31.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/9

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1316

2015 m. liepos 30 d.

kuriuo nukrypstama nuo Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/98 nustatyto mažiausio paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio žuvų dydžio

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (1), ypač į jo 45 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 2 straipsnio 2 dalį bendra žuvininkystės politika siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 850/98 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu dėl jūros gyvūnų išteklių apsaugos reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, Komisija, papildydama tą reglamentą arba nuo jo nukrypdama, gali priimti visas reikalingas priemones;

(3)

remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) mokslinėmis rekomendacijomis, Keltų jūros, Lamanšo sąsiaurio, Airijos jūros ir pietinės Šiaurės jūros dalies (ICES IV b, c ir VII a, d–h kvadratų) paprastųjų vilkešerių išteklių biomasė sparčiai mažėja dėl prastėjančio populiacijos atsinaujinimo ir didėjančio mirtingumo dėl žvejybos. Paprastieji vilkešeriai vėlai bręsta ir lėtai auga. Neršiančios išteklių biomasės kiekis artėja prie žemiausios kada nors buvusios ribos. Dabartinis šių išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos yra beveik keturis kartus didesnis už tą, kurį šie ištekliai gali tvariai atlaikyti. Todėl ICES rekomenduoja įgyvendinti priemones, kuriomis pirmiau minėtuose rajonuose būtų smarkiai sumažintas šių išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos;

(4)

Komisija Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/111 (3), kuris grindžiamas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsniu, priėmė skubias priemones, kuriomis siekiama sumažinti mirtingumą dėl žvejybos, kurią vykdo pelaginės žvejybos laivai, žvejojantys neršiančių paprastųjų vilkešerių santalkose. Tarybos reglamente (ES) Nr. 2015/523 (4) nustatyta riba, kuria siekiama sumažinti mirtingumą dėl žvejų mėgėjų vykdomos žvejybos. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad siekiant sumažinti mirštamumą dėl žvejybos veiksmingiau būtų tuo pat metu riboti sužvejojamų žuvų kiekį ir taikyti didesnį mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį;

(5)	siekiant apsaugoti žuvų jauniklius, Reglamente (EB) Nr. 850/98 nustatyti mažiausi jūrų gyvūnų išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai;

(6)

ICES nustatė keturis paprastųjų vilkešerių išteklių rajonus: Keltų jūra, Lamanšo sąsiauris, Airijos jūra ir pietinė Šiaurės jūros dalis (ICES IV b, c ir VII a, d–h kvadratai); Biskajos įlanka ir prie Pirėnų pusiasalio esančios Atlanto vandenyno dalies vandenys (ICES VIIIa ir VIIIb kvadratai); prie Pirėnų pusiasalio esančios Atlanto vandenyno dalies vandenys (ICES VIIIc ir IXa kvadratai); Keltų jūra ir į vakarus nuo Škotijos esantys vandenys (ICES VIa ir VII b, j kvadratai);

(7)	šiuo metu Reglamento (EB) Nr. 850/98 XII priede nustatytas paprastųjų vilkešerių verslinis dydis yra 36 cm;

(8)

tačiau ICES atlikto Keltų jūros, Lamanšo sąsiaurio, Airijos jūros ir pietinės Šiaurės jūros dalies (ICES IV b, c ir VII a, d–h kvadratų) paprastųjų vilkešerių išteklių būklės vertinimo duomenimis, pirmosios lytinės brandos sulaukusios paprastųjų vilkešerių patelės yra 42 cm dydžio. Sužvejotų žuvų statistiniai duomenys rodo, kad, žvejojant ir iškraunant mažesnio nei 42 cm dydžio paprastuosius vikešerius, moteriškos lyties paprastųjų vilkešerių jaunikliai pašalinami iš išteklių dar jiems neatlikus reprodukcinės funkcijos. Todėl leidžiant sužvejoti ir iškrauti mažesnio nei 42 cm dydžio paprastuosius vilkešerius smarkiai ribojamas šių išteklių reprodukcinis pajėgumas ir labai padidėja jų žuvų bendras mirtingumas dėl žvejybos, taigi kyla didelis paprastųjų vilkešerių išteklių išnykimo pavojus. Kadangi minėtuose ICES kvadratuose paprastųjų vilkešerių išteklių išlikimui svarbu, kad patelės liktų jūroje, kol atlieka reprodukcinę funkciją, tikslinga mažiausią šios rūšies žuvų išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį padidinti iki 42 cm;

(9)	be to, paaiškėjo, kad žuvų brendimas priklauso nuo temperatūros, todėl atsargumo sumetimais tą pačią ribą reikėtų taikyti ir kitiems šiauriniams ištekliams – Keltų jūros ir į vakarus nuo Škotijos esančių vandenų (ICES VIa ir VII b, j kvadratų) ištekliams;

(10)

todėl svarbu skubiai uždrausti žvejoti ir iškrauti mažesnio nei 42 cm dydžio paprastuosius vilkešerius siekiant apsaugoti dvejų ICES nustatytų paprastųjų vilkešerių išteklių jauniklius rajone, apimančiame Keltų jūrą, Lamanšo sąsiaurį, Airijos jūrą ir pietinę Šiaurės jūros dalį (ICES IV b, c ir VII a, d–h kvadratus) ir rajone, apimančiame Keltų jūrą ir į vakarus nuo Škotijos esančius vandenis (ICES VIa ir VII b, j kvadratus). Ilgiau delsiant apsaugoti paprastųjų vilkešerių jauniklius smarkiai išaugtų didelės žalos šiems ištekliams rizika, didėtų šių žuvų mirtingumas dėl žvejybos ir sparčiau nyktų jų biomasė;

(11)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 850/98, paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) verslinis dydis to reglamento 2 straipsnyje apibrėžtame 2 regione, yra 42 cm.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis įsigalioja 2015 m. rugsėjo 1 d.

Iki 2017 m. pabaigos Komisija įvertins, ar šiame reglamente nustatytos priemonės tebėra būtinos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3) 2015 m. sausio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 2015/111, kuriuo nustatomos priemonės, skirtos didelei grėsmei, iškilusiai Keltų jūros, Lamanšo sąsiaurio, Airijos jūros ir pietinės Šiaurės jūros dalies paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) ištekliams, sumažinti (OL L 20, 2015 1 27, p. 31).

(4) 2015 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/523, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 43/2015 ir (ES) 2015/104 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos galimybėmis (OL L 84, 2015 3 28, p. 1).

31.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1317

2015 m. liepos 30 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	171,5
	MK	26,3
	ZZ	98,9
0707 00 05	TR	126,8
0707 00 05	ZZ	126,8
0709 93 10	TR	124,7
0709 93 10	ZZ	124,7
0805 50 10	AR	128,9
	BO	135,7
	UY	128,8
	ZA	128,6
	ZZ	130,5
0806 10 10	EG	255,9
	MA	228,9
	TN	185,1
	ZA	115,6
	ZZ	196,4
0808 10 80	AR	262,5
	BR	105,8
	CL	135,5
	NZ	131,5
	US	179,5
	UY	139,7
	ZA	134,3
	ZZ	155,5
0808 30 90	AR	222,6
	CL	139,3
	CN	89,6
	NZ	150,8
	ZA	136,7
	ZZ	147,8
0809 10 00	TR	226,5
0809 10 00	ZZ	226,5
0809 29 00	TR	236,2
	US	487,6
	ZZ	361,9
0809 30 10, 0809 30 90	MK	80,0
	TR	176,8
	ZZ	128,4
0809 40 05	BA	59,9
	IL	124,7
	XS	66,1
	ZZ	83,6

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

31.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1318

2015 m. liepos 29 d.

kuriuo dėl Estijos ir Latvijos įrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 5378)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse. To sprendimo priede nustatytos ir išvardytos tam tikros tų valstybių narių sritys, išskirstytos pagal epidemiologine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Į tą sąrašą įtrauktos tam tikros Estijos, Italijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos sritys;

(2)

2015 m. liepos mėn. Estija pranešė apie vieną afrikinio kiaulių maro atvejį šernų populiacijoje ir tris protrūkius naminių kiaulių populiacijoje Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede nurodytose srityse. Atvejis šernų populiacijoje nustatytas to priedo I dalyje nurodytoje srityje, o trys protrūkiai naminių kiaulių populiacijoje nustatyti to paties priedo II dalyje nurodytose srityse;

(3)	2015 m. liepos mėn. Latvija pranešė apie afrikinio kiaulių maro atvejus šernų populiacijoje Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede nurodytose srityse. Tie atvejai nustatyti II ir III dalyse nurodytose srityse, esančiose šalia I dalyje nurodytų sričių;

(4)

į su afrikiniu kiaulių maru susijusios dabartinės epidemiologinės padėties Sąjungoje raidą turėtų būti atsižvelgta vertinant gyvūnų sveikatos padėties keliamą riziką dėl šios ligos Estijoje ir Latvijoje. Siekiant nustatyti tikslingesnes gyvūnų sveikatos kontrolės priemones, užkirsti kelią tolesniam afrikinio kiaulių maro plitimui, išvengti bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir nepagrįstų trečiųjų šalių nustatomų kliūčių prekybai, Sąjungos sričių, kurioms taikomos Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į tose valstybėse narėse dėl šios ligos susiklosčiusią dabartinę gyvūnų sveikatos padėtį;

(5)	todėl Įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant patikslinti I, II ir III dalyse nurodytas Estijos sritis ir I ir II dalyse nurodytas Latvijos sritis;

(6)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 29 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

PRIEDAS

„PRIEDAS

I DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Jõgeva linn,

—	Kallaste linn,

—	Kunda linn,

—	Mustvee linn,

—	Rakvere linn,

—	Tartu linn,

—	Harjumaa maakond,

—	Alatskivi vald,

—

Are vald,

—	Elva vald,

—	Haaslava vald,

—	Halinga vald,

—	Haljala vald,

—	Järvakandi vald,

—	Jõgeva vald,

—	Juuru vald,

—	Kadrina vald,

—	Kaiu vald,

—	Kambja vald,

—	Kasepää vald,

—	Kehtna vald,

—	Kohila vald,

—	Laekvere vald,

—	Luunja vald,

—	Mäksa vald,

—	Märjamaa vald,

—	Meeksi vald,

—

Nõo vald,

—	Paikuse vald,

—	Pajusi vald,

—	Pala vald,

—	Palamuse vald,

—	Peipsiääre vald,

—	Piirissaare vald,

—	Rägavere vald,

—	Raikküla vald,

—	Rakvere vald,

—	Rapla vald,

—	Saare vald,

—	Sauga vald,

—	Sindi vald,

—	Sõmeru vald,

—	Surju vald,

—	Tabivere vald,

—	Tahkuranna vald,

—	Tapa vald,

—	Tartu vald,

—	Tootsi vald,

—	Tori vald,

—	Torma vald,

—	Ülenurme vald,

—	Vara vald,

—	Vigala vald,

—	Vihula vald,

—	Vinni vald,

—	Viru-Nigula vald,

—	Võnnu vald.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Alūksnes novads: Ilzenes, Zeltiņu, Kalncempju, Annas, Malienas, Jaunannas, Mālupes ir Liepnas pagasti,

—	Apes novads: Virešu pagasts,

—	Krimuldas novads: Krimuldas pagasts,

—	Priekuļu novads: Priekuļu ir Veselavas pagasti,

—	Smiltenes novads: Brantu, Launkalnes, Variņu ir Palsmanes pagasti,

—	Vecpiebalgas novads: Dzērbenes pagasts,

—	Aizkraukles novads,

—	Amatas novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novads,

—	Cēsu novads,

—	Gulbenes novads,

—	Ikšķiles novads,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Mālpils novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Raunas novads,

—	Ropažu novads,

—	Rugāju novads,

—	Salas novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novads,

—	Skrīveru novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Jurbarko rajono savivaldybė: Raudonės, Veliuonos, Seredžiaus ir Juodaičių seniūnijos,

—	Pakruojo rajono savivaldybė: Klovainių, Rozalimo ir Pakruojo seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Smilgių seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė: Ariogalos seniūnija, Ariogalos miestas, Betygalos, Pagojukų ir Šiluvos seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė: Plokščių, Kriūkų, Lekėčių, Lukšių, Griškabūdžio, Barzdų, Žvirgždaičių, Sintautų, Kudirkos Naumiesčio, Slavikų, Šakių seniūnijos,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

województwo podlaskie:

—	powiat augustowski: gmina Augustów ir miasto Augustów, gminy Nowinka, Sztabin ir Bargłów Kościelny,

—	powiat białostocki: gminy Choroszcz, Juchnowiec Kościelny, Suraż, Turośń Kościelna, Tykocin, Łapy, Poświętne, Zawady, Dobrzyniewo Duże ir dalis Zabłudów (pietvakarių dalis, kurios ribos nustatytos keliu Nr. 19 ir pratęsiamos keliu Nr. 685),

—	powiat hajnowski: gmina Czyże, gmina Hajnówka ir miasto Hajnówka, gminy Dubicze Cerkiewne, Kleszczele ir Czeremcha,

—	powiat siemiatycki: gminy Grodzisk, Dziadkowice ir Milejczyce,

—	powiat wysokomazowiecki: gminy Kobylin-Borzymy, Kulesze Kościelne, Sokoły, gmina Wysokie Mazowieckie ir miasto Wysokie Mazowieckie, gminy Nowe Piekuty, Szepietowo, Klukowo ir Ciechanowiec,

—	powiat sejneński: gminy Krasnopol ir Puńsk,

—	powiat suwalski: gminy Rutka-Tartak, Szypliszki, Suwałki, Raczki,

—	powiat zambrowski: gmina Rutki,

—	powiat sokólski: gminy Suchowola ir Korycin,

—	powiat bielski,

—	powiat m. Białystok,

—	powiat m. Suwałki,

—	powiat moniecki.

II DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Vändra linn,

—	Võru linn,

—	Viljandi linn,

—	IDA-Virumaa maakond,

—	Järvamaa maakond,

—	Põlvamaa maakond,

—	Suure-Jaani vald dalis, esanti į vakarus nuo kelio Nr. 49,

—	Viiratsi vald dalis, esanti į vakarus nuo linijos, nubrėžtos per vakarinę kelio Nr. 92 dalį iki sankirtos su keliu Nr. 155, tada per kelią Nr. 155 iki sankirtos su keliu Nr. 24156, tada per kelią Nr. 24156, kol jis kerta upę Verilaske, tada per upę Verilaske, kol ji pasiekia pietinę vald sieną,

—	Kõpu vald,

—	Pärsti vald,

—	Halliste vald,

—	Abja vald,

—	Karksi vald,

—	Häädemeeste vald,

—	Haanja vald,

—	Käru vald,

—	Lasva vald,

—	Meremäe vald,

—	Misso vald,

—	Rakke vald,

—	Saarde vald,

—	Tamsalu vald,

—	Väike-Maarja vald,

—	Vändra vald,

—	Vastseliina vald,

—	Võru vald.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Alūksnes novads: Veclaicenes, Jaunlaicenes, Ziemeru, Alsviķu, Mārkalnes, Jaunalūksnes ir Pededzes pagasti,

—	Apes novads: Gaujienas, Trapenes ir Apes pagasti,

—	Krimuldas novads: Lēdurgas pagasts,

—	Priekuļu novads: Liepas ir Mārsnēnu pagasti,

—	Smiltenes novads: Blomes, Smiltenes, Bilskas ir Grundzāles pagasti ir Smiltenes pilsēta,

—	Vecpiebalgas novads: Kaives, Inešu, Vecpiebalgas ir Taurenes pagasti,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ērgļu novads,

—	Ilūkstes novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krustpils novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Madonas novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pļaviņu novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Varakļānu novads,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Valmiera.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Anykščių rajono savivaldybė: Andrioniškio, Anykščių, Debeikių, Kavarsko, Kurklių, Skiemonių, Traupio, Troškūnų, Viešintų seniūnijos ir Svėdasų dalis, esanti į pietus nuo kelio Nr. 118,

—	Kupiškio rajono savivaldybė: Alizavos, Kupiškio, Noriūnų ir Subačiaus seniūnijos,

—	Panevėžio rajono savivaldybė: Karsakiškio, Miežiškių, Paįstrio, Panevėžio, Ramygalos, Raguvos, Vadoklių ir Velžio seniūnijos,

—	Alytaus apskritis,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kauno rajono savivaldybė,

—	Kėdainių rajono savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Birštono savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

podlaskie województwo:

—	powiat białostocki: gminy Czarna Białostocka, Supraśl, Wasilków ir dalis Zabłudów (šiaurės rytų dalis, kurios ribos nustatytos keliu Nr. 19 ir pratęsiamos keliu Nr. 685),

—	powiat sokólski: gminy Dąbrowa Białostocka, Janów, Nowy Dwór ir Sidra,

—	powiat sejneński: gmina Giby, gmina Sejny ir miasto Sejny,

—	powiat augustowski: gminy Lipsk ir Płaska,

—	powiat hajnowski: gminy Narew, Narewka ir Białowieża.

III DALIS

1. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Põltsamaa linn,

—	Võhma linn,

—	Valgamaa maakond,

—	Suure-Jaani vald dalis, esanti į rytus nuo kelio Nr. 49,

—	Viiratsi vald dalis, esanti į vakarus nuo linijos, nubrėžtos per rytinę kelio Nr. 92 dalį iki sankirtos su keliu Nr. 155, tada per kelią Nr. 155 iki sankirtos su keliu Nr. 24156, tada per kelią Nr. 24156, kol jis kerta upę Verilaske, tada per upę Verilaske, kol ji pasiekia pietinę vald sieną,

—	Kolga-Jaani vald,

—

Kõo vald,

—	Saarepeedi vald,

—	Paistu vald,

—	Tarvastu vald,

—	Antsla vald,

—	Konguta vald,

—	Laeva vald,

—	Mõniste vald,

—	Põltsamaa vald,

—	Puhja vald,

—	Puurmani vald,

—	Rannu vald,

—	Rõngu vald,

—	Rõuge vald,

—	Sõmerpalu vald,

—	Tähtvere vald,

—	Urvaste vald,

—	Varstu vald.

2. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Aglonas novads,

—	Beverīinas novads,

—	Burtnieku novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novads,

—	Kārsavas novads,

—	Krāslavas novads,

—	Ludzas novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Preiļu novads,

—	Rēzeknes novads,

—	Riebiņu novads,

—	Rūjienas novads,

—	Strenču novads,

—	Valkas novads,

—	Vārkavas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Rēzekne.

3. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Anykščių rajono savivaldybė: Svėdasų seniūnijos dalis, esanti į šiaurę nuo kelio Nr. 118,

—	Kupiškio rajono savivaldybė: Šimonių ir Skapiškio seniūnijos,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė,

—	Visagino savivaldybė.

4. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

podlaskie województwo:

—	powiat białostocki: gminy Gródek ir Michałowo,

—	powiat sokólski: gminy Krynki, Kuźnica, Sokółka ir Szudziałowo.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

visos Sardinijos sritys.“

31.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/25

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1319

2015 m. liepos 29 d.

dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H7N7 potipio paukščių gripu Vokietijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 5501)

(Tekstas autentiškas tik vokiečių kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmė yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių gaištamumas. Ši liga gali turėti labai didelį neigiamą poveikį paukštininkystės sektoriaus pelningumui;

(2)	paukščių gripu dažniausiai užsikrečia paukščiai, tačiau tam tikromis aplinkybėmis juo taip pat gali užsikrėsti žmonės, nors pavojus paprastai yra labai nedidelis;

(3)

kilus paukščių gripo protrūkiui atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitus ūkius, kuriuose auginami naminiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai. Vadinasi, prekiaujant gyvais paukščiais arba jų produktais virusas gali plisti iš vienos valstybės narės į kitas valstybes nares ar į trečiąsias šalis;

(4)

Tarybos direktyvoje 2005/94/EB (3) nustatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo priežiūra ir ankstyvu nustatymu, ir būtiniausios kontrolės priemonės, taikytinos kilus šios naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių ligos protrūkiui. Toje direktyvoje numatyta, kad kilus labai patogeniško paukščių gripo protrūkiui turi būti nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos;

(5)

Vokietija pranešė Komisijai apie labai patogeniško H7N7 potipio paukščių gripo protrūkį, kilusį jos teritorijoje esančiame ūkyje, kuriame auginami naminiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, ir nedelsdama ėmėsi priemonių, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2005/94/EB, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų nustatymą;

(6)	Komisija išnagrinėjo tas priemones bendradarbiaudama su Vokietija ir įsitikino, kad šios valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo ūkio, kuriame patvirtintas ligos protrūkis;

(7)	kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, šias Vokietijoje nustatytas apsaugos ir priežiūros zonas būtina skubiai apibrėžti Sąjungos lygmeniu bendradarbiaujant su ta valstybe nare;

(8)	todėl šio sprendimo priede reikėtų apibrėžti Vokietijos apsaugos ir priežiūros zonas, kuriose turi būti taikomos Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, ir nustatyti šio skirstymo į regionus trukmę;

(9)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vokietija užtikrina, kad apsaugos ir priežiūros zonos, nustatytos pagal Direktyvos 2005/94/EB 16 straipsnio 1 dalį, apimtų bent tas teritorijas, kurios šio sprendimo priedo A ir B dalyse nurodytos kaip apsaugos ir priežiūros zonos.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 29 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16).

PRIEDAS

A dalis

Apsaugos zona, kaip nurodyta 1 straipsnyje:

ISO šalies kodas

Valstybė narė

Kodas

(jei yra)

Pavadinimas

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 29 straipsnį)

Vokietija

Pašto/ADNS kodas

Teritorija, kurią sudaro:

EMSLANDAS 03454

Šios Žemutinės Saksonijos Emslando rajono dalys:

Herclakė; nuo Wettruper Damm, Birkenweg, Pappelweg, Moorstraße, Am Esch, K 241, Hauptstraße, L 55, Schullenpool, Burgstraße, K 208, Unterm Bookhof, Kampweg, Andruper Weg, An der Drake, Beel, Südradde (Hase) iki Essenbeel gatvės lygio, tada L formos linija iki B213 kelio, Zum Klingenberg, K 256, Alter Kirchweg, Im Dorfe (K 256), Oling iki Große Hase upės, rajono skiriamąja riba Große Hase upe iki Hahnenmoorkanal, kanalu Hahenmoorkanal iki L 128, Siedlerstraße, Friesenstraße iki rajono skiriamosios ribos, rajono skiriamąja riba iki Wettruper Damm.

2015 m. rugpjūčio 19 d.

B dalis

Priežiūros zona, kaip nurodyta 1 straipsnyje:

ISO šalies kodas

Valstybė narė

Kodas

(jei yra)

Pavadinimas

Taikoma iki (pagal Direktyvos 2005/94/EB 31 straipsnį)

Vokietija

Pašto/ADNS kodas

Teritorija, kurią sudaro:

EMSLANDAS 03454

Žemutinėje Saksonijoje:

Klopenburgo rajonas:

šiaurinėje rajono skiriamosios ribos pusėje palei Vinner Weg und Birkenweg iki Löningen, tada Dr. Lübbers-Weg, Langenstraße, Hasestraße, Röpker Weg, Röpker Straße ir Zur Moorburg iki rajono skiriamosios ribos, tada šia skiriamąja riba iki pradinio taško Vinner Weg.

Emslando rajonas:

Wettrup, pradedant Bahnhofstraße (pietryčių kryptimi), Im Felde, Bergerstraße, Haselünner Straße, K 317, Alte Haselünner Straße, Moorhook, Steppenberger Straße, Penninghuser Straße, Walldamm, K 233, Hestruper Mühlenbach, Lotter Beeke, Feldweg (vietinės reikšmės keliu) iki Droper Straße, Lotter Beeke iki Hase upės, Hammer-Tannen-Straße, Industriestraße, Hammerstraße, Schwarzenbergweg, Meppener Straße, Im Fehn, Diekstraße, Sandstraße, Am Schullenriedengraben, Meppener Straße, B 402, Stadtmark, K 207, Am Sportplatz, Alter Kirchweg, K 207, Alte Schulstraße, Am Jugendheim, Zum Herthum, Feldweg iki Middelradde, Feldweg iki Buchenweg, Buchenweg, Berßener Straße, Mittelradde, Hüvener Straße, Feldweg iki Oststraße, Oststraße, Ahmsener Straße, Lahner Straße, Alte Dorfstraße, Am Neuland, Zur Waldbühne, Feldweg iki Vinner Straße, Vinner Straße, Up'n Sande, Riehen, Im Dorf, Am Sportplatz, Im England, Löninger Straße, rajono skiriamąja riba iki Bahnhofstraße.

Osnabriuko rajonas:

Bipeno savivaldybėje:

nuo pietvakarinės rajono skiriamosios ribos palei L 60 Lingener Straße, Ohrtermersch kryptimi, į dešinę pusę į Zum Scherpenberg, į kairę pusę į Alte Schulstraße, į kairę pusę į Fangstraße, į kairę pusę į Bramhof, kertant Bippener Straße L 73, Bergstraße, į dešinę pusę į Kreuzweg, į kairę pusę į Lindlage, iki Berge savivaldybės skiriamosios ribos.

Berge savivaldybėje:

nuo Lindlage iki Upberg, Tiefer Weg, Rübbelhauk, į dešinę pusę į Kampstraße, į kairę pusę į Kirchweg, į dešinę pusę į Asterfeldstraße, į kairę pusę į Am Eiskenberg, į dešinę pusę į Fienenmoorweg, Zum weißen Pfahl, Antener Straße, iki Menslagės savivaldybės skiriamosios ribos.

Menslagės savivaldybėje:

nuo Antener Straße, į kairę į Reuterweg, Hahler Beeke, Kleine Hase upe (kryptimi prieš srovę), į kairę į Thündamm iki rajono skiriamosios ribos, tada skiriamąja riba iki pradžios taško.

2015 m. rugpjūčio 28 d.

EMSLANDAS 03454

Šios Žemutinės Saksonijos Emslando rajono dalys:

2015 m. rugpjūčio 20–28 d.

31.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 203/31

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1321

2010 m. birželio 23 d.

dėl valstybės pagalbos C 38/07 (ex NN 45/07), Prancūzijos skirtos „Arbel Fauvet Rail SA“

(pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4112)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą (1),

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas, kaip numatyta minėtuose straipsniuose (2),

kadangi:

1. PROCEDŪRA

1.1. Komisijos vykdoma procedūra

(1)	Skundu Komisijai buvo pranešta apie tam tikras pagalbos priemones, kurias Prancūzija taikė bendrovei „Arbel Fauvet Rail SA“ (toliau – AFR). 2006 m. sausio 28 d., 2006 m. spalio 25 d., 2007 m. sausio 30 d. ir 2007 m. birželio 6 d. Prancūzija pateikė papildomą informaciją.

(2)	2007 m. rugsėjo 12 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje numatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl šios pagalbos.

(3)	2007 m. spalio 12 d. bei 2007 m. gruodžio 18 ir 19 d. pranešimais Prancūzija pateikė pastabas.

(4)	Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl minėtos pagalbos.

(5)	Komisija iš suinteresuotųjų šalių pastabų negavo.

(6)	2008 m. balandžio 2 d. Komisija priėmė neigiamą sprendimą (4) dėl aptariamų priemonių ir pareikalavo grąžinti suteiktą pagalbą (toliau – pirminis sprendimas AFR).

(7)

2008 m. liepos 9 d. Šiaurės-Pa de Kalė regionas (T-267/08) ir 2008 m. liepos 17 d. Duė aglomeracijos bendruomenė (T-279/08) apskundė pirminį sprendimą AFR. Vienas iš ieškovų nurodytų panaikinimo pagrindų buvo nepakankamai pagrįstas pagalbos dydžio apskaičiavimas. Ieškovai taip pat pareiškė, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, neteisingai nustačiusi, kad AFR yra sunkumus patirianti įmonė.

1.2. Sprendimas Biria

(8)	2008 m. balandžio 2 d. pirminiame sprendime AFR nurodyta pagalbos suma apskaičiuota pagal metodą, išdėstytą ankstesniame Komisijos sprendime Biria group (byla C 38/2005) (toliau – Sprendimas Biria) (5).

(9)	2007 m. balandžio 5 d. ieškiniu (T-102/07) ir 2007 m. balandžio 16 d. ieškiniu (T-120/07) (6) atitinkamai pagalbą suteikusi valdžios institucija ir teisėtas pagalbos gavėjų veiklos tęsėjas apskundė sprendimą Biria. 2010 m. kovo 3 d. (7) Bendrasis Teismas panaikino Sprendimą Biria.

(10)

Nors Bendrasis Teismas iš esmės patvirtino Komisijos išvadą, sprendimas vis dėlto panaikintas, nes trūko argumentų dėl vieno konkretaus punkto. Teisingumo Teismas nurodė, kad Komisija, pagrįsdama rizikos priemokų apskaičiavimą, kai nustatomas pagalbos, suteikiamos sunkumus patiriančiai įmonei, dalies dydis, negali remtis vien nuoroda į 1997 m. Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (8) (toliau – 1997 m. pranešimas dėl orientacinių normų).

1.3. Grąžinimas

(11)	Pirminis sprendimas AFR aiškiai paremtas sprendimo Biria konstatuojamąja dalimi, kuria remdamasis Bendrasis Teismas panaikino sprendimą Biria. Sprendime Biria ir pirminiame sprendime AFR pateikta išvada dėl rizikos priemokos yra paremta vienodais argumentais.

(12)	Todėl Komisija, atsižvelgdama į sprendimą Biria, konstatuoja, kad 2008 m. balandžio 2 d. pirminis sprendimas AFR teisiškai nėra pakankamai argumentuotas dėl taikytino rizikos priemokos dydžio. Kadangi šis sprendimas netapo galutinis, jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas.

2. PAGALBOS APRAŠYMAS

2.1. Gavėjas

(13)	AFR yra geležinkelių prekinių vagonų ir cisterninių konteinerių gamybos bendrovė. Tai vienas didžiausių geležinkelių riedmenų gamintojų Europos rinkoje. Bendrovė įsikūrusi Duė (Šiaurė), joje 2008 m. dirbo apie 265 asmenys.

(14)	2005 m. AFR 100 % buvo „Arbel SA“ (9) nuosavybė. Tuo metu AFR dirbo apie 330 asmenų.

(15)

AFR keletą metų dirbo nuostolingai. Ypač didelius ekonominius sunkumus bendrovė patyrė nuo 2001 m. 2002–2005 metais ši tendencija stiprėjo. Pateiktoje lentelėje nurodyta keletas AFR veiklos rodiklių per laikotarpį iki pagalbos suteikimo:

	2004 12 31	2003 12 31	2002 12 31	2001 12 31
Apyvarta, EUR	22 700 000	42 700 000	42 000 000	70 000 000
Neto rezultatas, EUR	– 11 589 620	– 14 270 634	– 2 083 746	– 10 500 000
Nuosavas kapitalas, EUR	– 21 090 000	– 23 000 000	– 8 700 000	– 6 600 000

2.2. Pagalbos priemonės

(16)	2005 m. liepos 4 d. Šiaurės-Pa de Kalė regionas ir Duė aglomeracijos bendruomenė suteikė AFR po 1 mln. EUR, t. y. iš viso 2 mln. EUR bendrą grąžintiną avansą.

(17)

Pagal Prancūzijos valdžios institucijų pateiktą informaciją avanso sąlygos buvo tokios:

—	regionui grąžintinas avansas suteiktas taikant 4,08 % metines palūkanas (pagal suteikimo metu taikytas metines Bendrijos orientacines normas) su sąlyga, kad AFR baigs rengti finansavimo planą. Avansas turėjo būti grąžintas per trejus metus nuo 2006 m. sausio 1 d., įmokas mokant kas šešis mėnesius.

—

Duė aglomeracijos bendruomenei grąžintinas avansas suteiktas taikant 4,08 % metines palūkanas (pagal suteikimo metu taikytas metines Bendrijos orientacines normas) su sąlyga, kad regionas išmokės avansą, grąžintiną tokiomis pat sąlygomis ir kad bus įrodytas AFR ir „Lormafer“– kitos „Arbel SA“ kontroliuojamos bendrovės – galutinis susijungimas. Be to, šis avansas turėjo būti grąžintas per trejus metus nuo 2006 m. sausio 1 d., įmokas mokant kas šešis mėnesius.

3. PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ BUVO PRADĖTA OFICIALI TYRIMO PROCEDŪRA

(18)

Sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija pažymėjo, kad grąžintinas avansas laikytinas valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Šiuo požiūriu Komisija visų pirma nurodė, kad minėtais avansais AFR suteikta pranašumas, nes dėl finansinės būklės įmonė finansų rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis.

(19)

Taip pat Komisija išreiškė nuomonę, kad AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta Bendrijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (toliau – gairės) (10), ir todėl jai skirtos valstybės pagalbos suderinamumas vertintinas atsižvelgiant į gaires. Komisija abejoja, ar aptariama pagalba suderinama su vidaus rinka atsižvelgiant į gaires.

4. PRANCŪZIJOS PASTABOS

(20)	Prancūzijos valdžios institucijos tvirtino, kad, nors tuo laikotarpiu, kai grąžintinas avansas buvo suteiktas, o po to mokamas (t. y. 2005 m. liepos mėnesį ir antrąjį pusmetį), AFR visada išsaugojo klientų ir bankų pasitikėjimą.

(21)

Savo teiginiams pagrįsti Prancūzijos valdžios institucijos rėmėsi tokiais argumentais, kurie, jų nuomone, rodo klientų ir bankų pasitikėjimą AFR:

—	bankas […] (11) padidino AFR galimybę pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas 2 mln. EUR (garantiją suteikė […]);

—	AFR iš klientų gavo 7 mln. EUR avansą (garantiją suteikė […]), prie kurio dar reikia pridėti 4 mln. EUR naujų avansų, gautų 2006 m. sausio mėn.

—	tuo pačiu metu įmonė turėjo 4 mln. EUR siekiančią tiekėjų garantiją, kurią suteikė […].

(22)

Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas grindė dokumentais, iš kurių visų pirma aišku, kad:

—	2005 m. liepos 1 d. sąskaitos lėšų pereikvojimo palūkanos siekė 4,4199 %;

—	2005 m. gegužės 6 d. įvairios garantijos (tiekėjų, sandorio užstatai, finansinės garantijos), kurių galiojimas nebuvo pasibaigęs ir kurios AFR buvo suteiktos […], sudarė 29 mln. EUR.

(23)

Prancūzijos valdžios institucijos taip pat tvirtino, kad AFR numatė priemones, „skirtas AFR užsakymų portfelio, veiklos, ūkio ir sąskaitų klaidoms ištaisyti“. Šias priemonės, Prancūzijos valdžios institucijų vadinamos restruktūrizavimo planu, apima tris elementus: a) nauja prekybos strategija (siekiant geresnės AFR produktų padėties rinkoje); b) personalo skaičiaus mažinimas ir c) finansavimo ir kapitalo restruktūrizavimo planas. Nuo 2004 m. įgyvendinant šias priemones pasiekta teigiamų rezultatų: visų pirma išaugo apyvarta (nuo 22,6 mln. EUR 2004 m. iki 45 mln. EUR 2005 m.) ir grynasis pelnas, tačiau grynasis pelnas tebėra neigiamas (nuo –11,9 mln. EUR 2004 m. jis sumažėjo iki –8,1 mln. EUR 2005 m.).

(24)

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pirminį sprendimą AFR apskundę 7 konstatuojamojoje dalyje minėti ieškovai rėmėsi tuo, kad suteikiant pagalbą AFR nebuvo sunkumus patirianti įmonė. Šiuo atžvilgiu ieškovai tvirtina, kad Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes nepakankamai atsižvelgė į AFR atgaivinimo priemones (nurodytas 23 konstatuojamojoje dalyje), kuriomis pasiekta teigiamų rezultatų (visų pirma 2004 m. ir per 2005 m. pirmąjį pusmetį AFR sudarė daug tiekimo sutarčių); šiais rezultatais paneigiami argumentai, kuriais remdamasi Komisija daro išvadą, kad AFR yra sunkumus patirianti įmonė.

5. PAGALBOS VERTINIMAS PAGAL SUTARTIES 107 STRAIPSNĮ

5.1. Valstybės pagalbos suteikimas

5.1.1. Valstybiniai ištekliai

(25)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(26)	Kalbant apie grąžintiną avansą, Komisija pažymi tai, kas nurodyta toliau.

(27)

Sutarties 107 straipsnis susijęs ne tik su valstybių narių Vyriausybių, bet ir su regioninių arba vietos administracinių vienetų, tokių kaip Šiaurės-Pa de Kalė regionas ar Duė aglomeracijos bendruomenės suteikta pagalba. Šių administracinių vienetų lėšos yra valstybiniai ištekliai ir jų sprendimai suteikti aptariamą avansą AFR priskirtini valstybei.

5.1.2. Tam tikros įmonės palaikymo pagalba

(28)

Avansas suteiktas tuo metu, kai AFR patyrė finansinius sunkumus. Sprendime pradėti procedūrą Komisija išreiškė nuomonę, kad tuo metu, kai pagalba buvo teikiama AFR, atsižvelgiant į jos sunkią finansinę būklę, kaip tai matyti iš šio sprendimo 15 konstatuojamosios dalies, ji buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairėse. Taip pat Komisija pažymėjo, kad avansas buvo suteiktas be grąžinimo garantijos, nors jam taikytos palūkanos atitiko normas, kurios taikomos paskoloms, teikiamoms su įprastinėmis garantijomis (12). Todėl Komisija mano, kad dėl finansinės būklės AFR kredito rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties aptariamu avansu AFR suteiktas pranašumas.

(29)

Šiuo požiūriu pažymėtina, kad Prancūzijos valdžios institucijos, remdamosi 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytais pavyzdžiais, tvirtino, jog tuo metu, kai buvo teikiama pagalba AFR, bendrove dar pasitikėjo bankai ir klientai. Komisija mano, kad tokiu teiginiu Prancūzija ginčija, jog AFR kredito rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų panašiomis sąlygomis (o tai reiškia, kad ginčija, jog grąžintinu avansu AFR suteiktas pranašumas) ir ypač – kad tuo metu, kai jai pagalba buvo teikiama, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairėse.

(30)	Tačiau Prancūzijos pastabos neturėtų pakeisti sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą pateiktos analizės dėl šių priežasčių.

(31)

Prancūzijos valdžios institucijų nurodyti kreditų pavyzdžiai (visų pirma kreditas su galimybe pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas ir klientų kreditai) negali būti lyginami su aptariamu grąžintinu avansu. Galimybė pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas yra labai trumpalaikis kreditas, o grąžintinas avansas, priešingai, – apima trejus metus. Todėl kreditoriai nevienodai vertina šių skirtingų kreditų riziką, o tai, kad skolininkas gali gauti trumpalaikį kreditą, neleidžia spręsti apie jo galimybę ilgesniam laikotarpiui gauti paskolą, kurios grąžinimas priklausys nuo skolininko sugebėjimo išsilaikyti.

(32)

Kalbėdama apie klientų avansus, Komisija pažymi, kad už juos laidavo […], t. y. nepriklausoma institucija, o tai reiškia, kad klientams ir tiekėjams negrėsė su AFR finansine būkle susijusi rizika ir todėl prieš mokant avansus jiems nereikėjo analizuoti įmonės mokumo, kaip būtų daręs paskolą be garantijos ketinantis suteikti kreditorius.

(33)	Galiausiai reikia pažymėti, kad Prancūzijos pastabos neleidžia konstatuoti, jog AFR panašiomis sąlygomis būtų galėjusi gauti lėšų kredito rinkoje.

5.1.3. Sunkumus patirianti įmonė

(34)	Kalbant apie AFR pripažinimą sunkumus patiriančia įmone, kaip apibrėžta gairėse, Komisija pateikia tokias pastabas.

(35)

Remiantis gairių 10 punkto a papunkčiu, aišku, kad įmonė patiria sunkumus, jei ji praradusi daugiau kaip pusę registruoto kapitalo ir daugiau kaip ketvirtadalį šio kapitalo – per pastaruosius dvylika mėnesių. Šia nuostata iškeliama prielaida, kad netekusi didelės dalies registruoto kapitalo bendrovė nesugebės sumažinti nuostolių, kurie per artimiausią arba vidutinės trukmės laikotarpį beveik neabejotinai privers ją bankrutuoti. Komisija mano, kad ši prielaida dar labiau pasitvirtina, jei bendrovė neteko viso registruoto kapitalo ir turi neigiamą nuosavą kapitalą.

(36)

Kaip matyti iš 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytų finansinių duomenų (kurių Prancūzija neginčijo per oficialią tyrimo procedūrą), AFR nuosavas kapitalas buvo neigiamas nuo 2001 m. ir tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, ji negalėjo sustabdyti šios tendencijos ir vėl pasiekti teigiamą nuosavą kapitalą. Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad pagalbos teikimo metu AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairių 10 punkto a papunktyje.

(37)

Be to, Bendrasis Teismas sprendime Biria taip pat patvirtino, kad didelis kapitalo sumažėjimas iš esmės yra požymis, jog įmonė patiria sunkumų, ir kad Komisija teisingai nusprendė, jog įmonė, kurios nuosavas kapitalas yra neigiamas, yra sunkumus patirianti įmonė neatsižvelgiant į labai konkrečias gairių nuostatas.

(38)

Papildomai Komisija nurodo, kad tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, AFR taip pat atitiko gairių 11 punkte pateiktą sunkumus patiriančios įmonės apibrėžtį, pagal kurią net jei nėra 10 punkte nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumus, ypač, jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės požymiai, pavyzdžiui, didėjantys nuostoliai ir mažėjanti apyvarta. Tačiau gairių 11 punkte nustatyta, kad sunkumus patiriančiai įmonei gali būti teikiama pagalba tik tada, jei akivaizdu, kad panaudodama vien savo išteklius, savininkų, akcininkų lėšas ar sutelkusi rinkos šaltinius ji negali atsigauti. Taigi šia nuostata patvirtinama, kad įmonė pripažįstama sunkumus patiriančia įmone atsižvelgiant į visus reikšmingus rodiklius, tačiau lemiama reikšmė vis dėlto skiriama įmonės gebėjimui atsigauti be viešosios valdžios įsikišimo. Komisija taip pat primena, kad remiantis nusistovėjusia teismų praktika (13) matyti, jog tokie požymiai nėra bendrai taikomi ir išsamūs, ir kad nėra nustatyta, kiek mažiausiai požymių turi būti pastebėta, kad įmonė atitiktų sunkumus patiriančios įmonės kriterijų.

(39)

Šiuo požiūriu Komisija pažymi (kaip matyti iš 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės), kad nuo 2001 m. AFR apyvarta nuolat mažėjo, o nuostoliai didėjo. Tai sunkumus patiriančiai įmonei būdingi požymiai, kaip apibrėžta gairių 11 punkte. Pagrįsdama savo preliminarią išvadą, kad AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija jau buvo nurodžiusi šiuos požymius. Be to, neigiamą AFR finansinės būklės tendenciją patvirtina ta aplinkybė, kad nuo 2004 m. sausio mėn. įmonė nebepajėgė laiku sumokėti 4,3 mln. EUR socialinių ir mokestinių įsiskolinimų ir dėl to buvo priversta kompetentingų valdžios institucijų prašyti atidėti skolų mokėjimą ir sudaryti skolų mokėjimo planą.

(40)

Priešingai galėtų būti vertinami tik pagrindiniai Prancūzijos pateikti duomenys apie AFR suteiktus kreditus (kreditas su galimybe pereikvoti einamosios sąskaitos lėšas ir avansai) ir tai, kad AFR tam tikros garantijos buvo suteiktos […]. Komisijos nuomone, į šiuos duomenis reikia atsižvelgti nagrinėjant, kaip reikalaujama gairių 11 punkte, įmonės gebėjimą atsigauti sutelkus lėšas, kurias ji galėtų gauti finansų rinkoje. Šiuo požiūriu Komisija konstatuoja:

—	iš to, kad AFR nuosavas kapitalas buvo neigiamas, aišku, jog pašalinti sunkumus naudodama savo išteklius ji negalėjo,

—	Prancūzijos valdžios institucijos nurodė, kad AFR akcininkė, „Arbel SA“, nepaisant AFR skirto pagalbos įnašo negalėjo viena pašalinti savo filialo sunkumų,

—

kalbant apie finansinius rinkos šaltinius, Prancūzijos nurodyti kreditai ir garantijos patvirtina tik tai, kad AFR dar galėjo gauti nedidelius ir trumpalaikius kreditus. Tačiau, atsižvelgiant į AFR sunkumų mastą ir ypač nuosavo kapitalo poreikius, minėti kreditai nesuteikia pagrindo teigti, kad AFR savo sunkumus būtų galėjusi įveikti pasinaudodama iš rinkos šaltinių gautu finansavimu. Be to, dėl šios priežasties regionas ir bendruomenė turėjo teikti finansinę paramą.

(41)

Dėl AFR atgaivinimo priemonių, įgyvendinamų nuo 2004 m., Komisija visų pirma pažymi, kad restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimas yra pagalbos suderinamumo su gairėmis sąlyga, jeigu minėtos priemonės atitinka šias gaires. Tačiau priemonėmis nebūtinai daromas poveikis vertinant įmonę kaip patiriančią sunkumus, nes tokiu vertinimu atsižvelgiama į pagalbos gavėjo finansinę padėtį, suteikiant pagalbą. Ši analizė iš esmės atliekama remiantis naujausiais patvirtintais įmonės buhalterijos duomenimis. Šiuo atveju naudojami 2004 finansinių metų duomenys, kuriuos išanalizavus dėl minėtų priežasčių galima daryti išvadą, kad tuo metu, kai AFR buvo suteikta pagalba, tai buvo sunkumus patirianti įmonė.

(42)

Prancūzijos valdžios institucijos (ir ieškovai, apskundę pirminį sprendimą) tvirtino, kad įgyvendinant AFR atgaivinimo priemones teigiamų rezultatų pasiekta kelis mėnesius prieš suteikiant grąžintinus avansus. Tačiau Komisija pažymi, kad rezultatai, kuriais remiamasi pateikiant šį argumentą, yra menki, abejotini ir apima santykinai trumpą laikotarpį. Be to, įmonės grynasis pelnas tebėra neigiamas.

(43)

Lyginant tendencijas, kuriomis remiasi Prancūzijos valdžios institucijos, su faktais, rodančiais, kad yra didelių sunkumų, dėl kurių kyla grėsmė įmonės išlikimui trumpuoju ar ilgalaikiu laikotarpiu, būtent faktu, kad nuo 2001 m. AFR nuosavas kapitalas buvo neigiamas (labai svarbus rodiklis, aprėpiantis ilgą laikotarpį), tendencijos negali būti laikomos rimtais AFR finansinės padėties gerėjimo rodikliais. Todėl minėtomis tendencijomis negalima paneigti labai svarbių rodiklių, rodančių, kad AFR tikrai buvo sunkumus patirianti įmonė.

(44)	Todėl reikia daryti išvadą, kad, tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, AFR patyrė didelių finansinių sunkumų, dėl kurių per artimiausią ar vidutinės trukmės laikotarpį jai grėsė bankrotas ir kurių, valdžios institucijoms neįsikišus, ji nebuvo pajėgi sumažinti.

(45)

Todėl Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir visų pirma į 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje nurodytus finansinius rezultatus, mano, kad tuo metu, kai buvo suteikti grąžintini avansai, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairių 10 punkte ir 11 punkte. Kadangi AFR patyrė sunkumus, Komisija mano, kad AFR kredito rinkoje nebūtų galėjusi gauti lėšų tokiomis palankiomis sąlygomis. Todėl aptariamais avansais AFR suteiktas pranašumas: įmonė gavo lėšų palankesnėmis sąlygomis nei būtų gavusi kredito rinkos sąlygomis.

5.1.4. Įtaka prekybai ir konkurencijai

(46)	Grąžintiniais avansais AFR suteikiamas pranašumas, palyginti su kitomis panašioje padėtyje esančiomis įmonėmis, nes avansai skirti išimtinai jai.

(47)	Geležinkelių riedmenų gamybos sektoriui būdinga tai, kad jame veikia keletas Europos ūkio subjektų ir Sąjungoje vyksta vidaus prekyba. Todėl AFR suteiktas pranašumas gali iškraipyti konkurenciją ir valstybių narių tarpusavio prekybą.

5.1.5. Išvada

(48)	Komisijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, AFR suteikti grąžintini avansai yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

5.2. Pagalbos dydis

(49)	Kai pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms suteikiama kaip kreditai, pagalbos elementą sudaro skirtumas tarp realiai taikytų palūkanų ir palūkanų, kurios pagalbos gavėjui būtų taikomos už tą patį kreditą privačioje rinkoje.

(50)

Pagal 1997 m. pranešimą dėl orientacinių normų Komisija nustato orientacines normas, kurios turėtų rodyti vidutiniškų rinkos palūkanų normų dydį, taikomą vidutinės trukmės ir ilgalaikėms paskoloms, gautoms pateikus įprastus užstatus. Minėtame pranešime taip pat pabrėžiama, kad orientacinė norma yra žemiausia norma, kuri gali būti didinama esant rizikingoms aplinkybėms, pvz., kai įmonė patiria sunkumus ar kai nepateikiami bankų reikalaujami įprasti užstatai. Tokiais atvejais priemoka gali būti padidinta 400 ir daugiau bazinių punktų. 1997 m. pranešime dėl orientacinių normų nepatikslinama, ar atsižvelgiant į įvairią riziką gali būti sumuojamos įvairios rizikos priemokos. Nors šis sumavimas neatmetamas, Komisija savo sprendime turi pagrįsti metodą, taikytą siekiant susumuoti įvairias rizikos priemokas, atlikdama finansų rinkų praktikos analizę (14).

(51)

2004 m. audito įmonė „Deloitte & Touche GmbH Wirtschaftsprüfungsgeselleschaft“ Komisijos užsakymu atliko tyrimą (15) (toliau – tyrimas). Empiriniu metodu atliktas tyrimas parodė, kad rinkoje esama įvairių rizikos kategorijų priemokų, susijusių su bendrovėmis ar sandoriais (su kintamais užstatais). Iš tyrimo aiškiai matyti, kad dėl įvairių rizikos veiksnių (skolininko mokumas, užstatai) taikomos priemokos, kurias reikia pridėti prie bazinės normos.

(52)

Atlikus tyrimą, 2008 m. Komisijos komunikatu dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (16) (toliau – komunikatas dėl orientacinių normų) patobulintas ir patikslintas Komisijos metodas, taikomas apskaičiuojant pagalbos dalį paskolose. Šiame komunikate atsižvelgiama į tyrime siūlomą metodą ir numatoma pridėti įvairias priemokas prie bazinių normų, atsižvelgiant ir į bendrovės kreditingumą, ir į įkeičiamą turtą.

(53)

Tačiau reikia konstatuoti, kad taikant priemones pagalbos dalis apskaičiuojama pagal valstybės pagalbos sąvoką ir, kaip apibrėžta nusistovėjusioje Teisingumo Teismo praktikoje, „valstybės pagalbos sąvoka turi būti taikoma objektyviai situacijai, kurią reikia vertinti Komisijos sprendimo priėmimo datą“ (17).

(54)	Todėl Komisija mano, kad 2008 m. komunikate dėl orientacinių normų yra pateiktas tinkamas pagalbos dalies apskaičiavimo metodas, ir ketina tirti aptariamas priemones pagal šį komunikatą.

(55)	2008 m. komunikate dėl orientacinių normų numatyta, kad priemoka, kai sunkumus patiriančiai įmonei, kurios įkeisto turto lygis yra žemas, gali būti neteikiama valstybės pagalba, yra 1 000 bazinių punktų.

(56)	Kaip nurodyta 5.1.3 skirsnyje, Komisija mano, kad tuo metu, kai AFR buvo skirtos (pagalbos) priemonės, AFR buvo sunkumus patirianti įmonė. Be to, Komisija atkreipia dėmesį, kad joks grąžintinų avansų užstatas nebuvo pateiktas, todėl turto įkeitimo lygis gali būti laikomas žemu.

(57)

Taigi iš esmės pagalbos dalis yra bazinės normos su 1 000 bazinių punktų priemoka ir normos, pagal kurią suteikta pagalbos priemonė, skirtumas. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad 2008 m. balandžio 2 d. pirminiame sprendime Komisija pažymėjo, kad taikoma 800 bazinių punktų priemoka, kad pagalbos gavėjas neapskundė šio sprendimo, kad nė vienas pagalbos gavėjo konkurentas nesuabejojo pirminio sprendimo teisėtumu, ir, atsižvelgdama į visas šio atvejo aplinkybes, Komisija mano, kad šiuo atveju priemoka neturi būti didinama.

(58)	Komisija daro išvadą, kad pagalbos dalis yra taikomų orientacinių palūkanų normų su 800 bazinių punktų priemoka ir palūkanų normų, pagal kurias suteikta pagalbos priemonė, skirtumas.

5.3. Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka

(59)

Atsižvelgdama į AFR ekonominę būklę tuo metu, kai pagalba buvo teikiama, kaip nurodyta 15 konstatuojamojoje dalyje pateiktoje lentelėje (nuostolinga veikla keletą metų iš eilės, neigiamas nuosavas kapitalas, mažėjanti apyvarta), Komisija nurodo, kad grąžintinų avansų suteikimo metu AFR buvo sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta gairėse. Atsižvelgiant į 41–44 konstatuojamosiose dalyse nurodytas priežastis, Prancūzijos pastabos šios analizės nekeičia.

(60)

Iš tikrųjų 2005 m. AFR buvo holdingo „Arbel SA“ kontroliuojamos grupės narė. Be geležinkelių srities (joje dirbo AFR ir „Lormafer“), ši grupė apėmė ir „statybų“ sritį, kuriai priklausė statybų pramonei skirtų langų gamybos įmonės. Tačiau iš Prancūzijos valdžios institucijų pateiktos informacijos, kuri buvo atsiųsta prieš pradedant oficialią tyrimo procedūrą, aišku, kad AFR patirti sunkumai buvo specifiniai toje grupėje, nes jos veikla visai nebuvo susijusi su statybų sritimi. Be to, Komisija pažymi, kad AFR sunkumai buvo per daug dideli, kad būtų įveikti grupėje, turint omenyje vidutiniškus jos rezultatus. Todėl Komisija mano, jog gairių 13 punktas neprieštarauja tam, kad AFR būtų laikoma atitinkančia sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos reikalavimus, nepaisant to, kad ji priklauso grupei.

(61)	Taigi pagalbos suderinamumas turi būti vertinamas pagal gaires.

(62)	Komisija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pateiktą informaciją, gairėse numatytos restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo sąlygos neįvykdytos. Komisija pažymi, kad:

(63)

Prancūzijos valdžios institucijos jai nepateikė restruktūrizavimo plano pagal gairių 34–37 punktus. Iš tiesų, 24 konstatuojamojoje dalyje nurodytos restruktūrizavimo priemonės, kurias Prancūzijos valdžios institucijos nurodė kaip restruktūrizavimo planą, kuris buvo įgyvendinamas nuo 2004 m. (žr. 24 konstatuojamąją dalį), jas suteikiant neatitiko realaus restruktūrizavimo plano, kurį susijusi valstybė narė yra įsipareigojusi įgyvendinti (gairių 35 dalis). Priešingai nei numatyta gairėse, vadinamajame plane nėra pateikta rinkos tyrimo. Tačiau toks tyrimas būtinas siekiant patikrinti, kokios yra galimybės atkurti gyvybingumą ir kokios yra vidaus restruktūrizavimo priemonės (gairių 35 dalis). Be to, niekaip nepatvirtinta, kad 2005 m. liepos mėn. buvo restruktūrizavimo planas, kuriame apibūdintos „aplinkybės, dėl kurių bendrovė pateko į sunkią padėtį – tai turėtų tapti pagrindu įvertinant siūlomų priemonių tinkamumą“ (Restruktūrizavimo gairių 36 dalis). Galiausiai vadinamajame plane nenumatyta jokių kompensacinių priemonių, kurios vis dėlto yra būtinos pagal gairių 38 dalį.

(64)	Atsižvelgdama į 63 konstatuojamojoje dalyje minėtas priežastis, Komisija mano, kad joks restruktūrizavimo planas, atitinkantis gaires, jai pateiktas nebuvo.

(65)	Be to, pagalba neatitinka gairėse numatytų sanavimo pagalbos suderinamumo sąlygų, nes grąžintini avansai buvo suteikti ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui (žr. gairių 25 punktą).

(66)	Galima daryti išvadą, kad aptariama pagalba nesuderinama su vidaus rinka.

6. IŠVADA

(67)	Komisija daro išvadą, kad Prancūzija, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, aptariamą pagalbą suteikė neteisėtai. Kadangi pagalba nesuderinama su vidaus rinka, Prancūzija ją turi nutraukti ir iš pagalbos gavėjo susigrąžinti išmokėtas sumas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Panaikinamas byloje C 38/2007 Komisijos 2008 m. balandžio 2 d. priimtas Komisijos sprendimas C (2008)1089 galutinis.

2 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Prancūzija neteisėtai suteikė „Arbel Fauvet Rail SA“, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinama su vidaus rinka.

3 straipsnis

1. Prancūzija iš pagalbos gavėjo turi išieškoti 2 straipsnyje nurodytą pagalbą.

2. Į grąžintiną sumą įeina palūkanos, kurios apskaičiuojamos nuo tos dienos, kai neteisėta pagalba buvo suteikta gavėjui, iki jos faktinio grąžinimo.

3. Pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (18) V skyrių palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir nuo susikaupusios sumos.

4. Nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Prancūzija nutraukia visą nebaigtą mokėti pagalbą, nurodytą 2 straipsnyje.

4 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytas reikalavimas grąžinti turi būti vykdomas nedelsiant ir veiksmingai.

2. Prancūzija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

5 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Prancūzija perduoda Komisijai šią informaciją:

a)	visą pagalbos gavėjo grąžintiną sumą (pagrindinę ir palūkanas);

b)	išsamų priemonių, kurių buvo imtasi ir kurių numatyta imtis vykdant šį sprendimą, aprašymą;

c)	dokumentus, įrodančius, kad iš pagalbos gavėjo pareikalauta grąžinti pagalbą.

2. Prancūzija informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, vykdymą tol, kol 1 straipsnyje nurodyta pagalba nebus visiškai sugrąžinta. Komisijos prašymu ji nedelsiant pateikia visą informaciją apie priemones, kurių imtasi ir kurių numatyta imtis šiam sprendimui vykdyti, taip pat išsamią informaciją apie pagalbos ir palūkanų sumas, kurias iš pagalbos gavėjo jau susigrąžino.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2010 m. birželio 23 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

pirmininko pavaduotojas

(1) Nuo 2009 m. gruodžio 1 d. EB sutarties 87 ir 88 straipsniai tapo Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo atitinkamai 107 ir 108 straipsniais. Abu šie straipsniai iš esmės yra tapatūs. Prireikus šiame sprendime daromos nuorodos į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius turi būti suprantamos kaip nuorodos į EB sutarties atitinkamai 87 ir 88 straipsnius.

(2) OL C 249, 2007 10 24, p. 17.

(3) Žr. 2 išnašą.

(4) 2008 m. balandžio 2 d. Komisijos sprendimas C (2008) 1089 galutinis (OL L 238, 2008 9 5, p. 27).

(5) 2007 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimas C (2007) 130 galutinis (OL L 183, 2007 7 13, p. 27).

(6) 2008 m. lapkričio 24 d. pirmininko sprendimu abi bylos sujungtos.

(7) Sujungtos bylos, sprendimas Freistaat Sachsen prieš Komisiją, T-102/07, ir sprendimas MB Immobilien and MB System prieš Komisiją, T-120/07, dar nepaskelbtas rinkinyje.

(8) OL C 273, 1997 9 9, p. 3.

(9) 2007 m. birželio 29 d. AFR perėmė bendrovė „IGF Industries“ . Jos pavadinimas buvo pakeistas į „IGF`Industries – Arbel Fauvet Rail“.

(10) OL C 244, 2004 10 1, p. 2.

(11) Konfidenciali informacija

(12) Žr. Komisijos pranešimą dėl orientacinių ir nuolaidų normų metodo nustatymo (OL C 273, 1997 9 9, p. 3).

(13) Žr. 2005 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimo Corsica Ferries, T-349/03, Rink. p. II-2197, 191 punktą; 2002 m. spalio 30 d. Komisijos sprendimo Kahla, C 62/2000, OL L 227, 2003 9 11, p. 12, 117 konstatuojamąją dalį ir 2004 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimo MobilCom, C 5/2003, OL L 116, 2005 5 4, p. 55, 148–164 konstatuojamąsias dalis; galiausiai žr. minėto sprendimo Biria 133–135 punktus.

(14) Žr. Sprendimo Biria sujungtose bylose Freistaat Sachsen, MB Immobilien Verwaltungs GmbH, MB System GmbH prieš Komisiją, T-102 ir T-120/07, dar nepaskelbto Rinkinyje, 218–222 punktus.

(15) „Study by Deloitte & Touche GmbH in relation to the updating of the reference rates of interest applied to State aid control in the ES“. 2004 m. spalio mėn. http://ec.europa.eu/competition/state_aid/studies_reports/full_report.pdf

(16) OL C 14, 2008 1 19, p. 6.

(17) Žr. 2008 m. liepos 1 d. Teisingumo Teismo sprendimo sujungtose bylose Chronopost, C-341/06 P ir C-342/06 P, Rink. I-4777, 95 punktą.

(18) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 203

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 tomas 2015m. liepos 31d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2015 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1311, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Plate de Florenville (SGN)]	1
	*	2015 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1312, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Fesols de Santa Pau (SKVN)]	3
	*	2015 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1313, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Artichaut du Roussillon (SGN)]	4
	*	2015 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1314, kuriuo dėl tipinių kainų nustatymo paukštienos, kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuose iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95	5
	*	2015 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1315 dėl papildomų dienų, kurias laivai gali būti ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, skyrimo Ispanijai	7
	*	2015 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1316, kuriuo nukrypstama nuo Tarybos reglamente (EB) Nr. 850/98 nustatyto mažiausio paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio žuvų dydžio	9
		2015 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1317, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	11
		SPRENDIMAI
	*	2015 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1318, kuriuo dėl Estijos ir Latvijos įrašų iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 5378) ( 1 )	14
	*	2015 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1319 dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku H7N7 potipio paukščių gripu Vokietijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 5501) ( 1 )	25
	*	2015 m. liepos 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1320 dėl nuorodų į čiulptuko laikiklio, čiulptukų, mokomųjų plūdriųjų plaukimo priemonių ir kepsninių standartus išbraukimo iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/95/EB ( 1 )	29
	*	2010 m. birželio 23 d. Komisijos sprendimas (ES) 2015/1321 dėl valstybės pagalbos C 38/07 (ex NN 45/07), Prancūzijos skirtos Arbel Fauvet Rail SA (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4112) ( 1 )	31

KN kodas	Prekių aprašymas	Tipinė kaina (EUR/100 kg)	3 straipsnyje nurodytas užstatas (EUR/100 kg)	Kilmės šalis (1)
0207 12 10	Užšaldytos viščiukų skerdenėlės, pateiktos kaip „70 % viščiukai“	136,8	0	AR
0207 12 90	Užšaldytos viščiukų skerdenėlės, pateiktos kaip „65 % viščiukai“	145,5	0	AR
0207 12 90		188,0	0	BR
0207 14 10	Užšaldytos vištų ar gaidžių skerdenėlių dalys be kaulų	286,1	4	AR
		214,7	26	BR
		350,7	0	CL
		301,0	0	TH
0207 27 10	Užšaldytos kalakutų skerdenėlių dalys be kaulų	343,4	0	BR
0207 27 10	Užšaldytos kalakutų skerdenėlių dalys be kaulų	413,7	0	CL
0408 91 80	Kiaušiniai be lukštų, džiovinti	384,3	0	AR
1602 32 11	Nevirti ir nekepti gaminiai iš vištų ar gaidžių	278,9	2	BR


	(1) Tekstas svarbus EEE