ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 141

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

59 tomas
2016m. gegužės 28d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2016 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/837 dėl Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo, Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo, Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomo protokolo ir Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomo protokolo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

1

 

 

Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo

3

 

 

Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimas dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo

11

 

 

Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimo papildomas protokolas

18

 

 

Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomas protokolas

22

 

*

2016 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/838 dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu

26

 

*

2016 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/839 dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu

28

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2016 m. gegužės 27 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/840, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje

30

 

*

2016 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/841, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

36

 

*

2016 m. gegužės 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/842, kuriuo dėl leidimo turėtojo pavadinimo ir kokcidiostato prekinio pavadinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 167/2008 ( 1 )

47

 

 

2016 m. gegužės 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/843, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

49

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2016 m. gegužės 27 d. Komisijos direktyva (ES) 2016/844, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų ( 1 )

51

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2016 m. gegužės 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/845 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimu, dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo ir specializuotųjų darbo grupių įsteigimo bei jų įgaliojimų nustatymo

66

 

*

2016 m. gegužės 24 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas (ES, Euratomas) 2016/846 dėl Bendrojo Teismo teisėjų skyrimo

76

 

*

2016 m. gegužės 24 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas (ES, Euratomas) 2016/847 dėl Bendrojo Teismo teisėjo skyrimo

77

 

*

2016 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2016/848, kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Danijos Karalystės pasiūlytas narys

78

 

*

2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183/BUSP

79

 

*

2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/850, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

125

 

*

2016 m. gegužės 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2016/851, kuriuo dėl leidimo Kroatijai peržiūrėti metinę GSE stebėsenos programą iš dalies keičiamas Sprendimo 2009/719/EB priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2016) 3097)  ( 1 )

131

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/1


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/837

2016 m. balandžio 21 d.

dėl Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo, Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo, Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomo protokolo ir Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomo protokolo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

reikia toliau mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje. Atsižvelgiant į tai, reikėtų parengti naują EEE narėmis esančių ELPA valstybių finansinių įnašų mechanizmą ir naują Norvegijos finansinį mechanizmą;

(2)

2013 m. spalio 7 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Islandija, Lichtenšteino Kunigaikštyste ir Norvegijos Karalyste dėl susitarimo dėl būsimų EEE narėmis esančių ELPA valstybių finansinių įnašų ekonominei ir socialinei sanglaudai Europos ekonominėje erdvėje didinti. Komisija Sąjungos vardu derėjosi dėl Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo. Jis bus sudarytas kaip EEE susitarimo 38c protokolas. Komisija Sąjungos vardu taip pat derėjosi dėl Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimo dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo;

(3)

specialios nuostatos dėl tam tikros į Sąjungą importuojamos Islandijos ir Norvegijos kilmės žuvies ir žuvininkystės produktų, nustatytos atitinkamų laisvosios prekybos susitarimų su Europos ekonomine bendrija papildomuose protokoluose, nustojo galioti 2014 m. balandžio 30 d. ir turėtų būti peržiūrėtos vadovaujantis tų protokolų 1 straipsniu. Todėl Komisija derėjosi dėl naujų Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo ir Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomų protokolų;

(4)

esamų finansinių mechanizmų pakeitimas naujais mechanizmais, susijusiais su skirtingais laikotarpiais, skirtingu fondų dydžiu ir skirtingomis įgyvendinimo nuostatomis, taip pat koncesijų, susijusių su tam tikromis žuvimis ir žuvininkystės produktais, visumos atnaujinimas ir pratęsimas, sudaro svarbią asociacijos su EEE narėmis esančiomis ELPA valstybėmis plėtrą, kuri pateisina rėmimąsi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsniu;

(5)

kiekviename iš tų susitarimų ir papildomų protokolų numatytas laikinas jų taikymas iki jų įsigaliojimo;

(6)

susitarimai ir papildomi protokolai turėtų būti pasirašyti ir laikinai taikomi, kol bus užbaigtos jų sudarymui būtinos procedūros,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimą dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo, Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimą dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo, Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomą protokolą ir Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomą protokolą su sąlyga, kad minėti susitarimai ir papildomi protokolai bus sudaryti.

Susitarimų ir papildomų protokolų tekstai pridedami prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti susitarimus ir papildomus protokolus.

3 straipsnis

Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo ir Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos susitarimas dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo laikinai taikomi atitinkamai pagal jų 3 straipsnį ir 11 straipsnio 3 dalį nuo pirmos pirmo mėnesio po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas tuo tikslu, dienos, kol bus užbaigtos minėtų susitarimų sudarymui būtinos procedūros.

Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomas protokolas laikinai taikomas nuo pirmos kito mėnesio dienos, praėjus dviem mėnesiams po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas tuo tikslu, pagal minėto protokolo 5 straipsnio 3 dalį.

Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomas protokolas laikinai taikomas nuo pirmos kito mėnesio dienos, praėjus dviem mėnesiams po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas tuo tikslu, pagal minėto protokolo 4 straipsnio 3 dalį.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2016 m. balandžio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G.A. VAN DER STEUR


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/3


Europos Sąjungos, Islandijos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės

SUSITARIMAS

dėl 2014–2021 m. EEE finansinio mechanizmo

EUROPOS SĄJUNGA

ISLANDIJA,

LICHTENŠTEINO KUNIGAIKŠTYSTĖ,

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

KADANGI Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) Šalys susitarė, kad reikia mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus ir siekti, kad būtų skatinamas nuolatinis ir darnus tarpusavio prekybos ir ekonominių santykių stiprinimas,

KADANGI siekdamos to tikslo ELPA valstybės nustatė Europos ekonominės erdvės finansinį mechanizmą,

KADANGI nuostatos, kuriomis reglamentuojamas 2004–2009 m. EEE finansinis mechanizmas, buvo išdėstytos EEE susitarimo 38a protokole ir 38a protokolo papildyme,

KADANGI nuostatos, kuriomis reglamentuojamas 2009–2014 m. EEE finansinis mechanizmas, buvo išdėstytos EEE susitarimo 38b protokole ir 38b protokolo papildyme,

KADANGI reikia mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir parengti naują EEE narėmis esančių ELPA valstybių finansinių įnašų 2014–2021 m. laikotarpiu mechanizmą,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:

1 straipsnis

EEE susitarimo 117 straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

„Nuostatos, kuriomis reglamentuojami finansiniai mechanizmai, pateikiamos 38 ir 38a protokoluose, 38a protokolo papildyme, 38b protokole, 38b protokolo papildyme ir 38c protokole.“.

2 straipsnis

Po EEE susitarimo 38b protokolo įterpiamas naujas 38c protokolas. 38c protokolo tekstas pateikiamas šio Susitarimo priede.

3 straipsnis

Šį Susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate.

Jis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuojamas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.

Kol bus užbaigtos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, šis Susitarimas laikinai taikomas nuo pirmos pirmo mėnesio po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas šiuo tikslu, dienos.

4 straipsnis

Šis vienu originaliu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių, islandų ir norvegų kalbomis sudarytas Susitarimas, kurio tekstas kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiškas, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate, kuris patvirtintą kopiją perduos kiekvienai šio Susitarimo Šaliai.

Съставено в Брюксел на трети май две хиляди и шестнадесета година.

Hecho en Bruselas, el tres de mayo de dos mil dieciséis.

V Bruselu dne třetího května dva tisíce šestnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredje maj to tusind og seksten.

Geschehen zu Brüssel am dritten Mai zweitausendsechzehn.

Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta maikuu kolmandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τρεις Μαΐου δύο χιλιάδες δεκαέξι.

Done at Brussels on the third day of May in the year two thousand and sixteen.

Fait à Bruxelles, le trois mai deux mille seize.

Sastavljeno u Bruxellesu trećeg svibnja godine dvije tisuće šesnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì tre maggio duemilasedici.

Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trešajā maijā.

Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų gegužės trečią dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhatodik év május havának harmadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tielet jum ta' Mejju fis-sena elfejn u sittax.

Gedaan te Brussel, drie mei tweeduizend zestien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzeciego maja roku dwa tysiące szesnastego.

Feito em Bruxelas, em três de maio de dois mil e dezasseis.

Întocmit la Bruxelles la trei mai două mii șaisprezece.

V Bruseli tretieho mája dvetisícšestnásť.

V Bruslju, dne tretjega maja leta dva tisoč šestnajst.

Tehty Brysselissä kolmantena päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakuusitoista.

Som skedde i Bryssel den tredje maj år tjugohundrasexton.

Gjört í Brussel þriðja dag maímánaðar árið tvö þúsund og sextán.

Utferdiget i Brussel den tredje mai to tusen og seksten.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Fyrir Ísland

Image

Für das Fürstentum Liechtenstein

Image

For Kongeriket Norge

Image


PRIEDAS

38C PROTOKOLAS

dėl EEE finansinio mechanizmo (2014–2021 m.)

1 straipsnis

1.   Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija (toliau – ELPA valstybės) finansiniais įnašais 3 straipsnyje išvardytuose prioritetiniuose sektoriuose padeda mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti ryšius su valstybėmis paramos gavėjomis.

2.   Visos programos ir veikla, finansuojamos pagal 2014–2021 m. EEE finansinį mechanizmą, yra grindžiamos bendromis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.

2 straipsnis

1.   1 straipsnyje numatyto finansinio įnašo visa suma yra 1 548,1 mln. EUR; ji išmokama metinėmis 221,16 mln. EUR dalimis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. imtinai.

2.   Visą sumą sudaro konkrečiai šaliai skirti asignavimai, kaip nurodyta 6 straipsnyje, ir bendras regioniniam bendradarbiavimui skirtas fondas, kaip nurodyta 7 straipsnyje.

3 straipsnis

1.   Konkrečiai šaliai skirti asignavimai skiriami šiems prioritetiniams sektoriams:

a)

inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo ir konkurencingumo;

b)

socialinės įtraukties, jaunimo užimtumo ir skurdo mažinimo;

c)

aplinkos, energetikos, klimato kaitos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

d)

kultūros, pilietinės visuomenės, gero valdymo, pagrindinių teisių ir laisvių;

e)

teisingumo ir vidaus reikalų.

Prioritetinių sektorių programos sritys su tikslais ir paramos sritimis yra išdėstytos šio protokolo priede.

2.

a)

Prioritetiniai sektoriai, vadovaujantis 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atrenkami, sutelkiami ir pritaikomi, atsižvelgiant į skirtingas kiekvienos valstybės paramos gavėjos reikmes, jos dydį ir įnašo sumą.

b)

10 % visų konkrečiai šaliai skirtų asignavimų atidedami pilietinei visuomenei skirtam fondui, kuris naudojamas pagal 6 straipsnyje nurodytą įnašų paskirstymo schemą.

4 straipsnis

1.   Kad sutelktų prioritetinius sektorius ir užtikrintų veiksmingą įgyvendinimą, atsižvelgdamos į 1 straipsnyje nurodytus bendrus tikslus ir Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, be kita ko, ypatingą dėmesį skirdamos užimtumui, nacionaliniams prioritetams, konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms ir pagal ES sanglaudos politiką su Europos Komisija sudarytiems partnerystės susitarimams, ELPA valstybės su kiekviena valstybe paramos gavėja pagal 10 straipsnio 3 dalį sudaro susitarimo memorandumą.

2.   Konsultacijos su Europos Komisija vyksta strateginiu lygmeniu ir per derybas dėl susitarimo memorandumų, kaip apibrėžta 10 straipsnio 3 dalyje, siekiant skatinti papildomumą ir sąveiką su ES sanglaudos politika, taip pat išnagrinėti galimybes taikyti finansines priemones, kad būtų padidintas finansinių įnašų poveikis.

5 straipsnis

1.   ELPA įnašas į programas, kurios remiamos konkrečioms šalims skirtais asignavimais ir kurias turi įgyvendinti valstybės paramos gavėjos, neviršija 85 % programos išlaidų, nebent ELPA valstybės nusprendžia kitaip.

2.   Turi būti laikomasi taikytinų valstybės pagalbos taisyklių.

3.   ELPA valstybės atsako tik už tai, kad projektams būtų skiriama lėšų pagal sutartą planą. Neprisiimama jokios atsakomybės trečiųjų šalių atžvilgiu.

6 straipsnis

Konkrečiai šaliai skirti asignavimai skiriami šioms valstybėms paramos gavėjoms: Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Graikijai, Kiprui, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Portugalijai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai, ir paskirstomi taip:

Valstybė paramos gavėja

Lėšos (mln. EUR)

Bulgarija

115,0

Čekija

95,5

Estija

32,3

Graikija

116,7

Kipras

6,4

Kroatija

56,8

Latvija

50,2

Lenkija

397,8

Lietuva

56,2

Мalta

4,4

Portugalija

102,7

Rumunija

275,2

Slovakija

54,9

Slovėnija

19,9

Vengrija

108,9

7 straipsnis

1.   Bendro regioniniam bendradarbiavimui skirto fondo biudžetas – 55,25 mln. EUR. Šis fondas padeda siekti 1 straipsnyje nurodytų EEE finansinio mechanizmo tikslų.

2.   70 % fondo lėšų skiriama tvariam ir kokybiškam jaunimo užimtumui skatinti, ypatingą dėmesį skiriant šioms sritims:

a)

jaunimo darbo ir mokymo judumo programoms, ypatingą dėmesį skiriant nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems asmenims;

b)

dvejopo mokymo programoms, pameistrystei ir jaunimo įtraukčiai;

c)

dalijimuisi žiniomis, organizacijų (institucijų), teikiančių jaunimo užimtumo paslaugas, keitimuisi geriausia patirtimi ir tarpusavio mokymuisi.

Ši fondo dalis skiriama projektams, kuriuose dalyvauja valstybės paramos gavėjos ir kitos ES valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 % (ataskaitinių 2013 m. Eurostato duomenys), ir kurie yra susiję bent su dviem šalimis, iš kurių bent viena yra valstybė paramos gavėja. ELPA valstybės gali dalyvauti kaip partnerės.

3.   30 % fondo lėšų skiriama regioniniam bendradarbiavimui 3 straipsnyje išvardytuose prioritetiniuose sektoriuose, visų pirma dalijimuisi žiniomis, keitimuisi geriausia patirtimi ir institucijų stiprinimui.

Ši fondo dalis skiriama projektams, kuriuose dalyvauja valstybės paramos gavėjos ir kaimyninės trečiosios šalys. Projektuose dalyvauja bent trys šalys, iš kurių bent dvi yra valstybės paramos gavėjos. ELPA valstybės gali dalyvauti kaip partnerės.

8 straipsnis

ELPA valstybės ne vėliau kaip 2020 m. atlieka laikotarpio vidurio peržiūrą, siekdamos perskirstyti turimas nepaskirtas asignavimų lėšas atskiroms atitinkamoms valstybėms paramos gavėjoms.

9 straipsnis

1.   Šiame protokole nurodyti finansiniai įnašai atidžiai koordinuojami su dvišaliu Norvegijos įnašu, numatomu pagal Norvegijos finansinį mechanizmą.

2.   ELPA valstybės visų pirma užtikrina, kad paraiškų teikimo tvarka ir įgyvendinimo sąlygos abiem ankstesnėje dalyje nurodytiems finansiniams mechanizmams būtų iš esmės vienodos.

3.   Prireikus atsižvelgiama į bet kokius aktualius Europos Sąjungos sanglaudos politikos pokyčius.

10 straipsnis

Įgyvendinant EEE finansinį mechanizmą laikomasi toliau nurodytų nuostatų.

1.

Visais įgyvendinimo etapais laikomasi didžiausio skaidrumo, atskaitomybės ir rentabilumo principų, taip pat gero valdymo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo, tvarios plėtros ir lyčių lygybės bei nediskriminavimo principų.

EEE finansinio mechanizmo tikslų siekiama glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms paramos gavėjoms ir ELPA valstybėms.

2.

a)

ELPA valstybės administruoja ir įgyvendina (taip pat valdo ir kontroliuoja) bendrą regioniniam bendradarbiavimui skirtą fondą, kaip nustatyta 7 straipsnio 1 dalyje;

b)

ELPA valstybės administruoja ir įgyvendina (taip pat valdo ir kontroliuoja) pilietinei visuomenei skirtą fondą, kaip nustatyta 3 straipsnio 2b dalyje, nebent susitarimo memorandume sutarta kitaip, kaip apibrėžta 10 straipsnio 3 dalyje.

3.

ELPA valstybės su kiekviena valstybe paramos gavėja sudaro susitarimo memorandumą dėl atitinkamo konkrečiai šaliai skirto asignavimo, išskyrus 2 dalies a punkte nurodytą fondą, kuriame išdėstomas daugiametis programavimas ir valdymo bei kontrolės struktūros.

a)

Sudariusios susitarimo memorandumus valstybės paramos gavėjos pateikia konkrečių programų pasiūlymus ELPA valstybėms, ir jos šiuos pasiūlymus įvertina ir patvirtina, taip pat su valstybėmis paramos gavėjomis sudaro kiekvienos programos dotacijų susitarimus. Gavusi aiškų ELPA valstybių arba atitinkamos valstybės paramos gavėjos prašymą, Europos Komisija patikrina konkrečios programos pasiūlymą prieš jį priimant, kad jis derėtų su Europos Sąjungos sanglaudos politika.

b)

Už patvirtintų programų įgyvendinimą atsako valstybės paramos gavėjos ir jos numato tinkamą valdymo ir kontrolės sistemą, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas ir valdymas.

c)

ELPA valstybės kontrolę atlikti gali laikydamosi savo vidaus reikalavimų. Valstybės paramos gavėjos šiuo tikslu teikia visą būtiną paramą, informaciją ir dokumentus.

d)

Pažeidimų atveju ELPA valstybės gali sustabdyti finansavimą ir pareikalauti grąžinti skirtas lėšas.

e)

Kad būtų užtikrintas kuo didesnis dalyvavimas, prireikus, rengiantis su finansiniu įnašu susijusiai veiklai, ją įgyvendinant, stebint ir vertinant palaikomi partnerystės ryšiai. Partneriai, be kita ko, gali būti vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens veikėjai, taip pat privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės atstovai ir socialiniai partneriai valstybėse paramos gavėjose ir ELPA valstybėse.

f)

Projektai, vykdomi valstybėse paramos gavėjose pagal daugiametį programavimą, gali būti įgyvendinami bendradarbiaujant, be kita ko, valstybėse paramos gavėjose ir ELPA valstybėse įsteigtiems subjektams, pagal taikomas viešųjų pirkimų taisykles.

4.

ELPA valstybių patiriamos valdymo išlaidos dengiamos iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos visos sumos ir patikslinamos šio straipsnio 5 dalyje nurodytose įgyvendinimo nuostatose.

5.

ELPA valstybės įsteigia komitetą, kuris valdys EEE finansinį mechanizmą. ELPA valstybės, pasikonsultavusios su valstybėmis paramos gavėjomis, kurioms gali padėti Europos Komisija, paskelbs papildomas EEE finansinio mechanizmo įgyvendinimo nuostatas. ELPA valstybės siekia šias nuostatas paskelbti iki susitarimo memorandumų pasirašymo.

6.

ELPA valstybės praneša apie savo paramą įgyvendinant EEE finansinio mechanizmo tikslus ir, kai tinkama, vienuolika teminių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų tikslų (1).

11 straipsnis

Pasibaigus 2 straipsnyje apibrėžtam laikotarpiui ir nedarant poveikio Susitarimu nustatytoms teisėms ir įsipareigojimams, Susitariančiosios Šalys, atsižvelgdamos į Susitarimo 115 straipsnį, persvarsto, ar reikia mažinti Europos ekonominės erdvės valstybių ekonominius ir socialinius skirtumus.

38C PROTOKOLO PRIEDAS

Inovacijos, moksliniai tyrimai, švietimas ir konkurencingumas

1.

Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ

2.

Moksliniai tyrimai

3.

Švietimas, stipendijos, pameistrystė ir jaunimo verslumas

4.

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

Socialinė įtrauktis, jaunimo užimtumas ir skurdo mažinimas

5.

Europos visuomenės sveikatos problemos

6.

Romų įtrauktis ir įgalinimas

7.

Rizikos grupėms priklausantys vaikai ir jaunuoliai

8.

Jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje

9.

Vietos plėtra ir skurdo mažinimas

Aplinka, energetika, klimato kaita ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika

10.

Aplinka ir ekosistemos

11.

Atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas

12.

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos

Kultūra, pilietinė visuomenė, geras valdymas ir pagrindinės teisės bei laisvės

13.

Kultūrinis verslumas, kultūrinis paveldas ir kultūrinis bendradarbiavimas

14.

Pilietinė visuomenė

15.

Geras valdymas, atskaitingos institucijos, skaidrumas

16.

Žmogaus teisių užtikrinimas nacionaliniu lygmeniu

Teisingumas ir vidaus reikalai

17.

Prieglobstis ir migracija

18.

Pataisos tarnybos ir kardomasis kalinimas

19.

Tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir kova su nusikalstamumu

20.

Teisingumo sistemos veiksmingumas bei efektyvumas ir teisinės valstybės stiprinimas

21.

Smurtas šeimoje ir smurtas dėl lyties

22.

Nelaimių prevencija ir pasirengimas joms


(1)  1) Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimas; 2) informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo ir naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas; 3) mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), žemės ūkio sektoriaus ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas; 4) perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; 5) prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas; 6) aplinkos išsaugojimas bei apsauga ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas; 7) darniojo transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas; 8) tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas; 9) socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija; 10) investavimas į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą; 11) valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/11


Norvegijos Karalystės ir Europos Sąjungos

SUSITARIMAS

dėl 2014–2021 m. Norvegijos finansinio mechanizmo

1 straipsnis

1.   Norvegijos Karalystė įsipareigoja pagal atskirą Norvegijos finansinį mechanizmą padėti mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus Europos ekonominėje erdvėje ir stiprinti ryšius su valstybėmis paramos gavėjomis 3 straipsnyje išvardytuose prioritetiniuose sektoriuose.

2.   Visos programos ir veikla, finansuojamos pagal 2014–2021 m. Norvegijos finansinį mechanizmą, yra grindžiamos bendromis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises.

2 straipsnis

1.   1 straipsnyje numatyto finansinio įnašo visa suma yra 1 253,7 mln. EUR; ji išmokama metinėmis 179,1 mln. EUR dalimis nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. imtinai.

2.   Visą sumą sudaro konkrečiai šaliai skirti asignavimai, kaip nurodyta 6 straipsnyje, ir bendras regioniniam bendradarbiavimui skirtas fondas, kaip nurodyta 7 straipsnyje.

3 straipsnis

1.   Konkrečiai šaliai skirti asignavimai skiriami šiems prioritetiniams sektoriams:

a)

inovacijų, mokslinių tyrimų, švietimo ir konkurencingumo;

b)

socialinės įtraukties, jaunimo užimtumo ir skurdo mažinimo;

c)

aplinkos, energetikos, klimato kaitos ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

d)

kultūros, pilietinės visuomenės, gero valdymo, pagrindinių teisių ir laisvių;

e)

teisingumo ir vidaus reikalų.

Prioritetinių sektorių programos sritys su tikslais ir paramos sritimis yra išdėstytos šio Susitarimo priede.

2.

a)

Prioritetiniai sektoriai, vadovaujantis 10 straipsnio 3 dalyje nurodyta tvarka, atrenkami, sutelkiami ir pritaikomi, atsižvelgiant į skirtingas kiekvienos valstybės paramos gavėjos reikmes, jos dydį ir įnašo sumą.

b)

1 % visų konkrečiai šaliai skirtų asignavimų atidedami deramo darbo ir trišalio dialogo skatinimo fondui, kuris naudojamas pagal 6 straipsnyje nurodytą įnašų paskirstymo schemą.

c)

Turi būti skatinama bendradarbiauti su pilietine visuomene, tarpvalstybiniu mastu ir su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis.

4 straipsnis

1.   Kad sutelktų prioritetinius sektorius ir užtikrintų veiksmingą įgyvendinimą, atsižvelgdamos į 1 straipsnyje nurodytus bendrus tikslus ir Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategiją „Europa 2020“, be kita ko, ypatingą dėmesį skirdamos užimtumui, nacionaliniams prioritetams, konkrečiai šaliai skirtoms rekomendacijoms ir pagal ES sanglaudos politiką su Europos Komisija sudarytiems partnerystės susitarimams, Norvegijos Karalystė su kiekviena valstybe paramos gavėja pagal 10 straipsnio 3 dalį sudaro susitarimo memorandumą.

2.   Konsultacijos su Europos Komisija vyksta strateginiu lygmeniu ir per derybas dėl susitarimo memorandumų, kaip apibrėžta 10 straipsnio 3 dalyje, siekiant skatinti papildomumą ir sąveiką su ES sanglaudos politika, taip pat išnagrinėti galimybes taikyti finansines priemones, kad būtų padidintas finansinių įnašų poveikis.

5 straipsnis

1.   Norvegijos Karalystės įnašas į programas, kurios remiamos konkrečioms šalims skirtais asignavimais ir kurias turi įgyvendinti valstybės paramos gavėjos, neviršija 85 % programos išlaidų, nebent Norvegijos Karalystė nusprendžia kitaip.

2.   Turi būti laikomasi taikytinų valstybės pagalbos taisyklių.

3.   Norvegijos Karalystė atsako tik už tai, kad projektams būtų skiriama lėšų pagal sutartą planą. Neprisiimama jokios atsakomybės trečiųjų šalių atžvilgiu.

6 straipsnis

Konkrečiai šaliai skirti asignavimai skiriami šioms valstybėms paramos gavėjoms: Bulgarijai, Čekijai, Estijai, Kiprui, Kroatijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Rumunijai, Slovakijai, Slovėnijai ir Vengrijai, ir paskirstomi taip:

Valstybė paramos gavėja

Lėšos (mln. EUR)

Bulgarija

95,1

Čekija

89,0

Estija

35,7

Kipras

5,1

Kroatija

46,6

Latvija

51,9

Lenkija

411,5

Lietuva

61,4

Мalta

3,6

Rumunija

227,3

Slovakija

58,2

Slovėnija

17,8

Vengrija

105,7

7 straipsnis

1.   Bendro regioniniam bendradarbiavimui skirto fondo biudžetas – 44,75 mln. EUR. Šis fondas padeda siekti 1 straipsnyje nurodytų Norvegijos finansinio mechanizmo tikslų.

2.   60 % fondo lėšų skiriama tvariam ir kokybiškam jaunimo užimtumui skatinti, ypatingą dėmesį skiriant šioms sritims:

a)

jaunimo darbo ir mokymo judumo programoms, ypatingą dėmesį skiriant nedirbantiems, nesimokantiems ir mokymuose nedalyvaujantiems asmenims;

b)

dvejopo mokymo programoms, pameistrystei ir jaunimo įtraukčiai;

c)

dalijimuisi žiniomis, organizacijų (institucijų), teikiančių jaunimo užimtumo paslaugas, keitimuisi geriausia patirtimi ir tarpusavio mokymuisi.

Ši fondo dalis skiriama projektams, kuriuose dalyvauja valstybės paramos gavėjos ir kitos ES valstybės narės, kuriose jaunimo nedarbo lygis viršija 25 % (ataskaitinių 2013 m. Eurostato duomenys), ir kurie yra susiję bent su dviem šalimis, iš kurių bent viena yra valstybė paramos gavėja. Norvegijos subjektai gali dalyvauti kaip partneriai.

3.   40 % fondo lėšų skiriama regioniniam bendradarbiavimui 3 straipsnyje išvardytuose prioritetiniuose sektoriuose, visų pirma dalijimuisi žiniomis, keitimuisi geriausia patirtimi ir institucijų stiprinimui.

Ši fondo dalis skiriama projektams, kuriuose dalyvauja valstybės paramos gavėjos ir kaimyninės trečiosios šalys. Projektuose dalyvauja bent trys šalys, iš kurių bent dvi yra valstybės paramos gavėjos. Norvegijos subjektai gali dalyvauti kaip partneriai.

8 straipsnis

Norvegijos Karalystė ne vėliau kaip 2020 m. atlieka laikotarpio vidurio peržiūrą, siekdama perskirstyti turimas nepaskirtas asignavimų lėšas atskiroms atitinkamoms valstybėms paramos gavėjoms.

9 straipsnis

1.   1 straipsnyje numatyti finansiniai įnašai atidžiai koordinuojami su ELPA valstybių įnašu pagal EEE finansinį mechanizmą.

2.   Norvegijos Karalystė visų pirma užtikrina, kad paraiškų teikimo tvarka ir įgyvendinimo sąlygos abiem ankstesnėje dalyje nurodytiems finansiniams mechanizmams būtų iš esmės vienodos.

3.   Prireikus atsižvelgiama į bet kokius aktualius Europos Sąjungos sanglaudos politikos pokyčius.

10 straipsnis

Įgyvendinant Norvegijos finansinį mechanizmą laikomasi toliau nurodytų nuostatų.

1.

Visais įgyvendinimo etapais laikomasi didžiausio skaidrumo, atskaitomybės ir rentabilumo principų, taip pat gero valdymo, partnerystės ir daugiapakopio valdymo, tvarios plėtros ir lyčių lygybės bei nediskriminavimo principų.

Norvegijos finansinio mechanizmo tikslų siekiama glaudžiai bendradarbiaujant valstybėms paramos gavėjoms ir Norvegijos Karalystei.

2.

Norvegijos Karalystė administruoja ir įgyvendina (be kita ko, valdo ir kontroliuoja) šiuos fondus:

a)

bendrą regioniniam bendradarbiavimui skirtą fondą, kaip nustatyta 7 straipsnio 1 dalyje;

b)

deramo darbo ir trišalio dialogo skatinimo fondą, kaip nustatyta 3 straipsnio 2b dalyje.

3.

Norvegijos Karalystė su kiekviena valstybe paramos gavėja sudaro susitarimo memorandumą dėl atitinkamo konkrečiai šaliai skirto asignavimo, išskyrus 2 dalyje nurodytus fondus, kuriame išdėstomas daugiametis programavimas ir valdymo bei kontrolės struktūros.

a)

Sudariusios susitarimo memorandumus valstybės paramos gavėjos pateikia konkrečių programų pasiūlymus Norvegijos Karalystei ir ji šiuos pasiūlymus įvertina ir patvirtina, taip pat su valstybėmis paramos gavėjomis sudaro kiekvienos programos dotacijų susitarimus. Gavusi aiškų Norvegijos Karalystės arba atitinkamos valstybės paramos gavėjos prašymą, Europos Komisija patikrina konkrečios programos pasiūlymą prieš jį priimant, kad jis derėtų su Europos Sąjungos sanglaudos politika.

b)

Už patvirtintų programų įgyvendinimą atsako valstybės paramos gavėjos ir jos numato tinkamą valdymo ir kontrolės sistemą, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas ir valdymas.

c)

Norvegijos Karalystė kontrolę atlikti gali laikydamasi savo vidaus reikalavimų. Valstybės paramos gavėjos šiuo tikslu teikia visą būtiną paramą, informaciją ir dokumentus.

d)

Pažeidimų atveju Norvegijos Karalystė gali sustabdyti finansavimą ir pareikalauti grąžinti skirtas lėšas.

e)

Kad būtų užtikrintas kuo didesnis dalyvavimas, prireikus, rengiantis su finansiniu įnašu susijusiai veiklai, ją įgyvendinant, stebint ir vertinant palaikomi partnerystės ryšiai. Partneriai, be kita ko, gali būti vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens veikėjai, taip pat privačiojo sektoriaus, pilietinės visuomenės atstovai ir socialiniai partneriai valstybėse paramos gavėjose ir Norvegijos Karalystėje.

f)

Projektai, vykdomi valstybėse paramos gavėjose pagal daugiametį programavimą, gali būti įgyvendinami bendradarbiaujant, be kita ko, valstybėse paramos gavėjose ir Norvegijos Karalystėje įsteigtiems subjektams pagal taikomas viešųjų pirkimų taisykles.

4.

Norvegijos Karalystės patiriamos valdymo išlaidos dengiamos iš 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos visos sumos ir patikslinamos šio straipsnio 5 dalyje nurodytose įgyvendinimo nuostatose.

5.

Norvegijos Karalystė arba jos paskirtas subjektas atsako už bendrą Norvegijos finansinio mechanizmo valdymą. Norvegijos Karalystė, pasikonsultavusi su valstybėmis paramos gavėjomis, kurioms gali padėti Europos Komisija, paskelbs papildomas Norvegijos finansinio mechanizmo įgyvendinimo nuostatas. Norvegijos Karalystė siekia šias nuostatas paskelbti iki susitarimo memorandumų pasirašymo.

6.

Norvegijos Karalystė praneša apie savo paramą įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo tikslus ir, kai tinkama, vienuolika teminių 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų tikslų (1).

11 straipsnis

1.   Šį Susitarimą Šalys ratifikuoja arba patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate.

2.   Jis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuojamas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.

3.   Kol bus baigtos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, šis Susitarimas laikinai taikomas nuo pirmos pirmo mėnesio po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas šiuo tikslu, dienos.

12 straipsnis

Šis vienu originaliu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir norvegų kalbomis sudarytas Susitarimas, kurio tekstas kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiškas, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate, kuris patvirtintą kopiją perduos kiekvienai šio Susitarimo Šaliai.

Съставено в Брюксел на трети май две хиляди и шестнадесета година.

Hecho en Bruselas, el tres de mayo de dos mil dieciséis.

V Bruselu dne třetího května dva tisíce šestnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredje maj to tusind og seksten.

Geschehen zu Brüssel am dritten Mai zweitausendsechzehn.

Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta maikuu kolmandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τρεις Μαΐου δύο χιλιάδες δεκαέξι.

Done at Brussels on the third day of May in the year two thousand and sixteen.

Fait à Bruxelles, le trois mai deux mille seize.

Sastavljeno u Bruxellesu trećeg svibnja godine dvije tisuće šesnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì tre maggio duemilasedici.

Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trešajā maijā.

Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų gegužės trečią dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhatodik év május havának harmadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tielet jum ta' Mejju fis-sena elfejn u sittax.

Gedaan te Brussel, drie mei tweeduizend zestien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzeciego maja roku dwa tysiące szesnastego.

Feito em Bruxelas, em três de maio de dois mil e dezasseis.

Întocmit la Bruxelles la trei mai două mii șaisprezece.

V Bruseli tretieho mája dvetisícšestnásť.

V Bruslju, dne tretjega maja leta dva tisoč šestnajst.

Tehty Brysselissä kolmantena päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakuusitoista.

Som skedde i Bryssel den tredje maj år tjugohundrasexton.

Utferdiget i Brussel den tredje mai to tusen og seksten.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

For Kongeriket Norge

Image


(1)  1) Mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų stiprinimas; 2) informacinių ir ryšių technologijų prieinamumo ir naudojimo didinimas ir kokybės gerinimas; 3) mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ), žemės ūkio sektoriaus ir žuvininkystės bei akvakultūros sektoriaus konkurencingumo didinimas; 4) perėjimo prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos visuose sektoriuose rėmimas; 5) prisitaikymo prie klimato kaitos skatinimas, rizikos prevencija ir valdymas; 6) aplinkos išsaugojimas bei apsauga ir efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas; 7) darniojo transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas; 8) tvaraus ir kokybiško užimtumo skatinimas ir darbo jėgos judumo rėmimas; 9) socialinės įtraukties skatinimas, kova su skurdu ir diskriminacija; 10) investavimas į švietimą, mokymą ir profesinį mokymą siekiant lavinti įgūdžius ir skatinti mokymąsi visą gyvenimą; 11) valdžios institucijų ir suinteresuotųjų subjektų institucinių gebėjimų stiprinimas ir veiksmingas viešasis administravimas.


PRIEDAS

NORVEGIJOS KARALYSTĖS IR EUROPOS SĄJUNGOS SUSITARIMAS DĖL 2014–2021 M. NORVEGIJOS FINANSINIO MECHANIZMO

Inovacijos, moksliniai tyrimai, švietimas ir konkurencingumas

1.

Verslo plėtra, inovacijos ir MVĮ

2.

Moksliniai tyrimai

3.

Švietimas, stipendijos, pameistrystė ir jaunimo verslumas

4.

Darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra

5.

Socialinis dialogas ir deramas darbas

Socialinė įtrauktis, jaunimo užimtumas ir skurdo mažinimas

6.

Europos visuomenės sveikatos problemos

7.

Romų įtrauktis ir įgalinimas

8.

Rizikos grupėms priklausantys vaikai ir jaunuoliai

9.

Jaunimo dalyvavimas darbo rinkoje

10.

Vietos plėtra ir skurdo mažinimas

Aplinka, energetika, klimato kaita ir mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomika

11.

Aplinka ir ekosistemos

12.

Atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumas, energetinis saugumas

13.

Klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos

Kultūra, pilietinė visuomenė, geras valdymas ir pagrindinės teisės bei laisvės

14.

Kultūrinis verslumas, kultūrinis paveldas ir kultūrinis bendradarbiavimas

15.

Pilietinė visuomenė

16.

Geras valdymas, atskaitingos institucijos, skaidrumas

17.

Žmogaus teisių užtikrinimas nacionaliniu lygmeniu

Teisingumas ir vidaus reikalai

18.

Prieglobstis ir migracija

19.

Pataisos tarnybos ir kardomasis kalinimas

20.

Tarptautinis policijos bendradarbiavimas ir kova su nusikalstamumu

21.

Teisingumo sistemos veiksmingumas bei efektyvumas ir teisinės valstybės stiprinimas

22.

Smurtas šeimoje ir smurtas dėl lyties

23.

Nelaimių prevencija ir pasirengimas joms


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/18


Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimo

PAPILDOMAS PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGA

ir

ISLANDIJA,

ATSIŽVELGDAMOS į 1972 m. liepos 22 d. pasirašytą Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimą ir į esamą Islandijos ir Bendrijos prekybos žuvimis bei žuvininkystės produktais tvarką,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomą protokolą, kuriuo nustatytos specialios nuostatos, 2009–2014 m. taikomos tam tikroms į Sąjungą importuojamoms žuvims ir žuvininkystės produktams, ypač į jo 1 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo papildomą protokolą, sudarytą po Kroatijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, ypač į jo 2 straipsnį,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ PROTOKOLĄ:

1 straipsnis

1.   Šiame protokole ir jo priede išdėstomos specialios nuostatos, taikomos tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms Islandijos kilmės žuvims ir žuvininkystės produktams. Šio protokolo priede nustatytos metinės neapmokestinamos tarifinės kvotos. Šios tarifinės kvotos taikomos nuo dienos, kurią pradedama laikinai taikyti šį protokolą pagal 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas procedūras, iki 2021 m. balandžio 30 d.

2.   Šiam laikotarpiui pasibaigus Susitariančiosios Šalys įvertins, ar reikia toliau taikyti 1 dalyje nurodytas specialias nuostatas ir, jei reikia, peržiūrės kvotų dydžius, atsižvelgdamos į visus susijusius interesus.

2 straipsnis

1.   Tarifinės kvotos leidžiamos naudoti nuo dienos, kurią pradedama laikinai taikyti šį protokolą pagal 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas procedūras.

2.   Šio protokolo priede nustatyti tarifinių kvotų dydžiai. Pirma tarifinė kvota taikoma nuo dienos, kurią pradedama laikinai taikyti šį protokolą, iki 2017 m. balandžio 30 d. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki šio protokolo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos vėlesnės tarifinės kvotos leidžiamos naudoti kasmet nuo gegužės 1 d. iki balandžio 30 d.

3.   Tarifinių kvotų dydžiai nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šio protokolo laikino taikymo pradžios yra proporcingai paskirstomi ir taikomi likusį šio protokolo 1 straipsnyje nurodytą laikotarpį.

3 straipsnis

Šio protokolo priede išvardytoms tarifinėms kvotoms taikomos 1972 m. liepos 22 d. pasirašyto Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos susitarimo protokole Nr. 3 nustatytos kilmės taisyklės.

4 straipsnis

1.   Šalys šį protokolą ratifikuoja ar patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate.

2.   Jis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuojamas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.

3.   Kol bus užbaigtos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, šis protokolas taikomas laikinai nuo pirmos kito mėnesio dienos, praėjus dviem mėnesiams po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas šiuo tikslu.

5 straipsnis

Šis vienu originaliu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir islandų kalbomis sudarytas protokolas, kurio tekstas kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiškas, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate, kuris patvirtintą kopiją perduos kiekvienai Šaliai.

Съставено в Брюксел на трети май през две хиляди и шестнадесета година.

Hecho en Bruselas, el tres de mayo de dos mil dieciséis.

V Bruselu dne třetího května dva tisíce šestnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredje maj to tusind og seksten.

Geschehen zu Brüssel am dritten Mai zweitausendsechzehn.

Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta maikuu kolmandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τρεις Μαΐου δύο χιλιάδες δεκαέξι.

Done at Brussels on the third day of May in the year two thousand and sixteen.

Fait à Bruxelles, le trois mai deux mille seize.

Sastavljeno u Bruxellesu trećeg svibnja godine dvije tisuće šesnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì tre maggio duemilasedici.

Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trešajā maijā.

Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų gegužės trečią dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhatodik év május havának harmadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tielet jum ta' Mejju fis-sena elfejn u sittax.

Gedaan te Brussel, drie mei tweeduizend zestien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzeciego maja roku dwa tysiące szesnastego.

Feito em Bruxelas, em três de maio de dois mil e dezasseis.

Întocmit la Bruxelles la trei mai două mii șaisprezece.

V Bruseli tretieho mája dvetisícšestnásť.

V Bruslju, dne tretjega maja leta dva tisoč šestnajst.

Tehty Brysselissä kolmantena päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakuusitoista.

Som skedde i Bryssel den tredje maj år tjugohundrasexton.

Gjört í Brussel þriðja dag maímánaðar árið tvö þúsund og sextán.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

Fyrir Ísland

Image


PRIEDAS

PROTOKOLO 1 STRAIPSNYJE NURODYTOS SPECIALIOS NUOSTATOS

Be jau esamų nuolatinių neapmokestinamų tarifinių kvotų Europos Sąjunga leidžia naudoti toliau nurodytas Islandijos kilmės produktų metines neapmokestinamas tarifines kvotas:

KN kodas

Produktų aprašymas

Metinė (05 01–04 30) tarifinė kvota (grynasis svoris, jei nenurodyta kitaip) (*)

0303 51 00

Silkės Clupea harengus ir Clupea pallasii, užšaldytos, išskyrus jų kepenis, ikrus ir pienius (1)

950 tonų

0306 15 90

Užšaldyti norveginiai omarai (Nephrops norvegicus)

1 000 tonų

0304 49 50

Paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes spp.) filė, šviežia arba atšaldyta

2 000 tonų

1604 20 90

Kiti žuvies produktai

2 500 tonų


(1)  Tarifinių kvotų lengvata netaikoma prekėms, išleidžiamoms į laisvą apyvartą nuo vasario 15 d. iki birželio 15 d.

(*)  Kiekiai pridedami pagal papildomo protokolo 2 straipsnio 3 dalį.


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/22


Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo

PAPILDOMAS PROTOKOLAS

EUROPOS SĄJUNGA

ir

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

ATSIŽVELGDAMOS į 1973 m. gegužės 14 d. pasirašytą Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimą (toliau – Susitarimas) ir esamą Norvegijos ir Bendrijos prekybos žuvimi bei žuvininkystės produktais tvarką,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomą protokolą, kuriuo nustatytos specialios nuostatos, 2009–2014 m. taikomos tam tikroms į Sąjungą importuojamoms žuvims ir žuvininkystės produktams, ypač į jo 1 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo papildomą protokolą, sudarytą po Kroatijos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą, ypač į jo 2 ir 3 straipsnius,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ PROTOKOLĄ:

1 straipsnis

1.   Šiame protokole ir jo priede išdėstomos specialios nuostatos, taikomos tam tikroms į Europos Sąjungą importuojamoms Norvegijos kilmės žuvims ir žuvininkystės produktams.

2.   Šio protokolo priede nustatytos metinės neapmokestinamos tarifinės kvotos. Šios kvotos taikomos nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Kvotų dydžiai peržiūrimi šio laikotarpio pabaigoje atsižvelgiant į visus susijusius interesus.

2 straipsnis

1.   Tarifinės kvotos leidžiamos naudoti nuo dienos, kurią pradedama laikinai taikyti šį protokolą pagal 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas procedūras.

2.   Pirma tarifinė kvota taikoma nuo dienos, kurią pradedama laikinai taikyti šį protokolą, iki 2017 m. balandžio 30 d. Nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki šio protokolo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio pabaigos vėlesnės tarifinės kvotos leidžiamos naudoti kasmet nuo gegužės 1 d. iki balandžio 30 d.

3.   Tarifinių kvotų dydžiai nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šio protokolo laikino taikymo pradžios yra proporcingai paskirstomi ir taikomi likusį šio protokolo 1 straipsnyje nurodytą laikotarpį.

3 straipsnis

Norvegija imasi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų žuvų ir žuvininkystės produktų, iškrautų Norvegijoje iš laivų, plaukiojančių su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava, laisvo tranzito tvarkos tęstinumą.

Atsižvelgiant į laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki šio protokolo laikino taikymo pradžios, kai nebuvo taikoma tranzito tvarka, ši tvarka galios septynerius metus nuo dienos, kurią pradedama laikinai taikyti šį protokolą.

4 straipsnis

Šio protokolo priede išvardytoms tarifinėms kvotoms taikomos 1973 m. gegužės 14 d. pasirašyto Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimo protokole Nr. 3 nustatytos kilmės taisyklės.

5 straipsnis

1.   Šalys šį protokolą ratifikuoja ar patvirtina savo nustatyta tvarka. Ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate.

2.   Jis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuojamas paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas.

3.   Kol bus užbaigtos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, šis protokolas taikomas laikinai nuo pirmos kito mėnesio dienos, praėjus dviem mėnesiams po to, kai deponuojamas paskutinis pranešimas šiuo tikslu.

6 straipsnis

Šis vienu originaliu egzemplioriumi anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir norvegų kalbomis sudarytas protokolas, kurio tekstas kiekviena iš šių kalbų yra vienodai autentiškas, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos generaliniame sekretoriate, kuris patvirtintą kopiją perduos kiekvienai Šaliai.

Съставено в Брюксел на трети май през две хиляди и шестнадесета година.

Hecho en Bruselas, el tres de mayo de dos mil dieciséis.

V Bruselu dne třetího května dva tisíce šestnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tredje maj to tusind og seksten.

Geschehen zu Brüssel am dritten Mai zweitausendsechzehn.

Kahe tuhande kuueteistkümnenda aasta maikuu kolmandal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις τρεις Μαΐου δύο χιλιάδες δεκαέξι.

Done at Brussels on the third day of May in the year two thousand and sixteen.

Fait à Bruxelles, le trois mai deux mille seize.

Sastavljeno u Bruxellesu trećeg svibnja godine dvije tisuće šesnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì tre maggio duemilasedici.

Briselē, divi tūkstoši sešpadsmitā gada trešajā maijā.

Priimta du tūkstančiai šešioliktų metų gegužės trečią dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenhatodik év május havának harmadik napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tielet jum ta’ Mejju fis-sena elfejn u sittax.

Gedaan te Brussel, drie mei tweeduizend zestien.

Sporządzono w Brukseli dnia trzeciego maja roku dwa tysiące szesnastego.

Feito em Bruxelas, em três de maio de dois mil e dezasseis.

Întocmit la Bruxelles la trei mai două mii șaisprezece.

V Bruseli tretieho mája dvetisícšestnásť.

V Bruslju, dne tretjega maja leta dva tisoč šestnajst.

Tehty Brysselissä kolmantena päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattakuusitoista.

Som skedde i Bryssel den tredje maj år tjugohundrasexton.

Gjört í Brussel þriðja dag maímánaðar árið tvö þúsund og sextán.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

For Kongeriket Norge

Image


PRIEDAS

PROTOKOLO 1 STRAIPSNYJE NURODYTOS SPECIALIOS NUOSTATOS

Be jau esamų nuolatinių neapmokestinamų tarifinių kvotų Europos Sąjunga leidžia naudoti toliau nurodytas Norvegijos kilmės produktų metines neapmokestinamas tarifines kvotas:

KN kodas

Produktų aprašymas

Metinė (5 1–4 30) tarifinė kvota (grynasis svoris, jei nenurodyta kitaip) (*)

0303 19 00

Kitos užšaldytos lašišinės

2 000 tonų

0303 51 00

Silkės Clupea harengus ir Clupea pallasii, užšaldytos, išskyrus jų kepenis, ikrus ir pienius (1)

26 500 tonų

0303 54 10

Skumbrės Scomber scombrus ir Scomber japonicus, užšaldytos, neišdarinėtos, išskyrus kepenis, ikrus ir pienius (1)

25 000 tonų

ex 0304 89 49

ex 0304 99 99

Atlantinė skumbrė, užšaldyta filė ir užšaldytos filė puselės

11 300 tonų

0303 55 30

Čilės stauridės (Trachurus murphyi), užšaldytos

2 200 tonų

ex 0303 55 90

Kitos žuvys, užšaldytos, išskyrus paprastąsias staurides (Caranx trachurus)

0303 56 00

Karališkieji ešeriai (Rachycentron canadum)

0303 69 90

Kitos žuvys, užšaldytos

0303 82 00

Rombinės rajos (Rajidae)

0303 89 55

Auksaspalvės dorados (Sparus aurata)

0303 89 90

Kitos žuvys, užšaldytos

Visi produktai, išskyrus kepenis, ikrus ir pienius

0304 86 00

Užšaldyta silkių Clupea harengus ir Clupea pallasii filė

55 600 tonų

ex 0304 99 23

Užšaldytos silkių Clupea harengus ir Clupea pallasii puselės (juostelės) (1)

ex 0304 49 90

Šviežia silkių Clupea harengus ir Clupea pallasii filė

9 000 tonų

ex 0304 59 50

Šviežios silkių Clupea harengus ir Clupea pallasii puselės (juostelės)

ex 1605 21 10

ex 1605 21 90

ex 1605 29 00

Krevetės, be kiautų ir užšaldytos, paruoštos arba konservuotos

7 000 tonų

ex 1604 12 91

ex 1604 12 99

Silkės, su prieskoniais ir (arba) actu, užpiltos sūrymu

11 400 tonų grynojo svorio be skysčio

0305 10 00

Žuvų miltai, rupiniai ir granulės, tinkami vartoti žmonių maistui

1 000 tonų


(1)  Tarifinių kvotų lengvata netaikoma prekėms, kurių KN kodas yra 0304 99 23, išleidžiamoms į laisvą apyvartą nuo vasario 15 d. iki birželio 15 d.

(*)  Kiekiai pridedami pagal papildomo protokolo 2 straipsnio 3 dalį.


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/26


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/838

2016 m. gegužės 23 d.

dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį, kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa, bei į 218 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

2010 m. gegužės 10 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Gruzija dėl naujo Sąjungos ir Gruzijos susitarimo, kuris pakeistų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (2), sudarymo;

(2)

tos derybos buvo sėkmingai baigtos ir Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo parafuotas 2013 m. lapkričio 29 d.;

(3)

vadovaujantis Tarybos sprendimu Nr. 2014/494/ES (3), Susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. birželio 27 d., su sąlyga, kad bus sudarytas vėliau;

(4)

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 7 dalimi, tikslinga, kad Taryba įgaliotų Komisiją tvirtinti Susitarimo pakeitimus, kuriuos turi priimti Prekybos sudėties Asociacijos komitetas, kaip išdėstyta Susitarimo 408 straipsnio 4 dalyje, kaip siūlo Geografinių nuorodų pakomitetis pagal Susitarimo 179 straipsnį;

(5)

tikslinga nustatyti atitinkamas pagal Susitarimą saugomų geografinių nuorodų apsaugos procedūras;

(6)

Susitarimu neturėtų būti perduodamos teisės ar nustatomos prievolės, kuriomis būtų galima tiesiogiai remtis Sąjungos ar valstybių narių teismuose;

(7)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimas (toliau – Susitarimas) (4).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 431 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą (5).

3 straipsnis

Siekiant Susitarimo 179 straipsnio tikslų, Geografinių nuorodų pakomitečio sprendimais daromus Susitarimo pakeitimus Sąjungos vardu tvirtina Komisija. Jei suinteresuotosios šalys negali susitarti esant prieštaravimams, susijusiems su geografine nuoroda, Komisija priima poziciją, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (6) 57 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

4 straipsnis

1.   Pagal Susitarimo IV antraštinės dalies 9 skyriaus 3 poskirsnį „Geografinės nuorodos“ saugomą pavadinimą gali naudoti bet kuris veiklos vykdytojas, prekiaujantis atitinkamą specifikaciją atitinkančiais žemės ūkio produktais, maisto produktais, vynais, aromatizuotais vynais ar spiritiniais gėrimais.

2.   Vadovaudamosi Susitarimo 175 straipsniu, valstybės narės ir Sąjungos institucijos užtikrina Susitarimo 170–174 straipsniuose numatytą apsaugą, taip pat suinteresuotajai šaliai paprašius.

5 straipsnis

Susitarimu neperduodamos teisės ar nenustatomos prievolės, kuriomis būtų galima tiesiogiai remtis Sąjungos ar valstybių narių teismuose.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2014 m. gruodžio 18 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2)  Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas tarp Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos (OL L 205, 1999 8 4, p. 3).

(3)  2014 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas Nr. 2014/494/ES dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 261, 2014 8 30, p. 1).

(4)  Susitarimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 261, 2014 8 30, p. 4) kartu su sprendimu dėl jo pasirašymo.

(5)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

(6)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343 2012 12 14, p. 1).


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/28


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/839

2016 m. gegužės 23 d.

dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 217 straipsnį, kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antra pastraipa, bei į 218 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą (1),

kadangi:

(1)

2009 m. birželio 15 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Moldovos Respublika dėl naujo Sąjungos ir Moldovos Respublikos susitarimo, kuris pakeistų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (2), sudarymo;

(2)

derybos buvo sėkmingai baigtos ir Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimas (toliau – Susitarimas) buvo parafuotas 2013 m. lapkričio 29 d.;

(3)

vadovaujantis Tarybos sprendimu 2014/492/ES (3), Susitarimas buvo pasirašytas 2014 m. birželio 27d., su sąlyga, kad bus sudarytas vėliau;

(4)

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 7 dalimi, tikslinga, kad Taryba įgaliotų Komisiją tvirtinti Susitarimo pakeitimus, kuriuos turi priimti Prekybos sudėties Asociacijos komitetas, laikantis Susitarimo 438 straipsnio 4 dalies, kaip siūlo Geografinių nuorodų pakomitetis pagal Susitarimo 306 straipsnį;

(5)

tikslinga nustatyti atitinkamas pagal Susitarimą saugomų geografinių nuorodų apsaugos procedūras;

(6)

Susitarimu neturėtų būti perduodamos teisės ar nustatomos prievolės, kuriomis būtų galima tiesiogiai remtis Sąjungos ar valstybių narių teismuose;

(7)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimas (toliau – Susitarimas) (4).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 464 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą (5).

3 straipsnis

Siekiant Susitarimo 306 straipsnio tikslų, Geografinių nuorodų pakomitečio sprendimais daromus Susitarimo pakeitimus Sąjungos vardu tvirtina Komisija. Jei suinteresuotosios šalys nesusitaria esant prieštaravimams, susijusiems su geografine nuoroda, Komisija priima poziciją, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (6) 57 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos.

4 straipsnis

1.   Pagal Susitarimo V antraštinės dalies 9 skyriaus 3 poskirsnį „Geografinės nuorodos“ saugomą pavadinimą gali naudoti bet kuris veiklos vykdytojas, prekiaujantis atitinkamą specifikaciją atitinkančiais žemės ūkio produktais, maisto produktais, vynais, aromatizuotais vynais ar spiritiniais gėrimais.

2.   Vadovaudamosi Susitarimo 301 straipsniu, valstybės narės ir Sąjungos institucijos užtikrina Susitarimo 297–300 straipsniuose numatytą apsaugą, taip pat suinteresuotajai šaliai paprašius.

5 straipsnis

Susitarimu neperduodamos teisės ar nenustatomos prievolės, kuriomis būtų galima tiesiogiai remtis Sąjungos ar valstybių narių teismuose.

6 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2014 m. lapkričio 13 d. pritarimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(2)  Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (OL L 181, 1998 6 24, p. 3).

(3)  2014 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 2014/492/ES dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 260, 2014 8 30, p. 1).

(4)  Susitarimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL L 260, 2014 8 30, p. 3) kartu su sprendimu dėl pasirašymo.

(5)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas.

(6)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).


REGLAMENTAI

28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/30


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/840

2016 m. gegužės 27 d.

kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 36/2012;

(2)

du asmenys turėtų būti išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priede pateikto fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priede pateikta informacija, susijusi su tam tikrais asmenimis, turėtų būti atnaujinta;

(4)

todėl Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A.G. KOENDERS


(1)  OL L 16, 2012 1 19, p. 1.


PRIEDAS

I.

Iš Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priedo A skirsnyje pateikto sąrašo išbraukiami įrašai, susiję su šiais asmenimis:

 

Nr. 15 Mohamed Farahat (dar žinomas kaip Muhammad Farahat)

 

Nr. 17 Muhammad (Image) Nasif (Image) (dar žinomas kaip Naseef, Nassif, Nasseef) Khayrbik (Image)

II.

Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priedo A skirsnyje pateikti su toliau nurodytais asmenimis susiję įrašai pakeičiami šiais įrašais:

 

Vardas, pavardė

Identifikavimo informacija

Įtraukimo į sąrašą priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

8.

Rami (

Image

) Makhlouf (

Image

)

Gimimo data: 1969 m. liepos 10 d.

Gimimo vieta: Damaskas (Damascus)

paso Nr. 454224

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų telekomunikacijų, finansinių paslaugų, transporto ir nekilnojamojo turto sektoriuose; turi finansinių interesų ir (arba) užima aukštas ir vadovaujamas pareigas Sirijos didžiausiame mobiliojo ryšio operatoriuje „Syriatel“, „Al Mashreq“, „Bena Properties“ ir „Cham Holding“ investiciniuose fonduose.

Pasinaudodamas savo verslo interesais teikia finansavimą ir paramą Sirijos režimui.

Jis yra įtakingas Makhlouf šeimos narys ir yra glaudžiai susijęs su Assad šeima; Prezidento Bashar Al-Assad pusbrolis.

2011 5 9

18.

Mohammed (

Image

) Hamcho (

Image

)

Gimimo data: 1966 m. gegužės 20 d.

Paso Nr. 002954347

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų inžinerijos ir statybų, žiniasklaidos, apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų ir sveikatos sektoriuose. Turi finansinių interesų tam tikrose Sirijos bendrovėse, visų pirma „Hamsho international“, „Hamsho Communication“, „Mhg International“, „Jupiter for Investment and Tourism project“ ir „Syria Metal industries“, ir (arba) jose užima aukštas ir vadovaujamas pareigas.

Jam tenka svarbus vaidmuo Sirijos verslo bendruomenėje, kadangi jis yra Damasko prekybos rūmų Generalinis sekretorius (2014 m. gruodžio mėn. paskirtas tuometinio ekonomikos ministro Khodr Orfali), Kinijos ir Sirijos dvišalių verslo tarybų pirmininkas (nuo 2014 m. kovo mėn.) bei Sirijos metalo ir plieno tarybos pirmininkas (nuo 2015 m. gruodžio mėn.).

Palaiko glaudžius verslo santykius su svarbiausiais Sirijos režimo asmenimis, įskaitant Maher Al-Assad.

Pasinaudodamas savo verslo interesais Mohammed Hamcho gauna naudos iš Sirijos režimo bei teikia jam paramą ir yra siejamas su asmenimis, kurie gauna naudos iš režimo bei teikia jam paramą.

2015 1 27

22.

Ihab (

Image

) (dar žinomas kaip Ehab, Iehab) Makhlouf (

Image

)

Gimimo data: 1973 m. sausio 21 d.

Gimimo vieta: Damaskas (Damascus)

paso Nr. N002848852

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas. Ihab Makhlouf yra Sirijos didžiausio mobiliojo ryšio operatoriaus „Syriatel“ viceprezidentas ir akcininkas. Jis taip pat turi verslo interesų keliose kitose Sirijos bendrovėse ir subjektuose, įskaitant „Ramak Construction Co“ ir Sirijos tarptautinį privatų mokslo ir technologijų universitetą (Syrian International Private University for Science and Technology (SIUST).

Kadangi Ihab Makhlouf yra „Syriatel“, kuris didelę savo pelno dalį perveda Sirijos Vyriausybei pagal sutartį dėl licencijos, viceprezidentas, jis taip pat tiesiogiai remia Sirijos režimą.

Jis yra įtakingas Makhlouf šeimos narys ir yra glaudžiai susijęs su Assad šeima; Prezidento Bashar Al-Assad pusbrolis.

2011 5 23

28.

Khalid (

Image

) (dar žinomas kaip Khaled) Qaddur (

Image

) (dar žinomas kaip Qadour, Qaddour, Kaddour)

 

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų ir (arba) vykdantis veiklą telekomunikacijų, naftos ir plastiko pramonės sektoriuose, palaiko glaudžius verslo santykius su Maher Al-Assad.

Pasinaudodamas savo verslo veikla gauna naudos iš Sirijos režimo ir teikia jam paramą.

Maher Al-Assad partneris, be kita ko, su juo vykdo verslo veiklą.

2015 1 27

29.

Ra'if (

Image

) Al-Quwatly (

Image

) (dar žinomas kaip Ri'af Al-Quwatli dar žinomas kaip Raeef Al-Kouatly)

Gimimo data: 1967 m. vasario 3 d.

Gimimo vieta: Damaskas (Damascus)

Maher Al-Assad verslo partneris ir atsakingas už kai kurių jo verslo interesų tvarkymą; teikia finansavimą režimui.

2011 6 23

32.

Mohammed (

Image

) Makhlouf (

Image

) (dar žinomas kaip Abu Rami)

Gimimo data: 1932 10 19

Gimimo vieta: Latakija (Latakia) (Sirija)

Įtakingas Makhlouf šeimos narys, verslo partneris ir Rami, Ihab bei Iyad Makhlouf tėvas. Glaudžiai susijęs su Assad šeima ir Bashar bei Mahir al-Assad dėdė iš motinos pusės. Taip pat vadinamas Abu Rami.

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų ir (arba) vykdantis veiklą daugelyje Sirijos ūkio sektorių, be kita ko, turi interesų „General Organisation of Tobacco“, naftos ir dujų, ginklų ir bankų sektoriuose ir (arba) daro jiems didelę įtaką.

Susijęs su Assad režimui skirtais verslo sandoriais dėl ginklų įsigijimo ir bankininkystės. Kadangi jo verslo ir politiniai ryšiai su režimu yra platūs, teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš jo naudos.

2011 8 1

33.

Ayman (

Image

) Jabir (

Image

) (dar žinomas kaip Aiman Jaber)

Gimimo vieta: Latakija (Latakia)

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, susijęs su plieno, žiniasklaidos, vartojimo prekių ir naftos sektoriais, įskaitant prekybą šiomis prekėmis. Turi finansinių interesų ir (arba) užima aukštas vykdomąsias pareigas tam tikrose Sirijos bendrovėse ir subjektuose, konkrečiai „Al Jazira“ (dar žinoma kaip „Al Jazerra“; „El Jazireh“), „Dunia TV“ ir „Sama Satellite Channel“.

Pasinaudodamas savo bendrove „Al Jazira“, Ayman Jaber padėjo importuoti naftą iš „Overseas Petroleum Trading“ į Siriją.

Pasinaudodamas savo verslo interesais Ayman Jaber gauna naudos iš Sirijos režimo ir teikia jam paramą.

Tiesiogiai remia su režimu susijusių karinių grupuočių, žinomų kaip Shabiha ir (arba) Suqur as-Sahraa, veiksmus ir jiems vadovauja.

Rami Makhlouf partneris dėl savo verslo veiklos ir Maher Al-Assad patneris dėl savo vaidmens, susijusio su režimo karinėmis grupuotėmis.

2015 1 27

41.

Ali (

Image

) Douba (

Image

)

Gimimo data: 1933 m.

Gimimo vieta: Karfis, Sirija

Atsakingas už žudynes Hamoje 1980 m., buvo atšauktas atgal į Damaską kaip prezidento Bashar Al-Assad specialus patarėjas.

2011 8 23

48.

Samir (

Image

) Hassan (

Image

)

 

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų ir (arba) užsiimantis veikla įvairiuose Sirijos ūkio sektoriuose. Turi su nekilnojamuoju turtu, turizmu, transportu ir finansų sektoriais susijusių interesų dviejuose konglomeratuose: „Amir Group“ ir „Cham Holdings“ ir (arba) daro jiems didelę įtaką. Nuo 2014 m. kovo mėn. eina už Rusijos klausimus atsakingo dvišalių verslo tarybų pirmininko pareigas; į šias pareigas jį paskyrė ekonomikos ministras Khodr Orfali.

Samir Hassan grynaisiais pinigais teikiamomis aukomis remia režimo karinius veiksmus.

Samir Hassan yra siejamas su asmenimis, kurie gauna naudos iš režimo ar jį remia. Visų pirma, siejamas su Rami Makhlouf ir Issam Anbouba, kuriuos Taryba įtraukė į sąrašą ir kurie gauna naudos iš Sirijos režimo.

2014 9 27

108.

Mohammad (

Image

) (dar žinomas kaip Mohamed, Muhammad, Mohammed) Al-Jleilati (

Image

)

Gimimo data: 1945 m.

Gimimo vieta: Damaskas (Damascus)

Iki 2013 m. vasario 9 d. ėjo finansų ministro pareigas. Kaip buvęs Vyriausybės ministras dalijasi atsakomybe už režimo smurtines represijas prieš civilius gyventojus.

2011 12 1

111.

Joseph (

Image

) Suwaid (

Image

)

Gimimo data: 1958 m.

Gimimo vieta: Damaskas (Damascus)

Bent iki 2014 m. sausio 21 d. ėjo valstybės ministro pareigas. Kaip buvęs Vyriausybės ministras dalijasi atsakomybe už režimo smurtines represijas prieš civilius gyventojus.

2012 3 23

112.

Hussein (

Image

) (dar žinomas kaip Hussain) Mahmoud (

Image

) Farzat (

Image

) (dar žinomas kaip Hussein Mahmud Farzat)

Gimimo data: 1957 m.

Gimimo vieta: Chama (Hama)

Bent iki 2014 m. ėjo valstybės ministro pareigas. Kaip buvęs Vyriausybės ministras dalijasi atsakomybe už režimo smurtines represijas prieš civilius gyventojus.

2012 3 23

114.

Emad (

Image

) Abdul-Ghani (

Image

) Sabouni (

Image

) (dar žinomas kaip Imad Abdul Ghani Al Sabuni)

Gimimo data: 1964 m.

Gimimo vieta: Damaskas (Damascus)

Bent iki 2014 m. balandžio mėn. ėjo telekomunikacijų ir technologijų ministro pareigas. Kaip buvęs Vyriausybės ministras dalijasi atsakomybe už režimo smurtines represijas prieš civilius gyventojus.

2012 2 27

117.

Adnan (

Image

) Hassan (

Image

) Mahmoud (

Image

)

Gimimo data: 1966 m.

Gimimo vieta: Tartusas (Tartous)

Buvęs informacijos ministras. Kaip buvęs Vyriausybės ministras dalijasi atsakomybe už režimo smurtines represijas prieš civilius gyventojus.

2011 9 23

192.

Hashim Anwar al-Aqqad, dar žinomas kaip Hashem Aqqad, Hashem Akkad, Hashim Akkad

Gimimo data: 1961 m.

Gimimo vieta: Mohagirine (Sirija)

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų ir (arba) užsiimantis veikla įvairiuose Sirijos ūkio sektoriuose. Turi interesų „Anwar Akkad Sons Group“ (AASG) ir jos patronujamojoje įmonėje „United Oil“ ir (arba) daro jiems didelę įtaką. AASG yra konglomeratas, kuris turi interesų naftos, dujų, cheminių medžiagų, draudimo, pramonės įrenginių, nekilnojamojo turto, turizmo, parodų rengimo, rangos, draudimo ir medicininės įrangos sektoriuose.

Be to, Hashim Anwar al-Aqqad dar 2012 m. buvo Sirijos Parlamento narys.

Al-Aqqad veikla nebūtų buvusi tokia sėkminga be režimo pagalbos. Kadangi jo verslo ir politiniai ryšiai su režimu yra platūs, jis teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš jo naudos.

2014 7 23

201.

Wael Abdulkarim

(dar žinomas kaip Wael Al Karim)

Al Karim for Trade and Industry, PO Box 111, 5797 Damascus, Syria

Sirijoje naftos, cheminių medžiagų ir gamybos pramonės sektoriuose veiklą vykdantis įtakingas verslininkas. Visų pirma jis yra „Abdulkarim Group“, dar žinomos kaip „Al Karim Group/Alkarim for Trade and Industry“/„Al Karim Trading and Industry“/„Al Karim for Trade and Industry“ atstovas. „Abdulkarim Group“ yra viena didžiausių tepalų, plastiškųjų tepalų ir pramoninių cheminių medžiagų gamintojų Sirijoje.

2015 3 7

203.

George Haswani

(dar žinomas kaip Heswani; Hasawani; Al Hasawani)

Adresas: Damascus Province, Yabroud, Al Jalaa St, Syria

Sirijoje veiklą vykdantis įtakingas verslininkas, turintis interesų ir (arba) užsiimantis veikla inžinerijos, statybų, naftos ir dujų sektoriuose. Turi interesų tam tikrose Sirijos bendrovėse ir subjektuose, visų pirma vienoje didžiausių inžinerijos ir statybų bendrovių „HESCO Engineering and Construction Company“, ir (arba) daro jiems didelę įtaką.

George Haswani palaiko glaudžius ryšius su Sirijos režimu. Tarpininkauja Sirijos režimo sudaromuose naftos pirkimo iš ISIL sandoriuose ir taip teikia paramą Sirijos režimui bei gauna iš jo naudos. Jis taip pat gauna naudos iš režimo naudodamasis palankiomis sąlygomis, be kita ko, sudaręs sutartį (kaip subrangovas) su viena didžiausių Rusijos naftos bendrovių „Stroytransgaz“.

2015 3 7


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/36


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/841

2016 m. gegužės 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2016 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2016/849 dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183/BUSP (1);

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2016 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/849;

(2)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 329/2007 (2) įgyvendinamos Sprendime (BUSP) 2016/849 nustatytos priemonės;

(3)

Sprendimu (BUSP) 2016/849 draudžiama tiekti, parduoti ar perduoti Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (toliau – Šiaurės Korėja) nurodytus objektus, medžiagas ir įrangą, susijusius su dvejopo naudojimo prekėmis ir technologijomis. Taip pat draudžiama pervesti lėšas į Šiaurės Korėją ir iš jos, nebent iš anksto suteikiamas specialus leidimas, taip pat draudžiama Šiaurės Korėjai ir jos piliečiams investuoti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, o Sąjungos piliečiams arba subjektams – Šiaurės Korėjoje. Be to, draudžiama visiems Šiaurės Korėjos oro vežėjų valdomiems arba Šiaurės Korėjos kilmės orlaiviams leistis valstybių narių teritorijose, iš jų kilti arba skristi virš jų, taip pat į valstybių narių uostus įplaukti visiems laivams, kurie nuosavybės teise priklauso Šiaurės Korėjai, yra jos valdomi arba kurie plaukioja su jos įgula. Nustatomas draudimas importuoti prabangos prekes iš Šiaurės Korėjos, taip pat draudimas teikti finansinę paramą prekybai su Šiaurės Korėja. Taip pat nustatoma ankstesnėms sutartims taikyta išimtis dėl prievolės įšaldyti tam tikrų Šiaurės Korėjos asmenų ir subjektų lėšas ir ekonominius išteklius;

(4)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 329/2007 iš dalies keičiamas taip:

   investicinės paslaugos – šios paslaugos ir veikla:

1)

1 straipsnis papildomas šiais punktais:

„10)

a)

nurodymų dėl vienos ar kelių finansinių priemonių priėmimas ir perdavimas;

b)

nurodymų vykdymas klientų vardu;

c)

sandorių vykdymas savo sąskaita;

d)

portfelio valdymas;

e)

konsultacijos investicijų klausimais;

f)

įsipareigojimas pirkti arba parduoti finansines priemones ir (arba) finansinių priemonių išplatinimas tvirtai įsipareigojus pirkti;

g)

finansinių priemonių platinimas rinkoje be tvirto įsipareigojimo pirkti;

h)

paslaugos, susijusios su leidimu prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar daugiašalėje prekybos sistemoje;

11)

   lėšų pervedimas:

a)

bet koks sandoris, kurį mokėtojo vardu elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, kad gavėjo vardu tam tikras mokėjimo paslaugų teikėjas gautų lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo;

b)

bet koks sandoris, kurį mokėtojo vardu elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, kad gavėjo vardu tam tikras mokėjimo paslaugų teikėjas gautų lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo;

12)

    gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra numatomas pervedamų lėšų gavėjas;

13)

    mokėtojas – asmuo, kuris turi mokėjimo sąskaitą ir leidžia pervesti lėšas iš tos mokėjimo sąskaitos, arba, nesant mokėjimo sąskaitos, kuris pateikia lėšų pervedimo pavedimą;

14)

    mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjo kategorijos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB (*) 1 straipsnio 1 dalyje, fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems taikoma išimtis pagal Direktyvos 2007/64/EB 26 straipsnį, ir juridiniai asmenys, kuriems taikoma išimtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB (**) 9 straipsnį, teikiantys lėšų pervedimo paslaugas;

(*)  2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1)."

(**)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).“"

2)

2 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Draudžiama:

a)

iš Šiaurės Korėjos importuoti, pirkti ar perduoti Šiaurės Korėjos arba kitokios kilmės auksą, titano rūdą, vanadžio rūdą ir retųjų žemių mineralus, išvardytus Ic priede, arba anglis, geležį ir geležies rūdą, išvardytas Id priede;

b)

iš Šiaurės Korėjos importuoti, pirkti arba perduoti Šiaurės Korėjos arba kitokios kilmės naftos produktus, išvardytus If priede;

c)

sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis – išvengti a ir b punktuose nurodytų draudimų.

Į Ic priedą įtraukiamas auksas, titano rūda, vanadžio rūda ir retųjų žemių mineralai, nurodyti 4 dalies a punkte.

Id priede išvardijamos anglys, geležis ir geležies rūda, nurodytos 4 dalies a punkte.

If priede išvardijami naftos produktai, nurodyti 4 dalies b punkte.“

3)

3a straipsnis pakeičiamas taip:

„3a straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali suteikti leidimą, jos manymu tinkamomis sąlygomis, tiesiogiai ar netiesiogiai tiekti, parduoti, perduoti arba eksportuoti prekes ir technologijas, įskaitant programinę įrangą, nurodytas 2 straipsnio 1 dalyje, arba teikti pagalbą ar tarpininkavimo paslaugas, nurodytas 3 straipsnio 1 dalyje, jeigu prekės ir technologijos, pagalba ar tarpininkavimo paslaugos yra skirtos maisto, žemės ūkio, medicinos ar kitais humanitariniais tikslais.

2.   Atitinkama valstybė narė per keturias savaites informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie pagal šį straipsnį suteiktus leidimus.

3.   Nukrypstant nuo 2 straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali suteikti leidimą juose nurodytiems sandoriams, jos manymu tinkamomis sąlygomis ir jeigu JT Saugumo Taryba patvirtina prašymą.

4.   Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus prašymus dėl patvirtinimo, kuriuos ji pateikė JT Saugumo Tarybai pagal 3 dalį.“

4)

3b straipsnis pakeičiamas taip:

„3b straipsnis

1.   Kartu su prievole prieš atvykimą arba išvykimą kompetentingoms muitinės įstaigoms pateikti informaciją, kaip nustatyta atitinkamose Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (***), Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (****) ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (*****) nuostatose dėl bendrųjų prekių įvežimo bei išvežimo deklaracijų ir muitinių deklaracijų, asmuo, pateikiantis šio straipsnio 2 dalyje minimą informaciją, nurodo, ar prekės yra įtrauktos į ES bendrąjį karinės įrangos sąrašą ar joms taikomas šis reglamentas, ir tais atvejais, kai būtina gauti eksporto leidimą, nurodo prekes ir technologijas, kurioms taikoma suteikta eksporto licencija.

2.   Šiame straipsnyje nurodyti reikalaujami papildomi duomenys pateikiami užpildant muitinės deklaraciją arba, jei tokios deklaracijos nėra, bet kuria kita atitinkama rašytine forma.

(***)  2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1."

(****)  2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1."

(*****)  2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 343, 2015 12 29, p. 558).“"

5)

3c straipsnis išbraukiamas.

6)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

1.   Draudžiama:

a)

Šiaurės Korėjai tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti III priede išvardytas prabangos prekes;

b)

tiesiogiai ar netiesiogiai iš Šiaurės Korėjos pirkti, importuoti arba perduoti III priede išvardytas Šiaurės Korėjos arba kitokios kilmės prabangos prekes;

c)

sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis – išvengti a ir b punktuose nurodytų draudimų.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies b punkto, jame nurodytas draudimas netaikomas keleivių asmeniniams daiktams arba nekomercinio pobūdžio prekėms, skirtoms keleivių asmeniniam naudojimui ir esančioms jų bagaže.

3.   1 dalies a ir b punktuose nurodyti draudimai netaikomi prekėms, kurios būtinos valstybių narių diplomatinių ar konsulinių atstovybių Šiaurės Korėjoje arba tarptautinių organizacijų, turinčių imunitetus pagal tarptautinę teisę, oficialiems tikslams, taip pat tų atstovybių ar organizacijų darbuotojų asmeniniams daiktams.

4.   Atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, jos manymu tinkamomis sąlygomis, gali suteikti leidimą sandoriui dėl III priedo 17 punkte nurodytų prekių, jei tos prekės skirtos humanitariniams tikslams.“

7.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   Kroviniai, esantys Sąjungoje arba gabenami tranzitu per Sąjungos teritoriją, įskaitant oro uostus, jūrų uostus ir laisvąsias zonas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 243–249 straipsniuose, privalo būti tikrinami, siekiant įsitikinti, kad juose nėra objektų, draudžiamų pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šį reglamentą, esant šioms aplinkybėms:

a)

krovinio kilmės šalis yra Šiaurės Korėja;

b)

krovinio paskirties šalis yra Šiaurės Korėja;

c)

dėl krovinio tarpininkavo arba jam palankesnes sąlygas sudarė Šiaurės Korėja ar jos piliečiai arba asmenys ar subjektai, veikiantys jų vardu arba jų nurodymu, arba subjektai, jiems priklausantys nuosavybės teise arba jų kontroliuojami;

d)

dėl krovinio tarpininkavo arba jam palankesnes sąlygas sudarė IV priede nurodyti asmenys, subjektai ar organizacijos;

e)

krovinys transportuojamas su Šiaurės Korėjos vėliava plaukiojančiais laivais arba Šiaurės Korėjoje registruotais orlaiviais, arba laivas ar orlaivis nepriklauso jokiai valstybei.

2.   Tais atvejais, kai krovinys nepatenka į 1 dalies taikymo sritį, Sąjungoje arba tranzitu per ją, įskaitant oro uostus, jūrų uostus ir laisvąsias zonas, vežamas krovinys turi būti patikrinamas, jei yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jame gali būti objektų, kurių pardavimas, tiekimas, perdavimas ar eksportas yra draudžiamas šiuo reglamentu, esant šioms aplinkybėms:

a)

krovinio kilmės šalis yra Šiaurės Korėja;

b)

krovinio paskirties šalis yra Šiaurės Korėja arba

c)

dėl krovinio tarpininkavo arba jam palankesnes sąlygas sudarė Šiaurės Korėja ar jos piliečiai arba asmenys ar subjektai, veikiantys jų vardu.

3.   1 ir 2 dalys nedaro poveikio diplomatinio pašto neliečiamumo ir apsaugos principui, nustatytam 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių.

4.   Draudžiama Šiaurės Korėjos laivams teikti aprūpinimo kuru ar kitomis atsargomis paslaugas arba kitas laivų aptarnavimo paslaugas, jei paslaugų teikėjai turi informacijos, įskaitant kompetentingų muitinės įstaigų pateiktą informaciją, pagrįstą 3a straipsnio 1 dalyje nurodyta prieš atvykimą ir išvykimą pateikta informacija, kuria remiantis galima pagrįstai manyti, kad tais laivais gabenami objektai, kuriuos pagal šį reglamentą draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti, išskyrus atvejus, kai tokias paslaugas būtina teikti humanitariniais tikslais.“

8)

Įterpiami šie straipsniai:

„5b straipsnis

1.   Sąjungos teritorijoje draudžiama priimti arba patvirtinti investicijas į bet kokią komercinę veiklą, kai tokias investicijas atlieka:

a)

Šiaurės Korėjos Vyriausybės asmenys, subjektai arba organizacijos;

b)

Korėjos darbininkų partija;

c)

Šiaurės Korėjos piliečiai;

d)

juridiniai asmenys, subjektai arba organizacijos, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Šiaurės Korėjos teisę;

e)

asmenys, subjektai arba organizacijos, veikiantys jų vardu arba jų nurodymu;

f)

juridiniai asmenys, jiems nuosavybės teise priklausantys arba jų kontroliuojami subjektai ar organizacijos.

2.   Draudžiama:

a)

įsteigti bendrąją įmonę su bet kuriuo juridiniu asmeniu, subjektu arba organizacija, nurodytais 1 dalies a–f punktuose ir dalyvaujančiais Šiaurės Korėjos branduolinėje, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų veikloje arba programose, arba veikloje, susijusioje su kalnakasybos, naftos perdirbimo ir chemijos pramone, juos įsigyti arba padidinti kapitalo dalį, įskaitant visišką įsigijimą ir dalyvavimo teises suteikiančių akcijų bei kitų vertybinių popierių įsigijimą;

b)

teikti finansavimą ar finansinę paramą bet kuriam juridiniam asmeniui, subjektui arba organizacijai, nurodytiems 1 dalies d–f punktuose, arba siekiant dokumentais užfiksuoto tikslo finansuoti tokį juridinį asmenį, subjektą arba organizaciją;

c)

teikti investicines paslaugas, tiesiogiai susijusias su veikla, nurodyta šios dalies a ir b punktuose.

5c straipsnis

1.   Lėšų pervedimai į Šiaurės Korėją ir iš jos draudžiami, išskyrus jei jie susiję su 3 dalyje nurodytu sandoriu.

2.   Kredito ir finansų įstaigoms, kurioms taikomas 16 straipsnis, draudžiama sudaryti bet kokius sandorius arba toliau dalyvauti sandoriuose su:

a)

kredito ir finansų įstaigomis, kurių buveinė yra Šiaurės Korėjoje;

b)

VI priede išvardytų kredito ir finansų įstaigų, kurių buveinė yra Šiaurės Korėjoje, filialais ar patronuojamosiomis įmonėmis, kurioms taikomas 16 straipsnis;

c)

VI priede išvardytų kredito ir finansų įstaigų, kurių buveinė yra Šiaurės Korėjoje, filialais ar patronuojamosiomis įmonėmis, kurioms netaikomas 16 straipsnis;

d)

VI priede išvardytomis kredito ir finansų įstaigomis, kurių buveinė nėra Šiaurės Korėjoje ir kurioms netaikomas 16 straipsnis, tačiau kurias valdo asmenys, subjektai arba organizacijos, kurių buveinė yra Šiaurės Korėjoje,

išskyrus atvejus, kai tokie sandoriai patenka į 3 dalies taikymo sritį ir dėl jų buvo suteiktas leidimas pagal 4 dalies a punktą, arba kai dėl jų nereikia gauti leidimo pagal 4 dalies b punktą.

3.   Vadovaujantis 4 dalies a punktu gali būti leidžiama atlikti šiuos sandorius:

a)

su maisto produktais, sveikatos priežiūra ar medicinos įranga susijusius sandorius arba žemės ūkio ar humanitariniais tikslais atliekamus sandorius;

b)

su asmeninėmis perlaidomis susijusius sandorius;

c)

sandorius, susijusius su šiame reglamente numatytų išimčių vykdymu;

d)

sandorius, susijusius su konkrečia prekybos sutartimi, kuri nėra uždrausta pagal šį reglamentą;

e)

sandorius, susijusius su diplomatine ar konsuline įstaiga arba tarptautine organizacija, kuri pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetu, jei tokie sandoriai skirti diplomatinės ar konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos oficialiems tikslams;

f)

sandorius, kurie reikalingi tik įgyvendinant Sąjungos ar jos valstybių narių finansuojamus plėtros projektus, tiesiogiai susijusius su civilių gyventojų poreikių tenkinimu ar branduolinės veiklos atsisakymo propagavimu;

g)

sandorius, susijusius su mokėjimais pagal ieškinius Šiaurės Korėjai, jos piliečiams ar juridiniams asmenims, subjektams arba organizacijoms, kurie yra įregistruoti ar įsteigti pagal Šiaurės Korėjos teisę, ir panašaus pobūdžio sandorius, kuriais nėra prisidedama prie veiklos, kuri draudžiama šiuo reglamentu, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, jeigu atitinkama valstybė narė bent prieš 10 dienų yra pranešusi kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie leidimo suteikimą.

4.   3 dalyje nurodytiems sandoriams, susijusiems su lėšų pervedimais į Šiaurės Korėją ir iš jos, kurių suma:

a)

yra didesnė kaip 15 000 EUR ar ekvivalentiška kita valiuta, reikia gauti valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos, nurodytos šio reglamento II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, išankstinį leidimą;

b)

yra lygi 15 000 EUR ar ekvivalentiška kita valiuta arba mažesnė, nereikia gauti išankstinio leidimo.

5.   Išankstinio leidimo nereikia sandoriui arba lėšų pervedimui, kurie būtini valstybių narių diplomatinių ar konsulinių atstovybių arba tarptautinių organizacijų, turinčių imunitetus Šiaurės Korėjoje pagal tarptautinę teisę, oficialiems tikslams.

6.   Valstybės narės informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie visus pagal 4 dalies a punktą suteiktus leidimus.

7.   Sandoriams, kuriems taikoma 3 dalis, 16 straipsnyje nurodytos kredito ir finansų įstaigos, vykdydamos veiklą su 2 dalies a–d punktuose nurodytomis kredito ir finansų įstaigomis:

a)

taiko deramo klientų tikrinimo priemones pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB (******) 8 ir 9 straipsnius;

b)

užtikrina, kad būtų laikomasi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu procedūrų, nustatytų pagal Direktyvą 2005/60/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 (*******);

c)

reikalauja informacijos apie mokėtojus, pateikiamos pervedant lėšas, kaip reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1781/2006, taip pat informacijos apie gavėją, tokios kaip mokėtojo vardas ir pavardė, mokėtojo atsiskaitomosios sąskaitos numeris bei, kai taikytina, unikalus sandorio identifikatorius, ir atsisako vykdyti sandorį, jei tokios informacijos nėra arba ji nėra išsami;

d)

pagal Direktyvos 2005/60/EB 30 straipsnio b punktą saugo įrašus apie sandorius;

e)

jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad lėšomis galėtų būti prisidedama prie Šiaurės Korėjos branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų ar veiklos („ginklų platinimo finansavimas“), skubiai informuoja kompetentingą finansinės žvalgybos padalinį (toliau – FŽP), kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/60/EB, arba bet kurią kitą atitinkamos valstybės narės paskirtą kompetentingą instituciją, nurodytą II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, nedarant poveikio 3 straipsnio 1 dalies arba 6 straipsnio taikymui;

f)

nedelsiant praneša apie visus įtartinus sandorius, įskaitant bandymus įvykdyti sandorius;

g)

nevykdo sandorių, jei pagrįstai įtariama, kad jie galėtų būti susiję su ginklų platinimo finansavimu, kol neįvykdyti būtini veiksmai pagal e punktą ir neįgyvendinti atitinkamo FŽP arba kompetentingos institucijos nurodymai.

Šios dalies tikslais FŽP arba kita kompetentinga institucija, kuri veikia kaip nacionalinis centras informacijai apie įtartinus sandorius gauti ir analizuoti, gauna ataskaitas dėl galimo ginklų platinimo finansavimo ir turi tiesioginę ar netiesioginę galimybę laiku pasinaudoti finansine, administracine ir teisėsaugos informacija, reikalinga tai funkcijai tinkamai vykdyti, įskaitant įtartinų sandorių ataskaitų analizę.

8.   3 dalyje nustatytas išankstinio leidimo reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar lėšų pervedimas atliekamas kaip viena operacija ar kaip kelios numanomai susijusios operacijos. Šiame reglamente vartojama sąvoka „numanomai susijusios operacijos“ apima:

a)

eilę vieną paskui kitą einančių pervedimų tai pačiai kredito ar finansų įstaigai, kuriai taikoma 2 dalis, ar iš jos, arba tam pačiam Šiaurės Korėjos asmeniui, subjektui ar organizacijai arba iš jų, kurie atlikti laikantis vieno įsipareigojimo pervesti lėšas, kai kiekvienas atskiras pervedimas nesiekia 15 000 EUR, tačiau sudėti kartu – atitinka būtinumo gauti leidimą kriterijus;

b)

eilę pervedimų, kurie susiję su skirtingais mokėjimo paslaugų teikėjais ar fiziniais arba juridiniais asmenimis, ir kurie susiję su vienu įsipareigojimu pervesti lėšas.

9.   Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kurios tikslas arba poveikis yra išvengti šiame straipsnyje nurodytų draudimų.

(******)  2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15)."

(*******)  2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006, dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL L 345, 2006 12 8, p. 1).“"

9.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

1.   Nukrypdamos nuo 6 straipsnio, valstybių narių kompetentingos institucijos, nurodytos II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)

lėšos arba ekonominiai ištekliai minimi teismo, administraciniame ar arbitražo sprendime, priimtame iki 6 straipsnyje nurodyto asmens, subjekto arba organizacijos įtraukimo į sąrašą datos, arba teismo, administraciniame ar arbitražo sprendime, paskelbtame iki tos datos;

b)

lėšos arba ekonominiai ištekliai turi būti naudojami išimtinai reikalavimams, kurie buvo užtikrinti tokiu sprendimu, arba pripažinti galiojančiais tokiu teismo sprendimu, tenkinti laikantis tokių reikalavimų turinčių asmenų teises reglamentuojančiais taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų ribų;

c)

sprendimas arba teismo sprendimas nėra taikomas IV, V arba Va prieduose išvardytų asmenų, subjektų arba organizacijų naudai;

d)

sprendimo arba teismo sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai politikai ir

e)

atitinkama valstybė narė pranešė Sankcijų komitetui apie sprendimą arba teismo sprendimą dėl IV priede išvardytų asmenų, subjektų ar organizacijų.

2.   Nukrypdamos nuo 6 straipsnio ir su sąlyga, kad V priedo sąraše nurodytas asmuo, subjektas arba organizacija privalo atlikti mokėjimą pagal sutartį arba susitarimą, kurį atitinkamas asmuo, subjektas ar organizacija sudarė, arba įpareigojimą, kuris atitinkamam asmeniui, subjektui ar organizacijai buvo nustatytas iki dienos, kurią atitinkamas asmuo, subjektas ar organizacija buvo įtraukti į sąrašą, II priede pateiktame interneto svetainių sąraše nurodytos valstybių narių kompetentingos institucijos, jų manymu tinkamomis sąlygomis, gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jeigu atitinkama kompetentinga institucija nustatė, kad:

a)

sutartis nėra susijusi su jokiais objektais, veikla, paslaugomis arba sandoriais, nurodytais 2 straipsnio 1 dalies a punkte, 2 straipsnio 3 dalyje arba 3 straipsnyje, ir

b)

mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna V priedo sąraše nurodytas asmuo, subjektas arba organizacija.

3.   Atitinkama valstybė narė bent prieš 10 dienų iki kiekvieno leidimo suteikimo pagal 2 dalį praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai apie tokį nutarimą ir savo ketinimą suteikti leidimą.“

10)

9b straipsnis pakeičiamas taip:

„9b straipsnis

1.   Draudžiama teikti finansavimą ar finansinę pagalbą prekybai su Šiaurės Korėja, įskaitant eksporto kreditų, garantijų ar draudimo teikimą asmenims arba subjektams, dalyvaujantiems tokioje prekyboje, jei tokia finansine parama galėtų būti prisidedama prie:

a)

Šiaurės Korėjos branduolinių ar balistinių raketų programų arba kitos veiklos, kuri yra draudžiama šiuo reglamentu;

b)

a punkte nurodyto draudimo vengimo.

2.   1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi sutartims ir susitarimams dėl finansinės paramos teikimo, sudarytiems iki 2016 m. gegužės 29 d.

3.   1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi finansinei paramai, teikiamai prekybai maisto, žemės ūkio, medicinos ar kitais humanitariniais tikslais.“

11)

Įterpiamas šis straipsnis:

„9c straipsnis

1.   Netenkinami jokie su sutartimi arba sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį arba netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl žalos atlyginimo arba kitus tos rūšies reikalavimus, pavyzdžiui, reikalavimai dėl kompensacijos ar dėl garantijos suteikimo, visų pirma reikalavimai pratęsti arba apmokėti obligaciją, garantiją ar žalos atlyginimo įsipareigojimą, ypač finansinę garantiją ar finansinį žalos atlyginimo įsipareigojimą, kad ir kokia būtų jų forma, kuriuos pateikė:

a)

IV arba V priedo sąrašuose išvardyti asmenys, subjektai arba organizacijos;

b)

kiti Šiaurės Korėjos asmenys, subjektai arba organizacijos, įskaitant Šiaurės Korėjos Vyriausybę ir jos viešąsias įstaigas, korporacijas ir agentūras, arba

c)

asmenys, subjektai ar organizacijos, veikiantys a ir b punktuose nurodytų asmenų, subjektų ar organizacijų vardu arba jų naudai.

2.   Laikoma, kad šiuo reglamentu nustatytos priemonės turėjo poveikio sutarties ar sandorio vykdymui, jei reikalavimo pateikimas ar jo turinys yra tiesioginis arba netiesioginis tų priemonių rezultatas.

3.   Visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad 1 dalimi nedraudžiama tenkinti reikalavimą, tenka to reikalavimo vykdymo siekiančiam asmeniui.

4.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 1 dalyje nurodytų asmenų, subjektų ir organizacijų teisei į sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo pagal šį reglamentą teisėtumo teisminę peržiūrą.“

12)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

1.   Dėl lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo arba atsisakymo leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais, kai šie veiksmai vykdomi sąžiningai ir vadovaujantis tuo, kad jais laikomasi šio reglamento, neatsiranda jokia jį įgyvendinančio fizinio ar juridinio asmens, subjekto arba organizacijos, jų direktorių ar darbuotojų atsakomybė, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad lėšos ir ekonominiai ištekliai buvo įšaldyti arba jais neleista naudotis dėl aplaidumo.

2.   Fizinių arba juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų veiksmai neužtraukia jokio pobūdžio jų atsakomybės, jei jie nežinojo ir neturėjo pagrįstos priežasties įtarti, kad jų veiksmais pažeidžiamos šiame reglamente nustatytos priemonės.“

13)

11a straipsnis pakeičiamas taip:

„11a straipsnis

1.   Draudžiama sudaryti galimybes patekti į uostus, esančius Sąjungos teritorijoje, bet kuriam laivui:

a)

kuris nuosavybės teise priklauso Šiaurės Korėjai, jos valdomas arba plaukioja su jos įgula;

b)

jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jis tiesiogiai arba netiesiogiai nuosavybės teise priklauso asmeniui arba subjektui, nurodytam IV priede, arba yra jo kontroliuojamas;

c)

jeigu yra pagrįstų priežasčių manyti, kad jame yra objektų, kurių tiekimas, pardavimas, perdavimas ar eksportas draudžiami šiuo reglamentu;

d)

kuris atsisakė patikrinimo po to, kai laivo vėliavos valstybė arba registracijos valstybė leido tokį patikrinimą atlikti, arba

e)

kuris yra jokiai valstybei nepriklausantis laivas ir atsisakė patikrinimo pagal 5 straipsnio 1 dalį.

2.   1 dalis netaikoma:

a)

ekstremaliosios situacijos atveju;

b)

jeigu jūrų laivas atvyksta į uostą, kad būtų atliktas patikrinimas, arba

c)

jeigu laivas grįžta į kilmės uostą.

3.   Nukrypstant nuo 1 dalyje nurodyto draudimo, atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija, nurodyta II priede pateiktame interneto svetainių sąraše, gali leisti jūrų laivui įplaukti į uostą, jei:

a)

Sankcijų komitetas iš anksto nustatė, kad tai būtina humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, atitinkančiais JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2270 (2016) tikslus, arba

b)

valstybė narė iš anksto nustatė, kad tai būtina humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, atitinkančiais šio reglamento tikslus.

4.   Bet kuriam Šiaurės Korėjos oro vežėjų eksploatuojamam arba Šiaurės Korėjos kilmės orlaiviui draudžiama pakilti iš Sąjungos teritorijos, nusileisti joje arba skristi virš jos.

5.   4 dalis netaikoma:

a)

jeigu orlaivis leidžiasi, kad būtų atliktas patikrinimas;

b)

avarinio tūpimo atveju.

6.   Nukrypstant nuo 4 dalies, II priede pateiktame interneto svetainių sąraše nurodyta atitinkama valstybės narės kompetentinga institucija gali leisti orlaiviui pakilti iš Sąjungos teritorijos, nusileisti joje arba skristi virš jos, jeigu ta kompetentinga institucija iš anksto nustatė, kad to reikia humanitariniais ar kitais tikslais, atitinkančiais šio reglamento tikslus.“

14)

11c straipsnis išbraukiamas.

15)

Šio reglamento priede išdėstytas tekstas pridedamas kaip If priedas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A.G. KOENDERS


(1)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 79.

(2)  2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 88, 2007 3 29, p. 1).


PRIEDAS

„IF PRIEDAS

NAFTOS PRODUKTAI, NURODYTI 2 STRAIPSNIO 4 DALYJE

 

2707

Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę

 

2709

Neapdorotos naftos alyvos (žalia nafta) ir neapdorotos alyvos, gautos iš bituminių mineralų

 

2710

Naftos alyvos ir alyvos, gautos iš bituminių mineralų, išskyrus neapdorotas; produktai, nenurodyti kitoje vietoje, kurių sudėtyje esančios naftos alyvos arba alyvos, gautos iš bituminių mineralų, sudaro ne mažiau kaip 70 % masės, be to, šios alyvos yra pagrindinės šių produktų dalys; alyvų atliekos

 

2711

Naftos dujos ir kiti dujiniai angliavandeniliai

 

2712 10

Vazelinas

 

2712 20

Parafinas, kurio sudėtyje alyva sudaro mažiau kaip 0,75 % masės

ex

2712 90

Kiti

 

2713

Naftos koksas, naftos bitumas ir kiti naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, likučiai

ex

2714

Gamtinis bitumas ir gamtinis asfaltas; bituminiai arba naftingieji skalūnai ir gudroniniai smėliai; asfaltitai ir asfaltinės uolienos

ex

2715

Bituminiai mišiniai, daugiausia sudaryti iš gamtinio asfalto, gamtinio bitumo, naftos bitumo, mineralinės dervos arba mineralinės dervos pikio (pavyzdžiui, bitumo mastikos, cut-backs)

 

 

Kurių sudėtyje yra naftos alyvų arba alyvų, gautų iš bituminių mineralų

 

3403 11

– –

Preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti

 

3403 19

– –

Kiti

 

 

Kiti

ex

3403 91

– –

Preparatai, naudojami tekstilės medžiagoms, odoms, kailiams arba kitoms medžiagoms apdoroti

ex

3403 99

– –

Kiti

 

 

– – – –

Cheminiai produktai arba preparatai, daugiausia sudaryti iš organinių junginių, nenurodyti kitoje vietoje

ex

3824 90 92

– – – – –

Skysto pavidalo 20 °C temperatūroje

ex

3824 90 93

– – – – –

Kiti

ex

3824 90 96

– – – –

Kiti

 

3826 00 10

Riebalų rūgščių monoalkilesteriai, kurių sudėtyje esantys esteriai sudaro ne mažiau kaip 96,5 % tūrio (FAMAE)

 

3826 00 90

Kiti“


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/47


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/842

2016 m. gegužės 27 d.

kuriuo dėl leidimo turėtojo pavadinimo ir kokcidiostato prekinio pavadinimo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 167/2008

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

KRKA d.d. pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį pateikė prašymą, kuriuo dėl kokcidiostato („Kokcisan 120G“) leidimo siūloma pakeisti leidimo turėtojo pavadinimą Komisijos reglamente (EB) Nr. 167/2008 (2);

(2)

pareiškėjas teigia, kad nuo 2016 m. vasario 5 d. ji perdavė pašarų priedo „Kokcisan 120G“ rinkodaros teises „Huvepharma EOOD“. Be to, „Huvepharma EOOD“ – nauja pašarų priedo rinkodaros teisių savininkė – prašo pakeisti pašarų priedo prekinį pavadinimą. Pareiškėjas pateikė savo prašymą patvirtinančių duomenų;

(3)

pasiūlytieji leidimo sąlygų pakeitimai yra tik administracinio pobūdžio, todėl nėra būtinybės iš naujo vertinti atitinkamo priedo. Apie šią paraišką pranešta Europos maisto saugos tarnybai;

(4)

kad šis pašarų priedas galėtų būti parduodamas kaip „Huvepharma EOOD“ produktas ir nauju prekiniu pavadinimu, būtina pakeisti leidimo sąlygas;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 167/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

kadangi pagal saugumo reikalavimus nereikalaujama, kad šiuo reglamentu padaryti reglamento (EB) Nr. 167/2008 pakeitimai būtų taikomi nedelsiant, būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį turimoms priedo, premiksų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuose yra šio priedo, atsargoms sunaudoti;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Komisijos reglamento (EB) Nr. 167/2008 priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

Antroje skiltyje žodžiai „KRKA d.d. Novo mesto, Slovėnija“ pakeičiami žodžiais „Huvepharma EOOD, Bulgarija“;

2)

Trečioje skiltyje žodžiai „Kokcisan 120G“ pakeičiami žodžiais „Huvesal 120 G“.

2 straipsnis

Turimas priedo, premiksų ir kombinuotųjų pašarų, kuriuose yra šio priedo, atsargas, atitinkančias nuostatas, taikomas prieš šio reglamento įsigaliojimą, galima toliau teikti rinkai ir naudoti tol, kol pasibaigs jų turimos atsargos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  2008 m. vasario 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 167/2008 dėl naujo leidimo dešimt metų naudoti kokcidiostatą kaip gyvūnų pašarų priedą (OL L 50, 2008 2 23, p. 14).


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/49


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/843

2016 m. gegužės 27 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

428,2

MA

117,9

TR

60,8

ZZ

202,3

0707 00 05

TR

99,6

ZZ

99,6

0709 93 10

TR

99,6

ZZ

99,6

0805 10 20

EG

47,2

IL

42,6

MA

59,4

TR

68,5

ZA

77,6

ZZ

59,1

0805 50 10

AR

171,6

TR

143,1

ZA

177,5

ZZ

164,1

0808 10 80

AR

109,4

BR

107,5

CL

126,5

CN

102,3

NZ

149,7

US

192,9

ZA

112,3

ZZ

128,7

0809 29 00

TR

531,7

US

855,4

ZZ

693,6


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


DIREKTYVOS

28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/51


KOMISIJOS DIREKTYVA (ES) 2016/844

2016 m. gegužės 27 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (1), ypač į jos 10 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

kai kurios Direktyvos 2009/45/EB 2 straipsnio a punkte apibrėžtos tarptautinės konvencijos buvo iš dalies pakeistos;

(2)

vadovaujantis Direktyvos 2009/45/EB 10 straipsnio 2 dalimi, tos direktyvos priedus galima iš dalies pakeisti, kad jos nuostatoms būtų taikomi tarptautinių konvencijų pakeitimai;

(3)

todėl Direktyva 2009/45/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(4)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (2) įsteigto Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto (COSS) nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/45/EB I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2017 m. liepos 1 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 163, 2009 6 25, p. 1.

(2)  2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (OL L 324, 2002 11 29, p. 1).


PRIEDAS

Direktyvos 2009/45/EB I priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

II-1 skyriuje:

a)

II-1 skyriaus A-1 dalis papildoma 4 taisykle:

„4.   Apsauga nuo triukšmo

B, C ir D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2018 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

.1

Ne mažesnio kaip 1 600 bendro tonažo laivai turi būti sukonstruoti taip, kad būtų mažinamas laive keliamas triukšmas ir įgulos darbuotojai būtų apsaugoti nuo triukšmo pagal TJO Jūrų saugumo komiteto rezoliucija MSC.337(91) priimtą Triukšmo lygio laivuose kodeksą su galimais TJO pakeitimais.“;

b)

II-1 skyriaus C dalies 6 taisyklės .2 punkto .2.2 papunktis pakeičiamas taip:

„.2.2

tinkami vairą iš 35° kampo prie vieno borto pasukti į 35° kampą prie kito borto, kai laivas plaukia didžiausiu eksploataciniu greičiu į priekį paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, ir tomis pačiomis sąlygomis vairą iš 35° kampo prie bet kurio borto pasukti į 30° kampą prie kito borto ne ilgiau kaip per 28 sekundes. Jeigu per bandymus jūroje, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia greičiu, kuris pasiekiamas esant didžiausiam nuolatiniam pagrindinio variklio sūkių skaičiui ir didžiausiam projektiniam sraigto žingsniui, įrodyti atitiktį šiam reikalavimui neįmanoma, nepriklausomai nuo laivo pastatymo datos, jo atitiktį šiam reikalavimui galima įrodyti vienu iš šių metodų:

.1

per bandymus jūroje, kai laivas plaukia greičiu, kuris pasiekiamas esant didžiausiam nuolatiniam pagrindinio variklio sūkių skaičiui ir didžiausiam projektiniam sraigto žingsniui, laivas nesisupa į šonus ir laivo vairas yra visiškai panardintas; arba

.2

jeigu per bandymus jūroje laivo vairo visiškai panardinti nepavyksta, atitinkamas plaukimo į priekį greitis apskaičiuojamas pagal panirusios laivo vairo mentės dalies plotą esant siūlomai bandymų jūroje apkrovos sąlygai. Apskaičiuotasis plaukimo į priekį greitis turi atitikti pagrindinę vairo pavarą veikiančią jėgą ir sukimo momentą, kurie yra ne mažesni nei atliekant bandymą, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia greičiu, kuris pasiekiamas esant didžiausiam nuolatiniam pagrindinio variklio sūkių skaičiui ir didžiausiam projektiniam sraigto žingsniui; arba

.3

bandymų jūroje apkrovos sąlygą atitinkanti vairą veikianti jėga ir sukimo momentas buvo patikimai numatyti ir ekstrapoliuoti visos apkrovos sąlygai. Laivo greitis turi būti toks, koks pasiekiamas esant didžiausiam nuolatiniam pagrindinio variklio sūkių skaičiui ir didžiausiam projektiniam sraigto žingsniui.“;

c)

II-1 skyriaus C dalies 6 taisyklės .3 punkto .2 papunktis pakeičiamas taip:

„.2

tinkama vairą ne ilgiau kaip per 60 sekundžių iš 15° kampo prie vieno borto pasukti į 15° kampą prie kito borto, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia į priekį greičiu, kuris yra perpus mažesnis nei didžiausias eksploatacinis greitis, arba 7 mazgų greičiu (taikoma didesnioji vertė). Jeigu per bandymus jūroje, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia greičiu, kuris yra perpus mažesnis nei greitis, pasiekiamas esant didžiausiam nuolatiniam pagrindinio variklio sūkių skaičiui ir didžiausiam projektiniam sraigto žingsniui, arba 7 mazgų greičiu (taikoma didesnioji vertė), įrodyti atitiktį šiam reikalavimui neįmanoma, nepriklausomai nuo laivo pastatymo datos, jo atitiktį šiam reikalavimui galima įrodyti vienu iš šių metodų:

.1

per bandymus jūroje, kai laivas plaukia greičiu, kuris yra perpus mažesnis nei greitis, pasiekiamas esant didžiausiam nuolatiniam pagrindinio variklio sūkių skaičiui ir didžiausiam projektiniam sraigto žingsniui, arba 7 mazgų greičiu (taikoma didesnioji vertė), laivas nesisupa į šonus ir laivo vairas yra visiškai panardintas; arba

.2

jeigu per bandymus jūroje laivo vairo visiškai panardinti nepavyksta, atitinkamas plaukimo į priekį greitis apskaičiuojamas pagal panirusios laivo vairo mentės dalies plotą esant siūlomai bandymų jūroje apkrovos sąlygai. Apskaičiuotasis plaukimo į priekį greitis turi atitikti pagalbinę vairo pavarą veikiančią jėgą ir sukimo momentą, kurie yra ne mažesni nei atliekant bandymą, kai laivas, paniręs iki didžiausios jūrinės grimzlės, plaukia greičiu, kuris yra perpus mažesnis nei greitis, pasiekiamas esant didžiausiam pagrindinio variklio sūkių skaičiui ir didžiausiam projektiniam sraigto žingsniui, arba 7 mazgų greičiu (taikoma didesnioji vertė); arba

.3

bandymų jūroje apkrovos sąlygą atitinkanti vairą veikianti jėga ir sukimo momentas buvo patikimai numatyti ir ekstrapoliuoti visos apkrovos sąlygai.“;

d)

II-1 skyriaus C dalies 15 taisyklės paantraštė pakeičiama taip:

„NAUJI B, C IR D KLASĖS LAIVAI, KURIEMS NETAIKOMA II-1 SKYRIAUS A-1 DALIES 4 TAISYKLĖ“;

2)

II-2 skyriuje:

a)

II-2 skyriaus A dalies 2 taisyklė papildoma .28 ir .29 punktais:

„.28

Taikant II-2 skyriaus B dalies 9a taisyklę, gaisrinė sklendė – ventiliacijos ortakyje įrengtas įtaisas, kuris įprastomis sąlygomis būna atviras ir leidžia srautui tekėti, o kilus gaisrui uždaromas, kad vamzdžiu neplistų liepsna. Su šia apibrėžtimi gali būti siejami šie terminai:

.1

automatinė gaisrinė sklendė – gaisrinė sklendė, kuri nepriklausomai užsidaro paveikta degimo produktų;

.2

rankinė gaisrinė sklendė – gaisrinė sklendė, kurią įgulos nariai turi tiesiogiai atidaryti ir uždaryti rankomis; ir

.3

nuotolinio valdymo gaisrinė sklendė – gaisrinė sklendė, kurią įgulos nariai uždaro nuotoliniu būdu.

.29

Taikant II-2 skyriaus B dalies 9a taisyklę, dūmų sklendė – ventiliacijos ortakyje įrengtas įtaisas, kuris įprastomis sąlygomis būna atviras ir leidžia srautui tekėti, o kilus gaisrui uždaromas, kad vamzdžiu netekėtų dūmai ir karštos dujos. Dūmų sklende neturi būti užtikrinamas ugniai atsparios pertvaros, per kurią išvestas ventiliacijos vamzdis, vientisumas. Su šia apibrėžtimi gali būti siejami šie terminai:

.1

automatinė dūmų sklendė – dūmų sklendė, kuri nepriklausomai užsidaro paveikta dūmų arba karštų dujų;

.2

rankinė dūmų sklendė – dūmų sklendė, kurią įgulos nariai turi tiesiogiai atidaryti ir uždaryti rankomis; ir

.3

nuotolinio valdymo dūmų sklendė – dūmų sklendė, kurią įgulos nariai uždaro nuotoliniu būdu.“;

b)

II-2 skyriaus A dalies 6 taisyklės .8 punkto .2 papunkčio .1 dalis pakeičiama taip:

„.1

vidaus degimo mechanizmų, kurie naudojami kaip pagrindiniai laivo varytuvai ir galios generavimo įrenginiai, ugniai neatsparias dalis, o laivuose, pastatytuose 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau – visų vidaus degimo mechanizmų ugniai neatsparias dalis;“;

c)

II-2 skyriaus A dalies 11 taisyklės.1 punkto pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„.1

Laivuose, pastatytuose iki 2019 m. liepos 1 d., gaisrininko įrangą sudaro:“;

d)

II-2 skyriaus A dalies 11 taisyklė papildoma .1 punkto .1.3 dalimi ir .1a punktu:

„.1.3

Iki 2019 m. liepos 1 d. užtikrinama, kad gaisrininkų įrangos autonominiai suspausto oro kvėpavimo aparatai atitiktų Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso 3 skyriaus 2.1.2.2 dalies nuostatas.

.1a

Laivuose, pastatytuose 2019 m. liepos 1 d. arba vėliau, gaisrininko įranga turi atitikti Apsaugos nuo gaisro sistemų kodekso nuostatas.“;

e)

II-2 skyriaus A dalies 11 taisyklė papildoma .4a punktu:

„.4a

Gaisrininkų ryšio įranga:

Laivuose, kuriuose reikalaujama turėti bent vieną gaisrininko įrangos rinkinį ir kurie pastatyti 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau, turi būti ne mažiau kaip du nešiojamieji dvipusio ryšio radijo telefono aparatai kiekvienai gaisrininkų ryšio porai. SGD varomuose laivuose ir ro-ro keleiviniuose laivuose su uždarais ro-ro skyriais arba specialiosios kategorijos skyriais tie dvipusio ryšio radijo telefono aparatai turi būti nesprogieji arba saugieji. Iki 2018 m. sausio 1 d. pastatytų laivų atitiktis šios taisyklės reikalavimams užtikrinama ne vėliau kaip iki pirmos laivo apžiūros po 2019 m. liepos 1 d.“;

f)

II-2 skyriaus A dalies 15 taisyklė papildoma .2 punkto .6 papunkčiu:

„.6

Laivuose, kuriems taikoma II-2 skyriaus A dalies 11 taisyklė, per mokymus naudoti kvėpavimo aparatų balionai prieš išplaukiant papildomi arba pakeičiami.“;

g)

II-2 skyriaus B dalies 5 taisyklės .1 punktas pakeičiamas taip:

„.1

Pertvarų ir denių atsparumas ugniai turi atitikti ne tik konkrečias kitur šioje dalyje nurodytas nuostatas, bet ir taikomus būtinuosius pertvarų ir denių atsparumo ugniai reikalavimus, nurodytus 5.1 arba 5.1a ir 5.2 arba 5.2a lentelėse.

Patvirtinant su apsauga nuo gaisro susijusias konstrukcines atsargumo priemones naujuose laivuose atsižvelgiama į šilumos perdavimo iš vieno šilumos tiltelio į kitą jų susikirtimo taškuose riziką ir riziką, kad nustos veikti šilumos perdavimo stabdymo įrenginiai.“;

h)

II-2 skyriaus B dalies 5 taisyklės .4 punkte po 5.1 lentelės įterpiama 5.1a lentelė:

„Toliau pateikta lentelė taikoma VISIEMS B, C IR D KLASĖS LAIVAMS, PASTATYTIEMS 2018 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU.

5.1a lentelė

Gretimus skyrius skiriančių pertvarų atsparumas ugniai

Skyriai

 

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

(11)

Valdymo postai

(1)

A-0e

A-0

60

A-0

A-15

A-60

A-15

A-60

A-60

*

A-60

Koridoriai

(2)

 

Ce

B-0e

A-0e

B-0e

B-0e

A-60

A-15

A-60

A-15

A-0d

*

A-30

Gyvenamosios patalpos

(3)

 

 

Ce

A-0e

B-0e

B-0e

A-60

A-0

A-0

A-15

A-0d

*

A-30

A-0d

Trapai

(4)

 

 

 

A-0e

B-0e

A-0e

B-0e

A-60

A-0

A-0

A-15

A-0d

*

A-30

Tarnybinės patalpos (mažos rizikos)

(5)

 

 

 

 

Ce

A-60

A-0

A-0

A-0

*

A-0

A kategorijos mašinų skyriai

(6)

 

 

 

 

 

*

A-0

A-0

A-60

*

A-60

Kiti mašinų skyriai

(7)

 

 

 

 

 

 

A-0b

A-0

A-0

*

A-0

Krovinių skyriai

(8)

 

 

 

 

 

 

 

*

A-0

*

A-0

Tarnybinės patalpos (didelės rizikos)

(9)

 

 

 

 

 

 

 

 

A-0b

*

A-30

Atvirieji deniai

(10)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A-0

Specialiosios kategorijos ir ro-ro skyriai

(11)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

A-30“

i)

II-2 skyriaus B dalies 5 taisyklės .4 punkte po 5.2 lentelės įterpiama 5.2a lentelė:

„Toliau pateikta lentelė taikoma VISIEMS B, C IR D KLASĖS LAIVAMS, PASTATYTIEMS 2018 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU.

5.2a lentelė

Gretimus skyrius skiriančių denių atsparumas ugniai

Skyriai žemiau↓

Skyriai → Aukščiau

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

(11)

Valdymo postai

(1)

A-0

A-0

A-0

A-0

A-0

A-60

A-0

A-0

A-0

*

A-60

Koridoriai

(2)

A-0

*

*

A-0

*

A-60

A-0

A-0

A-0

*

A-30

Gyvenamosios patalpos

(3)

A-60

A-0

*

A-0

*

A-60

A-0

A-0

A-0

*

A-30

A-0d

Trapai

(4)

A-0

A-0

A-0

*

A-0

A-60

A-0

A-0

A-0

*

A-30

Tarnybinės patalpos (mažos rizikos)

(5)

A-15

A-0

A-0

A-0

*

A-60

A-0

A-0

A-0

*

A-0

A kategorijos mašinų skyriai

(6)

A-60

A-60

A-60

A-60

A-60

*

A-60f

A-30

A-60

*

A-60

Kiti mašinų skyriai

(7)

A-15

A-0

A-0

A-0

A-0

A-0

*

A-0

A-0

*

A-0

Krovinių skyriai

(8)

A-60

A-0

A-0

A-0

A-0

A-0

A-0

*

A-0

*

A-0

Tarnybinės patalpos (didelės rizikos)

(9)

A-60

A-30

A-0d

A-30

A-0d

A-30

A-0d

A-0

A-60

A-0

A-0

A-0

*

A-30

Atvirieji deniai

(10)

*

*

*

*

*

*

*

*

*

A-0

Specialiosios kategorijos ir ro-ro skyriai

(11)

A-60

A-30

A-30

A-0d

A-30

A-0

A-60

A-0

A-0

A-30

A-0

A-30

5.1, 5.1a, 5.2 ir 5.2a lentelėms taikomos pastabos, į kurias atsižvelgiama, jeigu reikia:

(a)

Paaiškinimą, kam taikoma, žr. II-2 skyriaus B dalies 3 ir 8 taisyklėse.

(b)

Jeigu skyriai priskiriami prie tos pačios skaitinės kategorijos ir įrašytas indeksas „b“, lentelėse nurodyto tipo pertvarą arba denį būtina įrengti tik tada, kai gretimi skyriai yra kitos paskirties, pvz., 9 kategorijos. Tarp gretimų laivo virtuvės patalpų pertvaros įrengti nebūtina, tačiau tarp virtuvės ir greta jos esančio dažų sandėlio reikia statyti A-0 pertvarą.

(c)

Vairinę ir šturmano kabiną skirianti pertvara gali būti B-0 tipo.

(d)

Žr. šios taisyklės .2.3 ir.2.4 punktus.

(e)

Taikant 2 taisyklės .1.2 punktą vietoj 5.1 ir 5.1a lentelėse nurodytų „B-0“ ir „C“ skaityti „A-0“.

(f)

Ugniai atsparios izoliacijos nebūtina įrengti, jeigu 7 kategorijos mašinų skyriuje gaisro grėsmė menka arba jos išvis nėra.

(*)

Jeigu lentelėse įrašyta žvaigždutė, reikalaujama, kad pertvara būtų iš plieno arba kitos lygiavertės medžiagos, tačiau nereikalaujama, kad ji atitiktų A klasės standartą. Tačiau kai laivų, pastatytų 2003 m. sausio 1 d. arba vėliau, deniuose, išskyrus denius 10 kategorijos skyriuose, daroma anga elektros laidams, ventiliacijos ir kitiems vamzdžiams išvesti, ji turi būti užtaisoma sandariai, kad pro ją neplistų liepsna ir dūmai. Valdymo punktų (avarinių generatorių skyrių) pertvarose ir atviruose deniuose gali būti įrengtos oro įleidimo angos be uždarymo mechanizmų, išskyrus atvejį, kai laive įrengta stacionarioji dujinė gaisro gesinimo sistema. Taikant II-2 skyriaus B dalies 2 taisyklės .1.2 punktą, jei 5.2 arba 5.2a lentelėje (išskyrus 8 ir 10 kategorijas) įrašyta žvaigždutė, ji reiškia „A-0“.“;

j)

II-2 skyriaus B dalies 6 taisyklė papildoma .3.4 punktu:

„B, C ir D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2018 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

.3.4

Numatomos dvi evakavimo iš mašinų skyriaus pagrindinių dirbtuvių priemonės. Bent vienas iš tų evakavimo kelių turi užtikrinti ištisinę apsaugą nuo ugnies tol, kol patenkama į saugią vietą už mašinų skyriaus ribų.“;

k)

II-2 skyriaus B dalies 9 taisyklė pakeičiama taip:

„9.   Laivų, pastatytų iki 2018 m. sausio 1 d. (R 32), ventiliacijos sistemos“;

l)

II-2 skyriaus B dalis papildoma 9a taisykle:

9a   Ventiliacijos sistemos laivuose

B, C IR D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2018 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

.1   Bendrosios nuostatos

.1

Ventiliacijos ortakiai, įskaitant vienasienius ir dvigubos sienelės ortakius, turi būti pagaminti iš plieno ar lygiavertės medžiagos, išskyrus lanksčias ne ilgesnes kaip 600 mm dumples, naudojamas ventiliatoriams prie ortakių prijungti kondicionuojamo oro patalpose. Jei.1.6 dalyje aiškiai nenurodyta kitaip, bet kurios kitos medžiagos, naudojamos ortakiams, įskaitant izoliaciją, įrengti, taip pat turi būti nedegios. Tačiau trumpi (ne ilgesni kaip 2 m) ortakiai, kurių laisvasis skerspjūvio plotas (terminas laisvasis skerspjūvio plotas net ir tuo atveju, kai ortakis yra iš anksto izoliuotas, reiškia plotą, apskaičiuotą pagal ortakio vidinius matmenis, o ne pagal izoliacijos matmenis) neviršija 0,02 m2, nebūtinai turi būti iš plieno ar lygiavertės medžiagos, jei laikomasi šių sąlygų:

.1

ortakis yra pagamintas iš nedegios medžiagos, o jo vidinis ir išorinis paviršiai gali būti padengti lėto liepsnos plitimo plėvele, tačiau bet kuriuo atveju naudojamo storio medžiagos šilumingumas turi neviršyti 45 MJ/m2 jos paviršiaus ploto. Šilumingumas apskaičiuojamas pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos paskelbtas rekomendacijas, visų pirma standartą ISO 1716:2002 „Statybinių gaminių degumo bandymai. Degimo šilumos nustatymas“;

.2

ortakis naudojamas tik ventiliacijos įtaiso gale ir

.3

ortakis nuo vietos, kurioje kertama A arba B klasės pertvara, įskaitant ištisinius B klasės vidinius klojinius, yra ne arčiau kaip 600 mm atstumu matuojant išilgai ortakio.

.2

Priemonės, išbandomos laikantis Įsiliepsnojimo temperatūros bandymų vykdymo tvarkos kodekso nuostatų:

.1

gaisrinės sklendės, įskaitant atitinkamas jų valdymo priemones, tačiau nereikalaujama atlikti sklendžių, esančių apatiniame laivo virtuvės ištraukiamosios ventiliacijos kanalo gale, bandymų – šios sklendės turi būti plieninės ir gebėti sustabdyti trauką ortakyje ir

.2

vietos, kuriose ventiliacijos ortakis kerta A klasės pertvarą, tačiau bandyti nebūtina, jeigu plieninė mova su ventiliacijos ortakiu yra tiesiogiai sujungta kniedėmis, sraigtinėmis jungėmis arba suvirinta.

.3

Gaisrinės sklendės turi būti lengvai prieinamos. Jei sklendė įrengta už vidinio klojinio arba apkalos, tame klojinyje arba toje apkaloje turi būti įrengtas patikrinimo liukas, o ant jo pažymėtas gaisrinės sklendės identifikacinis numeris. Gaisrinės sklendės identifikacinis numeris turi būti nurodytas ir ant visų nuotolinio valdymo pultų.

.4

Ventiliacijos ortakiuose įrengiami liukai, kad būtų galima ortakius apžiūrėti ir išvalyti. Liukai įrengiami arti gaisrinių sklendžių.

.5

Ventiliacijos sistemų pagrindinius oro imtuvus ir oro išleidimo angas turi būti galima uždaryti nesant vėdinamuose skyriuose. Uždarymo priemonės turi būti lengvai prieinamos, aiškiai ir nenutrinamai paženklintos ir nurodyti uždarymo įtaiso veikimo padėtį.

.6

Junginėse ventliacijos ortakių jungtyse, esančiose arčiau kaip 600 mm atstumu nuo A arba B klasės pertvarų, taip pat ortakių, kurie turi būti A konstrukcijos klasės, junginėse jungtyse draudžiama naudoti degiuosius sandariklius.

.7

Draudžiama įrengti ventiliacijos angas ar pusiausvyros ortakius tarp dviejų uždarų patalpų, išskyrus atvejus, kai tai leidžiama pagal II-2 skyriaus B dalies 7 taisyklės .7 punktą.

.2   Ortakių išdėstymo tvarka

.1

A kategorijos mašinų skyrių, automobilių denių, ro-ro skyrių, laivo virtuvių, specialiosios kategorijos skyrių ir krovinių skyrių ventiliacijos sistemos turi būti atskirtos viena nuo kitos ir nuo kitų skyrių ventiliacijos sistemų. Tačiau nereikalaujama, kad keleiviniuose laivuose, vežančiuose ne daugiau kaip 36 keleivius, laivo virtuvės ventiliacijos sistemos būtų visiškai atskiros – joms gali būti naudojami atskiri kitų skyrių ventiliacijos įrenginio ortakiai. Tokiu atveju automatinė gaisrinė sklendė įrengiama laivo virtuvės ventiliacijos ortakyje arti ventiliacijos įrenginio.

.2

Jei ortakiai, skirti A kategorijos mašinų skyriams, laivo virtuvėms, automobilių deniams, ro-ro skyriams arba specialiosios kategorijos skyriams vėdinti, neatitinka.2.4 dalies nuostatų, jie nevedami per gyvenamąsias ar tarnybines patalpas ir valdymo postus.

.3

Jei ortakiai, skirti gyvenamosioms ar tarnybinėms patalpoms ir valdymo postams vėdinti, neatitinka.2.4 dalies nuostatų, jie nevedami per A kategorijos mašinų skyrius, laivo virtuves, automobilių denius, ro-ro skyrius ir specialiosios kategorijos skyrius.

.4

Kaip leidžiama pagal .2.2 ir .2.3 dalis, ortakiai turi būti:

.1.1

pagaminti iš bent 3 mm storio plieno, jei jų laisvasis skerspjūvio plotas mažesnis kaip 0,075 m2, bent 4 mm storio plieno, jei jų laisvasis skerspjūvio plotas yra 0,075–0,45 m2, ir bent 5 mm storio plieno, jei jų laisvasis skerspjūvio plotas didesnis nei 0,45 m2;

.1.2

tinkamai pritvirtinti ir užtikrintas jų standumas;

.1.3

prie pertvarų, kurias jie kerta, juose turi būti įrengtos automatinės gaisrinės sklendės; ir

.1.4

nuo skyrių, kurie pro juos vėdinami, ribos iki taško, esančio bent 5 m atstumu už kiekvienos gaisrinės sklendės, turi būti izoliuoti pagal A-60 klasės standartą;

arba

.2.1

pagaminti iš plieno pagal .2 punkto .4 papunkčio .1.1 ir .1.2 dalių reikalavimus ir

.2.2

izoliuoti pagal A-60 klasės standartą visame skyriuje, kurį jie kerta, išskyrus ortakius, kurie kerta 9 arba 10 kategorijos skyrius, nustatytus pagal II-2 skyriaus B dalies 4 taisyklės .2 punkto .2 papunktį.

.5

Taikant .2 punkto .4 papunkčio .1.4 ir .2.2 dalis, ortakiai turi būti izoliuoti per visą jų skerspjūvio išorinį paviršių. Jei ortakiai yra už nurodyto skyriaus ribų, bet nutiesti greta jo ir turi vieną ar daugiau bendrų su tuo skyriumi paviršių, jie laikomi kertančiais nurodytą skyrių ir turi būti izoliuotas ne tik visas bendras su skyriumi paviršius, bet ir plotas 450 mm atstumu nuo ortakio ribų (tokios izoliacijos išdėstymo eskizai pateikti SOLAS Vienodo aiškinimo II-2 skyriuje (MSC.1/Circ.1276)).

.6

Jeigu būtina, kad ventiliacijos ortakis kirstų pagrindinę vertikaliosios zonos pertvarą, arti šios pertvaros turi būti įrengta automatinė gaisrinė sklendė. Šią sklendę abiejose pertvaros pusėse turi būti galima uždaryti ir rankomis. Valdymo priemonės vieta turi būti lengvai prieinama ir aiškiai ir gerai matomai pažymėta. Ortakis tarp pertvaros ir gaisrinės sklendės turi būti pagamintas iš plieno, kaip reikalaujama .2 punkto .4 papunkčio .1.1 ir .1.2 dalyse, ir izoliuotas užtikrinant bent tokį patį kaip pertvaros atsparumą ugniai. Sklendė su regimuoju veikimo padėties rodytuvu turi būti įrengta bent iš vienos pertvaros pusės.

.3   Išsamūs gaisrinių sklendžių ir pertvarų kirtimo ortakiais reikalavimai

.1

Ortakiams, kertantiems A klasės pertvaras, keliami reikalavimai:

.1

kai plonai apkaltas ortakis, kurio laisvasis skerspjūvio plotas yra ne didesnis kaip 0,02 m2, vedamas per A klasės pertvaras, jam skirta anga turi būti išklota plienine mova, kurios sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm, o ilgis ne mažesnis kaip 200 mm, pageidautina, padalytas po 100 mm abiems pertvaros pusėms arba, jei ortakis vedamas per denį, visa mova įrengiama apatinėje kertamo denio pusėje;

.2

kai ventiliacijos ortakis, kurio laisvasis skerspjūvio plotas viršija 0,02 m2, bet yra ne didesnis kaip 0,075 m2, vedamas per A klasės pertvaras, jam skirta anga turi būti išklota plienine mova. Ortakių ir movų sienelės turi būti ne plonesnės kaip 3 mm ir jie turi būti ne trumpesni kaip 900 mm. Kai ortakis kerta pertvarą, šis ilgis, pageidautina, padalijamas po 450 mm abiems pertvaros pusėms. Šie ortakiai arba jiems skirtos movos izoliuojami ugniai atsparia izoliacija. Izoliacijos atsparumas ugniai turi būti bent toks pats kaip pertvaros, kurią kerta ortakis; ir

.3

visuose ortakiuose, kurių laisvasis skerspjūvio plotas didesnis kaip 0,075 m2 ir kurie kerta A klasės pertvaras, įrengiamos automatinės gaisrinės sklendės. Kiekviena sklendė turi būti įrengta arti kertamos pertvaros, o ortakis tarp sklendės ir kertamos pertvaros turi būti pagamintas iš plieno, laikantis .2 punkto .4 papunkčio .2.1 ir .2.2 dalių nuostatų. Gaisrinė sklendė turi veikti automatiškai, tačiau ją turi būti įmanoma uždaryti ir rankomis iš abiejų pertvaros pusių. Sklendė turi turėti regimąjį veikimo padėties rodytuvą. Tačiau gaisrinių sklendžių įrengti nebūtina, kai ortakiai kerta skyrius, kurių sienos yra A klasės pertvaros, ir nenaudojami tiems skyriams vėdinti, su sąlyga, kad tų ortakių atsparumas ugniai yra toks pats, kaip ir pertvarų, kurias jie kerta. Ortakių, kurio skerspjūvio plotas viršija 0,075 m2, negalima dalyti į mažesnius A klasės pertvarą kertančius ortakius ir po to sujungti ir taip bandyti išvengti šios nuostatos reikalavimo įrengti sklendę.

.2

Kai ventiliacijos ortakiai, kurių laisvasis skerspjūvio plotas didesnis kaip 0,02 m2, kerta B klasės pertvaras, jiems skirtose angose įklojamos 900 mm ilgio plieninės movos, jei ta ortakio dalis pagaminta ne iš plieno, o movos ilgis, pageidautina, padalijamas po 450 mm abiems pertvaros pusėms.

.3

Visas gaisrines sklendes turi būti įmanoma valdyti rankomis. Sklendės turi turėti tiesiogines mechanines paleidimo priemones arba jos turi būti uždaromos naudojant elektrines, hidraulines arba pneumatines valdymo priemones. Visas sklendes turi būti įmanoma uždaryti rankomis iš abiejų pertvaros pusių. Automatinės gaisrinės sklendės, įskaitant tas, kurias galima valdyti nuotoliniu būdu, turi turėti patikimą saugos mechanizmą, kuris uždarytų sklendę kilus gaisrui net jei nutrūktų elektros energijos tiekimas ar būtų prarastas slėgis hidraulinėje arba pneumatinėje sistemoje. Nuotoliniu būdu valdomas gaisrines sklendes turi būti įmanoma tiesiogiai atidaryti rankomis.

.4   Ventiliacijos sistemos keleiviniuose laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius

.1

Be .1,.2 ir .3 punktuose nustatytų reikalavimų, ventiliacijos sistemos laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, turi atitikti šiuos reikalavimus:

.1

Apskritai ventiliatoriai turi būti išdėstyti taip, kad įvairius skyrius siekiantys ortakiai išliktų pagrindinėje vertikaliojoje zonoje.

.2

Trapų šachtos turi būti vėdinamos atskiru ventiliatoriumi ir ortakių (ištraukiamojo ir tiekiamojo) sistema, kuri nenaudojama jokiems kitiems su ventiliacijos sistemomis sujungtiems skyriams vėdinti.

.3

Nepriklausomai nuo ortakio skerspjūvio, jei juo vėdinama daugiau kaip viena tarpdenio (angl. tween-deck) gyvenamoji patalpa, tarnybinė patalpa ar valdymo postas, jame, arti kiekvieno tokiose patalpose kertamo denio įrengiama automatinė dūmų sklendė, kurią turi būti įmanoma uždaryti ir rankomis nuo apsaugoto denio, esančio virš sklendės. Jei ventiliatoriumi vėdinamas daugiau kaip vienas tarpdenio skyrius pro atskirus pagrindinėje vertikaliojoje zonoje įrengtus ortakius, kurių kiekvienas skirtas vienam tarpdenio skyriui, kiekviename ortakyje arti ventiliatoriaus turi būti įrengta rankinė dūmų sklendė.

.4

Vertikalieji ortakiai prireikus izoliuojami, kaip reikalaujama 4.1 ir 4.2 lentelėse. Kai taikoma, ortakiai izoliuojami pagal deniams, esantiems tarp ortakiu vėdinamo skyriaus ir aptariamos patalpos, taikomus reikalavimus.

.5   Laivo virtuvės viryklių ištraukiamosios ventiliacijos ortakiai

.1   Reikalavimai, taikomi keleiviniuose laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius

.1

Be .1, .2 ir .3 punktuose nustatytų reikalavimų, laivo virtuvės viryklių ištraukiamosios ventiliacijos ortakiai turi būti įrengti laikantis .2 punkto .4 papunkčio .2.1 ir .2.2 dalių reikalavimų ir izoliuoti pagal A-60 klasės standartą visose gyvenamosiose ir tarnybinėse patalpose ar valdymo postuose, kuriuos jie kerta. Be to, juose turi būti įrengta:

.1

riebalų gaudyklė, kurią turi būti galima lengvai išimti ir išvalyti, jeigu neįrengta kita patvirtinta riebalų šalinimo sistema;

.2

apatiniame ortakio gale ties ortakio ir viryklės gartraukio jungtimi – automatinė gaisrinė sklendė, kurią galima valdyti ir nuotoliniu būdu, ir, papildomai, nuotolinio valdymo gaisrinė sklendė viršutiniame ortakio gale arti ortakio ventiliacijos angos;

.3

stacionariosios gaisro ortakyje gesinimo priemonės. Gaisro gesinimo sistemos turi atitikti Tarptautinės standartizacijos organizacijos paskelbtas rekomendacijas, visų pirma standartą ISO 15371:2009 „Laivai ir jūrų technologija. Gaisrų gesinimo sistemos laivo virtuvės virimo ir kepimo įrangai apsaugoti“;

.4

nuotolinio valdymo priemonės ištraukiamajam ir tiekiamajam ventiliatoriams išjungti ir .5 punkto .1 papunkčio .1 dalies .2 punkte nurodytoms sklendėms ir gaisro gesinimo sistemai valdyti; šias priemones galima įrengti už laivo virtuvės ribų, prie įėjimo į laivo virtuvę. Jeigu įrengiama daugiašakė sistema, turi būti numatytos nuotolinio valdymo priemonės, kuriomis būtų galima uždaryti visas ištraukiamosios ventiliacijos atšakas, sujungtas su tuo pačiu pagrindiniu ortakiu, kad paskui į sistemą būtų galima įleisti gesinimo medžiagos; ir

.5

tinkamai išdėstyti liukai, kad ortakį būtų galima apžiūrėti ir išvalyti, įskaitant vieną liuką prie ištraukiamojo ventiliatoriaus ir vieną apatiniame gale, kur kaupiasi riebalai.

.2

Atviruose deniuose įrengtos virimo ir kepimo įrangos ištraukiamosios ventiliacijos ortakiai, išvesti per gyvenamąsias patalpas ar skyrius, kuriuose yra degiųjų medžiagų, kai taikoma, turi atitikti .5 punkto .1 papunkčio .1 dalies reikalavimus.

.2   Reikalavimai, taikomi keleiviniuose laivuose, vežančiuose ne daugiau 36 keleivių

Laivo virtuvės viryklių ištraukiamosios ventiliacijos ortakiai, išvesti per gyvenamąsias patalpas ar skyrius, kuriuose yra degiųjų medžiagų, turi būti pagaminti laikantis .2 punkto .4 papunkčio .1.1 ir .1.2 dalių reikalavimų. Kiekviename ištraukiamajame ortakyje turi būti įrengta:

.1

riebalų gaudyklė, kurią būtų galima lengvai išimti ir išvalyti;

.2

apatiniame ortakio gale ties ortakio ir viryklės gartraukio jungtimi – automatinė gaisrinė sklendė, kurią galima valdyti ir nuotoliniu būdu, ir, papildomai, nuotolinio valdymo gaisrinė sklendė viršutiniame ortakio gale arti ortakio ventiliacijos angos;

.3

iš laivo virtuvės valdomi įtaisai ištraukiamajam ir tiekiamajam ventiliatoriams išjungti; ir

.4

stacionariosios gaisro ortakyje gesinimo priemonės.

.6   A kategorijos mašinų skyrių, kuriuose yra vidaus degimo mašinų, ventiliatorių patalpos

.1

Kai ventiliatorių patalpa skirta tik tokiam greta esančiam mašinų skyriui vėdinti ir tarp ventiliatorių patalpos ir mašinų skyriaus nėra ugniai atsparios pertvaros, mašinų skyriaus ventiliacijos ortakio uždarymo priemonės turi būti įrengtos už ventiliatorių patalpos ir mašinų skyriaus ribų.

.2

Kai ventiliatorių patalpa yra skirta ne tik tokiam mašinų skyriui, bet ir kitiems skyriams vėdinti ir nuo mašinų skyriaus yra atskirta A-0 klasės pertvara, per kurią išvesti ortakiai, mašinų skyriaus ventiliacijos ortakio ar ortakių uždarymo priemonės gali būti įrengtos ventiliatorių patalpoje.

.7   Skalbyklų ventiliacijos sistemos keleiviniuose laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius

Skalbyklų ir džiovyklų, kurios yra 13 kategorijos patalpos, apibrėžtos II-2 skyriaus B dalies .2 taisyklės .2 punkte, ištraukiamosios ventiliacijos ortakiuose turi būti įrengta:

.1

filtrai, kuriuos būtų galima lengvai išimti ir išvalyti;

.2

apatiniame ortakio gale – automatinė gaisrinė sklendė, kurią galima valdyti ir nuotoliniu būdu;

.3

nuotolinio valdymo priemonės, kuriomis naudojantis esant patalpoje būtų galima išjungti ištraukiamąjį ir tiekiamąjį ventiliatorius ir valdyti .7 punkto .2 papunktyje nurodytą gaisrinę sklendę; ir

.4

tinkamai išdėstyti liukai, kad ortakį būtų galima apžiūrėti ir išvalyti.“;

m)

II-2 skyriaus B dalies 13 taisyklė papildoma .4, .5 ir .6 punktais:

„B, C ir D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2018 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

.4

Laikantis atitinkamų II-2 skyriaus A dalies 9 taisyklės nuostatų, mašinų skyriuose turi būti įrengta patvirtinto tipo stacionarioji gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistema, jei:

.4.1

užuot skyrių nuolat stebėjus darbuotojams, buvo patvirtintas automatinių ir nuotolinio valdymo sistemų ir įrangos įrengimas; ir

.4.2

pagrindiniai varikliai ir su jais susijusios mašinos, įskaitant pagrindinį elektros energijos šaltinį, turi įvairių laipsnių automatinio arba nuotolinio valdymo priemones ir iš valdymo posto jų veikimą nuolat stebi darbuotojai.

.5

Laikantis atitinkamų II-2 skyriaus A dalies 9 taisyklės nuostatų, patvirtinto tipo stacionarioji gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistema turi būti įrengta uždarose patalpose, kuriose yra deginimo įrenginių.

.6

Stacionariosioms gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistemoms, kurių reikalaujama pagal II-2 skyriaus B dalies 13 taisyklės .4 ir .5 punktus, taikomos toliau pateiktos nuostatos.

 

Gaisro aptikimo sistema turi būti suprojektuota ir detektoriai išdėstyti taip, kad, mašinoms veikiant įprastomis veikimo sąlygomis ir kaitaliojant vėdinimo režimą pagal aplinkos temperatūrų intervalą, nedelsiant būtų aptiktas bet kurioje tokio skyriaus dalyje kilęs gaisras. Aptikimo sistemų, kuriose naudojami tik šilumos detektoriai, įrengti neleidžiama, išskyrus riboto aukščio skyriuose ir ten, kur tokias sistemas įrengti ypač tinkama. Aptikimo sistema girdimąjį ir regimąjį pavojaus signalą, abiem atžvilgiais skirtingą nuo bet kurios kitos sistemos signalų, duodamų ne dėl gaisro, duoda atitinkamose vietose, kad signalai būtų išgirsti ir pastebėti navigaciniame tiltelyje ir kad juos išgirstų ir pastebėtų atsakingas laivo mechanikas.

 

Kai žmonės nebudi navigaciniame tiltelyje, pavojaus signalas turi skambėti ten, kur budi atsakingas įgulos narys.

 

Įrengta sistema išbandoma įvairiomis variklio veikimo ir vėdinimo sąlygomis.“;

n)

II-2 skyriaus B dalies 14 taisyklės .1 punkto .1 papunkčio .2 dalis pakeičiama taip:

„.2

II-2 skyriaus A dalies 12 ir II-2 skyriaus B dalies 7, 9 ir 9a taisyklių reikalavimai dėl vertikaliųjų zonų vientisumo išlaikymo taip pat taikomi deniams ir pertvaroms, skiriantiems horizontaliąsias zonas vieną nuo kitos ir nuo likusios laivo dalies.“;

o)

II-2 skyriaus B dalies 14 taisyklės .1 punkto .2 papunkčio .2 dalis pakeičiama taip:

„.2

Iki 2018 m. sausio 1 d. pastatytuose laivuose, vežančiuose ne daugiau 36 keleivių, taip pat eksploatuojamuose B klasės laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, specialiosios kategorijos skyrių perimetro pertvaros izoliuojamos laikantis II-2 skyriaus B dalies 5 taisyklės 5.1 lentelėje 11 kategorijos skyriams nustatytų reikalavimų, o horizontalios pertvaros – laikantis II-2 skyriaus B dalies 5 taisyklės 5.2 lentelėje 11 kategorijos skyriams nustatytų reikalavimų. Laivuose, pastatytuose 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau ir vežančiuose ne daugiau 36 keleivių, taip pat eksploatuojamuose B klasės laivuose, vežančiuose daugiau kaip 36 keleivius, specialiosios kategorijos skyrių perimetro pertvaros izoliuojamos laikantis II-2 skyriaus B dalies 5 taisyklės 5.1a lentelėje 11 kategorijos skyriams nustatytų reikalavimų, o horizontalios pertvaros – laikantis II-2 skyriaus B dalies 5 taisyklės 5.2a lentelėje 11 kategorijos skyriams nustatytų reikalavimų.“;

3)

III skyriuje:

a)

III skyriaus 2 taisyklės .6 punkto lentelė pakeičiama taip:

„Skyriai

B

C

D

Žmonių skaičius (N)

Keleivių skaičius (P)

> 250

≤ 250

> 250

≤ 250

> 250

≤ 250

Plūdriųjų gelbėjimo priemonių talpa (1)  (2)  (3)  (4):

 

 

 

 

 

 

eksploatuojamuose laivuose

1,10 N

1,10 N

1,10 N

1,10 N

1,10 N

1,10 N

naujuose laivuose

1,25 N

1,25 N

1,25 N

1,25 N

1,25 N

1,25 N

Gelbėjimo kateriai (4)  (5)

1

1

1

1

1

1

Gelbėjimo plūdurai (6)

8

8

8

4

8

4

Gelbėjimosi liemenės (8)  (9)  (12)  (13)

1,05 N

1,05 N

1,05 N

1,05 N

1,05 N

1,05 N

Vaikiškos gelbėjimosi liemenės (9)  (13)

0,10 P

0,10 P

0,10 P

0,10 P

0,10 P

0,10 P

Kūdikių gelbėjimosi liemenės (10)  (13)

0,025 P

0,025 P

0,025 P

0,025 P

0,025 P

0,025 P

Signalinės raketos (7)

12

12

12

12

6

6

Lyno sviedžiamieji įtaisai (14)

1

1

1

1

Radiolokaciniai atsakikliai

1

1

1

1

1

1

Dvipusio ryšio labai aukšto dažnio (VHF) radijo telefonas

3

3

3

3

3

2

b)

III skyriaus 9 taisyklė papildoma .2a punktu:

„.2a

Ne vėliau kaip per pirmą pagal tvarkaraštį numatytą statymą į sausąjį doką po 2018 m. sausio 1 d., bet ne vėliau kaip 2019 m. liepos 1 d., gelbėjimo katerių nuleidimo apkrautojo atidarymo mechanizmai, kurie neatitinka Gelbėjimo priemonių kodekso 4.4.7.6.4–4.4.7.6.6 punktų reikalavimų, turi būti pakeisti įranga, kuri atitinka kodekso reikalavimus (*).

(*)  Žr. gelbėjimo katerių nuleidimo ir iškėlimo sistemų vertinimo ir pakeitimo gaires (MSC.1/Circ.1392).“;"

c)

III skyriuje įterpiama.10a taisyklė:

10a   Žmonių gelbėjimas iš vandens

B, C ir D KLASIŲ LAIVAI, PASTATYTI 2018 M. SAUSIO 1 D. ARBA VĖLIAU

.1

Visi laivai turi turėti konkrečius žmonių gelbėjimo iš vandens planus ir procedūras, parengtus atsižvelgiant į TJO parengtas gaires (**). Planuose ir procedūrų aprašuose nustatoma žmonėms gelbėti skirta įranga ir priemonės, kurių būtina imtis siekiant kuo labiau sumažinti pavojų gelbėjimo operacijose dalyvaujantiems laivo įgulos darbuotojams. Iki 2018 m. sausio 1 d. pastatytų laivų atitiktis šiam reikalavimui turi būti užtikrinta iki pirmos periodinės arba atnaujinamosios saugos įrangos apžiūros.

.2

Laikoma, kad ro-ro keleiviniai laivai, atitinkantys III skyriaus 5–1 taisyklės .4 punkto reikalavimus, atitinka šią taisyklę.

(**)  Žmonių gelbėjimo iš vandens planų ir procedūrų rengimo gairės (MSC.1/Circ.1447).“;"

d)

III skyriaus 13 taisyklė papildoma .9 punktu:

„.9

Įgulos nariai, kuriems nustatyti patekimo į uždaras erdves ir gelbėjimo įpareigojimai, dalyvauja patekimo į uždaras erdves ir gelbėjimo pratybose, kurios vykdomos laive administracijos nustatytais intervalais, bet ne rečiau kaip kartą per metus:

.1   Patekimo į uždaras erdves ir gelbėjimo pratybos

.1

Patekimo į uždaras erdves ir gelbėjimo pratybos turi būti suplanuotos ir vykdomos saugiai, prireikus atsižvelgiant į TJO parengtose rekomendacijose (***) pateiktas gaires.

.2

Kiekvienos patekimo į uždaras erdves ir gelbėjimo pratybos apima:

.1

asmeninių apsaugos priemonių, būtinų patenkant į uždaras erdves, patikrinimą ir naudojimą;

.2

ryšio įrangos patikrinimą ir naudojimą ir ryšio procedūras;

.3

prietaisų, skirtų uždarų erdvių atmosferai matuoti, patikrinimą ir naudojimą;

.4

gelbėjimo įrangos patikrinimą ir naudojimą ir gelbėjimo procedūras; ir

.5

pirmosios pagalbos teikimo ir reanimacijos būdų nurodymus.

(***)  Žr. Persvarstytas patekimo į uždaras erdves laivuose rekomendacijas, priimtas TJO A.1050(27) rezoliucija.“;"

e)

III skyrius papildomas 14 taisykle:

14.   Registravimas (R 19.5)

NAUJI IR EKSPLOATUOJAMI B, C IR D KLASIŲ LAIVAI

.1

Patikrinimų pagal sąrašą data ir išsami informacija apie mokymus palikti skęstantį laivą, gaisro gesinimo pratybas, patekimo į uždaras erdves ir gelbėjimo pratybas, kitų gelbėjimo priemonių naudojimo pratybas ir mokymus laive registruojama žurnale administracijos nustatyta tvarka. Jeigu paskirtu laiku atliekamas ne visas patikrinimas pagal sąrašą, pratybos ar mokymas, registracijos žurnale daromas įrašas, kuriame nurodomos aplinkybės ir faktinė patikrinimo pagal sąrašą, pratybų ar mokymo apimtis.“


(1)  Plūdriosios gelbėjimo priemonės gali būti gelbėjimosi valtys arba gelbėjimo plaustai arba abiejų šių priemonių derinys, atitinkantys III skyriaus 2 taisyklės .2 punkto nuostatas. Tuo atveju, kai tai pateisinama atsižvelgiant į saugų plaukiojimo pobūdį ir (arba) palankias plaukiojimo zonos klimato sąlygas, atsižvelgdama į TJO MSC/Circ.1046 rekomendacijas, vėliavos valstybės administracija gali leisti naudoti, jeigu priimančioji valstybė narė tam neprieštarauja:

a)

atvirus dvipusius pripučiamuosius gelbėjimo plaustus, neatitinkančius Gelbėjimo priemonių kodekso 4.2 arba 4.3 dalies reikalavimų, su sąlyga, kad tokie gelbėjimo plaustai visiškai atitinka 1994 m. Greitaeigių plaukiojimo priemonių kodekso 10 priedo reikalavimus, o laivuose, pastatytuose 2012 m. sausio 1 d. arba vėliau – 2000 m. Greitaeigių plaukiojimo priemonių kodekso 11 priedo reikalavimus;

b)

gelbėjimo plaustus, neatitinkančius Gelbėjimo priemonių kodekso 4.2.2.2.1 ir 4.2.2.2.2 dalių reikalavimų dėl gelbėjimo plausto pagrindo izoliacijos nuo šalčio.

Plūdriosios gelbėjimo priemonės eksploatuojamuose B, C ir D klasės laivuose turi atitikti eksploatuojamiems laivams taikomas 1974 m. SOLAS konvencijos taisykles su 1998 m. kovo 17 d. pakeitimais. Ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti taikomus III skyriaus 5–1 taisyklės reikalavimus.

Vietoje lentelėje nurodytų gelbėjimo plaustų gali būti naudojama Gelbėjimo priemonių kodekso 6.2 dalies nuostatas atitinkanti lygiavertės talpos evakuacijos jūroje sistema ar sistemos, kai taikoma – su atitinkamais nuleidimo įrenginiais.

(2)  Abiejuose laivo šonuose pagal galimybes išdėstomas vienodas plūdriųjų gelbėjimo priemonių skaičius.

(3)  Bendra plūdriųjų gelbėjimo priemonių, įskaitant papildomus gelbėjimo plaustus, talpa turi atitikti pirmiau pateiktos lentelės reikalavimus, t. y. 1,10N = 110 % ir 1,25N = 125 % bendro leidžiamo vežti žmonių skaičiaus (N). Laive turi būti laikoma pakankamai plūdriųjų gelbėjimo priemonių, siekiant užtikrinti, kad, praradus arba sugadinus kurią nors plūdriąją gelbėjimo priemonę, į likusias galėtų tilpti visi keleiviai, kuriuos leidžiama vežti laivu. Jei nesilaikoma III skyriaus 7 taisyklės .5 punkto reikalavimo dėl gelbėjimo plaustų laikymo, gali būti reikalaujama turėti papildomų gelbėjimo plaustų.

(4)  Gelbėjimosi valčių ir (arba) gelbėjimo katerių turi būti tiek, kad jų pakaktų užtikrinti, jog iš laivo evakuojant tiek keleivių, kiek leidžiama vežti laivu, kiekvienai gelbėjimosi valčiai arba gelbėjimo kateriui tektų ne daugiau kaip devyni gelbėjimo plaustai.

(5)  Gelbėjimo katerių nuleidimo įrenginiai turi atitikti III skyriaus 10 taisyklės reikalavimus.

Jei gelbėjimo kateris atitinka Gelbėjimo priemonių kodekso 4.5 arba 4.6 skyriaus reikalavimus, jį galima įtraukti į pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytą plūdriųjų gelbėjimo priemonių talpą.

Gelbėjimosi valtis gali būti laikoma gelbėjimo kateriu su sąlyga, kad jos nuleidimo į vandenį ir iškėlimo priemonės taip pat atitinka gelbėjimo kateriams taikomus reikalavimus.

Ro-ro keleiviniuose laivuose bent vienas iš gelbėjimo katerių, jei tokį katerį reikalaujama turėti, turi būti greitaeigis gelbėjimo kateris, atitinkantis III skyriaus 5–1 taisyklės .3 punkto reikalavimus.

Kai vėliavos valstybės administracija mano, kad gelbėjimosi valties arba greitaeigio gelbėjimo katerio įrengti laive fiziškai neįmanoma, tokiame laive gali būti nereikalaujama turėti gelbėjimo katerio, su sąlyga, kad laivas atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)

laivas pritaikytas tam, kad bejėgį žmogų būtų galima ištraukti iš vandens ir įkelti į laivą;

b)

bejėgio žmogaus gelbėjimą būtų galima stebėti nuo navigacinio tiltelio; ir

c)

laivas pakankamai manevringas, kad blogiausiomis oro sąlygomis, kuriomis jį numatyta eksploatuoti, laivas galėtų priplaukti prie žmonių ir įkelti juos į laivą.

(6)  Bent prie vieno gelbėjimo plūduro abiejuose laivo šonuose turi būti pritvirtintas plūdrusis gelbėjimo lynas, kurio ilgis bent dvigubai didesnis už atstumą nuo gelbėjimo plūduro laikymo vietos iki vaterlinijos tada, kai parengtas plaukti laivas yra lengviausias, arba 30 metrų (taikoma didesnioji vertė).

Dviejuose plūduruose turi būti įrengtas automatiškai įsijungiantis signalinis dūmų įtaisas ir automatiškai įsijungiantis žibintas; plūdurus turi būti galima greitai nuleisti iš navigacinio tiltelio. Kituose plūduruose, laikantis Gelbėjimo priemonių kodekso 2.1.2 punkto nuostatų, turi būti įrengti savaime įsižiebiantys žibintai.

(7)  Signalinės raketos, atitinkančios Gelbėjimo priemonių kodekso 3.1 dalies reikalavimus, laikomos ant navigacinio tiltelio arba vairavietėje.

(8)  Pripučiamoji gelbėjimosi liemenė numatoma kiekvienam asmeniui, kuris turi atlikti darbą atvirose laivo vietose. Šių pripučiamųjų gelbėjimosi liemenių skaičių galima įtraukti į bendrąjį gelbėjimosi liemenių skaičių, būtiną pagal šios direktyvos nuostatas.

(9)  Vaikams tinkamų gelbėjimosi liemenių skaičius turi būti lygus bent 10 % laivo keleivių skaičiaus arba toks didesnis skaičius, kurio gali reikėti, kad gelbėjimosi liemenė būtų numatyta kiekvienam vaikui.

(10)  Kūdikiams tinkamų gelbėjimosi liemenių skaičius turi būti lygus bent 2,5 % laivo keleivių skaičiaus arba toks didesnis skaičius, kurio gali reikėti, kad gelbėjimosi liemenė būtų numatyta kiekvienam kūdikiui.

(11)

Kiekviename laive turi būti pakankamai gelbėjimosi liemenių budintiems asmenims ir liemenių, skirtų naudoti toliau esančiose plūdriųjų gelbėjimo priemonių laikymo vietose. Gelbėjimosi liemenės budintiems asmenims turėtų būti laikomos ant tiltelio, variklio valdymo poste ir visuose kituose budėjimo postuose, kuriuose dirba žmonės.

Ne vėliau kaip iki pirmos periodinės apžiūros, atliekamos po 2012 m. sausio 1 d., turi būti užtikrinta visų keleivinių laivų atitiktis 12 ir 13 išnašų nuostatoms.

(12)  Jei suaugusiesiems skirtos gelbėjimosi liemenės nepritaikytos asmenims, kurie sveria iki 140 kg ir kurių krūtinės apimtis iki 1 750 mm, laive turi būti pakankamai tinkamų priedų, kad tokiems asmenims jas būtų galima užsegti.

(13)  Visuose keleiviniuose laivuose kiekvienoje gelbėjimosi liemenėje turi būti įtaisytas žibintas, atitinkantis Gelbėjimo priemonių kodekso 2.2.3 punkto reikalavimus. Visi ro-ro keleiviniai laivai turi atitikti III skyriaus 5 taisyklės .5 punkto .2 papunkčio reikalavimus.

(14)  Laivuose, kurių ilgis mažesnis kaip 24 m, nereikalaujama turėti lyno sviedžiamųjų įtaisų.“;


SPRENDIMAI

28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/66


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/845

2016 m. gegužės 23 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimu, dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo ir specializuotųjų darbo grupių įsteigimo bei jų įgaliojimų nustatymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 ir 212 straipsnius kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2014 m. birželio 1 d. įsigaliojo Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas (1) (toliau – Susitarimas);

(2)

siekiant prisidėti prie veiksmingo Susitarimo įgyvendinimo, kuo greičiau turėtų būti užbaigtas jo institucinės struktūros kūrimas – Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimas;

(3)

siekiant užtikrinti, inter alia, tinkamą Susitarimo veikimą ir įgyvendinimą, pagal Susitarimo 44 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas);

(4)

siekiant prisidėti prie veiksmingo Susitarimo įgyvendinimo, turėtų būti patvirtintos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės;

(5)

siekiant sudaryti sąlygas vykti ekspertų diskusijoms svarbiausiose Susitarimo taikymo srityse, galėtų būti įsteigtos dvi specializuotosios darbo grupės;

(6)

todėl Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete dėl Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo ir specializuotųjų darbo grupių įsteigimo turėtų būti grindžiama pridedamais Jungtinio komiteto sprendimų projektais,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo 44 straipsniu įsteigtame Jungtiniame komitete dėl:

a)

Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių priėmimo ir

b)

specializuotųjų darbo grupių įsteigimo ir jų įgaliojimų nustatymo,

grindžiama Jungtinio komiteto sprendimų projektais, pridedamais prie šio sprendimo.

2.   Neesminiams sprendimų projektų pakeitimams Sąjungos atstovai Jungtiniame komitete gali pritarti be papildomo Tarybos sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2014 m. gegužės 12 d. Tarybos sprendimas 2014/278/ES dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo sudarymo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus (OL L 145, 2014 5 16, p. 1).


PROJEKTAS

ES IR KORĖJOS RESPUBLIKOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 1/2016

… m. … … d.

kuriuo priimamos jo darbo tvarkos taisyklės

ES IR KORĖJOS RESPUBLIKOS JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 44 straipsnį,

kadangi:

(1)

Susitarimas įsigaliojo 2014 m. birželio 1 d.;

(2)

siekiant prisidėti prie veiksmingo Susitarimo įgyvendinimo, turėtų būti priimtos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

Vienintelis straipsnis

Priimamos šio sprendimo priede pateiktos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės.

Priimta …

ES ir Korėjos Respublikos jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

JUNGTINIO KOMITETO DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Sudėtis ir pirmininkavimas

1.   Pagal Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo (toliau – Susitarimas) 44 straipsnį įsteigtas Jungtinis komitetas savo užduotis atlieka vadovaudamasis Susitarimo 44 straipsniu.

2.   Jungtinį komitetą sudaro abiejų Šalių tinkamo lygmens atstovai.

3.   Jungtiniam komitetui pakaitomis po vienus kalendorinius metus pirmininkauja kiekviena iš Šalių. Jungtiniam komitetui pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arba Korėjos Respublikos užsienio reikalų ministras. Pirmininkas gali perduoti savo įgaliojimus.

4.   Pirmasis laikotarpis prasideda pirmojo Jungtinio komiteto posėdžio dieną, o baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Posėdžiai

1.   Jungtinis komitetas paprastai posėdžiauja kartą per metus. Jungtinio komiteto posėdžius šaukia pirmininkas; jie rengiami pakaitomis Briuselyje ir Seule abipusiu sutarimu nustatytu laiku. Šalims sutarus, vienos iš Šalių prašymu gali būti rengiami neeiliniai Jungtinio komiteto posėdžiai.

2.   Paprastai Jungtinis komitetas posėdžius rengia vyresniųjų pareigūnų lygmeniu, nebent Šalys susitaria kitaip.

3 straipsnis

Viešumas

Jeigu nenusprendžiama kitaip, Jungtinio komiteto posėdžiai yra uždari.

4 straipsnis

Dalyviai

1.   Prieš kiekvieną posėdį per sekretoriatą pirmininkui pranešama apie planuojamą kiekvienos Šalies delegacijos sudėtį.

2.   Prireikus Šalių tarpusavio susitarimu dalyvauti Jungtinio komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis arba tam, kad pateiktų informacijos konkrečiais klausimais, gali būti kviečiami ekspertai arba kitų įstaigų atstovai.

5 straipsnis

Sekretoriatas

Europos išorės veiksmų tarnybos atstovas ir Korėjos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas kartu eina Jungtinio komiteto sekretorių pareigas. Visi Jungtinio komiteto pirmininko gaunami ir teikiami pranešimai perduodami sekretoriams. Jungtinio komiteto pirmininko gaunama ir siunčiama korespondencija gali būti parašyta bet kokiomis priemonėmis, įskaitant elektroninį paštą.

6 straipsnis

Posėdžių darbotvarkės

1.   Pirmininkas rengia kiekvieno posėdžio preliminarią darbotvarkę. Preliminari darbotvarkė ne vėliau kaip 15 dienų iki posėdžio pradžios kartu su susijusiais dokumentais perduodama kitai Šaliai.

2.   Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami klausimai, pirmininkui pateikti ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki posėdžio pradžios.

3.   Jungtinis komitetas tvirtina darbotvarkę kiekvieno posėdžio pradžioje. Jei abi Šalys susitaria, į darbotvarkę gali būti įtraukiama preliminarioje darbotvarkėje nenurodytų klausimų.

4.   Jei abi Šalys sutinka, pirmininkas gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytą terminą, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo aplinkybes.

7 straipsnis

Protokolai

1.   Visų posėdžių protokolų projektus kartu parengia abu sekretoriai paprastai per 30 kalendorinių dienų nuo posėdžio dienos. Protokolo projektas grindžiamas Jungtinio komiteto padarytomis išvadomis, kurias apibendrina pirmininkas.

2.   Protokolą per 45 kalendorines dienas nuo posėdžio dienos arba iki Šalių sutartos datos patvirtina abi Šalys. Kai sutariama dėl protokolo projekto, pirmininkas ir sekretoriai pasirašo du originalius egzempliorius. Kiekviena Šalis gauna po vieną originalų egzempliorių.

8 straipsnis

Pasitarimai

1.   Jungtinio komiteto sprendimų ir rekomendacijų antraštės yra atitinkamai „Sprendimas“ arba „Rekomendacija“, juose nurodomas serijos numeris, priėmimo data ir apibūdinama tema. Kiekviename sprendime nurodoma jo įsigaliojimo data. Jungtinio komiteto sprendimai ir rekomendacijos priimami Šalių tarpusavio sutarimu.

2.   Jei abi Šalys susitaria, Jungtinis komitetas gali priimti sprendimus ir teikti rekomendacijas taikydamas rašytinę procedūrą. Šalių tarpusavio susitarimu, gali būti nustatomas rašytinės procedūros pabaigimo terminas; jai pasibaigus Jungtinio komiteto pirmininkas gali paskelbti, išskyrus atvejus, kai kuri nors iš Šalių praneštų priešingai, kad pasiektas Šalių tarpusavio susitarimas.

3.   Jungtinio komiteto priimtų sprendimų ir rekomendacijų tikrumas patvirtinamas dviem Jungtinio komiteto pirmininko pasirašytais originaliais egzemplioriais.

4.   Kiekviena Šalis gali nuspręsti, ar skelbti Jungtinio komiteto sprendimus ir rekomendacijas savo atitinkamame oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Korespondencija

1.   Jungtiniam komitetui skirta korespondencija adresuojama vienam iš sekretorių, kuris apie tai informuoja kitą sekretorių.

2.   Sekretoriatas užtikrina, kad Jungtiniam komitetui skirta korespondencija būtų persiųsta pirmininkui ir prireikus išplatinta kaip darbo tvarkos taisyklių 10 straipsnyje nurodyti dokumentai.

3.   Jungtinio komiteto pirmininko korespondenciją sekretoriatas siunčia Šalims ir, jei reikia, išplatina kaip šių darbo tvarkos taisyklių 10 straipsnyje nurodytus dokumentus.

10 straipsnis

Dokumentai

1.   Kai Jungtinio komiteto svarstymai grindžiami rašytiniais patvirtinamaisiais dokumentais, sekretoriatas šiuos dokumentus sunumeruoja ir išplatina nariams.

2.   Kiekvienas sekretorius atsako už dokumentų išplatinimą atitinkamiems Jungtinio komiteto nariams, o kopijas sistemingai perduoda kitam sekretoriui.

11 straipsnis

Išlaidos

1.   Kiekviena Šalis apmoka visas dėl dalyvavimo Jungtinio komiteto posėdžiuose patirtas išlaidas, susijusias su darbuotojų, kelionės ir pragyvenimo bei pašto ir telekomunikacijų išlaidomis.

2.   Posėdžių organizavimo ir dokumentų dauginimo išlaidas apmoka posėdį rengianti Šalis.

12 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių keitimas

Šios Darbo tvarkos taisyklės gali būti iš dalies keičiamos Šalių tarpusavio susitarimu pagal 8 straipsnį.

13 straipsnis

Specializuotosios darbo grupės

1.   Jungtinis komitetas gali nuspręsti įsteigti kitas specializuotąsias darbo grupes, kurios padėtų jam vykdyti pareigas.

2.   Jungtinis komitetas gali nuspręsti panaikinti bet kurią veikiančią specializuotąją darbo grupę, nustatyti arba pakeisti jos įgaliojimus arba įsteigti kitas specializuotąsias darbo grupes.

3.   Specializuotosios darbo grupės po kiekvieno savo posėdžio pateikia ataskaitą Jungtiniam komitetui.

4.   Specializuotosios darbo grupės neturi sprendimų priėmimo galios, tačiau Jungtiniam komitetui gali teikti rekomendacijas.


PROJEKTAS

ES IR KORĖJOS RESPUBLIKOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2/2016

… m. … … d.

dėl specializuotųjų darbo grupių įsteigimo ir jų įgaliojimų nustatymo

ES IR KORĖJOS RESPUBLIKOS JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 44 straipsnį ir Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių 13 straipsnį,

kadangi:

(1)

siekiant sudaryti sąlygas vykti ekspertų diskusijoms svarbiausiose Susitarimo taikymo srityse, turėtų būti įsteigtos dvi specializuotosios darbo grupės. Tolesniu Šalių susitarimu gali būti keičiamas tiek specializuotųjų darbo grupių sąrašas, tiek atskirų specializuotųjų darbo grupių kompetencijos sritys;

(2)

pagal Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklių 13 straipsnį Jungtinis komitetas gali įsteigti specializuotąsias darbo grupes, kurios padėtų jam atlikti jo užduotis,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

Vienintelis straipsnis

Įsteigiamos šio sprendimoI priede išvardytos specializuotosios darbo grupės. Specializuotųjų darbo grupių įgaliojimai išdėstyti šio sprendimo II priede.

Priimta …

ES ir Korėjos Respublikos jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

I PRIEDAS

ES IR KORĖJOS RESPUBLIKOS JUNGTINIO KOMITETO SPECIALIZUOTOSIOS DARBO GRUPĖS

1)

Specializuotoji energetikos, aplinkos ir kovos su klimato kaita darbo grupė.

2)

Specializuotoji kovos su terorizmu darbo grupė.

II PRIEDAS

PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KORĖJOS RESPUBLIKOS PAGRINDŲ SUSITARIMĄ ĮSTEIGTŲ SPECIALIZUOTŲJŲ DARBO GRUPIŲ ĮGALIOJIMAI

1 straipsnis

1.   Savo posėdžiuose kiekviena specializuotoji darbo grupė gali spręsti Susitarimo įgyvendinimo klausimus tose srityse, kurios priklauso jos kompetencijai.

2.   Specializuotosios darbo grupės taip pat gali aptarti klausimus arba specialius projektus, susijusius su tam tikra dvišalio bendradarbiavimo sritimi.

3.   Bet kurios Šalies prašymu gali būti svarstomi atskiri klausimai.

2 straipsnis

Specializuotosios darbo grupės yra pavaldžios Jungtiniam komitetui. Jos per 30 kalendorinių dienų po kiekvieno posėdžio Jungtinio komiteto pirmininkui pateikia ataskaitą ir perduoda savo protokolą bei išvadas.

3 straipsnis

Specializuotąsias darbo grupes sudaro Šalių atstovai.

Prireikus Šalių susitarimu specializuotosios darbo grupės gali kviesti į savo posėdžius ekspertus, kad jie išdėstytų savo požiūrį tam tikrais specifiniais darbotvarkės klausimais.

4 straipsnis

Specializuotosioms darbo grupėms pakaitomis pirmininkauja Šalys pagal Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisykles.

5 straipsnis

Europos išorės veiksmų tarnybos atstovas ir Korėjos Respublikos užsienio reikalų ministerijos atstovas kartu eina specializuotųjų darbo grupių sekretorių pareigas. Visa su konkrečia specializuotąja darbo grupe susijusi informacija perduodama dviem sekretoriams.

6 straipsnis

1.   Specializuotųjų darbo grupių posėdžiai kurios nors Šalies rašytiniu prašymu ir abiejų Šalių susitarimu šaukiami esant reikalui. Kiekvienas posėdis vyksta Šalių sutartoje vietoje ir sutartu laiku.

2.   Gavęs vienos Šalies prašymą sušaukti specializuotosios darbo grupės posėdį, kitos Šalies sekretorius atsakymą pateikia per 15 darbo dienų.

3.   Ypatingos skubos atvejais specializuotosios darbo grupės posėdžiai gali būti sušaukiami per trumpesnį laiką, jei tam pritaria abi Šalys.

4.   Prieš kiekvieną posėdį pirmininkui pranešama apie numatomą abiejų Šalių delegacijos sudėtį.

5.   Specializuotųjų darbo grupių posėdžius kartu šaukia abu sekretoriai.

7 straipsnis

Į darbotvarkę įtrauktini klausimai sekretoriams pateikiami ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki atitinkamos specializuotosios darbo grupės posėdžio. Bet kokie patvirtinamieji dokumentai sekretoriams pateikiami ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio. Sekretoriai pateikia darbotvarkės projektą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki posėdžio. Darbotvarkė baigiama rengti abiejų Šalių sutarimu. Išimtiniais atvejais Šalių susitarimu klausimai į darbotvarkę gali būti įtraukiami pranešus prieš trumpą laiką.

8 straipsnis

Kiekvienas posėdis protokoluojamas.

Jei nenusprendžiama kitaip, specializuotųjų darbo grupių posėdžiai yra uždari.


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/76


VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2016/846

2016 m. gegužės 24 d.

dėl Bendrojo Teismo teisėjų skyrimo

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 254 ir 255 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Protokolo Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2015/2422 (1), 48 straipsnyje nustatyta, kad nuo 2015 m. gruodžio 25 d. Bendrąjį Teismą sudaro keturiasdešimt teisėjų. To reglamento 2 straipsnio a punkte nustatoma dvylikos papildomų teisėjų kadencijos trukmė tokiu būdu, kad jų kadencijos pabaiga sutaptų su dalies Bendrojo Teismo teisėjų pakeitimu, kuris įvyks 2016 m. rugsėjo 1 d. ir 2019 m. rugsėjo 1 d.;

(2)

buvo pasiūlytos Inga REINE, Fredrik SCHALIN ir Peter George XUEREB kandidatūros papildomų Bendrojo Teismo teisėjų pareigoms užimti;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigtas komitetas pateikė nuomonę dėl Inga REINE, Fredrik SCHALIN ir Peter George XUEREB tinkamumo eiti Bendrojo Teismo teisėjų pareigas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikotarpiui nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Bendrojo Teismo teisėjais skiriami:

Inga REINE,

Fredrik SCHALIN,

Peter George XUEREB.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselis 2016 m. gegužės 24 d.

Pirmininkas

P. DE GOOIJER


(1)  2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2422, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto (OL L 341, 2015 12 24, p. 14).


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/77


VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2016/847

2016 m. gegužės 24 d.

dėl Bendrojo Teismo teisėjo skyrimo

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 254 ir 255 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

keturiolikos Bendrojo Teismo teisėjų kadencija baigiasi 2016 m. rugpjūčio 31 d. Reikėtų paskirti teisėjus laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.;

(2)

buvo pasiūlyta pratęsti Lauri MADISE įgaliojimus dar vienai kadencijai;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigtas komitetas pateikė nuomonę dėl Lauri MADISE tinkamumo eiti Bendrojo Teismo teisėjo pareigas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Lauri MADISE skiriamas Bendrojo Teismo teisėju laikotarpiui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 24 d.

Pirmininkas

P. DE GOOIJER


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/78


TARYBOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2016/848

2016 m. gegužės 25 d.

kuriuo skiriamas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Danijos Karalystės pasiūlytas narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 302 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

atsižvelgdama į Danijos Vyriausybės pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2015 m. rugsėjo 18 d. ir 2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė sprendimus (ES, Euratomas) 2015/1600 (1) ir (ES, Euratomas) 2015/1790 (2), kuriais skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d.

(2)

pasibaigus Mikkel DALSGAARD kadencijai tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam dabartinės kadencijos laikui iki 2020 m. rugsėjo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariu skiriamas Klaus MATTHIESEN, Head of Negotiations, Confederation of Professionals in Denmark (FTF).

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.R.V.A. DIJSSELBLOEM


(1)  2015 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/1600, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. (OL L 248, 2015 9 24, p. 53).

(2)  2015 m. spalio 1 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/1790, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2015 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugsėjo 20 d. (OL L 260, 2015 10 7, p. 23).


28.5.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 141/79


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2016/849

2016 m. gegužės 27 d.

dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/183/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2010 m. gruodžio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/800/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (toliau – KLDR), kuriuo, inter alia, įgyvendinamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos (toliau – JT ST rezoliucija) 1718 (2006) ir 1874 (2009);

(2)

2013 m. kovo 7 d. JT Saugumo Taryba priėmė JT ST rezoliuciją 2094 (2013), kuria itin griežtai pasmerkė 2013 m. vasario 12 d. KLDR atliktą branduolinį bandymą, kuriuo ji akivaizdžiai pažeidė ir beatodairiškai nepaisė atitinkamų JT ST rezoliucijų;

(3)

2013 m. balandžio 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/183/BUSP (2), kuriuo buvo pakeistas Sprendimas 2010/800/BUSP ir, inter alia, įgyvendinamos JT ST rezoliucijos 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013) bei 2094 (2013);

(4)

2016 m. kovo 2 d. JT Saugumo Taryba priėmė JT ST rezoliuciją 2270 (2016), kuria pareikštas labai didelis susirūpinimas dėl 2016 m. sausio 6 d. KLDR atlikto branduolinio bandymo pažeidžiant atitinkamas JT ST rezoliucijas, pasmerktas 2016 m. vasario 7 d. raketos paleidimas, kurį KLDR įvykdė naudodama balistinių raketų technologiją ir rimtai pažeisdama atitinkamas JT ST rezoliucijas, ir nustatyta, kad tebėra akivaizdi grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui regione ir už jo ribų;

(5)

2016 m. kovo 31 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2016/476 (3), kuriuo iš dalies pakeistas Sprendimas 2013/183/BUSP ir įgyvendinta JT ST rezoliucija 2270 (2016);

(6)

atsižvelgdama į KLDR veiksmus šių metų pradžioje, kurie laikomi didele grėsme taikai ir saugumui regione ir už jo ribų, Taryba nusprendė nustatyti papildomas ribojamąsias priemones;

(7)

JT ST rezoliucija 2270 (2016), kuria pareiškiamas didelis susirūpinimas tuo, kad KLDR iš ginklų pardavimo gautas pajamas skyrė branduoliniams ginklams ir balistinėms raketoms, numatyta, kad ribojimai ginklams turėtų būti taikomi visiems ginklams ir susijusiems reikmenims, įskaitant šaulių ginklus ir lengvuosius ginklus bei susijusius reikmenis. Ja taip pat toliau išplečiami draudimai perduoti ir įsigyti bet kokius objektus, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR ginkluotųjų pajėgų operatyvinių pajėgumų plėtojimo arba prie eksporto, kuriuo remiami arba stiprinami kitos JT valstybės narės ginkluotųjų pajėgų operatyviniai pajėgumai ne KLDR teritorijoje;

(8)

JT ST rezoliucijoje 2270 (2016) nurodoma, kad draudimu įsigyti su ginklais susijusios techninės pagalbos JT valstybėms narėms draudžiama dalyvauti dėstytojų, patarėjų ir kitų pareigūnų priėmimo karinio, sukarintojo ar su policija susijusio mokymo tikslais veikloje;

(9)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) patvirtinama, kad draudimai perduoti, įsigyti ir teikti su tam tikromis prekėmis susijusią techninę pagalbą taip pat taikomi objektų vežimui į KLDR ir iš jos remonto, techninės priežiūros, rekonstravimo, bandymo, apgrąžos inžinerijos ir rinkodaros tikslais, neatsižvelgiant į tai, ar perduodama nuosavybė ar valdymas, ir pabrėžiama, kad vizų draudimo priemonės taip pat turi būti taikomos bet kuriam asmeniui, keliaujančiam tais tikslais;

(10)

Taryba mano, kad tikslinga drausti tiekti, parduoti ar perduoti KLDR papildomus objektus, medžiagas, įrangą, susijusius su dvejopo naudojimo prekėmis ir technologijomis;

(11)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) išplečiamas asmenų ir subjektų, kuriems taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimo priemonės, sąrašas ir numatyta, kad turto įšaldymas taikomas KLDR vyriausybės arba Korėjos darbo partijos subjektams, jei JT valstybė narė nustato, kad jie yra susiję su KLDR vykdomomis branduolinėmis ar balistinių raketų programomis arba kita veikla, draudžiama atitinkamomis JT ST rezoliucijomis;

(12)

JT ST rezoliucija 2270 (2016), kuria pareiškiamas susirūpinimas, kad KLDR piktnaudžiauja privilegijomis ir imunitetais, suteiktais jai pagal Vienos konvencijas dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, taip pat nustatytos papildomos priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią KLDR diplomatams arba vyriausybės atstovams, arba asmenims iš trečiųjų valstybių veikti į sąrašą įtrauktų asmenų arba subjektų vardu arba jų nurodymu, arba užsiimti draudžiama veikla;

(13)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) dar aiškiau apibrėžiama JT valstybių narių pareigos užkirsti kelią specializuotam KLDR nacionalinių subjektų rengimui, susijusiam su tam tikromis padidintos rizikos disciplinomis, taikymo sritis;

(14)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) taip pat išplečiama transporto ir finansų sektoriams taikytinų priemonių taikymo sritis;

(15)

finansų sektoriui taikytinų priemonių atžvilgiu Taryba mano, kad tikslinga drausti lėšų pervedimus į KLDR ir iš jos, nebent tai būtų konkrečiai leidžiama iš anksto, taip pat drausti KLDR investuoti teritorijose, kurios priklauso valstybių narių jurisdikcijai, ir drausti valstybių narių piliečiams ar subjektams investuoti KLDR;

(16)

valstybės narės ne tik taiko atitinkamose JT ST rezoliucijose numatytas priemones, bet ir turėtų atsisakyti leisti KLDR vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams ar orlaiviams iš KLDR nusileisti ir pakilti jų teritorijoje arba skristi virš jos. Valstybės narės taip pat turėtų drausti į jų uostus įplaukti laivams, kuriuos nuosavybės teise valdo ar eksploatuoja KLDR arba kurie turi KLDR įgulą;

(17)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) draudžiamas tam tikrų mineralų įsigijimas ir aviacinių degalų eksportas;

(18)

Taryba mano, kad draudimas eksportuoti prabangos prekes turėtų būti taikomas ir tokių prekių importui iš KLDR;

(19)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) dar labiau išplečiami finansinės paramos prekybai su KLDR teikimo draudimai;

(20)

be to, Taryba mano, kad tikslinga išplėsti viešosios finansinės paramos prekybai su KLDR teikimo draudimus, visų pirma siekiant užkirsti kelią finansinės paramos naudojimui su padidinta platinimo rizika susijusiai branduolinei veiklai arba branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimui;

(21)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) primenama, kad Finansinių veiksmų darbo grupė (FATF) paragino valstybes taikyti griežtesnį išsamų patikrinimą ir veiksmingas atsakomąsias priemones savo jurisdikcijoms apsaugoti nuo KLDR neteisėtos finansinės veiklos, ir JT valstybės narės raginamos taikyti FATF 7 rekomendaciją, jos aiškinamąją pastabą ir susijusias gaires siekiant veiksmingai įgyvendinti su ginklų platinimu susijusias tikslines finansines sankcijas;

(22)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) taip pat pabrėžiama, kad ja nustatytomis priemonėmis nesiekiama KLDR civiliams gyventojams sukelti neigiamų humanitarinių pasekmių arba neigiamai paveikti veiklą, kuri nėra draudžiama atitinkamomis JT ST rezoliucijomis, ar darbą, kurį vykdo tarptautinės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos, KLDR civilių gyventojų naudai KLDR vykdančios paramos ir pagalbos teikimo veiklą;

(23)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) pareiškiamas įsipareigojimas siekti taikaus, diplomatinio ir politinio padėties sprendimo. Ja dar kartą patvirtinama parama Šešių šalių deryboms ir raginama jas atnaujinti;

(24)

JT ST rezoliucija 2270 (2016) patvirtinama, kad KLDR veiksmai turi būti nuolat peržiūrimi ir kad JT Saugumo Taryba yra pasirengusi prireikus sugriežtinti, iš dalies pakeisti, sustabdyti ar panaikinti priemones atsižvelgdama į tai, kaip KLDR laikosi įsipareigojimų, ir yra pasiryžusi imtis tolesnių svarbių priemonių tuo atveju, jei KLDR vėl vykdytų branduolinius bandymus ar paleistų raketas;

(25)

2016 m. vasario mėn. Taryba atliko peržiūrą pagal Sprendimo 2013/183/BUSP 22 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 329/2007 (4) 6 straipsnio 2 bei 2a dalis ir patvirtino, kad asmenys ir subjektai, kurie yra įtraukti į to sprendimo II priedo bei to reglamento V priedo sąrašus, turėtų ir toliau likti tuose sąrašuose;

(26)

šiuo sprendimu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į nuosavybę ir teisė į asmens duomenų apsaugą. Šis sprendimas turėtų būti taikomas gerbiant tas teises ir laikantis tų principų;

(27)

šiuo sprendimu taip pat visapusiškai laikomasi valstybių narių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų chartiją bei teisiškai privalomų JT ST rezoliucijų;

(28)

dėl aiškumo Sprendimas 2013/183/BUSP turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju sprendimu;

(29)

tam tikroms priemonėms įgyvendinti reikia tolesnių Sąjungos veiksmų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

EKSPORTO IR IMPORTO APRIBOJIMAI

1 straipsnis

1.   Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba per valstybių narių teritoriją ar iš valstybių narių teritorijos, arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama KLDR tiesiogiai ar netiesiogiai tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti šiuos objektus ir technologijas, įskaitant programinę įrangą, nepriklausomai nuo to, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta:

a)

ginklus ir susijusius visų rūšių reikmenis, įskaitant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą bei minėtų objektų atsargines dalis, išskyrus ne kovines transporto priemones, pagamintas su balistine apsauga ar su vėliau įmontuota balistine apsauga, ir skirtas naudoti tik Sąjungos ir jos valstybių narių personalo KLDR apsaugos tikslams;

b)

visus objektus, medžiagas, įrangą, prekes ir technologijas, kuriuos, vadovaudamiesi JT ST rezoliucijos 1718 (2006) 8 punkto a papunkčio ii įtrauka, JT ST rezoliucijos 2087(2013) 5 punkto b papunkčiu ir JT ST rezoliucijos 2094 (2013) 20 punktu, nustatė JT Saugumo Taryba arba pagal JT ST rezoliucijos 1718 (2006) 12 punktą įsteigtas komitetas (toliau – Sankcijų komitetas) ir kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų;

c)

tam tikrus kitus objektus, medžiagas, įrangą, prekes ir technologijas, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų arba kuriais galėtų būti prisidedama prie jos karinės veiklos, įskaitant visas dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, išvardytas Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009 (5) I priede;

d)

visus kitus objektus, medžiagas ir įrangą, susijusius su dvejopo naudojimo prekėmis ir technologijomis; Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis punktas, nustatyti;

e)

tam tikrus balistinių raketų sektoriui skirtus pagrindinius komponentus, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių aliuminį, naudojamą su balistinėmis raketomis susijusiose sistemose; Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis punktas, nustatyti;

f)

bet kurį kitą objektą, kuriuo galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų programų, susijusių su branduoliniais ginklais, balistinėmis raketomis ar kitais masinio naikinimo ginklais, JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šiuo sprendimu draudžiamos veiklos, arba tomis JT ST rezoliucijomis ar šiuo sprendimu nustatytų priemonių nesilaikymo; Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis punktas, nustatyti;

g)

bet kurį kitą objektą, išskyrus maistą ar vaistus, jeigu valstybė narė nustato, kad juo galėtų būti tiesiogiai prisidėta prie KLDR ginkluotųjų pajėgų operatyvinių pajėgumų plėtojimo, arba prie eksporto, kuriuo remiami arba stiprinami kitos valstybės ginkluotųjų pajėgų operatyviniai pajėgumai ne KLDR teritorijoje.

2.   Taip pat draudžiama:

a)

asmenims, subjektams arba įstaigoms KLDR arba naudojimui KLDR tiesiogiai ar netiesiogiai teikti techninio pobūdžio mokymą, konsultacijas, paslaugas, pagalbą ar brokerio paslaugas arba kitas tarpininko paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytais objektais ar technologijomis arba su tų objektų tiekimu, gamyba, priežiūra ar naudojimu;

b)

asmenims, subjektams arba įstaigoms KLDR arba naudojimui KLDR tiesiogiai arba netiesiogiai teikti finansavimą arba finansinę paramą, susijusius su 1 dalyje nurodytais objektais ar technologijomis, įskaitant visų pirma dotacijas, paskolas ir eksporto kredito draudimą, taip pat draudimą ir perdraudimą, kurie būtų skirti tiems objektams ar toms technologijoms parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti, arba su jais susijusiam techninio pobūdžio mokymui, konsultacijoms, paslaugoms, pagalbai ar brokerio paslaugoms teikti;

c)

sąmoningai ar apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti arba dėl kurios išvengiama a ir b punktuose nurodytų draudimų.

3.   Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais arba jų orlaiviais draudžiama iš KLDR pirkti 1 dalyje nurodytus objektus ar technologijas, taip pat KLDR draudžiama teikti valstybių narių nacionaliniams subjektams 2 dalyje nurodytą techninio pobūdžio mokymą, konsultacijas, paslaugas, pagalbą, finansavimą ir finansinę paramą, nepriklausomai nuo to, ar KLDR teritorija yra jų kilmės vieta.

2 straipsnis

1 straipsnio 1 dalies g punktu nustatytos priemonės netaikomos objekto tiekimui, pardavimui arba perdavimui, arba jo įsigijimui, kai:

a)

valstybė narė nustato, kad tokia veikla yra vykdoma išimtinai humanitariniais tikslais arba išimtinai pragyvenimo tikslais, ir jo KLDR asmenys ar subjektai nenaudos pajamoms gauti, ir jis nėra susijęs su veikla, kuri draudžiama JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) arba šiuo sprendimu, jeigu valstybė narė iš anksto praneša Sankcijų komitetui apie tokį nustatymą ir taip pat informuoja Sankcijų komitetą apie priemones, kurių imtasi, kad objektas nebūtų nukreiptas tokiems kitiems tikslams įgyvendinti; arba

b)

kiekvienu konkrečiu atveju Sankcijų komitetas yra nustatęs, kad konkretus tiekimas, pardavimas ar perdavimas neprieštarautų JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) arba 2270 (2016) tikslams.

3 straipsnis

1.   Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti auksą, tauriuosius metalus ir deimantus KLDR vyriausybei, valstybinėms įstaigoms, įmonėms ir agentūroms arba KLDR centriniam bankui, taip pat jų vardu ar jų nurodymu veikiantiems asmenims arba subjektams arba tų asmenų ar subjektų nuosavybės teise valdomiems ar kontroliuojamiems subjektams, iš jų pirkti auksą, tauriuosius metalus ir deimantus, jiems, iš jų arba jų naudai vežti auksą, tauriuosius metalus ir deimantus arba tarpininkauti jiems parduodant ar iš jų perkant auksą, tauriuosius metalus ir deimantus.

2.   Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis straipsnis, nustatyti.

4 straipsnis

1.   Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais arba jų orlaiviais draudžiama iš KLDR įsigyti aukso, titano rūdos, vanadžio rūdos ir retųjų žemės mineralų, nepriklausomai nuo to, ar KLDR teritorija yra jų kilmės vieta.

2.   Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis straipsnis, nustatyti.

5 straipsnis

Draudžiama išduoti naujai atspausdintus ar neišleistus KLDR valiutos banknotus ir naujai nukaldintas ar neišleistas monetas KLDR centriniam bankui ar jo naudai.

6 straipsnis

1.   Valstybių narių nacionaliniams subjektams ar per valstybių narių teritoriją arba iš jos arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais ar jų orlaiviais draudžiama KLDR tiesiogiai ar netiesiogiai tiekti, parduoti ar perduoti prabangos prekes, nepriklausomai nuo to, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

2.   Draudžiama iš KLDR importuoti, įsigyti ar perduoti prabangos prekes.

3.   Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomos 1 ir 2 dalys, nustatyti.

7 straipsnis

1.   Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais arba jų orlaiviais draudžiama iš KLDR įsigyti anglies, geležies ir geležies rūdos, nepriklausomai nuo to, ar KLDR teritorija yra jų kilmės vieta. Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikoma ši dalis, nustatyti.

2.   1 dalis netaikoma anglims, kurių, įsigyjančiai valstybei narei remiantis patikima informacija patvirtinus, kilmės vieta yra ne KLDR ir kurios buvo vežamos per KLDR vien tik eksportui iš Rasono uosto, jeigu valstybė narė iš anksto apie tai praneša Sankcijų komitetui ir tokie sandoriai yra nesusiję su pajamų gavimu KLDR vykdomoms branduolinėms ar balistinių raketų programoms arba kitai JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šiuo sprendimu draudžiamai veiklai.

3.   1 dalis netaikoma sandoriams, kurie, kaip nustatyta, yra vykdomi išimtinai pragyvenimo tikslais ir yra nesusiję su pajamų gavimu KLDR vykdomoms branduolinėms ar balistinių raketų programoms arba kitai JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šiuo sprendimu draudžiamai veiklai.

8 straipsnis

1.   Valstybių narių nacionaliniams subjektams, arba iš valstybių narių teritorijos, arba naudojantis su valstybių narių vėliava plaukiojančiais laivais arba jų orlaiviais draudžiama KLDR parduoti ar tiekti aviacinius degalus, įskaitant aviacinį benziną, reaktyvinį pirminį benziną, reaktyvinį žibalą ir raketinį žibalą, nepriklausomai nuo to, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

2.   1 dalis netaikoma, jei Sankcijų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju išimties tvarka iš anksto patvirtina tokių produktų perdavimą KLDR patikrintiems esminiams humanitariniams poreikiams patenkinti, su sąlyga, kad taikoma nustatyta tvarka veiksmingai pristatymo ir naudojimo stebėsenai užtikrinti.

3.   1 dalis netaikoma aviacinių degalų pardavimui ar tiekimui civiliniams keleiviniams orlaiviams už KLDR ribų, kai tie degalai yra skirti naudoti išimtinai jų skrydžiui į KLDR ir atgal.

9 straipsnis

Draudžiama iš KLDR importuoti, įsigyti ar perduoti naftos produktus, kuriems netaikoma JT ST rezoliucija 2270 (2016). Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikoma šis straipsnis, nustatyti.

II SKYRIUS

FINANSINĖS PARAMOS PREKYBAI APRIBOJIMAI

10 straipsnis

1.   Valstybės narės neteikia viešosios finansinės paramos prekybai su KLDR, įskaitant eksporto kreditus, garantijas ar draudimą, tokioje prekyboje dalyvaujantiems jų piliečiams ar subjektams. Tai neturi poveikio įsipareigojimams, prisiimtiems iki šio sprendimo įsigaliojimo dienos, su sąlyga, kad tokia finansine parama neprisidedama prie KLDR vykdomų programų ar veiklos, susijusių su branduoliniais ginklais, balistinėmis raketomis ar kitais masinio naikinimo ginklais, arba kitos veiklos, kuri draudžiama JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) arba šiuo sprendimu.

2.   Draudžiama teikti viešąją finansinę paramą prekybai su KLDR, įskaitant eksporto kreditus, garantijas ar draudimą, tokioje prekyboje dalyvaujantiems valstybių narių piliečiams ar subjektams, jei tokia finansine parama galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų programų ar veiklos, susijusių su branduoliniais ginklais, balistinėmis raketomis ar kitais masinio naikinimo ginklais, arba kitos JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šiuo sprendimu draudžiamos veiklos, arba tomis JT ST rezoliucijomis ar šiuo sprendimu nustatytų priemonių nesilaikymo.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos prekybai maisto, žemės ūkio, medicinos ar kitais humanitariniais tikslais.

III SKYRIUS

INVESTICIJŲ APRIBOJIMAI

11 straipsnis

1.   KLDR, jos piliečiams ar KLDR įsteigtiems arba jos jurisdikcijai priklausantiems subjektams, arba jų vardu ar nurodymu veikiantiems asmenims ar subjektams, arba jų nuosavybės teise valdomiems ar kontroliuojamiems subjektams draudžiama investuoti valstybių narių jurisdikcijai priklausančiose teritorijose.

2.   Draudžiami šie veiksmai:

a)

įsigyti ar padidinti kapitalo dalį subjektuose KLDR arba KLDR subjektuose ar KLDR valdomuose subjektuose už KLDR ribų, dalyvaujančiuose veikloje, susijusioje su KLDR vykdoma branduolinių ginklų, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų veikla ar programomis, arba veikla kalnakasybos, naftos perdirbimo ir chemijos pramonės sektoriuose, įskaitant visišką tokių subjektų įsigijimą ir jų akcijų ar kitų dalyvavimo teises suteikiančių vertybinių popierių įsigijimą;

b)

teikti finansavimą ar finansinę pagalbą subjektams KLDR arba KLDR subjektams ar KLDR valdomiems subjektams už KLDR ribų, dalyvaujantiems a punkte nurodytoje veikloje, arba dokumentais patvirtintu tokių KLDR subjektų finansavimo tikslu;

c)

kurti bendras įmones su KLDR subjektais, dalyvaujančiais a punkte nurodytoje veikloje, arba su bet kokiomis tų subjektų kontroliuojamomis patronuojamomis įmonėmis ar padaliniais;

d)

teikti investicines paslaugas, tiesiogiai susijusias su a–c punktuose nurodyta veikla.

IV SKYRIUS

FINANSŲ SEKTORIUS

12 straipsnis

Valstybės narės neprisiima naujų įsipareigojimų dėl dotacijų, finansinės paramos ar lengvatinių paskolų, skirtų KLDR, taip pat ir joms dalyvaujant tarptautinių finansų įstaigų veikloje, išskyrus humanitariniais ir vystymosi tikslais, tiesiogiai susijusiais su civilių gyventojų poreikių tenkinimu ar branduolinės veiklos atsisakymo propagavimu. Valstybės narės taip pat raginamos būti ypač budriomis, kad dabartinių įsipareigojimų skaičius būtų sumažintas ir, jei įmanoma, jie būtų nutraukti.

13 straipsnis

Kad būtų užkirstas kelias finansinių paslaugų teikimui ar bet kokios rūšies finansinio ar kito turto arba išteklių, įskaitant dideles grynųjų pinigų sumas, pervedimui į valstybių narių teritoriją, per ją ar iš jos arba valstybių narių piliečiams arba vykdomam valstybių narių piliečių ar pagal valstybių narių įstatymus įsteigtiems subjektams arba jų jurisdikcijai priklausantiems asmenims ar finansų įstaigoms arba vykdomam šių subjektų, asmenų ar įstaigų, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų programų ar veiklos, susijusių su branduoliniais ginklais, balistinėmis raketomis ar kitais masinio naikinimo ginklais, arba kitos JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ir 2270 (2016) arba šiuo sprendimu draudžiamos veiklos, arba tomis JT ST rezoliucijomis arba šiuo sprendimu nustatytų priemonių nesilaikymo, taikomos šios priemonės:

1)

nevyksta lėšų pervedimas į KLDR arba iš KLDR, išskyrus sandorius, kuriems taikomas 3 punktas ir dėl kurių gautas leidimas pagal 4 punktą;

2)

valstybių narių jurisdikcijai priklausančios finansų įstaigos nesudaro jokių sandorių ir nedalyvauja sandoriuose su:

a)

bankais, kurių buveinė yra KLDR, įskaitant KLDR centrinį banką;

b)

bankų, kurių buveinė yra KLDR, filialais ar patronuojamosiomis įmonėmis, priklausančiais valstybių narių jurisdikcijai;

c)

bankų, kurių buveinė yra KLDR, filialais ar patronuojamosiomis įmonėmis, nepriklausančiais valstybių narių jurisdikcijai, arba

d)

finansiniais subjektais, kurių buveinė nėra KLDR ir kurie nepriklauso valstybių narių jurisdikcijai, tačiau kuriuos kontroliuoja asmenys ar subjektai, kurių buveinė yra KLDR,

išskyrus atvejus, kai tokiems sandoriams taikomas 3 punktas ir dėl jų gautas leidimas pagal 4 punktą;

3)

gavus 4 punkte nurodytą išankstinį leidimą, gali būti vykdomi šie sandoriai:

a)

su maisto produktais, sveikatos priežiūra ar medicinos įranga susijusiems sandoriams arba žemės ūkio ar humanitariniais tikslais atliekamiems sandoriams;

b)

su asmeninėmis perlaidomis susijusiems sandoriams;

c)

su šiame sprendime numatytų išimčių vykdymu susijusiems sandoriams;

d)

su konkrečia prekybos sutartimi, kuri nėra draudžiama pagal šį sprendimą, susijusiems sandoriams;

e)

su diplomatine ar konsuline atstovybe arba tarptautine organizacija, kuri pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetu, susijusiems sandoriams, jei tokie sandoriai skirti diplomatinės ar konsulinės atstovybės arba tarptautinės organizacijos oficialiems tikslams;

f)

sandoriams, kurie reikalingi išimtinai Sąjungos ar jos valstybių narių finansuojamiems plėtros projektams, tiesiogiai susijusiems su civilių gyventojų poreikiais arba branduoliniu nusiginklavimu, vykdyti;

g)

sandoriams, susijusiems su mokėjimu ieškiniams prieš KLDR arba KLDR asmenis ar subjektus patenkinti, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį ir apie tai pranešus prieš 10 dienų iki leidimo suteikimo, ir panašaus pobūdžio sandoriams, kuriais nėra prisidedama prie pagal šį sprendimą draudžiamos veiklos;

4)

bet kokiam lėšų pervedimui į KLDR ir iš KLDR, susijusiam su 3 punkte nurodytais sandoriais, būtina gauti išankstinį atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą, jeigu pervedimo suma viršija 15 000 EUR. Atitinkama valstybė narė informuoja kitas valstybes nares apie visus suteiktus leidimus;

5)

4 punkte nurodyto išankstinio leidimo nereikalaujama dėl lėšų pervedimo ar sandorio, kuris būtinas KLDR esančios valstybės narės diplomatinės ar konsulinės atstovybės oficialiems tikslams;

6)

reikalaujama, kad finansų įstaigos, vykdydamos veiklą su 2 punkte nurodytais bankais ir finansų įstaigomis:

a)

nuolat stebėtų su sąskaitomis susijusią veiklą, be kita ko, vykdydamos savo deramo klientų tikrinimo programas ir laikydamosi savo įsipareigojimų, susijusių su kova su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

b)

reikalautų, kad būtų užpildyti visi mokėjimo pavedimo informaciniai laukeliai, susiję su atitinkamo sandorio iniciatoriumi ir lėšų gavėju, ir atsisakytų įvykdyti sandorį, jei tokia informacija nepateikiama;

c)

penkerius metus saugotų visus sandorių įrašus ir pareikalavus juos pateiktų nacionalinėms valdžios institucijoms;

d)

skubiai praneštų apie savo įtarimus finansinės žvalgybos padaliniui (FŽP) ar kitai atitinkamos valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai, jei jos įtaria ar turi rimtų priežasčių įtarti, kad lėšomis prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų ar veiklos; FŽP arba kita kompetentinga institucija gali tiesiogiai ar netiesiogiai laiku pasinaudoti finansine, administracine ir teisėsaugos informacija, įskaitant pranešimų apie įtartinus sandorius analizę, kurios jai reikia, kad ta funkcija būtų tinkamai vykdoma.

14 straipsnis

1.   Draudžiama valstybių narių teritorijoje atidaryti KLDR bankų, įskaitant KLDR centrinį banką, jo filialus ir patronuojamąsias įmones, ir kitų 13 straipsnio 2 punkte nurodytų finansinių subjektų filialus, patronuojamąsias įmones ar atstovybes.

2.   Esami filialai, patronuojamosios įmonės ir atstovybės per 90 dienų nuo JT ST rezoliucijos 2270 (2016) priėmimo turi būti uždaryti.

3.   Išskyrus atvejus, kai Sankcijų komitetas iš anksto patvirtina, KLDR bankams, įskaitant KLDR centrinį banką, jo filialus ir patronuojamąsias įmones, ir kitiems 13 straipsnio 2 punkte nurodytiems finansiniams subjektams draudžiama:

a)

steigti naujas bendras įmones kartu su valstybių narių jurisdikcijai priklausančiais bankais;

b)

įsigyti valstybių narių jurisdikcijai priklausančių bankų kapitalo dalį;

c)

užmegzti ar palaikyti korespondentinės bankininkystės santykius su valstybių narių jurisdikcijai priklausančiais bankais.

4.   Per 90 dienų nuo JT ST rezoliucijos 2270 (2016) priėmimo turi nelikti esamų bendrų įmonių, turimų kapitalo dalių ir korespondentinės bankininkystės santykių su KLDR bankais.

5.   Valstybių narių teritorijoje esančioms arba jų jurisdikcijai priklausančioms finansų įstaigoms draudžiama atidaryti atstovybes, patronuojamąsias įmones, filialus arba banko sąskaitas KLDR.

6.   Esamos atstovybės, patronuojamosios įmonės arba banko sąskaitos KLDR turi būti uždarytos per 90 dienų nuo JT ST rezoliucijos 2270 (2016) priėmimo, jei atitinkama valstybė narė turi patikimos informacijos, suteikiančios pagrįstų priežasčių manyti, kad tokiomis finansų paslaugomis galėtų būti prisidėta prie KLDR vykdomų branduolinių arba balistinių raketų programų arba kitos JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) draudžiamos veiklos.

7.   6 dalis netaikoma, jei Sankcijų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad tokios atstovybės, patronuojamosios įmonės arba sąskaitos yra reikalingos humanitarinei pagalbai teikti, diplomatinių atstovybių veiklai KLDR pagal Vienos konvencijas dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, JT ar jų specializuotų agentūrų arba susijusių organizacijų veiklai, arba bet kuriam kitam tikslui, suderinamam su JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016).

8.   Esamos atstovybės, patronuojamosios įmonės arba banko sąskaitos KLDR turi būti uždarytos, jei atitinkama valstybė narė turi patikimos informacijos, suteikiančios pagrįstų priežasčių manyti, kad tokiomis finansų paslaugomis galėtų būti prisidėta prie KLDR vykdomų branduolinių arba balistinių raketų programų arba kitos šiuo sprendimu draudžiamos veiklos.

9.   Valstybė narė gali suteikti išimtį dėl 8 dalies taikymo, jei ji kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad tokios atstovybės, patronuojamosios įmonės arba sąskaitos yra reikalingos humanitarinei pagalbai teikti, diplomatinių atstovybių veiklai KLDR pagal Vienos konvencijas dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, JT ar jų specializuotų agentūrų arba susijusių organizacijų veiklai, arba bet kuriam kitam tikslui, suderinamam su šiuo sprendimu. Atitinkama valstybė narė iš anksto praneša kitoms valstybėms narėms apie savo ketinimą taikyti išimtį.

15 straipsnis

Draudžiamas KLDR vyriausybės ar vyriausybės garantuojamų obligacijų, išleistų po 2013 m. vasario 18 d., tiesioginis ar netiesioginis pardavimas toliau išvardytiems subjektams arba pirkimas iš tų subjektų, arba tarpininkavimas jomis prekiaujant ir pagalba jas išduodant; tie subjektai yra: KLDR vyriausybė, jos valstybinės įstaigos, įmonės ir agentūros, KLDR centrinis bankas, bankai, kurių buveinė yra KLDR, bankų, kurių buveinė yra KLDR, filialai ir patronuojamosios įmonės, tiek priklausantys valstybių narių jurisdikcijai, tiek jai nepriklausantys, finansų subjektai, kurių buveinė yra ne KLDR ir kurie nepriklauso valstybių narių jurisdikcijai, tačiau kuriuos kontroliuoja asmenys ar subjektai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra KLDR, taip pat jų vardu ar jų nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba jų nuosavybės teise valdomi ar kontroliuojami subjektai.

V SKYRIUS

TRANSPORTO SEKTORIUS

16 straipsnis

1.   Derindamos veiksmus su nacionalinėmis valdžios institucijomis, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir atsižvelgdamos į tarptautinę teisę, įskaitant Vienos konvencijas dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, valstybės narės tikrina visus į KLDR ir iš jos gabenamus krovinius jų teritorijoje arba per jų teritoriją tranzitu gabenamus krovinius, be kita ko, savo oro uostuose, jūrų uostuose ir laisvosios prekybos zonose, arba krovinius, kuriems tarpininkauja arba palankesnes sąlygas sudaro KLDR ar jos nacionaliniai subjektai, arba jų vardu ar nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba jų nuosavybės teise valdomi ar kontroliuojami subjektai, arba I priede išvardyti asmenys ar subjektai, arba krovinius, gabenamus su KLDR vėliava skraidančiais orlaiviais arba su KLDR vėliava plaukiojančiais jūrų laivais, siekdamos užtikrinti, kad jokie objektai nebūtų perduodami pažeidžiant JT ST rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016).

2.   Derindamos veiksmus su nacionalinėmis valdžios institucijomis, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir atsižvelgdamos į tarptautinę teisę, įskaitant Vienos konvencijas dėl diplomatinių ir konsulinių santykių, valstybės narės tikrina visus į KLDR ir iš jos gabenamus krovinius jų teritorijoje arba per jų teritoriją tranzitu gabenamus krovinius, arba krovinius, kuriems tarpininkauja arba palankesnes sąlygas sudaro KLDR ar jos nacionaliniai subjektai, arba jų vardu veikiantys asmenys ar subjektai, be kita ko, jų oro uostuose ir jūrų uostuose, jei jos turi informacijos, suteikiančios pagrįstų priežasčių manyti, kad kroviniuose yra objektų, kuriuos pagal šį sprendimą draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti.

3.   Valstybės narės, gavusios vėliavos valstybės sutikimą, tikrina atviroje jūroje plaukiojančius laivus, jei jos turi informacijos, suteikiančios pagrįstų priežasčių manyti, kad tais laivais gabenamuose kroviniuose yra objektų, kuriuos pagal šį sprendimą draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti.

4.   Valstybės narės bendradarbiauja, laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų, atliekant patikrinimus pagal 1–3 dalis.

5.   Į KLDR ir iš jos krovinius gabenantiems orlaiviams ir laivams taikomas reikalavimas prieš atvykimą ar prieš išvykimą pateikti papildomos informacijos apie visas prekes, įvežamas į valstybę narę ir išvežamas iš jos.

6.   Kai atliekamas 1–3 dalyse nurodytas patikrinimas, valstybės narės konfiskuoja ir pašalina objektus, kuriuos pagal šį sprendimą draudžiama tiekti, parduoti, perduoti arba eksportuoti, kaip nustatyta JT ST rezoliucijos 1874 (2009) 14 punkte ir JT ST rezoliucijos 2087 (2013) 8 punkte.

7.   Valstybės narės neleidžia į savo uostus įplaukti laivams, kurie atsisakė leisti atlikti patikrinimą po to, kai buvo gautas laivo vėliavos valstybės sutikimas, kad būtų atliktas toks patikrinimas, arba jei su KLDR vėliava plaukiojantis laivas atsisakė būti patikrintas pagal JT ST rezoliucijos 1874 (2009) 12 punktą.

8.   7 dalis netaikoma, kai laivas turi įplaukti į uostą patikrinimui arba avarinės situacijos atveju, arba laivui grįžtant į laivo kilmės uostą.

17 straipsnis

1.   Derindamos veiksmus su savo nacionalinėmis institucijomis, laikydamosi nacionalinės teisės aktų ir atsižvelgdamos į tarptautinę teisę, visų pirma atitinkamus tarptautinės civilinės aviacijos susitarimus, valstybės narės atsisako leisti KLDR vežėjų eksploatuojamiems orlaiviams arba orlaiviams iš KLDR nusileisti ir pakilti jų teritorijoje arba skristi virš jos.

2.   1 dalis netaikoma avarinio tūpimo arba tūpimo patikrinimui atveju.

3.   1 dalis netaikoma, jeigu atitinkama valstybė narė iš anksto nustato, kad toks atvykimas reikalingas humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, suderinamais su šio sprendimo tikslais.

18 straipsnis

1.   Valstybės narės draudžia į jų juostus įplaukti laivams, kuriuos nuosavybės teise valdo ar eksploatuoja KLDR arba kurie turi KLDR įgulą.

2.   Valstybės narės draudžia laivams įplaukti į jų uostus, jei jos turi informacijos, suteikiančios pagrįstų priežasčių manyti, kad laivą tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise valdo ar kontroliuoja asmuo ar subjektas, įtrauktas į I, II arba III priede pateiktą sąrašą, arba laive yra krovinys, kurį draudžiama tiekti, parduoti, perduoti arba eksportuoti pagal JT ST rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šį sprendimą.

3.   1 dalis netaikoma avarinės situacijos atveju, laivui grįžtant į laivo kilmės uostą arba kai įplaukimas reikalingas patikrinimo tikslu, arba tuo atveju, jei atitinkama valstybė narė iš anksto nustato, kad toks įplaukimas reikalingas humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, suderinamais su šio sprendimo tikslais.

4.   2 dalis netaikoma avarinės situacijos atveju, laivui grįžtant į laivo kilmės uostą arba kai įplaukimas reikalingas patikrinimo tikslu, arba tuo atveju, jei Sankcijų komitetas iš anksto nustato, kad toks įplaukimas reikalingas humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, suderinamais su JT ST rezoliucijos 2270 (2016) tikslais, arba jei atitinkama valstybė narė iš anksto nustato, kad toks įplaukimas reikalingas humanitariniais tikslais arba kitais tikslais, suderinamais su šio sprendimo tikslais. Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms apie visus jos suteiktus leidimus įplaukti.

19 straipsnis

Valstybių narių nacionaliniams subjektams arba iš valstybių narių teritorijos draudžiama teikti KLDR laivų aprūpinimo kuru ar kitomis atsargomis paslaugas, ar kitas laivų aptarnavimo paslaugas, jei tie subjektai ar valstybės narės turi informacijos, suteikiančios pagrįstų priežasčių manyti, kad tais laivais gabenami objektai, kuriuos pagal šį sprendimą draudžiama tiekti, parduoti, perduoti ar eksportuoti, išskyrus atvejus, kai tokias paslaugas būtina teikti humanitariniais tikslais, arba tol, kol krovinys patikrinamas ir prireikus konfiskuojamas bei pašalinamas, kaip nustatyta 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalyse.

20 straipsnis

1.   Draudžiama nuomoti ar frachtuoti su valstybių narių vėliava plaukiojančius laivus ar skraidančius orlaivius arba teikti įgulos paslaugas KLDR, I, II ar III priede išvardytiems asmenims ar subjektams, bet kokiems kitiems KLDR subjektams, kitiems asmenims ar subjektams, kurie, kaip nustatė valstybė narė, padėjo nesilaikyti sankcijų ar pažeisti JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šio sprendimo nuostatas, asmenims ar subjektams, veikiantiems minėtų asmenų ar subjektų vardu ar nurodymu, arba minėtų asmenų ar subjektų nuosavybės teise valdomiems ar kontroliuojamiems subjektams.

2.   1 dalis netaikoma nuomai, frachtavimui ar įgulos paslaugų teikimui, jei atitinkama valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju iš anksto apie tai praneša Sankcijų komitetui ir pateikia Sankcijų komitetui informaciją, įrodančią, kad tokia veikla vykdoma išimtinai pragyvenimo tikslais ir jos KLDR asmenys ar subjektai nenaudos pajamoms gauti, taip pat informaciją apie priemones, kurių imtasi, kad tokia veikla nebūtų prisidėta prie JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) nuostatų pažeidimų.

3.   Valstybė narė gali suteikti išimtį dėl 1 dalies taikymo, jei ji kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad tokia veikla skirta išimtinai žmonių pragyvenimo tikslais ir ja KLDR asmenys ar subjektai nepasinaudos siekdami gauti pajamų, ir jei ji turi informacijos apie priemones, kurių imtasi ir kuria siekiama užkirsti kelią tokia veikla prisidėti prie šio sprendimo nuostatų pažeidimo. Atitinkama valstybė narė iš anksto praneša kitoms valstybėms narėms apie savo ketinimą taikyti išimtį.

21 straipsnis

Valstybės narės išregistruoja visus laivus, kuriuos nuosavybės teise valdo ar eksploatuoja KLDR arba kurie turi KLDR įgulą, ir neregistruoja tokių laivų, kuriuos kita valstybė išregistravo pagal JT ST rezoliucijos 2270 (2016) 19 punktą.

22 straipsnis

1.   Draudžiama registruoti laivus KLDR, gauti leidimą laivui naudoti KLDR vėliavą, arba nuosavybės teise valdyti, nuomoti ir eksploatuoti su KLDR vėliava plaukiojančius laivus ar teikti jiems laivų klasifikavimo, sertifikavimo ar susijusias paslaugas, arba juos apdrausti.

2.   1 dalis netaikoma veiklai, apie kurią kiekvienu konkrečiu atveju iš anksto pranešama Sankcijų komitetui, jeigu atitinkama valstybė narė pateikė Sankcijų komitetui išsamią informaciją apie veiklą, įskaitant joje dalyvaujančių asmenų ir subjektų vardus ir pavardes (pavadinimus), informaciją, įrodančią, kad tokia veikla vykdoma išimtinai pragyvenimo tikslais ir jos KLDR asmenys ar subjektai nenaudos pajamoms gauti, taip pat informaciją apie priemones, kurių imtasi, kad tokia veikla nebūtų prisidėta prie JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ir 2270 (2016) nuostatų pažeidimų.

VI SKYRIUS

PRIĖMIMO IR APSIGYVENIMO APRIBOJIMAI

23 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykimui į jų teritoriją ar vykimui tranzitui per ją:

a)

I priede išvardytiems asmenims, kuriuos Sankcijų komitetas arba JT Saugumo Taryba įtraukė į sąrašą kaip asmenis, atsakingus už KLDR politiką, susijusią su jos vykdomomis branduolinėmis, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programomis, be kita ko, remiančius ar propaguojančius tą politiką, bei jų šeimos nariams arba jų vardu ar nurodymu veikiantiems asmenims;

b)

į I priedą neįtrauktiems asmenims, kaip išvardyta II priede:

i)

atsakingiems už KLDR vykdomas branduolines, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programas, be kita ko, remiantiems ar propaguojantiems tas programas, arba jų vardu ar nurodymu veikiantiems asmenims;

ii)

teikiantiems finansines paslaugas ar pervedantiems bet kokios rūšies finansinį ar kitą turtą arba išteklius, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų, į valstybių narių teritoriją, per ją ar iš jos, arba valstybių narių piliečiams ar pagal valstybių narių įstatymus įsteigtiems subjektams, arba jų teritorijoje esantiems asmenims ar finansų įstaigoms;

iii)

dalyvaujantiems, be kita ko, teikiant finansines paslaugas, tiekiant KLDR arba iš KLDR visų rūšių ginklus bei su jais susijusius reikmenis, ar tiekiant į KLRD objektus, medžiagas, įrangą, prekes ir technologijas, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų;

c)

į I arba II priedą neįtrauktiems asmenims, dirbantiems I arba II priede išvardytų asmenų ar subjektų vardu arba jų nurodymu, arba asmenims, padedantiems nesilaikyti sankcijų arba pažeisti JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šio sprendimo nuostatas, kaip išvardyta šio sprendimo III priede.

2.   1 dalies a punktas netaikomas, jei Sankcijų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, kad tokia kelionė yra pateisinama humanitariniais tikslais, įskaitant religines pareigas, arba tuo atveju, jei Sankcijų komitetas padaro išvadą, kad padarius išimtį būtų lengviau siekti JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094(2013) arba 2270 (2016) tikslų.

3.   1 dalis neįpareigoja valstybės narės atsisakyti įleisti į savo teritoriją savo piliečius.

4.   1 dalis nedaro poveikio tiems atvejams, kai valstybė narė privalo laikytis įsipareigojimo pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)

kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)

kaip JT rengiamos arba globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)

pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų suteikimo;

d)

pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos sudarytą Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

5.   Taip pat laikoma, kad 4 dalis taikoma tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) priimančioji šalis.

6.   Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 4 ar 5 dalį.

7.   Valstybės narės gali taikyti pagal 1 dalies b punktą nustatytų priemonių išimtis, kai kelionė yra pateisinama dėl skubaus humanitarinio poreikio arba dėl dalyvavimo tarpvyriausybiniuose susitikimuose, įskaitant tuos, kuriuos remia ar kurių priimančioji šalis yra Sąjunga arba kurių priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, kuriuose vyksta politinis dialogas, tiesiogiai propaguojantis ribojamųjų priemonių politikos tikslus, įskaitant demokratiją, žmogaus teises ir teisinės valstybės principus KLDR.

8.   Valstybė narė, norinti taikyti 7 dalyje nurodytas išimtis, apie tai raštu praneša Tarybai. Laikoma, kad išimtį leidžiama taikyti, išskyrus atvejus, kai vienas ar keli Tarybos nariai raštu pareiškia prieštaravimą per dvi darbo dienas nuo pranešimo apie siūlomą išimtį gavimo. Jei vienas ar keli Tarybos nariai pareikštų prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

9.   1 dalies c punktas netaikomas tuo atveju, kai KLDR vyriausybės atstovai tranzitu vyksta į JT būstinę JT vykdomos veiklos reikalais.

10.   Tais atvejais, kai pagal 4, 5, 7 ir 9 dalis valstybė narė leidžia I, II ar III priede išvardytiems asmenims atvykti į jos teritoriją ar vykti per ją tranzitu, leidimas galioja tik tam tikslui ir tik tiems asmenims, kuriems jis buvo suteiktas.

11.   Valstybės narės išlaiko budrumą ir apriboja asmenų, veikiančių į I priedo sąrašą įtrauktų asmenų ar subjektų vardu arba jų nurodymu, galimybes atvykti į jų teritoriją arba vykti per ją tranzitu.

24 straipsnis

1.   Valstybės narės išsiunčia KLDR piliečius, kurie, kaip jos nustato, veikia asmens ar subjekto, įtraukto į I arba II priede pateiktą sąrašą, vardu ar nurodymu, arba kurie, kaip jos nustato, padeda nesilaikyti sankcijų arba pažeisti JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) ar šio sprendimo nuostatas, iš savo teritorijos jų repatriacijos į KLDR tikslais, laikydamosi taikytinos nacionalinės ir tarptautinės teisės.

2.   1 dalis netaikoma, kai asmens buvimas būtinas teisminio proceso vykdymui arba išimtinai medicininiais, saugumo ar kitais humanitariniais tikslais.

25 straipsnis

1.   Valstybės narės išsiunčia KLDR diplomatus, vyriausybės atstovus ar kitus vyriausybės vardu veikiančius KLDR piliečius, kurie, kaip jos nustato, veikia asmens ar subjekto, įtraukto į I, II arba III priede pateiktą sąrašą, arba asmens ar subjekto, padedančio nesilaikyti sankcijų arba pažeisti JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013), 2270 (2016) arba šio sprendimo nuostatas, vardu ar nurodymu, iš savo teritorijos jų repatriacijos į KLDR tikslais, laikydamosi taikytinos nacionalinės ir tarptautinės teisės.

2.   1 dalis netaikoma tuo atveju, kai KLDR vyriausybės atstovai tranzitu vyksta į JT būstinę ar kitus JT objektus JT vykdomos veiklos reikalais.

3.   1 dalis netaikoma, kai asmens buvimas būtinas teisminio proceso vykdymui arba išimtinai medicininiais, saugumo ar kitais humanitariniais tikslais, arba jei Sankcijų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad asmens išsiuntimas prieštarautų JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ir 2270 (2016) tikslams, arba jei atitinkama valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad asmens išsiuntimas prieštarautų šio sprendimo tikslams. Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms apie bet kokį sprendimą neišsiųsti 1 dalyje nurodytą asmenį.

26 straipsnis

1.   Valstybės narės išsiunčia trečiųjų valstybių piliečius, kurie, kaip jos nustato, veikia asmens ar subjekto, įtraukto į I arba II priede pateiktą sąrašą, vardu ar nurodymu arba padeda nesilaikyti sankcijų arba pažeisti JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šio sprendimo nuostatas, iš savo teritorijos jų repatriacijos į to asmens pilietybės valstybę tikslais, laikydamosi taikytinos nacionalinės ir tarptautinės teisės.

2.   1 dalis netaikoma, kai asmens buvimas būtinas teisminio proceso vykdymui arba išimtinai medicininiais, saugumo ar kitais humanitariniais tikslais, arba jei Sankcijų komitetas kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad asmens išsiuntimas prieštarautų JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ir 2270 (2016) tikslams, arba jei atitinkama valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad asmens išsiuntimas prieštarautų šio sprendimo tikslams. Atitinkama valstybė narė praneša kitoms valstybėms narėms apie bet kokį sprendimą neišsiųsti 1 dalyje nurodytą asmenį.

3.   1 dalis netaikoma tuo atveju, kai KLDR vyriausybės atstovai tranzitu vyksta į JT būstinę ar kitus JT objektus JT vykdomos veiklos reikalais.

VII SKYRIUS

LĖŠŲ IR EKONOMINIŲ IŠTEKLIŲ ĮŠALDYMAS

27 straipsnis

1.   Įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise priklauso, arba kuriuos turi, valdo ar kontroliuoja:

a)

I priede išvardyti asmenys ir subjektai, kuriuos Sankcijų komitetas ar JT Saugumo Taryba įtraukė į sąrašą kaip asmenis ir subjektus, dalyvaujančius KLDR vykdomose branduolinėse, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programose arba teikiančius paramą tokioms programoms, be kita ko, neteisėtomis priemonėmis, arba jų vardu ar nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba jų nuosavybės teise valdomi ar kontroliuojami, be kita ko, neteisėtomis priemonėmis, subjektai;

b)

į I priedą neįtraukti asmenys ir subjektai, kaip išvardyta II priede:

i)

atsakingi už KLDR vykdomas branduolines, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programas, be kita ko, remiantys ir propaguojantys tas programas, arba jų vardu ar jų nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba jų nuosavybės teise valdomi ar kontroliuojami, be kita ko, neteisėtomis priemonėmis, subjektai,

ii)

teikiantys finansines paslaugas ar pervedantys bet kokios rūšies finansinį ar kitą turtą arba išteklius, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų, į valstybių narių teritoriją, per ją ar iš jos, arba valstybių narių piliečiai ar pagal valstybių narių įstatymus įsteigti subjektai arba jų teritorijoje esantys asmenys ar finansų įstaigos, arba jų vardu ar nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba jų nuosavybės teise valdomi ar kontroliuojami subjektai,

iii)

dalyvaujantys, be kita ko, teikiant finansines paslaugas, tiekiant KLDR arba iš KLDR visų rūšių ginklus bei su jais susijusius reikmenis ar tiekiant į KLRD objektus, medžiagas, įrangą, prekes ir technologijas, kuriais galėtų būti prisidedama prie KLDR vykdomų branduolinių, balistinių raketų ar kitų masinio naikinimo ginklų programų;

c)

į I arba II priedą neįtraukti asmenys ir subjektai, veikiantys I arba II priede išvardytų asmenų ar subjektų vardu ar nurodymu, arba asmenys, padedantys nesilaikyti sankcijų arba pažeisti JT ST rezoliucijų 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šio sprendimo nuostatas, kaip išvardyta šio sprendimo III priede;

d)

KLDR vyriausybės arba Korėjos darbo partijos subjektai, arba jų vardu ar nurodymu veikiantys asmenys ar subjektai, arba jų nuosavybės teise valdomi ar kontroliuojami subjektai, kurie, kaip nustato valstybė narė, yra susiję su KLDR vykdomomis branduolinėmis arba balistinių raketų programomis ar kita JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) draudžiama veikla.

2.   1 dalyje nurodytiems asmenims ar subjektams ar jų naudai neleidžiama tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

3.   Išimtys gali būti taikomos lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie:

a)

būtini pagrindiniams poreikiams patenkinti, įskaitant mokėjimą už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas bei komunalines paslaugas;

b)

skirti išimtinai pagrįstiems mokesčiams už profesines paslaugas sumokėti ar su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti, arba

c)

skirti išimtinai mokesčiams arba paslaugų mokesčiams sumokėti pagal nacionalinius įstatymus už įšaldytų lėšų ir ekonominių išteklių kasdienį aptarnavimą ar laikymą,

prireikus, atitinkamai valstybei narei pranešus Sankcijų komitetui apie ketinimą leisti naudotis tokiomis lėšomis ir ekonominiais ištekliais, o Sankcijų komitetui per penkias darbo dienas nuo tokio pranešimo nepriėmus neigiamo sprendimo.

4.   Išimtys taip pat gali būti taikomos lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie:

a)

būtini nenumatytoms išlaidoms padengti. Prireikus, atitinkama valstybė narė pirma praneša Sankcijų komitetui ir gauna jo pritarimą arba

b)

yra teismo, administracine ar arbitražo tvarka suvaržyti arba yra teismo sprendimo objektas; tokiu atveju lėšos ir ekonominiai ištekliai gali būti naudojami to suvaržymo ar teismo sprendimo vykdymui, jeigu toks suvaržymas arba teismo sprendimas buvo priimti prieš Sankcijų komitetui, JT Saugumo Tarybai ar Tarybai 1 dalyje nurodytą asmenį ar subjektą įtraukiant į sąrašą ir jei jie nėra nustatyti 1 dalyje nurodyto asmens ar subjekto naudai. Prireikus atitinkama valstybė narė pirmiausia apie tai praneša Sankcijų komitetui.

5.   2 dalis netaikoma į įšaldytas sąskaitas pervedamiems:

a)

palūkanoms arba kitoms su tomis sąskaitomis susijusioms pajamoms, arba

b)

mokėjimams, kurie turi būti pervedami pagal sutartis, susitarimus ar prievoles, sudarytas arba kilusias iki tos dienos, kai toms sąskaitoms pradėtos taikyti ribojamosios priemonės,

jeigu visoms tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams toliau taikoma 1 dalis.

6.   1 dalis nekliudo į sąrašą įtrauktam asmeniui ar subjektui, nurodytam II priede, pervesti mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą prieš tokio asmens ar subjekto įtraukimą į sąrašą, jeigu atitinkama valstybė narė yra nustačiusi, kad:

a)

sutartis nėra susijusi su 1 straipsnyje nurodytais draudžiamais objektais, medžiagomis, įranga, prekėmis, technologijomis, pagalba, mokymu, finansine parama, investicijomis, tarpininkavimu ar paslaugomis;

b)

mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas,

o atitinkama valstybė narė prieš 10 darbo dienų iki tokio leidimo suteikimo praneša apie ketinimą vykdyti ar gauti tokius mokėjimus arba prireikus leisti šiam tikslui panaikinti lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymą.

7.   Korea National Insurance Corporation (KNIC) atveju:

a)

atitinkamos valstybės narės gali leisti Sąjungos asmenims ir subjektams gauti KNIC vykdomus mokėjimus su sąlyga, kad:

i)

mokėjimas yra vykdytinas:

a)

pagal sutarties dėl KNIC teikiamų draudimo paslaugų, būtinų Sąjungos asmens ar subjekto veiklai KLDR vykdyti, nuostatas arba

b)

pagal sutarties dėl KNIC teikiamų draudimo paslaugų, susijusių su bet kurios iš tokios sutarties šalių Sąjungos teritorijoje padaryta žala, nuostatas;

ii)

mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas ir

iii)

mokėjimas nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su pagal šį sprendimą draudžiama veikla.

b)

atitinkama valstybė narės gali leisti Sąjungos asmenims ir subjektams vykdyti mokėjimus KNIC išimtinai tam, kad jie gautų draudimo paslaugų, būtinų tokių asmenų ar subjektų veiklai KLDR vykdyti, su sąlyga, kad tokia veikla pagal šį sprendimą nėra draudžiama;

c)

tokio leidimo nereikalaujama KNIC vykdomiems mokėjimams arba mokėjimams KNIC, būtiniems oficialiais valstybės narės diplomatinės arba konsulinės atstovybės KLDR tikslais;

d)

1 dalimi neužkertamas kelias KNIC įvykdyti mokėjimą, vykdytiną pagal sutartį, sudarytą prieš KNIC įtraukimą į sąrašą, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė yra nustačiusi, jog:

i)

sutartis nėra susijusi su jokiais šiame sprendime nurodytais draudžiamais objektais, medžiagomis, įranga, prekėmis, technologijomis, pagalba, mokymu, finansine parama, investicijomis, tarpininkavimu ar paslaugomis;

ii)

mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas.

Valstybė narė informuoja kitas valstybes nares apie visus pagal šią dalį suteiktus leidimus.

28 straipsnis

27 straipsnio 1 dalies d punktas netaikomas lėšoms, kitam finansiniam turtui arba ekonominiams ištekliams, kurie reikalingi KLDR atstovybių JT ir jų specializuotose agentūrose bei susijusiose organizacijose ar kitų KLDR diplomatinių ar konsulinių atstovybių veiklai vykdyti, taip pat lėšoms, kitam finansiniam turtui arba ekonominiams ištekliams, kurie, kaip iš anksto kiekvienu konkrečiu atveju nustato Sankcijų komitetas, yra reikalingi humanitarinei pagalbai teikti, branduolinio ginklo atsisakymui ar kitam tikslui, atitinkančiam JT ST rezoliucijos 2270 (2016) tikslus.

29 straipsnis

1.   I priede išvardytų subjektų atstovybės uždaromos.

2.   I priede išvardytiems subjektams ir jų naudai ar jų vardu veikiantiems asmenims ar subjektams draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauti bendrose įmonėse ar bet kokiuose kituose verslo susitarimuose.

VIII SKYRIUS

KITOS RIBOJAMOSIOS PRIEMONĖS

30 straipsnis

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų budrumui užtikrinti ir užkirsti kelią jų teritorijoje arba jų nacionalinių subjektų vykdomam specializuotam KLDR nacionalinių subjektų mokymui ar rengimui tokiose disciplinose, kuriomis būtų prisidėta prie KLDR branduolinės veiklos, susijusios su didesne platinimo rizika, ir branduolinių ginklų siuntimo į taikinį sistemų kūrimo, įskaitant mokymą ar rengimą šiuolaikinės fizikos, pažangaus kompiuterinio modeliavimo ir su tuo susijusios kompiuterijos, geoerdvinės navigacijos, branduolinės inžinerijos, aviacijos ir kosminės erdvės inžinerijos, aeronautikos inžinerijos ir susijusių disciplinų srityse.

31 straipsnis

Valstybės narės pagal tarptautinę teisę užtikrina sustiprintą budrumą KLDR diplomatinio personalo atžvilgiu, kad neleistų tokiems asmenims prisidėti prie KLDR vykdomų branduolinių ar balistinių raketų programų arba kitos JT ST rezoliucijomis 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016) arba šiuo sprendimu draudžiamos veiklos, arba tomis JT ST rezoliucijomis ar šiuo sprendimu nustatytų priemonių nesilaikymo.

IX SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

32 straipsnis

Jokie ieškiniai, susiję su sutartimi ar sandoriu, kurio vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo priemonės, nustatytos pagal JT ST rezoliucijas 1718 (2006), 1874 (2009), 2087 (2013), 2094 (2013) ar 2270 (2016), įskaitant Sąjungos ar bet kurios valstybės narės priemones, nustatytas įgyvendinant atitinkamus JT Saugumo Tarybos sprendimus arba šiame sprendime nustatytas priemones, arba susijusias su tų sprendimų ar priemonių įgyvendinimu, įskaitant ieškinius dėl žalos atlyginimo arba kitus tokios rūšies ieškinius, pavyzdžiui, ieškinius dėl kompensavimo arba ieškinius pagal garantiją, visų pirma prašymus pratęsti obligacijos, garantijos ar žalos atlyginimo terminą, pirmiausia dėl finansinės garantijos ar finansinio žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo jų formos, netenkinami, jei juos pateikia:

a)

į I, II ar III priedo sąrašus įtraukti asmenys ar subjektai;

b)

bet kuris kitas KLDR asmuo ar subjektas, įskaitant KLDR vyriausybę, jos valstybines įstaigas, įmones ir agentūras, arba

c)

bet kuris asmuo ar subjektas, veikiantis a arba b punkte nurodyto asmens ar subjekto vardu arba jo naudai.

33 straipsnis

1.   Taryba priima I priedo pakeitimus remdamasi JT Saugumo Tarybos arba Sankcijų komiteto sprendimais.

2.   Valstybių narių arba Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymu Taryba vieningai sudaro II arba III priede pateikiamus sąrašus bei priima jų pakeitimus.

34 straipsnis

1.   Jeigu JT Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas asmenį arba subjektą įtraukia į sąrašą, Taryba tą asmenį ar subjektą įtraukia į I priedą.

2.   Jeigu Taryba nusprendžia asmeniui arba subjektui taikyti 23 straipsnio 1 dalies b ar c punkte arba 27 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas priemones, ji atitinkamai iš dalies pakeičia II arba III priedą.

3.   Apie savo sprendimą, įskaitant įtraukimo į sąrašą motyvus, 1 ir 2 dalyse nurodytam asmeniui arba subjektui Taryba praneša tiesiogiai, jei žinomas adresas, arba paskelbdama pranešimą, suteikdama tam asmeniui ar subjektui galimybę pateikti pastabas.

4.   Jeigu pateikiamos pastabos arba pateikiama naujų esminių įrodymų, Taryba peržiūri savo sprendimą ir atitinkamai apie tai informuoja asmenį arba subjektą.

35 straipsnis

1.   I, II ir III prieduose pateikiami į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų įtraukimo į sąrašą motyvai, kuriuos JT Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas yra pateikę dėl I priedo.

2.   Be to, I, II ir III prieduose pateikiama informacija, jei ji turima, būtina atitinkamų asmenų tapatybei nustatyti arba subjektams identifikuoti, kurią JT Saugumo Taryba arba Sankcijų komitetas yra pateikę dėl I priedo. Asmenų atveju gali būti pateikiama, be kita ko, tokia informacija: vardas, pavardė, įskaitant kitus vardus, gimimo data ir vieta, pilietybė, paso ir asmens tapatybės kortelės numeriai, lytis, adresas, jei žinomas, ir pareigos arba profesija. Subjektų atveju gali būti pateikiama, be kita ko, tokia informacija: pavadinimai, registracijos vieta ir data, registracijos numeris ir verslo vieta. I priede taip pat nurodoma JT Saugumo Tarybos arba Sankcijų komiteto atlikto įtraukimo į sąrašą data.

36 straipsnis

1.   Šis sprendimas peržiūrimas ir prireikus iš dalies keičiamas, visų pirma kai tai susiję su asmenų, subjektų ar objektų arba kitų asmenų, subjektų ar objektų, kuriems turi būti taikomos ribojamosios priemonės, kategorijomis, arba vadovaujantis atitinkamomis JT ST rezoliucijomis.

2.   23 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose ir 27 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytos priemonės peržiūrimos reguliariai ir ne rečiau kaip kas 12 mėnesių. Jas nustojama taikyti atitinkamiems asmenims ir subjektams, jeigu laikydamasi 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos Taryba nustato, kad sąlygos, dėl kurių jos taikomos, nebeegzistuoja.

37 straipsnis

Sprendimas 2013/183/BUSP panaikinamas.

38 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2016 m. gegužės 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A.G. KOENDERS


(1)  2010 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 2010/800/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinama Bendroji pozicija 2006/795/BUSP (OL L 341, 2010 12 23, p. 32).

(2)  2013 m. balandžio 22 d. Tarybos sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2010/800/BUSP (OL L 111, 2013 4 23, p. 52).

(3)  2016 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2016/476, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/183/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 85, 2016 4 1, p. 38).

(4)  2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 329/2007 dėl ribojančių priemonių Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai (OL L 88, 2007 3 29, p. 1).

(5)  2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (OL L 134, 2009 5 29, p. 1).


I PRIEDAS

23 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų ir 27 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų asmenų ir subjektų sąrašas

A.   Asmenys

 

Vardas, pavardė

Alias

Gimimo data

Įtraukimo į JT sąrašą data

Motyvų pareiškimas

1.

Yun Ho-jin

alias Yun Ho-chin

1944 10 13

2009 7 16

Namchongang Trading Corporation direktorius, prižiūri urano sodrinimo programai skirtų objektų importą.

2.

Re Je-Son

Vardas ir pavardė korėjiečių kalba:

Image;

Vardas ir pavardė kinų kalba:

Image

alias Ri Che Son

1938 m.

2009 7 16

Nuo 2014 m. balandžio mėn. eina atominės energijos pramonės ministro pareigas. Būdamas Atominės energijos generalinio biuro (GBAE) – pagrindinės agentūros, vadovaujančios KLDR branduolinei programai – direktoriumi suteikė pagalbą keliais branduolinės srities klausimais, įskaitant GBAE vykdomą Yongbyon branduolinių tyrimų centro ir Namchongang Trading Corporation valdymą.

3.

Hwang Sok-hwa

 

 

2009 7 16

Atominės energijos generalinio biuro (GBAE) direktorius; dalyvauja Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos branduolinėje programoje; būdamas GBAE Mokslinių rekomendacijų biuro vadovu buvo Jungtinio branduolinių tyrimų instituto Mokslinio komiteto nariu.

4.

Ri Hong-sop

 

1940 m.

2009 7 16

Būdamas Yongbyon branduolinių tyrimų centro direktoriumi prižiūrėjo tris svarbiausius objektus, kuriuose padedama gaminti ginklams skirtą plutonį: kuro gamybos įrenginį, branduolinį reaktorių ir perdirbimo įrenginį.

5.

Han Yu-ro

 

 

2009 7 16

Korea Ryongaksan General Trading Corporation direktorius; dalyvauja Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos balistinių raketų programoje.

6.

Paek Chang-Ho

Pak Chang-Ho;

Paek Ch'ang-Ho

Paso Nr.: 381420754

Paso išdavimo data: 2011 12 7

Pasas galioja iki: 2016 12 7.

Gim. data: 1964 06 18; Gim. vieta: Kaesong, KLDR

2013 1 22

Vyresnysis pareigūnas ir Korėjos kosminių technologijų komiteto palydovų kontrolės centro vadovas.

7.

Chang Myong- Chin

Jang Myong-Jin

1968 2 19;

Kita gim. data: 1965 m. arba 1966 m.

2013 01 22

Sohae palydovų paleidimo stoties generalinis direktorius ir paleidimo centro, iš kurio 2012 m. balandžio 13 d. ir gruodžio 12 d. buvo paleistos raketos, vadovas.

8.

Ra Ky'ong-Su

Ra Kyung-Su

Chang, Myong Ho

1954 6 4;

Paso Nr.: 645120196

2013 1 22

Ra Ky'ong-Su yra Tanchon Commercial Bank (TCB) pareigūnas. Eidamas šias pareigas jis TCB padėjo sudaryti sandorius. 2009 m. balandžio mėn. Sankcijų komitetas įtraukė Tanchon į sąrašą kaip pagrindinį KLDR finansinį subjektą, atsakingą už įprastinės ginkluotės, balistinių raketų ir su tokių ginklų surinkimu ir gamyba susijusių prekių pardavimą.

9.

Kim Kwang-il

 

1969 9 1;

Paso Nr.: PS381420397

2013 1 22

Kim Kwang-il yra Tanchon Commercial Bank (TCB) pareigūnas. Eidamas šias pareigas jis TCB ir Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) padėjo sudaryti sandorius. 2009 m. balandžio mėn. Sankcijų komitetas įtraukė Tanchon į sąrašą kaip pagrindinį KLDR finansinį subjektą, atsakingą už įprastinės ginkluotės, balistinių raketų ir su tokių ginklų surinkimu ir gamyba susijusių prekių pardavimą. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

10.

Yo'n Cho'ng Nam

 

 

2013 3 7

Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) vyriausiasis atstovas. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

11.

Ko Ch'o'l-Chae

 

 

2013 3 7

Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) vyriausiojo atstovo pavaduotojas. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

12.

Mun Cho'ng- Ch'o'l

 

 

2013 3 7

Mun Cho'ng-Ch'o'l yra TCB pareigūnas. Eidamas šias pareigas jis TCB padėjo sudaryti sandorius. 2009 m. balandžio mėn. Sankcijų komitetas įtraukė Tanchon į sąrašą kaip pagrindinį KLDR finansinį subjektą, atsakingą už įprastinės ginkluotės, balistinių raketų ir su tokių ginklų surinkimu ir gamyba susijusių prekių pardavimą.

13.

Choe Chun-Sik

Choe Chun Sik;

Ch'oe Ch'un Sik

Gim. data: 1954 10 12;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Choe Chun-sik buvo Antrosios gamtos mokslų akademijos (Second Academy of Natural Sciences (SANS) direktorius ir KLDR tolimojo nuotolio raketų programos vadovas.

14.

Choe Song Il

 

Paso Nr.: 472320665

Galioja iki: 2017 9 26;

Paso Nr.: 563120356

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Tanchon Commercial Bank atstovas Vietname.

15.

Hyon Kwang II

Hyon Gwang Il

Gim. data: 1961 5 27;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Hyon Kwang II yra Nacionalinės oro ir kosminės erdvės vystymo administracijos Mokslinės plėtros departamento direktorius.

16.

Jang Bom Su

Jang Pom Su

Gim. data: 1957 4 15;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Tanchon Commercial Bank atstovas Sirijoje.

17.

Jang Yong Son

 

Gim. data: 1957 2 20;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) atstovas Irane.

18.

Jon Myong Guk

Cho 'n Myo 'ng-kuk

Paso Nr.: 4721202031;

Pasas galioja iki: 2017 2 21;

Pilietybė: KLDR;

Gim. data: 1976 10 18

2016 3 2

Tanchon Commercial Bank atstovas Sirijoje.

19.

Kang Mun Kil

Jiang Wen-ji

Paso Nr.: PS472330208;

Pasas galioja iki: 2017 7 4;

Pilietybė: KLDR;

2016 3 2

Kang Mun Kil vykdė viešųjų pirkimų branduolinėje srityje veiklą kaip Namchongang, dar žinomos kaip Namhung, atstovas.

20.

Kang Ryong

 

Gim. data: 1969 8 21;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) atstovas Sirijoje.

21.

Kim Jung Jong

Kim Chung Chong

Paso Nr.: 199421147, Pasas galioja iki: 2014 12 29.;

Paso Nr.: 381110042, Pasas galioja iki: 2016 1 25;

Paso Nr.: 563210184, Pasas galioja iki: 2018 6 18;

Gim. data: 1966 11 7;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Tanchon Commercial Bank atstovas Vietname.

22.

Kim Kyu

 

Gim. data: 1968 7 30;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) išorės reikalų pareigūnas.

23.

Kim Tong My'ong

Kim Chin-So'k; Kim Tong-Myong; Kim Jin-Sok; Kim, Hyok-Chol

Gim. data: 1964 m.;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Kim Tong My'ong yra Tanchon Commercial Bank pirmininkas; jis ėjo įvairias pareigas Tanchon Commercial bank bent nuo 2002 m. Jis taip pat dalyvavo tvarkant Amroggang reikalus.

24.

Kim Yong Chol

 

Gim. data: 1962 2 18;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

KOMID atstovas Irane.

25.

Ko Tae Hun

Kim Myong Gi

Paso Nr.: 563120630;

Pasas galioja iki: 2018 3 20;

Gim. data: 1972 5 25;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Tanchon Commercial Bank atstovas.

26.

Ri Man Gon

 

Gim. data: 1945 10 29;

Paso Nr.: P0381230469;

Pasas galioja iki: 2016 4 6;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

Ri Man Gon yra Amunicijos pramonės departamento (Munitions Industry Department) ministras.

27.

Ryu Jin

 

Gim. data: 1965 8 7;

Paso Nr.: 563410081;

Pilietybė: KLDR

2016 3 2

KOMID atstovas Sirijoje.

28.

Yu Chol U

 

Pilietybė: KLDR

 

Yu Chol U yra Nacionalinės oro ir kosminės erdvės vystymo administracijos direktorius.

B.   Subjektai

 

Pavadinimas

Alias

Vieta

Įtraukimo į JT sąrašą data

Kita informacija

1.

Korea Mining Development Trading Corporation

alias CHANGGWANG SINYONG CORPORATION; alias EXTERNAL TECHNOLOGY GENERAL CORPORATION; alias DPRKN MINING DEVELOPMENT TRADING COOPERATION; alias KOMID

Central District, Pyon–gyang, KLDR

2009 4 24

Pagrindinė prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

2.

Korea Ryonbong General Corporation

alias KOREA YONBONG GENERAL CORPORATION;

anksčiau žinoma kaip: LYON-GAKSAN GENERAL TRADING CORPORATION

Pot'onggang District, Pyongyang, KLDR; Rakwon- dong,

Pothonggang District, Pyongyang, KLDR

2009 4 24

Gynybos konglomeratas, kurio specializacija – KLDR gynybos pramonei reikalingų prekių įsigijimas ir tos šalies vykdomo pardavimo kariniame sektoriuje rėmimas.

3.

Tanchon Commercial Bank

anksčiau žinomas kaip CHANGGWANG CREDIT BANK; anksčiau žinomas KOREA CHANGGWANG CREDIT BANK

Saemul 1- Dong

Pyongchon District, Pyongyang, KLDR

2009 4 24

Pagrindinis už įprastinės ginkluotės, balistinių raketų ir su tokių ginklų surinkimu ir gamyba susijusių prekių pardavimą atsakingas KLDR finansinis subjektas.

4.

Namchongang Trading Corporation

NCG; NAMCHONGANG TRADING;NAM CHON GANG CORPORATION; NOMCHONGANG TRADING CO.; NAM CHONG GAN TRADING CORPORATION; Namhung Trading Corporation

Pyongyang, KLDR

2009 7 16

Namchongang yra KLDR prekybos bendrovė, pavaldi Atominės energijos generaliniam biurui (GBAE). Namchongang dalyvavo įsigyjant Japonijos kilmės vakuuminius siurblius, kurie buvo rasti KLDR branduoliniame objekte, taip pat branduolinės srities viešuosiuose pirkimuose, susijusiuose su asmeniu iš Vokietijos. Be to, ji nuo XX a. paskutiniojo dešimtmečio pabaigos dalyvavo įsigyjant aliuminio vamzdžius ir kitą įrangą, ypač tinkamą urano sodrinimo programai. Jos atstovas yra buvęs diplomatas, atstovavęs KLDR, kai Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) 2007 m. inspektavo Yongbyon branduolinius objektus. Namchongang ginklų platinimo veikla kelia rimtą susirūpinimą atsižvelgiant į anksčiau KLDR vykdytą ginklų platinimo veiklą.

5.

Hong Kong Electronics

alias HONG KONG ELECTRONICS KISH CO

Sanaee St., Kish Island, Iranas

2009 7 16

Nuosavybės teise valdoma ar kontroliuojama Tanchon Commercial Bank ir KOMID, arba veikia ar turi tikslą veikti jų naudai ar jų vardu. Nuo 2007 m. Hong Kong Electronics pervedė milijonus dolerių su ginklų platinimu susijusių lėšų Tanchon Commercial Bank ir KOMID vardu (Sankcijų komitetas juos abu įtraukė į sąrašą 2009 m. balandžio mėn.). Hong Kong Electronics padėjo pervesti pinigus iš Irano į KLDR KOMID vardu.

6.

Korea Hyoksin Trading Corporation

alias KOREA HYOKSIN EXPORT AND IMPORT CORPORATION

Rakwon-dong, Pothonggang District, Pyongyang, KLDR.

2009 7 16

Pchenjane įsikūrusi KLDR bendrovė, pavaldi Korea Ryonbong General Corporation (Sankcijų komiteto įtrauktai į sąrašą 2009 m. balandžio mėn.) ir dalyvaujanti kuriant masinio naikinimo ginklus.

7.

General Bureau of Atomic Energy (GBAE) (Atominės energijos generalinis biuras)

alias General Department of Atomic Energy (GDAE) (Atominės energijos generalinis departamentas)

Haeudong, Pyongchen District, Pyongyang, KLDR.

2009 7 16

GBAE yra atsakingas už KLDR branduolinę programą, kuri apima Yongbyon branduolinių tyrimų centrą ir jo 5 MWe (25 MWt) plutonio gamybos mokslinių tyrimų reaktorių, taip pat jo kuro gamybos ir perdirbimo įrenginius.

GBAE rengė susitikimus ir diskusijas branduoliniais klausimais su Tarptautine atominės energijos agentūra. GBAE yra svarbiausia KLDR vyriausybės agentūra, kuri prižiūri branduolines programas, įskaitant Yongbyon branduolinių tyrimų centro veikimą.

8.

Korean Tangun Trading Corporation

 

Pyongyang, KLDR.

2009 7 16

Korea Tangun Trading Corporation yra pavaldi KLDR Antrajai gamtos mokslų akademijai ir pirmiausia atsakinga už KLDR gynybos mokslinių tyrimų ir plėtros programoms reikalingų prekių ir technologijų viešuosius pirkimus, įskaitant masinio naikinimo ginklų ir siuntimo į taikinį sistemų programas ir viešuosius pirkimus, be kita ko, medžiagų, kurios kontroliuojamos arba draudžiamos pagal atitinkamus daugiašalius kontrolės režimus, tačiau tuo neapsiribojant.

9.

Korean Committee for Space Technology (Korėjos kosmoso technologijų komitetas)

DPRK Committee for Space Technology (KLDR kosmoso technologijų komitetas)

Department of Space Technology of the DPRK (KLDR kosmoso technologijų departamentas); Committee for Space Technology (Kosmoso technologijų komitetas); KCST

Pyongyang, KLDR

2013 1 22

Korėjos kosmoso technologijų komitetas (KCST) per palydovų kontrolės centrą Sohae palydovų paleidimų teritorijoje organizavo KLDR raketų paleidimus 2012 m. balandžio 13 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d.

10.

Bank of East Land

Dongbang Bank;

Tongbang U'Nhaeng;

Tongbang Bank

P.O.32, BEL Building, Jonseung-Dung, Moranbong District, Pyongyang, KLDR.

2013 1 22

KLDR finansų įstaiga Bank of East Land padeda ginklų gamybos ir eksporto įmonei Green Pine Associated Corporation (Green Pine) sudaryti su ginklais susijusius sandorius ir teikia jai kitą paramą. Bank of East Land aktyviai bendradarbiavo su Green Pine, kad lėšos būtų pervedamos išvengiant sankcijų. 2007 m. ir 2008 m. Bank of East Land sudarė palankesnes sąlygas sudaryti sandorius, kuriuose dalyvavo Green Pine ir Irano finansų įstaigos, įskaitant Bank Melli ir Bank Sepah. Saugumo Taryba įtraukė Bank Sepah į JT ST rezoliucijoje 1747 (2007) pateiktą sąrašą kaip paramą Irano balistinių raketų programai teikiantį subjektą. Green Pine į sąrašą Sankcijų komitetas įtraukė 2012 m. balandžio mėn.

11.

Korea Kumryong Trading Corporation

 

 

2013 1 22

Naudodamasi šiuo alias, Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) vykdo viešųjų pirkimų veiklą. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

12.

Tosong Technology Trading Corporation

 

Pyongyang, KLDR

2013 1 22

Korea Mining Development Corporation (KOMID) yra Tosong Technology Trading Corporation patronuojančioji įmonė. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

13.

Korea Ryonha Machinery Joint Venture Corporation

Chosun Yunha Machinery Joint Operation Company; Korea Ryenha Machinery J/V Corporation; Ryonha Machinery Joint Venture Corporation; Ryonha Machinery Corporation; Ryonha Machinery;

Ryonha Machine Tool; Ryonha Machine Tool Corporation; Ryonha Machinery Corp; Ryonhwa Machinery Joint Venture Corporation; Ryonhwa Machinery JV; Huichon Ryonha Machinery General Plant; Unsan; Unsan Solid Tools; ir Millim Technology Company

Tongan-dong, Central District, Pyongyang, KLDR; Mangungdae- gu, Pyongyang, KLDR; Mangyongdae District, Pyongyang, KLDR.

El. pašto adresai: ryonha@silibank.com, sjc-117@hotmail.com, ir millim@silibank.com

Telefono numeriai: 8502-18111; 8502-18111-8642; ir 850 2 181113818642

Faks. numeris: 8502-381-4410

2013 1 22

Korea Ryonbong General Corporation yra Korea Ryonha Machinery Joint Venture Corporation patronuojančioji įmonė. Sankcijų komitetas įtraukė Korea Ryonbong General Corporation į sąrašą 2009 m. balandžio mėn.; tai gynybos pramonės konglomeratas, kurio specializacija – KLDR gynybos pramonei skirtų prekių įsigijimas ir tos šalies vykdomo pardavimo kariniame sektoriuje rėmimas.

14.

Leader (Hong Kong) International

Leader International Trading Limited; Leader (Hong Kong) International Trading Limited

LM-873, RM B, 14/F, Wah Hen Commercial Centre, 383 Hennessy Road, Wanchai, Hong Kong, Kinija.

2013 1 22

Leader International (Honkongo įmonės registracijos numeris 1177053); padeda gabenti krovinius Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) vardu. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

15.

Green Pine Associated Corporation

Cho'ngsong United Trading Company; Chongsong Yonhap; Ch'o'ngsong Yo'nhap; Chosun Chawo'n Kaebal T'uja Hoesa; Jindallae; Ku'm- haeryong Company LTD; Natural Resources Development and Investment Corporation; Saeingp'il Company

c/o Reconnaissance General Bureau Headquarters, HyongjesanGuyok, Pyongyang, KLDR;

Nungrado, Pyongyang, KLDR

2015 5 2

Green Pine Associated Corporation (Green Pine) perėmė didelę dalį Korea Mining Development Trading

Corporation (KOMID) vykdytos veiklos. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė.

Green Pine taip pat atsakinga už maždaug pusę KLDR eksportuojamų ginklų ir susijusių reikmenų.

Green Pine įtraukta į sąrašą dėl sankcijų už ginklų ar susijusių medžiagų eksportą iš Šiaurės Korėjos. Green Pine specializacija – karinių jūrų laivų ir ginkluotės, pavyzdžiui, povandeninių laivų, karinių laivų ir raketinių sistemų gamyba; Green Pine eksportavo torpedas ir teikė techninę pagalbą su gynyba susijusioms Irano įmonėmis.

16.

Amroggang Development Banking Corporation

Amroggang Development Bank;

Amnokkang Development Bank

Tongan-dong, Pyongyang, KLDR

2012 5 2

2006 m. įsteigta korporacija Amroggang yra su Tanchon Commercial Bank susijusi bendrovė, kurią valdo Tanchon pareigūnai. Tanchon dalyvauja finansuojant KOMID vykdomą balistinių raketų pardavimą, taip pat dalyvavo su balistinėmis raketomis susijusiuose KOMID ir Irano Shahid Hemmat Industrial Group (SHIG) sandoriuose. 2009 m. balandžio mėn. Sankcijų komitetas įtraukė Tanchon Commercial Bank į sąrašą kaip pagrindinį KLDR finansinį subjektą, atsakingą už įprastinės ginkluotės, balistinių raketų ir su tokių ginklų surinkimu ir gamyba susijusių prekių pardavimą. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė. Saugumo Taryba įtraukė SHIG į JT ST rezoliucijoje 1737 (2006) pateiktą sąrašą kaip subjektą, dalyvaujantį Irano balistinių raketų programoje.

17.

Korea Heungjin Trading Company

Hunjin Trading Co.; Korea Henjin Trading Co.; Korea Hengjin Trading Company

Pyongyang, KLDR.

2012 5 2

KOMID naudojasi bendrove Korea Heungjin Trading Company prekybos tikslais. Įtariama, kad ši bendrovė dalyvavo tiekiant su raketomis susijusias prekes Irano Shahid Hemmat Industrial Group (SHIG). Heungjin siejama su KOMID, konkrečiau, su KOMID viešųjų pirkimų tarnyba. Heungjin buvo naudojama siekiant įsigyti pažangųjį skaitmeninį valdiklį ir kuriant raketas naudojamas taikomąsias programas. Sankcijų komitetas KOMID į sąrašą įtraukė 2009 m. balandžio mėn.; KOMID yra pagrindinė KLDR prekybos ginklais ir su balistinėmis raketomis bei įprastine ginkluote susijusių prekių ir įrangos eksporto įmonė. Saugumo Taryba įtraukė SHIG į JT ST rezoliucijoje 1737 (2006) pateiktą sąrašą kaip subjektą, dalyvaujantį Irano balistinių raketų programoje.

18.

Second Academy of Natural Sciences (Antroji gamtos mokslų akademija)

2nd Academy of Natural Sciences (2-oji gamtos mokslų akademija); Che 2 Chayon Kwahakwon; Academy of Natural Sciences (Gamtos mokslų akademija); Chayon Kwahak-Won; National Defense Academy (Nacionalinė gynybos akademija);

Kukpang Kwahak-Won; Second Academy of Natural Sciences Research Institute (Antrasis gamtos mokslų akademijos mokslinių tyrimų institutas) Sansri

Pyongyang, KLDR

2013 3 7

Antroji gamtos mokslų akademija (Second Academy of Natural Sciences) yra nacionalinio lygmens organizacija, atsakinga už mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, susijusią su KLDR pažangiosiomis ginklų sistemomis, įskaitant raketas ir, turbūt, branduolinį ginklą. Antroji gamtos mokslų akademija naudojasi keliomis pavaldžiomis organizacijomis, įskaitant Tangun Trading Corporation, kad gautų technologijų, įrangos ir informacijos iš užsienio, siekiant jas panaudoti KLDR raketų ir, turbūt, branduolinio ginklo programose. Sankcijų komitetas Tangun Trading Corporation į sąrašą įtraukė 2009 m. liepos mėn.; ši įmonė yra pirmiausia atsakinga už KLDR gynybos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programoms reikalingų prekių ir technologijų viešuosius pirkimus, įskaitant masinio naikinimo ginklų ir siuntimo į taikinį sistemų programas ir viešuosius pirkimus, be kita ko, medžiagų, kurios kontroliuojamos arba draudžiamos pagal atitinkamus daugiašalius kontrolės režimus, tačiau tuo neapsiribojant.

19.

Korea Complex Equipment Import Corporation

 

Rakwon-dong, Pothonggang District, Pyongyang, KLDR.

2013 3 7

Korea Ryonbong General Corporation yra Korea Complex Equipment Import Corporation patronuojančioji įmonė. Sankcijų komitetas įtraukė Korea Ryonbong General Corporation į sąrašą 2009 m. balandžio mėn.; tai gynybos pramonės konglomeratas, kurio specializacija – KLDR gynybos pramonei skirtų prekių įsigijimas ir tos šalies vykdomo pardavimo kariniame sektoriuje rėmimas.

20.

Ocean Maritime Management Company, Limited

 

Donghung Dong, Central District. PO BOX 120. Pyongyang, KLDR;

Dongheung-dong Changwang Street, Chung-Ku, PO Box 125, Pyongyang.

2014 7 28

Ocean Maritime Management Company, Limited (TJO numeris: 1790183) yra laivo Chong Chon Gang operatorius/ valdytojas. 2013 m. liepos mėn. šiai įmonei teko svarbus vaidmuo organizuojant paslėpto ginklų ir susijusių reikmenų krovinio gabenimą iš Kubos į KLDR. Iš esmės Ocean Maritime Management Company, Limited prisidėjo prie veiklos, draudžiamos rezoliucijomis, visų pirma Rezoliucija 1718 (2006) su pakeitimais, padarytais Rezoliucija 1874 (2009), nustatyto ginklų embargo, ir prisidėjo prie to, kad nebūtų laikomasi šiomis rezoliucijomis nustatytų priemonių.

Laivai su TJO numeriu:

 

 

 

 

a)

Chol Ryong (Ryong Gun Bong)

8606173

 

 

2016 3 2

 

b)

Chong Bong (Greenlight) (Blue Nouvelle)

8909575

 

 

2016 3 2

 

c)

Chong Rim 2

8916293

 

 

2016 3 2

 

d)

Dawnlight

9110236

 

 

2016 3 2

 

e)

Ever Bright 88 (J Star)

8914934

 

 

2016 3 2

 

f)

Gold Star 3 (benevolence)

8405402

 

 

2016 3 2

 

(g)

Hoe Ryong

9041552

 

 

2016 3 2

 

h)

Hu Chang (O Un Chong Nyon)

8330815

 

 

2016 3 2

 

i)

Hui Chon (Hwang Gum San 2)

8405270

 

 

2016 3 2

 

j)

Ji Hye San (Hyok Sin 2)

8018900

 

 

2016 3 2

 

k)

Kang Gye (Pi Ryu Gang)

8829593

 

 

2016 3 2

 

l)

Mi Rim

8713471

 

 

2016 3 2

 

m)

Mi Rim 2

9361407

 

 

2016 3 2

 

n)

O Rang (Po Thong Gang)

8829555

 

 

2016 3 2

 

o)

Orion Star (Richocean)

9333589

 

 

2016 3 2

 

p)

Ra Nam 2

8625545

 

 

2016 3 2

 

q)

RaNam 3

9314650

 

 

2016 3 2

 

r)

Ryo Myong

8987333

 

 

2016 3 2

 

s)

Ryong Rim (Jon Jin 2)

8018912

 

 

2016 3 2

 

t)

Se Pho (Rak Won 2)

8819017

 

 

2016 3 2

 

u)

Songjin (Jang Ja San Chong Nyon Ho)

8133530

 

 

2016 3 2

 

v)

South Hill 2

8412467

 

 

2016 3 2

 

w)

South Hill 5

9138680

 

 

2016 3 2

 

x)

Tan Chon (Ryon Gang 2)

7640378

 

 

2016 3 2

 

y)

Thae Pyong San (Petrel 1)

9009085

 

 

2016 3 2

 

z)

Tong Hung San (Chong Chon Gang)

7937317

 

 

2016 3 2

 

aa)

Tong Hung 1

8661575

 

 

2016 3 2

 

21.

Academy of National Defense Science (Nacionalinės gynybos mokslo akademija)

 

Pyongyang, KLDR

2016 3 2

Nacionalinės gynybos mokslo akademija prisideda prie KLDR pastangų sparčiau vystyti jos balistinių raketų ir branduolinių ginklų programas.

22.

Chongchongang Shipping Company

Chong Chon Gang Shipping Co. Ltd.

Adresas: 817 Haeun, Donghung-dong, Central District, Pyongyang, KLDR; kitas adresas: 817, Haeum, Tonghun-dong, Chung-gu, Pyongyang, KLDR; TJO numeris: 5342883

2016 3 2

2013 m. liepos mėn. Chongchongang Shipping Company savo laivu Chong Chon Gang bandė į KLDR tiesiogiai importuoti neteisėtą įprastinės ginkluotės ir ginklų krovinį.

23.

Daedong Credit Bank (DCB)

DCB; Taedong Credit Bank

Adresas: Suite 401, Potonggang Hotel, Ansan-Dong, Pyongchon District, Pyongyang, KLDR; kitas adresas: Ansan-dong, Botonggang Hotel, Pongchon, Pyongyang, KLDR; SWIFT: DCBK KKPY

2016 3 2

Daedong Credit Bank teikė finansines paslaugas įmonei Korea Mining Development Trading Corporation (KOMID) ir Tanchon Commercial Bank. DCB bent nuo 2007 m. padėjo KOMID ir Tanchon Commercial Bank vardu sudaryti šimtus finansinių sandorių, kurių vertė milijonai dolerių. Kai kuriais atvejais DCB sąmoningai padėjo sudaryti sandorius naudodamas apgaulingą finansinę praktiką.

24.

Hesong Trading Company

 

Pyongyang, KLDR

2016 3 2

Korea Mining Development Corporation (KOMID) yra Hesong Trading Corporation patronuojančioji įmonė.

25.

Korea Kwangson Banking Corporation (KKBC)

KKBC

Jungson-dong, Sungri Street, Central District, Pyongyang, KLDR

2016 3 2

KKBC teikia finansines paslaugas, kuriomis remia Tanchon Commercial Bank ir Korea Hyoksin Trading Corporation, pavaldžią Korea Ryonbong General Corporation. Tanchon Commercial Bank naudojosi įmone KKBC, kad sudarytų palankesnes sąlygas lėšų pervedimams, kurie, tikėtina, siekė milijonus dolerių, įskaitant pervedimus naudojant su Korea Mining Development Corporation susijusias lėšas.

26.

Korea Kwangsong Trading Corporation

 

Rakwon-dong, Pothonggang District, Pyongyang, KLDR

2016 3 2

Korea Ryonbong General Corporation yra Korea Kwangsong Trading Corporation patronuojančioji įmonė.

27.

Ministry of Atomic Energy Industry (Atominės energijos pramonės ministerija)

MAEI

Haeun-2-dong, Pyongchon District, Pyongyang, KLDR

2016 3 2

Atominės energijos pramonės ministerija buvo įkurta 2013 m. siekiant modernizuoti KLDR atominės energijos pramonę, kad būtų padidintos branduolinių medžiagų gamybos apimtys, pagerinta jų kokybė ir toliau plėtojama nepriklausoma KLDR branduolinė pramonė. Iš esmės MAEI yra žinoma kaip itin svarbus subjektas KLDR kuriant branduolinius ginklus ir yra atsakinga už kasdienį šalies branduolinių ginklų programos vykdymą; jai yra pavaldžios kitos su branduoline veikla susijusios organizacijos. Šiai ministerijai yra pavaldžios kelios su branduoline veikla susijusios organizacijos ir mokslinių tyrimų centrai, taip pat du komitetai: Izotopų taikymo komitetas ir Branduolinės energetikos komitetas. MAEI taip pat vadovauja branduolinių tyrimų centrui, esančiam Yongbyun, kuriame yra žinomi KLDR plutonio įrenginiai. Be to, 2015 m. ekspertų grupės ataskaitoje nurodyta, kad Ri Je-son, buvęs Atominės energijos generalinio biuro (GBAE) direktorius, kurį pagal Rezoliuciją 1718 (2006) įsteigtas komitetas 2009 m. įtraukė į sąrašą už dalyvavimą su branduoline veikla susijusiose programose ar paramą joms, 2014 m. balandžio 9 d. buvo paskirtas MAEI vadovu.

28.

Munitions Industry Department (Amunicijos pramonės departamentas)

Military Supplies Industry Department (Karinio aprūpinimo pramonės departamentas)

Pyongyang, KLDR

2016 3 2

Amunicijos pramonės departamentas (MID) yra susijęs su svarbiais KLDR raketų programos aspektais. MID yra atsakingas už KLDR balistinių raketų, įskaitant Taepo Dong-2, kūrimo priežiūrą. MID prižiūri KLDR ginklų gamybą ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros programas, įskaitant KLDR balistinių raketų programą. MID yra pavaldūs Second Economic Committee (Antrasis ekonomikos komitetas) ir Second Academy of Natural Sciences<