ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 244

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

58 tomas
2015m. rugsėjo 19d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2015 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1555, kuriuo dėl informacijos, susijusios su tuo, kaip įstaigos laikosi reikalavimo turėti anticiklinį kapitalo rezervą, atskleidimo pagal 440 straipsnį techninių reguliavimo standartų papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 ( 1 )

1

 

*

2015 m. birželio 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1556, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su IRB metodo taikymo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pereinamuoju laikotarpiu techniniais reguliavimo standartais ( 1 )

9

 

*

2015 m. liepos 13 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1557, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 543/2009 dėl augalininkystės statistikos ( 1 )

11

 

*

2015 m. liepos 22 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1558, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 papildomas rezultatų suvestine ES garantijai taikyti

20

 

*

2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1559, kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams

25

 

 

2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1560, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

45

 

 

2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1561, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 536/2007 leistą naudoti Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės paukštienos tarifinę kvotą

47

 

 

2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1562, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 539/2007 leistas naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje

49

 

 

2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1563, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. rugsėjo 1–7 d. pateiktos importo teisių paraiškos pagal Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 413/2014 leistas naudoti Ukrainos kilmės paukštienos tarifines kvotas

51

 

 

2015 m. rugsėjo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1564, kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 442/2009 leistas naudoti tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje

53

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1565 dėl Deklaracijos dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams patvirtinimo Europos Sąjungos vardu

55

 

*

2015 m. rugsėjo 16 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas (ES, Euratomas) 2015/1566 dėl Teisingumo Teismo keturių teisėjų ir vieno generalinio advokato skyrimo

58

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2014 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 518/2014, kuriuo iš dalies keičiami Komisijos deleguotieji reglamentai (ES) Nr. 1059/2010, (ES) Nr. 1060/2010, (ES) Nr. 1061/2010, (ES) Nr. 1062/2010, (ES) Nr. 626/2011, (ES) Nr. 392/2012, (ES) Nr. 874/2012, (ES) Nr. 665/2013, (ES) Nr. 811/2013 ir (ES) Nr. 812/2013 dėl su energija susijusių gaminių ženklinimo internete, klaidų ištaisymas ( OL L 147, 2014 5 17 )

60

 

*

2015 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/880 dėl pereinamųjų laikotarpių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) Nr. 648/2012 ir susijusių su nuosavų lėšų reikalavimais pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, pratęsimo klaidų ištaisymas ( OL L 143, 2015 6 9 )

60

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1555

2015 m. gegužės 28 d.

kuriuo dėl informacijos, susijusios su tuo, kaip įstaigos laikosi reikalavimo turėti anticiklinį kapitalo rezervą, atskleidimo pagal 440 straipsnį techninių reguliavimo standartų papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 440 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (2) 130 straipsnio 1 dalyje, valstybės narės yra įpareigotos reikalauti, kad įstaigos turėtų specialų anticiklinį kapitalo rezervą;

(2)

siekiant užtikrinti skaidrumą ir palyginamumą visose įstaigose, pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 reikalaujama, kad įstaigos atskleistų pagrindinius savo anticiklinio kapitalo rezervo apskaičiavimo elementus, į kuriuos įtrauktas jų atitinkamų kredito pozicijų geografinis pasiskirstymas ir jų įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo galutinė suma;

(3)

kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 130 straipsnio 1 dalyje, įstaigos specialus anticiklinis rezervas apskaičiuojamas sudedant bendrą pagal riziką įvertinų pozicijų sumą pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį ir įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normą;

(4)

kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 1 dalyje, įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normą sudaro svertinis anticiklinio rezervo normų, taikomų šalyse, kuriose įstaiga turi atitinkamų kredito pozicijų, vidurkis. Atitinkamų kredito pozicijų pasiskirstymas pagal šalį turėtų būti atskleidžiamas standartiniame šablone pagal Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1152/2014 (3) nustatytas nuostatas. Siekiant laikytis Reglamento (ES) Nr. 575/2013, kuriuo mažiausia rezervo norma nenustatoma, 440 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimų, atitinkamų kredito pozicijų geografinis išskaidymas turėtų būti atskleidžiamas net jeigu šalyje taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma yra lygi nuliui;

(5)

siekiant apskaičiuoti įstaigos specialaus anticiklinio rezervo sumą, anticiklinio rezervo normoms taikomi koeficientai turėtų būti proporcingi bendriems nuosavų lėšų reikalavimams, taikomiems kredito rizikai, susijusiai su atitinkamomis kredito pozicijomis kiekvienoje valstybėje narėje ir trečiosios valstybės jurisdikcijoje, kurioje įstaiga laiko pozicijas. Todėl įstaigos turėtų atskleisti visų atitinkamų kredito pozicijų nuosavų lėšų reikalavimus;

(6)

kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 433 straipsnyje, įstaigos skelbia atskleidžiamą informaciją, susijusią su anticiklinio rezervo reikalavimais, ne rečiau kaip kartą per metus tą pačią dieną, kai skelbiamos finansinės ataskaitos. Kadangi, kaip nustatyta Direktyvos 2013/36/ES 136 straipsnio 7 dalyje, anticiklinio kapitalo rezervo normą paskirtos institucijos nustato kas ketvirtį, atskleidžiamoje informacijoje apie tai, kaip įstaigos laikosi reikalavimo turėti įstaigos specialų anticiklinį kapitalo rezervą, turėtų būti nurodoma informacija apie paskutinio turimo ketvirčio anticiklinio kapitalo rezervo normą. Su anticikliniu kapitalo rezervu susijusi atskleidžiama informacija turėtų būti grindžiama anticiklinio kapitalo rezervo normomis, taikomomis apskaičiuojant įstaigos specialų anticiklinį kapitalo rezervą, su kuriuo susijusi atskleidžiama informacija;

(7)

pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 6 straipsnio 1 dalį kartu su 440 straipsnio 1 dalimi įstaigos informaciją, susijusią su anticikliniu kapitalo rezervu, turėtų atskleisti individualiai. Tačiau įstaigos, kuri yra arba patronuojančioji bendrovė, arba patronuojamoji bendrovė, ir įstaigos, kuri konsoliduojama pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 18 straipsnį, neturėtų būti reikalaujama laikytis informacijos atskleidimo reikalavimų, nustatytų to reglamento aštuntoje dalyje, informaciją atskleisti individualiai, kaip reikalaujama pagal to reglamento 6 straipsnio 3 dalį. ES patronuojančiosios įstaigos ir ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės kontroliuojamos įstaigos šią informaciją turėtų atskleisti konsoliduotai, o ES patronuojančiųjų įstaigų arba ES patronuojančiosios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba ES patronuojančiosios mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios bendrovės sistemiškai svarbios patronuojamosios įmonės ir tos patronuojamosios įmonės, kurios turi esminės reikšmės jų vietos rinkai, šią informaciją turėtų atskleisti individualiai arba iš dalies konsoliduotai, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 13 straipsnyje;

(8)

Direktyvos 2013/36/ES 130 straipsnyje nustatytas reikalavimas, kad įstaigos turėtų specialų anticiklinį kapitalo rezervą, bus taikomas ir bus laipsniškai įvedamas nuo 2016 m. sausio 1 d., nebent valstybės narės numatytų trumpesnį pereinamąjį laikotarpį pagal tos direktyvos 160 straipsnio 6 dalį. Siekiant užtikrinti, kad įstaigos turėtų pakankamai laiko, kad pasirengtų atskleisti informaciją, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.;

(9)

šis reglamentas grindžiamas Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) Europos Komisijai pateiktais techninių reguliavimo standartų projektais;

(10)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 440 straipsnį šiame reglamente nustatomi reikalavimai įstaigoms atskleisti su jų anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimų, nurodytų Direktyvos 2013/36/ES VII antraštinės dalies 4 skyriuje, vykdymu susijusią informaciją.

2 straipsnis

Informacijos apie kredito pozicijų geografinį pasiskirstymą atskleidimas

Informacija apie įstaigos kredito pozicijų, svarbių apskaičiuojant anticiklinį rezervą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 440 straipsnio 1 dalies a punkte, geografinį pasiskirstymą atskleidžiama standartiniu šablonu, kaip nustatyta I priedo 1 lentelėje, pagal II priedo I ir II dalyse pateiktus nurodymus ir Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1152/2014 nuostatas.

3 straipsnis

Informacijos apie įstaigos specialaus anticiklinio rezervo sumą atskleidimas

Informacija apie įstaigos specialaus anticiklinio rezervo sumą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 575/2013 440 straipsnio 1 dalies b punkte, atskleidžiama standartiniu šablonu, kaip nustatyta I priedo 2 lentelėje pagal II priedo I ir III dalyse pateiktus nurodymus.

4 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. gegužės 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(3)  2014 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1152/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES nuostatos dėl techninių reguliavimo standartų, susijusių su atitinkamų kredito pozicijų geografinės vietos nustatymu siekiant apskaičiuoti įstaigos specialaus anticiklinio rezervo normas (OL L 309, 2014 10 30, p. 5).

(4)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).


I PRIEDAS

INFORMACIJOS, SUSIJUSIOS SU TUO, KAIP ĮSTAIGOS LAIKOSI REIKALAVIMO TURĖTI ANTICIKLINĮ KAPITALO REZERVĄ, ATSKLEIDIMO STANDARTINIS ŠABLONAS

1 lentelė

Kredito pozicijų, svarbių apskaičiuojant įstaigos anticiklinį kapitalo rezervą, geografinis pasiskirstymas

Eilutė

 

Bendrosios kredito pozicijos

Prekybos knygos pozicijos

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

Nuosavų lėšų reikalavimai

Nuosavų lėšų reikalavimams taikomi koeficientai

Anticiklinio kapitalo rezervo norma

Pozicijų vertė taikant SA metodą

Pozicijų vertė taikant IRB metodą

Prekybos knygos ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma

Prekybos knygos pozicijos vertė vidaus modeliams

Pozicijų vertė taikant SA metodą

Pozicijų vertė taikant IRB metodą

Iš jų: bendrosios kredito pozicijos

Iš jų: prekybos knygos pozicijos

Iš jų: pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

Iš viso

 

 

010

020

030

040

050

060

070

080

090

100

110

120

010

Išskaidymas pagal šalį

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

001 šalis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

002

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

NNN

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

020

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


2 lentelė

Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo sumos apskaičiavimas

Eilutė

 

Skiltis

 

 

010

010

Bendra rizikos pozicijos suma

 

020

Įstaigos specialaus anticiklinio rezervo norma

 

030

Įstaigos specialaus anticiklinio rezervo reikalavimas

 


II PRIEDAS

INFORMACIJOS ATSKLEIDIMO STANDARTINIAMS ŠABLONAMS SKIRTI NURODYMAI

I DALIS

BENDRIEJI NURODYMAI

Referenciniai duomenys

1)

Laukelyje „Taikymo lygis“ įstaigos nurodo taikymo lygį, kuriuo remiantis 1 ir 2 lentelėse pateikiami duomenys. Pildydamos šį laukelį įstaigos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 6 ir 13 straipsnius pasirenka vieną iš šių variantų:

a)

konsoliduotai;

b)

individualiai;

c)

iš dalies konsoliduotai.

2)

Atskleisdamos informaciją individualiai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinę dalį, įstaigos individualiai užpildo šiuose nurodymuose pateikiamas 1 ir 2 lenteles pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 1 skyrių.

3)

Atskleisdamos informaciją konsoliduotai arba iš dalies konsoliduotai pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinę dalį, įstaigos konsoliduotai užpildo šiuose nurodymuose pateikiamas 1 ir 2 lenteles pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 pirmos dalies II antraštinės dalies 2 skyrių.

II DALIS

1 STANDARTINIAM ŠABLONUI SKIRTI NURODYMAI

1 lentelė

Kredito pozicijų, svarbių apskaičiuojant anticiklinį kapitalo rezervą, geografinis pasiskirstymas

1 lentelė naudojama tik kredito pozicijoms, svarbioms apskaičiuojant anticiklinį kapitalo rezervą pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalį.

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

Eilutės numeris

Paaiškinimas

010-01X

Atitinkamų kredito pozicijų išskaidymas pagal šalį

Šalių, kuriose įstaigos turi kredito pozicijų, svarbių apskaičiuojant įstaigos specialų anticiklinį rezervą pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2014, sąrašas.

Eilučių skaičius gali skirtis priklausomai nuo šalių, kuriose įstaigos turi savo kredito pozicijų, svarbių apskaičiuojant anticiklinį rezervą, skaičiaus.

Pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2014, jeigu įstaigos prekybos knygos pozicijos arba užsienio pozicijos neviršija 2 % tos įstaigos bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, įstaiga gali pasirinkti šių pozicijų vieta laikyti įstaigos vietą. Jeigu atskleidžiamos įstaigos vietai priskiriamos pozicijos apima kitų šalių pozicijas, tai turėtų būti aiškiai nurodoma lentelės, kurioje atskleidžiama informacija, pastaboje arba išnašoje.

020

Iš viso

Vertė, kaip aprašyta pagal šios lentelės 010–120 skiltims skirtus paaiškinimus.


Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

Skilties numeris

Paaiškinimas

010

Bendrųjų kredito pozicijų, kurioms taikomas SA metodas, pozicijos vertė

Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies a punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 111 straipsnį.

Geografinis išskaidymas atliekamas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2014.

020 eilutė (iš viso). Visų atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies a punktą, suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 111 straipsnį.

020

Bendrųjų kredito pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijos vertė

Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies a punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 166 straipsnį.

Geografinis išskaidymas atliekamas pagal EBA/RTS/2013/15.

020 eilutė (iš viso). Visų atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies a punktą, suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 166 straipsnį.

030

Prekybos knygos pozicijų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma

Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punktą, ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma, apskaičiuota kaip ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 327 straipsnį.

Geografinis išskaidymas atliekamas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2014.

020 eilutė (iš viso). Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punktą, visų ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma, apskaičiuota kaip ilgųjų ir trumpųjų pozicijų suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 327 straipsnį.

040

Prekybos knygos pozicijų vertė vidaus modeliams

Šių elementų suma:

Pinigų pozicijų tikroji vertė, kuria parodomos atitinkamos kredito pozicijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punkte, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104 straipsnį.

Išvestinių finansinių priemonių tariamoji vertė, kuria parodomos atitinkamos kredito pozicijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punkte.

Geografinis išskaidymas atliekamas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2014.

020 eilutė (iš viso). Visų pinigų pozicijų tikrosios vertės suma, kuria parodomos atitinkamos kredito pozicijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punkte, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 104 straipsnį, ir visų išvestinių finansinių priemonių tariamoji vertė, kuria parodomos atitinkamos kredito pozicijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punkte.

050

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas SA metodas, pozicijos vertė

Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies c punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 246 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

Geografinis išskaidymas atliekamas pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2014.

020 eilutė (iš viso). Visų atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies c punktą, suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 246 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

060

Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurioms taikomas IRB metodas, pozicijos vertė

Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies c punktą, pozicijos vertė, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 246 straipsnio 1 dalies b ir d punktus.

Geografinis išskaidymas atliekamas pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1152/2014.

020 eilutė (iš viso). Visų atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies c punktą, suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 246 straipsnio 1 dalies b ir d punktus.

070

Nuosavų lėšų reikalavimai. Bendrosios kredito pozicijos

Atitinkamų kredito pozicijų konkrečioje šalyje nuosavų lėšų reikalavimai, apibrėžti pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies a punktą, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinę dalį.

020 eilutė (iš viso). Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies a punktą, visų nuosavų lėšų reikalavimų suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinę dalį.

080

Nuosavų lėšų reikalavimai. Prekybos knygos pozicijos

Atitinkamų kredito pozicijų konkrečioje šalyje nuosavų lėšų reikalavimai, apibrėžti pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punktą, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių dėl konkrečios rizikos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių dėl papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pasikeitimų rizikos.

020 eilutė (iš viso). Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies b punktą, visų nuosavų lėšų reikalavimų suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 2 skyrių dėl konkrečios rizikos arba Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies IV antraštinės dalies 5 skyrių dėl papildomos įsipareigojimų neįvykdymo rizikos ir pasikeitimų rizikos.

090

Nuosavų lėšų reikalavimai. Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos

Atitinkamų kredito pozicijų konkrečioje šalyje nuosavų lėšų reikalavimai, apibrėžti pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies c punktą, nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių.

020 eilutė (iš viso). Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalies c punktą, visų nuosavų lėšų reikalavimų suma, nustatyta pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 trečios dalies II antraštinės dalies 5 skyrių.

100

Nuosavų lėšų reikalavimai. Iš viso

070, 080 ir 090 skilčių suma.

020 eilutė (iš viso). Atitinkamų kredito pozicijų, apibrėžtų pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalį, visų nuosavų lėšų reikalavimų suma.

110

Nuosavų lėšų reikalavimams taikomi koeficientai

Kiekvienoje šalyje anticiklinio rezervo normai taikomas koeficientas, apskaičiuotas kaip bendra nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su atitinkamomis kredito pozicijomis konkrečioje šalyje (01X eilutė, 100 skiltis), suma, padalyta iš visos nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su visomis atitinkamomis kredito pozicijomis, svarbiomis apskaičiuojant anticiklinį rezervą pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 4 dalį (020 eilutė, 100 skiltis), sumos.

Ši vertė atskleidžiama kaip absoliutus skaičius, nurodant du skaičius po kablelio.

120

Anticiklinio kapitalo rezervo norma

Konkrečioje šalyje taikoma anticiklinio kapitalo rezervo norma, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 136, 137, 138 ir 139 straipsnius. Į šią skiltį neįtraukiamos anticiklinio kapitalo rezervo normos, kurios buvo nustatytos, bet dar nebuvo taikomos, kai buvo apskaičiuojamas įstaigos specialus anticiklinis kapitalo rezervas, su kuriuo susijusi atskleidžiama informacija.

Ši vertė atskleidžiama kaip procentinė dalis, nurodant tą patį skaičių po kablelio, kaip nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 136, 137, 138 ir 139 straipsnius.

III DALIS

2 STANDARTINIAM ŠABLONUI SKIRTI NURODYMAI

2 lentelė

Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo sumos apskaičiavimas

Pildydamos 2 lentelę „Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo suma“, įstaigos taiko šiame skirsnyje pateiktus nurodymus.

Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

Eilutės numeris

Paaiškinimas

010

Bendra rizikos pozicijos suma

Bendra pagal riziką įvertintų pozicijų suma, apskaičiuota pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį.

020

Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma

Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma, nustatyta pagal Direktyvos 2013/36/ES 140 straipsnio 1 dalį.

Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo norma apskaičiuojama kaip svertinis anticiklinio rezervo normų, taikomų šalyse, kuriose įstaiga turi atitinkamų kredito pozicijų, vidurkis ir nurodoma 1 lentelės 120 skilties 010–01X eilutėse.

Kiekvienoje šalyje anticiklinio rezervo normai taikomas koeficientas yra bendrų nuosavų lėšų reikalavimų, susijusių su atitinkamomis kredito pozicijomis konkrečioje teritorijoje, nuosavų lėšų reikalavimų dalis ir atskleidžiamas 1 lentelės 110 skiltyje.

Ši vertė atskleidžiama kaip procentinė dalis, nurodant du skaičius po kablelio.

030

Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas

Įstaigos specialaus anticiklinio kapitalo rezervo reikalavimas, apskaičiuotas kaip įstaigos specialaus anticiklinio rezervo norma, kaip nurodyta šios lentelės 020 eilutėje, taikomas bendrai pagal riziką įvertintų pozicijų sumai, kaip nurodyta šios lentelės 010 eilutėje.


Nuorodos į teisės aktus ir nurodymai

Skilties numeris

Paaiškinimas

010

Vertė, kaip aprašyta pagal šios lentelės 010–030 eilutėms skirtus paaiškinimus.


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/9


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1556

2015 m. birželio 11 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su IRB metodo taikymo nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms pereinamuoju laikotarpiu techniniais reguliavimo standartais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 495 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

būtina patikslinti sąlygas, kuriomis kompetentingos institucijos gali leisti netaikyti IRB metodo tam tikroms įstaigų ir toje valstybėje narėje esančių įstaigų ES patronuojamųjų įmonių 2007 m. gruodžio 31 d. turėtoms nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms;

(2)

tos sąlygos turėtų būti išdėstytos darniai, kad neturėtų neproporcingo neigiamo poveikio sklandžiam perėjimui nuo režimo, nustatyto nacionalinėje teisinėje tvarkoje perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/48/EB (2), ypač jos 154 straipsnio 6 dalį, prie Reglamentu (ES) Nr. 575/2013 nustatyto režimo;

(3)

nustatant tas sąlygas reikėtų deramai atsižvelgti, kiek tai įmanoma, į teisėtus įstaigų, kurioms buvo leista taikyti išimtį pagal buvusį režimą, galiojusį iki 2013 m. gruodžio 31 d., lūkesčius. Todėl kompetentingoms institucijoms turėtų būti leidžiama taikyti tą išimtį tokioms įstaigoms. Kitoms įstaigoms ta išimtis neturėtų būti taikoma;

(4)

šis reglamentas pagrįstas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(5)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kompetentingos institucijos gali leisti įstaigoms ir įstaigų ES patronuojamosioms įmonėms netaikyti Reglamento (ES) Nr. 575/2013 495 straipsnio 1 dalyje nurodyto IRB metodo tik toms jų nuosavybės vertybinių popierių pozicijoms, kurioms 2013 m. gruodžio 31 d. jau buvo leista netaikyti IRB metodo.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2)  2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(3)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/11


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1557

2015 m. liepos 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 543/2009 dėl augalininkystės statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 543/2009 dėl augalininkystės statistikos, panaikinantį Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 837/90 ir (EEB) Nr. 959/93 (1), ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 543/2009 nustatytas palyginamų Sąjungos vienmečių augalų statistinių duomenų rengimo pagrindas;

(2)

periodiškai peržiūrėjus Reglamento (EB) Nr. 543/2009 įgyvendinimą, siekiant geresnio duomenų palyginamumo būtina atnaujinti kai kurių kintamųjų pavadinimus ir sąvokų apibrėžtis, kad jie būtų vienodai taikomi ir aiškinami;

(3)

sąraše pateikti nebeaktualūs kintamieji turėtų būti išbraukti;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai produkcijos duomenys turėtų būti palygintini, produkcijai skirtiems tam tikrų klasių augalams, kurie nuimami žali, turėtų būti papildomai nurodomas drėgnumo laipsnis;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 543/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 543/2009 priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 167, 2009 6 29, p. 1.


PRIEDAS

1 lentelė

Ariamojoje žemėje auginami augalai

n. n.– niekur nepriskirti

A DALIS

 

Dirbamos žemės plotas

(1 000 hektarų)

Nuimtas derlius

(1 000 tonų)

Derlingumas

(100 kg/ha)

Duomenų perdavimo terminai

Kintamieji

sausio 31 d.

birželio 30 d.

rugpjūčio 31 d.

rugsėjo 30 d.

sausio 31 d.

rugsėjo 30 d.

rugsėjo 30 d.

spalio 31 d.

sausio 31 d.

rugsėjo 30 d.

rugpjūčio 31 d.

n metai

n metai

n metai

n metai

n + 1 metai

n + 1 metai

n metai

n metai

n + 1 metai

n + 1 metai

n metai

Termino numeris

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

Ribą viršijusi VN

Ribą viršijusi VN

Ribą viršijusi VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Ribą viršijusi VN

Javai grūdams (įskaitant sėklai)  (1)

x

R

x

R

Javai grūdams (įskaitant sėklai) (išskyrus ryžius) (1)

x

x

x

x

Paprastieji kviečiai ir speltos (1)

x

x

x

x

R

x

x

x

R

X

Paprastieji žieminiai kviečiai ir speltos (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Kietieji kviečiai (1)

x

x

x

x

x

R

x

x

x

R

x

Rugiai ir žieminių javų mišiniai (kviečių ir rugių mišinys) (1)

x

x

x

x

x

R

x

x

x

R

x

Miežiai (1)

x

x

x

x

R

x

x

x

R

x

Žieminiai miežiai (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Avižos (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Vasarinių javų mišiniai (maišyti grūdai, išskyrus kviečių ir rugių mišinį) (1)

x

x

x

x

Kukurūzų grūdai ir kukurūzų burbuolių mišinys (1)

x

x

x

x

R

x

x

x

R

x

Kvietrugiai (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Sorgai (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Kiti, niekur nepriskirti javai (grikiai, soros, strypainio sėklos (kanarėlių lesalas) ir kt.) (1)

x

x

x

x

-

Ryžiai (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Indica rūšies ryžiai

x

x

x

x

Japonica rūšies ryžiai

x

x

x

x


B DALIS

 

Dirbamos žemės plotas

(1 000 hektarų)

Nuimtas derlius

(1 000 tonų)

Derlingumas

(100 kg/ha)

Duomenų perdavimo terminai

Kintamieji

sausio 31 d.

birželio'30 d.

rugpjūčio 31 d.

rugsėjo 30 d.

kovo 31 d.

rugsėjo 30 d.

rugsėjo 30 d.

spalio 31 d.

kovo 31 d.

rugsėjo 30 d.

rugpjūčio 31 d.

n metai

n metai

n metai

n metai

n + 1 metai

n + 1 metai

n metai

n metai

n + 1 metai

n + 1 metai

n metai

Termino numeris

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

 

Ribą viršijusi VN

Ribą viršijusi VN

Ribą viršijusi VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Visos VN

Ribą viršijusi VN

Ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklai ir javų bei ankštinių augalų mišinius)  (1)

x

R

x

x

Valgomieji žirniai (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Valgomosios ir pašarinės pupos (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

Saldieji lubinai (1)

x

x

x

x

Kiti, niekur nepriskirti džiovinti ankštiniai augalai ir baltymingi augalai

x

x

Šakniavaisiai

x

x

Bulvės (įskaitant sėklines)

x

x

x

x

x

x

x

x

Cukriniai runkeliai (išskyrus pasodus)

x

x

x

x

R

x

x

R

Kiti, niekur nepriskirti šakniavaisiai

x

x

Pramoniniai augalai

x

x

Rapsai ir aliejiniai griežčiai (1)

x

x

x

x

R

x

x

x

R

X

Žieminiai rapsai ir aliejiniai griežčiai

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Saulėgrąžos (1)

x

x

x

x

R

x

x

x

R

X

Sojos (1)

x

x

x

x

R

x

x

x

R

x

Linų sėmenys (sėmeniniai (aliejiniai) linai) (1)

x

R

x

x

Vilnamedžių sėklos (1)

x

x

Kiti, niekur nepriskirti aliejiniai augalai (1)

x

x

Pluoštiniai linai

x

R

x

x

Kanapės

x

x

x

x

Medvilnės pluoštas

x

R

x

x

Tabakas

x

R

x

R

Apyniai

x

x

x

x

Aromatiniai augalai, medicinoje ir kulinarijoje naudojami augalai

x

x

-

Energetiniai augalai, n. n.

x

x

x

x

Ariamojoje žemėje auginami augalai žaliajam pašarui

x

x

Laikinos daugiametės žolės, ganyklos

x

x

Pupiniai augalai žaliajam pašarui

x

x

Kukurūzai žaliajam pašarui (1)

x

x

x

x

x

x

x

x

x

x

Kiti javai žaliajam pašarui (išskyrus kukurūzus žaliajam pašarui (1)

x

x

x

x

Pastaba: 1, 2, 3 ir 11 skiltis privalo pildyti valstybės narės, kuriose per pastaruosius trejus metus vidutiniškai per metus buvo užauginama daugiau kaip:

 

3 000 000 tonų paprastųjų kviečių ir speltų,

 

1 000 000 tonų kietųjų kviečių,

 

900 000 tonų miežių,

 

100 000 tonų rugių ir ir žieminių javų mišinių (kviečių ir rugių mišinio),

 

1 500 000 tonų kukurūzų grūdų ir kukurūzų burbuolių mišinio,

 

200 000 tonų kvietrugių,

 

150 000 tonų avižų,

 

150 000 tonų sorgų,

 

150 000 tonų ryžių,

 

70 000 tonų valgomųjų žirnių,

 

50 000 tonų valgomųjų ir pašarinių pupų,

 

300 000 tonų rapsų ir aliejinių griežčių,

 

200 000 tonų saulėgrąžų,

 

60 000 tonų sojų,

 

700 000 tonų bulvių (įskaitant sėklines),

 

2 500 000 tonų cukrinių runkelių (išskyrus pasodus)

 

ir 4 500 000 tonų kukurūzų žaliajam pašarui.

2 lentelė

Šviežios daržovės (įskaitant melionus), braškės ir auginami grybai

 

Derliaus plotas

(1 000 hektarų)

Nuimtas derlius

(1 000 tonų)

Duomenų perdavimo terminai

Kintamieji

kovo 31 d.

n + 1 metai

kovo 31 d.

n + 1 metai

Termino numeris

1

2

Šviežios daržovės (įskaitant melionus) ir braškės

x

Kopūstai

Žiediniai kopūstai ir brokoliai

x

x

Kopūstai

x

x

Lapinės arba lapkotinės daržovės (išskyrus kopūstus)

Daržiniai porai

x

x

Salierai

x

x

Salotos

x

x

Po stiklu arba aukšta (prieinama) danga auginamos salotos (2)

x

Salotinės trūkažolės

x

x

Špinatai

x

x

Smidrai

x

x

Paprastosios trūkažolės, skirtos vartoti šviežios

x

x

Artišokai

x

x

Vaisinės daržovės (įskaitant melionus)

Pomidorai

x

x

Pomidorai, skirti vartoti švieži

x

x

Po stiklu arba aukšta (prieinama) danga auginami pomidorai (2)

x

Agurkai

x

x

Agurkai (2)

x

Agurkėliai

x

x

Baklažanai

x

x

Cukinijos ir aguročiai

x

x

Raukšlėtieji melionai

x

x

Arbūzai

x

x

Paprikos (Capsicum genties)

x

x

Po stiklu arba aukšta (prieinama) danga auginamos paprikos (Capsicum genties) (2)

x

Šakniavaisiai, gumbavaisiai ir svogūninės daržovės

Morkos

x

x

Svogūnai

x

x

Askaloniniai česnakai

x

x

Salierai

x

x

Ridikai

x

x

Česnakai

x

x

Šviežios ankštinės daržovės

x

Žalieji žirneliai

x

x

Šviežios pupos

x

x

Braškės

x

x

Po stiklu arba aukšta (prieinama) danga auginamos braškės (2)

x

Auginami grybai

x

x


3 lentelė

Daugiamečiai augalai, skirti žmonėms vartoti

 

Derančio amžiaus plotas

(1 000 hektarų)

Nuimtas derlius

(1 000 tonų)

Duomenų perdavimo terminai

Kintamieji

kovo 31 d.

n + 1 metai

kovo 31 d.

n + 1 metai

rugsėjo 30 d.

n + 1 metai

Termino numeris

1

2

3

Daugiamečiai augalai, skirti žmonėms vartoti

x

Vidutinio klimato zonų vaisiai

Obuoliai

x

x

Obuoliai, skirti vartoti švieži

x

Kriaušės

x

x

Persikai

x

x

Nektarinai

x

x

Abrikosai

x

x

Vyšnios, trešnės

x

x

Vyšnios

x

x

Slyvos

x

x

Paatogrąžių ir atogrąžų klimato zonų vaisiai

Figos

x

x

Kiviai

x

x

Avokadai

x

x

Bananai

x

x

Uogos (išskyrus braškes)

Juodieji serbentai

x

x

Avietės

x

x

Riešutai  (3)

Graikiniai riešutai

x

x

Lazdyno riešutai

x

x

Migdolai

x

x

Kaštainiai

x

x

Citrusiniai vaisiai  (3)

x

Apelsinai

x

x

Smulkieji citrusiniai vaisiai

x

x

Likeriniai mandarinai

x

x

Klementinai

x

x

Tikrosios citrinos ir žaliosios citrinos

x

x

Didieji greipfrutai ir greipfrutai

x

x

Vynuogės  (3)

x

x

Vynams gaminti skirtos vynuogės

x

x

Vynams gaminti skirtos vynuogės, kurių kilmės vietos nuoroda saugoma

x

x

Vynams gaminti skirtos vynuogės, kurių geografinė nuoroda saugoma

x

x

Kitiems vynams gaminti skirtos vynuogės, n. n. (kurių kilmės vietos nuoroda arba geografinė nuoroda nėra saugoma)

x

x

Valgomosios vynuogės

x

x

Razinoms skirtos vynuogės

x

x

Alyvuogės  (3)

Valgomosios alyvuogės

x

x

Aliejui skirtos alyvuogės

x

x

n. n.– niekur nepriskirtos


4 lentelė

Žemės ūkio paskirties žemės naudojimas

 

Pagrindinis plotas

(1 000 hektarų)

Duomenų perdavimo terminas

Kintamieji

rugsėjo 30 d.

n + 1 metai

Naudojamos žemės ūkio naudmenos

R

Ariamoji žemė

R

Javai grūdams (įskaitant sėklai)

x

Ankštiniai augalai ir baltymingi augalai grūdams (įskaitant sėklai ir javų bei ankštinių augalų mišinius)

x

Bulvės (įskaitant sėklines)

x

Cukriniai runkeliai (išskyrus pasodus)

x

Pramoniniai augalai

x

Ariamojoje žemėje auginami augalai žaliajam pašarui

x

Šviežios daržovės (įskaitant melionus) ir braškės

x

Gėlės ir dekoratyviniai augalai (išskyrus daigynus)

x

Kiti, niekur nepriskirti ariamojoje žemėje auginami augalai

x

Pūdymas

R

Daugiametės ganyklos, pievos

R

Daugiamečiai augalai

x

Vaisiai, uogos ir riešutai (išskyrus citrusinius vaisius, vynuoges ir braškes)

R

Vynuogės

R

Alyvuogės

R

Medelynai

x


(1)  Šių augalų derliaus duomenys pateikiami pagal vidutinį drėgnį, kurį kiekviena valstybė narė praneša Komisijai n + 1 metų sausio–kovo mėn. (9 skiltis).

(2)  Skiltis privalo pildyti valstybės narės, kurių derliaus plotas yra 500 ha arba didesnis.

(3)  Skiltis privalo pildyti valstybės narės, kurių derančio amžiaus plotas yra 500 ha arba didesnis


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/20


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1558

2015 m. liepos 22 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/1017 papildomas rezultatų suvestine ES garantijai taikyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo (1), ypač jo 7 straipsnio 14 dalį,

kadangi:

(1)

Europos investicijų bankas (EIB) projektai, remiami Europos strateginių investicijų fondo (ESIF) teikiama ES garantija, turėtų būti vertinami pagal EIB vertinimo ir išsamaus patikrinimo procedūras, įskaitant 3 ramsčių pridėtinės vertės vertinimo sistemą;

(2)

tokių projektų vertinimas turėtų būti atliekamas remiantis rezultatų suvestine, grindžiama EIB 3 ramsčių pridėtinės vertės vertinimo sistema. Naudojant tokią suvestinę turėtų būti galima veiksmingai įgyvendinti ESIF kartu užtikrinant aukštus kokybės vertinimo standartus;

(3)

rezultatų suvestinė turėtų būti naudojama siekiant užtikrinti, kad ES garantija būtų teikiama didesnės pridėtinės vertės projektams;

(4)

jeigu EIB valdymo organai nuspręs persvarstyti EIB 3 ramsčių pridėtinės vertės vertinimo sistemą, Komisija ir EIB turėtų skubiai apsvarstyti, ar reikia persvarstyti ir prireikus iš dalies pakeisti rezultatų suvestinę atsižvelgiant į persvarstytą 3 ramsčių pridėtinės vertės vertinimo sistemą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Rezultatų suvestinė, nurodyta Reglamento (ES) 2015/1017 7 straipsnyje, kurią naudoja ESIF Investicijų komitetas, kad užtikrintų nepriklausomą ir skaidrų galimo ir faktinio ES garantijos naudojimo vertinimą, nustatoma šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 169, 2015 7 1, p. 1.


PRIEDAS

Rezultatų suvestinė

1.   Bendrieji principai

Investicijų komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) 2015/1017 7 straipsnio 7–12 dalis, naudoja rezultatų suvestinę (toliau – suvestinė), kad įvertintų operacijos, kurią EIB svarsto remti taikydamas ES garantiją, pridėtinę vertę (1). Ši suvestinė bus Investicijų komiteto priemonė taikant ES garantiją pirmenybę teikti daugiau balų surinkusioms didesnės pridėtinės vertės operacijoms. EIB iš anksto apskaičiuoja balus bei rodiklius ir pasibaigus projektui stebi rezultatus. Investicijų komitetas gauna pagal atitinkamus ramsčius apskaičiuotus balus ir kiekvieno rodiklio vertę.

Suvestinę sudaro keturi ramsčiai:

1 ramstis. Indėlis siekiant ESIF politikos tikslų

2 ramstis. Projekto kokybė ir pagrįstumas

3 ramstis. Techninis indėlis ir finansinis įnašas

4 ramstis. Papildomi rodikliai

Kadangi ramsčiai apima skirtingas sritis, kiekvienas iš jų vertinamas atskirai, gautų rezultatų nesumuojant į vieną bendrą reitingą. Nustatydamas prioritetinius projektus, Investicijų komitetas visus ramsčius laiko vienodai svarbiais, neatsižvelgdamas į tai, ar vertinimas pagal atskirą ramstį išreiškiamas balų skaičiumi, ar nustatomas remiantis balais nevertinamais kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais. Pagal ESIF reglamento 7 straipsnio 14 dalį Investicijų komitetas naudoja rezultatų suvestinę siekdamas užtikrinti nepriklausomą ir skaidrų galimo ir faktinio ES garantijos naudojimo vertinimą. Šis vertinimas nedaro poveikio Investicijų komiteto vykdomam galimų projektų nagrinėjimui pagal ESIF reglamento 7 straipsnio 7 dalį ir jį papildo.

2.   Suvestinė

Kiekviena ESIF operacija vertinama pagal kiekvieną iš 4 ramsčių. Reitingas apskaičiuojamas remiantis taškais, gautais pagal kiekvienam ramsčiui priskirtus rodiklius, naudojant šią skalę:

Taškai

2 ramsčio reitingas

1 ir 3 ramsčių reitingas

0–49

Ribinis

Mažas

50–99

Priimtinas

Vidutinis

100–149

Geras

Reikšmingas

≥ 150

Puikus

Didelis

4 ramstis apims papildomus kiekybinio arba kokybinio pobūdžio rodiklius ir pagal jį gauti rezultatai nebus sumuojami į atskirą reitingą.

1 ramstis. Indėlis siekiant ESIF politikos tikslų

Pagal 1 ramstį vertinamas operacijos suderinamumas su Reglamento (ES) 2015/1017 9 straipsnio 2 dalyje nustatytais bendraisiais ESIF tikslais ir indėlis jų siekiant. Metodika, pagal kurią vertinamas bendras 1 ramsčio reitingas, grindžiama operacijos indėliu, kuris gali būti „mažas“, „vidutinis“, „reikšmingas“ ir „didelis“.

Vertinimas grindžiamas šiais kriterijais:

Indėlis siekiant ESIF tikslų. Visi projektai turi padėti siekti ne mažiau kaip vieno bendrojo ESIF tikslo. Mažo politikos prioriteto projektams, kaip antai neprioritetiniam transeuropiniam kelių tinklui, teikiamas mažas reitingas.

Pagrindiniai tikslai. Reglamento (ES) 2015/1017 9 straipsnio 2 dalyje pagal kiekvieną bendrąjį tikslą nustatomos kelios labai svarbiomis laikomos pagrindinės politikos sritys. Šių pagrindinių politikos sričių projektai reitingų skalėje perkeliami viena padala aukščiau. Nustatant reitingą atsižvelgiama ir į specifinius projekto aspektus, dėl kurių jų indėlis tampa labai didelis, pavyzdžiui, parodomųjų projektų arba projektų, kuriais labai padedama siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų, atveju. Projektai, kuriais siekiama kelių tikslų, įskaitant horizontaliuosius, pavyzdžiui, sanglaudos ir klimato, bus perkeliami papildomomis padalomis aukščiau.

Naudojamas vienas rodiklis su keturiais reitingo lygiais. Skaičiuojant bendrą reitingą, kiekvienai reitingo padalai skiriama iki 50 taškų. Juos sudėjus (netaikant korekcinio koeficiento) projektas priskiriamas kategorijai „mažas“ (mažiau kaip 50 taškų), „vidutinis“ (50–99 taškai), „reikšmingas“ (100–149 taškai) arba „didelis“ (150 taškų ir daugiau).

2 ramstis. Projekto kokybė ir pagrįstumas

2 ramstis sudarytas iš kelių rodiklių, skirtų operacijos kokybei ir pagrįstumui įvertinti. Kitoks metodas nustatomas investicijoms į individualius projektus arba investicijoms, vykdomoms naudojant keliems gavėjams per tarpininkus teikiamas paskolas.

Vertinant individualius projektus numatoma taikyti šiuos aspektus ir susijusius rodiklius:

Augimas (1 rodiklis – nuo 0 iki 100 taškų). Projekto indėlį į tvarų augimą lemia jo socialinis ir ekonominis poveikis sąnaudų ir naudos atžvilgiu. Jei įmanoma, ekonominė grąžos norma (EGN) apskaičiuojama taikant geriausią ekonomistų taikomą praktiką. Atsižvelgiama į projekto socialines ir ekonomines sąnaudas ir naudą, tarp jų – šalutinį poveikį (pvz., teigiamą poveikį moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms, ilgalaikę naudą klimatui, poveikį darbo rinkai arba neigiamą poveikį aplinkai). Tačiau kai kurių projektų EGN įvertinti sunku. Pavyzdžiui, kai kuriuose sektoriuose daugiausia dėmesio skiriama ES standartų laikymuisi ir svarbiausia yra užtikrinti, kad būtų priimtas mažiausiai sąnaudų reikalaujantis sprendimas, o ne įvertinti bendrą ekonominę grąžą (pvz., vandens valymo ir atliekų tvarkymo sektoriai). Šių sektorių projektų kokybės vertinimas grindžiamas sektoriaus lyginamaisiais rodikliais. Operacijų, apimančių kelias bendrąsias paskolas, vertinimas daugiausia grindžiamas investavimo strategija ir vykdytojo taikomais kriterijais.

Paprastai EIB finansavimo grąžos (pelningumo) norma turi būti 5 %. Standartinio projekto atveju 5–7 % EGN yra laikoma „priimtina“, 7–10 % – „gera“, o projektas, kurio EGN yra didesnė nei 10 %, yra laikomas „puikiu“. Tačiau rezultatai klasifikuojami remiantis ir tam tikromis su konkrečiu sektoriumi susijusiomis aplinkybėmis. Sektoriai, šiuo metu laikomi mažiau ekologiškai tvariais (pvz., tam tikrų rūšių transporto sektoriai), būtų finansuojami, tik jei jie būtų laikomi „gerais“ ekonominio intereso požiūriu, t. y. jei jų EGN būtų bent 7 %. O atrinkti ilgalaikę naudą klimatui duodantys projektai laikomi tinkamais finansuoti, jeigu jų EGN yra 3,5–5 % (nustačius „ribinę“ kategoriją). Privataus sektoriaus projektams dėl jų rizikos ir grąžos santykio yra skiriamas „ribinis“ reitingas, jei grąžos norma yra 5–7 %, „priimtinas“ – jeigu 7–10 %, „geras“ – jeigu 10–15 % ir „puikus“ – jeigu EGN yra didesnė nei 15 %. EGN apskaičiuojama visapusiškai atsižvelgiant į teigiamą ir neigiamą išorės poveikį, be kita ko, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos aspektams. Valdančioji taryba gali patikslinti pelningumo normą, jeigu yra įrodymų, kad ji nėra ekonomiškai pagrįsta, taip pat atsižvelgiama į ilgalaikę ekonominę padėtį.

Vykdytojo pajėgumai (2 rodiklis – nuo 0 iki 30 taškų). Šie pajėgumai vertinami kokybiškai nustatant vykdytojo gebėjimą įgyvendinti projektą laiku ir veiksmingai, atsižvelgiant į atitinkamą institucinę aplinką ir visą teikiamą techninę pagalbą. Tai ypač svarbu bendrųjų paskolų atveju, kai vertinami prioritetų nustatymo kriterijai, projekto įgyvendinimas, kontrolės gebėjimai (pajėgumai) ir stebėsenos bei kontrolės sistemos, taip pat aplinkos apsaugos, konkurencijos ir viešųjų pirkimų reikalavimų valdymas.

Tvarumas (3 rodiklis – nuo 0 iki 30 taškų). Pagal EIB standartus projektai turi būti ne tik ekonomiškai perspektyvūs ir padėti ekonomikai augti, bet ir tvarūs aplinkos apsaugos ir socialiniu požiūriu. Labai svarbu, kad būtų išlaikyti aukšti aplinkos apsaugos ir socialiniai standartai. Jie vertinami remiantis išsamiomis gairėmis, nustatytomis aplinkos apsaugos ir socialinės praktikos vadove „Environmental and Social Practices Handbook“ (2).

Užimtumas (4 rodiklis – nuo 0 iki 40 taškų). Į užimtumo rodiklį įtraukiamas užimtumas statybų etapu ir eksploatavimo etapu. Darbuotojų, reikalingų statybų etapu, skaičius numatomas taikant konkretaus sektoriaus koeficientus. Užimtumas eksploatavimo etapu įvertinamas projekto analitikų sprendimu, palyginus projektą su patirtimi atitinkamame sektoriuje. Toliau pateikiamoje lentelėje apibendrinamas reitingų paskirstymas užimtumui statybų etapu ir užimtumui eksploatavimo etapu. Pavyzdžiui, statybų etapu darbo lygis aukštas kai kurių civilinių inžinerinių darbų (visų pirma pavienių atkūrimo darbų), energijos vartojimo efektyvumo ir miškininkystės projektų. Didesnis užimtumas eksploatavimo etapu yra siejamas su tam tikrais pramonės projektais.

Užimtumas

1 taškas

20 taškų

40 taškų

Etato ekvivalentas statybų etapu (mln. EUR investicinių išlaidų)

< 3,5

3,5–7,0

> 7,0

Etato ekvivalentas eksploatavimo etapu (mln. EUR investicinių išlaidų)

< 0,50

0,51–1,00

> 1,00

Bendras 2 ramsčio reitingas individualiems projektams apskaičiuojamas susumuojant nurodytų keturių pakategorių taškus ir gaunamas projektui skiriamas bendras reitingas – „ribinis“ (mažiau nei 50 taškų), „priimtinas“ (50–99 taškai), „geras“ (100–149 taškai) arba „puikus“ (150 taškų ir daugiau).

Keliems gavėjams per tarpininkus teikiamų paskolų atveju pagal 2 ramstį vertinamas finansų įstaigų ir kitų įstaigų gebėjimas veikti kaip tarpininkai ir tokios veiklos efektyvumas (įskaitant skatinamojo finansavimo įstaigas). Vertinimas grindžiamas šiais 3 nepriklausomais rodikliais:

Tarpininko pajėgumas bei patikimumas ir veiklos sąlygų kokybė.

Galimybių gauti finansavimą didinimas ir finansavimo sąlygų gerinimas, be kita ko, galutiniams gavėjams.

Užimtumas galutinių gavėjų lygmeniu.

Kiekvienos kategorijos rodikliams skirti taškai yra susumuojami netaikant korekcinio koeficiento ir gaunamas bendras projekto reitingas – „ribinis“ (mažiau nei 50 taškų), „priimtinas“ (50–99 taškai), „geras“ (100–149 taškai) arba „puikus“ (150 taškų ir daugiau).

3 ramstis. Techninis indėlis ir finansinis įnašas į projektą

Pagal 3 ramstį dėmesys sutelkiamas į EIB dalyvavimo ir ESIF, teikiančio finansinę ir nefinansinę naudą projektui, paramos vertę. Šis konkretus įnašas vertinamas pagal tris rodiklius, kiekvienas kurių parodo sudedamuosius pridėtinės vertės aspektus:

Finansinis įnašas, t. y. padidinti sandorio šalies finansavimo sąlygų pagerinimas, palyginti su alternatyviais finansavimo šaltiniais (palūkanų normos sumažinimas ir (arba) ilgesnis paskolos terminas).

Finansinė pagalba, t. y. kito suinteresuotojo subjekto paramos veiksmingumo didinimas; trečiųjų šalių išteklių pritraukimas, visų pirma iš privataus sektoriaus; sklaidos poveikis kitiems skolintojams.

EIB indėlis ir konsultacijos, t. y. nefinansinių paslaugų teikimas ekspertų konsultacijomis ir (arba) perduodant žinias, siekiant palengvinti projekto įgyvendinimą ir padidinti institucinius gebėjimus, taip pat konsultuoti finansinės struktūros formavimo klausimais. Jos galėtų būti teikiamos per Europos investavimo konsultacijų centrą ir pagal kitas esamas konsultavimo priemones, pavyzdžiui, JASPERS, ELENA arba programos „Horizontas 2020“„InnovFin“ konsultacinių paslaugų priemonę, arba kitais tinkamais būdais, pavyzdžiui, remiant projekto įgyvendinimą.

Kiekvienas rodiklis vertinamas atskirai, taikant nuoseklią ir tinkamai dokumentuotą EIB taikomą metodiką, kuri kartais gali būti iš dalies keičiama. Kaip ir pagal 1 ramstį reitingas svyruoja nuo „mažo“ iki „didelio“. Kiekvienam rodikliui skirti taškai yra susumuojami netaikant korekcinio koeficiento ir gaunamas bendras projekto reitingas pagal šį ramstį – „mažas“ (mažiau nei 50 taškų), „vidutinis“ (50–99 taškai), „reikšmingas“ (100–149 taškai) arba „didelis“ (150 taškų ir daugiau).

4 ramstis. Papildomi rodikliai

Suvestinė papildoma šiais rodikliais, kurie turi būti pateikiami kiekvienos operacijos atveju, siekiant atsižvelgti į svarbiausius kompleksinius EIB vykdomų ESIF operacijų aspektus:

papildomumas. Nurodoma, ar operacija yra ypatinga veikla ar įprasta operacija. Įprastų operacijų atveju bus teikiami išsamesni papildomumą, apibrėžtą Reglamento (ES) 2015/1017 5 straipsnyje, pagrindžiantys paaiškinimai;

rodikliai, susiję su makroekonomine aplinka, kurioje įgyvendinamas projektas, pagal kuriuos Investicijų komiteto nariai gali įvertinti galimą poveikį ekonomikos skirtumams Sąjungoje ir ilgalaikį augimo potencialą: i) specialūs investicijų padėties rodikliai; ii) gamybos apimties atotrūkis, apskaičiuojamas remiantis Ecofin tarybos patvirtinta gamybos funkcijos metodika, iii) potencialus BVP augimas; iv) specialūs nedarbo rodikliai: nedarbo lygis, kasmetiniai nedarbo lygio pokyčiai ir palyginimas su ES vidurkiu; v) sudėtinis ne finansų bendrovių skolinimosi kainos rodiklis arba, jei jo nėra, ne finansų bendrovėms bankų taikomos palūkanų normos. Atsižvelgdamas į šiuos rodiklius, Investicijų komitetas daugiausia dėmesio skiria projektams, kuriais padedama mažinti ekonominius skirtumus Sąjungoje:

numatomas ESIF intervencijos didinamasis poveikis,

mobilizuotų privačių lėšų suma,

bendradarbiavimas su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais ir parama investavimo platformoms,

bendras finansavimas su Europos struktūriniais ir investicijų fondais,

bendras finansavimas su kitomis ES priemonėmis (t. y. programa „Horizontas 2020“, Europos infrastruktūros tinklų priemonė ir kt.),

pasiektas energijos vartojimo efektyvumas (atitinkamų operacijų atveju),

veiksmų klimato kaitos srityje rodiklis (atitinkamų operacijų atveju).


(1)  Suvestinė neapima operacijų pagal Reglamento (ES) 2015/1017 10 straipsnio 2 dalies b punktą.

(2)  http://www.eib.org/attachments/strategies/environmental_and_social_practices_handbook_en.pdf


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/25


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1559

2015 m. rugsėjo 18 d.

kuriuo nustatomas laikinasis antidempingo muitas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (toliau – pagrindinis reglamentas) (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Inicijavimas

(1)

2014 m. gruodžio 20 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Indijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija, gavusi 2014 m. lapkričio 10 d.„Saint-Gobain PAM Group“ (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių Sąjungoje, vardu pateiktą skundą, inicijavo tyrimą. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2015 m. kovo 11 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus vamzdžių ir vamzdelių ir pradėjo atskirą tyrimą. Ji paskelbė pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Šis tyrimas tebevyksta.

1.2.   Suinteresuotosios šalys

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis, kurios galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, su ja susisiekti. Visų pirma skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Indijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų. Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė jos išklausyti, kad pateiktų pastabas dėl inicijavimo.

1.2.1.   Atranka

(6)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

Sąjungos gamintojų ir importuotojų atranka

(7)

Sąjungos gamintojų atranka nebuvo būtina. Sąjungoje yra tik trys nagrinėjamąjį produktą gaminančios bendrovės ar bendrovių grupės, o dvi iš jų, pagaminančios maždaug 96 % visos Sąjungos produkcijos, bendradarbiavo atliekant tyrimą.

(8)

Kad galėtų nuspręsti, ar būtina importuotojų atranka, o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save per terminą, nustatytą pranešime apie tyrimo inicijavimą.

Eksportuojančių Indijos gamintojų atranka

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių Indijos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Indijos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(10)

Du eksportuojantys nagrinėjamosios šalies gamintojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Jų produkcija sudarė 100 % eksporto iš Indijos per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

1.2.2.   Klausimyno atsakymai

(11)

Komisija išsiuntė klausimynus dviem bendradarbiavusiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, trims Sąjungos gamintojams ir naudotojams, kurie apie save pranešė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(12)

Klausimyno atsakymus pateikė du eksportuojantys Indijos gamintojai, du Sąjungos gamintojai ir kelios dešimtys naudotojų.

1.2.3.   Tikrinamieji vizitai

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų

„SAINT-GOBAIN PAM“, Pont a Musonas, Prancūzija; „SAINT-GOBAIN PAM ESPANA S.A.“, Madridas, Ispanija; „SAINT-GOBAIN PAM Deutschland GmbH“, Sarbriukenas, Vokietija

„Duktus Rohrsysteme Wetzlar GmbH“, Veclaras, Vokietija

Susijusių pardavimo bendrovių

„SAINT-GOBAIN PAM PORTUGAL S.A.“, Lisabona, Portugalija

„SAINT-GOBAIN PAM ITALIA S.p.A.“, Milanas, Italija

„SAINT-GOBAIN PAM UK“, Stantonas prie Deilio, Jungtinė Karalystė

„SGPS BELGIUM S.A.“, Landenas, Belgija

Eksportuojančių Indijos gamintojų

„Electrosteel Castings Ltd“, Kalkuta, Indija, ir jos susijusi bendrovė „Lanco Industries Limited“ (dabar žinoma kaip „Srikalahasthi Pipes Limited“), Andra Pradešas, Indija

„Jindal Saw Limited“, Naujasis Delis, Indija

Susijusių importuotojų ir (arba) prekiautojų

„Electrosteel Europe S.A.“, Prancūzija, turinti šiuos filialus:

„Electrosteel Europe S.A. Sucursal En Espana“, Ispanija

„Electrosteel Europe S.A. Succursale Italia“, Italija

„Electrosteel Europe S.A. Niederlassung Deutschland“, Vokietija

„Electrosteel Castings (UK) Ltd“, Jungtinė Karalystė

„Electrosteel Trading S.A.“, Ispanija

„Jindal Saw Italia SPA“, Italija

„Jindal Saw Pipeline Solutions Limited“, Jungtinė Karalystė

1.3.   Tiriamasis ir nagrinėjamasis laikotarpiai

(14)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(15)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiai ir vamzdeliai (toliau – kaliojo ketaus vamzdžiai), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7303 00 10 ir ex 7303 00 90. Šie KN kodai pateikiami tik kaip informacija.

(16)

Kaliojo ketaus vamzdžiai naudojami geriamajam vandeniui tiekti, nuotekoms šalinti ir žemės ūkio paskirties žemei drėkinti. Vanduo kaliojo ketaus vamzdžiais gali būti perduodamas naudojant spaudimą arba vien gravitaciją. Vamzdžiai yra 60 mm–2 000 mm skersmens ir 5,5, 6,7 arba 8 metrų ilgio. Paprastai iš vidaus jie padengti cementu ar kita medžiaga, o iš išorės – cinku, nudažyti arba apvynioti juosta. Pagrindiniai galutiniai naudotojai yra komunalinių paslaugų įmonės.

2.2.   Panašus produktas

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamo ir parduodamo produkto ir Sąjungoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės yra tokios pačios.

(18)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGAS

3.1.   Normalioji vertė

(19)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei eksportuojančio gamintojo bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(20)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportuojantiems gamintojams, kurių pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(21)

Po to Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad kai kurių rūšių produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis nebuvo tipiška, nes ji sudarė mažiau nei 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(22)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(23)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

a)

tam tikros rūšies produkto, parduoto grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties bei

b)

vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina yra lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė.

(24)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(25)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

a)

tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudaro ne daugiau kaip 80 % bendros šios rūšies produkto pardavimo apimties arba

b)

vidutinė svertinė šios rūšies produkto kaina yra mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas.

(26)

Dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas vidaus rinkoje, kuriuo remtasi apskaičiuojant normaliąją vertę, buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad dalies produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Atitinkamai tų produkto rūšių, kurios, kaip nustatyta, buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšis, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje kaina arba prireikus kaip vidutinė svertinė tik pelningo pardavimo kaina.

(27)

Jei tų pačių ar panašių į panašų produktą rūšių produktas įprastomis prekybos sąlygomis nebuvo visai parduodamas arba nebuvo parduotas pakankamas jo kiekis, taip pat jei vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(28)

Normalioji vertė apskaičiuota prie kiekvieno bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

a)

vidutines svertines pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, kurias bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas patyrė per tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje, bei

b)

vidutinį svertinį pelną, kurį bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas gavo per tiriamąjį laikotarpį įprastomis prekybos sąlygomis parduodamas panašų produktą vidaus rinkoje.

(29)

Skundo pateikėjas teigė, kad dėl Indijos geležies rūdai nustatyto eksporto mokesčio, kuris sudarė 30 % per TL, geležies rūdos kainos vidaus rinkoje labai nusmuko ir pagrindinės žaliavos kainos eksportuojantiems gamintojams sumažėjo iki 40 % pasaulio rinkos kainos, o tai tariamai turėjo 40–100 EUR/t arba 8–17 % eksporto kainos poveikį CIF ES kaliojo ketaus vamzdžių eksporto kainoms. Tokiomis aplinkybėmis skundo pateikėjas paprašė, kad normalioji vertė turėtų būti atitinkamai pakoreguota.

(30)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad kainos, kuriomis jie perka geležies rūdą Indijoje, yra panašios į kainą, kuria geležies rūda eksportuojama iš Indijos. Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų tvirtino, tačiau tik po to, kai įvyko tikrinamieji vizitai Indijoje, kad po TL jis pradėjo geležies rūdą pirkti iš trečiųjų šalių.

(31)

Iš iki šiol surinktų įrodymų Komisija negali preliminariai nustatyti, ar Indijos geležies rūdos kainos vidaus rinkoje yra sumažintos, palyginti su kitomis rinkomis.

(32)

Taigi, Sąjungos pramonės ir eksportuojančių gamintojų tvirtinimų nebuvo galima patikrinti šiame tyrimo etape ir jie bus toliau nagrinėjami galutiniame tyrimo etape ir atliekant gretutinį antisubsidijų tyrimą.

3.2.   Eksporto kaina

(33)

Eksportuojantys gamintojai į Sąjungą eksportavo daugiausia per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojai. Eksportas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams sudarė tik maždaug 1 % viso jų eksporto į Sąjungą.

(34)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(35)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Tokiu atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas išlaidas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir į priaugantį pelną. Kadangi nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, naudotas 3,7 % vidutinis pelno dydis, pagrįstas skundo pateikėjo pateiktais duomenimis.

(36)

Be to, vienas iš eksportuojančių gamintojų teigė, kad eksporto kaina turėjo būti nustatyta ne taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, o remiantis eksportuojančio gamintojo ir jo susijusių bendrovių Europos Sąjungoje sandorių kainomis. Jis teigė, kad šios kainos yra patikimos, nes kai kurių valstybių narių muitinės ir mokesčių institucijos (PVM ir pelno mokesčio tikslais) pripažino, kad prekiautojų ir patronuojančiosios bendrovės sandoriai vyksta įprastomis rinkos sąlygomis.

(37)

Komisija preliminariai šį tvirtinimą atmetė dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, muitinės patikros tikslas iš esmės skiriasi nuo Komisijos atliekant antidempingo tyrimą vykdomo tikrinimo tikslo. Šiuo atveju, kadangi taikomi nuliniai muitai, muitinė neturėjo motyvų abejoti nurodytomis eksporto kainomis. Be to, Komisija negavo pakankamai įrodymų, rodančių, kad mokesčių institucijos aiškiai pripažino eksportuojančio gamintojo ir jo susijusių bendrovių ES eksporto kainas.

(38)

Antra, tvirtinimas, kad PVM administruojančios institucijos pripažino, kad eksporto kainos taikomos įprastomis rinkos sąlygomis, taip pat negalėjo būti priimtas, nes bet kuriuo atveju surinktas PVM bendrovei grąžinamas tuo momentu, kai ji importuotas prekes perparduoda.

(39)

Galiausiai eksportuojantis gamintojas nurodė du Tarybos reglamentus, kuriuose sandorių kainos buvo pripažintos (4). Tačiau abiem atvejais Komisija galėjo palyginti pardavimą per susijusius importuotojus su pardavimu per nesusijusius importuotojus, o nagrinėjamu atveju to padaryti neįmanoma, nes pardavimas per nesusijusius importuotojus nebuvo tipiškas (maždaug 1 % viso pardavimo į ES).

(40)

Kito eksportuojančio gamintojo dalis pardavimo eksportui (maždaug 10–17 %) nebuvo perparduodama tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo importuota, nes ji buvo perdirbta susijusios bendrovės Italijoje. Ši susijusi bendrovė importavo vamzdžių pusgaminius (nedengtus vamzdžius), kurie buvo toliau perdirbti, vamzdžius padengiant išorės (cinko) ir vidaus (cemento) danga. Tiek importuoti nedengti vamzdžiai, tiek padengti vamzdžiai yra nagrinėjamasis produktas. Vamzdžiams padengti vidaus ir išorės danga reikia esminių investicijų į mašinas ir įrangą, žaliavas, taip pat tam tikro skaičiaus specialią kvalifikaciją turinčių darbuotojų.

(41)

Tuo atveju, kai produktai nėra perparduodami tokios būklės, kokios jie buvo importuoti, Komisija gali apskaičiuoti eksporto kainą „bet kuriuo pagrįstu būdu“, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje. Šiuo atveju Komisija preliminariai nusprendė pakoreguoti kainą, kuria perdirbtas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, atsižvelgiant į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas (neskaitant perdirbimo sąnaudų), PBA išlaidas ir pelną. Komisija toliau tirs Europos Sąjungoje patirtas perdirbimo sąnaudas, siekdama nustatyti, ar tikslinga atlikti koregavimą ir kokiu lygmeniu. Nesant jokio kito pagrįsto kriterijaus, kaip nesusijusio importuotojo pelno dydis naudotas vidutinis 3,7 % pelno dydis, pagrįstas skundo pateikėjo pateiktais duomenimis. Eksporto kaina apskaičiuota remiantis šiuo pagrindu dėl toliau išvardytų priežasčių.

Importuoti nepadengti vamzdžiai Sąjungos rinkoje neparduodami, nes jų negalima naudoti vandeniui tiekti ar nuotekoms šalinti toliau jų neperdirbus. Dėl tos pačios priežasties nepadengti vamzdžiai taip pat neparduodami Indijos vidaus rinkoje.

Atsižvelgiant į perdirbimo sąnaudas, kurios yra didelės dėl įrangos, žaliavų ir darbo jėgos, kurių reikia, kad importuojami nepadengti vamzdžiai būtų paversti tinkamu naudoti produktu, atėmus šias sąnaudas, kurios yra daug didesnės nei produkto užbaigimo pagal kliento reikalavimus sąnaudos, būtų gautas nepagrįstas ir dirbtinis rezultatas.

(42)

Kalbant apie kitus produktus, kurie buvo importuoti, abu eksportuojantys gamintojai turėjo susijusį importuotoją Jungtinėje Karalystėje, kuris importuotus produktus perdirbo toliau, pridėdamas junges ir supjaustydamas vamzdžius į mažesnius dydžius.

(43)

Komisija šių kitų produktų eksporto kainą preliminariai apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, koreguodama kainą, už kurią importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, atsižvelgdama į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas, įskaitant perdirbimo sąnaudas Sąjungoje, PBA išlaidas ir pelną, kad kaina vėl prilygtų neperdirbtų vamzdžių (nepjaustytų ir (arba) be jungių) kainai. Nesant jokio kito pagrįsto kriterijaus, kaip nesusijusio importuotojo pelno dydis naudotas vidutinis 3,7 % pelno dydis, pagrįstas skundo pateikėjo pateiktais duomenimis.

(44)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad produkto rūšių, kurios nebuvo perparduodamos tokiomis sąlygomis, kokiomis jos buvo importuotos, nes jos buvo perdirbtos susijusios bendrovės, eksporto kainą Komisija turėtų apskaičiuoti ne remdamasi kainomis pirmiems nepriklausomiems pirkėjams, o remdamasi eksportuojančio gamintojo tiesioginiu pardavimu į ES, galbūt kartu su bendrovės eksporto kainomis nepriklausomiems pirkėjams trečiosiose šalyse.

(45)

Komisija padarė preliminarią išvadą, kad siūlomas požiūris turėtų būti atmestas. Pirma, eksportuojančio gamintojo tiesioginis pardavimas į ES per TL buvo labai nedidelės apimties tiek pagal apimtį, tiek pagal vertę, todėl nebuvo tipiškas. Antra, pardavimas trečiosioms šalims nėra pagrįstas pagrindas, nes jis nepakankamai atspindi eksportuojančio gamintojo ekonominę padėtį ir elgesį Sąjungos rinkoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad per tą patį laikotarpį eksportuojantis gamintojas į Sąjungą pardavė didelį kiekį per susijusius prekiautojus.

(46)

Eksportuojantis gamintojas taip pat tvirtino, kad koregavimas turėtų būti susijęs tik su išlaidomis, „patirtomis nuo importo iki perpardavimo“, todėl pagrįstai būti susijęs su perpardavimo procesu. Taigi, į šias sąnaudas gali, pavyzdžiui, nebūti įtrauktos PBA išlaidos, kurias paprastai turi mokėti gamintojas, perdirbėjas arba eksportuotojas. Susijusių bendrovių Sąjungoje PBA išlaidos nebūtų pagrįstos paprastam importuotojui. Eksportuojantis gamintojas ir jo susijusios bendrovės Sąjungoje tariamai yra vienas ekonominis subjektas, o tai turėtų poveikio koregavimų, kuriuos būtų galima atlikti eksporto kainai apskaičiuoti, pobūdžiui.

(47)

Bendrovė taip pat teigė, kad PBA išlaidos ir pelnas, kurie būtų naudojami eksporto kainai apskaičiuoti, turėtų būti perskaičiuoti, kad jie būtų susiję tik su importuotojo veikla.

(48)

Dėl argumento, kad koregavimai turėtų apsiriboti išlaidomis, „patirtomis nuo importo iki perpardavimo“, Komisija nurodo nusistovėjusią Europos teismų praktiką, pagal kurią pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi nedraudžiama atlikti koregavimų, atsižvelgiant į išlaidas, patirtas iki importo, jei tas sąnaudas paprastai patiria importuotojas. Be to, iš šios teismo praktikos matyti, kad vieno ekonominio subjekto egzistavimas neturi poveikio galimybei taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir joje nustatytus koregavimus. Ši teismo praktika taip pat reiškia, kad faktas, jog susijusios bendrovės vykdo tik tam tikras funkcijas, nekliudo taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, tačiau tai reiškia mažesnes PBA sąnaudas, išskaičiuotinas iš kainos, kuria nagrinėjamasis produktas pirmą kartą perparduodamas nepriklausomam pirkėjui. Bet kuriuo atveju prievolė įrodyti tenka suinteresuotajai šaliai, kuri ketina ginčyti koregavimų, atliktų remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, dydį. Taigi, jei ši šalis mano, kad koregavimai yra pernelyg dideli, ji privalo pateikti konkrečių įrodymų ir apskaičiavimus, pagrindžiančius šiuos teiginius, visų pirma, alternatyvią normą. Kadangi Komisija laikosi nuomonės, kad PBA išlaidų dydis, laikinai naudotas eksporto kainai apskaičiuoti, atspindi susijusių bendrovių atliekamas funkcijas, ji preliminariai atmetė šiuos tvirtinimus.

3.3.   Palyginimas

(49)

Komisija palygino bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(50)

Skundo pateikėjas paprašė Komisijos taikyti išimtinę tikslinio dempingo metodiką, nustatytą pagrindinio antidempingo reglamento 2 straipsnio 11 dalies antrame sakinyje, nes „yra tam tikra eksporto kainų tendencija, kuri žymiai skiriasi priklausomai nuo pirkėjų ir regionų, dėl to gali smarkiai padidėti dempingo skirtumai, [nes] Indijos eksportuotojai siekia eksportuoti į […] Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Italiją ir Prancūziją ir parduoda produktą tam tikriems stambiems pirkėjams“.

(51)

Komisija preliminariai atmetė teiginius dėl tikslinio dempingo, nes skundo pateikėjas nepateikė pakankamai šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Vieninteliai pateikti duomenys buvo Eurostato duomenys, rodantys, kad didžioji dalis eksportuojančių gamintojų eksporto į ES įvežama tik per keturias valstybes nares. Tačiau šis eksportas vėliau taip pat gali būti siunčiamas į kitas valstybes nares. Be to, ir daug svarbiau, nebuvo pateikti duomenys, įrodantys kainų skirtumus skirtingose valstybėse narėse.

(52)

Be to, Komisija negalėjo nustatyti eksporto kainų tendencijos, kuri žymiai skiriasi priklausomai nuo pirkėjų ir regionų. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojų pardavimo kai kuriose valstybėse narėse kainos buvo mažesnės už vidutines Sąjungos kainas, tačiau tai negali būti siejama su tikslinio dempingo praktika, visų pirma dėl to, kad tokia padėtis buvo dar prieš Indijos eksportuojantiems gamintojams pradedant eksportuoti į ES.

(53)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą atsižvelgdama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Koreguota atsižvelgiant į frachto ir draudimo, tvarkymo, pakavimo, kredito išlaidas, banko mokesčius, komisinius, importo rinkliavas ir išlaidas po pardavimo. Tačiau nebuvo atliktas joks koregavimas atsižvelgiant į sąlyginį apmokestinimą, nes eksportuojantys gamintojai neįrodė, kad į kainą vidaus rinkoje įskaičiuotas už eksporto pardavimą nesumokėtas arba grąžintas mokestis.

(54)

Eksportuojantys Indijos gamintojai labai vėlyvame tyrimo etape pareiškė, kad yra didelių fizinių skirtumų priklausomai nuo produkto kontrolės numerių (PKN), kurie pateisintų koregavimą siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą arba tam tikrų specialių skundo pateikėjo parduodamų produktų neįtraukimą. Tačiau informacija, įrodanti tokius fizinių savybių skirtumus ir galimą koregavimo vertę, nebuvo pakankamai pagrįsta, kad būtų galima priimti poziciją šiuo tyrimo etapu. Todėl minėtas tvirtinimas preliminariai atmetamas.

3.4.   Dempingo skirtumas

(55)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Komisija kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importas sudarė 100 % viso eksporto į Sąjungą per TL. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pagrįsti bendradarbiaujančios bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, lygmeniu.

(57)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovės pavadinimas

Laikinas dempingo skirtumas

„Jindal Saw Ltd“

31,2 %

„Electrosteel Casting Ltd“

15,3 %

Visos kitos bendrovės

31,2 %

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(58)

Panašų produktą per tiriamąjį laikotarpį Sąjungoje gamino trys gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(59)

Kadangi yra tik trys Sąjungos gamintojai ir „SG PAM Group“ pateikė savo patronuojamųjų bendrovių pardavimo duomenis ir vienintelio nebendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo įverčius, visi duomenys pateikiami indeksuota forma arba intervalais, siekiant apsaugoti kito Sąjungos gamintojo, kuris bendradarbiavo atliekant tyrimą, konfidencialumą.

(60)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 550 000–650 000 tonų. Komisija bendrą Sąjungos gamybos apimtį nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. skunde pateikta informacija apie nebendradarbiaujantį gamintoją bei duomenimis, gautais atliekant tyrimą iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų. Kaip nurodyta 7 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungoje yra tik trys gamintojai, o du bendradarbiaujantys gamintojai pagamina maždaug 96 % visos Sąjungos produkcijos.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(61)

Komisija nustatė Sąjungos suvartojimą remdamasi viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, pridėjus importą iš trečiųjų šalių į Sąjungą. Komisija nustatė visą Sąjungos pramonės pardavimą remdamasi duomenimis, gautais iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų, ir skunde pateikta informacija apie nebendradarbiaujantį gamintoją. Importo apimties šaltinis – Eurostato duomenys.

(62)

Sąjungos suvartojimo raida:

Sąjungos suvartojimas

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Indeksas

100

84

83

97

Šaltinis: klausimyno atsakymai, skunde pateikta informacija ir Eurostatas.

(63)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 3,3 %. Sąjungos suvartojimas smarkiai sumažėjo nuo 2011 iki 2012 m. (daugiau kaip 16 %), tačiau labai padidėjo per tiriamąjį laikotarpį. Galutiniai kaliojo ketaus vamzdžių naudotojai yra vandens tiekimo, kanalizacijos sistemų ir drėkinimo komunalinės įmonės. Dažniausiai jos yra viešieji subjektai, priklausantys nuo valstybės finansavimo. 2011 m. ir 2012 m. ekonomikos krizė virto tikra valstybės skolos krize. Tai paskatino Sąjungos vyriausybes smarkiai sumažinti viešąsias investicijas ir išlaidas, o tai paaiškina didelį kaliojo ketaus vamzdžių paklausos sumažėjimą, ypač tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija ir Italija.

4.3.   Importas iš Indijos

4.3.1.   Importo iš Indijos apimtis ir rinkos dalis

(64)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Eurostato duomenys sutapo su eksportuojančių Indijos gamintojų pateiktais duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta tokiu pačiu pagrindu.

(65)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

Importo apimtis (metrinėmis tonomis) ir rinkos dalis

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Importo iš Indijos apimtis

75 000–85 000

60 000–70 000

75 000–85 000

95 000–105 000

Importo apimtis (indeksas)

100

83

101

123

Rinkos dalis (indeksas)

100

99

122

127

Šaltinis: Eurostatas, klausimyno atsakymai.

(66)

Nepaisant mažėjančios rinkos, importo iš Indijos apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 22 %. Eksportuojančių Indijos gamintojų rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 3,5 procentinio punkto.

4.3.2.   Importo iš Indijos kaina ir priverstinis kainų mažinimas

(67)

Komisija nustatė importo kainas pagal Eurostato duomenis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis eksportuojančių Indijos gamintojų ir Sąjungos pramonės pateiktais duomenimis.

(68)

Importo iš Indijos į Sąjungą vidutinės kainos raida:

Importo kainos (EUR už toną)

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Indija

650–750

700–800

600–700

600–700

Indeksas

100

106

99

98

Šaltinis: Eurostatas, klausimyno atsakymai.

(69)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Indijos kainos šiek tiek sumažėjo. Indijos kainos 2012 m. padidėjo (5,7 %), bet dar labiau sumažėjo 2013 m. (– 6,2 %).

(70)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

a)

pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas ir

b)

iš bendradarbiaujančių Indijos gamintojų importuoto kiekvienos rūšies produkto atitinkamas vidutines svertines kainas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas atsižvelgiant į išlaidas po importo;

c)

lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 34 % ir 42,4 %.

4.4.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1.   Bendrosios pastabos

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(72)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis ir skunde pateiktais nebendradarbiaujančio gamintojo įverčiais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(73)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(74)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.4.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(75)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Gamybos apimtis (indeksas)

100

79

91

101

Gamybos pajėgumai (indeksas)

100

100

100

100

Pajėgumų naudojimas (%)

52–57

42–47

45–50

53–58

Šaltinis: klausimyno atsakymai ir skunde pateikta informacija.

(76)

Bendra Sąjungos pramonės gamyba buvo šiek tiek didesnė per tiriamąjį laikotarpį nei 2011 m., nepaisant žymiai mažesnio ES pardavimo per tiriamąjį laikotarpį. Gamybos padidėjimas paaiškinamas tuo, kad padidėjo pardavimas eksportui.

(77)

Pajėgumai išliko pastovūs per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Pajėgumų naudojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo kartu su gamybos padidėjimu. Nepaisant to, pajėgumų naudojimas išliko nedidelis (53–58 %). Kaliojo ketaus vamzdžių gamyba yra pramonė, kuriai būdingos santykinai didelės pastoviosios sąnaudos. Dėl mažo pajėgumų naudojimo blogėja pastovių išlaidų įsisavinimas, o tai yra viena iš mažo Sąjungos pramonės pelningumo priežasčių.

4.4.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(78)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Pardavimo apimtis (indeksas)

100

83

81

94

Rinkos dalis (indeksas)

100

100

97

97

Šaltinis: klausimyno atsakymai, skunde pateikta informacija ir Eurostatas.

(79)

Sąjungos pramonės pardavimas per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 6,4 % iki 450 000–500 000 per tiriamąjį laikotarpį. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo gerokai daugiau nei sumažėjo suvartojimo apimtis.

4.4.2.3.   Augimas

(80)

Bendras nagrinėjamojo produkto suvartojimas Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo beveik 3,3 %. 2012 m. suvartojimas labai sumažėjo (daugiau nei 16 %), 2013 m. išliko mažas ir ėmė atsigauti per tiriamąjį laikotarpį. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungos pramonės pardavimas, importas iš trečiųjų šalių ir importas iš Indijos sumažėjo kartu su suvartojimu. Tačiau 2013 m., kai suvartojimas vis dar buvo mažas, o Sąjungos pramonės pelningumas neigiamas, Indijos gamintojai sugebėjo žymiai padidinti tiek savo pardavimo apimtį, tiek rinkos dalį. Toks sėkmingas Indijos pardavimo apimties išplėtimas nuosmukį patiriančioje rinkoje buvo įmanomas dėl agresyvaus priverstinio kainų mažinimo ir dempingo praktikos. Agresyvi pardavimo ir kainodaros strategija buvo toliau vykdoma per tiriamąjį laikotarpį. Todėl Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo gerokai daugiau nei suvartojimas ir Sąjungos pramonės rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 2,5 procentinio punkto, tuo tarpu Indijos gamintojai per tą patį laikotarpį savo rinkos dalį padidino 3,5 procentinio punkto.

4.4.2.4.   Užimtumas ir našumas

(81)

Užimtumo ir našumo raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

Užimtumas ir našumas

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Darbuotojų skaičius (indeksas)

100

93

93

99

Našumas (indeksas)

100

82

96

102

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(82)

Užimtumo ir našumo lygis per tiriamąjį laikotarpį buvo panašus į 2011 m. lygį. Tačiau faktą, kad užimtumas nesumažėjo, daugiausia paaiškina gerokai padidėjusi pardavimo už Sąjungos teritorijos ribų apimtis, kaip minėta 77 konstatuojamojoje dalyje.

4.4.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

(83)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(84)

Tai pirmasis antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi, nėra duomenų, kuriais remiantis būtų įvertintas galimas ankstesnio dempingo poveikis.

4.4.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1.   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(85)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų vidutinių vieneto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (EUR/t)

950–1 000

1 000–1 050

1 000–1 050

950–1 000

Indeksas

100

105

104

101

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR/t)

900–950

1 000–1 050

900–950

850–900

Indeksas

100

110

104

96

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(86)

Vidutinė vieneto pardavimo kaina iš esmės kito kartu su gamybos sąnaudomis. Ji padidėjo 2012 m., kai padidėjo gamybos sąnaudos, o nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio mažėjo kartu su gamybos sąnaudomis. Gamybos sąnaudos sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusios pagrindinės žaliavos – geležies rūdos ir metalo laužo – kainos.

4.4.3.2.   Darbo sąnaudos

(87)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Indeksas

100

100

103

104

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(88)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 4 %. Šis padidėjimas buvo mažesnis nei bendras darbo užmokesčio padidėjimas Europos Sąjungoje, remiantis Eurostato duomenimis.

4.4.3.3.   Atsargos

(89)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Atsargos

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Laikotarpio pabaigos atsargos (indeksas)

100

74

73

82

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(90)

Laikotarpio pabaigos atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo. Laikotarpio pabaigos atsargų sumažėjimą daugiausia lėmė Sąjungos pramonės vadovybės nustatytas griežtesnis apyvartinio kapitalo poreikis.

4.4.3.4.   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(91)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas (pardavimo apyvartos %)

nuo 2,5 iki 3,0

nuo – 5,5 iki – 6,0

nuo – 1,0 iki – 1,5

nuo 1,5 iki 2,0

Grynųjų pinigų srautas (indeksas)

100

92

67

101

Investicijos (indeksas)

100

60

67

120

Investicijų grąža (%)

49

– 155

– 29

20

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(92)

Komisija bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo nuo 2,5–3,0 % 2011 m. iki 1,5–2,0 % per tiriamąjį laikotarpį, o 2012 m. ir 2013 m. buvo neigiamas. Didžioji dalis nagrinėjamojo produkto pardavimo Europos Sąjungoje buvo vykdoma per bendradarbiaujančių ES gamintojų patronuojamąsias bendroves ir buvo atsižvelgta į jų sąnaudas ir pelningumą.

(93)

Grynųjų pinigų srautas yra bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas buvo panašaus lygio 2011 m. ir tiriamuoju laikotarpiu.

(94)

Investicijų lygis tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnis nei 2011 m. Tačiau 2012 m. ir 2013 m. investicijų lygis buvo žymiai mažesnis, o padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu nekompensavo sumažėjimo ankstesniais metais. Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Investicijų grąža per tiriamąjį laikotarpį buvo žymiai mažesnė nei 2011 m.

4.4.4.   Išvada dėl žalos

(95)

Nuosmukį patiriančioje rinkoje Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 2,5 procentinio punkto, o pardavimas Sąjungos rinkoje sumažėjo beveik 6,4 %. Pajėgumų naudojimas liko žemas (53–58 %) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, ir tai turėjo poveikio Sąjungos pramonės pajėgumui absorbuoti pastoviąsias sąnaudas. Nors Sąjungos pramonės pelningumas pasiekė žemiausią lygį nuo tada, kai pasiekė žemiausią tašką 2012 m., jis vis dar buvo labai žemas tiriamuoju laikotarpiu ir buvo lygus 1,5–2,0 %, t. y. gerokai mažesnis už tikslinį pelną. Per tą patį laikotarpį Indijos importas padidėjo 22,6 %, o jo užimama rinkos dalis išaugo 3,5 procentinio punkto.

(96)

Kiti rodikliai iš esmės nesikeitė. Tačiau jiems blogėti iš esmės neleido gerokai padidėjęs Sąjungos pramonės pardavimas už Sąjungos ribų. Vienintelis rodiklis, kuris rodė aiškią teigiamą tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį, buvo investicijos, kurios padidėjo 20 %. Tačiau 2012 m. ir 2013 m. investicijų lygis buvo žymiai mažesnis ir padidėjimas tiriamuoju laikotarpiu net nekompensavo sumažėjimo ankstesniais metais.

(97)

Dėl labai mažo pelningumo, kartu su nuolat mažėjančia pardavimo apimtimi ir rinkos dalimi Sąjungoje Sąjungos pramonės ekonominė padėtis yra sudėtinga.

(98)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė preliminarią išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

5.   PRIEŽASTINIS RYŠYS

(99)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat išnagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamosios šalies dempingo kainomis. Kalbama apie šiuos veiksnius: ekonomikos krizę ir paklausos sumažėjimą, importą iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatus ir pakaitinių produktų, kaip antai plastikinių vamzdžių, konkurenciją.

5.1.   Importo dempingo kaina poveikis

(100)

Eksportuojančių Indijos gamintojų pardavimo Sąjungoje apimtis buvo beveik du kartus didesnė (75 000–85 000) nei viso kito importo sudėjus kartu (45 800 t) jau nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje. Indijos pardavimo apimtis sumažėjo kartu su vartojimu 2012 m., tačiau rinkos dalis išliko maždaug 10–15 %. Tačiau 2013 m., kai suvartojimas vis dar buvo mažas, o Sąjungos pramonės pelningumas neigiamas, Indijos gamintojai sugebėjo žymiai padidinti tiek savo pardavimo apimtį, tiek rinkos dalį. Toks sėkmingas Indijos pardavimo apimties išplėtimas nuosmukį patiriančioje rinkoje buvo įmanomas dėl agresyvios dempingo kainodaros – Indijos importo kainos 2013 m., palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 6,2 %. Agresyvi kainodara buvo toliau vykdoma per tiriamąjį laikotarpį. Eksportuojančių Indijos gamintojų pardavimo apimtis per tiriamąjį laikotarpį viršijo 100 000, o jų rinkos dalis siekė 15–20 %. Tokia greita plėtra buvo įmanoma dideliu mastu priverstinai mažinant Sąjungos gamintojų kainas. Nustatyta, kad priverstinio kainų mažinimo lygis buvo 34 % ir 42,4 %. Indijos pardavimo apimtis ir rinkos dalis labai padidėjo, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo gerokai daugiau nei suvartojimas ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 6,4 %, o jos rinkos dalis – 2,5 procentinio punkto.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kad didelio masto priverstinio Sąjungos gamintojų kainų mažinimo dėl importo dempingo kaina iš Indijos ir Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies sumažėjimo, dėl kurio labai sumažėjo pelningumas, laikotarpis aiškiai sutampa, daroma išvada, kad yra pagrindo importą dempingo kainomis laikyti Sąjungos pramonės žalingos padėties priežastimi.

5.2.   Kitų veiksnių poveikis

5.2.1.   Ekonominė krizė ir sumažėjusi paklausa

(102)

Sąjungos nagrinėjamojo produkto suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,3 %, o importas iš Indijos per tą patį laikotarpį padidėjo 22,6 %. Didžiausią suvartojimo sumažėjimą (15 % nuo 2011 m. iki 2012 m.) lėmė ekonomikos krizė ir mažėjančios viešosios išlaidos. Suvartojimo mažėjimas prisidėjo prie žalos nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, taip pat galėjo turėti įtakos žalai 2013 m. Tačiau 2013 m. ir ypač tiriamuoju laikotarpiu Indijos importas dempingo kaina yra svarbiausias žalos veiksnys, darantis spaudimą mažinti Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtį ir trukdantis atkurti ilgalaikį pelningumą.

5.2.2.   Importas iš trečiųjų šalių

(103)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Importo iš trečiųjų šalių apimtis (metrinėmis tonomis)

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Kinija

31 136

28 019

12 266

13 903

Indeksas

100

90

39

45

Trečiosios šalys, išskyrus Kiniją

14 693

12 183

20 153

22 524

Indeksas

100

83

137

153

Visos trečiosios šalys

45 828

40 202

32 419

36 427

Indeksas

100

88

71

79

Šaltinis: Eurostatas.

(104)

Importas iš Indijos per tiriamąjį laikotarpį sudarė didžiąją viso importo į Sąjungą dalį (daugiau nei 70 %). Indijos importo apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 22 %, o kito importo apimtis per tą patį laikotarpį sumažėjo daugiau kaip 20 %. Indijos importo rinkos dalis padidėjo 2,5 procentinio punkto, o kito importo užimama rinkos dalis sumažėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu. Atsižvelgiant į mažą importo iš trečiųjų šalių apimtį ir į tai, kad jis sumažėjo tiek apimties, tiek rinkos dalies požiūriu, nėra požymių, kad dėl jo Sąjungos pramonei būtų daryta žala.

(105)

Eksportuojantys gamintojai teigė, kad vienas Sąjungos gamintojas importavo nagrinėjamąjį produktą iš savo Kinijos gamybos subjekto, dėl to pats sau padarė žalos. Nebuvo nustatyta jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Iš patikrintų įrodymų matyti, kad importas į Sąjungą iš susijusio Sąjungos gamintojo Kinijos subjekto buvo labai mažos apimties. Be to, importas iš Kinijos per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo ir jo rinkos dalis sumažėjo daugiau nei 2 procentiniais punktais, o tai akivaizdžiai rodo, kad jis nelaikytinas žalos priežastimi.

5.2.3.   Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai

(106)

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

Bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatai

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Eksporto apimtis (indeksas)

100

78

116

130

Vidutinė importo kaina (indeksas)

100

108

104

99

Šaltinis: klausimyno atsakymai.

(107)

Sąjungos pramonės pardavimo už Sąjungos ribų apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį išaugo net 30 %, o vidutinė pardavimo kaina išliko sąlyginai nepakitusi. Todėl pardavimas už Sąjungos ribų iš tiesų yra žalą mažinantis veiksnys. Jei nebūtų buvę pardavimo už Sąjungos ribų, Sąjungos pramonė būtų patyrusi dar didesnę žalą.

5.2.4.   Pakaitinių produktų konkurencija

(108)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad žalą padarė didžiulė pakaitinių produktų, visų pirma plastikinių vamzdžių (polietileno (PE), polivinilchlorido (PVC) ir polipropileno (PP)), konkurencija. Iš pradžių mažesnio skersmens plastikiniai vamzdžiai kainuoja pigiau už vienetą. Tačiau atsižvelgiant į priežiūros sąnaudas ir produkto naudojimo trukmę, nagrinėjamasis produktas turi sąnaudų privalumų ilgalaikėje perspektyvoje. Plastikiniai vamzdžiai, visų pirma mažesnio skersmens, daro tam tikrą konkurencinį spaudimą nagrinėjamajam produktui. Tačiau per nagrinėjamąjį laikotarpį kaliojo ketaus vamzdžiai neužleido rinkos dalies plastikiniams vamzdžiams, o kai kuriais atvejais nagrinėjamuoju laikotarpiu kaliojo ketaus vamzdžiai net sugebėjo atgauti dalį rinkos iš plastikinių vamzdžių. Todėl nėra tikėtina, kad plastikinių pakaitinių produktų konkurencija padarė materialinės žalos nagrinėjamuoju laikotarpiu.

5.3.   Išvada dėl priežastinio ryšio

(109)

Preliminariai nustatytas Sąjungos gamintojams darytos žalos ir importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina priežastinis ryšys. Priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas dėl importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės pardavimo ES apimties ir ES rinkos dalies sumažėjimas aiškiai sutapo laiko požiūriu. Dėl importo iš Indijos dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos per tiriamąjį laikotarpį priverstinai mažintos 34 % ir 42,4 %. Dėl to labai sumažėjo ES pramonės pelningumas.

(110)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Ekonomikos krizė ir sumažėjusi paklausa turėjo poveikio žalai nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir galėjo turėti jai poveikio 2013 m. Tačiau jei nebūtų buvę priverstinio Sąjungos pramonės kainų mažinimo dėl importo dempingo kaina, Sąjungos pramonės padėčiai tikrai nebūtų padarytas toks didelis poveikis. Visų pirma pardavimo apimtis mažėtų ne tiek daug, pajėgumų naudojimas būtų didesnis, o pelningumas tvaresnis. Todėl preliminariai nustatyta, kad suvartojimo sumažėjimas nenutraukia importo dempingo kaina ir materialinės žalos priežastinio ryšio.

(111)

Preliminariai nustatyta, kad kiti veiksniai, kaip antai importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas ir pakaitinių produktų konkurencija, nenutraukia pirmiau nustatyto priežastinio ryšio, net atsižvelgiant į jų galimą bendrą poveikį.

(112)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Indijos dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko. Žalą daugiausia sudaro sumažėjusi Sąjungos pardavimo apimtis, sumažėjusi ES pramonės rinkos dalis, žemas pajėgumų naudojimo koeficientas ir mažas pelningumas.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

(113)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija išnagrinėjo, ar antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Ji skyrė ypatingą dėmesį poreikiui pašalinti prekybą iškreipiančio žalingo dempingo poveikį ir atstatyti veiksmingą konkurenciją. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, platintojų ir galutinių naudotojų, kaip antai vandens, kanalizacijos ir drėkinimo įmonių, interesus.

6.1.   Sąjungos pramonės interesai

(114)

Sąjungos pramonės gamybos įmonės yra įsikūrusios Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Austrijoje. Sąjungos pramonėje tiesiogiai dirba daugiau kaip 2 400 darbuotojų, gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį produktą. Du iš trijų gamintojų bendradarbiavo atliekant tyrimą. Nebendradarbiaujantis gamintojas neprieštaravo tyrimo inicijavimui. Kaip nurodyta pirmiau, dvi bendradarbiaujančios bendrovės patyrė materialinę žalą ir neigiamą poveikį dėl importo dempingo kaina.

(115)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus bus atkurtos sąžiningos prekybos sąlygos Sąjungos rinkoje, o Sąjungos gamintojai galės padidinti savo pardavimo apimtį ir žemą pajėgumų naudojimo koeficientą. Dėl to Sąjungos pramonės pelningumas padidėtų iki tokio lygio, kuris laikomas būtinu šioje kapitalo imlioje pramonėje ir neleistų mažėti užimtumui. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis veikiausiai toliau blogėtų.

(116)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

6.2.   Nesusijusių importuotojų, platintojų, vartotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių interesai

(117)

Nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save per terminą, nustatytą pranešime apie tyrimo inicijavimą. Daug platintojų pranešė apie save ir pareiškė savo nuomonę. Tačiau tik nedaugelis jų pateikė labiau pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima atlikti išsamią analizę. Atliekant tyrimą dalyvavo tik keli galutiniai naudotojai.

(118)

Kelios suinteresuotosios šalys (daugiausia Sąjungos pramonės produktų platintojai ir metalo pramonės darbuotojų asociacijos) pasisakė už tyrimą, reikalavo atkurti sąžiningą konkurenciją, apgailestavo dėl žalingos Sąjungos pramonės padėties ir teigė, kad, jei muitai nebūtų nustatyti, tikėtina, kad Sąjungos gamybos pajėgumai išnyktų ir Sąjungos darbo vietos būtų prarastos.

(119)

Iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto platintojai, taip pat keli galutiniai naudotojai, t. y. vandens, nuotekų ir drėkinimo komunalinės įmonės, prieštaravo priemonių nustatymui. Jie pareiškė susirūpinimą, kad „SG PAM Group“ užimtų beveik monopolinę padėtį Sąjungos rinkoje, jei nustačius priemones sumažėtų Indijos importas, ir dėl to padidėtų kainos. „SG PAM Group“ užima labai tvirtą poziciją Sąjungos rinkoje. Tačiau yra keletas veiksnių, kurie silpnina jos įtaką rinkoje. Pirma, yra kiti du Sąjungos gamintojai, turintys nepanaudotų pajėgumų ir galintys užtikrinti veiksmingą konkurenciją, jei „SG PAM“ kainos pernelyg išaugtų.

(120)

Antra, yra keletas trečiosiose šalyse (Kinija, Turkija, Rusija ir Šveicarija) veikiančių gamintojų, kurie jau parduoda į ES rinką. Jų pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nedidelė ir mažėjo. Tačiau pagrindinė tokio kitų importuotojų pardavimo apimties sumažėjimo priežastis buvo agresyvi Indijos gamintojų konkurencija. Indijos dempingo kainos buvo daug mažesnės už visų kitų svarbių importuojančių šalių (išskyrus Rusiją) kainas. Jei Sąjungos pramonė vienašališkai padidintų kainas, vidutinės trukmės laikotarpiu galėtų padidėti importas iš kitų šalių, atsižvelgiant į tai, kad tie eksportuotojai jau yra Sąjungoje.

Vidutinė importo kaina (EUR)

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

TL

Indija

665

703

659

651

Kinija

955

1 014

1 059

1 054

Šveicarija

1 711

1 678

1 554

1 526

Rusija

697

696

652

627

Turkija

1 246

1 544

1 272

1 010

Šaltinis: Eurostatas.

6.3.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(121)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus vamzdžiams šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų. Komisija toliau tirs galimą poveikį konkurencijai Sąjungos rinkoje, nors, galutiniu etapu remdamasi papildoma informacija, kuri turi būti pateikta.

7.   LAIKINOSIOS ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(122)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

7.1.   Žalos pašalinimo lygis (žalos skirtumas)

(123)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma išnagrinėjo muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(124)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje.

(125)

Skunde teigiama, kad, jei nebūtų importo dempingo kaina, pramonė tikėtųsi pasiekti didesnį kaip 12 % pelningumą, nes tokį pelningumo lygį ji buvo pasiekusi ankstesniais metais iki nagrinėjamojo laikotarpio. Reikia pažymėti, kad ankstesniais metais iki nagrinėjamojo laikotarpio Sąjungos pramonės pardavimo apimtis labai išaugo dėl 2007–2008 m. ekonominio pakilimo ir Sąjungos vyriausybių fiskalinių paskatų išlaidų, siekiant kovoti su 2009 m. ekonomikos krizės padariniais. Todėl tie metai negali būti laikomi tipiškais Sąjungos pramonės pelningumui. Skundo pateikėjas taip pat teigia, kad dviženklį pelningumą pateisina didelės MTTP išlaidos. Atlikus tyrimą beveik nerasta aktyvios MTTP veiklos įrodymų – 2011 m. MTTP išlaidos sudarė mažiau nei 2 % apyvartos, o tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojas, kurio MTTP išlaidos buvo didžiausios, MTTP išleido dar mažiau.

(126)

Atliekant ankstesnius tyrimus, susijusius su panašiais produktais – tam tikrais besiūliais vamzdžiais ir vamzdeliais iš nerūdijančio plieno (5) ir tam tikrais suvirintais vamzdžiais ir vamzdeliais iš geležies arba nelegiruotojo plieno (6), buvo laikoma, kad 5 % pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu lygiu, kurį Sąjungos pramonė galėtų pasiekti, jeigu nebūtų žalingo dempingo. Kaliojo ketaus vamzdžiai ir vamzdeliai daugeliu aspektų yra panašūs į besiūlius plieno vamzdžius ir suvirintus vamzdžius iš geležies arba nelegiruotojo plieno – geležies žaliavos sudaro didžiąją jų gamybos sąnaudų dalį ir jie taip pat gali būti naudojami vandeniui tiekti. Todėl padaryta preliminari išvada, kad 5 % pelno marža yra pagrįsta ir kaliojo ketaus vamzdžių pramonei.

(127)

Tuomet, remdamasi bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

7.2.   Laikinosios priemonės

(128)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(129)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

Šalis

Bendrovė

Dempingo skirtumas

Žalos skirtumas

Laikinasis antidempingo muitas

Indija

„Jindal Saw Ltd“

31,2 %

68 %

31,2 %

„Electrosteel Casting Ltd“

15,3 %

59 %

15,3 %

(130)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamosios šalies, t. y. Indijos, kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(131)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muito normas pasikeitus subjekto pavadinimui. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (7). Prašyme turi būti nurodyta visa svarbi informacija, pagrindžianti tai, kad toks pakeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei pasinaudoti jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(132)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką dėl didelių muitų normų skirtumų, reikia nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas konkrečioms bendrovėms taikomų antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms taikomas konkrečioms bendrovėms taikomas antidempingo muitas, privalo valstybių narių muitinėms pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Sąskaita faktūra privalo atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje išdėstytus reikalavimus. Importuojamam produktui, su kuriuo nepateikiama tokia sąskaita faktūra, turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas.

(133)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

8.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(134)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(135)

Šiame reglamente išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžiams ir vamzdeliams, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7303 00 10 ir ex 7303 00 90 (TARIC kodai 7303001010 ir 7303009010) nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2.   Laikinojo antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Laikinasis antidempingo muitas

Papildomas TARIC kodas

„Jindal Saw Ltd“

31,2 %

C054

„Electrosteel Casting Ltd“

15,3 %

C055

Visos kitos bendrovės

31,2 %

C999

3.   Individualios muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos, jeigu valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, kurioje pateikiama deklaracija su nurodyta data ir pasirašyta tą sąskaitą faktūrą išduodančio subjekto pareigūno, kurio nurodomas vardas, pavardė ir pareigos: „Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių (papildomas TARIC kodas), parduodamų eksportui į Europos Sąjungą, Indijoje pagamino (bendrovės pavadinimas ir adresas). Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“ Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4.   1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo suinteresuotosios šalys gali:

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai bei

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

2.   Per 25 kalendorines dienas nuo šio reglamento įsigaliojimo Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 21 straipsnio 4 dalyje nurodytos šalys gali pateikti pastabų dėl laikinųjų priemonių taikymo.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  Pranešimas apie antidempingo tyrimo dėl importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių inicijavimą (OL C 461, 2014 12 20, p. 35).

(3)  Pranešimas apie antisubsidijų tyrimo dėl importuojamų Indijos kilmės kaliojo ketaus (dar vadinamo ketumi su rutuliniu grafitu) vamzdžių ir vamzdelių inicijavimą (OL C 83, 2015 3 11, p. 4).

(4)  2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 930/2003 dėl antidempingo ir antisubsidijų tyrimų dėl importuojamų Norvegijos kilmės ūkiuose išaugintų Atlanto lašišų ir antidempingo tyrimo dėl importuojamų Čilės ir Farerų salų kilmės ūkiuose išaugintų Atlanto lašišų nutraukimo (OL L 133, 2003 5 29, p. 1) ir 2006 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 954/2006, nustatantis galutinį antidempingo muitą Kroatijos, Rumunijos, Rusijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba plieno importui, panaikinantis Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2320/97 ir (EB) Nr. 348/2000, baigiantis antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos ir Rumunijos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpinę ir priemonių galiojimo termino peržiūras ir baigiantis antidempingo muitų, taikomų, inter alia, Rusijos, Rumunijos, Kroatijos ir Ukrainos tam tikrų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruoto plieno importui, tarpines peržiūras (OL L 175, 2006 6 29, p. 4).

(5)  OL L 336, 2011 12 20, p. 6.

(6)  OL L 343, 2008 12 19, p. 1.

(7)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Bruxelles/Brussel, Belgique/Belgie.


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/45


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1560

2015 m. rugsėjo 18 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MA

158,0

MK

49,2

TR

78,0

XS

48,7

ZZ

83,5

0707 00 05

AR

98,4

TR

126,8

ZZ

112,6

0709 93 10

TR

128,2

ZZ

128,2

0805 50 10

AR

140,7

BO

144,3

CL

134,2

UY

138,2

ZA

129,0

ZZ

137,3

0806 10 10

EG

170,8

TR

132,2

ZZ

151,5

0808 10 80

AR

104,4

BR

70,7

CL

171,9

NZ

134,3

US

113,3

ZA

135,2

ZZ

121,6

0808 30 90

AR

132,1

CL

148,3

CN

96,7

TR

120,0

ZA

106,4

ZZ

120,7

0809 30 10, 0809 30 90

MK

68,9

TR

157,6

ZZ

113,3

0809 40 05

BA

53,5

MK

53,6

XS

61,9

ZZ

56,3


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/47


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1561

2015 m. rugsėjo 18 d.

kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 536/2007 leistą naudoti Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės paukštienos tarifinę kvotą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 2 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 536/2007 (2) leista naudoti tarifinę metinę Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės paukštienos sektoriaus produktų importo kvotą;

(2)

2015 m. rugsėjo 1–7 d. pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekis, dėl kurio importo paraiškų pagal Reglamentą (EB) Nr. 536/2007 nebuvo pateikta ir kuris turi būti pridėtas prie 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos daliai numatyto kiekio, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  2007 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 536/2007, kuriuo pradedama naudoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirta paukštienos tarifinė kvota ir nustatomas jos administravimas (OL L 128, 2007 5 16, p. 6).


PRIEDAS

Eilės Nr.

Kiekis, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, pridėtinas prie 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos daliai skirto kiekio

(kg)

09.4169

10 672 500


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/49


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1562

2015 m. rugsėjo 18 d.

kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 539/2007 leistas naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 2 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 539/2007 (2) leista naudoti tarifines metines kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriaus produktų importo kvotas.

(2)

2015 m. rugsėjo 1–7 d. pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Prie 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies pridėtinas kiekis, dėl kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2007 importo licencijų paraiškų nepateikta, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  2007 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 539/2007, leidžiantis naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje bei nustatantis jų administravimo tvarką (OL L 128, 2007 5 16, p. 19).


PRIEDAS

Eilės Nr.

Kiekis, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, pridėtinas prie 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos daliai skirto kiekio

(kiaušinių su lukštu ekvivalentas kg)

09.4015

67 500 000

09.4401

1 815 000

09.4402

6 005 000


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/51


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1563

2015 m. rugsėjo 18 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. rugsėjo 1–7 d. pateiktos importo teisių paraiškos pagal Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 413/2014 leistas naudoti Ukrainos kilmės paukštienos tarifines kvotas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 413/2014 (2) leista naudoti tarifines metines paukštienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Ukraina, importo kvotas;

(2)

2015 m. rugsėjo 1–7 d. pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo teisių paraiškose nurodytas kiekis viršija kiekį, kurį galima importuoti pagal kvotas, kurių eilės numeris yra 09.4273. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima suteikti importo teises, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 6 straipsnio 3 dalimi kartu su to reglamento 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekiui, nurodytam pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 413/2014 pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo teisių paraiškose, taikomas šio reglamento priede nurodytas paskirstymo koeficientas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  2014 m. balandžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 413/2014, kuriuo leidžiama pradėti naudoti Ukrainos kilmės paukštienos Sąjungos importo tarifines kvotas ir nustatoma jų administravimo tvarka (OL L 121, 2014 4 24, p. 37).

(3)  2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (OL L 238, 2006 9 1, p. 13).


PRIEDAS

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

09.4273

2,712456

09.4274


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/53


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1564

2015 m. rugsėjo 18 d.

kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 442/2009 leistas naudoti tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 2 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 442/2009 (2) leista naudoti tarifines metines kiaulienos sektoriaus produktų importo kvotas. Kvotos, nurodytos minėto reglamento I priedo B dalyje administruojamos taikant vienalaikio nagrinėjimo metodą;

(2)

2015 m. rugsėjo 1–7 d. pateiktose 2015 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekis, dėl kurio importo paraiškų pagal Reglamentą (EB) Nr. 442/2009 nebuvo pateikta, ir kuris turi būti pridėtas prie 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos daliai numatyto kiekio, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  2009 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 442/2009, kuriuo leidžiama naudoti Bendrijos tarifines kvotas kiaulienos sektoriuje ir nustatoma jų administravimo tvarka (OL L 129, 2009 5 28, p. 13).


PRIEDAS

Eilės Nr.

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2016 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4038

17 097 500

09.4170

2 461 000

09.4204

2 312 000


SPRENDIMAI

19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/55


TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1565

2015 m. rugsėjo 14 d.

dėl Deklaracijos dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams patvirtinimo Europos Sąjungos vardu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, besilaikantys taikytinų teisiškai privalomų Sąjungos aktų dėl žvejybos išteklių išsaugojimo ir valdymo, jau daugelį dešimtmečių vykdo veiklą Sąjungos vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje;

(2)

Prancūzijos Gvianos perdirbimo pramonei yra svarbios iš tų žvejybos laivų iškraunamos sužvejotos žuvys, todėl turėtų būti užtikrintas tos veiklos tęstinumas;

(3)

Šis sprendimas turėtų pakeisti Tarybos sprendimą 2012/19/ES (1); kuris buvo panaikintas 2014 m. lapkričio 26 d. Teisingumo Teismo sprendimu (2), tačiau liko galioti pagrįstą laikotarpį iki naujo sprendimo įsigaliojimo. Kadangi Deklaracija jau buvo pateikta Venesuelos Bolivaro Respublikai, naujos deklaracijos pateikti nereikia,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinama Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Deklaracija dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams (toliau – Deklaracija).

Deklaracijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  2011 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimas 2012/19/ES dėl Deklaracijos dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje patvirtinimo Europos Sąjungos vardu (OL L 6, 2012 1 10, p. 8).

(2)  Sujungtos bylos C-103/12 ir C-165/12, Europos Parlamentas ir Komisija prieš Tarybą.


Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Deklaracija dėl žvejybos ES vandenyse netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje galimybių suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams

1.

Europos Sąjunga išduoda žvejybos leidimus ribotam skaičiui su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojančių žvejybos laivų žvejoti netoli Prancūzijos Gvianos kranto esančios išskirtinės ekonominės zonos dalyje, nutolusioje daugiau kaip 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, jei laikomasi šioje Deklaracijoje nurodytų sąlygų.

2.

Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (1) 22 straipsniu, leidimus turintys su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, žvejodami 1 dalyje nurodytoje zonoje, turi laikytis Europos Sąjungos bendros žuvininkystės politikos nuostatų dėl išteklių apsaugos ir kontrolės priemonių bei kitų Europos Sąjungos nuostatų, toje zonoje reglamentuojančių žvejybos veiklą.

3.

Konkrečiau, leidimus turintys žvejybos laivai, plaukiojantys su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, turi laikytis visų susijusių Europos Sąjungos taisyklių ar reglamentų, kuriuose, inter alia, nurodomi leistini žvejoti žuvų ištekliai, didžiausias žvejybos laivų, kuriems gali būti išduoti leidimai, skaičius ir Prancūzijos Gvianos uostuose iškrautinų sužvejotų žuvų dalis.

4.

Nedarant poveikio galimybei panaikinti leidimus, išduotus atskiriems žvejybos laivams, plaukiojantiems su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava, dėl to, kad jie nesilaikė susijusių Europos Sąjungos taisyklių ar reglamentų, Europos Sąjunga, pateikdama vienašalę deklaraciją, gali bet kuriuo metu atšaukti šioje Deklaracijoje išreikštą konkretų įsipareigojimą suteikti žvejybos galimybes.


(1)  OL L 286, 2008 10 29, p. 33.


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/58


VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVŲ SPRENDIMAS (ES, EURATOMAS) 2015/1566

2015 m. rugsėjo 16 d.

dėl Teisingumo Teismo keturių teisėjų ir vieno generalinio advokato skyrimo

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ VYRIAUSYBIŲ ATSTOVAI,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 19 straipsnį,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 253 ir 255 straipsnius,

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

keturiolikos Teisingumo Teismo teisėjų ir keturių generalinių advokatų kadencija baigiasi 2015 m. spalio 6 d. Be to, nuo 2015 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimu 2013/336/ES (1) Teisingumo Teismo generalinių advokatų skaičius buvo padidintas iki vienuolikos. Reikėtų paskirti teisėjus ir generalinius advokatus laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 6 d.;

(2)

buvo pasiūlyta Teisingumo Teismo teisėjus Marko ILEŠIČ ir Camelia TOADER paskirti dar vienai kadencijai. Į Teisingumo Teismo teisėjo vietą buvo pasiūlytos Eugene REGAN ir Michail VILARAS kandidatūros. Be to, į Teisingumo Teismo generalinio advokato vietą buvo pasiūlyta Manuel CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA kandidatūra;

(3)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsniu įsteigtas komitetas pateikė nuomonę dėl Marko ILEŠIČ, Camelia TOADER, Eugene REGAN ir Michail VILARAS tinkamumo eiti Teisingumo Teismo teisėjų pareigas ir dėl Manuel CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA tinkamumo eiti Teisingumo Teismo generalinio advokato pareigas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo teisėjais skiriami:

Marko ILEŠIČ,

Eugene REGAN,

Camelia TOADER,

Michail VILARAS.

2 straipsnis

Laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 7 d. iki 2021 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo generaliniu advokatu skiriamas Manuel CAMPOS SÁNCHEZ-BORDONA.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 16 d.

Pirmininkas

C. BRAUN


(1)  2013 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/336/ES, kuriuo padidinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinių advokatų skaičius (OL L 179, 2013 6 29, p. 92).


Klaidų ištaisymas

19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/60


2014 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 518/2014, kuriuo iš dalies keičiami Komisijos deleguotieji reglamentai (ES) Nr. 1059/2010, (ES) Nr. 1060/2010, (ES) Nr. 1061/2010, (ES) Nr. 1062/2010, (ES) Nr. 626/2011, (ES) Nr. 392/2012, (ES) Nr. 874/2012, (ES) Nr. 665/2013, (ES) Nr. 811/2013 ir (ES) Nr. 812/2013 dėl su energija susijusių gaminių ženklinimo internete, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 147, 2014 m. gegužės 17 d. )

23 puslapis, VIII priedas:

yra:

„Įrašomas VII priedas:

„VII PRIEDAS

Internetinėse pardavimo, nuomos arba išperkamosios nuomos vietose pateikiama informacija“,

turi būti:

„Įrašomas VIII priedas:

„VIII PRIEDAS

Internetinėse pardavimo, nuomos arba išperkamosios nuomos vietose pateikiama informacija“.


19.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 244/60


2015 m. birželio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/880 dėl pereinamųjų laikotarpių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 575/2013 ir (ES) Nr. 648/2012 ir susijusių su nuosavų lėšų reikalavimais pagrindinių sandorio šalių pozicijoms, pratęsimo klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 143, 2015 m. birželio 9 d. )

7 puslapis, 5 konstatuojamoji dalis:

yra:

„Dar nepripažinta nė viena iš esamų trečiosiose valstybėse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių, kurios jau kreipėsi dėl pripažinimo.“,

turi būti:

„Esamų trečiosiose valstybėse įsteigtų pagrindinių sandorio šalių, kurios jau kreipėsi dėl pripažinimo, pripažinimo procesas vykdomas, bet jis nebus užbaigtas iki 2015 m. birželio 15 d.“