22.4.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 107/1

(1)

laisvas darbuotojų judėjimas yra viena iš pagrindinių Sąjungos piliečių laisvių ir vienas iš esminių vidaus rinkos ramsčių, įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 45 straipsnyje. Jo įgyvendinimas yra toliau plėtojamas Sąjungos teisės aktais, kuriais siekiama užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai ir jų šeimos nariai visapusiškai naudotųsi jiems suteiktomis teisėmis;

(2)

laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš svarbiausių geriau integruotos Sąjungos darbo rinkos, įskaitant pasienio regionus, plėtojimo elementų, dėl kurio sudaromos sąlygos aktyvesniam darbuotojų judumui, kartu didinama įvairovė ir prisidedama prie iš darbo rinkos išstumtų asmenų socialinės įtraukties ir integravimo visos Sąjungos mastu. Be to, tai padeda į laisvas darbo vietas rasti tinkamų gebėjimų turinčių darbuotojų ir įveikti darbo rinkos kliūtis;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 492/2011 (4) sukurti tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams bei keitimosi informacija mechanizmai, o Komisijos įgyvendinimo sprendime 2012/733/ES (5) išdėstytos nuostatos dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (toliau – EURES tinklas) veikimo pagal tą reglamentą. Tą reglamentavimo sistemą reikia persvarstyti, kad būtų atsižvelgta į naujus judumo modelius, griežtesnius sąžiningumu grindžiamam judumui taikomus reikalavimus, keitimosi duomenimis apie laisvas darbo vietas technologijų pokyčius, darbuotojų ir darbdavių naudojimąsi įvairiais darbuotojų paieškos kanalais ir didėjantį ne tik valstybinių užimtumo tarnybų (toliau – VUT), bet ir kitų darbo rinkos tarpininkų vaidmenį teikiant darbuotojų paieškos paslaugas;

(4)

siekiant padėti teisę dirbti kitoje valstybėje narėje turintiems darbuotojams veiksmingai naudotis ta teise, pagal šį reglamentą teikiamą pagalbą laikantis SESV 45 straipsnio gali gauti visi Sąjungos piliečiai, turintys teisę įsidarbinti kaip darbuotojai, ir jų šeimos nariai. Valstybės narės turėtų sudaryti vienodas galimybes bet kuriam trečiosios šalies piliečiui, kuriam pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę toje srityje taikomas toks pat vienodo požiūrio principas kaip ir jų piliečiams. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis taisyklėms dėl galimybės trečiųjų šalių piliečiams patekti į nacionalines darbo rinkas, kaip nustatyta atitinkamuose Sąjungos ir nacionalinės teisės aktuose;

(5)

didėjant darbo rinkų tarpusavio priklausomybei būtinas glaudesnis užimtumo tarnybų bendradarbiavimas, be kita ko, pasienio regionuose, kad, užtikrinant savanorišką darbo jėgos judumą Sąjungoje sąžiningomis sąlygomis bei laikantis Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės ir praktikos pagal SESV 46 straipsnio a punktą, visiems darbuotojams būtų užtikrinta judėjimo laisvė. Todėl turėtų būti sukurta Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo darbo jėgos judumo Sąjungoje srityje sistema. Toje sistemoje turėtų būti sutelkta informacija apie laisvas darbo vietas visoje Sąjungoje ir galimybę pretenduoti į tas darbo vietas, nustatyta susijusių paramos paslaugų teikimo darbuotojams bei darbdaviams tvarka ir numatytas bendras požiūris dėl keitimosi tokiam bendradarbiavimui palengvinti būtina informacija;

(6)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) yra nurodęs, kad SESV 45 straipsnyje vartojamai „darbuotojo“ sąvokai turi būti suteikta Sąjungos reikšmė ir ji turi būti apibrėžta remiantis objektyviais darbo santykius apibūdinančiais kriterijais atsižvelgiant į atitinkamų asmenų teises ir pareigas. Kad asmuo būtų laikomas darbuotoju, jis turi užsiimti realia ir faktine veikla, išskyrus tokios mažos apimties veiklą, kuri gali būti vertinama kaip visai nežymi ir pagalbinė. Nurodyta, kad darbo santykių esminis požymis yra tas, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas teikia paslaugas, už kurias gauna atlyginimą (6). Laikoma, kad „darbuotojo“ sąvoka tam tikromis aplinkybėmis apima asmenis, atliekančius pameistrystę (7) arba stažuotę (8);

(7)

Teisingumo Teismas nuosekliai tvirtina, kad darbuotojų judėjimo laisvė yra vienas iš Sąjungos pagrindų, ir todėl nuostatos, kuriomis nustatoma ta laisvė, turi būti aiškinamos plačiai (9). Teisingumo Teismas yra pareiškęs, kad SESV 45 straipsnyje nustatyta darbuotojų judėjimo laisvė taip pat apima tam tikras valstybių narių piliečių, kurie juda Sąjungoje ieškodami darbo, teises (10). Todėl „darbuotojo“ sąvoka šiame reglamente turėtų būti suprantama kaip apimanti darbo ieškančius asmenis, nepriklausomai nuo to, ar jie šiuo metu yra susieti darbo santykiais;

(8)

siekdama palengvinti darbo jėgos judumą Sąjungoje, Europos Vadovų Taryba Susitarime dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo paprašė, kad būtų išnagrinėta galimybė į EURES tinklo taikymo sritį įtraukti pameistrystę ir stažuotes. Pameistrystei ir stažuotėms turėtų būti taikomas šis reglamentas, jei asmenys, kurių darbo prašymai buvo patenkinti, yra susieti darbo santykiais. Valstybės narės turėtų turėti galimybę tam tikrų kategorijų pameistrystės ir stažuočių atveju netarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams, siekiant užtikrinti jų švietimo sistemų darnumą bei veikimą ir atsižvelgti į poreikį savo aktyvios darbo rinkos politikos priemones rengti remiantis darbuotojų, kuriems skirtos tos priemonės, poreikiais. Siekiant gerinti stažuočių kokybę, visų pirma mokymosi bei mokymo turinį ir darbo sąlygas, turėtų būti atsižvelgiama į 2014 m. kovo 10 d. Tarybos rekomendaciją dėl stažuočių kokybės sistemos (11), kad būtų palengvintas perėjimas iš švietimo sistemos, nedarbo ar veiklos neturėjimo į darbo rinką. Remiantis ta rekomendacija turėtų būti atsižvelgiama į taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje nustatytas stažuotojų teises ir darbo sąlygas;

(9)

šiame reglamente nustatyta informacija apie pameistrystės ir stažuočių pasiūlymus gali būti papildoma Komisijos ar kitų subjektų parengtomis internetinėmis priemonėmis ir paslaugomis, kad darbdaviai galėtų tiesiogiai su darbuotojais pasidalyti informacija apie pameistrystės ir stažuočių galimybes visoje Sąjungoje;

(10)

nuo pat savo veiklos pradžios 1994 m. EURES yra Komisijos ir VUT bendradarbiavimo tinklas, skirtas informavimo, konsultavimo ir darbuotojų paieškos arba įdarbinimo paslaugoms teikti darbuotojams ir darbdaviams, taip pat bet kuriam Sąjungos piliečiui, kuris nori pasinaudoti laisvo darbuotojų judėjimo principu, naudojantis EURES darbuotojų tinklu ir Europos darbo mobilumo portale (toliau – EURES portalas) pateiktomis internetinėmis paslaugų priemonėmis. Reikia nuosekliau tarpininkauti darbuotojams ir darbdaviams, teikti paramos paslaugas ir keistis informacija apie darbo jėgos judumą Sąjungoje. Todėl siekiant toliau stiprinti EURES tinklą, jis turėtų būti pertvarkytas ir reorganizuotas kaip peržiūrėtos reglamentavimo sistemos dalis. Turėtų būti nustatyti EURES tinklo veikloje dalyvaujančių įvairių organizacijų vaidmenys ir pareigos;

(11)

EURES tinklo sudėtis turėtų būti pakankamai lanksti, kad būtų galima prisitaikyti prie pokyčių darbuotojų paieškos paslaugų rinkoje. Atsiradus įvairioms užimtumo tarnyboms, Komisijai ir valstybėms narėms būtina bendromis pastangomis išplėsti EURES tinklą kaip pagrindinę darbuotojų paieškos paslaugų teikimo visoje Sąjungoje priemonę. Platesnė narystė EURES tinkle būtų naudinga socialiniu, ekonominiu bei finansiniu požiūriu ir taip pat galėtų padėti kurti novatoriškas mokymosi ir bendradarbiavimo formas, be kita ko, laisvų darbo vietų kokybės standartų ir paramos paslaugų srityje, nacionaliniu, regionų, vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

(12)

išplečiant narystės EURES galimybes, paslaugos būtų teikiamos veiksmingiau, nes būtų sudarytos palankesnės sąlygos partnerystėms, padidėtų papildomumas ir pagerėtų kokybė bei padidėtų EURES tinklo rinkos dalis, nes nauji dalyviai pateiktų laisvų darbo vietų, darbo prašymų bei gyvenimo aprašymų, taip pat būtų pasiūlyta paramos paslaugų darbuotojams ir darbdaviams;

(13)

turėtų būti įmanoma bet kuriai organizacijai, įskaitant valstybines, privačias ar trečiojo sektoriaus užimtumo tarnybas, kuri įsipareigotų tenkinti visus šiame reglamente nustatytus kriterijus ir vykdyti visas įvairias jame nustatytas užduotis, tapti EURES nare;

(14)

kai kurios organizacijos negalėtų vykdyti visų įvairių užduočių, kurias pagal šį reglamentą turi vykdyti EURES nariai, tačiau jos gali įnešti svarbų indėlį į EURES tinklą. Todėl tikslinga suteikti joms galimybę išimties tvarka tapti EURES partnerėmis. Tokia išimtis turėtų būti suteikiama tik tokiu atveju, jei tai pateisinama ir galėtų būti pagrįsta dėl pareiškėjo mažo dydžio, jo ribotų finansinių išteklių, dėl to, kad jis paprastai nevykdo visų įvairių reikalaujamų užduočių arba kad jis yra pelno nesiekianti organizacija;

(15)

bendradarbiauti tarptautiniu bei tarpvalstybiniu lygmenimis ir teikti paramą visiems EURES nariams ir partneriams, veikiantiems valstybėse narėse, būtų lengviau sukūrus Sąjungos lygmens darinį (toliau – Europos koordinavimo centras). Europos koordinavimo centras turėtų teikti bendrą informaciją, aprūpinti priemonėmis ir teikti rekomendacijas vykdyti mokymo veiklą, parengtą kartu su valstybėmis narėmis, ir atlikti pagalbos tarnybos funkciją. Mokymo veikla ir pagalbos tarnybos funkcija turėtų itin padėti darbuotojams, dirbantiems EURES tinklo veikloje dalyvaujančiose organizacijose, kurie yra tinkamo darbo parinkimo, įdarbinimo ir darbuotojų paieškos veiklos specialistai, kurie taip pat teikia informaciją, rekomendacijas ir paramą darbuotojams, darbdaviams ir organizacijoms, suinteresuotiems tarpvalstybinio judumo ir judumo pasienyje klausimais, ir tuo tikslu palaiko tiesioginius ryšius su tomis tikslinėmis grupėmis. Europos koordinavimo centras taip pat turėtų būti atsakingas už EURES portalo ir bendros IT platformos veikimą ir vystymą. Jo veiklai valdyti reikėtų, pasikonsultavus su valstybėmis narėmis, parengti daugiametes darbo programas;

(16)

valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius koordinavimo centrus (toliau – NKC), kurie užtikrintų turimų duomenų perdavimą EURES portalui, teiktų bendrą paramą ir pagalbą visiems jų teritorijoje esantiems EURES nariams ir partneriams, be kita ko, ir dėl to, kaip nagrinėti su laisvomis darbo vietomis susijusius skundus ir spręsti dėl tokių darbo vietų kilusias problemas, prireikus bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis valdžios institucijomis, pavyzdžiui, darbo inspekcijomis. Valstybės narės turėtų remti bendradarbiavimą su atitinkamomis organizacijomis kitose valstybėse narėse, be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, ir su Europos koordinavimo centru. NKC taip pat turėtų būti pavesta tikrinti aspektus, susijusius su duomenų turinio bei techninės kokybės ir duomenų apsaugos standartų laikymusi. Siekiant palengvinti ryšių palaikymą su Europos koordinavimo centru ir padėti NKC skatinti visus jų teritorijoje esančius EURES narius ir partnerius laikytis tų standartų, NKC turėtų užtikrinti koordinuojamą duomenų perdavimą EURES portalui per bendrą koordinuojamą kanalą, prireikus naudojantis veikiančiomis nacionalinėmis IT platformomis. Siekdamos garantuoti, kad būtų laiku suteiktos kokybiškos paslaugos, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų NKC turėtų pakankamą mokytų darbuotojų skaičių ir kitų išteklių, reikalingų šiame reglamente nustatytoms jų užduotims vykdyti;

(17)

EURES tinklo veikloje dalyvaujantys socialiniai partneriai visų pirma padeda analizuoti judumo kliūtis, taip pat skatinti savanorišką darbo jėgos judumą sąžiningomis sąlygomis Sąjungoje, be kita ko, ir pasienio regionuose. Todėl Sąjungos lygmens socialinių partnerių atstovai turėtų turėti galimybę dalyvauti koordinavimo grupės, sudarytos pagal šį reglamentą, posėdžiuose ir turėtų vesti reguliarų dialogą su Europos koordinavimo centru, o nacionalinės darbdavių organizacijos ir profesinės sąjungos turėtų būti įtrauktos į bendradarbiavimą su EURES tinklu, kurį palengvintų NKC, vesdami reguliarų dialogą su socialiniais partneriais pagal nacionalinę teisę ir praktiką. Socialiniai partneriai turėtų turėti galimybę, įvykdę atitinkamus pagal šį reglamentą nustatytus įpareigojimus, prašyti tapti EURES nariais arba partneriais;

(18)

atsižvelgdamos į specialų VUT statusą, valstybės narės turėtų paskirti VUT EURES narėmis joms netaikydamos patvirtinimo procedūros. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad VUT atitiktų I priede išdėstytus būtiniausius bendrus kriterijus (toliau – būtiniausi bendri kriterijai) ir pagal šį reglamentą nustatytus įpareigojimus. Be to, valstybės narės turi galimybę savo VUT pavesti bendras užduotis ar veiksmus, susijusius su darbo organizavimu pagal šį reglamentą, įskaitant EURES narių ir partnerių patvirtinimo nacionalinių sistemų kūrimą ir veikimo užtikrinimą. Siekdamos vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, VUT turėtų turėti pakankamą pajėgumą, techninės pagalbos ir finansinių bei žmogiškųjų išteklių;

(19)

atsižvelgdamos į savo kompetenciją darbo rinkų organizavimo srityje, valstybės narės turėtų būti atsakingos už organizacijų patvirtinimą EURES narėmis ir partnerėmis jų teritorijoje. Kad būtų užtikrintas skaidrumas ir lygios galimybės prisijungti prie EURES tinklo, tokiam patvirtinimui turėtų būti taikomi būtiniausi bendri kriterijai ir ribotas patvirtinimo proceso pagrindinių taisyklių rinkinys, tuo pat metu numatant reikiamą lankstumą siekiant atsižvelgti į įvairius nacionalinius VUT ir kitų darbo rinkos subjektų valstybėse narėse bendradarbiavimo modelius ir formas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę atšaukti tokį patvirtinimą tuo atveju, jei organizacija nebeatitinka taikytinų kriterijų ar reikalavimų, kuriais remiantis ji buvo patvirtinta;

(20)

nustatant būtiniausius bendrus kriterijus, taikomus norint tapti EURES nariu ar partneriu, siekiama užtikrinti, kad būtų laikomasi būtiniausių kokybės standartų. Todėl paraiškos dėl patvirtinimo turėtų būti vertinamos bent pagal būtiniausius bendrus kriterijus;

(21)

vienas iš EURES tinklo tikslų – remti sąžiningą ir savanorišką darbo jėgos judumą Sąjungoje, todėl į būtiniausius bendrus kriterijus, taikomus organizacijų prisijungimo prie EURES tinklo patvirtinimui, turėtų būti įtrauktas ir reikalavimas, kad tos organizacijos įsipareigotų visapusiškai laikytis taikytinų darbo teisės standartų ir teisinių reikalavimų, įskaitant nediskriminavimo principą. Todėl valstybės narės turėtų turėti galimybę atsisakyti patvirtinti organizacijas, kurios nesilaiko darbo teisės standartų arba teisinių reikalavimų, visų pirma tų, kurie susiję su darbo užmokesčiu ir darbo sąlygomis, arba atšaukti tokių organizacijų patvirtinimą. Tais atvejais, kai atsisakoma patvirtinti arba patvirtinimas panaikinamas, kadangi nesilaikoma tų standartų arba reikalavimų, atitinkamas NKC turėtų apie tai informuoti Europos koordinavimo centrą, kuris tada turėtų perduoti informaciją kitiems NKC. NKC gali imtis atitinkamų veiksmų jų teritorijoje veikiančių organizacijų atžvilgiu laikydamiesi nacionalinės teisės ir praktikos;

(22)

valstybės narės turėtų stebėti į EURES tinklą priimtų organizacijų veiklą, siekdamos užtikrinti, kad tos organizacijos teisingai taikytų šio reglamento nuostatas. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas optimalus nuostatų laikymasis. Stebėsena turėtų būti visų pirma grindžiama tų organizacijų NKC pagal šį reglamentą pateiktais duomenimis, tačiau taip pat prireikus galėtų būti imamasi kontrolės ir audito priemonių, pavyzdžiui, atliekami atsitiktiniai patikrinimai. Turėtų būti vykdoma taikytinų prieinamumo reikalavimų laikymosi stebėsena;

(23)

turėtų būti įsteigta koordinavimo grupė, kuri atliktų EURES tinklo veiklos ir veikimo koordinavimo funkciją. Ji turėtų būti keitimosi informacija ir dalijimosi geriausios praktikos pavyzdžiais platforma, visų pirma rengiant ir EURES tinkle platinant atitinkamą informaciją ir rekomendacijas darbuotojams, įskaitant pasienio darbuotojus ir darbdavius. Be to, su ja turėtų būti konsultuojamasi rengiant formas, techninius standartus ir formatus, taip pat dėl duomenų rinkimo ir analizės vienodų išsamių specifikacijų nustatymo. Socialiniai partneriai turėtų turėti galimybę dalyvauti koordinavimo grupėje vykstančiose diskusijose visų pirma dėl paslaugų ir veiklos strateginio planavimo, plėtojimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo, kaip nurodyta šiame reglamente. Siekiant užtikrinti EURES tinklo ir VUT tinklo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 573/2014/ES (12), darbo sinergiją, koordinavimo grupė turėtų bendradarbiauti su VUT tinklo valdyba. Toks bendradarbiavimas galėtų apimti dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir valdybos informavimą apie EURES tinklo vykdomą ir planuojamą veiklą;

(24)

EURES paslaugų ženklas ir atitinkamas logotipas Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje užregistruojami kaip Europos Sąjungos prekių ženklas. Tik Europos koordinavimo centras turi įgaliojimus leisti tretiesiems asmenims naudoti EURES logotipą pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 207/2009 (13). Apie tai Europos koordinavimo centras turėtų pranešti atitinkamoms organizacijoms;

(25)

siekiant, kad darbuotojams ir darbdaviams būtų teikiama patikima naujausia informacija apie įvairius darbo jėgos judumo ir socialinės apsaugos Sąjungoje aspektus, EURES tinklas turėtų bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, tarnybomis ir Sąjungos tinklais, kurie palengvina judumą ir informuoja Sąjungos piliečius apie jų teises pagal Sąjungos teisę, tokiais kaip Europos nacionalinių lygybės įstaigų tinklas (Equinet), portalas „Jūsų Europa“, Europos jaunimo portalas ir SOLVIT, tarpvalstybinio bendradarbiavimo srityje dirbančios organizacijos ir už profesinių kvalifikacijų pripažinimą atsakingos organizacijos, taip pat įstaigos, kurioms pavesta skatinti, analizuoti, stebėti ir remti vienodo požiūrio principo taikymą darbuotojams ir kurios paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/54/ES (14). Siekiant užtikrinti sinergiją, EURES tinklas taip pat turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis įstaigomis, dirbančiomis socialinės apsaugos koordinavimo srityje;

(26)

naudotis laisvo judėjimo teise darbuotojams būtų lengviau, jei būtų nustatytos priemonės, skirtos padėti vykdyti tarpininkavimą darbuotojams ir darbdaviams, kad darbo rinka būtų visiškai prieinama ir darbuotojams, ir darbdaviams. Todėl reikėtų toliau Sąjungos lygmeniu tobulinti bendrą IT platformą, kurią administruotų Komisija. Tos teisės užtikrinimas reiškia, kad darbuotojams sudaromos sąlygos pasinaudoti visoje Sąjungoje esamomis užimtumo galimybėmis;

(27)

skaitmeniniam naudojimui duomenys apie darbo prašymus bei gyvenimo aprašymus galėtų būti pateikiami darbo ieškančių asmenų profiliuose;

(28)

sukūrus bendrą IT platformą, kurioje būtų sutelkta informacija apie laisvas darbo vietas ir galimybę pretenduoti į tas darbo vietas, o darbuotojams ir darbdaviams sudarius sąlygas automatiškai susieti duomenis pagal įvairius kriterijus ir įvairiais lygiais, turėtų būti lengviau Sąjungos darbo rinkose pasiekti pusiausvyrą, taip padedant didinti užimtumą Sąjungoje;

(29)

siekiant propaguoti darbuotojų judėjimo laisvę, informacija apie visas laisvas darbo vietas, kuri VUT ir kitiems EURES nariams arba, atitinkamais atvejais, EURES partneriams buvo pranešta viešai, turėtų būti skelbiama EURES portale. Tačiau esant tam tikroms aplinkybėms ir siekiant užtikrinti, kad EURES portale būtų pateikiama tik su judumu Sąjungoje susijusi informacija, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti darbdaviams galimybę EURES portale neskelbti informacijos apie laisvą darbo vietą, jei darbdavys yra atlikęs objektyvų su atitinkamu darbu susijusių reikalavimų, konkrečiai, darbo pareigoms tinkamai atlikti reikalingų konkrečių gebėjimų ir kompetencijų įvertinimą, kuriuo remdamasis darbdavys pateisina tai, kad informacijos apie laisvą darbo vietą neskelbia vien tik dėl tų priežasčių;

(30)

darbuotojai turėtų turėti galimybę bet kada atsiimti savo sutikimą ir prašyti, kad tam tikri arba visi jų pateikti duomenys būtų ištrinti arba pakeisti. Darbuotojai turėtų turėti galimybę rinktis iš tam tikrų galimybių apriboti prieigą prie jų duomenų ar tam tikrų jų požymių;

(31)

teisinę atsakomybę už bendroje IT platformoje pateikiamos informacijos, ypač susijusios su duomenimis apie laisvas darbo vietas, turinio ir techninės kokybės užtikrinimą prisiima informaciją teikiančios organizacijos, laikydamosi valstybių narių teisės aktų ir nustatytų standartų. Europos koordinavimo centras turėtų palengvinti bendradarbiavimą, kad būtų galima nustatyti su keitimusi informacija Sąjungos lygmeniu susijusius sukčiavimo ar piktnaudžiavimo atvejus. Visi dalyvaujantys subjektai turėtų užtikrinti, kad būtų teikiami kokybiški duomenys;

(32)

kad EURES narių ir partnerių darbuotojai, pavyzdžiui, bylas tvarkantys asmenys, galėtų atlikti greitą bei tinkamą paiešką ir susiejimą, svarbu, jog tose organizacijose nebūtų techninių kliūčių, kurios neleistų naudotis EURES portale viešai prieinamais duomenimis tam, kad tokie duomenys galėtų būti tvarkomi teikiant darbuotojų paieškos ir įdarbinimo paslaugas;

(33)

Komisija rengia Europos įgūdžių, gebėjimų, kvalifikacijos ir profesijų klasifikatorių (toliau – Europos klasifikatorius). Europos klasifikatorius yra standartinė profesijų, įgūdžių, gebėjimų ir kvalifikacijos terminija, kurios tikslas – palengvinti darbo prašymų Sąjungoje teikimą internetu. Tikslinga plėtoti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą, susijusį su laisvų darbo vietų bei darbo prašymų ir gyvenimo aprašymų sąveikumu ir jų automatiniu susiejimu (automatinis susiejimas), be kita ko, tarpvalstybiniu lygmeniu, naudojantis bendra IT platforma. Toks bendradarbiavimas turėtų apimti Europos klasifikatoriaus įgūdžių, gebėjimų ir profesijų sąrašą kryžminėmis nuorodomis susiejant su nacionalinėmis klasifikavimo sistemomis. Valstybės narės turėtų būti nuolat informuojamos apie Europos klasifikatoriaus plėtojimą;

(34)

valstybių narių pagal Europos kvalifikacijų sandarą (toliau – EKS) parengti duomenys galėtų būti naudingi rengiant Europos klasifikatoriuje nurodytas kvalifikacijas. Pagal EKS įgyta geriausia praktika ir patirtis taip pat galėtų padėti toliau plėtoti duomenų rinkinių, sudarytų pagal EKS ir Europos klasifikatorių, sąsajas;

(35)

sudarant aprašą, kuriuo nacionaliniai klasifikatoriai susiejami su Europos klasifikatoriaus įgūdžių, gebėjimų ir profesijų sąrašu, arba nacionalinius klasifikatorius pakeičiant Europos klasifikatoriumi valstybės narės gali patirti išlaidų. Tokios išlaidos valstybėse narėse būtų skirtingos. Komisija turėtų teikti techninę pagalbą ir, jei įmanoma, finansinę paramą pagal atitinkamoms esamoms finansinėms priemonėms taikytinas taisykles, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1296/2013 (15);

(36)

EURES nariai ir atitinkamais atvejais EURES partneriai turėtų užtikrinti, kad visi jų pagalbos prašantys darbuotojai ir darbdaviai galėtų gauti paramos paslaugas. Reikėtų nustatyti bendrą požiūrį į tas paslaugas ir kiek įmanoma geriau užtikrinti vienodo požiūrio principo taikymą darbuotojams ir darbdaviams, kurie prašo su darbo jėgos judumu Sąjungoje susijusios pagalbos, nepaisant jų buvimo vietos Sąjungoje. Todėl turėtų būti nustatyti paramos paslaugų prieinamumo atskirų valstybių narių teritorijoje principai ir taisyklės;

(37)

teikiant paslaugas pagal šį reglamentą, panašiems atvejams neturėtų būti taikomos skirtingos sąlygos, o skirtingiems atvejams neturėtų būti taikomos vienodos sąlygos, išskyrus atvejus, kai tai objektyviai pagrindžiama. Teikiant tokias paslaugas neturėtų būti diskriminuojama dėl pilietybės, lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

(38)

daugiau ir įvairesnių su darbo jėgos judumo Sąjungoje galimybėmis susijusios pagalbos variantų yra naudingi darbuotojams. Paramos paslaugos padės sumažinti kliūtis, su kuriomis susiduria darbuotojai, naudodamiesi pagal Sąjungos teisę jiems suteiktomis teisėmis, ir padės veiksmingiau išnaudoti visas darbo galimybes, taip užtikrinant geresnes asmens įsidarbinimo perspektyvas bei darbo radimo būdus darbuotojams, įskaitant priklausančius pažeidžiamoms grupėms. Todėl visi suinteresuoti darbuotojai turėtų turėti galimybę susipažinti su bendrąja informacija apie darbo galimybes ir gyvenimo bei darbo kitoje valstybėje narėje sąlygas, taip pat turėti galimybę gauti būtiniausią pagalbą rengiant gyvenimo aprašymus. Pateikę pagrįstą prašymą, suinteresuoti darbuotojai taip pat turėtų turėti galimybę gauti labiau individualizuotą pagalbą, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką. Galėtų būti teikiamos papildomos pagalbos ieškant darbo ir kitos papildomos paslaugos, pavyzdžiui, tinkamų laisvų vietų atranka, pagalba rengiant darbo prašymus bei gyvenimo aprašymus ir prašant paaiškinimų apie konkrečias laisvas darbo vietas kitose valstybėse narėse;

(39)

paramos paslaugos taip pat turėtų padėti darbdaviams, norintiems pasirinkti darbuotojų iš visos Sąjungos, lengviau rasti tinkamą kandidatą kitoje valstybėje narėje. Visi suinteresuoti darbdaviai turėtų turėti galimybę gauti informacijos apie konkrečias taisykles ir veiksnius, susijusius su įdarbinimu atlikus darbuotojų paiešką kitoje valstybėje narėje, taip pat būtiniausią pagalbą rengiant informaciją apie laisvas darbo vietas. Jei įdarbinimas laikomas tikėtinu, suinteresuoti darbdaviai taip pat turėtų turėti galimybę gauti labiau individualizuotą pagalbą, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką. Galėtų būti teikiama tokia papildoma pagalba, įskaitant išankstinę kandidatų atranką, darbdavių ir kandidatų tiesioginių ryšių palaikymo palengvinimą naudojant konkrečias interneto priemones ar tokius renginius kaip darbo mugės, ir administracinę pagalbą darbuotojų paieškos procese, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) atveju;

(40)

darbuotojams ir darbdaviams teikdami būtiniausią informaciją apie EURES portalą ir EURES tinklą, EURES nariai ir, atitinkamais atvejais, EURES partneriai turėtų užtikrinti veiksmingą prieigą prie paramos paslaugų pagal šį reglamentą ne tik garantuodami tokių paslaugų prieinamumą gavus aiškų atskiro darbuotojo ar darbdavio prašymą, bet ir prireikus savo pačių iniciatyva teikdami informaciją apie EURES darbuotojams bei darbdaviams, kurie kreipiasi pirmą kartą (toliau – EURES integravimas), ir aktyviai siūlydami pagalbą šioje srityje viso darbuotojų paieškos proceso metu;

(41)

nuodugnus darbo jėgos paklausos – profesijų, sektorių ir darbuotojų poreikių – supratimas būtų naudingas užtikrinant darbuotojų laisvo judėjimo Sąjungoje teisę. Todėl paramos paslaugos turėtų apimti kokybišką pagalbą darbdaviams, visų pirma MVĮ. Glaudžių ryšių tarp užimtumo tarnybų ir darbdavių palaikymu siekiama didinti laisvų darbo vietų duomenų bazę, gerinti darbo parinkimą tinkamiems kandidatams, taip pat bendrai gausinti žinias apie darbo rinką;

(42)

darbuotojams teikiamos paramos paslaugos yra susijusios su naudojimusi jiems kaip darbuotojams pagal Sąjungos teisę suteikta pagrindine judėjimo laisve ir turėtų būti nemokamos. Tačiau už darbdaviams teikiamas paramos paslaugas gali būti imamas mokestis laikantis nacionalinės teisės ir praktikos;

(43)

kad paraiškas dėl patvirtinimo pateikusios ir norinčios interneto kanalais teikti informaciją bei pagalbą organizacijos galėtų dalyvauti EURES tinklo veikloje, joms turėtų būti suteikta galimybė šiame reglamente nurodytas paramos paslaugas teikti kaip e. paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninio raštingumo lygis valstybėse narėse gerokai skiriasi, bent VUT prireikus turėtų turėti galimybę paramos paslaugas teikti ir realiame gyvenime. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų veiksmų, kad būtų užtikrinta EURES narių ir partnerių internete teikiamos informacijos bei paramos kokybė. Jos savo NKC galėtų pavesti stebėti internete teikiamą informaciją ir paramą;

(44)

ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama judumo palengvinimui pasienio regionuose ir paslaugų teikimui pasienio darbuotojams, kuriems taikoma skirtinga nacionalinė praktika bei teisinės sistemos ir kurie susiduria su konkrečiomis administracinėmis, teisinėmis ar mokesčių kliūtimis, susijusiomis su judumu. Siekdamos palengvinti tą judumą, valstybės narės gali nuspręsti sukurti konkrečias paramos sistemas, pavyzdžiui, tarpvalstybines partnerystes. Tokios sistemos turėtų EURES tinkle padėti atsižvelgti į tai, kad pasienio darbuotojams reikia konkrečios informacijos ir rekomendacijų, taip pat teikti įdarbinimo bei darbuotojų paieškos paslaugas ir koordinuoti dalyvaujančių organizacijų bendradarbiavimą;

(45)

svarbu, kad EURES nariai ir partneriai galėtų bendradarbiauti su EURES tinklui nepriklausančiomis organizacijomis teikiant konkrečias paslaugas pasienio darbuotojams nesuteikiant toms organizacijoms teisių ar nenustatant prievolių pagal šį reglamentą;

(46)

aktyvios darbo rinkos priemonės, kuriomis teikiama pagalba ieškant darbo kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat turėtų būti prieinamos Sąjungos piliečiams, ieškantiems galimybių įsidarbinti kitose valstybėse narėse. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis atskirų valstybių narių kompetencijai nustatyti procedūrines taisykles ir taikyti bendrąsias atvykimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad turimi viešieji ištekliai būtų naudojami tinkamai. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 883/2004 (16) ir neturėtų įpareigoti valstybes nares eksportuoti aktyvias darbo rinkos priemones į kitos valstybės narės teritoriją, jei pilietis jau ten gyvena;

(47)

darbo rinkų skaidrumas ir pakankami susiejimo, įskaitant gebėjimų ir kvalifikacijų derinimą su darbo rinkos poreikiais, pajėgumai yra būtinos darbo jėgos judumo Sąjungoje sąlygos. Geresnė darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pusiausvyra geriau suderinant gebėjimus ir darbo rinkos poreikius gali būti pasiekta sukūrus veiksmingą keitimosi informacija apie nacionalinę, regioninę ir sektorių darbo jėgos pasiūlą ir paklausą Sąjungos lygmens sistemą. Tokia sistema turėtų būti sukurta tarp Komisijos ir valstybių narių, o ja remdamosi valstybės narės turėtų palaikyti praktinį bendradarbiavimą EURES tinkle. Taip keičiantis informacija turėtų būti atsižvelgiama į Komisijos ir valstybių narių stebimus darbo jėgos judumo srautus ir modelius Sąjungoje;

(48)

siekiant remti su judumu susijusių veiksmų koordinavimą Sąjungoje reikėtų nustatyti programavimo ciklą. Rengiant valstybių narių nacionalines darbo programas reikėtų atsižvelgti į duomenis apie judumo srautus ir modelius, duomenų apie esamą ir numatomą darbo jėgos trūkumą ar perteklių analizę ir darbuotojų paieškos patirtį bei praktiką naudojantis EURES tinklu. Į programas turėtų būti įtraukta valstybės narės organizacijų turimų darbo jėgos judumo Sąjungoje lengvinimo išteklių ir priemonių apžvalga;

(49)

per programavimo ciklą valstybėms narėms dalijantis nacionalinių darbo programų projektais turėtų būti sudarytos sąlygos NKC kartu su Europos koordinavimo centru nukreipti EURES tinklo išteklius tinkamiems veiksmams ir projektams ir taip valdyti EURES tinklo vystymą, kad ši priemonė būtų labiau orientuota į rezultatus ir atitiktų darbuotojų bei darbdavių poreikius atsižvelgiant į darbo rinkų dinamiką. Tai įvykdyti galėtų padėti dalijimasis geriausios praktikos pavyzdžiais Sąjungos lygmeniu, be kita ko, teikiant EURES veiklos ataskaitas;

(50)

siekiant gauti tinkamos informacijos EURES tinklo veikimo rezultatams įvertinti, šiame reglamente nustatomi būtiniausi duomenys, kurie turi būti renkami valstybėse narėse. Siekiant stebėti EURES tinklo veikimą Sąjungos lygmeniu, valstybėse narėse nacionaliniu lygmeniu turėtų būti renkami palyginami kiekybiniai ir kokybiniai duomenys. Todėl šiame reglamente numatoma procedūrinė duomenų rinkimo ir analizės vienodų išsamių specifikacijų nustatymo struktūra. Tos specifikacijos turėtų padėti įvertinti pažangą, padarytą siekiant pagal šį reglamentą nustatytų EURES tinklo tikslų ir jos turėtų būti grindžiamos šiuo metu VUT taikoma praktika. Atsižvelgiant į tai, kad dėl to, jog darbuotojai ir darbdaviai neprivalo teikti ataskaitų, gali būti sudėtinga gauti tiesioginių darbo paieškos ir įdarbinimo rezultatų, EURES tinklo veikloje dalyvaujančios organizacijos turėtų naudotis kita turima informacija, pavyzdžiui, tvarkytų ir užpildytų laisvų darbo vietų skaičiumi, kai šie duomenys gali būti panaudoti kaip tikėtinas tų rezultatų rodiklis. Tose organizacijose bylas tvarkantys asmenys turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie jų užmegztus ryšius ir jų tvarkytas bylas, siekiant užtikrinti, kad renkama informacija būtų grindžiama nuolatiniais ir patikimais duomenimis;

(51)

jei šiame reglamente numatytos priemonės yra susijusios su asmens duomenų tvarkymu, jos turi būti įgyvendinamos laikantis Sąjungos teisės dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (17) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (18), ir nacionalinių jų įgyvendinimo priemonių. Todėl ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama asmens duomenų saugojimo klausimams;

(52)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi, buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2014 m. balandžio 3 d. (19);

(53)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 6 straipsnyje;

(54)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą valstybių narių bendradarbiavimo sistemą siekiant sutelkti informaciją apie laisvas darbo vietas, užtikrinti galimybę į jas pretenduoti ir padėti užtikrinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą užimtumo rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(55)

siekiant patikslinti EURES veiklos sritis, apie kurias valstybės narės reikalauja rinkti duomenis, arba įtraukti kitas pagal šį reglamentą nacionaliniu lygmeniu vykdomas EURES veiklos sritis apimant tas sritis, kuriose reikia rinkti duomenis, kad būtų atsižvelgta į kintančius darbo rinkos poreikius, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi su ekspertais, įskaitant valstybių narių ekspertus. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(56)

siekiant užtikrinti vienodas tarpininkavimui darbuotojams ir darbdaviams bei automatiniam susiejimui taikomų techninių standartų ir formatų, valstybių narių dalijimosi informacija modelių ir procedūrų įgyvendinimo sąlygas, taip pat vienodas išsamias duomenų rinkimo bei analizės specifikacijas ir patvirtinti Europos klasifikatoriaus įgūdžių, gebėjimų ir profesijų sąrašą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (20);

(57)

siekiant nustatyti EURES tinklo sudėtį pereinamuoju laikotarpiu ir užtikrinti veiklos tęstinumą su pagal Reglamentą (ES) Nr. 492/2011 įsteigto EURES tinklo veikla, organizacijoms, kurios šio reglamento įsigaliojimo metu jau paskirtos EURES partnerėmis ar asocijuotosiomis EURES partnerėmis pagal Įgyvendinimo sprendimą 2012/733/ES, turėtų būti leidžiama pereinamuoju laikotarpiu toliau būti EURES narėmis arba partnerėmis. Jei tokios organizacijos nori toliau dalyvauti EURES tinklo veikloje pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, jos turėtų pateikti paraišką tuo tikslu, kai tik pagal šį reglamentą bus nustatyta taikytina EURES narių ir partnerių patvirtinimo sistema;

(58)

todėl reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

a)

EURES tinklo, kuriame dalyvauja Komisija ir valstybės narės, veiklos organizavimo;

b)

Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo dalijantis atitinkamais turimais duomenimis apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus;

c)

pavienių ar kelių valstybių narių veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą darbo rinkoje, kad būtų užtikrintas didelis kokybiško užimtumo lygis;

d)

EURES tinklo veikimo, įskaitant bendradarbiavimą su socialiniais partneriais ir kitų subjektų įtraukimą;

e)

darbuotojams ir darbdaviams teiktinų paramos judumui paslaugų, susijusių su EURES tinklo veikimu, tokiu būdu taip pat propaguojant judumą sąžiningomis sąlygomis;

f)

EURES tinklo populiarinimo Sąjungos lygmeniu, pasitelkiant veiksmingas komunikacijos priemones, kurių imasi Komisija ir valstybės narės.

a)

palengvinti naudojimąsi SESV 45 straipsniu ir Reglamentu (ES) Nr. 492/2011 suteiktomis teisėmis;

b)

įgyvendinti suderintą užimtumo strategiją, visų pirma ugdant kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą, kaip nurodyta SESV 145 straipsnyje;

c)

stiprinti darbo rinkų Sąjungoje, įskaitant tarpvalstybiniu lygmeniu, veikimą, sanglaudą ir integraciją;

d)

sąžiningomis sąlygomis ir laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės bei praktikos skatinti savanorišką geografinį ir profesinį judumą Sąjungoje, įskaitant pasienio regionuose;

e)

remti perėjimą į darbo rinką, taip skatinant ES sutarties 3 straipsnyje nurodytus socialinius ir užimtumo tikslus.

a)

Europos koordinavimo centras – Komisijos padalinys, kuris įsteigiamas Komisijoje ir kurio užduotis – padėti EURES tinklui vykdyti savo veiklą;

b)

nacionaliniai koordinavimo centrai (toliau – NKC) – įstaigos, atsakingos už šio reglamento taikymą atitinkamoje valstybėje narėje, kurias paskiria valstybės narės ir kurios gali būti jų VUT;

c)

EURES nariai, tai yra:

d)

EURES partnerės, t. y. organizacijos, kurios yra patvirtintos pagal 11 straipsnį, visų pirma pagal 11 straipsnio 2 ir 4 dalis, arba kurioms pereinamuoju laikotarpiu pagal 40 straipsnį leidžiama nacionaliniu, regionų arba vietos lygmeniu, įskaitant tarpvalstybiniu pagrindu, teikti paramą tarpininkaujant darbuotojams ir darbdaviams arba teikti paramos paslaugas darbuotojams ir darbdaviams;

a)

kuria nuoseklią sistemą ir vykdo horizontaliąją paramos veiklą EURES tinklo naudai, įskaitant:

b)

analizuoja geografinį ir profesinį judumą, atsižvelgiant į skirtingą padėtį valstybėse narėse;

c)

vadovaujantis šiuo reglamentu plėtoja atitinkamą bendradarbiavimo ir tarpininkavimo darbdaviams ir darbuotojams struktūrą Sąjungoje pameistrystės ir stažuočių srityse.

a)

su EURES tinklu susijusio darbo organizavimą savo valstybėje narėje, be kita ko, užtikrinimą, kad EURES portalui būtų koordinuotai perduodama informacija apie laisvas darbo vietas, darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus laikantis 17 straipsnio, pasitelkiant vieną bendrą koordinuojamą kanalą;

b)

bendradarbiavimą su Komisija ir valstybėmis narėmis tarpininkavimo darbuotojams ir darbdaviams srityje pagal III skyriuje nustatytą sistemą;

c)

bet kurios turimos informacijos apie laisvų darbo vietų, apie kurias pranešta, skaičiaus ir bendro laisvų darbo vietų skaičiaus nacionaliniu lygmeniu neatitikimus pateikimą Europos koordinavimo centrui;

d)

veiksmų atitinkamoje valstybėje narėje ir kartu su kitomis valstybėmis narėmis pagal V skyrių koordinavimą.

a)

naujausios informacijos apie tos valstybės narės teritorijoje veikiančius EURES narius ir partnerius, jų veiklą ir NKC teikiamų paramos paslaugų darbuotojams bei darbdaviams aprėptį rinkimą ir patvirtinimą siekiant tą informaciją paskelbti, visų pirma EURES portale;

b)

su EURES veikla susijusios parengiamojo mokymo veiklos vykdymą ir darbuotojų, dalyvausiančių bendroje mokymo programoje ir tarpusavio mokymosi veikloje, atranką;

c)

su 31 ir 32 straipsniais susijusių duomenų rinkimą ir analizę.

a)

gyvenimo ir darbo sąlygų, įskaitant bendro pobūdžio informaciją apie socialinio draudimo įmokas ir mokesčius;

b)

atitinkamų administracinių procedūrų užimtumo srityje ir taisyklių, taikytinų darbuotojams įsidarbinus;

c)

jos nacionalinės pameistrystės ir stažuočių reglamentavimo sistemos ir galiojančių Sąjungos taisyklių ir priemonių;

d)

nedarant poveikio 17 straipsnio 2 dalies b punktui – profesinio rengimo ir mokymo prieinamumo;

e)

pasienio darbuotojų padėties, ypač pasienio regionuose;

f)

apskritai pagalbos pasamdžius darbuotoją ir informacijos apie tai, kur gauti tokią pagalbą tinkle ir už EURES tinklo ribų, jei tokia informacija yra prieinama.

a)

prisideda pildant laisvų darbo vietų duomenų bazę pagal 17 straipsnio 1 dalies a punktą;

b)

prisideda pildant darbo prašymų ir gyvenimo aprašymų duomenų bazę pagal 17 straipsnio 1 dalies b punktą;

c)

teikia paramos paslaugas darbuotojams ir darbdaviams pagal 23 ir 24 straipsnius, 25 straipsnio 1 dalį, 26 straipsnį ir, kai taikoma, 27 straipsnį.

a)

informacijos ir rekomendacijų, skelbtinų EURES portale, rinkimo pagal 9 straipsnio 4 dalį;

b)

30 straipsnyje nurodyto keitimosi informacija;

c)

31 straipsnyje nurodyto programavimo ciklo;

d)

duomenų rinkimo pagal 32 straipsnį.

a)

informaciją apie visas laisvas darbo vietas, apie kurias viešai pranešta VUT, taip pat informaciją apie laisvas darbo vietas, kurią pateikė EURES nariai ir, atitinkamais atvejais, EURES partneriai pagal 12 straipsnio 3 dalį;

b)

visus jos VUT turimus darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus, taip pat tuos, kuriuos pateikė kiti EURES nariai ir, atitinkamais atvejais, EURES partneriai pagal 12 straipsnio 3 dalį, jeigu atitinkami darbuotojai sutinka, kad informacija būtų paskelbta ir EURES portale šio straipsnio 3 dalyje nustatytomis sąlygomis.

a)

laisvas darbo vietas, kurias dėl jų pobūdžio arba nacionalinių taisyklių gali užimti tik tam tikros šalies piliečiai;

b)

laisvas darbo vietas, susijusias su tam tikrų kategorijų pameistryste ir stažuotėmis, kurios, iš esmės dėl mokymosi elemento, yra nacionalinių švietimo sistemų dalis arba kurios yra finansuojamos viešosiomis lėšomis kaip valstybės narės aktyvios darbo rinkos politikos dalis;

c)

kitas laisvas darbo vietas pagal valstybės narės aktyvios darbo rinkos politiką.

a)

suteikia bendrąją informaciją apie gyvenimo ir darbo sąlygas kelionės tikslo šalyje arba nurodo, kur tokios informacijos gauti;

b)

teikia pagalbą ir rekomendacijas gaunant 9 straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją;

c)

prireikus padeda parengti darbo prašymus ir gyvenimo aprašymus, kad jie atitiktų 17 straipsnio 8 dalyje ir 19 straipsnio 6 dalyje nurodytus Europos techninius standartus bei formatus ir padeda tokius darbo prašymus bei gyvenimo aprašymus įkelti į EURES portalą;

d)

prireikus apsvarsto galimybę įdarbinti Sąjungoje pagal individualų veiksmų planą arba padeda parengti individualų judumo planą kaip įdarbinimo Sąjungoje priemonę;

e)

prireikus nukreipia darbuotoją į kitą EURES narį arba partnerį.

a)

suteikia informacijos apie konkrečias taisykles, susijusias su darbuotojų iš kitos valstybės narės paieška, ir apie tokią darbuotojų paiešką galinčius palengvinti veiksnius;

b)

prireikus suteikia informacijos apie tai, kaip formuluoti reikalavimus kandidatams konkrečiai laisvai darbo vietai užimti, taip pat padeda juos suformuluoti ir užtikrinti, kad jie atitiktų 17 straipsnio 8 dalyje ir 19 straipsnio 6 dalyje nurodytus Europos techninius standartus ir formatus.

a)

bendrąją informaciją apie pagalbą pasamdžius darbuotoją, pavyzdžiui, mokymus tarpkultūrinės komunikacijos klausimais, kalbų kursus ir paramą integracijos srityje, įskaitant bendrą informaciją apie darbuotojo šeimos narių užimtumo galimybes;

b)

jei įmanoma, organizacijų, kurios teikia pagalbą pasamdžius darbuotoją, kontaktinius duomenis.

a)

darbo jėgos trūkumą ir darbo jėgos perteklių darbo rinkoje šalies mastu ir atskiruose sektoriuose, ypatingą dėmesį skirdama pažeidžiamiausioms grupėms darbo rinkoje ir regionams, kuriuose nedarbo lygis yra didžiausias;

b)

EURES veiklą nacionaliniu ir prireikus tarpvalstybiniu lygmenimis.

a)

pagrindinė veikla, vykdytina EURES tinkle nacionaliniu lygmeniu apskritai ir prireikus tarpvalstybiniu lygmeniu;

b)

joms įgyvendinti numatyti bendri žmogiškieji ir finansiniai ištekliai;

c)

planuojamos veiklos stebėsenos bei vertinimo ir prireikus atnaujinimo tvarka.

a)

EURES tinklo teikiamą informaciją ir rekomendacijas, remiantis bylas tvarkančių EURES narių ir partnerių darbuotojų palaikomų kontaktų su darbuotojais ir darbdaviais skaičiumi;

b)

užimtumo rodiklius, įskaitant sėkmingą įdarbinimą ir darbuotojų paiešką įgyvendinant EURES veiklą, remiantis bylas tvarkančių EURES narių ir partnerių darbuotojų sutvarkytų ir apdorotų laisvų darbo vietų, darbo prašymų ir gyvenimo aprašymų bylų skaičiumi ir darbuotojų, atitinkamai įdarbintų atlikus darbuotojų paiešką kitoje valstybėje narėje, skaičiumi, žinomu tiems bylas tvarkantiems asmenims arba remiantis apklausomis, jei tokios buvo atliktos;

c)

naudotojų pasitenkinimo EURES tinklu, rezultatus, inter alia, gaunamus rengiant apklausas.

a)

23 straipsnis išbraukiamas.

b)

24 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

1.„2.   EURES krypties veikloje gali dalyvauti visos valstybių narių arba Komisijos paskirtos įstaigos, subjektai ir institucijos, tenkinantys dalyvavimo EURES sąlygas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/589 (*). Tokios įstaigos, subjektai ir institucijos pirmiausia yra:

(*)  2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/589 dėl Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) darbuotojų galimybių naudotis judumo skatinimo paslaugomis ir geresnės darbo rinkų integracijos ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) Nr. 1296/2013 (OL L 107, 2016 4 22, p. 1).“"

a)

11 ir 12 straipsniai, 13 straipsnio 2 dalis, 14–20 straipsniai ir 38 straipsnis išbraukiami;

b)

13 straipsnio 1 dalis išbraukiama nuo 2018 m. gegužės 13 d.