15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/1

(1)

Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencija, laikoma Kioto protokolo šalių susitikimu, priėmė Dohos pakeitimą, kuriuo nustatomas antras Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpis, prasidedantis 2013 m. sausio 1 d. ir pasibaigiantis 2020 m. gruodžio 31 d. (toliau – Dohos pakeitimas). Sąjunga Dohos pakeitimą patvirtino Tarybos sprendimu (ES) 2015/1339 (2) (toliau – Ratifikavimo sprendimas);

(2)

Kioto protokolo Dohos pakeitimas turi būti techniškai įgyvendintas Sąjungos registre ir nacionaliniuose Kioto protokolo registruose. Taip pat svarbu užtikrinti derėjimą su Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (3) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 406/2009/EB (4) ir darnų tarptautiniu mastu sutartų apskaitos reikalavimų įgyvendinimą, optimizuoti skaidrumą ir užtikrinti, kad Sąjunga bei valstybės narės tiksliai apskaitytų nustatytosios normos vienetus (NNV), teršalų šalinimo vienetus (TŠV), išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (TMV), patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (PTMV), laikinuosius patvirtintus išmetamųjų teršalų šalinimo vienetus (LPTMV) ir ilgalaikius patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus (IPTMV) patirdamos kuo mažiau administracinės naštos ir išlaidų, be kita ko susijusių su dalies pajamų mokesčiu ir IT plėtra bei technine priežiūra;

(3)

įsigaliojus Dohos pakeitimui, Sąjunga ir valstybės narės turės į savo Kioto protokolo registrus įrašyti NNV skaičių, atitinkantį pagal Ratifikavimo sprendimą nustatytas jų nustatytąsias normas, prie kurių pridedamas taikant Kioto protokolo 3 straipsnio 7a dalį gautas vienetų skaičius;

(4)

valstybės narės metinę išmetamųjų teršalų kvotą padidinus pagal Sprendimo Nr. 406/2009/EB 10 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 525/2013 27 straipsnį, antrojo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje tai valstybei narei gali tekti įsigyti papildomų NNV, jei ji šią papildomą išmetamųjų teršalų kvotą panaudojo savo išmetamiesiems teršalams padengti pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB arba pervedė kitai valstybei narei. Tokia valstybė narė taip pat gali naudoti savo ankstesnio laikotarpio pertekliaus rezervą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 525/2013 3 straipsnio 13b dalyje, jei jos išmetamųjų teršalų kiekis yra didesnis negu nustatytoji norma. Tokiam NNV įsigijimui būtų taikoma Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnio 1 dalies nuostata dėl pajamų, gautų pirmą kartą atlikus tarptautinį NNV perdavimą, dalies mokėjimo. Atitinkamais atvejais tokios situacijos gali būti laikomos apskaitos nenuoseklumu siekiant Sąjungos teisės aktų įgyvendinimą derinti su taisyklėmis, dėl kurių susitarta pagal Kioto protokolą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnio 7 dalyje;

(5)

antrojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio pabaigoje turėtų būti nustatytas tarpuskaitos procesas, kad būtų galima nustatytosios normos vienetais atsiskaityti už visus grynuosius metinių išmetamųjų teršalų kvotų pervedimus pagal Sprendimą Nr. 406/2009/EB;

(6)

pagal Direktyvos 2003/87/EB 11a straipsnį stacionarių įrenginių veiklos vykdytojai ir orlaivių naudotojai gali PTMV ir TMV keisti į apyvartinius taršos leidimus (ATL). Iškeisti pirmuoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu galiojantys PTMV ir TMV potencialiai reiškia ES ATLPS išmetamuosius teršalus antruoju įsipareigojimų laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad Dohos pakeitimu apribotas PTMV ir TMV perkėlimas iš pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį, valstybės narės turėtų Sąjungai perduoti atitinkamą pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu galiojančių NNV skaičių, atitinkantį tuos potencialius išmetamuosius teršalus, o Sąjunga turėtų valstybėms narėms perduoti atitinkamą skaičių pirmuoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu galiojančių PTMV ir TMV, gautų iš stacionarių įrenginių veiklos vykdytojų ir orlaivių naudotojų mainais už ATL;

(7)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Komisijos reglamentą (ES) Nr. 389/2013 (5);

(8)

šis reglamentas turėtų įsigalioti skubiai, nes tarpinius pervedimus būtina atlikti iki Reglamento (ES) Nr. 525/2013 11 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, skirto pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio įsipareigojimams įgyvendinti, pabaigos;

(9)

šis reglamentas, išskyrus jo nuostatas dėl tarpinių pervedimų, turėtų būti taikomas nuo Kioto protokolo Dohos pakeitimo įsigaliojimo dienos,

1)

įterpiamas šis 73a straipsnis:

„73a straipsnis

Į ATL iškeistų PTMV ir TMV pervedimas

1.   Vyriausiasis administratorius kiekvienam nacionaliniam administratoriui praneša, kiek pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu galiojančių PTMV ir TMV iš tos valstybės narės administruojamų veiklos vykdytojų sąskaitų ir orlaivių naudotojų sąskaitų pervesta pagal 60 straipsnį. Prie to skaičiaus vyriausiasis administratorius prideda tam tikrą dalį pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu galiojančių PTMV ir TMV, pagal 60 straipsnį pervestų iš pirmajame įsipareigojimų laikotarpyje KP registro neturinčios valstybės narės administruojamų veiklos vykdytojų sąskaitų ir orlaivių naudotojų sąskaitų; ta dalis yra proporcinga PTMV ir TMV skaičiui, kurį atitinkama valstybė narė turi teisę perkelti iš pirmojo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį.

2.   Iki Reglamento (ES) Nr. 525/2013 11 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo įsipareigojimų įgyvendinimo laikotarpio, skirto pirmojo Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpio įsipareigojimams įgyvendinti, pabaigos vyriausiasis administratorius iš ES tarptautinių kreditų sąskaitos į kiekvieną nacionalinį KP registrą perveda tokį pirmuoju įsipareigojimų laikotarpiu galiojančių PTMV ir TMV skaičių, kuris atitinka bendrą pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuotą kiekį.

3.   Vyriausiasis administratorius užtikrina, kad ESSŽ nebūtų galima atlikti jokių pagal 1 dalį pervestų vienetų sandorių, išskyrus:

4.   Kai tik atliekamas pervedimas pagal 2 dalį, kiekvienas nacionalinis administratorius nedelsdamas į atitinkamą šalies sąskaitą Sąjungos registre perveda tiek NNV, kiek kreditų grąžinta tai valstybei narei pagal 2 dalį.“

2)

įterpiami šie 73b–73g straipsniai:

„73b straipsnis

NNV sukūrimas ir įrašymas į sąskaitą

1.   Prieš vienetų nurašymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 525/2013 (6) 11 straipsnio 3 dalį vyriausiasis administratorius:

2.   Ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo 2020 m. SPP atitikties sąskaitos uždarymo pagal 31 straipsnį, kiekvienas nacionalinis administratorius:

3.   Prieš tai, kai užbaigiamas tarpuskaitos procesas pagal 73f straipsnį, vyriausiasis administratorius užtikrina, kad ESSŽ nebūtų galima atlikti jokių NNV sandorių iš ATLPS NNV sąskaitos arba iš SPP NNV sąskaitos, išskyrus:

73c straipsnis

Vienetų pervedimas ir naudojimas

1.   Vyriausiasis administratorius užtikrina, kad ESSŽ nebūtų galima atlikti sandorių su PTMV, TMV, LPTMV ir IPTMV, kurie naudoti pagal 81 straipsnį, išskyrus:

2.   Perkėlus vienetus iš pirmojo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnio 1 dalį vyriausiasis administratorius užtikrina, kad ESSŽ nebūtų galima naudoti PTMV, TMV, LPTMV ar IPTMV pagal šio reglamento 81 straipsnį, jei tie vienetai negalioja antruoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu.

73d straipsnis

Vienetų panaikinimas

1.   Perkėlus vienetus iš pirmojo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnio 1 dalį vyriausiasis administratorius panaikina visus Aviacijos sektoriaus atidėtų atsisakytų vienetų sąskaitoje likusius PTMV ir TMV.

2.   Perkėlus vienetus iš pirmojo įsipareigojimų laikotarpio į antrąjį įsipareigojimų laikotarpį pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnio 1 dalį vyriausiasis administratorius paprašo, kad nacionaliniai administratoriai panaikintų pirmuoju Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiu galiojančius PTMV ir TMV, laikomus jų administruojamose Sąjungos registro ATLPS sąskaitose, arba pats juos panaikina.

73e straipsnis

Vienetų nurašymas

Vyriausiasis administratorius iš ES ankstesnio laikotarpio pertekliaus rezervo sąskaitos nurašo tiek NNV, kiek išmestų teršalų, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekis viršija pagal Ratifikavimo sprendimą nustatytą Sąjungos nustatytąją normą.

73f straipsnis

Perkėlimas į kitą įsipareigojimų laikotarpį Sąjungos registre

Vyriausiasis administratorius visus NNV iš ATLPS pagrindinės tarpuskaitos sąskaitos ir NNV, pagal šio reglamento 73a straipsnio 4 dalį pervestus į ES ankstesnio laikotarpio pertekliaus rezervo sąskaitą, sukurtą pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnio 1 dalį, perkelia į kitą įsipareigojimų laikotarpį.

73g straipsnis

Tarpuskaitos procesas

1.   Per šešis mėnesius nuo 2020 m. SPP atitikties sąskaitos uždarymo pagal 31 straipsnį vyriausiasis administratorius kiekvienai valstybei narei apskaičiuoja tarpuskaitos vertę: iš 2013–2020 m. grynųjų MITKV įsigijimų atima grynuosius MITKV pervedimus tarp valstybių narių.

2.   Jei pagal 1 dalį apskaičiuota valstybės narės tarpuskaitos vertė yra neigiama, jos nacionalinis administratorius iš tos valstybės narės SPP NNV sąskaitos perveda tarpuskaitos vertę atitinkantį NNV skaičių į SPP pagrindinę tarpuskaitos sąskaitą.

3.   Jei pagal 1 dalį apskaičiuota valstybės narės tarpuskaitos vertė yra teigiama ir užbaigti visi pervedimai pagal 2 dalį, vyriausiasis administratorius tarpuskaitos vertę atitinkantį NNV skaičių perveda į tos valstybės narės šalies sąskaitą (angl. Party holding Account).

4.   Prieš atlikdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pervedimą atitinkamas nacionalinis administratorius pirmiausia perveda tokį NNV skaičių, kurio reikia, kad būtų sumokėtas pajamų dalies mokestis, taikomas pirmiesiems tarptautiniams NNV pervedimams pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 10 straipsnio 1 dalį.

(6)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13)."

(7)  2015 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1339 dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo Dohos pakeitimo sudarymo Europos Sąjungos vardu ir bendro pagal jį prisiimtų įsipareigojimų vykdymo (OL L 207, 2015 8 4, p. 1)."

(8)  2010 m. spalio 22 d. Komisijos sprendimas 2010/634/ES, kuriuo patikslinamas bendras Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų, kurie 2013 m. turi būti išduoti pagal ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skaičius ir panaikinamas Sprendimas 2010/384/ES (OL L 279, 2010 10 23, p. 34).“"

3)

I priedas iš dalies keičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/7

(1)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 (2) 3 straipsnio 1 dalies a punktą išlaidos, susijusios su finansavimo išlaidomis, valstybių narių patirtomis kaupiant lėšas, skirtas produktams supirkti, apskaičiuojamos pagal to reglamento I priede nustatytus metodus;

(2)

Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 1 punkte numatyta, kad šios finansavimo išlaidos turi būti apskaičiuojamos taikant Sąjungoje galiojančią vienodą palūkanų normą, kurią kiekvienų finansinių metų pradžioje nustato Komisija. Ši palūkanų norma atitinka EURIBOR terminuotų 3 mėnesių ir 12 mėnesių palūkanų normų vidurkį, nustatomą per Komisijos nustatytą šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį iki valstybėms narėms pateikiant minėtojo priedo I dalies 2 punkto pirmoje pastraipoje nurodytą pranešimą, šias palūkanas paskirstant atitinkamai vieno trečdalio ir dviejų trečdalių santykiu;

(3)

be to, remiantis Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 2 punkto antra pastraipa, jei valstybė narė nepateikia pranešimo to punkto pirmoje pastraipoje nurodyta forma ir iki joje nurodyto termino, laikoma, kad tos valstybės narės mokamų palūkanų norma yra 0 %. Jei kuri nors valstybė narė praneša neturėjusi jokių su palūkanomis susijusių išlaidų, nes ataskaitiniu laikotarpiu ji valstybės sandėliuose žemės ūkio produktų neturėjo, Komisija tą palūkanų normą nustato remdamasi minėto punkto trečia pastraipa;

(4)

pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 3 punktą remiantis to priedo I dalies 2 punktu nustatyta palūkanų norma turi būti lyginama su vienoda palūkanų norma, nustatyta pagal minėto priedo I dalies 1 punktą. Kiekvienai valstybei narei taikoma mažesnioji iš šių dviejų palūkanų normų;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad per šešių mėnesių ataskaitinį laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki birželio mėn., kuris, Komisijos nuomone, yra reprezentacinis saugojimo valstybės sandėliuose operacijų laikotarpis, valstybės sandėliuose nebuvo jokių žemės ūkio produktų, valstybių narių nebuvo prašoma pateikti pranešimų pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 I priedo I dalies 2 punkto pirmą pastraipą;

(6)

EŽŪGF 2016 finansiniais metais taikysimos palūkanų normos turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tuos įvairius veiksnius,

15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/9

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 703/2009 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės vielos strypams.

(2)

Nustatytos priemonės – ad valorem muitas: vienai bendrovių grupei („Valin Group“) nustatyta individuali 7,9 % muito norma, o kitiems eksportuotojams – 24 % muito norma.

(3)

Paskelbusi pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių galiojimo terminą (3) Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų vielos strypų Sąjungoje, vardu 2014 m. balandžio 29 d. pateikė Europos plieno asociacija (toliau – „Eurofer“ arba pareiškėjas).

(5)

Prašymas pagrįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2014 m. rugpjūčio 2 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams ir importuotojams bei nagrinėjamosios eksportuojančios šalies atstovams.

(9)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti nuomonę raštu ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Viena suinteresuotoji šalis paprašė, kad ją išklausytų Komisijos tarnybos; klausymas surengtas 2015 m. kovo 20 d.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Kinijos eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(11)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Kinijos eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(12)

Iš viso susisiekta su 45 Kinijos eksportuojančiais gamintojais, bet nė vienas iš jų nepranešė apie save ir neužpildė atrankos formos. Todėl atranka nebuvo taikoma.

(13)

Atsižvelgdama į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, Komisija pranešė Kinijos valdžios institucijoms, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį gali būti remiamasi geriausiais turimais faktais. Kinijos valdžios institucijos Komisijai nepateikė jokių pastabų arba prašymų, kad dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(14)

Iš viso susisiekta su 9 žinomais nesusijusiais importuotojais. Nė vienas iš jų nepranešė apie save ir neužpildė atrankos formos.

(15)

Pradiniame tyrimo etape su Komisija bendradarbiavo 28 Sąjungos gamintojai (gamintojų grupė), kurie pagamino maždaug 70 % viso Sąjungoje pagaminamo vielos strypų kiekio per PTL. Atsižvelgdama į didelį bendradarbiaujančių gamintojų skaičių Komisija taikė atranką. Komisija atrinko bendroves remdamasi didžiausia tipiška gamybos apimtimi, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, taip pat atsižvelgdama į geografinį pasiskirstymą ir pakankamai įvairią produkto rūšių aprėptį. Iš pradžių atrinktos šešios bendrovės, kurioms teko 44,2 % atvirajai rinkai skirtos gamybos.

(16)

Klausimynai nusiųsti 6 atrinktiems Sąjungos gamintojams ir 2 galimų panašių šalių gamintojams, sutikusiems bendradarbiauti.

(17)

Klausimyno atsakymus pateikė 6 atrinkti Sąjungos gamintojai ir 2 galimų panašių šalių gamintojai.

(18)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(19)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats produktas, kuris buvo nagrinėtas atliekant pradinį tyrimą, t. y. Kinijos kilmės karštai valcuoti netaisyklingai suvyniotų ritinių pavidalo strypai ir juostos iš geležies, nelegiruotojo plieno arba legiruotojo plieno, išskyrus pagamintus iš nerūdijančiojo plieno (toliau – vielos strypai arba nagrinėjamasis produktas), kurio KN kodai yra 7213 10 00, 7213 20 00, 7213 91 10, 7213 91 20, 7213 91 41, 7213 91 49, 7213 91 70, 7213 91 90, 7213 99 10, 7213 99 90, 7227 10 00, 7227 20 00, 7227 90 10, 7227 90 50 ir 7227 90 95.

(20)

Atlikus peržiūros tyrimą patvirtinta, kad, kaip ir pradiniame tyrime, nagrinėjamojo produkto ir Kinijos vidaus rinkoje gaminamų ir parduodamų vielos strypų, Sąjungos pramonės gaminamų ir Sąjungos rinkoje parduodamų vielos strypų ir panašioje šalyje (Turkijoje) gaminamų ir parduodamų vielos strypų pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad pasibaigus dabartinių priemonių galiojimui Kinijos vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(22)

Kaip minėta 12 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas nepareiškė noro bendradarbiauti, todėl, kaip numatyta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje, išvados turėjo būti grindžiamos geriausiais turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir statistiniais duomenimis, t. y. Eurostato ir Kinijos eksporto duomenų bazės duomenimis.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis šalies vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja verte atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(24)

Pradiniame tyrime panašia šalimi normaliajai Kinijos vertei nustatyti pasirinkta Turkija. Remdamasi prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad panašia šalimi ketina pasirinkti Braziliją ir paragino šalis teikti pastabas. Komisija pranešime apie inicijavimą taip pat nurodė, kad taip pat bus nagrinėjamos kitos šalys, konkrečiai – Turkija, Šveicarija, Norvegija ir Japonija. Iš suinteresuotųjų šalių negauta jokių pastabų.

(25)

Be Brazilijos gamintojų, Komisija susisiekė su visais žinomais arba galimais vielos strypų gamintojais Turkijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje ir Japonijoje (iš šių šalių į Sąjungą importuojama daug vielos strypų, todėl galima numanyti, kad jų gamybos mastas didelis) ir JAV (kuri pasižymi didelės apimties pramone ir vidaus rinka).

(26)

Galiausiai du vielos strypų gamintojai, Turkijos „Ereğli Demir ve Çelik Fabrikalri T.A.S.“ ir Brazilijos „ArcelorMittal Brasil“, sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą ir pateikė panašios šalies klausimyno atsakymus.

(27)

Priimant sprendimą dėl tinkamiausios panašios šalies šiame tyrime atsižvelgta į keletą veiksnių, ypač į panašios šalies vidaus rinkos dydį ir pakankamą konkurencijos dėl panašaus produkto lygį; bendradarbiaujančių gamintojų pardavimo vidaus rinkoje tipiškumą (kiekį ir pelningumą); bendradarbiaujančių gamintojų produkto asortimento dydį ir įvairovę bei jų produktų ir gamybos metodo palyginamumą su Kinijos produktais ir gamybos metodu.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kad Turkija ir bendradarbiaujantis eksportuojantis Turkijos gamintojas tenkino visus pagrindinius tinkamos panašios šalies ir gamintojo reikalavimus, nuspręsta panašia šalimi pasirinkti Turkiją.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia nagrinėta, ar bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per PTL parduotas bendras panašaus produkto kiekis buvo tipiškas, palyginti su bendru eksportui į Sąjungą parduotu kiekiu, t. y. ar bendras toks vidaus rinkoje parduotas kiekis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendro bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo eksportui į Sąjungą parduoto panašaus produkto kiekio.

(30)

Be to, nagrinėta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis per PTL buvo pelninga.

(31)

Nustatyta, kad pardavimas vidaus rinkoje visais atvejais vykdytas pakankamais kiekiais ir įprastomis prekybos sąlygomis, todėl normalioji vertė nustatyta remiantis faktinėmis vidaus rinkos kainomis ir apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis.

(32)

Atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo ir nebuvo konkrečių duomenų apie Kinijos kainas, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį eksporto kaina nustatyta remiantis turimais faktais. Šiuo tikslu naudoti statistinių duomenų šaltiniai, t. y. Eurostatas.

(33)

Remiantis Eurostato duomenimis, iš Kinijos į Sąjungą per PTL buvo importuotos tik 696 tonos vielos strypų; tai atitinka 0,04 % bendro importo. Palyginus su visu Sąjungos suvartojimu (17,8 mln. tonų) šis kiekis yra nereikšmingas.

(34)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kaina EXW sąlygomis. Siekdama užtikrinti teisingą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą koregavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Siekdama apskaičiuoti eksporto kainą pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, Komisija pakoregavo Eurostato CIF kainą remdamasi skunde nurodytais frachto ir draudimo išlaidų duomenimis. Vidaus rinkos kainos pakoreguotos remiantis panašios šalies gamintojo nurodytais frachto, draudimo, tvarkymo ir kredito išlaidų duomenimis.

(35)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas buvo nustatytas vidutinę svertinę normaliąją vertę palyginus su vidutine svertine eksporto kaina. Palyginus vidutinę Kinijos eksporto kainą pagal Eurostato duomenis su panašios šalies normaliąja verte dempingas nenustatytas.

(36)

Taip pat svarbu pabrėžti, kad, kaip nurodyta 33 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamojo produkto importo mastas per PTL buvo labai mažas. Taip pat pastebėta, kad daugumos KN kodų produktų kainos labai svyravo, kai kuriais atvejais net iki 30 kartų per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Tokius svyravimus sunku pateisinti įprastais rinkos veiksniais; labiausiai tikėtina, kad taip įvyko dėl mažos pardavimo apimties.

(37)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Kinijos eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo informacijos apie Kinijos eksportuojamų produktų asortimentą, todėl palyginimą su panašios šalies normaliąja verte buvo galima atlikti tik suvestinių duomenų lygmeniu.

(38)

Taigi išvada dėl dempingo nebuvimo per PTL laikoma nereikšminga dėl bendro šių veiksnių poveikio: mažos importo apimties, neįprasto kainų svyravimo ir informacijos apie importuotų produktų asortimentą trūkumo.

(39)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 35–38 konstatuojamosiose dalyse, Komisija toliau nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas pasikartotų. Tai darydama, ji nagrinėjo šiuos aspektus: Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Kinijos eksportuotojų elgseną kitose rinkose ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(40)

Remiantis Pasaulio plieno asociacijos (angl. „Worldsteel Association“) pateikta informacija (5), bendra Kinijos vielos strypų gamyba per pastaruosius dešimt metų sparčiai augo ir 2013 m. pasiekė aukščiausią lygį – daugiau kaip 150 mln. tonų (6).

(41)

Kitaip tariant, Kinijai tenka 77 % pasaulinės vielos strypų gamybos, t. y. šios šalies sprendimai dėl pardavimo gali turėti didelės įtakos rinkos sąlygoms. Svarbu pabrėžti, kad Kinijos metinė gamyba viršija visą Sąjungos gamybą daugiau nei septynis kartus. Be to, bendras Kinijos vielos strypų gamybos padidėjimas nuo 2011 m. (26 mln. tonų) savaime viršija bendrą Sąjungos suvartojimą (17 mln. tonų).

(42)

Remiantis prašymu atlikti peržiūrą, nepanaudoti pajėgumai Kinijoje sudaro maždaug 50 mln. tonų. Atsižvelgiant į tai, kad Kinija nebendradarbiavo, buvo sunku gauti papildomos informacijos šiuo klausimu. Tačiau, atsižvelgiant į 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse nurodytą aukštą gamybos lygį, palyginti su Europos ir pasauliniais duomenimis, Kinijos sprendimai dėl pardavimo galėtų sukelti didelių iškraipymų rinkose, net ir nenaudojant nepanaudotų pajėgumų.

(43)

Remiantis Kinijos eksporto duomenų bazės duomenimis, per PTL Kinija į visą pasaulį eksportavo daugiau nei 9 mln. tonų vielos strypų; tai sudarė daugiau nei 50 % viso Sąjungos suvartojimo tuo pačiu laikotarpiu. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinti šešių didžiausių šalių (vertinant pagal Kinijos eksporto apimtį) ir Turkijos (panašios šalies) duomenys; tai sudaro daugiau nei 53 % bendro Kinijos eksporto per PTL.

1 lentelė

Kinijos vielos strypų pasaulinis eksportas (apimtis ir kainos, EUR)

(44)

Vidutinė kiekvienos iš nurodytų šalių eksporto kaina per PTL buvo gerokai mažesnė už normaliąją vertę. Todėl dempingo skirtumai, nustatyti pagal Kinijos vidutines pardavimo į trečiąsias šalis kainas (kaip nurodyta lentelėje), sudarė 14–24 % (7).

(45)

Pagal pateiktus skaičius matyti, kad Kinijos eksporto mastas didėjo, o kainos mažėjo. Iš tiesų, remiantis turimais statistiniais duomenimis, po PTL kainos ir toliau mažėjo. Kelios susijusios šalys šią tendenciją vertino kaip grėsmę jų pramonei ir nustatė apsaugos priemones (inter alia, Malaizija ir Indonezija bei, neseniai, po PTL, Turkija (8), JAV ir Pakistanas).

(46)

Galiausiai, remiantis naujaisiais pranešimais spaudai (9), Kinijos vidaus rinka ir ypač statybų sektoriaus veikla (10) lėtėja. Taigi, mažėja Kinijos pardavimo galimybės – pagrindinės jos eksporto rinkos užsidaro, o pagrindinis pardavimas vidaus rinkoje lėtėja. Todėl yra didelė tikimybė, kad, jei Sąjungoje būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinija nedelsdama nukreiptų didelės apimties pardavimą mažomis (dempingo) kainomis į Sąjungos rinką.

(47)

Atsižvelgiant į aukštesnes kainas Sąjungos rinkoje, palyginti su Kinijos pardavimo kainomis, nustatytomis kitose trečiosiose šalyse, kaip nurodyta 1 lentelėje, Sąjungos rinka laikoma patrauklia Kinijos gamintojams. Daugelyje eksporto rinkų taikomos apsaugos priemonės dar labiau didina Sąjungos rinkos patrauklumą. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad panaikinus priemones būtų vėl daug eksportuojama iš Kinijos į Sąjungos rinką. Reikėtų priminti, kad 2008 m., prieš nustatant pradines priemones, Kinijos pardavimo mastas Sąjungos rinkoje sudarė 1,1 mln. tonų, palyginti su 700 tonų PTL.

(48)

Atsižvelgiant į labai aukštą Kinijos vielos strypų gamybos lygį ir jos vykdytą dempingą į trečiąsias šalis bei minėtą Sąjungos rinkos patrauklumą, yra didelė tikimybė, kad panaikinus antidempingo priemones dempingas iš Kinijos į Sąjungą nedelsiant pasikartos.

(49)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino 72 gamintojai, kurie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Nė vienas iš jų neprieštaravo tyrimo inicijavimui.

(50)

Siekiant užtikrinti konfidencialumą visi su jais susiję neskelbtini duomenys buvo indeksuoti arba pateikiami nurodant ribinius dydžius.

(51)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi turimais statistiniais importo duomenimis, faktiniu bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimu, išskyrus jų pardavimą eksportui, taip pat apskaičiuotu nebendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pardavimu. Suvartojimo sąvoka susijusi tik su pardavimu atvirojoje rinkoje, įskaitant uždarąjį pardavimą ir išskyrus uždarąjį naudojimą. Uždarasis naudojimas (t. y. susijusių Sąjungos gamintojų vidaus sandoriai dėl panašaus produkto, skirto tolesniam perdirbimui) nebuvo įtrauktas į Sąjungos suvartojimo duomenis, nes šie vidaus sandoriai nekonkuruoja su nepriklausomų tiekėjų pardavimu atvirojoje rinkoje. Uždarasis pardavimas (t. y. pardavimas susijusioms bendrovėms) buvo įtrauktas į Sąjungos suvartojimo duomenis, nes, remiantis duomenimis, surinktais atliekant tyrimą, susijusios Sąjungos gamintojų bendrovės galėjo įsigyti vielos strypų ir iš kitų šaltinių. Be to, nustatyta, kad Sąjungos gamintojų vidutinės pardavimo susijusioms šalims kainos atitiko vidutines pardavimo nesusijusioms šalims kainas.

(52)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(53)

Sąjungos suvartojimas sumažėjo 4 % – nuo 18,5 mln. tonų 2011 m. iki 17,8 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas buvo mažesnis už 23,6 mln. tonų suvartojimą pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (2007 m. balandžio mėn. – 2008 m. kovo mėn.) Suvartojamo kiekio mažėjimą lėmė neigiamas ekonomikos krizės poveikis, dėl kurio sumažėjo bendras vielos strypų suvartojimas, ypač automobilių ir statybos pramonės sektoriuose.

(54)

Importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis nustatytos remiantis Eurostato duomenimis.

(55)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies apimties ir rinkos dalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(56)

Pradiniu tiriamuoju laikotarpiu Kinijos importui teko 5 % rinkos dalis ir jis sudarė 1,1 mln. tonų, vėliau, remiantis Eurostato duomenimis, šis importas praktiškai išnyko iš Sąjungos rinkos. Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Kinijos sumažėjo nuo 3 108 iki 696 tonų.

(57)

Bendrovė, kuriai nustatyta 7,9 % muito norma, yra susijusi su „ArcelorMittal“ grupe ir, skundo pateikėjų teigimu, jos pagaminamų vielos strypų kiekis labai sumažėjo. Be to, kiti Kinijos eksportuojantys gamintojai taip pat nustojo parduoti į Sąjungą. Panašu, kad vielos strypų rinka yra labai jautri kainoms ir dėl nustatyto antidempingo muito kainai padidėjus 24 % Kinijos eksportuotojams Sąjungos rinka tapo nebepatraukli.

(58)

Importo kainos nustatytos remiantis Eurostato duomenimis. Atsižvelgiant į nedidelę importo iš Kinijos į ES apimtį, Kinijos gamintojų nebendradarbiavimą, duomenų apie atskirų rūšių produktų kainas trūkumą bei mažus importuojamus kiekius, buvo neįmanoma prasmingai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo. Tačiau, kaip nurodyta 1 lentelėje, dėl Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainų Sąjungos pramonės pardavimo kainos priverstinai mažinamos vidutiniškai daugiau nei 25 %. Todėl manoma, kad leidus nebetaikyti priemonių Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo lygis bus toks pat didelis.

(59)

Pagrindinės į Sąjungą eksportuojančios šalys – Moldova, Norvegija, Rusija, Ukraina ir Šveicarija. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras nagrinėjamojo produkto importas iš trečiųjų šalių padidėjo 19,2 % (nuo 1,22 iki 1,45 mln. tonų) ir sudarė 7,5 % Sąjungos suvartojimo. Per tą patį laikotarpį vidutinė vieneto importo kaina nuolatos mažėjo – nuo 592 iki 506 EUR už toną, t. y. sumažėjo 14,6 %

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(60)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi Komisija nagrinėjo visus ekonominius veiksnius ir rodiklius, turinčius poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(61)

Komisija atskirai įvertino makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Nagrinėjamojo laikotarpio makroekonominiai rodikliai nustatyti, analizuoti ir nagrinėti remiantis pateiktais Sąjungos pramonės duomenimis. Mikroekonominiai rodikliai nustatyti remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu surinktais ir patikrintais duomenimis.

(62)

Toliau nagrinėjami makroekonominiai rodikliai yra: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos, pardavimo apimtis, rinkos dalis ir augimas, užimtumas, našumas, faktinio dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo. Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, gamybos sąnaudos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir darbo sąnaudos.

(63)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(64)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo 6 %, gamybos pajėgumai išliko tokie patys, o pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 76 % iki 72 %.

(65)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir Sąjungos rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(66)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 5 %.

(67)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 4 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 5 %, o jos rinkos dalis sumažėjo 1,6 % punkto.

(68)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas beveik nepakito. Tuo pačiu metu dėl sumažėjusios gamybos, kaip nurodyta 68 konstatuojamosios dalies 7 lentelėje, našumas sumažėjo 7 %.

(70)

Pradiniame tyrime Kinijai nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršijo de minimis lygį, o importo iš Kinijos lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko nedidelis. Tačiau, jei priemonės būtų panaikintos, remiantis padidėjusia eksporto iš Kinijos į trečiąsias šalis apimtimi ir mažėjančiomis kainomis, kaip minėta 45 ir 46 konstatuojamosiose dalyse, tikėtinas dempingo poveikis Sąjungos pramonei būtų didelis. Kaip minėta 83 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė vis dar nebuvo atsigavusi po buvusio žalingo Kinijos kilmės vielos strypų importo dempingo kainomis.

(71)

Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina ir gamybos sąnaudos sumažėjo po 15 % Taigi, pardavimo kaina vidutiniškai atitiko sąnaudų pokyčius.

(72)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(73)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui per nagrinėjamąjį laikotarpį nekito. Tai galima iš esmės paaiškinti tuo, kad padidėjo Sąjungos pramonės pastangos kontroliuoti gamybos sąnaudas ir tokiu būdu užtikrinti konkurencingumą.

(74)

Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(75)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsargos iš viso padidėjo 18 %. Svarbią vielos strypų produkcijos dalį sudaro standartiniai produktai, todėl Sąjungos pramonė privalo turėti tam tikrą atsargų kiekį, kad galėtų greitai patenkinti pirkėjų paklausą. Laikotarpio pabaigos atsargos, vertinant procentine gamybos dalimi, beveik nepakito ir atitiko Sąjungos pramonės gamybos raidą.

(76)

Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(77)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas sumažėjo nuo 5,1 % iki 4,7 % Tai yra mažiau už tikslinį pradiniame tyrime nustatytą 9,9 % pelno lygį.

(78)

Grynasis pinigų srautas, t. y. Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą, per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo teigiamas. Tačiau šis rodiklis sumažėjo net 11 % Tai kelia susirūpinimą dėl Sąjungos pramonės gebėjimo toliau pačiai finansuoti savo veiklą.

(79)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo net 58 % Didžioji dalis tokių investicijų skirtos modernizavimui, techninei priežiūrai ir atitikčiai teisiniams saugos reikalavimams. Tai, kad nebuvo investicijų pajėgumams didinti gali rodyti galimą ilgalaikį neigiamą rinkos pokytį.

(80)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų bendrosios buhalterinės vertės grynojo pelno procentiniu dydžiu. Dėl pelno sumažėjimo šis rodiklis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 3,8 % iki 3 %.

(81)

Atsižvelgiant į mažėjantį pelningumą ir pinigų srautą, bendrovės pajėgumui padidinti kapitalą taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(82)

Remiantis informacija, surinkta atliekant tyrimą, nustatyta, kad uždarosios gamybos santykinė dalis buvo nedidelė, nes vos maždaug 11 % Sąjungos pramonės produkcijos naudojama grupės viduje. Apskritai, gaminant didesnį produkto kiekį pereinama prie masto ekonomijos, kuri yra naudinga susijusiam gamintojui. Sąjungos pramonės įmonės yra daugiausia vertikaliai susietos, o uždaroji gamyba taikoma produktus toliau perdirbant į pridėtinės vertės produktus galutinės grandies pramonėje. Atlikus tyrimą nenustatyta jokių gamybos problemų, susijusių su šiais galutinės grandies pramonei skirtais produktais. Iš tiesų, uždaroji gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu nepakito. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad Sąjungos pramonės uždaroji gamyba neturėjo jokio neigiamo poveikio jos finansinei padėčiai.

(83)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu visų žalos rodiklių, susijusių su Sąjungos pramone, tendencijos buvo neigiamos. Konkrečiai kalbant, Sąjungos gamyba sumažėjo 6 %, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 76 % iki 72 %, rinkos dalis sumažėjo 1,6 % punkto (nuo 93,4 % iki 91,8 %), o laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 18 %. Be to, kiti žalos rodikliai taip pat kito neigiama linkme, kaip antai pardavimo nesusijusioms šalims Sąjungoje apimtis (– 6 %) ir eksporto į nesusijusias šalis (– 22 %). Vieneto pardavimo kaina nesusijusioms šalims Sąjungoje ir gamybos sąnaudos sumažėjo po 15 %. Pelningumas sumažėjo nuo 5,1 % iki 4,7 % ir buvo mažesnis už tikslinį pradiniame tyrime nustatytą 9,9 % pelno lygį. Investicijos sumažėjo net 58 %, o pinigų srautas sumažėjo 11 % Užimtumas išliko daugmaž to paties lygio, o našumas sumažėjo 7 %

(84)

Tačiau šių neigiamų tendencijų negalima susieti su Kinijos importu, kurio apimtis ir rinkos dalis buvo nedidelės. Todėl toliau atliekant tyrimą nagrinėjamas poveikis, kurį vėl padidėjęs importas iš Kinijos darytų Sąjungos pramonei, kuri dar nėra visiškai atsigavusi po anksčiau vykdyto Kinijos dempingo.

(85)

Nors po to, kai 2009 m. pradėtos taikyti priemonės, importo iš Kinijos mastas gerokai sumažėjo, manoma, kad jei būtų leista nebetaikyti priemonių, Kinijoje esančius didelius gamybos pajėgumus būtų galima lengvai nukreipti į Sąjungos rinką.

(86)

Kaip nustatyta 40–42 konstatuojamosiose dalyse, bendri vielos strypų gamybos pajėgumai sudaro daugiau nei 150 mln. tonų, o apskaičiuoti nepanaudoti pajėgumai – maždaug 50 mln. tonų. Abu kiekiai gerokai viršija bendrą Sąjungos vielos strypų suvartojimą. Be to, kaip matyti pagal Kinijos statistinius duomenis, pastaraisiais metais Kinija sugebėjo gamybos perteklių nukreipti iš Sąjungos į kitas šalis, kuriose taikyta mažiau apribojimų prekybai. Tačiau tokia padėtis pasikeitė, nes neseniai kai kuriose trečiųjų šalių rinkose nustatytos apsaugos priemonės, kuriomis veiksmingai apsisaugoma nuo Kinijos importo arba bent sudaroma kliūčių jam patekti. Bet kuriuo atveju, Sąjungos rinka tebėra patraukli dėl santykinai didelių nagrinėjamojo produkto pardavimo kainų, palyginti su kitų trečiųjų šalių rinkomis. Todėl galima pagrįstai tikėtis, kad dėl Sąjungos rinkos dydžio ir kainų lygio patrauklumo, panaikinus priemones didelė dalis dabartinės Kinijos produkcijos būtų nukreipta į Sąjungą. Atsižvelgiant į dabartinę žalą ir Kinijos eksportuotojų vykdomą importą dempingo kaina, atlikus tyrimą nustatyta, kad labai tikėtina, jog nutraukus priemonių taikymą eksportas iš Kinijos dempingo kainomis labai padidėtų ir būtų daroma žala Sąjungos pramonei.

(87)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, panaikinus importui iš Kinijos taikomas priemones, labai tikėtina, jog Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(88)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(89)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(90)

Tuo remdamasi Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl tikimybės, kad dempingas ir žala pasikartos, yra įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams.

(91)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės rinkos dalis nuolat mažėjo ir ji patyrė materialinę žalą. Jei priemonės būtų panaikintos, labai tikėtina, kad Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogėtų.

(92)

Todėl padaryta išvada, kad toliau Kinijai taikant galiojančias priemones nebūtų pažeisti Sąjungos pramonės interesai.

(93)

Atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą apie save nepranešė nė vienas importuotojas ar prekiautojas. Nėra požymių, kad toliau taikant priemones jų veiklai būtų daromas reikšmingas neigiamas poveikis.

(94)

Atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą apie save nepranešė nė vienas naudotojas. Dėl naudotojų pradiniame tyrime padaryta išvada, kad bendras galimo priemonių nustatymo poveikis naudotojų veiklai būtų labai nedidelis. Visų pirma, dauguma naudotojų perka vielos strypus ne iš Kinijos, o iš daugelio kitų šaltinių. Antra, kalbant apie galimą poveikį nustačius priemones reikėtų atsižvelgti į galutinės grandies produktus, kurie pasižymi didele pridėtine verte. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neturėtų neigiamos įtakos dabartinei naudotojų padėčiai.

(95)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl nereikėtų toliau Kinijai taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(96)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Joms taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistos informacijos pateikti. Pastabų pateikė viena suinteresuotoji šalis, kuri pritarė Komisijos išvadoms.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (EB) Nr. 703/2009 tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės vielos strypams nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(98)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl didelio muito normų skirtumo, manoma, kad šiuo atveju būtinos specialios priemonės, kuriomis būtų užtikrintas tinkamas antidempingo muitų taikymas. Šios specialios priemonės, taikomos tik tai bendrovei, kuriai nustatyta individuali muito norma, yra šios: reikalavimas valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą, atitinkančią šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojant be šios sąskaitos faktūros, taikomas visiems kitiems gamintojams nustatytas antidempingo muitas.

(99)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (11). Prašyme turi būti nurodoma visa svarbi informacija, įrodanti, kad šis pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma nustatyta muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei į nustatytos muito normos taikymą, pranešimas apie tai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(100)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/26

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/28

(1)

Valstybės narės ir Sąjunga turi veikti siekdamos plėtoti suderintą užimtumo strategiją, ypač ugdydamos kvalifikuotą, profesiniu atžvilgiu pasirengusią ir mokančią prisitaikyti darbo jėgą bei darbo rinkas, prisitaikančias prie ekonomikos pokyčių, kad būtų pasiekti Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje nustatyti visiško užimtumo ir socialinės pažangos tikslai. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalinę praktiką, susijusią su vadovybės ir darbuotojų pareigomis, užimtumo skatinimą turi laikyti bendro intereso reikalu ir savo veiksmus šiuo atžvilgiu derinti Taryboje;

(2)

Sąjunga turi kovoti su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatinti socialinį teisingumą ir socialinę apsaugą, taip pat moterų ir vyrų lygybę. Nustatydama ir įgyvendinama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga turi atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu, tinkamos socialinės apsaugos užtikrinimu, kova su socialine atskirtimi ir su aukšto lygio švietimu bei mokymu;

(3)

valstybių narių užimtumo politikos gairės dera su valstybių narių ir Sąjungos ekonominės politikos bendromis gairėmis, pateiktomis Tarybos rekomendacijoje (ES) 2015/1184 (4). Kartu jos sudaro strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo integruotas gaires (toliau – „Europa 2020“ integruotos gairės) ir turi būti Tarybos priimtos, kad jomis būtų vadovaujamasi valstybių narių ir Sąjungos politikoje;

(4)

pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės, makroekonominės ir struktūrinės politikos derinimo priemones. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos, biudžeto, užimtumo bei socialinės politikos priežiūrai, ir juo siekiama pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma užimtumo, švietimo ir skurdo mažinimo srityse, kaip nustatyta Tarybos sprendime 2010/707/ES (5). Tikimasi, kad Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip nustatyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, dar labiau pagerins jo veikimą;

(5)

finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino esminius Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia imtis suderintų, plataus užmojo ir veiksmingų politikos veiksmų tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis SESV ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Tas politikos veiksmas, kuriuo derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir fiskalinės atsakomybės prisiėmimą, kartu atsižvelgiant į jų poveikį užimtumui ir socialinei sričiai. Šiuo požiūriu pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinė 2015 m. Tarybos ir Komisijos bendroje užimtumo ataskaitoje yra itin naudinga priemonė siekiant padėti laiku nustatyti pagrindines užimtumo ir socialines problemas bei skirtumus, ir nustatyti sritis, kuriose labiausiai reikia politinio atsako;

(6)

reformos darbo rinkoje, be kita ko, nacionaliniai darbo užmokesčio nustatymo mechanizmai, turėtų atitikti nacionalinę socialinio dialogo praktiką ir palikti būtiną politinę erdvę plačiam socialinių ir ekonominių klausimų nagrinėjimui;

(7)

valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti krizės socialinio poveikio problemą ir siekti sukurti darnią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius, ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės visiems ir sumažintas skurdas bei socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės apsaugos sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudos visiems piliečiams ir visiems regionams;

(8)

veiksmai pagal „Europa 2020“ integruotas gaires yra svarbus indėlis siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“) tikslų. Strategija „Europa 2020“ turėtų būti grindžiama integruotu Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkiniu, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų struktūrinių reformų poveikis, užtikrintas atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

(9)

nors „Europa 2020“ integruotos gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos partnerystėje su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, taip pat su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais;

(10)

„Europa 2020“ integruotos gairės nustato valstybėms narėms reformų įgyvendinimo kryptis ir atspindi valstybių narių tarpusavio priklausomybę. Tos integruotos gairės atitinka Stabilumo ir augimo paktą ir galiojančius Europos teisės aktus. Tos integruotos gairės turėtų būti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų, kurias Taryba gali pateikti valstybėms narėms, pagrindas;

(11)

Užimtumo komitetas ir Socialinės apsaugos komitetas, vadovaudamiesi atitinkamais Sutartyje nustatytais savo įgaliojimais, turėtų stebėti, kaip atsižvelgiant į užimtumo gaires įgyvendinamos atitinkamos politikos kryptys. Šie komitetai ir kiti Tarybos parengiamieji organai, susiję su ekonominės ir socialinės politikos koordinavimu, turėtų glaudžiai bendradarbiauti,

15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/33

(1)

valstybių narių atlikti augalų sveikatos patikrinimai (buvo patikrintos tam tikrų Ganos kilmės augalų ir augalinių produktų siuntos) parodė, kad daug šių augalų ir augalinių produktų buvo užkrėsta kenksmingaisiais organizmais, daugiausia ne europiniais Tephritidae, kaip antai Ceratitis cosyra (Walker), Thrips palmi Karny arba Bemisia tabaci (Genn.). Nuo 2009 m. smarkiai daugėjo sulaikomų Ganos kilmės siuntų, kuriose yra kenksmingųjų organizmų. Daugelis sulaikymo atvejų susiję su Capsicum L., Lagenaria Ser., Luffa Mill., Momordica L. augalais, išskyrus sėklas, ir su Solanum L. augalais, išskyrus S. lycopersicum L. augalus (toliau – minėtos prekės);

(2)

2012 ir 2015 m. Ganoje Komisijos atliktas auditas, rodo, kad fitosanitarijos eksporto sertifikavimo sistemoje yra trūkumų. Nepaisant Ganos kompetentingų institucijų patikinimų ir veiksmų sulaikymo atvejų skaičius toliau didėjo;

(3)

Komisija, atsižvelgdama į šių auditų rezultatus ir sulaikymo atvejų skaičių, padarė išvadą, kad dabartinės Ganos taikomos fitosanitarinės apsaugos priemonės nėra pakankamos norint užtikrinti, kad Ganos kilmės augalų ir augalinių produktų siuntos nebūtų užkrėstos kenksmingaisiais organizmais arba kad būtų išvengta kenksmingųjų organizmų patekimo į Sąjungą su importuojamomis minėtomis prekėmis rizikos;

(4)

turėtų būti imtasi priemonių, skirtų spręsti klausimą dėl rizikos, kurią kelia minėtų prekių importas į Sąjungą. Todėl turėtų būti uždrausta įvežti į Sąjungą minėtas prekes;

(5)

siekiant spręsti klausimą dėl išliekančios patekimo rizikos ir suteikti Ganai galimybę atnaujinti sertifikavimo sistemą, priemonės turėtų galioti iki 2016 m. gruodžio 31 d.;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

15.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 268/35

1)

135 puslapis, 8 konstatuojamoji dalis:

2)

139 puslapis, 1 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis (Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies naujas k punktas):

3)

141 puslapis, 1 straipsnio 5 dalis (naujo 4c straipsnio pavadinimas):

4)

141 puslapis, 1 straipsnio 5 dalis (naujo 4c straipsnio 1 dalies pirmas sakinys):

5)

141 puslapis, 1 straipsnio 5 dalis (naujo 4d straipsnio pavadinimas):

6)

141 puslapis, 1 straipsnio 5 dalis (naujo 4d straipsnio 1 dalies pirmas sakinys):

7)

143 puslapis, 1 straipsnio 5 dalis (naujo 4e straipsnio 5 dalies antra pastraipa):

8)

144 puslapis, 1 straipsnio 5 dalis (naujo 4f straipsnio 4 dalis):