ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 333

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

58 tomas
2015m. gruodžio 19d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

 

*

2015 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/2399 dėl Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

1

 

 

Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju

3

 

*

2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/2400 dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, sudarymo Europos Sąjungos vardu

10

 

 

Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

12

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2015 m. spalio 2 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES, Euratomas) 2015/2401 dėl Europos politinių partijų ir fondų registro turinio ir veikimo

50

 

*

2015 m. spalio 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2402, kuriuo, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES, peržiūrimos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/877/ES

54

 

*

2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2403, kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti ( 1 )

62

 

*

2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2404 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2015 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1801

73

 

*

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2405, kuriuo leidžiama pradėti naudoti Ukrainos kilmės žemės ūkio produktų Sąjungos tarifines kvotas ir numatomas jų administravimas

89

 

*

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/2406, kuriuo dėl 1-ojo tarptautinio apskaitos standarto iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 ( 1 )

97

 

*

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2407, kuriuo pratęsiamas nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1967/2006 nuostatų dėl minimalaus atstumo nuo kranto ir minimalaus jūros gylio reikalavimų, taikomų laivų gaubiamaisiais tinklais žvejojant afijas (Aphia minuta) tam tikruose Italijos teritoriniuose vandenyse, nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimas

104

 

 

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2408, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

108

 

 

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2409, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 536/2007 leistą naudoti Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės paukštienos tarifinę kvotą

110

 

 

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2410, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2077 leistas naudoti Ukrainos kilmės kiaušinių, kiaušinių produktų ir albuminų tarifines kvotas

112

 

 

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2411, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 1384/2007 leistas naudoti tam tikras paukštienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Izraelis, tarifines kvotas

114

 

 

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2412, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 442/2009 leistas naudoti tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje

116

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2015 m. gruodžio 9 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas (BUSP) 2015/2413, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos policijos misijos Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN) vadovo įgaliojimų terminas (EUPOL Afghanistan/2/2015)

118

 

*

2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2414 dėl darniojo standarto EN 521:2006 Suskystintas naftos dujas naudojančių prietaisų techniniai reikalavimai. Nešiojamieji prietaisai, naudojantys suskystintų naftos dujų baliono slėgio garus nuorodinio žymens riboto skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 9145)  ( 1 )

120

 

*

2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2415 dėl iš dalies pakeistų oro eismo paskirstymo Milano Malpensos, Milano Linatės ir Bergamo Orio al Serijaus oro uostuose taisyklių patvirtinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1008/2008 19 straipsnį (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 9177)

124

 

*

2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2416, kuriuo tam tikros Jungtinių Amerikos Valstijų vietovės pripažįstamos neužkrėstomis vabalais Agrilus planipennis (Fairmaire) (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 9185)

128

 

*

2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2417, kuriuo dėl Xylella fastidiosa (Wells et al.) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 9191)

143

 

*

2015 m. gruodžio 18 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/2418, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 1999/352/EB, EAPB, Euratomas dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo

148

 

 

REKOMENDACIJOS

 

*

2015 m. kovo 16 d. Rekomendacija (ES) 2015/2419 dėl ES ir Ukrainos asociacijos darbotvarkės įgyvendinimo

150

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/1


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/2399

2015 m. spalio 26 d.

dėl Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 509/2014 (1) nuoroda į Kolumbijos Respubliką perkelta iš Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) I priedo į jo II priedą;

(2)

po tos nuorodos į Kolumbijos Respubliką pateikiama išnaša, kurioje nustatyta, kad vizų reikalavimas netaikomas nuo tos dienos, kai įsigalioja su Europos Sąjunga sudarytinas susitarimas dėl bevizio režimo;

(3)

vadovaudamasi Reglamentu (ES) Nr. 509/2014 5, Komisija įvertino Kolumbijos Respublikos padėtį pagal tame reglamente nustatytus kriterijus. 2014 m. spalio 29 d. Komisija priėmė ataskaitą, kurioje priėjo prie išvados, kad pastaraisiais metais pastebimai pagerėjus Kolumbijos ekonominei, socialinei ir saugumo padėčiai, į Europos Sąjungą atvykstantiems Kolumbijos piliečiams turėtų būti taikomas bevizis režimas;

(4)

2015 m. gegužės 19 d. Taryba priėmė sprendimą, įgaliojantį Komisiją pradėti derybas su Kolumbijos Respublika dėl Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (toliau – Susitarimas) sudarymo;

(5)

derybos dėl Susitarimo surengtos 2015 m. gegužės 20 d. ir buvo sėkmingai baigtos jo parafavimu 2015 m. birželio 9 d.;

(6)

Sąjungos vardu Susitarimas turėtų būti pasirašytas, o prie Susitarimo pridedamos deklaracijos turėtų būti patvirtintos. Susitarimas turėtų būti laikinai taikomas nuo kitos dienos po jo pasirašymo, kol bus užbaigtos jo oficialiam sudarymui būtinos procedūros;

(7)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(8)

šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos susitarimą dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (toliau – Susitarimas) su sąlyga, kad minėtas Susitarimas bus sudarytas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamos prie šio sprendimo pridedamos deklaracijos.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.

4 straipsnis

Susitarimas laikinai taikomas nuo kitos dienos po jo pasirašymo (5), kol bus užbaigtos jo sudarymui būtinos procedūros.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2015 m. spalio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. DIESCHBOURG


(1)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 509/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 149, 2014 5 20, p. 67).

(2)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(3)  2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(4)  2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(5)  Susitarimo pasirašymo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/3


Europos Sąjungos ir Kolumbijos Respublikos

SUSITARIMAS

dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga arba ES) ir

KOLUMBIJOS RESPUBLIKA (toliau – Kolumbija),

toliau kartu – Susitariančiosios Šalys,

SIEKDAMOS toliau plėtoti draugiškus tarpusavio santykius ir sudaryti savo piliečiams palankesnes sąlygas keliauti užtikrinant bevizį atvykimą ir trumpalaikį buvimą,

ATSIŽVELGDAMOS į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 509/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (1), ir kuriuo, inter alia, į sąrašą, kuriame nurodomos trečiosios šalys, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo valstybėse narėse atveju netaikomas reikalavimas turėti vizą, įtraukta 19 trečiųjų šalių, įskaitant Kolumbiją,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 509/2014 1 straipsnyje nurodoma, kad toms 19 šalių vizų reikalavimas netaikomas nuo tos dienos, kai įsigalioja su Sąjunga sudarytinas susitarimas dėl bevizio režimo,

TROKŠDAMOS užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visus ES piliečius principo,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad asmenims, vykstantiems vykdyti apmokamą veiklą, trumpalaikio buvimo metu šis Susitarimas netaikomas, todėl tos kategorijos asmenims toliau taikomos atitinkamos Sąjungos teisės bei valstybių narių nacionalinės teisės ir Kolumbijos nacionalinės teisės taisyklės, susijusios su reikalavimo turėti vizą taikymu ar netaikymu bei galimybe įsidarbinti,

ATSIŽVELGDAMOS į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtus Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir Protokolą dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis, ir patvirtindamos, kad šio Susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Airijai netaikomos,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo Susitarimu nustatomas bevizis režimas Sąjungos ir Kolumbijos piliečiams, vykstantiems į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime:

a)   valstybė narė– bet kuri Sąjungos valstybė narė, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją;

b)   Sąjungos pilietis– a punkte apibrėžtos valstybės narės pilietis;

c)   Kolumbijos pilietis– bet kuris Kolumbijos pilietybę turintis asmuo;

d)   Šengeno erdvė– erdvė be vidaus sienų, kurią sudaro a punkte apibrėžtų valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritorijos;

e)   Šengeno acquis – visos priemonės, kaip nurodyta Protokole Nr: 19 dėl Šengeno acquis, integruotame į Europos Sąjungos sistemą, pridėtame prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, kuriomis siekiama asmenų kontrolės nebuvimo prie vidaus sienų, kartu su bendra politika dėl kontrolės prie išorės sienų ir dėl vizų, taip pat tiesiogiai susijusios šalutinės nusikalstamumo prevencijos bei kovos su juo priemonės.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Sąjungos piliečiai, turintys valstybės narės išduotus galiojančius paprastus, diplomatinius, tarnybinius, pareiginius arba specialiuosius pasus, gali neturėdami vizos atvykti į Kolumbijos teritoriją ir joje būti 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą laikotarpį.

Kolumbijos piliečiai, turintys Kolumbijos išduotus galiojančius paprastus, diplomatinius, tarnybinius, pareiginius arba specialiuosius pasus, gali neturėdami vizos atvykti į valstybių narių teritoriją ir joje būti 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą laikotarpį.

2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmenims, vykstantiems vykdyti apmokamą veiklą.

Tos kategorijos asmenims, kurie yra Kolumbijos piliečiai, kiekviena valstybė narė gali pati nuspręsti taikyti reikalavimą turėti vizą arba jo netaikyti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) 4 straipsnio 3 dalį.

Tos kategorijos asmenims – atskirai kiekvienos valstybės narės piliečiams – Kolumbija gali nuspręsti taikyti reikalavimą turėti vizą arba bevizį režimą pagal savo nacionalinę teisę.

3.   Šiuo Susitarimu nustatytas bevizis režimas taikomas nedarant poveikio Susitariančiųjų Šalių teisės aktams, susijusiems su atvykimo ir trumpalaikio buvimo sąlygomis. Jeigu nesilaikoma vienos ar kelių iš šių sąlygų, valstybės narės ir Kolumbija pasilieka teisę neleisti asmeniui atvykti į savo teritoriją ir trumpai joje būti.

4.   Bevizis režimas taikomas nepriklausomai nuo to, kokia transporto priemone kertamos Susitariančiųjų Šalių sienos.

5.   Šiuo Susitarimu nereglamentuojami klausimai sprendžiami vadovaujantis Sąjungos teise, valstybių narių nacionaline teise ir Kolumbijos nacionaline teise.

4 straipsnis

Buvimo trukmė

1.   Sąjungos piliečiai gali būti Kolumbijos teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

2.   Kolumbijos piliečiai gali būti valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tas laikotarpis apskaičiuojamas neatsižvelgiant į buvimą valstybėje narėje, kuri dar netaiko visos Šengeno acquis.

Kolumbijos piliečiai kiekvienos valstybės narės, kuri dar netaiko visos Šengeno acquis, teritorijoje gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį neatsižvelgiant į apskaičiuotą buvimo valstybių narių, kurios taiko visą Šengeno acquis, teritorijoje laikotarpį.

3.   Šis Susitarimas nedaro poveikio Kolumbijos ir valstybių narių galimybei praėjus 90 dienų pratęsti buvimo laikotarpį pagal savo atitinkamus nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę.

5 straipsnis

Teritorinis taikymas

1.   Prancūzijos Respublikos atveju šis Susitarimas taikomas tik europinėje Prancūzijos Respublikos teritorijoje.

2.   Nyderlandų Karalystės atveju šis Susitarimas taikomas tik europinėje Nyderlandų Karalystės teritorijoje.

6 straipsnis

Jungtinis Susitarimo valdymo komitetas

1.   Susitariančiosios Šalys įsteigia Jungtinį ekspertų komitetą (toliau – Komitetas), sudarytą iš Sąjungos ir Kolumbijos atstovų. Sąjungai atstovauja Europos Komisija.

2.   Komiteto uždaviniai, inter alia, yra:

a)

stebėti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas;

b)

siūlyti šio Susitarimo pakeitimus arba papildymus;

c)

spręsti ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo;

d)

atlikti visas kitas užduotis, dėl kurių susitaria Susitariančiosios Šalys.

3.   Prireikus Komiteto posėdis sušaukiamas vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu.

4.   Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Šio Susitarimo ryšys su esamais dvišaliais valstybių narių ir Kolumbijos bevizio režimo susitarimais

Šis Susitarimas turi viršenybę atskirų valstybių narių ir Kolumbijos sudarytų bet kokių dvišalių susitarimų ar sutarčių atžvilgiu, jeigu jie apima šio Susitarimo taikymo sričiai priklausančius klausimus.

8 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.   Šį Susitarimą Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba tvirtina pagal atitinkamas savo vidaus procedūras, ir jis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai išsiunčiamas vėlesnis iš dviejų pranešimų, kuriais Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, kad tos procedūros yra baigtos.

Iki įsigaliojimo šis Susitarimas taikomas nuo kitos dienos po jo pasirašymo.

2.   Šis Susitarimas yra neterminuotas, nebent būtų nutrauktas pagal 5 dalį.

3.   Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas raštišku Susitariančiųjų Šalių susitarimu. Pakeitimai įsigalioja po to, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų jų vidaus procedūrų užbaigimą.

4.   Bet kuri Susitariančioji Šalis visų pirma viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo užtikrinimo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, dėl neteisėtos imigracijos ar dėl kurios nors Susitariančiosios Šalies pakartotinai nustatyto reikalavimo turėti vizą gali visiškai arba iš dalies sustabdyti šio Susitarimo taikymą. Apie sprendimą sustabdyti šio Susitarimo taikymą kitai Susitariančiajai Šaliai pranešama iki jo planuojamo įsigaliojimo likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams. Jei priežasčių, dėl kurių sustabdytas šio Susitarimo taikymas, nebelieka, taikymą sustabdžiusi Susitariančioji Šalis nedelsdama informuoja apie tai kitą Susitariančiąją Šalį ir panaikina tą sustabdymą.

5.   Bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą raštu pranešdama apie tai kitai Susitariančiajai Šaliai. Šis Susitarimas netenka galios po 90 dienų nuo tokio pranešimo dienos.

6.   Kolumbija gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą arba jį nutraukti tik visų valstybių narių atžvilgiu.

7.   Sąjunga gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą arba jį nutraukti tik visų savo valstybių narių atžvilgiu.

Priimta dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Съставено в Брюксел на втори декември две хиляди и петнадесета година.

Hecho en Bruselas, el dos de diciembre de dos mil quince.

V Bruselu dne druhého prosince dva tisíce patnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den anden december to tusind og femten.

Geschehen zu Brüssel am zweiten Dezember zweitausendfünfzehn.

Kahe tuhande viieteistkümnenda aasta detsembrikuu teisel päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις δύο Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες δεκαπέντε.

Done at Brussels on the second day of December in the year two thousand and fifteen.

Fait à Bruxelles, le deux décembre deux mille quinze.

Sastavljeno u Bruxellesu drugog prosinca dvije tisuće petnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì due dicembre duemilaquindici.

Briselē, divi tūkstoši piecpadsmitā gada otrajā decembrī.

Priimta du tūkstančiai penkioliktų metų gruodžio antrą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kéteze-tizenötödik év december havának második napján.

Magħmul fi Brussell, fit-tieni jum ta’ Diċembru fis-sena elfejn u ħmistax.

Gedaan te Brussel, de tweede december tweeduizend vijftien.

Sporządzono w Brukseli dnia drugiego grudnia roku dwa tysiące piętnastego.

Feito em Bruxelas, em dois de dezembro de dois mil e quinze.

Întocmit la Bruxelles la doi decembrie două mii cincisprezece.

V Bruseli druhého decembra dvetisíctridsať.

V Bruslju, dne drugega decembra leta dva tisoč petnajst.

Tehty Brysselissä toisena päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattaviisitoista.

Som skedde i Bryssel den andra december år tjugohundrafemton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

За Република Колумбия

Por la República de Colombia

Za Kolumbijskou republiku

For Republikken Colombia

Für die Republik Kolumbien

Colombia Vabariigi nimel

Για τη Δημοκρατία της Κολομβίας

For the Republic of Colombia

Pour la République de la Colombie

Za Republiku Kolumbiju

Per la Repubblica di Colombia

Kolumbijas Republikas vārdā –

Kolumbijos Respublikos vardu

A Kolumbiai Köztársaság részéről

Għar-Repubblika tal-Kolombja

Voor de Republiek Colombia

W imieniu Republiki Kolumbii

Pela República da Colômbia

Pentru Republica Columbia

Za Kolumbijskú republiku

Za Republiko Kolumbijo

Kolumbian tasavallan puolesta

För Republiken Colombia

Image


(1)  OL L 149, 2014 5 20, p. 67.

(2)  2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).


BENDRA DEKLARACIJA DĖL ISLANDIJOS, NORVEGIJOS, ŠVEICARIJOS IR LICHTENŠTEINO

Susitariančiosios Šalys atkreipia dėmesį į glaudžius Europos Sąjungos ir Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino santykius, visų pirma į 1999 m. gegužės 18 d. ir 2004 m. spalio 26 d. susitarimus dėl tų šalių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis.

Tokiomis aplinkybėmis pageidautina, kad Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino valdžios institucijos ir Kolumbijos valdžios institucijos nedelsdamos sudarytų dvišalius susitarimus dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju, kurių sąlygos būtų panašios į nustatytąsias šiame Susitarime.


BENDRA DEKLARACIJA DĖL ŠIO SUSITARIMO 3 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTOS ASMENŲ, KURIE VYKSTA VYKDYTI APMOKAMOS VEIKLOS, KATEGORIJOS AIŠKINIMO

Siekdamos užtikrinti vienodą aiškinimą, Susitariančiosios Šalys sutaria, kad šiame Susitarime apmokamą veiklą vykdančių asmenų kategorijai priklauso asmenys, kurie kaip darbuotojai ar paslaugų teikėjai atvyksta į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją vykdyti mokamos arba atlyginamos veiklos.

Šiai kategorijai neturėtų priklausyti:

verslininkai, t. y. verslo reikalais atvykstantys asmenys (neįdarbinti kitoje Susitariančiojoje Šalyje),

sportininkai arba menininkai, atliekantys ad hoc veiklą,

žurnalistai, kuriuos siunčia jų gyvenamosios šalies žiniasklaidos organizacijos ir

bendrovių stažuotojai.

Jungtinis komitetas, vadovaudamasis šio Susitarimo 6 straipsniu jam suteikta atsakomybe, stebi, kaip įgyvendinama ši deklaracija ir, atsižvelgdamas į Susitariančiųjų Šalių patirtį, prireikus gali pasiūlyti ją pakeisti.


BENDRA DEKLARACIJA DĖL ŠIO SUSITARIMO 4 STRAIPSNYJE NUSTATYTO 90 DIENŲ LAIKOTARPIO PER BET KURĮ 180 DIENŲ LAIKOTARPĮ AIŠKINIMO

Susitariančiosios Šalys sutaria, kad ne ilgesnis kaip 90 dienų laikotarpis per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kaip nustatyta šio Susitarimo 4 straipsnyje, reiškia nepertraukiamą buvimo laikotarpį arba kelis buvimo laikotarpius iš eilės, kurių bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Sąvoka „per bet kurį“ reiškia, kad taikomas „slenkantis“ 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai, siekiant patikrinti, ar ir toliau tenkinamas 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį reikalavimas, atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per pastarąsias 180 dienų., inter alia, tai reiškia, kad naujas buvimo iki 90 dienų laikotarpis leidžiamas, jei šalyje nebūta nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį.


BENDRA DEKLARACIJA DĖL PILIEČIŲ INFORMAVIMO APIE BEVIZIO REŽIMO SUSITARIMĄ

Pripažindamos skaidrumo svarbą Europos Sąjungos ir Kolumbijos piliečiams, Susitariančiosios Šalys sutaria užtikrinti visapusišką informacijos apie bevizio režimo susitarimo turinį ir padarinius bei susijusius klausimus, kaip antai apie atvykimo sąlygas, sklaidą.


BENDRA DEKLARACIJA DĖL KOLUMBIJOS RESPUBLIKOS BIOMETRINIŲ PASŲ ĮVEDIMO

Kaip Susitariančioji Šalis, Kolumbijos Respublika paskelbia, kad ji sudarė biometrinių pasų gamybos sutartį, ir įsipareigoja piliečiams pradėti išduoti biometrinius pasus vėliausiai 2015 m. rugpjūčio 31 d. Šie pasai visiškai atitinka Tarptautinės ICAO reikalavimus, nustatytus ICAO dokumente Nr. 9303.

Susitariančiosios Šalys susitaria, kad jeigu biometriniai pasai nepradedami įvesti 2015 m. gruodžio 31 d., tai laikoma pakankamu pagrindu šio Susitarimo taikymui sustabdyti pagal jo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą.


BENDRA DEKLARACIJA DĖL BENDRADARBIAVIMO NETEISĖTOS MIGRACIJOS SRITYJE

Susitariančiosios Šalys primena Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Andų bendrijos bei jos valstybių narių Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarimo, pasirašyto 2003 m. gruodžio 15 d., 49 straipsnio 3 dalyje nustatytą įsipareigojimą dėl neteisėtų migrantų readmisijos.

Susitariančiosios Šalys atidžiai stebi, kaip laikomasi šio įsipareigojimo. Jos susitaria bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymu ir, ypač jeigu įsigaliojus šiam Susitarimui padidėja neteisėtos migracijos srautai ir kyla su neteisėtų migrantų readmisija susijusių problemų, sudaryti susitarimą dėl abiejų Šalių konkrečių su neteisėtų migrantų readmisija susijusių įsipareigojimų.

Susitariančiosios Šalys sutaria, kad toks readmisijos susitarimas būtų svarbus šiuo susitarimu prisiimtų tarpusavio įsipareigojimų elementas ir kad tokio readmisijos susitarimo, kurį sudaryti prašo bet kuri Susitariančioji Šalis, nesudarymas yra pakankamas pagrindas šio Susitarimo taikymui sustabdyti pagal jo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą procedūrą.


19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/10


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/2400

2015 m. gruodžio 8 d.

dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, sudarymo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies b punktu ir 8 dalies antra pastraipa,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

kadangi:

(1)

remiantis Tarybos sprendimu (ES) 2015/860 (1), 2015 m. gegužės 27 d. buvo pasirašytas Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, su sąlyga, kad tas protokolas bus sudarytas vėliau;

(2)

per derybas suderintame protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, tekste deramai perteikiamas Tarybos pateiktas derybų nurodymas, nes juo užtikrinama, kad Susitarimu būtų atsižvelgiama į naujausius tarptautinius įvykius, susijusius su automatiniais informacijos mainais, visų pirma Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtą bendrą visuotinį automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartą. Sąjunga, jos valstybės narės ir Šveicarijos Konfederacija aktyviai dalyvavo EBPO veikloje. Susitarimo tekstas, iš dalies pakeistas protokolu, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamosi Sąjunga ir Šveicarija įgyvendina visuotinį standartą plėtodamos savo santykius;

(3)

protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, turėtų būti patvirtintas Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu Sąjungos vardu patvirtinamas Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo.

Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

1.   Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, 2 straipsnio 1 dalyje numatytą pranešimą (2).

2.   Komisija praneša Šveicarijos Konfederacijai ir valstybėms narėms apie pranešimus, pateiktus pagal Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų siekiant geresnio tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo 1 straipsnio 1 dalies d punktą, kaip numatyta protokole, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. GRAMEGNA


(1)  2015 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/860 dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo, pasirašymo Europos Sąjungos vardu (OL L 136, 2015 6 3, p. 5).

(2)  Protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.


19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/12


PROTOKOLAS,

kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo

EUROPOS SĄJUNGA

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA (toliau – Šveicarija),

toliau – Susitariančioji Šalis arba kartu – Susitariančiosios Šalys,

SIEKDAMOS įgyvendinti EBPO automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartą (toliau – visuotinis standartas), kai bendradarbiauja atsižvelgdamos į abiejų Susitariančiųjų Šalių teisėtus interesus;

KADANGI Susitariančiosios Šalys palaiko ilgalaikius glaudžius santykius, susijusius su tarpusavio pagalba mokesčių srityje, ypač taikant priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (1), ir pageidauja tuos santykius toliau plėtoti siekdamos geresnio tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo;

KADANGI Susitariančiosios Šalys pageidauja sudaryti susitarimą dėl tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo gerinimo, grindžiamo abipusiais automatiniais informacijos mainais, kuriems taikomas tam tikras konfidencialumas ir kitos apsaugos priemonės, įskaitant nuostatas, kuriomis ribojamas per tuos mainus gautos informacijos naudojimas;

KADANGI Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatančio priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Susitarimas), prieš jį iš dalies pakeičiant šiuo protokolu, 10 straipsnį, pagal kurį dabar numatyta pagal prašymą keistis tik informacija apie mokestinio sukčiavimo ir kitus panašius atvejus, reikėtų suderinti su EBPO skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartu;

KADANGI Susitariančiosios Šalys taikys atitinkamus savo duomenų apsaugos teisės aktus ir praktiką tvarkomiems asmens duomenims, kuriais keičiamasi pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, ir įsipareigoja viena kitą nepagrįstai nedelsdamos informuoti, jei tie teisės aktai ir praktika iš esmės pasikeis;

KADANGI valstybės narės ir Susitariančiosios Šalys yra nustačiusios i) tinkamas apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, gautą informaciją konfidencialiai ir tik mokesčių vertinimo, surinkimo ar išieškojimo, su tuo susijusio vykdymo užtikrinimo arba baudžiamojo persekiojimo, arba skundų dėl mokesčių sprendimo ar šių veiksmų priežiūros tikslais arba kitais leistinais tikslais naudotų tik su nurodytais tikslais susiję asmenys arba institucijos ir ii) veiksmingų mainų infrastruktūrą (įskaitant nustatytus procesus, skirtus užtikrinti, kad informacijos mainai vyktų laiku, tiksliai, saugiai ir konfidencialiai, kad ryšiai būtų veiksmingi ir patikimi, kad su mainais arba mainų prašymais susiję klausimai ir problemos būtų sprendžiami nedelsiant ir kad būtų vykdomos Susitarimo, iš dalies pakeisto šiuo protokolu, 4 straipsnio nuostatos);

KADANGI duomenis teikiančios finansų įstaigos ir praneštinos sąskaitos pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, yra skirstomos į kategorijas tam, kad mokesčių mokėtojai turėtų kuo mažiau galimybių išvengti, kad apie juos būtų pranešta, kai perkelia turtą į finansų įstaigas arba investuoja į finansines priemones, kurioms netaikomas Susitarimas, iš dalies pakeistas šiuo protokolu. Tačiau tam tikros finansų įstaigos ir sąskaitos, kurios kelia mažą riziką, kad jomis bus pasinaudota siekiant išvengti mokesčių, į taikymo sritį neturėtų patekti. Susitarime apskritai neturėtų būti nustatytos ribinės vertės, nes jas galima lengvai apeiti sąskaitas išskirstant po skirtingas finansų įstaigas. Finansinė informacija, kurią reikia pranešti ir kuria reikia keistis, turėtų būti susijusi ne tik su visomis atitinkamomis pajamomis (palūkanomis, dividendais ir panašių rūšių pajamomis), bet ir su sąskaitų likučiais bei pardavimo pajamomis iš finansinio turto, siekiant apimti situacijas, kai mokesčių mokėtojas nori paslėpti kapitalą, kuris pats yra pajamos arba turtas, kuriam taikomi mokesčiai nuslėpti. Todėl tvarkyti informaciją pagal Susitarimą, iš dalies pakeistą šiuo protokolu, yra būtina ir proporcinga, kad valstybių narių ir Šveicarijos mokesčių administratoriai galėtų teisingai ir aiškiai nustatyti atitinkamus mokesčių mokėtojus ir galėtų vykdyti savo mokesčių įstatymus bei užtikrinti jų įgyvendinimą tarpvalstybiniais atvejais, įvertinti mokesčių slėpimo galimybę ir išvengti nereikalingų tolesnių tyrimų,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos, numatantis priemones, lygiavertes nustatytoms Tarybos direktyvoje 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (toliau – Susitarimas), iš dalies keičiamas taip:

1.

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų siekiant geresnio tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo“;

2.

1–22 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Apibrėžtys

1.   Šiame Susitarime:

a)   „Europos Sąjunga“– Europos Sąjungos sutartimi įsteigta Sąjunga, jungianti teritorijas, kuriose taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo pagal toje Sutartyje nustatytas sąlygas;

b)   „valstybė narė“– Europos Sąjungos valstybė narė;

c)   „Šveicarija“– Šveicarijos Konfederacijos teritorija, nustatyta jos teisės aktais pagal tarptautinę teisę;

d)   „Šveicarijos kompetentingos institucijos“ ir „valstybių narių kompetentingos institucijos“– III priedo atitinkamai a punkte ir b–ac punktuose išvardytos institucijos. III priedas yra neatsiejama šio Susitarimo dalis. III priede pateiktas kompetentingų institucijų sąrašas gali būti iš dalies keičiamas paprastu Šveicarijos pranešimu kitai Susitariančiajai Šaliai, jei keitimas susijęs su to priedo a punkte nurodyta institucija, ir paprastu Europos Sąjungos pranešimu, jei keitimas susijęs su to priedo b–ac punktuose nurodytomis institucijomis;

e)   „valstybės narės finansų įstaiga“– i) finansų įstaiga, kuri yra valstybės narės rezidentė, išskyrus ne toje valstybėje narėje įsikūrusius tos finansų įstaigos filialus, ir ii) finansų įstaigos, kuri nėra tos valstybės narės rezidentė, filialas, įsikūręs toje valstybėje narėje;

f)   „Šveicarijos finansų įstaiga“– i) finansų įstaiga, kuri yra Šveicarijos rezidentė, išskyrus ne Šveicarijoje įsikūrusius tos finansų įstaigos filialus, ir ii) finansų įstaigos, kuri nėra Šveicarijos rezidentė, filialas, įsikūręs Šveicarijoje;

g)   „duomenis teikianti finansų įstaiga“– priklausomai nuo konteksto tai valstybės narės arba Šveicarijos finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga;

h)   „praneština sąskaita“– priklausomai nuo konteksto tai valstybės narės arba Šveicarijos praneština sąskaita, kuri nustatoma kaip tokia išsamiais patikrinimais, kurie toje valstybėje arba Šveicarijoje vykdomi pagal I ir II priedus;

i)   „valstybės narės praneština sąskaita“– duomenis teikiančios Šveicarijos finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems valstybės narės praneštiniems asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra valstybės narės praneštini asmenys;

j)   „Šveicarijos praneština sąskaita“– duomenis teikiančios valstybės narės finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems Šveicarijos praneštiniems asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra Šveicarijos praneštini asmenys;

k)   „valstybės narės asmuo“– asmuo arba subjektas, kurį duomenis teikianti Šveicarijos finansų įstaiga, atlikusi išsamius patikrinimus pagal I ir II priedus, pripažino valstybės narės rezidentu, arba mirusiojo, kuris buvo valstybės narės rezidentas, turto paveldėtojas;

l)   „Šveicarijos asmuo“– asmuo arba subjektas, kurį duomenis teikianti valstybės narės finansų įstaiga, atlikusi išsamius patikrinimus pagal I ir II priedus, pripažino Šveicarijos rezidentu, arba mirusiojo, kuris buvo Šveicarijos rezidentas, turto paveldėtojas.

2.   Šiame Susitarime neapibrėžti terminai yra vartojami ta reikšme, kuri tuo metu apibrėžta i) valstybių narių atveju – Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (2) arba, atitinkamais atvejais, Susitarimą taikančios valstybės narės nacionalinėje teisėje, ir ii) Šveicarijos atveju – jos nacionalinėje teisėje, ir sutampa su I ir II prieduose nustatyta reikšme.

Visi nei šiame Susitarime, nei I arba II priede neapibrėžti terminai Susitarime yra vartojami bendrąja reikšme, kuri tuo metu apibrėžta atitinkamos jurisdikcijos, kuriai taikomas šis Susitarimas, teisėje, t. y. i) valstybių narių atveju – Tarybos direktyvoje 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje arba, atitinkamais atvejais, Susitarimą taikančios valstybės narės nacionalinėje teisėje, o ii) Šveicarijos atveju – jos nacionalinėje teisėje, išskyrus atvejus, kai pagal kontekstą arba valstybės narės kompetentingos institucijos ir Šveicarijos kompetentingos institucijos susitarimu tie terminai turi kitą bendrą reikšmę, kaip numatyta 7 straipsnyje (jei neprieštarauja nacionalinei teisei). Visos reikšmės, nurodytos taikytinuose atitinkamos jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) mokesčių teisės aktuose turi viršenybę prieš termino reikšmę, nustatytą kituose tos jurisdikcijos teisės aktuose.

2 straipsnis

Automatiniai informacijos apie praneštinas sąskaitas mainai

1.   Pagal šio straipsnio nuostatas ir taikytinas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias I ir II prieduose, kurie yra neatsiejama šio Susitarimo dalis, išdėstytas taisykles, Šveicarijos kompetentinga institucija su kiekvienos valstybės narės kompetentingomis institucijomis, o šios su Šveicarijos kompetentinga institucija kasmet automatiškai keičiasi pagal tas taisykles gauta ir 2 dalyje nurodyta informacija.

2.   Keičiamasi šia informacija apie kiekvieną Šveicarijos praneštiną sąskaitą (valstybės narės atveju) ir kiekvieną valstybės narės praneštiną sąskaitą (Šveicarijos atveju):

a)

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardas, pavardė, adresas, mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (MMIN), gimimo data ir vieta (fizinio asmens atveju), o jei sąskaitos turėtojas yra subjektas, kuris atlikus išsamaus patikrinimo procedūras, atitinkančias I ir II prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, – tokio subjekto pavadinimas, adresas, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardas, pavardė, adresas, MMIN ir gimimo data bei vieta;

b)

sąskaitos numeris (arba funkcinis ekvivalentas, jei sąskaita numerio neturi);

c)

duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimas ir identifikavimo numeris (jei yra);

d)

sąskaitos likutis arba suma (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba informacija apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta;

e)

pasaugos sąskaitos atveju:

i)

visa bendra palūkanų suma, visa bendra dividendų suma ir visa bendra kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, suma, kiekvienu atveju įmokėta ar įskaityta į sąskaitą (arba jai priskirta) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

ii)

visos bendros pajamos iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtos arba įskaitytos į sąskaitą per kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kuriuo duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, paskirtas asmuo ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;

f)

indėlio sąskaitos atveju – visa bendra palūkanų suma, įmokėta ar įskaityta į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

g)

2 dalies e arba f punkte nenurodytos sąskaitos atveju – visa bendra per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėta ar įskaityta suma, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.

3 straipsnis

Automatinių informacijos mainų laikas ir būdas

1.   Keičiantis 2 straipsnyje nurodyta informacija su praneština sąskaita susijusių mokėjimų suma ir apibūdinimas gali būti nustatomi vadovaujantis jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos), kuri praneša informaciją, mokesčių teisės aktuose nustatytais principais.

2.   Keičiantis 2 straipsnyje nurodyta informacija nurodoma valiuta, kuria išreikšta kiekviena atitinkama pranešama suma.

3.   Su pirmaisiais metais, kurie prasideda įsigaliojus 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, ir visais kitais vėlesniais metais susijusia 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija turi būti pasikeista per devynis mėnesius nuo tų kalendorinių metų, su kuriais informacija susijusi, pabaigos.

4.   Kompetentingos institucijos automatiškai keičiasi 2 straipsnyje nurodyta informacija pagal bendrą duomenų teikimo standartą XML kalba (angl. Extensible Markup Language).

5.   Kompetentingos institucijos susitaria dėl vieno ar kelių duomenų perdavimo būdų, įskaitant šifravimo standartus.

4 straipsnis

Bendradarbiavimas užtikrinant atitiktį ir vykdymą

Valstybės narės kompetentinga institucija praneša Šveicarijos kompetentingai institucijai, o Šveicarijos kompetentinga institucija praneša valstybės narės kompetentingai institucijai, kai pirmoji nurodyta (pranešanti) kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad dėl klaidos galėjo būti pateikta klaidinga arba neišsami informacija pagal 2 straipsnį arba kad duomenis teikianti finansų įstaiga nesilaiko taikytinų duomenų teikimo reikalavimų ir išsamaus patikrinimo procedūrų pagal I ir II priedus. Šią informacija gavusi kompetentinga institucija imasi visų reikiamų priemonių, numatytų jos nacionalinėje teisėje, kad išspręstų pranešime nurodytą klaidų arba reikalavimų nesilaikymo problemą.

5 straipsnis

Informacijos mainai pagal prašymą

1.   Neatsižvelgiant į 2 straipsnio ir kitų susitarimų, kuriais numatomi Šveicarijos ir bet kurios valstybės narės kompetentingos institucijos informacijos mainai pagal prašymą, nuostatas, gavusios prašymą Šveicarijos kompetentinga institucija ir valstybės narės kompetentinga institucija keičiasi tokia informacija, kokią galima laikyti svarbia siekiant vykdyti šį Susitarimą arba administruoti nacionalinės teisės aktus, susijusius su visų rūšių ir aprašymų mokesčiais, nustatytais Šveicarijoje ir valstybėse narėse (įskaitant ir mokesčius, nustatytus politinių vienetų arba vietos valdžios institucijų), ar užtikrinti jų vykdymą, jeigu apmokestinimas pagal tokius nacionalinius teisės aktus neprieštarauja taikomiems Šveicarijos ir atitinkamos valstybės narės susitarimams dėl dvigubo apmokestinimo vengimo.

2.   Šio straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio nuostatos jokiu būdu nereiškia, kad Šveicarija arba valstybė narė yra įpareigojamos:

a)

taikyti administracines priemones, prieštaraujančias atitinkamai Šveicarijos arba tos valstybės narės teisės aktams ir administracinei praktikai;

b)

teikti informaciją, kuri atitinkamai pagal Šveicarijos arba tos valstybės narės teisės aktus arba įprastą administravimo praktiką nėra teiktina;

c)

teikti informaciją, kuri atskleistų bet kokią prekybos, verslo, pramonės, komercinę ar profesinę paslaptį arba prekybos procesą ar informaciją, kurių atskleidimas prieštarautų viešajai politikai (ordre public).

3.   Jei pagal šį straipsnį informacijos prašo valstybė narė arba Šveicarija, veikdama kaip prašančioji jurisdikcija, Šveicarija arba valstybė narė, veikdama kaip prašymą gavusi jurisdikcija, pasinaudoja savo informacijos rinkimo priemonėmis prašomai informacijai gauti, nors tai prašymą gavusiai jurisdikcijai tokios informacijos savo pačios mokesčių tikslais gali nereikėti. Ankstesniame sakinyje nurodytai prievolei taikomi 2 dalyje nustatyti apribojimai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad dėl šių apribojimų leidžiama prašymą gavusiai jurisdikcijai atsisakyti pateikti informaciją vien dėl to, kad ji neturi jokio su šia informacija susijusio nacionalinio intereso.

4.   2 dalies nuostatos jokiu būdu nereiškia, kad valstybei narei arba Šveicarijai leidžiama atsisakyti suteikti informaciją vien dėl to, kad šią informaciją turi bankas, kita finansų įstaiga, paskirtas asmuo, įgaliotasis agentas arba patikėtinis, arba dėl to, kad ji susijusi su asmens nuosavybės interesais.

5.   Kompetentingos institucijos susitaria dėl naudotinų standartinių formų ir vieno ar kelių duomenų perdavimo būdų, įskaitant šifravimo standartus.

6 straipsnis

Konfidencialumas ir asmens duomenų apsauga

1.   Visa remiantis šiuo Susitarimu tam tikros jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) gauta informacija tvarkoma konfidencialiai ir saugoma tokiu pat būdu, kaip pagal tos jurisdikcijos nacionalinę teisę gauta informacija, kad asmens duomenys būtų apsaugoti pagal taikytinus nacionalinius teisės aktus, ir taikant tokias apsaugos priemones, kokios gali būti nurodytos informaciją suteikusios šalies jurisdikcijos nacionaliniuose teisės aktuose.

2.   Visais atvejais tokia informacija yra suteikiama tik asmenims arba institucijoms (įskaitant teismus ir administracines arba priežiūros institucijas), susijusioms su tos jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) mokesčių vertinimu, surinkimu ar išieškojimu, su tuo susijusiu vykdymo užtikrinimu arba baudžiamuoju persekiojimu, arba skundų dėl mokesčių sprendimu ar tų veiksmų priežiūra. Informaciją gali naudoti tik pirmiau minėti asmenys arba institucijos ir tik ankstesniame sakinyje nurodytais tikslais. Nepaisydami 1 dalies nuostatų, jie gali šią informaciją atskleisti su tokiais mokesčiais susijusiuose viešuose teismo procesuose arba teismo sprendimuose.

3.   Neatsižvelgiant į ankstesnių dalių nuostatas, tam tikros jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) gauta informacija gali būti naudojama, kai ją galima tokiu būdu naudoti pagal informaciją pateikusios jurisdikcijos (atitinkamai valstybės narės arba Šveicarijos) teisės aktus arba kai tos jurisdikcijos kompetentinga institucija leidžia tą informaciją taip naudoti. Vienos jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) kitai jurisdikcijai (atitinkamai valstybei narei arba Šveicarijai) pateiktą informaciją pastaroji, gavusi išankstinį pirmosios paminėtos jurisdikcijos, kurioje ta informacija surinkta, kompetentingos institucijos leidimą, gali perduoti trečiajai jurisdikcijai (kitai valstybei narei). Vienos valstybės narės pagal jos taikytinus teisės aktus, kuriais įgyvendinama Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, kitai valstybei narei pateikta informacija gali būti perduota Šveicarijai, jei yra gautas išankstinis valstybės narės, kurioje ta informacija surinkta, kompetentingos institucijos leidimas.

4.   Kiekviena valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga institucija nedelsdama informuoja kitą kompetentingą instituciją, t. y. atitinkamai Šveicarijos arba tos valstybės narės kompetentingą instituciją, apie visus konfidencialumo pažeidimo, apsaugos priemonių nesilaikymo ir dėl to taikytų sankcijų ir taisomųjų veiksmų atvejus.

7 straipsnis

Konsultacijos dėl Susitarimo ir jo galiojimo sustabdymas

1.   Kilus sunkumams dėl Susitarimo įgyvendinimo arba aiškinimo bet kuri Šveicarijos arba valstybės narės kompetentinga institucija gali paprašyti surengti Šveicarijos kompetentingos institucijos ir valstybių narių vienos ar kelių kompetentingų institucijų konsultacijas, per kurias būtų parengtos reikiamos priemonės šio Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti. Šios kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie savo konsultacijų rezultatus. Bet kurios kompetentingos institucijos prašymu Europos Komisija gali dalyvauti konsultacijose dėl aiškinimo klausimų.

2.   Jei konsultacijos susijusios su dideliu šio Susitarimo pažeidimu, o laikantis 1 dalyje aprašytos procedūros problema tinkamai neišsprendžiama, valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga institucija gali laikinai nutraukti pagal šį Susitarimą vykdomus informacijos mainus atitinkamai su Šveicarija arba konkrečia valstybe nare, apie tai raštu pranešusi kitai susijusiai kompetentingai institucijai. Sprendimas nutraukti mainus įsigalioja nedelsiant. Taikant šią dalį didelis Susitarimo pažeidimas reiškia, be kita ko, Susitarimo konfidencialumo ir duomenų apsaugos nuostatų nesilaikymą, atvejį, kai valstybės narės arba Šveicarijos kompetentinga institucija nesuteikia informacijos laiku arba suteikia netinkamą informaciją pagal šį Susitarimą, ir atvejį, kai nesilaikant šio Susitarimo tikslų subjektai arba sąskaitos apibrėžiami kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

8 straipsnis

Pakeitimai

1.   Susitariančiosios Šalys viena su kita konsultuojasi kiekvienu atveju, kai EBPO lygmeniu priimami svarbūs visuotinio standarto elementų pakeitimai arba kai, jų manymu, to reikia siekiant gerinti šio Susitarimo techninį įgyvendinimą arba įvertinti kitus tarptautinius pokyčius bei į juos reaguoti. Konsultacijos surengiamos per vieną mėnesį nuo bet kurios Susitariančiosios Šalies prašymo arba kuo skubiau, jei atvejis neatidėliotinas.

2.   Konsultuodamosi Susitariančiosios Šalys gali sužinoti vienos kitų nuomones apie tai, ar reikalingi šio Susitarimo pakeitimai.

3.   Konsultuodamasi, kaip nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, kiekviena Susitariančioji Šalis informuoja kitą Susitariančiąją Šalį apie galimus pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos tinkamam šio Susitarimo įgyvendinimui. Tai taip pat taikoma ir bet kokiam atitinkamam vienos iš Susitariančiųjų Šalių susitarimui su trečiąja šalimi.

4.   Po konsultacijų šis Susitarimas gali būti keičiamas protokolu arba nauju Susitariančiųjų Šalių susitarimu.

5.   Kai Susitariančioji Šalis įgyvendina EBPO priimtą visuotinio standarto pakeitimą ir pageidauja atitinkamai pakeisti šio Susitarimo I ir (arba) II priedus, ji apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. Per vieną mėnesį nuo pranešimo surengiamos Susitariančiųjų Šalių konsultacijos. Nepaisant 4 dalies, tais atvejais, kai per konsultacijas Susitariančiosios Šalys pasiekia susitarimą dėl reikiamo šio Susitarimo I ir (arba) II priedų pakeitimo, laikotarpiu, kurio reikia oficialiam Susitarimo pakeitimui priimti, pakeitimo prašiusi Susitariančioji Šalis gali laikinai taikyti pakeistą šio Susitarimo I ir (arba) II priedų redakciją, patvirtintą per konsultacijas, nuo metų, einančių po minėtos procedūros užbaigimo, sausio mėnesio pirmos dienos.

Laikoma, kad Susitariančioji Šalis įgyvendino EBPO priimtą visuotinio standarto pakeitimą:

a)

valstybėse narėse – kai pakeitimas įtraukiamas į Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje;

b)

Šveicarijoje – kai pakeitimas įtraukiamas į susitarimą su trečiąja šalimi arba nacionalinės teisės aktus.

9 straipsnis

Bendrovių viena kitai mokami dividendai, palūkanos ir autoriniai atlyginimai

1.   Nedarant poveikio nacionalinių ar susitarimuose įtvirtintų sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos nuostatų taikymui Šveicarijoje ir valstybėse narėse, patronuojamųjų bendrovių patronuojančiosioms bendrovėms mokami dividendai neapmokestinami pajamų šaltinio valstybėje, jei:

patronuojančioji bendrovė ne mažiau kaip dvejus metus tiesiogiai valdo bent 25 % tokios patronuojamosios bendrovės kapitalo ir

viena bendrovė yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje, o kita bendrovė yra rezidentė mokesčių tikslais Šveicarijoje, ir

pagal su bet kuriomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo vengimo nė viena bendrovė nėra rezidentė mokesčių tikslais toje trečiojoje valstybėje, ir

abiem bendrovėms taikomas pelno mokestis, nuo kurio jos nėra atleistos, ir abi bendrovės turi ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės statusą (3).

2.   Nedarant poveikio nacionalinių ar susitarimuose įtvirtintų sukčiavimo ar piktnaudžiavimo prevencijos nuostatų taikymui Šveicarijoje ir valstybėse narėse, asocijuotųjų bendrovių arba jų nuolatinių buveinių tarpusavio palūkanos ir autoriniai atlyginimai neapmokestinami pajamų šaltinio valstybėje, jei:

tokios bendrovės yra siejamos ne mažiau kaip dvejus metus tiesiogiai valdomo bent 25 % jų kapitalo arba jas abi valdo trečia bendrovė, kuri ne mažiau kaip dvejus metus tiesiogiai valdo bent po 25 % pirmosios ir antrosios bendrovės kapitalo, ir

viena bendrovė yra valstybės narės rezidentė mokesčių tikslais arba nuolatinė buveinė yra toje valstybėje narėje, o kita bendrovė yra Šveicarijos rezidentė mokesčių tikslais arba kita nuolatinė buveinė yra Šveicarijoje, ir

pagal su bet kuriomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo vengimo nė viena bendrovė nėra rezidentė mokesčių tikslais toje trečiojoje valstybėje, ir nė viena nuolatinė buveinė nėra toje trečiojoje valstybėje, ir

visoms bendrovėms taikomas pelno mokestis, nuo kurio visų pirma jų palūkanos ir autoriniai atlyginimai nėra atleisti, ir jos visos turi ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovės statusą (3).

3.   Tai nedaro poveikio galiojantiems Šveicarijos ir valstybių narių susitarimams dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, kuriais numatyta palankesnė dividendams, palūkanoms ir autoriniams atlyginimams taikoma apmokestinimo tvarka.

10 straipsnis

Nutraukimas

Bet kuri Susitariančioji Šalis gali šį Susitarimą nutraukti raštu apie tai informuodama kitą Susitariančiąją Šalį. Sutartis faktiškai nutraukiama mėnesio, kuris prasideda praėjus 12 mėnesių nuo pranešimo apie Susitarimo nutraukimą laikotarpiui, pirmą dieną. Jei Susitarimas nutraukiamas, visa iki to laiko pagal jį gauta informacija išlieka konfidenciali ir jai taikomas šio Susitarimo 6 straipsnis.

11 straipsnis

Teritorinė taikymo sritis

Šis Susitarimas taikomas valstybių narių teritorijoms, kuriose taikoma Europos Sąjungos sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, tose Sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Šveicarijai.“;

    Kontroliuojantieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie kontroliuoja subjektą. Patikos atveju šis terminas reiškia patikėtoją (-us), patikėtinį (-ius), saugotoją (-us) (jei yra), naudos gavėją (-us) arba naudos gavėjų klasę (-es) ir bet kurį (-iuos) kitą (-us) fizinį (-ius) asmenį (-is), faktiškai visiškai kontroliuojančius patiką, o kai tai susiję su juridiniu vienetu, kuris nėra patika, šis terminas reiškia lygiavertę ar panašią padėtį užimančius asmenis. Termino „kontroliuojantieji asmenys“ aiškinimas turi derėti su Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijomis.

    Nefinansinis subjektas – subjektas, kuris nėra finansų įstaiga.

    Pasyvus nefinansinis subjektas – i) nefinansinis subjektas, kuris nėra aktyvus nefinansinis subjektas, arba ii) investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies b punkte, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.

   Aktyvus nefinansinis subjektas – nefinansinis subjektas, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų:

3.

priedai pakeičiami taip:

I PRIEDAS

Finansinių sąskaitų informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo bendrasis standartas (bendras duomenų teikimo standartas)

I SKIRSNIS

BENDRIEJI DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

A.

Pagal C–E poskirsnius kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo savo jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) kompetentingai institucijai pateikti toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos praneštiną sąskaitą:

1.

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, gyvenamosios vietos jurisdikciją (valstybė narė arba Šveicarija), MMIN, gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai sąskaitos turėtojas yra subjektas, kuris atlikus išsamaus patikrinimo procedūras pagal V, VI ir VII skirsnius yra pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, rezidavimo vietos jurisdikciją (-as) (valstybė narė, Šveicarija arba kita jurisdikcija) ir MMIN, taip pat kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, rezidavimo vietos jurisdikciją (-as) (valstybė narė arba Šveicarija), MMIN ir gimimo datą bei vietą;

2.

sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei sąskaita numerio neturi);

3.

duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);

4.

sąskaitos likutį arba sumą (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta;

5.

pasaugos sąskaitos atveju:

a)

visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba jai priskirtą) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

b)

visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kuriuo duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, paskirtas asmuo ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;

6.

indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį; ir

7.

A poskirsnio 5 ar 6 dalyje nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų, išmokėtų sąskaitos turėtojui per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, sumą.

B.

Teikiant informaciją turi būti nurodoma valiuta, kuria yra išreikšta kiekviena suma.

C.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, nereikia pranešti su praneština sąskaita, kuri yra jau esanti sąskaita, susijusio MMIN arba gimimo datos, jeigu toks MMIN ar gimimo data nenurodyti duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje ir pagal nacionalinę teisę arba Europos Sąjungos teisės aktą (jei taikytina) tokia duomenis teikianti finansų įstaiga neįpareigota jų rinkti. Tačiau duomenis teikianti finansų įstaiga yra įpareigota dėti deramas pastangas, kad iki antrų kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais jau esančios sąskaitos buvo pripažintos praneštinomis sąskaitomis, pabaigos sužinotų su jau esančiomis sąskaitomis susijusį MMIN ir gimimo datą.

D.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, MMIN pranešti nereikia, jei atitinkama valstybė narė, Šveicarija arba kita rezidavimo vietos jurisdikcija jo nesuteikė.

E.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, gimimo datos pranešti nereikia, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nėra įpareigota ją sužinoti ir pranešti pagal nacionalinę teisę ir jeigu ji nėra pateikta kartu su duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkomais duomenimis, kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu.

II SKIRSNIS

BENDRIEJI IŠSAMAUS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

A.

Sąskaita pradedama laikyti praneština sąskaita nuo tos dienos, kai atlikus II–VII skirsniuose išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusi informacija turi būti pateikiama kasmet kitais kalendoriniais metais po metų, su kuriais ta informacija susijusi.

B.

Sąskaitos likutis arba suma nustatomi paskutinę kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną.

C.

Jei likutį arba sumos ribą reikia nustatyti paskutinę kalendorinių metų dieną, atitinkamas likutis ar suma turi būti nustatomi paskutinę ataskaitinio laikotarpio, kuris baigiasi kartu su tais kalendoriniais metais arba tais kalendoriniais metais, dieną.

D.

Kiekviena valstybė narė arba Šveicarija gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, tačiau už tų prievolių vykdymą atsako pačios duomenis teikiančios finansų įstaigos.

E.

Kiekviena valstybė narė arba Šveicarija gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms, o išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas didelės vertės sąskaitoms, – mažesnės vertės sąskaitoms. Kai valstybė narė arba Šveicarija leidžia išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms, toliau taikomos jau esančioms sąskaitoms taikytinos taisyklės.

III SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

A.

Sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Jau esančios asmeninės sąskaitos, atidarytos pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį, neprivaloma nei peržiūrėti ar nustatyti, nei apie ją pranešti, jeigu teisės aktais duomenis teikiančiai finansų įstaigai faktiškai uždrausta tokias sutartis parduoti praneštinos jurisdikcijos rezidentams.

B.

Mažesnės vertės sąskaitos. Toliau išdėstytos procedūros taikomos mažesnės vertės sąskaitoms.

1.

Rezidavimo adresas. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje yra dabartinis asmeninės sąskaitos turėtojo rezidavimo adresas, pagrįstas patvirtinamaisiais dokumentais, duomenis teikianti finansų įstaiga gali asmeninės sąskaitos turėtoją laikyti valstybės narės arba Šveicarijos arba kitos jurisdikcijos, kurioje yra adresas, rezidentu mokesčių tikslais, kad nustatytų, ar toks asmeninės sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.

2.

Elektroninė duomenų paieška. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga nemano, kad gali remtis asmeninės sąskaitos turėtojo dabartiniu rezidavimo adresu, grindžiamu patvirtinamaisiais dokumentais, kaip nustatyta B poskirsnio 1 dalyje, duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus duomenis, kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu, kad nustatytų, ar nėra toliau nurodytų įrodymų, ir taikyti B poskirsnio 3–6 dalis:

a)

nustatoma, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas;

b)

dabartinis korespondencijos arba rezidavimo adresas (įskaitant pašte esančią pašto dėžutę) yra praneštinoje jurisdikcijoje;

c)

vienas ar keli telefono numeriai yra praneštinoje jurisdikcijoje ir nė vieno telefono numerio nėra, priklausomai nuo konteksto, Šveicarijoje arba duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybėje narėje;

d)

periodinio mokėjimo nurodymai (nesusiję su indėlių sąskaita) pervesti lėšas į praneštinai jurisdikcijai priklausančią sąskaitą;

e)

tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam praneštinoje jurisdikcijoje esantį adresą, arba

f)

nurodymas korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, esančiu praneštinoje jurisdikcijoje, jei duomenis teikianti finansų įstaiga įrašuose neturi jokio kito sąskaitos turėtojo adreso.

3.

Jei atliekant elektroninę paiešką nerandama jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų, nebūtina imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol pasikeitus aplinkybėms neatsiras vienas ar keli su sąskaita siejami įrodymai arba kol sąskaita netaps didelės vertės sąskaita.

4.

Jei atliekant elektroninę paiešką randami kokie nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardyti įrodymai arba jei pasikeitus aplinkybėms atsiranda vienas arba keli su sąskaita siejami įrodymai, duomenis teikianti finansų įstaiga turi sąskaitos turėtoją laikyti kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas įrodymas, rezidentu mokesčių tikslais, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį, ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

5.

Jei atliekant elektroninę paiešką nustatoma, kad yra nurodymas korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, ir nenustatoma sąskaitos turėtojo kito adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų su sąskaitos turėtoju susijusių įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga labiausiai tinkamu pagal aplinkybes būdu privalo atlikti paiešką popieriniuose dokumentuose, apibūdintą C poskirsnio 2 dalyje, arba stengtis iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba patvirtinamuosius dokumentus, kad galėtų nustatyti to sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu atlikus paiešką popieriniuose dokumentuose nepavyksta rasti įrodymų ir nepavyksta gauti patvirtinimo ar patvirtinamųjų dokumentų, duomenis teikianti finansų įstaiga turi, priklausomai nuo konteksto, savo valstybės narės arba Šveicarijos kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais.

6.

NET ir radus B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo sąskaitos turėtojo laikyti praneštinos jurisdikcijos rezidentu, jei:

a)

informacija apie sąskaitos turėtoją apima dabartinį korespondencijos arba rezidavimo adresą, esantį praneštinoje jurisdikcijoje, vieną ar kelis praneštinoje jurisdikcijoje esančius telefono numerius (ir nė vieno telefono numerio, priklausomai nuo konteksto, Šveicarijoje arba duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybėje narėje), arba periodinio mokėjimo nurodymus (susijusius su kitomis finansinėmis sąskaitomis nei indėlių sąskaitos) pervesti lėšas į praneštinai jurisdikcijai priklausančią sąskaitą, be to, duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba yra anksčiau peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:

i)

sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jurisdikcijos (-ų), kurioje (-iose) yra jo rezidavimo vieta (t. y. valstybės narės, Šveicarijos arba kita jurisdikcija), kuri tokios praneštinos jurisdikcijos neapima, ir

ii)

patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia;

b)

informacija apie sąskaitos turėtoją apima tuo metu galiojantį įgaliojimą arba įgaliojimą pasirašyti, suteiktą asmeniui, turinčiam praneštinoje jurisdikcijoje esantį adresą, be to, duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba yra anksčiau peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:

i)

sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jurisdikcijos, kurioje yra jo rezidavimo vieta (t. y. valstybės narės, Šveicarijos arba kita jurisdikcija), kuri tokios praneštinos jurisdikcijos neapima, arba

ii)

patvirtinamuosius dokumentus, kuriais įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia.

C.

Didelės vertės sąskaitų griežtesnės peržiūros procedūros. Toliau išdėstytos griežtesnės peržiūros procedūros yra taikomos didelės vertės sąskaitoms.

1.

Elektroninė duomenų paieška. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus su didelės vertės sąskaitomis susijusius duomenis, kurių paiešką galima atlikti elektroniniu būdu, ieškodama B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų.

2.

Paieška popieriniuose dokumentuose. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos elektroninėse duomenų bazėse yra C poskirsnio 3 dalyje apibūdintiems duomenims skirti laukeliai ir visi šie duomenys yra įvesti, tolesnė paieška popieriniuose dokumentuose nereikalinga. Jei elektroninėse duomenų bazėse visos tos informacijos nėra, duomenis teikianti finansų įstaiga, ieškodama su didelės vertės sąskaitomis susijusių B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų, taip pat turi peržiūrėti turimą kliento pagrindinę bylą ir toliau nurodytus su sąskaita susijusius dokumentus (jei jų nėra turimoje pagrindinėje byloje), kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo per pastaruosius penkerius metus:

a)

naujausius gautus su sąskaita susijusius patvirtinamuosius dokumentus;

b)

naujausią sąskaitos atidarymo sutartį arba dokumentus;

c)

naujausius dokumentus, kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo taikydama pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ ar kitais reguliavimo tikslais;

d)

visas tuo metu galiojančias įgaliojimo ar įgaliojimo pasirašyti formas ir

e)

visus tuo metu galiojančius periodinio mokėjimo nurodymus (nesusijusius su indėlių sąskaita) pervesti pinigines lėšas.

3.

Išimtis, taikoma, kai duomenų bazėse yra pakankamai informacijos. Duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo atlikti C poskirsnio 2 dalyje apibūdintos paieškos popieriniuose dokumentuose, jei ji turi tokią informaciją, kurios paiešką galima atlikti elektroniniu būdu:

a)

sąskaitos turėtojo rezidento statusą;

b)

sąskaitos turėtojo rezidavimo adresą ir korespondencijos adresą, tuo metu esančius duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;

c)

sąskaitos turėtojo telefono numerį (-ius), jei yra, tuo metu esantį (-čius) duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;

d)

finansinių sąskaitų, kurios nėra indėlių sąskaitos, atveju – ar yra galiojančių periodinio mokėjimo nurodymų pervesti sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kitą sąskaitą (įskaitant sąskaitą, kuri yra kitame duomenis teikiančios finansų įstaigos filiale ar kitoje finansų įstaigoje);

e)

ar yra galiojantis nurodymas korespondenciją „pristatyti adresu“ arba „laikyti pašto skyriuje“ ir

f)

ar yra koks nors su sąskaita susijęs įgaliojimas ar įgaliojimas pasirašyti.

4.

Santykių su klientais vadovo užklausa dėl faktinės informacijos. Be C poskirsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintos elektroninės paieškos ir paieškos popieriniuose dokumentuose, duomenis teikianti finansų įstaiga kiekvieną santykių su klientais vadovui priskirtą didelės vertės sąskaitą (įskaitant su tokia didelės vertės sąskaita sumuojamas finansines sąskaitas) privalo laikyti praneština sąskaita, jei santykių su klientais vadovas turi faktinės informacijos, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.

5.

Įrodymų nustatymo rezultatas.

a)

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nenustatoma jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų ir jei nėra nustatoma, kad sąskaita priklauso praneštinam asmeniui, kaip nurodyta C poskirsnio 4 dalyje, nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol pasikeitus aplinkybėms neatsiras vienas ar keli su sąskaita siejami įrodymai.

b)

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą randama kokių nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų arba jei vėliau pasikeitus aplinkybėms atsiranda vienas arba keli su sąskaita siejami įrodymai, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas įrodymas, praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį, ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

c)

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nustatoma, kad yra nurodymas korespondenciją „laikyti pašto skyriuje“ arba „pristatyti adresu“, ir nenustatoma sąskaitos turėtojo kito adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų su sąskaitos turėtoju susijusių įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga turi iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba patvirtinamuosius dokumentus, kad galėtų nustatyti to sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga negali gauti tokio patvirtinimo arba patvirtinamųjų dokumentų, ji turi, priklausomai nuo konteksto, savo valstybės narės arba Šveicarijos kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais.

6.

Jei jau esanti asmeninė sąskaita gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, nėra didelės vertės sąskaita, tačiau tokia tampa paskutinę kitų kalendorinių metų dieną, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais tokia sąskaita tampa didelės vertės sąskaita, atlikti C poskirsnyje apibūdintas griežtesnės tokios sąskaitos peržiūros procedūras. Jei atlikus tokią peržiūrą nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo pateikti reikiamą informaciją apie tokią sąskaitą, susijusią su metais, kuriais nustatyta, kad ji yra praneština sąskaita, o visais paskesniais metais tokia informacija turi būti teikiama kasmet, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.

7.

Kai duomenis teikianti finansų įstaiga taiko C poskirsnyje nurodytas didelės vertės sąskaitos griežtesnės peržiūros procedūras, nė vienais paskesniais metais ji neprivalo vėl atlikti šių griežtesnės tos pačios didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūrų, išskyrus reikalavimą pateikti santykių su klientais vadovui C poskirsnio 4 dalyje apibūdintą užklausą, išskyrus atvejus, kai sąskaita nėra patvirtinta dokumentais, – tada duomenis teikianti finansų įstaiga turėtų tas procedūras atlikti kasmet tol, kol tokia sąskaita bus patvirtinta dokumentais.

8.

Pasikeitus su didelės vertės sąskaita susijusioms aplinkybėms ir dėl to atsiradus vienam arba keliems B poskirsnio 2 dalyje nurodytiems su sąskaita susijusiems įrodymams, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti kiekvienos praneštinos jurisdikcijos, su kuria yra susijęs nustatytas įrodymas, praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

9.

Duomenis teikianti finansų įstaiga privalo įgyvendinti procedūras, kuriomis užtikrintų, jog santykių su klientais vadovas gali nustatyti visus su sąskaita susijusių aplinkybių pasikeitimus. Pavyzdžiui, jei santykių su klientais vadovui pranešama, kad sąskaitos turėtojas turi naują praneštinoje jurisdikcijoje esantį korespondencijos adresą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo tokį naują adresą laikyti pasikeitusiomis aplinkybėmis ir nusprendusi taikyti B poskirsnio 6 dalį privalo iš sąskaitos turėtojo gauti atitinkamus dokumentus.

D.

Jau esančių didelės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta per vienus metus nuo 2015 m. gegužės 27 d. pasirašyto protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo. Jau esančių mažesnės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta per dvejus metus nuo 2015 m. gegužės 27 d. pasirašyto protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo.

E.

Visos jau esančios asmeninės sąskaitos, kurios pagal šį skirsnį yra nustatytos kaip praneštinos sąskaitos, privalo būti laikomos praneštinomis sąskaitomis visais paskesniais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.

IV SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

A.

Atidarydama naujas asmenines sąskaitas duomenis teikianti finansų įstaiga privalo gauti sąskaitos turėtojo patvirtinimą (kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus), leidžiantį jai nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą, remdamasi atidarant sąskaitą jos gauta informacija, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus.

B.

Jei remiantis sąskaitos turėtojo patvirtinimu nustatoma, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, o patvirtinime taip pat turi būti nurodomas sąskaitos turėtojo atitinkamos praneštinos jurisdikcijos MMIN (pagal I skirsnio D poskirsnį) ir gimimo data.

C.

Jei pasikeičia su nauja asmenine sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad pirminis sąskaitos turėtojo patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas, ji negali pasitikėti tuo pirminiu patvirtinimu ir privalo gauti galiojantį patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta (-os) sąskaitos turėtojo rezidavimo vieta (-os) mokesčių tikslais.

V SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

A.

Subjektų sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga priima kitokį sprendimą dėl visų jau esančių subjektų sąskaitų arba atskirai dėl kurios nors aiškiai nustatytos tokių sąskaitų grupės, jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis ar suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, neviršija 250 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos, neprivalo būti nei peržiūrėta ar nustatoma, nei pranešta kaip praneština sąskaita tol, kol bendras sąskaitos likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių kalendorinių metų dieną tos sumos neviršys.

B.

Subjektų sąskaitos, kurias privaloma peržiūrėti. Jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis arba suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, viršija 250 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą, taip pat jau esanti subjekto sąskaita, kuri gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, tos sumos neviršija, tačiau kurios bendras likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių kalendorinių metų dieną tą sumą viršija, turi būti peržiūrėta D poskirsnyje nustatyta tvarka.

C.

Subjektų sąskaitos, apie kurias privaloma pranešti. Praneštinomis sąskaitomis laikomos tik tos B poskirsnyje apibūdintos jau esančios subjektų sąskaitos, kurias turi vienas ar keli subjektai, kurie yra praneštini asmenys, arba pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

D.

Peržiūros procedūros, skirtos nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Siekdama nustatyti, ar jau esanti subjekto sąskaita priklauso vienam ar keliems praneštiniems asmenims ar pasyviems nefinansiniams subjektams, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atlikti toliau nurodytas tokių sąskaitų, apibūdintų B poskirsnyje, peržiūros procedūras:

1.

Nustatyti, ar subjektas yra praneštinas asmuo:

a)

patikrinti informaciją, saugomą reguliavimo ar santykių su klientais tikslais (įskaitant informaciją, surinktą taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“), siekiant nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas. Šiuo tikslu praneštinai jurisdikcijai priklausanti įsisteigimo ar įsikūrimo vieta arba adresas yra informacija, rodanti, jog sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas;

b)

jei iš informacijos matyti, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai sąskaitos turėtojas jai pateikia patvirtinimą, arba jei ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo.

2.

Nustatyti, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar jau esančios subjekto (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo) sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis D poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia:

a)

nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga iš sąskaitos turėtojo turi gauti patvirtinimą, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga;

b)

nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“;

c)

nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis:

i)

informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“, jei ji susijusi su jau esančia subjekto sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems nefinansiniams subjektams ir kurios bendras likutis arba suma neviršija 1 000 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos, arba

ii)

sąskaitos turėtojo arba tokio kontroliuojančiojo asmens, kuris priklauso jurisdikcijai (-oms) (t. y. valstybei narei, Šveicarijai arba kitai jurisdikcijai), kurios (-ių) rezidentas mokesčių tikslais jis yra, patvirtinimu.

E.

Jau esančioms subjektų sąskaitoms taikomų peržiūros ir papildomų procedūrų atlikimo laikas.

1.

Jau esančių subjekto sąskaitų, kurių bendras likutis ar suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, viršija 250 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą, peržiūra turi būti užbaigta per dvejus metus nuo to protokolo įsigaliojimo.

2.

Jau esančių subjekto sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, neviršija 250 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos, tačiau tą sumą viršija vėlesnių metų gruodžio 31 d., peržiūra turi būti užbaigta per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais bendras likutis arba suma tą sumą viršija.

3.

Jei pasikeičia su jau esančia subjekto sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad sąskaitos turėtojo patvirtinimas ar kitas su tokia sąskaita susijęs dokumentas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo iš naujo nustatyti sąskaitos statusą, laikydamasi D poskirsnyje nustatytų procedūrų.

VI SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

A.

Peržiūros procedūros, skirtos nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Siekdama nustatyti, ar nauja subjekto sąskaita priklauso vienam ar keliems praneštiniems asmenims ar pasyviems nefinansiniams subjektams, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atlikti toliau nurodytas tokių sąskaitų peržiūros procedūras:

1.

Nustatyti, ar subjektas yra praneštinas asmuo:

a)

gauti subjekto patvirtinimą (kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus), leidžiantį duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą remiantis atidarant sąskaitą duomenis teikiančios finansų įstaigos gauta informacija, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus. Jeigu subjektas patvirtina, kad jis neturi rezidavimo vietos mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga, siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą, gali remtis subjekto pagrindinės buveinės adresu;

b)

jei iš subjekto patvirtinimo matyti, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas nėra tos praneštinos jurisdikcijos praneštinas asmuo.

2.

Nustatyti, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar naujos subjekto (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo) sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis A poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia:

a)

nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo remtis sąskaitos turėtojo pateiktu patvirtinimu, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga;

b)

nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras ir (arba) procedūras „pažink savo klientą“;

c)

nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis sąskaitos turėtojo arba tokio kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.

VII SKIRSNIS

SPECIALIOS IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS

Įgyvendinant pirmiau apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras, taikomos toliau išdėstytos papildomos taisyklės.

A.

Pasitikėjimas patvirtinimais ir patvirtinamaisiais dokumentais. Duomenis teikianti finansų įstaiga negali remtis sąskaitų turėtojo patvirtinimu ar patvirtinamaisiais dokumentais, jei ji žino ar turi pagrindo manyti, kad patvirtinimas ar patvirtinamieji dokumentai yra neteisingi arba nepatikimi.

B.

Alternatyvios procedūros, taikomos finansinėms sąskaitoms, kurias turi išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjai fiziniai asmenys, arba grupinėms kaupiamojo draudimo sutartims ar grupinėms anuiteto sutartims. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali daryti prielaidą, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas fizinis asmuo (išskyrus savininką), gaunantis išmoką mirties atveju, nėra praneštinas asmuo, ir gali tokios finansinės sąskaitos nelaikyti praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali pagrįstai manyti, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas yra praneštinas asmuo, jei duomenis teikiančios finansų įstaigos surinkta su gavėju susijusi informacija apima III skirsnio B poskirsnyje aprašytus įrodymus. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo, ji privalo atlikti III skirsnio B poskirsnyje nurodytas procedūras.

Valstybė narė arba Šveicarija gali nuspręsti leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms laikyti finansinę sąskaitą, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, finansine sąskaita, kuri nėra praneština iki datos, kurią suma išmokama darbuotojui ir (arba) pažymėjimo turėtojui arba gavėjui, jeigu finansinė sąskaita, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, atitinka šiuos reikalavimus:

a)

grupinė kaupiamojo draudimo sutartis ar grupinė anuiteto sutartis yra sudaryta su darbdaviu ir pagal ją draudžiami 25 ar daugiau darbuotojų ir (arba) pažymėjimo turėtojų;

b)

darbuotojai ir (arba) pažymėjimo turėtojai turi teisę pagal sutartį gauti bet kokią su jų dalimis susijusią sumą ir įvardinti išmokos, mokamos darbuotojo mirties atveju, gavėjus ir

c)

bendra suma, mokama darbuotojui ir (arba) pažymėjimo turėtojui ar gavėjui neviršija 1 000 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos.

Grupinė kaupiamojo draudimo sutartis – kaupiamojo draudimo sutartis, pagal kurią i) draudžiami su darbdaviu, prekybos asociacija, profesine sąjunga ar kita asociacija ar grupe susiję asmenys; ii) už kiekvieną grupės narį (arba grupėje esančios klasės narį) mokama įmoka, nustatoma neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, išskyrus grupės nario (arba klasei priklausančių narių) amžių, lytį ir rūkymo įpročius.

Grupinė anuiteto sutartis – anuiteto sutartis, pagal kurią asmenys, kuriems įsipareigojama, yra su darbdaviu, prekybos asociacija, profesine sąjunga ar kita asociacija ar grupe susiję asmenys.

Prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, valstybės narės praneša Šveicarijai, o ši praneša Europos Komisijai, ar yra nusprendusios pasinaudoti šioje dalyje numatyta galimybe. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių pranešimo perdavimą Šveicarijai ir perduoda Šveicarijos pranešimą visoms valstybėms narėms. Apie visus paskesnius su naudojimusi ta galimybe susijusius pokyčius valstybė narė arba Šveicarija praneša tuo pačiu būdu.

C.

Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusios taisyklės.

1.

Asmeninių sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo susumuoti visas savo arba susijusio subjekto tvarkomas finansines sąskaitas, tačiau tik tas, kurias jos kompiuterinės sistemos sieja pagal duomenų elementą, pavyzdžiui, kliento numerį arba MMIN, ir kurių likučius arba sumas leidžia susumuoti. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.

2.

Subjektų sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti subjekto turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atsižvelgti į visas savo arba susijusio subjekto tvarkomas finansines sąskaitas, tačiau tik tas, kurias jos kompiuterinės sistemos sieja pagal duomenų elementą, pavyzdžiui, kliento numerį arba MMIN, ir kurių likučius arba sumas leidžia susumuoti. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.

3.

Speciali sumavimo taisyklė, taikoma santykių su klientais vadovams. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, kad būtų nustatyta, ar finansinė sąskaita yra didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurios, santykių su klientais vadovo žiniomis arba pagrįstu manymu, tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tam pačiam asmeniui, yra jo kontroliuojamos arba jo atidarytos (išskyrus atvejus, kai tas asmuo veikia kaip patikėtinis).

4.

Sumos, aiškinamos kaip tokios pat sumos kita valiuta. Visos sumos doleriais arba kiekvienos valstybės narės ar Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos aiškinamos kaip lygiavertės sumos kita valiuta, kaip nurodyta nacionalinėje teisėje.

VIII SKIRSNIS

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Vartojamų terminų apibrėžtys:

A.

Duomenis teikianti finansų įstaiga

1.

Duomenis teikianti finansų įstaiga – priklausomai nuo konteksto tai valstybės narės arba Šveicarijos finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga.

2.

Dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga – i) finansų įstaiga, dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, išskyrus ne toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje esantį tos finansų įstaigos filialą, ii) finansų įstaigos, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, filialas, jei tas filialas yra toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.

3.

Finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė.

4.

Pasaugos įstaiga – subjektas, kurio esminę veiklos dalį sudaro kitų asmenų finansinio turto saugojimas. Subjektas saugo kitų asmenų finansinį turtą ir tai sudaro esminę jo veiklos dalį, jeigu bendrosios subjekto pajamos, gautos už finansinio turto saugojimą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija 20 % subjekto bendrųjų pajamų per i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d. (arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio, nesutampančio su kalendoriniais metais, dieną), arba ii) subjekto veiklos laikotarpį priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis.

5.

Indėlių įstaiga – subjektas, kuris vykdydamas įprastą bankininkystės ar panašią veiklą priima indėlius.

6.

Investicinė įmonė – subjektas:

a)

kuris klientui ar kliento vardu pirmiausia užsiima vienos ar kelių toliau nurodytų rūšių veikla:

i)

prekyba pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pan.), užsienio valiuta, valiutų, palūkanų normų ir indeksų priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba biržos prekių ateities sandoriais;

ii)

individualiu ir kolektyviniu portfelių valdymu arba

iii)

kitokiu finansinio turto ar pinigų investavimu, administravimu ar valdymu kitų asmenų vardu,

arba

b)

kurio bendrosios pajamos visų pirma yra gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, jeigu subjektą valdo kitas subjektas, kuris yra indėlių įstaiga, pasaugos įstaiga, nurodytoji draudimo bendrovė arba investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies a punkte.

Laikoma, kad subjektas pirmiausia vykdo vienos ar kelių A poskirsnio 6 dalies a punkte apibūdintų rūšių veiklą arba subjekto bendrosios pajamos yra visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, kaip nurodyta A poskirsnio 6 dalies b punkte, jeigu už atitinkamą veiklą gautos subjekto bendrosios pajamos yra lygios arba viršija 50 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d., arba ii) subjekto veiklos laikotarpį priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis. Terminas „investicinė įmonė“ neapima subjekto, kuris yra aktyvus nefinansinis subjektas, kadangi tas subjektas atitinka bet kurį iš D poskirsnio 9 dalies d–g punktuose išvardytų kriterijų.

Ši dalis aiškinama nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijose vartojamo termino „finansų įstaiga“ apibrėžtyje pateiktą panašią formuluotę.

7.

Terminas „finansinis turtas“ apima vertybinius popierius (pvz., korporacijos akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurios priklauso įvairiems savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar tikrosios nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, turtu neužtikrintas obligacijas arba kitus įsiskolinimą įrodančius dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo sandorius (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius, palūkanų normų viršutinės ribos nustatymo sandorius, palūkanų normų žemiausios ribos nustatymo sandorius, biržos prekių apsikeitimo sandorius, konvertavimo į nuosavybės vertybinius popierius sandorius, apsikeitimo nuosavybės vertybinių popierių indeksais sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus (įskaitant ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo sandorį), bendrijos akcijų, biržos prekių, apsikeitimo sandorio, draudimo sutarties arba anuiteto sutarties vertės dalį. Terminas „finansinis turtas“ neapima su skola nesusijusios tiesioginės nekilnojamojo turto dalies.

8.

Nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė (arba draudimo bendrovės kontroliuojančioji bendrovė), kuri sudaro kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį arba privalo pagal tokias sutartis mokėti išmokas.

B.

Duomenų neteikianti finansų įstaiga

1.   Duomenų neteikianti finansų įstaiga– finansų įstaiga, kuri yra:

a)

Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, mokėtinu pagal įsipareigojimą, susijusį su tos rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga;

b)

plataus dalyvavimo pensijų fondas, siauro dalyvavimo pensijų fondas, Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos arba centrinio banko pensijų fondas arba kriterijus atitinkanti kredito korteles išduodanti įstaiga;

c)

kitas subjektas, kuris kelia mažą riziką, kad juo bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, kuriam būdingos B poskirsnio 1 dalies a ir b punktuose apibūdintų subjektų savybės, kuris nacionalinėje teisėje apibrėžiamas kaip duomenų neteikianti finansų įstaiga ir kuris valstybių narių atveju yra numatytas Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 8 straipsnio 7a dalyje ir nurodytas Šveicarijai, o Šveicarijos atveju nurodytas Europos Komisijai, jeigu šio subjekto kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas netrukdo siekti šio Susitarimo tikslų;

d)

nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas arba

e)

patika, jeigu jos patikėtinis yra duomenis teikianti finansų įstaiga ir praneša visą pagal I skirsnį praneštiną informaciją apie visas patikos praneštinas sąskaitas.

2.   Vyriausybės subjektas– valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos Vyriausybė, valstybės narės, Šveicarijos arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų (kiekvienas iš jų – Vyriausybės subjektas). Į šią kategoriją patenka neatsiejamos valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos dalys, kontroliuojami subjektai ir politiniai vienetai:

a)

valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos neatsiejama dalis – asmuo, organizacija, agentūra, biuras, fondas, įstaiga ar kita institucija, kurie nepriklausomai nuo paskyrimo būdo yra valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos valdymo institucija. Valdymo institucijos grynosios pajamos turi būti įskaitomos į jos sąskaitą ar kitas valstybei narei, Šveicarijai ar kitai jurisdikcijai priklausančias sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui. Neatsiejama dalis neapima asmens, kuris yra suverenas, pareigūnas ar administratorius, veikiantis kaip privatus asmuo;

b)

kontroliuojamas subjektas – subjektas, kuris pagal savo formą veikia atskirai nuo valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos arba kuris kaip nors kitaip sudaro atskirą juridinį asmenį, jeigu:

i)

šį subjektą tiesiogiai arba per vieną ar kelis kontroliuojamus subjektus visiškai valdo ir kontroliuoja vienas ar keli Vyriausybės subjektai;

ii)

šio subjekto grynosios pajamos įskaitomos į jo sąskaitą arba vieno ar kelių Vyriausybės subjektų sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui ir

iii)

likvidavus šį subjektą, jo turtas pereina vienam ar keliems Vyriausybės subjektams;

c)

pajamos neteikia naudos privatiems asmenims, jei šie asmenys yra numatytieji Vyriausybės programos naudos gavėjai, o vykdoma programos veikla, susijusi su bendrąja gerove, yra skirta plačiajai visuomenei arba yra susijusi su tam tikro valdymo etapo administravimu. Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pajamos teikia naudą privatiems asmenims, jei jos gaunamos Vyriausybės subjektą panaudojant komercinei veiklai, pavyzdžiui, komercinei bankininkystės veiklai, kai teikiamos finansinės paslaugos privatiems asmenims, vykdyti.

3.   Tarptautinė organizacija– tarptautinė organizacija arba visiškai jos valdoma agentūra ar įstaiga. Ši kategorija apima visas tarpvyriausybines (įskaitant viršvalstybines) organizacijas, i) kurias pirmiausia sudaro Vyriausybės, ii) kurios turi galiojantį susitarimą dėl buveinės arba savo esme panašų susitarimą su valstybe nare, Šveicarija ar kita jurisdikcija ir iii) kurių pajamos neteikia naudos privatiems asmenims.

4.   Centrinis bankas– institucija, kuri pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimą yra pagrindinė institucija, išskyrus pačios valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos Vyriausybę, išleidžianti priemones, skirtas cirkuliuoti apyvartoje kaip valiuta. Tokia institucija gali apimti įstaigą, kuri yra atskira nuo valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos Vyriausybės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė, Šveicarija ar kita jurisdikcija ją valdo visiškai ar iš dalies.

5.   Plataus dalyvavimo pensijų fondas– fondas, įsteigtas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju arba bet kuriam jų deriniui mokėti naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti asmenys), kaip atlyginimui už suteiktas paslaugas, jeigu:

a)

fondas neturi nė vieno naudos gavėjo, turinčio teisę į daugiau kaip 5 % fondo turto;

b)

fondui taikomas Vyriausybės reguliavimas ir jis teikia informaciją mokesčių administratoriams;

c)

fondas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

i)

dėl pensijų fondo ar pensijų plano statuso fondas paprastai yra atleistas nuo mokesčio už investicines pajamas arba šių pajamų apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu;

ii)

iš jį finansuojančių darbdavių fondas gauna bent 50 % visų savo įmokų (išskyrus turto pervedimus iš kitiems B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintiems planams skirtų lėšų arba iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų);

iii)

fondo lėšas leidžiama paskirstyti ar išimti tik įvykus nurodytiems įvykiams, susijusiems su išėjimu į pensiją, neįgalumu ar mirtimi (išskyrus atnaujinamus paskirstymus kitiems B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintiems pensijų fondams arba C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintoms pensijų sąskaitoms), antraip lėšoms, paskirstytoms ar išimtoms iki šių nurodytų įvykių, taikomos baudos, arba

iv)

darbuotojų įmokos (išskyrus tam tikras leistinas pridėtines įmokas) į fondą yra ribojamos pagal darbuotojo gautas pajamas arba per metus negali viršyti 50 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

6.   Siauro dalyvavimo pensijų fondas– fondas, įsteigtas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju mokėti naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti asmenys), kaip atlyginimui už suteiktas paslaugas, jeigu:

a)

fondas turi mažiau kaip 50 dalyvių;

b)

fondą remia vienas ar keli darbdaviai, kurie nėra investicinės įmonės arba pasyvūs nefinansiniai subjektai;

c)

darbuotojo ir darbdavio įmokos į fondą (išskyrus turto pervedimus iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų) yra ribojamos atitinkamai pagal darbuotojo gautas pajamas ir atlyginimą;

d)

dalyviai, kurie nėra jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos), kurioje įsteigtas fondas, rezidentai, neturi teisės į daugiau kaip 20 % fondo turto ir

e)

fondui taikomas Vyriausybės reguliavimas ir jis teikia informaciją mokesčių administratoriams.

7.   Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko pensijų fondas– Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko įsteigtas fondas pensijoms, neįgalumo išmokoms ar išmokoms mirties atveju mokėti naudos gavėjams arba dalyviams, kurie yra esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų paskirti asmenys) arba kurie nėra esami ar buvę darbuotojai, jeigu išmokos tokiems gavėjams ar dalyviams mokamos kaip atlyginimas už Vyriausybės subjektui, tarptautinei organizacijai ar centriniam bankui suteiktas asmenines paslaugas.

8.   Kriterijus atitinkanti kredito korteles išduodanti įstaiga– finansų įstaiga, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)

finansų įstaiga yra finansų įstaiga vien tik todėl, kad ji yra kredito korteles išduodanti įstaiga, priimanti indėlius tik tada, kai klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui ir

b)

prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, arba nuo to protokolo įsigaliojimo datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija 50 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą, arba užtikrinti, kad tą sumą viršijanti kliento permoka būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius.

9.   Nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas– investicinė įmonė, kuri reguliuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, jeigu visas turtines teises kolektyvinio investavimo subjekte turi fiziniai asmenys ar subjektai, kurie nėra praneštini asmenys, arba jos valdomos per tuos asmenis ar subjektus, išskyrus pasyvius nefinansinius subjektus, kurių kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

Investicinei įmonei, kuri reguliuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, išleidus materialių pareikštinės formos akcijų, ji ir toliau pagal B poskirsnio 9 dalį laikoma nuo mokesčių atleistu kolektyvinio investavimo subjektu, jeigu:

a)

kolektyvinio investavimo subjektas nėra išleidęs ir neišleidžia materialių pareikštinės formos akcijų po gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas;

b)

kolektyvinio investavimo subjektas po atsisakymo išperka visas tokias akcijas;

c)

kolektyvinio investavimo subjektas atlieka II–VII skirsniuose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras ir praneša visą praneštiną informaciją apie tokias akcijas, kai tokios akcijos pateikiamos išpirkti ar kitaip apmokėti, ir

d)

kolektyvinio investavimo subjektas yra parengęs politiką ir procedūras siekdamas užtikrinti, kad tokios akcijos būtų kuo greičiau išpirktos arba perduotos saugoti bet kuriuo atveju per dvejus metus nuo 2015 m. gegužės 27 d. pasirašyto protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo.

C.

Finansinė sąskaita

1.

Finansinė sąskaita – finansų įstaigos tvarkoma sąskaita, apimanti indėlių sąskaitą, pasaugos sąskaitą ir:

a)

investicinės įmonės atveju – finansų įstaigos akcinio kapitalo ar skolos dalis. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „finansinė sąskaita“ neapima subjekto, kuris yra investicinė įmonė, akcinio kapitalo ar skolos dalių vien tik todėl, kad jis i) teikia konsultacijas dėl investicijų klientui ir veikia jo vardu arba ii) valdo portfelius kliento naudai ir veikia jo vardu, siekdamas investuoti, valdyti ar administruoti finansinį turtą, kliento vardu laikomą finansų įstaigoje, kuri nėra toks subjektas;

b)

C poskirsnio 1 dalies a punkte neaprašytos finansų įstaigos atveju – finansų įstaigos akcinio kapitalo arba skolos dalis, jeigu dalių klasė buvo nustatyta siekiant išvengti duomenų teikimo pagal I skirsnį, ir

c)

finansų įstaigos sudaryta arba tvarkoma kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis, išskyrus neinvesticinio, neperleidžiamo tiesioginio gyvybės draudimo anuiteto sutartį, kuri yra sudaryta su fiziniu asmeniu ir pinigine kompensacija pakeičia pensijos ar neįgalumo išmoką, skiriamą pagal sąskaitą, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

Terminas „finansinė sąskaita“ neapima sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

2.

Indėlių sąskaita – komercinė, einamoji, taupomoji, terminuotojo indėlio arba paskolos sąskaita, arba sąskaita, kuri yra patvirtinta indėlio sertifikatu, paskolos sertifikatu, investicijos sertifikatu, įsiskolinimo sertifikatu ar kita panašia finansine priemone, kurią vykdydama įprastą bankininkystės ar panašią veiklą tvarko finansų įstaiga. Indėlių sąskaitoms taip pat priskiriamos sumos, draudimo bendrovės laikomos pagal garantuotų investicijų sutartį ar panašų palūkanų mokėjimo ar įskaitymo susitarimą.

3.

Pasaugos sąskaita – sąskaita (išskyrus draudimo sutartį ar anuiteto sutartį), kurioje laikomas vienas ar daugiau finansinio turto vienetų kito asmens naudai.

4.

Akcinio kapitalo dalis – bendrijos, kuri yra finansų įstaiga, atveju – bendrijos kapitalo arba pelno dalis. Patikos, kuri yra finansų įstaiga, atveju laikoma, kad akcinio kapitalo dalį turi bet kuris asmuo, disponuojantis visa patika ar jos dalimi arba gaunantis naudą iš visos patikos ar jos dalies, arba bet kuris kitas fizinis asmuo, vykdantis pagrindinę faktinę patikos kontrolę. Praneštinas asmuo laikomas patikos naudos gavėju, jeigu toks praneštinas asmuo turi teisę iš patikos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per paskirtą asmenį) gauti privalomai paskirstomą dalį arba gali tiesiogiai ar netiesiogiai gauti neprivalomai paskirstomą dalį.

5.

Draudimo sutartis – sutartis (išskyrus anuiteto sutartį), pagal kurią sutartį sudariusi įstaiga sutinka išmokėti tam tikrą sumą įvykus nurodytam nenumatytam atvejui, susijusiam su mirtimi, liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe ar turtine rizika.

6.

Anuiteto sutartis – sutartis, pagal kurią sutartį sudariusi įstaiga sutinka mokėti išmokas laikotarpį, iš dalies arba visiškai nustatytą atsižvelgiant į vieno ar kelių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šis terminas apima ir sutartį, kuri yra laikoma anuiteto sutartimi pagal jurisdikcijos (valstybės narės, Šveicarijos arba kitos jurisdikcijos), kurioje sudaryta sutartis, ir pagal kurią sutartį sudariusi įstaiga sutinka tam tikrą laikotarpį (skaičiuojamą metais) mokėti išmokas, teisės aktus, taisykles ar praktiką.

7.

Kaupiamojo draudimo sutartis – draudimo sutartis (išskyrus dviejų draudimo bendrovių sudarytą nuostolių atlyginimo perdraudimo sutartį), pagal kurią numatyta kaupiamoji suma.

8.

Terminu „kaupiamoji suma“ įvardijama didesnė iš šių sumų: i) suma, kurią draudėjas turi teisę gauti atsisakęs sutarties ar jai pasibaigus (nustatoma neatėmus atsisakymo mokesčio ar gyvybės draudimo paskolos), ii) suma, kurią draudėjas gali pasiskolinti pagal sutartį ar dėl jos. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „kaupiamoji suma“ neapima sumos, kuri pagal draudimo sutartį yra išmokama:

a)

tik asmens, apdrausto gyvybės draudimo sutartimi, mirties atveju;

b)

kaip kūno sužalojimo ar ligos išmoka arba kita išmoka, skirta ekonominiams nuostoliams, patirtiems įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti;

c)

grąžinant anksčiau pagal draudimo sutartį (išskyrus investicinio gyvybės draudimo arba anuiteto sutartį) sumokėtą draudimo įmoką (atėmus draudimo mokesčius, nepaisant to, ar jie faktiškai taikomi) dėl sutarties nutraukimo arba pasibaigimo, rizikos sumažėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba taisant informacijos pateikimo ar kitą panašią klaidą, susijusią su draudimo įmoka pagal sutartį;

d)

kaip draudėjo dividendai (išskyrus dividendus pasibaigus sutarčiai), jeigu tie dividendai yra susiję su draudimo sutartimi, pagal kurią išmokamos tik C poskirsnio 8 dalies b punkte apibūdintos išmokos, arba

e)

grąžinant išankstinę įmoką arba įmokos indėlį, susijusius su draudimo sutartimi, pagal kurią įmoka mokėtina bent kartą per metus, jei išankstinės įmokos arba įmokos indėlio suma neviršija kitos pagal sutartį mokėtinos metinės įmokos.

9.

Jau esanti sąskaita –

a)

finansinė sąskaita, kurią gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, tvarko duomenis teikianti finansų įstaiga;

b)

valstybė narė arba Šveicarija turi galimybę taikyti papildytą termino „jau esanti sąskaita“ apibrėžtį ir juo taip pat įvardyti sąskaitos turėtojo finansinę sąskaitą nepriklausomai nuo jos atidarymo datos, jeigu:

i)

sąskaitos turėtojas duomenis teikiančioje finansų įstaigoje arba toje pačioje jurisdikcijoje (valstybėje narėje arba Šveicarijoje) kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga esančiame susijusiame subjekte taip pat turi finansinę sąskaitą, kuri yra jau esanti sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies a punkte;

ii)

duomenis teikianti finansų įstaiga ir, jei taikoma, toje pačioje jurisdikcijoje (valstybėje narėje arba Šveicarijoje) kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga esantis susijęs subjektas abi pirmiau minėtas finansines sąskaitas ir bet kurias kitas sąskaitos turėtojo finansines sąskaitas, kurios laikomos jau esančiomis sąskaitomis pagal b punktą, laiko viena finansine sąskaita, siekiant, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl pasitikėjimo standartų, išdėstytų VII skirsnio A poskirsnyje, ir siekiant nustatyti bet kurios iš finansinių sąskaitų likutį arba sumą taikant bet kurią iš sąskaitos ribų;

iii)

finansinės sąskaitos, kuriai taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros ir (arba) procedūros „pažink savo klientą“, atveju duomenis teikiančiai finansų įstaigai leidžiama laikytis tokių pinigų plovimo prevencijos procedūrų ir (arba) procedūrų „pažink savo klientą“ finansinės sąskaitos atžvilgiu, remiantis pinigų plovimo prevencijos procedūromis ir (arba) procedūromis „pažink savo klientą“, taikytomis jau esančiai sąskaitai, kaip nustatyta C poskirsnio 9 dalies a punkte, ir

iv)

atidarant finansinę sąskaitą sąskaitos turėtojas neprivalo pateikti naujos, papildomos arba iš dalies pakeistos informacijos apie save, išskyrus informaciją šio Susitarimo taikymo tikslais.

Prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, valstybės narės praneša Šveicarijai, o ši praneša Europos Komisijai, ar yra nusprendusios pasinaudoti šiame punkte numatyta galimybe. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių pranešimo perdavimą Šveicarijai ir perduoda Šveicarijos pranešimą visoms valstybėms narėms. Apie visus paskesnius su naudojimusi ta galimybe susijusius pokyčius valstybė narė arba Šveicarija praneša tuo pačiu būdu.

10.

Nauja sąskaita – duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, atidaryta 2015 m. gegužės 27 d. pasirašyto protokolo, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigaliojimo dieną arba vėliau, išskyrus atvejus, kai ji laikoma jau esančia sąskaita pagal papildytą jau esančios sąskaitos apibrėžtį, nurodytą C poskirsnio 9 dalyje.

11.

Jau esanti asmeninė sąskaita – jau esanti sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau asmenų.

12.

Nauja asmeninė sąskaita – nauja sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau asmenų.

13.

Jau esanti subjekto sąskaita – jau esanti sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau subjektų.

14.

Mažesnės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, neviršija 1 000 000 USD sumos arba lygiavertės kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštos sumos.

15.

Didelės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma gruodžio 31 d. prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, arba bet kurių paskesnių metų gruodžio 31 d. viršija 1 000 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą.

16.

Nauja subjekto sąskaita – nauja sąskaita, kuri priklauso vienam ar daugiau subjektų.

17.

Sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis – bet kuri iš šių sąskaitų:

a)

pensijų sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)

sąskaitai taikomas asmeninės pensijų sąskaitos reguliavimas arba sąskaita yra įregistruoto ar reglamentuojamo pensijų plano dalis ir yra skirta pensijų išmokoms (įskaitant neįgalumo išmokas ar išmokas mirties atveju);

ii)

sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos apmokestinamos lengvatiniu tarifu);

iii)

informaciją apie sąskaitą privaloma teikti mokesčių administratoriui;

iv)

lėšas iš sąskaitos galima išimti tik suėjus nurodytam pensiniam amžiui, pripažinus neįgalumą arba patvirtinus mirties faktą, priešingu atveju iki šių įvykių išimtoms sumoms taikomos baudos, ir

v)

įvykdytas vienas iš šių reikalavimų: i) metinių įmokų limitas yra 50 000 USD suma arba lygiavertė kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikšta suma, arba mažesnė suma, arba ii) nustatytas didžiausias viso gyvenimo įmokų limitas sąskaitai – 1 000 000 USD suma arba lygiavertė kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikšta suma, arba mažesnė suma, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

Finansinė sąskaita, kuri atitinka C poskirsnio 17 dalies a punkto v papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervesti iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;

b)

sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)

ne pensijų tikslams skirta sąskaita, kuri reguliuojama kaip investavimo priemonė ir kuria reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, arba ne pensijų tikslams skirta sąskaita, kuri reguliuojama kaip taupomoji priemonė;

ii)

sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas arba apmokestinamos lengvatiniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos apmokestinamos lengvatiniu tarifu);

iii)

lėšas iš sąskaitos galima išimti tik tada, kai tenkinami konkretūs kriterijai, susiję su investicinės arba taupomosios sąskaitos paskirtimi (pavyzdžiui, mokant studijų arba sveikatos išmokas), priešingu atveju sumoms, išimtoms netenkinant kriterijų, taikomos baudos, ir

iv)

metinių įmokų limitas yra 50 000 USD suma arba lygiavertė kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikšta suma, arba mažesnė suma, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

Finansinė sąskaita, kuri atitinka C poskirsnio 17 dalies b punkto iv papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervesti iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;

c)

gyvybės draudimo sutartis, kurios draudimo laikotarpis baigsis iki apdraustajam asmeniui sukaks 90 metų, jeigu ši sutartis atitinka tokius reikalavimus:

i)

periodinės įmokos, kurios ilgainiui nemažėja, yra mokėtinos bent kartą per metus sutarties galiojimo laikotarpiu arba iki apdraustajam asmeniui sukaks 90 metų, atsižvelgiant į tai, kuris šių laikotarpių yra trumpesnis;

ii)

sutartis neturi sutartinės vertės, kuria bet kuris asmuo gali naudotis (išimdamas lėšas, imdamas paskolą ar kitaip) sutarčiai nepasibaigus;

iii)

sutartį nutraukus ar jai pasibaigus mokėtina suma (kuri nėra išmoka mirties atveju) negali viršyti bendrų pagal sutartį sumokėtų įmokų, atėmus su mirties ar ligos atvejais susijusią sumą ir išlaidų mokesčių (neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai taikomi) sumą už sutarties galiojimo laikotarpį ar laikotarpius, ir visų iki sutarties nutraukimo ar pasibaigimo sumokėtų sumų ir

iv)

sutartis teisių perėmėjui priklauso ne dėl pelno;

d)

sąskaita, kuri priklauso tik paveldėtojui, jei šios sąskaitos dokumentai apima mirusiojo testamento ar mirties liudijimo kopiją;

e)

sąskaita, atidaryta dėl:

i)

teismo įsakymo ar sprendimo;

ii)

nekilnojamojo ar asmeninio turto pardavimo, keitimo ar nuomos, jeigu sąskaita atitinka šiuos reikalavimus:

sąskaita finansuojama tik pradine įmoka, rankpinigiais, užstatu, kurio suma pakankama tiesiogiai su sandoriu susijusiam įsipareigojimui užtikrinti, ar panašiu mokėjimu, arba finansuojama finansiniu turtu, kuris padėtas į sąskaitą ir susijęs su turto pardavimu, keitimu ar nuoma,

sąskaita atidaryta ir naudojama vien pirkėjo įsipareigojimui sumokėti pirkimo kainą už turtą, pardavėjo įsipareigojimui apmokėti neapibrėžtuosius įsipareigojimus arba nuomotojo ar nuomininko įsipareigojimui atlyginti su nuomojamu turtu susijusius nuostolius, kaip sutarta nuomos sutartyje, užtikrinti,

sąskaitos turtas, įskaitant ir už jį gautas pajamas, bus išmokamas ar kitaip paskirstomas pirkėjo, pardavėjo, nuomotojo ar nuomininko naudai (be kita ko, siekiant įvykdyti tokio asmens įsipareigojimą), kai turtas parduodamas, keičiamas ar perduodamas arba kai pasibaigia nuomos sutartis;

sąskaita nėra maržos ar panaši sąskaita, atidaryta dėl finansinio turto pardavimo ar keitimo ir

sąskaita nesusijusi su sąskaita, apibūdinta C poskirsnio 17 dalies f punkte;

iii)

finansų įstaigos, kuri tvarko nekilnojamuoju turtu užtikrintą paskolą, įsipareigojimo atidėti dalį mokėjimo vien siekiant vėliau paprasčiau sumokėti su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius ar draudimą;

iv)

finansų įstaigos įsipareigojimo vien tik sudaryti sąlygas vėliau sumokėti mokesčius;

f)

indėlių sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)

sąskaita laikoma vien todėl, kad klientas atlieka mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės ar kitos atnaujinamojo kredito priemonės likutį, o permoka iš karto klientui negrąžinama, ir

ii)

prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, arba nuo įsigaliojimo datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija 50 000 USD sumą arba lygiavertę kiekvienos valstybės narės arba Šveicarijos nacionaline valiuta išreikštą sumą, arba užtikrinti, kad tą sumą viršijanti kliento permoka būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius;

g)

kita sąskaita, kuri kelia mažą riziką, kad ja bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, kuriai būdingos C poskirsnio 17 dalies a–f punktuose apibūdintų sąskaitų savybės, kuri nacionalinėje teisėje apibrėžiama kaip sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, ir kuri valstybių narių atveju yra numatyta Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje 8 straipsnio 7a dalyje ir nurodyta Šveicarijai, o Šveicarijos atveju nurodyta Europos Komisijai, jeigu šios sąskaitos kaip sąskaitos, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, statusas netrukdo siekti šio Susitarimo tikslų.

    Praneština sąskaita – sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems praneštiniems asmenims arba pasyviam nefinansiniam subjektui, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys, jeigu ji nustatyta kaip tokia atlikus II–VII skirsniuose aprašytus išsamius patikrinimus.

    Praneštinas asmuo – praneštinos jurisdikcijos asmuo, išskyrus: i) korporaciją, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose, ii) bet kokią korporaciją, kuri yra su i punkte apibūdinta korporacija susijęs subjektas, iii) Vyriausybės subjektą, iv) tarptautinę organizaciją, v) centrinį banką, arba vi) finansų įstaigą.

    Praneštinos jurisdikcijos asmuo – asmuo arba subjektas, kuris yra praneštinos jurisdikcijos rezidentas pagal tokios jurisdikcijos mokesčių teisę, arba mirusiojo, kuris buvo praneštinos jurisdikcijos rezidentas, turto paveldėtojas. Šiuo tikslu subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, laikomas rezidentu tos jurisdikcijos, kuriai priklauso pagrindinis jo administracijos centras.

    Praneština jurisdikcija – vykdant prievolę teikti I skirsnyje nurodytą informaciją, tai Šveicarija (valstybei narei) arba valstybė narė (Šveicarijai).

   Dalyvaujančioji jurisdikcija (valstybei narei arba Šveicarijai):

D.

Praneština sąskaita

1.

2.

3.

4.

5.

a)

valstybė narė, kai ji teikia informaciją Šveicarijai;

b)

Šveicarija, kai ji teikia informaciją valstybei narei;

c)

bet kuri kita jurisdikcija, i) su kuria, priklausomai nuo konteksto, valstybė narė arba Šveicarija yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta kita jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta tos valstybės narės arba Šveicarijos paskelbtame sąraše, apie kurį pranešta atitinkamai Šveicarijai arba Europos Komisijai;

d)

(valstybėms narėms) bet kuri kita jurisdikcija, i) su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta kita jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta Europos Komisijos paskelbtame sąraše.

6.

7.

8.

9.

a)

mažiau kaip 50 % bendrųjų pajamų, kurias nefinansinis subjektas gavo praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu, yra pasyviosios pajamos, o mažiau kaip 50 % turto, kuris praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu priklausė nefinansiniam subjektui, yra turtas, kuris teikia pasyviąsias pajamas arba kuris laikomas tam, kad jas teiktų;

b)

nefinansinio subjekto akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba nefinansinis subjektas yra su subjektu, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, susijęs subjektas;

c)

nefinansinis subjektas yra Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirmiau nurodytiems asmenims;

d)

iš esmės visą nefinansinio subjekto veiklą sudaro vienos ar kelių patronuojamųjų bendrovių, vykdančių prekybą ar veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla, apyvartoje esančių (visų arba dalies) akcijų valdymas arba finansavimo ir paslaugų teikimas tokioms bendrovėms, tačiau subjektas tokio statuso neįgyja, jei jis veikia kaip investicinis fondas (arba laiko save investiciniu fondu), pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo fondas, rizikos kapitalo fondas, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis fondas ar kita investavimo priemonė, kurios tikslas – įsigyti arba finansuoti bendroves ir vėliau turėti turtinių teisių į tokias bendroves kaip kapitalą investavimui;

e)

nefinansinis subjektas dar nevykdo veiklos ir neturi ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, tačiau investuoja kapitalą į turtą, ketindamas vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą), jeigu praėjus 24 mėnesiams nuo nefinansinio subjekto pirminio įkūrimo datos jam netaikoma ši išimtis;

f)

pastaruosius penkerius metus nefinansinis subjektas nebuvo finansų įstaiga ir šiuo metu jo turtas likviduojamas arba jis yra pertvarkomas siekiant tęsti arba vėl pradėti vykdyti kitą nei finansų įstaigos veiklą;

g)

nefinansinis subjektas pirmiausia sudaro finansavimo ir rizikos draudimo sandorius su susijusiais subjektais, kurie nėra finansų įstaigos, arba jų vardu ir neteikia finansavimo ar rizikos draudimo paslaugų subjektui, kuris nėra susijęs subjektas, jeigu kurių nors šių susijusių subjektų grupės pagrindinė vykdoma veikla nėra finansų įstaigos veikla, arba

h)

nefinansinis subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus:

i)

jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Šveicarijoje ar kitoje jurisdikcijoje) tik religiniais, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto ar švietimo tikslais arba jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Šveicarijoje ar kitoje jurisdikcijoje) ir yra profesinė organizacija, veiklos lyga, prekybos rūmai, darbo organizacija, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, pilietinė lyga arba organizacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės skatinimas;

ii)

rezidavimo vietos jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Šveicarijoje ar kitoje jurisdikcijoje) jis yra atleistas nuo pajamų mokesčio;

iii)

jis neturi akcininkų ar dalininkų, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo pajamas ar turtą;

iv)

pagal nefinansinio subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos) taikytiną teisę arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus draudžiama nefinansinio subjekto pajamas ar turtą paskirstyti privatiems asmenims ar nelabdaringiems subjektams (arba naudoti jų naudai), išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant labdaringą nefinansinio subjekto veiklą arba mokant pagrįstą atlygį už suteiktas paslaugas ar sąžiningą rinkos kainą už nuosavybę, kurią perka nefinansinis subjektas, ir

v)

pagal nefinansinio subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos) taikytiną teisę arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus įpareigojama visą nefinansinio subjekto turtą po jo likvidavimo arba veiklos nutraukimo perduoti Vyriausybės subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinį turtą konfiskuoti nefinansinio subjekto rezidavimo vietos jurisdikcijos (valstybės narės, Šveicarijos ar kitos jurisdikcijos) Vyriausybės ar kurio nors jos politinio vieneto naudai.

E.

Kitos apibrėžtys

1.

„Sąskaitos turėtojas“ – asmuo, kurį sąskaitą tvarkanti finansų įstaiga nurodo ar pripažįsta finansinės sąskaitos turėtoju. Jeigu asmuo, kuris nėra finansų įstaiga, finansinę sąskaitą turi kito asmens naudai ar to asmens vardu kaip agentas, saugotojas, paskirtas asmuo, pasirašantis asmuo, investavimo konsultantas ar tarpininkas, jis nelaikomas sąskaitos turėtoju šio priedo taikymo tikslais, nes sąskaitos turėtoju yra laikomas tas kitas asmuo. Kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, turintis teisę naudotis kaupiamąja suma arba keisti sutarties naudos gavėją. Jeigu joks asmuo negali naudotis kaupiamąja suma arba keisti naudos gavėjo, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, sutartyje nurodytas kaip savininkas, ir bet kuris asmuo, turintis teisę gauti išmokas pagal sutarties sąlygas. Pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties galiojimui, asmuo, turintis teisę gauti išmoką pagal sutartį, yra laikomas sąskaitos turėtoju.

2.

„Pinigų plovimo prevencijos procedūros“ ir (arba) procedūros „pažink savo klientą“ – kliento išsamaus patikrinimo procedūros, kurias atlieka duomenis teikianti finansų įstaiga, laikydamasi jai taikomų pinigų plovimo prevencijos ar panašių reikalavimų.

3.

„Subjektas“ – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, kaip antai korporacija, bendrija, patika arba fondas.

4.

Subjektas yra su kitu subjektu „susijęs subjektas“, jeigu kuris nors vienas iš jų kontroliuoja kitą, arba jie abu yra bendrai kontroliuojami. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 % subjekto balsų ar vertės nuosavybę. Valstybė narė arba Šveicarija turi galimybę pripažinti subjektą su kitu subjektu susijusiu subjektu, jeigu a) kuris nors vienas iš jų kontroliuoja kitą, b) jie abu yra bendrai kontroliuojami arba c) jie abu yra investicinės įmonės, apibūdintos A poskirsnio 6 dalies b punkte, yra bendrai kontroliuojami ir vykdant tokią bendrą kontrolę įvykdomos tokių investicinių įmonių išsamaus patikrinimo prievolės. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 % subjekto balsų ar vertės nuosavybę.

Prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, valstybės narės praneša Šveicarijai, o ši praneša Europos Komisijai, ar yra nusprendusios pasinaudoti šiame punkte numatyta galimybe. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių pranešimo perdavimą Šveicarijai ir perduoda Šveicarijos pranešimą visoms valstybėms narėms. Apie visus paskesnius su naudojimusi ta galimybe susijusius pokyčius valstybė narė arba Šveicarija praneša tuo pačiu būdu.

5.

MMIN – mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (o jeigu mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio nėra – funkcinis ekvivalentas).

6.

Patvirtinamieji dokumentai yra bet kurie iš šių dokumentų:

a)

jurisdikcijos (valstybės narės, Šveicarijos arba kitos jurisdikcijos), kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra gavėjas, įgaliotos valstybės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduota pažyma apie gyvenamąją vietą;

b)

fizinio asmens atveju – bet koks įgaliotos valstybės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduotas galiojantis tapatybės dokumentas, kuriame nurodomi fizinio asmens vardas ir pavardė ir kuris paprastai naudojamas tapatybei nustatyti;

c)

subjekto atveju – bet koks įgaliotos valstybės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos tarnybos arba savivaldybės) išduotas oficialus dokumentas, kuriame nurodytas subjekto pavadinimas ir jo pagrindinės buveinės adresas, esantis jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Šveicarijoje arba kitoje jurisdikcijoje), kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra subjektas, arba jurisdikcijoje (valstybėje narėje, Šveicarijoje arba kitoje jurisdikcijoje), kurioje subjektas buvo įsteigtas arba įkurtas;

d)

bet kuri audituota finansinė ataskaita, trečiosios šalies kredito istorija, pareiškimas dėl bankroto paskelbimo ar vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos ataskaita.

Jau esančios subjekto sąskaitos atveju kiekviena valstybė narė arba Šveicarija turi galimybę leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms kaip patvirtinamuosius dokumentus naudoti bet kurią su sąskaitos turėtoju susijusią duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje esančią klasifikaciją, kuri buvo nustatyta remiantis standartizuota sektoriaus kodavimo sistema, kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įtraukė į apskaitą laikydamasi įprastinės savo veiklos praktikos pinigų plovimo prevencijos procedūrų ir (arba) procedūrų „pažink savo klientą“ tikslais arba kitais reguliavimo tikslais (išskyrus mokesčių tikslus) ir kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įgyvendino iki datos, kurią finansinė sąskaita priskirta jau esančios sąskaitos kategorijai, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nesužino arba neturi pagrindo manyti, jog tokia klasifikacija yra neteisinga arba nepatikima. Standartizuota sektoriaus kodavimo sistema – kodavimo sistema, naudojama įstaigoms klasifikuoti pagal veiklos rūšį kitais nei mokesčių tikslais.

Prieš įsigaliojant 2015 m. gegužės 27 d. pasirašytam protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, valstybės narės praneša Šveicarijai, o ši praneša Europos Komisijai, ar yra nusprendusios pasinaudoti šiame punkte numatyta galimybe. Europos Komisija gali koordinuoti valstybių narių pranešimo perdavimą Šveicarijai ir perduoda Šveicarijos pranešimą visoms valstybėms narėms. Apie visus paskesnius su naudojimusi ta galimybe susijusius pokyčius valstybė narė arba Šveicarija praneša tuo pačiu būdu.

IX SKIRSNIS

VEIKSMINGAS ĮGYVENDINIMAS

Siekdama užtikrinti pirmiau išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų įgyvendinimą ir jų laikymąsi, kiekviena valstybė narė ir Šveicarija turi būti nustačiusi taisykles ir administracines procedūras, įskaitant:

1.

taisykles, kuriomis finansų įstaigoms, asmenims ar tarpininkams užkertamas kelias taikyti praktiką, skirtą duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūroms apeiti;

2.

taisykles, kuriomis duomenis teikiančios finansų įstaigos įpareigojamos registruoti veiksmus, kurių imtasi, ir visus įrodymus, kuriais remtasi vykdant duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūras, bei tinkamas priemones tokiems duomenims gauti;

3.

administracines procedūras, kuriomis tikrinama, ar duomenis teikiančios finansų įstaigos laikosi duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų; administracines procedūras, kuriomis toliau tikrinama duomenis teikiančios įstaigos veikla, kai pranešama apie dokumentais nepatvirtintas sąskaitas;

4.

administracines procedūras, kuriomis užtikrinama, kad subjektai ir sąskaitos, kurie nacionalinėje teisėje yra apibrėžti kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, ir toliau kelia mažą riziką, kad bus panaudoti siekiant išvengti mokesčių, ir

5.

veiksmingas vykdymo užtikrinimo nuostatas, taikomas taisyklių nesilaikymo atvejais.

II PRIEDAS

Papildomos informacijos teikimo ir išsamaus patikrinimo taisyklės, taikomos finansinėms sąskaitoms

1.   Aplinkybių pasikeitimas

Aplinkybių pasikeitimas – bet koks pasikeitimas, dėl kurio yra papildoma informacija apie asmens statusą arba kuris kitaip neatitinka tokio asmens statuso. Be to, aplinkybių pasikeitimas apima bet kokį informacijos apie sąskaitos turėtojo sąskaitą pakeitimą arba papildymą (įskaitant papildymą, informacijos pakeitimą arba kitą su sąskaitos turėtoju susijusį pakeitimą) arba bet kokį informacijos apie su tokia sąskaita susietą sąskaitą pakeitimą arba papildymą (taikant sąskaitų sumavimo taisykles, apibūdintas I priedo VII skirsnio C poskirsnio 1–3 dalyse), jeigu toks informacijos pakeitimas arba papildymas daro poveikį sąskaitos turėtojo statusui.

Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga rėmėsi rezidavimo adreso testu, aprašytu I priedo III skirsnio B poskirsnio 1 dalyje, ir pasikeitus aplinkybėms sužino arba turi pagrindo manyti, kad patvirtinamųjų dokumentų (arba kitų lygiaverčių dokumentų) originalai yra neteisingi arba nepatikimi, ne vėliau kaip paskutinę atitinkamų kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną arba per 90 kalendorinių dienų nuo tada, kai gaunamas pranešimas apie pasikeitusias aplinkybes arba apie tai sužinoma (priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė), ji privalo gauti sąskaitos turėtojo patvirtinimą ir naujus patvirtinamuosius dokumentus, kad nustatytų sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga iki šios datos sąskaitos turėtojo patvirtinimo ir naujų patvirtinamųjų dokumentų gauti negali, ji privalo taikyti elektroninės duomenų paieškos procedūrą, aprašytą I priedo III skirsnio B poskirsnio 2–6 dalyse.

2.   Naujų subjektų sąskaitų patvirtinimas

Naujų subjektų sąskaitų atveju siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis tik sąskaitos turėtojo arba kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.

3.   Finansų įstaigos rezidavimo vieta

Finansų įstaiga yra valstybės narės, Šveicarijos ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, jeigu ji pavaldi tos valstybės narės ar Šveicarijos jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai (t. y. pagal dalyvaujančiąją jurisdikciją galima užtikrinti, kad finansų įstaiga teiktų duomenis). Apskritai, kai finansų įstaiga yra valstybės narės, Šveicarijos ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių tikslais, ji yra pavaldi tos valstybės narės ar Šveicarijos jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga, Šveicarijos finansų įstaiga arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga. Patikos, kuri yra finansų įstaiga (neatsižvelgiant į tai, ar ji yra valstybės narės, Šveicarijos ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių tikslais), atveju laikoma, kad patika pavaldi valstybės narės ar Šveicarijos jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, jei vienas ar daugiau jos patikėtinių yra tos valstybės narės, Šveicarijos ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentai, išskyrus atvejus, kai patika praneša visą pagal šį Susitarimą arba kitus susitarimus, kuriais įgyvendinamas visuotinis standartas, privalomą pateikti informaciją apie patikos tvarkomas praneštinas sąskaitas kitai dalyvaujančiajai jurisdikcijai (valstybei narei, Šveicarijai arba kitai dalyvaujančiajai jurisdikcijai), nes ji yra tos kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė mokesčių tikslais. Tačiau kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) nėra rezidentė mokesčių tikslais (pvz., nes laikoma fiskaliniu požiūriu skaidria arba priklauso jurisdikcijai, pagal kurią pajamų mokestis netaikomas), laikoma, kad ji pavaldi tos valstybės narės ar Šveicarijos jurisdikcijai arba dalyvaujančiajai jurisdikcijai, todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga, Šveicarijos finansų įstaiga arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga, jeigu:

a)

ji įsteigta pagal valstybės narės, Šveicarijos ar kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos įstatymus;

b)

jos administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra valstybėje narėje, Šveicarijoje arba kitoje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje arba

c)

jos finansų priežiūra vykdoma valstybėje narėje, Šveicarijoje arba kitoje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.

Kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) yra dviejų ar daugiau dalyvaujančiųjų jurisdikcijų (valstybės narės, Šveicarijos arba kitos dalyvaujančiosios jurisdikcijos) rezidentė, tai finansų įstaigai bus taikomos dalyvaujančiosios jurisdikcijos, kurioje tvarkoma (-os) jos finansinė (-ės) sąskaita (-os), duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievolės.

4.   Tvarkoma sąskaita

Apskritai laikoma, kad sąskaitą tvarko finansų įstaiga, kuri yra:

a)

pasaugos sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri saugo sąskaitoje esantį turtą (įskaitant finansų įstaigą, kuri sąskaitos turėtojo turtą toje įstaigoje valdo tarpininko vardu);

b)

indėlių sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri yra įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus (išskyrus finansų įstaigos agentą, neatsižvelgiant į tai, ar tas agentas yra finansų įstaiga);

c)

finansų įstaigos akcinio kapitalo arba skolos dalies, kuri yra laikoma finansine sąskaita, atveju – ta finansų įstaiga;

d)

kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju – finansų įstaiga, įpareigota vykdyti su sutartimi susijusius mokėjimus.

5.   Patikos, kurios yra pasyvūs nefinansiniai subjektai

Subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, pagal I priedo VIII skirsnio D poskirsnio 3 dalį laikomas rezidentu tos jurisdikcijos, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras. Šiais tikslais juridinis asmuo arba juridinis vienetas laikomas „panašiu“ į bendriją ir ribotos atsakomybės bendriją, jei jis nelaikomas praneštinos jurisdikcijos apmokestinamu vienetu pagal tos praneštinos jurisdikcijos mokesčių teisę. Tačiau siekiant išvengti tų pačių duomenų teikimo (atsižvelgiant į plačią termino „kontroliuojantieji asmenys“ taikymo sritį patikos atveju), patika, kuri yra pasyvus nefinansinis subjektas, negali būti laikoma panašiu juridiniu vienetu.

6.   Subjekto pagrindinės buveinės adresas

Pagal vieną iš I priedo VIII skirsnio E poskirsnio 6 dalies c punkte aprašytų reikalavimų subjekto atveju pateikiamame oficialiame dokumente turi būti nurodytas subjekto pagrindinės buveinės adresas, esantis valstybėje narėje ar Šveicarijoje arba jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, subjektas yra, arba adresas, esantis valstybėje narėje ar Šveicarijoje arba jurisdikcijoje, kurioje subjektas buvo įsteigtas arba įkurtas. Subjekto pagrindinės buveinės adresas paprastai yra vieta, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras. Finansų įstaigos, kurioje subjektas yra atsidaręs sąskaitą, adresas, pašto dėžutės adresas arba vien korespondencijos tikslais naudojamas adresas nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas, išskyrus atvejus, kai tas adresas yra vienintelis subjekto naudojamas adresas ir subjekto organizaciniuose dokumentuose nurodomas kaip subjekto registruotasis adresas. Be to, adresas, kuris pateikiamas su nurodymais visą tuo adresu siunčiamą korespondenciją laikyti pašte, nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas.

III PRIEDAS

Susitariančiųjų šalių kompetentingų institucijų sąrašas

Taikant šį Susitarimą kompetentingos institucijos yra:

a)

Šveicarijoje – Le chef du Département fédéral des finances ou son représentant autorisé/Der Vorsteher oder die Vorsteherin des Eidgenössischen Finanzdepartements oder die zu seiner oder ihrer Vertretung bevollmächtigte Person/Il capo del Dipartimento federale delle finanze o la persona autorizzata a rappresentarlo;

b)

Belgijos Karalystėje – De Minister van Financiën/Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas;

c)

Bulgarijos Respublikoje – Изпълнителният директор на Националната агенция за приходите arba įgaliotasis atstovas,

d)

Čekijos Respublikoje – Ministr financí arba įgaliotasis atstovas;

e)

Danijos Karalystėje – Skatteministeren arba įgaliotasis atstovas;

f)

Vokietijos Federacinėje Respublikoje – Der Bundesminister der Finanzen arba įgaliotasis atstovas;

g)

Estijos Respublikoje – Rahandusminister arba įgaliotasis atstovas;

h)

Graikijos Respublikoje – Ο Υπουργός Οικονομίας και Οικονομικών arba įgaliotasis atstovas;

i)

Ispanijos Karalystėje – El Ministro de Economía y Hacienda arba įgaliotasis atstovas;

j)

Prancūzijos Respublikoje – Le Ministre chargé du budget arba įgaliotasis atstovas;

k)

Kroatijos Respublikoje – Ministar financija arba įgaliotasis atstovas;

l)

Airijoje – The Revenue Commissioners arba jų įgaliotasis atstovas;

m)

Italijos Respublikoje – Il Capo del Dipartimento per le Politiche Fiscali arba įgaliotasis atstovas;

n)

Kipro Respublikoje – Υπουργός Οικονομικών arba įgaliotasis atstovas;

o)

Latvijos Respublikoje – Finanšu ministrs arba įgaliotasis atstovas;

p)

Lietuvos Respublikoje – Finansų ministras arba įgaliotasis atstovas;

q)

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje – Le Ministre des Finances arba įgaliotasis atstovas;

r)

Vengrijoje – pénzügyminiszter arba įgaliotasis atstovas;

s)

Maltos Respublikoje – Il-Ministru responsabbli għall-Finanzi arba įgaliotasis atstovas;

t)

Nyderlandų Karalystėje – De Minister van Financiën arba įgaliotasis atstovas;

u)

Austrijos Respublikoje – Der Bundesminister für Finanzen arba įgaliotasis atstovas;

v)

Lenkijos Respublikoje – Minister Finansów arba įgaliotasis atstovas;

w)

Portugalijos Respublikoje – O Ministro das Finanças arba įgaliotasis atstovas;

x)

Rumunijoje – Președintele Agenției Naționale de Administrare Fiscală arba įgaliotasis atstovas;

y)

Slovėnijos Respublikoje – Minister za finance arba įgaliotasis atstovas;

z)

Slovakijos Respublikoje – Minister financií arba įgaliotasis atstovas;

aa)

Suomijos Respublikoje – Valtiovarainministeriö/Finansministeriet arba įgaliotasis atstovas;

ab)

Švedijos Karalystėje – Chefen för Finansdepartementet arba įgaliotasis atstovas;

ac)

Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje ir Europos teritorijose, už kurių išorės santykius Jungtinė Karalystė yra atsakinga – Commissioners of Inland Revenue arba jų įgaliotasis atstovas ir Gibraltaro kompetentinga institucija, kurią Jungtinė Karalystė paskirs pagal 2000 m. balandžio 19 d. valstybėms narėms ir Europos Sąjungos institucijoms pateiktas sutartas nuostatas, susijusias su Gibraltaro valdžios institucijomis, atsižvelgiant į ES ir EB dokumentus ir susijusias sutartis. Tos nuostatos, kurių kopiją Šveicarijai pateikia Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius, yra taikomos šiam Susitarimui.

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

1.   Šis protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, turi būti ratifikuotas ar patvirtintas pagal Susitariančiųjų Šalių vidaus procedūras. Susitariančios Šalys praneša viena kitai apie šių procedūrų užbaigimą. Protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, įsigalioja sausio mėnesio pirmą dieną po paskutinio pranešimo.

2.   Kiek tai susiję su informacijos mainais pagal prašymą, šiame protokole, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, numatyti informacijos mainai vyksta pagal protokolo įsigaliojimo dieną ar vėliau pateiktus prašymus dėl informacijos, susijusios su finansiniais metais, kurie prasidėjo tų metų, kuriais įsigaliojo šis protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, sausio mėnesio pirmą dieną arba vėliau. Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 10 straipsnis taikomas toliau, išskyrus atvejus, kai taikomas Susitarimo, iš dalies pakeisto šiuo protokolu, 5 straipsnis.

3.   Asmenų pareiškimai, pateikti pagal Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 9 straipsnį, įsigaliojus protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, išlieka nepakitę.

4.   Iki Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, taikymo laikotarpio pabaigos Šveicarija nustato galutinę sąskaitą, įvykdo galutinį mokėjimą valstybėms narėms ir praneša informaciją, kurią pagal Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, 2 straipsnį gavo iš Šveicarijoje įsisteigusių mokėjimų tarpininkų ir kuri yra susijusi su paskutiniaisiais Susitarimo, prieš jį iš dalies keičiant šiuo protokolu, taikymo metais arba, atitinkamais atvejais, bet kuriais ankstesniais metais.

3 straipsnis

Susitarimas yra papildomas protokolu, kuriame nurodoma:

„Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų siekiant geresnio tarptautinio mokestinių prievolių vykdymo protokolas.

Pasirašydami šį Europos Sąjungos ir Šveicarijos Konfederacijos protokolą, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, deramai įgalioti toliau pasirašę asmenys susitarė dėl šių nuostatų, kurios yra neatsiejama Susitarimo, iš dalies keičiamo šiuo protokolu, dalis:

1.

Susitariama, kad keistis informacija pagal šio Susitarimo 5 straipsnį bus prašoma tik tada, kai prašančioji valstybė (valstybė narė arba Šveicarija) bus pasinaudojusi visais įprastais informacijos šaltiniais, kuriais ji gali naudotis pagal vidaus apmokestinimo procedūrą.

2.

Susitariama, kad prašančiosios valstybės (valstybės narės arba Šveicarijos) kompetentinga institucija, teikdama prašymą pateikti informaciją pagal šio Susitarimo 5 straipsnį, valstybės, į kurią kreipiamasi (atitinkamai Šveicarijos arba valstybės narės), institucijai nurodo šią informaciją:

i)

asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas ar patikrinimas, tapatybę;

ii)

laikotarpį, su kuriuo susijusios informacijos prašoma;

iii)

ieškomos informacijos apibūdinimą, įskaitant pobūdį ir formą, kuria prašančioji valstybė pageidauja gauti informaciją iš valstybės, į kurią kreipiamasi;

iv)

mokesčių tikslą, dėl kurio renkama informacija;

v)

jei žinoma, bet kurio asmens, kuris, manoma, gali turėti prašomą informaciją, vardą, pavardę ir adresą.

3.

Susitariama, kad nuoroda į „numatomo reikalingumo“ standartą siekiama numatyti, kad informacijos mainai pagal šio Susitarimo 5 straipsnį būtų kuo platesnio masto, ir taip pat paaiškinti, kad valstybės narės ir Šveicarija neturi laisvės atlikti „atsitiktinių paieškų“ arba prašyti informacijos, kuri greičiausiai nėra susijusi su atitinkamo mokesčių mokėtojo mokesčių reikalais. Nors 2 dalyje pateikiami svarbūs procedūriniai reikalavimai, kuriais siekiama užkirsti kelią atsitiktinėms paieškoms, vis dėlto 2 dalies i–v punktų interpretavimas neturi trukdyti veiksmingiems informacijos mainams. „Numatomo reikalingumo“ standarto galima laikytis tiek vykdant vieno mokesčių mokėtojo (identifikuojamo pagal vardą, pavardę ar kitaip), tiek kelių mokesčių mokėtojų (identifikuojamų pagal vardą, pavardę ar kitaip) tyrimus.

4.

Susitariama, kad šis Susitarimas netaikomas savaiminiams informacijos mainams.

5.

Susitariama, kad keičiantis informacija pagal šio Susitarimo 5 straipsnį, toliau taikomos administracinės procedūrinės taisyklės, susijusios su mokesčių mokėtojo teisėmis, numatytomis valstybėje, į kurią kreipiamasi (valstybę narę arba Šveicariją). Be to, susitariama, kad šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti, kad mokesčių mokėtojui būtų taikoma sąžininga procedūra, o ne trukdyti ar netinkamai vilkinti informacijos mainų procesą.“

4 straipsnis

Kalbos

Šis protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, parengtas dviem egzemplioriais, kurių tekstai anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis yra autentiški.

TAI PATVIRTINDAMI šį Susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Съставено в Брюксел на двадесет и седми май две хиляди и петнадесета година.

Hecho en Bruselas, el veintisiete de mayo de dos mil quince.

V Bruselu dne dvacátého sedmého května dva tisíce patnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den syvogtyvende maj to tusind og femten.

Geschehen zu Brüssel am siebenundzwanzigsten Mai zweitausendfünfzehn.

Kahe tuhande viieteistkümnenda aasta maikuu kahekümne seitsmendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι εφτά Μαΐου δύο χιλιάδες δεκαπέντε.

Done at Brussels on the twenty-seventh day of May in the year two thousand and fifteen.

Fait à Bruxelles, le vingt-sept mai deux mille quinze.

Sastavljeno u Bruxellesu dvadeset sedmog svibnja dvije tisuće petnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì ventisette maggio duemilaquindici.

Briselē, divi tūkstoši piecpadsmitā gada divdesmit septītajā maijā.

Priimta du tūkstančiai penkioliktų metų gegužės dvidešimt septintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenötödik év május havának huszonhetedik napján.

Magħmul fi Brussell, fis-sebgħa u għoxrin jum ta’ Mejju tas-sena elfejn u ħmistax.

Gedaan te Brussel, de zevenentwintigste mei tweeduizend vijftien.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego siódmego maja roku dwa tysiące piętnastego.

Feito em Bruxelas, em vinte e sete de maio de dois mil e quinze.

Întocmit la Bruxelles la douăzeci și șapte mai două mii cincisprezece.

V Bruseli dvadsiateho siedmeho mája dvetisícpätnásť.

V Bruslju, dne sedemindvajsetega maja leta dva tisoč petnajst.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäseitsemäntenä päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattaviisitoista.

Som skedde i Bryssel den tjugosjunde maj tjugohundrafemton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

Image

За Конфедерация Швейцария

Por la Confederación Suiza

Za Švýcarskou konfederaci

For Det Schweiziske Forbund

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft

Šveitsi Konföderatsiooni nimel

Για την Ελβετική Συνομοσπονδία

For the Swiss Confederation

Pour la Confédération suisse

Za Švicarsku Konfederaciju

Per la Confederazione svizzera

Šveices Konfederācijas vārdā –

Šveicarijos Konfederacijos vardu

A Svájci Államszövetség részéről

Għall-Konfederazzjoni Żvizzera

Voor de Zwitserse Bondsstaat

W imieniu Konfederacji Szwajcarskiej

Pela Confederação Suíça

Pentru Confederația Elvețiană

Za Švajčiarsku konfederáciu

Za Švicarsko konfederacijo

Sveitsin valaliiton puolesta

För Schweiziska edsförbundet

Image


(1)  OL L 157, 2003 6 26, p. 38.

(2)  OL L 64, 2011 3 11, p. 1.

(3)  Šveicarijos atžvilgiu terminas „ribotos turtinės atsakomybės akcinė bendrovė“ apima:

société anonyme/Aktiengesellschaft/società anonima;

société à responsabilité limitée/Gesellschaft mit beschränkter Haftung/società a responsabilità limitata

société en commandite par actions/Kommanditaktiengesellschaft/società in accomandita per azioni.


SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PAREIŠKIMAI:

BENDRAS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PAREIŠKIMAS DĖL PROTOKOLO, KURIUO IŠ DALIES KEIČIAMAS SUSITARIMAS, ĮSIGALIOJIMO

Susitariančiosios Šalys pareiškia, kad tikisi, jog su tarptautiniais susitarimais susiję Šveicarijos konstituciniai reikalavimai ir Europos Sąjungos teisės reikalavimai bus įvykdyti laiku, kad protokolas, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, galėtų įsigalioti 2017 m. sausio mėn. pirmą dieną. Siekdamos to tikslo, jos imsis visų turimų priemonių.

BENDRAS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PAREIŠKIMAS DĖL SUSITARIMO IR JO PRIEDŲ

Susitariančiosios Šalys susitaria, įgyvendindamos šį Susitarimą ir jo priedus bei siekdamos juos taikyti vienodai, kaip pavyzdžiu ar aiškinimo pagrindu vadovautis EBPO tipinio kompetentingų institucijų susitarimo komentarais ir bendru duomenų teikimo standartu.

BENDRAS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PAREIŠKIMAS DĖL SUSITARIMO 5 STRAIPSNIO

Susitariančiosios Šalys susitaria, įgyvendindamos 5 straipsnį dėl informacijos mainų pagal prašymą, kaip aiškinimo pagrindu vadovautis EBPO pavyzdinės sutarties dėl pajamų bei kapitalo apmokestinimo 26 straipsnio komentaru.

BENDRAS SUSITARIANČIŲJŲ ŠALIŲ PAREIŠKIMAS DĖL SUSITARIMO I PRIEDO III SKIRSNIO A POSKIRSNIO

Susitariančiosios Šalys susitaria išnagrinėti I priedo III skirsnio A poskirsnio, pagal kurį numatyta, kad jau esančių kaupiamojo draudimo sutarčių ir anuiteto sutarčių neprivaloma nei peržiūrėti ar nustatyti, nei apie jas pranešti, jeigu teisės aktais duomenis teikiančiai finansų įstaigai faktiškai uždrausta parduoti tokias sutartis praneštinos jurisdikcijos rezidentams, praktinę reikšmę.

Susitariančiosios Šalys vienodai aiškina, kad taikant I priedo III skirsnio A poskirsnį laikoma, kad teisės aktais duomenis teikiančiai finansų įstaigai faktiškai uždrausta kaupiamojo draudimo sutartis ir anuiteto sutartis parduoti praneštinos jurisdikcijos rezidentams tik tais atvejais, kai pagal Europos Sąjungos teisę ir valstybių narių nacionalinę teisę arba Šveicarijos teisę, taikytiną duomenis teikiančiai finansų įstaigai, kuri yra dalyvaujančiosios jurisdikcijos (valstybės narės arba Šveicarijos) rezidentė, tai duomenis teikiančiai finansų įstaigai ne tik faktiškai teisiškai uždrausta parduoti kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis praneštinoje jurisdikcijoje (atitinkamai Šveicarijoje arba valstybėje narėje), bet pagal tuos pačius įstatymus faktiškai uždrausta jas parduoti praneštinos jurisdikcijos rezidentams ir visomis kitomis aplinkybėmis.

Šiomis aplinkybėmis kiekviena valstybė narė informuos Europos Komisiją, o ši informuos Šveicariją, jeigu duomenis teikiančioms finansų įstaigoms Šveicarijoje teisiškai uždrausta parduoti tokias sutartis, nepriklausomai nuo jų sudarymo vietos, tos valstybės narės rezidentams pagal taikomą Europos Sąjungos teisę ir tos valstybės narės nacionalinę teisę. Atitinkamai Šveicarija informuos Europos Komisiją, o ši informuos valstybes nares, jeigu duomenis teikiančioms finansų įstaigoms vienoje ar keliose valstybėse narėse teisiškai uždrausta parduoti tokias sutartis, nepriklausomai nuo jų sudarymo vietos, Šveicarijos rezidentams pagal Šveicarijos teisę. Atsižvelgiant į numatomą teisinę padėtį įsigaliojus protokolui, kuriuo iš dalies keičiamas Susitarimas, šie pranešimai bus pateikti iki jo įsigaliojimo. Jei tokių pranešimų nebus gauta, bus laikoma, kad duomenis teikiančioms finansų įstaigoms pagal praneštinos jurisdikcijos teisę tam tikromis aplinkybėmis nėra faktiškai uždrausta parduoti kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis tos praneštinos jurisdikcijos rezidentams. Jeigu ir pagal duomenis teikiančios finansų įstaigos jurisdikcijos teisę duomenis teikiančioms finansų įstaigoms nėra faktiškai uždrausta parduoti kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis praneštinos jurisdikcijos rezidentams, I priedo III skirsnio A poskirsnis atitinkamoms duomenis teikiančioms finansų įstaigoms ir sutartims netaikomas.

ŠVEICARIJOS PAREIŠKIMAS DĖL SUSITARIMO 5 STRAIPSNIO

Šveicarijos delegacija informavo Europos Komisiją, kad Šveicarija nesikeis informacija pagal prašymą, pagrįstą neteisėtai gautais duomenimis. Europos Komisija į Šveicarijos poziciją atsižvelgė.


REGLAMENTAI

19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/50


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES, Euratomas) 2015/2401

2015 m. spalio 2 d.

dėl Europos politinių partijų ir fondų registro turinio ir veikimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį ir 8 straipsnio 3 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų institucija (toliau – institucija) yra įpareigota įkurti ir valdyti Europos politinių partijų ir fondų registrą (toliau – registras);

(2)

registre turėtų būti saugomi duomenys, informacija ir dokumentai, pateikti kartu su prašymais registruoti kaip Europos politinę partiją ar Europos politinį fondą, taip pat visi vėlesni duomenys, informacija ir dokumentai, kuriuos Europos politinė partija ar Europos politinis fondas pateikė pagal šį reglamentą;

(3)

kad galėtų visavertiškai vykdyti savo pareigas, susijusias su registru, institucija turėtų gauti reikalingą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus;

(4)

registru turėtų būti teikiama viešoji paslauga skaidrumo, atskaitomybės ir teisinio tikrumo tikslais. Dėl šios priežasties institucija turėtų registrą tvarkyti taip, kad būtų suteikiama derama prieiga prie jame saugomos informacijos ir ši informacija būtų patvirtinama, kartu laikydamasi asmens duomenų apsaugos įsipareigojimų pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 33 straipsnį ir šių įsipareigojimų taip pat laikydamasi eidama duomenų valdytojo pareigas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (2);

(5)

institucija turėtų teikti standartinius išrašus iš registro, kuriuose nurodoma pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 7 straipsnio 3 dalį Komisijos priimtame Įgyvendinimo reglamente nustatyta informacija;

(6)

sprendimus dėl registro veikimo sąlygų, kurios turėtų būti proporcingos, savo nuožiūra turėtų priimti institucija;

(7)

registras turėtų veikti atskirai nuo Europos Parlamento pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 32 straipsnį sukurtos interneto svetainės, tačiau kai kurie registre saugomi dokumentai turėtų būti toje interneto svetainėje viešai skelbiami,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Registro turinys

1.   Registre saugomi šie su Europos politinėmis partijomis ir Europos politiniais fondais susiję dokumentai, įskaitant jų atnaujinimus, jei tokių yra:

a)

statutas, įskaitant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 4 ir 5 straipsniuose nurodytus visus privalomus duomenis ir jų pakeitimus;

b)

deramai užpildyta ir pasirašyta standartinė deklaracija, pateikiama Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 priede;

c)

prireikus prie statuto pridedamas Europos politinės partijos ir su ja susijusio fondo, jei toks yra, finansinės, valdymo ir administravimo struktūros išsamus apibūdinimas, iš kurio būtų matyti aiškus abiejų subjektų atskyrimas;

d)

jei privaloma teikti valstybėje narėje, kurioje yra pareiškėjo būstinė, tos valstybės narės pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad pareiškėjas yra įvykdęs visus atitinkamus nacionalinius prašymo teikimo reikalavimus, o jo statutas atitinka visas taikytinas nacionalinės teisės nuostatas;

e)

visi valstybių narių valdžios institucijų išduoti dokumentai ar siųsti laiškai, susiję su šiame straipsnyje nurodytais dokumentais ar informacija.

2.   Be 1 dalyje nurodytų dokumentų, registre saugomi šie su Europos politinėmis partijomis susiję dokumentai:

a)

teikiančio subjekto vadovo arba pirmininko deramai pasirašytas prašymas registruoti kaip Europos politinę partiją;

b)

paskutinių Europos Parlamento rinkimų oficialių rezultatų kopija, kai teikiamas registracijos prašymas, ir kiekvienų paskesnių Europos Parlamento rinkimų oficialių rezultatų kopija, kai Europos politinė partija jau registruota;

c)

jei Europos politinę partiją sudaro fiziniai asmenys, bent septynių asmenų iš skirtingų valstybių narių, kurių kiekvienas turi išrinkto Europos Parlamento arba nacionalinio ar regioninio parlamento ar asamblėjos nario mandatą, pasirašytas pareiškimas, kuriuo patvirtinamas jų ketinimas tapti atitinkamos Europos politinės partijos nariais; taip pat reikėtų pridėti pakeitimus, atsiradusius dėl Europos Parlamento arba nacionalinių ar regioninių parlamentų rinkimų rezultatų arba dėl pasikeitusios narių sudėties, arba dėl abiejų priežasčių;

d)

jei pareiškėjas yra Europos Parlamento rinkimuose dar nedalyvavusi politinė partija, raštiškas jos viešai pareikšto ketinimo dalyvauti kituose Europos Parlamento rinkimuose įrodymas, kuriame taip pat nurodomos susijusios nacionalinės ar regioninės (arba abi) politinės partijos, ketinančios per rinkimus iškelti kandidatus;

e)

prie statuto pridedamas esamas partijų narių sąrašas, kuriame nurodomas kiekvienos partijos narės tikslus pavadinimas, jo santrumpa, narystės rūšis ir valstybė narė, kurioje ji įsteigta.

3.   Be 1 dalyje nurodytų dokumentų, registre saugomi šie su Europos politiniais fondais susiję dokumentai:

a)

prašymą teikiančio subjekto vadovo arba pirmininko ir Europos politinės partijos, su kuria prašymą teikiantis politinis fondas yra susijęs, vadovo arba pirmininko deramai pasirašytas prašymas registruoti kaip Europos politinį fondą;

b)

valdybos narių sąrašas, kuriame nurodoma kiekvieno nario pilietybė;

c)

esamas organizacijų narių sąrašas, kuriame nurodomas kiekvienos organizacijos narės tikslus pavadinimas, jo santrumpa, narystės rūšis ir valstybė narė, kurioje ji įsteigta.

4.   Registre atnaujinama ši su kiekviena registruota Europos politine partija ir kiekvienu Europos politiniu fondu susijusi informacija:

a)

subjekto rūšis (Europos politinė partija ar Europos politinis fondas);

b)

registracijos numeris, kurį institucija priskyrė pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą dėl registracijos numerių sistemos, taikytinos Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų registrui, ir registro teikiamuose standartiniuose išrašuose teikiamos informacijos išsamių taisyklių;

c)

tikslus pavadinimas, jo santrumpa ir logotipas;

d)

valstybė narė, kurioje yra Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo būstinė;

e)

jei būstinės valstybėje narėje leidžiama vienalaikė registracija, atitinkamos registruojančios institucijos pavadinimas, adresas ir interneto svetainė (jei yra);

f)

būstinės adresas, adresas korespondencijai, jei kitas, e. pašto ir interneto svetainės (jei yra) adresas;

g)

Europos politinės partijos arba Europos politinio fondo registracijos data ir, jei taikytina, išregistravimo data;

h)

jei Europos politinė partija ar Europos politinis fondas buvo įsteigti pakeitus valstybėje narėje registruoto subjekto teisinį subjektiškumą, to subjekto tikslus pavadinimas ir teisinis statusas, įskaitant visus nacionalinius registracijos numerius;

i)

statuto patvirtinimo data ir visų pakeitimų patvirtinimo datos;

j)

Europos politinės partijos arba atitinkamais atvejais jos partijų narių narių, kurie yra Europos Parlamento nariai, skaičius;

k)

jei taikytina, su Europos politine partija susijusio Europos politinio fondo pavadinimas ir registracijos numeris;

l)

Europos politinių fondų atveju – susijusios Europos politinės partijos pavadinimas ir registracijos numeris;

m)

asmenų, kurie yra organų nariai arba eina pareigas, dėl kurių jiems suteikti administracinio, finansinio ir teisinio atstovavimo įgaliojimai, tapatybė, įskaitant vardą, pavardę, gimimo datą, pilietybę ir nuolatinę gyvenamąją vietą, aiškiai nurodant jų atskirą ar bendrą kompetenciją ir įgaliojimus įpareigoti subjektą trečiųjų šalių atžvilgiu ir atstovauti subjektui teismo procesuose.

5.   Registre visi 1–4 dalyse nurodyti dokumentai ir informacija saugomi neribotą laikotarpį.

2 straipsnis

Papildoma informacija ir patvirtinamieji dokumentai

Be Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų privalomų dokumentų, prašymą registruoti teikiantys pareiškėjai ir registruotos Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai institucijai pateikia 1 straipsnyje nurodytus dokumentus ir informaciją, taip pat visus jų atnaujinimus.

Institucija gali Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų paprašyti papildyti neišsamius arba ištaisyti pasenusius pateiktus dokumentus ir informaciją.

3 straipsnis

Registro teikiamos paslaugos

1.   Institucija nustato standartinių išrašų iš registro formą. Institucija standartinį išrašą bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui pateikia per dešimt darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

2.   Kai institucija yra kompetentinga pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, ji, gavusi prašymą, patvirtina, kad standartiniame išraše pateikta jos turima informacija yra teisinga, aktuali ir atitinkanti taikytinus Sąjungos teisės aktus.

Kai institucija nėra kompetentinga pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014, ji, gavusi prašymą, patvirtina, kad, sprendžiant iš visų jos atliktų pagrįstų patikrinimų, standartiniame išraše pateikta informacija yra pati teisingiausia, aktualiausia ir visiškai atitinkanti taikytinus Sąjungos teisės aktus. Atliekant šiuos patikrinimus taip pat prašoma atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų patvirtinti informaciją tokiu mastu, kokiu toms valdžios institucijoms tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus. 1 dalyje nurodytas terminas šioje pastraipoje nurodytiems prašymams netaikomas.

Atlikdama šioje dalyje nurodytą patvirtinimą, institucija aiškiai nurodo, ar pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 ji yra kompetentinga.

3.   Gavusi prašymą, institucija pateikia 2 dalyje nurodytą patvirtinimą Sąjungos institucijoms bei įstaigoms ir valstybių narių valdžios institucijoms ir teismams. Be to, gavusi prašymą, ji tokį patvirtinimą dėl jų statuso teikia ir Europos politinėms partijoms arba Europos politiniams fondams.

Gavusi tinkamai pagrįstą prašymą, institucija taip pat gali teikti tokį patvirtinimą bet kuriam fiziniam arba juridiniam asmeniui, kai to reikia teisinėms arba administracinėms procedūroms.

4.   Institucija išsamiai nustato prašymų išduoti standartinius išrašus teikimo, standartinių išrašų išdavimo ir patvirtinimo tvarką, įskaitant tas paslaugas teikiant naudotinas elektronines priemones.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 2 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 317, 2014 11 4, p. 1.

(2)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).


19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/54


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/2402

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo, taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES, peržiūrimos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės ir panaikinamas Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/877/ES

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (1), ypač į jos 14 straipsnio 10 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB (2) 4 straipsnio 1 dalimi, Komisija Įgyvendinimo sprendime 2011/877/ES (3) nustatė atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintąsias atskaitos vertes – pagal atitinkamus veiksnius, tokius kaip pastatymo metai ir kuro rūšis, diferencijuotų verčių matricą. Šios vertės taikytinos iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

(2)

atsižvelgdama į valstybių narių ir suinteresuotųjų subjektų pateiktus duomenis, surinktus realiomis veikimo sąlygomis, Komisija peržiūrėjo atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintąsias atskaitos vertes. Atsižvelgiant į geriausių prieinamų ir ekonomiškai pagrįstų technologijų pokyčius 2011–2015 m. peržiūros laikotarpiu, pasakytina, kad nustatant atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo suderintąsias atskaitos vertes turėtų būti ir toliau atsižvelgiama į kogeneracijos įrenginio pastatymo metus, kaip numatyta Sprendime 2011/877/ES;

(3)

atlikus suderintųjų naudingumo atskaitos verčių peržiūrą, patvirtinta, kad, remiantis naujausia patirtimi ir analize, Sprendime 2011/877/ES nustatyti su klimato sąlygomis susiję pataisos koeficientai turėtų būti taikomi tik įrenginiams, kuriuose naudojamas dujinis kuras;

(4)

atlikus šią peržiūrą, patvirtinta, kad, remiantis naujausia patirtimi ir analize, Sprendime 2011/877/ES nustatyti su išvengtais tinklo nuostoliais susiję pataisos koeficientai turėtų būti taikomi ir toliau. Siekiant tiksliau išreikšti išvengtus nuostolius, turi būti atnaujintos taikomos įtampos ribos ir pataisos koeficientų vertės;

(5)

atlikus šią peržiūrą, nustatyta, kad atskirosios šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės kai kuriais atvejais turėtų būti pakeistos. Kad pakeitimai nebūtų atgaline data taikomi esamiems įrenginiams, naujosios atskaitos vertės taikytinos tik nuo 2016 m., o iki tos datos pastatytiems įrenginiams ir toliau taikytinos dabartinės vertės. Su klimato sąlygomis susijusių pataisos koeficientų taikyti nereikėjo, nes šilumos gamybos iš kuro termodinamika nelabai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Be to, nereikia taikyti su šilumos tinklo nuostoliais susijusių pataisos koeficientų, nes šiluma visada naudojama šalia gamybos vietos;

(6)

atlikus šią peržiūrą, nustatyta, kad garo arba karšto vandens katilų energijos vartojimo efektyvumo atskaitos vertės turėtų būti diferencijuojamos;

(7)

remiantis duomenimis, surinktais realiomis veikimo sąlygomis, nustatyta, kad apžvelgiamu laikotarpiu statistiškai reikšmingai pagerėjo pažangiausių įrenginių, kuriuose naudojamas tam tikrų rūšių kuras, faktinis našumas;

(8)

būtinos stabilios investavimo į kogeneraciją sąlygos ir tolesnis investuotojų pasitikėjimas, todėl tikslinga nustatyti elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintąsias atskaitos vertes;

(9)

Sprendime 2011/877/ES nustatytos atskirosios šilumos ir elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertės turi būti taikomos iki 2015 m. gruodžio 31 d., o naujosios atskaitos vertės – nuo 2016 m. sausio 1 d. Siekiant užtikrinti, kad naująsias atskaitos vertes būtų galima taikyti nuo tos dienos, šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo;

(10)

Direktyvos 2012/27/ES 14, 22 ir 23 straipsniuose Komisijai suteikiamas įgaliojimas priimti deleguotuosius aktus, kuriais atnaujinamos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės. Šis įgaliojimas Komisijai suteiktas penkerių metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 4 d. Jei šis įgaliojimas po 2017 m. gruodžio 4 d. nebus pratęstas, šiame reglamente nustatytos atskaitos vertės bus taikomos ir toliau. Jei iki tol Komisijai bus suteikti nauji deleguotieji įgaliojimai, Komisija peržiūrės šiame reglamente nustatytas atskaitos vertes ne vėliau kaip po ketverių metų nuo jo įsigaliojimo;

(11)

Direktyva 2012/27/ES siekiama skatinti kogeneraciją, kad būtų taupoma energija, todėl turėtų būti suteikta paskata atnaujinti senesnius kogeneracijos įrenginius, kad būtų pagerintas jų energijos vartojimo efektyvumas. Dėl šių priežasčių ir atsižvelgiant į reikalavimą dėl suderintųjų naudingumo atskaitos verčių, kurios turėtų būti nustatomos vadovaujantis Direktyvos 2012/27/ES II priedo f punkte nurodytais principais, nuo vienuoliktųjų po kogeneracijos įrenginio pastatymo metų jam turėtų būtų taikomos didesnės elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Suderintųjų naudingumo atskaitos verčių nustatymas

Atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės nustatytos atitinkamai I ir II prieduose.

2 straipsnis

Atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo suderintųjų atskaitos verčių pataisos koeficientai

1.   Valstybės narės taiko III priede nustatytus pataisos koeficientus, kuriais, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės vidutines klimato sąlygas, patikslinamos I priede nustatytos suderintosios naudingumo atskaitos vertės.

Jei oficialūs meteorologiniai duomenys rodo, kad metinė aplinkos temperatūra atskirose valstybės narės vietovėse skiriasi 5 °C arba daugiau, ta valstybė narė, pranešusi Komisijai, pirmoje pastraipoje nurodytu tikslu gali nustatyti kelias klimato zonas, taikydama III priede nustatytą metodą.

2.   Valstybės narės taiko IV priede nustatytus pataisos koeficientus, kuriais, atsižvelgiant į išvengtus tinklo nuostolius, patikslinamos I priede nustatytos suderintosios naudingumo atskaitos vertės.

3.   Jei valstybė narė taiko ir III, ir IV prieduose nustatytus pataisos koeficientus, ji pirma taiko III, po to – IV priedą.

3 straipsnis

Atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo suderintųjų atskaitos verčių taikymas

1.   Valstybės narės taiko I priede nustatytas suderintąsias naudingumo atskaitos vertes, atsižvelgdamos į kogeneracijos įrenginio pastatymo metus. Šios suderintosios naudingumo atskaitos vertės taikomos dešimt metų, skaičiuojant nuo kogeneracijos įrenginio pastatymo metų.

2.   Nuo vienuoliktųjų po kogeneracijos įrenginio pastatymo metų valstybės narės taiko suderintąsias naudingumo atskaitos vertes, kurios pagal 1 dalį taikomos 10 metų senumo kogeneracijos įrenginiui. Šios suderintosios naudingumo atskaitos vertės taikomos vienus metus.

3.   Taikant šį straipsnį kogeneracijos įrenginio pastatymo metais laikomi kalendoriniai metai, kuriais įrenginyje pirmą kartą pagaminama elektros energija.

4 straipsnis

Atskirosios šilumos gamybos naudingumo suderintųjų atskaitos verčių taikymas

1.   Valstybės narės taiko II priede nustatytas suderintąsias atskaitos vertes, atsižvelgdamos į kogeneracijos įrenginio pastatymo metus.

2.   Taikant šį straipsnį kogeneracijos įrenginio pastatymo metais laikomi 3 straipsnyje apibrėžti pastatymo metai.

5 straipsnis

Kogeneracijos įrenginio atnaujinimas

Jei investicijų į kogeneracijos įrenginio atnaujinimą išlaidos viršija 50 % investicijų į naują panašų kogeneracijos įrenginį išlaidų, 3 ir 4 straipsnių taikymo tikslais laikoma, kad atnaujinto kogeneracijos įrenginio pastatymo metai yra kalendoriniai metai, kuriais atnaujintame įrenginyje pirmą kartą pagaminama elektros energija.

6 straipsnis

Kuro mišinys

Jei kogeneracijos įrenginyje naudojamas kelių rūšių kuras, atskirosios gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės taikomos proporcingai energijos, suvartojamos naudojant skirtingų rūšių kurą, kiekio svertiniam vidurkiui.

7 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2011/877/ES panaikinamas.

8 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 315, 2012 11 14, p. 1.

(2)  2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/8/EB dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti Direktyvą 92/42/EEB (OL L 52, 2004 2 21, p. 50).

(3)  2011 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/877/ES, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/8/EB nustatomos atskirosios elektros energijos ir šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitinės vertės ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2007/74/EB (OL L 343, 2011 12 23, p. 91).


I PRIEDAS

Atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės

(nurodytos 1 straipsnyje)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės yra nustatytos remiantis apatinio šilumingumo verte ir ISO nustatytomis standartinių atmosferos sąlygų vertėmis (15 °C aplinkos temperatūra, 1,013 baro slėgis, 60 % santykinė drėgmė).

Kategorija

Kuro rūšis

Pastatymo metai

Iki 2012 m.

2012–2015 m.

2016 m. ir vėliau

Kietasis kuras

S1

Akmens anglys, įskaitant antracitą, bitumines akmens anglis, subbitumines akmens anglis, koksą, puskoksį ir naftos koksą

44,2

44,2

44,2

S2

Lignitas, lignito briketai, skalūnų nafta

41,8

41,8

41,8

S3

Durpės, durpių briketai

39,0

39,0

39,0

S4

Sausoji biomasė, įskaitant medieną ir kitą kietąją biomasę, be kita ko, medienos granules ir briketus, džiovintas medienos drožles, švarias ir sausas medienos atliekas, riešutų kevalus, alyvuogių ir kt. kauliukus

33,0

33,0

37,0

S5

Kita kietoji biomasė, įskaitant visą į S4 kategoriją neįtrauktą medieną ir juodąjį bei žaliąjį šarmą

25,0

25,0

30,0

S6

Komunalinės ir pramoninės atliekos (neatsinaujinančiosios) ir atsinaujinančiosios ir (arba) biologiškai skaidžios atliekos

25,0

25,0

25,0

Skystasis kuras

L7

Mazutas, dujos, dyzelinas, kiti naftos produktai

44,2

44,2

44,2

L8

Skystieji bioproduktai, įskaitant biometanolį, bioetanolį, biobutanolį, biodyzeliną ir kitus skystuosius bioproduktus

44,2

44,2

44,2

L9

Skystosios atliekos, įskaitant biologiškai skaidžias ir neatsinaujinančiąsias atliekas (įskaitant lajų, riebalus ir grūdų žlaugtus)

25,0

25,0

29,0

Dujinis kuras

G10

Gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos, suskystintos gamtinės dujos ir biometanas

52,5

52,5

53,0

G11

Naftos perdirbimo dujos, vandenilis ir sintezės dujos

44,2

44,2

44,2

G12

Biodujos, gautos anaerobinio skaidymo būdu, išgautos sąvartynuose ir valant nuotekas

42,0

42,0

42,0

G13

Koksavimo dujos, aukštakrosnės dujos, kasybos dujos ir kitos atgautosios dujos (išskyrus naftos perdirbimo dujas)

35,0

35,0

35,0

Kita

O14

Atliekinė šiluma (įskaitant aukštatemperatūrių procesų išmetamąsias dujas ir egzoterminių cheminių reakcijų produktus)

 

 

30,0

O15

Branduolinis kuras

 

 

33,0

O16

Saulės šiluminė energija

 

 

30,0

O17

Geoterminė energija

 

 

19,5

O18

Kitas pirmiau nenurodytas kuras

 

 

30,0


II PRIEDAS

Atskirosios šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės

(nurodytos 1 straipsnyje)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodytos atskirosios šilumos gamybos naudingumo suderintosios atskaitos vertės nustatytos remiantis apatinio šilumingumo verte ir ISO nustatytų standartinių atmosferos sąlygų vertėmis (15 °C aplinkos temperatūra, 1,013 baro slėgis, 60 % santykinė drėgmė).

Kategorija

Kuro rūšis

Pastatymo metai

Iki 2016 m.

2016 m. ir vėliau

Karštas vanduo

Garas (1)

Tiesioginis išmetamųjų dujų panaudojimas (2)

Karštas vanduo

Garas (1)

Tiesioginis išmetamųjų dujų panaudojimas (2)

Kietasis kuras

S1

Akmens anglys, įskaitant antracitą, bitumines akmens anglis, subbitumines akmens anglis, koksą, puskoksį ir naftos koksą

88

83

80

88

83

80

S2

Lignitas, lignito briketai, skalūnų nafta

86

81

78

86

81

78

S3

Durpės, durpių briketai

86

81

78

86

81

78

S4

Sausoji biomasė, įskaitant medieną ir kitą kietąją biomasę, be kita ko, medienos granules ir briketus, džiovintas medienos drožles, švarias ir sausas medienos atliekas, riešutų kevalus, alyvuogių ir kt. kauliukus

86

81

78

86

81

78

S5

Kita kietoji biomasė, įskaitant visą į S4 kategoriją neįtrauktą medieną ir juodąjį bei žaliąjį šarmą

80

75

72

80

75

72

S6

Komunalinės ir pramoninės atliekos (neatsinaujinančiosios) ir atsinaujinančiosios ir (arba) biologiškai skaidžios atliekos

80

75

72

80

75

72

Skystasis kuras

L7

Mazutas, dujos, dyzelinas, kiti naftos produktai

89

84

81

85

80

77

L8

Skystieji bioproduktai, įskaitant biometanolį, bioetanolį, biobutanolį, biodyzeliną ir kitus skystuosius bioproduktus

89

84

81

85

80

77

L9

Skystosios atliekos, įskaitant biologiškai skaidžias ir neatsinaujinančiąsias atliekas (įskaitant lajų, riebalus ir grūdų žlaugtus)

80

75

72

75

70

67

Dujinis kuras

G10

Gamtinės dujos, suskystintos naftos dujos, suskystintos gamtinės dujos ir biometanas

90

85

82

92

87

84

G11

Naftos perdirbimo dujos, vandenilis ir sintezės dujos

89

84

81

90

85

82

G12

Biodujos, gautos anaerobinio skaidymo būdu, išgautos sąvartynuose ir valant nuotekas

70

65

62

80

75

72

G13

Koksavimo dujos, aukštakrosnės dujos, kasybos dujos ir kitos atgautosios dujos (išskyrus naftos perdirbimo dujas)

80

75

72

80

75

72

Kita

O14

Atliekinė šiluma (įskaitant aukštatemperatūrių procesų išmetamąsias dujas ir egzoterminių cheminių reakcijų produktus)

92

87

O15

Branduolinis kuras

92

87

O16

Saulės šiluminė energija

92

87

O17

Geoterminė energija

92

87

O18

Kitas pirmiau nenurodytas kuras

92

87


(1)  Jei, apskaičiuojant garo įrenginiuose bendrai su elektros energija gaminamos šilumos gamybos naudingumą, neatsižvelgiama į kondensato grąžą, lentelėje nurodytos garo gamybos naudingumo vertės turėtų būti padidinamos penkiais procentiniais punktais.

(2)  Su tiesioginiu išmetamųjų dujų panaudojimu susijusios vertės turėtų būti taikomos, jei temperatūra ne mažesnė kaip 250 °C.


III PRIEDAS

Su vidutinėmis klimato sąlygomis susiję pataisos koeficientai ir klimato zonų, į kurias atsižvelgiama taikant atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo suderintąsias atskaitos vertes, nustatymo metodas

(nurodyta 2 straipsnio 1 dalyje)

a)   Su vidutinėmis klimato sąlygomis susiję pataisos koeficientai

Su aplinkos temperatūra susijusi pataisa grindžiama valstybės narės vidutinės metinės temperatūros ir ISO nustatytos standartinių atmosferos sąlygų vertės (15 °C) skirtumu.

Pataisa bus taikoma taip:

 

už kiekvieną 15 °C viršijantį laipsnį naudingumo vertė sumažinama 0,1 procentinio punkto;

 

už kiekvieną iki 15 °C trūkstamą laipsnį naudingumo vertė padidinama 0,1 procentinio punkto.

Pavyzdys.

Jei vidutinė metinė temperatūra valstybėje narėje yra 10 °C, toje valstybėje narėje esančiam kogeneracijos įrenginiui taikoma atskaitos vertė turi būti padidinama 0,5 procentinio punkto.

b)   Su aplinkos temperatūra susijusi pataisa taikoma tik dujiniam kurui (G10, G11, G12, G13).

c)   Klimato zonų nustatymo metodas

Kiekvienos klimato zonos ribos bus nustatomos vidutinės metinės aplinkos temperatūros (išreikštos sveikais Celsijaus laipsniais), kuri skiriasi bent 4 °C, izotermomis. Gretimose klimato zonose vidutinės metinės aplinkos temperatūros skirsis bent 4 °C.

Pavyzdys.

Jei vidutinė metinė aplinkos temperatūra vienoje konkrečios valstybės narės vietovėje yra 12 °C, o kitoje – 6 °C, valstybė narė gali nustatyti dvi klimato zonas, kurias skirtų 9 °C izoterma:

pirmoji klimato zona būtų tarp 9 °C ir 13 °C izotermų (4 °C skirtumas), ir vidutinė metinė aplinkos temperatūra joje būtų 11 °C;

antroji klimato zona būtų tarp 5 °C ir 9 °C izotermų, ir vidutinė metinė aplinkos temperatūra joje būtų 7 °C.


IV PRIEDAS

Taikant atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo suderintąsias atskaitos vertes naudojami pataisos koeficientai, susiję su išvengtais tinklo nuostoliais

(nurodyti 2 straipsnio 2 dalyje)

Jungties įtampos lygis

Pataisos koeficientas (už įrenginio ribų)

Pataisos koeficientas (įrenginyje)

≥ 345 kV

1

0,976

≥ 200 – < 345 kV

0,972

0,963

≥ 100 – < 200 kV

0,963

0,951

≥ 50 – < 100 kV

0,952

0,936

≥ 12 – < 50 kV

0,935

0,914

≥ 0,45 – < 12 kV

0,918

0,891

< 0,45 kV

0,888

0,851

Pavyzdys.

100 kWel kogeneracijos įrenginys su gamtinėmis dujomis varomu stūmokliniu varikliu gamina 380 V elektros energiją. 85 % šios energijos sunaudojama savo reikmėms, o 15 % tiekiama į tinklą. Įrenginys pastatytas 2010 m. Metinė aplinkos temperatūra yra 15 °C, todėl nereikia taikyti su klimatu susijusios pataisos.

Pritaikius su tinklo nuostoliais susijusią pataisą, šiam įrenginiui taikoma atskirosios elektros energijos gamybos naudingumo atskaitos vertė (remiantis šiame priede pateiktų koeficientų svertiniu vidurkiu) būtų:

Ref Εη = 52,5 % × (0,851 × 85 % + 0,888 × 15 %) = 45,0 %.


19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/62


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2403

2015 m. gruodžio 15 d.

kuriuo nustatomos bendrosios deaktyvacijos standartų ir metodų gairės siekiant užtikrinti, kad deaktyvuoti šaunamieji ginklai būtų visiškai netinkami naudoti

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. birželio 18 d. Tarybos direktyvą 91/477/EEB dėl ginklų įsigijimo ir laikymo kontrolės (1), ypač į jos I priedo III dalies antrąją pastraipą,

kadangi:

(1)

pagal Direktyvos 91/477/EEB 4 straipsnį valstybės narės turi užtikrinti, kad pagal tą direktyvą būtų pažymėtas ir užregistruotas arba deaktyvuotas bet kuris rinkai pateiktas šaunamasis ginklas arba šaunamojo ginklo dalis;

(2)

pagal Direktyvos 91/477/EEB I priedo III dalies a punkto pirmąją pastraipą daiktai, kurie atitinka „šaunamojo ginklo“ apibrėžtį, neturi būti laikomi tą apibrėžtį atitinkančiais, jeigu deaktyvuoti jie yra visam laikui padaromi netinkamais naudoti, užtikrinant, kad visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys būtų visiškai netinkamos naudoti ir nebūtų įmanoma jų išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima kaip nors reaktyvuoti šaunamąjį ginklą;

(3)

Direktyvos 91/477/EEB I priedo III dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad valstybės narės turi priimti nuostatas, kad kompetentingos institucijos tikrintų deaktyvacijos priemones, siekdamos užtikrinti, kad dėl atliktų pakeitimų šaunamasis ginklas būtų visiškai netinkamas naudoti. Be to, valstybių narių prašoma išduoti sertifikatą ar kitą dokumentą, liudijantį, kad šaunamasis ginklas yra deaktyvuotas, arba šaunamąjį ginklą pažymėti aiškiai matomu tai patvirtinančiu žymeniu;

(4)

Europos Sąjunga yra prisijungusi prie Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau – Protokolas), sudaryto Tarybos sprendimu 2014/164/ES (2);

(5)

Protokolo 9 straipsnyje išvardyti bendrieji deaktyvacijos principai, kurių turi paisyti šalys;

(6)

šiame reglamente nustatyti šaunamųjų ginklų visiško deaktyvavimo standartai ir metodai yra parengti remiantis Nuolatinės tarptautinės šaunamųjų ginklų bandymo komisijos (toliau – CIP) techninėmis žiniomis. CIP įsteigta siekiant tikrinti nacionalinių šaunamųjų ginklų patikros tarnybų veiklą, ypač siekiant užtikrinti, kad kiekvienoje šalyje būtų priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais užtikrinami veiksmingi ir vienodi šaunamųjų ginklų ir šaudmenų bandymai;

(7)

siekdama užtikrinti kuo aukštesnio lygio saugumą šaunamųjų ginklų deaktyvavimo srityje, Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti šiame reglamente nustatytas technines specifikacijas. Šiuo tikslu Komisija turėtų atsižvelgti į valstybių narių patirtį, įgytą taikant papildomas deaktyvacijos priemones;

(8)

šis reglamentas nepažeidžia Direktyvos 91/477/EEB 3 straipsnio;

(9)

atsižvelgiant į saugumo riziką, iki šio reglamento taikymo datos deaktyvuotiems ir rinkai pateiktiems, įskaitant nemokamą perdavimą, pardavimą arba mainus, arba po minėtos datos į kitą valstybę narę įvežtiems šaunamiesiems ginklams turėtų būti taikomos šio reglamento nuostatos;

(10)

valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis papildomų priemonių, neskaitant I priede nustatytų techninių reikalavimų, kad jos galėtų deaktyvuoti šaunamuosius ginklus savo teritorijoje, su sąlyga, kad jos imasi visų šiame reglamente nustatytiems bendriesiems deaktyvacijos standartams ir metodams taikyti būtinų priemonių;

(11)

siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę užtikrinti savo teritorijose tokio paties lygio saugumą, valstybėms narėms, pagal šio reglamento nuostatas savo teritorijose nustačiusioms papildomas šaunamųjų ginklų deaktyvavimo priemones, turėtų būti leista reikalauti pateikti įrodymus, kad į jų teritorijas įvežtiems deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams buvo taikomos minėtos papildomos priemonės;

(12)

valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie atitinkamas šio reglamento taikymo srities priemones ir bet kokias kitas nustatomas priemones, kad Komisija, peržiūrėdama šį reglamentą, galėtų atsižvelgti į pokyčius ir geriausią šaunamųjų ginklų deaktyvavimo praktiką valstybėse narėse. Šiuo tikslu turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (3) nustatyta pranešimų teikimo tvarka;

(13)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Direktyva 91/477/EEB įkurto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas A, B, C ir D kategorijų šaunamiesiems ginklams, apibrėžtiems Direktyvos 91/477/EEB I priede.

2.   Šis reglamentas neturi būti taikomas šaunamiesiems ginklams, deaktyvuotiems iki jo taikymo datos, jeigu šie šaunamieji ginklai nebuvo įvežti į kitą valstybę narę arba pateikti rinkai.

2 straipsnis

Deaktyvuoti šaunamuosius ginklus įgalioti asmenys ir subjektai

Ginklų deaktyvavimą vykdo viešieji ar privatieji asmenys arba nacionaliniais teisės aktais tą daryti įgalioti asmenys.

3 straipsnis

Šaunamųjų ginklų deaktyvavimo tikrinimas ir sertifikavimas

1.   Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją, kad ji tikrintų, ar šaunamasis ginklas deaktyvuojamas laikantis I priede pateiktų techninių specifikacijų (toliau – tikrinantysis subjektas).

2.   Jeigu tikrinančiajam subjektui taip pat leidžiama deaktyvuoti šaunamuosius ginklus, valstybės narės užtikrina, kad minėtos funkcijos būtų aiškiai atskirtos nuo šio subjekto viduje jas atliekančių asmenų funkcijų.

3.   Komisija savo interneto svetainėje skelbia valstybių narių paskirtų tikrinančiųjų subjektų sąrašą, įskaitant išsamią informaciją apie tikrinantįjį subjektą ir jo simbolį, taip pat kontaktinę informaciją.

4.   Kai šaunamasis ginklas deaktyvuojamas laikantis I priede pateiktų techninių specifikacijų, tikrinantysis subjektas išduoda šaunamojo ginklo savininkui III priede pateikto pavyzdžio deaktyvacijos sertifikatą. Visa informacija deaktyvacijos sertifikate pateikiama valstybės narės, kurioje buvo išduotas deaktyvacijos sertifikatas, kalba ir anglų kalba.

5.   Deaktyvuoto šaunamojo ginklo savininkas saugo deaktyvacijos sertifikatą neribotą laiką. Jei deaktyvuotas šaunamasis ginklas pateikiamas rinkai, prie jo pridedamas deaktyvacijos sertifikatas.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad įrašai apie deaktyvuotų šaunamųjų ginklų sertifikatus su nurodyta deaktyvacijos data ir sertifikatų numeriais būtų saugomi mažiausiai 20 metų.

4 straipsnis

Pagalbos prašymai

Bet kuri valstybė narė gali kreiptis pagalbos į deaktyvuoti šaunamuosius ginklus įgaliotus subjektus arba į kitos valstybės narės paskirtus tikrinančiuosius subjektus, kad galėtų atitinkamai deaktyvuoti šaunamąjį ginklą arba patikrinti, ar tai buvo atlikta. Jeigu prašymas yra susijęs su šaunamojo ginklo deaktyvavimo patikrinimu ir jis priimamas, pagalbą suteikiantis tikrinantysis subjektas išduoda deaktyvacijos sertifikatą pagal 3 straipsnio 4 dalį.

5 straipsnis

Deaktyvuotų šaunamųjų ginklų žymėjimas

Deaktyvuoti šaunamieji ginklai pažymimi II priede nurodyto pavyzdžio bendru unikaliu, rodančiu, kad jie buvo deaktyvuoti laikantis I priede nustatytų techninių specifikacijų. Tikrinantysis subjektas žymenį pažymi ant visų deaktyvuojant šaunamąjį ginklą pakeistų dalių, ir šis žymuo turi atitikti šiuos kriterijus:

a)

jis turi būti aiškiai matomas ir nepašalinamas;

b)

jame turi būti informacija apie valstybę narę, kurioje buvo atlikta deaktyvacija ir apie deaktyvaciją patvirtinusį tikrinantįjį subjektą;

c)

turi išlikti originalus (-ūs) šaunamojo ginklo serijos numeris (-iai).

6 straipsnis

Papildomos deaktyvacijos priemonės

1.   Valstybės narės gali imtis papildomų šaunamųjų ginklų deaktyvavimo savo teritorijose priemonių, kuriomis viršijami I priede nustatytos techninės specifikacijos.

2.   Komisija su komitetu, įsteigtu pagal Direktyvą 91/477/EEB, reguliariai nagrinėja visas papildomas priemones, kurių imasi valstybės narės ir gali apsvarstyti galimybę tinkamu laiku pakeisti I priede nustatytas technines specifikacijas.

7 straipsnis

Deaktyvuotų šaunamųjų ginklų vežimas Sąjungos viduje

1.   Deaktyvuoti šaunamieji ginklai gali būti įvežti į kitą valstybę narę tik jeigu jie pažymėti bendru unikaliu žymeniu ir prie jų pridėtas deaktyvacijos sertifikatas, kaip nustatyta šiame reglamente.

2.   Valstybės narės pripažįsta kitoje valstybėje narėje išduotą deaktyvacijos sertifikatą, jeigu jis atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Tačiau pagal 6 straipsnį papildomas priemones ėmusios taikyti valstybės narės gali reikalauti pateikti įrodymus, kad į jų teritorijas įvežtiems deaktyvuotiems šaunamiesiems ginklams buvo taikomos minėtos papildomos priemonės.

8 straipsnis

Pranešimo reikalavimai

Valstybės narės praneša Komisijai apie priimtas bet kokias šio reglamento taikymo srities priemones, taip pat bet kokias papildomas priemones, nustatytas pagal 6 straipsnį. Šiuo tikslu valstybės narės taiko Direktyvoje (ES) 2015/1535 nustatytą pranešimų teikimo tvarką.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. balandžio 8 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Elżbieta BIEŃKOWSKA

Komisijos narė


(1)  OL L 256, 1991 9 13, p. 51.

(2)  2014 m. vasario 11 d. Tarybos sprendimas 2014/164/ES dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos Sąjungos vardu (OL L 89, 2014 3 25, p. 7).

(3)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).


I PRIEDAS

Šaunamųjų ginklų deaktyvavimo techninės specifikacijos

I.

Deaktyvacijos operacijos, atliekamos tam, kad šaunamieji ginklai būtų padaryti visiškai netinkamais naudoti, aprašomos trijose lentelėse:

I lentelėje išvardijami įvairūs šaunamųjų ginklų tipai,

II lentelėje aprašomos operacijos, kurios turi būti atliktos tam, kad visos pagrindinės šaunamojo ginklo dalys būtų padarytos visiškai netinkamomis naudoti,

III lentelėje nurodoma, kokios deaktyvacijos operacijos turi būti atliktos su įvairių tipų šaunamaisiais ginklais.

II.

Šios techninės specifikacijos bus reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos ne rečiau kaip kas dvejus metus, siekiant atsižvelgti į šaunamųjų ginklų technikos raidą ir deaktyvacijos operacijas per šį laiką.

III.

Siekdama užtikrinti teisingą ir vienodą šaunamųjų ginklų deaktyvavimo operacijų atlikimą, Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, parengs apibrėžtis.

I LENTELĖ. Šaunamųjų ginklų tipų sąrašas

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ TIPAI

1

Pistoletai (vienašūviai, pusiau automatiniai)

2

Revolveriai (įskaitant būgninius (grūstuvinius) revolverius)

3

Vienašūviai ilgieji šaunamieji ginklai (neatlaužiami)

4

Atlaužiami šaunamieji ginklai (pvz., lygiavamzdžiai, graižtviniai, kombinuotieji šaunamieji ginklai, šaunamieji ginklai su svyruojančiu/atlenkiamu užraktu, trumpieji ir ilgieji šaunamieji ginklai)

5

Pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai (lygiavamzdžiai, graižtviniai)

6

Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai (lygiavamzdžiai, graižtviniai)

7

Automatiniai šaunamieji ginklai: pvz., automatai (šturmo šautuvai), pistoletai kulkosvaidžiai ir kulkosvaidžiai, automatiniai pistoletai

8

Per vamzdžio laibgalį užtaisomi šaunamieji ginklai


II LENTELĖ. Su dalimis atliekamos konkrečios operacijos

DALIS

PROCESAS

1.

VAMZDIS

1.1.

Jeigu vamzdis yra pritvirtintas prie rėmo (1), vamzdis perveriamas grūdinto plieno smaigu (daugiau kaip 50 % šovinio lizdo, bet ne mažiau kaip 4,5 mm skersmens) per šovinio lizdą ir rėmą iki šovos mechanizmo. Smaigas turi būti įvirintas (2).

1.2.

Jeigu vamzdis yra atskiras (nepritvirtintas), išfrezuojama kiaurymė per visą šovinio lizdo sienelės ilgį (daugiau nei

Formula

kalibro, bet ne daugiau kaip 8 mm pločio) ir vamzdžio viduje nuo pat šovinio lizdo pradžios patikimai įvirinamas kaištis arba strypas (L ≥ 2/3 vamzdžio ilgio).

1.3.

Pirmajame vamzdžio trečdalyje, pradedant nuo šovinio lizdo, išfrezuojamos kiaurymės (kiaurymės plotis turi būti mažiausiai 2/3 lygiavamzdžių ginklų vamzdžio skersmens dydžio, o visų kitų ginklų atveju – viso vamzdžio skersmens dydžio; jos išfrezuojamos viena po kitos: trumpuosiuose ginkluose – 3, ilguosiuose – 6) arba už šovinio lizdo padaroma V formos įpjova (60 ± 5° kampo), o vamzdyje padaroma kiaurymė, arba už šovinio lizdo ten pat, kur yra angos, padaroma pailga įpjova (8–10 mm pločio, ± 0,5 mm, ≥ 52 mm ilgio), arba 0,5 mm atstumu nuo šovinio lizdo iki vamzdžio laibgalio, tačiau ne arčiau kaip 5 mm iki laibgalio padaroma pailga įpjova (4–6 mm pločio±).

1.4.

Jei vamzdžiai yra su nuožula, ji pašalinama.

1.5.

Kad vamzdis neatsiskirtų nuo rėmo, naudojamas grūdinto plieno smaigas arba jie yra suvirinami.

2.

GINKLO SPYNA, SPYNOS GALVUTĖ

2.1.

Pašalinamas arba sutrumpinamas skiltuvas.

2.2.

Spynos priekis nupjaunamas taip, kad nupjovimo kampas būtų ne mažesnis kaip 45°, o nupjautas plotas – didesnis kaip 50 % spynos (užrakto) priekinio paviršiaus.

2.3.

Skiltuvo anga užvirinama.

3.

BŪGNELIS

3.1.

Pašalinamos visos vidinės būgnelio pertvaros bent per 2/3 jo ilgio, išgręžiant apskritimą, kurio skersmuo didesnis arba lygus tūtelės skersmeniui.

3.2.

Jei įmanoma, būgnelis privirinamas, kad neatsiskirtų nuo rėmo arba, jei neįmanoma, panaudojamos tinkamos priemonės, kurios nuo to apsaugotų.

4.

UŽRAKTAS

4.1.

Nupjaunama arba pašalinama daugiau kaip 50 % spynos (užrakto) priekinio paviršiaus taip, kad nuožulnumo kampas būtų nuo 45 iki 90°.

4.2.

Pašalinamas arba sutrumpinamas skiltuvas.

4.3.

Skiltuvo anga išfrezuojama arba užvirinama.

4.4.

Užrakto rantai nupjaunami.

4.5.

Jei taikoma, išmetimo langelio užrakte viršutinio priekinio krašto vidus išpjaunamas taip, kad jo nuožulnumo kampas būtų 45°.

5.

RĖMAI (PISTOLETŲ)

5.1.

Išimama vamzdžio nuožula.

5.2.

Abejose rėmo pusėse išpjaunama mažiausiai 2/3 užrakto bėgelių.

5.3.

Užrakto laikiklis užvirinamas.

5.4.

Tam, kad pistoletai, kurių rėmai iš polimerų, neišsiardytų, jie suvirinami. Pagal nacionalinės teisės aktus šį procesą galima atlikti po to, kai nacionalinė institucija atliks patikrinimą.

6.

AUTOMATINĖ SISTEMA

6.1.

Supjaustomas arba užvirinamas ir taip sunaikinamas stūmoklis ir dujinė sistema.

6.2.

Išimama spyna (užraktas), vietoj jos įdedamas ir įvirinamas plieno gabalas arba ginklo spyna sumažinama mažiausiai 50 % ir užvirinama, o nuo varžto galvutės nupjaunami rantai.

6.3.

Užvirinamas ir, jei įmanoma, prie rėmo privirinamas gaiduko mechanizmas. Jei suvirinti rėmo viduje neįmanoma: pašalinamas šovos mechanizmas ir tinkamai užpildomos kiaurymės, pvz., į vidų įklijuojama tinkanti detalė arba pripilama epoksidinės dervos.

6.4.

Rankenos fiksavimo mechanizmas prie rėmo užvirinamas, kad jo nebūtų galima išardyti, arba panaudojamos tinkamos priemonės, apsaugančios mechanizmą nuo išardymo. Patikimai suvirinamas ginklų juostinis šovinių tiekimo mechanizmas.

7.

ŠOVOS MECHANIZMAS

7.1.

Išfrezuojamas mažiausiai 60° kūgis (turintis smaigalio kampą), kad pagrindo skersmuo būtų lygus bent 1 cm arba spynos (užrakto) priekinio paviršiaus skersmeniui.

7.2.

Išimamas skiltuvas, jo angos skersmuo padidinamas iki mažiausiai 5 mm ir anga užvirinama.

8.

ŠOVINIŲ DĖTUVĖ (kai taikoma)

8.1.

Šovinių dėtuvė privirinama taškiniu būdu prie rėmo arba rankenos, priklausomai nuo ginklo tipo, kad dėtuvės nebūtų galima ištraukti.

8.2.

Jeigu šovinių dėtuvės nėra, suvirinimo taškai turi būti šovinių dėtuvės laikiklyje arba laikiklis turi būti apsaugotas taip, kad šovinių dėtuvės visiškai nebūtų įmanoma įdėti.

8.3.

Grūdinto plieno smaigu perveriama ir patikimai suvirinama šovinių dėtuvė, šovinio lizdas bei rėmas.

9.

UŽTAISYMAS PER VAMZDŽIO LAIBGALĮ

9.1.

Pašalinama arba privirinama vidinė mova (-os) ir užvirinama kiaurymė (ės).

10.

ŠŪVIO GARSO SLOPINTUVAS

10.1.

Užkertamas kelias šūvio garso slopintuvą nuimti nuo vamzdžio įkalant grūdinto plieno smaigą, arba, jeigu šūvio slopintuvas yra dalis ginklo, jį užvirinant.

10.2.

Pašalinamos visos slopintuvo vidinės dalys ir jų tvirtinimo elementai ir paliekama tik tūtelė. Likusiame išoriniame vamzdelyje 5 cm atstumu viena nuo kitos išgręžiamos kiaurymės.

Įdėklų kietumas

Kietasis smaigas/kaištis/strypas = 58–0; + 6 HRC

TIG suvirinimui naudojamas nerūdijantis plienas, kurio tipas – ER 316 L


III LENTELĖ. Konkrečios operacijos, atliekamos su pagrindinėmis visų tipų šaunamųjų ginklų dalimis

TIPAS

1

2

3

4

5

6

7

8

PROCESAS

Pistoletai (išskyrus automatinius)

Revolveriai

Vienašūviai ilgieji šaunamieji ginklai (neatlaužiami)

Atlaužiami šaunamieji ginklai (lygiavamzdžiai, graižtviniai, kombinuotieji)

Pertaisomi ilgieji šaunamieji ginklai (lygiavamzdžiai, graižtviniai)

Pusiau automatiniai ilgieji šaunamieji ginklai (lygiavamzdžiai, graižtviniai)

Automatiniai šaunamieji ginklai: šturmo šautuvai, pistoletai kulkosvaidžiai ir kulkosvaidžiai

Per vamzdžio laibgalį užtaisomi šaunamieji ginklai

1.1

 

 

X

 

X

X

X

 

1.2 ir 1.3

X

X

X

X

X

X

X

X

1.4

X

 

 

 

 

X

X

 

1.5

 

X

 

 

 

 

 

 

2.1

 

 

X

 

X

X

X

 

2.2

 

 

X

 

X

X

X

 

2.3

 

 

X

 

X

X

X

 

3.1

 

X

 

 

 

 

 

 

3.2

 

X

 

 

 

 

 

 

4.1

X

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

4.2

X

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

4.3

X

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

4.4

X

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

4.5

X

 

 

 

 

X

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

5.1

X

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

5.2

X

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

5.3

X

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

5.4

X (rėmas iš polimerų)

 

 

 

 

 

X (jei tai automatiniai pistoletai)

 

6.1

 

 

 

 

 

X

X

 

6.2

 

 

 

 

 

X

X

 

6.3

 

 

 

 

 

 

X

 

6.4

 

 

 

 

 

 

X

 

7.1

 

 

 

X

 

 

 

 

7.2

 

X

 

X

 

 

 

 

8.1 arba 8.2

X

 

 

 

X

X

X

 

8.3

 

 

 

 

X (vamzdinė šovinių dėtuvė)

X (vamzdinė šovinių dėtuvė)

 

 

9.1

 

X

 

 

 

 

 

X

10.1

X

 

X

 

X

X

X

 

10.2

X

 

X

X

X

X

X

 


(1)  Vamzdis pritvirtinamas prie rėmo varžtais, gnybtais arba kitu būdu.

(2)  Suvirinimas yra gamyboje ar skulptūroje taikomas procesas, leidžiantis sulydyti medžiagas, paprastai metalus arba termoplastikus, ir taip juos sujungti.


II PRIEDAS

Deaktyvuotų šaunamųjų ginklų pažymėjimo žymeniu pavyzdys

Image

1)

deaktyvacijos žymuo;

2)

deaktyvacijos šalis (oficialus tarptautinis kodas);

3)

šaunamojo ginklo deaktyvavimą patvirtinusio subjekto simbolis;

4)

deaktyvacijos metai.

Visas žymuo bus pažymėtas tik ant šaunamojo ginklo rėmo, o deaktyvacijos žymuo (1) ir deaktyvacijos šalies kodas (2) bus pažymėti ant visų kitų pagrindinių dalių.


III PRIEDAS

Image


19.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 333/73


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2404

2015 m. gruodžio 16 d.

dėl tam tikrų žuvų išteklių 2015 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas kitų išteklių žvejybos kvotas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1801

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 105 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis,

kadangi:

(1)

2014 metų žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1262/2012 (2),

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1180/2013 (3),

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 24/2014 (4) ir

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 43/2014 (5);

(2)

2015 metų žvejybos kvotos nustatytos šiais reglamentais:

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1221/2014 (6),

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1367/2014 (7),

Tarybos reglamentu (ES) 2015/104 (8) ir

Tarybos reglamentu (ES) 2015/106 (9);

(3)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1 dalimi, Komisija, nustačiusi, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos kvotas, turi išskaityti atitinkamus kiekius iš tos valstybės narės būsimų žvejybos kvotų;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1801 (10) sumažintos tam tikrų žuvų išteklių 2015 m. žvejybos kvotos atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas;

(5)

tačiau tam tikrų valstybių narių viršytas kiekis negalėjo būti išskaitytas pagal Reglamentą (ES) 2015/1801 iš peržvejotų išteklių kvotų, nes tokių kvotų tos valstybės narės 2015 m. neturėjo;

(6)

tam tikrais atvejais dėl apsikeitimo žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (11) 16 straipsnio 8 dalį yra galimi daliniai išskaitymai. Likusius kiekius reikėtų išskaityti iš kitų išteklių kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalį;

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu peržvejotų išteklių kiekio išskaityti kitais metais po išteklių kvotos peržvejojimo negalima, nes atitinkama valstybė narė tų išteklių kvotos neturi, viršytas kiekis turėtų būti išskaitytas iš kitų tame pačiame geografiniame rajone žvejojamų arba tokios pačios komercinės vertės išteklių kvotų. Pagal Komisijos komunikatą Nr. 2012/C-72/07 (12), pageidautina, kad tokie kiekiai būtų išskaitomi iš to paties laivyno, kuris viršijo kvotą, žvejojamų išteklių kvotų, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad vykdant mišriąją žvejybą sužvejotos žuvys nebūtų išmetamos atgal į jūrą;

(8)

su atitinkamomis valstybėmis narėmis buvo konsultuojamasi dėl kiekių, siūlomų išskaityti iš kitų nei peržvejotieji išteklių kvotų;

(9)

Portugalijos prašymu, paprastųjų jūrinių ešerių ištekliai I ir II zonų Norvegijos vandenyse (RED/1N2AB.) turėtų būti naudojami kaip alternatyvūs ištekliai siekiant kompensuoti atitinkamai 371 766 kilogramų ir 178 850 kilogramų juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių kiekius, kuriais ankstesniais metais viršytos kvotos I ir II zonų Norvegijos vandenyse (HAD/1N2AB. ir POK/1N2AB.). Atsižvelgiant į tai, kad Portugalijos 2015 m. paprastųjų jūrinių ešerių kvota I ir II zonų Norvegijos vandenyse yra 405 000 kilogramų ir jos nepakanka kiekiams, išskaitytiniems dėl abiejų išteklių peržvejojimo, padengti, reikėtų panaudoti visą turimą šios kvotos kiekį, o likusį 145 616 kilogramų kiekį reikėtų išskaičiuoti iš ledjūrio menkių išteklių tame pačiame rajone (POK/1N2AB.) kvotos kitais metais (ar per kelerius ateinančius metus), kol bus kompensuotas visas kiekis, kuriuo viršytos kvotos;

(10)

be to, tam tikrų Įgyvendinimo reglamente (ES) 2015/1801 numatytų išskaitytinų kiekių nepakanka. Reikalaujami išskaityti kiekiai yra didesni už turimą patikslintą 2015 m. kvotą, todėl viso reikiamo kiekio iš tos kvotos išskaityti neįmanoma. Remiantis Komisijos komunikatu Nr. 2012/C-72/07, likusius kiekius reikėtų išskaityti iš vėlesnių metų patikslintų kvotų;

(11)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą 2015/1170 (13), perkėlus kvotas Ispanija nebeturi 3 369 kilogramų kiekio, atitinkančio 10 % Ispanijos 2014 m. patikslintos norveginių omarų kvotos IX ir X zonose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse (NEP/9/3411). Todėl turimą 9 287 kilogramų kiekį, kuris atimtas iš 19 000 kilogramų likučio, išskaitytino iš tų išteklių, reikėtų sumažinti iki 5 918 kilogramų ir nedelsiant išskaityti papildomus 3 369 kilogramų;

(12)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1801 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento I priede nurodytos 2015 m. žvejybos kvotos sumažinamos taikant tame priede nustatytus išskaitytinus alternatyvių išteklių kiekius.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1801 priedas pakeičiamas šio reglamento II priedo tekstu.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2)  2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1262/2012, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2013 m. ir 2014 m. (OL L 356, 2012 12 22, p. 22).

(3)  2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1180/2013, kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės (OL L 313, 2013 11 22, p. 4.).

(4)  2014 m. sausio 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 24/2014, kuriuo nustatomos 2014 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės (OL L 9, 2014 1 14, p. 4.).

(5)  2014 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 43/2014, kuriuo 2014 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams (OL L 24, 2014 1 28, p. 1).

(6)  2014 m. lapkričio 10 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1221/2014, kuriuo nustatomos 2015 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 43/2014 ir (ES) Nr. 1180/2013 (OL L 330, 2014 11 15, p. 16).

(7)  2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1367/2014, kuriuo nustatomos Sąjungos žvejybos laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2015 m. ir 2016 m. žvejybos galimybės (OL L 366, 2014 12 20, p. 1).

(8)  2015 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/104, kuriuo 2015 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 43/2014 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 779/2014 (OL L 22, 2015 1 28, p. 1).

(9)  2015 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/106, kuriuo 2015 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Juodojoje jūroje galimybės (OL L 19, 2015 1 24, p. 8.).

(10)  2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1801 dėl tam tikrų žuvų išteklių 2015 m. žvejybos kvotų sumažinimo atsižvelgiant į ankstesniais metais viršytas žvejybos kvotas (OL L 263, 2015 10 8, p. 19).

(11)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(12)  OL C 72, 2012 3 10, p. 27.

(13)  2015 m. liepos 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1170, kuriuo, remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnio 2 dalimi, tam tikras 2014 m. nepanaudotas žvejybos kvotų kiekis pridedamas prie 2015 m. kvotų (OL L 189, 2015 7 17, p. 2).


I PRIEDAS

KIEKIAI, IŠSKAITYTINI IŠ KITŲ NEI PERŽVEJOTIEJI IŠTEKLIŲ KVOTŲ

Valstybė narė

Rūšies kodas

Rajono kodas

Rūšies pavadinimas

Rajono pavadinimas

2014 m. leidžiamas iškrauti kiekis (bendras patikslintas kiekis kilogramais) (1)

Visas 2014 m. sužvejotas kiekis (kilogramais)

Išnaudotas kvotos kiekis (%)

Žvejybos kvotos viršijimas palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu (kiekis kilogramais)

Daugiklis (2)

Papildomas daugiklis (3)  (4)

Iš 2014 m. išskaitytino kiekio likutis (5) (kilogramais)

Likutis (6) (kilogramais)

2015 m. išskaitytinas kiekis (kilogramais)

2015 m. jau išskaitytas tų pačių išteklių kiekis (kilogramais) (7)

Likęs kiekis, išskaitytinas iš alternatyvių išteklių (kilogramais)

 

ES

DWS

56789-

Giliavandeniai rykliai

V, VI, VII, VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys

0

3 039

Netaikoma

3 039

/

A

/

/

4 559

0

4 559

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ES

BSF

56712-

Juodoji kalavija

V, VI, VII ir XII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

4 559

 

ES

GHL

1N2AB.

Juodasis paltusas

I ir II zonų Norvegijos vandenys

0

22 685

Netaikoma

22 685

/

/

/

/

22 685

0

22 685

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ES

RED

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

22 685

 

ES

HAD

5BC6A.

Juodadėmė menkė

Vb ir VIa zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

2 840

18 933

666,65 %

16 093

/

A

12 540

/

36 680

2 564

34 116

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ES

LIN

6X14.

Paprastoji molva

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

34 116

 

ES

HAD

7X7A34

Juodadėmė menkė

VIIb–k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

0

3 075

Netaikoma

3 075

/

A

/

/

4 613

0

4 613

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ES

WHG

08

Sidabrinė jūrinė lydeka

VIII zona

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

4 613

 

ES

OTH

1N2AB.

Kitos rūšys

I ir II zonų Norvegijos vandenys

0

26 744

Netaikoma

26 744

/

/

/

/

26 744

4 281

22 463

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ES

RED

1N2AB

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

22 463

 

ES

POK

56–14

Ledjūrio menkė

VI zona, Vb, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

4 810

8 703

180,94 %

3 893

/

/

/

/

3 893

0

3 893

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

ES

BLI

5B67-

Melsvoji molva

Vb, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

3 893

 

NL

HKE

3A/BCD

Europinė jūrinė lydeka

IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

0

1 655

Netaikoma

1 655

/

C

/

/

2 482

0

2 482

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NL

PLE

2A3AX4

Jūrinė plekšnė

IV zona; IIa zonos Sąjungos vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriams

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

2 482

 

NL

RED

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

0

2 798

Netaikoma

2 798

/

/

/

/

2 798

0

2 798

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

NL

WHB

1X14

Šiaurinis žydrasis merlangas

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

2 798

 

PT

HAD

1N2AB

Juodadėmė menkė

I ir II zonų Norvegijos vandenys

0

26 816

Netaikoma

26 816

/

/

/

344 950

371 766

0

371 766

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

PT

RED

1N2AB

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

371 766

 

PT

POK

1N2AB.

Ledjūrio menkė

I ir II zonų Norvegijos vandenys

18 000

11 850

65,83 %

– 6 150

/

/

/

185 000

178 850

0

178 850

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

PT

RED

1N2AB

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

33 234 (8)

 

UK

DGS

15X14

Paprastieji dygliarykliai

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

0

1 027

Netaikoma

1 027

/

A

/

/

1 541

0

1 541

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

UK

POK

7/3411

Ledjūrio menkė

VII, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

1 541

 

UK

NOP

2A3A4.

Norveginė menkutė

IIIa zona; IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

0

14 000

Netaikoma

14 000

/

/

/

/

14 000

0

14 000

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

UK

SPR

2AC4-C

Atlantiniai šprotai ir susijusi priegauda

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

14 000

 

UK

WHB

24-N

Šiaurinis žydrasis merlangas

II ir IV zonų Norvegijos vandenys

0

22 204

Netaikoma

22 204

/

/

/

/

22 204

0

22 204

Kiekiai, išskaitytini iš toliau nurodytų išteklių

UK

WHB

2A4AXF

Šiaurinis žydrasis merlangas

Farerų Salų vandenys

/

/

/

/

/

/

/

/

/

/

22 204


(1)  Valstybėms narėms pagal atitinkamus žvejybos galimybių reglamentus skirtos žvejybos kvotos, atsižvelgus į pasikeitimą žvejybos galimybėmis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (OL L 354, 2013 12 28, p. 22) 16 straipsnio 8 dalį, kvotų perkėlimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (OL L 115, 1996 5 9, p. 3) 4 straipsnio 2 dalį arba žvejybos galimybių perskirstymą ir išskaitytiną kiekį pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 ir 105 straipsnius.

(2)  Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje. Visais atvejais, kai peržvejotas išteklių kiekis yra 100 tonų arba mažesnis, atliekamas išskaitymas, kuris lygus peržvejotam išteklių kiekiui * 1,00.

(3)  Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 3 dalyje.

(4)  Raidė „A“ reiškia, kad dėl trejus metus (2012 m., 2013 m. ir 2014 m.) iš eilės viršytų žvejybos kvotų buvo taikytas papildomas 1,5 daugiklis. Raidė „C“ reiškia, kad buvo taikytas papildomas 1,5 daugiklis, nes ištekliams taikomas daugiametis planas.

(5)  Likęs kiekis, kurio nebuvo galima išskaityti iš 2014 metų pagal Reglamentą (ES) Nr. 871/2014, kadangi kvotos nebuvo arba ji buvo nepakankama.

(6)  Likęs kiekis, kuris susijęs su išteklių peržvejojimu tais metais, kol dar nebuvo įsigaliojęs Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, ir kurio negalima išskaityti iš kitų išteklių kiekio.

(7)  Kiekis, kuris galėjo būti išskaitytas iš tų pačių išteklių dėl pasikeitimo žvejybos galimybėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį.

(8)  Portugalijos Direção de Serviços de Recursos Naturais prašymu ir atsižvelgiant į tai, kad turima kvota ribota, iš 2015 m. RED/1N2AB kvotos bus išskaitytas visas turimas jos kiekis, o likęs 145 616 kilogramų kiekis bus išskaitomas kitais (ar vėlesniais) metais, kol bus kompensuotas visas peržvejotas kiekis.


II PRIEDAS

„PRIEDAS

KIEKIAI, IŠSKAITYTINI IŠ PERŽVEJOTŲ IŠTEKLIŲ KVOTŲ

<

Valstybė narė

Rūšies kodas

Rajono kodas

Rūšies pavadinimas

Rajono pavadinimas

Pradinė 2014 m. kvota (kilogramais)

2014 m. leidžiamas iškrauti kiekis (bendras patikslintas kiekis kilogramais) (1)

Visas 2014 m. sužvejotas kiekis (kilogramais)

Išnaudotas kvotos kiekis, susijęs su leidžiamu iškrauti kiekiu

Žvejybos kvotos viršijimas palyginti su leidžiamu iškrauti kiekiu (kilogramais)

Daugiklis (2)

Papildomas daugiklis (3)  (4)

Iš 2014 m. išskaitytino kiekio likutis (5) (kilogramais)

Likutis (6) (kilogramais)

2015 m. išskaitytinas kiekis (kilogramais) (7)

2015 m. jau išskaitytas kiekis

(kilogramais) (8)

2016 ir vėlesniais metais išskaitytinas kiekis (kilogramais)

BE

PLE

7HJK.

Jūrinė plekšnė

VIIh, VIIj ir VIIk zonos

8 000

1 120

3 701

330,45 %

2 581

/

/

/

/

2 581

2 581

/

BE

SOL

8AB.

Europinis jūrų liežuvis

VIIIa ir VIIIb zonos

47 000

327 900

328 823

100,28 %

923

/

C

/

/

1 385

1 385

/

BE

SRX

07D.

Rombinės rajožuvės

VIId zonos Sąjungos vandenys

72 000

60 000

69 586

115,98 %

9 586

/

/

/

/

9 586

8 489

1 097

BE

SRX

67AKXD

Rombinės rajožuvės

VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų Sąjungos vandenys

725 000

765 000

770 738

100,75 %

5 738

/

/

/

/

5 738

5 738

/

DK

COD

03AN.

Atlantinė menkė

Skagerako sąsiauris

3 177 000

3 299 380

3 408 570

103,31 %

109 190

/

C

/

/

163 785

163 785

/

DK

HER

03A.

Silkė

IIIa zona

19 357 000

15 529 000

15 641 340

100,72 %

112 340

/

/

/

/

112 340

112 340

/

DK

HER

2A47DX

Silkė

IV ir VIId zonos; IIa zonos Sąjungos vandenys

12 526 000

12 959 000

13 430 160

103,64 %

471 160

/

/

/

/

471 160

471 160

/

DK

HER

4AB.

Silkė

IV zonos į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Sąjungos ir Norvegijos vandenys

80 026 000

99 702 000

99 711 800

100,10 %

9 800

/

/

/

/

9 800

9 800

/

DK

PRA

03A.

Šiaurinė paprastoji krevetė

IIIa zona

2 308 000

2 308 000

2 317 330

100,40 %

9 330

/

/

/

/

9 330

9 330

/

DK

SAN

234_2

Paprastasis tobis

2 paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono Sąjungos vandenys

4 717 000

4 868 000

8 381 430

172,17 %

3 513 430

2

/

/

/

7 026 860

7 026 860

/

DK

SPR

2AC4-C

Šprotai ir susijusi priegauda

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

122 383 000

126 007 000

127 165 410

100,92 %

1 158 410

/

/

/

/

1 158 410

1 158 410

/

ES

ALF

3X14-

Paprastieji beriksai

III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

67 000

67 000

79 683

118,93 %

12 683

/

A

3 000

/

22 025

5 866

16 159

ES

BSF

56712-

Juodoji kalavija

V, VI, VII ir XII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

226 000

312 500

327 697

104,86 %

15 197

/

A

/

/

22 796

22 796

/

ES

BSF

8910-

Juodoji kalavija

VIII, IX ir X zonų ES ir tarptautiniai vandenys

12 000

6 130

15 769

257,24 %

9 639

/

A

27 130

/

41 589

11 950

29 639

ES

BUM

ATLANT

Atlantinis marlinas

Atlanto vandenynas

27 200

27 200

124 452

457,54 %

97 252

/

A

27 000

/

172 878

0

172 878

ES

DWS

56789-

Giliavandeniai rykliai

V, VI, VII, VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys

0

0

3 039

Netaikoma

3 039

/

A

/

/

4 559

4 559

/

ES

GFB

567-

Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė

V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

588 000

828 030

842 467

101,74 %

14 437

/

/

/

/

14 437

14 437

/

ES

GFB

89-

Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė

VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys

242 000

216 750

237 282

109,47 %

20 532

/

A

17 750

/

48 548

48 548

/

ES

GHL

1N2AB.

Juodasis paltusas

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

0

22 685

Netaikoma

22 685

/

/

/

/

22 685

22 685

/

ES

HAD

5BC6A.

Juodadėmė menkė

Vb ir VIa zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

/

2 840

18 933

666,65 %

16 093

/

A

12 540

/

36 680

36 680

/

ES

HAD

7X7A34

Juodadėmė menkė

VIIb–k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

/

0

3 075

Netaikoma

3 075

/

A

/

/

4 613

4 613

/

ES

NEP

9/3411

Norveginis omaras

IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

55 000

33 690

24 403

72,43 %

– 5 918 (9)

/

/

19 000 (10)

/

13 082

13 082 (11)

/

ES

OTH

1N2AB.

Kitos rūšys

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

0

26 744

Netaikoma

26 744

/

/

/

/

26 744

26 744

/

ES

POK

56–14

Ledjūrio menkė

VI zona, Vb, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

/

4 810

8 703

180,94 %

3 893

/

/

/

/

3 893

3 893

/

ES

RNG

5B67-

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Vb, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

70 000

111 160

125 401

112,81 %

14 241

/

/

/

/

14 241

14 241

/

ES

SBR

678-

Raudonpelekis pagelas

VI, VII ir VIII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

143 000

133 060

136 418

102,52 %

3 358

/

/

/

/

3 358

3 358

/

ES

SOL

8AB.

Europinis jūrų liežuvis

VIIIa ir VIIIb zonos

9 000

8 100

9 894

122,15 %

1 794

/

A+C

2 100

/

4 791

2 032

2 759

ES

SRX

89-C.

Rombinės rajožuvės

VIII ir IX zonų Sąjungos vandenys

1 057 000

857 000

1 089 241

127,10 %

232 241

1,4

/

/

/

325 137

206 515

118 622

ES

USK

567EI.

Paprastoji brosmė

V, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

26 000

15 770

15 762

99,95 %

– 8

/

/

58 770

/

58 762

0

58 762

ES

WHM

ATLANT

Atlantinis baltasis marlinas

Atlanto vandenynas

30 500

25 670

98 039

381,92 %

72 369

/

/

170

/

72 539

0

72 539

FR

SRX

07D.

Rombinės rajožuvės

VIId zonos Sąjungos vandenys

602 000

627 000

698 414

111,39 %

71 414

/

/

/

/

71 414

71 414

/

FR

SRX

2AC4-C

Rombinės rajožuvės

IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

33 000

36 000

48 212

133,92 %

12 212

/

/

/

/

12 212

12 212

/

IE

PLE

7HJK.

Jūrinė plekšnė

VIIh, VIIj ir VIIk zonos

59 000

61 000

78 270

128,31 %

17 270

/

A

/

/

25 905

25 905

/

IE

SOL

07A.

Europinis jūrų liežuvis

VIIa

41 000

42 000

43 107

102,64 %

1 107

/

/

/

/

1 107

1 107

/

IE

SRX

67AKXD

Rombinės rajožuvės

VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų Sąjungos vandenys

1 048 000

1 030 000

1 079 446

104,80 %

49 446

/

/

/

/

49 446

49 446

/

LT

GHL

N3LMNO

Juodasis paltusas

NAFO 3LMNO zona

22 000

0

0

Netaikoma

0

/

/

46 000

/

46 000

46 000

/

LV

HER

03D.RG

Silkė

28.1 pakvadratis

16 534 000

19 334 630

20 084 200

103,88 %

749 570

/

/

/

/

749 570

749 570

/

NL

HKE

3A/BCD

Europinė jūrinė lydeka

IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

/

0

1 655

Netaikoma

1 655

/

C

/

/

2 482

2 482

/

NL

RED

1N2AB.

Paprastieji jūriniai ešeriai

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

0

2 798

Netaikoma

2 798

/

/

/

/

2 798

2 798

/

PT

ANF

8C3411

Velniažuvinės

VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys

436 000

664 000

676 302

101,85 %

12 302

/

/

/

/

12 302

12 302

/

PT

BFT

AE45WM

Paprastasis tunas

Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra

235 500

235 500

243 092

103,22 %

7 592

/

C

/

/

11 388

11 388

/

PT

HAD

1N2AB

Juodadėmė menkė

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

0

26 816

Netaikoma

26 816

/

/

/

344 950

371 766

371 766

/

PT

POK

1N2AB.

Ledjūrio menkė

I ir II zonų Norvegijos vandenys

/

18 000

11 850

65,83 %

– 6 150

/

/

/

185 000

178 850

33 234

145 616

PT

SRX

89-C.

Rombinės rajožuvės

VIII ir IX zonų Sąjungos vandenys

1 051 000

1 051 000

1 059 237

100,78 %

8 237

/

/

/

/

8 237

8 237

/

SE

COD

03AN.

Atlantinė menkė

Skagerako sąsiauris

371 000

560 000

562 836

100,51 %

2 836

/

C

/

/

4 254

4 254

/

UK

DGS

15X14

Paprastieji dygliarykliai

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

0

0

1 027

Netaikoma

1 027

/

A

/

/

1 541

1 541

/

UK

GHL

514GRN

Juodasis paltusas

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

189 000

0

0

Netaikoma

0

/

/

1 000

/

1 000

1 000

/

UK

HAD

5BC6A.

Juodadėmė menkė

Vb ir VIa zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys

3 106 000

3 236 600

3 277 296

101,26 %

40 696

/

/

/

/

40 696

40 696

/

UK

MAC

2CX14-

Skumbrė

VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

179 471 000

275 119 000

279 250 206

101,50 %

4 131 206

/

/

/

/

4 131 206

4 131 206

/

UK

NOP

2A3A4.

Norveginė menkutė

IIIa zona; IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys

/

0

14 000

Netaikoma

14 000

/

/

/

/

14 000

14 000

/

UK

PLE

7DE.

Jūrinė plekšnė

VIId ir VIIe zonos

1 548 000

1 500 000

1 606 749

107,12 %

106 749

1,1

/

/

/

117 424

117 424

/

UK

SOL

7FG.

Europinis jūrų liežuvis

VIIf ir VIIg zonos

282 000

255 250

252 487

98,92 %

(– 2 763 (12)

/

/

1 950

/

1 950

1 950

/