18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/1

TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/2376

2015 m. gruodžio 8 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę (3),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

mokesčių vengimo tarpvalstybiniu mastu, agresyvaus mokesčių planavimo ir žalingos mokesčių konkurencijos keliama problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasauliniu lygmeniu. Dėl mokesčių bazės erozijos labai sumažėja nacionalinės mokestinės pajamos, o tai trukdo valstybėms narėms taikyti augimui palankią mokesčių politiką. Tapo įprasta, įskaitant Sąjungoje, priimti išankstinius sprendimus dėl mokesčių, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos nuosekliai ir skaidriai taikyti įstatymus. Mokesčių teisės išaiškinimas mokesčių mokėtojams, taip užtikrinant tikrumą verslui, galėtų paskatinti investicijas ir įstatymų laikymąsi, o tai galėtų padėti siekti tikslo toliau plėtoti bendrąją rinką Sąjungoje remiantis principais ir laisvėmis, kuriais grindžiamos sutartys. Tačiau dėl sprendimų, susijusių su mokesčiais pagrįstomis struktūromis, tam tikrais atvejais sumažėjo dirbtinai didelių pajamų sumų apmokestinimo lygis išankstinį sprendimą priimančioje, iš dalies keičiančioje ar atnaujinančioje šalyje ir dėl to susidarė dirbtinai mažos pajamų sumos, apmokestintinos kitose susijusiose šalyse. Todėl būtina skubiai padidinti skaidrumą. Tuo tikslu reikia patobulinti Tarybos direktyva 2011/16/ES (4) nustatytas priemones ir mechanizmus;

(2)

2014 m. gruodžio 18 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose pabrėžtas skubus poreikis dėti daugiau pastangų kovojant su mokesčių vengimu ir agresyviu mokesčių planavimu tiek pasauliniu, tiek Sąjungos lygmenimis. Akcentuodama skaidrumo svarbą, Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl automatinių informacijos apie sprendimus dėl mokesčių mainų Sąjungoje;

(3)

Direktyvoje 2011/16/ES numatyti privalomi spontaniški informacijos mainai tarp valstybių narių penkiais konkrečiais atvejais ir per tam tikrą terminą. Tie spontaniški informacijos mainai atvejais, kai vienos valstybės narės kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad kitoje valstybėje narėje prarandamos mokestinės pajamos, jau taikomi tarpvalstybinį matmenį turintiems sprendimams dėl mokesčių, kuriuos valstybė narė priima, iš dalies keičia ar atnaujina konkrečiam mokesčių mokėtojui dėl mokesčių nuostatų aiškinimo ar taikymo ateityje;

(4)

tačiau veiksmingiems spontaniškiems informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainams trukdo keletas svarbių praktinių sunkumų, pavyzdžiui, tai, kad sprendimus priimančiai valstybei narei leidžiama savo nuožiūra nuspręsti, kurios kitos valstybės narės turėtų būti informuotos. Vis dėlto pasikeista informacija tam tikrais atvejais turėtų būti prieinama visoms kitoms valstybėms narėms;

(5)

automatinių informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką, priimtus, iš dalies pakeistus ar atnaujintus konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuriais tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis, mainai turėtų apimti bet kurios materialios formos sprendimus ar tvarką (neatsižvelgiant į jų privalomą ar neprivalomą pobūdį ir jų priėmimo būdą);

(6)

teisinio tikrumo tikslais Direktyva 2011/16/ES turėtų būti iš dalies pakeista, įtraukiant tinkamas išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ir išankstinės kainodaros tvarkos apibrėžtis. Šios sąvokų apibrėžtys turėtų būti pakankamai plačios, siekiant apimti įvairias situacijas, įskaitant šiuos išankstinių tarpvalstybinių sprendimų ir išankstinės kainodaros tvarkos tipus, bet jais neapsiribojant:

—	vienašalę išankstinę kainodaros tvarką ir (arba) sprendimus;

—	dvišalę ar daugiašalę išankstinę kainodaros tvarką ir sprendimus;

—	tvarką ar sprendimus, kuriais nustatoma, ar nuolatinė buveinė egzistuoja, ar ne;

—	tvarką ar sprendimus, kuriais nustatoma, ar yra faktų, turinčių potencialų poveikį nuolatinės buveinės mokesčio bazei;

—	tvarką ar sprendimus, kuriais nustatomas hibridinio subjekto, susijusio su kitos jurisdikcijos rezidentu, mokestinis statusas vienoje valstybėje narėje;

—	taip pat tvarką ar sprendimus remiantis turto, kurį įsigijo grupei priklausanti įmonė kitoje jurisdikcijoje, nusidėvėjimo vienoje valstybėje įvertinimu;

(7)

mokesčių mokėtojai turi teisę remtis išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ar išankstine kainodaros tvarka, pavyzdžiui, apmokestinimo procesų ar mokesčių auditų metu, su sąlyga, kad faktai, kuriais grindžiami išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai ar išankstinė kainodaros tvarka, yra tiksliai pateikti ir kad mokesčių mokėtojai laikosi išankstinių tarpvalstybinių sprendimų ar išankstinės kainodaros tvarkos sąlygų.

(8)	Valstybės narės keisis informacija nepriklausomai nuo to, ar mokesčių mokėtojas laikosi išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos sąlygų;

(9)	teikiant informaciją neturėtų būti atskleista komercinė, pramoninė arba profesinė paslaptis ar komercinio proceso paslaptis ir neturėtų būti atskleista informacija, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai politikai;

(10)

kad privalomi automatiniai informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainai būtų naudingi, informacija turėtų būti pateikiama iškart po to, kai jie priimami, iš dalies pakeičiami ar atnaujinami, taigi reikėtų nustatyti, kad ta informacija turėtų būti perduodama reguliariais tarpsniais. Dėl tų pačių priežasčių taip pat tikslinga numatyti privalomus automatinius informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką, priimtus, iš dalies pakeistus ar atnaujintus per penkerius metus iki šios direktyvos taikymo pradžios datos, kurie tebegalioja 2014 m. sausio 1 d., mainus. Tačiau tokių privalomų automatinių mainų reikalavimas tam tikromis sąlygomis galėtų būti netaikomas tam tikriems asmenims ar asmenų grupei, kai visos grupės metinės grynosios pajamos yra mažesnės nei 40 000 000 EUR;

(11)

teisinio tikrumo sumetimais yra tikslinga, laikantis labai griežtų sąlygų, privalomų automatinių mainų reikalavimo netaikyti dvišalei ar daugiašalei išankstinei kainodaros tvarkai su trečiosiomis šalimis remiantis esamomis tarptautinėmis sutartimis su tomis šalimis, kai pagal tų sutarčių nuostatas neleidžiama atskleisti trečiajai šaliai pagal tą sutartį gautos informacijos. Vietoj to, tokiais atvejais vis dėlto turėtų būti keičiamasi 8a straipsnio 6 dalyje minima informacija, susijusia su prašymais priimti tokią dvišalę ar daugiašalę išankstinę kainodaros tvarką. Todėl tokiais atvejais informacijoje, kuri turi būti perduodama, turėtų būti nurodyta, kad ji teikiama remiantis tokiu prašymu;

(12)

vykdant privalomus automatinius informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainus visais atvejais turėtų būti pateikiami nustatyti pagrindinės informacijos elementai, kurie būtų prieinamas visoms valstybėms narėms. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti praktines nuostatas, būtinas norint standartizuoti tokios informacijos pateikimą pagal Direktyvoje 2011/16/ES nustatytą informacijos mainams naudotinos standartinės formos nustatymo tvarką (kuri apima ir Administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje komitetą). Ta tvarka taip pat turėtų būti naudojama priimant tolesnes praktines nuostatas dėl informacijos mainų įgyvendinimo, pavyzdžiui, dėl kalbinių reikalavimų, kurie būtų taikomi keičiantis informacija naudojant tą standartinę formą, nustatymo;

(13)

rengiant tokią privalomų automatinių informacijos mainų standartinę formą, tikslinga atsižvelgti į EBPO žalingos praktikos mokesčių srityje forume atliktą darbą, kuriame standartinė informacijos mainų forma rengiama Veiksmų plano dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo kontekste. Taip pat tikslinga glaudžiai bei koordinuotai bendradarbiauti su EBPO ir ne tik rengiant tokią standartinę privalomų automatinių informacijos mainų formą. Galutinis tikslas turėtų būti visame pasaulyje sudaryti vienodas sąlygas; šioje srityje Sąjunga turėtų imtis vadovaujančio vaidmens propaguodama tai, kad informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką, kuria turi būti keičiamasi automatiškai, apimtis turėtų būti pakankamai plati;

(14)

valstybės narės turėtų keistis pagrindine informacija, o Komisijai turėtų būti pateikiami tik tam tikri pagrindinės informacijos elementai. Tai turėtų sudaryti sąlygas Komisijai bet kuriuo metu stebėti ir įvertinti, kiek efektyviai vykdomi privalomi automatiniai informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainai. Tačiau informacija, kurią gauna Komisija, neturėtų būti naudojama jokiems kitiems tikslams. Be to, toks informacijos pateikimas neatleistų valstybių narių nuo pareigos informuoti Komisiją apie bet kokią valstybės pagalbą;

(15)

informaciją gaunančios valstybės narės atsiliepimai informaciją siunčiančiai valstybei narei yra būtinas veiksmingos automatinių informacijos mainų sistemos veikimo elementas. Todėl tikslinga pabrėžti, kad valstybių narių kompetentingos institucijos kartą per metus turėtų nusiųsti kitai atitinkamai valstybei narei atsiliepimus apie automatinius informacijos mainus. Praktiškai tokie privalomi atsiliepimai turėtų būti vykdomi tokiais būdais, dėl kurių susitariama dvišaliu pagrindu;

(16)

prireikus, pasibaigus privalomų automatinių informacijos mainų pagal šią direktyvą etapui, valstybė narė turėtų galėti remtis Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsniu, kai kalbama apie informacijos mainus paprašius papildomos informacijos iš išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ar išankstinę kainodaros tvarką priėmusios valstybės narės, įskaitant visą tokių sprendimų ar tvarkos tekstą;

(17)

tikslinga priminti, kad Direktyvos 2011/16/ES 21 straipsnio 4 dalimi reglamentuojami kalbiniai ir vertimo reikalavimai, taikomi prašymams bendradarbiauti, įskaitant prašymus pateikti pranešimą, ir pridedamiems dokumentams. Ta taisyklė taip pat turėtų būti taikoma atvejais, kai valstybės narės prašo papildomos informacijos, pasibaigus privalomų automatinių pagrindinės informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ar išankstinę kainodaros tvarką mainų etapui;

(18)	valstybės narės turėtų imtis visų pagrįstų priemonių, kurios yra būtinos siekiant pašalinti kliūtis, kurios galėtų kliudyti veiksmingai ir kuo plačiau privalomai automatiškai keistis informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką;

(19)

siekdamos padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, palengvinti informacijos mainus ir išvengti būtinybės kiekvienai valstybei narei panašiai plėtoti savo sistemas informacijos saugojimo tikslais, reikėtų konkrečiai numatyti centrinio visoms valstybėms narėms ir Komisijai prieinamo registro, į kurį valstybės narės įkeltų ir kuriame saugotų informaciją, užuot keisdamosi ta informacija apsaugotu elektroniniu paštu, sukūrimą. Direktyvos 2011/16/ES 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija turėtų patvirtinti tokiam registrui sukurti reikalingas praktines nuostatas;

(20)

atsižvelgiant į Tarybos direktyva 2014/107/ES (5) ir šia direktyva padarytų pakeitimų pobūdį ir mastą, reikėtų pailginti Direktyvoje 2011/16/ES nurodytus informacijos, statistinių duomenų ir ataskaitų pateikimo terminus. Ilgesni terminai turėtų užtikrinti, kad pateiktinoje informacijoje bus atsižvelgta į patirtį, sukauptą padarius tuos pakeitimus. Ilgesnius terminus reikėtų taikyti tiek statistiniams duomenims ir kitai informacijai, kurią valstybės narės turi pateikti anksčiau nei 2018 m. sausio 1 d., tiek ataskaitai, taip pat, jei reikia, pasiūlymui, kurį Komisija turi pateikti anksčiau nei 2019 m. sausio 1 d.;

(21)	galiojančios nuostatos dėl konfidencialumo turėtų būti iš dalies pakeistos, kad jose atspindėtų reikalavimas privalomus automatinius informacijos mainus taikyti ir informacijai apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką;

(22)	šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma šia direktyva siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į asmens duomenų apsaugą ir laisvei užsiimti verslu;

(23)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tokiomis sąlygomis, kurios būtų suderinamos su tinkamu vidaus rinkos veikimu, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl vienodumo ir veiksmingumo poreikio to tikslo geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(24)	todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2011/16/ES iš dalies keičiama taip:

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9 punktas pakeičiamas taip:

„9. automatiniai mainai–

8 straipsnio 1 dalyje ir 8a straipsnyje – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos pateikimas kitai valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais. 8 straipsnio 1 dalyje nuoroda į turimą informaciją reiškia informaciją, kuri yra informaciją pateikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras;

8 straipsnio 3a dalyje – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos apie rezidentus kitose valstybėse narėse pateikimas atitinkamai rezidavimo valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais. 8 straipsnio 3a dalyje, 8 straipsnio 7a dalyje, 21 straipsnio 2 dalyje bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse didžiosiomis raidėmis rašomų terminų reikšmė yra apibrėžta I priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse;

c)	kalbant apie visas šios direktyvos nuostatas, išskyrus 8 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 3a dalį ir 8a straipsnio nuostatas – sistemingas iš anksto nustatytos informacijos, pateiktos pagal šio punkto a ir b papunkčius, pateikimas;“;

pridedami šie punktai:

„14.

išankstinis tarpvalstybinis sprendimas – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą, atitinkantis šias sąlygas:

jį priima, iš dalies pakeičia ar atnaujina valstybės narės Vyriausybė ar mokesčių administratorius arba valstybės narės teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar jis yra veiksmingai naudojamas;

b)	jis priimamas, iš dalies pakeičiamas ar atnaujinamas konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuriuo tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis;

c)	jis susijęs su valstybės narės ar valstybės narės teritorinių arba administracinių padalinių, įskaitant vietos valdžios institucijas, teisinių ar administracinių nuostatų, susijusių su mokesčiams taikytinų nacionalinių įstatymų vykdymu ar vykdymo užtikrinimu, aiškinimu ar taikymu;

d)	jis susijęs su tarpvalstybiniu sandoriu arba su klausimu, ar dėl asmens kitoje jurisdikcijoje vykdomos veiklos įsteigiama nuolatinė buveinė, ar ne; ir

jis priimamas iki kitoje jurisdikcijoje sudaromų sandorių ar pradedamos veiklos, dėl kurios gali būti įsteigta nuolatinė buveinė, arba iki mokesčių deklaracijos, apimančios laikotarpį, per kurį įvykdytas vienas ar keli sandoriai arba veikla, pateikimo.

Tarpvalstybinis sandoris gali būti susijęs su investavimu, prekių tiekimu, paslaugų teikimu, finansavimu arba materialiojo ar nematerialiojo turto naudojimu, tuo neapsiribojant, ir neprivalo būti tiesiogiai susijęs su asmeniu, kuriam skirtas išankstinis tarpvalstybinis sprendimas;

15.

išankstinė kainodaros tvarka – bet koks susitarimas, pranešimas arba bet kuri kita panašaus poveikio priemonė ar veiksmas, įskaitant tuos, kurie priimami, iš dalies keičiami arba atnaujinami atliekant mokesčių auditą, atitinkanti šias sąlygas:

ją priima, iš dalies keičia ar atnaujina vienos ar kelių valstybių narių Vyriausybės ar mokesčių administratoriai arba jų teritoriniai ar administraciniai padaliniai, įskaitant vietos valdžios institucijas, arba kuri priimama, iš dalies keičiama ar atnaujinama jų vardu, neatsižvelgiant į tai, ar ta tvarka yra veiksmingai naudojama;

b)	ji priimama, iš dalies keičiama ar atnaujinama konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei ir kuria tas asmuo ar asmenų grupė turi teisę remtis; ir

ja iš anksto nustatomi susijusių įmonių tarpvalstybiniai sandoriai, tiems sandoriams skirti atitinkami sandorių kainodaros nustatymo kriterijai arba nustatoma, kad pelnas priskiriamas nuolatinei buveinei.

Įmonės yra susijusios įmonės tuomet, kai viena įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja valdant kitą įmonę, ją kontroliuojant ar turi jos kapitalo, arba tie patys asmenys tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja valdant įmones, jas kontroliuojant ar turi jų kapitalo.

Sandorių kainos yra kainos, kurias įmonė taiko perduodama fizines prekes ir nematerialųjį turtą arba teikdama paslaugas susijusioms įmonėms; terminas „sandorių kainodara“ turi būti aiškinamas atitinkamai;

16.

14 punkte terminas „tarpvalstybinis sandoris“ reiškia sandorį ar sandorius, kai:

a)	ne visos sandorio ar sandorių šalys yra rezidentės mokesčių tikslais valstybėje narėje, priimančioje, iš dalies keičiančioje ar atnaujinančioje išankstinį tarpvalstybinį sprendimą;

b)	bet kuri iš sandorio ar sandorių šalių tuo pačiu metu yra rezidentė mokesčių tikslais daugiau nei vienoje jurisdikcijoje;

viena iš sandorio ar sandorių šalių vykdo verslo veiklą kitoje jurisdikcijoje per nuolatinę buveinę, o sandoris ar sandoriai sudaro dalį nuolatinės buveinės verslo veiklos ar visą verslo veiklą. Tarpvalstybinis sandoris ar sandoriai taip pat apima tvarką, kurią asmuo yra nustatęs kitoje jurisdikcijoje vykdomai veiklai, kurią tas asmuo vykdo per nuolatinę buveinę; arba

d)	toks sandoris ar sandoriai turi tarpvalstybinį poveikį.

15 punkte terminas „tarpvalstybinis sandoris“ reiškia sandorį ar sandorius, kuriuose dalyvauja susijusios įmonės, iš kurių ne visos yra rezidentės mokesčių tikslais vienos jurisdikcijos teritorijoje, arba sandorį ar sandorius, turinčius tarpvalstybinį poveikį;

17.	15 ir 16 punktuose terminas „įmonė“ reiškia bet kokią verslo vykdymo formą.“;

2)	8 straipsnio 4 ir 5 dalys išbraukiamos;

įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

Privalomų automatinių informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainų apimtis ir sąlygos

1. Valstybės narės, kurioje išankstinis tarpvalstybinis sprendimas arba išankstinė kainodaros tvarka buvo priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti po 2016 m. gruodžio 31 d., kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateikia informaciją apie tai visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai, apsiribojant šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, laikydamasi pagal 21 straipsnį priimtų taikytinų praktinių nuostatų.

2. Valstybės narės kompetentinga institucija, laikydamasi pagal 21 straipsnį priimtų taikytinų praktinių nuostatų, taip pat pateikia informaciją visų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai, apsiribojant šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais, apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką, priimtus, iš dalies pakeistus ar atnaujintus per penkerius metus anksčiau nei 2017 m. sausio 1 d.

Jei išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai ir išankstinė kainodaros tvarka yra priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., informacija pateikiama su sąlyga, kad tokie sprendimai (tvarka) tebegaliojo 2014 m. sausio 1 d.

Jei išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai ir išankstinė kainodaros tvarka yra priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., informacija pateikiama neatsižvelgiant į tai, ar tokie sprendimai (tvarka) tebegalioja.

Valstybės narės gali į šioje dalyje nurodytą pateiktiną informaciją neįtraukti informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sandorius ir išankstinę kainodaros tvarką, priimtus, iš dalies pakeistus ar atnaujintus iki 2016 m. balandžio 1 d. konkrečiam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus tuos, kurie vykdo daugiausia finansinę arba investavimo veiklą, kai visos grupės metinės grynosios pajamos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (6) 2 straipsnio 5 punkte, per finansinius metus prieš tų tarpvalstybinių sprendimų ir išankstinės kainodaros tvarkos priėmimo, dalinio pakeitimo ar atnaujinimo datą yra mažesnės nei 40 000 000 EUR (arba lygiavertė suma kita valiuta).

3. Dvišalė ar daugiašalė išankstinė kainodaros tvarka su trečiosiomis šalimis į automatinius informacijos mainus pagal šį straipsnį neįtraukiama tais atvejais, kai pagal tarptautinį susitarimą dėl mokesčių, pagal kurį derybų metu buvo pasiektas išankstinis kainodaros susitarimas, draudžiama šią tvarką atskleisti tretiesiems asmenims. Informacija apie tokią dvišalę ar daugiašalę išankstinę kainodaros tvarką bus keičiamasi pagal 9 straipsnį, kai pagal tarptautinį susitarimą dėl mokesčių, pagal kurį buvo susitarta dėl išankstinės kainodaros tvarkos, leidžiama tą tvarką atskleisti, o trečiosios šalies kompetentinga institucija suteikia leidimą tą informaciją atskleisti.

Tačiau jeigu dvišalė ar daugiašalė išankstinė kainodaros tvarka į automatinius informacijos mainus pagal šios dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį būtų neįtraukiama, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta informacija, nurodyta prašyme, kurio pagrindu tokia dvišalė ar daugiašalė išankstinė kainodaros tvarka buvo priimta, turi būti keičiamasi pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis.

4. 1 ir 2 dalys netaikomos tuo atveju, kai išankstinis tarpvalstybinis sprendimas susijęs tik su vieno ar kelių fizinių asmenų mokesčių reikalais.

5. Informacijos mainai vykdomi taip:

a)	informacijos mainų pagal 1 dalį atveju – per tris mėnesius nuo kalendorinių metų pusmečio, per kurį buvo priimti, iš dalies pakeisti ar atnaujinti išankstiniai tarpvalstybiniai sprendimai arba išankstinė kainodaros tvarka, pabaigos;

b)	informacijos mainų pagal 2 dalį atveju – anksčiau nei 2018 m. sausio 1 d.

6. Informacija, kurią valstybė narė turi pateikti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, apima šiuos duomenis:

a)	asmens, išskyrus fizinį asmenį, ir prireikus asmenų grupės, kuriai jis priklauso, identifikavimo duomenis;

išankstinio tarpvalstybinio sprendimo arba išankstinės kainodaros tvarkos turinio santrauką, įskaitant susijusios verslo veiklos arba sandorio ar sandorių abstraktų aprašymą, neatskleidžiant komercinės, pramoninės ar profesinės paslapties, komercinio proceso arba informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų viešajai politikai;

c)	išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos priėmimo, dalinio keitimo ar atnaujinimo datas;

d)	išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos galiojimo laikotarpio pradžios datą, jeigu ji nurodyta;

e)	išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos galiojimo laikotarpio pabaigos datą, jeigu ji nurodyta;

f)	išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos tipą;

g)	išankstinio tarpvalstybinio sprendimo ar išankstinės kainodaros tvarkos sandorio ar sandorių sumą, jeigu tokia suma nurodyta išankstiniame tarpvalstybiniame sprendime ar išankstinėje kainodaros tvarkoje;

h)	sandorio kainodaros arba pačios sandorio kainos nustatymo kriterijų aprašymą išankstinės kainodaros tvarkos atveju;

i)	sandorio kainodaros arba pačios sandorio kainos nustatymo metodo nurodymą išankstinės kainodaros tvarkos atveju;

j)	kitų valstybių narių, kurioms galėtų būti aktualus išankstinis tarpvalstybinis sprendimas arba išankstinė kainodaros tvarka, jei tokių yra, identifikavimą;

k)	bet kurio asmens, išskyrus fizinį asmenį, kitose valstybėse narėse, kuriam galėtų turėti įtakos išankstinis tarpvalstybinis sprendimas arba išankstinė kainodaros tvarka, jei tokių asmenų yra, identifikavimo duomenis (nurodant, su kuriomis valstybėmis narėmis įtakoti asmenys yra siejami); ir

l)	nuorodą, ar pateikta informacija grindžiama išankstiniu tarpvalstybiniu sprendimu ar pačia išankstine kainodaros tvarka, ar šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytu prašymu.

7. Vykdydama 20 straipsnio 5 dalyje numatytą standartinės formos nustatymo procedūrą, Komisija, kad palengvintų informacijos mainus pagal šio straipsnio 6 dalį, priima praktines nuostatas, būtinas šiam straipsniui įgyvendinti, įskaitant priemones, skirtas šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos pranešimui standartizuoti.

8. Šio straipsnio 6 dalies a, b, h ir k punktuose apibrėžta informacija Europos Komisijai nepateikiama.

9. Atitinkamų valstybių narių, identifikuotų pagal 6 dalies j punktą, kompetentingos institucijos nedelsdamos ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo informacijos gavimo patvirtina, jei įmanoma – elektroninėmis priemonėmis, informaciją pateikusiai kompetentingai institucijai, kad jos gavo informaciją. Ši priemonė taikoma iki pradės veikti 21 straipsnio 5 dalyje nurodytas registras.

10. Pagal 5 straipsnį ir atsižvelgiant į 21 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali paprašyti papildomos informacijos, taip pat viso išankstinio tarpvalstybinio susitarimo ar išankstinės kainodaros tvarkos dokumento teksto.

8b straipsnis

Automatinių mainų statistiniai duomenys

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. kasmet pateikia Komisijai statistinius duomenis apie automatinių mainų pagal 8 ir 8a straipsnius apimtį ir, kiek įmanoma, informaciją apie administracines bei kitas atitinkamas išlaidas ir naudą, susijusias su įvykusiais informacijos mainais ir su visais galimais pokyčiais tiek mokesčių administratoriams, tiek tretiesiems asmenims.

2. Komisija ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir įvertinami pagal šio straipsnio 1 dalį gauti statistiniai duomenys ir informacija tokiais klausimais kaip automatinių informacijos mainų administracinės bei kitos atitinkamos išlaidos ir teikiama nauda, taip pat su jais susiję praktiniai aspektai. Komisija prireikus pateikia Tarybai pasiūlymą dėl 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų kategorijų ir sąlygų, įskaitant sąlygą, kad informacija apie rezidentus kitose valstybėse narėse turi būti prieinama, arba dėl 8 straipsnio 3a dalyje nurodytų punktų, arba dėl abiejų šių klausimų.

Taryba, nagrinėdama Komisijos pateiktą pasiūlymą, įvertina galimybę toliau stiprinti automatinių informacijos mainų veiksmingumą ir veikimą bei kelti jų kokybę, siekiant nustatyti, kad:

kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateiktų kitos valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie mokestinius laikotarpius nuo 2019 m. sausio 1 d., susijusią su rezidentais toje kitoje valstybėje narėje, apie visas 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas pajamų ir kapitalo kategorijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal informaciją pateikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, ir

b)	į 8 straipsnio 1 ir 3a dalyse pateiktus kategorijų ir punktų sąrašus dar būtų įtraukta kitų kategorijų ir punktų, įskaitant autorinius atlyginimus.

(6) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).“;"

20 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5. Komisija, laikydamasi 26 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos, patvirtina standartinę formą, įskaitant lingvistines nuostatas, ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. Automatiniai informacijos apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus ir išankstinę kainodaros tvarką mainai pagal 8a straipsnį vykdomi naudojant tą standartinę formą. Šioje standartinėje formoje pateikiami tik informacijos mainų elementai, išvardyti 8a straipsnio 6 dalyje, ir kiti su šiais elementais susiję atitinkami informaciniai laukeliai, būtini siekiant 8a straipsnio tikslų.

Pirmoje pastraipoje nurodytomis lingvistinėmis nuostatomis netrukdoma valstybėms narėms 8a straipsnyje nurodytą informaciją pateikti bet kuria Sąjungos oficialiąja ir darbo kalba. Tačiau tomis lingvistinėmis nuostatomis galima numatyti, kad pagrindiniai tokios informacijos elementai turi būti siunčiami ir kita Sąjungos oficialiąja ir darbo kalba.“;

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Komisijos Saugumo akreditacijos tarnybos tinkamai akredituoti asmenys gali susipažinti su ta informacija tik tiek, kiek to reikia 5 dalyje nurodyto registro ir CCN tinklo priežiūros, tvarkymo ir plėtojimo tikslais.“;

pridedama ši dalis:

„5. Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. sukuria saugų valstybių narių administracinio bendradarbiavimo mokesčių srityje centrinį registrą, kuriame registruojama pagal 8a straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktina informacija, siekiant įvykdyti tose dalyse numatytų automatinių mainų sąlygas, ir teikia techninę bei logistinę paramą registrui. Visų valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę susipažinti su tame registre užregistruota informacija. Komisija taip pat turi teisę susipažinti su tame registre užregistruota informacija, laikydamasi 8a straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų. Komisija 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka priima reikiamas praktines nuostatas.

Kol nepradės veikti tas saugus centrinis registras, 8a straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyti automatiniai mainai vykdomi laikantis šio straipsnio 1 dalies ir taikytinų praktinių nuostatų.“;

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės pateikia Komisijai metinį automatinių informacijos mainų, kaip nurodyta 8 ir 8a straipsniuose, veiksmingumo įvertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija patvirtina šio metinio įvertinimo pateikimo formą ir sąlygas 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.“;

b)	5 ir 6 dalys išbraukiamos.

įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Informacijos konfidencialumas

1. Komisija pagal šią direktyvą gautą informaciją laiko konfidencialia vadovaudamasi Sąjungos institucijoms taikomomis nuostatomis; ši informacija gali būti naudojama tik tais tikslais, kurių reikia siekiant nustatyti, ar valstybės narės laikosi šios direktyvos ir kokiu mastu jos laikosi.

2. Informacija, kurią valstybė narė pateikė Komisijai pagal 23 straipsnį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia informacija, gali būti perduoti kitoms valstybėms narėms. Tokiai perduotai informacijai taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia suteikiama panašaus pobūdžio informacijai pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus.

Pirmoje pastraipoje nurodytas Komisijos parengtas ataskaitas ir dokumentus valstybės narės gali naudoti tik analizės tikslais, ir jie negali būti skelbiami ar pateikiami jokiam kitam asmeniui ar įstaigai negavus aiškaus Komisijos sutikimo.“;

25 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 taikomas Sąjungos institucijų ir įstaigų atliekamam asmens duomenų tvarkymui pagal šią direktyvą. Tačiau siekiant tinkamai taikyti šią direktyvą, Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 straipsnyje, 12 straipsnio 1 dalyje ir 13–17 straipsniuose numatytų prievolių ir teisių taikymo sritis ribojama tiek, kiek reikia to reglamento 20 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems interesams apsaugoti.“

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2017 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. GRAMEGNA

(1) 2015 m. spalio 27 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 332, 2015 10 8, p. 64.

(3) 2015 m. spalio 14 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(4) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

(5) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1).

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/11

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/2377

2015 m. spalio 26 d.

dėl Europos Sąjungos ir Palau Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 509/2014 (1) nuoroda į Palau Respubliką perkelta iš Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) I priedo į jo II priedą;

(2)	po tos nuorodos į Palau Respubliką pateikiama išnaša, kurioje nustatyta, kad vizų reikalavimas netaikomas nuo tos dienos, kai įsigalioja su Europos Sąjunga sudarytinas susitarimas dėl bevizio režimo;

(3)	2014 m. spalio 9 d. Taryba priėmė sprendimą, įgaliojantį Komisiją pradėti derybas su Palau Respublika dėl Europos Sąjungos ir Palau Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (toliau – Susitarimas) sudarymo;

(4)	derybos dėl Susitarimo pradėtos 2014 m. gruodžio 17 d. ir buvo sėkmingai baigtos jo parafavimu pasikeičiant laiškais 2015 m. gegužės 27 d. Palau Respublikai ir 2015 m. birželio 10 d. Sąjungai;

(5)	Sąjungos vardu Susitarimas turėtų būti pasirašytas, o prie Susitarimo pridedamos deklaracijos turėtų būti patvirtintos. Susitarimas turėtų būti laikinai taikomas nuo kitos dienos po jo pasirašymo, kol bus užbaigtos jo oficialiam sudarymui būtinos procedūros;

(6)	šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(7)	šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgaliojama Sąjungos vardu pasirašyti Europos Sąjungos ir Palau Respublikos susitarimą dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju (toliau – Susitarimas) su sąlyga, kad minėtas Susitarimas bus sudarytas.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamos prie šio sprendimo pridedamos deklaracijos.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.

4 straipsnis

Susitarimas laikinai taikomas nuo kitos dienos po jo pasirašymo (5), kol bus užbaigtos jo sudarymui būtinos procedūros.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2015 m. spalio 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. DIESCHBOURG

(1) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 509/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 149, 2014 5 20, p. 67).

(2) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(3) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(4) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(5) Susitarimo pasirašymo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos generalinis sekretoriatas.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/13

Europos Sąjungos ir Palau Respublikos

SUSITARIMAS

dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju

EUROPOS SĄJUNGA (toliau – Sąjunga arba ES) ir

PALAU RESPUBLIKA, toliau – Palau,

toliau kartu – Susitariančiosios Šalys,

SIEKDAMOS toliau plėtoti draugiškus tarpusavio santykius ir sudaryti savo piliečiams palankesnes sąlygas keliauti užtikrinant bevizį atvykimą ir trumpalaikį buvimą,

ATSIŽVELGDAMOS į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 509/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (1), ir kuriuo, inter alia, į sąrašą, kuriame nurodomos trečiosios šalys, kurių piliečiams trumpalaikio buvimo valstybėse narėse atveju netaikomas reikalavimas turėti vizą, įtraukta 19 trečiųjų šalių, įskaitantPalau,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 509/2014 1 straipsnyje nurodoma, kad toms 19 šalių vizų reikalavimas netaikomas nuo tos dienos, kai įsigalioja su Sąjunga sudarytinas susitarimas dėl bevizio režimo,

TROKŠDAMOS užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodo požiūrio į visus ES piliečius principo,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad asmenims, vykstantiems vykdyti apmokamą veiklą, trumpalaikio buvimo metu šis Susitarimas netaikomas, todėl tos kategorijos asmenims toliau taikomos atitinkamos Sąjungos teisės bei valstybių narių nacionalinės teisės ir Palau nacionalinės teisės taisyklės, susijusios su reikalavimo turėti vizą taikymu ar netaikymu bei galimybe įsidarbinti,

ATSIŽVELGDAMOS į prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtus Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės ir Protokolą dėl į Europos Sąjungos sistemą integruotos Šengeno acquis, ir patvirtindamos, kad šio Susitarimo nuostatos Jungtinei Karalystei ir Airijai netaikomos,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šiuo Susitarimu nustatomas bevizis režimas Sąjungos ir Palau piliečiams, vykstantiems į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame Susitarime:

a) valstybė narė– bet kuri Sąjungos valstybė narė, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Airiją;

b) Sąjungos pilietis– a punkte apibrėžtos valstybės narės pilietis;

c) Palau pilietis– bet kuris Palau pilietybę turintis asmuo;

d) Šengeno erdvė– erdvė be vidaus sienų, kurią sudaro a punkte apibrėžtų valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritorijos.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Sąjungos piliečiai, turintys valstybės narės išduotus galiojančius paprastus, diplomatinius, tarnybinius, pareiginius arba specialiuosius pasus, gali neturėdami vizos atvykti į Palau teritoriją ir joje būti 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą laikotarpį.

Palau piliečiai, turintys Palau išduotus galiojančius paprastus, diplomatinius, tarnybinius, pareiginius arba specialiuosius pasus, gali neturėdami vizos atvykti į valstybių narių teritoriją ir joje būti 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą laikotarpį.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmenims, vykstantiems vykdyti apmokamą veiklą.

Tos kategorijos asmenims, kurie yra Palau piliečiai, kiekviena valstybė narė gali pati nuspręsti taikyti reikalavimą turėti vizą arba jo netaikyti pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) 4 straipsnio 3 dalį.

Tos kategorijos asmenims – atskirai kiekvienos valstybės narės piliečiams – Palau gali nuspręsti taikyti reikalavimą turėti vizą arba bevizį režimą pagal savo nacionalinę teisę.

3. Šiuo Susitarimu nustatytas bevizis režimas taikomas nedarant poveikio Susitariančiųjų Šalių teisės aktams, susijusiems su atvykimo ir trumpalaikio buvimo sąlygomis. Jeigu nesilaikoma vienos ar kelių iš šių sąlygų, valstybės narės ir Palau pasilieka teisę neleisti asmeniui atvykti į savo teritoriją ir trumpai joje būti.

4. Bevizis režimas taikomas nepriklausomai nuo to, kokia transporto priemone kertamos Susitariančiųjų Šalių sienos.

5. Šiuo Susitarimu nereglamentuojami klausimai sprendžiami vadovaujantis Sąjungos teise, valstybių narių nacionaline teise ir Palau nacionaline teise.

4 straipsnis

Buvimo trukmė

1. Sąjungos piliečiai gali būti Palau teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

2. Palau piliečiai gali būti valstybių narių, taikančių visą Šengeno acquis, teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tas laikotarpis apskaičiuojamas neatsižvelgiant į buvimą valstybėje narėje, kuri dar netaiko visos Šengeno acquis.

Palau piliečiai kiekvienos valstybės narės, kuri dar netaiko visos Šengeno acquis, teritorijoje gali būti ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį neatsižvelgiant į apskaičiuotą buvimo valstybių narių, kurios taiko visą Šengeno acquis, teritorijoje laikotarpį.

3. Šis Susitarimas nedaro poveikio Palau ir valstybių narių galimybei praėjus 90 dienų pratęsti buvimo laikotarpį pagal savo atitinkamus nacionalinės teisės aktus ir Sąjungos teisę.

5 straipsnis

Teritorinis taikymas

1. Prancūzijos Respublikos atveju šis Susitarimas taikomas tik europinėje Prancūzijos Respublikos teritorijoje.

2. Nyderlandų Karalystės atveju šis Susitarimas taikomas tik europinėje Nyderlandų Karalystės teritorijoje.

6 straipsnis

Jungtinis Susitarimo valdymo komitetas

1. Susitariančiosios Šalys įsteigia Jungtinį ekspertų komitetą (toliau – Komitetas), sudarytą iš Sąjungos ir Palau atstovų. Sąjungai atstovauja Europos Komisija.

2. Komiteto uždaviniai, inter alia, yra:

a)	stebėti, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas;

b)	siūlyti šio Susitarimo pakeitimus arba papildymus;

c)	spręsti ginčus dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo.

3. Prireikus Komiteto posėdis sušaukiamas vienos iš Susitariančiųjų Šalių prašymu.

4. Komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

7 straipsnis

Šio Susitarimo ryšys su esamais dvišaliais valstybių narių ir Palau bevizio režimo susitarimais

Šis Susitarimas turi viršenybę atskirų valstybių narių ir Palau sudarytų bet kokių dvišalių susitarimų ar sutarčių atžvilgiu, jeigu jie apima šio Susitarimo taikymo sričiai priklausančius klausimus.

8 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šį Susitarimą Susitariančiosios Šalys ratifikuoja arba tvirtina pagal atitinkamas savo vidaus procedūras, ir jis įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai išsiunčiamas vėlesnis iš dviejų pranešimų, kuriais Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai, kad tos procedūros yra baigtos.

Šis Susitarimas laikinai taikomas nuo nuo kitos dienos po jo pasirašymo.

2. Šis Susitarimas yra neterminuotas, nebent būtų nutrauktas pagal 5 dalį.

3. Šis Susitarimas gali būti iš dalies keičiamas raštišku Susitariančiųjų Šalių susitarimu. Pakeitimai įsigalioja po to, kai Susitariančiosios Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų jų vidaus procedūrų užbaigimą.

4. Bet kuri Susitariančioji Šalis visų pirma viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo užtikrinimo arba visuomenės sveikatos apsaugos sumetimais, taip pat dėl neteisėtos imigracijos ar dėl kurios nors Susitariančiosios Šalies pakartotinai nustatyto reikalavimo turėti vizą gali visiškai arba iš dalies sustabdyti šio Susitarimo taikymą. Apie sprendimą sustabdyti šio Susitarimo taikymą kitai Susitariančiajai Šaliai pranešama iki jo planuojamo įsigaliojimo likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams. Jei priežasčių, dėl kurių sustabdytas šio Susitarimo taikymas, nebelieka, taikymą sustabdžiusi Susitariančioji Šalis nedelsdama informuoja apie tai kitą Susitariančiąją Šalį ir panaikina tą sustabdymą.

5. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali nutraukti šį Susitarimą raštu pranešdama apie tai kitai Susitariančiajai Šaliai. Šis Susitarimas netenka galios po 90 dienų nuo tokio pranešimo dienos.

6. Palau gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą arba jį nutraukti tik visų valstybių narių atžvilgiu.

7. Sąjunga gali sustabdyti šio Susitarimo taikymą arba jį nutraukti tik visų savo valstybių narių atžvilgiu.

Priimta dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, kroatų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, nyderlandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Съставено в Брюксел на седми декември две хиляди и петнадесета година.

Hecho en Bruselas, el siete de diciembre de dos mil quince.

V Bruselu dne sedmého prosince dva tisíce patnáct.

Udfærdiget i Bruxelles den syvende december to tusind og femten.

Geschehen zu Brüssel am siebten Dezember zweitausendfünfzehn.

Kahe tuhande viieteistkümnenda aasta detsembrikuu seitsmendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις εφτά Δεκεμβρίου δύο χιλιάδες δεκαπέντε.

Done at Brussels on the seventh day of December in the year two thousand and fifteen.

Fait à Bruxelles, le sept décembre deux mille quinze.

Sastavljeno u Bruxellesu sedmog prosinca dvije tisuće petnaeste.

Fatto a Bruxelles, addì sette dicembre duemilaquindici.

Briselē, divi tūkstoši piecpadsmitā gada septītajā decembrī.

Priimta du tūkstančiai penkioliktų metų gruodžio septintą dieną Briuselyje.

Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenötödik év december havának hetedik napján.

Magħmul fi Brussell, fis-seba jum ta’ Diċembru fis-sena elfejn u ħmistax.

Gedaan te Brussel, de zevende december tweeduizend vijftien.

Sporządzono w Brukseli dnia siódmego grudnia roku dwa tysiące piętnastego.

Feito em Bruxelas, em sete de dezembro de dois mil e quinze.

Întocmit la Bruxelles la șapte decembrie două mii cincisprezece.

V Bruseli siedmeho decembra dvetisíctridsať.

V Bruslju, dne sedmega decembra leta dva tisoč petnajst.

Tehty Brysselissä seitsemäntenä päivänä joulukuuta vuonna kaksituhattaviisitoista.

Som skedde i Bryssel den sjunde december år tjugohundrafemton.

За Европейския съюз

Рог la Unión Europea

Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union

Für die Europäische Union

Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση

For the European Union

Pour l'Union européenne

Za Europsku uniju

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu

Az Európai Unió részéről

Għall-Unjoni Ewropea

Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej

Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană

Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo

Euroopan unionin puolesta

För Europeiska unionen

За Република Палау

Por la República de Palaos

Za Republiku Palau

For Republikken Palau

Für die Republik Palau

Belau Vabariigi nimel

Για τη Δημοκρατία του Παλάου

For the Republic of Palau

Pour la République des Palaos

Za Republiku Palau

Per la Repubblica di Palau

Palau Republikas vārdā –

Palau Respublikos vardu

Palaui Köztársaság részéről

Għar-Repubblika ta' Palau

Voor de Republiek Palau

W imieniu Republiki Palau

Pela República de Palau

Pentru Republica Palau

Za Palauskú republiku

Za Republiko Palau

Palaun tasavallan puolesta

För Republiken Palau

(1) ES OL L 149, 2014 5 20, p. 67.

BENDRA DEKLARACIJA DĖL ISLANDIJOS, NORVEGIJOS, ŠVEICARIJOS IR LICHTENŠTEINO

Susitariančiosios Šalys atkreipia dėmesį į glaudžius Europos Sąjungos ir Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos ir Lichtenšteino santykius, visų pirma į 1999 m. gegužės 18 d. ir 2004 m. spalio 26 d. susitarimus dėl tų šalių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis.

Tokiomis aplinkybėmis pageidautina, kad Norvegijos, Islandijos, Šveicarijos bei Lichtenšteino valdžios institucijos ir Palau valdžios institucijos nedelsdamos sudarytų dvišalius susitarimus dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju, kurių sąlygos būtų panašios į nustatytąsias šiame Susitarime.

BENDRA DEKLARACIJA DĖL ŠIO SUSITARIMO 3 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTOS ASMENŲ, KURIE VYKSTA VYKDYTI APMOKAMOS VEIKLOS, KATEGORIJOS AIŠKINIMO

Siekdamos užtikrinti vienodą aiškinimą, Susitariančiosios Šalys sutaria, kad šiame Susitarime apmokamą veiklą vykdančių asmenų kategorijai priklauso asmenys, kurie kaip darbuotojai ar paslaugų teikėjai atvyksta į kitos Susitariančiosios Šalies teritoriją vykdyti mokamos arba atlyginamos veiklos.

Šiai kategorijai neturėtų priklausyti:

—	verslininkai, t. y. verslo reikalais atvykstantys asmenys (neįdarbinti kitoje Susitariančiojoje Šalyje),

—	sportininkai arba menininkai, atliekantys ad hoc veiklą,

—	žurnalistai, kuriuos siunčia jų gyvenamosios šalies žiniasklaidos organizacijos ir

—	bendrovių stažuotojai.

Jungtinis komitetas, vadovaudamasis šio Susitarimo 6 straipsniu jam suteikta atsakomybe, stebi, kaip įgyvendinama ši deklaracija ir, atsižvelgdamas į Susitariančiųjų Šalių patirtį, prireikus gali pasiūlyti ją pakeisti.

BENDRA DEKLARACIJA DĖL ŠIO SUSITARIMO 4 STRAIPSNYJE NUSTATYTO 90 DIENŲ LAIKOTARPIO PER BET KURĮ 180 DIENŲ LAIKOTARPĮ AIŠKINIMO

Susitariančiosios Šalys sutaria, kad ne ilgesnis kaip 90 dienų laikotarpis per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kaip nustatyta šio Susitarimo 4 straipsnyje, reiškia nepertraukiamą buvimo laikotarpį arba kelis buvimo laikotarpius iš eilės, kurių bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

Sąvoka „per bet kurį“ reiškia, kad taikomas „slenkantis“ 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai, siekiant patikrinti, ar ir toliau tenkinamas 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį reikalavimas, atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per pastarąsias 180 dienų. Inter alia, tai reiškia, kad naujas buvimo iki 90 dienų laikotarpis leidžiamas, jei šalyje nebūta nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį.

BENDRA DEKLARACIJA DĖL PILIEČIŲ INFORMAVIMO APIE BEVIZIO REŽIMO SUSITARIMĄ

Pripažindamos skaidrumo svarbą Europos Sąjungos ir Palau piliečiams, Susitariančiosios Šalys sutaria užtikrinti visapusišką informacijos apie bevizio režimo susitarimo turinį ir padarinius bei susijusius klausimus, kaip antai apie atvykimo sąlygas, sklaidą.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/19

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2378

2015 m. gruodžio 15 d.

kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1156/2012

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyvą 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinančią Direktyvą 77/799/EB (1), ypač į jos 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis ir 21 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Direktyva 2011/16/ES pakeitė Tarybos direktyvą 77/799/EB (2). Padaryta keletas svarbių administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje taisyklių pakeitimų, visų pirma dėl keitimosi informacija tarp valstybių narių, siekiant didinti tarpvalstybinio keitimosi informacija veiksmingumą ir efektyvumą;

(2)	Tarybos direktyva 2014/107/ES (3) padaryta Direktyvos 2011/16/ES pakeitimų siekiant nustatyti privalomus automatinius finansinių sąskaitų informacijos mainus ir susijusias duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles;

(3)

siekiant užtikrinti naujos teisinės sistemos veikimą, Direktyvoje 2011/16/ES nustatytas reikalavimas įgyvendinimo aktais priimti tam tikras taisykles dėl standartinių formų ir kompiuterinių formatų ir valstybių narių keitimosi informacija praktines nuostatas. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1156/2012 (4) nustatytos išsamios taisyklės dėl standartinių formų ir kompiuterinių formatų, kurie turi būti naudojami remiantis Direktyva 2011/16/ES;

(4)	atsižvelgiant į pakeitimus, kuriuos reikia padaryti siekiant įgyvendinti Direktyvą 2011/16/ES ir supaprastinti įgyvendinimo aktą, tikslinga panaikinti Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1156/2012 ir išdėstyti naujas konsoliduotas taisykles;

(5)	siekiant palengvinti keitimąsi informacija, Direktyvoje 2011/16/ES reikalaujama, kad toks keitimasis informacija pagal tą direktyvą vyktų naudojant standartines formas, išskyrus privalomus automatinius informacijos mainus;

(6)	naudotinose standartinėse formose turėtų būti keletas laukelių, kurie būtų pakankamai diversifikuoti, kad valstybės narės galėtų kiekvienu atitinkamu atveju naudoti tam konkrečiam atvejui tinkamus laukelius;

(7)

privalomų automatinių informacijos mainų tikslais Direktyvoje 2011/16/ES nustatytas reikalavimas Komisijai priimti praktines nuostatas ir kompiuterinius formatus. Siekiant užtikrinti informacijos, kuria keičiamasi, tinkamumą ir paties keitimosi veiksmingumą, šiuo klausimu reikėtų nustatyti išsamias taisykles;

(8)

atsižvelgiant į sąlygą, kad Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomi automatiniai informacijos apie penkių kategorijų pajamas ir kapitalą mainai vykdomi tik jei ši informacija turima, pagrįstai nustatyta tik atitinkamo kompiuterinio formato bendroji struktūra ir jį sudarančių elementų klasės, o kiekvienos iš tų klasių išsamiais elementais keičiamasi, jei informacija turima kiekvienoje valstybėje narėje;

(9)

atsižvelgiant į tai, kad informaciją, kuria keičiamasi pagal Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 3a dalį, duomenis teikiančios finansų įstaigos turi surinkti laikydamosi Direktyvos 2011/16/ES I ir II prieduose išdėstytų taikytinų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisyklių ir todėl keitimuisi netaikoma sąlyga turėti informaciją, priešingai, naudotinas kompiuterinis formatas turėtų būti išplėstas, kad būtų kuo išsamesnis ir apimtų kiekvieną elementą kartu su atitinkamais jo požymiais, jei jų esama;

(10)

pagal Direktyvą 2011/16/ES informacija, kai tik įmanoma, turėtų būti pateikta elektroninėmis priemonėmis naudojant bendrąjį ryšio tinklą (toliau – CCN tinklas). Prireikus turėtų būti nurodytos praktinės perdavimo nuostatos. Išsamios taisyklės turėtų būti taikomos ataskaitų, deklaracijų ir kitų dokumentų, kuriuose nenurodyta pati informacija, kuria keičiamasi, bet kurie ją pagrindžia, perdavimui, o tuo atveju, kai nenaudojamas CCN tinklas, ir nedarant poveikio kitokiai dvišaliais susitarimais nustatytai tvarkai – informacijos, kuria keičiamasi, perdavimui ir identifikavimui;

(11)	valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 3a dalies dėl privalomų automatinių finansinių sąskaitų informacijos mainų, turi būti taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(12)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Keitimosi prašoma informacija, spontaniškų mainų, pranešimų ir atsiliepimų standartinės formos

1. Naudotinų formų „laukelis“ – vieta formoje, kur gali būti įrašoma informacija, kuria keičiamasi pagal Direktyvą 2011/16/ES.

2. Prašymams suteikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus pagal Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsnį, taip pat atsakymams į juos, patvirtinimams, prašymams suteikti papildomos aiškinamosios informacijos, pranešimams apie negalėjimą įvykdyti prašymo arba prašymo atmetimą pagal tos direktyvos 7 straipsnį naudotina forma atitinka šio reglamento I priedą.

3. Spontaniškai perduodamai informacijai ir jos gavimo patvirtinimui pagal Direktyvos 2011/16/ES 9 ir 10 straipsnius naudotina forma atitinka šio reglamento II priedą.

4. Prašymams įteikti administracinius pranešimus pagal Direktyvos 2011/16/ES 13 straipsnio 1 ir 2 dalis bei atsakymams į juos pagal tos direktyvos 13 straipsnio 3 dalį naudotina forma atitinka šio reglamento III priedą.

5. Atsiliepimams pagal Direktyvos 2011/16/ES 14 straipsnio 1 dalį naudotina forma atitinka šio reglamento IV priedą.

2 straipsnis

Privalomų automatinių informacijos mainų kompiuteriniai formatai

1. Privalomiems automatiniams informacijos mainams pagal Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalį naudotinas kompiuterinis formatas atitinka šio reglamento V priedo nuostatas.

2. Privalomiems automatiniams informacijos mainams pagal Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 3a dalį naudotinas kompiuterinis formatas atitinka šio reglamento VI priedo nuostatas.

3 straipsnis

CCN tinklo naudojimo praktinės nuostatos

1. Ataskaitos, deklaracijos ir kiti dokumentai, nurodyti informacijoje, perduotoje pagal Direktyvą 2011/16/ES, gali būti siunčiami naudojant kitas nei CCN tinklas ryšio priemones.

2. Kai Direktyvoje 2011/16/ES nurodyta informacija keičiamasi ne elektroninėmis priemonėmis naudojant CCN tinklą ir jei kitaip nesusitarta dvišaliu pagrindu, informacija teikiama kartu su lydraščiu, kuriame apibūdinta perduodama informacija ir kuris yra tinkamai pasirašytas informaciją perduodančios kompetentingos institucijos.

4 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1156/2012 panaikinamas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Nuorodos į panaikintą įgyvendinimo reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

5 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 15 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 64, 2011 3 11, p. 1.

(2) 1977 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 77/799/EB dėl valstybių narių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos tiesioginio apmokestinimo srityje (OL L 336, 1977 12 27, p. 15).

(3) 2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais (OL L 359, 2014 12 16, p. 1).

(4) 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1156/2012, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL L 335, 2012 12 7, p. 42).

I PRIEDAS

1 straipsnio 2 dalyje nurodyta forma

Prašymų suteikti informaciją ir atlikti administracinius tyrimus pagal Direktyvos 2011/16/ES 5 straipsnį, taip pat atsakymų į juos, patvirtinimų, prašymų suteikti papildomos aiškinamosios informacijos, pranešimų apie negalėjimą įvykdyti prašymo arba prašymo atmetimą pagal Direktyvos 2011/16/ES 7 straipsnį formą sudaro šie laukeliai (1):

—	Teisinis pagrindas

—

Numeris

—

Data

—	Besikreipiančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi

—	Asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas ar patikrinimas, tapatybė

—

Bendras atvejo apibūdinimas ir, jei yra, konkreti aiškinamoji informacija, kuria remiantis būtų galima įvertinti numatomą prašomos informacijos reikalingumą valstybių narių nacionalinių įstatymų, susijusių su Direktyvos 2011/16/ES 2 straipsnyje nurodytais mokesčiais, taikymo ir įgyvendinimo atžvilgiu

—	Mokestinis tikslas, dėl kurio prašoma informacijos

—	Tiriamasis laikotarpis

—	Asmens, kuris, manoma, turi prašomą informaciją, vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas

—	Direktyvos 2011/16/ES 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių reikalavimų įvykdymas

—	Direktyvos 2011/16/ES 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių reikalavimų įvykdymas

—	Motyvuotas prašymas atlikti konkretų administracinį tyrimą ir priežastys, dėl kurių atsisakyta atlikti konkretų administracinį tyrimą

—	Prašymo suteikti informaciją gavimo patvirtinimas

—	Prašymas suteikti papildomos aiškinamosios informacijos

—	Negalėjimo pateikti informacijos arba atsisakymo ją suteikti priežastys

—	Negalėjimo atsakyti iki atitinkamo termino pabaigos priežastys ir data, iki kurios institucija, į kurią kreipiamasi, mano galėsianti atsakyti.

(1) Tačiau į tam tikru atveju naudojamą formą turi būti įtraukti tik tuo konkrečiu atveju užpildyti laukeliai.

II PRIEDAS

1 straipsnio 3 dalyje nurodyta forma

Spontaniškai perduodamos informacijos ir jos gavimo patvirtinimo atitinkamai pagal Direktyvos 2011/16/ES 9 ir 10 straipsnius formą sudaro šie laukeliai (1):

—	Teisinis pagrindas

—

Numeris

—

Data

—	Informaciją siunčianti ir ją gaunanti institucija

—	Asmens, dėl kurio vykdomi spontaniški informacijos mainai, tapatybė

—	Laikotarpis, kurį apima spontaniški informacijos mainai

—	Direktyvos 2011/16/ES 16 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisinių reikalavimų įvykdymas

—	Spontaniškai perduodamos informacijos gavimo patvirtinimas.

(1) Tačiau į tam tikru atveju naudojamą formą turi būti įtraukti tik tuo konkrečiu atveju užpildyti laukeliai.

III PRIEDAS

1 straipsnio 4 dalyje nurodyta forma

Prašymo įteikti pranešimą pagal Direktyvos 2011/16/ES 13 straipsnio 1 ir 2 dalis ir atsakymo į jį pagal tos direktyvos 13 straipsnio 3 dalį formą sudaro šie laukeliai (1):

—	Teisinis pagrindas

—

Numeris

—

Data

—	Besikreipiančioji institucija ir institucija, į kurią kreipiamasi

—	Priemonės ar sprendimo adresato vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas

—	Kita informacija, kuri gali padėti identifikuoti adresatą

—	Priemonės ar sprendimo dalykas

—	Institucijos, į kurią kreipiamasi, atsakymas pagal Direktyvos 2011/16/ES 13 straipsnio 3 dalį, nurodant priemonės ar sprendimo įteikimo adresatui datą.

(1) Tačiau į tam tikru atveju naudojamą formą turi būti įtraukti tik tuo konkrečiu atveju užpildyti laukeliai.

IV PRIEDAS

1 straipsnio 5 dalyje nurodyta forma

Atsiliepimų pagal Direktyvos 2011/16/ES 14 straipsnio 1 dalį formą sudaro šie laukeliai (1):

—

Numeris

—

Data

—	Atsiliepimą teikianti kompetentinga institucija

—	Bendras pateiktos informacijos įvertinimas

—	Su pateikta informacija tiesiogiai susiję rezultatai.

(1) Tačiau į tam tikru atveju naudojamą formą turi būti įtraukti tik tuo konkrečiu atveju užpildyti laukeliai.

V PRIEDAS

2 straipsnio 1 dalyje nurodytas kompiuterinis formatas

Privalomiems automatiniams informacijos mainams pagal Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalį naudojami kompiuteriniai formatai atitinka toliau pateikiamą medžio struktūrą ir apima šias elementų klases (1):

a)	susijusias su visu pranešimu:

b)	susijusias su pagrindine dalimi, skirta informacijai apie su darbo santykiais susijusias pajamas arba direktoriaus atlyginimą perduoti:

c)	susijusias su pagrindine dalimi, skirta informacijai apie pensijas perduoti:

d)	susijusias su pagrindine dalimi, skirta informacijai apie gyvybės draudimo produktus perduoti:

e)	susijusias su pagrindine dalimi, skirta informacijai apie nekilnojamojo turto turėjimą ir pajamas iš jo perduoti:

f)	susijusias su pagrindine dalimi, kai neperduodama jokios su konkrečia kategorija susijusios informacijos:

g)	susijusias su pagrindine dalimi, kurioje patvirtinamas su konkrečia kategorija susijusios informacijos gavimas:

(1) Tačiau tam tikru atveju naudojamame kompiuteriniame formate turi būti pateikti tik tuo konkrečiu atveju faktiškai pateikiami ir taikomi laukai.

VI PRIEDAS

2 straipsnio 2 dalyje nurodytas kompiuterinis formatas

Privalomiems automatiniams informacijos mainams pagal Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 3a dalį naudojami kompiuteriniai formatai atitinka toliau pateikiamą medžio struktūrą ir apima šiuos elementus ir atributus (1):

a)	susijusius su visu pranešimu:

b)	susijusius su a punkte nurodytame pranešime naudojamais FATCA ir CRS bendrais tipais:

c)	susijusius su a punkte nurodytame pranešime naudojamais OECD bendrais tipais:

(1) Tačiau tam tikru atveju naudojamame kompiuteriniame formate turi būti pateikti tik tuo konkrečiu atveju naudojami faktiškai taikytini elementai ir atributai, susiję su Direktyvos 2011/16/ES I ir II prieduose išdėstytomis duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisyklėmis.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/46

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2379

2015 m. gruodžio 16 d.

kuriuo dėl grūdų, ryžių ir alyvuogių aliejaus importo pagal tarifines kvotas licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo datų 2016 metais nukrypstama nuo reglamentų (EB) Nr. 2305/2003, (EB) Nr. 969/2006, (EB) Nr. 1067/2008, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2081, Reglamento (EB) Nr. 1964/2006, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 480/2012, Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 ir dėl nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijų išdavimo datų 2016 metais nukrypstama nuo Reglamento (EB) Nr. 951/2006

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl nuolaidų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (1), ypač į jo 1 straipsnį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (2), ypač į jo 20 straipsnio n punktą, 144 straipsnio g punktą ir 187 straipsnio e punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 2305/2003 (3), (EB) Nr. 969/2006 (4), (EB) Nr. 1067/2008 (5) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2015/2081 (6) numatytos specialios nuostatos dėl miežių importo pagal kvotą 09.4126, kukurūzų importo pagal kvotą 09.4131), paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius, importo pagal kvotas 09.4123, 09.4124, 09.4125 ir 09.4133 ir tam tikrų Ukrainos kilmės grūdų importo pagal kvotas 09.4306, 09.4307 ir 09.4308 licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo;

(2)	Komisijos reglamente (EB) Nr. 1964/2006 (7) ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 480/2012 (8) numatytos specialios nuostatos dėl Bangladešo kilmės ryžių importo pagal kvotą 09.4517 ir skaldytų ryžių importo pagal kvotą 09.4079licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo;

(3)	Komisijos reglamente (EB) Nr. 1918/2006 (9) numatytos specialios nuostatos dėl Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus importo pagal turimą kvotą licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo;

(4)

atsižvelgiant į 2016 metų švenčių dienas, tam tikrais laikotarpiais reikėtų leisti nukrypti nuo reglamentuose (EB) Nr. 2305/2003, (EB) Nr. 969/2006, (EB) Nr. 1067/2008, Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2015/2081, Reglamente (EB) Nr. 1964/2006, Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 480/2012 ir Reglamente (EB) Nr. 1918/2006 nurodytų importo licencijų paraiškų pateikimo ir šių licencijų išdavimo datų, kad būtų laikomasi pagal tas kvotas nustatytų kiekių;

(5)	Komisijos reglamento (EB) Nr. 951/2006 (10) 7d straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijos išduodamos nuo kito penktadienio po savaitės, kurią buvo pateiktos licencijų paraiškos, jeigu iki tol Komisija nesiima jokių konkrečių priemonių;

(6)	atsižvelgiant į 2016 m. švenčių dienas ir dėl jų keičiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio leidybos datas, laikotarpis tarp paraiškų pateikimo ir licencijų išdavimo bus per trumpas tinkamam rinkos administravimui užtikrinti. Dėl to šis laikotarpis turėtų būti pratęstas;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grūdai

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2305/2003 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 2016 m. miežių importo pagal kvotą 09.4126 licencijų paraiškos negali būti teikiamos iki 2016 m. sausio 4 d. (pirmadienio) ir nebegali būti teikiamos po 2016 m. gruodžio 16 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2305/2003 3 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos, 2016 m. miežių importo pagal kvotą 09.4126 licencijos, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento I priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos tame priede nurodytomis dienomis, jeigu priimamos priemonės taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (11) 7 straipsnio 2 dalį.

3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 969/2006 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 2016 m. kukurūzų importo pagal kvotą 09.4131 licencijų paraiškos negali būti teikiamos iki 2016 m. sausio 4 d. (pirmadienio) ir nebegali būti teikiamos po 2016 m. gruodžio 16 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

4. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 969/2006 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos, 2016 m. kukurūzų importo pagal kvotą 09.4131 licencijos, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento I priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos tame priede nurodytomis dienomis, jeigu priimamos priemonės taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalį.

5. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1067/2008 4 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 2016 m. paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius, importo pagal kvotas 09.4123, 09.4124, 09.4125 ir 09.4133 licencijų paraiškos negali būti teikiamos iki 2016 m. sausio 4 d. (pirmadienio) ir nebegali būti teikiamos po 2016 m. gruodžio 16 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

6. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1067/2008 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos, 2016 m. paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius, importo pagal kvotas 09.4123, 09.4124, 09.4125 ir 09.4133 licencijos, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento I priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos tame priede nurodytomis dienomis, jeigu priimamos priemonės taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalį.

7. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2081 2 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, 2016 m. Ukrainos kilmės grūdų importo pagal kvotas 09.4306, 09.4307 ir 09.4308 licencijų paraiškos negali būti teikiamos iki 2016 m. sausio 4 d. (pirmadienio) ir nebegali būti teikiamos po 2016 m. gruodžio 16 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

8. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2081 2 straipsnio 3 dalies, 2016 m. Ukrainos kilmės grūdų importo pagal kvotas 09.4306, 09.4307 ir 09.4308 licencijos,, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento I priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos tame priede nurodytomis dienomis, jeigu priimamos priemonės taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalį.

2 straipsnis

Ryžiai

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1964/2006 4 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos, 2016 m. Bangladešo kilmės ryžių importo pagal kvotą 09.4517 licencijų paraiškos negali būti teikiamos iki 2016 m. sausio 4 d. (pirmadienio) ir nebegali būti teikiamos po 2016 m. gruodžio 9 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

2. Nukrypstant nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 480/2012 2 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, 2016 m. skaldytų ryžių importo pagal kvotą 09.4079 licencijų paraiškos negali būti teikiamos iki 2016 m. sausio 4 d. (pirmadienio) ir nebegali būti teikiamos po 2016 m. gruodžio 9 d. (penktadienio) 13 valandos Briuselio laiku.

3 straipsnis

Alyvuogių aliejus

1. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 3 straipsnio 1 dalies, Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus importo licencijų paraiškos nebegali būti teikiamos po 2016 m. gruodžio 13 d. (antradienio).

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 3 straipsnio 3 dalies, Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus importo licencijos, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento II priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos tame priede nurodytomis dienomis, jeigu priimamos priemonės taikant Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalį.

4 straipsnis

Nekvotinis cukrus ir izogliukozė

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 951/2006 7d straipsnio 1 dalies, nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijos, kurių paraiškos pateikiamos šio reglamento III priede nurodytais laikotarpiais, išduodamos atitinkamomis jame nurodytomis dienomis, atsižvelgiant, jei reikia, į Reglamento (EB) Nr. 951/2006 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas konkrečias priemones.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jo galiojimas baigiasi 2017 m. sausio 10 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(2) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(3) 2003 m. gruodžio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2305/2003, atidarantis miežių importo iš trečiųjų šalių tarifines kvotas ir numatantis jų administravimą (OL L 342, 2003 12 30, p. 7).

(4) 2006 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 969/2006, kuriuo atidaroma kukurūzų importo iš trečiųjų šalių Bendrijos tarifinė kvota ir numatomas jos administravimas (OL L 176, 2006 6 30, p. 44).

(5) 2008 m. spalio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1067/2008, atidarantis trečiųjų šalių kilmės paprastųjų kviečių, išskyrus aukštos kokybės paprastuosius kviečius, Bendrijos tarifines kvotas ir numatantis jų administravimą bei nukrypstantis nuo Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (kodifikuota redakcija) (OL L 290, 2008 10 31, p. 3).

(6) 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/2081, kuriuo leidžiama pradėti naudoti tam tikrų Ukrainos kilmės grūdų importo tarifines kvotas ir nustatoma jų administravimo tvarka (OL L 302, 2015 11 19, p. 81).

(7) 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1964/2006, nustatantis išsamias leidimo pradėti naudoti Bangladešo kilmės ryžių importo kvotas ir jų administravimo taisykles remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3491/90 (OL L 408, 2006 12 30, p. 19).

(8) 2012 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 480/2012 dėl tarifinės kvotos skaldytiems ryžiams, kurių KN kodas – 1006 40 00, skirtiems KN kodu 1901 10 00 klasifikuojamų maisto produktų gamybai, nustatymo ir valdymo (OL L 148, 2012 6 8, p. 1).

(9) 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1918/2006, atidarantis Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus tarifinę kvotą ir nustatantis jos administravimą (OL L 365, 2006 12 21, p. 84).

(10) 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 951/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (OL L 178, 2006 7 1, p. 24).

(11) 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (OL L 238, 2006 9 1, p. 13).

I PRIEDAS

Grūdų importo licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
2016 m. kovo 18 d. (penktadienis) nuo 13 val. iki 2016 m. kovo 25 d. (penktadienis) 13 val. Briuselio laiku	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. balandžio 4 d. (pirmadienis)
2016 m. spalio 21 d. (penktadienis) nuo 13 val. iki 2016 m. spalio 28 d. (penktadienis) 13 val. Briuselio laiku	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. lapkričio 7 d. (pirmadienis)

II PRIEDAS

Alyvuogių aliejaus importo licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
2016 m. kovo 21 d. (pirmadienis) arba kovo 22 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. balandžio 1 d. (penktadienio)
2016 m. gegužės 2 d. (pirmadienis) arba gegužės 3 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. gegužės 13 d. (penktadienio)
2016 m. gegužės 9 d. (pirmadienis) arba gegužės 10 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. gegužės 18 d. (trečiadienio)
2016 m. liepos 18 d. (pirmadienis) arba 19 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. liepos 27 d. (trečiadienio)
2016 m. rugpjūčio 8 d. (pirmadienis) arba rugpjūčio 9 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. rugpjūčio 17 d. (trečiadienio)
2016 m. spalio 24 d. (pirmadienis) arba spalio 25 d. (antradienis)	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. lapkričio 3 d. (ketvirtadienio)

III PRIEDAS

Nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijų paraiškų teikimo laikotarpiai	Išdavimo datos
Nuo 2016 m. spalio 24 d. (pirmadienio) iki spalio 28 d. (penktadienio)	Pirmoji darbo diena nuo 2016 m. lapkričio 8 d. (antradienio)
Nuo 2016 m. gruodžio 19 d. (pirmadienio) iki gruodžio 23 d. (penktadienio)	Pirmoji darbo diena nuo 2017 m. sausio 6 d. (penktadienio)

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/50

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2380

2015 m. gruodžio 16 d.

kuriuo dėl tipinių kainų nustatymo paukštienos, kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 510/2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009 (2), ypač į jo 5 straipsnio 6 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir paukštienos bei kiaušinių sektorių ir kiaušinių albumino tipinės kainos;

(2)	iš reguliarios duomenų, pagal kuriuos nustatomos paukštienos bei kiaušinių sektorių produktų ir kiaušinių albumino tipinės kainos, kontrolės matyti, kad reikia pakeisti kai kurių produktų importo tipines kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą pagal produktų kilmę;

(3)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1484/95 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)	siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1484/95 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 150, 2014 5 20, p. 1.

(3) 1995 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1484/95, nustatantis išsamias papildomų importo muitų sistemos taikymo taisykles ir papildomus importo muitus paukštienos bei kiaušinių sektoriams bei kiaušinių albuminui ir panaikinantis Reglamentą Nr. 163/67/EEB (OL L 145, 1995 6 29, p. 47).

PRIEDAS

„I PRIEDAS

KN kodas	Prekių aprašymas	Tipinė kaina (EUR/100 kg)	3 straipsnyje nurodytas užstatas (EUR/100 kg)	Kilmės šalis (1)
0207 12 10	Užšaldytos viščiukų skerdenėlės, pateiktos kaip „70 % viščiukai“	130,1	0	AR
0207 12 90	Užšaldytos viščiukų skerdenėlės, pateiktos kaip „65 % viščiukai“	154,5 145,7	0 0	AR BR
0207 14 10	Užšaldytos vištų ar gaidžių skerdenėlių dalys be kaulų	286,0 197,1 343,8 219,0	4 32 0 24	AR BR CL TH
0207 27 10	Užšaldytos kalakutų skerdenėlių dalys be kaulų	329,9 244,7	0 16	BR CL
0408 91 80	Kiaušiniai be lukštų, džiovinti	431,0	0	AR
1602 32 11	Nevirti ir nekepti gaminiai iš vištų ar gaidžių	225,1	19	BR

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.“

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/52

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/2381

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujo regioninio suskirstymo laiko eilučių perdavimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (1), ypač į jo 5 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	siekiant sudaryti galimybę Sąjungoje rinkti, rengti ir skleisti suderintą regioninę statistiką, Reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 nustatyta teisinė regionų klasifikavimo sistema;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 5 straipsnio 5 dalį atlikus klasifikatoriaus NUTS pakeitimą atitinkama valstybė narė turėtų perduoti Komisijai naujo regioninio suskirstymo laiko eilutes, jomis pakeisdama anksčiau perduotus duomenis. Perduotinų laiko eilučių sąrašą ir jų trukmę turėtų nurodyti Komisija, atsižvelgdama į galimybes jas pateikti. Šios laiko eilutės turi būti perduotos per dvejus metus nuo klasifikatoriaus NUTS pakeitimo;

(3)	klasifikatorius NUTS iš dalies pakeistas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1319/2013 (2), taikomu nuo 2015 m. sausio 1 d., ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 868/2014 (3), taikomu nuo 2016 m. sausio 1 d.;

(4)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Valstybės narės perduoda Komisijai naujo regioninio suskirstymo laiko eilutes pagal priede pateiktą sąrašą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1319/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 342, 2013 12 18, p. 1).

(3) 2014 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 868/2014, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo priedai (OL L 241, 2014 8 13, p. 1).

PRIEDAS

Metai, nuo kurių reikalaujama pateikti duomenis (pagal statistikos sritį)

Sritis	NUTS 2 lygis	NUTS 3 lygis
Žemės ūkis: žemės ūkio sąskaitos	2007 m. (1)
Žemės ūkis: gyvuliai	2010 m.
Žemės ūkis: augalininkystė	2007 m.
Žemės ūkis: pienininkystė	2010 m.
Žemės ūkis: žemės ūkio valdų struktūra	2010 m.	2010 m. (1)
Demografinė padėtis: gyventojų skaičius, gyvų gimusių kūdikių skaičius, mirties atvejų skaičius	1990 m. (2)	1990 m. (2)
Darbo rinka: užimtumas, nedarbas	2010 m.	2010 m. (1)
Aplinka: atliekų apdorojimo įrenginiai	2010 m.
Sveikata: mirties priežastys	1994 m. (3)
Sveikata: infrastruktūra	1993 m. (1)
Sveikata: pacientai	2000 m. (1)
Informacinė visuomenė	2010 m. (1)
Regioninės ekonominės sąskaitos: namų ūkių sąskaitos	2000 m.
Regioninės ekonominės sąskaitos: regioninės sąskaitos	2000 m.	2000 m.
Mokslas ir technologijos: MTTP sąnaudos ir darbuotojai	2011 m.
Turizmas	2012 m.

(1) Perduoti neprivaloma.

(2) Ataskaitinių 1990–2012 m. duomenų perduoti neprivaloma.

(3) Ataskaitinių 1994–2010 m. duomenų perduoti neprivaloma.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/54

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2382

2015 m. gruodžio 17 d.

dėl leidimo naudoti alfa-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparatą kaip vištų dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašarų priedą (leidimo turėtojas „Kerry Ingredients and Flavours“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti alfa-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti alfa-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparatą kaip vištų dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

leidimas dešimt metų naudoti alfa-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparatą mėsinių viščiukų lesaluose buvo suteiktas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 237/2012 (2), o dedeklinių vištaičių ir retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių pašaruose – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1365/2013 (3);

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2015 m. balandžio 28 d. priimtoje nuomonėje (4) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis alfa-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai, be to, gali padidinti vištų dedeklių kiaušinių svorį. Galima laikyti, kad veikimo būdas abiem atvejais yra vienodas, todėl šią išvadą galima taikyti ir retesnių rūšių dedekliniams naminiams paukščiams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

alfa-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „virškinimo stimuliatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) 2012 m. kovo 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 237/2012 dėl leidimo naudoti iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94) gaunamą alfa-galaktozidazę (EC 3.2.1.22) ir iš Aspergillus niger (CBS 120604) gaunamą endo-1,4-beta-gliukanazę (EC 3.2.1.4) kaip mėsinių viščiukų pašarų priedą (leidimo turėtojas Kerry Ingredients and Flavours) (OL L 80, 2012 3 20, p. 1).

(3) 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1365/2013 dėl leidimo iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94) gaunamą alfa-galaktozidazės preparatą ir iš Aspergillus niger (CBS 120604) gaunamą endo-1,4-beta-gliukanazės preparatą naudoti kaip retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių ir dedeklinių vištaičių lesalo priedą (leidimo turėtojas – bendrovė „Kerry Ingredients and Flavours“) (OL L 343, 2013 12 19, p. 31).

(4) EFSA Journal 2015; 13(5):4107.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Aktyvumo vienetai kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: virškinimo stimuliatoriai.

4a17

Kerry Ingredients and Flavours

ALFA-galaktozidazė

(EC 3.2.1.22)

Endo-1,4-beta-gliukanazė

(EC 3.2.1.4)

Priedo sudėtis

ALFA-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparatas, kieto pavidalo, kurio mažiausias aktyvumas:

—	1 000 U (1) alfa-galaktozidazės viename grame,

—	5 700 U (2) endo-1,4-beta-gliukanazės viename grame.

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

ALFA-galaktozidazė, gauta iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), endo-1,4-beta-gliukanazė, gauta iš Aspergillus niger (CBS 120604)

Analizės metodas (3)

Nustatymas:

—	kolorimetrinis metodas matuojant p-nitrofenolį, alfa-galaktozidazės atpalaiduotą iš p-nitrofenil-alfa-galaktopiranozido substrato,

—	kolorimetrinis metodas, matuojant vandenyje tirpius dažus, endo-1,4-beta-gliukanazės atpalaiduotus iš azurino, skersinu ryšiu susieto su miežių gliukano substratu.

Vištos dedeklės

—

100 U alfa-galaktozidazės

—

1.	Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo temperatūrą, laiką ir stabilumą granuliuojant.

Didžiausia rekomenduojama dozė:

—	100 U alfa-galaktozidazės viename kilograme,

—	570 U endo-1,4-beta-gliukanazės viename kg.

3.	Sauga: tvarkant produktą reikia naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones, dėvėti akinius ir mūvėti pirštines.

2026 m. sausio 7 d.

Retesnių rūšių dedekliniai naminiai paukščiai

570 U endo-1,4-beta-gliukanazės

(1) 1 U – fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 mikromolį p-nitrofenolio per minutę iš p-nitrofenil-alfa-galaktopiranozido (pNPG) esant 5,0 pH ir 37 °C temperatūrai.

(2) 1 U – fermento kiekis, atpalaiduojantis 1 miligramą redukuojančiojo cukraus (gliukozės ekvivalentas) per minutę iš beta-gliukano esant 5,0 pH ir 50 °C temperatūrai.

(3) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/57

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2383

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedo nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialiosios kontrolės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 15 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (2) nustatytos taisyklės dėl sustiprintos to reglamento I priede išvardytų importuojamų negyvūninių pašarų ir maisto produktų (toliau – sąrašas) oficialiosios kontrolės, atliekamos įvežimo į Reglamento (EB) Nr. 882/2004 I priede nurodytas teritorijas punktuose;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 669/2009 2 straipsnyje nustatyta, kad tas sąrašas turi būti persvarstomas reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, atsižvelgiant bent į tame straipsnyje nurodytus informacijos šaltinius;

(3)

atsižvelgiant į su maisto produktais susijusių pastarojo meto incidentų, apie kuriuos pranešta naudojantis Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, skaičių ir svarbą, Maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto audito trečiosiose šalyse išvadas ir valstybių narių Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 15 straipsnį pateiktas ketvirčio ataskaitas apie negyvūninių pašarų ir maisto produktų siuntas, matyti, kad sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti;

(4)

visų pirma sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti ir išbraukti įrašus, skirtus prekėms, kurios, remiantis turima informacija, iš esmės atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus susijusius saugos reikalavimus ir kurių sustiprinta oficialioji kontrolė nebėra pagrįstai reikalinga. Todėl sąrašo įrašą, skirtą valgomosioms vynuogėms iš Peru, reikėtų išbraukti;

(5)	siekiant nuoseklumo ir aiškumo, Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedą tikslinga pakeisti šio reglamento priedo tekstu;

(6)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2) 2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB (OL L 194, 2009 7 25, p. 11).

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Negyvūniniai pašarai ir maisto produktai, kuriems taikoma sustiprinta oficialioji kontrolė nustatytame įvežimo punkte

Pašarai ir maisto produktai

(numatoma paskirtis)

KN kodas (1)

TARIC subpozicija

Kilmės šalis

Pavojus

Fizinio ir atitikties tikrinimo dažnumas (%)

Džiovintos vynuogės (vynmedžio uogos)

0806 20

Afganistanas (AF)

Ochratoksinas A

(Maisto produktai)

—	Migdolai, negliaudyti

—

0802 11

Australija (AU)

Aflatoksinai

—	Migdolai, gliaudyti

—

0802 12

(Maisto produktai)

—	Žemės riešutai, negliaudyti

—	1202 41 00

Brazilija (BR)

Aflatoksinai

—	Žemės riešutai, gliaudyti

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 11 91; 2008 11 96; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

—	Smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna unguiculata spp. sesquipedalis)

—	ex 0708 20 00; ex 0710 22 00

Kambodža (KH)

Pesticidų liekanos (2) (3)

—	Baklažanai

—	0709 30 00;

ex 0710 80 95

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba užšaldytos daržovės)

Lapkotiniai salierai (Apium graveolens)

ex 0709 40 00

Kambodža (KH)

Pesticidų liekanos (2) (4)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti prieskoniniai augalai)

Brassica oleracea

(kitos valgomosios bastučio genties (Brassica) daržovės, špinatiniai kopūstai) (5)

ex 0704 90 90

Kinija (CN)

Pesticidų liekanos (2)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

Arbata, aromatinta arba nearomatinta

0902

Kinija (CN)

Pesticidų liekanos (2) (6)

(Maisto produktai)

—	Baklažanai

—	0709 30 00;

Dominikos Respublika (DO)

Pesticidų liekanos (2) (7)

ex 0710 80 95

—	Raukšlėtasis svaidenis (Momordica charantia)

—	ex 0709 99 90; ex 0710 80 95

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba užšaldytos daržovės)

—	Smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna unguiculata spp. sesquipedalis)

—	ex 0708 20 00; ex 0710 22 00

Dominikos Respublika (DO)

Pesticidų liekanos (2) (7)

—	Paprikos (saldžiosios ir kitos) (Capsicum spp.)

—	0709 60 10; 0710 80 51

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba užšaldytos daržovės)

—	ex 0709 60 99; ex 0710 80 59

Braškės ir žemuogės (šviežios)

0810 10 00

Egiptas (EG)

Pesticidų liekanos (2) (8)

(Maisto produktai)

Paprikos (saldžiosios ir kitos) (Capsicum spp.)

—	0709 60 10; 0710 80 51

Egiptas (EG)

Pesticidų liekanos (2) (9)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti arba užšaldyti)

—	ex 0709 60 99; ex 0710 80 59

—	Žemės riešutai, negliaudyti

—	1202 41 00

Gambija (GM)

Aflatoksinai

—	Žemės riešutai, gliaudyti

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 11 91; 2008 11 96; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

Betelinio pipiro lapai (Piper betle L.)

ex 1404 90 00

Indija (IN)

Salmonelė (10)

(Maisto produktai)

Sezamų sėklos

1207 40 90

Indija (IN)

Salmonelė (10)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

—	Sveikos Capsicum annuum

—	0904 21 10

Indija (IN)

Aflatoksinai

—	Grūstos arba maltos Capsicum annuum

—	ex 0904 22 00

—	Sveiki džiovinti Capsicum genties vaisiai, išskyrus saldžiąsias paprikas (Capsicum annuum)

—	0904 21 90

—	Muskatas (Myristica fragrans)

—	0908 11 00; 0908 12 00

(Maisto produktai – džiovinti prieskoniai)

Fermentai; paruošti fermentai

3507

Indija (IN)

Chloramfenikolis

(Pašarai ir maisto produktai)

—	Muskatas (Myristica fragrans)

—	0908 11 00; 0908 12 00

Indonezija (ID)

Aflatoksinai

(Maisto produktai – džiovinti prieskoniai)

Žirniai ankštyse (negliaudyti)

ex 0708 10 00

Kenija (KE)

Pesticidų liekanos (2) (11)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

Avietės

0811 20 31;

Serbija (RS)

Norovirusas

(Maisto produktai – užšaldyti)

ex 0811 20 11;

ex 0811 20 19

Arbūzų (Egusi, Citrullus lanatus) sėklos ir jų produktai

ex 1207 70 00;

ex 1106 30 90;

ex 2008 99 99

Siera Leonė (SL)

Aflatoksinai

(Maisto produktai)

—	Žemės riešutai, negliaudyti

—	1202 41 00

Sudanas (SD)

Aflatoksinai

—	Žemės riešutai, gliaudyti

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Žemės riešutai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 11 91; 2008 11 96; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

Paprikos (išskyrus saldžiąsias) (Capsicum spp.)

ex 0709 60 99

Tailandas (TH)

Pesticidų liekanos (2) (12)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

—	Smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna unguiculata spp. sesquipedalis)

—	ex 0708 20 00; ex 0710 22 00

Tailandas (TH)

Pesticidų liekanos (2) (13)

—	Baklažanai

—	0709 30 00;

ex 0710 80 95

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba užšaldytos daržovės)

—	Džiovinti abrikosai

—	0813 10 00

Turkija (TR)

Sulfitai (14)

—	Abrikosai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 50 61

(Maisto produktai)

—	Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

—	0709 60 10; 0710 80 51

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos (2) (15)

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos arba užšaldytos daržovės)

Vynmedžių lapai (vynuogių lapai)

ex 2008 99 99

11; 19

Turkija (TR)

Pesticidų liekanos (2) (16)

(Maisto produktai)

—	Pistacijos, negliaudytos

—	0802 51 00

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV)

Aflatoksinai

—	Pistacijos, gliaudytos

—	0802 52 00

(Maisto produktai)

—	Džiovinti abrikosai

—	0813 10 00

Uzbekistanas (UZ)

Sulfitai (14)

—	Abrikosai, paruošti arba konservuoti kitais būdais

—	2008 50 61

(Maisto produktai)

—	Kalendros lapai

—	ex 0709 99 90

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos (2) (17)

—	Bazilikas (siauralapis, kvapusis)

—	ex 1211 90 86; ex 2008 99 99

—

Mėtos

—	ex 1211 90 86; ex 2008 99 99

—	Petražolės

—	ex 0709 99 90

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti prieskoniniai augalai)

—	Valgomosios ybiškės

—	ex 0709 99 90

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos (2) (17)

—	Paprikos (išskyrus saldžiąsias) (Capsicum spp.)

—	ex 0709 60 99

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

—	Banguotasis kertuotis

—	ex 0810 90 20

Vietnamas (VN)

Pesticidų liekanos (2) (17)

(Maisto produktai – švieži arba atšaldyti)

(1) Jei turi būti tikrinami tik tam tikri produktai, kuriems priskirtas kuris nors KN kodas, o tas kodas nesuskirstytas į konkrečius poskyrius, jis žymimas „ex“.

(2) Bent tų pesticidų, kurie yra nurodyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1) 29 straipsnio 2 dalį priimtoje kontrolės programoje, ir kuriuos galima ištirti taikant daugiapakopį liekanų nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS (pesticidų stebėsena atliekama tik augaliniuose produktuose ar ant jų), liekanos.

(3) Chlorbufamo liekanos.

(4) Fentoato liekanos.

(5) Šių rūšių Brassica oleracea L. convar. Botrytis (L) Alef var.Italica Plenck, cultivar alboglabra. Taip pat vadinamos „Kai Lan“, „Gai Lan“, „Gailan“, „Kailan“, „Chinese bare Jielan“.

(6) Trifluralino liekanos.

(7) Acefato, aldikarbo (aldikarbo, jo sulfoksido ir sulfono suma, išreikšta kaip aldikarbas), amitrazo (amitrazas, įskaitant metabolitus, kurių sudėtyje yra 2,4-dimetilanilino dalis, išreikšta kaip amitrazas), diafentiurono, dikofolio (p, p′ ir o, p′ izomerų suma), ditiokarbomatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą) ir metiokarbo (metiokarbo ir metiokarbo sulfoksido ir sulfono suma, išreikšta kaip metiokarbas) liekanos.

(8) Heksaflumurono, metiokarbo (metiokarbo ir metiokarbo sulfoksido ir sulfono suma, išreikšta kaip metiokarbas), fentoato ir metiltiofanato liekanos.

(9) Dikofolio (p, p′ ir o, p′ izomerų suma), dinotefurano, folpeto, prochlorazo (prochlorazo ir jo metabolitų, kurių sudėtyje yra 2,4,6-trichlorfenolio dalis, suma, išreikšta kaip prochlorazas), metiltiofanato ir triforino liekanos.

(10) Etaloninis metodas EN/ISO 6579 arba metodas, kurio tinkamumas šiuo atveju patvirtintas, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005 12 22, p. 1) 5 straipsnyje.

(11) Acefato ir diafentiurono liekanos.

(12) Formetanato (formetanato ir jo druskų suma, išreikšta kaip formetanatas (hidrochloridas)), protiofoso ir triforino liekanos.

(13) Acefato, dikrotofoso, protiofoso, kvinalfoso ir triforino liekanos.

(14) Etaloniniai metodai: EN 1988–1:1998, EN 1988–2:1998 arba ISO 5522:1981.

(15) Diafentiurono, formetanato (formetanato ir jo druskų suma, išreikšta kaip formetanatas (hidrochloridas)) ir metiltiofanato liekanos.

(16) Ditiokarbamatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą) ir metrafenono liekanos.

(17) Ditiokarbamatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą), fentoato ir kvinalfoso liekanos.“

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/63

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2384

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikrai aliuminio folijai, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, ir nutraukiamas tyrimas dėl importuojamos tam tikros aliuminio folijos, kurios kilmės šalis yra Brazilija, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1)	Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 925/2009 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai aliuminio folijai, kurios kilmės šalys yra Armėnija, Brazilija ir Kinijos Liaudies Respublika (toliau – KLR arba Kinija).

(2)

Šios priemonės taikytos kaip ad valorem muitas, kuris buvo nustatytas 13,4 % iš Armėnijos importuojamiems produktams, 17,6 % – importui iš Brazilijos ir 30 % – iš KLR importuojamiems produktams, išskyrus Alcoa (Shanghai) Aluminium Products Co., Ltd (muitas – 6,4 %), Alcoa Bohai Aliuminium Industries Co., Ltd (6,4 %), Shandong Loften Aliuminium Foil Co., Ltd (20,3 %) ir Zhenjiang Dingsheng Aluminium Co., Ltd (24,2 %) produktus.

(3)	Įsipareigojimas, pasiūlytas vieno Brazilijos eksportuojančio gamintojo, buvo priimtas Komisijos sprendimu 2009/736/EB (3).

2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(4)	Paskelbusi pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių galiojimo terminą (4) Komisija gavo prašymą inicijuoti Brazilijai ir KLR taikomų priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)	Prašymą pateikė AFM Aluminiumfolie Merseburg, Alcomet AD, Eurofoil Luxembourg S.A., Hydro Aluminium Rolled Products GmbH, Impold.o.o. ir Symetal S.A.(toliau – pareiškėjai) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo tam tikros aliuminio folijos kiekio, vardu.

(6)	Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(7)	Pareiškėjai neprašė inicijuoti antidempingo priemonių, taikomų iš Armėnijos importuojamiems produktams, galiojimo termino peržiūros tyrimo. Todėl šios priemonės nustojo galioti 2014 m. spalio 7 d. (5).

3. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2014 m. spalio 4 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

4. Lygiagretus antidempingo tyrimas

(9)	Kartu 2014 m. spalio 8 d. Komisija paskelbė inicijuojanti antidempingo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį dėl į Sąjungą importuojamos Rusijos kilmės tam tikros aliuminio folijos (7) (toliau – lygiagretus tyrimas).

(10)	Atlikdama tą tyrimą Komisija 2015 m. liepos mėn. Reglamentu (ES) 2015/1081 (8) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai Rusijos kilmės aliuminio folijai. Laikinosios priemonės nustatytos šešių mėnesių laikotarpiui.

(11)	Komisija 2015 m. gruodžio 17 d. Reglamentu (ES) 2015/2385 (9) nustatė laikinąjį antidempingo muitą tam tikrai importuojamai Rusijos kilmės aliuminio folijai.

(12)	Abiejų lygiagrečių tyrimų peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis, kaip apibrėžta 13 konstatuojamojoje dalyje, buvo tie patys.

5. Tyrimas

5.1. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

5.2. Su tyrimu susijusios šalys ir atranka

(14)	Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems KLR ir Brazilijos gamintojams, žinomiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams bei eksportuojančių šalių atstovams.

(15)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(16)	Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė, kad gali vykdyti KLR eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Brazilijos eksportuojančių gamintojų atranka nebuvo numatyta.

Eksportuojančių KLR gamintojų atranka

(17)	Du iš 12 žinomų Kinijos gamintojų pateikė atrankos klausimyno atsakymus. Atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių bendrovių skaičių atrankos neprireikė.

Sąjungos gamintojų atranka

(18)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Komisija gamintojus atrinko pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, remdamasi didžiausia tipiška produkto pardavimo ir gamybos apimtimi. Atrinkti šeši Sąjungos gamintojai ir su jais susijusios bendrovės, nes tyrimo pradžioje grupių vidaus struktūra, kiek tai susiję su nagrinėjamojo produkto gamybos ir perpardavimo veikla, nebuvo aiški. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 70 % visos aliuminio folijos Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos. Laikoma, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(19)

2015 m. kovo mėn. vienas atrinktas Sąjungos gamintojas visą savo veiklą, įskaitant įrangą, suteiktas teises, įsipareigojimus, susijusius su darbuotojais, ir jos galiojančias sutartis, pardavė naujai bendrovei. Kadangi šis pokytis įvyko po tiriamojo laikotarpio, jis nėra svarbus atliekant tyrimą pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

Nesusijusių importuotojų atranka

(20)	Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(21)	Inicijavimo etapu susisiekta su keturiolika žinomų importuotojų ir (arba) naudotojų ir jų paprašyta paaiškinti savo veiklą ir, jei taikoma, užpildyti prie pranešimo apie inicijavimą pridėtą atrankos anketą.

(22)

Atsakymus į atrankos anketą pateikė penkios bendrovės. Keturi jų buvo pervyniotojai, t. y. pramoniniai naudotojai, importuojantys nagrinėjamąjį produktą toliau perdirbti prieš perpardavimą, o vienas buvo prekiautojas, kuris vis dėlto nagrinėjamojo produkto per nagrinėjamąjį laikotarpį neimportavo. Atsižvelgiant į nedidelį į atrankos anketą atsakiusių bendrovių skaičių atranka nebuvo būtina.

(23)	Kiti du naudotojai pranešė apie save. Jiems buvo pateiktas naudotojo klausimynas.

Klausimynai ir bendradarbiavimas

(24)	Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant nustatyti dempingą, jo daromą žalą ir Sąjungos interesą.

(25)	Komisija išsiuntė klausimynus šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir su jais susijusioms bendrovėms, dviem Brazilijos ir dviem Kinijos eksportuojantiems gamintojams, vienam prekiautojui ir šešiems nustatytiems naudotojams Sąjungoje.

(26)	Klausimyno atsakymus pateikė visi atrinkti Sąjungos gamintojai ir trys naudotojai.

(27)

Į klausimyną atsakė du Kinijos eksportuojantys gamintojai ir vienas Brazilijos gamintojas. Antrasis Brazilijos gamintojas iš pradžių pareiškė pageidavimą bendradarbiauti atliekant tyrimą, bet nepateikė klausimyno atsakymų. Todėl buvo išsiųstas laiškas, kuriuo šiai bendrovei buvo pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Bendrovė atsakė, kad ji neužpildė klausimyno, tačiau jos nuomonė būtų atstovaujama Brazilijos aliuminio asociacijos (Associação Brasileira ar aluminió, ABAL). Be to, rašytines pastabas pateikė ABAL.

Tikrinamieji vizitai

(28)

Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį atlikti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų

—	AFM Aluminiumfolie Merseburg GmbH, Merzeburgas, Vokietija,

—	Alcomet AD, Schumen, Bulgarija,

—	Eurofoil Luxemburg SA, Diudelandžas, Liuksemburgas ir susijusi bendrovė Eurofoil France SAS, Riuglis, Prancūzija,

—	Hydro Aluminium Slim S.p.a., Čisterna di Latina, Italija,

—	Impol d.o.o., Mariboras, Slovėnija,

—	Symetal S.A., Atėnai, Graikija;

Naudotojų

—	Cofresco Frishhalteprodukte GmbH & Co KG, Mindenas, Vokietija,

—	Sphere Group, Paryžius, Prancūzija;

Eksportuojančio Brazilijos gamintojo

—	Companhia Brasileira de Aluminio (toliau – CBA), San Paulas, Brazilija

Eksportuojančių KLR gamintojų

—	Zhenjiang Dingsheng Aluminium Industries Joint-Stock Limited Company, Zhenjiang, KLR ir su jais susijusių bendrovių Hangzhou Five Star Aluminium Company, Hangzhou, KLR; Hangzhou Dinsheng Import & Export, Hangzhou, KLR; Dingsheng Aluminium Industries (Hong Kong) Trading Co, Hong Kongas.

—	Nanshan Light Alloy co. Ltd., Yantai, KLR

Rinkos ekonomikos šalių gamintojų

—	Assan Alüminyum SAN. ve TIC. A.S, Stambulas, Turkija

—	Panda Aluminium Inc. Co., Ankara, Turkija

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(29)

Nagrinėjamasis produktas – Brazilijos ir KLR kilmės aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuota, bet daugiau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg (toliau – dideli ritiniai), kurios KN kodas šiuo metu yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Nagrinėjamasis produktas dažniausiai vadinamas buitine aliuminio folija (BAF).

(30)

BAF yra gaminama iš gryno aliuminio, kuris visų pirma išliejamas storomis juostomis (kelių milimetrų storio, t. y. iki 1 000 karto storesnėmis už nagrinėjamąjį produktą), kurios paskesniais etapais valcuojamos iki norimo storio. Valcuota folija termiškai grūdinama ir galiausiai suvyniojama ant ritės (į ritinius).

(31)

Šiuos BAF ritinius galutinės grandies perdirbėjai, vadinamieji pervyniotojai, pervynioja į mažesnius ritinius. Gautas produktas (pvz., vartotojams skirti ritiniai, kurie nėra nagrinėjamasis produktas) naudojamas įvairioms trumpalaikio vyniojimo reikmėms, daugiausia buityje, maitinimo, maisto ir gėlininkystės mažmeninės prekybos sektoriuose.

2. Panašus produktas

(32)

Tyrimas parodė, kad nagrinėjamojo produkto, Brazilijos ir Kinijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto, Turkijos (kuri buvo laikoma panašia šalimi) vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto ir Sąjungos pramonės Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindines fizinės, cheminės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(33)	Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(34)	Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms Brazilijos ir KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

1. Brazilija

(35)	Vienas Brazilijos gamintojas bendradarbiavo atliekant tyrimą. Prieš nustatant pradines priemones, gamintojas atstovavo 100 % BAF eksporto iš Brazilijos į Sąjungą.

1.1. Importas dempingo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

(36)	BAF eksporto iš Brazilijos į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nebuvo. Todėl nėra tikimybės, kad Brazilijos vykdomas dempingas tęstųsi. Atliekant vertinimą nagrinėta tik dempingo pasikartojimo taikant eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas tikimybė.

1.2. Dempingo pasikartojimo tikimybė

(37)	Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartos. Tai atliekant nagrinėti tokie aspektai: gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Brazilijoje, dempingo iš Brazilijos į kitas rinkas nebuvimas ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

1.2.1. Gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Brazilijoje

(38)

Nustatyta, kad bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo pajėgumų panaudojimas buvo daugiau kaip 90 %, o nepanaudoti pajėgumai buvo 3 000 tonų per metus. Tai prilygsta 6 % Sąjungos pramonės gamybos ir 3 % Sąjungos suvartojimo. Todėl padaryta išvada, kad nebuvo didelių nepanaudotų pajėgumų, kurie galėtų būti nukreipti į Sąjungos rinką, jei Brazilijai taikomos priemonės nustotų galioti.

(39)

Kiti du žinomi Brazilijos gamintojai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl jų rezervinių gamybos pajėgumų nebuvo galima patikrinti. Pareiškėjo pateikto tyrimo apskaičiavimai rodo, kad kitų dviejų aliuminio folijos gamintojų bendri pajėgumai yra iš viso 58 000 tonų visų rūšių aliumininės folijos, lygiaverčiai bendram bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo pajėgumui. Laikoma, kad nėra tikėtina, jog tie du gamintojai turėtų didelių nepanaudotų pajėgumų, kurie galėtų būti nukreipti į Sąjungos rinką, jei Brazilijai taikomos priemonės nustotų galioti. Jie neeksportavo į Sąjungą nei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nei prieš nustatant pradines priemones.

1.2.2. Dempingo iš Brazilijos į kitas rinkas nebuvimas

(40)

Bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo eksportas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo skirtas vienam JAV užsakovui. Šis eksportas sudarė 68 % viso Brazilijos BAF eksporto į JAV 2013 m., o bendradarbiaujantis gamintojas tapo didžiausiu Brazilijos aliuminio folijos eksportuotoju. Šis eksportas sudarė 33 % viso Brazilijos BAF eksporto 2013 m. Palyginus eksporto kainą su normaliąja verte Brazilijoje, šio eksporto metu dempingo nebuvo nustatyta. Dempingo nebuvimas buvo nustatytas taikant toliau išdėstytą metodiką.

1.2.2.1. Normalioji vertė

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas bendras panašaus produkto kiekis buvo tipiškas, palyginti su bendru eksportui parduotu kiekiu, t. y. ar bendras toks vidaus rinkoje parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro nagrinėjamojo produkto eksportui iš Brazilijos parduoto kiekio. Tuo remiantis nustatyta, kad Brazilijos vidaus rinkoje parduotas tipiškas produkto kiekis.

(42)

Po to Komisija nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga. Buvo nustatyta, kad pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas įprastomis prekybos sąlygomis.

(43)	Todėl normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė pelningo pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

1.2.2.2. Eksporto kainos nustatymas

(44)	Eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis pirmam nepriklausomam klientui eksporto kainomis.

1.2.2.3. Palyginimas

(45)

Bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(46)	Tuo remiantis koreguota atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumus, vežimo, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas, nuolaidas ir komisinius, jei buvo įrodyta, kad tie veiksniai turėjo poveikio kainų palyginamumui.

1.2.2.4. Dempingo skirtumas

(47)	Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad nebuvo jokio dempingo vykdant eksportą į JAV.

(48)	Todėl Komisija mano, kad nėra tikėtina, jog panaikinus taikomas priemones eksportuojantys Brazilijos gamintojai nagrinėjamąjį produktą Sąjungos rinkai parduotų dempingo kainomis.

1.2.3. Sąjungos rinkos patrauklumas

(49)	Kainos Brazilijos vidaus rinkoje yra patrauklios, nes didžioji dalis produkcijos yra parduodama vidaus rinkoje. Šis pardavimas vidaus rinkoje yra pelningas. Kainų lygis Brazilijoje yra panašus į kainas Sąjungos rinkoje.

(50)	Todėl nebuvo laukiama, kad priemonėms nustojus galioti Brazilijos eksportas į Sąjungos rinką labai padidės ir dėl jo bus priverstinai mažinamos Sąjungos kainos.

1.2.4. Suinteresuotosios šalys teiginiai dėl tikėtino dempingo iš Brazilijos pasikartojimo

(51)

Dvi suinteresuotosios šalys, CBA ir ABAL, teigė, kad dėl toliau nurodytų priežasčių nėra tikėtina, jog dempingas iš Brazilijos pasikartos.

i)	nėra Brazilijos nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungos rinką;

ii)	neseniai dėl didėjančios vidaus paklausos Brazilija tapo aliuminio importuotoja, o ne eksportuotoja;

iii)	padidėjo gamybos sąnaudos dėl padidėjusių žaliavų ir elektros energijos sąnaudų, todėl Brazilijos produktai prarado konkurencingumą;

iv)	nėra didelio aliuminio pakeistos folijos, kuri yra panašus produktas, bet jam antidempingo priemonės netaikomos, eksporto iš Brazilijos į Sąjungą;

v)	susijusios bendrovės, kurios yra atsakingos už Sąjungos rinkos aprūpinimą, užuot rūpinęsi eksportu iš Brazilijos, jau įsteigtos Sąjungoje;

vi)	nėra nepanaudotų pajėgumų Brazilijoje, gamyba joje mažėja ir dėl to nepanašu, kad pajėgumų būtų diversifikuojami ar plečiami;

vii)	vidaus rinkoje parduodamų ir eksportuojamų produktų fizinės savybės skiriasi.

(52)

Pirmasis argumentas, kad nėra Brazilijos eksporto į Sąjungą, buvo patvirtintas atliekant tyrimą. Tačiau Komisija mano, kad eksporto nebuvimo priežastis gali būti taikomos antidempingo priemonės. Todėl eksporto nebuvimas pats savaime nėra pakankamas įrodymas, kad būtų galima padaryti išvadą, kad nėra pavojaus, jog dempingas vėl pasikartos.

(53)

Kalbant apie antrąjį argumentą, Brazilijos pirminio aliuminio neto importuotojos statusas nuo 2014 m. buvo patvirtintas atliekant tyrimą. Padidėjusi vidaus paklausa Brazilijoje taip pat buvo patvirtinta: nuo 2009 m. iki 2013 m. visų aliuminio produktų suvartojimas vidaus rinkoje padidėjo 48 %, o aliuminio folijos – padidėjo 24 %. Tačiau suinteresuotosios šalys nepateikė įrodymų, kad tai būtinai pašalintų dempingo pasikartojimo riziką. Nepaisant to, padidėjusi vidaus paklausa Brazilijoje buvo laikoma veiksniu, didinančiu vidaus rinkos patrauklumą, kai buvo nagrinėjamas Sąjungos rinkos patrauklumas, kaip paaiškinta pirmiau.

(54)	Dėl trečiojo argumento – atlikus tyrimą patvirtinta, kad kainos vidaus rinkoje didesnės, tačiau to nepakako, kad būtų galima daryti išvadą, kad dempingas negalėtų pasikartoti esant didelėms vidaus rinkos kainoms.

(55)	Kalbant apie ketvirtą argumentą, suinteresuotosios šalys nepateikė įrodymų, kad elgsena vieno produkto atžvilgiu galėtų būti naudojama siekiant nuspėti elgseną kito produkto atžvilgiu. Todėl šis teiginys atmestas.

(56)

Dėl penktojo argumento – atlikus tyrimą patvirtinta, kad yra susijusių su Brazilijos nebendradarbiaujančiais gamintojais bendrovių, įsisteigusių Sąjungoje. Tačiau kadangi nė viena iš šių bendrovių atliekant tyrimą nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti, ar jos iš tikrųjų gamina panašų produktą tiekti Sąjungos rinkai. Todėl šio teiginio nebuvo galima patikrinti.

(57)	Dėl šeštojo argumento – atlikus tyrimą patvirtinta, kad nėra didelių nepanaudotų pajėgumų. Tai buvo nuspręsta vertinant gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus Brazilijoje, kaip paaiškinta pirmiau.

(58)	Dėl septintojo argumento – į fizinių savybių skirtumus buvo tinkamai atsižvelgta lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą, kaip paaiškinta pirmiau.

1.2.5. Išvada dėl dempingo iš Brazilijos pasikartojimo tikimybės

(59)

Tyrimas parodė, kad nebuvo didelių nepanaudotų pajėgumų, kurie galėtų būti nukreipti į Sąjungos rinką, jei Brazilijai taikomos priemonės nustotų galioti. Dempingo praktika kitose rinkose nenustatyta. Sąjungos rinkos patrauklumas Brazilijos gamintojams yra nedidelis atsižvelgiant į didelį vidaus rinkos patrauklumą ir kainų lygio panašumą.

(60)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad nėra tikėtina, jog dempingas iš Brazilijos pasikartos, jei priemonės būtų panaikintos.

(61)	Todėl tyrimas dėl nagrinėjamojo Brazilijos kilmės produkto importo turėtų būti nutrauktas.

2. Kinija

(62)

Du iš trijų KLR gamintojų bendradarbiavo atliekant tyrimą. Jie iš pradžių pranešė apie 4 264 tonų eksportą į Sąjungą, kuris remiantis Eurostato duomenimis būtų atitikęs 250 % – 350 % viso Kinijos importo į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atliekant tyrimą nustatyta eksporto apimtis buvo 900–1 100 tonų iš pirmojo gamintojo, t. y. 53 % – 90 % viso eksporto iš KLR į Sąjungą. Daugiausia buvo eksportuojama taikant įvežimo perdirbti režimą ir todėl nebuvo taikomas nei antidempingo muitas, nei muitas. Nustatyta, kad antrasis gamintojas nagrinėjamojo produkto į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo.

2.1. Panašios šalies pasirinkimas ir normaliosios vertės apskaičiavimas

(63)	Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų dėl pasiūlymo rinkos ekonomikos trečiąja šalimi normaliajai vertei KLR nustatyti pasirinkti Turkiją. Turkija jau buvo pasirinkta panašia šalimi per pradinį tyrimą.

(64)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė išlygų dėl pasiūlymo pasirinkti Turkiją ir pasiūlė Pietų Afrikos Respubliką kaip alternatyvią panašią šalį, teigdama, kad Pietų Afrikos Respublika būtų tinkamesnė, nes Turkijos gamintojų sąnaudų struktūra yra kitokia nei Kinijos kainų struktūra ir kad 2014 m. liepos mėn. Turkija nustatė 22 % antidempingo muitą visų rūšių aliumininės folijos importui iš Kinijos.

(65)

Be to, ką pasiūlė suinteresuotosios šalys, Komisija pati siekė nustatyti tinkamą panašią šalį. Ji nurodė Indiją, Japoniją, Pietų Korėją, Jungtinius Arabų Emyratus, JAV ir Taivaną kaip galimą papildomą panašią šalį dėl didelės aliuminio folijos gamybos apimties. Tačiau buvo nustatyta, kad JAV, Japonijoje ir Taivane gaminama aliumininė folija yra plonesnė ir tai nėra nagrinėjamasis produktas.

(66)

Prašymai bendradarbiauti buvo nusiųsti žinomiems gamintojams Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Pietų Korėjoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Turkijoje. Bendradarbiavimas buvo pasiektas tik su dviem eksportuojančiais gamintojais Turkijoje. Atsakymo iš gamintojų kitose galimose panašiose šalyse nesulaukta.

(67)

Turkija yra viena iš reikšmingų aliuminio folijos gamintojų su atvira rinka be iškraipymų, susijusių su žaliavų ir energijos kainomis. Buvo nustatyta, kad gamybos procesai Turkijoje ir KLR yra panašūs. Turkija buvo pasirinkta panašia šalimi nustatant normaliąją vertę KLR pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, o tikrinamieji vizitai surengti dviejų bendradarbiaujančių bendrovių patalpose.

(68)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėta, ar bendradarbiaujančių Turkijos gamintojų vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas bendras panašaus produkto kiekis buvo tipiškas, palyginti su bendru eksportui į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras toks vidaus rinkoje parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio. Tuo remiantis nustatyta, kad panašios šalies vidaus rinkoje parduotas tipiškas produkto kiekis.

(69)

Be to, nagrinėta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo pelninga. Nustatyta, kad vieno iš gamintojų pardavimas vidaus rinkoje buvo atliktas įprastomis prekybos sąlygomis, kadangi antrojo gamintojo pardavimo pelningumo nesant išsamių sąnaudų apskaitos duomenų nebuvo galima nustatyti.

(70)	Antrojo gamintojo normalioji vertė negalėjo būti apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo išsamių sąnaudų apskaitos duomenų.

(71)	Todėl normalioji vertė buvo pagrįsta faktine pirmojo gamintojo vidaus rinkos kaina, kuri buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė pelningo pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(72)

Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad normalioji vertė negali būti pagrįstai apskaičiuota remiantis tik vieno Turkijos gamintojo pardavimo vidaus rinkoje kaina. Be to, Kinijos gamintojas pabrėžė, kad dėl konfidencialaus Turkijos gamintojo verslo duomenų pobūdžio nebuvo įmanoma įvertinti ar pagrįsti dempingo skirtumo.

(73)

Vieno gamintojo panašioje šalyje duomenų naudojimas atitinka Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią šios kainos gali būti naudojamos, jeigu jos yra tikros konkurencijos vidaus rinkoje rezultatas. Kaip nurodyta 68 ir 69 konstatuojamosiose dalyse, Turkijoje yra keli vietiniai gamintojai, be to, Turkija importuoja aliuminio foliją. Todėl Komisija mano, kad kainos Turkijos rinkoje yra tikros konkurencijos rezultatas ir nėra jokių požymių, rodančių, kad vieno gamintojo kainų negalima naudoti normaliajai vertei nustatyti. Kalbant apie verslo duomenis, Komisija privalo apsaugoti pateiktų duomenų konfidencialumą ir todėl negali atskleisti Kinijos gamintojui komerciniu požiūriu jautrios informacijos apie Turkijos gamintoją. Todėl minėto Kinijos eksportuotojo teiginiai turi būti atmesti.

2.2. Eksporto kainos nustatymas

(74)	Eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, t. y. remiantis faktiškai sumokėtomis ar mokėtinomis pirmam nepriklausomam pirkėjui eksporto kainomis.

(75)	Vienas Kinijos gamintojas nurodė, kad jo PVM grąžinamosios išmokos dydis buvo apskaičiuotas neteisingai. Skaičiavimai buvo atitinkamai iš dalies pakeisti ir Komisija pakartotinai atskleidė patikslintas išvadas suinteresuotam gamintojui.

2.3. Palyginimas

(76)

(77)	Tuo remiantis koreguota atsižvelgiant į vežimo, jūrų frachto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas sąnaudas, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas, nuolaidas ir komisinius, jei buvo įrodyta, kad jie turėjo poveikio kainų palyginamumui.

(78)

Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad įprastas 7,5 % importo muitas Turkijoje kelia vidaus rinkos kainas tokiu pačiu dydžiu ir kad tai turėtų būti pakoreguota dėl teisingo palyginimo. Kinijos gamintojas taip pat teigė, kad koregavimas atsižvelgiant į pakavimo sąnaudas buvo nepagrįstas, nes pakavimo išlaidos taikomos visiems gamintojams, nepriklausomai nuo to, kur jie yra.

(79)

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Kinija taiko importo muitą aliuminio folijai. Todėl atrodo, kad nebūtų iškraipymo, palyginti su panašiu importo muitu Turkijoje. Be to, net jei taikomas importo muitas būtų pakoreguotas, tai nepakeistų fakto, kad Kinijos eksportuotojai taiko didelį dempingą Sąjungos rinkoje. Dėl pakavimo sąnaudų buvo koreguotos tiek Kinijos eksporto kainos, tiek Turkijos vidaus kainos, kad būtų galima neutralizuoti bet kokius pakuočių skirtumus. Todėl pakavimo sąnaudų koregavimas negali sukelti iškraipymo atliekant palyginimą. Todėl šie teiginiai turi būti atmesti.

2.4. Dempingo skirtumas

(80)	Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse, panašaus visų rūšių produkto normaliosios vertės panašioje šalyje svertinis vidurkis buvo lyginamas su nagrinėjamojo produkto atitinkamos rūšies svertine vidutine eksporto kaina.

(81)

Tuo remiantis, išreikšti CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Dempingo skirtumas
Zhenjiang Dinsheng Aluminium Industries Joint-Stock Limited Company, Jiangsu, KLR	28,1 %

2.5. Dempingo tęsimosi iš KLR tikimybė

(82)

Atsižvelgdama į peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padarytas išvadas dėl dempingo Komisija išnagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės būtų panaikintos. Buvo analizuojami tokie papildomi elementai: gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai KLR, dempingas iš KLR į kitas rinkas ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

2.5.1. Gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai KLR

(83)

Buvo nustatyta, kad dviejų bendradarbiaujančių Kinijos gamintojų pajėgumų naudojimas yra 85 % ir 90 %. Šių dviejų gamintojų nepanaudoti pajėgumai buvo 50 000 tonų. Tai prilygsta 6 % visos Sąjungos pramonės gamybos ir daugiau kaip 50 % Sąjungos suvartojimo. Be to, viena iš šių bendrovių buvo pradėjusi konstruoti papildomus 40 000 tonų folijos vyniojimo pajėgumus. Todėl buvo padaryta išvada, kad yra didelių nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti bent iš dalies nukreipti į Sąjungos rinką, jei KLR taikomos priemonės nustotų galioti.

(84)

Kiti žinomi Kinijos gamintojai nebendradarbiavo atliekant tyrimą, todėl jų rezervinių gamybos pajėgumų nebuvo galima patikrinti. Pareiškėjo pateikto tyrimo apskaičiavimai rodo, kad bendras kitų nebendradarbiaujančių Kinijos aliuminio folijos gamintojų pajėgumas yra maždaug dešimt kartų didesnis už dviejų bendradarbiaujančių gamintojų pajėgumą. Atlikus tyrimą apskaičiuota, kad iš viso Kinijos visų rūšių aliumininės folijos gamybos pajėgumai turėtų būti 450 000 tonų didesni nei bendras Kinijos vidaus suvartojimas. Pagal tyrimo duomenis taip pat prognozuojama, kad Kinijos gamybos pajėgumai toliau didės nuo 2,5 mln. tonų 2014 m. iki 2,8 mln. tonų 2018 m., o Kinijos vidaus suvartojimo augimas nuo 2,1 mln. tonų iki 2,4 mln. tonų per tą patį laikotarpį vargu ar bus pakankamas, kad būtų visiškai įsisavinti didesni pajėgumai. Todėl buvo padaryta išvada, kad yra didelių nebendradarbiaujančių gamintojų papildomų nepanaudotų pajėgumų, kurie gali būti bent iš dalies nukreipti į Sąjungos rinką, jei KLR taikomos priemonės nustotų galioti.

(85)	Vienas Kinijos gamintojas, nors ir neginčija išvados dėl nepanaudotų pajėgumų apimties, tvirtino, kad nerealu daryti prielaidą, kad visi nepanaudoti pajėgumai būtų nukreipti į Sąjungos rinką.

(86)	Komisija mano, kad (tai atitinka vertinimą, išdėstytą 84 ir 97 konstatuojamosiose dalyse) nepanaudoti pajėgumai galėtų būti nukreipti į Sąjungos rinką, bent jau iš dalies. 83 konstatuojamoji dalis atitinkamai pakeista.

2.5.2. Dempingas iš KLR į kitas rinkas

(87)

Buvo nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vieno bendradarbiaujančio Kinijos gamintojo eksporto į kitas rinkas (pagrindinės eksporto paskirties šalys yra Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija, JAV, Egiptas ir Indija) kainos buvo mažesnės už nustatytą normaliąją vertę, kaip nurodyta 63–71 konstatuojamosiose dalyse ir todėl tai buvo dempingo kainos. Nebuvo galimybių surinkti duomenų apie antrojo Kinijos gamintojo eksportą į kitas rinkas kainas.

(88)

Atsižvelgdama į dempingą kitose rinkose Komisija daro išvadą, kad eksportuojantis KLR gamintojas parduoda nagrinėjamąjį produktą trečiosioms šalims dempingo kainomis. Todėl Komisija mano esant tikėtina, kad panaikinus taikomas priemones eksportuojantys KLR gamintojai nagrinėjamąjį produktą Sąjungos rinkai taip pat parduotų dempingo kainomis.

(89)

Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad eksporto į kitas rinkas dempingo kainomis konstatavimas nėra tinkamas, nes patikrinimas buvo susijęs tik su Sąjungos, o ne pasauline rinka. Kinijos gamintojo teigimu, kainų palyginimas įvairiose rinkose yra netinkamas, nes rinkų kainų struktūra kituose pasaulio regionuose gali būti skirtinga. Be to, eksportas iš Sąjungos į tokias rinkas taip pat turėtų būti palygintas ir galėtų būtų padaryta išvada, kad Sąjungos pardavimo vidaus rinkoje kainos yra per didelės.

(90)

Kaip paaiškinta 82 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atsižvelgė į kelis rodiklius, kad galėtų įvertinti dempingo Sąjungos rinkoje tikimybę. Komisija mano, kad eksportuotojai, kurie, kaip nustatyta, eksportavo dempingo kainomis į kitas rinkas, greičiausiai eksportuos dempingo kainomis ir į Sąjungą, palyginti su eksportuotojais, kurie, kaip nustatyta, nevykdė dempingo kitose rinkose. Dėl šios priežasties tai yra svarbus rodiklis nustatant dempingo tęsimosi tikimybę. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(91)	Teiginys dėl Sąjungos gamintojų eksporto elgsenos yra aptariamas 171 konstatuojamojoje dalyje.

2.5.3. Sąjungos rinkos patrauklumas

(92)

Kaip nurodyta 114 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nustatyta, kad netaikant antidempingo muitų Kinijos importas pagal įprastą importo režimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu priverstinai mažintų Sąjungos pramonės kainas vidutiniškai 12,2 %. Be to, importas iš Kinijos, kuris buvo vykdomas pagal įvežimo perdirbti režimą ir todėl jam nebuvo taikomas antidempingo muitas arba muitas, sudarė apie 75 % Kinijos importo, ir, kaip buvo nustatyta, Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 18 %. Kinijos kainos yra žemesnės ir už eksporto iš bet kurios kitos šalies į Sąjungą kainas. Šie kainų skirtumai neabejotinai rodo Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos eksportuotojų gebėjimą nustatyti konkurencingas kainas, jei priemonės būtų panaikintos.

(93)	Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad, jei priemonės būtų panaikintos, didelė dabartinio Kinijos eksporto dalis būtų vėl nukreipta į Sąjungą.

(94)

Verta priminti, kad, prieš nustatant pradines priemones, pradiniame tyrime buvo nustatyta, kad Kinijai tenkanti Sąjungos rinkos dalis sudarė 30,72 %. Todėl tikėtasi, kad priemonėms nustojus galioti Kinijos eksportas, kuriam šiuo metu tenka 2 % Sąjungos rinkos, labai padidės ir dėl jo bus atgauta prarasta Sąjungos rinkos dalis.

(95)	Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad nedidelis kainų sumažinimas buvo įprastos kainodaros mechanizmas, kai užsienio gamintojai konkuruoja su vietos gamintojais. 12,2 % priverstinis kainų mažinimas nebūtų nepagrįstas ir neturėtų kelti sunkumų Sąjungos gamintojams.

(96)

Nustatytas priverstinis kainų mažinimas savaime nereiškia, kad eksportuotojas elgėsi nesąžiningai. Vis dėlto šiuo atveju priverstinio kainų mažinimo skirtumas parodė tikėtiną importo iš Kinijos kainų lygį, jei priemonės nustotų galioti, ir jų galimybę perimti Sąjungos rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita. Be to, buvo nustatyta, kad yra tikėtinas šių produktų importas dempingo kainomis. Todėl teiginys, kad kainų priverstinis mažinimas 12,2 % nebūtų nepagrįstas, šiuo atveju neturi reikšmės ir buvo atmestas.

2.5.4. Išvada dėl dempingo iš KLR pasikartojimo tikimybės

(97)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importas iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau buvo vykdomas dempingo kainomis esant dideliems dempingo skirtumams. Taip pat nustatyta, kad nepanaudoti gamybos pajėgumai KLR yra reikšmingi, palyginti su Sąjungos suvartojimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šie nepanaudoti pajėgumai būtų greičiausiai bent iš dalies nukreipti į Sąjungos rinką, jei KLR taikomos priemonės nustotų galioti.

(98)	Be to, eksportas iš KLR į trečiąsias šalis buvo vykdomas dempingo kaina. Kinijos eksporto kainodaros politika trečiosiose rinkose rodo tikimybę, kad nustojus galioti priemonėms Sąjungos rinkoje dempingas tęsis.

(99)	Be to, Sąjungos rinkos patrauklumas pagal kainas rodo riziką, kad Kinijos eksportas būtų vėl nukreiptas į Sąjungos rinką, jei priemonės nustotų galioti.

(100)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikėtina, kad priemonėms nustojus galioti nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos dempingo kainomis labai padidės.

D. SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS

(101)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino dvylika žinomų Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(102)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 47 349 tonų. Komisija šį kiekį apskaičiavo remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis, patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir pareiškėjų pateiktų su neatrinktais gamintojais susijusių duomenų įverčiais. Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 70 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

E. PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE

1. Pirminės pastabos

(103)

Pareiškėjai pateikė su visa Sąjungos pramone nagrinėjamuoju laikotarpiu susijusių gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo apimties, užimtumo ir eksporto apimties duomenų. Duomenys pateikti intervalu nuo mažiausios ir didžiausios vertės ir suskirstyti į dvi kategorijas: atrinktų Sąjungos gamintojų ir neatrinktų Sąjungos gamintojų duomenys. Kalbant apie atrinktus Sąjungos gamintojus, Komisija rėmėsi faktiniais patikrintais duomenimis, kuriuos šios bendrovės pateikė klausimyno atsakymuose. Neatrinktų Sąjungos gamintojų atveju buvo remiamasi pareiškėjų pateiktais duomenimis. Šie įverčiai buvo pateikti suinteresuotosioms šalims, kad jos pateiktų pastabų. Tačiau jokių pastabų negauta.

2. Sąjungos suvartojimas

(104)

Sąjungos suvartojimo duomenimis, kurie nustatyti ir paskelbti atlikus lygiagretų tyrimą, buvo pasinaudota šiame tyrime. Jie buvo nustatyti remiantis visos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties įverčiu ir viso importo apimtimi pagal Eurostato duomenis, kurie prireikus patikslinti pagal patikrintus eksportuojančio gamintojo atliekant lygiagretų tyrimą dėl importo iš Rusijos pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktus klausimyno atsakymus.

(105)

Kadangi Rusijoje yra tik vienas eksportuojantis gamintojas, siekiant užtikrinti konfidencialumą, visi su šiuo eksportuotoju susiję duomenys turėjo būti pateikti intervalais. Be to, siekiant išvengti to, kad Rusijos importo kiekis būtų apskaičiuojamas dedukcijos būdu, taip pat reikėjo naudoti vartojimo ir importo iš kitų trečiųjų šalių apimčių intervalus.

(106)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

BAF suvartojimas Sąjungoje (tonomis)

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Sąjungos suvartojimas	[71 300–82 625]	[74 152–92 540]	[84 847–108 239]	[83 421–105 760]
Indeksas (2011 m.= 100)	100	[104–112]	[119–131]	[117–128]
Šaltinis: Lygiagrečiame tyrime paskelbti skaičiai pagrįsti Eurostato duomenimis, atsakymais į klausimyną ir kandidatų pateikta informacija.

(107)

Sąjungos suvartojimas 2011–2013 m. padidėjo, tačiau nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas padidėjo 17–28 %. Suvartojimo padidėjimas nuo 2011 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio iš esmės rodo, kad išaugo importas iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis padidėjo tik nežymiai (žr. 134 konstatuojamąją dalį).

3. Importo iš KLR apimtis, kainos ir rinkos dalis

(108)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra jokios tikimybės, kad dempingas iš Brazilijos tęsis arba pasikartos (žr. 60 konstatuojamąją dalį), todėl buvo analizuota tik importo iš KLR apimtis, kainos ir rinkos dalis. Komisija nustatė importuojamų iš KLR produktų apimtis ir kainas, remdamasi Eurostato pateiktais duomenimis.

a) Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(109)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

2 lentelė

Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
KLR
Importo apimtis pagal įprastą importo režimą (tonomis)	[2 000–2 300]	[200–400]	[150–350]	[300–400]
Importo apimtis pagal įvežamo perdirbti importo režimą (tonomis)	[800–1 000]	[700–1 000]	[950–1 300]	[900–1 300]
Bendra importo apimtis (visi režimai) (tonomis)	[2 843–3 205]	[967–1 378]	[1 137–1 603]	[1 222–1 699]
Indeksas (2011 m.= 100)	100	[34–43]	[40–50]	[43–53]
Rinkos dalis	4 %	1 %	1 %	2 %
Šaltinis: Eurostatas

(110)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis sumažėjo 47–57 %, o atitinkama rinkos dalis sumažėjo nuo 4 % iki 2 %, t. y. 2 procentiniais punktais. Tiek importo iš KLR apimtis, tiek rinkos dalis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo nedidelės.

b) Importo kaina ir priverstinis kainų mažinimas

(111)

Lentelėje pateikta dempingo kaina importuojamų produktų vidutinė kaina.

3 lentelė

Dempingo kaina importuojamų produktų vidutinė kaina

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
KLR
Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 251	2 417	2 306	2 131
Indeksas (2011 m.= 100)	100	107	102	95
Šaltinis: Eurostatas.

(112)

Vidutinė importo iš KLR kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo nuo 2 251 EUR už toną iki 2 131 EUR už toną, t. y. apie 5 %. Iš Kinijos importuojamų produktų kainos apskritai buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje ir importuojamų iš kitų trečiųjų šalių produktų kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(113)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apie 75 % importo iš Kinijos, kurio atitinkama rinkos dalis yra didesnė nei 1 %, buvo vykdyta įvežimo perdirbti režimu ir dėl to importuojamiems produktams nebuvo taikomas nei antidempingo muitas, nei muitas. Buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos 18 %. Buvo nustatyta, kad dėl bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo, kuris sudarė apie 53 %–90 % importo iš Kinijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o 98 % importuota pagal įvežimo perdirbti režimą, priverstinio kainų mažinimo skirtumas svyravo nuo 15 % iki 18 %.

(114)

Likę 25 % Kinijos importo buvo vykdomi pagal įprastą importo režimą. Pridėjus muito ir antidempingo muito vertes prie Kinijos CIF kainų, apskaičiuotos importuojamų iš Kinijos produktų kainos buvo vidutiniškai didesnės už Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainas ir todėl priverstinis kainų mažinimas buvo neigiamas (– 12,5 %). Tačiau, jei importo kainos būtų nagrinėjamos be antidempingo muitų, kainos priverstinai būtų sumažintos 12,2 %.

(115)

Nagrinėjant visą importą iš Kinijos nepaisant importo režimo ir pridėjus taikytinus muitus ir antidempingo muitus prie importuojamų įprastu režimu produktų CIF kainos, nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos kainų Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 10,2 %.

(116)

Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad nustatytas 18 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas produktams, importuojamiems iš Kinijos pagal įvežimo perdirbti režimą, buvo neteisingas, kadangi Sąjungos gamintojų kainos buvo nustatytos „įtraukiant įprastą 7,5 % tarifą“, kurio atžvilgiu vidaus naudotojai negalėjo gauti lengvatų, jei jie turėtų įtraukti Sąjungoje pagamintą BAF, eksportuotą į trečiąsias šalis. Tačiau suinteresuotoji šalis teiginio nepagrindė ir nepaaiškino, visų pirma, sąvokos „įprasto tarifo įtraukimas“. Bet kuriuo atveju primenama, kad, kaip paaiškinta 113 konstatuojamojoje dalyje, importui pagal įvežimo perdirbti tvarką nėra taikomas importo muitas. Todėl būtų neteisinga atlikti koregavimus dėl muito mokesčių, kurie nėra taikomi. Taip pat reikia pažymėti, kad Komisija tinkamai taikė koregavimą dėl muito, nustatydama priverstinio kainų mažinimo skirtumą dėl importo įprastu režimu 114 konstatuojamojoje dalyje ir visiems importuojamiems produktams, nepaisant importo iš Kinijos režimo, 115 konstatuojamoje dalyje. Todėl teiginys buvo atmestas.

(117)

Tas pats Kinijos gamintojas tvirtino, kad reikėjo atimti muito normą iš priverstinio kainų mažinimo skirtumų – 12,2 % ir 10,2 %, apskaičiuotų atitinkamai 114 ir 115 konstatuojamosiose dalyse. Tačiau reikia patikslinti, kad siekdama nustatyti šiuos skirtumus, Komisija jau atsižvelgė į muitą, taikomą importuojamiems įprastu režimu produktams. Todėl teiginys buvo atmestas.

4. Importas iš kitų trečiųjų šalių

4 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių (visi importo režimai)

Šalis		2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Brazilija	Apimtis (tonomis)	0	0	0	0
Rusija	Apimtis (tonomis)	[19 532–26 078]	[23 243–34 422]	[27 345–39 116]	[26 368–37 812]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[119–132]	[140–150]	[135–145]
	Rinkos dalis	29 %	34 %	34 %	34 %
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	[2 145–2 650]	[2 038–2 624]	[1 952–2 571]	[1 973–2 597]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[95–99]	[91–97]	[92–98]
Turkija	Apimtis (tonomis)	[5 120–6 100]	[8 090–10 553]	[11 213–14 213]	[11 520–14 579]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[158–173]	[219–233]	[225–239]
	Rinkos dalis	7 %	11 %	13 %	13 %
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 950	2 743	2 710	2 571
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	93	92	87
Kitos trečiosios šalys (Kinija neįtraukta)	Apimtis (tonomis)	[3 100–3 750]	[279–750]	[1 891–3 000]	[3 162–4 313]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[9–20]	[61–80]	[102–115]
	Rinkos dalis	4 %	1 %	2 %	4 %
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 878	2 830	2 687	2 406
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	98	93	84
Iš viso	Apimtis (tonomis)	[29 000–35 000]	[33 000–43 000]	[41 000–54 000]	[42 000–56 000]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[113–125]	[142–155]	[145–160]
	Rinkos dalis	41 %	46 %	50 %	51 %
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 538	2 453	2 401	2 367
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	97	95	93
Šaltinis: Eurostato duomenys apie Rusiją, parengti ir paskelbti atliekant lygiagretų tyrimą.

(118)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš kitų trečiųjų šalių į Sąjungą padidėjo nuo 45 % iki 60 %, t. y. augo greičiau nei didėjo Sąjungos suvartojimas. Todėl kitų trečiųjų šalių užimama rinkos dalis per šį laikotarpį padidėjo nuo 41 % iki 51 %.

(119)

Visu nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Brazilijos nebuvo. Importo iš Rusijos apimtis 2011–2013 m. padidėjo 40–50 % ir šiek tiek sumažėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atitinkama rinkos dalis padidėjo nuo 29 % 2011 m. iki 34 % 2012 m., o vėliau nekito iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Turkijos apimtis padidėjo 125–139 %, o jo užimama rinkos dalis padidėjo nuo maždaug 7 % iki 13 %. Importo iš Turkijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %, tačiau vis tiek buvo didesnės už importo iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją ir Kiniją, kainas ir buvo panašios į Sąjungos pramonės kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(120)

Apskritai importas iš kitų trečiųjų šalių, išskyrus KLR, Rusiją ir Turkiją, padidėjo 2–15 % Tačiau nors Sąjungos suvartojimas didėjo, bendra rinkos dalis sumažėjo nuo 4 % 2011 m. iki maždaug 2 % 2013 m., o peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje padidėjo iki 4 %; importo iš trečiųjų šalių kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, išskyrus 2012 m.

(121)

Importo iš kitų trečiųjų šalių kainos buvo didesnės nei importo iš KLR kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

(122)

Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad į Komisijos importo iš kitų trečiųjų šalių analizę 118–121 konstatuojamosiose dalyse turėtų būti įtrauktos visos folijos, o ne vien nagrinėjamojo produkto, rinkos, nes Sąjungos gamintojų sprendimai dėl kitų tipų folijos tariamai darys poveikį jų nagrinėjamojo produkto gamybai. Šis teiginys nebuvo pagrįstas. Bet kuriuo atveju atlikus tyrimą nustatyta, kaip nurodyta 185 konstatuojamojoje dalyje, kad didžiausias atrinktas Sąjungos aliumininės folijos gamintojas gamino tik BAF, o Sąjungos gamintojai, kurie gamino ir BAF, ir kito tipo aliuminio pakeistos folijos (APF) ritinius, negalėtų laisvai pereiti nuo vieno produkto gamybos prie kitos, nes abiejų produktų gamyba tam tikrais kiekiais buvo reikalinga tam, kad būtų kuo labiau padidintas efektyvumas. Kaip minėta 185 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad atrinkti Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo stabilų šių tipų folijos gamybos santykį. Todėl teiginys buvo atmestas.

(123)

Vienas Kinijos gamintojas pažymėjo, kad Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai sudarė mažiau nei 50 % Sąjungos suvartojamo kiekio, todėl naudotojams buvo būtinas BAF importas iš trečiųjų šalių eksportuojančių gamintojų. Tuo remiantis Kinijos gamintojas teigė, kad eksportuojantys gamintojai konkuravo tarpusavyje, o ne su Sąjungos gamintojais, kuomet jie tiekė produktus naudotojams, kurių neaprūpino Sąjungos gamintojai. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas. Pirma, tvirtinimas, kad Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai sudarė mažiau nei 50 % Sąjungos suvartojamo kiekio, yra klaidingas. Kaip minėta, Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sudarė nuo 58 % iki 74 % Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir viršijo 55 % per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Be to, kaip nurodyta 5 lentelėje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turėjo nepanaudotų pajėgumų per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, kurie galėtų būti panaudoti siekiant aprūpinti Sąjungos rinką, jei jie nebūtų turėję konkuruoti su importu dempingo kaina. Be kita ko, importas iš trečiųjų šalių buvo vykdomas konkuruojant su Sąjungos pramonės gaminamu panašiu produktu esamiems pirkėjams, nes Sąjungos gamintojai galėjo pasirinkti tiekėjus iš trečiųjų šalių. Todėl teiginys buvo atmestas.

5. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

5.1. Bendrosios pastabos

(124)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(125)

Kaip minėta 18 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą Sąjungos pramonei padarytą žalą atlikta atranka.

(126)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Kaip paaiškinta 103 konstatuojamojoje dalyje, Komisija su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi pareiškėjų pateikta informacija apie atrinktas bendroves, kuri buvo tinkamai patikrinta. Mikroekonominius rodiklius, susijusius vien tik su atrinktomis bendrovėmis, Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai tinkamai atspindėjo Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(127)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(128)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

5.2. Makroekonominiai rodikliai

5.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(129)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Visa Sąjungos pramonės gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Gamybos apimtis (tonomis)	44 316	46 165	48 796	47 349
Indeksas (2011 m.= 100)	100	104	110	107
Gamybos pajėgumai (tonomis)	54 777	54 485	59 186	61 496
Indeksas (2011 m.= 100)	100	99	108	112
Pajėgumų naudojimas	81 %	85 %	82 %	77 %
Indeksas (2011 m.= 100)	100	105	102	95
Šaltinis: klausimyno atsakymai ir pareiškėjų pateikta informacija.

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis svyravo. Nors 2011–2013 m. gamyba padidėjo, nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio ji sumažėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 7 %.

(131)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %.

(132)

Kadangi gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei gamybos apimtis, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %.

(133)

Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad aliuminio folijos gamyklos pajėgumas neturėtų būti išreikštas tonomis, nes ta pačia įranga gaminama skirtinga folijos masė per tam tikrą laikotarpį, priklausomai nuo folijos storio ir pločio. Atsakant į šį argumentą neginčijama, kad gamyklos pajėgumą tonomis gali įtakoti pagamintos folijos storis arba plotis. Tačiau nagrinėjamojo produkto importas ir tam tikri žalos veiksniai, kaip antai suvartojimas, pardavimo apimtis ir gamyba, buvo nustatyti naudojant tonas kaip matavimo vienetą. Kad atliekama žalos analizė būtų nuosekli, palyginimo tikslais reikia naudoti tą patį matavimo vienetą. Be to, atlikus tyrimą nenustatyta tokių Sąjungos pramonės gamybos produktų asortimento pasikeitimų, kurie paneigtų tonų kaip matavimo vieneto naudojimą. Taip pat pažymėta, kad suinteresuotoji šalis nepateikė jokių kiekybinių duomenų, patvirtinančių, kad kitoks matavimo vienetas pakeistų šio žalos veiksnio analizę. Todėl teiginys buvo atmestas.

5.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(134)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Pardavimo apimtis (tonomis)	[41 007–45 870]	[41 007–49 081]	[42 647–52 292]	[41 827–50 457]
Indeksas (2011 m.= 100)	100	[100–107]	[104–114]	[102–110]
Rinkos dalis	55 %	53 %	49 %	47 %
Šaltinis: klausimyno atsakymai, Eurostato duomenys ir pareiškėjų pateikta informacija.

(135)

BAF pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Pardavimo apimtis labiausiai didėjo 2011–2013 m., t. y. 4–14 %. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis sumažėjo; apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 2–10 % Pardavimo apimties padidėjimas, atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu padidėjo suvartojimas ir išaugo importas, lėmė tai, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 55 % 2011 m. iki 47 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 procentiniais punktais.

5.2.3. Augimas

(136)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 17–28 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 2–10 %, o jos rinkos dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais.

5.2.4. Užimtumas ir našumas

(137)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Darbuotojų skaičius	769	787	758	781
Indeksas (2011 m.= 100)	100	102	99	102
Našumas (tonomis darbuotojui)	58	59	64	61
Indeksas (2011 m.= 100)	100	102	112	105
Šaltinis: klausimyno atsakymai ir pareiškėjų pateikta informacija.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės užimtumo lygis svyravo ir apskritai padidėjo nedaug – 2 %.

(139)

2011–2013 m. našumo augimą lėmė padidėjusi gamyba, o ne išaugęs užimtumas. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio našumas sumažėjo 7 %, bet išliko didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje 2011 m.

5.2.5. Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

(140)

Importo iš KLR dempingo skirtumas buvo 28,1 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (žr. 81 konstatuojamąją dalį), tačiau jo poveikis Sąjungos pramonės padėčiai buvo nedidelis dėl galiojančių antidempingo priemonių, kurios sėkmingai sumažino importo dempingo kaina apimtis.

(141)

Vis dėlto, kaip nustatyta atliekant lygiagretų tyrimą, importo dempingo kaina iš Rusijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjo. Šis importas padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti nepaisant taikomų antidempingo priemonių.

5.3. Mikroekonominiai rodikliai

5.3.1. Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(142)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir sąnaudos

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Vidutinė vieneto pardavimo Sąjungoje kaina (EUR už toną)	2 932	2 714	2 705	2 597
Indeksas (2011 m.= 100)	100	93	92	89
Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už toną)	2 995	2 794	2 699	2 651
Indeksas (2011 m.= 100)	100	93	90	89
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(143)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nuolat mažėjo ir apskritai sumažėjo 11 %.

(144)

Nepaisant šio sumažėjimo, vieneto gamybos sąnaudos išliko didesnės nei vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina ir Sąjungos pramonė gamybos sąnaudų negalėjo padengti pardavimo kaina, išskyrus 2013 m. Atlikus lygiagretų tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo pardavimo kainos dėl kainų spaudimo, sukelto importo dempingo kaina iš Rusijos.

5.3.2. Darbo sąnaudos

(145)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Darbo sąnaudos

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui (EUR)	21 692	22 207	20 603	20 594
Indeksas (2011 m.= 100)	100	102	95	95
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(146)

Nuo 2011 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 5 %. Iš pradžių darbo sąnaudos 2011–2012 m. padidėjo 2 %, po to 2012–2013 m. sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko stabilios.

5.3.3. Atsargos

(147)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Laikotarpio pabaigos atsargos	1 931	1 999	2 133	2 085
Indeksas (2011 m.= 100)	100	104	110	108
Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi	5 %	5 %	5 %	5 %
Indeksas (2011 m.= 100)	100	100	100	100
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(148)

Šiame sektoriuje atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes gamyba ir pardavimas daugiausia grindžiami užsakymais ir atitinkamai gamintojai paprastai nesukaupia daug atsargų. Todėl atsargų pokyčių tendencijos pateikiamos tik informacijai.

(149)

Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 8 %. Nors 2011–2013 m. atsargų kiekis padidėjo 10 %, nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos jis šiek tiek sumažėjo. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos kaip gamybos procentinė dalis, nesikeitė visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

5.3.4. Pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(150)

Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Peržiūros tiriamasis laikotarpis
Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos %)	– 2,2 %	– 2,9 %	0,2 %	– 2,1 %
Indeksas (2011 m.= 100)	100	65	209	104
Pinigų srautas (EUR)	1 505 960	2 909 820	3 365 140	1 962 349
Indeksas (2011 m.= 100)	100	193	223	130
Investicijos (EUR)	3 271 904	5 404 990	4 288 862	4 816 442
Indeksas (2011 m.= 100)	100	165	131	147
Investicijų grąža	– 4 %	– 5 %	0 %	– 3 %
Indeksas (2011 m.= 100)	100	60	209	108
Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(151)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nuolat patyrė nuostolių, išskyrus 2013 m., kai gautas pelno dydis šiek tiek viršijo rentabilumo slenkstį. Pelningumas 2011–2012 m. sumažėjo, 2013 m. padidėjo, bet po to peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo iki panašaus lygio kaip 2011 m. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas padidėjo 4 %, t. y. 0,1 procentinio punkto, todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo uždirbti pelno. Šį pokytį daugiausia lėmė iš Rusijos importuojamų produktų, kurie įvežti į Sąjungą dempingo kainomis, kainų spaudimas, dėl kurio priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos ir dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo didinti pardavimo kainų, kad būtų padengtos gamybos sąnaudos.

(152)

Pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo ir turėjo tendenciją didėti. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pinigų srautas apskritai padidėjo 30 %. Tačiau reikėtų pažymėti, kad vertinant absoliučiąja verte, pinigų srautas išliko nedidelis, palyginti su visa aptariamo produkto apyvarta.

(153)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 47 %. Investicijos padidėjo 65 % 2011–2012 m., sumažėjo 2013 m. ir vėl padidėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Didžioji dalis tokių investicijų skirtos naujiems įrenginiams įsigyti ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jų lygis buvo gana žemas, palyginti su bendra apyvarta.

(154)

Investicijų grąža pateikiama kaip investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis. Kaip ir kitų finansinių rodiklių atveju, panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža nuo 2011 m., išskyrus 2013 m., kai grąža buvo nulinė, buvo neigiama ir atspindėjo neigiamą pelningumo tendenciją. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža padidėjo nedaug – 8 %.

(155)

Kalbant apie pajėgumą padidinti kapitalą, dėl sumažėjusio atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumo užtikrinti su panašiu produktu susijusį grynųjų pinigų srautą prastėjo jų finansinė padėtis ir sumažėjo vidiniai grynųjų pinigų srautai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad apskritai pajėgumas padidinti kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo.

6. Išvada dėl žalos

(156)

Kelių pagrindinių žalos rodiklių tendencijos buvo neigiamos. Kalbant apie pelningumą, pramonė dirbo nuostolingai beveik visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2013 m., kai ji tik šiek tiek viršijo rentabilumo slenkstį; peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelnas buvo neigiamas (– 2,1 %). Pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %. Vieneto gamybos sąnaudos taip pat sumažėjo 11 % ir visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2013 m., išliko didesnės nei vidutinė pardavimo kaina. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais, t. y. nuo 55 % 2011 m. iki 47 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(157)

Tam tikrų žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama. Gamybos apimtis padidėjo 7 %, o gamybos pajėgumai – 12 %. Tačiau šis padidėjimas neatitiko suvartojimo augimo, kuris buvo daug didesnis (t. y. 17–28 %). Pardavimo apimtis padidėjo nuo 2 % iki 10 %. Tačiau rinkoje, kurioje vis didėja suvartojimas, dėl to rinkos dalis nepadidėjo, priešingai, ji sumažėjo 8 procentiniais punktais. Investicijos padidėjo 47 %. Jos buvo susijusios su naujų įrenginių įsigijimu ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko gana nedidelės. Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 30 %, tačiau išliko nedidelis. Todėl šios teigiamos tendencijos nepaneigia esamos žalos.

(158)

Brazilijos valdžios institucijos ir Brazilijos aliuminio asociacija pareiškė, kad remiantis viešai prieinamų kai kurių pareiškėjų finansinių dokumentų analize, materialinės žalos nėra padaryta. Šį tvirtinimą paneigia tyrimo, pagrįsto faktiniais patikrintais su BAF susijusiais Sąjungos pramonės duomenimis, rezultatai. Iš tiesų kai kurie Sąjungos gamintojai negamino vien BAF, todėl tikrosios su BAF susijusios Sąjungos pramonės padėties negalima įvertinti remiantis viešai prieinamais finansiniais dokumentais. Taigi, išvados dėl Sąjungos pramonės ekonominės padėties, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, turėtų būti pagrįstos ne viešai prieinamais finansiniais dokumentais, o atliekant tyrimą gauta išsamesne ir patikrinta informacija. Todėl šis teiginys atmestas.

(159)

Tos pačios suinteresuotosios šalys teigė, kad statistika ir ataskaitos, skelbiami Europos aliuminio folijos asociacijos (toliau – EAFA), parodė, kad Sąjungos pramonė nepatyrė jokios žalos per nagrinėjamąjį laikotarpį, įskaitant peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tačiau nustatyta, kad naudota statistika ir ataskaitos susijusios arba su visu aliuminio folijos sektoriumi, arba su „plonesnių ritinių“ kategorija, apimančia ne tik BAF, bet ir kitų rūšių foliją, pvz., pakeistą foliją ir foliją, naudojamą lanksčiosiose pakuotėse. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti jokių reikšmingų išvadų dėl nagrinėjamojo produkto ir todėl šis teiginys buvo atmestas.

(160)

Vienas Kinijos gamintojas pareiškė, kad jo vieneto sąnaudų raida, aprašyta 156 konstatuojamojoje dalyje, negalėjo būti gretinama su aliuminio kainos Londono metalų biržoje (toliau – LME kaina) raida. Atsakant į šį teiginį, reikia pažymėti, kad Sąjungos gamintojų kaina, kurią jie moka aliuminio lydykloms ar prekiautojams, yra LME kainos ir priemokos, vadinamos „metalo priemoka“, suma. Todėl bet koks Sąjungos gamintojo vieneto sąnaudų vertinimas, grindžiamas vien LME kaina, turi būti laikomas neišsamiu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(161)

Ta pati suinteresuotoji šalis teigė, kad vieneto sąnaudų raidos gretinimas su aliuminio kainos raida vis tiek nebūtų įmanomas, net jeigu į metalo priemoką buvo atsižvelgta. Tačiau tas teiginys nebuvo pagrįstas. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad LME kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo daugiau nei 20 %, o metalo priemokos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau nei dvigubai. Atsižvelgiant į LME kainą ir metalo priemoką kartu, aliuminio kaina, kurią mokėjo Sąjungos gamintojai, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo maždaug 11 % Šis sumažėjimas atitinka ir iš tikrųjų net faktiškai sutampa su vieneto sąnaudų mažėjimu per tą patį laikotarpį, nurodytu 156 konstatuojamojoje dalyje. Todėl teiginys buvo atmestas.

(162)

Vienas Kinijos gamintojas teigė, kad pagal 156 konstatuojamąją dalį galimos žalos priežastys buvo importas mažesnėmis kainomis, tariamai didesnės gamybos sąnaudos, suinteresuotumo BAF nebuvimas, nes kitų kategorijų folijos kainos Sąjungoje būtų didesnės, ir susidomėjimo Sąjungos rinka nebuvimas, nes BAF kainos būtų aukštesnės eksporto rinkose. Dėl didesnių gamybos sąnaudų Kinijos gamintojas nurodė, kad tai lėmė aukšta metalo priemoka ir tai, kad Sąjungos pramonė dirbo taikydama dviejų gamybos metodų, karšto valcavimo ir nepertraukiamo liejimo, derinį, o gamyba vien nepertraukiamo liejimo būdu būtų ekonomiškesnė.

(163)

Atsakant į šiuos teiginius, primenama, kad iš 156 ir 157 konstatuojamųjų dalių galima padaryti išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Dėl teiginių apie gamybos sąnaudas reikia pirmiausia pažymėti, kad tiriant metalo priemoką kaip galimą žalos veiksnį lygiagretaus tyrimo metu nustatyta, kad tiek Sąjungos pramonė, tiek eksportuojantis Rusijos gamintojas patyrė palyginamas gamybos sąnaudas, susijusias su apsirūpinimu žaliavomis BAF gaminti, kadangi šių žaliavų rinkos kainos Rusijoje ir Sąjungos rinkoje yra tiesiogiai susijusios su Londono metalų birža. Todėl galima daryti išvadą, kad metalo priemoka nebuvo žalos veiksnys peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl galimos gamybos metodų įtakos atlikus tyrimą nustatyta, kad nepertraukiamo liejimo metodas buvo naudojamas gaminant beveik du trečdalius Sąjungos pramonės pagamintos BAF peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl bet koks ekonominio efektyvumo skirtumas būtų sumažintas naudojant nepertraukiamą liejimą kaip vyraujantį gamybos metodą Sąjungoje. Be to, 185 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad nėra jokių požymių, jog Sąjungos pramonė prarado suinteresuotumą BAF. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių požymių, kad Sąjungos gamintojai nesidomėjo Sąjungos rinka BAF eksporto rinkų naudai. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai į trečiąsias šalis eksportavo tik 1 182 tonas BAF, o tai sudaro mažiau nei 3 % Sąjungos gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimties per tą patį laikotarpį. Todėl šie teiginiai atmesti.

(164)

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

F. ŽALOS PASIKARTOJIMO ARBA TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

1. Pirminės pastabos

(165)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra jokios tikimybės, kad dempingas iš Brazilijos tęsis arba pasikartos, todėl buvo analizuota tik žalos, susijusios su importu iš KLR, tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė.

(166)

Siekiant įvertinti žalos pasikartojimo ar tęsimosi tikimybę, jei KLR taikomos priemonės nustotų galioti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį analizuotas galimas importo iš Kinijos poveikis Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei.

(167)

Kaip teigiama 124–164 konstatuojamosiose dalyse, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą. Visą nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Kinijos apimtis Sąjungos rinkoje nebuvo didelė, o importo iš Rusijos apimtis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo. Atlikus lygiagretų tyrimą buvo padaryta išvada, kad importas iš Rusijos buvo vykdomas dempingo kaina ir padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei, tuo tarpu importas iš Kinijos, atsižvelgiant į jo nedidelę apimtį ir kainų lygį, buvo tik iš dalies susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau priežastinis ryšys tarp importo iš Rusijos ir materialinės žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė, dėl to nepasikeitė. Kartu, kaip minėta 80–100 konstatuojamosiose dalyse, tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos vykdytas dempingo kaina ir tikėtina, kad dempingas tęsis, jei priemonės nustotų galioti.

2. Nepanaudoti pajėgumai, prekybos srautai, Sąjungos rinkos patrauklumas ir KLR kainodaros politika

(168)

Dėl didelių nepanaudotų pajėgumų KLR, kurie negali būti visiškai padengti paklausa Kinijos vidaus rinkoje ir kitose nei Sąjungos eksporto rinkose, dempingo tęsimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir reikšmingi dempingo skirtumai bei Kinijos eksportuotojų į trečiųjų šalių rinkas dempingo praktika, išsamiai aprašyta 82–100 konstatuojamosiose dalyse, aiškiai rodo, kad yra didelė tikimybė, kad Kinijos importo dempingo kaina apimtis gerokai padidėtų, jei priemonės nustotų galioti.

(169)

Jei galiojančios priemonės būtų panaikintos, dėl Kinijos importo kainų veikiausiai bus priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Iš tiesų, atliekant tyrimą nustatyta, kad netaikant antidempingo muitų Kinijos importas, vykdomas pagal įprastą importo režimą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu būtų priverstinai sumažinęs Sąjungos pramonės kainas vidutiniškai 12,2 % (10).

(170)

Kaip nurodyta 92–94 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos rinka yra patraukli importui iš Kinijos, nes Sąjungos rinkos kainos atitiko kainas kitose eksporto rinkose. Be to, 2014 m. liepos mėn. Turkija nustatė antidempingo priemones Kinijai dėl tam tikros aliuminio folijos, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Todėl tikėtina, kad produkcijos dalis, prieš tai eksportuota į Turkiją, būtų nukreipta į Sąjungos rinką, jei Kinijai taikomos priemonės būtų panaikintos. Todėl galima daryti išvadą, kad, panaikinus priemones, atsirastų didelė tikimybė, kad dėl reikšmingai padidėjusio importo iš Kinijos dempingo kainomis būtų priverstinai reikšmingai sumažintos Sąjungos pramonės kainos, todėl toliau būtų daroma žala Sąjungos pramonei.

(171)

Bendradarbiaujantis Brazilijos gamintojas ir Brazilijos aliuminio asociacija tvirtino, kad, remiantis paskelbtais statistiniais EAFA duomenimis, galėtų būti nustatyta, kad Sąjungos aliumininės folijos gamintojai padidino savo eksportą į trečiųjų šalių rinkas, o tai įrodytų, kad šių trečiųjų šalių rinkos yra patrauklesnės nei Sąjungos rinka. Kalbant apie šį teiginį nustatyta, kad šių šalių naudota statistika ir ataskaitos yra susijusios arba su visu aliuminio folijos sektoriumi, arba su „plonesnių ritinių“ kategorija, apimančia ne tik BAF, bet ir kitų rūšių foliją, pvz., pakeistą foliją ir foliją, naudojamą lanksčiosiose pakuotėse. Tokiu pagrindu negalima daryti jokių reikšmingų išvadų vien dėl nagrinėjamojo produkto. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės pagaminto nagrinėjamojo produkto eksportas į trečiųjų šalių rinkas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik 1 182 tonas, o tai sudarė mažiau nei 3 % jų pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl minėti teiginiai atmesti.

3. Išvada

(172)

Remiantis tyrimo duomenimis padaryta išvada, kad, panaikinus KLR taikomas priemones, atsirastų didelė tikimybė, kad dėl reikšmingai padidėjusio importo iš Kinijos dempingo kainomis būtų priverstinai reikšmingai sumažintos Sąjungos pramonės kainos, todėl toliau būtų daroma žala Sąjungos pramonei.

G. SĄJUNGOS INTERESAI

1. Preliminarios pastabos

(173)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau KLR taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, prekiautojų, importuotojų ir naudotojų, interesai.

2. Sąjungos pramonės interesai

(174)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Kaip minėta 167 konstatuojamojoje dalyje materialinę žalą daugiausia sukėlė importas dempingo kainomis iš Rusijos, o importas iš Kinijos tik iš dalies prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Taip pat buvo nustatyta, kad yra tikimybė, kad žala tęstųsi, jei Kinijai taikomos priemonės nustotų galioti.

(175)

Jeigu priemonės prieš Kiniją būtų panaikintos, tikėtina, kad Kinijos importas į Sąjungos rinką bus atnaujintas didele apimtimi dempingo kainomis, dėl kurių būtų priverstinai reikšmingai sumažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir būtų daromas didesnis spaudimas kainoms nei importo iš Rusijos dempingo kaina darytas spaudimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonė būtų priversta taikyti mažesnes kainas ir taip padidinti savo nuostolius.

3. Naudotojų interesai

(176)

Sąjungos naudotojai yra pervyniotojai, kurie užsiima vyniojamųjų medžiagų (aliuminio folijos, taip pat popieriaus ir plastiko) prekyba: jie pervynioja BAF į mažus ritinius (vartotojams skirtus ritinius) ir juos perpakuoja į pramonei ir mažmeninei prekybai skirtas pakuotes. Apie save pranešė šešios bendrovės, kurioms pateikti klausimynai. Trys bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Dviejose bendradarbiaujančiose bendrovėse buvo atlikti patikrinimai vietoje.

(177)

Tyrimas parodė, kad BAF yra pagrindinė pervyniotojų žaliava, sudaranti apie 80 % visų gamybos sąnaudų.

(178)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nė viena iš trijų bendradarbiaujančių vartotojų nevykdė importo iš KLR. Pagrindiniai tiekimo šaltiniai buvo Sąjungos pramonė, Rusija ir Turkija.

(179)

Kadangi pervyniotojai tiekia labai įvairius pakavimo produktus, trijų bendradarbiaujančių bendrovių su BAF susijusi veikla sudarė nuo mažiau kaip šeštadalio iki daugiausia vienos trečiosios jų bendros veiklos.

(180)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visi bendradarbiaujantys naudotojai, apie kuriuos pranešta, apskritai veikė pelningai. Buvo nustatyta, kad veiklos, kuri susijusi ir su nagrinėjamuoju produktu, požiūriu du bendradarbiaujantys naudotojai dirbo pelningai, nors nebuvo galima padaryti jokios išvados dėl trečio naudotojo – dėl to, kad trūksta aiškumo, kaip paskirstytos pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos.

(181)

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, manoma, kad toliau taikant priemones Kinijai nebus padaryta didelio neigiamo poveikio naudotojų padėčiai.

4. Importuotojų ir (arba) prekiautojų interesai

(182)

Nė viena bendrovė, susijusi su prekyba BAF ir importavusi ar perpardavusi KLR kilmės BAF, nagrinėjamuoju laikotarpiu nepranešė apie save paskelbus pranešimą apie inicijavimą. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė ir eksportuojantis gamintojas pardavinėjo BAF daugiausia tiesiogiai naudotojams. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo manyti, kad priemonių nustatymas turėtų neigiamo poveikio importuotojų ir (arba) prekiautojų padėčiai.

5. Tiekimo šaltiniai

(183)

Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė neturi pakankamai pajėgumų, kad būtų galima patenkinti visą paklausą Sąjungoje. Todėl šios šalys teigė, kad priemones toliau taikant Brazilijai ir Kinijai ir tuo pačiu metu nustačius galutines priemones Rusijai, Sąjunga gali susidurti su nepakankama pasiūla, o tai pakeltų BAF kainą. Todėl pervyniotojai turėtų padidinti savo vartotojams skirtų ritinių kainas, o tai būtų žalinga vartotojams.

(184)

Atsakant į šį teiginį tyrimas parodė, kad Sąjungos pramonė turėjo perteklinių pajėgumų ir galėjo padidinti BAF gamybą ir pardavimą Sąjungoje. Be to, esama kitų tiekimo šaltinių, kaip antai Turkija, Armėnija ir Pietų Afrikos Respublika. Galiausiai taip pat reikėtų priminti, kad antidempingo priemonėmis siekiama sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas Sąjungoje, o ne uždrausti Kinijos ir Rusijos produktų importą į Sąjungos rinką, o tie produktai turėtų patekti į rinką sąžiningomis kainomis.

6. Kiti argumentai

(185)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonė prarado suinteresuotumą BAF ir dėl šios priežasties ji neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik naudoti importuotą BAF. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad didžiausias atrinktas Sąjungos gamintojas gamino tik BAF. Kiti atrinkti ES gamintojai, kaip buvo nustatyta, naudojo jų gamybos įrenginius gaminti tiek BAF, tiek ir aliuminio pakeistą foliją (APF) – tai kitoks produktas, naudojamas kitaip nei BAF. Šie kiti Sąjungos gamintojai turėjo palyginti stabilų BAF ir APF gamybos ir pardavimo santykį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Taigi, atlikus tyrimą nepatvirtinti įtarimai, kad Sąjungos pramonė prarado suinteresuotumą BAF, ir teiginys buvo atmestas.

7. Išvada dėl Sąjungos interesų

(186)

Remdamasi išdėstytais motyvais Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamai KLR kilmės BAF tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(187)

Visos šalys buvo informuotos apie pagrindinius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti nenutraukti galiojančių priemonių taikymo KLR, o Brazilijai taikomas priemones panaikinti. Joms taip pat buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistos informacijos pateikti. Į pateiktą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(188)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 925/2009 tam tikrai importuojamai KLR kilmės aliuminio folijai nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau. Tačiau importuojamiems Brazilijos produktams taikomos priemonės turėtų būti nebetaikomos.

(189)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (11). Prašyme turi būti nurodyta visa svarbi informacija, pagrindžianti tai, kad toks pakeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei į nustatytos muito normos taikymą, pranešimas apie tai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(190)

Šis reglamentas atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijai, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuotai, bet daugiau neapdorotai, suvyniotai į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kilogramų, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašytam produktui, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, norma yra tokia:

Šalis	Bendrovė	Antidempingo muitas	Papildomas TARIC kodas
KLR	Alcoa (Shanghai) Aluminium Products Co., Ltd. ir Alcoa (Bohai) Aluminium Industries Co., Ltd.	6,4 %	A944
	Shandong Loften Aluminium Foil Co., Ltd.	20,3 %	A945
	Zhenjiang Dingsheng Aluminium Co., Ltd.	24,2 %	A946
	Visos kitos bendrovės	30,0 %	A999

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

4. Individualios muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytos aliuminio folijos (papildomas TARIC kodas), parduodamos eksportui į Europos Sąjungą, pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas) (TARIC papildomas kodas) Kinijos Liaudies Respublikoje. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma.

5. Antidempingo tyrimas dėl 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto importuojamo Brazilijos kilmės produkto baigiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 925/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, galutinis surinkimas (OL L 262, 2009 10 6, p. 1).

(3) 2009 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimas 2009/736/EB, kuriuo priimamas pasiūlytas įsipareigojimas, susijęs su antidempingo tyrimu dėl tam tikros importuojamos, inter alia, Brazilijos kilmės aliumininės folijos (OL L 262, 2009 10 6, p. 50).

(4) Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 49, 2014 2 21, p. 7).

(5) Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 350, 2014 10 4, p. 22).

(6) Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų tam tikrai importuojamai Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijai, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 350, 2014 10 4, p. 11).

(7) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikros importuojamos Rusijos kilmės aliuminio folijos inicijavimą (OL C 354, 2014 10 8, p. 14).

(8) 2015 m. liepos 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1081, kuriuo tam tikrai importuojamai Rusijos kilmės aliuminio folijai nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 175, 2015 7 4, p. 14).

(9) 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2385, kuriuo tam tikrai importuojamai Rusijos kilmės aliuminio folijai nustatomas galutinis antidempingo muitas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 91).

(10) Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą 12,2 %, buvo atsižvelgta į tai, kad muito norma buvo 4 % per pirmuosius tris mėnesius peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o po to padidėjo iki 7,5 %. Taikant šiuo metu galiojančią 7,5 % muito normą visą laikotarpį, tai turėtų tik nedidelio poveikio, nes dėl to priverstinio kainų mažinimo lygis būtų sumažintas tik 0,5 %.

(11) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi/Wetstraat 170, 1040 Bruxelles/Brussel, BELGIQUE/BELGIË.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/91

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2385

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Rusijos Federacijos kilmės aliuminio folijai, galutinis surinkimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Laikinosios priemonės

(1)	2015 m. liepos 4 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1081 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikrai importuojamai Rusijos Federacijos (toliau – Rusija) kilmės aliuminio folijai nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2014 m. spalio 8 d. gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visos aliuminio folijos Sąjungoje, vardu „AFM Aluminiumfolie Merseburg GmbH“, „Alcomet AD, Eurofoil Luxembourg SA“, „Hydro Aluminium Rolled Products GmbH ir Impol d.o.o.“ (toliau – skundo pateikėjai) 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateiktą skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

2. Tolesnė procedūra

(3)	Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(4)

Vienintelis eksportuotojas (grupė „Rusal“) ir penki naudotojai paprašė, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas. Eksportuotojas buvo išklausytas 2015 m. spalio 14 d. dalyvaujant Rusijos atstovui. Pagrindiniai aptarti klausimai buvo pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalies taikymas apskaičiuojant eksporto kainą ir aliuminio pakeistos folijos (toliau – APF) importo iš Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) poveikis Sąjungos pramonės padėčiai. Naudotojai buvo išklausyti 2015 m. spalio 23 d., pasibaigus pastabų dėl galutinio faktų atskleidimo pateikimo terminui. Pagrindiniai aptarti klausimai buvo tariamas antidempingo priemonių, taikomų iš KLR importuojamai buitinei aliuminio folijai (toliau – BAF), vengimas, importo iš trečiųjų šalių poveikis, susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, antidempingo priemonių nustatymo iš Rusijos importuojamai BAF poveikis naudotojams ir galimybė kaip priemonę taikyti minimalią importo kainą.

(5)	Be to, 2015 m. spalio 27 d. penki pervyniotojai paprašė tarpusavio klausymo su skundo pateikėjais. Tačiau skundo pateikėjai susidomėjimo dalyvauti šiame klausyme nepareiškė.

(6)	Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktas pastabas ir prireikus atitinkamai pakeitė preliminarias išvadas.

(7)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis tam tikrai importuojamai Rusijos kilmės aliuminio folijai ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinojo muito sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(8)	Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

3. Atranka

(9)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas atrinktas Sąjungos gamintojas pardavė naujai bendrovei visą savo veiklą, įskaitant įrangą, teisių leidimus, įsipareigojimus, susijusius su darbuotojais, ir galiojančias sutartis. Kadangi šis pokytis įvyko po tiriamojo laikotarpio, jis nėra svarbus vertinant žalą pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį.

(10)	Kadangi pastabų dėl atrankos metodo negauta, laikinojo reglamento 7–13 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos.

4. Tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai

(11)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 19 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2013 m. spalio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(12)	Po pirminio faktų atskleidimo Rusijos valdžios institucijos teigė, kad tiriamuoju laikotarpiu taip pat nagrinėti 2013 m. paskutinio ketvirčio duomenys, todėl žalos tendencijų analizė neatitiko objektyvumo reikalavimo, nustatyto pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(13)

Tiriamasis laikotarpis nustatytas pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį. Be to, Komisija rėmėsi pakankamai tipišku laikotarpiu visų svarbių ekonominių veiksnių ir rodiklių, turinčių įtakos pramonės padėčiai, tendencijoms nagrinėti, t. y. tiriamuoju laikotarpiu ir trimis finansiniais metais iki tiriamojo laikotarpio. Tai, kad esama tam tikrų tiriamojo laikotarpio ir vienų nagrinėjamojo laikotarpio metų sutapimų, nedaro poveikio objektyviam žalos nustatymui, kurį atlieka Komisija. Todėl šis teiginys atmestas.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(14)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 20 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas – Rusijos kilmės aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuota, bet daugiau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg (toliau – dideli ritiniai), kurios KN kodas šiuo metu yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Nagrinėjamasis produktas dažniausiai vadinamas buitine aliuminio folija (BAF).

(15)	Po pirminio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Rusijos importuojamas produktas nekonkuravo su Sąjungos pramonės gaminama BAF, tačiau šio teiginio daugiau nepaaiškino arba nepagrindė. Todėl šis teiginys atmestas.

(16)	Kadangi pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto negauta, laikinojo reglamento 21–28 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

C. DEMPINGAS

(17)	Dempingo apskaičiavimo duomenys pateikiami laikinojo reglamento 29–52 konstatuojamosiose dalyse.

(18)

Po pirminio faktų atskleidimo grupė „Rusal“ prieštaravo eksporto kainos koregavimams, aprašytiems laikinojo reglamento 40–42 konstatuojamosiose dalyse. Grupė „Rusal“ teigė, kad susijusio prekiautojo pardavimo, bendrųjų ir administracinių (toliau – PBA) išlaidų ir pelno atskaita pateisinama tik tuo atveju, jei sandoriai įvykdyti DDP (pristatyta, muitas sumokėtas) sąlygomis, o ne DAP (pristatymas į paskirties vietą) ir CIF (kainos, draudimo ir frachto) sąlygomis.

(19)

Atsakant į šį teiginį pažymima, kad Komisija nustatė eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atsižvelgdama į esamą gamintojų ir jų susijusio prekiautojo sąsają. Atlikus tyrimą nustatyta, kad ši sąsaja būdinga visų rūšių sandoriams, neatsižvelgiant į jų prekybos sąlygas. Be to, grupė „Rusal“ nepateikė jokių įrodymų, kodėl šis pelno dydis būtų netinkamas. Todėl teiginiai šiuo atžvilgiu turėtų būti laikomi nepagrįsti ir atmesti. Kalbant apie PBA išlaidas, šalis, teigianti, kad koregavimas pernelyg didelis, turi pateikti konkrečių įrodymų ir skaičiavimus, kuriais grindžiamas jos teiginys, visų pirma, kad prireikus ji pasiūlytų alternatyvaus dydžio koregavimą. Tačiau grupė „Rusal“ savo pareiškime po pirminio faktų atskleidimo tokios informacijos nepateikė.

(20)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, eksportuojančio gamintojo teiginys buvo atmestas.

(21)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „Rusal“ pakartotinai prieštaravo dėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį atliktų PBA ir pelno koregavimų, susijusių su DAP ir CIF sandoriais. Grupė „Rusal“ neprieštaravo 2 straipsnio 9 dalies taikymui, atsižvelgiant į tai, kad susijęs prekiautojas dalyvauja visų rūšių sandoriuose (t. y. DDP, DAP ir CIF). Tačiau dėl sandorių, vykdomų CIF ir DAP sąlygomis, grupė „Rusal“ prieštaravo koregavimo taikymui pagal 2 straipsnio 9 dalies antrą ir trečią pastraipas visų pirma PBA išlaidoms ir pelnui. Jos nuomone, CIF ir DAP sąlygomis prekės pristatomos pirkėjui iki importo, todėl šie koregavimai netaikomi. Pateiktuose dokumentuose grupė „Rusal“ nurodė keletą atvejų, kai Komisija akivaizdžiai neatliko koregavimų pagal 2 straipsnio 9 dalį. Galiausiai grupė „Rusal“ tvirtino, kad jei, kita vertus, Komisija mano, kad pagal 2 straipsnio 9 dalį būtina automatiškai atlikti pagrįstų PBA išlaidų ir pelno koregavimą, Komisijos tarnybos turėtų pripažinti, kad prekiautojas yra eksportuojančio gamintojo integruotas departamentas CIF ir DAP sandorių atveju, todėl šiems sandoriams taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalis.

(22)

Atsakydama į tai Komisija patvirtina, kad „Rusal“ atveju pagrįsto dydžio PBA išlaidų ir pelno koregavimas pagal 2 straipsnio 9 dalies antrą ir trečią pastraipas turėtų būti taikomas visų rūšių sandoriams. Nors prekės CIF sandorių atveju yra pristatomos iki jų išleidimo į laisvą apvartą ir net jei už muitinį įforminimą atsakingas pirkėjas (priešingai nei sandorių DDP sąlygomis atveju), tai nekeičia fakto, kad pardavimą vykdo susijęs prekiautojas, kuris patiria PBA išlaidas ir kuris paprastai siekia pelno už savo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad prekiautojas yra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalis reiškia, kad tokio prekiautojo duomenys yra iš esmės nepatikimi ir kad jo PBA išlaidas ir pelną turėtų pagrįstai nustatyti tyrimą atliekanti institucija. Be to, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį nedraudžiama atlikti išlaidų, patirtų iki įvežimo, koregavimo, su sąlyga, kad tokias išlaidas paprastai patiria importuotojas. Todėl nėra pateisinama visiškai atsisakyti PBA išlaidų ir pelno koregavimo pardavimo CIF sąlygomis atveju. Iš tikrųjų tai, kad susijusi bendrovė atlieka tik tam tikras funkcijas, nekliudo Komisijai atlikti koregavimų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, tačiau tai gali reikšti mažesnes PBA išlaidas, atskaičiuotinas nuo kainos, kuria nagrinėjamasis produktas pirmą kartą perparduodamas nepriklausomam pirkėjui. Bet kuriuo atveju prievolė įrodyti tenka suinteresuotajai šaliai, kuri ketina ginčyti koregavimų, atliktų remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, dydį. Taigi, jei ši šalis mano, kad koregavimas yra pernelyg didelis, ji privalo pateikti konkrečių įrodymų ir skaičiavimų šiems teiginiams pagrįsti. Kalbant apie DAP sandorius, reikėtų paminėti, kad pristatymo vietos yra ES muitų teritorijoje, todėl prekiautojo dalyvavimo laipsnio skirtumas palyginti su pardavimu DDP sąlygomis yra dar mažesnis. Dėl grupės „Rusal“ anksčiau nurodytų atvejų svarbu pažymėti, kad, pirma, Komisijos pozicija dera su ES teismų praktika. Antra, Komisija naudojasi didele veiksmų laisve prekybos apsaugos priemonių srityje ir, naudodamasi šia veiksmų laisve, nėra saistoma savo ankstesnių vertinimų. Bet kuriuo atveju, faktinė situacija kiekvienu iš grupės „Rusal“ nurodytų atveju skyrėsi. Galiausiai, kalbant apie alternatyvų teiginį dėl pagrindinio reglamento 2 dalies 8 dalies taikymo, Komisija daro nuorodą į pagrindą šioje konstatuojamojoje dalyje ir 19 konstatuojamojoje dalyje ir dar kartą pažymi, kad vien eksportuotojo ir susijusios bendrovės sąsaja yra pakankama priežastis Komisijai faktines eksporto kainas laikyti nepatikimomis, nes tai, kad eksportuotojas ir susijusi bendrovė yra susiję, yra viena iš daugybės priežasčių, dėl kurių faktinės eksporto kainos gali būti laikomos nepatikimomis.

(23)

Kalbant apie PBA išlaidų koregavimo kiekybinį nustatymą, gavusi pastabas dėl pirminio faktų atskleidimo, Komisija paragino grupę „Rusal“ nustatyti PBA išlaidų dalį, kuriai, jos nuomone, koregavimas netaikytinas arba nepagrįstas CIF ir DAP sandorių atveju, ir pateikti įrodymų, kaip reikalaujama teismų praktikoje. Tačiau nebuvo pateikta jokių įrodymų šiuo klausimu, nes grupė „Rusal“ padarė prielaidą, kad Komisija pateiktą informaciją teisiškai aiškina tik pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Kadangi grupė „Rusal“ jokių duomenų šiuo atžvilgiu nepateikė, šis teiginys turėtų būti atmestas.

(24)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 29–52 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos preliminarios išvados patvirtinamos, o galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, išlieka nepakitę:

Bendrovė	Galutinis dempingo skirtumas
Grupė „Rusal“	34,0 %
Visos kitos bendrovės	34,0 %

D. ŽALA

1. Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(25)	9 konstatuojamojoje dalyje minėtas pakeitimas neturėjo poveikio Sąjungos pramonės apibrėžčiai.

(26)	Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės ir Sąjungos gamybos apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 53–55 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

2. Sąjungos suvartojimas

(27)	Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 56–60 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

3. Importas iš nagrinėjamosios šalies

(28)	Kadangi pastabų dėl importo iš nagrinėjamosios šalies negauta, laikinojo reglamento 61–70 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

4. Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(29)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės ekonominės padėties analizei turėtų įtakos BAF ir APF rinkų tarpusavio priklausomybė. Šalis teigė, kad šių rinkų tarpusavio priklausomybę rodo trys pagrindinės prielaidos: i) visi atrinkti Sąjungos gamintojai gali gaminti ir BAF, ir APF naudodamiesi tais pačiais gamybos įrenginiais ir įranga, ii) palyginti lengva pereiti nuo APF prie BAF gamybos ir iii) didelis abiejų produktų paklausos kainų elastingumas. Galiausiai šalis teigė, kad Sąjungos gamintojai negalėjo atskirti ekonominių veiksnių, susijusių su kiekvienu šiuo produktu atskirai, todėl Komisija turėjo taikyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalį ir plačiau pagrįsti žalos įvertinimą.

(30)

Reikia pažymėti, kad APF vis dėlto yra kitoks nei BAF produktas ir yra naudojama skirtingiems tikslams. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 131 konstatuojamojoje dalyje, didžiausias atrinktas Sąjungos gamintojas gamino tik BAF. Kaip taip pat nurodyta šioje konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai, kurie gamina ir BAF, ir APF, negalėjo lengvai pereiti nuo vieno produkto prie kito gamybos, nes siekiant kuo didesnio efektyvumo būtina pagaminti tam tikrą abiejų produktų kiekį. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų Sąjungos gamintojų šių dviejų rūšių folijos gamybos santykis buvo stabilus. Galiausiai, Sąjungos gamintojai, kurie gamino ir BAF, ir APF, galėjo atskirti BAF gamybos ir pardavimo ekonominius ir finansinius duomenis nuo APF gamybos ir pardavimo ekonominių ir finansinių duomenų. Todėl žalos analizė laikinojo reglamento 71–108 konstatuojamosiose dalyse yra susijusi tik su BAF gamyba ir pardavimu Sąjungoje, dėl to teiginys, kad Komisija turėjo taikyti pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalį, buvo atmestas.

(31)

Po galutinio faktų atskleidimo ši suinteresuotoji šalis nesutiko su Komisijos išvada, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalis šiuo atveju nėra taikytina. Suinteresuotoji šalis pakartojo savo argumentus, nurodytus 29 ir 30 konstatuojamosiose dalyse, tačiau jokių naujų elementų nepateikė. Ji taip pat tvirtino, kad Komisija negalėjo nustatyti, kad dauguma Sąjungos gamintojų sugebėjo atskirti BAF ir APF gamybos ekonominius ir finansinius duomenis, tačiau savo teiginio nepagrindė. Todėl Komisija patvirtina, kad šiuo atveju jai nebuvo reikalo remtis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalimi, nes remiantis patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis galima išskirti panašaus produkto gamybą. Kadangi šios suinteresuotosios šalies pateikti teiginiai yra paprasčiausi tvirtinimai, kurie yra netikslūs, jie atmetami.

(32)

Po pirminio faktų atskleidimo Rusijos valdžios institucijos paprašė Komisijos pateikti nekonfidencialius atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymus ir visus kitus materialinės žalos įrodymus. Jos taip pat paprašė leisti susipažinti su Komisijos naudojama metodika, pagal kurią įvertinama materialinė žala Sąjungos gamintojams.

(33)

Komisija primena, kad Rusijos valdžios institucijoms kartu su visomis suinteresuotosiomis šalimis 2015 m. rugpjūčio 25 d. (gavus jų dokumentus dėl pirminio faktų atskleidimo) pranešta apie tikslią procedūrą, kurios turi būti laikomasi norint susipažinti su nekonfidencialia tyrimo byla. Nekonfidenciali šių atsakymų santrauka yra pakankamai išsami, kad būtų galima tinkamai suprasti konfidencialios informacijos esmę. Kiek tai susiję su kitais įrodymais, kuriais patvirtinama išvada, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, tai buvo nurodyta laikinojo reglamento 71–108 konstatuojamosiose dalyse.

5. Išvada dėl žalos

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad ne visi žalos rodikliai blogėjo; tai, kad kai kurių žalos rodiklių tendencija yra teigiama, rodo, kad Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė. Taip pat teigta, kad nepakankamas Sąjungos pramonės pardavimo apimties padidėjimas nesusijęs su materialine žala, nes ji patirta dėl nepakankamų gamybos pajėgumų Sąjungoje padidėjus paklausai.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį išvada dėl padarytos materialinės žalos yra pagrįsta bendrai įvertinus visus svarbius žalos rodiklius. Išvados, daromos remiantis tik atrinktais žalos rodikliais, šiuo atveju iškraipytų analizę. Taigi, kaip apibendrinta laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje, nors gamybos pajėgumai, Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, toks padidėjimas buvo mažesnis nei suvartojimo padidėjimas. Nors Sąjungos pramonės finansinė padėtis buvo sudėtinga, Sąjungos gamintojai dėjo pastangas investuoti į pajėgumų didinimą siekdami pasinaudoti padidėjusiu Sąjungos suvartojimu. Tačiau jie negalėjo padidinti kainų, kad jos būtų didesnės už sąnaudas, todėl jų galimybės investuoti į pajėgumų didinimą buvo ribotos. Gamintojai tam tikru mastu galėjo finansuoti nuostolius, atsiradusius dėl BAF gamybos ir pardavimo, pajamomis gautomis pardavus kitus produktus. Tačiau, ilgainiui tokia strategija Sąjungos pramonei gaminti nuostolingą produktą nėra tvari. Todėl teiginys, kad ne visi žalos rodikliai rodė neigiamą tendenciją ir kad todėl nebuvo materialinės žalos, buvo atmestas.

(36)	Po galutinio faktų atskleidimo Rusijos valdžios institucijos priminė prieš pradinį etapą nurodytą teiginį, kad, remiantis viešai prieinamais skundo pateikėjų finansiniais dokumentais materialinės žalos nėra.

(37)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 107 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai negamino vien BAF, todėl tikrosios su BAF susijusios Sąjungos pramonės padėties negalima įvertinti remiantis viešai prieinamais finansiniais dokumentais. Be to, tyrimo rezultatai yra pagrįsti faktiniais patikrintais su BAF susijusiais Sąjungos pramonės duomenimis. Todėl šis teiginys atmestas.

(38)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis priminė teiginį, kad daugumos atitinkamų veiksnių ir rodiklių, turėjusių įtakos Sąjungos BAF pramonės būklei, raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama. Be to, ji teigė, kad Komisijos analizė, susijusi su Sąjungos pramonės padėtimi, yra pagrįsta tik keliais rodikliais.

(39)

Tačiau Komisijos analizė, susijusi Sąjungos pramonės padėtimi, grindžiama laikinojo reglamento D skirsnyje pateiktų veiksnių visuma. Tai, kad kai kurių žalos rodiklių, pvz., gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo apimties, tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, nedaro poveikio bendrai išvadai, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Šie rodikliai negali būti nagrinėjami atskirai vieni nuo kitų, taip pat reikia atsižvelgti į rodiklių koreliaciją. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 106 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 7 %, o gamybos pajėgumai sumažėjo 12 % Tačiau šis padidėjimas neatitiko išaugusio suvartojimo, kuris buvo daug didesnis (17–28 %) nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo [2–10 %] rinkoje, kurioje vis didėjo suvartojimas, tačiau dėl to rinkos dalis nepadidėjo, priešingai, ji sumažėjo 8 procentiniais punktais. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė naudos iš padidėjusio suvartojimo negalėjo turėti. Be to, nors investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 47 %, jos vis tiek buvo mažesnės nei investicijos, kurių reikia norint neatsilikti nuo suvartojimo didėjimo. Be to, grynųjų pinigų srautas taip pat didėjo, tačiau vertinant absoliučiais skaičiais jis išliko nedidelis. Todėl kai kurie teigiami rodikliai, analizuojami kartu su kitais veiksniais, patvirtina žalingą Sąjungos pramonės padėtį. Todėl šie teiginiai 38 konstatuojamojoje dalyje buvo atmesti.

(40)

Po galutinio faktų atskleidimo kalbant apie prašymą kaip priemonę nustatyti minimalią importo kainą, penki pervyniotojai teigė, kad Sąjungos gamintojo, gaminančio vien BAF, pardavimo kaina po tiriamojo laikotarpio padidėjo, o aliuminio priemoka sumažėjo. Šalys taip pat teigė, kad dėl to šis Sąjungos gamintojas gavo didesnį pelną.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį išvada dėl žalos buvo padaryta remiantis patikrintais nagrinėjamojo laikotarpio duomenimis (neatsižvelgiant į duomenis po tyrimo laikotarpio) ir visų atrinktų darbuotojų, o ne vieno Sąjungos gamintojo, duomenimis. Todėl šis teiginys 40 konstatuojamojoje dalyje buvo atmestas.

(42)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir negavus kitų pastabų, laikinojo reglamento 71–108 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, patvirtinamos. Sąjungos pramonė patyrė materialinės žalos, kurią labiausiai atsispindėjo neigiamas pelningumas beveik per visą nagrinėjamąjį laikotarpį.

E. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Importo dempingo kaina poveikis

(43)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys priminė savo teiginius, pateiktus prieš nustatant laikinuosius muitus, t. y. kad žalą, kurią patyrė Sąjungos pramonė, sukėlė ne Rusijos importas, bet kiti veiksniai, pvz., Sąjungos pramonė nesugebėjo didinti gamybos pajėgumų atsižvelgiant į didėjančią paklausą, buvo vykdomas importas iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Turkijos ir KLR, ir Sąjungos pramonės APF gamyba padidėjo BAF nenaudai.

(44)	Tariamas kitų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai aptariamas 49–97 konstatuojamosiose dalyse.

(45)	Be to, viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Sąjungos pramonės pelningumas išaugo 2013 m., kai Rusijos importo apimtys buvo didžiausios; tai tariamai įrodo, kad Rusijos importas neturėjo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui ir todėl nepadarė materialinės žalos Sąjungos pramonei.

(46)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 99 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek svyravo nuo – 2,9 % iki 0,2 % 2013 m. Sąjungos pramonės pelningumas vos viršijo nenuostolingumo ribą, t. y. siekė 0,2 % Nors Rusijos importo apimtis buvo didžiausia tais pačiais metais, jos rinkos dalis išliko nepakitusi – 34 % Todėl šis nedidelis laikinas Sąjungos pramonės pelningumo padidėjimas neturėjo įtakos išvadai, kad bendras Sąjungos pramonės pelningumas buvo neigiamas (išskyrus 2013 m.) ir per visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko mažesnis už tikslinį 5 % pelną. Jis taip pat neturi įtakos laikinojo reglamento 116 konstatuojamojoje dalyje padarytai išvadai, kad esama pablogėjusios Sąjungos pramonės padėties ir Rusijos importo dempingo kaina, kuriam tenkanti didelė rinkos dalis išliko stabili, priežastinio ryšio. Todėl šis teiginys atmestas.

(47)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, importo dempingo kaina ir nustatytos materialinės žalos priežastinis ryšys nustatytas remiantis didele importo iš Rusijos apimtimi (vienam gamintojui tenka 34 % rinkos dalis) ir šio importo daromu dideliu spaudimu kainoms Sąjungos rinkoje (produktas priverstinai parduodamas maždaug 12 % mažesnėmis kainomis).

(48)	Kadangi kitų pastabų dėl importo dempingo kaina poveikio negauta, laikinojo reglamento 110–116 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

2. Kitų veiksnių poveikis

2.1. Importo iš kitų šalių poveikis

(49)

Po pirminio faktų atskleidimo Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad laikinojo reglamento 11 lentelėje į visą importą buvo klaidingai įtrauktas importas iš Rusijos. Toliau pateikiama lentelė, kuria pakeičiama laikinojo reglamento 11 lentelė:

1 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

Šalis		2011 m.	2012 m.	2013 m.	Tiriamasis laikotarpis
KLR	Apimtis (tonomis)	[2 843–3 205]	[967–1 378]	[1 137–1 603]	[1 222–1 699]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[34–43]	[40–50]	[43–53]
	Rinkos dalis (%)	4	1	1	2
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 251	2 417	2 306	2 131
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	107	102	95
Turkija	Apimtis (tonomis)	[5 120–6 100]	[8 090–10 553]	[11 213–14 213]	[11 520–14 579]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[158–173]	[219–233]	[225–239]
	Rinkos dalis (%)	7	11	13	13
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 950	2 743	2 710	2 571
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	93	92	87
Kitos trečiosios šalys	Apimtis (tonomis)	[3 100–3 750]	[279–750]	[1 891–3 000]	[3 162–4 313]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[9–20]	[61–80]	[102–115]
	Rinkos dalis (%)	4	1	2	4
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 878	2 830	2 687	2 406
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	98	93	84
Visas importas (išskyrus Rusijos)	Apimtis (tonomis)	[10 677–10 761]	[9 037–9 902]	[14 855–16 831]	[15 226–17 491]
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	[85–92]	[138–158]	[141–164]
	Rinkos dalis (%)	16	13	17	19
	Vidutinė kaina (EUR už toną)	2 750	2 712	2 669	2 505
	Indeksas (2011 m.= 100)	100	99	97	91
Šaltinis: Eurostato duomenys ir klausimyno atsakymai.

(50)	Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatskyrė ir nenustatė žalingo importo iš KLR ir Turkijos poveikio, o kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija nepakankamai įvertino importo iš trečiųjų šalių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai.

(51)

Kalbant apie importą iš KLR, po pirminio faktų atskleidimo nustatyta, kad reikėjo atlikti nedidelius Kinijos importo priverstinio kainų mažinimo lygio, nurodyto laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje, pataisymus dėl korektūros klaidos. Atlikus pataisymus nustatyta, kad dėl visos importo iš KLR į Sąjungą apimties vidutinių kainų per tiriamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 10,2 %, o ne 13 %, kaip nurodyta laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje.

(52)

Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 118 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš KLR apimtis sumažėjo 47–57 %, atitinkama rinkos dalis sumažėjo nuo 4 % iki 2 %, o dėl tokio importo kainų Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 10,2 % Tuo remdamasi Komisija padarė išvadą laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje, kad Kinijos importas iš dalies prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, tačiau dėl jo nenutrūko importo dempingo kaina iš Rusijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys. Kadangi Kinijos importo rinkos dalis buvo nedidelė ir sumažėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, šis importas negalėjo daryti reikšmingo spaudimo kainoms, dėl kurio Sąjungos gamintojai negalėtų padidinti kainų iki pelningo lygio. Todėl laikinojo reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada, kad dėl Kinijos importo nenutrūko Rusijos importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys, patvirtinama.

(53)

Kalbant apie importą iš Turkijos, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje, jis didėjo per nagrinėjamąjį laikotarpį, o rinkos dalis sudarė 13 % per tiriamąjį laikotarpį dėl Sąjungos rinkoje padidėjusios paklausos, kurios Sąjungos gamintojai negalėjo patenkinti, kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau nors Turkijos importo kainos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 13 % ir buvo panašaus lygio kaip Sąjungos pramonės kainos, jos buvo gerokai didesnės už Rusijos importo kainas. Nors Turkijos importui tenkanti rinkos dalis didėjo, atsižvelgiant į tai, kad jo kainos buvo panašaus lygio kaip Sąjungos pramonės kainos (kartais netgi didesnės), jis negalėjo daryti reikšmingo spaudimo kainoms, dėl kurio Sąjungos gamintojai negalėtų padidinti savo kainų iki pelningo lygio. Todėl patvirtinama išvada, kad dėl Turkijos importo nenutrūko Rusijos importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(54)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis priminė pradiniame etape nurodytą teiginį, kad Komisija neatskyrė ir nenustatė importo iš Turkijos poveikio. Ji taip pat teigė, kad padidėjusios Turkijos importo apimtys darė žalą Sąjungos pramonei, kiek tai susiję su rinkos dalimi ir pajėgumų naudojimu, ir dėl to buvo tariamai nutrauktas importo iš Rusijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(55)

Iš tikrųjų teisinga, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Turkijos importui tenkanti rinkos dalis padidėjo, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo. Tačiau tiriamuoju laikotarpiu Turkijos importo rinkos dalis sudarė 13 %, o Rusijos importo rinkos dalis buvo 34 % Be to, Turkijos kainos buvo tokio paties lygio kaip Sąjungos pramonės kainos, o dėl Rusijos importo Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos [3–7 %]. Be to, pažymima, kad nuostolingai pramonei, t. y. APF pramonei, nėra tvaru nuolat didinti pardavimo apimtis kartu patiriant nuostolių. Pramonei, siekiančiai dar labiau didinant pardavimų apimtis, pirmiausia reikia didinti kainas, kad jos būtų didesnės už sąnaudas. Tačiau to pasiekti nepavyko dėl spaudimo kainoms, kurį darė importas dempingo kaina iš Rusijos dideliais kiekiais. Taigi teiginys, kad dėl Turkijos importo nutrūko importo dempingo kaina iš Rusijos ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys, buvo atmestas.

(56)

Taip pat teigta, kad Turkijos importo kainos yra didesnės už Rusijos importo kainas, nes Turkijos gamintojai gamina ir į Sąjungos rinką eksportuoja plonesnę foliją (0,008–0,009 mm), kurios Rusijos gamintojai į Sąjungos rinką neeksportuoja. Šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais ir todėl buvo atmestas.

(57)

Kalbant apie importą iš likusių trečiųjų šalių, jų apimtis nuo 2011 m. iki 2013 m. sumažėjo [20–39 %], o vėliau padidėjo [2–15 %] tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Kaip paaiškinta 120 konstatuojamojoje dalyje, jų rinkos dalis sumažėjo nuo 4 % 2011 m. iki 2 % 2013 m., o po to padidėjo iki 4 % tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Kaip nurodyta toje pačioje laikinojo reglamento konstatuojamojoje dalyje, jų kainos buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos, išskyrus 2012 m., tačiau didesnės negu Rusijos importo kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl importas iš kitų trečiųjų šalių negalėjo daryti tokio reikšmingo spaudimo kainoms, dėl kurio Sąjungos gamintojai negalėtų padidinti kainų iki pelningo lygio. Todėl patvirtinama išvada, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių nenutrūko Rusijos importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(58)	Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 117–122 konstatuojamosiose dalyse padarytos išvados patvirtinamos.

2.2. Sąjungos suvartojimo raida

(59)	Po pirminio faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė nesugebėjo patenkinti augančio suvartojimo, nepaisant investicijų siekiant padidinti gamybos pajėgumus – tai tariamai padarė materialinės žalos.

(60)

Pirma, šalis nepaaiškino, kaip suvartojimo Sąjungoje padidėjimas galėjo turėti neigiami poveikio Sąjungos pramonei ir taip nutraukti importo dempingo kaina iš Rusijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį. Atvirkščiai, normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. jeigu nebūtų importo dempingo kaina, Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai tikėtis naudos iš suvartojimo padidėjimo.

(61)	Antra, Rusijos importui tenkanti rinkos dalis padidėjo 5 procentiniais punktais, o Sąjungos gamintojai prarado 8 procentinius punktus savo rinkos dalies, t. y. ji nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 55 iki 47 %

(62)

Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 78 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos gamintojai dėjo pastangas, siekdami padidinti gamybos pajėgumus, bet jos buvo apribotos sudėtingos finansinės padėties. Buvo palyginti nedaug investuota dėl sudėtingos Sąjungos finansinės padėties, kurią lėmė importas dempingo kaina. Be to, nors Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu, pajėgumų naudojimas sumažėjo dėl Rusijos importo mažomis dempingo kainomis. Be to, Sąjungos pramonės gamybos apimtis šiek tiek padidėjo, o jos rinkos dalis nuolat mažėjo per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Todėl tai negali būti laikoma Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastimi. Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(63)	Kadangi kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 123–125 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

2.3. Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(64)	Kadangi pastabų dėl Sąjungos pramonės eksporto rezultatų poveikio negauta, laikinojo reglamento 126–128 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

2.4. Sąjungos pramonės veikla aliuminio pakeistos folijos (APF) rinkoje

(65)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis tvirtino, kad Komisija nenagrinėjo APF kaip kito veiksnio. Ji pakartojo savo teiginį, kad kai kurie Sąjungos gamintojai nusprendė padidinti pelningesnės APF gamybą ir pardavimą BAF gamybos nenaudai. Ji taip pat tvirtino, kad Komisija nenagrinėjo APF gamybos, pardavimo ir su ja susijusios ekonominės padėties poveikio bendrai Sąjungos BAF pramonės ekonominei padėčiai. Šis teiginys pakartotas po galutinio faktų atskleidimo nepateikiant jokios naujos informacijos.

(66)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 81 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu keli Sąjungos gamintojai gamino ir BAF, ir APF, o didžiausias atrinktas BAF gamintojas APF negamino. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų Sąjungos gamintojų šių dviejų rūšių folijos gamybos santykis nekito, todėl buvo padaryta išvada, jog Sąjungos pramonė neperėjo prie APF gamybos BAF nenaudai. Bet kuriuo atveju, jeigu toks perėjimas įvyko, daugiau poveikio turėjo importas dempingo kaina iš Rusijos, dėl kurio buvo nuolat daromas spaudimas APF kainoms, trukdęs Sąjungos gamintojams didinti kainas iki pelningo lygio. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad galima palyginti visų atrinktų bendrovių nagrinėjamojo produkto pelningumo raidą, neatsižvelgiant į tai, kad kokią visos jų gamybos dalį sudarė BAF ir APF gamyba. Todėl 65 konstatuojamojoje dalyje aprašytas teiginys atmetamas.

(67)	Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 129–132 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

2.5. Žaliavų kainos

(68)

Po pirminio faktų atskleidimo Rusijos valdžios institucijos nesutiko su Komisijos išvada, kad aliuminio kainų, kotiruojamų Londono metalų biržoje (toliau – LMB), raida neturėjo įtakos tam, kad dėl Rusijos importo kainų buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir buvo daromas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje, todėl Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo pardavimo kainų iki tokio lygio, kad būtų padengtos gamybos sąnaudos.

(69)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad tiek Sąjungos pramonė, tiek Rusijos eksportuojantys gamintojai patyrė panašių išlaidų, susijusių su BAF gaminti reikalingų aliuminio žaliavų įsigijimu, nes aliuminio rinkos kainos Rusijos ir Sąjungos rinkose buvo tiesiogiai susijusios su Londono metalų birža. Be to, nors Sąjungos pramonės BAF pardavimo kainos ir BAF importo iš Rusijos kainos mažėjo dėl Londono metalų biržoje kotiruojamos aliuminio kainos pokyčio, atlikus tyrimą nustatyta, kad Rusijos BAF importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir Sąjungos pramonės kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos [3–7 %]. Be to, į Sąjungos pramonės APF pardavimo kainas nebuvo įtrauktos vieneto gamybos sąnaudos, net jei jos sumažėjo. Tai buvo dėl spaudimo kainoms, kurį darė importo dempingo kaina apimtis, dėl kurio priverstinai buvo mažinamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos, todėl Sąjungos pramonė negalėjo didinti pardavimo kainų ir negavo naudos, susijusios su sumažėjusiomis žaliavų sąnaudomis.

(70)	Po galutinio faktų atskleidimo Rusijos valdžios institucijos pakartojo savo teiginį, kad spaudimą kainoms Sąjungos rinkoje darė ne Rusijos APF importas, o LMB aliuminio kainos, tačiau naujų įrodymų šiuo klausimu nepateikė. Todėl šis teiginys atmestas.

(71)	Kadangi jokių kitų pastabų šiuo klausimu negauta, laikinojo reglamento 133–136 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

2.6. Bendras kitų veiksnių poveikis

(72)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neįvertino bendro visų kitų veiksnių poveikio; ši šalis savo teiginio teisiškai nepagrindė ir nenurodė, kaip, atsižvelgiant į faktines šio atvejo aplinkybes, dėl kitų veiksnių daroma žala buvo priskirta importo iš Rusijos dempingo kaina daromai žalai.

(73)

Pirma, pagal pagrindinį reglamentą nereikalaujama, kad nagrinėdama šių veiksnių poveikį Komisija įvertintų bendrą kitų veiksnių poveikį. Antra, nagrinėjamu atveju Komisija galėjo tinkamai nustatyti ir atskirti Sąjungos pramonės padėčiai daromą visų kitų žinomų veiksnių poveikį nuo žalingo importo iš Rusijos dempingo kaina daromo poveikio. Todėl Komisija galėjo padaryti išvadą, kad žala, kurią ji priskyrė importui iš Rusijos dempingo kaina, iš tikrųjų padaryta dėl šio importo, o ne dėl kitų veiksnių. Todėl Komisija laikėsi įsipareigojimo nepriskirti prie importo iš Rusijos dempingo kaina daromos žalos kitų priežastinių veiksnių daromos žalos. Todėl bendra visų žinomų veiksnių analizė nebūtina. Bet kuriuo atveju, ši suinteresuotoji šalis nepateikė jokių įrodymų, kodėl Komisija šiuo atveju importui dempingo kainomis iš Rusijos neteisingai priskyrė kitų veiksnių daromą žalą. Todėl šis teiginys atmestas.

2.7. Tariamas iš KLR importuojamai BAF taikomų antidempingo priemonių vengimas

(74)

Po galutinio faktų atskleidimo Rusijos eksportuojantis gamintojas ir keli pervyniotojai teigė, kad iš KLR importuojamai BAF taikomų antidempingo priemonių vengiama šiek tiek pakeičiant formą, kad Eurostato duomenyse BAF būtų galima registruoti kaip APF, taikant KN kodą 7607 11 19. Be to, šalys tvirtino, kad Kinijos statistinių duomenų bazėje nurodyta 0,007–0,2 mm storio aliuminio folija, yra BAF, kurios KN kodai 7607 11 90 ir 7607 11 20, ir kuriai taikomų priemonių yra vengiama. Taigi, buvo apskaičiuota, kad importo, kuriam taikomų priemonių yra vengiama, apimtis sudarė apie 30 000 tonų per metus ir buvo teigiama, kad tai daro žalą Sąjungos pramonei.

(75)

Primenama, kad 2012 m. Komisija inicijavo tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 925/2009 (3) tam tikrai importuojamai KLR kilmės aliuminio folijai, vengimo importuojant tam tikrą KLR kilmės negrūdintą aliuminio foliją ritiniais, kurių plotis didesnis kaip 650 mm (4). Tačiau pareiškėjams atsiėmus prašymą 2013 m. liepos 2 d. Komisija nutraukė tyrimą (5) ir neišplėtė tam tikrai importuojamai KLR kilmės aliuminio folijai taikomų antidempingo priemonių taikymo importuojamai tam tikrai KLR kilmės negrūdintai aliuminio folijai ritiniais, kurių plotis didesnis kaip 650 mm.

(76)	Dabartiniame tyrime tariamas priemonių vengimas nenagrinėjamas. Bet kuriuo atveju Komisija, remdamasi Kinijos statistinių duomenų bazės duomenimis, kuriuos pateikė „Goodwill China Business Information Ltd.“, ir Eurostato statistiniais duomenimis išnagrinėjo BAF ir APF importą.

(77)

Kinijos aliuminio folijos eksportas pagal du kodus, kuriuos nurodė suinteresuotosios šalys Kinijos statistiniuose duomenyse, pateikiami lentelėje:

2 lentelė

BAF ir APF eksportas iš KLR į Sąjungą

(tonomis)	KN kodas	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Tiriamasis laikotarpis
Apimtis	7607 11 90	18 786	17 177	22 444	24 760
Apimtis	7607 11 20	4 730	3 915	6 826	8 172
Apimtis	Iš viso	23 515	21 091	29 270	32 932
Šaltinis: Goodwill China Business Information Ltd.

(78)

Pažymėtina, kad lentelėje pateikti Kinijos kodai nėra taikomi tik BAF – jie taip pat taikomi ir APF. Suinteresuotosios šalys tiesiog padarė prielaidą, kad visas pagal šiuos kodus eksportuotas kiekis buvo BAF, kuriai taikomų priemonių yra vengiama, ir neatsižvelgė, kad šis eksportas taip pat apėmė ir tikrąją APF.

(79)

Be to, pažymima, kad KN kodas 7607 11 19 Eurostato duomenyse yra skirstomas į du skirtingus kodus – skirtą BAF (7607111910) ir skirtą APF (7607111990). Bendras iš KLR importuojamos APF kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu nurodytas toliau pateikiamoje lentelėje:

3 lentelė

APF importas iš KLR

(tonomis)	2011 m.	2012 m.	2013 m.	Tiriamasis laikotarpis
Apimtis	25 506	20 996	28 135	36 464
Šaltinis: Eurostatas.

(80)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nors ir negalima atmesti galimybės, kad tam tikras importuotas kiekis, deklaruojamas kaip APF, iš tiesų buvo BAF, kuriai taikomų priemonių yra vengiama, suinteresuotosios šalys akivaizdžiai pervertino BAF, kuriai taikomų priemonių yra tariamai vengiama, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį (išskyrus tiriamąjį laikotarpį) bendra APF importo apimtis iš KLR buvo mažesnė už BAF, kuriai taikomų priemonių yra tariamai vengiama, apimtį (t. y. 30 000 tonų). Nei remiantis šalių pateikta informacija, nei Komisijos surinkta informacija negalima pagal šiuos kodus atskirti BAF, kuriai taikomų priemonių yra tariamai vengiama, nuo tikrosios APF, todėl Komisija negali įvertinti BAF, kuriai taikomų priemonių yra vengiama, apimties (jei buvo vengiama).

(81)

Kadangi šalys nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jų tvirtinimą, buvo padaryta išvada, kad importo, kuriam taikomų priemonių yra tariamai vengiama (jei buvo vengiama), apimtys nėra tokios, kad dėl jų nutrūktų priežastinis importo iš Rusijos dempingo kainomis ir materialinės žalos, kurią patyrė Sąjungos pramonė, ryšys.

2.8. Kiti argumentai

(82)	Rusijos valdžios institucijos teigė, kad Komisija neatsižvelgė į bendrą BAF kainos mažėjimo tendenciją pasaulio rinkose.

(83)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 67, 91, 118 ir 120 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos kainos ir importo iš Rusijos, Turkijos ir KLR bei kitų trečiųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tačiau importo iš Rusijos kainos visą laiką buvo mažesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir dėl jų didelės apimties produktų Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo mažinamos [3–7 %]. Todėl teiginys atmestas.

(84)	Kita suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonės pelningumas nepadidėjo, nes buvo padidinti jos gamybiniai pajėgumai ir investicijos.

(85)

BAF gamybai labai svarbūs įrenginiai. Todėl siekiant, kad Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo gamybos pajėgumus, reikia investuoti į įrenginius. Tačiau, apskaitos požiūriu, įrenginių nusidėvėjimo poveikis bendroms gamybos sąnaudoms yra nedidelis, 3–5 %, ir todėl jis negali daryti didelio poveikio Sąjungos pramonės pelningumui. Todėl teiginys atmestas.

(86)

Po galutinio faktų atskleidimo, Rusijos valdžios institucijos pareiškė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Rusijos statistiniai duomenys atspindi tik vidutinės kokybės BAF, kurios kaina yra mažesnė, o Sąjungos kitų pagrindinių trečiųjų šalių statistiniai duomenys atspindi BAF ir kitų, brangesnių folijų mišinį.

(87)

Atlikus tyrimą tokių Sąjungos gamintojų pagamintos ir iš Rusijos importuotos BAF kokybės skirtumų nenustatyta. Atliekant tyrimą pervyniotojai, kurie perka BAF iš Sąjungos gamintojų, Rusijos gamintojų ir kitų trečiųjų šalių, ypač Turkijos, nepateikė jokių skundų dėl skirtingos kilmės BAF kokybės skirtumų. Todėl šis teiginys atmestas.

(88)	Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad šiame tyrime Komisija neatsižvelgė į tai, kad keturi iš šešių atrinktų Sąjungos gamintojų tvirtino, jog dėl tariamai dėl APF iš KLR vykdomas žalingas dempingas.

(89)

Patvirtinama, kad 2014 m. gruodžio 12 d. Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikros importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijos (6) (BAF). Kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, BAF ir APF yra du skirtingi produktai, parduodami skirtingose rinkose. Dėl APF gamybos ir pardavimo Sąjungos pramonei daroma žala (jei ji daroma) neatsispindi BAF pramonės padėtyje. Be to, Komisijos tyrimas dėl APF importo iš KLR buvo nutrauktas nenustatant priemonių (7). Konkrečiai, nutraukus tyrimą Komisija nepadarė jokių išvadų, ar Sąjungos pramonei dėl APF importo iš KLR padaryta žala. Todėl šis teiginys atmestas.

(90)	Po galutinio faktų atskleidimo penki pervyniotojai teigė, kad Rusijos BAF tik šiek tiek konkuruoja su atrinktų Sąjungos gamintojų pagaminta BAF. Be to, buvo teigiama, kad Rusijos BAF konkuruoja su iš Turkijos ir KLR importuota BAF.

(91)	Šis teiginys nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais ir todėl buvo atmestas.

(92)	Be to, buvo teigiama, kad dauguma atrinktų Sąjungos gamintojų neparduoda BAF pervyniotojams, nes tai ne BAF, kuri skirta gaminti vartotojams skirtus ritinius, o APF, skirta parduoti brangiau, beveik 3 000 EUR už toną.

(93)

Šis teiginys yra faktiškai neteisingas. Pirma, reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta laikinojo reglamento 7 lentelėje, vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina per tiriamąjį laikotarpį buvo 2 597 EUR už toną, o ne 3 000 EUR, kaip yra tvirtinama. Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad visi atrinkti Sąjungos gamintojai pardavė BAF pervyniotojams. Keturi pervyniotojai, kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus, pirko BAF iš Sąjungos gamintojų. Todėl šis teiginys atmestas.

(94)

Penki pervyniotojai taip pat teigė, kad atrinktas Sąjungos gamintojas, kuris gamino tik BAF, darė žalą kitiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, nes dėl jo pardavimo kainų priverstinai mažintos kitų atrinktų Sąjungos gamintojų kainos. Be to, teigta, kad Sąjungos pramonės pelningumas buvo apskaičiuotas remiantis atrinktais Sąjungos gamintojais, t. y. ne visa Sąjungos pramone, todėl nagrinėdama rinkos dalis Komisija taip pat turėtų vertinti tik atrinktas bendroves, o ne visą Sąjungos pramonę.

(95)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų, kurie gamina tik BAF, pardavimo kainos atitiko Sąjungos pramonės vidutines kainas ir, tam tikrais metais, buvo net didesnės. Taigi, faktiškai neteisinga teigti, kad dėl šio Sąjungos gamintojo kainų priverstinai mažintos kitų atrinktų Sąjungos gamintojų kainos.

(96)

Dėl antrojo teiginio, Komisija primena, kad kaip nurodyta laikinojo reglamento 53 konstatuojamojoje dalyje, atliekant žalos tyrimą nagrinėjama Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Be to, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 9 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių buvo atlikta atranka pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Šešios atrinktos bendrovės pagamina daugiau nei 70 % visos Sąjungos produkcijos. Per nustatytą terminą negauta jokių pastabų dėl atrinktų bendrovių, todėl atrinktos bendrovės laikytos tipiškomis Sąjungos pramonės bendrovėmis. Be to, atlikdama atranką, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 73 konstatuojamojoje dalyje, Komisija atskyrė mikroekonominius ir makroekonominius rodiklius. Šių rodiklių sąrašas pateiktas laikinojo reglamento 74 ir 75 konstatuojamosiose dalyse. Taigi, pelningumas yra mikroekonominis rodiklis, todėl jis apskaičiuojamas remiantis pagal atrinktų Sąjungos gamintojų duomenis, o rinkos dalis yra makroekonominis rodiklis, kuris turėtų būti apskaičiuojamas pagal visos Sąjungos pramonės duomenis. Pagal abu metodus Komisija gali padaryti išvadas, kurios taikomos visai Sąjungos pramonei.

(97)	Todėl šie 94 konstatuojamojoje dalyje nurodyti teiginiai buvo atmesti.

3. Išvada dėl priežastinio ryšio

(98)

Nė vienu iš suinteresuotųjų šalių pateiktų argumentų neįrodyta, kad dėl kitų, išskyrus importą iš Rusijos dempingo kainomis, veiksnių poveikio būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir nustatytos žalos priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad importas iš Rusijos dempingo kaina padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(99)	Todėl laikinojo reglamento 137–141 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

F. SĄJUNGOS INTERESAI

1. Sąjungos pramonės interesai

(100)

Po pirminio faktų atskleidimo Rusijos valdžios institucijos teigė, kad nustačius priemones iš Rusijos importuojamam produktui padidėtų BAF importas iš kitų trečiųjų šalių, ypač iš Turkijos ir KLR, todėl nustačius antidempingo priemones iš Rusijos importuojamam produktui būtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(101)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonėmis turėtų būti atkuriamos vienodos sąlygos Sąjungoje, kad Sąjungos pramonė galėtų konkuruoti sąžiningomis kainomis Sąjungos rinkoje su importu iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant iš Rusijos, KLR ir Turkijos. Importo iš kitų trečiųjų šalių padidėjimas nėra požymis, kad nustatytos antidempingo priemonės nebus naudingos Sąjungos pramonei. Iš tikrųjų, tikimasi, kad Sąjungos pramonė padidins pardavimo apimtį ir rinkos dalį, o jos pardavimo kainos padidės iki pelningo lygio.

(102)

KLR taikomos antidempingo priemonės turėtų užtikrinti, kad Kinijos importas į Sąjungos rinką patektų sąžiningomis kainomis, o Turkijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu jau buvo tokio paties lygmens kaip Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir dėl jų nebuvo daromas spaudimas mažinti kainas rinkoje.

(103)

Komisija mano, kad šiuo argumentu negalima paneigti pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nustatytos prielaidos dėl priemonių taikymo ir būtinybės pašalinti dėl importo iš Rusijos dempingo kaina daromą prekybą iškreipiantį poveikį bei atkurti vienodas konkurencijos sąlygas.

(104)

Todėl šie teiginiai buvo atmesti.

(105)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 149 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

2. Importuotojų ir (arba) prekiautojų interesai

(106)

Kadangi pastabų dėl nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesų negauta, laikinojo reglamento 150 konstatuojamojoje dalyje išdėstyta išvada patvirtinama.

3. Naudotojų interesai

(107)

Po pirminio faktų atskleidimo ir galutinio faktų atskleidimo keli naudotojai (pervyniotojai, gaminantys vadinamuosius vartotojams skirtus ritinius) pakartojo savo teiginius, pateiktus prieš nustatant laikinąsias priemones, tačiau nepateikė jokių naujų įrodymų.

(108)

Vienas pervyniotojas konkrečiai tvirtino, kad antidempingo muitai turės reikšmingą poveikį jo pelningumui, nes jis negalės perkelti muito savo pirkėjams.

(109)

Šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas. Be to, remiantis šio pervyniotojo pateiktais duomenimis, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad net jei pervyniotojas neturėtų galimybės perkelti muito pirkėjui, jo veikla vis tiek būtų pelninga.

(110)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad pervyniotojų prie BAF pirkimo kainos pridedamas antkainis gali labai skirtis, t. y. nuo 5 iki 70 %, priklausomai nuo pervyniotojų pardavimo strategijos. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, iš Rusijos BAF importuojančių pervyniotojų veikla sudarė tik mažiau nei vienas šeštadalis arba ne daugiau nei ketvirtadalį jų bendros veiklos. Be to, kaip minėta laikinojo reglamento 155 konstatuojamojoje dalyje, apskritai visų bendradarbiaujančių bendrovių veikla buvo pelninga.

(111)

Po galutinio faktų atskleidimo viena šalis tvirtino, kad pervyniotojai neprideda antkainio prie pirkimo kainos, ir kad 110 konstatuojamojoje dalyje minėtas Komisijos nustatytas 5–70 % antkainis prie pirkimo kainos neatspindi pervyniotojų veiklos ir jų pelningumo.

(112)

Primenama, kad pervyniotojai pervynioja aliuminio foliją iš didelių ritinių į mažesnius, skirtus vartotojams. Pervyniotojai nekeičia aliuminio folijos cheminių savybių. 110 konstatuojamojoje dalyje nurodytas antkainis buvo apskaičiuotas palyginus aliuminio folijos, suvyniotos į didelius ritinius, pirkimo kainą su bendradarbiaujančių pervyniotojų vartotojams skirtuose ritiniuose parduodamos aliuminio folijos pardavimo kaina. Pervyniotojai patiria perpakavimo sąnaudų, tačiau šios sąnaudos yra nedidelės, nes pagrindinis sąnaudų veiksnys yra aliuminio folijos sąnaudos, kurios sudaro apie 80 % visų gamybos sąnaudų. Pervyniotojų PBA išlaidos labai skiriasi ir priklauso nuo pervyniotojų pardavimo strategijos. Taigi, tiesa, kad antkainis neatspindi bendrovės veiklos ir pelningumo, tačiau matyti, kad PBA išlaidų lygis daro didelį poveikį pervyniotojų pelningumui.

(113)

Be to, tvirtinta, kad analizuodama pervyniotojų pramonės padėtį Komisija neatsižvelgė į galutinės grandies (vartotojų) produkto importą, t. y. vartotojams skirtus ritinius iš kitų trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Turkijos, Norvegijos, Šveicarijos, Indijos ir Malaizijos, kurie pakeitė sumažėjusį BAF importą iš Kinijos. Tačiau ši šalis nepateikė jokių įrodymų dėl tokio importo poveikio pervyniotojų pramonės padėčiai.

(114)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 162 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. iš KLR importuojamiems vartotojams skirtiems ritiniams buvo nustatytos antidempingo priemonės, dėl kurių galutinės grandies pramonė atsigavo nuo importo dempingo kaina padarytos materialinės žalos. Toliau pateiktoje lentelėje parodyta, kaip, nustačius antidempingo priemones iš KLR importuojamiems vartotojams skirtiems ritiniams, pakito vartotojams skirtų ritinių importas iš minėtų šalių:

4 lentelė

	2013 m.	Tiriamasis laikotarpis
KLR	4 317,60	3 776,10

Indija	672,70	847,10
Malaizija	605,30	752,10
Norvegija	2 866,20	324,60
Šveicarija	22,00	30,50
Turkija	2 059,80	2 498,80
Iš viso	6 226,0	4 453,10
Šaltinis: Eurostatas.

(115)

Pradinio antidempingo tyrimo, susijusio su iš KLR importuojamais vartotojams skirtais ritiniais (žr. Komisijos reglamento (ES) Nr. 833/2012 (8) 2 lentelę), tiriamuoju laikotarpiu importas iš KLR sudarė 12 994 tonas. Nustačius priemones vartotojams skirtų ritinių importo iš Kinijos apimtis sumažėjo iki 8 676 tonų 2013 m. (4 317,60 tonos) ir iki 9 218 tonų per šio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (3 776,10 tonos). Šis sumažėjimas yra didesnis nei pervyniotojo nurodytas bendras vartotojams skirtų ritinių importo kiekis iš penkių šalių; jis pateiktas 4 lentelėje (28 % 2013 m. ir 52 % tiriamuoju laikotarpiu). Todėl teiginys, kad importas iš minėtų šalių pakeitė sumažėjusį importą iš KLR yra nepagrįstas ir buvo atmestas.

(116)

Po galutinio faktų atskleidimo keli pervyniotojai teigė, kad su BAF susijusi pervyniotojų veikla vidutiniškai sudaro didesnę jų visos veiklos dalį nei Komisijos nustatyta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje. Šis teiginys buvo pagrįstas dviejų naudotojų, kurie nebendradarbiavo atliekant tyrimą, duomenimis. Todėl buvo teigiama, kad Komisija neturėtų sumenkinti BAF svarbos bendrose pervyniotojų gamybos sąnaudose.

(117)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad Komisijos išvados laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje yra pagrįstos patikrintais bendradarbiaujančių pervyniotojų duomenimis, taigi, atspindi jų faktinę padėtį. Pirmiau minėta papildoma informacija buvo pateikta tik po galutinio faktų atskleidimo, todėl tokiame vėlyvame etape jos nebuvo galima patikrinti. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(118)

Po galutinio atskleidimo du pervyniotojai teigė, kad antidempingo priemonių nustatymas iš Rusijos importuojamai BAF turės neigiamo poveikio jų pelningumui.

(119)

Atliekant tyrimą šie du pervyniotojai pranešė apie save tik po galutinio faktų atskleidimo ir tik vienas iš jų pateikė klausimyno atsakymą šiame labai vėlyvame tyrimo etape. Todėl Komisija šios naujos informacijos negalėjo patikrinti. Remdamasi šia informacija Komisija negali įvertinti jų pelningumo ir iš Rusijos importuojamai BAF nustatytų antidempingo priemonių poveikio jų pelningumui. Todėl jų teiginys atmestas.

(120)

Po galutinio atskleidimo penki pervyniotojai teigė, kad jie negalės perkelti antidempingo muito sąnaudų vartotojams dėl šių priežasčių: 1) jie parduoda pagal susitarimus, o kainos yra grindžiamos formule, susijusia su LMB aliuminio kaina; 2) dėl kainoms daromo spaudimo ir konkurencijos, kurią sudaro vartotojams skirti ritiniai, pagaminti iš BAF, kuri importuojama iš KLR ir kuriai taikomų priemonių yra tariamai vengiama, jie negali derėtis dėl vartotojams skirtų ritinių kainų padidinimo Sąjungos rinkoje ir 3) net jeigu šiuo metu vartotojams skirtų ritinių importas iš trečiųjų šalių yra nedidelis, tikėtina, kad ateityje jis padidės.

(121)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nors pervyniotojai negali perkelti antidempingo muito vartotojams, iš Rusijos importuojamai BAF nustatytų antidempingo priemonių poveikis pervyniotojams bus nedidelis. Tyrime taip pat nustatyta, kad rinkoje veikia dviejų rūšių pervyniotojai: firminius vartotojams skirtus ritinius parduodantys pervyniotojai, kurių PBA išlaidos yra didelės, ir nefirminius vartotojams skirtus ritinius parduodantys pervyniotojai, kurių PBA išlaidos yra mažos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad tikėtina, jog nustačius antidempingo priemones iš Rusijos importuojamai BAF bendradarbiaujančių pervyniotojų, kurių PBA išlaidos nedidelės, veikla išliks pelninga, darant prielaidą, jog Sąjungos pramonės kainos taip pat padidės 5 %, kad Sąjungos pramonė galėtų pasiekti tikslinį pelną. Bendradarbiaujantys pervyniotojai, parduodantys firminius vartotojams skirtus ritinius, taiko aukštus antkainius, o jų PBA išlaidos didelės. Todėl laikyta, kad jie geba absorbuoti muitą.

(122)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl naudotojų interesų negauta, laikinojo reglamento 151–163 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

4. Tiekimo šaltiniai

(123)

Po pirminio faktų atskleidimo keli pervyniotojai pakartojo savo teiginius, pateiktus prieš nustatant laikinąsias priemones, susijusius su pasiūlos trūkumu, tačiau nepateikė jokių naujų įrodymų šiuo klausimu.

(124)

Pirma, antidempingo priemonėmis nėra siekiama panaikinti importą iš Rusijos į Sąjungos rinką, veikiau – atkurti vienodas sąlygas Sąjungos rinkoje. Todėl nustačius antidempingo priemones pervyniotojai vis tiek galės importuoti BAF iš Rusijos, tačiau sąžiningomis kainomis. Be to, primenama, kad antidempingo priemonė nustatoma pagal žalos skirtumą, kuris mažesnis už dempingo skirtumą, todėl vis dar bus įmanoma importuoti iš Rusijos į Sąjungos rinką dempingo kaina.

(125)

Buvo teigiama, kad Pietų Afrika ir Indija negali būti laikomos alternatyviais tiekimo šaltiniais, galinčiais pakeisti importą iš Rusijos, nes importo iš šių šalių apimtis buvo labai nedidelė.

(126)

Tiesa, importas iš Pietų Afrikos ir Indijos per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo nedidelis, palyginti su importu iš Rusijos, tačiau tai nepaneigia galimybės, kad atkūrus vienodas konkurencijos sąlygas šios šalys padidintų savo eksportą į Sąjungos rinką.

(127)

Taip pat teigta, kad Sąjungos BAF gamintojai padidintų savo APF gamybą, atsižvelgiant į tariamai didesnį pelną, gaunamą APF rinkoje, palyginti su BAF, o ne didintų BAF pajėgumus ir gamybą.

(128)

Kaip nurodyta 30 ir 62 konstatuojamosiose dalyse, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė suinteresuota ir toliau gaminti BAF, ir kad bet kuriuo atveju jos lankstumas pereiti nuo BAF gamybos prie APF ir atvirkščiai yra ribotas. Galiausiai taip pat primenama, kad didžiausias Sąjungos BAF gamintojas negamino APF. Todėl šis teiginys atmestas.

(129)

Po galutinio faktų atskleidimo keli pervyniotojai, remdamiesi tik konfidencialiai pateikta informacija, teigė, kad Sąjungoje ir Turkijoje nėra gamybos pajėgumų. Be to, buvo teigiama, kad iš Armėnijos importuojamai BAF nustačius antidempingo priemones, Armėnijos gamintojas, kurio gamybos pajėgumai – 25 000 tonų per metus, nukreipė savo eksportą į JAV rinką. Be to, šalis teigė, kad, atsižvelgiant į tai, kad dėl iš KLR importuojamai BAF taikomų antidempingo priemonių vengimo BAF kainos Sąjungos rinkoje išliks nedidelės, nėra tikėtina, kad Armėnijos gamintojas nukreips savo eksportą į Sąjungos rinką. Be to, dėl Brazilijos, pervyniotojai nurodė gretutinį antidempingo tyrimą dėl BAF importo iš Brazilijos ir KLR, kuriame Komisija padarė išvadą, kad nėra tikėtina, jog Brazilijos eksportas į Sąjungos rinką ateityje labai padidės. Be to, teigta, kad Indija ir Pietų Afrika negali būti patikimu ir alternatyviu tiekimo šaltiniu, nes šiose šalyse nepanaudoti folijos gamybos pajėgumai nedideli.

(130)

Konfidencialiai pateiktų įrodymų nepakako, kad būtų galima daryti išvadą, kad Sąjungoje ir Turkijoje nėra pakankamų gamybos pajėgumų. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turėjo nepanaudotų pajėgumų, kaip nurodyta laikinojo reglamento 79 konstatuojamojoje dalyje. Dėl Turkijos gamintojų, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Turkijos gamintojai domisi Sąjungos rinka, nes per nagrinėjamąjį laikotarpį jų pardavimo apimtys padidėjo. Kadangi nustačius antidempingo priemones iš Rusijos importuojamai BAF kainos Sąjungos rinkoje gali padidėti iki sąnaudas padengiančio lygio, tikimasi, kad Turkijos gamintojams Sąjungos rinka tebeliks patraukli ir jie galbūt perorientuos savo gamybą į Sąjungos rinką.

(131)

Antidempingo priemonės, taikomos iš Armėnijos importuojamai BAF, nustojo galioti 2014 m. spalio 7 d. (9), todėl BAF iš Armėnijos importuojama BAF gali laisvai patekti į Sąjungos rinką. Teiginiai apie tariamą priemonių vengimą išsamiai nagrinėjami 74–81 konstatuojamosiose dalyse. Manoma, kad nustačius antidempingo priemones iš Rusijos importuojamai BAF, Sąjungos rinkoje į ritinius suvyniotos aliuminio folijos kainos padidės iki sąnaudas padengiančio lygio. Todėl negalima atmesti galimybės, kad dėl to Armėnijos gamintojai nukreips savo eksportą į Sąjungos rinką.

(132)

Dėl Brazilijos, priemonės buvo panaikintos ir iš Brazilijos importuojama BAF gali laisvai patekti į Sąjungos rinką. Tačiau, kai kainos Sąjungos rinkoje padidės iki sąnaudas padengiančio lygio, neatmetama galimybė, kad Brazilijos gamintojai laikys Sąjungos rinką patrauklesne už vidaus rinką ir trečiųjų šalių rinkas ir todėl nukreips dalį savo produkcijos į Sąjungą.

(133)

Dėl Indijos ir Pietų Afrikos laikymo alternatyviu tiekimo šaltiniu, kaip nurodyta laikinojo reglamento 165 konstatuojamojoje dalyje, pirma, reikėtų pažymėti, kad minėtos šalies teiginį pagrindžiančioje informacijoje BAF ir APF nėra atskirtos. Vis dėlto, net jei šių šalių nepanaudoti pajėgumai yra nedideli, neatmetama galimybė, kad kai kainos Sąjungos rinkoje padidės iki sąnaudas padengiančio lygio Sąjungos rinka taps patraukli Indijos ir Pietų Afrikos Respublikos gamintojams ir jie nukreips dalį savo gamybos į Sąjungos rinką.

(134)

Todėl 129 konstatuojamojoje dalyje nurodyti teiginiai buvo atmesti.

(135)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 164–168 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

5. Kiti argumentai

(136)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad galutinės priemonės turėtų būti nustatomos kuo mažiau iškreipiant prekybą, tačiau šio teiginio plačiau nepaaiškino.

(137)

Po galutinio faktų atskleidimo ši suinteresuotoji šalis pakartojo 136 konstatuojamojoje dalyje nurodytą teiginį, tačiau jokios papildomos informacijos nepateikė.

(138)

Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad priimdama sprendimą dėl antidempingo priemonių lygio Komisija taiko mažesnio muito taisyklę, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje, kaip pabrėžta ir 143 konstatuojamojoje dalyje.

(139)

Kadangi jokių kitų pastabų negauta, laikinojo reglamento 169–172 konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

6. Išvada dėl Sąjungos interesų

(140)

Kadangi kitų pastabų dėl Sąjungos interesų negauta, laikinojo reglamento 173 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados patvirtinamos.

G. GALUTINĖS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

1. Žalos pašalinimo lygis (žalos skirtumas)

(141)

Po pirminio faktų atskleidimo dvi suinteresuotosios šalys užginčijo tikslinį pelną, naudojamą nustatant žalos pašalinimo lygį, kaip išdėstyta laikinojo reglamento 175–177 konstatuojamosiose dalyse. Šalys teigė, kad 2 % pelno dydis būtų realus rinkoje gaunamas pelnas ir todėl turėtų būti naudojamas siekiant nustatyti žalos pašalinimo lygį. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas, todėl buvo atmestas.

(142)

Kadangi kitų pastabų dėl žalos pašalinimo lygio negauta, laikinojo reglamento 175–177 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados patvirtinamos.

2. Galutinės priemonės

(143)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi importuojamam nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų žalos skirtumo dydžiui, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(144)

Po galutinio faktų atskleidimo keli pervyniotojai teigė, kad galutinės priemonės turėtų būti minimali importo kaina (toliau – MIK). Šalys teigė, kad turėtų būti nustatyta MIK, atitinkanti šiek tiek padidintą, pelningą gamintojo, kuris gamina tik BAF, kainą. Po klausymo dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, šalys pateikė papildomos informacijos, teigdamos, kad po tiriamojo laikotarpio aliuminio priemoka sumažėjo.

(145)

Sprendžiant, ar tai atitinka Sąjungos interesus, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalyje, gali būti atsižvelgiama į informaciją, susijusią su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio. (10) Tačiau reikalavimas pateikti duomenis, kurie būtų patikrinti ir tipiški visai Sąjungos pramonei vis dar taikomas. Kadangi prašymas taikyti MIK pateiktas vėlyvame tyrimo etape, Komisija neturėjo laiko nusiųsti klausimynų suinteresuotosioms šalims ir surengti tikrinamuosius vizitus. Šalių, prašančių taikyti MIK, pateiktos informacijos nebuvo galima patikrinti ir ji nebuvo tipiška visai Sąjungos pramonei. Iš pateiktos informacijos iš tiesų matyti, kad pardavimo kainos padidėjo, o aliuminio priemoka sumažėjo, tačiau Komisija negali daryti išvados remdamasi nepatikrintais ir netipiškais duomenimis.

(146)

Be to, minimalios importo kainos lygis turėtų būti apskaičiuotas remiantis visai Sąjungos pramonei tipiškais duomenimis, o ne vieno Sąjungos gamintojo duomenimis, kaip siūlė naudotojai. Be to, duomenis, naudojamus apskaičiuojant MIK, reikia patikrinti, o prašymas taikyti MIK pateiktas tokiame vėlyvame tyrimo etape, kad Komisija negalėjo surinkti ir patikrinti reikiamų duomenų. Todėl siūlymas taikyti MIK laikytas netinkamu.

(147)

Bet kuriuo atveju, tam tikros rūšies priemonė turėtų būti atskleista visoms suinteresuotoms šalims, priešingu atveju būtų labai pažeistos Sąjungos pramonės procesinės teisės. Kadangi šis prašymas buvo pateiktas tokiame vėlyvame tyrimo etape, Komisija neturėjo pakankamai laiko atskleisti tokią informaciją suinteresuotosioms šalims.

(148)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad eksportuotojas parduoda Sąjungoje per susijusį prekiautoją, eksporto kainos yra nepatikimos.

(149)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, buvo manoma, kad šiuo konkrečiu atveju aplinkybės nėra tokios, kad būtų galima taikyti MIK.

(150)

Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad pervyniotojai vis dar turi galimybę prašyti atlikti tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, jei laikomasi nustatytų sąlygų.

(151)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatytos šios muitų normos:

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas (%)

Žalos skirtumas

(%)

Galutinis antidempingo muitas

(%)

Rusija

„Ural Foil OJSC“, Sverdlovsko regionas; „OJSC Rusal Sayanal“, Chakasijos regionas – „Rusal“ grupė.

34,0

12,2

Visos kitos bendrovės

12,2

3. Galutinis laikinųjų muitų surinkimas

(152)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, galutinai surenkamos garantijomis užtikrintos laikinuoju reglamentu nustatyto laikinojo antidempingo muito sumos.

4. Įsipareigojimai

(153)

Po galutinio faktų atskleidimo grupė „Rusal“ pasiūlė įsipareigojimą dėl kainos pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 1 dalį.

(154)

Komisija išsamiai išnagrinėjo pasiūlymą. Svarbu pažymėti, kad „Rusal“ yra sudėtinga bendrovių grupė, kuriai priklauso daugiau kaip 40 gamyklų 13 šalių. Konkrečiai, grupei priklauso susijęs gamintojas Armėnijoje („Armenal“), kuris gamina ir parduoda nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą. Atsižvelgiant į Rusijos eksportuojančių gamintojų ir „Armenal“ santykius tikėtina, kad šios bendrovės parduos nagrinėjamąjį produktą tiems patiems pirkėjams arba pirkėjams, susijusiems su vienu iš šių pirkėjų Sąjungoje. Dėl to kyla didelė kryžminio kompensavimo rizika. Be to, grupė „Rusal“ naudoja labai sudėtingus pardavimo kanalus, įtraukdama susijusius prekiautojus ir tarpininkus tiek Rusijoje, tiek ir už jos ribų. Susijęs prekiautojas ir susijęs tarpininkas taip pat parduoda kitus produktus į Sąjungą ir šie kiti produktai iš tikrųjų sudaro didžiąją dalį susijusio prekiautojo apyvartos. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti galimybės, kad nagrinėjamasis produktas ir kiti produktai parduodami tiems patiems pirkėjams. Dėl tokių sandorių kiltų didelė kryžminio kompensavimo rizika ir bet kuriuo atveju būtų labai sudėtinga stebėti įsipareigojimo vykdymą.

(155)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad įsipareigojimas būtų nepraktiškas ir todėl šis pasiūlymas turėjo būti atmestas.

(156)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamai Rusijos kilmės aliuminio folijai, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuotai, bet daugiau neapdorotai, suvyniotai į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kilogramų, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2. Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra 12,2 %.

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Galutinai surenkamos laikinaisiais antidempingo muitais pagal Reglamentą (ES) 2015/1081 užtikrintos sumos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) 2015 m. liepos 3 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1081, kuriuo tam tikrai importuojamai Rusijos kilmės aliuminio folijai nustatomas laikinasis antidempingo muitas (OL L 175, 2015 7 4, p. 14).

(3) 2009 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 925/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Armėnijos, Brazilijos ir Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, galutinis surinkimas (OL L 262, 2009 10 6, p. 1).

(4) 2012 m. spalio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 973/2012, kuriuo inicijuojamas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 925/2009 importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliumininei folijai, vengimo importuojant tam tikrą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės negrūdintą aliumininę foliją ritiniuose, kurių plotis didesnis kaip 650 mm, ir įpareigojama tokius importuojamus produktus registruoti (OL L 293, 2012 10 23, p. 28).

(5) 2013 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 638/2013, kuriuo nutraukiamas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 925/2009 importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijai, vengimo importuojant tam tikrą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės negrūdintą aliuminio foliją ritiniais, kurių plotis didesnis kaip 650 mm (OL L 184, 2013 7 3, p. 1).

(6) Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl tam tikros Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijos inicijavimą (OL C 444, 2014 12 12, p. 13).

(7) 2015 m. spalio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1928, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl tam tikros importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos kilmės aliuminio folijos (OL L 281, 2015 10 27, p. 16).

(8) 2012 m. rugsėjo 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 833/2012, kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės į ritinius suvyniotai aliumininei folijai nustatomas laikinas antidempingo muitas (OL L 251, 2012 9 18, p. 29).

(9) Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 49, 2014 2 21, p. 7).

(10) 2011 m. spalio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-192/08. Tarptautinė bendrovė „Kazchrome“ AO, 221 dalis.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/111

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/2386

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypus, naudojamus kaip gelžbetonio armatūrą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) (1), ypač į jo 14 straipsnio 5 dalį,

informavusi valstybes nares,

kadangi:

(1)

2015 m. balandžio 30 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbtame pranešime (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė apie inicijuojamą antidempingo tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas) dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypų, naudojamų kaip gelžbetonio armatūra, gavusi skundą, kurį 2015 m. kovo 17 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų Sąjungoje pagaminamų labai atsparaus nuovargiui plieno strypų, naudojamų kaip gelžbetonio armatūros.

1. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

(2)

Registruotinas produktas (toliau – nagrinėjamas produktas) – labai atsparios nuovargiui geležies arba plieno strypai ir juostos, naudojami kaip gelžbetonio armatūra, pagaminti iš geležies, nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, greitapjovį plieną ir silikomanganinį plieną), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus; šie strypai ir juostos yra su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, arba po valcavimo susukti arba supinti; pagrindinė didelio atsparumo nuovargiui savybė yra gebėjimas atlaikyti pakartotinį įtempį ir nelūžti, visų pirma gebėjimas atlaikyti daugiau kaip 4,5 mln. varginimo ciklų naudojant 0,2 įtempių santykį (didžiausias/mažiausias) ir didesnį nei 150 MPa įtempių diapazoną; jų kilmės šalis yra KLR, o KN kodai šiuo metu yra ex 7214 20 00, ex 7228 30 20, ex 7228 30 41, ex 7228 30 49, ex 7228 30 61, ex 7228 30 69, ex 7228 30 70 ir ex 7228 30 89. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija ir nedaro įpareigojamojo poveikio produkto klasifikavimui.

2. PRAŠYMAS

(3)	2015 m. lapkričio 19 d. skundo pateikėjas pateikė registracijos prašymą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį. Skundo pateikėjas prašė nustatyti reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą, kad priemones šiems produktams būtų galima taikyti nuo šios registracijos dienos.

3. REGISTRACIJOS PAGRINDAS

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį Komisija gali nurodyti muitinėms imtis reikiamų veiksmų importui registruoti, kad vėliau tokiam importui būtų galima taikyti priemones. Reikalavimas registruoti importą gali būti nustatomas, kai Sąjungos pramonė pateikia prašymą, kuriame yra pakankamai įrodymų tokiems veiksmams pagrįsti.

(5)

Skundo pateikėjas teigia, kad registracija yra pagrįsta, nes toliau tęsiasi nagrinėjamojo produkto dempingas, o importuotojai gerai žinojo arba turėjo žinoti apie ilgą laiką vykdomą dempingą, kuris Sąjungos pramonei darė žalą. Be to, skundo pateikėjas teigia, kad Kinijos importas daro žalą Sąjungos pramonei ir kad net ir po tiriamojo laikotarpio šio importo lygis smarkiai išaugo, dėl to taisomasis antidempingo muito poveikis gerokai sumažėtų, jeigu toks muitas turėtų būti taikomas.

(6)

Komisija mano, kad importuotojai žinojo arba turėjo žinoti, kad eksportuotojai vykdė dempingą. Skunde buvo pateikta pakankamai susijusių prima facie įrodymų ir tai buvo aiškiai nurodyta pranešime apie šio tyrimo inicijavimą (3). Nekonfidencialioje skundo versijoje nustatyta, kad Kinijos importo dempingo skirtumas siekia 20–30 %. Atsižvelgiant į tikėtiną dempingo mastą, tikslinga daryti išvadą, kad importuotojai greičiausiai žinojo arba turėjo žinoti apie esamą padėtį.

(7)

Skundo pateikėjas skunde pateikė įrodymų dėl normaliosios vertės, pagrįstos Kataro ir Jungtinių Arabų Emyratų gamintojų informacija apie kainodarą. Įrodymai dėl dempingo grindžiami nagrinėjamojo produkto taip nustatytų normaliųjų verčių palyginimu su pardavimo eksportui į Sąjungą kaina (gamintojo kaina EXW sąlygomis). Kinijos eksporto kaina buvo nustatyta remiantis nurodytomis Kinijos pardavimo eksportui į Sąjungą kainomis.

(8)

Be to, ir skunde, ir registracijos prašyme skundo pateikėjas nurodė pakankamai įrodymų – pateikti kitų valdžios institucijų (pvz., Kanados, Egipto ir Malaizijos) atlikti naujausi tyrimai, kuriuose aprašomas Kinijos eksportuotojų vykdomas dempingas, apie kurį importuotojai nuo pat pradžių negalėjo ir neturėjo nežinoti.

(9)

Komisija nustatė, kad, palyginus importo apimtį 2014 m. balandžio mėn.–2015 m. kovo mėn. laikotarpiu (t. y. tiriamuoju laikotarpiu) su 2015 m. balandžio–rugsėjo mėn. laikotarpiu (t. y. laikotarpiu po inicijavimo), nuo tyrimo pradžios 2015 m. balandžio mėn. importas papildomai išaugo apie 38 %. Tai rodo, kad po šio tyrimo inicijavimo nagrinėjamojo produkto importas iš Kinijos gerokai padidėjo.

(10)

Į skundą ir registracijos prašymą skundo pateikėjas taip pat įtraukė prima facie įrodymus dėl nuolat mažėjančių importo pardavimo kainų. Iš viešai prieinamų Eurostato statistinių duomenų matyti, kad importo iš KLR vieneto vertė sumažėjo nuo 431 EUR už toną tiriamuoju laikotarpiu iki 401 EUR už toną po tiriamojo laikotarpio. Tai taip pat rodo, kad medžiagų iš Kinijos importuotojai žinojo arba turėjo žinoti apie dempingą.

(11)

Be to, skunde yra pakankamai prima facie įrodymų, kad daroma žala. Atliekant tyrimą pateiktoje informacijoje, įskaitant registracijos prašymą, yra įrodymų, kad jeigu šis importas toliau didėtų, būtų daroma papildoma žala. Atsižvelgiant į šį laikotarpį, dėl importo dempingo kaina didėjančios apimties ir Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodaros politikos gali labai sumažėti bet kokių galutinių muitų taisomasis poveikis, nebent tokie muitai būtų taikomi atgaline data. Be to, atsižvelgiant į šio tyrimo inicijavimą ir į Kinijos importo kainų ir apimties pokyčius, tikslinga daryti išvadą, kad iki laikinųjų priemonių nustatymo (jei jos bus nustatytos) nagrinėjamojo produkto importo lygis gali toliau didėti, o importuotojai gali greitai prikaupti atsargų.

4. PROCEDŪRA

(12)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad skundo pateikėjas pateikė pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį.

(13)	Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti patvirtinamuosius dokumentus. Be to, Komisija gali išklausyti suinteresuotąsias šalis, jei jos raštu pateikia prašymą ir nurodo svarbias priežastis, dėl kurių jas reikėtų išklausyti.

5. REGISTRACIJA

(14)

Remiantis pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalimi, turėtų būti nustatytas reikalavimas registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą siekiant užtikrinti, kad, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyti antidempingo muitai, juos, jeigu tenkinamos būtinos sąlygos, būtų galima taikyti registruotam importui atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį.

(15)

Skundo pateikėjas skunde nurodė, kad nustatytasis nagrinėjamojo produkto vidutinis dempingo skirtumas siekia 20–30 %, o vidutinis priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas siekia 15–30 %. Numatoma galimos būsimos atsakomybės suma nustatoma pagal priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygį, nustatytą remiantis skundu, t. y. 15–30 % ad valorem nagrinėjamojo produkto CIF importo vertės.

6. ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS

(16)	Visi su šiuo registravimu susiję asmens duomenys bus naudojami laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (4),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 14 straipsnio 5 dalį muitinėms nurodoma imtis reikiamų veiksmų siekiant registruoti į Sąjungą importuojamus labai atsparios nuovargiui geležies arba plieno strypus ir juostas, naudojamas kaip gelžbetonio armatūrą, pagamintas iš geležies, nelegiruotojo arba legiruotojo plieno (išskyrus nerūdijantįjį plieną, greitapjovį plieną ir silikomanganinį plieną), po karštojo valcavimo toliau neapdorotas, įskaitant po valcavimo susuktus arba supintus; šie strypai ir juostos yra su išpjovomis, briaunomis, grioveliais arba kitomis deformacijomis, padarytomis valcavimo proceso metu, arba po valcavimo susukti arba supinti; pagrindinė didelio atsparumo nuovargiui savybė yra gebėjimas atlaikyti pakartotinį įtempį ir nelūžti, visų pirma gebėjimas atlaikyti daugiau kaip 4,5 mln. varginimo ciklų naudojant 0,2 įtempių santykį (didžiausias/mažiausias) ir didesnį nei 150 MPa įtempių diapazoną; jų KN kodai šiuo metu yra ex 7214 20 00, ex 7228 30 20, ex 7228 30 41, ex 7228 30 49, ex 7228 30 61, ex 7228 30 69, ex 7228 30 70 ir ex 7228 30 89 (TARIC kodai 7214200010, 7228302010, 7228304110, 7228304910, 7228306110, 7228306910, 7228307010, 7228308910), o jų kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika.

Registracija baigiama po devynių mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2. Visos suinteresuotosios šalys raginamos raštu pareikšti savo nuomonę, pateikti patvirtinamuosius dokumentus arba pateikti prašymą jas išklausyti per 20 dienų po šio reglamento paskelbimo.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL C 143, 2015 4 30, p. 12.

(3) OL C 143, 2015 4 30, p. 12 (pranešimo apie inicijavimą 3 skirsnis).

(4) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/114

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2387

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	IL	236,2
	MA	90,9
	TR	117,9
	ZZ	148,3
0707 00 05	EG	174,9
	MA	82,9
	TR	150,0
	ZZ	135,9
0709 93 10	MA	55,7
	TR	155,4
	ZZ	105,6
0805 10 20	EG	57,7
	MA	64,7
	TR	58,4
	ZA	48,6
	ZZ	57,4
0805 20 10	MA	74,3
0805 20 10	ZZ	74,3
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	IL	110,0
	TR	68,9
	ZZ	89,5
0805 50 10	TR	89,2
0805 50 10	ZZ	89,2
0808 10 80	CA	151,7
	CL	82,8
	US	157,8
	ZA	141,1
	ZZ	133,4
0808 30 90	CN	63,2
	TR	128,4
	ZZ	95,8

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/116

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2388

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktos importo licencijų paraiškos, ir nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 533/2007 leistas naudoti tarifines kvotas paukštienos sektoriuje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 533/2007 (2) leista naudoti tarifines metines paukštienos sektoriaus produktų importo kvotas;

(2)

2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)	2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(4)	siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Kiekiui, nurodytam pagal Reglamentą (EB) Nr. 533/2007 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose, taikomas šio reglamento priede nurodytas paskirstymo koeficientas.

2. Kiekis, dėl kurio importo paraiškų pagal Reglamentą (EB) Nr. 533/2007 nebuvo pateikta, ir kuris turi būti pridėtas prie 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos daliai numatyto kiekio, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2007 m. gegužės 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 533/2007, leidžiantis naudoti tarifines kvotas paukštienos sektoriuje bei nustatantis jų administravimo tvarką (OL L 125, 2007 5 15, p. 9).

(3) 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (OL L 238, 2006 9 1, p. 13).

PRIEDAS

Eil. Nr.	Paskirstymo koeficientas, taikomas 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies paraiškoms (%)	Kiekis, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, pridėtinas prie 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos daliai skirto kiekio (kg)
09.4067	1,620748	—
09.4068	0,36049	—
09.4069	0,18172	—
09.4070	—	1 335 750

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/119

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2389

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktos importo licencijų paraiškos, ir nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 1385/2007 leistas naudoti tarifines kvotas paukštienos sektoriuje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1385/200 (2) leista naudoti tarifines metines paukštienos sektoriaus produktų importo kvotas;

(2)

(3)	2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(4)	siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Kiekiui, nurodytam pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1385/2007 pateiktose 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, taikomas šio reglamento priede nurodytas paskirstymo koeficientas.

2. Kiekis, dėl kurio importo paraiškų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1385/2007 nebuvo pateikta, ir kuris turi būti pridėtas prie 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos daliai numatyto kiekio, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2007 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1385/2007, nustatantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 774/94 taikymo taisykles, susijusias su leidimu naudoti tam tikras Bendrijos tarifines kvotas paukštienos sektoriuje ir susijusias su tokių kvotų administravimu (OL L 309, 2007 11 27, p. 47).

PRIEDAS

Eilės Nr.	Paskirstymo koeficientas. 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiu pateiktos paraiškos (%)	Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui skirto kiekio (kg)
09.4410	0,16909	—
09.4411	0,171057	—
09.4412	0,177304	—
09.4420	0,192789	—
09.4421	—	175 000
09.4422	0,192789	—

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/122

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2390

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktos importo teisių paraiškos pagal Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2078 leistas naudoti Ukrainos kilmės paukštienos tarifines kvotas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2078 (2) leista naudoti tarifines metines paukštienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Ukraina, importo kvotas;

(2)

2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo teisių paraiškose nurodytas kiekis viršija kiekį, kurį galima importuoti pagal kvotas, kurių eilės numeris yra 09.4273. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima suteikti importo teises, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 6 straipsnio 3 dalimi kartu su to reglamento 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)	siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekiui, nurodytam pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/2078 pateiktose 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo teisių paraiškose, taikomas šio reglamento priede nurodytas paskirstymo koeficientas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2078, kuriuo leidžiama pradėti naudoti Ukrainos kilmės paukštienos Sąjungos importo tarifines kvotas ir nustatoma jų administravimo tvarka (OL L 302, 2015 11 19, p. 63).

PRIEDAS

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

09.4273

2,579121

09.4274

—

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/124

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/2391

2015 m. gruodžio 17 d.

kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 539/2007 leistas naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 539/2007 (2) leista naudoti tarifines metines kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)	2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(3)	siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Prie 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos laikotarpio dalies pridėtinas kiekis, dėl kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2007 importo licencijų paraiškų nepateikta, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2007 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 539/2007, leidžiantis naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje bei nustatantis jų administravimo tvarką (OL L 128, 2007 5 16, p. 19).

PRIEDAS

Eilės Nr.	Kiekis, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, pridėtinas prie 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos daliai skirto kiekio (kiaušinių su lukštu ekvivalentas kg)
09.4015	108 000 000
09.4401	2 690 000
09.4402	9 666 000

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/126

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO DIREKTYVA (ES) 2015/2392

2015 m. gruodžio 17 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (1), ypač į jo 32 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

asmenys, pranešantys kompetentingoms institucijoms apie faktinius arba galimus Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus (toliau – informatoriai), gali pateikti kompetentingoms institucijoms naujos informacijos ir padėti joms nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus bei skirti už juos sankcijas. Tačiau informuoti apie pažeidimus gali būti vengiama baiminantis keršto, diskriminacijos ar asmens duomenų atskleidimo. Todėl, siekiant užtikrinti informatorių ir kaltinamųjų pagrindinių teisių bendrą apsaugą ir tai, kad šių teisių būtų paisoma, būtina nustatyti tinkamą informavimo apie pažeidimus tvarką. Asmenys, kurie kompetentingoms institucijoms tyčia pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją, neturėtų būti laikomi informatoriais ir todėl jiems neturėtų būti taikomos apsaugos priemonės;

(2)

kompetentingos institucijos turėtų leisti pranešimus teikti anonimiškai, ir šioje direktyvoje numatytos apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir tais atvejais, kai informatorius anonimas vėlesniu etapu nusprendžia atskleisti savo tapatybę kompetentingai institucijai. Informatoriai turėtų turėti galimybę pranešimus teikti arba pagal vidaus procedūras, jei tokios yra nustatytos, arba tiesiogiai kompetentingai institucijai;

(3)

kompetentingos institucijos turėtų paskirti specialiai parengtus, įskaitant parengimą taikomų duomenų apsaugos taisyklių srityje, darbuotojus, kurie tvarkytų pranešimus apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus, palaikytų ryšius su pranešimo teikėju ir imtųsi tinkamų tolesnių su pranešimu susijusių veiksmų;

(4)

asmenys, ketinantys pranešti apie faktinius arba galimus Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus, turėtų būti pakankamai informuoti, kad galėtų priimti pagrįstą sprendimą, ar, kaip ir kada pateikti pranešimą. Todėl kompetentingos institucijos turėtų viešai skelbti informaciją apie galimus ryšių su jomis palaikymo kanalus, taikomas procedūras ir institucijos paskirtus darbuotojus, tvarkančius pranešimus apie pažeidimus, taip pat sudaryti sąlygas lengvai susipažinti su šia informacija. Visa su pranešimais apie pažeidimus susijusi informacija turėtų būti skaidri, lengvai suprantama ir patikima, kad būtų skatinama teikti pranešimus apie pažeidimus ir nebūtų nuo to atbaidoma;

(5)	kad būtų galima veiksmingai bendrauti su paskirtais darbuotojais, kompetentingos institucijos turi būti nustačiusios ir naudoti skirtingus ryšių kanalus, kurie turėtų būti patogūs naudotojams ir kuriais būtų galima bendrauti raštu, žodžiu, elektroniniu ir neelektroniniu būdu;

(6)

svarbu, kad apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus pranešančių arba jais kaltinamų asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, nepriklausomai nuo jų darbo santykių pobūdžio ir nuo to, ar jiems mokamas darbo užmokestis, apsaugos procedūromis būtų užtikrinta tokių asmenų apsauga nuo keršto, diskriminacijos ir kito pobūdžio tiesioginio arba netiesioginio nesąžiningo elgesio. Nesąžiningas elgesys gali būti labai įvairių formų, priklausomai nuo aplinkybių. Todėl atskiri atvejai turi būti vertinami taikant ginčų sprendimo taisykles arba teismines procedūras, numatytas nacionalinėje teisėje;

(7)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos būtų nustačiusios tinkamas apsaugos procedūras, susijusias su pranešimų apie pažeidimus tvarkymu ir su asmenų, apie kuriuos pranešta, asmens duomenų tvarkymu. Tokiomis procedūromis turėtų būti užtikrinta, kad kiekvieno pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, tapatybės duomenys būtų apsaugoti visais procedūros etapais. Šia prievole neturėtų būti daromas poveikis prievolės atskleisti informaciją būtinybei ir proporcingumui tais atvejais, kai atskleisti informaciją būtina pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus ir kai pagal tokius teisės aktus taikomos atitinkamos apsaugos priemonės, įskaitant atvejus, kai vykdomi tyrimai arba teismo procesai arba kai siekiama apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant asmens, apie kurį pranešta, teisę į gynybą;

(8)

labai svarbu ir būtina, kad kompetentingos institucijos paskirti darbuotojai ir darbuotojai, kuriems suteikiama teisė susipažinti su pranešimo teikėjo kompetentingai institucijai pateikta informacija, laikytųsi profesinės paslapties saugojimo ir konfidencialumo užtikrinimo pareigos, perduodami duomenis kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų, įskaitant atvejus, kai kompetentinga institucija pradeda su pranešimu apie pažeidimus susijusią tyrimo ar nagrinėjimo procedūrą arba imasi tolesnių su juo susijusių vykdymo užtikrinimo veiksmų;

(9)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad apie visus pranešimus apie pažeidimus būtų saugomi tinkami įrašai, kad kompetentinga institucija galėtų surasti kiekvieną pranešimą ir kad pranešimuose pateiktą informaciją atitinkamais atvejais būtų galima panaudoti kaip įrodymą įgyvendinant vykdymo užtikrinimo veiksmus. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (2) ir nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama ši direktyva;

(10)

pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, asmens duomenų apsauga yra labai svarbi siekiant išvengti nesąžiningo elgesio arba žalos reputacijai dėl asmens duomenų, visų pirma duomenų, kuriais atskleidžiama atitinkamo asmens tapatybė, atskleidimo. Todėl kompetentingos institucijos turėtų ne tik laikytis duomenų apsaugos nacionalinės teisės aktų, kuriais perkeliama Direktyva 95/46/EB, bet ir nustatyti būtent pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, apsaugai skirtas tinkamas duomenų apsaugos procedūras, kurios turėtų apimti kompetentingoje institucijoje įdiegtą saugią sistemą, kurios prieigos teisės būtų ribotos ir suteikiamos tik įgaliotiems darbuotojams;

(11)

kad būtų galima įvertinti pranešimą apie pažeidimus ir imtis reikiamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo veiksmų, gali reikėti, kad kompetentinga institucija perduotų su pranešimu apie pažeidimą susijusius asmens duomenis. Perduodamos duomenis savo viduje arba trečiosioms šalims, kompetentingos institucijos turėtų pagal nacionalinę teisę didžiausiu įmanomu mastu išsaugoti konfidencialumą;

(12)

asmens, kuris pranešime kaltinamas Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimu, teisės turėtų būti saugomos siekiant išvengti žalos jo reputacijai arba kitų neigiamų pasekmių. Be to, kiekvienu po pranešimo pradėtos procedūros etapu turėtų būti visapusiškai paisoma asmens, apie kurį pranešta, teisės į gynybą ir į teisių gynimo priemones. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad, vykstant tyrimams arba paskesniems teismo procesams, asmuo, apie kurį pranešta, turėtų teisę į gynybą, įskaitant teisę susipažinti su byla, teisę būti išklausytam ir teisę naudotis veiksminga teisių gynimo priemone, jei jis nesutinka su dėl jo priimtu sprendimu, pagal nacionalinėje teisėje nustatytas procedūras;

(13)

kompetentingos institucijos turėtų reguliariai, bent kas dvejus metus, peržiūrėti savo procedūras, taip užtikrindamos, kad šios procedūros būtų tinkamos ir atnaujintos, taigi atitiktų savo paskirtį. Šiuo tikslu svarbu, kad kompetentingos institucijos įvertintų savo patirtį ir keistųsi ja ir gerosios praktikos pavyzdžiais su kitomis kompetentingomis institucijomis;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad išsamias informatorių apsaugos taisykles, įskaitant administracinius, procedūrinius ir institucinius aspektus, valstybėms narėms būtų sunkiau suderinti su nacionalinėmis sistemomis ir praktiškai jas prie jų pritaikyti, įgyvendinimo aktas turi būti gana lankstus. Toks lankstumas geriausiai būtų užtikrintas ne reglamentu, o direktyva, todėl direktyva yra tinkamiausia priemonė siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai pritaikyti pranešimų apie pažeidimus teikimo tvarką prie savo nacionalinių sistemų, įskaitant institucines sistemas;

(15)	atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (ES) Nr. 596/2014 įsigalioja 2016 m. liepos 3 d., tikslinga, kad valstybės narės su šia direktyva susijusias nuostatas perkeltų ir taikytų nuo 2016 m. liepos 3 d.;

(16)	šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Europos vertybinių popierių komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis patikslinamos Reglamento (ES) Nr. 596/2014 32 straipsnio 1 dalyje nurodytos procedūros, įskaitant pranešimų teikimo bei su jais susijusių tolesnių veiksmų vykdymo tvarką ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsaugos priemones bei asmens duomenų apsaugos priemones.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. pranešimo teikėjas– asmuo, pranešantis kompetentingai institucijai apie faktinį arba galimą Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą;

2. asmuo, apie kurį pranešta– asmuo, kurį pranešimo teikėjas kaltina padarius arba ketinant padaryti Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą;

3. pranešimas apie pažeidimą– pranešimo teikėjo kompetentingai institucijai pateiktas pranešimas apie faktinį arba galimą Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimą.

II SKYRIUS

PRANEŠIMŲ APIE PAŽEIDIMUS PRIĖMIMO IR SU JAIS SUSIJUSIŲ TOLESNIŲ VEIKSMŲ VYKDYMO PROCEDŪROS

3 straipsnis

Paskirti darbuotojai

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų darbuotojų, paskirtų tvarkyti pranešimus apie pažeidimus (toliau – paskirti darbuotojai). Paskirti darbuotojai yra parengti tvarkyti pranešimus apie pažeidimus.

2. Paskirti darbuotojai atlieka šias funkcijas:

a)	teikia visiems suinteresuotiesiems asmenims informaciją apie pranešimų apie pažeidimus teikimo procedūras;

b)	priima pranešimus apie pažeidimus ir vykdo tolesnius su jais susijusius veiksmus;

c)	palaiko ryšius su pranešimo teikėju, kai šis atskleidžia savo tapatybę.

4 straipsnis

Informacija apie pranešimų apie pažeidimus priėmimą ir su jais susijusius tolesnius veiksmus

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos savo svetainėse, atskirame lengvai pastebimame ir prieinamame skyrelyje, skelbtų 2 dalyje nustatytą informaciją apie pranešimų apie pažeidimus priėmimą.

2. 1 dalyje nurodyta informacija apima visus šiuos elementus:

6 straipsnio 1 dalyje nurodytus ryšių kanalus, kuriais priimami pranešimai apie pažeidimus ir vykdomi su jais susiję tolesni veiksmai ir kuriais galima susisiekti su paskirtais darbuotojais, įskaitant:

1)	telefono numerius ir informaciją apie tai, ar tomis telefono linijomis vykstantys pokalbiai yra įrašomi, ar ne;

2)	specialius saugius elektroninio pašto ir pašto adresus, kuriais galima susisiekti su paskirtais darbuotojais ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas;

b)	5 straipsnyje nurodytas pranešimams apie pažeidimus taikomas procedūras;

c)	konfidencialumo tvarką, taikomą pranešimams apie pažeidimus, teikiamus pagal 5 straipsnyje nurodytas jiems taikomas procedūras;

d)	pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsaugos procedūras;

pareiškimą, kuriame aiškiai nurodoma, kad pagal Reglamentą (ES) Nr. 596/2014 kompetentingai institucijai informaciją teikiantys asmenys nelaikomi pažeidžiančiais kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartimi arba bet kokia įstatymų ir kitų teisės aktų ar administracine nuostata, ir jiems netaikoma jokia su tokiu informacijos atskleidimu susijusi atsakomybė.

3. Kompetentingos institucijos gali savo svetainėse paskelbti išsamesnę 2 dalyje nustatytą informaciją apie pranešimų apie pažeidimus priėmimą ir tolesnius su jais susijusius veiksmus.

5 straipsnis

Pranešimams apie pažeidimus taikomos procedūros

1. 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytose pranešimams apie pažeidimus taikomose procedūrose aiškiai nurodoma visa ši informacija:

a)	tai, kad pranešimus apie pažeidimus galima teikti ir anonimiškai;

b)	būdas, kuriuo kompetentinga institucija gali prašyti pranešimo teikėjo paaiškinti pateiktą informaciją arba prašyti jo pateikti papildomos jo turimos informacijos;

c)	grįžtamosios informacijos apie pranešimo apie pažeidimą pateikimo rezultatus, kurios pranešimo teikėjas gali tikėtis pateikęs pranešimą, rūšis, turinys ir pateikimo laikotarpis;

d)	pranešimams apie pažeidimus taikoma konfidencialumo tvarka, įskaitant išsamų aplinkybių, kuriomis pranešimo teikėjo konfidencialūs duomenys gali būti atskleisti pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 27, 28 ir 29 straipsnius, aprašymą.

2. 1 dalies d punkte nurodytu išsamiu aprašymu užtikrinama, kad pranešimo teikėjas būtų informuotas apie išimtinius atvejus, kuriais duomenų konfidencialumas gali būti neužtikrintas, įskaitant atvejus, kuriais duomenų atskleidimas yra būtina ir proporcinga Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nustatyta prievolė, taikoma vykstant tyrimams ar paskesniems teismo procesams arba siekiant apsaugoti kitų asmenų laisves, įskaitant asmens, apie kurį pranešta, teisę į gynybą, kiekvienu atveju taikant atitinkamas tokiais teisės aktais nustatytas apsaugos priemones.

6 straipsnis

Specialūs ryšių kanalai

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų nepriklausomus ir autonominius pranešimams apie pažeidimus priimti ir tolesniems veiksmams vykdyti skirtus ryšių kanalus, kurie yra saugūs ir kuriais užtikrinamas konfidencialumas (toliau – specialūs ryšių kanalai).

2. Specialūs ryšių kanalai laikomi nepriklausomais ir autonominiais, jei jie atitinka visus šiuos kriterijus:

a)	jie yra atskirti nuo kompetentingos institucijos bendrųjų ryšių kanalų, įskaitant kanalus, kuriais vyksta kompetentingos institucijos vidaus bendravimas ir kuriais ji bendrauja su trečiosiomis šalimis vykdydama įprastą veiklą;

b)	jie yra sukurti, įdiegti ir naudojami taip, kad būtų užtikrinamas informacijos išsamumas, vientisumas ir konfidencialumas ir kad jais negalėtų naudotis neįgalioti kompetentingos institucijos darbuotojai;

c)	jais suteikiama galimybė pagal 7 straipsnį patvariai saugoti informaciją, kad būtų galima atlikti tolesnius tyrimus.

3. Specialiais ryšių kanalais suteikiama galimybė teikti pranešimus apie faktinius arba galimus pažeidimus bent visais šiais būdais:

a)	teikti pranešimus apie pažeidimus raštu elektronine forma arba popieriuje;

b)	teikti pranešimus apie pažeidimus žodžiu telefono linijomis, kuriomis vykstantys pokalbiai įrašomi arba neįrašomi;

c)	teikti pranešimus fiziškai susitikus su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais.

4. Kompetentinga institucija pateikia pranešimo teikėjui 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją prieš priimdama pranešimą apie pažeidimą arba ne vėliau kaip jį priimdama.

5. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad pranešimas apie pažeidimą, gautas kitomis nei šiame straipsnyje nurodyti specialūs ryšių kanalai priemonėmis, būtų nepakeistas nedelsiant persiųstas kompetentingos institucijos paskirtiems darbuotojams, naudojant specialius ryšių kanalus.

7 straipsnis

Įrašų apie gautus pranešimus saugojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos saugotų įrašus apie kiekvieną gautą pranešimą apie pažeidimą.

2. Kompetentingos institucijos nedelsdamos pranešimo teikėjo nurodytu pašto arba elektroniniu adresu patvirtina gavusios rašytinius pranešimus apie pažeidimus, išskyrus atvejus, kai pranešimo teikėjas aiškiai paprašė gavimo nepatvirtinti arba kai kompetentinga institucija pagrįstai mano, kad patvirtinus rašytinio pranešimo gavimą iškiltų pavojus pranešimo teikėjo tapatybės duomenų apsaugai.

3. Jei pranešimams apie pažeidimus teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai yra įrašomi, kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą:

a)	išsaugodama pokalbio garso įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją;

išsaugodama kompetentingos institucijos paskirtų darbuotojų išsamiai ir tiksliai surašytą pokalbio tekstą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio telefonu tekstą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

4. Jei pranešimams apie pažeidimus teikti naudojama telefono linija, kuria vykstantys pokalbiai nėra įrašomi, kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti žodžiu pateiktą pranešimą išsaugodama savo paskirtų darbuotojų parengtą tikslų pokalbio protokolą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti pokalbio telefonu protokolą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

5. Jei asmuo pageidauja pateikti pranešimą apie pažeidimą fiziškai susitikęs su kompetentingos institucijos paskirtais darbuotojais, kaip numatyta 6 straipsnio 3 dalies c punkte, kompetentingos institucijos užtikrina, kad patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, būtų saugomi išsamūs ir tikslūs įrašai apie susitikimą. Kompetentinga institucija turi teisę dokumentuoti įrašus apie fizinį susitikimą:

a)	išsaugodama pokalbio garso įrašą patvarioje laikmenoje, kurioje galima rasti ieškomą informaciją, arba

b)	išsaugodama savo paskirtų darbuotojų parengtą tikslų susitikimo protokolą. Tais atvejais, kai pranešimo teikėjas atskleidžia savo tapatybę, kompetentinga institucija suteikia pranešimo teikėjui galimybę patikrinti ir ištaisyti susitikimo protokolą ir jį pasirašyti išreiškiant savo sutikimą.

8 straipsnis

Pagal darbo sutartį dirbančių asmenų apsauga

1. Valstybės narės nustato procedūras, kuriomis užtikrinama, kad kompetentingos institucijos ir bet kokios kitos atitinkamos institucijos, dalyvaujančios užtikrinant asmenų, kurie dirba pagal darbo sutartį ir kurie pateikia kompetentingai institucijai pranešimus apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus arba yra tokiais pažeidimais kaltinami, apsaugą nuo keršto, diskriminacijos ar kito pobūdžio nesąžiningo elgesio, kurį lemia pranešimai apie Reglamento (ES) Nr. 596/2014 pažeidimus arba su kuriais jis yra susijęs, veiksmingai keistųsi informacija ir bendradarbiautų.

2. 1 dalyje nurodytomis procedūromis užtikrinama bent tai, kad:

a)	pranešimų teikėjai galėtų susipažinti su išsamia informacija ir patarimais dėl teisių gynimo priemonių ir procedūrų, kuriomis jie gali naudotis pagal nacionalinę teisę, siekdami apsisaugoti nuo nesąžiningo elgesio, įskaitant procedūras, susijusias su piniginės kompensacijos reikalavimu;

pranešimų teikėjai galėtų pasinaudoti veiksminga kompetentingų institucijų pagalba, reikalinga bendraujant su bet kokia atitinkama institucija, dalyvaujančia užtikrinant jų apsaugą nuo nesąžiningo elgesio, įskaitant pagalbą, susijusią su pranešimo teikėjo kaip informatoriaus statuso patvirtinimu tuo atveju, kai nagrinėjami darbo ginčai.

9 straipsnis

Asmens duomenų apsaugos procedūros

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos saugotų 7 straipsnyje nurodytus įrašus saugioje sistemoje, kuria užtikrinamas konfidencialumas.

2. Prieigai prie 1 dalyje nurodytos sistemos taikomi apribojimai, kuriais užtikrinama, kad su joje saugomais duomenimis galėtų susipažinti tik tie kompetentingos institucijos darbuotojai, kuriems susipažinti su tais duomenimis būtina, kad jie galėtų atlikti savo profesines pareigas.

10 straipsnis

Duomenų perdavimas kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos būtų nustačiusios tinkamas procedūras, susijusias su pranešimo teikėjo ir asmens, apie kurį pranešta, asmens duomenų perdavimu kompetentingos institucijos viduje ir už jos ribų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad, perduodant su pranešimu apie pažeidimą susijusius duomenis kompetentingos institucijos viduje ar už jos ribų, nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai atskleista pranešimo teikėjo arba asmens, apie kurį pranešta, tapatybė ir nebūtų nurodytos jokios kitos aplinkybės, pagal kurias būtų galima nustatyti pranešimo teikėjo arba asmens, apie kurį pranešta, tapatybę, išskyrus atvejus, kai toks perdavimas atliekamas laikantis 5 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos konfidencialumo tvarkos.

11 straipsnis

Asmenų, apie kuriuos pranešta, apsaugos procedūros

1. Jei asmenų, apie kuriuos pranešta, tapatybė nėra žinoma visuomenei, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad jų tapatybės duomenys būtų saugomi bent jau taip pat, kaip asmenų, dėl kurių kompetentinga institucija atlieka tyrimus.

2. Asmenų, apie kuriuos pranešta, tapatybės duomenų apsaugai taip pat taikomos 9 straipsnyje nustatytos procedūros.

12 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekama procedūrų peržiūra

Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos reguliariai, bent kas dvejus metus, peržiūrėtų pranešimų apie pažeidimus priėmimo ir su jais susijusių tolesnių veiksmų vykdymo procedūras. Peržiūrėdamos šias procedūras, kompetentingos institucijos atitinkamai pritaiko jas atsižvelgdamos į savo ir į kitų kompetentingų institucijų patirtį ir į rinkos bei technologijų pokyčius.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2016 m. liepos 3 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

15 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 1.

(2) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/133

TARYBOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2015/2393

2015 m. gruodžio 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos darbo tvarkos taisyklės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdama Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Tarybos darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 6 dalį (1),

kadangi:

(1)	nuo 2014 m. lapkričio 1 d., kai Taryba aktą turi priimti spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, turi būti patikrinama, ar kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 65 % Sąjungos gyventojų skaičiaus;

(2)

iki 2017 m. kovo 31 d., kai Taryba aktą turi priimti spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, Tarybos narys gali reikalauti, kad tas aktas būtų priimtas kvalifikuota balsų dauguma, apibrėžta Protokolo Nr. 36 dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnio 3 dalyje. Tokiu atveju Tarybos narys gali prašyti atlikti patikrinimą siekiant užtikrinti, kad kvalifikuotą balsų daugumą sudarančios valstybės narės atstovauja ne mažiau kaip 62 % bendro Sąjungos gyventojų skaičiaus;

(3)	tie procentai apskaičiuojami remiantis Tarybos darbo tvarkos taisyklių (toliau – Darbo tvarkos taisyklės) III priede nurodytais gyventojų skaičiais;

(4)	Darbo tvarkos taisyklių 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuo kiekvienų metų sausio 1 d. Taryba, remdamasi praėjusių metų rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos statistikos tarnybos turimais duomenimis, turi pakeisti tame priede nurodytus skaičius;

(5)	todėl Darbo tvarkos taisyklės turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos 2016 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

Duomenys apie Sąjungos gyventojų skaičių ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičių, skirti nuostatoms dėl kvalifikuotos balsų daugumos Taryboje įgyvendinti

Įgyvendinant ES sutarties 16 straipsnio 4 dalį, SESV 238 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Protokolo Nr. 36 3 straipsnio 2 dalį, Sąjungos gyventojų skaičius ir kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičius bei kiekvienos valstybės narės gyventojų skaičiaus santykį su Sąjungos gyventojų skaičiumi atitinkančios procentinės dalys laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. yra tokie:

Valstybė narė	Gyventojų skaičius	Sąjungos gyventojų skaičiaus procentinė dalis
Vokietija	81 089 331	15,93
Prancūzija	66 352 469	13,04
Jungtinė Karalystė	64 767 115	12,73
Italija	61 438 480	12,07
Ispanija	46 439 864	9,12
Lenkija	38 005 614	7,47
Rumunija	19 861 408	3,90
Nyderlandai	17 155 169	3,37
Belgija	11 258 434	2,21
Graikija	10 846 979	2,13
Čekija	10 419 743	2,05
Portugalija	10 374 822	2,04
Vengrija	9 855 571	1,94
Švedija	9 790 000	1,92
Austrija	8 581 500	1,69
Bulgarija	7 202 198	1,42
Danija	5 653 357	1,11
Suomija	5 471 753	1,08
Slovakija	5 403 134	1,06
Airija	4 625 885	0,91
Kroatija	4 225 316	0,83
Lietuva	2 921 262	0,57
Slovėnija	2 062 874	0,41
Latvija	1 986 096	0,39
Estija	1 313 271	0,26
Kipras	847 008	0,17
Liuksemburgas	562 958	0,11
Мalta	429 344	0,08
Iš viso	508 940 955
Mažiausias skaičius (62 %)	315 543 392
Mažiausias skaičius (65 %)	330 811 621“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. GRAMEGNA

(1) 2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/136

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/2394

2015 m. gruodžio 8 d.

dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi laikytis valstybės narės, dėl sprendimų dėl Eurokontrolės funkcijų ir uždavinių ir centralizuotų paslaugų, kuriuos turi priimti Eurokontrolės nuolatinė komisija

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 9 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2013 m. gruodžio 4 d. Sprendimu Nr. 123 Eurokontrolės nuolatinė komisija (toliau – Nuolatinė komisija) sudarė tyrimo grupę, kuriai pavedė ištirti, kokiu būdu gali reikėti iš dalies keisti 1960 m. gruodžio 13 d. Eurokontrolės tarptautinę konvenciją dėl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje (toliau – Eurokontrolės konvencija), siekiant atspindėti besikeičiantį Europos oro eismo valdymą;

(2)	2015 m. spalio 19 d. tyrimo grupė pavedė Eurokontrolės agentūrai parengti Nuolatinės komisijos akto projektą, kuriame būtų nustatytos Eurokontrolės būsimos funkcijos ir uždaviniai;

(3)	klausimas dėl Nuolatinės komisijos sprendimo dėl Eurokontrolės funkcijų ir uždavinių projekto bus įtrauktas į 2015 m. gruodžio 8 ir 9 d. Nuolatinės komisijos posėdžio darbotvarkę;

(4)

jį priėmus, tas sprendimas turės teisinį poveikį. Pagal Eurokontrolės konvencijoje su pakeitimais, padarytais 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje pasirašytu protokolu (toliau – iš dalies pakeista konvencija), nustatytą taikytiną institucinę struktūrą Nuolatinė komisija atsako už Eurokontrolės bendrosios politikos formavimą. Nustačius funkcijas ir uždavinius bus reglamentuoti Eurokontrolės veiksmai ateityje ir bus būtinai apibrėžta, kas, Eurokontrolės manymu, yra teisėta veikla. Jis bus privalomas visoms Eurokontrolės narėms, įskaitant Sąjungos valstybes nares;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos teisės aktai taikomi svarbiose srityse, kuriose veikia Eurokontrolė, nustatytos Eurokontrolės funkcijos ir uždaviniai gali daryti poveikį Sąjungos teisės taikymui ir visų pirma Sąjungos kompetencijos vientisumui. Kai kuriais atvejais Eurokontrolės funkcija ir veikla priklauso nuo sprendimų, kurie priimami Sąjungos lygmeniu;

(6)	todėl svarbu užtikrinti, kad nustatytos Eurokontrolės funkcijos ir uždaviniai būtų suderinami su Sąjungos teise, visų pirma Sąjungos kompetencija, ir kad jais nebūtų daromas poveikis būsimiems Sąjungos veiksmams;

(7)

2015 m. gruodžio 8 ir 9 d. posėdyje Nuolatinė komisija taip pat gali priimti sprendimą dėl centralizuotų paslaugų. Šiuo metu Sąjunga neturi pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti tokio sprendimo, kurio galimas poveikis Eurokontrolės vykdomai veiklai ateityje gali būti žalingas Sąjungos veiksmams šioje srityje, turinį, visų pirma kiek tai susiję su Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tyrimais (SESAR). Todėl sprendimas šiuo klausimu turėtų būti atidėtas;

(8)	todėl turėtų būti nustatyta pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Nuolatinėje komisijoje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu valstybės narės turi laikytis Eurokontrolės nuolatinėje komisijoje, dėl Eurokontrolės funkcijų ir uždavinių ir centralizuotų paslaugų, nustatyta priede.

Valstybės narės veikia bendrai vadovaudamosi Sąjungos interesais.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. GRAMEGNA

PRIEDAS

I. Eurokontrolės funkcijos ir uždaviniai

Sąjunga prašo, kad siūlomu tekstu dėl Eurokontrolės paslaugų, funkcijų ir uždavinių nebūtų jokiu būdu daroma įtakos Sąjungos kompetencijai ir kad juo nebūtų daromas poveikis būsimiems Sąjungos veiksmams. Tais atvejais, kai šiuo metu pagal Sąjungos teisinę sistemą konkrečius uždavinius laikinai vykdo Eurokontrolė, jie neturi būti pateikti kaip uždaviniai, kurie vykdomi neatsižvelgiant į Sąjungos sprendimus.

Sąjunga prašo padaryti toliau nurodytus 2015 m. lapkričio 16 d. Eurokontrolės veiksmų dokumento CN-SG-6-2015 dėl organizacijos funkcijų ir uždavinių priede nustatyto Eurokontrolės funkcijų ir uždavinių sąrašo pakeitimus:

2 straipsnio 1 dalis (Veiklos sritys ir paslaugos):

a)	oro eismo centrinis srautų valdymas;

b)	oro eismo valdymo tinklo funkcijų vykdymas, jei pavesta Europos Sąjungos vardu;

c)	oro eismo valdymo funkcijų vykdymas uždavinių įgyvendinimas ICAO vardu EUR/NAT regione;

d)	oro navigacijos mokesčių nustatymas, apskaičiavimas ir rinkimas;

e)	oro eismo paslaugų teikimas Mastrichto viršutinės zonos valdymo centrui (MUAC), atsižvelgiant į valstybių narių ir Eurokontrolės Agentūros diskusijų rezultatus;

f)	pagrindinės funkcijos ir paslaugos, pavyzdžiui, Europos AIS duomenų bazės (EAD), ARTAS/CAMOS ir kitos pagrindinės paslaugos, kurias teikti jai gali pavesti Nuolatinė komisija, susitarusi glaudžiai bendradarbiaudama su Sąjunga.

2 straipsnio 2 dalis (Funkcijos):

Kalbant apie „paramą“, pakeitimai yra tokie:

i)	parama jos narėmis esančioms valstybėms, nacionalinėms saugumo institucijoms, oro navigacijos paslaugų teikėjams ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams;

ii)	parama ES įstaigoms, įskaitant ekspertinių žinių teikimą, siekiant remti kontrolės veiksmus pagal 2012 m. spalio 29 d. ES ir Eurokontrolės aukšto lygio susitarimą šių įstaigų prašymu;

iii)

palankesnių sąlygų valstybių, kurios nėra ECAC narės, Europos lygmens interesams oro eismo valdymo srityje sudarymas ir tų interesų skatinimas, glaudžiai bendradarbiaujant su jos narėmis esančiomis valstybėmis, jų oro navigacijos paslaugų teikėjais ir pramonės atstovais bei ES, išskyrus sritis, kuriose taikomos ES taisyklės, ir paisant ES kompetencijos;

iv)

indėlis į SESAR (moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra, oro eismo valdymo pagrindinio plano valdymas ir įgyvendinimas), grindžiamas jos ekspertinėmis žiniomis oro eismo valdymo srityje, visą Europą apimančia taikymo sritimi, civiliniu ir kariniu aspektais ir centrinio srautų tinklo tinklo valdymu funkcija pagal atitinkamus ES teisės aktus;

v)	aprūpinimas tyrimų ir susijusia modeliavimo infrastruktūra, pavyzdžiui, SESAR atveju – SESAR veiklą papildant tyrimų veikla ir numatant su oro erdve susijusius pakeitimus, pagal atitinkamus ES teisės aktus, jei taikytina;

vi)	narėmis esančių valstybių organizacijų darbuotojų mokymas ir švietimas.

Kalbant apie „bendradarbiavimo mechanizmus“, pakeitimai yra tokie:

i)	palankesnių sąlygų atlikti civilinį ir karinį oro eismo valdymo ir (arba) oro navigacijos paslaugų pokyčių koordinavimą sudarymas ir jo skatinimas;

ii)	parama narėmis esančioms valstybėms, dalyvaujančioms ICAO veikloje, paisant ES kompetencijos;

iii)	bendradarbiavimas su kitais pasaulio regionais pagal susitarimą su narėmis esančiomis valstybėmis, užtikrinant veiksmų koordinavimą su ES;

iv)	tarptautinis bendradarbiavimas ir (arba) veiksmų koordinavimas (ICAO, FAA, NATO ir kt.) jos narėmis esančių valstybių, kurios nėra ES valstybės narės, vardu, paisant ES kompetencijos;

ES valstybėmis narėmis nesančių valstybių, kurios nėra ES valstybės narės ir nėra sudariusios susitarimų su Sąjunga, prašymu – jų konsultavimas oro eismo valdymo saugos ir veikimo klausimais, pasitelkiant laikantis ICAO taisyklių, derinant veiksmus su ES ir paisant jos kompetencijos, ES ir EASA taisyklių šioje srityje, siekiant didinti suderinamumą, saugą, veiksmingą veikimą ir masto ekonomiją.

Kalbant apie „visos Europos oro eismo valdymo duomenis ir informaciją“, pakeitimai yra tokie:

i)	valstybių, kurios nėra ES valstybės narės, ir, jei ES jai pavedė šį uždavinį – ES valstybių narių duomenų, kurie galėtų apimti duomenis apie veikimą, saugą ir t. t., rinkimas ir analizė (siekiant „nuolat atnaujinti“ sistemas ir duomenis, kuriais remiamasi atliekant kontrolės veiksmus);

ii)	surinktų valstybių, kurios nėra ES valstybės narės, ir, jei ES jai pavedė šį uždavinį – ES valstybių narių, duomenų ataskaitų (informacijos) (pavyzdžiui, oro eismo valdymo ekonominio efektyvumo ataskaitų (ACE), veiklos vertinimo ataskaitų (PRR)) analizė ir teikimas;

iii)	Europos bendro dangaus įgyvendinimo priemonių ir regioninio bendro dangaus įgyvendinimo priemonių (ESSIP/LSSIP) proceso valdymas, jei pavesta Europos Sąjungos;

iv)	, įskaitant ICAO skirtų ataskaitų dėl pasaulinio oro navigacijos plano (GANP) ir aviacijos sistemos blokų atnaujinimų (ASBU) teikimą teikimas ir koordinavimo su ES ataskaitų teikimo mechanizmais užtikrinimą, susitarus su Europos Sąjunga;

v)	eismo duomenų rinkimas ir STATFOR prognozių teikimas.

II. Centralizuotos paslaugos

Sąjunga laikosi pozicijos, kad šiame etape sprendimas dėl centralizuotų paslaugų turėtų būti atidėtas.

Šiuo metu Sąjunga neturi pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti sprendimo dėl centralizuotų paslaugų turinį. Tokio sprendimo galimas poveikis Eurokontrolės vykdomai veiklai ateityje gali būti žalingas Sąjungos veiksmams šioje srityje, visų pirma kiek tai susiję su Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo tyrimais (SESAR).

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/140

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/2395

2015 m. gruodžio 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2010/99/ES leisti Lietuvos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

laišku, kurį Komisija užregistravo 2015 m. balandžio 1 d., Lietuvos Respublika paprašė leisti toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kuriuo nustatomas asmuo, kuriam tenka prievolė mokesčių institucijoms sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM);

(2)	remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, 2015 m. gegužės 18 d. laišku Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Lietuvos prašymą. 2015 m. gegužės 20 d. laišku Komisija pranešė Lietuvai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

Tarybos sprendimu 2006/388/EB (2) Lietuvai leista, inter alia, nustatyti, kad prievolė sumokėti PVM, mokėtiną už apmokestinamųjų asmenų, kurių atžvilgiu pradėta teisminė bankroto arba restruktūrizavimo procedūra, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sandorius, taip pat už medienos tiekimo sandorius, tenka tų prekių ar paslaugų gavėjui;

(4)	nukrypti leidžiančios priemonės taikymo laikotarpis buvo pratęstas du kartus –Tarybos įgyvendinimo sprendimais 2010/99/ES (3) ir 2012/704/ES (4);

(5)	iš Lietuvos mokesčių institucijų atliktų tyrimų ir mechanizmo taikymo analizės rezultatų paaiškėjo, kad nukrypti leidžianti priemonė yra veiksminga;

(6)	Komisija supranta, kad nukrypti leidžiančios priemonės taikymą pateisinusi teisinė ir faktinė padėtis tebėra nepakitusi. Todėl reikėtų ribotą laiką leisti Lietuvai toliau taikyti priemonę;

(7)	kai Lietuva mano, kad reikia toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę po 2018 m., ji ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. turėtų Komisijai pateikti vertinimo ataskaitą ir prašymą dėl tolesnio taikymo, kad Komisija turėtų pakankamai laiko išnagrinėti prašymą;

(8)	nukrypti leidžianti priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM;

(9)	todėl Įgyvendinimo sprendimas 2010/99/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2010/99/ES 2 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bet koks prašymas leisti toliau taikyti šiame sprendime numatytą priemonę pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. kartu su ataskaita dėl tos priemonės taikymo.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lietuvos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. BAUSCH

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) 2006 m. gegužės 15 d. Tarybos sprendimas 2006/388/EB, leidžiantis Lietuvos Respublikai taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 21 straipsnio (OL L 150, 2006 6 3, p. 13).

(3) 2010 m. vasario 16 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2010/99/ES leisti Lietuvos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 45, 2010 2 20, p. 10).

(4) 2012 m. lapkričio 13 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2012/704/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2010/99/ES leisti Lietuvos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 319, 2012 11 16, p. 7).

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/142

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/2396

2015 m. gruodžio 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo spendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 291 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (1), ypač į jos 395 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	laišku, kurį Komisija užregistravo 2015 m. kovo 30 d., Latvijos Respublika paprašė leisti toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kuriuo nustatomas asmuo, kuriam tenka prievolė mokesčių institucijoms sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM);

(2)	remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalimi, Komisija 2015 m. gegužės 18 d. laišku pranešė kitoms valstybėms narėms apie Latvijos prašymą. 2015 m. gegužės 20 d. laišku Komisija pranešė Latvijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)	Tarybos sprendimu 2006/42/EB (2) Latvijai leista nustatyti, kad tiekiant medieną prievolė mokėti PVM tenka pirkėjui;

(4)	nukrypti leidžiančios priemonės taikymo laikotarpis buvo pratęstas du kartus – Tarybos įgyvendinimo sprendimais 2009/1008/ES (3) ir 2013/55/ES (4);

(5)	iš Latvijos mokesčių institucijų atliktų tyrimų ir mechanizmo taikymo analizės paaiškėjo, kad nukrypti leidžianti priemonė yra veiksminga;

(6)	Komisija supranta, kad nukrypti leidžiančios priemonės taikymą pateisinusi teisinė ir faktinė padėtis tebėra nepakitusi. Todėl reikėtų leisti Latvijai ribotą laikotarpį toliau taikyti priemonę;

(7)	kai Latvija mano, kad reikia toliau taikyti nukrypti leidžiančią priemonę po 2018 m., ji ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. turėtų Komisijai pateikti vertinimo ataskaitą ir prašymą dėl tolesnio taikymo, kad Komisija turėtų pakankamai laiko išnagrinėti prašymą;

(8)	nukrypti leidžianti priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM;

(9)	todėl Įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2009/1008/ES 2 ir 2a straipsniai pakeičiami taip:

„2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2018 m. gruodžio 31 d.

Bet koks prašymas leisti toliau taikyti šiame sprendime numatytą priemonę pateikiamas Komisijai ne vėliau kaip 2018 m. kovo 31 d. kartu su ataskaita dėl tos priemonės taikymo.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Latvijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 10 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

F. BAUSCH

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) 2006 m. sausio 24 d. Tarybos sprendimas 2006/42/EB, leidžiantis Latvijai pratęsti priemonės, nukrypstančios nuo šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiais, suderinimo 21 straipsnio, taikymą (OL L 25, 2006 1 28, p. 31).

(3) 2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 347, 2009 12 24, p. 30).

(4) 2013 m. sausio 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2013/55/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (OL L 22, 2013 1 25, p. 16).

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/144

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/2397

2015 m. gruodžio 16 d.

kuriuo skiriamas Regionų komiteto Ispanijai atstovaujantis narys ir Ispanijai atstovaujantis pakaitinis narys

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Ispanijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2015 m. sausio 26 d., vasario 5 d. ir birželio 23 d. Taryba priėmė sprendimus (ES) 2015/116 (1), (ES) 2015/190 (2) ir (ES) 2015/994 (3), kuriais skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.;

(2)	pasibaigus Paulino RIVERO BAUTE kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(3)	pasibaigus Javier GONZALEZ ORTIZ kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta;

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam kadencijos laikui iki 2020 m. sausio 25 d. į Regionų komitetą skiriami:

nariu:

—	D. Fernando CLAVIJO BATLLE, Presidente del Gobierno de Canarias,

pakaitiniu nariu:

—	Da Maria Luisa de MIGUEL ANASAGASTI, Directora General de Asuntos Económicos con la Unión Europea del Gobierno de Canarias,

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 16 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. DIESCHBOURG

(1) OL L 20, 2015 1 27, p. 42.

(2) OL L 31, 2015 2 7, p. 25.

(3) OL L 159, 2015 6 25, p. 70.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/145

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/2398

2015 m. gruodžio 17 d.

dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su prašymu į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą įtraukti kompleksą, esantį trečiojoje šalyje

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (1), ypač į jo 15 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) Nr. 1257/2013, visų pirma jo III antraštinėje dalyje, nustatyti reikalavimai laivų perdirbimo kompleksams, kuriuose norima perdirbti su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojančius laivus, todėl teikiamas prašymas tuos kompleksus įtraukti į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 15 straipsnio 2 dalyje išvardyta informacija ir dokumentai, kuriuos laivų perdirbimo bendrovės turi pateikti savo prašymų bylose, kad trečiojoje šalyje esantis laivų perdirbimo kompleksas būtų įtrauktas į europinį sąrašą. Oficialiajame leidinyje skelbiama informacija apie laivų perdirbimo kompleksą, kuris bus įtrauktas į europinį sąrašą, yra išvardyta ir 16 straipsnio 2 dalyje;

(3)

kitiems įgyvendinimo aktams, kurie bus priimti pagal Laivų perdirbimo reglamentą, reikiamų šablonų yra 2009 m. Honkongo tarptautinėje konvencijoje dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo, tačiau šiam atvejui tinkamo visiškai lygiaverčio šablono joje nėra. Todėl į priede pateiktą formą įrašytos aktualios ištraukos iš Honkongo konvencijos 5 priedėlio („Laivų perdirbimo leidimas“) ir ištraukos iš aktualių Tarptautinės jūrų organizacijos gairių, susijusių su laivų perdirbimo kompleksais, taip pat įtraukti informacijos ir dokumentų reikalavimai iš Laivų perdirbimo reglamento (išvardyti to reglamento 15 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje);

(4)	sprendimo turinio klausimais raštu konsultuotasi su suinteresuotosiomis šalimis. Priede atsižvelgta į pateiktas pastabas;

(5)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 25 straipsnį įsteigto Laivų perdirbimo reglamento komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Trečiojoje šalyje esančio laivų perdirbimo komplekso, kurį prašoma įtraukti į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą, būtina identifikavimo informacija ir dokumentai pateikiami tokia forma, kokia nustatyta priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2015 m. gruodžio 17 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 330, 2013 12 10, p. 1.

PRIEDAS

1 DALIS

Laivų perdirbimo komplekso identifikaciniai duomenys

Laivų perdirbimo komplekso pavadinimas
Skiriamasis perdirbimo bendrovės identifikacinis numeris
Visas laivų perdirbimo komplekso adresas
Pagrindinis asmuo ryšiams
Telefono numeris
E. pašto adresas
Bendrovės, kuriai priklauso kompleksas, pavadinimas, adresas ir informacija ryšiams
Darbo kalba (-os)

2 DALIS

Papildoma informacija

Perdirbimo metodas (-ai) (1)
Laivo (-ų), kuris (-ie) gali būti perdirbtas (-i), rūšis (-ys)
Laivo perdirbimo plano patvirtinimo procedūra (2)
Darbuotojų skaičius (3)
Didžiausia metinė laivų perdirbimo apimtis (vandentalpos be krovinio tonomis, LDT) per pastarąjį dešimtmetį (4)
Laivų perdirbimo komplekso aprašymas (planas, vandens gylis, prieinamumas ir t. t.)

Sunkioji įranga
Didelės keliamosios galios mašinos	Pvz., kranas su strėle, 60 tonų
	Pvz., savaeigis kranas, 35 tonų × 1, 27 tonų × 1
	Pvz., hidrauliniai atvirkštiniai kastuvai: SH400, ZX330, SK220, ZX200 su žirklėmis, magnetu
	Pvz., hidraulinės žirklės, 600 tonų × 1
	Pvz., tiltinės svarstyklės, 50 tonų



Laivas	Pvz., bendroji talpa – 5 tonos, galia – 240 HP
Žirklės	Pvz., pajėgumas – 600 tonų

Kita įranga
Deguonies tiekimas	Pvz., skystojo deguonies tiekimo sistema, 10 m3
Dujų tiekimas	Pvz., suskystintų naftos dujų balionai
Suspaustas oras
Gesintuvai	Pvz., nešiojamųjų gesintuvų talpa
Naudotos alyvos apdorojimas	Pvz., alyvos ir vandens atskyrimo cisterna. Cisternos talpa – apie 20 t
Atliekų laikymas	Pvz., konteineris asbestui 2
Deginimo įrenginys (-iai)	Pvz., nėra
Elektros energijos tiekimas	Pvz., pastotė

Komplekso vieta (5)
Komplekso vietos padalijimas ir klasės	Pvz., kontroliuojamoji miesto statybos teritorija
Komplekso plotas (kvadratiniais metrais)
Dangos plotas
Išorinė aplinka	Pvz., gamyklos, neveikiantis karjeras, kaimynystėje dvi prieplaukos, aplinkos apsaugos zonos
Išorinė aplinka	Pvz., būstas, privatūs gyvenamieji namai prie įplaukimo ir už 200 m nuo įplaukimo

Darbininkų pažymėjimai / licencijos (6)

Pažymėjimas / licencija

Darbininkų skaičius / kvalifikacija (7)

1)	Asbesto tvarkymo valdytojas

2)	Polichlorinuoto bifenilo tvarkymo valdytojas

3)	Nustatytų cheminių medžiagų tvarkymas

4)	Asbesto tvarkymo klasė

5)	Deguoninis pjovimas

6)	Suvirinimas

7)	Cinko tvarkymas

Kėlimas

9)	Didelės keliamosios galios mašinos

10)	Jūrininkas

11)

Naras

12)	Pavojingųjų medžiagų

(A medžiagos) išėmimas

(B medžiagos)

(C medžiagos)

(D medžiagos)

(E medžiagos)

(F medžiagos)

(G medžiagos)

(H medžiagos)

(I medžiagos)

(J medžiagos)

(K medžiagos)

3 DALIS

Kompetentingos (-ų) institucijos (-ų) išduoto laivų perdirbimo leidimo, licencijos ir įgaliojimo identifikaciniai duomenys

Pagal 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo 15 straipsnio 2 dalies a punktą laivų perdirbimo bendrovė pateikia laivų perdirbimu užsiimti leidžiančio dokumento (-ų), kurį (-iuos) išdavė jos kompetentingos institucijos, kopiją (8) ir, jei reikia, kompetentingų institucijų suteiktą leidimą, licenciją arba įgaliojimą vykdyti laivų perdirbimo veiklą jos rangovams ir subrangovams, tiesiogiai dalyvaujantiems laivų perdirbimo procese.

Prie prašymo bylos pridedamas (-i) leidimo, licencijos arba įgaliojimo dokumentas (-ai) (9)

Dokumento pavadinimas	Dokumentą išdavusi valstybė	Dokumentą išdavusi kompetentinga institucija	Išdavimo diena (data)	Galioja (iki datos arba neterminuotai)	Gavėjas (10)

4 DALIS

Laivų perdirbimo komplekso pajėgumas ir ribos

4.1. Laivų perdirbimo pajėgumas

Į laivų perdirbimo kompleksą priimant perdirbti laivą būtina laikytis toliau nurodytų dydžio ribų.

Didžiausia laivo, kurį rengiamasi perdirbti, talpa		Kitos ribos
Dedveitas (DWT)
GT
Laivo vandentalpos be krovinio tonos (LDT)
Ilgis
Špantų plotis
Plotis
Borto aukštis

4.2. Saugus ir aplinkai tinkamas pavojingų medžiagų tvarkymas

Perdirbti skirtą laivą, kuriame yra šioje lentelėje nurodytų pavojingųjų medžiagų, leidžiama priimti į laivų perdirbimo kompleksą tik jei laikomasi toliau išvardytų sąlygų.

Pavojingų medžiagų tvarkymas (11)

Tvarkymo etapų aprašymai (12)

Asbestas

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

Pavojingų medžiagų tvarkymas

Tvarkymo etapų aprašymai

2)	Ozono sluoksnį ardančios medžiagos

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

Sunkieji metalai

3)	Organiniai alavo junginiai ir sistema nuo apžalų

4)	Kadmis ir jo junginiai

5)	Šešiavalentis chromas ir jo junginiai

6)	Švinas ir jo junginiai

7)	Gyvsidabris ir jo junginiai

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

Antipirenai

8)	Polibrominti difenileteriai (PBDE)

9)	Heksabromciklododekanas (HBCDD)

10)	Polibrominti bifenilai (PBB)

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

11)	Radioaktyviosios medžiagos

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

Pavojingų medžiagų tvarkymas

Tvarkymo etapų aprašymai

Kiti patvarieji organiniai teršalai

12)	Polichlorinti bifenilai (PCB)

13)	Perfluoroktano sulfoninė rūgštis (PFOS)

14)	Polichlorintieji naftalenai (daugiau nei trijų chloro atomų)

15)	Kai kurie trumposios grandinės chlorintieji alkanai (SCCP) (alkanai, C10-C-13, chloro)

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

16)	Pavojingieji skysčiai, liekanos ir nuosėdos

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

17)	Ypač degūs ir (arba) degdami nuodingas medžiagas skleidžiantys dažai ir dangos

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

18)	Kitos pirmiau neišvardytos ir prie laivo sandaros nepriskiriamos pavojingosios medžiagos (prašome įrašyti)

Išėmimas

Laikymas

Atliekų apdorojimas

5 DALIS

Pareiškimas dėl laivų, plaukiojančių su ES valstybių narių vėliavomis, perdirbimo

LAIVŲ, PLAUKIOJANČIŲ SU EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS VĖLIAVA, PERDIRBIMAS

(Vardas ir pavardė), …atstovaujantis (-i) (bendrovei) …(toliau – bendrovė) (13), patvirtina, kad bendrovė laivus, plaukiojančius su ES valstybės narės vėliava, priims perdirbti tik pagal 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatytus reikalavimus. Be to, bendrovė:

prieš laivo perdirbimą:

—	laivo savininkui ir administracijai arba jos pripažintai organizacijai išsiunčia laivo perdirbimo planą, kurį pagal galiojančią tvarką (14) patvirtino kompetentinga institucija,

—	administracijai praneša, kad laivų perdirbimo kompleksas visiškai pasirengęs pradėti laivo perdirbimą;

kai pagal šį reglamentą užbaigiamas visiškas arba dalinis laivo perdirbimas, per 14 dienų nuo visiško arba dalinio laivo perdirbimo datos, vadovaujantis laivo perdirbimo planu, nusiunčia to laivo paruošimo perdirbti sertifikatą išdavusiai administracijai perdirbimo užbaigimo pažymą. Perdirbimo užbaigimo pažymoje bus pateikta ataskaita apie incidentus ir avarijas, padariusius žalos žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai, jeigu tokia žala padaryta.

…

Vieta …

Data …

Parašas

Dėmesio. Šis pareiškimas nereiškia, kad į perdirbimo kompleksą negalima priimti laivo, plaukiojančio su trečiosios šalies vėliava.

6 DALIS

Pareiškimas dėl atliekų naudojimo ir šalinimo

ATLIEKŲ NAUDOJIMAS IR ŠALINIMAS

2009 m. Honkongo tarptautinės konvencijos dėl saugaus ir aplinkai tinkamo laivų perdirbimo, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo tikslas – užkirsti kelią laivų perdirbimo metu kylančioms avarijoms, sužalojimams ir kitam neigiamam poveikiui žmonių sveikatai ir aplinkai, juos apriboti, kuo labiau sumažinti ir kiek praktiškai įmanoma panaikinti. Pagal reglamento 15 straipsnio 5 dalį būtina, kad laivų perdirbimo bendrovė galėtų įrodyti, kad atliekų tvarkymo įrenginys, į kurį pristatomos atliekos, bus eksploatuojamas laikantis tokių žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, kurie yra iš esmės lygiaverčiai atitinkamiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams.

(Vardas ir pavardė), …atstovaujantis (-i) (bendrovei) …(toliau – bendrovė) (15), patvirtina, kad, patikimiausiomis bendrovės turimomis žiniomis, atliekų tvarkymo įrenginys arba įrenginiai, į kurį (-iuos) pristatomos atliekos iš laivų perdirbimo komplekso:

a)	turi kompetentingos nacionalinės institucijos išduotą leidimą tvarkyti į jį (juos) pristatomas atliekas,

b)	yra eksploatuojamas (-i) laikantis tokių žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos standartų, kurie yra iš esmės lygiaverčiai atitinkamiems tarptautiniams ir Sąjungos standartams.

Su šiuo pareiškimu bendrovė pateikia atliekų tvarkymo įrenginiui arba įrenginiams išduotų atitinkamų dokumentų kopijas (žr. 2 dalį).

Vieta …

Data …

Parašas

7 DALIS

Laivo perdirbimo komplekso planas

LAIVO PERDIRBIMO KOMPLEKSO PLANAS

Pagal 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013 15 straipsnio 2 dalies g punktą būtina, kad laivų perdirbimo bendrovė patvirtintų, kad ji yra priėmusi laivų perdirbimo komplekso planą, atsižvelgdama į atitinkamas Tarptautinės jūrų organizacijos gaires.

Aš, (vardas, pavardė), …pareiškiu, kad (bendrovė) … (16) yra priėmusi laivų perdirbimo komplekso planą. Laivų perdirbimo komplekso planas yra pridedamas prie prašymo bylos.

Vieta …

Data …

Parašas

8 DALIS

Karštojo apdirbimo darbams atsparios erdvės ir patekti saugios erdvės kriterijai

Pagal 15 straipsnio 2 dalies d punktą laivų perdirbimo bendrovė pateikia įrodymų, kad laivų perdirbimo kompleksas gali laivo perdirbimo viso proceso metu nustatyti patekti saugios erdvės ir karštojo apdirbimo darbams atsparios erdvės kriterijus, jų laikytis ir vykdyti jų laikymosi stebėseną.

	Prie prašymo bylos pridedami įrodymai (17)
Karštojo apdirbimo darbams atspari erdvė
Patekti saugi erdvė

(1) Žr., pvz., Tarptautinės jūrų organizacijos gairių 3.4.1 skirsnio 3 pastraipą, Jūros aplinkos apsaugos komiteto rezoliucijos 210(63) 24 puslapį.

(2) Tai susiję su Laivų perdirbimo reglamento 7 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta procedūra.

(3) Prašymo pateikimo dieną

(4) Skaičius turi būti pagrįstas dokumentais, pvz., tais metais perdirbtų laivų perdirbimo užbaigimo patvirtinimais, kuriuose įrašytos laivų vandentalpos be krovinio tonos. Pagal ES Laivų perdirbimo reglamento 32 straipsnį šis skaičius apskaičiuojamas „kaip atitinkamais metais tame komplekse perdirbtų laivų svorio, išreikšto LDT, suma. Didžiausia metinė laivų perdirbimo apimtis nustatoma kiekvieno laivų perdirbimo komplekso atveju pasirenkant didžiausią vertę per praeitą 10 metų laikotarpį arba, naujai licencijuoto laivų perdirbimo komplekso atveju, didžiausią tame komplekse pasiektą metinę vertę“.

(5) Pagal reglamento 15 straipsnio 2 dalies e punktą pridedamas laivų perdirbimo komplekso ribų žemėlapis, kuriame pažymėta laivų perdirbimo vieta.

(6) Prašome atkreipti dėmesį, kad užpildyti reikia tik lentelės eilutes, kurios yra susijusios su tomis pavojingosiomis medžiagomis, kurias leista išimti laivų perdirbimo komplekse.

(7) Prašome atkreipti dėmesį, kad laivų perdirbimo bendrovė turi būti pasirengusi bet kada Europos Komisijai arba jos įgaliotiniams įrodyti kiekvieno savo darbininko, turinčio leidimą išimti pavojingąsias medžiagas, kompetenciją.

(8) Jei susijusi (-ios) kompetentinga (-os) institucija (-os) neišdavė laivų perdirbimo leidimo, licencijos ir įgaliojimo, prašymo teikėjas tai aiškiai pažymi savo prašyme ir pateikia kitus svarbius su bendrovės veikla susijusius leidimus, licencijas arba įgaliojimus.

(9) Visus kompetentingų institucijų išduotus leidimus, licencijas arba įgaliojimus prašome išvardyti lentelėje ir pridėti jų kopijas.

(10) Su dokumentu susijusios laivų perdirbimo bendrovės ir (arba) jos rangovų/subrangovų pavadinimai.

(11) Kiekvieno punkto valdymui turėtų būti nurodyti informaciniai šaltiniai – nacionaliniai ir (arba) tarptautiniai reikalavimai. Turėtų būti išvardytos visos ribos, nustatytos įgaliojime, kurį išdavė valstybės, kurioje yra kompleksas, kompetentinga (-os) institucija (-os). Pavojingųjų medžiagų gali būti laivo dalyse, įrangoje (pvz., dažuose arba kaip plastmasės priedų) arba cheminių medžiagų mišiniuose (pvz., aušinimo skysčiuose).

(12) Pagal reglamento 15 straipsnio 2 dalies f punkto ii papunktį prašome įrašyti: 1) kuris valdymo procesas taikomas, 2) kur vykdoma veikla (arba perdirbimo komplekse arba paskesnės grandies atliekų tvarkymo įrenginyje; pastaruoju atveju turėtų būti pateikiama ir išsamesnė informacija, įskaitant įrenginio pavadinimą ir informaciją ryšiams), 3) įrodymus, kad taikomas procesas bus vykdomas be pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai tinkamu būdu.

(13) Laivų perdirbimo bendrovės pavadinimas

(14) Ši tvarka aprašyta Laivų perdirbimo reglamento 7 straipsnio 3 dalyje.

(15) Laivų perdirbimo bendrovės pavadinimas

(16) Laivų perdirbimo bendrovės pavadinimas

(17) Žr. atitinkamas prie šio prašymo pridėto laivų perdirbimo komplekso plano dalis.

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/156

2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 266, 2015 m. spalio 13 d. )

73 ir 74 puslapiai, II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Sprendimas 2011/411/BUSP	Šis sprendimas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	2 straipsnis
3 straipsnis	3 straipsnis
4 straipsnis	4 straipsnis
4 straipsnio 4 dalis	—
4 straipsnio 5 dalis	4 straipsnio 4 dalis
5 straipsnis	5 straipsnis
—	5 straipsnio 3 dalies g–i punktai
6 straipsnis	6 straipsnis
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnis	8 straipsnis
9 straipsnis	9 straipsnis
9 straipsnio 1 dalies b punktas	—
9 straipsnio 1 dalies c punktas	9 straipsnio 1 dalies b punktas
—	9 straipsnio 1 dalies c punktas
9 straipsnio 1 dalies p punktas	9 straipsnio 1 dalies r punktas
—	9 straipsnio 1 dalies p ir q punktai
10 straipsnis	10 straipsnis
—	10 straipsnio 2 dalis
10 straipsnio 2 dalis	10 straipsnio 3 dalis
10 straipsnio 3 dalis	10 straipsnio 4 dalis
10 straipsnio 3 dalies e punktas	—
10 straipsnio 3 dalies f punktas	10 straipsnio 4 dalies e punktas
10 straipsnio 3 dalies g punktas	10 straipsnio 4 dalies f punktas
10 straipsnio 3 dalies h punktas	10 straipsnio 4 dalies g punktas
10 straipsnio 3 dalies i punktas	10 straipsnio 4 dalies h punktas
10 straipsnio 3 dalies j punktas	10 straipsnio 4 dalies i punktas
10 straipsnio 3 dalies k punktas	10 straipsnio 4 dalies j punktas
10 straipsnio 4 dalis	10 straipsnio 5 dalis
10 straipsnio 5 dalis	10 straipsnio 6 dalis
10 straipsnio 6 dalis	10 straipsnio 7 dalis
11 straipsnis	11 straipsnis
—	11 straipsnio 4 dalies a ir b punktai
—	11 straipsnio 5 dalis
11 straipsnio 4 dalis	11 straipsnio 6 dalis
12 straipsnis	—
—	12 straipsnis
13 straipsnis	13 straipsnis
—	13 straipsnio 2 dalis
13 straipsnio 2 dalis	13 straipsnio 3 dalis
13 straipsnio 3 dalis	13 straipsnio 4 dalis
13 straipsnio 4 dalis	13 straipsnio 5 dalis
13 straipsnio 5 dalis	13 straipsnio 6 dalis
13 straipsnio 6 dalis	13 straipsnio 7 dalis
13 straipsnio 7 dalis	13 straipsnio 8 dalis
13 straipsnio 8 dalis	13 straipsnio 9 dalis
13 straipsnio 9 dalis	13 straipsnio 10 dalis
13 straipsnio 10 dalis	13 straipsnio 11 dalis
14 straipsnis	14 straipsnis
14 straipsnio 3 dalis	—
15 straipsnis	15 straipsnis
16 straipsnis	16 straipsnis
17 straipsnis	17 straipsnis
18 straipsnis	18 straipsnis
18 straipsnio 3 dalis	—
—	18 straipsnio 3 dalis
19 straipsnis	19 straipsnis
20 straipsnis	20 straipsnis
—	21 straipsnis
21 straipsnis	22 straipsnis
22 straipsnis	23 straipsnis
22 straipsnio 4 dalis	24 straipsnio 4 dalies antras sakinys
23 straipsnis	24 straipsnis
23 straipsnio 2 dalis	24 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys
—	25 straipsnis
24 straipsnis	26 straipsnis
24 straipsnio 6–8 dalys	—
—	24 straipsnio 6 dalis
25 straipsnis	27 straipsnis
—	27 straipsnio 3 dalis
26 straipsnis	28 straipsnis
27 straipsnis	29 straipsnis
28 straipsnis	30 straipsnis
—	31 straipsnis
29 straipsnis	32 straipsnis
30 straipsnis	33 straipsnis
31 straipsnis	34 straipsnis
32 straipsnis	35 straipsnis“

18.12.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/158

2015 m. rugpjūčio 27 d. Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/1938, kuriomis iš dalies keičiamos Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2015/27), klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 282, 2015 m. spalio 28 d. )

45 puslapis, 12 punktas, 107a straipsnio 4 dalis:

yra:

„4. STKR emitentas yra SPĮ, įsteigta valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro. Sandorio šalys, išskyrus emitentą, užtikrinančių kredito reikalavimų skolininkus ir sukūrėją, turi būti įsteigtos EEE.“,

turi būti:

„4. STKR emitentas yra specialios paskirties įmonė, įsteigta valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro. Sandorio šalys, išskyrus emitentą, užtikrinančių kredito reikalavimų skolininkus ir sukūrėją, turi būti įsteigtos EEE.“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 332

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 tomas 2015m. gruodžio 18d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/2376, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
*	2015 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/2377 dėl Europos Sąjungos ir Palau Respublikos susitarimo dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo	11
	Europos Sąjungos ir Palau Respublikos susitarimas dėl bevizio režimo trumpalaikio buvimo atveju	13
	REGLAMENTAI
*	2015 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2378, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Tarybos direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje nuostatų įgyvendinimo taisyklės ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1156/2012	19
*	2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2379, kuriuo dėl grūdų, ryžių ir alyvuogių aliejaus importo pagal tarifines kvotas licencijų paraiškų teikimo ir šių licencijų išdavimo datų 2016 metais nukrypstama nuo reglamentų (EB) Nr. 2305/2003, (EB) Nr. 969/2006, (EB) Nr. 1067/2008, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2081, Reglamento (EB) Nr. 1964/2006, Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 480/2012, Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 ir dėl nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto licencijų išdavimo datų 2016 metais nukrypstama nuo Reglamento (EB) Nr. 951/2006	46
*	2015 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2380, kuriuo dėl tipinių kainų nustatymo paukštienos, kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95	50
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/2381, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo nuostatos dėl naujo regioninio suskirstymo laiko eilučių perdavimo	52
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2382 dėl leidimo naudoti alfa-galaktozidazės (EC 3.2.1.22), gautos iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94), ir endo-1,4-beta-gliukanazės (EC 3.2.1.4), gautos iš Aspergillus niger (CBS 120604), preparatą kaip vištų dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašarų priedą (leidimo turėtojas Kerry Ingredients and Flavours) ( 1 )	54
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2383, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedo nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialiosios kontrolės ( 1 )	57
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2384, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas tam tikrai aliuminio folijai, kurios kilmės šalis yra Kinijos Liaudies Respublika, ir nutraukiamas tyrimas dėl importuojamos tam tikros aliuminio folijos, kurios kilmės šalis yra Brazilija, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį	63
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2385, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikrai importuojamai Rusijos Federacijos kilmės aliuminio folijai, galutinis surinkimas	91
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/2386, kuriuo nustatomas reikalavimas registruoti Kinijos Liaudies Respublikos kilmės labai atsparaus nuovargiui plieno strypus, naudojamus kaip gelžbetonio armatūrą	111
	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2387, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	114
	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2388, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktos importo licencijų paraiškos, ir nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 533/2007 leistas naudoti tarifines kvotas paukštienos sektoriuje	116
	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2389, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktos importo licencijų paraiškos, ir nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 1385/2007 leistas naudoti tarifines kvotas paukštienos sektoriuje	119
	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2390, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. gruodžio 1–7 d. pateiktos importo teisių paraiškos pagal Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/2078 leistas naudoti Ukrainos kilmės paukštienos tarifines kvotas	122
	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2391, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 539/2007 leistas naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje	124
	DIREKTYVOS
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo direktyva (ES) 2015/2392 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 nuostatų dėl pranešimų apie faktinius arba galimus to reglamento pažeidimus teikimo kompetentingoms institucijoms	126
	SPRENDIMAI
*	2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/2393, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos darbo tvarkos taisyklės	133
*	2015 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/2394 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi laikytis valstybės narės, dėl sprendimų dėl Eurokontrolės funkcijų ir uždavinių ir centralizuotų paslaugų, kuriuos turi priimti Eurokontrolės nuolatinė komisija	136
*	2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2395, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2010/99/ES leisti Lietuvos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio	140
*	2015 m. gruodžio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2396, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo spendimas 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio	142
*	2015 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/2397, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Ispanijai atstovaujantis narys ir Ispanijai atstovaujantis pakaitinis narys	144
*	2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/2398 dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su prašymu į Laivų perdirbimo kompleksų europinį sąrašą įtraukti kompleksą, esantį trečiojoje šalyje ( 1 )	145

	Klaidų ištaisymas
*	2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimo (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, klaidų ištaisymas ( OL L 266, 2015 10 13 )	156
*	2015 m. rugpjūčio 27 d. Europos Centrinio Banko gairių (ES) 2015/1938, kuriomis iš dalies keičiamos Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2015/27), klaidų ištaisymas ( OL L 282, 2015 10 28 )	158


	(1) Tekstas svarbus EEE