PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	203,5
	MA	94,1
	SN	225,9
	TR	84,9
	ZZ	152,1
0707 00 05	MA	83,2
	TR	137,2
	ZZ	110,2
0709 93 10	MA	95,4
	TR	133,6
	ZZ	114,5
0805 10 20	EG	51,1
	IL	84,3
	MA	61,6
	TR	37,1
	ZZ	58,5
0805 50 10	BR	116,1
	MA	135,4
	TR	130,3
	ZA	143,4
	ZZ	131,3
0808 10 80	AR	111,2
	BR	96,0
	CL	114,8
	CN	73,3
	NZ	135,2
	US	225,3
	ZA	97,6
	ZZ	121,9

---

(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTI PARAMETRAI

A.   Bendrieji parametrai

1.

Pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą dažniai 703–733 MHz ir 758–788 MHz dažnių juostose suskirstomi taip: a) skiriamų blokų dydžiai yra 5 MHz (1) kartotiniai; b) naudojamo ryšio tipas yra dažninio atskyrimo dupleksas (FDD); taikomas 55 MHz dupleksinio ryšio intervalas; galinės stoties signalams perduoti (FDD aukštynkryptė linija) naudojama apatinė juosta, t. y. 703–733 MHz, o bazinės stoties signalams perduoti (FDD žemynkryptė linija) – viršutinė juosta, t. y. 758–788 MHz; c) skiriamo dažnių bloko apatinė riba lygiuojama su juostos 703 MHz kraštu arba atskiriama nuo jo 5 MHz kartotiniu intervalu. Nedarant poveikio valstybių narių teisei organizuoti spektro naudojimą ir naudoti savo dažnių spektrą visuomenės saugos, viešojo saugumo ir gynybos tikslais, jei naudojamas PPDR radijo ryšys, jis turi būti teikiamas laikantis šiame priede nustatytų belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugų techninių sąlygų.

2.

Pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą dažniai 738–758 MHz dažnių juostoje, kai visa ši juosta ar jos dalis skiriama antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti belaidžio plačiajuosčio elektroninio ryšio paslaugas, suskirstomi taip: a) paskirto spektro intervalo viršutinis juostos kraštas turi būti 758 MHz arba 753 MHz; pastaroji vertė taikoma tik tuo atveju, kai dažniai suskirstomi pagal A skirsnio 3 punktą, pradedant nuo 753 MHz; b) paskirto spektro intervalo apatinis juostos kraštas turi būti vienas iš šių dažnių: 738 MHz, 743 MHz, 748 MHz arba 753 MHz; c) gali būti naudojamas tik bazinės stoties signalų perdavimo režimas (tik žemynkryptė linija) laikantis B skirsnyje nustatytų techninių parametrų; d) paskirtame spektro intervale skiriamų dažnių blokų dydžiai turi būti 5 MHz (1) kartotiniai; skiriamo dažnių bloko viršutinė riba lygiuojama su viršutiniu juostos kraštu arba atskiriama nuo jo 5 MHz kartotiniu intervalu.

3.

Pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą dažniai 698–703 MHz, 733–736 MHz, 753–758 MHz ir 788–791 MHz dažnių juostose, kai visa juosta ar jos dalis skiriama PPDR radijo ryšiui, suskirstomi taip: naudojamo ryšio tipas yra dažninio atskyrimo dupleksas; taikomas 55 MHz dupleksinio ryšio intervalas; galinės stoties signalams perduoti (PPDR aukštynkryptė linija) naudojama viena arba abi 698–703 MHz ir 733–736 MHz dažnių juostos, o bazinės stoties signalams perduoti (PPDR žemynkryptė linija) – atitinkamai viena arba abi 753–758 MHz ir 788–791 MHz dažnių juostos. 703–733 MHz ir 758–788 MHz dažnių juostos (ar jų dalis) taip pat gali būti naudojamos PPDR radijo ryšiui. Toks naudojimas aptartas A skirsnio 1 punkte.

4.

Pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą dažniai 733–736 MHz ir 788–791 MHz dažnių juostose, kai juosta skiriama M2M radijo ryšiui, suskirstomi taip: naudojamo ryšio tipas yra dažninio atskyrimo dupleksas; taikomas 55 MHz dupleksinio ryšio intervalas; galinės stoties signalams perduoti (M2M aukštynkryptė linija) naudojama 733–736 MHz dažnių juosta, o bazinės stoties signalams perduoti (M2M žemynkryptė linija) – 788–791 MHz dažnių juosta.

5.

Pagal 3 straipsnio 1 dalies b punktą valstybės narės sprendžia dėl dažnių suskirstymo 694–703 MHz ir 733–758 MHz dažnių juostose, kai visa juosta ar jos dalis skiriama PMSE belaidei garso įrangai. Siekdamos pagerinti patalpose veikiančios PMSE belaidės garso įrangos, naudojamos 694–703 MHz ir (arba) 733–758 MHz dažnių juostose, ir judriojo elektroninio ryšio tinklų sambūvį, valstybės narės skatina, kai įmanoma ir būtina, įgyvendinti trukdžių mažinimo sprendimus.

B.   Antžeminių sistemų, kuriomis galima teikti elektroninio ryšio 738–788 MHz dažnių juostoje paslaugas, bazinėms stotims taikomos techninės sąlygos

Siekiant užtikrinti kaimyninių tinklų sambūvį ir kitų paslaugų ar prietaikų gretimose dažnių juostose apsaugą, bazinėms stotims taikomi toliau pateikti techniniai parametrai, vadinamoji dažnių bloko gaubtinė (angl. Block Edge Mask, BEM). Gali būti taikomi ir ne tokie griežti techniniai parametrai, jei dėl jų susitaria atitinkami operatoriai arba administracijos ir jei jie atitinka kitų paslaugų ar prietaikų, įskaitant tas, kurioms naudojamos gretimos dažnių juostos ar kurios siejamos su tarpvalstybiniais įsipareigojimais, apsaugos technines sąlygas.

BEM (2) yra spinduliuotės gaubtinė, apibrėžiama kaip dažnio funkcija spektro bloko, kurio naudojimo teisės suteiktos operatoriui, krašto atžvilgiu. BEM sudaro keli elementai, nustatyti tam tikro pločio matavimo juostoms. Juostos kraštas reiškia tam tikros paskirties spektro intervalo dažnių ribą.

Toliau pateiktos bazinių stočių BEM parengtos judriojo ryšio tinkluose naudojamai įrangai. Ta pati bazinės stoties BEM taikoma ir FDD žemynkryptei linijai 758–788 MHz dažnių juostoje (kaip nustatyta A skirsnio 1 punkte), ir pasirenkamojo naudojimo vien žemynkryptei linijai 738–758 MHz dažnių juostoje (kaip nustatyta A skirsnio 2 punkte). BEM nustatytos siekiant apsaugoti kitus elektroninio ryšio paslaugoms (įskaitant vien žemynkryptei linijai) naudojamus spektro blokus, taip pat kitas paslaugas ar prietaikas gretimose dažnių juostose. Siekiant sudaryti geresnes elektroninio ryšio paslaugų ir spektro naudojimo kitais tikslais sambūvio 700 MHz dažnių juostoje sąlygas, nacionaliniu lygmeniu gali būti taikomos papildomos priemonės, kuriomis nevaržoma įrangos masto ekonomija.

Bazinės stoties BEM sudaro galios bloke ir už bloko ribų ribinės vertės. Galios bloke ribinė vertė taikoma blokui, kurio naudojimo teisės paskirtos operatoriui. Galios už bloko ribų ribinės vertės taikomos už paskirto bloko ribų esančiam spektrui 700 MHz dažnių juostoje ir už jos ribų. 1 lentelėje nurodyti įvairūs bazinės stoties BEM spektro elementai; visi BEM elementai, išskyrus galios bloke ribinę vertę, siejami su galios už bloko ribų ribinėmis vertėmis. Neprivalomos galios bloke ribinės vertės pateiktos 2 lentelėje. Įvairių BEM elementų galios už bloko ribų ribinės vertės pateiktos 3–8 lentelėse.

Norint gauti bazinės stoties BEM tam tikram spektro blokui, kuris naudojamas FDD žemynkryptei linijai arba yra 738–758 MHz dažnių juostoje, kai ji pasirinktinai naudojama vien žemynkryptei linijai, BEM elementai parenkami taip:

operatoriui paskirtam blokui taikoma galios bloke ribinė vertė,

—	nustatomos pereinamosios sritys ir atitinkamos jose taikomos galios ribinės vertės. Pereinamosios sritys gali persikloti su apsauginėmis juostomis, gretimomis juostomis ir duplekso tarpu; tokiu atveju taikomos pereinamosios srities galios ribinės vertės,

—	likusioje paskirto spektro dalyje, kuri sudaro bazinę sritį (kaip nustatyta 1 lentelėje), taikomos bazinės srities galios ribinės vertės,

—	likusioje spektro dalyje apsauginėse juostose (t. y. ne pereinamosiose srityse ir ne PPDR ar M2M radijo ryšiams naudojamose srityse) taikomos apsauginės juostos galios ribinės vertės,

—	spektrui 733–758 MHz dažnių juostoje, kuri nenaudojama vien žemynkryptei linijai arba PPDR ar M2M radijo ryšiui, taikomos duplekso tarpo galios ribinės vertės.

1 lentelė

A skirsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų blokų BEM elementų apibrėžtis

BEM elementas	Apibrėžtis
Bloke	Reiškia bloką, kuriam nustatoma BEM.
Bazinė sritis	Spektras, naudojamas 703–733 MHz (t. y. FDD aukštynkryptė linija) ir 758–788 MHz (t. y. FDD žemynkryptė linija) dažnių juostose, taip pat 738–758 MHz dažnių juostoje vien žemynkryptei linijai (jei taikoma), skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimui žemiau 694 MHz juostos krašto, antžeminėms sistemoms, kuriomis galima teikti elektroninio ryšio paslaugas, aukščiau 790 MHz (ir aukštynkryptei, ir žemynkryptei linijoms), PPDR radijo ryšiui 700 MHz dažnių juostoje (ir aukštynkryptei, ir žemynkryptei linijoms) ir M2M radijo ryšiui 700 MHz dažnių juostoje (ir aukštynkryptei, ir žemynkryptei linijoms).
Pereinamoji sritis	Spektras 0–10 MHz žemiau ir 0–10 MHz aukščiau operatoriui paskirto bloko; dažnių diapazone, kuriame pereinamosios sritys ir FDD aukštynkryptei linijai, PPDR ryšio aukštynkryptei linijai arba M2M ryšio aukštynkryptei linijai naudojamas radijo spektras persikloja, pereinamosios srities galios ribinės vertės netaikomos.
Apsauginės juostos	a) Spektras tarp apatinio 700 MHz dažnių juostos krašto ir apatinio FDD aukštynkryptės linijos dažnių juostos krašto (t. y. 694–703 MHz). b) Spektras tarp Sprendime 2010/267/ES nustatyto viršutinio FDD žemynkryptės linijos juostos krašto (t. y. 788 MHz) ir apatinio FDD žemynkryptės linijos juostos krašto (t. y. 791 MHz). Jei pereinamoji sritis ir apsauginė juosta persikloja, taikomos pereinamosios srities galios ribinės vertės. Kai spektras naudojamas PPDR arba M2M radijo ryšiui, taikomos bazinės srities arba pereinamosios srities galios ribinės vertės.
Duplekso tarpas	Spektras 733–758 MHz dažnių juostoje. Jei pereinamoji sritis ir dalis duplekso tarpo, nenaudojamo vien žemynkryptei linijai arba PPDR radijo ryšiui ar M2M radijo ryšiui, persikloja, taikomos pereinamosios srities galios ribinės vertės.

Bloke taikomi reikalavimai

2 lentelė

Bazinės stoties galios bloke ribinė vertė

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP (3)	Matavimo juostos plotis
Operatoriui paskirtas blokas	Neprivaloma. Jei administracija pageidauja nustatyti viršutinę ribą, gali būti taikoma ne didesnė kaip 64 dBm/5 MHz vienai antenai vertė.	5 MHz

Už bloko ribų taikomi reikalavimai

3 lentelė

Bazinės stoties galios bazinėje srityje ribinė vertė

Dažnių diapazonas	Saugomo bloko juostos plotis	Didžiausia vidutinė EIRP	Matavimo juostos plotis
Auštynkryptės linijos dažniai 698–736 MHz diapazone (4)	≥ 5 MHz	– 50 dBm vienai bazinei stočiai (5)	5 MHz
	3 MHz	– 52 dBm vienai bazinei stočiai (5)	3 MHz (4)
	≤ 3 MHz	– 64 dBm vienai bazinei stočiai (5)	200 kHz (4)
FDD aukštynkryptės linijos dažniai, nustatyti Sprendime 2010/267/ES (t. y. 832–862 MHz)	≥ 5 MHz	– 49 dBm vienai bazinei stočiai (5)	5 MHz
Žemynkryptės linijos dažniai 738–791 MHz diapazone	≥ 5 MHz	16 dBm vienai antenai	5 MHz
	3 MHz	14 dBm vienai antenai	3 MHz
	< 3 MHz	2 dBm vienai antenai	200 kHz
FDD žemynkryptės linijos dažniai, nustatyti Sprendime 2010/267/ES (t. y. 791–821 MHz)	≥ 5 MHz	16 dBm vienai antenai	5 MHz

4 lentelė

Bazinės stoties galios pereinamojoje srityje ribinės vertės 733–788 MHz diapazone

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP	Matavimo juostos plotis
Nuo – 10 iki – 5 MHz nuo bloko apatinio krašto	18 dBm vienai antenai	5 MHz
Nuo – 5 iki 0 MHz nuo bloko apatinio krašto	22 dBm vienai antenai	5 MHz
Nuo 0 iki +5 MHz nuo bloko viršutinio krašto	22 dBm vienai antenai	5 MHz
Nuo + 5 iki +10 MHz nuo bloko viršutinio krašto	18 dBm vienai antenai	5 MHz

5 lentelė

Bazinės stoties galios pereinamojoje srityje ribinės vertės, taikomos spektrui aukščiau 788 MHz

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP	Matavimo juostos plotis
788–791 MHz, kai bloko viršutinis kraštas 788 MHz	21 dBm vienai antenai	3 MHz
788–791 MHz, kai bloko viršutinis kraštas 783 MHz	16 dBm vienai antenai	3 MHz
788–791 MHz, kai bloko viršutinis kraštas 788 MHz, siekiant apsaugoti sistemas, kurių juostos plotis < 3 MHz	11 dBm vienai antenai	200 kHz
788–791 MHz, kai bloko viršutinis kraštas 783 MHz, siekiant apsaugoti sistemas, kurių juostos plotis < 3 MHz	4 dBm vienai antenai	200 kHz
791–796 MHz, kai bloko viršutinis kraštas 788 MHz	19 dBm vienai antenai	5 MHz
791–796 MHz, kai bloko viršutinis kraštas 783 MHz	17 dBm vienai antenai	5 MHz
796–801 MHz, kai bloko viršutinis kraštas 788 MHz	17 dBm vienai antenai	5 MHz

6 lentelė

Bazinės stoties galios duplekso tarpo dalyje, kuri nenaudojama vien žemynkryptei linijai arba PPDR radijoryšiui ar M2M radijo ryšiui, ribinės vertės

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP	Matavimo juostos plotis
Nuo –10 iki 0 MHz nuokrypis nuo FDD žemynkryptės linijos juostos apatinio krašto arba žemiausio vien žemynkryptei linijai naudojamo bloko apatinio krašto, bet aukščiau FDD aukštynkryptės linijos juostos viršutinio krašto	16 dBm vienai antenai	5 MHz
Daugiau kaip 10 MHz nuokrypis nuo FDD žemynkryptės linijos juostos apatinio krašto arba žemiausio vien žemynkryptei linijai naudojamo bloko apatinio krašto, bet aukščiau FDD aukštynkryptės linijos juostos viršutinio krašto	– 4 dBm vienai antenai	5 MHz

7 lentelė

Bazinės stoties galios apsauginių juostų dalyje, kuri nenaudojama PPDR radijo ryšiui ar M2M radijo ryšiui, ribinės vertės

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP	Matavimo juostos plotis
Spektras tarp apatinio 700 MHz dažnių juostos krašto ir apatinio FDD aukštynkryptės linijos juostos krašto (t. y. 694–703 MHz)	– 32 dBm vienai bazinei stočiai (6)	1 MHz
Spektras tarp FDD žemynkryptės linijos juostos viršutinio krašto ir FDD žemynkryptės linijos juostos apatinio krašto, nustatytų Sprendime 2010/267/ES (t. y. 788–791 MHz)	14 dBm vienai antenai	3 MHz

8 lentelė

Bazinės stoties galios bazinėje srityje ribinės vertės, taikomos spektrui žemiau 694 MHz

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP	Matavimo juostos plotis
Dažniai žemiau 694 MHz, kai užtikrinama skaitmeninės antžeminės televizijos apsauga	– 23 dBm vienai bazinei stočiai (7)	8 MHz

C.   Elektroninio ryšio paslaugų 703–733 MHz dažnių juostoje galinėms stotims taikomos techninės sąlygos

Toliau pateiktos galinių stočių BEM parengtos judriojo ryšio tinkluose naudojamai įrangai.

Galinės stoties BEM sudaro galios bloke ir už bloko ribų ribinės vertės. Galios bloke ribinė vertė taikoma blokui, kurio naudojimo teisės paskirtos operatoriui. Galios už bloko ribų ribinės vertės taikomos šiems spektro elementams: duplekso tarpui tarp FDD aukštynkryptės linijos ir FDD žemynkryptės linijos (taip pat vien žemynkryptės linijos spektrui, kai tinkama), apsauginei juostai tarp televizijai transliuoti naudojamo spektro viršutinės ribos (694 MHz) ir FDD aukštynkryptės linijos (t. y. 694–703 MHz) ir spektrui, kuris naudojamas televizijos transliavimui (t. y. žemiau 694 MHz).

Galinių stočių BEM reikalavimai pateikti 9–12 lentelėse (8). Stacionarių arba skirtų įrengti galinių stočių galios ribinės vertės nustatytos kaip lygiavertė izotropinės spinduliuotės galia (EIRP), o mobiliųjų arba kilnojamųjų galinių stočių – kaip bendra spinduliuotės galia (TRP) (9).

Tam tikromis aplinkybėmis administracijos gali taikyti mažiau varžančias galios bloke ribines vertes, pvz., stacionarioms galinėms stotims kaimo vietovėse, su sąlyga, kad nepabloginama kitų paslaugų, tinklų ar prietaikų apsauga ir laikomasi tarpvalstybinių įsipareigojimų.

Bloke taikomi reikalavimai

9 lentelė

Galinės stoties galios bloke ribinė vertė

Didžiausia vidutinė galia

23 dBm (10)

Už bloko ribų taikomi reikalavimai

10 lentelė

Galinės stoties galios 694–703 MHz apsauginėje juostoje ribinės vertės

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP už bloko ribų	Matavimo juostos plotis
694–698 MHz	– 7 dBm	4 MHz
698–703 MHz	2 dBm	5 MHz

11 lentelė (neprivalomi reikalavimai)

Galinės stoties galios duplekso tarpe ribinės vertės

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė EIRP už bloko ribų	Matavimo juostos plotis
733–738 MHz	2 dBm	5 MHz
738–753 MHz	– 6 dBm	5 MHz
753–758 MHz	– 18 dBm	5 MHz

11 lentelės paaiškinimas

Galios ribinės vertės nustatytos pagal spektro spinduliuotės gaubtinę, nustatytą ETSI standarto EN 301 908–13 (6.2.1 red.) 4.2.3 punktą, o tai reiškia, kad LTE technologija grindžiami įrenginiai savaime atitinka 11 lentelėje nustatytas spinduliuotės ribas. Siekiant užtikrinti tokių įrenginių atitiktį pirmiau nurodytiems galios apribojimams papildomų bandymų nereikia.

12 lentelė

Galinės stoties galios žemiau 694 MHz esančiais antžeminiam transliavimui naudojamais dažniais ribinės vertės (nepageidaujamasis spinduliavimas)

Dažnių diapazonas	Didžiausia vidutinė galia už bloko ribų	Matavimo juostos plotis
470–694 MHz	– 42 dBm	8 MHz

12 lentelės paaiškinimai

1)

Nepageidaujamo spinduliavimo ribinė vertė nustatyta remiantis skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimu naudojant DVB-T2 technologiją ir belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemą, kuriai naudojama 10 MHz pločio juosta, o skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimas ir belaidis plačiajuostis ryšys atskiriami 18 MHz (darant prielaidą, kad televizijos kanalo plotis 8 MHz, apsauginės juostos plotis – 9 MHz, o belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemos juostos plotis – 10 MHz). Jei valstybės narės nori sudaryti sąlygas nacionaliniu pagrindu diegti belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemas, kurių juostos plotis didesnis kaip 10 MHz, taip pat bet kuriuo atveju, kai žemiau 694 MHz juostoje generuojama nepageidaujamo spinduliavimo už bloko ribų galia viršija – 42 dBm/8 MHz, jos turi apsvarstyti galimybę: a) įgyvendinti belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemą, kurios didesnio pločio juosta prasideda ties aukštesniu nei 703 MHz dažniu, kad vis tiek būtų laikomasi galios už bloko ribų apribojimo; b) ir (arba) taikyti 3 pastaboje nurodytus trukdžių mažinimo metodus.

2)

Nepageidaujamo spinduliavimo už bloko ribų ribinė vertė nustatyta atsižvelgiant į tai, kad naudojami stacionarūs skaitmeninės antžeminės televizijos imtuvai. Valstybėms narėms, kurios nori atsižvelgti į tai, kad patalpose gali būti naudojami ir nešiojamieji skaitmeninės antžeminės televizijos imtuvai, gali reikėti kiekvienu konkrečiu atveju imtis papildomų nacionalinių/vietos priemonių (žr. 3 pastabą).

3)

Galimų trukdžių mažinimo būdų, kurių taikymą gali svarstyti valstybės narės, pavyzdžiai: naudoti papildomą skaitmeninės antžeminės televizijos signalų filtravimą; sumažinti galinių stočių galią bloke; sumažinti galinių stočių signalų perdavimo juostos plotį; taikyti būdus, nurodytus nebaigtiniame galimų trukdžių mažinimo būdų sąraše, pateiktame 30-oje CEPT ataskaitoje.

4)

Kiti dalykai, susiję su belaidžio plačiajuosčio ryšio sistemų ir skaitmeninės antžeminės televizijos sambūviu: siekiant sumažinti skaitmeninės antžeminės televizijos imtuvų blokavimo bazinės stoties perduodamais signalais riziką, nacionaliniu lygmeniu galėtų būti taikomas papildomas išorinis skaitmeninės antžeminės televizijos imtuvų grandinės įėjimo signalų filtravimas, visų pirma siekiant išvengti antenos stiprintuvų signalo sotinimo dėl perkrovos; be to, gali kilti transliavimo siųstuvų trukdžių bazinių stočių imtuvams, susijusių su siųstuvų galia bloke arba nepageidaujamu spinduliavimu. Tokiais atvejais nacionaliniu lygmeniu kiekvienu konkrečiu atveju gali būti taikomi tinkami trukdžių mažinimo būdai.

---

(1)  5 MHz arba daugiau; tai nereiškia, kad paskirtame dažnių bloke kanalo plotis negali būti mažesnis.

(2)  BEM grindžiama mažiausio kryžminio slopinimo analize ir modeliavimu; BEM elementai nustatomi vienai bazinei stočiai arba vienai antenai, priklausomai nuo sambūvio scenarijaus, kuriuo remiantis jie nustatyti.

(3)  Lygiavertė izotropinės spinduliuotės galia (EIRP) – bendra viename taške bet kuria kryptimi spinduliuojama galia, nepriklausanti nuo bazinės stoties konfigūracijos.

(4)  Administracijos gali pasirinkti 3 MHz arba 200 kHz matavimo juostos plotį 3 MHz pločio bloko apsaugai užtikrinti, priklausomai nuo įgyvendintų nacionalinių variantų.

(5)  Iš kelių sektorių sudarytiems objektams vertė „bazinei stočiai“ atitinka vienam sektoriui taikomą vertę.

(6)  Iš kelių sektorių sudarytiems objektams vertė „bazinei stočiai“ atitinka vienam sektoriui taikomą vertę.

(7)  Iš kelių sektorių sudarytiems objektams vertė „bazinei stočiai“ atitinka vienam sektoriui taikomą vertę.

(8)  Rengdamas darniuosius standartus, Europos telekomunikacijų standartų institutas gali atsižvelgti ir į kitus reikalavimus.

(9)  Bendra spinduliuotės galia (TRP) yra antenos faktiškai spinduliuojamos galios matas. TRP apibrėžiama kaip visomis spinduliavimo sferos kryptimis perduodamos galios integralas.

(10)  Siekiant atsižvelgti į naudojimą ekstremaliomis aplinkos sąlygomis ir gamybines nuokrypas taikoma šios vertės leidžiamoji nuokrypa iki + 2 dB.

I PRIEDAS

1.	Rekomenduojamas mažiausias 2016 m. paimtinų Baltijos silkių (Clupea harengus membras) mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti (pageidautina ICES 28–1, 28–2, 29, 30, 31 ir 32 zonose).   DE DK EE FIN LT LV PL SE Iš viso Silkės 7 5 7 20 4 4 9 14 70

2.	Rekomenduojamas mažiausias 2017 m. paimtinų atlantinių šprotų (Sprattus sprattus) mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti (pageidautina ICES 29, 30, 31 ir 32 zonose).   DE DK EE FIN LT LV PL SE Iš viso Šprotai 5 8 8 5 5 9 18 12 70

3.	Rekomenduojamas mažiausias 2018 m. paimtinų lašišų (Salmo salar) ir upėtakių (Salmo trutta, Oncorhynchus mykiss) mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti.   DE DK EE FIN LT LV PL SE Iš viso Lašišos/upėtakiai 5 12 5 15 5 5 11 12 70

4.	Rekomenduojamas mažiausias 2016–2018 m. kasmet paimtinų mėginių skaičius dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentracijai ištirti.   DE DK EE FIN LT LV PL SE Iš viso Kelių rūšių žuvys (*) 10 10 10 10 10 10 10 10 80

---

(*)  Atlantinės menkės (Gadus morhua), jūrinės plekšnės (Pleuronectes platessa), europinės upinės nėgės (Lampetra fluviatilis), šalviai (Salvelinus sp.) paprastieji plakiai (Blicca bjoerkna), europiniai upiniai unguriai (Anguilla Anguilla), gėlųjų vandenų karšiai (Abramis brama), europinės upinės plekšnės (Platichthys flesus), ešeriai (Perca fluviatilis), europinės lydekos (Esox lucius), sterkai (Sander lucioperca), karpiai (Rutilus rutilus), seliavos (Coregonus Albula), vėjažuvės (Belone belone), europinės stintos (Osmerus eperlanus), paprastieji otai (Psetta maxima), paprastieji žiobriai (Vimba vimba), sykai (Coregonus sp.) ir paprastieji merlangai (Merlangius merlangus).

II PRIEDAS

Informacija apie dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentraciją tam tikrų rūšių tam tikro amžiaus, dydžio ir geografinio regiono (ICES zonos) žuvyse ir tai, ar jos atitinka Reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 nustatytus didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimus

1.   Žuvies dydis

Šiame priede nurodytas bet kokios žuvies dydis matuojamas kaip parodyta paveikslėlyje – nuo galvos pradžios iki uodegos peleko galo.

2.   Mažiausias kai kurių rūšių žuvų dydis, nuo kurio žuvis galima žvejoti Baltijos jūros regione, nustatytas tvarumo sumetimais (Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005)

—	Lašišos (Salmo salar) (visas Baltijos jūros regionas, išskyrus ICES 31 zoną): mažiausias dydis – 60 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama).

—	Lašišos (Salmo salar) (ICES 31) mažiausias dydis – 50 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama).

—	Šlakiai (Salmo trutta) (ICES 22, 23, 24 ir 25 zonos, ICES 29, 30, 31 ir 32 zonos): mažiausias dydis – 40 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama).

—	Šlakiai (Salmo trutta) (ICES 26, 27 ir 28 zonos): mažiausias dydis – 50 cm (taigi žvejoti < 2 kg žuvų neleidžiama).

3.   Informacija apie dioksinų, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB koncentraciją tam tikrų rūšių tam tikro amžiaus, dydžio ir geografinio regiono (ICES zonos) žuvyse

3.1.   Baltijos silkės

ICES 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 zonose: daroma prielaida, kad Baltijos silkės, nepriklausomai nuo jų dydžio, atitinka didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimus.

ICES 28–1, 29, 30, 31 ir 32 zonose: daroma prielaida, kad ≤ 17 cm Baltijos silkės atitinka reikalavimus, o > 17 cm Baltijos silkės, įtariama, neatitinka reikalavimų.

ICES 28–2 zonoje: daroma prielaida, kad ≤ 21 cm Baltijos silkės atitinka reikalavimus, o > 21 cm Baltijos silkės, įtariama, neatitinka reikalavimų.

3.2.   Lašišos

Lašišos iš ICES 22 ir 23 zonų yra iš šiaurės Atlanto, o ne Baltijos jūros regiono, todėl joms išvados dėl dioksinų ir PCB koncentracijos ir bendros rizikos valdymo priemonės netaikomos.

Daroma prielaida, kad < 2 kg lašišos atitinka reikalavimus (bet jų neleidžiama žvejoti dėl tvarumo sumetimų, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005; mažiausias dydis – 60 cm, ICES 31 zonoje – 50 cm).

ICES 24, 25, 26 zonose:

—	lašišos nuo 2 iki 5,5 kg: atitinka reikalavimus išdorojus (išdorojus dioksinų/dioksinų tipo PCB kiekis sumažėja apie 30 %; tokios informacijos turima tik apie ICES 24, 25, 26 zonas),

—	mažesnės (2–4 kg) neišdorotos lašišos: įtariama, kad neatitinka reikalavimų, nors dauguma lašišų atitinka,

—	didesnės (4–5,5 kg) lašišos: įtariama, kad dauguma lašišų neatitinka reikalavimų,

—	išdorotos < 5,5 kg lašišos: atitinka reikalavimus,;

—	< 7,9 kg lašišos, išdorotos ir pašalinta pilvine dalimi: atitinka reikalavimus.

ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonose:

—	> 2 kg lašišos (didesnės nei 60 cm): įtariama, kad neatitinka reikalavimų.

3.3.   Upėtakiai

Daroma prielaida, kad < 2 kg upėtakiai (šlakiai) atitinka reikalavimus (bet jų neleidžiama žvejoti dėl tvarumo sumetimų, kaip nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005; mažiausias dydis ICES 22, 23, 24, 25, 29, 30, 31 ir 32 zonose – 40 cm, ICES 26, 27 ir 28 zonose – 50 cm).

ICES 22, 23, 24, 25, 26 zonose:

—	upėtakiai (šlakiai) nuo 2 iki 4,5 kg: reikalavimus atitinka, kai išdorojami ir pašalinama pilvinė dalis,

—	mažesni upėtakiai (šlakiai) (2–4 kg): įtariama, kad neatitinka reikalavimų, nors dauguma upėtakių (šlakių) juos atitinka,

—	didesni upėtakiai (šlakiai): įtariama, kad dauguma upėtakių (šlakių) neatitinka reikalavimų.

ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonose:

—	įtariama, kad visi > 2 kg upėtakiai (šlakiai) (didesni nei 40/50 cm) neatitinka reikalavimų.

3.4.   Šprotai

ICES 22, 23, 24, 25, 26, 27 ir 28 zonose: daroma prielaida, kad atitinka reikalavimus.

ICES 29, 30, 31 ir 32 zonose: daroma prielaida, kad jei šprotai mažesni nei 12,5 cm ir yra iki penkerių metų amžiaus, atitinka reikalavimus. Jei didesni nei 12,5 cm – įtariama, kad neatitinka reikalavimų.

3.5.   Menkių kepenys

Įtariama, kad neatitinka reikalavimų.

3.6.   Upinės nėgės

ICES 28 zonoje: įtariama, kad neatitinka reikalavimų.

ICES 32 zonoje: daroma prielaida, kad atitinka reikalavimus.

3.7.   Kitų rūšių žuvys

Šalvių prekyba nevyksta; vietinei žūklei taikoma nukrypti leidžianti nuostata (Švedija/Suomija).

Daroma prielaida, kad kitų rūšių žuvys atitinka reikalavimus.

III PRIEDAS

Rizikos valdymo priemonės, kurių turi imtis kompetentingos institucijos, siekdamos užtikrinti, kad ES rinkai būtų teikiamos tik Reglamentu (EB) Nr. 1881/2006 nustatytus didžiausios leidžiamosios koncentracijos reikalavimus atitinkančios Baltijos jūros regiono žuvys

1.   Bendrosios rekomenduojamos rizikos valdymo priemonės

—	Atsekamumas yra ypač svarbus.

—

Silkes, lašišas, šlakius ir šprotus, kuriems netaikoma nukrypti leidžianti nuostata, parduodant kitose ES valstybėse narėse ar teikiant šalies rinkai, pridedamuose dokumentuose turi būti nurodoma ICES zona, kurioje žuvis buvo sužvejota. Prireikus reikėtų aiškiai nurodyti, kad, laikantis ES teisės aktų, iš partijos paimta mėginių ir jie ištirti dėl dioksinų, bendro dioksinų kiekio, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB ir nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus. Tyrimo biuletenis gali būti pridedamas arba turi būti pateikiamas paprašius.

—

Jei tikslios informacijos apie > 17 cm silkių, lašišų, šlakių ir > 12,5 cm šprotų, kuriems netaikoma nukrypti leidžianti nuostata, parduodamų kitose ES valstybėse narėse ar teikiant šalies rinkai, sužvejojimo ICES zoną pateikti neįmanoma, iš tokių žuvų partijos visuomet turi būti imamas mėginys ir tiriamas dėl dioksinų, bendro dioksinų kiekio, dioksinų tipo PCB ir ne dioksinų tipo PCB, laikantis ES teisės aktų, ir turi būti nustatyta, kad jis atitinka ES teisės aktus dėl atitikties ES teisės aktams tikrinimo. Tai turi būti aiškiai nurodyta pridedamuose dokumentuose. Tyrimo biuletenis gali būti pridedamas arba turi būti pateikiamas paprašius.

—	Iškrovimo uosto institucija atsako už tai, kad būtų vykdoma kontrolė reikalavimų laikymuisi užtikrinti.

—	Turi būti galimybė pateikti dokumentus, kuriais pagrindžiami veiksmai, taikyti žuvims, kurių negalima teikti rinkai žmonėms vartoti.

2.   Konkrečios rekomenduojamos rizikos valdymo priemonės

2.1.   Baltijos silkės

—	Baltijos silkes iš ICES 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 zonų → galima teikti rinkai žmonėms vartoti.

—

Baltijos silkės iš ICES 28–1, 29, 30, 31, 32 zonų — Švedija ir Suomija: — nerūšiuotas Baltijos silkes galima teikti tik šalies rinkai, — parduodant į kitas ES valstybe nares: privaloma silkes išrūšiuoti į ≤ 17 cm silkes ir > 17 cm silkes prieš teikiant rinkai (kadangi rūšiuojama pagal ilgį, tai yra apytiksliai dydžiai, tačiau tai nėra problema): — ≤ 17 cm Baltijos silkes galima teikti rinkai žmonėms vartoti, — > 17 cm Baltijos silkes galima teikti rinkai ar perdirbti žmonėms vartoti tik šalies rinkoje, o kitur jas galima teikti rinkai tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka reikalavimus. — Vokietija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija: — privaloma Baltijos silkes išrūšiuoti į ≤ 17 cm silkes ir > 17 cm silkes prieš teikiant rinkai (kadangi rūšiuojama pagal ilgį, tai yra apytiksliai dydžiai, tačiau tai nėra problema): — ≤ 17 cm Baltijos silkes galima teikti rinkai žmonėms vartoti, — > 17 cm Baltijos silkių negalima teikti rinkai ar perdirbti žmonėms vartoti, nebent ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka reikalavimus.

—

Baltijos silkės iš ICES 28–2 zonos — Švedija ir Suomija: — nerūšiuotas Baltijos silkes galima teikti tik šalies rinkai, — parduodant į kitas ES valstybe nares: privaloma Baltijos silkes išrūšiuoti į ≤ 21 cm silkes ir > 21 cm silkes (kadangi rūšiuojama pagal ilgį, tai yra apytiksliai dydžiai, tačiau tai nėra problema): — ≤ 21 cm Baltijos silkes galima teikti rinkai ar perdirbti žmonėms vartoti, — > 21 cm Baltijos silkes galima teikti rinkai ar perdirbti žmonėms vartoti tik šalies rinkoje, o kitur jas galima teikti rinkai tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka reikalavimus. — Vokietija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija: — privaloma Baltijos silkes išrūšiuoti į ≤ 21 cm silkes ir > 21 cm silkes prieš teikiant rinkai (kadangi rūšiuojama pagal ilgį, tai yra apytiksliai dydžiai, tačiau tai nėra problema): — ≤ 21 cm Baltijos silkes galima teikti rinkai žmonėms vartoti, — > 21 cm Baltijos silkių negalima teikti rinkai ar perdirbti žmonėms vartoti, nebent ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka reikalavimus.

2.2.   Lašišos

—

Lašišos iš ICES 24, 25 ir 26 zonų — Švedija, Suomija ir Latvija: — lašišas galima teikti šalies rinkai (nukrypti leidžianti nuostata), — pardavimas į kitas ES valstybe nares: tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus. — Vokietija, Danija, Estija, Lietuva ir Lenkija: — didesnes nei 2 kg lašišas galima teikti rinkai žmonėms vartoti tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus, — iki 5,5 kg sveriančios lašišos atitinka reikalavimas jas išdorojus (procedūra taikoma tik Danijoje ir Lenkijoje ICES 24, 25 ir 26 zonoms), o 5,5–7,9 kg sveriančios lašišos atitinka reikalavimus tik išdorojus ir pašalinus pilvinę dalį (procedūra taikoma Lenkijoje ICES 24, 25 ir 26 zonoms), — išdorotas > 5,5 kg lašišas ir išdorotas bei pašalinta pilvine dalimi > 7,9 kg lašišas galima teikti rinkai žmonėms vartoti tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus.

—

Lašišos iš ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonų — Švedija, Suomija ir Latvija: — lašišas galima teikti šalies rinkai (nukrypti leidžianti nuostata), — pardavimas į kitas ES valstybe nares: tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus. — Vokietija, Danija, Estija, Lietuva ir Lenkija: — lašišas galima teikti rinkai žmonėms vartoti tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus.

2.3.   Upėtakiai (šlakiai)

—

upėtakiai (šlakiai) iš ICES 22, 23, 24, 25 ir 26 zonų — Švedija ir Suomija: — upėtakius (šlakius) galima teikti šalies rinkai (nukrypti leidžianti nuostata), — pardavimas į kitas ES valstybe nares: tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus. — Vokietija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija: — daugiau kaip 2 kg sveriantys upėtakiai (šlakiai): upėtakius galima teikti rinkai žmonėms vartoti tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus, — < 4,5 kg upėtakiai (šlakiai), išdoroti ir pašalinta pilvine dalimi: atitinka reikalavimus (procedūra taikoma Lenkijoje ICES 22, 23, 24, 25, 26 zonoms), — išdorotus ir pašalinta pilvine dalimi > 4,5 kg upėtakius (šlakius) galima teikti rinkai žmonėms vartoti tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus.

—

Upėtakiai (šlakiai) iš ICES 27, 28, 29, 30, 31 ir 32 zonų — Švedija ir Suomija: — upėtakius (šlakius) galima teikti šalies rinkai (nukrypti leidžianti nuostata), — pardavimas į kitas ES valstybes nares: tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus. — Vokietija, Danija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija: — upėtakius (šlakius) galima teikti rinkai žmonėms vartoti tik tokiu atveju, jei ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka ES teisės aktus.

2.4.   Šprotai

—	Šprotus iš ICES 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28 zonų galima teikti rinkai žmonėms vartoti.

—

Šprotai iš ICES 29, 30, 31 ir 32 zonų: — šprotus privaloma išrūšiuoti į ≤ 12,5 cm šprotus ir > 12,5 cm šprotus; ≤ 12,5 cm šprotus galima teikti rinkai žmonėms vartoti; > 12,5 cm šprotų negalima teikti rinkai ar perdirbti žmonėms vartoti, nebent ištyrus atskirą partiją nustatyta, kad ji atitinka reikalavimus.

2.5.   Menkių kepenys

Baltijos jūros regione sužvejotų menkių kepenys, įtariama, neatitinka reikalavimų, todėl prieš teikiant ES rinkai kiekviena partija turi būti ištirta ir turi būti įrodyta, kad ji atitinka reikalavimus.

PRIEDAS

Šiame Susitarime:

—	remiantis 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojusia Lisabonos sutartimi, Europos Sąjunga pakeičia Europos bendriją ir perima Europos bendrijos teises bei pareigas,

—

kai šiame priede nurodytuose teisės aktuose daromos nuorodos į Europos bendrijos, kurią pakeitė Europos Sąjunga, valstybes nares arba į reikalavimą, kad būtų sąsaja su Europos Sąjunga, šiame Susitarime tokios nuorodos laikomos ir nuorodomis į Šveicariją arba į reikalavimą, kad būtų sąsaja su Šveicarija,

—	Susitarimo 4, 15, 18, 27 ir 35 straipsniuose daromos nuorodos į Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 2407/92 ir (EEB) Nr. 2408/92 laikomos nuorodomis į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1008/2008,

—

nepažeidžiant šio Susitarimo 15 straipsnio, toliau išvardytose Bendrijos direktyvose ir reglamentuose nurodyta sąvoka „Bendrijos oro vežėjas“ apima ir oro vežėją, kuriam išduota licencija oro susisiekimui vykdyti ir kurio pagrindinė verslo vieta bei, jeigu tokia yra, registruotoji būstinė yra Šveicarijoje pagal Reglamento (EB) Nr. 1008/2008 nuostatas. Nuorodos į Reglamentą (EEB) Nr. 2407/92 laikomos nuorodomis į Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008,

—	tolesniuose tekstuose pateikiamos nuorodos į Sutarties 81 ir 82 straipsnius arba į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ir 102 straipsnius laikomos nuorodomis į šio Susitarimo 8 ir 9 straipsnius.

1.   Aviacijos liberalizavimas ir kitos civilinės aviacijos taisyklės

Nr. 1008/2008

2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių

Nr. 2000/79

2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo

Nr. 93/104

1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų, iš dalies pakeista:

—	Direktyva 2000/34/EB

Nr. 437/2003

2003 m. vasario 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl statistinių ataskaitų apie keleivių, krovinių ir pašto vežimą oro transportu

Nr. 1358/2003

2003 m. liepos 31 d. Komisijos reglamentas, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 437/2003 dėl statistikos ataskaitų apie keleivių, krovinių ir pašto vežimą oro transportu ir iš dalies keičiantis jo I ir II priedus

Nr. 785/2004

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl draudimo reikalavimų oro vežėjams ir orlaivių naudotojams, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 285/2010

Nr. 95/93

1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių (1–12 straipsniai), iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (EB) Nr. 793/2004

Nr. 2009/12

2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl oro uostų mokesčių

Nr. 96/67

1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų rinką

(1–9, 11–23 ir 25 straipsniai)

Nr. 80/2009

2009 m. sausio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Elgesio su kompiuterinėmis rezervavimo sistemomis kodekso ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2299/89.

2.   Konkurencijos taisyklės

Nr. 1/2003

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (1–13, 15–45 straipsniai)

(Kiek šis reglamentas susijęs su šio Susitarimo taikymu. Šio reglamento įtraukimas nedaro įtakos šiame Susitarime numatytam užduočių paskirstymui.)

Nr. 773/2004

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1792/2006,

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 622/2008

Nr. 139/2004

2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)

(1–18 straipsniai, 19 straipsnio 1–2 dalys ir 20–23 straipsniai)

Pagal Susijungimų reglamento 4 straipsnio 5 dalį Europos bendrijai ir Šveicarijai taikomos toliau nurodytos nuostatos:

1)

Jeigu atsiranda Reglamento (EB) Nr. 139/2004 3 straipsnyje apibrėžta koncentracija, kuri yra ne Bendrijos masto, kaip apibrėžta to reglamento 1 straipsnyje, ir kurią galima patikrinti remiantis mažiausiai trijų EB valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos nacionaliniais konkurencijos įstatymais, to reglamento 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys arba įmonės, prieš pateikdami pranešimą kompetentingoms institucijoms, gali argumentuotu pareiškimu pranešti EB Komisijai, kad ši turėtų patikrinti koncentraciją.

2)	Europos Komisija visus pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 4 straipsnio 5 dalį ir pirmesnę dalį pateiktus pareiškimus nedelsdama perduoda Šveicarijos Konfederacijai.

3)	Jeigu Šveicarijos Konfederacija pareiškia nesutinkanti su prašymu perduoti svarstyti klausimą, kompetentinga Šveicarijos konkurencijos institucija išlaiko savo įgaliojimus, ir Šveicarijos Konfederacija pagal šią dalį svarstyti klausimo neperduoda.

Susijungimų reglamento 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 bei 6 dalyse ir 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų laikomasi taip:

1)	Europos Komisija nedelsdama perduoda kompetentingai Šveicarijos konkurencijos institucijai visus reikiamus dokumentus pagal 4 straipsnio 4 ir 5 dalis, 9 straipsnio 2 bei 6 dalis ir 22 straipsnio 2 dalį;

2)	Reglamento (EB) Nr. 139/2004 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse, 9 straipsnio 2 bei 6 dalyse ir 22 straipsnio 2 dalyje nurodyti terminai Šveicarijos Konfederacijai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kompetentinga Šveicarijos konkurencijos institucija gauna reikiamus dokumentus.

Nr. 802/2004

2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1–24 straipsniai), iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1792/2006,

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1033/2008,

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1269/2013

Nr. 2006/111

2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse

Nr. 487/2009

2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas dėl Sutarties 81 straipsnio 3 dalies taikymo tam tikrų grupių susitarimams ir suderintiems veiksmams oro transporto sektoriuje.

3.   Aviacijos sauga

Nr. 216/2008

2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 690/2009,

—	Reglamentu (EB) Nr. 1108/2009,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 6/2013

Agentūra ir Šveicarijoje turi teisę naudotis pagal reglamento nuostatas jai suteiktais įgaliojimais.

Komisija ir Šveicarijoje turi teisę naudotis pagal 11 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 5 ir 7 dalis, 24 straipsnio 5 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnio 3 dalies i punktą, 39 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 3 dalį, 41 straipsnio 3 ir 5 dalis, 42 straipsnio 4 dalį, 54 straipsnio 1 dalį ir 61 straipsnio 3 dalį jai suteiktais įgaliojimais dėl sprendimų.

Nepaisant Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto priedo antrojoje įtraukoje numatyto horizontalaus suderinimo, reglamento 65 straipsnyje ar toje nuostatoje minimo Sprendimo 1999/468/EB nuostatose daromos nuorodos į valstybes nares nėra laikomos nuorodomis į Šveicariją.

Jokia šio reglamento nuostata nėra aiškinama taip, kad pagal ją EASA būtų perduodami įgaliojimai Šveicarijos vardu veikti pagal tarptautinius susitarimus kitais tikslais, nei siekiant padėti jai vykdyti jos pagal tuos susitarimus prisiimtus įsipareigojimus.

Reglamento tekstas šiame Susitarime pritaikomas taip:

a)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip: i) 1 dalyje po žodžio „Bendrijos“ įterpiami žodžiai „arba Šveicarijos“; ii) 2 dalies a punkte po žodžio „Bendrija“ įterpiami žodžiai „arba Šveicarija“; iii) 2 dalies b ir c punktai išbraukiami; iv) pridedama ši dalis: „3.   Kai Bendrija derasi su trečiąja šalimi, kad būtų sudarytas susitarimas, kuriame būtų numatyta, kad valstybė narė arba Agentūra gali išduoti pažymėjimus, remdamasi tos trečiosios šalies aviacijos institucijų išduotais pažymėjimais, ji deda visas pastangas, kad ir Šveicarijai būtų pasiūlyta sudaryti tokį susitarimą su ta trečiąja šalimi. Šveicarija savo ruožtu siekia su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimus, atitinkančius Bendrijos susitarimus.“;

b)	29 straipsnis papildomas šia dalimi: „4.   Nukrypstant nuo Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalies a punkto, Šveicarijos piliečiai, turintys visas piliečiams suteikiamas teises, gali būti pagal sutartį įdarbinti Agentūros vykdomojo direktoriaus.“;

c)	30 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Šveicarija Agentūrai taiko šio priedo A priede pateiktą Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų pagal A priedo priedėlį.“;

d)	37 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Šveicarija visateisiškai dalyvauja valdančiojoje taryboje ir joje turi tokias pat teises ir įsipareigojimus kaip ir Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus teisę balsuoti.“;

e)

59 straipsnis papildomas šia dalimi: „12.   Šveicarija prie šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto finansinio įnašo prisideda pagal šią formulę: čia: S = Agentūros biudžeto dalis, nedengiama iš 1 dalies c ir d punktuose paminėtų mokesčių ir rinkliavų; a = asocijuotųjų valstybių skaičius; b = ES valstybių narių skaičius; c = Šveicarijos įnašas į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) biudžetą; C = visas ES valstybių narių ir asocijuotųjų valstybių įnašas į ICAO biudžetą.“;

f)	61 straipsnis papildomas šia pastraipa: „Nuostatos, susijusios su Bendrijos vykdoma Agentūros veikloje dalyvaujančių subjektų finansine kontrole Šveicarijoje, išdėstytos šio priedo B priede.“;

g)

į reglamento II priedą papildomai įtraukiami šie orlaiviai kaip gaminiai, kuriems taikomas 2003 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1702/2003, nustatančio orlaivio tinkamumo skraidyti ir orlaivio bei susijusių jo gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo naudoti aplinkos atžvilgiu pažymėjimų išdavimą bei projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimą įgyvendinančias taisykles (1), 2 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis:   orlaiviai [HB-IMY, HB-IWY] – tipas „Gulfstream G-IV“;   orlaiviai [HB-IMJ, HB-IVZ, HB-JES] – tipas „Gulfstream G-V“;   orlaiviai [HB-ZCW, HB-ZDF] – tipas MD900.

Nr. 1108/2009

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 216/2008 nuostatas dėl aerodromų, oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų bei panaikinantis Direktyvą 2006/23/EB

Nr. 1178/2011

2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 290/2012,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 70/2014,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2014,

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/445

Nr. 3922/91

1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (1–3 straipsniai, 4 straipsnio 2 dalis, 5–11 ir 13 straipsniai), iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (EB) Nr. 1899/2006,

—	Reglamentu (EB) Nr. 1900/2006,

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 8/2008,

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008

Nr. 996/2010

2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (ES) Nr. 376/2014

Nr. 104/2004

2004 m. sausio 22 d. Komisijos reglamentas, nustatantis taisykles dėl Europos aviacijos saugos agentūros Apeliacinės valdybos organizacijos ir sudėties

Nr. 2111/2005

2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinantis Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį

Nr. 473/2006

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas, nustatantis oro vežėjų, kuriems galioja Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo taikymo taisykles

Nr. 474/2006

2006 m. kovo 22 d. Komisijos reglamentas, sudarantis oro vežėjų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2111/2005 II skyriuje nurodytas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašą, paskutinį kartą iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2322

Nr. 1332/2011

2011 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi bendri oro erdvės naudojimo reikalavimai ir veiklos procedūros, kad būtų išvengta susidūrimų ore

Nr. 646/2012

2012 m. liepos 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos taisyklės, susijusios su vienkartinėmis ir periodinėmis baudomis, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008

Nr. 748/2012

2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 7/2013,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 69/2014,

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/1039

Nr. 965/2012

2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 800/2013,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 71/2014,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 83/2014,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 379/2014,

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/140,

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/1329,

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/640

Nr. 2012/780

2012 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas dėl prieigos prie Europos centrinės saugos rekomendacijų ir su jomis susijusių atsakymų saugyklos, sukurtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, 18 straipsnio 5 dalį, teisių

Nr. 628/2013

2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų, taikomų atliekant standartizacijos patikrinimus ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytų taisyklių taikymo stebėseną, kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2006

Nr. 139/2014

2014 m. vasario 12 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su aerodromais susiję reikalavimai ir administracinės procedūros

Nr. 319/2014

2014 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas dėl Europos aviacijos saugos agentūros renkamų mokesčių ir rinkliavų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 593/2007

Nr. 452/2014

2014 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams, vykdomiems trečiųjų šalių vežėjų, susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros

Nr. 1321/2014

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/1088,

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/1536

Nr. 2015/340

2015 m. vasario 20 d. Komisijos reglamentas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su skrydžių vadovų licencijomis ir pažymėjimais susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros, iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012 ir panaikinamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 805/2011

Nr. 2015/640

2015 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamentas dėl papildomų tinkamumo skraidyti specifikacijų, susijusių su tam tikro tipo skrydžiais, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 965/2012

Nr. 2015/1018

2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomas civilinės aviacijos įvykių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 376/2014, klasifikacinis sąrašas.

4.   Aviacijos saugumas

Nr. 300/2008

2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002

Nr. 272/2009

2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas, kuriuo papildomi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 Europos Parlamento ir Tarybos priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 297/2010,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 720/2011,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1141/2011,

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 245/2013

Nr. 1254/2009

2009 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi kriterijai, kurių laikydamosi valstybės narės gali netaikyti bendrųjų pagrindinių civilinės aviacijos saugumo standartų ir imtis alternatyvių saugumo priemonių

Nr. 18/2010

2010 m. sausio 8 d. Komisijos reglamentas, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 nuostatas dėl nacionalinių civilinės aviacijos saugumo kokybės kontrolės programų reikalavimų

Nr. 72/2010

2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatoma Komisijos atliekamų patikrinimų aviacijos saugumo srityje tvarka

Nr. 2015/1998

2015 m. lapkričio 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimo priemonės, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2426

Nr. 2015/8005

2015 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomos visapusiškos bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti skirtos priemonės, kuriose pateikiama Reglamento (EB) Nr. 300/2008 18 straipsnio a punkte nurodyta informacija.

5.   Oro eismo valdymas

Nr. 549/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas), iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 6, 8, 10, 11 ir 12 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalyje žodžiai „Bendrijos lygmens“ turėtų būti pakeisti žodžiais „Bendrijos lygmens, įskaitant Šveicariją“.

Nepaisant Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl oro transporto priedo antrojoje įtraukoje nurodyto horizontalaus suderinimo, Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnyje ar toje nuostatoje minimo Sprendimo 1999/468/EB nuostatose daromos nuorodos į valstybes nares nėra laikomos nuorodomis į Šveicariją.

Nr. 550/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl oro navigacijos paslaugų teikimo bendrame Europos danguje (paslaugų teikimo reglamentas), iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 9a, 9b, 15, 15a, 16 ir 17 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais.

Reglamento nuostatos šiame Susitarime iš dalies keičiamos taip:

a)	3 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 2 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

b)	7 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1 ir 6 dalyse po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

c)	8 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

d)	10 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 1 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ir Šveicarijoje“;

e)	16 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3.   Komisija adresuoja savo sprendimą valstybėms narėms ir praneša apie tai paslaugų teikėjui, jei jis yra teisiškai suinteresuotas.“

Nr. 551/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentas), iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 3a, 6 ir 10 straipsnius jai suteiktais įgaliojimais.

Nr. 552/2004

2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl Europos oro eismo valdymo tinklo sąveikos (sąveikos reglamentas), iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009

Komisija turi teisę Šveicarijoje naudotis pagal 4 straipsnį, 7 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį jai suteiktais įgaliojimais.

Reglamento nuostatos šiame Susitarime iš dalies keičiamos taip:

a)	5 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 2 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ar Šveicarijoje“;

b)	7 straipsnis iš dalies keičiamas taip: 4 dalyje po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ar Šveicarijoje“;

c)	III priedas iš dalies keičiamas taip: 3 skirsnio antroje ir paskutinėje įtraukose po žodžio „Bendrijoje“ įterpiami žodžiai „ar Šveicarijoje“.

Nr. 2150/2005

2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas, nustatantis lankstaus oro erdvės naudojimo bendrąsias taisykles

Nr. 1033/2006

2006 m. liepos 4 d. Komisijos reglamentas, nustatantis bendro Europos dangaus priešskrydinio etapo skrydžių planų procedūrų reikalavimus, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012,

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 428/2013

Nr. 1032/2006

2006 m. liepos 6 d. Komisijos reglamentas, nustatantis automatinių sistemų, kurias skrydžių valdymo tarnybos naudoja keisdamosi skrydžio duomenimis, perduodamos pranešimus, derindamos ir vienos kitai perduodamos skrydžių valdymą, reikalavimus, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 30/2009

Nr. 730/2006

2006 m. gegužės 11 d. Komisijos reglamentas dėl oro erdvės klasifikavimo ir skrydžių pagal regimųjų skrydžių taisykles vykdymo (RST) virš 195 skrydžių lygio, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012

Nr. 219/2007

2007 m. vasario 27 d. Tarybos reglamentas dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo, iš dalies pakeistas:

—	Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1361/2008,

—	Tarybos reglamentu (ES) Nr. 721/2014

Nr. 633/2007

2007 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentas, nustatantis pranešimo apie skrydžio duomenis ir paskaičiuotąjį laiką perdavimo protokolo, naudojamo pranešti, koordinuoti ir perduoti skrydžių valdymui iš vienos skrydžių valdymo tarnybos į kitą, taikymo reikalavimus, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) Nr. 283/2011

Nr. 482/2008

2008 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatoma oro navigacijos paslaugų teikėjų diegtina programinės įrangos saugos užtikrinimo sistema ir iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 2096/2005 II priedas

Nr. 29/2009

2009 m. sausio 16 d. Komisijos reglamentas, nustatantis bendro Europos dangaus duomenų ryšio paslaugų reikalavimus, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/310.

Reglamento tekstas šiame Susitarime pritaikomas taip:

I priedo A dalyje papildomai įrašoma „Switzerland UIR“.

Nr. 262/2009

2009 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi suderinto S režimo užklausiklio kodų skyrimo ir naudojimo bendrame Europos danguje reikalavimai

Nr. 73/2010

2010 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus oro navigacijos duomenų ir informacijos kokybės reikalavimai, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1029/2014

Nr. 255/2010

2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios oro eismo srautų valdymo taisyklės, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012

Nr. C(2010)5134

2010 m. liepos 29 d. Komisijos sprendimas dėl Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos paskyrimo

Nr. 2014/672

2014 m. rugsėjo 24 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Bendro Europos dangaus veiklos rezultatų apžvalgos įstaigos paskyrimo pratęsimo

Nr. 176/2011

2011 m. vasario 24 d. Komisijos reglamentas dėl informacijos, pateiktinos prieš nustatant ir keičiant funkcinį oro erdvės bloką

Nr. 677/2011

2011 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 970/2014

Nr. 2011/4130

2011 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas dėl tinklo valdytojo paskyrimo bendro Europos dangaus oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijoms vykdyti

Nr. 1034/2011

2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų saugos priežiūros, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010

Nr. 1035/2011

2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendrieji oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 482/2008 ir (ES) Nr. 691/2010, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 923/2012,

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 448/2014

Nr. 1206/2011

2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus su apžvalga susiję orlaivių atpažinimo reikalavimai

Reglamento tekstas šiame Susitarime pritaikomas taip:

I priede papildomai įrašoma „Switzerland UIR“.

Nr. 1207/2011

2011 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendro Europos dangaus su apžvalga susiję veikimo charakteristikų ir sąveikos reikalavimai, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1028/2014

Nr. 923/2012

2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010, iš dalies pakeistas:

—	Komisijos reglamentu (ES) 2015/340

Nr. 1079/2012

2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomi bendrame Europos danguje naudojamų kalbinio ryšio kanalų išskirstymo reikalavimai, iš dalies pakeistas

—	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 657/2013

Nr. 390/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatų planas

Nr. 391/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas, kuriuo nustatoma bendroji mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistema

Nr. 409/2013

2013 m. gegužės 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl Europos oro eismo valdymo planui įgyvendinti būtinų bendrų projektų apibrėžimo, valdymo struktūrų parengimo ir paskatų sukūrimo

Nr. 2014/132

2014 m. kovo 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomi antrojo ataskaitinio laikotarpio (2015–2019 m.) visos Sąjungos oro eismo valdymo tinklo tiksliniai veiklos rodikliai ir įspėjamosios ribos

Nr. 716/2014

2014 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas dėl bandomojo bendro projekto, reikalingo Europos oro eismo valdymo pagrindiniam planui įgyvendinti, sukūrimo.

6.   Aplinka ir triukšmas

Nr. 2002/30

2002 m. kovo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl taisyklių ir tvarkos, reglamentuojančios triukšmingų operacijų apribojimų įvedimą Bendrijos oro uostuose, nustatymo (1–12 ir 14–18 straipsniai)

(Taikomi I priedo pakeitimai, susiję su Akto dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų II priedo 8 skyriaus („Transporto politika“) G skirsnio („Oro transportas“) 2 punktu.)

Nr. 89/629

1989 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva dėl civilinių ikigarsinių reaktyvinių lėktuvų triukšmo skleidimo ribojimo

(1–8 straipsniai)

Nr. 2006/93

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl lėktuvų, kuriems taikomi Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos antrosios redakcijos (1988 m.) 16 priedo 1 tomo II dalies 3 skyriaus reikalavimai, naudojimo reglamentavimo.

7.   Vartotojų apsauga

Nr. 90/314

1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų

(1–10 straipsniai)

Nr. 93/13

1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais

(1–11 straipsniai)

Nr. 2027/97

1997 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju (1–8 straipsniai), iš dalies pakeistas:

—	Reglamentu (EB) Nr. 889/2002

Nr. 261/2004

2004 m. vasario 11 d. Parlamento ir Tarybos reglamentas, nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91

(1–18 straipsniai)

Nr. 1107/2006

2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru.

8.   Kita

Nr. 2003/96

2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą

(14 straipsnio 1 dalies b punktas ir 14 straipsnio 2 dalis).

9.   Priedai

A.	Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų
B.	Nuostatos, susijusios su Europos Sąjungos vykdoma Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) veikloje dalyvaujančių Šveicarijos subjektų finansine kontrole

---

(1)  OL L 243, 2003 9 27, p. 6.