2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/850

2015 m. sausio 30 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (1), ypač į jo 28 straipsnio 5 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

našta nuosavoms lėšoms neturėtų būti neproporcinga vertinant tiek pagal sumas, paskirstomas už bet kokią atskirą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę, tiek pagal sumas, paskirstomas už visas įstaigos nuosavas lėšas. Todėl neproporcingos naštos nuosavoms lėšoms sąvoka turėtų būti nustatyta pateikiant taisykles, kurios apimtų abu šiuos aspektus;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 5 dalies b punkte nustatytas įgaliojimas dėl galimos neproporcingos naštos nuosavoms lėšoms neapima priemonių, kurioms taikomas to reglamento 27 straipsnis, nes tos priemonės atleidžiamos nuo reikalavimų pagal to reglamento 28 straipsnio 1 dalies h punkto iii papunktį;

(3)

paskirstymo atsižvelgiant į pirmumo teises reikšmė turėtų būti pagrįsta priemonių požymiais, kurie atspindi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies h punkto i papunkčio reikalavimus, kad sumos turėtų būti paskirstomos netaikant pirmumo sąlygų dėl paskirstomų sumų mokėjimo tvarkos ar kitų pirmumo teisių, taip pat kad atsižvelgiant į pirmumo teises paskirstomoms bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių sumoms nebūtų teikiama pirmenybė kitų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnio 1 dalies h punkto i papunktyje išskiriamos pirmumo teisės į paskirstomas sumas ir pirmumo sąlygos dėl paskirstomų sumų mokėjimo tvarkos, paskirstymo atsižvelgiant į pirmumo teises taisyklės turėtų apimti abu atvejus;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnyje nurodytų įstaigų (neakcinių bendrovių) bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėms turėtų būti taikomos skirtingos taisyklės, kai tai pateisinama specifiniais balsavimo teises suteikiančių priemonių ir balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių požymiais. Jeigu balsavimo teisių nesuteikiančias akcijas gali pasirašyti tik balsavimo teises suteikiančių priemonių turėtojai, tuomet iš balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių turėtojų balsavimo teisės neatimamos. Kitaip nei akcinių bendrovių atveju, balsavimo teisės nebuvimas nelemia diferencijuotojo paskirstymo už neakcinių bendrovių balsavimo teisių nesuteikiančias priemones. Be to, kai pagal taikomą nacionalinę teisę yra nustatyta aukščiausia balsavimo teises suteikiančios priemonės paskirstymo riba, akcinėms bendrovėms skirtas ribas reikėtų pakeisti kitomis taisyklėmis, kurios užtikrina, kad nebūtų taikoma pirmumo teisė į paskirstomas sumas;

(5)

skirtinga tvarka neakcinėms bendrovėms pateisinama tik tuo atveju, jei įstaigos neišleidžia kapitalo priemonių su keliagubo paskirstymo galimybe, kuri būtų iš anksto numatyta sutarties sąlygose arba įstaigos įstatuose. Jeigu jos tokias priemones išleidžia, susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su pirmumo teise į paskirstomas sumas, yra tokie patys kaip akcinių bendrovių atveju, todėl turėtų būti taikoma tokia pati tvarka;

(6)

tai neturėtų trukdyti neakcinėms bendrovėms išleisti kitas kapitalo priemones, pagal kurias numatytas diferencijuotasis paskirstymas, jeigu jos įrodo, kad tos priemonės nesukuria pirmumo teisės į paskirstomas sumas. Šis įrodymas turėtų būti pagrįstas sumų, paskirstomų už balsavimo teises suteikiančias priemones, lygio įvertinimu ir sumų, paskirstomų už visą bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, lygio įvertinimu. Įstaigos turėtų įrodyti, kad sumų, paskirstomų už balsavimo teises suteikiančias priemones, lygis yra žemas, palyginti su kitomis kapitalo priemonėmis, ir kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių išmokėjimo koeficientas yra mažas;

(7)

kad būtų galima įvertinti, ar neakcinių bendrovių išmokėjimo koeficientas yra mažas, reikėtų nustatyti lyginamąjį dydį. Siekiant atsižvelgti į tai, kad išmokėjimo koeficientai gali svyruoti priklausomai nuo metinio rezultato, šis lyginamasis dydis turėtų būti pagrįstas penkerių ankstesnių metų vidurkiu. Atsižvelgiant į tai, kad ši taisyklė yra nauja, ir į galimą jos poveikį kai kurioms iš šių įstaigų, reikėtų numatyti, kad prireikus būtų numatytas laipsniškas išmokėjimo koeficiento apskaičiavimo taisyklių įvedimas. Išmokėjimo koeficiento ribos gali būti įvedamos laipsniškai per pirmuosius penkerius metus, numatant, kad jos bus laipsniškai taikomos iki 2017 m. pabaigos, o 2018 m. visos įstaigos turėtų visiškai įgyvendinti taisyklę;

(8)

kai kurios neakcinės bendrovės negali išleisti priemonių, kurios būtų tokios pat lanksčios kaip paprastosios akcijos, skubaus rekapitalizavimo atveju, kai įstaigoms taikomos ankstyvosios intervencijos priemonės. Tais atvejais toms įstaigoms reikėtų išleisti kapitalo priemones, siekiant palengvinti atsigavimą; todėl turėtų būti priimtina, kad tos įstaigos, kuriose paprastai balsavimo teisių nesuteikiančios priemonės priklauso balsavimo teises suteikiančių priemonių turėtojams, išimties tvarka galėtų parduoti balsavimo teisių nesuteikiančias priemones ir išorės investuotojams. Be to, skubaus rekapitalizavimo atveju išleistos kapitalo priemonės turėtų apimti adekvataus būsimo pranašumo, kuris bus įgytas po gaivinimo etapo, perspektyvą. Todėl toms įstaigoms turėtų būti leista viršyti nustatytas išmokėjimo koeficiento ribas po gaivinimo etapo, kad bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, pateiktų skubaus rekapitalizavimo tikslais, turėtojams būtų galima suteikti šį pranašumą;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsnį kompetentinga institucija gali pagal nacionalinės teisės aktus leisti iš dalies arba visiškai netaikyti to reglamento antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų kredito įstaigoms, kurias nuolat kontroliuoja centrinė įstaiga. Be to, pagal tą patį straipsnį kompetentingos institucijos individualiu pagrindu gali netaikyti antroje–aštuntoje dalyse nustatytų reikalavimų centrinei įstaigai, jeigu kontroliuojamos įstaigos visiškai garantuoja centrinės įstaigos pareigas ar įsipareigojimus. Remdamosi tuo straipsniu, kompetentingos institucijos turėtų galėti leisti netaikyti reikalavimų pagal šį reglamentą grupės vidaus kapitalo priemonėms. Kompetentingos institucijos taip pat turėtų galėti įvertinti, kaip laikomasi šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų, remdamosi įstaigų, kurioms leidžiama netaikyti reikalavimų, konsoliduota padėtimi, visų pirma kiek tai susiję su išmokėjimo koeficiento apskaičiavimu;

(10)	šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos bankininkystės institucija pateikė Komisijai;

(11)

Europos bankininkystės institucija dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Bankininkystės suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti nuomonę,

(12)	Todėl Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014 (3) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014 iš dalies keičiamas taip:

Įterpiamas 7a straipsnis:

„7a straipsnis

Keliagubas paskirstymas, dėl kurio atsiranda neproporcinga našta nuosavoms lėšoms

1. Laikoma, kad paskirstomos sumos, susijusios su Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnyje nurodytomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, nesukuria neproporcingos naštos kapitalui, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	keliagubas dividendas yra už balsavimo teises suteikiančias priemones mokama paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, o ne iš anksto nustatyta pastovi suma;

b)	keliagubas dividendas nustatytas sutarties sąlygose arba įstaigos įstatuose;

c)	keliagubas dividendas yra neperžiūrimas;

d)	tas pats keliagubas dividendas taikomas visoms priemonėms su keliagubu dividendu;

paskirstoma suma, mokama už vieną priemonę su keliagubu dividendu, nesudaro daugiau nei 125 % paskirstomos sumos, mokamos už vieną balsavimo teisę suteikiančią bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonę.

Formulėje išreiškiama taip:

čia:

k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;

l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;

bendra už visas bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones paskirstoma suma per vienų metų laikotarpį neviršija 105 % sumos, kuri būtų sumokėta, jeigu paskirstomos sumos už priemones, suteikiančias mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančias, būtų tokios pačios kaip už balsavimo teises suteikiančias priemones.

Formulėje išreiškiama taip:

čia:

k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;

l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;

X yra balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičius;

Y yra balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių skaičius.

Formulė taikoma vienų metų pagrindu.

2. Jeigu 1 dalies f punkto sąlyga neįvykdoma, laikoma, kad neproporcingą naštą kapitalui lemia tik priemonių su keliagubu dividendu suma, viršijanti tame punkte apibrėžtą ribą.

3. Jeigu neįvykdoma bet kuri 1 dalies a–e punktuose nurodyta sąlyga, laikoma, kad visos neapmokėtos priemonės su keliagubu dividendu lemia neproporcingą naštą kapitalui.“

Įterpiamas 7b straipsnis

„7b straipsnis

Paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises, kiek tai susiję su pirmumo teisėmis į paskirstomas sumas

1. Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnyje nurodytų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių atveju laikoma, kad sumos už bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones yra paskirstomos atsižvelgiant į pirmumo teises, palyginti su kitomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, kai taikomi diferencijuoti paskirstymo lygiai, nebent įvykdomos šio reglamento 7a straipsnio sąlygos.

2. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, suteikiančių mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančių, kurias išleido Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnyje nurodytos įstaigos, atveju, kai paskirstoma suma yra už balsavimo teises suteikiančias priemones paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, ir tas keliagubas paskirstymas yra nustatytas sutarties sąlygose arba įstatuose, laikoma, kad sumos paskirstomos neatsižvelgiant į pirmumo teises, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	keliagubas dividendas yra už balsavimo teises suteikiančias priemones mokama paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, o ne iš anksto nustatyta pastovi suma;

b)	keliagubas dividendas nustatytas sutarties sąlygose arba įstaigos įstatuose;

c)	keliagubas dividendas yra neperžiūrimas;

d)	tas pats keliagubas dividendas taikomas visoms priemonėms su keliagubu dividendu;

Formulėje išreiškiama taip:

čia:

k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;

l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;

Formulėje išreiškiama taip:

čia:

k yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo;

l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu;

X yra balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičius;

Y yra balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių skaičius.

Formulė taikoma vienų metų pagrindu.

3. Jeigu 2 dalies f punkto sąlyga neįvykdoma, laikoma, kad įtraukimo į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą reikalavimų neatitinka tik priemonių su keliagubu dividendu suma, viršijanti tame punkte apibrėžtą ribą.

4. Jeigu neįvykdoma bet kuri 2 dalies a–e punktuose nurodyta sąlyga, laikoma, kad visos neapmokėtos priemonės su keliagubu dividendu neatitinka įtraukimo į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą reikalavimų.

5. Taikant 2 dalį, kai bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių paskirstomos sumos tiek balsavimo teises suteikiančių, tiek jų nesuteikiančių priemonių atveju yra išreiškiamos remiantis pirkimo kaina priemonės išleidimo metu, formulės yra pritaikomos, kaip nurodyta toliau, priemonei ar priemonėms, kurios yra išreikštos remiantis pirkimo kaina išleidimo metu:

a)	l yra paskirstoma suma už vieną priemonę be keliagubo dividendo, padalyta iš tos priemonės pirkimo kainos išleidimo metu;

b)	l yra paskirstoma suma už vieną priemonę su keliagubu dividendu, padalyta iš tos priemonės pirkimo kainos išleidimo metu.

6. Bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių, suteikiančių mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančių, kurias išleido Reglamento (ES) Nr. 575/2013 27 straipsnyje nurodytos įstaigos, atveju, kai paskirstoma suma nėra už balsavimo teises suteikiančias priemones paskirstoma suma, padauginta iš daugiklio, laikoma, kad sumos paskirstomos neatsižvelgiant į pirmumo teises, jeigu įvykdoma bet kuri iš 7 dalyje nurodytų sąlygų arba abi 8 dalyje nurodytos sąlygos.

7. Taikant 6 dalį taikoma bet kuri iš a arba b punkte nustatytų sąlygų:

įvykdomos abi i ir ii punktų sąlygos:

i)	priemonę, suteikiančią mažiau balsavimo teisių arba visai jų nesuteikiančią, gali pasirašyti ir turėti tik balsavimo teises suteikiančių priemonių turėtojai;

ii)	vieno turėtojo balsavimo teisių skaičius yra ribotas;

b)	sumoms, paskirstomoms už įstaigų išleistas balsavimo teises suteikiančias priemones, taikoma aukščiausia riba, nustatyta pagal taikomą nacionalinę teisę.

8. Taikant 6 dalį taikomos abi šios sąlygos:

a)	įstaiga įrodo, kad per pastaruosius penkerius metus už balsavimo teises suteikiančias priemones paskirstytų sumų vidurkis yra mažas, palyginti su kitomis panašiomis priemonėmis;

b)	įstaiga įrodo, kad išmokėjimo koeficientas yra mažas, kai išmokėjimo koeficientas apskaičiuojamas pagal 7c straipsnį. Mažu laikomas mažesnis nei 30 % išmokėjimo koeficientas.

9. Taikant 7 dalies a punktą, vieno turėtojo balsavimo teisės laikomos ribotomis šiais atvejais:

a)	kai kiekvienas turėtojas gauna tik vieną balsavimo teisę, nepriklausomai nuo bet kurio turėtojo balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičiaus;

b)	kai yra nustatyta aukščiausia balsavimo teisių skaičiaus riba, nepriklausomai nuo bet kurio turėtojo turimų balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičiaus;

c)	kai balsavimo teises suteikiančių priemonių skaičius, kurį gali turėti kiekvienas turėtojas, yra ribotas pagal įstaigos įstatus ar pagal taikomą nacionalinę teisę.

10. Šiame straipsnyje laikoma, kad vienų metų laikotarpis baigiasi įstaigos paskutinių finansinių ataskaitų datą.

11. Įstaigos įvertina, ar įvykdytos 7 ir 8 dalyse nurodytos sąlygos, ir apie savo vertinimo rezultatus informuoja kompetentingą instituciją bent šiais atvejais:

a)	kiekvieną kartą, kai priimamas sprendimas dėl paskirstomų sumų už bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones;

b)	kiekvieną kartą, kai išleidžiamos naujos klasės bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonės, suteikiančios mažiau balsavimo teisių ar visai jų nesuteikiančios.

12. Jeigu neįvykdoma 8 dalies b punkto sąlyga, laikoma, kad paskirstymą atsižvelgiant į pirmumo teises lemia tik balsavimo teisių nesuteikiančių priemonių, su kuriomis susijusios paskirstomos sumos viršija tame punkte apibrėžtą ribą, suma.

13. Jeigu neįvykdoma 8 dalies a punkto sąlyga, laikoma, kad sumos už visas neapmokėtas balsavimo teisių nesuteikiančias priemones paskirstomos atsižvelgiant į pirmumo teises, nebent įvykdomos 2 dalies sąlygos.

14. Jeigu neįvykdoma nė viena iš 7 dalies sąlygų, laikoma, kad sumos už visas neapmokėtas balsavimo teisių nesuteikiančias priemones paskirstomos atsižvelgiant į pirmumo teises, nebent įvykdomos 2 dalies sąlygos.

15. 7 dalies a punkto i papunktyje nurodyto reikalavimo arba 8 dalies b punkte nurodyto reikalavimo, arba abiejų šių reikalavimų galima netaikyti, jeigu įvykdomos abi šios sąlygos:

a)	įstaiga pažeidžia arba tikėtina, kad netolimoje ateityje pažeis bet kuriuos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimus nes, inter alia, sparčiai blogėja jos finansinė būklė;

kompetentinga institucija pareikalavo, kad įstaiga skubiai padidintų savo bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą per nurodytą laikotarpį, ir įvertino, kad nepasinaudojusi šioje dalyje nurodytu leidimu netaikyti reikalavimų įstaiga negali ištaisyti ar išvengti a punkte nurodyto pažeidimo per tą nurodytą laikotarpį.“

Įterpiamas 7c straipsnis

„7c straipsnis

Išmokėjimo koeficiento apskaičiavimas taikant 7b straipsnio 8 dalies b punktą

1. Taikydamos 7b straipsnio 8 dalies b punktą, įstaigos pasirenka a arba p punkte nurodytą išmokėjimo koeficiento apskaičiavimo būdą. Įstaiga pasirinktą būdą nuosekliai taiko visą laiką:

a)	kaip paskirstomų sumų, susijusių su visomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, suma per praėjusius penkerių metų laikotarpius, padalyta iš pelno, susijusio su praėjusiais penkerių metų laikotarpiais;

tik laikotarpiu nuo šio reglamento taikymo datos iki 2017 m. gruodžio 31 d.:

i)	2014 m. – kaip paskirstomų sumų, susijusių su visomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, suma per praėjusį vienų metų laikotarpį, padalyta iš pelno, susijusio su praėjusiu vienų metų laikotarpiu;

ii)	2015 m. – kaip paskirstomų sumų, susijusių su visomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, suma per praėjusius dvejų metų laikotarpius, padalyta iš pelno, susijusio su praėjusiais dvejų metų laikotarpiais;

iii)	2016 m. – kaip paskirstomų sumų, susijusių su visomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, suma per praėjusius trejų metų laikotarpius, padalyta iš pelno, susijusio su praėjusiais trejų metų laikotarpiais;

iv)	2017 m. – kaip paskirstomų sumų, susijusių su visomis bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonėmis, suma per praėjusius ketverių metų laikotarpius, padalyta iš pelno, susijusio su praėjusiais ketverių metų laikotarpiais.

2. Taikant 1 dalį, pelnas yra suma, nurodyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 (*) III priedo 2 formos 670 eilutėje, arba, kai taikoma, suma, nurodyta to įgyvendinimo reglamento dėl įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 IV priedo 2 formos 670 eilutėje.

(*) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).“"

Įterpiamas 7d straipsnis:

„7d straipsnis

Paskirstymas atsižvelgiant į pirmumo teises, kiek tai susiję su paskirstomų sumų mokėjimo tvarka

Taikant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 28 straipsnį laikoma, kad sumos už bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones yra paskirstomos atsižvelgiant į pirmumo teises kitų bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemonių ir paskirstomų sumų mokėjimo tvarkos atžvilgiu, jeigu įvykdoma bent viena iš šių sąlygų:

a)	dėl paskirstomų sumų sprendžiama ne tuo pačiu metu;

b)	paskirstomos sumos mokamos ne tuo pačiu metu;

c)	egzistuoja įpareigojimas emitentui paskirstomas sumas už vienos rūšies bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones sumokėti prieš mokant paskirstomas sumas už kitos rūšies bendro 1 lygios nuosavo kapitalo priemones;

d)	paskirstoma suma mokama už tam tikras bendro 1 lygio nuosavo kapitalo priemones, bet ne už kitas, nebent įvykdoma 7b straipsnio 7 dalies a punkto sąlyga.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 30 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(2) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

(3) 2014 m. sausio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais (OL L 74, 2014 3 14, p. 8).

2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/8

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/851

2015 m. kovo 27 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, II, III ir VI priedai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (1), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 3 dalį ir 20 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 20 straipsnio 1 dalį Kroatija iki 2015 m. sausio 31 d. Komisijai pranešė apie 2014 m. žemės ūkio veiklai vėl pradėtą naudoti išminuotos žemės plotą, teisių į išmokas, kuriomis ūkininkai galėjo pasinaudoti 2014 m. gruodžio 31 d., skaičių ir tą pačią dieną specialiame nacionaliniame išminavimo rezerve esančių nepanaudotų lėšų sumą;

(2)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 20 straipsnio 2 dalimi, sumą, kuri turi būti pridėta prie to reglamento II priede Kroatijai nustatytų nacionalinių viršutinių ribų, Komisija turi apskaičiuoti remdamasi Kroatijos pagal to reglamento 20 straipsnio 1 dalį pateiktais duomenimis ir atitinkamais metais Kroatijoje numatomomis vidutinėmis tiesioginėmis išmokomis už hektarą;

(3)

2015 m. vidutinės tiesioginės išmokos už hektarą turėtų būti apskaičiuojamos Kroatijai nustatytą 2015 m. nacionalinę viršutinę ribą, iš kurios atimta 2014 m. gruodžio 31 d. specialiame išminavimo rezerve esančių nepanaudotų lėšų suma, padalijant iš teisių į išmokas, kuriomis ūkininkai gali pasinaudoti tą pačią dieną, skaičiaus. Suma, kuri turi būti pridėta prie 2015 ir vėlesniems metams nustatytų nacionalinių viršutinių ribų, apskaičiuojama vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 17 straipsnyje minimu išmokų didinimo tvarkaraščiu ir atsižvelgiant į tai, kad, remiantis 2015 m. sausio 31 d. pranešimu, to reglamento VII priede nurodytos didžiausios metinės pridėtinos sumos 2015 ir vėlesniems kalendoriniams metams yra pasiektos;

(4)	pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 20 straipsnio 6 dalį to reglamento VI priedas turėtų būti patikslintas siekiant atsižvelgti į pasekmes, susijusias su tuo, kad, kaip pranešė Kroatija, išminuota žemė 2014 m. buvo vėl pradėta naudoti žemės ūkio veiklai;

(5)	todėl Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II, III ir VI priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

kadangi šis reglamentas labai svarbus, kad būtų galima sklandžiai ir laiku priimti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 22 straipsnio 1 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje, 42 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 3 dalyje, 49 straipsnio 2 dalyje, 51 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 7 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, jis turėtų įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II, III ir VI priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. kovo 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 608.

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 II, III ir VI priedai iš dalies keičiami taip:

II priedas pakeičiamas taip:

„II PRIEDAS

6 straipsnyje nurodytos nacionalinės viršutinės ribos

(tūkst. EUR)
Kalendoriniai metai	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Belgija	523 658	509 773	502 095	488 964	481 857	505 266
Bulgarija	721 251	792 449	793 226	794 759	796 292	796 292
Čekijos Respublika	844 854	844 041	843 200	861 708	861 698	872 809
Danija	870 751	852 682	834 791	826 774	818 757	880 384
Vokietija	4 912 772	4 880 476	4 848 079	4 820 322	4 792 567	5 018 395
Estija	114 378	114 562	123 704	133 935	143 966	169 366
Airija	1 215 003	1 213 470	1 211 899	1 211 482	1 211 066	1 211 066
Graikija	1 921 966	1 899 160	1 876 329	1 855 473	1 834 618	1 931 177
Ispanija	4 842 658	4 851 682	4 866 665	4 880 049	4 893 433	4 893 433
Prancūzija	7 302 140	7 270 670	7 239 017	7 214 279	7 189 541	7 437 200
Kroatija (*)	183 735	202 865	241 125	279 385	317 645	306 080
Italija	3 902 039	3 850 805	3 799 540	3 751 937	3 704 337	3 704 337
Kipras	50 784	50 225	49 666	49 155	48 643	48 643
Latvija	181 044	205 764	230 431	255 292	280 154	302 754
Lietuva	417 890	442 510	467 070	492 049	517 028	517 028
Liuksemburgas	33 604	33 546	33 487	33 460	33 432	33 432
Vengrija	1 345 746	1 344 461	1 343 134	1 343 010	1 342 867	1 269 158
Мalta	5 241	5 241	5 242	5 243	5 244	4 690
Nyderlandai	749 315	736 840	724 362	712 616	700 870	732 370
Austrija	693 065	692 421	691 754	691 746	691 738	691 738
Lenkija	3 378 604	3 395 300	3 411 854	3 431 236	3 450 512	3 061 518
Portugalija	565 816	573 954	582 057	590 706	599 355	599 355
Rumunija	1 599 993	1 772 469	1 801 335	1 872 821	1 903 195	1 903 195
Slovėnija	137 987	136 997	136 003	135 141	134 278	134 278
Slovakija	438 299	441 478	444 636	448 155	451 659	394 385
Suomija	523 333	523 422	523 493	524 062	524 631	524 631
Švedija	696 890	697 295	697 678	698 723	699 768	699 768
Jungtinė Karalystė	3 173 324	3 179 880	3 186 319	3 195 781	3 205 243	3 591 683

III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

7 straipsnyje nurodytos grynosios viršutinės ribos

(mln. EUR)
Kalendoriniai metai	2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.
Belgija	523,7	509,8	502,1	489,0	481,9	505,3
Bulgarija	720,9	788,8	789,6	791,0	792,5	798,9
Čekijos Respublika	840,1	839,3	838,5	856,7	856,7	872,8
Danija	870,2	852,2	834,3	826,3	818,3	880,4
Vokietija	4 912,8	4 880,5	4 848,1	4 820,3	4 792,6	5 018,4
Estija	114,4	114,5	123,7	133,9	143,9	169,4
Airija	1 214,8	1 213,3	1 211,8	1 211,4	1 211,0	1 211,1
Graikija	2 109,8	2 087,0	2 064,1	2 043,3	2 022,4	2 119,0
Ispanija	4 902,3	4 911,3	4 926,3	4 939,7	4 953,1	4 954,4
Prancūzija	7 302,1	7 270,7	7 239,0	7 214,3	7 189,5	7 437,2
Kroatija (**)	183,7	202,9	241,1	279,4	317,6	306,1
Italija	3 897,1	3 847,3	3 797,2	3 750,0	3 702,4	3 704,3
Kipras	50,8	50,2	49,7	49,1	48,6	48,6
Latvija	181,0	205,7	230,3	255,0	279,8	302,8
Lietuva	417,9	442,5	467,1	492,0	517,0	517,0
Liuksemburgas	33,6	33,5	33,5	33,5	33,4	33,4
Vengrija	1 276,7	1 275,5	1 274,1	1 274,0	1 273,9	1 269,2
Мalta	5,2	5,2	5,2	5,2	5,2	4,7
Nyderlandai	749,2	736,8	724,3	712,5	700,8	732,4
Austrija	693,1	692,4	691,8	691,7	691,7	691,7
Lenkija	3 359,2	3 375,7	3 392,0	3 411,2	3 430,2	3 061,5
Portugalija	565,9	574,0	582,1	590,8	599,4	599,5
Rumunija	1 600,0	1 772,5	1 801,3	1 872,8	1 903,2	1 903,2
Slovėnija	138,0	137,0	136,0	135,1	134,3	134,3
Slovakija	435,5	438,6	441,8	445,2	448,7	394,4
Suomija	523,3	523,4	523,5	524,1	524,6	524,6
Švedija	696,8	697,2	697,6	698,7	699,7	699,8
Jungtinė Karalystė	3 169,8	3 176,3	3 182,7	3 191,4	3 200,8	3 591,7

VI priedas pakeičiamas taip:

„VI PRIEDAS

10 ir 19 straipsniuose nurodytos Kroatijai taikomos finansinės nuostatos

A.	Su 10 straipsnio 1 dalies a punkto taikymu susijusi suma: 382 600 000 EUR

19 straipsnio 3 dalyje nurodyta bendra papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma:

(tūkst. EUR)
2015 m.	2016 m.	2017 m.	2018 m.	2019 m.	2020 m.	2021 m.
248 690	229 560	191 300	153 040	114 780	76 520	38 260 “

(*) Kroatijai 2021 kalendoriniams metams nustatoma nacionalinė viršutinė riba yra 344 340 000 EUR, o 2022 kalendoriniams metams – 382 600 000 EUR.“

(**) Kroatijai 2021 kalendoriniams metams nustatoma grynoji viršutinė riba yra 344 340 000 EUR, o 2022 kalendoriniams metams – 382 600 000 EUR.“

2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/13

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2015/852

2015 m. kovo 27 d.

kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 nuostatos dėl bendros žuvininkystės politikos taisyklių nesilaikymo atvejų ir sunkių nesilaikymo atvejų, kuriais pagal Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatas gali būti pertrauktas mokėjimo terminas arba sustabdytas išmokų mokėjimas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1255/2011 (1), ypač į jo 102 straipsnį,

kadangi:

(1)

bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) taisykles pažeidžiančios valstybės narės neturėtų trukdyti siekti BŽP tikslų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 41 straipsnį finansinė parama iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (toliau – EJRŽF) teikiama su sąlyga, kad valstybės narės laikosi BŽP taisyklių. Jei valstybės narės nesilaiko BŽP taisyklių, pagal BŽP skiriamos Sąjungos finansinės paramos mokėjimas gali būti pertrauktas, sustabdytas arba išmokoms gali būti taikomos finansinės pataisos;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (3) 83 straipsnio 1 dalyje ir 142 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, pagal kurias atitinkamai gali būti pertrauktas mokėjimo terminas arba sustabdytas išmokų mokėjimas. Tuose dviejuose straipsniuose numatoma, kad konkrečiai EJRŽF taikomose taisyklėse gali būti nustatyti specialūs mokėjimo pertraukimo ir sustabdymo pagrindai, susiję su taisyklių, taikytinų pagal BŽP, nesilaikymu;

(3)

siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos mokesčių mokėtojų finansinius interesus, jeigu valstybė narė nevykdė savo įsipareigojimų pagal BŽP arba jeigu Komisija turi įrodymų, kad jie buvo vykdomi nepakankamai, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 100 straipsnį gali – kaip atsargumo priemonės – imtis mokėjimo terminų pertraukimo;

(4)	siekiant išvengti pavojaus padengti netinkamas finansuoti išlaidas, sunkiais BŽP taisyklių nesilaikymo atvejais be mokėjimo termino pertraukimo Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 101 straipsnį leidžiama sustabdyti išmokų mokėjimą;

(5)	BŽP taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms taikomos finansinės priemonės turėtų būti proporcingos taisyklių nesilaikymo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui;

(6)

siekiant veiksmų programas pagal EJRŽF įgyvendinančioms valstybėms narėms užtikrinti teisinį tikrumą, būtina apibrėžti biologinių jūrų išteklių išsaugojimui svarbių BŽP taisyklių nesilaikymo atvejus, dėl kurių, vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 508/2014, gali būti pertraukiamas mokėjimo terminas arba sustabdomas išmokų mokėjimas. Tie atvejai atitiks Reglamento (ES) Nr. 508/2014 tikslus ir padės įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 41 straipsnį, nedarydami poveikio bet kokioms kitoms pagal BŽP taisykles taikomoms sankcijoms;

(7)	biologinių jūrų išteklių išsaugojimui svarbių BŽP taisyklių nesilaikymo atvejai turėtų būti laikomi sunkiais tada, kai valstybė narė nesiėmė reikiamų veiksmų, kad ištaisytų padėtį, dėl kurios buvo pertrauktas mokėjimo terminas;

(8)

prieš pertraukdama mokėjimo terminą arba sustabdydama išmokų mokėjimą, Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 100 straipsnio 2 dalį ir 101 straipsnio 2 dalį turi priimti įgyvendinimo aktą, kuriame išsamiai apibūdinamas valstybės narės įsipareigojimų pagal BŽP taisykles nesilaikymo atvejis, dėl kurio gali būti padarytas poveikis išlaidoms, kurioms prašoma tarpinio mokėjimo;

(9)	kadangi nuo pat programavimo laikotarpio pradžios svarbu visų valstybių narių veiklos vykdytojams užtikrinti suderintas ir vienodas sąlygas, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įsipareigojimų nevykdymo atvejai

Valstybės narės įsipareigojimų pagal bendrą žuvininkystės politiką (toliau – BŽP) nevykdymo atvejai, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 100 straipsnį gali būti pertrauktas tarpinio mokėjimo prašymo įvykdymo terminas, nustatyti šio reglamento priede.

2 straipsnis

Sunkūs įsipareigojimų nevykdymo atvejai

Sunkūs valstybės narės įsipareigojimų pagal BŽP nevykdymo atvejai, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 101 straipsnį gali būti sustabdytas išmokų mokėjimas, išvardyti šio reglamento priede, jei, be kita ko:

a)	dėl jų gali būti pertrauktas tarpinio mokėjimo prašymo įvykdymo terminas pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 100 straipsnį ir

b)	valstybė narė su tais atvejais susijusio mokėjimo termino pertraukimo laikotarpiu nesiėmė reikiamų veiksmų padėčiai ištaisyti.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. kovo 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 149, 2014 5 20, p. 1.

(2) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

PRIEDAS

1 kategorija. Neprisidedama siekiant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendros žuvininkystės politikos tikslų, kurie svarbūs norint užtikrinti biologinių jūrų išteklių išsaugojimą

1.1.	Neužtikrinama, kad būtų paisoma valstybei narei pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 ir 17 straipsnius paskirtų žvejybos galimybių.

1.2.	Nesilaikoma Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 7 straipsnyje nurodytų ištekliams skirtų įvairių rūšių išsaugojimo priemonių reikalavimų.

2 kategorija. Nesilaikoma tarptautinių išteklių išsaugojimo įsipareigojimų

2.1.	Nesilaikoma įsipareigojimų, atsirandančių dėl Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 28 straipsnio.

3 kategorija. Neužtikrinama, kad laivyno pajėgumai atitiktų gamtos išteklius

3.1.	Neteikiama pusiausvyros tarp laivyno žvejybos pajėgumų ir žvejybos galimybių ataskaita, atitinkanti visus Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

3.2.	Neįgyvendinamas veiksmų planas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalį, jei toks planas įtrauktas į kasmet pateikiamą ataskaitą.

3.3.	Neužtikrinama, kad žvejybos pajėgumų, kurie sumažinti taikant viešųjų finansų priemones, atveju iš anksto būtų panaikintos atitinkamos žvejybos licencijos ir leidimai, o minėti pajėgumai nebūtų pakeičiami kitais, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 5 ir 6 dalyse.

3.4.	Neužtikrinama, kad žvejybos pajėgumai niekada neviršytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 7 dalyje ir II priede nustatytų viršutinių ribų.

3.5.	Neįgyvendinama įtraukimo į laivyną ir (arba) pasitraukimo iš jo programa pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 23 straipsnio reikalavimus.

3.6.	Netvarkomas žvejybos laivyno registras pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnį ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 26/2004 (1).

4 kategorija. Neįgyvendinama Bendrijos sistema, skirta duomenims rinkti, tvarkyti ir naudoti pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 25 straipsnį, kaip išsamiai aprašyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 (2), ir dėl to trūksta informacijos apie gamtos išteklius

4.1.	Nerenkami ir netvarkomi žuvininkystės valdymui būtini biologiniai, aplinkosauginiai, techniniai, socialiniai ir ekonominiai duomenys, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4, 13 ir 17 straipsniuose.

4.2.	Neteikiama ir viešai neskelbiama metinė nacionalinių duomenų rinkimo programų įgyvendinimo ataskaita, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 7 straipsnyje.

4.3.	Neužtikrinamas mokslinių žuvininkystės valdymo duomenų rinkimo ir tvarkymo koordinavimas nacionaliniu lygmeniu, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 4 straipsnyje.

4.4.	Duomenų rinkimo veikla nekoordinuojama su kitomis to paties regiono valstybėmis narėmis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 5 straipsnyje.

4.5.	Laiku nepateikiami duomenys galutiniams naudotojams pagal Reglamento (EB) Nr. 199/2008 18–20 straipsnius.

5 kategorija. Netaikoma veiksminga kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema

5.1.	Nepaisoma bendrųjų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo principų pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (3) II antraštinę dalį.

5.2.	Neužtikrinama, kad būtų laikomasi bendrųjų patekimo į vandenis ir naudojimosi ištekliais sąlygų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III antraštinę dalį.

5.3.	Nevykdoma prekybos kontrolė siekiant užtikrinti veiksmingą žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 V antraštinę dalį.

5.4.	Nevykdoma veiksminga priežiūra bei inspektavimas ir neužtikrinami sistemingi ir tinkami vykdymo užtikrinimo veiksmai atsižvelgiant į bet kokius BŽP taisyklių pažeidimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 VI, VII ir VIII antraštines dalis.

5.5.	Nesukuriamos ir neįgyvendinamos nacionalinės kontrolės veiksmų programos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnį ir, kai taikoma, nevykdomos Komisijos parengtos specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos pagal to reglamento IX antraštinę dalį.

5.6.	Nebendradarbiaujama su Komisija, kad jos pareigūnams per misijas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 X antraštinę dalį vykdant patikras, savarankišką inspektavimą ir auditą būtų sudarytos sąlygos atlikti savo užduotis.

5.7.	Neįgyvendinamos Komisijos nustatytos priemonės siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi BŽP tikslų, pavyzdžiui, veiksmų planų ir bet kokių kitų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 XI antraštinę dalį.

5.8.	Nesilaikoma reikalavimų, susijusių su duomenų ir informacijos analize, tvirtinimu, prieiga prie jų ir keitimusi jais pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 XII antraštinę dalį.

5.9.	Nevykdoma Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (4) III skyriuje numatytos veiksmingos sužvejotų žuvų kiekio sertifikavimo sistemos įgyvendinimo kontrolė.

5.10.

Nesiimama veiksmų dėl įtariamos ar praneštos neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos (NNN) žvejybos veiklos pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 26 straipsnio 3 dalį ir 39 bei 40 straipsnius.

6 kategorija. Nesukurta ir netaikoma veikianti veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų nuobaudų sistema

6.1.

Pažeidimo atveju neteikiamas pranešimas vėliavos valstybei narei, valstybei narei, kurios pilietis yra pažeidėjas, ir bet kuriai kitai valstybei narei, suinteresuotai tolesnėmis priemonėmis, kurių imtasi siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 89 straipsnio 4 dalies reikalavimams.

6.2.	Nesiimama neatidėliotinų priemonių pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 91 straipsnį, kad žvejybos laivų kapitonams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie buvo užklupti darantys sunkų pažeidimą, būtų užkirstas kelias toliau daryti tokius pažeidimus.

6.3.	Nenustatomi kriterijai, skirti apibrėžti sunkaus pobūdžio BŽP taisyklių pažeidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnį.

6.4.

Neužtikrinama, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 VIII antraštinę dalį būtų sistemingai taikomos veiksmingos sankcijos už BŽP taisyklių pažeidimus ir kad tos sankcijos būtų pakankamai griežtos ir proporcingos tokių pažeidimų sunkumui, siekiant užtikrinti atgrasomąjį poveikį ir bent jau veiksmingai užkirsti kelią kaltininkams iš pažeidimų gauti ekonominės naudos.

6.5.	Žvejybos licencijų turėtojams ir laivų kapitonams už sunkius pažeidimus netaikoma taškų sistema pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 92 straipsnį.

6.6.	Nesukuriamas ir tinkamai netvarkomas nacionalinis pažeidimų registras pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 93 straipsnį.

(1) 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL L 5, 2004 1 9, p. 25).

(2) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(3) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(4) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).

2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/18

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/853

2015 m. birželio 1 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	56,4
	MA	94,4
	MK	108,8
	TR	80,1
	ZZ	84,9
0707 00 05	AL	34,4
	MK	36,9
	TR	105,8
	ZZ	59,0
0709 93 10	TR	126,8
0709 93 10	ZZ	126,8
0808 10 80	AR	92,8
	BR	102,7
	CL	160,8
	NZ	129,3
	US	221,5
	ZA	121,9
	ZZ	138,2
0809 29 00	US	715,4
0809 29 00	ZZ	715,4

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/20

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2015/854

2015 m. birželio 1 d.

kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios devynioliktajame regione data

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 767/2008 dėl Vizų informacinės sistemos (VIS) ir apsikeitimo duomenimis apie trumpalaikes vizas tarp valstybių narių (VIS reglamentas) (1), ypač jo 48 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/493/ES (2) į devynioliktąjį regioną, kuriame reikėtų pradėti rinkti su visais prašymais susijusius duomenis ir juos perduoti į Vizų informacinę sistemą (VIS), įeina Kinija, Japonija, Mongolija, Šiaurės Korėja, Pietų Korėja ir Taivanas;

(2)

valstybės narės pranešė Komisijai, kad jos parengė būtinas technines ir teisines priemones Reglamento (EB) Nr. 767/2008 5 straipsnio 1 dalyje nurodytiems duomenims, susijusiems su visais šio regiono prašymais, surinkti ir perduoti į VIS, įskaitant priemones duomenims rinkti ir (arba) perduoti kitos valstybės narės vardu;

(3)	įvykdžius Reglamento (EB) Nr. 767/2008 48 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje išdėstytas sąlygas, Komisija turi nustatyti VIS veikimo pradžios devynioliktajame regione datą;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 767/2008 grindžiamas Šengeno acquis, Danija pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 5 straipsnį nusprendė įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 767/2008 savo nacionalinėje teisėje. Todėl Danija pagal tarptautinę teisę privalo įgyvendinti šį sprendimą;

(5)	šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (3), plėtojimas. Todėl Jungtinei Karalystei jis nėra privalomas ar taikomas;

(6)	šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (4), plėtojimas. Todėl Airijai jis nėra privalomas ar taikomas;

(7)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (5), kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį;

(8)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos sudarytame susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (8) 3 straipsniu;

(9)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo sprendimu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (10) 3 straipsniu;

(10)	šis sprendimas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis ar kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(11)	atsižvelgiant į poreikį kuo greičiau nustatyti VIS naudojimo devynioliktajame regione pradžios datą, šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vizų informacinė sistema devynioliktajame regione, kuris nustatytas Įgyvendinimo sprendime 2013/493/ES, pradeda veikti 2015 m. spalio 12 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas pagal Sutartis.

Priimta Briuselyje 2015 m. birželio 1 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 218, 2008 8 13, p. 60.

(2) 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/493/ES, kuriuo nustatoma trečia paskutinė regionų, kuriuose pradės veikti Vizų informacinė sistema (VIS), grupė (OL L 268, 2013 10 10, p. 13).

(3) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(4) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(5) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(6) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(7) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(8) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(9) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(10) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/23

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/855

2015 m. kovo 12 d.

kuriomis nustatomi Eurosistemos etikos kodekso principai ir panaikinamos Gairės ECB/2002/6 dėl minimalių standartų Europos Centriniam Bankui ir nacionaliniams centriniams bankams, naudojamų vykdant pinigų politikos operacijas, valiutos keitimo operacijas su Europos Centrinio Banko užsienio atsargomis ir valdant Europos Centrinio Banko užsienio atsargas (ECB/2015/11)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 ir 128 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį ir 14 straipsnio 3 dalį, kartu su 3 straipsnio 1 dalimi, 5 ir 16 straipsniais,

kadangi:

(1)	ypač svarbiu Eurosistema laiko valdymo modelį, pagal kurį atskaitingumas, skaidrumas ir aukščiausi etikos standartai yra Eurosistemos šerdis. Šių principų laikymasis yra svarbiausias Eurosistemos patikimumo elementas ir yra būtinas užtikrinant Europos piliečių pasitikėjimą;

(2)

todėl reikia sukurti Eurosistemos etikos kodeksą, kuriame būtų nustatyti etikos standartai, kurių laikymasis užtikrintų Eurosistemos patikimumą ir reputaciją, taip pat visuomenės pasitikėjimą Europos Centrinio Banko (ECB) ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų (NCB) organų narių ir personalo narių sąžiningumu ir nešališkumu (toliau – Eurosistemos etikos kodeksas). Eurosistemos etikos kodeksą turėtų sudaryti šios gairės, kuriomis nustatomi principai, šių principų įgyvendinimo gerosios praktikos pavyzdžių rinkinys ir vidaus taisyklės bei praktika, kuriuos nustato kiekvienas Eurosistemos centrinis bankas;

(3)

Gairės ECB/2002/6 (1) įtvirtina minimalius standartus Eurosistemos centriniams bankams jiems vykdant pinigų politikos operacijas ir valiutos keitimo operacijas su ECB užsienio atsargomis ir valdant ECB užsienio atsargas. Valdančiosios tarybos nuomone, šie minimalūs etikos standartai turi būti taikomi visų Eurosistemai pavestų uždavinių vykdymui, siekiant užtikrinti, kad organų nariams ir personalo nariams, dalyvaujantiems vykdant Eurosistemos uždavinius, būtų taikomi vienodi etikos standartai ir kad būtų apsaugota visos Eurosistemos reputacija. Todėl Gairės ECB/2002/6 turėtų būti pakeistos šiomis gairėmis;

(4)

be to, dabartiniai Gairėse ECB/2002/6 nustatyti minimalūs standartai dėl pasinaudojimo nevieša informacija prevencijos turėtų būti dar labiau patobulinti, siekiant sustiprinti tokio pasinaudojimo prevenciją ECB arba NCB organų ar jų personalo narių atžvilgiu ir užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, kylantiems iš asmeninių finansinių sandorių. Todėl Eurosistemos etikos kodekse turėtų būti aiškiai apibrėžtos pagrindinės sąvokos, taip pat skirtingų dalyvaujančių organų vaidmenys ir atsakomybė. Be to, greta bendrojo draudimo pasinaudoti nevieša informaciją, jame turėtų būti nustatyti papildomi apribojimai asmenims, turintiems prieigą prie neviešos informacijos. Eurosistemos etikos kodekse taip pat turėtų būti nustatyti reikalavimai laikymosi priežiūrai ir pranešimų apie nesilaikymą teikimui;

(5)	Eurosistemos etikos kodekse taip pat turėtų būti nustatyti minimalūs standartai interesų konfliktų vengimo bei dovanų ir svetingumo priėmimo srityse;

(6)	Eurosistemos etikos kodeksas turėtų būti taikomas vykdant Eurosistemos uždavinius. Pageidautina, kad Eurosistemos centriniai bankai taikytų lygiaverčius standartus savo personalo nariams arba kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdant ne Eurosistemos uždavinius;

(7)

šių gairių nuostatos nedaro poveikio taikytiniems nacionalinės teisės aktams. Kai dėl taikytinų nacionalinės teisės aktų NCB negali įgyvendinti šių gairių nuostatos, apie tai jis turėtų informuoti ECB. Be to, atitinkamas NCB turėtų imtis protingų jam prieinamų priemonių, siekdamas pašalinti kliūtį pagal nacionalinę teisę;

(8)	šių gairių nuostatos nedaro poveikio Valdančiosios tarybos narių elgesio kodeksui (2);

(9)	kadangi Eurosistemos etikos kodeksas taikomas tik vykdant Eurosistemos uždavinius, Valdančioji taryba priėmė lygiavertį etikos kodeksą ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų priežiūros uždavinių vykdymui Bendrame priežiūros mechanizme (3),

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse:

1) Eurosistemos centrinis bankas– ECB ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB;

2) Eurosistemos uždaviniai– pagal Sutartis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą Eurosistemai patikėti uždaviniai;

3) nevieša informacija– bet kokia su Eurosistemos centrinių bankų vykdomais Eurosistemos uždaviniais susijusi informacija, galinti turėti įtakos rinkai, kuri nebuvo atskleista viešai arba prie kurios nėra viešos prieigos;

4) informacija, galinti turėti įtakos rinkai– tikslaus pobūdžio informacija, kurios atskleidimas tikėtinai turėtų didelę įtaką turto kainoms arba kainoms finansų rinkose;

5) neviešos informacijos turėtojas– bet kuris organo ar personalo narys, turintis nevienkartinę prieigą prie neviešos informacijos;

6) personalo narys– bet kuris asmuo, darbo santykiais susijęs su Eurosistemos centriniu banku, išskyrus asmenis, kurie išimtinai vykdo uždavinius, nesusijusius su Eurosistemos uždavinių vykdymu;

7) organo narys– Eurosistemos centrinių bankų sprendimų priėmimo ir kitų vidaus organų nariai, išskyrus personalo narius;

8) finansų bendrovės– turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (4) 2 skyriaus 2.55 dalyje;

9) interesų konfliktas– situacija, kai organų nariai ar personalo nariai turi asmeninių interesų, kurie gali daryti įtaką arba atrodo, kad jie gali daryti įtaką nešališkam ir objektyviam jų pareigų vykdymui;

10) asmeninis interesas– bet kokia finansinio ar nefinansinio pobūdžio nauda ar galima nauda organų nariams ar personalo nariams, jų šeimos nariams ir kitiems giminaičiams ar jų draugams ir artimiems pažįstamiems;

11) Privalumas– bet kokia finansinio ar nefinansinio pobūdžio dovana, svetingumas arba kitokia nauda, kuri objektyviai pagerina finansinę, teisinę ar asmeninę gavėjo padėtį ir kurios gavėjas neturi teisės gauti.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šios gairės taikomos Eurosistemos centriniams bankams vykdant jų Eurosistemos uždavinius. Vidaus taisyklės, kurias Eurosistemos centriniai bankai patvirtina vykdydami šių gairių nuostatas, taikomos jų organų nariams ir jų personalo nariams.

2. Eurosistemos centriniai bankai siekia, kiek tai teisiškai yra įmanoma, kad pareigos, apibrėžtos įgyvendinant šių gairių nuostatas, būtų taikomos ir vykdant Eurosistemos uždavinius dalyvaujantiems asmenims, kurie nėra Eurosistemos centrinių bankų personalo nariai.

3. Šių gairių nuostatos nedaro poveikio Eurosistemos centrinių bankų griežtesnių etikos taisyklių taikymui jų organų nariams ir personalo nariams.

3 straipsnis

Vaidmenys ir atsakomybė

1. Valdančioji taryba, vykdydama savo pareigą apibrėžti valdymo ir etikos kultūrą Eurosistemos lygmeniu, šiose gairėse nustato Eurosistemos etikos kodekso principus ir patvirtina šių principų įgyvendinimo gerąją praktiką.

2. Audito komitetas, Vidaus auditorių komitetas ir Organizacinės plėtros komitetas, vadovaudamiesi savo atitinkamais įgaliojimais, dalyvauja taikant Eurosistemos etikos kodeksą ir prižiūrint, kaip jo laikomasi.

3. Eurosistemos centriniai bankai apibrėžia organų, padalinių ir personalo narių, dalyvaujančių vietos lygmeniu vykdant, taikant Eurosistemos etikos kodeksą ir prižiūrint, kaip jo laikomasi, vaidmenis ir atsakomybę.

4 straipsnis

Komunikacija ir informuotumo didinimas

1. Savo vidaus taisykles, kuriomis įgyvendinamos šios gairės, Eurosistemos centriniai bankai formuluoja aiškiai ir skaidriai, apie jas praneša savo organų nariams ir savo personalo nariams ir užtikrina, kad jos būtų lengvai prieinamos.

2. Eurosistemos centriniai bankai imasi tinkamų priemonių jų organų narių ir jų personalo narių informuotumui didinti, kad šie suprastų savo pareigas pagal Eurosistemos etikos kodeksą.

5 straipsnis

Laikymosi priežiūra

1. Eurosistemos centriniai bankai prižiūri, kaip laikomasi šias gaires įgyvendinančių taisyklių. Kai tai tinkama, priežiūra apima reguliarius ir (arba) ad hoc laikymosi patikrinimus. Eurosistemos centriniai bankai nustato tinkamas procedūras skubiai reaguoti į nesilaikymo atvejus ir juos išspręsti.

2. Laikymosi priežiūra nedaro poveikio vidaus taisyklėms, pagal kurias gali būti atliekami vidiniai tyrimai, jeigu įtariama, kad organo narys arba personalo narys pažeidė šias gaires įgyvendinančias taisykles.

6 straipsnis

Pranešimai apie nesilaikymo atvejus ir tolesni veiksmai

1. Eurosistemos centriniai bankai, vadovaudamiesi taikytinais įstatymais ir reglamentais, patvirtina vidaus procedūras pranešimų apie šias gaires įgyvendinančių taisyklių nesilaikymo atvejus teikimui, įskaitant taisykles dėl demaskavimo.

2. Eurosistemos centriniai bankai imasi priemonių užtikrinti apie nesilaikymo atvejus pranešančių asmenų tinkamą apsaugą.

3. Eurosistemos centriniai bankai užtikrina, kad dėl nesilaikymo atvejų būtų imamasi tolesnių veiksmų, įskaitant, kai tai tinkama, proporcingų drausminių priemonių taikymą, vadovaujantis taikytinomis drausmės taisyklėmis ir procedūromis.

4. Apie visus svarbius incidentus, susijusius su šias gaires įgyvendinančių taisyklių nesilaikymu, Eurosistemos centriniai bankai, vadovaudamiesi taikytinomis vidaus procedūromis, per Organizacinės plėtros komitetą be nepateisinamo delsimo praneša Valdančiajai tarybai. Skubiais atvejais Eurosistemos centrinis bankas gali pranešti apie svarbų nesilaikymo incidentą tiesiogiai Valdančiajai tarybai. Bet kuriuo atveju Eurosistemos centriniai bankai kartu informuoja Audito komitetą.

II SKYRIUS

PASINAUDOJIMO NEVIEŠA INFORMACIJA PREVENCIJOS TAISYKLĖS

7 straipsnis

Bendrasis draudimas pasinaudoti nevieša informacija

1. Eurosistemos centriniai bankai užtikrina, kad jų organų nariams ir jų personalo nariams būtų draudžiama pasinaudoti nevieša informacija.

2. Draudimas pasinaudoti nevieša informacija taikomas bent šioms situacijoms: a) pasinaudojimui nevieša informacija sudarant asmeninius sandorius savo sąskaita arba trečiųjų asmenų sąskaita; b) neviešos informacijos atskleidimui bet kuriam kitam asmeniui, išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant profesines pareigas, taikant principą „reikia žinoti“, ir c) neviešos informacijos naudojimui siekiant patarti kitiems asmenims arba paskatinti juos sudaryti asmeninius finansinius sandorius.

8 straipsnis

Specialūs apribojimai neviešos informacijos turėtojams

1. Eurosistemos centriniai bankai užtikrina, kad prieigą prie neviešos informacijos turėtų tik tie oganų nariai ir personalo nariai, kuriems prieiga prie šios informacijos reikalinga jų pareigoms vykdyti.

2. Eurosistemos centriniai bankai užtikrina, kad visiems neviešos informacijos turėtojams būtų taikomi specialūs apribojimai dėl kritinių asmeninių finansinių sandorių. Ameninis finansinis sandoris laikomas kritiniu, kai jis yra arba gali būti suvokiamas kaip glaudžiai susijęs su Eurosistemos uždavinių vykdymu. Eurosistemos centriniai bankai savo vidaus taisyklėse nustato tokių kritinių sandorių sąrašą, kuris pirmiausia apima:

a)	sandorius su Sąjungoje įsteigtų finansų bendrovių išleistomis akcijomis ir obligacijomis;

b)	užsienio valiutos sandorius, sandorius auksu, prekybą euro zonos Vyriausybių vertybiniais popieriais;

c)	trumpalaikę prekybą, t. y. tos pačios finansinės priemonės įsigijimą ir vėlesnį pardavimą arba pardavimą ir vėlesnį įsigijimą konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu;

d)	sandorius su išvestinėmis priemonėmis, susijusiomis su a–c punktuose išvardytomis finansinėmis priemonėmis, ir kolektyvinio investavimo schemas, kurių pagrindinis tikslas yra investuoti į tokias finansines priemones.

3. Eurosistemos centriniai bankai, atsižvelgdami į efektyvumo, veiksmingumo ir proporcingumo kriterijus, patvirtina vidaus taisykles, kuriomis nustatomi specialūs apribojimai neviešos informacijos turėtojams. Tokie specialūs apribojimai gali apimti bet kurį iš žemiau nurodytųjų arba jų derinį:

a)	tam tikrų finansinių sandorių uždraudimą;

b)	reikalavimą gauti išankstinį leidimą tam tikriems finansiniams sandoriams;

c)	reikalavimą ex ante arba ex post pranešti apie tam tikrus finansinius sandorius ir (arba)

d)	embargo laikotarpius tam tikriems finansiniams sandoriams.

4. Eurosistemos centriniai bankai gali nuspręsti taikyti šiuos specialius apribojimus personalo nariams, kurie nėra neviešos informacijos turėtojai.

5. Eurosistemos centriniai bankai užtikrina, kad jų kritinių finansinių sandorių sąrašus būtų galima skubiai patikslinti, siekiant atspindėti Valdančiosios tarybos sprendimus.

6. Eurosistemos centriniai bankai savo vidaus taisyklėse nustato sąlygas ir garantijas, pagal kurias šiame straipsnyje įtvirtinti specialūs apribojimai netaikomi organų nariams ir personalo nariams, kurie savo asmeninių finansinių sandorių valdymą pagal rašytinę turto valdymo sutartį yra patikėję nepriklausomai trečiajai šaliai.

III SKYRIUS

INTERESŲ KONFLIKTŲ IŠVENGIMO TAISYKLĖS

9 straipsnis

Interesų konfliktai

1. Eurosistemos centriniai bankai turi nustatyti mechanizmą, kad būtų išvengta situacijos, kai dėl į personalo narius paskirti siūlomo kandidato ankstesnės profesinės veiklos arba asmeninių ryšių kyla interesų konfliktas.

2. Eurosistemos centriniai bankai patvirtina vidaus taisykles, kuriose reikalaujama, kad jų organų nariai ir jų personalo nariai dirbdami vengtų bet kokios situacijos, kuri gali sukelti interesų konfliktą, ir praneštų apie tokias situacijas. Eurosistemos centriniai bankai užtikrina, kad, pranešus apie interesų konfliktą, jie turėtų tinkamų priemonių tokiam konfliktui išvengti, įskaitant atleidimą nuo pareigų, susijusių su atitinkamu klausimu, vykdymo.

3. Eurosistemos centriniai bankai turi nustatyti mechanizmą, kad galėtų įvertinti ir išvengti galimų interesų konfliktų, kylančių dėl jų organų narių ir jų aukšto rango personalo narių, tiesiogiai atsakingų aukščiausiems vadovams, darbinės veiklos, vykdomos pasibaigus tarnybos laikui.

4. Prireikus Eurosistemos centriniai bankai turi nustatyti mechanizmą, kad galėtų įvertinti ir išvengti galimų interesų konfliktų, kylančių dėl darbinės veiklos, kurią jų personalo nariai vykdo neapmokamų atostogų metu.

IV SKYRIUS

TAISYKLĖS DĖL DOVANŲ IR SVETINGUMO PRIĖMIMO

10 straipsnis

Draudimas gauti privalumus

1. Eurosistemos centriniai bankai patvirtina vidaus taisykles, kurios draudžia jų organų nariams ir jų personalo nariams reikalauti, gauti ar priimti pažadą, kad jie patys arba bet koks kitas asmuo gaus bet kokį privalumą, bet kokiu būdu susijusį su jų oficialių pareigų vykdymu.

2. Eurosistemos centriniai bankai savo vidaus taisyklėse gali nustatyti 1 dalyje įtvirtinto draudimo išimtis privalumams, kuriuos siūlo centriniai bankai, Sąjungos institucijos ar įstaigos, tarptautinės organizacijos ir Vyriausybinės agentūros, taip pat įprastinės ar nedidelės vertės privalumams, kuriuos siūlo privatus sektorius, jeigu pastaruoju atveju šie privalumai nėra dažni ir ne iš to paties šaltinio. Eurosistemos centriniai bankai užtikrina, kad šios išimtys nedarytų įtakos ir negalėtų būti suvokiamos kaip darančios įtaką jų organų narių ir jų personalo narių nepriklausomumui ir nešališkumui.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Panaikinimas

Gairės ECB/2002/6 yra panaikinamos.

12 straipsnis

Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama NCB.

2. Eurosistemos centriniai bankai imasi reikalingų priemonių šioms gairėms įgyvendinti, jų laikytis ir jas taikyti nuo 2016 m. kovo 18 d. NCB informuoja ECB apie bet kokias kliūtis šių gairių įgyvendinimui ir praneša ECB apie su šiomis priemonėmis susijusius dokumentus ir priemones ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 18 d.

13 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1. NCB kasmet teikia ECB ataskaitą apie šių gairių įgyvendinimą.

2. Valdančioji taryba peržiūri šias gaires bent kartą per trejus metus.

14 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2015 m. kovo 12 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) 2002 m. rugsėjo 26 d. Gairės ECB/2002/6 dėl minimalių standartų Europos Centriniam Bankui ir nacionaliniams centriniams bankams, naudojamų vykdant pinigų politikos operacijas, valiutos keitimo operacijas su Europos Centrinio Banko užsienio atsargomis ir valdant Europos Centrinio Banko užsienio atsargas (OL L 270, 2002 10 8, p. 14).

(2) Europos Centrinio Banko Valdančiosios tarybos narių elgesio kodeksas (OL C 123, 2002 5 24, p. 9).

(3) 2015 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/856, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (ECB/2015/12) (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 29).

(4) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/29

EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/856

2015 m. kovo 12 d.

kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (ECB/2015/12)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1) (toliau – BPM reglamentas), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį kartu su 6 straipsnio 7 dalimi,

kadangi:

(1)

ypač svarbiu Europos Centrinis Bankas laiko valdymo modelį, pagal kurį atskaitingumas, skaidrumas ir aukščiausi etikos standartai yra Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) šerdis. Šių principų laikymasis yra svarbiausias BPM patikimumo elementas ir yra būtinas užtikrinant Europos piliečių pasitikėjimą;

(2)

todėl reikia sukurti BPM etikos kodeksą, kuriame būtų nustatyti etikos standartai, kurių laikymasis užtikrintų BPM patikimumą ir reputaciją, taip pat visuomenės pasitikėjimą ECB ir valstybių narių, dalyvaujančių BPM, nacionalinių kompetentingų institucijų (NKI) organų narių ir personalo narių sąžiningumu ir nešališkumu (toliau – BPM etikos kodeksas). BPM etikos kodeksą turėtų sudaryti šios gairės, kuriomis nustatomi principai, šių principų įgyvendinimo gerosios praktikos pavyzdžių rinkinys ir vidaus taisyklės bei praktika, kuriuos nustato ECB ir kiekviena NKI;

(3)

minimalūs standartai dėl pasinaudojimo nevieša informacija prevencijos turėtų sustiprinti tokio pasinaudojimo prevenciją ECB arba NKI organų ar jų personalo narių atžvilgiu ir užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, kylantiems iš asmeninių finansinių sandorių. Todėl BPM etikos kodekse turėtų būti aiškiai apibrėžtos pagrindinės sąvokos, taip pat skirtingų dalyvaujančių organų vaidmenys ir atsakomybė. Be to, greta bendrojo draudimo pasinaudoti nevieša informacija, jame turėtų būti nustatyti papildomi apribojimai asmenims, turintiems prieigą prie neviešos informacijos. BPM etikos kodekse taip pat turėtų būti nustatyti reikalavimai laikymosi priežiūrai ir pranešimų apie nesilaikymą teikimui;

(4)	BPM etikos kodekse taip pat turėtų būti nustatyti minimalūs standartai interesų konfliktų vengimo bei dovanų ir svetingumo priėmimo srityse;

(5)	BPM etikos kodeksas turėtų būti taikomas vykdant priežiūros uždavinius. Pageidautina, kad ECB ir NKI taikytų lygiaverčius standartus savo personalo nariams arba kitiems asmenims, dalyvaujantiems vykdant kitus uždavinius;

(6)

šių gairių nuostatos nedaro poveikio taikytiniems nacionalinės teisės aktams. Kai dėl taikytinų nacionalinės teisės aktų NKI negali įgyvendinti šių gairių nuostatos, apie tai ji turėtų informuoti ECB. Be to, atitinkama NKI turėtų imtis protingų jai prieinamų priemonių, siekdama pašalinti kliūtį pagal nacionalinę teisę;

(7)	šių gairių nuostatos nedaro poveikio Valdančiosios tarybos narių elgesio kodeksui (2) ir Priežiūros valdybos narių elgesio kodeksui (3);

(8)	kadangi BPM etikos kodeksas taikomas tik vykdant priežiūros uždavinius, Valdančioji taryba priėmė lygiavertį etikos kodeksą ECB ir nacionalinių centrinių bankų Eurosistemos uždavinių vykdymui (4),

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse:

1) nacionalinė kompetentinga institucija (NKI)– nacionalinė kompetentinga institucija, kaip apibrėžta BPM reglamento 2 straipsnio 2 punkte. Ši apibrėžtis nedaro poveikio nacionalinės teisės priemonėms, pagal kurias tam tikri priežiūros uždaviniai pavedami nacionaliniam centriniam bankui (NCB), kuris nėra paskirtas NKI. Tokiu atveju nuoroda į NKI šiose gairėse atitinkamai taikoma nacionaliniam centriniam bankui tų uždavinių, kurie jam pavesti pagal nacionalinę teisę, atžvilgiu;

2) nevieša informacija– bet kokia su ECB pavestų priežiūros uždavinių vykdymu susijusi informacija, galinti turėti įtakos rinkai, kuri nebuvo atskleista viešai arba prie kurios nėra viešos prieigos;

3) informacija, galinti turėti įtakos rinkai,– tikslaus pobūdžio informacija, kurios atskleidimas tikėtinai turėtų didelę įtaką turto kainoms arba kainoms finansų rinkose;

4) neviešos informacijos turėtojas– bet kuris organo ar personalo narys, turintis nevienkartinę prieigą prie neviešos informacijos;

5) personalo narys– bet kuris asmuo, darbo santykiais susijęs su ECB ar NKI, išskyrus asmenis, kurie išimtinai vykdo uždavinius, nesusijusius su priežiūros uždavinių vykdymu pagal BPM reglamentą;

6) organo narys– ECB ar NKI sprendimų priėmimo ir kitų vidaus organų nariai, išskyrus personalo narius;

7) finansų bendrovės– turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 549/2013 (5) 2 skyriaus 2.55 dalyje;

8) interesų konfliktas– situacija, kai organų nariai ar personalo nariai turi asmeninių interesų, kurie gali daryti įtaką arba atrodo, kad jie gali daryti įtaką nešališkam ir objektyviam jų pareigų vykdymui;

9) asmeninis interesas– bet kokia finansinio ar nefinansinio pobūdžio nauda ar galima nauda organų nariams ar personalo nariams, jų šeimos nariams ir kitiems giminaičiams ar jų draugams ir artimiems pažįstamiems;

10) privalumas– bet kokia finansinio ar nefinansinio pobūdžio dovana, svetingumas arba kitokia nauda, kuri objektyviai pagerina finansinę, teisinę ar asmeninę gavėjo padėtį ir kurios gavėjas neturi teisės gauti.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šios gairės taikomos ECB ir NKI vykdant ECB pavestus priežiūros uždavinius. Vidaus taisyklės, kurias ECB ir NKI patvirtina vykdydami šių gairių nuostatas, taikomos jų organų nariams ir jų personalo nariams.

2. ECB ir NKI siekia, kiek tai teisiškai yra įmanoma, kad pareigos, apibrėžtos įgyvendinant šių gairių nuostatas, būtų taikomos ir vykdant priežiūros uždavinius dalyvaujantiems asmenims, kurie nėra personalo nariai.

3. Šių gairių nuostatos nedaro poveikio ECB ir NKI griežtesnių etikos taisyklių taikymui jų organų nariams ir personalo nariams.

3 straipsnis

Vaidmenys ir atsakomybė

1. Valdančioji taryba, vykdydama savo pareigą apibrėžti valdymo ir etikos kultūrą BPM lygmeniu, šiose gairėse nustato BPM etikos kodekso principus ir patvirtina šių principų įgyvendinimo gerąją praktiką.

2. Audito komitetas, Vidaus auditorių komitetas ir Organizacinės plėtros komitetas, vadovaudamiesi savo atitinkamais įgaliojimais, dalyvauja taikant BPM etikos kodeksą ir prižiūrint, kaip jo laikomasi.

3. ECB ir NKI apibrėžia organų, padalinių ir personalo narių, dalyvaujančių vietos lygmeniu vykdant, taikant BPM etikos kodeksą ir prižiūrint, kaip jo laikomasi, vaidmenis ir atsakomybę.

4 straipsnis

Komunikacija ir informuotumo didinimas

1. Savo vidaus taisykles, kuriomis įgyvendinamos šios gairės, ECB ir NKI formuluoja aiškiai ir skaidriai, apie jas praneša savo organų nariams ir savo personalo nariams ir užtikrina, kad jos būtų lengvai prieinamos.

2. ECB ir NKI imasi tinkamų priemonių jų organų narių ir jų personalo narių informuotumui didinti, kad šie suprastų savo pareigas pagal BPM etikos kodeksą.

5 straipsnis

Laikymosi priežiūra

1. ECB ir NKI prižiūri, kaip laikomasi šias gaires įgyvendinančių taisyklių. Kai tai tinkama, priežiūra apima reguliarius ir (arba) ad hoc laikymosi patikrinimus. ECB ir NKI nustato tinkamas procedūras skubiai reaguoti į nesilaikymo atvejus ir juos išspręsti.

6 straipsnis

Pranešimai apie nesilaikymo atvejus ir tolesni veiksmai

1. ECB ir NKI, vadovaudamiesi taikytinais įstatymais ir reglamentais, patvirtina vidaus procedūras pranešimų apie šias gaires įgyvendinančių taisyklių nesilaikymo atvejus teikimui, įskaitant taisykles dėl demaskavimo.

2. ECB ir NKI imasi priemonių užtikrinti apie nesilaikymo atvejus pranešančių asmenų tinkamą apsaugą.

3. ECB ir NKI užtikrina, kad dėl nesilaikymo atvejų būtų imamasi tolesnių veiksmų, įskaitant, kai tai tinkama, proporcingų drausminių priemonių taikymą, vadovaujantis taikytinomis drausmės taisyklėmis ir procedūromis.

4. Apie visus svarbius incidentus, susijusius su šias gaires įgyvendinančių taisyklių nesilaikymu, ECB ir NKI, vadovaudamiesi taikytinomis vidaus procedūromis, per Organizacinės plėtros komitetą ir Priežiūros valdybą be nepateisinamo delsimo praneša Valdančiajai tarybai. Skubiais atvejais ECB ar NKI gali pranešti apie svarbų nesilaikymo incidentą tiesiogiai Valdančiajai tarybai. Bet kuriuo atveju ECB ir NKI kartu informuoja Audito komitetą.

II SKYRIUS

PASINAUDOJIMO NEVIEŠA INFORMACIJA PREVENCIJOS TAISYKLĖS

7 straipsnis

Bendrasis draudimas pasinaudoti nevieša informacija

1. ECB ir NKI užtikrina, kad jų organų nariams ir jų personalo nariams būtų draudžiama pasinaudoti nevieša informacija.

8 straipsnis

Specialūs apribojimai neviešos informacijos turėtojams

1. ECB ir NKI užtikrina, kad prieigą prie neviešos informacijos turėtų tik tie oganų nariai ir personalo nariai, kuriems prieiga prie šios informacijos reikalinga jų pareigoms vykdyti.

2. ECB ir NKI užtikrina, kad visiems neviešos informacijos turėtojams būtų taikomi specialūs apribojimai dėl kritinių asmeninių finansinių sandorių. Asmeninis finansinis sandoris laikomas kritiniu, kai jis yra arba gali būti suvokiamas kaip glaudžiai susijęs su priežiūros uždavinių vykdymu. ECB ir NKI savo vidaus taisyklėse nustato tokių kritinių sandorių sąrašą, kuris pirmiausia apima:

a)	sandorius su Sąjungoje įsteigtų finansų bendrovių išleistomis akcijomis ir obligacijomis;

b)	trumpalaikę prekybą, t. y. tos pačios finansinės priemonės įsigijimą ir vėlesnį pardavimą arba pardavimą ir vėlesnį įsigijimą konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu;

c)	sandorius su išvestinėmis priemonėmis, susijusiomis su a punkte išvardytomis finansinėmis priemonėmis, ir kolektyvinio investavimo schemas, kurių pagrindinis tikslas yra investuoti į tokias finansines priemones.

3. ECB ir NKI, atsižvelgdami į efektyvumo, veiksmingumo ir proporcingumo kriterijus, patvirtina vidaus taisykles, kuriomis nustatomi specialūs apribojimai neviešos informacijos turėtojams. Tokie specialūs apribojimai gali apimti bet kurį iš žemiau nurodytųjų arba jų derinį:

a)	tam tikrų finansinių sandorių uždraudimą;

b)	reikalavimą gauti išankstinį leidimą tam tikriems finansiniams sandoriams;

c)	reikalavimą ex ante arba ex post pranešti apie tam tikrus finansinius sandorius ir (arba)

d)	embargo laikotarpius tam tikriems finansiniams sandoriams.

4. ECB ir NKI gali nuspręsti taikyti šiuos specialius apribojimus personalo nariams, kurie nėra neviešos informacijos turėtojai.

5. ECB ir NKI užtikrina, kad jų kritinių finansinių sandorių sąrašus būtų galima skubiai patikslinti, siekiant atspindėti Valdančiosios tarybos sprendimus.

6. ECB ir NKI savo vidaus taisyklėse nustato sąlygas ir garantijas, pagal kurias šiame straipsnyje įtvirtinti specialūs apribojimai netaikomi organų nariams ir personalo nariams, kurie savo asmeninių finansinių sandorių valdymą pagal rašytinę turto valdymo sutartį yra patikėję nepriklausomai trečiajai šaliai.

III SKYRIUS

INTERESŲ KONFLIKTŲ IŠVENGIMO TAISYKLĖS

9 straipsnis

Interesų konfliktai

1. ECB ir NKI turi nustatyti mechanizmą, kad būtų išvengta situacijos, kai dėl į personalo narius paskirti siūlomo kandidato ankstesnės profesinės veiklos arba asmeninių ryšių kyla interesų konfliktas.

2. ECB ir NKI patvirtina vidaus taisykles, kuriose reikalaujama, kad jų organų nariai ir jų personalo nariai dirbdami vengtų bet kokios situacijos, kuri gali sukelti interesų konfliktą, ir praneštų apie tokias situacijas. ECB ir NKI užtikrina, kad, pranešus apie interesų konfliktą, jie turėtų tinkamų priemonių tokiam konfliktui išvengti, įskaitant atleidimą nuo pareigų, susijusių su atitinkamu klausimu, vykdymo.

3. ECB ir NKI turi nustatyti mechanizmą, kad galėtų įvertinti ir išvengti galimų interesų konfliktų, kylančių dėl jų organų narių ir jų aukšto rango personalo narių, tiesiogiai atsakingų aukščiausiems vadovams, darbinės veiklos, vykdomos pasibaigus tarnybos laikui.

4. Prireikus ECB ir NKI turi nustatyti mechanizmą, kad galėtų įvertinti ir išvengti galimų interesų konfliktų, kylančių dėl darbinės veiklos, kurią jų personalo nariai vykdo neapmokamų atostogų metu.

IV SKYRIUS

TAISYKLĖS DĖL DOVANŲ IR SVETINGUMO PRIĖMIMO

10 straipsnis

Draudimas gauti privalumus

1. ECB ir NKI patvirtina vidaus taisykles, kurios draudžia jų organų nariams ir jų personalo nariams reikalauti, gauti ar priimti pažadą, kad jie patys arba bet koks kitas asmuo gaus bet kokį privalumą, bet kokiu būdu susijusį su jų oficialių pareigų vykdymu.

2. ECB ir NKI savo vidaus taisyklėse gali nustatyti 1 dalyje įtvirtinto draudimo išimtis privalumams, kuriuos siūlo centriniai bankai, Sąjungos institucijos ar įstaigos, tarptautinės organizacijos ir Vyriausybinės agentūros, taip pat įprastinės ar nedidelės vertės privalumams, kuriuos siūlo privatus sektorius, jeigu pastaruoju atveju šie privalumai nėra dažni ir ne iš to paties šaltinio. ECB ir NKI užtikrina, kad šios išimtys nedarytų įtakos ir negalėtų būti suvokiamos kaip darančios įtaką jų organų narių ir jų personalo narių nepriklausomumui ir nešališkumui.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, išimtys netaikomos privalumams, kuriuos kredito įstaigos siūlo ECB ar NKI personalo nariams patikrinimų vietoje arba audito misijų metu, išskyrus su darbu susijusių susitikimų metu siūlomą nedidelės vertės svetingumą.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama NKI.

2. ECB ir NKI imasi reikalingų priemonių šioms gairėms įgyvendinti, jų laikytis ir jas taikyti nuo 2016 m. kovo 18 d. NKI informuoja ECB apie bet kokias kliūtis šių gairių įgyvendinimui ir praneša ECB apie su šiomis priemonėmis susijusius dokumentus ir priemones ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 18 d.

12 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1. NKI kasmet teikia ECB ataskaitą apie šių gairių įgyvendinimą.

2. Valdančioji taryba peržiūri šias gaires bent kartą per trejus metus.

13 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos ECB ir NKI.

Priimta Frankfurte prie Maino 2015 m. kovo 12 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(2) Europos Centrinio Banko Valdančiosios tarybos narių elgesio kodeksas (OL C 123, 2002 5 24, p. 9).

(3) Europos Centrinio Banko Priežiūros valdybos narių elgesio kodeksas (OL C 93, 2015 3 20, p. 2).

(4) 2015 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/855, nustatančios Eurosistemos etikos kodekso principus ir panaikinančios Gaires ECB/2002/6 dėl minimalių standartų Europos Centriniam Bankui ir nacionaliniams centriniams bankams, naudojamų vykdant pinigų politikos operacijas, valiutos keitimo operacijas su Europos Centrinio Banko užsienio atsargomis ir valdant Europos Centrinio Banko užsienio atsargas (ECB/2015/11) (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 23).

(5) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

2.6.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 135/35

ES IR SERBIJOS STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1

2013 m. spalio 21 d.

kuriuo priimamos jos darbo tvarkos taisyklės [2015/857]

STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos (toliau – Serbija) stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 119, 120, 122 ir 124 straipsnius,

kadangi tas Susitarimas įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pirmininkavimas

Stabilizacijos ir asociacijos tarybai pakaitomis 12 mėnesių pirmininkauja Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos pirmininkas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Europos atominės energijos bendrijos vardu ir Serbijos Vyriausybės atstovas. Pirmasis laikotarpis prasideda pirmojo Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžio dieną ir baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Posėdžiai

Stabilizacijos ir asociacijos taryba ministrų lygmeniu renkasi kartą per metus. Jei šalys susitaria, bet kurios iš šalių prašymu gali būti rengiami specialūs Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiai. Jei šalys nesusitaria kitaip, visi Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiai vyksta įprastoje Europos Sąjungos Tarybos posėdžių vietoje abiejų šalių sutartą dieną. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžius kartu šaukia Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sekretoriai, gavę pirmininko sutikimą.

3 straipsnis

Atstovavimas

Jei Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nariai posėdyje dalyvauti negali, jiems gali būti atstovaujama. Jei narys nori būti atstovaujamas, jis pirmininkui praneša savo atstovo vardą ir pavardę iki posėdžio, kuriame narys turi būti atstovaujamas. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nario atstovas turi visas to nario teises.

4 straipsnis

Delegacijos

Stabilizacijos ir asociacijos tarybos narius gali lydėti pareigūnai. Prieš kiekvieną posėdį pirmininkui pranešama apie planuojamą kiekvienos šalies delegacijos sudėtį. Kai Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiuose svarstomi Europos investicijų bankui svarbūs klausimai, jo atstovas dalyvauja tokiame posėdyje stebėtojo teisėmis. Siekdama gauti informacijos konkrečiomis temomis, Stabilizacijos ir asociacijos taryba į posėdžius gali pasikviesti asmenis, kurie nėra jos nariai.

5 straipsnis

Sekretoriatas

Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnas ir Serbijos misijos Europos Sąjungoje pareigūnas kartu atlieka Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sekretorių funkcijas.

6 straipsnis

Korespondencija

Stabilizacijos ir asociacijos tarybai skirta korespondencija siunčiama Stabilizacijos ir asociacijos tarybos pirmininkui Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato adresu.

Abu sekretoriai užtikrina, kad korespondencija būtų persiųsta Stabilizacijos ir asociacijos tarybos pirmininkui ir prireikus išplatinta kitiems Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nariams. Taip platinama korespondencija siunčiama Komisijos generaliniam sekretoriatui, valstybių narių nuolatinėms atstovybėms ir Serbijos misijai Europos Sąjungoje.

Stabilizacijos ir asociacijos tarybos pirmininko pranešimus adresatams siunčia abu sekretoriai ir prireikus išplatina juos kitiems Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nariams, kaip nurodyta antroje pastraipoje.

7 straipsnis

Viešumas

Jei nenusprendžiama kitaip, Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiai yra uždari.

8 straipsnis

Posėdžių darbotvarkės

1. Pirmininkas parengia preliminarią kiekvieno posėdžio darbotvarkę. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sekretoriai ją persiunčia 6 straipsnyje nurodytiems adresatams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki posėdžio pradžios. Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami visi klausimai, dėl kurių pirmininkas gavo prašymą ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki posėdžio pradžios, tačiau klausimai į preliminarią darbotvarkę neįtraukiami, jei iki darbotvarkės išsiuntimo sekretoriai negauna juos pagrindžiančių dokumentų. Stabilizacijos ir asociacijos taryba darbotvarkę priima kiekvieno posėdžio pradžioje. Jei abi šalys susitaria, į darbotvarkę gali būti įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenurodytas klausimas.

2. Jei abi šalys sutinka, pirmininkas gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytus terminus, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo aplinkybes.

9 straipsnis

Protokolas

Visų posėdžių protokolų projektus rengia abu sekretoriai. Paprastai protokoluose pateikiama tokia su kiekvienu darbotvarkės klausimu susijusi informacija:

Stabilizacijos ir asociacijos tarybai pateikti dokumentai,

pareiškimai, kuriuos pageidauja įtraukti Stabilizacijos ir asociacijos tarybos narys,

priimti sprendimai ir pateiktos rekomendacijos, patvirtinti pareiškimai ir priimtos išvados.

Protokolo projektas pateikiamas Stabilizacijos ir asociacijos tarybai patvirtinti. Patvirtintą protokolą pasirašo pirmininkas ir abu sekretoriai. Protokolai saugomi Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato, kuris bus Stabilizacijos ir asociacijos tarybos dokumentų depozitaras, archyvuose. Patvirtinta kopija persiunčiama kiekvienam 6 straipsnyje nurodytam adresatui.

10 straipsnis

Sprendimai ir rekomendacijos

1. Stabilizacijos ir asociacijos taryba priima sprendimus ir teikia rekomendacijas bendru šalių sutarimu. Jei abi šalys susitaria, Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali priimti sprendimus ar teikti rekomendacijas laikydamasi rašytinės procedūros.

2. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimai ir rekomendacijos, kaip apibrėžta Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 121 straipsnyje, vadinami atitinkamai „sprendimu“ ir „rekomendacija“, šalia nurodant jų eilės numerį, priėmimo datą ir pateikiant nagrinėjamo klausimo aprašymą. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas pasirašo pirmininkas, o jų tikrumą patvirtina abu sekretoriai. Sprendimai ir rekomendacijos persiunčiami kiekvienam 6 straipsnyje nurodytam adresatui. Kiekviena šalis gali nuspręsti, ar skelbti Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas savo atitinkamame oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Kalbos

Oficialios Stabilizacijos ir asociacijos tarybos kalbos yra oficialios abiejų šalių kalbos. Jei nenusprendžiama kitaip, Stabilizacijos ir asociacijos taryba savo svarstymuose remiasi tomis kalbomis parengtais dokumentais.

12 straipsnis

Išlaidos

Europos Sąjunga ir Serbija padengia savo dalyvavimo Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiuose išlaidas: tiek darbuotojų, kelionių ir pragyvenimo išlaidas, tiek pašto ir telekomunikacijų išlaidas. Vertimo žodžiu posėdžių metu, dokumentų vertimo raštu ir dauginimo išlaidas padengia Europos Sąjunga, o išlaidas, susijusias su vertimu žodžiu ar raštu į serbų kalbą ar iš jos, padengia Serbija. Kitas su posėdžių organizavimu susijusias išlaidas apmoka juos rengianti šalis.

13 straipsnis

Stabilizacijos ir asociacijos komitetas

1. Stabilizacijos ir asociacijos komitetas įsteigiamas, kad padėtų Stabilizacijos ir asociacijos tarybai atlikti jos pareigas. Jį sudaro Europos Sąjungos Tarybos atstovai bei Europos Komisijos atstovai ir Serbijos Vyriausybės atstovai, paprastai vyresniųjų valstybės tarnautojų lygiu.

2. Stabilizacijos ir asociacijos komitetas organizuoja Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžius ir svarstymus, prireikus įgyvendina Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimus ir apskritai užtikrina asociacijos santykių tęstinumą ir tinkamą Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo veikimą. Jis svarsto visus Stabilizacijos ir asociacijos tarybos jam perduotus klausimus, taip pat visus kitus klausimus, kurie gali iškilti įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Jis Stabilizacijos ir asociacijos tarybai teikia pasiūlymus arba sprendimų ar rekomendacijų projektus, kad ši juos priimtų.

3. Tais atvejais, kai Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nurodoma pareiga arba galimybė konsultuotis, tokios konsultacijos gali vykti Stabilizacijos ir asociacijos komitete. Jei abi šalys susitaria, konsultacijos gali būti tęsiamos Stabilizacijos ir asociacijos taryboje.

4. Stabilizacijos ir asociacijos komiteto darbo tvarkos taisyklės pateikiamos šio sprendimo priede.

14 straipsnis

Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Serbijos socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai

1. Įsteigiamas Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Serbijos socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, kurio užduotis – padėti Stabilizacijos ir asociacijos tarybai skatinti Europos Sąjungos ir Serbijos socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų dialogą ir bendradarbiavimą. Tokiu dialogu ir bendradarbiavimu sprendžiami svarbūs Europos Sąjungos ir Serbijos santykių klausimai, kylantys įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Tokiu dialogu ir bendradarbiavimu visų pirma siekiama:

a)	parengti Serbijos socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas veiklai būsimos Europos Sąjungos narystės sąlygomis;

b)	parengti Serbijos socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas darbui su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu po Serbijos įstojimo į Europos Sąjungą;

c)	keistis informacija abiem šalims svarbiais klausimais, ypač susijusiais su dabartiniu plėtros procesu ir Serbijos socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų pasirengimu dalyvauti šiame procese;

skatinti a) Serbijos socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas ir b) valstybių narių socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas dalytis patirtimi, geriausia praktika ir palaikyti struktūrinį dialogą, taip pat užmegzti ryšius tose specialiose srityse, kuriose tiesioginiai ryšiai ir bendradarbiavimas galėtų būti veiksmingiausias būdas spręsti tam tikras problemas;

e)	aptarti kitus svarbius kurios nors iš šalių pasiūlytus klausimus, galinčius kilti įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir pasirengimo narystei strategiją.

2. 1 dalyje nurodytą Jungtinį konsultacinį komitetą sudaro devyni Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovai ir devyni Serbijos socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Jungtinis konsultacinis komitetas taip pat gali pakviesti stebėtojus.

3. 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas savo uždavinius vykdo konsultuodamasis su Stabilizacijos ir asociacijos taryba arba, jei jie susiję su ekonominių ir socialinių grupių dialogo skatinimu, savo iniciatyva.

4. Nariai parenkami taip, kad 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas kuo tinkamiau atstovautų įvairiems Europos Sąjungos ir Serbijos socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms. Oficialias Serbijos narių kandidatūras siūlo Serbijos Vyriausybė socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų teikimu. Tie pasiūlymai teikiami atlikus atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, kurioje gali dalyvauti socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos.

5. 1 dalyje nurodytam Jungtiniam konsultaciniam komitetui bendrai pirmininkauja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys ir Serbijos socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovas.

6. 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Serbijos Vyriausybė padengia savo šalies patiriamas darbuotojų, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su jų deleguotų atstovų dalyvavimu Jungtinio konsultacinio komiteto ir jo darbo grupių posėdžiuose.

8. Išsami tvarka, susijusi su vertimo žodžiu ir raštu išlaidomis, nustatoma 1 dalyje nurodyto Jungtinio konsultacinio komiteto darbo tvarkos taisyklėse. Kitas su praktiniu posėdžių organizavimu susijusias išlaidas padengia posėdžius rengianti šalis.

15 straipsnis

Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos regionų komiteto ir Serbijos vietos bei regionų valdžios institucijų atstovai

1. Įsteigiamas Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos regionų komiteto ir Serbijos vietos bei regionų valdžios institucijų atstovai, kurio užduotis – padėti Stabilizacijos ir asociacijos tarybai skatinti Europos Sąjungos bei Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų dialogą ir bendradarbiavimą. Tokiu dialogu ir bendradarbiavimu visų pirma siekiama:

a)	parengti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijas veiklai būsimos Europos Sąjungos narystės sąlygomis;

b)	parengti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijas darbui su Regionų komitetu po Serbijos įstojimo į Europos Sąjungą;

keistis informacija aktualiais abiem šalims svarbiais klausimais, ypač susijusiais su dabartine stojimo proceso padėtimi ir tomis politikos sritimis, dėl kurių, kaip nustatyta Sutartyse, reikia konsultuotis su Regionų komitetu, taip pat su Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų pasirengimu įgyvendinti šių sričių politiką;

skatinti a) Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų ir b) valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų daugiašalį struktūrinį dialogą, taip pat užmegzti ryšius tose specialiose srityse, kuriose tiesioginiai Serbijos ir valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų ryšiai ir bendradarbiavimas galėtų būti veiksmingiausias būdas spręsti tam tikrus abiem šalims svarbius klausimus;

e)	užtikrinti, kad Serbijos ir valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos nuolat keistųsi informacija apie regionų bendradarbiavimą;

skatinti i) Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijas ir ii) valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijas dalytis patirtimi ir žiniomis tose politikos srityse, dėl kurių, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, reikia konsultuotis su Regionų komitetu, ypač praktinėmis žiniomis ir metodika rengiant vietos ir regionų plėtros planus ar strategijas ir veiksmingiausiai naudojant pasirengimo narystei ir struktūrinius fondus;

g)	padėti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijoms keičiantis informacija apie subsidiarumo principo praktinį įgyvendinimą visose gyvenimo srityse vietos ir regionų lygmeniu;

h)	aptarti kitus svarbius kurios nors iš šalių pasiūlytus klausimus, galinčius kilti įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir pasirengimo narystei strategiją.

2. 1 dalyje nurodytą Jungtinį konsultacinį komitetą sudaro septyni Regionų komiteto atstovai ir septyni išrinkti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai. Paskiriamas vienodas pakaitinių narių skaičius.

3. 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas veiklą vykdo konsultuodamasis su Stabilizacijos ir asociacijos taryba arba, jei ji susijusi su vietos ir regionų valdžios institucijų dialogo skatinimu, savo iniciatyva.

4. 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas gali teikti rekomendacijas Stabilizacijos ir asociacijos tarybai.

5. Nariai parenkami taip, kad 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas kuo tinkamiau atstovautų įvairaus lygmens Europos Sąjungos ir Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Oficialias Serbijos narių kandidatūras siūlo Serbijos Vyriausybė Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančių organizacijų teikimu. Tie pasiūlymai teikiami atlikus atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, kurioje gali dalyvauti vietos ar regionų valdžios įgaliojimus turintys atstovai.

6. 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7. 1 dalyje nurodytam Jungtiniam konsultaciniam komitetui bendrai pirmininkauja Regionų komiteto narys ir Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas.

8. Regionų komitetas ir Serbijos Vyriausybė padengia savo patiriamas išlaidas, susijusias su jų deleguotų atstovų ir pagalbinių darbuotojų dalyvavimu 1 dalyje nurodyto Jungtinio konsultacinio komiteto posėdžiuose, ypač kelionės ir pragyvenimo išlaidas.

9. Išsami tvarka, susijusi su vertimo žodžiu ir raštu išlaidomis, nustatoma 1 dalyje nurodyto Jungtinio konsultacinio komiteto darbo tvarkos taisyklėse. Kitas su praktiniu posėdžių organizavimu susijusias išlaidas padengia posėdžius rengianti šalis.

Priimta Liuksemburge, 2013 m. spalio 21 d.

Stabilizacijos ir asociacijos komiteto vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

PRIEDAS

STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS KOMITETO DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

1 straipsnis

Pirmininkavimas

Stabilizacijos ir asociacijos komitetui pakaitomis 12 mėnesių pirmininkauja Europos Komisijos atstovas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Europos atominės energijos bendrijos vardu ir Serbijos Vyriausybės atstovas. Pirmasis laikotarpis prasideda pirmojo Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžio dieną ir baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Posėdžiai

Stabilizacijos ir asociacijos komitetas renkasi tada, kai tai yra būtina atsižvelgiant į aplinkybes ir jei tam pritaria abi šalys. Visi Stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdžiai vyksta abiejų šalių sutartu laiku ir sutartoje vietoje. Stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdžius šaukia jo pirmininkas.

3 straipsnis

Delegacijos

Prieš kiekvieną posėdį pirmininkui pranešama apie planuojamą kiekvienos šalies delegacijos sudėtį.

4 straipsnis

Sekretoriatas

Europos Komisijos pareigūnas ir Serbijos Vyriausybės pareigūnas kartu eina Stabilizacijos ir asociacijos komiteto sekretorių pareigas. Visi šiame sprendime numatyti Stabilizacijos ir asociacijos komiteto pirmininko siunčiami ir jam skirti pranešimai persiunčiami Stabilizacijos ir asociacijos komiteto sekretoriams ir Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sekretoriams bei pirmininkui.

5 straipsnis

Viešumas

Jei nenusprendžiama kitaip, Stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdžiai yra uždari.

6 straipsnis

Posėdžių darbotvarkės

1. Pirmininkas parengia preliminarią kiekvieno posėdžio darbotvarkę. Stabilizacijos ir asociacijos komiteto sekretoriai ją persiunčia 4 straipsnyje nurodytiems adresatams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki posėdžio pradžios. Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami visi klausimai, dėl kurių pirmininkas gavo prašymą ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki posėdžio pradžios, tačiau klausimai į preliminarią darbotvarkę neįtraukiami, jei iki darbotvarkės išsiuntimo sekretoriai negauna juos pagrindžiančių dokumentų. Siekdamas gauti informacijos konkrečiomis temomis, Stabilizacijos ir asociacijos komitetas į posėdžius gali pasikviesti ekspertų. Stabilizacijos ir asociacijos komitetas darbotvarkę priima kiekvieno posėdžio pradžioje. Jei abi šalys susitaria, į darbotvarkę gali būti įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenurodytas klausimas.

2. Jei abi šalys sutinka, pirmininkas gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytus terminus, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo aplinkybes.

7 straipsnis

Protokolas

Visų posėdžių protokolai rengiami atsižvelgiant į pirmininko apibendrintas Stabilizacijos ir asociacijos komiteto išvadas. Stabilizacijos ir asociacijos komiteto patvirtintus protokolus pasirašo pirmininkas ir sekretoriai, o saugo kiekviena šalis. Protokolo kopija persiunčiama kiekvienam 4 straipsnyje nurodytam adresatui.

8 straipsnis

Sprendimai ir rekomendacijos

Konkrečiais atvejais, kai pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 122 straipsnį Stabilizacijos ir asociacijos taryba suteikia Stabilizacijos ir asociacijos komitetui teisę priimti sprendimus ar teikti rekomendacijas, tie aktai vadinami atitinkamai „sprendimu“ ir „rekomendacija“, šalia nurodant jų eilės numerį, priėmimo datą ir pateikiant nagrinėjamo klausimo aprašymą. Sprendimai ir rekomendacijos priimami bendru šalių sutarimu. Jei abi šalys susitaria, Stabilizacijos ir asociacijos komitetas gali priimti sprendimus ar teikti rekomendacijas taikydamas rašytinę procedūrą. Stabilizacijos ir asociacijos komiteto sprendimus ir rekomendacijas pasirašo pirmininkas, jų tikrumą patvirtina abu sekretoriai ir jie persiunčiami 4 straipsnyje nurodytiems adresatams. Kiekviena šalis gali nuspręsti, ar skelbti Stabilizacijos ir asociacijos komiteto sprendimus ir rekomendacijas savo atitinkamame oficialiajame leidinyje.

9 straipsnis

Išlaidos

Europos Sąjunga ir Serbija padengia savo dalyvavimo Stabilizacijos ir asociacijos komiteto posėdžiuose išlaidas: tiek darbuotojų, kelionių ir pragyvenimo išlaidas, tiek pašto ir telekomunikacijų išlaidas. Vertimo žodžiu posėdžių metu, dokumentų vertimo raštu ir dauginimo išlaidas padengia Europos Sąjunga, o išlaidas, susijusias su vertimu žodžiu ar raštu į serbų kalbą ar iš jos, padengia Serbija. Kitas su posėdžių organizavimu susijusias išlaidas apmoka juos rengianti šalis.

10 straipsnis

Pakomitečiai ir specialios darbo grupės

Stabilizacijos ir asociacijos komitetas gali suformuoti pakomitečius arba specialias darbo grupes, kurie būtų pavaldūs ir po kiekvieno savo posėdžio atsiskaitytų Stabilizacijos ir asociacijos komitetui. Stabilizacijos ir asociacijos komitetas gali nuspręsti panaikinti bet kuriuos veikiančius pakomitečius ar darbo grupes, nustatyti arba pakeisti jų įgaliojimus arba įsteigti kitus pakomitečius ar darbo grupes, kurie padėtų jam atlikti jo pareigas. Šie pakomitečiai ir darbo grupės neturi sprendimo priėmimo galios.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 135

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 tomas 2015m. birželio 2d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2015 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/850, kuriuo iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 241/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su įstaigų nuosavų lėšų reikalavimų techniniais reguliavimo standartais ( 1 )	1
	*	2015 m. kovo 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/851, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės, II, III ir VI priedai	8
	*	2015 m. kovo 27 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/852, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 nuostatos dėl bendros žuvininkystės politikos taisyklių nesilaikymo atvejų ir sunkių nesilaikymo atvejų, kuriais pagal Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatas gali būti pertrauktas mokėjimo terminas arba sustabdytas išmokų mokėjimas	13
		2015 m. birželio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/853, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	18
		SPRENDIMAI
	*	2015 m. birželio 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/854, kuriuo nustatoma Vizų informacinės sistemos (VIS) veikimo pradžios devynioliktajame regione data	20
		GAIRĖS
	*	2015 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/855, kuriomis nustatomi Eurosistemos etikos kodekso principai ir panaikinamos Gairės ECB/2002/6 dėl minimalių standartų Europos Centriniam Bankui ir nacionaliniams centriniams bankams, naudojamų vykdant pinigų politikos operacijas, valiutos keitimo operacijas su Europos Centrinio Banko užsienio atsargomis ir valdant Europos Centrinio Banko užsienio atsargas (ECB/2015/11)	23
	*	2015 m. kovo 12 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/856, kuriomis nustatomi Bendro priežiūros mechanizmo etikos kodekso principai (ECB/2015/12)	29
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	2013 m. spalio 21 d. ES ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimas Nr. 1, kuriuo priimamos jos darbo tvarkos taisyklės [2015/857]	35


	(1) Tekstas svarbus EEE