ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 65

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

59 tomas
2016m. kovo 11d.


Turinys

 

I   Teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo

1

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo ( 1 )

12

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

Informacija apie Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų įsigaliojimą

21

 

*

Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų

22

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2016 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/345, kuriuo nustatomas pranešimų apie konteinerių padėtį teikimo dažnumas, duomenų formatas ir perdavimo būdas

38

 

*

2016 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/346, kuriuo nustatomi į Muitinės informacinę sistemą įtrauktini duomenys

40

 

*

2016 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/347, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su tiksliu viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatu ir tų sąrašų atnaujinimu ( 1 )

49

 

*

2016 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/348, kuriuo dėl mažiausio 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparato, kaip penimų kiaulių pašarų priedo (leidimo turėtojas – Huvepharma EOOD), kiekio iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 98/2012 ( 1 )

56

 

 

2016 m. kovo 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/349, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

59

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2016 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/350 dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų sudarymo

61

 

*

2016 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/351, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos Generalinėje taryboje dėl Jordanijos prašymo taikyti PPO įsipareigojimų atidėjimą, susijusį su jos eksporto subsidijų programos nutraukimo pereinamuoju laikotarpiu

63

 

*

2016 m. kovo 4 d. Tarybos sprendimas (ES) 2016/352, kuriuo nustatoma pozicija, kuri turi būti priimta Europos Sąjungos vardu atitinkamuose Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos komitetuose, dėl pasiūlymų dėl JT taisyklių Nr. 10, 34, 41, 46, 48, 50, 51, 53, 55, 60, 73, 83, 94, 107, 110, 113, 118, 125, 128, 130 ir 131 pakeitimų, taip pat dėl pasiūlymo dėl naujos taisyklės dėl tyliųjų kelių transporto priemonių (TKTP) patvirtinimo

64

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Teisėkūros procedūra priimami aktai

DIREKTYVOS

11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2016/343

2016 m. kovo 9 d.

dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 82 straipsnio 2 dalies b punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

nekaltumo prezumpcija ir teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra įtvirtinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 ir 48 straipsniuose, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto (toliau – TPPTP) 14 straipsnyje ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnyje;

(2)

Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Pagal 1999 m. spalio 15 ir 16 d. Tamperės Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvadas, ypač jų 33 punktą, pagerintas nuosprendžių ir kitų teismo sprendimų tarpusavio pripažinimas ir būtinas teisės aktų derinimas sudarytų palankesnes sąlygas kompetentingoms valdžios institucijoms bendradarbiauti ir užtikrinti teisminę asmens teisių apsaugą. Todėl tarpusavio pripažinimo principas turėtų tapti teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose Sąjungoje pagrindu;

(3)

pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) teisminis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose Sąjungoje turi būti grindžiamas nuosprendžių ir kitų teismo sprendimų tarpusavio pripažinimo principu;

(4)

to principo laikymasis remiasi prielaida, kad valstybės narės pasitiki viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis. Tarpusavio pripažinimo principo mastas priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių apsaugos mechanizmus ir bendrus būtiniausius standartus, reikalingus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas to principo taikymui;

(5)

nors valstybės narės yra EŽTK ir TPPTP šalys, patirtis rodo, kad ši aplinkybė ne visada savaime suteikia pakankamai pasitikėjimo kitų valstybių narių baudžiamojo teisingumo sistemomis;

(6)

2009 m. lapkričio 30 d. Taryba priėmė Rezoliuciją dėl veiksmų plano, skirto įtariamųjų ar kaltinamųjų baudžiamuosiuose procesuose procesinėms teisėms stiprinti (3) (toliau – Veiksmų planas). Veiksmų plane raginama palaipsniui patvirtinti priemones, susijusias su teise į vertimą raštu ir žodžiu (A priemonė), teise į informaciją apie teises ir informaciją apie kaltinimus (B priemonė), teise į teisinę konsultaciją ir teisinę pagalbą (C priemonė), teise į giminių, darbdavių ir konsulinių įstaigų informavimą (D priemonė), ir patvirtinti specialiąsias pažeidžiamų įtariamųjų ar kaltinamųjų apsaugos priemones (E priemonė);

(7)

2009 m. gruodžio 11 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Veiksmų planą ir įtraukė jį į dokumentą „Stokholmo programa – Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“ (4) (2.4 punktas). Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad Veiksmų planas nėra baigtinis, ir paprašė Komisijos išnagrinėti kitus įtariamųjų ir kaltinamųjų būtiniausių procesinių teisių aspektus ir įvertinti, ar reikia nagrinėti kitus klausimus, pavyzdžiui, klausimą dėl nekaltumo prezumpcijos, siekiant skatinti geresnį bendradarbiavimą toje srityje;

(8)

iki šiol pagal Veiksmų planą patvirtintos trys priemonės dėl procesinių teisių baudžiamuosiuose procesuose, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/64/ES (5), 2012/13/ES (6) ir 2013/48/ES (7);

(9)

šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame procese, nustatant bendras būtiniausias taisykles dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme aspektų;

(10)

nustačius bendras būtiniausias taisykles dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių apsaugos, šia direktyva siekiama stiprinti valstybių narių pasitikėjimą viena kitos baudžiamojo teisingumo sistemomis ir taip palengvinti sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimą. Tokiomis bendromis būtiniausiomis taisyklėmis taip pat būtų galima pašalinti kliūtis laisvam piliečių judėjimui valstybių narių teritorija;

(11)

ši direktyva turėtų būti taikoma tik baudžiamajam procesui, kaip išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas), nedarant poveikio Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Ši direktyva neturėtų būti taikoma civiliniam procesui ar administraciniam procesui, įskaitant atvejus, kai pastarojo metu gali būti skiriamos sankcijos, kaip antai procesams, susijusiems su konkurencija, prekyba, finansinėmis paslaugomis, kelių eismu, mokesčiais ar papildomais mokesčiais, ir dėl tokių procesų administracinių valdžios institucijų atliekamiems tyrimams;

(12)

ši direktyva turėtų būti taikoma fiziniams asmenims, kurie yra įtariamieji arba kaltinamieji baudžiamajame procese. Ji turėtų būti taikoma nuo to momento, kai asmuo įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ar įtariamą nusikalstamą veiką, ir todėl netgi prieš tai, kai valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos tam asmeniui oficialiai ar kitaip praneša, kad jis yra įtariamasis arba kaltinamasis. Ši direktyva turėtų būti taikoma visuose baudžiamojo proceso etapuose, kol priimamas sprendimas, kuriuo galutinai nusprendžiama, ar įtariamasis arba kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, ir jis tampa galutiniu. Teisiniai veiksmai ir teisių gynimo priemonės, kurie gali būti naudojami tik tada, kai tas sprendimas tampa galutiniu, įskaitant ieškinius Europos Žmogaus Teisių Teisme, neturėtų patekti į šios direktyvos taikymo sritį;

(13)

šioje direktyvoje nustatomi įvairūs fizinių ir juridinių asmenų nekaltumo prezumpcijos tam tikrų aspektų apsaugos reikalavimai ir apsaugos lygiai. Fizinių asmenų atžvilgiu tokia apsauga atsispindi nusistovėjusioje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. Tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad iš nekaltumo prezumpcijos kylančios teisės juridiniams asmenims taikomos kitaip nei fiziniams asmenims;

(14)

šiuo nacionalinės teisės ir nacionalinio bei Sąjungos lygmens teismų praktikos raidos etapu yra ankstoka Sąjungos lygmeniu priimti teisės aktus dėl juridinių asmenų nekaltumo prezumpcijos. Todėl ši direktyva neturėtų būti taikoma juridiniams asmenims. Ši nuostata neturėtų daryti poveikio nekaltumo prezumpcijos taikymui juridiniams asmenims, kaip nustatyta visų pirma EŽTK ir kaip išaiškinta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Teisingumo Teismo;

(15)

juridinių asmenų nekaltumo prezumpcija turėtų būti užtikrinta esančiomis teisinėmis apsaugos priemonėmis ir teismų praktika, nuo kurių raidos priklausys tai, ar būtini Sąjungos veiksmai;

(16)

nekaltumo prezumpcija būtų pažeidžiama, jeigu tol, kol įstatymų nustatyta tvarka neįrodyta įtariamojo arba kaltinamojo kaltė, viešuose valdžios institucijų daromuose pareiškimuose arba teismo sprendimuose, išskyrus tuos, kuriais tas asmuo pripažįstamas kaltu, įtariamasis arba kaltinamasis būtų apibūdinamas kaip kaltas. Tokiuose pareiškimuose ir teismo sprendimuose neturėtų būti teigiama, kad tas asmuo yra kaltas. Ši nuostata neturėtų daryti poveikio baudžiamojo persekiojimo veiksmams, kuriais siekiama įrodyti įtariamojo arba kaltinamojo kaltę, kaip antai kaltinamojo akto surašymui, ir neturėtų daryti poveikio teismo sprendimams, kuriuos priėmus atidedamas nuosprendžio vykdymas, jei užtikrinamos teisės į gynybą. Ši nuostata taip pat neturėtų daryti poveikio preliminariems procesinio pobūdžio sprendimams, kuriuos priima teisminės ar kitos kompetentingos valdžios institucijos ir kurie grindžiami įtarimu ar apkaltinamųjų įrodymų elementais, kaip antai sprendimams dėl kardomojo kalinimo, jei tokiuose sprendimuose nenurodoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis yra kaltas. Prieš priimdama preliminarų procesinio pobūdžio sprendimą kompetentinga valdžios institucija pirmiausiai gali turėti patikrinti, ar pakanka apkaltinamųjų įrodymų elementų prieš įtariamąjį ar kaltinamąjį, pagrindžiančių atitinkamą sprendimą, ir ar sprendime galima nurodyti tuos elementus;

(17)

terminas „vieši valdžios institucijų pareiškimai“ turėtų reikšti visus pareiškimus, kuriuose nurodoma nusikalstama veika ir kuriuos baudžiamajame procese, susijusiame su ta nusikalstama veika, pateikia dalyvaujanti valdžios institucija, kaip antai teisminės institucijos, policija ir kitos teisėsaugos institucijos, arba kita valdžios institucija, kaip antai ministrai ir kiti valstybės pareigūnai; ši nuostata laikoma nedarančia poveikio neliečiamybę reglamentuojantiems nacionalinės teisės aktams;

(18)

pareiga nenurodyti, kad įtariamieji arba kaltinamieji yra kalti, neturėtų kliudyti valdžios institucijoms viešai skleisti informacijos apie baudžiamąjį procesą, kai tai būtinai reikalinga dėl priežasčių, susijusių su nusikalstamų veikų tyrimu, kaip antai kai paskelbiama vaizdo medžiaga, o visuomenės prašoma padėti nustatyti nusikalstama veika įtariamą asmenį, arba dėl viešojo intereso, kaip antai kai saugumo sumetimais vietovės, paveiktos įtariamo nusikaltimo aplinkai, gyventojams pateikiama informacija, arba kai baudžiamojo persekiojimo institucija arba kita kompetentinga valdžios institucija pateikia objektyvios informacijos apie baudžiamojo proceso padėtį, kad būtų užkirstas kelias viešosios tvarkos sutrikdymui. Tokiomis priežastimis turėtų būti remiamasi tik tais atvejais, kai tai būtų pagrįsta ir proporcinga, atsižvelgiant į visus interesus. Bet kuriuo atveju dėl informacijos paskleidimo būdo ir konteksto neturėtų susidaryti įspūdis, kad asmuo yra kaltas, kol neįrodyta jo kaltė įstatymų nustatyta tvarka;

(19)

valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių, jog užtikrintų, kad tol, kol įtariamųjų arba kaltinamųjų kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka, valdžios institucijos, teikdamos informaciją žiniasklaidai, tokių asmenų neapibūdintų kaip kaltų. Tuo tikslu valstybės narės turėtų informuoti valdžios institucijas apie tai, jog svarbu tinkamai laikytis nekaltumo prezumpcijos teikiant ar atskleidžiant informaciją žiniasklaidai. Ši nuostata neturėtų daryti poveikio nacionalinei teisei, saugančiai spaudos ir kitų žiniasklaidos priemonių laisvę;

(20)

kompetentingos valdžios institucijos teismuose ar viešai neturėtų nurodyti, kad įtariamieji ar kaltinamieji yra kalti, naudodamos fizinio suvaržymo priemones, kaip antai antrankius, stiklines būdeles, narvus ir čiurnų grandines, nebent tokių priemonių reikia dėl konkrečių su byla susijusių priežasčių, susijusių su saugumu, įskaitant tikslą neleisti įtariamiesiems ar kaltinamiesiems susižaloti ar sužaloti kitus asmenis arba padaryti žalą bet kokiai nuosavybei, arba susijusių su tikslu neleisti įtariamiesiems arba kaltinamiesiems pasislėpti nuo teismo ar susisiekti su trečiaisiais asmenimis, kaip antai liudytojais ar aukomis. Galimybė taikyti fizinio suvaržymo priemones nereiškia, kad kompetentingos valdžios institucijos turi priimti kokį nors oficialų sprendimą naudoti tokias priemones;

(21)

tais atvejais, kai tai įmanoma, kompetentingos valdžios institucijos taip pat neturėtų teisme ar viešai rodyti įtariamųjų arba kaltinamųjų, dėvinčių kalėjimo drabužius, taip siekiant neleisti susidaryti įspūdžiui, kad tie asmenys yra kalti;

(22)

įrodinėjimo našta nustatant įtariamųjų ir kaltinamųjų kaltę tenka baudžiamojo persekiojimo institucijai, o bet kokia abejonė turėtų būti vertinama įtariamojo ar kaltinamojo naudai. Nekaltumo prezumpcija būtų pažeista, jei baudžiamojo persekiojimo institucijos įrodinėjimo našta būtų perkelta gynybai, nedarant poveikio teismo turimiems ex officio faktų nustatymo įgaliojimams, teisminės valdžios nepriklausomumui, kai atliekamas įtariamojo arba kaltinamojo kaltės vertinimas, ir fakto ar teisės prezumpcijų, susijusių su įtariamojo arba kaltinamojo baudžiamąja atsakomybe, naudojimui. Atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo svarbą ir išsaugant teisę į gynybą, tokioms prezumpcijoms turėtų būti taikomi pagrįsti apribojimai, o naudojamos priemonės turėtų būti pagrįstai proporcingos siekiamam teisėtam tikslui. Tokias prezumpcijas turėtų būti galima paneigti ir bet kuriuo atveju turėtų būti galima naudoti tik kai užtikrinamos teisės į gynybą;

(23)

įvairiose valstybėse narėse rinkti apkaltinamuosius ir išteisinamuosius įrodymus pavesta ne tik baudžiamojo persekiojimo institucijoms, bet ir teisėjams bei kompetentingiems teismams. Valstybės narės, kuriose nėra rungimosi principu grindžiamos sistemos, turėtų galėti toliau taikyti savo dabartinę sistemą, jei ji atitinka šią direktyvą ir kitas atitinkamas Sąjungos ir tarptautinės teisės nuostatas;

(24)

teisė tylėti yra svarbus nekaltumo prezumpcijos aspektas ir ja turėtų būti naudojamasi kaip apsauga nuo savęs apkaltinimo;

(25)

teisė neduoti parodymų prieš save taip pat yra svarbus nekaltumo prezumpcijos aspektas. Įtariamieji ir kaltinamieji, paprašyti padaryti pareiškimus arba atsakyti į klausimus, neturėtų būti verčiami duoti parodymus arba pateikti dokumentus ar informaciją, kuriais remiantis jie galėtų save apkaltinti;

(26)

teise tylėti ir teise neduoti parodymų prieš save turėtų būti galima pasinaudoti atsakant į klausimus apie nusikalstamą veiką, kuria asmuo yra įtariamas arba kurią kaltinamas padaręs, o ne, pavyzdžiui, atsakant į klausimus apie įtariamojo arba kaltinamojo tapatybę;

(27)

teisė tylėti ir teisė neduoti parodymų prieš save reiškia, kad kompetentingos valdžios institucijos neturėtų versti įtariamųjų arba kaltinamųjų teikti informacijos, jei tie asmenys to nepageidauja. Siekiant nustatyti, ar buvo pažeista teisė tylėti arba teisė neduoti parodymų prieš save, reikėtų atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo pateiktą EŽTK numatytos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą išaiškinimą;

(28)

naudojimasis teise tylėti arba teise neduoti parodymų prieš save neturėtų būti panaudotas prieš įtariamąjį arba kaltinamąjį ir neturėtų būti savaime laikomas įrodymu, kad atitinkamas asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką. Ši nuostata neturėtų daryti poveikio nacionalinėms taisyklėms dėl teismų ar teisėjų atliekamo įrodymų vertinimo, jei užtikrinamos teisės į gynybą;

(29)

naudojimasis teise neduoti parodymų prieš save neturėtų trukdyti kompetentingoms valdžios institucijoms rinkti įrodymus, kuriuos iš įtariamojo arba kaltinamojo galima teisėtai gauti naudojant teisinės prievartos priemones ir kurie egzistuoja nepriklausomai nuo įtariamojo arba kaltinamojo valios, kaip antai pagal orderį surinkta medžiaga, medžiaga, kurią teisiškai privaloma saugoti ir pateikti paprašius, DNR tyrimams skirti kvapo, kraujo ar šlapimo mėginiai ir kūno audiniai;

(30)

teisė tylėti ir teisė neduoti parodymų prieš save neturėtų kliudyti valstybėms narėms nuspręsti, kad nesunkių teisės pažeidimų, kaip antai nesunkių kelių eismo taisyklių pažeidimų, atvejais procesą ar tam tikrus jo etapus galima vykdyti raštu arba kompetentingoms valdžios institucijoms neapklausiant įtariamojo ar kaltinamojo dėl atitinkamo pažeidimo, jei tai atitinka teisę į teisingą bylos nagrinėjimą;

(31)

valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad tais atvejais, kai įtariamiesiems ar kaltinamiesiems teikiama informacija apie teises pagal Direktyvos 2012/13/ES 3 straipsnį, jiems taip pat būtų suteikta informacija apie teisę neduoti parodymų prieš save, kaip ji taikoma pagal nacionalinę teisę laikantis šios direktyvos;

(32)

valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę užtikrinti, kad tais atvejais, kai įtariamiesiems ar kaltinamiesiems teikiamas pranešimas apie teises pagal Direktyvos 2012/13/ES 4 straipsnį, tokiame pranešime taip pat būtų pateikta informacija apie teisę neduoti parodymų prieš save, kaip ji taikoma pagal nacionalinę teisę laikantis šios direktyvos;

(33)

teisė į teisingą bylos nagrinėjimą yra vienas iš pagrindinių principų demokratinėje visuomenėje. Įtariamųjų ir kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme yra pagrįsta ta teise ir turėtų būti užtikrinta visoje Sąjungoje;

(34)

jeigu įtariamieji ar kaltinamieji dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių negali dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, jie turėtų turėti galimybę per nacionalinėje teisėje nustatytą laikotarpį paprašyti surengti bylos nagrinėjimą kitą dieną;

(35)

įtariamųjų ir kaltinamųjų teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme nėra absoliuti. Tam tikromis sąlygomis įtariamieji ir kaltinamieji turėtų turėti galimybę aiškiai arba nebyliai, tačiau nedviprasmiškai tos teisės atsisakyti;

(36)

tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti galima priimti sprendimą, kuriuo įtariamasis arba kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu, netgi tuomet, kai atitinkamas asmuo nedalyvauja bylą nagrinėjant teisme. Taip gali būti tuo atveju, kai įtariamasis arba kaltinamasis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykimo pasekmes ir, nepaisant to, į bylos nagrinėjimą neatvyksta. Įtariamojo arba kaltinamojo informavimas apie bylos nagrinėjimą teisme turėtų reikšti asmenišką teismo šaukimo jam įteikimą arba oficialios informacijos apie bylos nagrinėjimo teisme laiką ir vietą suteikimą tam asmeniui kitomis priemonėmis tokiu būdu, kuris jam suteikia galimybę sužinoti apie bylos nagrinėjimą teisme. Įtariamojo arba kaltinamojo informavimas apie neatvykimo pasekmes visų pirma turėtų reikšti to asmens informavimą apie tai, jog sprendimas gali būti priimtas jam neatvykus į bylos nagrinėjimą teisme;

(37)

taip pat turėtų būti galima vykdyti teismo posėdį, kuriame gali būti priimtas sprendimas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu ar nekaltu, įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant, kai tas asmuo buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme ir suteikė įgaliojimą savo paties pasirinktam arba valstybės paskirtam advokatui atstovauti jam bylos nagrinėjime teisme, ir kuris atstovavo įtariamajam arba kaltinamajam;

(38)

sprendžiant, ar būdas, kuriuo teikiama informacija, yra pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo žinotų apie bylos nagrinėjimą teisme, tam tikrais atvejais taip pat reikėtų atkreipti dėmesį visų pirma į valdžios institucijų pastangas siekiant informuoti atitinkamą asmenį ir į atitinkamo asmens pastangas siekiant gauti jam skirtą informaciją;

(39)

tais atvejais, kai valstybės narės numato galimybę nagrinėti bylą teisme įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau sąlygos priimti sprendimą konkrečiam įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant netenkinamos, nes, nepaisant deramų pastangų, negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos, pavyzdžiui, kai asmuo pabėgo ar pasislėpė nuo teismo, vis dėlto turėtų būti įmanoma priimti sprendimą įtariamajam ar kaltinamajam nedalyvaujant ir tą sprendimą vykdyti. Tokiu atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, įtariamuosius ar kaltinamuosius informavus apie sprendimą, visų pirma tuomet, kai jie yra sulaikomi, juos taip pat reikėtų informuoti apie galimybę apskųsti sprendimą ir apie teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo ar kitą teisių gynimo priemonę. Tokią informaciją reikėtų pateikti raštu. Informaciją taip pat galima pateikti žodžiu, jei informacijos pateikimo faktas pažymimas laikantis dokumentavimo tvarkos pagal nacionalinę teisę;

(40)

valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti sudaryta galimybė laikinai pašalinti įtariamąjį ar kaltinamąjį iš bylos nagrinėjimo teisme, kai tai yra tikslinga siekiant užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Pavyzdžiui, taip galėtų būti elgiamasi tuo atveju, kai įtariamasis arba kaltinamasis trukdo vesti posėdį ir turi būti išvesdintas iš teismo salės teisėjo nurodymu, arba kai paaiškėja, kad dėl įtariamojo arba kaltinamojo dalyvavimo negalima tinkamai išklausyti liudytojo;

(41)

teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme galima pasinaudoti tik tuo atveju, jei surengiamas vienas ar keli posėdžiai. Tai reiškia, kad negalima pasinaudoti teise dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, jei pagal nacionalines procesines taisykles posėdis nenumatytas. Tokios nacionalinės taisyklės turėtų atitikti Chartiją ir EŽTK, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo, visų pirma kalbant apie teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Taip yra, pavyzdžiui, kai procesas vykdomas supaprastintu būdu, visiškai arba iš dalies taikant rašytinę procedūrą arba procedūrą, kurioje joks posėdis nenumatytas;

(42)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įgyvendinant šią direktyvą, visų pirma teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo, būtų atsižvelgiama į specialiuosius pažeidžiamų asmenų poreikius. Remiantis 2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos rekomendacija dėl procesinių garantijų pažeidžiamiems asmenims, įtariamiems ar kaltinamiems baudžiamosiose bylose (8), pažeidžiamais įtariamaisiais arba kaltinamaisiais turėtų būti laikomi visi įtariamieji arba kaltinamieji, kurie dėl savo amžiaus, psichinės ar fizinės būklės ar bet kurios negalios, kurią jie gali turėti, negali suprasti baudžiamojo proceso ar veiksmingai jame dalyvauti;

(43)

vaikai yra pažeidžiami ir jiems turėtų būti suteikta specialaus lygio apsauga. Todėl kai kurių šioje direktyvoje numatytų teisių atveju reikėtų nustatyti specialias procesines garantijas;

(44)

Sąjungos teisės veiksmingumo principas reikalauja, kad valstybės narės numatytų tinkamas ir veiksmingas pažeistų teisių, kurios asmenims suteiktos pagal Sąjungos teisę, gynimo priemones. Veiksminga teisių gynimo priemonė, kuria galima pasinaudoti bet kurios iš šioje direktyvoje nustatytų teisių pažeidimo atveju, turėtų užtikrinti, kad įtariamųjų arba kaltinamųjų padėtis kuo labiau atitiktų tą padėtį, kurioje jie būtų, jeigu pažeidimo būtų nebuvę, taip apsaugant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teises į gynybą;

(45)

vertindami įtariamųjų ar kaltinamųjų pareiškimus arba įrodymus, gautus pažeidžiant teisę tylėti ar teisę neduoti parodymų prieš save, teismai ir teisėjai turėtų gerbti teises į gynybą ir teisingą procesą. Tuo atveju reikėtų atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią leidžiant pareiškimus, gautus kankinimu ar kitokiu netinkamu elgesiu pažeidžiant EŽTK 3 straipsnį, naudoti kaip įrodymus siekiant nustatyti atitinkamus faktus baudžiamajame procese, visas procesas taptų neteisingu. Remiantis JT konvencija prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, bet koks pareiškimas, kuris, kaip nustatyta, išgautas kankinimu, neturėtų būti naudojamas kaip įrodymas bet kokiame procese, išskyrus atvejus, kai jis prieš kankinimu kaltinamą asmenį naudojamas kaip įrodymas, kad pareiškimas buvo padarytas;

(46)

siekiant stebėti ir vertinti šios direktyvos veiksmingumą, valstybės narės turėtų Komisijai siųsti turimus duomenis apie naudojimąsi šioje direktyvoje nustatytomis teisėmis. Prie tokių duomenų būtų galima priskirti teisėsaugos ir teisminių institucijų užregistruotus duomenis apie teisių gynimo priemones, taikytas pažeidus kuriuos nors šioje direktyvoje nustatytos nekaltumo prezumpcijos aspektus ar teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme;

(47)

šia direktyva puoselėjamos Chartijoje ir EŽTK pripažįstamos pagrindinės teisės ir principai, įskaitant kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio uždraudimą, teisę į laisvę ir saugumą, teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, teisę į asmens neliečiamybę, vaiko teises, neįgaliųjų asmenų integravimą, teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpciją ir teises į gynybą. Taip pat reikėtų visų pirma atsižvelgti į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 6 straipsnį, pagal kurį Sąjunga pripažįsta Chartijoje išdėstytas teises, laisves ir principus, ir pagal kurį pagrindinės teisės, kurias garantuoja EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus;

(48)

šia direktyva nustatomos būtiniausios taisyklės, todėl valstybės narės turėtų galėti išplėsti šioje direktyvoje nustatytas teises, kad užtikrintų aukštesnio lygio apsaugą. Valstybių narių numatytas apsaugos lygis jokiais atvejais neturėtų būti žemesnis už Chartijoje arba EŽTK numatytus standartus, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo;

(49)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. nustatyti bendras būtiniausias taisykles dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos aspektų ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jos masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(50)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra joms privaloma ar taikoma;

(51)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią direktyvą ir ji nėra jai privaloma ar taikoma,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šioje direktyvoje nustatomos bendros būtiniausios taisyklės dėl:

a)

tam tikrų nekaltumo prezumpcijos baudžiamajame procese aspektų;

b)

teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Ši direktyva taikoma įtariamiems arba kaltinamiems fiziniams asmenims baudžiamajame procese. Ji taikoma visuose baudžiamojo proceso etapuose nuo to momento, kai asmuo įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ar įtariamą nusikalstamą veiką, iki tol, kol sprendimas, kuriuo galutinai nusprendžiama, ar tas asmuo padarė atitinkamą nusikalstamą veiką, tampa galutiniu.

2 SKYRIUS

NEKALTUMO PREZUMPCIJA

3 straipsnis

Nekaltumo prezumpcija

Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji būtų laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka.

4 straipsnis

Vieši pareiškimai dėl kaltės

1.   Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, kol įstatymų nustatyta tvarka neįrodyta įtariamojo arba kaltinamojo kaltė, viešuose valdžios institucijų padarytuose pareiškimuose ir teismų sprendimuose, išskyrus tuos, kuriais asmuo pripažįstamas kaltu, tas asmuo nebūtų apibūdinamas kaip kaltas. Ši nuostata nedaro poveikio baudžiamojo persekiojimo veiksmams, kuriais siekiama įrodyti įtariamojo arba kaltinamojo kaltę, ir preliminariems procesinio pobūdžio sprendimams, kuriuos priima teisminės ar kitos kompetentingos valdžios institucijos ir kurie grindžiami įtarimais ar apkaltinamaisiais įrodymais.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, pažeidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą neapibūdinti įtariamųjų arba kaltinamųjų kaip kaltų, pagal šią direktyvą ir visų pirma pagal 10 straipsnį būtų galima pasinaudoti tinkamomis priemonėmis.

3.   1 dalyje nustatyta pareiga neapibūdinti įtariamųjų arba kaltinamųjų kaip kaltų nekliudo valdžios institucijoms viešai skleisti informacijos apie baudžiamąjį procesą, kai to būtinai reikia dėl priežasčių, susijusių su nusikalstamų veikų tyrimu, arba vadovaujantis viešuoju interesu.

5 straipsnis

Įtariamųjų ir kaltinamųjų pristatymas

1.   Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad užtikrintų, jog įtariamieji ir kaltinamieji teisme arba visuomenėje nebūtų pristatomi kaltais naudojant fizinio suvaržymo priemones.

2.   1 dalis netrukdo valstybėms narėms taikyti fizinio suvaržymo priemonių, kurių reikia dėl su konkrečia byla susijusių saugumo priežasčių ar siekiant užkirsti kelią įtariamiesiems arba kaltinamiesiems pasislėpti nuo teismo ar susisiekti su trečiaisiais asmenimis.

6 straipsnis

Įrodinėjimo našta

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įrodinėjimo našta nustatant įtariamųjų ir kaltinamųjų kaltę tektų baudžiamojo persekiojimo institucijai. Ši nuostata nedaro poveikio teisėjui ar kompetentingam teismui tenkančiai pareigai rinkti tiek apkaltinamuosius, tiek ir išteisinamuosius įrodymus, taip pat teisei į gynybą, kai pateikiami įrodymai pagal taikomą nacionalinę teisę.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad, esant abejonių dėl kaltės, padėtis būtų vertinama įtariamojo arba kaltinamojo naudai, taip pat ir tuomet, kai teismas vertina, ar atitinkamas asmuo turėtų būti išteisintas.

7 straipsnis

Teisė tylėti ir teisė neduoti parodymų prieš save

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę tylėti, kai tai susiję su nusikalstama veika, kurią jie įtariami arba kaltinami padarę.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę neduoti parodymų prieš save.

3.   Naudojimasis teise neduoti parodymų prieš save kompetentingoms valdžios institucijoms netrukdo rinkti įrodymų, kuriuos galima teisėtai gauti naudojant teisinės prievartos priemones ir kurie egzistuoja nepriklausomai nuo įtariamųjų arba kaltinamųjų valios.

4.   Valstybės narės gali leisti savo teisminėms institucijoms priimant nuosprendžius atsižvelgti į įtariamųjų ir kaltinamųjų bendradarbiavimą.

5.   Įtariamųjų ir kaltinamųjų naudojimasis teise tylėti ar teise neduoti parodymų prieš save neturi būti panaudotas prieš juos ir neturi būti laikomas įrodymu, kad jie padarė atitinkamą nusikalstamą veiką.

6.   Šis straipsnis nekliudo valstybėms narėms nuspręsti, kad nesunkių teisės pažeidimų atvejais procesas ar tam tikri jo etapai gali vykti rašytinio proceso tvarka arba policijai ar kompetentingoms valdžios institucijoms neapklausiant įtariamojo ar kaltinamojo dėl atitinkamo pažeidimo, jei tai atitinka teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

3 SKYRIUS

TEISĖ DALYVAUTI NAGRINĖJANT BYLĄ TEISME

8 straipsnis

Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme.

2.   Valstybės narės gali numatyti, kad bylos nagrinėjimas teisme, kurio metu gali būti priimtas sprendimas, kuriuo įtariamasis ar kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu, gali būti surengtas jam nedalyvaujant, jei:

a)

įtariamasis arba kaltinamasis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme ir neatvykimo pasekmes arba

b)

įtariamajam arba kaltinamajam, kuris buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą teisme, atstovauja įgaliotas advokatas, kurį pasirinko įtariamasis ar kaltinamasis arba kurį paskyrė valstybė.

3.   Pagal 2 dalį priimtas sprendimas gali būti vykdomas prieš atitinkamą įtariamąjį ar kaltinamąjį.

4.   Tais atvejais, kai valstybės narės numato galimybę nagrinėti bylą teisme įtariamiesiems ar kaltinamiesiems nedalyvaujant, tačiau negalima patenkinti šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nes negalima nustatyti įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vietos nepaisant deramų pastangų, valstybės narės gali numatyti, kad sprendimas vis tiek gali būti priimtas ir vykdomas. Tokiu atveju valstybės narės užtikrina, kad kai įtariamieji ar kaltinamieji informuojami apie sprendimą, visų pirma tada, kai jie yra sulaikomi, jie taip pat būtų informuojami apie galimybę apskųsti sprendimą ir apie teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo ar kitą teisių gynimo priemonę pagal 9 straipsnį.

5.   Šis straipsnis nedaro poveikio nacionalinėms taisyklėms, pagal kurias numatyta, kad teisėjas ar kompetentingas teismas gali įtariamąjį ar kaltinamąjį laikinai pašalinti iš bylos nagrinėjimo teisme, kai tai būtina siekiant užtikrinti tinkamą baudžiamojo proceso eigą, su sąlyga, kad užtikrinamos teisės į gynybą.

6.   Šis straipsnis nedaro poveikio nacionalinėms taisyklėms, pagal kurias numatyta, kad procesas ar tam tikri jo etapai turi vykti rašytinio proceso tvarka, su sąlyga, kad tai atitinka teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

9 straipsnis

Teisė į bylos nagrinėjimą iš naujo

Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai įtariamieji arba kaltinamieji nedalyvavo nagrinėjant jų bylą teisme ir nebuvo patenkintos 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, jie turėtų teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo arba į kitą teisių gynimo priemonę, kuri leistų iš naujo nagrinėti bylą iš esmės, įskaitant naujų įrodymų vertinimą, ir kurią taikant būtų galima panaikinti pirminį sprendimą. Tuo atveju valstybės narės užtikrina, kad tie įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti, veiksmingai dalyvauti, laikantis pagal nacionalinę teisę nustatytų procedūrų, ir pasinaudoti teisėmis į gynybą.

4 SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10 straipsnis

Teisių gynimo priemonės

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę pasinaudoti veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, jei pažeidžiamos šioje direktyvoje nustatytos jų teisės.

2.   Nedarant poveikio nacionalinėms įrodymų priimtinumo taisyklėms ir sistemoms, valstybės narės užtikrina, kad vertinant įtariamųjų arba kaltinamųjų padarytus pareiškimus arba įrodymus, gautus pažeidžiant teisę tylėti arba teisę neduoti parodymų prieš save, būtų užtikrinamos teisės į gynybą ir į teisingą procesą.

11 straipsnis

Duomenų rinkimas

Valstybės narės ne vėliau kaip 2020 m. balandžio 1 d., o po to kas trejus metus Komisijai pateikia turimus duomenis, parodančius, kaip įgyvendinamos šioje direktyvoje nustatytos teisės.

12 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Komisija ne vėliau kaip 2021 m. balandžio 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą.

13 straipsnis

Esamo apsaugos lygio išsaugojimas

Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti teises ir procesines garantijas, užtikrinamas pagal Chartiją, EŽTK ar kitas susijusias tarptautinės teisės arba bet kurios valstybės narės teisės nuostatas, kuriose numatoma aukštesnio lygio apsauga, arba kaip nukrypstanti nuo jų.

14 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2018 m. balandžio 1 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

16 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva pagal Sutartis skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2016 m. kovo 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J.A. HENNIS-PLASSCHAERT


(1)  OL C 226, 2014 7 16, p. 63.

(2)  2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL C 295, 2009 12 4, p. 1.

(4)  OL C 115, 2010 5 4, p. 1.

(5)  2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1).

(6)  2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1).

(7)  2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1).

(8)  OL C 378, 2013 12 24, p. 8.


SPRENDIMAI

11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/12


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/344

2016 m. kovo 9 d.

dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2012 m. balandžio 18 d. komunikate „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ Komisija pabrėžė poreikį gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir paskelbė, kad pradedamos konsultacijos dėl platformos, kuri bus skirta darbo inspekcijų ir kitų vykdymo užtikrinimo institucijų kovai su nedeklaruojamu darbu, siekiant gerinti bendradarbiavimą, dalytis geriausia praktika ir nustatyti bendrus patikrinimų principus, sukūrimo Sąjungos lygmeniu;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 148 straipsnį Taryba sprendimu (ES) 2015/1848 (4) priėmė valstybių narių užimtumo politikos gaires. Tas gaires valstybės narės, apibrėždamos nacionalines reformų programas ir vykdydamos reformas, naudoja kaip orientyrą. Užimtumo gairės sudaro konkrečioms valstybėms skirtų rekomendacijų, kurias Taryba pateikia valstybėms narėms pagal tą straipsnį, pagrindą. Pastaraisiais metais į tas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas buvo įtraukiamos rekomendacijos dėl kovos su nedeklaruojamu darbu;

(3)

SESV151 straipsnyje nustatyti socialinės politikos tikslai – užimtumo skatinimas ir geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos. Siekdama įgyvendinti tuos tikslus Sąjunga gali remti ir papildyti valstybių narių veiklą darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo sąlygų, iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos ir kovos su socialine atskirtimi srityse. Pagal SESV 153 straipsnio 2 dalies a punktą Sąjunga gali patvirtinti priemones, kuriomis būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą;

(4)

Europos Parlamentas 2014 m. sausio 14 d. rezoliucijoje dėl veiksmingos darbo inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą sukurti Europos platformą ir paragino glaudžiau bendradarbiauti Sąjungos lygmeniu sprendžiant nedeklaruojamo darbo, kuris, kaip teigiama rezoliucijoje, daro žalą Sąjungos ekonomikai, sukelia nesąžiningą konkurenciją, dėl kurio kyla grėsmė finansiniam Europos socialinių modelių tvarumui ir mažėja darbuotojų socialinė ir darbo apsauga, problemą;

(5)

nedeklaruojamas darbas 2007 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate „Kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimas“ buvo apibrėžtas kaip „bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau nedeklaruojama valstybės institucijoms, atsižvelgiant į valstybių narių teisinių sistemų skirtumus“. Ta apibrėžtis neįtraukė jokios neteisėtos veiklos;

(6)

nedeklaruojamas darbas dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Nedeklaruojamo darbo pobūdis įvairiose valstybėse gali skirtis, priklausomai nuo ekonominio, administracinio ir socialinio konteksto. Nacionalinės teisės aktai skiriasi dėl nedeklaruojamo darbo ir dėl nacionaliniu lygmeniu vartojamų apibrėžčių. Todėl priemonės, skirtos nedeklaruojamo darbo problemai spręsti, turėtų būti atitinkamai pritaikytos, kad būtų atsižvelgta į tuos skirtumus;

(7)

iš skaičiavimų matyti, kad nedeklaruojamas darbas sudaro didelę Sąjungos ekonomikos dalį. Dėl to, kad deklaruojamas darbas nacionalinės teisės aktuose valstybėse narėse apibrėžtas skirtingai, sunku surinkti tikslius duomenis apie nedeklaruojamo darbo paplitimą;

(8)

piktnaudžiavimas savarankiškai dirbančio asmens statusu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, nacionaliniu lygmeniu arba tarpvalstybiniais atvejais yra apgaulingai deklaruojamo darbo forma, dažnai siejama su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus savarankiško darbo atvejų atsiranda, kai asmuo nurodo, kad dirba savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus, – taip daroma siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių pareigų. Pagal šį sprendimą sukurta Platforma (toliau – platforma) turėtų nagrinėti įvairių formų nedeklaruojamo darbo ir su nedeklaruojamu darbu susijusio apgaulingai deklaruojamo darbo atvejus, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą;

(9)

nedeklaruojamas darbas daro didelį poveikį atitinkamiems darbuotojams, kuriems tenka taikstytis su sąlygomis, kai dirbama turint mažai garantijų, ir kartais pavojingomis sąlygomis, daug mažesniu darbo užmokesčiu, kai pažeidžiamos darbuotojų teisės ir suteikiama labai sumažinta apsauga pagal darbo ir socialinės apsaugos teisės aktus, taip iš jų atimant pakankamas socialines išmokas, teisę gauti pensiją ir galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat įgūdžių ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes;

(10)

nors neigiami nedeklaruojamo darbo padariniai visuomenei ir ekonomikai būna įvairių formų, platforma siekiama gerinti darbo sąlygas ir skatinti integraciją į darbo rinką bei socialinę įtrauktį. Nedeklaruojamas darbas daro didelį poveikį biudžetui, nes gaunama mažiau įplaukų iš mokesčių ir socialinio draudimo, taigi pažeidžiamas finansinis socialinės apsaugos sistemų tvarumas. Jis neigiamai veikia užimtumą ir našumą bei iškreipia vienodas sąlygas;

(11)

nedeklaruojamas darbas turi skirtingą poveikį įvairioms socialinėms grupėms, inter alia, moterims, migrantams ir namų ūkio darbuotojams, kai kurių nedeklaruojamą darbą dirbančių asmenų padėtis yra itin pažeidžiama;

(12)

siekiant spręsti nedeklaruojamo darbo problemą valstybėse narėse pradėti taikyti įvairūs politikos metodai ir priemonės. Valstybės narės taip pat sudarė dvišalius susitarimus ir vykdė daugiašalius projektus, susijusius su tam tikrais nedeklaruojamo darbo aspektais. Sudėtingos nedeklaruojamo darbo problemos sprendimą dar reikia rasti ir tam reikalingas visapusiškas požiūris. Platforma neturėtų trukdyti taikyti su administraciniu bendradarbiavimu susijusių dvišalių arba daugiašalių susitarimų ar priemonių;

(13)

dalyvavimas platformos veikloje neturi daryti poveikio valstybių narių kompetencijai ir (arba) pareigoms spręsti nedeklaruojamo darbo problemą, įskaitant jų nacionalinę ar tarptautinę atsakomybę pagal, inter alia, atitinkamas ir taikytinas Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, kaip antai Konvenciją Nr. 81 dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje;

(14)

valstybių narių bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu išlieka gana ribotas tiek dalyvaujančių valstybių narių, tiek nagrinėjamų klausimų atžvilgiu. Nėra jokio oficialaus mechanizmo, kuriuo naudodamosi atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos galėtų vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir visapusiškai spręsti su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus;

(15)

siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingiau ir efektyviau spręsti nedeklaruojamo darbo problemą, būtina skatinti jų bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu. Tomis aplinkybėmis platforma turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika ir informacija bei remti tokį keitimąsi, sukurti Sąjungos lygmens sistemą, siekiant plėtoti bendrą supratimą, ekspertines žinias ir analizę nedeklaruojamo darbo klausimais. Bendrose nedeklaruojamo darbo apibrėžtyse ir koncepcijose turėtų būti atsižvelgiama į naujausius darbo rinkos pokyčius. Platforma taip pat turėtų būti skatinamas valstybių narių įvairių vykdymo užtikrinimo institucijų, kurios tokiuose tarpvalstybiniuose veiksmuose dalyvauja savanoriškai, bendradarbiavimas;

(16)

šiuo sprendimu siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu. Nedeklaruojamo darbo padėtis valstybėse narėse labai skiriasi, todėl skirtingose valstybėse narėse atitinkamų valdžios institucijų ir kitų subjektų poreikiai bendradarbiavimo sričių požiūriu taip pat skiriasi. Valstybės narės išlieka kompetentingos spręsti dėl dalyvavimo platformos plenariniuose posėdžiuose patvirtintoje veikloje masto;

(17)

glaudus ir veiksmingas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant remti ir papildyti savo veiksmus sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą turėtų būti skatinamas Sąjungos lygmeniu. Veiksmai nacionaliniu lygmeniu priklauso nuo konkrečių aplinkybių atskirose valstybėse narėse ir platformos veikla negali pakeisti vertinimo nacionaliniu lygmeniu, kokių tinkamų veiksmų būtina imtis;

(18)

valstybės narės ir jų atitinkamos valdžios institucijos išlieka kompetentingos nustatyti, nagrinėti ir spręsti praktines problemas, susijusias su Sąjungos teisės aktų dėl darbo sąlygų ir socialinės apsaugos darbe vykdymo užtikrinimu, ir spręsti dėl to, kokių priemonių turi būti imtasi nacionaliniu lygmeniu siekiant įgyvendinti platformos veiklos rezultatus;

(19)

platforma turėtų naudotis visais atitinkamais informacijos šaltiniais, visų pirma tyrimais, valstybių narių sudarytais dvišaliais susitarimais ir daugiašaliais bendradarbiavimo projektais, ir užtikrinti esamų priemonių ir struktūrų Sąjungos lygmeniu sinergiją, kad būtų padidintas atgrasomasis ar prevencinis tų priemonių poveikis. Platforma galėtų veikti kaip pagrindas rengiant bendrus mokymus, atliekant tarpusavio vertinimus ir kuriant tokias priemones, kaip antai interaktyvus žinių bankas, atsižvelgiant į dabartinius įgyvendinamumo tyrimus, inter alia, darbą, kurį atliko Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (toliau – „Eurofound“), tuo pačiu metu pripažįstant duomenų apsaugos ir duomenų keitimosi sprendimų svarbą. Europos kampanijomis arba bendromis strategijomis būtų galima geriau informuoti apie nedeklaruojamą darbą, remiantis politikos priemonėmis ir strategijomis, skirtomis informuotumui apie nedeklaruojamą darbą didinti, kuris įvairiu mastu jau egzistuoja valstybėse narėse. Į platformos veiklą kaip svarbūs informacijos šaltiniai taip pat turėtų būti įtraukti nevyriausybiniai subjektai;

(20)

platforma turėtų padėti stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, be kita ko, sudarydama palankesnes sąlygas novatoriškam tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo požiūriui, taip pat įvertindama valstybių narių sukauptą tokio bendradarbiavimo patirtį. Siekiant pažaboti nedeklaruojamą darbą būtina laiku keistis informacija;

(21)

tais atvejais, kai platformos narys mano, kad keičiantis informacija ir geriausia praktika pasitelkiant platformą būtų naudinga nurodyti konkrečius atvejus, prireikus apie tuos atvejus pateikiama informacija būtų anoniminė. Platforma gali veiksmingai veikti tik aplinkoje, kurioje nedeklaruojamo darbo atvejus nurodantys asmenys būtų apsaugoti nuo nepalankaus elgesio. Todėl tuo atžvilgiu platforma turėtų būti sukauptos geriausios praktikos keitimosi forumu;

(22)

keitimasis informacija ir geriausia praktika platformai galėtų būti naudingas prisidedant prie galimų veiksmų Sąjungos lygmeniu sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą, taip pat prie Komisijos veiksmų. Vykdant Europos semestro veiklą, platformos veikla galėtų duoti naudos, kai svarstomos su nedeklaruojamu darbu susijusias priemones;

(23)

sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą dalyvauja skirtingos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos, kaip antai darbo inspekcijos, kitos už darbuotojų sveikatą ir saugą atsakingos institucijos, socialinės apsaugos inspekcijos ir mokesčių įstaigos. Tam tikrais atvejais taip pat gali dalyvauti migracijos institucijos, užimtumo tarnybos, taip pat muitinės ir už bendros transporto politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos, policija, prokuratūra ir socialiniai partneriai;

(24)

siekiant visapusiškai ir veiksmingai spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą, valstybėse narėse turi būti įgyvendintas politikos priemonių derinys. Tam reikia sudaryti palankesnes sąlygas, skatinant atitinkamų institucijų ir kitų subjektų struktūrizuotą bendradarbiavimą. Platformoje turėtų dalyvauti visos atitinkamos nacionalinės institucijos, visų pirma, vykdymo užtikrinimo institucijos, kurios vadovauja sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą ir (arba) dalyvauja toje veikloje. Valstybės narės išlaiko kompetenciją spręsti, kurios valdžios institucijos joms atstovauja įvairaus pobūdžio platformos veikloje. Bendradarbiaudamos, valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos turėtų laikytis taikytinų Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų;

(25)

siekiant įgyvendinti platformos tikslus kiekvienoje valstybėje narėje platformos veiklą turėtų remti aukšto lygio atstovas, kuris turėtų koordinuoti veiklą ir palaikyti ryšius su valstybių narių valdžios institucijomis ir, kai taikytina, kitais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, sprendžiančiais įvairius su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus;

(26)

platformos veikloje turėtų dalyvauti Sąjungos lygmens socialiniai partneriai iš įvairių pramonės sektorių ir tų sektorių, kurie yra patyrę didžiausią nedeklaruojamo darbo atvejų poveikį arba kurių vaidmuo yra itin svarbus sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą, ir platforma turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai TDO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Sąjungos agentūromis, ypač „Eurofound“ ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (toliau – ES-OSHA). „Eurofound“ ir ES-OSHA dalyvaujant platformos veikloje stebėtojų teisėmis jų esami įgaliojimai neturėtų būti išplečiami;

(27)

platforma turėtų priimti savo darbo tvarkos taisykles, darbo programas ir reguliarias ataskaitas;

(28)

platforma turėtų turėti galimybę sukurti darbo grupes konkretiems klausimams spręsti ir remtis ekspertinių žinių turinčių specialistų kompetencija;

(29)

platforma turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis ekspertų grupėmis ir komitetais Sąjungos lygmeniu, kurių veikla yra susijusi su nedeklaruojamu darbu;

(30)

platforma ir jos veikla turėtų būti finansuojamos pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (toliau – EaSI) PROGRESS kryptį, neviršijant Europos Parlamento ir Tarybos skiriamų asignavimų. Komisija turėtų užtikrinti, kad platforma jai skirtus finansinius išteklius naudotų skaidriai ir efektyviai;

(31)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti atvirumą ir prieigą prie dokumentų, kaip įtvirtinta SESV 15 straipsnyje numatytuose principuose, platforma turėtų savo darbą vykdyti skaidriai ir vadovaudamasi tais principais;

(32)

Komisija turėtų imtis būtinų administracinių priemonių platformai sukurti;

(33)

platforma turėtų visiškai paisyti pagrindinių teisių ir laikytis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų;

(34)

tvarkant asmens duomenis pagal šį sprendimą taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (6) taip pat atitinkamos nacionalinės įgyvendinimo priemonės;

(35)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Platformos sukūrimas

Sąjungos lygmeniu sukuriama platforma, skirta valstybių narių bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti (toliau – platforma).

Šiame sprendime terminas „nedeklaruojamo darbo problemos sprendimas“ reiškia nedeklaruojamo darbo prevenciją, atgrasymą nuo jo ir kovą su juo, taip pat skatinimą deklaruoti nedeklaruojamą darbą.

2 straipsnis

Platformos sudėtis

1.   Platformą sudaro:

a)

kiekvienos valstybės narės jai atstovauti paskirtas aukšto lygio atstovas;

b)

Komisijos atstovas;

c)

daugiausia keturi įvairiuose pramonės sektoriuose Sąjungos lygmeniu veikiančių socialinių partnerių atstovai, kuriuos paskiria tie socialiniai partneriai, vienodai atstovaujantys abiem pramonės sektoriaus pusėms.

2.   Platformos posėdžiuose gali dalyvauti šie asmenys stebėtojo teisėmis ir į jų indėlį tinkamai atsižvelgiama pagal platformos darbo tvarkos taisykles:

a)

daugiausia 14 socialinių partnerių atstovų iš sektorių, kuriuose pasitaiko daug nedeklaruojamo darbo atvejų, kuriuos paskiria tie socialiniai partneriai, vienodai atstovaujantys abiems pramonės sektoriaus pusėms;

b)

„Eurofound“ atstovas;

c)

ES-OSHA atstovas;

d)

TDO atstovas;

e)

kiekvienos trečiosios šalies Europos ekonominėje erdvėje atstovas.

Kiti nei pirmoje pastraipoje nurodyti stebėtojai gali būti kviečiami dalyvauti platformos posėdžiuose ir, atsižvelgiant į nagrinėjamą temą, į jų indėlį turi būti tinkamai atsižvelgta vadovaujantis platformos darbo tvarkos taisyklėmis.

3 straipsnis

Nacionalinės priemonės

Šiuo sprendimu nedaromas poveikis valstybių narių kompetencijai priimti sprendimus, kokių priemonių imtis nacionaliniu lygmeniu, siekiant spręsti nedeklaruojamo darbo problemą.

4 straipsnis

Tikslai

Pagrindinis platformos tikslas – teikti pridėtinę vertę Sąjungos lygmeniu siekiant padėti spręsti sudėtingą nedeklaruojamo darbo problemą visiškai laikantis nacionalinės kompetencijos ir procedūrų.

Platforma prisidedama prie veiksmingesnių Sąjungos ir nacionalinių veiksmų, kuriais siekiama gerinti darbo sąlygas, skatinti integraciją į darbo rinką ir socialinę įtrauktį, įskaitant geresnį tų sričių teisės aktų vykdymo užtikrinimą, ir mažinti nedeklaruojamo darbo mastą bei kurti oficialiąsias darbo vietas, taigi taip išvengiant darbo kokybės ir darbuotojų sveikatos ir saugos blogėjimo; to siekiama:

a)

stiprinant valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų ir kitų susijusių subjektų bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau ir rezultatyviau spręsti įvairių formų nedeklaruojamo darbo ir su juo siejamo apgaulingai deklaruojamo darbo, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą, problemą;

b)

gerinant valstybių narių skirtingų atitinkamų valdžios institucijų ir subjektų pajėgumus spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas ir taip padėti užtikrinti vienodas sąlygas;

c)

didinant visuomenės informuotumą su nedeklaruojamu darbu susijusiais klausimais ir apie tai, kad būtina kuo skubiau imtis tinkamų veiksmų, taip pat skatinant valstybes nares dėti daugiau pastangų sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą.

II SKYRIUS

UŽDAVINIAI IR VEIKLA

5 straipsnis

Uždaviniai

Siekiant įgyvendinti 4 straipsnyje išvardytus tikslus platforma Sąjungos lygmeniu skatina valstybes nares bendradarbiauti:

a)

keičiantis geriausia praktika ir informacija;

b)

kaupiant ekspertines žinias ir atliekant analizę;

c)

skatinant laikytis novatoriško požiūrio į veiksmingą ir rezultatyvų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sudarant palankesnes sąlygas tai daryti, taip pat vertinant patirtį;

d)

horizontaliuoju lygmeniu padedant suvokti su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus.

6 straipsnis

Veikla

1.   Atlikdama savo uždavinius platforma visų pirma vykdo šią veiklą:

a)

gilina žinias apie nedeklaruojamą darbą, taip pat atsižvelgdama į priežastis ir regioninius skirtumus, taikydama bendras apibrėžtis ir koncepcijas, įrodymais grindžiamas vertinimo priemones ir skatindama lyginamosios analizės ir atitinkamų metodinių priemonių taikymą duomenų rinkimo tikslais, remdamasi kitų subjektų, įskaitant Užimtumo komitetą ir Socialinės apsaugos komitetą, darbo rezultatais;

b)

gilina žinias ir tarpusavio supratimą apie įvairias sistemas ir praktiką nedeklaruojamo darbo problemos sprendimo srityje, įskaitant jo tarpvalstybinius nedeklaruojamo darbo aspektus;

c)

atlieka skirtingų politikos priemonių, įskaitant prevencines priemones ir baudžiamąsias sankcijas, veiksmingumo sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą analizę;

d)

nustato priemones, kuriomis siekiama efektyviai dalintis informacija ir patirtimi, pavyzdžiui, įkuria įvairios praktikos ir priimtų priemonių, įskaitant valstybėse narėse taikomus dvišalius arba daugiašalius susitarimus siekiant išspręsti nedeklaruojamo darbo problemą, žinių banką;

e)

kuria priemones, kaip antai vykdymo užtikrinimo gaires, geriausios praktikos vadovus ir bendrus patikrinimų principus, kad būtų kovojama su nedeklaruojamu darbu, taip pat įvertina tokių priemonių taikymo patirtį;

f)

sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių skirtingoms bendradarbiavimo formoms ir jas remia didindama jų pajėgumus spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas, skatindama novatorišką požiūrį, kaip antai keitimąsi darbuotojais, naudojimąsi duomenų bazėmis, laikantis taikytinų nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos, ir bendrą veiklą, bei sudarydama tam požiūriui palankesnes sąlygas bei vertindama dalyvaujančių valstybių narių patirtį tokio bendradarbiavimo srityje;

g)

nagrinėja spartaus keitimosi informacija sistemos perspektyvumą ir tobulina keitimąsi duomenimis pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles, taip pat tiria galimybes naudoti Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (7), ir elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI);

h)

keičiasi nacionalinių valdžios institucijų Sąjungos teisės aktų taikymo patirtimi, kiek tai susiję su nedeklaruojamo darbo problemos sprendimu;

i)

plėtoja ir prireikus tobulina atitinkamų valdžios institucijų mokymo pajėgumus ir bendro mokymo vykdymo sistemą;

j)

rengia tarpusavio vertinimus, skirtus valstybių narių, pasirinkusių dalyvauti tokiuose vertinimuose, pažangai stebėti sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą;

k)

keičiasi patirtimi ir plėtoja geriausią atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimo praktiką ir, prireikus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis praktiką, siekiant padidinti tokio bendradarbiavimo veiksmingumą sprendžiant su nedeklaruojamu darbu susijusias problemas, kurių kyla ir tose valstybėse;

l)

didina informuotumą apie nedeklaruojamo darbo problemą vykdydama bendrą veiklą, kaip antai Europos kampanijas, ir koordinuodama regionines ar Sąjungos masto strategijas, įskaitant sektorinius požiūrius;

m)

keičiasi patirtimi dėl su nedeklaruojamo darbo praktika susidūrusių darbuotojų konsultavimo ir informavimo.

2.   Vykdydama 1 dalyje nurodytą veiklą platforma turi remtis visais atitinkamais informacijos šaltiniais, įskaitant tyrimus ir daugiašalius bendradarbiavimo projektus, ir atsižvelgti į atitinkamas Sąjungos priemones ir struktūras bei patirtį, įgytą įgyvendinant atitinkamus dvišalius susitarimus.

III SKYRIUS

PLATFORMOS VEIKIMAS

7 straipsnis

Aukšto lygio atstovai

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria aukšto lygio atstovą platformos nariu, turinčiu balsavimo teisę.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos aukšto lygio atstovui būtų suteikti tinkami įgaliojimai atlikti platformos veiklą. Kiekviena valstybė narė taip pat turi paskirti po vieną pakaitinį narį, kuris prireikus pakeičia aukšto lygio atstovą ir tokiais atvejais turi teisę balsuoti.

2.   Skirdama savo aukšto lygio atstovus ir pakaitinius narius kiekviena valstybė narė turėtų atsižvelgti į visas atitinkamas valdžios institucijas, visų pirma vykdymo užtikrinimo institucijas, ir (arba) kitus susijusius subjektus, laikydamosi nacionalinės teisės ir praktikos. Laikydamosi nacionalinės teisės ir (arba) praktikos, valstybės narės gali į veiklą įtraukti socialinius partnerius arba kitus susijusius subjektus.

3.   Kiekvienas aukšto lygio atstovas, paskirtas pagal šį straipsnį, dalyvauja platformos plenariniuose posėdžiuose ir, atitinkamais atvejais, kitoje platformos veikloje ir darbo grupėse.

Kiekvienas aukšto lygio atstovas pateikia Komisijai visų atitinkamų institucijų ir, kai taikytina, socialinių partnerių ir kitų susijusių subjektų, kurie dalyvauja sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą, sąrašą ir kontaktinius duomenis.

Kiekvienas aukšto lygio atstovas palaiko ryšius su visomis atitinkamomis institucijomis ir, kai taikytina, su socialiniais partneriais ir kitais susijusiais subjektais dėl platformos veiklos ir koordinuoja jų dalyvavimą platformos posėdžiuose ir (arba) jų indėlį prie platformos arba jos darbo grupių veiklos.

8 straipsnis

Veikimas

1.   Platformai pirmininkauja Komisijos atstovas. Pirmininkui padeda du pavaduotojai, išrinkti iš aukšto lygio atstovų.

Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai sudaro biurą.

Biuras rengia ir organizuoja platformos darbą kartu su sekretoriatu, kuris veikia kaip platformos, įskaitant biurą ir darbo grupes, sekretoriatas. Komisija paskiria sekretoriatą.

2.   Platformos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip du kartus per metus.

3.   Įgyvendindama savo uždavinius platforma priima sprendimus dėl:

a)

darbo tvarkos taisyklių;

b)

dvimečių darbo programų, kuriose, inter alia, įtvirtinti jos veiklos prioritetai ir išsamiai aprašyta 6 straipsnyje nurodyta veikla;

c)

platformos ataskaitų, teikiamų kas dvejus metus;

d)

darbo grupių, nagrinėsiančių jos darbo programose nurodytus klausimus, įsteigimo, įskaitant tų darbo grupių, kurių veikla pasibaigia, kai įgyvendinami jų įgaliojimai, veikimo praktinę tvarką.

Platforma šioje pastraipoje nurodytus sprendimus priima paprasta balsų dauguma. Komisijos atstovas ir kiekvienas aukšto lygių atstovas turi po vieną balsą.

4.   Biuras gali, kai tinkama, kviesti ekspertus, turinčius specialių žinių svarstomu klausimu, atsižvelgiant į konkretų atvejį, dalyvauti platformos ar darbo grupės svarstymuose.

5.   Platformai padeda 1 dalyje nurodytas sekretoriatas. Sekretoriatas rengia platformos posėdžius, platformos darbo programų ir ataskaitų projektus bei imasi tolesnių veiksmų dėl platformos posėdžių ir posėdžių išvadų.

6.   Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą apie platformos veiklą, įskaitant kiek tai susiję su bendrais susitikimais su ekspertų grupėmis ir komitetais. Ji pateikia platformos darbo programas ir ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

9 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.   Platforma Sąjungos lygmeniu veiksmingai bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis ekspertų grupėmis ir komitetais, kurių darbas susijęs su nedeklaruojamu darbu, visų pirma Vyresniųjų darbo inspektorių komitetu, Darbuotojų komandiravimo ekspertų komitetu, Socialinės apsaugos koordinavimo administracine komisija, Valstybinių užimtumo tarnybų tinklu, Užimtumo komitetu, Socialinės apsaugos komitetu ir Administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje darbo grupe, ir vengia dubliuoti atliktą darbą. Platforma kviečia tų grupių ir komitetų atstovus jos posėdžiuose dalyvauti stebėtojo teisėmis. Siekiant veiksmingiau organizuoti darbą ir didinti poveikį taip pat gali būti rengiami bendri posėdžiai.

2.   Platforma užmezga atitinkamą bendradarbiavimą su Eurofound ir ES-OSHA.

10 straipsnis

Išlaidų atlyginimas

Komisija atlygina su platformos veikla susijusias narių, pakaitinių narių, stebėtojų ir kviestinių ekspertų kelionės ir prireikus pragyvenimo išlaidas.

Nariams, pakaitiniams nariams, stebėtojams ir kviestiniams ekspertams už suteiktas paslaugas neatlyginama.

11 straipsnis

Finansinė parama

Šio sprendimo įgyvendinimo bendrieji ištekliai nustatyti EaSI. Komisija skaidriai ir efektyviai valdo finansinius išteklius, skiriamus platformai pagal EaSI.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2020 m. kovo 13 d. Komisija, pasikonsultavusi su platforma, pateikia šio sprendimo taikymo ir jo pridėtinės vertės ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ir prireikus pasiūlo būtinus pakeitimus. Ataskaitoje visų pirma įvertinama, kokiu mastu platforma prisidėjo siekiant 4 straipsnyje įtvirtintų tikslų, ar įvykdė 5 straipsnyje jai pavestus uždavinius, ar atliko 6 straipsnyje nustatytą veiklą ir ar įvykdė platformos darbo programose nustatytus prioritetinius veiksmus. Komisija prireikus pateikia pasiūlymų dėl platformos veikimo.

13 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Strasbūre 2016 m. kovo 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

J.A. HENNIS-PLASSCHAERT


(1)  OL C 458, 2014 12 19, p. 43.

(2)  OL C 415, 2014 11 20, p. 37.

(3)  2016 m. vasario 2 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2016 m. vasario 24 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2015 m. spalio 5 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1848 dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių 2015 m. (OL L 268, 2015 10 15, p. 28).

(5)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(6)  1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(7)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (IMI reglamentas) (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/21


Informacija apie Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų įsigaliojimą

2016 m. vasario 26 d. užbaigus Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų 13 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą, šis Susitarimas įsigaliojo 2016 m. kovo 1 d.


11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/22


Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos

SUSITARIMAS

dėl Šveicarijos Konfederacijos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – ES)

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija),

atsižvelgdamos į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (1) (toliau – reglamentas) 49 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

reglamente nurodyta, kad tam, kad atliktų savo paskirtį, Europos prieglobsčio paramos biuras (toliau – Paramos biuras) turėtų būti pasirengęs bendradarbiauti su valstybėmis, sudariusiomis su ES susitarimus, kuriais remdamosi jos priėmė ir taiko ES teisę reglamentu reglamentuojamose srityse, visų pirma su Islandija, Lichtenšteinu, Norvegija ir Šveicarija (toliau – asocijuotosios šalys);

(2)

Šveicarija sudarė su ES susitarimus, kuriais remdamasi ji priėmė ir taiko ES teisę reglamentu reglamentuojamose srityse, visų pirma Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (2),

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalyvavimo mastas

Šveicarija visapusiškai dalyvauja Paramos biuro veikloje ir jai gali būti skiriami reglamente apibūdinti Paramos biuro paramos veiksmai, laikantis šiame susitarime išdėstytų sąlygų.

2 straipsnis

Administracinė valdyba

Šveicarijai Paramos biuro administracinėje valdyboje atstovaujama stebėtojo teisėmis be teisės balsuoti.

3 straipsnis

Finansinis įnašas

1.   Šveicarija prisideda prie Paramos biuro pajamų – įneša metinę sumą, apskaičiuojamą pagal jos bendrą vidaus produktą (BVP), kaip visų dalyvaujančių šalių BVP procentinę dalį, pagal I priede nustatytą formulę.

2.   1 dalyje nurodytas finansinis įnašas pradedamas skaičiuoti nuo sekančios dienos po šio susitarimo įsigaliojimo. Pirmasis finansinis įnašas proporcingai sumažinamas, atsižvelgiant į po šio susitarimo įsigaliojimo likusį laiką iki metų pabaigos.

4 straipsnis

Duomenų apsauga

1.   Šveicarija taiko nacionalines asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo taisykles (3).

2.   Šio susitarimo tikslais Paramos biuro atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4).

3.   Šveicarija laikosi Paramos biuro turimų dokumentų konfidencialumo taisyklių, kaip numatyta Administracinės valdybos darbo tvarkos taisyklėse.

5 straipsnis

Teisinis statusas

Paramos biuras turi juridinio asmens statusą pagal Šveicarijos teisę ir Šveicarijoje naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal Šveicarijos teisę. Jis gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba juo disponuoti ir gali būti šalimi teismo procesuose.

6 straipsnis

Atsakomybė

Paramos biuro atsakomybę reglamentuoja reglamento 45 straipsnio 1, 3 ir 5 dalys.

7 straipsnis

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas

Šveicarija pripažįsta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikciją Paramos biuro atžvilgiu, kaip numatyta reglamento 45 straipsnio 2 ir 4 dalyse.

8 straipsnis

Paramos biuro darbuotojai

1.   Pagal reglamento 38 straipsnio 1 dalį ir 49 straipsnio 1 dalį Paramos biuro įdarbintiems Šveicarijos piliečiams taikomi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, tiems tarnybos nuostatams ir įdarbinimo sąlygoms įgyvendinti bendrai ES institucijų priimtos taisyklės ir Paramos biuro pagal reglamento 38 straipsnio 2 dalį priimtos įgyvendinimo priemonės.

2.   Nukrypstant nuo kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnio 2 dalies a punkto ir 82 straipsnio 3 dalies a punkto, Šveicarijos piliečius, turinčius visas piliečių teises, pagal Paramos biuro priimtas galiojančias darbuotojų atrankos ir įdarbinimo taisykles Paramos biuro vykdomasis direktorius gali įdarbinti pagal sutartį.

3.   Reglamento 38 straipsnio 4 dalis Šveicarijos piliečiams taikoma mutatis mutandis.

4.   Tačiau Šveicarijos piliečiai negali būti skiriami į Paramos biuro vykdomojo direktoriaus pareigas.

9 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.   Šveicarija Paramos biurui ir jo darbuotojams taiko šio susitarimo II priede pateiktą Protokolą dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų ir remiantis tuo protokolu priimtas su Paramos biuro darbuotojais susijusias taisykles.

2.   Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų taikymo tvarka išdėstyta II priedo priedėlyje.

10 straipsnis

Kova su sukčiavimu

Su reglamento 44 straipsniu susijusios nuostatos dėl ES atliekamos Paramos biuro veikloje dalyvaujančių subjektų finansinės kontrolės Šveicarijoje išdėstytos III priede.

11 straipsnis

Komitetas

1.   Tinkamą šio susitarimo įgyvendinimą prižiūri ir atitinkamą nuolatinį informavimą bei pasikeitimą nuomonėmis šiuo tikslu užtikrina komitetas, kurį sudaro Europos Komisijos ir Šveicarijos atstovai. Dėl praktinių priežasčių komitetas posėdžiauja kartu su atitinkamais komitetais, įsteigtais su kitomis asocijuotosiomis šalimis, dalyvaujančiomis pagal reglamento 49 straipsnio 1 dalį. Jis posėdžiauja Šveicarijos arba Europos Komisijos prašymu. Paramos biuro administracinė valdyba informuojama apie komiteto veiklą.

2.   Komitete dalijamasi informacija apie numatomus ES teisės aktus, kurie daro tiesioginį poveikį reglamentui, arba teisės aktus, kuriais jis iš dalies keičiamas arba kurie, kaip manoma, turės įtakos šio susitarimo 3 straipsnyje nurodytam finansiniam įnašui, ir apsikeičiama nuomonėmis šiuo klausimu.

12 straipsnis

Priedai

Šio susitarimo priedai yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

13 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Susitariančiosios Šalys patvirtina šį susitarimą pagal savo vidaus procedūras. Jos viena kitai praneša apie tų procedūrų užbaigimą.

2.   Šis susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai pateikiamas paskutinis pranešimas, nurodytas 1 dalyje.

14 straipsnis

nutraukimas ir galiojimas

1.   Šis susitarimas sudaromas neribotam laikui.

2.   Kiekviena Susitariančioji Šalis, pasikonsultavusi su komitetu, gali denonsuoti šį susitarimą, apie tai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Šis susitarimas baigiamas taikyti praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio pranešimo dienos.

3.   Šis susitarimas nutraukiamas, jeigu nutraukiamas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl kriterijų ir mechanizmų, padedančių nustatyti valstybę, atsakingą už valstybėje narėje ar Šveicarijoje pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą (5).

4.   Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, kroatų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.

Съставено в Брюксел на десети юни две хиляди и четиринадесета година.

Hecho en Bruselas, el diez de junio de dos mil catorce.

V Bruselu dne desátého června dva tisíce čtrnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den tiende juni to tusind og fjorten.

Geschehen zu Brüssel am zehnten Juni zweitausendvierzehn.

Kahe tuhande neljateistkümnenda aasta juunikuu kümnendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις δέκα Ιουνίου δύο χιλιάδες δεκατέσσερα.

Done at Brussels on the tenth day of June in the year two thousand and fourteen.

Fait à Bruxelles, le dix juin deux mille quatorze.

Sastavljeno u Bruxellesu desetog lipnja dvije tisuće četrnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì dieci giugno duemilaquattordici.

Briselē, divi tūkstoši četrpadsmitā gada desmitajā jūnijā.

Priimta du tūkstančiai keturioliktų metų birželio dešimtą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizennegyedik év június havának tizedik napján.

Magħmul fi Brussell, fl-għaxar jum ta’ Ġunju tas-sena elfejn u erbatax.

Gedaan te Brussel, de tiende juni tweeduizend veertien.

Sporządzono w Brukseli dnia dziesiątego czerwca roku dwa tysiące czternastego.

Feito em Bruxelas, em dez de junho de dois mil e catorze.

Întocmit la Bruxelles la zece iunie două mii paisprezece.

V Bruseli desiateho júna dvetisícštrnásť.

V Bruslju, dne desetega junija leta dva tisoč štirinajst.

Tehty Brysselissä kymmenentenä päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattaneljätoista.

Som skedde i Bryssel den tionde juni tjugohundrafjorton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

За Конфедерация Швейцария

Por la Confederación Suiza

Za Švýcarskou konfederaci

For Det Schweiziske Forbund

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Šveitsi Konföderatsiooni nimel

Για την Ελβετική Συνομοσπονδία

For the Swiss Confederation

Pour la Confédération suisse

Za Švicarsku Konfederaciju

Per la Confederazione Svizzera

Šveices Konfederācijas vārdā –

Šveicarijos Konfederacijos vardu

A Svájci Államszövetség részéről

Għall-Konfederazzjoni Svizzera

Voor de Zwitserse Bondsstaat

W imieniu Konfederacji Szwajcarskiej

Pela Confederação Suíça

Pentru Confederația Elvețiană

Za Švajčiarsku konfederáciu

Za Švicarsko konfederacijo

Sveitsin valaliiton puolesta

För Schweiziska edsförbundet

Image


(1)  OL ES L 132, 2010 5 29, p. 11.

(2)  OL ES L 53, 2008 2 27, p. 5.

(3)  2000 m. liepos 26 d. Komisijos sprendimas dėl Šveicarijoje teikiamos pakankamos asmens duomenų apsaugos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (OL EB L 215, 2000 8 25, p. 1).

(4)  OL EB L 8, 2001 1 12, p. 1.

(5)  OL ES L 53, 2008 2 27, p. 5.


I PRIEDAS

ĮNAŠO APSKAIČIAVIMO FORMULĖ

1.

Reglamento 33 straipsnio 3 dalies d punkte apibrėžtas Šveicarijos finansinis įnašas į Paramos biuro pajamas apskaičiuojamas kaip nurodyta toliau.

Naujausi galutiniai Šveicarijos bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys, turimi kiekvienų metų kovo 31 d., padalijami iš visų šalių, dalyvaujančių Paramos biuro veikloje, BVP sumos tais pačiais metais. Siekiant gauti Šveicarijos finansinio įnašo sumą, gautas procentinis dydis taikomas patvirtintų Paramos biuro pajamų daliai, apibrėžtai reglamento 33 straipsnio 3 dalies a punkte, svarstomais metais.

2.

Finansinis įnašas mokamas eurais.

3.

Šveicarija savo finansinį įnašą sumoka ne vėliau kaip per 45 dienas nuo debetinio dokumento gavimo. Pavėlavusi sumokėti įnašą Šveicarija nuo įnašo mokėjimo dienos turės mokėti delspinigius nuo nesumokėtos sumos. Delspinigiams apskaičiuoti taikoma palūkanų norma, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, kuri paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir kuri galiojo mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą dieną, padidinus ją 3,5 procentinio punkto.

4.

Šveicarijos finansinis įnašas pagal šį priedą pakoreguojamas, jeigu pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1) 26, 27 arba 41 straipsnį padidinamas į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas ES finansinis įnašas, kaip apibrėžta reglamento 33 straipsnio 3 dalies a punkte. Tokiu atveju skirtumas sumokamas per 45 dienas nuo debetinio dokumento gavimo.

5.

Jeigu iš ES pagal reglamento 33 straipsnio 3 dalies a punktą gauti mokėjimų asignavimai, susiję su N metais, nepanaudojami iki N metų gruodžio 31 d. arba jeigu Paramos biuro N metų biudžetas sumažinamas pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 26, 27 arba 41 straipsnį, tų nepanaudotų ar sumažintų mokėjimų asignavimų dalis, atitinkanti Šveicarijos įnašo procentinę dalį, perkeliama į N+1 metų Paramos biuro biudžetą. Šveicarijos įnašas į N+1 metų Paramos biuro biudžetą atitinkamai sumažinamas.


(1)  OL ES L 298, 2012 10 26, p. 1.


II PRIEDAS

PROTOKOLAS (Nr. 7)

DĖL EUROPOS SĄJUNGOS PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 343 straipsnį ir Europos atominės bendrijos steigimo sutarties (EAEB) 191 straipsnį Europos Sąjunga ir EAEB valstybių narių teritorijose naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jų uždaviniams atlikti,

SUSITARĖ dėl šių nuostatų, kurios pridedamos prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties:

I SKYRIUS

Europos Sąjungos nuosavybė, lėšos, turtas ir veikla

1 straipsnis

Sąjungos patalpos ir pastatai yra neliečiami. Juose negali būti atliekama krata, jų negalima rekvizuoti, konfiskuoti ar eksproprijuoti. Be Teisingumo Teismo leidimo Sąjungos nuosavybei ir turtui negali būti taikomos jokios administracinės ar teisinės suvaržymo priemonės.

2 straipsnis

Sąjungos archyvai yra neliečiami.

3 straipsnis

Sąjunga, jos turtas, pajamos ir kita nuosavybė yra atleidžiami nuo visų tiesioginių mokesčių.

Esant galimybei, valstybių narių Vyriausybės imasi atitinkamų priemonių, kad būtų netaikomi arba kompensuojami netiesioginiai ar apyvartos mokesčiai, įeinantys į kilnojamojo ar nekilnojamojo turto kainą, tais atvejais, kai Sąjunga savo oficialiam naudojimui perka didelės vertės pirkinius, į kurių kainą įeina minimi mokesčiai. Tačiau šios nuostatos netaikomos tais atvejais, kai jos gali iškreipti konkurenciją Sąjungoje.

Jokių lengvatų netaikoma atsiskaitant už komunalines paslaugas.

4 straipsnis

Sąjungos oficialiam naudojimui skirtiems daiktams netaikomi muitai, importo ir eksporto draudimai ar apribojimai; taip importuotų daiktų šalies teritorijoje negalima nei mokamai, nei nemokamai perleisti kitiems, išskyrus atvejus, kai tai daroma tos šalies Vyriausybės patvirtintomis sąlygomis.

Sąjungos leidiniams taip pat netaikomi jokie muitai, importo ir eksporto draudimai ar apribojimai.

II SKYRIUS

Ryšiai ir laissez-passer

5 straipsnis

(ex 6 straipsnis)

Oficialiems Sąjungos institucijų ryšiams ir visų jos dokumentų perdavimui kiekvienos valstybės narės teritorijoje galioja tos pačios nuostatos kaip toje valstybėje esančioms diplomatinėms atstovybėms.

Oficiali Sąjungos institucijų korespondencija ir kiti oficialūs jų ryšiai negali būti cenzūruojami.

6 straipsnis

(ex 7 straipsnis)

Tarybos, sprendžiančios paprasta balsų dauguma, nustatytos formos laissez-passer, kurį valstybių narių valdžios institucijos pripažįsta kaip galiojantį kelionės dokumentą, Sąjungos institucijų pirmininkai gali išduoti šių institucijų nariams ir tarnautojams. Šie laissez-passer yra išduodami pareigūnams ir kitiems tarnautojams pagal Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas.

Komisija gali sudaryti susitarimus dėl šių laissez-passer pripažinimo galiojančiais kelionės dokumentais trečiųjų šalių teritorijose.

III SKYRIUS

Europos Parlamento nariai

7 straipsnis

(ex 8 straipsnis)

Laisvam Europos Parlamento narių, vykstančių į Europos Parlamento susitikimus bei grįžtantiems iš jų, judėjimui negali būti taikomi jokie administraciniai ar kitokie apribojimai.

Muitinės ir valiutos keitimo kontrolės atžvilgiu Europos Parlamento nariams:

a)

jų pačių Vyriausybės sudaro tokias pačias sąlygas, kokios yra sudaromos aukšto rango pareigūnams, keliaujantiems į užsienį laikinų oficialių vizitų metu;

b)

kitų valstybių narių Vyriausybės sudaro tokias pačias sąlygas, kokios yra sudaromos užsienio Vyriausybių atstovams laikinų oficialių vizitų metu.

8 straipsnis

(ex 9 straipsnis)

Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo.

9 straipsnis

(ex 10 straipsnis)

Europos Parlamento nariai sesijų metu naudojasi:

a)

savo valstybės teritorijoje – imunitetais, kurie toje valstybėje yra suteikiami parlamento nariams;

b)

visų kitų valstybių narių teritorijose – imunitetu nuo bet kokios sulaikymo priemonės ir patraukimo atsakomybėn.

Imunitetas taip pat galioja Europos Parlamento nariams vykstant į Europos Parlamento susitikimų vietą arba grįžtant iš jos.

Imunitetu negali naudotis narys, užkluptas darantis nusikaltimą, taip pat joks imunitetas negali sukliudyti Europos Parlamentui pasinaudoti savo teise atšaukti vieno iš narių imunitetą.

IV SKYRIUS

Valstybių narių atstovai, dalyvaujantys Europos Sąjungos institucijų veikloje

10 straipsnis

(ex 11 straipsnis)

Sąjungos institucijų veikloje dalyvaujantys valstybių narių atstovai, jų patarėjai ir techniniai ekspertai, eidami savo pareigas, vykdami į susitikimų vietą ir grįždami iš jos, naudojasi visomis įprastomis privilegijomis, imunitetais ir lengvatomis.

Šis straipsnis taikomas ir Sąjungos patariamųjų organų nariams.

V SKYRIUS

Europos Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai

11 straipsnis

(ex 12 straipsnis)

Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, kiekvienos valstybės narės teritorijoje:

a)

pagal Sutarčių nuostatas dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų atsakomybės Sąjungai ir dėl Europos Sąjungos Teismo jurisdikcijos spręsti ginčus tarp Sąjungos ir jos pareigūnų bei kitų tarnautojų suteikiamas imunitetas nuo jurisdikcijas dėl jų veiksmų, atliktų einant pareigas, įskaitant pasakytas ar rašytines kalbas. Šis imunitetas lieka galioti ir jiems nustojus eiti pareigas;

b)

kartu su sutuoktiniu ir išlaikomais šeimos nariais netaikomi imigracijos apribojimai bei užsieniečių registracijos formalumai;

c)

taikant valiutų ar jų keitimo taisykles, sudaromos tokios pačios sąlygos, kokios toje šalyje paprastai yra sudaromos tarptautinių organizacijų pareigūnams;

d)

pirmą kartą atvykstantiems į konkrečią šalį eiti pareigų suteikiama teisė be muito importuoti savo baldus ir asmeninį turtą, taip pat be muito, toje šalyje baigus kadenciją, iš tos šalies reeksportuoti savo baldus ir turtą, jeigu tos šalies, kurioje naudojamasi šia teise, Vyriausybė abiem atvejais nėra nustačiusi kokių nors, jos požiūriu, būtinų sąlygų;

e)

leidžiama asmeniniam naudojimui be muito importuoti ir vėliau reeksportuoti automobilį, įsigytą pagal vidaus rinkos sąlygas šalyje, kurioje gyveno prieš tai, arba toje šalyje, kurios piliečiai jie yra, jeigu atitinkamos šalies Vyriausybė abiem atvejais nėra nustačiusi kokių nors, jos požiūriu, būtinų sąlygų.

12 straipsnis

(ex 13 straipsnis)

Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos pagal įprastą teisėkūros procedūrą priimtais reglamentais nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei pasikonsultavus su atitinkamomis institucijomis Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai moka Sąjungai mokesčius nuo iš Sąjungos gaunamos algos, darbo užmokesčio ir kito atlyginimo.

Iš Sąjungos gaunamai algai, darbo užmokesčiui ir kitam atlyginimui netaikomi nacionaliniai mokesčiai.

13 straipsnis

(ex 14 straipsnis)

Pajamų mokesčio, turto mokesčio ir palikimo mokesčio taikymo tikslais bei tarp Sąjungos valstybių narių pasirašytų sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo taikymo tikslais Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai, kurie vien tik todėl, kad eina pareigas Sąjungos tarnyboje, įgyja gyvenamąją vietą kitos valstybės narės nei šalies, kur prieš pradedant eiti pareigas buvo jų nuolatinė gyvenamoji vieta mokesčių mokėjimo tikslais, teritorijoje, yra laikomi, tiek šalyje, kurioje faktiškai gyvena, tiek toje, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, mokesčių mokėjimo tikslais išlaikiusiais nuolatinę gyvenamąją vietą pastarojoje, jei ji yra Sąjungos narė. Ši nuostata taikoma ir sutuoktiniui, jei šis atskirai neužsiima apmokama veikla, bei vaikams, kuriuos išlaiko ir kuriais rūpinasi šiame straipsnyje minimi asmenys.

Pirmesnėje pastraipoje minimiems asmenims priklausantis jų buvimo šalyje esantis kilnojamasis turtas yra atleidžiamas nuo toje šalyje galiojančio palikimo mokesčio; apskaičiuojant palikimo mokestį, tokia nuosavybė yra laikoma esančia nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių mokėjimo tikslais šalyje, atsižvelgiant į trečiųjų šalių teises ir į galimą tarptautinių sutarčių dėl dvigubo apmokestinimo nuostatų taikymą.

Taikant šio straipsnio nuostatas, neatsižvelgiama į nuolatinę gyvenamąją vietą, kurią minėti asmenys įsigijo eidami pareigas kitose tarptautinėse organizacijose.

14 straipsnis

(ex 15 straipsnis)

Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavę su atitinkamomis institucijomis, nustato Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų socialinio draudimo išmokų sistemą.

15 straipsnis

(ex 16 straipsnis)

Europos Parlamentas ir Taryba, priimdami reglamentus pagal įprastą teisėkūros procedūrą, ir pasikonsultavę su kitomis suinteresuotomis institucijomis, nustato Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų, kuriems taikomos visos arba kai kurios 11 straipsnio, 12 straipsnio antrosios dalies ir 13 straipsnio nuostatos, kategorijas.

Į tokias kategorijas suskirstytų pareigūnų ir kitų tarnautojų pavardės, rangai ir adresai yra periodiškai pranešami valstybių narių Vyriausybėms.

VI SKYRIUS

Prie Europos Sąjungos akredituotų trečiųjų šalių misijų privilegijos ir imunitetai

16 straipsnis

(ex 17 straipsnis)

Valstybė narė, kurios teritorijoje yra Sąjungos būstinė, suteikia įprastus diplomatinius imunitetus ir privilegijas prie Sąjungos akredituotoms trečiųjų šalių misijoms.

VII SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

17 straipsnis

(ex 18 straipsnis)

Privilegijos, imunitetai ir lengvatos Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams yra taikomos tiktai Sąjungos labui.

Kiekviena Sąjungos institucija privalo atšaukti savo pareigūno ar kito tarnautojo imunitetą, jei, šios institucijos nuomone, tokio imuniteto atšaukimas neprieštarauja Sąjungos interesams.

18 straipsnis

(ex 19 straipsnis)

Taikydamos šį Protokolą, Sąjungos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis suinteresuotų valstybių narių valdžios institucijomis.

19 straipsnis

(ex 20 straipsnis)

11–14 straipsniai ir 17 straipsnis taikomi Europos Vadovų Tarybos pirmininkui.

Jie taip pat taikomi Komisijos nariams.

20 straipsnis

(ex 21 straipsnis)

11–14 ir 17 straipsniai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjams, generaliniams advokatams, kancleriams ir pranešėjų pavaduotojams taikomi nepažeidžiant Protokolo dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 3 straipsnio nuostatų, susijusių su teisėjų ir generalinių advokatų imunitetu nuo jurisdikcijos.

21 straipsnis

(ex 22 straipsnis)

Šis Protokolas taip pat taikomas Europos investicijų bankui, jo organų nariams, personalui ir valstybių narių atstovams, dalyvaujantiems Banko veikloje, nepažeidžiant Protokolo dėl banko statuto nuostatų.

Be to, Europos investicijų bankas yra atleidžiamas nuo bet kokių mokesčių mokėjimo ar panašaus pobūdžio prievolių dėl bet kokio jo kapitalo padidėjimo ir nuo įvairių formalumų, kurie gali būti su tuo susiję, valstybėje, kurioje yra Banko buveinė. Banko išformavimas ar likvidavimas taip pat negali būti apmokestinimo priežastimi. Ir pagaliau pagal Statutą vykdomai Banko ir jo organų veiklai netaikomas joks apyvartos mokestis.

22 straipsnis

(ex 23 straipsnis)

Šis Protokolas taip pat taikomas Europos centriniam bankui, jo organų nariams ir personalui, nepažeidžiant Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto nuostatų.

Be to, Europos centrinis bankas yra atleidžiamas nuo bet kokio apmokestinimo ar panašaus pobūdžio prievolių kapitalo padidėjimo atveju ir nuo įvairių formalumų, kurie gali būti su tuo susiję, valstybėje, kurioje yra banko buveinė. Šio banko ir jo organų veiklai, atliekamai pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statutą, netaikomas joks apyvartos mokestis.

II PRIEDO priedėlis

EUROPOS SĄJUNGOS PROTOKOLO DĖL PRIVILEGIJŲ IR IMUNITETŲ TAIKYMO ŠVEICARIJOJE TVARKA

1.   Taikymas Šveicarijai

Bet kokia Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (toliau – Protokolas) daroma nuoroda į valstybes nares turi būti laikoma nuoroda ir į Šveicariją, nebent toliau pateiktose nuostatose nustatyta kitaip.

2.   Paramos biuro atleidimas nuo netiesioginių mokesčių (įskaitant PVM)

Iš Šveicarijos eksportuojamoms prekėms ir paslaugoms netaikomas Šveicarijos pridėtinės vertės mokestis (PVM). Pagal Protokolo 3 straipsnio antrą pastraipą atleidimas nuo PVM įgyvendinamas sugrąžinant už Paramos biurui Šveicarijoje tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas, kuriomis jis oficialiai naudojasi, sumokėtą mokestį. Nuo PVM atleidžiama tuo atveju, jeigu bendra faktinė prekių ir paslaugų pirkimo kaina, nurodyta sąskaitoje faktūroje ar lygiaverčiame dokumente, yra ne mažesnė negu 100 Šveicarijos frankų (įskaitant mokestį).

PVM sugrąžinamas Šveicarijos federalinės mokesčių administracijos pagrindiniam PVM skyriui pateikus tuo tikslu Šveicarijos parengtas formas. Prašymai išmokėti kompensaciją paprastai apsvarstomi per tris mėnesius nuo jų ir būtinų patvirtinamųjų dokumentų pateikimo dienos.

3.   Taisyklių, susijusių su Paramos biuro darbuotojais, taikymas

Atsižvelgiant į Protokolo 12 straipsnio antrą pastraipą, Šveicarija pagal nacionalinės teisės nuostatas pareigūnų ir kitų Paramos biuro tarnautojų, kaip apibrėžta 1969 m. kovo 25 d. Tarybos reglamento (Euratomas, EAPB, EEB) Nr. 549/69, nustatančio Europos Bendrijų pareigūnų ir kitų tarnautojų kategorijas, kurioms taikomos Bendrijų protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 12 straipsnio, 13 straipsnio antrosios pastraipos ir 14 straipsnio nuostatos (1), 2 straipsnyje, atlyginimams, darbo užmokesčiui ir tarnybinėms pajamoms, kuriuos moka ir savo naudai vidaus mokesčiu apmokestina Europos Sąjunga, netaiko federalinių, kantonų ir savivaldybių mokesčių.

Taikant Protokolo 13 straipsnį, Šveicarija nelaikoma valstybe nare pagal šio priedėlio 1 punktą.

Paramos biuro pareigūnai ir kiti tarnautojai, taip pat jų šeimos nariai, kurie dalyvauja ES pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomoje socialinio draudimo sistemoje, neprivalo tapti Šveicarijos socialinio draudimo sistemos nariais.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi išimtinę jurisdikciją spręsti visus su Paramos biuro ar Europos Komisijos ir jų darbuotojų santykiais susijusius klausimus dėl Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų bei kitų ES teisės nuostatų, kuriomis nustatomos darbo sąlygos, taikymo.


(1)  OL EB L 74, 1969 3 27, p. 1., su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 371/2009 (OL ES L 121, 2009 5 15, p. 1).


III PRIEDAS

PARAMOS BIURO VEIKLOJE DALYVAUJANČIŲ ŠVEICARIJOS SUBJEKTŲ FINANSINĖ KONTROLĖ

1 straipsnis

Tiesioginis bendravimas

Paramos biuras ir Europos Komisija tiesiogiai bendrauja su visais Šveicarijoje įsikūrusiais asmenimis ar subjektais, kurie dalyvauja Paramos biuro veikloje: rangovais, Paramos biuro programų dalyviais, Paramos biuro arba ES biudžeto išmokų gavėjais ar subrangovais. Šie asmenys Europos Komisijai ir Paramos biurui gali tiesiogiai perduoti bet kokią svarbią informaciją ar dokumentus, kuriuos jie turi pateikti laikydamiesi šiame susitarime nurodytų priemonių, sudarytų sutarčių ar susitarimų ir pagal tas sutartis ar susitarimus priimtų sprendimų.

2 straipsnis

Auditas

1.   Pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (1) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje, (2) ir pagal kitas šiame susitarime nurodytas priemones su Šveicarijoje įsisteigusiais paramos gavėjais sudarytose sutartyse ar susitarimuose bei priimtuose sprendimuose gali būti numatyta, kad Paramos biuro ir Europos Komisijos pareigūnai arba kiti Paramos biuro ir Europos Komisijos įgalioti asmenys bet kuriuo metu paramos gavėjų ir jų subrangovų patalpose gali atlikti mokslinį, finansinį, technologinį ar kitokį auditą.

2.   Paramos biuro ir Europos Komisijos pareigūnams ir kitiems Paramos biuro ir Europos Komisijos įgaliotiems asmenims sudaromos tinkamos sąlygos patekti į patalpas, susipažinti su darbais, dokumentais ir visa reikiama informacija, įskaitant informaciją elektronine forma, kad jie galėtų tinkamai atlikti tokį auditą. Tokia prieigos teisė aiškiai nurodoma sutartyse ar susitarimuose, sudarytuose šiame susitarime nurodytoms priemonėms įgyvendinti.

3.   Europos Audito Rūmai turi tokias pat teises kaip ir Europos Komisija.

4.   Auditas gali būti atliekamas penkerius metus po to, kai šis susitarimas nustos galiojęs, arba laikantis sutartyse, susitarimuose ar priimtuose sprendimuose numatytų terminų.

5.   Šveicarijos federacinei audito tarnybai iš anksto pranešama apie Šveicarijos teritorijoje planuojamą atlikti auditą. Toks informavimas nėra teisinė sąlyga auditui vykdyti.

3 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1.   Pagal šį susitarimą Europos Komisijai (OLAF) suteikiami įgaliojimai Šveicarijos teritorijoje atlikti patikrinimus vietoje, laikantis 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (3) nustatytų sąlygų ir tvarkos.

2.   Europos Komisija, rengdamasi atlikti ir atlikdama patikrinimus vietoje, glaudžiai bendradarbiauja su Šveicarijos federacine audito tarnyba ar kitomis Šveicarijos federacinės audito tarnybos paskirtomis kompetentingomis Šveicarijos institucijomis, kurioms tinkamu laiku pranešama apie patikrinimų objektą, tikslą bei teisinį pagrindą, kad jos galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą. Tuo tikslu Šveicarijos kompetentingų institucijų pareigūnai gali dalyvauti vietoje atliekamuose patikrinimuose.

3.   Jei suinteresuotos Šveicarijos institucijos to pageidauja, Europos Komisija vietoje atliekamus patikrinimus gali vykdyti drauge su tomis institucijomis.

4.   Jei dalyvaujantieji programoje nesutinka, kad būtų atliktas patikrinimas vietoje, Šveicarijos institucijos, laikydamosi nacionalinių taisyklių, suteikia Europos Komisijos inspektoriams reikalingą pagalbą, kad šie galėtų įvykdyti savo pareigą ir atlikti patikrinimą vietoje.

5.   Europos Komisija kuo greičiau praneša Šveicarijos federacinei audito tarnybai apie bet kokį faktą ar įtarimą, susijusį su pažeidimu, apie kurį ji sužinojo atlikdama patikrinimą vietoje. Bet kuriuo atveju apie tokių patikrinimų rezultatus Europos Komisija privalo pranešti minėtai institucijai.

4 straipsnis

Informavimas ir konsultacijos

1.   Kad šis priedas būtų tinkamai įgyvendintas, kompetentingos Šveicarijos ir ES institucijos reguliariai keičiasi informacija ir vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu rengia konsultacijas.

2.   Kompetentingos Šveicarijos institucijos nedelsdamos praneša Paramos biurui ir Europos Komisijai apie bet kokį jų pastebėtą faktą ar įtarimą, susijusį su sutarčių ar susitarimų, sudarytų taikant šiame susitarime nurodytas priemones, sudarymo ar vykdymo pažeidimus.

5 straipsnis

Konfidencialumas

Informacija, kuri buvo perduota ar gauta remiantis šiuo priedu, nepriklausomai nuo to, kokia forma ji buvo perduota ar gauta, saugoma kaip profesinė paslaptis; ji saugoma kaip analogiška informacija pagal Šveicarijos teisę ir atitinkamas ES institucijoms taikomas nuostatas. Tokia informacija teikiama tik tiems asmenims, kuriems ją reikia žinoti vykdant pareigas ES institucijose, valstybėse narėse ar Šveicarijoje, ir gali būti panaudota tik veiksmingos Susitariančiųjų Šalių finansinių interesų apsaugos tikslais.

6 straipsnis

Administracinės priemonės ir nuobaudos

Nepažeisdami Šveicarijos baudžiamosios teisės taikymo principų, Paramos biuras arba Europos Komisija gali taikyti administracines priemones ir nuobaudas pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (4), 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (5) ir 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (6).

7 straipsnis

Išieškojimas ir vykdymas

Pagal šį susitarimą Paramos biuro arba Europos Komisijos priimti sprendimai dėl asmenų, išskyrus valstybes, finansinės prievolės vykdomi Šveicarijoje. Vykdomąjį raštą, patikrinusi tik akto autentiškumą, išduoda Šveicarijos Vyriausybės paskirta institucija, kuri apie tai praneša Paramos biurui arba Europos Komisijai. Vykdymas užtikrinamas pagal Šveicarijoje galiojančią tvarką. Ar vykdymo sprendimas teisėtas kontroliuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai, priimti pagal nuostatą dėl arbitražo, vykdomi tokiomis pačiomis sąlygomis.


(1)  OL ES L 298, 2012 10 26, p. 1.

(2)  OL EB L 357, 2002 12 31, p. 72, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 652/2008 ( OL ES L 181, 2008 7 10, p. 23).

(3)  OL EB L 292, 1996 11 15, p. 2.

(4)  OL ES L 298, 2012 10 26, p. 1.

(5)  OL ES L 362, 2012 12 31, p. 1.

(6)  OL EB L 312, 1995 12 23, p. 1.


REGLAMENTAI

11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/38


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/345

2016 m. kovo 10 d.

kuriuo nustatomas pranešimų apie konteinerių padėtį teikimo dažnumas, duomenų formatas ir perdavimo būdas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (1), ypač jo 18c straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 515/97 numatyta, kad vežėjai pranešimų apie konteinerių padėtį registrui, kurį tvarko Komisija, turi pateikti duomenis apie konteinerių judėjimą, susijusius su įvykiais, nurodytais reglamento 18a straipsnio 6 dalyje, tačiau tik jeigu pranešimą teikiančiam vežėjui šie įvykiai yra žinomi ir duomenys apie juos buvo sukurti, surinkti arba laikomi jų elektroniniuose registruose;

(2)

siekiant užtikrinti, kad su konteinerių judėjimu susiję duomenys būtų analizuojami laiku, užtikrinti, kad tokius duomenis jūrų vežėjai nekliudomai perduotų į pranešimų apie konteinerių padėtį registrą, ir užtikrinti priimtiną duomenų kodavimo būdų įvairovės lygį, reikėtų nustatyti pranešimų apie konteinerių padėtį teikimo dažnumą, jų formatą ir perdavimo būdą;

(3)

dėl konteinerių srauto apimties ir nuolatinių pokyčių sukčiavimo nustatymo veiksmingumas didžia dalimi priklauso nuo laiku nustatomo įtartino konteinerių judėjimo. Siekiant užtikrinti, kad gauti duomenys būtų naudojami veiksmingai, sumažinant riziką, kad įtartinos siuntos bus perkeltos į nenustatytą vietą iki jų veiksmingo nustatymo, turėtų būti reikalaujama, kad vežėjai pranešimus apie konteinerių padėtį pranešimų apie konteinerių padėtį registrui perduotų ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimų apie konteinerių padėtį sukūrimo, surinkimo arba laikymo vežėjo elektroniniuose registruose;

(4)

siekiant sumažinti finansinę naštą pramonei ir palengvinti pranešimų apie konteinerių padėtį perdavimą, turėtų būti reikalaujama, kad vežėjai naudotų vieną iš pagrindinių ANSI ASC X12 arba UN/EDIFACT standartų. ANSI ASC X12 yra Amerikos nacionalinio standartų instituto (ANSI) elektroninio keitimosi duomenimis (EDI) protokolas, o UN/EDIFACT – Jungtinių Tautų (JT) parengtas EDI standartas. Taikant šiuos standartus turėtų būti sumažintos vežėjų patiriamos įgyvendinimo sąnaudos, nes šie standartai jūrų pramonėje visuotinai naudojami elektroniniam keitimuisi duomenimis;

(5)

siekiant užtikrinti saugų duomenų perdavimą ir adekvatų perduodamų duomenų konfidencialumą ir vientisumą, pranešimai apie konteinerių padėtį turėtų būti perduodami naudojant Interneto kūrimo grupės (angl. Internet Engineering Task Force, IETF) parengtą saugųjį rinkmenų perdavimo protokolą (angl. Secure Shell File Transfer Protocol, SFTP). Šis perdavimo būdas užtikrina reikiamą saugumo lygį, o jo įgyvendinimo galimumas yra priimtinas pramonei. Siekiant sumažinti įgyvendinimo išlaidas, vežėjams turėtų būti leista taip pat naudoti kitus perdavimo būdus su sąlyga, kad jais užtikrinamas toks pat duomenų saugumo lygis, kaip ir SFTP;

(6)

siekiant sumažinti su pranešimų apie konteinerių padėtį perdavimu susijusią finansinę naštą, vežėjams turėtų būti leidžiama perduoti visus pranešimus apie konteinerių padėtį, kurie buvo sukurti, surinkti arba laikomi jų elektroniniuose registruose, neatrenkant atskirų pranešimų apie konteinerių padėtį. Tais atvejais Komisijai ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama susipažinti su tais duomenimis ir jais naudotis pagal Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Reglamentu (EB) Nr. 515/97 įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pranešimų apie konteinerių padėtį teikimo dažnumas

Vežėjai pranešimų apie konteinerių padėtį registrui pateikia visus pranešimus apie konteinerių padėtį, kurie buvo sukurti, surinkti arba laikomi vežėjo elektroniniuose registruose, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo pranešimų apie konteinerių padėtį įtraukimo į vežėjo elektroninius registrus.

Ankstesni pranešimai apie konteinerių padėtį pagal Reglamento (EB) Nr. 515/97 18a straipsnio 5 dalį teikiami per 24 valandas nuo pirmo pranešimo apie konteinerių padėtį sukūrimo arba surinkimo vežėjo elektroniniuose registruose, kuriuose nustatoma, kad konteineris turi būti įvežtas į Sąjungos muitų teritoriją.

2 straipsnis

Pranešimų apie konteinerių padėtį duomenų formatas

Vežėjai teikia pranešimus apie konteinerių padėtį laikydamiesi ANSI ASC X12 arba UN/EDIFACT standartų.

3 straipsnis

Pranešimų apie konteinerių padėtį perdavimo būdas

1.   Vežėjai pranešimus apie konteinerių padėtį perduoda naudodami saugųjį rinkmenų perdavimo protokolą (SFTP).

Vežėjams leidžiama pranešimus apie konteinerių padėtį perduoti kitais metodais, jei jais užtikrinamas SFTP tapatus saugumo lygis.

2.   Pranešimai apie konteinerių padėtį gali būti perduodami:

a)

atrenkant atskirus pranešimus apie konteinerių padėtį, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 515/97 18a straipsnio 6 dalyje, arba

b)

perduodant visus pranešimus apie konteinerių padėtį, kurie buvo sukurti, surinkti arba laikomi vežėjo elektroniniuose registruose, nepasirenkant atskiro pranešimo apie konteinerių padėtį.

Jei vežėjas pranešimus apie konteinerių padėtį perduoda pagal b punktą, jis sutinka su tuo, kad Komisija ir valstybės narės turėtų prieigą prie šių duomenų ir galėtų jais naudotis pagal Reglamente (EB) Nr. 515/97 nustatytas sąlygas.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 82, 1997 3 22, p. 1.


11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/40


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/346

2016 m. kovo 10 d.

kuriuo nustatomi į Muitinės informacinę sistemą įtrauktini duomenys

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1997 m. kovo 13 d. Reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (1), ypač į jo 25 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Muitinės informacinė sistema (MIS) skirta tam, kad ja naudodamosi kompetentingos institucijos galėtų užkirsti kelią operacijoms, kuriomis pažeidžiami muitinės ir žemės ūkio teisės aktai, atlikti šių operacijų tyrimą ir už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Siekdamos šio tikslo valstybių narių kompetentingos institucijos į MIS įrašo informaciją apie svarbius įvykius, pavyzdžiui, prekių areštą ar sulaikymą. Siekiant, kad MIS ir toliau atitiktų kompetentingų institucijų poreikius, būtina atnaujinti į MIS įtrauktinų duomenų sąrašą;

(2)

apie kiekvieną įvykį pranešant MIS pateikiami keli pagrindiniai elementai, būtini, kad būtų galima prasmingai paaiškinti bylą. Siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos MIS galėtų lengvai nustatyti konkrečias bylas ar įvykius, turėtų būti įmanoma MIS ieškoti bylos nuorodų, todėl bylos nuorodą būtina įtraukti į MIS kaip duomenų elementą;

(3)

sukčiavimo veikloje paprastai aktyviai dalyvauja vienas ar daugiau asmenų. Kad būtų galima sėkmingai ištirti įvykį itin svarbu teisingai ir nedviprasmiškai nustatyti galimo sukčiavimo veikloje dalyvaujančius asmenis. Todėl MIS turi būti nurodyti įmonių ir asmenų, dalyvaujančių sukčiavimo arba galimo sukčiavimo veikloje, duomenys;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad komercinio sukčiavimo modus operandi ir slėpimo metodas priklauso nuo transporto priemonės, svarbu kaip vieną iš reikalaujamų duomenų elementų į MIS įtraukti konkrečią informaciją apie transporto priemonę;

(5)

ekonomiškai nepagrįsti transporto modeliai laikomi svarbiais tam tikrų rūšių sukčiavimo, pvz., neteisingai deklaruojamos kilmės, rodikliais. Todėl svarbu žinoti maršrutų, kuriais vežamos prekės, duomenis, nes jie gali būti svarbūs nustatant sukčiavimo veiklą. Taigi informacija apie maršruto etapus yra būtina, kad būtų galima tinkamai ištirti su muitais susijusius sukčiavimo atvejus, ir turėtų būti įtraukta į MIS kaip vienas iš duomenų elementų;

(6)

muitai ir kiti mokesčiai skiriasi priklausomai nuo konkrečių prekės savybių. Todėl siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi tinkami su į MIS įtrauktomis bylomis ar įvykiais susiję tolesni veiksmai, į MIS turėtų būti įrašoma konkreti informacija apie su byla susijusias prekes;

(7)

konkrečių prekių arešto, konfiskavimo ar sulaikymo atvejų analizė padeda rengti prevencines priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią būsimiems tokios pat rūšies sukčiavimo muitais atvejams. Todėl svarbu į MIS įtraukti atitinkamą su prekių areštu, sulaikymu ar konfiskavimu susijusią informaciją;

(8)

bet kokie veiksmai, kurių imasi kompetentingos institucijos, turėtų būti pagrįsti ir turėtų būti grindžiami atitinkamais rizikos rodikliais. Todėl rizikos vertinimo informaciją būtina įtraukti į MIS kaip vieną iš duomenų elementų;

(9)

priklausomai nuo konkrečios bylos, dokumentai, kuriuos reikia pridėti įtraukiant bylą į MIS, gali gerokai skirtis. Jie gali apimti kompetentingų institucijų gautus komercinius dokumentus, bet jais neapsiriboja;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97 įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Duomenys

Į MIS duomenų bazę pagal Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnyje nurodytas kategorijas įtrauktini šie duomenys:

a)

visoms Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnyje nurodytoms kategorijoms bendri duomenys:

bylos nuoroda,

pagrindiniai bylos duomenys,

pridedami susiję dokumentai;

b)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio a dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

konkreti informacija apie prekes,

dokumentai,

informacija, susijusi su areštu, sulaikymu ar konfiskavimu,

veiksmai,

rizikos rodikliai,

pastabos;

c)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio b dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

konkreti informacija apie transporto priemonę,

dokumentai,

maršruto etapai,

veiksmai,

rizikos rodikliai,

pastabos;

d)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio c dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

duomenys apie susijusias įmones,

dokumentai,

veiksmai,

rizikos rodikliai,

pastabos;

e)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio d dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

duomenys apie susijusius asmenis,

dokumentai,

veiksmai,

rizikos rodikliai,

pastabos;

f)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio e dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

konkreti informacija apie sukčiavimo kryptis,

rizikos rodikliai,

g)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio f dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

konkreti informacija apie sukauptą patirtį;

h)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio g dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

informacija, susijusi su areštu, sulaikymu ar konfiskavimu,

veiksmai,

rizikos rodikliai,

i)

papildomi Reglamento (EB) Nr. 515/97 24 straipsnio h dalyje nurodytos kategorijos duomenys:

informacija, susijusi su areštu, sulaikymu ar konfiskavimu,

veiksmai,

rizikos rodikliai.

Daugiau informacijos apie pirmiau nurodytus duomenis pateikiama šio reglamento priede.

2 straipsnis

Panaikinimas

Komisijos reglamento (EB) Nr. 696/98 (2) 2 straipsnis išbraukiamas.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 82, 1997 3 22, p. 1.

(2)  1998 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 696/98, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 96, 1998 3 28, p. 22).


PRIEDAS

a)

BYLOS REGISTRACIJOS NUMERIS

Bylos identifikavimo numeris

Dokumento registracijos numeris

Nacionalinis registracijos numeris

Santrauka

Tarnyba

Asmuo ryšiams

Data

b)

PAGRINDINIAI BYLOS DUOMENYS

Sukčiavimo rūšis

Pranešimo rūšis

Transporto priemonė

Informacijos kokybė

c)

DOKUMENTAI

Tipas

Numeris

Mokėjimas už krovinio pervežimą

Išdavimo data

Išdavimo vieta

d)

DUOMENYS APIE SUSIJUSIUS ASMENIS

Dalyvavimas

Vardas

Pavardė

Mergautinė pavardė

Slapyvardis

Lytis

Bet kokios ypatingos ir nuolatinės fizinės savybės

Gimimo vieta

Gimimo data

Pilietybė

Adresas

Gatvė

Numeris

Pašto dėžutė

Pašto kodas

Miestas

Šalis

Telefonas/mobilusis telefonas

Faksas/e. paštas

Tapatybės dokumentai

Dokumento tipas

Dokumento numeris

Išdavimo data

Išdavimo vieta

Šalis

Bagažas

Kategorija

Rūšis

Prekės ženklas

Etiketės numeris

Aptarnavimo paslaugos

Bilietai

Pirkimo data

Mokėjimo būdas

Išduota (šalis)

Išdavė

Kelionės pradžia

Buvimo trukmė (dienomis)

Pinigai

Deklaruoti

Numatoma paskirtis

Kilmė

Valiuta

Pinigų rūšis

Suma

Konvertuota suma (EUR)

Įspėjimas

e)

DUOMENYS APIE SUSIJUSIAS ĮMONES

Dalyvavimas

Pavadinimas

Prekybinis pavadinimas

Registracijos tipas

Registracijos numeris (1)

Adresas*

Gatvė

Numeris

Pašto dėžutė

Pašto kodas

Miestas

Šalis

Telefonas/mobilusis telefonas

Faksas/e. paštas

f)

KONKRETI INFORMACIJA APIE TRANSPORTO PRIEMONĘ

6.1.

KONTEINERIS

Tipas

Numeris

Statusas

Plombos numeris

Dydis

g)

6.2.

KELIŲ TRANSPORTO PREMONĖ

Tipas

Registracijos tipas

Šalis

Prekės ženklas

Transporto priemonės registracijos numeris

Spalva

Atspausti pavadinimai ar logotipai

Plombos numeris

h)

6.3.

MAŽAS LAIVAS

Tipas

Pavadinimas

Vėliava

Registracijos uostas

Ilgis

Ilgio vienetas

Talpa (GT) pagal Tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo

Spalva

Laivo registracijos tipas

Laivo registracijos numeris

i)

6.4.

KOMERCINIS LAIVAS

Tipas

Pavadinimas

Vėliava

Laivo registracijos tipas

Laivo registracijos numeris

j)

6.5.

GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖ

Tipas

Traukinio numeris

Bendrovė

Šalis

Vagono numeris

Plombos numeris

k)

6.6.

ORO TRANSPORTO PRIEMONĖ

Tipas

Reiso Nr.

Transporto rūšis

Oro transporto bendrovė

Registracijos numeris

Vežėjas

Transporto priemonės registracijos numeris

Pagrindinis registracijos numeris (MRN)

Aptarnavimo paslaugos

Plombos numeris

6.7.

KURJERIS – PAŠTAS

Tipas

Reiso Nr.

Vežėjas

Transporto priemonės registracijos numeris

Pagrindinis registracijos numeris (MRN)

l)

MARŠRUTAS

Etapas

Data

Šalis

Vieta

Vietovės tipas

Platuma

Ilguma

Transporto priemonė

m)

KONKRETI INFORMACIJA APIE PREKES

Prekės statusas

Prekės rūšis

Aprašymas

Kategorija

SS/KN/TARIC kodas (6, 8, 10 skaitmenų)

Muitinės procedūra

Bendra sąskaitoje faktūroje nurodyta suma

Valiuta

Konvertuota suma (EUR)

Prekės ženklas

Gamintojas

Kiekis

Vienetas

Bruto masė

Apimtis

Neto masė

Etiketės/įspėjimai (pritvirtinti)

Įspėjimas

8.1.

PAPILDOMI LAUKAI TABAKUI

Produkto rūšis

8.2.

PAPILDOMI LAUKAI NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PREKURSORIAMS

Narkotinės medžiagos rūšis

Kiekis

Vienetas

Logotipai

8.3.

PAPILDOMI LAUKAI GRYNIESIEMS PINIGAMS

Numatoma paskirtis

Kilmė

Suma

Pinigų rūšys

Kiekis

n)

INFORMACIJA, SUSIJUSI SU AREŠTU, SULAIKYMU AR KONFISKAVIMU

Statusas

Data

Šalis

Vietovės tipas

Arešto vieta

Platuma

Ilguma

Modus Operandi

Slėpimo būdas

Informacija apie slėpimą

Tarnyba

o)

VEIKSMAS

Prašomas veiksmas

Priežastis imtis veiksmo

Įtariamas modus operandi

Įtariamo slėpimo rūšis

Veiksmas, kurio imtasi

Data

p)

RIZIKOS RODIKLIAI

q)

PASTABOS

Pastaba

r)

PRIDEDAMI SUSIJĘ DOKUMENTAI

Registracijos numeris

s)

KONKRETI INFORMACIJA APIE SUKČIAVIMO KRYPTIS

t)

KONKRETI INFORMACIJA APIE SUKAUPTĄ PATIRTĮ


(1)  Šis punktas negali būti užpildytas, jei pagal jį galima nustatyti fizinį asmenį.


11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/49


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/347

2016 m. kovo 10 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su tiksliu viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatu ir tų sąrašų atnaujinimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (1), ypač į jo 18 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnį emitentai, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai, aukcionų platformos, aukcionų rengėjai ir aukcionų stebėtojai ar bet kurie kiti jų vardu ar jų sąskaita veikiantys asmenys turi tiksliu formatu parengti ir nuolat atnaujinti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus;

(2)

nustačius tikslų formatą, taip pat naudojant standartinius šablonus, turėtų būti lengviau vienodai taikyti Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nustatytą reikalavimą parengti ir atnaujinti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus. Tai taip pat turėtų užtikrinti, kad kompetentingoms institucijoms būtų pateikta informacija, būtina tam, kad jos galėtų įvykdyti užduotį apsaugoti finansų rinkų vientisumą ir tirti galimus piktnaudžiavimo rinka atvejus;

(3)

kadangi subjekte vienu metu gali būti įvairios viešai neatskleistos informacijos, tokios informacijos turinčių asmenų sąrašuose reikėtų tiksliai identifikuoti konkrečias viešai neatskleistos informacijos dalis, prie kurios turėjo prieigą asmenys, dirbantys emitentams, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams, aukcionų platformoms, aukcionų rengėjams ir aukcionų stebėtojams (ar tai būtų, inter alia, sandoris, projektas, įmonės ar finansinis įvykis, finansinių ataskaitų skelbimas ar įspėjimai dėl pelno). Tuo tikslu viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas turėtų būti padalytas į skyrius: kiekvienai viešai neatskleistos informacijos daliai būtų numatytas atskiras skyrius. Kiekviename skyriuje turėtų būti išvardyti visi asmenys, kurie turi prieigą prie tos pačios konkrečios viešai neatskleistos informacijos dalies;

(4)

siekiant išvengti daugkartinių su tais pačiais asmenimis susijusių įrašų skirtinguose viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų skyriuose, emitentai, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai, aukcionų platformos, aukcionų rengėjai ir aukcionų stebėtojai ar bet kurie kiti jų vardu ar jų sąskaita veikiantys asmenys gali nuspręsti rengti ir atnaujinti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo papildomą skyrių, kuris būtų vadinamas nuolatinių viešai neatskleistos informacijos turėtojų skyriumi ir kurio pobūdis skirtųsi nuo kitų sąrašo skyrių, nes jis nebūtų sukurtas dėl konkrečios viešai neatskleistos informacijos dalies egzistavimo. Tokiu atveju nuolatinių viešai neatskleistos informacijos turėtojų skyriuje turėtų būti nurodyti tik tie asmenys, kurie dėl savo funkcijos ar pareigų pobūdžio nuolat turi prieigą prie visos viešai neatskleistos informacijos, priklausančios emitentui, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviui, aukcionų platformai, aukcionų rengėjui ar aukcionų stebėtojui;

(5)

viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąraše iš principo turėtų būti pateikti asmens duomenys, palengvinantys viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų identifikavimą. Tokia informacija turėtų apimti atitinkamo asmens gimimo datą, asmeninį adresą ir, kai taikoma, nacionalinį identifikavimo numerį;

(6)

į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą taip pat turėtų būti įtraukti duomenys, kurie gali padėti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimus, greitai analizuoti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų prekybos elgseną, nustatyti sąsajas tarp viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų ir asmenų, susijusių su įtartina prekyba, ir nustatyti jų ryšius kritiniais momentais. Šiuo atžvilgiu labai svarbūs telefono numeriai, nes jie padeda kompetentingai institucijai veikti greitai ir prireikus pareikalauti duomenų srauto išklotinių. Be to, tokie duomenys turėtų būti pateikti iš pat pradžių, kad nebūtų pakenkta tyrimo vientisumui dėl to, kad kompetentinga institucija tyrimo metu būtų priversta vėl kreiptis į emitentą, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvį, aukcionų platformą, aukcionų rengėją, aukcionų stebėtoją ir viešai neatskleistos informacijos turintį asmenį su prašymu pateikti papildomos informacijos;

(7)

siekiant užtikrinti, kad viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą kompetentingai institucijai jos prašymu būtų galima pateikti kuo skubiau ir kad būtinybė prašyti informacijos iš asmenų, įrašytų viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąraše, nekeltų pavojaus tyrimui, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas turėtų būti parengtas elektroniniu formatu ir nuolat atnaujinamas nedelsiant, kai tik atsiranda Reglamente (ES) Nr. 596/2014 nurodytų aplinkybių, kurioms esant tą sąrašą būtina atnaujinti;

(8)

viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašams pateikti naudojant konkrečius kompetentingų institucijų nustatytus elektroninius formatus taip pat turėtų sumažėti administracinė našta kompetentingoms institucijoms, emitentams, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams, aukcionų platformoms, aukcionų rengėjams ar aukcionų stebėtojams ar bet kuriems kitiems jų vardu ar jų sąskaita veikiantiems asmenims. Elektroniniai formatai taip pat turėtų suteikti galimybę užtikrinti informacijos, įtrauktos į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, konfidencialumą ir laikytis taisyklių, nustatytų Sąjungos teisės aktuose dėl asmens duomenų tvarkymo ir tokių duomenų perdavimo;

(9)

kadangi emitentai MVĮ augimo rinkoje yra atleisti nuo reikalavimo parengti ir atnaujinti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus ir todėl gali rengti ir laikyti tą informaciją ne elektroniniu formatu, kuris yra privalomas pagal šį reglamentą kitiems emitentams, o kitu formatu, tikslinga nenustatyti emitentams MVĮ augimo rinkoje reikalavimo naudoti elektroninį formatą pateikiant viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus kompetentingoms institucijoms. Taip pat nereikėtų reikalauti pateikti tam tikrų asmens duomenų, jei tuo metu, kai prašoma pateikti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą, tų duomenų minėti emitentai neturi. Bet kuriuo atveju viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai turėtų būti pateikti tokiu būdu, kad būtų užtikrintas informacijos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas;

(10)

šis reglamentas grindžiamas Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(11)

Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Vertybinių popierių ir rinkų suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę;

(12)

siekiant užtikrinti sklandų finansų rinkų veikimą, šis reglamentas turi įsigalioti kuo skubiau, o juo nustatytos nuostatos turi būti taikomos nuo tos pačios datos kaip Reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

elektroninės priemonės– elektroninė duomenų apdorojimo (įskaitant skaitmeninį glaudinimą), laikymo ir perdavimo laidais, radijo bangomis, taip pat naudojant optines technologijas arba bet kokias kitas elektromagnetines priemones, įranga.

2 straipsnis

Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo parengimo ir atnaujinimo formatas

1.   Emitentai, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai, aukcionų platformos, aukcionų rengėjai ir aukcionų stebėtojai ar bet kurie kiti jų vardu ar jų sąskaita veikiantys asmenys užtikrina, kad jų viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas būtų padalytas į atskirus skyrius, susijusius su skirtinga viešai neatskleista informacija. Nustačius naują viešai neatskleistą informaciją, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 596/2014 7 straipsnyje, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas papildomas naujais skyriais.

Kiekviename viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo skyriuje pateikiama išsami informacija tik apie tuos asmenis, kurie turi prieigą prie tam skyriui aktualios viešai neatskleistos informacijos.

2.   1 dalyje nurodyti asmenys į savo viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą gali įtraukti papildomą skyrių ir jame pateikti išsamią informaciją apie asmenis, nuolat turinčius prieigą prie visos viešai neatskleistos informacijos (nuolatiniai viešai neatskleistos informacijos turėtojai).

Išsami informacija apie nuolatinius viešai neatskleistos informacijos turėtojus, įtraukta į pirmoje pastraipoje nurodytą papildomą skyrių, į kitus 1 dalyje nurodytus viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo skyrius neįtraukiama.

3.   1 dalyje nurodyti asmenys parengia ir atnaujina viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą elektroniniu formatu pagal I priede nustatytą 1 šabloną.

Kai viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąraše yra 2 dalyje nurodytas papildomas skyrius, 1 dalyje nurodyti asmenys parengia ir atnaujina tą skyrių elektroniniu formatu pagal I priede nustatytą 2 šabloną.

4.   3 dalyje nurodytais elektroniniais formatais nuolat užtikrinama:

a)

pateiktos informacijos konfidencialumas, prieigą prie viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo suteikiant tik aiškiai identifikuotiems asmenims, kurie dirba emitentui, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviui, aukcionų platformai, aukcionų rengėjui ir aukcionų stebėtojui ar bet kuriems kitiems jų vardu ar jų sąskaita veikiantiems asmenims ir kuriems ta prieiga yra reikalinga dėl jų funkcijų ar pareigų pobūdžio;

b)

viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąraše pateiktos informacijos tikslumas;

c)

prieiga prie ankstesnių viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo versijų ir galimybė jas gauti.

5.   3 dalyje nurodytas viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas pateikiamas naudojant kompetentingos institucijos nurodytas elektronines priemones. Kokias elektronines priemones naudoti, kompetentingos institucijos paskelbia savo interneto svetainėje. Tomis elektroninėmis priemonėmis užtikrinama, kad perduodant informaciją būtų išlaikytas jos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas.

3 straipsnis

MVĮ augimo rinkos emitentai

Taikant Reglamento (ES) Nr. 596/2014 18 straipsnio 6 dalies b punktą, emitentas, kurio finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkoje, kompetentingai institucijai paprašius pateikia jai viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą pagal II priede nustatytą šabloną tokiu formatu, kuriuo užtikrinama, kad perduodant informaciją būtų išlaikytas jos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. liepos 3 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 173, 2014 6 12, p. 1.

(2)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).


I PRIEDAS

1 ŠABLONAS

Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas. Skyrius, susijęs su [viešai neatskleistos informacijos, susijusios su konkrečiu sandoriu ar įvykiu, pavadinimas]

Data ir laikas (šio viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo skyriaus sukūrimo, t. y. data ir laikas, kai ši viešai neatskleista informacija buvo nustatyta): [ mmmm-mm-dd; hh:mm UTC (suderintasis pasaulinis laikas) ]

Data ir laikas (paskutinio atnaujinimo): [ mmmm-mm-dd, hh:mm UTC (suderintasis pasaulinis laikas) ]

Perdavimo kompetentingai institucijai data: [ mmmm-mm-dd ]

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens vardas (-ai)

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens pavardė (-ės)

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens pavardė (-ės), suteikta (-os) gimus (jei skiriasi)

Darbo telefono numeris (-iai) (tiesioginė darbo telefono linija ir darbo mobiliojo telefono numeris)

Įmonės pavadinimas ir adresas

Funkcija ir priežastis, kodėl asmuo turi viešai neatskleistos informacijos

Prieiga gauta (data ir laikas, kai asmuo gavo prieigą prie viešai neatskleistos informacijos)

Prieigos pabaiga (data ir laikas, nuo kurio asmuo nebeturi prieigos prie viešai neatskleistos informacijos)

Gimimo data

Nacionalinis identifikavimo numeris (jei taikoma)

Asmeniniai telefono numeriai (namų ir asmeninis mobiliojo telefono numeris)

Tikslus asmens namų adresas: gatvės pavadinimas, namo numeris, miestas, pašto kodas, šalis)

[Tekstas]

[Tekstas]

[Tekstas]

[Skaičiai (be tarpų)]

[Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens emitento/apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio/aukcionų platformos/aukcionų rengėjo/aukcionų stebėtojo ar trečiosios šalies adresas]

[Vaidmens, funkcijos ar priežasties, dėl kurios asmuo yra įrašytas į šį sąrašą, aprašymas]

[mmmm-mm-dd, hh:mm UTC]

[mmmm-mm-dd, hh:mm UTC]

[mmmm-mm-dd]

[Skaičiai ir (arba) tekstas]

[Skaičiai (be tarpų)]

[Tekstas: viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens išsamus asmeninis adresas, t. y.

gatvės pavadinimas ir namo numeris

miestas

pašto kodas

šalis]

2 ŠABLONAS

Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo nuolatinių viešai neatskleistos informacijos turėtojų skyrius

Data ir laikas (nuolatinių viešai neatskleistos informacijos turėtojų skyriaus sukūrimo) [ mmmm-mm-dd, hh:mm UTC (suderintasis pasaulinis laikas) ]

Data ir laikas (paskutinio atnaujinimo): [ mmmm-mm-dd, hh:mm UTC (suderintasis pasaulinis laikas) ]

Perdavimo kompetentingai institucijai data: [ mmmm-mm-dd ]

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens vardas (-ai)

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens pavardė (-ės)

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens pavardė (-ės), suteikta (-os) gimus (jei skiriasi)

Darbo telefono numeris (-iai) (tiesioginė darbo telefono linija ir darbo mobiliojo telefono numeris)

Įmonės pavadinimas ir adresas

Funkcija ir priežastis, kodėl asmuo turi viešai neatskleistos informacijos

Įtrauktas

(data ir laikas, kai asmuo buvo įtrauktas į nuolatinių viešai neatskleistos informacijos turėtojų skyrių)

Gimimo data

Nacionalinis identifikavimo numeris (jei taikoma)

Asmeniniai telefono numeriai (namų ir asmeninis mobiliojo telefono numeris)

Tikslus asmens namų adresas

(gatvės pavadinimas, namo numeris, miestas, pašto kodas, šalis)

[Tekstas]

[Tekstas]

[Tekstas]

[Skaičiai (be tarpų)]

[Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens emitento/apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio/aukcionų platformos/aukcionų rengėjo/aukcionų stebėtojo ar trečiosios šalies adresas]

[Vaidmens, funkcijos ar priežasties, dėl kurios asmuo yra įrašytas į šį sąrašą, aprašymas]

[mmmm-mm-dd, hh:mm UTC]

[mmmm-mm-dd]

[Skaičiai ir (arba) tekstas]

[Skaičiai (be tarpų)]

[Tekstas: viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens išsamus asmeninis adresas, t. y.

gatvės pavadinimas ir namo numeris

miestas

pašto kodas

šalis]


II PRIEDAS

Viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo, kurį turi pateikti emitentai, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, šablonas

Data ir laikas (sukūrimo): [ mmmm-mm-dd, hh:mm UTC (suderintasis pasaulinis laikas) ]

Perdavimo kompetentingai institucijai data: [ mmmm-mm-dd ]

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens vardas (-ai)

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens pavardė (-ės)

Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens pavardė (-ės), suteikta (-os) gimus (jei skiriasi)

Darbo telefono numeris (-iai) (tiesioginė darbo telefono linija ir darbo mobiliojo telefono numeris)

Įmonės pavadinimas ir adresas

Funkcija ir priežastis, kodėl asmuo turi viešai neatskleistos informacijos

Prieiga gauta (data ir laikas, kai asmuo gavo prieigą prie viešai neatskleistos informacijos)

Prieigos pabaiga (data ir laikas, nuo kurio asmuo nebeturi prieigos prie viešai neatskleistos informacijos)

Nacionalinis identifikavimo numeris (jei taikoma)

arba, jei nėra, gimimo data

Tikslus asmens namų adresas (gatvės pavadinimas, namo numeris, miestas, pašto kodas, šalis)

(Jei turima tuo metu, kai kompetentinga institucija pateikia prašymą)

Asmeniniai telefono numeriai (namų ir asmeninis mobiliojo telefono numeris)

(Jei turima tuo metu, kai kompetentinga institucija pateikia prašymą)

[Tekstas]

[Tekstas]

[Tekstas]

[Skaičiai (be tarpų)]

[Viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens emitento ar trečiosios šalies adresas]

[Vaidmens, funkcijos ar priežasties, dėl kurios asmuo yra įrašytas į šį sąrašą, aprašymas]

[mmmm-mm-dd, hh:mm UTC]

[mmmm-mm-dd, hh:mm UTC]

[Skaičiai ir (arba) tekstas arba mmmm-mm-dd, jei pateikiama gimimo data]

[Tekstas: viešai neatskleistos informacijos turinčio asmens išsamus asmeninis adresas, t. y.

gatvės pavadinimas ir namo numeris

miestas

pašto kodas

šalis]

[Skaičiai (be tarpų)]


11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/56


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/348

2016 m. kovo 10 d.

kuriuo dėl mažiausio 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparato, kaip penimų kiaulių pašarų priedo (leidimo turėtojas – Huvepharma EOOD), kiekio iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 98/2012

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo arba jo keitimo pagrindas bei tvarka;

(2)

gavus prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 98/2012 (2) 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), anksčiau vadinta Pichia pastoris, preparatą buvo leista naudoti iki 2022 m. vasario 28 d. mėsinių viščiukų ir kalakutų, viščiukų, iš kurių auginamos dedeklės, veislei auginamų kalakutų, vištų dedeklių, kitų rūšių mėsinių ir dedeklių paukščių, nujunkytų paršelių, penimų kiaulių ir paršavedžių pašaruose;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį leidimo turėtojas pasiūlė pakeisti leidimo minėtąjį preparatą naudoti kaip penimųjų kiaulių pašarų priedą sąlygas sumažinant jo mažiausią rekomenduojamą kiekį nuo 250 OTU/kg iki 125 OTU/kg. Kartu su prašymu buvo pateikti atitinkami jį pagrindžiantys duomenys. Komisija šį prašymą perdavė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba);

(4)

Tarnyba 2015 m. liepos 9 d. nuomonėje padarė išvadą (3), kad siūlomomis naujomis naudojimo sąlygomis 6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatas gali būti veiksmingas jį naudojant penimoms kiaulėms prašyme nurodyta mažiausia rekomenduojama doze – 125 OTU/kg visaverčio pašaro. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaro priedo pašare analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimo išdavimo sąlygos yra įvykdytos;

(6)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 98/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 98/2012 priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2)  2012 m. vasario 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 98/2012 dėl leidimo 6-fitazę (EC 3.1.3.26), gaunamą iš Pichia pastoris (DSM 23036), naudoti kaip mėsinių viščiukų ir kalakutų, viščiukų, iš kurių auginamos dedeklės, veislei auginamų kalakutų, vištų dedeklių, kitų rūšių mėsinių ir dedeklių paukščių lesalų ir nujunkytų paršelių, penimųjų kiaulių ir paršavedžių pašarų priedą (leidimo turėtojas – Huvepharma AD) (OL L 35, 2012 2 8, p. 6).

(3)  EFSA Journal 2015; 13(7):4200.


PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai

4a16

„Huvepharma“ EOOD

6-fitazė

(EC 3.1.3.26),

Priedo sudėtis

6-fitazės (EC 3.1.3.26), gaunamos iš Komagataella pastoris (DSM 23036), preparatas, kurio mažiausias aktyvumas:

 

4 000 OTU (1)/g kieto pavidalo

 

8 000 OTU/g skysto pavidalo

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

6-fitazė (EC 3.1.3.26), gaunama iš Komagataella pastoris (DSM 23036)

Analizės metodas  (2)

Kolorimetrinis metodas, pagrįstas neorganinio fosfato, atpalaiduoto naudojant fermentą iš natrio fitato kiekybiniu įvertinimu

Mėsiniai viščiukai, viščiukai, iš kurių auginamos dedeklės, vištos dedeklės, kiti paukščiai, išskyrus mėsinius kalakutus ir veislei auginamus kalakutus, penimosios kiaulės, paršavedės kiaulės.

125 OTU

1.

Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

2.

Didžiausia rekomenduojama dozė visų rūšių gyvūnams, kurių pašaruose leidžiama naudoti priedą: 500 OTU/kg visaverčio pašaro.

3.

Naudoti pašaruose, kuriuose yra daugiau kaip 0,23 % su fitinu sujungto fosforo.

4.

Sauga: tvarkant produktą reikia naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones, dėvėti akinius ir mūvėti pirštines.

2022 m. vasario 28 d.

Mėsiniai ir veislei auginami kalakutai, paršeliai (nujunkyti).

250 OTU


(1)  1 OTU – tai fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį neorganinio fosfato per minutę iš 5,1 mM natrio fitato 5,5 pH ir 37 °C citratiniame buferiniame tirpale, matuojamas esant mėlynai fosforo molibdato kompleksinio junginio spalvai (820 nm).

(2)  Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti Bendrijos etaloninės laboratorijos svetainėje http://irmm.jrc.ec.europa.eu/EURLs/EURL_feed_additives/Pages/index.aspx.


11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/59


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2016/349

2016 m. kovo 10 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

IL

236,2

MA

99,3

SN

176,8

TN

112,1

TR

100,4

ZZ

145,0

0707 00 05

MA

84,5

TR

153,1

ZZ

118,8

0709 93 10

MA

66,0

TR

158,8

ZZ

112,4

0805 10 20

EG

45,8

IL

68,5

MA

56,0

TN

64,1

TR

64,4

ZZ

59,8

0805 50 10

MA

119,5

TR

90,9

ZZ

105,2

0808 10 80

CL

93,0

CN

66,5

US

185,1

ZZ

114,9

0808 30 90

AR

110,9

CL

129,6

CN

103,0

TR

153,6

ZA

110,7

ZZ

121,6


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


SPRENDIMAI

11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/61


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/350

2016 m. vasario 25 d.

dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 74 straipsnį, 78 straipsnio 1 ir 2 dalis kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

remiantis Tarybos sprendimu Nr. 185/2014/ES (1), 2014 m. vasario 11 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų (toliau – Susitarimas), su sąlyga, kad jis bus sudarytas;

(2)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas;

(3)

kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 (2) 21 konstatuojamojoje dalyje, Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja priimant tą reglamentą ir jis joms yra privalomas. Todėl jos turėtų taikyti Reglamento (ES) Nr. 439/2010 49 straipsnio 1 dalį dalyvaudamos šio sprendimo priėmime. Todėl Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja priimant šį sprendimą;

(4)

kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 439/2010 22 konstatuojamojoje dalyje, Danija nedalyvauja priimant tą reglamentą ir jis nėra jai privalomas. Todėl Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 13 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą (3).

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. vasario 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

K.H.D.M. DIJKHOFF


(1)  2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas Nr. 185/2014/ES dėl Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl jos dalyvavimo Europos prieglobsčio paramos biuro veikloje sąlygų pasirašymo Sąjungos vardu (OL L 102, 2014 4 5, p. 1).

(2)  2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 439/2010 dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo (OL L 132, 2010 5 29, p. 11).

(3)  Susitarimo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas.


11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/63


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/351

2016 m. kovo 4 d.

kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos Generalinėje taryboje dėl Jordanijos prašymo taikyti PPO įsipareigojimų atidėjimą, susijusį su jos eksporto subsidijų programos nutraukimo pereinamuoju laikotarpiu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Marakeše pasirašytos Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties (toliau – PPO steigimo sutartis) IX straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytos leidimo atidėti įsipareigojimus, susijusius su PPO steigimo sutarties 1A, 1B arba 1C prieduose nurodytomis daugiašalėmis prekybos sutartimis ir jų priedais, procedūros;

(2)

2007 m. liepos 27 d. Jordanijai suteiktas pereinamojo laikotarpio pratęsimas, numatytas Sutartyje dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių dėl jos eksporto subsidijų programos, pagal kurią pelnas, gautas už tam tikrą eksportą, iš dalies ar visiškai atleidžiamas nuo pajamų mokesčio, nutraukimo. Tas pratęsimas tęsėsi iki 2013 m. gruodžio 31 d., o laipsniško nutraukimo laikotarpis turėjo baigtis 2015 m. gruodžio 31 d., taikant pratęsimo procedūras pagal Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 27 straipsnio 4 dalį dėl pereinamojo laikotarpio pagal tos sutarties 27 straipsnio 2 dalies b punktą tam tikroms besivystančioms šalims;

(3)

remdamasi PPO steigimo sutarties IX straipsnio 3 dalimi pagal Sutarties dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 27 straipsnio 4 dalį Jordanija pateikė prašymą dėl įsipareigojimų, susijusių su laipsnišku nutraukimu, atidėjimo iki 2018 m. gruodžio 31 d. jos eksporto subsidijų programos atžvilgiu;

(4)

patenkinus prašymą dėl įsipareigojimų atidėjimo nebūtų neigiamai paveikta nei Sąjungos ekonomika, nei jos prekybos interesai ir būtų paremtos Jordanijos pastangos įveikti jos patiriamus ekonominius sunkumus, kylančius dėl sudėtingos ir nepastovios politinės padėties regione;

(5)

todėl tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi PPO Generalinėje taryboje – paremti Jordanijos prašymą dėl įsipareigojimų atidėjimo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pasaulio prekybos organizacijos Generalinėje taryboje, yra paremti Jordanijos prašymą dėl įsipareigojimų atidėjimo, kad iki 2018 m. gruodžio 31 d. būtų pratęstas jos eksporto subsidijų programos nutraukimo pereinamasis laikotarpis, pagal prašymo dėl įsipareigojimų atidėjimo sąlygas.

Šią poziciją pareiškia Komisija.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

S.A.M. DIJKSMA


11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/64


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2016/352

2016 m. kovo 4 d.

kuriuo nustatoma pozicija, kuri turi būti priimta Europos Sąjungos vardu atitinkamuose Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos komitetuose, dėl pasiūlymų dėl JT taisyklių Nr. 10, 34, 41, 46, 48, 50, 51, 53, 55, 60, 73, 83, 94, 107, 110, 113, 118, 125, 128, 130 ir 131 pakeitimų, taip pat dėl pasiūlymo dėl naujos taisyklės dėl tyliųjų kelių transporto priemonių (TKTP) patvirtinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (1) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (toliau – JT EEK) susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (toliau – pataisytas 1958 m. susitarimas);

(2)

Tarybos sprendimu 2000/125/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (toliau – paralelus susitarimas);

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB (3) valstybių narių patvirtinimo sistemos buvo pakeistos Sąjungos patvirtinimo procedūra ir buvo nustatyta suderinta sistema, kurią sudaro visoms naujoms transporto priemonėms, sistemoms, sudėtinėms dalims ir atskiriems techniniams mazgams taikomos administracinės nuostatos ir bendri techniniai reikalavimai. Ta direktyva JT taisyklės įtrauktos į ES tipo patvirtinimo sistemą kaip tipo patvirtinimo reikalavimai arba kaip alternatyvos Sąjungos teisės aktams. Priėmus tą direktyvą, JT taisyklės vis dažniau integruojamos į Sąjungos teisės aktus, susijusius su ES tipo patvirtinimu;

(4)

atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technikos raidą, reikalavimus, susijusius su su tam tikrais elementais ar savybėmis, kuriems taikomos JT taisyklės Nr. 10, 34, 41, 46, 48, 50, 51, 53, 55, 60, 73, 83, 94, 107, 110, 113, 118, 125, 128, 130 ir 131, reikia priderinti prie technikos raidos;

(5)

siekiant nustatyti vienodas nuostatas dėl tyliųjų kelių transporto priemonių (TKTP) patvirtinimo atsižvelgiant į jų sumažėjusį girdimumą, turėtų būti priimta nauja JT taisyklė dėl TKTP;

(6)

todėl būtina nustatyti poziciją, kuri turi būti priimta Sąjungos vardu pataisyto 1958 m. susitarimo administraciniame komitete ir paralelaus susitarimo vykdomajame komitete dėl tų JT aktų priėmimo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kuri turi būti priimta Sąjungos vardu 2016 m. kovo 7–11 d. pataisyto 1958 m. susitarimo administraciniame komitete ir paralelaus susitarimo vykdomajame komitete, yra balsuoti už šio sprendimo priede išvardytus pasiūlymus.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2016 m. kovo 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

S.A.M. DIJKSMA


(1)  1997 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 97/836/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas) (OL L 346, 1997 12 17, p. 78).

(2)  2000 m. sausio 31 d. Tarybos sprendimas 2000/125/EB dėl Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (Paralelus susitarimas), patvirtinimo (OL L 35, 2000 2 10, p. 12).

(3)  2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).


PRIEDAS

Taisyklės #

Darbotvarkės klausimas

Darbotvarkės klausimo antraštinė dalis

Dokumento nuoroda

10

4.9.1.

Taisyklės Nr. 10 (elektromagnetinis suderinamumas) 05 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/16

10

4.9.2.

Taisyklės Nr. 10 (elektromagnetinis suderinamumas) 04 serijos pakeitimų 3 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/17

34

4.8.1.

Taisyklės Nr. 34 (gaisro pavojaus prevencija) 03 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/8

41

4.6.1.

Taisyklės Nr. 41 (motociklų skleidžiamas triukšmas) 04 serijos pakeitimų 4 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/3

46

4.8.2.

Taisyklės Nr. 46 (netiesioginio matymo įtaisai) 04 serijos pakeitimų 3 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/9

48

4.9.3.

Taisyklės Nr. 48 (apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas) 06 serijos pakeitimų 7 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/18

48

4.9.4.

Taisyklės Nr. 48 (apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas) 05 serijos pakeitimų 9 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/19

48

4.9.5.

Taisyklės Nr. 48 (apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas) 04 serijos pakeitimų 16 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/20

50

4.9.6.

Taisyklės Nr. 50 (mopedų ir motociklų gabaritiniai, stabdymo ir posūkių žibintai) pradinės serijos pakeitimų 18 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/21

51

4.6.2.

Taisyklės Nr. 51 (M ir N kategorijų transporto priemonių triukšmas) 03 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/4

53

4.9.7.

Taisyklės Nr. 53 (apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas L3 kategorijos transporto priemonėse) 01 serijos pakeitimų 18 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/22

53

4.9.8.

Taisyklės Nr. 53 (apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimas L3 kategorijos transporto priemonėse) naujos 02 serijos pakeitimų pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/23

55

4.7.1.

Taisyklės Nr. 55 (mechaniniai sukabintuvai) 01 serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/5

60

4.15.1.

Taisyklės Nr. 60 (vairuotojo valdymo įtaisai (mopedai ir motociklai) 5 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/27

73

4.12.1.

Taisyklės Nr. 73 (šoninės apsaugos įtaisai) 01 serijos pakeitimų 1 klaidų ištaisymo (tik prancūzų k.) pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/31

83

4.15.2.

Taisyklės Nr. 83 (M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių teršalų išmetimas) 07 serijos pakeitimų 2 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/28

94

4.11.1.

Taisyklės Nr. 94 (keleivių apsauga priekinio susidūrimo atveju) 01 serijos pakeitimų 3 klaidų ištaisymo (tik rusų k.) pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/32

107

4.8.3.

Taisyklės Nr. 107 (autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų bendroji konstrukcija) 05 serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/10

107

4.8.4.

Taisyklės Nr. 107 (autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų bendroji konstrukcija) 06 serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/11

107

4.8.5.

Taisyklės Nr. 107 (autobusų ir tolimojo susisiekimo autobusų bendroji konstrukcija) 07 serijos pakeitimų pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/12

110

4.8.6.

Taisyklės Nr. 110 (suslėgtomis GD arba suskystintomis GD varomos transporto priemonės) 02 serijos pakeitimų pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/13

113

4.9.9.

Taisyklės Nr. 113 (priekiniai žibintai, spinduliuojantys simetriškus artimosios šviesos spindulius) 01 serijos pakeitimų 6 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/24

118

4.8.7.

Taisyklės Nr. 118 (medžiagų degimo pobūdis) 02 serijos pakeitimų 2 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/14

125

4.8.8.

Taisyklės Nr. 125 (vairuotojo priekinio regėjimo laukas) 01 serijos pakeitimų 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/15

128

4.9.10.

Taisyklės Nr. 128 (Šviesos diodų (LED) maitinimo šaltiniai) pradinės serijos pakeitimų 5 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/25

130

4.7.2.

Taisyklės Nr. 130 (įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistema) 1 papildymo pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/6

131

4.7.3.

Taisyklės Nr. 131 (pažangiosios avarinio stabdymo sistemos (PSSS)) 01 serijos pakeitimų 2 pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/7

 

4.13.1.

Naujos taisyklės dėl tyliųjų kelių transporto priemonių patvirtinimo (TKTP) pasiūlymas

ECE/TRANS/WP.29/2016/26