstaigos ar valdžios institucijos turi vykdydamos pareigas ir laikydamosi išimtinių teisių, nustatytų Sąjungos ar nacionalinėje teisėje, taikymui;

d)

socialinių partnerių savarankiškumui ir jų teisei sudaryti kolektyvinius susitarimus laikantis Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų bei praktikos.

a)

riboti darbuotojų galimybes naudotis informacija, kuri nėra komercinė paslaptis, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 punkte;

b)

riboti darbuotojų galimybes naudotis įprastomis jų darbo aplinkybėmis sąžiningai įgyta patirtimi ir gebėjimais;

c)

darbo sutartyse darbuotojams nustatyti kitų papildomų apribojimų nei apribojimai, nustatyti pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę.

a)

ji yra slapta ta prasme, kad jos kaip visumos arba tikslios jos sudėties ir sudedamųjų dalių konfigūracijos apskritai nežino arba negali lengvai gauti asmenys toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

b)

ji turi komercinės vertės, nes yra slapta;

c)

ji yra objektas pagrįstų veiksmų, kurių imasi teisėtai tokią informaciją valdantis asmuo, kad tam tikromis aplinkybėmis ją išlaikytų slaptą;

a)

nepriklausomai atradus ar sukūrus;

b)

stebint, analizuojant, išardant arba testuojant produktą arba objektą, kuris yra viešai prieinamas arba kurį teisėtai turi informaciją įgijęs asmuo, kurio neįpareigoja jokia teisiškai galiojanti pareiga riboti komercinės paslapties gavimą;

c)

naudojantis darbuotojų arba darbuotojų atstovų teise į informaciją ir konsultavimąsi pagal Sąjungos teisę ir nacionalinės teisės aktus bei praktiką;

d)

atlikus bet kokius kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis atitinka sąžiningą komercinę praktiką.

a)

neteisėtai gavus prieigą prie dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuos teisėtai valdo komercinės paslapties turėtojas ir kuriuose yra komercinė paslaptis arba iš kurių galima išgauti komercinę paslaptį, juos pasisavinus ar padarius jų kopiją;

b)

atlikus bet kuriuos kitus veiksmus, kurie tomis aplinkybėmis laikomi prieštaraujančiais sąžiningai komercinei praktikai.

a)

neteisėtai gavo komercinę paslaptį;

b)

pažeidė konfidencialumo susitarimą arba bet kurią kitą pareigą neatskleisti komercinės paslapties;

c)

pažeidė sutartinę arba bet kurią kitą pareigą riboti komercinės paslapties naudojimą.

a)

naudojantis teise į saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę, kaip nustatyta Chartijoje, įskaitant pagarbą žiniasklaidos laisvei ir pliuralizmui;

b)

atskleidžiant nusižengimą, pažeidimą ar neteisėtą veiklą, jeigu atsakovas veikė siekdamas apsaugoti bendrąjį viešąjį interesą;

c)

darbuotojų atliktas atskleidimas savo atstovams, tiems atstovams vykdant savo teisėtas atstovavimo funkcijas, kaip numatyta pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, jei toks atskleidimas buvo būtinas toms funkcijoms vykdyti;

d)

siekiant apsaugoti Sąjungos ar nacionalinės teisės pripažintą teisėtą interesą.

a)

turi būti nešališkos ir teisingos;

b)

negali būti bereikalingai sudėtingos arba brangios, dėl jų negali būti nustatomi nepagrįsti terminai arba nepateisinamai vilkinamas laikas ir

c)

turi būti veiksmingos ir atgrasančios.

a)

proporcingai;

b)

taip, kad nebūtų sukurta kliūčių teisėtai prekybai vidaus rinkoje, ir

c)

numatant apsaugos nuo piktnaudžiavimo jomis priemones.

a)

kai galutiniame sprendime nustatoma, kad tariama komercinė paslaptis neatitinka 2 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų, arba

b)

kai atitinkama informacija ilgainiui tampa plačiai žinoma arba lengvai gaunama asmenims toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija;

a)

riboti teisę susipažinti su šalių arba trečiųjų šalių ribotam asmenų skaičiui pateiktu bet kuriuo visu dokumentu, kuriame yra komercinių paslapčių arba tariamų komercinių paslapčių, arba jo dalimi;

b)

leisti dalyvauti teismo posėdžiuose, kuriuose gali būti atskleistos komercinės paslaptys arba tariamos komercinės paslaptys, ir susipažinti su atitinkamu tų teismo posėdžių protokolu ar išrašu tik ribotam asmenų skaičiui;

c)

visiems kitiems asmenims nei tie, kurie sudaro a ir b punktuose nurodytą ribotą asmenų skaičių, pateikti nekonfidencialią bet kurio teismo sprendimo redakciją, iš kurios būtų pašalintos arba kitaip suformuluotos teksto su komercinėmis paslaptimis dalys.

a)

laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, uždrausti jam tai daryti;

b)

uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti pažeidžiančias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba sandėliuoti tais tikslais;

c)

sulaikyti arba pristatyti įtariamas pažeidžiančias prekes, įskaitant importuotas prekes, siekiant užkirsti kelią jų patekimui į rinką ar išleidimui į apyvartą joje.

a)

komercinė paslaptis egzistuoja;

b)

pareiškėjas yra komercinės paslapties turėtojas ir

c)

komercinė paslaptis buvo gauta neteisėtai, yra naudojama ar atskleista neteisėtai, arba yra neišvengiama, kad komercinė paslaptis bus neteisėtai gauta, naudojama ar atskleista.

a)

komercinės paslapties vertę ir kitas konkrečias ypatybes;

b)

priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti;

c)

atsakovo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį;

d)

neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį;

e)

teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims;

f)

teisėtus trečiųjų šalių interesus;

g)

viešąjį interesą, ir

h)

pagrindinių teisių apsaugą.

a)

per kompetentingos teisminės institucijos, kuri nurodo taikyti priemones, nustatytą pagrįstą laikotarpį, jei pagal valstybės narės teisę leidžiama nustatyti tokį laikotarpį, arba, jei toks laikotarpis nenustatytas, per ne ilgesnį nei 20 darbo dienų arba 31 kalendorinės dienos laikotarpį (pasirenkamas ilgesnis laikotarpis) pareiškėjas kompetentingoje teisminėje institucijoje neinicijuoja teismo proceso, dėl kurio būtų priimamas sprendimas dėl bylos esmės, arba

b)

atitinkama informacija nebeatitinka 2 straipsnio 1 punkte nustatytų reikalavimų dėl priežasčių, kurios negali būti susietos su atsakovu.

a)

nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą arba, atsižvelgiant į aplinkybes, jam uždrausti tai daryti;

b)

uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti pažeidžiančias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba sandėliuoti tais tikslais;

c)

priimti tinkamas taisomąsias priemones dėl pažeidžiančių prekių;

d)

sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba, kai tinkama, pristatyti pareiškėjui visus arba dalį tų dokumentų, objektų, reikmenų, medžiagų ar elektroninių bylų.

a)

pažeidžiančių prekių atšaukimą iš rinkos;

b)

pažeidžiančių prekių pažeidžiančiosios savybės pašalinimą;

c)

pažeidžiančių prekių sunaikinimą arba, kai tinkama, jų pašalinimą iš rinkos, jeigu pašalinimu nėra pažeidžiama atitinkamos komercinės paslapties apsauga.

a)

komercinės paslapties vertę ar kitas konkrečias ypatybes;

b)

priemones, kurių buvo imtasi komercinei paslapčiai apsaugoti;

c)

pažeidėjo veiksmus gaunant, naudojant arba atskleidžiant komercinę paslaptį;

d)

neteisėto komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo poveikį;

e)

teisėtus šalių interesus ir galimą priemonių patvirtinimo arba atmetimo poveikį šalims;

f)

teisėtus trečiųjų šalių interesus;

g)

viešąjį interesą ir

h)

pagrindinių teisių apsaugą.

a)

atitinkamas asmuo komercinės paslapties naudojimo arba atskleidimo metu nežinojo ir tomis aplinkybėmis neturėjo žinoti, kad komercinė paslaptis gauta iš kito asmens, kuris komercinę paslaptį naudojo arba atskleidė neteisėtai;

b)

pritaikius atitinkamas priemones tas asmuo patirtų neproporcingą žalą ir

c)

piniginė kompensacija nukentėjusiajai šaliai yra pagrįstai pakankama.

15.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/19

(1)

pagal Tarybos sprendimą 2006/700/EB (2) Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos bendradarbiavimo susitarimas dėl civilinės pasaulinės navigacijos palydovinės sistemos (GNSS) (3) (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2006 m. rugsėjo 9 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(2)

Susitarimu siekiama paskatinti, palengvinti ir sustiprinti Šalių bendradarbiavimą civilinės pasaulinės palydovinės navigacijos srityje;

(3)

jeigu Komiteto, įsteigto pagal Susitarimo 14 straipsnį, (toliau – Komitetas) prašoma priimti aktus, turinčius teisinę galią, arba sprendimus, kuriais sustabdomas Susitarimo taikymas, Sąjungos poziciją Komitete turi priimti Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu;

(4)

be to, dėl Komiteto nagrinėjamų klausimų, neturinčių teisinio poveikio, Komisija Sąjungos poziciją turėtų derinti su valstybėmis narėmis;

(5)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas Europos Sąjungos vardu,

15.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/21

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

15.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/23

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 78 straipsnio 3 dalį vienoje arba keliose valstybėse narėse dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarius nepaprastajai padėčiai, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių labui;

(2)

pagal SESV 80 straipsnį Sąjungos politikai sienų kontrolės, prieglobsčio ir imigracijos srityse ir jos įgyvendinimui turi būti taikomas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principas, o šioje srityje priimtuose Sąjungos aktuose turi būti numatytos atitinkamos šio principo įgyvendinimo priemonės;

(3)

remdamasi SESV 78 straipsnio 3 dalimi Taryba priėmė du sprendimus, kuriais Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje. Pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1523 (2) iš Italijos ir iš Graikijos į kitas valstybes nares turi būti perkelta 40 000 tarptautinės apsaugos prašytojų. Pagal Tarybos sprendimą (ES) 2015/1601 (3) iš Italijos ir iš Graikijos į kitas valstybes nares turi būti perkelta 120 000 tarptautinės apsaugos prašytojų;

(4)

pagal Sprendimo (ES) 2015/1523 9 straipsnį ir Sprendimo (ES) 2015/1601 9 straipsnį, jei valstybėje narėje dėl staigaus trečiųjų šalių piliečių antplūdžio susidarytų nepaprastoji padėtis, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, gali patvirtinti laikinąsias priemones atitinkamos valstybės narės labui pagal SESV 78 straipsnio 3 dalį. Tokios priemonės prireikus gali apimti tos valstybės narės dalyvavimo vykdant perkėlimą Europos Sąjungoje, kaip numatyta tuose sprendimuose, sustabdymą, taip pat galimas kompensavimo priemones Italijai ir Graikijai;

(5)

Švedijoje susidarė nepaprastoji padėtis, pasireiškianti staigiu trečiųjų šalių piliečių antplūdžiu dėl staigaus migracijos srautų pokyčio. 2015 m. gruodžio 8 d. Švedija oficialiai paprašė sustabdyti jos įsipareigojimų vykdymą pagal Sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601;

(6)

dėl labai išaugusio neteisėto sienos kirtimo į Sąjungą atvejų skaičiaus ir antrinio judėjimo Sąjungoje labai išaugo tarptautinės apsaugos prašymų skaičius Švedijoje iš asmenų, į Sąjungą daugiausia patekusių per Italiją ir Graikiją;

(7)

Eurostato duomenys patvirtina, kad Švedijoje labai padidėjo tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius. Tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius išaugo daugiau nei 60 %: nuo 68 245 2014 m. sausio 1 d. – spalio 31 d. iki 112 040 2015 m. sausio 1 d. – spalio 31 d.;

(8)

pastaruoju metu dar labiau išaugo kas mėnesį užregistruojamas tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius: jis padvigubėjo nuo rugpjūčio mėn. (11 735) iki rugsėjo mėn. (24 261) ir 2015 m. spalio mėn. pasiekė 39 055 (tai prilygsta 61 % padidėjimui);

(9)

2015 m. Švedijoje užregistruotas didžiausias vienam gyventojui tenkantis tarptautinės apsaugos prašytojų skaičius Sąjungoje – 11 503 pareiškėjų milijonui gyventojų;

(10)

Švedijoje taip pat susidarė sudėtinga padėtis dėl pastaruoju metu labai išaugusio nelydimų nepilnamečių skaičiaus (vienas iš keturių pareiškėjų teigia esantis nelydimas nepilnametis);

(11)

dabartinė padėtis labai apsunkino Švedijos prieglobsčio ir migracijos sistemą ir turėjo sunkių praktinių pasekmių, susijusių su priėmimo sąlygomis ir prieglobsčio ir migracijos sistemos galimybėmis išnagrinėti prašymus. Siekiant padėti sumažinti didelį Švedijai tenkantį spaudimą, Švedijos, kaip valstybės narės, į kurią perkeliama, įsipareigojimų vykdymas pagal Sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601 turėtų būti sustabdytas vieniems metams;

(12)

be šio Švedijos įsipareigojimų sustabdymo, kai tinkama, turėtų būti teikiama operatyvinė Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) ir kitų susijusių agentūrų parama;

(13)

Švedija turėtų pateikti Tarybai ir Komisijai veiksmų planą, kuriame būtų nurodytos konkrečios priemonės, kurių ji imsis, kad užtikrintų savo prieglobsčio ir migracijos sistemų veiksmingumą ir atnaujintų įsipareigojimus pagal sprendimus (ES) 2015/1523 ir (ES) 2015/1601pasibaigus įsipareigojimų vykdymo sustabdymui;

(14)

kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(15)

šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

(16)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui tos valstybės narės nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas;

(17)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(18)

atsižvelgiant į būtinybę kuo skubiau spręsti šį klausimą, šis sprendimas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

15.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/26

(1)

2008 m. vasario 4 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP (1);

(2)

2014 m. birželio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/349/BUSP (2), kuriuo iš dalies pakeisti Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP ir iki 2016 m. birželio 14 d. pratęstas jų galiojimo terminas;

(3)

2015 m. birželio 11 d. Taryba priėmė Sprendimą 2015/901/BUSP (3), kuriuo iš dalies keičiami Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP ir kuriuo numatyta orientacinė finansavimo suma laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 15 d. iki 2016 m. birželio 14 d.;

(4)

Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP turėtų būti iš dalies pakeisti, kad EULEX Kosovo įgaliojimai būtų pratęsti iki 2018 m. birželio 14 d. ir būtų nustatyta nauja orientacinė finansavimo suma, numatyta laikotarpiui nuo 2016 m. birželio 15 d. iki 2017 m. birželio 14 d.;

(5)

Nė viena šio sprendimo nuostata negali būti aiškinama kaip pažeidžianti teisėjų ir prokurorų nepriklausomumą ir savarankiškumą;

(6)

dėl ypatingo EULEX Kosovo veiklos pobūdžio teikiant paramą valstybėje narėje perkeltiems teisminiams procesams, šiame sprendime tikslinga nustatyti sumą, numatytą paramai valstybėje narėje perkeltiems teisminiams procesams padengti, ir numatyti tos biudžeto dalies įgyvendinimą teikiant dotaciją;

(7)

EULEX Kosovo bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus;

(8)

todėl Bendrieji veiksmai 2008/124/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

20 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jie nustoja galioti 2018 m. birželio 14 d. Taryba, veikdama vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu ir apsvarstydama papildomus finansavimo šaltinius bei įnašus iš kitų partnerių, priima būtinus sprendimus siekdama užtikrinti, kad EULEX KOSOVO įgaliojimai teikiant paramą 3a straipsnyje nurodytiems perkeltiems teisminiams procesams ir susijusios būtinos finansinės priemonės galiotų tol, kol bus užbaigti tie teisminiai procesai.“

15.6.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 157/28

(1)

Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais gali veikti finansų rinkose, viena kryptimi (tiesiogiai) (angl. k. outright) pirkdami ir parduodami antrinę rinką turinčias priemones;

(2)

Sprendimas ECB/2014/40 (1), kuriuo nustatyta trečioji padengtų obligacijų pirkimo programa, buvo priimtas 2014 m. spalio 15 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/5 (2), kuriuo nustatyta turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programa (ECB/2014/45), buvo priimtas 2014 m. lapkričio 19 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) (3), kuriuo nustatyta viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programa (toliau – VSVPPP), buvo priimtas 2015 m. kovo 4 d. ir išplėtė esamas turto pirkimo programas. Kartu su tikslinėmis ilgesnės trukmės refinansavimo operacijomis pagal Europos Centrinio Banko sprendimą ECB/2014/34 (4) ir Europos Centrinio Banko sprendimą (ES) 2016/810 (ECB/2016/10) (5) šiomis turto pirkimo programomis siekiama toliau gerinti pinigų politikos perdavimą, skatinti kredito teikimą euro zonos ekonomikai, palengvinti skolinimosi sąlygas namų ūkiams ir įmonėms ir padėti grįžti prie mažesnio negu 2 %, bet jam artimo infliacijos lygio vidutinės trukmės laikotarpiu, suderinamo su pagrindiniu ECB tikslu – palaikyti kainų stabilumą;

(3)

2016 m. kovo 10 d. Valdančioji taryba nusprendė, kad reikia išplėsti pirmiau minėtas turto pirkimo programas ir inicijuoti bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP), kuri būtų bendros pinigų politikos dalis siekiant jos kainų stabilumo tikslo. Šis sprendimas buvo priimtas, kad Eurosistemos turto pirkimas turėtų didesnį poveikį realiosios ekonomikos finansavimo sąlygoms ir tam, kad kartu su kitomis nestandartinėmis pinigų politikos priemonėmis toliau skatintų pinigų politiką ir prisidėtų prie infliacijos lygio grąžinimo iki mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio vidutiniu laikotarpiu;

(4)

BSPP bus turto pirkimo programos (TPP) dalis, pagal kurią ketinama vykdyti pirkimus iki 2017 m. kovo mėn. arba prireikus ilgiau ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančioji taryba fiksuos tvarią infliacijos tendencijos korekciją, atitinkančią jos tikslą pasiekti mažesnį kaip 2 %, bet jam artimą infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu;

(5)

BSPP turėtų turėti apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta, jog numatyti pirkimai proporcingi jų tikslams. Šios apsaugos priemonės taip pat turėtų užtikrinti, kad BSPP sąrangoje atsižvelgiama į susijusią finansinę riziką, ir turėtų atspindėti rizikos valdymo perspektyvas. Be to, valstybės įmonių išleistoms tinkamoms antrinę rinką turinčioms skolos priemonėms turėtų būti taikomi apribojimai, suderinti su taikomais tiems pirkimams, kurie vykdomi pagal VSVPPP;

(6)

BSPP turėtų visapusiškai atitikti Eurosistemos centrinių bankų pagal Sutartį nustatytus įsipareigojimus, įskaitant piniginio finansavimo draudimą dėl valstybės įmonių išleistų tinkamų antrinę rinką turinčių skolos priemonių pirkimo;

(7)

Vykdant BSPP reikėtų paisyti atviros rinkos ekonomikos, kurioje yra laisva konkurencija, principo, tinkamai atsižvelgiant į rinkos kainų sudarymą ir rinkų veikimą;

(8)

Kartu su kitais TPP elementais, pagrindiniai mokėjimai už vykdant BSPP įsigytas tinkamas antrinę rinką turinčias skolos priemones suėjus pagrindinių skolos priemonių terminui turėtų būti reinvestuoti tokiam laikotarpiui, kokio reikia, taip prisidedant prie palankių likvidumo sąlygų ir tinkamos pinigų politikos pozicijos;

(9)

Eurosistemos vykdomi vienakrypčiai tinkamų antrinę rinką turinčių skolos priemonių pirkimai pagal BSPP turėtų būti įgyvendinami decentralizuotai, laikantis šio sprendimo, ir koordinuojami ECB, taip apsaugant Eurosistemos pinigų politikos vieningumą,

1.

Antrinę rinką turinčių skolos priemonių emitentas:

2.

Antrinę rinką turinčios skolos priemonės likęs terminas yra mažiausiai 6 mėnesių ir daugiausiai – 30 metų ir 364 dienų tuo metu, kai atitinkamas Eurosistemos centrinis bankas juos perka.

3.

Nukrypstant nuo Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 59 straipsnio 5 dalies, vertinant antrinę rinką turinčios skolos priemonės kredito kokybės reikalavimus bus atsižvelgiama tik į kredito vertinimo informaciją, kurią teikia Eurosistemos kredito vertinimo sistemoje pripažinta išorės kredito vertinimo institucija.

4.

Antrinę rinką turinti skolos priemonė yra išreikšta eurais.

5.

Leidžiama pirkti nominalias antrinę rinką turinčias skolos priemones, kurių pelno marža iki termino pabaigos yra neigiama (arba kurių pelno marža yra blogiausia iš galimų), bet didesnė už indėlių galimybės normą.

a)

subjektai, kurie atitinka tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijus pagal Gairių (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) 55 straipsnį, ir

b)

visos kitos sandorių šalys, kurias Eurosistemos centriniai bankai naudoja savo eurais išreikštų investicinių portfelių investavimui.