4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/1

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiksmo atveju paramos gavėjas gali būti valstybės narės privačiosios teisės subjektas (toliau – privatusis partneris). Pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 63 straipsnio 3 dalį veiksmui įgyvendinti pasirinktas privatusis partneris, kaip paramos gavėjas, gali būti pakeistas per įgyvendinimo laikotarpį, jeigu to reikalaujama pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarties arba pagal privačiojo partnerio ir finansų įstaigos, bendrai finansuojančių veiksmą, pagrindinio finansavimo susitarimo sąlygas;

(2)

kad būtų nurodytos visos partnerių prievolės įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiksmą, reikia nustatyti papildomas taisykles dėl paramos gavėjo pakeitimo ir dėl su tuo susijusios atsakomybės;

(3)

kai įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiksmą, finansuojamą Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis, pakeičiamas paramos gavėjas, būtina užtikrinti, kad po pakeitimo naujas partneris ar įstaiga suteiktų bent tą pačią paslaugą ir laikytųsi tų pačių minimalių kokybės standartų, kurių buvo reikalaujama pradinėje viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartyje;

(4)

kai įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiksmą dotacijos gavėjas yra viešosios teisės subjektas, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 64 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurių laikantis išlaidos, kurias patyrė ir sumokėjo privatusis partneris, gali būti laikomos paramos gavėjo patirtomis ir sumokėtomis išlaidomis. To reglamento 64 straipsnio 2 dalimi reikalaujama, kad su tokiomis išlaidomis susijusios išmokos būtų sumokamos į sąlyginio deponavimo sąskaitą, atidarytą paramos gavėju vardu;

(5)

reikia nustatyti minimalius reikalavimus, kurie turi būti įtraukti į viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartis, kurios yra būtinos norint taikyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 64 straipsnio 1 dalį, įskaitant nuostatas, susijusias su viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarties nutraukimu, ir siekiant užtikrinti tinkamą audito seką,

a)

partneris arba subjektas gali suteikti bent tokią paslaugą, kokia buvo nustatyta viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartyje, įskaitant minimalius kokybės standartus;

b)

partneris arba subjektas sutiko prisiimti paramos gavėjo teises ir pareigas, kiek tai susiję su parama viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės veiksmams, nuo tos dienos, kai vadovaujančiajai institucijai pranešta apie pasiūlymą dėl pakeitimo.

a)

viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarties arba privačiojo partnerio ir finansų įstaigos, bendrai finansuojančių veiksmą, kurį įgyvendinant būtinas pakeitimas, pagrindinio finansavimo susitarimo sąlygos;

b)

įrodymai, kad partneris arba subjektas laikosi šio reglamento 1 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir įrodymai, kad jis laikosi visų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013 paramos gavėjui nustatytų atitinkamų prievolių ir jas prisiima;

c)

įrodymai, kad partneriui arba subjektui pateikta originalios paramos sutarties ir visų jos pakeitimų kopija.

a)

partnerį arba subjektą užregistruoja kaip paramos gavėją nuo šio reglamento 1 straipsnio b punkte nurodytos dienos;

b)

partneriui arba subjektui praneša apie likusią galimos ESI fondų paramos sumą.

a)

reikiamais atvejais finansų įstaigos, kurioje turi būti atidaryta sąlyginio deponavimo sąskaita, atrankos kriterijai, įskaitant reikalavimus dėl jos kreditingumo;

b)

sąlygos, kurių laikantis galima vykdyti mokėjimus iš sąlyginio deponavimo sąskaitos;

c)

nuostata, ar viešosios teisės subjektas, kuris yra paramos gavėjas, gali naudoti sąlyginio deponavimo sąskaitą kaip užstatą ir (arba) garantiją, kuriais užtikrinamas jo arba privačiojo partnerio prievolių pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį vykdymas;

d)

sąlyginio deponavimo sąskaitos turėtojo prievolė vadovaujančiajai institucijai raštu paprašius pranešti jai apie iš sąlyginio deponavimo sąskaitos išmokėtų lėšų dydį ir apie sąlyginio deponavimo sąskaitos likutį;

e)

sąlyginio deponavimo sąskaitoje likusių lėšų išmokėjimo taisyklės, kai sąlyginio deponavimo sąskaita uždaroma nutraukus viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartį.

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/4

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Ispanijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Idiazabal“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1107/96 (2) su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2317/1999 (3), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatas šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/5

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 17 straipsnį farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK) turi būti nustatoma reglamente;

(2)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priedo 1 lentelėje nurodytos farmakologiškai aktyvios medžiagos ir jų klasifikacija pagal DLK gyvūninės kilmės maisto produktuose;

(3)

klodrono rūgštis (dinatrio druskos forma) dar nėra įtraukta į šią lentelę;

(4)

prašymas nustatyti klodrono rūgšties (dinatrio druskos forma) DLK arklinių šeimos gyvūnams buvo pateiktas Europos vaistų agentūrai (toliau – EMA);

(5)

remdamasi Veterinarinių vaistų komiteto nuomone EMA nustatė, kad siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nėra būtina nustatyti klodrono rūgšties didžiausios leidžiamosios koncentracijos arklinių šeimos gyvūnams, nes medžiaga nėra naudojama gyvūnams, kurių pienas skirtas žmonėms vartoti;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 5 straipsnį EMA turi svarstyti, ar konkrečiam maisto produktui nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK galima taikyti kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūnų, arba vienai ar kelioms gyvūnų rūšims nustatytą farmakologiškai aktyvios medžiagos DLK – kitoms gyvūnų rūšims;

(7)

EMA nustatė, kad nėra tinkama klodrono rūgšties (dinatrio druskos forma) DLK arklinių šeimos gyvūnams ekstrapoliuoti kitų rūšių maistiniams gyvūnams, nes remiantis siūlomomis nuorodomis ir veikimo būdu nėra tikėtina, kad ši veiklioji medžiaga būtų naudojama kitų rūšių maistiniams gyvūnams, išskyrus arklius;

(8)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelę;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/8

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 17 straipsnį reikalaujama, kad reglamente būtų nustatyta farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK);

(2)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priedo 1 lentelėje išvardytos farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacijos ir DLK gyvūniniuose maisto produktuose;

(3)

heksaflumuronas dar nėra įtrauktas į šią lentelę;

(4)

Europos vaistų agentūrai (toliau – EMA) pateiktas prašymas nustatyti heksaflumurono DLK pelekinėms žuvims;

(5)

EMA, remdamasi Veterinarinių vaistų komiteto nuomone, rekomendavo nustatyti heksaflumurono DLK pelekinėms žuvims, taikytiną raumenims ir odai natūraliu santykiu;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 5 straipsnį EMA turi svarstyti, ar konkrečiam maisto produktui nustatytą farmakologiškai aktyvių medžiagų DLK galima taikyti kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūnų, arba vienos ar kelių rūšių gyvūnams nustatytą farmakologiškai aktyvių medžiagų DLK – kitų rūšių gyvūnams;

(7)

EMA mano, kad, kadangi žuvų metabolizmas yra labiau ribotas palyginti su žinduolių ir paukščių rūšių metabolizmu, pelekinėms žuvims taikoma heksaflumurono DLK negali būti ekstrapoliuojama kitų rūšių maistiniams gyvūnams;

(8)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelę;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/11

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 17 straipsnį reikalaujama, kad reglamente būtų nustatyta farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK);

(2)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priedo 1 lentelėje išvardytos farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacijos ir DLK gyvūniniuose maisto produktuose;

(3)

propil 4-hidroksibenzoatas ir jo natrio druska į šią lentelę dar neįtraukti;

(4)

Europos vaistų agentūrai (toliau – EMA) pateiktas prašymas nustatyti propil 4-hidroksibenzoato ir jo natrio druskos DLK visų rūšių maistiniams gyvūnams;

(5)

EMA, remdamasi Veterinarinių vaistų komiteto nuomone, rekomendavo, kad nustatyti propil 4-hidroksibenzoato ir jo natrio druskos DLK visų rūšių maistiniams gyvūnams nėra būtina, kad būtų apsaugota žmonių sveikata, jeigu ši medžiaga naudojama tik kaip konservantas;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 5 straipsnį EMA turi svarstyti, ar konkrečiam maisto produktui nustatytą farmakologiškai aktyvių medžiagų DLK galima taikyti kitam maisto produktui, gaunamam iš tos pačios rūšies gyvūnų, arba vienos ar kelių rūšių gyvūnams nustatytą farmakologiškai aktyvių medžiagų DLK – kitų rūšių gyvūnams;

(7)

atsižvelgiant į tai, kad EMA nuomone propil 4-hidroksibenzoato ir jo natrio druskos DLK nustatyti nereikia, šios medžiagos ekstrapoliacija neįmanoma;

(8)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelę;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/14

(1)

2014 m. spalio 8 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikros į Sąjungą importuojamos Rusijos (toliau – nagrinėjamoji šalis) kilmės aliuminio folijos. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visos aliuminio folijos Sąjungoje, vardu AFM Aluminiumfolie Merseburg GmbH, Alcomet AD, Eurofoil Luxembourg SA, Hydro Aluminium Rolled Products GmbH ir Impol d.o.o. (toliau – skundo pateikėjai) 2014 m. rugpjūčio 25 d. pateiktą skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2014 m. spalio 4 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbė pranešimą apie priemonių galiojimo termino peržiūros, susijusios su tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) ir Brazilijos kilmės aliuminio folijai taikomomis galutinėmis antidempingo priemonėmis, inicijavimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (toliau – pagrindinis reglamentas) 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis, ketinančias dalyvauti atliekant tyrimą, pranešti apie save Komisijai. Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, žinomam eksportuojančiam gamintojui ir Rusijos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino dalyvauti atliekant tyrimą.

(5)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(6)

Suinteresuotosioms šalims taip pat buvo suteikta galimybė raštu pateikti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Nė viena suinteresuotoji šalis neprašė, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas ją išklausytų.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(8)

Atsižvelgiant į tai, kad visą nagrinėjamąjį produktą Rusijoje gamina viena bendrovių grupė – grupė Rusal, pranešime apie inicijavimą nenumatyta eksportuojančių gamintojų atranka.

(9)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad preliminariai atrinko tam tikrus Sąjungos gamintojus. Remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, Komisija gamintojus atrinko remdamasi didžiausia tipiška produkto pardavimo ir gamybos apimtimi. Atrinkti šeši Sąjungos gamintojai ir su jais susijusios bendrovės, nes tyrimo pradžioje grupių vidaus struktūra buvo neaiški, kiek tai susiję su aptariamo produkto gamybos ir perpardavimo veikla. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 70 % visos aliuminio folijos Sąjungoje. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Per nustatytą terminą pastabų negauta, todėl preliminariai atrinktos bendrovės patvirtintos. Laikoma, kad atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(11)

Inicijavimo etapu susisiekta su keturiolika žinomų importuotojų ir (arba) naudotojų ir jų paprašyta paaiškinti savo veiklą ir, jei taikoma, užpildyti prie pranešimo apie inicijavimą pridėtą atrankos formą.

(12)

Trys bendrovės pateikė atrankos formos atsakymus. Tačiau šios bendrovės vykdo pervyniojimo veiklą: jos yra pramonės naudotojai, kurie nagrinėjamąjį produktą importuoja tolesniam perdirbimui ir perpardavimui. Apie save nepranešė nė vienas prekiautojas. Todėl nėra pagrindo vykdyti atrankos.

(13)

Kitos keturios bendrovės pranešė apie save ir pareiškė, kad jos iš Rusijos neimportavo nagrinėjamojo produkto arba kad jų veikla buvo susijusi su pervyniojimu. Naudotojų klausimynai buvo išsiųsti visoms apie save pranešusioms septynioms bendrovėms.

(14)

Komisija išsiuntė klausimynus šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams ir su jais susijusioms bendrovėms, vienai eksportuojančių gamintojų grupei ir septyniems nustatytiems naudotojams Sąjungoje.

(15)

Klausimyno atsakymus pateikė visi atrinkti Sąjungos gamintojai, eksportuojančių gamintojų grupė (kuriai priklauso du eksportuojantys gamintojai, keturi susiję prekiautojai ir aštuoni susiję žaliavų tiekėjai, kurie visi registruoti Rusijoje, išskyrus du prekiautojus, registruotus Džersyje ir Šveicarijoje) ir keturi naudotojai. Komisijos prašymu patikslintas klausimyno lenteles grupė Rusal pateikė vėlesniu etapu.

(16)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų.

(17)

Kadangi viena iš atrinktų bendrovių nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino tik nedidelį uždarajam naudojimui skirto produkto kiekį, tikrinamasis vizitas nebuvo reikalingas.

(19)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2013 m. spalio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

Nagrinėjamasis produktas – Rusijos kilmės aliuminio folija, kurios storis ne mažesnis kaip 0,008 mm ir ne didesnis kaip 0,018 mm, be pagrindo, valcuota, bet daugiau neapdorota, suvyniota į ritinius, kurių plotis ne didesnis kaip 650 mm, o svoris didesnis kaip 10 kg (toliau – dideli ritiniai), kurios KN kodas šiuo metu yra ex 7607 11 19 (TARIC kodas 7607111910) (toliau – nagrinėjamasis produktas). Nagrinėjamasis produktas dažniausiai vadinamas buitine aliuminio folija (BAF).

(21)

BAF yra gaminama iš gryno aliuminio, kuris visų pirma išliejamas storomis juostomis (kelių milimetrų storio, t. y. iki 1 000 karto storesnėmis už nagrinėjamąjį produktą), kurios paskesniais etapais valcuojamos iki norimo storio. Valcuota folija termiškai grūdinama ir galiausiai suvyniojama ant ritės (į ritinius).

(22)

Šiuos BAF ritinius galutinės grandies perdirbėjai, vadinamieji pervyniotojai, pervynioja į mažesnius ritinius. Gautas produktas (pvz., vartotojams skirti ritiniai, kurie nėra nagrinėjamasis produktas) naudojamas įvairioms trumpalaikio vyniojimo reikmėms, daugiausia buityje, maitinimo, maisto ir gėlininkystės mažmeninės prekybos sektoriuose.

(23)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, Rusijoje gaminamo ir jos vidaus rinkoje parduodamo produkto ir Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(24)

Todėl Komisija šiuo etapu nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Vienas importuotojas teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį turėtų būti įtraukta BAF, kurios svoris mažesnis arba lygus 10 kg (vartotojams skirti ritiniai). Šis importuotojas tvirtino, kad vartotojams skirtų ritinių ir didelių ritinių fizinės, cheminės ir techninės savybės visiškai nesiskiria. Importuotojas taip pat tvirtino, kad jeigu antidempingo muitai būtų nustatyti tik į didelius ritinius suvyniotai folijai, tai galėtų paskatinti didesnį iš Rusijos eksportuojamų vartotojams skirtų ritinių, kuriems netaikomi antidempingo muitai, kiekį.

(26)

Dideli ritiniai nuo vartotojams skirtų ritinių skiriasi svoriu. Be to, skiriasi šių produktų KN kodai. Be kita ko, Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta 53 konstatuojamojoje dalyje, gamina tik didelius ritinius, o ne vartotojams skirtus ritinius. Didelius ritinius perka ir į vartotojams skirtus ritinius perdirba pervyniotojai, kurie savo ruožtu perparduoda produktą mažmenininkams ir galutiniams naudotojams. Todėl skiriasi vartotojams skirtų ritinių ir didelių ritinių fizinės savybės bei jų gamintojai ir jie tarpusavyje nekonkuruoja ir nėra parduodami toje pačioje rinkoje.

(27)

Todėl tvirtinimas, kad vartotojams skirti ritiniai turėtų būti įtraukti į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, buvo atmestas.

(28)

Dideliems ritiniams nustatytų antidempingo muitų poveikis galutinės grandies pramonei nagrinėjamas 151–163 konstatuojamosiose dalyse dėl Sąjungos interesų.

(29)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra kiekvieno eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties.

(30)

Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad vieno eksportuojančio gamintojo bendra pardavimo apimtis nebuvo tipiška. Kadangi vidaus rinkoje nebuvo parduodami tipiški panašaus produkto kiekiai, Komisija šiam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(31)

Normalioji vertė šiam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui tiriamuoju laikotarpiu buvo apskaičiuota prie vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų pridėjus:

(32)

Kito eksportuojančio gamintojo atveju buvo nustatyta, kad bendra pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį (žr. 29 konstatuojamąją dalį).

(33)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba panašios į eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis. Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, minėto kito eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduoto kiekvienos rūšies produkto, kuris yra toks pats ar panašus į tam tikros rūšies produktą, parduotą eksportui į Sąjungą, kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad 5 iš 14 rūšių produktų atveju tam tikros rūšies produktų eksportas atitiko tipišką pardavimo vidaus rinkoje apimtį.

(34)

Jeigu tam tikros rūšies produktas vidaus rinkoje nebuvo parduotas arba vidaus rinkoje buvo parduotas nepakankamas tam tikrų rūšių produkto kiekis, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis, kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje.

(35)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(36)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(37)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(38)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad daugiau kaip 90 % produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip vidutinė svertinė penkių rūšių produktų, kurių pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, pardavimo vidaus rinkoje kaina tiriamuoju laikotarpiu.

(39)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai eksportą į Sąjungą vykdė per susijusį prekiautoją RTI Ltd. (toliau – RTI), kurio buveinė yra Džersyje. Šis prekiautojas nagrinėjamąjį produktą iš gamintojų perka per du Maskvoje įsikūrusius susijusius atstovus. Vėliau jis nagrinėjamąjį produktą galutiniams vartotojams perparduoda per kitą atstovą, įsikūrusį Šveicarijoje. Visi trys susiję atstovai pardavimo veiklą vykdo gamintojų arba susijusio prekiautojo vardu ir kas mėnesį gauna komisinį atlyginimą.

(40)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis kaina, už kurią importuotas produktas pirmą kartą buvo perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju koreguojant kainą buvo atsižvelgta į visas išlaidas, patirtas laikotarpiu nuo importo iki perpardavimo (vežimo ir draudimo išlaidos, kredito išlaidos, muitai ir muitinių administravimo mokesčiai), taip pat į prekiautojo pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas bei pagrįstą pelno dydį.

(41)

Iš tiesų, kalbant apie PBA išlaidas, Komisija, remdamasi grupės Rusal pateiktais nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungos rinkoje duomenimis, vadovavosi atitinkama faktine PBA išlaidų suma. Šią sumą susijęs prekiautojas, remdamasis savo skaičiavimais ir priskyrimo principais, jau buvo nustatęs ir priskyręs prie nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą veiklos. Komisija taip pat užtikrino, kad nebūtų dvigubo išlaidų skaičiavimo ir kad bet kokios su nagrinėjamojo produkto importu nesusijusios išlaidos į minėtą sumą nebūtų įtrauktos. Taigi, PBA išlaidų suma, kuria Komisija rėmėsi apskaičiuodama patikimą eksporto kainą, buvo griežtai susijusi tik su išlaidomis, patirtomis laikotarpiu nuo nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą ir perpardavimo joje, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje.

(42)

Kalbant apie pelną, susijusio prekiautojo uždirbtas pelnas buvo laikomas nepatikimu, nes buvo susijęs su eksportuojančiais gamintojais, kurių tarpusavio prekybos kaina nebuvo patikima. Kadangi atliekant šį tyrimą nebuvo gauta informacijos iš nepriklausomų importuotojų, buvo remiamasi pagrįstu 2 % pelno dydžiu, naudotu ankstesniame tyrime, susijusiame su tuo pačiu produktu (4).

(43)

Kalbant apie šį PBA išlaidų ir pelno išskaičiavimą, grupė Rusal teigė, kad susijęs prekiautojas (RTI) turėtų būti laikomas jos eksportuojantiems gamintojams priklausančiu vidiniu eksporto padaliniu, nes jie visi veikia kaip vienas ekonominis subjektas, nors yra atskiri juridiniai subjektai. Todėl grupė Rusal teigė, kad RTI atveju PBA išlaidos ir pelnas neturėjo būti išskaičiuoti.

(44)

Tačiau laikoma, kad kai eksportuojantis gamintojas yra susijęs su importuotoju arba trečiąja šalimi, eksporto kaina yra nepatikima, o patikima kaina turi būti apskaičiuota. Norint apskaičiuoti patikimą eksporto kainą, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalyje aiškiai reikalaujama, kad būtų atliekami koregavimai atsižvelgiant į visas išlaidas, patirtas laikotarpiu tarp importavimo ir perpardavimo, taip pat į priaugantį pelną. Šios išlaidos apima PBA išlaidas. Koregavimu visų pirma siekiama užtikrinti, kad eksporto kaina būtų patikima. Todėl šis tvirtinimas turėjo būti atmestas.

(45)

Komisija palygino dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(46)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(47)

Eksporto kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į transporto, draudimo, tvarkymo, pakavimo išlaidas, eksporto mokesčius ir komisinius atlyginimus. Vidaus rinkos kainos buvo koreguojamos atsižvelgiant į vidaus transporto, pakavimo ir kreditų, tvarkymo išlaidas ir komisinius atlyginimus.

(48)

Dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(49)

Kadangi šie du bendradarbiaujantys gamintojai yra susiję, abiem bendrovėms nustatytas vienas dempingo skirtumas remiantis jų individualių dempingo skirtumų svertiniu vidurkiu.

(50)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(51)

Šiuo atveju bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes vienintelis Rusijoje BAF gamintojas, kuriam tiriamuoju laikotarpiu teko 100 % importo į Sąjungą, bendradarbiavo atliekant tyrimą. Tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuotojams pagrįsti individualiu bendradarbiaujančios bendrovės dempingo skirtumo lygmeniu.

(52)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(53)

Tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą gamino dvylika žinomų Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(54)

Tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 47 349 tonos. Komisija šį kiekį apskaičiavo remdamasi Eurostato statistiniais duomenimis, patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais ir skundo pateikėjų pateiktų su neatrinktais gamintojais susijusių duomenų įverčiais. Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau kaip 70 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(55)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad ne visi skundo pateikėjai gamino BAF. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad visi skundo pateikėjai ir visos su jais susijusios bendrovės iš tikrųjų gamino, nors ir mažą, aptariamo produkto kiekį, todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(56)

Skundo pateikėjai pateikė su visa Sąjungos pramone nagrinėjamuoju laikotarpiu susijusių gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo apimties, užimtumo ir eksporto apimties duomenų. Duomenys pateikti intervalu nuo mažiausios ir didžiausios vertės ir suskirstyti į dvi kategorijas: atrinktų Sąjungos gamintojų ir neatrinktų Sąjungos gamintojų duomenys. Kalbant apie atrinktus Sąjungos gamintojus, Komisija rėmėsi faktiniais patikrintais duomenimis, kuriuos šios bendrovės pateikė klausimyno atsakymuose. Neatrinktų Sąjungos gamintojų atveju buvo remiamasi skundo pateikėjų pateiktais duomenimis. Šie įverčiai pateikti suinteresuotosioms šalims, kad jos pateiktų pastabų. Tačiau jokių pastabų negauta.

(57)

Komisija Sąjungos suvartojimą apskaičiavo remdamasi visos Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties įverčiu ir viso importo apimtimi pagal Eurostato duomenis, kurie prireikus patikslinti pagal patikrintus eksportuojančio gamintojo pateiktus duomenis ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktus klausimyno atsakymus.

(58)

Kadangi nagrinėjamojoje šalyje yra tik vienas eksportuojantis gamintojas, siekiant užtikrinti konfidencialumą, visi su juo susiję duomenys turėjo būti pateikti intervalais.

(59)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

BAF suvartojimas Sąjungoje (tonomis)

(60)

Sąjungos suvartojimas 2011–2013 m. padidėjo, tačiau nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas padidėjo 17–28 %. Suvartojimo padidėjimas nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio iš esmės rodo, kad išaugo importas iš Rusijos ir kitų trečiųjų šalių, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis padidėjo tik nežymiai (žr. 82 konstatuojamąją dalį).

(61)

Komisija importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančio gamintojo pateiktais duomenimis.

(62)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis)

(63)

Importo iš Rusijos apimtis 2011–2013 m. padidėjo 40–50 % ir šiek tiek sumažėjo tiriamuoju laikotarpiu.

(64)

Atitinkama rinkos dalis padidėjo nuo 29 % 2011 m. iki 34 % 2012 m., o vėliau nekito iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

(65)

Komisija vidutines svertines importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančio gamintojo pateiktais duomenimis. Priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas dėl importo iš nagrinėjamosios šalies buvo nustatytas remiantis Rusijos bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo ir atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais.

(66)

Vidutinės BAF importo iš Rusijos į Sąjungą kainos raida:

3 lentelė

Importo kainos (EUR už toną)

(67)

Vidutinė iš Rusijos importuotos BAF kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2–8 %.

(68)

Priverstinį kainų mažinimą tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama: a) atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas su b) atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių Rusijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies produkto pardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje kainomis, nustatytomis remiantis CIF kaina ir pakoreguotomis pagal muitą ir išlaidas po importo.

(69)

Kainos palygintos palyginus to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produktų kainas, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos. Palyginus gauti rezultatai išreikšti Sąjungos pramonės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo dėl Rusijos importo Sąjungos rinkoje skirtumas buvo 3–7 %.

(70)

Šį nemenką priverstinį kainų mažinimą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės kainos, kurios per tiriamąjį laikotarpį buvo priverstinai mažinamos dėl dempingo kainomis iš Rusijos parduodamos BAF, buvo mažesnės už gamybos sąnaudas. Kaip paaiškinta 177 ir 179 konstatuojamosiose dalyse, dėl Rusijos kainų produktas priverstinai parduodamas vidutiniškai maždaug 12 % mažesnėmis kainomis.

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(72)

Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, siekiant nustatyti galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka.

(73)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Kaip paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje, Komisija su visa Sąjungos pramone susijusius makroekonominius rodiklius įvertino remdamasi skundo pateikėjų pateikta informacija apie atrinktas bendroves, kuri buvo tinkamai patikrinta. Vien tik su atrinktomis bendrovėmis susijusius mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(74)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(75)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(76)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(77)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis kito. Nors 2011–2013 m. gamyba padidėjo, nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio ji sumažėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 7 %.

(78)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 12 %.

(79)

Kadangi gamybos pajėgumai padidėjo daugiau nei gamybos apimtis, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %.

(80)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad visi BAF gamintojai gali gaminti ir kitos rūšies foliją, t. y. aliuminio pakeistą foliją (APF), ir kad jie naudojo tuos pačius įrenginius abiejų rūšių folijai gaminti. Tuo remdamasis eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonės duomenys, susiję su BAF gamybos pajėgumais ir pajėgumų naudojimu, būtų iškreipti.

(81)

Nors patvirtinta, kad keli Sąjungos gamintojai gamina tiek BAF, tiek ir APF, atlikus tyrimą nustatyta, kad didžiausias atrinktas Sąjungos gamintojas gamina vien BAF. Kitų atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas buvo pagrįsti faktiniais duomenimis ir tai, kad jie taip pat gamino APF, neturėjo poveikio nurodytiems bendriems BAF gamybos pajėgumams ir pajėgumų panaudojimui. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų Sąjungos gamintojų šių dviejų rūšių folijos gamybos santykis buvo stabilus. Todėl šiuo etapu šis tvirtinimas buvo atmestas.

(82)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Pardavimo apimtis Sąjungoje ir Sąjungos rinkos dalis

(83)

BAF pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo. Pardavimo apimtis labiausiai didėjo 2011–2013 m., t. y. 4–14 %. Tiriamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis sumažėjo; apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 2–10 %. Pardavimo apimties padidėjimas, atsižvelgiant į tai, kad tuo pačiu metu padidėjo suvartojimas ir išaugo importas, be kita ko, iš Rusijos, lėmė tai, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo nuo 55 % 2011 m. iki 47 % tiriamuoju laikotarpiu, t. y. rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 procentiniais punktais. Sumažėjusi Sąjungos pramonės rinkos dalis atitiko padidėjusią importo iš Rusijos rinkos dalį, kaip paaiškinta 64 konstatuojamojoje dalyje.

(84)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 17–28 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo 2–10 %, o jos rinkos dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais.

(85)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Užimtumas ir našumas

(86)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės užimtumo lygis svyravo ir apskritai padidėjo 2 %.

(87)

2011–2013 m. didesnį našumą lėmė padidėjusi gamyba, o ne išaugęs užimtumas, kaip matyti iš 4 lentelės 77 konstatuojamojoje dalyje. Nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio našumas sumažėjo 7 %, bet išliko didesnis nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje 2011 m.

(88)

Dempingo skirtumas yra gerokai didesnis už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamosios šalies apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(89)

Sąjungos pramonė dar nebuvo iki galo atsigavusi po buvusio Kinijos, Brazilijos ir Armėnijos kilmės tokio paties importuojamo produkto dempingo kaina poveikio. Šios priemonės šiuo metu nagrinėjamos atliekant lygiagretų peržiūros tyrimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, kaip minėta 3 konstatuojamojoje dalyje.

(90)

Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos

(91)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės vidutinė vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kaina nuolat mažėjo ir apskritai sumažėjo 11 %.

(92)

Nepaisant šio sumažėjimo, vieneto gamybos sąnaudos buvo didesnės nei vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina ir Sąjungos pramonė gamybos sąnaudų negalėjo padengti pardavimo kaina, išskyrus 2013 m. Iš tiesų, Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo pardavimo kainos, nes kainoms buvo daromas spaudimas dėl importo dempingo kaina iš Rusijos.

(93)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos raida atitiko aliuminio kainos Londono metalų biržoje pokyčius, todėl importo iš Rusijos kainos neturėjo jokio poveikio Sąjungos pramonės pardavimo kainai. Šių šalių teigimu, negalima laikyti, kad dėl Rusijos importo kainų Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės pardavimo kaina atitiko aliuminio kainos Londono metalų biržoje pokyčius. Tačiau tai neturėjo įtakos tam, kad dėl Rusijos importo kainų Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos ir buvo daromas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje, todėl Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo pardavimo kainos iki tokio lygio, kad būtų padengtos gamybos sąnaudos. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(94)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(95)

Nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos sumažėjo 5 %. Iš pradžių darbo sąnaudos 2011–2012 m. padidėjo 2 %, 2012–2013 m. sumažėjo, o tiriamuoju laikotarpiu išliko stabilios.

(96)

Sąjungos pramonės atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Atsargos

(97)

Šiame sektoriuje atsargos negali būti laikomos tinkamu žalos rodikliu, nes gamyba ir pardavimas daugiausia grindžiami užsakymais ir atitinkamai gamintojai paprastai nesukaupia daug atsargų. Todėl atsargų pokyčių tendencijos pateikiamos tik informacijai.

(98)

Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 8 %. Nors 2011–2013 m. atsargų kiekis padidėjo 10 %, nuo 2013 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos jis šiek tiek sumažėjo. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos kaip gamybos procentinė dalis, nesikeitė visu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(99)

Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(100)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nuolat patyrė nuostolių, išskyrus 2013 m., kai gautas pelno dydis šiek tiek viršijo rentabilumo slenkstį. Pelningumas 2011–2012 m. sumažėjo, 2013 m. padidėjo, bet po to tiriamuoju laikotarpiu vėl sumažėjo iki panašaus lygio kaip 2011 m. Apskritai pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %, t. y. 0,1 procentinio punkto, todėl tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo uždirbti pelno. Šį pokytį daugiausia lėmė iš Rusijos importuojamų produktų, kurie įvežti į Sąjungą dempingo kainomis, dėl kurių priverstinai mažintos Sąjungos pramonės kainos, spaudimas kainoms, dėl kurio Sąjungos pramonė negalėjo didinti pardavimo kainų, kad būtų padengtos gamybos sąnaudos.

(101)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos pramonės pajėgumas pačiai finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu svyravo ir pradėjo didėti. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas apskritai padidėjo 30 %. Tačiau reikėtų pažymėti, kad vertinant absoliučiąja verte, grynųjų pinigų srautas išliko nedidelis, palyginti su visa aptariamo produkto apyvarta.

(102)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 47 %. Investicijos padidėjo 65 % 2011–2012 m., sumažėjo 2013 m. ir vėl padidėjo tiriamuoju laikotarpiu. Didžioji dalis tokių investicijų skirtos naujiems įrenginiams įsigyti ir tiriamuoju laikotarpiu jų lygis buvo gana žemas, palyginti su bendra apyvarta.

(103)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Kaip ir kitų finansinių rodiklių atveju, panašaus produkto gamybos ir pardavimo investicijų grąža nuo 2011 m., išskyrus 2013 m., kai grąža buvo nulinė, buvo neigiama ir atspindėjo neigiamą pelningumo tendenciją. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža padidėjo 8 %.

(104)

Kalbant apie pajėgumą padidinti kapitalą, dėl sumažėjusio atrinktų Sąjungos gamintojų pajėgumo užtikrinti su panašiu produktu susijusį grynųjų pinigų srautą prastėjo jų finansinė padėtis ir sumažėjo vidiniai grynųjų pinigų srautai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad apskritai pajėgumas padidinti kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(105)

Kelių pagrindinių žalos rodiklių tendencijos buvo neigiamos. Kalbant apie pelningumą, pramonė dirbo nuostolingai beveik visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2013 m., kai ji tik šiek tiek viršijo rentabilumo slenkstį; tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė neigiamą pelną (– 2,1 %). Pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 %. Vieneto gamybos sąnaudos taip pat sumažėjo 11 % ir visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus 2013 m., išliko didesnės nei vidutinė pardavimo kaina. Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais, t. y. nuo 55 % 2011 m. iki 47 % tiriamuoju laikotarpiu.

(106)

Tam tikrų žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis padidėjo 7 %, o gamybos pajėgumai – 12 %. Tačiau šis padidėjimas neatitiko išaugusio suvartojimo, kuris buvo daug didesnis (t. y. 17–28 % nagrinėjamuoju laikotarpiu). Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtis padidėjo 2–10 %. Tačiau rinkoje, kurioje vis didėja suvartojimas, dėl to rinkos dalis nepadidėjo, priešingai, ji sumažėjo 8 procentiniais punktais. Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo 47 %. Jos buvo susijusios su naujų įrenginių įsigijimu ir tiriamuoju laikotarpiu išliko gana nedidelės. Grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 30 %, tačiau išliko nedidelis. Todėl šios teigiamos tendencijos nepaneigia esamos žalos.

(107)

Rusijos valdžios institucijos pareiškė, kad remiantis viešai prieinamų skundo pateikėjų finansinių dokumentų analize, materialinės žalos nėra. Šį tvirtinimą paneigia tyrimo, pagrįsto faktiniais patikrintais su BAF susijusiais Sąjungos pramonės duomenimis, rezultatai. Iš tiesų kai kurie Sąjungos gamintojai negamino vien BAF, todėl tikrosios su BAF susijusios Sąjungos pramonės padėties negalima įvertinti remiantis viešai prieinamais finansiniais dokumentais. Taigi, išvados dėl Sąjungos pramonės ekonominės padėties, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, turėtų būti pagrįstos ne viešai prieinamais finansiniais dokumentais, o atliekant tyrimą gauta išsamesne ir patikrinta informacija. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(108)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(109)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei padaryta žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš Rusijos dempingo kaina. Kalbama apie šiuos veiksnius:

(110)

Siekdama nustatyti Rusijos kilmės BAF importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį, Komisija išnagrinėjo tiriamojo importo apimtį ir kainų lygius ir tai, kokiu mastu šie veiksniai lėmė Sąjungos pramonės patirtą materialinę žalą.

(111)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo mažomis dempingo kainomis iš Rusijos apimtis padidėjo 35–45 %, todėl jos rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo maždaug 5 procentiniais punktais. Šis padidėjimas sutapo su 8 procentinius punktus atitinkančia Sąjungos pramonės prarasta rinkos dalimi.

(112)

Be to, dėl Rusijos importo kainų daromo spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2–8 % ir nuostolius patiriančios Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos vidutiniškai 3–7 %, todėl priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas yra apie 12 %. Šį nemenką priverstinį kainų mažinimą reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo iš esmės mažesnės nei gamybos sąnaudos. Sąjungos pramonė turėjo sumažinti savo kainas nagrinėjamuoju laikotarpiu tam, kad išvengtų tolesnio rinkos dalies praradimo.

(113)

Be to, Rusijos importuojamas produktas perėmė didžiąją iš Brazilijos ir Kinijos importuojamo produkto rinkos dalį po to, kai šioms šalims buvo nustatytos priemonės, ir Sąjungos pramonė negalėjo visiškai atsigauti po buvusio dempingo iš šių šalių. Todėl Sąjungos pramonė patyrė nuostolių nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio, išskyrus 2013 m., kai buvo gautas labai nedidelis pelnas, gerokai mažesnis už 5 % tikslinį pelną (žr. 176 ir 177 konstatuojamąsias dalis).

(114)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad importas iš Rusijos padidėjo nustačius priemones Kinijai, Brazilijai ir Armėnijai, nes dėl jų pagerėjo kitų trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją, galimybės patekti į Sąjungos rinką.

(115)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Rusijos eksportuojamas produktas didžiąja dalimi perėmė Kinijos ir Brazilijos produkto rinkos dalis Sąjungoje. Tačiau iš Rusijos buvo importuojama dempingo kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai mažinamos, o tai sutapo su pablogėjusia Sąjungos pramonės padėtimi. Šiuo pagrindu galima nustatyti aiškų importo iš Rusijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinį ryšį ir nesvarbu, ar Rusijos importas padidėjo vien tik dėl antidempingo priemonių, taikomų importui iš kitų trečiųjų šalių. Todėl šis argumentas šiuo etapu buvo atmestas. Bet kuriuo atveju, net jei importui iš Kinijos, Brazilijos ir Armėnijos nustatyti antidempingo muitai turėjo kokio nors poveikio Sąjungos pramonės padėčiai, jie būtų laikomi tik netiesiogine priežastimi ir negali būti laikomi „kitais veiksniais“, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalyje. Atlikus tyrimą nustatyta, kad žalą daro būtent importas dempingo kaina iš Rusijos. Toks aiškinimas atitinka 2013 m. lapkričio 14 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-638/11 P Europos Sąjungos Taryba prieš Gul Ahmed Textile Mills Ltd.

(116)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiame etape padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės žalinga padėtis sutapo su labai padidėjusiu importu iš Rusijos dempingo kainomis ir kad importas iš Rusijos nulėmė tai, kad tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neatsigavo ir patyrė materialinę žalą.

(117)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(118)

Importui iš Kinijos ir Brazilijos šiuo metu taikomi antidempingo muitai. Visu nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Brazilijos nebuvo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos apimtis sumažėjo 47–57 %, o atitinkama rinkos dalis sumažėjo nuo 4 % iki 2 %, t. y. 2 procentiniais punktais. Tiek importo apimtis, tiek rinkos dalis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo nedidelės. Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %. Reikėtų pažymėti, kad tiriamuoju laikotarpiu maždaug 75 % viso importo iš Kinijos į Sąjungos rinką pateko pagal laikinojo įvežimo perdirbti schemą, todėl antidempingo muitai nebuvo taikomi. Šis importuojamas produktas, kurio rinkos dalis yra didesnė nei 1 %, tiesiogiai konkuravo su Sąjungos pramonės parduodamu produktu ir dėl jo Sąjungos kainos buvo priverstinai sumažintos maždaug 13 %.

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Turkijos apimtis padidėjo 125–139 %, o užimama rinkos dalis padidėjo nuo maždaug 7 % iki 13 %. Turkijos importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 %, tačiau vis tiek buvo didesnės už importo iš kitų trečiųjų šalių, įskaitant Rusiją ir Kiniją, kainas ir buvo panašios į Sąjungos pramonės kainas tiriamuoju laikotarpiu.

(120)

Apskritai importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 2–15 %. Tačiau nors Sąjungos suvartojimas didėjo, bendra rinkos dalis sumažėjo nuo 4 % 2011 m. iki maždaug 2 % 2013 m., o iki tiriamojo laikotarpio pabaigos padidėjo iki 4 %; importo iš trečiųjų šalių kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, išskyrus 2012 m.

(121)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad net nedidelis importas iš Kinijos iš dalies prisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos, tačiau dėl jo nenutrūksta importo iš Rusijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys. Be to, manoma, kad importas iš Turkijos galėjo iš dalies būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau dėl jo nenutrūksta importo iš Rusijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys, atsižvelgiant į mažesnę importo iš Turkijos apimtį ir didesnes kainas, palyginti su Rusijos eksportu.

(122)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala turėtų būti susieta su importu iš Turkijos ir Pietų Korėjos. Kalbant apie Turkiją, buvo padaryta išvada, kad importas iš dalies galėjo būti susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala, tačiau dėl jo nenutrūko importo dempingo kaina iš Rusijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys. Dėl Pietų Korėjos ši šalis teigė, kad importui buvo taikoma ES ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarime, kuris įsigaliojo 2011 m. (5), nustatyta tvarka. Kiek tai susiję su Pietų Korėja, visu nagrinėjamuoju laikotarpiu importo apimtis buvo beveik lygi nuliui. Tuo remiantis minėti tvirtinimai šiuo etapu atmesti.

(123)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo net 17–28 %. Šį padidėjimą daugiausia galima paaiškinti padidėjusia importo apimtimi, nes Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu tik šiek tiek padidėjo ir ji prarado maždaug 8 procentinius punktus atitinkančią rinkos dalį. Tuo pačiu metu importui iš Rusijos atiteko maždaug 5 procentinius punktus atitinkanti rinkos dalis. Todėl daroma išvada, kad suvartojimo pokyčiai nebuvo susiję su Sąjungos pramonei daryta materialine žala.

(124)

Eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad importas iš Rusijos nepadidėjo itin smarkiai ir kad toks importas nedaro jokio žalingo poveikio, nes importas iš Rusijos tik atitiko suvartojimo tendencijas, o Sąjungos pramonė padidino APF pardavimo apimtį, todėl sumažėjo BAF pardavimo apimtis.

(125)

Kaip paaiškinta 132 konstatuojamojoje dalyje, tvirtinimas, kad Sąjungos pramonė padidino APF ir sumažino BAF pardavimo apimtį, atliekant tyrimą nepatvirtintas ir todėl buvo atmestas. Atlikus tyrimą nustatyta, kad dėl padidėjusio importo iš Rusijos dempingo kainomis daromas spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad nesvarbu, kad Rusijos importas atitiko suvartojimo tendencijas. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(126)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei padaryta dėl prastų Sąjungos pramonės eksporto rezultatų.

(127)

Sąjungos pramonės eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Sąjungos pramonės eksporto rezultatai

(128)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės eksporto į kitas trečiąsias šalis lygis, palyginti su Sąjungos pramonės pardavimu Sąjungos rinkoje, išliko žemas, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto kainos buvo didesnės už vidutinę vieneto pardavimo Sąjungoje kainą ir jomis buvo padengtos gamybos sąnaudos. Be to, Sąjungos pramonės pelningumas, aptartas 99 konstatuojamojoje dalyje, susijęs tik su panašaus produkto pardavimu Sąjungos rinkoje, todėl analizuojant neatsižvelgta į galimą Sąjungos pramonės pardavimo eksportui į kitų trečiųjų šalių rinkas poveikį. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(129)

Keletas Sąjungos gamintojų gamino ir BAF, ir APF. APF yra skirtingas produktas, naudojamas kitiems tikslams nei BAF. Tačiau ir BAF, ir APF, kaip nurodyta 80 konstatuojamojoje dalyje, buvo gaminamos naudojantis tais pačiais gamybos įrenginiais ir įranga. Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė padidino pelningesnės APF gamybą ir pardavimą BAF nenaudai, todėl BAF pardavimo apimties ir rinkos dalies praradimas susijęs su šiuo pokyčiu, o ne su padidėjusiu BAF importu iš Rusijos.

(130)

Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl neigiamų pokyčių APF rinkoje – joje veiklą vykdantys Sąjungos pramonės subjektai teigė, kad jiems žalą padarė šio produkto importas iš Kinijos, dėl kurio Komisija 2014 m. gruodžio mėn. inicijavo antidempingo tyrimą (6).

(131)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nors iš dalies APF ir BAF Sąjungos gamintojai sutampa, tačiau nėra tapatūs. Taigi, atliekant šį tyrimą didžiausias atrinktas BAF Sąjungos gamintojas gamino tik BAF, o kitų atrinktų Sąjungos gamintojų BAF ir APF gamybos ir pardavimo santykis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo gana stabilus. Taigi, atlikus tyrimą nepatvirtinti įtarimai, kad Sąjungos pramonė perėjo nuo BAF prie APF gamybos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai, kurie gamina ir BAF, ir APF, negali lengvai pereiti nuo vieno produkto prie kito, nes siekiant kuo didesnio efektyvumo būtina pagaminti tam tikrą abiejų produktų kiekį.

(132)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Kinijos APF importas turėjo poveikio bendrai Sąjungos pramonės padėčiai ir todėl Sąjungos BAF pramonė patyrė materialinę žalą. Tačiau 71–107 konstatuojamosiose dalyse pateikta žalos analizė ir 108 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad Sąjungos pramonei daryta materialinė žala, susijusios išskirtinai tik su BAF gamyba ir pardavimu. Atliekant minėtą žalos analizę nebuvo atsižvelgta į tariamos žalos, susijusios su Sąjungos gamintojų, kurie gamina ir APF, ir BAF, BAF gamyba ir pardavimu, jei tokia yra, poveikį. Todėl šis argumentas šiuo etapu buvo atmestas.

(133)

Aliuminis yra pagrindinė žaliava, naudojama BAF gaminti, ir jis sudarė maždaug 75 % Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu.

(134)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonė buvo nepalankioje padėtyje, nes ji nebuvo vertikaliai integruota ir turėjo įsigyti aliuminio. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad aliuminio kainos Sąjungoje yra didesnės dėl neapdorotam aliuminiui taikomų 3–6 % muitų, dėl kurių išauga ES vidaus priemoka metalui, kuri įtraukiama į metalo kainą, todėl yra aliuminio kainos dalis.

(135)

Pasaulinė referencinė pirminio aliuminio kaina yra Londono metalų biržoje kotiruojama kaina. Priemokos yra papildomas mokestis, pridedamas prie Londono metalų biržos kainos grynaisiais pinigais, kurios kartu sudaro aliuminio lydyklų arba prekiautojų mokamą galutinį tarifą už aliuminį. Nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos Londono metalų biržoje sumažėjo daugiau nei 20 %. Nagrinėjamuoju laikotarpiu priemoka padidėjo daugiau kaip du kartus. Tačiau Londono metalų biržos kainą ir priemoką, kurios sudaro bendrą aliuminio kainą, vertinant bendrai, aliuminio kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo maždaug 11 %.

(136)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tiek Sąjungos pramonė, tiek Rusijos eksportuojantis gamintojas patyrė panašių išlaidų, susijusių su BAF gaminti reikalingų žaliavų įsigijimu, nes šių žaliavų rinkos kainos Rusijos ir Sąjungos rinkose yra tiesiogiai susijusios su Londono metalų birža. Todėl 134 konstatuojamojoje dalyje pateikti tvirtinimai turėtų būti atmesti. Nors Sąjungos pramonės BAF pardavimo kainos ir BAF importo iš Rusijos kainos mažėjo dėl Londono metalų biržoje kotiruojamos aliuminio kainos pokyčio, atlikus tyrimą nustatyta, kad Rusijos BAF importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės kainas ir Sąjungos pramonės kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai mažinamos 3–7 %. Kaip jau minėta 92 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonės BAF pardavimo kainos negalėjo padengti vieneto gamybos sąnaudų dėl importo dempingo kaina daromo spaudimo kainoms, net ir sumažėjus vieneto gamybos sąnaudoms. Todėl šį argumentą šiuo etapu taip pat reikėtų atmesti.

(137)

Iš pateiktos analizės matyti, kad Rusijos kilmės importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo, o importo kainos tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo.

(138)

Rinkos dalis padidėjo tuo pačiu metu, kai labai sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Dėl importo daromo spaudimo kainoms Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonė negalėjo didinti savo pardavimo kainų iki pelningo lygio net ir sumažėjus vieneto gamybos sąnaudoms ir dėl to Sąjungos pramonė patyrė nuostolių. Todėl Sąjungos pramonė negalėjo visiškai atsigauti po ankstesnio importo dempingo kaina iš Brazilijos, Kinijos ir Armėnijos poveikio ir tiriamuoju laikotarpiu patyrė materialinę žalą.

(139)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, kaip antai importo iš kitų trečiųjų šalių poveikį, Sąjungos suvartojimo pokyčius, Sąjungos pramonės eksporto rezultatus, Sąjungos pramonės veiklą APF rinkoje ir žaliavos kainas.

(140)

Išanalizavus šiuos kitus veiksnius nustatyta, kad visų pirma importas iš Turkijos ir Kinijos galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei daromos žalos. Tačiau, atsižvelgiant į didesnes Turkijos importo kainas ir mažesnę importo apimtį, palyginti su importu iš Rusijos, taip pat į nedidelį importą iš Kinijos, padaryta išvada, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto importo dempingo kaina iš Rusijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(141)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiuo etapu Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamosios šalies dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys nenutrūko. Žalą daugiausia sudaro finansiniai nuostoliai ir prarasta rinkos dalis Sąjungos rinkoje.

(142)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, prekiautojų, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(143)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė nebuvo visiškai atsigavusi nuo ankstesnio importo dempingo kaina ir tiriamuoju laikotarpiu patyrė materialinę žalą dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Pagrindiniai žalos rodikliai rodė neigiamą tendenciją, visų pirma dėl rinkos dalies ir pelningumo.

(144)

Tikimasi, kad nustačius priemones importo kainos padidės ir Sąjungos pramonė turėtų nebepatirti šiuo metu importo dempingo kainomis daromo spaudimo kainoms. Todėl Sąjungos pramonė turėtų sugebėti padidinti kainas, kad padengtų gamybos sąnaudas, ir laipsniškai pradėti veikti pelningai. Be to, Sąjungos pramonė galės padidinti savo pardavimo apimtį ir rinkos dalį Sąjungos rinkoje.

(145)

Nenustačius priemonių Sąjungos pramonės padėtis greičiausiai toliau blogėtų, ypač atsižvelgiant į nuostolius, patirtus tiriamuoju laikotarpiu, ir numatomą tolesnį kainų spaudimą dėl importo dempingo kaina iš Rusijos. Rinkos dalis toliau mažės, nes tikėtina, kad Sąjungos pramonės vartotojai laipsniškai pereis prie importo mažomis kainomis iš Rusijos. Be to, dėl importo dempingo kainų spaudimo Sąjungos pramonė negalės padidinti savo kainų, nes ji bus priversta nustatyti kainas, kurios atitiktų žemas Rusijos importo kainas. Pagal šį scenarijų Sąjungos pramonė ir toliau patirs didelių nuostolių.

(146)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad be konkurencijos iš Rusijos Sąjungos pramonė gali tapti mažiau veiksminga ir prarasti savo konkurencingumą pasaulinėje rinkoje. Be to, eksportuojantis gamintojas teigė, kad nustačius antidempingo priemones būtų iškraipoma pasaulinė rinka.

(147)

Pirma, antidempingo priemonėmis turėtų būti tik atkurtos vienodos sąlygos Sąjungoje, o ne užkirstas kelias Rusijos importui į Sąjungos rinką sąžiningomis kainomis. Antra, eksportuojantis gamintojas nepaaiškino, nei kokiu mastu antidempingo muitai iškreiptų pasaulinę konkurenciją, nei kokiu mastu jie galėtų paveikti Sąjungos pramonės veiksmingumą. Todėl šie tvirtinimai buvo nepakankamai pagrįsti. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė galėtų padidinti savo pardavimo kainas ir pelningumą, taip pat savo pardavimo apimtį Sąjungos rinkoje. Todėl šis argumentas šiuo etapu taip pat buvo atmestas.

(148)

Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad BAF paklausa yra labai elastinga ir kad nustačius priemones daugelis vartotojų gali pereiti prie alternatyvių produktų, pavyzdžiui, prie buitinės polietileno plėvelės; todėl nustačius priemones Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ne išaugs, o sumažės. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pakeisti BAF alternatyviomis pakuotėmis yra labai sunku dėl specifinių BAF savybių, pavyzdžiui, atsparumo šilumai ir apsaugai nuo šviesos. Todėl šį argumentą šiuo etapu taip pat reikėtų atmesti.

(149)

Todėl šiuo etapu padaryta išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(150)

Nė viena su prekyba susijusi bendrovė, t. y. BAF importo ir perpardavimo bendrovė, nepranešė apie save po to, kai buvo paskelbtas pranešimas apie inicijavimą. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė ir eksportuojantis gamintojas pardavinėjo BAF daugiausia tiesiogiai naudotojams. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo manyti, kad priemonių nustatymas turėtų neigiamo poveikio importuotojų ir (arba) prekiautojų padėčiai.

(151)

Sąjungos naudotojai yra pervyniotojai, kurie užsiima vyniojamųjų medžiagų (aliuminio folijos, taip pat popieriaus ir plastiko) prekyba: jie pervynioja BAF į mažus ritinius (vartotojams skirtus ritinius) ir juos perpakuoja į pramonei ir mažmeninei prekybai skirtas pakuotes. Apie save pranešė septynios bendrovės, kurioms pateikti klausimynai. Keturios bendrovės bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Trijose bendradarbiaujančiose bendrovėse buvo atlikti patikrinimai vietoje.

(152)

Tyrimas parodė, kad BAF yra pagrindinė pervyniotojų žaliava, sudaranti apie 80 % visų gamybos sąnaudų.

(153)

Tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujantys naudotojai turėjo tris pagrindinius BAF tiekimo šaltinius: Sąjungos pramonę, Turkiją ir Rusiją. Trys iš bendradarbiaujančių naudotojų BAF daugiausia pirko iš Sąjungos pramonės ir importavo tik nedidelį kiekį; vienas iš šių trijų naudotojų BAF importavo ne iš Rusijos, o tik iš Turkijos. Ketvirtasis bendradarbiaujantis naudotojas BAF daugiausia pirko iš Rusijos, o mažesnius kiekius – iš Sąjungos pramonės. Visos bendradarbiaujančios bendrovės taip pat importavo BAF iš Turkijos.

(154)

Kadangi pervyniotojai tiekia įvairius pakavimo produktus, trijų bendradarbiaujančių bendrovių, kurios nagrinėjamąjį produktą pirko iš Rusijos, su BAF susijusi veikla sudarė nuo mažiau kaip šeštadalio iki daugiausia vienos ketvirtosios jų bendros veiklos. Bendrovės, kuri iš Rusijos nepirko nagrinėjamojo produkto, su BAF susijusi veikla sudarė mažiau nei trečdalį visos jos veiklos.

(155)

Tiriamuoju laikotarpiu visos bendradarbiaujančios bendrovės apskritai veikė pelningai. Vis dėlto viena bendrovė negalėjo aiškiai priskirti PBA išlaidų prie veiklos, susijusios su BAF, todėl nebuvo galima padaryti aiškios išvados dėl šios bendrovės pelningumo.

(156)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad yra įvairių tiekimo šaltinių ir prireikus pervyniotojai yra pasirengę juos keisti (žr. 165–168 konstatuojamąsias dalis).

(157)

Be to, pervyniotojai vis tiek galėtų antidempingo muitą perkelti vartotojams, ypač jeigu pagrindinės žaliavos kainos ir toliau mažėtų, kaip matyti iš tendencijų nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(158)

Atsižvelgiant į tai, nors ir negalima atmesti galimybės, kad pervyniotojų pelningumas sumažėtų nustačius priemones Rusijai, atsižvelgiant į kitus tiekimo šaltinius, galimybę perkelti muitus vartotojams ir kai kuriais atvejais didelius pelno dydžius, galima numanyti, kad galimas tokių priemonių poveikis pervyniotojams būtų nedidelis.

(159)

Eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad antidempingo muitų nustatymas turės neigiamų pasekmių dideliems mažmenininkams, tačiau toliau nepagrindė šio tvirtinimo. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad atliekant tyrimą nė vienas didelis mažmenininkas nepranešė apie save.

(160)

Kai kurios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad nustačius priemones sumažėtų pervyniotojų pelningumas. Tačiau, kaip rodo 153–160 konstatuojamosiose dalyse pateikta analizė, tikėtina, kad poveikis pervyniotojų pelningumui bus mažas, ypač atsižvelgiant į įvairius esamus tiekimo šaltinius ir galimybę vartotojams perkelti bent dalį dėl nustatytų muitų padidėjusių sąnaudų.

(161)

Be to, kaip minėta 118 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo priemonės pastaruosius penkerius metus buvo taikomos importui iš Kinijos, Brazilijos ir Armėnijos. Tyrimo, po kurio buvo nustatytos šios priemonės, tiriamuoju laikotarpiu pervyniotojų pelningumas buvo nuo – 2 % iki + 2 % (7). Nepaisant nustatytų priemonių, pervyniotojų veikla tebebuvo ekonomiškai perspektyvi ir kai kuriais atvejais jie net padidino savo pelną, nes šis tyrimas parodė, kad visi bendradarbiaujantys pervyniotojai dirba pelningai. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(162)

Be to, buvo teigiama, kad galutinės grandies rinkai dėl vartotojams skirtų folijos ritinių importo būdinga didelė konkurencija. Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad nustačius antidempingo priemones BAF nukentėtų Sąjungos pervyniotojai, kurie turėtų sumokėti antidempingo muitą už žaliavas ir todėl nebepajėgtų konkuruoti su importuojamais galutinės grandies produktais. Taip pat teigta, kad nustačius priemones BAF, padidėtų vartotojams skirtų ritinių eksportas iš Rusijos. Pervyniojimo veikla būtų vykdoma Rusijoje, o ne Sąjungoje, ir pervyniotojai patirtų didelę žalą, nes jie turėtų konkuruoti su vartotojams skirtų ritinių importu mažomis kainomis. Vis dėlto pavojus, kad importuojamas nagrinėjamasis produktas gali būti pakeistas galutinės grandies importuojamu produktu, savaime nėra priežastis nenustatyti antidempingo priemonių. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad 2013 m. (8) buvo nustatytos antidempingo priemonės vartotojams skirtų ritinių importui iš Kinijos, dėl kurių galutinės grandies pramonė atsigavo nuo importo dempingo kaina padarytos materialinės žalos. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad BAF importu iš Rusijos pervyniotojų poreikiai patenkinami tik iš dalies ir kad yra kitų tiekimo šaltinių, kuriems netaikomos antidempingo priemonės. Todėl šie argumentai atmesti.

(163)

Atsižvelgiant į šiuos nustatytuosius faktus, šiuo etapu padaryta išvada, kad poveikis naudotojams nebūtų toks, kad priemonės turėtų būti laikomos priešingomis bendriems Sąjungos interesams.

(164)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad nustačius antidempingo muitus Rusijai, gali sumažėti pasiūla Sąjungos rinkoje, nes Sąjungos pramonė neturi pakankamai pajėgumų, kad galėtų patenkinti Sąjungos paklausą ir, kaip minėta, pervyniotojai neturėtų pakankamų kitų tiekimo šaltinių.

(165)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė turėjo perteklinius pajėgumus ir gali padidinti BAF gamybą ir pardavimą Sąjungoje. Be to, esama kitų tiekimo šaltinių, kaip antai Turkija ir Armėnija, taip pat, nors ir mažesniu mastu, Pietų Afrika ir Indija. Be to, Kinijai ir Brazilijai nustatyti antidempingo muitai šiuo metu yra persvarstomi ir išvados bus paskelbtos ne vėliau kaip 2016 m. sausio mėn. Galiausiai, antidempingo priemonėmis siekiama sudaryti vienodas sąlygas Sąjungoje ir Rusijos importas toliau galės patekti į Sąjungos rinką sąžiningomis kainomis.

(166)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad labai tikėtina, jog Sąjungos pramonė, užuot didinusi savo BAF gamybą ir pardavimo apimtį, plės veiklą APF sektoriuje. Šis tvirtinimas buvo pagrįstas prielaida, kad Sąjungos pramonė BAF gamybą padidino dėl pasaulinės ekonomikos krizės ir pagerėjus bendrai ekonominei padėčiai Sąjungoje vėl atnaujintų APF gamybą. Ši šalis taip pat nurodė, kad vykdomas lygiagretus tyrimas dėl į Sąjungą importuojamos Kinijos kilmės APF (9), ir teigė, kad jei po šio tyrimo būtų nustatytos antidempingo priemonės, Sąjungos pramonės ekonominė padėtis, kiek ji susijusi su APF, taip pat pagerėtų, todėl APF gamyba, priešingai nei BAF gamyba, išaugtų. Tačiau, kaip jau išnagrinėta 132 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, pagrindžiančių šį tvirtinimą. Be to, ši šalis nepateikė jokių įrodymų dėl ryšio tarp BAF gamybos plėtros ir ekonomikos krizės ar dėl tvirtinimo, jog Sąjungos pramonė dėl galimų Kinijai nustatytinų priemonių pereitų prie APF gamybos. Todėl šie argumentai šiuo etapu taip pat buvo atmesti.

(167)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad BAF importas iš Venesuelos, Turkijos ir Armėnijos negalėtų pakeisti BAF importo iš Rusijos, nes skirtųsi daug pagrindinių parametrų, pavyzdžiui, gamyba, techninės specifikacijos ir tiekimo prieinamumas. Tačiau ši šalis nepateikė jokių šį tvirtinimą pagrindžiančių įrodymų. Be to, atliekant tyrimą negauta jokios informacijos, kuria būtų pagrįstas šis tvirtinimas. Priešingai, atlikus tyrimą nustatyta, kad Turkija yra didžiausia Sąjungos pervyniotojų tiekėja ir jos produktai panašūs į iš Rusijos importuojamus produktus prieinamumo ir specifikacijų požiūriu. Armėnija, kuriai nenustatyta jokių antidempingo muitų, taip pat yra potenciali tiekėja Sąjungos rinkoje. Todėl šie argumentai šiuo etapu taip pat buvo atmesti.

(168)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, tvirtinimas, kad nebuvo jokių alternatyvių tiekimo šaltinių, turėtų būti atmestas.

(169)

Eksportuojantis gamintojas teigė, kad Sąjungos interesų analizėje taip pat turėtų būti atsižvelgta į tai, kad Sąjungos pramonė yra apsaugota Rusijai nustatytais 7,5 % importo muitais ir antidempingo muitais, taikomais to paties produkto importui iš Kinijos ir Brazilijos.

(170)

Pažymima, kad iš tiesų pagal naująją Europos Sąjungos bendrąją lengvatinių muitų tarifų sistemą, kuri įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d., Rusija išbraukta iš lengvatomis besinaudojančių šalių sąrašo. Todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. ir iki kol tęsis dabartinė padėtis, BAF importui iš Rusijos taikoma 7,5 % importo muito norma (vietoj lengvatinės 4 % muito normos, taikytos iki 2013 m. gruodžio 31 d.).

(171)

Be to, Kinijai ir Brazilijai taikomos antidempingo priemonės, kurios šiuo metu yra peržiūrimos, buvo nustatytos atlikus atskirą tyrimą, kuriuo nustatytas žalingas tokio importo dempingo kaina poveikis ir kuriuo pagrįstas priemonių nustatymas. Antidempingo muitai importui iš kitų trečiųjų šalių negali būti per se laikomi tinkama priežastimi nenustatyti antidempingo muitų importui iš kitos trečiosios šalies. Iš tiesų, jei atlikus antidempingo tyrimą buvo nustatyta, kad yra žalingas importo iš šios šalies dempingo kaina poveikis, nustatytos priemonės yra pagrįstos, jei nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Šiuo atveju šios sąlygos yra tenkinamos šiame etape ir todėl šis argumentas šiuo etapu atmetamas.

(172)

Galiausiai eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad kadangi BAF ir APF yra gaminamos tose pačiose gamybos patalpose, taip tariamai užtikrinant aukšto lygio pakeičiamumą pasiūlos atžvilgiu, papildomu antidempingo muitu importuojamai BAF būtų iškraipoma APF rinka galutinių vartotojų Sąjungoje nenaudai. Tačiau minėtas eksportuojantis gamintojas savo tvirtinimo toliau nepagrindė. Kaip jau paaiškinta 81 ir 131 konstatuojamosiose dalyse, didžiausias atrinktas gamintojas iš viso negamino APF, o kitų APF gamintojų APF ir BAF gamybos ir pardavimo santykis buvo stabilus. Todėl šį argumentą reikėtų atmesti.

(173)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamai Rusijos kilmės BAF šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

(174)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(175)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(176)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje. Šiuo klausimu pažymėtina, kad 5 % pelno dydis buvo laikomas tinkamu ir atliekant tyrimą buvo patvirtintas, atsižvelgiant į šio pramonės sektoriaus ypatumus. Be to, 5 % pelno dydžiu taip pat buvo remiamasi lygiagrečiai atliekamame tyrime dėl to paties Kinijos ir Brazilijos produkto, kaip nurodyta 20 konstatuojamojoje dalyje. Be to, Komisija remiasi Komisijos reglamento (ES) Nr. 833/2012 158 konstatuojamąja dalimi, kuri susijusi su labai panašiu produktu ir kurioje taip pat remiamasi 5 % dydžio pelnu.

(177)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalingą kainą, Sąjungos pramonės pardavimo kainas pakoregavusi atimdama per tiriamąjį laikotarpį gautą pelną arba pridėdama patirtus faktinius nuostolius ir tada pridėdama minėtą 5 % pelno dydį. Tuomet, remdamasi bendradarbiaujančio eksportuojančio Rusijos gamintojo vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine nežalinga kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(178)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamai Rusijos kilmės BAF turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(179)

Remiantis tuo, kad išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(180)

Šiame reglamente nurodyta konkrečioms bendrovėms taikoma antidempingo muito norma buvo nustatyta remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl ji parodo atliekant tyrimą nustatytą su šia bendrove susijusią padėtį. Ši muito norma taikoma tik importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretus nurodytas juridinis asmuo. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėta bendrove, taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(181)

Bendrovė gali prašyti taikyti šią konkrečioms bendrovėms taikomą antidempingo muito normą pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (10). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, įskaitant: su gamyba susijusį bendrovės veiklos pasikeitimą; pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, susijusį su, pavyzdžiui, pavadinimo pasikeitimu arba gamybos ir prekybos subjekto pasikeitimu. Pagrįstais atvejais Komisija atnaujins bendrovių, kurioms taikomi konkretūs antidempingo muitai, sąrašą.

(182)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų taikomi tinkamai, visoms kitoms bendrovėms taikomas antidempingo muitas bus taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo į Sąjungą.

(183)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad jam turėjo būti suteikta galimybė susipažinti su atliekamo lygiagretaus priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo dėl galiojančių priemonių Brazilijos ir Kinijos kilmės BAF importui, kuris minimas 3 konstatuojamojoje dalyje, nekonfidencialiais duomenimis, remiantis tuo, kad atliekant šį tyrimą dėl BAF importo iš Rusijos, priežastinio ryšio analizė turėtų būti vertinama kartu su BAF importu iš Brazilijos ir Kinijos, siekiant ištirti šio importo poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Eksportuojantis gamintojas teigė, kad tai būtų grubus jo teisės į gynybą ir esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas, kuris negali būti ištaisytas atgaline data, nes pažeistos teisės į gynybą laikotarpiu, per kurį galima teikti pastabas, t. y. per 37 dienas nuo pranešimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. Todėl dabartinis tyrimas turėtų būti nutrauktas. Eksportuojantis gamintojas paprašė leisti susipažinti su visais lygiagretaus priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo nekonfidencialiais duomenimis.

(184)

Šis tvirtinimas buvo pagrįstas klaidinga prielaida, kad importas iš Kinijos ir Brazilijos turėtų būti vertinamas kartu su importu iš Rusijos. Tačiau, kaip aprašyta pirmiau, analizuojant priežastinį ryšį į importą iš Kinijos ir Brazilijos buvo atsižvelgta tik kaip į „kitus veiksnius“. Nors atrinkti Sąjungos gamintojai atliekant abu tyrimus pateikė tik vieno klausimyno atsakymus, jie buvo susiję tik su Sąjungos pramonės ekonominės padėties analize, nes atliekant abu tyrimus Sąjungos gamintojai buvo tie patys, surinkti duomenys buvo susiję su tuo pačiu tiriamuoju ir nagrinėjamuoju laikotarpiais. Oficialiu raštu Komisija jau informavo eksportuojantį gamintoją apie savo ketinimą atmesti minėtus reikalavimus ir paragino eksportuojantį gamintoją prašyti, jei tai būtina, kad nagrinėjant bylą dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(185)

Kalbant apie galimybę susipažinti su nekonfidencialiais lygiagretaus priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo duomenimis, eksportuojantis gamintojas nėra to tyrimo suinteresuotoji šalis, todėl prieiga prie atitinkamų nekonfidencialių dokumentų negali būti suteikta. Todėl tvirtinimai dėl teisės į gynybą ir esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimų buvo atmesti.

(186)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą terminą.

(187)

Išvados dėl muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra laikinos ir gali būti persvarstytos nustatant galutines priemones,

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/41

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/43

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1918/2006 (2) leista naudoti Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus, kurio KN kodai yra 1509 10 10 ir 1509 10 90 ir kuris visas buvo pagamintas Tunise ir tiesiai iš tos šalies vežamas į Sąjungą, tarifinę kvotą. Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 2 straipsnio 2 dalyje numatytos su importo licencijų išdavimu numatytos mėnesinės ribos;

(2)

2015 m. birželio 29–30 d. pateiktose 2015 m. liepos mėn. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis yra didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi. Reikėtų sustabdyti naujų 2015 m. liepos mėn. paraiškų teikimą;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

4.7.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/45

(1)

Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos susitarime dėl sanitarinių priemonių, taikomų prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais (toliau – Susitarimas) nustatyta sanitarinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimo galimybė eksportuojančiajai šaliai objektyviai įrodžius, kad taikant jos priemones užtikrinamas atitinkamas importuojančiosios šalies apsaugos lygmuo (toliau – Šalys);

(2)

Susitarimas buvo tinkamai patvirtintas Sprendimu 97/132/EB, kuriuo taip pat nustatyta, kad Susitarimo priedų pakeitimai, padaryti atsižvelgiant į Jungtinio vadybos komiteto rekomendacijas, turėtų būti priimti laikantis Tarybos direktyvoje 72/462/EEB (2) nurodytos procedūros. Direktyva 72/462/EEB buvo panaikinta Tarybos direktyva 2004/68/EB (3). Direktyvos 2004/68/EB 10 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad Direktyva 72/462/EEB nustatytos mėsai ir mėsos produktams taikomos visuomenės sveikatos ir oficialiosios kontrolės taisyklės buvo pakeistos taisyklėmis, išdėstytomis Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 854/2004 (4). Toje konstatuojamojoje dalyje taip pat teigiama, kad kitos Direktyvos 72/462/EEB taisyklės buvo pakeistos Tarybos direktyva 2002/99/EB (5) ir Direktyva 2004/68/EB;

(3)

2010 m. Naujoji Zelandija pertvarkė savo kompetentingas institucijas ir nauja kompetentinga institucija dabar yra Pirminių ūkio sektorių ministerija. Sąjunga pasiūlė šiek tiek pakeisti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančių vaidmenų apibrėžtis. Šalys rekomendavo atnaujinti Susitarimo II priedą, kad būtų atsižvelgta į šiuos pokyčius;

(4)

Šalys rekomendavo pakeisti įvairių lygiavertiškumo statusų apibrėžtis, visų pirma „Taip-1“ statuso apibrėžtį Susitarimo V priedo žodynėlyje, kuriame pateikta nuoroda į patvirtinimo pavyzdį, nurodytą VII priedo dėl sertifikavimo 1 skirsnio a dalyje. Šalys taip pat pageidavo, kad būtų nustatytas teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi Sąjunga galėtų naudoti Komisijos sprendimu 2003/24/EB (6) nustatytą integruotą elektroninę sistemą (toliau – TRACES) „Taip (1)“ statusą turinčių produktų importo iš Naujosios Zelandijos sertifikatams išduoti. Naudojantis šia sistema bus galima greičiau atnaujinti su sertifikavimu susijusią informaciją ir plačiau taikyti elektroninį sertifikavimą. Šalys taip pat rekomendavo įtraukti TRACES ir Naujosios Zelandijos elektroninės sistemos (E-cert) apibrėžtis ir atnaujinti tam tikrų gyvūnų ligų, išvardytų Susitarimo V priedo žodynėlyje, pavadinimus;

(5)

Naujoji Zelandija atliko naują galvijų spermos ir embrionų importo rizikos vertinimą. Todėl epizootinė hemoraginė liga jau nebelaikoma svarbia liga, kiek tai susiję su galvijų sperma, ir Naujoji Zelandija panaikino jos importo sąlygas. Be to, Naujoji Zelandija peržiūrėjo Ku karštligės ir galvijų virusinės diarėjos (II tipo) sąlygas. Todėl Šalys rekomendavo iš dalies pakeisti Susitarimo V priedo 1 skirsnio 1 skyrių („Sperma“) ir 2 skyrių („Embrionai“) bei 5 skirsnio 28 skyrių („Kitos sertifikavimo nuostatos“). Šalys taip pat rekomendavo iš 1 skirsnio 1 skyriaus („Sperma“) išbraukti ankstesnius veiksmus dėl Naujosios Zelandijos eksporto į Sąjungą ir pradėti taikyti naują veiksmą, kuriuo Sąjungos būtų prašoma apsvarstyti galimybę peržiūrėti, ar atliekant spermos tyrimą dėl infekcinio galvijų rinotracheito (IGR) Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) patvirtintu polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimo metodu lygiaverčiai užtikrinama, kad sperma neužkrėsta IGR. Todėl tikslinga iš dalies pakeisti Susitarimo V priedo 1 skirsnio 1 ir 2 skyriuose išdėstytas specialias sąlygas ir 5 skirsnio 28 skyriuje išdėstytas atitinkamas sertifikavimo nuostatas;

(6)

kalbant apie gyvas bites, Sąjunga priėmė naujus teisės aktus dėl valstybių narių ar regionų, kuriuose nenustatyta bičių varozės ir kuriems taikomi prekybos apribojimai, įtraukimo į sąrašą. Jie taip pat taikomi importui iš Naujosios Zelandijos, nes joje šios ligos atvejų pasitaiko. Šalys rekomendavo į Susitarimo V priedo 1 skirsnio 3 skyrių („Gyvi gyvūnai“) kaip specialią sąlygą įtraukti gyvoms bitėms ir kamanėms, įskaitant bičių/kamanių genetinę medžiagą, taikomą eksporto į valstybes nares arba jų regionus, įtrauktus į Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2013/503/ES (7) priedą, apribojimą. Sąjunga taip pat iš dalies pakeitė savo importo sąlygas dėl bičių amerikinio puvinio, išdėstytas Komisijos sprendime 2010/270/ES (8). Todėl Šalys taip pat rekomendavo iš dalies pakeisti Susitarimo V priedo 5 skirsnio 28 skyrių („Kitos sertifikavimo nuostatos“);

(7)

siekdamos nuoseklumo su Susitarimo V priedo 2 skirsnio 4.B skyriumi („Šviežia paukštiena“), Šalys susitarė iš dalies pakeisti Susitarimo V priedo 2 skirsnio pavadinimą ir prieš „paukštiena“ įrašyti žodį „šviežia“;

(8)

Naujoji Zelandija atliko kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo (KRKS) rizikos vertinimą ir iš dalies pakeitė savo kiaulienos importo sąlygas. Todėl Šalys rekomendavo įtraukti KRKS į Susitarimo V priedo 2 skirsnio 4.A skyrių („Šviežia mėsa“) kaip specialią sąlygą, taikomą gyvūnų sveikatai, iš Sąjungos į Naująją Zelandiją eksportuoti skirtoms kiaulėms, ir V priedo 2 skirsnio 28 skyriuje nurodyti atitinkamus patvirtinimus;

(9)

2010 m. Naujoji Zelandija peržiūrėjo savo taisykles dėl mėsos dėžių naudojimo. Sąjunga įvertino šias naujas taisykles ir nustatė, kad jos yra lygiavertės Sąjungos taisyklėms. Todėl Šalys susitarė lygiavertiškumą išlaikyti, taigi Susitarimo V priedo keisti nebūtina;

(10)

2012 m. Naujoji Zelandija peržiūrėjo mėsos patikros sistemą, kiek ji susijusi su galvijais, avimis ir ožkomis. Pagrindiniai pakeitimai – su kokybe susijusios mėsos patikros užduotys perduodamos maisto tvarkymo subjektui, o bendrą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija. Sąjunga įvertino šias naujas taisykles ir nustatė, kad jos yra lygiavertės Sąjungos taisyklėms. Todėl Šalys susitarė lygiavertiškumą išlaikyti, taigi Susitarimo V priedo keisti nebūtina;

(11)

Naujoji Zelandija atliko mokslinėmis žiniomis pagrįstą žalio pieno produktų rizikos vertinimą ir nustatė importo reikalavimus ir teisinius mechanizmus, kuriais pripažįstamas nepasterizuoto pieno produktų (išskyrus žalią pieną) lygiavertiškumas. Sąjungai išnagrinėjus tą vertinimą 2010 m. abi šalys sutarė dėl abipusio šių produktų lygiavertiškumo pripažinimo ir rekomendavo tai padaryti. Siekdamos nuoseklumo ir supaprastinimo Šalys rekomendavo Susitarimo V priedo 3 skirsnio 8 skyriuje („Žmonėms vartoti skirtas pienas ir pieno produktai“) potipius „Minkšti žalio pieno sūriai“ ir „Kieti žalio pieno sūriai (parmezanas)“ pakeisti nauju potipiu „Nepasterizuoti pieno produktai (išskyrus žalią pieną)“, kurio statusas be jokių specialių sąlygų nustatomas „Taip-1“;

(12)

Sąjunga atnaujino savo taisykles dėl tyrimų metodų, skirtų jūriniams biotoksinams gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose nustatyti, išdėstytas Komisijos reglamente (ES) Nr. 15/2011 (9). Naujoji Zelandija pateikė Sąjungai 2003, 2006 ir 2010 m. lygiavertiškumą įrodančius dokumentus dėl savo biotoksinų tyrimo metodų ir patvirtinimo kriterijų. Atlikusios vertinimą Šalys nustatė, kad jų sistemos yra lygiavertės, taigi Susitarimo V priedo keisti nebūtina;

(13)

Sąjunga atliko esminę savo teisės aktų, kuriais reglamentuojami šalutiniai gyvūniniai produktai (toliau – ŠGP), peržiūrą. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (10) buvo panaikintas ir pakeistas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (11) ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 142/2011 (12). Remdamosi lygiavertiškumo išlaikymo vertinimu Šalys padarė išvadą, kad naujieji Sąjungos teisės aktai Naujosios Zelandijos į Sąjungą ir Sąjungos į Naująją Zelandiją pagal Susitarimą eksportuojamų ŠGP lygiavertiškumo statusui poveikio nedaro, taigi Susitarimo V priedo keisti nebūtina;

(14)

dėl Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 pakeitimo, padaryto Komisijos reglamentu (EB) Nr. 668/2004 (13) pridedant kvapiuosius priedus ir riebalų gaminius kaip atskiras prekes, Šalys rekomendavo įtraukti kvapiuosius priedus į Susitarimo V priedo 4 skirsnio 21 skyriaus („Gyvūnų augintinių ėdalas (įskaitant perdirbtą), kurio sudėtyje yra tik 3 kategorijos medžiagų“) sąrašą. Šalys rekomendavo Naujosios Zelandijos eksportui į Sąjungą nustatyti „Taip-3“ statusą, o Sąjungos eksportui į Naująją Zelandiją – „NV“ statusą gyvūnų sveikatos ir tinkamumo žmonių maisto srityje;

(15)

Šalys rekomendavo iš dalies pakeisti Susitarimo V priedo 5 skirsnio 27 skyriaus antraštę „Apibrėžtys“ į „Horizontalieji klausimai“ ir išbraukti visas to skyriaus dalis;

(16)

Susitarimo V priedo 5 skirsnio 27 skyriaus dalyje „Sertifikavimo sistemos“ patikslinama prekių, kurioms taikomas sertifikavimo sistemų lygiavertiškumas, rūšis. Šalys rekomendavo šį patikslinimą dėl prekių rūšies iš skilties „Specialiosios sąlygos“ be jokių pakeitimų perkelti į tos dalies skiltį „Lygiavertiškumas“;

(17)

Šalys rekomendavo į Susitarimo V priedo 5 skirsnio 27 skyrių įtraukti dalį, kurioje būtų išdėstytos nuostatos dėl importuotų produktų reeksporto, jei produktas kilęs iš trečiosios šalies ir iš įmonės (-ių), kurioms leidžiama eksportuoti produktą į Sąjungą ir Naująją Zelandiją. Ši nuostata šiuo metu nustatyta Komisijos sprendimo 2003/56/EB (14) VII priede;

(18)

remdamosi vertinimu Šalys padarė išvadą, kad dėl produktų, kurių lygiavertiškumas nustatytas („Taip-1“), abiejų šalių mikrobiologinio stebėsenos ir tyrimo sistemos, taikomos žuvininkystės ir pieno produktams, yra lygiavertės, tačiau pripažino, kad mikrobiologiniai kriterijai gali skirtis. Už atitiktį konkretiems importuojančiosios šalies maisto saugos kriterijams atsakingi eksportuojantys veiklos vykdytojai. Šalys rekomendavo į Susitarimo V priedo 5 skirsnio 27 skyrių įtraukti dalį, kurioje būtų išdėstytos nuostatos dėl mikrobiologinės stebėsenos ir tyrimo sistemos. Remiantis lygiavertiškumo statusu, dėl kurio Šalys susitarė anksčiau, šios nuostatos taip pat taikomos mėsos sektoriui;

(19)

remdamosi vertinimu Šalys padarė išvadą, kad abiejų šalių įmonių įtraukimo į sąrašą sistemos yra lygiavertės. Todėl Šalys rekomendavo į Susitarimo V priedo 5 skirsnio 27 skyrių įtraukti dalį, kurioje būtų išdėstytos nuostatos dėl supaprastintos įtraukimo į sąrašą procedūros, taikomos Naujosios Zelandijos įmonėms, gaminančioms eksportuoti į Sąjungą skirtus gyvūninius produktus. Tai taikoma produktams, kurių lygiavertiškumas tinkamumo žmonių maistui srityje nustatytas;

(20)

Sąjunga iš dalies pakeitė savo importo sąlygas dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE), išdėstytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001 (15). Siekdamos, kad į tuos pakeitimus būtų atsižvelgta, Šalys rekomendavo atnaujinti Susitarimo V priedo 5 skirsnio 28 skyrių („Kitos sertifikavimo nuostatos“);

(21)

Šalys pasiūlė Susitarimo V priedo 5 skirsnio 28 skyriuje neišvardyti valstybių narių ir jų regionų, kuriuose nenustatyta IGR ir kuriuose taikomos patvirtintos kontrolės programos, o verčiau į tą 28 skyrių įtraukti nuorodą į Komisijos sprendimą 2004/558/EB (16), kuriame pripažįstamos tos valstybės narės ir jų regionai bei pateikiamas jų sąrašas;

(22)

Šalys pasiūlė Susitarimo V priedo 5 skirsnio 28 skyriuje neišvardyti valstybių narių ir jų regionų, kuriuose nenustatyta Aujeskio ligos ir kuriuose taikomos patvirtintos kontrolės programos, o verčiau į tą 28 skyrių įtraukti nuorodą į Komisijos sprendimą 2008/185/EB (17), kuriame pripažįstamos tos valstybės narės ir jų regionai bei pateikiamas jų sąrašas;

(23)

Šalys rekomendavo į Susitarimo V priedo 5 skirsnio 28 skyrių įtraukti patvirtinimą sertifikatu dėl klasikinio kiaulių maro (KKM), taikomą iš Sąjungos į Naująją Zelandiją eksportuojamiems produktams iš laukinių kiaulių;

(24)

siekdamos nuoseklumo su Susitarimo V priedo 5 skirsnio 28 skyriumi Šalys rekomendavo visoje to priedo 29 skyriaus lentelėje („Ligų kontrolės priemonės, dėl kurių susitarė abi šalys“) vartoti terminą „patvirtinimas“;

(25)

Šalys rekomendavo padalyti Susitarimo V priedo 5 skirsnio 29 skyrių į dvi dalis – 29.A dalį („Statusas dėl konkrečių ligų, dėl kurio susitarė abi šalys“), į kurią būtų įtrauktas dabartinis 29 skyrius, ir naują 29.B dalį („Ligų kontrolės priemonės, dėl kurių susitarė abi šalys ir kurios taikomos nustačius konkrečios ligos protrūkį“);

(26)

dėl Susitarimo 6 straipsnio („Pritaikymas prie regioninių sąlygų“) Šalys rekomenduoja į Susitarimo V priedo 5 skirsnio 29.B dalį įtraukti bendras prekybos sąlygas, taikomas tam tikriems gyvūniniams produktams, nustačius konkrečios ligos protrūkį Šalių teritorijose;

(27)

siekdamos supaprastinti Susitarimo VII priede išdėstytas sertifikavimo nuostatas ir sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie elektroninio sertifikavimo, Šalys rekomendavo iš dalies pakeisti to priedo 1 skirsnį – numatyti galimybę sumažinti sertifikatų pavyzdžių skaičių mažinant reikalaujamų patvirtinimų skaičių. Be to, Šalys rekomendavo, kad dėl būtinybės pateikti nuorodas į eksportuojančiosios šalies teisės aktus, kaip nustatyta Susitarimo V priede, turėtų spręsti importuojančioji šalis;

(28)

Šalys paaiškino, kad sveikatos (sveikumo) patvirtinimo pavyzdys, kaip nustatyta Susitarimo VII priedo 1 skirsnyje, gali būti naudojamas, jei gyvo gyvūno arba produkto lygiavertiškumo statusas yra „Taip (1)“ tik tinkamumo žmonių maistui ar gyvūnų sveikatos srityje, o sertifikavimo lygiavertiškumas nebūtinas. Todėl Šalys rekomendavo iš dalies pakeisti to priedo 1 skirsnį, įskaitant nuostatą dėl patvirtinimo, taikomo po siuntos išsiuntimo datos išduotiems sertifikatams, pavyzdžio, kad šis būtų naudojamas tik gyviems gyvūnams ir produktams, kurių sertifikavimo sistemų lygiavertiškumas nustatytas Susitarimo V priedo 5 skirsnio 27 skyriuje;

(29)

Šalys rekomendavo VII priedo 1 skirsnyje nustatyti tam tikrų Susitarimo V priede išdėstytų papildomų neprivalomų nuostatų, kurios bus įtrauktos į sertifikatą, teisinį pagrindą. Šis pakeitimas susijęs su to priedo 5 skirsnio 28 skyriuje aprašytais papildomais patvirtinimais ir, jei kalbama apie Sąjungos eksportą į Naująją Zelandiją, papildomu patvirtinimu „gyvūniniu produktu galima prekiauti Sąjungoje netaikant apribojimų“;

(30)

siekdamos supaprastinti Susitarimo VII priedo 2 skirsnyje išdėstytas sertifikavimo nuostatas ir sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie elektroninio sertifikavimo, Šalys rekomendavo, kad į sertifikatus nebereikėtų įtraukti paaiškinimų, kaip juos pildyti, bei su siunta nesusijusių patvirtinimų. Be to, Šalys rekomendavo leisti šiek tiek keisti sertifikato pavyzdžio formatą;

(31)

abi šalys sukūrė elektroninio sertifikavimo sistemas bei duomenų perdavimo kanalą, kuriuo galima perduoti duomenis tarp Naujosios Zelandijos E-cert ir Sąjungos TRACES sistemų ir taip sudaryti sąlygas elektroniniu būdu pateikti Naujosios Zelandijos į Sąjungą eksportuojamų produktų sertifikatus. Kadangi šiuo elektroniniu sertifikavimu suteikiamos garantijos yra lygiavertės popieriniams sertifikatams, Šalys rekomendavo iš dalies pakeisti Susitarimo VII priedą ir nustatyti teisinį mechanizmą, kuriuo būtų leidžiama taikyti tik elektroninį sertifikavimą;

(32)

Šalys pakartotinai įvertino gyvų gyvūnų ir gyvūninių produktų tikrinimus pasienyje, nustatytus Susitarimo VIII priedo A skirsnyje. Šalys rekomendavo nustatyti 100 % atitikties tikrinimo lygį – Šalys šią normą gali taikyti savo nuožiūra. Šalys taip pat rekomendavo nustatyti teisinį pagrindą, kuriuo tikrinimų pasienyje veiksmai būtų pavedami vykdyti atsakingam asmeniui arba agentūrai. Atsižvelgdamos į aukštą dvišalės prekybos veiklos rezultatų ir patikimumo lygį, Šalys rekomendavo nuo 2 % iki 1 % sumažinti žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų fizinių tikrinimų dažnumą. Šalys taip pat paaiškino, kad, kiek tai susiję su fizinių tikrinimų dažnumu, žmonėms vartoti skirti gyvi gyvūnai patenka į tą pačią kategoriją kaip žmonėms vartoti skirti gyvūniniai produktai, todėl jos rekomendavo to priedo A skirsnio 2 skyriuje, kurio pavadinimas „Fiziniai patikrinimai“ buvo iš dalies pakeistas ir dabar yra „Fiziniai tikrinimai (įskaitant atsitiktinius arba tikslinius tikrinimus)“, prieš „gyvūniniai produktai, skirti žmonėms vartoti“ įrašyti žodžius „Gyvi gyvūnai“;

(33)

pakartotinai įvertinusios patikros mokesčius už tikrinimus pasienyje, Šalys rekomendavo atnaujinti šiuos mokesčius Susitarimo VIII priedo B skirsnyje. Dėl Naujosios Zelandijos eksporto į Sąjungą Šalys rekomendavo, kad patikros mokesčiai būtų taikomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (18) V priedą ir sumažinami 22,5 % Ši sumažinimo norma apskaičiuota vadovaujantis prielaida, kad Naujosios Zelandijos importo fizinių tikrinimų norma sudaro tik 10 % įprastos kitoms trečiosioms šalims taikomų fizinių patikrinimų normos, ir laikant, kad fizinių tikrinimų išlaidos sudaro 25 % bendrų mokesčių išlaidų. Kalbant apie Sąjungos eksportą į Naująją Zelandiją, skirtingi mokesčiai taikomi, kai atliekami siuntų dokumentų ir atitikties tikrinimai ir kai papildomai atliekami ir fiziniai tikrinimai. Taip pat nustatytas Naujosios Zelandijos patikros mokesčių koregavimas dėl infliacijos;

(34)

Susitarimo prieduose pateiktos nuorodos į teisės aktus yra pasenusios, nes pasikeitė abiejų šalių teisės aktai. Todėl abi šalys rekomendavo atnaujinti tuose prieduose pateiktas nuorodas į Sąjungos ir Naujosios Zelandijos teisės aktus;

(35)

Jungtinis vadybos komitetas per savo posėdžius ir telefonines konferencijas, vykusius 2009 m. kovo 30–31 d., 2010 m. birželio 24 d., 2011 m. kovo 24 d., 2012 m. gegužės 29–30 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d., rekomendavo atlikti pasiūlytus Susitarimo II, V, VII ir VIII priedų pakeitimus;

(36)

atsižvelgiant į šias rekomendacijas tikslinga iš dalies pakeisti atitinkamas Susitarimo II, V, VII ir VIII priedų nuostatas;

(37)

pagal Susitarimo 16 straipsnį dėl priedų pakeitimų susitariama bendrai ir Šalys tai gali padaryti pasikeisdamos laiškais;

(38)

todėl rekomenduojami Susitarimo II, V, VII ir VIII priedų pakeitimai turėtų būti patvirtinti Sąjungos vardu;

(39)

pagal Susitarimo 18 straipsnio 3 dalį sutarti Susitarimo priedų pakeitimai turėtų įsigalioti pirmą kito mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai Šalys viena kitai raštu praneša, kad atitinkamos pakeitimams patvirtinti būtinos jų vidinės procedūros yra baigtos;

(40)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,