ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 77

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

59 tomas
2016m. kovo 23d.


Turinys

 

I   Teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)

1

 

*

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/400, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarime numatyta apsaugos sąlyga ir kovos su priemonių vengimu tvarka

53

 

*

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/401, kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarime numatyta kovos su priemonių vengimu tvarka

62

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros klaidų ištaisymas ( OL L 60, 2013 3 2 )

65

 

*

2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų klaidų ištaisymas ( OL L 192, 2011 7 22 )

70

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

23.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/399

2016 m. kovo 9 d.

dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)

(kodifikuota redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies b ir e punktus,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006 (2) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas (3). Dėl aiškumo ir racionalumo tas reglamentas turėtų būti kodifikuotas;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 77 straipsnio 2 dalies e punktą priemonių, skirtų užtikrinti, kad nebus jokios asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas, patvirtinimas yra Sąjungos tikslo sukurti vidaus sienų neturinčią erdvę, kurioje, kaip nustatyta SESV 26 straipsnio 2 dalyje, užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas, sudėtinė dalis;

(3)

pagal SESV 67 straipsnio 2 dalį erdvės, kurioje asmenys gali laisvai judėti, kūrimas turėtų būti derinamas su kitomis priemonėmis. Kaip nustatyta SESV 77 straipsnio 1 dalies b punkte, tokia priemonė yra bendra išorės sienų kirtimo politika;

(4)

bendros priemonės dėl vidaus sienas kertančių asmenų ir išorės sienų kontrolės, turėtų atspindėti į Sąjungos sistemą integruotą Šengeno acquis, ypač Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (4) ir Bendrojo vadovo (5) atitinkamos nuostatos;

(5)

asmenų judėjimo per sienas bendrų taisyklės nekvestionuoja ir nedaro poveikio laisvo judėjimo teisėms, kuriomis naudojasi Sąjungos piliečiai bei jų šeimos nariai ir trečiųjų šalių piliečiai bei jų šeimos nariai, kurie pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis, kaip Sąjungos piliečiai;

(6)

sienų kontrole yra suinteresuota ne tik valstybė narė, prie kurios išorės sienų ji vykdoma, bet ir visos valstybės narės, kurios panaikino vidaus sienų kontrolę. Sienų kontrolė turėtų padėti kovojant su nelegalia imigracija bei prekyba žmonėmis ir neleisti kilti grėsmei valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams;

(7)

patikrinimai kertant sieną turėtų būti atliekami tokiu būdu, kad nebūtų pakenkta žmogiškajam orumui. Sienų kontrolė turėtų būti vykdoma profesionaliai bei pagarbiai ir proporcingai atitikti siekiamus tikslus;

(8)

sienų kontrolė apima ne tik asmenų patikrinimus sienos perėjimo punktuose ir sienų stebėjimą tarp tų sienos perėjimo punktų, bet ir pavojaus vidaus saugumui bei grėsmės, galinčios turėti įtakos išorės sienų saugumui, analizę. Todėl būtina nustatyti sąlygas, kriterijus ir išsamias nuostatas, reglamentuojančias patikrinimus sienos perėjimo punktuose ir sienos stebėjimą, įskaitant paiešką Šengeno informacinėje sistemoje (SIS);

(9)

reikėtų nustatyti taisykles, taikomas leidžiamos trumpalaikio buvimo Sąjungoje trukmės apskaičiavimui. Visuose šiam klausimui taikomuose teisės aktuose nustatytos aiškios, paprastos ir suderintos taisyklės būtų naudingos keliaujantiems asmenims ir sienų valdymo bei vizų išdavimo institucijoms;

(10)

kadangi tik patikrinus pirštų atspaudus galima tikrai patvirtinti, kad į Šengeno erdvę atvykti pageidaujantis asmuo yra tas pats asmuo, kuriam išduota viza, turėtų būti įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 767/2008 (6) numatytos Vizų informacinės sistemos (VIS) naudojimas prie išorės sienų;

(11)

siekdami patikrinti, ar įvykdytos šiame reglamente nustatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos ir sėkmingai atlikti savo užduotis, sienos apsaugos pareigūnai turėtų pasinaudoti visa būtina ir prieinama informacija, įskaitant duomenis, įtrauktus į VIS;

(12)

kad nebūtų siekiama išvengti sienos perėjimo punktų, kuriuose galima naudotis VIS, ir siekiant užtikrinti visapusišką VIS veiksmingumą, atliekant patikrinimus prie išorės sienų būtina, laikantis suderintos tvarkos, naudotis VIS;

(13)

kadangi gavus pakartotinį prašymą išduoti vizą, biometrinius duomenis būtų galima panaudoti dar kartą ir nukopijuoti juos iš pirmojo prašymo, esančio VIS, naudojimasis VIS tikrinant atvykstančius asmenis prie išorės sienų turėtų būti privalomas;

(14)

VIS naudojimas turėtų apimti sistemingą paiešką VIS naudojant vizos įklijos numerį ir tikrinant pirštų atspaudus. Vis dėlto, atsižvelgiant į galimą tokių paieškų poveikį laukimo laikui sienos perėjimo punktuose, pereinamuoju laikotarpiu nukrypstant nuo ankstesnės nuostatos turėtų būti galima griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis atlikti paiešką VIS sistemingai netikrinant pirštų atspaudų. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šia leidžiančia nukrypti nuostata būtų naudojamasi tik tada, kai visiškai patenkinamos sąlygos, ir kad ši leidžianti nukrypti nuostata atskiruose sienos perėjimo punktuose būtų taikoma kuo trumpiau ir kuo rečiau;

(15)

siekiant išvengti užsitęsusio laukimo sienos perėjimo punktuose, išskirtinių ir nenumatytų aplinkybių atveju turėtų būti sušvelninti patikrinimus prie išorės sienų. Sušvelninus patikrinimus kertant sieną, išlieka prievolė sistemingai antspauduoti trečiųjų šalių piliečių dokumentus. Antspaudavimu galima patikimai nustatyti sienos kirtimo datą ir vietą, bet ne visuomet patvirtinama, kad buvo panaudotos visos privalomos kelionės dokumentų kontrolės priemonės.

(16)

siekiant sutrumpinti laukimo laiką asmenims, kurie naudojasi Sąjungos laisvo judėjimo teise, sienos perėjimo punktuose, kur leidžia sąlygos, turėtų būti įrengtos atskiros juostos, pažymėtos vienodais ženklais visose valstybėse narėse. Atskiros juostos turėtų būti įrengtos tarptautiniuose oro uostuose. Prireikus ir jei tai leidžia vietos aplinkybės, valstybės narės turėtų apsvarstyti atskirų juostų jūrų ir sausumos sienos perėjimo punktuose įrengimo galimybę;

(17)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad išorės sienų kontrolės tvarka nesudarytų didelių kliūčių prekybos ir socialiniams bei kultūros mainams. Tam tikslui jos turėtų panaudoti atitinkamą personalo skaičių ir išteklius;

(18)

valstybės narės turėtų paskirti nacionalinę tarnybą ar tarnybas, atsakingas už sienos kontrolės uždavinių vykdymą pagal jų nacionalinius teisės aktus. Kai vienoje valstybėje narėje yra daugiau nei viena atsakinga tarnyba, jos turėtų glaudžiai ir nuolat bendradarbiauti;

(19)

su sienų kontrole susijusį valstybių narių operatyvų bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą turėtų valdyti ir koordinuoti Europos operatyvaus bendradarbiavimo dėl valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra (toliau – Agentūra), įsteigta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (7);

(20)

šis reglamentas nedaro poveikio patikrinimams, vykdomiems pagal bendruosius policijos įgaliojimus, ir asmenų atžvilgiu vykdomiems su saugumu susijusiems patikrinimams, kurie yra tokie patys, kaip ir vykdomi vidaus skrydžių atvejais, valstybių narių galimybėms vykdyti išskirtinį bagažo patikrinimą pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3925/91 (8) ir nacionaliniams teisės aktams dėl kelionės ar asmens tapatybės dokumentų nešiojimosi arba reikalavimui, kad asmenys praneštų valdžios institucijoms apie savo buvimą atitinkamos valstybės narės teritorijoje;

(21)

teritorijoje, kurioje asmenys gali laisvai judėti, vidaus sienų kontrolės atnaujinimas turi likti išimtimi. Sienų kontrolė neturėtų būti vykdoma ir formalumai neturėtų būti atliekami vien dėl to, kad siena yra kertama;

(22)

erdvės, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas per vidaus sienas, sukūrimas yra vienas didžiausių Sąjungos pasiekimų. Erdvėje be vidaus sienų kontrolės būtina būti pasirengus bendrai reaguoti į padėtį, dėl kurios kyla rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui toje erdvėje, jos dalyse arba vienoje ar daugiau valstybių narių, sudarant sąlygas išimtinėmis aplinkybėmis laikinai atnaujinti vidaus sienų kontrolę, tačiau nekeliant pavojaus laisvo asmenų judėjimo principo taikymui. Atsižvelgiant į tokių kraštutinių priemonių galimą poveikį visiems asmenims, turintiems teisę judėti erdvėje be vidaus sienų kontrolės, reikėtų nustatyti tokių priemonių atnaujinimo sąlygas ir procedūras, kad būtų užtikrinta, jog jos yra išimtinės ir būtų laikomasi proporcingumo principo. Tokių priemonių laikino atnaujinimo mastas ir trukmė turėtų būti apriboti iki minimumo, reikalingo apsisaugoti nuo rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(23)

kadangi laisvam asmenų judėjimui daromas poveikis dėl laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo, bet koks sprendimas atnaujinti tokią kontrolę turėtų būti priimamas laikantis bendrai sutartų kriterijų ir apie jį turėtų būti tinkamai pranešta Komisijai arba jį priimti turėtų rekomenduoti Sąjungos institucija. Bet kuriuo atveju vidaus sienų kontrolės atnaujinimas turėtų tebebūti išimtis ir turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė griežtai riboto masto ir trukmės priemonė, grindžiama konkrečiais objektyviais kriterijais ir jos būtinumo vertinimu, ir stebima Sąjungos lygmeniu. Jei dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui būtina imtis skubių veiksmų, valstybė narė turėtų galėti atnaujinti savo vidaus sienų kontrolę ne ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Bet koks to laikotarpio pratęsimas turi būti stebimas Sąjungos lygmeniu;

(24)

vidaus sienų kontrolės atnaujinimo būtinybė ir proporcingumas turėtų atsverti grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, dėl kurios reikia tokio atnaujinimo, taip pat turėtų būti vertinamos alternatyvios priemonės, kurių galėtų būti imamasi nacionaliniu ar Sąjungos lygmeniu, ar abiem, ir tokios kontrolės poveikis laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės;

(25)

išimtine tvarka atnaujinti vidaus sienų kontrolę gali prireikti dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės arba nacionaliniu lygmeniu, visų pirma po teroro aktų ar dėl jų grėsmes arba dėl organizuoto nusikalstamumo keliamos grėsmės;

(26)

tai, kad migruoja ir išorės sienas kerta daug trečiosios šalies piliečių, per se neturėtų būti laikoma grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(27)

laikantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, nuostata, leidžianti nukrypti nuo pagrindinio laisvo asmenų judėjimo principo, turi būti aiškinama griežtai, o atsižvelgiant į viešosios tvarkos koncepciją daroma prielaida, kad kilo tikra, esama ir pakankamai rimta grėsmė vienam iš pagrindinių visuomenės interesų;

(28)

atsižvelgdama į patirtį, įgytą erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo metu, ir siekdama padėti užtikrinti nuoseklų Šengeno acquis įgyvendinimą, Komisija gali parengti vidaus sienų kontrolės atnaujinimo gaires tais atvejais, kai reikia imtis tokios priemonės laikinai, ir tais atvejais, kai reikia imtis skubių veiksmų. Tose gairėse turėtų būti nurodyti aiškūs rodikliai, kad būtų lengviau įvertinti aplinkybes, dėl kurių galėtų kilti rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

(29)

jei vertinimo ataskaitoje, parengtoje pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 (9), nustatomi rimti išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumai, ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal tą reglamentą priimtų rekomendacijų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai rekomenduoti įvertintai valstybei narei imtis specialių priemonių, kaip antai, dislokuoti Europos sienos apsaugos pareigūnų būrius, pateikti strateginius planus arba – kaip kraštutinę priemonę ir atsižvelgiant į padėties rimtumą – uždaryti konkretų sienos perėjimo punktą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (10). Atsižvelgiant į to reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkto iii papunktį, taikytina nagrinėjimo procedūra;

(30)

laikinas kai kurių vidaus sienų kontrolės atnaujinimas laikantis specialios Sąjungos lygmens procedūros taip pat galėtų būti pateisinamas išimtinėmis aplinkybėmis ir kaip kraštutinė priemonė, reaguojant į pavojų, kylantį erdvės be vidaus sienų bendram veikimui dėl ilgalaikių rimtų su išorės sienų kontrole susijusių trūkumų, nustatytų laikantis griežto vertinimo proceso pagal Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 14 ir 15 straipsnius, kai dėl tų aplinkybių kiltų rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui toje erdvėje arba jos dalyse. Tokia speciali laikino tam tikrų vidaus sienų kontrolės atnaujinimo procedūra taip pat galėtų būti pradėta, laikantis tų pačių sąlygų, jei įvertinta valstybė narė šiurkščiai nesilaiko savo įsipareigojimų. Atsižvelgiant į politiškai opų tokių priemonių pobūdį, nes jos turi įtakos nacionaliniams vykdomiesiems ir teisėsaugos įgaliojimams vidaus sienų kontrolės srityje, įgyvendinimo įgaliojimai priimti rekomendacijas pagal tą specialią Sąjungos lygmens procedūrą turėtų būti suteikti Tarybai, remiantis Komisijos pasiūlymu;

(31)

prieš priimant bet kokią rekomendaciją laikinai atnaujinti tam tikrų vidaus sienų kontrolę, reikėtų laiku visapusiškai išnagrinėti galimybę taikyti esamai padėčiai ištaisyti skirtas priemones, įskaitant tokių Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų kaip Agentūros arba Europos policijos biuro (toliau –Europolas), įsteigto Tarybos sprendimu 2009/371/TVR (11), pagalbą, ir techninės ar finansinės paramos priemones nacionaliniu lygmeniu, Sąjungos lygmeniu arba abiem. Jei nustatoma rimtų trūkumų, Komisija gali teikti finansinės paramos priemones siekdama padėti atitinkamai valstybei narei. Be to, bet kuri Komisijos ir Tarybos rekomendacija turėtų būti grindžiama pagrįsta informacija;

(32)

Komisija turėtų turėti galimybę priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su poreikiu pratęsti vidaus sienų kontrolę, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(33)

Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 14 ir 15 straipsniuose nurodytomis vertinimo ataskaitomis ir rekomendacijomis turėtų būti remiamasi siekiant pradėti taikyti specialias priemones rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, atveju ir specialią procedūrą išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų bendram veikimui, kaip numatyta šiame reglamente. Valstybės narės ir Komisija kartu atlieka reguliarius, objektyvius ir nešališkus įvertinimus, siekdamos patikrinti, ar tinkamai taikomas šis reglamentas, o Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, koordinuoja įvertinimus. Vertinimo mechanizmą sudaro šie elementai: daugiametės ir metinės vertinimo programos, paskelbti ir nepaskelbti vizitai vietoje, kuriuos vykdo nedidelė iš Komisijos atstovų ir valstybių narių paskirtų ekspertų sudaryta grupė, Komisijos priimamos įvertinimo rezultatų ataskaitos ir Tarybos, remiantis Komisijos pasiūlymu, priimtos rekomendacijos dėl taisomojo veiksmo, taip pat atitinkama tolesnė susijusi veikla, stebėsena ir ataskaitų teikimas;

(34)

kadangi Reglamento (EB) Nr. 562/2006 ir jo vėlesnių pakeitimų tikslo, t. y. asmenų judėjimui per sienas taikomų taisyklių nustatymo, valstybės narės negalėjo deramai pasiekti, o to tikslo būtų buvę geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga galėjo patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą tuo reglamentu ir jo vėlesniais pakeitimais nebuvo viršijama to, kas buvo būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(35)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su stebėjimą reglamentuojančių papildomų priemonių patvirtinimu, o taip pat ir priimti šio reglamento priedų dalinius pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(36)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Jis turėtų būti įgyvendinamas laikantis valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su tarptautine apsauga ir negrąžinimu;

(37)

nukrypstant nuo SESV 355 straipsnio, šis reglamentas taikomas tik toms Prancūzijos ir Nyderlandų teritorijoms, kurios yra Europoje. Jis neturi poveikio specifiniams susitarimams, taikomoms Seutai ir Melilijai, kaip apibrėžta Susitarime dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos, įgyvendinančios 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimą (12);

(38)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(39)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (13), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (14) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(40)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (15), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (16) 3 straipsniu;

(41)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (17), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (18) 3 straipsniu;

(42)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (19), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(43)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (20), plėtojimas. Todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(44)

Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos atžvilgiu 1 straipsnio pirma pastraipa, 6 straipsnio 5 dalies a punktas, III antraštinė dalis ir II antraštinės dalies nuostatos bei priedai, kuriuose daroma nuoroda į SIS ir į VIS, yra nuostatos, grindžiamos Šengeno acquis ar kitaip su ja susijusios, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ

DALIS BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Reguliavimo dalykas ir principai

Šiame reglamente numatoma, kad nebus asmenų kontrolės jiems kertant Sąjungos valstybių narių vidaus sienas.

Jame nustatomos taisyklės, reglamentuojančios asmenų kontrolę jiems kertant Sąjungos valstybių narių išorės sienas.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šiame reglamente naudojami tokie apibrėžimai:

1)

   vidaus sienos:

a)

valstybių narių bendros sausumos sienos, įskaitant upių ir ežerų sienas;

b)

valstybių narių oro uostai vidaus skrydžiams;

c)

valstybių narių jūrų, upių ir ežerų uostai reguliariam vidaus susisiekimui keltais;

2)

    išorės sienos – valstybių narių sausumos sienos, įskaitant upių, ežerų bei jūrų sienas ir jų oro uostus, upių uostus, jūrų uostus bei ežerų uostus, jei tai nėra vidaus sienos;

3)

    vidaus skrydis – skrydis tik į valstybių narių teritorijas arba iš jų, nenusileidžiant trečiosios šalies teritorijoje;

4)

    reguliarus vidaus susisiekimas keltais – susisiekimas tarp tų pačių dviejų ar daugiau uostų, esančių valstybių narių teritorijoje, neįplaukiant į uostus už valstybių narių teritorijos ribų, ir vežant keleivius bei transporto priemones pagal viešai skelbiamą tvarkaraštį;

5)

   asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę:

a)

Sąjungos piliečiai, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, ir trečiųjų šalių piliečiai, kurie yra Sąjungos piliečio, besinaudojančio teise laisvai judėti, šeimos nariai, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB (21);

b)

trečiųjų šalių piliečiai ir jų šeimų nariai, nepaisant jų pilietybės, kurie pagal Sąjungos bei jos valstybių narių ir tų trečiųjų šalių susitarimus naudojasi tokiomis pačiomis laisvo judėjimo teisėmis kaip Sąjungos piliečiai;

6)

    trečiosios šalies pilietis – asmuo, kuris nėra Sąjungos pilietis, kaip apibrėžta SESV 20 straipsnio 1 dalyje, ir kuriam netaikomas šio straipsnio 5 punktas;

7)

    asmuo, dėl kurio buvo priimtas įspėjimas neįsileisti – trečiosios šalies pilietis, dėl kurio pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (22) 24 ir 26 straipsnius ir juose nustatytais tikslais į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įtrauktas įspėjimas;

8)

    sienos perėjimo punktas – vieta, kurioje kompetentingų institucijų leidžiama kirsti išorės sienas;

9)

    bendras sienos perėjimo punktas – bet koks sienos perėjimo punktas, esantis valstybės narės teritorijoje arba trečiosios šalies teritorijoje, kuriame valstybės narės sienos apsaugos pareigūnai ir trečiosios šalies sienos apsaugos pareigūnai, laikydamiesi savo nacionalinės teisės ir vykdydami dvišalį susitarimą, tikrina paeiliui atvykimą ir išvykimą;

10)

    sienų kontrolė – pagal šį reglamentą ir siekiant šio reglamento tikslų su sienomis susijusi veikla išimtinai esant ketinimui kirsti sieną arba įvykus tokiam kirtimui, neatsižvelgiant į jokias kitas aplinkybes, kuri apima patikrinimus kertant sieną ir sienos stebėjimą;

11)

    patikrinimai kertant sieną – sienos perėjimo punktuose atliekami patikrinimai, skirti užtikrinti, kad asmenims, įskaitant jų transporto priemones ir jų turimus daiktus, būtų leidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją arba iš jos išvykti;

12)

    sienų stebėjimas – sienų stebėjimas tarp sienos perėjimo punktų ribų ir sienos perėjimo punktų stebėjimas ne nustatytomis jų darbo valandomis, kad būtų užkirstas kelias asmenims išvengti patikrinimų kertant sieną;

13)

    antros linijos patikrinimas – tolesnis patikrinimas, kurį galima atlikti specialioje vietoje, kuri nėra ta vieta, kurioje tikrinami visi asmenys (pirma linija);

14)

    sienos apsaugos pareigūnas – valstybės pareigūnas, pagal nacionalinę teisę paskirtas į sienos perėjimo punktą arba į prie sienos ar arti sienos esančią vietą, kuris pagal šį reglamentą ir nacionalinę teisę vykdo sienų kontrolės užduotis;

15)

    vežėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris vykdo asmenų vežimą;

16)

   leidimas gyventi:

a)

visi leidimai gyventi, išduoti valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1030/2002 (23), ir leidimų gyventi šalyje kortelės, išduotos laikantis Direktyvos 2004/38/EB;

b)

visi kiti dokumentai, išduoti valstybių narių trečiųjų šalių piliečiams, kuriais leidžiama būti jų teritorijoje, apie kuriuos buvo pranešta ir kurie yra atitinkamai paskelbti laikantis 39 straipsnio, išskyrus:

i)

laikinus leidimus, išduotus nagrinėjant pirmąjį prašymą dėl leidimo gyventi, kaip nurodyta a papunktyje, arba prieglobsčio prašymą, ir

ii)

vizas, išduotas valstybių narių laikantis vienodos formos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1683/95 (24);

17)

    kruizinis laivas – laivas, kuris plaukia konkrečiu maršrutu pagal iš anksto nustatytą programą, apimančią turistinės veiklos įvairiuose uostuose programą, į kurį kelionės metu keleiviai paprastai neįsodinami ir jiems neleidžiama išsilaipinti;

18)

    plaukiojimas pramoginiais laivais – naudojimasis pramoginiais laivais sporto ar turizmo tikslais;

19)

    pakrantės žvejyba – žvejyba laivais, kurie kiekvieną dieną arba per 36 valandas sugrįžta į valstybės narės teritorijoje esantį uostą neužsukdami į trečiojoje šalyje esantį uostą;

20)

    jūroje esančiuose įrenginiuose dirbantis darbuotojas – asmuo, kuris dirba jūroje esančiuose įrenginiuose, esančiuose ne teritoriniuose vandenyse, tačiau vandenyse, pagal tarptautinę jūrų teisę priklausančiuose valstybių narių išskirtinėms jūrų ekonominėms zonoms, ir kuris nuolat jūra arba oru grįžta į valstybės narės teritoriją;

21)

    grėsmė visuomenės sveikatai – liga, galinti sukelti epidemiją, kaip apibrėžta Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautinėse sveikatos taisyklėse, ir kitos infekcinės ligos arba užkrečiamos parazitinės ligos, jeigu jos yra apsaugos nuostatų, taikomų valstybių narių piliečiams, objektas.

3 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas asmenims, kertantiems valstybių narių vidaus ar išorės sienas, nepažeidžiant:

a)

asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, teisių;

b)

pabėgėlių ir asmenų, prašančių tarptautinės apsaugos, teisių, ypač jei tai susiję su negrąžinimu.

4 straipsnis

Pagrindinės teisės

Taikydamos šį reglamentą, valstybės narės veikia visapusiškai laikydamosi atitinkamos Sąjungos teisės, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), atitinkamos tarptautinės teisės, įskaitant 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtą Konvenciją dėl pabėgėlių statuso (toliau – Ženevos konvencija), su galimybe gauti tarptautinę apsaugą susijusių įpareigojimų, visų pirma negrąžinimo principo, ir pagrindinių teisių. Laikantis bendrų Sąjungos teisės principų, pagal šį reglamentą priimami sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį.

II ANTRAŠTINĖ

DALIS IŠORĖS SIENOS

I SKYRIUS

Išorės sienų kirtimas ir atvykimo sąlygos

5 straipsnis

Išorės sienų kirtimas

1.   Išorės sienas galima kirsti tik sienos perėjimo punktuose ir nustatytomis jų darbo valandomis. Sienos perėjimo punktuose, kurie neveikia visą parą, turi būti aiškiai nurodytos darbo valandos.

Pagal 39 straipsnį valstybės narės pateikia Komisijai jų sienos perėjimo punktų sąrašą.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, prievolės kirsti išorės sienas tik sienos perėjimo punktuose nustatytomis jų darbo valandomis išimtys gali būti leidžiamos:

a)

asmenims arba asmenų grupėms, kilus ypatingai būtinybei nereguliariai kirsti išorės sienas ne sienos perėjimo punktuose arba ne nustatytomis jų darbo valandomis, jei jie turi leidimus, kurių reikalaujama pagal nacionalinę teisę, ir tai neprieštarauja valstybių narių viešosios tvarkos ir vidaus saugumo interesams. Dvišaliuose susitarimuose valstybės narės gali nustatyti konkrečią tvarką. Apie bendrąsias išimtis, nustatytas nacionalinėje teisėje ir dvišaliuose susitarimuose, Komisija informuojama pagal 39 straipsnį;

b)

asmenims ar asmenų grupėms nenumatytais ekstremaliosios padėties atvejais;

c)

pagal konkrečias taisykles, išdėstytas 19 ir 20 straipsniuose kartu su VI ir VII priedais.

3.   Nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje numatytų išimčių ar savo tarptautinių įsipareigojimų apsaugos srityje, valstybės narės pagal savo nacionalinę teisę įveda sankcijas už neleistiną išorės sienų kirtimą ne nustatytuose sienos perėjimo punktuose ir ne nustatytomis jų darbo valandomis. Tos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

6 straipsnis

Trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos

1.   Numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos yra tokios:

a)

jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną ir kuris atitinka šiuos kriterijus:

i)

jis galioja bent tris mėnesius po numatomo išvykimo iš valstybių narių teritorijos dienos. Pagrįstu skubos atveju šio reikalavimo galima netaikyti;

ii)

jis turi būti išduotas per pastaruosius 10 metų;

b)

jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (25), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą;

c)

jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

d)

jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti;

e)

jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių.

2.   Siekiant įgyvendinti 1 dalį, atvykimo data laikoma pirma buvimo valstybių narių teritorijoje diena, o išvykimo data laikoma paskutinė buvimo valstybių narių teritorijoje diena. Skaičiuojant buvimo valstybės narės teritorijoje trukmę, neįskaičiuojami buvimo laikotarpiai, leisti pagal leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą.

3.   I priede pateiktas pavyzdinis patvirtinančiųjų dokumentų, kurių sienos apsaugos pareigūnas gali reikalauti iš trečiosios šalies piliečio, kad patikrintų, ar jis atitinka 1 dalies c punkte nustatytas sąlygas, sąrašas.

4.   Pragyvenimo lėšos įvertinamos pagal buvimo trukmę bei tikslą ir remiantis vidutinėmis ekonomiško būsto ir maisto kainomis atitinkamoje valstybėje narėje arba valstybėse narėse, dauginant jas iš buvimo dienų skaičiaus.

Valstybės narės praneša Komisijai jų nustatytas orientacines sumas pagal 39 straipsnį.

Įvertinimas, kad turima pakankamai pragyvenimo lėšų, gali būti grindžiamas trečiosios šalies piliečio turimais grynais pinigais, kelionės čekiais ir kredito kortelėmis. Rėmimo deklaracijos, kai tokios deklaracijos numatytos nacionaliniuose teisės aktuose, ir priimančiųjų asmenų garantiniai raštai, nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose, jei trečiosios šalies pilietis apsistoja pas priimantįjį asmenį, taip pat gali būti įrodymas, kad turima pakankamai pragyvenimo lėšų.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

a)

trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka ne visas 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet turi leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, leidžiama vykti per kitų valstybių narių teritorijas tranzitu, kad jie galėtų pasiekti leidimą gyventi ar ilgalaikę vizą išdavusios valstybės narės teritoriją, jeigu jų vardai, pavardės nėra įtraukti į valstybės narės, kurios išorės sienas jie ketina kirsti, nacionalinį neįsileistinų asmenų sąrašą, ir tame sąraše nenurodoma neleisti jiems atvykti ar vykti tranzitu;

b)

trečiųjų šalių piliečiams, kurie atitinka 1 dalyje, išskyrus b punktą, nustatytas sąlygas ir kurie atvyksta prie sienos, gali būti leidžiama atvykti į valstybių narių teritoriją, jeigu prie sienos jiems išduodama viza pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 (26), 35 ir 36 straipsnius.

Valstybės narės renka statistinius duomenis apie pasienyje išduotas vizas, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 810/2009 46 straipsnio ir jo XII priedo.

Jeigu neįmanoma vizos įklijuoti į dokumentą, ji išimties tvarka klijuojama ant atskiro į dokumentą įdedamo lapo. Tokiu atveju privalo būti naudojama vienodo pavyzdžio vizų įklijų forma, nustatyta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 333/2002 (27).

c)

trečiųjų šalių piliečiams, kurie neatitinka vienos ar kelių 1 dalyje nurodytų sąlygų, valstybė narė gali leisti atvykti į savo teritoriją dėl humanitarinių motyvų, nacionalinių interesų arba tarptautinių įsipareigojimų. Jeigu dėl trečiosios šalies piliečio yra priimtas įspėjimas, kaip nurodyta 1 dalies d punkte, jam leidžianti atvykti valstybė narė apie tai atitinkamai praneša kitoms valstybėms narėms.

II SKYRIUS

Išorės sienų kontrolė ir atsisakymas leisti atvykti

7 straipsnis

Patikrinimų kertant sienas atlikimas

1.   Sienos apsaugos pareigūnai, vykdydami jiems pavestas pareigas, visapusiškai gerbia žmogiškąjį orumą, visų pirma atvejais, susijusiais su pažeidžiamais asmenimis.

Visos priemonės, kurių imamasi minėtiems pareigūnams vykdant pareigas, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams.

2.   Atlikdami patikrinimus kertant sienas, sienos apsaugos pareigūnai nediskriminuoja asmenų dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.

8 straipsnis

Asmenų patikrinimas kertant sienas

1.   Išorės sienų kirtimą tikrina sienos apsaugos pareigūnai. Patikrinimai atliekami pagal šį skyrių.

Taip pat gali būti tikrinamos transporto priemonės ir sieną kertančių asmenų turimi daiktai. Apžiūrų atveju taikomi atitinkamos valstybės narės nacionaliniai teisės aktai.

2.   Visi asmenys minimaliai patikrinami siekiant pagal jų pateiktus arba parodytus dokumentus nustatyti jų tapatybę. Šį minimalų patikrinimą sudaro greitas ir tiesioginis dokumento, leidžiančio teisėtam turėtojui kirsti sieną, galiojimo patikrinimas, tinkamais atvejais panaudojant techninius prietaisus ir ieškant informacijos tik apie pavogtus, neteisėtai pasisavintus, dingusius ir negaliojančius dokumentus atitinkamose duomenų bazėse, ir patikrinimas ieškant falsifikavimo arba klastojimo požymių.

Pirmoje pastraipoje nurodytas minimalus patikrinimas taikomas kaip taisyklė asmenims, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę.

Tačiau atlikdami minimalų asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, patikrinimą, sienos apsaugos pareigūnai nesistemingai gali patikrinti nacionalines arba Europos duomenų bazes, siekdami užtikrinti, kad asmuo nekelia realios, dabartinės ir pakankamai rimtos grėsmės valstybių narių vidaus saugumui, viešajai tvarkai, tarptautiniams santykiams bei grėsmės visuomenės sveikatai.

Dėl tokio duomenų bazių patikrinimo nepakenkiama asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, teisei patekti į atitinkamos valstybės narės teritoriją, kaip nurodyta Direktyvoje 2004/38/EB.

3.   Atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiai nuodugniai patikrinami šia tvarka:

a)

nuodugnius patikrinimus atvykstant sudaro atitikimo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytoms atvykimą reglamentuojančioms sąlygoms patikrinimas, ir tam tikrais atvejais - dokumentų, leidžiančių gyventi ir verstis profesine veikla, patikrinimas. Tai apima išsamų šių aspektų nagrinėjimą:

i)

patikrinimą, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną, ir, kai taikoma, kartu su dokumentu yra reikalinga viza ar leidimas gyventi;

ii)

kruopštų kelionės dokumento apžiūrėjimą ieškant klastojimo ar padirbimo požymių;

iii)

atvykimo ir išvykimo spaudų atitinkamo trečiosios šalies piliečio kelionės dokumentuose apžiūrėjimą, siekiant patikrinti, lyginant atvykimo ir išvykimo datas, ar asmuo dar neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybių narių teritorijose trukmės;

iv)

patikrinimą, siekiant nustatyti atitinkamo trečiosios šalies piliečio išvykimo ir atvykimo vietų bei numatomo buvimo tikslo tikrumą ir, jei reikia, atitinkamų patvirtinančių dokumentų patikrinimą;

v)

patikrinimą, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir tikslui, grįžimui į savo kilmės šalį ar vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų;

vi)

patikrinimą, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių. Toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju;

b)

jeigu trečiosios šalies pilietis turi 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą vizą, atliekant nuodugnų atvykstančio asmens patikrinimą taip pat patikrinama vizos turėtojo asmens tapatybė ir vizos autentiškumas, atliekant informacijos paiešką Vizų informacinėje sistemoje (VIS), kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 767/2008 18 straipsnyje;

c)

taikant nukrypti leidžiančią nuostatą, visais atvejais paiešką VIS galima atlikti pagal vizos įklijoje nurodytą numerį bei atsitiktinės atrankos principu – pagal vizos įklijoje nurodytą numerį ir pirštų atspaudus, kai:

i)

labai intensyvus transporto srautas, kai dėl to tektų pernelyg ilgai laukti sienos perėjimo punkte;

ii)

visi personalo, įrangos ir organizaciniai ištekliai išnaudoti ir

iii)

įvertinta, kad nėra rizikos, susijusios su vidiniu saugumu ir nelegalia imigracija.

Tačiau visais atvejais, kai kyla abejonių dėl vizos turėtojo tapatybės ir (arba) vizos autentiškumo, reikia atlikti paiešką VIS pagal vizos įklijos numerį ir pirštų atspaudus.

Ši leidžianti nukrypti nuostata tam tikrame sienos perėjimo punkte gali būti taikoma tik tol, kol patenkinamos i, ii ir iii punktuose nurodytos sąlygos;

d)

sprendimą vykdyti paiešką VIS laikantis c punkto priima sienos perėjimo punktui vadovaujantis sienų apsaugos arba aukštesnio rango pareigūnas.

Atitinkama valstybė narė nedelsdama praneša apie tokį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai;

e)

kiekviena valstybė narė kartą per metus Europos Parlamentui ir Komisijai pateikia pranešimą dėl c punkto taikymo, kuriame turi būti nurodytas trečiųjų šalių piliečių, kurių informacijos buvo ieškoma VIS tik pagal vizos įklijos numerį, skaičius ir c punkto i papunktyje nurodyto laukimo laiko trukmė;

f)

c ir d punktai taikomi ilgiausiai trejus metus (pradedami taikyti po trejų metų nuo tada, kai pradėjo veikti VIS). Komisija iki antrųjų c ir d punktų taikymo metų pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia jų įgyvendinimo vertinimą. Remdamiesi tuo įvertinimu, Europos Parlamentas ar Taryba gali paraginti Komisiją pasiūlyti atitinkamus šio reglamento pakeitimus;

g)

nuodugnius patikrinimus išvykstant sudaro:

i)

patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis turi galiojantį dokumentą, kuris yra tinkamas kirsti sieną;

ii)

kelionės dokumento patikrinimas ieškant klastojimo ar padirbimo požymių;

iii)

kai įmanoma, patikrinimas, ar trečiosios šalies pilietis nėra laikomas grėsme bet kurios iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui ar tarptautiniams santykiams;

h)

be g punkte nurodomų patikrinimų nuodugnius patikrinimus išvykstant taip pat gali sudaryti:

i)

patikrinimas, ar asmuo turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, išskyrus atvejus, kai jis turi galiojantį leidimą gyventi; toks patikrinimas gali apimti informacijos paiešką VIS pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 18 straipsnį;

ii)

patikrinimas, ar asmuo neviršijo maksimalios leidžiamo buvimo valstybės narės teritorijoje trukmės;

iii)

informacijos apie asmenis ir daiktus, dėl kurių į SIS ir nacionalines duomenų rinkmenas įtrauktas įspėjimas, patikrinimas;

i)

siekiant nustatyti bet kurio asmens, kuris gali neatitikti arba nebeatitinka atvykimo, buvimo arba gyvenimo valstybių narių teritorijoje sąlygų, tapatybę, gali būti atliekama informacijos paieška VIS pagal Reglamento (EB) Nr. 767/2008 20 straipsnį.

4.   Jeigu yra tam reikalingos sąlygos ir trečiosios šalies pilietis pateikia tokį prašymą, šiuos nuodugnius patikrinimus galima atlikti ne viešoje vietoje.

5.   Nedarant poveikio antrai pastraipai, trečiųjų šalių piliečiams, kurių atžvilgiu atliekamas nuodugnus antros linijos patikrinimas, jiems suprantama kalba arba kalba, kurią, kaip manoma, jie pagrįstai turėtų suprasti, teikiama rašytinė informacija arba kitu veiksmingu būdu pranešama apie tokio patikrinimo tikslą ir tvarką.

Ši informacija turi būti prieinama visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis ir šalies arba šalių, su kuriomis ribojasi atitinkama valstybė narė, kalba (kalbomis), ir joje turi būti nurodoma, kad trečiosios šalies pilietis gali prašyti nurodyti sienos apsaugos pareigūnų, atliekančių nuodugnų antros linijos patikrinimą, pavardes bei pareigų identifikavimo numerį ir sienos perėjimo punkto pavadinimą bei sienos kirtimo datą.

6.   Asmenų, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, patikrinimai atliekami pagal Direktyvą 2004/38/EB.

7.   Išsamios registruotiną informaciją reglamentuojančios taisyklės nustatytos II priede.

8.   Jeigu taikomi 5 straipsnio 2 dalies a arba b punktai, valstybės narės taip pat gali numatyti nuostatas, kuriomis leidžiama nukrypti nuo šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

9 straipsnis

Patikrinimų kertant sieną sušvelninimas

1.   Susiklosčius išimtinėms ir nenumatytoms aplinkybėms, patikrinimai kertant išorės sienas gali būti sušvelninti. Tokiomis išimtinėmis ir nenumatytomis aplinkybėmis laikomos aplinkybės, kai dėl nenumatytų įvykių eismas tampa toks intensyvus, jog laukimo prie sienos perėjimo punkto laikas pernelyg pailgėja, ir išnaudojami visi personalo, priemonių ir organizaciniai ištekliai.

2.   Kai patikrinimai kertant sieną sušvelninami pagal 1 dalį, pirmenybė paprastai teikiama ne patikrinimams kertant sieną išvykstant, o patikrinimams kertant sieną atvykstant.

Sprendimą sušvelninti patikrinimus kertant sieną priima sienos perėjimo punktui vadovaujantis sienos apsaugos pareigūnas.

Toks patikrinimų kertant sieną sušvelninimas yra laikinas, jis tikslinamas pagal aplinkybes ir įvedamas laipsniškai.

3.   Net ir sušvelninus patikrinimus, sienos apsaugos pareigūnas, laikydamasis 11 straipsnio, antspauduoja trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentus jiems atvykstant ir išvykstant.

4.   Kiekviena valstybė narė kartą per metus pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai šio straipsnio taikymo ataskaitą.

10 straipsnis

Atskiros juostos ir informaciniai ženklai

1.   Kad būtų vykdomas asmenų patikrinimas pagal 8 straipsnį, valstybės narės įrengia atskiras juostas, visų pirma oro uostų sienos perėjimo punktuose. Šios juostos ženklinamos III priede nurodytais ženklais su nuorodomis.

Valstybės narės gali įrengti atskiras juostas savo jūrų ir sausumos sienos perėjimo punktuose ir prie sienų tarp valstybių narių, kurios netaiko 22 straipsnio prie savo bendrų sienų. Jeigu valstybės narės prie šių sienų įrengia atskiras juostas, naudojami III priede nurodyti ženklai su nuorodomis.

Valstybės narės užtikrina, kad tokios juostos būtų aiškiai pažymėtos, įskaitant tuos atvejus, kai, siekiant užtikrinti optimalų sieną kertančių asmenų srautą, taisyklės dėl skirtingų juostų naudojimo laikinai atšaukiamos pagal šio straipsnio 4 dalį.

2.   Asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, turi teisę naudotis juostomis, pažymėtomis III priedo A dalyje nurodytu ženklu („ES, EEE, CH“). Jie taip pat gali naudotis juostomis, pažymėtomis III priedo B1 dalyje nurodytu ženklu („Vizų nereikalaujama“) ir B2 dalyje nurodytu ženklu („Visi pasai“).

Trečiųjų šalių piliečiai, kurie neprivalo turėti vizos kirsdami valstybių narių išorės sienas, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 539/2001, ir trečiųjų šalių piliečiai, turintys galiojantį leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, gali naudotis juostomis, pažymėtomis šio reglamento III priedo B1 dalyje nurodytu ženklu („Vizų nereikalaujama“). Jie taip pat gali naudotis juostomis, pažymėtomis šio reglamento III priedo B2 dalyje nurodytu ženklu („Visi pasai“).

Visi kiti asmenys naudojasi juostomis, pažymėtomis III priedo B2 dalyje („Visi pasai“) nurodytu ženklu.

Užrašai ant ženklų, nurodyti pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose, gali būti užrašyti tokia kalba arba kalbomis, kurias kiekviena valstybė narė laiko tinkamomis.

Valstybės narės neprivalo įrengti atskirų juostų, pažymėtų III priedo B1 dalyje nurodytu ženklu („Vizų nereikalaujama“). Atsižvelgdamos į praktinius poreikius valstybės narės nusprendžia, ar ir kuriuose sienos perėjimo punktuose šios juostos turėtų būti įrengtos.

3.   Jūrų uostų ir sausumos sienos perėjimo punktuose valstybės narės gali paskirstyti transporto priemonių eismą į skirtingas eismo juostas lengviesiems ir sunkiasvoriams automobiliams bei autobusams, naudodamos III priedo C dalyje nurodytus ženklus.

Atsižvelgdamos į vietos aplinkybes, kai tinkama, valstybės narės gali keisti nuorodas tokiuose ženkluose.

4.   Konkrečiame sienos perėjimo punkte laikinai sutrikus eismo srautų pusiausvyrai, kompetentingos institucijos gali atšaukti skirtingų juostų naudojimo taisykles tokiam laikotarpiui, kuris reikalingas pusiausvyros sutrikimui pašalinti.

11 straipsnis

Kelionės dokumentų antspaudavimas

1.   Trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant. Visų pirma atvykimo ar išvykimo spaudu žymimi:

a)

dokumentai, kuriuose yra galiojanti viza, leidžianti trečiųjų šalių piliečiams kirsti sieną;

b)

dokumentai, leidžiantys trečiųjų šalių piliečiams, kuriems vizą valstybė narė išdavė pasienyje, kirsti sieną;

c)

dokumentai, leidžiantys trečiųjų šalių piliečiams, kuriems netaikomas vizų režimas, kirsti sieną.

2.   Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra Sąjungos piliečių šeimos nariai ir kuriems taikoma Direktyva 2004/38/EB, bet kurie nepateikia toje direktyvoje numatyto leidimo gyventi šalyje kortelės, kelionės dokumentai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant.

Trečiųjų šalių piliečių, kurie yra trečiųjų šalių piliečių, besinaudojančių laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę, šeimos nariai, bet kurie nepateikia toje Direktyvoje 2004/38/EB nurodytos leidimo gyventi šalyje kortelės, kelionės dokumentai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant.

3.   Atvykimo ar išvykimo spaudu nežymimi:

a)

valstybių vadovų ir aukštas pareigas užimančių asmenų, apie kurių atvykimą buvo iš anksto oficialiai pranešta diplomatiniais kanalais, dokumentai;

b)

pilotų licencijos ar orlaivių įgulų narių pažymėjimai;

c)

jūrininkų, kurie valstybės narės teritorijoje būna tik jų laivui įplaukus į uostą ir tik įplaukimo uosto teritorijoje, kelionės dokumentai;

d)

kruizinių laivų įgulos ir keleivių, kuriems netaikomi patikrinimai pasienyje pagal VI priedo 3.2.3 punktą, kelionės dokumentai;

e)

dokumentai, leidžiantys Andoros, Monako ir San Marino piliečiams kirsti sieną;

f)

tarptautinio susisiekimo keleivinių ir krovininių traukinių brigadų kelionės dokumentai;

g)

trečiųjų šalių piliečių, kurie pateikia Direktyvoje 2004/38/EB numatytą leidimo gyventi šalyje kortelę, kelionės dokumentai.

Išimties tvarka trečiosios šalies piliečio prašymu žymėjimo atvykimo arba išvykimo spaudu gali būti atsisakyta, jei jo įdėjimas galėtų tam asmeniui sukelti didelių sunkumų. Tokiu atveju atvykimas arba išvykimas užregistruojamas atskirame lape, nurodant to asmens vardą bei pavardę ir paso numerį. Tas lapas duodamas trečiosios šalies piliečiui. Valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali vesti šių išimtinių atvejų statistiką ir gali ją teikti Komisijai.

4.   Antspaudavimui taikomos praktinio pobūdžio priemonės, nurodytos IV priede.

5.   Jei įmanoma, trečiosios šalies piliečiai informuojami apie sienos apsaugos pareigūno prievolę antspauduoti jų kelionės dokumentus atvykstant ir išvykstant net ir sušvelninus patikrinimus pagal 9 straipsnį.

12 straipsnis

Buvimo trukmės sąlygų neatitikimo prezumpcija

1.   Jei trečiosios šalies piliečio kelionės dokumente nėra atvykimo spaudo, kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali daryti prielaidą, kad dokumento turėtojas neatitinka arba jau nebeatitinka konkrečioje valstybėje narėje taikomų buvimo trukmės sąlygų.

2.   1 dalyje numatyta prielaida gali būti paneigta, jei trečiosios šalies pilietis bet kokiu būdu pateikia patikimus įrodymus, pavyzdžiui, transporto bilietą arba jo ar jos buvimo už valstybių narių teritorijos ribų įrodymų, rodančių, kad jis ar ji atitinka trumpalaikio buvimo trukmės sąlygas.

Tokiu atveju:

a)

jei trečiosios šalies pilietis yra valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritorijoje, kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionaline teise ir praktika, trečiosios šalies piliečio kelionės dokumente nurodo datą ir vietą, kada ir kur šis asmuo kirto vienos iš valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, išorės sieną;

b)

jei trečiosios šalies pilietis yra valstybės narės, dėl kurios 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje numatytas sprendimas dar nėra priimtas, teritorijoje, kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionaline teise ir praktika, trečiosios šalies piliečio kelionės dokumente nurodo datą ir vietą, kada ir kur šis asmuo kirto tokios valstybės narės išorės sieną.

Be a ir b punktuose nurodytų žymėjimų trečiosios šalies piliečiui gali būti pateikiamas VIII priede nurodytas dokumentas.

Valstybės narės informuoja viena kitą ir Komisiją bei Tarybos generalinį sekretoriatą apie jų nacionalinę praktiką dėl šiame straipsnyje nurodytų žymėjimų.

3.   Jeigu 1 dalyje nurodyta prielaida nepaneigiama, trečiosios šalies pilietis gali būti grąžintas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB (28) ir nacionalinę teisę, laikantis tos direktyvos.

4.   Jeigu išvykimo spaudo nėra, 1 ir 2 dalių atitinkamos nuostatos taikomos mutatis mutandis.

13 straipsnis

Sienų stebėjimas

1.   Svarbiausias pasienio kontrolės tikslas – užkirsti kelią nelegaliam sienos kirtimui, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir imtis priemonių prieš asmenis, kurie nelegaliai kirto sieną. Asmuo, kuris nelegaliai kirto sieną ir kuris neturi teisės pasilikti atitinkamos valstybės narės teritorijoje, sulaikomas, ir jam taikomos procedūros laikantis Direktyvos 2008/115/EB.

2.   Sienos apsaugos pareigūnai, vykdydami sienų stebėjimą, naudoja stacionarius arba mobilius dalinius.

Šis stebėjimas vykdomas taip, kad užkirstų kelią ir atgrasintų asmenis nuo siekio išvengti patikrinimų sienos perėjimo punktuose.

3.   Stebėjimą tarp sienos perėjimo punktų vykdo sienos apsaugos pareigūnai, kurių skaičius ir veiklos metodai tikslinami atsižvelgiant į esamus ar numatomus pavojus ir grėsmes. Stebėjimas vykdomas dažnai ir netikėtai keičiant jo periodiškumą, kad asmenims, neleistinai kertantiems sieną, nuolat grėstų pavojus būti nustatytiems.

4.   Stebėjimą vykdo stacionarūs ar mobilūs daliniai, kurie, vykdydami pareigas, patruliuoja arba dislokuojasi vietose, žinomose arba numanomose esant pažeidžiamomis, tokiu stebėjimu siekiant sulaikyti nelegaliai sieną kertančius asmenis. Stebėjimą taip pat galima vykdyti techninėmis priemonėmis, įskaitant elektronines priemones.

5.   Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl stebėjimą reglamentuojančių papildomų priemonių.

14 straipsnis

Atsisakymas leisti atvykti

1.   Trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 6 straipsnio 5 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Tai nepažeidžia specialių nuostatų dėl teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą arba dėl ilgalaikių vizų išdavimo taikymo.

2.   Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija. Jis įsigalioja nedelsiant.

Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.

3.   Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą. Skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę. Trečiosios šalies piliečiui raštu nurodomi kontaktiniai centrai, kuriuose galima gauti informacijos apie atstovus, kompetentingus pagal nacionalinę teisę veikti trečiosios šalies piliečio vardu.

Skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios.

Nepažeidžiant jokios kompensacijos, paskirtos pagal nacionalinę teisę, atitinkamas trečiosios šalies pilietis turi teisę į perbraukto atvykimo spaudo arba į kitų perbraukimų ar papildymų korekciją, kurią atliktų sprendimą neleisti atvykti priėmusi valstybė narė, jeigu išnagrinėjus skundą būtų nustatyta, kad sprendimas neleisti atvykti buvo nepagrįstas.

4.   Sienos apsaugos pareigūnai užtikrina, kad trečiosios šalies pilietis, kuriam buvo atsisakyta leisti atvykti, neatvyktų į atitinkamos valstybės narės teritoriją.

5.   Valstybės narės renka statistinius duomenis apie asmenų, kuriems nebuvo leista atvykti, skaičių, atsisakymo leisti atvykti pagrindus, asmenų, kuriems nebuvo leista atvykti, pilietybę ir sienos (sausumos, oro ar jūrų), per kurią jiems nebuvo leista atvykti, rūšį ir kasmet juos pateikia Komisijai (Eurostatui), laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 (29).

6.   Atsisakymą leisti atvykti reglamentuojančios išsamios taisyklės pateikiamos V priedo A dalyje.

III SKYRIUS

Sienų kontrolės personalas ir skiriami ištekliai bei valstybių narių bendradarbiavimas

15 straipsnis

Sienų kontrolės personalas ir skiriami ištekliai

Išorės sienų kontrolei pagal 7–14 straipsnių vykdyti valstybės narės naudoja pakankamą tinkamo personalo ir išteklių kiekį, kad būtų užtikrinta veiksminga, aukšto lygio ir vienoda kontrolė prie jų išorės sienų.

16 straipsnis

Kontrolės įgyvendinimas

1.   7–14 straipsniuose numatytą sienų kontrolę vykdo sienos apsaugos pareigūnai, laikydamiesi šio reglamento nuostatų ir nacionalinės teisės.

Vykdydami šią sienų kontrolę, sienos apsaugos pareigūnai išsaugo įgaliojimus iškelti baudžiamąją bylą, kurie jiems suteikiami pagal nacionalinę teisę ir kurie nepatenka į šio reglamento taikymo sritį.

Valstybės narės užtikrina, kad sienos apsaugos pareigūnai būtų tinkamos specializacijos tinkamai parengti specialistai, atsižvelgdamos į Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 įsteigtos Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (toliau – Agentūra) sienos apsaugos pareigūnams nustatytą ir parengtą bendrąją pagrindinę mokymo programą. Į mokymo programą įtraukti specialieji mokymai kaip atpažinti kritines situacijas, į kurias patenka pažeidžiami asmenys, pavyzdžiui, nelydimi nepilnamečiai ir prekybos žmonėmis aukos, ir kaip šiais atvejais elgtis. Valstybės narės, padedamos Agentūros, skatina sienos apsaugos pareigūnus mokytis kalbų, kurios būtinos jų užduotims atlikti.

2.   Laikydamosi 39 straipsnio, valstybės narės perduoda Komisijai nacionalinių tarnybų, pagal jų nacionalinę teisę atsakingų už sienų kontrolę, sąrašą.

3.   Tam, kad sienos būtų veiksmingai kontroliuojamos, valstybės narės užtikrina glaudų bei nuolatinį savo nacionalinių tarnybų, atsakingų už sienų kontrolę, bendradarbiavimą.

17 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas

1.   Valstybės narės padeda viena kitai ir glaudžiai bei nuolat bendradarbiauja siekdamos veiksmingai įgyvendinti sienų kontrolę pagal šio reglamento 7–16 straipsnius. Jos keičiasi visa susijusia informacija.

2.   Valstybių narių operatyvų bendradarbiavimą išorės sienų valdymo srityje koordinuoja Agentūra.

3.   Nepažeisdamos Agentūros įgaliojimų, valstybės narės gali tęsti operatyvų bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir (arba) trečiosiomis šalimis, esančiomis prie išorės sienų, įskaitant keitimąsi ryšių palaikymo pareigūnais, jei tokiu bendradarbiavimu papildoma Agentūros veikla.

Valstybės narės susilaiko nuo veiksmų, kurie trukdytų Agentūros funkcionavimui arba jos tikslų įgyvendinimui.

Valstybės narės praneša Agentūrai apie pirmoje pastraipoje numatytą operatyvų bendradarbiavimą.

4.   Valstybės narės organizuoja mokymą sienų kontrolės taisyklių bei pagrindinių teisių klausimais. Tokiu atveju atsižvelgiama į Agentūros nustatytus ir papildomai patobulintus bendrus mokymo standartus.

18 straipsnis

Bendra kontrolė

1.   Valstybės narės, kurios savo bendroms sausumos sienoms netaiko 22 straipsnio, tas bendras sienas iki to straipsnio taikymo dienos gali kontroliuoti bendrai, ir tokiu atveju asmenys atvykimo ir išvykimo patikrinimui gali būti sustabdomi tik vieną kartą, nepažeidžiant valstybių narių individualios atsakomybės pagal 7–14 straipsnius.

Šiuo tikslu valstybės narės gali tarpusavyje sudaryti dvišalius susitarimus.

2.   Apie susitarimus, sudarytus pagal 1 dalį, valstybės narės praneša Komisijai.

IV SKYRIUS

Specialios patikrinimų kertant sienas taisyklės

19 straipsnis

Specialios taisyklės, skirtos įvairioms sienos rūšims ir įvairioms transporto priemonėms, naudojamoms kertant išorės sienas

VI priede nustatytos specialios taisyklės taikomos atliekant patikrinimus kertant įvairių rūšių sienas ir įvairioms transporto priemonėms, naudojamoms kertant sienos perėjimo punktus.

Tose konkrečiose taisyklėse gali būti nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 5 ir 6 straipsnių bei 8–14 straipsnių.

20 straipsnis

Specialios tam tikrų kategorijų asmenų patikrinimo taisyklės

1.   VII priede išdėstytos specialios taisyklės taikomos tikrinant šių kategorijų asmenis:

a)

valstybių vadovus ir jų delegacijų narius;

b)

orlaivių pilotus ir kitus įgulos narius;

c)

jūrininkus;

d)

diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojus ir tarptautinių organizacijų narius;

e)

kitoje sienos pusėje dirbančius asmenis;

f)

nepilnamečius;

g)

gelbėjimo tarnybų, policijos, ugniagesių komandų darbuotojus ir sienos apsaugos pareigūnus;

h)

jūroje esančiuose įrenginiuose dirbančius darbuotojus.

Tose konkrečiose taisyklėse gali būti nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo 5 ir 6 straipsnių bei 8–14 straipsnių.

2.   Pagal 39 straipsnį valstybės narės informuoja Komisiją apie akredituotiems diplomatinių ir konsulinių atstovybių nariams ir jų šeimos nariams jų užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžius.

V SKYRIUS

Specialios priemonės rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, atveju

21 straipsnis

Priemonės prie išorės sienų ir Agentūros parama

1.   Kai vertinimo ataskaitoje, parengtoje pagal Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 14 straipsnį, nustatoma rimtų išorės sienų kontrolės atlikimo trūkumų, ir siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi to reglamento 15 straipsnyje nurodytų rekomendacijų, Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, gali rekomenduoti tai įvertintai valstybei narei imtis tam tikrų specialių priemonių, kurios gali apimti vieną ar abi toliau nurodytas priemones:

a)

inicijuoti Europos sienos apsaugos pareigūnų būrių dislokavimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004;

b)

pateikti Agentūrai savo strateginius planus, grindžiamus rizikos vertinimu, įskaitant informaciją apie personalo ir įrangos dislokavimą, siekiant gauti jos nuomonę.

Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Komisija reguliariai informuoja pagal 38 straipsnio 1 dalį įsteigtą komitetą apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimo pažangą ir jos poveikį nustatytiems trūkumams.

Ji taip pat informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą.

3.   Jeigu 1 dalyje nurodytoje vertinimo ataskaitoje padaryta išvada, kad įvertinta valstybė narė šiurkščiai nesilaiko savo įsipareigojimų ir todėl turi per tris mėnesius pateikti atitinkamo veiksmų plano įgyvendinimo ataskaitą pagal Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 16 straipsnio 4 dalį, ir jeigu pasibaigus tam trijų mėnesių laikotarpiui Komisija nustato, kad padėtis tęsiasi, ji gali pradėti taikyti šio reglamento 29 straipsnyje numatytą procedūrą, jeigu įvykdytos visos tam būtinos sąlygos.

III ANTRAŠTINĖ

DALIS VIDAUS SIENOS

I SKYRIUS

Kontrolės kertant vidaus sienas nebuvimas

22 straipsnis

Vidaus sienų kirtimas

Vidaus sienas galima kirsti bet kurioje vietoje, ir jas kertantys asmenys, nepaisant jų pilietybės, kertant sieną netikrinami.

23 straipsnis

Patikrinimas teritorijoje

Kontrolės kertant vidaus sienas nebuvimas neturi įtakos:

a)

valstybių narių kompetentingų institucijų naudojimuisi policijos įgaliojimais pagal nacionalinę teisę, jei naudojimasis šiais įgaliojimais nėra lygiavertis patikrinimams kertant sieną; tai taip pat taikoma pasienio ruožuose. Kaip apibrėžta pirmame sakinyje, naudojimasis policijos įgaliojimais visų pirma negali būti laikomas lygiaverčiu patikrinimams kertant sieną, kai policijos priemonės:

i)

nėra skirtos sienų kontrolei;

ii)

yra grindžiamos bendra policijos informacija ir patirtimi, susijusia su galimomis grėsmėmis visuomenės saugumui, ir jomis pirmiausia siekiama kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu;

iii)

yra parengtos ir vykdomos aiškiai skirtingai nuo sistemingų asmenų patikrinimų kertant išorės sienas;

iv)

vykdomos kaip patikrinimai vietoje;

b)

asmenų patikrinimui saugumo tikslais, kurį pagal kiekvienos valstybės narės teisės aktus uostuose ir oro uostuose vykdo kompetentingos institucijos, uosto arba oro uosto pareigūnai arba vežėjai, jeigu lygiai taip pat tikrinami ir asmenys, keliaujantys valstybėje narėje;

c)

valstybės narės galimybei teisės aktais nustatyti prievolę turėti ar nešiotis dokumentus;

d)

valstybės narės galimybei teisės aktuose numatyti trečiosios šalies piliečių prievolę pranešti apie savo buvimą jos teritorijoje pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo 1985 m. birželio 14 d. sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (toliau – Šengeno konvencija) 22 straipsnio nuostatas.

24 straipsnis

Eismo kliūčių pašalinimas sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų

Valstybės narės pašalina visas kliūtis sklandžiam eismo srautui sienos kirtimo keliais punktuose prie vidaus sienų, pirmiausia greičio apribojimus, kurie nėra išimtinai būtini dėl eismo saugumo aplinkybių.

Tuo pačiu metu valstybės narės turi būti pasirengusios sudaryti sąlygas vykdyti patikrinimus atnaujinus vidaus sienų kontrolę.

II SKYRIUS

Laikinas vidaus sienų kontrolės atnaujinimas

25 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo bendroji sistema

1.   Erdvėje be vidaus sienų kontrolės iškilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai arba vidaus saugumui valstybėje narėje, ta valstybė narė išimties tvarka gali atnaujinti sienų kontrolę prie visų savo vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose ribotam, ne ilgesniam nei 30 dienų, laikotarpiui arba numatomam rimtos grėsmės trukmės laikotarpiui, jei jis viršija 30 dienų. Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo mastas ir trukmė neviršija to, kas tikrai būtina siekiant reaguoti į rimtą grėsmę.

2.   Vidaus sienų kontrolė atnaujinama tik kaip kraštutinė priemonė ir laikantis 27, 28 ir 29 straipsnių. Kiekvienu atveju svarstant galimybę pagal atitinkamai 27, 28 arba 29 straipsnius priimti sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę, atsižvelgiama į 26 ir 30 straipsniuose nurodytus kriterijus.

3.   Jeigu rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui atitinkamoje valstybėje narėje išlieka ilgesnį nei šio straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį, ta valstybė narė gali pratęsti savo vidaus sienų kontrolę atsižvelgdama į 26 straipsnyje nurodytus kriterijus ir laikydamasi 27 straipsnio, dėl tų pačių priežasčių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir, atsižvelgusi į visus naujus elementus, ne ilgesniems nei 30 dienų laikotarpiams, kuriuos galima pratęsti.

4.   Visas laikotarpis, kurį atnaujinama vidaus sienų kontrolė, įskaitant bet kurį pratęsimą, numatytą pagal šio straipsnio 3 dalį, neturi viršyti šešių mėnesių. Jei esama išimtinių aplinkybių, kaip nurodyta 29 straipsnyje, visas tas laikotarpis gali būti tęsiamas daugiausia iki dvejų metų pagal to straipsnio 1 dalį.

26 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo kriterijai

Jei valstybė narė nusprendžia kraštutinės priemonės atveju laikinai atnaujinti savo vidaus sienos, sienų ar jų ruožų kontrolę arba nusprendžia pratęsti tokio atnaujinimo laikotarpį pagal 25 straipsnį ir 28 straipsnio 1 dalį, ji įvertina, kokiu mastu, taikant tokią priemonę, gali būti tinkamai pašalinta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, taip pat įvertina priemonės proporcingumą tai grėsmei. Atlikdama tokį įvertinimą valstybė narė visų pirma atsižvelgia į:

a)

tikėtiną grėsmių jos viešajai tvarkai ar vidaus saugumui, įskaitant grėsmes po teroro aktų ar terorizmo ir įskaitant organizuoto nusikalstamumo keliamas grėsmes, poveikį;

b)

tikėtiną tokios priemonės poveikį laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės.

27 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo procedūra pagal 25 straipsnį

1.   Kai valstybė narė planuoja atnaujinti vidaus sienų kontrolę pagal 25 straipsnį, likus vėliausiai keturioms savaitėms iki planuojamo atnaujinimo arba likus trumpesniam laikotarpiui, kai aplinkybės, dėl kurių reikia atnaujinti vidaus sienų kontrolę, paaiškėja likus mažiau kaip keturioms savaitėms iki planuojamo atnaujinimo, ji apie tai atitinkamai praneša kitoms valstybėms narėms ir Komisijai. Tuo tikslu valstybė narė pateikia šią informaciją:

a)

siūlomo atnaujinimo priežastis, įskaitant visus svarbius duomenis apie įvykius, dėl kurių kilo rimta grėsmė jos viešajai tvarkai ar vidaus saugumui;

b)

siūlomo atnaujinimo mastą, nurodant, kuriame konkrečiame vidaus sienos ruože ar ruožuose turi būti atnaujinta sienų kontrolė;

c)

nustatytų sienos perėjimo punktų pavadinimus;

d)

planuojamo atnaujinimo datą ir trukmę;

e)

atitinkamais atvejais priemones, kurių turi imtis kitos valstybės narės.

Pranešimą pagal pirmą pastraipą taip pat gali bendrai pateikti dvi ar daugiau valstybių narių.

Jeigu būtina, Komisija gali atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) paprašyti pateikti papildomos informacijos.

2.   1 dalyje nurodyta informacija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikiama tuo pačiu metu, kai ji pranešama kitoms valstybėms narėms ir Komisijai pagal tą dalį.

3.   Valstybės narės, teikdamos pranešimą pagal 1 dalį, prireikus ir laikydamosi nacionalinės teisės, gali nuspręsti įslaptinti šios informacijos dalis.

Toks įslaptinimas nedaro poveikio Komisijos turimai galimybei pateikti šią informaciją Europos Parlamentui. Pagal šį straipsnį Europos Parlamentui perduodamos informacijos ir dokumentų perdavimas ir tvarkymas turi atitikti įslaptintos informacijos perdavimo ir tvarkymo taisykles, kurios taikomos Europos Parlamentui ir Komisijai keičiantis tokio pobūdžio informacija.

4.   Gavusi valstybės narės pranešimą pagal 1 dalį ir atsižvelgdama į 5 dalyje numatytas konsultacijas, Komisija ar bet kuri kita valstybė narė gali pateikti nuomonę, nedarydama poveikio SESV 72 straipsniui.

Jeigu Komisijai, remiantis pranešime pateikta informacija ar bet kuria papildoma jos gauta informacija, kyla abejonių dėl planuojamo sienų kontrolės atnaujinimo būtinumo ar proporcingumo arba jeigu ji mano, kad būtų tinkama pasikonsultuoti dėl tam tikro pranešimo aspekto, ji tuo tikslu pateikia nuomonę.

5.   Dėl 1 dalyje nurodytos informacijos ir dėl bet kurios Komisijos ar valstybės narės nuomonės pagal 4 dalį vyksta konsultacijos, įskaitant atitinkamais atvejais bendrus posėdžius tarp valstybės narės, planuojančios atnaujinti vidaus sienų kontrolę, kitų valstybių narių, ypač tų, kurioms tiesioginio poveikio turės tokios priemonės, ir Komisijos, siekiant atitinkamais atvejais organizuoti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą ir išnagrinėti, ar priemonės proporcingoms įvykiams, dėl kurių atnaujinama sienų kontrolė, ir grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

6.   5 dalyje nurodytos konsultacijos vyksta likus ne mažiau kaip dešimt dienų iki planuojamos sienų kontrolės atnaujinimo datos.

28 straipsnis

Speciali procedūra atvejais, kai būtina imtis skubių veiksmų

1.   Kai dėl rimtos grėsmės viešajai tvarkai ar vidaus saugumui valstybėje narėje būtina imtis skubių veiksmų, atitinkama valstybė narė gali išimties tvarka nedelsdama atnaujinti vidaus sienų kontrolę ribotam, ne ilgesniam kaip dešimties dienų, laikotarpiui.

2.   Kai valstybė narė atnaujina vidaus sienų kontrolę ji tuo pačiu metu apie tai praneša atitinkamai kitoms valstybėms narėms ir Komisijai bei pateikia 27 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, įskaitant priežastis, kurios pateisina šiame straipsnyje nustatytos procedūros naudojimą. Gavusi pranešimą, Komisija nedelsdama gali konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis.

3.   Jeigu rimta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui išlieka ilgesnį nei šio straipsnio 1 dalyje numatytą laikotarpį, valstybė narė gali nuspręsti pratęsti vidaus sienų kontrolę ne ilgesniam kaip 20 dienų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas. Priimdama tokį sprendimą atitinkama valstybė narė atsižvelgia į 26 straipsnyje nurodytus kriterijus, įskaitant naujausią priemonės būtinumo ir proporcingumo vertinimą, ir atsižvelgia į naujus elementus.

Tokio pratęsimo atveju mutatis mutandis taikomos 27 straipsnio 4 ir 5 dalys, o konsultacijos vykdomos nedelsiant po to, kai Komisijai ir valstybėms narėms pranešama apie sprendimą dėl pratęsimo.

4.   Nedarant poveikio 25 straipsnio 4 daliai, visas laikotarpis, kurį atnaujinama vidaus sienų kontrolė, apskaičiuojamas remiantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytu pirminiu laikotarpiu ir galimybe jį pratęsti pagal šio straipsnio 3 dalį, neturi viršyti dviejų mėnesių.

5.   Komisija nedelsiant praneša Europos Parlamentui apie pranešimus, pateiktus pagal šį straipsnį.

29 straipsnis

Speciali procedūra, kai išimtinėmis aplinkybėmis kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų bendram veikimui

1.   Išimtinėmis aplinkybėmis, kai kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų bendram veikimui dėl ilgalaikių rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, kaip nurodyta 21 straipsnyje, ir jeigu tos aplinkybės laikomos rimta grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės ar jos dalyse, vidaus sienų kontrolė gali būti atnaujinta vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. Tas laikotarpis gali būti pratęstas ne daugiau kaip tris kartus ne ilgesniam nei šešių mėnesių tolesniam laikotarpiui, jei išimtinės aplinkybės išlieka.

2.   Taryba kaip kraštutinę priemonę ir būdą apsaugoti bendrus interesus erdvėje be vidaus sienų kontrolės, kai visomis kitomis priemonės, visų pirma 21 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, nepajėgiama veiksmingai sušvelninti nustatytos rimtos grėsmės, gali rekomenduoti vienai ar kelioms valstybėms narėms priimti sprendimą atnaujinti sienų kontrolę prie visų jų vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose. Tarybos rekomendacija grindžiama Komisijos pasiūlymu. Valstybės narės gali paprašyti Komisijos pateikti Tarybai tokį pasiūlymą dėl rekomendacijos.

Savo rekomendacijoje Taryba nurodo bent tą informaciją, kuri yra nurodyta 27 straipsnio 1 dalies a–e punktuose.

Taryba gali rekomenduoti priemonių taikymą pratęsti šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Valstybė narė, prieš atnaujindama kontrolę prie visų savo vidaus sienų arba konkrečiuose jų ruožuose pagal šią dalį, atitinkamai informuoja kitas valstybes nares, Europos Parlamentą ir Komisiją.

3.   Jeigu valstybė narė neįvykdo 2 dalyje nurodytos rekomendacijos, ta valstybė narė nedelsdama raštu informuoja Komisiją apie to priežastis.

Tokiu atveju Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamos atitinkamos valstybės narės pateiktos priežastys ir pasekmės erdvės be vidaus sienų kontrolės bendrų interesų apsaugai.

4.   Dėl tinkamai pagrįstų skubos priežasčių, susijusių su aplinkybėmis, dėl kurių prireikia pratęsti vidaus sienų kontrolę pagal 2 dalį ir apie kurias sužinoma likus mažiau kaip 10 dienų iki anksčiau nustatyto sienų kontrolės atnaujinimo laikotarpio pabaigos, Komisija, priimdama nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus laikydamasi 38 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, gali priimti reikiamas rekomendacijas. Per 14 dienų po tokių rekomendacijų priėmimo Komisija pateikia Tarybai pasiūlymą dėl rekomendacijos pagal šio straipsnio 2 dalį.

5.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis priemonėms, kurias valstybės narės pagal 25, 27 ir 28 straipsnius gali priimti iškilus rimtai grėsmei viešajai tvarkai ar vidaus saugumui.

30 straipsnis

Laikino vidaus sienų kontrolės atnaujinimo, kai išimtinėmis aplinkybėmis kyla grėsmė erdvės be vidaus sienų kontrolės bendram veikimui, kriterijai

1.   Kai Taryba pagal 29 straipsnio 2 dalį kaip kraštutinę priemonę rekomenduoja laikinai atnaujinti vidaus sienos, sienų arba jų ruožų kontrolę, ji įvertina, kokiu mastu, taikant tokią priemonę, gali būti tinkamai pašalinta grėsmė viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės, ir įvertina priemonės proporcingumą tai grėsmei. Tas įvertinimas atliekamas remiantis išsamia atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) ir Komisijos perduota ir bet kuria kita aktualia informacija, įskaitant pagal šio straipsnio 2 dalį gautą informaciją. Atlikdama tokį įvertinimą, Taryba visų pirma atsižvelgia į šias aplinkybes:

a)

galimybę pasinaudoti techninėmis ar finansinėmis paramos priemonėmis nacionaliniu lygmeniu ar Sąjungos lygmeniu arba abiem, įskaitant Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų, kaip antai, Agentūros, Europos prieglobsčio paramos biuro, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 439/2010 (30) ar Europos policijos biuro (toliau – Europolas), įsteigto Sprendimu 2009/371/TVR, paramą, ir tokių priemonių tikėtiną poveikį adekvačiai šalinant grėsmes viešajai tvarkai ar vidaus saugumui erdvėje be vidaus sienų kontrolės;

b)

dabartinį ir tikėtiną būsimą rimtų trūkumų, susijusių su išorės sienų kontrole, nustatytų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1053/2013 atliktų įvertinimų kontekste, poveikį; taip pat mastą, kuriuo tokie rimti trūkumai kelia rimtą grėsmę viešajai tvarkai ar vidaus saugumui be vidaus sienų kontrolės;

c)

tikėtiną sienų kontrolės atnaujinimo poveikį laisvam asmenų judėjimui erdvėje be vidaus sienų kontrolės.

2.   Prieš priimdama pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos pagal 29 straipsnio 2 dalį, Komisija gali:

a)

paprašyti valstybių narių, Agentūros, Europolo ar kitų Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų jai pateikti daugiau informacijos;

b)

padedama valstybių narių, Agentūros, Europolo ar kitų atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ar agentūrų ekspertų, rengti vizitus vietoje, kad gautų informacijos, reikalingos tai rekomendacijai, arba ją patikrintų.

31 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos informavimas

Komisija ir atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės) kuo skubiau praneša Europos Parlamentui ir Tarybai apie priežastis, dėl kurių gali prireikti taikyti 21 ir 25–30 straipsnius.

32 straipsnis

Nuostatos, taikomos atnaujinus vidaus sienų kontrolę

Kai atnaujinama vidaus sienų kontrolė, mutatis mutandis taikomos atitinkamos II antraštinės dalies nuostatos.

33 straipsnis

Vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaita

Per keturias savaites po vidaus sienų kontrolės panaikinimo vidaus sienų kontrolę vykdžiusi valstybė narė Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai teikia vidaus sienų kontrolės atnaujinimo ataskaitą, kurioje visų pirma apibūdinamas pirminis įvertinimas ir tai, kaip atsižvelgta į 26, 28 ir 30 straipsniuose nurodytus kriterijus, patikrinimų atlikimas, praktinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, poveikis laisvam asmenų judėjimui, vidaus sienų kontrolės atnaujinimo veiksmingumas, įskaitant sienų kontrolės atnaujinimo proporcingumo ex post įvertinimą.

Komisija gali paskelbti nuomonę dėl to laikino vidaus sienos, sienų arba jų ruožų kontrolės atnaujinimo ex post įvertinimo.

Komisija bent kartą metuose Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia erdvės be vidaus sienų kontrolės veikimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiamas visų atitinkamais metais priimtų sprendimų atnaujinti vidaus sienų kontrolę sąrašas.

34 straipsnis

Visuomenės informavimas

Komisija ir atitinkama valstybė narė suderintu būdu informuoja visuomenę apie sprendimą atnaujinti vidaus sienų kontrolę ir visų pirma nurodo tokios priemonės taikymo pradžios ir pabaigos datą, nebent tai negali būti padaryta dėl itin svarbių saugumo priežasčių.

35 straipsnis

Konfidencialumas

Atitinkamos valstybės narės prašymu kitos valstybės narės, Europos Parlamentas ir Komisija saugo pateiktos informacijos, susijusios su sienų kontrolės atnaujinimu bei pratęsimu, ir pagal 33 straipsnį parengtos ataskaitos konfidencialumą.

IV ANTRAŠTINĖ

DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Priedų daliniai pakeitimai

Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl III, IV ir VIII priedų dalinių pakeitimų.

37 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   13 straipsnio 5 dalyje ir 36 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 13 straipsnio 5 dalyje ir 36 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 13 straipsnio 5 dalį ir 36 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

38 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima, ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

39 straipsnis

Pranešimai

1.   Valstybės narės pateikia Komisijai:

a)

leidimų gyventi sąrašą, atskirdamos leidimus, kuriems taikomas 2 straipsnio 16 punkto a papunktis, ir leidimus, kuriems taikomas 2 straipsnio 16 punkto b papunktis, ir prideda leidimų, kuriems taikomas 2 straipsnio 16 punkto b papunktis, pavyzdį. Aiškiai nurodoma, kad pagal Direktyvą 2004/38/EB išduotos leidimo gyventi šalyje kortelės yra leidimo gyventi rūšis ir pateikiamas tų leidimo gyventi šalyje kortelių, kurios buvo išduotos nesilaikant Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 nustatytos vienodos formos, pavyzdys;

b)

sienos perėjimo punktų sąrašą;

c)

orientacines sumas, kurių turėjimą reikalaujama įrodyti kertant išorės sienas, kurias kasmet nustato jų nacionalinės valdžios institucijos;

d)

už sienų kontrolę atsakingų nacionalinių tarnybų sąrašą;

e)

užsienio reikalų ministerijų išduotų kortelių pavyzdžius;

f)

5 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų išorės sienų kirtimo taisyklių išimtis;

g)

11 straipsnio 3 dalyje nurodytą statistiką.

2.   Su pagal 1 dalį perduota informacija Komisija supažindina valstybes nares ir visuomenę paskelbdama ją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje C serijoje ir kitais reikiamais būdais.

40 straipsnis

Vietinis pasienio eismas

Šis reglamentas nepažeidžia Sąjungos vietinio pasienio eismo taisyklių ir esamų dvišalių susitarimų dėl vietinio pasienio eismo.

41 straipsnis

Seuta ir Melilija

Šio reglamento nuostatos neturi įtakos specialioms taisyklėms, taikomoms Seutos ir Melilijos miestams, kaip nustatyta Ispanijos Karalystės deklaracijoje dėl Seutos ir Melilijos miestų, skelbiamoje Susitarimo dėl Ispanijos Karalystės prisijungimo prie Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo baigiamajame akte (31).

42 straipsnis

Informacija, kurią turi pateikti valstybės narės

Valstybės narės praneša Komisijai apie nacionalines nuostatas, susijusias su 23 straipsnio c ir d punktais, 5 straipsnio 3 dalyje nurodytas sankcijas ir dvišalius susitarimus, kuriuos galima sudaryti pagal šį reglamentą. Apie vėlesnius tų nuostatų pakeitimus pranešama per penkias darbo dienas.

Valstybių narių pranešama informacija skelbiama Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

43 straipsnis

Vertinimo mechanizmas

1.   Pagal Sutartis ir nedarant poveikio jų nuostatoms dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų, tai, kaip kiekviena valstybė narė įgyvendina šį reglamentą, vertinama pasitelkus vertinimo mechanizmą.

2.   Taisyklės, susijusios su vertinimo mechanizmu, išdėstytos Reglamente (ES) Nr. 1053/2013. Pagal tą vertinimo mechanizmą valstybės narės ir Komisija kartu turi atlikti reguliarius, objektyvius ir nešališkus įvertinimus, siekdamos patikrinti, ar tinkamai taikomas šis reglamentas, o Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, turi koordinuoti įvertinimus. Pagal tą mechanizmą bent kartą per penkerius metus kiekvieną valstybę narę įvertina nedidelė iš Komisijos atstovų ir valstybių narių paskirtų ekspertų sudaryta grupė.

Įvertinimai gali apimti paskelbtus ar nepaskelbtus tikrinimo vietoje vizitus prie išorės ar vidaus sienų.

Pagal tą vertinimo mechanizmą Komisija yra atsakinga už daugiamečių ir metinių vertinimo programų ir vertinimo ataskaitų priėmimą.

3.   Nustačius galimų trūkumų, atitinkamoms valstybėms narėms gali būti teikiamos rekomendacijos dėl taisomųjų veiksmų.

Jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1053/2013 14 straipsnį priimtoje vertinimo ataskaitoje nurodyta rimtų išorės sienų kontrolės vykdymo trūkumų, taikomi šio reglamento 21 ir 29 straipsniai.

4.   Europos Parlamentas ir Taryba informuojami visais vertinimo etapais, jiems perduodami visi susiję dokumentai, laikantis įslaptintiems dokumentams taikomų taisyklių.

5.   Europos Parlamentas nedelsiant visapusiškai informuojamas apie visus pasiūlymus iš dalies keisti ar pakeisti taisykles, nustatytas Reglamente (ES) Nr. 1053/2013.

44 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 562/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą, ir skaitomos pagal X priede pateiktą atitikties lentelę.

45 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2016 m. kovo 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT


(1)  2016 m. vasario 2 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. vasario 29 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(3)  Žr. IX priedą.

(4)  OL L 239, 2000 9 22, p. 19.

(5)  OL C 313, 2002 12 16, p. 97.

(6)  2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (OL L 218, 2008 8 13, p. 60).

(7)  2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiantis Europos operatyvaus bendradarbiavimo dėl valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004 11 25, p. 1).

(8)  1991 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3925/91 dėl Bendrijos vidaus reisais skrendančių asmenų salone ir krovinių skyriuje turimo bagažo bei per Bendrijos vidaus jūras persikeliančių asmenų bagažo tikrinimo ir taikomų formalumų panaikinimo (OL L 374, 1991 12 31, p. 4).

(9)  2013 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1053/2013, kuriuo sukuriamas tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, ir panaikinamas 1998 m. rugsėjo 16 d. Vykdomojo komiteto sprendimas, įsteigiantis Šengeno įvertinimo ir įgyvendinimo nuolatinį komitetą (OL L 295, 2013 11 6, p. 27).

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(11)  2009 m. balandžio 6 d. Tarybos sprendimas 2009/371/TVR dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo (OL L 121, 2009 5 15, p. 37).

(12)  OL L 239, 2000 9 22, p. 69.

(13)  OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(14)  1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(15)  OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(16)  2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(17)  OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(18)  2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

(19)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(20)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(21)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

(22)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL L 381, 2006 12 28, p. 4).

(23)  2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1030/2002, nustatantis vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą (OL L 157, 2002 6 15, p. 1).

(24)  1995 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1683/95, nustatantis vienodą vizų formą (OL L 164, 1995 7 14, p. 1).

(25)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(26)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(27)  2002 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 333/2002 dėl vienodo pavyzdžio vizų įklijų formų, valstybių narių išduodamų asmenims, turintiems kelionės dokumentus, kurių nepripažįsta tas įklijų formas rengianti valstybė narė (OL L 53, 2002 2 23, p. 4).

(28)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98).

(29)  2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius (OL L 199, 2007 7 31, p. 23).

(30)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL L 132, 2010 5 29, p. 11).

(31)  OL L 239, 2000 9 22, p. 73.


I PRIEDAS

Patvirtinantieji dokumentai, skirti patikrinti, ar įvykdytos atvykimo sąlygos

6 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentiniai įrodymai gali būti tokie:

a)

verslo kelionių atvejais:

i)

firmos arba valdžios institucijos kvietimas dalyvauti susitikimuose, konferencijose ar renginiuose, susijusiuose su prekyba, pramone arba darbu;

ii)

kiti dokumentai, rodantys verslo ryšių arba ryšių darbo tikslais buvimą;

iii)

įėjimo į muges ir kongresus bilietai, jei vykstama į juos;

b)

kelionių studijų ar kito pobūdžio mokymo tikslais atvejais:

i)

priėmimo į mokymo įstaigos profesinio rengimo ar teorinius kursus pagal pagrindinio ir aukštesniojo mokslo sistemą pažymėjimas;

ii)

pažymėjimai arba lankytų kursų sertifikatai;

c)

kelionių turizmo arba privačiais tikslais atvejais:

i)

patvirtinantieji dokumentai, susiję su apgyvendinimu:

priimančiojo asmens kvietimas, jei bus apsistojama pas jį,

apgyvendinimą teikiančios įstaigos patvirtinantysis dokumentas arba kitas atitinkamas dokumentas, nurodantis, kur ketinama apsistoti;

ii)

patvirtinantieji dokumentai, susiję su maršrutu:

organizuotos kelionės užsakymo patvirtinimas arba kitas atitinkamas dokumentas, nurodantis numatomus kelionės planus;

iii)

patvirtinantieji dokumentai, susiję su grįžimu:

grįžimo ar kelionės pirmyn ir atgal bilietas;

d)

kelionių politinių, mokslo, kultūros, sporto ar religinių renginių tikslais ar kitais tikslais atvejais:

kvietimai, įėjimo bilietai, priėmimo dokumentai arba programos, jei įmanoma, nurodant priimančiosios organizacijos pavadinimą ir buvimo trukmę, ar kitas atitinkamas dokumentas, nurodantis apsilankymo tikslą.


II PRIEDAS

Informacijos registravimas

Visuose sienos perėjimo punktuose visa tarnybinė informacija ir kita ypač svarbi informacija registruojama rankiniu arba elektroniniu būdu. Visų pirma registruojama ši informacija:

a)

sienos apsaugos pareigūno, atsakingo už patikrinimus pasienyje toje vietoje, ir kitų kiekvienos grupės pareigūnų pavardės;

b)

asmenų patikrinimo sušvelninimas, taikomas pagal 9 straipsnį;

c)

dokumentų vietoj pasų ir vizų išdavimas pasienyje;

d)

sulaikyti asmenys ir skundai (baudžiamoji veika ir administraciniai pažeidimai);

e)

asmenys, kuriems buvo atsisakyta leista atvykti pagal 14 straipsnį (atsisakymo leisti atvykti priežastys ir pilietybė);

f)

atvykimo ir išvykimo spaudų saugumo kodai, sienos apsaugos pareigūnų, naudojančių spaudą konkrečią dieną ar pamainą, tapatybė ir su pamestais bei pavogtais spaudais susijusi informacija;

g)

asmenų, kurie buvo patikrinti, skundai;

h)

kitos ypač svarbios policijos ar teisminės priemonės;

i)

išskirtiniai įvykiai.


III PRIEDAS

Eismo juostas sienos perėjimo punktuose žyminčių ženklų pavyzdžiai

A DALIS

Image

 (1)

B1 DALIS. „Vizų nereikalaujama“;

Image

B2 DALIS. „Visi pasai“.

Image

C DALIS

Image

 (1)

Image

 (1)

Image

 (1)

Image Image Image Image Image Image

(1)  Norvegijai ir Islandijai simbolio pateikti nereikia.


IV PRIEDAS

Žymėjimas spaudais

1.

Trečiųjų šalių piliečių kelionės dokumentai sistemingai antspauduojami jiems atvykstant ir išvykstant, laikantis 11 straipsnio. Spaudų specifikacijos nustatytos Šengeno vykdomojo komiteto sprendime SCH/COM-EX (94) 16 rev ir SCH/Gem-Handb (93) 15 (CONFIDENTIAL).

2.

Spaudų saugumo kodai keičiami reguliariai, ne rečiau kaip kas mėnesį.

3.

Atvykstant ir išvykstant trečiųjų šalių piliečiams, kuriems taikomas reikalavimas turėti vizą, paprastai antspauduojamas puslapis, esantis priešais puslapį, kuriame yra įklijuota viza.

Jei tas puslapis negali būti naudojamas, spaudas dedamas kitame puslapyje. Mašininio nuskaitymo zona spaudu nežymima.

4.

Valstybės narės paskiria nacionalinius kontaktinius centrus, atsakingus už keitimąsi informacija apie sienos perėjimo punktuose naudojamų atvykimo ir išvykimo spaudų saugumo kodus, ir apie tai praneša kitoms valstybėms narėms, Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai. Šie kontaktiniai centrai nedelsdami susipažįsta su informacija apie bendrus atvykimo ir išvykimo spaudus, naudojamus prie atitinkamos valstybės narės išorės sienų, visų pirma su informacija apie:

a)

sienos perėjimo punktą, kuriam yra skirtas konkretus spaudas;

b)

sienos apsaugos pareigūno, kuriam bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu buvo skirtas konkretus spaudas, tapatybę;

c)

konkretaus spaudo saugumo kodą bet kuriuo konkrečiu laikotarpiu.

Visos užklausos apie bendrus atvykimo ir išvykimo spaudus pateikiamos per pirmiau minėtus nacionalinius kontaktinius centrus.

Be to, nacionaliniai kontaktiniai centrai kitiems kontaktiniams centrams, Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Komisijai nedelsdami siunčia informaciją apie su kontaktiniais centrais susijusius pasikeitimus ir pamestus bei pavogtus spaudus.


V PRIEDAS

A DALIS

Atsisakymo leisti atvykti tvarka pasienyje

1.

Atsisakydamas leisti atvykti, kompetentingas sienos apsaugos pareigūnas:

a)

užpildo atsisakymo leisti atvykti standartinį blanką, kaip parodyta B dalyje. Atitinkamas trečiosios šalies pilietis pasirašo blanką ir gauna pasirašyto blanko kopiją. Trečiosios šalies piliečiui atsisakius pasirašyti, sienos apsaugos pareigūnas tokį atsisakymą nurodo blanko dalyje „pastabos“;

b)

pase deda atvykimo spaudą, kryžmai perbrauktą neištrinamu juodu rašalu, ir priešais jį dešinėje pusėje taip pat neištrinamu rašalu parašo raidę (-es), atitinkančią (-as) atsisakymo leisti atvykti priežastį (-is), kurių sąrašas pateiktas pirmiau minėtame atsisakymo leisti atvykti standartiniame blanke;

c)

atitinkamai panaikina arba atšaukia vizas pagal Reglamento (EB) Nr. 810/2009 34 straipsnyje nustatytas sąlygas;

d)

įregistruoja kiekvieną atsisakymą leisti atvykti registre arba įtraukia į sąrašą, nurodydamas atitinkamo trečiosios šalies asmens tapatybę ir pilietybę, nuorodas į dokumentą, leidžiantį trečiosios šalies piliečiui kirsti sieną, ir atsisakymo leisti atvykti priežastį bei datą;

2.

Jei trečiosios šalies pilietį, kuriam nebuvo leista atvykti, prie sienos atvežė vežėjas, vietos valdžios institucija:

a)

nurodo vežėjui pasirūpinti trečiosios šalies piliečiu ir nedelsiant vežti jį į trečiąją šalį, iš kurios jis buvo atvežtas, į trečiąją šalį, išdavusią jam dokumentą, leidžiantį kirsti sieną, arba į bet kurią kitą trečiąją šalį, kurioje garantuojama, kad jis bus priimtas, laikantis Šengeno konvencijos 26 straipsnio ir Tarybos direktyvos 2001/51/EB (1);

b)

laukiant tolesnio vežimo, imasi atitinkamų priemonių laikydamasi nacionalinės teisės aktų ir atsižvelgdama į vietos aplinkybes, kad būtų užkirstas kelias neteisėtam trečiųjų šalių piliečių, kuriems nebuvo leista atvykti, atvykimui.

3.

Jei yra priežasčių atsisakyti leisti trečiosios šalies piliečiui atvykti ir jį suimti, sienos apsaugos pareigūnas susisiekia su valdžios institucijomis, kurios yra kompetentingos spręsti, kokių veiksmų turi būti imamasi pagal nacionalinę teisę.

B DALIS

Atsisakymo leisti atvykti kertant sieną standartinis blankas

Image

Tekstas paveikslėlio

(1)  2001 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 2001/51/EB, papildanti Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo įgyvendinimo 26 straipsnio nuostatas (OL L 187, 2001 7 10, p. 45).


VI PRIEDAS

Konkrečios taisyklės, skirtos įvairioms sienos rūšims ir įvairioms transporto priemonėms, naudojamoms kertant valstybių narių išorės sienas

1.   Sausumos sienos

1.1.   Kelių eismo kontrolė

1.1.1.   Siekiant užtikrinti veiksmingą asmenų patikrinimą, kartu užtikrinant saugų ir sklandų kelių eismą, judėjimas per sienos perėjimo punktus yra tinkamai reguliuojamas. Prireikus valstybės narės gali sudaryti dvišalius susitarimus nukreipti eismą srautais ir jį užblokuoti. Apie tai jos informuoja Komisiją pagal 42 straipsnį.

1.1.2.   Prie sausumos sienų valstybės narės gali, jei mano, kad tai reikalinga, ir jei leidžia aplinkybės, tam tikruose sienos perėjimo punktuose pagal 10 straipsnį įrengti arba naudoti atskiras juostas.

Valstybių narių kompetentingos institucijos gali bet kada išskirtinėmis aplinkybėmis ir tais atvejais, kai to reikia dėl eismo ir infrastruktūros sąlygų, atsisakyti atskirų juostų.

Valstybės narės gali bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis siekdamos įrengti atskiras juostas išorės sienos perėjimo punktuose.

1.1.3.   Paprastai asmenys, keliaujantys transporto priemonėmis, tikrinimo metu gali jose pasilikti. Tačiau, jei to prireikia susiklosčius aplinkybėms, asmenų gali būti paprašyta iš jų išlipti. Nuodugnus patikrinimas vyksta, jei leidžia vietos sąlygos, tam tikslui skirtose vietose. Dėl darbuotojų saugumo, jei įmanoma, tikrina du sienos apsaugos pareigūnai.

1.1.4.   Bendri sienos perėjimo punktai

1.1.4.1.

Valstybės narės su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis gali sudaryti dvišalius susitarimus dėl bendrų sienos perėjimo punktų, kuriuose valstybės narės ir trečiosios šalies sienos apsaugos pareigūnai, laikydamiesi savo nacionalinės teisės, tikrintų paeiliui išvykimą ir atvykimą kitos šalies teritorijoje, steigimo, arba toliau tokių susitarimų laikytis. Bendri sienos perėjimo punktai gali būti valstybės narės teritorijoje arba trečiosios šalies teritorijoje.

1.1.4.2.

Bendri sienos perėjimo punktai valstybės narės teritorijoje: i dvišalius susitarimus, kuriais valstybės narės teritorijoje steigiami bendri sienos perėjimo punktai, įtraukiamas leidimas trečiosios šalies sienos apsaugos pareigūnams vykdyti savo užduotis valstybėje narėje, laikantis šių principų:

a)

Tarptautinė apsauga: trečiosios šalies piliečiui, prašančiam tarptautinės apsaugos valstybės narės teritorijoje, sudaromos sąlygos pasinaudoti atitinkamos valstybės narės procedūromis, laikantis Sąjungos prieglobsčio acquis.

b)

Asmens suėmimas arba turto areštas: jeigu trečiosios šalies sienos apsaugos pareigūnams tampa žinomi faktai, pateisinantys asmens suėmimą, apsaugos asmeniui skyrimą arba turto areštą, jie informuoja valstybės narės valdžios institucijas apie tuos faktus, o valstybės narės valdžios institucijos užtikrina tinkamus vėlesnius veiksmus pagal nacionalinę, Sąjungos ir tarptautinę teisę, neatsižvelgdamos į atitinkamo asmens pilietybę.

c)

Į ES teritoriją atvykstantys asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę: trečiosios šalies sienos apsaugos pareigūnai nekliudo patekti į Sąjungos teritoriją asmenims, kurie naudojasi laisvo judėjimo teise pagal Sąjungos teisę. Jeigu yra priežasčių, pateisinančių draudimą išvykti iš atitinkamos trečiosios šalies, trečiosios šalies sienos apsaugos pareigūnai informuoja valstybės narės valdžios institucijas apie tas priežastis, o valstybės narės valdžios institucijos užtikrina tinkamus vėlesnius veiksmus pagal nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės aktus.

1.1.4.3.

Bendri sienos perėjimo punktai trečiosios šalies teritorijoje: i dvišalius susitarimus, kuriais trečiosios šalies teritorijoje steigiami bendri sienos perėjimo punktai, įtraukiamas leidimas valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams vykdyti savo užduotis trečiojoje šalyje. Šiame reglamente laikoma, kad valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų atlikti patikrinimai bendrame sienos perėjimo punkte trečiosios šalies teritorijoje yra atitinkamos valstybės narės teritorijoje atlikti patikrinimai. Valstybės narės sienos apsaugos pareigūnai vykdo savo užduotis, laikydamiesi šio reglamento ir šių principų:

a)

Tarptautinė apsauga: trečiosios šalies piliečiui, kuris po trečiosios šalies sienos apsaugos pareigūnų atliktos išvykimo kontrolės prašo valstybės narės sienos apsaugos pareigūnų, esančių trečiojoje šalyje, tarptautinės apsaugos, sudaromos sąlygos pasinaudoti atitinkamos valstybės narės procedūromis, laikantis Sąjungos prieglobsčio acquis. Trečiosios šalies valdžios institucijos sutinka su atitinkamo asmens perkėlimu į valstybės narės teritoriją.

b)

Asmens suėmimas arba turto areštas: jeigu valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams tampa žinomi faktai, pateisinantys asmens suėmimą, apsaugos asmeniui skyrimą arba turto areštą, jie veikia laikydamiesi nacionalinės, Sąjungos ir tarptautinės teisės. Trečiosios šalies valdžios institucijos sutinka su atitinkamo asmens arba objekto perkėlimu į valstybės narės teritoriją.

c)

Galimybė naudotis IT sistemomis: valstybės narės sienos apsaugos pareigūnai gali naudotis informacinėmis asmens duomenų tvarkymo sistemomis pagal 8 straipsnį. Valstybėms narėms sudaroma galimybė nustatyti technines bei organizacines saugumo priemones, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisę siekiant apsaugoti asmens duomenis nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo arba netyčinio praradimo, pakeitimo, neteisėto atskleidimo arba gavimo, be kita ko, nuo galimybės, kad juos gautų trečiųjų šalių valdžios institucijos.

1.1.4.4.

Prieš sudarydama ar iš dalies keisdama bet kokį dvišalį susitarimą dėl bendrų sienos perėjimo punktų su kaimynine trečiąja šalimi, atitinkama valstybė narė konsultuojasi su Komisija dėl susitarimo suderinamumo su Sąjungos teise. Apie jau esamą dvišalį susitarimą Komisija informuojama ne vėliau kaip 2014 m. sausio 20 d.

Jei Komisija mano, kad susitarimas yra nesuderinamas su Sąjungos teise, ji apie tai praneša atitinkamai valstybei narei. Valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad susitarimas per priimtiną laikotarpį būtų pakeistas taip, kad nustatyti neatitikimai būtų pašalinti.

1.2.   Geležinkelių eismo kontrolė

1.2.1.   Tikrinami traukinių keleiviai ir geležinkelio darbuotojai išorės sienas kertančiuose traukiniuose, įskaitant prekinius ar tuščius traukinius. Valstybės narės gali sudaryti dvišalius arba daugiašalius susitarimus dėl tokių patikrinimų atlikimo būdų pagal 1.1.4 punkte išdėstytus principus. Tokie patikrinimai gali vykti vienu iš šių būdų:

pirmoje atvykimo arba paskutinėje išvykimo stotyje valstybės narės teritorijoje,

traukinyje tranzito metu tarp paskutinės išvykimo stoties trečiojoje šalyje ir pirmos atvykimo stoties valstybės narės teritorijoje arba atvirkščiai,

paskutinėje išvykimo arba pirmoje atvykimo stotyje trečiosios šalies teritorijoje.

1.2.2.   Be to, siekiant palengvinti greitųjų keleivinių traukinių eismo srautus, valstybės narės, per kurias driekiasi tokių traukinių iš trečiųjų šalių maršrutas, taip pat gali nuspręsti bendru sutarimu su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, pagal 1.1.4 punkte išdėstytus principus, vykdyti asmenų patikrinimus traukiniuose iš trečiųjų šalių vienu iš šių būdų:

trečiosios šalies stotyse, kur asmenys įlipa į traukinį,

valstybių narių teritorijose esančiose stotyse, kur asmenys išlipa,

traukinyje, važiuojančiame tranzitu tarp trečiosios šalies teritorijoje esančių stočių ir valstybių narių teritorijose esančių stočių, su sąlyga, kad tie asmenys lieka traukinyje.

1.2.3.   Greitaeigių traukinių iš trečiųjų šalių, kelis kartus sustojančių valstybių narių teritorijoje, atveju, jei geležinkelio transporto vežėjas gali įlaipinti keleivius tik likusiai kelionės daliai valstybių narių teritorijoje, tokiems keleiviams taikomas patikrinimas atvykstant traukinyje arba atvykimo stotyje, išskyrus atvejus, kai tikrinama pagal 1.2.1 punktą ar 1.2.2 punkto pirmą įtrauką.

Asmenims, kurie ketina keliauti traukiniu valstybių narių teritorija tik likusią kelionės dalį, iki traukinio išvykimo aiškiai pranešama, kad kelionės metu arba atvykimo stotyje jiems gali būti taikomas patikrinimas atvykstant.

1.2.4.   Keliaujant priešinga kryptimi, traukiniu keliaujantiems asmenims panašia tvarka taikomas patikrinimas išvykstant.

1.2.5.   Siekiant užtikrinti, kad vagonų ertmėse nebūtų slepiami asmenys ar daiktai, kurie turi būti tikrinami pasienyje, sienos apsaugos pareigūnas gali nurodyti, kad jos būtų patikrinamos, jei reikia, padedant traukinio inspektoriui.

1.2.6.   Jei yra priežasčių manyti, kad traukinyje slepiasi asmenys, apie kuriuos buvo pranešta ar kurie yra įtariami padarę nusikaltimą, arba nelegaliai atvykti ketinantys trečiųjų šalių piliečiai, sienos apsaugos pareigūnas, jei jis negali veikti pagal nacionalines nuostatas, apie tai praneša valstybėms narėms, į kurių teritoriją arba kurių teritorija važiuoja traukinys.

2.   Oro erdvės sienos

2.1.   Tikrinimo tvarka tarptautiniuose oro uostuose

2.1.1.

Valstybių narių kompetentingos institucijos užtikrina, kad oro uosto operatorius imtųsi reikiamų priemonių vidaus skrydžių keleivių srautus fiziškai atskirti nuo kitų skrydžių keleivių srautų. Tuo tikslu visuose tarptautiniuose oro uostuose sukuriama tinkama infrastruktūra.

2.1.2.

Vieta, kurioje vyksta patikrinimas kertant sieną, nustatoma šia tvarka:

a)

keleivių, atskrendančių iš trečiosios šalies ir toliau skrendančių vidaus skrydžiais, patikrinimas atvykstant vyksta atvykimo oro uoste, į kurį atskrendama iš trečiosios šalies. Vidaus skrydžio keleivių, toliau skrendančių į trečiąją šalį (persėdančių keleivių), patikrinimas išvykstant vyksta išvykimo oro uoste, iš kurio išvykstama pastaruoju skrydžiu;

b)

skrydžių iš trečiųjų šalių ar į jas, kuriuose nėra persėdančių keleivių, ir skrydžių, kai daugiau nei vieną kartą trumpai nutūpiama valstybių narių oro uostuose, kur nepersėdama į kitą orlaivį:

i)

keleivių, vykstančių iš trečiųjų šalių arba į jas, jei prieš tai arba po to keleiviai nepersėdo valstybių narių teritorijoje, patikrinimas atvykstant vyksta atvykimo oro uoste, o patikrinimas išvykstant – išvykimo oro uoste;

ii)

keleivių, vykstančių iš trečiųjų šalių arba į jas, kai daugiau nei vieną kartą trumpai nutūpiama valstybių narių teritorijoje, kur nepersėdama į kitą orlaivį (tranzito keleiviai), ir jei keleiviai negali įlipti į orlaivį tai kelionės daliai, kuri vyksta valstybių narių teritorijoje, patikrinimas atvykstant vyksta atvykimo oro uoste, o patikrinimas išvykstant – išvykimo oro uoste;

iii)

atvejais, kai aviakompanija skrydžių iš trečiųjų šalių metu, kai daugiau nei vieną kartą trumpai nutūpiama valstybių narių teritorijoje, gali įlaipinti keleivius tik likusiai kelionės daliai šioje teritorijoje, keleivių patikrinimas jiems išvykstant vyksta išvykimo oro uoste, o patikrinimas jiems atvykstant– atvykimo oro uoste.

Keleiviai, kurie šių trumpų nutūpimų metu jau yra lėktuve ir nėra įlipę valstybių narių teritorijoje, tikrinami pagal ii papunktį. Atvirkštinė tvarka šios kategorijos skrydžiams taikoma tuomet, kai paskirties šalis yra trečioji šalis.

2.1.3.

Paprastai patikrinimai kertant sieną nevyksta orlaivyje arba prie registracijos vartų, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama, remiantis pavojų, susijusių su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimu. Siekdamos užtikrinti, kad oro uostuose, kuriuose yra nustatyti sienos perėjimo punktai, asmenys būtų tikrinami pagal 7–14 straipsniuose nustatytas taisykles, valstybės narės užtikrina, kad oro uosto administracija imtųsi reikiamų priemonių, kad keleivių srautas būtų nukreipiamas į patikrinimui skirtas vietas.

Valstybės narės užtikrina, kad oro uosto operatorius imtųsi reikiamų priemonių, kad leidimo neturintys asmenys negalėtų įeiti į uždaras zonas, pavyzdžiui, tranzito zoną, ir iš jų išeiti. Tranzito zonoje paprastai netikrinama, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama, remiantis pavojų, susijusių su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimu; visų pirma šioje zonoje gali būti tikrinami asmenys, kuriems taikomas oro uosto tranzito vizos reikalavimas, siekiant patikrinti, ar jie tokią vizą turi.

2.1.4.

Tais atvejais, kai dėl force majeure ar gresiančio pavojaus arba valdžios institucijų nurodymu iš trečiosios šalies skrendantis orlaivis turi nutūpti nutūpimo aikštelėje, kurioje nėra sienos perėjimo punkto, tas orlaivis gali tęsti skrydį tik gavęs sienos apsaugos pareigūnų ir muitinės leidimą. Ta pati nuostata taikoma iš trečiosios šalies skrendantiems orlaiviams, nutūpiantiems be leidimo. Visais atvejais tokių orlaivių keleiviai tikrinami taikant 7–14 straipsnius.

2.2.   Tikrinimo tvarka aerodromuose

2.2.1.

Užtikrinama, kad asmenys pagal 7–14 straipsniuose nustatytas taisykles taip pat būtų tikrinami oro uostuose, kurie neturi tarptautinio oro uosto statuso pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus („aerodromuose“), tačiau iš kurių leidžiama vykdyti skrydžius iš trečiųjų šalių ar į jas.

2.2.2.

Nukrypstant nuo 2.1.1 punkto, aerodromuose nebūtina imtis atitinkamų priemonių siekiant užtikrinti, kad vidaus ir kitų skrydžių keleivių srautai būtų fiziškai atskiriami, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 (1). Be to, kai eismas yra nedidelis, sienos apsaugos pareigūnams nebūtina visą laiką juose būti, jei yra garantuojama, kad reikalingas personalas gali atvykti tinkamu laiku.

2.2.3.

Kai nėra užtikrinta, kad sienos apsaugos pareigūnai nuolat yra aerodrome, šio aerodromo vadovas sienos apsaugos pareigūnams atitinkamai praneša apie orlaivių, skrendančių iš trečiųjų šalių arba į jas, atvykimą ir išvykimą.

2.3.   Privačiais skydžiais skrendančių asmenų tikrinimas

2.3.1.

Privačių skrydžių iš trečiųjų šalių ar į jas atvejais lėktuvo vadas, dar lėktuvui nepakilus, nusiunčia paskirties valstybės narės ir tam tikrais atvejais pirmo atvykimo valstybės narės sienos apsaugos pareigūnams bendrą deklaraciją, kurią, inter alia, sudaro skrydžio planas pagal Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos 2 priedą ir informacija apie keleivių tapatybę.

2.3.2.

Kai privataus skrydžio iš trečiosios šalies į kurią nors valstybę narę metu trumpai nutupiama kitų valstybių narių teritorijose, atvykimo valstybės narės kompetentingos institucijos atlieka patikrinimą pasienyje ir uždeda atvykimo spaudą 2.3.1 punkte nurodytoje bendroje deklaracijoje.

2.3.3.

Kai nėra tiksliai žinoma, ar skrydis yra tik iš valstybių narių teritorijų arba tik į jas nenutūpiant trečiosios šalies teritorijoje, kompetentingos institucijos tikrina asmenis oro uostuose ir aerodromuose pagal 2.1–2.2 punktus.

2.3.4.

Sklandytuvų, labai lengvų orlaivių, sraigtasparnių, nedidelių gabaritų lėktuvų, galinčių skristi tik nedideliu atstumu, ir dirižablių atvykimo ir išvykimo tvarka nustatoma pagal nacionalinius teisės aktus ir, kai taikoma, pagal dvišalius susitarimus.

3.   Jūrų siena

3.1.   Bendra jūrų eismo kontrolės tvarka

3.1.1.

Laivai tikrinami atvykimo arba išvykimo uoste, arba tam tikslui skirtoje vietoje, esančioje prie pat laivo, arba teritoriniuose vandenyse esančiame laive, kaip nustatyta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje. Valstybės narės gali sudaryti susitarimus, pagal kuriuos patikrinimus taip pat galima atlikti trečiosios šalies teritorijoje laivui plaukiant arba laivui atvykus arba išvykus pagal principus, išdėstytus 1.1.4 punkte.

3.1.2.

Kapitonas, laivo savininko atstovas arba kitas asmuo, tinkamai įgaliotas kapitono arba kitu atitinkamai valdžios institucijai priimtinu būdu (abiem atvejais toliau – kapitonas) sudaro įgulos ir visų keleivių sąrašą, į kurį įtraukia informaciją, kurios reikalaujama Konvencijos dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų palengvinimo (FAL konvencijos) 5 formoje (įgulos sąrašas) ir 6 formoje (keleivių sąrašas), ir, jei taikoma, vizų arba leidimų gyventi numerius:

ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas prieš atvykimą į uostą arba

jeigu reisas trunka trumpiau nei dvidešimt keturias valandas, ne vėliau kaip prieš pat laivui išplaukiant iš ankstesniojo uosto, arba

jei paskirties uostas nežinomas arba pasikeičia reiso metu – iškart, kai gaunama ši informacija.

Kapitonas pateikia sąrašą (-us) sienos apsaugos pareigūnams arba, jei tai numatyta nacionalinėje teisėje – kitoms atitinkamoms valdžios institucijoms, kurios nedelsdamos sąrašą (-us) perduoda sienos apsaugos pareigūnams.

3.1.3.

Sienos apsaugos pareigūnai arba 3.1.2 punkte nurodytos valdžios institucijos grąžina gavimo patvirtinimą (pasirašytą sąrašo (-ų) kopiją arba elektroninį gavimo patvirtinimą) kapitonui, kuris paprašytas jį pateikia laivui stovint uoste.

3.1.4.

Kapitonas nedelsdamas praneša kompetentingoms valdžios institucijoms apie bet kokius įgulos sudėties ir keleivių skaičiaus pasikeitimus.

Be to, kapitonas kompetentingoms valdžios institucijoms nedelsdamas per 3.1.2 punkte nurodytą laikotarpį praneša apie bilieto neturinčių keleivių buvimą laive. Tačiau atsakomybė už bilieto neturinčius keleivius tenka kapitonui.

Nukrypstant nuo 5 ir 8 straipsnių, sistemiški laive esančių asmenų patikrinimai kertant sieną nevykdomi. Vis dėlto sienos apsaugos pareigūnai tikrina laivą ir laive esančius asmenis, tik kai tai pateisinama atsižvelgiant į rizikos, susijusios su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimą.

3.1.5.

Kapitonas tinkamu laiku ir pagal atitinkamame uoste galiojančias taisykles kompetentingai valdžios institucijai praneša apie laivo išvykimą.

3.2.   Konkreti tam tikrų laivybos rūšių tikrinimo tvarka

Kruiziniai laivai

3.2.1.

Kruizinio laivo kapitonas kompetentingai valdžios institucijai nusiunčia kruizo maršrutą ir programą, kai tik jie yra nustatomi ir ne vėliau kaip per 3.1.2 punkte nustatytą laikotarpį.

3.2.2.

Jei kruizinio laivo maršrutas apima tik valstybių narių teritorijose esančius uostus, nukrypstant nuo 4 ir 8 straipsnių, patikrinimai kertant sieną nevykdomi, ir kruizinis laivas gali plaukti į uostus, kuriuose nėra sienos perėjimo punktų.

Vis dėlto tų laivų įgula ir keleiviai tikrinami, tik kai tai pateisinama atsižvelgiant į rizikos, susijusios su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimą.

3.2.3.

Jei kruizinio laivo maršrutas apima ir valstybių narių teritorijose esančius uostus, ir trečiosiose šalyse esančius uostus, nukrypstant nuo 8 straipsnio, patikrinimai kertant sieną vyksta taip:

a)

jei kruizinis laivas atplaukia iš trečiojoje šalyje esančio uosto ir pirmą kartą įplaukia į valstybės narės teritorijoje esantį uostą, įgulai ir keleiviams taikomas patikrinimas atvykstant, remiantis įgulos ir keleivių vardiniais sąrašais, kaip nurodyta 3.1.2 punkte.

Išlipantiems į krantą keleiviams taikomas patikrinimas atvykstant pagal 8 straipsnį, išskyrus atvejus, kai pavojų, susijusių su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimas rodo, kad tokio patikrinimo nereikia;

b)

jei kruizinis laivas atplaukia iš trečiojoje šalyje esančio uosto ir vėl įplaukia į valstybės narės teritorijoje esantį uostą, įgulai ir keleiviams taikomas patikrinimas atvykstant, remiantis įgulos ir keleivių vardiniais sąrašais, kaip nurodyta 3.1.2 punkte, tiek, kiek tokie sąrašai buvo pakeisti, kai kruizinis laivas įplaukė į ankstesnį uostą, esantį valstybės narės teritorijoje.

Išlipantiems į krantą keleiviams taikomas patikrinimas atvykstant pagal 8 straipsnį, išskyrus atvejus, kai pavojų, susijusių su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimas rodo, kad tokio patikrinimo nereikia;

c)

jei kruizinis laivas atplaukia iš valstybėje narėje esančio uosto ir į tokį uostą įplaukia, išlipantiems į krantą keleiviams taikomas patikrinimas atvykstant pagal 8 straipsnį, jei to reikia, įvertinus su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija susijusius pavojus;

d)

jei kruizinis laivas išplaukia iš valstybėje narėje esančio uosto į trečiojoje šalyje esantį uostą, įgulai ir keleiviams taikomas patikrinimas išvykstant, remiantis įgulos ir keleivių vardiniais sąrašais.

Jei to reikia, įvertinus su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija susijusius pavojus, įlipantiems keleiviams taikomas patikrinimas išvykstant pagal 8 straipsnį;

e)

jei kruizinis laivas plaukia iš valstybėje narėje esančio uosto į tokį pat uostą, patikrinimas išvykstant nevykdomas.

Vis dėlto tų laivų įgula ir keleiviai tikrinami, tik kai tai pateisinama atsižvelgiant į rizikos, susijusios su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimą.

Plaukiojimas pramoginiais laivais

3.2.4.

Nukrypstant nuo 5 ir 8 straipsnių, asmenys, esantys pramoginiuose laivuose, atvykstančiuose iš valstybėje narėje esančio uosto ar į tokį uostą vykstantys, kertant sieną netikrinami ir gali atvykti į uostą, kuriame nėra sienos perėjimo punkto.

Tačiau atsižvelgiant į nelegalios imigracijos pavojų įvertinimą, ypač tais atvejais, kai prie pat atitinkamos valstybės narės teritorijos eina trečiosios šalies kranto linija, atliekami tokių asmenų patikrinimai ir (arba) fizinė pramoginių laivų apžiūra.

3.2.5.

Nukrypstant nuo 5 straipsnio, iš trečiosios šalies atvykstantis pramoginis laivas gali išimties tvarka įplaukti į uostą, kuriame nėra sienos perėjimo punkto. Tokiais atvejais laive esantys asmenys informuoja uosto administraciją, kad jiems būtų leista atvykti į uostą. Uosto administracija susisiekia su artimiausio uosto, kuriame yra nustatytas sienos perėjimo punktas, administracija, kad praneštų apie laivo atvykimą. Apie keleivius deklaruojama pateikiant uosto administracijai laive esančių asmenų sąrašą. Šis sąrašas pateikiamas sienos apsaugos pareigūnams ne vėliau kaip atplaukus į uostą.

Taip pat, jei dėl force majeure, iš trečiosios šalies atvykstantis pramoginis laivas turi įplaukti į uostą, kuriame nėra nustatyto sienos perėjimo punkto, uosto administracija susisiekia su artimiausio uosto, kuriame yra nustatytas sienos perėjimo punktas, administracija, kad praneštų apie laivo buvimą.

3.2.6.

Atliekant šiuos patikrinimus, įteikiamas dokumentas, kuriame nurodomos visos laivo techninės charakteristikos ir laive esančių asmenų sąrašas. Šio dokumento kopijos pateikiamos atvykimo ir išvykimo uostų administracijoms. Tol, kol laivas yra vienos iš valstybių narių teritoriniuose vandenyse, šio dokumento kopija saugoma kartu su laivo dokumentais.

Pakrančių žvejyba

3.2.7.

Nukrypstant nuo 5 ir 8 straipsnių, pakrančių žvejybos laivų įgulos, kiekvieną dieną arba per 36 valandas grįžtančios į registracijos uostą arba bet kurį kitą valstybių narių teritorijose esantį uostą, neįplaukdamos į trečiosios šalies teritorijoje esantį uostą, sistemingai netikrinamos. Vis dėlto, nustatant, kaip dažnai reikia tikrinti, atsižvelgiama į nelegalios imigracijos pavojų įvertinimą, ypač tais atvejais, kai prie pat atitinkamos valstybės narės teritorijos eina trečiosios šalies kranto linija. Asmenų patikrinimai ir (arba) laivo fizinė apžiūra atliekami atsižvelgiant į tuos pavojus.

3.2.8.

Pakrančių žvejybos laivų, neįregistruotų kurios nors valstybės narės teritorijoje esančiame uoste, įgulos tikrinamos pagal jūrininkams taikomas nuostatas.

Susisiekimas keltais

3.2.9.

Su trečiosiose šalyse esančiais uostais susisiekiančiuose keltuose vykdomas juose esančių asmenų patikrinimas. Taikomos šios taisyklės:

a)

jei įmanoma, valstybės narės įrengia atskiras juostas pagal 10 straipsnį;

b)

pėstieji keleiviai tikrinami individualiai;

c)

transporto priemonėse esantys asmenys tikrinami jiems neišlipant iš transporto priemonės;

d)

kelto keleiviai, keliaujantys autobusu, laikomi pėsčiaisiais keleiviai. Šie keleiviai tikrinami išlipę iš autobuso;

e)

krovinių transporto priemonių vairuotojai ir lydintieji asmenys tikrinami jiems neišlipant iš transporto priemonės. Šis patikrinimas iš esmės organizuojamas atskirai nuo kitų keleivių patikrinimų;

f)

kad patikrinimai vyktų greitai, turi būti pakankamas vartų skaičius;

g)

siekiant nustatyti, ar nėra nelegalių imigrantų, visų pirma atliekamos keleivių naudojamų transporto priemonių ir, kai tinka, transporto priemonėje esančių krovinių ir kitų prekių atsitiktinės apžiūros;

h)

su kelto įgulos nariais elgiamasi taip pat kaip su komercinių laivų įgulų nariais;

i)

3.1.2 punktas (prievolė pateikti keleivių ir įgulos sąrašus) netaikomas. Jeigu laive esančių asmenų sąrašas turi būti parengtas pagal Tarybos direktyvą 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (2), kapitonas to sąrašo kopiją nusiunčia atvykimo uosto, esančio valstybių narių teritorijoje, kompetentingai valdžios institucijai ne vėliau kaip trisdešimt minučių po laivo išvykimo iš trečiosios šalies uosto.

3.2.10.

Jeigu į keltą, atvykstantį iš trečiosios šalies ir sustojantį valstybių narių teritorijoje daugiau nei vieną kartą, keleiviai įlipa tik likusiai kelionės daliai šioje teritorijoje, tų keleivių patikrinimas, jiems išvykstant, turi vykti išvykimo uoste, o patikrinimas jiems atvykstant – atvykimo uoste.

Asmenys, kurie šių tarpinių sustojimų metu jau yra kelte ir nėra įlipę į jį valstybių narių teritorijoje, tikrinami atvykimo uoste. Atvirkštinė tvarka taikoma tuomet, kai kelionės tikslo šalis yra trečioji šalis.

Krovinių vežimas tarp valstybių narių

3.2.11.

Nukrypstant nuo 8 straipsnio, patikrinimai kertant sieną vežant krovinius tarp dviejų arba daugiau uostų, esančių valstybių narių teritorijoje, neįplaukiant į jokius uostus, esančius už valstybių narių teritorijos ribų, ir vežant prekes neatliekami.

Vis dėlto tų laivų įgula ir keleiviai tikrinami, tik kai tai pateisinama atsižvelgiant į rizikos, susijusios su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimą.

4.   Laivyba vidaus vandenų keliais

4.1.

„Laivyba vidaus vandenų keliais, susijusi su išorės sienos kirtimu“ apima visų rūšių valčių ir laivų, plaukiojančių upėmis, kanalais ir ežerais, naudojimą verslo ar pramogų tikslais.

4.2.

Verslo tikslais naudojamų laivų atveju kapitonas ir laive dirbantys asmenys, įrašyti į įgulos narių sąrašą, bei šių asmenų šeimos nariai, gyvenantys laive, laikomi įgulos nariais arba jiems lygiaverčiais asmenimis.

4.3.

Laivybos vidaus vandenų keliais kontrolei mutatis mutandis taikomos atitinkamos 3.1–3.2 punktų nuostatos.


(1)  2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (OL L 97, 2008 4 9, p. 72).

(2)  1998 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 98/41/EB dėl įplaukiančiuose į ir išplaukiančiuose iš Bendrijos valstybių narių uostų keleiviniuose laivuose esančių asmenų registracijos (OL L 188, 1998 7 2, p. 35).


VII PRIEDAS

Specialios nuostatos dėl tam tikrų kategorijų asmenų

1.   Valstybių vadovai

Nukrypstant nuo 6 ir 8–14 straipsnių, valstybių vadovai ir jų delegacijos nariai, apie kurių atvykimą ir išvykimą sienos apsaugos pareigūnams buvo oficialiai pranešta diplomatiniais kanalais, pasienyje gali būti netikrinami.

2.   Orlaivių pilotai ir kiti įgulos nariai

2.1.

Nukrypstant nuo 6 straipsnio, asmenys, turintys piloto licenciją arba įgulos nario pažymėjimą, kaip numatyta 1944 m. gruodžio 7 d. Civilinės aviacijos konvencijos 9 priede, eidami tarnybines pareigas ir remdamiesi tais dokumentais, gali:

a)

įlipti ir išlipti valstybės narės teritorijoje esančiame oro uoste, kuriame trumpam nutūpiama, arba atvykimo oro uoste;

b)

atvykti į valstybės narės teritorijoje esančio oro uosto, kuriame trumpam nutūpiama, arba atvykimo oro uosto savivaldybės teritoriją;

c)

transporto priemonėmis vykti į valstybės narės teritorijoje esantį oro uostą, kad galėtų įlipti į orlaivį, išskrendantį iš to paties oro uosto.

Visais kitais atvejais įvykdomi 6 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai.

2.2.

Orlaivių įgulų nariai tikrinami pagal 7–14 straipsnius. Jei tik įmanoma, pirmiausia tikrinamos orlaivių įgulos. Konkrečiau jos patikrinamos prieš tikrinant keleivius arba specialiose tam tikslui skirtose vietose. Nukrypstant nuo 8 straipsnio įguloms, kurias už sienos kontrolę atsakingi darbuotojai pažįsta eidami savo pareigas, gali būti taikomi tik atsitiktiniai patikrinimai.

3.   Jūrininkai

Nukrypstant nuo 5 ir 8 straipsnių, valstybės narės gali leisti jūrininkams, turintiems jūrininkų asmens pažymėjimus, išduotus pagal Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvenciją dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų Nr. 108 (1958) arba Nr. 185 (2003), Konvenciją dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (toliau – FAL konvencija) ir atitinkamą nacionalinę teisę, atvykti į valstybių narių teritoriją išlipant į krantą, kad būtų uosto, į kurį atplaukia jų laivai, arba gretimų savivaldybių teritorijoje, arba išvykti iš valstybių narių teritorijos grįžtant į savo laivus, neprisistatant sienos perėjimo punkte, jeigu jie įtraukti į laivo, kuriam priklauso, įgulos sąrašą, kuris buvo iš anksto pateiktas patikrinti kompetentingoms valdžios institucijoms.

Tačiau remiantis rizikos, susijusios su vidaus saugumu ir nelegalia imigracija, įvertinimu, prieš jūrininkams išlipant į krantą juos pagal 8 straipsnį tikrina sienos apsaugos pareigūnai.

4.   Diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojai ir tarptautinių organizacijų nariai

4.1.

Trečiųjų šalių arba jų vyriausybių, kurias pripažįsta valstybės narės, išduotų diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojams, taip pat 4.4 punkte išvardytų tarptautinių organizacijų išduotų dokumentų turėtojams, keliaujantiems tarnybos reikalais, atsižvelgiant į jų turimas specialias privilegijas ar imunitetus, sienos perėjimo punktuose gali būti suteikta pirmenybė prieš kitus keleivius, nors tam tikrais atvejais minėtiems turėtojams taikomas vizos reikalavimas.

Nukrypstant nuo 6 straipsnio 1 dalies c punkto, iš šiuos dokumentus turinčių asmenų nereikalaujama įrodyti, kad jie turi pakankamai pragyvenimo lėšų.

4.2.

Jei prie išorės sienos prisistatantis asmuo remiasi privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis, sienos apsaugos pareigūnas gali pareikalauti, kad jis įrodytų šį statusą pateikdamas atitinkamus dokumentus, visų pirma akredituojančios valstybės išduotus pažymėjimus ar diplomatinį pasą, arba kitais būdais. Jei kyla abejonių, sienos apsaugos pareigūnas skubos atveju gali tiesiogiai kreiptis į užsienio reikalų ministeriją.

4.3.

Akredituoti diplomatinių ir konsulinių atstovybių darbuotojai bei jų šeimos nariai į valstybių narių teritorijas gali atvykti pateikdami 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą kortelę ir dokumentą, leidžiantį jiems kirsti valstybės sieną. Be to, nukrypstant nuo 14 straipsnio, sienos apsaugos pareigūnai negali atsisakyti leisti diplomatinių, pareiginių arba tarnybinių pasų turėtojams atvykti į valstybių narių teritoriją prieš tai nepasikonsultavę su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai į SIS dėl šio asmens yra įtrauktas įspėjimas.

4.4.

4.1 punkte nurodytais tikslais tarptautinių organizacijų išduodami dokumentai visų pirma yra šie:

Jungtinių Tautų Organizacijos laissez passer, išduoti Jungtinių Tautų ir jai pavaldžių agentūrų darbuotojams pagal 1947 m. lapkričio 21 d. Niujorke Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Konvenciją dėl specializuotų agentūrų privilegijų ir imunitetų,

Europos Sąjungos (ES) laissez passer,

Europos atominės energijos bendrijos (Euratomo) laissez passer,

Europos Tarybos generalinio sekretoriaus išduotas teisėtumo pažymėjimas,

dokumentai, išduoti pagal Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso III straipsnio 2 dalį (karinis asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, pateikiamas kartu su siuntimu į komandiruotę, kelionės pažyma arba asmeniniu ar kolektyviniu judėjimo įsakymu) ir dokumentai, išduoti remiantis „Partnerystės taikos labui“ programa.

5.   Abipus sienos dirbantys asmenys

5.1.

Abipus sienos dirbančių asmenų tikrinimo tvarką reglamentuoja bendrosios sienos kontrolės taisyklės, visų pirma 8 ir 14 straipsnių nuostatos.

5.2.

Nukrypstant nuo 8 straipsnio, abipus sienos dirbantiems asmenims, kuriuos gerai pažįsta sienos apsaugos pareigūnai dėl to, kad jie dažnai tame pačiame sienos perėjimo punkte kerta sieną, ir dėl kurių, remiantis pirminiu patikrinimu, nėra įspėjimo SIS arba nacionalinių duomenų rinkmenose, taikomi tik atsitiktiniai patikrinimai siekiant įsitikinti, kad jie turi galiojantį dokumentą, leidžiantį jiems kirsti sieną, ir atitinka būtinas atvykimo sąlygas. Be įspėjimo ir nereguliariai šie asmenys kartais nuodugniai patikrinami.

5.3.

5.2 punkto nuostatos gali būti taikomos ir kitoms reguliariai į darbą anapus sienos vykstančių asmenų kategorijoms.

6.   Nepilnamečiai

6.1.

Sienos apsaugos pareigūnai ypatingą dėmesį atkreipia į nepilnamečius, kurie keliauja lydimi ar nelydimi suaugusiųjų. Išorės sieną kertančių nepilnamečių patikrinimai atvykstant ir išvykstant yra tokie patys, kaip ir suaugusiųjų, kaip numatyta šiame reglamente.

6.2.

Jei nepilnamečius lydi suaugusieji, sienos apsaugos pareigūnas patikrina, ar nepilnamečius lydintys asmenys turi tėvų globos teises juos globoti, ypač tais atvejais, kai nepilnamečius lydi tik vienas suaugęs asmuo ir yra rimtų priežasčių įtarti, kad jie galėjo būti neteisėtai atskirti nuo asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisėtas tėvų globos teises juos globoti. Pastaruoju atveju sienos apsaugos pareigūnas atlieka tolesnį tyrimą siekdamas nustatyti, ar pateiktoje informacijoje nėra neatitikimų ar prieštaravimų.

6.3.

Nepilnamečiams keliaujant nelydimiems, sienos apsaugos pareigūnai, nuodugniai patikrindami kelionės dokumentus ir patvirtinančiuosius dokumentus, užtikrina, kad nepilnamečiai neišvyktų iš teritorijos prieš asmens (-ų), turinčio (-ių) tėvų globos teises juos globoti, norą.

6.4.

Valstybės narės paskiria nacionalinius kontaktinius centrus, teikiančius konsultacijas nepilnamečių klausimais, ir praneša apie juos Komisijai. Komisija šių nacionalinių kontaktinių centrų sąrašą pateikia valstybėms narėms.

6.5.

Jeigu yra abejonių dėl 6.1, 6.2 ir 6.3 punktuose įvardytų aplinkybių, sienos apsaugos pareigūnai naudojasi nacionalinių kontaktinių centrų, teikiančių konsultacijas nepilnamečių klausimais, sąrašu.

7.   Gelbėjimo tarnybos, policija, ugniagesių komandos ir sienos apsaugos pareigūnai

Gelbėjimo tarnybų, policijos ir ugniagesių komandų darbuotojų, veikiančių ekstremaliųjų situacijų atveju, atvykimą ir išvykimą, taip pat sienos apsaugos pareigūnų, kertančių sieną profesinių užduočių vykdymo tikslais, darbą reglamentuojanti tvarka nustatoma nacionalinėje teisėje. Valstybės narės gali sudaryti su trečiosiomis šalimis dvišalius susitarimus dėl tų kategorijų asmenų atvykimo ir išvykimo tvarkos. Šia tvarka ir dvišaliais susitarimais gali būti nustatyta nuostatų, kuriomis leidžiama nukrypti nuo 5, 6 ir 8 straipsnių.

8.   Jūroje esančiuose įrenginiuose dirbantys darbuotojai

Nukrypstant nuo 5 ir 8 straipsnių, jūroje esančiuose įrenginiuose dirbantys darbuotojai reguliariai grįžtantys jūra arba oru į valstybių narių teritoriją nepabuvę trečiosios šalies teritorijoje, sistemiškai netikrinami.

Vis dėlto, nustatant, kaip dažnai reikia tikrinti, atsižvelgiama į nelegalios imigracijos rizikos įvertinimą, ypač tais atvejais, kai prie pat jūroje esančios darbo vietos eina trečiosios šalies kranto linija.


VIII PRIEDAS

Image

Tekstas paveikslėlio

IX PRIEDAS

Panaikinamas reglamentas ir jo vėlesnių pakeitimų sąrašas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006

(OL L 105, 2006 4 13, p. 1)

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 296/2008

(OL L 97, 2008 4 9, p. 60)

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 81/2009

(OL L 35, 2009 2 4, p. 56)

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009

(OL L 243, 2009 9 15, p. 1)

Tik 55 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 265/2010

(OL L 85, 2010 3 31, p. 1)

Tik 2 straipsnis

2011 m. Stojimo akto V priedo 9 punktas

 

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EU) Nr. 610/2013

(OL L 182, 2013 6 29, p. 1)

Tik 1 straipsnis

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EU) Nr. 1051/2013

(OL L 295, 2013 11 6, p. 1)

 


X PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 562/2006

Šis reglamentas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnio įžanginė frazė

2 straipsnio įžanginė frazė

2 straipsnio 1–8 punktai

2 straipsnio 1–8 punktai

2 straipsnio 8a punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 9 punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 10 punktas

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 11 punktas

2 straipsnio 12 punktas

2 straipsnio 12 punktas

2 straipsnio 13 punktas

2 straipsnio 13 punktas

2 straipsnio 14 punktas

2 straipsnio 14 punktas

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 15 punktas

2 straipsnio 16 punktas

2 straipsnio 16 punktas

2 straipsnio 17 punktas

2 straipsnio 17 punktas

2 straipsnio 18 punktas

2 straipsnio 18 punktas

2 straipsnio 19 punktas

2 straipsnio 18a punktas

2 straipsnio 20 punktas

2 straipsnio 19 punktas

2 straipsnio 21 punktas

3 straipsnis

3 straipsnis

3a straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

6 straipsnio 1 dalis

5 straipsnio 1a dalis

6 straipsnio 2 dalis

5 straipsnio 2 dalis

6 straipsnio 3 dalis

5 straipsnio 3 dalis

6 straipsnio 4 dalis

5 straipsnio 4 dalis

6 straipsnio 5 dalis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnio 1 ir 2 dalys

8 straipsnio 1 ir 2 dalys

7 straipsnio 3 dalies a punktas

8 straipsnio 3 dalies a punktas

7 straipsnio 3 dalies aa punktas

8 straipsnio 3 dalies b punktas

7 straipsnio 3 dalies ab punktas

8 straipsnio 3 dalies c punktas

7 straipsnio 3 dalies ac punktas

8 straipsnio 3 dalies d punktas

7 straipsnio 3 dalies ad punktas

8 straipsnio 3 dalies e punktas

7 straipsnio 3 dalies ae punktas

8 straipsnio 3 dalies f punktas

7 straipsnio 3 dalies b punktas

8 straipsnio 3 dalies g punktas

7 straipsnio 3 dalies c punktas

8 straipsnio 3 dalies h punktas

7 straipsnio 3 dalies d punktas

8 straipsnio 3 dalies i punktas

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnio 1 dalis

10 straipsnio 1 dalis

9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktas

10 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos

9 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas

10 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa

10 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa

9 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa

10 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa

9 straipsnio 3 ir 4 dalys

10 straipsnio 3 ir 4 dalys

10 straipsnio 1–5 dalys

11 straipsnio 1–5 dalys

10 straipsnio 6 dalis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnis

15 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

19a straipsnis (IV skyrius)

19a straipsnis (IVa skyrius)

21 straipsnis

20 straipsnis

22 straipsnis

21 straipsnis

23 straipsnis

22 straipsnis

24 straipsnis

23 straipsnis

25 straipsnis

23a straipsnis

26 straipsnis

24 straipsnis

27 straipsnis

25 straipsnis

28 straipsnis

26 straipsnis

29 straipsnis

26a straipsnis

30 straipsnis

27 straipsnis

31 straipsnis

28 straipsnis

32 straipsnis

29 straipsnis

33 straipsnis

30 straipsnis

34 straipsnis

31 straipsnis

35 straipsnis

32 straipsnis

36 straipsnis

33 straipsnis

37 straipsnis

33a straipsnis

38 straipsnis

34 straipsnis

39 straipsnis

35 straipsnis

40 straipsnis

36 straipsnis

41 straipsnis

37 straipsnis

42 straipsnis

37a straipsnis

43 straipsnis

38 straipsnis

39 straipsnis

44 straipsnis

40 straipsnis

45 straipsnis

I–VIII priedai

I–VIII priedai

IX priedas

X priedas


23.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/53


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/400

2016 m. kovo 9 d.

kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarime numatyta apsaugos sąlyga ir kovos su priemonių vengimu tvarka

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

2009 m. birželio 15 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Moldovos Respublika dėl Sąjungos ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo sudarymo;

(2)

tos derybos baigtos ir Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimas (2) (toliau – Susitarimas) buvo pasirašytas 2014 m. birželio 27 d. ir laikinai taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.;

(3)

būtina nustatyti apsaugos sąlygos, dėl kurios susitarta su Moldovos Respublika, veiksmingo taikymo užtikrinimo tvarką;

(4)

Susitarime taip pat numatyta kovos su priemonių vengimu tvarka laikinam lengvatinių muitų taikymo sustabdymui konkretiems produktams. Taip pat reikia nustatyti šios tvarkos veiksmingo taikymo procedūras;

(5)

apsaugos priemonės gali būti svarstomos tik tuo atveju, jei nagrinėjamasis produktas importuojamas į Sąjungą tokiais didesniais kiekiais, matuojant absoliučiais dydžiais arba santykinai palyginus su Sąjungos gamybos apimtimi, ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia arba gali sukelti didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojams, kaip nustatyta Susitarimo 165 straipsnio 1 dalyje;

(6)

reikėtų apibrėžti tam tikrus Susitarimo 169 straipsnyje nurodytus terminus, kaip antai „didelė žala“, „didelės žalos grėsmė“ ir „pereinamasis laikotarpis“;

(7)

tolesnės priemonės įgyvendinamos, Susitarimas persvarstomas, tyrimai atliekami ir, jei būtina, apsaugos priemonės nustatomos kuo skaidriau;

(8)

valstybės narės turėtų Komisijai pateikti informaciją, įskaitant turimus įrodymus, apie visas importo tendencijas, dėl kurių gali reikėti taikyti apsaugos priemones;

(9)

todėl nustatant, ar tenkinamos apsaugos priemonių taikymo sąlygos, labai svarbus viso importo iš Moldovos Respublikos į Sąjungą statistinių duomenų patikimumas;

(10)

jei yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių tyrimo procedūros inicijavimą, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų paskelbti pranešimą;

(11)

turėtų būti nustatytos išsamios nuostatos dėl tyrimų inicijavimo, suinteresuotųjų šalių prieigos prie surinktos informacijos ir galimybės su tokia informacija susipažinti, susijusių suinteresuotųjų šalių išklausymo ir galimybės toms šalims reikšti savo nuomonę;

(12)

Komisija turėtų raštu pranešti Moldovos Respublikai apie tyrimo inicijavimą ir su ja konsultuotis, kaip numatyta Susitarimo 166 straipsnio 1 dalyje;

(13)

taip pat reikia nustatyti terminą, per kurį turi būti inicijuojamas tyrimas, ir terminą, per kurį turi būti priimami sprendimai dėl apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, siekiant užtikrinti kuo skubesnį tokių sprendimų priėmimą ir atitinkamai didesnį teisinį tikrumą atitinkamiems ekonominės veiklos vykdytojams;

(14)

jokia apsaugos priemonė neturėtų būti taikoma, kol neatliekamas tyrimas, nustatant išlygą, jog Komisijai kritinėmis aplinkybėmis leidžiama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kaip nurodyta Susitarimo 167 straipsnyje;

(15)

apsaugos priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu ir tik tokį laikotarpį, kokį jų reikia didelei žalai išvengti arba ją atitaisyti ir prisitaikymui palengvinti. Turėtų būti numatyta ilgiausia apsaugos priemonių taikymo trukmė ir nustatytos konkrečios tokių priemonių taikymo pratęsimo ir peržiūros nuostatos;

(16)

Susitarimo 148 straipsnyje numatyta kovos su priemonių vengimu tvarka, taikoma tam tikriems žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams. Šiame reglamente taip pat turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti lengvatinių muitų taikymą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, kai tokių produktų importas pasiekia importuojamą metinį kiekį, apibrėžtą Susitarimo XV-C priede;

(17)

skaidrumo sumetimais Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų teikti metinę Susitarimo įgyvendinimo ir apsaugos priemonių bei kovos su priemonių vengimu tvarkos taikymo ataskaitą;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas Susitarime numatytų laikinųjų ir galutinių apsaugos priemonių patvirtinimo, išankstinių priežiūros priemonių nustatymo, tyrimo užbaigimo nenustatant priemonių ir kovos su priemonių vengimu tvarkos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3);

(19)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma išankstinėms priežiūros ir laikinosioms apsaugos priemonėms priimti, atsižvelgiant į tų priemonių poveikį ir logišką jų seką galutinių apsaugos priemonių priėmimo atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti priimtos, kai uždelsus nustatyti tokias priemones būtų padaryta žala, kurią būtų sunku atitaisyti, arba siekiant užkirsti kelią neigiamam padidėjusio importo poveikiui Sąjungos rinkai. Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, kai tinkamai pagrįstais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(20)

patariamoji procedūra taip pat turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl sprendimo sustabdyti lengvatinių muitų taikymą pagal kovos su priemonių vengimu tvarką priimti, kadangi pasiekus atitinkamą Susitarimo XV-C priede išvardytų produktų kategorijų ribą tie aktai turi būti įgyvendinti greitai, nes jų taikymo laikotarpis labai ribotas. Siekiant užkirsti kelią neigiamam importo padidėjimo poveikiui Sąjungos rinkai, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(21)

nagrinėjimo procedūra turėtų būti taikoma galutinėms apsaugos priemonėms priimti ir tokių priemonių peržiūrai atlikti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos Susitarime numatytos apsaugos sąlygos ir kovos su priemonių vengimu tvarkos įgyvendinimo nuostatos.

2.   Šis reglamentas taikomas Moldovos Respublikos kilmės produktams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)

produktas – Sąjungos arba Moldovos Respublikos kilmės statusą turinti prekė. Atsižvelgiant į konkrečias rinkos aplinkybes, tiriamasis produktas gali būti priskiriamas prie vienos ar kelių tarifų eilučių arba jų dalies arba prie bet kurio Sąjungos pramonės bendrai taikomo produktų skirstymo segmento;

2)

suinteresuotosios šalys – šalys, kurioms nagrinėjamojo produkto importas daro poveikį;

3)

Sąjungos pramonė – visi Sąjungos teritorijoje veikiantys panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų Sąjungos gamintojai arba Sąjungos gamintojai, kurie bendrai pagamina didžiąją dalį Sąjungoje pagaminamų panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų, arba, jei panašus ar tiesiogiai konkuruojantis produktas yra tik vienas iš kelių Sąjungos gamintojų gaminamų produktų, Sąjungos pramonė suprantama atsižvelgiant į specifines operacijas, atliekamas gaminant panašų arba tiesiogiai konkuruojantį produktą;

4)

didelė žala – reikšmingas visuotinis pablogėjimas, kalbant apie Sąjungos pramonės padėtį;

5)

didelės žalos grėsmė – akivaizdžiai gresianti didelė žala, kalbant apie Sąjungos pramonės padėtį;

6)

pereinamasis laikotarpis – 10 metų laikotarpis nuo Susitarimo įsigaliojimo.

II SKYRIUS

APSAUGOS NUOSTATOS

3 straipsnis

Principai

1.   Apsaugos priemonė pagal šį reglamentą gali būti nustatoma, kai į Sąjungą importuojamo Moldovos Respublikos kilmės produkto kiekis dėl jam taikomų muitų sumažinimo ar panaikinimo padidėja taip smarkiai (absoliučiąja verte arba palyginus su Sąjungos gamybos apimtimi) ir importas vykdomas tokiomis sąlygomis, kad Sąjungos pramonė patiria didelę žalą arba jai kyla tokios žalos grėsmė.

2.   Apsaugos priemonė gali būti vienos iš šių formų:

a)

atitinkamo produkto tolesnio muito normos mažinimo, numatyto Susitarime, sustabdymas;

b)

nagrinėjamojo produkto muito normos padidinimas iki tokio lygio, kuris neviršija mažesniojo iš šių lygių:

pagal didžiausio palankumo režimą (toliau – DPR) taikomos muito normos, galiojančios atitinkamam produktui tuo metu, kai nustatoma priemonė, arba

bazinės muito normos, nurodytos Susitarimo XV priede esančiuose sąrašuose, pateiktuose pagal jo 147 straipsnį.

4 straipsnis

Tyrimo procedūros inicijavimas

1.   Komisija inicijuoja tyrimo procedūrą, remdamasi valstybės narės arba juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos, veikiančios Sąjungos pramonės vardu, prašymu arba savo iniciatyva, jei Komisija mano turinti pakankamai prima facie įrodymų, paremtų 5 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, tokiam inicijavimui pagrįsti.

2.   Prašyme paprastai nurodoma ši informacija: atitinkamo produkto importo didėjimo tempas ir apimtis absoliučiąja bei santykine vertėmis, padidėjusio importo užimama vidaus rinkos dalis ir Sąjungos pramonės pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo lygio pokyčiai.

3.   Tyrimo procedūra taip pat gali būti inicijuojama, kai importas staiga padidėja vienoje ar keliose valstybėse narėse, su sąlyga, kad tokiam inicijavimui pagrįsti turima pakankamai prima facie įrodymų, paremtų 5 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais.

4.   Valstybė narė informuoja Komisiją, jei mano, kad dėl importo iš Moldovos Respublikos tendencijų reikėtų imtis apsaugos priemonių. Ta informacija apima ir 1 ir 2 dalyse bei, jei taikoma, 3 dalyje minėtus įrodymus.

5.   Pagal 1 dalį gavusi tyrimo procedūros inicijavimo prašymą arba nusprendusi tyrimo procedūrą inicijuoti savo iniciatyva, Komisija apie tai praneša valstybėms narėms.

6.   Įsitikinusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų tyrimo procedūros inicijavimui pagrįsti, Komisija inicijuoja tokią tyrimo procedūrą ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą apie tyrimo inicijavimą. Tyrimo procedūra inicijuojama per vieną mėnesį nuo datos, kurią Komisija gauna prašymą pagal 1 dalį.

7.   6 dalyje nurodytame pranešime:

a)

pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodomas reikalavimas pateikti Komisijai visą svarbią informaciją;

b)

nurodomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali pareikšti raštu savo nuomonę ir pateikti Komisijai informaciją, jei nori, kad į tokią nuomonę ir informaciją būtų atsižvelgta per tyrimo procedūrą;

c)

nurodomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis, kad Komisija jas išklausytų žodžiu pagal 5 straipsnio 9 dalį.

5 straipsnis

Tyrimai

1.   Paskelbusi 4 straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą, Komisija atlieka tyrimą.

2.   Komisija gali prašyti valstybių narių pateikti informaciją, o valstybės narės imasi visų būtinų veiksmų tokiam prašymui patenkinti. Jei ta informacija yra visuotinės svarbos ir nėra konfidenciali pagal 11 straipsnį, ji pridedama prie šio straipsnio 8 dalyje numatytų nekonfidencialių duomenų.

3.   Jei įmanoma, tyrimas baigiamas per šešis mėnesius nuo jo inicijavimo. Esant išskirtinėms aplinkybėms, kaip antai neįprastai dideliam suinteresuotųjų šalių skaičiui ar sudėtingai rinkos padėčiai, tas terminas gali būti pratęstas dar vienam trijų mėnesių laikotarpiui. Komisija informuoja visas suinteresuotąsias šalis apie tokį pratęsimą ir paaiškina jo priežastis.

4.   Komisija renka visą informaciją, kuri, jos nuomone, yra reikalinga norint nustatyti, ar tenkinamos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir, kai tinkama, stengiasi tą informaciją patikrinti.

5.   Atlikdama tyrimą siekiant nustatyti, ar padidėjęs importas padarė didelę žalą arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei, Komisija įvertina visus susijusius objektyvius ir kiekybiškai įvertinamus veiksnius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, visų pirma, atitinkamo produkto importo didėjimo tempą ir apimtį absoliučiąja bei santykine vertėmis, padidėjusio importo užimamą vidaus rinkos dalį ir pardavimo, gamybos, našumo, pajėgumų naudojimo, pelno ir nuostolių bei užimtumo lygio pokyčius. Šis sąrašas nėra baigtinis ir Komisija, nustatydama, ar esama didelės žalos arba didelės žalos grėsmės, gali taip pat atsižvelgti į kitus susijusius veiksnius, kaip antai atsargas, kainas, naudojamo kapitalo grąžą ir grynųjų pinigų srautą.

6.   Suinteresuotosios šalys, pateikusios informaciją pagal 4 straipsnio 7 dalies b punktą, ir Moldovos Respublikos atstovai gali, pateikę raštišką prašymą, susipažinti su visa atliekant tyrimą Komisijos gauta informacija, išskyrus Sąjungos arba valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus, su sąlyga, kad ta informacija yra svarbi jų interesams ginti, kad ji nėra konfidenciali pagal 11 straipsnį ir kad Komisija ja naudojasi atlikdama tyrimą. Suinteresuotosios šalys gali pareikšti savo nuomonę Komisijai apie pateiktą informaciją. Komisija į tą nuomonę atsižvelgia, kai yra pakankamai ją pagrindžiančių prima facie įrodymų.

7.   Komisija užtikrina, kad visi tyrimui naudojami duomenys, taip pat statistiniai duomenys, būtų reprezentatyvūs, prieinami, suprantami, skaidrūs ir patikrinami.

8.   Komisija, kai tik turės techninių galimybių, užtikrina slaptažodžiu apsaugotą interneto prieigą prie nekonfidencialių duomenų, t. y. prie interneto platformos, kurią ji tvarko ir kurioje pateikiama visa susijusi nekonfidenciali informacija pagal 11 straipsnį. Prieiga prie tos platformos suteikiama Europos Parlamentui, valstybėms narėms ir suinteresuotosioms šalims.

9.   Komisija išklauso suinteresuotąsias šalis, visų pirma tais atvejais, kai per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytą laikotarpį jos raštu pateikia prašymą ir jame įrodo, kad tyrimo išvados gali turėti joms poveikį ir kad esama ypatingų priežasčių, dėl kurių jos turi būti išklausytos žodžiu. Komisija išklauso suinteresuotąsias šalis ir kitais atvejais, jeigu tam yra ypatingų priežasčių.

10.   Kai informacija nepateikiama per Komisijos nustatytus terminus arba kai akivaizdžiai trukdoma tyrimui, Komisija gali daryti išvadas remdamasi turimais faktais. Kai Komisija nustato, kad kuri nors suinteresuotoji šalis ar trečioji šalis jai pateikė melagingą arba klaidinančią informaciją, ji į tą informaciją neatsižvelgia ir gali remtis turimais faktais.

11.   Apie tyrimo inicijavimą Komisija raštu praneša Moldovos Respublikai.

6 straipsnis

Išankstinės priežiūros priemonės

1.   Komisija įgyvendinimo aktais gali patvirtinti išankstines priežiūros priemones dėl importo iš Moldovos Respublikos, kai produkto importo tendencija yra tokia, kad dėl jos gali susidaryti viena iš 3 straipsnio 1 dalyje ir 4 straipsnio 1 bei 3 dalyse nurodytų padėčių. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Išankstinės priežiūros priemonės galioja ribotą laikotarpį. Jeigu nenumatyta kitaip, jos nustoja galioti pasibaigus antrajam šešių mėnesių laikotarpiui, kuris prasideda praėjus pirmiems šešiems mėnesiams nuo jų nustatymo.

7 straipsnis

Laikinųjų apsaugos priemonių nustatymas

1.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina laikinąsias apsaugos priemones susidarius kritinėms aplinkybėms, kai delsiant nustatyti apsaugos priemones būtų padaryta sunkiai atitaisoma žala, remiantis 5 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais grindžiamu preliminariu sprendimu, kad esama pakankamai prima facie įrodymų, jog Moldovos Respublikos kilmės produkto importas išaugo dėl to, kad pagal Susitarimo XV priede esančius sąrašus, pateiktus pagal 147 straipsnį, buvo sumažintas arba panaikintas muitas, ir kad toks importas daro didelę žalą arba kelia didelės žalos grėsmę Sąjungos pramonei. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 13 straipsnio 3 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, įskaitant 3 dalyje nurodytą atvejį, Komisija priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, laikydamasi 13 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros.

3.   Jeigu valstybė narė prašo Komisijos skubiai imtis priemonių ir jeigu tenkinamos 1 dalyje nustatytos sąlygos, Komisija sprendimą priima per penkias darbo dienas nuo prašymo gavimo.

4.   Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ilgiau kaip 200 kalendorinių dienų.

5.   Jeigu laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, nes tiriant paaiškėja, kad netenkinamos 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, visi dėl tų laikinųjų apsaugos priemonių surinkti muitai grąžinami automatiškai.

6.   Laikinosios apsaugos priemonės taikomos kiekvienam į laisvą apyvartą išleistam produktui po tų priemonių įsigaliojimo datos.

8 straipsnis

Tyrimų ir tyrimo procedūrų baigimas nenustatant priemonių

1.   Jeigu iš galutinių nustatytų faktų matyti, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos netenkinamos, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl tyrimo ir tyrimo procedūros užbaigimo ir tą sprendimą paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 13 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Komisija, deramai laikydamasi reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją pagal 11 straipsnį, viešai paskelbia ataskaitą, kurioje nurodo nustatytuosius faktus ir pagrįstas išvadas dėl visų susijusių faktinių ir teisinių klausimų.

9 straipsnis

Galutinių apsaugos priemonių nustatymas

1.   Jeigu iš galutinių nustatytų faktų matyti, kad 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos tenkinamos, Komisija kviečia Moldovos Respublikos valdžios institucijas konsultuotis pagal Susitarimo 160 straipsnio 2 dalį. Jei per 30 dienų nebuvo pasiektas priimtinas sprendimas, Komisija įgyvendinimo aktais gali patvirtinti galutines apsaugos priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 13 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Komisija, deramai laikydamasi reikalavimo saugoti konfidencialią informaciją pagal 11 straipsnį, viešai paskelbia ataskaitą, kurioje pateikia su jos sprendimu susijusių esminių faktų ir aplinkybių santrauką.

10 straipsnis

Apsaugos priemonių taikymo trukmė ir peržiūra

1.   Apsaugos priemonė galioja tik tokį laikotarpį, kuris yra būtinas siekiant užkirsti kelią didelei žalai Sąjungos pramonei arba ją atitaisyti ir palengvinti prisitaikymą. Tas laikotarpis negali trukti ilgiau nei dvejus metus, nebent jis būtų pratęstas pagal 3 dalį.

2.   Apsaugos priemonė galioja tol, kol užbaigiama 3 dalyje nurodyta peržiūra.

3.   Pradinė apsaugos priemonės galiojimo trukmė gali būti pratęsta ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, jeigu peržiūros metu Komisija nustato, kad apsaugos priemonė tebėra reikalinga siekiant išvengti didelės žalos Sąjungos pramonei arba tokią žalą atlyginti ir jeigu esama Sąjungos pramonės prisitaikymo įrodymų.

4.   Prieš pratęsiant apsaugos priemonės galiojimą pagal 3 dalį, atliekamas tyrimas, kurį Komisija inicijuoja gavusi valstybės narės arba bet kurio juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčios asociacijos, veikiančios Sąjungos pramonės vardu, prašymą arba savo pačios iniciatyva, jei esama pakankamai prima facie įrodymų, pagrįstų 5 straipsnio 5 dalyje nurodytais veiksniais, kad tenkinamos 3 dalyje nustatytos sąlygos.

5.   Pranešimas apie tyrimo inicijavimą skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal mutatis mutandis 4 straipsnio 6 ir 7 dalis. Tyrimas atliekamas ir bet kuris sprendimas dėl priemonių galiojimo pratęsimo pagal šio straipsnio 3 dalį priimamas mutatis mutandis laikantis 5, 8 ir 9 straipsnių.

6.   Visas apsaugos priemonės galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei ketveri metai, įskaitant bet kokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo laikotarpį ir jos pradinį taikymo laikotarpį bei jos galiojimo pratęsimo laikotarpį.

7.   Apsaugos priemonė pasibaigus pereinamajam laikotarpiui netaikoma, išskyrus atvejus, kai tam pritaria Moldovos Respublika.

11 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tuo tikslu, dėl kurio ją buvo prašyta pateikti.

2.   Jokia pagal šį reglamentą gauta konfidencialaus pobūdžio arba konfidencialiai pateikta informacija neatskleidžiama be aiškaus tokios informacijos pateikėjo sutikimo.

3.   Kiekviename prašyme laikyti informaciją konfidencialia nurodomos priežastys, dėl kurių ta informacija yra konfidenciali. Tačiau jei informacijos pateikėjas prašo neviešinti arba neatskleisti visos informacijos ar informacijos santraukos ir jei tas prašymas yra nepagrįstas, į atitinkamą informaciją gali būti neatsižvelgiama.

4.   Informacija bet kokiu atveju laikoma konfidencialia, jei jos atskleidimas gali turėti didelį neigiamą poveikį tokios informacijos pateikėjui arba šaltiniui.

5.   1–4 dalys netrukdo Sąjungos institucijoms nurodyti bendro pobūdžio informacijos, ypač motyvų, kuriais grindžiami pagal šį reglamentą priimami sprendimai. Tačiau tos institucijos atsižvelgia į atitinkamų fizinių ir juridinių asmenų teisėtus interesus, kad nebūtų atskleistos jų komercinės paslaptys.

III SKYRIUS

KOVOS SU PRIEMONIŲ VENGIMU TVARKA

12 straipsnis

Kovos su priemonių vengimu tvarka tam tikriems žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams

1.   Susitarimo XV-C priede išvardytų produktų, kuriems taikoma jo 148 straipsnyje nustatyta kovos su priemonių vengimu tvarka, importui nustatomas importuojamas vidutinis metinis kiekis. Jei yra tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su vienos ar daugiau produktų kategorijų importuojamu kiekiu, siekiančiu Susitarimo XV-C priede nurodytą kiekį bet kuriais metais, pradedant sausio 1 d., ir jei iš Moldovos Respublikos negautas tinkamas pagrindimas, Komisija pagal šio reglamento 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą. Tokiu aktu Komisija gali nuspręsti laikinai sustabdyti atitinkamam produktui ar produktams taikomo lengvatinio muito taikymą arba nuspręsti, kad toks sustabdymas netikslingas.

2.   Laikinas lengvatinio muito taikymo sustabdymas taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo sprendimo sustabdyti lengvatinio muito taikymą paskelbimo dienos. Kol tas šešių mėnesių laikotarpis nepasibaigė ir jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, susijusių su lengvatinių muitų taikymo sustabdymu, Komisija pagal 13 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą gali priimti nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą, kad atšauktų laikiną lengvatinio muito taikymo sustabdymą, jeigu ji įsitikina, kad atitinkamos kategorijos produktų, importuojamų viršijant kiekį, nurodytą Susitarimo XV-C priede, kiekį sąlygojo Moldovos Respublikos atitinkamo produkto ar produktų gamybos lygio ir eksporto pajėgumų pokytis.

3.   Šiame skyriuje nustatytos tvarkos taikymas nedaro poveikio bet kokių II skyriuje apibrėžtų priemonių taikymui. Tačiau priemonės, kurių imamasi pagal abiejų skyrių nuostatas, netaikomos tam pačiam produktui ar produktams vienu metu.

IV SKYRIUS

KOMITETO PROCEDŪRA IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Taikant 6–10 straipsnius Komisijai padeda Apsaugos priemonių komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/478 (4) 3 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Taikant 12 straipsnį Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (5) 229 straipsnio 1 dalį, o klausimais, susijusiais su perdirbtais žemės ūkio produktais, Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais I priede, komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 510/2014 (6) 44 straipsnio 1 dalį. Tie komitetai – tai komitetai, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

4.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

5.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.

6.   Remiantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 5 dalimi, kai priemonės priimamos pagal šio straipsnio 3 dalį rašytine procedūra, ta procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per pirmininko nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 1 dalyje.

14 straipsnis

Ataskaita

1.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai teikia metinę šio reglamento ir Susitarimo V antraštinės dalies taikymo ir įgyvendinimo bei juose nustatytų įsipareigojimų vykdymo ataskaitą.

2.   Ataskaita apima, be kita ko, informaciją apie laikinųjų ir galutinių apsaugos priemonių ir išankstinių priežiūros priemonių taikymą, tyrimų bei tyrimo procedūrų baigimą nesiimant priemonių ir kovos su priemonių vengimu tvarkos taikymą.

3.   Ataskaitoje pateikiama prekybos su Moldovos Respublika statistikos ir raidos santrauka.

4.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo Komisijos ataskaitos pateikimo dienos gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį išdėstyti ir paaiškinti visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

5.   Komisija viešai paskelbia ataskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2016 m. kovo 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT


(1)  2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. vasario 29 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2014 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 2014/492/ES dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Moldovos Respublikos asociacijos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 260, 2014 8 30, p. 1).

(3)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(4)  2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/478 dėl bendrų importo taisyklių (OL L 83, 2015 3 27, p. 16).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(6)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (OL L 150, 2014 5 20, p. 1).


23.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/62


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/401

2016 m. kovo 9 d.

kuriuo įgyvendinama Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarime numatyta kovos su priemonių vengimu tvarka

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

2010 m. gegužės 10 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Gruzija dėl Sąjungos ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo;

(2)

tos derybos baigtos ir 2014 m. birželio 27 d. pasirašytas Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimas (2) (toliau – Susitarimas), kuris laikinai taikomas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.;

(3)

būtina nustatyti procedūras, skirtas garantuoti veiksmingą kovos su priemonių vengimu tvarkos, kuria numatomas laikinas Susitarime numatytų lengvatinių muitų konkretiems produktams taikymo sustabdymas, taikymą;

(4)

šiame reglamente turėtų būti numatyta galimybė sustabdyti lengvatinių muitų taikymą ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tam tikrų žemės ūkio produktų ir perdirbtų žemės ūkio produktų importui pasiekus Susitarimo II-C priede apibrėžtą importuojamą metinį kiekį;

(5)

skaidrumo sumetimais Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti metinę Susitarimo įgyvendinimo ir kovos su priemonių vengimu tvarkos taikymo ataskaitą;

(6)

siekiant užtikrinti vienodas Susitarime nustatytos kovos su priemonių vengimu tvarkos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (3);

(7)

patariamoji procedūra turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams dėl sprendimo sustabdyti lengvatinių muitų taikymą pagal kovos su priemonių vengimu tvarką priimti, kadangi pasiekus atitinkamą Susitarimo II-C priede išvardytų produktų kategorijų ribą tie aktai turi būti įgyvendinti greitai, nes jų taikymo laikotarpis labai ribotas. Siekiant užkirsti kelią neigiamam importo padidėjimo poveikiui Sąjungos rinkai, Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomos Susitarime numatytos kovos su priemonių vengimu tvarkos įgyvendinimo nuostatos.

2.   Šis reglamentas taikomas Gruzijos kilmės produktams.

2 straipsnis

Tam tikriems žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams taikoma kovos su priemonių vengimu tvarka

1.   Susitarimo II-C priede išvardytų produktų, kuriems taikoma jo 27 straipsnyje nustatyta kovos su priemonių vengimu tvarka, importui nustatomas importuojamas vidutinis metinis kiekis. Jei yra tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su vienos ar daugiau produktų kategorijų importuojamu kiekiu, siekiančiu Susitarimo II-C priede nurodytą kiekį bet kuriais metais, pradedant sausio 1 d., ir jei iš Gruzijos negautas tinkamas pagrindimas, Komisija pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą. Tokiu aktu Komisija gali nuspręsti laikinai sustabdyti atitinkamam produktui ar produktams taikomo lengvatinio muito taikymą arba nuspręsti, kad toks sustabdymas netikslingas.

2.   Laikinas lengvatinio muito taikymo sustabdymas taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo sprendimo sustabdyti lengvatinio muito taikymą paskelbimo dienos. Kol tas šešių mėnesių laikotarpis nepasibaigė ir jei yra tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su lengvatinių muitų taikymo sustabdymu, Komisija pagal šio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą gali priimti nedelsiant taikytiną įgyvendinimo aktą, kad atšauktų laikiną lengvatinio muito taikymo sustabdymą, jeigu ji įsitikina, kad atitinkamos kategorijos produktų, importuojamų viršijant kiekį, nurodytą Susitarimo II-C priede, kiekį sąlygojo Gruzijos atitinkamo produkto ar produktų gamybos lygio ir eksporto pajėgumų pokytis.

3 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (4) 229 straipsnio 1 dalį, o klausimais, susijusiais su perdirbtais žemės ūkio produktais, Komisijai padeda Horizontaliųjų klausimų dėl prekybos perdirbtais žemės ūkio produktais, neišvardytais I priede, komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 510/2014 (5) 44 straipsnio 1 dalį. Tie komitetai – tai komitetai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.

4 straipsnis

Ataskaita

1.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia metinę šio reglamento ir Susitarimo IV antraštinės dalies taikymo ir įgyvendinimo bei juose nustatytų įsipareigojimų laikymosi ataskaitą.

2.   Ataskaitoje, be kita ko, pateikiama informacija apie kovos su priemonių vengimu tvarkos taikymą.

3.   Ataskaitoje taip pat pateikiama prekybos su Gruzija statistikos ir raidos santrauka.

4.   Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo Komisijos ataskaitos pateikimo dienos gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį išdėstyti ir paaiškinti visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus.

5.   Komisija viešai paskelbia ataskaitą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo jos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2016 m. kovo 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. A. HENNIS-PLASSCHAERT


(1)  2016 m. vasario 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. vasario 29 d. Tarybos sprendimas.

(2)  2014 m. birželio 16 d. Tarybos sprendimas 2014/494/ES dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (OL L 261, 2014 8 30, p. 4).

(3)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(4)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(5)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (OL L 150, 2014 5 20, p. 1).


Klaidų ištaisymas

23.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/65


2013 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 dėl dviračių ir triračių transporto priemonių bei keturračių patvirtinimo ir rinkos priežiūros klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 60, 2013 m. kovo 2 d. )

1.

53 puslapis, 12 konstatuojamoji dalis:

yra:

„<…> aplinkosaugos reikalavimai <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimai <…>“

2.

53 puslapis, 15 konstatuojamoji dalis:

yra:

„<…> aplinkosaugos reikalavimai <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimai <…>“

3.

58 puslapis, 3 straipsnio 38 punktas:

yra:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimų <…>“

4.

63 puslapis, 4 straipsnio 3 dalies b punktas:

yra:

„<…> aplinkosaugos ir funkcinės saugos reikalavimams <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo ir funkcinės saugos reikalavimams <…>“

5.

63 puslapis, 4 straipsnio 5 dalis:

yra:

„<…> aplinkosaugos bandymų procedūros <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo bandymų procedūros <…>“

6.

68 puslapis, 21 straipsnio 5 dalis:

yra:

„<…> kaip nurodyta II priedo C dalies 11 punkte <…>“,

turi būti:

„<…> kaip nurodyta II priedo C1 dalies 11 punkte <…>“

7.

69 puslapis, 22 straipsnio 6 dalis:

yra:

„<…> II priedo B dalies 17 punkte.“,

turi būti:

„<…> II priedo B dalies 18 punkte.“

8.

69 puslapis, 23 straipsnio 3 dalies a ir b punktai:

yra:

„<…> aplinkosauginių ribinių verčių;“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo ribinių verčių;“.

9.

69 puslapis, 23 straipsnio 3 dalies c punktas:

yra:

„c)

matematinę patvarumo procedūrą:

kiekvienos teršalų sudedamosios dalies atveju, reikšmė, gauta sudauginus VII priedo B dalyje nustatytą dėvėjimosi koeficientą ir daugiau kaip 100 km po pirmo pajudėjimo nuo gamybos linijos nuvažiavusios transporto priemonės aplinkosauginio bandymo rezultatą, neviršija VI priedo A dalyje nustatytos aplinkosauginės ribinės vertės.“,

turi būti:

„c)

matematinę patvarumo procedūrą:

kiekvienos teršalų sudedamosios dalies atveju, reikšmė, gauta sudauginus VII priedo B dalyje nustatytą dėvėjimosi koeficientą ir daugiau kaip 100 km po pirmo pajudėjimo nuo gamybos linijos nuvažiavusios transporto priemonės aplinkosauginio veiksmingumo bandymo rezultatą, neviršija VI priedo A dalyje nustatytos aplinkosauginio veiksmingumo bandymo ribinės vertės.“

10.

70 puslapis, 23 straipsnio 4 dalies antra pastraipa:

yra:

„<…> aplinkosauginius reikalavimus <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus <…>“

11.

70 puslapis, 23 straipsnio 9 dalis:

yra:

„<…> aplinkosaugos reikalavimus <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus <…>“

12.

70 puslapis, 23 straipsnio 12 dalis:

yra:

„<…> aplinkosaugos reikalavimus <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus <…>“

13.

70 puslapis, 24 straipsnio antraštė:

yra:

„<…> aplinkosaugos reikalavimai <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimai <…>“

14.

90 puslapis, 74 straipsnio i punktas:

yra:

„i)

II priedo B ir C dalys, siekiant <…>“,

turi būti:

„i)

II priedo B ir C1 dalys, siekiant <…>“

15.

91 puslapis, 77 straipsnio 5 dalis:

yra:

„<…> dėl aplinkosaugos ir transporto priemonių varymo sistemų reikalavimų <…>“,

turi būti:

„<…> dėl aplinkosauginio ir transporto priemonių varymo sistemų veiksmingumo reikalavimų <…>“

16.

93 ir 113 puslapiai, V priedo A dalies pavadinimas:

yra:

„Aplinkosaugos bandymai ir reikalavimai“,

turi būti:

„Aplinkosauginio veiksmingumo bandymai ir reikalavimai“.

17.

105 puslapis, II priedo C dalis, lentelė, pirma kategorija:

yra:

„C

TRANSPORTO PRIEMONIŲ KONSTRUKCIJOS IR BENDRIEJI TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI“,

turi būti:

„C1

TRANSPORTO PRIEMONIŲ KONSTRUKCIJOS IR BENDRIEJI TIPO PATVIRTINIMO REIKALAVIMAI“.

18.

111 puslapis, IV priedas, lentelė, po skiltimi „Aprašymas“, eilutės, atitinkančios punktus 3, 3.1 ir 3.2:

yra:

„<…> II priedo C dalyje (3)<…>“,

turi būti:

„<…> II priedo C1 dalyje (3)<…>“.

19.

113 puslapis, V priedo A dalis, įžanginė formuluotė:

yra:

„<…> aplinkosaugos reikalavimus <…>“,

turi būti:

„<…> aplinkosauginio veiksmingumo reikalavimus.“

20.

114 ir 115 puslapiai, V priedo B dalis, lentelė:

a)

pirma pakategorė, po kategorijos „PI varikliais, įskaitant hibridines“:

yra: „Vienos rūšies degalų (20)“,

turi būti: „Vienos rūšies degalų“;

b)

pirmos skilties pakategorė, po kategorija „Vienos rūšies degalų (20)“:

yra: „Benzinas (E5) (21)“,

turi būti: „Benzinas (E5)“.

21.

115 puslapis, V priedo B dalis, lentelė:

a)

skiltis po pakategore „Nemišrioji elektrinė transporto priemonė arba suslėgtu oru varoma transporto priemonė (CA)“, paskutinė eilutė:

yra:

„Ne/Taip, jei CA“,

turi būti:

„Ne(20)/Taip, jei CA“;

b)

skiltis po pakategore „Vandenilinio kuro elementais varoma transporto priemonė“, paskutinė eilutė:

yra: „Ne“,

turi būti: „Ne(20)“.

22.

121 puslapis, VI priedo D dalis, lentelė:

a)

eilutė, atitinkanti transporto priemonės kategoriją L1e-A, po skiltimi „Euro 4 garso lygis (14) (dB (A))“:

yra: „63(14)“,

turi būti: „63“;

b)

eilutėje, atitinkančioje transporto priemonės kategoriją L4e, po skiltimi „Euro 4 bandymo procedūra (16)“ įterpiama:

„Deleguotasis aktas/JT EEK taisyklė Nr. 9“;

c)

eilutėje, atitinkančioje transporto priemonės kategoriją L4e, po skiltimi „Euro 5 bandymo procedūra“ įterpiama:

„JT EEK taisyklė Nr. 9“;

d)

eilutė, atitinkanti transporto priemonės kategoriją L6e-A, po skiltimis „Euro 4 bandymo procedūra (16)“ ir „Euro 5 bandymo procedūra“:

yra: „JT EEK taisyklė Nr. 63“,

turi būti: „JT EEK taisyklė Nr. 9“.

23.

123 puslapis, VIII priedo pavadinimas:

yra:

„Griežtesni funkcinės saugos reikalavimai“,

turi būti:

„Griežtesni funkcinės saugos reikalavimai(21)“.


23.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 77/70


2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 192, 2011 m. liepos 22 d. )

16 puslapis, III priedas, 5 skyrius, B lentelės paskutinė lentelė

yra:

„Vienetų rezidentų užsienyje bunkeriuose laikomas kuras (priskiriamas prie importo, B lentelė) ir vienetų nerezidentų šalies teritorijoje bunkeriuose laikomas kuras (priskiriamas prie eksporto, D lentelė)“,

turi būti:

„Vienetų rezidentų užsienyje pakrautas (arba įsipiltas) kuras (priskiriamas prie importo, B lentelė) ir vienetų nerezidentų šalies teritorijoje pakrautas (arba įsipiltas) kuras (priskiriamas prie eksporto, D lentelė)“.