ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 239

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

58 tomas
2015m. rugsėjo 15d.


Turinys

 

I   Teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ( 1 )

1

 

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1514, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi

30

 

*

2015 m. birželio 5 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1515, kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pensijų sistemos įstaigoms taikomų pereinamųjų laikotarpių pratęsimo ( 1 )

63

 

*

2015 m. birželio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1516, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 nustatoma fiksuotoji norma, taikoma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamiems mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriaus veiksmams

65

 

*

2015 m. rugsėjo 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1517, kuriuo 236-ą kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu

67

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1518, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas

69

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1519, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai

99

 

 

2015 m. rugsėjo 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1520, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

140

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1521, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/320/BUSP, kuriuo remiama fizinio saugumo ir atsargų valdymo veikla, kad būtų sumažintas neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais (ŠLG) bei jų šaudmenimis pavojus Libijoje ir regione

142

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1522, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Komitete dėl viešųjų pirkimų, dėl Moldovos Respublikos prisijungimo prie peržiūrėtos Sutarties dėl viešųjų pirkimų

144

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1523, kuriuo Italijos ir Graikijos labui nustatomos laikinosios priemonės tarptautinės apsaugos srityje

146

 

*

2015 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/1524, kuriuo iš dalies keičiamas sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi

157

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Teisėkūros procedūra priimami aktai

DIREKTYVOS

15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2015/1513

2015 m. rugsėjo 9 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį ir 114 straipsnį, siejant su šios direktyvos 1 straipsnio 3–13 dalimis ir 2 straipsnio 5–7 dalimis,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB (3) 3 straipsnio 4 dalimi kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. jų atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais valstybės narės gali naudotis šiam tikslui pasiekti; tikimasi, kad jį taikant įnašas šioje srityje bus didžiausias. Direktyvoje 2009/28/EB taip pat pabrėžiamas efektyvaus energijos vartojimo transporto sektoriuje poreikis, kuris yra neatidėliotinas, nes tikėtina, kad, nuolat augant bendrai transportui reikalingos energijos paklausai, bus vis sunkiau pasiekti privalomą atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo procentinę dalį. Todėl ir dėl to, kad efektyvus energijos vartojimas taip pat svarbus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės ir Komisija skatinamos į savo ataskaitas, teikiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (4) IV priedą ir kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais skatinamas efektyvus energijos vartojimas transporto sektoriuje, įtraukti išsamesnę informaciją apie efektyvaus energijos vartojimo priemones transporto sektoriuje;

(2)

atsižvelgiant į Sąjungos tikslą toliau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir į tai, kad kelių transporte naudojami degalai smarkiai prisideda prie tokio dujų išmetimo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB (5) 7a straipsnio 2 dalimi valstybės narės turi reikalauti, kad degalų ar energijos tiekėjai ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. bent 6 % sumažintų Sąjungoje kelių transporto priemonėse, ne keliais judančiose mašinose, žemės ar miškų ūkio traktoriuose arba pramoginiuose laivuose, kai jie ne jūroje, naudojamų degalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais gali naudotis iškastinio kuro tiekėjai, siekdami sumažinti tiekiamo iškastinio kuro taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą;

(3)

Direktyva 2009/28/EB nustato tvarumo kriterijus, kuriuos turi atitikti biodegalai ir skystieji bioproduktai, kad juos būtų galima įskaičiuoti siekiant toje direktyvoje nustatytų planinių rodiklių ir kad jiems būtų galima taikyti viešosios paramos schemas. Kriterijai apima reikalavimus dėl minimalaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, kuris turi būti pasiektas naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, palyginti su iškastiniu kuru. Tokie pat tvarumo kriterijai biodegalams nustatyti Direktyvoje 98/70/EB;

(4)

kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų pluošto rinkų reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, minėtų ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Pastarasis atvejis yra netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Todėl direktyvos 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant įtraukti nuostatas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai biodegalai daugiausiai gaminami iš pasėlių, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje. Tose nuostatose turėtų būti deramai paisoma poreikio apsaugoti jau padarytas investicijas;

(5)

remiantis valstybių narių pateiktomis biodegalų paklausos prognozėmis ir numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo naudojant skirtingas biodegalų žaliavas, tikėtina, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kad taip gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis. Taip yra dėl to, kad, kaip tikimasi, 2020 m. beveik visi biodegalai bus gaminami iš pasėlių, auginamų žemėje, kuri galėtų būti naudojama maisto ir pašarų rinkų reikmėms tenkinti. Siekiant sumažinti tokį išmetamą kiekį, tikslinga atitinkamai skirti pasėlių grupes, tokias kaip aliejiniai augalai, cukrūs ir javai ir kiti krakmolingi augalai. Be to, reikia skatinti naujų pažangių biodegalų, kurie nekonkuruoja su maistinėmis kultūromis, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir toliau tirti įvairių kultūrų grupių poveikį ir tiesioginiam, ir netiesioginiam žemės paskirties keitimui;

(6)

siekiant išvengti specialiai padidintos perdirbimo liekanų gamybos pagrindinio produkto gamybos sąskaita skatinimo, perdirbimo liekanų apibrėžtis neturėtų būti taikoma liekanoms, kurios susidaro vykstant gamybos procesui, kuris buvo sąmoningai pakeistas tam tikslui;

(7)

tikėtina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagaminti skystieji degalai bus reikalingi transporto sektoriui, kad jame būtų galima sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pažangieji biodegalai, pvz., gaminami iš atliekų ir dumblių, padeda smarkiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o su jų naudojimu susijusi netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika yra maža; be to, juos gaminant tiesiogiai nekonkuruojama su maisto ir pašarų rinkomis dėl žemės ūkio paskirties žemės. Todėl tikslinga skatinti labiau moksliškai tirti ir technologiškai plėtoti tokius pažangiuosius biodegalus ir jų daugiau gaminti, nes šiuo metu jie nėra plačiai prieinami rinkoje, iš dalies dėl konkurencijos dėl viešųjų subsidijų su įsitvirtinusiomis biodegalų gamybos iš maistinių augalų technologijomis;

(8)

būtų pageidautina jau ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti gerokai didesnį pažangiųjų biodegalų vartojimo Sąjungoje lygį palyginti su dabartinėmis tendencijomis. Kiekviena valstybė narė turėtų skatinti pažangiųjų biodegalų vartojimą ir stengtis pasiekti, kad jos teritorijoje būtų sunaudojamas minimalus pažangiųjų biodegalų lygis, nacionaliniu lygmeniu nustatydama teisiškai neprivalomą nacionalinį planinį rodiklį, kurį ji stengiasi pasiekti vykdant įpareigojimą užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Valstybių narių jų nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti skirti planai, jei jų esama, turėtų būti skelbiami viešai, siekiant padidinti skaidrumą ir rinkos nuspėjamumą;

(9)

taip pat tikslinga, kad valstybės narės Komisijai pateiktų ataskaitas apie pažangiųjų biodegalų vartojimo lygius savo teritorijoje tuo metu, kai nustato savo nacionalinius planinius rodiklius, ir apie tai, kaip pavyko pasiekti tokius nacionalinius tikslus 2020 m. (tų ataskaitų apibendrinamoji ataskaita turėtų būti paskelbta), siekiant įvertinti pagal šią direktyvą nustatytų priemonių veiksmingumą pažangiųjų biodegalų skatinimo priemonėmis mažinant riziką, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo bus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Pažangieji biodegalai, turintys nedidelį netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį ir kuriuos naudojant labai sumažinamas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, ir jų skatinimas ir toliau turėtų būti svarbūs po 2020 m. mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje ir plėtojant mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijas;

(10)

savo 2014 m. spalio 23 ir 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad kuriant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją svarbu pabrėžti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo svarbą ir pavojus, susijusius su transporto sektoriaus priklausomybe nuo iškastinio kuro, bei paragino Komisiją išnagrinėti būdus ir priemones, kuriomis būtų galima visapusiškai ir technologijų atžvilgiu neutraliai skatinti išmetamų kiekių mažinimą ir energijos efektyvumą transporto sektoriuje, elektra varomą transportą ir atsinaujinančius energijos išteklius transporto sektoriuje ir po 2020 m.;

(11)

taip pat svarbu, kad atsinaujinančių energijos išteklių planas, taikomas ir transporto sektoriuje ir skirtas laikotarpiui po 2020 m., kurį Komisija pagal Direktyvos 2009/28/EB 23 straipsnio 9 dalį pristatys 2018 m., būtų parengtas kaip dalis platesnės Sąjungos technologijų ir inovacijų strategijos energetikos ir klimato srityse, kuri turi būti parengta vadovaujantis 2015 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Todėl yra tikslinga laiku peržiūrėti pažangiųjų biodegalų technologijų kūrimo ir diegimo paskatų efektyvumą, siekiant užtikrinti, kad į tos peržiūros išvadas būtų visapusiškai atsižvelgta rengiant planą laikotarpiui po 2020 m.;

(12)

numatomi dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetami teršalų kiekiai skiriasi dėl skirtingų duomenų šaltinių ir pagrindinių su žemės ūkio raida susijusių prielaidų, pavyzdžiui, žemės ūkio derliaus ir našumo tendencijų, priskyrimo šalutiniams produktams, pastebimo visuotinio žemės paskirties keitimo ir miškų naikinimo masto, kurių negali kontroliuoti biodegalų gamintojai. Nors dauguma biodegalų žaliavų gaminama Sąjungoje, numatomi dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetami teršalų kiekiai turėtų būti daugiausia išmetami už Sąjungos ribų, vietose, kur tikėtina, kad papildoma gamyba įmanoma mažiausiomis sąnaudomis. Visų pirma, su biodyzelino gamyba iš aliejinių augalų siejamam numatomam dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetamam teršalų kiekiui didelę įtaką daro prielaidos, susijusios su tropinių miškų paskirties keitimu ir durpynų drenažu už Sąjungos ribų, ir todėl svarbiausia užtikrinti, kad tokie duomenys ir prielaidos būtų peržiūrėti atsižvelgiant į naujausią turimą informaciją dėl žemės paskirties keitimo ir miškų naikinimo, be kita ko, užfiksuojant pažangą, padarytą tose srityse vykdant tarptautines programas. Todėl Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje, remdamasi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ji peržiūrėtų šia direktyva nustatytų priemonių veiksmingumą siekiant apriboti su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir peržiūrėtų galimybes į atitinkamus tvarumo kriterijus įtraukti patikslintus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius;

(13)

siekiant užtikrinti ilgalaikį biologinių pramonės sektorių konkurencingumą, pagal 2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ ir pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, kuriais skatinama integruotų ir diversifikuotų biologinio produktų perdirbimo įmonių statyba Europoje, didesnės paskatos pagal Direktyvą 2009/28/EB turėtų būti užtikrinamos taip, kad pirmenybė būtų teikiama biomasės žaliavų, kurios neturi didelės ekonominės vertės kitoms nei biodegalų gamybos reikmėms, naudojimui;

(14)

vienas iš būdų spręsti daugelį sunkumų transporto sektoriuje, taip pat kituose energetikos sektoriuose, yra didesnis elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimas. Todėl tikslinga nustatyti papildomų paskatų, kuriomis skatinama transporto sektoriuje vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją, ir padidinti dauginimo koeficientus, skirtus apskaičiuoti elektrifikuoto geležinkelių transporto ir elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalį, siekiant padidinti jų naudojimą ir skverbimąsi į rinką. Be to, yra tinkama apsvarstyti galimybę nustatyti tolesnes priemones skatinti efektyvų energijos vartojimą ir energijos taupymą transporto sektoriuje;

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB (6) padeda Sąjungai tapti labiau „perdirbančia visuomene“, kuri stengiasi išvengti atliekų susidarymo ir naudoti atliekas kaip išteklius. Atliekų hierarchija – tai iš esmės eiliškumo tvarka išdėstyta tai, kas laikoma geriausiu bendru sprendimu aplinkosaugos požiūriu atliekas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir politikoje. Valstybės narės, vadovaudamosi atliekų hierarchija, turėtų remti perdirbamų atliekų naudojimą, siekdamos tapti atliekas perdirbančia visuomene, ir, kai tai įmanoma, neturėtų remti tokių perdirbamų atliekų šalinimo sąvartyne ar jų deginimo. Kai kurios iš žaliavų, dėl kurių kyla nedidelė netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika, gali būti laikomos atliekomis. Tačiau jos vis dar gali būti naudojamos kitais tikslais, kurie Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytoje atliekų hierarchijoje būtų laikomi didesniu prioritetu nei energijos gavimas. Todėl valstybės narės, nustatydamos skatinamąsias priemones, kuriomis būtų propaguojami nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai, arba priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažintos paskatos sukčiauti gaminant tokius biodegalus, turėtų atsižvelgti į atliekų hierarchijos principą, kad paskatos naudoti tokias biodegalų žaliavas nebūtų nukreiptos prieš pastangas mažinti atliekų kiekį ar didinti antrinį perdirbimą ir veiksmingiau bei tausiau naudoti turimus išteklius. Priemones, kurių jos imasi toje srityje, valstybės narės gali įtraukti į savo teikiamas ataskaitas pagal Direktyvą 2009/28/EB;

(16)

naujuose įrenginiuose pagamintiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikoma minimali išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo riba turėtų būti padidinta, siekiant užtikrinti geresnį jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio bendrą balansą, taip pat skatinti atsisakyti tolesnių investicijų į įrenginius, kurių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodikliai yra nepakankami. Šis padidinimas suteikia investicijų į biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos pajėgumus apsaugą pagal Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą;

(17)

siekiant pasirengti perėjimui prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį, tikslinga apriboti iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos galima įskaičiuoti siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, kiekį, neapribojant bendro tokių biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 193 straipsnį ribinio kiekio nustatymas Sąjungos lygiu nedaro poveikio valstybių narių galimybei nustatyti griežtesnį ribinį iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos galima įskaičiuoti nacionaliniu lygmeniu, siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, kiekį;

(18)

valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti taikyti šią ribą iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų kiekiui, kurį galima įskaičiuoti siekiant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo;

(19)

atsižvelgdamos į poreikį riboti iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, valstybės narės turėtų siekti palaipsniui panaikinti paramą, skiriamą tokių biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kurie viršija minėtą ribą, vartojimui;

(20)

iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekio, kurį galima įskaičiuoti siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, ribojimas neturi poveikio valstybių narių galimybei pačioms spręsti, kaip užtikrinti šią nustatytą įprastų biodegalų dalį siekiant bendro 10 % planinio rodiklio. Todėl galimybė rinkai pateikti biodegalus, pagamintus įrenginiuose, kurie veikia iki 2013 m. pabaigos, neapribojama. Taigi ši direktyva neturi įtakos teisėtiems tokių įrenginių operatorių lūkesčiams;

(21)

apie vidutinį preliminarų numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, turėtų būti nurodoma degalų tiekėjų ir Komisijos ataskaitose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant biodegalus, pagal Direktyvą 98/70/EB ir Komisijos ataskaitose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, pagal Direktyvą 2009/28/EB. Biodegalams, gaminamiems iš žaliavų, kurioms nereikia papildomos žemės (pvz., iš atliekų), turėtų būti nustatytas nulinis išmetimo veiksnys;

(22)

netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika gali atsirasti, jei visų pirma energijos gamybos tikslais auginami specialiai tam skirti nemaistiniai energetiniai augalai būna auginami žemės ūkio paskirties žemėje, naudojamoje maistui ir pašarams gaminti. Vis dėlto, palyginti su maistinėmis kultūromis ir pašariniais augalais, tokių specialiai tam skirtų augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, derlius gali būti didesnis ir jie turi potencialo prisidėti prie labai nualintos ir labai užterštos dirvos atkūrimo. Tačiau, turima informacija apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybą iš tokių specialiai tam skirtų augalų ir jų tikrąjį žemės paskirties keitimo poveikį yra ribota. Todėl Komisija turėtų taip pat stebėti ir nuolat teikti ataskaitas apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybą iš tokių specialiai tam skirtų augalų ir vartojimą Sąjungoje ir stebėti bei teikti ataskaitas apie su tuo susijusį poveikį. Esami projektai Sąjungoje turėtų būti nustatyti ir naudojami siekiant pagerinti informacijos bazę, kad būtų galima atlikti išsamesnę rizikos ir naudos, susijusios su aplinkos tvarumu, analizę;

(23)

dėl intensyvesnių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir žinių perdavimo didėjantis derlingumas žemės ūkio sektoriuose, viršijantis lygius, kurie būtų vyravę tuo atveju, jei biodegalų gamybai iš maistinių ir pašarinių augalų nebūtų taikomos sistemos produktyvumui didinti, taip pat antrojo derliaus metinių augalų auginimas žemėje, kuri anksčiau nebuvo naudojama antrojo derliaus metinių augalų auginimui, gali padėti sušvelninti netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį. Tiek, kiek pasiektus netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio švelninimo rezultatus nacionaliniu arba projektų lygiu galima kiekybiškai įvertinti, šia direktyva nustatytose priemonėse tokio produktyvumo padidinimas galėtų atsispindėti tiek sumažintomis apskaičiuotosiomis su netiesioginiu žemės paskirties keitimu susijusiomis išmetamųjų teršalų vertėmis, tiek biodegalų gamybos iš maistinių ir pašarinių augalų prisidėjimu siekiant 2020 m. tikslo, susijusio su energijos iš atsinaujinančių išteklių dalimi transporto sektoriuje;

(24)

savanoriškoms schemoms tenka vis svarbesnis vaidmuo suteikiant įrodymų apie atitiktį tvarumo reikalavimams, nustatytiems direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB. Todėl tikslinga įgalioti Komisiją reikalauti, kad savanoriškos schemos, įskaitant tas, kurias Komisija jau pripažino pagal Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 6 dalį ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 6 dalį, reguliariai teiktų savo veiklos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti ataskaitas dėl savanoriškų schemų veikimo, siekdama nustatyti geriausią praktiką ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokios geriausios praktikos skatinimo;

(25)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam vidaus rinkos veikimui, tikslinga patikslinti sąlygas, kuriomis savitarpio pripažinimo principas taikomas visoms pagal direktyvas 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytoms atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimo schemoms;

(26)

sprendžiant aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo klausimus visais lygmenimis labai svarbu, kad būtų laikomasi gero valdymo ir teisėmis grindžiamo požiūrio, apimančio visas žmogaus teises, ir tais atvejais, kai daromas neigiamas poveikis aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui, turėtų būti išlaikoma skirtingų sričių politikos darna. Šiuo atžvilgiu žemės ūkio struktūros ir žemės naudojimo teisių valdymas ir saugumas yra itin svarbūs. Todėl valstybės narės turėtų laikytis atsakingo investavimo į žemės ūkio ir maisto sistemas principų, kuriuos 2014 m. spalio mėn. patvirtino Maisto ir žemės ūkio organizacijos Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas. Valstybės narės taip pat raginamos remti Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu, kurias Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas patvirtino 2013 m. spalio mėn., įgyvendinimą;

(27)

nors biodegalų gamyba iš maistinių ir pašarinių augalų paprastai yra siejama su netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika, yra ir išimčių. Valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti rengti ir naudoti schemas, kuriomis būtų galima patikimai įrodyti, kad tam tikro kiekio biodegalų žaliavų išauginimas įgyvendinant tam tikrą projektą neišstūmė auginimo kitais tikslais. Toks atvejis, pavyzdžiui, galėtų būti, kai biodegalų pagaminama tiek, koks yra papildomos gamybos dėl investicijų į produktyvumo didinimą lygis, viršijantis lygius, kurie kitu atveju būtų buvę pasiekti, jei tokių produktyvumo skatinimo schemų nebūtų, arba kai biodegalų gamyba vykdoma toje žemėje, kurioje buvo įvykdytas tiesioginis žemės paskirties keitimas, kuris neturėjo didelio neigiamo poveikio ankstesnėms tos žemės ekosistemos funkcijoms, įskaitant anglies atsargų ir biologinės įvairovės apsaugą. Valstybės narės ir Komisija turėtų išnagrinėti galimybę nustatyti kriterijus, pagal kuriuos identifikuojamos ir sertifikuojamos schemos, kuriomis būtų galima patikimai įrodyti, kad tam tikro kiekio biodegalų žaliavų išauginimas įgyvendinant tam tikrą projektą neišstūmė auginimo kitais nei biodegalų gamybos tikslais ir kad tokios biodegalų žaliavos buvo pagamintos laikantis Sąjungos biodegalų tvarumo kriterijų. Gali būti atsižvelgiama tik į tą žaliavų kiekį, kuris atitinka faktinį išstūmimo sumažinimą, kuris buvo pasiektas taikant schemą;

(28)

tikslinga suderinti numatytųjų verčių naudojimo taisykles, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į gamintojus, kad ir kur būtų vykdoma gamyba. Nors trečiosioms šalims leidžiama naudoti numatytąsias vertes, Sąjungos gamintojai privalo taikyti faktines vertes, kai jos yra didesnės už numatytąsias vertes arba kai valstybė narė nepateikė ataskaitos ir dėl to padidėjo jos administracinė našta. Todėl dabartinės taisyklės turėtų būti supaprastintos, kad numatytosios vertės būtų naudojamos ne tik Sąjungos vietovėse, įtrauktose į Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 98/70/EB 7d straipsnio 2 dalyje minimus sąrašus;

(29)

įsigaliojus SESV, pagal direktyvas 2009/28/EB ir 98/70/EB Komisijai suteiktus įgaliojimus būtina suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas direktyvų 98/70/EB ir 2009/28/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(31)

siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 98/70/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildymo biodegalų gamybos būdams taikomomis apskaičiuotomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis ir leidžiamų analitinių metodų, susijusių su degalų specifikacijomis, pritaikymo bei benzino, kurio sudėtyje yra bioetanolio, leidžiamu garų slėgio nuokrypio pritaikymo, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susidarančio naudojant atsinaujinančius nebiologinės kilmės skystuosius ir dujinius transporto degalus, ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo transporto tikslais numatytųjų verčių nustatymo;

(32)

siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 2009/28/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl galimo biodegalų žaliavų ir degalų, kurių dalis siekiant tos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nustatyto planinio rodiklio turėtų būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę, sąrašo galimo papildymo ir taip pat papildymo apskaičiuotomis biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdams taikomomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis, ir dėl transporto kuro energetinės vertės, kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB III priede, priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos;

(33)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi dėl direktyvų 98/70/EB ir 2009/28/EB taikymo, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(34)

Komisija turėtų įvertinti remiantis geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, šia direktyva nustatytų priemonių efektyvumą ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmesto dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, poveikį ir ieškant galimybių tą poveikį toliau mažinti;

(35)

svarbu, kad Komisija nedelsiant pateiktų išsamų pasiūlymą dėl ekonomiškai efektyvios ir technologijų atžvilgiu neutralios politikos sistemos po 2020 m., siekiant sukurti ilgalaikę perspektyvą investicijoms į tvarius biodegalus, kuriuos naudojant susijęs netiesioginio žemės paskirties keitimo pavojus yra mažas, ir kitus išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo transporto sektoriuje metodus;

(36)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškinti direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšiai. Šios direktyvos atžvilgiu teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(37)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų naudojamų degalų bendrąją rinką ir užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių aplinkos apsaugos kriterijų naudojant tuos degalus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)

todėl direktyvos 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 98/70/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 98/70/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnis papildomas šiais punktais:

„10.   iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologinės kilmės skystieji ir dujiniai transporto degalai– skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;

11.   krakmolingi augalai– augalai, prie kurių priskiriami daugiausia javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas, kaip yra žaliųjų kukurūzų atveju), gumbavaisiai bei šakniavaisiai (pavyzdžiui, bulvės, bulvinės saulėgrąžos, valgomieji batatai, valgomieji maniokai ir dioskorėjos) ir gumbasvogūniai (pavyzdžiui, valgomosios kolokazijos ir ksantosomos);

12.   nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai– biodegalai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 7b straipsnyje išdėstytų biodegalų tvarumo kriterijų;

13.   perdirbimo liekanos– medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

14.   žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanos– liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės; jos neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo.“

2.

7a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Valstybės narės gali leisti aviacijoje naudojamų biodegalų tiekėjams prisidėti siekiant šio straipsnio 2 dalyje nustatyto mažinimo tikslo, jeigu tie biodegalai atitinka 7b straipsnyje nustatytus tvarumo kriterijus.“;

b)

2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Valstybės narės gali nustatyti, kad didžiausia biodegalų, pagamintų iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, dalis, siekiant laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio, negali viršyti didžiausio leistino kiekio, nustatyto Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies antros pastraipos d punkte.“;

c)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias užtikrinama, kad valstybės narės vienodai įgyvendintų šio straipsnio 4 dalį.“;

d)

papildoma šiomis dalimis:

„6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio numatytosios vertės tais atvejais, kai jos dar nėra nustatytos iki 2015 m. spalio 5 d., susijusios su:

a)

atsinaujinančiais nebiologinės kilmės skystaisiais ir dujiniais transporto degalais;

b)

anglies dioksido surinkimu ir panaudojimu transporto tikslais.

7.   Teikdamos ataskaitas pagal 1 dalį, valstybės narės užtikrina, kad degalų tiekėjai kiekvienais metais informuotų valstybės narės paskirtą instituciją apie biodegalų gamybos būdus, biodegalų, gautų iš žaliavų, kurių kategorijos nurodytos V priedo A dalyje, kiekius ir būvio ciklo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, įskaitant su biodegalų naudojimu susijusio numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes. Valstybės narės tuos duomenis perduoda Komisijai.“

3.

7b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, naudojimo turi būti bent 60 % biodegalų, pagamintų įrenginiuose, kuriuos eksploatuoti pradedama po 2015 m. spalio 5 d., naudojimo atveju. Laikoma, kad įrenginys yra „eksploatuojamas“, jeigu jame jau vykdyta faktinė biodegalų gamyba.

Įrenginių, kurie buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau, atveju, 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dėl biodegalų naudojimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų naudojimo apskaičiuojamas pagal 7d straipsnio 1 dalį.“;

b)

3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

4.

7c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Komisija visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos teikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta ūkio subjektams apskritai ar smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams konkrečiai.“

b)

5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Savanoriškos schemos, nurodytos 4 dalyje (toliau – savanoriškos schemos), reguliariai ir bent kartą per metus, skelbia jų nepriklausomam auditui naudojamų sertifikavimo įstaigų sąrašą, kiekvienos sertifikavimo įstaigos atveju nurodydamos, kurio subjekto ar nacionalinės valdžios institucijos ji yra pripažinta ir kuris subjektas ar nacionalinė valdžios institucija vykdo jos stebėseną.

Visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija, remdamasi rizikos analize arba šio straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, gali išsamiai išdėstyti nepriklausomo audito standartus ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.“;

c)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Komisija reikalauja, kad kiekviena savanoriška schema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 4 dalį, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d. ir po to kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisijai pateiktų ataskaitą dėl kiekvieno iš šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų punktų. Paprastai ataskaita teikiama už praėjusius kalendorinius metus. Pirmoji ataskaita apima bent šešių mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimas teikti ataskaitą taikomas tik toms savanoriškoms schemoms, kurios veikia jau bent 12 mėnesių.

Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėjamos šios dalies antroje pastraipoje nurodytos ataskaitos, apžvelgiama, kaip veikia 4 dalyje nurodyti susitarimai arba savanoriškos schemos, dėl kurių yra priimtas sprendimas pagal šį straipsnį, ir nustatomi geriausios praktikos pavyzdžiai. Rengiant ataskaitą remiamasi geriausia turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, ir praktine atitinkamų susitarimų arba schemų taikymo patirtimi. Ataskaitoje analizuojama:

 

bendrai:

a)

auditų nepriklausomumas, sąlygos ir dažnumas, tiek atsižvelgiant į tai, kas nurodyta schemos dokumentuose tuo metu, kai Komisija atitinkamą schemą patvirtino, tiek palyginti su pramonės šakos geriausia praktika;

b)

prieinamumas, patirtis ir skaidrumas taikant metodus, pagal kuriuos nustatomi ir sprendžiami reikalavimų nesilaikymo atvejai, ypač kaip sprendžiami tie atvejai, kai schemos dalyviai padaro rimtus pažeidimus arba yra įtariami padarę rimtus pažeidimus;

c)

skaidrumas, ypač atsižvelgiant į schemos prieinamumą, vertimų į taikytinas šalių ir regionų, kurie yra žaliavų kilmės šalys ir regionai, kalbas prieinamumas, galimybė susipažinti su sertifikuotų operatorių ir atitinkamų sertifikatų sąrašu ir audito ataskaitomis;

d)

suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ypač konsultavimasis su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimas, susijęs su jų įnašu;

e)

bendras schemos patikimumas, ypač atsižvelgiant į taisykles dėl auditorių ir atitinkamų schemos institucijų akreditavimo, kvalifikacijos ir nepriklausomumo;

f)

schemos atnaujinimas atsižvelgiant į rinką, žaliavų ir sertifikuotų biodegalų kiekis pagal kilmės šalį ir rūšį, dalyvių skaičius;

g)

tai, ar sistemą, pagal kurią atsekami atitikties tvarumo kriterijams, kurie numatomi dalyviui (-iams) pagal schemą, įrodymai, yra patogu naudoti ir ar ji yra veiksmingai įgyvendinama atsižvelgiant į sistemos paskirtį užkirsti kelią sukčiavimui, visų pirma nustatyti įtariamus sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, imtis su jais susijusių veiksmų bei tolesnių priemonių ir, atitinkamais atvejais, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičius;

 

ir konkrečiai:

h)

subjektų galimybės gauti leidimą pripažinti ir stebėti sertifikavimo įstaigas;

i)

sertifikavimo įstaigų pripažinimo arba akreditavimo kriterijai;

j)

sertifikavimo įstaigų stebėsenos vykdymo taisyklės;

k)

būdai, kaip supaprastinti arba pagerinti geriausios praktikos skatinimą.

Valstybė narė apie savo nacionalinę schemą gali pranešti Komisijai. Komisija tokią schemą vertina pirmumo tvarka. Sprendimas dėl tokios nacionalinės schemos atitikties šioje direktyvoje nustatytoms sąlygoms priimamas laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikties biodegalų tvarumo kriterijams patikrinimo schemų savitarpio dvišaliam ir daugiašaliam pripažinimui. Jei sprendimas yra teigiamas, pagal šį straipsnį nustatytomis schemomis negali būti atsisakyta taikyti tos valstybės narės schemos savitarpio pripažinimą, atsižvelgiant į atitikties 7b straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams tikrinimą.“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 7b straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 7a straipsnio tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.“

5.

7d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Komisijai gali būti pranešama apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, pateiktą 2 dalyje nurodytose ataskaitose valstybių narių atveju, o teritorijų, esančių už Sąjungos ribų atveju – pranešama kompetentingų subjektų parengtose ataskaitose, lygiavertėse nurodytosioms 2 dalyje, kurias parengia kompetentingos įstaigos.

4.   Komisija pagal 11 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose ataskaitose turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys, siekiant, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su biodegalų žaliavų, kurios paprastai tose vietovėse auginamos 7b straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, auginimu, kiekį.

5.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. ir po to kas dvejus metus Komisija parengia ir paskelbia ataskaitą dėl IV priedo B ir E dalyse nustatytų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose nurodoma, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais IV priedo B ir E dalyse nustatytas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes reikia patikslinti, Komisija prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

b)

6 dalis išbraukiama;

c)

7 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„7.   Komisija nuolat peržiūri IV priedą, kad jis, jei tai pateisinama, būtų papildytas kitiems biodegalų gamybos būdams, naudojant tas pačias arba kitas žaliavas, apskaičiuotomis vertėmis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti IV priedo C dalyje nustatytos metodikos, visų pirma dėl:

atliekų ir liekanų apskaitos metodo;

šalutinių produktų apskaitos metodo;

kogeneracijos apskaitos metodo; ir

žemės ūkio produktų liekanų priskyrimo šalutiniams produktams.

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau. Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų papildyti IV priedą, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais įrašomos, bet ne išbraukiamos ar ne iš dalies pakeičiamos, IV priedo A, B, D ir E dalyse nurodytos apskaičiuotos tipinės ir numatytosios biodegalų gamybos būdų, kurių konkrečios vertės dar neįtrauktos į tą priedą, vertės.“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą IV priedo C dalies 9 punkto taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos ir apibrėžtys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

6.

7e straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodytos 7b straipsnio 7 dalyje, 7c straipsnio 2 dalyje, 7c straipsnio 9 dalyje ir 7d straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat ataskaitos ir informacija, pateikta pagal 7c straipsnio 3 dalies pirmą bei penktą pastraipas ir 7d straipsnio 2 dalį, ruošiamos ir pateikiamos siekiant Direktyvos 2009/28/EB ir šios direktyvos tikslų.“

7.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės, remdamosi atitinkamai I ir II prieduose nurodytais analizės metodais, stebi, kaip laikomasi 3 ir 4 straipsniuose nustatytų reikalavimų benzino ir dyzelino atžvilgiu.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. pateikia praėjusių kalendorinių metų nacionalinių degalų kokybės duomenų ataskaitą. Laikydamasi 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustato nacionalinių degalų kokybės duomenų santraukos pateikimo bendrą formą. Pirmoji ataskaita pateikiama iki 2002 m. birželio 30 d. Nuo 2004 m. sausio 1 d. šios ataskaitos forma turi atitikti aprašytąją atitinkamame Europos standarte. Be to, valstybės narės praneša apie visą benzino ir dyzelino, kuriuo prekiaujama jų teritorijoje, kiekį ir apie bešvinio benzino ir dyzelino, kuriais yra prekiaujama ir kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg, kiekį. Valstybės narės kasmet informuoja ir apie tai, ar jų teritorijoje benzinu ir dyzelinu, kurių didžiausia sieros dalis – 10 mg/kg, yra prekiaujama išlaikant tinkamą pusiausvyrą geografiniu pagrindu.“

8.

8a straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Atsižvelgdami į įvertinimo, atlikto taikant 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, rezultatus, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, gali patikslinti 2 dalyje MMT kiekiui degaluose nustatytą ribą.“

9.

9 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„k)

Sąjungoje suvartojamų biodegalų gamybos būdus, kiekius ir būvio ciklo metu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta V priede. Komisija padaro viešai prieinamais duomenis, susijusius su numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminariomis vidutinėmis vertėmis ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize.“

10.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Leidžiamų analitinių metodų ir leidžiamų garų slėgio nuokrypių patikslinimo procedūra“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tiek, kiek tai būtina siekiant patikslinti leidžiamus analizės metodus, Komisijai pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų užtikrintas suderinamumas su patikslintais I ar II prieduose nurodytais Europos standartais. Komisijai taip pat pagal 10a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinti III priede nustatyti leidžiami garų slėgio nuokrypiai (kPa), taikomi į benzino sudėtį įeinančiam etanolio kiekiui, neviršijant 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos ribos. Tokie deleguotieji aktai nedaro poveikio nuokrypiams, leistiniems pagal 3 straipsnio 4 dalį.“

11.

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7a straipsnio 6 dalį, 7d straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

12.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Degalų kokybės komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (9).

2.   Klausimais, susijusiais su biodegalų tvarumu pagal 7b, 7c ir 7d straipsnius, Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas, nurodytas Direktyvos 2009/28/EB 25 straipsnio 2 dalyje. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(9)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

13.

IV priedas iš dalies keičiamas, o V priedu papildoma taip, kaip nurodyta šios direktyvos I priede.

2 straipsnis

Direktyvos 2009/28/EB pakeitimai

Direktyva 2009/28/EB iš dalies keičiama taip:

1.

2 straipsnio antra pastraipa papildoma šiais punktais:

„p)

atliekos apibrėžiamos taip, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (10) 3 straipsnio 1 punkte; ši apibrėžtis neapima medžiagų, kurios buvo sąmoningai modifikuotos ar užterštos, kad atitiktų tą apibrėžtį;

q)

krakmolingi augalai – augalai, prie kurių priskiriami daugiausia javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas, kaip yra žaliųjų kukurūzų atveju), gumbavaisiai bei šakniavaisiai (pavyzdžiui, bulvės, bulvinės saulėgrąžos, valgomieji batatai, valgomieji maniokai ir dioskorėjos) ir gumbasvogūniai (pavyzdžiui, valgomosios kolokazijos ir ksantosomos);

r)

lignoceliuliozės medžiagos – medžiagos, sudarytos iš lignino, celiuliozės ir hemiceliuliozės, pavyzdžiui, biomasė, gauta iš miškų, miškinių energetinių augalų ir miškininkystės pramonės liekanų bei atliekų;

s)

nemaistinės celiuliozės medžiagos – žaliavos, daugiausia sudarytos iš celiuliozės ir hemiceliuliozės, o lignino jose yra mažiau nei lignoceliuliozės medžiagose; jos apima maistinių ir pašarinių augalų liekanas (pavyzdžiui, šiaudai, kukurūzų kotai, išaižos ir kevalai), žolinius energetinius augalus, kuriuose yra mažai krakmolo (pavyzdžiui, aukštoji avižuolė, sora, miskantai, didžioji arundinarija ir antsėliai prieš pagrindinius augalus ir po jų), gamybines atliekas (įskaitant maistinių ir pašarinių augalų liekanas išgavus augalinius aliejus, cukrus, krakmolus ir proteiną) ir iš biologinių atliekų gautas medžiagas;

t)

perdirbimo liekanos – medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

u)

iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras –skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;

v)

žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanos – liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės; jos neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo;

w)

nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai – biodegalai ir skystieji bioproduktai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 17 straipsnyje nustatytų biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijų.

(10)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).“"

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Siekiant laikytis šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų planinių rodiklių, didžiausia bendra biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, dalis turi būti ne didesnė kaip energijos kiekis, atitinkantis 4 dalies d punkte nustatytą didžiausią dalį.“;

b)

4 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

i)

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

pirmos pastraipos tikslais apskaičiuojant vardiklį, t. y. visą transporto sektoriuje suvartojamos energijos kiekį, įskaičiuojamas tik benzinas, dyzelinas, biodegalai, sunaudoti kelių ir geležinkelių transporte, ir elektros energija, įskaitant elektros energiją, sunaudotą gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą;“;

ii)

b punktas papildomas šiuo sakiniu:

„Šis punktas nedaro poveikio šios dalies d punktui ir 17 straipsnio 1 dalies a punktui;“;

iii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

a ir b punktų tikslais apskaičiuodamos elektros energijos, kuri gaminama iš atsinaujinančių išteklių ir naudojama visų rūšių elektrinėse kelių transporto priemonėse bei gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą, dalį valstybės narės gali pasirinkti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies Sąjungoje vidurkį arba jų pačių pagamintos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį, nustatytą prieš dvejus metus iki atitinkamų metų. Be to, apskaičiuojant elektrifikuoto geležinkelio transporto suvartotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, laikoma, kad tas suvartotas kiekis yra 2,5 karto didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos. Apskaičiuojant elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių kiekį, kaip nurodyta b punkte, laikoma, kad tas suvartotas kiekis yra penkis kartus didesnis nei faktinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių sąnaudos;“;

iv)

papildoma šiais punktais:

„d)

apskaičiuojant biodegalus skaitiklyje, iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, pagamintų biodegalų energijos dalis turi būti ne didesnė kaip 7 % galutinio transporto sektoriuje valstybėse narėse 2020 m. suvartojamo energijos kiekio;

Biodegalai, pagaminti iš IX priede išvardytų žaliavų, neįskaitomi į šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatytą ribą.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad iš žemės ūkio paskirties žemėje visų pirma energijos gamybos tikslais kaip pagrindinis pasėlis auginamų augalų, išskyrus krakmolingus augalus, cukrus ir aliejinius augalus, pagamintų biodegalų energijos dalis neįskaitoma į šio punkto pirmoje pastraipoje nustatytą ribą, su sąlyga, kad:

i)

pagal 18 straipsnį buvo atliktas atitikties 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams patikrinimas; ir

ii)

tie augalai buvo auginami žemėje, kuri priskiriama V priedo C dalies 8 punkte nurodytai žemei, ir V priedo C dalies 7 punkte nustatytas atitinkamas priedas eB buvo įtrauktas į išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimą siekiant įrodyti atitiktį 17 straipsnio 2 daliai.

e)

kiekviena valstybė narė siekia tikslo, kad jos teritorijoje būtų sunaudojamas minimalus biodegalų, pagamintų iš žaliavų, ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje, lygis. Todėl kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d. nustato nacionalinį planinį rodiklį, kurį ji stengiasi pasiekti. Rekomenduojama tokio rodiklio vertė yra 0,5 procentinio punkto energetinės vertės, sudarančios atsinaujinančių išteklių energijos dalį, kuri bus sunaudojama visų rūšių transporto priemonėse 2020 m., kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, kurią turi atitikti biodegalai, pagaminti iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje. Be to, biodegalai, pagaminti iš IX priede neišvardytų žaliavų, kurios, kaip nustatė kompetentingos nacionalinės institucijos, yra atliekos, liekanos, nemaistinės celiuliozės medžiagos ir lignoceliuliozės medžiagos, ir prieš priimant Europos Parlamento ir Tarybos (11) direktyvą (ES) 2015/1513 yra naudojami veikiančiuose įrenginiuose, gali būti įskaičiuoti į nacionalinį planinį rodiklį.

Valstybės narės gali nusistatyti žemesnį nei 0,5 procentinio punkto rekomenduojama vertė nacionalinį planinį rodiklį dėl vienos ar kelių toliau išvardytų priežasčių:

i)

dėl objektyvių veiksnių, pavyzdžiui, riboto tvarios biodegalų ir kitų degalų gamybos iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų potencialo arba ribotos tokių biodegalų už ekonomiškai efektyvią kainą pasiūlos rinkoje;

ii)

dėl nacionalinės transporto degalų rinkos konkrečių techninių ir klimatinių charakteristikų, pavyzdžiui, kelių transporto priemonių parko sudėties ir būklės; arba

iii)

dėl nacionalinės politikos, pagal kurią atitinkami finansiniai ištekliai skiriami energijos vartojimo efektyvumo skatinimui ir skatinimui transporto sektoriuje naudoti iš atsinaujinančių išteklių gautą elektros energiją.

Nustatydamos savo nacionalinius planinius rodiklius valstybės narės pateikia turimą informaciją apie biodegalų, pagamintų iš IX priedo A dalyje išvardytų žaliavų ir kitų degalų, sunaudotą kiekį.

Nustatydamos politines priemones degalų, gaminamų iš IX priede išvardytų žaliavų, gamybos skatinimui valstybės narės tinkamai atsižvelgia į Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytą atliekų hierarchiją, taip pat į jos nuostatas dėl gyvavimo ciklo sampratos dėl bendro įvairių atliekų srautų susidarymo ir valdymo poveikio.

Pagal šios direktyvos 24 straipsnį Komisija skelbia:

valstybių narių nacionalinius planinius rodiklius,

jei tokia informacija turima, valstybių narių planus, kaip pasiekti nacionalinius planinius rodiklius,

kai taikytina, valstybių narių nacionalinių planinių rodiklių ir rekomenduojamos vertės skirtumo priežastis, apie kurias pranešama pagal Direktyvos (ES) 2015/1513 4 straipsnio 2 dalį; ir

apibendrinamąją ataskaitą apie tai, kaip valstybėms narėms pavyko pasiekti nacionalinius planinius rodiklius;

f)

biodegalų, pagamintų iš IX priede išvardytų žaliavų, dalis laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę siekiant atitikti pirmoje pastraipoje nustatytą planinį rodiklį.

(11)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1513, kuria iš dalies keičiama Direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir Direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 239, 2015 9 15, p. 1).“;"

c)

4 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Prireikus Komisija ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. pateikia pasiūlymą, pagal kurį leidžiama tam tikromis sąlygomis atsižvelgti į visą elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, kiekį, suvartojamą visų rūšių elektrinėse transporto priemonėse ir gaminant atsinaujinantį nebiologinės kilmės skystąjį ir dujinį transporto kurą.“;

d)

papildoma šia dalimi:

„5.   Siekiant kuo labiau sumažinti riziką, kad dėl tų pačių siuntų Sąjungoje bus pareikštas daugiau nei vienas reikalavimas, valstybės narės ir Komisija stengiasi stiprinti nacionalinių sistemų tarpusavio bendradarbiavimą bei nacionalinių sistemų ir pagal 18 straipsnį nustatytų savanoriškų schemų bendradarbiavimą, be kita ko, atitinkamais atvejais, keičiantis duomenimis. Kad medžiagos nebūtų sąmoningai modifikuotos ar išmestos siekiant, kad jos atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus, valstybės narės skatina plėtoti ir naudoti sistemas, kurias taikant būtų galima atsekti ir stebėti žaliavas ir iš jų pagamintus biodegalus visoje vertės grandinėje. Valstybės narės užtikrina, kad nustačius sukčiavimą būtų imamasi atitinkamų veiksmų. Valstybės narės ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d., o po to – kas dvejus metus praneša apie priemones, kurių jos ėmėsi, jei pagal 22 straipsnio 1 dalies d punktą rengiamose savo ataskaitose dėl pažangos skatinant naudoti ir naudojant atsinaujinančiųjų išteklių energiją jos nepateikė lygiavertės informacijos apie patikimumą ir apsaugą nuo sukčiavimo.

Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas IX priedo A dalyje pateiktas žaliavų sąrašas siekiant įrašyti, bet ne išbraukti žaliavas. Komisija priima atskirą deleguotąjį aktą dėl kiekvienos žaliavos, kuri turi būti įrašyta į IX priedo A dalyje pateiktą sąrašą. Kiekvienas deleguotasis aktas grindžiamas naujausios mokslo ir technikos pažangos analize tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus, ir remiant išvadą, kad dėl atitinkamos žaliavos nesukuriamas papildomas žemės poreikis arba nesukeliamas (šalutinių) produktų, atliekų ar liekanų rinkų reikšmingo iškraipymo poveikis, išmetama gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų palyginti su iškastiniu kuru ir nekyla neigiamo poveikio aplinkai ir biologinei įvairovei pavojus.“

3.

5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 25a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl III priede nurodytos transporto kuro energetinės vertės priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos.“

4.

6 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Valstybės narės gali susitarti dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę ir nustatyti jo tvarką. Perduotas kiekis yra:

a)

atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip perdavimą atliekanti valstybė narė laikosi 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų; ir

b)

pridedamas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip perdavimą priimanti kita valstybė narė laikosi 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių reikalavimų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, taikoma 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių atžvilgiu, gali galioti vienerius ar daugiau metų. Apie ją Komisijai pranešama ne vėliau kaip per tris mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais ji galioja. Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduotos energijos kiekis ir kaina.“

5.

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, į kuriuos atsižvelgiama 1 dalyje nurodytais tikslais, naudojimo turi būti bent 60 % biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuos eksploatuoti pradedama po 2015 m. spalio 5 d., naudojimo atveju. Laikoma, kad įrenginys yra „eksploatuojamas“, jei jame jau vykdyta faktinė biodegalų arba skystųjų bioproduktų gamyba.

Įrenginių, kurie buvo eksploatuojami 2015 m. spalio 5 d. ar anksčiau, atveju, 1 dalyje nurodytais tikslais, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumažinamas bent 35 %, o nuo 2018 m. sausio 1 d. – bent 50 %.

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo apskaičiuojamas pagal 19 straipsnio 1 dalį.“;

b)

3 dalies antra pastraipa išbraukiama.

6.

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato šios dalies pirmose dviejose pastraipose nurodytos tinkamos bei svarbios informacijos sąrašą. Komisija visų pirma užtikrina, kad tokios informacijos teikimas nebūtų pernelyg didelė administracinė našta ūkio subjektams apskritai ar smulkiems ūkininkams, gamintojų organizacijoms ir kooperatyvams konkrečiai.“;

b)

4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija gali nuspręsti, kad savanoriškose nacionalinėse ar tarptautinėse schemose, pagal kurias nustatomi biomasės produktų gamybos standartai, turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys 17 straipsnio 2 dalies tikslais ir (arba) jomis būtų įrodyta, kad biodegalų ar skystųjų bioproduktų siuntos atitinka 17 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus ir (arba) kad jokios medžiagos nebuvo sąmoningai modifikuotos ar išmestos, kad siunta arba jos dalis atitiktų priskyrimo IX priedui kriterijus. Komisija gali nuspręsti, kad tose schemose turėtų būti pateikiami tikslūs duomenys siekiant informuoti apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti teritorijas, kurios atlieka pagrindines ekosistemos funkcijas kritinėse situacijose (pavyzdžiui, vandenskyros apsaugos ir erozijos kontrolės), taip pat dirvožemiui, vandeniui ir orui apsaugoti, nualintai žemei atkurti, užkirsti kelią netaupiam vandens vartojimui teritorijose, kuriose vandens ištekliai yra riboti, ir informuoti apie 17 straipsnio 7 dalies antroje pastraipoje nurodytus aspektus. Be to, 17 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunkčio tikslais Komisija gali pripažinti retų, galinčių išnykti arba nykstančių ekosistemų ar rūšių, pripažintų tarptautiniais susitarimais arba įtrauktų į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos sudarytus sąrašus, apsaugos teritorijas.“;

c)

5 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Savanoriškos schemos, nurodytos 4 dalyje (toliau – savanoriškos schemos), reguliariai ir bent kartą per metus skelbia jų nepriklausomam auditui naudojamų sertifikavimo įstaigų sąrašą, kiekvienos sertifikavimo įstaigos atveju nurodydamos, kurio subjekto ar nacionalinės valdžios institucijos ji yra pripažinta ir kuris subjektas ar nacionalinė valdžios institucija vykdo jos stebėseną.

Visų pirma sukčiavimo prevencijos tikslais, Komisija, remdamasi rizikos analize arba šio straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis, gali išsamiai išdėstyti nepriklausomo audito standartus ir reikalauti, kad visos savanoriškos schemos tuos standartus taikytų. Tai daroma priimant įgyvendinimo aktus pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Tokiuose aktuose nustatomas terminas, per kurį savanoriškos schemos turi įgyvendinti standartus. Komisija gali panaikinti sprendimus, kuriais pripažįstamos savanoriškos schemos, jei tos schemos per numatytą terminą neįgyvendina tokių standartų.“;

d)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Sprendimai pagal šio straipsnio 4 dalį priimami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Tokie sprendimai galioja ne ilgiau kaip penkerius metus.

Komisija reikalauja, kad kiekviena savanoriška schema, dėl kurios priimtas sprendimas pagal 4 dalį, ne vėliau kaip 2016 m. spalio 6 d., o po to – kasmet ne vėliau kaip balandžio 30 d. Komisijai pateiktų ataskaitą dėl kiekvieno iš šios dalies trečioje pastraipoje nurodytų punktų. Paprastai ataskaita teikiama už praėjusius kalendorinius metus. Pirmoji ataskaita apima bent šešių mėnesių laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 9 d. Reikalavimas teikti ataskaitą taikomas tik toms savanoriškoms schemoms, kurios veikia jau bent 12 mėnesių.

Ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 6 d., ir po to pagal 23 straipsnio 3 dalį teikiamose ataskaitose Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nagrinėjamos šios dalies antroje pastraipoje nurodytos ataskaitos ir apžvelgiama, kaip veikia 4 dalyje nurodyti susitarimai arba savanoriškos schemos, kurių atžvilgiu pagal šį straipsnį yra priimtas sprendimas, ir nustatomi geriausios praktikos pavyzdžiai. Rengiant ataskaitą remiamasi geriausia turima informacija, įskaitant informaciją, gautą pasikonsultavus su suinteresuotaisiais subjektais, ir praktine atitinkamų susitarimų arba schemų taikymo patirtimi. Ataskaitoje analizuojama:

 

bendrai:

a)

auditų nepriklausomumas, sąlygos ir dažnumas, tiek atsižvelgiant į tai, kas nurodyta schemos dokumentuose tuo metu, kai Komisija atitinkamą schemą patvirtino, tiek palyginti su pramonės šakos geriausia praktika;

b)

prieinamumas, patirtis ir skaidrumas taikant metodus, pagal kuriuos nustatomi ir sprendžiami reikalavimų nesilaikymo atvejai, ypač kaip sprendžiami tie atvejai, kai schemos dalyviai padaro rimtus pažeidimus arba yra įtariami padarę rimtus pažeidimus;

c)

skaidrumas, ypač atsižvelgiant į schemos prieinamumą, vertimų į taikytinas šalių ir regionų, kurie yra žaliavų kilmės šalys ir regionai, kalbas prieinamumas, galimybė susipažinti su sertifikuotų operatorių ir atitinkamų sertifikatų sąrašu ir audito ataskaitomis;

d)

suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas, ypač konsultavimasis su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis prieš priimant sprendimus, kai rengiamos ir persvarstomos schemos, taip pat atliekant auditus, ir reagavimas, susijęs su jų įnašu;

e)

bendras schemos patikimumas, ypač atsižvelgiant į taisykles dėl auditorių ir atitinkamų schemos institucijų akreditavimo, kvalifikacijos ir nepriklausomumo;

f)

schemos atnaujinimas atsižvelgiant į rinką, žaliavų ir sertifikuotų biodegalų kiekis pagal kilmės šalį ir rūšį, dalyvių skaičius;

g)

tai, ar sistemą, pagal kurią atsekami atitikties tvarumo kriterijams, kurie numatomi dalyviui (-iams) pagal schemą, įrodymai, yra patogu naudoti ir ar ji yra veiksmingai įgyvendinama atsižvelgiant į sistemos paskirtį užkirsti kelią sukčiavimui, visų pirma nustatyti įtariamus sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejus, imtis su jais susijusių veiksmų bei tolesnių priemonių ir, atitinkamais atvejais, nustatytų sukčiavimo ar pažeidimų atvejų skaičius;

 

ir konkrečiai:

h)

subjektų galimybės gauti leidimą pripažinti ir stebėti sertifikavimo įstaigas;

i)

sertifikavimo įstaigų pripažinimo arba akreditavimo kriterijai;

j)

sertifikavimo įstaigų stebėsenos vykdymo taisyklės;

k)

būdai, kaip supaprastinti arba pagerinti geriausios praktikos skatinimą.

Komisija padaro viešai prieinamas savanoriškų schemų parengtų ataskaitų suvestines arba atitinkamais atvejais išsamias ataskaitas 24 straipsnyje nurodytoje skaidrumo platformoje.

Valstybė narė apie savo nacionalinę schemą gali pranešti Komisijai. Komisija tokią schemą vertina pirmumo tvarka. Sprendimas dėl tokios nacionalinės schemos, apie kurią pranešta, atitikties šioje direktyvoje nustatytoms sąlygoms priimamas laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros siekiant sudaryti palankesnes sąlygas atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimo schemų savitarpio dvišaliam ir daugiašaliam pripažinimui. Jei sprendimas yra teigiamas, pagal šį straipsnį nustatytomis schemomis negali būti atsisakyta taikyti tos valstybės narės schemos savitarpio pripažinimą, atsižvelgiant į atitikties 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytiems tvarumo kriterijams tikrinimą.“;

e)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva Komisija išnagrinėja 17 straipsnio taikymą biodegalų šaltiniui ir pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo nusprendžia, ar atitinkama valstybė narė 17 straipsnio 1 dalies tikslais gali atsižvelgti į biodegalus iš to šaltinio.“

7.

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Komisijai gali būti pranešama apie tipinį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kuris susidaro auginant žemės ūkio žaliavas, pateiktą 2 dalyje nurodytose ataskaitose valstybių narių atveju, o teritorijų, esančių už Sąjungos ribų atveju – pranešama kompetentingų subjektų parengtose ataskaitose, lygiavertėse nurodytosioms 2 dalyje, kurias parengia kompetentingos įstaigos.

4.   Komisija pagal 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą priimdama įgyvendinimo aktą gali nuspręsti, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytose ataskaitose turėtų būtų pateikiami tikslūs duomenys, kad būtų galima apskaičiuoti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susijusių su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų, kurios paprastai tose vietovėse auginamos 17 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais, auginimu, kiekį.

5.   Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d., o po to – kas dvejus metus Komisija parengia ir paskelbia ataskaitą dėl V priedo B ir E dalyse nustatytų apskaičiuotų tipinių ir numatytųjų verčių, ypač atkreipdama dėmesį į transporto ir perdirbimo pramonės išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytose ataskaitose nurodoma, kad remiantis naujausiais moksliniais įrodymais V priedo B ir E dalyse nustatytas apskaičiuotas tipines ir numatytąsias vertes reikėtų patikslinti, Komisija prireikus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“;

b)

6 dalis išbraukiama;

c)

7 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„7.   Komisija nuolat peržiūri V priedą, kad jis, jei tai pateisinama, būtų papildytas kitiems biodegalų gamybos būdams, naudojant tas pačias arba kitas žaliavas, apskaičiuotomis vertėmis. Atliekant tą peržiūrą, be kita ko, apsvarstoma, ar nevertėtų koreguoti V priedo C dalyje nustatytos metodikos, visų pirma dėl:

atliekų ir liekanų apskaitos metodo;

šalutinių produktų apskaitos metodo;

kogeneracijos apskaitos metodo; ir

žemės ūkio produktų liekanų priskyrimo šalutiniams produktams.

Biodyzelinui iš augalinių arba gyvūninių aliejų atliekų taikomos numatytosios vertės turi būti peržiūrėtos kuo greičiau. Tuo atveju, jei Komisijos atliktos peržiūros rezultatai rodo, kad reikėtų papildyti V priedą, Komisijai pagal 25a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos, bet ne išbraukiamos ar iš dalies pakeičiamos, V priedo A, B, D ir E dalyse nurodytos apskaičiuotos tipinės ir numatytosios biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdų, kurių konkrečios vertės dar neįtrauktos į tą priedą, vertės.“;

d)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Kai to reikia siekiant užtikrinti vienodą V priedo C dalies 9 punkto taikymą, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos išsamios techninės specifikacijos ir apibrėžtys. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

8.

21 straipsnis išbraukiamas.

9.

22 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

a)

i punktas pakeičiamas taip:

„i)

iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų plėtojimas ir jų dalis, įskaitant išteklių įvertinimą, kuriame daugiausia dėmesio skiriama tvarumo aspektams, susijusiems su maistui ir pašarams skirtų produktų pakeitimo biodegalų gamyba poveikiu, deramai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus ir biomasės pakopinio naudojimo principą atsižvelgiant į regionines ir vietos ekonomines bei technologines aplinkybes, būtinų anglies atsargų išlaikymą dirvožemyje ir dirvožemio bei ekosistemų kokybę;“

b)

papildoma šiuo punktu:

„o)

biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekiai energijos vienetuose, priskiriami kiekvienai VIII priedo A dalyje išvardytos žaliavų grupės kategorijai, į kuriuos ta valstybė narė atsižvelgia, kad pasiektų 3 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatytus planinius rodiklius.“

10.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

išbraukiamas 1 dalies paskutinis sakinys;

b)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Teikdama ataskaitas apie išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sumažintą naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, Komisija naudoja valstybių narių pagal 22 straipsnio 1 dalies o punktą pateiktas vertes, įskaitant numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, preliminarias vidutines vertes ir susijusį intervalą, nustatytą remiantis jautrumo analize, kaip nustatyta VIII priede. Komisija padaro viešai prieinamais duomenis, susijusius su vidutiniu preliminariu numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir susijusiu intervalu, nustatytu remiantis jautrumo analize. Be to, Komisija įvertina, ar tiesioginio išmetamo kiekio sumažėjimo apskaičiavimas pasikeistų, jei taikant pakaitinį metodą būtų atsižvelgta į šalutinius produktus, ir jei pasikeistų, tai kaip.“;

c)

5 dalies e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)

iš IX priede išvardytų žaliavų pagamintų biodegalų prieinamumą ir tvarumą, įskaitant biodegalų gamybos vietoj maistui ir pašarui skirtų produktų daromo poveikio vertinimą, deramai atsižvelgiant į Direktyvoje 2008/98/EB nustatytus atliekų hierarchijos principus ir biomasės pakopinio naudojimo principą atsižvelgiant į regionines ir vietos ekonomines bei technologines aplinkybes, būtinų anglies atsargų išlaikymą dirvožemyje ir dirvožemio bei ekosistemų kokybę;

f)

informaciją apie turimus mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su netiesioginiu žemės paskirties keitimu, atsižvelgiant į visus gamybos būdus, tų rezultatų analizę ir vertinimą, ar galima sumažinti neapibrėžtumo intervalą, nustatytą analizėje, atliktoje apskaičiuojant dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo numatomą išmetamą kiekį, ir ar galima atsižvelgti į galimą Sąjungos politikos, pavyzdžiui, aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį; ir

g)

technologinę plėtrą ir duomenų apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų Sąjungoje iš specialiai tam skirtų nemaistinių augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, naudojimą, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai prieinamumą.“;

d)

8 dalies pirmos pastraipos b punktas pakeičiamas taip:

„b)

3 straipsnio 4 dalyje nurodytų planinių rodiklių atžvilgiu peržiūrima:

i)

priemonių, kurios turi būti įgyvendintos norint pasiekti šiuos planinius rodiklius, ekonominis efektyvumas;

ii)

galimybės įgyvendinti šiuos planinius rodiklius, kartu užtikrinant biodegalų gamybos Sąjungoje ir trečiosiose šalyse tvarumą ir atsižvelgiant į poveikį ekonomikai, aplinkai bei socialinį poveikį, įskaitant netiesioginį poveikį ir poveikį biologinei įvairovei, taip pat galimybės antros kartos biodegalus naudoti komerciniais tikslais įvertinimas;

iii)

planinių rodiklių įgyvendinimo poveikis galimybei įsigyti maisto produktų prieinamomis kainomis;

iv)

galimybė elektrines, hibridines bei vandenilines transporto priemones naudoti komerciniais tikslais ir metodika, pasirinkta siekiant apskaičiuoti atsinaujinančių išteklių energijos dalį, sunaudojamą transporto sektoriuje;

v)

konkrečių rinkos sąlygų įvertinimas, visų pirma atsižvelgiant į rinkas, kuriose transporto degalams tenka daugiau kaip pusė galutinio energijos suvartojimo, ir rinkas, kurios visiškai priklauso nuo importuojamų biodegalų;“.

11.

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Atsinaujinančių energijos išteklių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (12).

2.   Su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumu susijusiais klausimais Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

12.

Įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 5 dalį ir 19 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

13.

V priedas iš dalies keičiamas ir pagal šios direktyvos II priedą papildoma VIII ir IX priedais.

3 straipsnis

Peržiūra

1.   Ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje, be kita ko, įvertina, ar Sąjungos rinkoje egzistuoja biodegalų gamybos iš žaliavų, kurioms išgauti nereikalinga žemė, ir iš nemaistinių kultūrų, galimybės, kad reikiami ekonomiškai efektyvių biodegalų kiekiai būtų užtikrinti laikotarpiui iki 2020 m. pabaigos, ir jų poveikį aplinkai bei ekonominį ir socialinį poveikį, taip pat tai, ar nevertėtų nustatyti papildomų kriterijų jų tvarumui užtikrinti, ir įvertina su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, geriausius turimus mokslinius įrodymus. Atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius veiksnius, prireikus kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl papildomų priemonių.

2.   Ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje, remdamasi geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, peržiūri:

a)

šia direktyva nustatytų priemonių veiksmingumą siekiant apriboti su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Šiuo atžvilgiu ataskaitoje taip pat pateikiama naujausia turima informacija apie pagrindines prielaidas, turinčias įtakos su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, modelių taikymo rezultatams, įskaitant įvertintas žemės ūkio derliaus ir našumo tendencijas, priskyrimą šalutiniams produktams, pastebimą pasaulinį žemės paskirties keitimą ir miškų naikinimo mastą, taip pat galimą Sąjungos politikos, pavyzdžiui, aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį, į tokį peržiūros procesą įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;

b)

pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalį numatytų paskatų, taikytinų už biodegalus, gaminamus iš žaliavų, kurioms išgauti nereikalinga žemė, ir iš nemaistinių kultūrų, veiksmingumą, taip pat tai, ar tikėtina, kad 0,5 % energetinės vertės, sudarančios atsinaujinančių išteklių energijos dalį, kuri bus sunaudojama visoje Sąjungoje visų rūšių transporto priemonėse 2020 m., bus gaunama iš biodegalų, pagamintų iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje;

c)

padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojantiems sektoriams;

d)

galimybę nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi ir sertifikuojami nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti laikantis tvarumo kriterijų, nustatytų direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB, prireikus siekiant atnaujinti Direktyvos 98/70/EB V priedą ir Direktyvos 2009/28/EB VIII priedą;

e)

galimą su padidėjusia specialių nemaistinių augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, auginimu ir naudojimu susijusią ekonominę ir aplinkosauginę naudą ir riziką, taip pat panaudojant duomenis, susijusius su esamais projektais;

f)

santykinę bioetanolio ir biodyzelino dalį Sąjungos rinkoje ir iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros energijos dalį benzino sektoriuje. Komisija taip pat įvertina veiksnius, kurie daro įtaką iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros energijos daliai benzino sektoriuje, taip pat visas kliūtis naudojimui. Vertinimas apima sąnaudas, degalų standartus, infrastruktūrą ir klimato sąlygas. Prireikus Komisija gali pateikti rekomendacijų, kaip įveikti bet kokias nustatytas kliūtis; ir

g)

nustatymą, kurios valstybės narės, siekdamos Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo, nusprendė taikyti ribą biodegalų, gaminamų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, kiekiui ir ar kilo problemų įgyvendinant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo ar jo siekiant. Komisija taip pat įvertina, kokiu mastu siekiant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo tiekiamas didesnis biodegalų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų kaip pagrindiniai pasėliai visų pirma energijos gamybos tikslais žemės ūkio paskirties žemėje, kiekis negu toks, kuris gali prisidėti prie Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų tikslų siekimo. Vertinimas apima su netiesioginiu žemės paskirties keitimu susijusio poveikio ir valstybių narių pasirinkto metodo ekonominio veiksmingumo vertinimą.

Ataskaitoje, prireikus taip pat pateikiama informacija apie finansavimo galimybes ir kitas priemones, skirtas padėti kuo greičiau pasiekti, kad Sąjungoje 0,5 % energetinės vertės, sudarančios energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį, kuri sunaudojama visų rūšių transporto priemonėse, būtų gaunama iš biodegalų, pagamintų iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje, ir jei tai techniškai įmanoma ir ekonominiu požiūriu tikslinga.

Kai tinkama, prie pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos pridedami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagrįsti geriausiais turimais moksliniais įrodymais, siekiant:

a)

patikslintus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius įtraukti į atitinkamus direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytus tvarumo kriterijus;

b)

nustatyti tolesnes priemones, skirtas užkirsti kelią sukčiavimui ir su juo kovoti, įskaitant papildomas priemones, kurių reikėtų imtis Sąjungos lygiu;

c)

skatinti tvarių biodegalų naudojimą po 2020 m. technologijų atžvilgiu neutraliu būdu pagal 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.

3.   Komisija, prireikus atsižvelgdama į savanoriškų schemų ataskaitas pagal Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 6 dalies antrą pastraipą ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl dalinio tų direktyvų nuostatų dėl savanoriškų schemų keitimo siekiant propaguoti geriausią praktiką.

4 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 10 d. įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, pateikia jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda pateikiama jas oficialiai skelbiant. Nuorodos pateikimo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų tekstus. Tuo pat metu valstybės narės praneša Komisijai apie savo nacionalinius planinius rodiklius, nustatytus pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies e punktą, ir, kai tinkama, apie nacionalinių planinių rodiklių ir rekomenduojamos vertės skirtumą, kaip nurodyta minėtame straipsnyje, ir tokio skirtumo priežastis.

2020 m. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitas apie tai, kaip joms pavyko pasiekti atitinkamus nacionalinius planinius rodiklius, nustatytus pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalies e punktą, nurodydamos visų nesėkmių priežastis.

5 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2015 m. rugsėjo 9 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. SCHMIT


(1)  OL C 198, 2013 7 10, p. 56.

(2)  2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2014 m. gruodžio 9 d. per pirmąjį svarstymą priimta Tarybos pozicija (OL C 50, 2015 2 12, p. 1). 2015 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2015 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas.

(3)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(5)  1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 93/12/EEB (OL L 350, 1998 12 28, p. 58).

(6)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(7)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(8)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


I PRIEDAS

Direktyvos 98/70/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1.

IV priedo C dalies 7 punktas pakeičiamas taip:

„7.

Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Tam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, (1)

kai

el

=

dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė (gramais) biodegalų energijos vienetui (megadžauliais)). „Pasėlių žemė“ (2) ir „daugiamečių pasėlių žemė“ (3) laikomos viena žemės paskirtimi;

CSR

=

su etalonine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

CSA

=

su faktine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P

=

pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biodegalų energija ploto vienetui per metus) ir

eB

=

29 gCO2eq/MJ biodegalų priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

(1)  Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), yra lygus 3,664."

(2)  Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį."

(3)  Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės“."

2.

papildoma šiuo priedu:

„V PRIEDAS

A dalis. Su biodegalų naudojimu susijęs preliminarus numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (gCO2eq/MJ) (4)

Žaliavų grupė

Vidurkis (5)

Procentilių intervalas, gautas atlikus jautrumo analizę (6)

Javai ir kiti krakmolingi augalai

12

8–16

Cukrūs

13

4–17

Aliejiniai augalai

55

33–66

B dalis. Biodegalai, kuriuos naudojant laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui

Bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, bus lygus nuliui, kai naudojami biodegalai, pagaminti iš toliau nurodytų kategorijų žaliavų:

1.

iš žaliavų, kurios neįtrauktos į šio priedo A dalį;

2.

iš žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius (7). Tokiu atveju kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės paskirties keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal IV priedo C dalies 7 dalį.

(4)

(+)

Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. Priede pateikiamų verčių dydį lemia įvairios jų kiekiui apskaičiuoti parengtuose ekonominiuose modeliuose naudojamos prielaidos (pavyzdžiui, šalutinių produktų apdorojimas, derliaus pokyčiai, anglies atsargos ir kitų produktų išstūmimas). Nors dėl šios priežasties neįmanoma iki galo apibūdinti su tokiais skaičiavimais susijusio neapibrėžtumo intervalo, buvo atlikta pagrindinių parametrų atsitiktiniu kintamumu grindžiama rezultatų jautrumo analizė – vadinamoji Monte Karlo analizė.

(7)

(++)

Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.“


(5)  Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį.

(6)  Čia pateikiamas intervalas atspindi 90 % rezultatų naudojant penktojo ir devyniasdešimt penktojo procentilio vertes, gautas atlikus analizę. Penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 5 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo mažesni nei 8, 4 ir 33 gCO2eq/MJ). Devyniasdešimt penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 95 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo didesni nei 16, 17 ir 66 gCO2eq/MJ).


II PRIEDAS

Direktyvos 2009/28/EB priedai iš dalies keičiami taip:

1.

V priedo C dalies 7 punktas pakeičiamas taip:

„7.

Dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas kiekis el apskaičiuojamas bendrą išmetamą kiekį padalijant į lygias dalis 20 metų laikotarpiui. Tam išmetamam kiekiui apskaičiuoti taikoma tokia taisyklė:

el = (CSR – CSA) × 3,664 × 1/20 × 1/P – eB, (1)

kai

el

=

dėl anglies atsargų kitimo, susijusio su žemės paskirties keitimu, metams apskaičiuotas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (išmatuotas kaip CO2 ekvivalento masė (gramais) biodegalų ar skystųjų bioproduktų energijos vienetui (megadžauliais)); „Pasėlių žemė“ (2) ir „daugiamečių pasėlių žemė“ (3) laikomos viena žemės paskirtimi;

CSR

=

su etalonine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Etaloninė žemės paskirtis yra žemės naudojimas 2008 m. sausio mėn. arba 20 metų iki žaliavos gavimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė;

CSA

=

su faktine žemės paskirtimi susijusios anglies atsargos ploto vienetui (išmatuotos kaip anglies masė (tonomis) ploto vienetui, įskaitant dirvožemį ir augmeniją). Tais atvejais, kai anglies atsargos susikaupia per daugiau kaip vienerius metus, CSA vertė yra numatomos atsargos ploto vienetui po 20 metų arba, jei tai įvyksta anksčiau, pasėliams pasiekus brandą;

P

=

pasėlių produktyvumas (išmatuotas kaip biodegalų arba skystųjų bioproduktų energija ploto vienetui per metus) ir

eB

=

29 g CO2eq/MJ biodegalų arba skystojo bioprodukto priedas, jei biomasė gauta iš atkurtos nualintos žemės 8 punkte nustatytomis sąlygomis.

(1)  Dalmuo, gautas dalijant CO2 molekulinį svorį (44,010 g/mol) iš anglies molekulinio svorio (12,011 g/mol), yra lygus 3,664."

(2)  Pasėlių žemė pagal Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos apibrėžtį."

(3)  Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.“"

2.

papildoma šiuo priedu:

„VIII PRIEDAS

A dalis. Su biodegalų ir skystųjų bioproduktų žaliavų naudojimu susijęs preliminarus numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (gCO2eq/MJ) (4)

Žaliavų grupė

Vidurkis (5)

Procentilių intervalas, gautas atlikus jautrumo analizę (6)

Javai ir kiti krakmolingi augalai

12

8–16

Cukrūs

13

4–17

Aliejiniai augalai

55

33–66

B dalis. Biodegalai ir skystieji biodegalai, kuriuos naudojant laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, yra lygus nuliui

Bus laikoma, kad numatomas kiekis, išmetamas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, bus lygus nuliui, kai naudojami degalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš toliau nurodytų kategorijų žaliavų:

1.

iš žaliavų, kurios neįtrauktos į šio priedo A dalį;

2.

iš žaliavų, kurių gamyba lėmė tiesioginį žemės paskirties pakeitimą, t. y. vienos iš šių Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos nustatytų žemės dangos kategorijų: miško žemės, pievų, šlapžemių, gyvenviečių ar kitos žemės pakeitimą į pasėlius ar daugiamečius pasėlius (7). Tokiu atveju kiekio, išmetamo dėl tiesioginio žemės paskirties keitimo, vertė (el) turėtų būti apskaičiuota pagal V priedo C dalies 7 punktą.

(4)

(+)

Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį. Priede pateikiamų verčių dydį lemia įvairios jų kiekiui apskaičiuoti parengtuose ekonominiuose modeliuose naudojamos prielaidos (pavyzdžiui, šalutinių produktų apdorojimas, derliaus pokyčiai, anglies atsargos ir kitų produktų išstūmimas). Nors dėl šios priežasties neįmanoma iki galo apibūdinti su tokiais skaičiavimais susijusio neapibrėžtumo intervalo, buvo atlikta pagrindinių parametrų atsitiktiniu kintamumu grindžiama rezultatų jautrumo analizė – vadinamoji Monte Karlo analizė.

(7)

(++)

Daugiamečiai pasėliai apibrėžiami kaip daugiamečiai augalai, kurių stiebai paprastai nėra kasmet nupjaunami, pavyzdžiui, trumpos rotacijos želdiniai ir alyvpalmės.“

3.

papildoma šiuo priedu:

„IX PRIEDAS

A dalis. Žaliavos ir degalai, kurių dalis siekiant 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio turi būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę:

a)

Dumbliai, jeigu jie auginami sausumoje esančiuose vandens telkiniuose ar fotobioreaktoriuose.

b)

Nerūšiuotų komunalinių atliekų (išskyrus rūšiuotas namų ūkių atliekas, kurioms taikomi perdirbimo planiniai rodikliai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalies a punktą) biomasės dalis.

c)

Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžtos biologinės atliekos iš privačių namų ūkių, kurioms turi būti taikomas atskiras surinkimas, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 11 punkte.

d)

Maisto ar pašarų tiekimo grandinėje netinkama naudoti pramoninių atliekų, įskaitant mažmeninės bei didmeninės prekybos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir žuvies bei akvakultūros pramonės medžiagas, išskyrus šio priedo B dalyje išvardytas žaliavas, biomasės dalis.

e)

Šiaudai.

f)

Gyvulių mėšlas ir nuotekų šlamas.

g)

Alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės.

h)

Talo alyvos derva.

i)

Neapdorotas glicerinas.

j)

Cukranendrių išspaudos.

k)

Vynuogių išspaudos ir vyno nuosėdos.

l)

Riešutų kevalai.

m)

Išaižos.

n)

Burbuolių kotai, nuo kurių pašalintos kukurūzų sėklos.

o)

Miškininkystės ir miškininkystės pramonės atliekų ir liekanų, t. y. žievių, šakų, nekomercinio retinimo kirtimų medienos, lapų, spyglių, medžių viršūnių, pjuvenų, medienos drožlių, juodųjų nuovirų, rudųjų nuovirų, pluošto atliekų, lignino ir talo alyvos, biomasės dalis.

p)

Kitos nemaistinės celiuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos s punkte.

q)

Kitos lignoceliuliozės medžiagos, kaip apibrėžta 2 straipsnio antros pastraipos r punkte, išskyrus pjaustytinus rąstus ir fanermedį.

r)

Atsinaujinantis nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras.

s)

Anglies dioksido surinkimas ir panaudojimas transporto tikslais, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal 2 straipsnio antros pastraipos a punktą.

t)

Bakterijos, jei energijos išteklius yra atsinaujinantis pagal 2 straipsnio antros pastraipos a punktą.

B dalis. Žaliavos, kurių dalis siekiant 3 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto planinio rodiklio turi būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę

a)

Naudotas kepimo aliejus.

b)

1 ir 2 kategorijų gyvūniniai riebalai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009 (8).

(8)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).“"


(5)  Čia nurodytos vidutinės vertės atitinka individualiai modeliuotų žaliavų verčių svertinį vidurkį.

(6)  Čia pateikiamas intervalas atspindi 90 % rezultatų naudojant penktojo ir devyniasdešimt penktojo procentilio vertes, gautas atlikus analizę. Penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 5 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo mažesni nei 8, 4 ir 33 gCO2eq/MJ). Devyniasdešimt penktasis procentilis reiškia vertę, žemiau kurios buvo nustatyta 95 % rezultatų (t. y. 5 % visų naudotų duomenų atveju rezultatai buvo didesni nei 16, 17 ir 66 gCO2eq/MJ).


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/30


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1514

2015 m. rugsėjo 14 d.

kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos (1), ypač į jo 14 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014;

(2)

remiantis Tarybos atlikta peržiūra, įrašai priede turėtų būti iš dalies pakeisti, o su vienu mirusiu asmeniu susijęs įrašas turėtų būti išbrauktas;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)  OL L 78, 2014 3 17, p. 6.


PRIEDAS

I.

Su šiuo asmeniu susijęs įrašas išbraukiamas iš Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priede pateikto sąrašo:

Asmenys

72.

Oleksiy Borisovych MOZGOVY

II.

Su šiais į Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedą įtrauktais asmenimis ir vienu subjektu susiję įrašai pakeičiami toliau nurodytais įrašais:

Asmenys

 

Vardas, pavardė

Identifikuojamoji informacija

Motyvai

Įtraukimo į sąrašą data

1.

Sergey Valeryevich AKSYONOV,

Sergei Valerievich AKSENOV (Сер Валерьевич AKCëHOB),

Serhiy Valeriyovych AKSYONOV (Сергiй Валерiйович Аксьонов)

Gimimo data: 1972 11 26

Gimimo vieta: Beltsy (Bălți), dabar Moldovos Respublika

2014 m. vasario 27 d. S. Aksyonov Krymo Aukščiausiosios Rados buvo išrinktas „Krymo Ministru Pirmininku“ dalyvaujant prorusiškiems ginkluotiems asmenims. 2014 m. kovo 1 d. jo „išrinkimą“ Oleksandr Turchynov dekretu paskelbė nekonstituciniu. Jis vykdė aktyvią lobistinę veiklą, kad 2014 m. kovo 16 d. įvyktų „referendumas“. Nuo 2014 m. spalio 9 d. jis tapo vadinamosios „Krymo Respublikos“„vadovu“.

Rusijos Valstybės Tarybos prezidiumo narys.

2014 3 17

2.

Vladimir Andreevich Konstantinov

(Владимир Андреевич Константинов)

Gimimo data: 1956 11 19

Gimimo vieta: Vladimirovka (dar žinoma kaip Vladimirovca), Slobozijos regionas, Moldavijos TSR (dabar Moldovos Respublika) arba

Bogomol, Moldovos TSR

Eidamas Krymo Autonominės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pareigas V. A. Konstantinov atliko svarbų vaidmenį Aukščiausiajai Radai priimant sprendimus dėl „referendumo“, nukreipto prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, ir ragino balsuotojus balsuoti už Krymo nepriklausomybę.

2014 3 17

3.

Rustam Ilmirovich Temirgaliev

(Рустам Ильмирович Темиргалиев)

Gimimo data: 1976 8 15

Gimimo vieta: Ulan-Ude (Ulan Udė), Buriatijos ATSR

Rusijos TFSR

Kaip buvęs Krymo Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas R. I. Temirgaliev atliko svarbų vaidmenį Aukščiausiajai Radai priimant sprendimus dėl „referendumo“, nukreipto prieš Ukrainos teritorinį vientisumą. Jis vykdė aktyvią lobistinę veiklą, kad Krymas būtų integruotas į Rusijos Federaciją.

2014 3 17

4.

Denis Valentinovich Berezovskiy

(Денис Валентинович Березовский)

Gimimo data: 1974 7 15

Gimimo vieta: Charkivas, Ukrainos TSR

2014 m. kovo 1 d. D. V. Berezovskiy buvo paskirtas Ukrainos karinio jūrų laivyno vadu, tačiau vėliau prisiekė Krymo ginkluotosioms pajėgoms, taip sulaužydamas savo priesaiką Ukrainos kariniam laivynui.

Tada jis buvo paskirtas Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno vado pavaduotoju

2014 3 17

5.

Aleksei Mikhailovich Chaliy

(Алексей Михайлович Чалый)

Gimimo data: 1961 6 13

Gimimo vieta: Maskva arba Sevastopolis

2014 m. vasario 23 d. A. M. Chaliy tapo „Sevastopolio meru“ gavęs liaudies pritarimą ir sutiko su „šio balsavimo rezultatais“. Jis vykdė aktyvią kampaniją, kad Sevastopolis taptų atskiru Rusijos Federacijos vienetu po 2014 m. kovo 16 d. referendumo. Jis pasirašė Sutartį dėl Krymo prijungimo prie Rusijos. Sevastopolio miesto įstatymų leidžiamosios asamblėjos pirmininkas

2014 3 17

6.

Pyotr Anatoliyovych Zima

(Пётр Анатольевич Зима)

Gimimo data: 1965 3 29

2014 m. kovo 3 d. P. A. Zima „Ministro Pirmininko“ S. V. Aksyonov buvo paskirtas naujuoju Krymo saugumo tarnybos (SBU) vadovu ir jis sutiko su šiuo paskyrimu. Rusijos žvalgybos tarnybai (SBU) jis suteikė svarbios informacijos, įskaitant duomenų bazę. Tai apėmė informaciją apie Euromaidano aktyvistus ir žmogaus teisių gynėjus Kryme. Jis atliko svarbų vaidmenį užkertant kelią Ukrainos valdžios institucijoms kontroliuoti Krymo teritoriją. 2014 m. kovo 11 d. buvę Krymo saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai paskelbė apie nepriklausomos Krymo saugumo tarnybos suformavimą.

2014 3 17

7.

Yuriy Gennadyevich Zherebtsov

(Юрий Геннадиевич Жеребцов)

Gimimo data: 1969 11 19

Gimimo vieta: Izmail (Izmajilas), Odesos regionas, Ukrainos TSR arba Odesa

Krymo Aukščiausiosios Rados pirmininko patarėjas, vienas iš pagrindinių 2014 m. kovo 16 d.„referendumo“, nukreipto prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, organizatorių. Vadinamosios „Krymo Respublikos“ piliečių rūmų narys

2014 3 17

8.

Sergey Pavlovych Tsekov

(Сергей Павлович Цеков)

Gimimo data: 1953 9 29 arba 1953 9 23

Gimimo vieta: Simferopol (Simferopolis)

Aukščiausiosios Rados vicepirmininkas; S. P. Tsekov kartu su Sergey Aksyonov inicijavo neteisėtą Krymo Autonominės Respublikos (KAR) Vyriausybės atstatydinimą. Į tai jis įtraukė Vladimir Konstantinov, grasindamas jam atleidimu iš pareigų. Jis viešai pripažino, kad Krymo Parlamento nariai inicijavo Rusijos karių pakvietimą užimti Krymo Aukščiausiąją Radą. Jis buvo vienas iš pirmųjų Krymo vadovų, viešai paprašiusių aneksuoti Krymą prie Rusijos.

Vadinamosios „Krymo Respublikos“ Rusijos Federacijos tarybos narys

2014 3 17

9.

Ozerov, Viktor Alekseevich

(Виктор Алексеевич Озеров)

Gimimo data: 1958 1 5

Gimimo vieta: Abakan (Abakanas), Khakassia (Chakasija)

Rusijos Federacijos Tarybos Saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.

2014 m. kovo 1 d. V. A. Ozerov Federacijos Tarybos Saugumo ir gynybos komiteto vardu Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

2014 3 17

10.

Dzhabarov, Vladimir Michailovich

(Владимир Михайлович Джабаров)

Gimimo data: 1952 9 29

Rusijos Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas.

2014 m. kovo 1 d. V. M. Dzhabarov Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vardu Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

2014 3 17

11.

Klishas, Andrei Aleksandrovich

(Андрей Александрович Клишас)

Gimimo data: 1972 11 9

Gimimo vieta Sverdlovsk (Sverdlovskas)

Rusijos Federacijos Tarybos Konstitucinės teisės komiteto pirmininkas.

2014 m. kovo 1 d. A. A. Klishas Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje. Viešais pareiškimais A. A. Klishas siekė pateisinti Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje pareikšdamas, kad „Ukrainos Prezidentas pritaria Krymo valdžios institucijų Rusijos Federacijos Prezidentui pateiktam prašymui suteikti visa apimančią pagalbą Krymo piliečiams ginti“.

2014 3 17

12.

Ryzhkov, Nikolai Ivanovich

(Николай Иванович Рыжков)

Gimimo data: 1929 9 28

Gimimo vieta: Dyleevka, Donetsk region (Dylejevka, Donecko regionas), Ukrainos TSR

Rusijos Federacijos Tarybos Federalinių klausimų, regioninės politikos ir Šiaurės komiteto narys.

2014 m. kovo 1 d. N. I. Ryzhkov Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

2014 3 17

13.

Bushmin, Evgeni Viktorovich

(Евгений Викторович Бушмин)

Gimimo data: 1958 10 4

Gimimo vieta: Lopatino, Sergachiisky regionas, RTFSR

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas.

2014 m. kovo 1 d. E. V. Bushmin Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

2014 3 17

14.

Totoonov, Aleksandr Borisovich

(Александр Борисович Тотоонов)

Gimimo data: 1957 4 3

Gimimo vieta: Ordzhonikidze (Ordžonikidzė), Šiaurės Osetija

Rusijos Federacijos Tarybos Kultūros, mokslo ir informacijos komiteto narys.

2014 m. kovo 1 d. A. B. Totoonov Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

2014 3 17

15.

Panteleev, Oleg Evgenevich

(Олег Евгеньевич Пантелеев)

Gimimo data: 1952 7 21

Gimimo vieta: Zhitnikovskoe, Kurgan region (Kurgano regionas)

Buvęs Rusijos Federacijos Tarybos Parlamentinių klausimų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas.

2014 m. kovo 1 d. O. E. Panteleev Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

2014 3 17

16.

Mironov, Sergei Mikhailovich

(Сергей Михайлович Миронов)

Gimimo data: 1953 2 14

Gimimo vieta: Pushkin (Puškinas), Leningrado regionas

Valstybės Dūmos Tarybos narys; „Teisingosios Rusijos“ frakcijos Rusijos Federacijos Dūmoje vadovas.

Įstatymo, kuriuo Rusijos Federacijai Rusijos piliečių apsaugos pretekstu leidžiama į savo sudėtį priimti užsienio valstybės teritorijas be tos šalies sutikimo arba be sutikimo tarptautine sutartimi, iniciatorius.

2014 3 17

17.

Zheleznyak, Sergei Vladimirovich

(Сергей Владимирович Железняк)

Gimimo data: 1970 7 30

Gimimo vieta: Sankt Peterburgas (buvęs Leningradas)

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas.

Aktyviai remia Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą Ukrainoje ir Krymo aneksavimą. Asmeniškai vadovavo demonstracijai, kuria remiamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimas Ukrainoje.

2014 3 17

18.

Slutski, Leonid Eduardovich

(Леонид Эдуардович Слуцкий)

Gimimo data: 1968 1 4

Gimimo vieta: Maskva

Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) komiteto pirmininkas (Rusijos liberalų demokratų partijos narys).

Aktyviai remia Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą Ukrainoje ir Krymo aneksavimą.

2014 3 17

19.

Vitko, Aleksandr Viktorovich

(Александр Викторович Витко)

Gimimo data: 1961 9 13

Gimimo vieta: Vitebsk (Vitebskas) (Baltarusijos TSR)

Juodosios jūros laivyno vadas, viceadmirolas.

Atsakingas už vadovavimą Rusijos pajėgoms, kurios okupavo suverenią Ukrainos teritoriją.

2014 3 17

20.

Sidorov, Anatoliy Alekseevich

(Анатолий Алексеевич Сидоров)

Gimimo data: 1958 7 2

Gimimo vieta: Siva, Perm (Permės) regionas, TSRS

Vadas, Rusijos vakarų karinė apygarda, jos padaliniai yra dislokuoti Kryme. Jis yra atsakingas už tą Rusijos karinių pajėgų Kryme dalį, kuri kenkia Ukrainos suverenitetui ir padėjo Krymo valdžios institucijoms užkirsti kelią viešoms demonstracijoms prieš veiksmus siekiant surengti „referendumą“ ir prieš integraciją į Rusiją.

2014 3 17

21.

Galkin, Viktorovich Aleksandr

(Александр Викторович Галкин)

Gimimo data: 1958 3 22

Gimimo vieta: Ordzhonikidze (Ordžonikidzė), Šiaurės Osetijos ATSR

Rusijos pietų karinė apygarda, jos pajėgos yra Kryme; A. Galkin vadovauja Juodosios jūros laivynui; didelė pajėgų dalis į Krymą įvesta per Pietų karinę apygardą.

Rusijos pietų karinės apygardos (toliau – PKA) vadas. PKA pajėgos yra dislokuotos Kryme. Jis yra atsakingas už tą Rusijos karinių pajėgų Kryme dalį, kuri kenkia Ukrainos suverenitetui ir padėjo Krymo valdžios institucijoms užkirsti kelią viešoms demonstracijoms prieš veiksmus siekiant surengti „referendumą“ ir prieš integraciją į Rusiją. Be to, Juodosios jūros laivyną kontroliuoja ši apygarda.

2014 3 17

22.

Rogozin, Dmitry Olegovich

(Дмитрий Олегович Рогозин)

Gimimo data: 1963 12 21

Gimimo vieta: Maskva

Rusijos Federacijos Ministro Pirmininko pavaduotojas. Viešai ragino aneksuoti Krymą.

2014 3 21

23.

Glazyev, Yurievich Sergey

(Сергей Юрьевич Глазьев)

Gimimo data: 1961 1 1

Gimimo vieta: Zaporozhye (Zaporožė), (Ukrainos TSR)

Rusijos Federacijos Prezidento patarėjas. Viešai ragino aneksuoti Krymą.

2014 3 21

24.

Matviyenko, Valentina Ivanova (nuo gimimo Tyutina)

(Валентина Ивановна Матвиенко (nuo gimimo Тютина))

Gimimo data: 1949 4 7

Gimimo vieta: Shepetovka (Šepetivka), Khmelnitsky (Kamenets-Podolsky) region (Chmelnyckio, Kameneckio Podolskio regionas) (Ukrainos TSR)

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkė. 2014 m. kovo 1 d. Federacijos Taryboje viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje.

2014 3 21

25.

Naryshkin, Sergei Evgenevich

(Сергей Евгеньевич Нарышкин)

Gimimo data: 1954 10 27

Gimimo vieta: Sankt Peterburgas (buvęs Leningradas)

Valstybės Dūmos pirmininkas. Viešai pritarė Rusijos pajėgų dislokavimui Ukrainoje. Viešai pritarė Rusijos ir Krymo susijungimo sutarčiai ir susijusiam federaliniam konstituciniam įstatymui.

2014 3 21

26.

Dmitry Konstantinovich KISELYOV,

Dmitrii Konstantinovich KISELEV

(Дмитрий Константинович Киселёв)

Gimimo data: 1954 4 26

Gimimo vieta: Maskva

2013 m. gruodžio 9 d. Prezidento dekretu paskirtas Rusijos Federacijos valstybinės naujienų agentūros „Rossiya Segodnya“ vadovu.

Vienas iš pagrindinių valdžios propagandos, kuria remiamas Rusijos pajėgų dislokavimas Ukrainoje, skleidėjų.

2014 3 21

27.

Nosatov, Alexander Mihailovich

(Александр Михайлович Носатов)

Gimimo data: 1963 3 27

Gimimo vieta: Sevastopol (Sevastopolis), (Ukrainos TSR)

Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas, kontradmirolas.

Atsakingas už vadovavimą Rusijos pajėgoms, kurios okupavo suverenią Ukrainos teritoriją.

2014 3 21

28.

Kulikov, Valery Vladimirovich

(Валерий Владимирович Куликов)

Gimimo data: 1956 9 1

Gimimo vieta: Zaporozhye (Zaporožė), (Ukrainos TSR)

Juodosios jūros laivyno vado pavaduotojas, kontradmirolas.

Atsakingas už vadovavimą Rusijos pajėgoms, kurios okupavo suverenią Ukrainos teritoriją.

2014 3 21

29.

Surkov, Vladislav Yurievich

(Владислав Юрьевич Сурков)

Gimimo data: 1964 9 21

Gimimo vieta: Solntsevo (Solncevas), Lipetsk (Lipecko) regionas

Rusijos Federacijos Prezidento padėjėjas. Organizavo procesą Kryme, kurį vykdant Krymo vietos bendruomenės buvo sutelktos rengti veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos valdžios institucijoms Kryme.

2014 3 21

30.

Mikhail Grigorievich Malyshev

(Михаил Григорьевич Малышев)

Gimimo data: 1955 10 10

Gimimo vieta: Simferopol (Simferopolis), Krymas

Krymo rinkimų komisijos pirmininkas. Atsakingas už Krymo „referendumo“ administravimą. Atsakingas pagal Rusijos sistemą už „referendumo“ rezultatų pasirašymą.

2014 3 21

31.

Valery Kirillovich Medvedev

(Валерий Кириллович Медведев)

Gimimo data: 1946 8 21

Gimimo vieta: Shmakovka (Smakra), Primorsky (Primorsko) regionas

Krymo rinkimų komisijos pirmininkas. Atsakingas už Krymo „referendumo“ administravimą. Atsakingas pagal Rusijos sistemą už „referendumo“ rezultatų pasirašymą.

2014 3 21

32.

Generolas leitenantas Igor Nikolaevich (Mykolayovich) Turchenyuk

(Игорь Николаевич Турченюк)

Gimimo data: 1959 12 5

Gimimo vieta: Osh (Ošas), Kirgizijos TSR

Rusijos karinių pajėgų būrių, dislokuotų Krymo teritorijoje (kuriuos Rusija oficialiai tebevadina „vietos savigynos būriais“) de facto vadas. Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas.

2014 3 21

33.

Elena Borisovna Mizulina (nuo gimimo Dmitriyeva)

(Елена Борисовна Мизулина (nuo gimimo Дмитриева)

Gimimo data: 1954 12 9

Gimimo vieta: Bui (Bujus), Kostroma (Kostromos) regionas

Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotoja. Pastarojo metų teisėkūros pasiūlymų Rusijoje, kuriais kitų šalių regionams būtų buvę leista prisijungti prie Rusijos be jų centrinių valdžios institucijų išankstinio sutikimo, iniciatorė ir viena iš rėmėjų.

2014 3 21

34.

Dmitry Nikolayevich Kozak

(Дмитрий Николаевич Козак)

Gimimo data: 1958 11 7

Gimimo vieta: Bandurovo, Kirovograd region (Bandurovas, Kirovohrado regionas), Ukrainos TSR

Ministro pirmininko pavaduotojas. Atsakingas už aneksuotos Krymo Autonominės Respublikos integracijos į Rusijos Federaciją priežiūrą.

2014 4 29

35.

Oleg Yevgenyvich Belaventsev

(Олег Евгеньевич Белавенцев)

Gimimo data: 1949 9 15

Gimimo vieta: Maskva

Rusijos Federacijos Prezidento įgaliotasis atstovas vadinamojoje „Krymo federalinėje apygardoje“, Rusijos Saugumo Tarybos nenuolatinis narys. Atsakingas už Rusijos valstybės vadovo konstitucinių prerogatyvų įgyvendinimą aneksuotos Krymo Autonominės Respublikos teritorijoje.

2014 4 29

36.

Oleg Genrikhovich Savelyev

(Олег Генрихович Савельев)

Gimimo data: 1965 10 27

Gimimo vieta: Leningradas

Krymo reikalų ministras. Atsakingas už aneksuotos Krymo Autonominės Respublikos integraciją į Rusijos Federaciją.

2014 4 29

37.

Sergei Ivanovich Menyailo

(Сергей Иванович Меняйло)

Gimimo data: 1960 8 22

Gimimo vieta: Alagir (Alagiras), Šiaurės Osetijos

Autonominė TSR, RTFSR

Ukrainos aneksuoto Sevastopolio miesto gubernatorius.

2014 4 29

38.

Olga Fedorovna Kovitidi

(Ольга Фёдоровна Ковитиди)

Gimimo data: 1962 5 7

Gimimo vieta: Simferopol (Simferopolis), Ukrainos TSR

Rusijos Federacijos Tarybos narė iš aneksuotos Krymo Autonominės Respublikos.

2014 4 29

40.

Sergei Ivanovich Neverov

(Сергей Иванович Неверов)

Gimimo data: 1961 12 21

Gimimo vieta: Tashtagol (Taštagolas), TSRS

Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas, Vieningoji Rusija. Atsakingas už teisės aktų, siekiant integruoti aneksuotą Krymo Autonominę Respubliką į Rusijos Federaciją, inicijavimą.

2014 4 29

41.

Igor Dmitrievich SERGUN

(Игорь Дмитриевич Сергун)

Gimimo data: 1957 3 28

Gimimo vieta: Podolsk (Podolskas), Maskvos sritis

Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) direktorius, Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vado pavaduotojas, generolas leitenantas. Atsakingas už GRU pareigūnų veiklą Rytų Ukrainoje.

2014 4 29

42.

Valery Vasilevich Gerasimov

(Валерий Васильевич Герасимов)

Gimimo data: 1955 9 8

Gimimo vieta: Kazan (Kazanė)

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas, Rusijos Federacijos gynybos ministro pirmasis pavaduotojas, armijos generolas. Atsakingas už masinį Rusijos karinių pajėgų dislokavimą prie sienos su Ukraina ir padėties deeskalavimo veiksmų nesiėmimą.

2014 4 29

43.

German Prokopiv

 

Aktyvus „Lugansko sargybinių“ vadovas. Dalyvavo užimant Saugumo tarnybos Luhansko regioninio skyriaus pastatą. Palaiko glaudžius ryšius su „Pietryčių armija“.

2014 4 29

44.

Valeriy Dmitrievich Bolotov

(Валерий Дмитриевич Болотов)

Gimimo data: 1970 2 13

Gimimo vieta: Luhansk (Luhanskas)

Vienas iš separatistinės grupuotės „Pietryčių armija“, kuri okupavo Lugansko regiono Saugumo tarnybos pastatą, vadovų. Išėjęs į atsargą pareigūnas. Prieš pastato užėmimą jis ir kiti bendrininkai turėjo ginklų, kurie, matyt, jiems buvo nelegaliai tiekiami iš Rusijos ir vietinių nusikalstamų grupuočių.

2014 4 29

45.

Andriy Yevgenovych PURGIN

(Андрiй Eвгенович Пургiн)

Andrei Evgenevich PURGIN

(Андрей Евгеньевич Пургин)

Gimimo data: 1972 1 26

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas)

Buvęs „Donecko Liaudies Respublikos“ vadovas, aktyvus separatistų veiksmų dalyvis ir organizatorius, „Rusijos turistų“ veiksmų Donecke vienas iš koordinatorių. „Pilietinės Donbaso iniciatyvos už Eurazijos Sąjungą“ vienas iš įkūrėjų. Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos liaudies tarybos“ pirmininkas.

2014 4 29

46.

Denys Volodymyrovych PUSHYLIN

(Денис Володимирович Пушилiн),

Denis Vladimirovich PUSHILIN

(Денис Владимирович Пушилин)

Gimimo data: 1981 5 9 arba 1982 5 9

Gimimo vieta: Makiivka (Donetsk oblast) (Makijivka, Donecko sritis)

Vienas iš Donecko Liaudies Respublikos vadovų. Dalyvavo užimant ir okupuojant regioninę administraciją. Aktyvus separatistų vardu kalbantis asmuo. Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos liaudies tarybos“ vadinamasis pirmininko pavaduotojas.

2014 4 29

47.

Tsyplakov Sergey Gennadevich

Gimimo data: 1983 5 1

Gimimo vieta: Khartsyzsk (Donetsk oblast) (Charcyzkas, Donecko sritis)

Vienas iš ideologiniu požiūriu radikalios organizacijos „Donbaso liaudies milicija“ vadovų. Jis aktyviai dalyvavo užimant kelis valstybinius pastatus Donecko regione.

2014 4 29

48.

Igor Vsevolodovich Girkin

(Игорь Всеволодович Гиркин) dar žinomas kaip Igor Strelkov (Ihor Strielkov)

Gimimo data: 1970 12 17

Gimimo vieta: Maskva

Identifikuojamas kaip Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos (VŽV) darbuotojas. Jis dalyvavo incidentuose Slovianske. Jis yra Sergey Aksionov, pasiskelbusio Krymo Ministru Pirmininku, padėjėjas saugumo klausimais. Visuomeninio judėjimo „Novorossia“ vadovas

2014 4 29

49.

Vyacheslav Viktorovich Volodin

(Вячеслав Викторович Володин)

Gimimo data: 1964 2 4

Gimimo vieta: Alekseevka (Aleksejevka), Saratov region (Saratovo regionas).

Rusijos Prezidento administracijos personalo vadovo pirmasis pavaduotojas. Atsakingas už aneksuoto Ukrainos Krymo regiono politinės integracijos į Rusijos Federaciją priežiūrą.

2014 5 12

50.

Vladimir Anatolievich Shamanov

(Владимир Анатольевич Шаманов)

Gimimo data: 1957 2 15

Gimimo vieta: Barnaul.

Rusijos oro pajėgų vadas, generolas pulkininkas. Eidamas vyresniojo pareigūno pareigas yra atsakingas už Rusijos oro pajėgų dislokavimą Kryme.

2014 5 12

51.

Vladimir Nikolaevich Pligin

(Владимир Николаевич Плигин)

Gimimo data: 1960 5 19

Gimimo vieta: Ignatovo (Ignatovas),

Vologodsk Oblast (Vologodsko sritis) TSRS.

Dūmos Konstitucinės teisės komiteto pirmininkas. Atsakingas už palankesnių sąlygų priimti teisės aktus dėl Krymo ir Sevastopolio aneksijos į Rusijos Federaciją sudarymą.

2014 5 12

52.

Petr Grigorievich JAROSH

(Петр Григорьевич Ярош)

Gimimo data: 1971 1 30 arba 1966 3 16

Gimimo vieta: Skvortsovo (Skvorcovo) kaimas, Simferopol (Simferopolio) regionas, Krymas

Federalinės migracijos tarnybos Krymo padalinio vadovas. Atsakingas už sistemingą ir pagreitintą Rusijos pasų išdavimą Krymo gyventojams.

2014 5 12

53.

Oleg Grigorievich Kozyura

(Олег Григорьевич Козюра)

Gimimo data: 1962 12 19

Gimimo vieta: Zaporozhye (Zaporožė)

Federalinės migracijos tarnybos Sevastopolio padalinio vadovas. Atsakingas už sistemingą ir pagreitintą Rusijos pasų išdavimą Sevastopolio gyventojams.

2014 5 12

54.

Viacheslav PONOMARIOV,

Vyacheslav Volodymyrovich PONOMARYOV

(В'ячеслав Володимирович Пономарьов),

Viacheslav Vladimirovich PONOMAREV

(Вячеслав Владимирович Пономарëв)

Gimimo data: 1965 5 2

Gimimo vieta: Sloviansk (Donetsk oblast) (Slovianskas, Donecko sritis)

Buvęs Sloviansko meru pasiskelbęs asmuo. V. Ponomariov ragino Vladimirą Putiną atsiųsti Rusijos kariuomenę miestui apsaugoti ir vėliau prašė jo tiekti ginklų. V. Ponomariov žmonės dalyvauja grobiant žmones (jie pagrobė Irma Krat ir „Vice News“ korespondentą Simon Ostrovsky – vėliau abu buvo paleisti; jie sulaikė karinius stebėtojus, kuriems taikomas ESBO Vienos dokumentas). Toliau aktyviai remia separatistų veiksmus ir politiką.

2014 5 12

55.

Igor Nikolaevich Bezler

(Игорь Николаевич Безлер) dar žinomas kaip Bes (velnias)

Gimimo data: 1965 12 30

Gimimo vieta: Simferopol (Simferopolis), Krymas

Vienas iš pasiskelbusios Horlivkos milicijos vadovų. Jis perėmė Ukrainos Saugumo tarnybos biuro Donecko regione pastato kontrolę, o vėliau užėmė Vidaus reikalų ministerijos regioninį skyrių Horlivkos mieste. Jis turi ryšių su Ihor Strielkov; pastarajam vadovaujant jis dalyvavo Horlivkos savivaldybės tarybos liaudies deputato Volodymyr Rybak nužudyme (Valstybės saugumo tarnybos (SBU) duomenimis).

2014 5 12

57.

Oleg TSARIOV,

Oleh Anatoliyovych TSAROV

(Олег Анатолтович Царьов),

Oleg Anatolevich TSAREV

(Олег Анатольевич Цаpëв)

Gimimo data: 1970 6 2

Gimimo vieta: Dnepropetrovsk (Dniepropetrovskas)

Buvęs Rados narys, viešai raginęs sukurti vadinamąją „Federalinę Naujosios Rusijos (Novorossia) Respubliką“, kurią sudarytų pietrytiniai Ukrainos regionai. Toliau aktyviai remia separatistų veiksmus ir politiką.

2014 5 12

58.

Roman Viktorovich Lyagin

(Роман Викторович Лягин)

Gimimo data: 1980 5 30

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas), Ukraina

„Donecko Liaudies Respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos vadovas. Aktyviai organizavo referendumą 2014 m. gegužės 11 d. dėl „Donecko Liaudies Respublikos“ apsisprendimo. Buvęs darbo ir socialinės politikos „ministras“.

2014 5 12

59.

Aleksandr Sergeevich MALYKHIN,

Alexander Sergeevich MALYHIN

(Александр Сергеевич Малнхин)

Gimimo data: 1981 1 12

„Luhansko Liaudies Respublikos“ Centrinės rinkimų komisijos vadovas. Aktyviai organizavo referendumą 2014 m. gegužės 11 d. dėl „Luhansko Liaudies Respublikos“ apsisprendimo.

2014 5 12

60.

Natalia Vladimirovna Poklonskaya

(Наталья Владимировна Поклонская)

Gimimo data: 1980 3 18

Gimimo vieta: Mikhailovka (Michailovka), Voroshilovgrad region (Vorošylovhrado regionas), Ukrainos TSR arba Yevpatoria (Eupatorija), Ukrainos TSR

Krymo prokurorė. Aktyviai įgyvendina Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

2014 5 12

61.

Igor Sergeievich Shevchenko

(Игорь Сергеевич Шевченко)

Gimimo vieta: Sevastopol (Sevastopolis), Krymas

Sevastopolio prokuroras. Aktyviai įgyvendina Rusijos įvykdytą Sevastopolio aneksiją.

2014 5 12

62.

Aleksandr Yurevich BORODAI

(Александр Юрьевич Бородай)

Gimimo data: 1972 7 25

Gimimo vieta: Maskva

Buvęs vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos Ministras Pirmininkas“, pagal šias pareigas atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą (pvz., 2014 m. liepos 8 d. jis pareiškė: mūsų karinės pajėgos vykdo specialiąją operaciją prieš Ukrainos „fašistus“), pasirašė susitarimo memorandumą dėl „Naujosios Rusijos (Novorossiya) sąjungos“. Toliau aktyviai remia separatistų veiksmus ir politiką.

2014 7 12

63.

Alexander KHODAKOVSKY,

Oleksandr Serhiyovych KHODAKOVSKIY

(Олександр Сергiйович Ходаковський),

Aleksandr Sergeevich KHODAKOVSKII

(Александр Сергеевич Ходаковский)

Gimimo data: 1972 12 18

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas)

Buvęs vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos saugumo ministras“, pagal šias pareigas atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistų saugumo veiksmus. Toliau aktyviai remia separatistų veiksmus ir politiką.

2014 7 12

64.

Alexandr Aleksandrovich KALYUSSKY

(Александр Александрович Калюсский)

Gimimo data: 1975 10 9

Vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos socialinių reikalų de facto Ministro Pirmininko pavaduotojas“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą.

2014 7 12

65.

Alexander KHRYAKOV,

Aleksandr Vitalievich KHRYAKOV

(Александр Витальевич Хряков),

Oleksandr Vitaliyovych KHRYAKOV

(Олександр ВiTалiйович Хряков)

Gimimo data: 1958 11 6

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas)

Buvęs vadinamasis „Donecko Liaudies Respublikos informacijos ir masinės komunikacijos priemonių ministras“. Atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistus remiančią propagandinę veiklą.

2014 7 12

66.

Marat Faatovich BASHIROV

(Марат Фаатович Баширов)

Gimimo data: 1964 1 20

Gimimo vieta: Izhevsk (Iževskas) Rusijos Federacija

Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministrų Tarybos Ministras Pirmininkas“, patvirtintas 2014 m. liepos 8 d.

Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą.

2014 7 12

67.

Vasyl NIKITIN,

Vasilii Aleksandrovich NIKITIN

(Василий Александрович Никитин)

Gimimo data: 1971 11 25

Gimimo vieta: Shargun (Uzbekistanas)

Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministrų Tarybos Ministro Pirmininko pavaduotojas“ (anksčiau – vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Ministras Pirmininkas“ ir buvęs „Pietryčių armijos“ („Army of the Southeast“) atstovas spaudai.

Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą.

Atsakingas už „Pietryčių armijos“ pareiškimą, kuriame teigiama, kad Ukrainos prezidento rinkimai „Luhansko Liaudies Respublikoje“ negali vykti dėl regiono „naujo“ statuso.

2014 7 12

68.

Aleksey Vyacheslavovich KARYAKIN

(Алексей Вячеславович Карякин)

Gimimo data: 1980 4 7 arba 1979 4 7

Gimimo vieta: Stakhanov (Luhansk oblast) (Stachanovas, Luhansko sritis)

Vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos Aukščiausiosios tarybos pirmininkas“.

Atsakingas už „Aukščiausiosios tarybos“, atsakingos už Rusijos Federacijai pateiktą prašymą pripažinti „Luhansko Liaudies Respublikos“ nepriklausomybę, separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą.

Pasirašė susitarimo memorandumą dėl „Naujosios Rusijos (Novorossiya) sąjungos“.

2014 7 12

69.

Yuriy Volodymyrovych IVAKIN

(Юрiй Володимирович Iвакiн),

Iurii Vladimirovich IVAKIN

(Юрий Владимирович Ивакин)

Gimimo data: 1954 8 13

Gimimo vieta: Perevalsk (Luhansk oblast) (Perevalskas, Luhansko sritis)

Buvęs vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos vidaus reikalų ministras“, pagal šias pareigas atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą.

2014 7 12

70.

Igor PLOTNITSKY,

Igor Venediktovich PLOTNITSKII

(Игорь Венедиктович Плотницкий)

Gimimo data: 1964 6 24, 1964 6 25 arba 1964 6 26

Gimimo vieta: Luhanskas (gali būti Kelmentsi, Chernivtsi oblast) (Kelmencai, Černivcių sritis)

Buvęs vadinamasis „gynybos ministras“, o šiuo metu yra vadinamasis „Luhansko Liaudies Respublikos“„vadovas“.

Atsakingas už vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą.

2014 7 12

71.

Nikolay KOZITSYN

Gimimo data: 1956 6 20

Gimimo vieta: Donetsk (Donecko) regionas

Kazokų pajėgų vadas.

Atsakingas už vadovavimą separatistams Rytų Ukrainoje, kovojantiems prieš Ukrainos Vyriausybės pajėgas.

2014 7 12

73.

Mikhail Efimovich FRADKOV

(Михаил Ефимович Фрадков)

Gimimo data: 1950 9 1

Gimimo vieta: Kurumoch, Kuibyshev region (Kuibyševo regionas)

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos nuolatinis narys; Rusijos Federacijos Užsienio žvalgybos tarnybos direktorius. Būdamas Saugumo tarybos, kuri konsultuoja nacionalinio saugumo klausimais ir juos koordinuoja, nariu, dalyvavo formuojant Rusijos Vyriausybės politiką, kuria kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.

2014 7 25

74.

Nikolai Platonovich PATRUSHEV

(Николай Платонович Патрушев)

Gimimo data: 1951 7 11

Gimimo vieta: Leningradas (Sankt Peterburgas)

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos nuolatinis narys ir sekretorius. Būdamas Saugumo tarybos, kuri konsultuoja nacionalinio saugumo klausimais ir juos koordinuoja, nariu, dalyvavo formuojant Rusijos Vyriausybės politiką, kuria kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.

2014 7 25

75.

Aleksandr Vasilievich BORTNIKOV

(Александр Васильевич Бортников)

Gimimo data: 1951 11 15

Gimimo vieta: Perm (Permė)

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos nuolatinis narys; Federalinio saugumo biuro direktorius. Būdamas Saugumo tarybos, kuri konsultuoja nacionalinio saugumo klausimais ir juos koordinuoja, nariu, dalyvavo formuojant Rusijos Vyriausybės politiką, kuria kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.

2014 7 25

76.

Rashid Gumarovich NURGALIEV

(Рашид Гумарович Нургалиев)

Gimimo data: 1956 10 8

Gimimo vieta: Zhetikara (Žetikara), Kazachijos Tarybų Socialistinė Respublika

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos nuolatinis narys ir sekretoriaus pavaduotojas. Būdamas Saugumo tarybos, kuri konsultuoja nacionalinio saugumo klausimais ir juos koordinuoja, nariu, dalyvavo formuojant Rusijos Vyriausybės politiką, kuria kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.

2014 7 25

77.

Boris Vyacheslavovich GRYZLOV

(Борис Вячеславович Грызлов)

Gimimo data: 1950 12 15

Gimimo vieta: Vladivostok (Vladivostokas)

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos nuolatinis narys. Būdamas Saugumo tarybos, kuri konsultuoja nacionalinio saugumo klausimais ir juos koordinuoja, nariu, dalyvavo formuojant Rusijos Vyriausybės politiką, kuria kėsinamasi į Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.

2014 7 25

78.

Sergei Orestovoch BESEDA

(Сергей Орестович Беседа)

Gimimo data: 1954 5 17

FSB (Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos) Penktosios tarnybos vadas.

Būdamas vyresniuoju FSB pareigūnu, vadovauja tarnybai, atsakingai už žvalgybos operacijų ir tarptautinės veiklos priežiūrą.

2014 7 25

79.

Mikhail Vladimirovich DEGTYAREV

(Михаил Владимирович Дегтярëв)

Gimimo data: 1981 7 10

Gimimo vieta: Kuibyshev (Samara) (Kuibyševas, Samara)

Valstybės Dūmos narys.

2014 m. gegužės 23 d. jis paskelbė apie nepripažintos vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„de facto ambasados“ Maskvoje inauguraciją; jis prisideda kenkiant Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinantis.

2014 7 25

80.

Ramzan Akhmadovitch KADYROV

(Рамзан Ахматович Кадыров)

Gimimo data: 1976 10 5

Gimimo vieta: Tsentaroy

Čečėnijos Respublikos Prezidentas. Kadyrov paskelbė pareiškimus, palaikančius neteisėtą Krymo aneksiją ir ginkluotą sukilimą Ukrainoje., inter alia, 2014 m. birželio 14 d. jis pareiškė „darysiantis viską, kad padėtų atgaivinti Krymą“. Tomis aplinkybėmis jis Autonominės Krymo Respublikos vadovo pareigas einančio asmens buvo apdovanotas medaliu „už Krymo išlaisvinimą“ už paramą, kurią jis teikė neteisėtai Krymo aneksijai. Be to, 2014 m. birželio 1 d. jis pareiškė esantis pasirengęs į Ukrainą išsiųsti 74 000 čečėnų savanorių, jei to būtų paprašyta.

2014 7 25

81.

Alexander Nikolayevich TKACHYOV

(Александр Николаевич Ткачëв)

Gimimo data: 1960 12 23

Gimimo vieta: Vyselki, Krasnodar region (Vyselkai, Krasnodaro regionas)

Buvęs Krasnodaro krašto gubernatorius.

Autonominės Krymo Respublikos vadovo pareigas einančio asmens buvo apdovanotas medaliu „už Krymo išlaisvinimą“ už paramą, kurią jis teikė neteisėtai Krymo aneksijai. Ta proga Autonominės Krymo Respublikos vadovo pareigas einantis asmuo pareiškė, kad A. M. Tkachyov buvo vienas iš pirmųjų pareiškusių savo paramą naujai Krymo „vadovybei“.

2014 7 25

82.

Pavel GUBAREV

(Павел Юрьевич Губарев)

Gimimo data: 1983 2 10

Gimimo vieta: Sievierodonetsk (Sjeverodoneckas)

Vienas iš vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ pasiskelbusių vadovų. Jis prašė Rusijos intervencijos į Rytų Ukrainą, be kita ko, dislokuojant Rusijos taikos palaikymo pajėgas. Jis yra susijęs su Igor Strelkov/Girkin, kuris yra atsakingas už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Gubarev yra atsakingas už asmenų ėmimą į ginkluotas separatistų pajėgas.

Atsakingas už regioninės valdžios pastato Donecke perėmimą kartu su prorusiškomis pajėgomis, pasiskelbęs „liaudies gubernatoriumi“.

Nepaisant to, kad buvo areštuotas už kėsinimąsi į Ukrainos teritorinį vientisumą, bet vėliau paleistas, jis toliau atlieka svarbų vaidmenį separatistų veikloje, taip kenkdamas Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 7 25

83.

Ekaterina Iurievna GUBAREVA

(Екатерина Юрьевна Губарева),

Katerina Yuriyovna GUBARIEVA

(Катерина Юрiйовнa Губарева)

Gimimo data: 1983 7 5

Gimimo vieta: Kakhovka (Kherson oblast) (Kachovka, Chersono sritis)

Kaip buvusi vadinamoji „užsienio reikalų ministrė“ buvo atsakinga už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ gynybą ir taip kenkė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Be to, jos banko sąskaita naudojama neteisėtoms separatistų grupuotėms finansuoti. Taigi, priimdama šias pareigas ir jas eidama ji rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Toliau aktyviai remia separatistų veiksmus ir politiką.

2014 7 25

84.

Fedor Dmitrievich BEREZIN

(Фëдор Дмитриевич Березин),

Fedir Dmitrovych BEREZIN

(Федiр Дмитрович Березiн)

Gimimo data: 1960 2 7

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas)

Buvęs vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „gynybos ministro pavaduotojas“. Jis yra susijęs su Igor Strelkov/Girkin, kuris yra atsakingas už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Taigi, priimdamas šias pareigas ir jas eidamas F. Berezin rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Toliau aktyviai remia separatistų veiksmus ir politiką.

2014 7 25

85.

Valery Vladimirovich KAUROV

Валерий Владимирович Кауров

Gimimo data: 1956 4 2

Gimimo vieta: Odessa (Odesa)

Pasiskelbęs vadinamosios „Novorusijos Respublikos“„prezidentu“, ragino Rusiją dislokuoti pajėgas Ukrainoje. Taigi, priimdamas šias pareigas ir jas eidamas jis rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 7 25

86.

Serhii Anatoliyovych ZDRILIUK

Сергей Анатольевич Здрылюкv

Gimimo data: 1972 6 23

Gimimo vieta: Vinnytsia region (Vinycios regionas)

Igor Strelkov/Girkin vyresnysis padėjėjas, atsakingas už veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi. Taigi, priimdamas šias pareigas ir jas eidamas S. A. Zdriliuk rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 7 25

87.

Vladimir ANTYUFEYEV

Владимир Антюфеев

(dar žinomas kaip Vladimir SHEVTSOV, Vladimir Iurievici ANTIUFEEV, Vladimir Gheorghievici ALEXANDROV, Vadim Gheorghievici SHEVTSOV)

Gimimo data: 1951 2 19

Gimimo vieta: Novosibirsk (Novosibirskas)

Buvęs „valstybės saugumo ministras“ separatistiniame Padniestrės regione. Buvęs Donecko Liaudies Respublikos pirmasis Ministro Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už saugumą ir teisėsaugą. Eidamas šis pareigas, jis yra atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separastistinę „valdžios“ veiklą.

2014 7 25

88.

Alexey Alexeyevich GROMOV

(Алексей Алексеевич Громов)

Gimimo data: 1960 5 31

Gimimo vieta: Zagorsk (Sergiev Posad) (Zagorskas, (Sergijev Posadas))

Būdamas prezidento administracijos personalo vadovo pirmasis pavaduotojas, jis yra atsakingas už nurodymus Rusijos žiniasklaidos priemonėms laikytis pozicijos, kuria pritariama separatistams Ukrainoje ir Krymo aneksijai, taip remiant Rytų Ukrainos destabilizavimą ir Krymo aneksiją.

2014 7 30

90.

Boris Alekseevich LITVINOV

(Борис Алексеевич Литвинов)

Gimimo data: 1954 1 13

Gimimo vieta: Dzerzhynsk (Donetsk oblast) (Dzeržinskas, Donecko sritis)

Vadinamosios „Liaudies tarybos“ narys ir buvęs vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamosios „Aukščiausios tarybos“ pirmininkas, kuris buvo vienas iš politikos ir neteisėto referendumo, sudariusio sąlygas paskelbti vadinamąją „Donecko Liaudies Respubliką“, organizavimo iniciatorių; šiais veiksmais pažeistas Ukrainos teritorinis vientisumas, suverenitetas ir vieningumas.

2014 7 30

91.

Sergey Vadimovich ABISOV

(Сергей Вадимович Абисов)

Gimimo data: 1967 11 27

Gimimo vieta: Simferopol (Simferopolis), Krymas

Sutikdamas pagal 2014 m. gegužės 5 d. Rusijos Prezidento dekretą Nr. 301 būti paskirtas vadinamuoju „Krymo Respublikos vidaus reikalų ministru“ savo, kaip „vidaus reikalų ministro“, veiksmais kenkė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir vieningumui.

2014 7 30

92.

Arkady Romanovich ROTENBERG,

Arkadii Romanovich ROTENBERG

(Аркадий Романович Ротенберг)

Gimimo data: 1951 12 15

Gimimo vieta: Leningradas (Sankt Peterburgas)

A. Rotenberg seniai pažįsta Prezidentą V. Putiną ir yra buvęs jo dziudo imtynių partneris.

Praturtėjo valdant Prezidentui V. Putinui. Jo ekonominės sėkmės mastas sietinas su pagrindinių sprendimus priimančių asmenų palankumu jam, visų pirma skiriant viešąsias sutartis.

Jis pasinaudojo artimais asmeniniais ryšiais su Rusijoje sprendimus priimančiais asmenimis, nes Rusijos valstybė ar valstybės įmonės skyrė jam svarbias sutartis. Jo bendrovėms buvo visų pirma skirtos kelios labai pelningos sutartys rengiant Sočio olimpines žaidynes.

Jis taip pat yra bendrovės „Stroygazmontazh“ savininkas; šiai bendrovei buvo skirta valstybinė sutartis dėl tilto iš Rusijos į neteisėtai aneksuotą Krymo Autonominę Respubliką statybos, taip įtvirtinant jos integravimą į Rusijos Federaciją, o tai savo ruožtu toliau kenkia Ukrainos teritoriniam vientisumui.

Jis yra leidyklos „Prosvescheniye“ direktorių valdybos pirmininkas; ši leidykla, pažymėtina, įgyvendino projektą „Rusijos vaikams. Adresas – Krymas“ – viešųjų ryšių kampaniją, sukurtą tam, kad įtikintų Krymo vaikus, kad dabar jie yra Rusijos piliečiai, gyvenantys Rusijoje, taip remiant Rusijos Vyriausybės politiką integruoti Krymą į Rusiją.

2014 7 30

93.

Konstantin Valerevich MALOFEEV

(Константин Валерьевич Малофеев)

Gimimo data: 1974 7 3

Gimimo vieta: Puschino (Puščinas)

Žinoma, kad K. V. Malofeev yra glaudžiai susijęs su Ukrainos separatistais Rytų Ukrainoje ir Kryme. Jis yra buvęs vadinamosios „Donecko liaudies Respublikos“ vadinamojo „Ministro Pirmininko“ A. Borodai darbdavys ir per Krymo aneksijos procesą yra susitikęs su vadinamosios „Krymo Respublikos“ vadinamuoju Ministru Pirmininku S. Aksyonov (S. Aksenovu). Ukrainos Vyriausybė pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamos jo materialinės ir finansinės paramos separatistams. Be to, jis padarė kelis viešus pareiškimus, paremdamas Krymo aneksiją ir Ukrainos inkorporavimą į Rusiją, ir, pažymėtina, 2014 m. birželio mėn. pareiškė, kad „visos Ukrainos į Rusiją inkorporuoti neįmanoma. Galbūt (Ukrainos) rytus.“

Todėl K. V. Malofeev savo veiksmais remia Rytų Ukrainos destabilizavimą.

2014 7 30

94.

Yuriy Valentinovich KOVALCHUK

(Юрий Валентинович Ковальчук)

Gimimo data: 1951 7 25

Gimimo vieta: Leningradas (Sankt Peterburgas)

Y. V. Kovalchuk seniai pažįsta Prezidentą V. Putiną. Jis yra vienas iš vadinamosios Ozero Dacha, kooperatyvinės bendrovės, suburiančios įtakingą asmenų grupę aplink Prezidentą V. Putiną, steigėjų.

Jis turi naudos iš savo ryšių su Rusijos sprendimus priimančiais asmenimis. Jis yra Bank Rossiya pirmininkas ir didžiausias akcininkas, 2013 m. jam priklausė maždaug 38 % akcijų; Bank Rossiya laikomas asmeniniu aukščiausių Rusijos Federacijos pareigūnų banku. Nuo tada, kai buvo neteisėtai aneksuotas Krymas, Bank Rossiya atidarė filialus visame Kryme ir Sevastopolyje, taip įtvirtinant jų integravimą į Rusijos Federaciją.

Be to, Bank Rossiya priklauso svarbi Nacionalinės žiniasklaidos grupės („National MEDIA Group“) kapitalo dalis; savo ruožtu, ši grupė kontroliuoja televizijos stotis, kurios aktyviai remia Rusijos Vyriausybės politiką destabilizuoti Ukrainą.

2014 7 30

95.

Nikolay Terentievich SHAMALOV

(Николай Терентьевич Шамалов)

Gimimo data: 1950 1 24

Gimimo vieta: Baltarusija

N. Shamalov seniai pažįsta Prezidentą V. Putiną. Jis yra vienas iš „Ozero Dacha“ – kooperatyvo, vienijančio įtakingą grupę Prezidentui V. Putinui artimų asmenų – įkūrėjų.

Jis naudojasi turimais ryšiais su Rusijoje sprendimus priimančiais asmenimis. Jis yra antras pagal turimų akcijų kiekį „Bank Rossiya“ akcininkas (2013 m. jam priklausė apie 10 % šio banko akcijų); šis bankas laikomas Rusijos Federacijos vyriausiųjų pareigūnų asmeniniu banku. Nuo tada, kai buvo neteisėtai aneksuotas Krymas, Bank Rossiya atidarė filialus visame Kryme ir Sevastopolyje, taip įtvirtinant jų integravimą į Rusijos Federaciją.

Be to, „Bank Rossiya“ turi nemažai akcijų bendrovėje „National MEDIA Group“, kuri savo ruožtu kontroliuoja televizijos stotis, aktyviai remiančias Rusijos Vyriausybės vykdomą Ukrainos destabilizavimo politiką.

2014 7 30

96.

Alexander Vladimirovich ZAKHARCHENKO

(Александр Владимирович Захарченко)

Gimimo data:1976 6 26

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas)

2014 m. rugpjūčio 7 d. jis kaip vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „Ministras Pirmininkas“ pakeitė Alexander Borodai. Priimdamas šias pareigas ir jas eidamas A. Zakharchenko rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 9 12

97.

Vladimir KONONOV, dar žinomas kaip „Tsar“ („Caras“)

(Владимир Петровнч Кононов)

Gimimo data: 1974 10 14

Gimimo vieta: Gorsky (Gorskis)

Nuo rugpjūčio 14 d. jis pakeitė Igor Strelkov/Girkin'ą, kaip vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „gynybos ministras“. Kaip pranešama, nuo balandžio mėn. jis vadovavo separatistų kovotojų padaliniui Donecke ir pažadėjo „išspręsti strateginį uždavinį atremti Ukrainos karinę agresiją“. Todėl V. Kononov rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 9 12

98.

Miroslav Vladimirovich RUDENKO

(Мирослав Владимирович Руденко)

Gimimo data: 1983 1 21

Gimimo vieta: Debalcevo (Debalcevė)

Susijęs su „Donbaso liaudies šauktine kariuomene“. Jis yra, inter alia, pareiškęs, kad jie toliau kovos likusioje šalies teritorijoje. Todėl M. Rudenko rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Vadinamojo „Donecko Liaudies Respublikos parlamento“ vadinamasis „liaudies deputatas“.

2014 9 12

99.

Gennadiy Nikolaiovych TSYPKALOV,

Gennadii Nikolaevich TSYPKALOV

(Геннадий Николаевич ЦыПлаков)

Gimimo data: 1973 6 21

Gimimo vieta: Rostovo sritis, Rusija

Jis pakeitė Marat Bashirov kaip vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „Ministras Pirmininkas“. Prieš tai veikė nereguliarioje Pietryčių armijoje. Taigi, G. Tsyplakov rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 9 12

101.

Oleg Vladimirovich BEREZA

(Олег Владимирович Берëза)

Gimimo data: 1977 3 1

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„vidaus reikalų ministras“. Susijęs su Vladimir Antyufeyev, kuris yra atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą. Taigi, jis rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 9 12

102.

Andrei Nikolaevich RODKIN

(Андрей Николаевич Родкин)

Gimimo data: 1976 9 23

Gimimo vieta: Maskva

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ atstovas Maskvoje. Savo pareiškimuose jis, be kita ko, yra kalbėjęs apie nereguliariųjų pajėgų pasirengimą vykdyti partizaninio karo veiksmus ir apie ginklų sistemas, jų atimtas iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų. Taigi, jis rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 9 12

103.

Aleksandr Akimovich KARAMAN

(Александр Акимович Караман),

Alexandru CARAMAN

Gimimo data: 1956 7 26 arba 1956 6 26

Gimimo vieta: Cioburciu, Slobozia district (Čoburču, Slobozijos rajonas), dabar Moldovos Respublika

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„Ministro Pirmininko pavaduotojas socialinės politikos klausimais“. Susijęs su Vladimir Antyufeyev, kuris yra atsakingas už vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos Vyriausybės“ separatistinę „Vyriausybinę“ veiklą. Taigi, jis rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. Rusijos Ministro Pirmininko pavaduotojo Dmitry Rogozin proteguojamas asmuo. Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ Ministrų Tarybos administracijos vadovas.

2014 9 12

104.

Georgiy L'vovich MURADOV

(Георгий Львович Мурадов)

Gimimo data: 1954 11 19

Gimimo vieta: Kochmes, Komi ASSR (Kočmes, Komijos ATSR)

Vadinamasis Krymo „Ministro Pirmininko pavaduotojas“ ir Krymo įgaliotasis atstovas prie Prezidento V. Putino. G. Muradov atliko svarbų vaidmenį po nelegalios aneksijos konsoliduojant Rusijos institucinę kontrolę Kryme. Taigi, jis rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 9 12

105.

Mikhail Sergeyevich SHEREMET

(Михаил Сергеевич Шеремет)

Gimimo data: 1971 5 23

Gimimo vieta: Dzhankoy (Džankojus)

Vadinamasis Krymo „Ministro Pirmininko pirmasis pavaduotojas“. M. S. Sheremet atliko svarbų vaidmenį organizuojant ir įgyvendinant Kryme kovo 16 d. referendumą dėl susijungimo su Rusija. Kaip pranešama, referendumo metu M. S. Sheremet vadovavo Maskvai palankioms „savigynos pajėgoms“ Kryme. Taigi, jis rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2014 9 12

106.

Yuri Leonidovich VOROBIOV

(Юрий Леонидович Воробьев)

Gimimo data: 1948 2 2

Gimimo vieta: Krasnoyarsk (Krasnojarskas)

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininko pavaduotojas. 2014 m. kovo 1 d. Y. L. Vorobiov Federacijos Taryboje pareiškė viešą paramą tam, kad Rusijos pajėgos būtų dislokuotos Ukrainoje. Po to jis balsavo už su tuo susijusį dekretą.

2014 9 12

107.

Vladimir Volfovich ZHIRINOVSKY

(Владимир Вольфович Жириновски)

Gimimo data: 1946 4 25

Gimimo vieta: Alma-Ata (Almata), Kazachijos TSR

Valstybės Dūmos Tarybos narys; Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) vadovas. Aktyviai rėmė Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą Ukrainoje ir Krymo aneksavimą. Aktyviai ragino suskaldyti Ukrainą. LDPR partijos, kuriai jis pirmininkauja, vardu pasirašė susitarimą su vadinamąja „Donecko Liaudies Respublika“.

2014 9 12

108.

Vladimir Abdualiyevich VASILYEV

(Васильев Владимир Абдуалиевич)

Gimimo data: 1949 8 11

Gimimo vieta: Klin (Klinas)

Valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

109.

Viktor Petrovich VODOLATSKY

(Виктор Петрович Водолацкий)

Gimimo data: 1957 8 19

Gimimo vieta: Stefanidin Dar, Rostovo regionas

Rusijos ir užsienio kazokų pajėgų sąjungos pirmininkas („atamanas“) ir Valstybės Dūmos pavaduotojas. Jis rėmė Krymo aneksiją ir pripažino, kad Rusijos kazokai aktyviai dalyvavo Ukrainos konflikte Maskvos remiamų separatistų pusėje. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

110.

Leonid Ivanovich KALASHNIKOV

(Леонид Иванович Калашников)

Gimimo data: 1960 8 6

Gimimo vieta: Stepnoy Dvorets

Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

111.

Vladimir Stepanovich NIKITIN

(Владимир Степанович Никитин)

Gimimo data: 1948 4 5

Gimimo vieta: Opochka (Opočka)

Buvęs Valstybės Dūmos Santykių su NVS valstybėmis, Eurazijos integracijos ir ryšių su tėvynainiais komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

112.

Oleg Vladimirovich LEBEDEV

(Олег Владимирович Лебедев)

Gimimo data: 1964 3 21

Gimimo vieta: Rudny, Kostanai region (Rudnis, Kostanajaus regionas), Kazachijos TSR

Valstybės Dūmos Santykių su NVS valstybėmis, Eurazijos integracijos ir ryšių su tėvynainiais komiteto pirmasis pirmininko pavaduotojas. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

113.

Ivan Ivanovich MELNIKOV

(Иван Иванович Мельников)

Gimimo data: 1950 8 7

Gimimo vieta: Bogoroditsk (Bogorodickas)

Pirmasis pirmininko pavaduotojas, Valstybės Dūma. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

114.

Igor Vladimirovich LEBEDEV

(Игорь Владимирович Лебедев)

Gimimo data: 1972 9 27

Gimimo vieta: Maskva

Pirmininko pavaduotojas, Valstybės Dūma. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

115.

Nikolai Vladimirovich LEVICHEV

(Николай Владимирович Левичев)

Gimimo data: 1953 5 28

Gimimo vieta: Pushkin (Puškinas)

Pirmininko pavaduotojas, Valstybės Dūma. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

116.

Svetlana Sergeevna ZHUROVA

(Светлана Сергеевна Журова)

Gimimo data: 1972 1 7

Gimimo vieta: Pavlov-on-the-Neva (Pavlovas prie Nevos)

Užsienio reikalų komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja, Valstybės Dūma. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2014 9 12

117.

Aleksey Vasilevich NAUMETS

(Алексей Васильевич Haумец)

Gimimo data: 1968 2 11

Rusijos armijos generolas majoras. Jis yra 76-ojo oro desanto padalinio, kuris buvo susijęs su Rusijos kariniu buvimu Ukrainos teritorijoje, visų pirma neteisėtos Krymo aneksijos metu, vadas

2014 9 12

118.

Sergey Viktorovich CHEMEZOV

(Сергей Викторович Чемезов)

Gimimo data: 1952 8 20

Gimimo vieta: Cheremkhovo (Čeremchovas)

Sergei Chemezov yra vienas iš žinomų Prezidento V. Putino artimų bendražygių – abu jie buvo KGB pareigūnai, išsiųsti į Drezdeną, ir jis yra „Vieningoji Rusija“ Aukščiausiosios tarybos narys. Jis gauna naudos iš ryšių su Rusijos Prezidentu – yra pakeliamas į aukštesnes pareigas valstybės kontroliuojamose firmose. Jis yra Rostec konglomerato, pagrindinės Rusijos valstybės kontroliuojamos gynybos ir pramoninės gamybos korporacijos, pirmininkas. Atsižvelgdama į Rusijos Vyriausybės sprendimą, Technopromexport, Rostec patronuojamoji įmonė, planuoja statyti jėgaines Kryme, taip remdama jo integraciją į Rusijos Federaciją.

Be to, Rosoboronexport, Rostec patronuojamoji įmonė, rėmė Krymo gynybos srities bendrovių integraciją į Rusijos gynybos pramonę, tokiu būdu sutvirtindama neteisėtą Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos.

2014 9 12

119.

Alexander Mikhailovich BABAKOV

(Aлександр Михайлович Бабаков)

Gimimo data: 1963 2 8

Gimimo vieta: Chisinau (Kišiniovas)

Valstybės Dūmos deputatas, Valstybės Dūmos komisijos dėl teisinių nuostatų, skirtų Rusijos Federacijos karinio-pramoninio komplekso kūrimui, pirmininkas. Jis yra svarbus „Vieningosios Rusijos“ narys ir verslininkas, daug investavęs Ukrainoje ir Kryme.

2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje projektą“.

2014 9 12

120.

Serhiy KOZYAKOV (dar žinomas kaip Sergey Kozyakov)

Сергей Козьяков

Gimimo data: 1982 9 29

Eidamas „Luhansko Centrinės rinkimų komisijos vadovo“ pareigas jis yra atsakingas už 2014 m. lapkričio 2 d. vadinamųjų „rinkimų“ organizavimą vadinamojoje „Luhansko Liaudies Respublikoje“. Šiais „rinkimais“ pažeidžiama Ukrainos teisė ir todėl jie yra neteisėti.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas, taip pat organizuodamas neteisėtus „rinkimus“, jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

121.

Oleg Konstantinovich AKIMOV dar žinomas kaip Oleh AKIMOV

(Олег Константинович Акимов)

Gimimo data: 1981 9 15

Gimimo vieta: Lugansk (Luhanskas)

„Luhansko Liaudies Respublikos“„Liaudies tarybos“ deputatas, atstovaujantis „Luhansko ekonominei sąjungai“. Buvo kandidatas 2014 m. lapkričio 2 d. vadinamuosiuose „rinkimuose“ į vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„vadovo“ pareigas. Šiais „rinkimais“ pažeidžiama Ukrainos teisė ir todėl jie yra neteisėti.

Taigi, priimdamas ir eidamas šias pareigas, taip pat oficialiai dalyvaudamas kaip kandidatas neteisėtuose „rinkimuose“, jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

122.

Larisa Leonidovna AIRAPETYAN, dar žinoma kaip Larysa AYRAPETYAN, Larisa AIRAPETYAN arba Larysa AIRAPETYAN

(Лариса Леонидовна Айрапетян)

Gimimo data: 1970 2 21

Vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„sveikatos apsaugos ministrė“. Buvo kandidatė 2014 m. lapkričio 2 d. vadinamuosiuose „rinkimuose“ į vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„vadovo“ pareigas.

Šiais „rinkimais“ pažeidžiama Ukrainos teisė ir todėl jie yra neteisėti.

Taigi, priimdama ir eidama šias pareigas, taip pat oficialiai dalyvaudama kaip kandidatas neteisėtuose „rinkimuose“, ji aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

123.

Yuriy Viktorovich SIVOKONENKO, dar žinomas kaip Yuriy SIVOKONENKO, Yury SIVOKONENKO, Yury SYVOKONENKO

(Юрий Викторович Сивоконенко)

Gimimo data: 1957 8 7

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas)

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„parlamento“ narys, dirba Donbaso veteranų sąjungoje „Berkut“. Buvo kandidatas 2014 m. lapkričio 2 d. vadinamuosiuose „rinkimuose“ į vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„vadovo“ pareigas. Šiais „rinkimais“ pažeidžiama Ukrainos teisė ir todėl jie yra neteisėti.

Taigi, priimdamas ir eidamas šias pareigas, taip pat oficialiai dalyvaudamas kaip kandidatas neteisėtuose „rinkimuose“, jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

124.

Aleksandr Igorevich KOFMAN, dar žinomas kaip Oleksandr KOFMAN

(Александр Игоревич Кофман)

Gimimo data: 1977 8 30

Gimimo vieta: Makiivka (Donetsk oblast) (Makijivka, Donecko sritis)

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „užsienio reikalų ministras“ ir „parlamento“ vadinamasis „pirmasis pirmininko pavaduotojas“. Buvo kandidatas 2014 m. lapkričio 2 d. neteisėtuose vadinamuosiuose „rinkimuose“ į vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„vadovo“ pareigas. Šiais „rinkimais“ pažeidžiama Ukrainos teisė ir todėl jie yra neteisėti.

Taigi, priimdamas ir eidamas šias pareigas, taip pat oficialiai dalyvaudamas kaip kandidatas neteisėtuose „rinkimuose“, jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

125.

Ravil Zakarievich KHALIKOV

(Равиль Закариевич Халиков)

Gimimo data: 1969 2 23

Gimimo vieta: Belozere (Belozero) kaimas, Romodanovskiy (Romodanovo) rajonas, TSRS

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„Ministro Pirmininko pirmasis pavaduotojas“ ir buvęs „generalinis prokuroras“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

126.

Dmitry Aleksandrovich SEMYONOV,

Dmitrii Aleksandrovich SEMENOV

(Дмитрий Александрович Семенов)

Gimimo data: 1963 2 3

Gimimo vieta: Maskva

Vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„Ministro Pirmininko pavaduotojas finansų klausimais“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

127.

Oleg BUGROV

(Олег Бугров)

Gimimo data: 1969 8 29

Buvęs vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„gynybos ministras“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

128.

Lesya LAPTEVA

(Леся Лаптева)

 

Buvusi vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„švietimo, mokslo, kultūros ir religijos ministrė“.

Todėl pradėdama eiti ir eidama šias pareigas ji aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

129.

Yevgeniy Eduardovich MIKHAYLOV

(dar žinomas kaip Yevhen Eduardovych Mychaylov)

(Евгений Здуардович Михайлов)

Gimimo data: 1963 3 17

Gimimo vieta: Arkhangelsk (Archangelskas)

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“„Vyriausybinių reikalų administracijos vadovas“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

132.

Vladyslav Nykolayevych DEYNEGO dar žinomas kaip Vladislav Nykolayevich DEYNEGO

(Владислав Николаевич Дейнего)

Gimimo data: 1964 3 12

Vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos Liaudies tarybos“„pirmininko pavaduotojas“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2014 11 29

133.

Pavel DREMOV, dar žinomas kaip Batya

(Павел Леонидович ДРËМОВ),

Pavlo Leonidovych DRYOMOV

(Павло Леонщович Дрьомов)

Gimimo data: 1976 11 22

Gimimo vieta: Stakhanov (Stachanovas)

„Pirmojo kazokų pulko“ – ginkluotos separatistų grupuotės, dalyvaujančios kovose Rytų Ukrainoje – vadas.

Eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

134.

Alexey MILCHAKOV, dar žinomas kaip Fritz, Serbian (Serbas)

(Алексей МИЛЬЧАКОВ)

Gimimo data: 1991 4 30 arba 1991 1 30

Gimimo vieta: Sankt Peterburgas

Dalinio „Rusich“, ginkluotos separatistų grupuotės, dalyvaujančios rytinėje Ukrainoje vykstančiuose koviniuose veiksmuose, vadas.

Eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

135.

Arseny PAVLOV, dar žinomas kaip Motorola

ApcéHий Сергеевич ПÁВЛОВ (dar žinomas kaip Моторoла)

Gimimo data: 1983 2 2

Gimimo vieta: Ukhta, Komi (Uchta, Komija)

„Sparta Battalion“, ginkluotos separatistų grupuotės, dalyvaujančios rytinėje Ukrainoje vykstančiuose koviniuose veiksmuose, vadas.

Eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

136.

Mikhail Sergeevich TOLSTYKH, dar žinomas kaip Givi

(Михаил Сергеевич Толстых)

Gimimo data: 1980 7 19

Gimimo vieta: Ilovaisk (Ilovaiskas)

„Somali“ bataliono – ginkluotos separatistų grupuotės, dalyvaujančios kovose Rytų Ukrainoje – vadas.

Eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

137.

Eduard Aleksandrovich BASURIN

(Здуард Александрович Басурин)

Gimimo data: 1966 6 27 arba 1966 6 21

Gimimo vieta: Donetsk (Doneckas)

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ Gynybos ministerijos vadinamasis „vado pavaduotojas“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui, ir nepriklausomybei ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

138.

Alexandr SHUBIN

Александр Васильевич ШУБИН

Gimimo data: 1972 5 20 arba 1972 5 30

Gimimo vieta: Luhansk (Luhanskas)

Neteisėtos vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „teisingumo ministras“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

139.

Sergey Anatolievich LITVIN

(Сергей Анатольевич Литвин)

Gimimo data: 1973 7 2

Vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“ Ministrų tarybos vadinamasis „Pirmininko pavaduotojas“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

141.

Ekaterina FILIPPOVA

Екатерина Владимировна ФИЛИППОВА

Gimimo data: 1988 11 20

Gimimo vieta: Krasnoarmëisk (Krasnoarmeiskas)

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamoji „teisingumo ministrė“.

Todėl pradėdama eiti ir eidama šias pareigas ji aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

142.

Aleksandr TIMOFEEV

Александр ТИМОФЕЕВ

Gimimo data: 1974 1 27

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „biudžeto ministras“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį šalyje.

2015 2 16

143.

Evgeny Vladimirovich MANUILOV

(Евгений Владимирович Мануйлов)

Gimimo data: 1967 1 5

Vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„biudžeto ministras“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

144.

Viktor YATSENKO

(Виктор ЯЦЕНКО)

Gimimo data: 1985 4 22

Gimimo vieta: Kherson (Chersonas)

Vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ vadinamasis „ryšių ministras“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

146.

Zaur ISMAILOV

(Заур Исмаилов Рауфович)

Gimimo data: 1978 7 25 arba 1975 3 23

Gimimo vieta: Krasny Luch, Voroshilovgrad Luhansk (Krasny Luch, Vorošilovgradas, Luhanskas)

Vadinamosios „Luhansko Liaudies Respublikos“„generalinio prokuroras“.

Todėl pradėdamas eiti ir eidamas šias pareigas jis aktyviai rėmė veiksmus ir politiką, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16

147.

Anatoly Ivanovich ANTONOV

(Анатолий Иванович Антонов)

Gimimo data: 1955 5 15

Gimimo vieta: Omsk (Omskas)

Gynybos ministro pavaduotojas; eidamas šias pareigas yra susijęs su Rusijos pajėgų dislokavimo Ukrainoje rėmimu.

Pagal esamą Rusijos gynybos ministerijos struktūrą, eidamas šias pareigas, jis dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Rusijos Vyriausybės politiką. Šia politika keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2015 2 16

148.

Arkady Viktorovich BAKHIN

(Аркадий Викторович Бахин)

Gimimo data: 1956 5 8

Gimimo vieta: Kaunas, Lietuva

Gynybos ministro pirmasis pavaduotojas; eidamas šias pareigas yra susijęs su Rusijos pajėgų dislokavimo Ukrainoje rėmimu.

Pagal esamą Rusijos gynybos ministerijos struktūrą, eidamas šias pareigas, jis dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Rusijos Vyriausybės politiką. Šia politika keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2015 2 16

149.

Andrei Valeryevich KARTAPOLOV

(Андрей Валерьевич Картaпoлoв)

Gimimo data: 1963 11 9

Gimimo vieta: GDR (DDR) (VDR)

Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų Pagrindinio operacijų departamento direktorius ir Generalinio štabo vado pavaduotojas. Eidamas abejas šias pareigas jis aktyviai dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Rusijos pajėgų karinę kampaniją Ukrainoje.

Remiantis nurodyta generalinio štabo veikla, vykdydamas operatyvinę ginkluotųjų pajėgų kontrolę jis aktyviai dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Rusijos Vyriausybės politiką, kuria keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

2015 2 16

150.

Iosif (Joseph) Davydovich KOBZON

(Иосиф Дaвьιдoвич Кобзон)

Gimimo data: 1937 9 11

Gimimo vieta: Tchassov Yar, Ukraina

Valstybės Dūmos narys.

Jis apsilankė vadinamojoje Donecko Liaudies Respublikoje ir vizito metu padarė pareiškimų, kuriais remiami separatistai. Jis taip pat buvo paskirtas vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ garbės konsulu Rusijos Federacijoje.

2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2015 2 16

151.

Valery Fedorovich RASHKIN

(Валерий Фëдoрoвич Рашкин)

Gimimo data: 1955 3 14

Gimimo vieta: Zhilino (Žilinas), Kaliningrado regionas

Valstybės Dūmos Etninių klausimų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Jis yra pilietinio judėjimo „Krassnaya Moskva – Red Moscow Patriotic Front Aid“, kuris organizavo separatistus remiančias viešas demonstracijas, įkūrėjas ir tokiu būdu remia politiką, kuria kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei. 2014 m. kovo 20 d. jis balsavo už federalinio konstitucinio įstatymo „Dėl Krymo Respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją ir naujų federalinių subjektų – Krymo Respublikos ir federalinės reikšmės miesto Sevastopolio – sudarymo Rusijos Federacijoje“ projektą.

2015 2 16

Subjektai:

33.

Brigada „Prizrak“

(Бригада „Призрак“)

Ginkluotų separatistų grupė, kuri aktyviai rėmė veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei, ir toliau destabilizavo padėtį Ukrainoje.

2015 2 16


15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/63


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1515

2015 m. birželio 5 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatos dėl pensijų sistemos įstaigoms taikomų pereinamųjų laikotarpių pratęsimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (1), ypač į jo 85 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagrindinės sandorio šalys užima sutarčių, kuriomis prekiaujama vienoje ar daugiau finansų rinkų, sandorio šalių tarpininko padėtį. Tų sandorio šalių kredito rizika yra mažinama pateikiant įkaitą, kuris apskaičiuotas taip, kad padengtų bet kokius galimus nuostolius esant įsipareigojimų neįvykdymui. Pagrindinės sandorio šalys kaip įkaitą kintamosios garantinės įmokos reikalavimams įvykdyti priima tik labai likvidų turtą, paprastai pinigus, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jį būtų galima greitai likviduoti;

(2)

daugelyje valstybių narių ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose aktyviai dalyvauja pensijų sistemų įstaigos (PSĮ). Tačiau PSĮ paprastai kuo labiau sumažina savo pinigų pozicijas ir teikia pirmenybę didesnės grąžos investicijoms, kaip antai į vertybinius popierius, kad užtikrintų didelę grąžą pensininkams. Pensijų sistemos įstaigas valdantys subjektai, kurių pagrindinis tikslas yra skirti pensines išmokas, kurios paprastai mokamos iki gyvos galvos, tačiau gali būti mokamos ir laikinai arba kaip vienkartinė išmoka, paprastai turi kuo mažiau turto pinigais, kad padidintų efektyvumą ir pelną savo draudėjams. Taigi, tokiems subjektams taikant reikalavimą centralizuotai atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, jie turėtų didelę savo turto dalį paversti pinigais, kad atitiktų tebetaikomus pagrindinių sandorio šalių garantinės įmokos reikalavimus;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trejus metus nuo to reglamento įsigaliojimo 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su PSĮ finansiniu mokumu. Be to, pereinamasis laikotarpis taikomas subjektams, įsteigtiems siekiant įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas PSĮ nariams;

(4)

siekdama išsamiai įvertinti esamą padėtį, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 85 straipsnio 2 dalį parengė ataskaitą, kurioje įvertino, ar pagrindinės sandorio šalys įdėjo būtinas pastangas, kad parengtų tinkamus techninius sprendimus, kaip PSĮ galėtų perduoti nepiniginį įkaitą kaip kintamąją garantinę įmoką. Kad galėtų atlikti šį vertinimą, Komisija užsakė esamos padėties tyrimą, kuriame analizuojami sprendimai, kaip pensijų sistemos įstaigos galėtų pateikti nepiniginį įkaitą pagrindinėms sandorio šalims, taip pat išimties panaikinimo nesant tinkamo sprendimo poveikis, nustatant, kiek sumažėtų pensinės pajamos paveiktų PSĮ pensininkams;

(5)

atsižvelgdama į savo ataskaitos išvadas, Komisija laikosi nuomonės, kad šiuo metu pagrindinės sandorio šalys neįdėjo būtinų pastangų tinkamiems techniniams sprendimams parengti ir kad išlieka neigiamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių centrinės tarpuskaitos poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms;

(6)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas dvejiems metams;

(7)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo greičiau, kad esamus pereinamuosius laikotarpius būtų galima pratęsti prieš jiems pasibaigiant arba kuo greičiau jiems pasibaigus. Vėlesnis įsigaliojimas galėtų nulemti teisinį netikrumą pensijų sistemos įstaigoms dėl to, ar joms reikia pradėti ruoštis vykdyti būsimas tarpuskaitos prievoles,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su pensijų sistemos įstaigų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 10 dalyje, finansiniu mokumu. Be to, pereinamasis laikotarpis taikomas subjektams, įsteigtiems siekiant įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas pensijų sistemos įstaigų nariams.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 5 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean–Claude JUNCKER


(1)  OL L 201, 2012 7 27, p. 1.


15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/65


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1516

2015 m. birželio 10 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 nustatoma fiksuotoji norma, taikoma iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų finansuojamiems mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriaus veiksmams

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (1), ypač į jo 61 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsniu, apskaičiuojant viešąjį įnašą turi būti atsižvelgiama į iš veiksmų gautas pajamas;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 numatyta mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriaus veiksmams taikyti pajamų procentais išreikštą fiksuotąją normą, neskaičiuojant diskontuotų grynųjų pajamų;

(3)

remiantis istoriniais duomenimis, siekiant išvengti perteklinio finansavimo ir rinkos iškraipymo, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriuje gautoms grynosioms pajamoms turėtų būti nustatyta 20 % fiksuotoji norma,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatoma mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriaus veiksmams taikoma fiksuotoji norma, siekiant iš anksto nustatyti galimas iš tokių veiksmų gauti grynąsias pajamas ir sudarant galimybę apskaičiuoti tinkamas finansuoti veiksmų išlaidas pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 2 dalį.

2 straipsnis

Siekiant taikyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą grynųjų pajamų procentais išreikštą fiksuotąją normą, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriaus veiksmams nustatoma 20 % fiksuotoji norma.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 320.


15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/67


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1517

2015 m. rugsėjo 11 d.

kuriuo 236-ą kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7a straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2015 m. rugsėjo 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) Sankcijų komitetas patvirtino vieno asmens įtraukimą į Sankcijų Al-Qaida tinklui komiteto sudarytą asmenų, grupių ir subjektų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininko vardu

Užsienio politikos priemonių tarnybos vadovas


(1)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9.


PRIEDAS

Į Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedo dalį, kurios antraštė yra „Fiziniai asmenys“, įtraukiamas šis įrašas:

„Sofiane Ben Goumo (alias a) Sufyan bin Qumu b) Abou Fares al Libi). Gimimo data: 1959 6 26. Gimimo vieta: Derna, Libija. Pilietybė: Libijos. Adresas: Libija. Kita informacija: a) Ansar al Charia Derna vadovas. Įtraukimo į sąrašą pagal 2a straipsnio 4 dalies b punktą data: 2015 9 3.“


15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/69


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1518

2015 m. rugsėjo 14 d.

kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau –pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 (2) importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209820), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009120), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009920), ex 2710 19 41 (TARIC kodas 2710194120), 3824 90 91, ex 3824 90 97 (TARIC kodas 3824909787), nustatė 0–198,0 EUR už toną dydžio galutinį antidempingo muitą. Tuo reglamentu nustatytas antidempingo muitas toliau vadinamas galiojančiomis priemonėmis.

(2)

Po priemonių vengimo tyrimo, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011 (3) išplėtė galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą į Sąjungą importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, išskyrus pagamintąjį bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada. Taryba tuo pačiu reglamentu išplėtė ir galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

1.2.   Galiojančios priemonės, taikomos kitoms trečiosioms šalims

(3)

Šio tyrimo sričiai nepriklausančios antidempingo priemonės šiuo metu taikomos iš Argentinos ir Indonezijos importuojamam biodyzelinui (4).

1.3.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo pabaigą (5), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

2014 m. balandžio 9 d. Europos biodyzelino taryba (toliau – pareiškėjas arba EBT) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio, vardu pateikė prašymą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

1.4.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2014 m. liepos 10 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (6) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūrą. Šis tyrimas yra lygiagretus, tačiau jis nėra tas pats ir yra nagrinėjamas atskirame reglamente.

1.5.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.6.   Suinteresuotosios šalys

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams JAV ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

1.7.   Atranka

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

a)   Sąjungos gamintojų atranka

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Preliminariai atrinkti septyni Sąjungos gamintojai iš septynių skirtingų valstybių narių, pagaminę beveik 30 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(13)

Viena Italijoje esanti bendrovė pageidavo būti atrinkta. Tačiau ši bendrovė savo veiklą pradėjo tik 2013 m. pabaigoje, įsigijusi biodyzelino gamyklą iš kito Italijos biodyzelino gamintojo, kuris buvo preliminariai atrinktas. Nesant ankstesnių duomenų, reikalingų norint įvertinti svarbias nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas, ir jau preliminariai atrinkus kitą Italijos bendrovę, nuspręsta šios bendrovės neatrinkti.

(14)

JAV Nacionalinė biodyzelino taryba (toliau – NBT) pateikė pastabą, kad preliminariai atrinktos kitos bendrovės, nei tos, kurios buvo atrinktos atliekant ankstesnius tyrimus dėl biodyzelino, ir nurodė dvi bendroves, kurių gamybos ir pardavimo apimtis buvo didelė ir kurios nebuvo atrinktos. Tačiau tos dvi NBT nurodytos bendrovės buvo susijusios su kita atrinkta bendrove, kurios pardavimo apimtis buvo didesnė, arba jų pardavimo apimtis buvo mažesnė nei toje pačioje valstybėje narėje preliminariai atrinktos bendrovės. Todėl, atrinkus kurią nors iš tų dviejų bendrovių, preliminariai atrinktų bendrovių tipiniai duomenys nebūtų pakitę. Todėl patvirtinta, kad preliminariai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Atskleidus faktus JAV Vyriausybė teigė, kad atrinktų bendrovių, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, negalima laikyti tipiškomis visos Sąjungos biodyzelino pramonės bendrovėmis ir kad reikėtų plačiau išnagrinėti mikrorodiklius. JAV Vyriausybė nurodė PPO apeliacinės tarybos bylos „EB – Tvirtinimo detalės“ išvadas, kad atrinktų bendrovių, pagaminusių 27 % visų produktų, buvo per mažai palyginti su visos pramonės produkcija, nes didesnę dalį jos sudarytų tik tuo atveju, jei būtų nagrinėjami atskiri pramonės sektoriai.

(16)

Komisija, atlikdama šį tyrimą, priešingai, nei per tvirtinimo detalių tyrimą, Sąjungos pramonę apibrėžė kaip visą pramonę, o ne tik atrinktas bendroves (žr. 93 konstatuojamąją dalį). Be to, makrorodikliai buvo vertinami remiantis visa pramone, ir tik kai kurie mikrorodikliai buvo nagrinėjami atrinktų bendrovių lygmeniu. Tačiau bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo analizuojama remiantis tiek mikrorodiklių, tiek ir makrorodiklių vertinimu. Bet kuriuo atveju, Sąjungos pramonė laikoma susiskaidžiusia pramone, nes ją sudaro daugiau nei 200 gamintojų (daugiausia mažos ir vidutinės įmonės) visoje Sąjungoje. Todėl Komisija daro išvadą, kad atrinktos bendrovės, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, yra tipiškos, taigi, teiginys atmetamas.

b)   Importuotojų atranka

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Tik keli nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

c)   Eksportuojančių JAV gamintojų atranka

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių JAV gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė JAV atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Komisijai atsakė 27 JAV gamintojai, tačiau tik 9 pateikė pranešimo apie inicijavimą I priede nurodytus atrankai reikalingus duomenis apie eksportą ir (arba) pardavimą vidaus rinkoje. Nė vienas iš jų per PTL į Sąjungą neeksportavo. Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kurių pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir JAV valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(21)

Nė vienas iš atrinktų gamintojų klausimynų atsakymų per nustatytą terminą nepateikė. Komisija 2014 m. spalio 7 d. pranešė trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apie tai, kad atsakymų negauta.

(22)

2014 m. spalio 10 d. vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pranešė Komisijai nusprendęs neatsakyti į klausimyną. Kiti du atrinkti eksportuojantys gamintojai kelis kartus paprašė pratęsti terminą, tačiau, nors jis ir buvo pratęstas, išsamių atsakymų nebuvo pateikta.

(23)

2014 m. lapkričio 10 d. Komisija nusiuntė raštą, kuriuo trims atrinktoms bendrovėms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir daryti išvadas remdamasi turimais faktais. Apie šį ketinimą pranešta ir JAV valdžios institucijoms. Pastabas dėl rašto buvo galima teikti iki 2014 m. lapkričio 21 d.

(24)

Iki 2014 m. lapkričio 21 d. dvi atrinktos bendrovės visiškai neatsiliepė, o trečia atrinkta bendrovė paaiškino, kad jai nepakako laiko pateikti atsakymą.

(25)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo nė vienas atrinktas JAV eksportuojantis gamintojas. Taigi Komisija nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, vadinasi išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(26)

Bendrovė „Cargill Inc.“ pabrėžė, kad Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 jai nustatytas de minimis dempingo skirtumas, taigi jos gaminamam ir eksportuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatyta 0 % galutinio antidempingo muito norma. Ji taip pat nurodė, kad, remiantis PPO apeliacinės tarybos ataskaitos „Meksikos ryžiai“ (7) išvadomis, eksportuojančio gamintojo, kuris, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, nevykdė dempingo, antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros atlikti negalima.

(27)

Todėl bendrovė „Cargill Inc.“ paprašė ją ir toliau atleisti nuo antidempingo muitų, nepriklausomai nuo priemonių galiojimo termino peržiūros rezultatų. Šis prašymas buvo patenkintas.

1.8.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(28)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

„Bio-Oils Huelva S.L.“, Huelva, Ispanija,

„Biopetrol Rotterdam BV“, Roterdamas, Nyderlandai,

„Diester industrie SAS“, Ruanas, Prancūzija,

„Novaol S.R.L.“, Milanas, Italija,

„Preol a.s.“, Lovosicė, Čekija,

„Rafineria Trzebinia S.A.“, Tšebinia, Lenkija,

„Verbio Vereinigte BioEnergie AG“, Leipcigas, Vokietija.

1.9.   Atskleidimas

(30)

2015 m. birželio 3 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(31)

Atskleidus galutinius faktus, NBT paprašė, kad ją išklausytų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir buvo išklausyta.

2.   PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Peržiūrimasis produktas

(32)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip ir nagrinėtasis tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas), t. y. JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, ex 2710 20 11, ex 2710 20 15, ex 2710 20 17, ex 3824 90 92, ex 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Biodyzelinas – iš atsinaujinančių išteklių pagaminti degalai, naudojami transporto sektoriuje dyzeliniams varikliams. Tačiau įprastiniai varikliai negali veikti, kai naudojamas grynas biodyzelinas; jiems naudojamas mineralinio dyzelino ir nedidelio biodyzelino kiekio mišinys.

(34)

JAV pagamintas biodyzelinas – dažniausiai riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), gauti iš įvairių rūšių aliejų (sojų aliejaus, alyvpalmių aliejaus, rapsų aliejaus) ir panaudoto kepamojo aliejaus, gyvūninių riebalų arba biomasės, naudojamų kaip biodyzelino žaliavos. Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu. Terminas „metil-“ reiškia metanolį, tiksliau – minėtame procese dažniausiai naudojamą alkoholį, nors gamyboje galima naudoti ir etanolį ir gauti riebalų rūgščių etilesterius.

(35)

Visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų tiriamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia. Ypač galutiniam dyzelino naudotojui nėra svarbu, iš kokių biodyzelino žaliavų pagamintas degalinėje parduodamas mišinys.

2.2.   Panašus produktas

(36)

Kaip ir pirminiame tyrime, JAV vidaus rinkoje parduodamas biodyzelinas ir JAV eksportui parduodamas biodyzelinas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Taip pat Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip JAV į Sąjungą eksportuojamo produkto. Todėl atliekant šį tyrimą jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(37)

JAV Vyriausybė teigė, kad iš biomasės (8) pagaminto dyzelino produkto kategorija yra platesnė nei peržiūrimojo produkto. Tačiau, kaip nustatyta reglamente, kuriuo nustatyti laikinieji kompensaciniai muitai per pirminį tyrimą (9), visų tipų biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai, įskaitant iš biomasės pagamintą dyzeliną, laikomi biodyzeliniu kuru ir jam taikomas teisės aktų rinkinys, susijęs su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir alternatyviaisiais degalais. Taip yra todėl, kad iš biomasės pagaminto biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip iš kitų žaliavų pagaminto biodyzelino, arba labai panašios. Pirminio tyrimo išvadai nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, todėl atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą ji tebegalioja. Todėl Komisija šį JAV Vyriausybės teiginį atmetė.

3.   DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(38)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

3.1.   Pirminės pastabos

(39)

Kaip nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų gamintojų nebendradarbiavimo atliekant tyrimą nebuvo galima remtis JAV gamintojų patikrintais duomenimis. Todėl Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais: duomenimis, kuriuos pateikė kai kurie JAV biodyzelino gamintojai pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymuose, Eurostato duomenimis, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis, vėliau pareiškėjo pateiktais duomenimis, JAV Nacionalinės biodyzelino tarybos duomenimis, JAV energetikos informacijos administracijos bei JAV energetikos departamento svetainėmis ir JAV tarptautinės prekybos komisijos duomenimis.

3.2.   Importas dempingo kaina per PTL

(40)

2009 m. nustačius priemones biodyzelino iš JAV į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama; tik 2013 m. ir per PTL buvo eksportuotas labai mažas kiekis. Tokiomis aplinkybėmis laikyta, kad tas kiekis nebuvo svarbus norint įvertinti dempingo lygį per PTL. Todėl galima daryti išvadą, kad per PTL dempingas nesitęsė.

3.3.   Dempingo pasikartojimo tikimybės įrodymas

(41)

Komisija nagrinėjo, ar yra įrodymų, kad dempingo pasikartojimas būtų tikėtinas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Visų pirma nagrinėti šie elementai: Sąjungoje ir JAV pagaminto ir parduoto produkto kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis ir JAV kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų Sąjungoje lygio santykis, nepanaudoti pajėgumai bei priemonių vengimo ir absorbcijos praktika.

3.3.1.   Sąjungoje ir JAV pagaminto ir parduoto produkto kainų santykis

(42)

JAV biodyzelino gamintojams nebendradarbiaujant, Komisijos tarnybos naudojosi trimis informacijos šaltiniais, kad nustatytų JAV biodyzelino vidaus rinkos kainas per PTL: i) pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymais, kuriuos pradiniu etapu pateikė kai kurie JAV biodyzelino gamintojai; ii) NBT pateikta informacija, pagrįsta rinkos priežiūros įstaigos „Jacobsen“ sukauptais duomenimis, ir iii) pareiškėjo pateikta informacija, pagrįsta Naftos kainų informacijos tarnybos (NKIT) sukauptais duomenimis.

(43)

Šių trijų šaltinių duomenys apima įvairius prekybos kainų lygius ir „Incoterm“ sąlygas. Tačiau vertės skiriasi labai nedaug. Vidutinės visuose trijuose šaltiniuose nurodytos vertės yra 1 196,93 JAV dolerio už metrinę toną. Per PTL valiutos kursas buvo 1 EUR ir 1,356 JAV dolerio, taigi ši suma prilygsta JAV vidaus rinkos pardavimo kainai – 883 EUR už metrinę toną (10).

(44)

Vidutinė Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino gamintojo kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 905 EUR (1 227,18 JAV dolerio) už metrinę toną (žr. 8 lentelę).

(45)

Kad vėl galėtų patekti į Sąjungos rinką, JAV gamintojai produktą turėtų parduoti mažesne nei 905 EUR už metrinę toną kaina. Į jų galutinę kainą turėtų būti įskaičiuotos ir vežimo jūrų laivais bei draudimo sąnaudos ir biodyzelinui taikomas muitas (6,5 %). Remiantis per tyrimą gautais duomenimis, tokia suma būtų apie 100 EUR už metrinę toną. Komisija šią sumą apskaičiavo remdamasi NBT apskaičiuotais muitais ir transporto bei vežimo sąnaudomis (apie 94 EUR) ir ją suapvalino iki 100 EUR, kad būtų padengtos ir tam tikros papildomos išlaidos po importo.

(46)

Todėl, jeigu JAV gamintojai pradėtų iš naujo eksportuoti produktą į ES, jie tai turėtų daryti gamintojo kaina EXW sąlygomis (mažiau nei 805 EUR už metrinę toną), ir kadangi ši kaina būtų mažesnė už JAV vidaus rinkos kainą, vadinasi tai būtų dempingo kaina. Atsižvelgiant į 63 ir 71 konstatuojamosiose dalyse išsamiau aprašytas aplinkybes, susijusias su JAV gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainomis ir nepanaudotais pajėgumais, tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, jie vėl pradėtų eksportuoti produktą į ES, nes taip jie galėtų sumažinti gamybos vieneto sąnaudas, kaip išsamiau paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje.

(47)

Atskleidus galutinius faktus, NBT suabejojo, ar Komisija tiksliai apskaičiavo vidutinę vidaus rinkos pardavimo kainą, ir priminė, kad anksčiau NBT pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta mažesnė vertė (789,36 EUR už metrinę toną), pagrįsta JAV energetikos departamento nurodytomis kainomis.

(48)

Komisija šį tvirtinimą atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių.

(49)

NBT nurodytos vidutinės kainos negalima laikyti tiksliu pagrindu, nes tai buvo mažmeninė kaina, o ne gamintojo kaina EXW sąlygomis. Tiksliau, NBT pateikė 2014 m. liepos mėn. biodyzelino vidutinę mėnesinę mažmeninę kainą (degalinėje) JAV, apskaičiuotą benzino galono ekvivalentais (Gasoline Gallon Equivalent – GGE) ir taikant vienintelio laiko momento, t. y. 2014 m. rugsėjo 19 d., kursą.

(50)

Komisijos apskaičiuota vidutinė kaina yra pagrįsta vertė, nes, JAV gamintojams nebendradarbiaujant, ji buvo apskaičiuota remiantis geriausia turima informacija. Tai yra kai kurių JAV gamintojų per pirminį etapą deklaruotų kainų, pačios NBT pateiktų kainų, kurias sukaupė rinkos priežiūros įstaiga „Jacobsen“, ir EBT pateiktų kainų, kurias sukaupė NKIT, vidurkis. Nesant informacijos apie kiekį nebuvo galima apskaičiuoti svertinio vidurkio, todėl apskaičiuotas paprastas vidurkis. Tačiau visos trys vertės buvo labai panašios. „Incoterm“ sąlygos ir prekybos lygis nebuvo žinomi, todėl į juos nebuvo galima atsižvelgti. Tačiau NKIT kainos buvo patikslintos, siekiant atsižvelgti į pagrįstas transporto sąnaudas JAV. Kadangi vidaus rinkos ir eksporto kainos labai skyrėsi, net ir pakoregavus „Incoterm“ sąlygas ir prekybos lygį išvada, kad, jei JAV gamintojai norėtų vėl parduoti produktą Sąjungoje, jie turėtų jį parduoti dempingo kaina, nebūtų pasikeitusi.

(51)

NBT taip pat nesutiko su tuo, kad patikimai vidutinei eksporto kainai apskaičiuoti buvo naudota 100 EUR už metrinę toną kaina, pradedant vidutine Sąjungos biodyzelino kaina, ir vietoj jos pasiūlė naudoti 110,49 EUR kainą. Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo NBT pasiūlytas muitų, transporto ir vežimo sumas. Komisija naudojo tik mažesnę papildomų sąnaudų po importo sumą nei NBT nurodytieji 16,69 EUR, nes NBT neįrodė, kad suma po importo turėtų sudaryti 2 % CIF kainos pasienyje. Bet kuriuo atveju, Komisijos ir NBT apskaičiuotos sumos skiriasi labai nedaug, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo požiūriu tiksliai apskaičiuoti dempingo nebuvo būtina, išvada dėl dempingo tikimybės nesikeičia.

(52)

NBT teigė, kad, kaip ir per pirminį tyrimą, turėjo būti koreguojama dėl skirtingų fizinių savybių, siekiant atsižvelgti į tai, kad JAV pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra sojos, o Sąjungoje – rapsai, todėl iš jų pagamintas biodyzelinas yra aukštesnės kokybės ir už jį turi būti mokama kainos priemoka.

(53)

Šį tvirtinimą reikia atmesti. Per pirminį tyrimą buvo koreguojama remiantis patikrintų JAV gamintojų ir Sąjungos gamintojų duomenų palyginimu. Pirma, kadangi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti, ar koregavimą reikėtų taikyti. Antra, jei koregavimas turėjo būti taikomas, Komisija negalėjo nustatyti tokio koregavimo lygio. Per pirmąjį tyrimą vyravusios aplinkybės pasikeitė; visų pirma ES ir JAV biodyzelinui gaminti naudojamas nebe tas pats žaliavų mišinys. Be to, NBT prašė taikyti 10 % koregavimą, tačiau tokio koregavimo lygio nepagrindė.

(54)

NBT ir JAV Vyriausybė teigė, kad JAV vidaus rinkos kaina yra didesnė nei tikėtino eksporto į Sąjungą kaina, todėl JAV gamintojai veikiau padidintų savo pardavimą vidaus rinkoje, o ne eksportuotų į Sąjungą, ypač atsižvelgiant į išaugusį JAV suvartojimą.

(55)

Šis teiginys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. JAV suvartojimas per pastaruosius metus išaugo iš esmės dėl vyriausybės vykdomos politikos, kaip antai skatinimo programos, Degalų iš atsinaujinančių išteklių programoje nustatyti privalomieji tikslai ir subsidijavimo schemos, skirtos biodyzelino ir jo mišinių gamybai skatinti. Tačiau, remiantis pačios NBT pateiktais duomenimis, JAV biodyzelino suvartojimas 2014 m. sumažėjo, palyginti su 2013 m. Nėra įrodymų, kad 2015 ir 2016 m. suvartojimas didės. Priešingai, iš viešai skelbiamos informacijos (11) galima spręsti, kad ateinančiais metais JAV degalų iš atsinaujinančių šaltinių privalomojo naudojimo tikslai nekis. Todėl labiau tikėtina, kad dabartinis JAV suvartojimo lygis liks nepakitęs, o ne didės. Kadangi JAV yra perteklinių pajėgumų (žr. 69 ir kitas konstatuojamąsias dalis), JAV gamintojai tebeturėtų paskatų eksportuoti į Sąjungą net jeigu jie produktą parduotų mažesne nei vidaus rinkos kaina, bet vis dar padengtų savo kintamąsias išlaidas.

(56)

NBT teigė, kad Komisija turėjusi paaiškinti, kaip padidėjusi gamybos apimtis sumažintų JAV gamintojų gamybos sąnaudas. Šiuo atžvilgiu reikėtų iš pat pradžių pasakyti, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija negalėjo tiksliai apskaičiuoti didesnės gamybos apimties poveikio JAV gamintojų sąnaudoms. Tačiau ekonominiu požiūriu aišku, kad pastoviąsias sąnaudas priskyrus didesnei gamybos apimčiai gamybos vieneto sąnaudos sumažėja. Taip yra net ir tuo atveju, jei pagrindinė biodyzelino gamybos sąnaudų dalis yra kintama ir priklauso nuo naudojamų žaliavų, kaip teigė NBT. Pastoviąsias sąnaudas vis tiek reikia priskirti visai gamybos apimčiai. Iš tiesų, iš Sąjungos pramonės gauta informacija rodo, kad žaliavų sąnaudos sudaro didžiausią gamybos sąnaudų dalį, tačiau tiksli procentinė dalis priklauso nuo naudojamų žaliavų, nuo to, kiek bendrovė yra vertikaliai integruota, ir nuo bendrovės pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų. Šiomis aplinkybėmis Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad padidėjusi gamybos apimtis sumažintų JAV gamintojų gamybos sąnaudas. Taip nebūtų tik tuo atveju, jei eksporto kaina būtų tokia maža, kad nepadengtų net naudotų žaliavų kainų, tačiau NBT nepateikė jokių pastabų, kurios patvirtintų tokį scenarijų.

3.3.2.   Eksporto į trečiąsias šalis ir JAV kainų santykis

(57)

Kitas elementas, pagrindžiantis išvadą dėl tikėtino dempingo pasikartojimo, yra paremtas JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis per PTL tendencija. Komisija atliko paiešką Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenų bazėje ir paėmė iš jos duomenis apie biodyzelino (pagal STS kodą 382600) eksporto per PTL kiekius ir vertes. Eksporto į visas šalis (įskaitant ES) kiekis (metrinėmis tonomis) sudarė 567 018 tonų. Vidutinė vertė už metrinę toną per PTL buvo 753,34 EUR (franko vieta prie laivo). Komisija apskaičiavo vidutinę pardavimo kainą JAV doleriais už metrinę toną ir palygino ją su JAV vidutine rinkos kaina (kuri buvo nustatyta kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje). Toliau pateikiama išvadų santrauka.

1 lentelė

JAV eksporto apimtis ir eksporto kainos per PTL

Paskirties šalys

Eksporto kiekis (metrinėmis tonomis)

Eksporto į visas šalis procentinė dalis

Vidutinė vertė už metrinę toną (JAV doleriais)

Vidutinė vertė už metrinę toną (EUR)

Dempingas (procentinė eksporto kainos dalis)

Iš viso Gibraltaras (12)

76 266

13

753,19

555,45

59

Iš viso Kanada

247 959

44

1 167,33

860,86

3

Iš viso Australija

4 267

1

1 019,77

752,04

17

Iš viso Malaizija

103 773

18

891,44

657,41

34

(58)

Iš lentelės matyti, kad JAV gamintojai, panašu, šiuo metu produktą į trečiąsias šalis parduoda dempingo kaina, o jų eksporto kainos yra 3–59 % mažesnės už vidaus rinkos kainas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog JAV gamintojai šiuo metu produktą į trečiąsias šalis parduoda dempingo kaina, tikėtina, kad jie, nukreipdami kai kuriuos savo eksporto srautus į kitas rinkas, į ES taip pat eksportuotų dempingo kaina.

(59)

Atskleidus galutinius faktus, NBT suabejojo, ar eksporto duomenys yra tikslūs, nes eksporto apimčiai įvertinti naudotas STS kodas (38 26 00) priskiriamas ir klasifikuojant kitus produktus, todėl eksporto kainos negalima palyginti su biodyzelino vidaus rinkos kaina.

(60)

Komisija šį kodą naudojo todėl, kad JAV Vyriausybė savo papildomame 2014 m. gruodžio 19 d. klausimyno atsakyme nurodė, kad tas kodas naudojamas nuo 2012 m., siekiant pateikti tikslius statistinius duomenis apie JAV biodyzelino eksportą. Nors pagal šį kodą eksportuoto nagrinėjamojo produkto vertė buvo pervertinta, tačiau ji pervertinta gerokai mažiau, nei pagal anksčiau naudotus kodus. JAV institucijos padarė išvadą, kad tas kodas eksporto vertę atspindėjo palyginti tiksliai.

(61)

NBT teigė, kad Komisijos apskaičiuotų vidaus rinkos kainų negalima palyginti su Tarptautinio prekybos centro duomenų bazėje nurodytomis eksporto kainomis, taigi, Komisijos apskaičiuotų dempingo dydžių naudoti negalima.

(62)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą naujų dempingo skirtumų skaičiuoti nereikia. Šiuo atveju, nustačius priemones eksportas dempingo kaina nutrūko, todėl analizuota eksporto dempingo kaina pasikartojimo tikimybė. Kadangi JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojosi turimais faktais. Pagal šį scenarijų yra svarbios eksporto į trečiąsias šalis kainos ir jos gali būti naudojamos siekiant įvertinti, kas nutiks, kai priemonės nebebus taikomos. Tiksliau, vidaus rinkos kainų ir eksporto į trečiąsias šalis kainų palyginimas buvo atliktas siekiant įvertinti dempingo pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, o ne apskaičiuoti tikslius dempingo skirtumus.

3.3.3.   Eksporto į trečiąsias šalis kainų ir Sąjungos kainų lygio santykis

(63)

ES rinka yra patraukli JAV biodyzelino eksportui. Remiantis 57 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenų baze, vidutinė eksporto į visas paskirties šalis kaina per PTL buvo 1 021,52 JAV dolerio (753,34 EUR) už metrinę toną. Vidutinė eksporto kaina buvo didžiausia eksportuojant į Kanadą (1 167,33 JAV dolerio arba 860,86 EUR už metrinę toną), o mažiausia – į Gibraltarą (753,19 JAV dolerio arba 555,45 EUR už metrinę toną).

(64)

Ši vidutinė eksporto kaina yra mažesnė nei per PTL Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino vidutinė kaina (905 EUR už metrinę toną). Net jei JAV gamintojai, norėdami įsiskverbti į Sąjungos rinką, produktą turėtų parduoti mažesne nei 905 EUR už toną kaina, jie vis tiek turėtų paskatų kai kuriuos dabartinius eksporto į trečiąsias šalis srautus nukreipti į Sąjungos rinką, nes ji yra patrauklesnė už kai kurias kitų trečiųjų šalių rinkas.

(65)

NBT ir JAV Vyriausybė teigė, kad dabartinis JAV pardavimas eksportui į trečiąsias šalis nebūtų nukreiptas į Sąjungą, nes vienintelė didžiausia eksporto rinka yra Kanada, kurios kainos yra didesnės nei eksporto į Sąjungą gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(66)

Tačiau Komisija nurodė ne visus, o tik „kai kuriuos dabartinius pardavimo eksportui srautus“. Komisija neteigė, kad JAV gamintojai nustotų eksportuoti į Kanadą ir tą pardavimą nukreiptų į Sąjungą. Iš tiesų, Kanadą taip pat būtų galima laikyti JAV gamintojams patrauklia rinka, tačiau ji yra ribota, palyginti su Sąjungos rinka (13), kuri tebėra didžiausia pasaulyje biodyzelino rinka.

(67)

NBT taip pat teigė, kad dabartinis eksportas į Malaiziją nebūtų nukreiptas į Sąjungą, nes suvartojimas toje šalyje didėja ir už importuojamą biodyzeliną nereikia mokėti muitų.

(68)

Tačiau, remiantis Tarptautinės prekybos komisijos duomenų bazėje nurodytomis JAV vidutinėmis eksporto į Malaiziją kainomis, panašu, kad JAV gamintojams būtų pelningiau parduoti į Sąjungą, o ne į Malaiziją, net jei tektų mokėti įprastą muitą. Kaip matyti iš 1 lentelės, eksporto į Malaiziją kainos per PTL buvo gerokai mažesnės nei Sąjungos kainos. Be to, nors suvartojimas Malaizijoje gal ir didėja, tačiau gali didėti ir gamyba – visų pirma iš alyvpalmių aliejaus. Taip pat galima pagrįstai tikėtis, kad kaimyninė šalis Indonezija, gaminanti didelį biodyzelino kiekį, išaugus suvartojimui padidins eksportą į Malaiziją. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

3.3.4.   Nepanaudoti pajėgumai

(69)

Dideli JAV gamintojų nepanaudoti pajėgumai yra paskata didinti gamybą ir parduoti biodyzeliną ES rinkai dempingo kaina. JAV gamintojams nebendradarbiavus, Komisija JAV gamybos pajėgumus nustatė remdamasi informacija iš JAV aplinkosaugos agentūros ir JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) svetainių.

(70)

JAV biodyzelino gamintojai minėtoms dviem institucijoms privalo (atitinkamai kartą per metus ir kartą per mėnesį) pranešti apie savo turimus ir numatomus gamybos pajėgumus ir apie biodyzelino gamybą, žaliavas, atsargas ir pardavimą.

(71)

Remiantis EIA duomenimis, JAV biodyzelino gamintojų pajėgumai per PTL buvo 7 128 000 tonų. Ši apimtis labai panaši į apimtį, kurią nurodė NBT, remdamasi savo narių aplinkosaugos agentūrai pateikta informacija, t. y. 6 963 000 tonų.

(72)

JAV faktinė biodyzelino gamyba per PTL buvo 4 450 000 tonų (EIA duomenys), o tai prilygsta 62,4 % pajėgumų naudojimo ir 37,6 %, t. y. 2 678 000 tonų, nepanaudotų pajėgumų. Tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti Sąjungos rinkos paklausai patenkinti. JAV gamintojai gali lengvai padidinti savo gamybą ir eksportą į ES ir dėl didesnio pajėgumų naudojimo santykio ir mažesnių gamybos vieneto sąnaudų gauti ekonominės naudos. Jeigu į Sąjungos rinką būtų išleisti JAV nepanaudoti pajėgumai, būtų padarytas didelis poveikis, nes tie pajėgumai prilygsta beveik 22 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(73)

Šiuo klausimu NBT pateikė keletą pastabų. Pirma, NBT nurodė, kad tikrieji JAV gamybos pajėgumai yra mažesni nei mano Komisija. Iš tiesų, NBT duomenimis kelios JAV gamyklos, nors jos ir registruotos, faktiškai neveikia, todėl tikrieji gamybos pajėgumai yra 5 409 000 tonų. NBT taip pat nurodė, kad biodyzelino gamyba per PTL buvo didesnė – ji siekė 5 084 000 tonų. Todėl NBT teigė, kad pajėgumų naudojimas sudaro apie 94 %, ir nepanaudotų pajėgumų, kurie, panaikinus priemones, galėtų būti panaudoti eksportui į ES, yra nedaug.

(74)

Šis teiginys atmestas. NBT pateiktų duomenų nebuvo galima palyginti su oficialiais duomenimis. JAV biodyzelino gamintojai privalo kas mėnesį EIA pateikti formą (EIA-22M „Mėnesinis biodyzelino gamybos tyrimas“), kurioje būtų nurodyti, be kita ko, metiniai gamybos pajėgumai ir gamintojų veiklos statusas, pvz., veikia, laikinai neveikia arba visam laikui nutraukė veiklą. Nuo 2013 m. sausio mėn. užregistruoti pajėgumai įvairiais mėnesiais šiek tiek skyrėsi, tačiau iš esmės labai nekito.

(75)

Be to, JAV biodyzelino gamintojai privalo kasmet aplinkosaugos agentūrai nurodyti, be kitos informacijos, degalų iš atsinaujinančių išteklių, kurie bus gaminami arba importuojami, rūšį arba rūšis, ir esamus bei numatomus gamybos pajėgumus.

(76)

Informacija apie JAV biodyzelino gamintojų deklaruojamus ir užregistruotus pajėgumus reguliariai atnaujinama, todėl ji laikoma tiksliu šaltiniu. Net jeigu užregistruoti pajėgumai šiuo metu nenaudojami arba yra laisvi, į juos reikia atsižvelgti skaičiuojant nepanaudotus pajėgumus, kurie gali būti panaudoti gamybai ir eksportui padidinti.

(77)

Be to, kaip NBT pripažino savo pateiktose pastabose, į jos pateiktus gamybos pajėgumų skaičius nebuvo įtraukti visiškai nebenaudojami pajėgumai. Gamyklos, kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus rinkos sąlygoms (pvz., atsivėrus Sąjungos rinkai) iš esmės gali vėl pradėti gamybą. Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą pasikartojimo tikimybės tyrimas turi būti atliekamas žvelgiant į priekį, nagrinėjant tai, kas gali atsitikti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, o ne tik įvertinti padėtį per PTL.

(78)

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu užregistruotais pajėgumais galima remtis skaičiuojant visus JAV pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, ir NBT teiginį atmeta.

(79)

Atskleidus galutinius faktus, NBT tebesilaikė nuomonės, kad į gamybos pajėgumus neturėtų būti įskaičiuoti laisvi pajėgumai, net jeigu JAV institucijoms ir nebuvo pranešta, kad šie pajėgumai buvo išmontuoti arba jų veikla buvo nutraukta visam laikui.

(80)

Tačiau, vadovaujantis EIA instrukcijomis, kurias nurodė NBT, „metiniai gamybos pajėgumai [yra] biodyzelino kiekis, kurį gamykla gali pagaminti per kalendorinius metus, atsižvelgiant į įprastą prastovos laiką atliekant techninę priežiūrą. Į juos įskaitomi laikinai neveikiančios gamyklos pajėgumai, kol ši bus išmontuota arba uždaryta.“ Iš to, kas išdėstyta pirmiau, aišku, kad EIA įskaito visas galimas gamyklas, kurios gali vėl pradėti veiklą. Todėl, priešingai, nei teigia NBT, gamyklos, kurios nebuvo išmontuotos arba kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus sąlygoms iš esmės gali vėl pradėti gamybą.

(81)

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu užregistruotais pajėgumais buvo galima remtis skaičiuojant visus JAV pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus.

(82)

NBT taip pat teigė, kad JAV biodyzelino pramonės paskirtis nėra eksportas, nes dauguma JAV biodyzelino įmonių gamina mažiau nei 15 000 000 galonų (55 000 metrinių tonų) per metus. Tariamai ekonominiu požiūriu nebūtų įmanoma keletą savaičių laikyti pagaminto dyzelino atsargas, kad jas būtų galima eksportuoti vieną kartą.

(83)

Šis teiginys taip pat atmestas. JAV biodyzelino pramonė gali eksportuoti, ir prieš nustatant galiojančias priemones JAV gamintojai į Sąjungos rinką eksportavo didelius biodyzelino kiekius – per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d.) jie eksportavo 1 137 000 tonų. Tai rodo, kad kai kurie JAV gamintojai turi pakankamai gamybos pajėgumų, kad galėtų eksportuoti. JAV gamintojai, neturintys pakankamai atskirų pajėgumų, kad galėtų eksportuoti į Sąjungą, toliau tenkins paklausą vidaus rinkoje, o prekiautojai gali bendrai eksportuoti kelių gamyklų produkciją.

(84)

Apibendrinant, JAV biodyzelino pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų, todėl, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, ji turėtų daug paskatų vėl eksportuoti į ES.

3.3.5.   Priemonių vengimo ir absorbcijos praktika

(85)

Kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad 2009 m. nustatytų antidempingo priemonių buvo vengiama produktą perkraunant, jį siunčiant per Kanadą, ir keičiant mišinio sudėtį. Tokia praktika rodo kai kurių JAV gamintojų interesus patekti į Sąjungos rinką net nustačius priemones, todėl laikoma, kad tai yra dempingo tikimybės ateityje rodiklis.

(86)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė, kad minėti įvykiai vyko ketveri metai prieš PTL, todėl jų negalima naudoti darant išvadas dabartiniu atveju.

(87)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ankstesnė tų pačių rinkos subjektų praktika nebuvo esminė, tačiau ją visgi buvo galima laikyti rodikliu, kad JAV gamintojai yra labai suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką.

3.3.6.   Kiti elementai

(88)

Per PTL JAV biodyzelino gamyba (4 450 000 tonų) buvo mažesnė nei suvartojimas (4 896 000 tonų). Todėl JAV importavo daugiau biodyzelino nei eksportavo. To priežastis galėtų būti netikrumas, susijęs su privalomaisiais biodyzelino gamybos tikslais, nustatytais Degalų iš atsinaujinančių išteklių standartų programoje (1,28 mlrd. galonų arba 4 238 000 tonų 2014 m., palyginti su 2013 m. tikslas liko tas pats), ir galimybe pasinaudoti Degalų iš atsinaujinančių išteklių programa, kol ji taikoma, importuoti biodyzeliną ir prašyti JAV biodyzelino mokesčio kredito. Per PTL visas importuotas kiekis sudarė 1 072 000 tonų, o visas eksportuotas kiekis – 567 000 tonų. Tačiau jeigu turimi gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo panaudoti vidaus rinkos paklausai patenkinti, mažai tikėtina, kad jie būtų panaudoti šiuo tikslu ateityje. Nustatyta, kad JAV gamybos pajėgumai (7 128 000 tonų) per PTL buvo gerokai didesni nei vidaus rinkos suvartojimas. Tai reiškia, kad, atsiradus galimybių eksporto rinkose, JAV gamintojai turės paskatų ir tikėtina, kad jie panaudos savo nepanaudotus pajėgumus. Jeigu jie būtų galėję panaudoti savo nepanaudotus pajėgumus vidaus rinkos suvartojimui patenkinti, jie tai jau būtų padarę.

(89)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad Sąjungos rinka, būdama didžiausia pasaulyje, yra labai patraukli, ir joje yra daug Sąjungos ir nacionalinių biodyzelino vartojimo paskatų. Taigi, JAV gamintojams būtų paranku panaudoti visus savo nepanaudotus pajėgumus ir kai kuriuos savo pardavimo eksportui į kitas mažiau pelningas trečiąsias šalis srautus nukreipti į Sąjungos rinką.

(90)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė faktą, kad JAV biodyzelino suvartojimas buvo didesnis nei gamyba, rodant, kad JAV gamintojai neturi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galėtų panaudoti patekti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(91)

Komisija mano esant didelę tikimybę, kad nustatyti JAV nepanaudoti pajėgumai, kurie galėtų būti panaudoti visai JAV suvartojimo paklausai patenkinti, bet šiuo metu tam nenaudojami, būtų panaudoti patenkinti paklausą kitose rinkose, visų pirma – Sąjungos rinkoje, kurioje JAV eksportuojantys gamintojai veiklos šiuo metu nevykdo. Komisija pabrėžė, kad JAV gamybos pajėgumai gerokai viršija suvartojimą, todėl nepanaudoti pajėgumai gali būti panaudoti eksportuoti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių.

3.3.7.   Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės

(92)

Atsižvelgdama į JAV pramonės didelius nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą dėl jos dydžio ir pardavimo kainos, ypač kalbant apie JAV eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį, taip pat į praeityje užregistruotus priemonių vengimo atvejus, Komisija daro išvadą, jog tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas dempingo kaina iš JAV vėl pasikartotų.

4.   ŽALA

4.1.   Sąjungos pramonės apibrėžtis ir Sąjungos gamyba

(93)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino apie 200 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(94)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo beveik 11 600 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., skunde pateikta informacija ir iš Sąjungos gamintojų per tyrimą gautais duomenimis. Kaip nurodyta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, atrinkti septyni Sąjungos gamintojai, kurie pagamino beveik 30 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

4.2.   Sąjungos suvartojimas

(95)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos produkcijos apimtimi, atėmus eksportuotą kiekį ir pridėjus iš trečiųjų šalių importuotą kiekį. Importo ir eksporto apimčių šaltinis – Eurostato duomenys.

(96)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Bendras Sąjungos suvartojimas

(metrinėmis tonomis)

11 130 119

11 856 626

11 382 324

12 324 479

Indeksas

100

107

102

111

Šaltinis: Sąjungos pramonės duomenys, Eurostatas.

(97)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas išaugo 11 %.

4.3.   Peržiūrimojo produkto importas į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies

4.3.1.   Importo iš nagrinėjamosios šalies apimtis ir rinkos dalis

(98)

Kaip minėta 40 konstatuojamojoje dalyje, remiantis Eurostato duomenimis, pradėjus taikyti priemones biodyzelino iš JAV į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama.

(99)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies ir rinkos dalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir JAV rinkos dalis

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

JAV (metrinėmis tonomis)

2 442

803

7

13

Indeksas

100

33

0

1

Rinkos dalis

0

0

0

0

Šaltinis: Eurostatas.

4.3.2.   Kainos ir priverstinis jų mažinimas

(100)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš JAV į Sąjungą importuotas labai nedidelis biodyzelino kiekis, tad pagal jį nebuvo galima patikimai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo.

(101)

Todėl nagrinėta Sąjungos pramonės pagaminto ir Sąjungoje parduoto biodyzelino vidutinė kaina ir JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis vidutinė kaina per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos statistiniais duomenimis. Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė eksporto į visas šalis kaina buvo apie 753 EUR už metrinę toną FAS (franko vieta prie laivo). Norint apskaičiuoti tikėtiną ir pagrįstą Sąjungos eksporto kainą, prie tos vidutinės eksporto kainos reikėtų pridėti transporto bei draudimo sąnaudas, 6,5 % dydžio muitą ir sąnaudas po importo, o tai sudarytų apie 100 EUR už metrinę toną (žr. 45 konstatuojamąją dalį). Vadinasi, dėl apskaičiuotųjų eksporto į Sąjungą kainų būtų priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, kurios per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo 905 EUR.

(102)

NBT teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl tikėtinai Sąjungos eksporto kainai nustatyti ji naudojo vidutines JAV eksporto į trečiąsias šalis kainas, o ne didesnę eksporto į Kanadą kainą. Ji taip pat tvirtina, kad Komisija nepaaiškino, kuo pagrįstas 100 EUR apskaičiuotos eksporto į Sąjungą kainos koregavimas, ir neatsižvelgė nei į sąnaudas po importo, nei į tariamus kainų skirtumus, susidariusius dėl skirtingų žaliavų. Todėl priverstinio kainų mažinimo analizė esanti klaidinga.

(103)

Atlikus tyrimą įrodyta, kad, kaip aprašyta 57 konstatuojamojoje dalyje, JAV eksporto kainos labai skiriasi, atsižvelgiant į paskirties vietą. Todėl, JAV gamintojams nebendradarbiaujant, siekdama nustatyti pagrįstą ir tikėtiną eksporto į Sąjungą kainą, Komisija tą kainą nustatė remdamasi eksporto į visas paskirties šalis vidurkiu. Tiesiog naudoti didžiausią eksporto kainą, kaip teigė NBT, nebūtų buvęs tinkamas metodas, kaip ir nebūtų buvę tinkama remtis mažiausia eksporto kaina. Dėl 100 EUR koregavimo komponentų ir šaltinio, taip pat dėl sąnaudų po importo ir kainų skirtumo, susidariusio dėl žaliavų, NBT pateikė iš esmės tuos pačius teiginius kaip ir dėl dempingo apskaičiavimo. Todėl, kaip paaiškinta 51 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, atmetami ir šie teiginiai dėl priverstinio kainų mažinimo nagrinėjimo.

4.3.3.   Importas iš kitų trečiųjų šalių

(104)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Malaizija (metrinėmis tonomis)

16 622

36 543

211 430

314 494

Indonezija (metrinėmis tonomis)

1 087 517

1 133 946

394 578

204 086

Argentina (metrinėmis tonomis)

1 422 142

1 475 824

425 239

153 607

Kitos (metrinėmis tonomis)

139 580

153 529

177 889

206 592

Iš viso (metrinėmis tonomis)

2 665 861

2 799 842

1 209 136

878 779

Indeksas

100

105

45

33

Rinkos dalis

24,0 %

23,6 %

10,6 %

7,1 %

Indeksas

100

99

44

30

Vidutinė kaina

(EUR/t)

927

932

779

786

Indeksas

100

100

84

85

Šaltinis: Eurostatas.

(105)

Biodyzelino importo iš trečiųjų šalių (išskyrus JAV) apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo, – tai rodo panašiai sumažėjusi rinkos dalis. 2013 m. sumažėjusi importo apimtis sutampa su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui. Vidutinė kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 15 % Kainų raidos tendencija buvo panaši į Sąjungos pramonės kainų Sąjungos rinkoje raidos tendenciją (žr. 8 lentelę), ir tai iš esmės galima paaiškinti sumažėjusiomis žaliavų kainomis. Nors kainų lygis yra apie 13 % žemesnis nei vidutinė Sąjungos kaina, šio importo rinkos dalis yra nedidelė ir didelio poveikio Sąjungos pramonei nedaro.

4.4.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

4.4.1.   Bendrosios pastabos

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėti visi svarbūs ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(107)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai vertino makroekonominius ir mikroekonominių žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius vertino remdamasi visų Sąjungos gamintojų duomenimis, o mikroekonominius rodiklius – patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(108)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(109)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

4.4.2.   Makroekonominiai rodikliai

4.4.2.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(110)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Gamybos apimtis (metrinėmis tonomis)

8 547 884

9 138 558

10 528 886

11 596 824

Indeksas

100

107

123

136

Gamybos pajėgumai (metrinėmis tonomis)

16 072 000

16 190 288

16 997 288

16 746 869

Indeksas

100

101

106

104

Pajėgumų naudojimas

53 %

56 %

62 %

69 %

Indeksas

100

106

116

130

Šaltinis: Europos biodyzelino valdybos (pareiškėjo) pateikti duomenys.

(111)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito (+ 4 %), tačiau gamybos apimtis nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos žymiai išaugo. Šį gamybos apimties padidėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį išaugo Sąjungos suvartojimas, tačiau jis sutampa ir su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui, akivaizdžiai turėjusiu teigiamą poveikį Sąjungos pramonės gamybos apimčiai.

(112)

Nekintant gamybos pajėgumams ir padidėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 30 % ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje siekė 69 %.

(113)

NBT teigia, jog iš nekonfidencialių klausimyno atsakymų matyti, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientas yra didelis – nuo 78 % iki ne mažiau kaip 93 %. Todėl ji teigė, kad vidutinis visos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas yra mažesnis dėl struktūrinių veiksnių, o ne dėl importo. Tokiomis aplinkybėmis pajėgumų naudojimas tariamai neturėjo būti laikomas rodikliu, kad Sąjungos biodyzelino pramonė vis dar atsigauna po buvusio dempingo.

(114)

Šio teiginio priimti negalima. Pajėgumų naudojimas – tik vienas iš daugelio makrorodiklių, į kuriuos Komisija atsižvelgia nagrinėdama bendrą Sąjungos pramonės padėtį. Yra normalu, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientai gali būti didesni, nes makrorodikliai yra pagrįsti visos Sąjungos pramonės svertiniu vidurkiu. Kai kurie Sąjungos biodyzelino gamintojai labai suskaidytoje pramonėje atsigavo greičiau arba labiau nei kiti, tačiau tai nereiškia, kad šis rodiklis yra perteklinis atliekant bendrą Sąjungos pramonės padėties vertinimą.

4.4.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(115)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje (metrinėmis tonomis)

8 497 073

8 863 191

9 741 548

10 966 576

Indeksas

100

104

115

129

Rinkos dalis

76,3 %

74,8 %

85,6 %

89,0 %

Indeksas

100

98

112

117

Šaltinis: Europos biodyzelino valdybos (pareiškėjo) pateikti duomenys.

(116)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis gerokai padidėjo ir sutampa su nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugusia gamyba. Todėl ir jos Sąjungos rinkos dalis išaugo nuo 76 % nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje iki 89 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Teigiama pardavimo apimties ir rinkos dalies raida rodo, kad šiuo metu galiojančios antidempingo ir antisubsidijų priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

4.4.2.3.   Augimas

(117)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %, o gamybos apimtis ir pardavimas išaugo maždaug 30 %. Pajėgumų naudojimas taip pat išaugo maždaug 30 %, o pajėgumai beveik nekito ir tik nedaug padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo (žr. 7 lentelę), o investicijų lygis sumažėjo (žr. 11 lentelę). Iš esmės galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei dabar yra augimo laikotarpis.

4.4.2.4.   Užimtumas ir našumas

(118)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Darbuotojų skaičius

2 123

2 125

2 351

2 326

Indeksas

100

100

111

110

Našumas (metrinėmis tonomis darbuotojui)

4 021

4 301

4 479

4 986

Indeksas

100

107

111

124

Šaltinis: Europos biodyzelino valdybos (pareiškėjo) pateikti duomenys.

(119)

Sąjungos biodyzelino pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje nekito, tačiau paskui nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos išaugo 10 %. Ši tendencija visiškai atitinka kitų žalos rodiklių, pvz., gamybos apimties ir pardavimo, tendencijas, ir rodo, kad Sąjungos pramonė šiuo metu atsigauna po buvusio dempingo ir subsidijavimo.

(120)

Kadangi užimtumo padidėjimas yra proporcingai mažesnis nei padidėjusi biodyzelino gamyba, našumas vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamai pagerėjo – beveik 25 %, o tai rodo, kad Sąjungos pramonė tampa veiksmingesne.

4.4.2.5.   Dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo

(121)

Kaip minėta pirmiau 40 konstatuojamojoje dalyje, 2009 m. nustačius priemones praktiškai nustota importuoti biodyzeliną iš JAV ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingo praktiškai nebuvo. Todėl dempingo dydžio įvertinti nebuvo galima. Tačiau išnagrinėjus žalos rodiklius matyti, kad JAV atžvilgiu taikomos priemonės ir vėliau importui iš Argentinos ir Indonezijos nustatytos priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kuri, manoma, atsigauna po buvusio dempingo.

4.4.3.   Mikroekonominiai rodikliai

4.4.3.1.   Kainos ir kainoms poveikio turintys veiksniai

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų (gamintojo kaina EXW sąlygomis) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Vidutinė vieneto pardavimo kaina Sąjungoje (EUR už metrinę toną)

1 105

1 079

964

905

Indeksas

100

98

87

82

Vieneto gamybos sąnaudos (EUR už metrinę toną)

1 107

1 153

969

868

Indeksas

100

104

88

78

Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti patikrinti duomenys.

(123)

Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, o vieneto gamybos sąnaudų tendencija buvo panaši. Kadangi biodyzelinu prekiaujama kaip preke, Sąjungos pramonė nepajėgė išlaikyti didesnės pardavimo kainos; ji kainą sumažino, atsižvelgdama į sumažėjusias gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonei nepavyko visapusiškai pasinaudoti mažesnėmis žaliavų sąnaudomis. Kita vertus, vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo kiek daugiau nei vidutinė vieneto kaina, o tai rodo, kad Sąjungos pramonės veiksmingumas išaugo.

4.4.3.2.   Darbo sąnaudos

(124)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos (EUR)

60 866

59 081

60 802

61 807

Indeksas

100

97

100

102

Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti patikrinti duomenys.

(125)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito.

4.4.3.3.   Atsargos

(126)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Laikotarpio pabaigos atsargos (metrinėmis tonomis)

84 734

118 256

92 825

91 202

Indeksas

100

140

110

108

Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi

4

5

4

3

Indeksas

100

125

100

75

Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti patikrinti duomenys.

(127)

Atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito ir išliko įprasto lygio.

4.4.3.4.   Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

 

2011 m.

2012 m.

2013 m.

PTL

Pardavimo Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas

(pardavimo apyvartos %)

2,0

– 1,4

1,1

3,8

Indeksas

100

– 70

55

190

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

67 930 517

1 004 296

135 656 898

66 832 681

Indeksas

100

1

200

98

Investicijos (EUR)

12 122 366

9 859 293

9 133 725

8 314 180

Indeksas

100

81

75

69

Investicijų grąža

(grynojo pardavimo %)

14,0

– 14,2

12,5

44,2

Indeksas

100

– 101

89

315

Šaltinis: atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti patikrinti duomenys.

(129)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas išaugo nuo 2,0 % 2011 m. iki 3,8 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Tačiau 2012 m. pelningumas sumažėjo iki – 1,4 % nuostolių; labiausiai tikėtina, kad taip atsitiko dėl didelio importo dempingo kaina iš Indonezijos ir Argentinos, pakeitusio ankstesnį JAV kilmės importą, kiekio.

(130)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Nors ir negalima nustatyti aiškios tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu, atrinktųjų bendrovių grynųjų pinigų srautas tuo laikotarpiu buvo teigiamas.

(131)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau lentelėje nurodytą teigiamą grynųjų pinigų srautą ir gerokai išaugusią investicijų grąžą, nėra požymių, kad Sąjungai būtų kilę sunkumų padidinti kapitalą ar skirti daugiau investicijų, jei nagrinėjamuoju laikotarpiu tokių investicijų būtų reikėję.

(132)

NBT teigė, kad 3,8 % pelnas nesutampa su jų pačių skaičiavimais, kurie buvo pagrįsti atrinktų ES gamintojų nekonfidencialių klausimyno atsakymų duomenimis, ir nurodė 8,5 % pelno skirtumą.

(133)

Komisija šį teiginį išnagrinėjo ir nustatė, kad NBT gavo skirtingą rezultatą dėl metodikos ir (arba) skaičiavimo, kuris buvo klaidingas dėl kelių priežasčių. Pirma, ji pelningumą per PTL skaičiavo remdamasi ne, kaip tariama, klausimyno atsakymais, o atrankos duomenimis, t. y. informacija ne apie PTL, o apie kitą laikotarpį. Antra, pelningumui apskaičiuoti NBT naudojo gamybos sąnaudas, pagrįstas kitame tyrime atrinktų kitų bendrovių gamybos sąnaudomis, tačiau jų negalima tiesiog perkelti į šį tyrimą. Galiausiai Komisija atrinktų bendrovių vidutinį pelno skirtumą nustatė remdamasi patikimais ir patikrintais tų bendrovių duomenimis. Todėl NBT teiginys atmetamas.

4.4.4.   Išvada dėl žalos

(134)

Ekonominių rodiklių analizė rodo, kad gamyba ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, o Sąjungos suvartojimas padidėjo ne tiek daug. Todėl Sąjungos pramonė padidino savo Sąjungos rinkos dalį. Tuo pačiu metu pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos sumažėjo iki panašaus lygio. Dėl to Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusia pardavimo apimtimi, nors importas iš trečiųjų šalių gerokai sumažėjo.

(135)

Kita vertus, pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo nedidelis, o 2012 m. Sąjungos pramonė netgi patyrė nuostolių. Net peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gautas pelnas – kiek mažiau nei 4 % – yra gerokai mažesnis nei pelnas, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai gauti įprastomis rinkos sąlygomis. Komisija taip pat primena, kad pirminiame tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės, Taryba nustatė (tikslinį) 15 % pelną, kurį Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai gauti, jeigu nebūtų importo dempingo kaina (14). Tačiau atliekant vėlesnį tyrimą dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo, pelno, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai tikėtis gauti, jeigu nebūtų dempingo, dydis buvo šiek tiek patikslintas ir sumažintas iki 11 % iš esmės todėl, kad padidėjo konkurencija Sąjungos rinkoje ir Sąjungos biodyzelino pramonė patobulėjo (15).

(136)

Įvairių ekonominių rodiklių, svarbių dabartinės Sąjungos pramonės padėties analizei, tendencija yra teigiama, o tai rodo, kad taikomos antidempingo priemonės daro teigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Tačiau Sąjungos pelno dydis tebėra labai mažas – gerokai mažesnis nei per ankstesnius tyrimus nustatytas tikslinis pelnas. Investicijų lygis taip pat yra mažas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 30 %, o pajėgumų naudojimas, nors ir didėja, tebėra mažesnis nei 70 %, palyginti su beveik 90 % pajėgumų naudojimo koeficientu, kai į Sąjungos rinką nebuvo importuojama dempingo kaina (2004–2006 m.) ir Sąjungos pramonės padėtis buvo laikoma tvirta (16).

(137)

Remdamasi bendra visų ekonominių rodiklių analize, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė dar nėra visiškai atsigavusi po buvusio dempingo poveikio. Jos ekonominė ir finansinė padėtis tebėra nestabili, todėl, pasikartojus didelės apimties importui iš JAV dempingo kaina, dabartinė teigiama tendencija galėtų lengvai tapti neigiama.

5.   ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

(138)

Siekiant įvertinti tikimybę, ar, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo tikėtiną importo iš JAV poveikį Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei. Visų pirma Komisija nagrinėjo importo dempingo kaina pasikartojimo tikimybę, jo apimtį ir tikėtinus kainų lygius, nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir JAV gamintojų kainodaros politiką.

(139)

Kaip minėta pirmiau 92 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, importas dempingo kaina iš JAV pasikartotų. Komisija nustatė, kad JAV biodyzelino gamintojai šiuo metu eksportuoja biodyzeliną į kitas trečiųjų šalių rinkas dempingo kainomis, kurios yra mažesnės už Sąjungos kainas. Kadangi Sąjungos kainos yra šiek tiek didesnės nei kitų trečiųjų šalių rinkų kainos, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, bent dalis to eksporto gali būti nukreipta į Sąjungą.

(140)

Komisija nustatė, kad JAV gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, siekiančių 2 678 000 tonų, prilygstančių 22 % viso Sąjungos suvartojimo.

(141)

Negalima tikėtis, kad JAV turimi nepanaudoti pajėgumai bus panaudoti vidaus rinkoje. Jau dabar, nepaisant pakankamų pajėgumų, JAV gamintojai netenkina visos JAV rinkos paklausos. Taip pat nėra tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti padidinti eksportą į trečiąsias šalis (išskyrus Sąjungą). Kaip aprašyta 42–63 konstatuojamosiose dalyse, šiuo metu JAV eksporto į trečiąsias šalis kainos yra vidutiniškai 15 % mažesnės nei vidutinė JAV vidaus rinkos kaina ir vidutinė Sąjungos kaina, net atsižvelgus į transporto iš JAV į Sąjungą sąnaudas. Todėl tikėtina, kad JAV gamintojai ieškos kitų galimybių panaudoti savo nepanaudotus pajėgumus.

(142)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje biodyzelino rinka ir biodyzelino kainos yra lygios JAV vidaus rinkos kainų lygiui arba šiek tiek už jį didesnės, Sąjungos rinka būtų labai patraukli JAV biodyzelino gamintojams.

(143)

Todėl labai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, JAV gamintojai didelę savo nepanaudotų pajėgumų dalį panaudotų tam, kad iš naujo patektų į Sąjungos rinką. Kaip nustatyta 46 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad JAV gamintojai, norėdami konkuruoti su Sąjungos gamintojais Sąjungos rinkoje, eksportuos biodyzeliną į Sąjungą dempingo kaina. Atsižvelgiant į jų dabartinę kainodaros politiką kitose eksporto rinkose (57 ir 58 konstatuojamosios dalys) ir į turimus didelius nepanaudotus pajėgumus, labai tikėtina, kad didelis JAV biodyzelino kiekis vėl patektų į Sąjungos rinką dempingo kaina, kuri būtų lygi Sąjungos kainoms arba už jas mažesnė.

(144)

Dėl tokio importo Sąjungos pramonė patirtų didelį spaudimą ir net būtų priversta labai sumažinti kainas, – esant dabartiniam kainų lygiui Sąjungos pramonė gauna tik labai nedidelį pelną, kuris yra gerokai mažesnis už jos tikslinį pelną. Labai tikėtina, kad dėl to sumažėtų gamyba ir pardavimo kiekis, būtų gaunama mažiau pelno ir sumažėtų rinkos dalis.

(145)

Kadangi Sąjungos pramonės ekonominė padėtis yra nestabili, toks tikėtinas scenarijus turėtų didelį neigiamą poveikį šiuo metu atsigaunančiai Sąjungos pramonei ir labai tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

5.1.   Išvada

(146)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių iš JAV importuojamam biodyzelinui taikomų priemonių, materialinė žala Sąjungos pramonei pasikartotų.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

(147)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant pirmiau aprašytų nustatytų faktų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos biodyzelino pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

6.1.   Sąjungos pramonės interesai

(148)

Galiojančios priemonės padėjo beveik iki nulio sumažinti biodyzelino importą iš JAV dempingo kaina ir sudarė palankesnes sąlygas Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonėje pastebimi teigiami atsigavimo po buvusio dempingo požymiai, pvz., išaugusi gamyba ir pardavimo apimtis, tačiau biodyzelino kainos Sąjungos rinkoje gerokai sumažėjo ir pelningumas buvo labai nedidelis, todėl pramonės ekonominė padėtis tebėra nestabili ir pažeidžiama.

(149)

Jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, visiškai tikėtina, kad Sąjungos pramonei tektų kovoti su didėjančia nesąžininga konkurencija dėl didelės biodyzelino iš JAV importo dempingo kaina apimties. Šiuo metu Sąjungos biodyzelino pramonės patiriamas atsigavimas nutrūktų ir materialinė žala veikiausiai pasikartotų. Todėl nutraukus priemonių taikymą būtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

6.2.   Nesusijusių importuotojų ir prekiautojų interesai

(150)

Apie save pranešė ir savo nuomonę pareiškė tik trys importuotojai ir (arba) prekiautojai. Viena bendrovė teigė, kad galiojančių muitų dydis yra neproporcingas ir kad pratęsus jų taikymą būtų trikdoma ir ribojama rinka, todėl didėtų kainos; kitos dvi bendrovės teigė, kad galiojančios priemonės jų veiklai poveikio nepadarė ir jų pozicija dėl galiojančių antidempingo priemonių taikymo pratęsimo buvo neutrali.

(151)

Per šį tyrimą nustatyti faktai nepagrindžia argumento, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų ribojama rinka ir didėtų kainos. Priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos kainos mažėjo, nors priemonės ir buvo taikomos. Be to, Sąjungos pramonė šiuo metu turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų Sąjungos biodyzelino paklausą, ir pakankamai nepanaudotų pajėgumų patenkinti ateityje išaugusią paklausą. Taigi pateikti argumentai neįrodo, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų importuotojų ir (arba) prekiautojų interesams.

6.3.   Naudotojų interesai

(152)

Apie save pranešė ir savo nuomonę pareiškė tik vienas naudotojas – naftos bendrovė, perkanti biodyzeliną ir maišanti jį su mineraline alyva. Ji labai pritarė tolesniam galiojančių priemonių taikymui ir teigė, kad priemonių panaikinimas galėtų turėti lemtingų padarinių Sąjungos biodyzelino rinkai, nes ją užplūstų didelis dempingo kaina importuojamo biodyzelino kiekis ir dėl to pasikartotų sunki žala Sąjungos biodyzelino pramonei.

(153)

Nėra požymių, kad galiojančios priemonės padarė neigiamą poveikį Sąjungos biodyzelino naudotojams, taip pat reikia pabrėžti, kad nėra įrodymų, jog galiojančios priemonės padarė nepageidaujamą poveikį jų pelningumui ar verslui. Bet kuriuo atveju, dėl stabilaus arba kiek išaugusio Sąjungos biodyzelino suvartojimo Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų esamą ir būsimą paklausą, jei paklausa ateityje išaugtų. Toliau taikant priemones pasiūlos stygiaus neatsirastų.

(154)

Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas naudotojų interesams neprieštarautų.

6.4.   Išvada dėl Sąjungos interesų

(155)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamam JAV kilmės biodyzelinui tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

7.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(156)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės, daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importuojamam JAV kilmės biodyzelinui taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011, turėtų būti taikomos dar penkerius metus.

(157)

Kaip aprašyta 2 konstatuojamojoje dalyje, importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatytų antidempingo muitų taikymas išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir į Sąjungą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(158)

Toliau taikytini antidempingo muitai tebetaikomi ir importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(159)

Eksportuojantys Kanados gamintojai, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas buvo išplėstas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011, atleidžiami ir nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(160)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Importuojamiems JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209829), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009129), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009929), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194329), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194629), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194729), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201129), ex 2710 20 15 (TARIC kodas 2710201529), ex 2710 20 17 (TARIC kodas 2710201729), 3824 90 92 (TARIC kodas 3824909212), ex 3826 00 10 (TARIC kodai 3826001029, 3826001039, 3826001049, 3826001099) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009019), nustatomas galutinis antidempingo muitas.

2.   Galutinio antidempingo muito normos, taikomos 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokios:

Bendrovė

Antidempingo muito norma (EUR/neto t)

papildomas TARIC kodas

Archer Daniels Midland Company, Dekeiteris

68,6

A933

Cargill Inc., Vaizeta

0

A934

Green Earth Fuels of Houston LLC, Hjustonas

70,6

A935

Imperium Renewables Inc., Sietlas

76,5

A936

Peter Cremer North America LP, Sinsinatis

198,0

A937

World Energy Alternatives LLC, Bostonas

82,7

A939

I priede nurodytos bendrovės

115,6

Žr. I priedą

Visos kitos bendrovės

172,2

A999

Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

3.   Jeigu prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą jos sugadinamos ir dėl to pardavėjas faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą pakoreguoja pirkėjo naudai, Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (17) 145 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis, 2 dalyje nurodytas antidempingo muito dydis sumažinamas tokia procentine dalimi, kuri atitinka proporcingai paskirstytą patikslintą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą.

4.   Individualios muito normos, nustatytos 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

5.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

1.   Galutinio antidempingo muito, nustatyto visoms kitoms bendrovėms, kaip nurodyta 1 straipsnio 2 dalyje, taikymas išplečiamas į Sąjungą importuojamiems iš Kanados siunčiamiems, deklaruojamiems arba nedeklaruojamiems kaip Kanados kilmės, riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209821), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009121), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009921), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194321), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194621), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194721), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201121), ex 2710 20 15 (TARIC kodas 2710201521), ex 2710 20 17 (TARIC kodas 2710201721), ex 3824 90 92 (TARIC kodas 3824909210), ex 3826 00 10 (TARIC kodas 3826001020, 3826001030, 3826001040, 3826001089) ir ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009011), išskyrus gaminamiems toliau išvardytų bendrovių:

Šalis

Bendrovė

Papildomas TARIC kodas

Kanada

BIOX Corporation, Oukvilis, Ontarijo provincija, Kanada

B107

Kanada

Rothsay Biodiesel, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada

B108

Muitas, kurio taikymą reikia išplėsti, – 1 straipsnio 2 dalyje visoms kitoms bendrovėms nustatytas, t. y. 172,2 EUR už neto toną dydžio galutinis antidempingo muitas.

Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

2.   Jeigu prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą jos sugadinamos ir dėl to pardavėjas faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą pakoreguoja pirkėjo naudai, Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 145 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas antidempingo muito dydis sumažinamas tokia procentine dalimi, kuri atitinka proporcingai paskirstytą patikslintą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą.

3.   Bendrovės, nurodytos 1 dalyje, nuo priemonių atleidžiamos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti II priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma 1 straipsnio 1 dalyje visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

1.   Galutinio antidempingo muito, nustatyto 1 straipsnio 2 dalyje, taikymas išplečiamas importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209830), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009130), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009930), ex 2710 19 43 (TARIC kodas 2710194330), ex 2710 19 46 (TARIC kodas 2710194630), ex 2710 19 47 (TARIC kodas 2710194730), ex 2710 20 11 (TARIC kodas 2710201130), ex 2710 20 15 (TARIC kodas 2710201530), ex 2710 20 17 (TARIC kodas 2710201730), ex 3824 90 92 (TARIC kodas 3824909220), ex 3826 00 90 (TARIC kodas 3826009030).

Antidempingo muitas mišiniams taikomas atsižvelgiant į bendrą riebalų rūgščių monoalkilesterių ir parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kiekį pagal svorį (biodyzelino kiekį) mišinyje.

2.   Jeigu prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą jos sugadinamos ir dėl to pardavėjas faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą pakoreguoja pirkėjo naudai, Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 145 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytomis sąlygomis, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas antidempingo muito dydis sumažinamas tokia procentine dalimi, kuri atitinka proporcingai paskirstytą patikslintą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą.

3.   Individualios muito normos, nustatytos 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms bendrovėms, taikomos tik tuo atveju, jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti III priede išdėstytus reikalavimus. Jeigu tokia sąskaita faktūra nepateikiama, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

4.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos atitinkamos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

4 straipsnis

1.   Prašymai atleisti nuo muito, kurio taikymas išplėstas 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi, pateikiami raštu viena iš oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų ir turi būti pasirašyti prašymą teikiančio subjekto įgalioto asmens. Prašymą reikia siųsti šiuo adresu:

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Rue de la loi 170, CHAR 04/034

1049 Brussels

BELGIUM

e. paštas TRADE-TDI-INFORMATION@ec.europa.eu

2.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 straipsnio 4 dalį Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali sprendimu leisti iš bendrovių, kurios nevengia Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 nustatytų antidempingo priemonių, importuojamiems produktams netaikyti muito, kurio taikymas išplėstas 2 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 1 dalimi.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. rugsėjo 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  2009 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 599/2009, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galutinis surinkimas (OL L 179, 2009 7 10, p. 26).

(3)  2011 m. gegužės 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 444/2011, kuriuo galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, taikymas išplečiamas iš Kanados siunčiamam importuojamam biodyzelinui, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymas išplečiamas importuojamiems biodyzelino mišiniams, kuriuose Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinas sudaro 20 % arba mažiau masės, ir baigiamas tyrimas dėl iš Singapūro siunčiamo importuojamo biodyzelino (OL L 122, 2011 5 11, p. 12).

(4)  2013 m. lapkričio 19 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1194/2013, kuriuo importuojamam Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelinui nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 315, 2013 11 26, p. 2).

(5)  Pranešimas apie artėjančią tam tikrų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (OL C 289, 2013 10 4, p. 12).

(6)  Pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (OL C 217, 2014 7 10, p. 14).

(7)  Meksika – Jautienai ir ryžiams taikomos galutinės antidempingo priemonės, WT/DS 295/AB/R, 2005 m. lapkričio 29 d.

(8)  Pagal JAV teisės aktus (JAV kodekso 26 antraštinė dalis, 45K dalies c punkto 3 papunktis) terminas „biomasė“ reiškia bet kokią organinę medžiagą, išskyrus: A) – naftą ir gamtines dujas (arba bet kokį jų produktą) ir B) – anglis (įskaitant lignitą) arba bet kokį jų produktą.

(9)  2009 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 194/2009, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis kompensacinis muitas, OL L 67, 2009 3 12, p. 50, 20 konstatuojamoji dalis.

(10)  Dėl spausdinimo klaidos atskleidimo dokumente buvo neteisingai nurodyta 884 EUR suma.

(11)  Žr., pavyzdžiui: http://biodiesel.org/news/news-display/2014/05/14/biodiesel-producers-hit-hard-by-policy-uncertainty, 2015 m. liepos 6 d. prieiga.

(12)  Gibraltaras nepriklauso Muitų sąjungai, o produktų importas į Gibraltarą nelaikomas produktų išleidimu į laisvą apyvartą Sąjungoje.

(13)  Biodyzelino suvartojimas Kanadoje 2015 m. bus kiek didesnis nei 300 000 tonų. Žr., pvz., http://gain.fas.usda.gov/Recent%20GAIN%20Publications/Biofuels%20Annual_Ottawa_Canada_11-24-2014.pdf, 2015 m. liepos 6 d. prieiga.

(14)  Reglamento (EB) Nr. 599/2009 181–183 konstatuojamosios dalys.

(15)  Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1194/2013 202–208 konstatuojamosios dalys.

(16)  2009 m. kovo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 193/2009, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomas laikinasis antidempingo muitas, OL L 67, 2009 3 12, p. 22.

(17)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).


I PRIEDAS

Bendrovės pavadinimas

Miestas

Papildomas TARIC kodas

American Made Fuels, Inc.

Canton

A940

AG Processing Inc.

Omaha

A942

Alabama Clean Fuels Coalition Inc.

Birmingham

A940

Arkansas SoyEnergy Group

DeWitt

A940

Arlington Energy, LLC

Mansfield

A940

Athens Biodiesel, LLC

Athens

A940

Beacon Energy

Cleburne

A940

Biodiesel of Texas, Inc.

Denton

A940

BioDiesel One Ltd

Southington

A940

Buffalo Biodiesel, Inc

Tonawanda

A940

BullDog BioDiesel

Ellenwood

A940

Carbon Neutral Solutions, LLC

Mauldin

A940

Central Iowa Energy, LLC

Newton

A940

Chesapeake Custom Chemical Corp.

Ridgeway

A940

Community Fuels

Stockton

A940

Delta BioFuels, Inc.

Natchez

A940

Diamond Biofuels

Mazon

A940

Direct Fuels

Euless

A940

Eagle Creek Fuel Services, LLC

Baltimore

A940

Earl Fisher Bio Fuels

Chester

A940

East Fork Biodiesel, LLC

Algona

A940

ECO Solutions, LLC

Chatsworth

A940

Ecogy Biofuels, LLC

Tulsa

A940

ED & F Man Biofuels Inc.

New Orleans

A940

Freedom Biofuels, Inc.

Madison

A940

Fuel & Lube, LLC

Richmond

A940

Fuel Bio

Elizabeth

A940

FUMPA Bio Fuels

Redwood Falls

A940

Galveston Bay Biodiesel, LP (BioSelect Fuels)

Houston

A940

Geo Green Fuels, LLC

Houston

A940

Georgia Biofuels Corp.

Loganville

A940

Green River Biodiesel, Inc.

Moundville

A940

Griffin Industries, Inc.

Cold Spring

A940

High Plains Bioenergy

Guymon

A940

Huish Detergents, Inc.

Salt Lake City

A940

Incobrasa Industries, Ltd.

Gilman

A940

Independence Renewable Energy Corp.

Perdue Hill

A940

Indiana Flex Fuels

LaPorte

A940

Innovation Fuels, Inc.

Newark

A940

Iowa Renewable Energy, LLC

Washington

A940

Johann Haltermann Ltd.

Houston

A940

Lake Erie Biofuels, LLC

Erie

A940

Leland Organic Corporation

Leland

A940

Louis Dreyfus Agricultural Industries, LLC

Wilton

A940

Louis Dreyfus Claypool Holdings LLC

Claypool

A940

Memphis Biofuels, LLC

Memphis

A942

Middle Georgia Biofuels

East Dublin

A940

Middletown Biofuels, LLC

Blairsville

A940

Musket Corporation

Oklahoma City

A940

New Fuel Company

Dallas

A940

North Mississippi Biodiesel

New Albany

A940

Northern Biodiesel, Inc.

Ontario

A940

Northwest Missouri Biofuels, LLC

St. Joseph

A940

Nova Biofuels Clinton County, LLC

Clinton

A940

Nova Biosource

Senaca

A940

Organic Fuels, Ltd

Houston

A940

Owensboro Grain Company LLC

Owensboro

A940

Paseo Cargill Energy, LLC

Kansas City

A940

Peach State Labs, Inc.

Rome

A940

Perihelion Global, Inc.

Opp

A940

Philadelphia Fry-O-Diesel Inc.

Philadelphia

A940

Pinnacle Biofuels, Inc.

Crossett

A940

PK Biodiesel

Woodstock

A940

Pleasant Valley Biofuels, LLC

American Falls

A940

RBF Port Neches LLC

Houston

A940

Red Birch Energy, Inc.

Bassett

A940

Red River Biodiesel Ltd.

New Boston

A940

REG Ralston, LLC

Ralston

A940

Renewable Energy Products, LLC

Santa Fe Springs

A940

Riksch BioFuels LLC

Crawfordsville

A940

Safe Renewable Corp.

Conroe

A940

Sanimax Energy Inc.

DeForest

A940

Scott Petroleum

Itta Bena

A942

Seminole Biodiesel

Bainbridge

A940

Soy Solutions

Milford

A940

SoyMor Biodiesel, LLC

Albert Lea

A940

Sunshine BioFuels, LLC

Camilla

A940

TPA Inc.

Warren

A940

Trafigura AG

Stamford

A940

U.S. Biofuels, Inc.

Rome

A940

United Oil Company

Pittsbourgh

A940

Valco Bioenergy

Harlingen

A940

Vanguard Synfuels, LLC

Pollock

A940

Vinmar Overseas, Ltd

Houston

A938

Vitol Inc.

Houston

A940

Walsh Bio Diesel, LLC

Mauston

A940

Western Dubque Biodiesel, LLC

Farley

A940

Western Iowa Energy, LLC

Wall Lake

A940

Western Petroleum Company

Eden Prairie

A940


II PRIEDAS

1 straipsnio 4 dalyje ir 2 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio subjekto atstovo pasirašyta tokios formos deklaracija:

komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos.

Deklaracijos tekstas:

„Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamų biodyzelinu), tiek grynų, tiek mišinių, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 proc. masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės [papildomas TARIC kodas], parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, [nagrinėjamosios (-ųjų) šalies (-ių) pavadinimas (-ai)] pagamino [bendrovės pavadinimas ir adresas]. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“


III PRIEDAS

3 straipsnio 3 dalyje nurodytoje galiojančioje komercinėje sąskaitoje faktūroje turi būti komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio subjekto atstovo pasirašyta tokios formos deklaracija:

komercinę sąskaitą faktūrą išrašiusio subjekto atstovo vardas, pavardė ir pareigos.

Deklaracijos tekstas:

„Patvirtinu, kad (kiekis) šioje sąskaitoje faktūroje nurodytų riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamų biodyzelinu), tiek grynų, tiek mišinių, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 proc. masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės [papildomas TARIC kodas], parduodamų eksportuoti į Europos Sąjungą, JAV pagamino [bendrovės pavadinimas ir adresas]. Patvirtinu, kad šioje sąskaitoje faktūroje pateikta informacija yra išsami ir teisinga.“


15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/99


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1519

2015 m. rugsėjo 14 d.

kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 18 straipsnį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui nustatomi galutiniai kompensaciniai muitai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 18 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 598/2009 (2) importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209820), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009120), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009920), ex 2710 19 41 (TARIC kodas 2710194120), 3824 90 91, ex 3824 90 97 (TARIC kodas 3824909787), nustatė 211,2–237 EUR už neto toną dydžio galutinį kompensacinį muitą. Šiuo reglamentu nustatytas kompensacinis muitas toliau vadinamas galiojančiomis priemonėmis.

(2)

Po priemonių vengimo tyrimo, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 443/2011 (3) išplėtė galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymą į Sąjungą importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, išskyrus pagamintąjį bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada. Taryba tuo pačiu reglamentu išplėtė ir galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 598/2009, taikymą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

1.2.   Galiojančios priemonės, taikomos kitoms trečiosioms šalims

(3)

Šio tyrimo sričiai nepriklausančios antidempingo priemonės šiuo metu taikomos iš Argentinos ir Indonezijos eksportuojamam biodyzelinui (4).

1.3.   Prašymas atlikti peržiūrą

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelinui, galiojimo pabaigą (5), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(5)

2014 m. balandžio 9 d. Europos biodyzelino taryba (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio, vardu pateikė prašymą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

1.4.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (6) 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2014 m. liepos 10 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (7) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tą pačią dieną Komisija inicijavo antidempingo priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūrą (8). Šis tyrimas yra lygiagretus, tačiau jis nėra tas pats ir yra nagrinėjamas atskirame reglamente.

(7)

Komisija, prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą, pagal pagrindinio reglamento 22 straipsnio 1 dalį ir 10 straipsnio 7 dalį Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei pranešė gavusi tinkamai pagrįstą prašymą atlikti peržiūrą ir pakvietė JAV Vyriausybę dalyvauti konsultacijose, siekiant išsiaiškinti su prašymo atlikti peržiūrą turiniu susijusią padėtį ir priimti abiem šalims priimtiną sprendimą. JAV Vyriausybė priėmė pasiūlymą konsultuotis; konsultacijos surengtos 2014 m. liepos 3 d. Per konsultacijas nepavyko priimti abi šalis tenkinančio sprendimo. Tačiau į JAV Vyriausybės valdžios institucijų pateiktas pastabas buvo deramai atsižvelgta.

1.5.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(8)

Atliekant subsidijavimo tęsimo ir pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas 2011 m. sausio 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.6.   Suinteresuotosios šalys

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams JAV ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

1.7.   Atranka

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį.

a)   Sąjungos gamintojų atranka

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Preliminariai atrinkti septyni Sąjungos gamintojai iš septynių skirtingų valstybių narių, pagaminę beveik 30 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(13)

Viena Italijoje esanti bendrovė pageidavo būti atrinkta. Tačiau ši bendrovė savo veiklą pradėjo tik 2013 m. pabaigoje, įsigijusi biodyzelino gamyklą iš kito Italijos biodyzelino gamintojo, kuris buvo preliminariai atrinktas. Nesant ankstesnių duomenų, reikalingų norint įvertinti svarbias nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas, ir jau preliminariai atrinkus kitą Italijos bendrovę, nuspręsta šios bendrovės neatrinkti.

(14)

JAV Nacionalinė biodyzelino taryba (toliau – NBT) pateikė pastabą, kad preliminariai atrinktos kitos bendrovės, nei tos, kurios buvo atrinktos atliekant ankstesnius tyrimus dėl biodyzelino, ir nurodė dvi bendroves, kurių gamybos ir pardavimo apimtis buvo didelė ir kurios nebuvo preliminariai atrinktos. Tačiau tos dvi NBT nurodytos bendrovės buvo susijusios su kita atrinkta bendrove, kurios pardavimo apimtis buvo didesnė, arba jų pardavimo apimtis buvo mažesnė nei toje pačioje valstybėje narėje preliminariai atrinktos bendrovės. Todėl, atrinkus kurią nors iš tų dviejų bendrovių, preliminariai atrinktų bendrovių tipiniai duomenys nebūtų pakitę. Todėl patvirtinta, kad preliminariai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Atskleidus faktus, JAV Vyriausybė teigė, kad atrinktų bendrovių, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, negalima laikyti tipiškomis visos Sąjungos biodyzelino pramonės bendrovėmis ir kad reikėtų plačiau išnagrinėti mikrorodiklius. JAV Vyriausybė nurodė PPO apeliacinės tarybos bylos „EB – Tvirtinimo detalės“ išvadas, kad atrinktų bendrovių, pagaminusių 27 % visų produktų, buvo per mažai palyginti su visos pramonės produkcija, nes didesnę dalį jos sudarytų tik tuo atveju, jei būtų nagrinėjami atskiri pramonės sektoriai.

(16)

Komisija, atlikdama šį tyrimą, priešingai, nei per tvirtinimo detalių tyrimą, Sąjungos pramonę apibrėžė kaip visą pramonę, o ne tik atrinktas bendroves (žr. 151 konstatuojamąją dalį). Be to, makrorodikliai buvo vertinami remiantis visa pramone, ir tik kai kurie mikrorodikliai buvo nagrinėjami atrinktų bendrovių lygmeniu. Tačiau bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo analizuojama remiantis tiek mikrorodiklių, tiek ir makrorodiklių vertinimu. Bet kuriuo atveju, Sąjungos pramonė laikoma susiskaidžiusia pramone, nes ją sudaro daugiau nei 200 gamintojų (daugiausia mažos ir vidutinės įmonės) visoje Sąjungoje. Todėl Komisija daro išvadą, kad atrinktos bendrovės, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, yra tipiškos, taigi, teiginys atmetamas.

b)   Importuotojų atranka

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Tik keli nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

c)   Eksportuojančių JAV gamintojų atranka

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių JAV gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė JAV atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Komisijai atsakė 27 JAV gamintojai, tačiau tik 9 pateikė pranešimo apie inicijavimą I priede nurodytus atrankai reikalingus duomenis apie eksportą ir (arba) pardavimą vidaus rinkoje. Nė vienas iš jų per PTL į Sąjungą neeksportavo. Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kurių pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir JAV valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(21)

Nė vienas iš atrinktų gamintojų klausimynų atsakymų per nustatytą terminą nepateikė. Komisija 2014 m. spalio 7 d. pranešė trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, kad atsakymų negauta.

(22)

2014 m. spalio 10 d. vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pranešė Komisijai nusprendęs neatsakyti į klausimyną. Kiti du atrinkti eksportuojantys gamintojai kelis kartus paprašė pratęsti terminą, tačiau, nors jis ir buvo pratęstas, išsamių atsakymų nebuvo pateikta.

(23)

2014 m. lapkričio 10 d. Komisija nusiuntė raštą, kuriuo trims atrinktoms bendrovėms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. JAV valdžios institucijoms taip pat buvo pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį. Pastabas dėl rašto buvo galima teikti iki 2014 m. lapkričio 21 d.

(24)

Iki 2014 m. lapkričio 21 d. dvi atrinktos bendrovės visiškai neatsiliepė, o trečia atrinkta bendrovė paaiškino, kad jai nepakako laiko pateikti atsakymą.

(25)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo nė vienas atrinktas JAV eksportuojantis gamintojas. Taigi Komisija nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 28 straipsnį, vadinasi išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

1.8.   Klausimyno atsakymai ir tikrinamieji vizitai

(26)

Komisijai klausimyno atsakymus pateikė JAV valdžios institucijos, atrinkti Sąjungos gamintojai ir keturi naudotojai ir (arba) prekiautojai.

(27)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų.

(28)

Tikrinamieji vizitai vyko šių Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijų patalpose:

 

JAV federalinės valdžios institucijos

Iždo departamentas

Žemės ūkio departamentas (ŽŪD)

 

Valstijų institucijos

Floridos valstijos institucijos Talahasyje

Ajovos valstijos institucijos Di Moine

Kanzaso valstijos institucijos Topikoje

Kentukio valstijos institucijos Frankforte

(29)

Tikrinamieji vizitai buvo surengti tokių Sąjungos gamintojų patalpose:

„Bio-Oils Huelva S.L.“, Huelva, Ispanija,

„Biopetrol Rotterdam BV“, Roterdamas, Nyderlandai,

„Diester industrie SAS“, Ruanas, Prancūzija,

„Novaol S.R.L.“, Milanas, Italija,

„Preol a.s.“, Lovosicė, Čekija,

„Rafineria Trzebinia S.A.“, Tšebinia, Lenkija,

„Verbio Vereinigte BioEnergie AG“, Leipcigas, Vokietija.

1.9.   Atskleidimas

(30)

2015 m. birželio 3 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančias antisubsidijų priemones ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(31)

Atskleidus galutinius faktus, NBT paprašė, kad ją išklausytų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir buvo išklausyta.

2.   PERŽIŪRIMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Peržiūrimasis produktas

(32)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip ir nagrinėtasis tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas), t. y. Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, ex 2710 20 11, ex 2710 20 15, ex 2710 20 17, ex 3824 90 92, ex 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Biodyzelinas – iš atsinaujinančių išteklių pagaminti degalai, naudojami transporto sektoriuje dyzeliniams varikliams. Tačiau įprastiniai varikliai negali veikti, kai naudojamas grynas biodyzelinas; jiems naudojamas mineralinio dyzelino ir nedidelio biodyzelino kiekio mišinys.

(34)

JAV pagamintas biodyzelinas – dažniausiai riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), gauti iš įvairių rūšių aliejų (sojų aliejaus, alyvpalmių aliejaus, rapsų aliejaus) ir panaudoto kepamojo aliejaus, gyvūninių riebalų arba biomasės, naudojamų kaip biodyzelino žaliavos. Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu. Terminas „metil-“ reiškia metanolį, tiksliau –minėtame procese dažniausiai naudojamą alkoholį, nors gamyboje galima naudoti ir etanolį ir gauti riebalų rūgščių etilesterius.

(35)

Visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų tiriamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia. Ypač galutiniam dyzelino naudotojui nėra svarbu, iš kokių biodyzelino žaliavų pagamintas degalinėje parduodamas mišinys.

2.2.   Panašus produktas

(36)

Kaip ir pirminiame tyrime, JAV vidaus rinkoje parduodamas biodyzelinas ir JAV eksportui parduodamas biodyzelinas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Taip pat Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip JAV į Sąjungą eksportuojamo produkto. Todėl atliekant šį tyrimą jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

2.3.   Tvirtinimai dėl produkto apibrėžtosios srities

(37)

JAV Vyriausybė teigė, kad iš biomasės (9) pagaminto dyzelino produkto kategorija yra platesnė nei peržiūrimojo produkto. Tačiau, kaip nustatyta reglamente, kuriuo nustatyti laikinieji kompensaciniai muitai per pirminį tyrimą (10), visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai, įskaitant iš biomasės pagamintą dyzeliną, laikomi biodyzeliniu kuru ir jam taikomas teisės aktų rinkinys, susijęs su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir alternatyviaisiais degalais. Taip yra todėl, kad iš biomasės pagaminto biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip iš kitų žaliavų pagaminto biodyzelino, arba labai panašios. Pirminio tyrimo išvadai nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, todėl atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą ji tebegalioja. Todėl Komisija šį JAV Vyriausybės teiginį atmetė.

3.   SUBSIDIJAVIMO TĘSIMOSI AR PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ

3.1.   Pirminės pastabos

(38)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad, nustojus galioti galiojančioms priemonėms, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų. Pasikartojimo sąvoka reiškia, kad subsidija nebūtinai turi būti taikoma tuo metu, kai buvo inicijuotas tyrimas arba kai buvo priimtas sprendimas toliau taikyti priemones. Todėl Komisija taip pat patikrino, ar tikėtina, kad subsidijos, kurios nebebuvo teikiamos po PTL, pasikartos.

(39)

Komisija išnagrinėjo visas prašyme atlikti peržiūrą nurodytas subsidijavimo schemas ir paprašė JAV valdžios institucijų pateikti informacijos apie kitas galimas subsidijų schemas. Remdamasi informacija, pateikta JAV valdžios institucijų atsakyme į Komisijos klausimyną, Komisija išnagrinėjo šias per PTL taikytas schemas:

 

Federalinės schemos

a)

Biodyzelino mišinio kreditas ir biodyzelino kreditas

b)

Smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas

c)

Celiuliozės biodegalų gamybos kreditas

d)

JAV ŽŪD pažangiųjų biodegalų bioenergijos programa

 

Valstijų schemos

a)

Florida: Floridos biodegalų investicijų mokesčių kreditas

b)

Ajova: Ajovos mokesčių grąžinimo biodyzelino gamintojams programa

c)

Kanzasas: Kanzaso kvalifikuotų biodyzelino gamintojų skatinimo fondas

d)

Kentukis: Kentukio biodyzelino gamybos mokesčio kreditas

(40)

Toliau išvardytos schemos nagrinėjamos nebus, nes, remiantis JAV valdžios institucijų pateikta informacija, jos nebuvo taikomos, jas nustota taikyti iki PTL arba per PTL JAV biodyzelino gamintojai lengvatų pagal jas negavo:

 

Federalinė schema

Pažangiųjų biodegalų paskolų garantijos

 

Valstijų schemos

i)

Alabamos biodegalų gamybos įrenginių mokesčio kreditas

ii)

Arkanzaso alternatyviųjų degalų subsidijos ir lengvatos

iii)

Ilinojaus degalų iš atsinaujinančių išteklių vystymo programa

iv)

Indianos biodyzelino gamybos mokesčio kreditas

v)

Kentukio alternatyviųjų degalų gamybos mokesčių paskatos

vi)

Luizianos atleidimo nuo biodyzelino įrangos ir degalų mokesčio schema

vii)

Meino biodegalų gamybos mokesčio kreditas

viii)

Merilando biodegalų gamybos skatinimo programa

ix)

Misisipės biodegalų gamybos skatinimo programa

x)

Misūrio kvalifikuotų biodyzelino gamintojų skatinimo fondas

xi)

Montanos alternatyviųjų degalų gamybos nekilnojamojo turto mokesčių paskatos

xii)

Montanos biodyzelino gamybos įrenginių mokesčio kreditas

xiii)

Nebraskos biodyzelino gamybos investicijų mokesčių kreditas

xiv)

Niujorko biodegalų gamybos mokesčio kreditas

xv)

Pietų Karolinos biodyzelino gamybos įrenginių kreditas

xvi)

Teksaso degalų ir biodyzelino gamybos skatinimo programa

xvii)

Virdžinijos biodegalų gamybos subsidijos

xviii)

Vašingtono alternatyviųjų degalų paskolos ir subsidijos

xix)

Vašingtono valstijos atleidimas nuo biodegalų gamybos mokesčio

3.2.   Importo subsidijavimas per PTL. Federalinės schemos

3.2.1.   Biodyzelino mišinio kreditas ir biodyzelino kreditas

3.2.1.1.   Teisinis pagrindas

(41)

Mokesčių kredito schemos biodyzelino mišinio gamintojams, mažmenininkams ir galutiniams naudotojams teisinis pagrindas – JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A skirsnis ir 6426 bei 6427 skirsniai. Juose numatyti tokie biodyzelino kuro kreditai:

i)

Biodyzelino mišinio kreditas (1 JAV dolerio už galoną schema);

ii)

biodyzelino kreditas;

iii)

smulkių agrobiodyzelino gamintojų kreditas.

(42)

Smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas – mokesčio kreditas, taikomas tik smulkiems agrobiodyzelino gamintojams. Ši schema nagrinėjama 59–63 konstatuojamosiose dalyse.

3.2.1.2.   Teisė pasinaudoti

(43)

Norėdama gauti 41 konstatuojamosios dalies i papunktyje nurodytą biodyzelino mišinio kreditą bendrovė turi paruošti biodyzelino ir dyzelino mišinį, kuris parduodamas kaip kuras arba parduodamas naudoti kaip kuras.

(44)

Dėl šios lengvatos besikreipiantis asmuo turi gauti biodyzelino gamintojo arba importuotojo pažymą, kurioje nurodomas produktas ir biodyzelino bei agrobiodyzelino (11) procentinė dalis šiame produkte. Kreditas suteikiamas kaip akcizo mokesčio kreditas arba, jei bendrovės akcizo mokesčio įsiskolinimas yra mažesnis nei visas akcizo mokesčio kreditas, bendrovė gali kreiptis dėl likutinio kredito kaip grąžintino pajamų mokesčio kredito. Grąžinamas pajamų mokesčio kreditas – mokesčių mokėtojo pajamų mokesčio kreditas arba tiesioginė išmoka. Jis yra grąžinamas, nes kredito perviršis mokesčių mokėtojui gali būti išmokėtas kaip tiesioginė išmoka grynaisiais pinigais, jei kreditas yra didesnis už asmens mokestinį įsiskolinimą.

(45)

41 konstatuojamosios dalies ii papunktyje nurodytas biodyzelino kreditas – negrąžinamas pajamų mokesčio kreditas nemaišyto (gryno) biodyzelino mažmenininkams ar galutiniams naudotojams. Nemaišyto biodyzelino kreditą gali gauti tik toks asmuo, kuris nesumaišyto biodyzelino galoną supila į transporto priemonės kuro baką arba jį naudoja kaip kurą. Reikėtų pažymėti, kad biodyzelino gamintojai, patys gaminantys biodyzeliną, taip pat galėtų gauti šį kreditą. Taigi, kreipdamasis dėl kredito, biodyzelino gamintojas turi veikti kaip mažmenininkas (pilti biodyzelino galoną į galutinio naudotojo kuro baką) arba galutinis naudotojas (pvz., pilti biodyzeliną į nuosavos transporto priemonės kuro baką).

3.2.1.3.   Praktinis įgyvendinimas

(46)

Už biodyzeliną, sumaišytą su mineraliniu dyzelinu, galima gauti biodyzelino mišinio akcizo mokesčio arba pajamų mokesčio kreditą. Per PTL vyraujantis kredito dydis buvo 1 JAV doleris už visų rūšių biodyzelino, įskaitant agrobiodyzelinąir iš biomasės pagamintą dyzeliną, galoną.

(47)

Galutinis mokesčio kreditas už maišytą kurą priklauso nuo biodyzelino kiekio tokiame kure. Privalomas reikalavimas (taip dažniausiai ir daroma) – maišyti 0,1 % mineralinio dyzelino su 99,9 % biodyzelino (šis mišinys JAV nurodomas kaip B99), nes taip užtikrinama, kad bus gautas didžiausias leidžiamas kreditas. Biodyzelino dalis mišinyje suteikia teisę gauti mokesčio kreditą (pvz., 100 galonų B99 bus 99,9 galonai biodyzelino ir už tai galima gauti 99,90 JAV dolerio mokesčio kreditą). Biodyzelinas iš gryno produkto (B100) į mišinį (B99) paverčiamas labai paprastai. Tai reiškia, kad į gryną biodyzeliną įmaišoma 0,1 % mineralinio dyzelino ir dėl to nagrinėjamasis produktas ypatingai nepasikeičia. Pats maišymo procesas suteikia teisę gauti kreditą.

(48)

Biodyzelino gamintojai gali prašyti lengvatos, kai jie patys atlieka maišymo operaciją. Gamintojas turi maišyti gryną biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu. Dėl teisės pasinaudoti lengvata: nėra skirtumų tarp sumaišyto biodyzelino, skirto parduoti vidaus rinkoje ir skirto parduoti eksportui.

(49)

Bendrovės, kurios gryno biodyzelino negamina, tačiau jį perka ir naudoja biodyzelino mišiniams, taip pat turi teisę pasinaudoti mokesčio kreditu. Tokios bendrovės turi gauti biodyzelino gamintojo arba importuotojo (ir prireikus visų susijusių perpardavėjų) pažymą, kurioje gamintojas iš esmės patvirtina, kad nesikreipė dėl mokesčio kredito. Ši pažyma gali būti perduodama, su ja pažymos turėtojas įgyja teisę gauti 1 JAV dolerio už gryno biodyzelino galoną mokesčio kreditą.

(50)

Dėl lengvatos galima kreiptis kaip dėl kredito už akcizo ar pajamų mokesčio įsiskolinimą arba kaip dėl tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais. Bendra lengvatos suma nesikeičia (1 JAV doleris už galoną) – nesvarbu, ar prašoma ją taikyti kaip akcizo mokesčio kreditą, pajamų mokesčio kreditą, tiesioginę išmoką mokesčių mokėtojui ar minėtų variantų derinį.

(51)

JAV kodekse nustatyta, kad biodyzelino mišinio kreditas teikiamas tik jei bendrovė (mišinio gamintoja), kuri sumaišo biodyzeliną su mineraliniu dyzelinu, gauna biodyzelino gamintojo pažymą (toliau – biodyzelino pažyma), kurioje gamintojas patvirtina, inter alia, biodyzelino kiekį, kuriam išduodama pažyma, ir tai, ar biodyzelinas yra agrobiodyzelinas, ar kitoks biodyzelinas. Jei biodyzeliną gaminanti bendrovė tą biodyzeliną toliau maišo su mineraliniu dyzelinu ir prašo taikyti mokesčio kreditą, ta bendrovė turi pateikti biodyzelino pažymą ir kredito paraiškai pateikti būtinus dokumentus. Biodyzelino pažymą gavęs asmuo, kuris biodyzeliną parduoda toliau nepagaminęs mišinio, pirkėjui turi pateikti biodyzelino pažymą ir biodyzelino perpardavėjo deklaraciją. Kitaip tariant mišinį ruošianti ir dėl mokesčio kredito besikreipianti bendrovė biodyzelino pažymą gali gauti tiesiogiai iš biodyzelino gamintojo arba netiesiogiai iš biodyzelino perpardavėjo. Taigi, ši pažyma yra perduodama, su ja pažymos turėtojas įgyja teisę gauti 1 JAV dolerio už galoną mokesčio kreditą už tiek biodyzelino galonų, kiek pareiškėjas sunaudoja gamindamas bet kokį biodyzelino mišinį.

(52)

Per peržiūros laikotarpį negauta jokios naujos informacijos, kuri verstų suabejoti pirminio tyrimo išvada, kad taikant šį mokesčio kreditą subsidijuojamas visas biodyzelinas.

(53)

Priešingai nei per ankstesnį tyrimą, kai vyraujantis kredito dydis buvo 1 JAV doleris už nemaišyto (gryno) agrobiodyzelino galoną arba 0,50 JAV dolerio už kiekvieną kito nemaišyto biodyzelino galoną, biodyzelino kredito atveju nemaišyto biodyzelino mažmenininkas (arba biodyzelino gamintojas, veikiantis kaip mažmenininkas) arba galutinis naudotojas gali prašyti taikyti 1,00 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kredito už galoną nemaišyto (gryno) agrobiodyzelino arba kito biodyzelino. Negrąžinamas bendras įmonės kreditas – įmonės pajamų mokesčio kreditas. Jis yra negrąžinamas todėl, kad, jei įmonės kreditai yra didesni už jos mokestinius įsiskolinimus, tai kredito perviršio negalima išmokėti įmonei kaip tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais. Tačiau, remiantis JAV valdžios institucijų pateikta informacija, vieneriems metams suteiktas įmonės pajamų mokesčio kreditas gali būti perkeltas dvejus metus atgal ir dvidešimt metų į priekį.

(54)

JAV valdžios institucijos pripažino, kad kai kurie biodyzelino gamintojai galėjo pasinaudoti šiuo kreditu per PTL, veikdami kaip mažmenininkai arba naudotojai, tačiau jos negalėjo kiekybiškai tiksliai įvardyti pastarųjų gautos naudos per PTL.

3.2.1.4.   Išvada

(55)

Biodyzelino mišinio kreditas ir biodyzelino kreditas turi būti vertinami kaip mokesčių lengvata, neatsižvelgiant į tai, ar jie suteikti kaip išmoka grynaisiais pinigais (tik biodyzelino mišinio kredito atveju), ar turi būti išskaičiuoti iš mokestinių įsiskolinimų (taikoma abiem mokesčių kreditams).

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčius Komisija šias schemas laiko subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė suteikia finansinį įnašą skirdama tiesiogines subsidijas (išmokos grynaisiais pinigais, tik biodyzelino mišinio kredito atveju) ir praranda pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi (mokesčio atskaita, taikoma abiem mokesčių kreditams). Lengvatos jas gaunančioms bendrovėms yra naudingos.

(57)

Schemos taikomos tik toms bendrovėms, kurios yra susijusios su biodyzelino pramone, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

(58)

Galiausiai, pagal biodyzelino mišinio kredito schemą subsidijos dydis buvo 1 JAV doleris už visų rūšių biodyzelino galoną, todėl Komisija mano, kad pagal šią schemą JAV biodyzeliną eksportuojantiems gamintojams buvo suteikta didelė subsidijų suma ir ši schema tebebuvo pati svarbiausia per PTL.

3.2.2.   Smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas

3.2.2.1.   Teisinis pagrindas

(59)

JAV kodekso 26 antraštinės dalies 40A skirsnyje taip pat numatytas smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas.

3.2.2.2.   Teisė pasinaudoti

(60)

Šia schema gali naudotis tik smulkūs gryno agrobiodyzelino gamintojai. Šiuo kreditu negali naudotis mišinio gamintojas ar prekiautojas, kuris biodyzeliną perka, o ne gamina. Smulkus gamintojas – tai bet kuris asmuo, kurio turimi gamybos pajėgumai neviršija 60 mln. agrobiodyzelino galonų per metus. Smulkūs agrobiodyzelino gamintojai gali kreiptis dėl 0,10 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kredito už kiekvieną pagaminto agrobiodyzelino galoną. Gamintojas per bet kuriuos pajamų mokesčių skaičiavimo metus negali tinkamai pagaminti daugiau nei 15 mln. galonų. Kad gamintojas galėtų kreiptis dėl kredito, agrobiodyzelinas turi būti naudojamas kaip kuras, parduodamas naudoti kaip kuras arba naudojamas ruošti biodyzelino ir dyzelino mišiniui, naudojamam kaip kurui arba parduodamam naudoti kaip kurui. Taigi, smulkūs agrobiodyzelino gamintojai gali kartu naudotis šia schema ir biodyzelino mišinio kredito schema ir taip gauti 1,10 JAV dolerio už galoną. Priešingai, didieji agrobiodyzelino gamintojai turi teisę naudotis tik biodyzelino mišinio kredito schema.

3.2.2.3.   Praktinis įgyvendinimas

(61)

Paraiškos negrąžinamam bendram įmonės pajamų mokesčio kreditui gauti teikiamos kartą per metus, kai pareiškėjas mokesčių įstaigai pateikia pajamų deklaravimo formą. Kreditu už kiekvieną pareiškėjo per susijusius pajamų mokesčių skaičiavimo metus pagamintą biodyzelino galoną (ne daugiau kaip 15 mln. galonų) padengiamas pareiškėjo įmonės pajamų mokesčio įsiskolinimas. Jei pareiškėjo mokestinis įsiskolinimas yra mažesnis už prašomo kredito sumą, perteklinė suma gali būti perkeliama į kitus pajamų mokesčių skaičiavimo metus.

3.2.2.4.   Išvada

(62)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(63)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

3.2.3.   Pažangiųjų biodegalų bioenergijos programa (PBBP)

3.2.3.1.   Teisinis pagrindas

(64)

JAV žemės ūkio departamento (ŽŪD) Pažangiųjų biodegalų bioenergijos programa (PBBP) reglamentuojama pagal 2002 m. Ūkių saugumo ir kaimo investicijų akto (2002 m. žemės ūkio įstatymo, angl. Farm Bill) IX antraštinės dalies 9005 skirsnį. Programa turėjo būti vykdoma iki 2012 m., tačiau 2013 m. ji buvo pratęsta pirmą kartą ir 2014 m. – dar kartą. 2014 m. žemės ūkio aktu programa buvo pratęsta dar 5 metams – iki 2018 m. pabaigos.

3.2.3.2.   Teisė pasinaudoti

(65)

Pagal šią programą teikiamos tiesioginės subsidijos pažangiųjų biodegalų, kurie bendrai apibrėžiami kaip iš biomasės (išskyrus kukurūzų branduolių krakmolą) gauti degalai, gamintojams. Ši apibrėžtis taikoma iš biomasės pagamintam dyzelinui (12). Ne daugiau kaip penki procentai programos lėšų gali būti paskirstomi reikalavimus atitinkantiems gamintojams, kurių pažangiųjų biodegalų rafinavimo pajėgumai viršija 150 000 000 galonų per metus. Mišinių gamintojai pagal programą subsidijų gauti negali.

3.2.3.3.   Praktinis įgyvendinimas

(66)

Pateikę paraiškas pagal programą, dalyviai gavo tiesiogines Vyriausybės išmokas. Gamintojai pirmiausia turėjo užsiregistruoti valdžios institucijoje ir pasirašyti sutartį. Gamintojai turėjo teikti mokėjimo paraiškas kiekvieną finansinių metų ketvirtį, kad gautų išmokas už to ketvirčio pažangiųjų biodegalų produkciją. Išmokos mokamos tiek už faktinę, tiek už prieauginę gamybą. Faktinės gamybos išmokos apskaičiuojamos kas ketvirtį pagal kiekvieną ketvirtį faktiškai pagamintų pažangiųjų biodegalų kiekį.

(67)

Gamybos prieaugio išmokos mokamos pagal reikalavimus atitinkančių pažangiųjų biodegalų, pagamintų finansiniais metais, kiekį, kuriuo viršytas ankstesniais finansiniais metais pagamintas kiekis (nuo 2009 m.).

(68)

Lėšos padalytos visiems apie save pranešusiems gamintojams, kurie rėmėsi produkcijos Btu (13) verte. Lėšos tolygiai paskirstytos visiems gamintojams pagal BTU vertę.

3.2.3.4.   Išvada

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė suteikia finansinį įnašą skirdama tiesiogines subsidijas. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(70)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

3.2.4.   Celiuliozės biodegalų gamybos kreditas

3.2.4.1.   Teisinis pagrindas

(71)

Programa buvo sukurta 2008 m. Maisto, apsaugos ir energetikos aktu ir vykdoma nuo 2009 m. sausio 1 d. Po 2011 m. sausio 1 d. ši programa buvo pratęsta kaip ir kitos trys pirmiau minėtos schemos (išsamesnį aprašymą žr. 3.4.1 skirsnyje). 2014 m. gruodžio 19 d. priimtu įstatymu schema pradėta taikyti atgaline data visiems 2014 metams (14), tačiau bendrovės gali pagal tą schemą gautą mokesčių kreditą perkelti iki 20 metų į priekį.

3.2.4.2.   Teisė pasinaudoti

(72)

Pagal šią schemą numatomas 1,01 JAV dolerio negrąžinamo bendro įmonės pajamų mokesčio kreditas už galoną antrosios kartos biodyzelino, naudojamo kaip kuro arba parduodamo naudoti kaip kuro. Juo naudotis turi teisę gamintojai, įskaitant iš atsinaujinančių arba reguliariai randamų lignoceliuliozės arba hemiceliuliozės medžiagų pagamintų biodegalų, ir degalų, gautų iš dumblių, gamintojus.

3.2.4.3.   Praktinis įgyvendinimas

(73)

JAV valdžios institucijos nepateikė išsamių skaičių apie per PTL suteiktas išmokas. Jos teigė, kad informaciją apie 2013 m. išmokas jos turės tik 2015 m. spalio mėn., o apie 2014 m. išmokas – 2016 metais. Tačiau atrodo, kad šia schema nesinaudojo antrosios kartos degalais laikomo dyzelino gamintojai. Taip yra dėl to, kad toks dyzelinas, panašu, nėra gaminamas komerciniais tikslais, o pagamintas ir rinkoje parduotas kiekis buvo gana nedidelis.

3.2.4.4.   Išvada

(74)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad šia schema biodyzelino gamintojai per PTL nesinaudojo, ir schemos poveikio subsidijavimo tęsimosi ir (arba) pasikartojimo tikimybei nenagrinėjo.

3.3.   Importo subsidijavimas per PTL. Valstijų schemos

3.3.1.   Floridos biodegalų investicijų mokesčių kreditas

3.3.1.1.   Teisinis pagrindas

(75)

Šios Floridos žemės ūkio ir vartotojų paslaugų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Floridos įstatų 220.192 skirsnis.

3.3.1.2.   Teisė pasinaudoti

(76)

Pagal atsinaujinančios energijos technologijų investicijų kredito programą teikiamas metinis įmonės mokesčių kreditas visiems reikalavimus atitinkantiems subjektams, skirtas finansuoti investicinėms sąnaudoms, įrangos eksploatacijos ir priežiūros sąnaudoms bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudoms, patirtoms 2012 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. ir susijusioms su biodyzelino, etanolio ir kitų degalų iš atsinaujinančių išteklių gamybos, saugojimo ir paskirstymo investicijomis Floridos valstijoje.

3.3.1.3.   Praktinis įgyvendinimas

(77)

Mokesčių kredito paraiškos departamentui turi būti pateikiamos ne vėliau kaip kiekvienų metų lapkričio 1 d.; jos peržiūrimos laikantis pirmumo principo. Su paraiškomis turi būti pateikiami visų tinkamų finansuoti išlaidų patvirtinamieji dokumentai. Pareiškėjai taip pat turi pateikti santrauką, kurioje būtų aprašyta, kaip medžiagų naudojimas yra susijęs su biodyzelino (B10–B100), etanolio (E10–E100) ar kitų atsinaujinančiųjų degalų gamybos, saugojimo ir paskirstymo investicijomis Floridos valstijoje. Be to, pareiškėjai su užpildyta paraiška turi pateikti projekto ekonominio poveikio Floridoje aprašymą.

(78)

Pagal šią schemą teikiamas metinis įmonės mokesčių kreditas, skirtas finansuoti iki 75 % (iki 1 mln. JAV dolerių vienam mokesčių mokėtojui ir iš viso 10 mln. JAV dolerių vienai valstijai per finansinius metus) visų investicinių sąnaudų, įrangos eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų bei mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sąnaudų, susijusių su, be kita ko, biodyzelino ir kitų degalų iš atsinaujinančių išteklių gamybos, saugojimo ir paskirstymo investicijomis valstijoje. Kreditas siekia iki 1 mln. JAV dolerių vienam mokesčių mokėtojui; nepanaudota suma gali būti perkeliama į priekį ir naudojama finansiniais metais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., paskui kredito perkėlimas nebegalioja ir lėšų naudoti nebegalima.

3.3.1.4.   Išvada

(79)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Floridos valstija suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(80)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

3.3.2.   Ajovos mokesčių grąžinimo biodyzelino gamintojams programa

3.3.2.1.   Teisinis pagrindas

(81)

Šios Ajovos pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Ajovos kodekso 423.4 skirsnio 9 dalis.

3.3.2.2.   Teisė pasinaudoti

(82)

Gamintojas turi būti biodyzelino gamintojas, registruotas Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkosaugos agentūroje pagal Federalinių taisyklių kodekso 40 antraštinės dalies 79.4 straipsnį. Pagal Ajovos kodekso 214A.2 skirsnį biodyzelinas turi būti skirtas naudoti biodyzelino degalų mišiniuose. Biodyzelinas turi būti pagamintas Ajovoje.

3.3.2.3.   Praktinis įgyvendinimas

(83)

Reikalavimus atitinkantys biodyzelino gamintojai turi pateikti prašymą grąžinti mokesčius ir nurodyti per ketvirtį pagaminto biodyzelino galonų skaičių. Pajamų departamentas išnagrinėja prašymą grąžinti mokesčius ir, jei jis patvirtinamas, kiekvienam biodyzelino gamintojui išduoda mokesčių grąžinimo čekį.

(84)

Prašymai grąžinti mokesčius teikiami kiekvienų metų balandžio, liepos, spalio ir sausio mėnesiais, o mokesčių grąžinimo čekiai išduodami kiekvienų metų gegužės, rugpjūčio, lapkričio ir vasario mėnesiais.

(85)

Pagal šią programą grąžinami mokesčiai siekia iki 0,03 JAV dolerio už Ajovoje pagaminto biodyzelino galoną (0,03 JAV dolerio 2012 m., 0,025 JAV dolerio 2013 m. ir 0,02 JAV dolerio 2014–2017 m.). Mokesčiai grąžinami tik už pirmuosius 25 mln. galonų, pagamintų kiekvienoje įmonėje.

3.3.2.4.   Išvada

(86)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Ajovos valstija suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(87)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

3.3.3.   Kanzaso kvalifikuotų biodyzelino gamintojų skatinimo fondas

3.3.3.1.   Teisinis pagrindas

(88)

Šios Kanzaso pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Kanzaso anotuotųjų įstatų (KAĮ) 79–34,155–79–34,159 dalys imtinai ir Kanzaso administracinių taisyklių (KAT) 92–27–1–92–27–5 dalys imtinai. Schema nebebus taikoma nuo 2016 m. liepos 1 d.

3.3.3.2.   Teisė pasinaudoti

(89)

Iš Kanzaso kvalifikuotų biodyzelino gamintojų skatinimo fondo lėšų kiekvienam Kanzaso valstijoje įsisteigusiam biodyzelino gamintojui skiriamos tiesioginės subsidijos – 0,30 JAV dolerio už galoną. Skatinamosios išmokos priklauso nuo turimų lėšų ir prireikus paskirstomos proporcingai.

(90)

Pastaraisiais metais schemos lėšos buvo nepakankamos, ir šiuo metu nėra planuojama jokio finansavimo iki 2015 m. liepos 1 d. Schemai neskirta jokio finansavimo jau nuo 2014 m. liepos 1 d. Tačiau per PTL šia schema pasinaudojo nemažai JAV gamintojų. Be to, negalima atmesti galimybės, kad dalis įstatuose numatytų lėšų (875 000 JAV dolerių per ketvirtį) arba visa suma galėtų būti skirta schemai po 2015 m. liepos 1 d.

3.3.3.3.   Išvada

(91)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Kanzaso valstija suteikia finansinį įnašą skirdama tiesiogines subsidijas. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(92)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

3.3.4.   Kentukio biodyzelino gamybos mokesčio kreditas

3.3.4.1.   Teisinis pagrindas

(93)

Šios Kentukio pajamų departamento taikomos schemos teisinis pagrindas – Kentukio įstatų pakeistų įstatų 154.27 dalis ir Kentukio administracinių taisyklių 307 antraštinės dalies 1 skyriaus 040 dalis.

3.3.4.2.   Teisė pasinaudoti

(94)

Visi Kentukyje fiziškai įsisteigę biodyzelino gamintojai, biodyzelino mišinio gamintojai arba biodyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojai turi teisę pasinaudoti gamybos mokesčio kreditu.

3.3.4.3.   Praktinis įgyvendinimas

(95)

Reikalavimus atitinkantis pareiškėjas Pajamų departamentui turi pateikti prašymą ne vėliau kaip pirmesnių kalendorinių metų sausio 15 d. Pareiškėjas turi pateikti įrodymą, kad pagamintas biodyzelinas atitinka tam tikrus specifikacijos reikalavimus.

(96)

Mokesčio kredito prašantis pareiškėjas prie mokesčio deklaracijos, kuria jis remiasi prašydamas mokesčio kredito, turi pridėti departamento išduotą kredito sertifikatą.

(97)

Kredito norma yra vienas doleris (1 JAV doleris) už biodyzelino gamintojo pagaminto biodyzelino galoną, vienas doleris (1 JAV doleris) už biodyzelino mišinio gamintojo maišymo procese panaudoto biodyzelino galoną ir vienas doleris (1 JAV doleris) už dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojo pagaminto dyzelino iš atsinaujinančių išteklių (iš biomasės gauto dyzelino) galoną, jeigu visa patvirtinto kredito suma visiems biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojams neviršija didžiausios metinės biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito sumos.

(98)

Pagal Kentukio įstatų pakeitimo 141 skyriaus 422 dalies 1 punkto c papunktį bendra didžiausia metinė biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito suma 2013 ir 2014 m. siekė 10 mln. JAV dolerių.

(99)

Jeigu visa patvirtinto kredito suma visiems biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojams viršija didžiausią metinę biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito sumą, departamentas nustato kredito sumą, kurią turi gauti kiekvienas biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojas, padaugindamas didžiausią metinę biodyzelino ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių mokesčio kredito sumą iš skaičiaus, kurio skaitiklis yra patvirtinto kredito suma biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojui, o vardiklis – visas patvirtintas kreditas visiems biodyzelino, biodyzelino mišinio ir dyzelino iš atsinaujinančių išteklių gamintojams.

3.3.4.4.   Išvada

(100)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį Komisija šią schemą laiko subsidija, nes pagal ją Kentukio valstija suteikia finansinį įnašą prarasdama pajamas, kurias kitu atveju būtų gavusi. Lengvata ją gaunančioms bendrovėms yra naudinga.

(101)

Schema taikoma tik toms bendrovėms, kurios gamina biodyzeliną ir kitų rūšių degalus, dėl to pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punktą schema laikoma individualia ir todėl kompensuotina.

3.4.   Subsidijavimo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybė

(102)

Kaip ir pirminiame tyrime pagrindinė schema tebebuvo biodyzelino mišinio kredito schema. Ši schema buvo taikoma per PTL, tačiau ją nustota taikyti 2014 m. gruodžio 31 d. Toliau nagrinėjama su šia schema susijusi teisėkūros raida ir tikimybė, kad ją vėl bus pradėta taikyti, taip pat nagrinėjamas biodyzelino kreditas ir smulkių agrobiodyzelino gamintojų pajamų mokesčio kreditas.

3.4.1.   Trijų federalinių schemų taikymo pabaiga ir pratęsimas

(103)

Trys federalinės schemos (biodyzelino mišinio kredito, biodyzelino kredito ir smulkių agrobiodyzelino gamintojų kredito schema) buvo įteisintos 2004 m. Amerikos darbo vietų kūrimo akte (15) ir pirmą kartą įsigaliojo 2005 m. sausio 1 d. Jos turėjo nustoti galioti 2008 m. gruodžio 31 d. Nuo tada jų taikymas buvo pratęstas keturis kartus:

i)

pirmą kartą schemų taikymas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 31 d. ir įteisintas 2008 m. spalio 3 d. pasirašytu Viešosios teisės aktu 110–343 (2008 m. Skubaus ekonomikos stabilizavimo aktas, B dalis. 2008 m. Energetikos gerinimo ir plėtojimo aktas);

ii)

antrą kartą schemų taikymas pratęstas iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir įteisintas 2010 m. gruodžio 17 d. pasirašytu Viešosios teisės aktu 111–312 (2010 m. Mokesčio lengvatų, nedarbo draudimo pakartotinio leidimo ir darbo vietų kūrimo aktas);

iii)

trečią kartą schemų taikymas pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d. (taikant atgaline data ir 2012 metams) ir įteisintas 2013 m. sausio 2 d. pasirašytu Viešosios teisės aktu 112–240 (2012 m. Amerikos mokesčių mokėtojų lengvatų aktas);

iv)

ketvirtą ir kol kas paskutinį kartą schemų taikymas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir įteisintas JAV Prezidento 2014 m. gruodžio 19 d. pasirašytu 2014 m. Mokesčių didinimo prevencijos aktu.

(104)

Taigi, per visą trijų federalinių schemų taikymo laiką jos buvo ne tik nuolat atkuriamos, bet ir du kartus (2013 ir 2014 m.) atkurtos atgaline data praėjus 11 mėnesių nuo jų taikymo pabaigos. Todėl JAV biodyzelino gamintojai tomis trimis federalinėmis schemomis galėjo nuolat naudotis nuo jų sukūrimo 2005 m. iki 2014 m. pabaigos, nes schemų taikymas buvo tęsiamas tiek įprastai, tiek atgaline data.

(105)

Išmokos už 2014 m. naudos gavėjams bus išmokėtos tik 2015 m. antrą pusmetį (16), nes prašymų teikimo programai, pradėtai taikyti atgaline data, terminas buvo pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio 8 d.

3.4.2.   Subsidijavimo pagal tris federalines schemas pasikartojimo tikimybė

(106)

Komisija dėl toliau išvardytų priežasčių mano esant didelę tikimybę, kad tos trys federalinės schemos netolimoje ateityje bus atkurtos ir taikomos atgaline data laikotarpiui po 2014 m. gruodžio 31 d.

(107)

Pirma, 3.4.1 skirsnyje aprašyti keturi pratęsimai praeityje rodo, kad yra nusistovėjusi schemų atkūrimo tendencija.

(108)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė, kad schemų atkūrimo tendencijos nėra, nes paskutinius du kartus schemos buvo atkurtos atgaline data, bet ne ateičiai. Tuo remdamasi, NBT tvirtino, kad jeigu būtų tendencija, kurią būtų galima kartoti 2015 m., tuomet schema galėtų būti atkurta 2015 m., o ne 2016 m. Tariamai nebūtų įmanoma pakankamai tiksliai numatyti tikimybės, ar už JAV pagamintą biodyzeliną, parduodamą 2016 m., būtų teikiamas biodyzelino mišinio kreditas.

(109)

Todėl NBT teiginys yra faktiškai neteisingas ir turėtų būti atmestas. Kaskart anksčiau atkūrus schemas, jos buvo taikomos ir ateičiai, ir tik paskutinį kartą atkurta schema galiojo tik praeičiai (2014 m.). Pavyzdžiui, 2013 m. sausio 2 d. atkurta schema buvo taikoma atgaline data 2012 metams, tačiau ir visiems 2013 m. Panašiai, 2008 ir 2010 m. pratęstos schemos taip pat buvo taikomos atitinkamai 2009 ir 2011 metams. Vadinasi, pastebima tendencija ne tik atkurti schemas atgaline data, bet ir matyti, kad visos praeityje atkurtos schemos (išskyrus 2014 m.) buvo taikomos ir ateities laikotarpiams. Tačiau nesvarbu, ar būsima schema bus atkurta ir taikoma tik 2015 metams, ar ir 2016 metams. Aišku tiek, kad dėl visų anksčiau atkurtų schemų buvo tęsiamas subsidijavimas, ir nėra požymių, kad tokia tendencija nutrūktų. Todėl, atsižvelgiant į toliau išvardytus veiksnius, tikėtina, kad 2016 m. (ir kitus keletą metų) ateityje atkurta (-os) schema (-os) bus taikoma (-os) atgaline data:

i)

nusistovėjusi tendencija atkurti schemas;

ii)

116–120 konstatuojamosiose dalyse nustatytas faktas, kad anksčiau nustojus taikyti schemas biodyzelino kainos JAV vidaus rinkoje nepakito;

iii)