10.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/1

(1)

2011 m. spalio 18 d. SANI pranešimu Nr. 6332, užregistruotu 2011 m. spalio 20 d., Latvija iš anksto informavo Komisiją apie 16 mln. LVL (22,65 mln. EUR) (2) paskolą bendrovei „a. s. Air Baltic Corporation“ (toliau – „airBaltic“ arba „bendrovė“). Latvijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad paskola nėra valstybės pagalba, vis dėlto, siekdamos užtikrinti teisinį tikrumą ir skaidrumą, iš anksto apie ją pranešė. Šis išankstinis pranešimas užregistruotas numeriu SA.33799 (2011/PN).

(2)

Susitikimas su Latvijos valdžios institucijomis ir jų konsultantais vyko 2011 m. spalio 27 d., po jo Latvijos valdžios institucijos 2011 m. lapkričio 7 d. raštu pateikė papildomos informacijos. 2011 m. lapkričio 16 d., 2011 m. lapkričio 17 d., 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2011 m. gruodžio 9 d. e. laiškais Komisija paprašė pateikti papildomos informacijos, į juos Latvija atsakė, atitinkamai, 2011 m. lapkričio 16 d., 2011 m. lapkričio 22 d., 2011 m. gruodžio 7 d. ir 2011 m. gruodžio 13 d. e. laiškais.

(3)

2012 m. sausio 4 d. Latvija pateikė papildomos informacijos ir paaiškino, kad 1.1 dalyje nurodyta 16 mln. LVL paskola bendrovei jau suteikta 2011 m. spalio 21 d., prieš tai negavus Komisijos leidimo. Be to, 2011 m. gruodžio 13 d. Latvijos valstybė nusprendė padidinti bendrovės kapitalą, o 2011 m. gruodžio 14 d. suteikė bendrovei „airBaltic“ antrą paskolą.

(4)

Atsižvelgdamos į tai, kad priemonė bendrovei jau suteikta, ir į 2012 m. sausio 9 d. gautą skundą (žr. 1.2 skyrių), Latvijos valdžios institucijos 2012 m. vasario 21 d. e. raštu atšaukė savo išankstinį pranešimą. Valstybės pagalbos bylos SA.33799 (2011/PN) administracinis nagrinėjimas baigtas 2012 m. vasario 27 d.

(5)

2012 m. sausio 9 d. Komisija gavo nebiržinės bendrovės „SIA Baltijas aviācijas sistēmas“ (toliau – BAS arba „skundo pateikėja“), buvusios bendrovės „airBaltic“ akcininkės, skundą dėl keleto priemonių, kurias Latvijos valstybė esą suteikė bendrovei „airBaltic“.

(6)

2012 m. sausio 23 d. raštu Komisija nusiuntė skundą Latvijai, kad ši galėtų dėl jo pateikti savo pastabas; Latvija atsakė 2012 m. kovo 13 d. raštu. 2012 m. gegužės 14 d. raštu Komisija paprašė Latvijos pateikti papildomos informacijos; ši informacija pateikta 2012 m. liepos 16 d.

(7)

2012 m. liepos 18 d. raštu, užregistruotu 2012 m. liepos 20 d., Komisija gavo dar vieną buvusios bendrovės BAS valdybos narės Ingos Piterniece skundą dėl papildomos priemonės, kurią Latvijos valstybė esą suteikė bendrovei „airBaltic“. 2012 m. liepos 24 d. e. laišku Komisija nusiuntė naująjį skundą Latvijai su prašymu pateikti pastabas; Latvija atsakė 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 4 d.

(8)

Susitikimai su Latvijos valdžios institucijomis, jų konsultantais ir bendrovės „airBaltic“ atstovais vyko 2012 m. liepos 5 d. ir rugpjūčio 17 d.

(9)

2012 m. lapkričio 20 d. raštu Komisija pranešė Latvijai apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) dėl pirmiau minėtos pagalbos. Pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą Latvija pateikė 2013 m. sausio 23 d. raštu. 2013 m. kovo 6 d. raštu Komisija paprašė Latvijos pateikti informacijos; atsakymas į šį prašymą gautas 2013 m. balandžio 8 d. Be to, 2013 m. birželio 25 d. įvyko susitikimas su Latvijos valdžios institucijomis, po jo 2013 m. rugpjūčio 14 d., rugsėjo 18 d. ir spalio 9 ir 25 d. Latvija pateikė papildomos informacijos. Papildomi susitikimai su Latvijos valdžios institucijomis ir teisiniais jų atstovais vyko 2013 m. spalio 22 d. ir lapkričio 22 d. bei 2014 m. sausio 10 d. Latvija pateikė papildomos informacijos 2013 m. lapkričio 7, 8 d., gruodžio 2, 13, 20 d., 2014 m. sausio 28, 31 d., vasario 28 d., kovo 24, 26 d., balandžio 9 d. ir gegužės 16 d.

(10)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3)2013 m. kovo 8 d. Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl priemonių.

(11)

Komisija gavo pastabas iš „Ryanair“ ir „airBaltic“ bei trijų asmenų, kurie pastabas pateikė „airBaltic“ kreditorių (FLS, AB „JET“ ir „Eurobalt Junipro“) vardu. Komisija šias pastabas persiuntė Latvijai, suteikdama jai galimybę į jas atsakyti; Latvijos pastabos gautos 2013 m. gegužės 27 d. raštu.

(12)

2014 m. liepos 4 d. raštu Latvija sutiko nesinaudoti savo teisėmis pagal SESV 342 straipsnį, taikomą kartu su EB Reglamento 1/1958 3 straipsniu, ir leisti šį sprendimą priimti ir paskelbti anglų kalba.

(13)

Latvijos oro transporto rinka nuo Latvijos įstojimo į ES sparčiai plėtėsi. 2003–2007 m. metinis vidutinis keleivių srauto Rygos tarptautiniame oro uoste, įskaičiuojant tiesioginių ir jungiamųjų skrydžių keleivius, augimas pasiekė 47 %, keleivių skaičius išaugo nuo maždaug 700 000 2003 m. iki 3,2 mln. 2007 m. Pigių skrydžių bendrovių, visų pirma „Ryanair“, atsiradimas prisidėjo prie rinkos augimo, nes atvėrus naujus maršrutus, sukurta nemaža nauja paklausa.

(14)

2008–2009 m. pasaulio ekonomikos krizė stipriai smogė Latvijos ekonomikos, kartu ir oro transporto rinkos, augimui. Dėl krizės tiesioginių skrydžių keleivių skaičius Latvijoje sumažėjo nuo 3,2 mln. 2008 m. iki 2,7 mln. 2009 m., tačiau bendras keleivių skaičius ir toliau augo dėl jungiamųjų skrydžių keleivių skaičiaus.

(15)

2010 m. bendras rinkos augimas atsinaujino, ir vidutinis metinis augimas pasiekė 12 %. Nors tiesioginių skrydžių keleivių rinka vidutiniškai augo 9 % per metus, jungiamųjų skrydžių keleivių rinkos augimas pasiekė 18 % per metus. Tikimasi, kad ateityje Latvijos oro transporto rinka toliau augs ir jos metinis augimas 2012–2015 m. sudarys 7 %.

(16)

Rygos tarptautinis oro uostas yra Baltijos regiono lyderis. 2011 m. iš Rygos išvyko ir (arba) į Rygą atvyko apie 5,1 mln. keleivių, iš Talino išvyko ir (arba) į Taliną atvyko 1,9 mln. keleivių, iš Vilniaus išvyko ir (arba) į Vilnių atvyko 1,7 mln. keleivių. 2011 m. bendrovė „airBaltic“ pervežė 66 % keleivių, vykstančių per Rygą, o bendrovė „Ryanair“, antra pagal dydį vežėja ir pagrindinė bendrovės „airBaltic“ konkurentė, pervežė 20 % keleivių. Iš Rygos ir (arba) į Rygą skrydžius vykdo dar 15 bendrovių (visas paslaugas teikiančių ir pigių skrydžių bendrovių), kurioms tenka 14 % visų keleivių (4).

(17)

Bendrovė „airBaltic“ įsteigta 1995 m. kaip bendra „Scandinavian Airlines SAS“ ir Latvijos valstybės bendrovė. 2009 m. sausio mėn. SAS pardavė visą jai priklausiusią bendrovės kapitalo dalį (47,2 %) bendrovei BAS.

(18)

Remiantis spaudoje skelbta informacija, BAS buvo įsteigta kaip nebiržinė bendrovė, kuri visa iki 2010 m. gruodžio mėn. priklausė Bertoltui Flickui, tada 50 % jos akcijų buvo perduotos Bahamose įregistruotai bendrovei „Taurus Asset Management Fund Ltd“ (toliau – „Taurus“) (5).

(19)

2011 m. spalio mėn. duomenimis bendrovės „airBaltic“ akcininkai buvo Latvijos valstybė, atstovaujama Transporto ministerijos, kuriai priklausė 52,6 % „airBaltic“ akcijų, ir BAS, kuriai priklausė 47,2 % bendrovės akcijų; likusios akcijos (0,2 %) priklausė Rusijos oro transporto bendrovei „Transaero“. Tuo metu bendrovės „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius buvo Bertoltas Flickas. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. bendrovės „airBaltic“ generaliniu direktoriumi tapo buvęs „Malév“ generalinis direktorius Martinas Gaussas.

(20)

Remiantis Latvijos valdžios institucijų pateikta informacija, paaiškėjo, kad BAS įkeitė savo 47,2 % turėtų bendrovės „airBaltic“ akcijų kaip užstatą bankui „Latvijas Krājbanka“ – Lietuvos banko „Snoras“ patronuojamajai Latvijos bendrovei (6). 2011 m. lapkričio 16 d.„Snoras“ bankrutavo ir buvo nacionalizuotas (7). 2011 m. lapkričio 17 d. Latvijos finansų ir kapitalo rinkų komisija (toliau – FKRK) įsakė apriboti banko „Latvijas Krājbanka“ operacijas, viršijančias 100 000 EUR (8). 2011 m. lapkričio 21 d. FKRK įsakymu banko „Latvijas Krājbanka“ operacijos buvo sustabdytos, paskirta patikėtinių valdyba (9).

(21)

Iš pateiktos informacijos, paaiškėjo, kad bendrovė BAS neįvykdė kai kurių savo finansinių įsipareigojimų bankui „Latvijas Krājbanka“. Dėl to 2011 m. lapkričio 30 d. bankas „Latvijas Krājbanka“ Transporto ministerijai pardavė visas anksčiau bendrovei BAS priklausiusias bendrovės „airBaltic“ akcijas, išskyrus vieną, už nominaliąją jų vertę, iš viso už 224 453 LVL (317 787 EUR) (10). Dėl to Latvijos turimų bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis padidėjo iki 99,8 %, o bendrovei BAS liko tik viena akcija.

(22)

Remiantis spaudoje skelbta informacija, bendrovės BAS akcininkai taip pat įkeitė savo turimas BAS akcijas kaip užtikrinimo priemonę bankui „Latvijas Krājbanka“ (11). 2012 m. vasario 6 d. per bendrovės BAS nemokumo procedūras (12) banko „Latvijas Krājbanka“ patronuojamoji bendrovė perėmė BAS akcijas iš ankstesnių akcininkų ir paskyrė naują valdybą.

(23)

Dar paaiškėjo, kad 2012 m. birželio 8 d. Latvijos valstybė iš bendrovės BAS nupirko vienintelę „airBaltic“ akciją už 1 LVL. Todėl nuo tos dienos BAS nebėra bendrovės „airBaltic“ akcininkė (13).

(24)

Dėl finansinės bendrovės „airBaltic“ padėties Latvijos valdžios institucijos paaiškino, kad bendrovės sunkumai prasidėjo 2008 m. dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir labai išaugusių naftos kainų. Dėl to 2008 m. bendrovė „airBaltic“ patyrė 28 mln. LVL (39,64 mln. EUR) nuostolių. Tačiau 2009 m. bendrovė vėl tapo pelninga ir uždirbo 14 mln. LVL (19,82 mln. EUR) pelno (14). 2010 m. bendrovė „airBaltic“ vėl patyrė nuostolių, 34,2 mln. LVL (48,42 mln. EUR). 2011 m. birželio mėn. Latvijos ekonomikos ministerija nurodė, kad bendrovė „airBaltic“ per pirmuosius penkis 2011 m. mėnesius patyrė 18 mln. LVL (25,48 mln. EUR) nuostolių ir atsidūrė ant bankroto ribos (15). 2011 m. rugsėjo 21 d. bendrovė „airBaltic“ pateikė prašymą dėl teisinės apsaugos nuo kreditorių (16). Iš 2011 m. audituotų rezultatų matyti, kad bendrovė patyrė 83,5 mln. LVL (118,22 mln. EUR) nuostolį.

(25)

2012 m. rugpjūčio 27 d. Latvija paskelbė kvietimą potencialiems investuotojams pareikšti susidomėjimą dėl 50 %, be vieno balso, bendrovės „airBaltic“ kapitalo dalies pirkimo (17), tačiau taip pat nebuvo atmetama kitokio pobūdžio sandorių galimybė. Pagrindiniai investuotojo pasirinkimo kriterijai – galimybės remti bendrovės „airBaltic“ plėtrą, investuotojo reputacija ir patirtis bei jo finansiniai ištekliai. Ši procesą siekiama užbaigti 2014 m.

(26)

2011 m. spalio 3 d. susitarimu (toliau – Susitarimas) Latvija sutiko suteikti bendrovei „airBaltic“ 16 mln. LVL (22,65 mln. EUR) paskolą (toliau – pirmoji valstybės paskola, 1 priemonė) kartu su kita 14 mln. LVL (19,82 mln. EUR) bendrovės BAS suteikta paskola (toliau – BAS paskola). Abiejų paskolų sąlygos buvo susietos ir tapačios, nustatyta pradinė palūkanų norma buvo [11–13] (18) %. Tačiau, suteikdama paskolą bendrovei „airBaltic“, bendrovė BAS nepasinaudojo savo teise į tai, kad BAS paskola būtų užtikrinta užstatu.

(27)

Susitarime taip pat buvo nurodyta, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 15 d. valstybė suteiks bendrovei „airBaltic“ dar vieną, nenustatyto dydžio, paskolą, proporcingą jos balsavimo teisėms, tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis suteikta pirmoji valstybės paskola. Abi valstybės paskolas buvo ketinama kapitalizuoti, jeigu bus įvykdytos tam tikros sąlygos, įskaitant sąlygą, kad bendrovės „airBaltic“ valdyba patvirtins verslo ir (arba) restruktūrizavimo planą.

(28)

Susitarimo 7 straipsnyje numatytos bendrovės „airBaltic“ kapitalo didinimo ateityje sąlygos. Visų pirma, 7.3 straipsnyje nurodyta, kad valstybės paskolą ir BAS paskolą […] galima pridėti prie sumos, kuri bus kapitalizuota. Pagal 7.4 straipsnį BAS įsipareigojo balsuoti už paskolos kapitalizavimą ir kapitalo didinimą. Jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų, 7.4 straipsnyje valstybei suteikiama teisė nupirkti bendrovės „airBaltic“ akcijas iš BAS už 1 LVL (19).

(29)

Latvija suteikė pirmąją valstybės paskolą bendrovei „airBaltic“2011 m. spalio 21 d. (žr. 3 konstatuojamąją dalį). BAS savo paskolą suteikė 2011 m. lapkričio 1 d.

(30)

2011 m. gruodžio 13 d., kai Latvijos turima bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis padidėjo iki 99,8 % (žr. 21 konstatuojamąją dalį), Latvijos Vyriausybė nusprendė leisti sumažinti pirmosios valstybės paskolos palūkanų normą nuo [11–13] % iki [2–4] %. Kadangi pirmoji valstybės paskola ir BAS paskola buvo susietos (žr. 26 konstatuojamąją dalį), tiek pat sumažinta ir BAS paskolos palūkanų norma.

(31)

2011 m. gruodžio 13 d., tuo pat metu, kai buvo sumažinta pirmosios valstybės paskolos palūkanų norma (žr. 30 konstatuojamąją dalį), Latvijos Vyriausybė nusprendė suteikti bendrovei „airBaltic“ į dvi dalis padalytą 67 mln. LVL (94,86 mln. EUR) konvertuojamąją paskolą su [9–11] % palūkanų norma (toliau – antroji valstybės paskola, 2 priemonė) (20).

(32)

Pirma antrosios valstybės paskolos dalimi, 41,6 mln. LVL (58,89 mln. EUR), bendrovei „airBaltic“ buvo iš karto leista naudotis pagal 2011 m. gruodžio 14 d. susitarimą. Antra dalimi, 25,4 mln. LVL (35,96 mln. EUR), bendrovei buvo leista naudotis 2012 m. gruodžio 14 d., t. y. po to, kai Komisija priėmė sprendimą pradėti procedūrą.

(33)

Per 2011 m. gruodžio 22 d. bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimą Latvijos valstybė ir BAS – nors jai tuo metu priklausė tik viena bendrovės akcija – susitarė padidinti bendrovės kapitalą 110 mln. LVL (155,74 mln. EUR) (toliau – kapitalo padidinimas, 3 priemonė). Tai buvo ketinama padaryti konvertuojant į kapitalą pirmąją valstybės paskolą, pirmą antrosios valstybės paskolos dalį ir BAS paskolą bei 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) BAS piniginį įnašą.

(34)

Latvijos valstybė įvykdė sprendimą dalyvauti didinant bendrovės „airBaltic“ kapitalą 2011 m. gruodžio 29 d. ir pradėjo konvertuoti į kapitalą pirmąją valstybės paskolą bei pirmą antrosios valstybės paskolos dalį.

(35)

2012 m. sausio 4 d. raštu Latvijos transporto ministerija paprašė BAS dalyvauti didinant kapitalą – konvertuoti BAS paskolą ir skirti piniginę injekciją. Nepaisant Latvijos valdžios institucijų prašymo, neatrodė, kad BAS būtų linkusi vykdyti per akcininkų susirinkimą priimtą susitarimą. Iš tikrųjų, 2012 m. sausio 6–26 d. raštais BAS užginčijo tai, kad valstybė iš banko „Latvijas Krājbanka“ įsigijo bendrovės „airBaltic“ akcijas, kurios anksčiau priklausė BAS (žr. 21 konstatuojamąją dalį), ir paprašė, kad valstybė susilaikytų nuo sprendimų dėl bendrovės „airBaltic“ kapitalo pakeitimų priėmimo. 2012 m. sausio 19 d. FKRK oficialiai uždraudė bendrovėms BAS ir „airBaltic“ BAS paskolą naudoti kapitalo padidinimo tikslais.

(36)

Iki 2012 m. sausio 30 d., t. y. iki pirmojo padidinto kapitalo pasirašymo įgyvendinimo etapo pabaigos, BAS savo paskolos nekonvertavo ir piniginės injekcijos nesuteikė.

(37)

2012 m. sausio 9 d. Komisijai pateiktas skundas dėl pirmosios ir antrosios valstybės paskolų ir dėl kapitalo padidinimo. Be to, BAS apskundė dvi kitas priemones, pagal kurias bendrovei „airBaltic“ galimai buvo teikiama pagalba, – būtent tai, kad valstybė 2010 m. balandžio mėn. įsigijo nulinės atkarpos obligacijų iš bendrovės „airBaltic“ (4 priemonė) ir kad bankas „Latvijas Krājbanka“2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. sumokėjo bendrovei „airBaltic“ 2,8 mln. EUR (5 priemonė).

(38)

Latvija paaiškino, kad pagal 4 priemonę to meto pagrindiniai bendrovės „airBaltic“ akcininkai, t. y. Latvijos valstybė ir BAS, įsigijo iš bendrovės „airBaltic“ 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) vertės nulinės atkarpos obligacijų. Latvijos įsigytą dalį pasirašė ne tiesiogiai Transporto ministerija, faktinė bendrovės „airBaltic“ akcijų savininkė, bet Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras (toliau – LVRTC), 100 % valstybei priklausanti bendrovė. Obligacijos įsigytos už nominaliąją 1 LVL vertę už obligaciją, be palūkanų, jas Latvija ir BAS įsigijo proporcingai turėtai akcijų daliai. Todėl Latvijos valstybė įsigijo iš bendrovės „airBaltic“ obligacijų su nulinėmis palūkanomis už maždaug 15,78 mln. LVL (22,34 mln. EUR), o BAS – už maždaug 14,22 mln. LVL (20,13 mln. EUR). Obligacijas ketinama konvertuoti į kapitalą 2015 m. liepos 1 d., vieną obligaciją paverčiant viena akcija.

(39)

Dėl 5 priemonės Latvijos valdžios institucijos paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. bendrovei „airBaltic“ jokie skundo pateikėjos nurodyti mokėjimai nevykdyti. Tačiau bendrovė „airBaltic“ pateikė tris mokėjimo nurodymus „Latvijas Krājbanka“ iki FKRK 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo apriboti 100 000 EUR viršijančias banko operacijas ir 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo sustabdyti visą banko „Latvijas Krājbanka“ veiklą (žr. 20 konstatuojamąją dalį). Šiuos nurodymus bankas „Latvijas Krājbanka“ įvykdė po kelių dienų. Aptariamosios operacijos – tai, visų pirma, 2011 m. lapkričio 25 d. atlikti du […] mln. USD mokėjimai IATA Tarpuskaitos rūmams ir […] mln. EUR mokėjimas Rygos tarptautiniam oro uostui bei 2011 m. lapkričio 30 d. atliktas […] mln. EUR mokėjimas į alternatyvią „airBaltic“ sąskaitą banke „Swedbank“.

(40)

2012 m. kovo mėn. bendrovė „airBaltic“ priėmė planą pavadinimu „reShape“. Jame numatyta keletas priemonių, įskaitant efektyvesnių lėktuvų įsigijimą (21) ir skrydžių kai kuriais maršrutais nutraukimą, dėl kurių pagal realistinį ir optimistinį scenarijus bendrovei 2014 m. pavyktų išlyginti nuostolius. Tačiau pagal pesimistinį scenarijų bendrovės „airBaltic“ EBIT būtų neigiamas bent iki 2016 m.

(41)

Plane „reShape“ numatyta, kad greta 83 mln. LVL (117,51 mln. EUR) bendrovei jau paskirto finansavimo (22), pagal realistinį scenarijų […] reikėtų dar [45–55] mln. LVL ([64–78] mln. EUR). Pagal optimistinį scenarijų ši suma sumažėtų iki [5–15] mln. LVL ([7–21] mln. EUR), o pagal pesimistinį scenarijų – padidėtų iki [135–145] mln. LVL ([192–206] mln. EUR).

(42)

Kartu su Latvija ir BAS Susitarimą pasirašė dar keli investuotojai. Šie investuotojai sutiko skirti bendrovei „airBaltic“ dvi sindikuotas paskolas po 35 mln. EUR su pradine [5–7] % palūkanų norma. Pirmąją sindikuotą paskolą turėjo suteikti bankas „Latvijas Krājbanka“ ir Lietuvos bankas „Snoras“. Antrąją sindikuotą paskolą turėjo suteikti kelios bendrovės, tarp jų – „Taurus“. Šiomis sindikuotomis paskolomis turėjo būti pakeisti keletas šių privačių investuotojų reikalavimų bendrovei „airBaltic“. Jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų pagal Susitarimą, bendrovei „airBaltic“ antrąją sindikuotą paskolą turėję suteikti investuotojai, tarp jų – BAS akcininkė „Taurus“, 7.4 straipsnyje susitarė perleisti ir perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei visus reikalavimus, kylančius iš […] negrąžintos [sindikuotos] antrosios paskolos už 1 LVL sumą.

(43)

2012 m. liepos 18 d. Komisija gavo dar vieną skundą (žr. 7 konstatuojamąją dalį) dėl Susitarimo 7.4 straipsnyje numatytos investuotojų prievolės tik už 1 LVL perleisti ir perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei visus reikalavimus, kurie kyla iš antrosios sindikuotos paskolos (žr. 28 konstatuojamąją dalį). Skundo pateikėjas tvirtina, kad 2012 m. vasario 9 d. ir 2012 m. birželio 12 d. raštais Latvijos valstybė nusprendė, jog 5 mln. EUR reikalavimas bendrovei „airBaltic“ pagal antrąją sindikuotą paskolą – „Taurus“ suteikta dalis iš visos 35 mln. EUR sumos – turi būti perduotas bendrovei „airBaltic“ už 1 LVL kainą (6 priemonė).

(44)

2012 m. lapkričio 20 d. Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Sprendime pradėti procedūrą Komisija laikėsi pirminės nuomonės, kad tuo metu, kai suteiktos nurodytos priemonės, bendrovę „airBaltic“ buvo galima laikyti sunkumų patiriančia įmone. Ji taip pat išreiškė abejonių dėl šešių vertinamų priemonių ir padarė pirminę išvadą, kad pagal visas iš jų teikta valstybės pagalba.

(45)

Pirmiausia Komisija pažymėjo, kad pirmoji valstybės paskola (1 priemonė) buvo valstybės suteikta tuo pačiu metu, kaip BAS paskola, proporcingai turimoms akcijų dalims – paskolos suteiktos tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad paskolos buvo suteiktos pari passu sąlygomis. Tačiau Komisija pažymėjo, kad pirmosios valstybės paskolos ir BAS paskolos ji negali vertinti atskirai – jas turi vertinti tik pagal bendras Susitarimo aplinkybes. Atitinkamai, Komisija pažymėjo, kad Susitarime nėra sąlygos, jog greta BAS paskolos kartu su antrąja valstybės paskola BAS turėjo suteikti bendrovei „airBaltic“ dar ir konvertuojamąją paskolą, ir kad valstybės prisiimti įsipareigojimai buvo kitokie ir ekonomiškai reikšmingesni už BAS įsipareigojimus. Komisija taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai BAS priėmė sprendimą investuoti į bendrovę „airBaltic“, valdžios institucijos jau buvo parodžiusios norą finansiškai paremti bendrovę.

(46)

Dėl pirmosios valstybės paskolos palūkanų normos ir 2011 m. gruodžio mėn. palūkanų normos sumažinimo iki [5–15] % (žr. 30 konstatuojamąją dalį) Komisija abejojo, ar, atsižvelgiant į reikšmingus sunkumus, kurių bendrovė „airBaltic“ turėjo tuo metu, taikytos palūkanų normos atitiko rinkos palūkanų dydį.

(47)

Dėl antrosios valstybės paskolos (2 priemonė) Komisija pirmiausia pažymėjo, kad ji jau buvo numatyta Susitarime, tik jos suma nebuvo apibrėžta ir jai buvo nustatyta keletas sąlygų. Pasak Komisijos, antrosios paskolos nebuvo galima laikyti pari passu, nes Susitarime nėra sąlygos (priešingai tam, ką tvirtina Latvija), kad BAS turėjo suteikti bendrovei „airBaltic“ ne tik BAS paskolą, bet ir konvertuojamąją paskolą. Be to, Komisija pažymėjo, kad kai Latvija nusprendė suteikti bendrovei „airBaltic“ antrąją valstybės paskolą, tikėtis, kad bendrovė BAS prisiims analogišką įsipareigojimą, nebuvo galima, nes ji nebuvo įpareigota bendrovei „airBaltic“ teikti jokios kitos paskolos.

(48)

Dėl antrosios valstybės paskolos palūkanų normos ([9–11] %) Komisija išreiškė abejonių, ar privatus investuotojas būtų suteikęs bendrovei paskolą su tokia palūkanų norma, atsižvelgiant į sunkumus, kurių turėjo bendrovė „airBaltic“, ir tai, kad šiai paskolai naudotas tas pats užstatas kaip ir pirmajai valstybės paskolai.

(49)

Dėl 2011 m. gruodžio 22 d. sutarto kapitalo padidinimo (3 priemonė) Komisija pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl rekapitalizavimo, BAS buvo praradusi visas, išskyrus vieną, bendrovės „airBaltic“ akcijas (nes valstybė jas įsigijo iš banko „Latvijas Krājbanka“). Dėl to valstybė savo akcijų šioje bendrovėje dalį padidino iki 99,8 % (žr. 21 konstatuojamąją dalį). Todėl konvertavimas bendrovei BAS turėjo mažai ekonominės prasmės, nes norėdama susigrąžinti ankstesnę akcijų dalį ji turėjo ne tik konvertuoti į kapitalą BAS paskolą, bet ir skirti 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) piniginę injekciją; BAS visa tai turėjo padaryti esant ribotoms galimybėms, kad nuosavas kapitalas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu duos kokios nors grąžos, turint galvoje bendrovės sunkumus. Be to, Komisija išreiškė abejonių dėl datos, kurią 3 priemonė buvo iš tikrųjų suteikta.

(50)

Komisija taip pat pažymėjo, kad bendrovė BAS ir valstybė turėjo per tam tikrą laikotarpį – veikiausiai iki 2012 m. sausio 30 d., t. y. iki pirmojo padidinto kapitalo pasirašymo įgyvendinimo etapo pabaigos – skirti kapitalo injekciją bendrovei „airBaltic“. Tačiau valstybė tai padarė 2011 m. gruodžio 29 ar 30 d., o bendrovė BAS galų gale savo paskolos nekonvertavo ir piniginės injekcijos nesuteikė. Pasak Komisijos, prieš konvertuodama paskolas Latvija turėjo palaukti, kol gaus tinkamą patvirtinimą, kad bendrovė BAS pasielgs taip pat. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad 3 priemonė neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo (REIP).

(51)

Dėl 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) vertės nulinės atkarpos obligacijų įsigijimo iš bendrovės „airBaltic“ 2010 m. balandžio mėn. (4 priemonė) Komisija pabrėžė, kad šios obligacijos, atsižvelgiant į joms būdingas savybes, prilygsta kapitalo injekcijai. Atsižvelgdama į tai, kad nuo pat pradžių nebuvo galima tikėtis gauti pelno, nes už obligacijas nebuvo skaičiuojama jokių palūkanų, o galimybė gauti pelno ateityje, po konvertavimo, buvo mažai tikėtina dėl bendrovės patiriamų sunkumų, oro transporto sektoriaus padėties ir dėl to, kad tuo metu nebuvo plano, kaip bendrovės veiklą vėl padaryti pelningą, Komisija iškėlė abejonių, ar 4 priemonė suteikta rinkos sąlygomis. Be to, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad bendrovė BAS įsigijo obligacijas tik dėl to, kad iki obligacijų emisijos Latvija rodė didelį susidomėjimą bendrove „airBaltic“.

(52)

Dėl 2,8 mln. EUR mokėjimų, kuriuos atliko bankas „Latvijas Krājbanka“ (5 priemonė), Komisija negalėjo padaryti tvirtos išvados, ar tuo metu, kai įvykdyti šie mokėjimai, „Latvijos Krājbanka“, kuris buvo 100 % valstybei priklausantis bankas, veiksmai buvo visiškai nepriklausomi nuo valstybės. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymėjo, kad Latvija nepateikė įrodymų, kad bendrovė „airBaltic“ mokėjimo ir pervedimo nurodymus pateikė iki 2011 m. lapkričio 17 d. FKRK sprendimo apriboti didesnes nei 100 000 EUR vienam klientui banko operacijas.

(53)

Pagaliau dėl 5 mln. EUR reikalavimo, kuris buvo perduotas bendrovei „airBaltic“, (6 priemonė) Komisija savo sprendime pradėti procedūrą paaiškino, kad pagal Susitarimo 7.4 straipsnį Latvija nusprendė, jog su antrąja sindikuota paskola susijęs 5 mln. EUR reikalavimas bendrovei „airBaltic“ – „Taurus“ suteiktos 35 mln. EUR paskolos dalis – turi būti perleistas bendrovei „airBaltic“ už 1 LVL. Komisija pabrėžė, kad ekonominiu požiūriu ši operacija buvo labai panaši į teisės į skolą atsisakymą, kuriuo Latvija atleido bendrovę „airBaltic“ nuo prievolės mokėti palūkanas ir grąžinti reikalavimo pareiškėjui dalį antrosios sindikuotos paskolos. Be to, Komisija padarė išvadą, kad 6 priemonė neatitiko REIP, nes bendrovė „airBaltic“ pagal Susitarimą neturėjo teisės gauti kredito mainais už 1 LVL.

(54)

Dėl likusių reikalavimų pagal antrąją sindikuotą paskolą, kuriuos iš viso sudarė 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) (žr. 42 konstatuojamąją dalį), Komisija pažymėjo, kad šiems reikalavimams mutatis mutandis galioja prieš tai išdėstyti argumentai.

(55)

Todėl Komisija padarė pirminę išvadą, kad pagal šešias vertinamas priemones buvo teikiama neteisėta valstybės pagalba, nes jos taikytos pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytus pranešimo ir neveikimo įpareigojimus.

(56)

Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl šešių vertinamų priemonių suderinamumo su vidaus rinka, juolab, kad Latvijos valdžios institucijos nepateikė jokio galimo suderinamumo pagrindimo. Dėl to, kaip suderinamumą būtų galima pagrįsti, Komisijos pirminė nuomonė buvo ta, kad atsižvelgiant į bendrovės „airBaltic“ sunkumus, vieninteliai taikytini kriterijai – tai SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyti pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti kriterijai, taikomi remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (23) (toliau – sanavimo ir restruktūrizavimo gairės). Remdamasi tuo metu turėta informacija, Komisija šiuo klausimu laikėsi nuomonės, kad sanavimo sąlygos nebuvo įvykdytos ir kad plane „reShape“ nebuvo nė vieno iš būtinų elementų, kad jį būtų galima laikyti restruktūrizavimo planu pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 3.2 skyrių.

(57)

Savo pastabose dėl Komisijos sprendimo pradėti procedūrą Latvija pažymi, kad 1, 2, 3 ir 6 priemonės buvo tarpusavyje susijusios ir numatytos Susitarime, todėl jos iš esmės sudaro vieną ir tą patį finansinį sandorį, kurį reikėjo vertinti tuo metu, kada sudarytas Susitarimas, t. y. 2011 m. spalio 3 d. Tuo remdamasi Latvija daro išvadą, kad šios priemonės yra vienalaikės ir atitinka REIP, ir taip paneigia, kad buvo teikiama valstybės pagalba.

(58)

Latvija tvirtina, kad bendrovė BAS inicijavo Susitarimą ir faktiškai paprašė valstybės dalyvauti didinant kapitalą. Galų gale valstybė sutiko investuoti pagal griežtas Susitarime nustatytas sąlygas. Viena pagrindinių Susitarimo sąlygų buvo ta, kad valstybė ir bendrovė BAS skirs apie 100 mln. LVL (141,58 mln. EUR) injekciją dviem etapais: i) 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) bus skirta pirmąja valstybės paskola ir BAS paskola; ii) apie 70 mln. LVL (99,1 mln. EUR) valstybė ir bendrovė BAS skirs pagal turimą akcijų dalį. Todėl, pasak Latvijos, bendrovė BAS pagal Susitarimą buvo įsipareigojusi skirti bendrovei „airBaltic“ papildomą kapitalo injekciją, proporcingą savo turimai akcijų daliai. Šią išvadą Latvija daro remdamasi Susitarimo 7.2 straipsniu, kuriame nustatyta, kad valstybė suteiks antrąją paskolą bendrovei „airBaltic“proporcingai turimoms balsavimo teisėms, o tai, Latvijos nuomone, reiškia, kad bendrovė BAS turėjo skirti piniginę injekciją taip pat proporcingai savo turimai akcijų daliai.

(59)

Latvija taip pat pažymi, kad Susitarime numatyta keletas specialiųjų priemonių, skirtų apsaugoti valstybės finansiniams interesams, jeigu bendrovė BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų: i) valstybės teisė nupirkti akcijas iš bendrovės BAS už 1 LVL, ii) privačių investuotojų, kurie suteikė bendrovei „airBaltic“ antrąją sindikuotą paskolą, prievolė tam tikromis aplinkybėmis perduoti valstybei savo reikalavimus prieš bendrovę „airBaltic“; iii) investuotojų prievolė kompensuoti bendrovei „airBaltic“ tam tikrus nebalansinius įsipareigojimus, siekiančius apie […] mln. EUR (24). Tai, kad BAS ir investuotojai sutiko su šiomis specialiosiomis priemonėmis, Latvijos nuomone, įrodo, kad investuotojai buvo tikri, jog BAS įvykdys savo įsipareigojimus. Tuo remdamasi Latvija mano, kad 1, 2 ir 3 priemonės yra vienalaikės ir REIP požiūriu racionalios. Be to, kadangi 6 priemonė yra šių specialiųjų priemonių padarinys, Latvija teigia, kad pagal šią priemonę valstybės pagalba taip pat nebuvo teikiama.

(60)

Be to, dėl 1 priemonės Latvija dar nurodo, kad palūkanų norma atitiko REIP ir Komunikatą dėl orientacinių normų (25), ir tvirtina, kad valstybei palūkanų normos sumažinimas nuo [11–13] iki [2–4] % buvo ekonomiškai tikslingas, siekiant sumažinti bendrovės „airBaltic“ (tuo metu valstybei jau priklausė 99,8 %) finansavimo sąnaudas. Dėl 2 priemonės Latvija mano, kad palūkanų norma atitiko REIP.

(61)

Dėl 3 priemonės Latvijos valdžios institucijos tvirtina, kad pirmoji valstybės paskola ir pirma antrosios valstybės paskolos dalis buvo konvertuotos į kapitalą atsižvelgiant į tuo pačiu metu, per 2011 m. gruodžio 22 d. bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimą, priimtą bendrovės BAS sprendimą konvertuoti BAS paskolą ir skirti 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) piniginę injekciją. Latvijos valdžios institucijos pakartoja, kad 1, 2 ir 3 priemones reikėtų vertinti ne atskirai, o tik atsižvelgiant į platesnį sandorį, kurio neatsiejamą dalį jos sudaro. Kadangi šiam sandoriui bendrovė BAS ir valstybė visiškai pritarė, Latvija neigia, kad buvo teikiama valstybės pagalba. Latvija taip pat tvirtina, jog tai, kad bendrovė BAS neįvykdė savo įsipareigojimo iki ilgiausio duoto termino (t. y. 2012 m. sausio 30 d.), nėra svarbu ir kad valstybė neturėjo kitos išeities, tik konvertuoti pirmąją valstybės paskolą ir pirmą antrosios valstybės paskolos dalį į kapitalą – ji tai padarė 2011 m. gruodžio 29 d. Be to, Latvija paaiškina, kad valstybė ėmėsi visų galimų priemonių, kad priverstų bendrovę BAS įvykdyti savo įsipareigojimą.

(62)

Dėl 6 priemonės Latvija dar nurodo, kad reikalavimų perdavimas bendrovei „airBaltic“ yra Susitarimo 7.4 straipsnyje numatytų priemonių padarinys. Pasak Latvijos, taip užtikrinama, kad visas Susitarimas atitiktų pari passu principą, nes reikalavimų perleidimu bendrovei „airBaltic“ garantuojama, kad privatūs investuotojai proporcingai prisidėtų prie finansinės injekcijos į bendrovę „airBaltic“.

(63)

Dėl 4 priemonės Latvija laikosi nuomonės, kad nulinės atkarpos obligacijų emisiją vienu metu vienodomis sąlygomis vykdė valstybė ir bendrovė BAS ir tuo neigia, kad buvo teikiama valstybės pagalba. Latvija taip pat paaiškina, kad sprendimas išleisti obligacijas buvo priimtas bendrovės BAS iniciatyva. Dėl to, kad šios obligacijos nebuvo pelningos, Latvija teigia, kad Komisija turėtų atsižvelgti į vadinamąjį „savininko principą“ ir įvertinti tai, kad valstybės, kaip bendrovės „airBaltic“ akcininkės, motyvai buvo kitokie negu išorės investuotojo.

(64)

Pagaliau dėl 5 priemonės Latvija laikosi nuomonės, kad jokie valstybiniai ištekliai nebuvo naudojami ir kad bet kuriuo atveju FKRK veiksmai nebūtų laikomi valstybės veiksmais.

(65)

Laikydamasi nuomonės, kad jokia valstybės pagalba nebuvo teikiama, Latvija iš pradžių nepateikė argumentų dėl priemonių suderinamumo su vidaus rinka. Tačiau per oficialią tyrimo procedūrą Latvija šiuo klausimu argumentus pateikė ir pažymėjo, kad jeigu valstybės pagalba ir buvo teikiama, tai buvo pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(66)

Tuo vadovaudamasi 2013 m. gruodžio mėn. Latvija pateikė restruktūrizavimo planą, pagal kurį bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimas pradėtas 2011 m. balandžio mėn., kai bendrovės vadovybei pateikta pirmoji plano redakcija. Šiame dokumente nurodyti kai kurie bendrovės „airBaltic“ trūkumai ir nustatyta, kad jai reikalingas [175–185] mln. EUR kapitalas. Pirmoji plano redakcija 2012 m. kovo mėn. virto planu „reShape“, kuris, pasak Latvijos, buvo pirmas žingsnis rengiant 2013 m. gruodžio mėn. pateiktą restruktūrizavimo planą.

(67)

Restruktūrizavimo plane numatytas 5 metų restruktūrizavimo laikotarpis, trunkantis nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2016 m. balandžio mėn., ir bendra [150–170] mln. LVL ([214–242 mln.] EUR) restruktūrizavimo sąnaudų suma. Restruktūrizavimo plane numatytos trijų rūšių restruktūrizavimo priemonės: i) esamos veiklos pajamų ir sąnaudų optimizavimas; ii) tinklo pertvarkymas, koreguojant skrydžių kryptis, dažnumą ir laiką; iii) tinklo ir orlaivių parko optimizavimas. Restruktūrizavimo plane iš viso numatytos 26 pajamų ir sąnaudų iniciatyvos ir papildomos tinklo pertvarkymo ir orlaivių parko atnaujinimo iniciatyvos. Dėl bendrovės „airBaltic“ gyvybingumo sugrąžinimo plane numatyta, kad dėl šių iniciatyvų bendrovė 2014 m. išlygins nuostolius ir nuo tada veiks pelningai, jos EBIT pasieks [1–3] mln. LVL ([1,4–4,2 mln. EUR)] 2014 m. ir [9–12] mln. LVL ([12,8–17] mln. EUR) 2016 m. Restruktūrizavimo plane taip pat patikslintos finansinės realistiniu, pesimistiniu ir optimistiniu scenarijais grįstos prognozės; siekiant įvertinti riziką ir galimą jos poveikį, atlikta šių prognozių jautrumo analizė.

(68)

Plane taip pat numatyta keletas kompensacinių priemonių: i) orlaivių parko sumažinimas 27 %; ii) 14 pelningų maršrutų atsisakymas; iii) […] laiko tarpsnių koordinuojamuose oro uostuose atsisakymas. Nuo 2011 iki 2016 m. bendrovė „airBaltic“ savo pajėgumus pagal keleivių vietų vienam kilometrui pasiūlą (angl. available seat kilometre, ASK) (26) sumažins [17–20] % (vertinant vien pelningus maršrutus – [7–10] %). Pasak Latvijos, toks pajėgumų sumažinimas atitiktų ankstesniais atvejais taikytą praktiką. Be to, restruktūrizavimo plane numatyta dėl keleto maršrutų uždarymo atsisakyti […] laiko tarpsnių.

(69)

Restruktūrizavimo plane numatytos restruktūrizavimo sąnaudos sudaro [150–170] mln. LVL ([214–242] mln. EUR); šios lėšos bus panaudotos trečiųjų šalių paskoloms grąžinti, nuostoliams dėl kai kurių orlaivių laipsniško nebenaudojimo ir perleidimo kompensuoti, išeitinėms išmokoms sumokėti, naujiems orlaiviams įsigyti ir pan.

(70)

Pagal restruktūrizavimo planą bendrovė „airBaltic“ savo indėliu padengtų [100–110] mln. LVL ([141–155] mln. EUR) šių bendrų restruktūrizavimo sąnaudų, t. y. [60–70] % visų restruktūrizavimo sąnaudų. Pagal restruktūrizavimo planą nuosavas indėlis būtų sudarytas iš keleto privačių šalių injekcijų (įskaitant likvidumo priemonę ir avansinius mokėjimus), privačių paskolų, naujų orlaivių nuomos sutarties ir dalies skolos dviem bankams nurašymo.

(71)

Per oficialią tyrimo procedūrą Komisija gavo bendrovių „Ryanair“, „airBaltic“ pastabas ir trijų asmenų pastabas bendrovės „airBaltic“ kreditorių vardu.

(72)

„Ryanair“ sutinka su pirmine Komisijos išvada, kad vertinamos priemonės neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo (toliau – REIP) ir yra nesuderinamos su vidaus rinka. Tačiau „Ryanair“ teigia, kad Komisija sprendime pradėti procedūrą ne iki galo įvertino REIP, nes Komisija turėjo įvertinti, ar privatus investuotojas būtų verčiau iš karto likvidavęs bendrovę „airBaltic“ negu suteikęs jai papildomo kapitalo (27). „Ryanair“ taip pat tvirtina, kad Komisija savo sprendime pradėti procedūrą turėjo įvertinti, ar valstybei bendrovę „airBaltic“ buvo pelningiau likviduoti negu skirti jai papildomų lėšų. Nors bendrovė „Ryanair“ mano, kad neturi pakankamai informacijos, kad galėtų teikti pastabas dėl plano „reShape“, ji pažymi turinti abejonių dėl to, ar bendrovė „airBaltic“ vėl pradės veikti pelningai, ir laikosi nuomonės, kad bendrovę reikėjo likviduoti.

(73)

„Ryanair“ taip pat tvirtina, kad bet kokia pagalba bendrovei „airBaltic“ pablogintų jos pačios poziciją rinkoje, nes „Ryanair“ vykdo 13 skrydžių maršrutų iš Rygos, vykdydama pusę jų „Ryanair“ konkuruoja su bendrove „airBaltic“.

(74)

„airBaltic“ savo pastabose pažymi, kad bendrovė sunkumų patyrė dėl ankstesnės vadovybės elgsenos ir nesėkmingų iki 2011 m. spalio mėn. B. Flicko priimtų sprendimų, kuriuose, pasak bendrovės „airBaltic“, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vien plėtra, o ne pelningumu grindžiamai strategijai. Bendrovė „airBaltic“ taip pat paaiškina, kad ankstesnė bendrovės vadovybė sudarė daug nepalankių sutarčių ir sudarė komerciškai nepagrįstą sandorį, maža to, nustatė neaiškią įmonės ir organizacinę struktūrą.

(75)

Dar, pasak bendrovės „airBaltic“, nuspręsdama pasirašyti ir vykdyti Susitarimą, Latvija veikė kaip racionalus privatus investuotojas. Bendrovė „airBaltic“ pažymi, kad Latvijos investicija ir BAS investicija padarytos vienu metu ir kad dėl šios investicijos BAS ir kiti privatūs investuotojai turėjo daug ką paaukoti. Be to, Susitarime buvo numatytos pakankamos apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti, kad Latvijos interesai būtų visapusiškai saugomi nuo BAS; naudoti šias apsaugos priemones, pasak „airBaltic“, Latvijai buvo tikslingiau negu pažeisti investicinius įsipareigojimus, taip sukeliant bendrovės bankrotą, prarandant turimų akcijų vertę ir patiriant riziką, kad privatūs investuotojai pateiks ieškinius dėl žalos atlyginimo. Tuo remdamasi bendrovė „airBaltic“ daro išvadą, kad Latvijos sprendimui sudaryti Susitarimą nebūdingi valstybės pagalbos požymiai.

(76)

Dėl to, kad 2010 m. balandžio mėn. valstybė iš bendrovės „airBaltic“ įsigijo nulinės atkarpos obligacijų (4 priemonė), bendrovė „airBaltic“ mano, kad tai buvo ekonomiškai racionali ir visais atžvilgiais vienalaikė valstybės ir BAS investicija, todėl daro išvadą, kad ja nebuvo teikiama valstybės pagalba. Dėl to, kad 2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. bankas „Latvijas Krājbanka“ sumokėjo bendrovei „airBaltic“ 2,8 mln. EUR (5 priemonė), „airBaltic“ mano, kad tie sprendimai priimti bendrovei „airBaltic“ vykdant veiklą ir kad jie vykdyti privačiomis lėšomis, todėl paneigė, kad tam naudoti valstybiniai ištekliai.

(77)

Pagaliau bendrovė „airBaltic“ pabrėžia savo pačios vaidmenį užtikrinant Latvijos susisiekimą su likusia ES dalimi ir pateikia tam tikros informacijos apie tai, kaip naujoji bendrovės vadovybė įgyvendina planą „reShape“.

(78)

Trijų asmenų bendrovės „airBaltic“ kreditorių vardu pateiktos pastabos buvo panašios. Kreditoriai apskritai skundžia priemones, dėl kurių priimtas sprendimas pradėti procedūrą, ypač 6 priemonę. Be to, jie paminėjo keletą bendrovės „airBaltic“ nesumokėtų skolų, kurios akivaizdžiai susidarė dėl Susitarimo ir dėl kurių dalis kreditorių tapo nemokūs.

(79)

Savo pastabose dėl trečiųjų šalių pastabų Latvija sutiko su bendrovės „airBaltic“ nuomone, kad pagal vertinamas priemones valstybės pagalba nebuvo teikiama.

(80)

Dėl „Ryanair“ pastabų Latvija pažymi, kad bendrovės „Ryanair“ paminėta teismų praktika, pagal kurią valstybė turėjo likviduoti „airBaltic“, o ne suteikti jai lėšų, netaikytina, nes tuo metu valstybė buvo ne pagrindinė „airBaltic“ kreditorė, o tik akcininkė. Pasak Latvijos, norint įvertinti valstybės investicinių sprendimų racionalumą, šiuo atveju privataus kreditoriaus kriterijaus nepakanka. Be to, Latvija tvirtina, kad nuspręsdama sudaryti Susitarimą, ji sutiko patirti trumpalaikių nuostolių tam, kad ilgainiui vėl gautų pelno, ir kad šie investiciniai sprendimai priimti BAS iniciatyva. Latvija taip pat pažymi, kad bendrovės „airBaltic“ nuostoliai buvo sumažinti ir atmeta bendrovės „Ryanair“ argumentus kaip nepagrįstus.

(81)

Pagaliau dėl bendrovės „airBaltic“ kreditorių vardu kai kurių asmenų pateiktų pastabų Latvija mano, kad jos yra nesusijusios su sprendime pradėti procedūrą išdėstytomis priemonėmis ir kad greičiausiai jomis siekta pagerinti kreditorių poziciją komerciniame teisminiuose ginčuose su bendrove „airBaltic“.

(82)

Šiame sprendime sprendžiamas pirminis klausimas, ar bendrovė „airBaltic“ yra sunkumų patirianti įmonė pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires (žr. 7.1 skyrių). Tada jame analizuojama, ar nagrinėjamos priemonės yra bendrovei „airBaltic“ teikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje (žr. 7.2 skyrių) ir ar tokia pagalba yra teisėta (žr. 7.3 skyrių) ir suderinama su vidaus rinka (žr. 7.4 skyrių).

(83)

Kaip jau nurodyta sprendime pradėti procedūrą, Latvijos valdžios institucijos pačios paaiškina, kad bendrovės „airBaltic“ sunkumai prasidėjo 2008 m. dėl pasaulinio ekonomikos nuosmukio ir labai išaugusių naftos kainų. Dėl to bendrovė „airBaltic“ 2008 m. patyrė 28 mln. LVL (39,64 mln. EUR) nuostolių. 2009 m. bendrovė vėl tapo pelninga ir uždirbo 6 mln. LVL (8,49 mln. EUR) pelno. Tačiau 2010 m. „airBaltic“ ir vėl patyrė nuostolių, 34,2 mln. LVL (48,42 mln. EUR), kurie 2011 m. padidėjo iki 84,7 mln. LVL (119,2 mln. EUR). Komisija primena, jog 2011 m. birželio mėn. Latvijos ekonomikos ministerija konstatavo, kad bendrovei „airBaltic“ gresia bankrotas (28), o spaudoje buvo pranešta, kad bendrovė 2011 m. rugsėjo 21 d. pateikė prašymą dėl teisinės apsaugos nuo savo kreditorių (29).

(84)

Iš audituotų metinių bendrovės „airBaltic“ ataskaitų matyti, kad bendrovės nuosavas kapitalas 2009–2012 m. buvo neigiamas ir kiekvienais metais dar didėjo. Iš tikrųjų, 2009 m. bendrovės „airBaltic“ neigiamas nuosavas kapitalas sudarė 19,2 mln. LVL (27,18 mln. EUR), 2010 m. padidėjo iki 23,3 mln. LVL (32,99 mln. EUR), 2011 m. – iki 105,6 mln. LVL (149,51 mln. EUR), o 2012 m. – iki 125,1 mln. LVL (177,12 mln. EUR).

Lentelė

Pagrindiniai finansiniai „airBaltic“ 2007 m.–2011 m. birželio mėn. duomenys (tūkstančiais LVL)

(85)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 dalies c punkte nurodyta, kad įmonė yra laikoma sunkumų patiriančia įmone, kai remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra. Bendrovė „airBaltic“ tokioje padėtyje buvo atsidūrusi bent nuo 2011 m. rugsėjo 21 d., jeigu ne anksčiau, kai pateikė prašymą dėl teisinės apsaugos nuo savo kreditorių. Tačiau Komisija pažymi, kad teismas esą po kelių dienų atmetė prašymą dėl teisinės apsaugos, greičiausiai dėl to, kad po Latvijos ir BAS derybų sudarytas Susitarimas. Nepaisydama to, Komisija mano, kad bet kuriuo atveju bendrovė „airBaltic“ būtų laikoma sunkumų patiriančia įmone pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punktą.

(86)

Pagal tą nuostatą įmonė gali būti laikoma patiriančia sunkumų jei jai būdingi įprasti sunkumus patiriančios įmonės bruožai, pvz., augantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pajėgumų perteklius, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos ir mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Iš lentelės aiškiai matyti, kad bendrovė „airBaltic“ nuo 2008 m. (išskyrus 2009 m.) veikė nuostolingai. Tačiau paaiškėjo, kad 2009 m. bendrovė „airBaltic“ galėjo uždirbti pelno tik dėl neįprastai sumažėjusių degalų kainų. Todėl, kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, tai, kad 2009 m. buvo vėl pelningi, buvo vienkartinis atvejis, kurį nulėmė neįprastos aplinkybės, o ne struktūrinės tendencijos. Bendrovės skola ir finansinės sąnaudos 2008–2009 m. ir ypač 2009–2010 m., kai finansavimo sąnaudos nuo 3,8 mln. LVL (5,38 mln. EUR) padidėjo iki 17,4 mln. LVL (24,64 mln. EUR), labai išaugo (30). Dėl to bendrovės „airBaltic“ sąnaudų rodikliai per metus padidėjo [5–10] %, t. y. greičiau negu pajamų rodikliai, kurie per metus padidėjo [2–7] %. Pagaliau Komisija pakartoja sprendime pradėti procedūrą padarytą išvadą, kad 2010 m. bendrovės „airBaltic“ nuostoliai buvo tokie dideli, kad neigiamas nuosavas kapitalas sudarė apie 23,3 mln. LVL (32,99 mln. EUR), o 2011 m. dėl papildomų nuostolių padidėjo iki maždaug 105,6 mln. LVL (149,51 mln. EUR). Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus veiksnius aiškėja, kad sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 11 punkto kriterijai buvo tenkinami.

(87)

Todėl Komisija daro išvadą, kad bent jau nuo 2011 m. pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires bendrovė „airBaltic“ buvo sunkumų patirianti įmonė.

(88)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(89)

Kad galėtų padaryti išvadą, ar valstybės pagalba yra teikiama, Komisija privalo įvertinti, ar kiekviena iš šešių vertinamų priemonių atitinka visus SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus (t. y. ar ja perduoti valstybiniai ištekliai, suteiktas atrankusis pranašumas, gali būti iškraipyta konkurencija ir daroma įtaka ES vidaus prekybai).

(90)

Latvija tvirtina, kad 1 priemonę reikia vertinti kartu su 2, 3 ir 6 priemonėmis, nes dėl jų susitarta tą pačią dieną, t. y. 2011 m. spalio 3 d., tuo metu, kai ir Latvija, ir BAS buvo pagrindinės bendrovės „airBaltic“ akcininkės.

(91)

Komisija sutinka su Latvijos valdžios institucijomis, kad pirmosios valstybės paskolos (1 priemonė) ir BAS paskolos negalima vertinti atskirai, todėl jas reikia vertinti atsižvelgiant į bendras Susitarimo, pagal kurį buvo suteiktos abi paskolos, aplinkybes. Tačiau Komisija nesutinka su Latvijos argumentu, kad kitas priemones reikia vertinti drauge kaip vieną sandorį.

(92)

Komisija laikosi nuomonės, kad 2011 m. spalio 3 d., kai buvo sudarytas Susitarimas, BAS ir valstybė užtikrintai įsipareigojo suteikti pirmąją valstybės paskolą (1 priemonė) ir BAS paskolą. Todėl galima tvirtinti, kad priemonės buvo suteiktos tą dieną. Tačiau iš Susitarime pateiktos informacijos antrosios valstybės paskolos (2 priemonė) sumos ir kapitalo padidinimo (3 priemonė) sumos negalima tvirtai nustatyti. Visų pirma, dėl 2 priemonės Susitarime tik nurodoma, kad Latvija suteiks paskolą proporcingai turimai akcijų daliai, tačiau jos dydis nenurodomas. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad Susitarimo 7.1 straipsnyje yra nurodyta, jog numatomas nuosavo kapitalo padidinimas (kapitalizavus pirmąją ir antrąją valstybės paskolas ir BAS paskolą bei papildomą piniginį BAS indėlį) neviršys 100 mln. LVL (141,58 mln. EUR). Tačiau reikėtų pažymėti štai ką. Pirma, Susitarime nurodytas tik pirmosios valstybės paskolos ir BAS paskolos dydis, atitinkamai, 16 mln. LVL ir 14 mln. LVL. Nurodytasis 100 mln. LVL skaičius buvo tik prognozė, prielaida, kiek nuosavas kapitalas iki metų pabaigos turėtų arba galėtų padidėti; nuosavo kapitalo padidinimo suma Susitarime aiškiai nenurodyta. Iš tikrųjų, faktinė nuosavo kapitalo padidinimo, dėl kurio susitarta 2011 m. gruodžio mėn., suma sudarė 110 mln. LVL (žr. 33 konstatuojamąją dalį), t. y. buvo didesnė negu numatyta Susitarime. Komisija laikosi nuomonės, kad 2 ir 3 priemonių suma nebuvo nustatyta arba jos nebuvo galima patvirtinti 2011 m. spalio 3 d.

(93)

Panašiai dėl 6 priemonės Komisija pažymi, kad 2011 m. spalio 3 d. sudarydama Susitarimą valstybė nežinojo, ar jai reikės pasinaudoti sutarties 7.4 straipsniu ir ar jai bus perleisti privačių investuotojų reikalavimai. Be to, valstybė neprivalėjo bendrovei „airBaltic“ perleisti reikalavimų, kylančių iš antrosios sindikuotos paskolos. Privačių investuotojų reikalavimai valstybei galų gale perleisti tik dėl to, kad BAS neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Susitarimą, o tai 2011 m. spalio 3 d. nebuvo žinoma ir to nebuvo pagrindo įtarti. Dėl šios priežasties negalima laikyti, kad 6 priemonė buvo suteikta tuo metu, kai pasirašytas Susitarimas, todėl negali būti laikoma pari passu valstybės paskolai ir BAS paskolai.

(94)

Be to, Latvija tvirtina, kad dauguma privačių investuotojų reikalavimų, kurie turėjo būti pakeisti dviem sindikuotomis paskolomis, nebuvo užtikrinti ir jeigu valstybė būtų leidusi bendrovei bankrutuoti, privatūs investuotojai būtų pateikę valstybei ieškinį, kad ši atlygintų žalą, o tai valstybei būtų kainavę brangiau negu suteikti likusias priemones bendrovei „airBaltic“.

(95)

Komisijos nuomone, teiginys, kad privatūs investuotojai būtų teikę ieškinius valstybei reikalaudami atlyginti žalą, yra tik hipotetinis ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, iš nieko nėra matyti, kad Latvija, teikdama pagalbą bendrovei „airBaltic“ iš tikrųjų į tai būtų atsižvelgusi.

(96)

Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Latvijos valdžios institucijų argumentas dėl priemonių vienalaikiškumo yra nepagrįstas. Dėl šios priežasties Komisija daro išvadą, kad 1, 2 ir 3 priemonių negalima laikyti vienu 2011 m. spalio 3 d. sandoriu, todėl jas vertins atskirai.

(97)

Komisija pažymi, kad pirmąją valstybės paskolą Latvija suteikė tiesiogiai per valstybės iždą Transporto ministerijos prašymu. Tai aiškiai nurodyta Susitarime. Todėl aišku, kad 1 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir kad tai yra valstybės priemonė. Latvija to neginčija.

(98)

Siekdama įvertinti, ar 1 priemone bendrovei „airBaltic“ buvo suteiktas nederamas atrankusis pranašumas, Komisija pirmiausia pažymi, kad dėl pirmosios valstybės paskolos ir BAS paskolos buvo susitarta 2011 m. spalio 3 d., t. y. Susitarimo pasirašymo dieną. Tuo metu Latvija ir BAS buvo pagrindinės bendrovės akcininkės ir paskolas suteikė proporcingai turimai akcijų daliai (atitinkamai, 52,6 ir 47,2 %), tapačiomis ir susietomis sąlygomis.

(99)

Kaip nurodyta 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija sprendime pradėti procedūrą pažymėjo, kad BAS sprendimui investuoti į bendrovę „airBaltic“ įtakos galėjo turėti valstybės institucijų noras finansiškai remti bendrovę. Tačiau, nors Latvijos Vyriausybė iš tikrųjų parodė norą išsaugoti bendrovę „airBaltic“ kaip nacionalinį vežėją (31), Komisija pažymi, kad dėl Latvijos valstybės paramos buvo deramasi, ji vis dar nebuvo apibrėžta ir jai buvo nustatytos tam tikros sąlygos. Tuo remdamasi Komisija negali atmesti galimybės, kad pirmoji valstybės paskola ir BAS paskola buvo suteiktos vienu metu ir kad tuo yra paneigiamas valstybės pagalbos buvimo faktas. Bendrasis Teismas paaiškino, kad net esant didelėms privačioms investicijoms vien vienalaikiškumo, neatsižvelgiant į kitas reikšmingas faktines ar teisines aplinkybes, nepakanka nuspręsti, kad investicija nėra pagalba, kaip ji suprantama pagal [SESV 107 straipsnio 1 dalį]  (32).

(100)

Todėl Komisija taip pat vertino, ar sutartą [11–13] % pirmosios valstybės paskolos (ir BAS paskolos) palūkanų normą pagal dydį galima prilyginti rinkos palūkanų normai.

(101)

Per oficialią tyrimo procedūrą Latvija pateikė įrodymų dėl užstato (prekių ženklų ir gautinų sumų) vertės, kurią nustatė nepriklausomas auditorius […], 2011 m. vasarą atlikęs bendrovės inicijuotą auditą. Kadangi gautinos sumos (2011 m. rugsėjo 30 d.) sudarė svarbios finansinės informacijos dalį, jas […] taip pat įvertino. Prekių ženklų vertė buvo grindžiama kaina, už kurią bendrovė „airBaltic“ prekių ženklus išpirko iš BAS. Siekdama nustatyti užstato likvidacinę vertę, Latvija taikė […] % diskonto normą, remdamasi Latvijos iždo užstatų vidaus vertinimo metodika, kuri, Komisijos nuomone, atsižvelgiant į užstato pobūdį, yra tinkama. Pagal jį užstato likvidacinė vertė sudarė [15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR) ir buvo [15–25] % didesnė už pirmąją valstybės paskolą.

(102)

Be to, Komisija pažymi, kad atsižvelgiant į didelį pirmosios valstybės paskolos užstatą, [11–13] % palūkanų norma atitiktų Komunikatą dėl orientacinės normos (33). Teiginys, kad [11–13] % palūkanų norma atitiko rinkos sąlygas dar tvirčiau pagrindžiamas tuo, kad bendrovė BAS (privati investuotoja) atsisakė teisės į BAS paskolos užtikrinimą užstatu (žr. 26 konstatuojamąją dalį), todėl bendrovės BAS paskola buvo rizikingesnė už valstybės paskolą, tačiau buvo suteikta su tokia pačia palūkanų norma.

(103)

Atsižvelgdama į užstato dydį ir taikytą palūkanų normą, Komisija daro išvadą, kad 1 priemone bendrovei „airBaltic“ nesuteiktas atrankusis pranašumas ir kad valstybės pagalbos buvimo faktą galima atmesti – toliau vertinti, ar likusios kumuliacinės SESV 107 straipsnio 1 dalies sąlygos būtų patenkintos, nebereikia (34).

(104)

2011 m. gruodžio 13 d., t. y. kai Latvijos turima bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis padidėjo iki 99,8 % (žr. 21 dalį), Latvijos Vyriausybė nusprendė leisti sumažinti pirmosios valstybės paskolos, kartu ir BAS paskolos, palūkanų normą [9–11] procentinių punktų, kurie atitiko rizikos priedą, nuo [11–13] % iki [2–4] %.

(105)

Latvija mano, kad palūkanų normos sumažinimas buvo pagrįstas, nes paskola buvo nerizikinga, turint galvoje tai, kad užstato likvidacinė vertė sudarė [15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR), t. y. buvo [15–25] % didesnė už pirmosios valstybės paskolos sumą (žr. 101 konstatuojamąją dalį).

(106)

Komisijos neįtikino Latvijos argumentai, kad, sumažindama palūkanų normą, valstybė sumažino bendrovės „airBaltic“, kuri tuo metu beveik visa, 99,8 %, priklausė valstybei, finansavimo sąnaudas (nes BAS paskolos palūkanos taip pat sumažintos). Pasak Latvijos, tai buvo racionalus valstybės sprendimas, nes palūkanų pajamas, kurių valstybė neteko, kompensavo pranašumas, kurį valstybė kaip pagrindinė bendrovės „airBaltic“ akcininkė įgijo dėl to, kad turėjo mokėti mažesnes palūkanas.

(107)

Kita vertus, Komisija primena, kad tuo metu, kai buvo suteikta pirmoji valstybės paskola ir BAS paskola, Susitarime buvo nustatyta, kad abiejų paskolų sąlygos yra vienodos ir susietos, todėl padarius bet kokį vienos iš paskolų pakeitimą, taip pat būtų keičiama ir kita paskola. Vienodai sumažintos abiejų paskolų palūkanos, o labai didelis paskolos užstatas ir tai, kad BAS paskola užstatu nebuvo užtikrinta, nepakito. Kadangi bendrovė BAS iš karto sutiko susieti BAS paskolos sąlygas su pirmosios valstybės paskolos sąlygomis, Komisija neturi priežasčių manyti, kad toks sprendimas neatitinka rinkos sąlygų.

(108)

Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad net atsižvelgiant į palūkanų normos sumažinimą, 1 priemone bendrovei „airBaltic“ nebuvo suteiktas atrankusis pranašumas ir valstybės pagalbos buvimo faktą galima atmesti.

(109)

Antrąją valstybės paskolą Latvija suteikė tiesiogiai iš valstybės iždo 2011 m. gruodžio 13 d. Latvijos Vyriausybės sprendimu, kuriuo Finansų ministerijai leista valstybės biudžete numatyti 67 mln. LVL (94,86 mln. EUR) konvertuojamąją paskolą bendrovei „airBaltic“. Todėl 2 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir tai yra valstybės priemonė.

(110)

Komisija pažymi, kad tuo metu, kai buvo suteikta antroji valstybės paskola, t. y. 2011 m. gruodžio 13 d., bendrovė BAS neteko visų bendrovės „airBaltic“ akcijų, išskyrus vieną akciją, o valstybei nuo tada priklausė 99,8 % bendrovės. Todėl valstybės ir BAS kaip akcininkių padėtis nebebuvo panaši.

(111)

Latvija tvirtina, kad pagal Susitarimo 7.2 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Latvija suteiks bendrovei „airBaltic“ paskolą proporcingai turimų akcijų daliai, BAS buvo įpareigota suteikti bendrovei „airBaltic“ savo turimų akcijų skaičių atitinkančią lėšų sumą. BAS tai turėjo padaryti 2011 m. gruodžio mėn. suteikdama piniginę kapitalo injekciją. Tačiau Komisija pažymi, kad 2011 m. gruodžio 13 d. BAS turėjo tik vieną bendrovės „airBaltic“ akciją. Vadinasi, valstybė turėjo laikytis apdairaus rinkos ekonomikos investuotojo pozicijos ir įvertinti, ar, pasikeitus akcijų nuosavybės aplinkybėms, didinant kapitalą BAS dar turėjo kokių nors motyvų skirti bendrovei piniginę injekciją. Iš tikrųjų, valstybė tokią galimybę numatė ir į Susitarimą, visų pirma, 7.4 straipsnį, įtraukė keletą specialiųjų priemonių tam atvejui, jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų. Be to, Latvija pripažįsta, kad antra antrosios valstybės paskolos dalis turėjo būti suteikta tuo atveju, jeigu BAS nesuteiktų papildomų lėšų.

(112)

Sutarties 7.4 straipsnyje valstybei suteikta teisė nupirkti visas bendrovės „airBaltic“ akcijas iš BAS už 1 LVL. Pasirašydama Susitarimą, valstybė tai laikė garantija, kad BAS įvykdys savo įsipareigojimus, antraip bendrovė prarastų visas turimas bendrovės „airBaltic“ akcijas. Tačiau 2011 m. lapkričio 30 d., kai bankas „Latvijas Krājbanka“ pardavė visas BAS turėtas bendrovės „airBaltic“ akcijas, išskyrus vieną akciją, Latvijos valstybei, padėtis iš esmės pasikeitė (žr. 21 konstatuojamąją dalį). Šiomis naujomis aplinkybėmis Susitarimo 7.4 straipsnis neteko prasmės. Iš tikrųjų, turėdama tik vieną akciją BAS buvo mažai motyvuota vykdyti savo įsipareigojimus: jų nevykdymo padarinys būtų tik tai, kad ji prarastų vienintelę bendrovės „airBaltic“ akciją. Apdairus rinkos dalyvis būtų kruopščiai įvertinęs, ar tokiomis aplinkybėmis skirti papildomų lėšų bendrovei „airBaltic“, ir būtų bent paprašęs, kad kita šalis (t. y. BAS) patvirtintų, kad tikrai skirs lėšas bendrovei. Komisija dar pažymi, kad greičiausiai toks patvirtinimas nebūtų buvęs suteiktas, nes BAS būtų turėjusi skirti labai didelės pinigų sumos injekciją, daug didesnę negu buvo iš pradžių numatyta, kad atgautų buvusią 47,2 % arba bet kokią kitokią reikšmingą bendrovės „airBaltic“ akcijų dalį.

(113)

Latvija taip pat nurodo, kad antroji valstybės paskola suteikta rinkos sąlygomis, todėl paneigia, kad bendrovei „airBaltic“ buvo suteiktas koks nors nederamas pranašumas.

(114)

Dėl užstato Latvija pažymėjo, kad antrajai valstybės paskolai panaudotas tas pats užstatas kaip pirmajai valstybės paskolai, t. y. gautinos bendrovės „airBaltic“ sumos ir prekių ženklai. Kaip paaiškinta 101 konstatuojamojoje dalyje, buvo įvertinta, kad užstato likvidacinė vertė yra [15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR). Vadinasi, antrosios paskolos užstatas būtų mažas. Be to, nėra priežasties daryti prielaidą, kad privatus rinkos dalyvis būtų sutikęs, kad pirmajai valstybės paskolai jau panaudota užtikrinimo priemonė būtų mažesnė negu bent jau 100 %.

(115)

Kad įsitikintų, ar pirmai antrosios valstybės paskolos daliai taikyta palūkanų norma atitinka rinkos sąlygas, Komisija, vadovaudamasi Komunikatu dėl orientacinės normos, remsis tiksliausiu žinomu pakaitiniu rodikliu. 2011 m. gruodžio 13 d. Latvijos bazinė norma buvo 2,2 %. Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti maržą, kurios dydis priklauso nuo gavėjo reitingo ir paskolos užstato dydžio. Kaip nurodyta ankstesnėje dalyje, užstatas buvo mažas. Atsižvelgiant į sunkumus, kurių bendrovė „airBaltic“ tuo metu turėjo, ir vadovaujantis Komunikatu dėl orientacinės normos, prie bazinės normos reikėtų pridėti 1 000 bazinių punktų; gauta norma sudarytų 12,2 %. Vadinasi, negalima laikyti, kad [9–11] % antrosios valstybės paskolos pirmos dalies palūkanų norma atitinka rinkos sąlygas.

(116)

Antra antrosios valstybės paskolos dalis bendrovei suteikta 2012 m. gruodžio 14 d. su [6–8] % palūkanų norma. Latvija tvirtina, kad tokia palūkanų norma yra didesnė negu apskaičiuotoji pagal Komunikatą dėl orientacinės normos, taigi atitinka REIP.

(117)

Vadovaujantis Komunikatu dėl orientacinės normos, 2012 m. gruodžio 14 d. Latvijai taikytina bazinė norma buvo 1,91 %. Maržos, kurią reikia pridėti prie šio skaičiaus, dydis priklauso nuo gavėjo reitingo ir paskolos užstato dydžio. Kaip buvo paaiškinta 7.1 skyriuje, Komisija mano, kad bent jau 2011 m. bendrovė „airBaltic“ buvo sunkumų patirianti įmonė. Be to, antros dalies užstatas buvo bendrovės „airBaltic“ gautinos sumos ir prekių ženklai. Argumentai dėl užstato nepakankamumo būtų taikomi mutatis mutandis, tad maržą, kurią reikėjo pridėti, turėtų sudaryti 1 000 bazinių taškų. Todėl gauta orientacinė norma būtų 11,91 %, daug didesnė už faktiškai taikytą [6–8] % normą.

(118)

Atsižvelgdama į visa tai, Komisija mano, kad apdairus rinkos ekonomikos dalyvis antrosios valstybės paskolos bendrovei „airBaltic“ nebūtų suteikęs.

(119)

Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad 2 priemone bendrovei „airBaltic“ suteiktas nederamas pranašumas. Šis pranašumas pagal pobūdį yra atrankus, nes jį įgijo tik bendrovė „airBaltic“.

(120)

Komisija taip pat privalo apsvarstyti, ar 2 priemone galėjo būti iškraipyta konkurencija ir paveikta valstybių narių tarpusavio prekyba dėl to, kad bendrovei „airBaltic“ suteiktas pranašumas prieš konkurentus, kurie valstybės paramos negavo. Regis aišku, kad 2 priemonė galėjo paveikti ES vidaus prekybą ir konkurenciją, nes bendrovė „airBaltic“ konkuruoja su kitomis ES oro transporto bendrovėmis, ypač nuo tada, kai 1993 m. sausio 1 d. pradėtas įgyvendinti trečiasis oro transporto liberalizavimo etapas (trečiasis dokumentų rinkinys). Be to, keliaujant palyginti neilgais atstumais ES, kelionių oru paslaugų srityje yra konkuruojama su kelių ir geležinkelių transportu, tad įtaka galėjo būti daroma ir kelių bei geležinkelių vežėjams.

(121)

Todėl 2 priemonė suteikė bendrovei „airBaltic“ galimybę tęsti veiklą nepatiriant padarinių, kurių paprastai kyla susiklosčius sunkiai finansinei padėčiai. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis Komisija daro išvadą, kad pagal 2 priemonę bendrovei „airBaltic“ suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(122)

Kaip nurodyta pirmiau, pirmajai valstybės paskolai ir pirmai antrosios valstybės paskolos daliai naudoti valstybiniai ištekliai ir tai yra valstybės priemonės. Sprendimą dėl paskolų konvertavimo į kapitalą priėmė Latvijos transporto ministerija, t. y. akcininkė, kuriai nuo 2011 m. lapkričio 30 d. priklausė 99,8 % bendrovės „airBaltic“ akcijų. Todėl 3 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir tai yra valstybės priemonė.

(123)

Komisija nesutinka su Latvijos valdžios institucijų nuomone, kad pagal 3 priemonę pagalba nebuvo teikiama. Visų pirma, Komisija pakartoja, kad 7.2.1 skyriuje padarytos išvados galioja ir 3 priemonei. Be to, Komisija mano, kad 3 priemonė buvo suteikta ne 2011 m. gruodžio 22 d. (t. y. tada, kada vyko bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimas), bet 2011 m. gruodžio 29 d. – tada, kada valstybė konvertavo savo paskolas. Iš tikrųjų, remiantis Latvijos valdžios institucijų per oficialią tyrimo procedūrą pateikta informacija, pagal galiojusias taisykles BAS ir valstybė turėjo iki 2012 m. sausio 30 d. oficialiai įvykdyti konvertavimą, dėl kurio nuspręsta per bendrovės „airBaltic“ akcininkų susirinkimą.

(124)

Komisija taip pat pažymi, kad 2011 m. gruodžio 29 d. Latvijai galėjo kilti pagrįstų abejonių dėl BAS noro vykdyti savo įsipareigojimus. Iš tikrųjų, BAS jau parodė, kad savo paskolos nekonvertuos: Latvija pati pripažįsta, kad antra antrosios valstybės paskolos dalis, dėl kurios sprendimas priimtas 2011 m. gruodžio 13 d., buvo numatyta būtent tam atvejui, jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų. Be to, nuo 2011 m. lapkričio 30 d. valstybės ir BAS kaip akcininkių padėtis nebebuvo panaši, nes BAS neteko visų bendrovės „airBaltic“ akcijų, išskyrus vieną, o valstybei priklausė 99,8 % bendrovės.

(125)

Atsižvelgdama į šiuos pokyčius, prieš faktiškai konvertuodama valstybės paskolas valstybė turėjo nuspėti arba iš BAS veiksmų bent jau turėjo priežasčių įtarti, kad ši neketina vykdyti savo įsipareigojimų (žr. 35 konstatuojamąją dalį). Be to, kadangi BAS neteko visų bendrovės „airBaltic“ akcijų, išskyrus vieną, Susitarimo 7.4 straipsnyje numatyta taisomoji priemonė, t. y. valstybės teisė nupirkti iš BAS visas bendrovės „airBaltic“ akcijas už 1 LVL, neteko prasmės: valstybė prarado priemonę, kuria galėjo priversti BAS laikytis to, kas buvo susitarta.

(126)

Atsižvelgdama į išdėstytus aspektus, Komisija daro išvadą, kad apdairus rinkos ekonomikos dalyvis savo paskolų nebūtų konvertavęs prieš tai neįsitikinęs, kad kita šalis konvertuos savo paskolą ir skirs piniginę injekciją, ir tomis aplinkybėmis būtų atidžiai įvertinęs kitos šalies motyvaciją vykdyti savo įsipareigojimus.

(127)

Be to, Komisija pažymi, kad net jeigu BAS būtų laikiusis per akcininkų susirinkimą sudaryto susitarimo, ji nebūtų atgavusi anksčiau turėtos bendrovės „airBaltic“ akcijų dalies. Kad BAS akcijų dalis padidėtų iki 47,2 %, ji būtų turėjusi investuoti daug didesnes sumas, negu sutarta per susirinkimą. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad jeigu valstybė būtų vadovavusis REIP, ji būtų atidžiai įvertinusi, ar BAS investuos dideles pinigų sumas – BAS paskolą ir 37,7 mln. LVL (53,38 mln. EUR) piniginių lėšų, – kad įgytų bendrovės „airBaltic“ akcijų mažumos dalį.

(128)

Kaip papildomą argumentą Latvija pateikia paaiškinimą, kad bendrovės BAS įsipareigojimas skirti piniginę injekciją ir konvertuoti BAS paskolą, buvo patvirtintas garantija, kurią suteikė Rusijos verslininkas Vladimiras Antonovas, sutikdamas atlikti reikiamus mokėjimus BAS vardu (35). Tačiau iš Komisijos turimos informacijos yra aišku, kad iš tikrųjų tokia garantija niekada nebuvo suteikta.

(129)

Latvija taip pat pažymi, kad 2011 m. gruodžio 13 d., kada jai buvo pateiktas verslo planas, kuriame numatyta, kad bendrovė „airBaltic“ vėl pradės veikti pelningai 2015 m., susiklostė Susitarimo 7.2 straipsnyje numatytos prielaidos valstybės paskoloms kapitalizuoti, ir nurodo, kad dėl to sprendimas konvertuoti valstybės paskolas į kapitalą atitiko REIP. Tačiau Komisijos Latvijos argumentai neįtikino, nes planas buvo nebaigtas, ir racionalus privatus rinkos dalyvis juo nebūtų rėmęsis tam, kad skirtų dideles kapitalo injekcijas sunkumų patiriančiai įmonei.

(130)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad konvertuodama savo paskolas ir padidindama bendrovės „airBaltic“ kapitalą Latvija veikė ne pari passu sąlygomis. Be to, valstybės elgsena neatitiko REIP kriterijaus. Todėl bendrovė „airBaltic“ dėl 3 priemonės įgijo nederamą pranašumą, kuris yra atrankus, nes juo naudojosi tik viena bendrovė.

(131)

Komisija taip pat privalo apsvarstyti, ar 3 priemone galėjo būti iškraipyta konkurencija ir paveikta valstybių narių tarpusavio prekyba dėl to, kad bendrovei „airBaltic“ suteiktas pranašumas prieš konkurentus, kurie valstybės paramos negavo. 120 konstatuojamojoje dalyje padarytos išvados taikomos mutatis mutandis.

(132)

Todėl Komisija daro išvadą, kad pirmosios valstybės paskolos ir pirmos antrosios valstybės paskolos dalies konvertavimas buvo valstybė pagalba bendrovei „airBaltic“, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(133)

Kaip jau nurodyta sprendime pradėti procedūrą, iš 2010 m. balandžio 30 d. sutarties, kurioje įformintas nulinės atkarpos obligacijų pirkimas, yra aišku, kad pirkėjas LVRTC (žr. 38 konstatuojamąją dalį) veikė Latvijos valstybės vardu. Be to, Latvija tvirtino, kad obligacijas LVRTC pirko dėl biudžetinių priežasčių. Todėl aišku, kad 4 priemonei naudoti valstybiniai ištekliai ir kad tai yra valstybės priemonė – Latvija šių dalykų neginčija.

(134)

Per oficialią tyrimo procedūrą Latvija pateikė įrodymų, kad ir valstybė, ir BAS vienodomis sąlygomis įsigijo obligacijų proporcingai savo turimai bendrovės „airBaltic“ akcijų daliai. Be to, paaiškėjo, kad iki 2010 m. balandžio mėn. valstybė neteikė finansavimo bendrovei „airBaltic“, o BAS iki tos datos iš tikrųjų į bendrovę investavo dideles sumas. Pagaliau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad susitarimas dėl obligacijų emisijos priimtas bendrovės BAS ir bendrovės „airBaltic“ vadovybės, kuri dar 2009 m. balandžio ir birželio mėn. pateikė pasiūlymą dėl bendrovės kapitalo padidinimo proporcingai turimoms akcijų dalims, iniciatyva.

(135)

Kaip pažymėta sprendime pradėti procedūrą, Komisija laikosi nuomonės, kad nulinės atkarpos obligacijų pirkimas nėra tipiška apdairaus rinkos dalyvio investicija. Tačiau Komisija pažymi, kad tuo metu Latvija ir BAS buvo pagrindinės bendrovės „airBaltic“ akcininkės ir kad jų investicinius sprendimus reikėtų vertinti būtent iš šios, o ne tik išorės investuotojo, perspektyvos. Iš tikrųjų, panašu, kad racionalu daryti išvadą, kad bendrovės „airBaltic“ savininkai tuo metu siekė ne trumpalaikio pelno, bet norėjo, kad bendrovė išliktų.

(136)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Latvija kartu su privačia investuotoja bendrove BAS įsigydama nulinės atkarpos obligacijų veikė kaip apdairi rinkos dalyvė. Todėl Komisija atmeta galimybę, kad 4 priemone suteikta nederamo pranašumo; kitų SESV 107 straipsnio 1 dalyje išvardytų kumuliacinių valstybės pagalbos buvimo sąlygų vertinti nebereikia.

(137)

5 priemonė susijusi su banko „Latvijas Krājbanka“2011 m. lapkričio 21 ir 22 d. atliktu 2,8 mln. EUR mokėjimu bendrovei „airBaltic“. Kaip paaiškinta pirmiau (žr. 39 konstatuojamąją dalį), iki FKRK 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo apriboti didesnes negu 100 000 EUR banko operacijas ir 2011 m. lapkričio 21 d. sprendimo sustabdyti visas banko „Latvijas Krājbanka“ operacijas bendrovė „airBaltic“ pateikė tris mokėjimo nurodymus. Latvija mano, kad valstybiniai ištekliai nebuvo naudojami, nes nagrinėjamomis operacijomis pagal bendrovės „airBaltic“ mokėjimo nurodymus turėjo būti atlikti trys mokėjimai IATA tarpuskaitos rūmams, Rygos tarptautiniam oro uostui ir į alternatyvią bendrovės „airBaltic“ sąskaitą kitame banke (žr. 39 konstatuojamąją dalį). Pasak Latvijos, šios banko operacijos vykdytos tik privačiomis bendrovės „airBaltic“ lėšomis. Latvija taip pat tvirtina, kad FKRK sprendimai nėra valstybės sprendimai.

(138)

Latvija paaiškino, kad lėšos pervestos pagal mokėjimo nurodymus, kuriuos bendrovė „airBaltic“ pateikė iki 2011 m. lapkričio 21 d. FKRK įsakymo sustabdyti banko „Latvijas Krājbanka“ veiklą. „Latvijas Krājbanka“ operacijas įvykdė 2011 m. lapkričio 25 ir 30 d.

(139)

Be to, remiantis 2000 m. birželio 1 d. FKRK įstatymu, FKRK priimdamas sprendimus neprivalo atsižvelgti į jokius kitų valdžios institucijų reikalavimus arba nurodymus. Be to, FKRK finansavimas nepriklauso nuo valstybės, nes FKRK veikla finansuojama iš Latvijos finansų ir kapitalo rinkose veikiančių šalių įmokų. Remiantis galiojančiais teisės aktais taip pat yra aišku, kad valstybė nesikiša, kai FKRK naudojasi priverstinio vykdymo įgaliojimais ir teisėmis, susijusiais su jos atliekama kredito įstaigų priežiūra.

(140)

Remdamasi turimais įrodymais Komisija mano, kad FKRK paskirti patikėtiniai veikė nepriklausomai nuo valstybės, todėl galimybę, kad jų veiksmai prilygsta Latvijos veiksmams, reikėtų atmesti.

(141)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad pagal 5 priemonę valstybės pagalba, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nebuvo teikiama.

(142)

Vėliau 2012 m. liepos 18 d. gautame skunde minima investuotojų prievolė pagal Susitarimo 7.4 straipsnį už 1 LVL tam tikromis aplinkybėmis perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei visus neapmokėtus reikalavimus, kurie kyla iš antrosios sindikuotos paskolos (žr. 42 konstatuojamąją dalį).

(143)

Pagal Susitarimo 7.4 straipsnį bendrovė „Taurus“ už 1 LVL perleido Latvijai 5 mln. EUR reikalavimą prieš bendrovę „airBaltic“. Tada Latvija perleido reikalavimą bendrovei „airBaltic“.

(144)

Dėl likusių reikalavimų, kurie sudarė 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR) ir kurie turėjo būti pakeisti antrąja sindikuota paskola, Latvijos valdžios institucijos 2012 m. vasario 9 d. raštu paprašė investuotojų jai perleisti atitinkamus reikalavimus, kiekvieną jų už 1 LVL. Be to, Latvija Rygos regioniniame teisme iškėlė bylą trims investuotojams, siekdama priversti juos vykdyti Susitarimo 7.4 straipsnį. Latvija nurodė ketinanti šiuos reikalavimus taip pat perduoti bendrovei „airBaltic“.

(145)

Latvija tvirtina, kad 5 mln. reikalavimo perleidimas bendrovei „airBaltic“ buvo specialioji priemonė, skirta valstybės finansiniams interesams apsaugoti, ir kad ją reikėtų vertinti pagal Susitarimą kaip pari passu priemonę, taigi valstybės pagalbos buvimo faktą reikėtų atmesti.

(146)

Komisija pažymi, kad iš Susitarimo 7.4 straipsnio yra aišku, kad atitinkami reikalavimai turėjo būti perleisti arba perduoti valstybei arba jos paskirtai bendrovei už 1 LVL sumą. Todėl, kadangi sprendimą perleisti 5 mln. EUR reikalavimą bendrovei „airBaltic“ priėmė valstybė, šis sprendimas yra valstybės sprendimas, ir jam naudoti valstybiniai ištekliai.

(147)

Per oficialią tyrimo procedūrą paaiškėjo, kad sutartys dėl sindikuotų paskolų niekada nebuvo pasirašytos. Tačiau iš Latvijos pateiktų įrodymų matyti, kad teismai pripažino, jog Susitarimo nuostatos, pagal kurias privatūs investuotojai privalėjo perleisti valstybei arba jos paskirtai bendrovei iš antrosios sindikuotos paskolos kylančius reikalavimus, galioja.

(148)

Šiuo klausimu Latvija pažymi, kad remiantis keliais Latvijos teismų sprendimais 5 mln. EUR reikalavimo pareiškėjas neturi teisės prašyti grąžinti šią sumą, bet gali tik reikalauti bendrovės „airBaltic“ akcijų, atitinkančių 5 mln. EUR avansinį mokėjimą į bendrovės akcinį kapitalą. Kadangi valstybei jau priklausė 99,8 % bendrovės „airBaltic“ akcijų, Latvija tvirtina, kad teisė į papildomas akcijas valstybei prasmingos ekonominės vertės neturėjo.

(149)

Komisija pažymi, priešingai tam, ką teigia Latvija, kad, nors teismai pripažino valstybės teisę perimti iš antrosios sindikuotos paskolos kylančius reikalavimus pagal Susitarimo 7.4 straipsnį, tai nereiškia, kad Latvija privalėjo perleisti šį reikalavimą bendrovei „airBaltic“. Komisija pažymi, kad apdairus rinkos ekonomikos dalyvis šio reikalavimo nebūtų perleidęs bendrovei „airBaltic“ už 1 LVL. Latvija nepateikė įrodymų, kodėl valstybei buvo naudingiau reikalavimą perduoti bendrovei „airBaltic“ negu išlaikyti jį arba panaudoti kuriems nors kitiems tikslams. Perleidusi šį reikalavimą, Latvija bendrovę pastatė į palankesnę padėtį palyginti su jos konkurentais.

(150)

Be to, Komisija nesutinka su Latvijos valdžios institucijų argumentais ir pažymi, kad bet kokia papildoma bendrovės „airBaltic“ akcijų dalis valstybei būtų davusi papildomos naudos, net jei ji būtų ir maža, todėl pagalbos buvimo fakto negalima atmesti (36). Be to, perleisdama reikalavimą bendrovei „airBaltic“ valstybė atsisakė ne tik reikalavimo, bet ir visų teisių į [5–7] % jam taikomas palūkanas.

(151)

Baigdama Latvija tvirtina, kad pagal valstybės pagalbos teisės aktus reikia laikyti, kad 6 priemonė buvo suteikta 2011 m. spalio 3 d., t. y. tada, kada pasirašytas Susitarimas, kartu su 1, 2 ir 3 priemonėmis.

(152)

Komisija pakartoja 7.2.1 skyriuje padarytas išvadas, kad 2011 m. spalio 3 d. sudarydama Susitarimą valstybė nežinojo, ar jai reikės pasinaudoti Susitarimo 7.4 straipsniu. Be to, reikalavimų, kuriems taikoma ta nuostata, valstybė neprivalėjo perleisti bendrovei „airBaltic“.

(153)

Pagaliau Komisija pažymi, kad Latvija nepagrindė savo argumento, kad Susitarimo 7.4 straipsnio tikslas buvo apsaugoti valstybės investiciją bendrovėje „airBaltic“, kad valstybė nepatirtų jokios žalos, jeigu BAS neįvykdytų savo įsipareigojimų.

(154)

Taigi, Komisija daro išvadą, kad suteikdama 6 priemonę valstybė veikė ne kaip rinkos ekonomikos investuotoja ir ši operacija nebuvo pari passu 1, 2 ir 3 priemonėms. Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad 6 priemone bendrovei „airBaltic“ suteiktas nederamas pranašumas. Šis pranašumas pagal pobūdį buvo atrankus, nes jį įgijo tik bendrovė „airBaltic“.

(155)

Dėl 120 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių yra tikėtina, kad 6 priemonė galėjo iškraipyti konkurenciją ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(156)

Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, Komisija daro išvadą, kad 6 priemone bendrovei „airBaltic“ buvo suteikta valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(157)

Komisija daro išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių 1, 4 ir 5 priemonėmis valstybės pagalba nebuvo teikiama.

(158)

Tačiau Komisija mano, kad 2, 3 ir 6 priemonės yra valstybės pagalba bendrovei „airBaltic“. Norėdama nustatyti bendrovei „airBaltic“ jau išmokėtos valstybės pagalbos sumą, Komisija pažymi, kad 3 priemonę sudaro 16 mln. LVL (22,65 mln. EUR) pirmosios valstybės paskolos ir 41,6 mln. LVL (58,89 mln. EUR) pirmos antrosios valstybės paskolos dalies kapitalizavimas. Prie šios sumos reikėtų pridėti antrą antrosios valstybės paskolos dalį, 25,4 mln. LVL (35,96 mln. EUR), kuri buvo suteikta bendrovei „airBaltic“2012 m. gruodžio 14 d., t. y. likusiąją 2 priemonės dalį, kuri nebuvo kapitalizuota, ir 5 mln. EUR, kurie perleisti bendrovei „airBaltic“ kaip 6 priemonė. Todėl bendrovei „airBaltic“ suteikta valstybės pagalba iš viso sudaro apie 86,53 mln. LVL (122,51 mln. EUR).

(159)

SESV 108 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė narė negali įgyvendinti valstybės pagalbos priemonės tol, kol Komisija nepriima sprendimo, kuriuo tai būtų leidžiama.

(160)

Komisija pažymi, kad Latvija suteikė 2, 3 ir 6 priemones bendrovei „airBaltic“ nepranešusi apie jas Komisijai, kad ši galėtų jas patvirtinti. Komisija apgailestauja, kad Latvija nesilaikė neveikimo sąlygos ir taip pažeidė savo įsipareigojimą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(161)

Dėl Latvijos valdžios institucijų ketinimo suteikti bendrovei „airBaltic“ 30 mln. EUR pagal sindikuotą paskolą ir 6 priemonę, Komisija primena Latvijos valdžios institucijų pareigą pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį tinkamu laiku informuoti Komisiją apie ketinimus suteikti pagalbą, kad ši galėtų pateikti savo pastabas.

(162)

2, 3 ir 6 priemonių aspektų, kurie yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje, suderinamumą reikia vertinti atsižvelgiant į to straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas išimtis. Kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, atsižvelgiant į priemonių pobūdį ir į bendrovės „airBaltic“ sunkumus, vieninteliai svarbūs suderinamumo kriterijai – tai SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyti pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti kriterijai, taikomi remiantis sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis, ypač jų nuostatomis dėl restruktūrizavimo pagalbos.

(163)

Iš pradžių Latvijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad nė viena šių priemonių valstybės pagalba nėra teikiama. Tačiau atsižvelgdama į Komisijos sprendime pradėti procedūrą iškeltas abejones, Latvija pateikė argumentų dėl suderinamumo ir nurodė, kad priemonės yra suderinama restruktūrizavimo pagalba.

(164)

Visų pirma, 2013 m. gruodžio mėn. Latvija pateikė atnaujintą restruktūrizavimo planą, kuris buvo papildytas 2014 m. sausio 28 d., vasario 28 d. ir kovo 24 d. pateikta informacija. Latvija pažymi, kad bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimas prasidėjo 2011 m. balandžio 18 d., kai bendrovės vadovybei pateiktas pirmasis planas. Pirmajame plane, kuris buvo pateiktas Komisijai, pažymėtos kai kurios silpnosios bendrovės „airBaltic“ sritys ir numatyta, kad bendrovei reikalingas apie [175–185] mln. EUR akcinis kapitalas, kad bendrovė galėtų atnaujinti savo orlaivių parką ir galėtų veiksmingai konkuruoti su pigių skrydžių bendrovėmis. Latvija tvirtina, kad iki 2011 m. balandžio mėn. buvo imtasi keleto veiksmų, įskaitant tai, kad uždarytas bendrovės „airBaltic“ centras Vilniuje, atsisakyta maršrutų, ir taip pradėtas bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimo procesas. Siekiant užtikrinti, kad bendrovė „airBaltic“ vėl veiktų pelningai, vėlesniu etapu sukurtas išsamus priemonių rinkinys pajamų, veiklos, tinklo, orlaivių parko, bendros organizacinės struktūros klausimams spręsti (planas „reShape“).

(165)

Pirmas planas buvo parengtas 2011 m., jame numatyti pagrindiniai finansiniai restruktūrizavimo aspektai. Pasak Latvijos, dėl to sudarytas Susitarimas ir pagaliau 2012 m. kovo mėn. parengtas planas „reShape“.

(166)

Šie Latvijos argumentai bus vertinami tolesniuose skyriuose.

(167)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 33 punktą tik sunkumų patiriančios įmonės, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9–13 punktuose, gali gauti restruktūrizavimo pagalbą. Komisija jau padarė išvadą, kad bendrovė „airBaltic“ buvo sunkumų patirianti įmonė bent nuo 2011 m. (žr. 87 konstatuojamąją dalį).

(168)

Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 12 punkte nurodyta, kad naujai įsteigta įmonė negali gauti sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos, net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. Apskritai įmonė laikoma naujai įsteigta trejus pirmuosius savo veiklos metus konkrečioje veiklos srityje. Bendrovė „airBaltic“ įsteigta 1995 m., ir jos negalima laikyti naujai įsteigta. Be to bendrovė „airBaltic“ nepriklauso verslo grupei, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 13 punkte.

(169)

Todėl Komisija daro išvadą, kad bendrovė „airBaltic“ gali gauti restruktūrizavimo pagalbą.

(170)

Komisija pažymi, kad bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimas prasidėjo 2011 m. balandžio mėn., kai bendrovės vadovybė parengė pirmąjį restruktūrizavimo planą. Šiame plane daugiausia dėmesio skirta orlaivių parko optimizavimui ir poreikiui pakeisti bendrovės orlaivius efektyvesniais lėktuvais – tai yra vienas svarbiausių ir vėlesnio plano „ReShape“ punktų. Tuo pat metu uždarytas centras Vilniuje. Po kelių savaičių, […] atlikus vertinimą, bendrovės „airBaltic“ vadovybė į planą įtraukė ketinimą darbuotojų skaičių sumažinti [8–12] %.

(171)

2011 m. planas atnaujintas pirmiau paminėtu planu „reShape“ ir oficialiai patvirtintas pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Kaip pažymėta 164 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. gruodžio mėn. Latvijos valdžios institucijos pateikė Komisijai restruktūrizavimo planą, kuriuo buvo atnaujintas planas „reShape“.

(172)

Komisija pažymi, kad 2011 m. balandžio mėn. restruktūrizavimo plane išdėstyti pagrindiniai bendrovės „airBaltic“ poreikiai. Nors planas nebuvo iki galo išplėtotas, jis tapo pirmąja priemone bendrovės „airBaltic“ restruktūrizavimo poreikiams nustatyti ir užtikrinti, kad ji vėl taptų gyvybinga. Be to, juo remiantis parengtas planas „reShape“ – tuo metu, kai pasirašytas Susitarimas (t. y. 2011 m. spalio 3 d.), jis buvo rengiamas ir buvo užbaigtas 2012 m. kovo mėn.

(173)

Ankstesnėje savo praktikoje Komisija pripažino, kad restruktūrizavimo planai yra rengiami laikui bėgant ir pradinius planus laikė esant pradiniu restruktūrizavimo laikotarpio etapu. Pavyzdžiui, sprendime Varvaressos  (37) Komisija laikėsi nuomonės, kad 2006–2009 m. šiai bendrovei suteiktas priemones reikia vertinti kaip ilgesnio restruktūrizavimo proceso dalį, remiantis 2009 m. restruktūrizavimo planu (skirtu 2006–2011 m. laikotarpiui). Kaip ir bendrovės „airBaltic“ atveju, 2009 m. bendrovės „Varvaressos“ restruktūrizavimo planas parengtas nuo 2006 m. plėtojant strateginį ir verslo planą.

(174)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 34 punktą restruktūrizavimo pagalba turi būti suteikiama tik įgyvendinus restruktūrizavimo planą, o jį visais individualios pagalbos atvejais turi patvirtinti Komisija. 35 punkte paaiškinama, kad restruktūrizavimo planas, kurio trukmė turi būti kaip galima trumpesnė, per pagrįstą laikotarpį ir remiantis realiomis būsimų veiklos sąlygų prielaidomis turi atkurti įmonės ilgalaikį gyvybingumą.

(175)

Pagal 36 punktą plane turi būti apibūdintos aplinkybės, dėl kurių bendrovė pateko į sunkią padėtį, ir atsižvelgiama į rinkos dabartinę padėtį bei ateities perspektyvas ir pateikiami geriausios ir blogiausios situacijos scenarijai.

(176)

Planas turi padėti pasiekti tokią apyvartą, kuri leistų bendrovei po restruktūrizavimo padengti visas sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimą ir finansinius privalomuosius mokėjimus. Laukiamo kapitalo grąžos turi pakakti restruktūrizuotai įmonei konkuruoti rinkoje, pasinaudojant savo pranašumais (37 punktas).

(177)

Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo plane apibūdinamos aplinkybės, dėl kurių bendrovei „airBaltic“ kilo sunkumų; jas daugiausia sukėlė 2008–2009 m. pasaulinė ekonomikos krizė, kuri stipriai paveikė Baltijos regioną, taip pat ir oro transporto sektorių.

(178)

Be to, restruktūrizavimo plane aiškinama, kad dėl anksčiau vykdytos komercinės strategijos bei keleto bendrovės „airBaltic“ ankstesnės vadovybės sprendimų bendrovės sunkumai dar padidėjo. Visų pirma, dėl komercinės bendrovės „airBaltic“ strategijos restruktūrizavimo plane pabrėžiama, kad anksčiau daugiausia dėmesio skirta tik plėtrai, ne pelningumui, todėl bendrovė patyrė ypač didelių išlaidų. Sąnaudos dar labai išaugo dėl orlaivių parko, kurį sudarė keturių skirtingų rūšių orlaiviai, ir dėl didelių orlaivių nuomos sąnaudų. Maršrutai buvo atidaromi tinkamai neįvertinus jų pelningumo, ir daugelis jų buvo nuostolingi.

(179)

Restruktūrizavimo planas parengtas 5 metų restruktūrizavimo laikotarpiui, kuris pradėtas skaičiuoti nuo 2011 m. balandžio mėn.; jame numatoma grąžinti ilgalaikį bendrovės „airBaltic“ gyvybingumą ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio mėn., nors blogiausiu atveju yra tikimasi, kad bendrovė „airBaltic“ vėl taps pelninga 2014 m. Taigi, restruktūrizavimo trukmė yra ne ilgesnė kaip 5 metai ir atitinka ankstesniais atvejais keleivinio oro transporto srityje taikytą praktiką (38). Iš tikrųjų, Komisija nuosekliai laikėsi nuomonės, kad esamomis ekonominėmis aplinkybėmis svarbu vengti vien trumpalaikės apyvartos ir verčiau stengtis sukurti tvirtą pagrindą augimui ateityje. Tokiu atveju reikalingas veiklos ir paslaugų teikimo stabilizavimas užtruks kelerius metus.

(180)

Restruktūrizavimo plane pabrėžiama, kad bendrovės „airBaltic“ komercinė strategija yra keičiama – bendrovė „airBaltic“ siekia tapti hibridine oro transporto bendrove: orientuotis į pelningesnius keleivius teikdama daugumą paslaugų, kurias siūlo tinklui priklausantys vežėjai, ir kartu stengtis užtikrinti sąnaudų efektyvumą, kurį paprastai pasiekia pigių skrydžių bendrovės. Naujoji bendrovės vadovybė jau yra nemažai pažengusi įgyvendindama šią strategiją nuo 2011 m. spalio mėn. Be to, restruktūrizavimo plane numatytos trijų rūšių restruktūrizavimo priemonės: i) esamų operacijų pajamų ir sąnaudų optimizavimas; ii) tinklo pertvarkymas, koreguojant skrydžių kryptis, dažnumą ir laiką, siekiant optimizuoti kiekvieno maršruto RASK ir CASK rodiklius (39); iii) tinklo ir orlaivių parko optimizavimas, siekiant peržiūrėti tinklą ir orlaivių parko dydį ir jį apibrėžti. Iš viso sumanyta 13 iniciatyvų pajamų klausimams ir 13 iniciatyvų sąnaudų klausimams spręsti, taip pat sumanytos dvi papildomos tinklo pertvarkymo ir orlaivių parko atnaujinimo iniciatyvos.

(181)

Dėl orlaivių parko optimizavimo Komisija pažymi, kad įvairus ir senstantis bendrovės „airBaltic“ orlaivių parkas ne taip efektyviai vartoja degalus, jam reikia daugiau priežiūros palyginti su konkurentų orlaivių parkais, dėl to auga sąnaudos. 2012 ir 2013 m. bendrovė „airBaltic“ nusprendė naudoti tik dalį turimų orlaivių, kad sumažintų sąnaudas. 2013 m., kad iš dalies kompensuotų prarastus pajėgumus dėl „Fokker“ ir „Boeing 757“ parkų atsisakymo, bendrovė „airBaltic“ savo orlaivių parką papildė „Q400 Bombardier“ lėktuvais. Be to, siekdama pakeisti savo orlaivių parką, iš naujo derėjosi dėl nuomos palankesnėmis sąlygomis, kol bus gautas naujasis „Bombardier CS300“ […] arba […]. Iki 2014 m. pabaigos bendrovė „airBaltic“ naudos 25 orlaivius, šį lygį išlaikys iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos 2016 m. Bendrai tariant, restruktūrizavimo laikotarpiu orlaivių parkas bus sumažintas 27 %.

(182)

Dėl tinklo pertvarkymo Komisija pažymi, kad 2013 m. naujasis tinklas uždirbo papildomus [16–21] LVL ([22,7–29,8] mln. EUR) C1 lygmeniu (40), palyginti su praėjusiais metais, inter alia, dėl to, kad atsisakyta nepelningų maršrutų (pvz., […]) ir sumažintas skrydžių dažnumas ([…] […], […] ir […]).

(183)

Prie pajamų iniciatyvų priskiriamas naujų mokesčių struktūrų įvedimas arba bagažo mokesčio struktūros optimizavimas. Be to, bus skatinama registruotis internetu, o lėktuvų įgulų nariams ir pardavimo padalinio darbuotojams bus taikomas lankstus atlygis. Prie sąnaudų iniciatyvų priskiriamos naujos derybos dėl degalų kainų su esamais tiekėjais ir naujos derybos dėl variklių patikros ir remonto sutarčių, nuomos optimizavimas ir angarų sąnaudų bei įgulos nakvynių viešbučiuose sąnaudų mažinimas. Taip pat bus iš naujo deramasi dėl sutarčių su antžeminio aptarnavimo paslaugų teikėjais.

(184)

Dauguma pirmesnėse dalyse aptartų restruktūrizavimo priemonių jau įgyvendintos. Dėl pajamų optimizavimo ir sąnaudų mažinimo iniciatyvų, taip pat dėl orlaivių parko atnaujinimo ir tinklo pertvarkymo 2012 m. pabaigoje bendrovės „airBaltic“ EBIT buvo neigiamas ir siekė 30 mln. LVL (42,47 mln. EUR), nors biudžete buvo numatytas 38 mln. LVL (53,8 mln. EUR) neigiamas EBIT. 2013 m. neigiamas EBIT sumažintas iki 7,7 mln. LVL (10,9 mln. EUR) ir taip pat buvo geresnis negu planuota. Tikimasi, kad bendrovė 2014 m. išlygins nuostolius ir nuo tada veiks pelningai, jos EBIT 2014 m. pasieks [1–3] mln. LVL ([1,4–4,2 mln. EUR)], o 2016 m. – [9–12] mln. LVL ([12,8–17] mln. EUR). Tikimasi, kad nuosavo kapitalo grąža 2014 m. bus [3–6] %, o 2016 m. – [18–21] %.

(185)

Restruktūrizavimo plane pateikiamos patikslintos, patikimomis prielaidomis pagrįstos finansinės prognozės realistiniam, pesimistiniam ir optimistiniam scenarijams. Pavyzdžiui, pagal realistinį scenarijų daroma prielaida, kad rinkos augimas sudarys [6–8] %, dėl to bendrovės „airBaltic“ augimas 2014 m. sumažės iki [1–3] %, o 2015 ir 2016 m. – iki [2–4] %, infliacijos lygis bus [1–3] % per metus, degalų kainos didės nuo [950–1 000] USD/t 2014 m. iki [1 000–1 050] USD/t 2016 m. Apkrovos koeficientas svyruos nuo [69–71] % 2014 m. iki [71–75] % 2016 m. Pagal šį scenarijų dėl šių iniciatyvų bendrovė „airBaltic“ 2014 m. galės išlyginti nuostolius (jos EBIT bus [1–3] mln. LVL ([1,4–4,2 mln. EUR)] ir po to veiks pelningai, jos EBIT 2015 m. bus [6–9] mln. LVL ([8,5–12,8] mln. EUR) o 2016 m. [9–12] mln. LVL ([12,8–17] mln. EUR).

(186)

Pagal visus scenarijus bendrovės „airBaltic“ EBIT iki 2016 m. taps teigiamas ir svyruos nuo [10–15] mln. LVL ([14,2–21,3] mln. EUR) pagal optimistinį scenarijų iki [5–10] mln. LVL ([7,1–14,2] mln. EUR) pagal pesimistinį scenarijų. Taip pat atlikta scenarijų jautrumo analizė, siekiant įvertinti riziką ir galimą jos poveikį iki 2016 m., ypač atsižvelgiant į valiutos riziką (USD kurso palyginti su LVL ir EUR padidėjimą ir (arba) sumažėjimą) ir apkrovos koeficientų, degalų rinkos kainos, pelningumo ir keleivių skaičiaus pokyčius.

(187)

Komisija įvertino restruktūrizavimo planą ir mano, kad jis turėtų padėti bendrovei „airBaltic“ ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio mėn. susigrąžinti ilgalaikį gyvybingumą. Restruktūrizavimo plane pateiktas išsamus aplinkybių, dėl kurių bendrovei „airBaltic“ kilo sunkumų, įvertinimas; į šias aplinkybes deramai atsižvelgiama numatant restruktūrizavimo priemones, kurias sudaro pajamų ir sąnaudų iniciatyvos bei tinklo pertvarkymo ir orlaivių parko atnaujinimo iniciatyvos.

(188)

Be to, Komisija mano, kad Latvijos pateiktame restruktūrizavimo plane įvairių restruktūrizavimo priemonių poveikis deramai kiekybiškai įvertintas, prielaidos yra pakankamos ir keleivinio oro transporto sektoriui tinkamos, o numatytas gyvybingumo lygis yra tinkamas pagal visus scenarijus visą restruktūrizavimo laikotarpį. Jautrumo analizė yra tinkama, iš jos matyti, kad nagrinėjamų veiksnių poveikis EBIT bus nedidelis.

(189)

Todėl atsižvelgdama į svarbias restruktūrizavimo priemones, kurių buvo imtasi, ir pažangą, kuri iki šiol padaryta, Komisija mano, kad restruktūrizavimo planas padės bendrovei „airBaltic“ susigrąžinti ilgalaikį gyvybingumą per pagrįstą laikotarpį.

(190)

Be to, iš Latvijos pateiktų įrodymų matyti, kad bendrovė „airBaltic“ šiuo metu vykdo restruktūrizavimo plane nustatytus uždavinius, o tai yra dar vienas plano patikimumo požymis.

(191)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 38 punktą, siekiant užtikrinti, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų sumažintas iki priimtino lygio, reikia imtis kompensacinių priemonių. Tokias priemones gali sudaryti turto išpardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas ir įėjimo į konkrečias rinkas kliūčių sumažinimas (39 punktas).

(192)

Šiuo atžvilgiu nuostolingos veiklos nutraukimas, kas, siekiant atkurti įmonės gyvybingumą, bet kokiu atveju būtų būtina, kompensacinių priemonių įvertinimo tikslais nebus laikomi pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimu (40 punktas).

(193)

Kaip kompensacinę priemonę Latvija siūlo bendrovei „airBaltic“ nutraukti skrydžius pelningais maršrutais, kad sumažėtų pajėgumas, ir atsisakyti laiko tarpsnių koordinuojamuose oro uostuose.

(194)

Restruktūrizavimo plane numatyta atsisakyti ne tik nepelningų maršrutų – to reikia norint sugrąžinti gyvybingumą – bet ir 14 pelningų maršrutų (41) vertinant pagal išlaidas padengiančių pajamų kategoriją C1. Pagal Komisijos praktiką maršrutai yra laikomi pelningais, jeigu praėjusiais metais jų išlaidas padengiančių pajamų kategorija C1 iki maršruto atsisakymo buvo teigiama (42). Apskaičiuojant C1 rodiklį atsižvelgiama į kiekvieno konkretaus maršruto skrydžio, keleivių ir platinimo sąnaudas (t. y. kintamąsias sąnaudas). C1 rodiklis yra tinkamas, nes jį apskaičiuojant atsižvelgiama į visas tiesiogiai su aptariamu maršrutu susijusias sąnaudas. Iš maršrutų, kurių C1 rodiklis yra teigiamas, dengiamos ne tik maršruto kintamosios sąnaudos, bet ir pastoviosios bendrovės sąnaudos.

(195)

Dėl pajėgumų restruktūrizavimo plane numatoma, kad 2011 m. balandžio mėn. bendrus bendrovės pajėgumus sudarė [5–5,5] mlrd. keleivių vietų vienam kilometrui pasiūla; tikimasi, kad 2016 m. balandžio mėn., restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje, bendrovės „airBaltic“ pajėgumus sudarys [4–4,5] mlrd. keleivių vietų vienam kilometrui pasiūla, t. y. pajėgumai bus [17–20] % mažesni. Komisija šiuo atžvilgiu pažymi, kad viena pagrindinių priemonių stengiantis sugrąžinti ilgalaikį gyvybingumą bus orlaivių parko sumažinimas nuo 34 orlaivių 2011 m. balandžio mėn. iki 25 orlaivių 2014 m. pabaigoje, jų skaičius toks liks iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos 2016 m. balandžio mėn. (žr. 181 konstatuojamąją dalį). Vertinant tik pelningus maršrutus, pajėgumai bus sumažinti [7–10] %.

(196)

Be to, Komisija pažymi, kad bendrovė „airBaltic“ atsisakė keleto maršrutų, kuriais skrydžiai vykdyti iš visiškai koordinuojamų […] oro uostų (43). Dėl to 2011 ir 2012 m. atsisakyta […] laiko tarpsnių visiškai koordinuojamuose oro uostuose, todėl konkuruojančios oro transporto bendrovės įgijo naujų verslo galimybių vykdyti skrydžius iš šių oro uostų ir į juos bei užsiimti intensyvesne veikla tuose oro uostuose.

(197)

Vertindama, ar kompensacinės priemonės yra tinkamos, Komisija atsižvelgs į rinkos struktūrą ir konkurencijos sąlygas, taip siekdama užtikrinti, kad tokia priemonė nepablogins rinkos struktūros (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 39 punktas). Kompensacinės priemonės turi būti proporcingos pagalbos iškreipiančiam poveikiui ir ypač įmonės dydžiui bei jos santykinei svarbai rinkoje arba rinkose. Sumažinimo laipsnis turi būti įvertinamas kiekvienu atveju atskirai (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 40 punktas).

(198)

Komisija pažymi, kad „airBaltic“ yra labai maža Europos aviacijos rinkos dalyvė, jai tenka 0,5 % viso Europos oro transporto sektoriuje sukuriamo produkto.

(199)

Be to, Komisija mano, kad bendrovės „airBaltic“ pajėgumų sumažinimas [7–10] % nėra mažas, turint galvoje tai, kad bendrovė „airBaltic“ yra santykinai nedidelė palyginti su Europos oro transporto sektoriaus našumo pajėgumais ir sukuriamu produktu pagal keleivių skaičių. Tokio nedidelio vežėjo kaip bendrovė „airBaltic“ tolesnis orlaivių parko ir pajėgumų mažinimas galėtų kelti pavojų, kad nepavyks sugrąžinti ilgalaikio gyvybingumo, nors konkurentams jokių prasmingų rinkos galimybių nebūtų suteikta. Be to, nors bendrovė „airBaltic“ yra didžiausia Latvijos oro transporto bendrovė, jos rinkos dalis Rygoje sumažės nuo [65–70] % 2011 m. iki [55–60] % 2016 m.

(200)

Be to, Komisija pažymi, kad Latvija yra regione, kuris priklauso remtiniems regionams pagal SESV sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą (44). Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 56 punkte nurodoma, kad leidimo suteikti pagalbą sąlygos remiamose vietovėse gali būti ne tokios griežtos kompensacinių priemonių įgyvendinimo ir pagalbos gavėjo indėlio dydžio atžvilgiu. Tais atvejais, kai pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimas atrodo tinkamiausia priemone siekiant išvengti nederamo konkurencijos iškraipymo, remiamose vietovėse būtinas sumažinimas bus mažesnis nei neremiamose vietovėse, jei tai pateisinama regioninės plėtros poreikiais.

(201)

Vertindama siūlomų kompensacinių priemonių tinkamumą Komisija taip pat atsižvelgė į šio atvejo ypatumus, Latvijos periferinę geografinę padėtį ir jos susisiekimo su likusia Europos Sąjungos dalimi galimybes. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad didžiojoje Latvijos geležinkelių sistemos dalyje yra naudojama rusiška geležinkelio vėžė, kuri yra platesnė negu daugumoje ES šalių naudojama standartinė vėžė, todėl kyla sąveikumo su kaimyninėmis ES šalimis problemų. Jūrų transporto sektoriuje galimybės pakeisti oro transportą, ypač keleivinį, taip pat ribotos. Baigdama Komisija pažymi, kad artimiausi tarptautiniai oro uostai, kuriuos galima pasiekti sausumos transportu, yra Vilniaus ir Talino oro uostai, esantys už maždaug 300 km nuo Rygos, todėl nėra patogūs alternatyvūs susisiekimo centrai, ypač verslo keleiviams.

(202)

Todėl Komisija mano, kad bendrovės „airBaltic“ pritaikytos kompensacinės priemonės, t. y. pajėgumų sumažinimas [7–10] % ir laiko tarpsnių atsisakymas koordinuojamuose oro uostuose, yra priimtinos, atsižvelgiant į su šiuo atveju susijusias aplinkybes. Todėl Latvijos pasiūlytos kompensacinės priemonės pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gaires yra pakankamos, siekiant užtikrinti, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms, kurį daro restruktūrizavimo pagalba bendrovei „airBaltic“, būtų sumažintas iki priimtino lygio.

(203)

Pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktą, norint apriboti pagalbą iki mažiausio būtino dydžio, reikia, kad nemažą restruktūrizavimo sąnaudų dalį pagalbos gavėja padengtų iš nuosavų išteklių. Jį gali sudaryti turto, kuris nėra būtinas įmonei išgyventi, pardavimas arba išorės finansavimas rinkos sąlygomis.

(204)

Toks indėlis turi būti tikras, t. y. faktiškas, neįtraukiant jokio būsimo pelno, pavyzdžiui, grynųjų pinigų srautų (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktas). Į nuosavą indėlį negali įeiti jokia papildoma valstybės pagalba. Komisija paprastai laikosi nuomonės, kad didelės įmonės atveju tinkamas indėlis sudaro ne mažiau kaip 50 % restruktūrizavimo sąnaudų. Tačiau esant išskirtinėmis aplinkybėmis ir ypač sunkiai padėčiai Komisija gali sutikti, kad indėlis būtų mažesnis (sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 44 punktas).

(205)

Restruktūrizavimo plane numatytos [150–170] mln. LVL ([214–242] mln. EUR) restruktūrizavimo sąnaudos apskaičiuotos pagal tai, kiek lėšų reikės trečiųjų šalių paskoloms grąžinti ([5–15] mln. LVL (7,1–21,3 mln. EUR)), nuostoliams dėl kai kurių orlaivių laipsniško nebenaudojimo ir pardavimo padengti ([15–25] mln. LVL ([21,3–35,5] mln. EUR)), blogų skolų, kurių bendrovė negalės susigrąžinti, atidėjiniams sudaryti ([5–10] mln. LVL ([7,1–15,3] mln. EUR)), išeitinėms kompensacijoms mokėti ([1–4] mln. LVL ([1,4–5,6] mln. EUR)), naujiems orlaiviams įsigyti, visų pirma […] „Bombardier Q400NG“ ir […] „Boeing 737–500“ (iš viso už [50–60] mln. LVL ([71,1–85,3] mln. EUR)), nenumatytiems nebalansiniams įsipareigojimams, kylantiems dėl […] reikalavimo įvykdyti ([5–15] mln. LVL ([7,1–21,3] mln. EUR)) ir [45–55] mln. LVL ([64–78,2] mln. EUR) numatomiems nuostoliams dengti, kol bendrovė „airBaltic“ vėl taps pelninga.

(206)

Kadangi bendros restruktūrizavimo sąnaudos sudarys [150–170] mln. LVL (214–242] mln. EUR), restruktūrizavimo plane siūlomas nuosavas bendrovės „airBaltic“ indėlis sudaro [100–110] mln. LVL ([141–155] mln. EUR), t. y. [60–70] % visų restruktūrizavimo sąnaudų. Nuosavą indėlį sudaro:

(207)

Dėl i punkte paminėtų privačių finansinių injekcijų Latvija įrodė, kad bendrovė BAS 2011 m. birželio–liepos mėn. atliko [7–9] mln. LVL ([10–13] mln. EUR) avansinius mokėjimus į bendrovės nuosavą kapitalą. Komisijos nuomone, šie mokėjimai yra nuosavas indėlis, kaip apibrėžta sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punkte, nes bendrovė BAS yra privati rinkos dalyvė, ir Komisija neturi priežasčių manyti, kad ji savo veikloje nesivadovavo rinkos logika. Ta pati išvada galioja dėl bendrovės „Transatlantic Holdings“ 2011 m. rugsėjo mėn. suteiktos [6–8] mln. LVL ([8,5–12,3] mln. EUR) sumos mainais už […] neapmokėtų bendrovės „airBaltic“ akcijų.

(208)

Dėl ii punkto Komisija laikosi nuomonės, kad 14 mln. LVL (19,82 mln. EUR) BAS suteikta paskola, t. y. BAS paskola, yra išorės finansavimas rinkos sąlygomis, kurį galima pripažinti nuosavu indėliu, kurį suteikė privatus investuotojas, tuo metu buvęs bendrovės akcininku.

(209)

Dėl naujų orlaivių [45–55] mln. LVL ([64–78] mln. EUR) vertės nuomos susitarimų (iii punktas) restruktūrizavimo plane paaiškinama, kad 2013 m. kovo mėn. bendrovė „airBaltic“, įgyvendinama orlaivių parko mažinimo ir optimizavimo programą, sudarė naują orlaivių nuomos susitarimą su privačiomis šalimis. Susitarimai sudaryti dėl […] „Bombardier Dash 8 Q400NG“ orlaivių grynosios nuomos 10 metų laikotarpiui iš viso už maždaug […] mln. USD ([…] mln. EUR) sumą, t. y. už maždaug […] USD ([…] EUR) per mėnesį.

(210)

Remiantis restruktūrizavimo planu, nuomos susitarimas sudarytas rinkos sąlygomis su […]. Mėnesio nuomos mokestis turi padengti sumą, apskaičiuotą iš amortizuotos pirkimo kainos atėmus atitinkamo orlaivio likutinę vertę po 10 metų (pridėjus tam tikrą antkainį, kad būtų padengtos […] finansavimo ir veiklos sąnaudos, ir pelno maržą), taip jį faktiškai suvienodinant su naujo orlaivio pirkimo kaina.

(211)

Komisija pažymi, kad nuomos susitarimai savaime yra standartinė oro transporto sektoriaus finansavimo forma, ir jas galima prilyginti restruktūrizuojamai bendrovei teikiamoms paskoloms. Tai, kad didelė dalis paskolos yra užtikrinta užstatu, nedraudžia tą paskolą laikyti „nuosavu indėliu“. Be to, Latvija patvirtino, kad pagal nuomos susitarimus taikomos standartinės užtikrinimo užstatais sąlygos (t. y. galimybė konfiskuoti lėktuvą, jeigu nevykdomi įsipareigojimai, ir piniginis užstatas). Todėl nuomotojui tenka tam tikra kreditoriaus rizika, nes bendrovei „airBaltic“ neįvykdžius įsipareigojimų jis patirtų nemažų nuostolių, t. y. prarastų tiesiogines nuomos pajamas ir jų negautų tol, kol orlaivis nebūtų iš naujo išnuomotas naujam klientui, taip pat patirtų sąnaudų dėl orlaivio pertvarkymo kitam veiklos vykdytojui (45).

(212)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija pažymi, kad iš nuomos susitarimų yra matyti, jog bendrovė „airBaltic“ galėjo pritraukti išorės finansavimą rinkoje. Todėl nuomos susitarimus galima laikyti įrodymu, kad rinkoje buvo tikima ilgalaikiu bendrovės „airBaltic“ gyvybingumu, nes susitarimai yra užtikrinti tik tipinio pobūdžio užstatu, o finansuotojas vis tiek prisiima tam tikro laipsnio riziką. Tai atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktą, kuriame nurodoma, kad nuosavą indėlį turėtų sudaryti rinkos sąlygomis gautas išorės finansavimas, ir yra požymis, jog rinkoje yra tikima numatyto gyvybingumo sugrąžinimo realumu. Taigi, Komisija mano, kad [45–55] mln. LVL ([64–78] mln. EUR) nuoma yra nuosavo indėlio dalis. Be to, tai atitinka ankstesnę Komisijos praktiką, pavyzdžiui, byloje Čekijos oro transporto bendrovė  (46).

(213)

Tačiau Komisija turi abejonių dėl kai kurių restruktūrizavimo plane siūlomų nuosavo indėlio rūšių; šios abejonės paaiškintos toliau.

(214)

Dėl avansinio mokėjimo į bendrovės „airBaltic“ kapitalą, kurį sudarė […] mln. LVL ([…] mln. EUR) ir kurį 2011 m. liepos mėn. atliko […], iš Latvijos pateiktos informacijos matyti, kad jis yra tiesiogiai susijęs su 6 priemone, pagal kurią, kaip jau buvo konstatuota, teikta valstybės pagalba. Todėl avansinis mokėjimas, kurį į bendrovės „airBaltic“ kapitalą atliko […], negali būti laikomas nuosavu indėliu, nes jam pagalba negali būti naudojama.

(215)

Dėl […] mln. LVL ([…] mln. EUR) likvidumo priemonės, kurią […] suteikė 2011 m. balandžio–birželio mėn. atsarginėms dalims pirkti, Latvijos valdžios institucijos nepateikė įrodymų, kurie padėtų Komisijai aiškiai suprasti šią priemonę ir jos svarbą įtikinant, kad jos gavėja susigrąžins gyvybingumą. Todėl Komisija negali padaryti tvirtos išvados, kad ši priemonė yra priimtina kaip nuosavas indėlis.

(216)

Dėl [5–15] mln. LVL ([7,1–21,3] mln. EUR) pardavėjo paskolos, kurią BAS suteikė bendrovei „airBaltic“ prekių ženklams išpirkti, Latvija nepateikė jokių įrodymų, kad paskola buvo faktiškai suteikta.

(217)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nemano, kad 2011 m. liepos mėn. […] atliktas […] mln. LVL ([…] mln. EUR) avansinis mokėjimas į bendrovės „airBaltic“ kapitalą, […] mln. LVL ([…] mln. EUR) likvidumo priemonė, kurią 2011 m. balandžio–birželio mėn. suteikė […] atsarginėms dalims pirkti, [5–15] mln. LVL (7,1–21,3 mln. EUR) pardavėjo paskola, kurią BAS suteikė bendrovei „airBaltic“ prekių ženklams išpirkti, ir […] mln. LVL ([…] mln. EUR) skolos dalies nurašymas gali būti pripažinti nuosavu indėliu. Komisija taip pat abejoja, ypač atsižvelgdama į neįtikinamą tuo klausimu pateiktą informaciją (neaiškus aptariamų skolų pobūdis, įskaitant keletą reikalavimų ir „airBaltic“ prekių ženklus), ar […] mln. LVL ([…] mln. EUR) skolos dviem bankams dalies nurašymą galima įskaityti kaip nuosavą indėlį.

(218)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad kitos priemonės, pasiūlytos kaip nuosavas indėlis, vis tiek atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punktą, todėl ta nuosavo indėlio dalis yra tinkama. Jos sudaro [75–85] mln. LVL ([107–120] mln. EUR), t. y. [48–50] % restruktūrizavimo sąnaudų. Didelės įmonės, tokios kaip „airBaltic“, nuosavas indėlis paprastai turėtų sudaryti 50 %. Tačiau pagal sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 56 punktą remiamose vietovėse, kokia buvo Latvija tuo metu, kai buvo suteiktos priemonės (žr. 200 konstatuojamąją dalį), Komisija nuosavą indelį galėtų vertinti ne taip griežtai.

(219)

Todėl Komisija mano, kad sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 43 punkto reikalavimai įvykdyti.

(220)

Pagaliau reikia laikytis sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 72 punkto, kuriame nurodoma, kad įmonė, kuri gavo sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos per paskutinius dešimt metų, nebegali gauti sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos (principas „tik vieną ir paskutinį kartą“).

(221)

Kadangi pagal 1, 4 ir 5 priemones valstybės pagalba nebuvo teikiama, taikant principą „tik vieną ir paskutinį kartą“ į jas nereikia atsižvelgti. Be to, Latvijos valdžios institucijos patvirtino, kad bendrovė „airBaltic“ per paskutinius 10 metų negavo jokios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos. Todėl Komisija mano, kad principo „tik vieną ir paskutinį kartą“ yra laikomasi.

(222)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija daro išvadą, kad Latvija neteisėtai įgyvendino 2, 3 ir 6 bendrovei „airBaltic“ skirtas priemones, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Komisija mano, kad priemonės ir restruktūrizavimo planas atitinka sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse reikalaujamas sąlygas. Todėl Komisija mano, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

(223)

Baigdama Komisija pažymi, kad Latvija sutiko, kad šis sprendimas būtų priimtas ir apie jį būtų pranešta anglų kalba,

10.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/29

—

„National Bank of Greece S.A.“ rekapitalizavimu ir restruktūrizavimu,

—

„First Business Bank S.A.“ pertvarkymu pagal pervedimo pavedimą bankui „National Bank of Greece S.A.“,

—

„Probank S.A.“ pertvarkymu pagal pervedimo pavedimą bankui „National Bank of Greece S.A.“,

—

kooperatinių bankų „Lesvos-Limnos“, „Achaia“ ir „Lamia“ pertvarkymu

(1)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimu Komisija patvirtino schemą „Paramos priemonės kredito įstaigoms Graikijoje“ (toliau – Graikijos bankams skirta paramos schema), kuria siekiama užtikrinti Graikijos finansų sistemos stabilumą. Pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą pagalba gali būti teikiama pagal tris ją sudarančias priemones: rekapitalizavimo priemonę, garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę (2).

(2)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendimo 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad Komisijai bus pranešta apie pagalbos pagal rekapitalizavimo priemonę gavėjų restruktūrizavimo planą.

(3)

2009 m. gegužės mėn. Bankas buvo rekapitalizuotas pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos rekapitalizavimo priemonę.

(4)

2010 m. rugpjūčio 2 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai Banko restruktūrizavimo planą. Komisija tą planą, vėlesnes atnaujintas jo versijas ir Graikijos valdžios institucijų pateiktą papildomą informaciją užregistravo kaip bylą SA.30342 (PN 26/2010), vėliau – kaip bylą SA.32788 (2011/PN).

(5)

2011 m. gruodžio mėn. Graikija dar kartą rekapitalizavo Banką pagal rekapitalizavimo priemonę. 2011 m. gruodžio 22 d. Komisija patvirtino antrąjį Banko rekapitalizavimą (3).

(6)

Bankui pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą kelis kartus buvo suteiktos valstybės garantijos skolos priemonėms ir paskolos, padengtos Vyriausybės obligacijomis (4). Jam taip pat buvo skirta valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti.

(7)

2012 m. kovo 18 d. Graikijos bankas pradėjo trijų kooperatinių bankų (toliau – trys kooperatiniai bankai): kooperatinio banko „Lesvos-Limnos“ (toliau – „Lesvos-Limnos Bank“), kooperatinio banko „Achaia“ (toliau – „Achaia Bank“) ir kooperatinio banko „Lamia“ (toliau – „Lamia Bank“) licencijų panaikinimo procesą ir jų likvidavimą.

(8)

Komisija neoficialiai iš Graikijos gautą informaciją apie kooperatinių bankų pertvarkymą užregistravo kaip bylą SA.34534 (2012/NN).

(9)

2012 m. kovo 23 d. Graikijos bankas pradėjo trijų kooperatinių bankų atrinktų įsipareigojimų perdavimą Bankui ir nustatė finansavimo trūkumų (5) sumą, kurią pagal Įstatymą Nr. 4051/2012 (6) turėtų padengti Graikijos finansinio stabilumo fondas (toliau – HFSF). Finansavimo trūkumai buvo lygūs perduotų įsipareigojimų vertei, nes trijų kooperatinių bankų turto perduota nebuvo.

(10)

2012 m. balandžio 20 d. HFSF pateikė Bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti didinant, kaip planuota, Banko akcinį kapitalą. 2012 m. gegužės 28 d. HFSF Bankui suteikė 7 430 mln. EUR dydžio tarpinio rekapitalizavimo priemonę (toliau – pirmasis tarpinis rekapitalizavimas).

(11)

2012 m. gegužės mėn. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie įsipareigojimo raštą, kurį HFSF pateikė Bankui. Kadangi priemonė jau buvo įvykdyta, Komisija ją užregistravo kaip pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta (byla SA.34824 (2012/NN)).

(12)

2012 m. liepos 27 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo (toliau – sprendimas pradėti procedūrą dėl NBG) (7).

(13)

2012 m. gruodžio mėn. HFSF Bankui suteikė 2 326 mln. EUR dydžio antrąją tarpinio rekapitalizavimo priemonę (toliau – antrasis tarpinis rekapitalizavimas) (8). Graikijos valdžios institucijos Komisijai apie tą priemonę pranešė 2012 m. gruodžio 27 d. Komisija tas priemones užregistravo kaip bylą SA.36007 (2013/NN).

(14)

2013 m. birželio mėn. Bankas paskelbė apie sėkmingą 1 079 mln. EUR vertės teisių emisijos (9) užbaigimą, o HFSF iš dalies pakeitė pirmąjį ir antrąjį tarpinį rekapitalizavimą į nuosavą kapitalą (2013 m. pavasario rekapitalizavimas, apimantis 1 079 mln. EUR teisių emisiją ir pirmojo bei antrojo tarpinio rekapitalizavimo pakeitimą). Bendra 2013 m. pavasario rekapitalizavimo suma buvo 9 756 mln. EUR, iš kurių 8 677 mln. EUR injekciją skyrė HFSF (toliau – HFSF dalyvavimas vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą).

(15)

2013 m. gruodžio 19 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai informaciją apie 2013 m. pavasario rekapitalizavimo sąlygas.

(16)

2014 m. birželio 25 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai galutinį Banko restruktūrizavimo planą (toliau – restruktūrizavimo planas). Tą pačią dieną Graikijos valdžios institucijos pateikė informaciją apie valstybės garantuojamą skubią paramą likvidumui padidinti. Jos nurodė, kad nori ir toliau teikti Bankui tokią paramą likvidumui padidinti, taip pat valstybės garantijas skolos priemonėms ir paskolas, padengtas Vyriausybės obligacijomis, pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą. Komisija pranešimą užregistravo suteikdama numerį Nr. SA.34824 (2012/C).

(17)

Komisija su Graikijos valdžios institucijų ir Banko atstovais surengė daug susitikimų, telekonferencijų ir susirašinėjo elektroniniais laiškais.

(18)

Graikija sutinka, kad išimties tvarka šis sprendimas būtų priimtas tik anglų kalba.

(19)

2009 m. liepos mėn. Graikija rekapitalizavo banką „First Business Bank S.A.“ (toliau – „FB Bank“) pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos rekapitalizavimo priemonę (10) ir tam skyrė 50 mln. EUR sumą.

(20)

2013 m. pavasarį Graikijos bankas nusprendė pradėti „FB Bank“ pertvarkymą taikant pirkimo ir prisiėmimo procedūrą (11).

(21)

2013 m. gegužės 1 d. Graikijos bankas paragino keturis didžiausius Graikijos bankus pateikti neįpareigojančius pasiūlymus dėl „FB Bank“ turto ir įsipareigojimų portfelio. Graikijos bankas savo rašte konkurso dalyviams nurodė, kad HFSF padengtų ne tik finansavimo trūkumą, bet ir pirkėjo kapitalo poreikius, susijusius su perduotu „FB Bank“ turtu.

(22)

2013 m. gegužės 8 d. Bankas ir dar vienas bankas pateikė preliminarius pasiūlymus.

(23)

2013 m. gegužės 10 d. Bankas savo pasiūlymą patikslino.

(24)

Tą pačią dieną Graikijos bankas pradėjo „FB Bank“ pertvarkymą ir atrinkto turto bei įsipareigojimų perdavimą Bankui.

(25)

2013 m. gegužės 11 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė Komisijai informaciją apie „FB Bank“ pertvarkymą. Komisija tą informaciją ir vėliau Graikijos valdžios institucijų pateiktą informaciją užregistravo kaip bylą SA.36658 (2014/NN).

(26)

2013 m. birželio 28 d. HFSF padengė du trečdalius finansavimo trūkumo, kaip buvo iš pradžių apskaičiuota.

(27)

2013 m. liepos 29 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie finansavimo trūkumo padengimą (iš viso apie 524 mln. EUR), kaip apskaičiuota vykdant pertvarkymą ir remiantis 2013 m. kovo 31 d. duomenimis.

(28)

2013 m. lapkričio 7 d. Graikijos banko patvirtintas apskaičiuotas visas finansavimo trūkumas sudarė 457 mln. EUR (12).

(29)

2013 m. lapkričio 13 d. HFSF sumokėjo Bankui finansavimo trūkumo likutį.

(30)

2014 m. birželio 25 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Bankas neketina prašyti HFSF skirti Bankui lėšų kapitalo poreikiams, susidariusiems įsigijus „FB Bank“ turtą, padengti.

(31)

2013 m. gegužės 10 d. Graikijos bankas paskyrė „Probank S.A.“ bankui (toliau – „Probank“) įgaliotinį.

(32)

2013 m. liepos mėn. Graikijos bankas nusprendė pradėti „Probank“ pertvarkymą taikant pirkimo ir prisiėmimo procedūrą.

(33)

2013 m. liepos 22 d. Graikijos bankas paragino keturis didžiausius Graikijos bankus pateikti pasiūlymus dėl „Probank“ turto ir įsipareigojimų portfelio. Graikijos bankas savo rašte potencialiems konkurso dalyviams pareiškė, kad HFSF padengtų ne tik finansavimo trūkumą, bet ir pirkėjo kapitalo poreikius, susijusius su perduotu „Probank“ turtu.

(34)

2013 m. liepos 24 d. Bankas pateikė pasiūlymo projektą, o 2013 m. liepos 25 d. Bankas pateikė savo įpareigojantį pasiūlymą.

(35)

2013 m. liepos 26 d. Graikijos bankas pradėjo „Probank“ pertvarkymą ir atrinkto turto bei įsipareigojimų perdavimą Bankui.

(36)

2013 m. liepos 29 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai apie finansavimo trūkumo padengimą (iš viso 238 mln. EUR), kaip apskaičiavo Graikijos bankas remdamasis 2013 m. kovo 31 d. duomenimis. Komisija tą pranešimą ir vėliau Graikijos valdžios institucijų pateiktą informaciją užregistravo kaip bylą SA.37156 (2014/NN).

(37)

2013 m. rugpjūčio 9 d. HFSF padengė du trečdalius finansavimo trūkumo, kaip buvo iš pradžių apskaičiuota.

(38)

2013 m. gruodžio 30 d. Graikijos banko patvirtintas apskaičiuotas visas finansavimo trūkumas sudarė 563 mln. EUR.

(39)

2013 m. gruodžio 31 d. HFSF sumokėjo Bankui finansavimo trūkumo likutį.

(40)

Tą pačią dieną Graikijos bankas pateikė Komisijai tolesnę informaciją apie viso finansavimo trūkumo padengimą.

(41)

2014 m. birželio 25 d. Graikijos valdžios institucijos pranešė Komisijai, kad Bankas neketina prašyti HFSF skirti Bankui lėšų kapitalo poreikiams, susidariusiems įsigijus „Probank“ turtą, padengti.

(42)

Nuo 2008 m. iki 2012 m. Graikijos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 20 %, kaip parodyta 1 lentelėje. Todėl Graikijos bankai susidūrė su sparčiai augančiu įsipareigojimų, susijusių su Graikijos namų ūkiams ir įmonėms suteiktomis paskolomis, nevykdymo lygiu (13). Tokie pokyčiai turėjo neigiamos įtakos Graikijos bankų turto rezultatams ir dėl to patirta didelių paskolų nuostolių.

1 lentelė

Realiojo BVP augimas Graikijoje 2008–2013 m.

(43)

Be to, 2012 m. vasario mėn. Graikija įgyvendino privačiojo sektoriaus obligacijų keitimo, žinomo kaip privačiojo sektoriaus dalyvavimas, programą (toliau – PSD programa). Graikijos bankai dalyvavo PSD programoje, pagal kurią Graikijos Vyriausybė mainais už esamas Graikijos Vyriausybės obligacijas (GVO) esamiems privatiems obligacijų turėtojams siūlė naujus vertybinius popierius (įskaitant naujas GVO, su BVP susietus vertybinius popierius ir Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) išleistus PSD mokėjimo įsipareigojimus) su 53,5 % nominalia diskonto norma ir ilgesniais išpirkimo terminais (14). To obligacijų keitimo rezultatus Graikijos valdžios institucijos paskelbė 2012 m. kovo 9 d. (15). Dėl keitimo obligacijų turėtojai patyrė didelių nuostolių (Graikijos banko skaičiavimais, Graikijos bankų nuostoliai vidutiniškai siekė 78 % senųjų GVO nominaliosios vertės), be to, atsirado kapitalo poreikių, kurie atgaline data įrašyti į Graikijos bankų 2011 m. finansines ataskaitas.

2 lentelė

Bendri pagrindinių Graikijos bankų nuostoliai, susiję su PSD (mln. EUR)

(44)

Kadangi dėl PSD programos ir tebesitęsiančio nuosmukio Graikijos bankai susidūrė su dideliu kapitalo trūkumu, pagal 2012 m. kovo 11 d. Graikijos Vyriausybės, Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Europos Centrinio Banko (ECB) sudarytą antrosios Graikijos ekonomikos koregavimo programos Ekonominės ir finansų politikos memorandumą (EFPM) numatytos lėšos tų bankų rekapitalizavimui. Graikijos valdžios institucijų skaičiavimais, pagal tą programą finansuotini bendri bankų rekapitalizavimo poreikiai ir pertvarkymo išlaidos sudaro 50 mlrd. EUR (17). Ta suma apskaičiuota remiantis Graikijos banko atliktu laikotarpio nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. testavimu nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – 2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), pagrįstu bendrovės „Blackrock“ parengta paskolų nuostolių prognoze (18). Lėšos Graikijos bankų rekapitalizavimui skiriamos per HFSF. 3 lentelėje apibendrinami pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, skaičiavimai.

3 lentelė

2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis: pagrindinių Graikijos bankų kapitalo poreikiai (mln. EUR)

(45)

Remiantis EFPM, „bankams, pateikiantiems perspektyvius kapitalo didinimo planus, bus suteikta galimybė prašyti valstybės paramos ir ją gauti taip, kad būtų išlaikytos privačiojo sektoriaus paskatos vykdyti kapitalo injekcijas ir taip sumažinta našta mokesčių mokėtojams“ (19). Graikijos bankas nustatė, kad tik keturi didžiausi bankai („Eurobank“, „National Bank of Greece“, „Piraeus Bank“ ir „Alpha Bank“) yra gyvybingi (20). Pirmąją rekapitalizavimo priemonę HFSF jiems suteikė 2012 m. gegužės mėn.

(46)

Dėl nuosmukio ir politinio nestabilumo vidaus indėliai Graikijos bankuose nuo 2009 m. pabaigos iki 2012 m. birželio mėn. iš viso sumažėjo 37 %. Mėgindami išlaikyti indėlius tie bankai turėjo mokėti aukštesnes palūkanas. Išaugo indėlių sąnaudos, todėl sumažėjo grynoji bankų palūkanų marža. Kadangi Graikijos bankai nebegalėjo naudotis didmeninio finansavimo rinkomis, jie tapo visiškai priklausomi nuo Eurosistemos finansavimo (21), kurio vis didesnę dalį sudarė Graikijos banko teikiama valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti.

(47)

2012 m. gruodžio 3 d. Graikija pradėjo naujų GVO, kurias investuotojai gavo pagal PSD programą, išpirkimo programą kainomis, kurios svyravo nuo 30,2 % iki 40,1 % GVO nominaliosios vertės (22). Graikijos bankai dalyvavo toje išpirkimo programoje ir dėl to į savo balansą galėjo įrašyti dar didesnius nuostolius, nes didžioji PSD programos metu į sąskaitas įtraukto tų naujų GVO buhalterinio nuostolio (t. y. rinkos vertės ir nominaliosios vertės skirtumo) dalis tapo galutinė ir negrįžtama (23).

(48)

2012 m. gruodžio mėn. keturiems didžiausiems Graikijos bankams HFSF suteikė antrąją tarpinio rekapitalizavimo priemonę.

(49)

2013 m. pavasarį tarpinis keturių bankų rekapitalizavimas buvo pakeistas nuolatiniu rekapitalizavimu paprastosiomis akcijomis, o HFSF turima dalis sudarė daugiau kaip 80 % kiekvieno iš keturių bankų akcijų. HFSF gavo bankų, sugebėjusių pritraukti iš anksto nustatytą privataus kapitalo sumą, akcijas be balsavimo teisės, o privatiems investuotojams, kurie kartu su HFSF skyrė pinigų, buvo suteikti varantai HFSF įsigytoms akcijoms.

(50)

2013 m. liepos mėn. Graikijos bankas pavedė konsultantui atlikti visų Graikijos bankų paskolų portfelių vertinimą. Konsultantas parengė visų Graikijos bankų vidaus paskolų portfelių, taip pat užsienio filialų ir patronuojamųjų įmonių paskolų, susijusių su Graikijos rizika, kredito nuostolio projekcijas trejų su puse metų ir paskolos trukmės laikotarpiu. Analizėje pateikiamos kredito nuostolio projekcijos pagal du makroekonominius scenarijus, t. y. pagrindinį ir nepalankų scenarijus. Užsienio paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijas sudarė Graikijos bankas, padedamas konsultanto.

(51)

Remdamasis konsultanto atliktu kredito nuostolio projekcijų vertinimu, 2013 m. rudenį Graikijos bankas pradėjo naują testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (toliau – 2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis) siekdamas įvertinti Graikijos bankų kapitalo pozicijos tvirtumą pagal pagrindinį ir nepalankų scenarijų. Graikijos bankas, naudodamasis technine kito konsultanto parama, atliko kapitalo poreikių vertinimą.

(52)

Pagrindiniai kapitalo poreikių vertinimo, atlikto vykdant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, elementai buvo šie: i) bankų paskolų portfelių kredito nuostolio projekcijos (24) konsoliduotai Graikijos rizikai ir užsienio rizikai, atėmus esamus paskolų rezervus; ii) numatomas bankų veiklos pelningumas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn., remiantis atsargiu 2013 m. ketvirtąjį ketvirtį Graikijos bankui pateiktų restruktūrizavimo planų koregavimu. 4 lentelėje apibendrinami pagrindinių Graikijos bankų konsoliduotų kapitalo poreikių, nustatytų atliekant 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis pagal pagrindinį scenarijų, skaičiavimai.

4 lentelė

2013 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Konsoliduoti Graikijos bankų kapitalo poreikiai pagal pagrindinį scenarijų (mln. EUR)

(53)

2014 m. kovo 6 d. Graikijos bankas paskelbė 2013 m. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus ir paprašė, kad bankai iki 2014 m. balandžio mėn. vidurio pateiktų kapitalo didinimo planus kapitalo poreikiams pagal pagrindinį scenarijų padengti.

(54)

Nuo 2013 m. kovo mėn. pabaigos iki 2014 m. gegužės mėn. pradžios keturi bankai didino kapitalą.

(55)

Bankas teikia universalias banko paslaugas, daugiausia Graikijoje, Turkijoje ir kitose Vidurio, Rytų bei Pietryčių Europos šalyse (Kipre, Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Albanijoje ir buvusioje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM)). Bankas siūlo namų ūkiams ir įmonėms visus bankininkystės ir finansinius produktus ir paslaugas. Jis vykdo mažmeninės, korporacinės ir privačiosios bankininkystės, turto valdymo, draudimo, iždo veiklą, veikia kapitalo rinkose ir teikia kitas paslaugas. Bankas įregistruotas Graikijoje, o jo akcijos įtrauktos į Atėnų vertybinių popierių biržos sąrašus. 2012 m. rugsėjo 30 d. duomenimis Banke iš viso dirbo 37 831 darbuotojas (28), iš kurių maždaug trečdalis dirbo Graikijoje, dar trečdalis – Turkijoje, o likęs trečdalis – kitose šalyse, daugiausia Pietryčių Europoje.

(56)

Bankas dalyvavo PSD programoje, pagal kurią iškeitė GVO ir su valstybe susijusių paskolų, kurių nominalioji vertė – 14 749 mln. EUR. Iš viso Banko su PSD susijusios išlaidos buvo apie 11 735 mln. EUR prieš apmokestinimą ir visa ši suma buvo įrašyta į jo 2011 m. sąskaitas (29). 2012 m. gruodžio mėn. vykdant išpirkimo programą Bankas gerokai žemesne kaina nei nominalioji vertė pardavė naujas GVO, kurias buvo gavęs pagal PSD programą. Dėl to pardavimo galėjo įrašyti su naujomis GVO susijusius nuostolius.

(57)

5 lentelėje pateikiami 2010 m. gruodžio mėn., 2011 m. gruodžio mėn., 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. gruodžio mėn. pagrindiniai Banko duomenys (metinių finansinių ataskaitų konsoliduoti duomenys).

5 lentelė

„National Bank of Greece“ pagrindiniai duomenys, 2010 m., 2011 m., 2012 m. ir 2013 m.  (30)

(58)

5 lentelė rodo, kad Bankas dėl PSD programos ne tik patyrė didelių nuostolių, įtrauktų į 2011 m. sąskaitas (11 735 mln. EUR (32)), bet ir jo pajamos sumažėjo (įskaitant dėl didesnių indėlių sąnaudų) ir jis patyrė didelių ir toliau didėjančių paskolų portfelių Graikijoje ir užsienyje vertės sumažėjimo nuostolių. Banko likvidumo pozicija nukentėjo dėl indėlių atsiėmimo, tačiau jo grynųjų paskolų ir indėlių santykis, palyginti su kitais Graikijos bankais, išliko gana žemas (2012 m. gruodžio 31 d. jis buvo 118 % (33)).

(59)

Atlikus 2013 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, per kurį apskaičiuota, kad Banko kapitalo poreikiai pagal pagrindinį scenarijų sudarė 2 183 mln. EUR, Bankas siekė gauti 2,5 mlrd. EUR kapitalo rinkoje.

(60)

2014 m. gegužės 6 d. Bankas paskelbė 2,5 mlrd. EUR (34) vertės užsakymų portfelio sudarymo (35) pradžią.

(61)

2014 m. gegužės 9 d. Bankas paskelbė apie 1 136,4 mln. naujų paprastųjų akcijų, kurių pardavimo kaina – 2,2 EUR už akciją, o visos bendrosios pajamos – 2,5 mlrd. EUR, išleidimą ir platinimą (36). Akcinis kapitalas padidintas panaikinus esamų akcininkų turimas pirmenybės teises, kaip nuspręsta per 2014 m. gegužės 10 d. Atėnuose vykusį visuotinį akcininkų susirinkimą (37). HFSF, remdamasis dviem nepriklausomų ekspertų pagal Įstatymą Nr. 3864 atlikto vertinimo ataskaitomis, patvirtino akcinio kapitalo padidinimą (38).

(62)

2012 m. kovo 18 d. Graikijos bankas pažymėjo, kad trys kooperatiniai bankai neatitinka kapitalo pakankamumo reikalavimų ir padarė išvadą, kad jie negalėtų pasididinti kapitalo. Todėl Graikijos bankas nusprendė panaikinti jų licencijas ir pradėjo jų likvidavimą.

(63)

Graikijos bankas manė, kad pertvarkymo priemonių taikymas, ypač indėlių aukcionai vykdant pertvarkymą (Įstatymo Nr. 3601/2007 63D straipsnis) ir atitinkamo finansavimo trūkumo padengimas, buvo labai svarbūs žingsniai siekiant išlaikyti po sėkmingo PSD ir antrosios koregavimo programos užbaigimo atsigaunantį, tačiau, nepaisant pasikeitusių rinkos nuotaikų, vis dar trapų, indėlininkų pasitikėjimą. Graikijos bankas apskaičiavo, kad 2012 m. kovo 19 d. tuose trijuose kooperatiniuose bankuose klientų indėlių bendra suma (remiantis 2013 m. rugsėjo 30 d. audito nepatvirtintais duomenimis) sudarė apie 325 mln. EUR.

(64)

Graikijos bankas pradėjo pirkimo ir prisiėmimo procedūrą, pagal kurią visi indėliai, įskaitant tarpbankinius indėlius, ir reikalavimai bei įsipareigojimai Graikijos indėlių ir investicijų garantijų fondui (toliau – HDIGF), išskyrus paskolas, būtų perduoti pirkėjui. 2012 m. kovo 20 d. Graikijos bankas paragino penkias tuo metu didžiausias Graikijos kredito įstaigas pateikti pasiūlymus. Bankas ir trys kiti bankai pateikė įpareigojančius pasiūlymus. Banko pasiūlymas buvo tinkamiausias, atsižvelgiant į atlygį ir laiką, kurio reikia perdavimui užbaigti. Bankas kaip atlygį pasiūlė sumokėti sumą, lygią […] (39) % perduotų indėlių, ir apskaičiuota, kad perdavimą galima užbaigti per vieną darbo dieną.

(65)

2012 m. kovo 23 d. Graikijos bankas nusprendė, kad „Lesvos-Limnos Bank“ indėliai, reikalavimai bei įsipareigojimai HDIGF atžvilgiu turi būti perduoti Bankui (40). Remiantis Graikijos banku (41), tikroji perduotų įsipareigojimų vertė buvo […] mln. EUR, o jokio turto perduota nebuvo. Apskaičiuota (42), kad atlygis yra […] mln. EUR, t. y. […] % perduotų indėlių. Finansavimo trūkumą padengė HFSF pagal Įstatymo Nr. 3601/2007 63D straipsnio 13 dalį. 2012 m. balandžio 10 d. HFSF padengė du trečdalius viso EFSF finansavimo trūkumo ir įsipareigojo išmokėti likusią sumą po to, kai bus nustatytas galutinis finansavimo trūkumas. 2012 m. birželio 22 d. Graikijos bankas nustatė, kad galutinis „Lesvos-Limnos Bank“ finansavimo trūkumas sudarė 56,6 mln. EUR. 2012 m. liepos 20 d. HFSF padengė trūkstamą finansavimo trūkumo dalį.

(66)

Kai buvo vykdomas „Lesvos-Limnos Bank“ pertvarkymas, jame dirbo 37 darbuotojai ir jis turėjo 3 filialus. Bankas neperėmė nė vieno „Lesvos-Limnos Bank“ filialo, o jų darbuotojus atleido.

(67)

2012 m. kovo 23 d. Graikijos bankas nusprendė, kad „Achaia Bank“ indėliai, reikalavimai bei įsipareigojimai HDIGF atžvilgiu turi būti perduoti Bankui (43). Remiantis Graikijos banku (44), tikroji perduotų įsipareigojimų vertė buvo […] mln. EUR, o jokio turto perduota nebuvo. Apskaičiuota (45), kad atlygis yra […] mln. EUR, t. y. […] % perduotų indėlių kapitalo. Finansavimo trūkumą padengė HFSF pagal Įstatymo Nr. 3601/2007 63D straipsnio 13 dalį. 2012 m. balandžio 10 d. HFSF padengė du trečdalius viso EFSF finansavimo trūkumo ir įsipareigojo išmokėti likusią sumą po to, kai bus nustatytas galutinis finansavimo trūkumas. 2012 m. birželio 22 d. Graikijos bankas nustatė, kad galutinis „Achaia Bank“ finansavimo trūkumas sudarė 212,9 mln. EUR. 2012 m. liepos 20 d. HFSF padengė trūkstamą finansavimo trūkumo dalį.

(68)

Kai buvo vykdomas „Achaia Bank“ pertvarkymas, jame dirbo 103 darbuotojai ir jis turėjo 13 filialų. Bankas neperėmė nė vieno „Achaia Bank“ filialo, o jų darbuotojus atleido.

(69)

2012 m. kovo 23 d. Graikijos bankas nusprendė, kad „Lamia Bank“ indėliai, reikalavimai bei įsipareigojimai HDIGF atžvilgiu turi būti perduoti Bankui (46). Pasak Graikijos banko, tikroji perduotų įsipareigojimų vertė buvo […] mln. EUR, o jokio turto perduota nebuvo. Apskaičiuota (47), kad atlygis yra […] mln. EUR, t. y. […] % perduotų indėlių kapitalo. Finansavimo trūkumą padengė HFSF pagal Įstatymo Nr. 3601/2007 63D straipsnio 13 dalį. 2012 m. balandžio 10 d. HFSF padengė du trečdalius viso EFSF finansavimo trūkumo ir įsipareigojo išmokėti likusią sumą po to, kai bus nustatytas galutinis finansavimo trūkumas. 2012 m. birželio 22 d. Graikijos bankas nustatė, kad galutinis „Lamia Bank“ finansavimo trūkumas sudarė 56,3 mln. EUR. 2012 m. liepos 20 d. HFSF padengė trūkstamą finansavimo trūkumo dalį.

(70)

Kai buvo vykdomas „Lamia Bank“ pertvarkymas, jame dirbo 47 darbuotojai ir jis turėjo 5 filialus. Bankas neperėmė nė vieno „Lamia Bank“ filialo, o jų darbuotojus atleido.

(71)

Trijų kooperatinių bankų finansavimo trūkumo sumos nurodytos 6 lentelėje.

6 lentelė

Trijų kooperatinių bankų galutiniai finansavimo trūkumai

(72)

„FB Bank“ – mažas bankas, kurio balanso suma jo pertvarkymo metu buvo 1,4 mlrd. EUR, ir kurio paskolų ir indėlių rinkos dalis buvo mažesnė nei 1 %. „FB Bankas“ turėjo 19 filialų visoje Graikijoje ir 2012 m. gruodžio 31 d. jame dirbo 260 darbuotojų.

(73)

Pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą „FB Bank“ gavo i) 2009 m. liepos mėn. 50 mln. EUR kapitalo injekciją iš Graikijos valstybės, ii) 2012 m. gegužės mėn. 60 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybinių popierių (48), iii) 2011 m. kovo mėn. valstybės garantiją išleistoms obligacijoms, kurių nominalioji vertė 50 mln. EUR.

(74)

„FB Bank“ dalyvavo PSD programoje, pagal kurią iškeitė GVO, kurių nominalioji vertė – 70 mln. EUR. Kaip parodyta 2 lentelėje, iš viso Banko su PSD susijusios išlaidos sudarė apie 49 mln. EUR prieš apmokestinimą. Kaip parodyta 3 lentelėje, atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis apskaičiuota, kad „FB Bank“ kapitalo poreikiai siekė 168 mln. EUR.

(75)

2012 m. lapkričio 8 d. Graikijos bankas paprašė „FB Bank“ iki 2013 m. balandžio 30 d. užbaigti kapitalo didinimą, kad būtų atstatytas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas.

(76)

Kadangi „FB Bank“ nesugebėjo surinkti reikalaujamo kapitalo iki 2013 m. balandžio 30 d., Graikijos bankas nusprendė pradėti „FB Bank“ licencijos panaikinimo procesą ir jo likvidavimą.

(77)

Graikijos bankas manė, kad pertvarkymo priemonių taikymas pagal pirkimo ir prisiėmimo procedūrą, ypač atitinkamo finansavimo trūkumo padengimas ir susijęs kapitalo poreikių, susijusių su perduotu turtu, padengimas, buvo labai svarbūs žingsniai siekiant išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą Graikijos bankų sistema ir taip išsaugoti finansinį stabilumą. Graikijos bankas apskaičiavo, kad 2012 m. gruodžio 31 d.„FB Bank“ klientų indėlių bendra suma sudarė apie 1 278 mln. EUR, iš kurių HDIGF garantavo tik už 830 mln. EUR. Todėl, jei „FB Bank“ būtų buvęs likviduojamas netaikant pertvarkymo priemonių, apie 448 mln. EUR indėlių būtų likę nepadengta.

(78)

Vadovaudamasis šiais stabilumo sumetimais, Graikijos bankas pradėjo „FB Bank“ atrinkto turto ir įsipareigojimų, įskaitant indėlius, aukcioną. Tačiau įsigijus „FB Bank“ turtą pirkėjui galėjo susidaryti papildomų kapitalo poreikių, todėl joks bankas nesutiktų įsigyti atrinkto turto ir įsipareigojimų. Graikijos bankas savo 2013 m. gegužės 8 d. rašte HFSF nurodė, kad jis mano, jog būtų tikslinga, kad HFSF padengtų tuos kapitalo poreikius, kaip dalį pertvarkymo sąnaudų. 2013 m. gegužės 10 d. savo galutiniame įpareigojančiame pasiūlyme Bankas paprašė, kad dėl perduoto „FB Bank“ turto įsigijimo susidariusius kapitalo poreikius padengtų HFSF. Kai buvo vykdomas pertvarkymas, Graikijos bankas apskaičiavo, kad tie kapitalo poreikiai siekė apie 100 mln. EUR (49).

(79)

2013 m. gegužės 8 d. tik Bankas ir vienas kitas bankas pateikė neįpareigojančius pasiūlymus. Abiejų bankų pasiūlymai rėmėsi žinojimu, kad HFSF padengtų tiek finansavimo trūkumą, tiek su perduotu turtu susijusius kapitalo poreikius. 2013 m. gegužės 10 d. Bankas pateikė galutinį pasiūlymą. Graikijos bankas nusprendė perduoti „FB Bank“ turtą ir įsipareigojimus Bankui, kurio pasiūlymas buvo laikomas tinkamiausiu.

(80)

Bankui buvo perduotos klientų paskolos (išskyrus paskolas su nuolatiniais įsiskolinimais), beveik visi pinigų likučiai, nematerialusis turtas ir prestižas, nuosavybės teisės, su nuosavybės nuoma ar pirkimu susijusios sutartys, tarpbankiniai įsipareigojimai bei klientų indėliai.

(81)

Remiantis Graikijos banko pradiniu vertinimu, atliktu vykdant pertvarkymą (50), Bankui perduotų „FB Bank“ įsipareigojimų vertė buvo 1 402 mln. EUR, o perduoto turto – 878 mln. EUR, taigi buvo 524 mln. EUR finansavimo trūkumas. Finansavimo trūkumą pagal Įstatymo Nr. 3601/2007 63D straipsnio 13 dalį padengė HFSF, kuris 2013 m. birželio 28 d. apmokėjo du trečdalius apskaičiuoto finansavimo trūkumo, t. y. 349,6 mln. EUR. 2013 m. lapkričio 7 d. (51) Graikijos bankui apskaičiavus, kad galutinė finansavimo trūkumo suma yra 457 mln. EUR, 2013 m. lapkričio 13 d. (52) HFSF Bankui sumokėjo 107,4 mln. EUR likutį.

(82)

„Probank“ visoje Graikijoje turėjo 112 filialų tinklą ir 2013 m. kovo 31 d. jame dirbo 1 087 darbuotojų (53).

(83)

2013 m. birželio 30 d.„Probank“ balansas buvo apie 3,2 mlrd. EUR (54). 2013 m. kovo 31 d. duomenimis „Probank“ paskolų rinkos dalis buvo 1,1 %, o indėlių rinkos – 1,7 %.

(84)

„Probank“ dalyvavo PSD programoje, pagal kurią iškeitė GVO, kurių nominalioji vertė – 415 mln. EUR. Kaip parodyta 2 lentelėje, iš viso Banko su PSD susijusios išlaidos sudarė apie 295 mln. EUR prieš apmokestinimą. Kaip parodyta 3 lentelėje, atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis apskaičiuota, kad „Probank“ kapitalo poreikiai siekė 282 mln. EUR.

(85)

2012 m. spalio 26 d. Graikijos bankas paprašė „Probank“ padidinti kapitalą 282 mln. EUR.

(86)

Kadangi „Probank“ nesugebėjo padidinti kapitalo iki 2013 m. liepos mėn., Graikijos bankas nusprendė pradėti jo licencijos panaikinimo procesą ir likvidavimą (55). Konkrečiau, „Probank“ nuosavos lėšos buvo neigiamos ir, remiantis konsoliduotais 2013 m. kovo 31 d. duomenimis, apskaičiuota, kad jos siekė apie -16 mln. EUR. Todėl „Probank“ neatitiko minimalaus kapitalo reikalavimų, o jo nuosavos lėšos nesiekė Įstatymo Nr. 3601/2007 5 straipsnio 4 dalies a punkte bankams nustatyto minimalaus akcinio kapitalo.

(87)

Graikijos bankas manė, kad pertvarkymo priemonių taikymas buvo labai svarbus siekiant išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą Graikijos bankų sistema ir taip išsaugoti finansinį stabilumą. Graikijos bankas apskaičiavo, kad 2013 m. kovo 31 d.„Probank“ klientų indėlių bendra suma sudarė apie 3 123 mln. EUR, iš kurių HDIGF garantavo tik už 1 998 mln. EUR. Todėl, jei „Probank“ būtų buvęs likviduojamas netaikant pertvarkymo priemonių, apie 1 125 mln. EUR indėlių būtų likę nepadengta.

(88)

Vadovaudamasis šiais stabilumo sumetimais, Graikijos bankas pradėjo „Probank“ atrinkto turto ir įsipareigojimų, įskaitant indėlius, aukcioną. Tačiau įsigijus „Probank“ turtą pirkėjui galėjo susidaryti papildomų kapitalo poreikių, todėl joks bankas nesutiktų įsigyti atrinkto turto ir įsipareigojimų. Todėl 2013 m. liepos 25 d. savo galutiniame įpareigojančiame pasiūlyme Bankas paprašė, kad dėl perduoto „Probank“ turto įsigijimo susidariusius kapitalo poreikius padengtų HFSF. Vertinant gautus pasiūlymus HFSF atsižvelgė į prašymą prisiimti įsipareigojimą padengti tuos kapitalo poreikius. Apskaičiuota tų kapitalo poreikių suma buvo [180–280] mln. EUR (56).

(89)

2013 m. liepos 24 d. kitas didelis Graikijos bankas pateikė pasiūlymo projektą, o 2013 m. liepos 25 d. Bankas pateikė savo pasiūlymą. Abiejų bankų pasiūlymai rėmėsi žinojimu, kad HFSF padengtų tiek finansavimo trūkumą, tiek dėl perduoto turto susidariusius kapitalo poreikius. Graikijos bankas nusprendė perduoti „Probank“ turtą ir įsipareigojimus Bankui, kurio pasiūlymas buvo laikomas tinkamiausiu.

(90)

Bankui buvo perduotos klientų paskolos (išskyrus paskolas su nuolatiniais įsiskolinimais), beveik visi pinigų likučiai, nematerialusis turtas ir prestižas, nuosavybės teisės, su nuosavybės nuoma ar pirkimu susijusios sutartys, tarpbankiniai įsipareigojimai bei klientų indėliai.

(91)

Remiantis Graikijos banko pradiniu vertinimu, atliktu vykdant pertvarkymą (57), Bankui perduotų „Probank“ įsipareigojimų vertė buvo 3 198,9 mln. EUR, o perduoto turto – 2 961,4 mln. EUR, taigi buvo 237,6 mln. EUR finansavimo trūkumas. Finansavimo trūkumą pagal Įstatymo Nr. 3601/2007 63D straipsnio 13 dalį padengė HFSF, kuris 2013 m. rugpjūčio 9 d. grynaisiais padengė du trečdalius apskaičiuoto finansavimo trūkumo, t. y. 158,4 mln. EUR. 2013 m. gruodžio 30 d. Graikijos banko patvirtintas apskaičiuotas finansavimo trūkumas sudarė 562,7 mln. EUR (58). 2013 m. gruodžio 31 d. HFSF Bankui grynaisiais sumokėjo 404,4 mln. EUR likutį (59).

(92)

Bankas gavo kelių rūšių pagalbą pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos rekapitalizavimo priemonę, garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemonę.

(93)

Bankas yra gavęs ir toliau gauna pagalbą pagal garantijų priemonę ir paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, priemones. Ta pagalba šiame sprendime bus aprašoma kaip „L1 priemonė“. 2013 m. lapkričio 30 d. (60) Bankui suteiktų garantijų suma buvo apie 14,8 mlrd. EUR. Tą dieną neapmokėtų Vyriausybės obligacijų Bankui vertė buvo 847 mln. EUR. 2011 m. balandžio 15 d. Bankas buvo gavęs 787 mln. EUR paskolų, padengtų Vyriausybės obligacijomis, ir 12,9 mlrd. EUR valstybės garantijų.

(94)

2014 m. birželio 25 d. Graikijos valdžios institucijų Komisijai pateiktame Banko restruktūrizavimo plane Graikijos valdžios institucijos pareiškė ketinimą restruktūrizavimo laikotarpiu toliau pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą Bankui teikti garantijas ir skolinti Vyriausybės obligacijas.

(95)

2009 m. gegužės mėn. ir 2011 m. gruodžio mėn. Bankas iš Graikijos pagal rekapitalizavimo priemonę gavo atitinkamai 350 mln. EUR ir 1 000 mln. EUR kapitalo injekcijas, kurių suma – 1 350 mln. EUR (A priemonė); tai sudarė maždaug 2 % pagal riziką įvertinto Banko turto tuo metu.

(96)

Rekapitalizavimas atliktas Graikijos pasirašytomis privilegijuotosiomis akcijomis, kurių atkarpa – 10 %, o išpirkimo terminas – penkeri metai. 2010 m. privilegijuotųjų akcijų trukmė buvo pratęsta, o atlygis – padidintas. Pasibaigus pradiniam penkerių metų laikotarpiui, jei privilegijuotosios akcijos neišperkamos, o visuotinis akcininkų susirinkimas nepriima sprendimo dėl tų akcijų išpirkimo, Graikijos finansų ministras padidins atkarpą 2 % per metus pagal kaupiamąjį principą (t. y. 12 % atkarpa šeštaisiais metais, 14 % atkarpa septintaisiais metais ir t. t.).

(97)

Skubi parama likvidumui padidinti yra išimtinė priemonė, pagal kurią moki finansų įstaiga, susidūrusi su laikinomis likvidumo problemomis, gali gauti Eurosistemos finansavimą, kai tokia operacija nėra bendros pinigų politikos dalis. Tokios finansų įstaigos už skubią paramą likvidumui padidinti mokama palūkanų norma yra […] baziniais punktais didesnė nei palūkanos, kurias ji moka už įprastinį ECB banko refinansavimą.

(98)

Už skubios paramos likvidumui padidinti programą yra atsakingas Graikijos bankas, tai reiškia, kad bet kokios sąnaudos ir rizika, susijusios su skubios paramos likvidumui padidinti teikimu, tenka Graikijos bankui (61). Graikija suteikė Graikijos bankui valstybės garantiją, kuri taikoma visai Graikijos banko teikiamos skubios paramos likvidumui padidinti sumai. Priėmus Įstatymo Nr. 3943/2011 50 straipsnio 7 dalį, kuria iš dalies pakeista Įstatymo Nr. 2362/1995 65 straipsnio 1 dalis, numatyta, kad finansų ministras gali suteikti Graikijos bankui garantijas valstybės vardu, kad būtų užtikrinti Graikijos banko reikalavimai kredito įstaigoms. Bankai, kuriems teikiama skubi parama likvidumui padidinti, valstybei turi mokėti garantijos mokestį, kuris yra […] baziniai punktai.

(99)

2012 m. sausio 31 d. Bankas buvo gavęs 8,6 mlrd. EUR valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (62), o 2012 m. gruodžio 31 d. Bankas buvo gavęs 30,9 mlrd. EUR valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (63).

(100)

Nuo 2012 m. HFSF Bankui suteikė keletą kapitalo paramos priemonių. 7 lentelėje pateikiama tų pagalbos priemonių apžvalga.

7 lentelė

Bankui per HFSF suteiktos pagalbos priemonės

(101)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG 14–33 konstatuojamosiose dalyse išsamiai aprašomas 2012 m. gegužės mėn. (64) pirmasis tarpinis rekapitalizavimas (B1 priemonė). Šiame skirsnyje išdėstyta bendroji informacija apie tą priemonę ir pagrindinės jos ypatybės.

(102)

2012 m. balandžio 20 d. HFSF suteikė Bankui raštą, kuriuo įsipareigojo dalyvauti (iki 6,9 mlrd. EUR) didinant, kaip planuota, Banko akcinį kapitalą.

(103)

Pagal B1 priemonę 2012 m. gegužės 28 d. HFSF, laikydamasis Įstatyme Nr. 3864/2010, kuriuo įsteigiamas HFSF (toliau – HFSF įstatymas), išdėstytų tarpinio rekapitalizavimo nuostatų, perleido Bankui 7,4 mlrd. EUR EFSF obligacijų. Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG 50 konstatuojamojoje dalyje jau nustatė, kad „2012 m. gegužės 28 d. užbaigtu tarpiniu rekapitalizavimu buvo įvykdytas įsipareigojimo raštu prisiimtas įsipareigojimas, taigi teikiama ta pati pagalba“. Ir įsipareigojimo rašte nurodytą sumą, ir pirmojo tarpinio rekapitalizavimo sumą Graikijos bankas apskaičiavo siekdamas užtikrinti, kad 2011 m. gruodžio 31 d., t. y. tarpinio rekapitalizavimo įtraukimo į Banko apskaitą atgaline data dieną, Bankas pasiektų 8 % bendro kapitalo pakankamumo koeficientą. Kaip matyti iš 3 lentelės, B1 priemone nepadengti visi kapitalo poreikiai, nustatyti atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Bankas turėjo didinti kapitalą atlikdamas būsimą kapitalo padidinimą, o tarpiniu rekapitalizavimu buvo siekiama tik užtikrinti, kad Bankas atitiktų reikalavimus ECB finansavimui gauti tol, kol kapitalas bus padidintas.

(104)

Laikotarpiui nuo pirmojo tarpinio rekapitalizavimo dienos iki pirmojo tarpinio rekapitalizavimo pakeitimo į paprastąsias akcijas ir kitas konvertuojamąsias kapitalo priemones dienos Banko ir HFSF sudarytame išankstinio pasirašymo susitarime nustatyta, kad Bankas turi mokėti HFSF 1 % EFSF obligacijų nominaliosios vertės metinį mokestį ir kad bet kokios atkarpos išmokos ir sukauptos palūkanos už EFSF obligacijas per tą laikotarpį bus laikomos papildomu HFSF kapitalo įnašu Bankui (65).

(105)

2012 m. rudenį Bankas į apskaitą įtraukė dar didesnius nuostolius. Taigi jo kapitalas vėl neatitiko minimalaus kapitalo reikalavimų, kad bankas toliau atitiktų reikalavimus ECB refinansavimui gauti.

(106)

Todėl buvo būtinas antrasis tarpinis rekapitalizavimas. 2012 m. gruodžio 21 d. HFSF įvykdė 2 326 mln. EUR dydžio antrąjį tarpinį rekapitalizavimą (B2 priemonė), ši priemonė taip pat buvo išmokėta perleidžiant Bankui EFSF obligacijas.

(107)

Bendra dviejų tarpinio rekapitalizavimo priemonių (B1 ir B2 priemonės) suma reiškė, kad visus kapitalo poreikius, nustatytus atliekant 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis (9,76 mlrd. EUR (66)) HFSF jau buvo padengęs 2012 m. gruodžio 21 d.

(108)

2013 m. gegužės 22 d. Banko direktorių valdyba paskelbė, kad išleido 2 274,1 mln. naujų akcijų, kurių nominalioji vertė – 0,30 EUR, o pardavimo kaina – 4,29 EUR už akciją (67).

(109)

2013 m. birželio 21 d. (68) Bankas paskelbė, kad sumokėta visa akcinio kapitalo padidinimo suma, t. y. iš viso 9 756 mln. EUR (įskaitant priedus). Bendra didinant Banko akcinį kapitalą iš privačių investuotojų pritrauktų lėšų suma sudarė 1 079 mln. EUR (69). Taigi, HFSF dalyvavo didinant Banko akcinį kapitalą prisidėdamas 8 677 mln. EUR (B3 priemonė).

(110)

Ta suma lygi B1 ir B2 priemonių sumai, atmetus privačių investuotojų skirtų lėšų sumą. Padidinus Banko akcinį kapitalą, pirmasis ir antrasis tarpinis rekapitalizavimas (B1 ir B2 priemonės) buvo iš dalies pakeisti į nuolatinį rekapitalizavimą.

(111)

Nustatyta naujų akcijų kaina – 50 % vidutinės pagal pardavimo apimtį įvertintos akcijų kainos per 50 prekybos dienų prieš siūlomos kainos nustatymo dieną. Dėl atvirkštinio akcijų padalijimo ir Banko akcinio kapitalo sumažinimo, dėl kurių sprendimą neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė 2012 m. balandžio 29 d. (70), nustatyta naujų akcijų kaina – 4,29 EUR už akciją.

(112)

Iškart po 2013 m. pavasario rekapitalizavimo HFSF tapo pagrindiniu Banko akcininku (84,39 % akcijų) (71). HFSF išleido 245 779,6 mln. varantų ir privatiems investuotojams be jokio atlygio suteikė po varantą už kiekvieną pasirašytą akciją (72). Kiekvienas varantas suteikia teisę nustatytais intervalais ir vykdymo kainomis įsigyti 8,23 HFSF akcijų. Pirmojo vykdymo diena – 2013 m. gruodžio 26 d., po to varantai gali būti vykdomi kas šešis mėnesius iki 2017 m. gruodžio 26 d. Vykdymo kaina lygi pasirašymo kainai, t. y. 4,29 EUR, prie jos pridėjus metinę palūkanų normą (4 % pirmaisiais metais, 5 % antraisiais metais, 6 % trečiaisiais metais, 7 % ketvirtaisiais metais ir 8 % (apskaičiuota metams) paskutinius šešis mėnesius) (73).

(113)

HFSF įstatyme (su pakeitimais, padarytais 2014 m.) numatyta, kad teisių emisijos atveju gali būti koreguojamos tik varantų vykdymo kainos. Be to, koregavimas turi būti daromas ex post ir tik iki realizuotų HFSF pirmenybės teisių pardavimo pajamų dydžio. Joks koregavimas nenumatytas didinant akcinį kapitalą, kai netaikomos pirmenybės teisės įsigyti vertybinius popierius.

(114)

Kaip jau minėta 2.2.1. skirsnyje, „Lesvos-Limnos Bank“, „Achaia Bank“ ir „Lamia Bank“ finansavimo trūkumus (atitinkamai 56,6 mln. EUR, 212,9 mln. EUR ir 56,3 mln. EUR) padengė HFSF. Todėl bendra finansavimo trūkumų suma buvo 325,8 mln. EUR.

(115)

Nuo 2009 m. „FB Bank“ suteikta keletas pagalbos priemonių. 8 lentelėje pateikiama tų pagalbos priemonių apžvalga.

8 lentelė

Pagalbos priemonių „FB Bank“ apžvalga

(116)

2009 m. liepos mėn. Graikija „FB Bank“ skyrė 50 mln. EUR injekciją, kuri tuo metu sudarė maždaug 3 % pagal riziką įvertinto jo turto. Ta kapitalo injekcija buvo skirta pagal rekapitalizavimo priemonę, kuri yra Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis. Rekapitalizavimas atliktas privilegijuotosiomis akcijomis.

(117)

„FB Bank“ taip pat buvo suteikta parama likvidumui didinti pagal garantijų priemonę ir paskolų, padengtų obligacijomis, priemones, kurios yra Graikijos bankams skirtos paramos schemos dalis. 2009 m. sausio mėn. „FB Bank“ gavo 60 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas – 2011 m. gruodžio mėn. (FB2 priemonė). 2012 m. gegužės mėn. jis gavo 60 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybinių popierių, kurių išpirkimo terminas turėjo būti 2015 m. balandžio mėn., tačiau 2013 m. gegužės 23 d. jie buvo atšaukti (74) (FB3 priemonė). 2011 m. kovo mėn. „FB Bank“ dar gavo valstybės garantiją išleistoms obligacijoms, kurių nominalioji vertė 50 mln. EUR.

(118)

HFSF padengė finansavimo trūkumą (75), susidariusį „FB Bank“ turtą perdavus Bankui. Vadovaudamasis Graikijos banko 2013 m. gegužės 10 d. ir lapkričio 7 d. sprendimais HFSF dviem dalimis, 2013 m. liepos 26 d. ir lapkričio 13 d., sumokėjo visą 456,97 mln. EUR sumą (76).

(119)

Pagal pertvarkymo procedūrą HFSF įsipareigojo padengti kapitalo poreikius, susidariusius dėl „FB Bank“ perduoto turto įsigijimo. Todėl būtų reikalaujama, kad HFSF skirtų kapitalo injekciją, atitinkančią 9 % pagal riziką įvertinto Bankui perduoto turto. Tuo metu, kai buvo vykdomas pertvarkymas, apskaičiuota, kad su perduotu turtu susiję kapitalo poreikiai siekė apie 100 mln. EUR.

(120)

Kaip jau minėta (30) konstatuojamojoje dalyje, HFSF daugiau neskirs Bankui jokios kapitalo injekcijos, nes Bankas savo restruktūrizavimo plane atsisakė teisės prašyti HFSF padengti galimus kapitalo poreikius, susijusius su perduotu turtu.

(121)

„Probank“ nebuvo taikyta jokia pagalbos priemonė pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą. 9 lentelėje apžvelgiamos kitos „Probank“ taikytos pagalbos priemonės

9 lentelė

Pagalbos priemonių „Probank“ apžvalga

(122)

HFSF padengė finansavimo trūkumą, susidariusį „Probank“ turtą perdavus Bankui. Vadovaudamasis Graikijos banko 2013 m. liepos 26 d. ir gruodžio 30 d. sprendimais HFSF dviem dalimis, 2013 m. rugpjūčio 9 d. ir gruodžio 31 d., sumokėjo visą 562,73 mln. EUR sumą.

(123)

Pagal pertvarkymo procedūrą HFSF įsipareigojo padengti pirkėjo kapitalo poreikius, susidariusius dėl „Probank“ turto įsigijimo. Todėl būtų reikalaujama, kad HFSF skirtų kapitalo injekciją, atitinkančią 9 % pagal riziką įvertinto Bankui perduoto turto. Tuo metu, kai buvo vykdomas pertvarkymas, apskaičiuota, kad su perduotu turtu susiję kapitalo poreikiai siekė apie [180–280] mln. EUR.

(124)

Kaip jau minėta (41) konstatuojamojoje dalyje, HFSF daugiau neskirs Bankui jokios kapitalo injekcijos, nes Bankas savo restruktūrizavimo plane atsisakė teisės prašyti HFSF padengti galimus kapitalo poreikius, susijusius su perduotu turtu.

(125)

2014 m. birželio 25 d. Graikija pateikė banko restruktūrizavimo planą, kuriame paaiškinama, kaip Bankas, kaip jungtinis subjektas, sukurtas įsigijus „FB Bank“, „Probank“ ir tris kooperatinius bankus, ketina atkurti savo ilgalaikį gyvybingumą.

(126)

Įgyvendindamas restruktūrizavimo planą Bankas daugiausia dėmesio skirs savo pagrindinei bankininkystės veiklai Graikijoje ir Turkijoje.

(127)

Kalbant apie Graikiją, svarbiausias Banko prioritetas – iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos (konkrečiai, iki 2018 m. gruodžio 31 d.) atkurti Graikijoje vykdomos bankininkystės veiklos didelį pelningumą ir gyvybingumą. Tuo tikslu restruktūrizavimo plane numatyta priemonių, kuriomis siekiama padidinti Banko veiklos efektyvumą ir grynąją palūkanų maržą, taip pat priemonių, kuriomis stiprinama jo kapitalo pozicija ir balanso struktūra.

(128)

Kalbant apie veiklos efektyvumą, Bankas jau yra pradėjęs plačią racionalizavimo programą. Nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 30 d. Bankas sumažino savo fizinį buvimą Graikijoje. Jis sumažino filialų skaičių nuo 575 2009 m. (77) iki 511 2012 m. (78), taip pat sumažino bankininkystės veikla Graikijoje užsiimančių darbuotojų skaičių (nuo 12 534 2009 m. gruodžio mėn. (79) iki 11 230 2012 m. gruodžio mėn. (80)).

(129)

Nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. pabaigos Bankas planuoja toliau mažinti darbuotojų Graikijoje skaičių (nuo 13 675 iki […]) (81), nepaisant „FB Bank“ ir „Probank“, kuriuose dirbo atitinkamai 260 ir 1 087 darbuotojai (82), įsigijimo poveikio. Skirtumas tarp 2012 m. gruodžio 31 d. bankininkystės veikla Graikijoje užsiimančių darbuotojų skaičiaus (11 230) ir bendro Graikijos darbuotojų skaičiaus 2012 m. pabaigoje (13 675) susidarė dėl to, kad buvo skaičiuojami ne bankininkystės srities darbuotojai, pavyzdžiui, draudimo („Ethniki Hellenic General Insurance S.A.“), turizmo („Astir Palace Vouliagmenis S.A.“) arba nekilnojamojo turto („NBG Pangaea Reic“) darbuotojai.

(130)

Nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. pabaigos Bankas sieks racionalizuoti šalies viduje veikiančius savo tinklus. Iki […] filialų skaičius išaugs nuo 511 iki […]. Primenama, kad 2013 m. Bankas įsigijo „FB Bank“ ir „Probank“ tinklus, kuriuos sudarė atitinkamai 19 ir 112 filialų.

(131)

Didesnis efektyvumas filialų ir darbuotojų požiūriu bendras banko Graikijoje vykdomos veiklos sąnaudas padės sumažinti […] % nuo 1 301 mln. EUR pro forma pagrindu 2012 m. iki […] mln. EUR 2017 m (83). Todėl numatomas bankininkystės veiklos Graikijoje sąnaudų ir pajamų santykis restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje bus mažesnis nei […] %.

(132)

Restruktūrizavimo plane taip pat aprašoma, kaip Bankas sumažins savo finansavimo išlaidas; tai būtina siekiant atkurti gyvybingumą. Bankas tikisi, kad dėl stabilesnės aplinkos ir ypač dėl numatomo Graikijos ekonomikos stabilizavimosi ir atsigavimo (tikimasi, kad nuo 2014 m. ekonomika vėl augs) galės mokėti mažesnes palūkanas už indėlius. Numatoma, kad Graikijoje indėlių palūkanų normų skirtumai (vidutinės terminuotųjų indėlių, neterminuotųjų indėlių ir santaupų palūkanų normos) sumažės. Taip pat restruktūrizavimo laikotarpiu mažės Banko priklausomybė nuo valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti ir didesnio Eurosistemos finansavimo.

(133)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad Bankas taip pat stiprins savo balansą. Banko grynųjų paskolų ir indėlių santykis Graikijoje toliau mažės, o jo kapitalo pakankamumas bus padidintas (nuo 8,4 % bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficiento grupės lygmeniu 2013 m. gruodžio 31 d.).

(134)

Kitas Banko prioritetas – neveiksnių paskolų valdymas. Bankas pagerins savo paskolų teikimo procesus, susijusius tiek su paskolų išdavimu (geresnis užtikrinimas įkaitu ir mažesnės ribos), tiek su neveiksnių paskolų valdymu. Neveiksnių paskolų lygis […] ir numatoma, kad restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje jis bus […] % (84). Rizikos sąnaudos (sumažėjusios vertės paskolų dalis) sumažės nuo 2 mlrd. EUR 2012 m. iki […] mlrd. EUR 2018 m. (85).

(135)

Didesnis veiklos efektyvumas, padidėjusi grynoji palūkanų marža ir mažėjančios rizikos sąnaudos leis Bankui padidinti savo pelningumą. Bankas numato, kad 2014 m. ir 2018 m. jo pelnas Graikijoje sieks atitinkamai […] mln. EUR ir […] mln. EUR. Graikijoje vykdomos veiklos nuosavo kapitalo grąža 2017 m. sieks […] % (86), o tai yra pakankama, atsižvelgiant į Banko rizikos profilį tuo metu (87).

(136)

Bankas jau pradėjo mažinti finansinį savo tarptautinio tinklo įsiskolinimą ir jį restruktūrizuoti. Nuo 2009 m. filialų Pietryčių Europoje skaičius sumažėjo iki 170 (88).

(137)

Bankas ir toliau restruktūrizuos savo tarptautinį tinklą ir mažins jo finansinį įsiskolinimą. Visų pirma Bankas parduos savo užsienio patronuojamąsias įmones […] ir savo filialus […]. Tas pardavimas sudaro […] % 2012 m. metų pabaigoje Banko ne Graikijoje ir ne Turkijoje turėto turto, t. y. […] mln. EUR iš 12 101 mln. EUR.

(138)

Filialai […] ir […] bei patronuojamoji įmonė […] bus […].

(139)

Dėl pardavimo patronuojančiosios įmonės grynasis finansavimas bus nutrauktas iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos.

(140)

Bankas ketina iki 60 % […] sumažinti savo turimą „Finansbank“ nuosavybės dalį.

(141)

[…] suteiks „Finansbank“ […] ir sustiprins Banko įsipareigojimą per restruktūrizavimo laikotarpį „Finansbank“ skirti […].

(142)

Bankas planuoja, kad restruktūrizavimo laikotarpiu „Finansbank“ smarkiai augs. Jis taip pat įgyvendins išlaidų kontrolės planą. 2014 m., „Finansbank“ ketina […] ir […]. Ateinančiais metais – […], dėl to sąnaudų ir pajamų santykis restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje sumažės nuo […] iki […] (89).

(143)

Restruktūrizavimo plane numatyta, kad bus atidžiai stebima „Finansbank“ prisiimta rizika. Tikimasi, kad 2014–2018 m. vertės sumažėjimas sudarys mažiau negu […] % klientų paskolų, o 2018 m. tikimasi […] % turto grąžos. „Finansbank“ nuosavo kapitalo grąža visą laikotarpį išliks didelė.

(144)

2012 m. Bankas pardavė Turkijoje vykdomą draudimo verslą (gyvybės ir ne gyvybės) ir taip padidino kapitalą […] mln. EUR (90).

(145)

Bankas sumažino turimą savo patronuojamosios nekilnojamojo turto įmonės „Pangea“ nuosavybės dalį iki mažiau nei 35 %, ir tai turėjo teigiamos įtakos Banko bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientui (91).Bankas taip pat planuoja iki […] parduoti […], o iki […] – privataus akcinio kapitalo patronuojamąją įmonę.

(146)

Bankui pavyko pritraukti didelę kapitalo dalį rinkoje ir taip sumažinti jam reikalingą valstybės pagalbą.

(147)

Visų pirma privataus kapitalo Bankas pritraukė 2009 m. vykdydamas 1 247 mln. EUR teisių emisiją. 2010 m. Bankas vėl pritraukė 1 815 mln. EUR (92) privataus kapitalo rinkoje. Kaip nurodyta (109) konstatuojamojoje dalyje, Bankui taip pat pavyko pritraukti 1 079 mln. EUR kapitalo iš privačių investuotojų vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą. Akcininkų, kurie dalyvavo didinat kapitalą 2009 m. ir 2010 m., valdoma dalis smarkiai sumažėjo vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą: HFSF gavo 84,4 % Banko akcijų, nauji investuotojai – 10,5 % akcijų, o ankstesniems akcininkams liko tik 5,1 % akcijų. Paprastiems akcininkams dividendai nemokami nuo 2007 m., o JAV privilegijuotųjų akcijų savininkams – nuo 2009 m. (93).

(148)

2014 m. gegužės mėn. Bankas rinkoje pritraukė 2,5 mlrd. EUR kapitalo. Bankas ketina […].

(149)

Kalbant apie mišrių ir subordinuotosios skolos priemonių turėtojų įnašą, 2012 m. sausio 3 d. Bankas pasiūlė išpirkti privilegijuotuosius vertybinius popierius už kainą, lygią 45–70 % nominaliosios jų vertės. Kartu Bankas išpirko ir padengtas obligacijas. Kiekvieno tokio išpirkimo kaina buvo nustatyta remiantis priemonių rinkos verte, prie jos pridėjus ne didesnį kaip dešimties procentinių punktų priedą, kuriuo buvo siekiama paskatinti investuotojus dalyvauti išpirkimo programoje. Su pasiūlymu sutiko 44 % investuotojų, o kapitalas iš viso padidėjo maždaug 302 mln. EUR (94).

(150)

Vėliau 2012 m. ir 2013 m. Bankas pradėjo vykdyti papildomas įsipareigojimų valdymo priemones, susijusias su investuotojams išleistais vertybiniais popieriais, įskaitant padengtas obligacijas, mišrias priemones, antrojo lygio priemones ir Jungtinėse Valstijose išleistas privilegijuotąsias akcijas. Tas išpirkimas leido sukaupti papildomai […] mln. EUR kapitalo. Apskritai, Bankas nurodo, kad pastaraisiais metais taikant įsipareigojimų valdymo priemones visa sukaupta kapitalo suma yra apie […] mln. EUR (95). Dėl išpirkimo likusi subordinuotosios ir mišrios skolos suma 2013 m. gruodžio 31 d. sumažėjo iki 293 mln. EUR.

(151)

2014 m. birželio 25 d. Graikija įsipareigojo, kad Bankas ir jo susijusios įmonės įgyvendins 2014 m. birželio 25 d. pateiktą restruktūrizavimo planą, ir prisiėmė tolesnių įsipareigojimų, susijusių su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu (toliau – įsipareigojimai). Šiame skirsnyje apibendrinami priede išdėstyti įsipareigojimai.

(152)

Pirmiausia Graikija įsipareigojo, kad Bankas restruktūrizuos savo komercinę veiklą Graikijoje, nustatydamas didžiausią filialų ir darbuotojų skaičių, taip pat didžiausią bendrų sąnaudų sumą, kuriuos turi pasiekti 2017 m. gruodžio 31 d. (96)

(153)

Graikija taip pat įsipareigojo, kad Bankas sumažins Graikijoje priimamų indėlių sąnaudas ir iki 2017 m. gruodžio 31 d. (97) atitiks didžiausią grynųjų paskolų ir indėlių santykį (98).

(154)

Banko užsienio patronuojamųjų įmonių atžvilgiu Graikija įsipareigojo, kad Bankas neteiks […] ir kad jis parduos mažumos dalį toje patronuojamoje įmonėje. Graikija taip pat įsipareigojo, kad Bankas iki 2018 m. birželio 30 d. sumažins užsienio patronuojamųjų įmonių skaičių (99).

(155)

Graikija įsipareigojo, kad Bankas parduos […], savo privataus akcinio kapitalo patronuojamąją įmonę, ir tam tikrą vertybinių popierių dalį. Be to, Bankas su tam tikromis išimtimis nepirks neinvesticinio reitingo vertybinių popierių (100).

(156)

Graikija prisiėmė keletą įsipareigojimų, susijusių su Banko valdymu. Ji įsipareigojo nustatyti Banko darbuotojų ir valdytojų atlygio apribojimus […] (101).

(157)

Graikija taip pat įsipareigojo, kad Bankas sugriežtins savo paskolų politiką siekdamas užtikrinti, kad sprendimais dėl paskolų suteikimo ir restruktūrizavimo būtų siekiama kuo didesnio Banko gyvybingumo ir pelningumo. Graikija įsipareigojo, kad Bankas laikysis aukštų kredito rizikos stebėsenos ir paskolų restruktūrizavimo standartų (102).

(158)

Keletas įsipareigojimų susiję su Banko operacijomis su susijusiais skolininkais. Tais įsipareigojimais siekiama užtikrinti, kad Bankas, teikdamas paskolas darbuotojams, valdytojams ir akcininkams, taip pat viešiesiems subjektams, politinėms partijoms ir žiniasklaidos įmonėms ar tokias paskolas restruktūrizuodamas, nenukryptų nuo apdairios bankininkystės praktikos (103).

(159)

Galiausiai, Graikija įsipareigojo, kad Bankas laikysis tam tikrų elgesio apribojimų, kaip antai draudimo mokėti atkarpas ir dividendus, draudimo įsigyti ir valstybės paramos reklamos draudimo (104).

(160)

Tuos įsipareigojimus iki 2018 m. gruodžio 31 d. stebės už stebėseną atsakingas patikėtinis.

(161)

Be to, Graikija nurodė, kad prieš bet kokį Banko ar valstybės subjekto, įskaitant HFSF, varantų išpirkimą ji kreipsis į Komisiją pritarimo (105).

(162)

2012 m. liepos 27 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą siekdama patikrinti, ar HFSF Bankui suteikta pirmoji tarpinio rekapitalizavimo priemonė (B1 priemonė) atitinka 2008 m. Bankų komunikate (106) nustatytas tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo sąlygas.

(163)

Dėl priemonės tinkamumo Komisija, atsižvelgdama į tai, kad pagalba buvo suteikta po ankstesnio rekapitalizavimo ir pagalbos likvidumui padidinti, ir į ilgą sanavimo laikotarpį, pareiškė abejojanti, ar Bankas ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam, kad pagalbos neprireiktų ateityje (107). Be to, Komisijai neaišku, kas kontroliuos Banką, kai pirmąjį tarpinį rekapitalizavimą pakeis nuolatinis rekapitalizavimas (108), nes Banko kontrolę gali perimti arba valstybė, arba mažumos privatieji savininkai. Komisija pažymėjo, kad ji norėtų užtikrinti, jog bet kuriuo atveju Banko valdymo ir ypač jo skolinimo proceso kokybė nepablogėtų.

(164)

Vertindama pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumą Komisija sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG 67 konstatuojamojoje dalyje abejojo, ar buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad Bankui vėl neprireiktų pagalbos ateityje. Be to, tarpinio rekapitalizavimo laikotarpio trukmė buvo neapibrėžta, todėl Komisija negalėjo padaryti išvados, ar atlygis buvo pakankamas ir atitiko atlygio ir naštos pasidalijimo principus pagal valstybės pagalbos taisykles. Taip pat priimant sprendimą pradėti procedūrą dėl NBG pirmojo tarpinio rekapitalizavimo pakeitimo nuolatiniu rekapitalizavimu sąlygos nebuvo žinomos, todėl Komisija negalėjo jų įvertinti.

(165)

Vertindama priemonės proporcingumą Komisija pareiškė abejojanti, ar apsaugos priemonės (draudimas reklamuoti valstybės pagalbą, draudimas mokėti atkarpas ir dividendus, pasirinkimo pirkti sandorių draudimas, išpirkimo draudimas, kaip nurodyta sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG 71 konstatuojamojoje dalyje) yra pakankamos pirmojo tarpinio rekapitalizavimo atveju. Be to, sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG 72 konstatuojamojoje dalyje Komisija nurodė, kad, nesant taisyklių, pagal kurias HFSF negalėtų koordinuoti keturių didžiausių Graikijos bankų (t. y. Banko, „Alpha Bank“, „Eurobank“ ir „Piraeus Bank“), ir tinkamų apsaugos priemonių siekiant išvengti, kad jie nesidalytų neskelbtina komercine informacija, konkurencija gali būti iškreipta. Todėl Komisija pasiūlė paskirti už stebėseną atsakingą patikėtinį, kuris fiziškai būtų Banke.

(166)

2013 m. sausio 3 d. Komisija gavo vieno Graikijos banko pateiktas pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG. Tas Graikijos bankas teigė, kad HFSF vykdomas Graikijos bankų rekapitalizavimas iš esmės yra sveikintinas žingsnis užtikrinant tvirtesnę ir gyvybingesnę bankų sistemą, ir nepareiškė prieštaravimų dėl Banko rekapitalizavimo.

(167)

Tačiau visiškai palaikydamas HFSF vykdomam Graikijos bankų rekapitalizavimui tas Graikijos bankas paaiškino, kad, siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymus ir išvengti diskriminacijos, HFSF vykdomo rekapitalizavimo galimybe panašiomis sąlygomis turėtų galėti pasinaudoti visi Graikijoje veikiantys bankai.

(168)

2012 m. rugsėjo 5 d. Graikija pateikė Graikijos banko ir HFSF parengtas pastabas.

(169)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo tinkamumo Graikijos bankas pažymėjo, kad 18 mlrd. EUR kapitalo suma, kuria 2012 m. gegužės mėn. HFSF rekapitalizavo keturis didžiausius Graikijos bankus, buvo mažesnė nei galutinė suma, kuri reikalinga tam, kad tie bankai palaipsniui pasiektų ir išlaikytų 10 % bendro 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą ir 7 % bendro 1 lygio kapitalo pakankamumo koeficientą pagal trejų metų nepalankiausių sąlygų scenarijų. Jis taip pat pažymėjo, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas yra laikinas, atsižvelgiant į tai, kad rekapitalizavimo procesas bus užbaigtas tiems keturiems bankams padidinus akcinį kapitalą.

(170)

Graikijos bankas taip pat pareiškė, kad didžiausių Graikijos bankų rekapitalizavimas yra ilgesnės trukmės Graikijos bankų sektoriaus restruktūrizavimo dalis. Jis pažymėjo, kad tuo atveju, jei bankas liks privačiose rankose, vadovybė tikriausiai liks ta pati, tačiau jei bankas priklausys valstybei (t. y. HFSF), HFSF gali paskirti naują vadovybę, kurią bet kokiu atveju vertins Graikijos bankas. Graikijos bankas pažymėjo, kad jis nuolat vertina kiekvieno banko valdymo sistemą, valdymo tinkamumą ir rizikos profilį siekdamas užtikrinti, kad nebūtų prisiimama pernelyg didelė rizika. Jis taip pat nurodė, kad HFSF jau paskyrė atstovus rekapitalizuotų bankų direktorių valdybose.

(171)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumo Graikijos bankas pareiškė, kad Banko rekapitalizavimas buvo apribotas siekiant užtikrinti, kad Bankas atitiktų tuo metu taikomus minimalaus kapitalo reikalavimus (8 %). Jis taip pat nurodė, kad ilgą laikotarpį prieš rekapitalizavimo vykdymą lėmė smarkiai pablogėjusios veiklos sąlygos Graikijoje ir PSD programos poveikis, viso projekto sudėtingumas ir poreikis užtikrinti kuo didesnį privačių investuotojų dalyvavimą didinant akcinį kapitalą.

(172)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo proporcingumo Graikijos bankas nurodė, kad visapusiškas restruktūrizavimo plano, kuris turi būti pateiktas Komisijai, įgyvendinimas užtikrinamas tuo, kad HFSF balsavimo teisių sustabdymas bus panaikintas, jei, inter alia, restruktūrizavimo planas bus iš esmės pažeistas. Graikijos bankas taip pat pareiškė, kad Banko sunkumai kilo ne dėl Banko vadovybės nepakankamai įvertintos rizikos ar agresyvių komercinių veiksmų.

(173)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo tinkamumo HFSF, aptardamas klausimą dėl galimo valstybės kišimosi tuo atveju, jei valstybė per HFSF suteikia dideles valstybės pagalbos sumas, o HFSF turi visas balsavimo teises, nurodė, kad HFSF lėšomis finansuojami bankai nėra laikomi viešaisiais ar valstybės kontroliuojamais subjektais ir kad jie nebus valstybės kontroliuojami HFSF įvykdžius nuolatinį jų rekapitalizavimą. HFSF nurodė, kad jis yra visiškai nepriklausomas privatinės teisės reglamentuojamas juridinis asmuo, turintis teisę savarankiškai priimti sprendimus. Remiantis HFSF įstatymo 16C straipsnio 2 dalimi, pagal kurią kredito įstaigos, kurioms HFSF suteikė kapitalo paramą, nepriklauso viešajam sektoriui plačiąja prasme, HFSF nėra kontroliuojamas valdžios sektoriaus. HFSF taip pat paminėjo savo valdymo struktūrą.

(174)

Dėl HFSF kišimosi į Banko valdymą HFSF pažymėjo, kad jis gerbs Banko savarankiškumą ir nesikiš į kasdienį jo valdymą, nes jo vaidmuo yra apribotas HFSF įstatymo nuostatomis. Jis nurodė, kad nebus jokio valstybės kišimosi ar koordinavimo, o Banko sprendimai dėl skolinimo proceso (inter alia, dėl įkaito, kainų nustatymo ir paskolos gavėjų mokumo) bus priimami remiantis komerciniais kriterijais.

(175)

HFSF nurodė, kad HFSF įstatyme ir išankstinio pasirašymo susitarime nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, kad esami privatūs akcininkai negalėtų prisiimti pernelyg didelės rizikos. Jis nurodė tokius elementus: i) HFSF atstovų paskyrimą nepriklausomais vykdomųjų įgaliojimų neturinčiais Banko direktorių valdybos nariais ir jų dalyvavimą komitetuose, ii) HFSF atliekamą išsamų Banko patikrinimą, iii) faktą, kad po galutinio rekapitalizavimo jo balsavimo teisės bus apribotos tik tol, kol Bankas laikysis restruktūrizavimo plano sąlygų.

(176)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo būtinumo ir ypač dėl atlygio už pagalbą lygio HFSF nurodė, kad dėl atlygio susitarta su Komisijos, ECB ir TVF atstovais. Tas sutartas lygis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (šis terminas nustatytas 2012 m. kovo mėn. Komisijos, ECB, TVF ir Graikijos sudarytame EFPM) bus pakeistas nuolatiniu rekapitalizavimu.

(177)

Dėl pirmojo tarpinio rekapitalizavimo proporcingumo HFSF nurodė, kad jo priimtos priemonės, kaip antai (175) konstatuojamojoje dalyje aprašytos priemonės, yra pakankamos apsaugos priemonės atsižvelgiant į dideles gautos pagalbos sumas ir ilgą sanavimo laikotarpį. Be to, HFSF nurodė, kad nustatytos tinkamos priemonės siekiant užtikrinti, kad bankai, kurių veikloje dalyvauja HFSF, tarpusavyje nesidalytų neskelbtina komercine informacija. Tokios priemonės apima skirtingų HFSF atstovų paskyrimą tuose bankuose, tiems atstovams nustatytus įgaliojimus, kuriais konkrečiai užtikrinama, kad vienas atstovas neperduotų informacijos kitam, ir aiškias vidaus taisykles tiems pareigūnams neperduoti neskelbtinos komercinės bankų informacijos. Be to, HFSF nurodė, kad jis savo teisėmis bankų atžvilgiu naudojasi taip, kad neužkirstų kelio veiksmingai konkurencijai, jos neribotų, neiškraipytų, reikšmingai nesumažintų ir nevaržytų. Galiausiai HFSF nurodė, kad jo direktorių valdybos nariams ir darbuotojams taikomos griežtos konfidencialumo taisyklės ir patikėtinių pareigos, jie privalo laikytis su HFSF reikalais susijusios profesinės paslapties nuostatų.

(178)

Komisija iš pradžių turi įvertinti, ar valstybės pagalba, susijusi su trijų kooperatinių bankų pertvarkymu (finansavimo trūkumų padengimas, dėl kurio buvo galima perduoti indėlius) yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Pagal tą nuostatą valstybės pagalba – tai valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(179)

Komisija pradės nuo to, kad įvertins, ar buvo sudarytas pranašumas šiems potencialiems pagalbos gavėjams: i) kooperatiniams bankams ir potencialiai Bankui perduotai veiklai; ii) Bankui.

(180)

Kalbant apie tris kooperatinius bankus, Komisija pažymi, kad „Lesvos-Limnos Bank“, „Achaia Bank“ ir „Lamia Bank“ buvo likviduoti ir buvo panaikintos jų licencijos užsiimti bankininkystės veikla. Todėl jie nebevykdo ekonominės veiklos bankų rinkoje.

(181)

Valstybės pagalba, t. y. finansavimo trūkumų padengimas, būtų valstybės pagalba perduotiems reikalavimams ir įsipareigojimams pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, tik jei jie kartu sudarytų įmonę. Įmonės sąvoka apima kiekvieną ekonominę veiklą vykdantį subjektą, nepriklausomai nuo jo teisinio statuso ir finansavimo būdo. Ekonomine veikla laikoma bet kokia veikla, kurios metu konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos. Todėl tam, kad būtų galima daryti išvadą, ar teikta pagalba įmonei, reikėtų įvertinti, ar reikalavimų ir įsipareigojimų perdavimas reiškia ekonominės veiklos perdavimą.

(182)

Kaip jau minėta 2.2.1. skirsnyje, atlikus trijų kooperatinių bankų pertvarkymą, Bankui buvo perduoti tik indėliai, reikalavimai bei įsipareigojimai HDIGF atžvilgiu. Trys kooperatiniai bankai iš viso turėjo 21 filialą, kuriuose dirbo 187 darbuotojai. Reikėtų pažymėti, kad nebuvo jokio automatinio filialų ar darbo sutarčių ar paskolų perdavimo tarp trijų kooperatinių bankų ir Banko. Taigi, remiantis tuo, kad paskolos Bankui perduotos nebuvo, o buvo palikti trims likviduojamiems kooperatiniams bankams, kad nė vienas filialas perduotas nebuvo, kaip ir nebuvo automatinio darbo sutarčių perdavimo, galima (109) daryti išvadą, kad ekonominė veikla perduota nebuvo. Perduoti įsipareigojimai (t. y. indėliai) negali būti laikomi valstybės pagalbos gavėjais, nes jie nėra įmonė.

(183)

Apibendrinant, buvo pradėtas trijų esamų juridinių asmenų likvidavimas ir jie nebevykdo bankininkystės veiklos. Kaip ir perduoti įsipareigojimai nėra ekonominė veikla.

(184)

Todėl daroma išvada, kad HFSF Bankui skirtos EFSF obligacijos finansavimo trūkumui, susidariusiam dėl trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų įsigijimo, padengti nesudaro sąlygų toliau vykdyti ekonominę veiklą. Todėl HFSF parama nėra nei pagalba likviduotiems subjektams, nei pagalba perduotam turtui ir įsipareigojimams.

(185)

Sprendžiant, ar trijų kooperatinių bankų turto ir įsipareigojimų pardavimas yra valstybės pagalba Bankui, Komisija turi įvertinti, ar buvo laikomasi tam tikrų reikalavimų, visų pirma, ar i) pardavimo procesas buvo atviras, besąlygiškas ir nediskriminacinis; ii) pardavimas vyko rinkos sąlygomis; iii) valstybė siekė gauti kuo didesnę turto ir įsipareigojimų pardavimo kainą (110).

(186)

Kaip jau minėta (64) konstatuojamojoje dalyje, Graikijos bankas susisiekė tik su penkiomis didžiausiomis tuo metu Graikijoje veikusiomis kredito įstaigomis. Dėl riboto pirkėjų, su kuriais buvo susisiekta, skaičiaus negalima tvirtinti, kad konkursas nebuvo viešas, kadangi jos buvo vienintelės kredito įstaigos, kurios galėjo būti suinteresuotos pateikti pasiūlymą. Iš tiesų į pardavimo paketą buvo įtraukti tik indėliai. Todėl norint pasinaudoti tų indėlių sąveika veiklą reikia vykdyti atitinkamoje geografinėje vietovėje. Bankas, kuris neturi filialo tose vietovėse, negalėtų pasiūlyti paslaugų indėlininkams, todėl indėlių beveik neliktų ir pirkėjas turėtų padengti indėlių įsigijimo išlaidas negaudamas iš jų jokios naudos. Todėl Graikijos bankas galėjo pagrįstai manyti, kad dėl trumpo laikotarpio, per kurį turėjo būti pertvarkyti trys kooperatiniai bankai, tik tos kredito įstaigos, kurių verslo modeliai leistų aptarnauti tuos indėlininkus, būtų suinteresuotos įsigyti tą turtą. Bankas ir trys kiti bankai pateikė įpareigojančius pasiūlymus. Banko pasiūlymas buvo tinkamiausias, atsižvelgiant į atlygį ir laiką, kurio reikia perdavimui užbaigti. Bankas kaip atlygį pasiūlė sumokėti sumą, lygią […] % perduotų indėlių, ir apskaičiuota, kad perdavimą galima užbaigti per vieną darbo dieną.

(187)

Pagal šiuos faktus, vadovaujantis Restruktūrizavimo komunikato 20 punktu ir Komisijos sprendimų priėmimo praktika, Komisija daro išvadą, kad įtarimas dėl valstybės pagalbos Bankui gali būti atmestas (111).

(188)

Valstybės parama, susijusi su trijų kooperatinių bankų pardavimu, nėra valstybės pagalba trims kooperatiniams bankams, perduotam turtui ar Bankui. Todėl priemonė nėra pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(189)

Komisija turi įvertinti, ar priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(190)

2009 m. liepos mėn. Graikijos „FB Bank“ skirta 50 mln. EUR kapitalo injekcija (FB1 priemonė), 2012 m. gegužės mėn. 60 mln. EUR vertės Graikijos Vyriausybės vertybiniai popieriai (FB2 priemonė) ir 2011 m. kovo mėn. valstybės garantija išleistoms obligacijoms, kurių nominalioji vertė 50 mln. EUR., (FB3 priemonė) buvo suteikti pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą (112). Sprendime, kuriuo ta schema patvirtinta, Komisija padarė išvadą, kad pagal tą schemą suteiktos priemonės bus laikomos valstybės pagalba.

(191)

Todėl Komisija pažymi, kad be tų priemonių perduota veikla nebebūtų vykdoma. Tos priemonės padėjo stabilizuoti ir tęsti ekonominę veiklą, kuri vėliau buvo perduota Bankui, todėl Komisija mano, kad jos buvo naudingos „FB Bank“ ekonominei veiklai, kuri vėliau buvo perduota Bankui, ir jos yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(192)

Komisija pažymi, kad HFSF yra Graikijos įsteigtas ir finansuojamas subjektas bankams remti, todėl FB4 ir FB5 priemonėms naudojami valstybės ištekliai. Komisija taip pat pažymi, kad FB4 ir FB5 priemonės yra atrankaus pobūdžio, nes yra naudingos tik „FB Bank“ veiklai.

(193)

Be to, Komisija mano, kad FB4 ir FB5 priemonės „FB Bank“ veiklai teikia aiškų pranašumą, nes ją palaiko. Šiuo atveju pervedimo pavedimas iš tikro yra visumos pardavimas. Nors nuosavas kapitalas ir subordinuotoji skola perduoti nebus, bet pagrindinis veiklai reikalingas banko turtas (filialai, indėliai ir paskolos) bus perduotas. Todėl FB4 priemonė perduotai veiklai suteikia pranašumą, nes pagal ją suteikta pakankamai lėšų, kad būtų padengti indėliai ir perduota veikla galėtų būti toliau vykdoma dėl „FB Bank“ turto, kaip visumos, pardavimo.

(194)

Be to, be FB5 priemonės pardavimas nebūtų buvęs įmanomas, nes perdavimas būtų turėjęs neigiamą poveikį pirkėjo kapitalo pakankamumo rodikliui. Todėl perduota veikla nebebūtų vykdoma, taigi priemonės FB4 ir FB5 suteikė akivaizdų pranašumą.

(195)

Komisija mano, kad FB4 ir FB5 priemonės neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo. Iš tikro HFSF neturi galimybių pasipelnyti iš savo įnašo: už šį įnašą jis neįgijo į Banką jokių reikalavimų, kaip tik reikalavimą likviduojamo subjekto, t. y. „FB Bank“, atžvilgiu (113). Todėl HFSF greičiausiai neatgaus visų skirtų lėšų.

(196)

Šis FB4 ir FB5 priemonių teikiamas atrankusis pranašumas iškreipia konkurenciją, nes sudaromos sąlygos nenutraukti vieno banko veiklos, jam leidžiant veikti rinkoje ir konkuruoti su kitais Graikijoje veikiančiais arba potencialiai ketinančiais pradėti veiklą Graikijoje bankais, įskaitant užsienio bankų patronuojamąsias įmones. Taigi FB4 ir FB5 priemonės daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali iškreipti konkurenciją.

(197)

Todėl Komisija daro išvadą, kad HFSF atliktas 456,97 mln. EUR dydžio finansavimo trūkumo, susidariusio „FB Bank“ turtą perdavus Bankui, padengimas ir įsipareigojimas padengti su tuo turtu susijusius kapitalo poreikius, galinčius siekti 100 mln. EUR, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(198)

Kaip jau paaiškinta (193) konstatuojamojoje dalyje, Komisija „FB Bank“ veiklą laiko FB4 ir FB5 priemonių naudos gavėja, nes pagalba sudarė sąlygas tą ekonominę veiklą tęsti Banke.

(199)

Siekdama nustatyti, ar „FB Bank“ veiklos pardavimas yra valstybės pagalba Bankui pagal 2008 m. Bankų komunikato 49 punktą, Komisija turi įvertinti, ar laikomasi tam tikrų reikalavimų. Visų pirma ji turi įvertinti, ar i) pardavimo procesas buvo viešas ir nediskriminacinis; ii) pardavimas vyko rinkos sąlygomis; iii) finansų įstaiga arba Vyriausybė siekė gauti kuo didesnę turto ir įsipareigojimų pardavimo kainą.

(200)

Bankas įsigijo „FB Bank“ turto ir įsipareigojimų paketą, nes jis pateikė tinkamiausią pasiūlymą pagal nediskriminacinę konkurso procedūrą, kurioje galėjo dalyvauti kiti bankai. Graikijos bankas nusprendė susisiekti tik su keturiais didžiausiais Graikijoje veikiančiais bankais, iš jų neįpareigojančius pasiūlymus pateikė tik Bankas ir vienas kitas bankas. Graikijos bankas paragino du pasiūlymų teikėjus pateikti patikslintus pasiūlymus. Graikijos bankas pasirinko NBG, nes jo pasiūlyme buvo numatytos mažesnės pertvarkymo sąnaudos (114).

(201)

Komisija pažymi, kad Graikijos bankas susisiekė tik su keturiais bankais (115). Dėl riboto pirkėjų, su kuriais buvo susisiekta, skaičiaus negalima tvirtinti, kad konkursas nebuvo viešas, kadangi pertvarkymo metu kiti Graikijoje veikiantys bankai buvo nepakankamo dydžio, kad galėtų prisiimti konkurso būdu parduodamą turtą, ir neturėjo pakankamai kapitalo, o užsienio kredito ir finansų įstaigų pertvarkymo metu parodytas susidomėjimas užsiimti bankininkystės veikla Graikijoje buvo labai menkas. Taip pat Graikijos bankas iš anksto nustatė perkeltino turto ir įsipareigojimų portfelį ir tvarkaraštį, kurio pasiūlymų teikėjai turėtų laikytis, kad jų pasiūlymai būtų laikomi tinkamais. Komisija mano, kad pardavimo procesas buvo viešas ir nediskriminacinis.

(202)

Neigiama „FB Bank“ turto ir įsipareigojimų kaina (t. y. atsižvelgiant į finansavimo trūkumą ir minėtų kapitalo poreikių padengimą) nereiškia, kad pardavimo kaina neatitinka verslo rinkos vertės (116). Komisija neturi pagrindo manyti, kad pateiktas pasiūlymas ir sumokėta kaina neatitinka verslo rinkos kainos. Primenama, kad pagal Graikijos teisę tikrąją perduoto turto vertę iš pradžių įvertina Graikijos bankas, vėliau per kitus šešis mėnesius ją patikrina ir koreguoja išorės ekspertai. Todėl, Komisijos vertinimu, pardavimas vyko rinkos sąlygomis. Pagal šiuos faktus, vadovaujantis 2008 m. Bankų komunikato 49 punktu, Restruktūrizavimo komunikato 20 punktu ir Komisijos sprendimų priėmimo praktika (117), Komisija daro išvadą, kad įtarimas dėl valstybės pagalbos Bankui gali būti atmestas.

(203)

Remdamasi 190–197 konstatuojamosiomis dalimis Komisija mano, kad FB1, FB2, FB3, FB4 ir FB5 priemonės atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir yra valstybės pagalba.

(204)

Todėl Komisija daro išvadą, kad „FB Bank“ veiklai buvo suteikta 606,97 mln. EUR valstybės pagalba kapitalo paramos forma (FB1, FB4 ir FB5 priemonės), kartu su 60 mln. EUR dydžio paskolomis Graikijos Vyriausybės vertybiniais popieriais (FB2 priemonė) ir 50 mln. EUR vertės valstybės garantijomis (FB3 priemonė), kaip apibendrinta 10 lentelėje.

10 lentelė

Visos „FB Bank“ veiklai suteiktos pagalbos apžvalga

(205)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(206)

Komisija pripažino, kad pasaulio finansų krizė gali sukelti didelių kurios nors valstybės narės ekonomikos sutrikimų ir kad tie sutrikimai gali būti atitaisyti paramos bankams priemonėmis. Tai patvirtinta 2008 m. Bankų komunikate, Kapitalo atkūrimo komunikate ir Restruktūrizavimo komunikate. Komisija ir toliau mano, kad, atsižvelgiant į vėl kilusią įtampą finansų rinkose, reikalavimai valstybės pagalbai patvirtinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą yra įvykdyti. Komisija šią nuomonę patvirtino priimdama 2011 m. Pratęsimo komunikatą (118) ir 2013 m. Bankų komunikatą (119).

(207)

Graikijos ekonomikos atžvilgiu savo sprendimuose, kuriais patvirtinama ir pratęsiama Graikijos bankams skirta paramos schema, taip pat patvirtindama Graikijos atskiriems bankams suteiktas valstybės pagalbos priemones Komisija pripažino, kad esama didelių Graikijos ekonomikos sutrikimų grėsmės ir kad valstybės parama bankams yra tinkama priemonė tiems sutrikimams atitaisyti. Todėl teisinis pagalbos priemonių vertinimo pagrindas turėtų būti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas.

(208)

Pagal 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą siekiant, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo kriterijus:

a)   tinkamumo: pagalba turi būti tikslinga, kad ja būtų galima veiksmingai pašalinti didelius ekonomikos sutrikimus; Jei priemonė būtų netinkama sutrikimams atitaisyti, ji šio kriterijaus neatitiktų;

b)   būtinumo: savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina tikslui pasiekti. Todėl ji turi būti apribota iki mažiausios būtinos sumos tam tikslui pasiekti, o jos forma turi labiausiai tikti sutrikimams atitaisyti;

c)   proporcingumo: Turi būti užtikrinta tinkama teigiamo priemonės poveikio ir konkurencijos iškraipymų pusiausvyra, kad iškraipymai būtų apriboti iki minimumo, būtino priemonės tikslams pasiekti.

(209)

Per finansų krizę Komisija nustatė skirtingoms pagalbos priemonių rūšims taikomus suderinamumo kriterijus. Pagalbos priemonių vertinimo principai pirmiausia buvo nustatyti 2008 m. Bankų komunikate.

(210)

Kapitalo atkūrimo komunikate pateikiamos papildomos gairės dėl reikiamo atlygio už valstybės kapitalo injekcijas lygio.

(211)

Galiausiai Restruktūrizavimo komunikate Komisija paaiškino, kaip ji vertins restruktūrizavimo planus. Vertindama Banko restruktūrizavimo planą pagal Restruktūrizavimo komunikatą Komisija atsižvelgs į visas 10 lentelėje išvardytas priemones.

(212)

FB1, FB2 ir FB3 priemonės buvo suteiktos pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą. 2008 m. lapkričio 19 d. Komisijos sprendime pagal tą schemą numatytos priemonės jau buvo įvertintos kaip suderinamos su vidaus rinka.

(213)

Kalbant apie FB4 ir FB5 priemonių tinkamumą, Komisija mano, kad tos priemonės yra tinkamos, nes jos apsaugojo „FB Bank“ indėlininkus ir taip išsaugojo finansinį stabilumą. Tos veiklos nebūtų buvę galima tęsti be HFSF pagalbos, nes pertvarkymo metu „FB Bank“ nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir tuometinėmis sudėtingomis rinkos sąlygomis joks bankas nebūtų įsigijęs turto ir įsipareigojimų portfelio, kurio vertė buvo neigiama ir bloginusi įsigijusio banko kapitalo pakankamumo padėtį. Taigi priemonėmis užtikrinta, kad būtų išlaikytas Graikijos finansinis stabilumas. Tuo remdamasi Komisija mano, kad kaip sanavimo pagalba priemonės yra tinkamos.

(214)

Pagal 2008 m. Bankų komunikatą savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina priemonės tikslui pasiekti. Vadinasi, kapitalo injekcijos suma turi būti apribota iki mažiausios būtinos sumos tam tikslui pasiekti.

(215)

Kaip Graikijos bankas nurodė savo 2013 m. gegužės 8 d. rašte, nepaisant to, kad „FB Bank“ yra nedidelis, jo licencijos panaikinimas netaikant pertvarkymo priemonių galėjo pakirsti indėlininkų pasitikėjimą Graikijos bankų sistema ir tai galėjo turėti poveikį finansiniam stabilumui. Be to, Graikijos bankas pridūrė, kad iš skirtingų pertvarkymo galimybių jis pirmenybę teikė „FB Bank“ pertvarkymui pagal pirkimo ir prisiėmimo procedūrą, kuri atitiko 2012 m. gruodžio mėn. EFPM. Jis manė, kad ta procedūra sudarė sąlygas iš karto ir iki galo išspręsti problemas, su kuriomis susidūrė „FB Bank“. Komisija mano, kad tais finansinio stabilumo elementais patvirtinama būtinybė taikyti FB4 ir FB5 priemones.

(216)

Kalbant apie intervencijos sumą, Sprendime Nr. 10/1/10.5.2013 Graikijos bankas nurodė, kad atrinkto turto bei įsipareigojimų pervedimo pavedimo sprendimas buvo pasirinktas dėl mažiausių pertvarkymo sąnaudų. Tas sprendimas taip pat atitiko 2012 m. kovo mėn. EFPM. Be to, Komisija pastebi, kad galutinę finansavimo trūkumo sumą Graikijos valdžios institucijos atidžiai įvertino, atsižvelgdamos į teisės aktais nustatyto auditoriaus parengtą vertinimo ataskaitą. Įnašas visiškai atitiko tikrosios perduoto turto vertės ir perduotų įsipareigojimų vertės skirtumą. Be to, HFSF įsipareigojo padengti kapitalo poreikius, neviršijančius 9 % perduoto turto vertės, apskaičiuotos Graikijos banko. Faktas, kad iš dviejų pasiūlymų teikėjų tik Bankas sutiko peržiūrėti savo pasiūlymą, patvirtina išvadą, kad įnašas nebuvo per didelis.

(217)

Be to, „FB Bank“ nuosavas kapitalas perduotas nebuvo, todėl jis buvo paliktas likviduojamam subjektui, t. y. „FB Bank“. Taigi akcininkai patirs visus nuostolius, o HFSF įnašo jų sanavimo sąnaudos nedidina.

(218)

Kalbant apie atlygį už pagalbą, kaip pirmiau minėta (195) konstatuojamojoje dalyje, HFSF greičiausiai visų skirtų lėšų neatgaus (120). Todėl akivaizdu, kad HFSF jokio atlygio negauna ir jo įnašas prilyginamas dotacijai. Kaip nurodyta Kapitalo atkūrimo komunikato 44 punkte, nepakankamas atlygis už rekapitalizavimą gali būti priimtas tik sunkumų patiriančių bankų, kurie negali mokėti jokio atlygio, atveju. Komisija mano, kad taip yra „FB Bank“ atveju. Pagal Kapitalo atkūrimo komunikatą tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas.

(219)

Taigi kaip sanavimo pagalba FB4 ir FB5 priemonės savo sumomis ir forma yra būtinos siekiant apriboti Graikijos bankų sistemos ir visos ekonomikos sutrikimus.

(220)

Komisija pažymi, kad „FB Bank“ nebeegzistuoja taip kaip anksčiau. Dėl to, kad pagalba sanuojama perduota veikla, teoriškai gali būti iškraipoma konkurencija. Tačiau Komisija teigiamai vertina tai, kad „FB Bank“ – nedidelis bankas, ir pardavimo procesą, kuriame konkurentai turėjo galimybę pateikti pasiūlymus dėl „FB Bank“ atrinkto turto ir įsipareigojimų. Be to, tuojau pat po perdavimo „FB Bank“ ekonominė veikla buvo visiškai integruota į Banko veiklą ir kaip atskira ekonominė ar konkuruojanti veikla nebėra vykdoma. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl pagalbos konkurencija nėra netinkamai iškraipoma.

(221)

Daroma išvada, kad FB4 ir FB5 priemonės yra tinkamos ir būtinos, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad „FB Bank“ yra nedidelis bankas ir jį visiškai integravus į Banką, jis nebėra savarankiškas konkurentas, jos yra proporcingos nustatytam tikslui pasiekti pagal 2008 m. Bankų komunikatą ir Kapitalo atkūrimo komunikatą.

(222)

Kalbant apie atlygį už FB4 priemonę, Komisija (218) konstatuojamojoje dalyje pažymėjo, kad HFSF greičiausiai atgaus ne visą 456,97 mln. EUR sumą, skirtą „FB Bank“ pertvarkyti (priemonė FB4). Tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas tiek gyvybingumo atkūrimo priemonių, tiek konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių požiūriu.

(223)

Restruktūrizavimo komunikato 21 punkte numatyta, kad jei sunkumų patirianti kredito įstaiga negali patikimai atkurti ilgalaikio gyvybingumo, turėtų būti svarstomas tinkamas jos likvidavimas arba pardavimas aukcione. Todėl valstybės narės gali skatinti negyvybingų rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos ir sudaryti sąlygas pasitraukimo procesui įvykti per tinkamą laiką, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas.

(224)

Vis dėlto „FB Bank“ savo gyvybingumo savarankiškai išlaikyti negalėjo, todėl buvo pradėtas jo likvidavimas. Šiuo atžvilgiu Restruktūrizavimo komunikato 17 punkte paaiškinama, kad „sunkumų patiriančio banko pardavimas kitai finansų įstaigai gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir pasitikėjimą rinka, jei perkantysis subjektas yra gyvybingas ir geba perimti sunkumų patiriantį banką“.

(225)

Kaip nurodyta 7.5.2 skirsnyje, remiantis Banko restruktūrizavimo planu Bankas gali būti laikomas gyvybingu subjektu. Todėl tai, kad „FB Bank“ veikla perduota Bankui, leidžia atkurti ilgalaikį tos veiklos gyvybingumą. Be to, tai, kad „FB Bank“ veikla buvo visiškai integruota (121) į Banko veiklą ir „FB Bank“ nebeveikia kaip savarankiškas konkurentas, yra laikoma esminiu restruktūrizavimu, kaip reikalaujama nepakankamo atlygio už valstybės pagalbą atveju.

(226)

Kaip paaiškinta (216) konstatuojamojoje dalyje, pasirinktas „FB Bank“ pertvarkymo būdas užtikrina, kad restruktūrizavimo sąnaudos būtų sumažintos iki mažiausios būtinos sumos. Pirma, Graikijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į nepriklausomų auditorių ataskaitą, atidžiai įvertino finansavimo trūkumą. Be to, HFSF įsipareigojo padengti su perduodama veikla susijusius pirkėjo kapitalo poreikius tik iki teisės aktais nustatytos mažiausios būtinos sumos. Negana to, integravus „FB Bank“ ekonominę veiklą į didesnio subjekto veiklą ir kartu užtikrinus sąveiką, visų pirma racionalizavus „FB Bank“ filialų tinklą, konsolidavus IT infrastruktūrą ir sumažinus finansavimo sąnaudas, restruktūrizavimo sąnaudos būtų sumažintos iki mažiausios būtinos sumos, palyginti su scenarijumi, pagal kurį valstybė būtų mėginus atkurti „FB Bank“, kaip savarankiško subjekto, gyvybingumą.

(227)

Nuosavas kapitalas ir subordinuotoji skola Bankui perduoti nebuvo, o palikti likviduojamam subjektui – „FB Bank“. Taigi, Komisijos vertinimu, buvo pasiektas tinkamas akcininkų dalijimasis našta, nes likvidavimo pajamos jiems priklauso tik tokiu atveju, jeigu jų pakaks pirmiausia grąžinti skolą HFSF, kurio pareiškimas dėl prioriteto turi viršenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Tad atsižvelgiant į menką likviduojamą turtą, vargu, ar akcininkai atgaus savo investicijas.

(228)

Dėl konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių Restruktūrizavimo komunikato 30 punkte nustatyta, kad „Komisija, vertindama tokių priemonių poreikį, atskaitos tašku laiko banko veiklos, kurią atitinkamas bankas vykdys užbaigus patikimą restruktūrizavimo planą, […] dydį, mastą ir apimtį. Tokių priemonių pobūdis ir pavidalas priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, nuo pagalbos sumos, sąlygų ir aplinkybių, kuriomis suteikta pagalba, ir antra, nuo rinkos ar rinkų, kurioje (-se) pagalbą gaunantis bankas veiks, ypatybių“.

(229)

Be Graikijos Vyriausybės 60 mln. EUR vertės vertybinių popierių (FB2 priemonė) ir 50 mln. EUR vertės valstybės garantijų (FB3 priemonė), visos kapitalo forma gautos pagalbos suma yra 606,97 mln. EUR (FB1, FB4 ir FB5 priemonės). FB1 priemonė atitiko 3,25 % pagal riziką įvertinto „FB Bank“ turto 2008 m. gruodžio 31 d. FB4 priemonė, t. y. finansavimo trūkumo, susidariusio „FB Bank“ veiklą perdavus Bankui, padengimas, atitiko maždaug 33,44 % pagal riziką įvertinto „FB Bank“ turto 2013 m. kovo 31 d. FB5 priemonė iš esmės atitiko 9 % pagal riziką įvertinto „FB Bank“ turto, perduoto Bankui. Tokių pagalbos sumų atveju, kai kartu nemokamas atlygis, turi būti smarkiai sumažinta pagalbos gavėjo užimama rinkos dalis.

(230)

Kalbant apie rinką, kurioje „FB Bank“ vykdė savo veiklą, Komisija pažymi, kad „FB Bank“ buvo labai mažas bankas (jo turtas sudarė mažiau nei 0,5 % bendro Graikijos bankų turto, o Graikijos paskolų ir indėlių rinkos dalis nesiekė 1 %), tad Bankui perduotas „FB Bank“ turtas ir įsipareigojimai buvo maži, palyginti su Graikijos bankų sistemos dydžiu.

(231)

Be to, „FB Bank“ veikla konkurentams buvo pasiūlyta atvirame aukcione. Po pardavimo „FB Bank“ nustojo veikęs kaip savarankiškas konkurentas, nes perduota jo veikla buvo visiškai integruota į Banko veiklą.

(232)

Daroma išvada, kad, nepaisant labai didelės pagalbos sumos ir nemokamo atlygio, dėl mažo perduotos veiklos masto, viešo pardavimo proceso ir visiško „FB Bank“ veiklos integravimo į Banko veiklą nėra jokio netinkamo konkurencijos iškraipymo.

(233)

Remiantis tos analizės duomenimis, daroma išvada, kad atrinkto „FB Bank“ turto ir įsipareigojimų pardavimu ir jų integravimu į Banko veiklą atstatomas „FB Bank“ veiklos ilgalaikis gyvybingumas ir užtikrinama, kad pagalba būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos ir nebūtų jokio netinkamo konkurencijos iškraipymo pagal Restruktūrizavimo komunikatą.

(234)

Visos 10 lentelėje išvardytos pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka.

(235)

Pirmiausia Komisija turi įvertinti, ar priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(236)

HFSF yra Graikijos įsteigtas ir finansuojamas subjektas bankams remti. Todėl PB1 ir PB2 priemonėms naudojami valstybės ištekliai. Be to, PB1 ir PB2 priemonės yra atrankaus pobūdžio, nes yra naudingos tik „Probank“ veiklai.

(237)

PB1 ir PB2 priemonės taip pat „Probank“ veiklai teikia aiškų pranašumą, nes ją palaiko. Šiuo atveju pervedimo pavedimas yra visumos pardavimas, kai nuosavas kapitalas perduodamas nebus, bet pagrindinis veiklai reikalingas banko turtas (filialai, indėliai ir paskolos) bus perduotas.

(238)

PB1 ir PB2 priemonės privataus investuotojo principo neatitinka. Iš tikro HFSF neturi galimybių pasipelnyti iš savo įnašo: už šį įnašą jis neįgijo jokių reikalavimų Bankui, kaip tik reikalavimą likviduojamo subjekto, t. y. „Probank“, atžvilgiu (122). Todėl HFSF greičiausiai neatgaus visų paskirtų lėšų.

(239)

Šis PB1 ir PB2 priemonių teikiamas atrankusis pranašumas iškreipia konkurenciją, nes sudaromos sąlygos nenutraukti vieno banko veiklos, jam leidžiant veikti rinkoje ir konkuruoti su kitais Graikijoje veikiančiais arba potencialiai ketinančiais pradėti veiklą Graikijoje bankais. Taigi PB1 ir PB2 priemonės daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir gali iškreipti konkurenciją.

(240)

Todėl daroma išvada, kad HFSF atliktas 562,73 mln. EUR dydžio finansavimo trūkumo, susidariusio „Probank“ veiklą perdavus Bankui, padengimas ir įsipareigojimas padengti su perduotu turtu susijusius kapitalo poreikius, galinčius siekti [180–280] mln. EUR, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(241)

PB1 ir PB2 priemonėmis nauda teikiama „Probank“ veiklai, nes sudaromos sąlygas ją tęsti Banke.

(242)

Siekdama nustatyti, ar „Probank“ veiklos pardavimas yra valstybės pagalba Bankui pagal 2008 m. Bankų komunikato 49 punktą, Komisija turi įvertinti, ar laikomasi tam tikrų reikalavimų. Visų pirma ji turi įvertinti, ar i) pardavimo procesas buvo viešas ir nediskriminacinis; ii) pardavimas vyko rinkos sąlygomis; iii) finansų įstaiga arba Vyriausybė siekė gauti kuo didesnę turto ir įsipareigojimų pardavimo kainą.

(243)

Bankas įsigijo „Probank“ turtą ir įsipareigojimus, nes pateikė tinkamiausią pasiūlymą pagal nediskriminacinę konkurso procedūrą, kurioje galėjo dalyvauti kiti bankai. Graikijos bankas nusprendė susisiekti tik su keturiais didžiausiais Graikijoje veikiančiais bankais, iš kurių pasiūlymus pateikė tik Bankas ir vienas kitas bankas. Banko pasiūlymas buvo tinkamesnis dėl jame pasiūlytos kainos ir numatomos sąveikos.

(244)

Graikijos bankas susisiekė tik su keturiais bankais. Dėl riboto pirkėjų, su kuriais buvo susisiekta, skaičiaus negalima tvirtinti, kad konkursas nebuvo viešas, kadangi pertvarkymo metu kiti Graikijoje veikiantys bankai buvo nepakankamo dydžio, kad galėtų prisiimti konkurso būdu parduodamą veiklą, ir neturėjo pakankamai kapitalo. Be to, nepaisant kelis kartus nukelto galutinio termino, iki „Probank“ pertvarkymo jokia užsienio kredito ar finansų įstaiga nepateikė tinkamo įpareigojančio pasiūlymo įsigyti „Probank“. Pertvarkymo metu užsienio kredito ir finansų įstaigų parodytas susidomėjimas užsiimti bankininkystės veikla Graikijoje buvo labai menkas. Taip pat Graikijos bankas iš anksto nustatė perkeltino turto ir įsipareigojimų portfelį ir tvarkaraštį, kurio pasiūlymų teikėjai turėjo laikytis, kad jų pasiūlymai būtų laikomi tinkamais. Todėl Komisija daro išvadą, kad pardavimo procesas buvo viešas ir nediskriminacinis.

(245)

Neigiama „Probank“ turto ir įsipareigojimų kaina (atsižvelgus į finansavimo trūkumą ir minėtų kapitalo poreikių padengimą) nereiškia, kad pardavimo kaina neatitinka verslo rinkos vertės (123). Komisija neturi pagrindo manyti, kad pateiktas pasiūlymas ir sumokėta kaina neatitinka verslo rinkos kainos. Iš tiesų Graikijos bankas nustatė, o išorės auditoriai patvirtino tikrąją turto vertę. Todėl, Komisijos vertinimu, pardavimas vyko rinkos sąlygomis. Pagal šiuos faktus, vadovaujantis 2008 m. Bankų komunikato 49 punktu, Restruktūrizavimo komunikato 20 punktu ir Komisijos sprendimų priėmimo praktika (124), daroma išvada, kad įtarimas dėl valstybės pagalbos Bankui gali būti atmestas.

(246)

Remdamasi 236–240 konstatuojamosiomis dalimis Komisija mano, kad PB1 ir PB2 priemonės atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir yra valstybės pagalba.

(247)

Todėl daroma išvada, kad „Probank“ veiklai buvo suteikta [742,7–842,7] mln. EUR valstybės pagalba kapitalo paramos forma (PB1 ir PB2 priemonės), kaip apibendrinta 11 lentelėje.

11 lentelė

Visos „Probank“ veiklai suteiktos pagalbos apžvalga

(248)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą Komisijai suteikiami įgaliojimai nustatyti, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka, jeigu ji skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(249)

Kaip paaiškinta 206 ir 207 konstatuojamosiose dalyse, teisinis pagalbos priemonių Graikijos bankams vertinimo pagrindas šiuo metu turėtų būti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas.

(250)

Kaip paaiškinta 208 konstatuojamojoje dalyje, pagal 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą siekiant, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo (t. y. tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo) kriterijus.

(251)

Kapitalo atkūrimo komunikate pateikiamos papildomos gairės dėl reikiamo atlygio už valstybės kapitalo injekcijas lygio.

(252)

Galiausiai Restruktūrizavimo komunikate Komisija paaiškino, kaip ji vertins restruktūrizavimo planus. Vertindama restruktūrizavimo planą pagal Restruktūrizavimo komunikatą Komisija atsižvelgs į visas 11 lentelėje išvardytas priemones.

(253)

Kalbant apie PB1 ir PB2 priemonių tinkamumą, Komisijos vertinimu, finansavimo trūkumo padengimas ir įsipareigojimas padengti su perduotu turtu susijusius pirkėjo kapitalo poreikius yra tinkami, nes sudarė sąlygas parduoti turtą, apsaugoti „Probank“ indėlininkus ir taip išsaugoti finansinį stabilumą. Be HFSF suteiktos pagalbos tos veiklos nebūtų buvę galima tęsti, nes pertvarkymo metu „Probank“ nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Tuometinėmis sudėtingomis rinkos sąlygomis joks bankas nebūtų įsigijęs turto ir įsipareigojimų portfelio, kurio vertė buvo neigiama ir būtų bloginusi įsigijusio banko kapitalo pakankamumo padėtį. 2013 m. gegužės 10 d. Graikijos bankas paskyrė „Probank“ bankui įgaliotinį, kuriam buvo pavesta užtikrinti, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių siekiant užbaigti „Probank“ akcinio kapitalo padidinimo procesą. Tai, kad, nepaisant paskirtojo „Probank“ įgaliotinio pastangų ir kelis kartus nukelto „Probank“ kapitalo padidinimo galutinio termino, iki „Probank“ pertvarkymo joks privatus investuotojas nepateikė galutinio įpareigojančio pasiūlymo įsigyti šį banką, patvirtina, kad sąlygų tęsti šios veiklos be HFSF suteiktos pagalbos nebūtų buvę įmanoma. Taigi priemonėmis užtikrinta, kad būtų išlaikytas Graikijos finansinis stabilumas. Tuo remdamasi Komisija mano, kad kaip sanavimo pagalba priemonės yra tinkamos.

(254)

Pagal 2008 m. Bankų komunikatą savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina priemonės tikslui pasiekti. Vadinasi, kapitalo injekcijos suma turi būti apribota iki mažiausios būtinos sumos tam tikslui pasiekti.

(255)

2013 m. gegužės mėn. EFPM nustatyta, kad Graikijos bankas, bendradarbiaudamas su HFSF, vertins galimybes kuo labiau sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas dėl nepagrindinių bankų (125), kurie neįvykdė savo kapitalo reikalavimų, įskaitant pirkimo ir prisiėmimo procedūros taikymą, kartu užtikrinant indėlininkų apsaugą.

(256)

Kaip Graikijos bankas nurodė 2013 m. liepos 26 d. sprendime (126), „Probank“ licencijos panaikinimas nepritaikius pertvarkymo priemonių galėjo daryti įtaką finansiniam stabilumui.

(257)

Komisija mano, kad tais finansinio stabilumo sumetimais pagrindžiama būtinybė taikyti PB1 ir PB2 priemones.

(258)

Kiek tai susiję su priemonės suma, finansavimo trūkumą Graikijos valdžios institucijos atidžiai įvertino, atsižvelgdamos į teisės aktais nustatyto auditoriaus parengtą vertinimo ataskaitą. Įnašas visiškai atitiko tikrosios perduoto turto vertės ir perduotų įsipareigojimų vertės skirtumą. Sprendime Nr. 12/1/26.7.2013 Graikijos bankas nurodė, kad atrinkto turto bei įsipareigojimų pervedimo pavedimo sprendimas buvo pasirinktas dėl mažiausių pertvarkymo sąnaudų. Tas sprendimas taip pat atitinka antrąją Graikijos ekonominio koregavimo programą (2013 m. liepos mėn.). Be to, HFSF įsipareigojo padengti kapitalo poreikius, neviršijančius 9 % perduoto turto vertės, apskaičiuotos Graikijos banko.

(259)

Taip pat nuosavas kapitalas nebuvo perduotas Bankui, todėl bus paliktas likviduojamam subjektui. Taigi „Probank“ akcininkai patirs visus nuostolius, o HFSF įnašo jų sanavimo sąnaudos nedidina.

(260)

Kalbant apie atlygį už pagalbą, kaip pirmiau minėta (238) konstatuojamojoje dalyje, HFSF greičiausiai visų skirtų lėšų neatgaus. Todėl akivaizdu, kad HFSF jokio atlygio negauna ir jo įnašas prilyginamas dotacijai. Kaip nurodyta Kapitalo atkūrimo komunikato 44 punkte, nepakankamas atlygis už rekapitalizavimą gali būti priimtas tik sunkumų patiriančių bankų, kurie negali mokėti jokio atlygio, atveju. Komisija mano, kad „Probank“ šią sąlygą atitinka. Pagal Kapitalo atkūrimo komunikatą tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas.

(261)

Taigi kaip sanavimo pagalba priemonės savo sumomis ir forma yra būtinos siekiant apriboti Graikijos bankų sistemos ir visos ekonomikos sutrikimus.

(262)

„Probank“ nebeegzistuoja taip kaip anksčiau. Dėl to, kad pagalba sanuojama Bankui perduota veikla, teoriškai gali būti iškraipoma konkurencija. Tačiau Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad „Probank“ – nedidelis bankas, ir į pardavimo procesą, kuriame konkurentai turėjo galimybę pateikti pasiūlymus dėl „Probank“ atrinkto turto ir įsipareigojimų. Be to, tuojau pat po perdavimo „Probank“ ekonominė veikla buvo visiškai integruota į Banko veiklą ir kaip atskira ekonominė ar konkuruojanti veikla nebėra vykdoma. Todėl Komisija daro išvadą, kad dėl pagalbos konkurencija nėra netinkamai iškraipoma.

(263)

Daroma išvada, kad PB1 ir PB2 priemonės yra tinkamos ir būtinos, taip pat, atsižvelgiant į numatomą esminį Banko, į kurį dabar įtraukta „Probank“ ekonominė veikla, restruktūrizavimą, yra proporcingos nustatytam tikslui pasiekti pagal 2008 m. Bankų komunikatą ir Kapitalo atkūrimo komunikatą.

(264)

(260) konstatuojamojoje dalyje dėl atlygio už PB1 priemonę Komisija pažymėjo, kad HFSF greičiausiai nesusigrąžins visos 562,73 mln. EUR sumos, skirtos „Probank“ pertvarkymui (PB1 priemonė). Tuo atveju, kai nemokamas atlygis, reikalingas esminis restruktūrizavimas tiek gyvybingumo atkūrimo priemonių, tiek konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių požiūriu.

(265)

Restruktūrizavimo komunikato 21 punkte numatyta, kad jei sunkumų patirianti kredito įstaiga negali patikimai atkurti ilgalaikio gyvybingumo, turėtų būti svarstomas tinkamas jos likvidavimas arba pardavimas aukcione. Todėl valstybės narės gali skatinti negyvybingų rinkos dalyvių pasitraukimą iš rinkos ir sudaryti sąlygas pasitraukimo procesui įvykti per tinkamą laiką, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas.

(266)

Vis dėlto „Probank“ savo gyvybingumo savarankiškai išlaikyti negalėjo, todėl buvo pradėtas jo likvidavimas. Šiuo atžvilgiu Restruktūrizavimo komunikato 17 punkte paaiškinama, kad „sunkumų patiriančio banko pardavimas kitai finansų įstaigai gali padėti atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir pasitikėjimą rinka, jei perkantysis subjektas yra gyvybingas ir geba perimti sunkumų patiriantį banką“.

(267)

Kaip nurodyta 7.5.2 skirsnyje, remiantis Banko restruktūrizavimo planu Bankas gali būti laikomas gyvybingu subjektu. Todėl tai, kad „Probank“ veikla perduota Bankui, leidžia atkurti ilgalaikį tos veiklos gyvybingumą. Be to, tai, kad „Probank“ veikla buvo visiškai integruota (127) į Banko veiklą ir „Probank“ nebeveikia kaip savarankiškas subjektas, yra laikoma esminiu restruktūrizavimu, kaip reikalaujama nepakankamo atlygio už valstybės pagalbą atveju.

(268)

Kaip paaiškinta (258) konstatuojamojoje dalyje, pasirinktas „Probank“ pertvarkymo būdas užtikrina, kad restruktūrizavimo sąnaudos būtų sumažintos iki mažiausios būtinos sumos. Pirma, Graikijos valdžios institucijos, atsižvelgdamos į nepriklausomų auditorių ataskaitą, atidžiai įvertino finansavimo trūkumą. Be to, HFSF įsipareigojo padengti su perduodamu turtu susijusius pirkėjo kapitalo poreikius tik iki teisės aktais nustatytos mažiausios būtinos sumos. Negana to, integravus „Probank“ ekonominę veiklą į didesnio subjekto veiklą ir kartu užtikrinus sąveiką, visų pirma racionalizavus „Probank“ filialų tinklą, konsolidavus IT infrastruktūrą ir sumažinus finansavimo sąnaudas, restruktūrizavimo sąnaudos buvo sumažintos iki mažiausios būtinos sumos, palyginti su scenarijumi, pagal kurį valstybė būtų mėginusi atkurti „Probank“, kaip savarankiško subjekto, gyvybingumą.

(269)

Nuosavas kapitalas ir subordinuotoji skola Bankui perduoti nebuvo, o palikti likviduojamam subjektui. Taigi, Komisijos vertinimu, buvo pasiektas tinkamas akcininkų dalijimasis našta, nes likvidavimo pajamos jiems priklauso tik tokiu atveju, jeigu jų pakaks pirmiausia grąžinti skolą HFSF, kurio pareiškimas dėl prioriteto turi viršenybę kitų kreditorių atžvilgiu. Tad atsižvelgiant į menką likviduojamą turtą, vargu, ar akcininkai atgaus savo investicijas.

(270)

Dėl konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių Restruktūrizavimo komunikato 30 punkte nustatyta, kad „Komisija, vertindama tokių priemonių poreikį, atskaitos tašku laiko banko veiklos, kurią atitinkamas bankas vykdys užbaigus patikimą restruktūrizavimo planą, […] dydį, mastą ir apimtį. Tokių priemonių pobūdis ir pavidalas priklausys nuo dviejų kriterijų: pirma, nuo pagalbos sumos, sąlygų ir aplinkybių, kuriomis suteikta pagalba, ir antra, nuo rinkos ar rinkų, kurioje (-se) pagalbą gaunantis bankas veiks, ypatybių“.

(271)

Kalbant apie gautą pagalbos sumą, visa kapitalo forma gauta pagalba buvo [742,7–842,7] mln. EUR (PB1 ir PB2 priemonės). PB1 priemonė atitiko apie 21,15 % pagal riziką įvertinto „Probank“ turto 2013 m. birželio 30 d. PB2 priemonė iš esmės atitiko apie […] % perduoto „Probank“ turto. Tokių pagalbos sumų atveju, kai kartu nemokamas atlygis, turi būti smarkiai sumažinta pagalbos gavėjo užimama rinkos dalis.

(272)

Kalbant apie rinką, kurioje „Probank“ vykdė savo veiklą, Komisija pažymi, kad „Probank“ buvo labai mažas bankas (jo turtas sudarė apie 1 % bendro Graikijos bankų turto, o Graikijos paskolų ir indėlių rinkos dalis atitinkamai siekė apie 1 % ir mažiau nei 2 %), tad Bankui perduotas „Probank“ turtas ir įsipareigojimai buvo maži, palyginti su Graikijos bankų sistemos dydžiu.

(273)

Be to, „Probank“ veikla konkurentams buvo pasiūlyta atvirame aukcione. Po pardavimo „Probank“ nustojo veikęs kaip savarankiškas konkurentas, nes perduota jo veikla buvo visiškai integruota į Banko veiklą.

(274)

Daroma išvada, kad, nepaisant labai didelės pagalbos sumos ir nemokamo atlygio, dėl mažo perduotos veiklos masto, viešo pardavimo proceso ir visiško „Probank“ veiklos integravimo į Banko veiklą nėra jokio netinkamo konkurencijos iškraipymo.

(275)

Remdamasi tos analizės duomenimis, Komisija daro išvadą, kad atrinkto „Probank“ turto ir įsipareigojimų pardavimu ir jų integravimu į Banko veiklą atstatomas „Probank“ veiklos ilgalaikis gyvybingumas ir užtikrinama, kad pagalba būtų sumažinta iki mažiausios būtinos sumos ir nebūtų jokio netinkamo konkurencijos iškraipymo pagal Restruktūrizavimo komunikatą.

(276)

Visos 11 lentelėje išvardytos pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka.

(277)

Komisija turi nustatyti, ar buvo suteikta valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(278)

Sprendimais, kuriais patvirtinama ir pratęsiama Graikijos bankams skirta paramos schema (128), Komisija jau nustatė, kad pagal tą schemą suteikta parama likvidumui padidinti yra valstybės pagalba. 2011 m. balandžio 15 d. likutinė garantijų suma buvo 12 873 mln. EUR, o 2013 m. lapkričio 30 d. – 14 798 mln. EUR. Tomis datomis neapmokėtų Vyriausybės obligacijų Bankui vertė buvo atitinkamai 787 mln. EUR ir 847 mln. EUR. Pagal tą schemą teikiama būsima parama likvidumui padidinti taip pat būtų laikoma valstybės pagalba.

(279)

2008 m. lapkričio 19 d. sprendime dėl Graikijos bankams skirtos paramos schemos Komisija jau nustatė, kad pagal tos schemos rekapitalizavimo priemonę vykdomas rekapitalizavimas bus laikomas valstybės pagalba. Bankas gavo 1 350 mln. EUR privilegijuotosiomis akcijomis, tai sudaro 2,1 % pagal riziką įvertinto Banko turto (129).

(280)

2010 m. Graikija atliko kai kuriuos tų privilegijuotųjų akcijų techninių parametrų pakeitimus, pagal kuriuos per penkerius metus neišpirkus privilegijuotųjų akcijų kiekvienais metais atkarpa automatiškai padidinama 2 %. Kadangi pakeitimais padidinamas valstybės atlygis, jei privilegijuotosios akcijos nebūtų išpirktos arba konvertuotos po penkerių metų, Komisija daro išvadą, kad techninių parametrų pakeitimais Bankui nesuteikiamas joks pranašumas, todėl tai nesusiję su papildoma valstybės pagalba.

(281)

2008 m. Bankų komunikato 51 punkte Komisija paaiškino, kad finansų įstaigoms skirtos centrinių bankų lėšos nėra valstybės pagalba, jeigu įvykdomos visos keturios sąlygos, susijusios su finansų įstaigos mokumu, priemonės užtikrinimu įkaitu, finansų įstaigai taikomomis palūkanomis ir priešpriešinės valstybės garantijos netaikymu. Kadangi Bankui suteikta valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti visų tų keturių sąlygų neatitinka, ypač todėl, kad yra valstybės garantuojama ir suteikta kartu su kitomis paramos priemonėmis, negalima daryti išvados, kad valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti nėra valstybės pagalba.

(282)

Valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti atitinka Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Pirma, kadangi ta priemonė apima Graikijos bankui skirtą valstybės garantiją, visus nuostolius padengs valstybė. Todėl priemonė susijusi su valstybės ištekliais. Valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti leidžia bankams gauti finansavimą tuo metu, kai jie neturi galimybės naudotis didmeninio finansavimo rinka ir įprastinėmis Eurosistemos refinansavimo operacijomis. Todėl valstybės garantuojama skubia parama likvidumui padidinti Bankui suteikiamas pranašumas. Valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti yra teikiama tik bankų sektoriui, todėl priemonė yra atrankioji. Dėl to, kad valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti leidžia Bankui toliau veikti rinkoje, kartu užtikrinant, kad Bankas vykdytų įsipareigojimus ir jam nereikėtų pasitraukti iš rinkos, ji iškraipo konkurenciją. Kadangi Bankas veikia kitose valstybėse narėse, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia arba būtų potencialiai suinteresuotos veikti Graikijoje, Bankui suteiktas pranašumas daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(283)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija mano, kad valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti (L2 priemonė) yra valstybės pagalba. Valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti suma laikui bėgant kito. 2012 m. gruodžio 31 d. ji buvo maždaug 30,9 mlrd. EUR.

(284)

Sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG 5.1 skirsnyje Komisija jau padarė išvadą, kad pirmasis tarpinis rekapitalizavimas yra valstybės pagalba. Gautas kapitalas sudarė 7 430 mln. EUR.

(285)

B2 priemonė buvo įgyvendinta naudojantis HFSF ištekliais, taigi, kaip paaiškinta sprendimo pradėti procedūrą dėl NBG 49 konstatuojamojoje dalyje, pasitelkus valstybės išteklius.

(286)

Kalbant apie pranašumo buvimą, dėl B2 priemonės Banko kapitalo pakankamumo rodiklis padidėjo tiek, kad Bankas gali toliau veikti rinkoje ir naudotis Eurosistemos finansavimu. Be to, atlygį už B2 priemonę sudaro sukauptos palūkanos už EFSF obligacijas ir papildomas 1 % mokestis. Dėl to, kad tas atlygis yra akivaizdžiai mažesnis negu atlygis už panašias kapitalo priemones rinkoje, Bankas tikrai nebūtų galėjęs tokiomis sąlygomis pritraukti to kapitalo rinkoje. Taigi B2 priemone Bankui suteiktas pranašumas iš valstybės išteklių. Priemone galėjo pasinaudoti tik Bankas, todėl ji buvo atrankaus pobūdžio.

(287)

Dėl B2 priemonės Banko padėtis sustiprėjo, nes jam buvo suteikti finansiniai ištekliai, kad jis toliau atitiktų kapitalo reikalavimus, taigi konkurencija buvo iškraipyta. Kadangi Bankas veikia kitų valstybių narių bankų rinkose, o kitų valstybių narių finansų įstaigos veikia Graikijoje, visų pirma draudimo rinkoje, B2 priemonė taip pat daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai.

(288)

Komisija mano, kad B2 priemonė yra valstybės pagalba. Nacionalinės valdžios institucijos pranešė apie ją kaip apie pagalbą. Gautas kapitalas sudarė 2 326 mln. EUR.

(289)

HFSF dalyvavimas vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą (B3 priemonė) – tai dalies pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo (B1 ir B2 priemonės) pakeitimas nuolatiniu rekapitalizavimu 8 677 mln. EUR vertės paprastosiomis akcijomis. Kadangi B3 priemonė yra jau suteiktos pagalbos pakeitimas, ji vis dar susijusi su valstybės ištekliais, bet dėl jos nominali pagalbos suma nepadidėja. Tačiau dėl atitinkamos nominalios pagalbos sumos Bankui suteikiamas didesnis pranašumas (taigi iškraipoma konkurencija), nes rekapitalizavimas yra nuolatinis, o ne laikinas kaip B1 ir B2 priemonių atveju.

(290)

Tokia parama nebuvo suteikta visiems Graikijoje veikiantiems bankams. Dėl konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai Komisija pažymi, kad, pavyzdžiui, pagalba leido Bankui vykdyti veiklą kitose valstybėse narėse, kaip antai Rumunijoje ar Bulgarijoje. Banko likvidavimo atveju jo veikla užsienyje būtų nutraukta likviduojant tą veiklą arba parduodant tas įmones. Be to, Banko draudimo veikla Graikijoje konkuruoja su kitų valstybių narių draudimo bendrovių patronuojamųjų įmonių veikla. Taigi priemonė iškraipo konkurenciją ir daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Todėl Komisija mano, kad B3 priemonė yra valstybės pagalba.

(291)

B1, B2 ir B3 priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Pagal B1, B2 ir B3 priemones suteiktos valstybės pagalbos suma yra 9 756 mln. EUR. Kaip nurodyta 7.1.3.3 skirsnyje, tik dalis pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo (B1 ir B2 priemonės) buvo pakeista 8 677 mln. EUR vertės nuolatiniu rekapitalizavimu (B3 priemonė), o likutis buvo grąžintas HFSF praėjus šešiems mėnesiams po pagalbos suteikimo (130).

(292)

Restruktūrizavimo komunikato 31 punkte nurodyta, kad, be absoliučios pagalbos sumos, Komisija turi atsižvelgti į pagalbą „lyginant su pagal riziką įvertintu banko turtu“. B1, B2 ir B3 priemonės buvo suteiktos per vienų metų laikotarpį, nuo 2012 m. balandžio mėn. (131) iki 2013 m. gegužės mėn. Per tą laikotarpį pagal riziką įvertintas Banko turtas pasikeitė. Taigi kyla klausimas, koks pagal riziką įvertinto turto lygis turėtų būti naudojamas ir, visų pirma, ar valstybės pagalba turėtų būti vertinama remiantis pagal riziką įvertintu turtu, kuris buvo laikotarpio pradžioje ar laikotarpio pabaigoje. B1, B2 ir B3 priemonės skirtos padengti 2012 m. kovo mėn. Graikijos banko nustatytam kapitalo poreikiui (2012 m. testavimas nepalankiausiomis sąlygomis). Kitaip tariant, kapitalo poreikiai, kuriuos tomis valstybės paramos priemonėmis siekiama padengti, 2012 m. kovo mėn. jau buvo. Todėl Komisija mano, kad pagal B1, B2 ir B3 priemones suteiktos pagalbos suma turėtų būti lyginama su pagal riziką įvertintu Banko turtu 2012 m. kovo 31 d. Taip pat primenama, kad Graikijos bankas po 2012 m. kovo mėn. iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo neatsižvelgė į Graikijos bankų įvykdytus įsigijimus, kad pakoreguotų – sumažindamas arba padidindamas – jų kapitalo poreikius. Tas veiksnys taip pat rodo, kad B1, B2 ir B3 priemonės buvo pagalbos priemonės, susijusios su Banko apimtimi, buvusia 2012 m. kovo 31 d.

(293)

Pirmasis ir antrasis tarpinis rekapitalizavimas kartu sudarė 9 756 mln. EUR. Ta suma sudaro 15,3 % pagal riziką įvertinto Banko turto 2012 m. kovo 31 d.

(294)

Kadangi Bankui pavyko pritraukti privataus kapitalo, HFSF Bankui skirta faktinė suma buvo 8 677 mln. EUR, tai sudaro 13,6 % pagal riziką įvertinto Banko turto 2012 m. kovo 31 d.

(295)

A, B1, B2, B3, L1 ir L2 priemonės yra valstybės pagalba pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Tos priemonės apibendrinamos 12 lentelėje.

12 lentelė

Visos Banko gautos pagalbos apžvalga

(296)

Kaip nustatyta (207) konstatuojamojoje dalyje, teisinis pagalbos priemonių vertinimo pagrindas turėtų būti Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktas (132).

(297)

Per finansų krizę Komisija nustatė skirtingoms pagalbos priemonių rūšims taikomus suderinamumo kriterijus. Pagalbos priemonių vertinimo principai pirmiausia buvo nustatyti 2008 m. Bankų komunikate.

(298)

Gairės dėl rekapitalizavimo priemonių pateikiamos Kapitalo atkūrimo komunikate ir 2011 m. Pratęsimo komunikate.

(299)

Restruktūrizavimo komunikate apibūdinamas požiūris, kurio Komisija laikosi vertindama restruktūrizavimo planus, visų pirma dėl būtinybės atkurti gyvybingumą, užtikrinti tinkamą pagalbos gavėjo įnašą ir riboti konkurencijos iškraipymą.

(300)

Ta sistema buvo papildyta 2013 m. Bankų komunikatu, kuris taikomas pagalbos priemonėms, apie kurias pranešta arba kurios suteiktos be išankstinio patvirtinimo po 2013 m. liepos 31 d.

(301)

Banko jau gauta parama likvidumui padidinti galutinai patvirtinta priėmus kelis sprendimus, kuriais leista taikyti priemones pagal Graikijos bankams skirtą paramos schemą, ir schemos pakeitimus bei pratęsimus (133). Bet kokia būsima parama likvidumui padidinti Bankui turės būti teikiama pagal tinkamai Komisijos patvirtintą schemą. Prieš suteikiant tokią pagalbą jos sąlygas turės patvirtinti Komisija, todėl šiame sprendime jų išsamiau vertinti nereikia.

(302)

2009 m. rekapitalizavimo privilegijuotosiomis akcijomis priemonė (A priemonė) buvo suteikta pagal Graikijos bankams skirtos paramos schemos rekapitalizavimo priemonę, kuri buvo patvirtinta 2008 m. pagal 2008 m. Bankų komunikatą. Todėl jos nereikia iš naujo vertinti pagal 2008 m. Bankų komunikatą, ją privaloma vertinti tik pagal Restruktūrizavimo komunikatą.

(303)

Valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti (L2 priemonė) suderinamumas turėtų būti vertinamas remiantis 2008 m. Bankų komunikatu ir 2011 m. Pratęsimo komunikatu. Po 2013 m. liepos 31 d. teikiamai valstybės garantuojamai skubiai paramai likvidumui padidinti taikomas 2013 m. Bankų komunikatas.

(304)

HFSF vykdomo rekapitalizavimo (B1, B2 ir B3 priemonės) suderinamumas, ypač dėl atlygio, pirmiausia turėtų būti vertinamas remiantis 2008 m. Bankų komunikatu, Kapitalo atkūrimo komunikatu ir 2011 m. Pratęsimo komunikatu. Sprendime pradėti procedūrą dėl NBG Komisija išreiškė abejonių dėl B1 priemonės suderinamumo su tais komunikatais. Kadangi tos priemonės buvo įgyvendintos iki 2013 m. rugpjūčio 1 d., joms 2013 m. Bankų komunikatas netaikomas. HFSF vykdomo rekapitalizavimo (B1, B2 ir B3 priemonės) suderinamumas taip pat turėtų būti vertinamas remiantis Restruktūrizavimo komunikatu.

(305)

Kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo (t. y. tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo) kriterijus.

(306)

Kadangi Graikijos bankai nebegalėjo naudotis didmeninėmis rinkomis ir tapo visiškai priklausomi nuo centrinio banko finansavimo, kaip nurodyta (46) konstatuojamojoje dalyje, o Bankas negalėjo pasiskolinti pakankamai lėšų naudodamasis įprastinėmis refinansavimo operacijomis, Bankas buvo priklausomas nuo valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti, kad pasiektų pakankamą likvidumą ir galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Komisija mano, kad L2 priemonė yra tinkama priemonė dideliems sutrikimams, kuriuos būtų sukėlęs Banko įsipareigojimų nevykdymas, atitaisyti.

(307)

Kadangi dėl valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti Bankui susidaro palyginti didelės finansavimo išlaidos, Bankas turi pakankamą paskatą vengti priklausomybės nuo to finansavimo šaltinio savo veiklai plėtoti. Bankas turėjo mokėti […] baziniais punktais didesnes palūkanas nei įprastinių Eurosistemos refinansavimo operacijų atveju. Be to, Bankas turėjo mokėti valstybei […] bazinių punktų garantijos mokestį. Todėl visos Banko valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti išlaidos yra daug didesnės nei įprastos ECB refinansavimo išlaidos. Visų pirma, tų išlaidų skirtumas yra didesnis nei 2011 m. Pratęsimo komunikate nustatytas garantijos mokesčio dydis. Todėl visa valstybės taikomo atlygio suma gali būti laikoma pakankama. Kalbant apie valstybės garantuojamos skubios paramos likvidumui padidinti sumą, Graikijos bankas ir ECB ją reguliariai peržiūri atsižvelgdami į faktinius Banko poreikius. Jie atidžiai stebi, kaip ji naudojama, ir užtikrina, kad ji būtų apribota iki mažiausios būtinos sumos. Todėl L2 priemone Bankui nesuteikiama perteklinio likvidumo, kuriuo galėtų būti naudojamasi konkurenciją iškreipiančiai veiklai finansuoti. Ta priemonė yra apribota iki mažiausios būtinos sumos.

(308)

Taip atidžiai stebint, kaip naudojama valstybės garantuojama skubi parama likvidumui padidinti, ir reguliariai tikrinant, ar jos naudojimas yra apribotas mažiausia būtina suma, taip pat užtikrinama, kad tas likvidumas būtų proporcingas ir dėl jo nebūtų netinkamai iškraipoma konkurencija. Komisija taip pat pažymi, jog Graikija įsipareigojo, kad Bankas įgyvendins restruktūrizavimo planą, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo centrinio banko finansavimo, ir kad Bankas laikysis elgesio apribojimų, kaip nagrinėjama 7.6 skirsnyje. Taip užtikrinama, kad priklausomybė nuo paramos likvidumui padidinti kuo greičiau pasibaigtų ir kad tokia pagalba būtų proporcinga.

(309)

Todėl L2 priemonė atitinka 2008 m. Bankų komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą. Kadangi 2013 m. Bankų komunikate papildomų reikalavimų dėl garantijų nenustatyta, L2 priemonė taip pat atitinka 2013 m. Bankų komunikatą.

(310)

Kaip nurodyta (305) konstatuojamojoje dalyje, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, ji turi atitikti bendruosius suderinamumo (t. y. tinkamumo, būtinumo ir proporcingumo) kriterijus (134).

(311)

Kapitalo atkūrimo komunikate ir 2011 m. Pratęsimo komunikate pateikiamos papildomos gairės dėl reikiamo atlygio už valstybės kapitalo injekcijas lygio.

(312)

Komisija mano, kad HFSF vykdomos rekapitalizavimo operacijos (B1, B2 ir B3 priemonės) yra tinkamos, nes jomis išvengiama Banko bankroto. Be jų Banko veiklos nebūtų buvę galima tęsti, nes 2012 m. pabaigoje Banko nuosavas kapitalas buvo neigiamas (135).

(313)

Šiuo klausimu Komisija sprendime pradėti procedūrą dėl NBG pažymėjo, kad Bankas yra vienas didžiausių bankų Graikijoje tiek skolinimo, tiek surinktų indėlių požiūriu. Todėl Bankas yra sisteminės svarbos bankas Graikijoje. Taigi Banko įsipareigojimų nevykdymo atveju būtų kilę didelių Graikijos ekonomikos sutrikimų. Tuometinėmis aplinkybėmis Graikijos finansų įstaigos susidūrė su sunkumais norėdamos gauti finansavimą. Dėl trūkstamo finansavimo jų galimybė teikti paskolas Graikijos ekonomikai buvo ribota. Tokiomis sąlygomis dėl Banko įsipareigojimų nevykdymo ekonomikos sutrikimai būtų buvę dar didesni. Be to, B1, B2 ir B3 priemonės daugiausia buvo taikomos dėl PSD programos, labai neįprasto ir nenuspėjamo atvejo, o ne dėl netinkamo Banko valdymo ar pernelyg didelės prisiimamos rizikos. Taigi tomis priemonėmis iš esmės sprendžiamos PSD programos sukeltos problemos ir padedama išlaikyti Graikijos finansinį stabilumą.

(314)

Sprendime pradėti procedūrą dėl NBG Komisija pareiškė abejojanti, ar buvo nedelsiant imtasi visų įmanomų priemonių, kad Bankui vėl neprireiktų pagalbos ateityje. Kaip nurodyta šio sprendimo 156, 157 ir 158 konstatuojamosiose dalyse, Graikija įsipareigojo įgyvendinti keletą veiksmų, susijusių su Banko valdymu ir komercine veikla. Kaip aprašyta 2.4 skirsnyje, Bankas taip pat pradėjo restruktūrizuoti savo veiklą ir jau buvo sumažinęs sąnaudas. Taigi Komisijos abejonės buvo išsklaidytos.

(315)

Sprendime pradėti procedūrą dėl NBG Komisija taip pat pareiškė abejojanti, ar numatytos pakankamos apsaugos priemonės tuo atveju, jeigu Banko kontrolę perimtų valstybė arba jeigu kontrolę išlaikytų privatūs akcininkai, o didžioji nuosavybės dalis priklausytų valstybei. 156, 157 ir 158 konstatuojamosiose dalyse aprašytais įsipareigojimais užtikrinama, kad Banko kredito operacijos būtų vykdomos komerciniais pagrindais, o kasdienė veikla būtų apsaugota nuo valstybės kišimosi. HFSF ir Banko sutarta santykių palaikymo tvarka taip pat užtikrinama, kad valstybės, kaip pagrindinės akcininkės, interesai būtų apsaugoti nuo to, kad Banko vadovybė neprisiimtų pernelyg didelės rizikos.

(316)

Taigi B1, B2 ir B3 priemonėmis užtikrinama, kad bus išlaikytas Graikijos finansinis stabilumas. Imtasi reikšmingų veiksmų siekiant sumažinti būsimus nuostolius ir užtikrinti, kad Banko veiklai nekiltų pavojaus dėl netinkamo valdymo. Tuo remdamasi Komisija mano, kad B1, B2 ir B3 priemonės yra tinkamos.

(317)

Pagal 2008 m. Bankų komunikatą savo dydžiu ir forma pagalbos priemonė turi būti būtina tikslui pasiekti. Tai reiškia, kad kapitalo injekcija turi būti apribota iki mažiausios sumos, būtinos tikslui pasiekti.

(318)

Kapitalo paramos sumą Graikijos bankas apskaičiavo atlikdamas 2012 m. testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, siekdamas užtikrinti, kad 2012–2014 m. laikotarpiu Banko bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientas ir toliau būtų didesnis už tam tikrą lygį, kaip parodyta 3 lentelėje. Taigi B1, B2 ir B3 priemonėmis perteklinio kapitalo Bankui nesuteikiama. Kaip paaiškinta (314) konstatuojamojoje dalyje, imtasi veiksmų siekiant sumažinti riziką, kad Bankui galėtų prireikti papildomos pagalbos ateityje.

(319)

Kalbant apie atlygį už pirmąjį ir antrąjį tarpinį rekapitalizavimą (B1 ir B2 priemonės), Komisija primena, kad tos priemonės suteiktos 2012 m. gegužės ir gruodžio mėn. ir išmokėtos natūra, t. y. EFSF obligacijomis. HFSF kaip atlygį nuo tų EFSF obligacijų išmokėjimo dienos iki 2013 m. pavasario rekapitalizavimo dienos gavo sukauptas palūkanas už EFSF obligacijas ir 1 % dydžio mokestį (136). Kaip pabrėžta sprendime pradėti procedūrą dėl NBG, tas atlygis yra mažesnis už Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytą 7–9 % ribą. Tačiau mažesnis atlygis taikomas ribotą laikotarpį – vienus metus už B1 priemonę ir penkis mėnesius už B2 priemonę (t. y. kol tarpinis rekapitalizavimas bus pakeistas standartiniu rekapitalizavimu paprastosiomis akcijomis (B3 priemonė)). Nors dėl pirmojo ir antrojo tarpinio rekapitalizavimo esamų akcininkų valdoma kapitalo dalis nesumažėjo, įvykdžius 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, t. y. pirmąjį ir antrąjį tarpinį rekapitalizavimą iš dalies pakeitus nuolatiniu rekapitalizavimu, ankstesnių akcininkų valdoma dalis smarkiai sumažėjo – jų turima Banko nuosavo kapitalo dalis nukrito iki 5,1 %. Taip pasibaigė nuo pirmojo tarpinio rekapitalizavimo dienos trukusi neįprasta padėtis. Taigi sprendime pradėti procedūrą dėl NBG išreikštos abejonės buvo išsklaidytos.

(320)

Be to, atsižvelgiant į netipinę Banko sunkumų atsiradimo priežastį, kai nuostoliai susidarė daugiausia dėl skolos atsisakymo valstybės naudai (PSD programos ir skolos išpirkimo, dėl kurių valstybė gauna reikšmingą naudą, t. y. sumažėja skola) ir dėl užsitęsusio Banko šalies ekonomikos nuosmukio padarinių, Komisija gali pritarti tokiam laikinam nuokrypiui nuo Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytų standartinio atlygio reikalavimų (137).

(321)

B3 priemonės atveju, remiantis 2011 m. Pratęsimo komunikato 8 punktu, pasirašomų kapitalo injekcijų akcijų kaina turėtų būti pakankamai diskontuota, patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą, kad būtų pakankamai užtikrinta, jog valstybė gautų deramą atlygį. Nors B3 priemonės atveju akcijų kainai nebuvo taikomas reikšmingas diskontas, patikslinus atsižvelgiant į vertės sumažėjimą, faktiškai teorinei kainai be pasirašymo mokesčio buvo neįmanoma taikyti reikšmingą diskontą (138). Prieš 2013 m. pavasario rekapitalizavimą Banko kapitalas buvo neigiamas, o jo rinkos kapitalizacija siekė tik mažą dalį vykdytino kapitalo didinimo sumos. Tokiomis aplinkybėmis kyla klausimas, ar esami akcininkai turėjo netekti visos savo dalies. Komisija pažymi, kad nustatyta emisijos kaina – 50 % diskontuota vidutinė rinkos kaina penkiasdešimt dienų prieš siūlomos kainos nustatymo dieną. Komisija taip pat pažymi, kad ankstesnių akcininkų valdoma akcinio kapitalo dalis smarkiai sumažėjo, nes po to rekapitalizavimo jie turėjo tik 5,1 % Banko akcijų. Todėl papildomo diskonto taikymas rinkos kainai būtų turėjęs tik nežymų poveikį HFSF atlygiui. Atsižvelgdama į ypatingą Graikijos bankų padėtį, kaip paaiškinta (320) konstatuojamojoje dalyje, ir į tai, kad pagalbos prireikė dėl skolos atsisakymo valstybės naudai, Komisija mano, kad valstybės pasirašytų akcijų emisijos kaina buvo pakankamai maža.

(322)

HFSF taip pat išleido varantus ir po varantą suteikė už kiekvieną naują akciją, kurią pasirašė privatus investuotojas, dalyvaujantis vykdant 2013 m. pavasario rekapitalizavimą. HFSF tuos varantus suteikė be jokio atlygio. Kaip paaiškinta (112) konstatuojamojoje dalyje, kiekvienas varantas suteikia teisę nustatytais intervalais ir vykdymo kainomis įsigyti 8,23 HFSF akcijos. Vykdymo kaina lygi HFSF pasirašymo kainai, prie jos pridėjus metinę kaupiamąją maržą (4 % pirmaisiais metais, 5 % antraisiais metais, 6 % trečiaisiais metais, 7 % ketvirtaisiais metais ir 8 % (apskaičiuota metams) paskutinius šešis mėnesius). HFSF atlygis, gautas už jo turimas akcijas, de facto neviršija tų lygių. Tas atlygis yra mažesnis už Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytą 7–9 % ribą. Tačiau tie varantai buvo pagrindinis sėkmingos teisių emisijos ir neviešo platinimo, kuriuos Bankas pradėjo vykdyti prieš 2013 m. pavasario rekapitalizavimą, veiksnys, todėl Komisija mano, kad tie varantai leido Bankui pagalbos sumą sumažinti 1 079 mln. EUR. Iš tikrųjų dėl mažo Banko kapitalo pakankamumo rodiklio prieš rekapitalizavimą ir dėl vyraujančio didelio netikrumo tuo metu turimi modeliavimo rezultatai parodė, kad be varantų privatūs investuotojai nebūtų gavę pakankamos grąžos ir nebūtų dalyvavę. Dėl 313 ir 320 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių, taip pat dėl to, kad HFSF gautų tam tikrą minimalų atlygį, jeigu varantai būtų panaudoti, ir kad EFPM buvo siekiama pritraukti privačių investuotojų, kad kai kurie bankai liktų privačiai valdomi, taip išvengiant atvejų, kai visas bankų sektorius būtų kontroliuojamas HFSF, Komisija gali pritarti tokiam nuokrypiui nuo Kapitalo atkūrimo komunikate nustatytų standartinio atlygio reikalavimų. Tas pritarimas taip pat pagrįstas tuo, kad HFSF įstatyme (su pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo mėn.) nenumatytas joks varantų koregavimas didinant akcinį kapitalą, kai netaikomos pirmenybės teisės įsigyti vertybinius popierius, o teisių emisijos atveju gali būti koreguojama tik varantų vykdymo kaina ir toks koregavimas gali būti daromas tik ex post ir tik iki realizuotų HFSF pirmenybės teisių pardavimo pajamų dydžio. Be to, Graikijos įsipareigojimas, kad prieš bet kokį HFSF išleistų varantų išpirkimą ji kreipsis į Komisiją pritarimo, leis Komisijai užtikrinti, kad dėl jokio galimo būsimo išpirkimo dar labiau nesumažėtų HFSF atlygis ir nepadidėtų varantų turėtojų atlygis.

(323)

Kalbant apie tai, kad HFSF akcijos yra be balsavimo teisės, Komisija primena, kad pagalbos poreikis daugiausia kyla ne dėl pernelyg didelės prisiimamos rizikos. Be to, Graikijos Vyriausybės, Sąjungos, TVF ir ECB vykdyta programa buvo siekiama kai kuriuos bankus išlaikyti privačiai valdomus. Santykių palaikymo tvarka ir automatišku balsavimo teisių susigrąžinimu, jei restruktūrizavimo planas nebūtų įgyvendinamas, užtikrinamos apsaugos priemonės, kad privatūs valdytojai neprisiimtų pernelyg didelės rizikos. Galiausiai PSD programa ir 2012 m. gruodžio mėn. išpirkimas tam tikra prasme yra atlygis valstybei, nes valstybės skola Bankui buvo sumažinta keliais milijardais eurų. Dėl visų tų priežasčių Komisija gali sutikti, kad HFSF gautų akcijas be balsavimo teisės. Todėl Komisija daro išvadą, kad B3 priemonė buvo būtina.

(324)

Taigi kaip sanavimo pagalba B1, B2 ir B3 priemonės savo dydžiu ir forma yra būtinos.

(325)

Bankas gavo labai didelę valstybės pagalbą. Taigi dėl tokios padėties gali būti smarkiai iškraipoma konkurencija. Tačiau Graikija įsipareigojo įgyvendinti keletą priemonių, kuriomis siekiama sumažinti neigiamą šalutinį poveikį. Visų pirma įsipareigojimais numatyta, kad Banko veikla ir toliau bus vykdoma komerciniais pagrindais, kaip paaiškinta 157 ir 158 konstatuojamosiose dalyse. Graikija taip pat įsipareigojo laikytis draudimo įsigyti, kartu įsipareigodama parduoti tam tikrą turtą užsienyje ir su bankininkyste nesusijusios veiklos sektoriuose Graikijoje, kaip išdėstyta 159 konstatuojamojoje dalyje. Konkurencijos iškraipymo ribojimai išsamiau bus vertinami 7.6 skirsnyje.

(326)

Banke paskirtas už stebėseną atsakingas patikėtinis, kuris stebės, ar tinkamai vykdomi įsipareigojimai dėl Banko valdymo ir komercinės veiklos. Tai padės išvengti bet kokių žalingų Banko komercinės praktikos pokyčių ir kartu sumažinti galimą neigiamą šalutinį poveikį.

(327)

Be to, 2014 m. birželio 25 d. Komisijai pateiktas naujas išsamus restruktūrizavimo planas. Tas restruktūrizavimo planas bus vertinamas 7.6 skirsnyje.

(328)

Taigi sprendime pradėti procedūrą dėl NBG išreikštos abejonės buvo išsklaidytos. Atsižvelgiant į 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą, B1, B2 ir B3 priemonės yra proporcingos.

(329)

Taigi daroma išvada, kad HFSF vykdomos rekapitalizavimo operacijos (B1, B2 ir B3 priemonės) yra tinkamos, būtinos ir proporcingos atsižvelgiant į 2008 m. Bankų komunikato 15 punktą, Kapitalo atkūrimo komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą. Todėl B1, B2 ir B3 priemonės atitinka 2008 m. Bankų komunikatą, Kapitalo atkūrimo komunikatą ir 2011 m. Pratęsimo komunikatą.

(330)

Restruktūrizavimo komunikato 23 punkte paaiškinama, kad remiamų bankų vykdomas įmonių įsigijimas negali būti finansuojamas naudojant valstybės pagalbą, išskyrus atvejus, kai tai būtina įmonės gyvybingumui atkurti. Restruktūrizavimo komunikato 40 ir 41 punktuose taip pat teigiama, kad bankai negali naudoti valstybės pagalbos konkuruojančioms įmonėms įsigyti, išskyrus atvejus, kai įsigijimas yra konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti, dalis. Be to, įsigijimai gali kelti grėsmę gyvybingumo atkūrimui arba jį apsunkinti. Todėl Komisija turi įvertinti, ar Banko įvykdyti įsigijimai gali būti suderinami su Restruktūrizavimo komunikatu.

(331)

Trijų kooperatinių bankų atrinkto turto ir įsipareigojimų įsigijimas didina Banko ilgalaikį gyvybingumą.

(332)

Konkrečiau, įsigijimo metu (nuo 2010 m. iki 2012 m. vidurio) jau buvo stebimas intensyvus Graikijos bankuose laikomų indėlių atsiėmimas, tad šie bankai nebegalėjo naudotis tarptautinėmis finansavimo rinkomis. Dėl šios priežasties keturi iš penkių didžiausių Graikijos bankų pateikė pasiūlymus įsigyti trijų kooperatinių bankų indėlius. Trijų kooperatinių bankų indėlių integravimas į Banko balansą buvo naudingas Banko likvidumo profiliui. Jei Bankas nebūtų įsigijęs trijų kooperatinių bankų indėlių, jo grynųjų paskolų ir indėlių santykis būtų buvęs didesnis.

(333)

Be to, Bankas sparčiai integravo įsigytus indėlius, neperėmęs nei brangios infrastruktūros, nei brangaus filialų tinklo. Bankas taip pat neperėmė paskolų, todėl šis įsigijimas nepadidino jo rizikos ar jo kapitalo poreikio.

(334)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą restruktūrizavimo pagalba neturėtų būti naudojama kitoms įmonėms įsigyti, o tiktai restruktūrizavimo išlaidoms, reikalingoms Banko gyvybingumui atkurti, padengti. Šiuo atveju, nors įsigijimas turi teigiamą poveikį Banko gyvybingumui, jis nėra būtinas Banko gyvybingumui pagal Restruktūrizavimo komunikato 23 punktą.

(335)

Tačiau pirkimo kaina buvo labai maža. Banko sumokėtas atlygis už perduotų visų trijų kooperatinių bankų įsipareigojimų įsigijimą buvo […] % perduotų indėlių vertės, t. y. mažiau nei […] mln. EUR. Tai atitiko maždaug [0–0,02] % viso Banko turto 2011 m. gruodžio mėn. Todėl tas atlygis gali būti vertinamas kaip labai mažas.

(336)

Daroma išvada, kad trijų kooperatinių bankų įsigijimas netrukdė restruktūrizavimo sąnaudų sumažinti iki reikiamos mažiausios būtinos sumos.

(337)

Pagal Restruktūrizavimo komunikato 39 ir 40 punktus valstybės pagalba neturėtų būti naudojama konkuruojančioms įmonėms įsigyti, darant žalą pagalbos negaunančioms įmonėms. Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte taip pat teigiama, kad įsigyti gali būti leidžiama, jei tai yra konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti arba veiksmingai konkurencijai užtikrinti, dalis, kad įsigijimo procesas turėtų būti sąžiningas ir kad įsigijimu turėtų būti užtikrintos veiksmingos konkurencijos atitinkamose rinkose sąlygos.

(338)

Graikijos banko vertinimu, trys kooperatiniai bankai nebuvo gyvybingi, todėl siekiant išlaikyti finansinį stabilumą reikėjo patvirtinti jų pertvarkymo priemones. Todėl trijų kooperatinių bankų įsigijimas gali būti laikomas konsolidavimo proceso, reikalingo finansiniam stabilumui atkurti, dalimi, kaip aprašyta Restruktūrizavimo komunikato 41 punkte.

(339)

Be to, pirkimo kaina buvo labai maža. Tinkamo pasiūlymo įsigyti trijų kooperatinių bankų turtą ir įsipareigojimus nepateikė nė vienas pagalbos negaunantis konkurso dalyvis, o pardavimo procesas buvo viešas ir nediskriminacinis. Be to, Graikijos konkurencijos tarnyba leido (139) Bankui įsigyti „Achaia“ banko atrinktą turtą ir įsipareigojimus (140). Todėl darytina išvada, kad po pardavimo proceso susiklosčiusi padėtis pavojaus veiksmingai konkurencijai Graikijoje nekelia.

(340)

Todėl šiam įsigijimui taikoma Restruktūrizavimo komunikato 41 punktu nustatyta išimtis.

(341)

Daroma išvada, kad, atsižvelgiant į nepaprastą Graikijos bankų padėtį (141) ir į trijų kooperatinių bankų įsigijimo ypatumus, tas įsigijimas atitinka Restruktūrizavimo komunikate nustatytus reikalavimus.

(342)