30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/1

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1018

2015 m. birželio 29 d.

kuriuo nustatomas civilinės aviacijos įvykių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 376/2014, klasifikacinis sąrašas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 376/2014 dėl pranešimo apie civilinės aviacijos įvykius, jų analizės ir tolesnės veiklos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/42/EB ir Komisijos reglamentai (EB) Nr. 1321/2007 ir (EB) Nr. 1330/2007 (1), ypač į jo 4 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (ES) Nr. 376/2014 reikalaujama, kad organizacijų, valstybių narių ir Sąjungos lygmenimis būtų įdiegtos pranešimų apie įvykius sistemos, kad visa svarbi informacija apie civilinės aviacijos saugą būtų pranešama, renkama, saugoma, apsaugoma, platinama ir analizuojama, taip pat ja būtų keičiamasi ir imamasi tolesnių su ja susijusių veiksmų. Be to, siekiant užtikrinti galimybę nuolat gauti su sauga susijusią informaciją, jame nustatomos taisyklės, kuriomis aviacijos saugos didinimo tikslais būtų ribojamas surinktos informacijos naudojimas ir užtikrinama tinkama pranešėjo bei pranešime apie įvykį minimų asmenų apsauga. Reglamentas (ES) Nr. 376/2014 taikomas visiems tame reglamente apibrėžtiems ir į jo taikymo sritį patenkantiems orlaiviams, įskaitant žmonių pilotuojamus orlaivius ir nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivių sistemas;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 376/2014 4 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą Komisijos prašoma priimti įvykių klasifikacinį sąrašą, kuriuo remiantis pagal tame reglamente nustatytas privalomas pranešimų teikimo sistemas būtų pranešama apie įvykius, patenkančius į to reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas. Pagal Reglamento (ES) Nr. 376/2014 4 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą į antrą klasifikacinį sąrašą turėtų būti įtraukti įvykiai, taikomi orlaiviams, kurie nėra sudėtingi varikliu varomi orlaiviai. Atsižvelgiant į to aviacijos sektoriaus ypatumus, antrasis sąrašas atitinkamais atvejais turėtų būti patikslintas;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 376/2014 numatytus praneštinus įvykius suskirsčius į kategorijas siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam tame reglamente nurodytam asmeniui nustatyti įvykius, apie kuriuos jis turi pranešti. Atsižvelgiant į tai, įvykių sąrašas turėtų būti suskirstytas pagal kategorijas, kuriomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 376/2014, atsižvelgdamas į savo padėtį, turėtų remtis pranešėjas;

(4)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2008 (2) 65 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Išsami įvykių klasifikacija, kuria turi būti remiamasi, kai naudojantis privalomomis pranešimų teikimo sistemomis pagal Reglamento (ES) Nr. 376/2014 4 straipsnio 1 dalį teikiami pranešimai apie įvykius, pateikiama šio reglamento I–V prieduose.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. lapkričio 15 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 122, 2014 4 24, p. 18.

(2) 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantis Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (OL L 79, 2008 3 19, p. 1).

I PRIEDAS

SU ORLAIVIO NAUDOJIMU SUSIJĘ ĮVYKIAI

Pastaba. Siekiant palengvinti pranešimų apie įvykius teikimą, šiame priede atitinkami įvykiai siejami su veiklos, kurią vykdant – kaip rodo patirtis – jie paprastai užfiksuojami, kategorijomis. Tačiau iš tokio išdėstymo nereikia suprasti, kad apie įvykius, nustatomus vykdant ne tos kategorijos, su kuria jie siejami šiame sąraše, veiklą, neturi būti pranešama.

1. ORLAIVIŲ NAUDOJIMAS SKRYDŽIAMS

1.1. Pasirengimas skrydžiui

1)	Neteisingų duomenų naudojimas arba klaidinga įvestis į navigacijos ar charakteristikų skaičiavimo įrangą, dėl kurios kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2)	Pavojingų krovinių vežimas arba bandymas juos vežti nesilaikant taikytinų teisės aktų, įskaitant neteisingą pavojingų krovinių ženklinimą, pakavimą ir tvarkymą.

1.2. Orlaivio parengimas

1)	Netinkamos rūšies arba užteršti degalai.

2)	Neatlikta, neteisingai ar netinkamai atlikta ledo šalinimo ir (arba) priešledžio procedūra.

1.3. Kilimas ir tūpimas

1)	Išriedėjimas iš riedėjimo ar kilimo ir tūpimo tako.

2)	Faktinis ar galimas įriedėjimas į riedėjimo ar kilimo ir tūpimo taką.

3)	Įriedėjimas į priartėjimo tūpti ir kilimo zoną (FATO).

4)	Visi nutraukti kilimai.

5)	Negalėjimas pasiekti reikalaujamų ar numatytų charakteristikų kylant, pakartotinai artėjant tūpti arba tūpiant.

6)	Faktinis kilimas, artėjimas tūpti ar tūpimas arba bandymas kilti, artėti tūpti ar tūpti su neteisingai nustatyta konfigūracija.

7)	Uodegos, mentės ir (arba) sparno galo ar gondolos smūgis kylant ar tūpiant.

8)	Artėjimo tūpti tęsimas nesilaikant oro vežėjo nustatytų artėjimo tūpti kriterijų.

9)	Artėjimo tūpti pagal prietaisus tęsimas nesilaikant paskelbtų minimumų be tinkamos vizualiosios atskaitos.

10)	Atsargumo arba priverstinis tūpimas.

11)	Trumpas ir ilgas tūpimai.

12)	Kietas nusileidimas.

1.4. Bet kuris skrydžio etapas

1)	Kontrolės praradimas.

2)	Orlaivio kritinė būklė, kurioje viršijamas normalus polinkis (tangažas), posvyrio kampas arba naudojamas esamoms sąlygoms netinkamas oro greitis.

3)	Lygio kritimas.

4)	Skrydžio apribojimų apsaugos sistemos, įskaitant smukos įspėjimo, vairalazdės kratiklio, vairalazdės stumtuvo ir automatines apsaugos sistemas, suveikimas.

5)	Netyčinis nukrypimas nuo numatyto ar paskirto maršruto du kartus viršijant būtinąsias navigacijos charakteristikas arba 10 jūrmylių – pranešama apie nukrypimą nuo mažesnės iš šių verčių.

6)	Orlaivio naudojimo vadove nustatyto apribojimo viršijimas.

7)	Skrydžio vykdymas neteisingai nustačius aukščiamatį.

8)	Su reaktyvinio variklio išmetamųjų dujų srautu arba rotoriaus ir oro sraigto keliamu oro srautu susiję įvykiai, dėl kurių kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

9)	Automatizacijos režimo ar bet kokios informacijos, kuri iš pilotų kabinos teikiama skrydžio įgulai, klaidingas interpretavimas, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

1.5. Kitų rūšių įvykiai

1)	Netyčinis krovinio ar kitos išorėje transportuotos įrangos paleidimas.

2)	Situacijos suvokimo praradimas (įskaitant aplinkos, režimo ir sistemos suvokimo, taip pat orientacijos erdvėje ir laike praradimą).

3)	Bet koks įvykis, per kurį žmonės savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo arba galėjo prisidėti prie avarijos ar pavojingo incidento.

2. TECHNINIAI ĮVYKIAI

2.1. Orlaivio konstrukcija ir sistemos

1)	Bet kurios orlaivio konstrukcijos dalies netekimas skrendant.

2)	Sistemos gedimas.

3)	Sistemos dubliavimo nutrūkimas.

4)	Bet kokio skysčio nuotėkis, dėl kurio kilo gaisro ar galimo orlaivio konstrukcijos, sistemų ar įrangos užteršimo pavojus arba kilo ar galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

5)	Degalų sistemos sutrikimai ar defektai, kurie turėjo įtakos degalų tiekimui ir (arba) paskirstymui.

6)	Indikatorių sistemos netinkamas veikimas ar defektas, dėl kurio įgulai rodomi neteisingi rodmenys.

7)	Nenormalus orlaivio vairų veikimas, kaip antai asimetriški arba įstrigę ir (arba) užsikirtę vairai (pvz., keliamosios jėgos įranga (užsparniai ir (arba) priešsparniai), priekinio pasipriešinimo įranga (spoileriai), erdvinės padėties valdymo įranga (eleronai, aukščio vairai, krypties vairas).

2.2. Varymo sistemos (įskaitant variklius, oro sraigtus ir rotorių sistemas) ir pagalbinės jėgainės (APU)

1)	Bet kurios oro sraigto, rotoriaus ar jėgainės dalies ar valdymo įrangos gedimas ar didelis veikimo sutrikimas.

2)	Keliamojo ir (arba) uodegos rotoriaus arba transmisijos ir (arba) lygiaverčių sistemų pažeidimas ar gedimas.

3)	Bet kurio variklio arba APU (jei naudojama, pvz., padidinto nuotolio skrydžiams dviem varikliais (ETOPS) ar pagal būtiniausios įrangos sąrašą (MEL)) sustojimas dėl liepsnos atotrūkio ar išsijungimas skrydžio metu.

4)	Variklio eksploatacinių apribojimų viršijimas, įskaitant bet kurio didelio apsisukimų dažnio komponento (pvz., APU, variklio užvedimo ore įrenginio, oro cirkuliacijos įrenginio, oro turbinos variklio, oro sraigto ar rotoriaus) viršgreitį arba negalėjimą valdyti greičio.

Bet kurios variklio, jėgainės, APU ar transmisijos dalies gedimas ar veikimo sutrikimas, lemiantis vieną ar kelis iš šių įvykių:

a)	tampa nevaldoma traukos reverso sistema;

b)	negalima valdyti galios, traukos arba sūkių;

c)	nesulaikomi komponentai (nuolaužos).

3. RYŠYS SU ORO NAVIGACIJOS PASLAUGŲ (ANS) IR ORO EISMO VALDYMO (ATM) TARNYBOMIS

1)	Skrydžių valdymo (ATC) tarnybos leidimas atlikti veiksmus nesaugiomis sąlygomis.

2)	Užsitęsęs ryšio su oro eismo paslaugų (ATS) arba ATM tarnybomis nutrūkimas.

3)	Prieštaringi skirtingų ATS tarnybų nurodymai, dėl kurių gali būti prarastas orlaivių skirstymas.

4)	Klaidingas pranešimo radijo ryšiu interpretavimas, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

5)	Tyčinis nukrypimas nuo ATC tarnybos nurodymų, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

4. AVARINĖ PADĖTIS IR KITOS KRITINĖS SITUACIJOS

1)	Bet koks įvykis, dėl kurio skelbiama avarinė padėtis (siunčiamas signalas MAYDAY arba PAN).

2)	Bet koks degimas, lydymasis, dūmai, garai, kibirkščiavimas, perkaitimas, ugnis ar sprogimas.

3)	Užterštas oras pilotų kabinoje arba keleivių salone, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

4)	Likviduojant avarinę padėtį, skrydžio ar keleivių salono įgulos nesugebėjimas taikyti tinkamos neįprastiems atvejams skirtos ar avarinės procedūros.

5)	Bet kokios avarinės įrangos ar neįprastiems atvejams skirtos procedūros naudojimas, nuo kurio priklauso skrydžio arba tūpimo charakteristikos.

6)	Bet kokios avarinės ar gelbėjimo sistemos arba įrangos gedimas, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

7)	Nevaldomas slėgis keleivių salone.

8)	Kritiškai mažas degalų kiekis arba atvykus į paskirties vietą degalų kiekis yra mažesnis už reikalaujamą galutinių degalų atsargų kiekį.

9)	Bet koks įgulos deguonies sistemos panaudojimo (kai ją panaudoja įgula) atvejis.

10)	Bet kurio skrydžio ar keleivių salono įgulos nario nepajėgumas veikti, dėl kurio nebeužtikrinamas mažiausias sertifikuotos įgulos narių skaičius.

11)	Įgulos nuovargis, nuo kurio priklauso arba gali priklausyti jos gebėjimas saugiai vykdyti pareigas skrydžio metu.

5. IŠORĖS APLINKA IR METEOROLOGIJA

1)	Susidūrimas su kitu orlaiviu, paviršiumi ar kliūtimi (1) arba pavojingas priartėjimas prie jų ant žemės arba ore.

2)	Susidūrimų ore vengimo sistemos sprendžiamasis patarimas (ACAS RA).

3)	Susidūrimų žemėje sistemos, kaip antai GPWS (Žemės artėjimo įspėjimo sistemos) ir (arba) TAWS (Įspėjimo apie vietovės reljefą sistemos) tikrojo įspėjimo suveikimas.

4)	Susidūrimas su laukiniu gyvūnu, įskaitant paukštį.

5)	Pašalinių objektų sukelti pažeidimai ir (arba) nuolaužos (FOD).

6)	Netikėtai prastos kilimo ir tūpimo tako paviršiaus sąlygos.

7)	Patirta valkčio turbulencija.

8)	Orlaivio naudojimo sutrikdymas šaunamaisiais ginklais, pirotechnika, aitvarais, lazerinio apšvietimo įranga, didelio stiprio šviesomis, lazeriais, nuotoliniu būdu pilotuojamomis orlaivių sistemomis, orlaivių modeliais ar panašiomis priemonėmis.

9)	Žaibo smūgis, dėl kurio buvo sugadintas orlaivis arba nebeveikia ar veikia netinkamai kuri nors jo sistema.

10)	Kruša, dėl kurios buvo sugadintas orlaivis arba nebeveikia ar veikia netinkamai kuri nors jo sistema.

11)	Patirta smarki turbulencija arba bet kokios aplinkybės, dėl kurių buvo sužaloti orlaivyje esantys asmenys arba prireikė orlaivio turbulencinio patikrinimo.

12)	Patekimas į didelį vėjo gūsį arba audrą, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

13)	Apledėjimas, dėl kurio iškilo valdymo sunkumų, buvo sugadintas orlaivis arba nebeveikia ar veikia netinkamai kuri nors jo sistema.

14)	Patekimas į ugnikalnio pelenų debesį.

6. SAUGUMAS

1)	Grasinimas susprogdinti arba užgrobimas.

2)	Sunkumai tramdant apsvaigusius, smurtaujančius ar nepaklusnius keleivius.

3)	Keleivių be bilieto aptikimas.

(1) Kliūtims priskiriamos transporto priemonės.

II PRIEDAS

SU ORLAIVIO TECHNINĖMIS SĄLYGOMIS, TECHNINE PRIEŽIŪRA IR TAISYMU SUSIJĘ ĮVYKIAI

1. GAMYBA

Gamybinės organizacijos išleistų produktų, dalių ar prietaisų nuokrypiai nuo taikytinų konstrukcinių duomenų, kai dėl tų nuokrypių gali susidaryti pavojinga būklė, kuri nustatoma su tipo sertifikato arba projekto patvirtinimo turėtoju.

2. PROJEKTAS

Bet koks produkto, dalies ar prietaiso gedimas, veikimo sutrikimas, defektas arba kitas su produktu, dalimi ar prietaisu susijęs įvykis, dėl kurio susidarė arba gali susidaryti pavojinga būklė.

Pastaba. Šis sąrašas skirtas įvykiams, susijusiems su produktu, dalimi ar prietaisu, kuriems taikomas tipo pažymėjimas, riboto galiojimo tipo pažymėjimas, papildomas tipo pažymėjimas, Europos techninio standarto specifikacija, esminio remonto projekto patvirtinimas arba bet koks kitas atitinkamas patvirtinimas, laikomas išduotu pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 748/2012 (1).

3. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR NEPERTRAUKIAMOJO TINKAMUMO SKRAIDYTI UŽTIKRINIMAS

1)	Atliekant orlaivio ar komponento techninę priežiūrą nustatytas didelis konstrukcijos pažeidimas (pvz., įskilimas, liekamoji deformacija, išsisluoksniavimas, atsiklijavimas, apdegimas, nusidėvėjimas ar korozija).

2)	Didelis skysčių (pvz., hidraulinių skysčių, degalų, alyvos, dujų ar kitų skysčių) nuotėkis ar užteršimas.

Bet kurios variklio ar jėgainės ir (arba) transmisijos dalies gedimas ar veikimo sutrikimas, lemiantis vieną ar kelis iš šių įvykių:

a)	komponentų (nuolaužų) nesulaikymą;

b)	variklio montavimo konstrukcijos gedimą.

4)	Oro sraigto pažeidimas, gedimas ar defektas, dėl kurio skrendant galėtų atitrūkti oro sraigtas ar bet kuri svarbi jo dalis ir (arba) sutrikti oro sraigto valdymas.

5)	Pagrindinės rotoriaus pavarų dėžės ir (arba) tvirtinimo įrangos pažeidimas, gedimas ar defektas, dėl kurio skrendant galėtų atitrūkti rotoriaus junginys ir (arba) sutrikti rotoriaus valdymas.

6)	Reikšmingas saugai svarbios sistemos ar įrangos, įskaitant avarinę sistemą ar įrangą, veikimo sutrikimas atliekant techninės būklės bandymą arba negalėjimas šių sistemų paleisti po techninės priežiūros.

7)	Netinkamas orlaivio komponentų surinkimas ar sumontavimas, aptiktas atliekant patikrą ar bandymo procedūrą kitu tikslu.

8)	Neteisingas didelio defekto įvertinimas arba didelė neatitiktis būtiniausios įrangos sąrašui (MEL) ir techninio žurnalo procedūroms.

9)	Didelis elektros laidų jungimo sistemos (EWIS) pažeidimas.

10)	Bet koks svarbios kontroliuojamo ilgaamžiškumo dalies defektas, dėl kurio ją reikia pašalinti nesibaigus jos eksploatavimo laikui.

11)	Nežinomos, įtartinos kilmės produktų, komponentų ar medžiagų arba eksploatuoti netinkamų svarbių komponentų naudojimas.

12)	Klaidinantys, neteisingi ar nepakankami taikytini techninės priežiūros duomenys ar procedūros, įskaitant kalbos vartojimo klausimą, kurios galėtų lemti dideles techninės priežiūros klaidas.

13)	Neteisinga orlaivio techninės priežiūros apribojimų ar planinės techninės priežiūros kontrolė ar taikymas.

14)	Atlikus techninę priežiūrą išleistas eksploatuoti orlaivis, turintis neatitikimų, dėl kurių kyla pavojus skrydžio saugai.

15)	Per techninę priežiūrą dėl neteisingai atliktų techninės priežiūros darbų arba naudotos ne tos ar eksploatuoti netinkamos antžeminės priežiūros įrangos, orlaiviui padaryta didelė žala, dėl kurios reikalingi papildomi techninės priežiūros veiksmai.

16)	Nustatyti degimo, lydymosi, dūmų, kibirkščiavimo, perkaitimo ar ugnies atvejai.

17)	Bet koks įvykis, per kurį žmonės savo veiksmais, įskaitant dėl personalo nuovargio, tiesiogiai prisidėjo arba galėjo prisidėti prie avarijos ar pavojingo incidento.

18)

Reikšmingas veikimo sutrikimas, patikimumo problema ar pasikartojanti įrašymo kokybės problema, turinti įtakos skrydžio savirašio sistemai (pvz., skrydžio duomenų savirašio sistemai, duomenų linijos savirašio sistemai ar kabinos pokalbių savirašio sistemai) arba informacijos, reikalingos skrydžio savirašio sistemos veikimo tinkamumui užtikrinti, trūkumas.

(1) 2012 m. rugpjūčio 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 748/2012, kuriuo nustatomos orlaivio tinkamumo skraidyti sertifikavimo, orlaivio ir susijusių gaminių, dalių bei prietaisų aplinkosauginio sertifikavimo, taip pat projektavimo ir gamybinių organizacijų sertifikavimo įgyvendinimo taisyklės (OL L 224, 2012 8 21, p. 1).

III PRIEDAS

SU ORO NAVIGACIJOS PASLAUGOMIS IR ĮRANGA SUSIJĘ ĮVYKIAI

1. SU ORLAIVIU SUSIJĘ ĮVYKIAI

1)	Orlaivio susidūrimas su kitu orlaiviu, paviršiumi ar kliūtimi (1) arba pavojingas priartėjimas prie jų ant žemės arba ore, įskaitant valdomąjį skrydį, kai vos pavyksta išvengti orlaivio atsitrenkimo į paviršių.

2)	Skirstymo minimumo pažeidimas (2).

3)	Nepakankamas skirstymas (3).

4)	Susidūrimų ore vengimo sistemos sprendžiamieji patarimai (ACAS RAs).

5)	Susidūrimas su laukiniu gyvūnu, įskaitant paukštį.

6)	Išriedėjimas iš riedėjimo ar kilimo ir tūpimo tako.

7)	Faktinis ar galimas įriedėjimas į riedėjimo ar kilimo ir tūpimo taką.

8)	Įriedėjimas į priartėjimo tūpti ir kilimo zoną (FATO).

9)	Orlaivis nesilaiko skrydžių valdymo tarnybos leidimo.

10)

Orlaivis nesilaiko taikytinų oro eismo valdymo (ATM) taisyklių:

a)	orlaivis nesilaiko taikytinų paskelbtų ATM procedūrų;

b)	oro erdvės pažeidimas, įskaitant įskridimą į oro erdvę be leidimo;

c)	orlaivio įvykdytas pagal taikytinas taisykles privalomų reikalavimų dėl įrangos, susijusios su ATM, gabenimo ir naudojimo pažeidimas.

11)	Su šaukinio supainiojimu susiję įvykiai.

2. PASLAUGŲ ARBA FUNKCIJŲ SUPRASTĖJIMAS ARBA VISIŠKAS NUTRAUKIMAS

Negalėjimas teikti ATM paslaugų arba atlikti ATM funkcijų:

a)	negalėjimas teikti oro eismo paslaugų arba atlikti su jomis susijusių funkcijų;

b)	negalėjimas teikti oro erdvės valdymo paslaugų arba atlikti oro erdvės valdymo funkcijų;

c)	negalėjimas teikti oro eismo srautų valdymo ir pajėgumų paslaugų arba atlikti oro eismo srautų valdymo ir pajėgumų funkcijų.

2)	Naudojantis pagalbinėmis paslaugomis (4) negauta informacijos arba gauta iš esmės neteisinga, iškraipyta, netinkama ar klaidinanti informacija, be kita ko, susijusi su prastomis kilimo ir tūpimo tako paviršiaus sąlygomis.

3)	Ryšio paslaugų sutrikimas.

4)	Apžvalgos paslaugų sutrikimas.

5)	Duomenų apdorojimo ir paskirstymo funkcijos ar paslaugų sutrikimas.

6)	Navigacijos paslaugų sutrikimas.

7)	ATM sistemos apsaugos sutrikimas, turėjęs arba galėjęs turėti tiesioginį neigiamą poveikį saugiam paslaugų teikimui.

8)	Reikšminga ATS sektoriaus ir (arba) padėties perkrova, dėl kurios gali būti prasčiau teikiamos paslaugos.

9)	Neteisingas svarbių pranešimų gavimas ar aiškinimas, įskaitant nepakankamą vartojamos kalbos supratimą, kai tai turėjo arba galėjo turėti tiesioginį neigiamą poveikį saugiam paslaugų teikimui.

10)	Užsitęsęs ryšio su orlaiviu ar kita ATS tarnyba nutrūkimas.

3. KITI ĮVYKIAI

1)	Avarinės padėties paskelbimas (šaukinys MAYDAY arba PAN).

2)	Teikiant oro navigacijos paslaugas patiriami dideli išorės trukdžiai (pvz., transliacijas FM dažnių juosta perduodančios radijo stotys, trukdančios naudotis tūpimo pagal prietaisus sistema, VOR (visakrypčiu VHF radijo švyturiu) ir palaikyti ryšį).

3)	Orlaivio, ATS tarnybos ar radijo ryšio sutrikdymas, be kita ko, šaunamaisiais ginklais, pirotechnika, aitvarais, lazerinio apšvietimo įranga, didelio stiprio šviesomis, lazeriais, nuotoliniu būdu pilotuojamomis orlaivių sistemomis, orlaivių modeliais ar panašiomis priemonėmis.

4)	Degalų nupylimas.

5)	Grasinimas susprogdinti arba užgrobimas.

6)	Nuovargis, turintis įtakos ar galintis turėti įtakos gebėjimui saugiai atlikti oro navigacijos ar su oro eismu susijusias užduotis.

7)	Bet koks įvykis, per kurį žmonės savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo arba galėjo prisidėti prie avarijos ar pavojingo incidento.

(1) Kliūtims priskiriamos transporto priemonės.

(2) Tai reiškia situaciją, kai tarp orlaivių arba orlaivio ir oro erdvės, kuriai taikomas skirstymo minimumo reikalavimas, neišlaikomas nustatytas skirstymo minimumas.

(3) Jei nenustatytas skirstymo minimumas, tai situacija, kai laikoma, kad orlaiviai praskrido per arti vienas kito, kad pilotai galėtų užtikrinti saugų skirstymą.

(4) Pavyzdžiui: oro eismo paslaugomis (ATS), aerodromo rajono informacijos automatinio perdavimo paslaugomis (ATIS), meteorologijos paslaugomis, navigacijos duomenų bazėmis, žemėlapiais, grafikais, oro navigacijos informacijos tarnybos (AIS) paslaugomis, vadovais.

IV PRIEDAS

SU AERODROMAIS IR ANTŽEMINĖMIS PASLAUGOMIS SUSIJĘ ĮVYKIAI

1. AERODROMO SAUGOS VALDYMAS

Pastaba. Siekiant palengvinti pranešimų apie įvykius teikimą, šiame skirsnyje atitinkami įvykiai siejami su veiklos, kurią vykdant – kaip rodo patirtis – jie paprastai užfiksuojami, kategorijomis. Tačiau iš tokio išdėstymo nereikia suprasti, kad apie įvykius, nustatomus vykdant ne tos kategorijos, su kuria jie siejami šiame sąraše, veiklą, neturi būti pranešama.

1.1. Su orlaiviais ir kliūtimis susiję įvykiai

1)	Vieno orlaivio susidūrimas su kitu orlaiviu, paviršiumi ar kliūtimi (1) arba pavojingas priartėjimas prie jų ant žemės arba ore.

2)	Susidūrimas su laukiniu gyvūnu, įskaitant paukštį.

3)	Išriedėjimas iš riedėjimo ar kilimo ir tūpimo tako.

4)	Faktinis ar galimas įriedėjimas į riedėjimo ar kilimo ir tūpimo taką.

5)	Įriedėjimas į priartėjimo tūpti ir kilimo zoną (FATO) arba išriedėjimas iš jos.

6)	Orlaivio arba transporto priemonės naudojimas aerodromo judėjimo zonoje nesilaikant leidimo, nurodymo ar apribojimo (pvz., naudojamas neteisingas kilimo ir tūpimo ar riedėjimo takas arba riboto naudojimo aerodromo dalis).

7)	Pašalinis objektas aerodromo judėjimo zonoje, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

8)	Aerodrome arba netoli jo esančios kliūtys, nepaskelbtos AIP (oro navigacijos informaciniame rinkinyje) arba NOTAM (pranešime lakūnams) ir (arba) tinkamai nepažymėtos ar neapšviestos.

9)	Transporto priemonės, įrangos ar asmens sudaryta kliūtis atlikti stūmimo atgal, riedėjimo atbulomis ar riedėjimo veiksmus.

10)	Perone be priežiūros palikti keleiviai ar pašalinis asmuo.

11)	Reaktyvinio variklio išmetamųjų dujų srauto, rotoriaus nulenktojo srauto ar oro sraigto srauto poveikis.

12)	Avarinės padėties paskelbimas (šaukinys MAYDAY arba PAN).

1.2. Paslaugų arba funkcijų suprastėjimas arba visiškas nutraukimas

Ryšio nutrūkimas arba sutrikimas tarp:

a)	aerodromo, transporto priemonę naudojančių ar kitų antžeminės tarnybos darbuotojų ir oro eismo paslaugų ar perono valdymo paslaugų tarnybos;

b)	perono valdymo paslaugų tarnybos ir orlaivį ar transporto priemonę naudojančių asmenų arba oro eismo paslaugų tarnybos.

2)	Didelis aerodromo įrangos ar sistemos gedimas, veikimo sutrikimas ar defektas, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui ar jame esantiems asmenims.

3)	Dideli trūkumai, susiję su aerodromo apšvietimu, ženklinimu ar ženklais.

4)	Aerodromo pranešimų apie avarinę padėtį sistemos gedimas.

5)	Taikytinų reikalavimų neatitinkantis gelbėjimo ir priešgaisrinės tarnybų pasiekiamumas.

1.3. Kiti įvykiai

1)	Aerodromo infrastruktūroje, įrenginiuose ir netoli aerodromo pastebėta ugnis, dūmai ar sprogimai, dėl kurių kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2)	Su aerodromo saugumu susiję įvykiai (pvz., neteisėtas patekimas į aerodromą, sabotažas, grasinimas susprogdinti).

3)	Nepranešimas apie reikšmingą aerodromo naudojimo sąlygų pasikeitimą, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

4)	Neatlikta, neteisingai ar netinkamai atlikta ledo šalinimo ir (arba) priešledžio procedūra.

5)	Didelis nuotėkis pilant degalus.

6)	Užterštų ar netinkamos rūšies degalų arba kitų svarbių skysčių (įskaitant deguonį, azotą, alyvą ir geriamąjį vandenį) pripylimas.

7)	Negebėjimas suvaldyti situacijos esant prastoms kilimo ir tūpimo tako paviršiaus sąlygoms.

8)	Bet koks įvykis, per kurį žmonės savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo arba galėjo prisidėti prie avarijos ar pavojingo incidento.

2. ORLAIVIUI TEIKIAMOS ANTŽEMINĖS PASLAUGOS

2.1. Su orlaiviais ir aerodromu susiję įvykiai

1)	Vieno orlaivio susidūrimas su kitu orlaiviu, paviršiumi ar kliūtimi (2) arba pavojingas priartėjimas prie jų ant žemės arba ore.

2)	Įriedėjimas į kilimo ir tūpimo arba riedėjimo taką.

3)	Išriedėjimas iš kilimo ir tūpimo arba riedėjimo tako.

4)	Pavojingas orlaivio konstrukcijos, sistemų ir įrangos užteršimas, atsiradęs dėl bagažo, pašto ar krovinių vežimo.

5)	Transporto priemonės, įrangos ar asmens sukeltas stūmimo atgal, riedėjimo atbulomis ar riedėjimo trukdymas.

6)	Pašalinis objektas aerodromo judėjimo zonoje, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

7)	Perone be priežiūros palikti keleiviai ar pašalinis asmuo.

8)	Aerodromo infrastruktūroje, įrenginiuose ir netoli aerodromo pastebėta ugnis, dūmai ar sprogimai, dėl kurių kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

9)	Su aerodromo saugumu susiję įvykiai (pvz., neteisėtas patekimas į aerodromą, sabotažas, grasinimas susprogdinti).

2.2. Paslaugų arba funkcijų suprastėjimas arba visiškas nutraukimas

1)	Ryšio su orlaiviu, transporto priemone, oro eismo paslaugų tarnyba arba perono valdymo paslaugų tarnyba nutrūkimas arba sutrikimas.

2)	Didelis aerodromo įrangos ar sistemos gedimas, veikimo sutrikimas ar defektas, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui ar jame esantiems asmenims.

3)	Dideli trūkumai, susiję su aerodromo apšvietimu, ženklinimu ar ženklais.

2.3. Su orlaiviui teikiamomis antžeminėmis paslaugomis susiję specifiniai įvykiai

1)	Neteisinga keleivių priežiūra ar susodinimas, bagažo, pašto ar krovinių tvarkymas ar krovimas, kuris galėtų turėti didelės įtakos orlaivio masei ir (arba) centruotei (įskaitant dideles krovinio važtaraštyje pateiktų apskaičiavimų klaidas).

2)	Laipinimo įrangos patraukimas, dėl kurio kilo pavojus orlaivyje esantiems asmenims.

3)	Netinkamas bagažo, pašto ar krovinių sukrovimas ar įtvirtinimas, kuris galėtų kelti pavojų orlaiviui, jo įrangai ar jame esantiems asmenims arba trukdyti atlikti avarinę evakuaciją.

4)	Pavojingų krovinių vežimas, bandymas juos vežti ar tvarkyti, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus naudojamo orlaivio saugai arba susidarė pavojinga būklė (pvz., ICAO techninėse instrukcijose (3) apibrėžtas incidentas arba avarija vežant pavojinguosius krovinius).

5)	Neatitiktis, aptikta nustatant bagažo priklausomybę keleiviams.

6)	Orlaiviui teikiamų antžeminių paslaugų ir aptarnavimo procedūrų, visų pirma, ledo šalinimo, degalų pripylimo ar krovimo procedūrų, įskaitant neteisingą įrangos išdėstymą ar pašalinimą, reikalavimų nesilaikymas.

7)	Didelis nuotėkis pilant degalus.

8)	Netinkamo degalų kiekio įpylimas, galintis turėti didelės įtakos orlaivio patvarumui, charakteristikoms, centruotei ar konstrukcijos atsparumui.

9)	Užterštų ar netinkamos rūšies degalų arba kitų svarbių skysčių (įskaitant deguonį, azotą, alyvą ir geriamąjį vandenį) pripylimas.

10)	Antžeminės įrangos, naudojamos antžeminėms paslaugoms teikti (pvz., vilkties ar antžeminės jėgainės (GPU)), gedimas, veikimo sutrikimas ar defektas, dėl kurio buvo ar galėjo būti padaryta žala orlaiviui.

11)	Neatlikta, neteisingai ar netinkamai atlikta ledo šalinimo ir (arba) priešledžio procedūra.

12)	Naudojant antžeminių paslaugų įrangą ar transporto priemones padaryta žala orlaiviui, įskaitant žalą, apie kurią anksčiau nebuvo pranešta.

13)	Bet koks įvykis, per kurį žmonės savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo arba galėjo prisidėti prie avarijos ar pavojingo incidento.

(1) Kliūtims priskiriamos transporto priemonės.

(2) Kliūtims priskiriamos transporto priemonės.

(3) Saugaus pavojingųjų krovinių vežimo oru techninės instrukcijos (ICAO dok. Nr. 9284).

V PRIEDAS

SU KITAIS ORLAIVIAIS, KURIE NĖRA SUDĖTINGI VARIKLIU VAROMI ORLAIVIAI IR KURIEMS PRISKIRIAMI SKLANDYTUVAI IR UŽ ORĄ LENGVESNI SKRAIDOMIEJI APARATAI, SUSIJĘ ĮVYKIAI

Šiame priede:

a) orlaivis, kuris nėra sudėtingas varikliu varomas orlaivis– bet kuris kitas nei Reglamento (EB) Nr. 216/2008 3 straipsnio j punkte apibrėžtas orlaivis;

b) sklandytuvas– sklandytuvas, kaip apibrėžta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 923/2012 (1) 2 straipsnio 117 dalyje;

c) už orą lengvesni skraidomieji aparatai– už orą lengvesni skraidomieji aparatai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB (2) priedo skirsnio „Šiame sąraše vartojamų terminų apibrėžtys“ ML10 punkte.

1. ORLAIVIAI, KURIE NĖRA SUDĖTINGI VARIKLIU VAROMI ORLAIVIAI IR KURIEMS NEPRISKIRIAMI SKLANDYTUVAI IR UŽ ORĄ LENGVESNI SKRAIDOMIEJI APARATAI

1.1. Orlaivių naudojimas skrydžiams

1)	Netyčinis kontrolės praradimas.

2)	Nutūpimas už numatytos tūpimo aikštės ribų.

3)	Negalėjimas pasiekti reikalaujamų orlaivio charakteristikų, kurias normaliomis sąlygomis tikimasi pasiekti kylant, aukštėjant arba tūpiant, arba nesėkmingas bandymas jas pasiekti.

4)	Įriedėjimas į kilimo ir tūpimo taką.

5)	Išriedėjimas iš kilimo ir tūpimo tako.

6)	Bet koks skrydis, vykdytas su netinkamu skraidyti arba nebaigtu rengti skrydžiui orlaiviu, per kurį kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

Pagal skrydžio pagal prietaisus taisykles (SPT) nesertifikuotu orlaiviu arba kvalifikacijos vykdyti SPT skrydį neturinčio piloto meteorologinėmis sąlygomis pagal prietaisus (IMC) vykdytas neplanuotas skrydis, per kurį kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

8)	Netyčinis krovinio paleidimas (3).

1.2. Techniniai įvykiai

1)	Nenormalūs stiprūs virpesiai (pvz., elerono ar aukščio vairo flateris (virpėjimas) arba oro sraigto virpesiai).

2)	Netinkamas orlaivio vairų veikimas arba išsijungimas.

3)	Orlaivio konstrukcijos gedimas ar reikšmingas jos būklės pablogėjimas.

4)	Bet kurios orlaivio konstrukcijos ar įrangos dalies netekimas skrendant.

5)	Variklio, rotoriaus, oro sraigto, degalų sistemos ar kitos svarbios sistemos gedimas.

6)	Bet kokio skysčio nuotėkis, dėl kurio kilo gaisro ar galimo pavojingo orlaivio konstrukcijos, sistemų ar įrangos užteršimo pavojus arba rizika orlaivyje esantiems asmenims.

1.3. Ryšys su oro navigacijos paslaugų ir oro eismo valdymo tarnybomis

1)	Ryšys su oro navigacijos paslaugų tarnybomis (pvz., suteiktos ne tos paslaugos, prieštaraujantys pranešimai arba leidimo pažeidimas), dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2)	Oro erdvės pažeidimas.

1.4. Avarinė padėtis ir kitos kritinės situacijos

1)	Bet koks įvykis, dėl kurio išsiųstas avarinės padėties šaukinys.

2)	Ugnis, sprogimas, dūmai, toksiškos dujos ar toksiški garai orlaivyje.

3)	Piloto nepajėgumas veikti, dėl kurio jis nebegalėjo vykdyti jokių pareigų.

1.5. Išorės aplinka ir meteorologija

1)	Susidūrimas ant žemės arba ore su kitu orlaiviu, paviršiumi ar kliūtimi (4).

2)	Pavojingas priartėjimas ant žemės arba ore prie kito orlaivio, paviršiaus ar kliūties (4), dėl kurio, siekiant išvengti susidūrimo, reikėjo atlikti avarinį išvengiamąjį manevrą.

3)	Susidūrimas su laukiniu gyvūnu, įskaitant paukštį, dėl kurio apgadintas orlaivis arba nebeveikia ar veikia netinkamai bet kuri esminė jo funkcija.

4)	Orlaivio naudojimo sutrikdymas šaunamaisiais ginklais, pirotechnika, aitvarais, lazerinio apšvietimo įranga, didelio stiprio šviesomis, lazeriais, nuotoliniu būdu pilotuojamomis orlaivių sistemomis, orlaivių modeliais ar panašiomis priemonėmis.

5)	Žaibo smūgis, dėl kurio orlaivis vykdo netinkamai arba nebevykdo savo funkcijų.

6)	Patirta smarki turbulencija, dėl kurios sužaloti orlaivyje esantys asmenys arba po skrydžio reikia atlikti turbulencijos žalos orlaiviui patikrinimą.

7)	Apledėjimas, įskaitant karbiuratoriaus apledėjimą, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus orlaiviui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2. SKLANDYTUVAI

2.1. Sklandytuvų naudojimas skrydžiams

1)	Netyčinis kontrolės praradimas.

2)	Įvykis, kai sklandytuvo pilotas negalėjo paleisti gervės arba vilkimo lyno, todėl tai atliko naudodamas avarinę procedūrą.

3)	Bet koks gervės arba vilkimo lyno paleidimas, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus sklandytuvui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

4)	Variklinio sklandytuvo atveju – variklio gedimas kylant.

5)	Bet koks skrydis, vykdytas su netinkamu skraidyti sklandytuvu, arba kurį vykdant nebaigtu rengti skrydžiui sklandytuvu kilo arba galėjo kilti pavojus sklandytuvui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2.2. Techniniai įvykiai

1)	Nenormalūs stiprūs virpesiai (pvz., elerono ar aukščio vairo flateris (virpėjimas) arba oro sraigto virpesiai).

2)	Netinkamas orlaivio vairų veikimas arba išsijungimas.

3)	Sklandytuvo konstrukcijos gedimas ar reikšmingas jos būklės pablogėjimas.

4)	Bet kurios sklandytuvo konstrukcijos ar įrangos dalies netekimas skrendant.

2.3. Ryšys su oro navigacijos paslaugų ir oro eismo valdymo tarnybomis

1)	Ryšys su oro navigacijos paslaugų tarnybomis (pvz., suteiktos ne tos paslaugos, prieštaraujantys pranešimai arba leidimo pažeidimas), dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus sklandytuvui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2)	Oro erdvės pažeidimas.

2.4. Avarinė padėtis ir kitos kritinės situacijos

1)	Bet koks įvykis, dėl kurio išsiųstas avarinės padėties šaukinys.

2)	Bet kokia situacija, kai nebebuvo galima nutūpti saugioje tūpimo aikštėje.

3)	Ugnis, sprogimas, dūmai arba toksiškos dujos ar garai sklandytuve.

4)	Piloto nepajėgumas veikti, dėl kurio jis nebegalėjo vykdyti jokių pareigų.

2.5. Išorės aplinka ir meteorologija

1)	Susidūrimas ant žemės arba ore su orlaiviu, paviršiumi ar kliūtimi (5).

2)	Pavojingas priartėjimas ant žemės arba ore prie orlaivio, paviršiaus ar kliūties (5), dėl kurio, siekiant išvengti susidūrimo, reikėjo atlikti avarinį išvengiamąjį manevrą.

3)	Sklandytuvo naudojimo sutrikdymas šaunamaisiais ginklais, pirotechnika, aitvarais, lazerinio apšvietimo įranga, didelio stiprio šviesomis, lazeriais, nuotoliniu būdu pilotuojamomis orlaivių sistemomis, orlaivių modeliais ar panašiomis priemonėmis.

4)	Žaibo smūgis, dėl kurio sugadintas sklandytuvas.

3. UŽ ORĄ LENGVESNI SKRAIDOMIEJI APARATAI (BALIONAI IR DIRIŽABLIAI)

3.1. Už orą lengvesnių skraidomųjų aparatų naudojimas skrydžiams

1)	Bet koks skrydis, vykdytas su netinkamu skraidyti už orą lengvesniu skraidomuoju aparatu, arba kurį vykdant nebaigtu rengti skrydžiui už orą lengvesniu skraidomuoju aparatu kilo arba galėjo kilti pavojus aparatui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2)	Netikėtas ilgalaikis degiklio užgesimas.

3.2. Techniniai įvykiai

Vienos iš šių dalių ar valdymo įtaisų pažeidimas: nardinamojo vamzdelio degalų cilindre, kupolo lynų tempimo skriemulio, kontrolinio ar pakabos lyno pažeidimas, degiklio vožtuvo ar degalų cilindro vožtuvo nesandarumas, karabino, degalų tiekimo linijos, kėlimo dujų vožtuvo, apvalkalo ar vidinės oro kameros, ventiliatoriaus, slėgio mažinimo vožtuvo (dujų baliono) ar gervės (pririšamųjų dujų balionų) pažeidimas.

2)	Didelis kėlimo dujų nuotėkis (pvz., dėl akytumo, neįstatytų kėlimo dujų vožtuvų).

3.3. Ryšys su oro navigacijos paslaugų ir oro eismo valdymo tarnybomis

1)	Ryšys su oro navigacijos paslaugų tarnybomis (pvz., suteiktos ne tos paslaugos, prieštaraujantys pranešimai arba leidimo pažeidimas), dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus už orą lengvesniam skraidomajam aparatui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2)	Oro erdvės pažeidimas.

3.4. Avarinė padėtis ir kitos kritinės situacijos

1)	Bet koks įvykis, dėl kurio išsiųstas avarinės padėties šaukinys.

2)	Gaisras, sprogimas, dūmai ar toksiški garai už orą lengvesniame skraidomajame aparate (neskaitant normalaus degiklio veikimo).

3)	Už orą lengvesniame skraidomajame aparate esantys asmenys iškrito iš krepšio ar gondolos.

4)	Piloto nepajėgumas veikti, dėl kurio jis nebegalėjo vykdyti jokių pareigų.

5)	Netyčinis antžeminės komandos nario pakėlimas ar tempimas, dėl kurio asmuo mirė arba buvo sužalotas.

3.5. Išorės aplinka ir meteorologija

1)	Susidūrimas su orlaiviu, paviršiumi ar kliūtimi (6) arba pavojingas priartėjimas prie jų ant žemės arba ore, dėl kurio kilo arba galėjo kilti pavojus už orą lengvesniam skraidomajam aparatui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

2)	Už orą lengvesnio skraidomojo aparato naudojimo sutrikdymas šaunamaisiais ginklais, pirotechnika, aitvarais, lazerinio apšvietimo įranga, didelio stiprio šviesomis, lazeriais, nuotoliniu būdu pilotuojamomis orlaivių sistemomis, orlaivių modeliais ar panašiomis priemonėmis.

3)	Netikėtai susidariusios nepalankios oro sąlygos, dėl kurių kilo arba galėjo kilti pavojus už orą lengvesniam skraidomajam aparatui, jame esantiems asmenims ar bet kuriam kitam asmeniui.

(1) 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 923/2012, kuriuo nustatomos bendrosios skrydžių taisyklės ir veiklos nuostatos dėl oro navigacijos paslaugų ir procedūrų ir iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1035/2011 ir reglamentai (EB) Nr. 1265/2007, (EB) Nr. 1794/2006, (EB) Nr. 730/2006, (EB) Nr. 1033/2006 ir (ES) Nr. 255/2010 (OL L 281, 2012 10 13, p. 1).

(2) 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (OL L 146, 2009 6 10, p. 1).

(3) Šis punktas taikomas tik orlaivio naudojimui komerciniais tikslais, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 216/2008 3 straipsnio i punkte.

(4) Kliūtims priskiriamos transporto priemonės.

(5) Kliūtims priskiriamos transporto priemonės.

(6) Kliūtims priskiriamos transporto priemonės.

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/18

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1019

2015 m. birželio 29 d.

kuriuo iš dalies keičiami Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1106/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms, galutinis surinkimas, ir Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 861/2013, kuriuo tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, taip pat panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/49

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas),

atsižvelgdama į 2013 m. lapkričio 5 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1106/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms, galutinis surinkimas (2), ypač į jo 2 straipsnį,

kadangi:

A. GALIOJANČIOS PRIEMONĖS

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1106/2013 Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą į Sąjungą importuojamai Indijos kilmės nerūdijančio plieno vielai (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurios sudėtyje:

—	nikelis sudaro ne mažiau kaip 2,5 % masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis nikelis sudaro ne mažiau kaip 28 %, bet ne daugiau kaip 31 % masės, ir kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 22 % masės,

—	nikelis sudaro mažiau kaip 2,5 % masės, išskyrus vielą, kurios sudėtyje esantis chromas sudaro ne mažiau kaip 13 %, bet ne daugiau kaip 25 % masės, ir kurios sudėtyje esantis aliuminis sudaro ne mažiau kaip 3,5 %, bet ne daugiau kaip 6 % masės,

ir kurios KN kodai šiuo metu yra 7223 00 19 ir 7223 00 99.

(2)	Atliekant tyrimą, po kurio nustatytas galutinis antidempingo muitas, bendradarbiavo daug Indijos eksportuojančių gamintojų. Todėl Europos Komisija (toliau – Komisija) atrinko ištirti tam tikrus Indijos eksportuojančius gamintojus.

(3)	Atrinktų bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui Taryba nustatė 0–12,5 % individualią muito normą, o neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių importuojamam nagrinėjamajam produktui – 5 % svertinę vidutinę muito normą.

(4)	Taryba taip pat nustatė 12,5 % muito normą visų kitų Indijos bendrovių, kurios apie save nepranešė arba nebendradarbiavo atliekant tyrimą, produktams.

(5)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1106/2013 2 straipsnyje nustatyta, kad jeigu bet kuris naujas eksportuojantis Indijos gamintojas pateikia Komisijai pakankamai įrodymų, kad:

a)	laikotarpiu (2011 m. balandžio 1 d. – 2012 m. kovo 31 d.), kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, (toliau – tiriamasis laikotarpis) jis neeksportavo į Sąjungą nagrinėjamojo produkto;

b)	jis nėra susijęs su eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos tuo reglamentu nustatytos antidempingo priemonės, ir

c)	pasibaigus tiriamajam laikotarpiui jis faktiškai eksportavo į Sąjungą nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų pasibaigus tiriamajam laikotarpiui eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį,

tuomet to reglamento 1 straipsnio 2 dalį galima iš dalies pakeisti ir tokiam naujam eksportuojančiam gamintojui nustatyti muito normą, taikomą neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, t. y. 5 % svertinę vidutinę muito normą.

B. NAUJŲ EKSPORTUOJANČIŲ GAMINTOJŲ PRAŠYMAS

(6)	Indijos bendrovės Superon Schweisstechnik India Ltd. (toliau – pirmasis pareiškėjas) ir Anand ARC Ltd. (toliau – antrasis pareiškėjas) paprašė joms nustatyti neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms taikomą muito normą (toliau – naujojo eksportuojančio gamintojo statusas (NEGS)).

(7)	Siekiant nustatyti, ar pareiškėjai tenkina kriterijus dėl NEGS suteikimo, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1106/2013 2 straipsnyje, buvo atliktas tyrimas.

(8)	Pareiškėjams išsiųstas klausimynas, kuriuo jų prašoma pateikti įrodymų, kad jie tenkina visus Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1106/2013 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.

(9)

Komisija gavo ir patikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą nustatant, ar pareiškėjai tenkina tris kriterijus dėl NEGS suteikimo. Tikrinamieji vizitai surengti bendrovių

—	Superon Schweisstechnik India Ltd., Gurgaonas, ir

—	Anand ARC Ltd., Mumbajus, patalpose.

(10)

Pirmasis pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad jis tenkina tris Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1106/2013 2 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pirmasis pareiškėjas galėjo faktiškai įrodyti, kad:

i)	2011 m. balandžio 1 d. – 2012 m. kovo 31 d. jis neeksportavo į Sąjungą nagrinėjamojo produkto;

ii)	jis nėra susijęs nė su vienu Indijos eksportuotoju arba gamintoju, kuriam taikomos Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1106/2013 nustatytos antidempingo priemonės, ir

iii)	jis faktiškai nuo 2012 m. spalio mėn. į Sąjungą eksportavo didelį nagrinėjamojo produkto kiekį (30 tonų),

todėl pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1106/2013 2 straipsnį jam gali būti nustatyta muito norma, taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms (t. y. 5 %), ir jis turėtų būti įtrauktas į neatrinktų bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų sąrašą.

(11)	Tačiau antrasis pareiškėjas netenkino pirmojo kriterijaus, nes nagrinėjamąjį produktą eksportavo į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu. Todėl jo prašymas suteikti NEGS buvo atmestas.

(12)

Komisija pranešė pareiškėjams ir Sąjungos pramonei apie šias išvadas ir paragino pateikti pastabų. Vienas eksportuojantis gamintojas paprašė sprendimą taikyti atgaline data. Tačiau pagal dabartinę procedūrą tokia galimybė nenumatyta, ir eksportuojantis gamintojas apie tai informuotas. Kitų pastabų negauta.

(13)	Pirmajam pareiškėjui reikia priskirti naują papildomą TARIC kodą (B997). Tik dėl techninių įtraukimo į TARIC priežasčių šiuo reglamentu reikėtų iš dalies pakeisti Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 861/2013 (3) pirmajam pareiškėjui priskiriant tą patį papildomą TARIC kodą (B997).

(14)

Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/49 (4) priimtas be pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonės. Kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir apsaugoti teisėti lūkesčiai, Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/49 turėtų būti panaikintas, o jo turinys iš naujo priimtas ir taikomas nuo Reglamento (ES) 2015/49 įsigaliojimo dienos.

(15)	Šis reglamentas atitinka pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1106/2013 iš dalies keičiamas taip:

a)	1 straipsnio 2 dalies lentelėje pateiktas papildomas TARIC kodas „B781“ pakeičiamas žodžiais „žr. priedą“;

b)	priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 861/2013 1 straipsnio 2 dalies lentelėje pateiktas įrašas „B999“ pakeičiamas šiuo įrašu: „B999 (Superon Schweisstechnik India Ltd., Gurgaonas, Harijana, Indija, papildomas TARIC kodas – B997)“.

3 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/49 nuo 2015 m. sausio 16 d. panaikinamas.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis turi teisinę galią nuo 2015 m. sausio 16 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL L 298, 2013 11 8, p. 1.

(3) 2013 m. rugsėjo 2 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 861/2013, kuriuo tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas (OL L 240, 2013 9 7, p. 1).

(4) 2015 m. sausio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/49, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1106/2013, kuriuo tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, ir Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 861/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms, galutinis surinkimas (OL L 9, 2015 1 15, p. 17).

PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys Indijos eksportuojantys gamintojai:

Bendrovės pavadinimas	Miestas	Papildomas TARIC kodas
„Bekaert Mukand Wire Industries“	Lonand, Tal. Khandala, Satara District, Maharashtra	B781
„Bhansali Bright Bars Pvt. Ltd.“	Mumbai, Maharashtra	B781
„Bhansali Stainless Wire“	Mumbai, Maharashtra	B781
„Chandan Steel“	Mumbai, Maharashtra	B781
„Drawmet Wires“	„Bhiwadi, Rajasthan“	B781
„Jyoti Steel Industries Ltd.“	Mumbai, Maharashtra	B781
„Mukand Ltd.“	Thane	B781
„Panchmahal Steel Ltd.“	Dist. Panchmahals, Gujarat	B781
„Superon Schweisstechnik India Ltd“	Gurgaon, Haryana	B997

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/22

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1020

2015 m. birželio 29 d.

dėl leidimo naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą kaip vištų dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašaro priedą (leidimo turėtojas „Kemin Europa N.V.“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas leisti pagal naują paskirtį naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	prašymas pateiktas dėl leidimo pagal naują paskirtį naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą kaip vištų dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašaro priedą, priskirtiną priedų kategorijai „zootechniniai priedai“;

(4)

leidimas dešimt metų naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą, priskiriamą priedų kategorijai „zootechniniai priedai“, kaip mėsinių viščiukų pašaro priedą išduotas Komisijos reglamentu (ES) Nr. 107/2010 (2), kaip dedeklinių vištaičių, mėsinių ančių, putpelių, fazanų, kurapkų, perlinių vištų, karvelių, mėsinių žąsų ir stručių pašaro priedą – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 885/2011 (3), nujunkytų paršelių ir nujunkytų kiaulinių šeimos gyvūnų, išskyrus namines kiaules Sus scrofa domesticus, pašaro priedą – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 306/2013 (4) ir mėsinių kalakutų ir veislei auginamų kalakutų pašaro priedą – Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 787/2013 (5);

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2014 m. gruodžio 11 d. nuomonėje (6) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Tarnyba taip pat padarė išvadą, kad yra tam tikrų įrodymų, jog priedas daro teigiamą poveikį vištų dedeklių kiaušinių gamybai. Šią išvadą galima taikyti ir retesnių rūšių dedekliniams naminiams paukščiams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, Tarnyba patvirtino pašaro priedo pašare analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)	bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimo suteikimų išdavimo sąlygos įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priskiriamą priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „žarnyno floros stabilizatoriai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašaro priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) 2010 m. vasario 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 107/2010 dėl leidimo Bacillus subtilis ATCC PTA-6737 naudoti kaip mėsinių viščiukų pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Kemin Europa N.V.“), OL L 36, 2010 2 9, p. 1.

(3) 2011 m. rugsėjo 5 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 885/2011 dėl leidimo Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) naudoti kaip pašarų priedą viščiukams, iš kurių auginamos dedeklės, mėsinėms antims, putpelėms, fazanams, kurapkoms, perlinėms vištoms, karveliams, mėsinėms žąsims ir stručiams (leidimo turėtojas „Kemin Europa N.V.“), OL L 229, 2011 9 6, p. 3.

(4) 2013 m. balandžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 306/2013 dėl leidimo naudoti preparatą Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) nujunkytiems paršeliams ir nujunkytiems kiaulinių šeimos gyvūnams, išskyrus Sus scrofa domesticus (leidimo turėtojas – „Kemin Europa N.V.“), OL L 91, 2013 4 3, p. 5.

(5) 2013 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 787/2013 dėl leidimo naudoti preparatą Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) kaip mėsinių kalakutų ir veislei auginamų kalakutų pašarų priedą (leidimo turėtojas „Kemin Europa N.V.“), OL L 220, 2013 8 17, p. 15.

(6) EFSA Journal 2015;13(1):3970.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris	Leidimo turėtojo pavadinimas	Priedas	Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas	Gyvūno rūšis arba kategorija	Didžiausias amžius	Mažiausias kiekis	Didžiausias kiekis	Kitos nuostatos	Leidimo galiojimo terminas
						KSV kilograme visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %
Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: žarnyno floros stabilizatoriai.
4b1823	„Kemin Europa N.V.“	Bacillus subtilis ATCC PTA-6737	Priedo sudėtis Bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatas, kuriame yra ne mažiau kaip 1 × 10 KSV/g priedo Kieto pavidalo Veikliosios medžiagos apibūdinimas Gyvybingos bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) sporos. Analizės metodas (1) Skaičiavimas: paskleidimo ant plokštelės metodas naudojant triptono sojos agarą iš anksto karščiu apdorojus pašaro ėminius. Identifikavimas: impulsinės lauko gelių elektroforezės (PFGE) metodas.	Vištos dedeklės Retesnių rūšių dedekliniai naminiai paukščiai	—	1 × 108	—	Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą granuliuojant.	2025 7 20

(1) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje https://ec.europa.eu/jrc/en/eurl/feed-additives/evaluation-reports

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/25

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1021

2015 m. birželio 29 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	32,3
	MA	145,9
	MK	33,7
	ZZ	70,6
0707 00 05	MK	20,6
	TR	106,1
	ZZ	63,4
0709 93 10	TR	122,9
0709 93 10	ZZ	122,9
0805 50 10	AR	124,3
	BO	143,4
	TR	102,0
	ZA	160,8
	ZZ	132,6
0808 10 80	AR	169,6
	BR	101,4
	CL	129,4
	NZ	141,7
	US	148,6
	ZA	120,0
	ZZ	135,1
0809 10 00	TR	263,1
0809 10 00	ZZ	263,1
0809 29 00	TR	340,5
	US	581,4
	ZZ	461,0

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/27

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/1022

2015 m. birželio 29 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. laikotarpiui pateiktos importo teisių paraiškos pagal Reglamentu (EB) Nr. 431/2008 leistą naudoti sušaldytos galvijienos importo tarifinę kvotą

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 1 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 431/2008 (2) buvo leista pradėti naudoti sušaldytos galvijienos importo metinę tarifinę kvotą;

(2)

2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. kvotos dalies importo teisių paraiškose nurodytas kiekis yra didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima suteikti importo teises, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 6 straipsnio 3 dalimi kartu su to reglamento 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)	siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kiekiui, nurodytam pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (EB) Nr. 431/2008 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. kvotos dalies importo teisių paraiškose, taikomas šio reglamento priede nurodytas paskirstymo koeficientas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2008 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 431/2008, kuriuo leidžiama pradėti naudoti sušaldytos galvijienos, kuriai priskirtas KN kodas 0202, bei produktų, kuriems priskirtas KN kodas 0206 29 91, importo tarifinę kvotą ir kuriuo numatomas jos administravimas (OL L 130, 2008 5 20, p. 3).

(3) 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (OL L 238, 2006 9 1, p. 13).

PRIEDAS

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 m. liepos 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. laikotarpiui pateiktos paraiškos

(%)

09.4003

27,836632

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/29

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1023

2015 m. birželio 15 d.

kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos priimti dėl Europos Sąjungos interesų Andoros prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsniu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga yra nusistačiusi kaip vieną iš savo tikslų skatinti vaiko teisių apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, yra esminė tos politikos dalis;

(2)

Sąjunga yra priėmusi Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 (2) (Reglamentas „Briuselis IIa“), kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas, nustatyti tvarką, kuri užtikrintų greitą jų sugrąžinimą į valstybę, kurioje jie nuolat gyvena, taip pat užtikrinti teisės matytis su vaiku ir globos teisių apsaugą;

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 2201/2003 papildoma ir sustiprinama 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija), kuria tarptautiniu lygmeniu nustatoma susitariančiųjų valstybių ir centrinių įstaigų įsipareigojimų ir bendradarbiavimo sistema ir siekiama užtikrinti greitą neteisėtai išvežtų ar laikomų vaikų grąžinimą;

(4)	visos Sąjungos valstybės narės yra Hagos 1980 m. konvencijos šalys;

(5)	Sąjunga ragina trečiąsias valstybes prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos ir remia tinkamą 1980 m. Hagos konvencijos taikymą, be kita ko, kartu su valstybėmis narėmis dalyvaudama specialiųjų komisijų, kurias reguliariai organizuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, veikloje;

(6)	opiais tarptautinio vaikų grobimo atvejais geriausiu sprendimu gali būti laikomi bendri teisinio reglamentavimo pagrindai, taikomi Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių santykiams;

(7)	1980 m. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ji taikoma tik santykiams tarp prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareiškė, kad priima jos prisijungimą;

(8)	pagal 1980 m. Hagos konvenciją ekonominės integracijos regioninėms organizacijoms, pavyzdžiui, Sąjungai, neleidžiama tapti jos šalimi. Todėl Sąjunga negali nei prisijungti prie tos konvencijos, nei deponuoti savo pareiškimo dėl prisijungiančiosios valstybės priėmimo;

(9)	remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone 1/13, pareiškimai dėl priėmimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją priklauso išimtinei Sąjungos išorės kompetencijai;

(10)	2011 m. balandžio 6 d. Andora deponavo prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą. Ta konvencija Andoros atžvilgiu įsigaliojo 2011 m. liepos 1 d.;

(11)

kelios valstybės narės jau priėmė Andoros prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos. Atlikus padėties Andoroje įvertinimą buvo padaryta išvada, kad tos valstybės narės, kurios dar nepriėmė Andoros prisijungimo, gali dėl Sąjungos interesų priimti Andoros prisijungimą pagal 1980 m. Hagos konvencijos nuostatas;

(12)

todėl valstybėms narėms, kurios dar nepriėmė Andoros prisijungimo, turėtų būti leista deponuoti pareiškimus dėl Andoros prisijungimo priėmimo dėl Sąjungos interesų laikantis šiame sprendime išdėstytų sąlygų. Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Slovakijos Respublika ir Suomijos Respublika, kurios jau priėmė Andoros prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos, neturėtų deponuoti naujų pareiškimų dėl priėmimo, kadangi esami pareiškimai tebegalioja pagal tarptautinę viešąją teisę;

(13)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 yra privalomas ir jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(14)	pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Valstybėms narėms, kurios dar to nepadarė, leidžiama dėl Sąjungos interesų priimti Andoros prisijungimą prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija).

2. Tos valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. birželio 16 d. deponuoja pareiškimą dėl Andoros prisijungimo priėmimo prie 1980 m. Hagos konvencijos priėmimo dėl Sąjungos interesų:

„[Visas VALSTYBĖS NARĖS pavadinimas] pareiškia, kad priima Andoros prisijungimą prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) Nr. 2015/1023“

3. Kiekviena valstybė narė informuoja Tarybą ir Komisiją apie jos pareiškimą dėl Angoros prisijungimo priėmimo ir perduoda Komisijai pareiškimo tekstą per du mėnesius nuo jo deponavimo.

2 straipsnis

Valstybės narės, kurios pareiškimus dėl Andoros prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos priėmimo deponavo iki šio sprendimo priėmimo datos, naujų pareiškimų neteikia.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas visoms valstybėms narėms, išskyrus Belgijos Karalystę, Čekijos Respubliką, Danijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Estijos Respubliką, Airiją, Ispanijos Karalystę, Prancūzijos Respubliką, Italijos Respubliką, Latvijos Respubliką, Lietuvos Respubliką, Slovakijos Respubliką ir Suomijos Respubliką.

Priimta Liuksemburge 2015 m. birželio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Dz. RASNAČS

(1) 2015 m. vasario 11 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (OL L 338, 2003 12 23, p. 1).

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/32

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1024

2015 m. birželio 15 d.

kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos priimti dėl Europos Sąjungos interesų Singapūro prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalį kartu su 218 straipsniu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga yra nusistačiusi kaip vieną iš savo tikslų skatinti vaiko teisių apsaugą, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnyje. Priemonės, skirtos vaikams apsaugoti nuo neteisėto išvežimo ar laikymo, yra esminė tos politikos dalis;

(2)

(3)

(4)	visos Sąjungos valstybės narės yra 1980 m. Hagos konvencijos šalys;

(5)	Sąjunga ragina trečiąsias valstybes prisijungti prie 1980 m. Hagos konvencijos ir remia tinkamą 1980 m. Hagos konvencijos taikymą, be kita ko, kartu su valstybėmis narėmis dalyvaudama specialiųjų komisijų, kurias reguliariai organizuoja Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencija, veikloje;

(6)	opiais tarptautinio vaikų grobimo atvejais geriausiu sprendimu gali būti laikomi bendri teisinio reglamentavimo pagrindai, taikomi Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų valstybių santykiams;

(7)	1980 m. Hagos konvencijoje nustatyta, kad ji taikoma tik santykiams tarp prisijungiančios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios pareiškė, kad priima jos prisijungimą;

(8)	pagal 1980 m. Hagos konvenciją ekonominės integracijos regioninėms organizacijoms, pavyzdžiui, Sąjungai, neleidžiama tapti jos šalimi. Todėl Sąjunga negali nei prisijungti prie konvencijos, nei deponuoti savo pareiškimo dėl prisijungiančiosios valstybės priėmimo;

(9)	remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomone 1/13, pareiškimai dėl priėmimo pagal 1980 m. Hagos konvenciją priklauso išimtinei Sąjungos išorės kompetencijai;

(10)	2010 m. gruodžio 28 d. Singapūras deponavo prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos dokumentą. Ta konvencija Singapūro atžvilgiu įsigaliojo 2011 m. kovo 1 d.;

(11)

kelios valstybės narės jau priėmė Singapūro prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos. Atlikus padėties Singapūre įvertinimą buvo padaryta išvada, kad tos valstybės narės, kurios dar nepriėmė Singapūro prisijungimo, gali dėl Sąjungos interesų priimti Singapūro prisijungimą pagal 1980 m. Hagos konvencijos nuostatas;

(12)

todėl valstybėms narėms, kurios dar nepriėmė Singapūro prisijungimo, turėtų būti leista deponuoti pareiškimus dėl Singapūro prisijungimo priėmimo dėl Sąjungos interesų laikantis šiame sprendime išdėstytų sąlygų. Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Maltos Respublika, Slovakijos Respublika ir Švedijos Karalystė, kurios jau priėmė Singapūro prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos, neturėtų deponuoti naujų pareiškimų dėl priėmimo, kadangi esami pareiškimai tebegalioja pagal tarptautinę viešąją teisę;

(13)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 yra privalomas ir jos dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą;

(14)	pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Valstybėms narėms, kurios dar to nepadarė, leidžiama dėl Sąjungos interesų priimti Singapūro prisijungimą prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – 1980 m. Hagos konvencija).

2. Tos valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. birželio 16 d. deponuoja pareiškimą dėl Singapūro prisijungimo priėmimo prie 1980 m. Hagos konvencijos priėmimo dėl Sąjungos interesų:

„[Visas VALSTYBĖS NARĖS pavadinimas] pareiškia, kad priima Singapūro prisijungimą prie 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, vadovaujantis Tarybos sprendimu (ES) 2015/1024“

3. Kiekviena valstybė narė informuoja Tarybą ir Komisiją apie jos pareiškimą dėl Singapūro prisijungimo priėmimo ir perduoda Komisijai pareiškimo tekstą per du mėnesius nuo jo deponavimo.

2 straipsnis

Valstybės narės, kurios pareiškimus dėl Singapūro prisijungimo prie 1980 m. Hagos konvencijos priėmimo deponavo iki šio sprendimo priėmimo datos, naujų pareiškimų neteikia.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas visoms valstybėms narėms, išskyrus Belgijos Karalystę, Čekijos Respubliką, Danijos Karalystę, Vokietijos Federacinę Respubliką, Estijos Respubliką, Airiją, Graikijos Respubliką, Ispanijos Karalystę, Prancūzijos Respubliką, Italijos Respubliką, Latvijos Respubliką, Lietuvos Respubliką, Maltos Respubliką, Slovakijos Respubliką ir Švedijos Karalystę.

Priimta Liuksemburge 2015 m. birželio 15 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Dz. RASNAČS

(1) 2015 m. vasario 11 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/35

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1025

2015 m. birželio 19 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/319/ES dėl perviršinio deficito Maltoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)

Sprendimu 2013/319/ES (1), priimtu remiantis Komisijos rekomendacija, Taryba nusprendė, kad Maltoje susidaręs perviršinis deficitas. Taryba pažymėjo, kad 2012 m. valdžios sektoriaus deficitas Maltoje pasiekė 3,3 % BVP, t. y. viršijo Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę, o valdžios sektoriaus bendroji skola buvo didesnė už Sutartyje nustatytą 60 % BVP pamatinę vertę. Taryba taip pat pažymėjo, kad Malta nepadarė pakankamos pažangos siekdama laikytis skolos mažinimo kriterijaus ir todėl neatitiko pereinamojo laikotarpio reikalavimų (2), nustatytų po perviršinio deficito ištaisymo 2012 m. (3);

(2)

2013 m. birželio 21 d., vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnio 7 dalimi ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Maltai skirtą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2014 m. Rekomendacija buvo paskelbta viešai;

(3)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros 4 straipsnį Komisija teikia šiai procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos tą protokolą, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 (4) 3 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. anksčiau nei balandžio 1 d. ir anksčiau nei spalio 1 d., turi pranešti valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis ir kitus susijusius kintamuosius;

(4)

Taryba turi priimti sprendimą panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimai dėl perviršinio deficito turi būti panaikinti, tik jei pagal Komisijos prognozes numatoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys 3 % BVP ribos (5), ir skolos santykis atitiks ateities perspektyvomis grindžiamą skolos kriterijaus elementą;

(5)

Maltai 2015 m. balandžio mėn. pateikus pranešimą, remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, 2015 m. stabilumo programa ir Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, pagrįstai daromos šios išvados:

—

2012 m. pasiekęs didžiausią 3,6 % BVP lygį, valdžios sektoriaus deficitas 2013 m. buvo sumažintas iki 2,6 % BVP, o 2014 m. pasiekė 2,1 % BVP. 2014 m. deficito sumažėjimą daugiausia lėmė pagerėjusios ciklinės sąlygos ir biudžeto priemonės, dėl kurių reikšmingai padidėjo einamosios pajamos (2,5 % BVP), kurios ne tik kompensavo padidėjusias einamąsias išlaidas (0,8 % BVP), bet ir jas viršijo, taip pat grynosios kapitalo išlaidos (0,1 % BVP), kurias galima paaiškinti didesniu ES lėšų panaudojimo lygiu,

—

2015–2018 m. stabilumo programoje, kurią Maltos Vyriausybė pateikė 2015 m. balandžio 30 d., planuojama, kad 2015 m. deficitas sumažės iki 1,6 % BVP, o 2016 m. – iki 1,1 % BVP. Komisijos 2015 m. pavasario prognozėje numatoma, kad 2015 m. deficitas sudarys 1,8 % BVP, o 2016 m. – 1,5 % BVP. Todėl tikimasi, kad prognozės laikotarpiu deficitas liks mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę,

—	struktūrinis balansas, t. y. pagal ekonominį ciklą pakoreguotas valdžios sektoriaus balansas, į kurį neįtraukiamos vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės, 2013–2014 m. laikotarpiu pagerėjo 1,3 % BVP,

—

dėl laikino skolą didinančio atsargų ir srautų koregavimo skolos santykis su BVP nuo 67,4 % BVP 2012 m. padidėjo iki 69,2 % BVP 2013 m. Vėliau, 2014 m., jis sumažėjo iki 68,0 %. Prognozuojama, kad 2016 m. valdžios sektoriaus bendroji skola toliau mažės iki 65,4 % BVP ir dėl palankaus makroekonominio scenarijaus. Be to, 2014 m. užtikrinta, kad bus laikomasi ateities perspektyvomis grindžiamos skolos taisyklės;

(6)

nuo 2015 m., t. y. kitų metų po perviršinio deficito ištaisymo, Malta turi užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų laikymąsi ir tinkamu tempu turėtų toliau siekti savo vidutinės trukmės biudžeto tikslo, kartu laikytis išlaidų kriterijaus ir atitikti skolos kriterijų pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 1a dalį. Šiomis aplinkybėmis panašu, kad gali būti šiek tiek nukrypta nuo reikalaujamo 0,6 % BVP koregavimo siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo 2015 ir 2016 m. Prognozuojama, kad 2015 m. struktūrinio balanso pagerėjimas bus 0,1 % BVP mažesnis už reikalaujamą lygį. Nors 2016 m. prognozuojamas koregavimas atitinka reikalaujamą lygį, yra rizika, kad bendrai per 2015 ir 2016 m. nuo jo gali būti šiek tiek nukrypta. Todėl 2015 ir 2016 m. reikės imtis papildomų priemonių;

(7)	pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito turi būti panaikintas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje ištaisomas;

(8)	Tarybos manymu, perviršinis deficitas Maltoje ištaisytas, todėl Sprendimas 2013/319/ES turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinis deficitas Maltoje ištaisytas.

2 straipsnis

Sprendimas 2013/319/ES panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Maltai.

Priimta Liuksemburge 2015 m. birželio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. REIRS

(1) 2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas 2013/319/ES dėl perviršinio deficito Maltoje (OL L 173, 2013 6 26, p. 52).

(2) 2012 m. gruodžio mėn. nutraukus PDP, pagal Stabilumo ir augimo paktą nuo 2012 m. Maltai taikomas trejų metų pereinamasis laikotarpis, po kurio ji privalo laikytis skolos mažinimo kriterijaus. Pereinamojo laikotarpio reikalavimai nustatyti 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6) 2 straipsnio 1a dalies antroje pastraipoje ir išsamiau išdėstyti 2012 m. rugsėjo 3 d.„Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygose ir stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gairėse“ (žr. http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/coc/code_of_conduct_lt.pdf). 2012 m. reikalaujamas minimalus tolygus struktūrinis koregavimas buvo lygus 0,4 procentinio punkto BVP, o struktūrinio deficito padėtis 2012 m. pablogėjo 0,5 procentinio punkto BVP.

(3) Vėliau 2012 m. rodikliai buvo patikslinti: atitinkamai valdžios sektoriaus deficitas – iki 3,6 % BVP, o skola – iki 67,4 % BVP.

(4) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).

(5) Atsižvelgiant į „Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygas ir stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gaires“.

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/37

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1026

2015 m. birželio 19 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/589/EB dėl perviršinio deficito Lenkijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)	Tarybos sprendimu 2009/589EB (1), remdamasi Komisijos rekomendacija, 2009 m. liepos 7 d. Taryba pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį nusprendė, kad Lenkijoje susidarė perviršinis deficitas;

(2)	tą pačią dieną, vadovaudamasi EB sutarties 104 straipsnio 7 dalimi ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (2) 3 straipsnio 4 dalimi ir remdamasi Komisijos rekomendacija, Taryba pateikė Lenkijai skirtą rekomendaciją, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2012 m.;

(3)

2013 m. birželio 21 d. Taryba padarė išvadą, kad Lenkija ėmėsi veiksmingų priemonių, tačiau kad po pirminės rekomendacijos priėmimo įvyko nepalankių ekonominių įvykių, turėjusių didelį poveikį viešiesiems finansams. Todėl Taryba, remdamasi Komisijos rekomendacija, padarė išvadą, kad Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos tenkinamos, ir priėmė naują rekomendaciją dėl Lenkijos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnio 7 dalį, kad perviršinio deficito padėtis būtų ištaisyta ne vėliau kaip 2014 m. (3);

(4)

2013 m. gruodžio 10 d. Taryba pagal SESV 126 straipsnio 8 dalį nusprendė, kad Lenkija nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendaciją ne vėliau kaip 2014 m. (4) ištaisyti savo perviršinio deficito padėtį, ir pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį priėmė naują rekomendaciją, kuria rekomendavo Lenkijai ištaisyti perviršinio deficito padėtį ne vėliau kaip 2015 m. (5). Toje rekomendacijoje Taryba Lenkijai rekomendavo pasiekti nominalų deficitą, lygų 4,8 % BVP 2013 m., 3,9 % BVP 2014 m. ir 2,8 % BVP 2015 m. (neįskaitant antros pakopos pensijų sistemos lėšų pervedimo poveikio). Remiantis makroekonomine prognoze, kuria pagrįsta Tarybos rekomendacija, tai atitiko struktūrinio balanso pagerėjimą, lygų 1 % BVP 2014 m. ir 1,2 % BVP 2015 m. Lenkijai taip pat rekomenduota griežtai įgyvendinti jos jau paskelbtas ir priimtas priemones, jas papildant kitomis priemonėmis perviršinio deficito padėčiai tvariai ištaisyti ne vėliau kaip 2015 m. Lenkijai buvo nustatytas 2014 m. balandžio 15 d. terminas, iki kurio ji turėjo pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių ėmėsi vykdydama šią rekomendaciją;

(5)	2014 m. birželio 2 d. Komisija padarė išvadą, kad jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą tuo metu imtis nereikėjo;

(6)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 12) dėl perviršinio deficito procedūros 4 straipsnį Komisija teikia šiai procedūrai vykdyti reikalingus duomenis. Taikydamos tą protokolą, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2009 (6) 3 straipsnį valstybės narės du kartus per metus, t. y. anksčiau nei balandžio 1 d. ir anksčiau nei spalio 1 d., turi pranešti valdžios sektoriaus deficito ir skolos duomenis ir kitus susijusius kintamuosius;

(7)

Taryba turi priimti sprendimą panaikinti sprendimą dėl perviršinio deficito, remdamasi pateiktais duomenimis. Be to, sprendimas dėl perviršinio deficito turėtų būti panaikintas tik jei pagal Komisijos prognozes numatoma, kad prognozės laikotarpiu deficitas neviršys 3 % BVP ribos (7), ir skolos santykis atitiks ateities perspektyvomis grindžiamą skolos kriterijaus elementą;

(8)	be to, pagal Stabilumo ir augimo paktą reikėtų tinkamai atsižvelgti į sistemines pensijų reformas, kuriomis įvedama daugiapakopė sistema, apimanti privalomojo pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų pakopą;

(9)

Lenkijai 2015 m. balandžio mėn. pateikus pranešimą, remiantis Komisijos (Eurostato) duomenimis, pateiktais pagal Reglamento (EB) Nr. 479/2009 14 straipsnį, 2015 m. konvergencijos programa ir Komisijos 2015 m. pavasario prognoze, pagrįstai daromos šios išvados:

—

2014 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo 3,2 % BVP. Kadangi šį skaičių galima laikyti artimu pamatinei vertei, o Lenkijos skolos santykis su BVP ilgą laiką yra mažesnis už 60 % BVP pamatinę vertę, Lenkijai galima taikyti Reglamento (EB) Nr. 1467/97 2 straipsnio 7 dalies nuostatas dėl sisteminių pensijų reformų. 1999 m. Lenkijos sisteminė pensijų reforma panaikinta 2013 m. gruodžio mėn. priimtu įstatymu. Remiantis šiuo panaikinančiu įstatymu, dalis lėšų, sukauptų privačiuose pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų fonduose (kurie sudaro antrąją Lenkijos pensijų sistemos pakopą), pervesta į valstybinio socialinio draudimo sistemą (pirmąją Lenkijos pensijų sistemos pakopą). Be to, antroji pensijų sistemos pakopa prarado savo visuotinę aprėptį, nes dalyvavimas joje tapo nebe privalomas. Todėl 2013 m. minėtas įstatymas panaikino sisteminį 1999 m. reformos pobūdį. Vis dėlto iki 2014 m. liepos mėn. pabaigos visų dalyvių socialinės įmokos dar buvo mokamos į antrąją pakopą. Šios įmokos yra grynosios 1999 m. sisteminės pensijų reformos sąnaudos ir į jas reikia atsižvelgti vertinant perviršinio deficito padėties ištaisymą. Apskaičiuotos 2014 m. sausio–liepos mėn. laikotarpio bendros tiesioginės grynosios sąnaudos siekia 0,4 % BVP ir todėl yra pakankamos, kad būtų galima paaiškinti, kodėl 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo didesnis, nei Sutartyje nustatyta 3 % BVP pamatinė vertė;

—

konvergencijos programoje, kurią Lenkijos Vyriausybė pateikė 2015 m. balandžio 30 d., planuojama, kad 2015 m. deficitas bus 2,7 % BVP, o 2016 m. – 2,3 % BVP. Pagal Komisijos 2015 m. pavasario prognozę numatoma, kad deficitas 2015 m. bus 2,8 % BVP, o 2016 m., remiantis prielaida, kad politika nesikeis, – 2,6 % BVP. Todėl tikimasi, kad prognozės laikotarpiu deficitas liks mažesnis už Sutartyje nustatytą 3 % BVP pamatinę vertę;

—	remiantis Komisijos skaičiavimais, struktūrinis balansas, t. y. pagal ekonominį ciklą pakoreguotas valdžios sektoriaus balansas, į kurį neįtraukiamos vienkartinės ir kitos laikinos priemonės, 2014 m. pagerėjo 0,9 % BVP;

—	2014 m. bendroji valdžios sektoriaus skola siekė 50,1 % BVP. Komisijos 2015 m. pavasario prognozėje numatyta, kad bendroji valdžios sektoriaus skola 2015 m. sieks 50,9 % BVP, o 2016 m. – 50,8 % BVP, t. y. ji bus mažesnė už 60 % BVP pamatinę vertę;

(10)

nuo 2015 m., t. y. kitų metų po perviršinio deficito padėties ištaisymo, Lenkija turi užtikrinti Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimų laikymąsi ir tinkamu tempu turėtų toliau siekti savo vidutinės trukmės biudžeto tikslo, kartu laikydamasi išlaidų kriterijaus. Komisijos 2015 m. pavasario prognozėje numatyta, kad struktūrinis balansas pagerės 0,2 % BVP tiek 2015, tiek 2016 m., remiantis prielaida, kad politika nesikeis. Remiantis bendru vertinimu, numatoma, kad 2015 m. Lenkija užtikrins reikalaujamą koregavimą siekdama vidutinės trukmės biudžeto tikslo, remiantis mažesniu už kriterijų grynuoju išlaidų augimu, nors yra rizika, kad 2016 m. šalis gali šiek tiek nukrypti nuo reikalaujamo koregavimo, kadangi struktūrinis koregavimas 2016 m. nesiekia reikalaujamos vertės, todėl tais metais reikės imtis papildomų priemonių;

(11)	pagal SESV 126 straipsnio 12 dalį Tarybos sprendimas dėl perviršinio deficito turi būti panaikintas, kai, Tarybos nuomone, perviršinis deficitas atitinkamoje valstybėje narėje ištaisomas;

(12)	Tarybos nuomone, perviršinis deficitas Lenkijoje ištaisytas, todėl Sprendimas 2009/589/EB turėtų būti panaikintas;

(13)

Taryba primena, kad 1999 m. vykdant sisteminę pensijų reformą nustatyto dydžio išmokų valstybinė pensijų sistema pakeista nustatyto dydžio įmokomis grindžiama trijų pakopų sistema. Pagrindinis reformos tikslas buvo pagerinti Lenkijos pensijų sistemos tvarumą, ypač atsižvelgiant į labai sudėtingą demografinę Lenkijos perspektyvą. 2013 m. pabaigoje panaikinus sisteminę reformą, vėl išaugo pirmosios, valstybinės pakopos, kuri, priešingai nei antroji pakopa, nėra pensijų kaupimo iš socialinio draudimo įmokų, bet hipotetinė nustatyto dydžio įmokų sistema, svarba. Nors panaikinus 1999 m. sisteminę reformą trumpuoju laikotarpiu palengvinta biudžeto padėtis, tai nepagerina ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, kadangi trumpalaikę didesnių socialinių įmokų ir mažesnių palūkanų mokėjimų naudą panaikins didesnės būsimų pensijų išmokos pagal valstybinės pensijos pakopos sistemą. Apskritai, 1999 m. sisteminės pensijų reformos panaikinimas ilguoju laikotarpiu susijęs su tam tikra rizika viešiesiems Lenkijos finansams,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Atlikus bendrą vertinimą daroma išvada, kad perviršinis deficitas Lenkijoje ištaisytas.

2 straipsnis

Sprendimas 2009/589/EB panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2015 m. birželio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. REIRS

(1) 2009 m. liepos 7 d. Tarybos sprendimas 2009/589/EB dėl perviršinio deficito Lenkijoje (OL L 202, 2009 8 4, p. 46).

(2) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(3) 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendacija siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Lenkijoje.

(4) 2013 m. gruodžio 10 d. Tarybos sprendimas 2013/758/ES, kuriuo nustatoma, kad Lenkija nesiėmė veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2013 m. birželio 21 d. Tarybos rekomendaciją (OL L 335, 2013 12 14, p. 46).

(5) 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Lenkijoje.

(6) 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 479/2009 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (OL L 145, 2009 6 10, p. 1).

(7) Atsižvelgiant į 2012 m. rugsėjo 3 d.„Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygas ir stabilumo ir konvergencijos programų formos ir turinio gaires“. Žr. http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/pdf/coc/code_of_conduct_lt.pdf.

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/40

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/1027

2015 m. birželio 23 d.

dėl ekspertams, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2007/829/EB

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 240 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

ekspertų komandiravimas gali būti naudingas Tarybos Generaliniam sekretoriatui (toliau – TGS), vykdančiam savo užduotį padėti Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai atitinkamai pagal SESV 235 straipsnio 4 dalį ir 240 straipsnio 2 dalį, suteikiant TGS galimybę pasinaudoti tų ekspertų aukšto lygio žiniomis ir profesine patirtimi, ypač tose srityse, kurių atveju tokios žinios ir patirtis nėra lengvai prieinamos pačiame TGS;

(2)	turėtų būti skatinama keistis profesine patirtimi ir žiniomis apie Europos politikos sritis laikinai skiriant valstybių narių valdžios institucijų ekspertus (toliau – komandiruotieji nacionaliniai ekspertai arba KNE) arba viešųjų tarpvyriausybinių organizacijų (toliau – TVO) ekspertus;

(3)	numatoma, kad KNE savo komandiruotės TGS metu įgis žinių, padėsiančių jiems atlikti savo užduotis būsimais pirmininkavimo Tarybai laikotarpiais;

(4)	nustatant ekspertų teises ir pareigas turėtų būti užtikrinta, kad jie vykdys savo pareigas atsižvelgdami tik į TGS interesus;

(5)	dėl laikino savo darbo pobūdžio ir ypatingo statuso ekspertai neturėtų imtis atsakomybės TGS vardu jo viešosios teisės prerogatyvoms, apibrėžtoms Sutartyse, įgyvendinti, išskyrus atvejus, kai šiame sprendime numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos;

(6)	turėtų būti nustatytos ekspertų įdarbinimo sąlygos, kurios turėtų būti taikomos nepriklausomai nuo to, kokios kilmės biudžeto asignavimai naudojami išlaidoms padengti;

(7)	kadangi šiuo sprendimu nustatytos taisyklės pakeičia taisykles, nustatytas Tarybos sprendime 2007/829/EB (1), tas sprendimas turėtų būti panaikintas nedarant poveikio jo tolesniam taikymui visoms komandiruotėms, kurios vykdomos šio sprendimo įsigaliojimo metu;

(8)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013 (2) buvo iš dalies pakeisti Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (toliau – Tarnybos nuostatai), visų pirma darbo sąlygos, nuostatos dėl atostogų ir jų VII priede apibrėžta išmokų apskaičiavimo tvarka,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šiuo sprendimu nustatytos taisyklės taikomos 2 straipsnyje išdėstytas sąlygas atitinkantiems ekspertams, kurie Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos interesais komandiruojami į TGS ir kurie yra:

komandiruotieji nacionaliniai ekspertai (toliau – KNE) – ši kategorija apima ekspertus, kuriuos komandiruoja:

i)	valstybių narių nacionalinio ar regioninio lygmens valdžios institucijos;

ii)

jei gautas TGS leidimas atsižvelgiant į konkretų atvejį – darbdavys, kuris nėra valstybės narės nacionalinio ar regioninio lygmens valdžios institucija, jei siekiant TGS interesų reikia kaip laikiną priemonę pasitelkti specifines žinias ir patirtį, su sąlyga, kad darbdavys:

—	yra nepriklausomas universitetas arba mokslinių tyrimų organizacija, nesiekianti pelno perskirstymo tikslais, arba

—	yra viešojo sektoriaus, kaip apibrėžta to darbdavio nacionalinėje teisėje, dalis.

KNE gali būti komandiruojami neapmokamai;

b)	neapmokamai komandiruoti viešosios tarpvyriausybinės organizacijos (toliau – TVO) (išskyrus Sąjungos įstaigas, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 1a straipsnio 2 dalyje) ekspertai tais atvejais, kai reikia perduoti specifines žinias ar patirtį.

2. Neapmokamai komandiruotiems ekspertams netaikomi 18, 19 ir 20 straipsniai.

2 straipsnis

Komandiravimo sąlygos

Kad galėtų būti komandiruoti į TGS, ekspertai:

1)	iki komandiravimo turi būti ne mažiau kaip 12 mėnesių pagal neterminuotą ar terminuotą sutartį išdirbę savo darbovietėje;

2)	visą komandiruotės laikotarpį turi likti įdarbinti savo darbovietėje;

3)	privalo turėti bent trejų metų patirtį visu etatu vykdant administracines, mokslines, technines, patariamąsias ar priežiūros funkcijas, susijusias su jiems paskirtų pareigų vykdymu. Prieš komandiravimą darbdavys TGS pateikia pažymą apie eksperto įdarbinimo istoriją per paskutinius 12 mėnesių;

turi būti valstybės narės piliečiai.

Nukrypstant nuo šio punkto pirmos pastraipos, iš TVO gali būti komandiruojami ekspertai, kurie nėra valstybės narės piliečiai; tokiais išimtiniais atvejais TGS užtikrina, kad nebūtų interesų konflikto ir kad būtų garantuotas TGS politikos ir veiklos nepriklausomumas bei nuoseklumas;

5.	kad atliktų savo pareigas, ekspertai turi gerai mokėti vieną oficialiąją Sąjungos kalbą ir pakankamai mokėti antrą kalbą.

3 straipsnis

Atrankos procedūra

1. Ekspertai atrenkami taikant atvirą ir skaidrią procedūrą, kurios praktiniai aspektai nustatomi pagal 32 straipsnį.

Nedarant poveikio 2 straipsnio 4 daliai, ekspertai atrenkami iš valstybių narių piliečių, užtikrinant kuo platesnį geografinį atstovavimą. Valstybės narės ir TGS bendradarbiauja, siekdami kuo labiau užtikrinti pusiausvyrą tarp vyrų ir moterų bei laikytis lygių galimybių principo.

2. Atitinkamai ES valstybių narių nuolatinėms atstovybėms arba TVO siunčiamas kvietimas pareikšti susidomėjimą. Kvietime pateikiami pareigybių aprašai, atrankos kriterijai ir paraiškų pateikimo terminas.

3. Visos paraiškos TGS teikiamos per valstybių narių nuolatines atstovybes arba TVO žmogiškųjų išteklių padalinį.

4. Tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais ir vadovaujantis Europos Vadovų Tarybos interesais TGS gali nuspręsti, kad ekspertas būtų atrinktas netaikant 1, 2 ir 3 dalyse išdėstytų atrankos procedūrų.

5. Ekspertai komandiruojami atsižvelgiant į TGS konkrečius poreikius ir biudžeto galimybes.

6. TGS ekspertui sukuria asmeninę bylą. Toje byloje laikoma atitinkama administracinė informacija.

4 straipsnis

Komandiravimo administracinė procedūra

1. Komandiravimas įgyvendinamas TGS administracijos generaliniam direktoriui pasikeičiant laiškais, atitinkamai, su atitinkamos valstybės narės nuolatine atstovybe arba TVO. Nuolatinei atstovybei taip pat pranešama apie visus atvejus, kai jos valstybės narės piliečiai komandiruojami iš TVO. Pasikeičiant laiškais nurodoma komandiruotės vieta ir funkcinė grupė, kuriai priklausys ekspertas (AD arba AST, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose). Pasikeičiant laiškais taip pat nurodomas eksperto vadovas generaliniame direktorate, direktorate, skyriuje ar padalinyje, į kurį ekspertas komandiruojamas, ir išsamiai apibūdinamos užduotys, kurias ekspertas turi atlikti. Pasikeičiant laiškais pridedama ekspertui taikomų taisyklių kopija.

2. Atsižvelgiant į konkretų atvejį, gali būti leista ekspertus komandiruoti trumpam laikui neapmokamai, kaip nurodyta IV skyriuje. Suteikiant tokį leidimą atsižvelgiama į eksperto įdarbinimo vietą, generalinį direktoratą, į kurį ekspertas komandiruojamas, 3 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą geografinę pusiausvyrą ir siūlomas pareigas.

5 straipsnis

Komandiruotės trukmė

1. Komandiruotė trunka nuo šešių mėnesių iki dvejų metų. Ji gali būti kelis kartus atnaujinama, bet iš viso negali būti ilgesnė kaip ketveri metai.

Vis dėlto, išimtiniais atvejais, gavus atitinkamo TGS generalinio direktoriaus prašymą ir išankstinį darbdavio sutikimą, TGS administracijos generalinis direktorius gali leisti ne daugiau kaip dviem papildomais metais per vieną ar per kelis kartus pratęsti komandiruotės laikotarpį, viršijant pirmoje pastraipoje nurodytą ketverių metų ribą.

2. Komandiruotės trukmė iškart nustatoma pasikeičiant laiškais, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalyje. Tokia pati tvarka taikoma kiekvienu atveju, kai komandiruotės laikotarpis atnaujinamas ar pratęsiamas.

3. Ekspertas, kuris anksčiau buvo komandiruotas į TGS, gali būti vėl komandiruojamas, jei laikomasi šių sąlygų:

a)	ekspertas toliau atitinka 2 straipsnyje nurodytas komandiravimo sąlygas;

nuo ankstesnės komandiruotės pabaigos, įskaitant atnaujinimus ir pratęsimus, ar paskesnės darbo sutarties su TGS praėjo ne mažiau kaip šešeri metai.

Ši nuostata neužkerta kelio TGS priimti komandiruojamą ekspertą, kurio ankstesnė komandiruotė, įskaitant atnaujinimus ir pratęsimus, truko trumpiau nei šešerius metus, nepraėjus šešeriems metams nuo jo pirmojo komandiruotės laikotarpio pabaigos – tačiau tokiu atveju naujoji komandiruotė neturi būti ilgesnė už likusią vėlesnio šešerių metų laikotarpio dalį.

6 straipsnis

Darbdavio pareigos

Eksperto darbdavys visą komandiruotės laikotarpį:

1)	toliau moka eksperto atlyginimą;

2)	toliau yra atsakingas už visas eksperto socialines teises, visų pirma susijusias su socialine apsauga, draudimu ir pensija, ir

atsižvelgiant į 10 straipsnio 2 dalies d punktą, toliau išlaiko jo administracinį statusą (kaip nuolatinio pareigūno ar pagal sutartį dirbančio personalo nario) ir informuoja TGS Administracijos generalinį direktoratą apie bet kokius eksperto administracinio statuso (kaip nuolatinio pareigūno ar pagal sutartį dirbančio personalo nario) pasikeitimus.

7 straipsnis

Pareigos

1. Ekspertai padeda TGS pareigūnams ir kitiems darbuotojams ir vykdo jiems paskirtas užduotis.

Pareigos, kurias turi vykdyti ekspertas, nustatomos abipusiu TGS ir darbdavio susitarimu:

a)	atsižvelgiant į TGS padalinio, į kurį ekspertas komandiruojamas, interesus ir

b)	atsižvelgiant į eksperto kvalifikaciją.

2. Ekspertui paskirtinos užduotys gali apimti, be kita ko, analizes, studijas, administracijų keitimąsi žiniomis, projektų valdymą ir pagalbą TGS grupėms bei parengiamiesiems komitetams.

Nepaisant 1 dalies pirmos pastraipos ir šios dalies pirmos pastraipos, Generalinis sekretorius, remdamasis atitinkamo padalinio, į kurį paskirtas ekspertas, generalinio direktoriaus pasiūlymu, gali patikėti ekspertui konkrečias užduotis ir pavesti ekspertui atlikti vieną ar daugiau konkrečių misijų, prieš tai įsitikinęs, kad nesama interesų konflikto.

3. Ekspertas dalyvauja misijose ir posėdžiuose tik:

a)	jei jis lydi TGS pareigūną ar kitą darbuotoją arba

b)	jei vienas – kaip stebėtojas arba tik informacijos tikslais.

Išskyrus atvejus, kai ekspertas yra gavęs specialius įgaliojimus iš atitinkamo TGS departamento generalinio direktoriaus laikantis šiam sprendimui įgyvendinti skirtos tvarkos, ekspertas negali įpareigoti TGS prieš išorės subjektus.

4. Už eksperto atliktų užduočių rezultatų patvirtinimą atsako tik TGS.

5. Atitinkami TGS padaliniai, eksperto darbdavys ir ekspertas deda visas pastangas, kad nebūtų jokio faktinio ar potencialaus interesų konflikto, susijusio su eksperto pareigomis komandiruotės metu. Tuo tikslu TGS iš anksto praneša ekspertui ir darbdaviui apie planuojamas pareigas ir paprašo kiekvieno iš jų raštu patvirtinti, kad jie nežino jokių priežasčių, dėl kurių ekspertas negalėtų būti paskirtas toms pareigoms.

Eksperto visų pirma paprašoma pranešti apie bet kokį galimą konfliktą tarp eksperto šeiminių aplinkybių (ypač artimų šeimos narių ir išplėstinės šeimos narių profesinės veiklos ar bet kokių svarbių jų ar šeimos narių finansinių interesų) ir siūlomų pareigų komandiruotės metu.

Darbdavys ir ekspertas įsipareigoja pranešti TGS apie bet kokį komandiruotės metu įvykusį aplinkybių pasikeitimą, galintį sukelti interesų konfliktą.

6. Tuo atveju, jei TGS mano, kad dėl ekspertui patikėtų užduočių pobūdžio reikia imtis ypatingų saugumo priemonių, prieš komandiruojant ekspertą gaunamas asmens patikimumo pažymėjimas.

7. Neįvykdžius šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalių nuostatų, TGS gali nutraukti eksperto komandiruotę pagal 10 straipsnio 2 dalies c punktą.

8 straipsnis

Ekspertų teisės ir pareigos

1. Komandiruotės metu ekspertas turi veikti sąžiningai. Visų pirma:

ekspertas vykdo paskirtas pareigas ir visais kitais atžvilgiais elgiasi atsižvelgdamas tik į Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos interesus.

Visų pirma ekspertas, vykdydamas savo pareigas, nepriima jokių savo darbdavio, bet kurios Vyriausybės ar bet kurio kito asmens, privačios bendrovės ar valstybės įstaigos nurodymų ir nevykdo jiems jokios veiklos;

b)	ekspertas susilaiko nuo bet kokių veiksmų, ypač nuo bet kokio viešo nuomonės reiškimo, kurie gali daryti neigiamą poveikį jo pareigoms TGS;

c)	kiekvienas ekspertas informuoja savo vadovą tais atvejais, kai ekspertas vykdydamas savo pareigas turi priimti sprendimą dėl klausimo, kuriuo ekspertas yra asmeniškai suinteresuotas ir kuris gali paveikti jo nepriklausomumą, tvarkymo ar rezultato;

d)	negavęs leidimo pagal TGS galiojančias sąlygas ir taisykles, ekspertas negali vienas ar kartu su kitais paskelbti ar prašyti paskelbti bet kokį tekstą, kuriame nagrinėjami Sąjungos darbo klausimai. Leidimą atsisakoma duoti tik tada, jei planuojama publikacija galėtų pažeisti Sąjungos interesus;

e)	visos teisės į bet kokį eksperto vykdant pareigas atliktą darbą yra TGS nuosavybė;

f)	ekspertas gyvena komandiruotės vietoje arba ne toliau nuo tos vietos, nei tai yra suderinama su tinkamu jam paskirtų pareigų vykdymu;

g)	ekspertas padeda ir teikia patarimus tam vadovui, kuriam jis yra priskirtas, ir yra savo vadovui atsakingas už pavestų pareigų vykdymą.

2. Tiek komandiruotės metu, tiek po jos ekspertas turi būti kuo diskretiškesnis dėl visų faktų ir informacijos, kuriuos jis sužinojo atlikdamas savo pareigas ar kurie su tomis pareigomis susiję. Ekspertas jokiu forma negali neįgaliotam asmeniui atskleisti jokių dokumentų ar informacijos, kuri dar nėra teisėtai paviešinta, ar naudoti jų savo asmeninei naudai.

3. Komandiruotei pasibaigus, vykdydamas naujas pareigas ir sutikdamas užimti tam tikras pareigas ar pasinaudoti privalumais, ekspertas ir toliau privalo veikti sąžiningai ir diskretiškai.

Todėl trejų metų laikotarpį po komandiruotės pabaigos ekspertas nedelsdamas praneša TGS apie bet kokias pareigas ar užduotis, kurios gali sukelti interesų konfliktą su tomis užduotimis, kurias jis atliko komandiruotės metu.

4. Ekspertui taikomos TGS galiojančios saugumo taisyklės, įskaitant duomenų apsaugos taisykles ir TGS tinklo apsaugos taisykles. Ekspertui taip pat taikomos taisyklės, reglamentuojančios Sąjungos finansinių interesų apsaugą.

5. Jei komandiruotės metu nesilaikoma šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalių nuostatų, TGS turi teisę nutraukti eksperto komandiruotę pagal 10 straipsnio 2 dalies c punktą.

6. Ekspertas nedelsdamas raštu informuoja savo vadovą, jei komandiruotės metu sužino faktų, kuriais remiantis galima suponuoti, kad:

a)	galimai vykdoma neteisėta veikla, įskaitant sukčiavimą ar korupciją, kurios kenkia Sąjungos interesams, arba

b)	vykdomi su profesinių pareigų vykdymu susiję veiksmai, kuriais gali būti rimtai pažeistos Sąjungos pareigūnų ar ekspertų pareigos.

Ši dalis taip pat taikoma, jei rimtą panašių pareigų pažeidimą padaro institucijos narys ar bet kuris kitas institucijai pavaldus arba darbą jai atliekantis asmuo.

7. Gavęs šio straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą, vadovas imasi Tarnybos nuostatų 22a straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių. Vadovui pagal šio sprendimo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas taikomi Tarnybos nuostatų 22a, 22b ir 22c straipsniai. Tos nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos atitinkamam ekspertui, siekiant užtikrinti, kad būtų apsaugotos jo teisės.

9 straipsnis

Komandiruotės sustabdymas

1. Gavęs rašytinį eksperto arba jo darbdavio prašymą ir pastarajam sutikus, TGS gali leisti sustabdyti komandiruotę ir nustatyti taikomas sąlygas. Tokio sustabdymo metu:

a)	nemokamos 19 straipsnyje numatytos išmokos;

b)	20 straipsnyje numatytos išlaidos apmokamos tik tuo atveju, jei komandiruotė sustabdyta TGS prašymu.

2. TGS apie tai praneša darbdaviui ir atitinkamos valstybės narės nuolatinei atstovybei.

10 straipsnis

Komandiruotės nutraukimas

1. Atsižvelgiant į 2 dalį, komandiruotė gali būti nutraukta TGS arba darbdavio prašymu, jei apie tai buvo pranešta prieš tris mėnesius. Ji taip pat gali būti nutraukta eksperto prašymu, jei buvo pranešta tokia pat tvarka ir jei sutinka darbdavys ir TGS.

2. Tam tikrais išimtiniais atvejais komandiruotė gali būti nutraukta be įspėjimo:

a)	darbdavio, jei to reikia dėl darbdavio esminių interesų;

b)	TGS ir darbdavio bendru susitarimu, ekspertui to paprašius abiejų šalių, jei to reikia dėl eksperto esminių asmeninių ar profesinių interesų;

c)	TGS, jei ekspertas nevykdo šiame sprendime nustatytų pareigų. Prieš tai ekspertui turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas;

d)	TGS, kai panaikinamas arba pasikeičia eksperto administracinis statusas (kaip darbdavio nuolatinio pareigūno ar pagal sutartį dirbančio personalo nario). Prieš tai ekspertui turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas.

3. Jei komandiruotė nutraukiama pagal 2 dalies c punktą, TGS nedelsdamas apie tai praneša darbdaviui ir atitinkamos valstybės narės nuolatinei atstovybei.

II SKYRIUS

DARBO SĄLYGOS

11 straipsnis

Socialinė apsauga

1. Prieš prasidedant komandiruotei darbdavys patvirtina TGS, kad visos komandiruotės metu ekspertui bus taikomi socialinės apsaugos klausimus reglamentuojantys teisės aktai, taikomi ekspertą įdarbinusiai valstybės narės valdžios institucijai ar TVO. Šiuo tikslu valstybės narės valdžios institucija TGS pateikia Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 (3) 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą („portatyvus dokumentas A1“). TVO pateikia TGS „portatyviam dokumentui A1“ lygiavertę pažymą ir įrodo, kad taikytinuose socialinės apsaugos klausimus reglamentuojančiuose teisės aktuose yra numatytas užsienyje patirtų sveikatos priežiūros išlaidų padengimas.

2. Nuo komandiruotės pradžios TGS apdraudžia ekspertą nuo nelaimingų atsitikimų. TGS pateikia ekspertui tokio draudimo sąlygų kopiją tą dieną, kai jis atvyksta į Administracijos generalinio direktorato atitinkamą padalinį sutvarkyti su komandiruote susijusių administracinių formalumų.

3. Tais atvejais, kai ekspertui dalyvaujant misijoje pagal 7 straipsnio 3 dalį ir 29 straipsnį yra būtinas papildomas arba specialus draudimas, atitinkamas išlaidas apmoka TGS.

12 straipsnis

Darbo laikas

1. Ekspertui taikomos TGS galiojančios taisyklės dėl darbo laiko ir lankstaus darbo grafiko, priklausomai nuo pareigybei, į kurią jis paskirtas TGS, keliamų reikalavimų.

2. Visą komandiruotės laikotarpį ekspertas dirba visu etatu. Gavus generalinio direktoriaus tinkamai pagrįstą prašymą ir jei tai atitinka TGS interesus, TGS gali leisti ekspertui dirbti ne visą darbo dieną, dėl to sutarus su darbdaviu.

3. Jei leidžiama dirbti ne visą darbo dieną, ekspertas dirba bent pusę įprastinio darbo laiko.

4. Ekspertams gali būti mokamos TGS taikomos išmokos už darbą pamainomis ar budėjimą.

13 straipsnis

Nebuvimas darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo

1. Neatvykęs į darbą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo, ekspertas kuo greičiau praneša apie tai vadovui, nurodydamas savo buvimo adresą. Jei eksperto nėra darbe ilgiau kaip tris dienas iš eilės, jis pateikia medicinos pažymą ir jo gali būti paprašyta praeiti TGS surengtą medicininę apžiūrą.

2. Jei eksperto nėra darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo ne ilgiau kaip tris dienas, bet iš viso ilgiau kaip dvylika dienų per dvylikos mėnesių laikotarpį, iš eksperto reikalaujama pateikti medicinos pažymą dėl kiekvieno kito nebuvimo darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo.

3. Jei eksperto nėra darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo ilgiau kaip vieną mėnesį arba ilgiau už eksperto atliktos tarnybos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra ilgesnis, automatiškai sustabdomas 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų išmokų mokėjimas. Ši dalis netaikoma su nėštumu susijusios ligos atveju. Nebuvimas darbe dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo negali trukti ilgiau nei atitinkamo asmens komandiruotė.

4. Tačiau jei ekspertas komandiruotės metu patiria su darbu susijusią traumą, jis toliau gauna visas 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas išmokas per visą laikotarpį, kurį jis negali dirbti, iki pat komandiruotės pabaigos.

14 straipsnis

Kasmetinės atostogos, tikslinės atostogos ir šventės

1. Nedarant poveikio konkrečioms šiame sprendime išdėstytoms nuostatoms, ekspertui taikomos TGS galiojančios taisyklės dėl kasmetinių atostogų, specialių atostogų ir valstybinių švenčių.

2. Atostogos suteikiamos gavus išankstinį to padalinio, į kurį ekspertas komandiruotas, leidimą.

3. Gavęs darbdavio tinkamai pagrįstą prašymą TGS gali suteikti iki dviejų dienų papildomų specialių atostogų per dvylikos mėnesių laikotarpį. Kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai.

4. Iki komandiruotės pabaigos nepanaudotos kasmetinių atostogų dienos panaikinamos.

5. Ekspertas, kurio komandiruotės trukmė yra trumpesnė nei šeši mėnesiai, departamento, į kurį jis komandiruotas, generalinio direktoriaus sprendimu gali būti suteiktos specialios atostogos remiantis eksperto pateiktu motyvuotu prašymu. Tos specialios atostogos negali viršyti trijų dienų per visą komandiruotės laikotarpį. Prieš suteikdamas tokias atostogas departamento generalinis direktorius turi iš anksto pasikonsultuoti su administracijos generaliniu direktoriumi.

15 straipsnis

Specialios atostogos dalyvauti mokymuose

Šis straipsnis taikomas ekspertams, kurių komandiruotės trukmė yra šeši mėnesiai arba daugiau.

Nepaisant 14 straipsnio 3 dalies, TGS gali ekspertui suteikti papildomų specialių atostogų darbdavio organizuojamiems mokymams dėl eksperto reintegravimo, jei darbdavys pateikė tinkamai pagrįstą prašymą. Tų papildomų specialių atostogų metu nemokamos 19 straipsnyje nurodytos išmokos.

16 straipsnis

Motinystės ir tėvystės atostogos

1. Ekspertui taikomos TGS galiojančios taisyklės dėl motinystės ir tėvystės atostogų.

2. Jei darbdavio nacionalinės teisės aktais suteikiamos ilgesnės motinystės atostogos, eksperto prašymu ir gavus išankstinį darbdavio sutikimą komandiruotė sustabdoma laikotarpiui, kuris viršija TGS suteiktą laikotarpį. Tokiu atveju, jei to reikia dėl TGS interesų, komandiruotės pabaigoje prie jos pridedamas sustabdymo trukmę atitinkantis laikotarpis.

3. Nepaisant 1 dalies, ekspertas gali prašyti sustabdyti komandiruotę viso motinystės atostogoms leidžiamo laikotarpio metu, gavęs išankstinį darbdavio sutikimą. Tokiu atveju, jei to reikia dėl TGS interesų, komandiruotės pabaigoje prie jos pridedamas sustabdymo trukmę atitinkantis laikotarpis.

4. 2 ir 3 dalys taip pat taikomos įvaikinimo atveju.

17 straipsnis

Valdymas ir kontrolė

Darbo laiko ir nebuvimo darbe valdymą ir kontrolę atlieka TGS Administracijos generalinis direktoratas ir generalinis direktoratas ar padalinys, į kurį ekspertas komandiruotas, laikantis TGS galiojančių taisyklių ir procedūrų.

III SKYRIUS

IŠMOKOS IR IŠLAIDOS

18 straipsnis

Išmokų ir kelionės išlaidų apskaičiavimas

1. Šiame sprendime KNE įdarbinimo, komandiruotės ir grįžimo vietas TGS nustato atsižvelgdamas į tų vietų geografinę padėtį pagal platumą ir ilgumą, kaip nustatyta atitinkamoje TGS paskyrimų tarnybos duomenų bazėje.

2. Šio sprendimo 19 ir 20 straipsniuose nurodytas geografinis atstumas tarp komandiruotės vietos ir įdarbinimo arba grįžimo vietos apskaičiuojamas nustatant ortodrominį atstumą tarp šių dviejų taškų pagal jų platumą ir ilgumą, vadovaujantis WGS 84 (World Geodetic System 1984) koordinačių sistema.

3. Šiame sprendime:

a) įdarbinimo vieta– vieta, kur KNE vykdė savo pareigas darbdaviui prieš pat komandiruotę;

b) komandiruotės vieta– Briuselis;

c) grįžimo vieta– vieta, kur KNE vykdys savo pagrindinę veiklą pasibaigus komandiravimo laikotarpiui.

Įdarbinimo vieta nustatoma pasikeičiant laiškais, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje. Grįžimo vieta nustatoma remiantis darbdavio pareiškimu.

4. Šiame straipsnyje neatsižvelgiama į aplinkybes, susijusias su KNE vykdomu darbu valstybei narei, kuri nėra komandiruotės vietos valstybė, ar tarpvyriausybinei organizacijai.

19 straipsnis

Išmokos

1. KNE turi teisę visą komandiravimo laikotarpį gauti dienpinigius, vadovaujantis tais pačiais kriterijais kaip pareigūnų ekspatriacijos išmokos skyrimo kriterijai, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų VII priedo 4 straipsnyje. Jei tie kriterijai tenkinami, kasdienė pragyvenimo išmoka yra 128,67 EUR. Priešingu atveju ji yra 32,18 EUR.

2. Visą komandiravimo laikotarpį KNE turi teisę į papildomas mėnesines išmokas, kurios mokamos pagal pateiktą lentelę:

Geografinis atstumas tarp įdarbinimo vietos ir komandiruotės vietos (km)	Suma EUR
0–150	0,00
> 150	82,70
> 300	147,03
> 500	238,95
> 800	385,98
> 1 300	606,55
> 2 000	726,04

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos išmokos taip pat skiriamos KNE patirtoms persikraustymo išlaidoms ir visų metinių kelionių komandiruotės laikotarpiu išlaidoms padengti. Šios išmokos mokamos už misijų, TGS suteiktų kasmetinių atostogų, motinystės, tėvystės ar įvaikinimo atostogų, specialių atostogų ir valstybinių švenčių laikotarpius, nedarant poveikio 14, 15 ir 16 straipsniams. Jei leidžiama dirbti ne visą darbo dieną, KNE turi teisę į proporcingai sumažintas išmokas.

4. Komandiruotės pradžioje KNE gauna avansinę sumą, lygią 75 dienų dienpinigiams, ir po to atitinkamą laikotarpį nebeturi teisės į tokias išmokas. Jei komandiruotė TGS baigiasi iki šio laikotarpio, kuris imamas apskaičiuojant avansą, pabaigos, KNE privalo grąžinti atitinkamą sumą už likusią šio laikotarpio dalį.

5. Pasikeičiant laiškais, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalyje, darbdavys informuoja TGS apie visus mokėjimus, panašius į nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriuos gauna KNE. Šių mokėjimų suma išskaičiuojama iš TGS mokamų atitinkamų išmokų KNE.

6. Taikant Tarnybos nuostatų 65 straipsnį ir XI priedą priimti atlyginimo ir išmokų patikslinimai automatiškai taikomi mėnesinėms išmokoms ir dienpinigiams nuo mėnesio, einančio po to priėmimo; toks patikslinimas netaikomas atgaline data. Atlikus korekcijas naujos sumos bus paskelbtos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

20 straipsnis

Kelionės išlaidos

1. KNE turi teisę į jo kelionės išlaidų kompensavimą išmokant fiksuoto dydžio išmoką komandiruotės pradžioje.

2. Fiksuoto dydžio kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal sumą, skiriamą už geografinio atstumo tarp įdarbinimo vietos ir komandiruotės vietos kilometrą. Už kiekvieną kilometrą mokama išmoka nustatoma vadovaujantis Tarnybos nuostatų VII priedo 7 straipsniu.

3. KNE turi teisę į jo kelionės į grįžimo vietą pasibaigus komandiruotei išlaidų kompensavimą. Atlyginama ne didesnė suma už tą, į kurią jis būtų turėjęs teisę, jei būtų grįžęs į savo įdarbinimo vietą.

4. KNE šeimos narių kelionės išlaidos nekompensuojamos.

21 straipsnis

Misijos ir misijų išlaidos

1. Ekspertas gali būti išsiųstas į misiją, atsižvelgiant į 7 straipsnio 2 ir 3 dalis.

2. Misijos išlaidos atlyginamos vadovaujantis TGS galiojančiomis nuostatomis.

22 straipsnis

Mokymas

Ekspertas turi teisę dalyvauti TGS organizuojamuose mokymo kursuose, jei to reikia TGS interesais. Priimant sprendimą leisti dalyvauti kursuose atsižvelgiama į eksperto motyvuotus interesus, ypač į jo profesinę karjerą po komandiruotės.

23 straipsnis

Administracinės nuostatos

1. Pirmąją komandiruotės dieną ekspertas atvyksta į atitinkamą Administracijos generalinio direktorato padalinį atlikti būtinų administracinių formalumų. Ekspertas pradeda eiti savo pareigas pirmąją arba šešioliktąją mėnesio dieną.

2. Mokėjimus TGS vykdo eurais į banko sąskaitą, atidarytą banko įstaigoje Sąjungoje.

IV SKYRIUS

NEAPMOKAMI TRUMPAM LAIKUI KOMANDIRUOTI EKSPERTAI

24 straipsnis

Neapmokami trumpam laikui komandiruoti ekspertai

1. Siauros specializacijos ekspertas gali būti neapmokamai trumpam laikui komandiruojamas į TGS specifinėms užduotims vykdyti ne ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas pagal 25 straipsnio 1 dalį.

Nedarant poveikio kitokiam TGS ir neapmokamai trumpam laikui komandiruojamą ekspertą (toliau – NTLK ekspertas) komandiruojančios administracijos susitarimui, tokios komandiruotės atveju TGS nemoka jokių išmokų ir neapmoka jokių išlaidų, išskyrus atitinkamais atvejais 29 straipsnyje numatytas išlaidas.

2. Laikantis 25–29 straipsnių, taisyklės, nustatytos 1–17, 21–23 ir 30–32 straipsniuose, taikomos ir NTLK ekspertams.

3. Nedarant poveikio 8 straipsniui, NTLK eksperto elgesys turi visuomet atspindėti faktą, kad jis komandiruotas į TGS, ir niekada nedaryti neigiamo poveikio jo pareigoms TGS.

25 straipsnis

Neapmokamos trumpo laiko komandiruotės atnaujinimas ir pratęsimas

1. 24 straipsnio 1 dalyje nurodytas laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą ne daugiau kaip šešiems mėnesiams. Tačiau išimtiniais atvejais TGS gali nuspręsti pratęsti komandiruotę daugiau kaip šešiems mėnesiams.

2. NTLK ekspertas gali būti vėl komandiruotas į TGS vadovaujantis šiame sprendime nustatytomis taisyklėmis, su sąlyga, kad nuo ankstesnės komandiruotės pabaigos iki naujos komandiruotės būtų praėję ne mažiau kaip vieni metai.

3. Išimtiniais atvejais 2 dalyje nurodytas vienų metų laikotarpis gali būti sutrumpintas.

26 straipsnis

Pareigų aprašymas

1. Pasikeičiant laiškais, kaip numatyta 4 straipsnio 1 dalyje, nurodomas atsakingas asmuo generaliniame direktorate arba direktorate, skyriuje ar kitame padalinyje, į kurį bus komandiruojamas NTLK ekspertas, taip pat išsamiai apibūdinamos jam pavedamos vykdytinos pareigos.

2. NTLK ekspertas instrukcijas dėl konkrečių vykdytinų pareigų gauna iš 1 dalyje minėto atsakingo asmens.

27 straipsnis

Draudimas

Nedarant poveikio 29 straipsniui ir nepaisant 11 straipsnio 2 ir 3 dalių, TGS apdraudžia NTLK ekspertą nuo nelaimingų atsitikimų tuo atveju, kai jo darbdavys nėra jo apdraudęs nuo tos pačios rizikos.

28 straipsnis

Darbo sąlygos

1. Nepaisant 12 straipsnio 2 dalies antro sakinio, NTLK ekspertas komandiruotės laikotarpiu dirba tik visu etatu.

2. NTLK ekspertui netaikoma 12 straipsnio 4 dalis.

3. NTLK ekspertui netaikomos 14 straipsnio 3 ir 5 dalys. Tačiau remiantis NTLK eksperto pateiktu pagrįstu prašymu jam gali būti suteiktos specialios atostogos departamento, į kurį jis komandiruotas, generalinio direktoriaus sprendimu. Šios atostogos negali viršyti trijų dienų per visą komandiruotės laikotarpį. Prieš suteikdamas tokias atostogas departamento generalinis direktorius iš anksto pasikonsultuoja su administracijos generaliniu direktoriumi.

29 straipsnis

Misijos

1. Jeigu NTLK ekspertas dalyvauja misijose, kurios vyksta ne jo komandiruotės vietoje, jam atlyginama laikantis galiojančių taisyklių, taikomų atlyginant pareigūnų misijų išlaidas, išskyrus atvejus, kai TGS ir darbdavys yra sudarę kitokį susitarimą.

2. Jeigu vykdančius misiją pareigūnus TGS apdraudžia specialiu didelės rizikos draudimu, juo apdraudžiamas ir toje pačioje misijoje dalyvaujantis NTLK ekspertas.

3. Misijoje už ES teritorijos ribų dalyvaujančiam NTLK ekspertui taikoma TGS tokioms misijoms galiojanti saugumo tvarka.

V SKYRIUS

SKUNDAI

30 straipsnis

Skundai

Nedarant poveikio galimybei iškelti bylą pradėjus eiti pareigas laikantis SESV 263 straipsnyje nustatytų sąlygų ir terminų, ekspertas gali pateikti skundą Administracijos generalinio direktorato skyriui, atsakingam už skundus ir prašymus pagal Tarnybos nuostatus, dėl pagal šį sprendimą Tarybos Generalinio sekretoriaus priimto akto, kuris daro neigiamą poveikį ekspertui, išskyrus aktus, kurie priimti tiesiogiai įgyvendinant darbdavio sprendimus.

Skundas turi būti pateiktas per du mėnesius. Laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai atitinkamam asmeniui pranešama apie sprendimą, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip tą dieną, kai pastarasis gavo tokį pranešimą. Administracijos generalinis direktorius apie savo pagrįstą sprendimą suinteresuotam asmeniui praneša per keturis mėnesius nuo skundo pateikimo dienos. Jei pasibaigus šiam terminui ekspertas atsakymo į skundą negauna, laikoma, kad jis numanomai atmestas.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Informacijos teikimas

Visų valstybių narių nuolatinėms atstovybėms kasmet pranešamas ekspertų TGS skaičius. Kartu su šia informacija pateikiami ir šie duomenys:

a)	TVO komandiruotų ekspertų, kaip išdėstyta 2 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje, pilietybės;

b)	atrankos procedūros išimtys pagal 3 straipsnio 4 dalį;

c)	visų ekspertų paskyrimai;

d)	ekspertų komandiruotės sustabdymo ar ankstyvo nutraukimo atvejai, kaip išdėstyta 9 ir 10 straipsniuose;

e)	metinis KNE išmokų patikslinimas pagal 19 straipsnį.

32 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Visais įgaliojimais, kurie šiuo sprendimu suteikti TGS, naudojasi Tarybos Generalinis sekretorius. Tarybos Generaliniam sekretoriui leidžiama visus tuos įgaliojimus ar jų dalį deleguoti TGS administracijos generaliniam direktoriui.

33 straipsnis

Panaikinimas

Tarybos sprendimas 2007/829/EB panaikinamas. Tačiau 2 straipsnio 1 dalis ir 15–19 straipsniai ir toliau taikomi visoms komandiruotėms, kurios vykdomos šio sprendimo įsigaliojimo metu, nedarant poveikio 34 straipsniui.

34 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Nuo pirmosios mėnesio, einančio po jo įsigaliojimo, dienos jis taikomas kiekvienai naujai komandiruotei arba atnaujintai ar pratęstai komandiruotei.

Priimta Liuksemburge 2015 m. birželio 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. RINKĒVIČS

(1) 2007 m. gruodžio 5 d. Tarybos sprendimas dėl nacionaliniams ekspertams ir kariniam personalui, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių ir panaikinantis Sprendimą 2003/479/EB (OL L 327, 2007 12 13, p. 10).

(2) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1023/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (OL L 287, 2013 10 29, p. 15).

(3) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (OL L 284, 2009 10 30, p. 1).

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/53

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/1028

2015 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo sprendimo 2014/88/ES, kuriuo laikinai sustabdomas maisto produktų, kurie pagaminti iš betelinio pipiro lapų arba kurių sudėtyje yra šių lapų, importas iš Bangladešo, nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio

(pranešta dokumentu Nr. C(2015) 4187)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/88/ES (2) buvo priimtas po to, kai Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemai (RASFF) perduota daug pranešimų apie tai, kad maisto produktuose rasta įvairių salmonelių padermių, įskaitant salmonella typhimurium. Pastaroji padermė yra antras dažniausiai žmonėse aptinkamas serologinis tipas ir dažnai aptinkama Bangladešo kilmės maisto produktuose, kurie pagaminti iš betelinio pipiro lapų arba kurių sudėtyje yra šių lapų; nuo 2011 m. Jungtinė Karalystė pranešė apie kelis užsikrėtimo salmonelioze nuo betelinio pipiro lapų protrūkius; be to, tikėtina, kad pranešama ne apie visus užsikrėtimo atvejus Sąjungoje;

(2)	atitinkamai Įgyvendinimo sprendimu 2014/88/ES draudžiama iki 2014 m. liepos 31 d. importuoti į Sąjungą maisto produktus iš Bangladešo, kurie pagaminti iš betelinio pipiro lapų arba kurių sudėtyje yra šių lapų;

(3)	Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/510/ES (3) Įgyvendinimo sprendimo 2014/88/ES taikymo laikotarpis pratęstas iki 2015 m. birželio 30 d.;

(4)

2015 m. gegužės mėn. Bangladešo pateiktas veiksmų planas yra neišsamus ir nėra garantijų dėl jo veiksmingo taikymo ir vykdymo užtikrinimo. Toliau taikomas paties Bangladešo 2013 m. gegužės mėn. nustatytas draudimas eksportuoti betelinio pipiro lapus. Tačiau jis nėra visiškai veiksmingas ir nuo jo priėmimo RASFF sistemoje pranešta apie 25 bandymus importuoti betelinio pipiro lapus į Sąjungą. Todėl negalima daryti išvados, kad Bangladešo nustatytos garantijos yra pakankamos, kad būtų pašalinta didelė rizika žmonių sveikatai. Todėl turėtų toliau galioti Įgyvendinimo sprendimu 2014/88/ES nustatytos neatidėliotinos priemonės;

(5)	todėl Įgyvendinimo sprendimo 2014/88/ES taikymo laikotarpis turėtų būti pratęstas;

(6)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/88/ES 4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2016 m. birželio 30 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(2) 2014 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/88/ES, kuriuo laikinai sustabdomas maisto produktų, kurie pagaminti iš betelinio pipiro lapų arba kurių sudėtyje yra šių lapų, importas iš Bangladešo (OL L 45, 2014 2 15, p. 34).

(3) 2014 m. liepos 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/510/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo sprendimo 2014/88/ES, kuriuo laikinai sustabdomas maisto produktų, kurie pagaminti iš betelinio pipiro lapų arba kurių sudėtyje yra šių lapų, importas iš Bangladešo, nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio (OL L 228, 2014 7 31, p. 33).

30.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 163/55

TARYBOS REKOMENDACIJA (ES) 2015/1029

2015 m. birželio 19 d.

siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Jungtinėje Karalystėje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 126 straipsnio 7 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,

kadangi:

(1)	pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 126 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(2)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo (Nr. 15) dėl tam tikrų su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste susijusių nuostatų 4 punktą SESV 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito Jungtinei Karalystei (toliau – JK) netaikoma, nebent ji įsivestų eurą. To protokolo 5 punkte nustatyta, kad JK turi stengtis vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito;

(3)	Stabilumo ir augimo pakto pagrindinis tikslas yra patikimi valstybės finansai – priemonė sudaryti geresnes sąlygas kainų stabilumui ir dideliam tvariam augimui, leidžiančiam kurti naujas darbo vietas;

(4)

2008 m. liepos 8 d. pagal Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) 104 straipsnio 6 dalį Taryba nusprendė, kad JK susidarė perviršinis deficitas, ir pagal EB sutarties 104 straipsnio 7 dalį ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1467/97 (1) 3 straipsnį pateikė rekomendaciją dėl perviršinio deficito ištaisymo ne vėliau kaip 2009–2010 m. finansiniais metais (2);

(5)

remdamasi EB sutarties 104 straipsnio 8 dalimi, 2009 m. balandžio 27 d. Taryba nusprendė, kad JK nesiėmė priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2008 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją (3). 2009 m. gruodžio 2 d. Taryba pateikė patikslintas rekomendacijas pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir rekomendavo JK ištaisyti perviršinio deficito padėtį ne vėliau kaip 2014–2015 m. 2010 m. liepos 6 d. Komisija padarė išvadą, kad, remiantis Komisijos 2010 m. pavasario prognoze, JK ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją, todėl jokių papildomų veiksmų pagal perviršinio deficito procedūrą tuo metu imtis nereikėjo;

(6)	2015 m. birželio 19 d., remdamasi SESV 126 straipsnio 8 dalimi, Taryba nustatė, kad JK laikotarpiu nuo 2010–2011 m. iki 2014–2015 m. nesiėmė veiksmingų priemonių, kuriomis būtų atsižvelgiama į 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendaciją;

(7)

pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnį Taryba turi atitinkamai valstybei narei pateikti rekomendacijas, kad ji per nurodytą laikotarpį ištaisytų perviršinio deficito padėtį. Rekomendacijoje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip šešių mėnesių terminas, iki kurio atitinkama valstybė narė turi imtis veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui ištaisyti. Be to, rekomendacijoje ištaisyti perviršinį deficitą Taryba turi reikalauti pasiekti metinius biudžeto tikslus, kurie pagal prognozę, kuria grindžiama rekomendacija, atitinka minimalų metinį struktūrinio balanso, t. y. pagal ciklą pakoreguoto balanso neįtraukiant vienkartinių ir kitų laikinųjų priemonių, pagerėjimą, kurio lyginamasis dydis būtų ne mažiau kaip 0,5 % BVP;

(8)

Komisijos atnaujintoje 2015 m. pavasario prognozėje (4) numatoma, kad 2015–2016 m. realus BVP augs 2,4 %, o 2016–2017 m. – 2,1 % (2014–2015 m. jis augo 2,8 %) (5). Abejais metais augimą iš esmės skatino vidaus paklausa. Tikimasi, kad prognozės laikotarpiu privatus vartojimas laipsniškai gerės, nes spartės nominalaus darbo užmokesčio augimas, o infliacija išliks maža. Infliacija sparčiai mažėjo – 2011 m. rugsėjo mėn. ji buvo didžiausia ir siekė 5,2 %, o 2015 m. pirmajame ketvirtyje – 0,1 %. Tikimasi, kad paskutiniame 2015 m. ketvirtyje ji padidės iki 1,1 % (numatyta, kad metinė infliacija bus 0,4 %), o 2016 m. ji didės toliau ir sieks 1,6 %. Numatyta, kad investicijos mažės maždaug nuo 2014 m., tačiau jos turėtų išlikti santykinai didelės dėl palankių kredito sąlygų, geros įmonių pelno būklės ir didelės paklausos. Manoma, kad išorės sektoriaus poveikis augimui ir toliau bus neigiamas, tačiau jo mastas bus mažesnis, nes euro zonos – didžiausios JK prekybos partnerės – perspektyva gerėja. Užimtumas išliko didelis; numatoma, kad 2015 m. nedarbo lygis sumažės iki 5,4 %, o 2016 m. – iki 5,3 %;

(9)

valdžios sektoriaus deficitas nuo 2009–2010 m. pasiekto aukščiausio 10,9 % BVP dydžio sumažėjo iki 5,2 % BVP 2014–2015 m. Per tą patį laikotarpį struktūrinis balansas sumažintas nuo 8,0 % BVP iki 4,7 % BVP. Nuo 2010–2011 m. iki 2014–2015 m. vidutinis metinis struktūrinių pastangų pagerėjimas siekė 0,7 %. Numatoma, kad, atlikus koregavimą dėl patikslinto potencialaus gamybos apimties augimo nuo dabartinės prognozės iki prognozės, kuria pagrįsta 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija, poveikio, taip pat dėl pajamų pokyčių, palyginti su standartiniais elastingumo dydžiais, poveikio BVP augimui, vidutinės metinės pakoreguotos struktūrinės pastangos per tą laikotarpį sudarys 1,1 % BVP. 2010 m. birželio mėn. nepaprastajame biudžete buvo nustatyta didžioji dauguma konsolidavimo plano priemonių, sudarančių 2,5 % BVP laikorapiu nuo 2010–2011 m. iki 2014–2015 m. Šiek tiek daugiau kaip ketvirtadalis šių priemonių – apmokestinimo priemonės, o likę trys ketvirtadaliai – išlaidų mažinimo priemonės. Likęs fiskalinis konsolidavimas (maždaug 1 % BVP) buvo vykdomas skelbiant du biudžetinius pranešimus prieš 2010 m. birželio mėn. biudžeto planą ir vėlesnius biudžeto planus bei rudens ataskaitas (angl. Autumn Statements) iki 2014 m. lapkričio mėn. Buvo atlikti tam tikri einamųjų ir kapitalo išlaidų pakeitimai, o konsolidavimo laikotarpis pratęstas iki 2018–2019 m;

(10)

valdžios sektoriaus bendroji skola padidėjo nuo 42,7 % BVP 2007–2008 m. iki 88,4 % BVP 2014–2015 m.; nuo 2009–2010 m. ji didėjo nuolat viršydama Sutartyje nustatytą pamatinę vertę. Ši skola didėjo dėl pirminio deficito kitimo ir intervencinių priemonių finansų sektoriuje, kurias pritaikius buvo nacionalizuoti du bankai. Pagal Komisijos 2015 m. pavasario prognozę numatoma, kad skolos santykis su BVP toliau nežymiai didės. Nebalansiniai straipsniai, susiję su intervencinėmis priemonėmis finansų sektoriuje, taip pat galėtų daryti teigiamą poveikį būsimai skolos raidai;

(11)

2014–2015 m. nominalus deficitas pasiekė 5,2 % BVP, nes JK neištaisė perviršinio deficito iki 2009 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacijoje nustatyto termino. Taip atsitiko dėl nepakankamų priemonių ir daug nepalankesnės pradinės augimo padėties, kai atlikus peržiūrą 2008–2009 m. BVP augimas buvo sumažintas 1,0 procentiniu punktu iki – 2,3 %. Patikslinta rekomendacija JK pagal SESV 126 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatytas naujas perviršinio deficito ištaisymo terminas, yra pagrįsta pagal Stabilumo ir augimo pakto taisykles;

(12)

atsižvelgiant į netikrumą, susijusį su ekonominiais ir biudžeto pokyčiais, galutiniams deficito ištaisymo laikotarpio metams rekomenduojamas biudžeto tikslas turėtų būti šiek tiek mažesnis už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę, kad per prašomą terminą būtų užtikrintas veiksmingas ir tvarus deficito ištaisymas;

(13)

suteikti JK vienus papildomus metus pagal bendrąja taisyklę remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1467/97, JK atveju būtų pernelyg reiklus sprendimas, nes reikėtų koreguoti nominalų 2,2 % BVP deficitą. Toks koregavimas 2015–2016 m. galėtų daryti reikšmingą poveikį neseniai prasidėjusiam realaus darbo užmokesčio augimui, taigi neigiamai veiktų augimą. Taip pat reikėtų įgyvendinti papildomų priemonių pagal labai įtemptą grafiką. Remiantis Komisijos atnaujinta 2015 m. pavasario prognoze, tokio koregavimo poveikis ekonomikos augimui būtų itin neigiamas. Todėl atrodo, kad yra tinkama JK pratęsti perviršinio deficito padėties ištaisymo terminą dvejais metais;

(14)

papildomi dveji metai perviršinio deficito padėčiai ištaisyti atitiktų tarpinius nominalaus deficito tikslus: 4,1 % BVP 2015–2016 m. ir 2,7 % BVP 2016–2017 m. Su šiais tikslais susijęs struktūrinio biudžeto balanso pagerėjimas atitinkamai būtų 0,5 % BVP ir 1,1 % BVP. Pagrindinis scenarijus Komisijos atnaujintoje 2015 m. pavasario prognozėje apima anksčiau paskelbtas diskrecines priemones – 1,4 % BVP 2015–2016 m. ir 2016–2017 m., maždaug tris ketvirtadalius šių priemonių sudaro išlaidų mažinimas. Šiame koregavimo plane numatyta pakankama patikimumo riba, palyginti su 3 % BVP deficito lyginamuoju dydžiu, ir daroma prielaida, kad taip bus padaryta mažiausia žala augimui ir kartu bus galima laikytis reikalavimų, kad būtų pasiektas minimalus reikiamas metinis struktūrinis 0,5 % BVP pagerėjimas. Kad įvykdytų šiuos tikslus, JK turi visapusiškai laiku įgyvendinti priemones, paskelbtas prieš 2015 m. biudžetą ir į jį įtrauktas, su visais pakeitimais, susijusiais su dabartinių planų fiskaliniu neutralumu; tuo atveju neprireiks papildyti jau paskelbtų priemonių naujomis,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Jungtinė Karalystė turėtų ne vėliau kaip 2016–2017 m. ištaisyti esamą perviršinio deficito padėtį.

Jungtinė Karalystė turėtų pasiekti nominalų deficitą, lygų 4,1 % BVP 2015–2016 m. ir 2,7 % BVP 2016–2017 m. ir atitinkantį struktūrinio balanso pagerėjimą, lygų 0,5 % BVP 2015–2016 m. ir 1,1 % BVP 2016–2017 m., pagal Komisijos atnaujintą 2015 m. pavasario prognozę.

Jungtinė Karalystė turėtų visapusiškai įgyvendinti konsolidavimo priemones, įtrauktas į visus biudžetus ir į rudens ataskaitas prieš 2015 m. biudžetą ir įtrauktas į šį biudžetą, kad įgyvendintų rekomenduojamas struktūrines pastangas, su visais pakeitimais, kurie turi būti neutralūs fiskaliniu požiūriu tiek, kiek jie susiję su dabartiniais planais. Jungtinė Karalystė turėtų išsamiau nurodyti mažinamas išlaidas kitoje išlaidų apžvalgoje. Šios priemonės yra reikalingos siekiant ne vėliau kaip 2016–2017 m. ištaisyti perviršinį deficitą.

Jungtinė Karalystė turėtų sparčiau mažinti nominalų deficitą 2015–2016 m. ir 2016–2017 m, jei ekonominės, finansinės ar biudžeto sąlygos būtų geresnės, nei šiuo metu tikimasi. Biudžeto konsolidavimo priemonėmis turėtų būti užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus struktūrinio balanso pagerėjimas augimą skatinančiu būdu. Visų pirma turėtų būti vengiama dar daugiau mažinti kapitalo išlaidas.

Taryba nustato 2015 m. spalio 15 d. terminą, iki kurio Jungtinė Karalystė turi i) imtis veiksmingų priemonių ir ii) pagal Reglamento (EB) Nr. 1467/97 3 straipsnio 4a dalį pateikti išsamią ataskaitą apie tiems tikslams pasiekti numatytą konsolidavimo strategiją.

Be to, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos turėtų i) vykdyti pareigą nustatyti vidutinės trukmės biudžeto tikslą, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakte, ir ii) įgyvendinti planuojamas reformas padidinti pensinį amžių, kad sutvirtintų ilgalaikį valstybės finansų tvarumą.

Galiausiai siekiant užtikrinti fiskalinio konsolidavimo strategijos sėkmę, taip pat bus svarbu fiskalinį konsolidavimą papildyti visapusiškomis struktūrinėmis reformomis, atsižvelgiant į Tarybos Jungtinei Karalystei pateiktas rekomendacijas vykstant Europos semestrui, visų pirma į tas, kurios susijusios su makroekonominio disbalanso procedūros prevencine dalimi.

Ši rekomendacija skirta Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Liuksemburge 2015 m. birželio 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. REIRS

(1) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (OL L 209, 1997 8 2, p. 6).

(2) Visus su JK perviršinio deficito procedūra susijusius dokumentus galima rasti http://ec.europa.eu/economy_finance/economic_governance/sgp/deficit/countries/uk_en.htm.

(3) 2009 m. balandžio 27 d. Tarybos sprendimas 2009/409/EB, kuriuo pagal Sutarties 104 straipsnio 8 dalį nustatoma, ar Jungtinė Karalystė ėmėsi veiksmingų priemonių atsižvelgdama į 2008 m. liepos 8 d. Tarybos rekomendaciją pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį (OL L 132, 2009 5 29, p. 11).

(4) 2015 m. pirmojo ketvirčio BVP augimas paskelbtas Komisijai parengus galutinę 2015 m. pavasario prognozę, taigi dabartinis veiksmingų priemonių vertinimas pagrįstas atnaujinta prognoze.

(5) Paskelbtoje pavasario prognozėje pateikiami tik kalendorinių metų skaičiai. Finansinių metų vertės apskaičiuojamos pagal paskelbtų prognozių ketvirčio rodiklius.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 163

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 tomas 2015m. birželio 30d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1018, kuriuo nustatomas civilinės aviacijos įvykių, apie kuriuos privaloma pranešti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 376/2014, klasifikacinis sąrašas ( 1 )	1
	*	2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1019, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1106/2013, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms, galutinis surinkimas, ir Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 861/2013, kuriuo tam tikroms importuojamoms Indijos kilmės nerūdijančio plieno vieloms nustatomas galutinis kompensacinis muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, taip pat panaikinamas Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/49	18
	*	2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1020 dėl leidimo naudoti bakterijų Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) preparatą kaip vištų dedeklių ir retesnių rūšių dedeklinių naminių paukščių pašaro priedą (leidimo turėtojas Kemin Europa N.V.) ( 1 )	22
		2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1021, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	25
		2015 m. birželio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1022, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2015 m. liepos 1 d.–2016 m. birželio 30 d. laikotarpiui pateiktos importo teisių paraiškos pagal Reglamentu (EB) Nr. 431/2008 leistą naudoti sušaldytos galvijienos importo tarifinę kvotą	27
		SPRENDIMAI
	*	2015 m. birželio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1023, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos priimti dėl Europos Sąjungos interesų Andoros prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų	29
	*	2015 m. birželio 15 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1024, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos priimti dėl Europos Sąjungos interesų Singapūro prisijungimą prie 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų	32
	*	2015 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1025, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2013/319/ES dėl perviršinio deficito Maltoje	35
	*	2015 m. birželio 19 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1026, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2009/589/EB dėl perviršinio deficito Lenkijoje	37
	*	2015 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/1027 dėl ekspertams, komandiruojamiems į Tarybos Generalinį sekretoriatą, taikomų taisyklių, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2007/829/EB	40
	*	2015 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/1028, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo sprendimo 2014/88/ES, kuriuo laikinai sustabdomas maisto produktų, kurie pagaminti iš betelinio pipiro lapų arba kurių sudėtyje yra šių lapų, importas iš Bangladešo, nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio (pranešta dokumentu Nr. C(2015) 4187) ( 1 )	53
		REKOMENDACIJOS
	*	2015 m. birželio 19 d. Tarybos rekomendacija (ES) 2015/1029, siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Jungtinėje Karalystėje	55


	(1) Tekstas svarbus EEE