ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 266

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

58 tomas
2015m. spalio 13d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2015 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1828, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje

1

 

*

2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse

3

 

*

2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1830, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų

9

 

*

2015 m. spalio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1831, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės

14

 

*

2015 m. spalio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1832, kuriuo dėl eritritolio (E 968) naudojimo kaip aromato ir skonio stipriklio mažiau kalorijų turinčiuose aromatizuotuose gėrimuose arba aromatizuotuose gėrimuose be papildomų cukrų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ( 1 )

27

 

*

2015 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1833, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų

29

 

 

2015 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1834, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

53

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1835, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai

55

 

*

2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

75

 

*

2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1837 dėl Sąjungos paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) Parengiamosios komisijos veiklai siekiant stiprinti jos stebėsenos bei tikrinimo pajėgumus ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

83

 

*

2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1838, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/391/BUSP, kuriuo remiamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1540 (2004) dėl masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių neplatinimo įgyvendinimas praktikoje

96

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1828

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 36/2012 (2) įgyvendinama dauguma Sprendime 2013/255/BUSP nustatytų priemonių;

(2)

2015 m. spalio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1836 (3), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP. Sprendimu (BUSP) 2015/1836 nustatomi kriterijai, pagal kuriuos asmenys, subjektai ir organizacijos įtraukiami į to sprendimo I ir II prieduose pateiktus sąrašus. Įtraukimo į tuos sąrašus priežastys nurodytos Sprendimo (BUSP) 2015/1836 ir Sprendimo 2013/255/BUSP konstatuojamosiose dalyse;

(3)

turto įšaldymo priemonės patenka į Sutarties taikymo sritį ir todėl, visų pirma siekiant užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai, joms įgyvendinti būtina imtis veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 iš dalies keičiamas taip:

1)

15 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„1a.   Į II priedą taip pat įtraukiami fiziniai ir juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos, kurie, kaip nustatė Taryba, remdamasi Tarybos sprendimo 2013/255/BUSP (4) 28 straipsnio 2 dalimi, priklauso vienai iš šių kategorijų:

a)

Sirijoje veiklą vykdantys įtakingi Sirijos verslininkai;

b)

Assad arba Makhlouf šeimų nariai;

c)

Sirijos Vyriausybės ministrai, šias pareigas ėję po 2011 m. gegužės mėn.;

d)

pulkininko ar aukštesnio rango Sirijos ginkluotųjų pajėgų nariai, šias pareigas ėję po 2011 m. gegužės mėn.;

e)

Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų darbuotojai, šias pareigas ėję po 2011 m. gegužės mėn.;

f)

režimą palaikančios milicijos nariai;

g)

cheminių ginklų platinimo sektoriuje veikiantys asmenys, subjektai, skyriai, agentūros, organizacijos ar institucijos

ir su jais susiję fiziniai arba juridiniai asmenys bei subjektai, kuriems netaikomas šio reglamento 21 straipsnis.

1b.   Asmenys, subjektai ir organizacijos, priklausantys vienai iš 1a dalyje nurodytų kategorijų, neįtraukiami į II priede pateiktą asmenų, subjektų ir organizacijų sąrašą bei jame nelaikomi, jei yra pakankamai duomenų, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu arba nedaro jam įtakos, arba nekelia realios grėsmės priemonių išvengimo prasme.

(4)  2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013 6 1, p. 14).“;"

2)

32 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Taryba apie savo sprendimą įtraukti į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą bei to sprendimo motyvus praneša atitinkamam asmeniui, subjektui ar organizacijai tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba paskelbdama pranešimą, suteikdama tokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai galimybę pareikšti pastabas. Visų pirma, jei asmuo, subjektas ar organizacija yra įtraukiami į II priede pateiktą sąrašą remiantis tuo, kad jie priklauso vienai iš 15 straipsnio 1a dalyje nurodytų asmenų, subjektų ar organizacijų kategorijų, asmuo, subjektas ar organizacija gali pateikti įrodymų ir pastabų, dėl ko jis mano, kad jo įtraukimas į sąrašą yra nepagrįstas, nors jis ir priklauso tai kategorijai.“;

3)

II priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

14 straipsnyje, 15 straipsnio 1 dalies a punkte ir 15 straipsnio 1a dalyje nurodytų fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų sąrašas“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge 2015 m. spalio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  OL L 147, 2013 6 1, p. 14.

(2)  2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 16, 2012 1 19, p. 1).

(3)  2015 m. spalio 12 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 75).


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/3


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1829

2015 m. balandžio 23 d.

kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (1), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 13 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 15 straipsnio 8 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (2), ypač į jo 64 straipsnio 6 dalies a punktą ir 66 straipsnio 3 dalies d punktą,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 panaikintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (3) ir nustatytos naujos taisyklės, pagal kurias informacijos apie žemės ūkio produktus ir tam tikrus iš jų pagamintus maisto produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonės, įgyvendinamos vidaus rinkoje arba trečiosiose šalyse, gali būti visiškai arba iš dalies finansuojamos iš Sąjungos biudžeto;

(2)

šiame reglamente nustatytos taisyklės yra daugiausia skirtos paprastoms programoms, kurias administruoja valstybės narės. Daugiašalėms programoms, kurias tiesiogiai administruoja Komisija, reikėtų taikyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4). Vis dėlto šio reglamento 1 straipsnyje nustatytos sąlygos, kuriomis pasiūlymą teikianti organizacija gali pateikti programą, turėtų būti taikomos tiek daugiašalėms, tiek paprastoms programoms;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 7 straipsnyje nustatytas pasiūlymus teikiančių organizacijų sąrašas. Reikia nustatyti, kokiomis sąlygomis kiekvienos kategorijos pasiūlymą teikiančios organizacijos gali teikti pasiūlymą dėl informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programos, kuri bendrai finansuojama Sąjungos lėšomis. Siekiant užtikrinti, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos atstovautų atitinkamam sektoriui, reikėtų patikslinti reikiamą atstovavimo lygį. Kai įmanoma, būtų taikoma paprasta sektoriaus daugumos atstovavimo taisyklė;

(4)

bendrai Sąjungos finansuojamomis informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėmis reikėtų siekti atverti naujas rinkas trečiosiose šalyse, be to, jas turėtų taikyti kuo įvairesnės organizacijos. Siekiant skatinti konkurenciją ir užtikrinti kuo daugiau galimybių naudotis Sąjungos pardavimo skatinimo schema, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad už tą pačią pardavimo skatinimo programą organizacija negautų paramos daugiau nei du kartus iš eilės;

(5)

vykdydamos už paprastų programų įgyvendinimą atsakingų subjektų atranką, pasiūlymus teikiančios organizacijos privalo užtikrinti, kad būtų atrinkti ekonomiškai naudingiausi subjektai. Tai darydamos jos privalo vengti bet kokio interesų konflikto. Tais atvejais, kai pasiūlymą teikianti organizacija yra viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (5) 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte, taikomos toje direktyvoje nustatytos ir į nacionalinius teisės aktus perkeltos taisyklės;

(6)

Sąjungos pardavimo skatinimo schema turėtų papildyti ir stiprinti valstybių narių administruojamas schemas bei būti orientuota į Sąjungos pranešimą. Todėl bendrai Sąjungos finansuojamomis informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėmis turėtų būti atskleidžiama specifinė Sąjungos dimensija, dėl kurios būtina nustatyti reikiamus kriterijus;

(7)

iki šiol pasiūlymus teikiančios organizacijos beveik du trečdalius vidaus rinkoje vykdytų programų orientavo į kilmės valstybę narę. Be to, dabar tam tikromis sąlygomis informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje galima nurodyti produktų kilmę. Siekiant realios Sąjungos pridėtinės vertės, vidaus rinkoje vykdomų bendrai Sąjungos finansuojamų programų tikslinės rinkos turėtų būti išplėstos ir neapsiriboti pasiūlymą teikiančios organizacijos kilmės valstybe nare, išskyrus atvejus, kai programa skleidžiama informacija apie Europos kokybės sistemas arba tinkamos mitybos praktiką pagal Europos Komisijos baltąją knygą dėl strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti (6);

(8)

siekiant išvengti dubliavimosi su pardavimo skatinimo priemonėmis, finansuojamomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 (7), pagal šį reglamentą būtina neteikti finansavimo programoms, darančioms tik vietos poveikį, o vidaus rinkoje vykdysimoms didelio tarpvalstybinio masto programoms sudaryti palankias sąlygas;

(9)

bendrai Sąjungos finansuojamos informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės turėtų būti orientuotos ne į prekių ženklus ar kilmę, o į Sąjungos pranešimo sklaidą. Tam vidaus rinkoje vykdomomis ir Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sistemoms taikomomis informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėmis reikėtų skleisti informaciją apie šių sistemų savybes arba garantijas, visų pirma siekiant didinti informuotumą apie Sąjungos kokybės sistemas ir šių sistemų pripažinimą;

(10)

siekiant informuoti vartotojus reikėtų nurodyti, kad visa informacija apie produkto poveikį sveikatai turi turėti pripažintą mokslinį pagrindą ir atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 (8) priedą arba būti pripažinta kompetentingų nacionalinių institucijų, kurios toje šalyje, kurioje vykdoma veikla, yra atsakingos už visuomenės sveikatą;

(11)

atsižvelgiant į savitą pardavimo skatinimo priemonių pobūdį, reikėtų nustatyti gavėjo įgyvendinant programą patirtų išlaidų atitikties finansavimo reikalavimams taisykles;

(12)

paprastos programos turėtų būti finansuojamos remiantis Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (9) 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visus su užstatu susijusius mokesčius turėtų padengti užstatą teikianti šalis. Pagal daugiašalėms programoms taikomo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 126 straipsnio 3 dalies antros pastraipos a punktą išlaidos, susijusios su dotacijos gavėjo pateikiama išankstinio finansavimo garantija, turėtų būti laikomomis atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus. Kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos paprastoms ir daugiašalėms programoms, kurias abi gali teikti tos pačios pasiūlymus teikiančios organizacijos, reikėtų leisti nukrypti nuo Reglamento (ES) Nr. 907/2014 19 straipsnio 4 dalies ir užstato išlaidas laikyti atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus;

(13)

siekiant veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, reikėtų priimti tinkamas kovos su sukčiavimu ir dideliu aplaidumu priemones. Tam reikėtų nustatyti administracines nuobaudas, atitinkančias veiksmingumo, atgrasymo ir proporcingumo principus. Pagal šį reglamentą skiriamos administracinės nuobaudos turėtų būti laikomos pakankamai atgrasomomis, kad jomis būtų atgrasyta nuo tyčinio reikalavimų nesilaikymo;

(14)

siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 501/2008 (10), kuriuo nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 3/2008 įgyvendinimo taisyklės, reikėtų panaikinti. Tačiau jis turėtų toliau būti taikomas pagal jo nuostatas atrinktoms programoms,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Sąlygos, kuriomis pasiūlymą teikianti organizacija gali teikti paprastą arba daugiašalę programą

1.   Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos pasiūlymus teikiančios organizacijos gali teikti informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programos pasiūlymą, jeigu jos atstovauja sektoriui arba atitinkamam produktui, tokiomis sąlygomis:

a)

valstybėje narėje arba Sąjungos lygmeniu įsteigtos šakinės arba tarpšakinės organizacijos, nurodytos atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, laikomos atstovaujančiomis su programa susijusiam sektoriui, kai:

i)

apima bent 50 % gamintojų skaičiaus, arba 50 % parduodamo (-ų) produkto (-ų) arba atitinkamo sektoriaus gamybos masto ar vertės atitinkamoje valstybėje narėje arba Sąjungos lygmeniu, arba

ii)

tai yra tarpšakinė organizacija, kurią valstybė narė pripažino pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (11) 158 straipsnį arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (12) 16 straipsnį;

b)

grupė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (13) 3 straipsnio 2 punkte ir nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 7 straipsnio 1 dalies a punkte, laikoma atstovaujančia pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 saugomam pavadinimui ir patenkančia į programos taikymo sritį, kai apima bent 50 % parduodamo (-ų) produkto (-ų), kurio (-ių) pavadinimas saugomas, gamybos masto arba vertės;

c)

gamintojų organizacija arba gamintojų organizacijų asociacija, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 7 straipsnio 1 dalies c punkte, laikoma atstovaujančia su programa susijusiam (-iems) produktui (-ams) ar sektoriui, kai valstybė narė yra ją pripažinusi pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 arba 156 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 14 straipsnį;

d)

žemės ūkio maisto produktų sektoriaus subjektas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 7 straipsnio 1 dalies d punkte, atstovauja su programa susijusiam (-iems) sektoriui (-iams) tada, kai jo nariais yra to (-ų) produkto (-ų) arba sektoriaus atstovai, išskyrus tuo atveju, kai programos vykdomos po to, kai buvo prarastas vartotojų pasitikėjimas.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies a punkto i papunkčio ir b punkto, galima priimtinomis laikyti ir mažesnes ribas, jeigu pasiūlymą teikianti organizacija pateiktame pasiūlyme nurodo, kad yra konkrečių aplinkybių, įskaitant rinkos struktūros įrodymus, dėl kurių tą pasiūlymą teikiančią organizaciją būtų galima pagrįstai laikyti atstovaujančia tam (tiems) produktui (-ams) ar atitinkamam sektoriui.

3.   Pasiūlymą teikianti organizacija turi turėti reikalingų techninių, finansinių ir profesinių išteklių programai veiksmingai įgyvendinti.

4.   Pasiūlymą teikiančiai organizacijai parama informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programoms, skirtoms tam pačiam produktui arba sistemai ir vykdomoms toje pačioje geografinėje rinkoje, teikiama ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

2 straipsnis

Už paprastų programų įgyvendinimą atsakingų subjektų atranka

1.   Vykdydamos už paprastų programų įgyvendinimą atsakingų subjektų atranką, pasiūlymus teikiančios organizacijos privalo užtikrinti, kad būtų atrinkti ekonomiškai naudingiausi subjektai. Tam jos turi imtis visų reikiamų priemonių, kad nekiltų pavojus, jog programa negalės būti nešališkai ir objektyviai įgyvendinta dėl priežasčių, susijusių su ekonominiais interesais, politine ar pilietine priklausomybe, šeimos ar emociniais ryšiais ar bet kokiais kitais bendrais interesais (toliau – interesų konfliktas).

2.   Tais atvejais, kai pasiūlymą teikianti organizacija yra viešosios teisės reglamentuojamas subjektas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ji turi vykdyti už paprastų programų įgyvendinimą atsakingų subjektų atranką pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais ta direktyva perkelta.

3 straipsnis

Paprastų programų atitiktis finansavimo reikalavimams

1.   Kad atitiktų finansavimo reikalavimus, paprastos programos turi:

a)

atitikti Sąjungos teisės aktus dėl atitinkamų produktų ir jų prekybos;

b)

būti didelio masto, visų pirma atsižvelgiant į jų numatomą ir įvertinamą tarpvalstybinį mastą. Tai reiškia, kad vidaus rinkoje programa turi būti įgyvendinama bent dviejose valstybėse narėse, kiekvienai numatant atitinkamą paskirto biudžeto dalį, ypač pagal atitinkamą kiekvienos susijusios valstybės narės rinkos dydį, arba įgyvendinama vienoje valstybėje narėje, jei ta valstybė narė nėra pasiūlymą (-us) teikiančios (-ų) organizacijos (-ų) kilmės valstybė narė. Šis reikalavimas netaikomas programoms, kuriomis skleidžiama informacija, susijusi su Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies a, b ir c punktuose nurodytomis Sąjungos kokybės sistemomis, ir programoms, kuriomis skleidžiama informacija, susijusi su tinkamos mitybos praktika;

c)

turėti Sąjungos dimensiją tiek pranešimo turinio, tiek jo poveikio požiūriu; jomis visų pirma turi būti skleidžiama informacija apie Europos gamybos standartus, Europos maisto produktų kokybę ir saugumą, Europos mitybos praktiką ir kultūrą, propaguojamas Europos produktų įvaizdis vidaus ir tarptautinėse rinkose, didinamas Europos produktų ir logotipų žinomumas plačiojoje visuomenėje ir tarp komercinių įmonių. Tai visų pirma reikštų, kad vidaus rinkoje vykdoma programa, apimanti vieną ar daugiau sistemų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalyje, turėtų būti orientuota į tą (-as) schemą (-as) pagrindiniame ja perduodamame Sąjungos pranešime. Kai šioje programoje vienas ar keli produktai iliustruoja šią (-as) sistemą (-as), šis (-ie) produktas (-ai), palyginti su pagrindiniu Sąjungos pranešimu, pristatomas (-i) antrame plane.

2.   Be to, jeigu programa perduodamas pranešimas yra susijęs su poveikiu sveikatai, šis pranešimas turi:

a)

vidaus rinkoje atitikti Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priedą arba būti patvirtintas nacionalinės institucijos, kuri valstybėje narėje, kurioje vykdoma veikla, yra atsakinga už visuomenės sveikatą;

b)

trečiosiose šalyse būti patvirtintas nacionalinės institucijos, kuri šalyje, kurioje vykdoma veikla, yra atsakinga už visuomenės sveikatą.

4 straipsnis

Paprastų programų išlaidos, atitinkančios Sąjungos finansavimo reikalavimus

1.   Sąjungos lėšomis finansuojamos išlaidos, atitinkančios visus šiuos kriterijus:

a)

jas įgyvendindama programą faktiškai patyrė pasiūlymą teikianti organizacija, išskyrus su galutinėmis ataskaitomis ir vertinimu susijusias išlaidas;

b)

jos nurodytos programos bendro biudžeto sąmatoje;

c)

jos būtinos bendrai finansuojamai programai įgyvendinti;

d)

jos yra nustatomos ir patikrinamos, visų pirma užfiksuotos pasiūlymą teikiančios organizacijos apskaitos dokumentuose ir nustatytos atsižvelgiant į valstybėje narėje, kurioje įsisteigusi pasiūlymą teikianti organizacija, taikomus apskaitos standartus;

e)

jos atitinka taikomų mokesčių ir socialinių teisės aktų reikalavimus;

f)

jos yra pagrįstos, pateisinamos ir atitinka patikimo finansų valdymo principą, visų pirma visų pirma yra ekonomiškos ir veiksmingos.

2.   Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 8 straipsnio 2 dalyje minimame kvietime teikti pasiūlymus nurodoma, kurių kategorijų išlaidos laikomos atitinkančiomis Sąjungos finansavimo reikalavimus.

Tačiau atitinkančiomis finansavimo reikalavimus laikomos šių kategorijų išlaidos:

a)

nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 907/2014 19 straipsnio 4 dalies, išlaidos, susijusios su pasiūlymą teikiančios organizacijos pateikiama išankstinio finansavimo garantija, kurią suteikė bankas ar finansų įstaiga, kai tokią garantiją reikia pateikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnio 6 dalį;

b)

išlaidos, susijusios su išorės auditais, kai tokių auditų reikalaujama mokėjimo prašymams pagrįsti;

c)

personalo išlaidos, kurias sudaro tik darbo užmokestis, socialinio draudimo mokesčiai ir kitos išlaidos, įtrauktos į programai įgyvendinti paskirto personalo atlygį ir taikomos pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus arba darbo sutartį; išlaidos, susijusios su fiziniais asmenimis, dirbančiais su pasiūlymą teikiančia organizacija pagal tiesioginę sutartį, išskyrus darbo sutartį, arba deleguotais trečiosios šalies už užmokestį;

d)

pridėtinės vertės mokestis (PVM), kai jis nėra susigrąžinamas pagal taikomus nacionalinius PVM teisės aktus ir jį sumoka gavėjas, išskyrus neapmokestinamus asmenis, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 2006/112/EB (14) 13 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje;

e)

nepriklausomo ir kvalifikuoto išorės subjekto atliktų tyrimų pardavimo skatinimo ir informacijos teikimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnio 4 dalyje, išlaidos.

3.   Netiesioginės finansavimo reikalavimus atitinkančios išlaidos nustatomos taikant fiksuotą 4 % visų tiesioginių reikalavimus atitinkančių personalo išlaidų normą.

5 straipsnis

Administracinės nuobaudos, taikomos paprastų programų atveju

1.   Nustačius pažeidimą, pasiūlymą teikiančiai organizacijai taikoma administracinė nuobauda, lygi dvigubam skirtumui tarp pradžioje išmokėtos arba prašytos sumos ir faktiškai išmokėtinos sumos.

2.   Sunkaus nusižengimo atveju, ypač kai 1 dalyje minėti pažeidimai įvykdomi pakartotinai arba kai nustatoma, kad pasiūlymą teikianti organizacija šiurkščiai pažeidė savo prievoles vykdydama programų atranką arba jas įgyvendindama, pasiūlymą teikianti organizacija netenka teisės dalyvauti su informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėmis susijusioje veikloje trejus metus nuo pažeidimo nustatymo dienos.

6 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 501/2008 panaikinamas. Tačiau jis toliau taikomas programoms, kurios buvo patvirtintos pagal jo nuostatas iki 2015 m. gruodžio 1 d.

7 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. programų pasiūlymams, pateiktiems nuo 2015 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. balandžio 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 317, 2014 11 4, p. 56.

(2)  OL L 347, 2013 12 20, p. 549.

(3)  2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65). Direktyva 2004/18/EB panaikinama nuo 2016 m. balandžio 18 d.

(6)  COM(2007) 279 final, 2007 5 30.

(7)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (OL L 347, 2013 12 20, p. 487).

(8)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (OL L 404, 2006 12 30, p. 9).

(9)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).

(10)  2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės (OL L 147, 2008 6 6, p. 3).

(11)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).

(12)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(13)  2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (OL L 343, 2012 12 14, p. 1).

(14)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/9


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1830

2015 m. liepos 8 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 75 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2568/91 (2) apibrėžiamos fizikinės-cheminės ir organoleptinės alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus savybės ir nustatomi tų savybių vertinimo metodai. Tie metodai ir aliejų savybėms taikomos ribinės vertės reguliariai atnaujinami remiantis chemijos ekspertų nuomone ir atsižvelgiant į Tarptautinėje alyvuogių aliejaus taryboje (TAAT) atliktus darbus;

(2)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų įgyvendinti naujausi TAAT nustatyti standartai, reikėtų pakoreguoti Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 I priedo antroje lentelėje nustatytas linolo rūgšties apatinės ribos vertes. Be to, tame priede pateiktame riebalų rūgščių etilo esterių aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejuje laipsniško mažinimo grafike nuoroda į 2015 m. turėtų būti pakeista nuoroda į 2016 m.;

(3)

Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 XXa priede nustatytas pašalinių augalinių aliejų aptikimo alyvuogių aliejuje metodas nebenaudojamas. Todėl to reglamento I priedo lentelės pastaba, kurioje daroma nuoroda į tą metodą, turėtų būti išbraukta;

(4)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų (OL L 248, 1991 9 5, p. 1).


PRIEDAS

I PRIEDAS

ALYVUOGIŲ ALIEJAUS SAVYBĖS

Kategorija

Riebalų rūgščių etilo esteriai (FAEE) (*)

Rūgštingumas

(%) (*)

Peroksidų skaičius,

mEq O2/kg (*)

Vaškai

mg/kg (**)

2-glicerilo monopalmitatas

(%)

Stigmastadienai

mg/kg (1)

Skirtumas: ECN42 (HPLC) ir ECN42

(teorinis apskaičiavimas)

K232 (*)

K268 arba K270 (*)

Delta-K (*)

Organoleptinis trūkumų medianos įvertinimas (Md) (*)

Organoleptinis trūkumų medianos įvertinimas (Mf) (*)

1.

Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

FAEE ≤ 40 mg/kg (2013–2014 derliaus metai) (2)

FAEE ≤ 35 mg/kg (2014–2016 derliaus metai)

FAEE ≤ 30 mg/kg (po 2016 derliaus metų)

≤ 0,8

≤ 20

C42 + C44 + C46 ≤ 150

≤ 0,9, jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ 0,05

≤ |0,2|

≤ 2,50

≤ 0,22

≤ 0,01

Md = 0

Mf > 0

≤ 1,0, jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

2.

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

≤ 2,0

≤ 20

C42 + C44 + C46 ≤ 150

≤ 0,9, jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ 0,05

≤ |0,2|

≤ 2,60

≤ 0,25

≤ 0,01

Md ≤ 3,5

Mf > 0

≤ 1,0, jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

3.

Pirmojo spaudimo klasikinis alyvuogių aliejus lampante

> 2,0

C40 + C42 + C44 + C46 ≤ 300 (3)

≤ 0,9, jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ 0,50

≤ |0,3|

Md > 3,5 (4)

≤ 1,1, jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

4.

Rafinuotas alyvuogių aliejus

≤ 0,3

≤ 5

C40 + C42 + C44 + C46 ≤ 350

≤ 0,9, jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ |0,3|

≤ 1,10

≤ 0,16

≤ 1,1, jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

5.

Maišytas rafinuoto ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

≤ 1,0

≤ 15

C40 + C42 + C44 + C46 ≤ 350

≤ 0,9, jei bendras palmitino rūgšties % ≤ 14 %

≤ |0,3|

≤ 0,90

≤ 0,15

≤ 1,0, jei bendras palmitino rūgšties % > 14 %

6.

Neapdorotas alyvuogių išspaudų aliejus

C40 + C42 + C44 + C46 > 350 (5)

≤ 1,4

≤ |0,6|

7.

Rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus

≤ 0,3

≤ 5

C40 + C42 + C44 + C46 > 350

≤ 1,4

≤ |0,5|

≤ 2,00

≤ 0,20

8.

Alyvuogių išspaudų aliejus

≤ 1,0

≤ 15

C40 + C42 + C44 + C46 > 350

≤ 1,2

≤ |0,5|

≤ 1,70

≤ 0,18


Kategorija

Riebalų rūgščių sudėtis (6)

Trans-oleinių izomerų suma

(%)

Trans-linolo ir trans-linoleno izomerų suma

(%)

Sterolių sudėtis

Bendras sterolių kiekis

(mg/kg)

Eritrodiolis ir uvaolis

(%) (**)

Miristo

(%)

Linoleno

(%)

Eikozano

(%)

Eikozeno

(%)

Beheno

(%)

Lignocero

(%)

Cholesterolis

(%)

Brasikasterolis

(%)

Kampesterolis (7)

(%)

Stigmasterolis

(%)

Tariamasis βsitosterolis (8)

(%) (**)

Delta-7-stigmastenolis (7)

(%)

1.

Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,05

≤ 0,05

≤ 0,5

≤ 0,1

≤ 4,0

< kamp.

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 1 000

≤ 4,5

2.

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,05

≤ 0,05

≤ 0,5

≤ 0,1

≤ 4,0

< kamp.

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 1 000

≤ 4,5

3.

Pirmojo spaudimo klasikinis alyvuogių aliejus lampante

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,10

≤ 0,10

≤ 0,5

≤ 0,1

≤ 4,0

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 1 000

≤ 4,5 (9)

4.

Rafinuotas alyvuogių aliejus

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,30

≤ 0,5

≤ 0,1

≤ 4,0

< kamp.

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 1 000

≤ 4,5

5.

Maišytas rafinuoto ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,30

≤ 0,5

≤ 0,1

≤ 4,0

< kamp.

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 1 000

≤ 4,5

6.

Neapdorotas alyvuogių išspaudų aliejus

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,30

≤ 0,20

≤ 0,20

≤ 0,10

≤ 0,5

≤ 0,2

≤ 4,0

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 2 500

> 4,5 (10)

7.

Rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,30

≤ 0,20

≤ 0,40

≤ 0,35

≤ 0,5

≤ 0,2

≤ 4,0

< kamp.

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 1 800

> 4,5

8.

Alyvuogių išspaudų aliejus

≤ 0,03

≤ 1,00

≤ 0,60

≤ 0,40

≤ 0,30

≤ 0,20

≤ 0,40

≤ 0,35

≤ 0,5

≤ 0,2

≤ 4,0

< kamp.

≥ 93,0

≤ 0,5

≥ 1 600

> 4,5

Pastabos

a)

Analizės rezultatai turi būti pateikti tokiu pat tikslumu po kablelio, kaip nustatyta kiekvienai savybei. Apvalinant rezultatą nustatytu tikslumu, paskutinis skaitmuo yra didinamas vienetu, jei po jo einantis skaitmuo didesnis už 4.

b)

Aliejus gali būti priskirtas kitai kategorijai arba paskelbtas neatitinkančiu šiame reglamente jam keliamų grynumo kriterijų net ir tuo atveju, jei nustatytų verčių neatitinka tik viena savybė.

c)

Žvaigždute (*) pažymėtos aliejaus kokybės savybės reiškia: – pirmojo spaudimo klasikinis alyvuogių aliejus lampante nebūtinai vienu metu turi atitikti visas ribines vertes; pirmojo spaudimo alyvuogių aliejai net ir tuo atveju, jei su nustatyta ribine verte nesutampa vienintelė savybė, yra priskiriami kitai aliejaus kategorijai, nors vis tiek klasifikuojami kaip pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus.

d)

Dviem žvaigždutėmis (**) pažymėta savybė reiškia, kad visų rūšių alyvuogių išspaudų aliejus nebūtinai vienu metu turi atitikti visas ribines vertes.

Priedėlis

SPRENDIMO SCHEMA

Kampesterolis. Sprendimų schema. Pirmojo spaudimo ir aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejai

Image

Kiti parametrai turi atitikti šiame reglamente nustatytas ribines vertes.

Delta-7-stigmastenolis. Sprendimų schema.

Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejai

Image

Kiti parametrai turi atitikti šiame reglamente nustatytas ribines vertes.

Alyvuogių išspaudų aliejai (neapdoroti ir rafinuoti):

Image


(1)  Izomerų, kurie galėtų (arba negalėtų) būti atskirti kapiliarine kolonėle, suma.

(2)  Ši riba taikoma alyvuogių aliejams, pagamintiems nuo 2014 m. kovo 1 d.

(3)  Aliejai, kuriuose yra nuo 300 mg/kg iki 350 mg/kg vaškų, laikomi pirmojo spaudimo klasikiniais alyvuogių aliejais lampante, jei bendras alifatinių alkoholių kiekis yra ne didesnis nei 350 mg/kg arba jei eritrodiolio ir uvaolio procentinė dalis yra ne didesnė nei 3,5.

(4)  Trūkumų mediana gali būti mažesnė arba lygi 3,5; vaisių požymio mediana lygi 0.

(5)  Aliejai, kuriuose yra nuo 300 mg/kg iki 350 mg/kg vaškų, laikomi neapdorotais alyvuogių išspaudų aliejais, jei bendras alifatinių alkoholių kiekis yra didesnis nei 350 mg/kg ir jei eritrodiolio ir uvaolio procentinė dalis yra didesnė nei 3,5.

(6)  Kitų riebalų rūgščių kiekis (%): palmitino: 7,50–20,00; palmitoleino: 0,30–3,50; heptadekano: ≤ 0,30; heptadeceno: ≤ 0,30; stearino: 0,50–5,00; oleino: 55,00–83,00; linolo: 2,50–21,00.

(7)  Žr. šio priedo priedėlį.

(8)  Tariamasis β-sitosterol: Δ-5,23-stigmastadienolis + klerosterolis + β-sitosterolis + sitostanolis + Δ-5-avenasterolis + Δ-5,24-stigmastadienolis.

(9)  Aliejai, kuriuose yra nuo 300 mg/kg iki 350 mg/kg vaškų, laikomi pirmojo spaudimo klasikiniais alyvuogių aliejais lampante, jei bendras alifatinių alkoholių kiekis yra ne didesnis nei 350 mg/kg arba jei eritrodiolio ir uvaolio procentinė dalis yra ne didesnė nei 3,5.

(10)  Aliejai, kuriuose yra nuo 300 mg/kg iki 350 mg/kg vaškų, laikomi neapdorotais alyvuogių išspaudų aliejais, jei bendras alifatinių alkoholių kiekis yra didesnis nei 350 mg/kg arba jei eritrodiolio ir uvaolio procentinė dalis yra didesnė nei 3,5.


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/14


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1831

2015 m. spalio 7 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taikymo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 14 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir 25 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 panaikintas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (2) ir nustatytos naujos informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, taisyklės. Be to, juo Komisijai suteikiami įgaliojimai šiuo klausimu priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Tokiais aktais turi būti priimtos tam tikros taisyklės, kuriomis būtų užtikrintas sklandus naujos teisinės sistemos veikimas ir vienodas taikymas. Tie aktai turėtų pakeisti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 501/2008 (3), panaikintą Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/1829 (4);

(2)

informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės neturėtų būti siejamos su kilmės vieta. Vis dėlto pagal Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalį tam tikromis sąlygomis produktų kilmė gali būti nurodyta. Turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta, kad nuoroda į kilmės vietą nedarytų neigiamo poveikio pagrindinei pagal programą skleidžiamai Sąjungos informacijai;

(3)

kad tikslinei auditorijai nekiltų neaiškumų dėl bendros kampanijos, susijusios su produktų kilme, ir kampanijos, susijusios su konkrečiais produktais, užregistruotais pagal Sąjungos kokybės sistemas ir žymimais saugoma geografine nuoroda, skirtumų, darant nuorodą į kilmę reikėtų apsiriboti nuoroda į nacionalinę kilmę. Tačiau atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalyje pateiktą reikalavimus atitinkančių sistemų sąrašą, taikant tas konkrečias sistemas turėtų būti galima nurodyti kitą nei nacionalinė kilmę. Be to, turėtų būti galima pateikti su konkrečia valstybe nesusijusios kilmės vietos nuorodas, kaip antai šiaurės, Alpių arba Viduržemio jūros regiono, nes tai visoje Europoje naudojamos bendros nuorodos;

(4)

informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonės neturėtų būti siejamos su prekių ženklais. Vis dėlto pagal Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 1 dalį produktų prekių ženklus galima nurodyti atliekant tam tikrus veiksmus arba tam tikromis sąlygomis. Prekių ženklai turėtų būti pateikiami tik demonstruojant ir degustuojant produktus, t. y. vykdant konkrečią pardavimo apimčiai didinti skirtą veiklą, ir vykdant tą veiklą pateikiamoje atitinkamoje informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje. Turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinama, kad visi prekių ženklai būtų vienodai matomi, o jų grafinis vaizdas būtų pateikiamas mažesniu formatu nei pagrindinė Sąjungos kampanijos informacija. Siekiant užtikrinti, kad su prekių ženklais nesusijęs priemonių pobūdis liktų nepakitęs, reikėtų nustatyti taisykles, skirtas užtikrinti, kad, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, būtų pateikiami keli prekių ženklai ir tiems ženklams skirtas paviršiaus plotas neviršytų didžiausios informacijai skirto ploto procentinės dalies;

(5)

Reglamentu (ES) Nr. 1144/2014 leidžiama pasiūlymus teikiančioms organizacijoms įgyvendinti tam tikras savo programų dalis. Turėtų būti nustatytos tų nuostatų taikymo taisyklės;

(6)

paprastos programos turi būti įgyvendinamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 (5) taikant valstybių narių ir Sąjungos pasidalijamojo valdymo principą, o daugiašalės programos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) turi būti finansuojamos pagal tiesioginio valdymo taisykles. Kadangi ta pati pasiūlymą teikianti organizacija gali įgyvendinti tiek paprastų, tiek daugiašalių programų, abiejų rūšių programų įgyvendinimo taisyklės turėtų kuo mažiau skirtis. Todėl paprastoms programoms turėtų būti taikomos taisyklės, tolygios toms su dotacijomis susijusioms Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nuostatoms, kurios taikomos daugiašalėms programoms, pvz., dėl reikalavimo pateikti garantiją siekiant užtikrinti tinkamą sutarties įvykdymą netaikymo;

(7)

valstybės narės yra atsakingos už tinkamą Komisijos atrinktų paprastų programų įgyvendinimą. Turėtų būti nustatyta nuostata dėl nacionalinių valdžios institucijų, atsakingų už šio reglamento įgyvendinimą, skyrimo. Siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, turėtų būti nustatytos atrinktų paprastų programų įgyvendinimo sutarčių sudarymo taisyklės. Todėl Komisija valstybėms narėms turėtų pateikti sutarties modelį ir nustatyti pagrįstą terminą, iki kurio turėtų būti sudarytos sutartys. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad toje pačioje programoje gali būti numatytos įvairių rūšių priemonės, turėtų būti numatyta galimybė lanksčiai nustatyti programos įgyvendinimo pradžios datą;

(8)

siekiant patikimai valdyti finansus, pasiūlymus teikiančios organizacijos ir įgyvendinimo subjektai turėtų būti įpareigoti tvarkyti įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus siekiant įrodyti, kad programa įgyvendinama teisingai, o deklaruotos išlaidos atitinka Sąjungos finansavimo reikalavimus;

(9)

valstybės narės paprastų programų įgyvendinimą turėtų kontroliuoti pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad prieš sudarydamos sutartį su atitinkama pasiūlymą teikiančia organizacija jos patvirtintų atrinktą įgyvendinimo subjektą ir prieš atlikdamos mokėjimus patikrintų kiekvieną mokėjimo paraišką. Kartu su visomis mokėjimo paraiškomis, išskyrus išankstinio mokėjimo paraiškas, turėtų būti pateikiama finansinė ataskaita, kurioje būtų deklaruotos ir tiksliai nurodytos pasiūlymą teikiančios organizacijos patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos, techninio programos įgyvendinimo ataskaita, o teikiant likučio išmokėjimo paraiškas – ir programos vertinimo ataskaita;

(10)

siekiant supaprastinimo ir administracinės naštos sumažinimo, tarpinės ataskaitos ir atitinkamos mokėjimo paraiškos turėtų būti siejamos su vienų metų trukmės laikotarpiais. Be to, prašant kompensuoti tam tikras sumas turėtų būti pateikiamas nepriklausomo kvalifikuoto auditoriaus išduotas finansinių pažymų patvirtinimas. Patvirtinime valstybėms narėms turėtų būti pateikta deklaruotų išlaidų atitikties reikalavimams įrodymų;

(11)

siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms patikrinti, ar įgyvendinant programą parengta medžiaga atitinka Sąjungos teisę, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 14 straipsnio 1 dalyje, ir visų pirma ar taikomos nuostatos, susijusios su pagrindine Sąjungos skleidžiama informacija, kilmės vietos nuoroda ir prekių ženklų pateikimu, turėtų būti nustatytas reikalavimas valstybei narei pateikti naudotą medžiagą, įskaitant vizualinę medžiagą;

(12)

siekiant pasiūlymus teikiančioms organizacijoms suteikti apyvartinių lėšų, turėtų būti nustatyta išankstinio mokėjimo tvarka. Kad būtų veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai, išankstinis mokėjimas turėtų būti skiriamas už užstatą. Šis užstatas turėtų galioti, kol patvirtinus išankstinį mokėjimą bus išmokėtas likutis. Finansinę pagalbą gaunančiose valstybėse narėse įsisteigusioms pasiūlymus teikiančioms organizacijoms gali kilti sunkumų pateikti užstatą visai sumai, kuri gali būti išmokėta iš anksto, todėl turėtų būti nustatyta speciali nuostata, pagal kurią joms būtų leidžiama išankstinius mokėjimus gauti dviem dalimis;

(13)

siekiant patikimai valdyti finansus, turėtų būti nustatytos nuostatos, pagal kurias būtų reikalaujama, kad išankstinio ir tarpinio mokėjimų sumos neviršytų viso Sąjungos įnašo ir būtų laikomasi patikimumo ribos;

(14)

atsižvelgiant į patirtį, turėtų būti nustatytas patikrų vietoje, kuriuos turi atlikti valstybės narės, turinys ir visų pirma jų dažnumas, aprėptis ir vieta. Todėl tikslinga reikalauti, kad per kiekvienos programos įgyvendinimo laikotarpį bent vieną kartą būtų atlikta jos patikra vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo veikla vykdoma įvairiu metu ir dažnai trumpą laiką, ir į tai, kad kai kurios programos įgyvendinamos už pasiūlymą teikiančios organizacijos kilmės valstybės narės arba Sąjungos ribų, patikros vietoje turėtų būti atliekamos pasiūlymus teikiančių organizacijų patalpose ir, jei taikoma, įgyvendinimo subjekto patalpose;

(15)

palūkanų norma už netinkamai išmokėtas sumas turėtų būti suderinta su daugiašalėms programoms taikoma atitinkama palūkanų norma;

(16)

siekiant įvertinti informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų veiksmingumą ir našumą, turėtų būti nustatytos nuostatos, pagal kurias būtų reikalaujama, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos ir valstybės narės tinkamai stebėtų bei vertintų programas ir bendrus pardavimo skatinimo politikos įgyvendinimo rezultatus;

(17)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 nuostatų dėl kilmės ir prekių ženklų matomumo vykdant paprastas ir daugiašales programas įgyvendinimo taisyklės ir taisyklės, pagal kurias pasiūlymą teikiančiai organizacijai gali būti leidžiama įgyvendinti tam tikras paprastos programos dalis.

Be to, jame nustatomos konkrečios paprastų programų sutarčių sudarymo, valdymo, stebėsenos bei kontrolės taisyklės ir informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikio vertinimo rodiklių sistema.

II SKYRIUS

BENDROSIOS PAPRASTŲ IR DAUGIAŠALIŲ PROGRAMŲ NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Kilmės matomumas

2 straipsnis

Bendrieji kilmės vietos nurodymo visoje informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje reikalavimai

1.   Pagrindinė programos informacija – Sąjungos informacija, todėl dėmesys nesutelkiamas į konkrečią kilmę.

2.   Visos kilmės vietos nuorodos turi tenkinti visas šias sąlygas:

a)

neturi būti ribojamas laisvas žemės ūkio ir maisto produktų judėjimas, pažeidžiant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsnį;

b)

vartotojai neturi būti skatinami pirkti vietos prekių tik dėl jų kilmės ir turi būti daroma nuoroda į konkrečias produkto savybes, o ne tik į jo kilmę, ir

c)

jos turi būti naudojamos pagrindinei Sąjungos informacijai papildyti.

3.   Pagrindinės pagal programą skleidžiamos Sąjungos informacijos neturi nustelbti su produkto kilmės vieta susijusi medžiaga, kaip antai vaizdai, spalvos, simboliai ar muzika. Kilmės vietos nuoroda turi būti pateikiama kitoje nei pagrindinei Sąjungos informacijai skirta erdvėje.

4.   Kilmės vietos nuoroda turi būti pateikiama tik informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo vizualinėje medžiagoje. Kilmės vietos nuoroda neturi būti daroma garso medžiagoje.

3 straipsnis

Konkretus kilmės vietos nurodymas informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose

1.   Teikiant kilmės vietos nuorodą informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, turi būti nurodoma tik nacionalinė kilmė, t. y. valstybės narės pavadinimas, arba bendros, su konkrečia valstybe nesusijusios kilmės vieta. Kilmės vietos nuoroda gali būti tiesioginė arba netiesioginė.

2.   Turi būti laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktų ir atsižvelgiama į tai, koks yra su kilmės vieta susijusio teksto ar simbolio, įskaitant vaizdus ir bendrą pristatymą, matomumas, palyginti su teksto ar simbolio, kuriuo perteikiama pagal programą skleidžiama Sąjungos informacija, dydžiu.

4 straipsnis

Kilmės vietos nurodymas informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje, susijusioje su Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies c ir d punktų reikalavimus atitinkančiomis sistemomis

1.   Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėse, kuriose daromos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies c punkto reikalavimus atitinkančias sistemas, susijusiais grafiniais simboliais gali būti pateikiami atokiausių regionų pavadinimai su sąlyga, kad tenkinamos Komisijos deleguotojo reglamento (EB) Nr. 179/2014 (7) sąlygos, ir šių regionų pavadinimai gali būti pateikiami susijusioje vizualinėje medžiagoje su sąlyga, kad tos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas.

2.   Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies, informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonėse, kuriose daromos nuorodos į Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies d punkto reikalavimus atitinkančias sistemas, kurių pavadinimu daroma nuoroda į kilmės vietą, ta konkreti kilmės vieta gali būti nurodoma su sąlyga, kad tos priemonės atitinka Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas.

2 SKIRSNIS

Prekių ženklų matomumas

5 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 4 straipsnyje nurodyti prekių ženklai suprantami kaip Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 (8) 4 ir 66 straipsniuose arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB (9) 2 straipsnyje apibrėžti prekių ženklai.

2.   Pasiūlymus teikiančių organizacijų skatinamų parduoti produktų prekių ženklai turi būti matomi tik demonstruojant ir degustuojant produktus.

Vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   demonstracija– visos priemonės, kuriomis galimam klientui parodomos teigiamos produkto ar sistemos savybės siekiant jį paskatinti įsigyti produktą mugėse ar įmonėms skirtuose renginiuose ir interneto svetainėse;

b)   degustacija– bet kokia veikla, kai produktą mugėse ar įmonėms skirtuose renginiuose ir prekybos vietose gali degustuoti galimas klientas.

3.   Prekių ženklai taip pat gali būti matomi demonstruojant ir degustuojant produktus pateikiamoje ar platinamoje informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo medžiagoje.

4.   Prekių ženklus pateikiančios pasiūlymus teikiančios organizacijos turi laikytis šių sąlygų:

a)

programos paraiškoje turi pagrįsti, kodėl nuoroda į prekių ženklus yra būtina siekiant įgyvendinti kampanijos tikslus, ir patvirtinti, kad prekių ženklai bus pateikiami tik demonstruojant ir degustuojant produktus;

b)

saugoti įrodymus, kad visiems atitinkamos pasiūlymus teikiančios organizacijos nariams suteiktos vienodos galimybės pateikti savo prekių ženklus;

c)

užtikrinti, kad:

i)

prekių ženklai būtų pateikiami kartu kitoje nei pagrindinei Sąjungos informacijai skirta erdvėje ir būtų vienodai matomi;

ii)

pateikiami prekių ženklai nenustelbtų pagrindinės Sąjungos informacijos;

iii)

pagrindinės Sąjungos informacijos neužgožtų pateikiama prekių ženklais pažymėta medžiaga, kaip antai vaizdai, spalvos, simboliai;

iv)

prekių ženklai būtų pateikiami tik vizualinėje medžiagoje, išskyrus suvenyrus ir ženklelius, mažesniu nei pagrindinė Sąjungos informacija formatu. Garso medžiagoje nuoroda į prekių ženklus neturi būti daroma.

6 straipsnis

Specialieji reikalavimai

1.   Demonstruojant ir degustuojant produktus prekių ženklai gali būti pateikiami tik:

a)

kartu plakate, eksponuojamame stendo informacijos baro priekinėje dalyje arba ant tolygios atramos. Plakatas neturi užimti daugiau kaip 5 % visos stendo informacijos baro priekinės dalies ar tolygios atramos paviršiaus ploto arba

b)

pavieniui neutraliai ir vienodai ant kiekvienam prekės ženklui skirtos identiškos eksponavimo struktūros informacijos baro priekinės dalies arba ant tolygios atramos. Tokiu atveju pateikiamo prekės ženklo pavadinimas neturi užimti daugiau kaip 5 % eksponavimo struktūros informacijos baro priekinės dalies ar tolygios atramos paviršiaus ploto.

2.   Interneto svetainėse prekių ženklai gali būti pateikiami tik kartu vienu iš šių dviejų būdų:

a)

tinklalapio apačioje esančioje reklamjuostėje, kurios plotas neturi viršyti 5 % bendro tinklalapio paviršiaus ploto, o kiekvienas prekės ženklas turi būti mažesnis už Sąjungos emblemą, kuria nurodomas bendras Sąjungos finansavimas;

b)

tam tikslui skirtame, kitame nei pradžios, tinklalapyje kiekvieną prekės ženklą pateikiant neutraliai ir vienodai.

3.   Demonstruojant ar degustuojant produktus dalijamoje spausdintoje medžiagoje prekių ženklai gali būti pateikiami tik kartu puslapio apačioje esančioje reklamjuostėje, kurios plotas neturi viršyti 5 % bendro to puslapio paviršiaus ploto.

7 straipsnis

Pateiktinų prekių ženklų skaičius

1.   Turi būti pateikiami ne mažiau kaip penki prekių ženklai.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, gali būti pateikiami mažiau nei penki prekių ženklai su sąlyga, kad tenkinamos šios dvi sąlygos:

a)

pasiūlymą teikiančios organizacijos kilmės valstybėje narėje yra mažiau prekių ženklų, susijusių su produktu arba sistema, kuriems taikoma programa;

b)

tinkamai pagrįstais atvejais nebuvo įmanoma parengti keletą produktų apimančios arba daugiašalės programos, kad būtų galima pateikti daugiau prekių ženklų.

3.   Pasiūlymą teikianti organizacija turi tinkamai įrodyti, kad laikosi 2 dalyje nurodytų sąlygų, ir pateikti visus reikiamus dokumentus, įskaitant įrodymus, kad ji susisiekė su kitomis pasiūlymus teikiančiomis organizacijomis ir joms pasiūlė kartu parengti keletą produktų apimančią arba daugiašalę programą, ir nurodyti priežastis, kodėl tokia programa nebuvo parengta.

4.   Jei pateikiami mažiau kaip penki prekių ženklai, taikomos 6 straipsnyje nustatytos taisyklės, o prekių ženklams skiriamas paviršiaus plotas proporcingai sumažinamas.

8 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies d punkto reikalavimus atitinkančių sistemų, užregistruotų kaip prekių ženklai, nurodymas

Jei programa susijusi su Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 5 straipsnio 4 dalies d punkte nurodyta sistema, sistemų, kurios užregistruotos kaip prekių ženklai, pavadinimams ir logotipams 5, 6 ir 7 straipsniai netaikomi.

III SKYRIUS

PAPRASTŲ PROGRAMŲ VALDYMAS

1 SKIRSNIS

Programų įgyvendinimas ir finansavimas

9 straipsnis

Kompetentingų institucijų skyrimas

Valstybės narės skiria kompetentingas nacionalines institucijas, atsakingas už šio reglamento įgyvendinimą.

Jos praneša Komisijai paskirtųjų institucijų pavadinimus ir perduoda jų išsamius duomenis, taip pat visus šių duomenų pasikeitimus.

Komisija šią informaciją viešai paskelbia atitinkama forma.

10 straipsnis

Sutarčių sudarymas

1.   Priėmusi Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą, Komisija atrinktų programų kopijas nedelsdama persiunčia atitinkamoms valstybėms narėms.

2.   Valstybės narės nedelsdamos informuoja atitinkamas pasiūlymus teikiančias organizacijas apie tai, ar jų paraiškos buvo priimtos.

3.   Valstybės narės per 90 kalendorinių dienų nuo pranešimo apie Komisijos aktą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 11 straipsnio 2 dalyje, dienos sudaro programų įgyvendinimo sutartis su atrinktomis pasiūlymus teikiančiomis organizacijomis su sąlyga, kad Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 2 straipsnyje nustatyta tvarka atrinkti Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 13 straipsnyje nurodyti įgyvendinimo subjektai. Po to termino sutartys gali būti sudaromos tik iš anksto gavus Komisijos leidimą.

4.   Programos įgyvendinimo pradžios diena – pirmoji mėnesio, einančio po sutarties pasirašymo dienos, diena. Tačiau pradžios diena gali būti atidėta iki šešių mėnesių, visų pirma siekiant atsižvelgti į produkto, kuriam taikoma programa, sezoniškumą arba dalyvavimą konkrečiame renginyje ar mugėje.

5.   Valstybės narės naudoja Komisijos pateiktus sutarčių modelius.

6.   Prireikus valstybės narės, siekdamos atsižvelgti į nacionalinę teisę, gali iš dalies pakeisti kai kurias sutarčių modelių sąlygas, jei tokie pakeitimai neprieštarauja Sąjungos teisės aktams.

11 straipsnis

Pasiūlymus teikiančių organizacijų programų įgyvendinimas

Pasiūlymą teikianti organizacija gali pati įgyvendinti tam tikras paprastos programos dalis, jei laikosi šių sąlygų:

a)

pasiūlymą teikianti organizacija turi bent trejų metų informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo priemonių įgyvendinimo patirties ir

b)

užtikrina, kad su priemone, kurią ji planuoja įgyvendinti pati, susijusios išlaidos neviršytų įprastinių rinkos normų.

12 straipsnis

Su informacijos teikimu ir įrašais susijusios pareigos

1.   Pasiūlymus teikiančios organizacijos nuolat atnaujina informaciją ir informuoja atitinkamą valstybę narę apie įvykius ir aplinkybes, kurie gali turėti reikšmingo poveikio programos įgyvendinimui arba Sąjungos finansiniams interesams.

2.   Pasiūlymus teikiančios organizacijos ir įgyvendinimo subjektai tvarko įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais pagrindžiamas tinkamas programos įgyvendinimas ir deklaruotos kaip atitinkančios reikalavimus išlaidos, būtent:

a)

faktinėms išlaidoms pagrįsti: atitinkamus deklaruotas išlaidas pagrindžiančius įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, tokius kaip sutartys, subrangos sutartys, sąskaitos faktūros ir apskaitos įrašai. Taikomi išlaidų apskaitos metodai ir vidaus kontrolės procedūros turi būti tokie, kad deklaruotas sumas būtų galima tiesiogiai palyginti su jų sąskaitose užregistruotomis ir patvirtinamuosiuose dokumentuose nurodytomis sumomis.

Personalo išlaidoms pagrįsti pasiūlymą teikianti organizacija ir įgyvendinimo subjektai tvarko darbo laiko apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuotas deklaruotas valandų skaičius. Jei patikimų darbo laiko apskaitos dokumentų, kuriuose būtų užfiksuotas dirbant su veikla susijusį darbą praleistų valandų skaičius, neturima, valstybė narė gali priimti kitokius deklaruotą valandų skaičių patvirtinančius įrodymus, jei ji mano, kad tais įrodymais užtikrinamas tinkamas patikinimo lygis.

Jei asmenys dirba tik su programa susijusį darbą, jų darbo laiko apskaitos tvarkyti nereikia, tačiau reikalinga pasirašyta deklaracija, kurioje būtų patvirtinta, kad atitinkami asmenys dirbo tik su veikla susijusį darbą;

b)

fiksuoto dydžio išlaidoms pagrįsti: tinkamus įrašus ir kitus patvirtinamuosius dokumentus, skirtus išlaidų, kuriomis remiantis apskaičiuojamas fiksuotas dydis, atitikčiai reikalavimams įrodyti.

13 straipsnis

Išankstinis mokėjimas

1.   Per 30 dienų nuo 10 straipsnyje nurodytos sutarties pasirašymo dienos pasiūlymą teikianti organizacija atitinkamai valstybei narei gali pateikti išankstinio mokėjimo paraišką kartu su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu užstatu.

2.   Išankstinis mokėjimas skiriamas su sąlyga, kad pasiūlymą teikianti organizacija valstybei narei pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 (10) IV skyrių pateikia užstatą, kurio dydis lygus to išankstinio mokėjimo dydžiui.

3.   Išankstinio mokėjimo dydis sudaro ne daugiau kaip 20 % Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnyje nurodyto didžiausio Sąjungos finansinio įnašo.

4.   Valstybė narė išankstinį mokėjimą skiria per 30 dienų nuo 2 dalyje nurodyto užstato gavimo dienos arba per 30 dienų nuo dienos, kurią iki programos įgyvendinimo pradžios dienos lieka 10 dienų, priklausomai nuo to, kuri data vėlesnė.

5.   Išankstinis mokėjimas patvirtinamas išmokant likutį.

6.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 5 dalių, finansinę pagalbą pagal Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnio 3 dalį gaunančiose valstybėse narėse įsisteigusios pasiūlymus teikiančios organizacijos gali teikti paraiškas išankstinį mokėjimą skirti dviem dalimis. Šia galimybe nusprendę pasinaudoti pareiškėjai paraišką dėl pirmos jiems skirto išankstinio mokėjimo dalies teikia per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą. Paraiška dėl likusios išankstinio mokėjimo dalies gali būti teikiama tik po to, kai patvirtinama pirmoji išankstinio mokėjimo dalis.

14 straipsnis

Tarpinių mokėjimų paraiška

1.   Pasiūlymą teikianti organizacija tarpinio Sąjungos finansinių įnašų mokėjimo paraiškas valstybėms narėms teikia (išskyrus paraiškas dėl paskutinių programos įgyvendinimo metų) per 60 dienų nuo vienų programos metų įgyvendinimo pabaigos.

2.   Tokiose paraiškose nurodomos atitinkamais metais patirtos reikalavimus atitinkančios išlaidos ir pridedama tarpinė ataskaita, kurią sudaro periodinė finansinė ir periodinė techninė ataskaitos.

3.   2 dalyje nurodytą periodinę finansinę ataskaitą sudaro:

a)

kiekvienos pasiūlymą teikiančios organizacijos finansinė pažyma, kurioje išsamiai nurodomos į programą įtrauktos reikalavimus atitinkančios išlaidos, ir prie jos pridedama deklaracija, kurioje patvirtinama, kad:

pateikta informacija yra išsami, patikima ir teisinga,

deklaruotos išlaidos atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimus,

išlaidos gali būti pagrįstos tinkamais įrašais ir patvirtinamaisiais dokumentais, kurie bus pateikti gavus prašymą arba atliekant šiame reglamente numatytus patikrinimus;

b)

jei Sąjungos finansinis įnašas, skirtas faktinėms programos išlaidoms padengti, yra ne mažesnis kaip 750 000 EUR, o Sąjungos finansinio įnašo, skirto faktinėms programos išlaidoms padengti, suma, kurią prašoma skirti pagal tarpinio mokėjimo paraišką, yra ne mažesnė kaip 325 000 EUR, – patvirtinto išorės auditoriaus atitinkamai pasiūlymą teikiančiai organizacijai išduotas finansinių pažymų patvirtinimas. Patvirtinime pateikiami įrodymai, kad siūlomos išlaidos atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimus ir laikomasi šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų;

c)

jei b punkte nurodyto patvirtinimo pateikti nereikia, – susijusių sąskaitų faktūrų ir patvirtinamųjų dokumentų, kuriais įrodoma išlaidų atitiktis reikalavimams, kopijos.

4.   2 dalyje nurodytą periodinę techninę ataskaitą sudaro:

a)

visos naudotos medžiagos ir vizualinės medžiagos, kuri dar neperduota valstybei narei, kopijos;

b)

laikotarpiu, su kuriuo susijęs tarpinis mokėjimas, vykdytos veiklos aprašymas, kuriame naudojami 22 straipsnyje nurodyti programos našumo ir rezultatų rodikliai, ir

c)

visų planuotos programos veiklos ir numatyto našumo bei rezultatų ir faktiškai įgyvendintos veiklos ir pasiekto našumo bei rezultatų skirtumų pagrindimas.

15 straipsnis

Likučio išmokėjimo paraiška

1.   Likučio išmokėjimo paraiškas pasiūlymą teikianti organizacija valstybei narei pateikia per 90 dienų nuo programos, vykdomos pagal 10 straipsnyje nurodytą sutartį, pabaigos.

2.   Paraiška laikoma priimtina, jei kartu su ja pateikiamas galutinis tarpinės ataskaitos variantas, galutinė ataskaita ir pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimas.

3.   2 dalyje nurodytas galutinis tarpinės ataskaitos variantas apima paskutinius programos įgyvendinimo metus. Pasiūlymus teikiančios organizacijos finansinėse pažymose patvirtina, kad deklaruotos visos pajamos.

4.   2 dalyje nurodytą galutinę ataskaitą sudaro:

a)

galutinė finansinė ataskaita, susidedanti iš pasiūlymą teikiančios organizacijos parengtos galutinės suvestinės finansinės pažymos, kuria konsoliduojamos visų tarpinių mokėjimų finansinės pažymos ir kurioje nurodomos patirtos išlaidos;

b)

galutinė techninė ataskaita, susidedanti iš:

i)

vykdytos veiklos ir programos našumo bei rezultatų apžvalgos, grindžiamos 22 straipsnyje nurodytais rodikliais, ir

ii)

skelbtinos informacijos santraukos.

5.   2 dalyje nurodytą pardavimo skatinimo bei informacijos teikimo priemonių rezultatų vertinimo tyrimą atlieka nepriklausomas išorės subjektas. Tas subjektas remiasi 22 straipsnyje nurodytais rodikliais.

16 straipsnis

Valstybės narės mokėjimai

1.   13 ir 14 straipsniuose nurodyti tarpiniai ir išankstiniai mokėjimai kartu neturi sudaryti daugiau kaip 90 % bendro Sąjungos finansinio įnašo, nurodyto Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 15 straipsnyje.

2.   14 ir 15 straipsniuose nurodytus mokėjimus valstybės narės atlieka per 60 dienų nuo mokėjimo paraiškos gavimo dienos su sąlyga, kad pagal šį reglamentą buvo atlikti visi patikrinimai.

3.   Jei reikia atlikti kitus 19 ir 20 straipsniuose nurodytus administracinius patikrinimus arba patikras vietoje, valstybė narė 2 dalyje nurodytą terminą gali pratęsti ir apie tai pranešti pasiūlymą teikiančiai organizacijai.

17 straipsnis

Reikalavimų neatitinkančių išlaidų nepatvirtinimas ir netinkamai išmokėtų sumų susigrąžinimas

1.   Valstybės narės, atlikdamos tarpinį ar galutinį mokėjimą arba po to, kai jie buvo atlikti, ir visų pirma po šiame reglamente numatytų patikrinimų nepatvirtina išlaidų, kurios laikomos neatitinkančiomis reikalavimų.

2.   Pasiūlymą teikianti organizacija netinkamai išmokėtas sumas sugrąžina pagal Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 908/2014 (11) III skyriaus 1 skirsnį.

Taikoma Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (12) 83 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta palūkanų norma.

2 SKIRSNIS

Valstybių narių vykdoma programų įgyvendinimo kontrolė ir teikiami pranešimai

18 straipsnis

Įgyvendinimo subjektų atrankos procedūros patikrinimai

Prieš pasirašydamos 10 straipsnyje nurodytą sutartį valstybės narės patikrina, ar įgyvendinimo subjektai atrinkti Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 2 straipsnyje nustatyta konkurso tvarka.

19 straipsnis

Paprastų programų administraciniai patikrinimai

1.   Atlikdamos administracinius patikrinimus valstybės narės sistemingai tikrina mokėjimų paraiškas, visų pirma su paraiškomis pateiktas ataskaitas ir išlaidų atitiktį Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimams.

2.   Valstybės narės prašo pateikti visą, jų manymu, reikalingą papildomą informaciją ir atitinkamais atvejais atlieka kitus patikrinimus, visų pirma, jei:

a)

prašomos ataskaitos nebuvo pateiktos arba yra neišsamios;

b)

atlikus administracinę finansinių pažymų patvirtinimo peržiūrą nerasta tinkamų išlaidų atitikties Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio reikalavimams ir šio reglamento 12 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų laikymosi įrodymų arba

c)

kyla abejonių dėl finansinėse pažymose deklaruotų išlaidų atitikties reikalavimams.

20 straipsnis

Paprastų programų patikros vietoje

1.   Tikrintinas mokėjimų paraiškas valstybės narės atrenka remdamosi rizikos analize.

Atliekant atranką siekiama užtikrinti, kad kiekvienos paprastos programos patikra vietoje būtų atlikta bent vieną kartą per jos įgyvendinimo laikotarpį, t. y. po pirmojo tarpinio mokėjimo iki likučio išmokėjimo.

2.   Patikras vietoje sudaro techniniai ir apskaitos patikrinimai pasiūlymą teikiančios organizacijos ir, jei taikoma, įgyvendinimo subjekto patalpose. Valstybės narės tikrina, ar:

a)

pateikta informacija ir dokumentai yra tikslūs;

b)

išlaidos deklaruotos pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnį ir šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį;

c)

įvykdytos visos 10 straipsnyje nurodytoje sutartyje nustatytos pareigos;

d)

laikytasi Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 10 ir 15 straipsnių.

Nepažeisdamos Komisijos reglamento (EB) Nr. 1848/2006 (13), valstybės narės kuo anksčiau informuoja Komisiją apie visus per patikrinimus nustatytus pažeidimus.

Per patikras vietoje gali būti tikrinama tik imtis, apimanti bent 30 % reikalavimus atitinkančių išlaidų. Tokia imtis turi būti patikima ir reprezentatyvi.

Nustačiusios bet kokią neatitiktį, valstybės narės tikrina visus su deklaruotomis išlaidomis susijusius dokumentus arba ekstrapoliuoja imties rezultatus.

3.   Valstybės narės parengia kiekvienos patikros vietoje ataskaitą. Toje ataskaitoje aiškiai nurodoma atliktų patikrinimų aprėptis ir rezultatai.

21 straipsnis

Komisijai teikiami su paprastomis programomis susiję pranešimai

1.   Iki kiekvienų metų liepos 15 d. valstybės narės praneša Komisijai ankstesnių kalendorinių metų duomenis apie visus paprastoms programoms skirtus mokėjimus, tuos duomenis susiedamos su:

a)

22 straipsnyje nurodytais finansinio vykdymo ir našumo rodikliais;

b)

programų poveikiu, įvertintu naudojant 22 straipsnyje nurodytus rodiklius;

c)

pagal 19 ir 20 straipsnius atliktų administracinių patikrinimų ir patikrų vietoje rezultatais.

2.   Tokie pranešimai siunčiami elektroninėmis priemonėmis, naudojantis Komisijos pateiktomis techninėmis duomenų perdavimo specifikacijomis.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikio vertinimo rodiklių sistema

1.   Šiame reglamente nustatoma rodiklių sistema grindžiama bendroji informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikio vertinimo sistema. Rodiklių sistemą sudaro trijų rūšių veiklos rezultatų rodikliai – našumo, rezultatų ir poveikio:

a)

našumo rodikliais matuojamas kiekvienoje programoje numatytos veiklos įgyvendinimo lygis;

b)

rezultatų rodikliais matuojamas tiesioginis ir nedelsiamas veiklos poveikis;

c)

poveikio rodikliais matuojama nedelsiamą poveikį pranokstanti priemonės nauda.

2.   Kiekviename pasiūlymą teikiančios organizacijos Komisijai teikiamame informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programos pasiūlyme nurodoma, kurie kiekvienos rūšies veiklos rezultatų rodikliai bus naudojami programos poveikiui įvertinti. Pasiūlymą teikianti organizacija, kai tinkama, naudoja priede nustatytus rodiklius arba gali naudoti kitus rodiklius, jei ji gali įrodyti, kad dėl atitinkamos programos pobūdžio tie rodikliai yra tinkamesni.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. gruodžio 1 d. programų pasiūlymams, pateiktiems nuo 2015 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 317, 2014 11 4, p. 56.

(2)  2007 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (OL L 3, 2008 1 5, p. 1).

(3)  2008 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 501/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 3/2008 dėl žemės ūkio produktams skirtų informavimo ir skatinimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse taikymo taisyklės (OL L 147, 2008 6 6, p. 3).

(4)  2015 m. balandžio 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1829, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 3).

(5)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549).

(6)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(7)  2013 m. lapkričio 6 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 179/2014, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013 papildomas nuostatomis dėl ūkinės veiklos vykdytojų registro, prekybai produktais už regiono ribų skiriamos pagalbos sumos, grafinio simbolio, atleidimo nuo importo muito tam tikrų galvijų atveju ir tam tikrų priemonių, susijusių su specialiomis žemės ūkio priemonėmis, finansavimo atokiausiuose Sąjungos regionuose (OL L 63, 2014 3 4, p. 3).

(8)  2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 207/2009 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 78, 2009 3 24, p. 1).

(9)  2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008 11 8, p. 25).

(10)  2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir dėl euro naudojimo (OL L 255, 2014 8 28, p. 18).

(11)  2014 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 908/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 taikymo taisyklės, susijusios su mokėjimo agentūromis ir kitomis įstaigomis, finansų valdymu, sąskaitų patvirtinimu, patikrų taisyklėmis, užstatais ir skaidrumu (OL L 255, 2014 8 28, p. 59).

(12)  2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

(13)  2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1848/2006 dėl su bendrosios žemės ūkio politikos finansavimu susijusių pažeidimų ir neteisingai sumokėtų sumų susigrąžinimo bei šios srities informacinės sistemos organizavimo ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 595/91 (OL L 355, 2006 12 15, p. 56).


PRIEDAS

Informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programų poveikiui įvertinti naudojamų rodiklių, nurodytų 22 straipsnyje, sąrašas

Rodiklių, susijusių su pasiūlymus teikiančių organizacijų pagal informacijos teikimo ir pardavimo skatinimo programas vykdoma veikla, sistema nebūtinai apima visus veiksnius, nuo kurių gali priklausyti veiklos programos našumas, rezultatai ir poveikis. Todėl aiškinantis rodiklių duomenis reikėtų atsižvelgti į kiekybinius ir kokybinius duomenis, susijusius su kitais svarbiais veiksniais, nuo kurių iš dalies priklauso programos įgyvendinimo sėkmė ar nesėkmė.

1.

Našumo rodikliai apima, pavyzdžiui:

surengtų renginių skaičių,

transliacijų per televiziją ar radiją arba spausdintos reklaminės medžiagos ar reklaminių pranešimų internetu skaičių,

pranešimų spaudai skaičių,

tikslinės grupės, kuriai skirta konkreti veikla, dydį (pvz., specialistų, kuriems buvo skirti laiškai, skaičių),

užsiregistravusiųjų gauti elektroniniu paštu platinamus naujienlaiškius skaičių.

2.

Rezultatų rodikliai apima, pavyzdžiui:

renginiuose (pvz., seminaruose, darbo grupėse, degustacijose ir pan.) dalyvavusių specialistų/ekspertų/importuotojų/vartotojų skaičių,

specialistų/ekspertų/importuotojų/vartotojų, kuriuos pasiekė televizijos ar radijo transliacijos, spausdinta reklaminė medžiaga ar reklaminiai pranešimai internetu, skaičių,

renginiuose dalyvavusių ir su gamintojų organizacija/gamintojais susisiekusių specialistų/ekspertų/importuotojų/vartotojų skaičių,

informavimo kampanijos ataskaitos laikotarpiu spaudoje paskelbtų nemokamų straipsnių skaičių,

internetinės svetainės lankytojų ar „Facebook“ paskyroje surinktų įvertinimų „patinka“ skaičių,

suvestinių žiniasklaidoje vertę.

3.

Poveikio rodikliai apima, pavyzdžiui:

kitais metais po pardavimo skatinimo kampanijų regione, kuriame jos buvo vykdomos, pastebimas pardavimo sektoriuje tendencijas, palyginti su ankstesnių metų ir bendrosiomis pardavimo aptariamoje rinkoje tendencijomis,

produkto vartojimo toje šalyje tendencijas,

skatinto parduoti produkto eksporto iš Sąjungos vertę ir kiekį,

Sąjungos produktų rinkoje produktui tenkančios dalies pokytį,

produkto, eksportuojamo į šalį, kurioje vykdyta kampanija, vidutinės pardavimo kainos tendencijas,

pokytį, susijusį su Sąjungos kokybės sistemų logotipų atpažinimo lygiu,

pokytį, susijusį su Sąjungos kokybiškų produktų įvaizdžiu,

geresnį Sąjungos žemės ūkio produktų esminių savybių/kitų privalumų, išvardytų Reglamento (ES) Nr. 1144/2014 3 straipsnio a punkte, išmanymą,

įgyvendinus programą išaugusį vartotojų pasitikėjimą,

investicijų grąžą.


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/27


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1832

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo dėl eritritolio (E 968) naudojimo kaip aromato ir skonio stipriklio mažiau kalorijų turinčiuose aromatizuotuose gėrimuose arba aromatizuotuose gėrimuose be papildomų cukrų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1331/2008 (2) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą tas sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus prašymą;

(3)

2014 m. gegužės 28 d. pateikta paraiška dėl leidimo naudoti eritritolį (E 968) kaip aromato ir skonio stipriklį aromatizuotuose gėrimuose, Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede priskiriamuose 14.1.4 maisto produktų kategorijai. Apie paraišką vėliau pranešta valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 4 straipsnį;

(4)

naudoti eritritolį (E 968) prašoma siekiant pagerinti mažiau kalorijų turinčių gėrimų ir gėrimų be papildomų cukrų aromatą ir skonį, kad jis būtų panašus į maisto produktų su cukrumi aromatą ir skonį. Nedidelis eritritolio kiekis veikia kaip aromato ir skonio stipriklis ir padeda sušvelninti pašalinį skonį ir ilgai liekantį saldumą, jaučiamus dėl tuose gėrimuose naudojamų stiprių saldiklių. Taigi nauda vartotojams būtų geresnio skonio mažiau kalorijų turintys gėrimai arba gėrimai be papildomų cukrų;

(5)

2003 m. Maisto mokslinis komitetas padarė išvadą, kad naudoti eritritolį (E 968) maisto produktuose yra saugu. Eritritolio (E 968) patvirtinimas Sąjungoje vis dar neapima jo naudojimo gėrimuose, nes, Maisto mokslinio komiteto nuomone, vartojant gėrimus, kurių sudėtyje yra eritritolio, vidurių laisvinamasis poveikis gali būti per didelis, ypač jauniems vartotojams;

(6)

2015 m. vasario 12 d. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė savo nuomonę (3) dėl siūlomo eritritolio (E 968) kaip maisto priedo paskirties išplėtimo saugos. Tarnyba padarė išvadą, kad eritritolio, esančio nealkoholiniuose gėrimuose, didžiausiai leidžiamajai koncentracijai esant 1,6 %, staigaus poveikio pavartojimas (vienkartinio vartojimo atvejai) nedarytų vidurius laisvinančio poveikio. Tarnyba savo išvadą pagrindė duomenimis, įskaitant poveikio įvertį, ir atsižvelgė į pasiūlytą didžiausią 1,6 % eritritolio koncentraciją nealkoholiniuose gėrimuose, eritritolio naudojimo istoriją, jo absorbcijos savybes ir į tai, kad jį panaudojus nenustatyta neigiamo (taip pat vidurius laisvinančio) poveikio;

(7)

dėl šios priežasties yra tinkama leisti naudoti eritritolį (E 968), kurio didžiausia leidžiamoji koncentracija yra 1,6 %, kaip aromato ir skonio stipriklį aromatizuotuose gėrimuose, Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede priskiriamuose 14.1.4 maisto produktų kategorijai;

(8)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 354, 2008 12 31, p. 1).

(3)  EFSA Journal 2015;13(3):4033.


PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo E dalis iš dalies keičiama taip:

a)

14.1.4 maisto produktų kategorijoje „Aromatizuoti gėrimai“ I grupės „Maisto priedai“ įrašas iš dalies keičiamas taip:

 

„I grupė

Maisto priedai

 

 

Negali būti naudojama E 420, E 421, E 953, E 965, E 966 ir E 967.

E 968 galima naudoti tik jei konkrečiai nurodyta šioje maisto produktų kategorijoje.“

b)

14.1.4 maisto produktų kategorijoje „Aromatizuoti gėrimai“ po E 962 skirto įrašo įterpiamas šis įrašas:

 

„E 968

Eritritolis

16 000

 

Tik mažiau kalorijų turinčiuose gėrimuose arba gėrimuose be papildomų cukrų, tik kaip aromato ir skonio stipriklis.“


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/29


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1833

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 91 straipsnio pirmos pastraipos d punktą ir antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2568/91 (2) apibrėžiamos fizikinės–cheminės ir organoleptinės alyvuogių aliejaus ir alyvuogių išspaudų aliejaus savybės ir nustatomi tų savybių vertinimo metodai. Tie metodai reguliariai atnaujinami remiantis chemijos ekspertų nuomone ir atsižvelgiant į Tarptautinės alyvuogių aliejaus taryboje (TAT) atliktus darbus;

(2)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų įgyvendinami naujausi TAT nustatyti tarptautiniai standartai, tam tikrus analizės metodus, nustatytus Reglamente (EEB) Nr. 2568/91, reikėtų atnaujinti;

(3)

remiantis įgyta patirtimi paaiškėjo, kad taikant pašalinių augalinių aliejų aptikimo alyvuogių aliejuje metodą gauti rezultatai gali būti klaidingai teigiami. Todėl nuorodos į tą metodą turėtų būti išbrauktos;

(4)

todėl Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 iš dalies keičiamas taip:

1)

2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

a)

pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)

g punktas pakeičiamas taip:

„g)

riebalų rūgščių sudėčiai nustatyti – X priede nustatytu metodu;“;

ii)

l punktas pakeičiamas taip:

„l)

alifatinių ir triterpeno alkoholių kiekiui nustatyti – XIX priede nustatytu metodu;“;

b)

antra pastraipa išbraukiama;

2)

Priedų suvestinė iš dalies keičiama taip:

a)

nuorodos į X A priedą ir X B priedą, įskaitant tų priedų antraštines dalis, pakeičiamos tokia viena nuoroda:

„X priedas. Riebalų rūgščių metilesterių nustatymas dujų chromatografijos metodu“;

b)

nuorodoje į XIX priedą, antraštinė dalis pakeičiama taip:

„Alifatinių ir triterpeno alkoholių kiekio nustatymas kapiliarinės dujų chromatografijos metodu“;

c)

nuoroda į XXa priedą išbraukiama;

3)

Ib priedo 1 priedėlis iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą;

4)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą;

5)

IX priedas pakeičiamas šio reglamento III priede pateiktu tekstu;

6)

X A ir X B priedai pakeičiami šio reglamento IV priede pateiktu tekstu;

7)

XII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento V priedą;

8)

XIX priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VI priedą;

9)

XXa priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  1991 m. liepos 11 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2568/91 dėl maišyto alyvuogių aliejaus ir maišyto alyvuogių išspaudų aliejaus savybių ir dėl atitinkamų analizės metodų (OL L 248, 1991 9 5, p. 1).


I PRIEDAS

Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 Ib priedo 1 priedėlio atitikmenų lentelė iš dalies pakeičiama taip:

(1)

eilutės, susijusios su riebalų rūgščių trans-izomerais ir riebalų rūgščių sudėtimi, keičiamos taip:

„—

Riebalų rūgščių trans-izomerai

X priedas

Riebalų rūgščių metilesterių nustatymas dujų chromatografijos metodu

Riebalų rūgščių sudėtis

X priedas

Riebalų rūgščių metilesterių nustatymas dujų chromatografijos metodu“

(2)

eilutė, susijusi su riebalų rūgščių alifatiniais alkoholiais, keičiama taip:

„—

Alifatiniai ir triterpenų alkoholiai

XIX priedas

Alifatinių ir triterpenų alkoholių kiekio nustatymas kapiliarinės dujų chromatografijos metodu“


II PRIEDAS

Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 V priedo 6.2 punktas keičiamas taip:

„6.2.

Kiekvieno atskiro sterolio procentinė dalis apskaičiuojama pagal atitinkamo sterolio smailės ploto ir visų sterolių smailių plotų sumos santykį:

Formula

čia:

A x

x smailės plotas;

ΣA

visų sterolių smailių plotų suma.“


III PRIEDAS

„IX PRIEDAS

SPEKTROFOTOMETRINIS TYRIMAS ULTRAVIOLETINĖJE SPEKTRO DALYJE

ĮŽANGA

Spektrofotometrinis tyrimas ultravioletinėje spektro dalyje gali suteikti informacijos apie riebalų kokybę, jų išsilaikymo būklę ir technologinių procesų metu įvykusius pasikeitimus. Absorbcija metode nurodytų bangų ilgių srityje vyksta dėl konjuguotų dienų ir trienų sistemų, atsiradusių vykstant oksidacijos procesams ir (arba) dėl taikomų rafinavimo metodų. Ši absorbcija išreiškiama kaip savitoji ekstinkcijaFormula (riebalų 1 % masės tirpalo tam tikrame tirpiklyje ekstinkcija 10 mm storio kiuvetėje), pagal susitarimą žymima K raide (taip pat vadinama „ekstinkcijos koeficientu“).

1.   TAIKYMO SRITIS

Šiame priede aprašyta riebalų spektrofotometrinio tyrimo ultravioletinėje spektro dalyje procedūra.

2.   METODO ESMĖ

Ėminys ištirpinamas reikiamame tirpiklyje ir šio tirpalo optinis tankis matuojamas gryno tirpiklio atžvilgiu, esant nustatytam bangos ilgiui.

Apskaičiuojama 1 % (m/V) tirpalo izooktane, esant 232 nm ir 268 nm bangos ilgiui, arba tirpalo cikloheksane, esant 232 nm ir 270 nm bangos ilgiui, savitoji ekstinkcija, kai naudojama 10 mm kiuvetė.

3.   ĮRANGA

3.1.   Spektrofotometras, tinkamas matuoti ultravioletinėje spektro dalyje (nuo 220 nm iki 360 nm), kurio rodmenis galima nuskaityti vieno nanometro tikslumu. Rekomenduojama reguliariai tikrinti optinio tankio ir bangų ilgio skalių tikslumą ir atkuriamumą, taip pat išsklaidytosios šviesos buvimą.

3.1.1.   Bangų ilgio skalė. Ją galima patikrinti naudojant etaloninę medžiagą, kurią sudaro holmio oksido turinčio optinio stiklo filtras arba holmio oksido tirpalas (sandariai uždarytas arba neuždarytas), turintis ryškias absorbcijos juostas. Etaloninės medžiagos skirtos matomos ir ultravioletinės spektro dalies spektrofotometrų, kurių nominalusis spektrinis juostos plotis yra 5 nm arba mažesnis, bangos ilgio skalėms tikrinti ir kalibruoti. Matuojama oro atžvilgiu nuo 640 iki 240 nm bangų ilgio intervale pagal instrukcijas, pridedamas prie etaloninių medžiagų. Kiekvieną kartą keičiant plyšio plotį, atliekama atskaitos linijos korekcija, esant tuščiam pluošto keliui. Etalono bangų ilgiai nurodyti etaloninės medžiagos sertifikate.

3.1.2.   Optinio tankio skalė. Ją galima patikrinti, naudojant prekyboje esančias etalonines medžiagas, kurias sudaro tam tikros koncentracijos parūgštinti kalio dichromato tirpalai, turintys jų λmax atitinkantį sertifikuotą optinį tankį (4 kalio dichromato tirpalai perchlorato rūgštyje, sandariai uždaryti keturiose UV kvarcinio stiklio kiuvetėse, skirtose tiesiškumui ir optinio tankio atskaitos taškui matuoti UV spektro dalyje). Kalio dichromato tirpalai matuojami naudojamos rūgšties tirpalo atžvilgiu po atskaitos linijos korekcijos pagal instrukcijas, pridedamas prie etaloninės medžiagos. Optinio tankio vertės nurodytos etaloninės medžiagos sertifikate.

Fotoelemento atsaką ir fotodaugintuvą galima patikrinti kitu būdu, darant taip: į 1 000 ml matavimo kolbą pasveriama 0,2000 g spektrofotometriškai gryno kalio chromato, ištirpinama 0,05 mol/l kalio hidroksido tirpale ir skiedžiama iki žymės. Paimama lygiai 25 ml gauto tirpalo ir tuo pačiu kalio hidroksido tirpalu 500 ml talpos matavimo kolboje skiedžiama iki žymės.

Matuojama tokiu būdu gauto tirpalo ekstinkcija, esant bangos ilgiui 275 nm, o palyginamuoju tirpalu naudojant kalio hidroksido tirpalą. 1 cm storio kiuvetėje išmatuota ekstinkcijos vertė turi būti 0,200 ± 0,005.

3.2.   Stačiakampės kvarcinės kiuvetės su dangčiais, kurios tinka matuoti ultravioletinės spektro dalies bangų ilgių intervale (nuo 220 iki 360 nm) ir kurių optinio kelio ilgis – 10 mm. Vandens arba kito tinkamo tirpiklio pripildytų kiuvečių ekstinkcijos vertė neturėtų skirtis daugiau kaip 0,01 ekstinkcijos vieneto.

3.3.   Vienos žymės 25 ml matavimo kolbos, A klasės.

3.4.   Analizinės svarstyklės, kuriomis galima pasverti 0,0001 g tikslumu.

4.   REAGENTAI

Jei nenurodyta kitaip, naudojami tik analiziškai gryni reagentai ir distiliuotas, demineralizuotas arba lygiaverčio grynumo vanduo.

Tirpiklis: izooktanas (2,2,4-trimetilpentanas) matavimams esant 232 nm ir 268 nm bangos ilgiui arba cikloheksanas matavimams esant 232 nm ir 270 nm bangos ilgiui, kurio optinis tankis esant 232 nm bangos ilgiui yra mažesnis nei 0,12, o esant 270 nm bangos ilgiui mažesnis nei 0,05, palyginamuoju tirpalu naudojant distiliuotą vandenį ir matuojant 10 mm kiuvetėje.

5.   PROCEDŪRA

5.1.   Ėminys turi būti visiškai vienalytis ir be suspenduotų priemaišų. Jei jų yra, tirpalą būtina filtruoti per filtravimo popierių maždaug 30 °C temperatūroje.

5.2.   Apie 0,25 g taip paruošto ėminio tiksliai pasveriama (1 mg tikslumu) į 25 ml matavimo kolbą, skiedžiama nurodytu tirpikliu iki žymės ir sumaišoma. Gautas tirpalas turi būti visiškai skaidrus. Jei yra opalescencija arba drumstumas, greitai filtruojama per filtravimo popierių.

PASTABA. Optiniam tankiui matuoti, esant 268 nm ir 270 nm, paprastai pakanka 0,25–0,30 g aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo ir pirmojo spaudimo aliejaus. Kai matuojama esant 232 nm bangos ilgiui, paprastai reikia turėti 0,05 g ėminio, todėl dažniausiai ruošiami du skirtingi tirpalai. Matuojant alyvuogių išspaudų aliejų, rafinuotų alyvuogių aliejų ir falsifikuotų alyvuogių aliejų optinį tankį, ėminio masė dėl didesnio optinio tankio paprastai gali būti mažesnė, pvz., 0,1 g.

5.3.   Prireikus atliekama atskaitos linijos (220–290 nm) korekcija, į abi kvarcines kiuvetes (ėminio ir lyginamojo tirpalo) įpilant tirpiklio, vėliau į ėminio kiuvetę įpilama bandomojo tirpalo ir naudojamo tirpiklio atžvilgiu matuojami ekstinkcijos koeficientai, esant 232, 268 ar 270 nm.

Gautos ekstinkcijos vertės turi būti 0,1–0,8 intervale arba spektrofotometro tiesiškumo intervale, kuris turėtų būti patikrintas. Jei taip nėra, matavimai turi būti pakartoti, atitinkamai naudojant labiau praskiestus arba labiau koncentruotus tirpalus.

5.4.   Išmatavus optinį tankį, esant 268 ar 270 nm, matuojamas optinis tankis, esant λ max, λmax + 4 ir λmax – 4. Šios optinio tankio vertės naudojamos savitosios ekstinkcijos pokyčiui (ΔΚ) nustatyti.

PASTABA. Laikoma, kad izooktano kaip tirpiklio λmax yra 268 nm, o cikloheksano – 270 nm.

6.   REZULTATŲ IŠRAIŠKA

6.1.   Užrašomos savitosios ekstinkcijos (ekstinkcijos koeficientų) vertės, kurios įvairiems bangų ilgiams apskaičiuojamos pagal formulę:

Formula

čia:

K λ

savitoji ekstinkcija, esant bangos ilgiui λ;

E λ

ekstinkcija, išmatuota esant bangos ilgiui λ;

c

tirpalo koncentracija g/100 ml;

s

kvarcinės kiuvetės optinio kelio ilgis, cm;

išreikšti šimtųjų tikslumu.

6.2.   Savitosios ekstinkcijos pokytis (ΔΚ)

Ekstinkcijos absoliučiosios vertės pokytis (ΔΚ) apskaičiuojamas pagal formulę:

Formula

kurioje K m – savitoji ekstinkcija, esant maksimalios absorbcijos bangos ilgiui, kuris priklausomai nuo naudojamo tirpiklio yra 270 nm ar 268 nm.

Rezultatai turėtų būti išreikšti šimtųjų tikslumu.“


IV PRIEDAS

X PRIEDAS

RIEBALŲ RŪGŠČIŲ METILESTERIŲ NUSTATYMAS DUJŲ CHROMATOGRAFIJOS METODU

1.   TAIKYMO SRITIS

Šiame priede pateikti nurodymai dėl augalinių riebalų ir aliejų laisvųjų ir sujungtųjų rūgščių nustatymo dujų chromatografijos metodu, jas prieš tai pavertus riebalų rūgščių metilesteriais (FAME).

Sujungtosios triacilglicerolių (TAG) riebalų rūgštys ir priklausomai nuo esterinimo metodo gautos laisvosios riebalų rūgštys (FFA) paverčiamos riebalų rūgščių meetilesteriais (FAME), kurie nustatomi kapiliarinės dujų chromatografijos metodu.

Šiame priede aprašytu metodu galima nustatyti FAME nuo C12 iki C24, įskaitant sočiųjų, cis- ir trans-mononesočiųjų bei cis- ir trans-polinesočiųjų riebalų rūgščių metilesterius.

2.   METODO ESMĖ

Dujų chromatografija (GC) taikoma kiekybinei FAME analizei. FAME paruošiami pagal A dalį. Paskui jie įpurškiami ir išgarinami injektoriaus viduje. FAME atskiriami nustatyto poliškumo ir ilgio analizės kolonėlėse. FAME aptinkami liepsnos jonizaciniu detektoriumi (FID). Analizės sąlygos pateiktos B dalyje.

Atliekant FAME dujų chromatografiją su FID, kaip nešančiąsias dujas galima naudoti vandenilį arba helį (judančioji fazė). Vandenilis paspartina atskyrimą ir gaunamos aštresnės smailės. Nejudamoji fazė – mikroskopinis plonos skysčio plėvelės sluoksnis ant inertinio kieto lydyto kvarco paviršiaus.

Dujoms judant kapiliarine kolonėle, vyksta išgarintų analizuojamų junginių sąveika su nejudamąja faze, dengiančia vidinį kolonėlės paviršių. Dėl nevienodos skirtingų junginių sąveikos jie išplaunami skirtingu laiku, kuris vadinamas junginio sulaikymo trukme esant tam tikram analizės parametrų rinkiniui. Sulaikymo trukmės verčių palyginimas naudojamas skirtingiems junginiams identifikuoti.

A DALIS.

ALYVUOGIŲ ALIEJAUS IR ALYVUOGIŲ IŠSPAUDŲ ALIEJAUS RIEBALŲ RŪGŠČIŲ METILESTERIŲ PARUOŠIMAS

1.   APRĖPTIS

Šioje dalyje aprašytas riebalų rūgščių metilesterių paruošimas. Ją sudaro alyvuogių aliejų ir alyvuogių išspaudų aliejų riebalų rūgščių metilesterių paruošimo metodai.

2.   TAIKYMO SRITIS

Alyvuogių aliejų ir alyvuogių išspaudų aliejų riebalų rūgščių metilesteriai ruošiami atliekant peresterinimą kalio hidroksido metanoliniu tirpalu kambario temperatūroje. Ėminio gryninimo prieš peresterinimą būtinybė priklauso nuo ėminio laisvųjų riebalų rūgščių kiekio bei nustatomo analizės parametro ir metodą galima pasirinkti pagal šią lentelę:

Aliejaus rūšis

Metodas

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kurio rūgštingumas ≤ 2,0 %

1.

Riebalų rūgštys

2.

Riebalų rūgščių trans-izomerai

3.

ΔECN42 (išgryninus silikageliu ekstrakcijos kietąja faze (SPE) metodu)

Rafinuotas alyvuogių aliejus

Alyvuogių aliejus, sudarytas iš rafinuoto alyvuogių aliejaus ir pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų:

Rafinuotas alyvuogių išspaudų aliejus

Alyvuogių išspaudų aliejus

Pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, kurio rūgštingumas > 2,0 %

Neapdorotas alyvuogių išspaudų aliejus

1.

Riebalų rūgštys (išgryninus silikageliu SPE metodu)

2.

Riebalų rūgščių trans-izomerai (išgryninus silikageliu SPE metodu)

3.

ΔECN42 (išgryninus silikageliu SPE metodu)

3.   METODIKA

3.1.   Peresterinimas kalio hidroksido metanoliniu tirpalu kambario temperatūroje.

3.1.1.   Principas

Metilesteriai susidaro atliekant peresterinimą metanoliniu kalio hidroksido tirpalu, kaip tarpinė stadija prieš įvykstant muilinimui.

3.1.2.   Reagentai

3.1.2.1.   Metanolis, turintis ne daugiau kaip 0,5 % (masės) vandens.

3.1.2.2.   Heksanas, tinkamas chromatografijai.

3.1.2.3.   Heptanas, tinkamas chromatografijai.

3.1.2.4.   Dietileteris, stabilizuotas prieš analizę.

3.1.2.5.   Acetonas, tinkamas chromatografijai.

3.1.2.6.   Išplovimo tirpiklis aliejui gryninti kolonėlinės chromatografijos arba ekstrakcijos kietąja faze būdu: heksano ir dietileterio mišinys 87/13 (v/v).

3.1.2.7.   Kalio hidroksidas, maždaug 2 mol/l metanolinis tirpalas: 11,2 g kalio hidroksido ištirpinama 100 ml metanolio.

3.1.2.8.   Silikagelio kasetės, 1 g (6 ml), ekstrakcijai kietąja faze atlikti.

3.1.3.   Aparatūra

3.1.3.1.   Mėgintuvėliai su užsukamais dangteliais (5 ml tūrio), dangtelis su PTFE jungtimi.

3.1.3.2.   Graduotos arba automatinės pipetės, 2 ml ir 0,2 ml.

3.1.4.   Aliejaus ėminių gryninimas

Jei būtina, ėminiai gryninami aliejų leidžiant per ekstrakcijos kietąja faze silikagelio kasetę. Silikagelio kasetė (3.1.2.8) dedama į išplovimo vakuume aparatą ir plaunama 6 ml heksano (3.1.2.2); plaunama ne vakuume. Paskui aliejaus (maždaug 0,12 g) tirpalas, esantis 0,5 ml heksano (3.1.2.2) supilamas į kolonėlę. Tirpalas leidžiamas žemyn ir išplaunamas 10 ml heksano ir dietileterio (87:13 v/v) mišiniu (3.1.2.6). Sujungti eliuatai sumaišomi ir padalijami į du maždaug vienodus tūrius. Alikvotinė dalis išgarinama sukamajame garintuve iki sauso likučio, esant sumažintam slėgiui ir kambario temperatūroje. Likutis ištirpinamas 1 ml heptano ir gautą tirpalą galima naudoti riebalų rūgščių analizei GC metodu. Antroji alikvotinė dalis išgarinama, o likutis ištirpinamas 1 ml acetono, kad prireikus būtų galima atlikti trigliceridų analizę HPLC metodu.

3.1.5.   Procedūra

Į 5 ml mėgintuvėlį su užsukamu dangteliu (3.1.3.1) pasveriama maždaug 0,1 g aliejaus ėminio. Įpilama 2 ml heptano (3.1.2.2) ir supurtoma. Įpilama 0,2 ml metanolinio kalio hidroksido tirpalo (3.1.2.7), uždedamas dangtelis su PTFE jungtimi, dangtelis užsukamas ir mėgintuvėlis stipriai purtomas 30 sekundžių. Paliekama išsisluoksniuoti tol, kol viršutinis tirpalo sluoksnis tampa skaidrus. Viršutinis sluoksnis su metilesteriais dekantuojamas. Tirpalas heptane yra paruoštas įpurkšti į dujų chromatografą. Patartina tirpalą laikyti šaldytuve iki bus atliekama jo dujų chromatografinė analizė. Nerekomenduojama tirpalo laikyti ilgiau kaip 12 h.

B DALIS.

RIEBALŲ RŪGŠČIŲ METILESTERIŲ ANALIZĖ DUJŲ CHROMATOGRAFIJOS METODU

1.   TAIKYMO SRITIS

Šioje dalyje aprašyti bendri nurodymai, kaip taikyti kapiliarinę dujų chromatografiją, nustatant pagal A dalyje nurodytą metodą gauto riebalų rūgščių metilesterių mišinio kokybinę ir kiekybinę sudėtį.

Ši dalis netaikoma polimerizuotoms riebalų rūgštims.

2.   REAGENTAI

2.1.   Nešančiosios dujos

Inertinės dujos (vandenilis ar helis), visiškai išdžiovintos, turinčios mažiau kaip 10 mg/kg deguonies.

1 pastaba.

Vandenilis gali dvigubai pagreitinti analizę, bet yra pavojingas. Galima įsigyti saugių įtaisų.

2.2.   Pagalbinės dujos

2.2.1.   Vandenilis (grynumas ≥ 99,9 %), neturintis organinių priemaišų.

2.2.2.   Oras arba deguonis, neturintys organinių priemaišų.

2.2.3.   Azotas (grynumas > 99 %).

2.3.   Pamatinis etalonas

Grynų riebalų rūgščių metilesterių arba žinomos sudėties riebalų, geriausiai tokių, kurie yra panašūs į analizuojamą riebalinę medžiagą, metilesterių mišinys. Nesočiųjų rūgščių trans-izomerams identifikuoti tinka oktadeceno, oktadekadieno ir oktadekatrieno rūgščių metilesterių cis- ir trans-izomerai.

Reikėtų imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta polinesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos.

3.   APARATŪRA

Pateikiamos instrukcijos tinka įprastai dujų chromatografijos įrangai, kai naudojamos kapiliarinės kolonėlės ir dujų jonizacinis detektorius.

3.1.   Dujų chromatografas

Dujų chromatografą sudaro šie elementai:

3.1.1.   Įpurškimo sistema

Naudojama įpurškimo sistema su kapiliarinėmis kolonėlėmis, ir šiuo atveju ji turėtų būti specialiai suprojektuota darbui su tokiomis kolonėlėmis. Tai gali būti dalijamo ar nedalijamo srauto tiesioginio įpurškimo į kolonėlę injektorius.

3.1.2.   Krosnis

Krosnis turi įkaitinti kapiliarinę kolonėlę bent iki 260°C ir pasirinktą temperatūrą palaikyti 0,1°C tikslumu. Pastarasis reikalavimas yra ypač svarbus, kai naudojamas lydyto kvarco vamzdelis.

Visais atvejais rekomenduojamas programuojamos temperatūros kaitinimo režimas, ypač kai analizuojamos riebalų rūgštys, turinčios mažiau kaip 16 anglies atomų.

3.1.3.   Kapiliarinė kolonėlė

3.1.3.1.   Vamzdelis pagamintas iš medžiagos, inertiškos analizuojamoms medžiagoms (paprastai stiklinis arba lydyto kvarco). Vidinis skersmuo turi būti nuo 0,20 iki 0,32 mm. Prieš padengiant nejudamąja faze, vidinį paviršių reikia tinkamai apdoroti (pvz., paruošti paviršių ir padaryti jį inertišku). Riebalų rūgštims ir jų cis- bei trans-izomerams pakanka 60 m ilgio.

3.1.3.2.   Kaip kolonėlių nejudamoji fazė tinka tinklinės struktūros polinis polisiloksanas (cianpropilpolisiloksanas).

2 pastaba.

Yra rizika, kad naudojant polinius polisiloksanus gali būti sunkiau identifikuoti ir atskirti linoleno rūgštį bei C20 rūgštis.

Dangos turi būti plonos, t. y. nuo 0,1 iki 0,2 μm.

3.1.3.3.   Kolonėlės surinkimas ir kondicionavimas

Surenkant kapiliarines kolonėles, laikomasi įprastų atsargumo priemonių, t. y. kolonėlės įstatymas į krosnį (tvirtinimas), jungčių pasirinkimas ir sujungimas (sandarumas), kolonėlės galų jungimas su injektoriumi ir detektoriumi (neveikos tūrių sumažinimas). Į kolonėlę tiekiamos nešančiosios dujos (pvz., 0,3 bar (30 kPa) slėgio, kai naudojama 25 m ilgio ir 0,3 mm vidinio skersmens kolonėlė).

Kolonėlė kondicionuojama, programuojant krosnies temperatūros kitimą 3 °C/min sparta nuo kambario temperatūros iki 10 °C mažesnės už nejudamosios fazės skilimo temperatūrą. Krosnis šioje temperatūroje laikoma vieną valandą, kol nusistovi atskaitos linija. Temperatūra darbui izoterminėmis sąlygomis sumažinama iki 180°C.

3 pastaba.

Tinkamai iš anksto kondicionuotų kolonėlių galima nusipirkti.

3.1.4.   Liepsnos jonizacinis detektorius ir konverteris-stiprintuvas

3.2.   Švirkštas

Didžiausia švirkšto talpa turi būti 10 μl, sugraduotas 0,1 μl padalomis.

3.3.   Duomenų rinkimo sistema

Duomenų rinkimo sistema tiesiogiai sujungiama su detektoriais ir yra naudojama su programine įranga, kuri galėtų integruoti ir normalizuoti smailes.

4.   PROCEDŪRA

Nuo 4.1 iki 4.3 skirsniuose aprašyti veiksmai tinka naudojant liepsnos jonizacinį detektorių.

4.1.   Bandymo sąlygos

4.1.1.   Kapiliarinių kolonėlių optimalių veikimo sąlygų parinkimas

Dėl kapiliarinių kolonėlių efektyvumo ir pralaidumo komponentų atskyrimas ir analizės trukmė labai priklauso nuo nešančiųjų dujų srauto kolonėlėje. Todėl būtina optimizuoti veikimo sąlygas, reguliuojant šį parametrą (arba tiesiog kolonėlės slėgio sumažėjimą), priklausomai nuo to, ar siekiama pagerinti atskyrimą ar paspartinti analizę.

Paaiškėjo, kad FAME (nuo C4 iki C26) atskirti tinka tokios sąlygos. Chromatogramų pavyzdžiai pateikti B priedėlyje:

injektoriaus temperatūra:

250 °C

detektoriaus temperatūra:

250 °C

krosnies temperatūra:

nuo 165 °C (8 min) iki 210 °C 2 °C/min sparta

nešančiosios dujos:

vandenilis, dujų tiekimo į kolonėlę slėgis: 179 kPa

suminis srautas:

154,0 ml/min;

padalijimo santykis:

1:100

įpurškiamas tūris:

1 μl

4.1.2.   Skyros nustatymas (žr. A priedėlį)

Dviejų gretimų smailių I ir II skyra R apskaičiuojama pagal formulę:

R = 2 × ((dr ( II )d r(I))/(ω(I) + ω(II))) or R = 2 × ((tr ( II )t r(I))/(ω(I) + ω(II))) (USP) (JAV farmakopėja),

arba

R = 1,18 × ((tr ( II ) – tr(I))/(ω0,5(I) + ω0,5(II))) (EP, BP, JP, DAB), (JP (Japonijos farmakopėja), EP (Europos farmakopėja), (BP (Britų farmakopėja)),

čia:

d r(I)

I smailės sulaikymo atstumas;

d r(II)

II smailės sulaikymo atstumas;

t r(I)

I smailės sulaikymo trukmė;

t r(II)

II smailės sulaikymo trukmė;

ω(I)

I smailės pagrindo plotis;

ω(II)

II smailės pagrindo plotis;

ω0,5

tam tikro junginio smailės pusaukščio plotis;

If ω(I) ≈ ω(II), R skaičiuojama pagal šias formules:

R = (d r(II)d r(I))/ω = (d r(II)d r(I))/4σ

čia:

σ

standartinis nuokrypis (žr. A priedėlio 1 paveikslą).

Jei atstumas d r tarp dviejų smailių d r(II)d r(I) lygus 4σ, skyros faktorius R = 1.

Jei dvi smailės atsiskiria nevisiškai, dviejų smailių perlinkio taškų liestinės susikerta C taške. Kad dvi smailės visiškai atsiskirtų, atstumas tarp jų turi būti lygus:

d r(II)d r(I) = 6 σ, todėl R = 1,5 (žr. A priedėlio 3 paveikslą).

5.   REZULTATŲ IŠRAIŠKA

5.1.   Kokybinė analizė

Pagal B priedėlio 1 paveikslo chromatogramą identifikuojamos ėminio metilesterių smailės, prireikus atliekant interpoliaciją arba lygindami su metiesterių etaloninių mišinių smeilėmis (kaip nurodyta 2.3 punkte).

5.2.   Kiekybinė analizė

5.2.1.   Sudėties nustatymas

Atskirų riebalų rūgščių metilesterių masės dalis wi, išreikšta metilesterių masės procentine dalimi, apskaičiuojama taip:

5.2.2.   Apskaičiavimo metodas

5.2.2.1.   Bendrasis atvejis

Duoto i komponento kiekis, išreikštas metilesterių masės procentine dalimi, apskaičiuojamas nustatant atitinkamos smailės ploto procentinę dalį visų smailių plotų sumos atžvilgiu pagal formulę:

w i = A iA × 100

čia:

A i

atskiro riebalų rūgšties metilesterio i smailės plotas;

ΣA

atskirų riebalų rūgščių metilesterių visų smailių plotų suma.

Rezultatai pateikiami šimtųjų tikslumu.

4 pastaba.

Riebalų ir aliejų riebalų rūgščių metilesterių masės dalis yra lygi triacilglicerolių masės daliai, išreikštai gramais 100 g. Tais atvejais, kai ši prielaida negalioja, žr. 5.2.2.2.

5.2.2.2.   Korekcijos koeficientų naudojimas

Tam tikrais atvejais, pvz., jei yra riebalų rūgščių, turinčių mažiau kaip aštuonis anglies atomus, arba rūgščių su antrinėmis grupėmis, turi būti atliekama plotų korekcija, taikant specialius korekcijos koeficientus (Fci). Šie koeficientai turi būti nustatyti kiekvienam atskiram prietaisui. Šiuo tikslu turi būti naudojamos atitinkamam intervalui tinkamos etaloninės medžiagos, kurių riebalų rūgščių sudėtis būtų sertifikuota.

5 pastaba.

Šie korekcijos koeficientai nėra identiški A priedėlyje pateiktiems teoriniams FID korekcijos koeficientams, nes į juos įtrauktos įpurškimo sistemos veikimo charakteristikos ir kt. Tačiau esant didesniems skirtumams reikėtų patikrinti visos sistemos veikimo charakteristikas.

Šio etaloninio mišinio i metilesterio masės dalis apskaičiuojama pagal formulę:

wi = (m im) × 100

čia:

m i

etaloninio mišinio i metilesterio masė;

Σm

įvairių etaloninio mišinio komponentų, kaip metilesterių, masių suma.

Pagal etaloninio mišinio chromatogramą i metilesterio ploto procentinė dalis apskaičiuojama pagal formulę:

wi = (Ai/ΣA) x 100

čia:

A i

etaloninio mišinio i metilesterio plotas;

ΣA

visų etaloninio mišinio metilesterių plotų suma.

Tokiu atveju pataisos koeficientas F c yra lygus:

F c = (m i × ΣA)/(Aim)

Ėminio kiekvieno i metilesterio masės procentinė dalis yra lygi:

w i = (F i × A i)/Σ(F i × A i)

Rezultatai pateikiami šimtųjų tikslumu.

6 pastaba.

Apskaičiuota vertė atitinka atskiros riebalų rūgšties masės procentinę dalį, apskaičiuotą kaip triacilglicerolių masė 100 g riebalų.

5.2.2.3.   Vidinio etalono naudojimas

Atliekant tam tikras analizes (pvz., kai kiekybiškai nustatomos ne visos rūgštys, pvz., kai be rūgščių su 16 ir 18 anglies atomų yra keturis ir šešis anglies atomus turinčios rūgštys, arba kai reikia nustatyti absoliutų riebalų rūgšties kiekį ėminyje) būtina naudoti vidinį etaloną. Dažnai naudojamos riebalų rūgštys su 5, 15 arba 17 anglies atomų. Vidiniam etalonui turi būti nustatytas korekcijos koeficientas (jei yra).

Metilesteriu išreikšto i komponento procentinė masės dalis nustatoma pagal formulę:

wi = (m IS × F i × A i)/(m × F IS × A IS)

Čia:

A i

i metilesterio plotas;

A IS

vidinio etalono plotas;

F i

i riebalų rūgšties, išreikštos metilesteriu, korekcijos koeficientas;

F IS

vidinio etalono korekcijos koeficientas;

m

tiriamosios dalies masė, miligramais;

m IS

vidinio etalono masė, miligramais.

Rezultatai pateikiami šimtųjų tikslumu.

6.   BANDYMŲ ATASKAITA

Bandymų ataskaitoje turi būti nurodyti visi metilesterių ruošimo ir dujų chromatografinės analizės metodai ir gauti rezultatai. Joje taip pat nurodoma visa su darbu susijusi informacija, nenurodyta šiame standartiniame metode, arba laikoma neprivaloma, kartu nurodant visų incidentų, galėjusių turėti įtakos rezultatams, aplinkybes.

Bandymų ataskaitoje turi būti pateikta ėminiui visiškai identifikuoti būtina informacija.

7.   PRECIZIŠKUMAS

7.1.   Tarplaboratorinio tyrimo rezultatai:

Metodo preciziškumo tarplaboratorinio tyrimo duomenys pateikti standarto IOC/T.20/Doc. No 33 C priede. Šiame tarplaboratoriniame tyrime gautos vertės gali netikti kitoms nei nurodytos koncentracijos vertėms ir matricoms.

7.2.   Pakartojamumas

Dviejų atskirų bandymo rezultatų, kuriuos per trumpą laiką toje pačioje laboratorijoje ir ta pačia įranga gavo vienas operatorius, tai pačiai tiriamajai medžiagai taikydamas tą patį tyrimo metodą, absoliutusis skirtumas ne daugiau kaip 5 % atvejų gali būti didesnis už r vertes, pateiktas IOC/T.20/Doc No 33 standarto C priedo nuo 1 iki 14 lentelėse.

7.3.   Atkuriamumas

Dviejų atskirų bandymo rezultatų, kuriuos skirtingose laboratorijose ir skirtinga įranga gavo skirtingi operatoriai, tai pačiai tiriamajai medžiagai taikydami tą patį tyrimo metodą, absoliutusis skirtumas ne daugiau kaip 5 % atvejų gali būti didesnis už R vertes, pateiktas IOC/T.20/Doc No 33 standarto C priedo nuo 1 iki 14 lentelėse.

A priedėlis

1 paveikslas

Image

ω 0,5 – trikampio (ABC) pusaukščio plotis, b – trikampio (NPM) pusaukščio plotis.

2 paveikslas

3 paveikslas

Image

Image

B priedėlis

1 paveikslas

Dujų chromatografijos smailių profilis, gautas alyvuogių išspaudų aliejui taikant šaltojo metilinimo metodą

Image

Chromatogramoje pavaizduotos smailės yra metilesterių ir etilesterių smailės, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.


V PRIEDAS

Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 XII priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

1 skyrius pakeičiamas taip:

„1.   TIKSLAS IR TAIKYMO SRITIS

Šiame priede aprašyto tarptautinio metodo tikslas – nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 (1) VII priedo VIII dalies 1 punkte apibūdinto pirmojo spaudimo alyvuogių aliejaus organoleptinių savybių vertinimo procedūrą ir nustatyti jo klasifikavimo pagal tas charakteristikas metodą. Taip pat pateikiamos nuorodos dėl neprivalomo ženklinimo.

Apibūdintas metodas taikomas tik pirmojo spaudimo alyvuogių aliejams ir tokius aliejus klasifikuojant arba ženklinant pagal pajaustų trūkumų ir vaisių požymio stiprumą, apie kurį sprendžia atrinktų, apmokytų ir prižiūrimų degustuotojų grupė.

Taikoma paskutinė paskelbta šiame priede minimų TAAT standartų versija.

(1)  2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671).“"

2)

3.2., 3.3. ir 3.4. skirsniai pakeičiami taip:

„3.1.1.   Kiti neigiami požymiai

Pakaitintas arba pridegęs.

Šis prieskonis būdingas aliejams, kurie buvo per stipriai ir (arba) per ilgai kaitinami juos apdorojant, ypač jei terminis masės maišymas buvo atliekamas netinkamomis temperatūros sąlygomis.

Šieno, medienos.

Šis prieskonis būdingas kai kuriems aliejams, pagamintiems iš išdžiuvusių alyvuogių.

Sunkus.

Kai kurių senų aliejų burnoje sukeliamas tirštumo, klampumo pojūtis.

Tepalų.

Aliejaus prieskonis, primenantis dyzeliną, tepalą ar mineralinę alyvą.

Augalinio vandens.

Aliejaus prieskonis, atsiradęs dėl ilgo sąlyčio su fermentacijos paveiktu augaliniu vandeniu

Sūrymo.

Aliejaus, pagaminto iš alyvuogių, kurios buvo konservuojamos sūryme, prieskonis.

Metalo.

Prieskonis, primenantis metalą. Jis atsiranda dėl ilgalaikio aliejaus sąlyčio su metaliniais paviršiais gniuždymo, maišymo, spaudimo arba laikymo metu.

Esparto.

Šis prieskonis būdingas aliejui, pagamintam alyvuoges spaudžiant naujuose dembliuose iš esparto žolės. Prieskonis gali skirtis pagal tai, ar dembliai pagaminti iš žalios, ar iš džiovintos žolės.

Kirmėlių.

Aliejaus, pagaminto iš alyvuogių, kurias smarkiai pažeidė alyvmedžių musių (Bactrocera oleae) lervos, prieskonis.

Agurkų.

Prieskonis, atsirandantis, kai aliejus per ilgai laikytas sandariai uždarytuose induose, ypač skardinėse, ir siejamas su 2,6-nonadienalio susidarymu.

3.2.   Teigiami požymiai

Vaisių.

Įvairūs aliejui būdingi uoslės pojūčiai, kurie priklauso nuo alyvuogių rūšies ir kuriuos aliejui suteikia gaminant naudotos sveikos, šviežios sunokusios arba nesunokusios alyvuogės. Pajuntami iš karto ir (arba) giliai nosyje.

Kartus.

Pagrindinis skonis, būdingas aliejui, pagamintam iš žalių arba iš pradedančių nokti alyvuogių. Jis pajaučiamas liežuvio šaknyje esančiais skonio svogūnėliais.

Aštrus.

Juntamas geliantis pojūtis, būdingas aliejams, pagamintiems derliaus nuėmimo sezono pradžioje, daugiausia iš dar nesunokusių alyvuogių. Jį galima jausti visoje burnos ertmėje, ypač gerklėje.

3.3.   Neprivaloma ženklinimo terminija

Gavęs prašymą, degustuotojų grupės vadovas gali patvirtinti, kad įvertinti aliejai atitinka apibrėžtis ir intervalus ir, atsižvelgiant į požymių pojūtį ir stiprumą, yra apibūdinami šiais būdvardžiais.

Teigiami požymiai (vaisių, kartus ir aštrus): Pagal pojūčio stiprumą:

stiprus, kai požymio mediana didesnė nei 6,

vidutinis, požymio mediana yra nuo 3 iki 6,

silpnas, kai požymio mediana mažesnė nei 3.

Vaisių.

Įvairūs aliejui būdingi uoslės pojūčiai, kurie priklauso nuo alyvuogių rūšies ir kuriuos aliejui suteikia sveikos, šviežios alyvuogės, neturinčios vyraujančio žalių ar sunokusių vaisių prieskonio. Pajuntami iš karto ir (arba) giliai nosyje.

Žalių vaisių.

Įvairūs aliejui būdingi uoslės pojūčiai, kurie primena žalius vaisius, priklauso nuo alyvuogių rūšies ir kuriuos aliejui suteikia žalios, sveikos ir šviežios alyvuogės. Pajuntami iš karto ir (arba) giliai nosyje.

Sunokusių vaisių.

Įvairūs aliejui būdingi uoslės pojūčiai, kurie primena sunokusius vaisius, priklauso nuo alyvuogių rūšies ir kuriuos aliejui suteikia sveikos ir šviežios alyvuogės. Pajuntami iš karto ir (arba) giliai nosyje.

Subalansuotas.

Aliejus, kuriam netrūksta pusiausvyros, kuri suprantama kaip uoslės, skonio ir lytėjimo pojūtis, kai kartumo ir (arba) aštrumo požymių mediana dviem punktais didesnė nei vaisių prieskonio mediana.

Švelnus aliejus.

Aliejus, kurio kartaus ir aštraus požymių mediana yra lygi 2 arba mažesnė.“

3)

7 skyriuje po 7.1 skirsnio įterpiamas šis skirsnis:

„7.1.1.   Degustuotojų grupės vadovo pavaduotojas

Degustuotojų grupės vadovą dėl pateisinamų priežasčių gali pakeisti degustuotojų grupės vadovo pavaduotojas, kuris gali laikinai atlikti pareigas, susijusias su bandymų atlikimu. Šis pavaduotojas turi turėti visus grupės vadovui būtinus įgūdžius.“

4)

7.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„7.2.   Degustuotojai

Asmenys, kurie kaip degustuotojai dalyvauja atliekant organoleptinius alyvuogių aliejų tyrimus, tai turi daryti savanoriškai. Todėl patartina, kad kandidatai paraišką teiktų raštu. Degustuotojų grupės vadovas kandidatus atrenka, parengia ir stebi remdamasis jų gebėjimu atskirti panašius mėginius; reikėtų atminti, kad po mokymų jų tikslumas padidės.

Degustuotojai turi elgtis kaip tikrieji jutimų stebėtojai, nepaisantys savo asmeninių skonių ir nurodantys tik juntamus pojūčius. Todėl jie visada turi dirbti tyloje, be įtampos ir skubos, kuo labiau sutelkdami savo jutimus į degustuojamą mėginį.

Kiekvienam bandymui atlikti reikia 8–12 degustuotojų, nors būtų pravartu nuolat turėti keletą papildomų atsarginių degustuotojų, kuriuos būtų galima iškviesti, kitiems negalint dalyvauti.“

5)

9.3 skirsnis pakeičiamas taip:

„9.3.   Degustuotojų grupės vadovo atliekamas duomenų tvarkymas

Degustuotojų grupės vadovas surenka kiekvieno degustuotojo užpildytus savybių vertinimo lapus ir patikrina nurodytus įvairių požymių stiprumo įvertinimus. Pastebėjęs ką nors neįprasto, jis paprašo degustuotojo peržiūrėti savo savybių vertinimo lapą ir prireikus pakartoti bandymą.

Degustuotojų grupės vadovas įveda kiekvieno degustuotojų grupės nario įvertinimo duomenis į kompiuterinę programą, pvz., nustatytą standartu IOC/T.20/ Doc No 15, kad būtų statistiškai apskaičiuoti medianos skaičiavimu pagrįsti analizės rezultatai. Žr. šio priedo 9.4 skirsnį ir priedėlį. Atskiro mėginio duomenys įvedami naudojant matricą, kurią sudaro 9 jutimo požymius atitinkančios 9 skiltys ir n eilučių, atitinkančių n degustuotojų.

Jei kokį nors trūkumą pajunta ir skiltyje „Kita“ nurodo ne mažiau kaip 50 % degustuotojų grupės narių, degustuotojų grupės vadovas apskaičiuoja šio trūkumo medianą ir nustato atitinkamą klasifikaciją.

Klasifikaciją (labiausiai pajaustą trūkumą ir vaisių požymį) apibrėžiančio stabilaus variacijos koeficiento vertė turi būti ne didesnė nei 20 %.

Priešingu atveju degustuotojų grupės vadovas turi pakartotinai atlikti konkretaus mėginio įvertinimą per kitą degustaciją.

Jei tokie atvejai pasitaiko dažnai, degustuotojų grupės vadovui rekomenduojama organizuoti specialų papildomą degustuotojų mokymą (IOC/T.20/ Doc No 14, 5 dalis) ir taikyti pakartojamumo bei nuokrypio rodiklius degustuotojų grupės veiklos rezultatams tikrinti (IOC/T.20/ Doc No 14, 6 dalis).“

6)

9.4 skirsnis pakeičiamas taip:

„9.4.   Aliejaus klasifikavimas

Aliejus priskiriamas kuriai nors iš toliau nurodytų kategorijų, atsižvelgiant į trūkumų medianą ir vaisių požymio medianą. Trūkumų mediana – tai labiausiai pajausto trūkumo mediana. Trūkumų mediana ir vaisių požymio mediana išreiškiamos vieno dešimtųjų tikslumu.

Aliejaus rūšis nustatoma lyginant trūkumų medianos ir vaisių požymio medianos vertes su toliau nustatytais etaloniniais intervalais. Šių intervalų ribos nustatytos atsižvelgiant į metodo paklaidą, todėl jos laikomos absoliučiomis. Naudojant programinę įrangą rūšiavimą galima atvaizduoti statistinių duomenų lentelėje arba diagramoje.

a)

Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus: trūkumų mediana lygi 0, o vaisių požymio mediana didesnė nei 0;

b)

pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus: trūkumų mediana didesnė nei 0, bet ne didesnė kaip 3,5, o vaisių požymio mediana didesnė nei 0;

c)

alyvuogių aliejus lampante: trūkumų mediana didesnė nei 3,5 arba trūkumų mediana mažesnė nei 3,5 arba lygi šiai vertei, o vaisių požymio mediana lygi 0.

1 pastaba.

Jei kartumo ir (arba) aštrumo požymio mediana yra didesnė nei 5,0, degustuotojų grupės vadovas tai pažymi aliejaus bandymų sertifikate.

Jei vertinama atitikčiai kontroliuoti, atliekamas vienas bandymas. Priešpriešinių vertinimų atveju grupės vadovas turi surengti vertinimą, kuriam atliekamos dvi skirtingos degustacijos; požymių mediana būtų skaičiuojama atsižvelgiant į visus savybių vertinimo lape pateiktus abiejų bandymų duomenis.“

7)

1 paveikslas keičiamas taip:

„1 paveikslas

PIRMOJO SPAUDIMO ALYVUOGIŲ ALIEJAUS SAVYBIŲ VERTINIMO LAPAS

Trūkumų pajautimo stiprumas

Sudvisęs ir (arba) su drumzlinomis nuosėdomis

 

 

Atsiduodantis pelėsiais, drėgme, žeme

 

 

Vyno/acto

rūgštus/aitrus

 

 

Šalnos pakąstos alyvuogės

(drėgnos medienos)

 

 

Apkartęs

 

 

Kiti neigiami požymiai:

 

 

Apibūdinanti sąvoka:

Metalo ☐ Sauso šieno ☐ Kirmėlių ☐ Sunkus ☐

Sūrymo ☐ Pakaitintas arba pridegęs ☐ Augalinio vandens ☐

Esparto ☐ Agurkų ☐ Tepalų ☐

Teigiamų požymių pajautimo stiprumas

Vaisių

 

 

 

Žalių ☐

Sunokusių ☐

Kartus

 

 

Aštrus

 

 

 

 

 

Degustuotojo pavardė:

 

Degustuotojo kodas:

Ėminio kodas:

Parašas:

Data:

Pastabos:“



VI PRIEDAS

Reglamento (EEB) Nr. 2568/91 XIX priedas iš dalies keičiamas taip:

1)

Antraštė pakeičiama taip:

„ALIFATINIŲ IR TRITERPENŲ ALKOHOLIŲ KIEKIO NUSTATYMAS KAPILIARINĖS DUJŲ CHROMATOGRAFIJOS METODU“

2)

1 skyrius pakeičiamas taip:

„1.   DALYKAS

Šiame priede aprašytas alifatinių ir triterpenų alkoholių kiekio aliejuose ir riebaluose nustatymo metodas.“

3)

4.11 skirsnis pakeičiamas taip:

„4.11.

Plonasluoksnės chromatografijos etaloninis tirpalas: C20–C28 alkoholių arba alkoholių frakcijos, gautos, kaip nurodyta 5.2 punkte, iš alyvuogių išspaudų aliejaus nemuilinamos medžiagos, 0,5 % tirpalas chloroforme.“

4)

5.2.5 ir 5.2.6 punktai pakeičiami taip:

„5.2.5.

Ultravioletinėje šviesoje stebima plokštelė tolygiai apipurškiama plonu 2′ ,7′ -dichlorfluoresceino sluoksniu. Alifatinių alkoholių juostą galima identifikuoti sulyginant su etaloninio tirpalo dėme: juostos ribos pažymimos juodu pieštuku, kartu apibrėžiant alifatinių alkoholių juostą ir tiesiai virš jos esančią terpenų alkoholių juostą (4 pastaba).

4 pastaba.

Alifatinių alkoholių juosta ir terpenų alkoholių juosta turi būti sujungta į vieną grupę, atsižvelgiant į galimą kai kurių alifatinių alkoholių migraciją į triterpenų alkoholių juostą. Atskyrimo taikant PSC pavyzdys pateiktas priedėlio 1 paveiksle.

5.2.6.

Silikagelis pažymėtame plote nugrandomas metaline mentele. Gerai susmulkinta medžiaga nuo plokštelės supilama į filtrą (3.7 punktas). Įpilama 10 ml karšto chloroformo, gerai sumaišoma metaline mentele ir vakuume filtruojama į kūgio formos kolbą (3.8), prijungtą prie filtro.

Silikagelis kolboje tris kartus plaunamas dietileteriu (maždaug po 10 ml kiekvieną kartą), filtruojant į tą pačia prie filtro prijungtą kolbą. Filtratas nugarinamas maždaug iki 4–5 ml tūrio, likęs tirpalas supilamas į iš anksto pasvertą 10 ml talpos mėgintuvėlį (3.9), garinama iki sauso likučio nestipriai kaitinant nedidelėje azoto srovėje, likutis iš naujo tirpinamas keliuose acetono lašuose, vėl garinama iki sauso likučio, mėgintuvėlis maždaug 10 minučių dedamas į 105°C temperatūros džiovinimo spintą, aušinamas eksikatoriuje ir pasveriamas.

Likutį mėgintuvėlyje sudaro alkoholių frakcija.“

5)

5.4.4 punktas pakeičiamas taip:

„5.4.4.   Smailių identifikavimas.

Atskiros smailės identifikuojamos pagal sulaikymo trukmę ir lyginant su etaloniniu TMSE mišiniu, analizuojamu tokiomis pat sąlygomis.

Rafinuoto alyvuogių aliejaus alkoholių frakcijos chromatogramos pavyzdžiai pateikti priedėlio 2 ir 3 paveiksluose.“

6)

Priedėlis pakeičiamas taip:

„Priedėlis

Atskyrimo PSC metodu pavyzdys ir chromatogramų pavyzdžiai

1 paveikslas

Alyvuogių aliejaus nemuilinamų medžiagų frakcijos, išplautos heksano ir dietileterio mišiniu (65/35), plonasluoksnės chromatografijos plokštelė

Image

2 paveikslas

Rafinuoto alyvuogių aliejaus alkoholių frakcijos chromatograma

Image

3 paveikslas

Rafinuoto alyvuogių aliejaus ir antrinio centrifugavimo alyvuogių aliejaus alifatiniai ir triterpenų alkoholiai

Image

13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/53


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1834

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. spalio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

43,7

MA

153,6

MK

56,6

TR

137,2

ZZ

97,8

0707 00 05

AL

31,3

TR

112,1

ZZ

71,7

0709 93 10

TR

132,2

ZZ

132,2

0805 50 10

AR

123,9

CL

149,1

TR

104,0

UY

96,4

ZA

117,0

ZZ

118,1

0806 10 10

BR

259,8

EG

182,2

MA

56,6

MK

95,5

TR

161,1

ZZ

151,0

0808 10 80

AR

258,5

CL

163,3

MK

23,1

NZ

176,4

ZA

141,7

ZZ

152,6

0808 30 90

AR

131,8

CN

65,9

TR

130,4

XS

93,4

ZA

218,5

ZZ

128,0


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


SPRENDIMAI

13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/55


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2015/1835

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai

(nauja redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 42 ir 45 straipsnius,

kadangi:

(1)

Europos gynybos agentūra (toliau – Agentūra) buvo įsteigta Tarybos bendraisiais veiksmais 2004/551/BUSP (1) siekiant remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti Sąjungos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir stiprinti Europos saugumo ir gynybos politiką;

(2)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintoje Europos saugumo strategijoje gynybos agentūros įsteigimas laikomas svarbiu veiksniu plėtojant lankstesnius ir veiksmingesnius Europos karinius išteklius;

(3)

2008 m. gruodžio 11 d. Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pritariama Agentūros vadovaujamam vaidmeniui plėtojant pagrindinius bendrai saugumo ir gynybos politikai (BSGP) skirtus gynybos pajėgumus;

(4)

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 45 straipsnyje numatyta, kad Taryba priima sprendimą, kuriuo apibrėžiamas Agentūros statutas, būstinės vieta bei veiklos nuostatai ir kuriame turėtų būti atsižvelgiama į veiksmingo valstybių narių dalyvavimo Agentūros veikloje lygį;

(5)

Agentūra turėtų prisidėti prie bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP), visų pirma BSGP, įgyvendinimo;

(6)

Agentūros struktūra turėtų būti tokia, kad ji galėtų tenkinti Sąjungos ir jos valstybių narių su BSGP susijusius operacijų vykdymo poreikius ir prireikus vykdyti savo funkcijas, bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais;

(7)

Agentūra turėtų plėtoti glaudžius darbo santykius su esamomis struktūromis, grupėmis ir organizacijomis, tokiomis kaip tos, kurios įsteigtos Pagrindų susitarimu dėl ketinimų protokolo (toliau – LoI pagrindų susitarimas), taip pat Organisation Conjointe de Coopération en matière d'Armement (OCCAR) ir Europos kosmoso agentūra (EKA);

(8)

Siekdama įvykdyti savo misiją, Agentūra turėtų turėti galimybę bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis ir sudaryti su jais atitinkamus susitarimus;

(9)

vadovaujantis ES sutarties 18 straipsnio 2 dalimi Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį Agentūros struktūroje ir užtikrinti esminį Agentūros ir Tarybos ryšį;

(10)

vykdydama politinės priežiūros ir politikos formavimo vaidmenį, Taryba turėtų nustatyti gaires ar rekomendacijas Agentūrai;

(11)

Administracinių susitarimų tarp Agentūros ir trečiųjų valstybių, organizacijų bei subjektų sudarymą, atsižvelgiant į jų pobūdį, turėtų tvirtinti Taryba, veikdama vieningai;

(12)

priimdama su Agentūros darbu susijusias gaires, rekomendacijas ir sprendimus, Taryba turėtų posėdžiauti gynybos ministrų lygiu. Tarybos priimamos su Agentūros darbu susijusios gairės, rekomendacijos ar sprendimai turėtų būti rengiami laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 240 straipsnio;

(13)

neturėtų būti daromas poveikis Tarybos parengiamųjų ir patariamųjų organų, visų pirma Nuolatinių atstovų komiteto pagal SESV 240 straipsnį, Politinio ir saugumo komiteto (PSK) pagal ES sutarties 38 straipsnį ir ES karinio komiteto (ESKK), kompetencijoms;

(14)

rengiant su Agentūra susijusius Tarybos sprendimus, nacionaliniai ginkluotės direktoriai (NGD), pajėgumų direktoriai, mokslinių tyrimų ir technologijų direktoriai ir gynybos politikos direktoriai turėtų gauti ataskaitas ir padėti spręsti jų kompetencijai priklausančius klausimus.

(15)

Agentūra turėtų turėti teisinį subjektiškumą, būtiną jos funkcijų vykdymui ir jos tikslų įgyvendinimui, kartu išlaikant glaudžius ryšius su Taryba ir visokeriopai atsižvelgiant į Sąjungos ir jos institucijų pareigas;

(16)

turėtų būti nustatyta, kad Agentūros administruojamiems biudžetams gali būti konkrečiu atveju suteikiamos lėšos iš Sąjungos bendrojo biudžeto, visiškai laikantis pastarajam taikomų taisyklių, procedūrų bei sprendimų priėmimo procesų, įskaitant nurodytus ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje;

(17)

Agentūra, būdama atvira visų valstybių narių dalyvavimui, taip pat turėtų numatyti galimybę kurti specialias valstybių narių, kuriančių ad hoc projektus ar programas, grupes;

(18)

tai, kad šie ad hoc projektai ir programos patenka į Agentūrai priskiriamų funkcijų ir užduočių sritį, grindžiama pastangomis, dedamomis siekiant aiškiau apibrėžti šios veiklos, kaip Agentūros biudžeto neatsiejamos dalies, statusą. Tai turėtų užtikrinti, kad prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 3 straipsnyje ir Tarybos direktyvos 2006/112/EB (2) 151 straipsnio 1 dalies aa punkte numatytas atleidimas nuo mokesčių galėtų būti taikomas tik veiklai, kurią vykdant Agentūros vaidmuo administruojant valstybėms narėms remti skirtus projektus ar programas sukuria pridėtinę vertę. Tam, kad būtų galima taikyti tokį atleidimą nuo mokesčių, Agentūra turi atlikti vaidmenį, kuris sukurtų pridėtinę vertę. Todėl atleidimas nuo mokesčių nebūtų taikomas atvejams, kai tas vaidmuo apima tik prekių tiekimą ar paslaugų teikimą valstybėms narėms;

(19)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies ir 46 straipsnio bei prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 10 dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, nustatyto ES sutarties 42 straipsnyje (toliau – Protokolas Nr. 10), Agentūra turėtų padėti įgyvendinti nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą;

(20)

Agentūra turėtų turėti sprendimų priėmimo procedūras, leidžiančias jai veiksmingai vykdyti savo užduotis, kartu gerbiant dalyvaujančių valstybių narių nacionalinę saugumo ir gynybos politiką;

(21)

Agentūra turėtų atlikti savo misiją visiškai laikydamasi ES sutarties 40 straipsnio;

(22)

Agentūra turėtų veikti visiškai laikydamasi Tarybos saugumo standartų ir taisyklių. Agentūra turėtų taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, susijusius su galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 (3), ir susijusius su asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (4);

(23)

pagal Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie ES sutarties ir SESV, 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danijai šis sprendimas nebus privalomas;

(24)

turi būti padaryti keli Tarybos sprendimo 2011/411/BUSP (5) pakeitimai. Siekiant aiškumo, minėtas sprendimas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

AGENTŪROS ĮSTEIGIMAS, MISIJA IR UŽDUOTYS

1 straipsnis

Įsteigimas

1.   Agentūra gynybos pajėgumų plėtojimo, mokslinių tyrimų, įsigijimų ir ginkluotės srityje (toliau – Europos gynybos agentūra arba Agentūra), iš pradžių įsteigta Bendraisiais veiksmais 2004/551/BUSP, tęsia veiklą pagal toliau pateiktas nuostatas.

2.   Agentūra yra pavaldi Tarybai ir remdama BUSP ir BSGP veikia Sąjungos bendroje institucinėje sistemoje, nedarant poveikio Sąjungos institucijų ir Tarybos organų pareigoms. Agentūros misija nedaro poveikio kitoms Sąjungos kompetencijoms, visiškai laikantis ES sutarties 40 straipsnio.

3.   Agentūros veikloje gali dalyvauti visos to pageidaujančios valstybės narės. Valstybės narės, kurios priimant šį sprendimą jau dalyvauja Agentūros veikloje, toliau laikomos dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis.

4.   Bet kuri valstybė narė, pageidaujanti dalyvauti Agentūros veikloje po šio sprendimo įsigaliojimo arba išstoti iš Agentūros, apie savo ketinimą praneša Tarybai ir informuoja vyriausiąjį įgaliotinį. 8 straipsnyje nurodyta Valdančioji taryba nustato šiam dalyvavimui ar išstojimui reikalingas technines ir finansines sąlygas.

5.   Agentūros būstinė yra Briuselyje.

2 straipsnis

Misija

1.   Agentūros misija – remti Tarybos ir valstybių narių pastangas pagerinti Sąjungos gynybos pajėgumus krizių valdymo srityje ir remti BSGP, kokia ji yra šiuo metu ir kokia ji bus ateityje.

2.   Agentūra nustato operacijų vykdymo reikalavimus, skatina imtis priemonių šiems reikalavimams įvykdyti, padeda nustatyti ir atitinkamais atvejais įgyvendinti priemones, būtinas gynybos sektoriaus pramoninei ir technologinei bazei stiprinti, dalyvauja formuojant Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką ir padeda Tarybai įvertinti karinių pajėgumų tobulinimą.

3.   Agentūros misija nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai gynybos klausimais.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   dalyvaujanti valstybė narė– Agentūros veikloje dalyvaujanti valstybė narė;

b)   prisidedančios valstybės narės– prie konkretaus Agentūros projekto ar programos prisidedančios dalyvaujančios valstybės narės.

4 straipsnis

Politinė priežiūra ir ataskaitų Tarybai teikimo tvarka

1.   Agentūra yra pavaldi Tarybai, kuriai ji teikia ataskaitas ir kuri jai nustato gaires ar rekomendacijas, susijusias su Agentūros darbu, visų pirma su jos trejų metų planavimo programa, bei veikia Tarybos politinėje priežiūroje.

2.   Agentūra reguliariai teikia Tarybai veiklos ataskaitas ir pirmiausia:

a)

kiekvienų metų lapkričio mėn. pateikia Tarybai tų metų Agentūros veiklos ataskaitą;

b)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, bent kartą per metus pateikia Tarybai informaciją apie Agentūros veiklą prisidedant prie vertinimo, atliekamo vykdant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kaip nurodyta 5 straipsnio 3 dalies f punkto ii papunktyje.

Agentūra laiku teikia Tarybai informaciją apie svarbius klausimus, teiktinus Valdančiajai tarybai, kad ji priimtų sprendimus.

3.   Taryba vieningai ir atitinkamai atsižvelgdama į PSK ar kitų kompetentingų Tarybos organų patarimus, nustato gaires ar rekomendacijas, susijusias su Agentūros darbu, visų pirma susijusias su jos trejų metų planavimo programa.

4.   Agentūra gali prireikus teikti Tarybai ir Komisijai rekomendacijas dėl jos misijos įgyvendinimo.

5 straipsnis

Funkcijos ir užduotys

1.   Agentūra, vykdydama savo funkcijas ir užduotis, gerbia kitas Sąjungos ir Sąjungos institucijų kompetencijas.

2.   Agentūros funkcijų ir užduočių vykdymas nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai gynybos klausimais.

3.   Agentūra, būdama pavaldi Tarybai:

a)

padeda nustatyti valstybių narių karinių pajėgumų tikslus ir įvertinti, kaip valstybės narės laikosi dėl pajėgumų prisiimtų įsipareigojimų, visų pirma:

i)

kartu su kompetentingais Tarybos organais, įskaitant ESKK, ir naudodamasi, inter alia, Pajėgumų plėtojimo mechanizmu (PPM) ar jį pakeičiančiu mechanizmu, nustato būsimus Sąjungos gynybos pajėgumų reikalavimus;

ii)

koordinuoja Pajėgumų plėtojimo plano (PPP) ar jį pakeičiančio plano įgyvendinimą;

iii)

remdamasi kriterijais, dėl kurių turi susitarti valstybės narės, vertina valstybių narių prisiimtus įsipareigojimus dėl pajėgumų, inter alia, pagal PPP procesą ir PPM ar juos pakeičiančias priemones;

b)

skatina operacijų vykdymo poreikių suderinimą bei veiksmingų, suderinamų viešųjų pirkimų metodų patvirtinimą, visų pirma:

i)

skatina ir koordinuoja karinių reikalavimų derinimą;

ii)

nustatydama ir skleisdama geriausią praktiką skatina ekonomiškai efektyvius ir veiksmingus viešuosius pirkimus;

iii)

teikia pajėgumų plėtojimo ir įsigijimų finansinių prioritetų įvertinimus;

c)

siūlo daugiašalius projektus, kuriais siekiama įgyvendinti karinių pajėgumų tikslus, užtikrina valstybių narių įgyvendinamų programų koordinavimą ir konkrečių bendradarbiavimo programų valdymą, visų pirma:

i)

skatina ir siūlo naujus daugiašalius bendradarbiavimo projektus;

ii)

nustato ir siūlo bendradarbiavimo veiksmus operacijų vykdymo srityje;

iii)

vykdo veiklą siekdama koordinuoti valstybėse narėse įgyvendinamas esamas programas;

iv)

valstybių narių prašymu prisiima atsakomybę už konkrečių programų valdymą;

v)

valstybių narių prašymu rengia programas, kurias numatoma valdyti pasitelkiant OCCAR ar kitas priemones, kai tinkama;

d)

remia mokslinius tyrimus gynybos technologijų srityje ir koordinuoja bei planuoja bendrų mokslinių tyrimų veiklą ir techninių sprendimų, tenkinančių būsimus veiklos vykdymo poreikius, nagrinėjimą, visų pirma:

i)

skatina mokslinius tyrimus, atitinkamais atvejais kartu su Sąjungos moksliniais tyrimais, skirtus būsimiems saugumo ir gynybos pajėgumų reikalavimams tenkinti, ir tokiu būdu stiprina Europos pramoninį ir technologinį potencialą šioje srityje;

ii)

skatina tikslingesnius bendrus gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas;

iii)

per tyrimus ir projektus spartina gynybos mokslinius tyrimus ir technologijas;

iv)

tvarko sutartis gynybos mokslinių tyrimų ir technologijų srityje;

v)

kartu su Komisija siekia, kad gynybos ir civilinės arba su saugumu susijusios mokslinių tyrimų programos kuo labiau papildytų viena kitą, ir siekia kuo didesnės jų sinergijos;

e)

padeda nustatyti ir prireikus įgyvendinti visas gynybos sektoriaus pramoninės ir technologinės bazės stiprinimui bei karinių išlaidų veiksmingumo didinimui naudingas priemones, visų pirma:

i)

padeda kurti tarptautiniu mastu konkurencingą Europos gynybos įrangos rinką, nedarant poveikio vidaus rinkos taisyklėms ir Komisijos kompetencijai šioje srityje;

ii)

rengia atitinkamą politiką ir strategijas konsultuodamasi su Komisija ir, jeigu reikia, pramonės sektoriumi;

iii)

konsultuodamasi su Komisija visos ES mastu rengia ir derina atitinkamas procedūras, laikydamasi Agentūrai pavestų užduočių;

f)

jeigu yra priimtas Tarybos sprendimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo nustatymo, padeda vykdyti tą bendradarbiavimą, visų pirma:

i)

sudaro palankesnes sąlygas svarbiausioms bendroms ar Europos pajėgumų plėtojimo iniciatyvoms;

ii)

prisideda reguliariai vertinant dalyvaujančių valstybių narių su gebėjimais susijusius indėlius, ypač įneštus vadovaujantis kriterijais, kurie nustatomi, inter alia, remiantis Protokolo Nr. 10 2 straipsniu, ir apie tai praneša ne rečiau kaip kartą per metus;

g)

užtikrina darną su kitų sričių Sąjungos politika, jeigu jos daro poveikį gynybos pajėgumams;

h)

puoselėja gilesnį dalyvaujančių valstybių narių bendradarbiavimą laikydamasi Politikos programos dėl sistemingo ir ilgalaikio bendradarbiavimo;

i)

teikia paramą BSGP operacijoms, atsižvelgdama į ES krizių valdymo procedūras.

6 straipsnis

Teisinis subjektiškumas

Agentūra turi teisinį subjektiškumą, būtiną jos funkcijoms vykdyti ir jos tikslams įgyvendinti. Valstybės narės užtikrina, kad Agentūra naudotųsi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal jų įstatymus. Visų pirma Agentūra gali įgyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei jį perleisti ir būti šalimi teismo procese. Agentūra gali sudaryti sutartis su privačiaisiais ar viešaisiais subjektais arba organizacijomis.

II SKYRIUS

AGENTŪROS ORGANAI IR PERSONALAS

7 straipsnis

Agentūros vadovas

1.   Agentūros vadovas yra Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

2.   Agentūros vadovas yra atsakingas už Agentūros bendrą organizavimą bei veikimą ir užtikrina, kad vyriausiasis pareigūnas, kuris atsiskaito Agentūros vadovui, įgyvendintų Tarybos gaires ir rekomendacijas bei Valdančiosios tarybos sprendimus.

3.   Kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje, Agentūros vadovas teikia Agentūros ataskaitas Tarybai.

4.   Agentūros vadovas yra atsakingas už derybas dėl administracinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis ir kitomis organizacijomis, grupuotėmis ar subjektais, laikantis Valdančiosios tarybos duotų nurodymų. Laikantis tokių Valdančiosios tarybos patvirtintų susitarimų, Agentūros vadovas yra atsakingas už atitinkamų darbo santykių su jais nustatymą.

8 straipsnis

Valdančioji taryba

1.   Agentūros sprendimus priimantis organas yra Valdančioji taryba, kurią sudaro kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės atstovas, įgaliotas valstybės narės Vyriausybės vardu prisiimti įsipareigojimus, ir Komisijos atstovas. Valdančioji taryba veikia vadovaudamasi Tarybos gairėmis ir rekomendacijomis.

2.   Valdančioji taryba susirenka dalyvaujančių valstybių narių gynybos ministrų ar jų atstovų lygiu. Valdančioji taryba kiekvienais metais paprastai bent du kartus posėdžiauja gynybos ministrų lygiu.

3.   Agentūros vadovas sušaukia Valdančiosios tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja. Dalyvaujančios valstybės prašymu Agentūros vadovas sušaukia posėdį per vieną mėnesį.

4.   Agentūros vadovas gali deleguoti įgaliojimus pirmininkauti gynybos ministrų atstovų lygio Valdančiosios tarybos posėdžiams.

5.   Valdančioji taryba gali susirinkti specialios sudėties (pvz., nacionalinių ginkluotės direktorių, pajėgumų direktorių, mokslinių tyrimų ir technologijų direktorių arba gynybos politikos direktorių sudėties).

6.   Valdančiosios tarybos posėdžiuose dalyvauja:

a)

Agentūros vyriausiasis pareigūnas, nurodytas 10 straipsnyje, arba jo atstovas;

b)

ESKK pirmininkas arba jo atstovas;

c)

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovai.

7.   Kai svarstomi bendro intereso klausimai, Valdančioji taryba gali nuspręsti pakviesti:

a)

NATO Generalinį sekretorių arba jo paskirtą atstovą;

b)

kitų struktūrų, grupuočių ar organizacijų, kurių darbas susijęs su Agentūros darbu (pvz., tokių, kurios įsteigtos pagal LoI pagrindų susitarimą, taip pat OCCAR ir Europos kosmoso agentūros), vadovus ir (arba) pirmininkus;

c)

atitinkamais atvejais kitų trečiųjų šalių atstovus.

9 straipsnis

Valdančiosios tarybos užduotys ir įgaliojimai

1.   Vadovaudamasi 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis Tarybos gairėmis ir rekomendacijomis, Valdančioji taryba:

a)

tvirtina Tarybai teiktinas ataskaitas;

b)

ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. vieningai priima Agentūros bendrąjį biudžetą;

c)

tvirtina Agentūros trejų metų planavimo programą, kurioje nustatomi Agentūros prioritetai neviršijant bendrojo biudžeto ribų, atkreipdama dėmesį į tai, kad planavimo programos antriesiems ir tretiesiems metams nustatytos finansinės vertės yra numatytos tik planavimo tikslais ir nėra teisiškai privalomos viršutinės ribos;

d)

pagal 19 straipsnį tvirtina ad hoc projektų ar programų sukūrimą Agentūroje;

e)

skiria vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją;

f)

nusprendžia, kad viena ar daugiau valstybių narių Agentūrai gali patikėti tam tikros veiklos, patenkančios į jos kompetencijos sritį, administracinį ir finansinį valdymą, vadovaujantis 17 straipsniu;

g)

tvirtina visas Tarybai ar Komisijai teikiamas rekomendacijas;

h)

priima Valdančiosios tarybos darbo tvarkos taisykles;

i)

gali iš dalies keisti Agentūros bendrojo biudžeto vykdymo finansines nuostatas;

j)

gali pakeisti laikiniesiems ir pagal sutartį dirbantiems darbuotojams bei nacionaliniams komandiruotiems ekspertams taikomas taisykles ir nuostatas;;

k)

nustato 1 straipsnio 4 dalyje nurodyto valstybių narių dalyvavimo ar išstojimo technines ir finansines priemones;

l)

priima nurodymus, susijusius su Agentūros vadovo derybomis dėl administracinių susitarimų;

m)

tvirtina 23 straipsnio 1 dalyje nurodytus ad hoc susitarimus;

n)

sudaro 26 straipsnio 1 dalyje nurodytus Agentūros ir trečiųjų šalių administracinius susitarimus;

o)

tvirtina metinę atskaitomybę ir balansą;

p)

duoda pritarimą sprendimams, susijusiems su Agentūros organizacine struktūra;

q)

tvirtina susitarimus dėl paslaugų lygio arba darbo tvarkos susitarimus, nurodytus 25 straipsnyje, išskyrus administracinio pobūdžio susitarimus;

r)

priima visus kitus atitinkamus sprendimus, susijusius su Agentūros misijos vykdymu.

2.   Valdančioji taryba sprendimus priima kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus jei šiame sprendime numatyta kitaip. Dalyvaujančių valstybių narių balsai paskirstomi pagal ES sutarties 16 straipsnio 4 ir 5 dalis. Balsavime dalyvauja tik dalyvaujančių valstybių narių atstovai.

3.   Jei dalyvaujančios valstybės narės atstovas Valdančiojoje taryboje pareiškia, kad dėl svarbių ir konkrečiai nurodytų su nacionaline politika susijusių priežasčių jis ketina nepritarti sprendimo, kuris turi būti priimamas kvalifikuota balsų dauguma, priėmimui, dėl jo nebalsuojama. Tas atstovas gali perduoti klausimą Tarybai per Agentūros vadovą, kad Taryba atitinkamai nustatytų gaires Valdančiajai tarybai. Kitu atveju, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti perduoti klausimą Tarybai sprendimui priimti. Taryba sprendžia vieningai.

4.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno ar dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali nuspręsti įkurti:

a)

komitetus Valdančiosios tarybos administraciniams sprendimams ir sprendimams dėl biudžeto rengti, kuriuos sudarytų dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir Komisijos atstovas;

b)

specializuotus komitetus konkretiems klausimams, patenkantiems į Agentūros kompetencijos sritį, nagrinėti. Šiuos komitetus sudaro dalyvaujančių valstybių narių atstovai ir, jei Valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, Komisijos atstovas.

Sprendime dėl tokių komitetų įsteigimo nurodomi jų įgaliojimai ir veikimo trukmė.

10 straipsnis

Vyriausiasis pareigūnas

1.   Vyriausiąjį pareigūną ir jo pavaduotoją parenka ir trejiems metams skiria Valdančioji taryba, remdamasi Agentūros vadovo rekomendacija. Valdančioji taryba gali pratęsti jų kadenciją dvejiems metams. Vyriausiasis pareigūnas ir jo pavaduotojas veikia prižiūrimi Agentūros vadovo ir vadovaudamiesi Valdančiosios tarybos sprendimais.

2.   Dalyvaujančios valstybės narės pateikia kandidatūras Agentūros vadovui, kuris apie tai praneša Valdančiajai tarybai. Pirminės atrankos procesas organizuojamas Agentūros vadovo atsakomybe.

Patvirtinus Valdančiajai tarybai, sudaroma patariamoji komisija, kurios sudėtis turi būti tokia, kad būtų užtikrinta tinkama EIVT, Agentūros ir dalyvaujančių valstybių narių atstovų pusiausvyra.

Remdamasis pirminės atrankos proceso rezultatais, Agentūros vadovas atrenka bent du kandidatus ir Valdančiajai tarybai nurodo kandidatą, kurį jis rekomenduoja.

3.   Vyriausiasis pareigūnas, padedamas pavaduotojo, imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas Agentūros darbo veiksmingumas ir efektyvumas. Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už funkcinių skyrių priežiūrą ir koordinavimą, siekiant užtikrinti bendrą jų darbo darną.

4.   Vyriausiasis pareigūnas yra atsakingas už:

a)

Agentūros trejų metų planavimo programos įgyvendinimo užtikrinimą;

b)

Valdančiosios tarybos darbo parengimą;

c)

metinio bendrojo biudžeto projekto, teiktino Valdančiajai tarybai, parengimą;

d)

trejų metų planavimo programos, teiktinos Valdančiajai tarybai, parengimą;

e)

glaudaus bendradarbiavimo su Tarybos parengiamaisiais organais, visų pirma PSK bei ESKK, ir informacijos teikimo jiems užtikrinimą;

f)

4 straipsnio 2 dalyje nurodytų ataskaitų parengimą;

g)

pajamų ir išlaidų suvestinės parengimą ir Agentūros bendrojo biudžeto bei Agentūrai patikėtų ad hoc projektų ar programų biudžetų vykdymą;

h)

kasdienį Agentūros administravimą;

i)

visus saugumo aspektus;

j)

visus personalo klausimus.

5.   Vadovaujantis Agentūros bendrojo biudžeto nuostatomis ir atsižvelgiant į sutartą trejų metų planavimo programą, vyriausiajam pareigūnui suteikiami įgaliojimai sudaryti sutartis ir įdarbinti personalą. Vyriausiasis pareigūnas vykdo tuos pačius įgaliojimus kitų 12 straipsnyje apibrėžtų biudžetų, visų pirma su į IV skyriaus taikymo sritį patenkančia veikla susijusių biudžetų ir bet kokių biudžetų, sudaromų dėl 15 straipsnyje nurodytų papildomų pajamų, atžvilgiu.

6.   Vyriausiasis pareigūnas yra atskaitingas Valdančiajai tarybai.

7.   Vyriausiasis pareigūnas teisiškai atstovauja Agentūrai.

11 straipsnis

Personalas

1.   Agentūros personalą, įskaitant vyriausiąjį pareigūną, sudaro laikinieji ir pagal sutartis dirbantys darbuotojai, kurie samdomi iš visų dalyvaujančių valstybių narių kandidatų, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą, ir iš Sąjungos institucijų. Vyriausiasis pareigūnas parenka Agentūros darbuotojus pagal atitinkamą kompetenciją ir profesinę patirtį sąžiningų ir skaidrių konkursų būdu. Vyriausiasis pareigūnas iš anksto skelbia informaciją apie visas laisvas darbo vietas ir atrankos proceso kriterijus. Visais atvejais įdarbinant turi būti siekiama Agentūrai užtikrinti geriausių gebėjimų ir veiksmingumo personalo paslaugas.

2.   Agentūros vadovas, remdamasis vyriausiojo pareigūno pasiūlymu ir pasikonsultavęs su Valdančiąja taryba, skiria Agentūros vyresniosios vadovybės darbuotojus ir atnaujina jų sutartis.

3.   Agentūros personalą sudaro:

a)

tiesiogiai Agentūros pagal terminuotas sutartis įdarbintas personalas, parinktas iš dalyvaujančių valstybių narių piliečių. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (6). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

b)

nacionaliniai ekspertai, kuriuos dalyvaujančios valstybės narės komandiravo į pareigas Agentūros organizacinėje struktūroje arba specialioms užduotims ir projektams vykdyti. Taryba yra vieningai patvirtinusi tokiam personalui taikomus nuostatus (7). Valdančioji taryba prireikus peržiūri ir iš dalies keičia tuos nuostatus tais atvejais, kai juose tokia teisė jai numatyta;

c)

Sąjungos pareigūnai, į Agentūrą komandiruoti terminuotam laikotarpiui ir (arba) prireikus specialioms užduotims ar projektams vykdyti.

4.   Agentūra taip pat gali įdarbinti:

a)

trečiųjų valstybių, organizacijų ir subjektų, kurie mokės atlyginimą darbuotojams ir su kuriais Agentūra yra sudariusi administracinius susitarimus pagal 26 straipsnio 1 dalį, darbuotojus, komandiruotus arba paskirtus į Agentūrą pritarus Valdančiajai tarybai, laikantis sąlygų, kurios bus nustatytos tuose susitarimuose;

b)

sutartininkus ir deleguotuosius ekspertus siekiant padėti įgyvendinti vieną ar daugiau IV skyriuje nurodytų Agentūros ad hoc projektų ar programų. Tokiais atvejais iš biudžetų, susijusių su tais ad hoc projektais ar programomis, gali būti mokamas sutartininkų bazinis darbo užmokestis ir išmokos atitinkamiems deleguotiesiems ekspertams bei padengiamos šių ekspertų išlaidos.

5.   Įskaitant visas užimtas pareigybes, darbuotojų darbo Agentūroje trukmė turi būti mažesnė nei 10 metų.

6.   Visi Agentūros ir asmenų, kuriems taikomi Agentūros personalui taikytini nuostatai, ginčai priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

III SKYRIUS

BIUDŽETO IR FINANSINĖS TAISYKLĖS

12 straipsnis

Agentūros biudžetas

Agentūros biudžetas apima bendrąjį biudžetą, su į IV skyriaus taikymo sritį patenkančia veikla susijusius biudžetus ir bet kokius biudžetus, sudaromus dėl 15 straipsnyje nurodytų papildomų pajamų.

Agentūros biudžetas sudaromas nuosekliai laikantis Europos Sąjungos biudžeto principų (8).

13 straipsnis

Bendrasis biudžetas

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai pateikia bendrojo biudžeto projekto ateinantiems metams preliminariąją sąmatą.

2.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai pateikia peržiūrėtą bendrojo biudžeto projekto ateinantiems metams preliminariąją sąmatą kartu su trejų metų planavimo programos projektu.

3.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. Agentūros vadovas Valdančiajai tarybai pateikia bendrojo biudžeto projektą kartu su trejų metų planavimo programos projektu. Projektą sudaro:

a)

asignavimai, laikomi reikalingais:

i)

Agentūros veiklos, personalo ir posėdžių išlaidoms padengti;

ii)

išorės konsultacijoms gauti, t. y. veiklos analizei, kurios yra esminės Agentūros užduočių vykdymui, ir skirtos konkrečiai veiklai, vykdomai visų dalyvaujančių valstybių narių bendrai naudai, kaip nustatyta 5 straipsnyje, padengti;

b)

išlaidoms padengti būtinų pajamų prognozė.

4.   Valdančioji taryba siekia užtikrinti, kad 2 dalies a punkto ii papunktyje nurodyti asignavimai sudarytų didelę toje dalyje nurodytų bendrų asignavimų dalį. Tie asignavimai atspindi tikrus poreikius ir leidžia Agentūrai atlikti operatyvinį vaidmenį.

5.   Prie bendrojo biudžeto projekto pridedami išsamūs pagrindimai ir personalo etatų planas.

6.   Valdančioji taryba gali vieningai nuspręsti, kad bendrojo biudžeto projektas dar turi apimti konkretų projektą ar programą, kai tai aiškiai daroma visų dalyvaujančių valstybių narių bendrai naudai.

7.   Asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį ir, jei reikia, dalijami į straipsnius.

8.   Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų įgyvendinimo apimtis.

9.   Pajamas sudaro:

a)

dalyvaujančių valstybių narių mokami įnašai, pagrįsti nacionalinių pajamų (BNP) dydžiu;

b)

kitos pajamos.

Bendrojo biudžeto projekte turi būti eilutės asignuotosioms pajamoms ir, kai įmanoma, turi būti nurodyta numatyta suma.

10.   Valdančioji taryba bendrojo biudžeto projektą vieningai priima ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. Tą darant, Valdančiajai tarybai pirmininkauja Agentūros vadovas arba jo paskirtas atstovas, arba jo tam pakviestas Valdančiosios tarybos narys. Vyriausiasis pareigūnas paskelbia, kad biudžetas yra priimtas, ir praneša apie tai dalyvaujančioms valstybėms narėms.

11.   Jeigu finansinių metų pradžioje bendrojo biudžeto projektas nebuvo priimtas, suma, lygi ne daugiau kaip vienai dvyliktajai praėjusių finansinių metų biudžeto asignavimų daliai, gali būti išleista kiekvieną mėnesį pagal bet kurį biudžeto skyrių ar kitą poskyrį. Tačiau ta tvarka nesuteikia Agentūrai teisės disponuoti asignavimais, viršijančiais vieną dvyliktąją dalį asignavimų, numatytų bendrojo biudžeto projekte jį rengiant. Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu, Valdančioji taryba kvalifikuota balsų dauguma gali leisti didesnes nei vienos dvyliktosios dalies išlaidas, jeigu bendrieji biudžeto asignavimai tiems finansiniams metams neviršija ankstesnių finansinių metų asignavimų. Vyriausiasis pareigūnas gali pareikalauti įnašų, būtinų padengti pagal šią nuostatą leistus asignavimus, kurie sumokami per 30 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo.

14 straipsnis

Taisomasis biudžetas

1.   Jei yra neišvengiamų, išimtinių ar nenumatytų aplinkybių, vyriausiasis pareigūnas Valdančiajai tarybai gali pateikti taisomojo biudžeto projektą.

2.   Taisomojo biudžeto projektas sudaromas, pateikiamas ir priimamas bei apie jo priėmimą pranešama laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma bendrajam biudžetui. Valdančioji taryba veikia deramai atsižvelgdama į skubumą.

15 straipsnis

Papildomos pajamos

1.   Vadovaujantis Agentūros misija pagal 2 straipsnį, ji gali gauti papildomų pajamų konkrečiam tikslui:

a)

iš Sąjungos bendrojo biudžeto kiekvienu konkrečiu atveju ir visiškai laikantis jam taikomų taisyklių, procedūrų ir sprendimų priėmimo procesų;

b)

iš valstybių narių, trečiųjų valstybių ar kitų trečiųjų šalių, nebent Valdančioji taryba nusprendžia kitaip per vieną mėnesį nuo tokios informacijos gavimo iš Agentūros.

2.   1 dalyje nurodytos pajamos gali būti naudojamos tik konkrečiam tikslui, kuriam jos yra priskirtos.

16 straipsnis

Įnašai ir kompensacijos

1.   Įnašų nustatymas, kai taikomas BNP dydis:

a)

kai taikomas BNP dydis, įnašų paskirstymas įnašus teikti privalančioms valstybėms narėms nustatomas pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje, ir pagal Tarybos sprendimą 2007/436/EB, Euratomas (9) arba pagal bet kurį kitą sprendimą, kuriuo jis gali būti pakeistas;

b)

kiekvieno įnašo apskaičiavimui naudojami duomenys, kurie yra išdėstyti prie naujausio Sąjungos biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo suvestinė pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP nuosavi ištekliai“. Kiekvienos privalančios teikti įnašą valstybės narės įnašas yra proporcingas tos valstybės narės BNP daliai privalančių teikti įnašus valstybių narių bendrame sudėtiniame BNP.

2.   Įnašų mokėjimo tvarkaraštis:

a)

Agentūros bendrajam biudžetui finansuoti skirtus įnašus dalyvaujančios valstybės narės sumoka trimis lygiomis dalimis ne vėliau kaip atitinkamų finansinių metų kovo 15 d., birželio 15 d. ir spalio 15 d.;

b)

priėmus taisomąjį biudžetą, reikiamus įnašus atitinkamos valstybės narės sumoka per 60 dienų nuo įnašų pareikalavimo išsiuntimo;

c)

kiekviena valstybė narė sumoka su jos įnašų mokėjimu susijusius banko mokesčius;

d)

jei lapkričio 30 d. metinis biudžetas nepatvirtinamas, Agentūra valstybės narės prašymu gali pateikti tai valstybei narei individualų laikiną įnašų pareikalavimą.

17 straipsnis

Agentūros vykdomas su ad hoc veikla susijusių biudžetų valdymas

1.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno arba valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad valstybės narės Agentūrai gali patikėti tam tikros veiklos, patenkančios į jos kompetencijos sritį, administracinį ir finansinį valdymą pagal 19 ir 20 straipsnius.

2.   Valdančioji taryba Agentūros ad hoc projektų ir programų atveju gali Agentūrai leisti laikantis atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose susitarimuose nustatytų sąlygų, sudaryti sutartis ir susitarimus dėl dotacijų ir iš anksto rinkti reikiamus įnašus iš tų valstybių narių siekiant vykdyti tokias sutartis ir susitarimus dėl dotacijų.

18 straipsnis

Biudžeto vykdymas

1.   Agentūros bendrajam biudžetui taikomos finansinės nuostatos yra išdėstytos Tarybos sprendime 2007/643/BUSP (10). Valdančioji taryba, veikdama vieningai, prireikus peržiūri ir iš dalies keičia šias nuostatas.

2.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno pasiūlymu Valdančioji taryba prireikus priima įgyvendinimo taisykles dėl bendrojo biudžeto vykdymo ir kontrolės, ypač susijusias su viešaisiais pirkimais, nepažeidžiant atitinkamų Sąjungos taisyklių. Valdančioji taryba visų pirma užtikrina, kad būtų deramai atsižvelgta į tiekimo saugumą ir gynybos paslapties bei intelektinės nuosavybės teisių apsaugos reikalavimus.

3.   Auditorių kolegija tikrina visų Agentūros pajamų ir išlaidų sąskaitas.

IV SKYRIUS

AGENTŪROS VALDOMI AD HOC PROJEKTAI AR PROGRAMOS IR SUSIJĘ BIUDŽETAI

19 straipsnis

A kategorijos ad hoc projektai ar programos (kuriuose galima atsisakyti dalyvauti) ir su jais susiję ad hoc biudžetai

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių arba vyriausiasis pareigūnas gali pateikti Valdančiajai tarybai ad hoc projektą ar programą, patenkančią į Agentūros kompetencijos sritį, nurodydama (-os) pridėtinę vertę, kurią tikimasi, kad Agentūra sukurs, ir tai reikštų bendrą dalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, sietiną su pasiūlytu projektu ar programa, ir apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Paprastai prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės. Jos informuoja vyriausiąjį pareigūną apie savo ketinimus šiuo atžvilgiu.

3.   Valdančioji taryba patvirtina ad hoc projekto ar programos sukūrimą.

4.   Remdamasi vyriausiojo pareigūno arba dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Valdančioji taryba gali priimti sprendimą įsteigti komitetą, kuris prižiūrėtų ad hoc projekto ar programos valdymą ir įgyvendinimą. Komitetą sudaro visų prisidedančių valstybių narių atstovai ir, kai Sąjunga prisideda prie projekto ar programos – Komisijos atstovas. Valdančiosios tarybos sprendime nurodomi komiteto įgaliojimai ir veikimo trukmė.

5.   Dėl tokio ad hoc projekto ar programos Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės patvirtina:

a)

projekto ar programos valdymą reglamentuojančias taisykles;

b)

prireikus, su projektu ar programa susijusį ad hoc biudžetą, įnašų dydžius ir reikalingas įgyvendinimo taisykles;

c)

trečiųjų šalių dalyvavimą 4 dalyje nurodytame komitete. Jų dalyvavimas nedaro poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumui.

6.   Kai Sąjunga prisideda prie ad hoc projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant 5 dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų.

20 straipsnis

B kategorijos ad hoc projektai ar programos (prie kurių galima prisijungti) ir su jais susiję ad hoc biudžetai

1.   Viena ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių gali informuoti Valdančiąją tarybą, kad jos ketina kurti į Agentūros kompetencijos sritį patenkantį ad hoc projektą arba programą bei prireikus nustatyti su jais susijusį ad hoc biudžetą, nurodydama (-os) pridėtinę vertę, kurią tikimasi, kad Agentūra sukurs. Valdančioji taryba informuojama apie ad hoc biudžetą, jei toks yra, sietiną su pasiūlytu projektu ar programa, ir prireikus apie tokiam projektui ar programai skirtus žmogiškuosius išteklius bei apie trečiųjų šalių galimus įnašus.

2.   Siekiant kuo didesnių bendradarbiavimo galimybių, visos dalyvaujančios valstybės narės laiku informuojamos apie ad hoc projektą ar programą, įskaitant pagrindą, kuriuo remiantis būtų galima padidinti dalyvaujančiųjų skaičių, kad bet kuri dalyvaujanti valstybė narė galėtų pareikšti suinteresuotumą prisijungti. Be to, projekto ar programos iniciatorius (-iai) dės pastangas, kad juose dalyvaujančiųjų skaičius būtų kuo didesnis. Kiekvienu konkrečiu atveju dalyvavimą nustatys iniciatoriai.

3.   Ad hoc projektas ar programa laikomi Agentūros projektu ar programa, jei Valdančioji taryba per mėnesį nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo nenusprendžia kitaip.

4.   Bet kuri dalyvaujanti valstybė narė, vėliau pageidaujanti dalyvauti ad hoc projekte ar programoje, apie savo ketinimus praneša prisidedančioms valstybėms narėms. Per du mėnesius nuo tokio pranešimo gavimo prisidedančios valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į tuo metu, kai apie projektą ar programą buvo informuotos dalyvaujančios valstybės narės, nustatytą pagrindą, bendrai nusprendžia dėl atitinkamos valstybės narės dalyvavimo.

5.   Prisidedančios valstybės narės priima sprendimus, būtinus, kad ad hoc projektas ar programa būtų sukurti ir įgyvendinti bei prireikus būtų nustatytas su jais susijęs biudžetas. Kai Sąjunga prisideda prie tokio projekto ar programos, Komisija dalyvauja priimant šioje dalyje nurodytus sprendimus, visiškai laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų sprendimų priėmimo procedūrų. Prisidedančios valstybės narės nuolatos informuoja Valdančiąją tarybą apie atitinkamus su tokiu projektu ar programa susijusius pokyčius.

21 straipsnis

Agentūros ad hoc projektų bei programų ir su jais susijusių ad hoc biudžetų taikymo sritis

1.   Atsižvelgiant į Agentūros misijos, funkcijų ir užduočių apimtį, kaip apibrėžta atitinkamai 2 ir 5 straipsniuose ir su sąlyga, kad vadovaujantis 19 ir 20 straipsniais patvirtinami ad hoc projektai ir programos, Agentūros veikla gali apimti, inter alia,:

a)

įsigijimą viešųjų pirkimų būdu, atliekamą laikantis viešųjų pirkimų sutarčių sudarymą reglamentuojančių atitinkamų Sąjungos taisyklių.

b)

subsidijas, skiriamas pagal 18 straipsnyje nurodytas finansines nuostatas ir taisykles.

2.   Su Agentūros projektais ir programomis susijusiuose ir pagal 17 straipsnį valdomuose ad hoc biudžetuose prireikus numatomi asignavimai, skirti padengti:

a)

išlaidas, susijusias su 1 dalyje nurodytais teisiniais įsipareigojimais;

b)

13 straipsnio 3 dalies a punkto i papunktyje nurodytas išlaidas, jeigu tokios išlaidos tiesiogiai atsiranda dėl atitinkamų ad hoc projektų ir programų valdymo.

22 straipsnis

Ad hoc biudžetų finansavimas iš Sąjungos bendrojo biudžeto

Iš Sąjungos bendrojo biudžeto gali būti finansuojami ad hoc biudžetai, sudaryti 19 ir 20 straipsniuose nurodytiems ad hoc projektams ar programoms.

23 straipsnis

Trečiųjų šalių dalyvavimas

1.   Trečiosios šalys gali prisidėti, kaip prisidedančios narės, prie konkretaus pagal 19 arba 20 straipsnį sukurto ad hoc projekto ar programos bei prie su jais susijusio biudžeto. Spręsdama kvalifikuota balsų dauguma, prireikus Valdančioji taryba kiekvienam konkrečiam projektui ar programai tvirtina Agentūros ir trečiųjų šalių ad hoc susitarimus.

2.   Pagal 19 straipsnį sukurtų ad hoc projektų ar programų atžvilgiu Valdančiojoje taryboje posėdžiaujančios prisidedančios valstybės narės tvirtina visas būtinas sąlygas su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

3.   Pagal 20 straipsnį sukurtų ad hoc projektų ar programų atžvilgiu prisidedančios valstybės narės priima sprendimus dėl visų būtinų susitarimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis dėl jų įnašo.

V SKYRIUS

SANTYKIAI SU SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS, ĮSTAIGOMIS, ORGANAIS IR AGENTŪROMIS

24 straipsnis

Santykiai su Komisija

1.   Komisija yra Valdančiosios tarybos narė be teisės balsuoti ir visokeriopai dalyvauja Agentūros darbe bendradarbiaujant ir siekiant abipusės naudos.

2.   Agentūra palaiko darbo santykius su Komisija, visų pirma siekiant, kad būtų keičiamasi ekspertinėmis žiniomis ir konsultuojamasi srityse, kuriose Sąjungos veikla yra susijusi su Agentūros misija ir kuriose Agentūros veikla yra svarbi Sąjungos veiklai.

3.   Bendru Agentūros ir Komisijos sutarimu arba bendru prisidedančių valstybių narių ir Komisijos sutarimu sudaromi reikalingi susitarimai, kiekvienu konkrečiu atveju numatantys finansavimą iš Sąjungos bendrojo biudžeto pagal 15 ir 22 straipsnius.

4.   Komisija gali dalyvauti Agentūros projektuose ir programose. Tokiu atveju ji dalyvauja priimant sprendimus, nurodytus 23 straipsnio 2 ir 3 dalyse, nedarant poveikio valstybių narių suvereniai kompetencijai gynybos pajėgumų plėtojimo atžvilgiu.

25 straipsnis

Santykiai su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis

1.   Jeigu tai reikalinga Agentūros užduotims vykdyti, ji gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, įsteigtais ES sutartimi ar SESV arba remiantis šiomis Sutartimis.

Prireikus Agentūra su tokiais subjektais sudaro susitarimus dėl paslaugų lygio arba darbo tvarkos susitarimus. Tokie darbo tvarkos susitarimai gali būti susiję su keitimusi operatyvine, strategine arba technine informacija, įskaitant asmens duomenis ir įslaptintą informaciją laikantis atitinkamų saugumo taisyklių.

2.   1 dalyje nurodyti subjektai gali dalyvauti Agentūros projektuose ir programose ir prisidėti prie su jais susijusio biudžeto.

VI SKYRIUS

SANTYKIAI SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS, ORGANIZACIJOMIS IR SUBJEKTAIS

26 straipsnis

Administraciniai susitarimai ir kiti klausimai

1.   Siekdama įvykdyti savo misiją, Agentūra gali sudaryti administracinius susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, organizacijomis ir subjektais. Tokie susitarimai pirmiausiai apima:

a)

Agentūros ir trečiosios šalies santykių principą;

b)

nuostatas dėl konsultacijų su Agentūros darbu susijusiais klausimais;

c)

saugumo klausimus.

Šiuo atžvilgiu ji laikosi Sąjungos bendros institucinės struktūros ir sprendimų priėmimo autonomiškumo. Gavusi vieningą Tarybos pritarimą, visus tokius susitarimus sudaro Valdančioji taryba.

2.   Agentūra palaiko glaudžius darbo santykius su atitinkamais OCCAR elementais ir elementais, įsteigtais pagal LoI pagrindų susitarimą, siekdama tinkamu laiku atitinkamai ir bendru sutarimu įtraukti tuos elementus ar asimiliuoti jų principus bei praktiką.

3.   Taikant PPM procedūras pajėgumų srityje užtikrinamas abipusis skaidrumas ir nuosekli plėtra. Kiti Agentūros ir atitinkamų NATO organų darbo santykiai nustatomi 1 dalyje nurodytu administraciniu susitarimu, visiškai laikantis nustatytos Sąjungos ir NATO bendradarbiavimo ir konsultavimosi sistemos.

4.   Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbo santykius su kitomis organizacijomis ir subjektais nei nurodyti 2 ir 3 dalyse, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas galimam jų dalyvavimui projektuose ir programose.

5.   Laikantis 1 dalyje nurodytų susitarimų, Agentūra turi teisę užmegzti darbo santykius su trečiosiomis valstybėmis, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas galimam jų dalyvavimui konkrečiuose projektuose ir programose.

6.   Jeigu agentūra ketina užmegzti darbo santykius su organizacijomis, subjektais arba trečiosiomis valstybėmis, kaip apibūdinta šio straipsnio 4 ir 5 dalyse ir vadovaujantis 7 straipsnio 4 dalimi, prieš tai ji turi gauti Valdančiosios tarybos pritarimą.

Be to, Agentūra informuoja Valdančiąją tarybą apie užmegztų santykių plėtojimą.

Dalyvaujančių valstybių narių prašymu Agentūra sušaukia ad hoc posėdį su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis ir atitinkama organizacija, subjektu arba trečiąja valstybe, su kuriais Agentūra yra sudariusi administracinius susitarimus, kad būtų konsultuojamasi ir keičiamasi informacija apie galimą tos organizacijos, subjekto arba trečiosios valstybės dalyvavimą konkrečiuose projektuose ir programose.

VII SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

27 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1.   Vyriausiojo pareigūno ir Agentūros personalo privilegijos ir imunitetai yra numatyti 2004 m. lapkričio 10 d. Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų sprendime dėl Europos gynybos agentūrai ir jos personalui suteikiamų privilegijų ir imunitetų.

Kol neįsigaliojo tas sprendimas, priimančioji valstybė gali suteikti vyriausiajam pareigūnui ir Agentūros personalui jame numatytas privilegijas ir imunitetus.

2.   Agentūros privilegijos ir imunitetai yra tokie, kokie numatyti Protokole Nr. 7.

3.   Konkrečiai, Protokolo Nr. 7 3 straipsnio antra pastraipa taikoma veiklai, kai Agentūra administruodama projektus ir programas remdama valstybes nares sukuria pridėtinę vertę, o ne atvejams, kai Agentūros vaidmuo yra tik prekių ir paslaugų teikimą valstybėms narėms.

28 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Per penkerius metus nuo šio sprendimo įsigaliojimo Agentūros vadovas pateikia Valdančiajai tarybai šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, kad Taryba galėtų jį peržiūrėti.

29 straipsnis

Teisinė atsakomybė

1.   Agentūros sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė.

2.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Agentūros sudarytų sutarčių arbitražines išlygas.

3.   Darbuotojų asmeninę atsakomybę Agentūrai reglamentuoja Agentūrai taikomos atitinkamos taisyklės.

30 straipsnis

Galimybė susipažinti su dokumentais

Agentūros turimiems dokumentams taikomos Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytos taisyklės.

31 straipsnis

Duomenų apsauga

Agentūros atliekamiems asmens duomenų tvarkymo veiksmams taikomos Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytos taisyklės.

Remdamasi Agentūros vadovo pasiūlymu, Valdančioji taryba prireikus priima įgyvendinimo taisykles.

32 straipsnis

Saugumas

1.   Agentūra taiko Tarybos saugumo nuostatus, išdėstytus Tarybos sprendime 2013/488/ES (11).

2.   Agentūra užtikrina tinkamą savo išorės komunikacijų saugumą.

33 straipsnis

Kalbų vartojimas

Agentūros kalbų vartojimo tvarką vieningai nustato Taryba.

34 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2011/411/BUSP panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą ir skaitomos pagal II priede pateiktą atitikties lentelę.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Liuksemburge 2015 m. spalio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP dėl Europos gynybos agentūros įsteigimo (OL L 245, 2004 7 17, p. 17).

(2)  2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(3)  2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(4)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5)  2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas 2011/411/BUSP, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP (OL L 183, 2011 7 13, p. 16).

(6)  2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas 2004/676/EB dėl Europos gynybos agentūros tarnybos nuostatų (OL L 310, 2004 10 7, p. 9).

(7)  2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos sprendimas 2004/677/EB dėl taisyklių, taikomų nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruotam į Europos gynybos agentūrą (OL L 310, 2004 10 7, p. 64).

(8)  Vieningumo, biudžeto tikslumo, metinio periodiškumo, subalansuotumo, apskaitos vieneto, universalumo, konkretumo, patikimo finansų valdymo principai, nurodyti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (OL L 298, 2012 10 26, p. 1) 6 straipsnyje.

(9)  2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimas 2007/436/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 163, 2007 6 23, p. 17).

(10)  2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 2007/643/BUSP dėl Europos gynybos agentūros finansinių taisyklių bei dėl viešųjų pirkimų taisyklių ir finansinius įnašus iš Europos gynybos agentūros veiklos biudžeto reglamentuojančių taisyklių (OL L 269, 2007 10 12, p. 1).

(11)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).


I PRIEDAS

PANAIKINAMI AKTAI IR JŲ VĖLESNI PAKEITIMAI

Tarybos bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP

OL L 245, 2004 7 17, p. 17.

Tarybos bendrieji veiksmai 2008/299/BUSP

OL L 102, 2008 4 12, p. 34.

Tarybos sprendimas 2011/411/BUSP

OL L 183, 2011 7 13, p. 16.


II PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Sprendimas 2011/411/BUSP

Šis sprendimas

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnio c punktas

4 straipsnio 3–4 dalys

4 straipsnio 5 dalis

4 straipsnio 3 dalis

5 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnio 3 dalies g punktas

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnio 1 dalies b punktas

9 straipsnio 1 dalies c punktas

9 straipsnio 1 dalies b punktas

9 straipsnio 1 dalies c punktas

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnis

11 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys

11 straipsnio 3 dalis

11 straipsnio 1 dalis

11 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 2 dalis

11 straipsnio 5 dalis

11 straipsnio 3 dalies a punktas

11 straipsnio 3 dalies b ir c punktai

11 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 1 dalies antras, trečias ir ketvirtas sakiniai

11 straipsnio 6 dalis

11 straipsnio 8 dalis

11 straipsnio 4 dalis

11 straipsnio 9 dalis

12 straipsnis

12 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

13 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis

14 straipsnis

14 straipsnis

14 straipsnio 3 dalis

15 straipsnis

15 straipsnis

16 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

22 straipsnio 4 dalis

24 straipsnio 4 dalies antras sakinys

23 straipsnis

24 straipsnis

23 straipsnio 2 dalis

24 straipsnio 4 dalies pirmas sakinys

25 straipsnis

24 straipsnis

26 straipsnis

24 straipsnio 6–8 dalys

24 straipsnio 6 dalis

25 straipsnis

27 straipsnis

25 straipsnio pirma pastraipa

26 straipsnis

28 straipsnis

27 straipsnis

29 straipsnis

28 straipsnis

30 straipsnis

31 straipsnis

29 straipsnis

32 straipsnis

30 straipsnis

33 straipsnis

31 straipsnis

34 straipsnis

32 straipsnis

35 straipsnis


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/75


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2015/1836

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)

2011 m. gegužės 9 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių Sirijai;

(2)

nuo to laiko Taryba ir toliau griežtai smerkė Sirijos režimo vykdomas smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus. Taryba ne kartą išreiškė didelį susirūpinimą dėl blogėjančios padėties Sirijoje ir visų pirma dėl plačiai paplitusių ir sistemingų žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų;

(3)

atsižvelgdama į 2012 m. sausio 23 d. Tarybos išvadas, kuriose Taryba patvirtino Sąjungos įsipareigojimą toliau laikytis politikos, pagal kurią nustatys papildomas priemones režimui tol, kol tęsis represijos, 2014 m. balandžio 14 d. Taryba pareiškė, kad ES tęs savo ribojamųjų priemonių politiką, nukreiptą prieš režimą, tol, kol tęsis represijos;

(4)

Taryba ne kartą su dideliu susirūpinimu atkreipė dėmesį į pastangas, kurių ėmėsi Sirijos režimas, kad apeitų ES ribojamąsias priemones ir galėtų toliau finansuoti bei remti režimo smurtinių represijų prieš civilius gyventojus politiką;

(5)

Taryba atkreipia dėmesį, kad Sirijos režimas toliau vykdo savo represinę politiką, ir atsižvelgdama į toliau išliekančią sunkią padėtį Taryba mano, kad reikia palikti taikomas ribojamąsias priemones ir užtikrinti jų veiksmingumą toliau jas plėtojant, toliau vadovaujantis tiksliniu bei diferencijuotu požiūriu ir atsižvelgiant į humanitarines sąlygas, kuriomis gyvena Sirijos gyventojai. Taryba mano, kad atsižvelgiant į konkrečias Sirijoje vyraujančias sąlygas, šių ribojamųjų priemonių veiksmingumas yra ypač aktualus veiksnys tam tikrų kategorijų asmenų ir subjektų atžvilgiu;

(6)

Taryba nustatė, kad dėl Sirijos režimo vykdomos griežtos ekonomikos kontrolės, Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų vidinis ratas savo statusą gali išlaikyti tik palaikydamas glaudžius ryšius su režimu ir jo remiamas, taip pat darydamas įtaką režimui. Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones nustatydama leidimo atvykti apribojimus Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams ir įšaldydama visas jiems priklausančias, jų nuosavybės teise turimas, valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius, kad jie negalėtų teikti materialinės ar finansinės paramos režimui, ir pasinaudodama jų įtaka padidinti spaudimą pačiam režimui, kad jis pakeistų savo represinę politiką;

(7)

Taryba nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog Sirijoje valdžia tradiciškai yra vykdoma šeimos pagrindu, dabartinio Sirijos režimo valdžia yra sukoncentruota įtakingų Assado ir Makhloufo šeimų narių rankose. Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos tam tikriems Assado ir Makhloufo šeimų nariams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims, siekiant tiek daryti tiesioginę įtaką režimui per tų šeimų narius, kad būtų pakeista režimo represinė politika, tiek išvengti ribojamųjų priemonių apėjimo pasitelkiant šeimos narius rizikos;

(8)

Sirijos vyriausybės ministrai turėtų būti laikomi solidariai atsakingais už Sirijos režimo vykdomą represinę politiką. Taryba nustatė, kad tikėtina, jog buvę Sirijos vyriausybės ministrai, visų pirma kalbant apie dabartinį Sirijos režimą, toliau daro įtaką šiam režimui. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos tiek Sirijos vyriausybės ministrams, tiek ministrams, kurie šias pareigas ėjo po 2011 m. gegužės mėn., priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(9)

Sirijos ginkluotosios pajėgos yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria naudodamasis režimas vykdo savo represinę politiką ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, o jose tarnaujantys pareigūnai kelia rimtą pavojų, kad tokie pažeidimai bus toliau daromi. Be to, šiuo konkrečiu Sirijos karinių pajėgų klausimu Taryba nustatė, kad tikėtina, jog buvę vyresnieji ginkluotųjų pajėgų pareigūnai toliau daro įtaką režimui. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos tiek Sirijos ginkluotųjų pajėgų vyresniesiems pareigūnams, tiek buvusiems Sirijos ginkluotųjų pajėgų vyresniesiems pareigūnams, kurie šias pareigas ėjo po 2011 m. gegužės mėn., priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(10)

Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybos yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria naudodamasis režimas vykdo savo represinę politiką ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, o jose tarnaujantys pareigūnai kelia rimtą pavojų, kad tokie pažeidimai bus toliau daromi. Be to, šiuo konkrečiu saugumo ir žvalgybos tarnybų klausimu Taryba nustatė, kad tikėtina, jog buvę šių tarnybų pareigūnai toliau daro įtaką režimui. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų nariams ir buvusiems šių tarnybų nariams, kurie šias pareigas ėjo po 2011 m. gegužės mėn., priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(11)

Taryba nustatė, kad su režimu susijusios karinės grupuotės remia Sirijos režimą jam vykdant represinę politiką, vykdo žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Sirijos režimo nurodymu ir jo vardu, o jų nariai kelia rimtą pavojų, kad tokie pažeidimai bus toliau daromi. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos su režimu susijusių Sirijos karinių grupuočių nariams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(12)

siekdama užkirsti kelią žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams dėl cheminio ginklo naudojimo Sirijoje, Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones šiame sektoriuje veikiantiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims, subjektams, padaliniams, agentūroms, įstaigoms ar institucijoms;

(13)

ribojamosios priemonės neturi poveikio privilegijoms ir imunitetams, kuriais naudojasi diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų nariai, akredituoti ES valstybėje narėje, pagal tarptautinę teisę, įskaitant 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių. Be to, ribojamosios priemonės neturi poveikio valstybių narių diplomatinių funkcijų vykdymui ir konsulinės pagalbos teikimui Sirijoje;

(14)

asmenims ar subjektams, patenkantiems į vieną iš 6-12 konstatuojamosiose dalyse nurodytų kategorijų, ribojamosios priemonės neturėtų būti taikomos, jei yra pakankamai informacijos, kad jie nėra ar nebėra susiję su režimu arba nedaro ar nebedaro jam įtakos, arba nekelia realios grėsmės, jog bus išvengta taikomų priemonių;

(15)

visi sprendimai dėl įtraukimo į sąrašus turėtų būti priimami individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą;

(16)

todėl Sprendimas 2013/255/BUSP (2), kuriuo buvo pakeistas Sprendimas 2011/273/BUSP, turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2013/255/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)

pridedamos šios konstatuojamosios dalys:

„(3)

Taryba ne kartą su dideliu susirūpinimu atkreipė dėmesį į pastangas, kurių ėmėsi Sirijos režimas, kad apeitų ES ribojamąsias priemones ir galėtų toliau finansuoti bei remti režimo smurtinių represijų prieš civilius gyventojus politiką;

(4)

Taryba atkreipia dėmesį, kad Sirijos režimas toliau vykdo savo represinę politiką, ir atsižvelgdama į toliau išliekančią sunkią padėtį Taryba mano, kad reikia palikti taikomas ribojamąsias priemones ir užtikrinti jų veiksmingumą toliau jas plėtojant, kartu toliau vadovautis tiksliniu bei diferencijuotu požiūriu ir atkreipti dėmesį į humanitarines sąlygas, kuriomis gyvena Sirijos gyventojai. Taryba mano, kad atsižvelgiant į konkrečias Sirijoje vyraujančias sąlygas, šių ribojamųjų priemonių veiksmingumas yra ypač aktualus veiksnys tam tikrų kategorijų asmenų ir subjektų atžvilgiu;

(5)

Taryba nustatė, kad dėl Sirijos režimo vykdomos griežtos ekonomikos kontrolės, Sirijoje veiklą vykdančių įtakingiausių verslininkų vidinis ratas šį statusą gali išlaikyti tik palaikydamas glaudžius ryšius su režimu ir jo remiamas, taip pat darydamas įtaką režimui. Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones nustatydama leidimo atvykti apribojimus Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams ir įšaldydama visas jiems priklausančias, jų nuosavybės teise turimas, valdomas ar kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius, kad jie negalėtų teikti materialinės ar finansinės paramos režimui, ir pasinaudodama jų įtaka padidinti spaudimą pačiam režimui, kad jis pakeistų savo represinę politiką;

(6)

Taryba nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog Sirijoje valdžia tradiciškai yra vykdoma šeimos pagrindu, dabartinio Sirijos režimo valdžia yra sutelkta įtakingų Assado ir Makhloufo šeimų narių rankose. Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos tam tikriems Assado ir Makhloufo šeimų nariams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims, siekiant daryti tiesioginę įtaką režimui per tų šeimų narius, kad būtų pakeista represinė politika, ir išvengti ribojamųjų priemonių apėjimo pasitelkiant šeimos narius rizikos;

(7)

Sirijos vyriausybės ministrai turėtų būti laikomi solidariai atsakingais už Sirijos režimo vykdomą represinę politiką. Taryba nustatė, kad tikėtina, jog buvę Sirijos vyriausybės ministrai, visų pirma kalbant apie dabartinį Sirijos režimą, toliau daro įtaką šiam režimui. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos tiek Sirijos vyriausybės ministrams, tiek ministrams, kurie šias pareigas ėjo po 2011 m. gegužės mėn., priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(8)

Sirijos ginkluotosios pajėgos yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria naudodamasis režimas vykdo savo represinę politiką ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, o jose tarnaujantys pareigūnai kelia rimtą pavojų, kad tokie pažeidimai bus toliau daromi. Be to, šiuo konkrečiu Sirijos ginkluotųjų pajėgų klausimu Taryba nustatė, kad tikėtina, jog buvę vyresnieji ginkluotųjų pajėgų pareigūnai toliau daro įtaką režimui. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos tiek Sirijos ginkluotųjų pajėgų vyresniesiems pareigūnams, tiek buvusiems Sirijos ginkluotųjų pajėgų vyresniesiems pareigūnams, kurie šias pareigas ėjo po 2011 m. gegužės mėn., priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(9)

Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybos yra viena iš pagrindinių priemonių, kuria naudodamasis režimas vykdo savo represinę politiką ir žmogaus teisių bei tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, o jose tarnaujantys pareigūnai kelia rimtą pavojų, kad tokie pažeidimai bus toliau daromi. Be to, šiuo konkrečiu Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų klausimu Taryba nustatė, kad tikėtina, jog buvę šių tarnybų pareigūnai toliau daro įtaką režimui. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų nariams ir buvusiems šių tarnybų nariams, kurie šias pareigas ėjo po 2011 m. gegužės mėn., priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(10)

Taryba nustatė, kad su režimu susijusios karinės grupuotės remia Sirijos režimą jam vykdant represinę politiką, vykdo žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Sirijos režimo nurodymu ir jo vardu, o jų nariai kelia rimtą pavojų, kad tokie pažeidimai bus toliau daromi. Todėl Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones, kurias taikant būtų įšaldytos visos su režimu susijusių Sirijos karinių grupuočių nariams priklausančios, jų nuosavybės teise turimos, valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai ir būtų nustatyti leidimo atvykti apribojimai šiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims;

(11)

siekdama užkirsti kelią žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams dėl cheminio ginklo naudojimo Sirijoje, Taryba mano, kad ji turėtų numatyti ribojamąsias priemones šiame sektoriuje veikiantiems Tarybos nustatytiems ir I priede išvardytiems asmenims, subjektams, padaliniams, agentūroms, įstaigoms ar institucijoms;

(12)

ribojamosios priemonės neturi poveikio privilegijoms ir imunitetams, kuriais naudojasi diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų nariai, akredituoti ES valstybėje narėje, pagal tarptautinę teisę, įskaitant 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių. Be to, ribojamosios priemonės neturi poveikio valstybių narių diplomatinių funkcijų vykdymui ir konsulinės pagalbos teikimui Sirijoje;

(13)

asmenims ar subjektams, patenkantiems į vieną iš 5-11 konstatuojamosiose dalyse nurodytų kategorijų, ribojamosios priemonės neturėtų būti taikomos, jei yra pakankamai informacijos, kad jie nėra ar nebėra susiję su režimu arba nedaro ar nebedaro jam įtakos, arba nekelia realios grėsmės, jog bus išvengta taikomų priemonių;

(14)

visi sprendimai dėl įtraukimo į sąrašus turėtų būti priimami individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą;“;

2)

3 konstatuojamoji dalis pernumeruojama į 15 konstatuojamąją dalį;

3)

27 straipsnis pakeičiamas taip:

„27 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu I priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims ir su jais susijusiems asmenims.

2.   Remiantis Tarybos įvertinimais ir sprendimais situacijos Sirijoje kontekste, kaip nustatyta 5–11 konstatuojamosiose dalyse, valstybės narės taip pat imasi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią atvykti į jų teritoriją ar vykti per ją tranzitu:

a)

įtakingiausiems Sirijoje veiklą vykdantiems verslininkams;

b)

Assado arba Makhloufo šeimų nariams;

c)

Sirijos vyriausybės ministrams, ėjusiems ir einantiems pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;

d)

Sirijos ginkluotųjų pajėgų pulkininko ir lygiaverčio arba aukštesnio rango karininkams, ėjusiems ir einantiems pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;

e)

Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų nariams, ėjusiems ir einantiems pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;

f)

su režimu susijusių karinių grupuočių nariams; arba

g)

cheminių ginklų platinimo sektoriuje veikiantiems asmenims,

ir su jais susijusiems asmenims, išvardytiems I priede.

3.   Vienai iš 2 dalyje nurodytų kategorijų priklausantys asmenys neįtraukiami į I priede nurodytus asmenų ir subjektų sąrašus ir nepaliekami įtraukti į tuos sąrašus, jeigu esama pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos.

4.   Visi sprendimai dėl įtraukimo į sąrašus priimami individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą.

5.   1 ir 2 dalys neįpareigoja valstybės narės atsisakyti įleisti į savo teritoriją savo piliečių.

6.   1 ir 2 dalys neturi poveikio atvejams, kai valstybė narė turi laikytis įsipareigojimo pagal tarptautinę teisę, būtent:

a)

kaip tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos priimančioji šalis;

b)

kaip JT rengiamos ar globojamos tarptautinės konferencijos priimančioji šalis;

c)

pagal daugiašalį susitarimą dėl privilegijų ir imunitetų suteikimo; arba

d)

pagal 1929 m. Šventojo Sosto (Vatikano Miesto Valstybės) ir Italijos sudarytą Taikinimo sutartį (Laterano paktą).

7.   6 dalis taikoma ir tais atvejais, kai valstybė narė yra Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) priimančioji šalis.

8.   Taryba tinkamai informuojama apie visus atvejus, kai valstybė narė taiko išimtį pagal 6 ar 7 dalį.

9.   Valstybės narės gali taikyti pagal 1 ir 2 dalis nustatytų priemonių išimtis, kai kelionė yra pateisinama dėl skubaus humanitarinio poreikio arba dėl dalyvavimo tarpvyriausybiniuose susitikimuose, įskaitant tuos, kuriuos remia Sąjunga arba kurių priimančioji šalis yra ESBO pirmininkaujanti valstybė narė, kuriuose vyksta politinis dialogas, kuriuo tiesiogiai propaguojami demokratija, žmogaus teisės ir teisinės valstybės principai Sirijoje.

10.   Valstybė narė, ketinanti taikyti 9 dalyje nurodytas išimtis, apie tai Tarybai praneša raštu. Laikoma, kad išimtį leidžiama taikyti, jeigu viena ar daugiau Tarybos narių per dvi darbo dienas nuo tada, kai buvo gautas pranešimas apie siūlomą išimtį, raštu nepareiškia prieštaravimo. Jeigu viena ar kelios Tarybos narės pareikštų prieštaravimą, Taryba kvalifikuota balsų dauguma gali nuspręsti leisti taikyti siūlomą išimtį.

11.   Kai pagal 6–10 dalis valstybė narė leidžia I priede išvardytiems asmenims atvykti į savo teritoriją arba vykti per ją tranzitu, leidimas galioja tik tuo tikslu, kuriam jis buvo suteiktas, ir tik tam asmeniui, kuriam jis suteiktas.“;

4)

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

1.   Įšaldomos visos I ir II prieduose išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims bei subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams priklausančios arba jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   Remiantis Tarybos įvertinimais ir sprendimais situacijos Sirijoje kontekste, kaip nustatyta 5–11 konstatuojamosiose dalyse, įšaldomos visos lėšos ir ekonominiai ištekliai, kurie priklauso arba kuriuos nuosavybės teise turi, valdo arba kontroliuoja:

a)

įtakingiausi Sirijoje veiklą vykdantys verslininkai;

b)

Assado arba Makhloufo šeimų nariai;

c)

Sirijos vyriausybės ministrai, ėję ir einantys pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;

d)

Sirijos ginkluotųjų pajėgų pulkininko ir lygiaverčio arba aukštesnio rango karininkai, ėję ir einantys pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;

e)

Sirijos saugumo ir žvalgybos tarnybų nariai, ėję ir einantys pareigas po 2011 m. gegužės mėn.;

f)

su režimu susijusių karinių grupuočių nariai; arba

g)

cheminių ginklų platinimo sektoriuje veikiančių subjektų, padalinių, agentūrų, įstaigų ar institucijų nariai,

ir su jais susiję asmenys, išvardyti I priede.

3.   Vienai iš 2 dalyje nurodytų kategorijų priklausantys asmenys, subjektai ar organizacijos neįtraukiami į I priede nurodytų asmenų ir subjektų sąrašą ir nepaliekami įtraukti į tą sąrašą, jeigu esama pakankamai informacijos, kad jie nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos.

4.   Visi sprendimai dėl įtraukimo į sąrašus priimami individualiu pagrindu ir kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į priemonės proporcingumą.

5.   Lėšos ar ekonominiai ištekliai negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai atiduoti naudotis I ir II prieduose išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba subjektams arba jų naudai.

6.   Valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą arba leisti jais naudotis tokiomis sąlygomis, kurios, jos nuomone, yra tinkamos, nustačiusi, kad atitinkamos lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:

a)

būtini I ir II prieduose išvardytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą ar hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir mokesčius už komunalines paslaugas;

b)

skirti išimtinai pagrįstiems mokesčiams už profesines paslaugas sumokėti ir su teisinių paslaugų teikimu susijusioms išlaidoms kompensuoti;

c)

skirti išimtinai mokesčiams ar aptarnavimo mokesčiams už įprastą įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą ar tvarkymą sumokėti; arba

d)

būtini nenumatytoms išlaidoms padengti, su sąlyga, kad kompetentinga institucija apie priežastis, dėl kurių, jos nuomone, turėtų būti suteiktas specialus leidimas, kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai pranešė ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo;

e)

būtini humanitariniais tikslais, pavyzdžiui, teikiant pagalbą, įskaitant medicinos priemones, maistą, humanitarinius darbuotojus ir susijusią pagalbą, arba sudarant palankesnes sąlygas tokios pagalbos teikimui, su sąlyga, kad, kai lėšų ar ekonominių išteklių įšaldymas yra nutraukiamas, lėšos ar ekonominiai ištekliai perduodami JT, siekiant teikti pagalbą Sirijai arba sudaryti palankesnes sąlygas jos teikimui vadovaujantis humanitarinės pagalbos teikimo Sirijai planu (SHARP);

f)

pervedami į diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos, kuri pagal tarptautinę teisę naudojasi imunitetais, sąskaitą arba iš jos, jeigu tokie mokėjimai skirti naudoti oficialiais diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos arba tarptautinės organizacijos tikslais;

g)

reikalingi vykdant evakuaciją iš Sirijos;

h)

skirti Sirijos centriniam bankui ar Sirijos valstybei nuosavybės teise priklausantiems subjektams, išvardytiems I ir II prieduose, atlikti mokėjimus Sirijos Arabų Respublikos vardu CGUO dėl veiklos, susijusios su CGUO tikrinimo misija ir Sirijos cheminio ginklo sunaikinimu, ir ypač CGUO Sirijos specialiam patikos fondui dėl veiklos, susijusios su visišku Sirijos cheminio ginklo sunaikinimu už Sirijos Arabų Respublikos teritorijos ribų.

Valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie pagal šią dalį suteiktus leidimus.

7.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos gali leisti nutraukti tam tikrų lėšų arba ekonominių išteklių įšaldymą, jei laikomasi šių sąlygų:

a)

lėšoms ar ekonominiams ištekliams taikomas arbitražinis sprendimas, priimtas iki tos dienos, kurią 1 ar 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas buvo įtrauktas į I arba II priede pateiktą sąrašą, arba Sąjungos priimtas teisminės institucijos ar administracinis sprendimas, arba atitinkamoje valstybėje narėje vykdytinas teisminės institucijos sprendimas, priimtas iki tos dienos arba po jos;

b)

lėšos ar ekonominiai ištekliai bus naudojami išimtinai reikalavimams, kurių vykdymas užtikrintas tokiu sprendimu arba kurie pripažinti teisėtais tokiu sprendimu, tenkinti, laikantis taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, kuriais reglamentuojamos tokius reikalavimus keliančių asmenų teisės, nustatytų ribų;

c)

toks sprendimas nėra I arba II priede išvardytų asmenų ar subjektų naudai; ir

d)

tokio sprendimo pripažinimas neprieštarauja atitinkamos valstybės narės viešajai tvarkai.

Valstybė narė informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie pagal šią dalį suteiktus leidimus.

8.   1 ir 2 dalimis neužkertamas kelias tam, kad į sąrašą įtrauktas asmuo arba subjektas pervestų mokėtiną sumą pagal sutartį, sudarytą iki tokio asmens arba subjekto įtraukimo į priede pateiktą sąrašą, jeigu atitinkama valstybė narė nustatė, kad to mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 ar 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas.

9.   1 ir 2 dalimis neužkertamas kelias į II priedo sąrašą įtrauktam subjektui dviejų mėnesių po jo įtraukimo į sąrašą dienos laikotarpiu atlikti mokėjimą iš įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių, kuriuos tas subjektas gavo po jo įtraukimo į sąrašą dienos, kai tokį mokėjimą reikia atlikti pagal sutartį, susijusią su prekybos finansavimu, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė nustatė, kad to mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 ar 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas.

10.   5 dalis netaikoma į įšaldytas sąskaitas pervedamiems:

a)

palūkanoms arba kitoms su tomis sąskaitomis susijusioms pajamoms; arba

b)

mokėjimams pagal sutartis, susitarimus ar prievoles, sudarytas arba kilusias iki dienos, kurią toms sąskaitoms pradėtas taikyti šis sprendimas,

jeigu tokioms palūkanoms, kitoms pajamoms ir mokėjimams toliau taikomos 1 ir 2 dalys.

11.   1, 2 ir 5 dalys netaikomos Sirijos centrinio banko arba per jį atliekamam lėšų ar ekonominių išteklių, gautų ir įšaldytų po jo įtraukimo į sąrašą dienos, pervedimui, arba Sirijos centriniam bankui arba per jį atliekamam lėšų ar ekonominių išteklių pervedimui po jo įtraukimo į sąrašą dienos, jei toks pervedimas susijęs su mokėjimu, kurį pagal konkrečią prekybos sutartį vykdo į sąrašą neįtraukta finansų įstaiga, su sąlyga, kad atitinkama valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad to mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 arba 2 dalyje nurodytas asmuo arba subjektas.

12.   1 ir 2 dalys netaikomos Sirijos centriniam banko arba per jį atliekamam įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių pervedimui, jei toks pervedimas skirtas valstybių narių jurisdikcijoje esančioms finansų įstaigoms suteikti likvidumo prekybai finansuoti, su sąlyga, kad tokį pervedimą atlikti leido atitinkama valstybė narė.

13.   1, 2 ir 5 dalys netaikomos I arba II priede nurodyto finansų subjekto ar per jį atliekamam įšaldytų lėšų ar ekonominių išteklių pervedimui, jeigu pervedimas yra susijęs su asmens ar subjekto, nenurodyto I arba II priede, atliekamu mokėjimu, susijusiu su finansinės paramos teikimu Sirijos piliečiams, kurie studijuoja, dalyvauja profesiniuose mokymuose ar akademiniuose moksliniuose tyrimuose Sąjungoje, jeigu atitinkama valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju nustato, kad to mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 arba 2 dalyje nurodytas asmuo ar subjektas.

14.   1, 2 ir 5 dalys netaikomos veiksmams ar sandoriams, susijusiems su bendrove „Syrian Arab Airlines“, kurių vienintelis tikslas – vykdyti Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių evakuaciją iš Sirijos.

15.   1, 2 ir 5 dalys netaikomos Sirijos komercinio banko ar per jį atliekamam lėšų ar ekonominių išteklių, gautų ne Sąjungoje ir įšaldytų po jo įtraukimo į sąrašą dienos, pervedimui, arba lėšų ar ekonominių išteklių, gautų ne Sąjungoje, pervedimui Sirijos komerciniam bankui ar per jį po jo įtraukimo į sąrašą dienos, kai toks pervedimas susijęs su mokėjimu, kurį į sąrašą neįtraukta finansų įstaiga turi atlikti pagal konkrečią prekybos sutartį dėl medicinos priemonių, maisto, pastogės, sanitarijos ar higienos priemonių civiliniam naudojimui, jeigu susijusi valstybė narė kiekvienu konkrečiu atveju yra nustačiusi, kad mokėjimo tiesiogiai ar netiesiogiai negauna 1 arba 2 dalyje nurodytas asmuo ar subjektas.“;

5)

30 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Taryba apie savo sprendimą įtraukti į sąrašą bei to sprendimo motyvus praneša atitinkamam asmeniui, subjektui ar organizacijai tiesiogiai, jei adresas žinomas, arba paskelbdama pranešimą, suteikdama tokiam asmeniui, subjektui ar organizacijai galimybę pareikšti pastabas. Visų pirma, jei asmuo, subjektas ar organizacija yra įtraukiami į I priede pateiktą sąrašą remiantis tuo, kad jie priklauso vienai iš 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų, subjektų ar organizacijų kategorijų, asmuo, subjektas arba organizacija gali pateikti įrodymų ir pastabų, dėl ko jis mano, kad jo įtraukimas į sąrašą yra nepagrįstas, nors jis ir priklauso tai kategorijai.“.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge 2015 m. spalio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2011 m. gegužės 9 d. Tarybos sprendimas 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, 2011 5 10, p. 11).

(2)  2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013 6 1, p. 14).


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/83


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2015/1837

2015 m. spalio 12 d.

dėl Sąjungos paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) Parengiamosios komisijos veiklai siekiant stiprinti jos stebėsenos bei tikrinimo pajėgumus ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (toliau – Strategija), kurios III skyriuje pateikiamas kovos su tokiu platinimu priemonių, kurių reikia imtis ir Sąjungoje, ir trečiosiose šalyse, sąrašas;

(2)

Sąjunga aktyviai įgyvendina Strategiją ir vykdo jos III skyriuje išvardytas priemones, pirmiausia teikdama finansinius išteklius specialiems projektams, kuriuos vykdo daugiašalės institucijos, pavyzdžiui, Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) Laikinasis techninis sekretoriatas (LTS), remti;

(3)

2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP (1) dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo. Šioje bendrojoje pozicijoje, inter alia, raginama skatinti pasirašyti ir ratifikuoti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutartį (CTBT);

(4)

CTBT pasirašiusios valstybės nusprendė įsteigti teisnumą turinčią Parengiamąją komisiją, kuri turi tarptautinės organizacijos statusą ir kuriai iki CTBTO įsteigimo pavedama faktiškai įgyvendinti CTBT;

(5)

svarbūs Strategijos tikslai – greitas CTBT įsigaliojimas bei universalus taikymas ir CTBTO Parengiamosios komisijos stebėsenos ir tikrinimo sistemos stiprinimas. Todėl 2006 m. spalio mėn., 2009 m. gegužės mėn. ir 2013 m. vasario mėn. Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai įvykdžius branduolinius bandymus, greito CTBT įsigaliojimo svarba, taip pat poreikis kuo greičiau sukurti ir sustiprinti CTBT stebėsenos ir tikrinimo sistemą tapo dar akivaizdesni;

(6)

CTBTO Parengiamoji komisija siekia nustatyti, kaip geriausia stiprinti jos tikrinimo sistemą, tuo tikslu, be kita ko, plėtojant inertinių dujų stebėsenos pajėgumus ir dedant pastangas, kad CTBT pasirašiusios valstybės visapusiškai dalyvautų įgyvendinant tikrinimo sistemą;

(7)

įgyvendinant Strategiją, Taryba priėmė tris Bendruosius veiksmus ir du sprendimus dėl paramos CTBTO Parengiamosios komisijos veiklai, t. y. Bendruosius veiksmus 2006/243/BUSP (2) dėl paramos mokymo ir gebėjimų stiprinimo tikrinimo tikslu srityse ir Bendruosius veiksmus 2007/468/BUSP (3) bei Bendruosius veiksmus 2008/588/BUSP (4) ir Sprendimą 2010/461/BUSP (5) bei Sprendimą 2012/699/BUSP (6) dėl CTBTO Parengiamosios komisijos stebėsenos bei tikrinimo pajėgumų stiprinimo;

(8)

ta Sąjungos parama turėtų būti teikiama toliau;

(9)

šio sprendimo techninis įgyvendinimas turėtų būti patikėtas CTBTO Parengiamajai komisijai, kuri, atsižvelgiant į jos unikalias ekspertų žinias ir pajėgumus, grindžiamus Tarptautinės stebėsenos sistemos (TSS) tinklu (sudarančiu daugiau kaip 280 įrenginių maždaug 85 šalyse) ir Tarptautiniu duomenų centru, yra vienintelė tarptautinė organizacija, galinti ir turinti teisėtus įgaliojimus įgyvendinti šį sprendimą. Sąjungos remiamus projektus galima finansuoti tik nebiudžetiniu CTBTO Parengiamajai komisijai teikiamu įnašu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1.   Siekdama užtikrinti nuolatinį ir praktinį tam tikrų Strategijos elementų įgyvendinimą, Sąjunga remia CTBTO Parengiamosios komisijos veiklą, kad būtų įgyvendinami šie tikslai:

a)

stiprinti CTBT stebėsenos ir tikrinimo sistemos pajėgumus, įskaitant pajėgumus radionuklidų aptikimo srityje;

b)

stiprinti CTBT pasirašiusių valstybių gebėjimus vykdyti tikrinimo pareigas pagal CTBT ir sudaryti joms sąlygas visapusiškai naudotis dalyvavimo CTBT režime teikiamais privalumais.

2.   Projektais, kuriuos ketina remti Sąjunga, turi būti siekiama šių konkrečių tikslų:

a)

remti stebėsenos sistemos palaikymą, siekiant pagerinti galimų branduolinių sprogimų aptikimą, ypač remiant pasirinktas pagalbines seismines (PS) stotis ir bendro radioaktyviojo ksenono fono charakteristikas ir ksenono kiekio mažinimą; Virtualaus duomenų panaudojimo centro (VDPC) administravimo ir susijusios veiklos stiprinimą; Tarptautinio duomenų centro (TDC) seisminės, hidroakustinės ir infragarso (SHI) perprojektavimo programos 2 etapo įgyvendinimą ir padidinti TDC prietaikų bandymų apimtį;

b)

stiprinti CTBTO Parengiamosios komisijos tikrinimo gebėjimus su patikrinimu vietoje susijusiose srityse, ypač remiant patikrinimo vietoje veiklos pajėgumus išplečiant ir papildant tikrinimo vietoje daugiaspektrio vizualizavimo ir infraraudonųjų bangų (toliau – MSIR) sistemos techninius pajėgumus;

c)

remti CTBT universalaus taikymo propagavimą bei įsigaliojimą ir ilgalaikį jos tikrinimo režimo tvarumą vykdant informavimo ir gebėjimų stiprinimo veiklą, be kita ko, teikiant paramą mokymui ir praktiniams seminarams Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno bei Tolimųjų Rytų (SEAPFE) ir Artimųjų Rytų bei Pietų Azijos (MESA) šalyse, kad būtų propaguojamas veiksmingas dalyvavimas įgyvendinant CTBT; Gebėjimų stiprinimo sistemos techninei priežiūrai, kontaktams su mokslininkų ir politikos formuotojų ir (arba) diplomatine bendruomenėmis, siekiant didinti informuotumą ir supratimą apie CTBT, ir išplėstinio Nacionalinio duomenų centro (NDC) paketo (NDC paketas) pasiūlymo/rinkinio konsolidavimui ir išplėtimui.

Projektais taip pat siekiama užtikrinti Sąjungos veiklos matomumą teikiant paramą pirmiau nurodytai veiklai ir tinkamam programų valdymui įgyvendinant šį sprendimą.

Šie projektai vykdomi visų CTBT pasirašiusių valstybių naudai.

Išsamus projektų aprašymas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1.   Už šio sprendimo įgyvendinimą atsakingas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

2.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų techninį įgyvendinimą vykdo CTBTO Parengiamoji komisija. Ji vykdo šią užduotį kontroliuojama vyriausiojo įgaliotinio. Šiuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis su CTBTO Parengiamąja komisija sudaro būtinus susitarimus.

3 straipsnis

1.   1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems projektams įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 3 024 756 EUR.

2.   Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3.   Europos Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodyta orientacinė finansavimo suma būtų tinkamai tvarkoma. Tuo tikslu ji sudaro su CTBTO Parengiamąja komisija finansavimo susitarimą. Finansavimo susitarime nustatoma, kad CTBTO Parengiamoji komisija turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, atsižvelgiant į pastarojo dydį.

4.   Įsigaliojus šiam sprendimui, Europos Komisija stengiasi kuo greičiau sudaryti 3 dalyje nurodytą finansavimo susitarimą. Ji praneša Tarybai apie visus sunkumus to proceso metu ir finansavimo susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

1.   Vyriausiasis įgaliotinis Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą reguliariai teikiamomis CTBTO Parengiamosios komisijos ataskaitomis. Tos ataskaitos yra Tarybos atliekamo vertinimo pagrindas.

2.   Europos Komisija teikia informaciją apie 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų projektų finansinius įgyvendinimo aspektus.

5 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Šis sprendimas nustoja galioti praėjus 24 mėnesiams po 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto finansavimo susitarimo sudarymo. Tačiau jis nustoja galioti po šešių mėnesių nuo jo įsigaliojimo, jei iki to laiko nesudaromas finansavimo susitarimas.

Priimta Liuksemburge 2015 m. spalio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2003 m. lapkričio 17 d. Tarybos bendroji pozicija 2003/805/BUSP dėl daugiašalių susitarimų masinio naikinimo ginklų ir pristatymo priemonių neplatinimo srityje universalaus taikymo ir sustiprinimo (OL L 302, 2003 11 20, p. 34).

(2)  2006 m. kovo 20 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2006/243/BUSP dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai mokymo ir gebėjimų stiprinimo tikrinimo tikslu srityse bei įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (OL L 88, 2006 3 25, p. 68).

(3)  2007 m. birželio 28 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2007/468/BUSP dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai jos stebėsenos bei tikrinimo gebėjimams stiprinti ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (OL L 176, 2007 7 6, p. 31).

(4)  2008 m. liepos 15 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2008/588/BUSP dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios komisijos veiklai siekiant stiprinti jos stebėsenos bei tikrinimo gebėjimus ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (OL L 189, 2008 7 17, p. 28).

(5)  2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2010/461/BUSP dėl paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) Parengiamosios komisijos veiklai siekiant stiprinti jos stebėsenos bei tikrinimo pajėgumus ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (OL L 219, 2010 8 20, p. 7).

(6)  2012 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimas 2012/699/BUSP dėl Sąjungos paramos Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos Parengiamosios komisijos veiklai siekiant stiprinti jos stebėsenos bei tikrinimo pajėgumus ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją (OL L 314, 2012 11 14, p. 27).


PRIEDAS

Sąjungos parama CTBTO Parengiamosios komisijos veiklai siekiant stiprinti jos stebėsenos ir tikrinimo pajėgumus, gerinti ankstyvo CTBT sutarties įsigaliojimo perspektyvas bei remti universalų jos taikymą ir įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją

I.   ĮVADAS

1.   Rengiantis įgyvendinti CTBT, kai ji įsigalios, viena iš svarbiausių užduočių yra sukurti tinkamai veikiančią CTBTO Parengiamosios komisijos (toliau – Parengiamoji komisija) stebėsenos ir tikrinimo sistemą. Plėtojami Parengiamosios komisijos pajėgumai inertinių dujų stebėsenos srityje yra svarbi priemonė nustatant, ar pastebėtas sprogimas yra branduolinis bandymas. Be to, CTBT stebėsenos ir tikrinimo sistemos veikimas ir efektyvumas priklauso nuo visų CTBT pasirašiusių valstybių įnašo. Todėl svarbu sudaryti sąlygas CTBT pasirašiusioms valstybėms dalyvauti CTBT stebėsenos ir tikrinimo sistemoje ir visapusiškai prie jos prisidėti. Šio sprendimo įgyvendinimo darbas bus svarbus ir ankstyvo CTBT įsigaliojimo bei universalaus jos taikymo perspektyvų gerinimui.

Šiame sprendime aprašytais projektais bus svariai prisidedama siekiant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos tikslų.

2.   Tuo tikslu Sąjunga rems šiuos devynis projektus:

a)

TSS PS stočių, esančių šalyse, kurioms reikia paramos, palaikymas;

b)

bendro radioaktyviojo ksenono fono charakteristikų projektas;

c)

VDPC administravimas ir susijusi veikla;

d)

parama TDC SHI perprojektavimo 2 etapui;

e)

ksenono kiekio mažinimas;

f)

TDC prietaikų bandymų apimties didinimas;

g)

tikrinimo vietoje MSIR sistemos aparatinės įrangos patobulinimai;

h)

mokymas ir praktiniai seminarai SEAPFE ir MESA šalyse, gebėjimų stiprinimo sistemos technine priežiūra ir kontaktai su mokslininkų ir politikos formuotojų ir (arba) diplomatine bendruomenėmis ir

i)

išplėstinis NDC paketas.

CTBT įsigaliojimo perspektyvos tapo geresnės dėl palankesnių politinių aplinkybių; tai parodė ir tai, kad CTBT neseniai pasirašė ir ratifikavo kelios valstybės, įskaitant Indoneziją, vieną iš valstybių, išvardytų CTBT 2 priede. Atsižvelgiant į šią teigiamą dinamiką, reikia nedelsiant skirti dar daugiau dėmesio tam, kad per ateinančius keletą metų būtų baigtas kurti CTBT tikrinimo režimas ir užtikrinta jo parengtis bei eksploataciniai pajėgumai, ir kad būtų tęsiamas darbas siekiant CTBT įsigaliojimo ir universalaus taikymo. Branduoliniai bandymai, kuriuos 2006 m. spalio mėn., 2009 m. gegužės mėn. ir 2013 m. vasario mėn. atliko Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika, parodė ne vien tai, kad svarbu visuotinai uždrausti branduolinius bandymus, bet ir akivaizdžiai parodė, kad būtinas efektyvus tikrinimo režimas, kurį taikant būtų stebimas tokio draudimo laikymasis. Turėdama visapusiškai veikiantį ir patikimą CTBT tikrinimo režimą, tarptautinė bendruomenė turės patikimą ir nepriklausomą priemonę šio draudimo laikymuisi užtikrinti. Be to, CTBTO duomenys atlieka itin svarbią funkciją ir laiku perspėjant apie cunamius bei vertinant išmetamų radioaktyviųjų dalelių pasklidimą po 2011 m. kovo mėn. Fukušimos branduolinės avarijos.

Parama tiems projektams padedama siekti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslų. Tų sudėtingų projektų įgyvendinimu bus svariai padedama daugiašalėmis priemonėmis veiksmingai spręsti esamas saugumo problemas. Visų pirma, tais projektais bus padedama siekti ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos tikslų, įskaitant tikslą plėsti universalų CTBT normų ir joje numatyto tikrinimo režimo taikymą bei juos stiprinti. Parengiamoji komisija kuria TSS, kuria būtų užtikrinta, kad nė vienas branduolinis sprogimas neliktų nepastebėtas. Atsižvelgiant į jos unikalias ekspertų žinias, grindžiamas pasaulio masto TSS PS tinklu, kurį sudaro daugiau kaip 280 įrenginių 85 šalyse, ir TDC, Parengiamoji komisija yra vienintelė organizacija, galinti įgyvendinti tuos projektus, kurie gali būti finansuojami tik nebiudžetiniu Parengiamajai komisijai teikiamu įnašu.

Bendruosiuose veiksmuose 2006/243/BUSP, Bendruosiuose veiksmuose 2007/468/BUSP, Bendruosiuose veiksmuose 2008/588/BUSP, Sprendime 2010/461/BUSP ir Sprendime 2012/699/BUSP Sąjunga parėmė e. mokymosi programos sukūrimą, 2008 m. integruotas pratybas, susijusias su tikrinimu vietoje, ir 2014 m. integruotas pratybas (IFE14), radioaktyviojo ksenono vertinimus ir matavimus, charakteristikų nustatymą ir kiekio mažinimą, techninę pagalbą ir gebėjimų stiprinimą, pajėgumų plėtojimą būsimoms CTBT ekspertų kartoms, Pernešimo atmosferoje modelio (PAM), PS stočių stiprinimą, bendradarbiavimo su mokslo bendruomene stiprinimą, tikrinimo vietoje pajėgumų stiprinimą kuriant inertinių dujų aptikimo sistemą, ir bandomąjį projektą, siekiant remti ekspertų iš besivystančių šalių dalyvavimą Parengiamosios komisijos techniniuose ir politikos formavimo posėdžiuose. Dabartiniai projektai pagal šį sprendimą grindžiami ankstesnių bendrųjų veiksmų projektais ir pažanga, pasiekta juos įgyvendinant. Projektai pagal šį sprendimą yra tokie, kuriais siekiama išvengti bet kokio galimo dubliavimosi su Sprendime 2012/699/BUSP numatyta veikla. Kai kurių projektų pagal šį sprendimą aspektai yra panašūs į pagal ankstesnius bendruosius veiksmus vykdytą veiklą, bet nuo jos skiriasi materialinės taikymo srities atžvilgiu arba tuo, kad yra skirti kitoms šalims paramos gavėjoms ar regionams.

Papildant CTBTO iš paramos teikėjų, pavyzdžiui, ES ir ne ES valstybių, institucijų ir kitų, gautus kitus savanoriškus įnašus ir nepiniginius įnašus jos veiklai remti, pirmiau išvardytus devynis projektus, skirtus Parengiamosios komisijos veiklai paremti, įgyvendins ir valdys jos LTS.

II.   PROJEKTŲ APRAŠYMAS

1 antraštinė dalis. Stebėsenos sistemos palaikymas

Šią antraštinę dalį sudaro šie šeši komponentai:

1 komponentas.

TSS PS stočių, esančių šalyse, kurioms reikia paramos, palaikymas

2 komponentas.

Bendro radioaktyviojo ksenono fono charakteristikų projektas

3 komponentas.

VDPC administravimas ir susijusi veikla

4 komponentas.

Parama TDC SHI perprojektavimo 2 etapui

5 komponentas.

Ksenono kiekio mažinimas

6 komponentas.

TDC prietaikų bandymų apimties didinimas

1 komponentas. TSS PS stočių, esančių šalyse, kurioms reikia paramos, palaikymas

1.   Bendra informacija

Šiuo projektu siekiama toliau teikti paramą vietos valdžios institucijoms siekiant pagerinti TSS PS tinklo sertifikuotų stočių, esančių šalyse, kurioms reikia paramos, veikimą ir tvarumą.

2.   Projekto aprėptis

Siekdamos vykdyti TSS PS aukšto duomenų kokybės ir prieinamumo lygio užtikrinimo įgaliojimus kai kurios šalys susiduria su dideliais sunkumais. Atliekant išsamius konkrečių vietos sąlygų įvertinimus, tikslinius stočių infrastruktūros patobulinimus (atsižvelgiant į ankstesnę veikimo patirtį), sprendžiant artėjančio nusidėvėjimo klausimus ir padedant diegti tinkamas vidaus priemones ir susitarimus, kuriais būtų remiamos operacijos ir techninė priežiūra, bus pagerintas bendras stočių tvarumas, o vietos stočių operatoriams bus padedama užtikrinti reikiamus stočių veikimo rezultatus ateityje.

Todėl pagal šį projektą vykdomas darbas apimtų, inter alia, tolesnį reikiamų faktų rinkimą ir tų PS tinklo įrenginių, kuriems taikomas šis projektas, tvarumo sąlygų peržiūrą, apsilankymus stotyse, įskaitant sistemos kalibravimą, smulkų remontą ir operatorių mokymą, papildomą vietos stočių operatorių mokymą, infrastruktūros ir saugumo tobulinimą, atsarginių energijos sistemų atnaujinimą ir pasenusios įrangos atnaujinimą arba pakeitimą.

Be to, įgyvendinant šį projektą bus toliau vykdomi tiksliniai apsilankymai šalių, kuriose yra PS, vietos valdžios institucijose siekiant didinti informuotumą ir supratimą apie jų TSS įrenginių eksploatavimo ir techninės priežiūros įsipareigojimus pagal CTBT, įvertinti esamas stočių eksploatavimo bei techninės priežiūros priemones ir skatinti kurti ar tobulinti nacionalinę paramos struktūrą ir skirti reikiamų išteklių.

3.   Nauda ir rezultatai

Palaikyti ir gerinti duomenų prieinamumą PS stotyse.

2 komponentas. Bendro radioaktyviojo ksenono fono charakteristikų projektas

1.   Bendra informacija

Parengiamoji komisija aplinkoje esantį radioaktyvųjį ksenoną matuoja naudodama labai jautrias sistemas; tai yra svarbi CTBT tikrinimo režimo dalis. Pagal Bendruosius veiksmus 2008/588/BUSP gavusi Europos Sąjungos įnašą, CTBTO įsigijo dvi transportuojamas sistemas, skirtas inertinių dujų radioaktyviesiems izotopams 133Xe, 135Xe, 133mXe ir 131mXe matuoti. Tos sistemos bus naudojamos radioaktyvaus ksenono fonui Indonezijoje, Japonijoje ir Kuveite matuoti. Šiuo tikslu sudaryti bendradarbiavimo susitarimai su institutais partneriais.

2.   Projekto aprėptis

Norint tęsti šias matavimo kampanijas reikia lėšų, kad mobilias inertinių dujų sistemas būtų galima pervežti į naujas vietoves ir šios sistemos bent 12 mėnesių būtų eksploatuojamos vienoje vietovėje, kad būtų apimama metų laikų kaita.

Vietovė Kuveite yra teritorijos, kurios neapima TSS inertinių dujų matavimo sistemos, centre. Kilnojamoji stotis Kuveite yra itin svarbi Persijos įlankos teritorijoje tinklo aprėpties požiūriu. Kadangi šioje vietovėje gaunama daug informacijos apie bendro ksenono fono charakteristikas, tikslas visų pirma yra pratęsti Kuveite vykdomų matavimo kampanijų trukmę visu šio projekto įgyvendinimo laikotarpiu.

Pagal Sprendimą 2012/699/BUSP kita sistema pradės matavimus Manade (Indonezija). Pratęsus matavimo kampanijų trukmę būtų sudaryta galimybių nustatyti šios vietovės charakteristikas per visą 12 mėnesių ciklą, apimantį visų metų laikų sąlygas. Užbaigus šią kampaniją CTBTO planuoja atlikti papildomus matavimus regionuose, kuriuose bendras radioaktyvaus ksenono fonas nėra visiškai žinomas ir suprantamas. Pageidaujama matavimus atlikti Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos pusiaujo vietovėse.

3.   Nauda ir rezultatai

Būtų geriau suprantamas bendro inertinių dujų fono svyravimas ir pagerinta inertinių dujų stebėsenos sistemos aprėptis. Užbaigus šias matavimo kampanijas, CTBTO galės šias sistemas naudoti tolesniems inertinių dujų fono įvairiose geografinėse vietose tyrimams ir (arba) naudoti jas kaip atsargines ir (arba) mokymo sistemas.

3 komponentas. VDPC administravimas ir susijusi veikla

1.   Bendra informacija

TDC administruoja VDPC, kuriame sudaromos sąlygos išorės mokslo darbuotojams, NDCs ir LTS rangovams naudotis TSS duomenimis, TDC produktais ir TDC programine įranga. VDPC buvo įsteigtas Sprendimu 2010/461/BUSP.

2.   Projekto aprėptis

Tikslas – toliau remti VDPC kaip bendrų mokslinių tyrimų naudojant TSS duomenis ir TDC produktus bei programinę įrangą platformą.

3.   Nauda ir rezultatai

VDPC remia mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą pažangiųjų technologijų srityje stebėsenai pagal CTBT. Tokiu būdu centras jauniems mokslininkams ir inžinieriams, taip pat mokslo darbuotojams mažiau išsivysčiusiose šalyse, kuriose turima mažiau išteklių, suteikia galimybių atlikti mokslinius tyrimus.

4 komponentas. Parama TDC SHI perprojektavimo 2 etapui

1.   Bendra informacija

Remdamasis pradinio atrinktų SHI sistemos dalių perprojektavimo etapo rezultatais ir pasinaudodamas dideliu JAV nepiniginiu įnašu, LTS pradėjo vadinamąjį TDC SHI perprojektavimo antrąjį etapą. Šios programos tikslas – sukurti visapusišką programinės įrangos struktūrą, kad būtų galima panaudoti projektus naujam turimos programinės įrangos plėtojimui ir tobulinimu ateinantį 5–7 metų laikotarpį. Antrojo etapo perprojektavimo programa taip pat yra suskirstyta į kelis trumpesnius etapus, atsižvelgiant į programinės įrangos plėtojimui taikomo racionalaus suvienyto proceso (Rational Unified Proces (RUP) principus. Pradinį RUP etapą, žinomą kaip kūrimo etapas, buvo numatyta užbaigti 2014 m. parengiant sistemos reikalavimų ir sistemos specifikacijų dokumentus. Kitas RUP etapas, plėtojimo etapas, bus pradėtas 2016 m. ir tęsiamas 2017 m.; šis etapas apims programinės įrangos struktūros projekto ir tinkamo prototipo kūrimą siekiant kuo labiau sumažinti didžiausią riziką, nustatytą projekte. Pagrindinis visa apimančios programinės įrangos struktūros nustatymo tikslas – sudaryti sąlygas LTS pagal prioritetus išdėstyti palaikymo veiksmus. Nors JAV nepiniginis įnašas sudaro didelę šio projekto išteklių dalį, būtina, kad visos CTBTO valstybės narės dalyvautų šiame procese. Tai bus pasiekta reguliariai informuojant darbo grupes ir rengiant techninio pobūdžio susitikimus.

2.   Projekto aprėptis

Tikslas: 1) prisidėti prie dviejų techninio pobūdžio susitikimų programinės įrangos projektavimo klausimais ir 2) teikti rangos paslaugas/trupam laikotarpiui skirti darbuotojų prototipo kūrimo darbams.

3.   Nauda ir rezultatai

Visa apimantis šio projekto tikslas – sukurti modernesnę ir geriau pritaikomą sistemą programinės įrangos plėtojimui ir techninei priežiūrai ateinančiam 20 metų laikotarpiui. Turėtų būti sukurta sistema ir paramos struktūra, kuri būtų atsparesnė pokyčiams ir pigesnė eksploatuoti bei techniškai prižiūrėti.

5 komponentas. Ksenono kiekio mažinimas

1.   Bendra informacija

Parengiamoji komisija aplinkoje esantį radioaktyvųjį ksenoną matuoja naudodama labai jautrias inertinių sistemas; tai yra svarbi CTBT tikrinimo režimo dalis. Šiuo metu iš radioaktyviųjų preparatų gamybos įrenginių išmetamas radioaktyviojo ksenono kiekis turi didelės įtakos fono lygiams CTBTO TSS inertinių dujų stotyse.

Panaudodama pagal Sprendimą 2012/699/BUSP skirtą Sąjungos įnašą, CTBTO užsakė atlikti tyrimą, susijusį su techninio sprendimo, kurį būtų galima panaudoti iš radioaktyviųjų preparatų gamybos įrenginių išmetamam radioaktyviojo ksenono kiekiu mažinti, parengimu. Tyrimą atliko Belgijos branduolinių tyrimų centras (SCK·CEN, Belgija); šiuo tyrimu sudarytos sąlygos sukurti filtrų sistemos prototipą, panaudojant sidabro ceolito medžiagą, kuri pademonstravo perspektyvių rezultatų.

2.   Projekto aprėptis

Siekiant prisidėti prie veiksmų, vykdomų mažinant ksenono kiekį, ir norint tęsti su darbo, atlikto pagal Sprendimą 2012/699/BUSP, rezultatais susijusią veiklą, reikia lėšų tolesniam ksenono filtrų sistemos kūrimui siekiant šių tikslų:

a)

atlikti pagal Sprendimą 2012/699/BUSP SCK·CEN, Belgija sukurto sidabro ceolitais grindžiamo filtro prototipo tobulinimo tyrimą, kad būtų apimtos įvairesnės veiklos sąlygos siekiant toliau vertinti sistemos veikimą;

b)

į bandymus įtraukti papildomų radioaktyviųjų preparatų gamybos įrenginių, atliekant konkrečių projektų tyrimus ir vykdant demonstracines pratybas įvairiomis veiklos sąlygomis. Būsimas KAERI RPF Busane, Korėjoje, yra tinkama galima vieta tokiems tyrimams atlikti kartu su SCK·CEN, Belgija;

c)

įvertinti ilgalaikį atrinktų medžiagų veikimą atsparumo didelio masto švitinimui realiomis veiklos sąlygomis požiūriu. Tai bus vykdoma atliekant bandymus veiklos sąlygomis;

d)

į radioaktyviųjų preparatų gamybos įrenginius integruoti gerai veikiančias iš kaminų išmetamų dujų stebėsenos sistemas ir sudaryti sąlygas rinkti aukštos kokybės duomenis apie iš kaminų išmetamas dujas ir šiais duomenims dalytis su CTBTO bei CTBT pasirašiusiomis valstybėms. Aptikimo sistemos bus grindžiamos didelio grynumo germanio aptikimo prietaisu, kuriuo atliekama radioaktyviojo ksenono didelio veiksmingumo analizė įvairaus aktyvumo lygmenimis;

e)

sukurti tobulesnes PAM priemones, skirtas iš radioaktyviųjų preparatų gamybos įrenginių išmetamo radioaktyviojo ksenono kiekio patikimam įvertinimui TSS stotyse. Priemones naudos CTBTO ir jomis galės naudotis CTBT pasirašiusios valstybės, kad galėtų atlikti nepriklausomą įvertinimą, grindžiamą iš kaminų išmetamų dujų stebėsenos duomenimis. Priemone bus taip pat prisidedama prie TSS inertinių dujų tinklo konfigūruojamo konfigūravimo.

3.   Nauda ir rezultatai

Atlikus visus ksenono kiekio mažinimo sistemos bandymus įvairiomis veiklos sąlygomis, bus sudarytos sąlygos sukurti iš radioaktyviųjų preparatų gamybos įrenginių išmetamo ksenono kiekio mažinimo galutinį konkretaus techninio sprendimo projektą. Kadangi TSS inertinių dujų tinklas veiks geriau, CTBT pasirašiusios valstybės gaus geresnės kokybės, palyginti su CTBT patikros verte, stebėsenos duomenų.

6 komponentas. TDC prietaikų bandymų apimties didinimas

1.   Bendra informacija

Agregatų, integravimo ir regresijos bandymai yra periodinė, itin specializuota ir daug laiko reikalaujanti užduotis, atliekama vykdant kreivės formos su radionuklidais susijusių prietaikų techninę priežiūrą TDC. Išsamūs bandymai yra reikalingi, kai norima įdiegti naują operacinės sistemos versiją, išleisti naują prietaikos versiją arba pakeisti turimos programinės įrangos konfigūraciją.

Kadangi programinė įranga yra gana sudėtinga, ji gali būti eksploatuojama įvairiausiomis skirtingomis konfigūracijomis ir dažnai jos veikimas priklauso tiek nuo galimybės naudotis disku, tiek duomenų baze, bandymų plėtojimas taip pat yra sudėtingas. Iki šiol dauguma bandymų buvo atliekama srities ekspertui pavedant išbandyti programinę įrangą įprastinėmis konfigūracijomis, išnagrinėti rezultatus ir palyginti juos su ankstesniais arba numatytais rezultatais. Šį rankiniu būdu atliekamą procesą retai kada galima pakartoti ir jis labai priklauso nuo to, ar turima žmogiškųjų išteklių ir ekspertinės patirties konkrečioje srityje.

Siekiant išspręsti šias problemas, 2013 m. lapkričio mėn. Parengiamoji komisija pradėjo įgyvendinti projektą, kuriuo siekiama nustatyti ir įgyvendinti atvirojo kodo bandymų programą, kuria būtų sudarytos sąlygos atlikti bandymus nuolatiniu automatiniu režimu. Tai – trejų metų sutartis, kurios vykdymas pradėtas 2013 m. lapkričio mėn. ir kurį ketinama baigti 2016 m. lapkričio mėn. Parengiamoji komisija jau sudarė rangos sutartį dėl programinės įrangos plėtojimo paslaugų šiems darbams. Sąjungos lėšas ketinama panaudoti paskutinio neprivalomo šios galiojančios sutarties galiojimo pratęsimo 2016 m. sausio–lapkričio mėn. išlaidoms padengti. Nuolatinių automatinių bandymų programa (CATS) taip pat ketinama sudaryti palankesnes sąlygas sukurti bei išlaikyti bandymų rinkinius ir parengti pradinį automatinio kreivės formos apdorojimo komponentų integravimo bandymų rinkinį.

Šiuo metu daroma numatyta pažanga įgyvendinant šį projektą. Užbaigtas sistemos reikalavimų dokumentas ir nustatyta, kad abu atvirojo kodo programinės įrangos dokumentai (Jenkins ir FitNesse) atitinka Parengiamosios komisijos reikalavimus.

2.   Projekto aprėptis

Šio projekto tikslas – tęsti veiklą, susijusią su CATS įgyvendinimu, didinant kodo aprėptį parengiant agregatų, regresijos ir integravimo bandymus, visų pirma kreivės formos tinklo apdorojimo, su radionuklidais susijusios programinės įrangos, produktų ir duomenų sklaidos srityse.

3.   Nauda ir rezultatai

Atliekant šį darbą bus padėta įdiegti kartotinės kokybės kontrolės procesus ir bus padidintas TDC programinės įrangos diegimo operacijų veiksmingumas. Dėl to bus padidinta automatinės kreivės formos su radionuklidais susijusios programinės įrangos kokybė ir galiausiai ji geriau tarnaus CTBTO valstybėms narėms, visų pirma duomenų, produktų ir programinės įrangos sklaidos srityje.

2 antraštinė dalis. Tikrinimo vietoje MSIR sistemos aparatinės ir programinės įrangos patobulinimai

1.   Bendra informacija

LTS naudojant pagal Sprendimą 2012/699/BUSP skirtą finansavimą ir IFE14 skirtą nepiniginį įnašą sukurta MSIR sistema gali padėti gauti spektrinės informacijos iš ore esančios platformos diapazone nuo matomųjų iki šiluminių infraraudonųjų spindulių. Sistemą sudaro ant stabilaus pagrindo išdėstyti jutikliai, paramos priemonės ir apdorojimo priemonės, skirtos su tikrinimais vietoje susijusiai informacijai gauti.

Be to, sistemos elementai, įskaitant misijos planavimo programinę įrangą, inertinį matavimo agregatą, sistemos reguliatorių, papildomą pilotavimo ir operatoriaus navigacijos sistemą bei vaizdo kamerą, buvo integruoti į LTS ore esančių gama spindulių spektrometro sistemą, kuri padeda gauti duomenų apie iš anksto nustatytus skrydžio maršrutus, ir joje išbandyti. Šie elementai taip pat gali būti naudojami kitose atliekant tikrinimus vietoje ore vykdomose operacijose, įskaitant pradinius skrydžius virš teritorijos ir aeromagnetometru atliekamą tyrimą.

2.   Projekto aprėptis

Siekiama išplėsti MSIR sistemos pajėgumus ir atitinkamai padidinti tikrinimų grupės gebėjimus nustatyti tikrinimams vietoje aktualius požymius. MSIR sistema buvo sukurta taip, kad turint lėšų ją būtų galima papildyti moduliniais ir papildomais komponentais. LTS atliktų bandymų metu paaiškėjo kitų MSIR jutiklių, kuriais būtų papildytas dabartinis sistemos jutiklių arsenalas, nauda. Šiuo pasiūlymu siekiama papildyti sistemą, sumontuojant papildomų specialių jutiklių.

a)   Daugiaspektris jutiklis

Bandymų, kuriems atlikti LTS panaudojo nepiniginių įnašų sistemą, rezultatai parodė, kad naudinga rinkti duomenis atskirose spektro juostose tiek artimosiose, tiek trumposiose infraraudonosiose bangose. Be to, 2011 m. ir 2012 m. įvykusių tikrinimų vietoje ekspertų susitikimų dalyviai kaip vieną iš pagrindinių ore esančios MSIR sistemos reikalavimų akcentavo aptikimo pajėgumus šioje spektro dalyje. Todėl šis elementas yra itin svarbus pasiūlymo elementas.

Kaip nepiniginis įnašas gauta aparatine įranga, naudota IFE14 metu, LTS negali naudotis pagal ilgalaikę paskolą ir, atsižvelgiant į tokios įrangos naudojimą, beveik ištisus metus, esama mažai galimybių gauti panašios įrangos sudarant paskolos susitarimą su CTBT pasirašiusiomis valstybėmis. Todėl pasiūlymu siekiama įsigyti serijinį daugiaspektrį prietaisą, į kurį būti integruoti visi turimi komponentai, kuriuo būtų galima nustatyti tikrinimams vietoje aktualius požymius artimosiose ir trumposiose infraraudonosiose bangose.

b)   Nuotolio matavimo prietaisas

Kaip paaiškėjo atliekant įvairius eksploatacinius bandymus, lazerinis nuotolio matavimo prietaisas, turintis skenavimo funkciją, įmontuotas ore esančioje platformoje, suteikia didelių privalumų tikrinimų grupei. Šiuo metu MSIR sistema neturi pajėgumų rinkti duomenis apie reljefą, tačiau ji yra tinkama perduoti tokius duomenis per papildomai įmontuotą skenuojantį lazerinį nuotolio matavimo prietaisą. Tokiu prietaisu būtų:

sudarytos sąlygos sparčiai surinkti paviršiaus ir reljefo aukščio duomenis, kurie gali padėti nustatyti tikrinimams vietoje aktualius požymius, kurių nesimato dėl augmenijos,

sudarytos palankesnės sąlygos ištaisyti kitus MSIR duomenis ir generuoti ortografiškai ištaisytus atvaizdus,

sudarytos sąlygos generuot 3D modelius, sudarant dar palankesnes sąlygas sprendimų priėmimo procesui tikrinimų vietoje grupėje ir prisidedant prie misijos planavimo.

Toks prietaisas ne tik būtų naudingas MSIR sistemai, jis galėtų būti naudojamas kaip papildomas radionuklidų matavimo sistemos komponentas siekiant teikti tikslius prošvaisos duomenis ir ištaisyti gama duomenis, gautus skrydžių virš teritorijos metu. Toks prietaisas būtų itin naudingas horeljefo srityje (kaip paaiškėjo IFE14 metu).

3.   Nauda ir rezultatai

Veiksmingesne ir rezultatyvesne MSIR sistema bus sustiprintas inspektorių darbas atliekant patikrinimus vietoje. Atitinkamai taip remiama Sąjungos politika ir Sąjungos pasiryžimas įgyvendinti CTBT. Be to, projektu gali būti papildyta ir dar labiau sustiprinta ore esančių jutiklių pramonė Europoje. Sąjungoje veikia kelios įmonės, kurios tiekia gaminius šioje srityje.

3 antraštinė dalis. Informavimas ir šalių lygmeniu vykdomas gebėjimų stiprinimas

Šią antraštinę dalį sudaro šie du komponentai:

1 komponentas.

Mokymas bei praktiniai seminarai SEAPFE ir MESA šalyse, gebėjimų stiprinimo sistemos techninė priežiūra ir mokslininkų bei politikos formuotojų ir (arba) diplomatinės bendruomenių informavimas.

2 komponentas.

Išplėstinis NDC paketas.

1 komponentas. Mokymas bei praktiniai seminarai SEAPFE ir MESA šalyse, gebėjimų stiprinimo sistemos techninė priežiūra ir mokslininkų bei politikos formuotojų ir (arba) diplomatinės bendruomenių informavimas

1.   Bendra informacija

LTS sėkmingai dirbo, kad būtų sistemingai stiprinami pagalbinių NDC ir leidimus turinčių naudotojų gebėjimai Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros, Rytų Europos ir SEAPFE regionuose. Pasiekti teigiamų rezultatų itin padėjo Sąjungos parama. Tokio šalių lygmeniu vykdomo gebėjimų stiprinimo proceso išplėtimas įtraukiant daugiau SEAPFE šalių ir MESA regionus būtų logiška pasekmė. Be to, tam tikrose šalyse (40 sistemų, 20 įrenginių ruošiamasi įdiegti) įdiegtos gebėjimų stiprinimo sistemos yra itin svarbios siekiant išlaikyti gebėjimus, tačiau šios sistemos dažnai patiria techninių sunkumų, kuriuos dažnai lemia atšiaurios vietos klimato ar su infrastruktūra susijusios sąlygos. Reikalinga tam tikra šių sistemų techninė priežiūra, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti šalių lygmeniu vykdomu gebėjimų stiprinimu. Ekspertų lygmeniu vykdomas bendradarbiavimas su Parengiamąja komisija yra viena iš svarbių priemonių siekiant užtikrinti tiek politinę paramą, tiek techninę ekspertinę patirtį visose su CTBT susijusiose srityse. Reguliariai rengiamos konferencijos, akademiniai, diplomatiniai ir moksliniai informavimo renginiai (pvz., kas dveji metai organizuojama CTBT mokslo ir technologijų konferencija, regioniniai CTBT praktiniai seminarai ir konferencijos, CTBT viešosios politikos kursai, mokslininkų praktiniai seminarai) padėjo stiprinti bei išlaikyti pasitikėjimą tikrinimo režimu ir akcentuoti CTBT – visuotinio ginklų neplatinimo ir nusiginklavimo režimo pagrindo – svarbą. Ši veikla taip pat yra naudingas būdas į procesą įtraukti CTBT 2 priede išvardytas valstybes, tačiau kurios dar neratifikavo CTBT, siekiant paspartinti CTBT įsigaliojimą.

2.   Projekto aprėptis

Šiuo subprojektu sustiprinamos ankstesnės pastangos šalies lygmeniu vystyti techninius pajėgumus remiant mokymą ir praktinius seminarus SEAPFE ir MESA regionuose, kad būtų propaguojamas veiksmingas tuose regionuose esančių šalių dalyvavimas įgyvendinant CTBT. Ypatingas dėmesys skiriamas radionuklidų analitikų mokymui, grindžiamam programine įranga, kuri 2013 m. buvo įtraukta į NDC paketą. Šiems dviem regionams bus skiriamas deramas dėmesys atrenkant paramos, teikiamos veiklai, įtrauktai į devintąjį projektą dėl išplėstinio NDC paketo programinės įrangos ir jo pagrindinio elemento – SeisComp3, gavėjus. Vienas pagrindinių to tikslų – remti CTBT pasirašiusias valstybes integruojant TSS duomenų apdorojimą į nacionalinius ir regioninius seisminius tinklus ir įprastinę kasdienę veiklą, pavyzdžiui, seisminio pavojaus stebėseną vietos ir regioniniu lygmeniu, sujungiant su branduolinių sprogimų stebėsena, kurią vykdo įstaigos, kuriose veikia nacionaliniai duomenų centrai. Bus siekiama sąsajų su kitais dviem pagal šį pasiūlymą numatytais subprojektais, pavyzdžiui, mokymuose ir praktiniuose seminaruose naudojant atitinkamą bendrą medžiagą ir kaupiant patirtį šalies lygmeniu.

Bus suteikta pagerinta techninė parama gebėjimų stiprinimo sistemoms, kurios yra veiksmingai naudojamos šalies lygmeniu, tačiau dėl nedidelių techninių kliūčių sugenda, taip pat tinkamam interneto prieinamumui užtikrinti.

Šiuo subprojektu taip pat bus didinamas akademinės bendruomenės, politikos specialistų ir sprendimus priimančių asmenų informuotumas ir supratimas apie CTBT, visų pirma CTBT 2 priede išvardytose valstybėse, tačiau kurios dar neratifikavo CTBT, rengiant kursus ir mokymo programas CTBT klausimais, visų pirma susijusiais su moksliniais ir techniniais sutarties aspektais. Tai bus specialiai skirta besivystančioms šalims ir CTBT 2 priede išvardytoms valstybėms, tačiau kurios dar neratifikavo CTBT, laikantis LTS strategijų dėl CTBT įsigaliojimo ir universalaus taikymo.

3.   Nauda ir rezultatai

Veikla atitinka Sąjungos tikslus, propaguojant didesnį visuotinį saugumą ir didinant informuotumą bei supratimą apie CTBT ir remiant Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP bei aktyviau įtraukiant CTBT 2 priede išvardytas valstybes, taip pat stiprinant gebėjimus šalies lygmeniu, taip pat vykdant veiklą SEAPFE ir MESA regionuose.

2 komponentas. Išplėstinis NDC paketas

1.   Bendra informacija

2013 m. Parengiamoji komisija ėmėsi veiksmų, kad išplėstų savo dabartinį NDC paketo pasiūlymą ir į jį įtrauktų papildomos programinės įrangos, kad naudotojams būtų sudarytos sąlygos lengviau apjungti iš TSS tinklo ir iš vietos bei nacionalinių stočių gaunamus duomenis, taip pat kad iš esmės pagerinti NDC duomenų apdorojimo pajėgumus. Šiuo tikslu 2013 m. gruodžio mėn. buvo pasirašytas susitarimas su Helmholtz-Zentrum Potsdam Deutsches GeoForschungsZentrum GFZ dėl licencijos, kuriuo Parengiamajai komisijai sudarytos galimybės SeisComp3 programinę įrangą, kaip NDC paketo pasiūlymo dalį, platinti leidimus turintiems naudotojams TSS duomenų apdorojimo ir analizės reikmėms. Šiuo metu išplėstino NDC paketo pirmojo leidimo, skirto alfa versijos testuotojams, programinės įrangos kūrimo darbai buvo baigti ir šiuo metu NDC atlieka bandymus. 2014 m. gegužės 12–16 d. Vienoje surengto NDC praktinio seminaro dalyse, skirtose duomenų magistralės paslaugų rinkiniui (angl. DPSS), NDC atstovai aptarė išplėstinio NDC paketo sistemą, patikslino reikalavimus ir nusprendė, kad jie priimtini. Projekto pabaigoje tie patys NDC atstovai, veikiantys kaip alfa versijos testuotojai, turės galimybę atlikti naujo programinės įrangos paketo bandymus savo centruose. CTBTO valstybės narės parodė didžiulį susidomėjimą reikalavimų nustatymu ir bandymais, nors projekte dalyvaujantiems NDC atstovams buvo keliami su laiku ir įranga susiję reikalavimai.

2.   Projekto aprėptis

Šiuo subprojektu taip pat bus konsoliduotas naujasis išplėstinis NDC paketo rinkinys, kad nacionaliniams duomenų centrams būtų paprasčiau jį naudoti, kartu užtikrinant suderinamumą su TDC programinės įrangos perprojektavimu. Projektą sudaro šie komponentai: a) pasinaudojimas grįžtamąja informacija, gauta atliekant alfa versijos testavimą, išsprendžiant nustatytas problemas ir atliekant nedidelius programinės įrangos patobulinimus, kurių paprašė alfa versijos testuotojai. Atlikus šį darbą turėtų būti parengtas pirmasis oficialus išplėstinio NDC paketo leidimas; ir b) su NDC mokymo poreikiais susijusių klausimų, ypač susijusių su naujai sukurtomis priemonėmis, kurios turi būti įtrauktos į išplėstinį NDC paketą, ir su SeisComp3 paketu, sprendimas. Tai bus pasiekta surengiant du NDC kreivės formos analitikų mokymo kursus ir du mokymo kursus, skirtus SeisComp3, taip pat tos srities ekspertams apsilankant tuose NDC, kuriems reikalinga parama vietoje.

3.   Nauda ir rezultatai

Veikla atitinka Sąjungos tikslus, propaguojant didesnį visuotinį saugumą ir didinant informuotumą bei supratimą apie CTBT ir remiant Bendrąją poziciją 2003/805/BUSP bei aktyviau įtraukiant CTBT 2 priede išvardytas valstybes, stiprinant gebėjimus šalies lygmeniu, taip pat įskaitant gebėjimų stiprinimo sistemų techninę priežiūrą bei platesnį NDC paketo programinės įrangos naudojimą.

III.   TRUKMĖ

Bendra numatoma projektų įgyvendinimo trukmė – 24 mėnesiai.

IV.   PARAMOS GAVĖJAI

Pagal šį sprendimą projektams skiriamos paramos gavėjai yra visos CTBT pasirašiusios valstybės bei Parengiamoji komisija.

V.   ĮGYVENDINANTYSIS SUBJEKTAS

Techninis projektų įgyvendinimas bus pavestas Parengiamajai komisijai. Projektus tiesiogiai įgyvendins Parengiamosios komisijos darbuotojai, ekspertai iš CTBT pasirašiusių valstybių bei rangovai. Numatyta, kad lėšos bus panaudotos sutarčiai su projekto valdymo konsultantu sudaryti, kuris bus atsakingas už: pagalbą Parengiamajai komisijai įgyvendinant šį sprendimą, pareigą teikti ataskaitas visą įgyvendinimo laikotarpį, įskaitant galutinę aprašomąją ataskaitą ir galutinę finansinę ataskaitą; už visų su šiuo sprendimu susijusių dokumentų archyvo saugojimą, ypač rengiantis galimiems tikrinimo vizitams; už Sąjungos matomumo visais aspektais užtikrinimą; užtikrinimą, kad visi veiksmai, susiję su finansiniais, teisiniais ir viešųjų pirkimų aspektais, atitiktų finansavimo susitarimą, nurodytą šio sprendimo 3 straipsnio 3 dalyje; ir užtikrinimą, kad visa informacija, įskaitant informaciją apie biudžetą, būtų išsami, tiksli ir pateikta laiku.

Projektai bus įgyvendinami pagal Finansinį ir administracinį pagrindų susitarimą (FAFA) ir finansavimo susitarimą, nurodytą šio sprendimo 3 straipsnio 3 dalyje, kuriuos sudarys Europos Komisija ir Parengiamoji komisija.

VI.   TREČIŲJŲ ŠALIŲ DALYVIAI

Ekspertai iš Parengiamosios komisijos ir iš CTBT pasirašiusių valstybių gali būti laikomi trečiųjų šalių dalyviais. Jie dirbs pagal Parengiamosios komisijos ekspertų standartines veiklos taisykles.


13.10.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/96


TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2015/1838

2015 m. spalio 12 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/391/BUSP, kuriuo remiamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1540 (2004) dėl masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių neplatinimo įgyvendinimas praktikoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2013 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/391/BUSP (1);

(2)

Sprendime 2013/391/BUSP nurodytiems projektams (toliau – projektai) numatytas 24 mėnesių įgyvendinimo laikotarpis nuo Komisijos ir JT Sekretoriato (Nusiginklavimo reikalų biuras) finansavimo susitarimo sudarymo datos;

(3)

2015 m. birželio 4 d. įgyvendinančioji agentūra, t.y. JT Nusiginklavimo reikalų biuras (JT NRB), paprašė Sąjungos leidimo pratęsti įgyvendinimo laikotarpį iki 2016 m. balandžio 25 d., kad būtų galima tęsti projektų įgyvendinimą pasibaigus pirminiam terminui;

(4)

2015 m. birželio 4 d. prašyme JT NRB nurodė, kad tolesnis projektų įgyvendinimas, galėtų būti vykdomas neskiriant papildomų išteklių;

(5)

todėl Sprendimo 2013/391/BUSP galiojimas turėtų būti pratęstas, kad būtų galima visiškai įgyvendinti projektus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2013/391/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šis sprendimas nustoja galioti 2016 m. balandžio 25 d.“

2)

Priedo 6 punktas pakeičiamas taip:

„6.   TRUKMĖ

Šis sprendimas nustos galioti 2016 m. balandžio 25 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Liuksemburge 2015 m. spalio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

F. MOGHERINI


(1)  2013 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2013/391/BUSP, kuriuo remiamas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos 1540 (2004) dėl masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo į taikinį priemonių neplatinimo įgyvendinimas praktikoje (OL L 198, 2013 7 23, p. 40).