21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1185

2015 m. balandžio 24 d.

kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

pasitarusi su Direktyvos 2009/125/EB 18 straipsnyje nurodytu Konsultacijų forumu,

kadangi:

(1)	pagal Direktyvą 2009/125/EB Komisija turi nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė ir kurie daro didelį poveikį aplinkai ir turi didelį poveikio aplinkai mažinimo be pernelyg didelių išlaidų potencialą;

(2)

Direktyvos 2009/125/EB 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikydamasi 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, atsižvelgdama į 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir pasitarusi su Konsultacijų forumu, prireikus Komisija turėtų nustatyti įgyvendinimo priemones gaminiams, turintiems didelių ekonomiškai veiksmingo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo galimybių, pvz., kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams;

(3)

Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kuriame techniniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu atžvilgiais išnagrinėjo dažniausiai gyvenamiesiems ir komerciniams pastatams šildyti naudojamus kietojo kuro vietinius patalpų šildytuvus. Tyrimas atliktas kartu su Sąjungos ir trečiųjų valstybių suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis, o rezultatai paskelbti viešai;

(4)	nustatyta, kad šio reglamento tikslais svarbūs kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų aplinkos apsaugos aspektai yra gaminio naudojimo etapu suvartojamos energijos kiekis ir išmetamų kietųjų dalelių (dulkių), dujinių organinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekis;

(5)	parengiamojo tyrimo duomenimis, reikalavimų pagal kitus Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje nurodytus ekologinio projektavimo kriterijus kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams nustatyti nebūtina;

(6)

šis reglamentas turėtų būti taikomas kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, suprojektuotiems naudoti kietąjį kurą (biomasę arba iškastinį kurą). Šis reglamentas taikomas ir tiems kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, kurie turi netiesioginio šildymo – šilumos atidavimo šilumnešiui – funkciją. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, kuriuose naudojama ne medienos biomasė, nes jie turi specifinių techninių charakteristikų;

(7)

apskaičiuota, kad 2010 m. Sąjungoje metinės energijos sąnaudos, susijusios su kietojo kuro vietiniais patalpų šildytuvais, buvo 627 PJ (15,0 Mt naftos ekvivalento); tai atitinka 9,5 Mt išmesto anglies dioksido (CO2). Prognozuojama, kad, jei nebus imtasi specialių priemonių, 2030 m. metinės energijos sąnaudos, susijusios su kietojo kuro vietiniais patalpų šildytuvais, sieks 812 PJ (19,4 Mt naftos ekvivalento), o tai atitinka 8,8 Mt CO2;

(8)	kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų sunaudojamos energijos kiekį galima sumažinti taikant esamas nepatentuotas technologijas, dėl kurių bendros šių gaminių pirkimo ir naudojimo sąnaudos nepadidėja;

(9)

apskaičiuota, kad 2010 m. buvo išmetama 142 kt kietųjų dalelių (PM), 119 kt dujinių organinių junginių (OGC) ir 1 658 kt anglies monoksido (CO) per metus. Prognozuojama, kad dėl valstybių narių taikomų specialių priemonių ir technologijų pažangos 2030 m. šių teršalų bus išmetama mažiau: atitinkamai 94 kt, 49 kt ir 1 433 kt per metus. Numatoma, kad, jei nebus imtasi specialių priemonių, metinis išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis didės, nes naujų vietinių patalpų šildytuvų konstrukcija bus grindžiama aukštesnėmis degimo temperatūromis;

(10)	kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų teršalų kiekį būtų galima dar labiau sumažinti taikant esamas nepatentuotas technologijas, dėl kurių bendros šių gaminių įsigijimo ir naudojimo sąnaudos nepadidėja;

(11)	prognozuojama, kad taikant šiame reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/1186 (2), iki 2030 m. pavyktų sutaupyti apytikriai 41 PJ (0,9 Mt naftos ekvivalento) energijos per metus, o tai atitinka 0,4 Mt CO2;

(12)	taikant šiame reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus dėl kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų teršalų, iki 2030 m. per metus išmetamų kietųjų dalelių, dujinių organinių junginių ir anglies monoksido kiekis sumažėtų atitinkamai 27 kt, 5 kt ir 399 kt;

(13)

šio reglamento taikymo sritis apima skirtingų techninių charakteristikų gaminius. Jeigu jiems būtų taikomi vienodi efektyvumo reikalavimai, būtų uždrausta prekiauti tam tikromis technologijomis, o tai turėtų neigiamą poveikį vartotojams. Todėl nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus pagal kiekvienos technologijos potencialą rinkoje sudaromos vienodos sąlygos;

(14)

pagal ekologinio projektavimo reikalavimus visoje Sąjungoje turėtų būti suderinti kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų suvartojamos energijos kiekio ir išmetamų kietųjų dalelių, dujinių organinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekio reikalavimai, kad vidaus rinka veiktų sklandžiau ir būtų pagerintas šių gaminių aplinkosauginis veiksmingumas;

(15)

realiomis sąlygomis naudojamų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumas mažėja, palyginti su bandymų metu nustatytu energijos vartojimo efektyvumu. Kad sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas priartėtų prie naudingojo efektyvumo, reikia skatinti gamintojus naudoti valdiklius. Tuo tikslu priimama bendra išskaita dėl šių dviejų verčių skirtumo. Ši išskaita gali būti kompensuojama nustatant valdymo parinktis;

(16)	ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų paveikti galutinių vartotojų galimybių įpirkti kietojo kuro vietinius patalpų šildytuvus ar naudotis jų funkcijomis ir daryti neigiamo poveikio sveikatai, saugai ar aplinkai;

(17)

nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus turėtų būti numatytas pakankamas laikotarpis, kad gamintojai galėtų perprojektuoti gaminius atsižvelgdami į šį reglamentą. Terminai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į poveikį gamintojų, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidoms ir kartu užtikrinant, kad šio reglamento tikslai būtų pasiekti laiku;

(18)

kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams taikomi darnieji standartai, kuriuos būtina taikyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 (3) 7 straipsnį. Teisinio tikrumo ir paprastinimo tikslu dera persvarstyti atitinkamus darniuosius standartus, kad juose būtų atsižvelgta į šiuo reglamentu nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus;

(19)

gaminių parametrai turėtų būti matuojami ir apskaičiuojami taikant patikimus, tikslius ir pakartojamus matavimo ir skaičiavimo metodus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, jei tokių yra, kuriuos Komisijos prašymu priėmė Europos standartizacijos organizacijos pagal procedūras, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (4);

(20)	pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį šiuo reglamentu nustatomos taikytinos atitikties vertinimo procedūros;

(21)	kad būtų lengviau atlikti atitikties patikrinimus, gamintojai turėtų pateikti su šio reglamento reikalavimais susijusią informaciją, nustatytą Direktyvos 2009/125/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose;

(22)	kad būtų galima dar labiau sumažinti kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų poveikį aplinkai, gamintojai turėtų pateikti informaciją, susijusią su išmontavimu, grąžinamuoju perdirbimu ir šalinimu;

(23)

be šiame reglamente nustatytų teisiškai privalomų reikalavimų, turėtų būti nurodyti geriausių turimų technologijų lyginamieji standartai, siekiant užtikrinti, kad informacija apie kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų aplinkosauginį veiksmingumą per jų gyvavimo ciklą būtų plačiai žinoma ir lengvai prieinama;

(24)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi rinkai pateikiamų ir pradedamų naudoti kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kurių vardinė šiluminė galia ne didesnė kaip 50 kW, ekologinio projektavimo reikalavimai.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a)	kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, išimtinai suprojektuotiems ne medienos biomasei deginti;

b)	kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, skirtiems naudoti tik lauke;

c)	kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, kurių tiesiogiai atiduodama šiluminė galia sudaro mažiau nei 6 % bendros tiesiogiai ir netiesiogiai atiduodamos šiluminės galios esant vardinei šiluminei galiai;

d)	kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, kurie surinkti ne gamykloje arba kurių netiekia vienas gamintojas kaip surenkamųjų elementų ar dalių, kurias reikia surinkti vietoje;

e)	oro šildymo gaminiams;

f)	pirčių krosnims.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be terminų, kurių apibrėžtys nustatytos Direktyvos 2009/125/EB 2 straipsnyje, šiame reglamente vartojami taip apibrėžiami terminai:

1. kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas– patalpų šildymo įrenginys, skleidžiantis šilumą, kuri perduodama tiesiogiai arba tiesiogiai ir per šilumnešį, kad uždaroje patalpoje, kurioje yra gaminys, būtų pasiekta ir palaikoma tam tikra žmogui maloni temperatūra; įrenginio šiluma gali būti atiduodama ir į kitas patalpas; jame įrengtas vienas ar daugiau šilumos generatorių, kuriais kietasis kuras tiesiogiai verčiamas šiluma;

2. atvirasis kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas– kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas, kuriame kuro sluoksnis ir kūryklų dujos nėra sandariai atskirti nuo patalpos, kurioje įrengtas gaminys; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

3. uždarasis kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas– kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas, kuriame kuro sluoksnį ir kūryklų dujas galima sandariai atskirti nuo patalpos, kurioje įrengtas gaminys; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

4. viryklė– kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas kietasis kuras; jo korpuse integruotas kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas ir maistui gaminti skirta kaitvietė ar orkaitė arba jos abi; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

5. kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas be dūmtakio– kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas, kurio degimo produktai išskiriami patalpoje, kurioje yra gaminys;

6. po dūmtraukiu įrengiamas kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas– kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas, skirtas įrengti po dūmtraukiu ar židinyje, nesant sandarios jungties tarp gaminio ir dūmtraukio ar židinio angos, kad degimo produktai galėtų nevaržomai patekti iš degimo vietos į kaminą ar dūmtakį;

7. pirties krosnis– kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas, įtaisytas arba tinkamas naudoti sausoje ar garinėje pirtyje arba panašioje aplinkoje;

8. oro šildymo gaminys– gaminys, kuriuo šiluma tiekiama tik orinio šildymo sistemai ir prie kurio gali būti prijungti ortakiai; jis suprojektuotas naudoti pritvirtintas specialioje vietoje ar prie sienos ir skirsto orą ventiliatoriumi, kad uždaroje patalpoje, kurioje yra gaminys, būtų pasiekta ir palaikoma žmogui maloni temperatūra;

9. kietasis kuras– kuras, kuris normalioje patalpos temperatūroje yra kietas, įskaitant kietąją biomasę ir kietąjį iškastinį kurą;

10. biomasė– biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

11. medienos biomasė– biomasė iš medžių, krūmų ir krūmokšnių, įskaitant rąstinę medieną, smulkintą medieną, presuotos medienos granules, presuotos medienos briketus ir pjuvenas;

12. ne medienos biomasė– kitokia nei medienos biomasė, įskaitant šiaudus, miskantą, nendres, sėklas, grūdus, alyvuogių kauliukus, alyvuogių išspaudas ir riešutų kevalus;

13. iškastinis kietasis kuras– kietasis kuras, išskyrus biomasę, įskaitant antracitą ir nesikoksuojančias anglis, koksą, puskoksį, bitumines anglis, lignitą, kelių iškastinio kuro rūšių mišinį arba biomasės ir iškastinio kuro mišinį; šiame reglamente iškastiniu kietuoju kuru laikomos ir durpės;

14. tinkamiausias kuras– vienos rūšies kuras, kuris pagal gamintojo nurodymus turi būti naudojamas kietojo kuro vietiniame patalpų šildytuve;

15. kitas tinkamas kuras– kitoks nei tinkamiausias kuras, kuris pagal gamintojo nurodymus gali būti naudojamas kietojo kuro vietiniame patalpų šildytuve; prie šio kuro priskiriamas visų rūšių kuras, nurodytas įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose, laisvai prieinamose gamintojų ir tiekėjų interneto svetainėse, techninėje ar reklaminėje medžiagoje ir reklamoje;

16. tiesiogiai atiduodama šiluminė galia– gaminio atiduodama šiluminė galia kilovatais (kW), kai šiluma atiduodama gaminio skleidžiama spinduliuote ar iš gaminio oru sklindančios šilumos konvekcija, išskyrus gaminio šilumnešiui atiduodamą šilumą;

17. netiesiogiai atiduodama šiluminė galia– gaminio šilumnešiui atiduodama šiluminė galia kilovatais (kW), naudojant tą patį šilumos gamybos procesą, kaip ir šilumą atiduodant tiesiogiai;

18. netiesioginio šildymo funkcija– gaminio funkcija, kai dalis bendros šiluminės galios perduodama šilumnešiui ir naudojama patalpoms šildyti ar buitiniam karštam vandeniui ruošti;

19. vardinė šiluminė galia (Pnom )– gamintojo deklaruota kietojo kuro vietinio patalpų šildytuvo atiduodamoji šiluminė galia kilovatais (kW), kurią sudaro tiesiogiai ir (jei taikytina) netiesiogiai atiduodama šiluminė galia, kai įrenginys veikia nustatyta didžiausia galia, kurią galima išlaikyti ilgesnį laiką;

20. mažiausioji šiluminė galia (Pmin )– gamintojo deklaruota kietojo kuro vietinio patalpų šildytuvo atiduodamoji šiluminė galia kilovatais (kW), kurią sudaro tiesiogiai ir (jei taikytina) netiesiogiai atiduodama šiluminė galia, kai įrenginys veikia nustatyta mažiausia galia;

21. skirtas naudoti lauke– gaminio, kuris tinkamas saugiai naudoti ne uždarose patalpose, taip pat lauko sąlygomis, charakteristika;

22. kietosios dalelės– įvairių formų, struktūros ir tankio dalelės, pasklidusios kūryklų dujų dujinėje fazėje;

23. lygiavertis modelis– rinkai pateiktas modelis, kurio techniniai parametrai, nurodyti II priedo 3 punkto 1 lentelėje, yra tokie patys kaip kito modelio, kurį rinkai pateikė tas pats gamintojas, parametrai.

Papildomos II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai ir jų taikymo tvarkaraštis

1. Kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai nustatyti II priede.

2. Kietojo kuro vietiniai patalpų šildytuvai II priede nustatytus reikalavimus turi atitikti nuo 2022 m. sausio 1 d.

3. Atitiktis ekologinio projektavimo reikalavimams nustatoma ir apskaičiuojama III priede išdėstytais metodais.

4 straipsnis

Atitikties vertinimas

1. Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta atitikties įvertinimo procedūra – tos direktyvos IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolė arba jos V priede nustatyta valdymo sistema.

2. Atliekant atitikties vertinimą pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį į techninius dokumentus įtraukiama šio reglamento II priedo 3 punkte nurodyta informacija.

3. Jei į techninius dokumentus įtraukta tam tikro modelio informacija buvo nustatyta atlikus skaičiavimą pagal projekto duomenis arba ekstrapoliuojant pagal kitų modelių duomenis arba abiem šiais metodais, techniniuose dokumentuose pateikiami išsamūs šio skaičiavimo arba ekstrapoliavimo arba abiejų metodų ir bandymų, kuriuos siekdami patikrinti skaičiavimų tikslumą atliko gamintojai, duomenys. Šiais atvejais techniniuose dokumentuose taip pat pateikiamas sąrašas visų kitų modelių, kuriais remtasi ekstrapoliuojant, taip pat visų kitų modelių, kurių į techninius dokumentus įtraukta informacija buvo nustatyta minėtu būdu.

5 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Valstybės narės, atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio reglamento II priede nustatytų reikalavimų, taiko šio reglamento IV priede aprašytą patikros procedūrą.

6 straipsnis

Lyginamieji standartai

Įsigaliojant šiam reglamentui efektyviausių rinkoje esančių kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų lyginamieji standartai pateikti V priede.

7 straipsnis

Peržiūra

1. Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, peržiūri šį reglamentą ir ne vėliau kaip 2024 m. sausio 1 d. pateikia peržiūros rezultatą Konsultacijų forumui. Peržiūrint reglamentą visų pirma įvertinama:

—	ar tikslinga nustatyti griežtesnius ekologinio projektavimo reikalavimus dėl energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų kietųjų dalelių (PM), dujinių organinių junginių (OGC), anglies monoksido (CO) ir azoto oksidų (NOx) kiekio,

—	ar reikia keisti leidžiamąsias patikros nuokrypas;

2. Komisija peržiūri, ar tinkama įvesti trečiųjų šalių atliekamą kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų sertifikavimą, ir ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikia tos peržiūros rezultatą Konsultacijų forumui.

8 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Iki 2022 m. sausio 1 d. valstybės narės gali leisti pateikti rinkai ir pradėti naudoti kietojo kuro vietinius patalpų šildytuvus, kurie atitinka galiojančias nacionalines nuostatas dėl sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo, išmetamų kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekio.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. balandžio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(2) 2015 m. balandžio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1186, kuriuo dėl vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 20).

(3) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

(4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

I PRIEDAS

II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

1. sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas (ηs)– patalpų šildymo kietojo kuro vietiniu patalpų šildytuvu poreikio ir metinio suvartojamos energijos kiekio, kurio reikia šiam poreikiui patenkinti, santykis (%);

2. perskaičiavimo koeficientas (CC)– koeficientas, atitinkantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo (1) nurodytą apskaičiuotą 40 % ES energijos gamybos efektyvumo vidurkį; perskaičiavimo koeficiento vertė – CC = 2,5;

3. išmetamų kietųjų dalelių kiekis– kietųjų dalelių, išmetamų esant vardinei šiluminei galiai, kiekis, išreikštas mg/m3 sausų kūryklų dujų, apskaičiuojamas esant 273 K, 1 013 mbar ir 13 % O2, arba ne daugiau kaip pagal keturias degimo spartas nustatytas svertinis išmetamų kietųjų dalelių kiekio vidurkis, išreikštas g/kg sausosios medžiagos;

4. išmetamo anglies monoksido kiekis– anglies monoksido, išmetamo esant vardinei šiluminei galiai, kiekis, išreikštas mg/m3 kūryklų dujų, apskaičiuojamas esant 273 K, 1 013 mbar ir 13 % O2;

5. išmetamų dujinių organinių junginių kiekis– organinių junginių, išmetamų esant vardinei šiluminei galiai, kiekis, išreikštas mgC/m3 kūryklų dujų, apskaičiuojamas esant 273 K, 1 013 mbar ir 13 % O2;

6. išmetamų azoto oksidų kiekis– azoto oksidų, išmetamų esant vardinei šiluminei galiai, kiekis, išreikštas mg/m3 kūryklų dujų, išreikštų NO2, apskaičiuojamas esant 273 K, 1 013 mbar ir 13 % O2;

7. grynasis šilumingumas (NCV)– šilumos kiekis, gautas su deguonimi visiškai sudeginus vieną tinkamo drėgnumo kuro kiekio vienetą ir degimo produktams dar neatvėsus iki aplinkos temperatūros;

8. naudingasis efektyvumas esant vardinei arba mažiausiai šiluminei galiai (atitinkamai ηth,nom arba ηth,min)– kietojo kuro vietinio patalpų šildytuvo naudingai atiduodamos šilumos kiekio ir bendro suvartojamos energijos kiekio, išreikšto NCV, santykis (%);

9. elektrinės galios poreikis esant vardinei šiluminei galiai (elmax)– kietojo kuro vietinio patalpų šildytuvo vartojamoji elektrinė galia, kai juo užtikrinama vardinė šiluminė galia. Jei gaminys turi netiesioginio šildymo funkciją ir į jį yra įmontuotas apytakinis siurblys, vartojamoji elektrinė galia (kW) nustatoma neatsižvelgiant į apytakinio siurblio vartojamąją galią;

10. elektrinės galios poreikis esant mažiausiajai šiluminei galiai (elmin)– kietojo kuro vietinio patalpų šildytuvo vartojamoji elektrinė galia, kai juo užtikrinama mažiausioji šiluminė galia. Jei gaminys turi netiesioginio šildymo funkciją ir į jį yra įmontuotas apytakinis siurblys, vartojamoji elektrinė galia (kW) nustatoma neatsižvelgiant į apytakinio siurblio vartojamąją galią;

11. elektrinės galios poreikis budėjimo veiksena (elsb)– budėjimo veiksena veikiančio gaminio vartojamoji elektrinė galia (kW);

12. nuolat įjungto degiklio galios poreikis (Ppilot)– kietojo kuro sunaudojimas (kW) daugiau kaip 5 min. deginant liepsną (kol užsidega pagrindinis degiklis), kuri naudojama pradėti smarkesniam degimo procesui, būtinam vardinei arba dalinės apkrovos šiluminei galiai užtikrinti;

13. vieno šiluminės galios lygio be patalpos temperatūros reguliavimo– gaminio, negalinčio automatiškai reguliuoti šiluminės galios ir neturinčio patalpos temperatūros matuoklio, kad būtų galima automatiškai pritaikyti šiluminę galią, charakteristika;

14. dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be patalpos temperatūros reguliavimo– gaminio, kuriame galima rankiniu būdu nustatyti vieną iš dviejų ar daugiau šiluminės galios lygių, bet kuriame nėra įtaiso, kuriuo pagal norimą patalpos temperatūrą automatiškai reguliuojama šiluminė galia, charakteristika;

15. su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija– gaminio, kuriame įrengtas neelektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį, charakteristika;

16. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį, charakteristika;

17. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu– gaminio, kuriame yra integruotas arba atskiras elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį ir kuriuo laiką ir temperatūros lygį galima nustatyti pagal 24 val. laikmačio intervalą, charakteristika;

18. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu– gaminio, kuriame yra integruotas arba atskiras elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį ir kuriuo laiką ir temperatūros lygį galima nustatyti visos savaitės intervalu, charakteristika. Turi būti galima atskirai parinkti kiekvienos iš septynių dienų nuostačius;

19. patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažinimo funkcija– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis elektroninis įtaisas, kuriuo gali būti automatiškai sumažintas patalpos temperatūros nuostatis, kai patalpoje nėra žmonių, charakteristika;

20. patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažinimo funkcija– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis elektroninis įtaisas, kuriuo, užfiksavus staigų patalpos temperatūros nukritimą atvėrus langą arba duris, sumažinamas šiluminės galios lygis, charakteristika. Atviro lango arba durų atpažinimo jutiklis gali būti įmontuotas gaminyje, įrengtas atskirai, įtaisytas pastate arba gali būti pasirinktas šių variantų derinys;

21. su nuotolinio valdymo pasirinktimi– gaminio nuotolinio valdymo esant už pastato, kuriame jis yra, ribų charakteristika;

22. vieno lygio– gaminio, kuris negali automatiškai keisti šiluminės galios, charakteristika;

23. dviejų lygių– gaminio, kuris gali automatiškai parinkti vieną iš dviejų šiluminės galios lygių pagal esamą ir pageidaujamą patalpos oro temperatūrą, charakteristika; ši funkcija valdoma temperatūros jutikliais ir sąsaja, kuri nebūtinai įrengta pačiame gaminyje;

24. moduliacinis– gaminio, kuris gali automatiškai parinkti vieną iš trijų arba daugiau šiluminės galios lygių pagal esamą ir pageidaujamą patalpos oro temperatūrą, charakteristika; ši funkcija valdoma temperatūros jutikliais ir sąsaja, kuri nebūtinai įrengta pačiame gaminyje;

25. budėjimo veiksena– būsena, kai gaminys yra prijungtas prie elektros energijos tinklo, tinkamam veikimui užtikrinti yra maitinamas iš šio tinklo ir atlieka tik toliau išvardytas neribotos trukmės funkcijas: veikimo aktyvinimo funkciją arba veikimo aktyvinimo funkciją ir tik rodo įjungtą veikimo aktyvinimo funkciją ir (arba) rodo informaciją arba būseną;

26. kitas iškastinis kuras– iškastinis kuras, išskyrus antracitą ir nesikoksuojančias anglis, koksą, puskoksį, bitumines anglis, lignitą, durpes arba kelių rūšių iškastinio kuro mišinio briketus;

27. kita medienos biomasė– medienos biomasė, išskyrus 25 % arba mažesnio drėgnumo rąstinę medieną, mažesnio kaip 14 % drėgnumo kuro briketus arba mažesnio kaip 12 % drėgnumo presuotą medieną;

28. modelio žymuo– paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą kietojo kuro vietinio patalpų šildytuvo modelį įmanoma atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo prekiautojo modelių;

29. drėgnumas– kietojo kuro vietiniuose patalpų šildytuvuose naudojamame kure esančio vandens masės ir bendros kuro masės santykis.

(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

II PRIEDAS

Ekologinio projektavimo reikalavimai

1. Specialieji sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo ekologinio projektavimo reikalavimai

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kietojo kuro vietiniai patalpų šildytuvai atitinka šiuos reikalavimus:

i)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 30 %;

ii)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 65 %;

iii)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 79 %;

iv)	viryklių sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas turi būti ne mažesnis kaip 65 %.

2. Specialieji ekologinio projektavimo reikalavimai dėl išmetamų teršalų kiekio

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų kietųjų dalelių (KD) kiekis turi neviršyti šių verčių:

atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų KD kiekis turi neviršyti 50 mg/m3 esant 13 % O2, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 1 papunktyje aprašytu metodu, arba 6 g/kg (sausosios medžiagos), matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 2 papunktyje aprašytu metodu;

ii)

uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamų KD kiekis turi neviršyti 40 mg/m3 esant 13 % O2, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 1 papunktyje aprašytu metodu, arba 5 g/kg (sausosios medžiagos), matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 2 papunktyje aprašytu metodu, arba 2,4 g/kg (sausosios medžiagos) biomasės atveju, arba 5,0 g/kg (sausosios medžiagos) kietojo iškastinio kuro atveju, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 3 papunktyje aprašytu metodu;

iii)

uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, išmetamų KD kiekis turi neviršyti 20 mg/m3 esant 13 % O2, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 1 papunktyje aprašytu metodu, arba 2,5 g/kg (sausosios medžiagos), matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 2 papunktyje aprašytu metodu, arba 1,2 g/kg (sausosios medžiagos), matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 3 papunktyje aprašytu metodu.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų dujinių organinių junginių (DOJ) kiekis turi neviršyti šių verčių:

i)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamų DOJ kiekis turi neviršyti 120 mgC/m3 esant 13 % O2;

ii)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, išmetamų DOJ kiekis turi neviršyti 60 mgC/m3 esant 13 % O2.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamo anglies monoksido (CO) kiekis turi neviršyti šių verčių:

i)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamo CO kiekis turi neviršyti 2 000 mg/m3 esant 13 % O2;

ii)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamo CO kiekis turi neviršyti 1 500 mg/m3 esant 13 % O2;

iii)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, išmetamo CO kiekis turi neviršyti 300 mg/m3 esant 13 % O2.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis turi neviršyti šių verčių:

i)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ir viryklių, kuriuose naudojama biomasė, išmetamų NOx kiekis, išreikštas NO2, turi neviršyti 200 mg/m3 esant 13 % O2;

ii)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ir viryklių, kuriuose naudojamas kietasis iškastinis kuras, išmetamų NOx kiekis, išreikštas NO2, turi neviršyti 300 mg/m3 esant 13 % O2.

3. Informacijos apie gaminį reikalavimai

Nuo 2022 m. sausio 1 d. turi būti pateikiama ši informacija apie kietojo kuro vietinius patalpų šildytuvus:

montuotojams ir galutiniams naudotojams skirtose instrukcijose ir viešose gamintojų, jų įgaliotųjų atstovų ir importuotojų interneto svetainėse pateikiami šie duomenys:

1)	1 lentelėje nurodyta techninė informacija: pagal III priedą išmatuoti ir apskaičiuoti techniniai parametrai nurodomi lentelėje nurodytu reikšminių skaitmenų skaičiumi;

2)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių reikia imtis surenkant, įrengiant kietojo kuro vietinį patalpų šildytuvą arba atliekant jo techninę priežiūrą;

3)	informacija, susijusi su išmontavimu, grąžinamuoju perdirbimu ir (arba) šalinimu pasibaigus gyvavimo ciklui;

ii)

atitikčiai pagal 4 straipsnį įvertinti skirtuose techniniuose dokumentuose pateikiama ši informacija:

1)	a punkte nurodyti elementai;

2)	lygiaverčių modelių sąrašas, jei taikoma;

jei tinkamiausias kuras arba bet kuris kitas tinkamas kuras yra kita medienos biomasė, ne medienos biomasė, kitas iškastinis kuras arba kitas biomasės ir iškastinio kuro mišinys, kaip nurodyta 1 lentelėje, – kuro aprašymas, pakankamas jam vienareikšmiškai identifikuoti, ir kuro techninis standartas arba specifikacija, įskaitant išmatuotą kuro drėgnumą ir peleningumą; kito iškastinio kuro atveju nurodomas ir lakiųjų medžiagų kiekis kure.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. turi būti pateikiama ši informacija apie kietojo kuro vietinius patalpų šildytuvus:

kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų be dūmtakio ir po dūmtraukiu įrengiamų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose, laisvai prieinamose gamintojų interneto svetainėse ir ant gaminio pakuotės valstybės narės, kurioje parduodamas gaminys, galutiniams naudotojams suprantama kalba pateikiamas šis aiškiai matomas ir įskaitomas sakinys: „Šis gaminys netinkamas pagrindinio šildymo reikmėms“;

1)	galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose šis sakinys užrašomas ant viršelio;

2)	laisvai prieinamose gamintojų svetainėse šis sakinys pateikiamas šalia kitų gaminio charakteristikų;

3)	ant gaminio pakuotės šis sakinys užrašomas tokioje vietoje, kuri gerai matoma galutiniam naudotojui prieš perkant gaminį.

1 lentelė

Informacijos apie kietojo kuro vietinius patalpų šildytuvus reikalavimai

Modelio žymuo (-enys)

Netiesioginio šildymo funkcija [taip/ne]

Tiesiogiai atiduodama šiluminė galia ...(kW)

Netiesiogiai atiduodama šiluminė galia ...(kW)

Kuras

Tinkamiausias kuras (tik vienas)

Kitas tinkamas kuras (gali būti keli)

η s [x%]:

Šildant patalpas išmetamų teršalų kiekis esant vardinei šiluminei galiai (1)

Šildant patalpas išmetamų teršalų kiekis esant esant mažiausiajai šiluminei galiai (1) (2)

DOJ

NOx

DOJ

NOx

[x] mg/Nm3 (13 % O2)

Rąstinė mediena, kurios drėgnumas ≤ 25 %

[taip/ne]

Presuota mediena, kurios drėgnumas ≤ 12 %

[taip/ne]

Kitų rūšių medienos biomasė

[taip/ne]

Ne medienos biomasė

[taip/ne]

Antracitas ir nesikoksuojančios anglys

[taip/ne]

Koksas

[taip/ne]

Puskoksis

[taip/ne]

Bituminės anglys

[taip/ne]

Lignito briketai

[taip/ne]

Durpių briketai

[taip/ne]

Kelių rūšių iškastinio kuro mišinio briketai

[taip/ne]

Kitas iškastinis kuras

[taip/ne]

Biomasės ir iškastinio kuro mišinio briketai

[taip/ne]

Kitas biomasės ir kietojo kuro mišinys

[taip/ne]

Charakteristikos, kai naudojamas tik tinkamiausias kuras

Parametras

Ženklas

Vertė

Vienetai

Parametras

Ženklas

Vertė

Vienetai

Šiluminė galia

Naudingasis efektyvumas (NCV, kaip pateikta)

Vardinė šiluminė galia

Pnom

Naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai

ηth,nom

x,x

Mažiausioji šiluminė galia (orientacinė)

Pmin

[x,x/netaik.]

Naudingasis efektyvumas esant mažiausiajai šiluminei galiai (orientacinis)

ηth,min

[x,x/netaik.]

Pagalbinės elektros energijos suvartojimas

Šiluminės galios lygiai/patalpos temperatūros reguliavimas

(pasirinkti vieną)

Esant vardinei šiluminei galiai

elmax

x,xxx

Vieno šiluminės galios lygio, be patalpos temperatūros reguliavimo

[taip/ne]

Esant mažiausiajai šiluminei galiai

elmin

x,xxx

Dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be patalpos temperatūros reguliavimo

[taip/ne]

Veikiant budėjimo veiksena

elSB

x,xxx

Su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija

[taip/ne]

Nuolat įjungto degiklio galios poreikis

Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija

[taip/ne]

Nuolat įjungto degiklio galios poreikis (jei taikoma)

Ppilot

[x,xxx/netaik.]

Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu

[taip/ne]

Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu

[taip/ne]

Kitos valdymo pasirinktys (galimi keli variantai)

Patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažinimo funkcija

[taip/ne]

Patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažinimo funkcija

[taip/ne]

Su nuotolinio valdymo pasirinktimi

[taip/ne]

Kontaktiniai duomenys

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

(1) KD – kietosios dalelės, DOJ – dujiniai organiniai junginiai, CO – anglies monoksidas, NOx – azoto oksidai

(2) Būtina tik jeigu taikomi pataisos koeficientai F(2) arba F(3)

III PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas

1. Šio reglamento reikalavimų laikymosi ir tų reikalavimų laikymosi patikros tikslais matavimai ir skaičiavimai atliekami pagal darniuosius standartus, kurių numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba taikant kitus patikimus, tikslius ir pakartojamus metodus, kuriuose atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus. Jie turi atitikti 2–5 punktuose nustatytas sąlygas.

2. Bendrosios matavimo ir skaičiavimo sąlygos

a)	Kietojo kuro vietiniai patalpų šildytuvai išbandomi naudojant tinkamiausią kurą ir kitą tinkamą kurą, nurodytą II priedo 1 lentelėje.

b)	Deklaruotos vardinės šiluminės galios ir sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo vertės apvalinamos iki dešimtųjų.

c)	Deklaruotos išmetamų teršalų kiekio vertės apvalinamos iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

3. Bendrosios sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo skaičiavimo sąlygos

Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas (ηS) apskaičiuojamas kaip sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (ηS,on), pakoreguotas atsižvelgiant į šiluminės galios reguliavimą, pagalbinės elektros energijos suvartojimą ir nuolat įjungto degiklio energijos suvartojimą.

b)	Elektrinė vartojamoji galia dauginama iš perskaičiavimo koeficiento (CC) 2,5.

4. Bendrosios išmetamų teršalų kiekio matavimo sąlygos

Matuojamas kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų kietųjų dalelių (KD), dujinių organinių junginių (DOJ), anglies monoksido (CO) ir azoto oksidų (NOx) kiekis – visi šie parametrai ir patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas matuojami vienu metu, išskyrus KD matavimą, jei naudojamas 4 dalies a punkto i papunkčio 2 arba 3 papunktyje aprašytas metodas.

Išmetamų KD kiekį leidžiama matuoti vienu iš trijų metodų, kurių kiekvienam taikomi atskiri reikalavimai:

1.	KD kiekio matavimas imant dalinį sausų kūryklų dujų mėginį virš kaitinamo filtro. KD kiekis įrenginio degimo produktuose matuojamas esant gaminio vardinei šiluminei galiai ir, jei taikoma, esant dalinei apkrovai;

2.	KD kiekio matavimas, pasinaudojus natūralia trauka imant viso degimo ciklo dalinį kūryklų dujų mėginį iš atskiestų kūryklų dujų, naudojant viso srauto skiedimo tunelį ir aplinkos temperatūros filtrą;

3.	KD kiekio matavimas, naudojant stacionaraus dūmtraukio 12 Pa trauką imant 30 minčių laikotarpio dalinį kūryklų dujų mėginį iš atskiestų kūryklų dujų, naudojant viso srauto skiedimo tunelį ir aplinkos temperatūros filtrą arba elektrostatinį filtrą.

ii)

Ekstrakcinis nuolatinis DOJ kiekio įrenginio degimo produktuose matavimas naudojant liepsninės jonizacijos detektorių. Gautas rezultatas išreiškiamas anglies miligramais. DOJ kiekis įrenginio degimo produktuose matuojamas esant gaminio vardinei šiluminei galiai ir, jei taikoma, esant dalinei apkrovai.

iii)	Ekstrakcinis nuolatinis CO kiekio įrenginio degimo produktuose matavimas naudojant infraraudonosios spinduliuotės detektorių. CO kiekis įrenginio degimo produktuose matuojamas esant gaminio vardinei šiluminei galiai ir, jei taikoma, esant dalinei apkrovai.

iv)

Ekstrakcinis nuolatinis NOx kiekio įrenginio degimo produktuose matavimas naudojant chemiliuminescencinį detektorių. Išmetamų azoto oksidų kiekis matuojamas kaip azoto monoksido ir azoto dioksido suma ir pateikiamas azoto dioksido išraiška. NOx kiekis įrenginio degimo produktuose matuojamas esant gaminio vardinei šiluminei galiai ir, jei taikoma, esant dalinei apkrovai.

b)	Deklaruotos vardinės šiluminės galios, sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų teršalų kiekio vertės apvalinamos iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

5. Specialiosios sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo nustatymo sąlygos

Kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas apibrėžiamas taip:

ηS = ηS,on – 10% + F(2) + F(3) – F(4) – F(5)

Čia:

— ηS,on – sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (%), apskaičiuotas pagal 5 punkto b papunktį,

— F(2)– pataisos koeficientas (%), kuriuo atsižvelgiama į patikslinto sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertės yra tarpusavyje nesuderinamos ir jų negalima sudėti,

— F(3)– pataisos koeficientas (%), kuriuo atsižvelgiama į patikslinto sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertes galima sudėti,

— F(4)– pataisos koeficientas (%), kuriuo atsižvelgiama į sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sumažėjimą dėl pagalbinės elektros energijos suvartojimo,

— F(5)– pataisos koeficientas (%), kuriuo atsižvelgiama į sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sumažėjimą dėl nuolat įjungto degiklio energijos suvartojimo.

b)	Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena apskaičiuojamas taip: ηS,on = ηth,nom Čia: — ηth,nom – naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai, pagal NCV.

F(2) – pataisos koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į patikslinto sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertės yra tarpusavyje nesuderinamos arba jų negalima sudėti, apskaičiuojamas taip:

kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(2) yra lygus vienam iš 2 lentelėje nurodytų koeficientų, priklausomai nuo reguliavimo charakteristikos. Gali būti pasirinkta tik viena vertė.

2 lentelė

Pataisos koeficientas F(2)

Jei gaminys yra (galima tik viena pasirinktis)	F(2)
vieno šiluminės galios lygio, be patalpos temperatūros reguliavimo	0,0 %
dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių, be temperatūros reguliavimo	1,0 %
su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija	2,0 %
Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija	4,0 %
su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu	6,0 %
su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu	7,0 %

Kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, kurie neatitinka II priedo 2 punkte nustatytų išmetamų teršalų kiekio reikalavimų, kai temperatūros reguliatoriumi nustatyta mažiausioji šiluminė galia, taikomas F(2) yra lygus nuliui. Šio nuostačio šiluminė galia negali būti didesnė nei 50 % vardinės šiluminės galios.

F(3) – pataisos koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į patikslinto sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertes galima sudėti, apskaičiuojamas taip:

kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(3) yra lygus 3 lentelėje nurodytų verčių sumai, priklausomai nuo to, kuri (-os) reguliavimo charakteristika (-os) taikoma (-os).

3 lentelė

Pataisos koeficientas F(3)

Jei gaminyje yra (galimos kelios pasirinktys)	F(3)
patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažinimo funkcija	1,0 %
patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažinimo funkcija	1,0 %
nuotolinio valdymo pasirinktis	1,0 %

Kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, kurie neatitinka II priedo 2 punkte nustatytų išmetamų teršalų kiekio reikalavimų, kai temperatūros reguliatoriumi nustatyta mažiausioji šiluminė galia, taikomas F(3) yra lygus nuliui. Šio nuostačio šiluminė galia negali būti didesnė nei 50 % vardinės šiluminės galios.

Pagalbinės elektros energijos naudojimo pataisos koeficientas F(4) apskaičiuojamas, kaip nurodyta toliau.

Nustatant šį pataisos koeficientą atsižvelgiama į pagalbinės elektros energijos naudojimą aktyviąja ir budėjimo veiksenomis.

Čia:

— elmax – vartojamoji elektrinė galia (kW) esant vardinei šiluminei galiai,

— elmin – vartojamoji elektrinė galia (kW) esant mažiausiajai šiluminei galiai. Jei gaminys neturi mažiausiosios šiluminės galios režimo, taikoma vartojamosios elektrinės galios esant vardinei šiluminei galiai vertė,

— elsb – budėjimo veiksena veikiančio gaminio vartojamoji elektrinė galia (kW),

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW).

Pataisos koeficientas F(5), susijęs su nuolat įjungto degiklio energijos suvartojimu, apskaičiuojamas, kaip nurodyta toliau.

Nustatant šį pataisos koeficientą atsižvelgiama į nuolat įjungto degiklio galios poreikį.

Čia:

— Ppilot – degiklio vartojamoji galia (kW),

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW).

IV PRIEDAS

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, valstybių narių valdžios institucijos atitiktį II priede nustatytiems reikalavimams tikrina pagal toliau nustatytą patikros procedūrą.

1.	Valstybių narių institucijos išbando vieną tam tikro modelio vienetą. Vienetas išbandomas naudojant vienos arba kelių rūšių kurą, pasižymintį panašiomis savybėmis, kaip ir kuras, kurį naudojo gamintojas, atlikdamas matavimus pagal III priedą.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus šio reglamento II priede nustatytus reikalavimus, jei:

a)	deklaruotos vertės atitinka II priede nustatytus reikalavimus;

b)	sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs nėra daugiau kaip 5 % mažesnis už deklaruotą vertę;

išmetamų teršalų kiekis:

atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamų kietųjų dalelių (KD) kiekis deklaruotos vertės neviršija daugiau kaip 20 mg/m3 esant 13 % O2, o uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, – neviršija daugiau kaip 10 mg/m3 esant 13 % O2, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 1 papunktyje aprašytu metodu, arba daugiau kaip 1 g/kg, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 2 papunktyje aprašytu metodu, arba daugiau kaip 0,8 g/kg, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 3 papunktyje aprašytu metodu;

4)	išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis, išreikštas NO2, deklaruotos vertės neviršija daugiau kaip 30 mg/m3 esant 13 % O2.

Jeigu nepasiekiamas 2 punkto a papunktyje nurodytas rezultatas, laikoma, kad modelis ir visi lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų. Jei nepasiekiamas kuris nors 2 punkto b arba c papunktyje nurodytas rezultatas, valstybės narės institucijos išbando tris papildomus atsitiktine tvarka atrinktus to paties modelio vienetus. Trys pasirinkti papildomi vienetai gali būti vieno arba kelių lygiaverčių modelių, kurie gamintojo techniniuose dokumentuose išvardyti kaip lygiaverčiai gaminiai.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus šio reglamento II priede nustatytus reikalavimus, jei:

a)	deklaruotos kiekvieno iš trijų papildomų vienetų vertės atitinka II priede nustatytus reikalavimus;

b)	trijų papildomų vienetų vidutinis sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs nėra daugiau kaip 5 % mažesnis už deklaruotą vertę;

trijų papildomų vienetų išmetamų teršalų kiekio vidurkis:

atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamų kietųjų dalelių (KD) kiekis deklaruotos vertės neviršija daugiau kaip 20 mg/m3 esant 13 % O2, o uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, – neviršija daugiau kaip 10 mg/m3 esant 13 % O2, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 1 papunktyje aprašytu metodu, ir daugiau kaip 1 g/kg, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 2 papunktyje aprašytu metodu, arba daugiau kaip 0,8 g/kg, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 3 papunktyje aprašytu metodu;

4)	išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis, išreikštas NO2, deklaruotos vertės neviršija daugiau kaip 30 mg/m3 esant 13 % O2.

Jeigu nepasiekiami 4 punkte nurodyti rezultatai, laikoma, kad modelis ir visi lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų.

Priėmusios sprendimą dėl modelio neatitikties, valstybės narės institucijos per vieną mėnesį kitų valstybių narių institucijoms ir Komisijai pateikia bandymų rezultatus ir kitą svarbią informaciją.

Valstybių narių valdžios institucijos taiko III priede nustatytus matavimo ir skaičiavimo metodus.

V PRIEDAS

6 straipsnyje nurodyti lyginamieji standartai

Nustatyta, kad įsigaliojant šiam reglamentui geriausia rinkoje kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų technologija pagal sezoninį patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumą ir išmetamų kietųjų dalelių, anglies monoksido, dujinių organinių junginių ir azoto oksidų kiekį yra tokia, kaip nurodyta toliau. Nustatyta, kad įsigaliojant šiam reglamentui nė vienas kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas neatitiko visų 1–5 punktuose nustatytų verčių. Keli kietojo kuro vietiniai patalpų šildytuvai atitiko vieną ar daugiau šių verčių.

Specialieji kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamieji standartai:

a)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas – 47 %;

b)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas – 86 %;

c)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas – 94 %;

d)	viryklių, kuriose naudojamas kietasis kuras, sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas – 75 %.

Specialieji kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų kietųjų dalelių (KD) kiekio lyginamieji standartai:

atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ir uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamų KD kiekio lyginamasis standartas – 20 mg/m3 esant 13 % O2, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 1 papunktyje aprašytu metodu;

b)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, išmetamų kietųjų dalelių kiekio lyginamasis standartas – 10 mg/m3 esant 13 % O2, matuojant III priedo 4 dalies a punkto i papunkčio 1 papunktyje aprašytu metodu.

Specialieji kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų dujinių organinių junginių (DOJ) kiekio lyginamieji standartai:

a)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ir uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamų DOJ kiekio lyginamasis standartas – 30 mg/m3 esant 13 % O2;

b)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, išmetamų DOJ kiekio lyginamasis standartas – 10 mg/m3 esant 13 % O2.

Specialieji kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamo anglies monoksido (CO) kiekio lyginamieji standartai:

a)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ir uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, ir viryklių išmetamo CO kiekio lyginamasis standartas – 500 mg/m3 esant 13 % O2;

b)	uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, išmetamo CO kiekio lyginamasis standartas – 250 mg/m3 esant 13 % O2.

Specialieji kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekio lyginamieji standartai:

a)	atvirųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ir viryklių išmetamų NOx kiekio lyginamasis standartas – 50 mg/m3 esant 13 % O2.

1–5 punktuose nurodyti lyginamieji standartai nebūtinai reiškia, kad vienas kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas gali pasiekti visas šias vertes.

Uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas kietasis kuras, išskyrus presuotos medienos granules, gero verčių derinio pavyzdys yra esamas modelis, kurio sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas – 83 %, išmetamų kietųjų dalelių kiekis – 33 mg/m3 esant 13 % O2, išmetamų dujinių organinių junginių kiekis – 69 mg/m3 esant 13 % O2, išmetamo anglies monoksido kiekis – 1 125 mg/m3 esant 13 % O2, o išmetamų azoto oksidų kiekis – 115 mg/m3 esant 13 % O2.

Uždarųjų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės, gero verčių derinio pavyzdys yra esamas modelis, kurio sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas – 91 %, išmetamų kietųjų dalelių kiekis – 22 mg/m3 esant 13 % O2, išmetamų dujinių organinių junginių kiekis – 6 mg/m3 esant 13 % O2, išmetamo anglies monoksido kiekis – 312 mg/m3 esant 13 % O2, o išmetamų azoto oksidų kiekis – 121 mg/m3 esant 13 % O2.

Viryklių gero verčių derinio pavyzdys yra esamas modelis, kurio sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas – 78 %, išmetamų kietųjų dalelių kiekis – 38 mg/m3 esant 13 % O2, išmetamų dujinių organinių junginių kiekis – 66 mg/m3 esant 13 % O2, išmetamo anglies monoksido kiekis – 1 375 mg/m3 esant 13 % O2, o išmetamų azoto oksidų kiekis – 71 mg/m3 esant 13 % O2.

21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/20

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1186

2015 m. balandžio 24 d.

kuriuo dėl vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (1), ypač į jos 10 straipsnį,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 2010/30/ES nustatyta, kad Komisija turi priimti deleguotuosius teisės aktus, taikomus ženklinant su energija susijusius gaminius, kurie turi didelį energijos taupymo potencialą, tačiau jų veiksmingumo lygiai atliekant lygiavertes funkcijas labai skiriasi;

(2)	lygiavertes funkcijas atliekančių vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumas labai skiriasi, o jų suvartojama energija sudaro didelę dalį visos Sąjungoje suvartojamos energijos. Esama didelių galimybių sumažinti jų suvartojamos energijos kiekį;

(3)	vietiniai patalpų šildytuvai, kuriuose naudojama ne medienos biomasė, turi specifinių techninių charakteristikų, todėl jiems šis reglamentas neturėtų būti taikomas;

(4)

turėtų būti nustatytos suderintos nuostatos dėl ženklinimo ir standartinės informacijos apie gaminį, kad gamintojai turėtų paskatų didinti vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumą, galutiniai naudotojai būtų skatinami įsigyti efektyviai energiją vartojančius gaminius ir būtų prisidėta prie vidaus rinkos veikimo;

(5)	kadangi įprastas vietinių patalpų šildytuvų naudojimas, kartu ir energijos vartojimas, skiriasi nuo kitų reglamentuojamų patalpų šildymo įrenginių, šiuo reglamentu nustatoma ženklinimo skalė skiriasi nuo taikomos kitiems patalpų šildymo įrenginiams;

(6)	kadangi šviečiantieji ir vamzdiniai vietiniai patalpų šildytuvai yra profesionalų, o ne galutinių vartotojų, tiesiogiai įsigyjami gaminiai, jų energijos vartojimo ženklinimo reikalavimai šiame reglamente nenustatomi;

(7)

minimaliaisiais reikalavimais, taikomais vietiniams patalpų šildytuvams pagal Komisijos reglamentą (ES) 2015/1188 (2), numatomos maksimalios techninės šių gaminių tobulinimo galimybės. Todėl nebeliks galimybių juos labiau diferencijuoti. Elektrinių vietinių patalpų šildytuvų negalima tiesiogiai pakeisti efektyvesniais vietiniais patalpų šildytuvais, kuriuose naudojamas kitų rūšių kuras, todėl ženklinant nebūtų galima pasiekti tikslo – pateikti informaciją vartotojams apie santykinį skirtingų gaminių energijos vartojimo efektyvumą;

(8)

skatinimas šildymo įrenginiuose naudoti atsinaujinančiąją energiją dera su su tikslu skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją. Todėl tikslinga šiuo reglamentu nustatyti specialų vietiniams patalpų šildytuvams taikomą metodą – „biomasės etiketės daugiklį“, kuris būtų toks, kad A++ klasei galėtų būti priskirti tik tie kietojo kuro vietiniai patalpų šildytuvai, kuriuose naudojamos presuotos medienos granulės;

(9)

etiketėje pateikiama informacija turėtų būti gauta taikant patikimus, tikslius ir pakartojamus matavimo ir skaičiavimo metodus, pagrįstus visuotinai pripažintais pažangiausiais matavimo ir skaičiavimo metodais, įskaitant Europos standartizacijos organizacijų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (3) numatytus darniuosius ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo standartus, jei jų yra;

(10)	šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta standartizuota vietinių patalpų šildytuvų etiketės forma ir etiketėje pateikiamos informacijos turinys;

(11)	be to, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti vietinių patalpų šildytuvų vardinių parametrų lentelių ir techninių dokumentų reikalavimai;

(12)	taip pat šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta, kokia informacija pateiktina vietinius patalpų šildytuvus parduodant nuotolinės prekybos būdu ir vietinių patalpų šildytuvų reklamoje bei techninėje reklaminėje medžiagoje;

(13)	tikslinga numatyti šio reglamento nuostatų peržiūrą atsižvelgiant į technologijų pažangą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomi 50 kW ar mažesnės vardinės šiluminės galios vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir papildomos informacijos apie gaminį teikimo reikalavimai.

Šis reglamentas netaikomas:

a)	elektriniams vietiniams patalpų šildytuvams;

b)	vietiniams patalpų šildytuvams, kuriais šiluma gaminama naudojant garų suspaudimo ar sorbcijos elektriniais kompresoriais ar kuru ciklą;

c)	kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, išimtinai suprojektuotiems ne medienos biomasei deginti;

d)	vietiniams patalpų šildytuvams, skirtiems ne vidaus patalpoms šildyti, kad naudojant šilumos konvekciją ar šiluminę spinduliuotę būtų pasiekta ir palaikoma žmogui maloni temperatūra;

e)	vietiniams patalpų šildytuvams, skirtiems naudoti tik lauke;

f)	vietiniams patalpų šildytuvams, kurių tiesiogiai atiduodama šiluminė galia sudaro mažiau nei 6 % bendros tiesiogiai ir netiesiogiai atiduodamos šiluminės galios esant vardinei šiluminei galiai;

g)	kietojo kuro vietiniams patalpų šildytuvams, kurie surinkti ne gamykloje arba kurių netiekia vienas gamintojas kaip surenkamųjų elementų ar dalių, kurias reikia surinkti vietoje;

h)	šviečiantiesiems vietiniams patalpų šildytuvams ir vamzdiniams vietiniams patalpų šildytuvams;

i)	oro šildymo gaminiams;

j)	pirčių krosnims.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be nustatytųjų Direktyvos 2010/30/ES 2 straipsnyje, šiame reglamente pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

1. vietinis patalpų šildytuvas– patalpų šildymo įrenginys, skleidžiantis šilumą, kuri perduodama tiesiogiai ar tiesiogiai ir per šilumnešį, kad uždaroje patalpoje, kurioje yra gaminys, būtų pasiekta ir palaikoma tam tikra žmogui maloni temperatūra; įrenginio šiluma gali būti atiduodama ir į kitas patalpas; jame įrengtas vienas ar daugiau šilumos generatorių, kuriais elektros energija arba dujinis ar skystasis kuras tiesiogiai verčiami šiluma, naudojantis Džaulio reiškiniu arba deginant kurą;

2. kietojo kuro vietinis patalpų šildytuvas– atvirasis vietinis patalpų šildytuvas, uždarasis vietinis patalpų šildytuvas ar viryklė, kuriuose naudojamas kietasis kuras;

3. dujinio kuro vietinis patalpų šildytuvas– atvirasis vietinis patalpų šildytuvas ar uždarasis vietinis patalpų šildytuvas, kuriuose naudojamas dujinis kuras;

4. skystojo kuro vietinis patalpų šildytuvas– atvirasis vietinis patalpų šildytuvas ar uždarasis vietinis patalpų šildytuvas, kuriuose naudojamas skystasis kuras;

5. elektrinis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame šilumai gaminti naudojamas Džaulio reiškinys;

6. atvirasis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis, skystasis ar kietasis kuras, o kuro sluoksnis ir kūryklų dujos nėra sandariai atskirti nuo patalpos, kurioje įrengtas gaminys; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

7. uždarasis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis, skystasis ar kietasis kuras, o kuro sluoksnis ir kūryklų dujos sandariai atskirti nuo patalpos, kurioje įrengtas gaminys; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

8. viryklė– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas kietasis kuras; jo korpuse integruotas vietinis patalpų šildytuvas ir maistui gaminti skirta kaitvietė ar orkaitė arba jos abi; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

9. kuru kūrenamas vietinis patalpų šildytuvas– atvirasis vietinis patalpų šildytuvas, uždarasis vietinis patalpų šildytuvas arba viryklė;

10. šviečiantysis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras ir įrengtas degiklis; šildytuvas įrengiamas virš žmogaus galvos lygio ir nukreipiamas tiesiai į naudojimo vietą, kad degiklio skleidžiama šiluma (daugiausia infraraudonoji spinduliuotė) tiesiogiai šildytų šildytinus objektus; degimo produktai išskiriami patalpoje, kurioje yra gaminys;

11. vamzdinis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras ir įrengtas degiklis; šildytuvas įrengiamas virš žmogaus galvos lygio netoli šildytinų objektų ir šildo patalpą daugiausia infraraudonąja spinduliuote, skleidžiama vieno ar daugiau vamzdžių, kaitinamų viduje tekančių degimo produktų, kurie turi išrūkti per dūmtakį;

12. vietinis patalpų šildytuvas be dūmtakio– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis, skystasis ar kietasis kuras ir kurio degimo produktai išskiriami patalpoje, kurioje yra gaminys, išskyrus šviečiančiuosius vietinius patalpų šildytuvus;

13. po dūmtraukiu įrengtas šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis, skystasis ar kietasis kuras ir kuris skirtas įrengti po dūmtraukiu ar židinyje, nesant sandarios jungties tarp gaminio ir dūmtraukio ar židinio angos, kad degimo produktai galėtų nevaržomai patekti iš degimo vietos į kaminą ar dūmtakį;

14. oro šildymo gaminys– gaminys, kuriuo šiluma tiekiama tik orinio šildymo sistemai ir prie kurio gali būti prijungti ortakiai; jis suprojektuotas naudoti pritvirtintas specialioje vietoje ar prie sienos ir skirsto orą ventiliatoriumi, kad uždaroje patalpoje, kurioje yra gaminys, būtų pasiekta ir palaikoma žmogui maloni temperatūra;

15. pirties krosnis– vietinis patalpų šildytuvas, įtaisytas arba tinkamas naudoti sausoje ar garinėje pirtyje arba panašioje aplinkoje;

16. kietasis kuras– kuras, kuris normalioje patalpos temperatūroje yra kietas, įskaitant kietąją biomasę ir kietąjį iškastinį kurą;

17. biomasė– biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

18. medienos biomasė– biomasė iš medžių, krūmų ir krūmokšnių, įskaitant rąstinę medieną, smulkintą medieną, presuotos medienos granules, presuotos medienos briketus ir pjuvenas;

19. ne medienos biomasė– kitokia nei medienos biomasė, įskaitant šiaudus, miskantą, nendres, sėklas, grūdus, alyvuogių kauliukus, alyvuogių išspaudas ir riešutų kevalus;

20. tinkamiausias kuras– vienos rūšies kuras, kuris pagal tiekėjo nurodymus turi būti naudojamas vietiniame patalpų šildytuve;

21. iškastinis kietasis kuras– kietasis kuras, išskyrus biomasę, įskaitant antracitą ir nesikoksuojančias anglis, koksą, puskoksį, bitumines anglis, lignitą, kelių iškastinio kuro rūšių mišinį arba biomasės ir iškastinio kuro mišinį; šiame reglamente prie iškastinio kuro priskiriamos ir durpės;

22. kitas tinkamas kuras– kitoks nei tinkamiausias kuras, kuris pagal tiekėjo nurodymus gali būti naudojamas vietiniame patalpų šildytuve; prie šio kuro priskiriamas visų rūšių kuras, nurodytas įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose, laisvai prieinamose gamintojų ir tiekėjų interneto svetainėse, techninėje ar reklaminėje medžiagoje ir reklamoje;

23. tiesiogiai atiduodama šiluminė galia– gaminio atiduodama šiluminė galia kilovatais (kW), kai šiluma atiduodama gaminio skleidžiama spinduliuote ar iš gaminio oru sklindančios šilumos konvekcija, išskyrus gaminio šilumnešiui atiduodamą šilumą;

24. netiesiogiai atiduodama šiluminė galia– gaminio šilumnešiui atiduodama šiluminė galia kilovatais (kW), naudojant tą patį šilumos gamybos procesą, kaip ir šilumą atiduodant tiesiogiai;

25. netiesioginio šildymo funkcija– gaminio funkcija, kuria dalis bendros šiluminės galios atiduodama šilumnešiui ir naudojama patalpoms šildyti ar buitiniam karštam vandeniui ruošti;

26. vardinė šiluminė galia (Pnom) – tiekėjo deklaruota vietinio patalpų šildytuvo atiduodamoji šiluminė galia kilovatais (kW), kurią sudaro tiesiogiai ir (jei taikytina) netiesiogiai atiduodama šiluminė galia, kai įrenginys veikia nustatyta didžiausia galia, kurią galima išlaikyti ilgesnį laiką;

27. mažiausioji šiluminė galia (Pmin) – tiekėjo deklaruota vietinio patalpų šildytuvo atiduodamoji šiluminė galia kilovatais (kW), kurią sudaro tiesiogiai ir (jei taikytina) netiesiogiai atiduodama šiluminė galia, kai įrenginys veikia nustatyta mažiausia galia;

28. skirtas naudoti lauke– gaminio, kuris tinkamas saugiai naudoti ne uždarose patalpose, taip pat lauko sąlygomis, charakteristika;

29. lygiavertis modelis– rinkai pateiktas modelis, kurio techniniai parametrai, nurodyti V priedo 2 ar 3 lentelėje, yra tokie pat kaip kito modelio, kurį rinkai pateikė tas pats gamintojas, parametrai.

Papildomos II–IX prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Tiekėjų pareigos ir tvarkaraštis

1. Nuo 2018 m. sausio 1 d. tiekėjai, pateikiantys rinkai ar perduodantys naudoti vietinius patalpų šildytuvus, išskyrus kietuoju kuru kūrenamus šildytuvus be dūmtakio arba kietuoju kuru kūrenamus po dūmtraukiu įrengtus šildytuvus, užtikrina, kad:

a)	toks vietinis patalpų šildytuvas būtų pateiktas su spausdinta etikete, kurios formatas ir turinys nustatyti III priedo 1 punkte ir atitiktų II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases;

b)	prekiautojams būtų prieinama tokio vietinio patalpų šildytuvo modeliui skirta elektroninė etiketė, kurios formatas ir turinys nustatyti III priedo 1 punkte ir kuri atitinka II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases;

c)	su tokiu vietiniu patalpų šildytuvu būtų pateikiama gaminio vardinių parametrų lentelė pagal IV priedą;

d)	prekiautojams būtų prieinama tokio vietinio patalpų šildytuvo modeliui skirta elektroninė gaminio vardinių parametrų lentelė pagal IV priedą;

e)	valstybės narės valdžios institucijų arba Komisijos prašymu būtų pateikiami V priede nustatyti techniniai dokumentai;

f)	bet kurioje tokio vietinio patalpų šildytuvo modelio reklamoje, kurioje pateikiama informacijos apie energijos vartojimą ar kainas, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė;

g)	bet kurioje tokio vietinio patalpų šildytuvo modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje aprašomi jo konkretūs techniniai parametrai, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė.

2. Nuo 2022 m. sausio 1 d. tiekėjai, pateikiantys rinkai ar perduodantys naudoti kietuoju kuru kūrenamus šildytuvus be dūmtakio arba kietuoju kuru kūrenamus po dūmtraukiu įrengtus šildytuvus, užtikrina, kad:

a)	toks vietinis patalpų šildytuvas būtų pateiktas su spausdinta etikete, kurios formatas ir turinys nustatyti III priedo 1 punkte ir atitiktų II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases;

b)	prekiautojams būtų prieinama tokio vietinio patalpų šildytuvo modeliui skirta elektroninė etiketė, kurios formatas ir turinys nustatyti III priedo 1 punkte ir kuri atitinka II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases;

c)	su tokiu vietiniu patalpų šildytuvu būtų pateikiama gaminio vardinių parametrų lentelė pagal IV priedą;

d)	prekiautojams būtų prieinama tokio vietinio patalpų šildytuvo modeliui skirta elektroninė gaminio vardinių parametrų lentelė pagal IV priedą;

e)	valstybės narės valdžios institucijų arba Komisijos prašymu būtų pateikiami V priede nustatyti techniniai dokumentai;

f)	bet kurioje tokio vietinio patalpų šildytuvo modelio reklamoje, kurioje pateikiama informacijos apie energijos vartojimą ar kainas, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė;

g)	bet kurioje tokio vietinio patalpų šildytuvo modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje aprašomi jo konkretūs techniniai parametrai, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė.

4 straipsnis

Prekiautojų pareigos

Prekiautojai vietiniais patalpų šildytuvais užtikrina, kad:

a)	kiekvieno pardavimo vietoje esančio vietinio patalpų šildytuvo priekinė pusė būtų paženklinta pagal 3 straipsnį tiekėjų pateikta aiškiai matoma etikete;

prekiaujant patalpų šildytuvais, kuriuos siūloma pirkti, išsinuomoti ar įsigyti išperkamąja nuoma ir kurių galutinis naudotojas negali apžiūrėti, būtų pateikiama pagal VI priedą tiekėjo pateikta informacija, išskyrus atvejus, kai tokie pasiūlymai teikiami internetu – pastaruoju atveju taikomos VII priedo nuostatos;

c)	bet kurioje tam tikro modelio vietinio patalpų šildytuvo reklamoje, kurioje pateikiama informacijos apie energijos vartojimą ar kainas, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė;

d)	bet kurioje tam tikro modelio vietinio patalpų šildytuvo techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje aprašomi jo konkretūs techniniai parametrai, būtų nurodoma to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė.

5 straipsnis

Matavimo ir skaičiavimo metodai

Pagal 3 ir 4 straipsnius pateiktina informacija nustatoma VIII priede nurodytais patikimais, tiksliais ir pakartojamais matavimo ir skaičiavimo metodais, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius skaičiavimo ir matavimo metodus.

6 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Valstybės narės atitiktį deklaruotai vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo klasei vertina pagal IX priede nustatytą procedūrą.

7 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Komisija peržiūri šį reglamentą atsižvelgdama į technologijų pažangą. Peržiūrint reglamentą visų pirma įvertinama, ar galima sumažinti reglamento netaikymo išimčių.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Nuo 2018 m. sausio 1 d. jis taikomas vietiniams patalpų šildytuvams, išskyrus kietuoju kuru kūrenamus šildytuvus be dūmtakio arba kietuoju kuru kūrenamus po dūmtraukiu įrengtus šildytuvus. Tačiau 3 straipsnio 1 dalies f ir g punktai ir 4 straipsnio b, c ir d punktai taikomi nuo 2018 m. balandžio 1 d.

3. Nuo 2022 m. sausio 1 d. jis taikomas kietuoju kuru kūrenamiems šildytuvams be dūmtakio ir kietuoju kuru kūrenamiems po dūmtraukiu įrengtiems šildytuvams. Tačiau 3 straipsnio 2 dalies f ir g punktai ir 4 straipsnio b, c ir d punktai taikomi nuo 2022 m. balandžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. balandžio 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 153, 2010 6 18, p. 1.

(2) 2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1188, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 76).

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

I PRIEDAS

II–IX prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

II–IX prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

1. perskaičiavimo koeficientas (CC)– koeficientas, atitinkantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (1) nurodytą apskaičiuotą 40 % ES energijos gamybos efektyvumo vidurkį; perskaičiavimo koeficiento vertė yra CC = 2,5;

2. grynasis šilumingumas (NCV)– šilumos kiekis, gautas su deguonimi visiškai sudeginus vieną tinkamo drėgnumo kuro kiekio vienetą ir degimo produktams dar neatvėsus iki aplinkos temperatūros;

3. naudingasis efektyvumas esant vardinei arba mažiausiai šiluminei galiai (atitinkamai, ηth,nom arba ηth,min)– vietinio patalpų šildytuvo naudingai atiduodamos šilumos kiekio ir bendro grynuoju šilumingumu (NCV) išreikšto suvartojamos energijos kiekio santykis ( %);

4. elektrinės galios poreikis esant vardinei šiluminei galiai (elmax)– vietinio patalpų šildytuvo vartojamoji elektrinė galia, kai juo užtikrinama vardinė šiluminė galia. Vartojamoji elektrinė galia (kW) nustatoma neatsižvelgiant į apytakinio siurblio vartojamąją galią, jei gaminys turi netiesioginio šildymo funkciją, o apytakinis siurblys yra į jį įmontuotas;

5. elektrinės galios poreikis esant mažiausiai šiluminei galiai (elmin)– vietinio patalpų šildytuvo vartojamoji elektrinė galia, kai juo užtikrinama mažiausia šiluminė galia. Vartojamoji elektrinė galia (kW) nustatoma neatsižvelgiant į apytakinio siurblio vartojamąją galią, jei gaminys turi netiesioginio šildymo funkciją, o apytakinis siurblys yra į jį įmontuotas;

6. elektrinės galios poreikis pristabdytąja veiksena (elsb)– pristabdytąja veiksena veikiančio gaminio vartojamoji elektrinė galia (kW);

7. nuolat įjungto degiklio galios poreikis (Ppilot)– dujinio, skystojo arba kietojo kuro sunaudojimas (kW) daugiau kaip 5 min. deginant liepsną (kol užsidega pagrindinis degiklis), kuri naudojama pradėti smarkesniam degimo procesui, būtinam vardinei arba dalinės apkrovos šiluminei galiai užtikrinti;

8. vieno šiluminės galios lygio be patalpos temperatūros reguliavimo– gaminio, negalinčio automatiškai reguliuoti šiluminės galios ir neturinčio patalpos temperatūros matuoklio, kad būtų galima automatiškai pritaikyti šiluminę galią, charakteristika;

9. dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be patalpos temperatūros reguliavimo– gaminio, kuriame galima rankiniu būdu nustatyti vieną iš dviejų ar daugiau šiluminės galios lygių, bet kuriame nėra įtaiso, kuriuo pagal norimą patalpos temperatūrą automatiškai reguliuojama šiluminė galia, charakteristika;

10. su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija– gaminio, kuriame įrengtas neelektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį, charakteristika;

11. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį, charakteristika;

12. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu– gaminio, kuriame yra integruotas arba atskiras elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį ir kuriuo laiką ir temperatūros lygį galima nustatyti pagal 24 val. laikmačio intervalą, charakteristika;

13. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu– gaminio, kuriame yra integruotas arba atskiras elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį ir kuriuo laiką ir temperatūros lygį galima nustatyti visos savaitės intervalu, charakteristika. Turi būti galima atskirai parinkti kiekvienos iš septynių dienų nuostačius;

14. patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažintimi– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis gaminio įtaisas, kuriuo gali būti automatiškai sumažintas patalpos temperatūros nuostatis, kai patalpoje nėra žmonių, charakteristika;

15. patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažintimi– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis gaminio įtaisas, kuriuo, užfiksavus staigų patalpos temperatūros nukritimą atvėrus langą arba duris, sumažinamas šiluminės galios lygis, charakteristika. Atviro lango arba durų atpažinties jutiklis gali būti įmontuotas gaminyje, įrengtas atskirai, įtaisytas pastate arba gali būti pasirinktas šių variantų derinys;

16. su nuotolinio valdymo pasirinktimi– gaminio nuotolinio valdymo esant už pastato, kuriame jis yra, ribų, funkcija;

17. pristabdytoji veiksena– būsena, kai gaminys yra prijungtas prie elektros energijos tinklo, tinkamam veikimui užtikrinti yra maitinamas iš šio tinklo ir atlieka tik toliau išvardytas neribotos trukmės funkcijas: veikimo aktyvinimo funkciją arba veikimo aktyvinimo funkciją su įjungto veikimo aktyvinimo rodymo funkcija ir (arba) su informacijos arba veiksenos rodymo ekrane funkcija;

18. modelio žymuo– paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą vietinio patalpų šildytuvo modelį įmanoma atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo tiekėjo ar prekiautojo modelių;

19. kitas iškastinis kuras– iškastinis kuras, išskyrus antracitą ir nesikoksuojančias anglis, koksą, puskoksį, bitumines anglis, lignitą, durpes arba kelių rūšių iškastinio kuro mišinio briketus;

20. kita medienos biomasė– medienos biomasė, išskyrus 25 % arba mažesnio drėgnumo rąstinę medieną, mažesnio kaip 14 % drėgnumo kuro briketus arba mažesnio kaip 12 % drėgnumo presuotą medieną.

21. drėgnumas– vietiniuose patalpų šildytuvuose naudojamame kure esančio vandens masės ir bendros kuro masės santykis.

(1) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

II PRIEDAS

Energijos vartojimo efektyvumo klasės

Vietinio patalpų šildytuvo energijos vartojimo efektyvumo klasė nustatoma pagal energijos vartojimo efektyvumo indeksą (angl. Energy Efficiency Index, EEI), kaip nurodyta 1 lentelėje.

1. tabula

Lokālo telpu sildītāju energoefektivitātes klases

Energoefektivitātes klase	Energoefektivitātes indekss (EEI)
A++	EEI ≥ 130
A+	107 ≤ EEI < 130
A	88 ≤ EEI < 107
B	82 ≤ EEI < 88
C	77 ≤ EEI < 82
D	72 ≤ EEI < 77
E	62 ≤ EEI < 72
F	42 ≤ EEI < 62
G	EEI < 42

Vietinio patalpų šildytuvo energijos vartojimo efektyvumo indeksas apskaičiuojamas pagal VIII priedą.

III PRIEDAS

Etiketė

Vietiniai patalpų šildytuvai

Etiketėje pateikiama ši informacija:

I.	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

II.	tiekėjo modelio žymuo;

III.	pagal II priedo 1 punktą nustatyta energijos vartojimo efektyvumo klasė; rodyklės, kurioje nurodoma vietinio patalpų šildytuvo energijos vartojimo efektyvumo klasė, smaigalys yra tokiame pačiame aukštyje kaip atitinkamos energijos vartojimo efektyvumo klasės rodyklės smaigalys;

IV.	tiesioginio šilumos atidavimo ženklas;

V.	tiesiogiai atiduodama šiluminė galia (kW), suapvalinta dešimtųjų tikslumu;

VI.	vietinių patalpų šildytuvų, kurių šiluma perduodama per šilumnešį, etiketėje – netiesioginio šilumos atidavimo ženklas;

VII.	vietinių patalpų šildytuvų, kurių šiluma perduodama per šilumnešį, etiketėje – netiesiogiai atiduodama šiluminė galia (kW), suapvalinta iki dešimtųjų.

b)	Vietinių patalpų šildytuvų etiketės forma atitinka nustatytąją šio priedo 2 punkte.

Vietinių patalpų šildytuvų etiketės forma

Reikalavimai:

a)	etiketė yra ne mažesnė kaip 105 mm pločio ir 200 mm aukščio. Jei spausdinama didesnė etiketė, jos sudedamosios dalys vis tiek atitinka pirmiau nustatytas proporcijas;

b)	fonas yra baltas.

c)	spalvos koduojamos pagal spalvų modelį CMYK (žydra, purpurinė, geltona ir juoda) vadovaujantis šiuo pavyzdžiu – 00–70-X-00: 0 % žydros, 70 % purpurinės, 100 % geltonos, 0 % juodos;

etiketė atitinka visus šiuos reikalavimus (skaičiai žymi nuorodą į pirmiau pateiktą paveikslėlį):

ES etiketės apvado linija 4 punktų, spalva – 100 % žydros, suapvalinti kampai 3,5 mm.

ES logotipas Spalvos: X-80–00–00 ir 00–00-X-00.

Energijos ženklas Spalva – X-00–00–00. Piktograma atitinka pavaizduotąją. ES logotipas ir energijos ženklas: plotis 86 mm, aukštis 17 mm.

Ženklų apvado linija 1 punkto, spalva – 100 % žydros, ilgis 86 mm.

Energijos vartojimo efektyvumo klasių skalė

—

Rodyklė: aukštis 6 mm, tarpelis 1,3 mm, spalvos:

—	aukščiausia klasė – X-00-X-00,

—	antra klasė – 70–00-X-00,

—	trečia klasė – 30–00-X-00,

—	ketvirta klasė – 00–00-X-00,

—	penkta klasė – 00–30-X-00,

—	šešta klasė – 00–70-X-00,

—	septinta klasė – 00-X-X-00,

—	aštunta klasė – 00-X-X-00,

—	žemiausia klasė – 00-X-X-00.

—	Tekstas: šriftas „Calibri“, pusjuodis, 14 punktų, didžiosios raidės, baltos spalvos; „+“ ženklai: viršutiniu indeksu, sulygiuoti vienoje eilutėje.

Energijos vartojimo efektyvumo klasė

—	Rodyklė: plotis 22 mm, aukštis 12 mm, 100 % juodos spalvos.

—	Tekstas: šriftas „Calibri“, pusjuodis, 24 punktų, didžiosios raidės, baltos spalvos; „+“ ženklai: viršutiniu indeksu, sulygiuoti vienoje eilutėje.

Tiesioginio šildymo funkcija

—	Piktograma atitinka pavaizduotąją.

—	Apvadas: 2 punktų, spalva – 100 % žydros, suapvalinti kampai 3,5 mm.

Jei taikoma, netiesioginio šildymo funkcija

—	Piktograma atitinka pavaizduotąją.

—	Apvadas: 2 punktų, spalva – 100 % žydros, suapvalinti kampai 3,5 mm.

Vardinė tiesiogiai atiduodama šiluminė galia

—	Apvadas: 2 punktų, spalva – 100 % žydros, suapvalinti kampai 3,5 mm.

—	Vertė XY, Z: šriftas „Calibri“, pusjuodis, 34 punktų, 100 % juodos spalvos.

—	Raidės „kW“: šriftas „Calibri“, paprastas, 18 punktų, 100 % juodos spalvos.

Jei taikoma, vardinė netiesiogiai atiduodama šiluminė galia

—	Apvadas: 2 punktų, spalva – 100 % žydros, suapvalinti kampai 3,5 mm.

—	Vertė XY, Z: šriftas „Calibri“, pusjuodis, 34 punktų, 100 % juodos spalvos.

—	Raidės „kW“: šriftas „Calibri“, paprastas, 18 punktų, 100 % juodos spalvos.

Energijos ženklas

—	Tekstas: šriftas „Calibri“, paprastas, 8 punktų, 100 % juodos spalvos.

Etiketės nustatymo metai ir reglamento numeris

—	Tekstas: šriftas „Calibri“, pusjuodis, 10 punktų.

Tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas

Tiekėjo modelio žymuo

—	Tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas ir modelio žymuo turi tilpti 86 × 12 mm plote.

IV PRIEDAS

Gaminio vardinių parametrų lentelė

Vietinio patalpų šildytuvo vardinių parametrų lentelėje informacija turi būti pateikiama toliau nurodyta tvarka; informacija pateikiama ir gaminio brošiūroje ar kitame su gaminiu pateikiamame dokumente:

a)	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)	tiekėjo modelio žymuo;

c)	pagal II priedo 1 punktą nustatyta modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė;

d)	tiesiogiai atiduodama šiluminė galia (kW), suapvalinta dešimtųjų tikslumu;

e)	netiesiogiai atiduodama šiluminė galia (kW), suapvalinta dešimtųjų tikslumu;

f)	pagal VIII priedą apskaičiuotas ir iki artimiausio sveikojo skaičiaus suapvalintas energijos vartojimo efektyvumo indeksas;

g)	naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai, ir, jei taikoma, mažiausiai apkrovai, suapvalintas dešimtųjų tikslumu ir apskaičiuotas pagal VIII priedą;

h)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių imamasi surenkant, įrengiant vietinį patalpų šildytuvą ar atliekant jo techninę priežiūrą.

Keliems to paties tiekėjo vietinio patalpų šildytuvo modeliams galima naudoti vieną vardinių parametrų lentelę.

Vardinių parametrų lentelėje nurodomą informaciją galima pateikti kaip spalvotą ar nespalvotą etiketės kopiją. Jei pasirenkamas šis informacijos pateikimo būdas, taip pat pateikiama 1 punkte nurodyta informacija, kurios nėra etiketėje.

V PRIEDAS

Techniniai dokumentai

3 straipsnio 1 dalies e punkte ir 3 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytuose vietinių patalpų šildytuvų techniniuose dokumentuose pateikiama:

a)	tiekėjo pavadinimas ir adresas;

b)	modelio žymuo;

c)	jei reikia, nuorodos į taikytus darniuosius standartus;

jei tinkamiausias kuras yra kita medienos biomasė, ne medienos biomasė, kitas iškastinis kuras arba kitas biomasės ir iškastinio kuro mišinys, kaip nurodyta 2 lentelėje, kuro aprašymas, pakankamas jam vienareikšmiškai identifikuoti, ir kuro techninis standartas arba specifikacija, įskaitant išmatuotą kuro drėgnumą ir peleningumą; kito iškastinio kuro atveju taip pat nurodomas lakiųjų medžiagų kiekis kure;

e)	jei reikia, kiti taikyti techniniai standartai ir specifikacijos;

f)	tiekėją įpareigoti įgalioto asmens tapatybė ir parašas;

g)	į 2 lentelę (kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų) ir į 3 lentelę (dujinio ir skystojo kuro vietinių patalpų šildytuvų) įtraukti duomenys, išmatuoti ir apskaičiuoti pagal VIII priedą;

h)	tiekėjų arba jų vardu atliktų bandymų ataskaitos, įskaitant bandymus atlikusios įstaigos pavadinimą ir adresą;

i)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių imamasi surenkant, įrengiant vietinį patalpų šildytuvą ar atliekant jo techninę priežiūrą;

j)	atitinkamų modelių sąrašas, jei taikoma.

Šią informaciją galima jungti su techniniais dokumentais, pateiktais taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB (1) numatytas priemones.

2. tabula

Cietā kurināmā lokālo telpu sildītāju tehniskie parametri

Modeļa identifikators(-i):
Netiešas sildīšanas funkcija: [jā/nē]
Tiešā siltuma jauda: …(kW)
Netiešā siltuma jauda: …(kW)
Kurināmais				Rekomendētais kurināmais (tikai viens):		Cits piemērots kurināmais(-ie):
Malka ar mitruma saturu ≤ 25 %				[jā/nē]		[jā/nē]
Presēta koksne ar mitruma saturu < 12 %				[jā/nē]		[jā/nē]
Cita koksnes biomasa				[jā/nē]		[jā/nē]
Nekoksnes biomasa				[jā/nē]		[jā/nē]
Antracīts un pusantracīts				[jā/nē]		[jā/nē]
Akmeņogļu kokss				[jā/nē]		[jā/nē]
Puskokss				[jā/nē]		[jā/nē]
Bitumenogles				[jā/nē]		[jā/nē]
Lignīta briketes				[jā/nē]		[jā/nē]
Kūdras briketes				[jā/nē]		[jā/nē]
Fosilā kurināmā maisījuma briketes				[jā/nē]		[jā/nē]
Cits fosilais kurināmais				[jā/nē]		[jā/nē]
Biomasas un fosilā kurināmā maisījuma briketes				[jā/nē]		[jā/nē]
Cits biomasas un fosilā kurināmā maisījums				[jā/nē]		[jā/nē]
Parametri, kad katlu darbina ar rekomendēto kurināmo
Telpu apsildes sezonas energoefektivitāte η s [%]:
Energoefektivitātes indekss (EEI):
Pozīcija	Apzīmējums	Vērtība	Vienība		Pozīcija		Apzīmējums	Vērtība	Vienība
Siltuma jauda					Lietderības koeficients (ražotāja norādītā NCV)
Nominālā siltuma jauda	Pnom	x,x	kW		Lietderības koeficients pie nominālās siltuma jaudas		ηth,nom	x,x	%
Minimālā siltuma jauda (indikatīvi)	Pmin	[x,x/nepiemēro.]	kW		Lietderības koeficients pie minimālās siltuma jaudas (indikatīvi)		ηth,min	[x,x/nepiemēro.]	%

Papildu elektroenerģijas patēriņš					Siltuma jaudas/telpas temperatūras regulēšanas tips (izvēlēties vienu)
Pie nominālās siltuma jaudas	elmax	x,xxx	kW		vienpakāpes siltuma jauda, bez telpas temperatūras regulēšanas			[jā/nē]
Pie minimālās siltuma jaudas	elmin	x,xxx	kW		manuāla divpakāpju vai daudzpakāpju siltuma jauda, bez telpas temperatūras regulēšanas			[jā/nē]
Gaidstāves režīmā	elSB	x,xxx	kW		ar mehānisku termostatu un telpas temperatūras regulēšanu			[jā/nē]
					ar elektronisku telpas temperatūras regulēšanu			[jā/nē]
					ar elektronisku telpas temperatūras regulēšanu un diennakts taimeri			[jā/nē]
					ar elektronisku telpas temperatūras regulēšanu un nedēļas taimeri			[jā/nē]
					Citi vadības veidi (var izvēlēties vairākus)
					telpas temperatūras regulēšana ar klātbūtnes detektēšanu			[jā/nē]
					telpas temperatūras regulēšana ar atvērta loga detektēšanu			[jā/nē]
					ar tālvadības funkciju			[jā/nē]
Pastāvīgajai dežūrliesmai nepieciešamā jauda
Dežūrliesmai nepieciešamā jauda (attiecīgā gadījumā)	Ppilot	[x,xxx/nepiemēro]	kW
Kontaktinformācija	Piegādātāja nosaukums un adrese

3 lentelė

Techniniai dujinio ir skystojo kuro vietinių patalpų šildytuvų parametrai

Modelio žymuo (-enys)
Netiesioginio šildymo funkcija [taip/ne]
Tiesiogiai atiduodama šiluminė galia …(kW)
Netiesiogiai atiduodama šiluminė galia …(kW)
Kuras
Kuro rūšis				[dujinis/skystasis]		[nurodyti]

Parametras	Ženklas	Vertė	Vienetas		Parametras		Ženklas	Vertė	Vienetas
Šiluminė galia					Naudingasis efektyvumas (NCV)
Vardinė šiluminė galia	Pnom	x,x	kW		Naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai		ηth,nom	x,x	%
Mažiausia šiluminė galia (orientacinė)	Pmin	[x,x/netaik.]	kW		Naudingasis efektyvumas esant mažiausiai šiluminei galiai (orientacinis)		ηth,min	[x,x/netaik.]	%

Suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekis					Šiluminės galios lygiai/patalpos temperatūros reguliavimas (pasirinkti vieną)
Esant vardinei šiluminei galiai	elmax	x,xxx	kW		Vieno šiluminės galios lygio be patalpos temperatūros reguliavimo			[taip/ne]
Esant mažiausiai šiluminei galiai	elmin	x,xxx	kW		Dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be patalpos temperatūros reguliavimo			[taip/ne]
Pristabdytąja veiksena	elSB	x,xxx	kW		Su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija			[taip/ne]
					Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija			[taip/ne]
					Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu			[taip/ne]
					Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu			[taip/ne]
					Kitos valdymo pasirinktys (galimi keli variantai)
					Patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažintimi			[taip/ne]
					Patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažintimi			[taip/ne]
Nuolat įjungto degiklio galios poreikis					Su nuotolinio valdymo pasirinktimi			[taip/ne]
Nuolat įjungto degiklio galios poreikis (jei taikoma)	Ppilot	[x,xxx/netaik.]	kW
Kontaktiniai duomenys	Tiekėjo pavadinimas ir adresas

(1) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/125/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (OL L 285, 2009 10 31, p. 10).

VI PRIEDAS

Informacija, pateikiama, kai galutinis naudotojas negali apžiūrėti siūlomo gaminio, išskyrus internete

4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta informacija pateikiama šia eilės tvarka:

a)	pagal II priedo 1 punktą nustatyta modelio energijos vartojimo efektyvumo klasė;

b)	tiesiogiai atiduodama šiluminė galia (kW), suapvalinta dešimtųjų tikslumu;

c)	netiesiogiai atiduodama šiluminė galia (kW), suapvalinta dešimtųjų tikslumu.

Šrifto dydis ir šriftas, kuriuo spausdinama ar pateikiama 1 punkte nurodyta informacija, turi būti tokie, kad informaciją būtų lengva perskaityti.

VII PRIEDAS

Internetinėse pardavimo, nuomos arba išperkamosios nuomos vietose pateikiama informacija

Šio priedo 2–5 punktuose vartojamų terminų apibrėžtys:

a) rodinio mechanizmas– bet kuris ekranas, įskaitant jutiklinius ekranus arba kitas vizualizavimo technologijas, kuriomis interneto turinys rodomas naudotojams;

b) įdėtinis rodinys– vaizdinė sąsaja, kurioje paveikslėlis arba duomenų rinkinys pasiekiami spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane iškleidus kitą paveikslėlį arba duomenų rinkinį;

c) jutiklinis ekranas– į prisilietimą reaguojantis liečiamasis ekranas, pavyzdžiui, planšečių, nešiojamųjų kompiuterių be klaviatūros arba išmaniųjų telefonų liečiamasis ekranas;

d) alternatyvusis tekstas– vietoj paveikslėlio rodomas tekstas, negrafine forma perteikiantis grafinę informaciją, kai rodinio įtaisas negali įkelti paveikslėlio arba kai naudojamos pagalbinės balso sintezės priemonės.

Rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodoma tiekėjų pateikta 3 straipsnio 1 dalies b punkto arba 3 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimus atitinkanti reikiama etiketė. Etiketė yra tokio dydžio, kad būtų aiškiai matoma ir įskaitoma, ir yra proporcinga III priedo 2 punkte nustatytam dydžiui. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį rodinį, tuomet paveikslėlis, per kurį pasiekiama etiketė, atitinka šio priedo 3 punkte nustatytas specifikacijas. Jei naudojamas įdėtinis rodinys, etiketė pasirodo vieną kartą spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane iškleidus paveikslėlį.

Įdėtinio rodinio paveikslėlio, per kurį pasiekiama etiketė, reikalavimai:

a)	yra etiketėje pavaizduoto gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasę atitinkančios spalvos rodyklė;

b)	kainos šrifto dydžiui lygiaverčiu baltos spalvos šriftu rodyklėje pažymėta gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasė ir

c)	paveikslėlis yra vienos iš šių dviejų formų –

Jei naudojamas įdėtinis rodinys, etiketės rodymo seka yra ši:

a)	rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodomas šio priedo 3 punkte nurodytas paveikslėlis;

b)	paveikslėlis yra susietas su etikete;

c)	etiketė pasirodo spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį;

d)	etiketė rodoma iškylančiajame lange, naujoje naršyklės kortelėje, naujame naršyklės puslapyje arba įterptiniame ekrano rodinyje;

e)	jutikliniuose ekranuose etiketė padidinama pagal įrenginio sutartines jutiklinio didinimo taisykles;

f)	etiketės rodymas nutraukiamas paspaudžiant uždarymo mygtuką arba panaudojant kitą standartinę uždarymo funkciją;

g)	jei etiketės parodyti neįmanoma, rodomas alternatyvusis paveikslėlio tekstas – gaminio energijos vartojimo efektyvumo klasė kainos šrifto dydžiui lygiaverčiu šriftu.

Rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodoma tiekėjų pateikta 3 straipsnio 1 dalies d punkto arba 2 dalies d punkto reikalavimus atitinkanti tinkama gaminio vardinių parametrų lentelė. Ji yra tokio dydžio, kad būtų aiškiai matoma ir įskaitoma. Gaminio vardinių parametrų lentelei parodyti gali būti naudojamas įdėtinis rodinys, tuomet nuoroda, kuria pasiekiama gaminio vardinių parametrų lentelė, aiškiai ir įskaitomai pažymima įrašu „Gaminio vardinių parametrų lentelė“. Jei naudojamas įdėtinis rodinys, gaminio vardinių parametrų lentelė pasirodo vieną kartą spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus nuorodą.

VIII PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas

Šio reglamento reikalavimų laikymosi ir tų reikalavimų laikymosi patikros tikslais matavimai ir skaičiavimai atliekami pagal darniuosius standartus, kurių numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba taikant kitus patikimus, tikslius ir pakartojamus metodus, kuriuose atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus. Jie atitinka 2–4 punktuose nustatytas sąlygas.

Bendrosios matavimo ir skaičiavimo sąlygos

a)	Vietiniai patalpų šildytuvai išbandomi naudojant tinkamiausią kurą siekiant nustatyti energijos vartojimo efektyvumo indeksą ir tiesiogiai bei netiesiogiai atiduodamą šiluminę galią.

b)	Deklaruojamos tiesiogiai bei netiesiogiai atiduodamos šiluminės galios ir energijos vartojimo efektyvumo indekso vertės suapvalinamos dešimtųjų tikslumu.

Bendrosios sąlygos, susijusios su vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo indeksu ir suvartojamos energijos kiekiu:

a)	jei taikoma, matuojamos naudingojo efektyvumo ηth,nom , ηth,min ir tiesiogiai bei netiesiogiai atiduodamos šiluminės galios Pnom , Pmin vertės;

energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI) apskaičiuojamas kaip sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena ηS,on ; vietinių patalpų šildytuvų, kurio tinkamiausias kuras yra biomasė, atveju šis indeksas pakoreguojamas koeficientu, kuriuo atsižvelgiama į atsinaujinantį šio kuro pobūdį, ir pagal šilumos kaupimo ir atidavimo reguliavimą, suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekį ir nuolat įjungto degiklio suvartojamos energijos kiekį. Energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI) išreiškiamas procentų skaičiumi.

Specialiosios sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sąlygos:

Visų vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI) apibrėžiamas taip:

Čia:

— ηS,on – sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena ( %), apskaičiuotas pagal 4 punkto b papunktį;

— BLF – biomasės etiketės daugiklis; biomasės vietinių patalpų šildytuvų daugiklis yra 1,45, o iškastinio kuro vietinių patalpų šildytuvų – 1;

— F(2)– pataisos koeficientas ( %), kuriuo atsižvelgiama į patikslinto energijos vartojimo efektyvumo indekso padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertės yra tarpusavyje nesuderinamos ir kurių negalima sudėti;

— F(3)– pataisos koeficientas ( %), kuriuo atsižvelgiama į patikslinto energijos vartojimo efektyvumo indekso padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertes galima sudėti;

— F(4)– pataisos koeficientas ( %), kuriuo atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo indekso sumažėjimą dėl suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekio;

— F(5)– pataisos koeficientas ( %), kuriuo atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo indekso sumažėjimą dėl nuolat įjungto degiklio suvartojamos energijos kiekio.

b)	Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena apskaičiuojamas taip: ηS,on= ηth,nom Čia: — ηth,nom – naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai pagal NCV.

Pataisos koeficientas F(2), kuriuo atsižvelgiama į patikslinto energijos vartojimo efektyvumo indekso padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertės yra tarpusavy nesuderinamos arba kurių negalima sudėti, apskaičiuojamas taip:

Visiems vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(2) yra lygus vienam iš 4 lentelėje nurodytų koeficientų, priklausomai nuo reguliavimo charakteristikos. Gali būti pasirinkta tik viena vertė.

4. tabula

Korekcijas koeficients F(2)

Ja ražojums aprīkots ar šādu funkciju (tikai vienu):	F(2)
Ja ražojums aprīkots ar šādu funkciju (tikai vienu):	Ar kurināmo darbināmi lokālie telpu sildītāji
vienpakāpes siltuma jauda bez telpas temperatūras regulēšanas	0,0 %
manuāla divpakāpju vai daudzpakāpju siltuma jauda, bez telpas temperatūras regulēšanas	1,0 %
ar mehānisku termostatu un telpas temperatūras regulēšanu	2,0 %
ar elektronisku telpas temperatūras regulēšanu	4,0 %
ar elektronisku telpas temperatūras regulēšanu un diennakts taimeri	6,0 %
ar elektronisku telpas temperatūras regulēšanu un nedēļas taimeri	7,0 %

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kurių išmetamųjų teršalų kiekis, kai temperatūros reguliatoriumi nustatyta mažiausia šiluminė galia, yra didesnis nei Komisijos reglamento (ES) 2015/1185 (1) II priedo 2 punkte nustatyta riba, F(2) yra lygus nuliui. Esant šiam nuostačiui atiduodama šiluminė galia turi būti ne didesnė kaip 50 % vardinės šiluminės galios. Nuo 2022 m. sausio 1 d., jei F(2) vertė yra ne nulinė, techniniuose dokumentuose pateikiama atitinkama informacija apie išmetamųjų teršalų kiekį esant mažiausiai šiluminei galiai.

Pataisos koeficientas F(3), kuriuo atsižvelgiama į patikslinto energijos vartojimo efektyvumo indekso padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertes galima sudėti, apskaičiuojamas taip:

Visiems vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(3) yra lygus 5 lentelėje nurodytų verčių sumai, priklausomai nuo to, kuri (-os) reguliavimo charakteristika (-os) taikoma (-os).

5. tabula

Korekcijas koeficients F(3)

Ja ražojums aprīkots ar šādu funkciju (var būt vairākas):	F(3)
Ja ražojums aprīkots ar šādu funkciju (var būt vairākas):	Ar kurināmo darbināmi lokālie telpu sildītāji
telpas temperatūras regulēšana ar klātbūtnes detektēšanu	1,0 %
telpas temperatūras regulēšana ar atvērta loga detektēšanu	1,0 %
ar tālvadības funkciju	1,0 %

Nuo 2022 m. sausio 1 d. kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, kurių išmetamųjų teršalų kiekis, kai temperatūros reguliatoriumi nustatyta mažiausia šiluminė galia, yra didesnis nei Komisijos reglamento (ES) 2015/1185 II priedo 2 punkte nustatyta riba, F(3) yra lygus nuliui. Esant šiam nuostačiui atiduodama šiluminė galia turi būti ne didesnė kaip 50 % vardinės šiluminės galios. Nuo 2022 m. sausio 1 d., jei F(3) vertė yra ne nulinė, techniniuose dokumentuose pateikiama atitinkama informacija apie išmetamųjų teršalų kiekį esant mažiausiai šiluminei galiai.

Pagalbinės elektros energijos naudojimo pataisos koeficientas F(4) apskaičiuojamas taip:

Nustatant šį pataisos koeficientą atsižvelgiama į pagalbinės elektros energijos, suvartojamos aktyviąja ir pristabdytąja veiksenomis, kiekį.

Visų vietinių patalpų šildytuvų suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekio pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Čia:

— elmax – vartojamoji elektrinė galia (kW) esant vardinei šiluminei galiai;

— elmin – vartojamoji elektrinė galia (kW) esant mažiausiai šiluminei galiai. Jei gaminys neužtikrina mažiausios šiluminės galios, naudojama vartojamosios elektrinės galios esant vardinei šiluminei galiai vertė;

— elsb – budėjimo veiksena veikiančio gaminio vartojamoji elektrinė galia (kW);

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW).

Pataisos koeficientas F(5), susijęs su nuolat įjungto degiklio suvartojamos energijos kiekiu, apskaičiuojamas taip:

Nustatant šį pataisos koeficientą atsižvelgiama į nuolat įjungto degiklio galios poreikį.

Visiems vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Čia:

— Ppilot – įjungto degiklio vartojamoji galia (kW);

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW).

(1) 2015 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1185, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

IX PRIEDAS

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Atitiktį 3 ir 4 straipsnių reikalavimams valstybių narių valdžios institucijos vertina pagal toliau aprašytą patikros procedūrą.

Valstybių narių institucijos išbando vieną tam tikro modelio vienetą. Vienetas išbandomas naudojant kurą, pasižymintį tokiomis pat savybėmis, kaip ir kuras, kurį naudojo gamintojas atlikdamas skaičiavimus pagal VIII priedą.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus reikalavimus, jei:

a)	etiketėje ir gaminio vardinių parametrų lentelėje nurodytos vertės ir klasės atitinka techniniuose dokumentuose nurodytas vertes ir

b)	kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI) nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

c)	skystojo kuro vietinių patalpų šildytuvų EEI nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

d)	dujinio kuro vietinių patalpų šildytuvų EEI nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę.

Jeigu 2 punkto papunktyje nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis neatitinka šio reglamento reikalavimų. Jei kuris nors 2 punkto b–d papunkčiuose nurodytas rezultatas nepasiekiamas, valstybės narės institucijos išbando tris papildomus atsitiktine tvarka atrinktus to paties modelio vienetus. Alternatyviu atveju, pasirinkti papildomi trys vienetai gali būti vieno arba kelių lygiaverčių modelių, kurie tiekėjo techniniuose dokumentuose išvardyti kaip lygiaverčiai gaminiai.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus reikalavimus, jei:

a)	trijų papildomų vienetų etiketėje ir gaminio vardinių parametrų lentelėje nurodytos deklaruotos vertės ir klasės atitinka techniniuose dokumentuose nurodytas vertes;

b)	trijų papildomų kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų vidutinis EEI nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

c)	trijų papildomų skystojo kuro vietinių patalpų šildytuvų vidutinis EEI nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

d)	trijų papildomų dujinio kuro vietinių patalpų šildytuvų vidutinis EEI nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę.

Jeigu 2 punkto papunktyje nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis ir visi lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų.

Bandymo rezultatus ir kitą aktualią informaciją valstybės narės valdžios institucijos kitų valstybių narių valdžios institucijoms ir Komisijai pateikia per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl modelio neatitikties priėmimo.

Valstybių narių valdžios institucijos laikosi VIII priede nustatytų matavimo ir skaičiavimo metodų.

Šiame priede nurodytos leidžiamosios patikros nuokrypos yra susijusios tik su valstybių narių institucijų atliekama matuojamų parametrų patikra; tiekėjas jų nenaudoja kaip techniniuose dokumentuose pateikiamų verčių leidžiamųjų nuokrypų. Etiketėje arba vardinių parametrų lentelėje nurodytos reikšmės ir klasės negali būti tiekėjui palankesnės, nei techniniuose dokumentuose nurodytos reikšmės.

21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/43

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/1187

2015 m. balandžio 27 d.

kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES papildoma nuostatomis dėl kietojo kuro katilų ir komplektų, kuriuos sudaro kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, ženklinimo energijos vartojimo efektyvumo etikete reikalavimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Direktyvoje 2010/30/ES nustatyta, kad Komisija turi priimti deleguotuosius teisės aktus dėl su energija susijusių gaminių, kurie turi didelį energijos taupymo potencialą, tačiau jų veiksmingumo lygiai atliekant lygiavertes funkcijas labai skiriasi, ženklinimo;

(2)

lygiavertes funkcijas turinčių patalpų šildytuvų, įskaitant kietojo kuro katilus, energijos vartojimo efektyvumas labai skiriasi. Energija, kurią vartodami kietojo kuro katilai šildo patalpas, sudaro didelę dalį bendros energijos paklausos Sąjungoje. Yra didelių galimybių sumažinti kietojo kuro katilų suvartojamos energijos kiekį – be kitų dalykų, jungti juos su tinkamais temperatūros reguliatoriais ir saulės energijos įrenginiais, todėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimai turėtų būti taip pat taikomi kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektams;

(3)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas katilams, kuriais pagaminta šiluma naudojama tik karštam geriamajam arba sanitariniam vandeniui ruošti, katilams, kuriais kaitinamas dujinis šilumnešis, taip pat ne mažiau kaip 50 kW elektrinės galios kogeneraciniams katilams ir ne medienos biomasės katilams, nes visi šie katilai turi specifinių techninių charakteristikų;

(4)

turėtų būti nustatytos suderintos nuostatos, kaip nurodyti kietojo kuro katilų energijos vartojimo efektyvumą etiketėse ir pateikiant standartinę gaminio informaciją, kad gamintojai turėtų paskatų didinti kietojo kuro katilų energijos vartojimo efektyvumą, galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti efektyviai energiją vartojančius gaminius ir būtų prisidėta prie vidaus rinkos veikimo;

(5)

kad vartotojams būtų teikiama palyginama informacija apie kietojo kuro katilus, turėtų būti nustatyta ženklinimo skalė, suderinta su Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 811/2013 (2). Taikant tokį patį metodą, kokį reglamente numatyta taikyti atsinaujinančių šaltinių energijai, nebūtų skatinamas biomasės katilų energijos vartojimo efektyvumas. Jei iškastiniam kurui taikomas metodas būtų taikomas biomasei, nebūtų prisidėta prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (3) tikslo skatinti naudoti atsinaujinančių išteklių energiją įgyvendinimo. Todėl tikslinga šiuo reglamentu nustatyti specialiai biomasės katilams pritaikytą metodą – taikyti „biomasės etiketės daugiklį“, kuris būtų toks, kad A++ klasę galėtų pasiekti tik kondensaciniai biomasės katilai;

(6)

ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo tikslu etiketėje pateikiama informacija turėtų būti gauta taikant patikimas, tikslias ir atkartojamas matavimo ir skaičiavimo procedūras, pagrįstas visuotinai pripažintais pažangiausiais matavimo ir skaičiavimo metodais, įskaitant Europos standartizacijos organizacijų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (4) numatytus darniuosius standartus, jei jų yra;

(7)	šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta standartizuota kietojo kuro katilų etiketės forma ir etiketėje pateikiamos informacijos turinys;

(8)	be to, šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti kietojo kuro katilams taikomi gaminio ir techninių dokumentų reikalavimai;

(9)	šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta, kokią informaciją pateikti kietojo kuro katilus parduodant nuotolinės prekybos būdu ir kietojo kuro katilų reklamoje bei techninėje reklaminėje medžiagoje;

(10)

jei etiketės ir informacija apie gaminį grindžiamos tiekėjo patektomis gaminio vardinių parametrų lentelėmis, turėtų būti užtikrinta, kad galutiniai naudotojai galėtų lengvai pasiekti informaciją apie kietojo kuro katilų ir papildomųjų šildytuvų, saulės energijos įrenginių bei temperatūros reguliatorių komplektų energijos vartojimo efektyvumą;

(11)	tikslinga numatyti šio reglamento nuostatų peržiūrą atsižvelgiant į technologijų pažangą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi kietojo kuro katilų, kurių vardinė šiluminė galia ne didesnė kaip 70 kW, ir komplektų, kuriuos sudaro ne didesnės kaip 70 kW vardinės šiluminės galios kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo ir papildomos informacijos apie gaminį teikimo reikalavimai.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a)	katilams, kurie šilumą gamina tik karšto geriamojo arba sanitarinio vandens tiekimo reikmėms;

b)	katilams, kuriais kaitinamas ir paskirstomas dujinis šilumnešis, kaip antai garai ar oras;

c)	kietojo kuro kogeneraciniams katilams, kurių didžiausia elektrinė galia yra ne mažesnė kaip 50 kW;

d)	ne medienos biomasės katilams.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be nustatytųjų Direktyvos 2010/30/ES 2 straipsnyje, šiame reglamente pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

1. kietojo kuro katilas– įrenginys, kurį sudaro vienas arba daugiau kietojo kuro šilumos generatorių, tiekiantis šilumą į vandens pagrindu veikiančią centrinio šildymo sistemą, kad vienoje arba keliose uždarose erdvėse būtų pasiektas ir išlaikomas reikiamas patalpos temperatūros lygis, o šilumos nuostolis į įrenginio aplinką yra ne didesnis kaip 6 % vardinės šiluminės galios;

2. vandens pagrindu veikianti centrinio šildymo sistema– sistema, kurioje vanduo naudojamas kaip šilumnešis, kuriuo pagaminta šiluma centralizuotai paskirstoma į šilumos spinduliavimo įtaisus uždaroms pastatų arba jų dalių patalpoms šildyti; tokiomis sistemomis taip pat laikomi gyvenamųjų namų masyvų arba rajonų šildymo tinklai;

3. kietojo kuro šilumos generatorius– kietojo kuro katilo dalis, kuria šiluma gaminama deginant kietąjį kurą;

4. vardinė šiluminė galia (Pr )– deklaruota kietojo kuro katilo, kuriuo tiekiama šiluma į uždaras erdves ir kuriame naudojamas tinkamiausias kuras, šiluminė galia kilovatais (kW);

5. kietasis kuras– kuras, kuris normalioje patalpos temperatūroje yra kietas, įskaitant kietą biomasę ir kietą iškastinį kurą;

6. biomasė– biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

7. medienos biomasė– biomasė iš medžių, krūmų ir krūmokšnių, įskaitant rąstinę medieną, smulkintą medieną, presuotos medienos granules, presuotos medienos briketus ir pjuvenas;

8. ne medienos biomasė– kitokia nei medienos biomasė, įskaitant šiaudus, miskantą, nendres, branduolius, grūdus, alyvuogių kauliukus, alyvuogių išspaudas ir riešutų kevalus;

9. iškastinis kuras– kitoks nei biomasė kuras, įskaitant antracitą, rudąsias anglis, koksą ir bitumines anglis; šiame reglamente iškastiniu kuru laikomos ir durpės;

10. biomasės katilas– kietojo kuro katilas, kuriam tinkamiausias kuras yra biomasė;

11. ne medienos biomasės katilas– biomasės katilas, kuriam tinkamiausias kuras yra ne medienos biomasė ir į kurio tinkamo kuro rūšių sąrašą neįtraukta medienos biomasė, iškastinis kuras ar biomasės ir iškastinio kuro mišinys;

12. tinkamiausias kuras– vienos rūšies kietasis kuras, kuris tiekėjo instrukcijose nurodytas kaip tinkamiausias naudoti katilui kuras;

13. kitas tinkamas kuras– kitoks nei tinkamiausias kietasis kuras, kurį, kaip nurodyta tiekėjo instrukcijose, galima naudoti kietojo kuro katile, įskaitant kurą, nurodytą įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose instrukcijose, laisvai prieinamose tiekėjų interneto svetainėse, techninėje reklaminėje medžiagoje ir reklamoje;

14. kietojo kuro kogeneracinis katilas– kietojo kuro katilas, kuris gali tuo pačiu metu gaminti šilumą ir elektros energiją;

15. papildomasis šildytuvas– antrinis katilas arba šilumos siurblys, kuriam taikomas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 811/2013, arba antrinis kietojo kuro katilas, gaminantis papildomai šilumos, kai šilumos poreikis yra didesnis už pirminio kietojo kuro katilo vardinę šiluminę galią;

16. temperatūros reguliatorius– sąsajos su galutiniu naudotoju įranga, kuria nustatoma pageidaujama patalpų temperatūros vertė ir laikas ir kuria kietojo kuro katilo sąsajai, kaip antai centriniam procesoriui, perduodami susiję duomenys, pagal kuriuos tiksliau reguliuojama patalpų temperatūra;

17. saulės energijos įrenginys– saulės energijos sistema, saulės energijos kolektorius, saulės energijos karšto vandens talpykla arba kolektoriaus kontūro siurblys, rinkai tiekiami atskirai;

18. saulės energijos sistema– įrenginys, turintis vieną arba daugiau saulės energijos kolektorių bei saulės energijos vandens talpyklų ir galintis turėti siurblių kolektoriaus kontūre, taip pat kitų dalių, rinkai tiekiamas kaip vienas blokas, be šilumos generatoriaus, tačiau gali turėti vieną arba daugiau pagalbinių panardinamųjų kaitintuvų;

19. saulės energijos kolektorius– įrenginys, skirtas visuminei saulės energinei apšvietai sugerti ir taip pagamintą šilumą per jį tekančiam skysčiui perduoti;

20. saulės energijos karšto vandens talpykla– karšto vandens talpykla, kurioje laikoma vieno ar daugiau saulės energijos kolektorių pagaminta šilumos energija;

21. karšto vandens talpykla– rezervuaras (su visais priedais), kuriame laikomas vandeniui arba patalpai šildyti naudojamas karštas vanduo ir kuriame neįrengta jokio šilumos generatoriaus, tačiau gali būti vienas arba daugiau pagalbinių panardinamųjų kaitintuvų;

22. pagalbinis panardinamasis kaitintuvas– elektrinės varžos kaitintuvas, kuriame panaudojamas Džaulio reiškinys ir kuris yra karšto vandens talpyklos dalis ir gamina šilumą tik tada, kai sutrikdomas tiekimas iš išorinio šilumos šaltinio (įskaitant techninės priežiūros laikotarpiais) arba kai išorinis šaltinis neveikia; toks kaitintuvas gali būti saulės energijos karšto vandens talpyklos dalis, tiekianti šilumą, kai saulės energijos šaltinio nepakanka būtinam patogumui pagal nustatytą lygį užtikrinti;

23. kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektas– galutiniam naudotojui siūlomas komplektas, sudarytas iš kietojo kuro katilo ir vieno arba daugiau papildomųjų šildytuvų, vieno arba daugiau temperatūros reguliatorių ir vieno arba daugiau saulės energijos įrenginių;

24. kombinuotasis katilas– kietojo kuro katilas, suprojektuotas taip, kad kartu tiektų šilumą, reikalingą tam tikros temperatūros karšto geriamojo ir sanitarinio vandens tam tikram kiekiui ir srautui tiekti nustatytais intervalais, ir prijungtas prie išorinio geriamojo arba sanitarinio vandens šaltinio.

Papildomos II–X prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Tiekėjų pareigos ir tvarkaraštis

1. Nuo 2017 m. balandžio 1 d. tiekėjai, tiekiantys rinkai arba perduodantys naudoti kietojo kuro katilus, įskaitant katilus, įtrauktus į kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektus, užtikrina, kad:

su kiekvienu kietojo kuro katilu būtų pateikiama II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases atitinkanti spausdinta etiketė, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatyta III priedo 1,1 punkte; o kiekvienas kietojo kuro katilas, kuris bus naudojamas kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektuose, būtų pateikiamas su dar viena etikete, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos III priedo 2 punkte;

b)	prekiautojams būtų pateikiama II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases atitinkanti kiekvieno kietojo kuro katilo modelio elektroninė etiketė, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos III priedo 1.1 punkte;

su kiekvienu kietojo kuro katilu būtu pateikiama IV priedo 1 punktą atitinkanti gaminio vardinių parametrų lentelė, o kiekvienas kietojo kuro katilas, kuris bus naudojamas kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektuose, būtų pateikiamas su IV priedo 2 punktą atitinkančia gaminio vardinių parametrų lentele;

d)	prekiautojams būtų pateikiama kiekvieno kietojo kuro katilo modelio elektroninė gaminio vardinių parametrų lentelė, nustatyta IV priedo 1 punkte;

e)	valstybės narės valdžios institucijų arba Komisijos prašymu būtų pateikiami V priedo 1 punkte nustatyti techniniai dokumentai;

f)	visoje kietojo kuro katilo tam tikro modelio reklamoje, kurioje pateikiama informacijos apie energiją arba kainas, būtų daroma nuoroda į to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasę;

g)	visoje kietojo kuro katilo tam tikro modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje aprašomi jo konkretūs techniniai parametrai, būtų daroma nuoroda į to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasę.

2. Nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. tiekėjai, tiekiantys rinkai arba perduodantys naudoti kietojo kuro katilus, įskaitant katilus, įtrauktus į kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektus, užtikrina, kad:

a)	su kiekvienu kietojo kuro katilu būtų pateikiama II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases atitinkanti spausdinta etiketė, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos III priedo 1.2 punkte;

b)	prekiautojams būtų pateikiama II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases atitinkanti kiekvieno kietojo kuro katilo modelio elektroninė etiketė, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos III priedo 1.2 punkte.

3. Nuo 2017 m. balandžio 1 d. tiekėjai, tiekiantys rinkai arba perduodantys naudoti kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektus, užtikrina, kad:

su kiekvienu kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektu būtu pateikiama II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases atitinkanti spausdinta etiketė, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos III priedo 2 punkte;

prekiautojams būtų pateikiama II priede nustatytas energijos vartojimo efektyvumo klases atitinkanti kiekvieno komplekto, kurį sudaro kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, modelio elektroninė etiketė, kurios forma ir kurioje pateikiama informacija nustatytos III priedo 2 punkte;

c)	su kiekvienu kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektu būtu pateikiama IV priedo 2 punktą atitinkanti gaminio vardinių parametrų lentelė;

d)	prekiautojams būtų pateikiama IV priedo 2 punktą atitinkanti kiekvieno komplekto, kurį sudaro kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, modelio elektroninė gaminio vardinių parametrų lentelė;

e)	valstybės narės valdžios institucijų arba Komisijos prašymu būtų pateikiami V priedo 2 punkte nustatyti techniniai dokumentai;

f)	visoje tam tikro modelio, sudaryto iš kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplekto, reklamoje, kurioje yra informacijos apie energiją arba kainas, būtų daroma nuoroda į to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasę;

visoje tam tikro modelio, sudaryto iš kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplekto, techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje apibūdinami konkretūs jo techniniai duomenys, būtų daroma nuoroda į to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasę.

4 straipsnis

Prekiautojų pareigos

1. Prekiautojai kietojo kuro katilais užtikrina, kad:

a)	kiekvieno pardavimo vietoje esančio kietojo kuro katilo priekinė pusė būtų paženklinta pagal 3 straipsnio 1 arba 2 dalį tiekėjų pateikta aiškiai matoma etikete;

prekiaujant kietojo kuro katilais, kuriuos siūloma pirkti, išsinuomoti ar įsigyti išperkamąja nuoma ir kurių galutinis naudotojas negali apžiūrėti, būtų pateikiama pagal VI priedo 1 punktą tiekėjo pateikta informacija, išskyrus kai tokie pasiūlymai teikiami internetu pastaruoju atveju taikomos VII priedo nuostatos;

c)	visoje kietojo kuro katilo tam tikro modelio reklamoje, kurioje pateikiama informacijos apie energiją arba kainas, būtų daroma nuoroda į to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasę;

d)	visoje kietojo kuro katilo tam tikro modelio techninėje reklaminėje medžiagoje, kurioje aprašomi jo konkretūs techniniai parametrai, būtų daroma nuoroda į to modelio energijos vartojimo efektyvumo klasę.

2. Prekiautojai kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektais užtikrina, kad:

visuose komplekto pasiūlymuose būtų nurodyta to paketo energijos vartojimo efektyvumo klasė – paketas pažymimas pagal 3 straipsnio 3 dalies a punktą tiekėjo pateikta etikete ir pagal 3 straipsnio 3 dalies c punktą tiekėjo pateikta gaminio vardinių parametrų lentele, kurioje tinkamai įrašytos to komplekto charakteristikos;

prekiaujant kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektais, kuriuos siūloma pirkti, išsinuomoti ar įsigyti išperkamąja nuoma ir kurių galutinis naudotojas negali apžiūrėti, būtų pateikiama pagal VI priedo 2 punktą pateikta informacija, išskyrus kai tokie pasiūlymai teikiami internetu – pastaruoju atveju taikomos VII priedo nuostatos;

c)	visoje tam tikro modelio, sudaryto iš kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplekto, reklamoje, kurioje yra informacijos apie energiją arba kainas, būtų daroma nuoroda į to įrangos modelio energijos vartojimo efektyvumo klasę;

5 straipsnis

Matavimo ir skaičiavimo metodai

Pagal 3 ir 4 straipsnius pateiktina informacija nustatoma patikimais, tiksliais ir atkartojamais matavimo ir skaičiavimo metodais, kuriuose atsižvelgiama į pripažintus pažangiausius skaičiavimo ir matavimo metodus ir kurie nustatyti VIII priede. Energijos vartojimo efektyvumo indeksas apskaičiuojamas kaip nustatyta IX priede.

6 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Valstybės narės kietojo kuro katilų ir kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų deklaruotosios energijos vartojimo efektyvumo klasės atitiktį šiam reglamentui vertina X priede nustatyta tvarka.

7 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. peržiūri šį reglamentą, atsižvelgdama į technologijų pažangą. Visų pirma peržiūrint vertinama, ar į kombinuotųjų katilų etiketę reikėtų įtraukti papildomą energijos vandeniui šildyti vartojimo efektyvumo klasę.

8 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Jis taikomas nuo 2017 m. balandžio 1 d. Tačiau 3 straipsnio 1 dalies f ir g punktai, 3 straipsnio 3 dalies f ir g punktai, 4 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktai ir 4 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktai taikomi nuo 2017 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. balandžio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 153, 2010 6 18, p. 1.

(2) 2013 m. vasario 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 811/2013, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES nuostatos dėl patalpų šildytuvų, kombinuotųjų šildytuvų, patalpų šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų, taip pat kombinuotojo šildytuvo, temperatūros reguliatoriaus ir saulės energijos įrenginio komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo (OL L 239, 2013 9 6, p. 1).

(3) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją (OL L 140, 2009 6 5, p. 16).

(4) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

I PRIEDAS

II–X prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

II–X prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

modelio žymuo – paprastai raidinis-skaitinis kodas, pagal kurį tam tikrą kietojo kuro katilo arba komplekto, kurį sudaro kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, modelį galima atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo, to paties pavadinimo tiekėjo arba to paties prekiautojo tiekiamų modelių;

sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas (ηs ) – nustatyto šildymo sezono patalpų šildymo, kurį teikia kietojo kuro katilas, poreikio ir metinio energijos suvartojimo, kurio reikia šiam poreikiui patenkinti, santykis (proc.);

elektrinis naudingumas (ηel ) – kogeneracinio kietojo kuro katilo pagaminamos elektros energijos ir bendro suvartojamos energijos kiekio santykis; bendras suvartojamos energijos kiekis išreiškiamas didžiausiuoju šilumingumu (GCV) arba galutine energija, padauginta iš perskaičiavimo koeficiento CC;

didžiausiasis šilumingumas (GCV) – šilumos kiekis, gautas su deguonimi visiškai sudeginus vieną tinkamo drėgnumo kuro kiekio vienetą ir degimo produktams vėl atvėsus iki aplinkos temperatūros; į šilumos kiekį įskaičiuojama degant kure esančiam vandeniliui susidarančių vandens garų kondensacijos šiluma;

perskaičiavimo koeficientas (CC) – koeficientas, atitinkantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2012/27/ES (1) nurodytąjį apskaičiuotą 40 % ES energijos gamybos efektyvumo vidurkį; perskaičiavimo koeficiento vertė yra CC = 2,5;

temperatūros reguliatoriaus vardinių parametrų lentelė – gaminio vardinių parametrų lentelė, kurią Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 811/2013 3 straipsnio 3 dalies a punkte reikalaujama pateikti su temperatūros reguliatoriais;

katilo vardinių parametrų lentelė – kalbant apie kietojo kuro katilus – gaminio vardinių parametrų lentelė, kurią pateikti reikalaujama šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies c punkte; kalbant apie kitus (ne kietojo kuro) katilus – gaminio vardinių parametrų lentelė, kurią su tokiais katilais pateikti reikalaujama Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 811/2013 3 straipsnio 1 dalies b punkte;

saulės energijos įrenginio vardinių parametrų lentelė – gaminio vardinių parametrų lentelė, kurią Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 811/2013 3 straipsnio 4 dalies a punkte reikalaujama pateikti su saulės energijos įrenginiais;

šilumos siurblio vardinių parametrų lentelė – gaminio vardinių parametrų lentelė, kurią Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 811/2013 3 straipsnio 1 dalies b punkte reikalaujama pateikti su šilumos siurbliais;

10.

kondensacinis katilas – kietojo kuro katilas, kuriame, įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis ir esant nustatytai eksploatacinei vandens temperatūrai, vandens garai degimo produktuose iš dalies kondensuojami, kad šių garų fazinio virsmo šilumą būtų galima panaudoti šildymo reikmėms;

11.

kita medienos biomasė – medienos biomasė, išskyrus: 25 % arba mažesnio drėgnumo rąstinę medieną, 15 % arba didesnio drėgnumo smulkintą medieną, presuotą medieną (granules ir briketus) ir 50 % arba mažesnio drėgnumo pjuvenas;

12.

drėgnumas – kure esančio vandens masės ir visos kietojo kuro katiluose naudojamo kuro masės santykis;

13.

kitoks iškastinis kuras – iškastinis kuras, išskyrus bitumines anglis, rudąsias anglis, koksą, antracitą ir iškastinio kuro mišinio briketus;

14.

elektrinės galios poreikis esant didžiausiai šiluminei galiai (elmax ) – esant vardinei šiluminei galiai kietojo kuro katilo vartojamoji elektrinė galia, išskyrus pagalbinio kaitintuvo ir įmontuotos antrinės teršalų mažinimo įrangos vartojamąją elektrinę galią, išreikšta kW;

15.

elektrinės galios poreikis esant mažiausiai šiluminei galiai (elmin ) – esant taikytinai dalinei apkrovai kietojo kuro katilo vartojamoji elektrinė galia, išskyrus pagalbinio kaitintuvo ir įmontuotos antrinės teršalų mažinimo įrangos vartojamąją elektrinę galią, išreikšta kW;

16.

pagalbinis kaitintuvas – elektrinės varžos elementas, kuriuo šiluma panaudojant Džaulio efektą generuojama tik tam, kad kietojo kuro katilas arba vandens pagrindu veikianti centrinio šildymo sistema neužšaltų, arba tada, kai tiekimas iš išorinio šilumos šaltinio sutrikdomas (įskaitant techninės priežiūros laikotarpiais) arba šaltinis neveikia;

17.

taikytina dalinė apkrova – automatiškai įkraunamo kietojo kuro katilo apkrova esant 30 % vardinės šiluminės galios arba rankiniu būdu įkraunamo katilo, kuris gali veikti atiduodamas ne daugiau kaip 50 % vardinės šiluminės galios, apkrova esant 50 % vardinės šiluminės galios;

18.

energijos suvartojimas budėjimo veiksena (PSB ) – budėjimo veiksena veikiančio kietojo kuro katilo vartojamoji galia, išskyrus įmontuotos antrinės teršalų mažinimo įrangos vartojamąją elektrinę galią, išreikšta kW;

19.

budėjimo veiksena – būsena, kai kietojo kuro katilas yra prijungtas prie elektros energijos tinklo, tinkamam veikimui užtikrinti yra maitinamas iš šio tinklo ir atlieka tik toliau išvardytas neribotos trukmės funkcijas: veikimo aktyvinimo funkciją arba veikimo aktyvinimo funkciją ir tik rodo įjungtą veikimo aktyvinimo funkciją arba rodo informaciją arba būseną;

20.

sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (ηson ):

a)	kalbant apie automatiškai įkraunamus kietojo kuro katilus naudingojo efektyvumo esant vardinei šiluminei galiai ir naudingojo efektyvumo esant 30 % vardinės šiluminės galios svertinis vidurkis;

b)	kalbant apie rankiniu būdu įkraunamus katilus, kurie gali nuolat veikti esant 50 % vardinės šiluminės galios, – naudingojo efektyvumo esant vardinei šiluminei galiai ir naudingojo efektyvumo esant 50 % vardinės šiluminės galios svertinis vidurkis;

c)	kalbant apie rankiniu būdu įkraunamus katilus, kurie negali nuolat veikti esant ne daugiau kaip 50 % vardinės šiluminės galios, – naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai;

d)	kalbant apie kietojo kuro kogeneracinius katilus – naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai;

21.

naudingasis efektyvumas (η) – kietojo kuro katilo naudingosios šiluminės galios ir bendro suvartojamos energijos kiekio santykis; bendras suvartojamos energijos kiekis išreiškiamas didžiausiuoju šilumingumu (GCV) arba galutine energija, padauginta iš perskaičiavimo koeficiento (CC);

22.

naudingoji šiluminė galia (P) – kietojo kuro katilo šilumos nešikliui atiduodamoji šiluminė galia (kW);

23.

iškastinio kuro katilas – kietojo kuro katilas, kuriam tinkamiausias yra iškastinis kuras arba biomasės ir iškastinio kuro mišinys;

24.

didžiausiasis sausasis šilumingumas (GCVmf ) – šilumos kiekis, gautas su deguonimi visiškai sudeginus vieną visiškai sauso kuro kiekio vienetą ir degimo produktams atvėsus iki aplinkos temperatūros; į šilumos kiekį įskaičiuojama degant kure esančiam vandeniliui susidarančių vandens garų kondensacijos šiluma;

25.

lygiavertis modelis – rinkai pateiktas modelis, kurio techniniai parametrai, nurodyti V priedo 1 punkto 4 lentelėje, yra tokie patys kaip kito modelio, kurį rinkai pateikė tas pats tiekėjas, parametrai.

II PRIEDAS

Energijos vartojimo efektyvumo klasės

Kietojo kuro katilo energijos vartojimo efektyvumo klasė nustatoma pagal energijos vartojimo efektyvumo indeksą (angl. Energy Efficiency Index, EEI), kaip nurodyta 1 lentelėje.

Kietojo kuro katilo energijos vartojimo efektyvumo indeksas apskaičiuojamas pagal IX priedą.

1 lentelė

Kietojo kuro katilų energijos vartojimo efektyvumo klasės

Energijos vartojimo efektyvumo klasė	Energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI)
A+++	EEI ≥ 150
A++	125 ≤ EEI < 150
A+	98 ≤ EEI < 125
A	90 ≤ EEI < 98
B	82 ≤ EEI < 90
C	75 ≤ EEI < 82
D	36 ≤ EEI < 75
E	34 ≤ EEI < 36
F	30 ≤ EEI < 34
G	EEI < 30

III PRIEDAS

Etiketės

1. KIETOJO KURO KATILAI

1.1. 1 etiketė

Etiketėje pateikiama ši informacija:

I.	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

II.	tiekėjo modelio žymuo;

III.	patalpų šildymo funkcija;

IV.	pagal II priedą nustatyta energijos vartojimo efektyvumo klasė; rodyklės smaigalys, kuriame nurodoma kietojo kuro katilo energijos vartojimo efektyvumo klasė, yra tokiame pačiame aukštyje kaip atitinkamos energijos vartojimo efektyvumo klasės rodyklės smaigalys;

V.	vardinė šiluminė galia (kW), suapvalinta iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

VI.	kombinuotųjų katilų atveju – ir papildoma vandens šildymo funkcija;

VII.	kietojo kuro kogeneracinių katilų atveju – ir papildoma elektros gamybos funkcija.

b)	Kietojo kuro katilų etiketės forma atitinka nustatytąją šio priedo 3 punkte. Išimties tvarka, jei modeliui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 (1) suteiktas ES ekologinis ženklas, galima pridėti ES ekologinio ženklo kopiją.

1.2. 2 etiketė

a)	Etiketėje pateikiama šio priedo 1.1 punkto a papunktyje nurodyta informacija.

b)	Kietojo kuro katilų etiketės forma atitinka nustatytąją šio priedo 3 punkte. Išimties tvarka, jei modeliui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 suteiktas ES ekologinis ženklas, galima pridėti ES ekologinio ženklo kopiją.

2. KIETOJO KURO KATILO, PAPILDOMŲJŲ ŠILDYTUVŲ, TEMPERATŪROS REGULIATORIŲ IR SAULĖS ENERGIJOS ĮRENGINIŲ KOMPLEKTAI

Kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų, kurių energijos vartojimo efektyvumo klasės nuo A+++ iki G, etiketė

Etiketėje pateikiama ši informacija:

I.	prekiautojo arba tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

II.	prekiautojo arba tiekėjo modelio (-ių) žymuo;

III.	patalpų šildymo funkcija;

IV.	pagal II priedą nustatyta kietojo kuro katilo energijos vartojimo efektyvumo klasė;

V.	ženklas, ar saulės energijos įrenginys, karšto vandens talpykla, temperatūros reguliatorius arba papildomasis šildytuvas gali būti kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplekte;

VI.

pagal IV priedo 2 punktą nustatyta kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplekto energijos vartojimo efektyvumo klasė; rodyklės, kurioje nurodoma kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplekto energijos vartojimo efektyvumo klasė, smaigalys yra tokiame pačiame aukštyje kaip atitinkamos energijos vartojimo efektyvumo klasės rodyklės smaigalys.

kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplekto etiketės forma atitinka nustatytąją šio priedo 4 punkte. Skalės nuo A+++ iki G klasių E–G etiketėje galima nenurodyti, jei kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų energijos vartojimo efektyvumo klasė yra nuo A+++ iki D.

3. KIETOJO KURO KATILŲ ETIKETĖS FORMA:

Čia:

a)	etiketė yra ne mažesnė kaip 105 mm pločio ir 200 mm aukščio. Jei spausdinama didesnė etiketė, sudedamosios jos dalys vis tiek atitinka pirmiau nustatytas proporcijas;

b)	fonas yra baltas;

c)	spalvos koduojamos pagal spalvų modelį CMYK (žydra, purpurinė, geltona ir juoda) vadovaujantis šiuo pavyzdžiu – 00–70-X-00–0 % žydros, 70 % purpurinės, 100 % geltonos, 0 % juodos.

etiketė atitinka visus šiuos reikalavimus (skaičiai žymi nuorodą į pirmiau pateiktą schemą):

ES etiketės apvado linija. 4 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

ES logotipas. Spalvos – X-80–00–00 ir 00–00-X-00.

Energijos ženklas. Spalva – X-00–00–00. Piktograma atitinka pavaizduotąją. ES logotipas ir energijos ženklas. Plotis – 86 mm, aukštis – 17 mm.

Ženklų apvado linija. 1 pt, spalva – 100 % žydra, ilgis – 86 mm.

Patalpų šildymo funkcija.

—	Piktograma atitinka pavaizduotąją.

Skalės nuo A++ iki G ir nuo A+++ iki D, atitinkamai.

—

Rodyklė. Aukštis – 5 mm, tarpelis – 1,3 mm, spalvos:

—	aukščiausia klasė – X-00-X-00,

—	antra klasė – 70–00-X-00,

—	trečia klasė – 30–00-X-00,

—	ketvirta klasė – 00–00-X-00,

—	penkta klasė – 00–30-X-00,

—	šešta klasė – 00–70-X-00,

—	septinta klasė – 00-X-X-00,

—	aštunta klasė – 00-X-X-00,

—	žemiausia klasė – 00-X-X-00.

—	Tekstas. Calibri bold, 14 pt, didžiosios raidės, baltos spalvos, ženklai „+“ viršutiniu indeksu, sulygiuota vienoje eilutėje.

—

Rodyklė. Aukštis – 7 mm, tarpelis – 1 mm, spalvos:

—	aukščiausia klasė – X-00-X-00,

—	antra klasė – 70–00-X-00,

—	trečia klasė – 30–00-X-00,

—	ketvirta klasė – 00–00-X-00,

—	penkta klasė – 00–30-X-00,

—	šešta klasė – 00–70-X-00,

—	žemiausia klasė – 00-X-X-00.

—	Tekstas. Calibri bold, 16 pt, didžiosios raidės, baltos spalvos, ženklai „+“ viršutiniu indeksu, sulygiuota vienoje eilutėje.

Energijos vartojimo efektyvumo klasė.

—	Rodyklė. Plotis – 22 mm, aukštis – 12 mm, 100 % juodos.

—	Tekstas. Calibri bold, 24 pt, didžiosios raidės, baltos spalvos, ženklai „+“ viršutiniu indeksu, sulygiuota vienoje eilutėje.

Vardinė šiluminė galia.

—	Apvadas. 2 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

—	Vertė YZ. Calibri bold, 45 pt, 100 % juodos.

—	Tekstas „kW“. Calibri regular, 30 pt, 100 % juodos.

Vandens šildymo funkcija.

—	Piktograma atitinka pavaizduotąją.

—	Apvadas. 2 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

Elektros gamybos funkcija.

—	Piktograma atitinka pavaizduotąją.

—	Apvadas. 2 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

Etiketės nustatymo metai ir reglamento numeris.

—	Tekstas. Calibri bold, 10 pt.

Tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas.

Tiekėjo modelio žymuo.

Tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas ir modelio žymuo turi tilpti 86 × 12 mm plote.

4. KIETOJO KURO KATILO, PAPILDOMŲJŲ ŠILDYTUVŲ, TEMPERATŪROS REGULIATORIŲ IR SAULĖS ENERGIJOS ĮRENGINIŲ KOMPLEKTO ETIKETĖS FORMA:

Čia:

a)	etiketė yra ne mažesnė kaip 210 mm pločio ir 297 mm aukščio. Jei spausdinama didesnė etiketė, sudedamosios jos dalys vis tiek atitinka pirmiau nustatytas proporcijas;

b)	Fonas yra baltas.

c)	Spalvos koduojamos pagal spalvų modelį CMYK (žydra, purpurinė, geltona ir juoda) vadovaujantis šiuo pavyzdžiu – 00–70-X-00–0 % žydros, 70 % purpurinės, 100 % geltonos, 0 % juodos.

etiketė atitinka visus šiuos reikalavimus (skaičiai žymi nuorodą į pirmiau pateiktą schemą).

ES etiketės apvado linija. 6 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

ES logotipas. Spalvos – X-80–00–00 ir 00–00-X-00.

Energijos ženklas. Spalva – X-00–00–00. Piktograma atitinka pavaizduotąją. ES logotipas ir energijos ženklas. Plotis – 191 mm, aukštis – 37 mm.

Ženklų apvado linija. 2 pt, spalva – 100 % žydra, ilgis – 191 mm.

Patalpų šildymo funkcija.

—	Piktograma atitinka pavaizduotąją.

Kietojo kuro katilas.

—

Piktograma atitinka pavaizduotąją.

—	Kietojo kuro katilo energijos vartojimo efektyvumo klasė.

—	Rodyklė. Plotis – 24 mm, aukštis – 14 mm, 100 % juoda.

—	Tekstas Calibri bold, 28 pt, didžiosios raidės, baltos spalvos, ženklai „+“ viršutiniu indeksu, sulygiuota vienoje eilutėje.

—	Apvadas. 3 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

Komplektai su saulės energijos įrenginiais, karšto vandens talpyklomis, temperatūros reguliatoriais ir papildomaisiais šildytuvais.

—	Piktogramos atitinka pavaizduotąsias.

—	Ženklas „+“. Calibri bold, 50 pt, 100 % žydra.

—	Langeliai. Plotis – 12 mm, aukštis – 12 mm, linija – 4 pt, 100 % žydra.

—	Apvadas. 3 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

Skalė nuo A+++ iki G su apvadu.

—

Rodyklė. Aukštis – 15 mm, tarpelis – 3 mm, spalvos:

—	aukščiausia klasė – X-00-X-00,

—	antra klasė – 70–00-X-00,

—	trečia klasė – 30–00-X-00,

—	ketvirta klasė – 00–00-X-00,

—	penkta klasė – 00–30-X-00,

—	šešta klasė – 00–70-X-00,

—	septinta klasė – 00-X-X-00,

—	jei yra, žemiausios klasės – 00-X-X-00.

—	Tekstas. Calibri bold, 30 pt, didžiosios raidės, baltos spalvos, ženklai „+“ viršutiniu indeksu, sulygiuota vienoje eilutėje.

—	Apvadas. 3 pt, spalva – 100 % žydra, suapvalinti kampai – 3,5 mm.

Kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų energijos vartojimo efektyvumo klasė

—	Rodyklė. Plotis – 33 mm, aukštis – 19 mm, 100 % juodos.

—	Tekstas. Calibri bold, 40 pt, didžiosios raidės, baltos spalvos, ženklai „+“ viršutiniu indeksu, sulygiuota vienoje eilutėje.

Etiketės nustatymo metai ir reglamento numeris.

—	Tekstas. Calibri bold, 12 pt.

Prekiautojo arba tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas.

Prekiautojo arba tiekėjo modelio žymuo.

Prekiautojo arba tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas ir modelio žymuo turi tilpti 191 × 19 mm plote.

(1) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (OL L 27, 2010 1 30, p. 1).

IV PRIEDAS

Gaminio vardinių parametrų lentelė

1. KIETOJO KURO KATILAI

1.1. Kietojo kuro katilo vardinių parametrų lentelėje informacija turi būti pateikiama toliau nurodyta tvarka; informacija pateikiama ir gaminio brošiūroje ar kitame su gaminiu pateikiamame dokumente:

a)	tiekėjo pavadinimas arba prekės ženklas;

b)	tiekėjo modelio žymuo;

c)	pagal II priedą nustatyta modelio energijos efektyvumo klasė;

d)	vardinė šiluminė galia (kW), suapvalinta iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

e)	pagal IX priedą apskaičiuotas ir iki artimiausio sveikojo skaičiaus suapvalintas energijos vartojimo efektyvumas;

f)	pagal VIII priedą apskaičiuotas ir iki artimiausio sveikojo skaičiaus suapvalintas sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas;

g)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių reikia imtis surenkant, sumontuojant arba prižiūrint kietojo kuro katilą;

h)	kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinis efektyvumas procentais ( %), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

1.2. Vieną vardinių parametrų lentelę galima naudoti keliems to paties tiekėjo tiekiamų kietojo kuro katilų modeliams.

1.3. Gaminio vardinių parametrų lentelėje nurodomą informaciją galima pateikti kaip spalvotą ar nespalvotą etiketės kopiją. Jei pasirenkamas šis informacijos pateikimo būdas, taip pat pateikiama 1.1 punkte nurodyta informacija, kurios nėra etiketėje.

2. KIETOJO KURO KATILO, PAPILDOMŲJŲ ŠILDYTUVŲ, TEMPERATŪROS REGULIATORIŲ IR SAULĖS ENERGIJOS ĮRENGINIŲ KOMPLEKTAI

Kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų vardinių parametrų lentelėje pateikiama atitinkamai 1 arba 2 paveiksle parodyta informacija, kad būtų galima įvertinti energijos vartojimo efektyvumo indeksą; be kitų dalykų, pateikiama ši informacija:

I. pirminio kietojo kuro katilo energijos vartojimo efektyvumo indekso vertė;

II. komplekto pirminio kietojo kuro katilo ir papildomųjų šildytuvų šiluminės galios svertinis koeficientas, atitinkamai nurodytas šio priedo 2 ir 3 lentelėse;

III. matematinio reiškinio 294/(11 · Pr) vertė, čia – Pr reiškia pirminį kietojo kuro katilą;

IV. matematinio reiškinio 115/(11 · Pr) vertė, čia – Pr reiškia pirminį kietojo kuro katilą.

2 lentelė

Šio priedo (1) 1 paveikslo tikslais pateikiami pirminio kietojo kuro katilo ir papildomojo šildytuvo svertiniai koeficientai

Psup/ (Pr + Psup) (2)	II, komplektas be karšto vandens talpyklos	II, komplektas su karšto vandens talpykla
0	0	0
0,1	0,30	0,37
0,2	0,55	0,70
0,3	0,75	0,85
0,4	0,85	0,94
0,5	0,95	0,98
0,6	0,98	1,00
≥ 0,7	1,00	1,00

3 lentelė

Šio priedo (1) 2 paveikslo tikslais pateikiami pirminių kietojo kuro kogeneracinių katilų ir papildomųjų šildytuvų svertiniai koeficientai

Pr/(Pr + Psup) (3)	II, komplektas be karšto vandens talpyklos	II, komplektas su karšto vandens talpykla
0	1,00	1,00
0,1	0,70	0,63
0,2	0,45	0,30
0,3	0,25	0,15
0,4	0,15	0,06
0,5	0,05	0,02
0,6	0,02	0
≥ 0,7	0	0

1 paveikslas

Pirminių kietojo kuro katilų informacija, pateikiama kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų vardinių parametrų lentelėje, kuria nurodomas siūlomo komplekto energijos vartojimo efektyvumas

2 paveikslas

Pirminių kietojo kuro kogeneracinių katilų informacija, pateikiama kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų vardinių parametrų lentelėje, kuria nurodomas siūlomo komplekto energijos vartojimo efektyvumas

(1) Tarpinės vertės apskaičiuojamos tiesiškai interpoliuojant tarp dviejų gretimų verčių.

(2) Pr reiškia pirminį kietojo kuro katilą.

(3) Pr reiškia pirminį kietojo kuro katilą.

V PRIEDAS

Techniniai dokumentai

1. KIETOJO KURO KATILAI

3 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytuose kietojo kuro katilų techniniuose dokumentuose pateikiama:

a)	tiekėjo pavadinimas ir adresas;

b)	modelio žymuo;

c)	jei reikia, nuorodos į taikytus darniuosius standartus;

jei tinkamiausias kuras yra kita medienos biomasė, ne medienos biomasė, kitas iškastinis kuras arba kitas biomasės ir iškastinio kuro mišinys, kaip nurodyta 4 lentelėje, pateikiamas kuro aprašas, pakankamas jam vienareikšmiškai identifikuoti, ir techninis standartas arba kuro specifikacija, taip pat nurodmas išmatuotas drėgnumas ir išmatuotas pelenų kiekis, o jei kuras yra kitas iškastinis kuras, nurodomas ir išmatuotas jame esančių lakiųjų medžiagų kiekis;

e)	jei reikia, kiti taikyti techniniai standartai ir specifikacijos;

f)	tiekėją įpareigoti įgalioto asmens vardas, pavardė ir parašas;

g)	4 lentelėje nurodyta informacija, su kuria susiję techniniai parametrai išmatuoti ir apskaičiuoti pagal VIII ir IX priedus;

h)	tiekėjų arba jų pavedimu atliktų bandymų ataskaitos ir bandymą atlikusio subjekto pavadinimas ir adresas;

i)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių reikia imtis surenkant, sumontuojant arba prižiūrint kietojo kuro katilą;

j)	jei taikoma, lygiaverčių modelių sąrašas.

Šią informaciją galima jungti su techniniais dokumentais, pateiktais taikant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB (1) numatytas priemones.

4 lentelė

Kietojo kuro katilų ir kietojo kuro kogeneracinių katilų techniniai parametrai

Modelio žymuo
Įkrovimo būdas [rankinis – katilas turėtų būti naudojamas su bent x (2) litrų karšto vandens talpykla; automatinis – katilą rekomenduojama naudoti su bent x (3) litrų karšto vandens talpykla]
Kondensacinis katilas [taip/ne]
Kietojo kuro kogeneracinis katilas [taip/ne]				Kombinuotasis katilas [taip/ne]
Kuras				Tinkamiausias kuras (tik vienas)			Kita (-os) tinkamo kuro rūšis (-ys)
Rąstinė mediena, drėgnumas ≤ 25 %				[taip/ne]			[taip/ne]
Smulkinta mediena, drėgnumas 15–35 %				[taip/ne]			[taip/ne]
Smulkinta mediena, drėgnumas > 35 %				[taip/ne]			[taip/ne]
Presuota mediena (granulės arba briketai)				[taip/ne]			[taip/ne]
Pjuvenos, drėgnumas ≤ 50 %				[taip/ne]			[taip/ne]
Kita medienos biomasė				[taip/ne]			[taip/ne]
Ne medienos biomasė				[taip/ne]			[taip/ne]
Bituminės akmens anglys				[taip/ne]			[taip/ne]
Rudosios anglys (įskaitant briketus)				[taip/ne]			[taip/ne]
Koksas				[taip/ne]			[taip/ne]
Antracitas				[taip/ne]			[taip/ne]
Iškastinio kuro mišinio briketai				[taip/ne]			[taip/ne]
Kitų rūšių iškastinis kuras				[taip/ne]			[taip/ne]
Biomasės (30–70 %) ir iškastinio kuro mišinio briketai				[taip/ne]			[taip/ne]
Kitas biomasės ir iškastinio kuro mišinys				[taip/ne]			[taip/ne]
Charakteristikos, kai kūrenamas tik tinkamiausias kuras
Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas η s [%]:
Energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI):
Parametras	Ženklas	Vertė	Vienetas		Parametras	Ženklas		Vertė	Vienetas
Naudingoji šiluminė galia					Naudingasis efektyvumas
Esant vardinei šiluminei galiai	Pn (4)	x,x	kW		Esant vardinei šiluminei galiai	ηn		x,x	%
Esant [30 %/50 %] vardinės šiluminės galios, jei taikytina	Pp	[x,x/netaik.]	kW		Esant [30 %/50 %] vardinės šiluminės galios, jei taikytina	ηp		[x,x/ netaik.]	%
Kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinis naudingumas					Pagalbinės elektros energijos suvartojimas
					Esant vardinei šiluminei galiai	elmax		x,xxx	kW
Esant vardinei šiluminei galiai	ηel,n	x,x	%		Esant [30 %/50 %] vardinės šiluminės galios, jei taikytina	elmin		[x,xxx/ netaik.]	kW
					Įmontuotos antrinės teršalų mažinimo įrangos (jei taikoma)			[x,xxx/ netaik.]	kW
					Veikiant budėjimo veiksena	PSB		x,xxx	kW

Kontaktiniai duomenys	Tiekėjo pavadinimas ir adresas

2. KIETOJO KURO KATILO, PAPILDOMŲJŲ ŠILDYTUVŲ, TEMPERATŪROS REGULIATORIŲ IR SAULĖS ENERGIJOS ĮRENGINIŲ KOMPLEKTAI

3 straipsnio 3 dalies e punkte nurodytuose kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektų techniniuose dokumentuose pateikiama:

a)	tiekėjo pavadinimas ir adresas;

b)	komplekto, kurį sudaro kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, modelio aprašas, pakankamas jam vienareikšmiškai identifikuoti;

c)	jei reikia, nuorodos į taikytus darniuosius standartus;

d)	jei reikia, kiti taikyti techniniai standartai ir specifikacijos;

e)	tiekėją įpareigoti įgalioto asmens vardas, pavardė ir parašas;

techniniai parametrai:

1)	energijos vartojimo efektyvumo indeksas, suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

2)	šio priedo 1 punkte nustatyti techniniai parametrai ir, jei reikia, Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 811/2013 V priedo 1 punkte nustatyti techniniai parametrai;

3)	Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 811/2013 V priedo 3 ir 4 punktuose nustatyti techniniai parametrai;

g)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių reikia imtis surenkant, sumontuojant arba prižiūrint kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektą.

(2) Talpyklos tūris = 45 × P r × (1 – 2,7/P r) arba 300 litrų, pasirenkama didesnė vertė, P r nurodoma kilovatais (kW)

(3) Talpyklos tūris = 20 × P r, P r nurodoma kilovatais (kW)

(4) Tinkamiausio kuro P n lygus P r

VI PRIEDAS

Informacija, pateikiama, kai galutinis naudotojas siūlomo gaminio negali apžiūrėti, išskyrus apžiūrą internete

1. KIETOJO KURO KATILAI

1.1. 4 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta informacija pateikiama šia eilės tvarka:

a)	pagal II priedą nustatyta modelio energijos efektyvumo klasė;

b)	vardinė šiluminė galia (kW), suapvalinta iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

c)	pagal IX priedą apskaičiuotas ir iki artimiausio sveikojo skaičiaus suapvalintas energijos vartojimo efektyvumas;

d)	kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinis efektyvumas procentais ( %), suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

1.2. Šrifto dydis ir šriftas, kuriuo spausdinama ar pateikiama 1.1 punkte nurodyta informacija, turi būti tokie, kad informaciją būtų lengva perskaityti.

2. KIETOJO KURO KATILO, PAPILDOMŲJŲ ŠILDYTUVŲ, TEMPERATŪROS REGULIATORIŲ IR SAULĖS ENERGIJOS ĮRENGINIŲ KOMPLEKTAI

2.1. 4 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta informacija pateikiama šia eilės tvarka:

a)	pagal II priedą nustatyta modelio energijos efektyvumo klasė;

b)	energijos vartojimo efektyvumo indeksas, suapvalintas iki artimiausio sveikojo skaičiaus;

c)	atitinkamai 1 ir 2 paveiksluose parodyta informacija.

2.2. Šrifto dydis ir šriftas, kuriuo spausdinama ar pateikiama 2.1 punkte nurodyta informacija, turi būti tokie, kad informaciją būtų lengva perskaityti.

VII PRIEDAS

Internetinėse pardavimo, nuomos ir išperkamosios nuomos vietose pateikiama informacija

Šio priedo 2–5 punktuose vartojamų terminų apibrėžtys:

a) rodinio mechanizmas– bet kuris ekranas, įskaitant jutiklinius ekranus arba kitas vizualizavimo technologijas, kuriomis interneto turinys rodomas naudotojams;

b) įdėtinis rodinys– vaizdinė sąsaja, kurioje paveikslėlis arba duomenų rinkinys pasiekiami spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus kitą paveikslėlį arba duomenų rinkinį;

c) jutiklinis ekranas– į prisilietimą reaguojantis liečiamasis ekranas, pavyzdžiui, planšetinių kompiuterių, nešiojamųjų kompiuterių be klaviatūros arba išmaniųjų telefonų liečiamasis ekranas;

Pagal 3 straipsnyje nustatytą tvarkaraštį rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodoma pagal 3 straipsnį tiekėjų pateikta arba, komplekto atveju, prireikus pagal etiketes ir gaminio vardinių parametrų lenteles, kurias pagal 3 straipsnį pateikė tiekėjai, užpildyta, atitinkama etiketė. Jei rodomas gaminys ir komplektas, tačiau nurodyta tik komplekto kaina, rodoma tik komplekto etiketė. Etiketė yra tokio dydžio, kad būtų aiškiai matoma ir įskaitoma, ir yra proporcinga III priede nustatytam dydžiui. Etiketė gali būti rodoma naudojant įdėtinį rodinį, tuomet paveikslėlis, per kurį pasiekiama etiketė, atitinka šio priedo 3 punkte nustatytas specifikacijas. Jei naudojamas įdėtinis rodinys, etiketė pasirodo vieną kartą spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį.

Įdėtinio rodinio paveikslėlio, per kurį pasiekiama etiketė, reikalavimai:

a)	yra etiketėje pavaizduoto gaminio arba komplekto energijos vartojimo efektyvumo klasę atitinkančios spalvos rodyklė;

b)	kainos šrifto dydžiui lygiaverčiu baltos spalvos šriftu rodyklėje pažymėta gaminio arba komplekto energijos vartojimo efektyvumo klasė; ir

c)	paveikslėlis yra vienos iš šių dviejų formų:

Jei naudojamas įdėtinis rodinys, etiketės rodymo seka yra ši:

a)	rodinio mechanizme prie gaminio arba komplekto kainos rodomas šio priedo 3 punkte nurodytas paveikslėlis;

b)	paveikslėlis yra susietas su etikete;

c)	etiketė pasirodo spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus paveikslėlį;

d)	etiketė rodoma iškylančiajame lange, naujoje naršyklės kortelėje, naujame naršyklės puslapyje arba įdėtiniame ekrano rodinyje;

e)	jutikliniuose ekranuose etiketė padidinama pagal įrenginio sutartines jutiklinio didinimo taisykles;

f)	etiketės rodymas nutraukiamas uždarymo mygtuku arba kitu standartiniu uždarymo mechanizmu;

g)	jei etiketės parodyti neįmanoma, rodomas alternatyvusis paveikslėlio tekstas – gaminio arba komplekto energijos vartojimo efektyvumo klasė kainos šrifto dydžiui lygiaverčiu šriftu.

Rodinio mechanizme prie gaminio kainos rodoma tiekėjų pateikta 3 straipsnio reikalavimus atitinkanti reikiama gaminio arba komplekto vardinių parametrų lentelė. Ji yra tokio dydžio, kad gaminio vardinių parametrų lentelė būtų aiškiai matoma ir įskaitoma. Gaminio vardinių parametrų lentelei parodyti gali būti naudojamas įdėtinis rodinys, tuomet nuoroda, kuria pasiekiama gaminio vardinių parametrų lentelė, aiškiai ir įskaitomai pažymėta įrašu „Gaminio vardinių parametrų lentelė“. Jei naudojamas įdėtinis rodinys, gaminio vardinių parametrų lentelė pasirodo vieną kartą spragtelėjus pele, užvedus pelės žymeklį arba jutikliniame ekrane išskleidus nuorodą.

VIII PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas

1. Šio reglamento reikalavimų laikymosi ir patikros, ar laikomasi tų reikalavimų, tikslais matavimas ir skaičiavimas atliekamas pagal darniuosius standartus, kurių numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba taikant kitus patikimus, tikslius ir pakartojamus metodus, kuriuose atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus. Jie atitinka 2–5 punktuose nustatytas sąlygas ir techninius parametrus.

2. Bendrosios matavimo ir skaičiavimo sąlygos

a)	Kietojo kuro katilai bandomi su tinkamiausiu kuru.

b)	Deklaruotoji sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo vertė apvalinama iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

3. Bendrosios kietojo kuro katilų sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo sąlygos

a)	Prireikus matuojamos naudingojo efektyvumo vertės ηn , ηp ir naudingosios šiluminės galios Pn , Pp vertės. Taip pat matuojama kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinio efektyvumo vertė ηel,n .

Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs apskaičiuojamas kaip sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena ηson , pritaikius temperatūros reguliatorių, pagalbinės elektros energijos suvartojimo sandus ir, kietojo kuro kogeneracinių katilų atveju, pridėjus elektrinio efektyvumo sandą, padaugintą iš perskaičiavimo koeficiento CC, kurio vertė yra 2,5.

c)	Suvartojamos elektros energijos kiekis dauginamas iš perskaičiavimo koeficiento CC, kurio vertė yra 2,5.

4. Specialiosios kietojo kuro katilų sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo sąlygos

Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs apibrėžiamas taip:

ηs = ηson – F(1) – F(2) + F(3)

čia:

1) ηson – sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena procentais, apskaičiuotas pagal 4 punkto b papunktį;

2) F(1) – sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo nuostolis dėl patikslintų temperatūros reguliatorių sandų; F(1) = 3 %;

3) F(2) – sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo neigiamas sandas dėl suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekio, procentais, apskaičiuotas pagal 4 punkto c papunktį;

4) F(3) – sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo teigiamas sandas dėl kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinio efektyvumo, procentais, apskaičiuotas taip:

F(3) = 2,5 × ηel,n

sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (ηson ) apskaičiuojamas taip:

(1)	rankiniu būdu įkraunamų katilų, kurie gali nuolat veikti esant 50 % vardinės šiluminės galios, ir automatiškai įkraunamų kietojo kuro katilų ηson = 0,85 × ηp + 0,15 × ηn

(2)	rankiniu būdu įkraunamų katilų, kurie negali nuolat veikti esant ne daugiau kaip 50 % vardinės šiluminės galios, ir kietojo kuro kogeneracinių katilų: ηson = ηn

F(2) apskaičiuojamas taip:

(1)	rankiniu būdu įkraunamų katilų, kurie gali nuolat veikti esant 50 % vardinės šiluminės galios, ir automatiškai įkraunamų kietojo kuro katilų F(2) = 2,5 × (0,15 × elmax + 0,85 × elmin + 1,3 × PSB )/(0,15 × Pn + 0,85 × Pp )

(2)	rankiniu būdu įkraunamų katilų, kurie negali nuolat veikti esant ne daugiau kaip 50 % vardinės šiluminės galios, ir kietojo kuro kogeneracinių katilų: F(2) = 2,5 × (elmax + 1,3 × PSB )/Pn

5. DIDŽIAUSIOJO ŠILUMINGUMO APSKAIČIAVIMAS

Didžiausiojo šilumingumo vertė (GCV) gaunama didžiausiąjį sausąjį šilumingumą perskaičiavus taip:

GCV = GCVmf × (1 – M)

čia:

a)	GCV ir GCVmf, išreikšti megadžauliais kilogramui;

b)	M – kietojo kuro katile naudojamo kuro drėgnumas, išreikštas proporcija.

IX PRIEDAS

Energijos vartojimo efektyvumo indekso apskaičiavimo metodas

Kietojo kuro katilų, kuriuose deginamas tinkamiausias kuras, energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI) apskaičiuojamas ir suapvalinamas iki artimiausio sveikojo skaičiaus taip:

EEI = ηson × 100 × BLF – F(1) – F(2) × 100 + F(3) × 100

čia:

a) ηson – sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena, apskaičiuotas pagal VIII priedo 4 punkto b papunktį;

b) BLF – biomasės etiketės daugiklis; biomasės katilų daugiklis yra 1,45, iškastinio kuro katilų daugiklis yra 1;

c) F(1) – energijos vartojimo efektyvumo indekso neigiamas sandas dėl patikslintų temperatūros reguliatorių sandų; F(1) = 3;

d) F(2) – energijos vartojimo efektyvumo indekso neigiamas sandas dėl suvartojamos pagalbinės elektros energijos, apskaičiuotas pagal VIII priedo 4 punkto c papunktį;

e) F(3) – energijos vartojimo efektyvumo indekso teigiamas sandas dėl kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinio efektyvumo, apskaičiuotas taip:

F(3) = 2,5 × ηel,n

Komplektų, kuriuos sudaro kietojo kuro katilas, papilomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, energijos vartojimo efektyvumo indeksas (EEI) nustatomas pagal IV priedo 2 punktą.

X PRIEDAS

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Kad įvertintų atitiktį 3 ir 4 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, valstybių narių valdžios institucijos taiko toliau pateiktą patikros procedūrą:

1.	Valstybės narės institucijos išbando vieną modelio vienetą. Bandymui naudojamas to paties tipo kuras, kurį naudojo tiekėjas atlikdamas VIII priede nurodytus matavimus.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus reikalavimus, jei:

a)	etiketėje ir gaminio vardinių parametrų lentelėje nurodytos vertės ir klasės atitinka techninių dokumentų vertes ir

b)	energijos vartojimo efektyvumo indeksas yra ne daugiau kaip 6 % mažesnis už deklaruotą vieneto vertę.

Jei 2 punkto a papunktyje nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis ir visi lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų. Jei 2 punkto b papunktyje nurodytas rezultatas nepasiekiamas, valstybės narės institucijos išbando tris papildomus atsitiktine tvarka atrinktus to paties modelio vienetus. Papildomus vienetus taip pat galima pasirinkti iš vieno ar daugiau lygiaverčių modelių, kurie tiekėjo techniniuose dokumentuose nurodyti kaip gaminio lygiaverčiai modeliai.

4.	Laikoma, kad modelis atitinka taikomus reikalavimus, jei vidutinis trijų papildomų vienetų energijos vartojimo efektyvumo indeksas yra ne daugiau kaip 6 % mažesnis už deklaruotą vieneto vertę.

Jei 4 punkte nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis ir visi kiti lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų. Bandymo rezultatus ir kitą aktualią informaciją valstybės narės institucijos kitų valstybių narių institucijoms ir Komisijai pateikia per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl modelio neatitikties priėmimo.

Valstybių narių valdžios institucijos laikosi VIII ir IX prieduose nustatytų matavimo ir skaičiavimo metodų.

Šio priedo 2 punkto b papunktyje ir 4 punkte nurodytos leidžiamosios patikros nuokrypos yra susijusios tik su valstybių narių institucijų atliekama išmatuotų parametrų patikra; tiekėjas jų nenaudoja kaip techniniuose dokumentuose pateikiamų verčių leidžiamųjų nuokrypų. Etiketėje arba gaminio vardinių parametrų lentelėje nurodytos vertės negali būti tiekėjui palankesnės nei techniniuose dokumentuose nurodytos vertės.

21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/76

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1188

2015 m. balandžio 28 d.

kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

pasitarusi su Direktyvos 2009/125/EB 18 straipsnyje nurodytu Konsultacijų forumu,

kadangi:

(1)	pagal Direktyvą 2009/125/EB Komisija turi nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė ir kurie daro didelį poveikį aplinkai ir turi didelį poveikio aplinkai mažinimo be pernelyg didelių išlaidų potencialą;

(2)

(3)

Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kuriame techniniu, aplinkos apsaugos ir ekonominiu atžvilgiais išnagrinėti dažniausiai gyvenamiesiems ir komerciniams pastatams šildyti naudojami vietiniai patalpų šildytuvai. Tyrimas buvo atliktas kartu su Sąjungos ir trečiųjų šalių suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis, o rezultatai paskelbti viešai;

(4)	nustatyta, kad taikant šį reglamentą svarbūs vietinių patalpų šildytuvų aplinkos apsaugos aspektai yra gaminio naudojimo etapu suvartotos energijos kiekis ir išmetamų azoto oksidų kiekis;

(5)	parengiamojo tyrimo duomenimis, vietinių patalpų šildytuvų atveju reikalavimai dėl kitų Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje nurodytų ekologinio projektavimo kriterijų nebūtini;

(6)	šis reglamentas turėtų būti taikomas vietiniams patalpų šildytuvams, suprojektuotiems vartoti dujinį ar skystąjį kurą ir elektros energiją. Šis reglamentas taikomas ir tiems vietiniams patalpų šildytuvams, kurie turi netiesioginio šildymo – šilumos atidavimo šilumnešiui – funkciją;

(7)

apskaičiuota, kad 2010 m. Sąjungoje metinės energijos sąnaudos, susijusios su vietiniais patalpų šildytuvais, buvo apie 1 673 PJ (40,0 Mt naftos ekvivalento); tai atitinka 75,3 Mt išmesto anglies dioksido (CO2). Prognozuojama, kad 2020 m. metinės energijos sąnaudos, susijusios su vietiniais patalpų šildytuvais, sieks 1 630 PJ (39,0 Mt naftos ekvivalento) ir atitiks 71,6 Mt CO2;

(8)	vietinių patalpų šildytuvų suvartojamos energijos kiekį galima dar labiau sumažinti taikant esamas nepatentuotas technologijas, kurios nepadidina bendrų šių gaminių pirkimo ir naudojimo sąnaudų;

(9)

apskaičiuota, kad 2010 m. vietinių patalpų šildytuvų per metus išmestų azoto oksidų (NOx) kiekis sudarė 5,6 kt sieros oksidų (SOx) ekvivalento. Prognozuojama, kad dėl valstybių narių taikomų specialių priemonių ir technologijų pažangos 2020 m. šių išmetamųjų teršalų kiekis bus 4,9 kt SOx ekvivalento per metus;

(10)	vietinių patalpų šildytuvų išmetamų teršalų kiekį galima būtų dar labiau sumažinti taikant esamas nepatentuotas technologijas, kurios nepadidina bendrų šių gaminių įsigijimo ir naudojimo sąnaudų;

(11)	prognozuojama, kad taikant šiame reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus ir Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2015/1186 (2) iki 2020 m. pavyktų sutaupyti apytikriai 157 PJ (3,8 Mt naftos ekvivalento) energijos ir sumažinti šių šildytuvų išmetamo CO2 kiekį 6,7 Mt per metus;

(12)	tikimasi, kad taikant šiame reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus iki 2020 m. pavyks sumažinti išmetamo SOx ekvivalento kiekį 0,6 kt per metus;

(13)

šis reglamentas taikomas skirtingų techninių charakteristikų gaminiams. Jeigu jiems būtų taikomi tokie pat efektyvumo reikalavimai, būtų uždrausta prekiauti tam tikromis technologijomis, tai turėtų neigiamą poveikį vartotojams. Todėl nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus pagal kiekvienos technologijos potencialą rinkoje sudaromos vienodos sąlygos;

(14)	pagal ekologinio projektavimo reikalavimus visoje Sąjungoje turėtų būti suderinti vietinių patalpų šildytuvų suvartojamos energijos kiekio ir išmetamų azoto oksidų kiekio reikalavimai, kad vidaus rinka veiktų sklandžiau ir būtų padidintas šių gaminių aplinkosauginis veiksmingumas;

(15)

realiomis sąlygomis naudojamų vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumas mažėja, palyginti su bandymų metu nustatytu energijos vartojimo efektyvumu. Kad sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas priartėtų prie naudingojo efektyvumo, reikia skatinti gamintojus naudoti valdiklius. Tuo tikslu numanoma visuotinė išskaita dėl šių dviejų verčių skirtumo. Ši išskaita gali būti kompensuojama daugeliu valdymo parinkčių;

(16)	ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų paveikti galutinių vartotojų galimybių įpirkti vietinius patalpų šildytuvus ar naudotis jų funkcijomis ir daryti neigiamo poveikio sveikatai, saugai ar aplinkai;

(17)

(18)

gaminio parametrai turėtų būti matuojami ir apskaičiuojami taikant patikimus, tikslius ir pakartojamus matavimo ir skaičiavimo metodus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, jei tokių yra, kuriuos Komisijos prašymu priėmė Europos standartizacijos organizacijos pagal procedūras, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (3);

(19)	pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį šiuo reglamentu nustatomos taikytinos atitikties vertinimo procedūros;

(20)	kad būtų lengviau atlikti atitikties patikrinimus, gamintojai turėtų pateikti su šio reglamento reikalavimais susijusią informaciją, nustatytą Direktyvos 2009/125/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose;

(21)	kad būtų galima dar labiau sumažinti vietinių patalpų šildytuvų poveikį aplinkai, gamintojai turėtų pateikti informaciją, susijusią su išmontavimu, grąžinamuoju perdirbimu ir šalinimu;

(22)	be šiame reglamente nustatytų teisiškai privalomų reikalavimų, turėtų būti nurodyti geriausių turimų technologijų lyginamieji standartai, siekiant užtikrinti, kad informacija apie vietinių patalpų šildytuvų aplinkosauginį veiksmingumą per jų gyvavimo ciklą būtų plačiai žinoma ir lengvai prieinama;

(23)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu nustatomi rinkai pateikiamų ir pradedamų naudoti ne didesnės kaip 50 kW vardinės šiluminės galios buitinių vietinių patalpų šildytuvų ir ne didesnės kaip 120 kW (gaminio ar atskiro segmento) vardinės šiluminės galios komercinių vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai.

Šis reglamentas netaikomas:

a)	vietiniams patalpų šildytuvams, kuriais šiluma gaminama naudojant garų suspaudimo ar sorbcijos elektriniais kompresoriais ar kuru ciklą;

b)	vietiniams patalpų šildytuvams, skirtiems ne vidaus patalpoms šildyti, kad naudojant šilumos konvekciją ar šiluminę spinduliuotę būtų pasiekta ir palaikoma žmogui maloni temperatūra;

c)	vietiniams patalpų šildytuvams, skirtiems naudoti tik lauke;

d)	vietiniams patalpų šildytuvams, kurių tiesiogiai atiduodama šiluminė galia sudaro mažiau nei 6 % bendros tiesiogiai ir netiesiogiai atiduodamos šiluminės galios esant vardinei šiluminei galiai;

e)	oro šildymo gaminiams;

f)	pirčių krosnims;

g)	pavaldiesiems šildytuvams.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be nustatytųjų Direktyvos 2009/125/EB 2 straipsnyje, šiame reglamente pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

2. buitinis vietinis patalpų šildytuvas– nekomercinės paskirties vietinis patalpų šildytuvas;

3. dujinio kuro vietinis patalpų šildytuvas– atvirasis vietinis patalpų šildytuvas ar uždarasis vietinis patalpų šildytuvas, kuriuose naudojamas dujinis kuras;

4. skystojo kuro vietinis patalpų šildytuvas– atvirasis vietinis patalpų šildytuvas ar uždarasis vietinis patalpų šildytuvas, kuriuose naudojamas skystasis kuras;

5. elektrinis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame šilumai gaminti naudojamas Džaulio reiškinys;

6. komercinis vietinis patalpų šildytuvas– šviečiantysis vietinis patalpų šildytuvas arba vamzdinis vietinis patalpų šildytuvas;

7. atvirasis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras, o kuro sluoksnis ir kūryklų dujos nėra sandariai atskirti nuo patalpos, kurioje įrengtas gaminys; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

8. uždarasis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras, o kuro sluoksnis ir kūryklų dujos sandariai atskirti nuo patalpos, kurioje įrengtas gaminys; šildytuvas yra sandariai sujungtas su kaminu ar židinio anga arba turi būti įrengtas dūmtakis degimo produktams išrūkti;

9. elektrinis nešiojamasis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuris nėra elektrinis stacionarusis vietinis patalpų šildytuvas, elektrinis kaupiamasis vietinis patalpų šildytuvas, elektrinis grindinis vietinis patalpų šildytuvas, elektrinis spinduliuojamasis vietinis patalpų šildytuvas, elektrinis švytintysis vietinis patalpų šildytuvas ar pavaldusis šildytuvas;

10. elektrinis stacionarusis vietinis patalpų šildytuvas– elektrinis vietinis patalpų šildytuvas, kuris nėra skirtas šiluminei energijai kaupti; jis suprojektuotas naudoti pritvirtintas specialioje vietoje ar prie sienos ir nėra integruotas į pastato struktūrą ar pastato apdailos elementus;

11. elektrinis kaupiamasis vietinis patalpų šildytuvas– elektrinis vietinis patalpų šildytuvas, suprojektuotas kaupti šilumą izoliuotoje šerdyje ir sukauptą ją skleisti keletą valandų;

12. elektrinis grindinis vietinis patalpų šildytuvas– elektrinis vietinis patalpų šildytuvas, suprojektuotas naudoti integruotas į pastato struktūrą ar pastato apdailos elementus;

13. elektrinis spinduliuojamasis vietinis patalpų šildytuvas– elektrinis vietinis patalpų šildytuvas, kurio šilumą skleidžiantis elementas turi būti nukreiptas į naudojimo vietą, kad šilumine spinduliuote būtų tiesiogiai šildomi šildytini objektai, ir kurio šilumą skleidžiantį elementą dengiančios grotelės įprastomis naudojimo sąlygomis įkaista bent iki 130 °C, o kiti paviršiai – iki 100 °C;

14. elektrinis švytintysis spinduliuojamasis vietinis patalpų šildytuvas– elektrinis vietinis patalpų šildytuvas, kurio kaitinamasis elementas matomas iš išorės ir įprasto naudojimo sąlygomis įkaista bent iki 650 °C;

15. pirties krosnis– patalpų šildymo įrenginys, įtaisytas arba tinkamas naudoti sausoje ar garinėje pirtyje arba panašioje aplinkoje;

16. pavaldusis šildytuvas– elektrinis vietinis patalpų šildytuvas, negalintis veikti savarankiškai ir priimantis signalus, siunčiamus išorinio pagrindinio valdiklio, kuris nėra gaminio dalis, tačiau sujungtas su juo valdymo laidu, bevieliu ryšiu, laidiniu ryšiu ar lygiaverčiu būdu, kad būtų reguliuojamas patalpoje, kurioje įrengtas gaminys, skleidžiamos šilumos kiekis;

17. šviečiantysis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras ir įrengtas degiklis; šildytuvas įrengiamas virš žmogaus galvos lygio ir nukreipiamas tiesiai į naudojimo vietą, kad degiklio skleidžiama šiluma (daugiausia infraraudonoji spinduliuotė) tiesiogiai šildytų šildytinus objektus; degimo produktai išskiriami patalpoje, kurioje yra gaminys;

18. vamzdinis vietinis patalpų šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras ir įrengtas degiklis; šildytuvas įrengiamas virš žmogaus galvos lygio netoli šildytinų objektų ir šildo patalpą daugiausia infraraudonąja spinduliuote, skleidžiama vieno ar daugiau vamzdžių, kaitinamų viduje tekančių degimo produktų, kurie turi išrūkti per dūmtakį;

19. vamzdinio šildytuvo sistema– vamzdinis šildytuvas, sudarytas iš daugiau nei vieno degiklio, kurio vieno degiklio produktai gali būti tiekiami į kitą degiklį, o visų degiklių degimo produktai išrūksta per vieną ištraukiamosios ventiliacijos įrenginį;

20. vamzdinio šildytuvo segmentas– vamzdinio šildytuvo sistemos dalis, sudaryta iš visų reikiamų elementų, kad galėtų veikti savarankiškai ir kad ją būtų galima patikrinti atskirai nuo kitų vamzdinio šildytuvo sistemos dalių;

21. vietinis patalpų šildytuvas be dūmtakio– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras ir kurio degimo produktai išskiriami patalpoje, kurioje yra gaminys, išskyrus šviečiančiuosius vietinius patalpų šildytuvus;

22. po dūmtraukiu įrengtas šildytuvas– vietinis patalpų šildytuvas, kuriame naudojamas dujinis ar skystasis kuras ir kuris skirtas įrengti po dūmtraukiu ar židinyje, nesant sandarios jungties tarp gaminio ir dūmtraukio ar židinio angos, kad degimo produktai galėtų nevaržomai patekti iš degimo vietos į kaminą ar dūmtakį;

23. oro šildymo gaminys– gaminys, kuriuo šiluma tiekiama tik orinio šildymo sistemai ir prie kurio gali būti prijungti ortakiai; jis suprojektuotas naudoti pritvirtintas specialioje vietoje ar prie sienos ir skirsto orą ventiliatoriumi, kad uždaroje patalpoje, kurioje yra gaminys, būtų pasiekta ir palaikoma žmogui maloni temperatūra;

24. tiesiogiai atiduodama šiluminė galia– gaminio atiduodama šiluminė galia kilovatais (kW), kai šiluma atiduodama gaminio skleidžiama spinduliuote ar iš gaminio oru sklindančios šilumos konvekcija, išskyrus gaminio šilumnešiui atiduodamą šilumą;

25. netiesiogiai atiduodama šiluminė galia– gaminio šilumnešiui atiduodama šiluminė galia kilovatais (kW), naudojant tą patį šilumos gamybos procesą, kaip ir šilumą atiduodant tiesiogiai;

26. netiesioginio šildymo funkcija– gaminio funkcija, kai dalis bendros šiluminės galios atiduodama šilumnešiui ir naudojama patalpoms šildyti ar buitiniam karštam vandeniui ruošti;

27. vardinė šiluminė galia (Pnom )– gamintojo deklaruota vietinio patalpų šildytuvo atiduodamoji šiluminė galia kilovatais (kW), kurią sudaro tiesiogiai ir (jei taikytina) netiesiogiai atiduodama šiluminė galia, kai įrenginys veikia nustatyta didžiausia galia, kurią galima išlaikyti ilgesnį laiką;

28. mažiausioji šiluminė galia (Pmin )– gamintojo deklaruota vietinio patalpų šildytuvo atiduodamoji šiluminė galia kilovatais (kW), kurią sudaro tiesiogiai ir (jei taikytina) netiesiogiai atiduodama šiluminė galia, kai įrenginys veikia nustatyta mažiausia galia;

29. didžiausia tolydi šiluminė galia (Pmax,c )– gamintojo deklaruota elektrinio vietinio patalpų šildytuvo atiduodamoji šiluminė galia kilovatais (kW), kai įrenginys veikia nustatyta didžiausia galia, kurią galima išlaikyti tolydžią ilgesnį laiką;

30. skirtas naudoti lauke– gaminio, kuris tinkamas saugiai naudoti ne uždarose patalpose, taip pat lauko sąlygomis, charakteristika;

31. lygiavertis modelis– rinkai pateiktas modelis, kurio techniniai parametrai, nurodyti II priedo 3 punkto 1, 2 ar 3 lentelėje, yra tokie pat kaip kito modelio, kurį rinkai pateikė tas pats gamintojas, parametrai.

Papildomos II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai ir jų taikymo tvarkaraštis

1. Vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai nustatyti II priede.

2. Vietiniai patalpų šildytuvai II priede nustatytus reikalavimus turi atitikti nuo 2018 m. sausio 1 d.

3. Atitiktis ekologinio projektavimo reikalavimams nustatoma ir apskaičiuojama III priede išdėstytais metodais.

4 straipsnis

Atitikties įvertinimas

1. Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta atitikties įvertinimo procedūra – tos direktyvos IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolės sistema arba tos direktyvos V priede nustatyta valdymo sistema.

2. Atliekant atitikties vertinimą pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį į techninius dokumentus įtraukiama šio reglamento II priedo 3 punkto b papunktyje nurodyta informacija.

3. Jei į techninius dokumentus įtraukta tam tikro modelio informacija buvo nustatyta atlikus skaičiavimą, remiantis projekto duomenimis, arba ji buvo nustatyta ekstrapoliuojant lygiaverčio prietaiso duomenis ar buvo taikomi abu metodai, techniniuose dokumentuose pateikiami išsamūs šio skaičiavimo ar ekstrapoliavimo arba abiejų metodų ir bandymų, kurių siekdami patikrinti skaičiavimų tikslumą ėmėsi tiekėjai, duomenys. Šiais atvejais techniniuose dokumentuose taip pat pateikiamas visų kitų lygiaverčių modelių, kurių į techninius dokumentus įtraukta informacija buvo nustatyta minėtuoju būdu, sąrašas.

5 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

6 straipsnis

Lyginamieji standartai

Įsigaliojant šiam reglamentui efektyviausių rinkoje esančių vietinių patalpų šildytuvų lyginamieji standartai pateikti V priede.

7 straipsnis

Peržiūra

Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, persvarsto šį reglamentą ir ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d. pateikia persvarstymo rezultatą Konsultacijų forumui. Persvarstant reglamentą visų pirma įvertinama:

—	ar tikslinga nustatyti griežtesnius ekologinio projektavimo reikalavimus, susijusius su energijos vartojimo efektyvumu ir išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekiu,

—	ar reikia keisti leidžiamąsias patikros nuokrypas,

—	ar pagrįsti pataisos koeficientai, naudoti vietinių patalpų šildytuvų sezoniniam patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumui įvertinti,

—	ar dera nustatyti trečiosios šalies atliekamą sertifikavimą.

8 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Iki 2018 m. sausio 1 d. valstybės narės gali leisti pateikti rinkai ir (arba) pradėti naudoti vietinius patalpų šildytuvus, kurie atitinka galiojančias nacionalines nuostatas dėl sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo ir išmetamų azoto oksidų.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. balandžio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 1025/2012 dėl Europos standartizacijos, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/686/EEB ir 93/15/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB ir panaikinamas Tarybos sprendimas 87/95/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1673/2006/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

I PRIEDAS

II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

1. sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas (ηs)– patalpų šildymo vietiniu patalpų šildytuvu poreikio ir metinio suvartojamos energijos kiekio, kurio reikia šiam poreikiui patenkinti, santykis (%);

3. išmetamų azoto oksidų kiekis– azoto oksidų, išmetamų esant vardinei šiluminei galiai, kiekis, išreikštas mg/kWhinput pagal didžiausiąjį šilumingumą (GCV), jei šildoma dujinio arba skystojo kuro vietiniais patalpų šildytuvais ir vietiniais komerciniais patalpų šildytuvais;

4. grynasis šilumingumas (NCV)– šilumos kiekis, gautas su deguonimi visiškai sudeginus vieną tinkamo drėgnumo kuro kiekio vienetą ir degimo produktams dar neatvėsus iki aplinkos temperatūros;

5. didžiausiasis sausasis šilumingumas (GCV)– šilumos kiekis, gautas su deguonimi visiškai sudeginus vieną kuro be savosios drėgmės kiekio vienetą ir degimo produktams atvėsus iki aplinkos temperatūros; į šilumos kiekį įskaičiuojama degant kure esančiam vandeniliui susidarančių vandens garų kondensacijos šiluma;

6. naudingasis efektyvumas esant vardinei arba mažiausiai šiluminei galiai (atitinkamai ηth,nom arba ηth,min)– vietinio patalpų šildytuvo naudingai atiduodamos šilumos kiekio ir bendro suvartojamos energijos kiekio santykis (%), kai:

a)	naudojant buitinius vietinius patalpų šildytuvus bendras suvartojamos energijos kiekis išreiškiamas NCV ir (arba) galutine energija ir padauginamas iš CC;

b)	naudojant komercinius vietinius patalpų šildytuvus bendras suvartojamos energijos kiekis išreiškiamas GCV ir galutine energija ir padauginamas iš CC;

7. elektrinės galios poreikis esant vardinei šiluminei galiai (elmax)– vietinio patalpų šildytuvo vartojamoji elektrinė galia, kai juo užtikrinama vardinė šiluminė galia. Vartojamoji elektrinė galia (kW) nustatoma neatsižvelgiant į apytakinio siurblio vartojamąją galią, jei gaminys turi netiesioginio šildymo funkciją, o apytakinis siurblys yra į jį įmontuotas;

8. elektrinės galios poreikis esant mažiausiai šiluminei galiai (elmin)– vietinio patalpų šildytuvo vartojamoji elektrinė galia, kai užtikrinama mažiausia šiluminė galia. Vartojamoji elektrinė galia (kW) nustatoma neatsižvelgiant į apytakinio siurblio vartojamąją galią, jei gaminys turi netiesioginio šildymo funkciją, o apytakinis siurblys yra į jį įmontuotas;

9. elektrinės galios poreikis pristabdytąja veiksena (elsb)– pristabdytąja veiksena veikiančio gaminio vartojamoji elektrinė galia (kW);

10. nuolat įjungto degiklio galios poreikis (Ppilot)– dujinio arba skystojo kuro sunaudojimas daugiau kaip 5 min. deginant liepsną (kol užsidega pagrindinis degiklis), kuri naudojama pradėti smarkesniam degimo procesui, būtinam vardinei arba dalinės apkrovos šiluminei galiai užtikrinti (kW);

11. rankinis šiluminės įkrovos valdiklis su integruotu termostatu– į gaminį integruotas rankiniu būdu valdomas įtaisas su jutikliu, kuriuo matuojama ir reguliuojama jo vidaus temperatūra sukauptos šilumos kiekiui reguliuoti;

12. rankinis šiluminės įkrovos valdiklis su patalpos ir (arba) lauko temperatūros jutikliu– rankiniu būdu valdomas į gaminį integruotas įtaisas su jutikliu, kuriuo matuojama vidaus temperatūra ir pagal patalpos ir (arba) lauko temperatūrą reguliuojamas sukauptos šilumos kiekis;

13. patalpos ir (arba) lauko temperatūros jutikliu arba energijos tiekėjo reguliuojamas elektroninis šiluminės įkrovos valdiklis– automatiškai valdomas į gaminį integruotas įtaisas su jutikliu, kuriuo matuojama vidaus temperatūra ir sukauptos šilumos kiekis reguliuojamas pagal patalpos ir (arba) lauko temperatūrą, arba įtaisas, kuriuo šiluminės įkrovos režimą gali reguliuoti energijos tiekėjas;

14. ventiliatorinis šilumos atidavimas– gaminyje yra integruotas (-i) ir valdomas (-i) ventiliatorius (-iai) šilumos atidavimo lygiui reguliuoti pagal šilumos poreikį;

15. vieno šiluminės galios lygio be patalpos temperatūros reguliavimo– gaminio, negalinčio automatiškai reguliuoti šiluminės galios ir neturinčio patalpos temperatūros matuoklio, kad būtų galima automatiškai pritaikyti šiluminę galią, charakteristika;

16. dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be patalpos temperatūros reguliavimo– gaminio, kuriame galima rankiniu būdu nustatyti vieną iš dviejų ar daugiau šiluminės galios lygių, bet kuriame nėra įtaiso, kuriuo pagal norimą patalpos temperatūrą automatiškai reguliuojama šiluminė galia, charakteristika;

17. su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija– gaminio, kuriame įrengtas neelektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį, charakteristika;

18. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį, charakteristika;

19. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu– gaminio, kuriame yra integruotas arba atskiras elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį ir kuriuo laiką ir temperatūros lygį galima nustatyti pagal 24 val. laikmačio intervalą, charakteristika;

20. su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu– gaminio, kuriame yra integruotas arba atskiras elektroninis įtaisas, kuriuo automatiškai tam tikru laikotarpiu reguliuojamas šiluminės galios lygis pagal tam tikrą patalpos šildymo poreikį ir kuriuo laiką ir temperatūros lygį galima nustatyti visos savaitės intervalu, charakteristika. Turi būti galima atskirai parinkti kiekvienos iš septynių dienų nuostačius;

21. patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažintimi– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis gaminio įtaisas, kuriuo gali būti automatiškai sumažintas patalpos temperatūros nuostatis, kai patalpoje nėra žmonių, charakteristika;

22. patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažintimi– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis gaminio įtaisas, kuriuo, užfiksavus staigų patalpos temperatūros nukritimą atvėrus langą arba duris, sumažinamas šiluminės galios lygis, charakteristika. Atviro lango arba durų atpažinties jutiklis gali būti įmontuotas gaminyje, įrengtas atskirai, įtaisytas pastate arba gali būti pasirinktas šių variantų derinys;

23. su nuotolinio valdymo pasirinktimi– gaminio nuotolinio valdymo esant už pastato, kuriame jis yra, ribų funkcija;

24. su adaptyviuoju šildymo pradžios momento nustatymu– gaminio funkcija numatyti optimalų šildymo pradžios momentą ir pradėti šildymą, kad nustatytoji temperatūra būtų pasiekta norimu laiku;

25. ribojamo veikimo laiko– gaminio funkcija automatiškai išsijungti praėjus iš anksto nustatytam veikimo laikui;

26. su spinduliavimo temperatūros jutikliu (angl. black bulb sensor)– gaminio, kuriame yra integruotas arba išorinis elektroninis įtaisas, kuriuo matuojama oro ir spinduliavimo temperatūra, charakteristika;

27. vieno lygio– gaminio, kuris negali automatiškai keisti šiluminės galios, charakteristika;

28. dviejų lygių– gaminio, kuris gali automatiškai parinkti vieną iš dviejų šiluminės galios lygių pagal esamą ir pageidaujamą patalpos oro temperatūrą, charakteristika; ši funkcija valdoma temperatūros jutikliais ir sąsaja, kuri nebūtinai įrengta pačiame gaminyje;

29. Moduliacinis– gaminio, kuris gali automatiškai parinkti trijų arba daugiau atskirų lygių šilumos atidavimą pagal esamą ir pageidaujamą patalpos oro temperatūrą, charakteristika; ši funkcija valdoma temperatūros jutikliais ir sąsaja, kuri nebūtinai yra integrali gaminio dalis;

30. pristabdytoji veiksena– būsena, kai gaminys yra prijungtas prie elektros energijos tinklo, tinkamam veikimui užtikrinti yra maitinamas iš šio tinklo ir atlieka tik toliau išvardytas neribotos trukmės funkcijas: veikimo aktyvinimo funkciją arba veikimo aktyvinimo funkciją su įjungto veikimo aktyvinimo rodymo funkcija ir (arba) su informacijos arba veiksenos rodymo ekrane funkcija;

31. vamzdinio šildytuvo sistemos šiluminė galia– bendra vamzdinio šildytuvo konfigūracijos (kokios jis pateikiamas rinkai) vamzdinių segmentų šiluminė galia (kW);

32. vamzdinio šildytuvo segmento šiluminė galia– vamzdinio šildytuvo segmento, kuris kartu su kitais vamzdinio šildytuvo segmentais sudaro vamzdinio šildytuvo sistemos konfigūracijos dalį, šiluminė galia (kW);

33. spinduliavimo koeficientas esant vardinei arba mažiausiai šiluminei galiai (atitinkamai, RFnom arba RFmin)– gaminio infraraudonosios spinduliuotės šiluminės galios ir vartojamosios galios santykis, kai užtikrinama vardinė arba mažiausia šiluminė galia; apskaičiuojamas atiduodamą infraraudonųjų spindulių energijos kiekį padalijant iš bendro suvartojamos energijos kiekio pagal kuro NCV, kai užtikrinama vardinė arba mažiausia šiluminė galia (%);

34. apvalkalo šiluminė izoliacija– gaminio apvalkalo arba apgaubo, skirto šilumos nuostoliams kuo labiau sumažinti, jei gaminį galima įtaisyti lauke, šiluminė izoliacija;

35. apvalkalo nuostolių koeficientas– tos gaminio dalies, kuri įtaisyta už šildyti numatytos uždaros patalpos ribų, šilumos nuostoliai (%), kuriuos lemia tos dalies apvalkalo pralaidumas;

36. modelio žymuo– paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą vietinio patalpų šildytuvo modelį įmanoma atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo prekiautojo modelių;

37. Drėgnumas– vietiniuose patalpų šildytuvuose naudojamame kure esančio vandens masės ir bendros kuro masės santykis.

II PRIEDAS

Ekologinio projektavimo reikalavimai

1. Specialieji sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo ekologinio projektavimo reikalavimai

Nuo 2018 m. sausio 1 d. vietiniai patalpų šildytuvai atitinka šiuos reikalavimus:

i)	atvirųjų vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 42 %;

ii)	uždarųjų vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 72 %;

iii)	elektrinių nešiojamųjų vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 36 %;

iv)	elektrinių stacionariųjų vietinių patalpų šildytuvų, kurių vardinė šiluminė galia didesnė kaip 250 W, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 38 %;

v)	elektrinių stacionariųjų vietinių patalpų šildytuvų, kurių vardinė šiluminė galia 250 W arba mažesnė, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 34 %;

vi)	elektrinių kaupiamųjų vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 38,5 %;

vii)	elektrinių grindinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 38 %;

viii)

elektrinių spinduliuojamųjų vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 35 %;

ix)	elektrinių švytinčiųjų spinduliuojamųjų vietinių patalpų šildytuvų, kurių vardinė šiluminė galia didesnė kaip 1,2 kW, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 35 %;

x)	elektrinių švytinčiųjų spinduliuojamųjų vietinių patalpų šildytuvų, kurių vardinė šiluminė galia 1,2 kW arba mažesnė, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 31 %;

xi)	šviečiančiųjų vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 85 %;

xii)	vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 74 %.

2. Specialieji išmetamų teršalų kiekio ekologinio projektavimo reikalavimai

Nuo 2018 m. sausio 1 d. skystojo ir dujinio kuro vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis neviršija šių verčių:

i)	atvirųjų vietinių patalpų šildytuvų ir uždarųjų vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, išmetamų azoto oksidų kiekis neviršija 130 mg/kWhinput pagal GCV;

ii)	šviečiančiųjų vietinių patalpų šildytuvų ir vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų kiekis neviršija 200 mg/kWhinput pagal GCV.

3. Informacijos apie gaminį reikalavimai

Nuo 2018 m. sausio 1 d. teikiama ši gaminio informacija apie vietinius patalpų šildytuvus:

įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose ir visiems prieinamose gamintojų, jų įgaliotųjų atstovų ir importuotojų interneto svetainėse pateikiama ši informacija:

1)	dujinio arba skystojo kuro vietinių patalpų šildytuvų atveju – 1 lentelėje nurodyta informacija su jų techniniais parametrais, išmatuotais ir apskaičiuotais pagal III priedą, ir lentelėje nurodytais reikšmingais skaičiais;

2)	elektrinių vietinių patalpų šildytuvų atveju – 2 lentelėje nurodyta informacija su jų techniniais parametrais, išmatuotais ir apskaičiuotais pagal III priedą, ir lentelėje nurodytais reikšmingais skaičiais;

3)	komercinių vietinių patalpų šildytuvų atveju – 3 lentelėje nurodyta informacija su jų techniniais parametrais, išmatuotais ir apskaičiuotais pagal III priedą, ir lentelėje nurodytais reikšmingais skaičiais;

4)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių reikia imtis surenkant, įrengiant vietinį patalpų šildytuvą ar atliekant jo techninę priežiūrą;

5)	informacija, susijusi su išmontavimu, grąžinamuoju perdirbimu ir (arba) šalinimu pasibaigus gyvavimo ciklui;

ii)

atitikčiai įvertinti pagal 4 straipsnį techniniuose dokumentuose pateikiama ši informacija:

1)	a punkte nurodyta informacija;

2)	visų atitinkamų modelių sąrašas, jei taikoma;

Nuo 2018 m. sausio 1 d. teikiama ši gaminio informacija apie vietinius patalpų šildytuvus:

vietinių patalpų šildytuvų be dūmtraukio ir po kaminu įrengtų vietinių patalpų šildytuvų galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose, laisvai prieinamose gamintojų interneto svetainėse ir ant gaminio pakuotės valstybės narės, kurioje parduodamas gaminys, galutiniams naudotojams suprantama kalba pateikiamas šis aiškiai matomas ir įskaitomas sakinys: „Šis gaminys netinkamas pagrindinio šildymo reikmėms.“:

1)	galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose šis sakinys užrašomas ant viršelio;

2)	laisvai prieinamose gamintojų svetainėse šis sakinys pateikiamas šalia kitų gaminio charakteristikų;

3)	ant gaminio pakuotės šis sakinys užrašomas tokioje vietoje, kuri gerai matoma galutiniam naudotojui prieš perkant gaminį;

ii)

elektrinių nešiojamųjų vietinių patalpų šildytuvų galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose, laisvai prieinamose gamintojų interneto svetainėse ir ant gaminio pakuotės valstybės narės, kurioje parduodamas gaminys, galutiniams naudotojams suprantama kalba pateikiamas šis aiškiai matomas ir įskaitomas sakinys: „Šis gaminys tinkamas naudoti tik gerai izoliuotose patalpose arba tik retkarčiais.“:

1)	galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose šis sakinys užrašomas ant viršelio;

2)	laisvai prieinamose gamintojų svetainėse šis sakinys pateikiamas šalia kitų gaminio charakteristikų;

3)	ant gaminio pakuotės šis sakinys užrašomas tokioje vietoje, kuri gerai matoma galutiniam naudotojui prieš perkant gaminį.

1 lentelė

Informacijos apie dujinio ir (arba) kietojo kuro vietinius patalpų šildytuvus reikalavimai

Modelio žymuo (-enys)
Netiesioginio šildymo funkcija [taip/ne]
Tiesiogiai atiduodama šiluminė galia …(kW)
Netiesiogiai atiduodama šiluminė galia …(kW)
Kuras							Šildant patalpas išmetamų teršalų kiekis (1)
							NOx
Kuro rūšis				[dujinis/skystasis]		[nurodyti]	[mg/kWhinput] (GCV)

Parametras	Ženklas	Vertė	Vienetas		Parametras		Ženklas	Vertė		Vienetas
Šiluminė galia					Naudingasis efektyvumas (NCV)
Vardinė šiluminė galia	Pnom	x,x	kW		Naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai		ηth,nom	x,x		%
Mažiausia šiluminė galia (orientacinė)	Pmin	[x,x/netaik.]	kW		Naudingasis efektyvumas esant mažiausiai šiluminei galiai (orientacinis)		ηth,min	[x,x/netaik.]		%

Pagalbinės elektros energijos vartojamoji galia					Šiluminės galios lygiai/patalpos temperatūros reguliavimas (pasirinkti vieną)
Esant vardinei šiluminei galiai	elmax	x,xxx	kW		Vieno šiluminės galios lygio be patalpos temperatūros reguliavimo				[taip/ne]
Esant mažiausiai šiluminei galiai	elmin	x,xxx	kW		Dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be patalpos temperatūros reguliavimo				[taip/ne]
Pristabdytąja veiksena	elSB	x,xxx	kW		Su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija				[taip/ne]
					Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija				[taip/ne]
					Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu				[taip/ne]
					Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu				[taip/ne]
					Kitos valdymo pasirinktys (galimi keli variantai)
					Patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažintimi				[taip/ne]
					Patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažintimi				[taip/ne]
					Su nuotolinio valdymo pasirinktimi				[taip/ne]
					Su adaptyviuoju šildymo pradžios momento nustatymu				[taip/ne]
					Ribojamo veikimo laiko				[taip/ne]
					Su spinduliavimo temperatūros jutikliu (angl. black bulb sensor)				[taip/ne]
Nuolat įjungto degiklio galios poreikis
Nuolat įjungto degiklio galios poreikis (jei taikoma)	Ppilot	[x,xxx/netaik.]	kW
Kontaktiniai duomenys	Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas.

2 lentelė

Informacijos apie elektrinius vietinius patalpų šildytuvus reikalavimai

Modelio žymuo (-enys)
Parametras	Ženklas	Vertė	Vienetas	Parametras	Vienetas
Šiluminė galia				Tiekiamosios šiluminės galios lygiai – tik elektrinių kaupiamųjų vietinių patalpų šildytuvų (pasirinkti vieną)
Vardinė šiluminė galia	Pnom	x,x	kW	Rankinis šiluminės įkrovos valdiklis su integruotu termostatu	[taip/ne]
Mažiausia šiluminė galia (orientacinė)	Pmin	[x,x/netaik.]	kW	Rankinis šiluminės įkrovos valdiklis su patalpos ir (arba) lauko temperatūros jutikliu	[taip/ne]
Didžiausia nuolatinė šiluminė galia	Pmax,c	x,x	kW	Elektroninis šiluminės įkrovos valdiklis su patalpos ir (arba) lauko temperatūros jutikliu	[taip/ne]
Pagalbinės elektros energijos vartojamoji galia				Ventiliatorinis šilumos atidavimas	[taip/ne]
Esant vardinei šiluminei galiai	elmax	x,xxx	kW	Šiluminės galios lygiai/patalpos temperatūros reguliavimas (pasirinkti vieną)
Esant mažiausiai šiluminei galiai	elmin	x,xxx	kW	Vieno šiluminės galios lygio ir be patalpos temperatūros reguliavimo	[taip/ne]
Pristabdytąja veiksena	elSB	x,xxx	kW	Dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be patalpos temperatūros reguliavimo	[taip/ne]
				Su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija	[taip/ne]
				Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija	[taip/ne]
				Elektroninis patalpos temperatūros reguliavimas ir paros laikmatis	[taip/ne]
				Elektroninis patalpos temperatūros reguliavimas ir savaitės laikmatis	[taip/ne]
				Kitos valdymo pasirinktys (galimi keli variantai)
				Patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažintimi	[taip/ne]
				Patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažintimi	[taip/ne]
				Su nuotolinio valdymo pasirinktimi	[taip/ne]
				Su adaptyviuoju šildymo pradžios momento nustatymu	[taip/ne]
				Ribojamo veikimo laiko	[taip/ne]
				Su spinduliavimo temperatūros jutikliu (angl. black bulb sensor)	[taip/ne]
Kontaktiniai duomenys	Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas.

3 lentelė

Informacijos apie komercinius vietinius patalpų šildytuvus reikalavimai

Modelio žymuo (-enys)

Šildymo tipas [šviečiamasis/spinduliavimo]

Kuras

Šildant patalpas išmetamų teršalų kiekis (2)

NOx

Kuro rūšis

[dujinis/skystasis]

[nurodyti]

mg/kWhinput (GCV)

Charakteristikos, kai kūrenamas tik tinkamiausias kuras

Parametras

Ženklas

Vertė

Vienetas

Parametras

Ženklas

Vertė

Vienetas

Šiluminė galia

Naudingasis efektyvumas (GCV) – tik vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų (3)

Vardinė šiluminė galia

Pnom

x,x

Naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai

ηth,nom

x,x

Mažiausia šiluminė galia

Pmin

[x,x/netaik.]

Naudingasis efektyvumas esant mažiausiai šiluminei galiai

ηth,min

[x,x/netaik.]

Mažiausia šiluminė galia (vardinės šiluminės galios procentinė dalis)

[x]

Vardinė vamzdinio šildytuvo sistemos šiluminė galia (jei taikoma)

Psystem

x,x

Vardinė vamzdinio šildytuvo segmento šiluminė galia (jei taikoma)

Pheater,i

[x,x/netaik.]

Vamzdinio šildytuvo segmento naudingasis efektyvumas esant mažiausiai šiluminei galiai (jei taikoma)

ηi

[x,x/netaik.]

(pakartoti keliems segmentams, jei taikoma)

[x,x/netaik.]

(pakartoti keliems segmentams, jei taikoma)

[x,x/netaik.]

Identiškų vamzdinio šildytuvo segmentų skaičius

[x]

[-]

Spinduliavimo koeficientas

Apvalkalo nuostoliai

Spinduliavimo koeficientas esant vardinei šiluminei galiai

RFnom

[x,x]

[-]

Apvalkalo šiluminės izoliacijos klasė

W/(m2K)

Spinduliavimo koeficientas esant mažiausiai šiluminei galiai

RFmin

[x,x]

[-]

Apvalkalo nuostolių koeficientas

Fenv

[x,x]

Vamzdinio šildytuvo segmento spinduliavimo koeficientas esant vardinei šiluminei galiai

RFi

[x,x]

[-]

Šilumos generatorius įrengiamas už šildomo ploto ribų

[taip/ne]

(pakartoti keliems segmentams, jei taikoma)

Pagalbinės elektros energijos vartojamoji galia

Šiluminės galios lygiai (pasirinkti vieną)

Esant vardinei šiluminei galiai

elmax

x,xxx

—	Vieno lygio

[taip/ne]

Esant mažiausiai šiluminei galiai

elmin

x,xxx

—	Dviejų lygių

[taip/ne]

Pristabdytąja veiksena

elSB

x,xxx

—	Moduliacinis

[taip/ne]

Nuolat įjungto degiklio galios poreikis

Nuolat įjungto degiklio galios poreikis (jei taikoma)

Ppilot

[x,xxx/netaik.]

Kontaktiniai duomenys

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas.

(1)

NOx = azoto oksidai

(2)

NOx = azoto oksidai

(3) Šviečiančiųjų vietinių patalpų šildytuvų numatytasis svertinis šiluminis efektyvumas yra 85,6 %.

III PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas

2. Bendrosios matavimo ir skaičiavimo sąlygos

a)	Deklaruotos vardinės šiluminės galios ir sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo vertės apvalinamos dešimtųjų tikslumu.

b)	Deklaruotos išmetamų teršalų kiekio vertės apvalinamos iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

3. Bendrosios sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sąlygos

Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas (ηS ) apskaičiuojamas kaip sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (ηS,on ), pakoreguotas atsižvelgiant į šilumos kaupimo ir atidavimo reguliavimą, suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekį ir nuolat įjungto degiklio suvartojamos energijos kiekį.

b)	Suvartojamos elektros energijos kiekis dauginamas iš perskaičiavimo koeficiento (CC), kurio vertė yra 2,5.

4. Bendrosios išmetamų teršalų kiekio matavimo sąlygos

a)	Dujinio ir skystojo kuro vietinių patalpų šildytuvų atveju matuojamas išmetamų azoto oksidų (NOx) kiekis. Išmetamų azoto oksidų kiekis apskaičiuojamas kaip azoto monoksido ir azoto dioksido suma ir pateikiamas azoto dioksido išraiška.

5. Specialiosios sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sąlygos

Visų vietinių patalpų šildytuvų, išskyrus komercinius vietinius patalpų šildytuvus, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas apibrėžiamas taip:

ηS = ηS,on – 10 % + F(1) + F(2) + F(3) – F(4) – F(5)

Komercinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas apibrėžiamas taip:

ηS = ηS,on – F(1) – F(4) – F(5)

Čia:

— ηS,on – sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (%), apskaičiuotas pagal 5 punkto b papunktį,

— F(1)– pataisos koeficientas (%), kuriuo atsižvelgiama į elektrinių kaupiamųjų vietinių patalpų šildytuvų patikslinto sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą dėl šilumos kaupimo ir šiluminės galios pasirinkčių ir komercinių vietinių patalpų šildytuvų patikslinto sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sumažėjimą dėl šiluminės galios pasirinkčių,

— F(4)– pataisos koeficientas (%), kuriuo atsižvelgiama į sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sumažėjimą dėl suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekio,

— F(5)– pataisos koeficientas (%), kuriuo atsižvelgiama į sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sumažėjimą dėl nuolat įjungto degiklio suvartojamos energijos kiekio.

Sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena apskaičiuojamas taip:

Visų vietinių patalpų šildytuvų, išskyrus elektrinius ir komercinius vietinius patalpų šildytuvus:

ηS,on = ηth,nom

Čia:

— ηth,nom – naudingasis efektyvumas esant vardinei šiluminei galiai pagal NCV.

Elektrinių vietinių patalpų šildytuvų:

Čia:

—	CC – elektros energijos perskaičiavimo į pirminę energiją koeficientas,

—	elektrinių vietinių patalpų šildytuvų ηth,on yra 100 %.

Komercinių vietinių patalpų šildytuvų:

ηS,on = ηS,th · ηS,RF

Čia:

— ηS,th – svertinis šiluminis efektyvumas (%),

— ηS,RF – šilumos atidavimo efektyvumas (%).

Šviečiančiųjų vietinių patalpų šildytuvų ηS,th yra 85,6 %;

Vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų atveju:

ηS,th = (0,15 · ηth,nom + 0,85 · ηth,min ) – Fenv

Čia:

— ηth,nom – naudingasis efektyvumas (%) esant vardinei šiluminei galiai pagal GCV,

— ηth,min – naudingasis efektyvumas (%) esant mažiausiai šiluminei galiai pagal GCV,

— Fenv – šilumos generatoriaus apvalkalo nuostoliai (%).

Jei gamintojas arba tiekėjas nurodo, kad vamzdinio vietinio patalpų šildytuvo šilumos generatorius turi būti įtaisytas šildyti numatytoje vidaus patalpoje, apvalkalo nuostoliai yra 0 (lygūs nuliui).

Jei gamintojas arba tiekėjas nurodo, kad vamzdinio vietinio patalpų šildytuvo šilumos generatorius turi būti įtaisytas už šildomos patalpos ribų, apvalkalo nuostoliai priklauso nuo šilumos generatoriaus apvalkalo šiluminio pralaidumo, kaip nurodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Šilumos generatoriaus apvalkalo nuostoliai

Apvalkalo šiluminis pralaidumas (U)
U ≤ 0,5	2,2 %
0,5 < U ≤ 1,0	2,4 %
1,0 < U ≤ 1,4	3,2 %
1,4 < U ≤ 2,0	3,6 %
U > 2,0	6,0 %

Komercinių vietinių patalpų šildytuvų šilumos atidavimo efektyvumas apskaičiuojamas taip:

Čia:

— RFS – komercinių vietinių patalpų šildytuvų spinduliavimo koeficientas (%).

Visų komercinių vietinių patalpų šildytuvų, išskyrus vamzdinio šildytuvo sistemas:

RFS = 0,15 · RFnom + 0,85 · RFmin

Čia:

— RFnom – spinduliavimo koeficientas (%) esant vardinei šiluminei galiai,

— RFmin – spinduliavimo koeficientas (%) esant mažiausiai šiluminei galiai.

Vamzdinių šildytuvų sistemų:

Čia:

— RFnom,i – vamzdinio šildytuvo segmento spinduliavimo koeficientas (%) esant vardinei šiluminei galiai,

— RFmin,i – vamzdinio šildytuvo segmento spinduliavimo koeficientas (%) esant mažiausiai šiluminei galiai,

— Pheater,i – vamzdinio šildytuvo segmento šiluminė galia (kW) pagal GCV,

— Psystem – visos vamzdinio šildytuvo sistemos šiluminė galia (kW) pagal GCV.

Lygtis taikoma tik tais atvejais, kai vamzdinio šildytuvo sistemoje naudojamo vamzdinio šildytuvo segmento degiklio, vamzdžių ir atšvaitų struktūra yra identiška atitinkamai vienvamzdžio vietinio patalpų šildytuvo struktūrai ir vamzdinio šildytuvo segmento veikimo charakteristikų nuostačiai yra identiški vienvamzdžio vietinio patalpų šildytuvo veikimo charakteristikų nuostačiams.

Pataisos koeficientas F(1), kuriuo atsižvelgiama į sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą dėl tiekiamosios ir atiduodamosios šiluminės galios reguliavimo ir priklausomai nuo to, ar elektrinių kaupiamųjų vietinių patalpų šildytuvų šiluma atiduodama natūraliai ar naudojant ventiliatorių, ir komercinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninį patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo sumažėjimą, susijusį su gaminio šiluminės galios reguliavimo geba.

Elektrinių kaupiamųjų vietinių patalpų šildytuvų šiluminės galios pataisos koeficientas F(1) apskaičiuojamas taip:

Jei gaminyje yra viena iš 5 lentelėje nurodytų (tarpusavyje nesuderinamų) pasirinkčių, pataisos koeficientas F(1) padidinamas atitinkama tos pasirinkties verte.

5 lentelė

Elektriniams kaupiamiesiems vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(1)

Jei gaminyje yra (galima tik viena pasirinktis)	F(1) padidinamas
Rankinis šiluminės įkrovos valdiklis su integruotu termostatu	0,0 %
Rankinis šiluminės įkrovos valdiklis su patalpos ir (arba) lauko temperatūros jutikliu	2,0 %
Elektroninis šiluminės įkrovos valdiklis su patalpos ir (arba) lauko temperatūros jutikliu arba energijos tiekėjo reguliuojamas valdiklis	3,5 %

Jei elektrinio kaupiamojo vietinio patalpų šildytuvo šiluma atiduodama naudojant ventiliatorių, prie F(1) pridedama 1,5 %.

Komercinių vietinių patalpų šildytuvų šiluminės galios pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:

6 lentelė

Komerciniams vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(1)

Jei gaminio šiluminės galios reguliavimas yra:	F(1) apskaičiuojamas taip:
Vieno lygio	F(1) = 5 %
Dviejų lygių
Moduliacinis

Mažiausia dviejų šiluminės galios lygių komerciniams vietiniams patalpų šildytuvams taikomo pataisos koeficiento F(1) vertė yra 2,5 %, o moduliaciniams komerciniams vietiniams patalpų šildytuvams – 5 %.

Vietiniams patalpų šildytuvams, išskyrus elektrinius kaupiamuosius šildytuvus arba komercinius vietinius patalpų šildytuvus, taikomas pataisos koeficientas F(1) yra 0 (lygus nuliui).

F(2) – pataisos koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į patikslinto sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo padidėjimą dėl patalpos šildymo reguliavimo funkcijų, kurių poveikio vertės yra tarpusavy nesuderinamos arba jų negalima sudėti, apskaičiuojamas taip:

Visiems vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(2) yra lygus vienam iš 7 lentelėje nurodytų koeficientų, priklausomai nuo reguliavimo charakteristikos. Gali būti pasirinkta tik viena vertė.

7 lentelė

Pataisos koeficientas F(2)

Jei gaminyje yra (galima tik viena pasirinktis)	F(2)
	Elektriniai vietiniai patalpų šildytuvai					Vietiniai patalpų šildytuvai, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras
	Nešiojamieji	Stacionarieji	Kaupiamieji	Grindiniai	Spinduliuojamieji
Vieno šiluminės galios lygio be patalpos temperatūros reguliavimo	0,0 %	0,0 %	0,0 %	0,0 %	0,0 %	0,0 %
Dviejų ar daugiau rankiniu būdu nustatomų šiluminės galios lygių be temperatūros reguliavimo	1,0 %	0,0 %	0,0 %	0,0 %	2,0 %	1,0 %
Su mechaninio termostatinio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija	6,0 %	1,0 %	0,5 %	1,0 %	1,0 %	2,0 %
Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija	7,0 %	3,0 %	1,5 %	3,0 %	2,0 %	4,0 %
Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir paros laikmačiu	8,0 %	5,0 %	2,5 %	5,0 %	3,0 %	6,0 %
Su elektroninio patalpos temperatūros reguliavimo funkcija ir savaitės laikmačiu	9,0 %	7,0 %	3,5 %	7,0 %	4,0 %	7,0 %

Pataisos koeficientas F(2) netaikomas komerciniams vietiniams patalpų šildytuvams.

Visiems vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas F(3) yra lygus 8 lentelėje nurodytų verčių sumai, priklausomai nuo reguliavimo charakteristikos (-ų).

8 lentelė

Pataisos koeficientas F(3)

Jei gaminyje yra (galimos kelios pasirinktys)	F(3)
	Elektriniai vietiniai patalpų šildytuvai					Vietiniai patalpų šildytuvai, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras
	Nešiojamieji	Stacionarieji	Kaupiamieji	Grindiniai	Spinduliuojamieji
Patalpos temperatūros reguliavimas su žmonių buvimo atpažintimi	1,0 %	0,0 %	0,0 %	0,0 %	2,0 %	1,0 %
Patalpos temperatūros reguliavimas su atviro lango atpažintimi	0,0 %	1,0 %	0,5 %	1,0 %	1,0 %	1,0 %
Su nuotolinio valdymo pasirinktimi	0,0 %	1,0 %	0,5 %	1,0 %	1,0 %	1,0 %
Su adaptyviuoju šildymo pradžios momento nustatymu	0,0 %	1,0 %	0,5 %	1,0 %	0,0 %	0,0 %
Ribojamo veikimo laiko	0,0 %	0,0 %	0,0 %	0,0 %	1,0 %	0,0 %
Su spinduliavimo temperatūros jutikliu (angl. black bulb sensor)	0,0 %	0,0 %	0,0 %	0,0 %	1,0 %	0,0 %

Pagalbinės elektros energijos naudojimo pataisos koeficientas F(4) apskaičiuojamas taip:

Nustatant šį pataisos koeficientą atsižvelgiama į pagalbinės elektros energijos sunaudojimą aktyviąja ir pristabdytąja veiksenomis.

Elektriniams vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Pagalbinės elektros energijos naudojimo pataisos koeficientas F(4) apskaičiuojamas taip:

Čia:

— elsb – vartojamoji elektrinė galia budėjimo veiksena (kW),

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW),

— α – koeficientas, kuriuo atsižvelgiama į tai, ar gaminys atitinka Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1275/2008 (1),

—	Jei gaminys atitinka Reglamente (EB) Nr. 1275/2008 nustatytas ribines vertes, α yra 0 (lygus nuliui),

—	Jei gaminys neatitinka Reglamente (EB) Nr. 1275/2008 nustatytų ribinių verčių, α yra 1,3.

Vietiniams patalpų šildytuvams, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, taikomas suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekio pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Čia:

— elmax – vartojamoji elektrinė galia (kW) esant vardinei šiluminei galiai,

— elsb – budėjimo veiksena veikiančio gaminio vartojamoji elektrinė galia (kW),

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW).

Komerciniams vietiniams patalpų šildytuvams taikomas suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekio pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Pataisos koeficientas F(5), susijęs su nuolat įjungto degiklio suvartojamos energijos kiekiu, apskaičiuojamas taip:

Nustatant šį pataisos koeficientą atsižvelgiama į nuolat įjungto degiklio galios poreikį.

Vietiniams patalpų šildytuvams, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, jis apskaičiuojamas taip:

Čia:

— Ppilot – įjungto degiklio vartojamoji galia (kW),

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW).

Komerciniams vietiniams patalpų šildytuvams taikomas pataisos koeficientas apskaičiuojamas taip:

Jei gaminys neturi nuolat įjungto degiklio, Ppilot yra 0 (lygus nuliui).

Čia:

— Ppilot – įjungto degiklio vartojamoji galia (kW),

— Pnom – gaminio vardinė šiluminė galia (kW).

(1) 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1275/2008, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant išjungtos ir budėjimo režimu veikiančios elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimus (OL L 339, 2008 12 18, p. 45).

IV PRIEDAS

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, valstybių narių valdžios institucijos, tikrindamos atitiktį II priede nustatytiems reikalavimams, taiko toliau nustatytą patikros procedūrą:

1.	Valstybių narių institucijos išbando vieną tam tikro modelio vienetą.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus šio reglamento II priede nustatytus reikalavimus, jei:

a)	deklaruotos vertės atitinka II priede nustatytus reikalavimus;

b)	elektrinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs negali būti mažesnis už deklaruotą vertę, nustatytą esant įrenginio vardinei šiluminei galiai;

c)	buitinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas skystasis kuras, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

d)	vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas dujinis kuras, sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

e)	dujinio arba skystojo kuro buitinių vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų kiekis nėra daugiau kaip 10 % didesnis už deklaruotą vertę;

f)	šviečiančiųjų ir vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas nėra daugiau kaip 10 % mažesnis už deklaruotą vertę;

g)	šviečiančiųjų ir vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų kiekis nėra daugiau kaip 10 % didesnis už deklaruotą vertę.

Jeigu 2 punkto a arba b papunkčiuose nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis ir visi lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų. Jei kuris nors 2 punkto c–i papunkčiuose nurodytas rezultatas nepasiekiamas, valstybės narės institucijos išbando tris papildomus atsitiktine tvarka atrinktus to paties modelio vienetus. Alternatyviu atveju pasirinkti papildomi trys vienetai gali būti vieno arba kelių lygiaverčių modelių, kurie gamintojo techniniuose dokumentuose išvardyti kaip lygiaverčiai gaminiai.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus šio reglamento II priede nustatytus reikalavimus, jei:

a)	deklaruotos vertės atitinka II priede nustatytus reikalavimus;

b)	trijų papildomų skystojo kuro buitinių patalpų šildytuvų vienetų vidutinis sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

c)	trijų papildomų dujinio kuro buitinių patalpų šildytuvų vienetų vidutinis sezoninis patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumas ηs nėra daugiau kaip 8 % mažesnis už deklaruotą vertę;

d)	trijų papildomų dujinio ir skystojo kuro buitinių vietinių patalpų šildytuvų vienetų vidutinis išmetamų azoto oksidų kiekis nėra daugiau kaip 10 % didesnis už deklaruotą vertę;

e)	trijų papildomų šviečiančiųjų arba vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų vienetų vidutinis sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas nėra daugiau kaip 10 % didesnis už deklaruotą vertę;

f)	trijų papildomų šviečiančiųjų ir vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų vienetų vidutinis išmetamų azoto oksidų kiekis nėra daugiau kaip 10 % didesnis už deklaruotą vertę.

Jeigu 4 punkte nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis neatitinka šio reglamento reikalavimų.

Per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl modelio neatitikties priėmimo valstybės narės institucijos kitų valstybių narių institucijoms ir Komisijai pateikia bandymų rezultatus ir kitą svarbią informaciją.

Valstybių narių valdžios institucijos laikosi III priede nustatytų matavimo ir skaičiavimo metodų.

V PRIEDAS

6 straipsnyje nurodyti lyginamieji standartai

Nustatyta, kad įsigaliojant šiam reglamentui geriausia rinkoje vietinių patalpų šildytuvų technologija pagal sezoninį patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumą ir išmetamų azoto oksidų kiekį yra:

Specialieji vietinių patalpų šildytuvų sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamieji standartai

a)	atvirųjų vietinių patalpų šildytuvų; kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas yra 65 %;

b)	uždarųjų vietinių patalpų šildytuvų; kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas yra 88 %;

c)	elektrinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas yra didesnis kaip 39 %;

d)	šviečiančiųjų vietinių patalpų šildytuvų sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas yra 92 %;

e)	vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų sezoninio patalpų šildymo energijos vartojimo efektyvumo lyginamasis standartas yra 88 %.

Vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų kiekio specialieji lyginamieji standartai

a)	vietinių patalpų šildytuvų, kuriuose naudojamas dujinis arba skystasis kuras, išmetamų azoto oksidų kiekio lyginamasis standartas yra 50 mg/kWhinput pagal GCV;

b)	šviečiančiųjų ir vamzdinių vietinių patalpų šildytuvų išmetamų azoto oksidų kiekio lyginamasis standartas yra 50 mg/kWhinput pagal GCV.

1 ir 2 punktuose nurodyti lyginamieji standartai nebūtinai reiškia, kad vienas vietinis patalpų šildytuvas gali pasiekti šių verčių derinį.

21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/100

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1189

2015 m. balandžio 28 d.

kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

pasitarusi su Direktyvos 2009/125/EB 18 straipsnyje nurodytu Konsultacijų forumu,

kadangi:

(1)	pagal Direktyvą 2009/125/EB Komisija turi nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė ir kurie daro didelį poveikį aplinkai ir turi didelį poveikio aplinkai mažinimo be pernelyg didelių išlaidų potencialą;

(2)

Direktyvos 2009/125/EB 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laikydamasi 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, atsižvelgdama į 15 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus ir pasitarusi su Ekologinio projektavimo konsultacijų forumu, prireikus Komisija turėtų nustatyti įgyvendinimo priemones gaminiams, turintiems didelių rentabilaus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo galimybių, pvz., kietojo kuro katilams ir kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektams;

(3)

Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kuriame techniniu, aplinkos ir ekonominiu atžvilgiais išnagrinėjo dažniausiai namų ūkiuose ir komerciniais tikslais naudojamus kietojo kuro katilus. Tyrimas buvo atliktas kartu su Sąjungos ir trečiųjų šalių suinteresuotosiomis šalimis ir interesų grupėmis, o rezultatai paskelbti viešai;

(4)

nustatyta, kad šio reglamento tikslais svarbūs kietojo kuro katilų aplinkos apsaugos aspektai yra gaminio naudojimo etapu suvartotos energijos kiekis, išmetamų kietųjų dalelių (dulkių) kiekis, organiniai dujiniai junginiai, anglies monoksidas ir azoto oksidai. Prognozuojama, kad 2030 m. kietojo kuro katilai suvartos 530 petadžaulių (PJ) (apie 12,7 mln. t naftos ekvivalento) ir 2030 m. per metus išmes 25 kilotonas (kt) kietųjų dalelių, 25 kt organinių dujinių junginių ir 292 kt anglies monoksido. Tikėtina, kad išmetamų azoto oksidų kiekis didės, nes siekiant padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamų organinių medžiagų kiekį gali būti sukurti naujos konstrukcijos kietojo kuro katilai; iš parengiamojo tyrimo matyti, kad naudojamų kietojo kuro katilų suvartojamos energijos kiekį galima gerokai sumažinti;

(5)	parengiamojo tyrimo duomenimis, kietojo kuro katilų atveju reikalavimai dėl kitų Direktyvos 2009/125/EB I priedo 1 dalyje nurodytų gaminių ekologinio projektavimo kriterijų nebūtini. Nenustatyta, kad išmetamų dioksinų ir furanų kiekiai būtų reikšmingi;

(6)

katilai, kuriais pagaminta šiluma naudojama tik karštam geriamajam arba sanitariniam vandeniui ruošti, katilai, kuriais kaitinamas ir paskirstomas dujinis šilumnešis, ir ne mažiau kaip 50 kW elektrinės galios kogeneraciniai katilai turi specifinių techninių charakteristikų, todėl jiems šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Ne medienos biomasės katilams daroma išimtis, nes šiuo metu trūksta Europos masto informacijos, kad būtų galima nustatyti tinkamus jų ekologinio projektavimo reikalavimus, be to, jie gali paveikti aplinką kitokias būdais, pavyzdžiui, išmesti dioksinų ir furanų. Ar dera nustatyti ne medienos biomasės katilams taikomus ekologinio projektavimo reikalavimus, bus dar kartą apsvarstyta peržiūrint šį reglamentą;

(7)	kietojo kuro katilų suvartojamos energijos kiekį galima būtų sumažinti taikant turimas nenuosavybines technologijas, kurios nepadidina bendrų šių gaminių pirkimo ir naudojimo sąnaudų;

(8)

apskaičiuota, kad dėl bendro šiuo reglamentu ir Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/1187 (2) nustatytų ekologinio projektavimo reikalavimų poveikio 2030 m. per metus būtų galima sutaupyti apie 18 PJ energijos (arba 0,4 mln. t naftos ekvivalento), išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekis sumažėtų maždaug 0,2 Mt, kietųjų dalelių – 10 kt, organinių dujinių junginių – 14 kt, anglies monoksido – 130 kt;

(9)	pagal ekologinio projektavimo reikalavimus visoje Sąjungoje turėtų būti suderinti kietojo kuro katilų suvartojamos energijos kiekio ir išmetamų teršalų kiekio reikalavimai, todėl vidaus rinka veiktų sklandžiau ir būtų pagerintas šių gaminių aplinkosauginis veiksmingumas;

(10)	ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų paveikti galutinio naudotojo naudojamų kietojo kuro katilų funkcijų arba įperkamumo ir daryti neigiamo poveikio sveikatai, saugai ar aplinkai;

(11)

ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų būti nustatomi taip, kad gamintojai turėtų pakankamai laiko gaminius perprojektuoti pagal šio reglamento reikalavimus. Terminai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į sąnaudų poveikį gamintojams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir užtikrinant, kad šio reglamento tikslai būtų pasiekti laiku;

(12)

gaminio parametrai turėtų būti matuojami ir apskaičiuojami taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus matavimo metodus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius matavimo ir skaičiavimo metodus, įskaitant darniuosius standartus, jei tokių yra, kuriuos Komisijos prašymu priėmė Europos standartizacijos organizacijos pagal procedūras, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1025/2012 (3);

(13)

pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį šiuo reglamentu nustatomos taikytinos atitikties vertinimo procedūros. Nors kartu derėtų pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 813/2013 (4) reikalavimus peržiūrėti trečiosios šalies atliekamo sertifikavimo tinkamumą, tačiau daryti kietojo kuro katilų atitikties vertinimo pakeitimus pirmiau nei įsigalios ekologinio projektavimo reikalavimai yra nepageidautina ir neįmanoma;

(14)	kad būtų lengviau atlikti atitikties patikrinimus, gamintojai turėtų pateikti su šio reglamento reikalavimais susijusią informaciją, nustatytą Direktyvos 2009/125/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose;

(15)	kad apribotų kietojo kuro katilų poveikį aplinkai, gamintojai turėtų pateikti informaciją, susijusią su išmontavimu, grąžinamuoju perdirbimu ir šalinimu;

(16)	be šiame reglamente nustatytų teisiškai privalomų reikalavimų, turėtų būti nustatyti geriausių turimų technologijų etalonai, siekiant užtikrinti, kad informacija apie kietojo kuro katilų aplinkosauginį veiksmingumą per jų gyvavimo ciklą būtų plačiai žinoma ir lengvai prieinama;

(17)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES (5), šiuo reglamentu nustatomi rinkai tiekiamų ir pradedamų naudoti kietojo kuro katilų, kurių vardinis šilumos atidavimas ne didesnis kaip 500 kilovatų (kW), įskaitant katilus, integruotus į kietojo kuro katilo, papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių ir saulės energijos įrenginių komplektus (žr. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/XXX 2 straipsnio apibrėžtį), ekologinio projektavimo reikalavimai.

2. Šis reglamentas netaikomas:

a)	katilams, kurie šilumą gamina tik karšto geriamojo arba sanitarinio vandens tiekimo reikmėms;

b)	katilams, kuriais kaitinamas ir paskirstomas dujinis šilumnešis, kaip antai garai ar oras;

c)	kietojo kuro kogeneraciniams katilams, kurių didžiausia elektrinė galia yra ne mažesnė kaip 50 kW;

d)	ne medienos biomasės katilams.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Be nustatytųjų Direktyvos 2009/125/EB 2 straipsnyje, šiame reglamente pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

1. kietojo kuro katilas– įrenginys, kurio šilumos nuostolis jo aplinkoje yra ne daugiau kaip 6 % vardinio šilumos atidavimo, turintis vieną arba daugiau kietojo kuro šilumos generatorių ir tiekiantis šilumą į vandens pagrindu veikiančią centrinio šildymo sistemą, kad vienoje arba keliose uždarose erdvėse būtų pasiektas ir išlaikomas reikiamas patalpos temperatūros lygis;

3. kietojo kuro šilumos generatorius– kietojo kuro katilo dalis, kuria šiluma gaminama deginant kietąjį kurą;

4. vardinis šilumos atidavimas (Pr)– deklaruotasis kietojo kuro katilo, tiekiančio šilumą į uždaras erdves, šilumos atidavimas kilovatais (kW), kai naudojamas tinkamiausias kuras;

5. kietasis kuras– kuras, kuris normalioje patalpos temperatūroje yra kietas, įskaitant kietąją biomasę ir kietąjį iškastinį kurą;

6. Biomasė– biologiškai skaidi biologinės kilmės produktų, atliekų ir liekanų, gaunamų žemės ūkyje (įskaitant augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagas), miškų ūkyje ir susijusiose pramonės šakose, įskaitant žuvininkystę ir akvakultūrą, dalis, taip pat biologiškai skaidi pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

7. medienos biomasė– biomasė iš medžių, krūmų ir krūmokšnių, įskaitant rąstinę medieną, smulkintą medieną, presuotos medienos granules, presuotos medienos briketus ir pjuvenas;

8. ne medienos biomasė– kitokia nei medienos biomasė, įskaitant šiaudus, miskantą, nendres, sėklas, grūdus, alyvuogių kauliukus, alyvuogių išspaudas ir riešutų kevalus;

9. iškastinis kuras– kitoks nei biomasė kuras, įskaitant antracitą, rudąsias anglis, koksą, bitumines anglis; šiame reglamente iškastiniu kietuoju kuru laikomos ir durpės;

10. biomasės katilas– kietojo kuro katilas, kuriam tinkamiausias yra biomasės kuras;

11. ne medienos biomasės katilas– biomasės katilas, kuriam tinkamiausias kuras yra ne medienos biomasė ir į kurio kito tinkamo kuro rūšių sąrašą neįtraukta medienos biomasė, iškastinis kuras ar biomasės ir iškastinio kuro mišinys;

12. tinkamiausias kuras– vienos rūšies kietasis kuras, kuris gamintojo instrukcijose nurodytas kaip katilui tinkamiausias naudoti kuras;

13. kitas tinkamas kuras– kitas nei tinkamiausias kietasis kuras, kurį, kaip nurodyta gamintojo instrukcijose, galima naudoti kietojo kuro katile, įskaitant kurą, nurodytą įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose instrukcijose, laisvai prieinamose gamintojų interneto svetainėse, techninėje reklaminėje medžiagoje ir reklamoje;

14. kietojo kuro kogeneracinis katilas– kietojo kuro katilas, kuris gali tuo pačiu metu gaminti šilumą ir elektros energiją;

15. sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas (ηs )– nustatyto šildymo sezono patalpų šildymo, kurį teikia kietojo kuro katilas, poreikio ir metinio energijos suvartojimo, kurio reikia šiam poreikiui patenkinti, santykis (proc.);

16. kietosios dalelės– įvairių formų, struktūros ir tankio dalelės, pasklidusios kūryklų dujų dujinėje fazėje.

Papildomos II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos I priede.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai ir jų taikymo tvarkaraštis

1. Kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai nustatyti II priede.

2. II priedo 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus kietojo kuro katilai atitinka nuo 2020 m. sausio 1 d.

3. Atitiktis ekologinio projektavimo reikalavimams nustatoma ir apskaičiuojama III priede išdėstytais metodais.

4 straipsnis

Atitikties vertinimas

1. Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta atitikties vertinimo procedūra – tos direktyvos IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolės sistema arba V priede nustatyta valdymo sistema.

2. Atliekant atitikties vertinimą pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį, į techninių dokumentų bylą įtraukiama šio reglamento II priedo 2 punkto c papunktyje nurodyta informacija.

5 straipsnis

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

6 straipsnis

Etalonai

Įsigaliojant šiam reglamentui efektyviausių rinkoje esančių kietojo kuro katilų etalonai pateikti V priede.

7 straipsnis

Peržiūra

1. Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, peržiūri šį reglamentą ir ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. pateikia peržiūros rezultatą Konsultacijų forumui. Peržiūrint reglamentą visų pirma vertinama, ar dera:

a)	įtraukti kietojo kuro katilus, kurių vardinis šilumos atidavimas yra ne didesnis kaip 1 000 kW;

b)	ekologinio projektavimo reikalavimus nustatyti ne medienos biomasės katilams dėl jiems būdingų išmetamųjų teršalų rūšių;

c)	nustatyti efektyvaus energijos vartojimo, taip pat išmetamų kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių ir anglies monoksido atžvilgiais griežtesnius ekologinio projektavimo reikalavimus, kurie būtų taikomi po 2020 m., ir

d)	įvairinti patikros nuokrypas.

2. Komisija peržiūri, ar dera įvesti trečiųjų šalių atliekamą kietojo kuro katilų sertifikavimą, ir ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 22 d. pateikia tos peržiūros rezultatą Konsultacijų forumui.

8 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Valstybės narės gali leisti iki 2020 m. sausio 1 d. pateikti rinkai ir pradėti naudoti kietojo kuro katilus, kurie atitinka galiojančias nacionalines nuostatas dėl sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo, taip pat dėl kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų išmetimo.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. balandžio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(2) 2015 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1187, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES nuostatos dėl kietojo kuro katilų, kietojo kuro katilų ir papildomųjų šildytuvų, temperatūros reguliatorių bei saulės energijos įrenginių komplektų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 43).

(3) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 dėl Europos standartizacijos (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).

(4) 2013 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 813/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi patalpų šildytuvų ir kombinuotųjų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai (OL L 239, 2013 9 6, p. 136).

(5) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

I PRIEDAS

II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

II–V prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

sezoninis patalpų šildymo išmetamųjų teršalų kiekis –

a) automatiškai kurstomų kietojo kuro katilų atveju– išmetamųjų teršalų kiekio esant vardiniam šilumos atidavimui ir išmetamųjų teršalų kiekio esant 30 % vardinio šilumos atidavimo svertinis vidurkis, išreikštas mg/m3;

b) rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie gali nuolatiniu režimu veikti atiduodami 50 % vardinės šilumos, atveju– išmetamųjų teršalų kiekio esant vardiniam šilumos atidavimui ir išmetamų teršalų kiekio esant 50 % vardinio šilumos atidavimo svertinis vidurkis, išreikštas mg/m3;

c) rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie negali nuolatiniu režimu veikti atiduodami ne daugiau kaip 50 % vardinės šilumos, atveju– išmetamųjų teršalų kiekis esant vardiniam šilumos atidavimui, išreikštas mg/m3;

d) kietojo kuro kogeneracinių katilų atveju– išmetamųjų teršalų kiekis esant vardiniam šilumos atidavimui, išreikštas mg/m3;

iškastinio kuro katilas – kietojo kuro katilas, kuriam tinkamiausias yra iškastinis kuras arba biomasės ir iškastinio kuro mišinys;

kietojo kuro katilo korpusas – kietojo kuro katilo dalis, suprojektuota kietojo kuro šilumos generatoriui įrengti;

modelio žymuo – paprastai raidinis skaitmeninis kodas, pagal kurį tam tikrą kietojo kuro katilo modelį įmanoma atskirti nuo kitų to paties prekės ženklo ar to paties pavadinimo gamintojo modelių;

kondensacinis katilas – kietojo kuro katilas, kuriame, įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis ir esant nustatytai eksploatacinei vandens temperatūrai vandens garai degimo produktuose iš dalies kondensuojasi, kad šių garų fazinio virsmo šilumą būtų galima panaudoti šildymo reikmėms;

kombinuotasis katilas – kietojo kuro katilas, suprojektuotas taip, kad kartu tiektų šilumą, reikalingą tam tikros temperatūros karšto geriamojo ir sanitarinio vandens tam tikram kiekiui ir srautui tiekti nustatytais intervalais, ir prijungtas prie išorinio geriamojo arba sanitarinio vandens šaltinio;

kita medienos biomasė – medienos biomasė, išskyrus: 25 % arba mažesnio drėgnumo rąstinę medieną, 15 % arba didesnio drėgnumo smulkintą medieną, presuotą medieną (granules arba briketus) ir 50 % arba mažesnio drėgnumo pjuvenas;

drėgnumas – kure esančio vandens masės ir visos kietojo kuro katiluose naudojamo kuro masės santykis;

kitas iškastinis kuras – iškastinis kuras, išskyrus bitumines anglis, rudąsias anglis (įskaitant briketus), koksą, antracitą ir iškastinio kuro mišinio briketus;

10.

elektrinis naudingumas (ηel ) – kogeneracinio kietojo kuro katilo pagaminamos elektros energijos ir bendro suvartojamos energijos kiekio santykis (proc.), kai bendras suvartojamos energijos kiekis išreikštas didžiausiuoju šilumingumu (GCV) ir (arba) galutine energija, padauginta iš perskaičiavimo koeficiento (CC);

11.

12.

13.

elektrinės galios poreikis esant didžiausiai šiluminei galiai (elmax ) – esant vardinei šiluminei galiai kietojo kuro katilo vartojamoji elektrinė galia (kW), išskyrus pagalbinio kaitintuvo ir įmontuotos antrinės teršalų mažinimo įrangos vartojamąją elektrinę galią;

14.

elektrinės galios poreikis esant mažiausiai šiluminei galiai (elmin ) – esant taikytinai dalinei apkrovai kietojo kuro katilo vartojamoji elektrinė galia (kW), išskyrus pagalbinio kaitintuvo ir įmontuotos antrinės teršalų mažinimo įrangos vartojamąją elektrinę galią;

15.

pagalbinis kaitintuvas – elementas, gaminantis elektrinės varžos Džaulio šilumą tik tam, kad neužšaltų kietojo kuro katilas arba vandens pagrindu veikianti centrinio šildymo sistema, arba tada kai tiekimas iš išorinio šilumos šaltinio sutrikdomas (įskaitant techninės priežiūros laikotarpiais) arba šaltinis neveikia;

16.

taikytina dalinė apkrova – automatiškai įkraunamo kietojo kuro katilo apkrova esant 30 % vardinės šiluminės galios arba rankiniu būdu įkraunamo katilo, kuris gali veikti atiduodamas 50 % vardinės šiluminės galios, apkrova esant 50 % vardinės šiluminės galios;

17.

energijos suvartojimas budėjimo veiksena (PSB ) – budėjimo veiksena veikiančio kietojo kuro katilo, išskyrus įmontuotą antrinę teršalų mažinimo įrangą, vartojamoji galia (kW);

18.

19.

sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (ηson ):

a) automatiškai kurstomų kietojo kuro katilų atveju– šiluminio naudingumo esant vardiniam šilumos atidavimui ir šiluminio naudingumo esant 30 % vardinio šilumos atidavimo svertinis vidurkis (proc.);

b) rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie gali nuolatiniu režimu veikti atiduodami 50 % vardinės šilumos, atveju– šiluminio naudingumo esant vardiniam šilumos atidavimui ir šiluminio naudingumo esant 50 % vardinio šilumos atidavimo svertinis vidurkis (proc.);

c) rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie negali nuolatiniu režimu veikti atiduodami ne daugiau kaip 50 % vardinės šilumos, atveju– šiluminis naudingumas esant vardiniam šilumos atidavimui (proc.);

d) kietojo kuro kogeneracinių katilų atveju– šiluminis naudingumas esant vardiniam šilumos atidavimui (proc.);

20.

naudingumas (η) – kietojo kuro katilo naudingojo šilumos atidavimo ir bendro suvartojamos energijos kiekio santykis (proc.), kai bendras suvartojamos energijos kiekis išreikštas didžiausiuoju šilumingumu (GCV) arba galutine energija, padauginta iš perskaičiavimo koeficiento (CC);

21.

naudingoji šiluminė galia (P) – kietojo kuro katilo šilumos nešikliui atiduodamoji šiluminė galia (kW);

22.

temperatūros reguliatorius – sąsajos su galutiniu naudotoju įranga, kuria nustatoma pageidaujama patalpų temperatūros vertė ir laikas ir kuria kietojo kuro katilo sąsajai, kaip antai centriniam procesoriui, perduodami susiję duomenys, pagal kuriuos tiksliau reguliuojama patalpų temperatūra;

23.

24.

lygiavertis modelis – rinkai pateiktas modelis, kurio techniniai parametrai, nurodyti II priedo 2 punkto 1 lentelėje, yra tokie patys kaip kito modelio, kurį rinkai pateikė tas pats gamintojas, parametrai.

II PRIEDAS

Ekologinio projektavimo reikalavimai

1. Specialieji ekologinio projektavimo reikalavimai

Nuo 2020 m. sausio 1 d. kietojo kuro katilai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a)	kietojo kuro katilų, kurių vardinis šilumos atidavimas ne didesnis kaip 20 kW, sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 75 %;

b)	kietojo kuro katilų, kurių vardinis šilumos atidavimas daugiau kaip 20 kW, sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas yra ne mažesnis kaip 77 %;

c)	sezoninis patalpų šildymo išmetamų kietųjų dalelių kiekis turi būti: automatiškai kurstomų katilų – ne didesnis kaip 40 mg/m3, rankiniu būdu kurstomų katilų – ne didesnis kaip 60 mg/m3;

d)	sezoninis patalpų šildymo išmetamų dujinių organinių junginių kiekis turi būti: automatiškai kurstomų katilų – ne didesnis kaip 20 mg/m3, rankiniu būdu kurstomų katilų – ne didesnis kaip 30 mg/m3;

e)	sezoninis patalpų šildymo išmetamo anglies monoksido kiekis turi būti: automatiškai kurstomų katilų – ne didesnis kaip 500 mg/m3, rankiniu būdu kurstomų katilų – ne didesnis kaip 700 mg/m3;

f)	sezoninis patalpų šildymo išmetamų azoto oksidų kiekis, išreikštas azoto dioksidu, turi būti: biomasės katilų – ne didesnis kaip 200 mg/m3, iškastinio kuro katilų – ne didesnis kaip 350 mg/m3.

Šiuos reikalavimus turi atitikti tinkamiausią kurą ir kitą tinkamą kurą deginantis kietojo kuro katilas.

2. Informacijos apie gaminį reikalavimai

Nuo 2020 m. sausio 1 d. apie kietojo kuro katilus tiekiama gaminio informacija

Įrengėjams ir galutiniams naudotojams skirtose naudojimo instrukcijose, laisvai prieinamose gamintojų, jų įgaliotų atstovų ir importuotojų interneto svetainėse:

1)	1 lentelėje nurodyta informacija – pagal III priedą išmatuoti ir apskaičiuoti techniniai parametrai nurodomi lentelėje nurodytu reikšminių skaitmenų skaičiumi;

2)	visos specialios atsargumo priemonės, kurių reikia imtis surenkant, sumontuojant arba prižiūrint kietojo kuro katilą;

3)	instrukcijos, kaip tinkamai naudoti kietojo kuro katilą, taip pat tinkamiausio kuro ir kitų rūšių tinkamo kuro kokybės reikalavimai;

kietojo kuro šilumos generatorių, suprojektuotų kietojo kuro katilams ir kietojo kuro katilų korpusams, kuriuose įmontuojami tokie šilumos generatoriai, surinkimo reikalavimai, būtini užtikrinti atitiktį kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimams, ir prireikus gamintojo rekomenduojamų kombinacijų sąrašas.

b)	Laisvai prieinamose gamintojų, jų įgaliotų atstovų ir importuotojų interneto svetainėse: informacija, susijusi su išmontavimu, grąžinamuoju perdirbimu ir šalinimu pasibaigus gyvavimo ciklui.

Techniniuose dokumentuose atitikčiai pagal 4 straipsnį įvertinti:

1)	a ir b punktuose nurodyta informacija;

2)	visų lygiaverčių modelių sąrašas, jei taikoma;

d)	Elektrinė galia, nepašalinamai pažymėta ant kietojo kuro kogeneracinio katilo.

c punkte nurodytą informaciją galima jungti su techniniais dokumentais, pateiktais taikant Direktyvoje 2010/30/ES numatytas priemones.

1 lentelė

Kietojo kuro katilų informacijos reikalavimai

Modelio žymuo (-enys)

Kurstymo būdas [Rankinis kurstymas – katilas turėtų būti naudojamas su bent x (1) litrų karšto vandens talpykla./Automatinis kurstymas – katilas turėtų būti naudojamas su bent x* litrų karšto vandens talpykla./Automatinis kurstymas – katilą rekomenduojama naudoti su bent x (2) litrų karšto vandens talpykla]

Kondensacinis katilas [taip/ne]

Kietojo kuro kogeneracinis katilas [taip/ne]

Kombinuotasis katilas [taip/ne]

Kuras

Tinkamiausias kuras (tik vienas)

Kitas tinkamas kuras (gali būti keli)

ηs [x%]:

Sezoninis patalpų šildymo išmetamųjų teršalų kiekis (4)

DOJ

NOx

[x] mg/m3

Rąstinė mediena, drėgnumas ≤ 25 %

[taip/ne]

Smulkinta mediena, drėgnumas 15–35 %

[taip/ne]

Smulkinta mediena, drėgnumas > 35 %

[taip/ne]

Presuota mediena (granulės arba briketai)

[taip/ne]

Pjuvenos, drėgnumas ≤ 50 %

[taip/ne]

Kita medienos biomasė

[taip/ne]

Ne medienos biomasė

[taip/ne]

Bituminės anglys

[taip/ne]

Rudosios anglys (įskaitant briketus)

[taip/ne]

Koksas

[taip/ne]

Antracitas

[taip/ne]

Kelių rūšių iškastinio kuro mišinio briketai

[taip/ne]

Kitas iškastinis kuras

[taip/ne]

Biomasės (30–70 %) ir iškastinio kuro mišinio briketai

[taip/ne]

Kitas biomasės ir iškastinio kuro mišinys

[taip/ne]

Charakteristikos, kai kūrenamas tik tinkamiausias kuras

Parametras

Ženklas

Vertė

Vienetas

Parametras

Ženklas

Vertė

Vienetas

Naudingasis šilumos atidavimas

Šiluminis naudingumas

Esant vardiniam šilumos atidavimui

Pn (3)

x,x

Esant vardiniam šilumos atidavimui

ηn

x,x

Esant [30 %/50 %] vardinio šilumos atidavimo, jei taikytina

[x,x/netaik.]

Esant [30 %/50 %] vardinio šilumos atidavimo, jei taikytina

ηp

[x,x/netaik.]

Kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinis naudingumas

Pagalbinės elektros energijos suvartojimas

Esant vardiniam šilumos atidavimui

elmax

x,xxx

Esant vardiniam šilumos atidavimui

ηel,n

x,x

Esant [30 %/50 %] vardinio šilumos atidavimo, jei taikytina

elmin

[x,xxx/netaik.]

Įmontuotos antrinės teršalų mažinimo įrangos, jei taikoma

[x,xxx/netaik.]

Veikiant budėjimo veiksena

PSB

x,xxx

Kontaktiniai duomenys

Gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo pavadinimas ir adresas

(1) Talpyklos tūris = 45 × Pr × (1 – 2,7/Pr ) arba 300 litrų, pasirenkama didesnė vertė, Pr nurodomas kilovatais (kW)

(2) Talpyklos tūris = 20 × Pr , Pr nurodomas kilovatais (kW)

(3) Tinkamiausio kuro Pn lygus Pr

(4) KD – kietosios dalelės, DOJ – dujiniai organiniai junginiai, CO – anglies monoksidas, NOx – azoto oksidai

III PRIEDAS

Matavimas ir skaičiavimas

1. Šio reglamento reikalavimų laikymosi ir patikros, ar laikomasi tų reikalavimų, tikslais matavimas ir skaičiavimas atliekamas pagal darniuosius standartus, kurių numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba taikant kitus patikimus, tikslius ir pakartojamus metodus, kuriuose atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus. Jie turi atitikti 2–6 punktuose nustatytas sąlygas ir techninius parametrus.

2. Bendrosios matavimo ir skaičiavimo sąlygos

Kietojo kuro katilai bandomi su tinkamiausiu kuru ir kitu tinkamu naudoti kuru, nurodytu II priedo 1 lentelėje, tačiau daroma ši išimtis – laikoma, kad su didesnio kaip 35 % drėgnumo smulkinta mediena išbandyti katilai, atitinkantys taikomus reikalavimus, taip pat atitinka reikalavimus, taikomus kai naudojama 15–35 % drėgnumo smulkinta mediena ir jų nereikia išbandyti su 15–35 % mediena.

b)	Deklaruotosios sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo ir sezoninio patalpų šildymo išmetamųjų teršalų kiekio vertės apvalinamos iki artimiausio sveikojo skaičiaus.

c)	Kietojo kuro šilumos generatoriai, suprojektuoti kietojo kuro katilui ir kietojo kuro katilo korpusui, kuriuose įmontuojami tokie šilumos generatoriai, bandomi su deramu kietojo kuro katilo korpusu ir šilumos generatoriumi.

3. Bendrosios sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo sąlygos

a)	Matuojamos atitinkamai šiluminio naudingumo vertės ηn , ηp ir naudingojo šilumos atidavimo Pn , Pp vertės. Taip pat matuojama kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinio naudingumo vertė ηel,n .

Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs apskaičiuojamas kaip sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena ηson , pritaikius temperatūros reguliatorių, pagalbinės elektros energijos suvartojimo sandus ir, kietojo kuro kogeneracinių katilų atveju, pridėjus elektros energijos naudingumo sandą, padaugintą iš perskaičiavimo koeficiento CC, kurio vertė yra 2,5.

c)	Elektrinė vartojamoji galia dauginama iš perskaičiavimo koeficiento CC = 2,5.

4. Specialiosios sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo sąlygos

Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs apibrėžiamas taip:

ηs = ηson – F(1) – F(2) + F(3)

čia:

1) ηson – sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena procentais, apskaičiuotas pagal 4 punkto b papunktį;

2) F(1) – sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo nuostolis dėl patikslintų temperatūros reguliatorių sandų F(1) = 3 %;

3) F(2) – sezoniniam energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumui tenkantis neigiamas suvartojamos pagalbinės elektros energijos kiekio sandas procentais, apskaičiuotas pagal 4 punkto c papunktį;

4) F(3) – sezoniniam energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumui tenkantis teigiamas kietojo kuro kogeneracinių katilų elektrinis naudingumas procentais, apskaičiuotas taip:

F(3) = 2,5 × ηel,n

sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas aktyviąja veiksena (ηson ) apskaičiuojamas taip:

1)	rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie gali nuolatiniu režimu veikti atiduodami 50 % vardinės šilumos, ir automatiškai kurstomų kietojo kuro katilų ηson = 0,85 × ηp + 0,15 × ηn

2)	rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie negali nuolatiniu režimu veikti atiduodami ne daugiau kaip 50 % vardinės šilumos, ir kietojo kuro kogeneracinių katilų: ηson = ηn

F(2) apskaičiuojamas taip:

1)	rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie gali nuolatiniu režimu veikti atiduodami 50 % vardinės šilumos, ir automatiškai kurstomų kietojo kuro katilų F(2) = 2,5 × (0,15 × elmax + 0,85 × elmin + 1,3 × PSB )/(0,15 × Pn + 0,85 × Pp )

2)	rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie negali nuolatiniu režimu veikti atiduodami ne daugiau kaip 50 % vardinės šilumos, ir kietojo kuro kogeneracinių katilų: F(2) = 2,5 × (elmax + 1,3 × PSB)/Pn

5. Didžiausiojo šilumingumo apskaičiavimas

Didžiausiojo šilumingumo vertė (GCV) gaunama didžiausiąjį sausąjį šilumingumą (GCVmf ) perskaičiavus taip:

GCV = GCVmf × (1 – M)

čia:

a)	GCV ir GCVmf , išreikšti megadžauliais kilogramui;

b)	M – kuro drėgnumas, išreikštas kaip proporcija.

6. Sezoninis patalpų šildymo išmetamųjų teršalų kiekis

a)	Išmetamų kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidu kiekiai išreiškiami standartizuotu sausųjų kūryklos dujų pagrindu – 10 % deguonies ir standartinės 0 °C ir 1013 milibarų sąlygos.

Sezoniniai patalpų šildymo išmetamųjų kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekiai Es apskaičiuojami taip:

1)	rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie gali nuolatiniu režimu veikti atiduodami 50 % vardinės šilumos, ir automatiškai kurstomų kietojo kuro katilų Es = 0,85 × Es,p + 0,15 × Es,n

2)	rankiniu būdu kurstomų katilų, kurie negali nuolatiniu režimu veikti atiduodami ne daugiau kaip 50 % vardinės šilumos, ir kietojo kuro kogeneracinių katilų: Es = Es,n

čia:

a) Es,p – atitinkamai išmetamųjų kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekiai, išmatuoti nustatyta tvarka esant 30 % arba 50 % vardiniam šilumos atidavimui;

b) Es,n – atitinkamai išmetamųjų kietųjų dalelių, organinių dujinių junginių, anglies monoksido ir azoto oksidų kiekiai, išmatuoti esant vardiniam šilumos atidavimui.

c)	Išmetamųjų kietųjų dalelių kiekiai išmatuojami gravimetriniu metodu, atskiriant visas kietąsias daleles, atsiradusias iš organinių dujinių junginių, kai kūryklos dujos maišosi su aplinkos oru.

d)	Išmetamų azoto oksidų kiekis apskaičiuojamas kaip azoto monoksido ir azoto dioksido suma ir pateikiamas azoto dioksido išraiška.

IV PRIEDAS

Rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

Atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, valstybių narių institucijos, tikrindamos atitiktį II priede nustatytiems reikalavimams, taiko toliau nustatytą patikros procedūrą.

1.	Valstybių narių institucijos išbando vieną tam tikro modelio vienetą. Vienetas išbandomas naudojant vienos arba kelių rūšių kurą, pasižymintį tokio paties intervalo savybėmis, kaip ir kuras, kurį naudojo gamintojas, atlikdamas matavimus pagal III priedą.

Laikoma, kad modelis atitinka taikomus šio reglamento II priede nustatytus reikalavimus, jei:

a)	techniniuose dokumentuose deklaruotos vertės atitinka II priede nustatytus reikalavimus ir

b)	atlikus 2 lentelėje išvardytų modelio parametrų bandymą nustatyta, kad modelis atitinka visus tuos parametrus.

Jei 2 punkto a papunktyje nurodyti rezultatai nepasiekiami, laikoma, kad modelis ir visi kiti lygiaverčiai modeliai neatitinka šio reglamento reikalavimų. Jei 2 punkto b papunktyje nurodytas rezultatas nepasiekiamas, valstybės narės institucijos išbando tris papildomus atsitiktine tvarka atrinktus to paties modelio vienetus. Alternatyviu atveju trys pasirinkti papildomi vienetai gali būti vieno arba kelių lygiaverčių modelių, kurie gamintojo techniniuose dokumentuose išvardyti kaip lygiaverčiai gaminiai.

4.	Laikoma, kad modelis atitinka šio reglamento II priede nustatytus taikytinus reikalavimus, jei išbandžius trijų papildomų vienetų parametrus, nustatytus 2 lentelėje, paaiškėja, kad jie atitinka visus tuos parametrus.

Valstybių narių valdžios institucijos taiko III priede nustatytus matavimo ir skaičiavimo metodus.

Šiame priede nustatytos leidžiamosios patikros nuokrypos yra susijusios tik su valstybių narių institucijų atliekama išmatuotų parametrų patikra; gamintojas arba importuotojas jų nenaudoja kaip techniniuose dokumentuose pateikiamų verčių leidžiamųjų nuokrypų.

2 lentelė

Parametras	Leidžiama patikros nuokrypa
Sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas ηs	Gauta vertė (1) yra ne daugiau kaip 4 % mažesnė nei deklaruota vieneto vertė.
Išmetamų kietųjų dalelių kiekis	Gauta vertė (1) yra ne daugiau kaip 9 mg/m3 didesnė nei deklaruotoji įrenginio vieneto vertė.
Išmetamų organinių dujinių junginių kiekiai	Gauta vertė (1) yra ne daugiau kaip 7 mg/m3 didesnė nei deklaruotoji įrenginio vieneto vertė.
Išmetamo anglies monoksido kiekis	Gauta vertė (1) yra ne daugiau kaip 30 mg/m3 didesnė nei deklaruotoji įrenginio vieneto vertė.
Išmetamų azoto oksidų kiekis	Gauta vertė (1) yra ne daugiau kaip 30 mg/m3 didesnė nei deklaruotoji įrenginio vieneto vertė.

(1) Pagal 3 punktą išbandžius tris papildomus vienetus nustatytų verčių aritmetinis vidurkis.

V PRIEDAS

6 straipsnyje nurodyti etalonai

Čia pateikti įsigaliojant šiam reglamentui geriausios rinkoje kietojo kuro katilų technologijos etalonai. Nustatyta, kad įsigaliojant šiam reglamentui nė vienas kietojo kuro katilas neatitiko visų 1 ir 2 punktuose nustatytų verčių. Keli kietojo kuro katilai atitiko vieną ar daugiau šių verčių:

1.	sezoninio energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumo vertes: 96 % vertę, nustatytą kietojo kuro kogeneraciniams katilams, 90 % – kondensaciniams katilams ir 84 % – kitiems kietojo kuro katilams;

sezoninio patalpų šildymo išmetamųjų teršalų kiekio vertes:

a)	2 mg/m3 kietųjų dalelių vertę, nustatytą biomasės katilams, 10 mg/m3 – iškastinio kuro katilams,

b)	1 mg/m3 organinių dujinių junginių vertę;

c)	6 mg/m3 anglies monoksido vertę;

d)	97 mg/m3 azoto oksidų vertę, nustatytą biomasės katilams, 170 mg/m3 – iškastinio kuro katilams.

1 punkte ir 2 punkto a–d papunkčiuose nurodyti etalonai nebūtinai reiškia, kad vienas kietojo kuro katilas gali pasiekti šių verčių derinį. Gero verčių derinio pavyzdys yra esamas modelis, kurio sezoninis energijos patalpoms šildyti vartojimo efektyvumas – 81 %, sezoninis patalpų šildymo išmetamų kietųjų dalelių kiekis – 7 mg/m3, organinių dujinių junginių kiekis – 2 mg/m3, anglies monoksido kiekis – 6 mg/m3 ir azoto oksidų kiekis – 120 mg/m3.

21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/115

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2015/1190

2015 m. liepos 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių III priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (1), ypač į jo 31 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Vartotojų saugos moksliniu komitetu,

kadangi:

(1)

2001 m. paskelbus mokslinį tyrimą „Ilgalaikių plaukų dažų naudojimas ir šlapimo pūslės vėžio rizika“, Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslinis komitetas, kurį Komisijos sprendimu 2004/210/EB (2) vėliau pakeitė Vartotojų produktų mokslinis komitetas (toliau – VPMK), padarė išvadą, kad galima rizika naudojant plaukų dažus kelia susirūpinimą. VPMK savo nuomonėse rekomendavo Komisijai imtis tolesnių veiksmų, siekiant kontroliuoti, kaip naudojamos plaukų dažų medžiagos;

(2)	VPMK taip pat rekomendavo bendrąją plaukų dažų medžiagų saugos vertinimo strategiją, įskaitant reikalavimus tirti plaukų dažų gaminiuose naudojamas medžiagas, siekiant nustatyti galimą jų genotoksiškumą ir (arba) kancerogeniškumą;

(3)

atsižvelgdama į VPMK nuomones, Komisija susitarė su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis dėl bendrosios strategijos plaukų dažų gaminiuose naudojamoms medžiagoms reglamentuoti, pagal kurią pramonės įmonės buvo įpareigotos pateikti dokumentus, kuriuose būtų naujausių mokslinių duomenų apie plaukų dažų medžiagų saugą, kad VPMK galėtų atlikti jų rizikos vertinimą;

(4)	VPMK, kurį vėliau Komisijos sprendimu 2008/721/EB (3) pakeitė Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – VSMK), įvertino atskirų medžiagų, apie kurias pramonės įmonės pateikė naujausių mokslinių duomenų, saugą;

(5)	atsižvelgiant į galutines VSMK nuomones dėl atskirų medžiagų saugos, yra tikslinga apriboti devynių įvertintų plaukų dažų medžiagų didžiausią koncentraciją ir išvardyti jas Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priede;

(6)

įvertinus, kokią galimą riziką vartotojų sveikatai kelia reakcijos produktai, kurie plaukų dažymo metu susidaro iš oksidacinių plaukų dažų medžiagų, remdamasi turimais duomenimis, 2010 m. rugsėjo 21 d. nuomonėje VSMK neišreiškė didelio susirūpinimo dėl šiuo metu Sąjungoje naudojamų plaukų dažų ir jų reakcijos produktų genotoksiškumo ir kancerogeniškumo;

(7)

atskirų plaukų dažų medžiagų jautrinimo potencialą VSMK įvertino savo rizikos vertinimuose. Kad vartotojai būtų geriau informuoti apie galimą neigiamą plaukų dažų poveikį ir siekiant mažinti vartotojų įjautrinimo plaukų dažų gaminiams riziką, oksidacinių plaukų dažų gaminių ir neoksidacinių plaukų dažų gaminių, kurių sudėtyje yra labai stiprių ar stiprių jautrinančių medžiagų, etiketėse turėtų būti nurodyti atitinkami įspėjimai;

(8)

Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 pateikta plaukų priežiūros gaminio apibrėžtis neapima jo naudojimo blakstienoms. Ši išimtis buvo pagrįsta tuo, kad rizikos lygis skiriasi, kai kosmetikos gaminiai naudojami atitinkamai galvos plaukams ir blakstienoms. Todėl reikėjo specialiai įvertinti saugą, susijusią su tioglikolio rūgšties ir jos druskų naudojimu blakstienoms;

(9)

VSMK savo 2013 m. lapkričio 11 d. nuomonėje dėl tioglikolio rūgšties ir jos druskų padarė išvadą, kad įprastas blakstienoms riesti skirtų gaminių, kurių sudėtyje yra tioglikolio rūgšties ir jos druskų, naudojimas (vartotojų asmeninis naudojimas namuose) nerekomenduojamas dėl akių dirginimo rizikos vartotojams gaminius naudojant patiems. Vis dėlto tioglikolio rūgšties ir jos druskų koncentracija šiuose gaminiuose yra saugi, jei ji neviršija 11 %, jei gaminį blakstienoms naudoja profesionalas, kuris sumažina tiesioginio kontakto su akimis riziką. Be to, VSMK padarė išvadą, kad tioglikolio rūgštį ir jos druskas, jei jų koncentracija neviršija 5 %, saugu naudoti kaip depiliacijos priemones, jei naudojama pagal paskirtį. Šių rūšių kosmetikos gaminių sauga labai priklauso nuo atsakingo rizikos valdymo, įskaitant įspėjimus ir išsamius naudojimo paaiškinimus;

(10)

remiantis tioglikolio rūgšties ir jos druskų moksliniu vertinimu, jas turėtų būti leidžiama naudoti blakstienoms riesti skirtuose gaminiuose ir kaip depiliacijos priemones. Tačiau siekiant išvengti rizikos, susijusios su atvejais, kai vartotojai patys naudoja blakstienoms riesti skirtus gaminius, juos turėtų būti leidžiama naudoti tik profesionalams. Kad profesionalai galėtų informuoti vartotojus apie galimą neigiamą gaminių, kurių sudėtyje yra tioglikolio rūgšties ir jos druskų, poveikį juos naudojant blakstienoms ir sumažinti odos jautrinimo šiems gaminiams riziką, etiketėse turėtų būti nurodyti atitinkami įspėjimai;

(11)	todėl Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šių apribojimų, susijusių su plaukų dažų medžiagomis, taikymas turėtų būti atidėtas, kad pramonė galėtų prisitaikyti prie reikalavimų plaukų dažų gaminiams. Visų pirma, įmonėms turėtų būti suteiktas dvylikos mėnesių laikotarpis pateikti rinkai reikalavimus atitinkančius gaminius ir pašalinti iš rinkos reikalavimų neatitinkančius gaminius įsigaliojus šiam reglamentui;

(13)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. rugpjūčio 10 d., išskyrus priedo 2 punkto nuostatas, kurios taikomos nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. liepos 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 342, 2009 12 22, p. 59.

(2) 2004 m. kovo 3 d. Komisijos sprendimas Nr. 2004/210/EB, įsteigiantis mokslinius komitetus vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos srityje (OL L 66, 2004 3 4, p. 45).

(3) 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos sprendimas 2008/721/EB, kuriuo įsteigiamas mokslinių komitetų ir vartotojų saugos, visuomenės sveikatos ir aplinkos ekspertų konsultacinis padalinys ir panaikinamas Sprendimas 2004/210/EB (OL L 241, 2008 9 10, p. 21).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedas iš dalies keičiamas taip:

2a įrašas pakeičiamas taip:

„2a

Tioglikolio rūgštis ir jos druskos

Thioglycolic acid

68–11–1

200–677–4

a)	Plaukų garbanojimo ar ištiesinimo gaminiai

8 %

ii)

11 %

i)	Ne profesionalams paruoštame naudoti produkte pH 7–9,5

ii)	Profesionalams paruoštame naudoti produkte pH 7–9,5

Naudojimo sąlygos:

a, b, c, d

Vengti patekimo į akis.

Gaminiui patekus į akis, nedelsiant gerai praplauti vandeniu.

a, c, d

Mūvėti tinkamas pirštines.

a) Etiketėse nurodyti įspėjimus:

a)i, b, c

Sudėtyje yra tioglikoliato

Laikytis instrukcijų

Saugoti nuo vaikų

a)ii, d

Skirta tik profesionalams

Sudėtyje yra tioglikoliato

Laikytis instrukcijų“

b)	Depiliacijos priemonės

5 %

b)	paruoštame naudoti produkte pH 7–12,7

c)	Kiti nuplaunamieji plaukų priežiūros gaminiai

2 %

c)	paruoštame naudoti produkte pH 7–9,5

d)	Blakstienoms riesti skirti gaminiai

11 %

Nurodyta procentinė dalis, perskaičiuota į tioglikolio rūgštį

d)	Profesionaliam naudojimui paruoštame naudoti produkte pH 7–9,5

įterpiami 288–296 įrašai:

„288

3-[(4-amino-3-metil-9,10-diokso-9,10-dihidroantracen-1-il)amino]-N,N,N -trimetilpropan-1-aminis, metilsulfato druska

HC Blue No.17

16517–75–2

605–392–2

a)	Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)	Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

2,0 %

a)	Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2,0 %

a ir b punktams:

—	nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

—	didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg;

—	laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

Etiketėje nurodyti: maišymo santykį.

„Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

289

Fosforo rūgšties junginys su 4-[(2,6-dichlorofenil) (4-imino-3,5-dimetil-2,5-cikloheksadien-1-iliden) metil]-2,6-dimetilanilinu (1:1)

HC Blue No.15

74578–10–2

277–929–5

a)	Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)	Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,2 %

a)	Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 0,2 %

Etiketėje nurodyti: maišymo santykį.

„Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

290

Dinatrio 2,2′ -(9,10-dioksoantracen-1,4-diildiimino)bis(5-metilsulfonatas)

Acid Green 25

4403–90–1

224–546–6

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,3 %

291

Natrio 4-[(9,10-dihidro-4-hidroksi-9,10-diokso-1-antril)amino]toluen-3-sulfonatas

Acid Violet 43

4430–18–6

224–618–7

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,5 %

292

1,4-benzendiaminas, 2-(metoksimetil)

1,4-benzendiaminas, 2-(metoksimetil)-, sulfatas

2-Methoxymethyl-p-Phenylenediamine

2-Methoxymethyl-p-Phenylenediamine Sulfate

337906–36–2

337906–37–3

Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 1,8 % perskaičiavus į gryną medžiagą.

Etiketėje nurodyti: maišymo santykį.

„Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

293

1-N-metilmorfolinpropilamin-4-hidroksiantrachinonas, metilsulfatas

Hydroxyanthraquinone-aminopropyl Methyl Morpholinium Methosulfate

38866–20–5

254–161–9

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,5 %

—	- nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

—	didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg;

—	laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

Etiketėje nurodyti:

„Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.“

294

Etanolis, 2,2′ -[[3-metil-4-[(E)-(4-nitrofenil)azo]fenil]imino]bis-

Disperse Red 17

3179–89–3

221–665–5

a)	Oksidacinių plaukų dažų medžiaga

b)	Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,2 %

a)	Sumaišius oksidacijos sąlygomis didžiausia plaukams naudojama koncentracija negali būti didesnė nei 2,0 %

a ir b punktams:

—	nenaudoti su nitrozinimo medžiagomis

—	didžiausias nitrozoamino kiekis: 50 μg/kg;

—	laikyti nitritų neturinčiose talpyklose

Etiketėje nurodyti: maišymo santykį.

„Plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją.

Prašome perskaityti instrukcijas ir jų laikytis.

Šis gaminys nėra skirtas asmenims iki 16 metų.

Laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką.

Nedažykite plaukų, jei:

—	veidas yra išbertas, arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista,

—	dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją,

—	kada nors patyrėte reakciją dėl laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės.““

295

4-amino-5-hidroksi-3-(4-nitrofenilazo)-6-(fenilazo)-2,7-naftalendisulfonrūgštis, dinatrio druska

Acid Black 1

1064–48–8

213–903–1

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,5 %

296

Dinatrio 3-hidroksi-4-[(E)-(4-metill-2-sulfonatofenil)diazenil]-2-naftoatas

Pigment Red 57

5858–81–1

227–497–9

Neoksidacinių plaukų dažų medžiaga

0,4 %

21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/134

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2015/1196

2015 m. liepos 2 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2010/21 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2015/26)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 26 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Sprendime ECB/2010/21 (1) nustatytos Europos Centrinio Banko metinėms finansinėms ataskaitoms taikomos taisyklės;

(2)

reikia paaiškinti viršvalstybinių arba tarptautinių organizacijų išleistų vertybinių popierių, nupirktų vykdant Europos Centrinio Banko sprendimu (ES) 2015/774 (ECB/2015/10) (2) nustatytą viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programą, finansinę atskaitomybę, kad šie turimi vertybiniai popieriai būtų nurodyti 7.1 turto straipsnyje;

(3)	taip pat reikia padaryti tam tikrus techninius Sprendimo ECB/2010/21 I priedo pakeitimus;

(4)	todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą ECB/2010/21,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalinis pakeitimas

Sprendimo ECB/2010/21 I priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2015 m. liepos 2 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) 2010 m. lapkričio 11 d. Sprendimas ECB/2010/21 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (OL L 35, 2011 2 9, p. 1).

(2) 2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10) (OL L 121, 2015 5 14, p. 20).

PRIEDAS

„I PRIEDAS

BALANSO SUDARYMO IR VERTINIMO TAISYKLĖS

TURTAS

Balanso straipsnis

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Auksas ir gautinas auksas

Fizinis auksas, t. y. luitai, monetos, lakštai, grynuoliai saugykloje ar „kelyje“. Ne fizinis auksas, pvz., likučiai aukso sąskaitose iki pareikalavimo (neskirstomose sąskaitose), terminuotieji indėliai ir pretenzijos gauti auksą, kylančios iš šių sandorių: a) aukso kiekį didinančių ar mažinančių sandorių; ir b) aukso vietos ar grynumo apsikeitimo sandorių, kai tarp aukso perdavimo ir gavimo yra daugiau nei viena darbo diena

Rinkos vertė

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Pretenzijos užsienio valiuta kitoms sandorio šalims ne euro zonos rezidentėms, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines institucijas ir ne euro zonos centrinius bankus

2.1

Iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gautinos lėšos

Rezervinė įnašo dalis, neviršijanti skolinimosi teisių (grynąja verte)

Nacionalinė kvota, atėmus Tarptautinio valiutos fondo disponuojamų sąskaitų eurais likučius. Į šį straipsnį arba straipsnį „Įsipareigojimai eurais ne euro zonos rezidentams“ galima įtraukti TVF sąskaitą Nr. 2 (sąskaita eurais, skirta administravimo išlaidoms)

a)	Rezervinė įnašo dalis, neviršijanti skolinimosi teisių (grynąja verte) Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

b)	Specialiosios skolinimosi teisės (SST) Turimos SST (bendrąja verte)

b)	Specialiosios skolinimosi teisės (SST) Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

c)	Kitos pretenzijos Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai į TVF valdomus fondus

c)	Kitos pretenzijos Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

2.2

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Ne euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iv)	Kotiruojamos nuosavybės priemonės Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

c)	Išorės paskolos (indėliai) ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Išorės paskolos Indėliai – nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

d)	Kitas išorės turtas Ne euro zonos banknotai ir monetos

d)	Kitas išorės turtas Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

euro zonos rezidentų išleisti skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, laikomos kaip užsienio atsargų dalis

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iv)	Kotiruojamos nuosavybės priemonės Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

b)	Kitos pretenzijos euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Paskolos, indėliai, atpirkimo investavimo sandoriai, kitas skolinimas

b)	Kitos pretenzijos Indėliai ir kitas skolinimas – nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose Nominaliąja verte

Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iv)	Kotiruojamos nuosavybės priemonės Rinkos kaina

c)	Paskolos ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Ne euro zonos paskolos Indėliai – nominaliąja verte

Ne euro zonos subjektų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ ir 7.1 turto straipsniui „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“

Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti ir pinigų politikos tikslais nenupirkti vertybiniai popieriai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

4.2

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominaliąja verte

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1–5.5 straipsniai: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (1)

5.1

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

5.2

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

5.3

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

Grįžtamieji sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

5.4

Struktūrinės grįžtamosios operacijos

Grįžtamieji sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

5.5

Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo galimybė už iš anksto numatytas palūkanas, pateikiant tinkamą turtą (nuolatinė galimybė)

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

5.6

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms, atsirandantis dėl užtikrinamojo turto, susijusio su kitu šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės padidėjimo

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių portfelių, priskiriamų 7 turto straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“, valdymu, įskaitant sandorius dėl ankstesnių euro zonos užsienio valiutos atsargų pasikeitimo, ir kitos pretenzijos. Korespondentinės sąskaitos ne vidaus euro zonos kredito įstaigose. Kitos su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis nesusijusios pretenzijos ir operacijos

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai (taip pat viršvalstybinių arba tarptautinių organizacijų, arba daugiašalės plėtros bankų, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti ir pinigų politikos tikslais nupirkti vertybiniai popieriai). Koregavimo tikslais nupirkti ECB skolos sertifikatai

Apyvartiniai vertybiniai popieriai

Apskaitomi priklausomai nuo pinigų politikos priežasčių:

i)	Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu (įsigijimo verte, kai vertės sumažėjimą padengia atidėjiniai pagal 13 b įsipareigojimų straipsnį „Atidėjiniai“) Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

7.2

Kiti vertybiniai popieriai

Vertybiniai popieriai, išskyrus tuos, kurie priskiriami 7.1 turto straipsniui „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“ ir 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“: skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, turimi pinigų rinkos vertybiniai popieriai, įskaitant Vyriausybės vertybinius popierius iki EPS, eurais. Nuosavybės priemonės

a)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

b)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

c)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

d)	Kotiruojamos nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Valdžios sektoriaus skola eurais

Pretenzijos valdžios sektoriui, atsiradusios iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai/paskolos – nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai – įsigijimo verte

Vidinės Eurosistemos pretenzijos

9.1

Pretenzijos, susijusios su ECB skolos sertifikatų išleidimu

Vidinės Eurosistemos pretenzijos NCB atžvilgiu, atsirandančios dėl ECB skolos sertifikatų išleidimo

Įsigijimo verte

9.2

Pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje

Pretenzijos, susijusios su ECB banknotų emisija pagal Sprendimą ECB/2010/29 (2)

Nominaliąja verte

9.3

Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynosios pretenzijos TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma. Taip pat žr. 10.2 įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)“

a)	Nominaliąja verte

b)	kitos galinčios atsirasti vidinės Eurosistemos pretenzijos eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų paskirstymą NCB

b)	Nominaliąja verte

Nebaigti atsiskaitymai

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (pretenzijos), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominaliąja verte

Kitas turtas

11.1

euro zonos monetos

Eurų monetos

Nominaliąja verte

11.2

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu

Nusidėvėjimas yra sistemingas turto nudėvimosios sumos paskirstymas per jo naudingą tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas yra laikotarpis, per kurį subjektas tikisi naudotis ilgalaikiu turtu. Individualaus materialiojo ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas gali būti sistemingai peržiūrimas, jeigu tikėtina trukmė skiriasi nuo numatytos. Stambų turtą gali sudaryti sudedamosios dalys, kurių naudingo tarnavimo laikas skiriasi. Tokių sudedamųjų dalių naudingo tarnavimo laikas turėtų būti vertinamas individualiai

Nematerialiojo turto įsigijimo vertę sudaro nematerialiojo turto įsigijimo kaina. Kitos tiesioginės ar netiesioginės sąnaudos pripažįstamos išlaidomis

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

11.3

Kitas finansinis turtas

—	Dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves; nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių/politinių priežasčių

—	Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai, įskaitant terminuotuosius indėlius ir einamąsias sąskaitas, laikomi kaip atskirtas portfelis

—	Atpirkimo investavimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu

a)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

b)	Dalyvavimas kapitale ir neapyvartinės nuosavybės akcijos, taip pat bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

c)	Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas Grynąja turto verte

d)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

e)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

f)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

g)	Likučiai bankuose ir paskolos Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai/indėliai išreikšti užsienio valiutomis

11.4

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių valiutos keitimo sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo (išskyrus atvejus, kai taikoma dienos kintamoji marža) ir išankstinių sandorių, išankstinių vertybinių popierių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Skirtumo tarp sandorio išankstinės ir neatidėliotinos verčių, perskaičiuotų pagal užsienio valiutos rinkos kursą, grynąja verte

11.5

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Ataskaitiniu laikotarpiu negautos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto sumokėtos išlaidos ir sumokėtos sukauptos palūkanos, t. y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi

Nominaliąja verte, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

11.6

Kita

a)	Avansai, paskolos ir kiti mažaverčiai straipsniai. Paskolos patikos pagrindu

a)	Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

b)	Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

b)	Rinkos kaina

c)	Grynasis pensijų turtas

c)	Kaip 24 straipsnio 2 dalyje

d)	Likusios pretenzijos dėl kitų Eurosistemos sandorių šalių neįvykdytų įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste

d)	Nominaliąja/atstatomąja verte (prieš nuostolių padengimą/po nuostolių padengimo)

e)	Turtas arba pretezijos (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant įkaitą, pateiktą įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorių šalių

e)	Įsigijimo verte (jei finansinis turtas išreikštas užsienio valiutomis – perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, galiojusį įsigijimo metu)

Metų nuostolis

Nominaliąja verte

ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanso straipsnis

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Banknotai apyvartoje

Pagal Sprendimą ECB/2010/29 ECB išleisti eurų banknotai

Nominaliąja verte

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5 straipsniai: indėliai eurais, kaip apibūdinta Gairėse (ES) 2015/510 (ECB/2014/60)

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

Į finansinių institucijų, kurioms pagal ECBS statutą taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, sąrašą įtrauktų kredito įstaigų sąskaitos eurais. Į šį straipsnį pirmiausia įtraukiamos sąskaitos, naudojamos privalomosioms atsargoms laikyti

Nominaliąja verte

2.2

Indėlių galimybė

Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė)

Nominaliąja verte

2.3

Terminuotieji indėliai

Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą, susijęs su koregavimo operacijomis

Nominaliąja verte

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Kredito įstaigų indėliai, atsirandantys dėl užtikrinamojo turto, susijusio su šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės sumažėjimo

Nominaliąja verte

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Atpirkimo skolinimosi sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atpirkimo investavimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus 7 turto straipsniui „euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais“. Kitos operacijos, nesusijusios su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis. Šis straipsnis neapima kredito įstaigų einamųjų sąskaitų

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Išleisti ECB skolos sertifikatai

Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta Gairėse (ES) 2015/510 (ECB/2014/60). Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą

Įsigijimo verte

Visos nuolaidos amortizuojamos

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominaliąja verte

5.2

Kiti įsipareigojimai

Darbuotojų, bendrovių ir klientų, įskaitant finansines institucijas, atleistas nuo privalomųjų atsargų reikalavimų, einamosios sąskaitos (žr. 2.1 įsipareigojimų straipsnį); terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominaliąja verte

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą, įskaitant sąskaitas, laikomas mokėjimų tikslais, ir sąskaitas, laikomas rezervų valdymo tikslais: kitų bankų, centrinių bankų, tarptautinių/viršvalstybinių institucijų, įskaitant Europos Komisiją; kitų indėlininkų einamosios sąskaitos. Atpirkimo skolinimosi sandoriai, susiję su tuo pat metu vykdomais atpirkimo investavimo sandoriais, valdant vertybinius popierius eurais. Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, centrinių bankų TARGET2 sąskaitų likučiai

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo skolinimosi sandorius; paprastai užsienio valiutos arba aukso investavimo sandoriai

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo skolinimosi sandorius; paprastai užsienio valiutos arba aukso investavimo sandoriai

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimasis pagal VKM II sąlygas

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

SST išreikštas straipsnis, rodantis, kiek SST iš pradžių buvo suteikta atitinkamai šaliai/NCB

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai

10.1

Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas

ECB balanso straipsnis eurais

Nominaliąja verte

10.2

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynieji įsipareigojimai, atitinkantys TARGET2 sąskaitų ir NCB korespondentinių sąskaitų likučius, t. y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma. Taip pat žr. 9.3 turto straipsnį „Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)“

a)	Nominaliąja verte

b)	kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų paskirstymą NCB

b)	Nominaliąja verte

Nebaigti atsiskaitymai

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus

Nominaliąja verte

Kiti įsipareigojimai

12.1

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Išankstinių valiutos keitimo sandorių, valiutų apsikeitimo sandorių, palūkanų normų apsikeitimo (išskyrus atvejus, kai taikoma dienos kintamoji marža) ir išankstinių sandorių, išankstinių vertybinių popierių sandorių, neatidėliotinų valiutos keitimo sandorių nuo sandorio sudarymo dienos iki atsiskaitymo dienos vertinimo rezultatai

Skirtumo tarp sandorio išankstinės ir neatidėliotinos verčių, perskaičiuotų pagal užsienio valiutos rinkos kursą, grynąja verte

12.2

Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Išlaidos, kurios turės būti sumokėtos ateityje, bet yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

12.3

Kita

a)	Nominaliąja verte arba (atpirkimo sandorio) verte

b)	Klientų indėliai auksu.

b)	Rinkos kaina

c)	Grynieji pensijų įsipareigojimai

c)	Kaip 24 straipsnio 2 dalyje

Atidėjiniai

a)	Užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir kitiems tikslams, pvz., numatomoms išlaidoms ateityje ir įnašams pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį valstybių narių, kurių išimtys buvo panaikintos, centrinių bankų atžvilgiu

a)	Įsigijimo verte/nominaliąja verte

b)	Iš pinigų politikos operacijų atsirandančioms kitos sandorio šalies arba kredito rizikoms

b)	Nominaliąja verte (paremta metų pabaigoje ECB valdančiosios tarybos atliktu įvertinimu)

Perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo sąskaitos, susijusios su aukso, visų rūšių vertybinių popierių eurais, visų rūšių vertybinių popierių užsienio valiuta, pasirinkimo sandorių kainų pokyčiais; rinkos vertinimo skirtumai, susiję su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis; perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kursų svyravimais kiekvienos turimos valiutos grynosios pozicijos, įskaitant valiutų apsikeitimo/išankstinius valiutos keitimo sandorius ir SST, atžvilgiu

Specialiosios perkainojimo sąskaitos, atsirandančios dėl įnašų pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį valstybių narių, kurių išimtys buvo panaikintos, centrinių bankų atžvilgiu. Žr. 13 straipsnio 2 dalį

a)	Perkainojimo skirtumu tarp vertės vidurkine kaina ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

Nustatytų išmokų grynųjų įsipareigojimų (turto), susijusių su išmokomis, mokamomis pasibaigus tarnybos laikui, kurias išreiškia grynoji šių straipsnių dalių pozicija, pakartotinio išmatavimo rezultatai:

i)	Aktuarinio pelno ir nuostolių dabartine fiksuotų išmokų įsipareigojimų verte

ii)	Planuojamo turto atsiperkamumo, išskyrus sumas, įtrauktas į nustatytų išmokų grynųjų įsipareigojimų (turto) grynąsias palūkanas

iii)	Bet kokio turto aukščiausios ribos poveikio pokyčio, išskyrus sumas, įtrauktas į nustatytų išmokų grynųjų įsipareigojimų (turto) grynąsias palūkanas

b)	Kaip 24 straipsnio 2 dalyje

Kapitalas ir rezervai

15.1

Kapitalas

Apmokėtas kapitalas

Nominaliąja verte

15.2

Rezervai

Įstatyminiai rezervai pagal ECBS statuto 33 straipsnį ir įnašai pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį valstybių narių, kurių išimtys buvo panaikintos, centrinių bankų atžvilgiu

Nominaliąja verte

Metų pelnas

Nominaliąja verte“

(1) 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

(2) 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimas ECB/2010/29 dėl eurų banknotų emisijos (OL L 35, 2011 2 9, p. 26).

21.7.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 193/147

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/1197

2015 m. liepos 2 d.

kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2015/24)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko bendrosios tarybos įnašą pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 46 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią įtraukas,

kadangi:

(1)	Gairėse ECB/2010/20 (1) nustatytos nacionalinių centrinių bankų vykdomų operacijų apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartizavimo taisyklės;

(2)

(3)	taip pat reikia padaryti tam tikrus techninius Gairių ECB/2010/20 IV priedo pakeitimus;

(4)	todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Gaires ECB/2010/20,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

1 straipsnis

Dalinis pakeitimas

Gairių ECB/2010/20 IV priedas pakeičiamas šių gairių priedu.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniams centriniams bankams.

3 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2015 m. liepos 2 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) 2010 m. lapkričio 11 d. Gairės ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (OL L 35, 2011 2 9, p. 31).

(2) 2015 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/774 dėl viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo antrinėse rinkose programos (ECB/2015/10) (OL L 121, 2015 5 14, p. 20).

PRIEDAS

„IV PRIEDAS

BALANSO SUDARYMO IR VERTINIMO TAISYKLĖS (2)

TURTAS

Balanso straipsnis (3)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (4)

Auksas ir gautinas auksas

Rinkos vertė

Privalomas

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Pretenzijos užsienio valiuta kitoms sandorio šalims ne euro zonos rezidentėms, įskaitant tarptautines bei viršvalstybines institucijas ir ne euro zonos centrinius bankus

2.1.

Iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) gautinos lėšos

Rezervinė įnašo dalis, neviršijanti skolinimosi teisių (grynąja verte)

a)	Rezervinė įnašo dalis, neviršijanti skolinimosi teisių (grynąja verte) Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

b)	Specialiosios skolinimosi teisės (SST) Turimos SST (bendrąja verte)

b)	Specialiosios skolinimosi teisės (SST) Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

c)	Kitos pretenzijos Bendrieji skolinimosi susitarimai, pagal specialiuosius skolinimosi susitarimus suteiktos paskolos, indėliai į TVF valdomus fondus

c)	Kitos pretenzijos Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

2.2.

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

c)	Išorės paskolos (indėliai) ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Išorės paskolos Indėliai – nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

d)	Kitas išorės turtas Ne euro zonos banknotai ir monetos

d)	Kitas išorės turtas Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Investicijos į vertybinius popierius euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu ir perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

b)	Kitos pretenzijos euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Paskolos, indėliai, atpirkimo investavimo sandoriai, kitas skolinimas

b)	Kitos pretenzijos Indėliai ir kitas skolinimas – nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams eurais

4.1.

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose, išskyrus tuos, kurie priskiriami 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“ Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, vienos dienos paskolos, atpirkimo investavimo sandoriai, susiję su vertybinių popierių eurais valdymu

a)	Sąskaitų likučiai ne euro zonos bankuose Nominaliąja verte

Privalomas

Investicijos į vertybinius popierius ne euro zonoje, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

Ne euro zonos rezidentų išleisti nuosavybės priemonės, skoliniai įsipareigojimai ir obligacijos, vekseliai, nulinės atkarpos obligacijos, pinigų rinkos vertybiniai popieriai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iv)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Privalomas

c)	Paskolos ne euro zonos rezidentams, išskyrus tas, kurios priskiriamos 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“

c)	Ne euro zonos paskolos Indėliai – nominaliąja verte

Privalomas

Viršvalstybinių ar tarptautinių organizacijų, pvz., Europos investicijų banko, nepriklausomai nuo jų geografinės vietos išleisti ir pinigų politikos tikslais nenupirkti vertybiniai popieriai

i)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

ii)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

iii)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

4.2.

Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimas pagal VKM II sąlygas

Nominaliąja verte

Privalomas

Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais

5.1–5.5 straipsniai: sandoriai pagal atitinkamas pinigų politikos priemones, aprašytas Europos Centrinio Banko gairėse (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (5)

5.1.

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, sudaromi kas savaitę, paprastai nustatant vienos savaitės terminą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.2.

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Reguliarūs likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, sudaromi kas mėnesį, paprastai nustatant trijų mėnesių terminą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.3.

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

Grįžtamieji sandoriai, vykdomi koregavimo tikslais kaip ad hoc sandoriai

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.4.

Struktūrinės grįžtamosios operacijos

Grįžtamieji sandoriai, kuriais tikslinama Eurosistemos struktūrinė pozicija finansų sektoriaus atžvilgiu

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.5.

Ribinio skolinimo galimybė

Vienos nakties likvidumo galimybė už iš anksto numatytas palūkanas, pateikiant tinkamą turtą (nuolatinė galimybė)

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

5.6.

Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Papildomas kreditas kredito įstaigoms, atsirandantis dėl užtikrinamojo turto, susijusio su kitu šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės padidėjimo

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

Privalomas

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

Privalomas

euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai eurais

7.1.

Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai

Apyvartiniai vertybiniai popieriai

Apskaitomi priklausomai nuo pinigų politikos priežasčių:

i)	Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

ii)	Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu (įsigijimo verte, kai vertės sumažėjimą padengia atidėjiniai pagal 13 įsipareigojimų straipsnio „Atidėjiniai“ b punktą) Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

7.2.

Kiti vertybiniai popieriai

a)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

b)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

c)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

d)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Privalomas

Valdžios sektoriaus skola eurais

Pretenzijos valdžios sektoriui, atsiradusios iki EPS (neapyvartiniai vertybiniai popieriai, paskolos)

Indėliai/paskolos – nominaliąja verte, neapyvartiniai vertybiniai popieriai – įsigijimo verte

Privalomas

—

Vidinės Eurosistemos pretenzijos +)

—

9.1.

Dalyvavimas ECB kapitale +)

Tik NCB balanso straipsnis

Kiekvieno NCB dalis ECB kapitale pagal Sutartį ir atitinkamą kapitalo raktą bei įnašai pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį

Įsigijimo verte

Privalomas

—

9.2.

Pretenzijos, atitinkančios pervestas užsienio atsargas +)

Tik NCB balanso straipsnis

Pretenzijos eurais ECB dėl pradinio ir papildomo užsienio atsargų pervedimo pagal ECBS statuto 30 straipsnį

Nominaliąja verte

Privalomas

—

9.3.

Pretenzijos, susijusios su ECB skolos sertifikatų išleidimu +)

Tik ECB balanso straipsnis

Vidinės Eurosistemos pretenzijos NCB atžvilgiu, atsirandančios dėl ECB skolos sertifikatų išleidimo

Įsigijimo verte

Privalomas

—

9.4.

Grynosios pretenzijos, susijusios su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje +), (1)

NCB atveju: grynosios pretenzijos, susijusios su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinė suma ir ją balansuojantis apskaitos įrašas, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2010/23 (6)

ECB atveju: pretenzijos, susijusios su ECB banknotų emisija pagal Sprendimą ECB/2010/29

Nominaliąja verte

Privalomas

—

9.5.

Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)+)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynosios pretenzijos TARGET2 sąskaitose ir NCB korespondentinėse sąskaitose, t. y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma. Taip pat žr. 10.4 įsipareigojimų straipsnį „Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)“

a)	Nominaliąja verte

Privalomas

b)	pretenzijos dėl surinktinų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

b)	Nominaliąja verte

Privalomas

c)	tos galinčios atsirasti vidinės Eurosistemos pretenzijos, išreikštos eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų paskirstymą (1)

c)	Nominaliąja verte

Privalomas

10.

Nebaigti atsiskaitymai

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (pretenzijos), įskaitant inkasuojamų čekių srautą

Nominaliąja verte

Privalomas

11.

Kitas turtas

11.1.

euro zonos monetos

Eurų monetos, jeigu NCB nėra teisinis jų emitentas

Nominaliąja verte

Privalomas

11.2.

Materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas

Žemė ir pastatai, baldai ir įranga, įskaitant kompiuterių techninę įrangą, programinė įranga

Įsigijimo verte, sumažinta nusidėvėjimu

Rekomenduojamas

Nusidėvėjimo normos:

—	kompiuteriai bei susijusi techninė ir (ar) programinė įranga ir motorinės transporto priemonės: 4 metai

—	įranga, baldai ir įrengimai pastatuose/montuojama įranga: 10 metų

—	pastatai ir kapitalinio remonto išlaidos: 25 metai

Išlaidų kapitalizacija: pagal nustatytas ribas (mažiau negu 10 000 EUR be PVM: nekapitalizuojama)

11.3.

Kitas finansinis turtas

—	Dalyvavimas kapitale ir investicijos į dukterines bendroves; nuosavybės priemonės, laikomos dėl strateginių/politinių priežasčių

—	Vertybiniai popieriai, įskaitant nuosavybės priemones, ir kitos finansinės priemonės ir likučiai (pvz., terminuotieji indėliai ir einamosios sąskaitos), laikomi kaip atskirtas portfelis

—	Atpirkimo investavimo sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su į šį straipsnį įtraukiamų vertybinių popierių portfelių valdymu

a)	Apyvartinės nuosavybės priemonės Rinkos kaina

Rekomenduojamas

b)	Dalyvavimas kapitale ir neapyvartinės nuosavybės akcijos, taip pat bet kokios kitos nuosavybės priemonės, laikomos kaip ilgalaikės investicijos Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu

Rekomenduojamas

c)	Investicijos į dukterines bendroves arba reikšmingas dalyvavimas Grynąja turto verte

Rekomenduojamas

d)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, išskyrus laikomus iki išpirkimo termino Rinkos kaina Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

e)	Apyvartiniai vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino arba laikomi kaip ilgalaikės investicijos Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

f)	Neapyvartiniai vertybiniai popieriai Įsigijimo verte, sumažinta vertės sumažėjimu Visos premijos arba nuolaidos amortizuojamos

Rekomenduojamas

g)	Likučiai bankuose ir paskolos Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, jeigu likučiai/indėliai išreikšti užsienio valiutomis

Rekomenduojamas

11.4.

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Skirtumo tarp sandorio išankstinės ir neatidėliotinos verčių, perskaičiuotų pagal užsienio valiutos rinkos kursą, grynąja verte

Privalomas

11.5.

Sukauptos pajamos ir būsimųjų laikotarpių išlaidos

Ataskaitiniu laikotarpiu negautos, tačiau jam priskiriamos pajamos. Iš anksto sumokėtos išlaidos ir sumokėtos sukauptos palūkanos, (t. y. sukauptos palūkanos, nupirktos kartu su vertybiniu popieriumi)

Nominaliąja verte, užsienio valiuta, perskaičiuota pagal rinkos kursą

Privalomas

11.6

Kita

Avansai, paskolos, kiti mažaverčiai straipsniai.

Tarpinės perkainojimo sąskaitos (balanso straipsnis tik metų eigoje: nerealizuoti nuostoliai perkainojimo dienomis metų eigoje, kurių nepadengia atitinkamos perkainojimo sąskaitos, esančios įsipareigojimų straipsnyje „Perkainojimo sąskaitos“). Paskolos patikos pagrindu. Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais. Monetos euro zonos šalių nacionalinėmis valiutomis. Einamosios išlaidos (grynasis sukauptas nuostolis), metų, ėjusių prieš ataskaitinius metus, nuostolis. Grynasis pensijų turtas

Nominaliąja verte arba įsigijimo verte

Rekomenduojamas

Tarpinės perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo skirtumas tarp vertės vidurkine kaina ir rinkos vertės, užsienio valiuta perskaičiuojama pagal rinkos kursą

Privalomas

Investicijos, susijusios su klientų aukso indėliais

Rinkos verte

Privalomas

Likusios pretenzijos dėl kitų Eurosistemos sandorių šalių neįvykdytų įsipareigojimų Eurosistemos kredito operacijų kontekste

Likusios pretenzijos (dėl įsipareigojimų nevykdymo)

Nominaliąja/atstatomąja verte (prieš nuostolių padengimą/po nuostolių padengimo)

Privalomas

Turtas arba pretenzijos (trečiųjų šalių atžvilgiu), perimti nuosavybėn ir (arba) įgyti realizuojant įkaitą, pateiktą įsipareigojimų nevykdančių kitų Eurosistemos sandorių šalių

Turtas arba pretenzijos (dėl įsipareigojimų nevykdymo)

Įsigijimo verte (jei finansinis turtas yra išreikštas užsienio valiutomis – perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą, galiojusį įsigijimo metu)

Privalomas

—

12.

Metų nuostolis

Nominaliąja verte

Privalomas

ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanso straipsnis (8)

Balanso straipsnių turinio kategorijos

Vertinimo principas

Taikymas (9)

Banknotai apyvartoje (7)

a)	Eurų banknotai, pridėjus arba atėmus tikslinimo sumas, susijusias su banknotų paskirstymo rakto taikymu pagal Sprendimą ECB/2010/23 ir Sprendimą ECB/2010/29

a)	Nominaliąja verte

Privalomas

b)	Banknotai euro zonos šalių nacionalinėmis valiutomis grynųjų pinigų keitimo metais

b)	Nominaliąja verte

Privalomas

Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

2.1, 2.2, 2.3 ir 2.5 straipsniai: indėliai eurais, kaip apibūdinta Gairėse (ES) 2015/510 (ECB/2014/60)

2.1

Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)

Nominaliąja verte

Privalomas

2.2

Indėlių galimybė

Vienos nakties indėliai su iš anksto nustatyta palūkanų norma (nuolatinė galimybė)

Nominaliąja verte

Privalomas

2.3

Terminuotieji indėliai

Lėšų rinkimas siekiant sumažinti likvidumą, susijęs su koregavimo operacijomis

Nominaliąja verte

Privalomas

2.4

Koreguojamosios grįžtamosios operacijos

Su pinigų politika susiję sandoriai, kuriais siekiama sumažinti likvidumą

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

2.5

Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole

Kredito įstaigų indėliai, atsirandantys dėl užtikrinamojo turto, susijusio su šioms kredito įstaigoms suteiktu kreditu, vertės sumažėjimo

Nominaliąja verte

Privalomas

Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

Išleisti skolos sertifikatai

Tik ECB balanso straipsnis; NCB atveju – pereinamojo balanso straipsnis.

Skolos sertifikatai, kaip apibūdinta Gairėse (ES) 2015/510 (ECB/2014/60). Vertybiniai popieriai su nuolaida, išleisti siekiant sumažinti likvidumą

Įsigijimo verte

Visos nuolaidos amortizuojamos

Privalomas

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais

5.1

Valdžios sektorius

Einamosios sąskaitos, terminuotieji indėliai, indėliai, išmokami pagal pareikalavimą

Nominaliąja verte

Privalomas

5.2

Kiti įsipareigojimai

Nominaliąja verte

Privalomas

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams eurais

Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, centrinių bankų TARGET2 sąskaitų likučiai

Nominaliąja verte arba atpirkimo sandorio verte

Privalomas

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo skolinimosi sandorius; paprastai užsienio valiutos arba aukso investavimo sandoriai

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta

8.1

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai

Einamosios sąskaitos. Įsipareigojimai pagal atpirkimo skolinimosi sandorius; paprastai užsienio valiutos arba aukso investavimo sandoriai

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

8.2

Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito galimybės pagal VKM II

Skolinimasis pagal VKM II sąlygas

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo

SST išreikštas straipsnis, rodantis, kiek SST iš pradžių buvo suteikta atitinkamai šaliai/NCB

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal metų pabaigos rinkos kursą

Privalomas

—

Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai+)

—

10.1

Įsipareigojimai, atitinkantys pervestas užsienio atsargas+)

Tik ECB balanso straipsnis eurais

Nominaliąja verte

Privalomas

—

10.2

Įsipareigojimai, susiję su ECB skolos sertifikatų išleidimu+)

Tik NCB balanso straipsnis

Vidinis Eurosistemos įsipareigojimas ECB atžvilgiu, kylantis iš ECB skolos sertifikatų išleidimo

Įsigijimo verte

Privalomas

—

10.3

Grynieji įsipareigojimai, susiję su eurų banknotų paskirstymu Eurosistemoje+), (7)

Tik NCB balanso straipsnis.

NCB atveju: grynasis įsipareigojimas, susijęs su banknotų paskirstymo rakto taikymu, t. y. įskaitant vidinius Eurosistemos likučius, susijusius su ECB banknotų emisija, kompensacinę sumą ir ją balansuojantį apskaitos įrašą, kaip apibrėžta Sprendimu ECB/2010/23

Nominaliąja verte

Privalomas

—

10.4

Kiti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai (grynąja verte)+)

Šių straipsnio dalių grynoji pozicija:

a)	grynieji įsipareigojimai, atitinkantys TARGET2 sąskaitų ir NCB korespondentinių sąskaitų likučius, t. y. grynoji pretenzijų ir įsipareigojimų suma – taip pat žr. 9.5 turto straipsnį „Kitos vidinės Eurosistemos pretenzijos (grynąja verte)“

a)	Nominaliąja verte

Privalomas

b)	įsipareigojimas dėl sutelktų ir perskirstytinų pinigų politikos pajamų skirtumo. Taikytina tik laikotarpiui nuo pinigų politikos pajamų įtraukimo į apskaitą pagal metų pabaigos procedūras iki atsiskaitymo už jas kiekvienų metų paskutinę sausio mėnesio darbo dieną

b)	Nominaliąja verte

Privalomas

c)	kiti galintys atsirasti vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai, išreikšti eurais, įskaitant tarpinį ECB pajamų paskirstymą (9)

c)	Nominaliąja verte

Privalomas

Nebaigti atsiskaitymai

Atsiskaitomųjų sąskaitų likučiai (įsipareigojimai), įskaitant žiro pervedimų srautus

Nominaliąja verte

Privalomas

Kiti įsipareigojimai

12.1

Nebalansinių priemonių perkainojimo skirtumai

Skirtumo tarp sandorio išankstinės ir neatidėliotinos verčių, perskaičiuotų pagal užsienio valiutos rinkos kursą, grynąja verte

Privalomas

12.2

Sukauptos išlaidos ir būsimųjų laikotarpių pajamos

Išlaidos, kurios turės būti sumokėtos ateityje, bet yra susijusios su ataskaitiniu laikotarpiu. Pajamos, gautos per ataskaitinį laikotarpį, bet susijusios su būsimu laikotarpiu

Nominaliąja verte, perskaičiuota pagal užsienio valiutos rinkos kursą

Privalomas

12.3

Kita

Mokesčių tarpinės sąskaitos. Užsienio valiutos kreditinės arba garantinio draudimo sąskaitos. Atpirkimo skolinimosi sandoriai su kredito įstaigomis, susiję su tuo pat metu vykdomais atpirkimo investavimo sandoriais, valdant vertybinių popierių portfelius, priskiriamus 11.3 turto straipsniui „Kitas finansinis turtas“. Privalomieji indėliai, išskyrus rezervų indėlius. Kiti mažaverčiai straipsniai. Einamosios pajamos (grynasis sukauptas pelnas), ankstesnių metų pelnas prieš paskirstymą. Įsipareigojimai patikos pagrindu. Klientų indėliai auksu. Apyvartoje esančios monetos, kai NCB yra teisinis jų emitentas. Apyvartoje esantys banknotai euro zonos šalių nacionalinėmis valiutomis, kurie nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu jie nebuvo priskirti įsipareigojimų straipsniui „Atidėjiniai“. Grynieji pensijų įsipareigojimai

Nominaliąja verte arba (atpirkimo sandorio) verte

Rekomenduojamas

Klientų indėliai auksu

Rinkos kaina

Klientų indėliai auksu: privalomas

Atidėjiniai

Pensijoms, užsienio valiutos kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms ir kitiems tikslams, pvz., numatomoms išlaidoms ateityje, atidėjiniams euro zonos šalių nacionalinei valiutai, kuri nebėra teisėta mokėjimo priemonė, bet vis dar yra apyvartoje po grynųjų pinigų keitimo metų, jeigu šie banknotai nebuvo priskirti 12.3 įsipareigojimų straipsniui „Kiti įsipareigojimai“ arba „Kita“

NCB įnašai ECB pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis 9.1 turto straipsnyje „Dalyvavimas ECB kapitale“+)

a)	Įsigijimo verte/nominaliąja verte

Rekomenduojamas

b)	Iš pinigų politikos operacijų atsirandančioms kitos sandorio šalies arba kredito rizikoms

b)	Nominaliąja verte

Privalomas

Perkainojimo sąskaitos

Perkainojimo sąskaitos, susijusios su aukso, visų rūšių vertybinių popierių eurais, visų rūšių vertybinių popierių užsienio valiuta, pasirinkimo sandorių kainų pokyčiais; rinkos vertinimo skirtumai, susiję su palūkanų normų rizikos išvestinėmis priemonėmis; perkainojimo sąskaitos, susijusios su užsienio valiutų kursų svyravimais kiekvienos turimos valiutos grynosios pozicijos, įskaitant valiutų apsikeitimo ir (arba) išankstinius valiutų keitimo sandorius ir SST, atžvilgiu.

NCB įnašai ECB pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis 9.1 turto straipsnyje „Dalyvavimas ECB kapitale“+)

Perkainojimo skirtumu tarp vertės vidurkine kaina ir rinkos vertės, užsienio valiutą perskaičiavus pagal rinkos kursą

Privalomas

Kapitalas ir rezervai

15.1

Kapitalas

Apmokėtas kapitalas: ECB kapitalas yra konsoliduojamas su dalyvaujančių NCB kapitalo dalimis

Nominaliąja verte

Privalomas

15.2

Rezervai

Įstatyminiai rezervai ir kiti rezervai. Nepaskirstytas pelnas

NCB įnašai ECB pagal ECBS statuto 48 straipsnio 2 dalį konsoliduojami su atitinkamomis sumomis, parodytomis 9.1 turto straipsnyje „Dalyvavimas ECB kapitale“+)

Nominaliąja verte

Privalomas

Metų pelnas

Nominaliąja verte

Privalomas

(1) Straipsniai, kuriuos reikia suderinti. Žr. šių gairių 5 konstatuojamąją dalį.

(2) Atskleidimai, susiję su apyvartoje esančiais eurų banknotais, grynųjų vidinių Eurosistemos pretenzijų ir (arba) įsipareigojimų, atsirandančių dėl eurų banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kompensavimu ir pinigų politikos pajamomis, turėtų būti suderinti paskelbtose NCB metinėse finansinėse ataskaitose. Straipsniai, kurie turi būti suderinti, yra pažymėti žvaigždute IV, VIII ir IX prieduose.

(3) Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(4) Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui.

(5) 2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (OL L 91, 2015 4 2, p. 3).

(6) 2010 m. lapkričio 25 d. Sprendimas ECB/2010/23 dėl valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų pinigų politikos pajamų paskirstymo (OL L 35, 2011 2 9, p. 17).

(7) Straipsniai, kuriuos reikia suderinti. Žr. šių gairių 5 konstatuojamąją dalį.

(8) Numeravimas pirmame stulpelyje atitinka balanso formas, pateiktas V, VI ir VII prieduose (Eurosistemos savaitinės finansinės ataskaitos ir konsoliduotas metinis balansas). Numeravimas antrame stulpelyje atitinka balanso formą, pateiktą VIII priede (metinis centrinio banko balansas). Straipsniai, pažymėti „+)“, yra konsoliduoti Eurosistemos savaitinėse finansinėse ataskaitose.

(9) Šiame priede pateiktos sudarymo ir vertinimo taisyklės yra laikomos privalomomis ECB ataskaitoms ir visoms NCB ataskaitų turto ir įsipareigojimų dalims, reikšmingoms Eurosistemos tikslams, t. y. reikšmingoms Eurosistemos veikimui.“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 193

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 tomas 2015m. liepos 21d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2015 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1185, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai ( 1 )	1
	*	2015 m. balandžio 24 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1186, kuriuo dėl vietinių patalpų šildytuvų energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo reikalavimų nustatymo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES ( 1 )	20
	*	2015 m. balandžio 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1187, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/30/ES papildoma nuostatomis dėl kietojo kuro katilų ir komplektų, kuriuos sudaro kietojo kuro katilas, papildomieji šildytuvai, temperatūros reguliatoriai ir saulės energijos įrenginiai, ženklinimo energijos vartojimo efektyvumo etikete reikalavimų ( 1 )	43
	*	2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1188, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi vietinių patalpų šildytuvų ekologinio projektavimo reikalavimai ( 1 )	76
	*	2015 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1189, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai ( 1 )	100
	*	2015 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1190, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių III priedas ( 1 )	115
	*	2015 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1191, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką, medžiaga Artemisia vulgaris L. nepatvirtinama kaip pagrindinė medžiaga ( 1 )	122
	*	2015 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1192, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga terpenoidų mišinys QRD 460 ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )	124
		2015 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1193, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	128
		SPRENDIMAI
	*	2015 m. liepos 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1194 dėl standarto EN 12635:2002+A1:2008 Pramonės, prekybos pastatų ir garažų durys bei vartai. Įrengimas ir naudojimas nuorodinio žymens riboto skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/42/EB	130
	*	2015 m. liepos 2 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/1195, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES) 2015/298 dėl tarpinio Europos Centrinio Banko pajamų paskirstymo (ECB/2015/25)	133
	*	2015 m. liepos 2 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/1196, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas ECB/2010/21 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2015/26)	134
		GAIRĖS
	*	2015 m. liepos 2 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/1197, kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2010/20 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2015/24)	147

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	29,8
	MA	177,7
	MK	48,3
	ZZ	85,3
0707 00 05	TR	137,2
0707 00 05	ZZ	137,2
0709 93 10	AR	73,3
	TR	119,4
	ZZ	96,4
0805 50 10	AR	132,5
	LB	87,7
	TR	109,0
	UY	138,8
	ZA	137,4
	ZZ	121,1
0808 10 80	AR	95,4
	BR	102,7
	CH	142,8
	CL	134,5
	NZ	151,4
	US	151,6
	UY	155,7
	ZA	121,0
	ZZ	131,9
0808 30 90	AR	98,8
	CL	140,6
	NZ	307,3
	ZA	121,5
	ZZ	167,1
0809 10 00	TR	244,6
0809 10 00	ZZ	244,6
0809 29 00	CA	1 187,7
	TR	229,1
	ZZ	708,4
0809 30 10, 0809 30 90	TR	142,5
0809 30 10, 0809 30 90	ZZ	142,5
0809 40 05	BA	77,4
	IL	133,1
	ZZ	105,3