15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/1

(1)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB (3) 3 straipsnio 4 dalimi kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad 2020 m. jų atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais valstybės narės gali naudotis šiam tikslui pasiekti; tikimasi, kad jį taikant įnašas šioje srityje bus didžiausias. Direktyvoje 2009/28/EB taip pat pabrėžiamas efektyvaus energijos vartojimo transporto sektoriuje poreikis, kuris yra neatidėliotinas, nes tikėtina, kad, nuolat augant bendrai transportui reikalingos energijos paklausai, bus vis sunkiau pasiekti privalomą atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo procentinę dalį. Todėl ir dėl to, kad efektyvus energijos vartojimas taip pat svarbus mažinant išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, valstybės narės ir Komisija skatinamos į savo ataskaitas, teikiamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (4) IV priedą ir kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais skatinamas efektyvus energijos vartojimas transporto sektoriuje, įtraukti išsamesnę informaciją apie efektyvaus energijos vartojimo priemones transporto sektoriuje;

(2)

atsižvelgiant į Sąjungos tikslą toliau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir į tai, kad kelių transporte naudojami degalai smarkiai prisideda prie tokio dujų išmetimo, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/70/EB (5) 7a straipsnio 2 dalimi valstybės narės turi reikalauti, kad degalų ar energijos tiekėjai ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. bent 6 % sumažintų Sąjungoje kelių transporto priemonėse, ne keliais judančiose mašinose, žemės ar miškų ūkio traktoriuose arba pramoginiuose laivuose, kai jie ne jūroje, naudojamų degalų būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį energijos vienetui. Biodegalų maišymas – vienas iš metodų, kuriais gali naudotis iškastinio kuro tiekėjai, siekdami sumažinti tiekiamo iškastinio kuro taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumą;

(3)

Direktyva 2009/28/EB nustato tvarumo kriterijus, kuriuos turi atitikti biodegalai ir skystieji bioproduktai, kad juos būtų galima įskaičiuoti siekiant toje direktyvoje nustatytų planinių rodiklių ir kad jiems būtų galima taikyti viešosios paramos schemas. Kriterijai apima reikalavimus dėl minimalaus išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, kuris turi būti pasiektas naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, palyginti su iškastiniu kuru. Tokie pat tvarumo kriterijai biodegalams nustatyti Direktyvoje 98/70/EB;

(4)

kai ganyklos ar žemės ūkio paskirties žemė, anksčiau naudotos maisto ir pašarų pluošto rinkų reikmėms tenkinti, pradedamos naudoti biodegalų gamybai, minėtų ne degalų sektorių paklausa vis tiek turės būti patenkinta intensyvinant dabartinę gamybą arba gamybos reikmėms pradedant naudoti kitą ne žemės ūkio paskirties žemę. Pastarasis atvejis yra netiesioginis žemės paskirties keitimas, o kai tai susiję su dideles anglies atsargas turinčios žemės paskirties keitimu, gali būti išmetamas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Todėl direktyvos 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti iš dalies pakeistos siekiant įtraukti nuostatas dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio, atsižvelgiant į tai, kad dabartiniai biodegalai daugiausiai gaminami iš pasėlių, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje. Tose nuostatose turėtų būti deramai paisoma poreikio apsaugoti jau padarytas investicijas;

(5)

remiantis valstybių narių pateiktomis biodegalų paklausos prognozėmis ir numatomu kiekiu, išmetamu dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo naudojant skirtingas biodegalų žaliavas, tikėtina, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetama daug šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir kad taip gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis. Taip yra dėl to, kad, kaip tikimasi, 2020 m. beveik visi biodegalai bus gaminami iš pasėlių, auginamų žemėje, kuri galėtų būti naudojama maisto ir pašarų rinkų reikmėms tenkinti. Siekiant sumažinti tokį išmetamą kiekį, tikslinga atitinkamai skirti pasėlių grupes, tokias kaip aliejiniai augalai, cukrūs ir javai ir kiti krakmolingi augalai. Be to, reikia skatinti naujų pažangių biodegalų, kurie nekonkuruoja su maistinėmis kultūromis, mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir toliau tirti įvairių kultūrų grupių poveikį ir tiesioginiam, ir netiesioginiam žemės paskirties keitimui;

(6)

siekiant išvengti specialiai padidintos perdirbimo liekanų gamybos pagrindinio produkto gamybos sąskaita skatinimo, perdirbimo liekanų apibrėžtis neturėtų būti taikoma liekanoms, kurios susidaro vykstant gamybos procesui, kuris buvo sąmoningai pakeistas tam tikslui;

(7)

tikėtina, kad iš atsinaujinančių išteklių pagaminti skystieji degalai bus reikalingi transporto sektoriui, kad jame būtų galima sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pažangieji biodegalai, pvz., gaminami iš atliekų ir dumblių, padeda smarkiai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o su jų naudojimu susijusi netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika yra maža; be to, juos gaminant tiesiogiai nekonkuruojama su maisto ir pašarų rinkomis dėl žemės ūkio paskirties žemės. Todėl tikslinga skatinti labiau moksliškai tirti ir technologiškai plėtoti tokius pažangiuosius biodegalus ir jų daugiau gaminti, nes šiuo metu jie nėra plačiai prieinami rinkoje, iš dalies dėl konkurencijos dėl viešųjų subsidijų su įsitvirtinusiomis biodegalų gamybos iš maistinių augalų technologijomis;

(8)

būtų pageidautina jau ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti gerokai didesnį pažangiųjų biodegalų vartojimo Sąjungoje lygį palyginti su dabartinėmis tendencijomis. Kiekviena valstybė narė turėtų skatinti pažangiųjų biodegalų vartojimą ir stengtis pasiekti, kad jos teritorijoje būtų sunaudojamas minimalus pažangiųjų biodegalų lygis, nacionaliniu lygmeniu nustatydama teisiškai neprivalomą nacionalinį planinį rodiklį, kurį ji stengiasi pasiekti vykdant įpareigojimą užtikrinti, kad 2020 m. atsinaujinančių išteklių energijos dalis, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų bent 10 % tos valstybės narės transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Valstybių narių jų nacionaliniams planiniams rodikliams pasiekti skirti planai, jei jų esama, turėtų būti skelbiami viešai, siekiant padidinti skaidrumą ir rinkos nuspėjamumą;

(9)

taip pat tikslinga, kad valstybės narės Komisijai pateiktų ataskaitas apie pažangiųjų biodegalų vartojimo lygius savo teritorijoje tuo metu, kai nustato savo nacionalinius planinius rodiklius, ir apie tai, kaip pavyko pasiekti tokius nacionalinius tikslus 2020 m. (tų ataskaitų apibendrinamoji ataskaita turėtų būti paskelbta), siekiant įvertinti pagal šią direktyvą nustatytų priemonių veiksmingumą pažangiųjų biodegalų skatinimo priemonėmis mažinant riziką, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo bus išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Pažangieji biodegalai, turintys nedidelį netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį ir kuriuos naudojant labai sumažinamas bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, ir jų skatinimas ir toliau turėtų būti svarbūs po 2020 m. mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje ir plėtojant mažo anglies dioksido kiekio transporto technologijas;

(10)

savo 2014 m. spalio 23 ir 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad kuriant 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją svarbu pabrėžti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo svarbą ir pavojus, susijusius su transporto sektoriaus priklausomybe nuo iškastinio kuro, bei paragino Komisiją išnagrinėti būdus ir priemones, kuriomis būtų galima visapusiškai ir technologijų atžvilgiu neutraliai skatinti išmetamų kiekių mažinimą ir energijos efektyvumą transporto sektoriuje, elektra varomą transportą ir atsinaujinančius energijos išteklius transporto sektoriuje ir po 2020 m.;

(11)

taip pat svarbu, kad atsinaujinančių energijos išteklių planas, taikomas ir transporto sektoriuje ir skirtas laikotarpiui po 2020 m., kurį Komisija pagal Direktyvos 2009/28/EB 23 straipsnio 9 dalį pristatys 2018 m., būtų parengtas kaip dalis platesnės Sąjungos technologijų ir inovacijų strategijos energetikos ir klimato srityse, kuri turi būti parengta vadovaujantis 2015 m. kovo 20 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis. Todėl yra tikslinga laiku peržiūrėti pažangiųjų biodegalų technologijų kūrimo ir diegimo paskatų efektyvumą, siekiant užtikrinti, kad į tos peržiūros išvadas būtų visapusiškai atsižvelgta rengiant planą laikotarpiui po 2020 m.;

(12)

numatomi dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetami teršalų kiekiai skiriasi dėl skirtingų duomenų šaltinių ir pagrindinių su žemės ūkio raida susijusių prielaidų, pavyzdžiui, žemės ūkio derliaus ir našumo tendencijų, priskyrimo šalutiniams produktams, pastebimo visuotinio žemės paskirties keitimo ir miškų naikinimo masto, kurių negali kontroliuoti biodegalų gamintojai. Nors dauguma biodegalų žaliavų gaminama Sąjungoje, numatomi dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetami teršalų kiekiai turėtų būti daugiausia išmetami už Sąjungos ribų, vietose, kur tikėtina, kad papildoma gamyba įmanoma mažiausiomis sąnaudomis. Visų pirma, su biodyzelino gamyba iš aliejinių augalų siejamam numatomam dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo išmetamam teršalų kiekiui didelę įtaką daro prielaidos, susijusios su tropinių miškų paskirties keitimu ir durpynų drenažu už Sąjungos ribų, ir todėl svarbiausia užtikrinti, kad tokie duomenys ir prielaidos būtų peržiūrėti atsižvelgiant į naujausią turimą informaciją dėl žemės paskirties keitimo ir miškų naikinimo, be kita ko, užfiksuojant pažangą, padarytą tose srityse vykdant tarptautines programas. Todėl Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą, kurioje, remdamasi geriausiais turimais moksliniais duomenimis, ji peržiūrėtų šia direktyva nustatytų priemonių veiksmingumą siekiant apriboti su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, ir peržiūrėtų galimybes į atitinkamus tvarumo kriterijus įtraukti patikslintus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius;

(13)

siekiant užtikrinti ilgalaikį biologinių pramonės sektorių konkurencingumą, pagal 2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ ir pagal 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“, kuriais skatinama integruotų ir diversifikuotų biologinio produktų perdirbimo įmonių statyba Europoje, didesnės paskatos pagal Direktyvą 2009/28/EB turėtų būti užtikrinamos taip, kad pirmenybė būtų teikiama biomasės žaliavų, kurios neturi didelės ekonominės vertės kitoms nei biodegalų gamybos reikmėms, naudojimui;

(14)

vienas iš būdų spręsti daugelį sunkumų transporto sektoriuje, taip pat kituose energetikos sektoriuose, yra didesnis elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, vartojimas. Todėl tikslinga nustatyti papildomų paskatų, kuriomis skatinama transporto sektoriuje vartoti iš atsinaujinančių išteklių pagamintą elektros energiją, ir padidinti dauginimo koeficientus, skirtus apskaičiuoti elektrifikuoto geležinkelių transporto ir elektrinių kelių transporto priemonių suvartotos iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalį, siekiant padidinti jų naudojimą ir skverbimąsi į rinką. Be to, yra tinkama apsvarstyti galimybę nustatyti tolesnes priemones skatinti efektyvų energijos vartojimą ir energijos taupymą transporto sektoriuje;

(15)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB (6) padeda Sąjungai tapti labiau „perdirbančia visuomene“, kuri stengiasi išvengti atliekų susidarymo ir naudoti atliekas kaip išteklius. Atliekų hierarchija – tai iš esmės eiliškumo tvarka išdėstyta tai, kas laikoma geriausiu bendru sprendimu aplinkosaugos požiūriu atliekas reglamentuojančiuose teisės aktuose ir politikoje. Valstybės narės, vadovaudamosi atliekų hierarchija, turėtų remti perdirbamų atliekų naudojimą, siekdamos tapti atliekas perdirbančia visuomene, ir, kai tai įmanoma, neturėtų remti tokių perdirbamų atliekų šalinimo sąvartyne ar jų deginimo. Kai kurios iš žaliavų, dėl kurių kyla nedidelė netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika, gali būti laikomos atliekomis. Tačiau jos vis dar gali būti naudojamos kitais tikslais, kurie Direktyvos 2008/98/EB 4 straipsnyje nustatytoje atliekų hierarchijoje būtų laikomi didesniu prioritetu nei energijos gavimas. Todėl valstybės narės, nustatydamos skatinamąsias priemones, kuriomis būtų propaguojami nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai, arba priemones, kuriomis būtų kuo labiau sumažintos paskatos sukčiauti gaminant tokius biodegalus, turėtų atsižvelgti į atliekų hierarchijos principą, kad paskatos naudoti tokias biodegalų žaliavas nebūtų nukreiptos prieš pastangas mažinti atliekų kiekį ar didinti antrinį perdirbimą ir veiksmingiau bei tausiau naudoti turimus išteklius. Priemones, kurių jos imasi toje srityje, valstybės narės gali įtraukti į savo teikiamas ataskaitas pagal Direktyvą 2009/28/EB;

(16)

naujuose įrenginiuose pagamintiems biodegalams ir skystiesiems bioproduktams taikoma minimali išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo riba turėtų būti padidinta, siekiant užtikrinti geresnį jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio bendrą balansą, taip pat skatinti atsisakyti tolesnių investicijų į įrenginius, kurių išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo rodikliai yra nepakankami. Šis padidinimas suteikia investicijų į biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos pajėgumus apsaugą pagal Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 6 dalies antrą pastraipą;

(17)

siekiant pasirengti perėjimui prie pažangiųjų biodegalų ir sumažinti bendrą netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį, tikslinga apriboti iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos galima įskaičiuoti siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, kiekį, neapribojant bendro tokių biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 193 straipsnį ribinio kiekio nustatymas Sąjungos lygiu nedaro poveikio valstybių narių galimybei nustatyti griežtesnį ribinį iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kuriuos galima įskaičiuoti nacionaliniu lygmeniu, siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, kiekį;

(18)

valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti taikyti šią ribą iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų kiekiui, kurį galima įskaičiuoti siekiant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo;

(19)

atsižvelgdamos į poreikį riboti iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekį, valstybės narės turėtų siekti palaipsniui panaikinti paramą, skiriamą tokių biodegalų ir skystųjų bioproduktų, kurie viršija minėtą ribą, vartojimui;

(20)

iš javų bei kitų krakmolingų augalų, cukrų, aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kiekio, kurį galima įskaičiuoti siekiant Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų planinių rodiklių, ribojimas neturi poveikio valstybių narių galimybei pačioms spręsti, kaip užtikrinti šią nustatytą įprastų biodegalų dalį siekiant bendro 10 % planinio rodiklio. Todėl galimybė rinkai pateikti biodegalus, pagamintus įrenginiuose, kurie veikia iki 2013 m. pabaigos, neapribojama. Taigi ši direktyva neturi įtakos teisėtiems tokių įrenginių operatorių lūkesčiams;

(21)

apie vidutinį preliminarų numatomą kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, turėtų būti nurodoma degalų tiekėjų ir Komisijos ataskaitose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant biodegalus, pagal Direktyvą 98/70/EB ir Komisijos ataskaitose apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą naudojant biodegalus ir skystuosius bioproduktus, pagal Direktyvą 2009/28/EB. Biodegalams, gaminamiems iš žaliavų, kurioms nereikia papildomos žemės (pvz., iš atliekų), turėtų būti nustatytas nulinis išmetimo veiksnys;

(22)

netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika gali atsirasti, jei visų pirma energijos gamybos tikslais auginami specialiai tam skirti nemaistiniai energetiniai augalai būna auginami žemės ūkio paskirties žemėje, naudojamoje maistui ir pašarams gaminti. Vis dėlto, palyginti su maistinėmis kultūromis ir pašariniais augalais, tokių specialiai tam skirtų augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, derlius gali būti didesnis ir jie turi potencialo prisidėti prie labai nualintos ir labai užterštos dirvos atkūrimo. Tačiau, turima informacija apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybą iš tokių specialiai tam skirtų augalų ir jų tikrąjį žemės paskirties keitimo poveikį yra ribota. Todėl Komisija turėtų taip pat stebėti ir nuolat teikti ataskaitas apie biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybą iš tokių specialiai tam skirtų augalų ir vartojimą Sąjungoje ir stebėti bei teikti ataskaitas apie su tuo susijusį poveikį. Esami projektai Sąjungoje turėtų būti nustatyti ir naudojami siekiant pagerinti informacijos bazę, kad būtų galima atlikti išsamesnę rizikos ir naudos, susijusios su aplinkos tvarumu, analizę;

(23)

dėl intensyvesnių mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir žinių perdavimo didėjantis derlingumas žemės ūkio sektoriuose, viršijantis lygius, kurie būtų vyravę tuo atveju, jei biodegalų gamybai iš maistinių ir pašarinių augalų nebūtų taikomos sistemos produktyvumui didinti, taip pat antrojo derliaus metinių augalų auginimas žemėje, kuri anksčiau nebuvo naudojama antrojo derliaus metinių augalų auginimui, gali padėti sušvelninti netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį. Tiek, kiek pasiektus netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikio švelninimo rezultatus nacionaliniu arba projektų lygiu galima kiekybiškai įvertinti, šia direktyva nustatytose priemonėse tokio produktyvumo padidinimas galėtų atsispindėti tiek sumažintomis apskaičiuotosiomis su netiesioginiu žemės paskirties keitimu susijusiomis išmetamųjų teršalų vertėmis, tiek biodegalų gamybos iš maistinių ir pašarinių augalų prisidėjimu siekiant 2020 m. tikslo, susijusio su energijos iš atsinaujinančių išteklių dalimi transporto sektoriuje;

(24)

savanoriškoms schemoms tenka vis svarbesnis vaidmuo suteikiant įrodymų apie atitiktį tvarumo reikalavimams, nustatytiems direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB. Todėl tikslinga įgalioti Komisiją reikalauti, kad savanoriškos schemos, įskaitant tas, kurias Komisija jau pripažino pagal Direktyvos 98/70/EB 7c straipsnio 6 dalį ir Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 6 dalį, reguliariai teiktų savo veiklos ataskaitas. Tokios ataskaitos turėtų būti skelbiamos viešai, kad būtų padidintas skaidrumas ir pagerinta Komisijos vykdoma priežiūra. Be to, teikiant tokias ataskaitas Komisija gautų būtiną informaciją, kad galėtų teikti ataskaitas dėl savanoriškų schemų veikimo, siekdama nustatyti geriausią praktiką ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl tolesnio tokios geriausios praktikos skatinimo;

(25)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam vidaus rinkos veikimui, tikslinga patikslinti sąlygas, kuriomis savitarpio pripažinimo principas taikomas visoms pagal direktyvas 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytoms atitikties biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo kriterijams patikrinimo schemoms;

(26)

sprendžiant aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo klausimus visais lygmenimis labai svarbu, kad būtų laikomasi gero valdymo ir teisėmis grindžiamo požiūrio, apimančio visas žmogaus teises, ir tais atvejais, kai daromas neigiamas poveikis aprūpinimui maistu ir mitybos saugumui, turėtų būti išlaikoma skirtingų sričių politikos darna. Šiuo atžvilgiu žemės ūkio struktūros ir žemės naudojimo teisių valdymas ir saugumas yra itin svarbūs. Todėl valstybės narės turėtų laikytis atsakingo investavimo į žemės ūkio ir maisto sistemas principų, kuriuos 2014 m. spalio mėn. patvirtino Maisto ir žemės ūkio organizacijos Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas. Valstybės narės taip pat raginamos remti Neprivalomų atsakingo žemės, žuvininkystės ir miškų išteklių valdymo gairių siekiant užtikrinti nacionalinį aprūpinimą maistu, kurias Aprūpinimo maistu pasaulyje komitetas patvirtino 2013 m. spalio mėn., įgyvendinimą;

(27)

nors biodegalų gamyba iš maistinių ir pašarinių augalų paprastai yra siejama su netiesioginio žemės paskirties keitimo rizika, yra ir išimčių. Valstybės narės ir Komisija turėtų skatinti rengti ir naudoti schemas, kuriomis būtų galima patikimai įrodyti, kad tam tikro kiekio biodegalų žaliavų išauginimas įgyvendinant tam tikrą projektą neišstūmė auginimo kitais tikslais. Toks atvejis, pavyzdžiui, galėtų būti, kai biodegalų pagaminama tiek, koks yra papildomos gamybos dėl investicijų į produktyvumo didinimą lygis, viršijantis lygius, kurie kitu atveju būtų buvę pasiekti, jei tokių produktyvumo skatinimo schemų nebūtų, arba kai biodegalų gamyba vykdoma toje žemėje, kurioje buvo įvykdytas tiesioginis žemės paskirties keitimas, kuris neturėjo didelio neigiamo poveikio ankstesnėms tos žemės ekosistemos funkcijoms, įskaitant anglies atsargų ir biologinės įvairovės apsaugą. Valstybės narės ir Komisija turėtų išnagrinėti galimybę nustatyti kriterijus, pagal kuriuos identifikuojamos ir sertifikuojamos schemos, kuriomis būtų galima patikimai įrodyti, kad tam tikro kiekio biodegalų žaliavų išauginimas įgyvendinant tam tikrą projektą neišstūmė auginimo kitais nei biodegalų gamybos tikslais ir kad tokios biodegalų žaliavos buvo pagamintos laikantis Sąjungos biodegalų tvarumo kriterijų. Gali būti atsižvelgiama tik į tą žaliavų kiekį, kuris atitinka faktinį išstūmimo sumažinimą, kuris buvo pasiektas taikant schemą;

(28)

tikslinga suderinti numatytųjų verčių naudojimo taisykles, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į gamintojus, kad ir kur būtų vykdoma gamyba. Nors trečiosioms šalims leidžiama naudoti numatytąsias vertes, Sąjungos gamintojai privalo taikyti faktines vertes, kai jos yra didesnės už numatytąsias vertes arba kai valstybė narė nepateikė ataskaitos ir dėl to padidėjo jos administracinė našta. Todėl dabartinės taisyklės turėtų būti supaprastintos, kad numatytosios vertės būtų naudojamos ne tik Sąjungos vietovėse, įtrauktose į Direktyvos 2009/28/EB 19 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 98/70/EB 7d straipsnio 2 dalyje minimus sąrašus;

(29)

įsigaliojus SESV, pagal direktyvas 2009/28/EB ir 98/70/EB Komisijai suteiktus įgaliojimus būtina suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas direktyvų 98/70/EB ir 2009/28/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(31)

siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 98/70/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl papildymo biodegalų gamybos būdams taikomomis apskaičiuotomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis ir leidžiamų analitinių metodų, susijusių su degalų specifikacijomis, pritaikymo bei benzino, kurio sudėtyje yra bioetanolio, leidžiamu garų slėgio nuokrypio pritaikymo, taip pat išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, susidarančio naudojant atsinaujinančius nebiologinės kilmės skystuosius ir dujinius transporto degalus, ir anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo transporto tikslais numatytųjų verčių nustatymo;

(32)

siekiant sudaryti sąlygas Direktyvą 2009/28/EB priderinti prie techninės ir mokslinės pažangos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl galimo biodegalų žaliavų ir degalų, kurių dalis siekiant tos direktyvos 3 straipsnio 4 dalyje nustatyto planinio rodiklio turėtų būti laikoma du kartus didesne už jų energetinę vertę, sąrašo galimo papildymo ir taip pat papildymo apskaičiuotomis biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybos būdams taikomomis tipinėmis ir numatytosiomis vertėmis, ir dėl transporto kuro energetinės vertės, kaip nustatyta Direktyvos 2009/28/EB III priede, priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos;

(33)

ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi dėl direktyvų 98/70/EB ir 2009/28/EB taikymo, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(34)

Komisija turėtų įvertinti remiantis geriausiais ir naujausiais turimais moksliniais įrodymais, šia direktyva nustatytų priemonių efektyvumą ribojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmesto dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, poveikį ir ieškant galimybių tą poveikį toliau mažinti;

(35)

svarbu, kad Komisija nedelsiant pateiktų išsamų pasiūlymą dėl ekonomiškai efektyvios ir technologijų atžvilgiu neutralios politikos sistemos po 2020 m., siekiant sukurti ilgalaikę perspektyvą investicijoms į tvarius biodegalus, kuriuos naudojant susijęs netiesioginio žemės paskirties keitimo pavojus yra mažas, ir kitus išmetamo anglies dioksido kiekio sumažinimo transporto sektoriuje metodus;

(36)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimo apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose būtų paaiškinti direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių ryšiai. Šios direktyvos atžvilgiu teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(37)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti kelių transporto priemonių ir ne keliais judančių mašinų naudojamų degalų bendrąją rinką ir užtikrinti, kad būtų laikomasi minimalių aplinkos apsaugos kriterijų naudojant tuos degalus, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(38)

todėl direktyvos 98/70/EB ir 2009/28/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1.

2 straipsnis papildomas šiais punktais:

„10.   iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologinės kilmės skystieji ir dujiniai transporto degalai– skystasis arba dujinis kuras, kitas nei biodegalai, kurių energijos kiekis sukaupiamas iš kitų atsinaujinančių energijos išteklių nei biomasė, ir kuris yra naudojamas transporte;

11.   krakmolingi augalai– augalai, prie kurių priskiriami daugiausia javai (neatsižvelgiant į tai, ar naudojami tik grūdai, ar visas augalas, kaip yra žaliųjų kukurūzų atveju), gumbavaisiai bei šakniavaisiai (pavyzdžiui, bulvės, bulvinės saulėgrąžos, valgomieji batatai, valgomieji maniokai ir dioskorėjos) ir gumbasvogūniai (pavyzdžiui, valgomosios kolokazijos ir ksantosomos);

12.   nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai– biodegalai, kurie buvo pagaminti taikant schemas, kuriomis mažinamas gamybos kitais nei biodegalų gamybos tikslais išstūmimas, ir kurie buvo pagaminti laikantis 7b straipsnyje išdėstytų biodegalų tvarumo kriterijų;

13.   perdirbimo liekanos– medžiaga, kurios kaip galutinio (-ių) produkto (-ų) nesiekiama tiesiogiai pagaminti gamybos proceso metu; ji nėra pirminis gamybos proceso tikslas ir procesas nėra sąmoningai pakeistas tam, kad ji būtų gaminama;

14.   žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanos– liekanos, kurios tiesiogiai gaunamos iš žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės; jos neapima liekanų, gaunamų iš susijusių pramonės šakų ar perdirbimo.“

2.

7a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

7b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4.

7c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

7d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

7e straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai, nurodytos 7b straipsnio 7 dalyje, 7c straipsnio 2 dalyje, 7c straipsnio 9 dalyje ir 7d straipsnio 4 ir 5 dalyse, taip pat ataskaitos ir informacija, pateikta pagal 7c straipsnio 3 dalies pirmą bei penktą pastraipas ir 7d straipsnio 2 dalį, ruošiamos ir pateikiamos siekiant Direktyvos 2009/28/EB ir šios direktyvos tikslų.“

7.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8.

8a straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Atsižvelgdami į įvertinimo, atlikto taikant 1 dalyje nurodytą testavimo metodiką, rezultatus, Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, gali patikslinti 2 dalyje MMT kiekiui degaluose nustatytą ribą.“

9.

9 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

10.

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11.

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 7a straipsnio 6 dalyje, 7d straipsnio 7 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgaliojimų delegavimą. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 7a straipsnio 6 dalį, 7d straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

12.

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Degalų kokybės komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (9).

2.   Klausimais, susijusiais su biodegalų tvarumu pagal 7b, 7c ir 7d straipsnius, Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas, nurodytas Direktyvos 2009/28/EB 25 straipsnio 2 dalyje. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(9)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

13.

IV priedas iš dalies keičiamas, o V priedu papildoma taip, kaip nurodyta šios direktyvos I priede.

1.

2 straipsnio antra pastraipa papildoma šiais punktais:

(10)  2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).“"

2.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

5 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 25a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl III priede nurodytos transporto kuro energetinės vertės priderinimo prie mokslo ir technikos pažangos.“

4.

6 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Valstybės narės gali susitarti dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio perdavimo iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę ir nustatyti jo tvarką. Perduotas kiekis yra:

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, taikoma 3 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių atžvilgiu, gali galioti vienerius ar daugiau metų. Apie ją Komisijai pranešama ne vėliau kaip per tris mėnesius pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais ji galioja. Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduotos energijos kiekis ir kaina.“

5.

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6.

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7.

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8.

21 straipsnis išbraukiamas.

9.

22 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

10.

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11.

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Išskyrus 2 dalyje nurodytus atvejus, Komisijai padeda Atsinaujinančių energijos išteklių komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (12).

2.   Su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumu susijusiais klausimais Komisijai padeda Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetai nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

(12)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

12.

Įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. spalio 5 d.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 5 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje ir 19 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 5 dalį, 5 straipsnio 5 dalį ir 19 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

13.

V priedas iš dalies keičiamas ir pagal šios direktyvos II priedą papildoma VIII ir IX priedais.

a)

šia direktyva nustatytų priemonių veiksmingumą siekiant apriboti su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo. Šiuo atžvilgiu ataskaitoje taip pat pateikiama naujausia turima informacija apie pagrindines prielaidas, turinčias įtakos su biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, modelių taikymo rezultatams, įskaitant įvertintas žemės ūkio derliaus ir našumo tendencijas, priskyrimą šalutiniams produktams, pastebimą pasaulinį žemės paskirties keitimą ir miškų naikinimo mastą, taip pat galimą Sąjungos politikos, pavyzdžiui, aplinkos, klimato ir žemės ūkio srityse, poveikį, į tokį peržiūros procesą įtraukiant suinteresuotuosius subjektus;

b)

pagal Direktyvos 2009/28/EB 3 straipsnio 4 dalį numatytų paskatų, taikytinų už biodegalus, gaminamus iš žaliavų, kurioms išgauti nereikalinga žemė, ir iš nemaistinių kultūrų, veiksmingumą, taip pat tai, ar tikėtina, kad 0,5 % energetinės vertės, sudarančios atsinaujinančių išteklių energijos dalį, kuri bus sunaudojama visoje Sąjungoje visų rūšių transporto priemonėse 2020 m., bus gaunama iš biodegalų, pagamintų iš žaliavų ir kitų degalų, išvardytų IX priedo A dalyje;

c)

padidėjusios biomasės paklausos poveikį biomasę naudojantiems sektoriams;

d)

galimybę nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi ir sertifikuojami nedidelę netiesioginio žemės paskirties keitimo riziką keliantys biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti laikantis tvarumo kriterijų, nustatytų direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB, prireikus siekiant atnaujinti Direktyvos 98/70/EB V priedą ir Direktyvos 2009/28/EB VIII priedą;

e)

galimą su padidėjusia specialių nemaistinių augalų, auginamų visų pirma energijos gamybos tikslais, auginimu ir naudojimu susijusią ekonominę ir aplinkosauginę naudą ir riziką, taip pat panaudojant duomenis, susijusius su esamais projektais;

f)

santykinę bioetanolio ir biodyzelino dalį Sąjungos rinkoje ir iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros energijos dalį benzino sektoriuje. Komisija taip pat įvertina veiksnius, kurie daro įtaką iš atsinaujinančių išteklių gaunamos elektros energijos daliai benzino sektoriuje, taip pat visas kliūtis naudojimui. Vertinimas apima sąnaudas, degalų standartus, infrastruktūrą ir klimato sąlygas. Prireikus Komisija gali pateikti rekomendacijų, kaip įveikti bet kokias nustatytas kliūtis; ir

g)

nustatymą, kurios valstybės narės, siekdamos Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo, nusprendė taikyti ribą biodegalų, gaminamų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų žemės ūkio paskirties žemėje kaip pagrindinis pasėlis visų pirma energijos gamybos tikslais, kiekiui ir ar kilo problemų įgyvendinant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo ar jo siekiant. Komisija taip pat įvertina, kokiu mastu siekiant Direktyvos 98/70/EB 7a straipsnyje nustatyto tikslo tiekiamas didesnis biodegalų, pagamintų iš javų ir kitų krakmolingų augalų, cukrų ir aliejinių augalų bei augalų, auginamų kaip pagrindiniai pasėliai visų pirma energijos gamybos tikslais žemės ūkio paskirties žemėje, kiekis negu toks, kuris gali prisidėti prie Direktyvoje 2009/28/EB nustatytų tikslų siekimo. Vertinimas apima su netiesioginiu žemės paskirties keitimu susijusio poveikio ir valstybių narių pasirinkto metodo ekonominio veiksmingumo vertinimą.

a)

patikslintus numatomo kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, veiksnius įtraukti į atitinkamus direktyvose 98/70/EB ir 2009/28/EB nustatytus tvarumo kriterijus;

b)

nustatyti tolesnes priemones, skirtas užkirsti kelią sukčiavimui ir su juo kovoti, įskaitant papildomas priemones, kurių reikėtų imtis Sąjungos lygiu;

c)

skatinti tvarių biodegalų naudojimą po 2020 m. technologijų atžvilgiu neutraliu būdu pagal 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją.

15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/30

(1)

2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 269/2014;

(2)

remiantis Tarybos atlikta peržiūra, įrašai priede turėtų būti iš dalies pakeisti, o su vienu mirusiu asmeniu susijęs įrašas turėtų būti išbrauktas;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 269/2014 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/63

(1)

pagrindinės sandorio šalys užima sutarčių, kuriomis prekiaujama vienoje ar daugiau finansų rinkų, sandorio šalių tarpininko padėtį. Tų sandorio šalių kredito rizika yra mažinama pateikiant įkaitą, kuris apskaičiuotas taip, kad padengtų bet kokius galimus nuostolius esant įsipareigojimų neįvykdymui. Pagrindinės sandorio šalys kaip įkaitą kintamosios garantinės įmokos reikalavimams įvykdyti priima tik labai likvidų turtą, paprastai pinigus, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jį būtų galima greitai likviduoti;

(2)

daugelyje valstybių narių ne biržos išvestinių finansinių priemonių rinkose aktyviai dalyvauja pensijų sistemų įstaigos (PSĮ). Tačiau PSĮ paprastai kuo labiau sumažina savo pinigų pozicijas ir teikia pirmenybę didesnės grąžos investicijoms, kaip antai į vertybinius popierius, kad užtikrintų didelę grąžą pensininkams. Pensijų sistemos įstaigas valdantys subjektai, kurių pagrindinis tikslas yra skirti pensines išmokas, kurios paprastai mokamos iki gyvos galvos, tačiau gali būti mokamos ir laikinai arba kaip vienkartinė išmoka, paprastai turi kuo mažiau turto pinigais, kad padidintų efektyvumą ir pelną savo draudėjams. Taigi, tokiems subjektams taikant reikalavimą centralizuotai atlikti ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių tarpuskaitą, jie turėtų didelę savo turto dalį paversti pinigais, kad atitiktų tebetaikomus pagrindinių sandorio šalių garantinės įmokos reikalavimus;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trejus metus nuo to reglamento įsigaliojimo 4 straipsnyje nurodyta tarpuskaitos prievolė netaikoma ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutartims, kurias galima objektyviai įvertinti kaip mažinančias investavimo riziką, tiesiogiai susijusią su PSĮ finansiniu mokumu. Be to, pereinamasis laikotarpis taikomas subjektams, įsteigtiems siekiant įsipareigojimų neįvykdymo atveju teikti kompensacijas PSĮ nariams;

(4)

siekdama išsamiai įvertinti esamą padėtį, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 85 straipsnio 2 dalį parengė ataskaitą, kurioje įvertino, ar pagrindinės sandorio šalys įdėjo būtinas pastangas, kad parengtų tinkamus techninius sprendimus, kaip PSĮ galėtų perduoti nepiniginį įkaitą kaip kintamąją garantinę įmoką. Kad galėtų atlikti šį vertinimą, Komisija užsakė esamos padėties tyrimą, kuriame analizuojami sprendimai, kaip pensijų sistemos įstaigos galėtų pateikti nepiniginį įkaitą pagrindinėms sandorio šalims, taip pat išimties panaikinimo nesant tinkamo sprendimo poveikis, nustatant, kiek sumažėtų pensinės pajamos paveiktų PSĮ pensininkams;

(5)

atsižvelgdama į savo ataskaitos išvadas, Komisija laikosi nuomonės, kad šiuo metu pagrindinės sandorio šalys neįdėjo būtinų pastangų tinkamiems techniniams sprendimams parengti ir kad išlieka neigiamas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių centrinės tarpuskaitos poveikis būsimų pensininkų pensinėms išmokoms;

(6)

todėl Reglamento (ES) Nr. 648/2012 89 straipsnio 1 dalyje nurodytas trejų metų pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas dvejiems metams;

(7)

šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo greičiau, kad esamus pereinamuosius laikotarpius būtų galima pratęsti prieš jiems pasibaigiant arba kuo greičiau jiems pasibaigus. Vėlesnis įsigaliojimas galėtų nulemti teisinį netikrumą pensijų sistemos įstaigoms dėl to, ar joms reikia pradėti ruoštis vykdyti būsimas tarpuskaitos prievoles,

15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/65

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 61 straipsniu, apskaičiuojant viešąjį įnašą turi būti atsižvelgiama į iš veiksmų gautas pajamas;

(2)

Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 numatyta mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriaus veiksmams taikyti pajamų procentais išreikštą fiksuotąją normą, neskaičiuojant diskontuotų grynųjų pajamų;

(3)

remiantis istoriniais duomenimis, siekiant išvengti perteklinio finansavimo ir rinkos iškraipymo, mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inovacijų sektoriuje gautoms grynosioms pajamoms turėtų būti nustatyta 20 % fiksuotoji norma,

15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/67

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2015 m. rugsėjo 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) Sankcijų komitetas patvirtino vieno asmens įtraukimą į Sankcijų Al-Qaida tinklui komiteto sudarytą asmenų, grupių ir subjektų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente nustatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/69

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 (2) importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209820), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009120), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009920), ex 2710 19 41 (TARIC kodas 2710194120), 3824 90 91, ex 3824 90 97 (TARIC kodas 3824909787), nustatė 0–198,0 EUR už toną dydžio galutinį antidempingo muitą. Tuo reglamentu nustatytas antidempingo muitas toliau vadinamas galiojančiomis priemonėmis.

(2)

Po priemonių vengimo tyrimo, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011 (3) išplėtė galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą į Sąjungą importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, išskyrus pagamintąjį bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada. Taryba tuo pačiu reglamentu išplėtė ir galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(3)

Šio tyrimo sričiai nepriklausančios antidempingo priemonės šiuo metu taikomos iš Argentinos ir Indonezijos importuojamam biodyzelinui (4).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo pabaigą (5), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

2014 m. balandžio 9 d. Europos biodyzelino taryba (toliau – pareiškėjas arba EBT) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio, vardu pateikė prašymą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2014 m. liepos 10 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (6) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūrą. Šis tyrimas yra lygiagretus, tačiau jis nėra tas pats ir yra nagrinėjamas atskirame reglamente.

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams JAV ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Preliminariai atrinkti septyni Sąjungos gamintojai iš septynių skirtingų valstybių narių, pagaminę beveik 30 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(13)

Viena Italijoje esanti bendrovė pageidavo būti atrinkta. Tačiau ši bendrovė savo veiklą pradėjo tik 2013 m. pabaigoje, įsigijusi biodyzelino gamyklą iš kito Italijos biodyzelino gamintojo, kuris buvo preliminariai atrinktas. Nesant ankstesnių duomenų, reikalingų norint įvertinti svarbias nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas, ir jau preliminariai atrinkus kitą Italijos bendrovę, nuspręsta šios bendrovės neatrinkti.

(14)

JAV Nacionalinė biodyzelino taryba (toliau – NBT) pateikė pastabą, kad preliminariai atrinktos kitos bendrovės, nei tos, kurios buvo atrinktos atliekant ankstesnius tyrimus dėl biodyzelino, ir nurodė dvi bendroves, kurių gamybos ir pardavimo apimtis buvo didelė ir kurios nebuvo atrinktos. Tačiau tos dvi NBT nurodytos bendrovės buvo susijusios su kita atrinkta bendrove, kurios pardavimo apimtis buvo didesnė, arba jų pardavimo apimtis buvo mažesnė nei toje pačioje valstybėje narėje preliminariai atrinktos bendrovės. Todėl, atrinkus kurią nors iš tų dviejų bendrovių, preliminariai atrinktų bendrovių tipiniai duomenys nebūtų pakitę. Todėl patvirtinta, kad preliminariai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Atskleidus faktus JAV Vyriausybė teigė, kad atrinktų bendrovių, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, negalima laikyti tipiškomis visos Sąjungos biodyzelino pramonės bendrovėmis ir kad reikėtų plačiau išnagrinėti mikrorodiklius. JAV Vyriausybė nurodė PPO apeliacinės tarybos bylos „EB – Tvirtinimo detalės“ išvadas, kad atrinktų bendrovių, pagaminusių 27 % visų produktų, buvo per mažai palyginti su visos pramonės produkcija, nes didesnę dalį jos sudarytų tik tuo atveju, jei būtų nagrinėjami atskiri pramonės sektoriai.

(16)

Komisija, atlikdama šį tyrimą, priešingai, nei per tvirtinimo detalių tyrimą, Sąjungos pramonę apibrėžė kaip visą pramonę, o ne tik atrinktas bendroves (žr. 93 konstatuojamąją dalį). Be to, makrorodikliai buvo vertinami remiantis visa pramone, ir tik kai kurie mikrorodikliai buvo nagrinėjami atrinktų bendrovių lygmeniu. Tačiau bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo analizuojama remiantis tiek mikrorodiklių, tiek ir makrorodiklių vertinimu. Bet kuriuo atveju, Sąjungos pramonė laikoma susiskaidžiusia pramone, nes ją sudaro daugiau nei 200 gamintojų (daugiausia mažos ir vidutinės įmonės) visoje Sąjungoje. Todėl Komisija daro išvadą, kad atrinktos bendrovės, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, yra tipiškos, taigi, teiginys atmetamas.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Tik keli nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių JAV gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė JAV atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Komisijai atsakė 27 JAV gamintojai, tačiau tik 9 pateikė pranešimo apie inicijavimą I priede nurodytus atrankai reikalingus duomenis apie eksportą ir (arba) pardavimą vidaus rinkoje. Nė vienas iš jų per PTL į Sąjungą neeksportavo. Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kurių pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir JAV valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(21)

Nė vienas iš atrinktų gamintojų klausimynų atsakymų per nustatytą terminą nepateikė. Komisija 2014 m. spalio 7 d. pranešė trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apie tai, kad atsakymų negauta.

(22)

2014 m. spalio 10 d. vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pranešė Komisijai nusprendęs neatsakyti į klausimyną. Kiti du atrinkti eksportuojantys gamintojai kelis kartus paprašė pratęsti terminą, tačiau, nors jis ir buvo pratęstas, išsamių atsakymų nebuvo pateikta.

(23)

2014 m. lapkričio 10 d. Komisija nusiuntė raštą, kuriuo trims atrinktoms bendrovėms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir daryti išvadas remdamasi turimais faktais. Apie šį ketinimą pranešta ir JAV valdžios institucijoms. Pastabas dėl rašto buvo galima teikti iki 2014 m. lapkričio 21 d.

(24)

Iki 2014 m. lapkričio 21 d. dvi atrinktos bendrovės visiškai neatsiliepė, o trečia atrinkta bendrovė paaiškino, kad jai nepakako laiko pateikti atsakymą.

(25)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo nė vienas atrinktas JAV eksportuojantis gamintojas. Taigi Komisija nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, vadinasi išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(26)

Bendrovė „Cargill Inc.“ pabrėžė, kad Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 jai nustatytas de minimis dempingo skirtumas, taigi jos gaminamam ir eksportuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatyta 0 % galutinio antidempingo muito norma. Ji taip pat nurodė, kad, remiantis PPO apeliacinės tarybos ataskaitos „Meksikos ryžiai“ (7) išvadomis, eksportuojančio gamintojo, kuris, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, nevykdė dempingo, antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros atlikti negalima.

(27)

Todėl bendrovė „Cargill Inc.“ paprašė ją ir toliau atleisti nuo antidempingo muitų, nepriklausomai nuo priemonių galiojimo termino peržiūros rezultatų. Šis prašymas buvo patenkintas.

(28)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

(30)

2015 m. birželio 3 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(31)

Atskleidus galutinius faktus, NBT paprašė, kad ją išklausytų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir buvo išklausyta.

(32)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip ir nagrinėtasis tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas), t. y. JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, ex 2710 20 11, ex 2710 20 15, ex 2710 20 17, ex 3824 90 92, ex 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Biodyzelinas – iš atsinaujinančių išteklių pagaminti degalai, naudojami transporto sektoriuje dyzeliniams varikliams. Tačiau įprastiniai varikliai negali veikti, kai naudojamas grynas biodyzelinas; jiems naudojamas mineralinio dyzelino ir nedidelio biodyzelino kiekio mišinys.

(34)

JAV pagamintas biodyzelinas – dažniausiai riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), gauti iš įvairių rūšių aliejų (sojų aliejaus, alyvpalmių aliejaus, rapsų aliejaus) ir panaudoto kepamojo aliejaus, gyvūninių riebalų arba biomasės, naudojamų kaip biodyzelino žaliavos. Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu. Terminas „metil-“ reiškia metanolį, tiksliau – minėtame procese dažniausiai naudojamą alkoholį, nors gamyboje galima naudoti ir etanolį ir gauti riebalų rūgščių etilesterius.

(35)

Visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų tiriamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia. Ypač galutiniam dyzelino naudotojui nėra svarbu, iš kokių biodyzelino žaliavų pagamintas degalinėje parduodamas mišinys.

(36)

Kaip ir pirminiame tyrime, JAV vidaus rinkoje parduodamas biodyzelinas ir JAV eksportui parduodamas biodyzelinas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Taip pat Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip JAV į Sąjungą eksportuojamo produkto. Todėl atliekant šį tyrimą jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(37)

JAV Vyriausybė teigė, kad iš biomasės (8) pagaminto dyzelino produkto kategorija yra platesnė nei peržiūrimojo produkto. Tačiau, kaip nustatyta reglamente, kuriuo nustatyti laikinieji kompensaciniai muitai per pirminį tyrimą (9), visų tipų biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai, įskaitant iš biomasės pagamintą dyzeliną, laikomi biodyzeliniu kuru ir jam taikomas teisės aktų rinkinys, susijęs su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir alternatyviaisiais degalais. Taip yra todėl, kad iš biomasės pagaminto biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip iš kitų žaliavų pagaminto biodyzelino, arba labai panašios. Pirminio tyrimo išvadai nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, todėl atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą ji tebegalioja. Todėl Komisija šį JAV Vyriausybės teiginį atmetė.

(38)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(39)

Kaip nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų gamintojų nebendradarbiavimo atliekant tyrimą nebuvo galima remtis JAV gamintojų patikrintais duomenimis. Todėl Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais: duomenimis, kuriuos pateikė kai kurie JAV biodyzelino gamintojai pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymuose, Eurostato duomenimis, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis, vėliau pareiškėjo pateiktais duomenimis, JAV Nacionalinės biodyzelino tarybos duomenimis, JAV energetikos informacijos administracijos bei JAV energetikos departamento svetainėmis ir JAV tarptautinės prekybos komisijos duomenimis.

(40)

2009 m. nustačius priemones biodyzelino iš JAV į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama; tik 2013 m. ir per PTL buvo eksportuotas labai mažas kiekis. Tokiomis aplinkybėmis laikyta, kad tas kiekis nebuvo svarbus norint įvertinti dempingo lygį per PTL. Todėl galima daryti išvadą, kad per PTL dempingas nesitęsė.

(41)

Komisija nagrinėjo, ar yra įrodymų, kad dempingo pasikartojimas būtų tikėtinas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Visų pirma nagrinėti šie elementai: Sąjungoje ir JAV pagaminto ir parduoto produkto kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis ir JAV kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų Sąjungoje lygio santykis, nepanaudoti pajėgumai bei priemonių vengimo ir absorbcijos praktika.

(42)

JAV biodyzelino gamintojams nebendradarbiaujant, Komisijos tarnybos naudojosi trimis informacijos šaltiniais, kad nustatytų JAV biodyzelino vidaus rinkos kainas per PTL: i) pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymais, kuriuos pradiniu etapu pateikė kai kurie JAV biodyzelino gamintojai; ii) NBT pateikta informacija, pagrįsta rinkos priežiūros įstaigos „Jacobsen“ sukauptais duomenimis, ir iii) pareiškėjo pateikta informacija, pagrįsta Naftos kainų informacijos tarnybos (NKIT) sukauptais duomenimis.

(43)

Šių trijų šaltinių duomenys apima įvairius prekybos kainų lygius ir „Incoterm“ sąlygas. Tačiau vertės skiriasi labai nedaug. Vidutinės visuose trijuose šaltiniuose nurodytos vertės yra 1 196,93 JAV dolerio už metrinę toną. Per PTL valiutos kursas buvo 1 EUR ir 1,356 JAV dolerio, taigi ši suma prilygsta JAV vidaus rinkos pardavimo kainai – 883 EUR už metrinę toną (10).

(44)

Vidutinė Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino gamintojo kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 905 EUR (1 227,18 JAV dolerio) už metrinę toną (žr. 8 lentelę).

(45)

Kad vėl galėtų patekti į Sąjungos rinką, JAV gamintojai produktą turėtų parduoti mažesne nei 905 EUR už metrinę toną kaina. Į jų galutinę kainą turėtų būti įskaičiuotos ir vežimo jūrų laivais bei draudimo sąnaudos ir biodyzelinui taikomas muitas (6,5 %). Remiantis per tyrimą gautais duomenimis, tokia suma būtų apie 100 EUR už metrinę toną. Komisija šią sumą apskaičiavo remdamasi NBT apskaičiuotais muitais ir transporto bei vežimo sąnaudomis (apie 94 EUR) ir ją suapvalino iki 100 EUR, kad būtų padengtos ir tam tikros papildomos išlaidos po importo.

(46)

Todėl, jeigu JAV gamintojai pradėtų iš naujo eksportuoti produktą į ES, jie tai turėtų daryti gamintojo kaina EXW sąlygomis (mažiau nei 805 EUR už metrinę toną), ir kadangi ši kaina būtų mažesnė už JAV vidaus rinkos kainą, vadinasi tai būtų dempingo kaina. Atsižvelgiant į 63 ir 71 konstatuojamosiose dalyse išsamiau aprašytas aplinkybes, susijusias su JAV gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainomis ir nepanaudotais pajėgumais, tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, jie vėl pradėtų eksportuoti produktą į ES, nes taip jie galėtų sumažinti gamybos vieneto sąnaudas, kaip išsamiau paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje.

(47)

Atskleidus galutinius faktus, NBT suabejojo, ar Komisija tiksliai apskaičiavo vidutinę vidaus rinkos pardavimo kainą, ir priminė, kad anksčiau NBT pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta mažesnė vertė (789,36 EUR už metrinę toną), pagrįsta JAV energetikos departamento nurodytomis kainomis.

(48)

Komisija šį tvirtinimą atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių.

(49)

NBT nurodytos vidutinės kainos negalima laikyti tiksliu pagrindu, nes tai buvo mažmeninė kaina, o ne gamintojo kaina EXW sąlygomis. Tiksliau, NBT pateikė 2014 m. liepos mėn. biodyzelino vidutinę mėnesinę mažmeninę kainą (degalinėje) JAV, apskaičiuotą benzino galono ekvivalentais (Gasoline Gallon Equivalent – GGE) ir taikant vienintelio laiko momento, t. y. 2014 m. rugsėjo 19 d., kursą.

(50)

Komisijos apskaičiuota vidutinė kaina yra pagrįsta vertė, nes, JAV gamintojams nebendradarbiaujant, ji buvo apskaičiuota remiantis geriausia turima informacija. Tai yra kai kurių JAV gamintojų per pirminį etapą deklaruotų kainų, pačios NBT pateiktų kainų, kurias sukaupė rinkos priežiūros įstaiga „Jacobsen“, ir EBT pateiktų kainų, kurias sukaupė NKIT, vidurkis. Nesant informacijos apie kiekį nebuvo galima apskaičiuoti svertinio vidurkio, todėl apskaičiuotas paprastas vidurkis. Tačiau visos trys vertės buvo labai panašios. „Incoterm“ sąlygos ir prekybos lygis nebuvo žinomi, todėl į juos nebuvo galima atsižvelgti. Tačiau NKIT kainos buvo patikslintos, siekiant atsižvelgti į pagrįstas transporto sąnaudas JAV. Kadangi vidaus rinkos ir eksporto kainos labai skyrėsi, net ir pakoregavus „Incoterm“ sąlygas ir prekybos lygį išvada, kad, jei JAV gamintojai norėtų vėl parduoti produktą Sąjungoje, jie turėtų jį parduoti dempingo kaina, nebūtų pasikeitusi.

(51)

NBT taip pat nesutiko su tuo, kad patikimai vidutinei eksporto kainai apskaičiuoti buvo naudota 100 EUR už metrinę toną kaina, pradedant vidutine Sąjungos biodyzelino kaina, ir vietoj jos pasiūlė naudoti 110,49 EUR kainą. Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo NBT pasiūlytas muitų, transporto ir vežimo sumas. Komisija naudojo tik mažesnę papildomų sąnaudų po importo sumą nei NBT nurodytieji 16,69 EUR, nes NBT neįrodė, kad suma po importo turėtų sudaryti 2 % CIF kainos pasienyje. Bet kuriuo atveju, Komisijos ir NBT apskaičiuotos sumos skiriasi labai nedaug, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo požiūriu tiksliai apskaičiuoti dempingo nebuvo būtina, išvada dėl dempingo tikimybės nesikeičia.

(52)

NBT teigė, kad, kaip ir per pirminį tyrimą, turėjo būti koreguojama dėl skirtingų fizinių savybių, siekiant atsižvelgti į tai, kad JAV pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra sojos, o Sąjungoje – rapsai, todėl iš jų pagamintas biodyzelinas yra aukštesnės kokybės ir už jį turi būti mokama kainos priemoka.

(53)

Šį tvirtinimą reikia atmesti. Per pirminį tyrimą buvo koreguojama remiantis patikrintų JAV gamintojų ir Sąjungos gamintojų duomenų palyginimu. Pirma, kadangi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti, ar koregavimą reikėtų taikyti. Antra, jei koregavimas turėjo būti taikomas, Komisija negalėjo nustatyti tokio koregavimo lygio. Per pirmąjį tyrimą vyravusios aplinkybės pasikeitė; visų pirma ES ir JAV biodyzelinui gaminti naudojamas nebe tas pats žaliavų mišinys. Be to, NBT prašė taikyti 10 % koregavimą, tačiau tokio koregavimo lygio nepagrindė.

(54)

NBT ir JAV Vyriausybė teigė, kad JAV vidaus rinkos kaina yra didesnė nei tikėtino eksporto į Sąjungą kaina, todėl JAV gamintojai veikiau padidintų savo pardavimą vidaus rinkoje, o ne eksportuotų į Sąjungą, ypač atsižvelgiant į išaugusį JAV suvartojimą.

(55)

Šis teiginys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. JAV suvartojimas per pastaruosius metus išaugo iš esmės dėl vyriausybės vykdomos politikos, kaip antai skatinimo programos, Degalų iš atsinaujinančių išteklių programoje nustatyti privalomieji tikslai ir subsidijavimo schemos, skirtos biodyzelino ir jo mišinių gamybai skatinti. Tačiau, remiantis pačios NBT pateiktais duomenimis, JAV biodyzelino suvartojimas 2014 m. sumažėjo, palyginti su 2013 m. Nėra įrodymų, kad 2015 ir 2016 m. suvartojimas didės. Priešingai, iš viešai skelbiamos informacijos (11) galima spręsti, kad ateinančiais metais JAV degalų iš atsinaujinančių šaltinių privalomojo naudojimo tikslai nekis. Todėl labiau tikėtina, kad dabartinis JAV suvartojimo lygis liks nepakitęs, o ne didės. Kadangi JAV yra perteklinių pajėgumų (žr. 69 ir kitas konstatuojamąsias dalis), JAV gamintojai tebeturėtų paskatų eksportuoti į Sąjungą net jeigu jie produktą parduotų mažesne nei vidaus rinkos kaina, bet vis dar padengtų savo kintamąsias išlaidas.

(56)

NBT teigė, kad Komisija turėjusi paaiškinti, kaip padidėjusi gamybos apimtis sumažintų JAV gamintojų gamybos sąnaudas. Šiuo atžvilgiu reikėtų iš pat pradžių pasakyti, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija negalėjo tiksliai apskaičiuoti didesnės gamybos apimties poveikio JAV gamintojų sąnaudoms. Tačiau ekonominiu požiūriu aišku, kad pastoviąsias sąnaudas priskyrus didesnei gamybos apimčiai gamybos vieneto sąnaudos sumažėja. Taip yra net ir tuo atveju, jei pagrindinė biodyzelino gamybos sąnaudų dalis yra kintama ir priklauso nuo naudojamų žaliavų, kaip teigė NBT. Pastoviąsias sąnaudas vis tiek reikia priskirti visai gamybos apimčiai. Iš tiesų, iš Sąjungos pramonės gauta informacija rodo, kad žaliavų sąnaudos sudaro didžiausią gamybos sąnaudų dalį, tačiau tiksli procentinė dalis priklauso nuo naudojamų žaliavų, nuo to, kiek bendrovė yra vertikaliai integruota, ir nuo bendrovės pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų. Šiomis aplinkybėmis Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad padidėjusi gamybos apimtis sumažintų JAV gamintojų gamybos sąnaudas. Taip nebūtų tik tuo atveju, jei eksporto kaina būtų tokia maža, kad nepadengtų net naudotų žaliavų kainų, tačiau NBT nepateikė jokių pastabų, kurios patvirtintų tokį scenarijų.

(57)

Kitas elementas, pagrindžiantis išvadą dėl tikėtino dempingo pasikartojimo, yra paremtas JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis per PTL tendencija. Komisija atliko paiešką Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenų bazėje ir paėmė iš jos duomenis apie biodyzelino (pagal STS kodą 382600) eksporto per PTL kiekius ir vertes. Eksporto į visas šalis (įskaitant ES) kiekis (metrinėmis tonomis) sudarė 567 018 tonų. Vidutinė vertė už metrinę toną per PTL buvo 753,34 EUR (franko vieta prie laivo). Komisija apskaičiavo vidutinę pardavimo kainą JAV doleriais už metrinę toną ir palygino ją su JAV vidutine rinkos kaina (kuri buvo nustatyta kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje). Toliau pateikiama išvadų santrauka.

1 lentelė

JAV eksporto apimtis ir eksporto kainos per PTL

(58)

Iš lentelės matyti, kad JAV gamintojai, panašu, šiuo metu produktą į trečiąsias šalis parduoda dempingo kaina, o jų eksporto kainos yra 3–59 % mažesnės už vidaus rinkos kainas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog JAV gamintojai šiuo metu produktą į trečiąsias šalis parduoda dempingo kaina, tikėtina, kad jie, nukreipdami kai kuriuos savo eksporto srautus į kitas rinkas, į ES taip pat eksportuotų dempingo kaina.

(59)

Atskleidus galutinius faktus, NBT suabejojo, ar eksporto duomenys yra tikslūs, nes eksporto apimčiai įvertinti naudotas STS kodas (38 26 00) priskiriamas ir klasifikuojant kitus produktus, todėl eksporto kainos negalima palyginti su biodyzelino vidaus rinkos kaina.

(60)

Komisija šį kodą naudojo todėl, kad JAV Vyriausybė savo papildomame 2014 m. gruodžio 19 d. klausimyno atsakyme nurodė, kad tas kodas naudojamas nuo 2012 m., siekiant pateikti tikslius statistinius duomenis apie JAV biodyzelino eksportą. Nors pagal šį kodą eksportuoto nagrinėjamojo produkto vertė buvo pervertinta, tačiau ji pervertinta gerokai mažiau, nei pagal anksčiau naudotus kodus. JAV institucijos padarė išvadą, kad tas kodas eksporto vertę atspindėjo palyginti tiksliai.

(61)

NBT teigė, kad Komisijos apskaičiuotų vidaus rinkos kainų negalima palyginti su Tarptautinio prekybos centro duomenų bazėje nurodytomis eksporto kainomis, taigi, Komisijos apskaičiuotų dempingo dydžių naudoti negalima.

(62)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą naujų dempingo skirtumų skaičiuoti nereikia. Šiuo atveju, nustačius priemones eksportas dempingo kaina nutrūko, todėl analizuota eksporto dempingo kaina pasikartojimo tikimybė. Kadangi JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojosi turimais faktais. Pagal šį scenarijų yra svarbios eksporto į trečiąsias šalis kainos ir jos gali būti naudojamos siekiant įvertinti, kas nutiks, kai priemonės nebebus taikomos. Tiksliau, vidaus rinkos kainų ir eksporto į trečiąsias šalis kainų palyginimas buvo atliktas siekiant įvertinti dempingo pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, o ne apskaičiuoti tikslius dempingo skirtumus.

(63)

ES rinka yra patraukli JAV biodyzelino eksportui. Remiantis 57 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenų baze, vidutinė eksporto į visas paskirties šalis kaina per PTL buvo 1 021,52 JAV dolerio (753,34 EUR) už metrinę toną. Vidutinė eksporto kaina buvo didžiausia eksportuojant į Kanadą (1 167,33 JAV dolerio arba 860,86 EUR už metrinę toną), o mažiausia – į Gibraltarą (753,19 JAV dolerio arba 555,45 EUR už metrinę toną).

(64)

Ši vidutinė eksporto kaina yra mažesnė nei per PTL Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino vidutinė kaina (905 EUR už metrinę toną). Net jei JAV gamintojai, norėdami įsiskverbti į Sąjungos rinką, produktą turėtų parduoti mažesne nei 905 EUR už toną kaina, jie vis tiek turėtų paskatų kai kuriuos dabartinius eksporto į trečiąsias šalis srautus nukreipti į Sąjungos rinką, nes ji yra patrauklesnė už kai kurias kitų trečiųjų šalių rinkas.

(65)

NBT ir JAV Vyriausybė teigė, kad dabartinis JAV pardavimas eksportui į trečiąsias šalis nebūtų nukreiptas į Sąjungą, nes vienintelė didžiausia eksporto rinka yra Kanada, kurios kainos yra didesnės nei eksporto į Sąjungą gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(66)

Tačiau Komisija nurodė ne visus, o tik „kai kuriuos dabartinius pardavimo eksportui srautus“. Komisija neteigė, kad JAV gamintojai nustotų eksportuoti į Kanadą ir tą pardavimą nukreiptų į Sąjungą. Iš tiesų, Kanadą taip pat būtų galima laikyti JAV gamintojams patrauklia rinka, tačiau ji yra ribota, palyginti su Sąjungos rinka (13), kuri tebėra didžiausia pasaulyje biodyzelino rinka.

(67)

NBT taip pat teigė, kad dabartinis eksportas į Malaiziją nebūtų nukreiptas į Sąjungą, nes suvartojimas toje šalyje didėja ir už importuojamą biodyzeliną nereikia mokėti muitų.

(68)

Tačiau, remiantis Tarptautinės prekybos komisijos duomenų bazėje nurodytomis JAV vidutinėmis eksporto į Malaiziją kainomis, panašu, kad JAV gamintojams būtų pelningiau parduoti į Sąjungą, o ne į Malaiziją, net jei tektų mokėti įprastą muitą. Kaip matyti iš 1 lentelės, eksporto į Malaiziją kainos per PTL buvo gerokai mažesnės nei Sąjungos kainos. Be to, nors suvartojimas Malaizijoje gal ir didėja, tačiau gali didėti ir gamyba – visų pirma iš alyvpalmių aliejaus. Taip pat galima pagrįstai tikėtis, kad kaimyninė šalis Indonezija, gaminanti didelį biodyzelino kiekį, išaugus suvartojimui padidins eksportą į Malaiziją. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(69)

Dideli JAV gamintojų nepanaudoti pajėgumai yra paskata didinti gamybą ir parduoti biodyzeliną ES rinkai dempingo kaina. JAV gamintojams nebendradarbiavus, Komisija JAV gamybos pajėgumus nustatė remdamasi informacija iš JAV aplinkosaugos agentūros ir JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) svetainių.

(70)

JAV biodyzelino gamintojai minėtoms dviem institucijoms privalo (atitinkamai kartą per metus ir kartą per mėnesį) pranešti apie savo turimus ir numatomus gamybos pajėgumus ir apie biodyzelino gamybą, žaliavas, atsargas ir pardavimą.

(71)

Remiantis EIA duomenimis, JAV biodyzelino gamintojų pajėgumai per PTL buvo 7 128 000 tonų. Ši apimtis labai panaši į apimtį, kurią nurodė NBT, remdamasi savo narių aplinkosaugos agentūrai pateikta informacija, t. y. 6 963 000 tonų.

(72)

JAV faktinė biodyzelino gamyba per PTL buvo 4 450 000 tonų (EIA duomenys), o tai prilygsta 62,4 % pajėgumų naudojimo ir 37,6 %, t. y. 2 678 000 tonų, nepanaudotų pajėgumų. Tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti Sąjungos rinkos paklausai patenkinti. JAV gamintojai gali lengvai padidinti savo gamybą ir eksportą į ES ir dėl didesnio pajėgumų naudojimo santykio ir mažesnių gamybos vieneto sąnaudų gauti ekonominės naudos. Jeigu į Sąjungos rinką būtų išleisti JAV nepanaudoti pajėgumai, būtų padarytas didelis poveikis, nes tie pajėgumai prilygsta beveik 22 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(73)

Šiuo klausimu NBT pateikė keletą pastabų. Pirma, NBT nurodė, kad tikrieji JAV gamybos pajėgumai yra mažesni nei mano Komisija. Iš tiesų, NBT duomenimis kelios JAV gamyklos, nors jos ir registruotos, faktiškai neveikia, todėl tikrieji gamybos pajėgumai yra 5 409 000 tonų. NBT taip pat nurodė, kad biodyzelino gamyba per PTL buvo didesnė – ji siekė 5 084 000 tonų. Todėl NBT teigė, kad pajėgumų naudojimas sudaro apie 94 %, ir nepanaudotų pajėgumų, kurie, panaikinus priemones, galėtų būti panaudoti eksportui į ES, yra nedaug.

(74)

Šis teiginys atmestas. NBT pateiktų duomenų nebuvo galima palyginti su oficialiais duomenimis. JAV biodyzelino gamintojai privalo kas mėnesį EIA pateikti formą (EIA-22M „Mėnesinis biodyzelino gamybos tyrimas“), kurioje būtų nurodyti, be kita ko, metiniai gamybos pajėgumai ir gamintojų veiklos statusas, pvz., veikia, laikinai neveikia arba visam laikui nutraukė veiklą. Nuo 2013 m. sausio mėn. užregistruoti pajėgumai įvairiais mėnesiais šiek tiek skyrėsi, tačiau iš esmės labai nekito.

(75)

Be to, JAV biodyzelino gamintojai privalo kasmet aplinkosaugos agentūrai nurodyti, be kitos informacijos, degalų iš atsinaujinančių išteklių, kurie bus gaminami arba importuojami, rūšį arba rūšis, ir esamus bei numatomus gamybos pajėgumus.

(76)

Informacija apie JAV biodyzelino gamintojų deklaruojamus ir užregistruotus pajėgumus reguliariai atnaujinama, todėl ji laikoma tiksliu šaltiniu. Net jeigu užregistruoti pajėgumai šiuo metu nenaudojami arba yra laisvi, į juos reikia atsižvelgti skaičiuojant nepanaudotus pajėgumus, kurie gali būti panaudoti gamybai ir eksportui padidinti.

(77)

Be to, kaip NBT pripažino savo pateiktose pastabose, į jos pateiktus gamybos pajėgumų skaičius nebuvo įtraukti visiškai nebenaudojami pajėgumai. Gamyklos, kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus rinkos sąlygoms (pvz., atsivėrus Sąjungos rinkai) iš esmės gali vėl pradėti gamybą. Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą pasikartojimo tikimybės tyrimas turi būti atliekamas žvelgiant į priekį, nagrinėjant tai, kas gali atsitikti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, o ne tik įvertinti padėtį per PTL.

(78)

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu užregistruotais pajėgumais galima remtis skaičiuojant visus JAV pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, ir NBT teiginį atmeta.

(79)

Atskleidus galutinius faktus, NBT tebesilaikė nuomonės, kad į gamybos pajėgumus neturėtų būti įskaičiuoti laisvi pajėgumai, net jeigu JAV institucijoms ir nebuvo pranešta, kad šie pajėgumai buvo išmontuoti arba jų veikla buvo nutraukta visam laikui.

(80)

Tačiau, vadovaujantis EIA instrukcijomis, kurias nurodė NBT, „metiniai gamybos pajėgumai [yra] biodyzelino kiekis, kurį gamykla gali pagaminti per kalendorinius metus, atsižvelgiant į įprastą prastovos laiką atliekant techninę priežiūrą. Į juos įskaitomi laikinai neveikiančios gamyklos pajėgumai, kol ši bus išmontuota arba uždaryta.“ Iš to, kas išdėstyta pirmiau, aišku, kad EIA įskaito visas galimas gamyklas, kurios gali vėl pradėti veiklą. Todėl, priešingai, nei teigia NBT, gamyklos, kurios nebuvo išmontuotos arba kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus sąlygoms iš esmės gali vėl pradėti gamybą.

(81)

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu užregistruotais pajėgumais buvo galima remtis skaičiuojant visus JAV pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus.

(82)

NBT taip pat teigė, kad JAV biodyzelino pramonės paskirtis nėra eksportas, nes dauguma JAV biodyzelino įmonių gamina mažiau nei 15 000 000 galonų (55 000 metrinių tonų) per metus. Tariamai ekonominiu požiūriu nebūtų įmanoma keletą savaičių laikyti pagaminto dyzelino atsargas, kad jas būtų galima eksportuoti vieną kartą.

(83)

Šis teiginys taip pat atmestas. JAV biodyzelino pramonė gali eksportuoti, ir prieš nustatant galiojančias priemones JAV gamintojai į Sąjungos rinką eksportavo didelius biodyzelino kiekius – per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d.) jie eksportavo 1 137 000 tonų. Tai rodo, kad kai kurie JAV gamintojai turi pakankamai gamybos pajėgumų, kad galėtų eksportuoti. JAV gamintojai, neturintys pakankamai atskirų pajėgumų, kad galėtų eksportuoti į Sąjungą, toliau tenkins paklausą vidaus rinkoje, o prekiautojai gali bendrai eksportuoti kelių gamyklų produkciją.

(84)

Apibendrinant, JAV biodyzelino pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų, todėl, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, ji turėtų daug paskatų vėl eksportuoti į ES.

(85)

Kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad 2009 m. nustatytų antidempingo priemonių buvo vengiama produktą perkraunant, jį siunčiant per Kanadą, ir keičiant mišinio sudėtį. Tokia praktika rodo kai kurių JAV gamintojų interesus patekti į Sąjungos rinką net nustačius priemones, todėl laikoma, kad tai yra dempingo tikimybės ateityje rodiklis.

(86)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė, kad minėti įvykiai vyko ketveri metai prieš PTL, todėl jų negalima naudoti darant išvadas dabartiniu atveju.

(87)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ankstesnė tų pačių rinkos subjektų praktika nebuvo esminė, tačiau ją visgi buvo galima laikyti rodikliu, kad JAV gamintojai yra labai suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką.

(88)

Per PTL JAV biodyzelino gamyba (4 450 000 tonų) buvo mažesnė nei suvartojimas (4 896 000 tonų). Todėl JAV importavo daugiau biodyzelino nei eksportavo. To priežastis galėtų būti netikrumas, susijęs su privalomaisiais biodyzelino gamybos tikslais, nustatytais Degalų iš atsinaujinančių išteklių standartų programoje (1,28 mlrd. galonų arba 4 238 000 tonų 2014 m., palyginti su 2013 m. tikslas liko tas pats), ir galimybe pasinaudoti Degalų iš atsinaujinančių išteklių programa, kol ji taikoma, importuoti biodyzeliną ir prašyti JAV biodyzelino mokesčio kredito. Per PTL visas importuotas kiekis sudarė 1 072 000 tonų, o visas eksportuotas kiekis – 567 000 tonų. Tačiau jeigu turimi gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo panaudoti vidaus rinkos paklausai patenkinti, mažai tikėtina, kad jie būtų panaudoti šiuo tikslu ateityje. Nustatyta, kad JAV gamybos pajėgumai (7 128 000 tonų) per PTL buvo gerokai didesni nei vidaus rinkos suvartojimas. Tai reiškia, kad, atsiradus galimybių eksporto rinkose, JAV gamintojai turės paskatų ir tikėtina, kad jie panaudos savo nepanaudotus pajėgumus. Jeigu jie būtų galėję panaudoti savo nepanaudotus pajėgumus vidaus rinkos suvartojimui patenkinti, jie tai jau būtų padarę.

(89)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad Sąjungos rinka, būdama didžiausia pasaulyje, yra labai patraukli, ir joje yra daug Sąjungos ir nacionalinių biodyzelino vartojimo paskatų. Taigi, JAV gamintojams būtų paranku panaudoti visus savo nepanaudotus pajėgumus ir kai kuriuos savo pardavimo eksportui į kitas mažiau pelningas trečiąsias šalis srautus nukreipti į Sąjungos rinką.

(90)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė faktą, kad JAV biodyzelino suvartojimas buvo didesnis nei gamyba, rodant, kad JAV gamintojai neturi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galėtų panaudoti patekti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(91)

Komisija mano esant didelę tikimybę, kad nustatyti JAV nepanaudoti pajėgumai, kurie galėtų būti panaudoti visai JAV suvartojimo paklausai patenkinti, bet šiuo metu tam nenaudojami, būtų panaudoti patenkinti paklausą kitose rinkose, visų pirma – Sąjungos rinkoje, kurioje JAV eksportuojantys gamintojai veiklos šiuo metu nevykdo. Komisija pabrėžė, kad JAV gamybos pajėgumai gerokai viršija suvartojimą, todėl nepanaudoti pajėgumai gali būti panaudoti eksportuoti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių.

(92)

Atsižvelgdama į JAV pramonės didelius nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą dėl jos dydžio ir pardavimo kainos, ypač kalbant apie JAV eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį, taip pat į praeityje užregistruotus priemonių vengimo atvejus, Komisija daro išvadą, jog tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas dempingo kaina iš JAV vėl pasikartotų.

(93)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino apie 200 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(94)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo beveik 11 600 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., skunde pateikta informacija ir iš Sąjungos gamintojų per tyrimą gautais duomenimis. Kaip nurodyta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, atrinkti septyni Sąjungos gamintojai, kurie pagamino beveik 30 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(95)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos produkcijos apimtimi, atėmus eksportuotą kiekį ir pridėjus iš trečiųjų šalių importuotą kiekį. Importo ir eksporto apimčių šaltinis – Eurostato duomenys.

(96)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(97)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas išaugo 11 %.

(98)

Kaip minėta 40 konstatuojamojoje dalyje, remiantis Eurostato duomenimis, pradėjus taikyti priemones biodyzelino iš JAV į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama.

(99)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies ir rinkos dalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir JAV rinkos dalis

(100)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš JAV į Sąjungą importuotas labai nedidelis biodyzelino kiekis, tad pagal jį nebuvo galima patikimai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo.

(101)

Todėl nagrinėta Sąjungos pramonės pagaminto ir Sąjungoje parduoto biodyzelino vidutinė kaina ir JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis vidutinė kaina per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos statistiniais duomenimis. Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė eksporto į visas šalis kaina buvo apie 753 EUR už metrinę toną FAS (franko vieta prie laivo). Norint apskaičiuoti tikėtiną ir pagrįstą Sąjungos eksporto kainą, prie tos vidutinės eksporto kainos reikėtų pridėti transporto bei draudimo sąnaudas, 6,5 % dydžio muitą ir sąnaudas po importo, o tai sudarytų apie 100 EUR už metrinę toną (žr. 45 konstatuojamąją dalį). Vadinasi, dėl apskaičiuotųjų eksporto į Sąjungą kainų būtų priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, kurios per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo 905 EUR.

(102)

NBT teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl tikėtinai Sąjungos eksporto kainai nustatyti ji naudojo vidutines JAV eksporto į trečiąsias šalis kainas, o ne didesnę eksporto į Kanadą kainą. Ji taip pat tvirtina, kad Komisija nepaaiškino, kuo pagrįstas 100 EUR apskaičiuotos eksporto į Sąjungą kainos koregavimas, ir neatsižvelgė nei į sąnaudas po importo, nei į tariamus kainų skirtumus, susidariusius dėl skirtingų žaliavų. Todėl priverstinio kainų mažinimo analizė esanti klaidinga.

(103)

Atlikus tyrimą įrodyta, kad, kaip aprašyta 57 konstatuojamojoje dalyje, JAV eksporto kainos labai skiriasi, atsižvelgiant į paskirties vietą. Todėl, JAV gamintojams nebendradarbiaujant, siekdama nustatyti pagrįstą ir tikėtiną eksporto į Sąjungą kainą, Komisija tą kainą nustatė remdamasi eksporto į visas paskirties šalis vidurkiu. Tiesiog naudoti didžiausią eksporto kainą, kaip teigė NBT, nebūtų buvęs tinkamas metodas, kaip ir nebūtų buvę tinkama remtis mažiausia eksporto kaina. Dėl 100 EUR koregavimo komponentų ir šaltinio, taip pat dėl sąnaudų po importo ir kainų skirtumo, susidariusio dėl žaliavų, NBT pateikė iš esmės tuos pačius teiginius kaip ir dėl dempingo apskaičiavimo. Todėl, kaip paaiškinta 51 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, atmetami ir šie teiginiai dėl priverstinio kainų mažinimo nagrinėjimo.

(104)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(105)

Biodyzelino importo iš trečiųjų šalių (išskyrus JAV) apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo, – tai rodo panašiai sumažėjusi rinkos dalis. 2013 m. sumažėjusi importo apimtis sutampa su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui. Vidutinė kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 15 % Kainų raidos tendencija buvo panaši į Sąjungos pramonės kainų Sąjungos rinkoje raidos tendenciją (žr. 8 lentelę), ir tai iš esmės galima paaiškinti sumažėjusiomis žaliavų kainomis. Nors kainų lygis yra apie 13 % žemesnis nei vidutinė Sąjungos kaina, šio importo rinkos dalis yra nedidelė ir didelio poveikio Sąjungos pramonei nedaro.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėti visi svarbūs ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(107)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai vertino makroekonominius ir mikroekonominių žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius vertino remdamasi visų Sąjungos gamintojų duomenimis, o mikroekonominius rodiklius – patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(108)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(109)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(110)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(111)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito (+ 4 %), tačiau gamybos apimtis nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos žymiai išaugo. Šį gamybos apimties padidėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį išaugo Sąjungos suvartojimas, tačiau jis sutampa ir su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui, akivaizdžiai turėjusiu teigiamą poveikį Sąjungos pramonės gamybos apimčiai.

(112)

Nekintant gamybos pajėgumams ir padidėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 30 % ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje siekė 69 %.

(113)

NBT teigia, jog iš nekonfidencialių klausimyno atsakymų matyti, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientas yra didelis – nuo 78 % iki ne mažiau kaip 93 %. Todėl ji teigė, kad vidutinis visos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas yra mažesnis dėl struktūrinių veiksnių, o ne dėl importo. Tokiomis aplinkybėmis pajėgumų naudojimas tariamai neturėjo būti laikomas rodikliu, kad Sąjungos biodyzelino pramonė vis dar atsigauna po buvusio dempingo.

(114)

Šio teiginio priimti negalima. Pajėgumų naudojimas – tik vienas iš daugelio makrorodiklių, į kuriuos Komisija atsižvelgia nagrinėdama bendrą Sąjungos pramonės padėtį. Yra normalu, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientai gali būti didesni, nes makrorodikliai yra pagrįsti visos Sąjungos pramonės svertiniu vidurkiu. Kai kurie Sąjungos biodyzelino gamintojai labai suskaidytoje pramonėje atsigavo greičiau arba labiau nei kiti, tačiau tai nereiškia, kad šis rodiklis yra perteklinis atliekant bendrą Sąjungos pramonės padėties vertinimą.

(115)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(116)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis gerokai padidėjo ir sutampa su nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugusia gamyba. Todėl ir jos Sąjungos rinkos dalis išaugo nuo 76 % nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje iki 89 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Teigiama pardavimo apimties ir rinkos dalies raida rodo, kad šiuo metu galiojančios antidempingo ir antisubsidijų priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

(117)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %, o gamybos apimtis ir pardavimas išaugo maždaug 30 %. Pajėgumų naudojimas taip pat išaugo maždaug 30 %, o pajėgumai beveik nekito ir tik nedaug padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo (žr. 7 lentelę), o investicijų lygis sumažėjo (žr. 11 lentelę). Iš esmės galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei dabar yra augimo laikotarpis.

(118)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(119)

Sąjungos biodyzelino pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje nekito, tačiau paskui nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos išaugo 10 %. Ši tendencija visiškai atitinka kitų žalos rodiklių, pvz., gamybos apimties ir pardavimo, tendencijas, ir rodo, kad Sąjungos pramonė šiuo metu atsigauna po buvusio dempingo ir subsidijavimo.

(120)

Kadangi užimtumo padidėjimas yra proporcingai mažesnis nei padidėjusi biodyzelino gamyba, našumas vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamai pagerėjo – beveik 25 %, o tai rodo, kad Sąjungos pramonė tampa veiksmingesne.

(121)

Kaip minėta pirmiau 40 konstatuojamojoje dalyje, 2009 m. nustačius priemones praktiškai nustota importuoti biodyzeliną iš JAV ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingo praktiškai nebuvo. Todėl dempingo dydžio įvertinti nebuvo galima. Tačiau išnagrinėjus žalos rodiklius matyti, kad JAV atžvilgiu taikomos priemonės ir vėliau importui iš Argentinos ir Indonezijos nustatytos priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kuri, manoma, atsigauna po buvusio dempingo.

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų (gamintojo kaina EXW sąlygomis) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(123)

Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, o vieneto gamybos sąnaudų tendencija buvo panaši. Kadangi biodyzelinu prekiaujama kaip preke, Sąjungos pramonė nepajėgė išlaikyti didesnės pardavimo kainos; ji kainą sumažino, atsižvelgdama į sumažėjusias gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonei nepavyko visapusiškai pasinaudoti mažesnėmis žaliavų sąnaudomis. Kita vertus, vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo kiek daugiau nei vidutinė vieneto kaina, o tai rodo, kad Sąjungos pramonės veiksmingumas išaugo.

(124)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(125)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito.

(126)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(127)

Atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito ir išliko įprasto lygio.

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(129)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas išaugo nuo 2,0 % 2011 m. iki 3,8 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Tačiau 2012 m. pelningumas sumažėjo iki – 1,4 % nuostolių; labiausiai tikėtina, kad taip atsitiko dėl didelio importo dempingo kaina iš Indonezijos ir Argentinos, pakeitusio ankstesnį JAV kilmės importą, kiekio.

(130)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Nors ir negalima nustatyti aiškios tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu, atrinktųjų bendrovių grynųjų pinigų srautas tuo laikotarpiu buvo teigiamas.

(131)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau lentelėje nurodytą teigiamą grynųjų pinigų srautą ir gerokai išaugusią investicijų grąžą, nėra požymių, kad Sąjungai būtų kilę sunkumų padidinti kapitalą ar skirti daugiau investicijų, jei nagrinėjamuoju laikotarpiu tokių investicijų būtų reikėję.

(132)

NBT teigė, kad 3,8 % pelnas nesutampa su jų pačių skaičiavimais, kurie buvo pagrįsti atrinktų ES gamintojų nekonfidencialių klausimyno atsakymų duomenimis, ir nurodė 8,5 % pelno skirtumą.

(133)

Komisija šį teiginį išnagrinėjo ir nustatė, kad NBT gavo skirtingą rezultatą dėl metodikos ir (arba) skaičiavimo, kuris buvo klaidingas dėl kelių priežasčių. Pirma, ji pelningumą per PTL skaičiavo remdamasi ne, kaip tariama, klausimyno atsakymais, o atrankos duomenimis, t. y. informacija ne apie PTL, o apie kitą laikotarpį. Antra, pelningumui apskaičiuoti NBT naudojo gamybos sąnaudas, pagrįstas kitame tyrime atrinktų kitų bendrovių gamybos sąnaudomis, tačiau jų negalima tiesiog perkelti į šį tyrimą. Galiausiai Komisija atrinktų bendrovių vidutinį pelno skirtumą nustatė remdamasi patikimais ir patikrintais tų bendrovių duomenimis. Todėl NBT teiginys atmetamas.

(134)

Ekonominių rodiklių analizė rodo, kad gamyba ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, o Sąjungos suvartojimas padidėjo ne tiek daug. Todėl Sąjungos pramonė padidino savo Sąjungos rinkos dalį. Tuo pačiu metu pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos sumažėjo iki panašaus lygio. Dėl to Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusia pardavimo apimtimi, nors importas iš trečiųjų šalių gerokai sumažėjo.

(135)

Kita vertus, pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo nedidelis, o 2012 m. Sąjungos pramonė netgi patyrė nuostolių. Net peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gautas pelnas – kiek mažiau nei 4 % – yra gerokai mažesnis nei pelnas, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai gauti įprastomis rinkos sąlygomis. Komisija taip pat primena, kad pirminiame tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės, Taryba nustatė (tikslinį) 15 % pelną, kurį Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai gauti, jeigu nebūtų importo dempingo kaina (14). Tačiau atliekant vėlesnį tyrimą dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo, pelno, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai tikėtis gauti, jeigu nebūtų dempingo, dydis buvo šiek tiek patikslintas ir sumažintas iki 11 % iš esmės todėl, kad padidėjo konkurencija Sąjungos rinkoje ir Sąjungos biodyzelino pramonė patobulėjo (15).