ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 91

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

58 tomas
2015m. balandžio 2d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2015 m. vasario 18 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/509, kuriuo panaikinamas Sprendimas ECB/2013/6 dėl nepadengtų Vyriausybės garantuotų bankų obligacijų nuosavo naudojimo kaip įkaito Eurosistemos pinigų politikos operacijoms taisyklių, Sprendimas ECB/2013/35 dėl papildomų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir Sprendimo ECB/2014/23 dėl atlyginimo už indėlius, balansus ir laikomą atsargų perteklių 1, 3 ir 4 straipsniai (ECB/2015/9)

1

 

 

GAIRĖS

 

*

2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60)

3

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

SPRENDIMAI

2.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/1


EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS (ES) 2015/509

2015 m. vasario 18 d.

kuriuo panaikinamas Sprendimas ECB/2013/6 dėl nepadengtų Vyriausybės garantuotų bankų obligacijų nuosavo naudojimo kaip įkaito Eurosistemos pinigų politikos operacijoms taisyklių, Sprendimas ECB/2013/35 dėl papildomų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir Sprendimo ECB/2014/23 dėl atlyginimo už indėlius, balansus ir laikomą atsargų perteklių 1, 3 ir 4 straipsniai (ECB/2015/9)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, 12 straipsnio 1 dalį ir 34 straipsnio 1 dalies antrą įtrauką,

kadangi:

(1)

siekiant aiškumo ir nuoseklumo bei Eurosistemos įkaito sistemos supaprastinimo, sprendimuose ECB/2013/6 (1) ir ECB/2013/35 (2) bei Sprendimo ECB/2014/23 (3) 1 straipsnyje nustatyti įsipareigojimai buvo įtraukti į Europos Centrinio Banko gaires (ES) 2015/510 (ECB/2014/60) (4), kurios yra pagrindinis teisės aktas Eurosistemos pinigų poilitikos priemonių ir procedure srityje;

(2)

siekiant aiškumo ir nuoseklumo bei Eurosistemos teisinės sistemos supaprastinimo, Sprendimo ECB/2014/23 3 straipsnio nuostatos buvo įtrauktos į Gaires ECB/2012/27 (5), o Sprendimo ECB/2014/23 4 straipsnio nuostatos buvo įtrauktos į Gaires ECB/2014/9 (6);

(3)

todėl sprendimai ECB/2013/6 ir ECB/2013/35 bei Sprendimo ECB/2014/23 1, 3 ir 4 straipsniai turėtų būti panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimų ECB/2013/6 ir ECB/2013/35 bei Sprendimo ECB/2014/23 1 straipsnio panaikinimas

1.   Panaikinami sprendimai ECB/2013/6 ir ECB/2013/35.

2.   Panaikinamas Sprendimo ECB/2014/23 1 straipsnis.

3.   Nuorodos į 1 ir 2 dalyse nurodytus panaikintus sprendimus ir straipsnį laikomos nuorodomis į Gaires (ES) 2015/510 (ECB/2014/60).

2 straipsnis

Sprendimo ECB/2014/23 3 ir 4 straipsnių panaikinimas

1.   Panaikinami Sprendimo ECB/2014/23 3 ir 4 straipsniai.

2.   Nuorodos į panaikintą Sprendimo ECB/2014/23 3 straipsnį laikomos nuorodomis į Gairių ECB/2012/27 II priedo 12 straipsnio 5 dalį.

3.   Nuorodos į panaikintą Sprendimo ECB/2014/23 4 straipsnį laikomos nuorodomis į Gairių ECB/2014/9 5 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šio sprendimo 1 straipsnis įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d.

2.   Šio sprendimo 2 straipsnis įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino 2015 m. vasario 18 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  2013 m. kovo 20 d. Sprendimas ECB/2013/6 dėl nepadengtų Vyriausybės garantuotų bankų obligacijų nuosavo naudojimo kaip įkaito Eurosistemos pinigų politikos operacijoms taisyklių (OL L 95, 2013 4 5, p. 22).

(2)  2013 m. rugsėjo 26 d. Sprendimas ECB/2013/35 dėl papildomų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu (OL L 301, 2013 11 12, p. 6).

(3)  2014 m. birželio 5 d. Sprendimas ECB/2014/23 dėl atlyginimo už indėlius, balansus ir laikomą atsargų perteklių (OL L 168, 2014 6 7, p. 115).

(4)  2014 m. gruodžio 19 d. Eurpos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60) (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(5)  2012 m. gruodžio 5 d. Gairės ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).

(6)  2014 m. vasario 20 d. Gairės ECB/2014/9 dėl nacionalinių centrinių bankų vidaus turto ir įsipareigojimų valdymo operacijų (OL L 159, 2014 5 28, p. 56).


GAIRĖS

2.4.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/3


EUROPOS CENTRINIO BANKO GAIRĖS (ES) 2015/510

2014 m. gruodžio 19 d.

dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (ECB/2014/60)

(nauja redakcija)

Europos Centrinio Banko valdančioji taryba,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, 9 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnio 3 dalį, 18 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio pirmą dalį,

kadangi:

(1)

Gairės ECB/2011/14 (1) buvo iš esmės pakeistos. Kadangi reikia padaryti daugiau pakeitimų, jos, siekiant aiškumo, turėtų būti išdėstytos nauja redakcija;

(2)

siekiant bendros pinigų politikos, reikia apibrėžti priemones ir procedūras, kurias Eurosistema, sudaryta iš Europos Centrinio Banko (ECB) ir tų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų (toliau – NCB), naudoja siekdama įgyvendinti šią politiką vienodu būdu valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

(3)

vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 3 straipsnio 1 dalimi, Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą, o pagrindiniai uždaviniai – apibrėžti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką ir atlikti užsienio valiutos operacijas, atitinkančias Sutarties 219 straipsnio nuostatas;

(4)

Eurosistemos pagrindai yra paremti ECBS statuto nuostatomis. Pagal Sutarties 127 straipsnio 1 dalį ir kaip atspindėta ECBS statute, Eurosistema turi veikti vadovaudamasi tam tikrais principais, įskaitant atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principus, palankius veiksmingam išteklių paskirstymui;

(5)

tiek, kiek tai yra įmanoma bei tinkama, ir siekdamas užtikrinti operacinį veiksmingumą, ECB turi teisę reikalauti, kad NCB atliktų operacijas, kurios yra Eurosistemos uždavinių dalis, pagal ECBS statuto 12 straipsnio 1 dalyje nustatytą decentralizavimo principą ir laikydamiesi ECBS statuto 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų;

(6)

pagal ECBS statuto 12 straipsnio 1 dalį, ECB turi įgaliojimus formuoti bendrą Sąjungos pinigų politiką ir parengti reikalingas gaires užtikrinant jos tinkamą įgyvendinimą. Pagal ECBS statuto 14 straipsnio 3 dalį NCB yra įsipareigoję veikti vadovaudamiesi šiomis gairėmis. Todėl šios gairės skirtos Eurosistemai. Šiose gairėse nustatytas taisykles NCB įgyvendins sutartinėmis arba reguliavimo priemonėmis. Kitos sandorių šalys turės laikytis tų taisyklių, kurias NCB įgyvendins tose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse;

(7)

ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka leidžia Eurosistemai veikti finansų rinkose perkant ir parduodant (sudarant neatidėliotinus ir išankstinius sandorius), įskaitant pirkimą ir pardavimą pagal atpirkimo sutartis, ir skolinant arba skolinantis reikalavimus ir antrinę rinką turinčias priemones eurais arba kitomis valiutomis, taip pat tauriuosius metalus. 18 straipsnio 1 dalies antra įtrauka leidžia Eurosistemai atlikti kredito operacijas su kitomis kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais;

(8)

įgyvendindama savo pinigų politiką, Eurosistema naudoja šias pinigų politikos priemones: ji vykdo atvirosios rinkos operacijas, siūlo nuolatines galimybes ir reikalauja, kad kredito įstaigos laikytų privalomąsias atsargas Eurosistemos sąskaitose;

(9)

siekdama savo tikslų, Eurosistema disponuoja priemonių rinkiniu atvirosios rinkos operacijoms atlikti, kurios apima grįžtamuosius sandorius, vienakrypčius sandorius, ECB skolos sertifikatų išleidimą, valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais ir terminuotųjų indėlių pritraukimą. Tokiomis priemonėmis atvirosios rinkos operacijoms atlikti siekiama užtikrinti tinkamą pinigų rinkos veikimą ir padėti bankams užtikrinti jų likvidumo poreikius sklandžiu ir gerai organizuotu būdu;

(10)

Eurosistemos turimos priemonės pagal nuolatines galimybes apima ribinio skolinimosi galimybę ir indėlių galimybę, kurios, atitinkamai, skirtos padidinti ir sumažinti vienos nakties likvidumą, išreikšti pinigų politikos poziciją ir nustatyti vienos nakties pinigų rinkos palūkanų normas;

(11)

Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema pirmiausia vykdomi šie pinigų politikos uždaviniai: a) prisidedama prie pinigų rinkos palūkanų normų stabilizavimo skatinant įstaigas sušvelninti laikinų likvidumo svyravimų poveikį dėl vidurkio sąlygos ir b) sukuriamas arba padidinamas struktūrinio likvidumo trūkumas, kuris pagerina Eurosistemos galimybes būti veiksminga likvidumo teikėja. Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos teisiniai pagrindai nustatyti ECBS statuto 19 straipsnyje, Tarybos reglamente (EB) Nr. 2531/98 (2) ir Europos Centrinio Banko reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) (3);

(12)

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijos, atsižvelgiant į jų tikslus, reguliarumą ir tvarką, skirstomos į keturias kategorijas: a) pagrindinės refinansavimo operacijos; b) ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos; c) koreguojamosios operacijos; d) struktūrinės operacijos;

(13)

pagrindinės refinansavimo operacijos – tai Eurosistemos vykdomų atvirosios rinkos operacijų kategorija, kuriai tenka pagrindinis vaidmuo siekiant reguliuoti palūkanų normas, valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją;

(14)

ilgesnės trukmės refinansavimo operacijomis siekiama kitoms sandorių šalims suteikti likvidumą, kurio terminas yra ilgesnis nei pagrindinių refinansavimo operacijų. Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijomis Eurosistema paprastai nesiekia daryti įtakos rinkai, todėl Eurosistema paprastai veikia kaip palūkanų gavėja;

(15)

koreguojamosios operacijos vykdomos ad hoc pagrindu, siekiant valdyti likvidumą rinkoje ir kontroliuoti palūkanų normas, ypač siekiant sušvelninti nenumatytų likvidumo svyravimų rinkoje įtaką palūkanų normoms. Konkrečios koreguojamosios operacijos taikomos atsižvelgiant į sandorių rūšis ir konkrečius atitinkamų operacijų tikslus;

(16)

struktūrinės operacijos gali būti vykdomos, kai Eurosistemos struktūrinė pozicija turi būti pakoreguota atsižvelgiant į finansų sektoriaus poziciją;

(17)

įgyvendinant Eurosistemos pinigų politikos sistemą turėtų būti užtikrinta, kad įvairios kitos sandorių šalys dalyvautų pagal vienodus tinkamumo kriterijus. Šie kriterijai yra apibrėžti siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kitoms sandorių šalims valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, ir tai, kad kitos sandorių šalys atitiktų tam tikrus rizikos ribojimo ir operacinius reikalavimus;

(18)

siekiant apsaugoti Eurosistemą nuo kitos sandorio šalies rizikos, ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje nustatyta, kad kai Eurosistema atlieka kredito operacijas su kredito įstaigomis ir kitais rinkos dalyviais, lėšos skolinamos užtikrinus pakankamu įkeitimu;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kitoms sandorių šalims, taip pat padidinti operacinį efektyvumą ir skaidrumą, turtas turi atitikti tam tikrus vienodus kriterijus visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, kad jis būtų tinkamas įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms;

(20)

Eurosistema parengė bendrą turto, tinkamo būti įkaitu, sistemą, kad visos Eurosistemos kredito operacijos būtų atliekamos suderintu būdu įgyvendinat šias gaires visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Bendra įkaitu būti tinkamo turto sistema apima antrinę rinką turintį ir antrinės rinkos neturintį turtą, tenkinantį Eurosistemos nustatytus vienodus tinkamumo kriterijus. Dauguma tinkamo turto gali būti naudojama tarpvalstybiniu mastu taikant korespondentinės centrinės bankininkystės modelį (KCBM), o antrinę rinką turintis turtas – per reikalavimus atitinkančias jungtis tarp EEE vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų (VPAS) arba per reikalavimus atitinkančias jungtis tarp EEE VPAS kartu su KCBM;

(21)

siekdama išlyginti mokėjimų atsiskaitymų neatitikimus, Eurosistema teikia dienos paskolas. Kaip nustatyta Gairių ECB/2012/27 (4) III priedo 12 straipsnyje, įkaitas dienos paskolai gauti turi atitikti tuos pačius kriterijus, kuriuos įkaitui tinkamas turtas turi atitikti pagal ketvirtą dalį;

(22)

visam Eurosistemos kredito operacijoms tinkamam turtui turi būti taikomos konkrečios rizikos kontrolės priemonės, kad Eurosistema būtų apsaugota nuo finansinių nuostolių, jeigu, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, jos įkaitą reikėtų realizuoti. Tinkamas turtas turi atitikti Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nustatytus Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) taisyklėse;

(23)

ECB taiko sankcijas įstaigoms, kurios nesilaiko iš ECB reglamentų ir sprendimų kylančių įsipareigojimų, susijusių su privalomųjų atsargų taikymu pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2532/98 (5), Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4) (6), Reglamentą (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9). Šiurkštaus privalomųjų atsargų reikalavimo pažeidimo atveju Eurosistema taip pat gali laikinai sustabdyti kitų sandorių šalių teisę dalyvauti atvirosios rinkos operacijose;

(24)

remiantis atitinkamo NCB arba ECB taikomų sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatomis, jeigu kitos sandorių šalys nesilaiko savo įsipareigojimų pagal NCB arba ECB taikomas sutartines arba reguliavimo priemones, kaip nurodyta šiose gairėse, Eurosistema gali taikyti pinigines baudas arba laikinai sustabdyti kitų sandorių šalių teisę dalyvauti vykdomose atvirosios rinkos operacijose arba naudotis nuolatinėmis galimybėmis;

(25)

remiantis atitinkamo NCB arba ECB taikomų sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatomis, Eurosistema taip pat gali laikinai sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitų sandorių šalių teisę dalyvauti atvirosios rinkos operacijose arba naudotis nuolatinėmis galimybėmis, jei kita sandorio šalis nevykdo įsipareigojimų arba atsargumo sumetimais. Be to, atsargumo sumetimais Eurosistema taip pat gali atmesti konkrečios kitos sandorio šalies turtą, pateiktą kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms, apriboti šio turto naudojimą arba taikyti jam papildomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte;

(26)

visose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias NCB taiko kitoms sandorių šalims, turėtų būti minimalūs bendri požymiai, kuriais siekiama užtikrinti bendros pinigų politikos taikymą tokiomis sąlygomis, kurios iš esmės nesiskirtų valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro,

PRIĖMĖ ŠIAS GAIRES:

TURINYS

PIRMA DALIS.

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

ANTRA DALIS.

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS, OPERACIJOS IR PROCEDŪROS

I ANTRAŠTINĖ DALIS.

Atvirosios rinkos operacijos

1 skyrius.

Atvirosios rinkos operacijų apžvalga

2 skyrius.

Atvirosios rinkos operacijų rūšys

3 skyrius.

Atvirosios rinkos operacijų priemonės

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

Nuolatinės galimybės

1 skyrius.

Ribinio skolinimosi galimybė

2 skyrius.

Indėlių galimybė

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

Eurosistemos pinigų politikos operacijų procedūros

1 skyrius.

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų konkursai ir dvišalės procedūros

1 skirsnis.

Konkursų procedūros

2 skirsnis.

Operaciniai konkursų procedūrų etapai

1 poskirsnis.

Konkursų procedūrų paskelbimas

2 poskirsnis.

Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas

3 poskirsnis.

Konkurso rezultatų paskirstymas

4 poskirsnis.

Konkurso rezultatų paskelbimas

3 skirsnis.

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų dvišalės procedūros

2 skyrius.

Eurosistemos pinigų politikos operacijų atsiskaitymo procedūros

TREČIA DALIS.

TINKAMOS KITOS SANDORIŲ ŠALYS

KETVIRTA DALIS.

TINKAMAS TURTAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS.

Bendrieji principai

II ANTRAŠTINĖ DALIS.

Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai ir kredito kokybės reikalavimai

1 skyrius.

Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

1 skirsnis.

Bendrieji antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

2 skirsnis.

Specialūs tam tikrų antrinę rinką turinčio turto rūšių tinkamumo kriterijai

1 poskirsnis.

Specialūs turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai

2 poskirsnis.

Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtų obligacijų specialūs tinkamumo kriterijai

3 poskirsnis.

Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų specialūs tinkamumo kriterijai

2 skyrius.

Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

III ANTRAŠTINĖ DALIS.

Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai ir kredito kokybės reikalavimai

1 skyrius.

Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai

1 skirsnis.

Kredito reikalavimų tinkamumo kriterijai

2 skirsnis.

Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai

3 skirsnis.

MHUSP tinkamumo kriterijai

2 skyrius.

Antrinės rinkos neturinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

1 skirsnis.

Kredito reikalavimų Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

2 skirsnis.

MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

IV ANTRAŠTINĖ DALIS.

Antrinę rinką turinčio ir antrinės rinkos neturinčio turto garantijos

V ANTRAŠTINĖ DALIS.

Tinkamo turto Eurosistemos kredito vertinimo sistema

VI ANTRAŠTINĖ DALIS.

Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės ir vertinimo sistema

1 skyrius.

Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonės

2 skyrius.

Antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės priemonės

3 skyrius.

Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės

VII ANTRAŠTINĖ DALIS.

Ne eurais išreikšto įkaito priėmimas nenumatytais atvejais

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS.

Tinkamo turto naudojimo taisyklės

IX ANTRAŠTINĖ DALIS.

Tarpvalstybinis tinkamo turto naudojimas

PENKTA DALIS.

SANKCIJOS KITOS SANDORIO ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJU

ŠEŠTA DALIS.

DISKRECINĖS PRIEMONĖS

SEPTINTA DALIS.

PAPILDOMI MINIMALŪS BENDRI POŽYMIAI, SUSIJĘ SU EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS

1 skyrius.

Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi visoms Eurosistemos pinigų politikos operacijų organizavimo priemonėms

2 skyrius.

Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi atpirkimo sandoriams ir įkaitu užtikrintų paskolų sutartims

3 skyrius.

Papildomi minimalūs bendri tik atpirkimo sandoriams būdingi požymiai

4 skyrius.

Papildomi minimalūs bendri tik įkaitu užtikrintų paskolų sutartims būdingi požymiai

5 skyrius.

Papildomi minimalūs bendri tik valiutų apsikeitimo sandoriams pinigų politikos tikslais būdingi požymiai

AŠTUNTA DALIS.

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

I PRIEDAS.

Privalomosios atsargos

II PRIEDAS.

Konkursų operacijų paskelbimas

III PRIEDAS.

Paskirstymas konkursuose ir konkursų procedūrose

IV PRIEDAS.

Konkursų rezultatų paskelbimas

V PRIEDAS.

Kitų sandorių šalių dalyvavimo užsienio valiutų intervencinėse operacijose atrankos kriterijai

VI PRIEDAS.

Tarpvalstybinis tinkamo turto naudojimas

VII PRIEDAS.

Pagal penktą dalį taikytinų sankcijų apskaičiavimas

VIII PRIEDAS.

Turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimai

IX PRIEDAS.

Eurosistemos kredito vertinimo sistemos veiklos rezultatų stebėjimo procesas

X PRIEDAS.

Įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygiai

XI PRIEDAS.

Užstato formos

XII PRIEDAS.

Eurosistemos pinigų politikos operacijų ir procedūrų pavyzdžiai

XIII PRIEDAS.

Atitikties lentelė

XIV PRIEDAS.

Panaikintos gairės ir jų pakeitimų sąrašas

PIRMA DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiose gairėse nustatomos vienodos taisyklės Eurosistemos bendros pinigų politikos įgyvendinimui valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

2.   Eurosistema imasi visų tinkamų priemonių Eurosistemos pinigų politikos operacijoms įgyvendinti pagal šiose gairėse nustatytus principus, priemones, reikalavimus, kriterijus ir procedūras.

3.   Teisiniai Eurosistemos ir kitų sandorių šalių santykiai nustatomi atitinkamo NCB taikomose tinkamose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kuriose atitinkamai įgyvendinamos šių gairių nuostatos.

4.   ECB valdančioji taryba gali bet kuriuo metu pakeisti Eurosistemos pinigų politikos operacijų įgyvendinimo priemones, reikalavimus, kriterijus ir procedūras.

5.   Eurosistema pasilieka teisę reikalauti iš kitų sandorių šalių bet kokios tinkamos informacijos, kurios reikia jos uždaviniams vykdyti ir jos tikslams pasiekti, kiek tai susiję su pinigų politikos operacijomis, ir ją gauti. Ši teisė nepažeidžia jokių kitų esamų konkrečių Eurosistemos teisių reikalauti informacijos, susijusios su pinigų politikos operacijomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiose gairėse taikomos šios apibrėžtys:

1)

„faktinis/360“ dienų skaičiavimo susitarimas – susitarimas, kuris taikomas Eurosistemos pinigų politikos operacijose, apibrėžiantis faktinį kalendorinių dienų skaičių, įtrauktą į palūkanų apskaičiavimą ir laikant, kad metus sudaro 360 dienų;

2)

agentūra – subjektai, kuriuos Eurosistema priskyrė agentūroms. Agentūroms priskirtų subjektų sąrašas pateikiamas ECB interneto svetainėje;

3)

turtu užtikrinti vertybiniai popieriai (TUVP) – skolos priemonės, užtikrintos finansinio turto (fiksuoto arba kintančio) fondu, kuris per tam tikrą laiką pakeičiamas pinigais. Be to, gali būti teisių arba kito turto, kuriais užtikrinama, kad įplaukos būtų aptarnaujamos arba laiku paskirstomos vertybinių popierių turėtojams. Paprastai turtu užtikrintus vertybinius popierius išleidžia specialios paskirties investavimo įmonė, įsigijusi finansinio turto fondą iš vertybinių popierių sukūrėjo arba pardavėjo. Mokėjimai pagal turtu užtikrintus vertybinius popierius daugiausia priklauso nuo pinigų srauto, kurį sukuria šiuos vertybinius popierius užtikrinantis turtas, ir kitų teisių, kuriomis užtikrinama, kad mokėjimai būtų atliekami laiku, pavyzdžiui, likvidumo galimybių, garantijų ar kitų priemonių, paprastai vadinamų kredito vertės didinimais;

4)

dvišalė procedūra – procedūra, kai NCB arba, išskirtiniais atvejais, ECB, vykdo koreguojamąsias operacijas arba sudaro vienakrypčius sandorius neskelbdamas konkurso tiesiogiai su viena arba keliomis kitomis sandorių šalimis arba per vertybinių popierių biržas ar rinkos tarpininkus;

5)

nematerialių įrašų sistema – sistema, kurioje vertybiniai popieriai ir kitas finansinis turtas gali būti perleisti be fizinio popierinių dokumentų arba pažymėjimų judėjimo, pavyzdžiui, elektroninis vertybinių popierių perleidimas;

6)

darbo diena: a) pareigos atlikti mokėjimą atžvilgiu – bet kuri diena, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti tokį mokėjimą; arba b) pareigos pervesti turtą atžvilgiu – bet kuri diena, kai VPAS, kurioje turi vykti pervedimas, veikia toje vietoje, kurioje turi būti atliktas atitinkamų vertybinių popierių pervedimas;

7)

centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) – subjektas, kuris: a) sudaro sąlygas apdoroti vertybinių popierių sandorius ir atsiskaityti už juos darant nematerialius įrašus sąskaitose; b) teikia saugojimo paslaugas (pvz., administruoja įmonių įvykius ir išpirkimus); c) vaidina aktyvų vaidmenį užtikrinant vertybinių popierių emisijų vientisumą. Vertybiniai popieriai gali būti laikomi materialia, tačiau nejudinama forma, arba nematerialia forma (t. y. tik kaip elektroniniai įrašai);

8)

įkaitu užtikrinta paskola – NCB ir kitos sandorio šalies susitarimas, pagal kurį likvidumas kitai sandorio šaliai suteikiamas paskola, kurią ta kita sandorio šalis užtikrina NCB suteikta įvykdoma užtikrinimo teise, pavyzdžiui, įkeisdama turtą, perleisdama teises ar reikalavimus į jį;

9)

terminuotųjų indėlių pritraukimas – priemonė, naudojama vykdant atvirosios rinkos operacijas, kai Eurosistema siūlo kitoms sandorių šalims padėti terminuotuosius indėlius jų buveinės NCB sąskaitose, siekdama sumažinti likvidumą rinkoje;

10)

kompetentinga institucija – pagal nacionalinę teisę oficialiai pripažinta viešojo sektoriaus institucija arba įstaiga, kuri yra įgaliota pagal nacionalinę teisę prižiūrėti įstaigas ir priklauso atitinkamoje valstybėje narėje veikiančiai priežiūros sistemai;

11)

kita sandorio šalis – įstaiga, atitinkanti trečioje dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus, leidžiančius jai dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose;

12)

padengtos obligacijos – skolos priemonės, turinčios dvigubą reikalavimo galimybę: a) tiesiogiai arba netiesiogiai – iš kredito įstaigos ir b) iš jas užtikrinančio turto fondo, kuriame rizika neišskaidoma. Šis terminas apima stambių emisijų padengtas obligacijas, tradicines padengtas obligacijas ir kitas padengtas obligacijas;

13)

kredito reikalavimas – reikalavimas į pinigų išmokėjimą, kuris yra skolininko skolos įsipareigojimas kitai sandorio šaliai. Kredito reikalavimai taip pat apima Schuldscheindarlehen ir Nyderlanduose registruotus privačius reikalavimus valdžiai arba kitiems tinkamiems skolininkams, kuriems taikoma valstybės garantija, pavyzdžiui, būsto asociacijoms;

14)

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (7) 2 straipsnio 5 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (8) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurią prižiūri kompetentinga institucija; arba valstybei nuosavybės teise priklausanti kredito įstaiga, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kuriai taikomi kompetentingos institucijos vykdomai priežiūrai prilygintini priežiūros standartai;

15)

kredito reitingas – turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1060/2009 (9) 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

16)

tarpvalstybinis naudojimas – kai kita sandorio šalis savo buveinės NCB įkaitu pateikia:

a)

antrinę rinką turintį turtą, laikomą kitoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro,

b)

antrinę rinką turintį turtą, išleistą kitoje valstybėje narėje ir laikomą savo buveinės NCB,

c)

kredito reikalavimus, kai kredito reikalavimų sutarčiai taikoma kitos valstybės narės, kurios valiuta yra euro ir kuri nėra NCB buveinės šalis, teisė,

d)

mažmenines hipoteka užtikrintas skolos priemones (MHUSP) pagal KCBM taikytinas procedūras;

17)

valiutos apsidraudimo sandoris – vertybinių popierių emitento ir kitos apsidraudimo sandorio šalies sutartis, pagal kurią valiutos kurso rizikos dalis, atsirandanti gavus ne eurų pinigų srautus, mažinama keičiant grynųjų srautus į mokėjimus eurais, kuriuos turi atlikti kita apsidraudimo sandorio šalis, įskaitant visas kitos apsidraudimo sandorio šalies garantijas dėl šių mokėjimų;

18)

investicijų saugotojas – teisinis subjektas, kuris kitų vardu įsipareigoja saugoti ir administruoti vertybinius popierius ir kitą finansinį turtą;

19)

turto rinkos vertė įsipareigojimų neįvykdymo atveju bet kokio turto atžvilgiu ir bet kurią dieną reiškia:

a)

tokio turto rinkos vertę įsipareigojimų neįvykdymo nustatymo metu. Ji apskaičiuojama remiantis patikimiausia kaina darbo dieną prieš įkainojimo dieną;

b)

jeigu darbo dieną prieš įkainojimo dieną patikimos konkretaus turto kainos nėra, taikoma paskutinė prekybos kaina. Jeigu pardavimo kaina nežinoma, operaciją atliekantis NCB nustato kainą, atsižvelgdamas į paskutinę to turto kainą atitinkamoje rinkoje;

c)

tuo atveju, kai turto rinkos vertės nėra – taikomas kuris nors kitas racionalus vertės nustatymo metodas;

d)

jeigu NCB pardavė tą turtą ar lygiavertį turtą rinkos kaina prieš jo rinkos vertės nustatymą įsipareigojimų neįvykdymo atveju, pagal NCB nustatytas sumas įvertinamos grynosios pardavimo pajamos (atskaičius visas pagrįstas sąnaudas, įmokas ir išlaidas, kurias NCB patyrė dėl tokio pardavimo);

20)

vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo sistema – vertės mainų atsiskaitymo sistemos mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad galutinis pervedimas įvyksta, t. y. turtas galutinai pervedamas, tik jeigu galutinai pervedamas kitas turtas, t. y. mokėjimas;

21)

indėlių galimybė – Eurosistemos kitoms sandorių šalims suteikta nuolatinė galimybė padėti vienos nakties indėlius Eurosistemos NCB už iš anksto nustatytą palūkanų normą;

22)

palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe – indėlių galimybei taikoma palūkanų norma;

23)

vidaus naudojimas – kitos sandorio šalies, įsteigtos valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, antrinę rinką turinčio turto, išleisto ir laikomo toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos buveinės NCB, arba kredito reikalavimų, kai kredito reikalavimų susitarimą reglamentuoja valstybės narės, kurioje yra jos buveinės NCB, teisės aktai, ir MHUVP, kurias išleido subjektai, įsteigti valstybėje narėje, kurioje yra jos buveinės NCB, pateikimas įkaitu;

24)

atskirojo įkaito sistema – NCB įkaito valdymo sistema, pagal kurią likvidumas suteikiamas užtikrinant konkrečiu identifikuojamu turtu, kuris klasifikuojamas įkaitu konkrečioms Eurosistemos kredito operacijoms. Šį turtą pakeisti kitu konkrečiu tinkamu turtu gali leisti buveinės NCB, jei jis paskirtas atskiruoju įkaitu ir tinkamas konkrečiai operacijai;

25)

tinkamas turtas – ketvirtoje dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis turtas, kuris Eurosistemos kredito operacijoms tinka būti įkaitu;

26)

dienos pabaiga – darbo dienos laikas uždarius TARGET2, kai TARGET2 sistemoje baigti apdoroti tos dienos mokėjimai;

27)

euro zonos infliacijos indeksas – indeksas, kurį pateikia Eurostatas arba valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinė statistikos institucija (pvz., suderintas vartotojų kainų indeksas, SVKI);

28)

Europos ekonominė erdvė (EEE) – visos valstybės narės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra formaliai prisijungusios prie EEE, taip pat Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija;

29)

Eurosistema – ECB ir NCB;

30)

Eurosistemos darbo diena – diena, kai ECB ir bent vienas NCB dirba Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tikslais;

31)

Eurosistemos kredito operacijos: a) likvidumą teikiantys grįžtamieji sandoriai, t. y. likvidumą teikiančios Eurosistemos pinigų politikos operacijos, išskyrus užsienio valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais ir vienakrypčius pirkimus; ir b) vienos dienos paskola;

32)

Eurosistemos pinigų politikos operacijos – atvirosios rinkos operacijos ir nuolatinės galimybės;

33)

Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema – sistema, su kuria galima susipažinti ECB interneto svetainėje, skirta vertinti VPAS ir jungtis, kad galėtų nustatyti jų tinkamumą Eurosistemos kredito operacijoms;

34)

galutinis pervedimas – neatšaukiamas ir besąlyginis pervedimas, kuriuo įvykdomas įsipareigojimas atlikti pervedimą;

35)

finansų bendrovė turi tą pačią reikšmę kaip ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 (10);

36)

koreguojamosios operacijos – atvirosios rinkos operacijų, kurias Eurosistema vykdo daugiausia siekdama valdyti likvidumo svyravimus rinkoje, kategorija;

37)

fiksuotosios atkarpos – skolos priemonės su iš anksto nustatytu periodišku palūkanų mokėjimu;

38)

fiksuotųjų palūkanų aukcionas – aukciono tvarka, kai ECB palūkanų normą, kainą, kainų skirtumą arba apsikeitimo punktą nustato prieš prasidedant aukcionui, o dalyvaujančios kitos sandorio šalys siūlo pinigų sumas, kurias nori pervesti už nustatytą palūkanų normą, kainą, apsikeitimo punktą arba kainų skirtumą;

39)

kintamųjų palūkanų atkarpa – atkarpa, susieta su bazine palūkanų norma ir šią atkarpą atitinkantis palūkanų perskaičiavimo laikotarpis yra ne ilgesnis kaip vieneri metai;

40)

valiutų apsikeitimo sandoriai, sudaromi pinigų politikos tikslais – priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, kai Eurosistema perka arba parduoda eurus už užsienio valiutą sudarydama neatidėliotiną sandorį ir tuo pat metu sudaro išankstinį sandorį parduodama arba pirkdama juos atgal nustatytą atpirkimo dieną;

41)

buveinės NCB – valstybės narės, kurios valiuta yra euro ir kurioje yra įsteigta kita sandorio šalis, NCB;

42)

Eurosistemos iš anksto paskelbtas reguliarių konkursų operacijų kalendorius – Eurosistemos parengtas kalendorius, kurį patvirtina ECB valdančioji taryba, kuriame nurodoma atsargų laikymo laikotarpio pradžia ir pabaiga, taip pat pagrindinių ir reguliarių ilgalaikių refinansavimo operacijų paskelbimo, paskirstymo ir terminų datos;

43)

tarptautinis centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (TCVPD) – CVPD, kuris aktyviai vykdo atsiskaitymus tarptautiniu lygiu prekiaujamais įvairių nacionalinių rinkų, dažniausiai tarp skirtingų valiutų zonų, vertybiniais popieriais;

44)

tarptautinė organizacija – į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 118 straipsnio sąrašą įtrauktas subjektas, tokiam subjektui priskiriamos 0 % rizikos koeficiento pozicijos;

45)

tarptautinis vertybinių popierių identifikavimo numeris (ISIN) – tarptautinis identifikavimo kodas, suteikiamas finansų rinkose išleistiems vertybiniams popieriams;

46)

dienos paskola – paskola, suteikta ir grąžinta per laikotarpį, trumpesnį už vieną darbo dieną, kaip apibrėžta Gairėse ECB/2012/27;

47)

ECB skolos sertifikatų išleidimas – pinigų politikos priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, kai ECB išleidžia skolos sertifikatus, kurie reprezentuoja ECB skolinį įsipareigojimą sertifikato turėtojui;

48)

stambių emisijų padengtos obligacijos – padengtos obligacijos, išleistos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB (11) 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus, o jų emisijos apimtis – ne mažesnė kaip 1 mlrd. EUR ir kuriai bent trys rinkos dalyviai reguliariai pateikia pirkimo ir pardavimo kainą;

49)

iš finansinės nuomos gautinos sumos – iš anksto numatytu grafiku ir dėl sutartinės prievolės nuomininko nuomotojui mokami mokėjimai pagal nuomos sutartį. Likutinė vertė nėra finansinė nuoma;

50)

likvidumo parama – bet koks struktūrinis, faktinis arba potencialius būdas, kuris gali būti taikomas arba laikomas tinkamu taikyti TUVP sandorio galiojimo trukmės metu galinčiam atsirasti laikinam pinigų srauto trūkumui padengti;

51)

ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (ITRO) – viena iš atvirosios rinkos operacijų rūšių, kurią Eurosistema atlieka sudarydama grįžtamuosius sandorius, siekdama suteikti likvidumą, kurio terminas būtų ilgesnis nei finansų sektoriui taikomų pagrindinių refinansavimo operacijų terminas;

52)

pagrindinės refinansavimo operacijos (PRO) – reguliarios atvirosios rinkos operacijos, kurias Eurosistema atlieka grįžtamuoju sandoriu;

53)

laikymo laikotarpis turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9);

54)

įkaito vertės išlaikymo prievolė – su reikalavimu išlaikyti įkaito vertę susijusi tvarka, pagal kurią, kitos sandorio šalies įkaitu pateikto užtikrinančio turto reguliariai matuojamai vertei nukritus žemiau tam tikro lygio, Eurosistema pareikalauja, kad kita sandorio šalis pateiktų papildomą tinkamą turtą arba pinigų. Bendrojo įkaito sistemoje įkaito vertės išlaikymo prievolė taikoma tik esant įkaito trūkumui, o atskirojo įkaito sistemose taikomos simetrinės įkaito vertės išlaikymo prievolės, kiekvienas metodas išsamiau išdėstytas nacionaliniuose NCB šalies (buveinės) dokumentuose;

55)

ribinė palūkanų norma – žemiausia palūkanų norma likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursuose, pagal kurią patenkinami pasiūlymai, arba didžiausia palūkanų norma likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose, pagal kurią patenkinami pasiūlymai;

56)

ribinio skolinimosi galimybė – Eurosistemos teikiama nuolatinė galimybė, pagal kurią kitos sandorių šalys už iš anksto nustatytą palūkanų normą ir užtikrinimui įkaitu tinkamą turtą iš Eurosistemos NCB gali gauti vienos nakties paskolą;

57)

ribinio skolinimosi galimybės norma – palūkanų norma, taikoma ribinio skolinimosi galimybei;

58)

ribinė apsikeitimo sandorio kaina punktais – punktais išreikšta apsikeitimo sandorio kaina, už kurią baigiama paskirstyti visa konkurse skirstyta suma;

59)

antrinę rinką turintis turtas – skolos priemonės, kuriomis galima prekiauti rinkoje, ir kurios išpildo ketvirtoje dalyje nustatytus tinkamumo kriterijus;

60)

termino pabaigos diena – diena, kurią baigiasi Eurosistemos pinigų politikos operacija. Atpirkimo ar apsikeitimo sandorio atveju termino pabaigos diena atitinka atpirkimo dieną;

61)

valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė;

62)

multi cédulas – skolos priemonės, kurias išleidžia tam tikros Ispanijos SPĮ (Fondo de Titulización de Activos, FTA), tokiu būdu tam tikras skaičius kelių sukūrėjų mažos apimties atskiros cédulas (Ispanijos padengtos obligacijos) gali būti apjungiamos kartu;

63)

daugiašalis plėtros bankas – į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalies sąrašą įtrauktas subjektas, tokiam subjektui priskiriamos 0 % rizikos koeficiento pozicijos;

64)

sutartinių palūkanų aukcionas (amerikietiškasis aukcionas) – aukcionas, kuriame paskirstymo palūkanų norma arba kaina, arba apsikeitimo punktas yra lygus kiekviename atitinkamame individualiame pasiūlyme nurodytai palūkanų normai;

65)

daugiapakopė atkarpa – atkarpos struktūra, kai maržos dalis (x) turto naudojimo laikotarpiu pagal iš anksto numatytą grafiką iš anksto numatytomis dienomis padidėja daugiau nei vieną kartą, dažniausiai konkurso paskelbimo dieną arba atkarpos išmokos dieną;

66)

nacionalinis centrinis bankas (NCB) – valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nacionalinis centrinis bankas;

67)

NCB darbo diena – bet kuri diena, kurią NCB dirba tam, kad vykdytų Eurosistemos pinigų politikos operacijas. Įskaitant dienas, kai tokio NCB filialai gali nedirbti vietos arba regioninėmis banko ne darbo dienomis;

68)

EEE nepriklausančios G10 šalys – Dešimties šalių grupės (G10) šalys, kurios nėra EEE šalys, t. y. Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Japonija ir Šveicarija;

69)

ne finansų bendrovė turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 549/2013;

70)

antrinės rinkos neturintis turtas – bet kuris minėtas turtas: terminuotieji indėliai, kredito reikalavimai ir MHUSP;

71)

kitos padengtos obligacijos – struktūrinės padengtos obligacijos ir multi cédulas;

72)

vienakryptis sandoris – atvirosios rinkos operacijoms atlikti naudojama priemonė, kuria Eurosistema antrinę rinką turintį tinkamą turtą nuperka arba parduoda tiesiogiai rinkoje (sudarydama neatidėliotinus arba išankstinius sandorius) dėl ko pardavėjo nuosavybė visiškai perleidžiama pirkėjui be susijusio grįžtamojo nuosavybės perleidimo;

73)

bendrojo įkaito sistema – įkaito valdymo sistema NCB, pagal kurią kita sandorio šalis tame NCB atidaro kaupiamąją sąskaitą laikyti turtui, skirtam tos sandorio šalies susijusioms Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti. Turtas apskaitomas tokiu būdu, kad atskiras tinkamas turtas nėra susietas su konkrečia Eurosistemos kredito operacija ir kita sandorio šalis gali visada pakeisti tinkamą turtą;

74)

viešieji kredito reitingai – kredito reitingai, kurie yra: a) išleisti Sąjungoje įregistruotų ir Eurosistemos pripažintų kredito reitingų agentūrų ir b) viešai paskelbti arba platinami abonementams;

75)

viešojo sektoriaus subjektas – subjektas, kurį nacionalinė statistikos institucija priskiria viešojo sektoriaus vienetui pagal Reglamentą (ES) Nr. 549/2013;

76)

greitasis konkursas – konkurso tvarka, kuri nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo paprastai įvykdoma per 105 minutes, ir pagal kurią gali būti apribotas kitų sandorių šalių skaičius kaip toliau išdėstyta antroje dalyje;

77)

atpirkimo sandoris – susitarimas, pagal kurį pardavėjas parduodamas tinkamą turtą pirkėjui neišlaiko jo nuosavybės, o pardavėjas tuo pačiu metu įgyja teisę ir prisiima įsipareigojimą ateityje nustatytu laiku arba pagal pareikalavimą jį atpirkti už nustatytą kainą;

78)

atpirkimo diena – diena, kurią pirkėjas, vykdydamas operaciją pagal atpirkimo sandorį, lygiavertį turtą privalo parduoti pardavėjui;

79)

atpirkimo kaina – kaina, už kurią pirkėjas privalo parduoti atgal turtą pardavėjui, vykdydamas operaciją pagal atpirkimo sandorį. Atpirkimo kaina lygi pirkimo kainai, pridėjus kainų skirtumą, kuris yra lygus palūkanoms už operacijos laikotarpiu suteiktas likvidžias lėšas;

80)

grįžtamasis sandoris – priemonė, naudojama atliekant atvirosios rinkos operacijas, suteikiant prieigą pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kai NCB perka arba parduoda tinkamą turtą pagal atpirkimo sandorį arba vykdo kredito operacijas įkaitu užtikrintų paskolų forma;

81)

pasaugos sąskaita – TCVPD, CVPD arba NCB tvarkoma vertybinių popierių sąskaita, į kurią kredito įstaigos gali pervesti vertybinius popierius, tinkamus Eurosistemos kredito operacijoms;

82)

vertybinių popierių atsiskaitymo sistema (VPAS) – sistema, kuri leidžia pervesti vertybinius popierius be apmokėjimo (FOP) arba pateikus apmokėjimą (pristatymas apmokant);

83)

atsiskaitymo diena – diena, kurią atsiskaitoma pagal sandorį;

84)

ribinių palūkanų (olandiškasis) aukcionas – aukcionas, kurio metu visiems patenkintiems pasiūlymams taikoma viena paskirstymo palūkanų norma, kaina ar apsikeitimo punktas, kurie lygūs ribinei palūkanų normai, kainai arba apsikeitimo punktui;

85)

specialios paskirties įmonė (SPĮ) – specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 66 punkte;

86)

standartinis konkursas – konkurso tvarka, kuri paprastai surengiama per 24 valandas nuo konkurso paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo;

87)

struktūrinės operacijos – atvirosios rinkos operacijos, kurias Eurosistema įgyvendina siekdama patikslinti Eurosistemos struktūrinę likvidumo padėtį finansų sektoriaus atžvilgiu arba kitais pinigų politikos tikslais kaip nurodyta antroje dalyje;

88)

struktūrinės padengtos obligacijos – išskyrus multi–cédulas, padengtos obligacijos, kurios nėra išleistos pagal Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

89)

apsikeitimo punktas – išankstinio sandorio ir neatidėliotino sandorio, dėl kurių susitariama vykdant valiutų apsikeitimo sandorį, valiutos kursų skirtumas, skelbiamas pagal bendruosius rinkos susitarimus;

90)

tęstinė emisija (angl. tap issuance arba tap issue) – emisija, sudaranti tą pačią ankstesnės emisijos seriją;

91)

TARGET2 – realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų eurais sistema, kuria vykdomi atsiskaitymai eurais, kai atsiskaitoma per centrinius bankus, reglamentuojama pagal Gaires ECB/2012/27;

92)

konkurso procedūra – procedūra, pagal kurią Eurosistema rinkoje didina arba mažina likvidumą kai NCB sudaro sandorius priimdamas po viešo paskelbimo pateiktus kitų sandorio šalių pasiūlymus;

93)

sandorio sudarymo diena (T) – diena, kai sudaromas sandoris, t. y. sudaroma sutartis dėl finansinio sandorio tarp dviejų kitų sandorio šalių. Sandorio sudarymo diena gali sutapti su atsiskaitymo pagal sandorį diena (atsiskaitymas tą pačią dieną) arba gali būti tam tikra nustatyta darbo diena iki atsiskaitymo dienos (atsiskaitymo diena nurodoma kaip T + uždelstas laikas iki atsiskaitymo);

94)

tradicinės padengtos obligacijos – padengtos obligacijos, išskyrus stambių emisijų padengtas obligacijas, išleistos pagal Direktyvos 2009/65/EB 52 straipsnio 4 dalies reikalavimus;

95)

trišalis tarpininkas (TŠT) – VPAS operatorius, kuris su NCB sudarė sutartį, kuria toks operatorius įsipareigoja kaip to NCB tarpininkas teikti tam tikras įkaito valdymo paslaugas;

96)

Sąjunga – Europos Sąjunga;

97)

įvertinimas mažesne nei rinkos verte – prievolę užtikrinančio turto Eurosistemos kredito operacijose rinkos vertės procentinis sumažinimas;

98)

įvertinimo sumažinimas – prievolę užtikrinančio turto Eurosistemos kredito operacijose rinkos vertės tam tikras procentinis sumažinimas, atliekamas iki įvertinimo mažesne nei rinkos verte;

99)

kintamųjų palūkanų konkurso procedūra – konkurso procedūra, kai dalyvaujančios kitos sandorio šalys siūlo sumą dėl kurios jos pageidauja sudaryti sandorį ir palūkanų normą, apsikeitimo punktą arba kainą, pagal kuriuos jos nori sudaryti sandorius su Eurosistema konkuruodamos viena su kita, o patys konkurencingiausi pasiūlymai patenkinami pirmiausia, kol baigiasi visa pasiūlyta suma;

100)

nulinės atkarpos obligacija – skolos priemonė be periodinių atkarpos išmokų.

ANTRA DALIS

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS, OPERACIJOS IR PROCEDŪROS

3 straipsnis

Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo struktūra

1.   Eurosistemos naudojamos priemonės įgyvendinant pinigų politiką susideda iš:

a)

atvirosios rinkos operacijų;

b)

nuolatinių galimybių;

c)

privalomųjų atsargų reikalavimų

2.   Privalomųjų atsargų reikalavimai išdėstyti Reglamente (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9). Informaciniais tikslais tam tikros privalomųjų atsargų reikalavimų ypatybės yra aprašytos I priede.

4 straipsnis

Tipinės Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybės

Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybių apžvalga išdėstyta 1 lentelėje.

1 lentelė

Eurosistemos pinigų politikos operacijų savybių apžvalga

Pinigų politikos operacijų kategorijos

Priemonių rūšys

Terminas

Dažnumas

Procedūra

Likvidumo didinimas

Likvidumo mažinimas

Atvirosios rinkos operacijos

Pagrindinės refinansavimo operacijos

Grįžtamieji sandoriai

Vienos savaitės

Kas savaitę

Standartinių konkursų procedūros

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

Grįžtamieji sandoriai

Trijų mėnesių (12)

Kas mėnesį (12)

Standartinių konkursų procedūros

Koreguojamosios operacijos

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai

Nestandartizuotas

Nestandartizuotas

Konkursų procedūros

Valiutų apsikeitimo sandoriai

Valiutų apsikeitimo sandoriai

 

 

Dvišalės procedūros

 

Terminuotųjų indėlių pritraukimas

 

 

 

Struktūrinės operacijos

Grįžtamieji sandoriai

Grįžtamieji sandoriai

Nestandartizuotas

Nestandartizuotas

Standartinių konkursų procedūros

ECB skolos sertifikatų išleidimas

iki 12 mėn.

Nestandartizuotas

Vienakrypčiai pirkimai

Vienakrypčiai pardavimai

Nestandartizuotas

Konkurso procedūros

Dvišalės procedūros

Nuolatinės galimybės

Ribinio skolinimosi galimybė

Grįžtamieji sandoriai

Viena naktis

Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra

Indėlių galimybė

Indėliai

Viena naktis

Kitos sandorių šalys šia galimybe gali pasinaudoti savo nuožiūra

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS

1 SKYRIUS

Atvirosios rinkos operacijų apžvalga

5 straipsnis

Atvirosios rinkos operacijų rūšių ir priemonių apžvalga

1.   Eurosistema gali atlikti atvirosios rinkos operacijas reguliuoti palūkanų normoms, valdyti likvidumą finansų rinkoje ir išreikšti pinigų politikos poziciją.

2.   Priklausomai nuo konkretaus tikslo, atvirosios rinkos operacijos gali būti sugrupuotos į šias rūšis:

a)

pagrindinės refinansavimo operacijos;

b)

ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos;

c)

koreguojamosios operacijos;

d)

struktūrinės operacijos.

3.   Atvirosios rinkos operacijos atliekamos naudojant šias priemones:

a)

grįžtamieji sandoriai;

b)

valiutų apsikeitimo sandoriai pinigų politikos tikslais;

c)

terminuotųjų indėlių pritraukimas;

d)

ECB skolos sertifikatų išleidimas;

e)

vienakrypčiai sandoriai.

4.   2 dalyje nustatytų tam tikrų atvirosios rinkos operacijų rūšių atveju taikytinos šios 3 dalyje nurodytos priemonės:

a)

PRO ir ITRO atliekamos išimtinai naudojant grįžtamuosius sandorius;

b)

koreguojamosios operacijos gali būti atliekamos naudojant:

i)

grįžtamuosius sandorius;

ii)

valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais;

iii)

terminuotųjų indėlių pritraukimą;

c)

struktūrinės operacijos gali būti atliekamos naudojant:

i)

grįžtamuosius sandorius;

ii)

ECB skolos sertifikatų išleidimą;

iii)

vienakrypčius sandorius.

5.   Atvirosios rinkos operacijas inicijuoja ECB, kuris taip pat nusprendžia dėl jų įgyvendinimo sąlygų ir taikytinų priemonių.

2 SKYRIUS

Atvirosios rinkos operacijų rūšys

6 straipsnis

Pagrindinės refinansavimo operacijos

1.   Eurosistema atlieka PRO sudarydama grįžtamuosius sandorius.

2.   Operacinių savybių požiūriu PRO yra:

a)

likvidumo didinimo operacijos;

b)

paprastai atliekamos kiekvieną savaitę pagal iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių;

c)

paprastai jų terminas yra viena savaitė kaip nurodyta iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje, išskyrus 3 dalyje nustatytą išimtį;

d)

jas decentralizuotai įgyvendina NCB;

e)

jos atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras;

f)

joms taikomi 55 straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai, kuriuos privalo išpildyti pasiūlymus tokioms operacijoms teikiančios visos kitos sandorių šalys;

g)

jos grįstos tinkamu turtu kaip įkaitu.

3.   PRO terminas gali skirtis dėl skirtingų bankų ne darbo dienų valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

4.   ECB valdančioji taryba reguliariai peržiūri PRO palūkanų normas. Peržiūrėtos palūkanų normos įsigalioja tik prasidėjus kitam atsargų laikymo laikotarpiui.

5.   Nepaisant 4 dalies, ECB valdančioji taryba bet kuriuo metu gali pakeisti PRO palūkanų normą. Toks sprendimas įsigalioja ne anksčiau kaip kitą Eurosistemos darbo dieną.

6.   PRO vykdomos Eurosistemai nusprendus taikyti fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūras arba kintamųjų palūkanų konkurso procedūras.

7 straipsnis

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos

1.   Eurosistema atlieka ITRO sudarydama grįžtamuosius sandorius, tam kad teiktų kitoms sandorio šalims likvidumą, kurio terminas ilgesnis nei PRO likvidumo.

2.   Operacinių savybių požiūriu ITRO yra:

a)

likvidumo didinimo grįžtamosios operacijos;

b)

reguliariai atliekamos kiekvieną mėnesį pagal iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių, atsižvelgiant į 4 dalyje nustatytą išimtį;

c)

paprastai jų terminas yra trys mėnesiai kaip nurodyta iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje, atsižvelgiant į 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis;

d)

jas decentralizuotai įgyvendina NCB;

e)

jos atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras;

f)

joms taikomi 55 straipsnyje nustatyti tinkamumo kriterijai, kuriuos privalo išpildyti pasiūlymus tokioms operacijoms teikiančios visos kitos sandorių šalys;

g)

jos grįstos įkaitu tinkamu būti turtu.

3.   ITRO terminas gali skirtis dėl skirtingų bankų ne darbo dienų valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

4.   Eurosistema nereguliariai gali atlikti ITRO, kurių terminas nėra trys mėnesiai. Tokios operacijos nėra nurodytos iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje.

5.   ITRO, kurių terminas ilgesnis nei trys mėnesiai, kurios atliekamos nereguliariai, kaip nurodyta 4 dalyje, gali būti vykdomos pagal priešlaikinio išmokėjimo nuostatą. Tokia priešlaikinio išmokėjimo nuostata gali būti pateikta kaip kitų sandorio šalių galimybė rinktis arba privalomas įsipareigojimas pagal kurią jos gali išmokėti visas tam tikroje operacijoje joms paskirtas sumas arba jų dalį. Privalomos priešlaikinio išmokėjimo nuostatos grindžiamos aiškiomis ir iš anksto apibrėžtomis sąlygomis. Eurosistema, paskelbdama apie operacijas, paskelbia datas, kuriomis atliekamas priešlaikinis išmokėjimas. Išimtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali nuspręsti konkrečiomis dienomis laikinai sustabdyti priešlaikinius išmokėjimus dėl, inter alia, valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ne darbo dienų.

6.   ITRO yra atliekamos pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūras, jei Eurosistema nenusprendžia, kad jas vykdyti reikia pagal fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą. Tokiu atveju, fiksuotųjų palūkanų konkursuose operacijos trukmei taikoma palūkanų norma gali būti indeksuota pagal susijusią orientacinę normą (pvz., vidutinę PRO normą), su kainų skirtumu arba be jo.

8 straipsnis

Koreguojamosios operacijos

1.   Eurosistema gali atlikti koreguojamąsias operacijas naudodama grįžtamuosius sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais arba terminuotųjų indėlių pritraukimą, ypač dėl likvidumo svyravimų rinkoje.

2.   Operacinių savybių požiūriu koreguojamosios operacijos:

a)

gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;

b)

jų dažnumas ir terminas paprastai nenustatyti;

c)

paprastai atliekamos vykdant greitojo konkurso procedūras, jei Eurosistema nenusprendžia konkrečios koreguojamosios operacijos vykdyti kitomis priemonėmis (standartinio konkurso procedūra arba dvišalė procedūra) atsižvelgiant į pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas;

d)

decentralizuotai įgyvendinamos NCB, nepažeidžiant 45 straipsnio 3 dalies;

e)

joms taikomi trečioje dalyje kitoms sandorio šalims apibrėžti tinkamumo kriterijai, kurie priklauso nuo:

i)

koreguojamosioms operacijoms atlikti naudojamos konkrečios priemonės rūšies ir

ii)

tos konkrečios rūšies priemonei taikytinos procedūros;

f)

kai jas atliekant naudojami grįžtamieji sandoriai, jos grindžiamos tinkamu būti įkaitu turtu.

3.   ECB gali koreguojamąsias operacijas vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną siekdamas neutralizuoti likvidumo disbalansą atsargų laikymo laikotarpiu. Jei sandorio diena, atsiskaitymo diena ir mokėjimo diena nėra NCB darbo dienos, atitinkamas NCB gali neatlikti tokių operacijų.

4.   Siekdama reaguoti į rinkos sąlygas, Eurosistema išlieka labai lanksti, pasirinkdama procedūras ir operacijų sąlygas koreguojamosioms operacijoms vykdyti.

9 straipsnis

Struktūrinės operacijos

1.   Eurosistema gali atlikti struktūrines operacijas sudarydama grįžtamuosius sandorius, išleisdama ECB skolos sertifikatus arba sudarydama vienakrypčius sandorius, kuriais siekiama reguliuoti Eurosistemos struktūrinę padėtį finansų sistemos atžvilgiu arba vykdyti kitus pinigų politikos įgyvendinimo tikslus.

2.   Operacinių savybių požiūriu struktūrinės operacijos yra:

a)

likvidumo didinimo arba likvidumo mažinimo operacijos;

b)

jų dažnumas ir terminas nenustatyti;

c)

vykdomos konkursų arba dvišalių procedūrų būdu, atsižvelgiant į struktūrinei operacijai atlikti naudojamą konkrečios priemonės rūšį;

d)

jas decentralizuotai įgyvendina NCB;

e)

joms taikomi trečioje dalyje kitoms sandorio šalims apibrėžti tinkamumo kriterijai, kurie priklauso nuo: i) struktūrinėms operacijoms atlikti naudojamos konkrečios priemonės rūšies; ir ii) tos konkrečios rūšies priemonei taikytinos procedūros;

f)

likvidumą didinančios struktūrinės operacijos grįstos tinkamu būti įkaitu turtu, išskyrus vienakrypčius sandorius.

3.   Siekdama reaguoti į rinkos sąlygas ir kitus struktūrinius pokyčius, Eurosistema išlieka labai lanksti, pasirinkdama procedūras ir operacijų sąlygas struktūrinėms operacijoms vykdyti.

3 SKYRIUS

Atvirosios rinkos operacijų priemonės

10 straipsnis

Grįžtamieji sandoriai

1.   Grįžtamieji sandoriai – tam tikros priemonės atvirosios rinkos operacijoms vykdyti, kai NCB perka arba parduoda tinkamą turtą sudarydamas atpirkimo sandorius arba vykdo kredito operacijas, naudodamas įkaitu užtikrintas paskolas, atsižvelgdamas į NCB taikomas atitinkamas sutartines arba reguliavimo priemones.

2.   Grįžtamieji sandoriai ir įkaitu užtikrintos paskolos atitinka septintoje dalyje nustatytus papildomus reikalavimus tokioms priemonėms.

3.   Pagal ketvirtą dalį, likvidumą suteikiantys grįžtamieji sandoriai grindžiami įkaitu tinkamu būti turtu.

4.   Grįžtamųjų sandorių operacinės savybės priklauso nuo atvirosios rinkos operacijos, kuriai jie naudojami, rūšies.

5.   Likvidumą mažinantys grįžtamieji sandoriai grindžiami Eurosistemos pateiktu turtu. Pagal ketvirtą dalį, šio turto tinkamumo kriterijai yra tokie pat, kaip kriterijai, naudojami tinkamam turtui, naudojamam likvidumo didinimo grįžtamiesiems sandoriams. Likvidumo mažinimo grįžtamiesiems sandoriams įvertinimas mažesne nei rinkos verte netaikomas.

11 straipsnis

Pinigų politikos tikslais sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai

1.   Pinigų politikos tikslais sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai – tai tuo pat metu vykstantys neatidėliotini ir išankstiniai eurų keitimo į užsienio valiutą sandoriai.

2.   Pinigų politikos tikslais sudaromi valiutų apsikeitimo sandoriai atitinka septintoje dalyje nustatytus papildomus reikalavimus tokioms priemonėms.

3.   Jei ECB valdančioji taryba nenusprendžia kitaip, Eurosistema sandorius sudaro tik valiutomis, kuriomis plačiai prekiaujama, ir remdamasi standartine rinkos praktika.

4.   Pinigų politikos tikslais sudarydamos kiekvieną valiutų apsikeitimo sandorį, Eurosistema ir kitos sandorių šalys susitaria dėl sandorio apsikeitimo punktų, nurodytų pagal bendruosius rinkos susitarimus. Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandorių valiutų kurso sąlygos pateiktos 2 lentelėje.

5.   Operacinių savybių požiūriu valiutų apsikeitimo sandoriai pinigų politikos tikslais:

a)

gali būti likvidumo didinimo arba mažinimo operacijos;

b)

jų dažnumas ir terminas nenustatyti;

c)

atliekami vykdant greitojo konkurso procedūrą arba atliekant dvišales procedūras, jei Eurosistema nenusprendžia konkrečios operacijos vykdyti kitomis priemonėmis (standartinio konkurso procedūra), atsižvelgdama į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekdama reaguoti į rinkos sąlygas;

d)

juos decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.

6.   Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandoriuose dalyvaujančioms kitoms sandorių šalims taikomi trečioje dalyje nurodyti tinkamumo kriterijai, atsižvelgiant į atitinkamai operacijai taikomą procedūrą.

2 lentelė

Pinigų politikos tikslais sudaromų valiutų apsikeitimo sandorių valiutų kurso sąlygos

S

=

dabartinis eurų (EUR) ir užsienio valiutos (ABC) kursas (valiutų apsikeitimo sandorio sudarymo dieną)

Formula

FM

=

išankstinis eurų ir užsienio valiutos (ABC) kursas apsikeitimo sandorio atpirkimo dieną (M)

Formula

ΔΜ

=

išankstiniai eurų ir ABC punktai apsikeitimo sandorio atpirkimo dieną (M)

Formula

N(.)

=

neatidėliotino sandorio valiutos suma; N(.)M = išankstinio sandorio valiutos suma:

 

Formula arba Formula

 

Formula arba Formula

12 straipsnis

Terminuotųjų indėlių pritraukimas

1.   Eurosistema gali pakviesti kitas sandorių šalis padėti terminuotuosius indėlius buveinės NCB.

2.   Iš kitų sandorių šalių priimami indėliai turi nustatytą terminą ir jiems taikoma fiksuotoji palūkanų norma.

3.   Terminuotiesiems indėliams taikomos palūkanų normos gali būti: a) teigiamos; b) nulinio dydžio; c) neigiamos.

4.   Terminuotiesiems indėliams taikoma palūkanų norma – paprastoji palūkanų norma, kuri apskaičiuojama pagal „faktinį/360“ dienų skaičiavimo susitarimą. Palūkanos išmokamos suėjus indėlio terminui. Neigiamos palūkanų normos atveju, ją taikant terminuotiesiems indėliams, indėlio turėtojas įsipareigoja mokėti savo šalies NCB, įskaitant to NCB teisę atitinkamai debetuoti atitinkamą kitos sandorio šalies sąskaitą. NCB mainais už terminuotuosius indėlius nesuteikia jokio užtikrinimo įkaitu.

5.   Terminuotieji indėliai laikomi buveinės NCB sąskaitose, net ir tuo atveju, jeigu tokias operacijas centralizuotai įgyvendina ECB pagal 45 straipsnio 3 dalį.

6.   Operacinių savybių požiūriu terminuotųjų indėlių pritraukimas:

a)

atliekamas siekiant sumažinti likvidumą;

b)

gali būti atliekamas laikantis iš anksto paskelbto operacijų grafiko iš anksto nustatytu dažnumu ir terminais arba gali būti atliekamas ad hoc reaguojant į likvidumo sąlygų pokyčius, pavyzdžiui, terminuotieji indėliai gali būti pritraukiami paskutinę atsargų laikymo laikotarpio dieną siekiant neutralizuoti likvidumo disbalansą, kuris galėjo susidaryti per laikotarpį nuo paskirstymo po paskutinės pagrindinės refinansavimo operacijos;

c)

atliekamas vykdant greitojo konkurso procedūras, jei ECB nenusprendžia konkrečios operacijos vykdyti kitomis priemonėmis (dvišalė procedūra arba standartinio konkurso procedūra) atsižvelgiant į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas;

d)

jį decentralizuotai įgyvendina NCB, nepažeisdami 45 straipsnio 3 dalies.

7.   Dalyvaujančioms atliekant terminuotųjų indėlių pritraukimą kitoms sandorių šalims taikomi trečioje dalyje nurodyti tinkamumo kriterijai, atsižvelgiant į atitinkamai operacijai taikomą procedūrą.

13 straipsnis

ECB skolos sertifikatų išleidimas

ECB skolos sertifikatas– ECB skolinis įsipareigojimas sertifikato turėtojo atžvilgiu.

2.   ECB skolos sertifikatai yra išleidžiami ir saugomi nematerialios sistemos įrašo forma vertybinių popierių depozitoriumuose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

3.   ECB skolos sertifikatų perleidimui ECB netaiko jokių apribojimų.

4.   ECB gali išleisti ECB skolos sertifikatus:

a)

diskontuota emisijos verte, kuri yra mažesnė nei nominali vertė, arba

b)

didesne verte nei nominali vertė,

kurie suėjus terminui turi būti išpirkti nominalia verte.

Skirtumas tarp emisijos sumos ir nominalios (išpirkimo) sumos lygus palūkanoms, susikaupusioms už emisijos sumą, taikant sutartą palūkanų normą už sertifikato galiojimo laikotarpį. Taikoma palūkanų norma yra paprastoji palūkanų norma, skaičiuojama pagal „faktinį/360“ dienų skaičiavimo susitarimą. Emisijos suma apskaičiuojama pagal 3 lentelę.

3 lentelė

ECB skolos sertifikatų išleidimas

Emisijos suma apskaičiuojama taip: Formula

kai:

N

=

ECB skolos sertifikato nominalioji vertė;

rI

=

palūkanų norma (procentais);

D

=

ECB skolos sertifikato terminas (dienomis);

PT

=

ECB skolos sertifikato emisijos vertė.

5.   ECB skolos sertifikatų operacinės savybės:

a)

jie išleisti kaip likvidumą mažinanti atvirosios rinkos operacija;

b)

jie gali būti išleidžiami reguliariai arba nereguliariai;

c)

jų terminas yra trumpesnis nei 12 mėnesių;

d)

jie išleidžiami naudojant standartinių konkursų procedūras;

e)

jų konkursus rengia ir atsiskaitymą pagal juos decentralizuotai atlieka NCB.

6.   Kitoms sandorio šalims, dalyvaujančioms standartinio konkurso procedūroje ECB skolos sertifikatams išleisti, taikomi trečioje dalyje nurodyti tinkamumo kriterijai.

14 straipsnis

Vienakrypčiai sandoriai

Vienakryptis sandoris– visiškas pardavėjo nuosavybės perleidimas pirkėjui be susijusio grįžtamojo nuosavybės perleidimo.

2.   Vykdydama vienakrypčius sandorius ir apskaičiuodama kainas, Eurosistema vadovaujasi plačiausiai priimtais rinkos susitarimais dėl sandoriui sudaryti naudojamų skolos priemonių.

3.   Operacinių savybių požiūriu vienakrypčiai sandoriai:

a)

gali būti likvidumo didinimo (vienakrypčio pirkimo) arba likvidumo mažinimo (vienakrypčio pardavimo) operacijos;

b)

jų dažnumas nenustatytas;

c)

jei ECB nenusprendžia konkrečią operaciją atlikti greitojo arba standartinio konkurso procedūros būdu, jie vykdomi naudojant dvišales procedūras;

d)

decentralizuotai įgyvendinami NCB, nepažeidžiant 45 straipsnio 3 dalies;

e)

grindžiami tik tinkamu antrinę rinką turinčiu turtu kaip nurodyta ketvirtoje dalyje.

4.   Vienakrypčius sandorius sudarant dalyvaujančioms kitoms sandorio šalims taikomi trečioje dalyje nurodyti tinkamumo kriterijai.

15 straipsnis

Grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais įkeitimo ir atsiskaitymo įsipareigojimai

1.   Kitos sandorių šalys likvidumą didinančiuose grįžtamuosiuose sandoriuose ir likvidumą didinančiuose valiutų apsikeitimo sandoriuose pinigų politikos tikslais:

a)

grįžtamųjų sandorių atveju, perveda pakankamą tinkamo turto sumą arba atitinkamą užsienio valiutos sumą valiutų apsikeitimo sandorių atveju, kad būtų atsiskaityta atsiskaitymo dieną;

b)

užtikrina tinkamą operacijos užtikrinimą įkaitu iki jos termino;

c)

kai taikytina pagal b punktą, teikia tinkamą užtikrinimą įkaitu atitinkamomis vertės išlaikymo prievolėmis panaudodamos pakankamą tinkamą turtą arba pinigus.

2.   Kitos sandorių šalys likvidumą mažinančiuose grįžtamuosiuose sandoriuose ir likvidumą mažinančiuose valiutų apsikeitimo sandoriuose pinigų politikos tikslais:

a)

perveda pakankamą pinigų sumą, kad būtų atsiskaityta už atitinkamos likvidumą mažinančios operacijos metu joms paskirtas sumas;

b)

užtikrina tinkamą operacijos užtikrinimą įkaitu iki jos termino;

c)

kai taikytina pagal b punktą, teikia tinkamą užtikrinimą įkaitu atitinkamomis vertės išlaikymo prievolėmis panaudodamos pakankamą tinkamą turtą arba pinigus.

3.   Už 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų nesilaikymą baudžiama atitinkamai pagal 154–157 straipsnius.

16 straipsnis

Atsiskaitymų už vienakrypčius pirkimus ir pardavimus, terminuotųjų indėlių pritraukimo ir ECB skolos sertifikatų išleidimo įsipareigojimai

1.   Atvirųjų rinkos operacijų metu atliekant vienakrypčius pirkimus ir pardavimus, pritraukiant terminuotuosius indėlius ir išleidžiant ECB skolos sertifikatus, kitos sandorių šalys perveda pakankamą tinkamo turto arba pinigų sumą, kad būtų atsiskaityta už sandorio metu sutartą sumą.

2.   Už 1 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą baudžiama atitinkamai pagal 154–157 straipsnius.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

NUOLATINĖS GALIMYBĖS

17 straipsnis

Nuolatinės galimybės

1.   NCB jų kitų sandorių šalių iniciatyva teikia prieigą pasinaudoti Eurosistemos siūlomomis nuolatinėmis galimybėmis.

2.   Nuolatinės galimybės susideda iš šių kategorijų:

a)

ribinio skolinimosi galimybė;

b)

indėlių galimybė.

3.   Nuolatinių galimybių sąlygos yra tokios pačios visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

4.   NCB suteikia prieigą pasinaudoti nuolatinėmis galimybėmis tik atsižvelgdamas į ECB tikslus ir bendros pinigų politikos reikalavimus.

5.   ECB bet kuriuo metu gali pakeisti nuolatinių galimybių sąlygas arba laikinai jas sustabdyti.

6.   ECB valdančioji taryba reguliariai peržiūri nuolatinių galimybių palūkanų normas. Peržiūrėtos palūkanų normos įsigalioja prasidėjus kitam atsargų laikymo laikotarpiui, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 7 straipsnyje. Kiekvienais metais, likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kitų kalendorinių metų pradžios, ECB skelbia atsargų laikymo laikotarpių kalendorių.

7.   Nepaisant 6 dalies, ECB valdančioji taryba bet kuriuo metu gali pakeisti nuolatinių galimybių palūkanų normą. Toks sprendimas įsigalioja ne anksčiau kaip kitą Eurosistemos darbo dieną.

1 SKIRSNIS

Ribinio skolinimosi galimybė

18 straipsnis

Ribinio skolinimosi galimybės bruožai

1.   Kitos sandorių šalys gali naudotis ribinio skolinimosi galimybe, kad vienai nakčiai gautų likvidžių lėšų iš Eurosistemos naudodamos grįžtamuosius sandorius su jų buveinės NCB, taikydamos iš anksto nustatytą palūkanų normą, naudodamos būti įkaitu tinkamą turtą.

2.   Taikydami ribinio skolinimosi galimybę, NCB teikia likvidumą sudarydami atpirkimo sandorius arba naudodami užstatu užtikrintas paskolas pagal NCB taikomas sutartines arba reguliavimo priemones.

3.   Likvidumo suma, kuri gali būti suteikta taikant ribinio skolinimosi galimybę, nėra ribojama, atsižvelgiant į reikalavimą teikti tinkamą įkaitą pagal 4 dalį.

4.   Prieš pradėdamos naudotis ribinio skolinimosi galimybe, kitos sandorių šalys turi pateikti pakankamą tinkamą būti įkaitu turtą. Šis turtas turėtų būti arba iš anksto laikomas atitinkamame NCB, arba pateiktas su prašymu pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe.

19 straipsnis

Naudojimosi ribinio skolinimosi galimybe sąlygos

1.   Institucijos, kurios atitinka 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, ir kurios gali naudotis NCB esančia sąskaita, kurioje gali būti atsiskaitoma už sandorį, būtent TARGET2, gali naudotis ribine skolinimosi galimybe.

2.   Ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kai veikia TARGET2. Tomis dienomis, kai VPAS neveikia, ribinio skolinimosi galimybe galima naudotis, jei tinkamas turtas yra iš anksto padėtas laikyti NCB.

3.   Jei NCB arba kai kurie jo filialai nevykdo pinigų politikos operacijų, nes nedirba tam tikromis Eurosistemos darbo dienomis dėl nacionalinių arba regioninių bankų ne darbo dienų, buveinės NCB iš anksto praneša savo kitoms sandorio šalims apie reikalinga priemones, kad būtų galima tomis nedarbo dienomis naudotis ribinio skolinimosi galimybe.

4.   Leidimas naudotis ribine skolinimosi galimybe gali būti suteiktas arba esant kitos sandorio šalies konkrečiam prašymui, arba automatiškai, kaip atitinkamai nurodyta 5 ir 6 dalyse.

5.   Kita sandorio šalis gali siųsti prašymą naudotis ribine skolinimosi galimybe savo buveinės NCB. Jei buveinės NCB gavo prašymą vėliausiai 15 min. nuo TARGET2 uždarymo, NCB prašymą TARGET2 apdoroja tą pačią dieną. Galutinis prašymo pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe terminas atidedamas dar 15 minučių paskutinę Eurosistemos atsargų laikymo laikotarpio darbo dieną. Prašyme pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe nurodoma prašomo kredito suma. Kita sandorio šalis pateikia pakankamą sandoriui įkaitu tinkamą turtą, nebent kita sandorio šalis tokį turtą jau iš anksto padėjo laikyti buveinės NCB pagal 18 straipsnio 4 dalį.

6.   Kiekvienos darbo dienos pabaigoje, kitos sandorio šalies atsiskaitymų sąskaitoje jos buveinės NCB esantis neigiamas likutis likęs pabaigus dienos pabaigos kontrolės procedūras, automatiškai laikomas prašymu leisti pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe. Prieš atsirandant tokiam automatiniam prašymui, siekdamos atitikti 18 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, kitos sandorio šalys iš anksto padeda laikyti pakankamą sandoriui įkaitu tinkamą turtą buveinės NCB. Jei ši naudojimosi sąlyga neįvykdoma, pagal 154–157 straipsnius taikomos baudos.

20 straipsnis

Ribinio skolinimosi galimybės terminas ir palūkanų norma

1.   Paskolos, suteiktos pasinaudojus ribine skolinimosi galimybe, terminas yra viena naktis. Kitos sandorių šalys, tiesiogiai dalyvaujančios TARGET2, paskolą grąžina kitą dieną, kai veikia: a) TARGET2 ir b) atitinkamos VPAS, tuo metu, kai šios sistemos pradeda veikti.

2.   Eurosistema iš anksto skelbia ribinės skolinimosi galimybės palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal faktinį/360 dienų skaičiavimo susitarimą. Ribinei skolinimosi galimybei taikoma palūkanų norma vadinama ribinės skolinimosi galimybės norma.

3.   Palūkanos už naudojimąsi ribine skolinimosi galimybe mokamos grąžinant paskolą.

2 SKIRSNIS

Indėlių galimybė

21 straipsnis

Indėlių galimybės ypatybės

1.   Kitos sandorių šalys gali pasinaudoti indėlių galimybe, padėdamos vienos nakties indėlius į buveinės NCB Eurosistemoje. Jiems taikoma iš anksto nustatyta palūkanų norma.

2.   Indėlių galimybei taikomos palūkanų normos gali būti: a) teigiamos; b) nulinio dydžio; c) neigiamos.

3.   NCB mainais už indėlius nesuteikia jokio užtikrinimo įkaitu.

4.   Suma, kurią kita sandorio šalis gali padėti kaip indėlį pagal indėlių galimybę, neribojama.

22 straipsnis

Naudojimosi indėlių galimybe sąlygos

1.   Institucijos, kurios atitinka 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, ir kurios gali naudotis NCB esančia sąskaita, kurioje gali būti atsiskaitoma už sandorį, būtent TARGET2, gali naudotis indėlių galimybe. Indėlių galimybe galima naudotis tik tomis dienomis, kai veikia TARGET2.

2.   Kad kitai sandorio šaliai būtų leista pasinaudoti indėlių galimybe, ji turi išsiųsti prašymą buveinės NCB. Jei buveinės NCB gavo prašymą vėliausiai 15 min. nuo TARGET2 uždarymo, buveinės NCB prašymą TARGET2 apdoroja tą pačią dieną. Galutinis prašymo pasinaudoti indėlių galimybe terminas atidedamas dar 15 minučių paskutinę atsargų laikymo laikotarpio Eurosistemos darbo dieną. Prašyme nurodoma suma, kuri bus padėta kaip indėlis naudojantis šia galimybe.

3.   Dėl nevienodos NCB sąskaitų struktūros, NCB, gavę išankstinį ECB leidimą, gali taikyti naudojimosi sąlygas, kurios skiriasi nuo nurodytų šiame straipsnyje. NCB teikia informaciją kitoms sandorio šalims apie kiekvieną nukrypimą nuo šiame straipsnyje nurodytų naudojimosi galimybe sąlygų.

23 straipsnis

Indėlių galimybės terminas ir palūkanų normos

1.   Pagal indėlių galimybę padėtų indėlių terminas yra viena naktis. Kitų sandorių šalių, kurios tiesiogiai dalyvauja TARGET2, pagal indėlių galimybę padėtų indėlių terminas sueina kitą dieną, kai veikia TARGET2, tuo metu, kai ši sistema pradeda veikti.

2.   Eurosistema iš anksto skelbia ribinės skolinimosi galimybės palūkanų normą, kuri apskaičiuojama kaip paprastoji palūkanų norma pagal faktinį/360 dienų skaičiavimo susitarimą.

3.   Palūkanos už indėlius mokamos suėjus indėlio terminui. Neigiamų palūkanų normų atveju, palūkanų normą taikant indėlių galimybei, indėlio turėtojas įsipareigoja mokėti buveinės NCB, įskaitant to NCB teisę atitinkamai debetuoti atitinkamą kitos sandorio šalies sąskaitą.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų konkursai ir dvišalės procedūros

24 straipsnis

Atvirųjų rinkos operacijų procedūrų rūšys

Atvirosios rinkos operacijos atliekamos rengiant konkursų procedūras arba dvišales procedūras.

1 skirsnis

Konkursų procedūros

25 straipsnis

Konkursų procedūrų apžvalga

1.   Konkurso procedūros vykdomos šešiais operaciniais etapais, kaip parodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Operaciniai konkursų procedūrų etapai

1etapas

Konkurso paskelbimas

a)

ECB apie jį paskelbia per viešąsias naujienų tarnybas ir ECB interneto svetainėje;

b)

NCB apie jį paskelbia per nacionalines naujienų tarnybas ir tiesiogiai kitoms atskiroms sandorių šalims (jei mano, kad tai būtina).

2 etapas

Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas

3 etapas

Eurosistema sudaro pasiūlymų sąrašą

4 etapas

Paskirstymas konkurse ir konkurso rezultatų paskelbimas

a)

ECB sprendimas dėl paskirstymo;

b)

paskirstymo rezultatų paskelbimas per viešąsias naujienų tarnybas ir ECB svetainėje.

5 etapas

Atskirų paskirstymo rezultatų patvirtinimas

6 etapas

Atsiskaitymai už sandorius

2.   Konkursai gali būti standartiniai konkursai arba greitieji konkursai. Standartinių ir greitųjų konkursų operacinės savybės yra vienodos, išskyrus jų trukmę (5 ir 6 lentelės) ir kitų sandorių šalių diapazoną.

5 lentelė

Išankstinis standartinių konkursų operacinių etapų laiko grafikas (laikas nurodytas Vidurio Europos laiku  (13) )

Image

6 lentelė

Išankstinis greitųjų konkursų operacinių etapų laiko grafikas (laikas nurodomas Vidurio Europos laiku)

Image

3.   Eurosistema gali vykdyti fiksuotųjų arba kintamųjų palūkanų konkursų procedūras.

26 straipsnis

Standartinių konkursų procedūros

1.   Eurosistema naudoja standartinių konkursų procedūras, kad būtų vykdomos: a) PRO; b) ITRO; c) tam tikros struktūrinės operacijos, t. y. struktūrinės grįžtamosios operacijos ir ECB skolos sertifikatų išleidimas.

2.   Eurosistema taip pat gali naudoti standartinių konkursų procedūras, kad būtų vykdomos koreguojamosios operacijos ir struktūrinės operacijos sudarant vienakrypčius sandorius ir atsižvelgiant į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas.

3.   Standartinių konkursų procedūrų atveju paprastai: a) praeina ilgiausiai 24 valandos nuo konkurso procedūros paskelbimo iki paskirstymo rezultatų patvirtinimo ir b) laikas tarp galutinio pasiūlymų pateikimo termino ir paskirstymo rezultatų paskelbimo yra apytiksliai dvi valandos.

4.   ECB gali nuspręsti patikslinti kai kurių operacijų laiko grafiką, jei mano, kad tai tikslinga.

27 straipsnis

Greitųjų konkursų procedūros

1.   Eurosistema paprastai naudoja greitųjų konkursų procedūras, kad būtų vykdomos koreguojamosios operacijos, bet taip pat gali naudoti greitųjų konkursų procedūras, kad būtų vykdomos struktūrinės operacijos sudarant tiesioginius sandorius atsižvelgiant į tam tikrus pinigų politikos reikalavimus arba siekiant reaguoti į rinkos sąlygas.

2.   Greitųjų konkursų procedūra atliekama per 105 minučių nuo konkurso paskelbimo, o po paskirstymo rezultatų viešo paskelbimo jie iš karto patvirtinami.

3.   ECB gali nuspręsti patikslinti kai kurių operacijų laiko grafiką, jei mano, kad tai tikslinga.

4.   Pagal 57 straipsnyje apibrėžtus kriterijus ir procedūras Eurosistema gali pasirinkti ribotą kitų sandorių šalių, dalyvaujančių greituosiuose konkursuose, skaičių.

28 straipsnis

PRO ir reguliariose ITRO naudojamų standartinių konkursų procedūrų vykdymas atsižvelgiant į konkursų kalendorių

1.   PRO ir reguliariose ITRO naudojamos konkursų procedūros vykdomos atsižvelgiant į iš anksto paskelbtą Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorių.

2.   Iš anksto paskelbtas Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendorius skelbiamas ECB ir NCB svetainėse likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki metų, kuriems jis taikomas, pradžios.

3.   Iš anksto skelbiamos PRO ir reguliarių ITRO įgyvendinimo dienos nurodytos 7 lentelėje.

7 lentelė

Įprastos sandorių dienos įgyvendinant pro ir reguliarias ITRO

Atvirosios rinkos operacijų rūšis

Įprasta sandorio diena (T)

PRO

Kiekvienas antradienis (14)

Reguliarios ITRO

Paskutinis kiekvieno kalendorinio mėnesio trečiadienis (15)

29 straipsnis

Koreguojamosiose ir struktūrinėse operacijose naudojamų konkursų procedūrų vykdymas be konkursų operacijų kalendoriaus

1.   Koreguojamosios operacijos pagal iš anksto paskelbtą kalendorių nevykdomos. ECB gali nuspręsti koreguojamąsias operacijas vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną. Vykdant šias operacijas, dalyvauja tik tie NCB, kuriuose sandorio diena, atsiskaitymo diena ir mokėjimo diena yra NCB darbo dienos.

2.   Struktūrinės operacijos standartinių konkursų procedūrų būdu pagal iš anksto paskelbtą kalendorių nevykdomos. Jos paprastai vykdomos ir už jas atsiskaitoma tik tomis dienomis, kurios yra visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB darbo dienos.

2 skyrius

Operaciniai konkursų procedūrų etapai

1 poskirsnis

Konkursų procedūrų paskelbimas

30 straipsnis

Standartinių ir greitųjų konkursų procedūrų paskelbimas

1.   Standartinių konkursų procedūras ECB iš anksto skelbia viešai per naujienų tarnybas ir ECB interneto svetainėje. Be to, NCB apie standartinių konkursų procedūras gali paskelbti per nacionalines naujienų tarnybas ir tiesiogiai kitoms sandorių šalims, jei mano, kad tai būtina.

2.   Greitųjų konkursų procedūras ECB iš anksto gali paskelbti viešai per naujienų tarnybas ir ECB interneto svetainėje. Greitųjų konkursų procedūrų, kurios yra viešai iš anksto paskelbtos, metu NCB gali tiesiogiai kreiptis į pasirinktas kitas sandorių šalis, jei mano, kad tai būtina. Greitojo iš anksto viešai nepaskelbto konkurso procedūrų metu NCB tiesiogiai kreipiasi į pasirinktas kitas sandorių šalis.

3.   Konkurso paskelbimas yra kvietimas kitoms sandorio šalims teikti pasiūlymus, kurie yra teisiškai saistantys. Paskelbimas nėra ECB arba NCB pasiūlymas.

4.   II priede nustatyta kokia informacija turi būti įtraukta į viešą pranešimą apie konkurso procedūrą.

5.   ECB gali imtis bet kokių, jo nuomone, deramų veiksmų, kad būtų ištaisyta klaida pranešime apie konkurso procedūrą, įskaitant vykstančio konkurso procedūros atšaukimą arba sustabdymą.

2 poskirsnis

Kitų sandorių šalių pasiūlymų parengimas ir pateikimas

31 straipsnis

Pasiūlymų pateikimo forma ir vieta

1.   Pasiūlymai turi būti pateikti kitos sandorio šalies buveinės NCB. Institucija pasiūlymus gali teikti buveinės NCB tik per vieną subjektą kiekvienoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro ir kurioje institucija yra įsteigta, t. y. per pagrindinę buveinę arba paskirtą filialą.

2.   Kitos sandorių šalys teikia pasiūlymus, kurie turi atitikti NCB nustatytas atitinkamai operacijai skirtas pavyzdines formas.

32 straipsnis

Pasiūlymų teikimas

1.   Kitos sandorių šalys fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrų atveju savo pasiūlymuose privalo nurodyti pinigų sumą, už kurią jos ketina sudaryti sandorį su NCB.

2.   Fiksuotųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrų atveju kitos sandorių šalys siūlo nustatytą valiutos sumą, kurią jos ketina parduoti ir išpirkti arba pirkti ir parduoti atgal taikydamos šią palūkanų normą.

3.   Kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose kitos sandorių šalys gali teikti pasiūlymus nurodydamos iki dešimties skirtingų palūkanų normų, kainų arba apsikeitimo punktų dydžių. Išskirtinėmis aplinkybėmis Eurosistema gali apriboti pasiūlymų, kuriuos gali pateikti kiekviena kita sandorių šalis, skaičių. Kiekviename pasiūlyme kitos sandorių šalys nurodo sumą dėl kurios jos norėtų sudaryti sandorį ir susijusią palūkanų normą ir kainą arba apsikeitimo punktą. Palūkanų normos arba apsikeitimo punkto pasiūlymai išreiškiami kaip 0,01 procentinio punkto kartotiniai. Kainos pasiūlymai išreiškiami kaip 0,001 procentinio punkto kartotiniai.

4.   Kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrų atveju kitos sandorių šalys teikia pasiūlymą dėl nustatytos valiutos sumos ir nurodo apsikeitimo punktus, pagal kuriuos jos ketina atlikti operaciją.

5.   Kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrų atveju apsikeitimo punktai skelbiami pagal standartinius rinkos susitarimus, o pasiūlymai išreiškiami kaip 0,01 apsikeitimo punkto kartotiniai.

6.   ECB, išleisdamas ECB skolos sertifikatus, gali nuspręsti, kad pasiūlymuose numatoma ne palūkanų norma, o kaina. Tokiais atvejais kaina turi būti nurodyta kaip nominalios sumos procentas trijų skaičių po kablelio tikslumu.

33 straipsnis

Mažiausia ir didžiausia pasiūlymų sumos

1.   PRO atveju mažiausia pasiūlymo suma yra 1 000 000 eurų. Didesni už šią sumą pasiūlymai išreiškiami kaip 100 000 eurų kartotiniai. Mažiausia pasiūlymo suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos dydžiui.

2.   Kiekvienas NCB nustato ITRO mažiausią teikiamo pasiūlymo sumą nuo 10 000 iki 1 000 000 eurų. Pasiūlymai, didesni už mažiausią pasiūlymo sumą, išreiškiami kaip 10 000 eurų kartotiniai. Mažiausia pasiūlymo suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos dydžiui.

3.   Koreguojamųjų ir struktūrinių operacijų atveju teikiamo pasiūlymo mažiausia suma yra 1 000 000 eurų. Didesni už šią sumą pasiūlymai išreiškiami kaip 100 000 eurų kartotiniai. Mažiausia pasiūlymo suma atskirai taikoma kiekvienam palūkanų normos, kainos arba apsikeitimo punkto dydžiui, priklausomai nuo konkrečios sandorio rūšies.

4.   ECB gali nustatyti didžiausios pasiūlymo sumos ribą, kuri yra didžiausia priimtina atskiros kitos sandorio šalies pasiūlymo suma, kad užkirstų kelią neproporcingai dideliems pasiūlymams. Jei taikoma, ECB pranešime apie viešąjį konkursą įtraukia išsamią informaciją apie tokią didžiausią pasiūlymo sumą.

34 straipsnis

Mažiausia ir didžiausia pasiūlymų palūkanų norma

1.   Likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose ECB gali taikyti mažiausią pasiūlymo palūkanų normą, kuri yra žemiausia palūkanų normos riba, dėl kurios kitos sandorio šalys gali teikti pasiūlymus.

2.   Likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose ECB gali taikyti didžiausią pasiūlymo palūkanų normą, kuri yra didžiausia palūkanų normos riba, dėl kurios kitos sandorio šalys gali teikti pasiūlymus.

35 straipsnis

Pasiūlymų teikimo galutinis terminas

1.   Kitos sandorių šalys bet kuriuo metu iki galutinio pasiūlymų teikimo termino gali atšaukti savo pasiūlymus.

2.   Pasiūlymai, pateikti po galutinio termino, į procedūrą neįtraukiami ir laikomi negaliojančiais.

3.   Buveinės NCB nustato, ar kita sandorio šalis atitinka pasiūlymų teikimo galutinio termino reikalavimą.

36 straipsnis

Pasiūlymų atmetimas

1.   NCB atmeta:

a)

visus kitos sandorio šalies pasiūlymus, jeigu bendra juose nurodyta suma didesnė už ECB nustatytą didžiausios sumos ribą;

b)

kitos sandorio šalies pasiūlymus, jei pasiūlymo suma yra mažesnė nei mažiausia pasiūlymo suma;

c)

kitos sandorio šalies pasiūlymus, jei pasiūlyme nurodyti dydžiai mažesni nei mažiausia priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas arba didesni nei didžiausia priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas.

2.   NCB gali atmesti pasiūlymus, kurie yra neišsamūs arba neatitinka atitinkamos pavyzdinės formos.

3.   Jei buveinės NCB nusprendžia atmesti pasiūlymą, apie tokį sprendimą kitai sandorio šaliai jis praneša iki konkurso rezultatų paskirstymo.

3 poskirsnis

Konkurso rezultatų paskirstymas

37 straipsnis

Rezultatų paskirstymas likvidumo didinimo ir likvidumo mažinimo fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrose

1.   Fiksuotųjų palūkanų konkursų procedūrose kitų sandorių šalių pasiūlymai paskirstomi tokiu būdu:

a)

pasiūlymai sudedami;

b)

jei bendra pasiūlymo suma viršija visą paskirstyti siūlomą likvidumo sumą, pateikti pasiūlymai tenkinami proporcingai pagal paskirstyti skirtos sumos ir bendros pasiūlymų sumos santykį vadovaujantis III priedo 1 lentele;

c)

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2.   ECB gali nuspręsti paskirti:

a)

mažiausią paskirstymo sumą, kuri yra žemiausia sumos, kuri gali būti paskirta kiekvienam dalyviui, riba, arba

b)

mažiausią paskirstymo santykį, kuris yra žemiausia, pasiūlymų, esant ribinei palūkanų normai, kurie gali būti paskirti kiekvienam dalyviui, santykio riba, išreikšta procentais.

38 straipsnis

Paskirstymas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose eurais

1.   Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais, kitų sandorių šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

a)

pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų mažėjimo tvarka arba siūlomų kainų didėjimo tvarka;

b)

pirmiausia tenkinami didžiausios palūkanų normos (mažiausios kainos) pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių palūkanų normų (didesnės kainos) pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojamas visas paskirstomas likvidumas;

c)

jei, esant ribinei palūkanų normai (didžiausiai priimtinai kainai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (didžiausia priimtina kaina), vadovaujantis III priedo 2 lentele;

d)

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2.   ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

39 straipsnis

Paskirstymas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose eurais

1.   Skirstant lėšas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų konkursuose eurais, kurie gali būti naudojami ECB skolos sertifikatams išleisti ir terminuotiesiems indėliams pritraukti, kitų sandorių šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

a)

pasiūlymai išvardijami siūlomų palūkanų normų didėjimo tvarka arba siūlomų kainų mažėjimo tvarka;

b)

pirmiausia tenkinami pasiūlymai su mažiausia palūkanų norma (didžiausia kaina), po to pasiūlymai su iš eilės didėjančiomis palūkanų normomis (mažėjančiomis kainomis) priimami tol, kol pasiekiamas visas planuotas likvidumo sumažinimas;

c)

jei, esant ribinei palūkanų normai (mažiausiai priimtinai kainai), bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę palūkanų normą proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį (mažiausia priimtina kaina), vadovaujantis III priedo 2 lentele;

d)

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskirstoma suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus. ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju paskirstoma nominali suma suapvalinama iki artimiausio 100 000 eurų kartotinio.

2.   ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

40 straipsnis

Paskirstymas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose

1.   Skirstant lėšas likvidumo didinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose, kitų sandorio šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

a)

pasiūlymai išvardijami apsikeitimo sandorių kainų punktais didėjimo tvarka atsižvelgiant į kainos ženklą;

b)

kainos ženklas priklauso nuo užsienio valiutos ir eurų palūkanų normų skirtumo ženklo. Suėjus apsikeitimo sandorio terminui:

i)

jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra didesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra teigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu padidinama, ir

ii)

jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra mažesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra neigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu sumažinama;

c)

pirmiausia tenkinami mažiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės didėjančių apsikeitimo sandorių kainų punktais pasiūlymai tenkinami tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma;

d)

jeigu, esant didžiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais, t. y. ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais, bendra pasiūlymų suma yra didesnė už likusią paskirstyti sumą, likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį, vadovaujantis III priedo 3 lentele;

e)

kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2.   ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

41 straipsnis

Paskirstymas likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrose

1.   Skirstant lėšas pagal likvidumo mažinimo kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursų procedūrą, kitų sandorio šalių pasiūlymai patenkinami tokiu būdu:

a)

pasiūlymai išvardijami pasiūlytų apsikeitimo sandorių kainų punktais mažėjimo tvarka atsižvelgiant į kainos ženklą;

b)

kainos ženklas priklauso nuo užsienio valiutos ir eurų palūkanų normų skirtumo ženklo. Suėjus apsikeitimo sandorio terminui:

i)

jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra didesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra teigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu padidinama, ir

ii)

jeigu užsienio valiutos palūkanų norma yra mažesnė už atitinkamą eurų palūkanų normą, apsikeitimo sandorio kaina punktais yra neigiama, t. y. euro kaina užsienio valiutos atžvilgiu sumažinama;

c)

pirmiausia tenkinami didžiausios apsikeitimo sandorio kainos punktais pasiūlymai, po to iš eilės mažėjančių apsikeitimo sandorių kainų punktais pasiūlymai tenkinami:

i)

tol, kol sunaudojama visa paskirstyti skirta valiutos suma, ir

ii)

esant mažiausiai priimtinai apsikeitimo sandorio kainai punktais, t. y. ribinei apsikeitimo sandorio kainai punktais, bendra pasiūlymų suma didesnė už likusią paskirstyti sumą;

d)

likusi suma paskirstoma už ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais proporcingai pasiūlymams pagal likusios paskirstyti sumos ir bendros pasiūlymo sumos santykį, vadovaujantis III priedo 3 lentele. Kiekvienai kitai sandorio šaliai paskiriama suma suapvalinama iki artimiausio euro sveikojo skaičiaus.

2.   ECB gali nuspręsti kiekvienam laimėjusiam dalyviui paskirstyti minimalią sumą.

42 straipsnis

Aukciono rūšis kintamųjų palūkanų konkurso procedūrose

Kintamųjų palūkanų konkursų procedūrose Eurosistema gali taikyti ribinių palūkanų aukcioną (olandiškasis aukcionas) arba sutartinių palūkanų aukcioną (amerikietiškasis aukcionas).

4 poskirsnis

Konkurso rezultatų paskelbimas

43 straipsnis

Konkurso rezultatų paskelbimas

1.   ECB viešai skelbia savo sprendimą dėl konkurso rezultatų paskirstymo per naujienų tarnybas ir ECB interneto svetainėje. Be to, NCB apie ECB sprendimą dėl konkurso rezultatų paskirstymo gali paskelbti per nacionalines naujienų tarnybas ir tiesiogiai kitoms sandorių šalims, jei mano, kad tai būtina.

2.   IV priede nustatyta kokia informacija turi būti pateikta viešame skelbime apie konkurso rezultatus.

3.   Jei sprendimo dėl paskirstymo rezultatų informacijoje, esančioje 1 dalyje nurodytame viešame konkurso rezultatų pranešime, yra klaidų, ECB gali imtis bet kokių, jo nuomone, deramų veiksmų, kad būtų ištaisyta tokia klaidinga informacija.

4.   Viešai paskelbus 1 dalyje nurodytą ECB sprendimą dėl konkurso rezultatų paskirstymo, NCB kitoms sandorių šalims tiesiogiai patvirtina individualaus paskirstymo rezultatus, ir kiekviena kita sandorio šalis gauna individualų ir užtikrintą patvirtinimą, kad ji laimėjo konkurso procedūrą ir nurodoma jai paskirta suma.

3 skirsnis

Eurosistemos atvirosios rinkos operacijų dvišalės procedūros

44 straipsnis

Dvišalių procedūrų apžvalga

1.   Eurosistema gali įgyvendinti šias atvirosios rinkos operacijas, taikydama dvišales procedūras:

a)

koreguojamąsias operacijas (grįžtamieji sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriai arba terminuotųjų indėlių pritraukimas) arba

b)

struktūrinės operacijos (vienakrypčiai sandoriai).

2.   Nuo konkretaus sandorio priklausančios dvišalės procedūros gali būti vykdomos tiesiogiai bendraujant su kitomis sandorių šalimis, kaip nustatyta 45 straipsnyje, arba per vertybinių popierių biržas ir rinkos tarpininkus, kaip nustatyta 46 straipsnyje.

45 straipsnis

Dvišalės procedūros, vykdomos tiesiogiai bendraujant su kitomis sandorių šalimis

1.   Koreguojamųjų operacijų ir struktūrinių operacijų, atliekamų sudarant vienakrypčius sandorius, dvišalės procedūros gali būti vykdomos tiesiogiai bendraujant su kitomis sandorių šalimis.

2.   NCB tiesiogiai bendrauja su viena arba daugiau institucijų, kurios atrinktos pagal 57 straipsnyje nustatytus kriterijus. Vadovaudamiesi ECB nurodymais, NCB sprendžia, ar sudaryti sandorį su tomis institucijomis.

3.   Nepažeisdama 2 dalies, ECB valdančioji taryba gali nuspręsti, kad išskirtinėmis aplinkybėmis ECB arba vienas ar keli NCB, veikdami kaip ECB operacijų padaliniai, įgyvendina koreguojamąsias operacijas arba struktūrines operacijas, vykdydami vienakrypčius sandorius, atliekamus vykdant dvišales procedūras. Tokiu atveju, tokių operacijų procedūros atitinkamai pritaikomos. ECB nusprendžia, ar sudaryti sandorį su institucija, su kuria buvo bendrauta.

46 straipsnis

Dvišalės procedūros, vykdomos per vertybinių popierių biržą arba rinkos tarpininkus

1.   Nepažeidžiant 45 straipsnio, struktūrinių operacijų, vykdomų atliekant vienakrypčius sandorius, dvišalės procedūros gali būti vykdomos per vertybinių popierių biržą arba rinkos tarpininkus.

2.   Kitų sandorio šalių diapazonas nėra ribojamas kaip numatyta 57 straipsnyje.

3.   Procedūros pritaikomos prie rinkos susitarimų dėl sandoriui sudaryti naudojamų skolos priemonių.

47 straipsnis

Paskelbimas apie atliekant dvišales procedūras vykdomas operacijas

1.   Koreguojamosios operacijos arba struktūrinės operacijos, atliekamos sudarant vienakrypčius sandorius, vykdomus atliekant dvišales procedūras, iš anksto viešai neskelbiamos, jei ECB kitaip nenusprendžia.

2.   ECB gali nuspręsti viešai neskelbti tokių dvišalių procedūrų rezultatų.

48 straipsnis

Dvišalių procedūrų vykdymo dienos

1.   ECB gali nuspręsti koreguojamųjų operacijų dvišales procedūras vykdyti bet kurią Eurosistemos darbo dieną. Vykdant tokias operacijas, dalyvauti gali tik tie NCB, kuriuose sandorio diena, atsiskaitymo diena ir mokėjimo diena yra NCB darbo dienos.

2.   Struktūrinių operacijų, atliekamų sudarant vienakrypčius sandorius, dvišalės procedūros paprastai vykdomos ir už jas atsiskaitoma dienomis, kurios yra visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, NCB darbo dienos.

2 SKYRIUS

Eurosistemos pinigų politikos operacijų atsiskaitymo procedūros

49 straipsnis

Atsiskaitymo procedūrų apžvalga

1.   Už mokėjimo nurodymus, susijusius su dalyvavimu atliekant atvirosios rinkos operacijas arba ribinio skolinimosi galimybių naudojimu, atsiskaitoma per kitų sandorių šalių sąskaitas NCB arba per atsiskaitymo bankų, dalyvaujančių TARGET2 sistemoje, sąskaitas.

2.   Už mokėjimo nurodymus, susijusius su dalyvavimu atliekant atvirosios rinkos likvidumo didinimo operacijas arba ribinės galimybės naudojimu, atsiskaitoma tik galutiniu tinkamo būti operacijos įkaitu turto pervedimo momentu arba po jo. Šiuo tikslu kitos sandorio šalys:

a)

iš anksto perveda tinkamą turtą į NCB arba

b)

atsiskaito už tinkamą turtą su NCB pagal vienalaikio turto ir lėšų pateikimo principą.

50 straipsnis

Atsiskaitymai už atvirosios rinkos operacijas

1.   Eurosistema stengiasi atsiskaityti už sandorius, susijusius su jos atvirosios rinkos operacijomis tuo pačiu metu visose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, su visomis kitomis sandorių šalimis, kurios pateikė pakankamai tinkamo būti įkaitu turto. Tačiau dėl operacinių suvaržymų ir techninių sistemų (pvz., VPAS) ypatybių atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas laikas atsiskaitymo dienos metu skirtingose valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, gali būti skirtingas.

2.   Iš anksto nustatytos atsiskaitymo dienos nurodytos 8 lentelėje.

8 lentelė

Iš anksto nustatytos atsiskaitymo už Eurosistemos atvirosios rinkos operacijas dienos  (16)

Pinigų politikos priemonė

Atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas pagal standartinių konkursų procedūras diena

Atsiskaitymo už atvirosios rinkos operacijas pagal greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras diena

Grįžtamieji sandoriai

T + 1

T

Vienakrypčiai sandoriai

Pagal rinkos susitarimą dėl tinkamo turto

ECB skolos sertifikatų išleidimas

T + 2

Valiutų apsikeitimo sandoriai

T, T + 1 arba T + 2

Terminuotųjų indėlių pritraukimas

T

51 straipsnis

Atsiskaitymas už naudojant standartinių konkursų procedūras atliekamas atvirosios rinkos operacijas

1.   Eurosistema stengiasi atsiskaityti už atvirosios rinkos operacijas, atliekamas naudojant standartinių konkursų procedūras, pirmą dieną po sandorio sudarymo, kai veikia TARGET2 ir visos atitinkamos VPAS.

2.   PRO ir reguliarių ITRO atsiskaitymo dienos nurodytos iš anksto paskelbtame Eurosistemos reguliarių konkursų operacijų kalendoriuje. Jeigu įprasta atsiskaitymo diena sutampa su bankų nedarbo diena, ECB gali nuspręsti paskirti kitą atsiskaitymo dieną, numatydamas galimybę atsiskaityti tą pačią dieną. Eurosistema stengiasi užtikrinti, kad atsiskaitymo už PRO ir reguliarias ITRO laikas sutaptų su atlyginimo už atitinkamo termino ankstesnę operaciją laiku.

3.   Už išleistus ECB skolos sertifikatus atsiskaitoma antrą dieną po sandorio sudarymo, kai veikia TARGET2 ir visos atitinkamos VPAS.

52 straipsnis

Atsiskaitymas už naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras atliekamas atvirosios rinkos operacijas

1.   Eurosistema stengiasi už atvirosios rinkos operacijas, vykdomas atliekant greitųjų konkursų procedūras ir dvišales procedūras, atsiskaityti sandorio sudarymo dieną. Gali būti taikomos kitos atsiskaitymo dienos, ypač už vienakrypčius sandorius ir valiutos apsikeitimo sandorius.

2.   Už koreguojamąsias operacijas ir struktūrines operacijas, atliekamas sudarant vienakrypčius sandorius, vykdomus atliekant dvišales procedūras, decentralizuotai atsiskaitoma NCB.

53 straipsnis

Kitos nuostatos dėl atsiskaitymo ir dienos pabaigos procedūrų

1.   Nepažeidžiant šiame skyriuje nustatytų reikalavimų, papildomos su atsiskaitymu susijusios nuostatos gali būti nustatytos NCB arba ECB konkrečioms pinigų politikos priemonėms taikomose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse.

2.   Dienos pabaigos procedūros nurodytos su TARGET2 sistema susijusiuose dokumentuose.

54 straipsnis

Laikomos atsargos ir perteklinės atsargos

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 6 straipsnio 1 dalį, kitos sandorio šalies atsiskaitymų sąskaita su NCB gali būti naudojama kaip atsargų sąskaita. Atsargos, laikomos atsiskaitomosiose sąskaitose, gali būti naudojamos atsiskaitymams tos pačios dienos metu. Kitos sandorio šalies laikomos dienos atsargos apskaičiuojamos kaip galutinis jos dienos pabaigos atsargų sąskaitos likutis. Šiame straipsnyje „atsargų sąskaita“ turi tą pačią reikšmę kaip Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9).

2.   Už laikomas atsargas, kurios viršija pagal Reglamentą (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) reikalaujamą privalomųjų atsargų sumą, atlyginama taikant nulinio procento arba indėlių galimybės palūkanų normą, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų yra žemesnė.

TREČIA DALIS

TINKAMOS KITOS SANDORIŲ ŠALYS

55 straipsnis

Tinkamumo dalyvauti Eurosistemos pinigų politikos operacijose kriterijai

Atsižvelgiant į Eurosistemos pinigų politikos operacijas, kurioms taikomas 57 straipsnis, Eurosistema leidžia dalyvauti tik toms įstaigoms, kurios atitinka šiame straipsnyje nustatytus kriterijus:

a)

pagal ECBS statuto 19 straipsnio 1 dalį, joms taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema ir jos neatleidžiamos nuo jų įsipareigojimų pagal Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemą remiantis Reglamentu (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamentu (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9);

b)

jos turi būti finansiškai patikimos;

c)

jos yra kuris nors variantas iš toliau nurodytų:

i)

įstaigos, kurioms kompetentingos institucijos taiko bent vieną Sąjungos arba EEE suderintos priežiūros formą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

ii)

valstybei nuosavybės teise priklausančios kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sutarties 123 straipsnio 2 dalyje, kurioms taikoma priežiūra, panaši į kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

iii)

įstaigos, kurioms taikoma nesuderinta kompetentingų institucijų priežiūra, panaši į suderintą Sąjungos arba EEE kompetentingų institucijų priežiūrą pagal Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, pavyzdžiui, už EEE ribų įsteigtų įstaigų filialai, įsteigti valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro;

d)

jos atitinka visus operacinius reikalavimus, nustatytus sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias konkrečiai priemonei arba operacijai taiko buveinės NCB arba ECB.

56 straipsnis

Galimybė pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant standartinių konkursų procedūras, ir nuolatinėmis galimybėmis

1.   Pagal 55 straipsnį tinkamumo kriterijus atitinkančios įstaigos turi galimybę pasinaudoti bet kuriomis iš šių Eurosistemos pinigų politikos operacijų:

a)

nuolatinės galimybės;

b)

atvirosios rinkos operacijos, atliekamos naudojant standartinių konkursų procedūras.

2.   Galimybę pasinaudoti nuolatinėmis galimybėmis arba atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant standartinių konkursų procedūras, tik įstaigoms, atitinkančioms 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, suteikia jų buveinės NCB.

3.   Jei įstaiga, atitinkanti 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus, turi organizacinių subjektų (pvz., pagrindinę buveinę arba filialų) daugiau nei vienoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, kiekvienas organizacinis subjektas, atitinkantis 55 straipsnyje nurodytus tinkamumo kriterijus gali savo buveinės NCB pasinaudoti nuolatinėmis galimybėmis arba atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant standartinių konkursų procedūras.

4.   Pasiūlymus dėl atvirosios rinkos operacijų, atliekamų pagal standartinių konkursų procedūras, ir kreipimąsi dėl nuolatinių galimybių teikia tik vienas organizacinis subjektas kiekvienoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, t. y. arba pagrindinė buveinė, arba paskirtas filialas.

57 straipsnis

Kitų sandorių šalių atranka dėl galimybės pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras

1.   Dėl galimybės pasinaudoti atvirosios rinkos operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras, kitos sandorių šalys atrenkamos pagal 2–4 dalis.

2.   Struktūrinėse operacijose, kurios vykdomos sudarant vienakrypčius sandorius, atliekant dvišales procedūras, kitų sandorio šalių diapazonas neribojamas. Struktūrinėse operacijose, vykdomose sudarant vienakrypčius sandorius, atliekant greitųjų konkursų procedūras, taikomi 57 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyti kriterijai.

3.   Dėl galimybės pasinaudoti koreguojamosiomis operacijomis, atliekamomis naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras, kitos sandorių šalys atrenkamos taip:

a)

koreguojamosiose operacijose, vykdomose sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, ir vykdomus atliekant greitųjų konkursų arba dvišales procedūras, kitų sandorių šalių diapazonas sudarytas iš tokių pačių subjektų, kurie atrinkti Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms ir kurie yra įsteigti valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro. Kitos sandorių šalys, sudarydamos valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, naudodamosi greitųjų konkursų arba dvišalėmis procedūromis, neprivalo atitikti 55 straipsnyje nustatytų kriterijų. Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėse operacijose dalyvaujančių kitų sandorių šalių atrankos kriterijai grindžiami V priede nustatytais atsargumo ir veiksmingumo principais. NCB gali taikyti ribojimais pagrįstas sistemas, kad galėtų kontroliuoti kredito rizikas atskirų kitų sandorių šalių, dalyvaujančių vykdant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais atžvilgiu;

b)

koreguojamosioms operacijoms, kurios vykdomos atliekant grįžtamuosius sandorius arba terminuotųjų indėlių pritraukimą, taikant greitųjų konkursų arba dvišales procedūras, kiekvienas NCB konkrečiam sandoriui iš savo valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, įsteigtų įstaigų atrenka kitų sandorių šalių, tenkinančių 55 straipsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, grupę. Atranka visų pirma grindžiama atitinkamos įstaigos aktyvumu pinigų rinkoje. NCB gali taikyti papildomus, pavyzdžiui, prekybos darbo efektyvumo ir pasiūlymų teikimo potencialo atrankos kriterijus.

4.   Jeigu pagal 45 straipsnio 3 dalį ECB valdančioji taryba nusprendžia, kad ECB gali atlikti pats arba panaudodamas vieną arba daugiau NCB koreguojamųjų operacijų, atliekamų taikant dvišales procedūras, ECB atrenka savo kitas sandorių šalis pagal rotacinę schemą iš kitų sandorių šalių, kurios yra tinkamos dalyvauti greitųjų konkursų procedūrose ir dvišalėse procedūrose.

5.   Nepažeidžiant 1–4 dalių, atvirosios rinkos operacijos, atliekamos naudojant greitųjų konkursų procedūras arba dvišales procedūras taip pat gali būti vykdomos su didesniu kitų sandorių šalių diapazonu negu nurodyta 2–4 dalyse, jei ECB valdančioji taryba taip nusprendžia.

KETVIRTA DALIS

TINKAMAS TURTAS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

58 straipsnis

Tinkamas turtas ir Eurosistemos kredito operacijoms naudojami priimtini įkaito panaudojimo būdai

1.   Eurosistema taiko vieną bendrą tinkamo turto sistemą, naudojamą visoms Eurosistemos kredito operacijoms, kaip nustatyta šiose gairėse.

2.   Tam, kad galėtų dalyvauti Eurosistemos kredito operacijose, kitos sandorių šalys teikia Eurosistemai turtą, kuris tinka būti tokių operacijų įkaitu. Atsižvelgiant į tai, kad Eurosistemos kredito operacijos apima dienos paskolą, kitų sandorių šalių teikiamas įkaitas dienos paskolai užtikrinti taip pat atitinka šiose gairėse nustatytus tinkamumo kriterijus kaip nurodyta Gairėse ECB/2012/27.

3.   Kitos sandorių šalys teikia tinkamą turtą:

a)

perleisdamos nuosavybės teisę, tai teisiškai įformindamos kaip atpirkimo sandorius arba

b)

sukurdamos teisių į turtą apribojimą, kai siekiama užtikrinti įsipareigojimų įvykdymą, t. y. susijusio turto įkeitimą, teisių perleidimą arba suvaržymą, tai teisiškai įformindamos kaip įkaitu užtikrintas paskolas,

bet kuriuo atveju tai atliekama pagal buveinės NCB sukurtas ir įformintas sutartines arba reguliavimo priemones.

4.   Kai kitos sandorių šalys teikia įkaitu būti tinkamą turtą, buveinės NCB gali reikalauti, kad tinkamas turtas būtų taikomas atskiram užtikrinimui arba laikomas bendrojo užtikrinamojo įkaito sąskaitoje, atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio įkaito valdymo sistema naudojama.

5.   Antrinę rinką turinčio ir antrinės rinkos neturinčio turto kokybė ir jo tinkamumas įvairių rūšių Eurosistemos kredito operacijoms niekuo nesiskiria.

6.   Nepažeidžiant 2 dalyje nurodyto įsipareigojimo, kad kitos sandorių šalys Eurosistemai teikia įkaitu būti tinkamą turtą, paprašius, Eurosistema gali kitoms sandorių šalims patarti dėl antrinę rinką turinčio turto, jei jis jau išleistas, arba antrinės rinkos neturinčio turto, jei jau pareikalauta jį pateikti, tinkamumo. Eurosistema iš anksto dėl šių aspektų patarimų neteikia.

59 straipsnis

Eurosistemos tinkamo turto kredito vertinimo sistemos bendrieji bruožai

1.   Vienas iš tinkamumo kriterijų – turtas turi atitikti aukštus Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) nustatytus kredito standartus.

2.   EKVS nustato procedūras, taisykles ir būdus, kuriais užtikrinama, kad būtų laikomasi Eurosistemos griežtų kredito standartų reikalavimo, kuris taikomas tinkamam turtui, ir kad tinkamas turtas atitinka Eurosistemos apibrėžtus kredito kokybės reikalavimus.

3.   Eurosistema EKVS tikslais apibrėžia kredito kokybės reikalavimus kredito kokybės lygiais nustatydama įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės (ĮNT) per vienerius metus ribines vertes kaip nurodyta toliau.

a)

Eurosistema traktuoja, jei didžiausia įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienerius metus yra 0,10 %, ji atitinka kredito kokybės 2 lygio kredito vertinimo reikalavimą bei turi būti reguliariai peržiūrima, ir jei įsipareigojimų neįvykdymo tikimybė per vienus metus yra 0,40 %, ji atitinka kredito kokybės 3 lygio kredito vertinimo reikalavimą bei turi būti reguliariai peržiūrima;

b)

visas Eurosistemos kredito operacijoms tinkamas turtas atitinka bent jau kredito kokybės 3 lygio kredito kokybės vertinimo reikalavimą. Eurosistema konkrečiam turtui taiko papildomus kredito kokybės vertinimo reikalavimus pagal ketvirtos dalies II ir III antraštines dalis.

4.   Eurosistema skelbia informaciją apie kredito kokybės lygius ECB interneto svetainėje pagal Eurosistemos suderintą reitingų skalę, įskaitant kredito kokybės vertinimo lygių priskyrimą kredito vertinimams, kuriuos teikia pripažintos išorinės kredito vertinimo institucijos (IKVI) ir trečiųjų šalių priemonių reitingui nustatyti (PRN) teikėjai.

5.   Vertindama kredito kokybės reikalavimus, Eurosistema atsižvelgia į kredito vertinimo informaciją, gautą iš kredito vertinimo sistemų, priklausančių vienam iš keturių šaltinių pagal ketvirtos dalies V antraštinę dalį.

6.   Taip pat, vertindama konkretaus turto kredito standartus, Eurosistema gali atsižvelgti į institucinius kriterijus ir bruožus, garantuojančius turto turėtojui panašią apsaugą, pavyzdžiui, garantijas. Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus remiantis bet kokia, jos manymu, aktualia informacija tinkamai Eurosistemos rizikos apsaugai užtikrinti.

7.   EKVS vadovaujasi Direktyvoje 2013/36/ES ir Reglamente (ES) Nr. 575/2013 pateikto įsipareigojimų neįvykdymo atvejo apibrėžtimis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO TURTO TINKAMUMO KRITERIJAI IR KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

60 straipsnis

Visų rūšių antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

Tam, kad antrinę rinką turintis turtas būtų tinkamas būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, jis turi būti skolos priemonės, atitinkančios 1 skirsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus, išskyrus tam tikrų konkrečių rūšių antrinę rinką turintį turtą, kaip nustatyta 2 skirsnyje.

61 straipsnis

Tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąrašas ir atskaitomybės taisyklės

1.   ECB savo interneto svetainėje skelbia atnaujintą antrinę rinką turinčio tinkamo turto sąrašą pagal jo interneto svetainėje nurodytą metodiką ir atnaujina jį kiekvieną savaitės dieną. Pagal 87 straipsnio 3 dalį įvertintas turtas šiame tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąraše neskelbiamas.

2.   Apie tam tikrą antrinę rinką turintį turtą ECB pranešantis NCB paprastai yra tos šalies, kurioje antrinę rinką turinčiu turtu leidžiama prekiauti, NCB.

1 skirsnis

Bendrieji antrinę rinką turinčio turto tinkamumo kriterijai

62 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto pagrindinė suma

1.   Tam, kad būtų tinkamos iki jų galutinio išpirkimo, skolos priemonės turi:

a)

fiksuotą ir besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą arba

b)

besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą, susietą nustatytu dydžiu tik su vienu euro zonos infliacijos indeksu konkrečiu momentu ir neturinti jokių kitų sudėtingų struktūrų.

2.   Skolos priemonės, kurių pagrindinė suma susieta tik su vienu euro zonos infliacijos indeksu konkrečiu momentu, taip pat yra leidžiamos, jeigu atkarpos struktūra atitinka apibrėžtąją 63 straipsnio 1 dalies b punkto i papunkčio ketvirtoje įtraukoje ir yra susieta su tuo pačiu euro zonos infliacijos indeksu.

3.   Turtas su ilgalaikėmis pirkimo teisėmis (angl. warrant) ar kitomis panašiomis jam priskiriamomis teisėmis yra netinkamas.

63 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto priimtinos atkarpos struktūros

1.   Tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės, iki galutinio išpirkimo turi kurią nors iš šių atkarpos struktūrų:

a)

fiksuotąją, nulinę arba daugiapakopę atkarpą su iš anksto nustatytu atkarpos tvarkaraščiu ir iš anksto nustatytomis atkarpos vertėmis, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas, arba

b)

kintamąsias atkarpas, dėl kurių negali atsirasti neigiamas pinigų srautas ir kurios turi tokią struktūrą: atkarpos dydis = (orientacinė norma * l) ± x, o f ≤ atkarpos dydis ≤ c, kai:

i)

orientacinė norma yra tik viena iš toliau nurodytų konkrečiu momentu:

euro pinigų rinkos palūkanų norma, pavyzdžiui, EURIBOR, LIBOR arba panašūs indeksai,

pastovaus termino apsikeitimo sandorių palūkanų norma, pavyzdžiui, CMS, EIISDA, EUSA,

vienos euro zonos Vyriausybės obligacijos, kurios terminas yra vieneri metai arba trumpesnis, pelnas arba kelių euro zonos Vyriausybės obligacijų, kurių terminas yra vieneri metai arba trumpesnis, indeksas,

euro zonos infliacijos indeksas ir

ii)

f (žemiausia riba), c (aukščiausia riba), l (įsiskolinimo didinimo/mažinimo veiksnys) ir x (garantinė įmoka), jei jie egzistuoja, yra skaičiai, kurie yra iš anksto nustatyti emisijos metu arba laikui bėgant gali keistis, bet tik pagal emisijos metu nustatytą tendenciją, kai f ir c yra daugiau arba lygu nuliui, o l yra daugiau negu nulis per visą turto galiojimo laikotarpį. Kintamųjų atkarpų su infliacijos indekso orientacine norma atveju l lygus vienetui.

2.   Skolos priemonės su kintamąja atkarpa, kaip nurodyta 1 dalies b punkte, laikomos netinkamomis, jei bet kuriuo metu taikant atkarpos palūkanų normos formulę, atkarpos palūkanų norma įgauna neigiamą vertę.

3.   Bet kuri kupono struktūra, kuri neatitinka 1 ir 2 dalių reikalavimų, yra netinkama, įskaitant atvejus, kai reikalavimų neatitinka tik atlyginimo struktūros dalis, pavyzdžiui, premija.

4.   Šiame straipsnyje atitinkamos atkarpos struktūros vertinamas, kai atkarpa yra fiksuota daugiapakopė arba kintamoji daugiapakopė, grindžiamas visu turto galiojimo laikotarpiu atsižvelgiant į ateities ir praeities perspektyvą.

5.   Priimtinos atkarpos struktūros negali turėti nuo emitento priklausančių pasirinkimų, t. y. visu turto galiojimo laikotarpiu, atsižvelgiant į ateities ir praeities perspektyvą, atkarpos struktūros pakeitimai, priklausantys nuo emitento sprendimo, nėra priimtini.

64 straipsnis

Neantraeiliškumas antrinę rinką turinčio turto atžvilgiu

Tinkamos skolos priemonės nesuteikia teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal kitų to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.

65 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto valiuta

Tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės turi būti išreikštos eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, anksčiau galiojusių valiutų.

66 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto emisijos vieta

1.   Pagal 2 dalį, tam, kad būtų tinkamos, skolos priemonės yra išleidžiamos EEE centriniame banke arba VPAS, kurią Eurosistema teigiamai įvertino remdamasi Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema.

2.   Jeigu skolos priemonę išleidžia arba ją užtikrina ne finansų bendrovė, neturinti emisijai, emitentui arba garantui taikomo pripažintos IKVI sistemos kredito įvertinimo, ji turi būti išleista euro zonoje.

3.   Per TCVPD Euroclear Bank ir Clearstream Banking Luxembourg išleistos tarptautinės skolos priemonės atitinka toliau nurodytus kriterijus, jei jie joms taikytini:

a)

pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinės skolos priemonės išleistos naujųjų pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma (NPSĮ) ir saugomos visuotinai pripažinto saugotojo, kuris yra TCVPD arba CVPD, kuris teigiamai įvertintas remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema. Nukrypstant nuo išdėstytų nuostatų, jos netaikomos pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms klasikinių pasaulinių skolinių įsipareigojimų forma iki 2007 m. sausio 1 d., ir tokių įsipareigojimų pakeičiamoms tęstinėms emisijoms, išleistoms su tuo pačiu ISIN kodu, neatsižvelgiant į tai, kokia yra tęstinės emisijos data;

b)

pasaulinio registro forma išleistos tarptautinės skolos priemonės išleidžiamos pagal naująją tarptautinėms skolos priemonėms taikomą saugojimo struktūrą. Nukrypstant nuo išdėstytų nuostatų, jos netaikomos pasaulinio pareiškėjo formos tarptautinėms skolos priemonėms, išleistoms iki 2010 m. spalio 1 d.;

c)

tarptautinės skolos priemonės individualių skolinių įsipareigojimų forma nėra tinkamos, jei jos išleistos individualių skolinių įsipareigojimų forma iki 2010 m. spalio 1 d.

67 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto atsiskaitymo procedūros

1.   Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jos turi būti perleidžiamos padarant įrašus sąskaitose bei laikomos ir už jas atsiskaitoma valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, naudojant NCB sąskaitą arba VPAS, kuri teigiamai įvertinta pagal Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemą taip, kad įkaito įforminimui ir pardavimui būtų taikoma valstybės narės, kurios valiuta yra euro, teisė.

2.   Jeigu CVPD/VPAS, kuriuose turtas buvo išleistas, ir CVPD/VPAS, kuriuose jis laikomas, nesutampa, tam, kad turtas būtų tinkamas, abi įstaigos turi būti sujungtos reikalavimus atitinkančia jungtimi, kuri teigiamai įvertinta pagal Eurosistemos vartotojų vertinimo sistemą, vadovaujantis 150 straipsniu.

68 straipsnis

Priimtinos rinkos antrinę rinką turinčiam turtui

1.   Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jomis turi būti leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (17) arba leidžiama prekiauti tam tikrose priimtinose nereguliuojamose rinkose.

2.   Priimtinų nereguliuojamų rinkų sąrašą ECB skelbia savo interneto svetainėje ir jį atnaujina bent kartą per metus.

3.   Nereguliuojamoms rinkoms vertinti Eurosistema yra nustačiusi šiuos saugumo, skaidrumo ir prieinamumo principus:

a)   saugumas– tai sandorių tikrumas, o ypač tikrumas dėl sandorių galiojimo ir vykdymo;

b)   skaidrumas– tai netrukdoma prieiga prie informacijos apie rinkos procedūrų ir veiklos taisykles, turto finansinius aspektus, kainų sudarymo mechanizmą, atitinkamas kainas ir kiekį, pavyzdžiui, kainas, palūkanų normas, prekybos apimtį, likučius;

c)   prieinamumas– tai galimybė Eurosistemai dalyvauti ir pasiekti rinką. Rinka laikoma prieinama, jei jos procedūrų ir veiklos taisyklės leidžia Eurosistemai gauti informaciją ir atlikti sandorius, kai to reikia įkaito valdymo tikslais.

4.   Nereguliuojamų rinkų atrankos procesas apibrėžiamas išimtinai tik atliekant Eurosistemos įkaito valdymo funkciją ir neturėtų būti laikomas Eurosistemos atliktu bet kurios rinkos tikrosios kokybės vertinimu.

69 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto emitento arba garanto rūšis

1.   Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jas išleidžia arba jų garantais yra valstybių narių centriniai bankai, viešojo sektoriaus subjektai, agentūros, kredito įstaigos, finansų bendrovės, išskyrus kredito įstaigas, ne finansų bendrovės, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos.

2.   Be Reglamento (ES) Nr. 575/2013 117 straipsnio 2 dalyje ir 118 straipsnyje nurodytų bankų ir organizacijų, Eurosistema gali, daugiašaliu plėtros banku arba tarptautine organizacija pripažinti bet kurį subjektą šių gairių tikslais, remdamasi su visais šiais kriterijais susijusiu vertinimu:

a)

tai yra organizacija, turinti šalių sienas peržengiančias pasaulinio arba regioninio lygio funkcijas;

b)

jį didžiąja dalimi finansuoja nacionalinės Vyriausybės arba su nacionalinėmis Vyriausybėmis susijusios organizacijos arba subjektai;

c)

subjekto paskirtis atitinka Sąjungos politiką.

70 straipsnis

Emitento arba garanto įsteigimo vieta

1.   Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jas išleidžia EEE šalyje arba ne EEE G10 šalyje įsteigtas emitentas, atsižvelgiant į išimtis 3–6 dalyse.

2.   Tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jų garantai turi būti įsteigti EEE šalyse, nebent konkrečioms skolos priemonėms garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti, atsižvelgiant į 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis. Galimybė naudoti IKVI garanto reitingą su konkrečiomis skolos priemonėmis susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 84 straipsnyje.

3.   Ne finansų bendrovių išleistų arba garantuotų skolos priemonių, kurių emisija, emitentas arba garantas neturi pripažintos IKVI sistemos kredito vertinimo, emitentas arba garantas turi būti įsteigti valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.

4.   Daugiašalių plėtros bankų arba tarptautinių organizacijų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms įsteigimo vietos kriterijus netaikomas ir jos yra tinkamos neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą.

5.   Turtu užtikrintų vertybinių popierių emitentas turi būti įsteigtas EEE šalyje pagal 74 straipsnį.

6.   Ne EEE G10 šalyse įsteigtų emitentų išleistos skolos priemonės laikomos tinkamomis tik tokiu atveju, jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai ginamos, pagal atitinkamus G10 šalies, nepriklausančios EEE, įstatymus. Šiuo tikslu, prieš tai, kol skolos priemonės galėtų būti laikomos tinkamomis, Eurosistemai priimtina forma ir priimtino turinio atitinkamam NCB pateikiamas teisinis vertinimas.

71 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės reikalavimai

Jei nenustatyta kitaip, tam, kad skolos priemonės būtų tinkamos, jos turi atitikti šiame skyriuje nustatytus kredito kokybės reikalavimus

2 skirsnis

Specialūs tam tikrų antrinę rinką turinčio turto rūšių tinkamumo kriterijai

1 poskirsnis

Specialūs turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai

72 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių tinkamumo kriterijai

Tam, kad turtu užtikrinti vertybiniai popieriai būtų tinkami Eurosistemos kredito operacijoms, jie turi atitikti bendruosius tinkamumo kriterijus, susijusius su visų rūšių antrinę rinką turinčiu turtu, nustatytu 1 skirsnyje, išskyrus 62 straipsnyje nustatytus reikalavimus, susijusius su pagrindine suma, ir, be to, šiame poskirsnyje nustatytus tinkamumo kriterijus.

73 straipsnis

Pinigų srautą sukuriančio turto vienarūšiškumas ir sudėtis

1.   Tam, kad TUVP būtų tinkami, visas TUVP užtikrinantis pinigų srautą sukuriantis turtas yra vienarūšis, t. y. jį galima apskaityti pagal vieną iš šių paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonų:

a)

gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

b)

komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka;

c)

paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ);

d)

paskolos automobiliams;

e)

vartojimo finansinės paskolos;

f)

iš finansinės nuomos gautinos sumos;

g)

iš kredito kortelių gautinos sumos.

2.   Eurosistema gali laikyti TUVP nevienarūšiais įvertinusi kitos sandorio šalies pateiktus duomenis.

3.   Į TUVP neįeina pinigų srautą sukuriantis turtas, kurį tiesiogiai sukūrė SPĮ, leidžianti TUVP.

4.   Pinigų srautą sukuriantis turtas negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš kitų TUVP emisijų dalių. Šis kriterijus neišskiria TUVP, kurių išleidimo struktūra apima dvi SPĮ, ir „tikro pardavimo“ kriterijus dėl šių SPĮ yra įvykdytas taip, kad antros SPĮ išleistos skolos priemonės yra tiesiogiai arba netiesiogiai užtikrintos pradiniu turto fondu ir visi pinigų srautai iš pinigų srautą sukuriančio turto yra pervedami iš pirmos SPĮ į antrą SPĮ.

5.   Be to, pinigų srautą sukuriantis turtas negali būti sudarytas – visiškai ar iš dalies, faktiškai ar potencialiai – iš su kredito įvykiais susietų obligacijų, apsikeitimo sandorių arba kitų išvestinių priemonių, sintetinių vertybinių popierių arba panašių reikalavimų. Šis apribojimas neapima apsikeitimo sandorių, naudojamų TUVP sandoriuose tik siekiant apsidrausti nuo rizikos.

6.   Nepažeidžiant šio poskirsnio tinkamumo kriterijų, pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinami komercine hipoteka užtikrinti vertybiniai popieriai, sudėtyje negali būti paskolų, kurios bet kuriuo metu būtų struktūruotos, sindikuotos ar su finansiniu svertu. Pagal šį kriterijų: struktūruota paskola – struktūra, apimanti subordinuotas emisijos dalis; sindikuota paskola – paskola, kurią teikia skolintojų grupė skolinimo sindikate; o paskola su finansiniu svertu – paskola, kuri teikiama bendrovei, jau turinčiai nemažą įsiskolinimą, pavyzdžiui, išpirkimo sandorį arba perėmimo finansavimą, kai paskola naudojama bendrovės, kuri taip pat yra su paskola susijusi skolininkė, nuosavybei įsigyti.

7.   Jei pinigų srautą sukuriantis turtas, kuriuo užtikrinami TUVP, apima iš finansinės nuomos gautinas likutinės vertės sumas, tie TUVP, kurie buvo tinkamo turto sąraše 2015 m. gegužės 1 d., išlieka tinkami iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

74 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių ir pinigų srautą sukuriančio turto geografiniai apribojimai

1.   TUVP emitentas turi būti EEE įsteigta SPĮ.

2.   Pinigų srautą sukuriantį turtą sukuria ir SPĮ parduoda EEE įsteigtas sukūrėjas arba EEE įsteigtas tarpininkas.

3.   2 dalies tikslais hipotekos patikėtinis arba gautinų sumų patikėtinis laikomas tarpininku. 2015 m. gegužės 1 d. tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąraše esantys TUVP, kurie neatitinka 2 dalies reikalavimo dėl hipotekos patikėtinio arba gautinų sumų patikėtinio įsteigimo vietos, išlieka tinkami iki 2016 m. gegužės 1 d., jei visi kiti tinkamumo kriterijai yra patenkinti.

4.   Pinigų srautą sukuriančio turto skolininkai ir kreditoriai yra įsteigti EEE arba, jei jie yra fiziniai asmenys, jie yra EEE rezidentai. Bet koks susijęs užtikrinamasis turtas yra EEE, o pinigų srautą sukuriantį turtą reglamentuojanti teisė yra EEE šalies teisė.

75 straipsnis

SPĮ įsigyjamas pinigų srautą sukuriantis turtas

1.   SPĮ atliekamam pinigų srautą sukuriančio turto įsigijimui taikoma valstybės narės teisė.

2.   SPĮ įsigyja pinigų srautą sukuriantį turtą iš sukūrėjo arba iš tarpininko, kaip nustatyta 74 straipsnio 2 dalyje, tokiu būdu, kurį Eurosistema laiko „tikru pardavimu“, įvykdytinu bet kokios trečiosios šalies atžvilgiu, ir jis yra nepasiekiamas sukūrėjui ir jo kreditoriams arba tarpininkui ir jo kreditoriams, taip pat sukūrėjo arba tarpininko nemokumo atveju.

76 straipsnis

Lėšų susigrąžinimo taisyklių, susijusių su turtu užtikrintais vertybiniais popieriais, vertinimas

1.   TUVP laikomi tinkamais tik jei Eurosistema įsitikina, kad jos teisės bus tinkamai apsaugotos nuo lėšų susigrąžinimo nuostatų, kurias Eurosistema laiko svarbiomis pagal atitinkamos EEE šalies teisę. Šiuo tikslu, prieš pradedant TUVP laikyti tinkamais, Eurosistema gali reikalauti:

a)

Eurosistemai priimtinos formos ir turinio nepriklausomo teisinio įvertinimo, kuriame išdėstytos atitinkamoje šalyje taikomos lėšų susigrąžinimo taisyklės ir (arba)

b)

kitų dokumentų įskaitant patikinimą apie gavėjo mokumą abejotinu laikotarpiu, kuris yra tam tikras laikotarpis, kurio metu likvidatorius gali pripažinti pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, pardavimą negaliojančiu.

2.   Lėšų susigrąžinimo taisyklės, kurias Eurosistema laiko griežtomis ir todėl nepriimtinomis, apima:

a)

taisykles, pagal kurias likvidatorius gali pripažinti pinigų srautą sukuriančio turto, kuriuo užtikrinti TUVP, pardavimą negaliojančiu tik todėl, kad toks sandoris buvo atliktas abejotinu laikotarpiu kaip nurodyta 1 dalies b punkte iki paskelbimo apie pardavėjo nemokumą, arba

b)

taisykles, pagal kurias tokio pripažinimo negaliojančiu galima išvengti tik tuomet, jei gavėjas gali įrodyti, kad pardavimo metu jis nežinojo apie pardavėjo nemokumą.

Taikant šį kriterijų pardavėjas atitinkamai gali būti sukūrėjas arba tarpininkas.

77 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių emisijos dalių neantraeiliškumas

1.   Tik TUVP emisijos dalys arba dalių dalys, kurios yra neantraeilės TUVP galiojimo laikotarpiu kitų tos pačios emisijos dalių atžvilgiu, laikomos tinkamomis.

2.   Laikoma, kad emisijos dalis arba dalies dalis yra neantraeilė kitų tos pačios emisijos dalių arba dalies dalių atžvilgiu, jeigu pagal mokėjimo vykdymo prioritetą (angl. post–enforcement priority) ir, jei taikoma, pagal pagreitinimo prioritetą (angl. post–acceleration priority), kaip numatyta prospekte, jokiai kitai emisijos daliai ar dalies daliai nesuteikiamas prioritetas dėl mokėjimų pagrindinės sumos ar palūkanų gavimo tos dalies arba dalies dalies atžvilgiu ir todėl tokia dalis ar dalies dalis tarp skirtingų emisijos dalių ar dalies dalių patiria nuostolį paskutinė.

78 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių paskolų lygio duomenų prieinamumas

1.   Išsamūs ir standartizuoti paskolų lygio duomenys apie visą pinigų srautą sukuriantį turtą, kuriuo užtikrinti TUVP, padaromi prieinamais pagal VIII priedo procedūras, taip pat informacija apie reikalaujamų duomenų kokybės įvertį. Vertindama tinkamumą, Eurosistema atsižvelgia į: a) visus atvejus, kai nepateikiami duomenys, ir b) tai, kaip dažnai atskiruose paskolos lygio duomenų laukeliuose nerandama prasmingų duomenų.

2.   Nepažeisdama pagal VIII priedą reikalaujamų paskolų lygio duomenų įverčių, Eurosistema gali priimti kaip įkaitą turtu užtikrintus vertybinius popierius, kurių įvertis žemesnis nei reikalaujamas (A1), kai pasibaigia pagal VIII priedą taikytinas atitinkamas pereinamasis laikotarpis, kiekvienu atskiru atveju įvertinus ir pateikus tinkamus paaiškinimus, kodėl nebuvo pasiektas reikalaujamas įvertis. Kiekvieno tinkamo paaiškinimo atveju Eurosistema nustato maksimalų leistino nukrypimo lygį ir leistino nukrypimo laikotarpį, kaip išsamiau išdėstyta ECB interneto svetainėje. Leistino nukrypimo laikotarpis nurodo, per kokį laikotarpį duomenų apie TUVP kokybė privalo pagerėti.

79 straipsnis

Užklausos dėl duomenų apie turtu užtikrintus vertybinius popierius

Eurosistema pasilieka teisę reikalauti iš kiekvienos trečiosios šalies, kurią ji laiko reikšminga, įskaitant emitentą, sukūrėją ir (arba) tvarkytoją (tačiau jais neapsiribojant), bet kokio paaiškinimo ir (arba) teisinio patvirtinimo, kurie, jos nuomone, yra reikalingi, kad būtų galima įvertinti TUVP tinkamumą, ir dėl paskolų lygio duomenų teikimo. Jei trečioji šalis neįvykdo kurios nors užklausos reikalavimų, Eurosistema gali nuspręsti nepriimti TUVP įkaitu arba gali nuspręsti laikinai sustabdyti tokio įkaito tinkamumą.

2 poskirsnis

Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtų obligacijų specialūs tinkamumo kriterijai

80 straipsnis

Turtu užtikrintais vertybiniais popieriais padengtų obligacijų tinkamumo kriterijai

1.   TUVP padengtų obligacijų atveju padengtų obligacijų užstato fonde yra tik turtu užtikrinti vertybiniai popieriai, kurie atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)

pinigų srautą sukuriantis turtas, užtikrinantis TUVP, atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalies d–f punktuose nustatytus reikalavimus TUVP, užtikrinantiems padengtas obligacijas;

b)

pinigų srautą sukuriantį turtą sukūrė su padengtų obligacijų emitentu glaudžiai susijęs subjektas kaip aprašyta 138 straipsnyje;

c)

jie naudojami kaip techninis įrankis hipotekoms arba garantija užtikrintoms nekilnojamojo turto paskoloms perleisti iš sukūrusio subjekto atitinkamos padengtos obligacijos užstato fondui.

2.   Pagal 4 dalį, NCB naudoja šias priemones, kad patikrintų, jog TUVP padengtų obligacijų užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies:

a)

kas ketvirtį NCB reikalauja, kad emitentas pasitikrintų ir patvirtintų, jog TUVP padengtų obligacijų užstato fonde nėra TUVP, kurie neatitinka 1 dalies. NCB reikalavime nurodoma, kad pasitikrinimo dokumentą turi pasirašyti emitento vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiasis finansininkas arba panašaus rango vadybininkas, arba vieno iš jų vardu įgaliotas pasirašantis asmuo;

b)

kiekvienais metais NCB reikalauja, kad išorės auditoriai arba emitento užstato fondo stebėtojai ex–post patvirtintų, jog TUVP padengtų obligacijų užstato fonde nėra TUVP, kurie stebimuoju laikotarpiu neatitinka 1 dalies.

3.   Jei emitentas nepatenkina tam tikro reikalavimo arba Eurosistema laiko, kad patvirtinimo turinys yra netikslus arba nepakankamas tiek, kad neįmanoma patikrinti, ar TUVP padengtų obligacijų užstato fondas atitinka 1 dalies kriterijus, Eurosistema nusprendžia nepriimti kaip užstato padengtų obligacijų arba laikinai sustabdyti jų tinkamumą.

4.   Jei pagal taikytinus teisės aktus arba prospektą numatoma, kad neįtraukiami TUVP, kurie neatitinka 1 dalies reikalavimų užstato fondo turtui, 2 dalyje numatyto patikrinimo atlikti nereikalaujama.

5.   Pagal 1 dalies b punktą, glaudūs ryšiai nustatomi tuo metu, kai turtu užtikrintų vertybinių popierių aukščiausiojo reitingo vienetai pervedami į padengtos obligacijos užstato fondą.

3 poskirsnis

Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų specialūs tinkamumo kriterijai

81 straipsnis

Eurosistemos išleistų skolos sertifikatų tinkamumo kriterijai

1.   ECB išleisti skolos sertifikatai ir NCB išleisti skolos sertifikatai, išleisti iki euro įvedimo atitinkamoje jų valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, dienos, yra tinkami būti Eurosistemos kredito operacijų įkaitu.

2.   Eurosistemos išleistiems skolos sertifikatams netaikomi šiame skyriuje nustatyti kriterijai.

2 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

82 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

1.   Papildant bendrąsias taisykles, nustatytas 59 straipsnyje ir 84 straipsnyje nustatytas specialiąsias taisykles, antrinę rinką turintis turtas atitinka šiuos kredito kokybės reikalavimus, kad būtų tinkamas būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijose:

a)

išskyrus TUVP, visas antrinę rinką turintis turtas turi bent vienos pripažintos IKVI sistemos pateiktą viešo kredito reitingo forma kredito vertinimą, atitinkantį bent jau 3–ią kokybės lygį pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę;

b)

TUVP turi bent dviejų pripažintų IKVI sistemų pateiktus viešo kredito reitingo forma kredito vertinimus; kiekvienos šių IKVI sistemų pateiktas vienas vertinimas atitinka bent jau 2–ą kokybės lygį pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

2.   Eurosistema gali reikalauti paaiškinimo, kurį ji laiko būtinu dėl 1 dalyje nurodyto viešo kredito reitingo.

83 straipsnis

IKVI kredito vertinimų, naudojamų antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės vertinimams, rūšys

Nustatant atitiktį kredito kokybės reikalavimams, taikytiniems antrinę rinką turinčiam turtui, naudojamos šios IKVI kredito vertinimo, gauto iš pripažintų IKVI, rūšys:

a)   IKVI emisijos reitingas– šis reitingas yra IKVI kredito vertinimas, priskirtas emisijai arba, jei nėra tos pačios IKVI sudaryto emisijos reitingo, programai arba emisijų serijai, pagal kurią išleistas turtas. Programos arba emisijų serijos IKVI vertinimas yra aktualus tik tuomet, jeigu jis taikomas konkrečiam turtui ir nėra skirtingo tos pačios IKVI sudaryto emisijos reitingo. IKVI emisijų reitingų atžvilgiu Eurosistema neatsižvelgia į pradinį turto terminą. Bet koks emisijai arba programai arba emisijų serijai priskirtas IKVI reitingas yra priimtinas;

b)   IKVI emitento reitingas– šis reitingas yra emitentui priskirtas IKVI kredito vertinimas. IKVI emitento reitingų atžvilgiu Eurosistema atsižvelgia į pradinį turto terminą priimtino IKVI kredito vertinimo atveju. Išskiriama:

i)

trumpalaikis turtas, t. y. tas turtas, kurio pradinis terminas iki 390 dienų imtinai ir

ii)

ilgalaikis turtas, t. y. tas turtas, kurio pradinis terminas daugiau nei 390 dienų. Trumpalaikio turto atveju yra priimtini tik IKVI trumpalaikiai ir ilgalaikiai emitento reitingai. Ilgalaikio turto atveju priimtini tik IKVI ilgalaikiai emitento reitingai.

c)   IKVI garanto reitingas– šis reitingas tai garantui priskirtas IKVI kredito vertinimas, jeigu garantija atitinka IV antraštinės dalies reikalavimus. IKVI garanto reitingų atžvilgiu Eurosistema neatsižvelgia į pradinį turto terminą. Priimtini tik IKVI ilgalaikiai garanto reitingai.

84 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto IKVI kredito vertinimų pirmenybė

Antrinę rinką turinčio turto atžvilgiu Eurosistema atsižvelgia į IKVI kredito vertinimą, kuriuo nustatoma turto atitiktis kredito kokybės reikalavimams, pagal toliau išdėstytas taisykles:

a)

antrinę rinką turinčio turto, išskyrus antrinę rinką turintį turtą, kurį išleido centrinė valdžia, regioninė arba vietos valdžia, agentūros, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos, ir TUVP atžvilgiu taikomos šios taisyklės:

i)

Eurosistema pirmiausia svarsto IKVI emisijos reitingą, o po jo – IKVI emitento arba IKVI garanto reitingus. Nedarant poveikio šios pirmenybės taisyklės taikymui, pagal 82 straipsnio 1 dalies a punktą, bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos taikomus kredito kokybės reikalavimus;

ii)

jeigu yra keli tos pačios emisijos IKVI sudaryti reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią IKVI emisijos reitingą. Jeigu pirmasis geriausias IKVI emisijos reitingas neatitinka Eurosistemos kredito kokybės minimalios ribos antrinę rinką turinčiam turtui, turtas yra netinkamas, net ir esant pagal IV antraštinę dalį priimtinai garantijai;

iii)

jeigu nėra jokio IKVI sudaryto emisijos reitingo, Eurosistema gali svarstyti IKVI emitento arba IKVI garanto reitingą. Jeigu yra keli tai pačiai emisijai IKVI sudaryti emitento ir (arba) garanto reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią iš šių reitingų;

b)

antrinę rinką turinčio turto, kurį išleido centrinė valdžia, regioninė arba vietos valdžia, agentūros, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos, atžvilgiu taikomos šios taisyklės:

i)

pagal 82 straipsnio 1 dalies a punktą, bent vienas IKVI kredito vertinimas turi atitikti taikomiems Eurosistemos kredito kokybės reikalavimams. Eurosistema svarsto tik IKVI emitento arba IKVI garanto reitingus;

ii)

jeigu yra keli IKVI sudaryti emitento ir garanto reitingai, Eurosistema taiko pirmąjį geriausią iš šių reitingų;

iii)

padengtos obligacijos, kurias išleido agentūros, nėra vertinamos pagal šio punkto taisykles, o vertinamos pagal a punktą;

c)

TUVP taikomos šios taisyklės:

i)

pagal 82 straipsnio 1 dalies b punktą, bent du IKVI kredito vertinimai atitinka taikomus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus. Eurosistema svarsto tik IKVI emisijos reitingus;

ii)

jeigu yra daugiau nei du IKVI sudaryti emisijos reitingai, Eurosistema atsižvelgia į pirmąjį ir antrąjį geriausią iš šių IKVI emisijos reitingų.

85 straipsnis

Daugiau nei vieno emitento išleisti vertybiniai popieriai

Daugiau nei vieno emitento išleistam antrinę rinką turinčiam turtui (daugiau nei vieno emitento išleisti vertybiniai popieriai), taikomas IKVI emitento reitingas nustatomas pagal kiekvieno emitento potencialią atsakomybę, kaip nurodyta:

a)

jei kiekvienas emitentas solidariai atsako už visų kitų emitentų įsipareigojimus dėl emisijos arba, jei taikytina, programos arba emisijų serijos, svarstytinas IKVI emitento reitingas yra aukščiausias reitingas tarp pirmųjų geriausių IKVI emitento reitingų visiems susijusiems emitentams, arba

b)

jei kiekvienas emitentas solidariai neatsako už visų kitų emitentų įsipareigojimus dėl emisijos arba, jei taikytina, programos arba emisijų serijos, svarstytinas IKVI emitento reitingas yra žemiausias reitingas tarp pirmųjų geriausių IKVI emitento reitingų visiems susijusiems emitentams.

86 straipsnis

Ne euro reitingai

IKVI emitento reitingų atveju užsienio valiuta yra priimtina. Jei turtas yra išreikštas emitento vidaus valiuta, taip pat priimtinas vietos valiutos reitingas.

87 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto kredito kokybės vertinimo kriterijai nesant pripažintos IKVI kredito vertinimo

1.   Nesant tinkamo kredito vertinimo, kurį dėl emisijos, emitento arba garanto teikia pripažinta IKVI, kaip būtų taikoma pagal 84 straipsnio a arba b punktą, Eurosistema parengia antrinę rinką turinčio turto (išskyrus TUVP) numanomą kredito vertinimą pagal 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles. Šis numanomas kredito vertinimas turi atitikti Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus.

2.   Jei skolos priemones išleido arba garantavo regioninė valdžia, vietos valdžia arba viešojo sektoriaus subjektas, įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 8 dalyje (toliau – CRR viešojo sektoriaus subjektas), Eurosistema atlieka kredito vertinimą pagal šias taisykles:

a)

jei emitentai arba garantai yra regioninė valdžia, vietos valdžia arba CRR viešojo sektoriaus subjektai, kuriuos kompetentingos institucijos kapitalo reikalavimų tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 2 dalį, 116 straipsnio 1 dalį ir 116 straipsnio 4 dalį traktuoja taip pat kaip centrinę valdžią, kurios jurisdikcijoje jie yra įsteigti: šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis geriausią kredito reitingą, kurį centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje jie yra įsteigti, suteikia pripažinta IKVI;

b)

jei emitentai arba garantai yra regioninė valdžia, vietos valdžia arba CRR viešojo sektoriaus subjektai, kuriuos kompetentingos institucijos kapitalo reikalavimų tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 115 straipsnio 1 dalį ir 116 straipsnio 2 dalį traktuoja taip pat kaip kredito įstaigas: šių subjektų išleistoms arba garantuotoms skolos priemonėms priskiriamas kredito kokybės lygis, atitinkantis vienu kredito kokybės lygiu sumažintą geriausią kredito reitingą, kurį centrinei valdžiai, kurios jurisdikcijoje šie subjektai yra įsteigti, suteikia pripažinta IKVI;

c)

jei emitentai arba garantai yra CRR viešojo sektoriaus subjektai, kurie nėra nurodyti a ir b punktuose, numanomas kredito vertinimas nerengiamas ir jie traktuojami taip pat, kaip ir privataus sektoriaus subjektai.

3.   Jei skolos priemones išleido arba garantavo ne finansų bendrovės, įsteigtos valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, Eurosistema atlieka kredito kokybės vertinimą, grįstą kredito kokybės vertinimo taisyklėmis, taikytinomis III antraštinės dalies 2 skyriuje numatytam kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimui. Turtas, kurio kredito kokybė vertinama pagal šioje dalyje esančias taisykles, neįtraukiamas į antrinę rinką turinčio tinkamo turto viešą sąrašą.

9 lentelė

IKVI kredito vertinimo neturinčių emitentų arba garantų numanomi kredito vertinimai

 

Emitentų arba garantų paskirstymas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013

EKVS sudarytas atitinkamai klasei priklausančio emitento arba garanto numanomas kredito vertinimas

1 klasė

Regioninė valdžia, vietos valdžia ir CRR viešojo sektoriaus subjektai, kurie pagal kompetentingas priežiūros institucijas gali būti prilyginti centrinei valdžiai kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais

Tos šalies, kurioje subjektas įsteigtas, centrinės valdžios IKVI kredito vertinimas

2 klasė

Regioninė valdžia, vietos valdžia ir CRR viešojo sektoriaus subjektai, kurie pagal kompetentingas institucijas gali būti prilyginti kredito įstaigoms kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais

Tos šalies, kurioje subjektas įsteigtas, centrinės valdžios IKVI kredito vertinimas, sumažintas vienu kredito kokybės žingsniu (18)

3 klasė

Kiti CRR viešojo sektoriaus subjektai

Traktuojami kaip privačiojo sektoriaus emitentai arba skolininkai

88 straipsnis

Turtu užtikrintų vertybinių popierių papildomi kredito kokybės reikalavimai

1.   TUVP kredito kokybės vertinimas grindžiamas viešu emisijos reitingu, kuris paaiškintas viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, t. y. naujos emisijos ataskaitoje. Viešai prieinamoje kredito reitingų ataskaitoje, inter alia, pateikiama išsami struktūrinių ir teisinių aspektų analizė, išsamus bendrojo užtikrinamojo įkaito įvertinimas, sandorio dalyvių analizė bei visų kitų svarbių sandorio aspektų analizė.

2.   Be 1 dalyje nurodytų reikalavimų, pripažintos IKVI turi skelbti reguliarias turtu užtikrintų vertybinių popierių priežiūros ataskaitas. Šios ataskaitos skelbiamos ne vėliau kaip praėjus keturioms savaitėms nuo TUVP atkarpos mokėjimo dienos. Šių ataskaitų ataskaitinė data yra naujausia atkarpos mokėjimo diena, išskyrus TUVP atkarpos mokėjimus, kai mokama kas mėnesį, tuo atveju priežiūros ataskaita skelbiama bent kas ketvirtį. Priežiūros ataskaitose nurodomi bent jau esminiai sandorio duomenys, pavyzdžiui, bendrojo užtikrinamojo įkaito sudėtis, sandorio dalyviai, kapitalo struktūra, taip pat veiklos rezultatų duomenys.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO TINKAMUMO KRITERIJAI IR KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI

1 SKYRIUS

Antrinės rinkos neturinčio turto tinkamumo kriterijai

1 skirsnis

Kredito reikalavimų tinkamumo kriterijai

89 straipsnis

Tinkama turto rūšis

Tinkama turto rūšis– kredito reikalavimas, kuris yra skolininko skolos įsipareigojimas kitai sandorio šaliai.

2.   Kredito reikalavimų rūšys, kurios turi „mažėjantį likutį“, t. y. kai pagrindinė suma ir palūkanos mokami pagal iš anksto nustatytą tvarkaraštį, taip pat panaudotos kredito linijos, yra tinkamos kredito reikalavimų rūšys.

3.   Einamosios sąskaitos pereikvojimas, akredityvai ir nepanaudotos kredito linijos, pavyzdžiui, atsinaujinančių kredito reikalavimų nepanaudotos galimybės, kurie leidžia naudotis kreditu, tačiau patys nėra kredito reikalavimai, nėra tinkamos kredito reikalavimų rūšys.

4.   Sindikuotų paskolų dalis laikoma tinkama kredito reikalavimo rūšimi. Šiame skirsnyje sindikuotų paskolų dalis yra kredito reikalavimas, atsiradęs dėl skolintojo dalyvavimo skolintojų grupei teikiant paskolą skolinimo sindikate.

5.   Kitame kontekste nei paprastas skolinimas suteiktas kredito reikalavimas gali būti tinkama turto rūšimi. Tam tikroms lizingo arba faktoringo struktūroms būdingas reikalavimas gali būti tinkama turto rūšimi, jei jis yra kredito reikalavimas. Faktoringo būdu įsigyti reikalavimai yra tinkamo turto rūšis tiek, kiek jie iš tikrųjų yra kredito reikalavimai, skirtingai nei kiti reikalavimai, pavyzdžiui, pirkimo kainos reikalavimai.

90 straipsnis

Kredito reikalavimų pagrindinė suma ir atkarpos

Tam, kad būtų tinkami, kredito reikalavimai iki galutinio išpirkimo atitinka šiuos reikalavimus:

a)

yra su fiksuota, besąlygiškai nustatyta pagrindine suma ir

b)

yra su palūkanų norma, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas, todėl palūkanų norma yra viena iš šių:

i)

nulinės atkarpos;

ii)

fiksuotoji;

iii)

kintamoji, t. y. susieta su nuoroda į kitą palūkanų normą arba su infliacijos norma.

91 straipsnis

Neantraeiliškumas

Kredito reikalavimai negali suteikti teisės į pagrindinę sumą ir (arba) palūkanas, kurios yra antraeilės pagal: a) kitų neužtikrintų skolininko skolos įsipareigojimų turėtojų teises, įskaitant tos pačios sindikuotos paskolos kitas akcijas arba akcijų dalis, ir b) to paties emitento skolos priemonių savininkų teises.

92 straipsnis

Kredito reikalavimų kredito kokybės reikalavimai

Kredito reikalavimų kredito kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto kredito kokybę. Atitinkamas skolininkas arba garantas atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nurodytus EKVS taisyklėse dėl kredito reikalavimų, nustatytose ketvirtos dalies III antraštinės dalies 2 skyriuje.

93 straipsnis

Minimalus kredito reikalavimų dydis

Naudojant vidaus rinkoje, tuo metu, kai kita sandorio šalis pateikia kredito reikalavimus panaudoti kaip įkaitą, jie atitinka buveinės NCB nustatytą minimalaus dydžio ribą. Tarpvalstybinio naudojimo atveju taikoma 500 000 eurų minimalaus dydžio riba.

94 straipsnis

Kredito reikalavimų išraiškos valiuta

Kredito reikalavimai išreiškiami eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, ankstesnių valiutų.

95 straipsnis

Skolininko arba garanto rūšis

1.   Tinkamų kredito reikalavimų skolininkai ir garantai yra nefinansinės bendrovės, viešojo sektoriaus subjektai, daugiašaliai plėtros bankai arba tarptautinės organizacijos. Šio straipsnio tikslais daugiašalius plėtros bankus arba tarptautines organizacijas Eurosistema gali pripažinti tokiu pat būdu kaip aprašyta 69 straipsnio 2 dalyje.

2.   Jei kredito reikalavimas turi daugiau negu vieną skolininką, kiekvienas skolininkas solidariai atsako už visišką atitinkamo kredito reikalavimo grąžinimą.

96 straipsnis

Skolininko ir garanto buvimo vieta

1.   Skolininkas kredito reikalavimo atžvilgiu įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.

2.   Garantas kredito reikalavimo atžvilgiu taip pat yra įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, nebent garantijos nereikia antrinės rinkos neturinčio turto kredito kokybės reikalavimams nustatyti, nes yra tinkamas skolininko kredito vertinimas.

3.   Daugiašalių plėtros bankų arba tarptautinių organizacijų skolininkams arba garantams 1 ir 2 dalies taisyklės netaikomos, ir jos yra tinkamos neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą.

97 straipsnis

Taikoma teisė

Kredito reikalavimo sutarčiai bei kitos sandorio šalies ir buveinės NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu taikoma valstybės narės, kurios valiuta yra euro, teisė. Be to, negali būti daugiau nei iš viso dviejų šalių reglamentuojanti teisė, taikoma:

a)

kitai sandorio šaliai;

b)

kreditoriui;

c)

skolininkui;

d)

garantui (jei taikytina);

e)

kredito reikalavimo sutarčiai;

f)

kitos sandorio šalies ir buveinės NCB sutarčiai dėl kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu.

98 straipsnis

Tvarkymo procedūros

Kredito reikalavimai tvarkomi pagal Eurosistemos procedūras, kaip apibrėžta atitinkamuose nacionaliniuose NCB dokumentuose.

99 straipsnis

Papildomi teisiniai reikalavimai kredito reikalavimams

1.   Siekiant garantuoti, kad būtų sukurta tinkama kredito reikalavimų apsauga ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant realizuoti, turi būti tenkinami papildomi teisiniai reikalavimai. Šie teisiniai reikalavimai susiję su:

a)

kredito reikalavimų egzistavimo tikrinimu;

b)

skolininko informavimu apie kredito reikalavimo naudojimą arba tokio naudojimo užregistravimu;

c)

kredito reikalavimų naudojimo apribojimų nebuvimu;

d)

kredito reikalavimų pardavimo apribojimų nebuvimu;

e)

su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimu.

2.   Šių teisinių reikalavimų turinys išdėstytas 100–105 straipsniuose. Daugiau informacijos apie konkrečias nacionalinės jurisdikcijos savybes pateikta atitinkamuose nacionaliniuose NCB dokumentuose.

100 straipsnis

Kredito reikalavimams pateikti naudojamų procedūrų patikrinimas

NCB arba priežiūros institucijos, arba išorės auditoriai atlieka vienkartinį procedūrų, pagal kurias kita sandorio šalis teikia Eurosistemai informaciją apie kredito reikalavimus, tinkamumo patikrinimą.

101 straipsnis

Kredito reikalavimų egzistavimo tikrinimas

1.   NCB, siekdami patikrinti, ar egzistuoja įkaitu pateikti kredito reikalavimai, privalo taikyti bent šias toliau nurodytas priemones:

a)

iš kitų sandorio šalių bent kas ketvirtį jie gauna rašytinį patvirtinimą, kuriuo kitos sandorio šalys patvirtina:

i)

kredito reikalavimų egzistavimą (užuot teikus šį patvirtinimą gali būti palyginama centrinių kredito registrų, jei tokie yra, informacija);

ii)

kad kredito reikalavimai atitinka Eurosistemos taikomus tinkamumo kriterijus;

iii)

kad toks kredito reikalavimas tuo pačiu metu nėra naudojamas kaip įkaitas bet kurios trečiosios šalies naudai, ir kad kita sandorio šalis nepanaudos tokio kredito reikalavimo kaip įkaito bet kuriai trečiajai šaliai;

iv)

kad kita sandorio šalis įsipareigoja atitinkamam NCB ne vėliau kaip per kitą darbo dieną, pranešti apie bet kokį įvykį, kuris daro esminę įtaką faktiniams kitos sandorio šalies ir NCB sutartiniams santykiams, o ypač – kredito grąžinimui prieš nustatytą terminą, viso kredito arba jo dalies grąžinimui, reitingų sumažinimui ir esminiam kredito reikalavimų sąlygų pasikeitimui;

b)

jie arba atitinkami centriniai kredito registrai, kompetentingos bankų priežiūros institucijos arba išorės auditoriai atlieka atsitiktinius kitų sandorių šalių rašytinių patvirtinimų kokybės ir tikslumo patikrinimus kai jiems pristatomi dokumentai arba atvykdami į patikrinimo vietą. Kiekvieno kredito reikalavimo atveju tikrinama informacija apima bent jau savybes, kurios lemia kredito reikalavimų egzistavimą ir tinkamumą. Kitų sandorių šalių su EKVS patvirtintais vidaus reitingais pagrįstoms sistemoms (VRPS) atliekami papildomi kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimų patikrinimai, apimantys ĮNT, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu naudojamų kredito reikalavimų skolininkais, patikrinimus.

2.   Kai pagal 100 straipsnį arba šio straipsnio 1 dalies a punktą ir b punktą tikrinimus atlieka priežiūros institucijos, išorės auditoriai arba centriniai kredito registrai, jie turi būti tam įgalioti, jei būtina, sudarant sutartį arba pagal taikomus nacionalinius reikalavimus.

102 straipsnis

Kredito reikalavimų panaudojimo įkaitu sutarties galiojimas

Kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu sutartis galioja tarp kitos sandorio šalies ir atitinkamo NCB pagal taikytiną nacionalinę teisę. Turi būti įvykdyti visi teisiniai formalumai, reikalingi sutarties galiojimui užtikrinti ir kitos sandorio šalies ir (arba) gavėjo atliekamam kredito reikalavimų panaudojimui įkaitu, užtikrinti.

103 straipsnis

Visapusiškas panaudojimo įkaitu galiojimas trečiųjų šalių atžvilgiu

1.   Kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu sutartis galioja tarp trečiųjų šalių pagal taikytiną nacionalinę teisę. Kita sandorio šalis ir (arba), atitinkamai, gavėjas vykdo visus teisinius formalumus, reikalingus teisėtam kredito reikalavimo panaudojimui įkaitui užtikrinti.

2.   Atsižvelgiant į taikytiną nacionalinę teisę, skolininko informavimui taikomos šios nuostatos:

a)

jei reikalaujama informuoti skolininką arba kredito reikalavimo panaudojimą įkaitu būtina užregistruoti viešame registre, kad jis visapusiškai galiotų trečiųjų šalių atžvilgiu, o ypač, kad buveinės NCB užtikrinimo apsaugos interesai būtų pirmaeiliai kitų kreditorių atžvilgiu, reikalaujama, kad tokie informavimo ir registracijos reikalavimai būtų išpildyti iš anksto arba kredito reikalavimo panaudojimo įkaitu metu;

b)

jei pagal a punktą nereikalaujama iš anksto informuoti skolininką arba iš anksto viešai registruoti kredito reikalavimo panaudojimą įkaitu, kaip nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose, reikalaujama informuoti skolininką ex post. Informuojant skolininką ex post, reikalaujama, kad kita sandorio šalis arba buveinės NCB, kaip nustatyta nacionaliniuose dokumentuose, informuotų skolininką apie tai, kad kita sandorio šalis kredito reikalavimą naudoja įkaitu NCB naudai iš karto po įsipareigojimų neįvykdymo arba panašaus kredito įvykio, kaip išsamiau apibūdinta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose;

c)

NCB gali nuspręsti reikalauti, kad informavimas arba išankstinė vieša registracija būtų atlikti iš anksto arba panaudojimo įkaitu metu, net jei šie formalumai nėra reikalingi a punkte nurodytais tikslais;

d)

kredito reikalavimų, kurie yra pareikštinės priemonės, atveju buveinės NCB gali pareikalauti, kad tokios pareikštinės priemonės būtų fiziškai pervestos jam arba trečiajai šaliai iš anksto arba jų panaudojimo įkaitu metu. a ir b punktuose nustatyti informavimo reikalavimai netaikomi kredito reikalavimams, kurie yra pareikštinės priemonės.

3.   Prieš tai paminėti reikalavimai yra būtinieji. NCB gali nuspręsti reikalauti iš anksto pranešti arba užregistruoti ir kitais negu pirmiau išvardytais atvejais, taip pat pareikštinių priemonių atveju.

104 straipsnis

Kredito reikalavimų naudojimo įkaitu ir pardavimo apribojimų nebuvimas

1.   Kredito reikalavimai yra visiškai perleidžiami, ir nėra jokių apribojimų jų panaudojimui įkaitu Eurosistemos naudai. Sutartyje dėl kredito reikalavimo ar kitose sutartinėse priemonėse tarp kitos sandorio šalies ir skolininko nėra kokių nors panaudojimą įkaitu ribojančių nuostatų, nebent nacionaliniuose įstatymuose yra nustatyta, kad bet kokie tokie sutartiniai apribojimai neriboja Eurosistemos dėl įkaito panaudojimo.

2.   Kredito reikalavimų sutartyje ar kitose sutartinėse priemonėse tarp kitos sandorio šalies ir skolininko nėra numatyta jokių kredito reikalavimo, panaudoto įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, realizavimą apribojančių nuostatų, įskaitant formą, laiką ar kitą su realizavimu susijusį reikalavimą.

3.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, nuostatos, apribojančios sindikuotų paskolų dalių perleidimą bankams, finansų įstaigoms ir subjektams, kurie reguliariai kuria arba perka paskolas, vertybinius popierius arba kitą finansinį turtą arba į jį investuoja (arba kurie įsteigti tais tikslais), nelaikomos kredito reikalavimo pardavimo apribojimu.

4.   Nepaisant 1 ir 2 dalių, nelaikoma, kad mokėjimų surinkimo ir paskirstymo bei paskolos administravimo tarpininkas apriboja sindikuotos paskolos dalies panaudojimą įkaitu ir pardavimą, jei: a) tarpininkas yra Sąjungoje esanti kredito įstaiga, ir b) profesiniai ryšiai tarp atitinkamo sindikato nario ir tarpininko gali būti perleisti tiesiogiai arba kaip sindikuotos paskolos dalies priklausinys.

105 straipsnis

Su banko paslaptimis ir konfidencialumu susijusių apribojimų nebuvimas

Kita sandorio šalis ir skolininkas sudaro sutartį, kad skolininkas besąlygiškai sutinka, kad kita sandorio šalis Eurosistemai atskleistų išsamią informaciją apie kredito reikalavimą ir skolininką, kurios reikalauja buveinės NCB, siekdamas garantuoti, kad būtų sukurta tinkama kredito reikalavimų apsauga ir kad, kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų, kredito reikalavimus būtų galima nedelsiant parduoti. Šis reikalavimas nebūtinas, jei pagal taikomą nacionalinę teisę tokios informacijos teikimo nevaržo jokios taisyklės, kaip numatyta taikomuose buveinės NCB nacionaliniuose dokumentuose.

2 skirsnis

Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai

106 straipsnis

Terminuotųjų indėlių tinkamumo kriterijai

12 straipsnyje aprašyti terminuotieji indėliai, kuriuos laiko kita sandorio šalis, yra tinkamas būti įkaitu turtas Eurosistemos kredito operacijoms.

3 skirsnis

MHUSP tinkamumo kriterijai

107 straipsnis

MHUSP tinkamumo kriterijai

1.   MHUSP yra paprastasis arba įsakomasis vekselis, apsaugotas bendru būsto hipotekų fondu, kuris nėra visiškai pakeistas vertybiniais popieriais. Sudaroma galimybė pakeisti turtą bendrajame fonde ir sukurtas mechanizmas užtikrinti, kad buveinės NCB teikiamas prioritetas prieš kitus kreditorius, išskyrus tuos, kuriems taikoma išimtis dėl valstybės politikos priežasčių.

2.   MHUSP turi fiksuotą, besąlygiškai nustatytą pagrindinę sumą ir palūkanų normą, dėl kurios negali atsirasti neigiamas pinigų srautas.

3.   MHUSP atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nurodytus EKVS taisyklėse dėl MHUSP, nustatytose ketvirtos dalies III antraštinės dalies 2 skyriuje.

4.   MHUSP išleidžia kredito įstaigos, kurios yra kitos sandorio šalys, įsteigtos valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro.

5.   MHUSP išreiškiamos eurais arba kuria nors iš valstybių narių, kurių valiuta yra euro, anksčiau galiojusių valiutų.

6.   MHUSP emitentas bent kas mėnesį pats pasitikrina, kad būsto paskolos, kurios sudaro užstato fondą, atitinka buveinės NCB nacionaliniuose susitarimuose nurodytus tinkamumo kriterijus, kuriais grindžiamas kredito vertinimas.

7.   MHUSP panaudojimo ir tvarkymo procedūros priklauso nuo Eurosistemos procedūrų, kaip apibrėžta buveinės NCB nacionaliniuose dokumentuose.

2 SKYRIUS

ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO EUROSISTEMOS KREDITO KOKYBĖS REIKALAVIMAI

108 straipsnis

Antrinės rinkos neturinčio turto Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

Tam, kad antrinės rinkos neturintis turtas būtų tinkamas, taikomi šie Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai:

a)

kredito reikalavimų kredito kokybė vertinama pagal skolininko arba garanto kredito kokybę, kuri atitinka bent jau kredito kokybės 3 lygį, kaip nurodyta suderintoje Eurosistemos reitingų skalėje;

b)

MHUSP kredito kokybės vertinimas atitinka bent jau kredito kokybės 2 lygį, kaip nurodyta suderintoje Eurosistemos reitingų skalėje.

1 skirsnis

Kredito reikalavimų Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

109 straipsnis

Kredito reikalavimų kredito kokybės vertinimo bendrosios taisyklės

1.   Eurosistema įvertina kredito reikalavimų kredito kokybę remdamasi skolininkų arba garantų kredito kokybe, kurią nustato kredito vertinimo sistema arba pagal 110 straipsnį kitos sandorio šalies atrinktas šaltinis.

2.   Kitos sandorių šalys per kitą darbo dieną informuoja atitinkamą NCB apie bet kokį kitai sandorio šaliai žinomą kredito įvykį, įskaitant įkaitu pateiktų kredito reikalavimų skolininkų uždelstus mokėjimus, ir atitinkamam NCB paprašius turtą atsiima arba pakeičia.

3.   Kitos sandorių šalys turi užtikrinti, kad skolininkų arba garantų atžvilgiu įkaitu pateiktiems kredito reikalavimams jos taiko jų pasirinktų kredito vertinimo sistemų arba šaltinių naujausius kredito kokybės vertinimus.

110 straipsnis

Kredito vertinimo sistemos arba šaltinio atranka

1.   Kredito reikalavimus pateikiančios įkaitu kitos sandorių šalys atrenka vieną kredito vertinimo sistemą iš vieno iš keturių Eurosistemos pripažintų kredito vertinimo šaltinių pagal ketvirtos dalies V antraštinės dalies bendruosius pripažinimo kriterijus. Jei kitos sandorių šalys atrenka IKVI šaltinį, gali būti naudojama bet kuri IKVI sistema.

2.   Papildant 1 dalį, NCB gali leisti kitoms sandorių šalims, buveinės NCB pateikusioms motyvuotą prašymą kartu su tinkamais profesiniais įrodymais dėl nepakankamos „pagrindinės“ kredito vertinimo šaltinio arba sistemos apimties, naudoti daugiau negu vieną kredito vertinimo sistemą arba šaltinį.

3.   Jei kitoms sandorių šalims leidžiama naudoti daugiau negu vieną kredito vertinimo sistemą arba kredito vertinimo šaltinį, tikimasi, kad „pagrindinė“ sistema arba šaltinis teiks daugumos įkaitų naudojamų kredito reikalavimų skolininkų kredito kokybės vertinimą. Jei ši pagrindinė sistema arba šaltinis gali pateikti skolininko arba garanto kredito vertinimą, tik šis kredito vertinimas apibrėžia skolininkui arba garantui taikomus tinkamumą ir vertinimą mažesne nei rinkos verte.

4.   Kitos sandorių šalys naudoja atrinktas kredito vertinimo sistemas arba šaltinius bent 12 mėnesių laikotarpiu.

5.   Praėjus 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, kitos sandorių šalys gali buveinės NCB pateikti motyvuotą prašymą pakeisti kredito vertinimo sistemą arba šaltinį.

6.   Tam tikromis aplinkybėmis, ypač kai kita sandorio šalis pereina prie VRPS arba kredito reikalavimus pradeda naudoti įkaitu, motyvuotą prašymą pateikusiai kitai sandorio šaliai NCB išimties tvarka gali leisti nukrypti nuo 4 dalyje nurodyto minimalaus 12 mėnesių laikotarpio apribojimo ir leisti kitai sandorio šaliai per tą laikotarpį pakeisti savo atrinktą kredito vertinimo sistemą arba šaltinį.

7.   Jei kita sandorio šalis pasirinko IKVI kredito vertinimo šaltinį, ji gali taikyti IKVI skolininko arba IKVI garanto reitingą. Jeigu yra keli IKVI skolininko ir (arba) IKVI garanto reitingai tam pačiam kredito reikalavimui, naudojamas geriausias esamas iš IKVI kredito vertinimų.

111 straipsnis

Kredito reikalavimų kredito vertinimas, kai skolininkai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai arba ne finansų bendrovės

1.   Eurosistema įvertina kredito reikalavimų kredito kokybę, kai skolininkai arba garantai yra viešojo sektoriaus subjektai pagal šias taisykles, kurios taikomos nurodyta tvarka:

a)

jei yra kitos sandorio šalies pasirinktos sistemos arba šaltinio kredito vertinimas, Eurosistema jį naudoja nustatydama, ar viešajam sektoriui priklausantis subjektas, veikiantis kaip skolininkas arba garantas, atitinka 108 straipsnyje nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus antrinės rinkos neturinčiam turtui;

b)

nesant a punkte nurodyto kredito vertinimo, Eurosistema naudoja IKVI kredito vertinimą, kurį dėl viešojo subjekto, veikiančio kaip skolininkas arba garantas, teikia pripažinta IKVI sistema;

c)

nesant a arba b punkte nurodyto kredito vertinimo, 87 straipsnyje nustatyta procedūra antrinę rinką turinčiam turtui taikoma atitinkamam viešojo sektoriaus subjektui, veikiančiam kaip skolininkas arba garantas.

2.   Eurosistema įvertina kredito reikalavimų kredito kokybę, kai skolininkai arba garantai yra ne finansų bendrovės, tokia tvarka: kitos sandorio šalies pasirinktos kredito vertinimo sistemos arba šaltinio kredito vertinimas atitinka 108 straipsnyje nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus antrinės rinkos neturinčiam turtui.

2 skirsnis

MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai

112 straipsnis

MHUSP Eurosistemos kredito kokybės reikalavimų nustatymas

Tam, kad atitiktų 108 straipsnyje nustatytus kredito kokybės reikalavimus, buveinės NCB įvertina MHUSP kredito kokybę, remdamasis konkrečiai jurisdikcijai būdinga kredito kokybės vertinimo sistema, nustatyta taikomuose nacionaliniuose dokumentuose.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO IR ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO GARANTIJOS

113 straipsnis

Garantijoms taikomi reikalavimai

1.   Eurosistemos kredito kokybės reikalavimai gali būti nustatyti remiantis pagal 82–84 straipsnius garantams suteiktais kredito vertinimais dėl antrinę rinką turinčio turto ir pagal 108 straipsnį dėl kredito reikalavimų.

2.   Garantams, kurie turi nustatyti Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, teikiamos garantijos atitinka šią antraštinę dalį.

3.   1 dalies tikslais, atitinkamas garantas įvertinamas atskirai, remiantis jo kredito vertinimu, ir atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus.

114 straipsnis

Garantijos savybės

1.   Pagal garantijos sąlygas, garantas besąlygiškai ir neatšaukiamai teikia garantiją, vykdomą gavus pirmą pareikalavimą, už emitento arba skolininko įsipareigojimus dėl pagrindinės sumos, palūkanų ir bet kokių kitų sumų, mokėtinų už antrinę rinką turintį turtą arba kredito reikalavimą jų turėtojams arba kreditoriams, kol tokie įsipareigojimai dėl antrinę rinką turinčio turto arba kredito reikalavimo nebus visiškai įvykdyti. Šiuo atžvilgiu nereikalaujama, kad garantija būtų specialiai skirta antrinę rinką turinčiam turtui arba kredito reikalavimui, bet gali būti taikoma tik emitentui arba skolininkui, jei garantija užtikrina atitinkamą antrinę rinką turintį turtą arba kredito reikalavimą.

2.   Garantija sumokama pagal pirmą pareikalavimą, neatsižvelgiant į užtikrintą antrinę rinką turintį turtą arba kredito reikalavimą. Viešojo sektoriaus subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius, suteiktos garantijos turi būti sumokamos arba pagal pirmą pareikalavimą, arba turi būti numatyta, kad jos bus sumokėtos nedelsiant ir tiksliai po paskelbimo apie įsipareigojimų neįvykdymą.

3.   Garantija yra teisėta, saistanti ir vykdytina garanto atžvilgiu.

4.   Garantijai taikoma valstybės narės teisė.

5.   Jei garantas nėra viešojo sektoriaus subjektas, turintis teisę rinkti mokesčius, tam, kad garantija užtikrintas antrinę rinką turintis turtas arba kredito reikalavimas galėtų būti laikomas tinkamu, atitinkamam NCB turi būti pateiktas Eurosistemai priimtina forma ir priimtino turinio garantijos teisėtumo, saistomosios galios ir vykdytinumo teisinis patvirtinimas. Be to, teisiniame patvirtinime turi būti nurodyta, kad garantija nėra asmeninė, ir ją gali vykdyti tik antrinę rinką turinčio turto turėtojai arba kredito reikalavimo kreditorius. Jei garantas įsteigtas pagal kitą jurisdikciją negu ta, kurios teisė reglamentuoja garantiją, teisinis patvirtinimas taip pat patvirtina, kad garantija yra teisėta ir vykdytina pagal jurisdikcijos, kurioje garantas įkūręs, teisę. Antrinę rinką turinčio turto atveju, kita sandorio šalis pateikia teisinį patvirtinimą NCB, kuris praneša apie tam tikrą garantija užtikrintą turtą, kad jis būtų įtrauktas į tinkamo turto sąrašą. Kredito reikalavimų atveju, kita sandorio šalis, ketindama įkaitu panaudoti kredito reikalavimą, turi pateikti teisinį patvirtinimą tos jurisdikcijos, kurios teisė reglamentuoja kredito reikalavimą, NCB, kad jis tai įvertintų. Vykdymo reikalavimui taikomi nemokumo arba bankroto įstatymai, bendrieji teisingumo principai ir kiti panašūs garantui taikomi ir apskritai turintys įtakos kreditorių teisėms garanto atžvilgiu įstatymai ir principai.

115 straipsnis

Garanto įsipareigojimų neantraeiliškumas

Garanto įsipareigojimai pagal garantiją turi būti bent lygiaverčiai pari passu ir vertinami vienodai pro rata kaip ir visi kiti garanto neužtikrinti įsipareigojimai.

116 straipsnis

Garantų kredito kokybės reikalavimai

Garantas atitinka 82–84 straipsniuose nustatytus Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus, nustatytus pagal EKVS taisykles antrinę rinką turinčio turto garantams arba 108 straipsnyje nustatytas taisykles kredito reikalavimų garantams.

117 straipsnis

Garanto rūšis

Garantas:

a)

antrinę rinką turinčiam turtui pagal 69 straipsnį: valstybės narės centrinis bankas, viešojo sektoriaus subjektas, agentūra, kredito įstaiga, finansų bendrovė, išskyrus kredito įstaigą, ne finansų bendrovė, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija, arba

b)

kredito reikalavimams pagal 95 straipsnį: ne finansų bendrovė, viešojo sektoriaus subjektas, daugiašalis plėtros bankas arba tarptautinė organizacija.

118 straipsnis

Garanto įsteigimo vieta

1.   Garantas yra įsteigtas:

a)

antrinę rinką turinčio turto atveju pagal 70 straipsnį, EEE šalyje, nebent konkrečiai skolos priemonei garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti. Galimybė naudoti IKVI garanto reitingą su antrinę rinką turinčiu turtu susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 84 straipsnyje;

b)

ne finansų bendrovių garantuotų skolos priemonių, kurių emisija, emitentas arba garantas neturi pripažintos IKVI kredito kokybės vertinimo pagal 70 straipsnį, garantas turi būti įsteigtas valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro;

c)

kredito reikalavimų atveju pagal 96 straipsnį, valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, nebent antrinės rinkos neturinčiam turtui garantijos nereikia kredito kokybės reikalavimams nustatyti. Galimybė naudoti garanto kredito vertinimą su kredito reikalavimais susijusiems kredito kokybės reikalavimams nustatyti yra numatyta 108 straipsnyje.

2.   Nepaisant 1 dalies reikalavimų, pagal 70 ir 96 straipsnius daugiašaliai plėtros bankai ir tarptautinės organizacijos yra tinkami garantai neatsižvelgiant į jų įsteigimo vietą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKAMO TURTO EUROSISTEMOS KREDITO VERTINIMO SISTEMA

119 straipsnis

Pripažinti kredito vertinimo šaltiniai ir sistemos

1.   Kredito vertinimo informaciją, kuria Eurosistema grindžia Eurosistemos kredito operacijoms būti įkaitu tinkamo turto tinkamumo vertinimą, teikia kredito kokybės vertinimo sistemos, priklausančios vienam iš šių keturių šaltinių:

a)

IKVI;

b)

NCB vidaus kredito vertinimo sistemos (VKVS);

c)

kitų sandorių šalių vidaus reitingais pagrįstos sistemos (VRPS);

d)

trečiosios šalies priemonių reitingui nustatyti (PRN) teikėjas.

2.   Pagal kiekvieną 1 dalyje nurodytą kredito vertinimo šaltinį, gali būti kredito vertinimo sistemų rinkinys. Kredito vertinimo sistemos atitinka šioje antraštinėje dalyje nustatytus pripažinimo kriterijus. Pripažintų kredito vertinimo sistemų sąrašas, t. y. pripažintų IKVI, VKVS ir PRN sąrašas pateikiamas ECB interneto svetainėje.

3.   Visoms pripažintoms kredito vertinimo sistemoms taikomas EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesas, nustatytas 126 straipsnyje.

4.   Eurosistema skelbia informaciją apie pripažintas kredito vertinimo sistemas kartu su informacija apie Eurosistemos kredito operacijas ir neprisiima jokios atsakomybės už jos pripažintų kredito vertinimo sistemų įvertinimą.

5.   EKVS taisyklių ir procedūrų pažeidimo atveju atitinkama kredito vertinimo sistema gali būti pašalinta iš EKVS pripažintų sistemų.

120 straipsnis

Bendrieji išorinių kredito kokybės vertinimo institucijų pripažinimo kredito vertinimo sistemomis kriterijai

1.   EKVS tikslais bendrieji IKVI pripažinimo kriterijai yra šie:

a)

IKVI užregistruoja arba sertifikuoja Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija pagal Reglamentą (EB) Nr. 1060/2009;

b)

IKVI atitinka operacinius kriterijus ir teikia pakankamos apimties paslaugas, kad užtikrintų veiksmingą EKVS įgyvendinimą. Pirmiausia, tam, kad IKVI kredito vertinimai būtų taikomi, Eurosistemai turi būti prieinama informacija apie šiuos vertinimus, taip pat informacija vertinimams palyginti ir priskirti, t. y. vertinimų ir Eurosistemos kredito kokybės lygių palyginamajam sugretinimui ir veiklos stebėjimo proceso tikslais pagal 126 straipsnį.

2.   Eurosistema pasilieka teisę spręsti, ar ji pripažįsta IKVI tinkama EKVS tikslais, atkreipdama dėmesį į, be kitų veiksnių, EKVS veiklos rezultatų stebėjimo proceso kriterijus ir taisykles.

3.   Kartu su pateikiamais EKVS veiklos stebėjimo duomenimis pagal 126 straipsnį, IKVI pateikia IKVI vadovo arba įgalioto atstovo, atsakingo už IKVI audito arba atitikties sritis, pasirašytą sertifikatą, patvirtinantį veiklos rezultatų stebėjimo informacijos tikslumą ir tikrumą.

121 straipsnis

Bendrieji vidinių NCB kredito vertinimo sistemų pripažinimo kriterijai ir operacinės procedūros

1.   NCB gali nuspręsti naudoti savo pačių VKVS kredito vertinimams. NCB sprendimo naudoti savo VKVS tinkamumas patvirtinamas taikant Eurosistemos tikrinimo procedūrą.

2.   VKVS gali iš anksto arba kitos sandorio šalies konkrečiu prašymu, kai ji NCB pateikia turtą naudodamasi VKVS (VKVS NCB), įvykdyti kredito vertinimą.

3.   Atsižvelgiant į 2 dalį, pateikus turtą VKVS NCB, kurio atžvilgiu įvertinamas skolininko arba garanto tinkamumas, VKVS NCB informuoja kitą sandorio šalį arba apie jos tinkamumo statusą, arba apie numatomą kredito vertinimui sudaryti reikalingą laiką. Jei VKVS apimtis yra ribota ir ji vertina tik tam tikrų rūšių skolininkus arba garantus arba jei VKVS NCB negali gauti informacijos ir duomenų, reikalingų jo kredito vertinimui, VKVS NCB nedelsdamas praneša apie tai kitai sandorio šaliai. Abiem atvejais, atitinkamas skolininkas arba garantas laikomas netinkamu, nebent turtas atitinka kredito kokybės reikalavimus vadovaujantis kitu kredito vertinimo šaltiniu arba kredito vertinimo sistema, kurią pagal 110 straipsnį kita sandorio šalis gali naudoti. Jei įkaitu naudojamas turtas tampa netinkamu dėl skolininko arba garanto kreditingumo suprastėjimo, turtas pašalinamas kuo įmanoma anksčiau. Kadangi ne finansų bendrovės ir VKVS NCB neturi nei sutartinių santykių, nei šioms bendrovėms taikomi teisiniai įsipareigojimai, dėl kurių jos turėtų teikti neviešą informaciją VKVS NCB, informacija teikiama savanoriškai.

4.   Šalyse, kuriose MHUSP naudojamos įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, buveinės NCB šios rūšies turtui įgyvendina kredito vertinimo sistemą pagal EKVS. Tokioms sistemoms taikoma Eurosistemos patvirtinimo procedūra ir kasmetinis veiklos rezultatų stebėjimo procesas, kaip išsamiau nurodyta 126 straipsnyje.

122 straipsnis

Bendrieji vidaus reitingais pagrįstų sistemų pripažinimo kriterijai

1.   Kita sandorio šalis, ketinanti gauti EKVS patvirtinimą VRPS, pateikia prašymą buveinės NCB.

2.   1 dalies reikalavimas taikomas visoms kitoms sandorių šalims, ketinančioms naudoti VRPS, neatsižvelgiant į jų statusą – patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė arba filialas – ir neatsižvelgiant į tai, ar VRPS patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija yra toje pačioje šalyje patronuojančiajai įmonei ir galbūt patronuojamajai įmonei, ar patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija yra patronuojančiosios įmonės buveinės šalyje skyriams ir galbūt patronuojamosioms įmonėms.

3.   Į pagal 1 dalį kitos sandorio šalies užpildytą prašymą įeina ši informacija ir dokumentai, kurie, prireikus išverčiami į buveinės NCB darbinę kalbą:

a)

kompetentingos institucijos sprendimo, kuriuo kitai sandorio šaliai leidžiama konsoliduotai arba nekonsoliduotai taikyti savo VRPS kapitalo reikalavimų tikslais, kopija kartu su bet kokiomis specialiomis tokio taikymo sąlygomis;

b)

kitos sandorio šalies VRPS naujausio vertinimo, kurį atliko kompetentinga institucija, kopija;

c)

informacija apie bet kokius pakeitimus kitos sandorio šalies VRPS, kuriuos rekomenduoja arba kurių reikalauja kompetentinga institucija kartu su galutiniu terminu, iki kurio tokie pakeitimai turi būti padaryti;

d)

informacija apie jos metodą priskiriant įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes skolininkams, taip pat duomenis apie reitingų lygius ir susijusias vienerių metų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybes, taikomas nustatyti tinkamus reitingų lygius;

e)

3 bloko (rinkos drausmė) naujausių duomenų, kuriuos kita sandorio šalis privalo reguliariai skelbti laikydamasi rinkos drausmės reikalavimų pagal sistemą „Bazelis III“, Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013;

f)

kompetentingos institucijos ir išorės auditoriaus pavadinimai ir adresai;

g)

informacija apie kitos sandorio šalies didžiausius istorinius VRPS įsipareigojimų neįvykdymo dydžius pagal reitingų lygius, kuri apima penkerius kalendorinius metus iki atitinkamo prašymo. Jei kompetentinga institucija VRPS suteikė leidimą šiems kalendoriniams metams kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais, informacija apima laiką nuo leidimo kapitalo pakankamumo reikalavimų tikslais VRPS suteikimo. Istoriniai metiniai stebimi įsipareigojimų neįvykdymo dydžių duomenys ir galima papildoma informacija atitinka 126 straipsnio nuostatas dėl veiklos rezultatų stebėjimo taip, tarsi šios nuostatos per šį laikotarpį buvo taikomos VRPS;

h)

informacija, reikalinga veiklos rezultatams stebėti, apibūdinta 126 straipsnyje, kurios pildydamos prašymą reikalauja jau EKVS patvirtintos VRPS einamiesiems kalendoriniams metams.

4.   Nereikalaujama, kad kita sandorio šalis kauptų a–c punktuose išdėstytą informaciją, kai NCB prašymu tokią informaciją kompetentinga institucija perduoda tiesiogiai buveinės NCB.

5.   Pagal 1 dalį kitos sandorio šalies parengtą prašymą pasirašo kitos sandorio šalies vyriausiasis vykdomasis pareigūnas, vyriausiojo finansininko, arba panašaus rango vadybininko, arba įgalioto vieno iš jų vardu pasirašančio asmens.

123 straipsnis

Vidaus reitingais pagrįstą sistemą naudojančių kitų sandorių šalių atskaitomybės įsipareigojimai

1.   Kasmet arba pareikalavus buveinės NCB, kitos sandorių šalys perduoda 122 straipsnio 3 dalies b–f punktuose nurodytą informaciją buveinės NCB, nebent pareikalavus NCB, kompetentinga institucija tokią informaciją perduoda tiesiogiai buveinės NCB.

2.   1 dalyje nurodytą metinį pranešimą pasirašo kitos sandorio šalies vyriausiasis vykdomasis pareigūnas arba vyriausiasis finansininkas, arba panašaus rango vadybininkas, arba įgaliotas vieno iš jų vardu pasirašantis asmuo. Kompetentinga institucija ir, kai taikytina, kitos sandorio šalies išorės auditorius iš Eurosistemos gauna šio rašto kopiją.

3.   NCB reguliaraus VRPS stebėjimo dalis yra kitų sandorio šalių pateiktos statistinės informacijos patikrinimas vietoje ir nuotoliniu būdu metinio veiklos rezultatų stebėjimo proceso tikslais. Tokių tikrinimų tikslas yra nustatyti, kad statiniai fondai yra teisingi, tikslūs ir išsamūs.

4.   Kitos sandorių šalys atitinka visus išsamius operacinius kriterijus, nustatytus atitinkamose sutartinėse arba reguliavimo priemonėse, kurias taiko buveinės NCB, įskaitant nuostatas, susijusias su:

a)

procedūrų, skirtų pranešti apie kredito reikalavimų savybes buveinės NCB, ad hoc patikrinimais;

b)

buveinės NCB (arba, kai susiję, kompetentingos institucijos arba išorės auditoriaus) metiniais patikrinimais, skirtais nustatyti statinių fondų tikslumą ir tikrumą kaip nurodyta IX priede;

c)

informacijos teikimu, ne vėliau nei per kitą darbo dieną, dėl tinkamumo pokyčių bei nedelsiamo atitinkamų kredito reikalavimų pašalinimo, jei būtina;

d)

pranešimais buveinės NCB apie faktus arba aplinkybes, kurie galėtų iš esmės įtakoti VRPS tęstinį naudojimą EKVS tikslais arba VRPS naudojamą tinkamo įkaito nustatymo būdą, ypač įskaitant esminius kitos sandorio šalies VRPS pokyčius, kurie gali turėti įtakos tam, kaip VRPS reitingų dydžiai arba įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės atitinka suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

124 straipsnis

Bendrieji trečiųjų šalių reitingavimo priemonių teikėjų pripažinimo kredito vertinimo sistemomis kriterijai

1.   Trečiosios šalies PRN teikėjo šaltinį sudaro subjektai, kurie vertina skolininkų kredito kokybę pirmiausia sistemiškai ir mechaniškai naudodami kiekybinius modelius, remdamiesi, be kitos informacijos, audituotomis ataskaitomis, ir kurių kredito vertinimai nėra skirti plačiajai visuomenei atskleisti.

2.   PRN teikėjas, norintis dalyvauti EKVS, turi pateikti prašymą tos šalies, kurioje jis yra įsteigtas, atitinkamam NCB, naudodamas Eurosistemos nustatytą formą, pridėdamas ECB interneto svetainėje paskelbtoje prašymo formoje nurodytus papildomus dokumentus.

3.   Sandorių šalys, pageidaujančios EKVS tikslais naudotis konkrečiu PRN teikėju, kurio Eurosistema nėra pripažinusi, turi pateikti prašymą atitinkamam NCB, naudodamos ECB interneto svetainėje paskelbtą prašymo formą ir joje nurodytus papildomus dokumentus.

4.   Pagal 2 ir 3 dalį pateiktus prašymus, Eurosistema sprendžia dėl PRN teikėjo priimtinumo remdamasi ECB interneto svetainėje paskelbtų Eurosistemos nustatytų pripažinimo kriterijų atitikimo įvertinimu.

5.   PRN teikėją naudojančios kitos sandorio šalys tuoj pat informuoja atitinkamą PRN teikėją apie bet kokį kredito kokybės pablogėjimą galintį reikšti kredito įvykį, žinomą tik kitai sandorio šaliai, įskaitant skolininkų įkaitu naudojamo tinkamo turto mokėjimų uždelsimą.

125 straipsnis

Trečiųjų šalių reitingavimo priemonių teikėjų atskaitomybės įsipareigojimas

1.   PRN teikėjas EKVS veiklos stebėjimo ataskaitos tikslais perduoda reikalaujamą informaciją atitinkamam NCB kartu su vyriausio vadovo arba įgalioto atstovo, atsakingo už PRN audito arba atitikties sritis, pasirašytu sertifikatu, patvirtinančiu pateiktų veiklos rezultatų stebėjimo duomenų tikslumą ir tikrumą.

2.   PRN teikėjas įsipareigoja penkerius metus saugoti statinių fondų vidaus dokumentus ir informaciją apie įsipareigojimų neįvykdymą.

126 straipsnis

EKVS veiklos stebėjimo procesas

1.   Kiekvienais metais visoms pripažintoms kredito vertinimo sistemoms taikomas EKVS veiklos stebėjimo procesas pagal IX priedą siekiant užtikrinti, kad kredito vertinimo sistemos teikiamos kredito vertinimo informacijos palyginamasis sugretinimas (angl. mapping) su suderinta Eurosistemos reitingų skale išlieka tinkamas ir kad galėtų būti palyginami visų sistemų ir šaltinių kredito vertinimo rezultatai.

2.   Eurosistema pasilieka teisę reikalauti bet kokios papildomos informacijos, kurios reikia veiklos rezultatų stebėjimui atlikti.

3.   Veiklos rezultatų stebėjimo procesas gali lemti tai, kad pakoreguojamas būdas, pagal kurį kredito vertinimo sistemos teikiama kredito vertinimo informacija atitinka suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

4.   Remdamasi veiklos rezultatų stebėjimo proceso rezultatais, Eurosistema gali nuspręsti laikinai sustabdyti naudojimąsi kredito vertinimo sistema arba ją išbraukti iš sąrašo.

5.   Jei pažeidžiama su EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procesu susijusi taisyklė, atitinkama kredito vertinimo sistema gali būti pašalinta iš EKVS pripažintų sistemų sąrašo.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ANTRINĘ RINKĄ TURINČIO TURTO IR ANTRINĖS RINKOS NETURINČIO TURTO RIZIKOS KONTROLĖS IR VERTINIMO SISTEMA

127 straipsnis

Rizikos kontrolės ir vertinimo sistemos tikslas

1.   Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu naudojamam tinkamam turtui, taikomos 128 straipsnio 1 dalyje nustatytos rizikos kontrolės priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti Eurosistemą nuo finansinių nuostolių rizikos kitai sandorio šaliai neįvykdžius įsipareigojimų.

2.   Eurosistema bet kuriuo metu gali taikyti papildomas rizikos kontrolės priemones, kaip nustatyta 128 straipsnio 2 dalyje, jeigu tai yra būtina tinkamam Eurosistemos apsisaugojimui nuo rizikos pagal ECBS statuto 18 straipsnio 1 dalį užtikrinti. Papildomos rizikos kontrolės priemonės taip pat gali būti taikomos atskiroms kitoms sandorio šalims, jeigu reikia užtikrinti tokį apsaugojimą.

3.   Visos Eurosistemos taikomos rizikos kontrolės priemonės užtikrina nuoseklias, skaidrias ir nediskriminacines sąlygas visų rūšių naudojamo įkaitu tinkamo turto atžvilgiu valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

128 straipsnis

Rizikos kontrolės priemonės

1.   Eurosistema tinkamam turtui taiko šias rizikos kontrolės priemones:

a)

įvertinimą mažesne nei rinkos verte;

b)

svyravimų ribas (koregavimą pagal rinką):

Eurosistema reikalauja, kad likvidumo didinimo grįžtamuosiuose sandoriuose naudojamo tinkamo turto vertė, įvertinus turtą mažesne nei rinkos verte, būtų išlaikoma visą laiką. Jei kasdien vertinamo tinkamo turto vertė nukrenta žemiau tam tikros ribos, buveinės NCB reikalauja iš kitos sandorio šalies pateikti papildomo turto arba pinigų vykdant įkaito vertės išlaikymo prievolę. Panašiai, jeigu tinkamo turto vertė po jo perkainojimo viršija tam tikrą ribą, NCB gali sugrąžinti turto arba pinigų perteklių;

c)

kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo ta kredito įstaiga susijusi glaudžiais ryšiais, kaip nustatyta 138 straipsnyje, išleistų nepadengtų skolos priemonių naudojimo ribojimą;

d)

įvertinimo sumažinimą.

2.   Eurosistema gali taikyti šias papildomas rizikos kontrolės priemones:

a)

pradines garantines įmokas, kai kitos sandorio šalys pateikia tinkamą turtą, kurio vertė būtų bent jau lygi Eurosistemos suteiktam likvidumui pridėjus atitinkamą pradinę garantinę įmoką;

b)

apribojimus dėl emitentų ir skolininkų arba garantų:

siekdama apsisaugoti nuo emitentų, skolininkų arba garantų rizikos, Eurosistema gali taikyti papildomus apribojimus, išskyrus 1 dalies c punkte nurodytus neužtikrintų skolos priemonių naudojimui taikomus apribojimus;

c)

papildomus įvertinimus mažesne nei rinkos verte;

d)

prieš priimant tam tikrą turtą, papildomas garantų garantijas, kurios atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus;

e)

atsisakymą naudoti tam tikrą turtą įkaitu Eurosistemos kredito operacijose.

1 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonės

129 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto rizikos kontrolės priemonių nustatymas

1.   Nustatant taikytinas rizikos kontrolės priemones, tinkamas antrinę rinką turintis turtas priskiriamas vienai iš šių penkių įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijų, priskyrimą grindžiant emitento ir (arba) turto rūšimi, ir kaip atspindėta 10 lentelėje:

a)

centrinių Vyriausybių išleistos skolos priemonės, ECB skolos sertifikatai ir NCB išleisti skolos sertifikatai iki euro įvedimo atitinkamose jų valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, įtraukiamos į I įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategoriją;

b)

vietos ir regioninės valdžios, subjektų, kuriuos Eurosistema priskiria agentūroms, daugiašalių plėtros bankų ir tarptautinių organizacijų išleistos skolos priemonės, taip pat stambių emisijų padengtos obligacijos įtraukiamos į II įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategoriją;

c)

tradicinės padengtos obligacijos, kitos padengtos obligacijos ir skolos priemonės, kurias išleido ne finansų bendrovės, įtraukiamos į III įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategoriją;

d)

kredito įstaigų ir finansų bendrovių, išskyrus kredito įstaigas, išleistos nepadengtos skolos priemonės įtraukiamos į IV įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategoriją;

e)

turtu užtikrinti vertybiniai popieriai įtraukiami į V įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategoriją, nepaisant emitento klasifikacijos.

2.   Antrinę rinką turinčio turto įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijos pateikiamos lentelėje, atsižvelgiant į emitento klasifikaciją.

10 lentelė

Antrinę rinką turinčio turto įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijos

I kategorija

II kategorija

III kategorija

IV kategorija

V kategorija

Centrinės valdžios išleistos skolos priemonės

ECB skolos sertifikatai

NCB išleisti skolos sertifikatai, išleisti iki euro įvedimo jų atitinkamoje valstybėje narėje dienos

Vietinės ir regioninės valdžios išleistos skolos priemonės

Subjektų, kuriuos Eurosistema priskiria agentūroms, išleistos skolos priemonės

Daugiašalių plėtros bankų ir tarptautinių organizacijų išleistos skolos priemonės

Stambių emisijų padengtos obligacijos

Tradicinės padengtos obligacijos ir kitos padengtos obligacijos

Ne finansų bendrovių išleistos skolos priemonės

Kredito įstaigų išleistos neužtikrintos skolos priemonės

Finansų bendrovių, išskyrus kredito įstaigas, išleistos neužtikrintos skolos priemonės

Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai

130 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto įvertinimas mažesne nei rinkos verte

1.   Antrinę rinką turinčiam turtui taikomas specialus įvertinimas mažesne nei rinkos verte, taikomas iš susijusio turto rinkos vertės atimant tam tikrą procentą. X priede nustatytoms I–IV įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijų skolos priemonėms taikomas konkretus įvertinimas skiriasi atsižvelgiant į kurį nors arba visus šiuos veiksnius:

a)

likutinis terminas;

b)

atkarpos struktūra;

c)

kredito kokybės lygis;

d)

įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorija, apibrėžta pagal 129 straipsnį.

2.   V kategorijai priskirtam antrinę rinką turinčiam turtui taikomas 10 % įvertinimas mažesne nei rinkos verte, neatsižvelgiant į terminą ar atkarpos struktūrą.

3.   TUVP, padengtoms obligacijoms ir neužtikrintoms skolos priemonėms, kurias išleido kredito įstaigos, kurios teoriškai yra vertinamos pagal 134 straipsnyje nurodytas taisykles, taikomas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte, pridedant 5 % įvertinimo sumažinimą.

4.   Papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte taikomas padengtų obligacijų nuosavam naudojimui tiesiogiai taikant visai atskirų skolos priemonių emisijai, pritaikant įvertinimo sumažinimą: a) 8 % padengtų obligacijų nuosavam naudojimui 1 ir 2 kredito kokybės lygiuose ir b) 12 % padengtų obligacijų nuosavam naudojimui 3 kredito kokybės lygyje. Šios dalies tikslais „padengtų obligacijų nuosavas naudojimas“ reiškia padengtas obligacijas, kurias išleido kita sandorio šalis arba glaudžiai su ja susiję subjektai, ir kurių daugiau nei 75 % likutinės nominalios sumos naudoja ta kita sandorio šalis ir (arba) su ja glaudžiai susiję subjektai. Glaudūs ryšiai šioje dalyje apibrėžiami pagal 138 straipsnį. Šis įvertinimo sumažinimas taikomas visoms kitoms sandorių šalims, naudojančioms šią padengtą obligaciją.

5.   Antrinę rinką turinčioms į I–IV likvidumo kategorijas įtrauktoms skolos priemonėms su kintamųjų palūkanų atkarpa taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte yra toks pat kaip ir antrinę rinką turinčiam turtui su fiksuotąją atkarpa nuo nulio iki vienų metų likutinio termino, atsižvelgiant į turtui priskirtą įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategoriją ir kredito kokybės lygį. Šio straipsnio tikslais, atkarpos mokėjimai, kurių perskaičiavimo laikotarpis yra ilgesnis kaip vieni metai, traktuojami kaip fiksuotųjų palūkanų mokėjimai, o taikomas atitinkamo įvertinimo mažesne nei rinkos verte terminas yra antrinę rinką turinčio turto likutinis terminas.

6.   Antrinę rinką turinčiam į I–IV kategorijas įtrauktam turtui su daugiau negu vienos rūšies atkarpos mokėjimu taikomi įvertinimai mažesne nei rinkos verte priklauso tik nuo atkarpos išmokų per likusį priemonės terminą. Tokiai priemonei taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte yra didžiausias, koks nustatytas tokio paties likutinio termino ir kredito kokybės lygio antrinę rinką turinčiam turtui, ir gali būti atsižvelgiama į per likusį priemonės terminą atliekamus visų rūšių atkarpos mokėjimus.

7.   Įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai, taikomi fiksuotosios atkarpos skolos priemonėms, taip pat taikomi skolos priemonėms, kurių atitinkama atkarpa susieta su pagal infliaciją indeksuotomis skolos priemonėms.

8.   Likvidumo mažinimo operacijų metu įvertinimas mažesne nei rinkos verte netaikomas.

2 SKYRIUS

Antrinės rinkos neturinčio turto rizikos kontrolės priemonės

131 straipsnis

Kredito reikalavimų rizikos kontrolės priemonių nustatymas

1.   Atskiriems kredito reikalavimams su fiksuotąja palūkanų norma ir kredito reikalavimams su palūkanų norma, susieta su infliacijos norma, taikomi konkretūs įvertinimai mažesne nei rinkos verte, kurių dydis priklauso nuo likusio termino, kredito kokybės lygio ir NCB taikomos vertinimo metodikos, kaip nustatyta X priede.

2.   Atskiriems kredito reikalavimams su kintamąja palūkanų norma taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte yra toks pat, kaip tos pačios kredito kokybės lygio ir pagal tokią pačią metodiką NCB vertinamiems kredito reikalavimams su fiksuotąja palūkanų norma ir kurių terminas nuo nulio iki vienų metų. Šiame straipsnyje laikoma, kad mokamos palūkanos yra kintamųjų normų palūkanos, jei jos susietos su bazine palūkanų norma ir jei laikotarpis, kuriam jos yra nustatomos, nėra ilgesnis kaip vieneri metai. Palūkanų mokėjimai, kurių norma nustatoma ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, traktuojami kaip fiksuotųjų palūkanų mokėjimai, o įvertinimo mažesne nei rinkos verte atitinkamas terminas priklauso nuo kredito reikalavimo likusio termino.

3.   Kredito reikalavimų su daugiau kaip vienos rūšies palūkanų norma įvertinimas mažesne nei rinkos verte priklauso tik nuo palūkanų mokėjimų, kurie bus mokami likusį kredito reikalavimo galiojimo laiką. Jei per likusį kredito reikalavimo galiojimo laiką mokamos kelių rūšių palūkanos, likusieji palūkanų mokėjimai yra laikomi fiksuotųjų palūkanų mokėjimais, o įvertinimo mažesne nei rinkos verte atitinkamas terminas priklauso nuo kredito reikalavimo likusio termino.

132 straipsnis

MHUSP rizikos kontrolės priemonės

Antrinės rinkos neturinčioms MHUSP taikomas įvertinimas 39,5 % mažesne nei rinkos verte.

133 straipsnis

Terminuotųjų indėlių rizikos kontrolės priemonės

Terminuotiesiems indėliams netaikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte, kaip ir likvidumą didinančių operacijų antrinę rinką turinčiam turtui, kaip nustatyta 130 straipsnyje.

3 SKYRIUS

Antrinę rinką turinčio turto ir antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės

134 straipsnis

Antrinę rinką turinčio turto vertinimo taisyklės

NCB, nustatydami atvirosios rinkos operacijose įkaitu naudojamo turto, pateikiamo sudarant grįžtamuosius sandorius vertę, vadovaujasi šiomis taisyklėmis:

a)

kiekvienam antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui Eurosistema nustato vieną tipiškiausią kainą, kuri bus taikoma turto rinkos vertei apskaičiuoti;

b)

antrinę rinką turinčio turto vertė apskaičiuojama remiantis tipiškiausia kaina, buvusia darbo dieną prieš vertinimo dieną. Jeigu konkretaus turto tipiškiausios kainos nėra, Eurosistema nustato teorinę kainą;

c)

antrinę rinką turinčio turto rinkos arba teorinė vertė apskaičiuojama įskaitant sukauptas palūkanas;

d)

atsižvelgdami į nacionalinių teisės sistemų ir operacinės praktikos skirtumus, NCB gali nevienodai traktuoti su turtu susijusias įplaukas, pavyzdžiui, atkarpų mokėjimus, kurie yra susiję su turtu ir gaunami Eurosistemos kredito operacijos galiojimo metu. Jeigu įplaukų srautas pervedamas kitai sandorio šaliai, buveinės NCB užtikrina, kad, prieš pervedant tas įplaukas, atitinkamos operacijos bus visiškai užtikrintos pakankama tinkamo turto suma. Kiekvienas NCB siekia užtikrinti, kad ekonominis įplaukų srautų traktavimo poveikis būtų toks pat kaip ir tuo atveju, kai įplaukos pervedamos kitai sandorio šaliai mokėjimo dieną.

135 straipsnis

Antrinės rinkos neturinčio turto vertinimo taisyklės

Antrinės rinkos neturinčio turto vertę Eurosistema apskaičiuoja taikydama arba teorinę kainą, arba likutinę sumą.

136 straipsnis

Įkaito vertės išlaikymo prievolė

1.   Eurosistemos kredito operacijose įkaitu naudojamą turtą NCB vertina kasdien pagal 134 ir 135 straipsniuose nustatytas vertinimo taisykles. Kai naudojamasi trišalėmis paslaugomis, kasdienis turto vertės nustatymo procesas deleguojamas atitinkamam TŠT ir atliekamas remiantis atitinkamo NCB persiųsta informacija TŠT.

2.   Jeigu po vertinimo ir įvertinimo mažesne nei rinkos verte užtikrinimui naudojamo turto dydis neatitinka tą dieną apskaičiuotų reikalavimų, taikomos įkaito vertės išlaikymo prievolės. Kai tinkamo turto, kurį kita sandorio šalis naudoja įkaitu, vertė po jo perkainojimo yra didesnė už sumą, kurią turi kita sandorio šalis, pridėjus užstato vertės svyravimo ribą, NCB gali grąžinti perteklinį turtą arba grynuosius pinigus, kuriuos kita sandorio šalis pateikė, kad būtų vykdoma įkaito vertės išlaikymo prievolė.

3.   Siekdami sumažinti įkaito vertės išlaikymo prievolių vykdymo dažnumą, NCB gali nustatyti 0,5 % suteikto likvidumo ribą. Atsižvelgdami į taikomą nacionalinę teisę, jei įkaitu naudojamo turto vertė nukrenta žemiau apatinės ribos, NCB gali reikalauti, kad įkaito vertės išlaikymo prievolės būtų vykdomos kitai sandorio šaliai pateikiant papildomo turto arba mokant pinigus. Panašiai daroma, kai įkaitu naudojamo turto vertė didesnė už viršutinę ribą, NCB gali grąžinti perteklinį turtą (ar dėl įkaito vertės išlaikymo prievolės pateiktus pinigus) kitai sandorio šaliai.

4.   Indėlių galimybės norma taip pat taikoma pinigų perviršiui.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

NE EURAIS IŠREIKŠTO ĮKAITO PRIĖMIMAS NENUMATYTAIS ATVEJAIS

137 straipsnis

Ne eurais išreikšto įkaito priėmimas nenumatytais atvejais

1.   ECB valdančioji taryba gali nuspręsti priimti kaip tinkamą įkaitą tam tikrą ne euro zonos G10 šalių centrinės valdžios išleistą antrinę rinką turintį turtą jų nacionaline valiuta. ECB valdančiajai tarybai priėmus tokį sprendimą, kitos sandorių šalys informuojamos apie taikomus:

a)

tinkamumo kriterijus;

b)

įkaito atrinkimo ir naudojimo tvarką;

c)

vertinimo šaltinius ir principus;

d)

rizikos kontrolės priemones;

e)

atsiskaitymo procedūras.

2.   Antrinę rinką turinčiam turtui taikomi bendrieji tinkamumo kriterijai, nustatyti ketvirtos dalies II antraštinėje dalyje, išskyrus antrinę rinką turintį turtą, kuris:

a)

gali būti ne EEE šalyse išleistas, laikomas ir jose gali būti juo atsiskaitoma ir

b)

gali būti išreikštas kita nei euro valiuta.

3.   Kitos sandorių šalys, kurios yra kredito įstaigų filialai, įsteigti už EEE ribų arba ne Šveicarijoje, šiame straipsnyje nustatyto antrinę apyvartą turinčio turto naudoti kaip įkaito negali.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

TINKAMO TURTO NAUDOJIMO TAISYKLĖS

138 straipsnis

Glaudūs ryšiai tarp kitų sandorių šalių ir tinkamo turto emitento, skolininko arba garanto

1.   Neatsižvelgiant į tai, ar turtas yra tinkamas, kita sandorio šalis kaip įkaito negali pateikti nei naudoti jokio turto, kurį išleido, už kurį garantavo, arba kurio savininkė yra ji pati arba bet kuris kitas subjektas, su kuriuo ji yra susijusi glaudžiais ryšiais.

Glaudūs ryšiai– bet kuris iš toliau nurodytų atvejų, kai kita sandorio šalis susijusi su kitu 1 dalyje nurodytu subjektu:

a)

kita sandorio šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau to kito subjekto kapitalo;

b)

tas kitas subjektas tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo;

c)

trečia šalis tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną ar daugiau įstaigų turi 20 % ar daugiau kitos sandorio šalies kapitalo ir 20 % ar daugiau to kito subjekto kapitalo.

Eurosistema, siekdama įvertinti glaudžių ryšių buvimą tarp daugelio hipoteka padengtų obligacijų (angl. multi–cédulas), taiko peržiūros metodą, t. y. ji patikrina glaudžius ryšius tarp kiekvieno užtikrinimui naudojamų hipoteka padengtų obligacijų (angl. cédulas) emitento ir kitos sandorio šalies.

3.   1 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)

glaudiems ryšiams tarp kitos sandorio šalies ir EEE viešojo sektoriaus subjekto, kuris turi teisę rinkti mokesčius, arba atvejais, kai vienas arba daugiau EEE viešojo sektoriaus subjektų, turinčių teisę rinkti mokesčius, yra skolos priemonės garantai, o atitinkama garantija atitinka 114 straipsnio savybes;

b)

padengtoms obligacijoms, atitinkančioms Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus reikalavimus;

c)

skolos priemonėms apsaugotoms specialiomis teisinėmis garantijomis, panašioms į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 129 straipsnio 6 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančias padengtas obligacijas. Tokios specialios teisinės garantijos reikalauja tam skirto garantinio fondo, kuris užtikrina, kad emitento nemokumo atveju obligacijų turėtojo reikalavimai bus patenkinti tam skirto garantinio fondo lėšomis. Teisinių garantijų egzistavimo ir palyginamumo įvertinimui b punkte nustatyti reikalavimai naudojami kaip gairės, ir jį kiekvienu atskiru atveju atlieka Eurosistema, pasitelkdama išorės teisinę nuomonę.

Skolos priemonių, apsaugotų specialiomis teisinėmis garantijomis, panašiomis į b punkte nurodytas padengtas obligacijas, pavyzdžiai:

i)

antrinės rinkos neturinčios MHUSP ir

ii)

iki šių gairių taikymo dienos išleistos hipoteka padengtos obligacijos (angl. multi–cédulas), kurių pagrindinės obligacijos atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1–3 dalyse ir 6 dalyje nustatytus kriterijus.

139 straipsnis

Kitos sandorio šalies arba su ja glaudžiai susijusio subjekto išleistų garantija užtikrintų nepadegtų skolos priemonių naudojimas

1.   Nepadengtos skolos priemonės, kurias išleido kita sandorio šalis arba su bet kuris su šia kita sandorio šalimi glaudžiais ryšiais susijęs subjektas, kaip apibrėžta 138 straipsnyje, ir kurias visapusiškai garantavo vienas arba keli EEE viešojo sektoriaus subjektai, kurie turi teisę rinkti mokesčius, tokios kitos sandorio šalies negali būti naudojamos kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms:

a)

tiesiogiai arba

b)

netiesiogiai, kai jos yra įtrauktos į padengtų obligacijų fondą.

2.   Išimtiniais atvejais ECB valdančioji taryba gali nuspręsti leisti 1 dalyje nustatyto draudimo laikinas išimtis ne ilgiau nei trejiems metams. Prie prašymo nustatyti išimtį turi būti pridėtas finansavimo planas, kuriame nurodoma, kaip prašymą pateikusi kita sandorio šalis per trejus metus nuo išimties suteikimo atsisakys naudoti įkaitu atitinkamą turtą. Tokia išimtis suteikiama tik tada, jei vienos arba kelių EEE centrinių Vyriausybių, regioninių Vyriausybių, vietos valdžios institucijų arba kitų viešojo sektoriaus subjektų, kurie turi teisę rinkti mokesčius, suteikta garantija atitinka 114 straipsnyje nustatytus reikalavimus garantijoms.

140 straipsnis

Glaudūs ryšiai turtu užtikrintų vertybinių popierių ir valiutos apsidraudimo atveju

Kita sandorio šalis negali pateikti kaip įkaito tų turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriems ta kita sandorio šalis arba bet kuris subjektas, su kuriuo ją sieja 138 straipsnyje apibrėžti glaudūs ryšiai, turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams suteikia valiutos apsidraudimą, sudarydama valiutos apsidraudimo sandorį su emitentu kaip apsidraudimo sandorio šalis.

141 straipsnis

Kredito įstaigų ir su jomis glaudžiais ryšiais susijusių subjektų išleistų nepadengtų skolos priemonių apribojimai

1.   Kita sandorio šalis neteikia ir nenaudoja kaip įkaito kredito įstaigos arba bet kurio kito subjekto, su kuriuo ta kredito įstaiga yra susijusi glaudžiais ryšiais, išleistų nepadengtų skolos priemonių didesnės nei 5 % tos kitos sandorio šalies įkaitu naudojamo turto bendros vertės dydžio atlikus taikytiną įvertinimą mažesne nei rinkos verte. Ši 5 % riba netaikoma šiais atvejais:

a)

jeigu tokio turto vertė po įvertinimo mažesne nei rinkos verte yra ne didesnė kaip 50 mln. eurų arba

b)

jei už tokį turtą garantavo teisę rinkti mokesčius turintis viešojo sektoriaus subjektas, pateikdamas garantiją, kuri atitinka 114 straipsnyje nustatytas savybes.

2.   1 dalies tikslais, dviejų arba daugiau nepadengtas skolos priemones išleidusių emitentų glaudūs ryšiai pradedami tokiais laikyti suėjus vieneriems metams nuo jų atsiradimo datos.

3.   Šiame straipsnyje sąvoka „glaudūs ryšiai“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 138 straipsnyje.

142 straipsnis

Likvidumo parama turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju

1.   Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. kita sandorio šalis negali naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei kita sandorio šalis arba bet koks subjektas su kuriuo ji turi glaudžius ryšius, teikia likvidumo paramą, kaip aprašyta toliau. Eurosistema atsižvelgia į dviejų rūšių likvidumo paramą turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, pinigų atsargas ir likvidumo galimybes.

2.   Kai likvidumo parama teikiama pinigų atsargomis, kitai sandorio šaliai neleidžiama naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei tuo pačiu metu išpildomos visos trys nurodytos sąlygos:

a)

kita sandorio šalis, vykdydama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorį, yra susijusi glaudžiais ryšiais su emitento sąskaitos banku;

b)

esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorių atsargų fondo suma yra didesnė nei 5 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio pirmesnių bei antraeilių emisijos dalių pirminės likusios sumos;

c)

esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio atsargų fondo suma yra didesnė nei 25 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio antraeilių emisijos dalių esamos likusios sumos.

3.   Kai likvidumo parama teikiama likvidumo galimybės būdu, kitai sandorio šaliai neleidžiama naudoti įkaitu jokių turtu užtikrintų vertybinių popierių, jei tuo pačiu metu išpildomos visos dvi nurodytos sąlygos:

a)

kita sandorio šalis susijusi glaudžiais ryšiais su likvidumo galimybės teikėju ir

b)

esama turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio likvidumo galimybės suma yra didesnė nei 20 % turtu užtikrintų vertybinių popierių sandorio pirmesnių ir antraeilių emisijos dalių pirminės likusios sumos.

4.   Šiame straipsnyje sąvoka „glaudūs ryšiai“ vartojama ta pačia reikšme kaip ir 138 straipsnio 2 dalyje.

143 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos likvidumo paramos turtu užtikrintų vertybinių popierių atveju

1.   Iki 142 straipsnio įsigaliojimo taikomos šio straipsnio pereinamojo laikotarpio nuostatos kaip nustatyta 191 straipsnyje.

2.   Kita sandorio šalis negali pateikti kaip įkaito turtu užtikrintų vertybinių popierių, kuriems ta kita sandorio šalis arba bet kuris subjektas su kuriuo ji susijusi glaudžiais ryšiais, kaip apibrėžta 138 straipsnyje, suteikia likvidumo paramą 20 % arba didesnei turtu užtikrintų vertybinių popierių sumos likusiai daliai.

3.   Šiame straipsnyje sąvoka „likvidumo parama“ yra bet koks struktūrinis būdas, kuris gali būti taikomas sandorio metu galinčiam atsirasti laikinam pinigų srauto trūkumui padengti

144 straipsnis

Tinkamo turto nepriėmimas dėl operacinės veiklos priežasčių

Nepaisant to, kad turtas yra tinkamas, dėl operacinės veiklos priežasčių NCB gali nuspręsti kitos sandorio šalies paprašyti pašalinti tokį turtą prieš tai, kol įvykdomas pinigų srautas, įskaitant pagrindinės sumos arba atkarpų mokėjimą, kaip išsamiau apibrėžta atitinkamuose nacionaliniuose dokumentuose.

145 straipsnis

Pranešimas apie netinkamą turtą arba turtą, kurio naudojimas prieštarauja tinkamo turto naudojimo taisyklėms, jo vertinimas ir pašalinimas

1.   Jei kita sandorio šalis pateikė arba panaudojo turtą, kurio nebegalima naudoti įkaitu, įskaitant atvejus dėl emitento, skolininko arba garanto tapatybės arba dėl glaudžių ryšių buvimo, ji nedelsdama apie tai praneša savo šalies NCB.

2.   1 dalyje nurodytas turtas vėliausiai kitą vertinimo dieną įvertinamas nuliu ir gali prireikti vykdyti vertės išlaikymo prievolę.

3.   Kita sandorio šalis, kuri pateikė arba panaudojo 1 dalyje nurodytą turtą, tokį turtą pašalina kuo įmanoma anksčiau.

4.   Kita sandorio šalis Eurosistemai teikia tikslią ir naujausią įkaito vertei darančią įtaką informaciją.

146 straipsnis

Sankcijos už tinkamo turto naudojimo taisyklių nesilaikymą

Nesilaikant šioje antraštinėje dalyje nustatytų taisyklių atitinkamai taikomos sankcijos pagal 154–157 straipsnius. Sankcijos taikomos neatsižvelgiant, ar kita sandorio šalis aktyviai dalyvauja pinigų politikos operacijose.

147 straipsnis

Keitimasis informacija Eurosistemoje

Pinigų politikos įgyvendinimo tikslais, ypač stebint, kaip laikomasi tinkamo turto naudojimo taisyklių, Eurosistemoje apsikeičiama informacija apie turimas kapitalo dalis, kurią šiais tikslais suteikia kompetentingos institucijos. Informacijai taikomi tokie pat slaptumo standartai, kokius taiko kompetentingos institucijos.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

TARPVALSTYBINIS TINKAMO TURTO NAUDOJIMAS

148 straipsnis

Bendrieji principai

1.   Kitos sandorio šalys tinkamą turtą gali naudoti visoje euro zonoje tarpvalstybinėms visų rūšių Eurosistemos kredito operacijoms.

2.   Kitos sandorio šalys tarpvalstybiniu lygiu gali naudoti kitą nei terminuotieji indėliai tinkamą turtą laikydamosi šių nuostatų:

a)

apyvartinę rinką turintis turtas naudojamas pasitelkiant: i) EEE esančių VPAS reikalavimus atitinkančias jungtis (aprašytas 150 straipsnyje), kurios teigiamai įvertintos remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema; ii) taikytinas KCBM procedūras; iii) reikalavimus atitinkančias jungtis kartu su KCBM, ir

b)

kredito reikalavimai ir MHUSP naudojamos įkaitu vadovaujantis taikytinomis KCBM procedūromis, nes jis negali būti pervedamas per VPAS.

3.   Apyvartinę rinką turintis turtas gali būti naudojamas per NCB sąskaitą VPAS, esančią kitoje nei šis NCB šalyje, jeigu Eurosistema patvirtino tokios sąskaitos naudojimą.

4.   De Nederlandsche Bank leidžiama naudoti savo sąskaitą, esančią Euroclear Bank, tam, kad atsiskaitytų už įkaito sandorius tame TCVPD išleistomis euro obligacijomis. Banc Ceannais na hÉireann/Central Bank of Ireland leidžiama panašią sąskaitą atidaryti Euroclear Bank. Ši sąskaita gali būti naudojama visam tinkamam turtui, kuris laikomas Euroclear Bank sistemoje, t. y. įskaitant tinkamą turtą, pervestą į Euroclear Bank per reikalavimus atitinkančias jungtis.

5.   Kitos sandorių šalys tinkamą turtą perveda VPAS, kuri teigiamai įvertinta remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema, vertybinių popierių atsiskaitomosiose sąskaitose.

6.   Kitos sandorių šalys, neturinčios pasaugos sąskaitos NCB arba vertybinių popierių atsiskaitomosios sąskaitos VPAS, kuri teigiamai įvertinta remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema, gali atsiskaityti už sandorius per korespondentinės kredito įstaigos vertybinių popierių atsiskaitomąją sąskaitą arba pasaugos sąskaitą.

149 straipsnis

KCBM

1.   Pagal KCBM, tarpvalstybiniai ryšiai palaikomi tarp NCB. NCB veikia kaip vienas kito ir ECB turto, kurį priima jų vietos depozitoriumas, TŠT arba atsiskaitymo sistema, saugotojai (toliau – korespondentai). Pagal KCBM, kredito reikalavimams ir MHUSP taikomos specialios procedūros. Išsamiau apie KCBM ir taikomas procedūras išdėstyta VI priede ir aprašyta ECB interneto svetainėje paskelbtoje brošiūroje „Korespondentinio centrinės bankininkystės modelio (KCBM) procedūra Eurosistemos kitoms sandorių šalims“ (angl. Correspondent central banking model (CCBM) procedure for Eurosystem counterparties).

2.   Turtas, pervestas į korespondentinį centrinį banką, gali būti naudojamas tik Eurosistemos kredito operacijoms užtikrinti.

150 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios jungtys tarp VPAS

1.   Be KCBM, antrinę rinką turinčio turto tarpvalstybiniam pervedimui kitos sandorio šalys gali naudoti jungtis, kurios teigiamai įvertintos remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema, (toliau – reikalavimus atitinkančios jungtys).

2.   Reikalavimus atitinkančios jungtys gali būti tik tarp VPAS, kurios teigiamai įvertintos remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema, ir jas sudaro procedūrų rinkinys ir susitarimai dėl vertybinių popierių pervedimų naudojant nematerialiosios apskaitos procesus.

3.   Tarp susijungusių VPAS yra dvi reikalavimus atitinkančių jungčių, kurios nustatomos sutartimis ir techniniais susitarimais, rūšys:

a)

tarp dviejų VPAS esančios tiesioginės jungtys be tarpininko ir

b)

netiesioginės jungtys, kurios leidžia dviem tiesiogiai nesusijusioms VPAS apsikeisti vertybinių popierių sandoriais ar pervedimais per trečiąją VPAS, kuri veikia kaip tarpininkas.

4.   Reikalavimus atitinkančiomis jungtimis laikomos tik tos jungtys, kurias įvertino ir patvirtino Eurosistema, remdamasi Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema. ECB savo interneto svetainėje skelbia atnaujinamą reikalavimus atitinkančių jungčių sąrašą.

5.   Turtas, kuris laikomas naudojant reikalavimus atitinkančias jungtis, gali būti naudojamas Eurosistemos kredito operacijoms ir bet kuriuo kitu kitos sandorio šalies pasirinktu tikslu.

6.   Reikalavimus atitinkamų jungčių tarp VPAS naudojimas išsamiai aprašytas VI priedo lentelėje.

151 straipsnis

KCBM kartu su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis

1.   Kitos sandorių šalys gali naudoti 150 straipsnyje nurodytas tiesiogines ir netiesiogines jungtis kartu su KCBM, kad galėtų naudoti įkaitu tinkamą antrinę rinką turintį turtą tarptautiniu mastu.

2.   Naudodamos reikalavimus atitinkančias jungtis tarp VPAS kartu su KCBM, kitos sandorio šalys laiko emitento VPAS išleistą turtą investuotojo VPAS sąskaitoje tiesiogiai arba pas saugotoją. Jei tai reikalavimus atitinkančios netiesioginės jungtys, trečia VPAS gali veikti kaip VPAS tarpininkė.

3.   Pagal 2 dalį įkaitu naudojamas turtas gali būti išleistas ne euro zonos EEE VPAS, kuri yra teigiamai įvertinta remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema, jei jungtis tarp emitento VPAS ir investuotojo VPAS yra teigiamai įvertinta remiantis Eurosistemos vartotojų vertinimo sistema.

4.   KCBM kartu su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis naudojimas išsamiai aprašytas VI priedo lentelėje.

152 straipsnis

KCBM su trišalio įkaito valdymo paslaugomis

1.   Tarptautinės trišalio įkaito valdymo paslaugos leidžia kitoms sandorio šalims padidinti arba sumažinti įkaito, kurį jos teikia savo buveinės NCB, sumą panaudojant TŠT laikomą įkaitą.

2.   KCBM (įskaitant KCBM su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis) gali būti naudojamas tarpvalstybiniu mastu naudojamoms trišalėms įkaito valdymo paslaugoms. Teikiant tarpvalstybiniu mastu naudojamas trišales įkaito valdymo paslaugas dalyvauja NCB, kai trišalės įkaito valdymo paslaugos pasiūlomos Eurosistemai naudoti tarptautiniu mastu, jam veikiant kaip korespondentui NCB atžvilgiu, kurių kitos sandorio šalys prašo naudoti tokias tarptautines trišalio įkaito valdymo paslaugas Eurosistemos kredito operacijų tikslais. Siekiant palengvinti pagal šią dalį numatytą tarptautinį naudojimą, Eurosistema turi būti teigiamai įvertinusi atitinkamą TŠT.

3.   KCBM su trišalio įkaito valdymo paslaugomis naudojimas išsamiai aprašytas VI priedo lentelėje.

PENKTA DALIS

SANKCIJOS KITOS SANDORIO ŠALIES ĮSIPAREIGOJIMŲ NEVYKDYMO ATVEJU

153 straipsnis

Sankcijos už privalomųjų atsargų reikalavimų nesilaikymą

1.   ECB, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 2532/98, Reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4), Reglamentu (EB) Nr. 2531/98 arba Reglamentu (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9), taiko sankcijas įstaigoms, kurios nevykdo įsipareigojimų, atsirandančių pagal ECB reglamentus ir sprendimus dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo. Atitinkamos sankcijos ir procedūrinės jų taikymo taisyklės nustatytos tuose reglamentuose.

2.   Nepažeidžiant 1 dalies, rimto privalomųjų atsargų reikalavimų pažeidimo atveju Eurosistema gali laikinai sustabdyti kitos sandorio šalies teisę dalyvauti vykdant atvirosios rinkos operacijas.

154 straipsnis

Sankcijos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

1.   NCB, remdamasis NCB sutartinių arba reguliavimo priemonių nuostatomis, gali taikyti vieną arba daugiau sankcijų, jei kita sandorio šalis nesilaiko kurio nors iš šių įsipareigojimų:

a)

grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais atveju – įsipareigojimai tinkamai užtikrinti įkaitu ir atsiskaityti už sumą, kuri kitai sandorio šaliai buvo paskirta visam tam tikros operacijos laikotarpiui, arba už tam tikros operacijos likusią sumą NCB atlikus išankstinį operacijos užbaigimą kaip nustatyta 15 straipsnyje;

b)

terminuotųjų indėlių pritraukimo, vienakrypčių sandorių ir ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – įsipareigojimas atsiskaityti už sandorį kaip nustatyta 16 straipsnyje;

c)

tinkamo turto naudojimo atveju – įsipareigojimas pateikti arba naudoti įkaitu tik tinkamą turtą ir laikytis ketvirtos dalies VIII antraštinėje dalyje nustatytų tinkamo turto naudojimo taisyklių;

d)

taisyklių dėl dienos pabaigos procedūrų ir sąlygų, leidžiančių pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe atveju – įsipareigojimas iš anksto įkaitu pateikti pakankamai tinkamo turto, jeigu kita sandorio šalis, kuri dienos pabaigoje turi neigiamą likutį TARGET2 atsiskaitomojoje sąskaitoje, pasibaigus dienos pabaigos kontrolės procedūroms ir todėl laikoma, kad automatiškai atsiranda reikalavimas pasinaudoti ribinio skolinimosi galimybe, kaip nustatyta 19 straipsnio 6 dalyje.

2.   Pagal šį straipsnį nustatoma sankcija gali būti:

a)

finansinė bauda arba

b)

finansinė ir nefinansinė bauda.

155 straipsnis

Finansinės baudos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

Jei kita sandorio šalis nesilaiko 154 straipsnio 1 dalies įsipareigojimų, Eurosistema už kiekvieną taisyklių nesilaikymo atvejį nustato finansinę baudą. Taikytina finansinė bauda apskaičiuojama pagal VII priedą.

156 straipsnis

Nefinansinės baudos už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

1.   Jei kita sandorio šalis nesilaiko 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų daugiau nei du kartus per 12-os mėnesių laikotarpį ir kiekvieno pažeidimo atveju:

a)

taikyta finansinė bauda;

b)

kitai sandorio šaliai pranešta apie visus sprendimus taikyti finansinę baudą;

c)

kiekvienas pažeidimas yra susijęs su to paties pobūdžio pažeidimu,

trečią kartą ir kiekvieną kitą kartą po to per 12-os mėnesių laikotarpį padarius tokį įsipareigojimų pažeidimą, Eurosistema laikinai sustabdo kitos sandorio šalies dalyvavimą. 12-os mėnesių laikotarpis apskaičiuojamas nuo 154 straipsnio 1 dalies a arba, atitinkamai, b punkte nurodyto įsipareigojimo pirmo pažeidimo datos.

2.   Pagal 1 dalį Eurosistemos taikomas laikinas teisių sustabdymas taikomas visų kitų atvirosios rinkos operacijų atžvilgiu, kurios yra to paties pobūdžio kaip ir atvirosios rinkos operacija, kuriai pritaikyta sankcija pagal 1 dalį.

3.   Pagal 1 dalį taikomo laikino teisių sustabdymo laikotarpis apibrėžtas pagal VII priedą.

4.   Jei kita sandorio šalis daugiau nei du kartus pažeidžia 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus įsipareigojimus per 12-os mėnesių laikotarpį ir kiekvieno pažeidimo atveju:

a)

taikyta finansinė bauda;

b)

kitai sandorio šaliai pranešta apie visus sprendimus taikyti finansinę baudą;

c)

kiekvienas pažeidimas yra susijęs su to paties pobūdžio pažeidimu,

trečią kartą ir kiekvieną kitą kartą po to per 12-os mėnesių laikotarpį padarius tokį įsipareigojimų pažeidimą, Eurosistema laikinai sustabdo kitos sandorio šalies dalyvavimą. 12-os mėnesių laikotarpis apskaičiuojamas nuo 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyto įsipareigojimo pirmo pažeidimo datos.

5.   Išimtiniais atvejais, už bet kurio 154 straipsnio 1 dalies įsipareigojimo pažeidimą Eurosistema gali trims mėnesiams laikinai sustabdyti kitos sandorio šalies dalyvavimą visose būsimose Eurosistemos pinigų politikos operacijose. Tokiu atveju Eurosistema atsižvelgia į įsipareigojimų nevykdymo atvejo (-ų) rimtumą, pirmiausia atsižvelgdama į sumas, įsipareigojimo nevykdymo atvejų dažnumą arba trukmę.

6.   Pagal šį straipsnį Eurosistemos nustatyto laikinas teisų sustabdymo laikotarpio taikymas papildo atitinkamai pagal 155 straipsnį taikytiną finansinę baudą.

157 straipsnis

Nefinansinių baudų taikymas filialams už tam tikrų operacinių taisyklių nesilaikymą

Eurosistemai laikinai sustabdžius kitos sandorio šalies teises pagal 156 straipsnio 5 dalį, gali būti laikinai sustabdytos tos kitos sandorio šalies filialų, įsteigtų kitose valstybėse narėse, kurios valiuta yra euro, teisės.

ŠEŠTA DALIS

DISKRECINĖS PRIEMONĖS

158 straipsnis

Diskrecinės priemonės atsargumo sumetimais arba įsipareigojimų neįvykdymo atveju

1.   Eurosistema atsargumo sumetimais gali taikyti šias priemones:

a)

sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis Eurosistemos atvirosios rinkos operacijomis arba nuolatinėmis galimybėmis, remdamasi sutartinėmis arba reguliavimo priemonėmis, kurias taiko buveinės NCB arba ECB;

b)

leisti kitai sandorio šaliai nesilaikyti privalomųjų atsargų reikalavimų remdamasi sutartinėmis arba reguliavimo priemonėmis, kurias taiko buveinės NCB arba ECB;

c)

atmesti tam tikros kitų sandorio šalies turtą, pateiktą kaip įkaitas Eurosistemos kredito operacijoms, apriboti tokio turto naudojimą arba taikyti jam papildomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte, remiantis bet kokia informacija, kurią Eurosistema laiko svarbia, ypač jeigu kitos sandorio šalies kredito kokybė rodo labai stiprią sąsają su kitos sandorio šalies pateikto įkaitu turto kredito kokybe.

2.   Jei 1 dalyje apibrėžta diskrecinė priemonė pagrįsta su rizikos ribojimu susijusia informacija, šią informaciją, kurią perduoda kitos sandorio šalys arba priežiūros institucijos, Eurosistema naudoja griežtai pamatavusi pagal poreikį atitikti ir vykdyti Eurosistemos pinigų politikos uždavinius.

3.   Remdamasi Eurosistemos taikomomis sutartinėmis arba reguliavimo priemonėmis, Eurosistema gali laikinai sustabdyti, apriboti arba atimti kitų sandorių šalių teises naudotis Eurosistemos atvirosios rinkos operacijomis arba nuolatinėmis galimybėmis, kai jos neįvykdo įsipareigojimų.

4.   Visos 1 ir 3 dalyje nurodytos diskrecinės priemonės taikomos proporcingai ir nediskriminuojant, ir Eurosistema jas visapusiškai pateisina.

159 straipsnis

Diskrecinės priemonės, susijusios su Eurosistemos kredito kokybės vertinimu

1.   Eurosistema nusprendžia, ar emisija, emitentas, skolininkas arba garantas atitinka Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus remiantis bet kokia, jos manymu, aktualia informacija.

2.   Remdamasi 1 dalyje nurodytomis priežastimis, Eurosistema gali atmesti turtą, apriboti tokio turto pateikimą arba naudojimą įkaitu arba taikyti jam papildomą įvertinimą mažesne nei rinkos verte, jei toks sprendimas reikalingas, kad būtų užtikrinta tinkama Eurosistemos apsauga nuo rizikos.

3.   Jei 2 dalyje nurodytas atmetimas pagrįstas su rizikos ribojimu susijusia informacija, šią informaciją, kurią perduoda kitos sandorio šalys arba priežiūros institucijos, Eurosistema naudoja griežtai pamatavusi pagal poreikį atitikti ir vykdyti Eurosistemos pinigų politikos uždavinius.

4.   Eurosistema gali išbraukti šį turtą iš tinkamo antrinę rinką turinčio turto sąrašo:

a)

kurį išleido arba garantavo subjektai, kuriems pagal Sutarties 75 straipsnį Sąjunga arba ES valstybė narė pritaikė jų lėšų naudojimą ribojančias lėšų įšaldymo ir (arba) kitokias priemones, ir (arba)

b)

kurį išleido arba garantavo subjektai, kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis Eurosistemos atvirosios rinkos operacijomis arba nuolatinėmis galimybėmis.

SEPTINTA DALIS

PAPILDOMI MINIMALŪS BENDRI POŽYMIAI, SUSIJĘ SU EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMIS

160 straipsnis

Teisinis santykis tarp Eurosistemos centrinių bankų ir kitų sandorio šalių

Eurosistema užtikrina, kad jos sutartinės arba reguliavimo priemonės, taikomos jos kitoms sandorio šalims kaip nurodyta 1 straipsnio 3 dalyje, atitinka septintos dalies nuostatas.

1 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi visoms Eurosistemos pinigų politikos operacijų organizavimo priemonėms

161 straipsnis

Eurosistemos pinigų politikos struktūros įgyvendinimo pakeitimai

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad kiekvieną pinigų politikos sistemos pakeitimą jis gali įgyvendinti be nepagrįsto uždelsimo.

2.   Kiekvienas NCB savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse įtvirtina nuostatą, pagal kurią kitoms sandorių šalims būtų pranešama apie 1 dalyje nurodytus pakeitimus. Kiekvienas NCB užtikrina, kad toks pranešimas suteikia aiškumo nuo momento, kada tokie pakeitimai teisiškai įsigalioja.

162 straipsnis

Mokėjimų valiuta

NCB taiko atitinkamas sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta, kad visi su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis susiję mokėjimai, išskyrus mokėjimus užsienio valiuta sudarant valiutų apsikeitimo sandorius pinigų politikos tikslais, atliekami eurais.

163 straipsnis

Sutartinių priemonių forma

Jeigu visus sandorius pagal sutartį reikia sudaryti kaip vieną sutartinį susitarimą ir (arba) sutartį reikia sudaryti kaip pagrindinę sutartį, kad neįvykdžius įsipareigojimų galima būtų atlikti veiksmingą visų likusių sandorių nutraukimą ir pozicijų uždarymą (įskaitant užskaitą), tokios nuostatos įtraukiamos į NCB taikomas sutartines arba reguliavimo priemones.

164 straipsnis

Formos, duomenų perdavėjai bei ryšio priemonės

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad NCB ir kitų sandorių šalių santykius įtvirtintų tinkamos ir nedviprasmiškos taisyklės dėl formų panaudojimo, įskaitant sandorių sąlygų patvirtinimo, duomenų perdavėjų bei ryšio priemonių ir ypatybių taisykles.

165 straipsnis

Įsipareigojimų nevykdymo atvejai

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato bent tokius įsipareigojimų neįvykdymo atvejus, kurie iš esmės nesiskirtų nuo šių:

a)

kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą kitai sandorio šaliai taikyti likvidavimo procedūrą arba paskirti jai likvidatorių ar panašų pareigūną, arba taikyti bet kokią kitą analogišką procedūrą;

b)

kompetentinga teismo arba kita institucija priima sprendimą kitai sandorio šaliai taikyti reorganizavimo priemonę arba kitą analogišką procedūrą, kuria siekiama apsaugoti arba atkurti kitos sandorio šalies finansinę būklę ir išvengti a punkte nurodytos rūšies sprendimo;

c)

kita sandorio šalis raštu paskelbia apie tai, kad ji negali sumokėti visų ar bet kokios dalies savo skolų arba įvykdyti savo įsipareigojimų, atsirandančių dėl pinigų politikos sandorių, arba ji sudaro su savo kreditoriais savanorišką bendrą sutartį ar planą, arba jei kita sandorio šalis yra nemoki ar laikoma, kad ji yra nemoki, arba laikoma, kad ji negali sumokėti savo skolų;

d)

vykdomi procedūriniai žingsniai prieš priimant sprendimą pagal a arba b punktą;

e)

bet koks kitos sandorio šalies pareiškimas arba kitas prieš sudarant sutartį padarytas (arba manoma, kad kita sandorio šalis jį padarė) pranešimas pagal taikomas įstatymų nuostatas yra klaidingas ar neteisingas;

f)

leidimas kitai sandorio šaliai užsiimti veikla pagal: a) Direktyvą 2013/36/ES ir Reglamentą (ES) Nr. 575/2013; arba b) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB (19), kaip įgyvendinta atitinkamoje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, yra sustabdytas arba atšauktas;

g)

kita sandorio šalis yra laikinai nušalinta arba pašalinta iš bet kurios mokėjimų sistemos ar sistemos, kurioje atliekami mokėjimai pagal pinigų politikos sandorius (išskyrus valiutų apsikeitimo sandorius), narių arba ji yra laikinai nušalinta arba pašalinta iš bet kurios VPAS, naudojamos atsiskaityti už Eurosistemos pinigų politikos operacijas, narių;

h)

kitai sandorio šaliai taikomos priemonės, pavyzdžiui, numatytos Direktyvos 2013/36/ES 41 straipsnio 1 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir 44 straipsnyje;

i)

grįžtamųjų sandorių atveju kita sandorio šalis nevykdo nuostatų dėl rizikos kontrolės priemonių;

j)

atpirkimo sandorių atveju kita sandorio šalis nesumoka pirkimo kainos arba atpirkimo kainos, arba nepateikia perkamo ar atpirkto turto; arba užstatu garantuotų paskolų atveju kita sandorio šalis nepateikia turto arba negrąžina paskolos tokiems mokėjimams ar pervedimams nustatytomis dienomis;

k)

valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais ir terminuotųjų indėlių atveju kita sandorio šalis nesumoka eurų sumos arba valiutų apsikeitimo sandorių pinigų politikos tikslais atveju nesumoka užsienio valiutos sumos tokiems mokėjimams nustatytomis dienomis;

l)

kita sandorio šalis neįvykdo įsipareigojimų pagal sutartį, sudarytą bet kurio ECB arba bet kurio NCB užsienio atsargų arba nuosavų lėšų valdymo tikslais, kai toks įsipareigojimų nevykdymas iš esmės nesiskiria nuo šiame straipsnyje apibūdintų atvejų;

m)

kita sandorio šalis nesuteikia atitinkamos informacijos, tuo sukeldama rimtų padarinių savo buveinės NCB;

n)

kita sandorio šalis neįvykdo bet kurio iš savo įsipareigojimų pagal sutartis dėl grįžtamųjų sandorių ir valiutų apsikeitimo sandorių ir, jeigu galėjo ištaisyti, neištaiso tokios padėties įkaitu užtikrintų sandorių atveju – ilgiausiai per 30 dienų, o valiutų apsikeitimo sandorių atveju – ilgiausiai per 10 dienų po to, kai to reikalaujantis NCB pateikia įspėjimą;

o)

kitos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo įvykis atsitinka pagal bet kokią sutartį su bet kuriuo kitu Eurosistemos nariu, sudarytą Eurosistemos pinigų politikos operacijų vykdymo tikslais, pagal kurią tas kitas Eurosistemos narys pasinaudojo savo teise dėl įsipareigojimų neįvykdymo prieš terminą užbaigti bet kokį sandorį pagal tokią sutartį;

p)

kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, apribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas;

q)

kitai sandorio šaliai taikomas lėšų įšaldymas ir (arba) kitos valstybės narės, kurios valiuta yra euro, nustatytos priemonės, ribojančios kitos sandorio šalies galimybę naudoti savo lėšas;

r)

kitos sandorio šalies visam turtui arba reikšmingai jo daliai taikoma nutartis dėl įšaldymo, areštas, konfiskavimas ar bet kokia kita procedūra, kuria siekiama apsaugoti viešąjį interesą arba kitos sandorio šalies kreditorių teises;

s)

kitos sandorio šalies visas turtas arba reikšminga jo dalis perduodami kitam subjektui;

t)

bet koks kitas numatomas ar egzistuojantis įvykis, dėl kurio gali kilti grėsmė, kad kita sandorio šalis neįvykdys įsipareigojimų pagal tvarką, kurios ji privalo paisyti veiksmingos Eurosistemos pinigų politikos operacijų tikslais, arba pagal bet kokias kitas taisykles, taikomas kitos sandorio šalies ir bet kurio NCB santykiams.

2.   Automatiškai vykdomi 1 dalies a ir p punktuose nurodyti atvejai; b, c ir q punktuose nurodyti atvejai gali būti vykdomi automatiškai; d–o punktuose ir r–t punktuose nurodyti atvejai negali būti vykdomi automatiškai ir turi būti vykdomi diskretiškai, t. y. vykdomi tik pranešus dėl įsipareigojimų nevykdymo. Toks pranešimas apie įsipareigojimų nevykdymą gali numatyti ilgiausiai iki trijų darbo dienų „mokėjimo prievolės atidėjimo laikotarpį“ įsipareigojimo nevykdymo atvejui pašalinti. Tais įsipareigojimų neįvykdymo atvejais, kai veikiama diskreciniu būdu, NCB užtikrina, kad nuostatos dėl tokios diskrecijos turėtų garantuoti jų vykdymo veiksmingumą.

166 straipsnis

Priemonės, taikomos įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsargumo sumetimais

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba atsargumo sumetimais, NCB turi teisę imtis šių priemonių:

a)

sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis atvirosios rinkos operacijomis;

b)

sustabdyti, apriboti arba panaikinti kitos sandorio šalies galimybę naudotis nuolatinėmis galimybėmis;

c)

nutraukti visas galiojusias sutartis ir sandorius;

d)

reikalauti anksčiau įvykdyti reikalavimus, kurių terminas dar nesuėjo ar kurie yra sąlyginiai;

e)

panaudoti kitos sandorio šalies indėlius NCB reikalavimams tai kitai sandorio šaliai patenkinti;

f)

sustabdyti įsipareigojimų kitai sandorio šaliai vykdymą, kol kita sandorio šalis neįvykdys reikalavimo;

2.   Kiekvienas NCB gali taikyti sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju, greta 1 dalyje nurodytų priemonių buveinės NCB turi teisę imtis šių priemonių:

a)

reikalauti palūkanų už įsipareigojimų neįvykdymą ir;

b)

reikalauti atlyginti visus nuostolius, patirtus dėl kitos sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo.

3.   Kiekvienas NCB gali taikyti sutartines arba reguliavimo priemones, kurios atsargumo sumetimais suteikia buveinės NCB teisę turtą, kurį kitos sandorio šalys pateikia kaip įkaitą Eurosistemos kredito operacijoms, atmesti, apriboti jo naudojimą arba taikyti jam papildomus įvertinimus mažesne nei rinkos verte.

4.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad buveinės NCB visada turi teisiškai pagrįstą teisę neatidėliodamas realizuoti visą kaip įkaitą pateiktą turtą ir taip, kad NCB galėtų realizuoti suteikto kredito vertę, jeigu kita sandorio šalis nedelsdama nepanaikina savo neigiamo likučio.

5.   Siekdama užtikrinti vienodą nustatytų priemonių įgyvendinimą, ECB valdančioji taryba gali nuspręsti dėl jų įgyvendinimo būdų, įskaitant galimybės naudotis atvirosios rinkos operacijomis ar nuolatinėmis galimybėmis sustabdymą, apribojimą arba panaikinimą.

167 straipsnis

Kitų sandorių šalių teikiama informacija

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad NCB galėtų gauti iš kitų sandorių šalių visą informaciją, susijusią su Eurosistemos pinigų politikos operacijomis.

168 straipsnis

Pranešimai ir kita informacija

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad visi pranešimai ar kitokia informacija būtų perduodami raštu ir (arba) elektronine forma.

2.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios aiškiai numato, kaip turėtų būti teikiami pranešimai ar kita informacija ir kada jie įsigalioja. Laikotarpis iki pranešimų ir kitos informacijos įsigaliojimo neturėtų būti toks ilgas, kad pakeistų priemonių visumos ekonominį poveikį. Visų pirma, nedelsiant turėtų būti pateikti ir patikrinti patvirtinimai.

169 straipsnis

Trečiųjų šalių teisės

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad kitos sandorio šalies teisės ir pareigos negali būti perleistos, suvaržytos ar kitos sandorio šalies kitaip pakeistos be išankstinio rašytinio buveinės NCB sutikimo.

2.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad tik sutartį sudaręs arba buveinės NCB ir nustatyta kita sandorio šalis turi iš sandorio kylančių teisių ir pareigų. Tačiau tokios sutartinės arba reguliavimo priemonės leidžia NCB ir (arba) ECB santykius:

a)

dėl tarpvalstybinio tinkamo turto naudojimo, ir

b)

kai tai būtina operacijoms, kurios vykdomos su kitomis sandorių šalimis, veikiančiomis per tarpininkaujančią instituciją.

170 straipsnis

Taikoma teisė ir jurisdikcija

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios numato, kad to NCB taikomoms sutartinėms arba reguliavimo priemonėms ir visiems pagal tokias priemones sudarytiems sandoriams taikoma teisė turi būti, išskyrus atvejus, kai reikia nustatyti kitaip dėl tarpvalstybinio tinkamo turto naudojimo, valstybės narės, kurios valiuta yra euro, kurioje yra tas NCB.

2.   Ginčų sprendimo vieta, nepažeidžiant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo kompetencijos, yra oficialūs tos valstybės narės, kurios valiuta yra euro, teismai.

171 straipsnis

Atsiskaitymo už terminuotuosius indėlius dienos

Kiekvienas NCB taiko indėlių sutartis, kuriose nurodyta, kad už terminuotuosius indėlius atsiskaitoma (ir priimant, ir išmokant) ECB pranešime apie indėlių operaciją nurodytomis dienomis.

2 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri požymiai, taikomi atpirkimo sandoriams ir įkaitu užtikrintų paskolų sutartims

172 straipsnis

Grįžtamosios sandorio dalies data

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad grįžtamosios sandorio dalies data, taip pat, jei taikytina, įkaitu užtikrintų paskolų sutarčių apmokėjimo data, būtų nustatyta sudarant kiekvieną sandorį.

173 straipsnis

Darbo dienos

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios „darbo dienos“ sąvoka apibrėžta kaip nustatyta 2 straipsnyje.

174 straipsnis

Palūkanų normos

1.   Pirkimo ir atpirkimo kainos skirtumas sudarant atpirkimo sandorį atitinka bendrą sumą, gaunamą taikant tam tikrą palūkanų normą pirkimo kainai per visą laikotarpį nuo nustatytos pirkimo iki atpirkimo datos.

2.   Įkaitu užtikrintų paskolų atveju, palūkanų norma nustatoma taikant konkrečią palūkanų normą už paskolos sumą iki operacijos termino pabaigos.

3.   Palūkanų norma, taikoma grįžtamiesiems sandoriams, yra paprastoji palūkanų norma, apskaičiuojama pagal faktinį/360 dienų skaičiavimo susitarimą.

175 straipsnis

Sumų ne eurais keitimo tvarka

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad sumų ne eurais keitimo į eurus tvarkoje būtų nurodyta, kad turi būti taikomas ECB orientacinis kiekvienos dienos euro keitimo kursas arba, kai jo nėra, neatidėliotinas keitimo kursas, kurį ECB nurodo darbo dieną prieš tą dieną, kai turi būti vykdomas valiutų keitimas jam parduodant eurus ir perkant kitą valiutą.

3 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri tik atpirkimo sandoriams būdingi požymiai

176 straipsnis

Atpirkimo sandorių dalykas

1.   Sudarydamas atpirkimo sandorius, kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad tinkamas turtas parduodamas už lėšas eurais, kartu susitariant nustatytu laiku parduoti juos atgal už lėšų eurais sumai lygiavertį turtą.

2.   Kiekvienas NCB „lygiavertį turtą“ apibrėžia kaip to paties emitento, tos pačios emisijos dalį sudarantį (nesvarbu, kokia jos išleidimo data) ir tos pačios rūšies, nominaliosios vertės, sumos ir to paties aprašymo turtą su kuriuo jis lyginamas.

3.   Jeigu turtas, su kuriuo lyginama pagal 2 dalį, buvo konvertuotas, pakeistas jo nominalas ar buvo pareikalauta jį grąžinti, lygiavertiškumo apibrėžimas turi būti iš dalies pakeistas, kad reikštų:

a)

konvertavimo atveju – tą turtą, į kurį turtas buvo konvertuotas;

b)

pareikalavimo grąžinti turtą atveju – turtą, lygiavertį grąžintam turtui, jeigu pardavėjas sumokėjo pirkėjui sumą, lygią pareikalavimo vertei;

c)

pakeisto turto nominalo atveju – turtą, lygiavertį tam turtui, į kurį pradinis turtas buvo pakeistas keičiant nominalą, kartu su pinigų suma, jei reikia, kuri yra lygi turto vertės skirtumui iki nominalo pakeitimo ir po jo.

177 straipsnis

Atpirkimo sandorių baigiamosios užskaitos priemonės

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju jie turi teisę nutraukti arba nutraukti visus nebaigtus atpirkimo sandorius.

2.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos užskaitos nuostatos, kuriomis siekiama ekonominės naudos, lygiavertės toliau pateiktiems atvejams:

a)

įsipareigojimo neįvykdymo atveju laikoma, kad nedelsiant suėjo kiekvieno sandorio atpirkimo diena ir taikoma viena iš šių sąlygų:

i)

turi būti nedelsiant pateiktas įkaito vertei išlaikyti reikalingas turtas tam, kad sandorio šalių atitinkami įsipareigojimai dėl turto pervedimo ir atpirkimo kainos mokėjimo už atperkamą turtą būtų vykdomi tik pagal b–d punktus, arba

ii)

atpirkimo sandoris bus nutrauktas;

b)

įsipareigojimų neįvykdymo atveju atperkamo turto rinkos vertę, įkaito vertei išlaikyti reikalingą turtą, kurį reikia pervesti, ir atpirkimo kainą, kurią turi sumokėti kiekviena sandorio šalis, atpirkimo dieną komerciškai pagrįstai visiems sandoriams nustato NCB;

c)

remdamasis b punktu, NCB apskaičiuoja, kiek kiekviena sandorio šalis yra skolinga kitai sandorio šaliai atpirkimo dieną. Turi būti atlikta sandorio šalių tarpusavio skolų užskaita ir tik sandorio šalis, turinti mažesne suma įvertintų reikalavimų, turi mokėti grynąjį likutį;

d)

toks grynasis likutis turi būti nustatytas ir sumokėtas kitą dieną, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti mokėjimą. Atliekant šiuos apskaičiavimus visos sumos, kurios nėra išreikštos eurais, atitinkamą dieną turi būti perskaičiuotos į eurus pagal kursą, apskaičiuotą remiantis 175 straipsniu.

3.   Kiekvienas NCB apibrėžia sąvoką „turto rinkos vertė įsipareigojimų neįvykdymo atveju“ kaip nustatyta 2 straipsnyje.

178 straipsnis

Atitiktis rizikos kontrolės priemonėms

Jeigu NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos nuostatos dėl įkaito pakeitimo kitu įkaitu, tos priemonės užtikrina, kad būtų laikomasi būtinų rizikos kontrolės priemonių.

179 straipsnis

Piniginės garantinės įmokos

Jeigu NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos nuostatos dėl garantinių įmokų, kurias reikia sumokėti arba grąžinti pinigais, tokiose nuostatose kartu nustatyta, kad bet koks tolesnis įsipareigojimas grąžinti arba pateikti įkaito garantinę įmoką pirmiausia turėtų būti įvykdomas panaudojant pinigų sumą iki to paties dydžio kartu su visomis jai taikytinomis palūkanomis.

180 straipsnis

Išsamesnės nuostatos dėl atpirkimo sandorių

Nepažeidžiant šių gairių nuostatų, kiekvienas NCB gali išdėstyti išsamesnes nuostatas dėl atpirkimo sandorių savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse.

4 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri tik įkaitu užtikrintų paskolų sutartims būdingi požymiai

181 straipsnis

Įkaito teikimas ir realizavimas

1.   Priemonėse, pagal kurias likvidumas didinamas įkaitu užtikrintomis paskolomis, kiekvienas NCB savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse atsižvelgia į jo jurisdikcijoje taikomas nevienodas procedūras ir formalumus, reglamentuojančius atitinkamą įkaito užtikrinimo, pavyzdžiui, įkeitimo, teisių perleidimo arba turto suvaržymo, poreikio nustatymą ir jo paskesnį įgyvendinimą.

2.   Kiekvienas NCB taiko įkaitu užtikrintų paskolų priemones, kurios užtikrina, kad įkaitu pateiktą turtą NCB teisiškai gali realizuoti be jokių ankstesnių reikalavimų į šį turtą. Neturi būti sudaryta galimybė trečiosioms šalims, nemokumo atveju – įskaitant likviduojančią instituciją, įsikišti ir sėkmingai reikalauti be apgaulės įkeisto turto ar bet kokių su juo susijusių teisių.

3.   Kiekvienas NCB taiko įkaitu užtikrintų paskolų priemones, kurios užtikrina, kad 165 straipsnyje aprašytu įsipareigojimų nevykdymo atveju jis turi teisinę galimybę pardavęs įkeistą turtą gauti jo ekonominę vertę. Toks įsipareigojimų nevykdymo įvykis taip pat atspindi aplinkybes, kuriomis NCB gali laikyti kitą sandorio šalį šalimi, nevykdančia įsipareigojimo pagal atpirkimo sandorius.

182 straipsnis

Dienos operacijų pratęsimas iki vienos nakties operacijų

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta galimybė operacijas, kurios yra atliekamos kaip vienos dienos operacijos, pratęsti iki vienos nakties operacijų.

5 SKYRIUS

Papildomi minimalūs bendri tik valiutų apsikeitimo sandoriams pinigų politikos tikslais būdingi požymiai

183 straipsnis

Neatidėliotino ir iš anksto apibrėžto eurų pardavimo ir pirkimo vienu metu susitarimas

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatyta, kad kiekvienas sandoris sudarytas kaip neatidėliotinas ir iš anksto apibrėžtas eurų pardavimas ir pirkimas vienu metu už tam tikrą užsienio valiutą.

184 straipsnis

Mokėjimų pervedimo laikas ir tvarka

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose yra nuostata dėl mokėjimų pervedimo laiko ir tvarkos. Iš anksto apibrėžto pardavimo arba pirkimo data turėtų būti nustatyta sudarant kiekvieną sandorį.

185 straipsnis

Specialių terminų apibrėžtis

Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose apibrėžia užsienio valiutą, neatidėliotino keitimo kursą, išankstinį kursą, pervedimo datą ir atgalinio pervedimo datą pagal šiuos apibrėžimus:

a)   užsienio valiuta– bet kokia teisėta valiuta, išskyrus eurą;

b)   neatidėliotinas kursas– sudarant konkretų sandorį taikomas kursas (apskaičiuotas pagal 175 straipsnį) sumai eurais perskaičiuoti į tokią pačią sumą su tuo sandoriu susijusia užsienio valiuta, kurią viena sandorio šalis privalo pervesti kitai šaliai pervedimo dieną už sumokėtą sumą eurais ir kurios kursas nustatytas patvirtinime;

c)   išankstinis kursas– pagal 175 punktą apskaičiuotas kursas, taikomas sumai eurais perskaičiuoti į tokią pačią sumą užsienio valiuta, kurią viena sandorio šalis privalo pervesti kitai šaliai atgalinio pervedimo dieną už sumokėtą sumą eurais ir kurios kursas nustatytas sandorio patvirtinime ir apibrėžtas atitinkamo NCB taikomose atitinkamose sutartinėse ar reguliavimo priemonėse;

d)   atgalinio valiutos pervedimo suma– tokia užsienio valiutos suma, kurios reikia sumai eurais nupirkti atgalinio pervedimo dieną;

e)   pervedimo diena– sandorio atžvilgiu, diena, ir, kai taikytina, laikas tą dieną, kai viena sandorio šalis turi pervesti sumą eurais kitai sandorio šaliai, t. y. – diena (ir, kai taikytina, laikas tą dieną), kurią sandorio šalys susitarė atsiskaityti už sumos eurais pervedimą;

f)   atgalinio pervedimo diena– sandorio atžvilgiu, diena (ir, kai taikytina, laikas tą dieną), kai viena sandorio šalis turi pervesti atgal sumą eurais kitai šaliai.

186 straipsnis

Valiutų apsikeitimo sandorių baigiamosios užskaitos priemonės

1.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kurios užtikrina, kad įsipareigojimų neįvykdymo atveju NCB turi teisę nutraukti ir anksčiau laiko pabaigti visus neįvykdytus sandorius.

2.   Kiekvienas NCB taiko sutartines arba reguliavimo priemones, kuriose numatytos užskaitos nuostatos, kuriomis siekiama toliau pateiktiems atvejams lygiavertės ekonominės naudos:

a)

įsipareigojimo neįvykdymo atveju kiekvienas sandoris laikomas nutrauktu, o NCB turi nustatyti eurų ir pervedamų atgal užsienio valiutos sumų atkuriamąsias vertes remdamasis tuo, kad tokios atkuriamosios vertės turi būti sumos, kurių reikia NCB išsaugant mokėjimų ekonominį lygiavertiškumą bet kokiems mokėjimams, kurie būtų vykdomi normaliomis aplinkybėmis;

b)

remdamasis taip nustatytomis sumomis, NCB apskaičiuoja, kiek kiekviena sandorio šalis yra skolinga kitai šaliai atgalinio pervedimo dieną. Sumos, kurias turi sumokėti viena šalis, prireikus pagal 175 straipsnį turi būti perskaičiuotos į eurus, ir turi būti atlikta tų sumų bei sumų, kurias turi sumokėti kita šalis, tarpusavio įskaita. Tik ta sandorio šalis, kuri turi mažesne suma įvertintų reikalavimų, turi mokėti grynąjį likutį. Toks grynasis likutis turi būti nustatytas ir sumokėtas kitą dieną, kai TARGET2 veikia ir gali įvykdyti tokį mokėjimą.

187 straipsnis

Išsamesnės valiutų apsikeitimo sandorių nuostatos

Nepažeidžiant šiose gairėse nustatytų reikalavimų, kiekvienas NCB savo sutartinėse arba reguliavimo priemonėse gali nustatyti papildomas nuostatas dėl valiutų apsikeitimo sandorių.

AŠTUNTA DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

188 straipsnis

Keitimasis informacija

Jei tai būtina pinigų politikai įgyvendinti, NCB gali keistis vienas su kitu kai kuria informacija, pavyzdžiui, su dalyvaujančiomis vykdant Eurosistemos pinigų politikos operacijas kitomis sandorių šalimis susijusiais operaciniais duomenimis. Tokiai informacijai taikomas ECBS statuto 37 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties reikalavimas.

189 straipsnis

Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktai

Eurosistemos pinigų politikos operacijų kitos sandorių šalys žino visas kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu teisės aktuose įtvirtintas savo pareigas ir jas vykdo.

190 straipsnis

Panaikinimas

1.   Gairės ECB/2011/14 panaikinamos 2015 m. gegužės 1 d.

2.   Nuorodos į panaikintas gaires laikomos nuorodomis į šias gaires ir skaitomos pagal XIII priede pateiktą atitikties lentelę.

191 straipsnis

Įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1.   Šios gairės įsigalioja tą dieną, kai apie jas pranešama NCB.

2.   Visos šių gairių nuostatos taikomos nuo 2015 m. gegužės 1 d., išskyrus 142 straipsnyje nurodytas nuostatas, kurios taikomos nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

3.   Ne vėliau kaip iki 2015 m. vasario 16 d. NCB perduoda ECB tekstus ir priemones, kuriomis jie ketina laikytis šių gairių nuostatų, įtvirtinančių esminius Gairių ECB/2011/14 pakeitimus.

192 straipsnis

Adresatai

Šios gairės skirtos visiems Eurosistemos centriniams bankams.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. gruodžio 19 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  2011 m. rugsėjo 20 d. Gairės ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (OL L 331, 2011 12 14, p. 1).

(2)  1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos Centrinio Banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (OL L 318, 1998 11 27, p. 1).

(3)  2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (OL L 250, 2003 10 2, p. 10).

(4)  2012 m. gruodžio 5 d. Europos Centrinio Banko gairės ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (OL L 30, 2013 1 30, p. 1).

(5)  1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos Centrinio Banko teisių taikyti sankcijas (OL L 318, 1998 11 27, p. 4).

(6)  1999 m. rugsėjo 23 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 2157/1999 dėl Europos Centrinio Banko teisių taikyti sankcijas (ECB/1999/4) (OL L 264, 1999 10 12, p. 21).

(7)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(8)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(9)  2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų (OL L 302, 2009 11 17, p. 1).

(10)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (2010 m. ESS) (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(11)  2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(12)  Pagal 7 straipsnio 4 dalį.

(13)  Vidurio Europos laike (CET), atsižvelgiama į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko.

(14)  Atostogų metu gali būti taikomas specialus tvarkaraštis.

(15)  Dėl atostogų laikotarpio, gruodžio mėnesio operacija paprastai paankstinama viena savaite, t. y. perkeliama į ankstesnį mėnesio trečiadienį.

(16)  Atsiskaitymo diena – Eurosistemos darbo diena. T – sandorio sudarymo diena.

(17)  2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).

(18)  Informacija apie kredito kokybės lygius pateikiama ECB interneto svetainėje.

(19)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).


I PRIEDAS

PRIVALOMOSIOS ATSARGOS

Šio priedo turinys pateikiamas tik informacijai. Esant prieštaravimui tarp šio priedo ir 1 dalyje apibūdintų Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos teisinių nuostatų, vadovaujamasi pastarosiomis.

1.

Pagal Europos Centrinių Bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą (toliau – ECBS statutas) 19 straipsnį Europos Centrinis Bankas (ECB) reikalauja, kad kredito įstaigos laikytų privalomąsias atsargas nacionalinių centrinių bankų (NCB) sąskaitose Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemoje. Šios sistemos teisinė struktūra nustatyta ECBS statuto 19 straipsnyje, Reglamente (EB) Nr. 2531/98 ir Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9). Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) taikymas užtikrina, kad Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos sąlygos yra vienodos valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro.

2.

Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema pirmiausia siekiama stabilizuoti pinigų rinkos palūkanų normas bei sukurti (arba padidinti) struktūrinį likvidumo trūkumą.

3.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 1 dalį, Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema taikoma valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro, įsteigtoms kredito įstaigoms. Be to, ne euro zonoje įsteigtų kredito įstaigų filialams, įsteigtiems euro zonoje, taip pat taikoma Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema. Tačiau euro zonoje įsteigtų kredito įstaigų filialams, įsteigtiems ne euro zonoje, ši sistema netaikoma.

4.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 2 dalį, įstaigos bus automatiškai atleistos nuo privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymo prasidėjus laikymo laikotarpiui, per kurį jų leidimas panaikinamas arba atšaukiamas arba per kurį sprendimą dėl įstaigos likvidavimo procedūros pradėjimo priima teismų institucija arba bet kuri kita kompetentinga valstybės narės institucija.

5.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 2 dalį, ECB gali atleisti jos a–c punktuose nurodytas įstaigas nuo jų įsipareigojimų dėl privalomųjų atsargų jų nediskriminuodamas. Tokios įstaigos, inter alia, apima įstaigas, kurioms taikomos reorganizacinės priemonės, įstaigas, kurių lėšos įšaldomos ir (arba) kurioms taikomos kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, arba valstybės narės nustatytos priemonės, ribojančios jų naudojimąsi savo lėšomis, arba ECB valdančiosios tarybos sprendimas, kuriuo sustabdoma arba panaikinama jų galimybė naudotis atvirosios rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis.

6.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 2 straipsnio 3 dalį, ECB sudaro ir išlaiko įstaigų, kurioms taikomi Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos reikalavimai, sąrašą.

7.

Taip pat ECB viešai skelbia sąrašą įstaigų, kurios atleistos nuo jų įsipareigojimų pagal šią sistemą dėl kitų priežasčių nei dėl to, kad joms taikomos reorganizacinės priemonės, jų lėšos įšaldomos ir (arba) dėl to, kad joms taikomos kitos Sąjungos pagal Sutarties 75 straipsnį nustatytos priemonės, arba valstybės narės nustatytos priemonės, ribojančios jų naudojimąsi savo lėšomis, arba kurių atžvilgiu ECB valdančioji taryba priėmė sprendimą, sustabdantį arba panaikinantį jų galimybę naudotis atvirosios rinkos operacijomis arba Eurosistemos nuolatinėmis galimybėmis.

8.

Kiekvienos įstaigos atsargų bazė nustatoma remiantis jos balanso elementais. Balanso duomenys pateikiami NCB pagal bendrą ECB pinigų ir finansų statistikos sistemą. Kaip taisyklė, privalomųjų atsargų bazę konkrečiam laikymo laikotarpiui įstaigos apskaičiuoja pagal mėnesio, einančio du mėnesius prieš mėnesį, kuriuo prasideda laikymo laikotarpis, duomenis, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 3 straipsnio 3 dalimi, išskyrus statistiškai nereikšmingas įstaigas, kaip nurodyta to paties reglamento 3 straipsnio 4 dalyje.

9.

ECB nustato atsargų normas pagal Reglamente (EB) Nr. 2531/98 apibrėžtą didžiausią ribą.

10.

Privalomųjų atsargų suma, kurią konkrečiu laikymo laikotarpiu privalo laikyti kiekviena įstaiga, apskaičiuojama to laikotarpio kiekvienam atitinkamam atsargų bazės straipsniui taikant atsargų normas. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 5 straipsnyje nurodytas procedūras atitinkamo dalyvaujančio NCB ir įstaigos nustatytos privalomosios atsargos yra bazė: a) atlyginti už turimas reikalaujamas atsargas ir; b) įvertinti įstaigos atitiktį įsipareigojimui laikyti reikalaujamą privalomųjų atsargų sumą.

11.

Tam, kad stabilizuotų palūkanų normas, Eurosistemos privalomųjų atsargų sistema leidžia įstaigoms pasinaudoti vidurkio sąlyga, numatančia, kad apie privalomųjų atsargų reikalavimo tinkamą vykdymą sprendžiama pagal kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje kitų sandorių šalių atsargų sąskaitose lėšų vidurkius per laikymo laikotarpį. Ar įstaiga laikosi privalomųjų atsargų reikalavimo, nustatoma pagal jos turimų dienos atsargų vidurkį laikymo laikotarpiu. Laikymo laikotarpio reikšmė apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 7 straipsnyje.

12.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 8 straipsnį, privalomųjų atsargų laikymas atlyginamas atsižvelgiant į laikymo laikotarpio ECB normos vidurkį (apskaičiuotą pagal kalendorinių dienų skaičių) pagrindinėms refinansavimo operacijoms, pagal tokią formulę (gautoji suma apvalinama iki artimiausio cento):

Formula Formula

Čia:

Rt

=

atlyginimas, kurį reikia sumokėti už privalomųjų atsargų laikymą per laikymo laikotarpį t;

Ht

=

privalomųjų atsargų dienos vidurkis per laikymo laikotarpį t;

nt

=

laikymo laikotarpio t kalendorinių dienų skaičius;

rt

=

atlyginimo už privalomųjų atsargų laikymą per laikymo laikotarpį t palūkanų norma. Taikomas standartinis dviejų dešimtųjų dalių atlyginimo normos suapvalinimas;

i

=

laikymo laikotarpio t kalendorinė diena i;

MRi

=

ribinė palūkanų norma, taikoma naujausiai pagrindinei refinansavimo operacijai per arba prieš kalendorinę dieną i.

Kai įstaiga nevykdo kitų įsipareigojimų, nurodytų ECB reglamentuose ir sprendimuose dėl Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemos (pvz., jeigu laiku nepateikiami atitinkami duomenys arba jie netikslūs), ECB turi įgaliojimus taikyti sankcijas, remdamasis Reglamentu (EB) Nr. 2532/98 ir Reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 (ECB/1999/4). ECB vykdomoji valdyba gali nustatyti ir paskelbti kriterijus, pagal kuriuos ji taikys sankcijas, numatytas Reglamento (EB) Nr. 2531/98 7 straipsnio 1 dalyje.


II PRIEDAS

KONKURSŲ OPERACIJŲ PASKELBIMAS

Viešame konkurso skelbime numatoma pateikti ši informacija:

a)

konkurso operacijos identifikavimo numeris;

b)

konkurso operacijos diena;

c)

operacijos rūšis (likvidumo didinimas arba mažinimas ir naudojamos pinigų politikos priemonės rūšis);

d)

operacijos terminas;

e)

operacijos trukmė (paprastai nurodomas dienų skaičius);

f)

aukciono rūšis, pavyzdžiui, fiksuotųjų ar kintamųjų palūkanų aukcionas);

g)

kintamųjų palūkanų konkursuose – paskirstymo metodas, t. y. ribinių palūkanų aukciono (olandiškasis aukcionas) arba sutartinių palūkanų aukciono (amerikietiškasis aukcionas) procedūra;

h)

numatoma operacijos suma, paprastai tik ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų atveju;

i)

fiksuotųjų palūkanų konkursuose – konkurso fiksuotųjų palūkanų norma, kaina, apsikeitimo punktas arba vertės skirtumas (indeksuotų konkursų atveju – bazinis indeksas, o palūkanų normos arba vertės skirtumo atveju – kainos rūšis);

j)

minimali arba maksimali priimtina palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas, jei taikytina;

k)

operacijos pradžios ir termino pabaigos diena, jei taikytina, arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino pabaigos diena, jeigu išleidžiami Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatai;

l)

operacijos valiutos ir valiutų apsikeitimo sandorių atveju – valiutos, kuri laikoma fiksuota, suma;

m)

valiutų apsikeitimo sandorių atveju – orientacinis dabartinis valiutų kursas, taikomas apskaičiuojant pasiūlymus;

n)

pasiūlymo didžiausios sumos riba, jeigu yra;

o)

minimali individualaus paskirstymo suma, jeigu yra;

p)

minimalus paskirstymo santykis, t. y. žemiausia, esant ribinei palūkanų normai, paraiškų patenkinimo konkurso operacijoje santykio, riba, išreikšta procentais, jeigu yra;

q)

pasiūlymų pateikimo grafikas;

r)

ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – sertifikatų valiuta ir emisijos ISIN kodas;

s)

didžiausias kitos sandorio šalies pasiūlymų skaičius (kintamųjų palūkanų konkursų atveju, jei ECB ketina apriboti pasiūlymų skaičių, paprastai kitai sandoriai šaliai leidžiama teikti dešimt pasiūlymų);

t)

kainos rūšis (norma arba punktai);

u)

indeksuotų konkursų atveju – ataskaitinis subjektas.


III PRIEDAS

PASKIRSTYMAS KONKURSUOSE IR KONKURSŲ PROCEDŪROSE

1 lentelė

Paskirstymas fiksuotųjų palūkanų konkursuose

Paskirstymo dalis procentais yra:

Formula

Kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma:

alli = all % × (ai )

čia:

A

=

bendra paskirstoma suma;

n

=

bendras kitų sandorių šalių skaičius;

ai

=

kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma;

all %

=

paskirstymo dalis procentais;

alli

=

bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma

2 lentelė

Paskirstymas kintamųjų palūkanų konkursuose eurais

(pavyzdys apie pasiūlymus, išreikštus palūkanų normų forma)

Paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą:

Formula

Paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal ribinę palūkanų normą yra:

all (rm ) i = all % (rm ) × a(rm)i

Bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma yra:

Formula

čia:

A

=

bendra paskirstoma suma;

r s

=

kitų sandorių šalių pasiūlyta palūkanų norma s;

N

=

bendras kitų sandorių šalių skaičius;

a(r s ) i

=

kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma taikant palūkanų normą s (r s );

a(r s )

=

bendra pasiūlyta suma taikant palūkanų normą s (r s );

Formula

r m

=

ribinė palūkanų norma:

 

r1rs rm likvidumo didinimo konkursui

 

rm rs r 1 likvidumo mažinimo konkursui;

r m – 1

=

palūkanų norma prieš ribinę palūkanų normą (paskutinė palūkanų norma, pagal kurią visiškai patenkinami pasiūlymai):

 

rm – 1 > rm likvidumo didinimo konkursui;

 

rm > rm – 1 likvidumo mažinimo konkursui;

all %(r m )

=

paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą;

all(r s ) i

=

paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal palūkanų normą s;

all i

=

bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma

3 lentelė

Paskirstymas kintamųjų palūkanų valiutų apsikeitimo sandorių konkursuose

Paskirstymo dalis procentais pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais yra:

Formula

Paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais yra:

all m ) i = all % m ) × a(Δm)i

Bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma yra:

Formula

čia:

A =

bendra paskirstoma suma;

Δ s =

kitų sandorių šalių pasiūlyta apsikeitimo sandorio kaina s punktais;

N =

bendras kitų sandorių šalių skaičius;

a(Δs) i =

kitos sandorio šalies i pasiūlymo suma taikant apsikeitimo sandorio kainą s punktais (Δs);

a(Δs) =

bendra pasiūlyta suma taikant apsikeitimo sandorio kainą s punktais (Δs):

Formula

Δ m =

ribinė apsikeitimo sandorio kaina punktais:

 

Δ m ≥ Δ s ≥ Δ1 likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

 

Δ1 ≥ Δ s ≥ Δ m likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

Δ m – 1

apsikeitimo sandorio kaina punktais prieš ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais (paskutinė apsikeitimo sandorio kaina punktais, pagal kurią visiškai patenkinami pasiūlymai):

 

Δ m > Δ m – 1 likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

 

Δ m – 1 > Δ m likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoriui;

all %(Δ m )

paskirstymo dalis procentais pagal ribinę apsikeitimo sandorio kainą punktais;

all(Δ s ) i

paskirstymas kitai sandorio šaliai i pagal apsikeitimo sandorio kainą s punktais;

all i

bendra kitai sandorio šaliai i paskirstyta suma.


IV PRIEDAS

KONKURSŲ REZULTATŲ PASKELBIMAS

Viešame pranešime apie konkurso rezultatus nurodoma tokia informacija:

a)

konkurso operacijos identifikacinis numeris;

b)

konkurso operacijos data;

c)

operacijos rūšis;

d)

operacijos terminas;

e)

operacijos trukmė (paprastai išreikšta dienų skaičiumi);

f)

bendra Eurosistemos kitų sandorių šalių pasiūlymų suma;

g)

dalyvių skaičius;

h)

valiutų apsikeitimo sandorių atveju – naudojamos valiutos;

i)

bendra paskirstyta suma;

j)

fiksuotųjų palūkanų konkursų atveju – paskirstymo dalis procentais;

k)

valiutų apsikeitimo sandorių atveju – dabartinis valiutų kursas;

l)

kintamųjų palūkanų konkursų atveju – priimta ribinė palūkanų norma, kaina arba apsikeitimo punktas ar vertės skirtumas ir paskirstymo dalis procentais pagal ribinę palūkanų normą, kainą ar apsikeitimo punktą;

m)

sutartinių kainų aukcionų atveju – minimali siūloma kaina ir maksimali siūloma kaina, t. y. žemiausia ir aukščiausia palūkanų normų riba, iki kurios kitos sandorių šalys teikia savo pasiūlymus kintamųjų palūkanų konkursų atveju ir paskirstytos sumos kainos svertinis vidurkis;

n)

jeigu išleidžiami Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatai – operacijos pradžios ir termino diena, jei taikytina, arba sumokėjimo už priemonę diena ir priemonės termino diena;

o)

minimali konkretaus paskirstymo suma, jeigu yra;

p)

minimalus paskirstymo santykis, jeigu yra;

q)

ECB skolos sertifikatų išleidimo atveju – sertifikatų valiutinė išraiška ir emisijos ISIN kodas;

r)

maksimalus pasiūlymų, kuriuos kita sandorio šalis gali pateikti, skaičius (kintamųjų palūkanų konkursų atveju, jei ECB ketina apriboti pasiūlymų skaičių, kitai sandorio šaliai paprastai leidžiama teikti iki dešimties pasiūlymų).


V PRIEDAS

KITŲ SANDORIŲ ŠALIŲ DALYVAVIMO UŽSIENIO VALIUTŲ INTERVENCINĖSE OPERACIJOSE ATRANKOS KRITERIJAI

1.

Kitų sandorių šalių atranka Eurosistemos užsienio valiutų intervencinėms operacijoms grindžiama dviem kriterijų rinkiniais, susijusiais su atsargumo ir veiksmingumo principais.

2.

Su veiksmingumu susiję kriterijai taikomi tik tada, kai jau pritaikyti kriterijai, susiję su atsargumo principu.

3.

Su atsargumo principu susiję kriterijai apima tai:

a)

kitos sandorio šalies kreditingumas, kuris įvertinamas taikant įvairius metodus, pavyzdžiui, taikant kredito reitingus, kuriuos skelbia komercinės agentūros, ir kapitalo bei kitų verslo rodiklių vidaus analizę;

b)

kitos sandorio šalies priežiūrą atlieka pripažintas priežiūros subjektas;

c)

kita sandorio šalis yra geros reputacijos ir laikosi aukštų etikos standartų.

4.

Su veiksmingumo principu susiję kriterijai, inter alia, apima tai:

a)

kitos sandorio šalies konkurencinis kainų nustatymas ir jos gebėjimas veiksmingai vykdyti didelės apimties užsienio valiutų operacijas esant įvairioms rinkos sąlygoms ir

b)

kitos sandorio šalies suteiktos informacijos kokybė ir apimtis.

5.

Nacionaliniai centriniai bankai, siekdami veiksmingai taikyti intervenciją įvairiose geografinėse vietovėse, gali atrinkti kitas sandorių šalis savo užsienio valiutų intervencinėms operacijoms bet kuriame tarptautiniame finansų centre.


VI PRIEDAS

TARPVALSTYBINIS TINKAMO TURTO NAUDOJIMAS

I.   KORESPONDENTINĖS CENTRINĖS BANKININKYSTĖS MODELIS (KCBM)

1 lentelė

Korespondentinės centrinės bankininkystės modelis (KCBM)

Kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudoja B šalyje esantį tinkamą turtą, kad iš A šalies nacionalinio centrinio banko (NCB) gautų kreditą

Image

1.

Visi NCB kituose nacionaliniuose centriniuose bankuose turi vertybinių popierių sąskaitas, skirtas tarpvalstybiniam tinkamo turto naudojimui. Konkreti KCBM procedūra priklauso nuo to, ar tinkamas turtas yra įkeičiamas kiekvienam sandoriui, ar jis yra laikomas kartu su kitu bendrai įkeičiamu turtu.

2.

Atskirojo įkaito sistemoje, kai tik kitos sandorio šalies buveinės NCB patenkina jos paraišką paskolai, kita sandorio šalis teikia, jeigu reikia, per savo investicijų saugotoją, nurodymus šalies, kurioje yra laikomas jos antrinę rinką turintis turtas, vertybinių popierių atsiskaitymo sistemai (VPAS) pervesti jį į buveinės NCB sąskaitą tos šalies centriniame banke (toliau – korespondentinis centrinis bankas). Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės NCB, kad yra gautas įkaitas, šis perveda lėšas kitai sandorio šaliai. NCB neperveda lėšų tol, kol negauna patvirtinimo, kad korespondentinis centrinis bankas gavo kitos sandorio šalies antrinę rinką turintį turtą. Jeigu būtina atsiskaityti iki nurodyto termino, kitos sandorių šalys, norėdamos pasinaudoti KCBM procedūra, gali iš anksto pervesti turtą į savo buveinės NCB sąskaitą korespondentiniame centriniame banke.

3.

Bendrojo įkaito sistemoje kita sandorio šalis gali bet kada pervesti korespondentiniam centriniam bankui antrinę rinką turintį turtą į buveinės NCB sąskaitą. Kai korespondentinis centrinis bankas praneša buveinės NCB, kad antrinę rinką turintis turtas yra gautas, pastarasis šį antrinę rinką turintį turtą įtraukia į kitos sandorio šalies bendrojo įkaito sąskaitą.

4.

Buvo sukurta tam tikro antrinės rinkos neturinčio turto, t. y. kredito reikalavimų ir mažmeninių hipoteka užtikrintų skolos priemonių (MHUSP), speciali tarpvalstybinio naudojimo tvarka. Kai kredito reikalavimai naudojami kaip įkaitas tarpvalstybinėse operacijose, jiems taikomas KCBM variantas, kuriuo kredito reikalavimų nuosavybės teisės perduodamos, perleidžiamos arba kredito reikalavimai įkeičiami buveinės NCB arba reikalavimai į atitinkamą turtą perleidžiami korespondentiniam centriniam bankui, kuris yra buveinės NCB tarpininkas. MHUSP naudojimui tarpvalstybiniu mastu taikomas kitas specialiai šiam tikslui skirtas variantas, kuriuo reikalavimai į atitinkamą turtą perleidžiami korespondentiniam centriniam bankui, kuris yra buveinės NCB tarpininkas.

5.

Kitos sandorių šalys gali naudotis KCBM tiek antrinę rinką turinčio, tiek antrinės rinkos neturinčio turto atžvilgiu bent nuo 9:00 val. iki 16:00 val. Vidurio Europos laiku (CET) kiekvieną TARGET2 darbo dieną. Kita sandorio šalis, pageidaujanti pasinaudoti KCBM, turi apie tai pranešti NCB, iš kurio ji nori gauti kreditą, t. y. savo buveinės NCB, iki 16:00 val. (CET). Kita sandorio šalis turi užtikrinti, kad įkaitas kredito operacijai užtikrinti būtų pervestas į korespondentinio centrinio banko sąskaitą ne vėliau kaip iki 16.45 val. (CET). Nurodymus arba pristatymus, pateiktus nesilaikant šio termino, bus stengiamasi tik kiek įmanoma įvykdyti ir jie gali būti svarstomi dėl kredito suteikimo kitą TARGET2 darbo dieną. Jeigu kitos sandorio šalys numato, kad reikės pasinaudoti KCBM antroje dienos pusėje, jos turėtų, jeigu įmanoma, iš anksto pateikti turtą. Išskirtinėmis aplinkybėmis, arba jeigu to reikia pinigų politikos tikslais, ECB gali nuspręsti KCBM darbo laiko pabaigą pratęsti iki TARGET2 sistemos darbo laiko pabaigos bendradarbiaujant su centriniais vertybinių popierių depozitoriumais dėl jų galimybės pratęsti antrinę rinką turinčiam turtui taikomą priėmimo sustabdymo laiką.

II.   REIKALAVIMUS ATITINKANČIOS VPAS JUNGTYS

2 lentelė

Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų jungtys

B šalies VPAS išleisto tinkamo turto, kurį laiko kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudojimas pasitelkiant jungtį tarp A ir B šalių VPAS, kad iš A šalies NCB būtų gautas kreditas

Image

1.

Reikalavimus atitinkančias dviejų VPAS jungtis Europos ekonominėje erdvėje (EEE) sudaro procedūrų rinkinys ir susitarimai dėl tarpvalstybinių vertybinių popierių pervedimų naudojant nematerialios sistemos procesus. Jos įgyja bendrosios sąskaitos, kurią VPAS (investuotojo VPAS) atidaro kitoje VPAS (emitento VPAS), formą.

2.

Reikalavimus atitinkančios jungtys leidžia vienos VPAS dalyviui EEE laikyti vertybinius popierius, išleistus EEE kitoje VPAS, nebūnant kitos VPAS dalyviu. Naudodamos VPAS jungtis, kitos sandorių šalys laiko turtą savo sąskaitoje savo buveinės šalies VPAS ir joms nebūtinas investicijų saugotojas.

III.   KCBM SU REIKALAVIMUS ATITINKANČIOMIS JUNGTIMIS

3 lentelė

KCBM su reikalavimus atitinkančiomis jungtimis

C šalies VPAS išleisto tinkamo turto, kurį šalies B VPAS laiko kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudojimas pasitelkiant tiesioginę jungtį tarp B ir C šalių VPAS, kad iš A šalies NCB būtų gautas kreditas.

Image

Kai tinkamas turtas vertybinių popierių forma turi būti pervedamas naudojantis KCBM su jungtimis, kitos sandorių šalys turi užtikrinti, kad vertybiniai popieriai bus pristatyti į atitinkamos investuotojo VPAS sąskaitą iki 16:00 val. CET atsiskaitymo dieną, kad būtų užtikrintas tos pačios dienos vertės operacijų įvykdymas. Bet kokį prašymą dėl panaudojimo įkaitu, kurį iš savo kitų sandorių šalių gauna buveinės NCB po 16:00 val. CET, arba bet kokį prašymą pateikti tinkamą turtą į sąskaitą atitinkamoje investuotojo VPAS po 16:00 val. CET, kiek įmanoma stengiamasi įvykdyti atsižvelgiant į susijusios VPAS taikomą priėmimo sustabdymo laiką.

IV.   KCBM SU TRIŠALIO ĮKAITO VALDYMO PASLAUGOMIS

4 lentelė

Tarptautinės trišalio įkaito valdymo paslaugos

Kita sandorio šalis, įsteigta A šalyje, naudoja B šalies trišalio tarpininko (TŠT) tinkamą turtą, kad iš A šalies nacionalinio centrinio banko (NCB) gautų kreditą.

Image

Rodyklės „Informacija apie įkaitą“ tarp pagrindinės sandorio šalies A ir NCB A negali būti susijusi su tam tikrais TŠT, priklausomai nuo pasirinko sutartinio modelio, ir tokiu atveju kita sandorio šalis nesiunčia nurodymo į NCB A, nei gauna patvirtinimo iš NCB A.


VII PRIEDAS

PAGAL PENKTĄ DALĮ TAIKYTINŲ SANKCIJŲ APSKAIČIAVIMAS

I.   FINANSINIŲ BAUDŲ, SKIRTŲ KITAI SANDORIO ŠALIAI NEVYKDANT TAM TIKRŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ, APSKAIČIAVIMAS

1.

Jei finansinę baudą kuriai nors kitai sandorio šaliai nacionalinis centrinis bankas (NCB) taiko pagal penktą dalį, NCB sankciją apskaičiuoja pagal iš anksto nustatytą sankcijos dydį kaip nurodyta toliau:

a)

už 154 straipsnio 1 dalies a, b arba c punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia, pridėjus 2,5 procento;

b)

už 154 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama remiantis ribinės skolinimosi galimybės normos dydžiu, kuris buvo taikomas dieną, kuri sutampa su pažeidimo pradžia, pridėjus 5 procentus. Už kartotinius 154 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimus per 12-os mėnesių laikotarpį (nuo pirmojo pažeidimo dienos) sankcijos dydis po kiekvieno pažeidimo paauga 2,5 procento.

2.

Už 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama nustatant sankcijos dydį remiantis 1 dalies a punktu, pagal įkaito arba pinigų, kurių kita sandorio šalis negalėjo pateikti arba apmokėti, sumą, padaugintą iš koeficiento X/360, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo pateikti įkaito arba apmokėti: a) paskirtos sumos, nurodytos atskirų konkurso paskirstymo rezultatų sertifikate operacijos galiojimo metu; arba b) konkrečios operacijos likusios sumos, jei NCB už likusį operacijos laikotarpį vykdo išankstinius baigiamuosius apmokėjimus.

3.

Už 154 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų įsipareigojimų pažeidimą finansinė bauda apskaičiuojama nustatant sankcijos dydį remiantis 1 dalies a punktu, pagal netinkamo turto arba turto, kurio kita sandorio šalis negali pateikti įkaitu arba naudoti, vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, kaip nurodyta:

a)

netinkamo turto, kurį kita sandorio šalis pateikia NCB, atveju, atsižvelgiant į jo vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, arba

b)

turto, kuris pradžioje buvo tinkamas, bet tapo netinkamas arba kurio kita sandorio šalis nebegali pateikti įkaitu arba naudoti, atveju, atsižvelgiama į turto, kurio kita sandorio šalis neatsiėmė iki aštuntos kalendorinės dienos, einančios po įvykio, po kurio tinkamas turtas tapo netinkamu arba kurio kita sandorio šalis nebegali pateikti įkaitu arba naudoti, vertę, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte.

4.

3 dalies a ir b punktuose nurodytos sumos padauginamos iš koeficiento X/360, kai X – kalendorinių dienų skaičius, kurių daugiausia gali būti septynios, kurių metu kita sandorio šalis nesugebėjo įvykdyti savo įsipareigojimų, susijusių su Eurosistemos kredito operacijoms įkaitu pateikto turto naudojimu. 3 dalies b punkto atveju X apskaičiavimas prasideda pasibaigus septynerių kalendorinių dienų atidėjimo laikotarpiui.

[EUR [netinkamo turto vertė pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte pirmą pažeidimo dieną]* (taikoma ribinio skolinimosi galimybės norma dieną, kai prasidėjo pažeidimas + 2,5 %) *[X]/360 = EUR […]]

5.

Pažeidus kredito įstaigos arba 141 straipsnyje nurodytų su ja glaudžiai susijusių subjektų išleistų neužtikrintų skolos priemonių apribojimus atidėjimo laikotarpis apibrėžiamas taip:

a)

taikomas septynerių kalendorinių dienų atidėjimo laikotarpis, jei pažeidimas įvyksta dėl to, kad pasikeitus vertinimui ir papildomai nepateikiant daugiau tokių neužtikrintų skolos priemonių, susidaro tokia padėtis:

i)

jau pateiktų neužtikrintų skolos priemonių vertė padidėja arba

ii)

bendrasis įkaito fondas sumažėja.

Tokiais atvejais reikalaujama, kad atidėjimo laikotarpiu kita sandorio šalis patikslintų savo bendrojo įkaito fondo vertę arba tokių neužtikrintų skolos priemonių vertę tam, kad užtikrintų, jog laikomasi taikomo apribojimo.

b)

Papildomai pateikusi taikytiną apribojimą pažeidžiančių kredito įstaigos arba su ja glaudžiai susijusių subjektų išleistų neužtikrintų skolos priemonių, kita sandorio šalis neįgyja teisės į atidėjimo laikotarpį.

6.

Jei kita sandorio šalis pateikė informaciją, kuri Eurosistemos požiūriu neigiamai paveikia įkaito vertę pagal 145 straipsnio 4 dalį, pavyzdžiui, neteisingą informaciją apie likusį panaudoto kredito reikalavimo dydį, kuri yra arba buvo klaidinga arba pasenusi, apskaičiuojant finansinę baudą pagal 3 dalį, atsižvelgiama į įkaito, kuris buvo neigiamai paveiktas sumą (vertę). Jei neteisinga informacija pataisoma per atidėjimo laikotarpį, bauda netaikoma.

7.

Pažeidus įsipareigojimus, nurodytus 154 straipsnio 1 dalies d punkte, finansinė bauda apskaičiuojama pagal 1 dalies b punktą taikant baudos dydį kitos sandorio šalies neteisėtai panaudotos ribinės skolinimosi galimybės sumai.

8.

NCB taiko minimalią 500 EUR finansinę baudą, jei ją apskaičiavus pagal šį priedą gaunama mažesnė nei 500 EUR suma. Finansinė bauda netaikoma, jei pažeidimas per taikytiną atidėjimo laikotarpį ištaisomas.

II.   NEFINANSINIŲ SANKCIJŲ, SKIRTŲ KITAI SANDORIO ŠALIAI NEVYKDANT TAM TIKRŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ, APSKAIČIAVIMAS

Laikinas teisių sustabdymas dėl 154 straipsnio 1 dalies a arba b punkte nurodytų įsipareigojimų nesilaikymo

9.

Kai laikino teisių sustabdymo laikotarpis taikomas pagal 156 straipsnio 1 dalį, NCB laikiną sustabdymą vykdo kaip apibūdinta toliau:

a)

jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro iki 40 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas vieno mėnesio laikinas teisių sustabdymas;

b)

jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro nuo 40 % iki 80 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas dviejų mėnesių laikinas teisių sustabdymas;

c)

jeigu nepateikto įkaito arba pinigų suma sudaro nuo 80 iki 100 % visos pateiktino įkaito arba pinigų sumos, taikomas trijų mėnesių laikinas teisių sustabdymas.

10.

Atsižvelgiant į I ir II antraštines dalis, jei sankcija yra susijusi su kita sandorio šalimi ir ECB dvišalėje procedūroje, pirmiau išdėstytose nuostatose nurodytas sankcijas taiko ECB.


VIII PRIEDAS

TURTU UŽTIKRINTŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Šis priedas taikomas pinigų srautą kuriančio turto, užtikrinančio turtu užtikrintus vertybinius popierius (TUVP), fondo išsamiems ir standartizuotiems paskolų lygio duomenims, kaip nurodyta 78 straipsnyje.

I.   PASKOLŲ LYGIO DUOMENŲ PATEIKIMAS

1.

Atitinkamos šalys turi pateikti paskolų lygio duomenis Eurosistemos patvirtintai paskolų lygio duomenų saugyklai. Paskolų lygio duomenų saugykla tokius duomenis skelbia elektroniniu būdu. Tam, kad būtų patvirtintos, paskolų lygio duomenų saugyklos turi atitikti taikytinus Eurosistemos reikalavimus, įskaitant atviro prisijungimo, apimties, nediskriminavimo, atitinkamos valdymo struktūros ir skaidrumo reikalavimus.

2.

Kiekvienam atskiram sandoriui turi būti teikiami paskolų lygio duomenys kartu su ECB interneto svetainėje paskelbtu naujausiu atitinkamu paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablonu, parenkamu pagal TUVP užtikrinančio turto rūšį, kaip apibrėžta 73 straipsnio 1 dalyje.

3.

Paskolų lygio duomenys turi būti teikiami bent kas ketvirtį, bet ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui po dienos, kai reikia sumokėti palūkanas už atitinkamus TUVP. Paskutinė data, už kurią pateikiami duomenys, negali būti senesnė, nei du mėnesiai, t. y. iš ataskaitos pateikimo datos atėmus paskutinę datą, už kurią pateikiami duomenys, turi likti mažiau nei du mėnesiai. Paskutinė data, už kurią pateikiami duomenys, apibūdinama kaip data, kai atitinkamai ataskaitai užfiksuojami susijusio turto statuso duomenys.

4.

Siekiant užtikrinti atitiktį 2 ir 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, paskolų lygio duomenų saugykla atlieka automatines kiekvieno sandorio naujų ir atnaujintų paskolų lygio duomenų suderinamumo ir tikslumo patikras.

II.   REIKALAUJAMO IŠSAMUMO LYGMUO

1.

Po paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimų tam tikros klasės pinigų srautą sukuriančiam turtui, užtikrinančiam TUVP, taikymo dienos, kaip nurodyta Europos Centrinio Banko (ECB) interneto svetainėje, turi būti pateikta išsami informacija pagal kiekvieną paskolą apie TUVP, kad jie taptų arba liktų tinkami.

2.

Per tris mėnesius TUVP turi pasiekti privalomą minimalų atitikties lygį, kuris vertinamas atsižvelgiant į nuorodą apie informacijos buvimą, ypač į paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablono duomenų laukeliuose esančią informaciją.

3.

Siekiant apimti laukelius, kuriuose nėra informacijos, paskolų lygio duomenų šablonuose pateikiamas šešių „duomenų nėra“ (ND) parinkčių rinkinys, ir jis turi būti užpildomas, kai pagal paskolų lygio duomenų šabloną konkrečių duomenų pateikti neįmanoma. Dar viena, septinta, ND parinktis taikoma tik komercine hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams (KHUVP) skirtam šablonui.

1 lentelė

ND parinkčių paaiškinimas

Parinktys „duomenų nėra“

Paaiškinimas

ND1

Duomenys nerinkti, nes to nereikalauta emisijos organizavimo kriterijuose

ND2

Duomenys rinkti taikymo metu, bet neįvesti į atskaitomybės sistemą baigus jų surinkimą

ND3

Duomenys rinkti taikymo metu, bet įvesti ne į atskaitomybės, o į kitą sistemą

ND4

Duomenys surinkti, bet bus prieinami tik nuo xxxx m. xx mėn.

ND5

Netaikytina

ND6

Šiai jurisdikcijai netaikoma

ND7

Tik KHUVP paskolų, kurių vertė, t. y. visos komercinės paskolos balanso sukūrimo metu vertė, mažesnė nei 500 000 EUR

III.   PEREINAMASIS LAIKOTARPIS

1.

Visiems TUVP taikomas šis devynių mėnesių pereinamasis laikotarpis atsižvelgiant į tai, nuo kurios dienos atitinkamai turto, užtikrinančio TUVP, klasei taikomi paskolų lygio duomenų atskaitomybės reikalavimai:

a)

per pirmus tris mėnesius (pirmąjį ketvirtį) nuo taikymo pradžios turi būti taikomi paskolų lygio duomenys, tačiau nėra konkrečių apribojimų dėl privalomų laukelių, turinčių ND1–ND7, skaičiaus;

b)

nuo ketvirtojo mėnesio pradžios iki šeštojo mėnesio pabaigos (antrojo ketvirčio) privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND1, skaičius neturi viršyti 30 % visų privalomųjų laukelių skaičiaus, o privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND2, ND3 arba ND4, skaičius neturi viršyti 40 % visų privalomųjų laukelių skaičiaus;

c)

nuo septinto mėnesio pradžios iki devinto mėnesio pabaigos (trečiojo ketvirčio) privalomųjų laukelių, kuriuose būtų ND1, skaičius negali viršyti 10 % visų privalomųjų laukelių skaičiaus, o privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND2, ND3 arba ND4, skaičius neturi viršyti 20 % visų privalomųjų laukelių skaičiaus;

d)

devynių mėnesių pereinamojo laikotarpio pabaigoje neturi būti paskolų lygio duomenų privalomųjų laukelių, kuriuose atskiram sandoriui būtų nurodytos ND1, ND2, ND3 arba ND4 vertės.

2.

Taikydama šias vertes, paskolų lygio duomenų pateikimo ir apdorojimo metu paskolų lygio duomenų saugykla nustato ir priskiria kiekvienam TUVP sandoriui tam tikrą įvertį.

3.

Šis įvertis atspindi privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND1, skaičių ir privalomųjų laukelių, kuriuose yra ND2, ND3 arba ND4, skaičių, kiekvieną kartą palygintą su visu privalomųjų laukelių skaičiumi. Šiuo požiūriu, ND5, ND6 ir ND7 parinktys gali būti naudojamos tik tuomet, jei atitinkamame paskolų lygio duomenų atskaitomybės šablone yra atitinkami jas naudoti leidžiantys duomenų laukeliai. Suderinus šiuos du apribojimus, gaunamas šis paskolų lygio duomenų įverčių diapazonas:

2 lentelė

Paskolų lygio duomenų įverčiai

Įverčių matrica

ND1 laukeliai

0

≤ 10 %

≤ 30 %

> 30 %

ND2

arba

ND3

arba

ND4

0

A1

B1

C1

D1

≤ 20 %

A2

B2

C2

D2

≤ 40 %

A3

B3

C3

D3

> 40 %

A4

B4

C4

D4

4.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pereinamąjį laikotarpį, kiekvieną ketvirtį įvertis turi palaipsniui gerėti, kaip nustatyta toliau:

3 lentelė

Įvertis

Laikotarpis

Įvertis (tinkamumo vertinimas)

pirmasis ketvirtis

(minimalaus įverčio nėra)

antrasis ketvirtis

C3 (minimalus įvertis)

trečiasis ketvirtis

B2 (minimalus įvertis)

nuo ketvirtojo ketvirčio

A1


IX PRIEDAS

EUROSISTEMOS KREDITO VERTINIMO SISTEMOS VEIKLOS REZULTATŲ STEBĖJIMO PROCESAS

1.

Kiekvienai kredito vertinimo sistemai Eurosistemos kredito vertinimo sistemos (EKVS) veiklos rezultatų stebėjimo procesą sudaro metinis ex post palyginimas:

a)

visų kredito vertinimo sistemos vertinamų tinkamų subjektų ir skolos priemonių, sugrupuotų į statinius fondus pagal tam tikras savybes, pavyzdžiui, kredito reitingo, turto klasės, ekonomikos sektoriaus, kredito kokybės vertinimo modelio, stebimo įsipareigojimų neįvykdymo lygio, ir

b)

maksimalios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, susietos su atitinkamu kredito kokybės lygiu pagal suderintą Eurosistemos reitingų skalę.

2.

Pirmoji proceso dalis – kredito vertinimo sistemos teikėjo sudaromas metinis subjektų ir skolos priemonių, turinčių kredito kokybės vertinimus, kurie tenkina Eurosistemos kredito kokybės reikalavimus stebėjimo laikotarpio pradžioje, sąrašas. Tuomet kredito vertinimo sistemos teikėjas turi pateikti šį sąrašą Eurosistemai, naudodamas Eurosistemos nurodytą šabloną, kuriame yra su identifikavimu, klasifikacija ir kredito kokybės vertinimu susiję laukai.

3.

Antroji proceso dalis vyksta 12-os mėnesių stebėjimo laikotarpio pabaigoje. Kredito vertinimo sistemos teikėjas atnaujina sąraše esančių subjektų ir skolos priemonių veiklos rezultatų duomenis. Eurosistema pasilieka teisę reikalauti bet kokios papildomos informacijos, kurios reikia veiklos rezultatų stebėjimui atlikti.

4.

Kredito vertinimo sistemos stebima statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo norma, užregistruota per vienerius metus, naudojama kaip pradiniai duomenys EKVS veiklos rezultatų stebėjimo procese atliekant metinį ir kelių laikotarpių vertinimą.

5.

Jei per metinį ir (arba) kelerių metų laikotarpį pastebimas reikšmingas nuokrypis tarp stebimo statinių fondų įsipareigojimų neįvykdymo lygio ir atitinkamo kredito kokybės lygio maksimalios įsipareigojimų neįvykdymo tikimybės, Eurosistema konsultuojasi su kredito vertinimo sistemos teikėju ir analizuoja tokio nuokrypio priežastis.


X PRIEDAS

ĮVERTINIMO MAŽESNE NEI RINKOS VERTE LYGIAI

1 lentelė

Antrinę rinką turinčiam tinkamam turtui taikomo įvertinimo mažesne nei rinkos verte lygiai

 

Įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijos

Kredito kokybė

Likęs terminas (metais) (2)

I kategorija

II kategorija (1)

III kategorija (1)

IV kategorija (1)

V kategorija (1)

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

 

1 ir 2 lygiai

[0, 1)

0,5

0,5

1,0

1,0

1,0

1,0

6,5

6,5

10,0

[1, 3)

1,0

2,0

1,5

2,5

2,0

3,0

8,5

9,0

[3, 5)

1,5

2,5

2,5

3,5

3,0

4,5

11,0

11,5

[5, 7)

2,0

3,0

3,5

4,5

4,5

6,0

12,5

13,5

[7, 10)

3,0

4,0

4,5

6,5

6,0

8,0

14,0

15,5

[10, ∞)

5,0

7,0

8,0

10,5

9,0

13,0

17,0

22,5

 

Įvertinimo mažesne nei rinkos verte kategorijos

Kredito kokybė

Likęs terminas (metais) (2)

I kategorija

II kategorija (1)

III kategorija (1)

IV kategorija (1)

V kategorija (1)

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

fiksuotosios atkarpos

nulinės atkarpos

 

3 lygis

[0, 1)

6,0

6,0

7,0

7,0

8,0

8,0

13,0

13,0

Netinkama

[1, 3)

7,0

8,0

10,0

14,5

15,0

16,5

24,5

26,5

[3, 5)

9,0

10,0

15,5

20,5

22,5

25,0

32,5

36,5

[5, 7)

10,0

11,5

16,0

22,0

26,0

30,0

36,0

40,0

[7, 10)

11,5

13,0

18,5

27,5

27,0

32,5

37,0

42,5

[10, ∞)

13,0

16,0

22,5

33,0

27,5

35,0

37,5

44,0


2 lentelė

Įvertinimo mažesne nei rinkos verte dydžiai, taikomi kredito reikalavimams su fiksuotosios palūkanų normos mokėjimais

 

Vertinimo metodika

Kredito kokybė

Likęs terminas (metais) (3)

Fiksuotosios palūkanų normos mokėjimai ir įvertinimas, remiantis nacionalinio centrinio banko (NCB) nustatyta teorine kaina

Fiksuotosios palūkanų normos mokėjimai ir įvertinimas, remiantis NCB priskirta likutine verte

1 ir 2 lygiai

[0, 1)

10,0

12,0

[1, 3)

12,0

16,0

[3, 5)

14,0

21,0

[5, 7)

17,0

27,0

[7, 10)

22,0

35,0

[10, ∞)

30,0

45,0

 

Vertinimo metodika

Kredito kokybė

Likęs terminas (metais) (3)

Fiksuotosios palūkanų normos mokėjimai ir įvertinimas, remiantis NCB nustatyta teorine kaina

Fiksuotosios palūkanų normos mokėjimai ir įvertinimas, remiantis NCB priskirta likutine verte

3 lygis

[0, 1)

17,0

19,0

[1, 3)

29,0

34,0

[3, 5)

37,0

46,0

[5, 7)

39,0

52,0

[7, 10)

40,0

58,0

[10, ∞)

42,0

65,0


(1)  

Pastaba: kredito įstaigų išleistiems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams, padengtoms obligacijoms ir neužtikrintoms skolos priemonėms gali būti taikomas papildomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte pagal ketvirtoje dalyje nustatytas nuostatas.

(2)  „[0, 1)“ – laikoma, kad tai trumpesnis nei vienerių metų likęs terminas; „[1, 3)“ – vieneriems metams lygus arba ilgesnis nei vieneri metai, bet trumpesnis nei treji metai likęs terminas; „[3, 5)“ – trejiems metams lygus arba ilgesnis nei treji metai, bet trumpesnis, nei penkeri metai likęs terminas ir t. t.

(3)  „[0, 1)“ – laikoma, kad tai trumpesnis nei vienerių metų likęs terminas; „[1, 3)“ – vieneriems metams lygus arba ilgesnis nei vieneri metai, bet trumpesnis nei treji metai likęs terminas; „[3, 5)“ – trejiems metams lygus arba ilgesnis nei treji metai, bet trumpesnis, nei penkeri metai likęs terminas ir t. t.


XI PRIEDAS

UžSTATO FORMOS

2006 m. birželio 13 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) paskelbė naujųjų pasaulinių skolinių įsipareigojimų (NPSĮ) kriterijus pasaulinio pareiškėjo forma išleistiems tarptautiniams vertybiniams popieriams, kurie būtų tinkami būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms nuo 2007 m. sausio 1 d.2008 m. spalio 22 d. ECB paskelbė, kad pasaulinio registro forma išleisti tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai, išleisti po 2010 m. rugsėjo 30 d., būtų tinkami būti įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms tik jei naudojama tarptautiniams skolos vertybiniams popieriams taikoma naujoji saugojimo struktūra (NSS).

Šioje lentelėje pateikiamos skirtingų formų vertybinių popierių tinkamumo taisyklės įvedus NPSĮ kriterijus.

1 lentelė

Skirtingų formų vertybinių popierių tinkamumo taisyklės

Pasauliniai/individualūs

Pareikštiniai/registro

NPSĮ/klasikiniai pasauliniai skoliniai įsipareigojimai (KPSĮ)

NPSĮ/NSS atveju, ar visuotinai pripažintas saugotojas (VPS) yra TCVPD (1) ?

Tinkami?

Pasauliniai

Pareikštiniai

NPSĮ

Taip

Taip

Ne

Ne

Pasauliniai

Pareikštiniai

KPSĮ

Netaikoma

Ne, tačiau šių iki 2007 m. sausio 1 d. išleistų vertybinių popierių statusas išsaugomas iki jų termino suėjimo dienos, taip pat visų tęstinių emisijų nuo 2007 m. sausio 1 d., kai ISIN yra pakeičiami.

Pasauliniai

Registro

KPSĮ

Netaikoma

Pagal šią struktūrą po 2010 m. rugsėjo 30 d. išleistos obligacijos nebėra tinkamos.

Pasauliniai

Registro

NSS

Taip

Taip

Ne

Ne

Individualūs

Pareikštiniai

Netaikoma

Netaikoma

Pagal šią struktūrą po 2010 m. rugsėjo 30 d. išleistos obligacijos daugiau nebėra tinkamos. 2010 m. rugsėjo 30 d. arba anksčiau išleistų individualaus pareiškėjo skolinių įsipareigojimų statusas išsaugomas iki jų termino suėjimo dienos.


(1)  Arba, jei būtų taikytina, teigiamai įvertintas centrinis vertybinių popierių depozitoriumas.


XII PRIEDAS

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJŲ IR PROCEDŪRŲ PAVYZDŽIAI

Pavyzdžių sąrašas

1 pavyzdys

Likvidumo didinimo grįžtamasis sandoris fiksuotųjų palūkanų konkurse

2 pavyzdys

Likvidumo didinimo grįžtamasis sandoris kintamųjų palūkanų konkurse

3 pavyzdys

Europos Centrinio Banko (ECB) skolos sertifikatų išleidimas kintamųjų palūkanų konkurse

4 pavyzdys

Likvidumo mažinimo valiutų apsikeitimo sandoris kintamųjų palūkanų konkurse

5 pavyzdys

Likvidumo didinimo valiutų apsikeitimo sandoris kintamųjų palūkanų konkurse

6 pavyzdys

Rizikos kontrolės priemonės

I.   1 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO GRĮŽTAMASIS SANDORIS FIKSUOTŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1.

ECB nusprendžia padidinti likvidumą rinkoje sudarydamas grįžtamuosius sandorius pagal fiksuotųjų palūkanų konkurso procedūrą.

2.

Trys kitos sandorių šalys pateikia tokius pasiūlymus:

Kita sandorio šalis

Pasiūlymas (mln. eurų)

1 bankas

30

2 bankas

40

3 bankas

70

Iš viso

140

3.

ECB nusprendžia iš viso paskirstyti 105 mln. eurų.

4.

Paskirstymo dalis procentais yra:

Formula

5.

Paskirstymas kitoms sandorių šalims yra toks:

Kita sandorio šalis

Pasiūlymas (mln. eurų)

Paskirstymas (mln. eurų)

1 bankas

30

22,5

2 bankas

40

30,0

3 bankas

70

52,5

Iš viso

140

105,0

II.   2 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO GRĮŽTAMASIS SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1.

ECB nusprendžia padidinti likvidumą rinkoje sudarydamas grįžtamuosius sandorius pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą.

2.

Trys kitos sandorių šalys pateikia tokius pasiūlymus:

 

Suma (mln. eurų)

Palūkanų norma (%)

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Visi pasiūlymai

Bendri pasiūlymai

3,15

 

 

 

0

0

3,10

 

5

5

10

10

3,09

 

5

5

10

20

3,08

 

5

5

10

30

3,07

5

5

10

20

50

3,06

5

10

15

30

80

3,05

10

10

15

35

115

3,04

5

5

5

15

130

3,03

5

 

10

15

145

Iš viso

30

45

70

145

 

3.

ECB nusprendžia paskirstyti 94 mln. eurų nurodydamas 3,05 % ribinę palūkanų normą.

4.

Visi pasiūlymai, didesni kaip 3,05 % (bendros 80 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami. Kai palūkanų norma yra 3,05 %, paskirstoma taip:

Formula

5.

Pavyzdžiui, kai palūkanų norma yra ribinė, 1 bankui paskirstoma taip:

0,4 × 10 = 4

6.

Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 4 = 14

7.

Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

 

Suma (mln. eurų)

Kitos sandorių šalys

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Iš viso

Visi pasiūlymai

30,0

45,0

70,0

145

Visi paskirstymai

14,0

34,0

46,0

94

8.

Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, kitoms sandorių šalims paskirtoms sumoms taikoma 3,05 % palūkanų norma.

9.

Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono tvarką, kitoms sandorių šalims paskirtoms sumoms vienoda palūkanų norma netaikoma. Pavyzdžiui, 1 bankas gauna 5 mln. eurų už 3,07 % palūkanas, 5 mln. eurų už 3,06 % palūkanas ir 4 mln. eurų už 3,05 % palūkanas.

III.   3 PAVYZDYS. ECB SKOLOS SERTIFIKATŲ IŠLEIDIMAS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1.

ECB nusprendžia sumažinti likvidumą rinkoje išleisdamas skolos sertifikatus pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą.

2.

Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:

 

Suma (mln. eurų)

Palūkanų norma (%)

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Iš viso

Bendri pasiūlymai

3,00

 

 

 

0

0

3,01

5

 

5

10

10

3,02

5

5

5

15

25

3,03

5

5

5

15

40

3,04

10

5

10

25

65

3,05

20

40

10

70

135

3,06

5

10

10

25

160

3,08

5

 

10

15

175

3,10

 

5

 

5

180

Iš viso

55

70

55

180

 

3.

ECB nusprendžia paskirstyti nominalią 124,5 mln. eurų sumą nurodydamas 3,05 % ribinę palūkanų normą.

4.

Visi pasiūlymai, mažesni kaip 3,05 % (bendros 65 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami. Kai palūkanų norma yra 3,05 %, paskirstoma taip:

Formula

5.

Pavyzdžiui, kai palūkanų norma yra ribinė, 1 bankui paskirstoma taip:

0,85 × 20 = 17

6.

Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 5 + 10 + 17 = 42

7.

Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

 

Suma (mln. eurų)

Kitos sandorių šalys

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Iš viso

Visi pasiūlymai

55,0

70,0

55,0

180,0

Visi paskirstymai

42,0

49,0

33,5

124,5

IV.   4 PAVYZDYS. LIKVIDUMO MAŽINIMO VALIUTŲ APSIKEITIMO SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1.

ECB nusprendžia sumažinti likvidumą rinkoje sudarydamas eurų ir JAV dolerių apsikeitimo sandorį pagal kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą. (Pastaba: šiame pavyzdyje eurais prekiaujama už priemoką.)

2.

Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:

 

Suma (mln. eurų)

Apsikeitimo punktai (× 10 000)

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Iš viso

Bendri pasiūlymai

6,84

 

 

 

0

0

6,80

5

 

5

10

10

6,76

5

5

5

15

25

6,71

5

5

5

15

40

6,67

10

10

5

25

65

6,63

25

35

40

100

165

6,58

10

20

10

40

205

6,54

5

10

10

25

230

6,49

 

5

 

5

235

Iš viso

65

90

80

235

 

3.

ECB nusprendžia paskirstyti 158 mln. eurų, nurodydamas 6,63 ribinio apsikeitimo punkto. Visi pasiūlymai, didesni kaip 6,63 (bendros 65 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami, o kai taikoma 6,63, paskirstoma taip:

Formula

4.

Pavyzdžiui, kai apsikeitimo punktai yra ribiniai, 1 bankui paskirstoma taip:

0,93 × 25 = 23,25

5.

Bendras paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 5 + 10 + 23,25 = 48,25

6.

Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

 

Suma (mln. eurų)

Kitos sandorių šalys

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Iš viso

Visi pasiūlymai

65,0

90,0

80,0

235,0

Visi paskirstymai

48,25

52,55

57,20

158,0

7.

ECB nustato neatidėliotiną operacijos eurų ir JAV dolerių kursą, kuris lygus 1,1300.

8.

Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, operacijos pradžios dieną Eurosistema perka 158 000 000 eurų ir parduoda 178 540 000 JAV dolerių. Operacijos termino pabaigos dieną Eurosistema parduoda 158 000 000 eurų ir perka 178 644 754 JAV dolerius (išankstinis kursas yra 1,130663 = 1,1300 + 0,000663).

9.

Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono procedūrą, Eurosistema eurų ir JAV dolerių sumas keičia taip, kaip parodyta šioje lentelėje:

Neatidėliotinas sandoris

Išankstinis sandoris

Kursas

Perkami eurai

Parduodami JAV doleriai

Kursas

Parduodami eurai

Perkami JAV doleriai

1,1300

 

 

1,130684

 

 

1,1300

10 000 000

11 300 000

1,130680

10 000 000

11 306 800

1,1300

15 000 000

16 950 000

1,130676

15 000 000

16 960 140

1,1300

15 000 000

16 950 000

1,130671

15 000 000

16 960 065

1,1300

25 000 000

28 250 000

1,130667

25 000 000

28 266 675

1,1300

93 000 000

105 090 000

1,130663

93 000 000

105 151 659

1,1300

 

 

1,130658

 

 

1,1300

 

 

1,130654

 

 

1,1300

 

 

1,130649

 

 

Iš viso

158 000 000

178 540 000

 

158 000 000

178 645 339

V.   5 PAVYZDYS. LIKVIDUMO DIDINIMO VALIUTŲ APSIKEITIMO SANDORIS KINTAMŲJŲ PALŪKANŲ KONKURSE

1.

ECB nusprendžia rinkai suteikti likvidumo sudarydamas valiutų apsikeitimo sandorį pagal eurų ir JAV dolerių kursą taikydamas kintamųjų palūkanų konkurso procedūrą. (Pastaba. Šiame pavyzdyje eurais prekiaujama už priemoką.)

2.

Trys kitos sandorių šalys pateikia šiuos pasiūlymus:

 

Suma (mln. eurų)

Apsikeitimo punktai (× 10 000)

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Iš viso

Bendri pasiūlymai

6,23

 

 

 

 

 

6,27

5

 

5

10

10

6,32

5

 

5

10

20

6,36

10

5

5

20

40

6,41

10

10

20

40

80

6,45

20

40

20

80

160

6,49

5

20

10

35

195

6,54

5

5

10

20

215

6,58

 

5

 

5

220

Iš viso

60

85

75

220

 

3.

ECB nusprendžia paskirstyti 197 mln. eurų nurodydamas 6,54 ribinio apsikeitimo punkto. Visi pasiūlymai, mažesni kaip 6,54 (bendros 195 mln. eurų sumos), yra visiškai patenkinami, o kai taikoma 6,54, paskirstoma taip:

Formula

4.

Pavyzdžiui, kai apsikeitimo punktai yra ribiniai, 1 bankui paskirstoma taip:

0,10 × 5 = 0,5

5.

Visas paskirstymas 1 bankui yra toks:

5 + 5 + 10 + 10 + 20 + 5 + 0,5 = 55,5

6.

Paskirstymo rezultatus galima apibendrinti taip:

 

Suma (mln. eurų)

Kitos sandorių šalys

1 bankas

2 bankas

3 bankas

Iš viso

Visi pasiūlymai

60,0

85,0

75,0

220

Visi paskirstymai

55,5

75,5

66,0

197

7.

ECB nustato neatidėliotiną operacijos eurų ir JAV dolerių kursą, kuris lygus 1,1300.

8.

Jeigu paskirstoma taikant ribinių palūkanų (olandiškojo) aukciono tvarką, operacijos pradžios dieną Eurosistema parduoda 197 000 000 eurų ir perka 222 610 000 JAV dolerių. Operacijos termino pabaigos dieną Eurosistema perka 197 000 000 eurų ir parduoda 222 738 838 JAV dolerius (išankstinis kursas yra 1,130654 = 1,1300 + 0,000654).

9.

Jeigu paskirstoma taikant sutartinių palūkanų (amerikietiškojo) aukciono tvarką, Eurosistema eurų ir JAV dolerių sumas keičia taip, kaip parodyta šioje lentelėje:

Neatidėliotinas sandoris

Išankstinis sandoris

Kursas

Parduodami eurai

Perkami JAV doleriai

Kursas

Perkami eurai

Parduodami JAV doleriai

1,1300

 

 

1,130623

 

 

1,1300

10 000 000

11 300 000

1,130627

10 000 000

11 306 270

1,1300

10 000 000

11 300 000

1,130632

10 000 000

11 306 320

1,1300

20 000 000

22 600 000

1,130636

20 000 000

22 612 720

1,1300

40 000 000

45 200 000

1,130641

40 000 000

45 225 640

1,1300

80 000 000

90 400 000

1,130645

80 000 000

90 451 600

1,1300

35 000 000

39 550 000

1,130649

35 000 000

39 572 715

1,1300

2 000 000

2 260 000

1,130654

2 000 000

2 261 308

1,1300

 

 

1,130658

 

 

Iš viso

197 000 000

222 610 000

 

197 000 000

222 736 573

VI.   6 PAVYZDYS. RIZIKOS KONTROLĖS PRIEMONĖS

1.

Šiuo pavyzdžiu iliustruojama rizikos kontrolės sistema, taikoma turtui, naudojamam įkaitu Eurosistemos kredito operacijose. Jis pagrįstas prielaida, kad, apskaičiuojant įkaito vertės išlaikymo prievolės poreikį, atsižvelgiama į palūkanas, sukauptas už suteiktą likvidumą, ir taikoma suteikto likvidumo 0,5 % neįpareigojančio vertės pokyčio riba. Pavyzdys pagrįstas prielaida, kad kita sandorio šalis dalyvauja vykdant šias Eurosistemos pinigų politikos operacijas:

a)

pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2014 m. liepos 30 d. ir baigiasi 2014 m. rugpjūčio 6 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 50 mln. eurų už 0,15 % palūkanų normą;

b)

ilgesnės trukmės refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2014 m. liepos 31 d. ir baigiasi 2014 m. spalio 23 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 45 mln. eurų už 0,15 % palūkanų normą;

c)

pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri prasideda 2014 m. rugpjūčio 6 d. ir baigiasi 2014 m. rugpjūčio 13 d., pagal kurią kitai sandorio šaliai paskirstoma 35 mln. eurų už 0,15 % palūkanų normą.

2.

1 lentelėje pateiktos antrinę rinką turinčio užtikrinamojo turto, kurį kita sandorio šalis naudoja šioms operacijoms, savybės.

1 lentelė

Sandoriams naudojamas antrinę rinką turintis užtikrinamasis turtas

Ypatybės

Pavadinimas

Turto rūšis

Termino pabaigos diena

Atkarpos apibūdinimas

Atkarpos ilgis

Likęs terminas

Įvertinimas mažesne nei rinkos verte

A turtas

Stambių emisijų padengtos obligacijos

2018 8 30

Fiksuotoji

6 mėnesiai

4 metai

2,50 %

B turtas

Centrinės valdžios obligacija

2018 11 19

Kintamoji

12 mėnesių

4 metai

0,50 %

C turtas

Bendrovės obligacija

2025 5 12

Nulinė

 

> 10 metų

13,00 %

Kainos procentais (įskaitant sukauptas palūkanas) (1)

2014 7 30

2014 7 31

2014 8 1

2014 8 4

2014 8 5

2014 8 6

2014 8 7

101,61

101,21

99,50

99,97

99,73

100,01

100,12

 

98,12

97,95

98,15

98,56

98,59

98,57

 

 

 

 

 

53,71

53,62

ATSKIROJO ĮKAITO SISTEMA

Pirma, daroma prielaida, kad sandoriai su nacionalioniu centriniu banku (NCB) sudaromi taikant sistemą, pagal kurią kiekvienas sandoris užtikrinamas atskiru turtu. Įkaitu naudojamas turtas vertinamas kiekvieną dieną. Rizikos kontrolės sistemą galima apibūdinti taip (taip pat žr. toliau pateiktą 2 lentelę):

1.

2014 m. liepos 30 d. kita sandorio šalis sudaro atpirkimo sandorį su NCB, kuris perka 50,6 mln. eurų vertės turto A. Turtas A yra stambių emisijų padengtos obligacijos su fiksuotąja atkarpa, kurių terminas sueina 2018 m. rugpjūčio 30 d. ir jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams. Taigi jų terminas iki galiojimo pabaigos yra ketveri metai, todėl reikalingas įvertinimas 2,5 % mažesne nei rinkos verte. Turto A rinkos vertė jo atitinkamoje rinkoje tą dieną yra 101,61 % kartu su sukauptomis palūkanomis už atkarpą. Kita sandorio šalis turi pateikti turto A už sumą, kuri, iš rinkos vertės atėmus 2,5 %, yra didesnė už paskirstytą 50 mln. eurų sumą. Todėl kita sandorio šalis pateikia turto A už nominalią 50,6 mln. eurų sumą, kurios pakoreguota rinkos vertė tą dieną lygi 50 129 294 eurams.

2.

2014 m. liepos 31 d. kita sandorio šalis sudaro atpirkimo sandorį su NCB, kuris perka turto A už 21 mln. eurų sumą (rinkos kaina – 101,21 %, įvertinimas – 2,5 % mažesne nei rinkos verte) ir turto B už 25 mln. eurų sumą (rinkos kaina – 98,02 %). Turtas B yra centrinės Vyriausybės obligacijos su kintamųjų atkarpų mokėjimais, jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams ir joms taikomas įvertinimas 0,5 % mažesne nei rinkos verte. Pakoreguota turto A ir B rinkos vertė tą dieną lygi 45 130 098 eurams, taigi ji didesnė už reikalaujamą 45 000 000 eurų sumą.

3.

Pagrindinės refinansavimo operacijos, kuri pradėta 2014 m. liepos 30 d., užtikrinamasis turtas perkainojamas 2014 m. liepos 31 d. Kai turto A rinkos vertė yra 101,21 %, jo pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė vis dar yra tarp apatinės ir viršutinės neįpareigojančių sumų verčių. Todėl laikoma, kad pirminio įkaito pakanka ir pirminio suteikto likvidumo sumai, ir sukauptoms palūkanoms, kurios sudaro 208 eurus.

4.

2014 m. rugpjūčio 1 d. užtikrinamasis turtas perkainojamas: turto A rinkos vertė yra 99,50 %, o turto B rinkos vertė yra 97,95 %. Sukauptos palūkanos sudaro 417 eurų už pagrindinę refinansavimo operaciją, kuri pradėta 2014 m. liepos 30 d., ir 188 eurus už ilgesnės trukmės refinansavimo operaciją, kuri pradėta 2014 m. liepos 31 d. Todėl pirmojo sandorio pakoreguota turto A rinkos vertė nukrinta žemiau sandoriui užtikrinti reikalingos 912 092 eurų sumos, t. y. suteikto likvidumo, pridėjus sukauptas palūkanas, bet taip pat žemiau už apatinį neįpareigojantį vertės lygį – 49 750 415 eurų. Kita sandorio šalis pateikia turto A už nominalią 950 000 eurų sumą, todėl iš rinkos vertės, apskaičiuotos pagal 99,50 % kainą, atėmus 2,5 % įvertinimą mažesne nei rinkos verte, atkuriamas pakankamas reikalingas įkaitas. NCB įkaito vertės išlaikymo prievoles gali vykdyti pinigais, o ne vertybiniais popieriais.

Antrajam sandoriui taip pat reikalinga įkaito vertės išlaikymo prievolė, kadangi pakoreguota užtikrinamojo turto, naudojamo sudarant šį sandorį, rinkos vertė (44 737 688 eurai) yra mažesnė už apatinį neįpareigojantį vertės lygį (44 775 187 eurus). Todėl kita sandorio šalis pateikia 270 000 eurų vertės turto B, kurio pakoreguota rinkos vertė yra 263 143 eurai.

5.

2014 m. rugpjūčio 4 ir 5 d. sandorių, kurie sudaryti 2014 m. liepos 30 ir 31 d., užtikrinamasis turtas perkainojamas be papildomos įkaito vertės išlaikymo prievolės poreikio.

6.

2014 m. rugpjūčio 6 d. kita sandorio šalis grąžina likvidumą didinusią sumą, suteiktą pagal 2014 m. liepos 30 d. pradėtą pagrindinę refinansavimo operaciją, įskaitant sukauptas palūkanas, kurios sudaro 1 458 eurus. NCB grąžina turto A už nominaliąją 51 550 000 eurų sumą.

Tą pačią dieną kita sandorio šalis sudaro naują atpirkimo sandorį su NCB, kuris perka 75 mln. eurų nominaliosios vertės turto C. Kadangi turtas C yra bendrovių obligacijos su nuline atkarpa, kurių likęs terminas yra daugiau kaip 10 metų, ir jos priskiriamos 1–2 kredito kokybės lygiams, ir dėl to reikalingas įvertinimas 13 % mažesne nei rinkos verte, atitinkama pagal įvertinimą mažesne nei rinkos verte pakoreguota rinkos vertė tą dieną yra 35 045 775 eurai. Turto, naudojamo ilgalaikei refinansavimo operacijai, kuri pradėta 2014 m. liepos 31 d., perkainojimas parodo, kad pateikto turto pakoreguota rinkos vertė yra didesnė už viršutinį neįpareigojantį vertės lygį, todėl NCB turi grąžinti kitai sandorio šaliai turto B, kurio nominalioji vertė yra 262 000 eurų. Jei NCB kitai sandorio šaliai turi sumokėti pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę dėl antrojo sandorio, tam tikrais atvejais galima atlikti tokio mokėjimo ir kitos sandorio šalies NCB sumokėtos sumos pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę dėl pirmojo sandorio tarpusavio užskaitą. Tokiu atveju būtų tik vienas atsiskaitymas pagal įkaito vertės išlaikymo prievolę.

BENDROJO ĮKAITO SISTEMA

Antra, daroma prielaida, kad sandoriai su NCB sudaromi taikant bendrojo įkaito sistemą, kurioje turtas, įtrauktas į bendrą turto, kurį naudoja kita sandorio šalis, fondą, nėra atskirai skiriamas konkretiems sandoriams užtikrinti.

1.

Šiame pavyzdyje taikoma ta pati sandorių seka kaip ir pirmiau pateiktame atskirojo įkaito sistemos pavyzdyje. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad perkainojimo dienomis viso fondo turto patikslinta rinkos vertė turi padengti visoms nebaigtoms kitos sandorio šalies ir NCB operacijoms reikalingą įkaito sumą. 1 174 592 eurų įkaito vertės išlaikymo prievolė, atsirandanti 2014 m. rugpjūčio 1 d., šiame pavyzdyje yra tapati tai, kurios reikia atskirojo įkaito sistemoje. Kita sandorio šalis pateikia turto A, kurio nominalioji vertė yra 1 300 000 eurų. Jis, atėmus 2,5 % įvertinimą mažesne nei rinkos verte, apskaičiuota remiantis 99,50 % kaina, atkuria pakankamą reikalingą įkaitą.

2.

Be to, 2014 m. rugpjūčio 6 d., kai sueina pagrindinės refinansavimo operacijos, pradėtos 2014 m. liepos 30 d., terminas, kita sandorio šalis gali laikyti savo turtą fondo sąskaitoje. Turtas taip pat gali būti pakeistas kitu turtu, kaip matyti iš pavyzdžio, kuriame turtas A, kurio nominalioji vertė buvo 51,9 mln. eurų, yra pakeistas turtu C, kurio nominalioji vertė yra 75,5 mln. eurų, tam, kad padengtų suteiktą likvidumą padidinusią sumą ir pagal visas refinansavimo operacijas sukauptas palūkanas.

3.

Rizikos kontrolės struktūra bendrojo įkaito sistemoje apibūdinta 3 lentelėje.

2 lentelė

Atskirojo įkaito sistema

Data

Sandoriai, kurių terminas nepasibaigęs

Pradžios diena

Pabaigos diena

Palūkanų norma

Suteiktas likvidumas

Sukauptos palūkanos

Visa suma, kurią reikia padengti

Apatinės neįpareigojančios vertės suma

Viršutinės neįpareigojančios vertės suma

Pakoreguota rinkos vertė

Įkaito vertės išlaikymo prievolė

2014 7 30

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

50 000 000

49 750 000

50 250 000

50 129 294

2014 7 31

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

208

50 000 208

49 750 207

50 250 209

49 931 954

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

45 000 000

44 775 000

45 225 000

45 130 098

2014 8 1

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

417

50 000 417

49 750 415

50 250 419

49 088 325

– 912 092

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

188

45 000 188

44 775 187

45 225 188

44 737 688

– 262 500

2014 8 4

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

1 042

50 001 042

49 751 036

50 251 047

50 246 172

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

750

45 000 750

44 775 746

45 225 754

45 147 350

2014 8 5

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

1 250

50 001 250

49 751 244

50 251 256

50 125 545

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

938

45 000 938

44 775 933

45 225 942

45 201 299

2014 8 6

Pagrindinis refinansavimas

2014 8 6

2014 8 13

0,15

35 000 000

35 000 000

34 825 000

35 175 000

35 045 775

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

1 125

45 001 125

44 776 119

45 226 131

45 266 172

265 047

2014 8 7

Pagrindinis refinansavimas

2014 8 6

2014 8 13

0,15

35 000 000

146

35 000 146

34 825 145

35 175 147

34 987 050

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

1 313

45 001 313

44 776 306

45 226 319

45 026 704


3 lentelė

Bendrojo įkaito sistema

Data

Sandoriai, kurių terminas nepasibaigęs

Pradžios diena

Pabaigos diena

Palūkanų norma

Suteiktas likvidumas

Sukauptos palūkanos

Visa suma, kurią reikia padengti

Apatinės neįpareigojančios vertės suma (2)

Viršutinės neįpareigojančios vertės suma (3)

Pakoreguota rinkos vertė

Įkaito vertės išlaikymo prievolė

2014 7 30

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

50 000 000

49 750 000

Netaikoma

50 129 294

2014 7 31

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

208

95 000 208

94 525 207

Netaikoma

95 062 051

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

 

 

 

 

 

2014 8 1

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

417

95 000 604

94 525 601

Netaikoma

93 826 013

– 1 174 592

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

188

 

 

 

 

 

2014 8 4

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

1 042

95 001 792

94 526 783

Netaikoma

95 470 989

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

750

 

 

 

 

 

2014 8 5

Pagrindinis refinansavimas

2014 7 30

2014 8 6

0,15

50 000 000

1 250

95 002 188

94 527 177

Netaikoma

95 402 391

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

938

 

 

 

 

 

2014 8 6

Pagrindinis refinansavimas

2014 8 6

2014 8 13

0,15

35 000 000

80 001 125

79 601 119

Netaikoma

80 280 724

 

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

1 125

 

 

 

 

 

2014 8 7

Pagrindinis refinansavimas

2014 8 6

2014 8 13

0,15

35 000 000

146

80 001 458

79 601 451

Netaikoma

80 239 155

2014 7 30

Ilgesnės trukmės refinansavimas

2014 7 31

2014 10 29

0,15

45 000 000

1 313

 

 

 

 

 


(1)  Kainos, nurodytos konkrečią vertinimo dieną, atitinka dažniausiai buvusią kainą darbo dieną prieš vertinimo dieną.

(2)  Bendrojo įkaito sistemoje apatinė neįpareigojančios vertės suma yra žemiausia įkaito vertės išlaikymo prievolės riba. Praktiškai dauguma NCB reikalauja papildomo įkaito, kai bendrojo įkaito rinkos vertė, pritaikius įvertinimą mažesne nei rinkos verte, tampa mažesnė už visą užtikrinamą sumą.

(3)  Bendrojo įkaito sistemoje viršutinė neįpareigojančios vertės suma yra nesvarbi, nes kita sandorio šalis visuomet sieks išlaikyti įkaito perviršį, kad sumažintų operacinius sandorius.


XIII PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Šios gairės

Gairės ECB/2011/14

Sprendimas ECB/2013/6

Sprendimas ECB/2013/35

Sprendimas ECB/2014/23

1 straipsnio 1 dalis