9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/1

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/2

(1)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytos specialios žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų oficialios kontrolės taisyklės. Jame nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad gyvų dvigeldžių moliuskų, gyvų dygiaodžių, gyvų gaubtagyvių ir gyvų jūrų pilvakojų auginimo ir tiekimo į rinką oficiali kontrolė būtų vykdoma vadovaujantis jo II priedu;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 II priedo II skyriaus A dalies 2 punkte nustatyta, kad, atsižvelgdama į užterštumo fekalijomis laipsnį, kompetentinga institucija turi suskirstyti auginimo teritorijas, kuriose ji leidžia rinkti gyvus dvigeldžius moliuskus, į tris kategorijas;

(3)

siekdamos suskirstyti auginimo teritorijas kompetentingos institucijos turėtų nustatyti peržiūros laikotarpį mėginiams imti iš kiekvienos moliuskų augimvietės ir jų natūralaus išsivalymo vietų, siekiant nustatyti, ar laikomasi standartų, nurodytų tame reglamente;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 854/2004 II priedo II skyriaus A dalies 3 punkte nustatyta, kad kompetentinga institucija gali priskirti prie A klasės teritorijas, kuriose gyvi dvigeldžiai moliuskai gali būti renkami tiesiogiai vartoti žmonėms. Gyvi dvigeldžiai moliuskai iš šių vietų turi atitikti sveikatos standartus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (3) III priedo VII skirsnio V skyriuje;

(5)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 2073/2005 (4) nustatyti tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai ir įgyvendinimo taisyklės, kurių vykdydami Reglamento (EB) Nr. 852/2004 4 straipsnyje nurodytus bendruosius ir specialiuosius higienos reikalavimus turi laikytis maisto tvarkymo subjektai. Visų pirma, jame nustatytas maisto saugos kriterijus dėl Escherichia coli gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose ir gyvuose dygiaodžiuose, gaubtagyviuose ir pilvakojuose;

(6)

Codex Alimentarius kriterijus dėl E. coli rinkai pateiktuose produktuose skiriasi nuo kriterijų, kurie įtraukti į Europos Sąjungos teisės aktus. Codex Alimentarius kriterijus yra trijų klasių planas (n = 5, c = 1, m = 230, M = 700 E. coli MPN/100g moliusko kūno minkštimo ir vidinėje ertmėje esančio skysčio), o Europos Sąjungos kriterijus yra dviejų klasių planas (n = 1, c = 0, M = 230 E. coli MPN/100g moliusko kūno minkštimo ir vidinėje ertmėje esančio skysčio). Šie skirtumai daro poveikį tarptautinei prekybai. Į Codex Alimentarius kriterijų, pagrįstą tarptautiniais standartais, taip pat turi būti atsižvelgta A klasės auginimo teritorijų klasifikavimo taisyklėse, nustatytose Reglamento (EB) Nr. 854/2004 II priede;

(7)

taikant Codex Alimentarius trijų klasių plano metodą yra didesnė tikimybė nustatyti reikalavimų neatitinkančių siuntų taršos lygius, ypač artimus ribinėms vertėms. Codex Alimentarius metodas galutinio produkto tikrinimui moksliniu požiūriu laikomas tikslesniu ir leidžia užtikrinti maždaug tokio paties lygmens sveikatos apsaugą;

(8)

Reglamentas (EB) Nr. 2073/2005 ir Reglamentas (EB) Nr. 854/2004 turėtų būti suderinti su Codex Alimentarius dėl šio kriterijaus ir todėl turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

II priedo II skyriuje prieš A dalį:

2.

II skyriaus A dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

3.

II skyriaus A dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

Gyvų dvigeldžių moliuskų mėginiuose iš tų teritorijų neturi būti (80 % mėginių, surinktų per peržiūros laikotarpį) daugiau kaip 230 E. coli 100 g moliusko kūno minkštimo ir vidinėje ertmėje esančio skysčio. Likusiuose 20 % mėginių turi būti ne daugiau kaip 700 E. coli 100 g moliusko kūno minkštimo ir vidinėje ertmėje esančio skysčio.

Vertindama rezultatus nustatytu peržiūros laikotarpiu A klasės teritorijos priežiūrai atlikti kompetentinga institucija gali, remdamasi rizikos vertinimu pagal atliktą tyrimą, nuspręsti neatsižvelgti į anomalų rezultatą, didesnį kaip 700 E. coli 100 g moliusko kūno minkštimo ir vidinėje ertmėje esančio skysčio.“

1.

Maisto saugos kriterijaus lentelėje 1.25 eilutė pakeičiama taip:

2.

16 išnaša pakeičiama taip:

3.

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/5

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Slovėnijos paraišką patvirtinti garantuoto tradicinio gaminio „Belokranjska pogača“, įregistruoto Komisijos reglamentu (ES) Nr. 182/2010 (2), specifikacijos pakeitimą;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatas šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/6

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/8

(1)

pagal 11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 21–24 straipsniuose nustatytą tvarką Komisija turi pateikti pasiūlymą, kuriame nurodoma valstybių narių 2017 m. įnašų metinės sumos viršutinė riba, 2016 m. įnašo suma, pirmosios 2016 m. įnašo dalies suma ir preliminari neprivaloma įnašų 2018 m. ir 2019 m. prognozė;

(2)

pagal 11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 52 straipsnį Europos investicijų bankas (toliau – EIB) atsiuntė Komisijai atnaujintus jo administruojamų priemonių įsipareigojimų ir mokėjimų įverčius;

(3)

11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimuose sumokėti įnašus pirmiausia paeiliui panaudojamos sumos, numatytos ankstesniems EPF. Todėl reikėtų pateikti reikalavimą sumokėti lėšas pagal 10-ąjį EPF;

(4)

2014 m. lapkričio 10 d. Taryba priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad valstybių narių Komisijai ir EIB mokėtinų 2016 m. EPF įnašų metinės sumos viršutinė riba yra atitinkamai 3 350 000 000 EUR ir 250 000 000 EUR;

(5)

pagal Tarybos sprendimo 2013/759/ES (3) 1 straipsnio antrą pastraipą, įsigaliojus Vidaus susitarimui dėl 11-ojo EPF, atitinkamai turi būti sumažinamos valstybių narių įmokų, nurodytų vidaus susitarimų dėl 8-ojo, 9-ojo ir 10-ojo EPF 1 straipsnio 2 dalies a punkte, dalys. Atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės pasirinktą koregavimo metodą, sumažinimai turės poveikio 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. valstybių narių įnašams,

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/11

(1)

Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos susitarimas dėl paprastesnės trumpalaikių vizų išdavimo Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Europos Sąjungos piliečiams tvarkos (1) (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 2014 m. gruodžio 1 d.;

(2)

Susitarimo 10 straipsnyje numatyta, kad Šalys įsteigia jungtinį komitetą. Jame taip pat numatyta, kad tas jungtinis komitetas turi visų pirma prižiūrėti, kaip įgyvendinamas Susitarimas;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (2) nustatyta tvarka ir sąlygos, susijusios su vizų išdavimu, siekiant vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

(4)

reikia parengti bendrąsias gaires, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių ir Žaliojo Kyšulio Respublikos konsulatai visiškai darniai įgyvendintų Susitarimą, ir paaiškinti ryšį tarp Susitarimo nuostatų ir Susitarimo Šalių teisės aktų nuostatų, toliau taikomų su vizomis susijusiems klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį;

(5)

todėl tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi jungtiniame komitete, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo;

(6)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(7)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui šios valstybės narės nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra joms privalomas ar taikomas,

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/22

(1)

Direktyva 2009/138/EB nustatoma Sąjungos draudimo ir perdraudimo įmonių rizika grindžiama prudencinė tvarka. Direktyvą 2009/138/EB draudimo ir perdraudimo įmonėms Sąjungoje bus pradėta visapusiškai taikyti 2016 m. sausio 1 d. Nors Direktyvą 2009/138/EB bus pradėta visapusiškai taikyti nuo 2016 m. sausio 1 d., Komisija jau dabar gali priimti šį deleguotąjį sprendimą pagal Direktyvos 2009/138/EB 311 straipsnį;

(2)

Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnis yra susijęs su trečiųjų šalių draudimo įmonių, priklausančių grupėms, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, lygiavertiškumu. Komisijos deleguotuoju aktu priėmus teigiamą sprendimą dėl lygiavertiškumo pagal Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnį tokioms grupėms leidžiama, kai atimties ir sudėties metodas naudojamas kaip konsolidavimo metodas tokių grupių ataskaitoms parengti, apskaičiuojant grupės mokumo reikalavimą ir tinkamas nuosavas lėšas atsižvelgti į kapitalo reikalavimų ir turimo kapitalo (nuosavų lėšų) apskaičiavimą pagal Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos taisykles, o ne juos apskaičiuoti pagal Direktyvą 2009/138/EB;

(3)

Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalimi numatoma, kad nustatomas terminuotas laikinas trečiųjų šalių, kurių draudimo mokumo tvarka atitinka tam tikrus kriterijus, lygiavertiškumas. Nustatytas laikinas lygiavertiškumas galioja 10 metų laikotarpį ir jo galiojimas gali būti atnaujinamas;

(4)

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija teikė patarimus Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (2) 33 straipsnio 2 dalį ir prisidėjo prie trečiųjų šalių vertinimo pagal Direktyvos 2009/138/EB (3) 227 straipsnio 5 dalį. 2012 m. su Jungtinėmis Valstijomis pradėtas dialogas draudimo klausimu, kurio tikslas – pagerinti atitinkamos draudimo reguliavimo ir priežiūros tvarkos abipusį supratimą ir kuris buvo pagrindinė abipusio keitimosi informacija sistema, po kurio prieita prie šio sprendimo išvadų;

(5)

Australijoje pagal Gyvybės ir bendrojo draudimo kapitalo standartus (Bendrojo draudimo prudencinį standartą 110: Kapitalo pakankamumo, gyvybės draudimo rizikos ribojimo standartus 110: Kapitalo pakankamumas) reikalaujama, kad draudimo įmonės apskaičiuotų kapitalo poreikius draudimo rizikai, draudimo koncentracijos rizikai, turto rizikai, turto koncentracijos rizikai, veiklos rizikai padengti ir sudėties pelnui. Naudojamas bendro balanso metodas. Nustatytas minimalaus kapitalo reikalavimas (prudencinis kapitalo reikalavimas); taip pat reikalaujama, kad draudimo įmonės nustatytų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo procesą ir veiksmus, kuriais, nustačius punktus, kurie viršija jos prudencinį kapitalo reikalavimą, bus ištaisoma kapitalo sumažėjimo padėtis. Ne gyvybės draudimo įmonėms leidžiama naudoti vidaus modelius, jeigu juos patvirtina Australijos prudencinės priežiūros institucija (APRA). Pagal Bendrojo draudimo prudencinį standartą 220 ir gyvybės draudimo rizikos ribojimo standartą 220 (Rizikos valdymas) reikalaujama nustatyti rizikos valdymo sistemą, į kurią mažiausiai turi būti įtraukta rizikos valdymo strategija, kurioje aprašyta rizikos valdymo politika, procedūros, vadovybės atsakomybė ir vidaus kontrolės priemonės. Draudimo įmonės turi pranešti APRA savo mokumą, finansinę būklę, finansinės veiklos rezultatus, kapitalo pakankamumą, investicijas, turtą ir turto koncentraciją, įmokų ir reikalavimų duomenis, įsipareigojimus pagal polisus ir nebalansines pozicijas. Pagal 2001 m. Bendrovių įstatymą reikalaujama, kad bendrovės parengtų ir pateiktų metines finansines ataskaitas Australijos vertybinių popierių ir investicijų komisijai. Gyvybės draudimo, ne gyvybės draudimo įmonėms ir draudimo grupėms taikomi papildomi atskleidimo įpareigojimai, susiję su kapitalo valdymu ir kapitalo pakankamumu. APRA gali dalytis informacija su kitomis finansų priežiūros institucijomis: ji yra pasirašiusi Daugiašalį Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos susitarimo memorandumą dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija (toliau – IAIS daugiašalis susitarimo memorandumas) ir sudariusi susitarimo memorandumus su užsienio priežiūros institucijomis (taip pat su keliomis Sąjungos priežiūros institucijomis). APRA yra nepriklausoma už draudimo įmonių prudencinį reglamentavimą ir priežiūrą atsakinga institucija; tik APRA gali suteikti leidimą subjektui vykdyti draudimo veiklą Australijoje. APRA turi įgaliojimus nustatyti prudencinius standartus, kurie turi įstatymo galią. Nei dabartiniams, nei buvusiems APRA darbuotojams neleidžiama atskleisti konfidencialios informacijos, gautos vykdant pareigas arba pagal kompetenciją, už tai pagal įstatymą taikomos sankcijos. Informacijos atskleidimas teismui griežtai ribojamas;

(6)

Bermudoje pagal Draudimo įstatymą draudimo įmonėms, išskyrus priklausomas draudimo bendroves (4), nustatomi du kapitalo reikalavimai: mažiausia mokumo atsarga ir padidinto kapitalo reikalavimas, taikytini tiek komercinėms gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo įmonėms. Padidinto kapitalo reikalavimas nustatomas pagal atitinkamą pagrindinį mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę arba draudimo įmonės patvirtintą vidaus kapitalo modelį, su sąlyga, kad padidinto kapitalo reikalavimas bet jau lygus draudimo įmonės mažiausiai mokumo atsargai. Pagrindinis mokumo kapitalo reikalavimas apima šią riziką: kredito riziką, skirtumo riziką, rinkos riziką, įmokos riziką, rezervo riziką, palūkanų riziką, katastrofų riziką ir operacinę riziką. Padidinto kapitalo reikalavimo 120 % tikslinis kapitalo lygis naudojamas kaip ankstyvo įspėjimo mokumo riba. Skirtingų kategorijų draudimo įmonėms taikomos skirtingos kvalifikuotojo kapitalo taisyklės. Į Draudimo įstatymą taip pat įtrauktos nuostatos dėl įmonių mokumo pozicijų ataskaitų teikimo įpareigojimų. Bermudos pinigų institucija (BMA) yra nepriklausoma reguliavimo ir priežiūros institucija. Dauguma Bermudos draudimo įmonių įpareigotos rengti papildomas finansines ataskaitas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus; kitu atveju draudimo įmonės gali naudoti bet kokius BMA pripažįstamus bendruosius apskaitos principus. Draudimo įmonės turi skelbti savo finansines ataskaitas, kuriose pateikiama kiekybinė ir kokybinė informacija. BMA gali sudaryti susitarimus ir keistis informacija su užsienio priežiūros institucijomis; ji yra pasirašiusi IAIS daugiašalį susitarimo memorandumą. BMA taikomas konfidencialumo įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad bet kokia informacija dėl prižiūrimų finansų įstaigų veiklos arba reikalų, arba dėl asmenų, su jomis turinčių reikalų, kurią gauna BMA darbuotojai, tvarkoma kaip konfidenciali informacija;

(7)

Brazilijoje įstatymo galią turinčiu dekretu Nr. 73/1966 nustatoma, kad draudimo įmonės, siekdamos užtikrinti visų savo įpareigojimų vykdymą, nustato techninius atidėjinius, specialiąsias lėšas ir atidėjinius pagal Nacionalinės privačiojo draudimo tarybos (CNSP) nustatytus kriterijus. Pagal Nutarimą CNSP 316, reikalaujamas minimalus kapitalas yra didesnis negu pagrindinis kapitalas ir rizikos kapitalas. Pagrindinis kapitalas yra nustatyta suma, susieta su subjekto tipu ir regionais, kuriuose jam leidžiama vykdyti veiklą, taip pat su rizikos kapitalu, kuris yra draudimo, kredito, operacinės ir rinkos rizikos kapitalo reikalavimų suma. Daugumos draudimo įmonių rizikos kapitalas yra didesnis už pagrindinį kapitalą, taigi sudaro reikalaujamą minimalų kapitalą. Nutarimu CNSP 3162/2014 nustatomos vidaus modelio, kaip reikalaujamo minimalaus kapitalo apskaičiavimo standartinės formulės alternatyvos, naudojimo taisyklės. Taikomi minimalūs įmonių valdymo reikalavimai. Draudimo įmonės turi savo veiklos, informacinių sistemų ir atitikties teisės aktų reikalavimams vidaus kontrolės priemonių. Superintendência de Seguros Privados (SUSEP) – institucija, atsakinga už Brazilijos draudimo sektoriaus priežiūrą. SUSEP yra Finansų ministerijai pavaldi CNSP nustatytų reglamentų vykdomoji įstaiga. Jos valdyba yra nepriklausoma įstaiga, kuri nustato SUSEP bendrąją reglamentavimo ir atitikties CNSP nutarimams politiką savo kompetencijos srityje. Reikalaujama, kad draudimo įmonės SUSEP kas mėnesį pateiktų kapitalo, turto, įsipareigojimų, įplaukų ir išlaidų duomenis, taip pat kas ketvirtį pateiktų išsamią informaciją apie operacijas, balansą, pelno ir nuostolio ataskaitą; draudimo įmonės turi skelbti savo finansines ataskaitas, kuriose pateikiama kiekybinė ir kokybinė informacija. SUSEP gali sudaryti susitarimus ir keistis informacija su užsienio priežiūros institucijomis; ji yra pasirašiusi IAIS daugiašalį susitarimo memorandumą. Informaciją galima naudoti tik priežiūros tikslais SUSEP priežiūros funkcijų vykdymo srityje. Be to, iš kitos institucijos gauta informacija naudojama tik to prašymo tikslais. SUSEP darbuotojams ir buvusiems darbuotojams taikomas konfidencialumo įstatymas;

(8)

Kanadoje pagal Draudimo bendrovių įstatymą reikalaujama, kad draudimo įmonės palaikytų pakankamą kapitalą. Finansų įstaigų priežiūros biuro (OSFI) paskelbtose gairėse nustatomi išsamūs standartai. Draudimo įmonėms taikomi kapitalo reikalavimai: minimalūs nuolatinio kapitalo ir pertekliaus reikalavimai (MCCSR gairė) gyvybės draudimo įmonėms ir minimalaus kapitalo testas (MCT gairė) ne gyvybės draudimo įmonėms. Tiek minimaliais nuolatinio kapitalo ir pertekliaus reikalavimais, tiek minimalaus kapitalo testu sprendžiamas balansinės ir nebalansinės rizikos, susijusios tiek su turtu, tiek su įsipareigojimais, klausimas. Reikalaujama, kad ne gyvybės draudimo įmonės turėtų daugiau nei 100 % minimalaus kapitalo testo lygio, o gyvybės draudimo įmonės – daugiau kaip 120 % minimalių nuolatinio kapitalo ir pertekliaus reikalavimų. Jeigu lygis mažesnis, draudimo įmonėms neleidžiama vykdyti veiklos. Be šių reikalavimų, priežiūros tikslais nustatytas tikslinis kapitalo lygis: ne gyvybės draudimo įmonėms jis sudaro 150 % minimalaus kapitalo testo, o gyvybės draudimo įmonėms – tokią pačią minimalių nuolatinio kapitalo ir pertekliaus reikalavimų dalį. Kapitalo reikalavimai apskaičiuojami pagal standartinę formulę; vidaus modelius leidžiama naudoti tik labai ribotais atvejais. Taip pat reikalaujama, kad draudimo įmonės nustatytų vidaus tikslinį kapitalo pakankamumo koeficientą, pagrįstą savo rizikos ir mokumo vertinimu (SRMV), taip pat nenustatytos formos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuo atsižvelgiama į draudimo įmonės specifiką. Finansų įstaigų priežiūros biuras (OSFI) – Kanados draudimo priežiūros įstaiga – yra nepriklausoma, iš savo lėšų veiklą finansuojanti federalinė agentūra. Reikalaujama, kad kiekviena reguliuojama draudimo įmonė OSFI pateiktų audituotas metines finansines ataskaitas ir papildomą informaciją kartu su audito ataskaita, paskirtojo aktuaro ataskaita, dinaminio kapitalo pakankamumo testavimo ataskaita, kurioje apibendrinami įvairių testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai, ir ketvirčio informacija apie kapitalo padėtį. Taip pat reikalaujama, kad draudimo įmonės parengtų ir pareikalavus pateiktų metinį SRMV grindžiamą vidaus kapitalo tikslą. OSFI gali sudaryti susitarimus ir keistis informacija su užsienio priežiūros institucijomis; ji prie IAIS daugiašalio susitarimo memorandumo prisijungė 2012 m. OSFI taikomas konfidencialumo įstatymas, pagal kurį reikalaujama, kad bet kokia informacija dėl prižiūrimų finansų įstaigų veiklos arba reikalų, arba dėl asmenų, su jomis turinčių reikalų, kurią gauna OSFI darbuotojai, tvarkoma kaip konfidenciali informacija;

(9)

Meksikoje įstatymas, kurio nustatoma patikslinta draudimo prudencinė sistema – Ley de Instituciones de Seguros y de Fianzas (LISF) – įsigaliojo 2015 m. balandžio 4 d. Pagal LISF taikomi mokumo kapitalo reikalavimai, kurie apima draudimo riziką, finansinę riziką ir sandorio šalies riziką. Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis vykdomas bent kartą per metus (dinaminis mokumo testas). Pagal Meksikoje taikomą tvarką mokumo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti leidžiama naudoti arba standartinę formulę, arba vidaus modelį. Comisión Nacional de Seguros y Fianzas (CNSF) – institucija, atsakinga už Meksikos gyvybės ir ne gyvybės draudimo įmonių priežiūrą; ji gali nepriklausomai išduoti arba panaikinti draudimo įmonių licenciją ir bent kartą per metus vykdo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Draudimo įmonės turi CNSF ne rečiau kaip kartą per ketvirtį pateikti savo organizacijos, operacijų, apskaitos, investicijų ir kapitalo duomenis; jos taip pat turi atskleisti savo rizikos išlaikymo, perleidimo arba mažinimo tikslus, politiką ir praktiką; jos taip pat turi skelbti kiekybinę ir kokybinę informaciją apie savo operacijas, techninę padėtį ir finansinę būklę bei riziką. CNSF gali bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio priežiūros institucijomis, jeigu yra sudarytas susitarimas dėl keitimosi informacija; sudaryti keli tokie susitarimai ir CNSF 2010 m. pateikė prašymą prisijungti prie IAIS daugiašalio susitarimo memorandumo. Jeigu yra sudarytas CNSF ir užsienio priežiūros institucijos susitarimas dėl keitimosi informacija, CNSF turi prašyti užsienio priežiūros institucijos išankstinio sutikimo prieš atskleisdama jos pateiktą informaciją. Nė vienam asmeniui, ar jis būtų CNSF darbuotojas, ar ne, neleidžiama atskleisti konfidencialios informacijos; profesinės paslapties reikalavimai nustatyti nacionalinėje teisėje ir dėl bet kokio profesinės paslapties pažeidimo taikomos sankcijos;

(10)

Jungtinėse Valstijose draudimą ir perdraudimą iš esmės reguliuoja ir prižiūri valstijos. Draudimo įmonės turi laikytis atitinkamų kiekvienos valstijos, kurioje išduoda polisus, įstatymų, o draudimo priežiūra – draudimo įgaliotiniams pavaldžių nepriklausomų valstijų priežiūros įstaigų rankose. Valstijų kapitalo pakankamumo reikalavimai grindžiami Nacionalinės draudimo įgaliotinių asociacijos (NAIC) rizika grindžiamo kapitalo pavyzdiniu įstatymu, kurį yra priėmusios visos valstijos. Rizika grindžiamo kapitalo standartinė formulė apima kiekvienos iš tiesioginio draudimo rūšių (gyvybės, turto ir nelaimingų atsitikimų, sveikatos) didžiąją reikšmingos rizikos dalį, o konkretiems produktams ir rizikos moduliams leidžiama naudoti vidaus modelius. Rizika grindžiamas kapitalas apskaičiuojamas taikant koeficientus įvairių rūšių turto, įmokų, reikalavimų, išlaidų ir rezervo elementams. Išskiriami keturių lygmenų kiekybiniai kapitalo reikalavimai (kiekvienu atveju taikomos skirtingos priežiūros priemonės): įmonės veiksmų lygmens, reguliavimo veiksmų lygmens, leistosios kontrolės lygmens ir privalomosios kontrolės lygmens. Pagal Jungtinių Valstijų tvarką draudimo įmonėms taikomas SRMV palygintinas su vertinimu pagal „Mokumas II“. Dėl ataskaitų teikimo ir skaidrumo nustatyti standartizuoti ataskaitų teikimo reikalavimai, kurie iš esmės apima: veiklą ir veiklos rezultatus, rizikos profilį, vertinimo metodus ir naudojamas prielaidas, kapitalo reikalavimus ir valdymą. Viešai atskleidžiamos finansinės ataskaitos, įskaitant aktuarinę nuomonę ir auditoriaus pareiškimą. Valstijų draudimo įgaliotiniai gali dalytis konfidencialia informacija su užsienio priežiūros institucijomis, jeigu jos gavėjai sutinka išsaugoti informacijos konfidencialumą. Jie taip pat gali sudaryti susitarimus, kuriais reglamentuojamas dalijimamsis konfidencialia informacija ir jos naudojimas. Sąjungos priežiūros institucijos ir valstijų draudimo departamentai yra sudarę kelis susitarimo memorandumus dėl keitimosi informacija; kelių valstijų draudimo departamentai yra IAIS daugiašalio susitarimo memorandumo signatarai, o dar keli neseniai pateikė prašymus prie jo prisijungti. Konfidencialumo reikalavimais, įtrauktais į valstijų teisės aktus remiantis NAIC pavyzdiniais įstatymais, numatyta, kad informacija, gauta iš valstijų priežiūros institucijų, yra konfidenciali ir kad jos turi saugoti iš užsienio priežiūros institucijų gautos informacijos konfidencialumą. Valstijų priežiūros institucijų darbuotojai įpareigoti laikytis profesinės paslapties pagal valstijų lygmens teisės aktus;

(11)

po šių vertinimų, trečiųjų šalių mokumo tvarka, kuriai taikomas šis sprendimas, laikytina atitinkančia pagal Direktyvos 2009/138/EB 227 straipsnio 5 dalį nustatytus laikino lygiavertiškumo kriterijus, išskyrus taisykles dėl priklausomų draudimo įmonių Bermudoje, kurioms taikoma skirtinga reguliavimo tvarka;

(12)

šiuo sprendimu nustatomas dešimties metų pradinis laikino lygiavertiškumo laikotarpis. Vis dėlto Komisija bet kuriuo metu, be bendrosios peržiūros, gali atlikti specialią peržiūrą, susijusią su atskira trečiąja šalimi arba teritorija, kai dėl svarbių pokyčių Komisija turi iš naujo įvertinti šiuo sprendimu nustatomą lygiavertiškumą. Todėl, pasitelkusi EIOPA techninę pagalbą, Komisija turėtų toliau stebėti trečiosiose šalyse, kurioms taikomas šis sprendimas, galiojančios tvarkos pokyčius ir sąlygų, kurių pagrindu priimtas šis sprendimas, laikymąsi;

(13)

Direktyva 2009/138/EB taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d. Todėl šiuo sprendimu nuo šios datos taip pat turėtų būti suteikiamas laikinas lygiavertiškumas,

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/27

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/722/ES (3) 11 straipsnio 3 dalyje patvirtinama Latvijos pateikta daugiametė pasiutligės likvidavimo programa 2014 m. sausio 1 d.–2016 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui;

(2)

pagal Įgyvendinimo sprendimo 2013/722/ES 11 straipsnio 6 dalies c punkto vi papunktį iš pradžių nustatyta didžiausia 1 225 000 EUR Sąjungos finansinio įnašo suma Latvijos pateiktai pasiutligės likvidavimo programai 2014 m. Pagal to sprendimo 11 straipsnio 7 dalies c punkto ii papunktį nustatyta didžiausia 475 000 EUR įnašo suma Baltarusijos buferinėje zonoje įgyvendinamai programos daliai;

(3)

Komisijai įvertinus valstybių narių pagal Sprendimo 2009/470/EB dėl išlaidų, susidariusių finansuojant 2014 m. likvidavimo programas, 27 straipsnio 7 dalį pateiktas tarpines technines ir finansines ataskaitas, Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/925/ES (4) iš dalies pakeistos toms programoms nustatytos didžiausios sumos;

(4)

Įgyvendinimo sprendimo 2014/925/ES 5 straipsnio 17 dalimi iš dalies pakeistas Įgyvendinimo sprendimo 2013/722/ES 11 straipsnio 6 dalies c punkto vi papunktis ir nustatyta didžiausia 400 000 EUR Sąjungos finansinio įnašo suma Latvijos pateiktai 2014 m. pasiutligės likvidavimo programai. Įgyvendinimo sprendimo 2014/925/ES 5 straipsnio 18 dalimi iš dalies pakeistas Įgyvendinimo sprendimo 2013/722/ES 11 straipsnio 7 dalies c punkto ii papunktis ir taip pat nustatyta didžiausia 400 000 EUR Sąjungos finansinio įnašo suma Baltarusijos buferinėje zonoje įgyvendinamai programos daliai;

(5)

naujai nustatyta didžiausia Sąjungos finansinio įnašo suma Latvijos pateiktai 2014 m. pasiutligės likvidavimo programai yra neteisinga. Visų pirma, pagal Įgyvendinimo sprendimo 2013/722/ES su pakeitimais 11 straipsnio 6 dalies c punkto vi papunktį ir pagal 11 straipsnio 7 dalies c punkto ii papunktį, jei programos dalis, įgyvendintina Baltarusijos buferinėje zonoje, buvo tinkamai įgyvendinta ir 400 000 EUR panaudoti, Latvijoje įgyvendinamai programos daliai Sąjungos finansinio įnašo daugiau nebūtų galima skirti. Tai neatitinka bendros pasiutligės likvidavimo Europos Sąjungoje strategijos, kadangi ji grindžiama ligos likvidavimu valstybėse narėse ir buferinių zonų kūrimu palei Sąjungos išorės sienas, kad būtų užkirstas kelias pakartotiniam ligos užkrato patekimui;

(6)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2013/722/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į Latvijos pateiktą tarpinę techninę ir finansinę ataskaitą dėl 2014 m. pasiutligės likvidavimo programos;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

9.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/29

(1)

2002 m. birželio 1 d. įsigaliojo Susitarimas tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais (toliau – susitarimas);

(2)

susitarimo 9 priedo tikslas – palengvinti ir skatinti dvišalę prekybą organiniais Europos Sąjungos ir Šveicarijos kilmės produktais;

(3)

pagal susitarimo 9 priedo 8 straipsnį Organinių produktų darbo grupė sprendžia visus klausimus, susijusius su 9 priedu ir jo įgyvendinimu, ir teikia rekomendacijas Žemės ūkio jungtiniam komitetui. Ši grupė surengė posėdį priedo taikymo sričiai aptarti. 9 priedo taikymo sritį derėtų išplėsti – jį taip pat taikyti vynui ir mielėms, nes šios srities Šveicarijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatos yra lygiavertės. Be to, reikėtų panaikinti 2 priedėlį, nes Šveicarija pakeitė organiniu būdu gaminamų pašarų ženklinimo etiketėmis teisės aktus ir priėmė Europos teisę atitinkančias nuostatas. Darbo grupė rekomendavo komitetui atitinkamai pritaikyti 9 priedo priedėlius;

(4)

todėl reikėtų iš dalies pakeisti 9 priedo 1 ir 2 priedėlius,