28.3.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2015/523

2015 m. kovo 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 43/2014 ir (ES) 2015/104 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos galimybėmis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamente (ES) 2015/104 (1) nėra nustatytos paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante galimybių ribos;

(2)

2014 m. birželio mėn. Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (toliau – ICES) pateikė mokslinę rekomendaciją dėl paprastųjų vilkešerių išteklių šiaurės rytų Atlante ir patvirtino, kad nuo 2012 m. šių išteklių sparčiai mažėja. Be to, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (toliau – ŽMTEK) įvertino paprastųjų vilkešerių apsaugą taikant nustatytas nacionalines priemones ir iš esmės nusprendė, kad tos priemonės yra neveiksmingos. Paprastieji vilkešeriai vėlai bręsta ir lėtai auga. Paprastųjų vilkešerių mirtingumas dėl žvejybos šiaurės rytų Atlante šiuo metu yra keturis kartus didesnis nei tas, kuriam esant būtų užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis;

(3)

Komisija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 12 straipsniu, priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2015/111 (3), siekdama sumažinti Keltų jūros, Lamanšo sąsiaurio, Airijos jūros ir pietinės Šiaurės jūros dalies paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) išteklių išsaugojimui iškilusią didelę grėsmę. Mėgėjų žvejyba taip pat labai prisideda prie tų išteklių žuvų mirtingumo dėl žvejybos. Todėl tikslinga nustatyti žvejybos galimybes, grindžiamas žuvų skaičiaus, kurį žvejai mėgėjai gali pasilikti kaip laimikį per dieną, riba. Mėgėjų žvejyba gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, žvejyba iš mėgėjų žvejybos laivo arba žvejyba nuo kranto;

(4)	siekiant išvengti aiškinimo problemų, Reglamento (ES) 2015/104 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turėtų būti suformuluotos taip, kad atitiktų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio formuluotę;

(5)

ICES IIa, IIIa kvadratų ir IV parajonio Sąjungos vandenyse leidžiamas sužvejoti paprastųjų tobių kiekis Reglamento (ES) 2015/104 IA priede apribotas iki nulio, kol ICES pateiks rekomendaciją. ICES rekomendaciją dėl šių išteklių pateikė 2015 m. vasario 23 d., todėl dabar galima nustatyti paprastųjų tobių bendrą leidžiamą sužvejoti kiekį (toliau – BLSK) šiame rajone, kuris, siekiant išvengti vietinių išteklių išeikvojimo, suskirstytas į septynis valdymo rajonus;

(6)	reikėtų nustatyti tam tikrą lankstumą tarp rajonų megrimų, kurie priklauso tiems patiems biologiniams ištekliams, atžvilgiu visoms valstybėms narėms, kurioms skirta kvota atitinkamuose rajonuose;

(7)	Reglamente (ES) 2015/104 yra klaida, susijusi su šiaurinių paprastųjų krevečių BLSK ir kvota Šiaurės jūroje; šiuo atveju turėjo būti patvirtintas 2014 m. BLSK perkėlimas. Todėl Reglamento (ES) 2015/104 IA priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

tam tikrų išteklių žvejybos galimybės ir laivams pakrantės valstybės vandenyse taikomos prieigos prie žvejybos išteklių sąlygos nustatomos kiekvienais metais, atsižvelgiant į atitinkamų pakrantės valstybių konsultacijas dėl žvejybos. Kadangi susitarimas dėl prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių kvotų pasidalijimo tvarkos 2015 m. nebuvo pasiektas, tikslinga nustatyti autonominę kvotą, pagrįstą pastaraisiais metais Sąjungai skirta šių išteklių dalimi. Todėl Reglamento (ES) 2015/104 IB priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(9)	2015 m. trečiajame metiniame susitikime Regioninė žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacija (toliau – SPRFMO) nustatė žvejybos galimybes, kurias sudaro Perų stauridžių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK). Ši priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(10)	Reglamento (ES) 2015/104 III priedo išnašoje neteisingai nurodytas nebeaktualus susitarimas, todėl ji turėtų būti pataisyta;

(11)	kad būtų tiksliai atspindėtas esamas Prancūzijos ir Ispanijos 2015 m. paprastųjų tunų žvejybos laivynų žvejybos įrankių pasiskirstymas, būtina iš dalies pakeisti Reglamento (ES) 2015/104 IV priedą, kuriuo nustatomi paprastųjų tunų žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai;

(12)	turi būti ištaisyta klaida lentelėje, kurioje nurodyta atlantinių skumbrių (Scomber scombrus) BLSK VI, VII parajoniuose, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe kvadratuose; Vb kvadrato Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse; IIa kvadrato, XII ir XIV parajonių tarptautiniuose vandenyse (MAC/2CX14-);

(13)

2015 m. kovo 2 d. iš ŽMTEK gautos mokslinės rekomendacijos rodo, kad leidimas taikyti mažą marmurinių rombinių rajų (Raja undulata) priegaudos kvotą ICES VIa, VIb, VIIa–c, VIId, VIIe–k kvadratuose, VIII ir IX parajoniuose, yra prevencinė priemonė. Todėl Reglamento (ES) 2015/104 IA priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

kadangi Susitarime dėl santykių žuvininkystės srityje su Farerų Salomis numatyta tvarka Sąjunga surengė papildomas konsultacijas dėl abipusių susitarimų su Farerų Salomis, susijusias su prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių ir šiaurinių žydrųjų merlangų 2015 m. žvejybos galimybėmis, tikslinga nustatyti šių išteklių žvejybos galimybes;

(15)	todėl Reglamentas (ES) 2015/104 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(16)

pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (4) 3 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai daugiau kaip 75 % prevencinio BLSK išnaudojama iki jo taikymo metų spalio 31 d., valstybė narė, kuriai skirta išteklių kvota, gali prašyti, kad BLSK būtų padidintas. Komisija gavo prašymą 10 % padidinti rombinių rajožuvių 2014 m. BLSK Šiaurės jūroje. Komisijos Jungtinio tyrimų centro ekspertai patikrino ir patvirtino kartu su prašymu pateiktą patvirtinamąją biologinio pobūdžio informaciją;

(17)	todėl Tarybos reglamentas (ES) Nr. 43/2014 (5) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(18)

Reglamente (ES) 2015/104 numatyti sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d. Todėl šio reglamento nuostatos dėl sužvejojamų žuvų kiekio apribojimų taip pat turėtų būti taikomos nuo tos datos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes atitinkamos žvejybos galimybės dar neišnaudotos. Vis dėlto nauji sužvejojamų paprastųjų vilkešerių kiekio apribojimai turėtų būti taikomi nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Kadangi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimų pakeitimai turi įtakos Sąjungos laivų ekonominei veiklai ir jų žvejybos sezono planavimui, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po jo paskelbimo. Dėl 16 konstatuojamojoje dalyje nustatytų priežasčių nuostatos dėl didesnių rombinių rajožuvių žvejybos galimybių Šiaurės jūroje turėtų būti taikomos nuo 2014 m. sausio 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) 2015/104 iš dalies keičiamas taip:

1.	2 straipsnis pakeičiamas taip: „2 straipsnis Taikymo sritis 1.   Šis reglamentas taikomas šiems laivams: a) Sąjungos laivams; b) trečiųjų šalių laivams Sąjungos vandenyse. 2.   Taikant 11a straipsnį, šis reglamentas taikomas ir mėgėjų žvejybai.“

2.	3 straipsnis papildomas šiuo punktu: „m)   mėgėjų žvejyba– nekomercinė jūrų vandens gyvųjų išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais.“

3.

7 straipsnis pakeičiamas taip: „7 straipsnis Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos 1.   Rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, žuvims, sužvejotoms vykdant Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą žvejybą, taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, kaip nustatyta to reglamento 15 straipsnyje (toliau – įpareigojimas iškrauti laimikį). 2.   Žuvys, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, sužvejotos vykdant žvejybą, kuriai nėra taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu: a) tas žuvis sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota arba b) sužvejoti žuvų kiekiai sudaro Sąjungos kvotos dalį, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota neišnaudota. 3.   Netikslinių rūšių žuvų ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede siekiant jiems pritaikyti tame straipsnyje numatytą išimtį, pagal kurią jų atveju netaikomas įpareigojimas sužvejotus kiekius įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.“

4.	Įterpiamas šis straipsnis: „11a straipsnis Paprastųjų vilkešerių mėgėjų žvejyba šiaurės rytų Atlante Užsiimant mėgėjų žvejyba ICES IVb, IVc, VIIa, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk kvadratuose vienam asmeniui leidžiamas laimikis – ne daugiau kaip trys paprastieji vilkešeriai per dieną.“

5.	Reglamento (ES) 2015/104 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

6.	Reglamento (ES) 2015/104 IA priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento III priedą.

7.	Reglamento (ES) 2015/104 IB priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento IV priedą.

8.	Reglamento (ES) 2015/104 IJ priedas pakeičiamas šio reglamento V priedu.

9.	Reglamento (ES) 2015/104 III priedas pakeičiamas šio reglamento VI priedu.

10.	Reglamento (ES) 2015/104 IV priedas pakeičiamas šio reglamento VII priedu.

11.	Reglamento (ES) 2015/104 VIII priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento VIII priedą.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 43/2014 IA priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 3, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 punktai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

2 straipsnis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

---

(1)  2015 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/104, kuriuo 2015 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 43/2014 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 779/2014 (OL L 22, 2015 1 28, p. 1).

(2)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(3)  2015 m. sausio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/111, kuriuo nustatomos priemonės, skirtos didelei grėsmei, iškilusiai Keltų jūros, Lamanšo sąsiaurio, Airijos jūros ir pietinės Šiaurės jūros dalies paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) ištekliams, sumažinti (OL L 20, 2015 1 27, p. 31).

(4)  1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(5)  2014 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 43/2014, kuriuo 2014 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams (OL L 24, 2014 1 28, p. 1).

---

---

---

---

---

---

---

---

---

28.3.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/22

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/524

2015 m. kovo 27 d.

kuriuo ištaisoma Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 79/2012, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje tam tikrų nuostatų įgyvendinimo taisyklės, teksto redakcija bulgarų kalba

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 904/2010 dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (1), ypač į jo 14, 32, 48, 49 straipsnius ir 51 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 79/2012 (2) teksto redakcijoje bulgarų kalba yra klaida. 2 ir 3 straipsniuose turi būti išbraukti žodžiai „Europos Sąjungos teritorijoje“. Todėl būtina ištaisyti reglamento teksto redakciją bulgarų kalba. Teksto redakcijų kitomis kalbomis taisyti nereikia;

(2)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Administracinio bendradarbiavimo nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Taikoma tik teksto redakcijai bulgarų kalba.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 268, 2010 10 12, p. 1.

(2)  OL L 29, 2012 2 1, p. 13.

---

28.3.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/23

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/525

2015 m. kovo 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės, I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 15 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (2) nustatytos taisyklės dėl sustiprintos oficialios to reglamento I priede išvardytų importuojamų negyvūninių pašarų ir maisto produktų (toliau – sąrašas) kontrolės, kuri turi būti atliekama įvežimo į Reglamento (EB) Nr. 882/2004 I priede nurodytas teritorijas punktuose;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 669/2009 2 straipsnyje nustatyta, kad tas sąrašas turi būti persvarstomas reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, atsižvelgiant bent į tame straipsnyje nurodytus informacijos šaltinius;

(3)

atsižvelgiant į su maisto produktais susijusius pastarojo meto incidentus, apie kuriuos pranešta naudojantis Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema, skaičiaus ir svarbos, Maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto audito trečiosiose šalyse išvadų ir valstybių narių Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 15 straipsnį pateiktų ketvirčio ataskaitų apie negyvūninių pašarų ir maisto produktų siuntas matyti, kad sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti;

(4)

visų pirma, iš svarbių informacijos šaltinių matyti, kad dėl Australijos kilmės migdolų siuntų, Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės pistacijų siuntų ir Uzbekistano kilmės džiovintų abrikosų siuntų kyla nauja rizika, dėl to yra tikslinga padidinti oficialiosios kontrolės lygį. Todėl į sąrašą turėtų būti įtraukti įrašai dėl šių siuntų;

(5)

be to, reikia iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priede pateiktas išnašas, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių pagal tą reglamentą atliekama kontrolė būtų skirta bent jau pesticidams, išvardytiems pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 (3) 29 straipsnio 2 dalį priimtoje kontrolės programoje, ir kuriuos būtų galima ištirti taikant daugiapakopį liekanų nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS. Taip pat tikslinga palikti atskiras išnašas, susijusias su tam tikrais pesticidais, kurie nėra išvardyti toje kontrolės programoje arba kuriuos, vienoje ar keliose valstybėse narėse, gali prireikti ištirti taikant atskiros medžiagos liekanų nustatymo metodą;

(6)	siekiant nuoseklumo ir aiškumo, Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedą tikslinga pakeisti šio reglamento priedo tekstu;

(7)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. balandžio 1 d.

---

(1)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2)  2009 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės ir iš dalies keičiamas Sprendimas 2006/504/EB (OL L 194, 2009 7 25, p. 11).

(3)  2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantis Tarybos direktyvą 91/414/EEB (OL L 70, 2005 3 16, p. 1).

---

---

28.3.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/30

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/526

2015 m. kovo 27 d.

kuriuo dėl labai patogeniško paukščių gripo protrūkių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir su ta liga susijusio Jungtinių Amerikos Valstijų įrašo trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per Sąjungą tam tikras naminių paukščių prekes, sąraše iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (1), ypač į jos 8 straipsnio įžanginį sakinį, 8 straipsnio 1 punkto pirmą pastraipą, 8 straipsnio 4 punktą ir 9 straipsnio 4 dalies c punktą,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvą 2009/158/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą naminiais paukščiais ir perinti skirtais kiaušiniais ir jų importą iš trečiųjų šalių (2), ypač į jos 23 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 2 dalį ir 25 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008 (3) nustatyti veterinarinio sertifikavimo reikalavimai, taikomi importuojant naminius paukščius ir naminių paukščių produktus (toliau – prekės) į Sąjungą ir vežant juos tranzitu per Sąjungą, įskaitant sandėliavimą tranzito metu. Jame nustatyta, kad prekes importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per ją galima tik iš trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, kurie išvardyti jo I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 1 ir 3 skiltyse;

(2)	Reglamente (EB) Nr. 798/2008 taip pat nustatytos sąlygos, kuriomis vadovaujantis trečioji šalis, teritorija, zona ar skyrius turi būti laikomas neužkrėstu labai patogenišku paukščių gripu (LPPG);

(3)

į Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies sąrašą Jungtinės Amerikos Valstijos įtrauktos kaip trečioji šalis, iš kurios tam tikrų teritorijos dalių, atsižvelgiant į LPPG protrūkius, leidžiama importuoti prekes į Sąjungą ir vežti per ją tranzitu. Toks šalies suskirstymas į regionus buvo pripažintas Reglamentu (EB) Nr. 798/2008, kuris po LPPG protrūkių Kalifornijos, Aidaho, Oregono ir Vašingtono valstijose buvo iš dalies pakeistas Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/243 (4) ir Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/342 (5);

(4)	Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarime (6) numatytas greitas abipusis suskirstymo regionais priemonių pripažinimas Sąjungoje arba Jungtinėse Amerikos Valstijose kilus ligos protrūkiams (toliau – Susitarimas);

(5)

2015 m. vasario ir kovo mėn. Jungtinės Amerikos Valstijos patvirtino, kad Kalifornijos, Oregono, Minesotos ir Vašingtono valstijose naminių paukščių pulkuose nustatyta H5 potipio LPPG atvejų. Jungtinių Amerikos Valstijų veterinarijos tarnybos nedelsdamos sustabdė veterinarijos sertifikatų, skirtų iš tų valstijų į Sąjungą numatytoms eksportuoti prekių siuntoms, išdavimą. Be to, Jungtinės Amerikos Valstijos įgyvendino likvidavimo strategiją LPPG kontroliuoti ir jo plitimui riboti;

(6)

po minėtų protrūkių Kalifornijos, Oregono, Minesotos ir Vašingtono valstijose Jungtinės Amerikos Valstijos pateikė informaciją apie savo teritorijoje susiklosčiusią epidemiologinę padėtį ir apie priemones, kurių jos ėmėsi, siekdamos užkirsti kelią tolesniam LPPG plitimui, o Komisija jau atliko tos informacijos vertinimą. Remiantis šiuo vertinimu, Susitarime nustatytais įsipareigojimais ir Jungtinių Amerikos Valstijų suteiktomis garantijomis, tikslinga pakeisti draudimą ir uždrausti į Sąjungą įvežti tam tikras prekes ir iš visos Minesotos valstijos bei tų Kalifornijos, Oregono ir Vašingtono valstijų dalių, kurioms po paskutinių protrūkių apribojimus pradėjo taikyti Jungtinių Amerikos Valstijų veterinarijos tarnybos;

(7)

Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat pranešė užbaigusios taikyti valymo ir dezinfekavimo priemones po likvidavimo ūkiuose, kuriuose ligos protrūkiai nustatyti nuo 2014 m. gruodžio vidurio iki 2015 m. sausio vidurio. Tikslinga nurodyti datas, nuo kada tos teritorijos dalys, kuriose dėl minėtų ligos protrūkių buvo taikomi veterinariniai apribojimai, gali būti laikomos neužkrėstomis LPPG ir vėl turėtų būti leidžiama iš tų teritorijų importuoti į Sąjungą tam tikras naminių paukščių prekes;

(8)	todėl, siekiant atsižvelgti į esamą epidemiologinę padėtį toje trečiojoje šalyje, reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalies sąrašo Jungtinių Amerikos Valstijų įrašą;

(9)	todėl Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedo 1 dalis iš dalies keičiama pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(2)  OL L 343, 2009 12 22, p. 74.

(3)  2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (OL L 226, 2008 8 23, p. 1).

(4)  2015 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/243, kuriuo dėl labai patogeniško paukščių gripo ir su juo susijusio Jungtinių Amerikos Valstijų įrašo trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per Sąjungą tam tikras naminių paukščių prekes, sąraše iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas (OL L 41, 2015 2 17, p. 5).

(5)  2015 m. kovo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/342, kuriuo dėl labai patogeniško paukščių gripo protrūkių Jungtinių Amerikos Valstijų Aidaho ir Kalifornijos valstijose ir Jungtinių Amerikos Valstijų įrašo trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per Sąjungą tam tikras naminių paukščių prekes, sąraše iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 798/2008 I priedas (OL L 60, 2015 3 4, p. 31).

(6)  Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl sanitarinių priemonių visuomenės ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, Bendrijos vardu patvirtintas Tarybos sprendimu 1998/258/EB (OL L 118, 1998 4 21, p. 1).

---

---

28.3.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/37

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/527

2015 m. kovo 27 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

28.3.2015

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 84/39

---

TARYBOS SPRENDIMAS (BUSP) 2015/528

2015 m. kovo 27 d.

kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/871/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

1999 m. gruodžio 10–11 d. Helsinkio Europos Vadovų Taryba susitarė visų pirma dėl to, kad „savanoriškai bendradarbiaudamos Sąjungos vadovaujamose operacijose valstybės narės nuo 2003 m. turi sugebėti per 60 dienų dislokuoti ir mažiausiai vienerius metus išlaikyti karines pajėgas, kurias sudaro nuo 50 000 iki 60 000 asmenų, kurios pajėgtų visapusiškai vykdyti Petersbergo uždavinius“;

(2)	2002 m. birželio 17 d. Taryba patvirtino Sąjungos vadovaujamų karinio ar gynybinio pobūdžio krizių valdymo operacijų finansavimo būdus;

(3)	2003 m. gegužės 14 d. išvadose Taryba patvirtino, kad greitojo reagavimo pajėgumai yra reikalingi visų pirma humanitarinėms ir gelbėjimo užduotims;

(4)	2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino 2003 m. gegužės 19 d. Tarybos posėdžio išvadas, kuriose visų pirma patvirtinta, kad Sąjungos karinės greitojo reagavimo pajėgos yra reikalingos;

(5)

2003 m. rugsėjo 22 d. Taryba nusprendė, kad Sąjunga turėtų būti pajėgi lanksčiai valdyti bet kokio masto, sudėtingumo ar skubumo karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą, visų pirma ne vėliau kaip 2004 m. kovo 1 d. įsteigdama nuolatinį finansavimo mechanizmą, kuris būtų atsakingas už visų būsimų Sąjungos karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimą;

(6)

2004 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Tarybos sprendimą 2004/197/BUSP (1), kuriuo nustatė Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą. Tas sprendimas po to buvo keletą kartų iš dalies keistas ir pakeistas, naujausi pakeitimai padaryti Sprendimu 2011/871/BUSP (2);

(7)	Sąjunga yra pajėgi vykdyti karinio greitojo reagavimo operacijas laikydamasi ES karinio komiteto nustatytos koncepcijos. Sąjunga yra pajėgi dislokuoti kovines grupes laikydamasi ES karinio komiteto nustatytos koncepcijos;

(8)	pradinio finansavimo schema pirmiausia numatyta greitojo reagavimo operacijoms;

(9)	Sąjungos karinių operacijų vadovavimo ir kontrolės struktūrų bei procedūrų politinio ir karinio strateginio vadovavimo lygio pratybos, vykdomos pasitelkiant Sąjungos štabo pratybas, patvirtinus Politiniam ir saugumo komitetui (toliau – PSK), padeda didinti Sąjungos bendrą operatyvinę parengtį;

(10)	kiekvienu konkrečiu atveju Taryba nusprendžia, ar operacija yra karinio ar gynybinio pobūdžio, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 41 straipsnio 2 dalyje;

(11)	ES sutarties 41 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad valstybės narės, kurių atstovai Taryboje yra padarę oficialius pareiškimus pagal 31 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, neprivalo prisidėti prie atitinkamos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijos finansavimo;

(12)

pagal prie ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant šį sprendimą, todėl nedalyvauja mechanizmo finansavime;

(13)	reikėtų priimti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad ATHENA apsaugotų asmenis tvarkant jų asmens duomenis;

(14)	atsižvelgdama į Sprendimo 2011/871/BUSP 43 straipsnį, Taryba tą sprendimą peržiūrėjo ir susitarė jį pakeisti;

(15)	siekiant aiškumo reikėtų panaikinti Sprendimą 2011/871/BUSP ir jį pakeisti nauju sprendimu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime:

a)   dalyvaujančios valstybės narės– Sąjungos valstybės narės, išskyrus Daniją;

b)   prisidedančios valstybės– valstybės narės, prisidedančios prie atitinkamos karinės operacijos finansavimo pagal ES sutarties 41 straipsnio 2 dalį, ir trečiosios valstybės, prisidedančios prie šios operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo pagal tarpusavio susitarimus ir susitarimus su Sąjunga;

c)   operacijos– karinio ar gynybinio pobūdžio Sąjungos operacijos;

d)   kariniai rėmimo veiksmai– Sąjungos operacijos ar jų dalys, dėl kurių Taryba priima sprendimą remdama trečiąją valstybę ar trečiąją organizaciją, ir kurios yra karinio ar gynybinio pobūdžio, tačiau kurioms nevadovauja Sąjungos štabas;

e)   diena– kalendorinė, o ne darbo diena, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip.

1 SKYRIUS

MECHANIZMAS

2 straipsnis

Mechanizmo sukūrimas

1.   Sukuriamas mechanizmas operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimui administruoti.

2.   Mechanizmui suteikiamas pavadinimas ATHENA.

3.   ATHENA veikia dalyvaujančių valstybių narių vardu arba, vykdant ypatingas operacijas, prisidedančių valstybių vardu.

3 straipsnis

Teisnumas ir veiksnumas

Karinio ar gynybinio pobūdžio Sąjungos operacijų finansavimui administruoti ATHENA turi tam reikalingą teisnumą ir veiksnumą, kuris visų pirma leidžia turėti banko sąskaitas, įsigyti turtą, jį turėti ar juo disponuoti, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus ir būti teismo proceso šalimi. ATHENA yra pelno nesiekiantis mechanizmas.

4 straipsnis

Veiksmų su trečiosiomis šalimis koordinavimas

Tokiu lygiu, koks yra būtinas užduotims vykdyti ir remdamasis Sąjungos tikslais bei politika, ATHENA derina savo veiksmus su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis bei įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2 SKYRIUS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

5 straipsnis

Valdymo organai ir personalas

1.   Pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus ATHENA valdo:

a)	administratorius;

b)	kiekvienos operacijos vadas, kai tai susiję su ta operacija, kuriai jis vadovauja (toliau – operacijos vadas);

c)	apskaitos pareigūnas.

2.   ATHENA kuo daugiau naudojasi esamomis Sąjungos administracinėmis struktūromis. Prireikus ATHENA naudojasi Sąjungos institucijų darbuotojais arba valstybių narių komandiruotais darbuotojais.

3.   Remdamasis dalyvaujančios valstybės narės pasiūlymu Tarybos Generalinis sekretorius gali administratoriui ir apskaitos pareigūnui suteikti jų funkcijoms vykdyti reikalingą personalą.

4.   ATHENA organai ir personalas pradeda veikti remdamiesi veiklos poreikiais.

6 straipsnis

Specialusis komitetas

1.   Įsteigiamas Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės.

Europos išorės veiksmų tarnybos (toliau – EIVT) ir Komisijos atstovai kviečiami dalyvauti Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

2.   ATHENA valdomas pagal Specialiojo komiteto suteiktus įgaliojimus.

3.   Tais atvejais, kai Specialusis komitetas svarsto tam tikros operacijos bendrųjų sąnaudų finansavimo klausimą:

a)	Specialųjį komitetą sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos prisidedančios valstybės narės;

b)	prisidedančių trečiųjų valstybių atstovai dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose. Jie nedalyvauja balsavime ir nebalsuoja;

c)	operacijos vadas ar jo atstovas dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

4.   Specialiojo komiteto posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė. Administratorius suteikia sekretoriatą Specialiojo komiteto posėdžiams. Jis rengia Komiteto diskusijose pasiektų rezultatų protokolą. Jis nedalyvauja balsavime.

5.   Apskaitos pareigūnas prireikus dalyvauja Specialiojo komiteto posėdžiuose, bet nedalyvauja balsavime.

6.   Dalyvaujančiai valstybei narei, administratoriui ar operacijos vadui paprašius, pirmininkaujanti valstybė narė ne vėliau kaip per 15 dienų sušaukia Specialiojo komiteto posėdį.

7.   Administratorius tinkamai informuoja Specialųjį komitetą apie visas pretenzijas ar ginčus, susijusius su ATHENA.

8.   Specialiojo komiteto sprendimai jo narių priimami vieningai, atsižvelgiant į jo sudėtį, kaip apibrėžta 1 ir 3 dalyse. Jo sprendimai yra privalomi.

9.   Specialusis komitetas patvirtina visus biudžetus, atsižvelgdamas į atitinkamas orientacines sumas, ir paprastai naudojasi šiame sprendime numatyta kompetencija.

10.   Informaciją Specialiajam komitetui teikia administratorius, operacijos vadas ir apskaitos pareigūnas, kaip numatyta šiame sprendime.

11.   Specialiojo komiteto pagal šį sprendimą priimamų aktų tekstą jų priėmimo metu taip pat pasirašo Specialiojo komiteto pirmininkas ir administratorius.

7 straipsnis

Administratorius

1.   Informavęs Specialųjį komitetą Tarybos Generalinis sekretorius trejiems metams skiria administratorių ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Administratorius vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Administratorius:

a)	rengia ir teikia Specialiajam komitetui biudžeto projektus. Biudžeto projektuose operacijai numatytų išlaidų dalis nustatoma remiantis operacijos vado pasiūlymu;

b)	priima biudžetus po to, kai juos patvirtina Specialusis komitetas;

c)	yra įgaliojimus dėl pajamų, bendrųjų sąnaudų, patirtų rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų, patirtų ne aktyviuoju operacijos etapu, suteikiantis pareigūnas;

d)	pajamų srityje įgyvendina su trečiosiomis šalimis sudarytus finansinius susitarimus, susijusius su Sąjungos karinių operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimu;

e)	atidaro vieną ar kelias banko sąskaitas ATHENA vardu.

4.   Administratorius užtikrina, kad būtų laikomasi šiuo sprendimu nustatytų taisyklių ir kad būtų įgyvendinami Specialiojo komiteto sprendimai.

5.   Administratoriui suteikiami įgaliojimai tvirtinti priemones, kurios jo nuomone, yra būtinos ATHENA finansuojamoms išlaidoms daryti. Jis apie tai informuoja Specialųjį komitetą.

6.   Administratorius koordinuoja darbą, susijusį su Sąjungos karinių operacijų finansiniais klausimais. Jis yra kontaktinis asmuo šiais klausimais nacionalinėms administracijoms ir, atitinkamai, tarptautinėms organizacijoms.

7.   Administratorius atsiskaito Specialiajam komitetui.

8 straipsnis

Operacijos vadas

1.   Operacijos vadas ATHENA vardu vykdo savo pareigas, susijusias su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrųjų sąnaudų finansavimu.

2.   Vadovaudamas operacijai, operacijos vadas:

a)	siunčia administratoriui savo pasiūlymus dėl biudžeto projekto dalies „išlaidos – bendrosios veiklos sąnaudos“;

b)

kaip įgaliojimus suteikiantis pareigūnas vykdo su bendrosiomis veiklos sąnaudomis ir išlaidomis pagal 28 straipsnį susijusius asignavimus; jis naudojasi suteiktais įgaliojimais asmenų, dalyvaujančių vykdant tuos asignavimus, įskaitant išankstinį finansavimą, atžvilgiu; jis gali skirti ir sudaryti sutartis ATHENA vardu; ATHENA vardu jis atidaro operacijos, kuriai vadovauja, banko sąskaitą;

c)

kaip įgaliojimus suteikiantis pareigūnas vykdo su išlaidomis pagal 30 straipsnį susijusius asignavimus; jis naudojasi suteiktais įgaliojimais asmenų, dalyvaujančių vykdant tuos asignavimus, atžvilgiu, remdamasis atitinkamomis ad hoc administracinio susitarimo su trečiąja šalimi nuostatomis. Jis gali skirti ir sudaryti sutartis trečiosios šalies vardu; jis atidaro atskirą banko sąskaitą kiekvienam trečiosios šalies įnašui.

3.   Operacijos vadui suteikiami įgaliojimai tvirtinti visas priemones, kurios, jo nuomone, yra būtinos jo vadovaujamos operacijos išlaidoms, kurias finansuoja ATHENA, daryti. Jis apie tai praneša administratoriui ir Specialiajam komitetui.

4.   Išskyrus tuos atvejus, kai susidaro tinkamai pagrįstos aplinkybės, kurias administratoriui pateikus pasiūlymą patvirtina Specialusis komitetas, operacijos vadas naudoja ATHENA pateiktą apskaitos ir turto valdymo sistemą. Administratorius iš anksto informuoja Specialųjį komitetą, kai mano, kad esama tokių aplinkybių.

9 straipsnis

Apskaitos pareigūnas

1.   Tarybos Generalinis sekretorius trejiems metams skiria apskaitos pareigūną ir bent vieną pavaduotoją.

2.   Apskaitos pareigūnas vykdo savo pareigas ATHENA vardu.

3.   Apskaitos pareigūnas:

a)	atsako už tinkamą mokėjimų vykdymą, pajamų surinkimą ir gautinų sumų išieškojimą;

b)	atsako už kiekvienų metų ATHENA finansinių ataskaitų rengimą, o užbaigus kiekvieną operaciją už tos operacijos ataskaitų rengimą;

c)	padeda administratoriui pateikti Specialiajam komitetui patvirtinti metines ataskaitas ar konkrečios operacijos ataskaitas;

d)	atsako už ATHENA sąskaitų tvarkymą;

e)	atsako už apskaitos taisyklių ir tvarkos bei buhalterinės apskaitos sąskaitų plano nustatymą;

f)	atsako už pajamų apskaitos sistemų nustatymą ir patvirtinimą, o tam tikrais atvejais – už įgaliojimus suteikiančio pareigūno nustatytų sistemų, skirtų apskaitos informacijai teikti ar jos teisėtumui pagrįsti, patvirtinimą;

g)	atsako už patvirtinamųjų dokumentų tvarkymą;

h)	kartu su administratoriumi atsako už iždo valdymą.

4.   Administratorius ir operacijos vadas teikia apskaitos pareigūnui visą ataskaitų rengimui reikalingą informaciją, kurioje tiksliai atsispindi ATHENA finansinis turtas ir ATHENA administruojamas biudžeto vykdymas. Jie garantuoja, kad ta informacija yra patikima.

5.   Apskaitos pareigūnas atsiskaito Specialiajam komitetui.

10 straipsnis

Bendrosios nuostatos, taikomos administratoriui, apskaitos pareigūnui ir ATHENA darbuotojams

1.   Administratoriaus ar jo pavaduotojo ir apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo funkcijos tarpusavyje nesuderinamos.

2.   Administratoriaus pavaduotojai veikia pagal administratoriaus jiems suteiktus įgaliojimus. Apskaitos pareigūno pavaduotojai veikia pagal apskaitos pareigūno jiems suteiktus įgaliojimus.

3.   Administratoriaus pavaduotojas eina administratoriaus pareigas, kai pastarasis negali šių pareigų vykdyti. Apskaitos pareigūno pavaduotojas eina apskaitos pareigūno pareigas, kai pastarasis negali šių pareigų vykdyti.

4.   Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams, vykdantiems funkcijas ATHENA vardu, tebegalioja jiems taikomos taisyklės ir nuostatai.

5.   Valstybių narių ATHENA atsiųstiems darbuotojams taikomos tos pačios taisyklės, kurios yra nustatytos Tarybos sprendime dėl komandiruotiems nacionaliniams ekspertams taikomų taisyklių, ir nuostatos, dėl kurių jų nacionalinė administracija susitarė su Sąjungos institucija ar ATHENA.

6.   Prieš paskyrimą ATHENA darbuotojai turi gauti leidimą dirbti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta ne mažesnio nei „SECRET UE/ES SECRET“ slaptumo žyma, arba lygiavertį valstybės narės leidimą.

7.   Administratorius gali vesti derybas ir sudaryti susitarimus su valstybėmis narėmis ar Sąjungos institucijomis, siekdamas, kad iš anksto būtų paskirti darbuotojai, kurie prireikus galėtų nedelsiant dirbti ATHENA.

3 SKYRIUS

ADMINISTRACINIAI SUSITARIMAI IR BENDROSIOS SUTARTYS

11 straipsnis

Administraciniai susitarimai ir bendrosios sutartys

1.   Siekiant, kad operacijų metu pirkimai būtų vykdomi ir (arba) abipusės pagalbos finansiniai klausimai sprendžiami ekonominiu požiūriu naudingiausiomis sąlygomis, gali būti deramasi dėl administracinių susitarimų su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis ir įstaigomis, trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

2.   Tokie susitarimai:

a)	su valstybėmis narėmis, Sąjungos institucijomis ar įstaigomis sudaromi konsultuojantis su Specialiuoju komitetu;

b)	pateikiami Specialiajam komitetui patvirtinti, jei jie sudaromi su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis.

3.   Tokius susitarimus ATHENA vardu pasirašo administratorius arba, atitinkamais atvejais, atitinkamas operacijos vadas ir 1 dalyje nurodytų kitų šalių kompetentingos administracinės institucijos.

4.   Siekiant, kad pirkimai būtų vykdomi ekonominiu požiūriu naudingiausiomis sąlygomis, gali būti sudaromos bendrosios sutartys. Tokios sutartys prieš jas pasirašant administratoriui pateikiamos Specialiajam komitetui patvirtinti ir pateikiamos valstybėms narėms bei operacijų vadams, jei jie norėtų jomis pasinaudoti. Šia nuostata jokiai valstybei narei nenustatoma pareiga naudotis prekėmis ar paslaugomis arba jas įsigyti remiantis bendrąja sutartimi.

12 straipsnis

Nuolatiniai ir ad hoc administraciniai susitarimai dėl trečiųjų valstybių įnašų mokėjimo sąlygų

1.   Remdamasis Sąjungos ir trečiųjų valstybių, kurias Taryba nurodo kaip galinčias prisidėti prie Sąjungos operacijų ar prie konkrečios Sąjungos operacijos, sudarytais susitarimais, administratorius su tomis trečiosiomis valstybėmis derasi dėl nuolatinių ar ad hoc administracinių susitarimų. Šie susitarimai sudaromi ATHENA ir susijusioms trečiųjų valstybių kompetentingoms administracinėms tarnyboms pasikeičiant laiškais; juose nustatomos sąlygos, būtinos siekiant palengvinti skubų įnašų mokėjimą.

2.   Kol bus sudaryti 1 dalyje nurodyti susitarimai, administratorius gali imtis priemonių, būtinų prisidedančių trečiųjų valstybių mokėjimams palengvinti.

3.   Apie numatomus susitarimus, nurodytus 1 dalyje, administratorius Specialiajam komitetui praneša iš anksto, prieš pasirašydamas juos ATHENA vardu.

4.   Sąjungai pradėjus vykdyti karinę operaciją, administratorius, atsižvelgdamas į Tarybos nustatytus įnašų dydžius, įgyvendina su prie tos operacijos prisidedančiomis trečiosiomis valstybėmis sudarytus susitarimus.

4 SKYRIUS

BANKO SĄSKAITOS

13 straipsnis

Atidarymas ir paskirtis

1.   Banko sąskaita eurais atidaroma patikimoje finansų įstaigoje, kuri turi centrinę būstinę valstybėje narėje, kaip einamoji sąskaita arba kaip terminuotos trukmės sąskaita. Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir kai tai patvirtina administratorius, galima atidaryti sąskaitas finansų įstaigose, kurių centrinė būstinė yra ne valstybėse narėse.

2.   Tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis sąskaitos gali būti atidarytos ne euro valiuta, o kitomis valiutomis.

3.   Prisidedančios valstybės moka įnašus į šias banko sąskaitas. Įnašai naudojami būtiniems avansiniams mokėjimams, kuriuos operacijos vadas naudos išlaidoms, susijusioms su karinės operacijos bendrosiomis sąnaudomis, padengti.

4.   Įnašai pagal 28 ir 30 straipsnius mokami atskirai į atskiras banko sąskaitas. Jie naudojami išlaidoms, kurių valdymas buvo pavestas ATHENA, padengti kaip nurodyta atitinkamuose straipsniuose.

14 straipsnis

Lėšų valdymas

1.   Mokėjimams iš ATHENA sąskaitos atlikti reikalingas bendras administratoriaus ar jo pavaduotojo bei apskaitos pareigūno ar jo pavaduotojo parašas.

2.   Banko sąskaitos kreditas negali būti pereikvojamas.

5 SKYRIUS

BENDROSIOS SĄNAUDOS

15 straipsnis

Bendrųjų sąnaudų apibrėžtis ir atitikimo reikalavimams laikotarpiai

1.   I priede išvardytas bendrąsias sąnaudas ATHENA padengia savo sąskaita, neatsižvelgiant į tai, kada jos atsiranda. Kai sąnaudos įrašomos į biudžeto straipsnį, kuriame nurodoma operacija, su kuria tos sąnaudos yra labiausiai susijusios, jos laikomos tos operacijos veiklos sąnaudomis. Priešingu atveju jos laikomos bendrosiomis sąnaudomis, patirtomis rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtomis sąnaudomis.

2.   Be to, laikotarpiui nuo operacijai skirtos krizių valdymo koncepcijos patvirtinimo iki operacijos vado paskyrimo, ATHENA padengia II priede išvardytas bendrąsias veiklos sąnaudas. Ypatingomis aplinkybėmis Specialusis komitetas, pasikonsultavęs su PSK, gali pakeisti laikotarpį, kuriuo ATHENA padengia šias sąnaudas.

3.   Aktyviuoju operacijos vykdymo etapu, kurio trukmė – nuo operacijos vado paskyrimo dienos iki tos dienos, kai operacijos štabas nutraukia veiklą, kaip bendrąsias veiklos sąnaudas ATHENA padengia šias sąnaudas:

a)	III priedo A dalyje išvardytas bendrąsias sąnaudas;

b)	III priedo B dalyje išvardytas bendrąsias sąnaudas, jei taip nusprendžia Taryba;

c)	III priedo C dalyje išvardytas bendrąsias sąnaudas, kai to reikalauja operacijos vadas ir jei tai patvirtina Specialusis komitetas.

4.   Karinių rėmimo veiksmų aktyviuoju etapu, kurį nustato Taryba, kaip bendrąsias veiklos sąnaudas ATHENA padengia tas veiklos sąnaudas, kurias Taryba nustato kiekvienu konkrečiu atveju pagal III priedą.

5.   Į operacijos bendrąsias veiklos sąnaudas taip pat įtraukiamos operacijai nutraukti būtinos išlaidos, kaip išvardyta IV priede.

Operacija laikoma nutraukta tuomet, kai operacijai vykdyti skirta bendrai finansuojama įranga ir infrastruktūra patenka į savo galutinę paskirties vietą ir patvirtinamos visos operacijos ataskaitos.

6.   Išlaidos, patirtos siekiant padengti sąnaudas, kurios bet kokiu atveju būtų tekusios vienai ar kelioms prisidedančioms valstybėms, Sąjungos institucijai ar tarptautinei organizacijai, neatsižvelgiant į operaciją vykdančią organizaciją, negali būti laikomos reikalavimus atitinkančiomis bendrosioms sąnaudomis.

7.   Specialusis komitetas kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, kad, atsižvelgiant į ypatingas aplinkybes, tam tikros kitos papildomos sąnaudos, nei išvardytos III priedo B dalyje, konkrečios operacijos vykdymo aktyviuoju etapu bus laikomos šios operacijos bendrosiomis sąnaudomis.

8.   Jeigu Specialusis komitetas neprieina prie vieningos nuomonės, jis gali pirmininkaujančios valstybės narės iniciatyva pateikti šį klausimą Tarybai.

16 straipsnis

Karinės pratybos

1.   Sąjungos karinių pratybų bendrosios sąnaudos yra finansuojamos per ATHENA, laikantis taisyklių ir procedūrų, panašių į tas, kurios galioja operacijoms, prie kurių prisideda visos dalyvaujančios valstybės narės.

2.   Šias karinių pratybų bendrąsias sąnaudas visų pirma sudaro dislokuojamo ar nuolatinio štabo papildomos sąnaudos ir papildomos sąnaudos, kurios atsiranda Sąjungai naudojantis NATO bendru turtu ir pajėgumais, suteiktais karinėms pratyboms.

3.   Karinių pratybų bendrosioms sąnaudoms nepriklauso sąnaudos, susijusios su:

a)	kapitalo įsigijimu, įskaitant sąnaudas, susijusias su pastatais, infrastruktūra ir įranga;

b)	karinių pratybų planavimu ir pasiruošimu, išskyrus atvejus, kai jas patvirtina Specialusis komitetas;

c)	transportu, kareivinėmis ir pajėgų buveinėmis.

17 straipsnis

Orientacinė suma

Visuose Tarybos sprendimuose, kuriais Taryba nusprendžia pradėti arba pratęsti Sąjungos vykdomą karinę operaciją, nurodoma tos operacijos bendrųjų sąnaudų orientacinė suma. Administratorius, visų pirma padedant Sąjungos kariniams darbuotojams ir, jeigu jis dar eina šias pareigas, operacijos vadui, įvertina, kokia suma reikalinga planuojamu laikotarpiu vykdomos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti. Administratorius pirmininkaujančiai valstybei narei pateikia pasiūlymą dėl šios sumos dydžio, kuri jį perduoda Tarybos organui, atsakingam už sprendimo projekto nagrinėjimą. Specialiojo komiteto nariai kviečiami į šio organo diskusijas dėl orientacinės sumos.

6 SKYRIUS

BIUDŽETAS

18 straipsnis

Biudžeto principai

1.   Eurais sudarytas biudžetas yra dokumentas, kuriame kiekvienais finansiniais metais nustatomos ir patvirtinamos visos su bendrosiomis sąnaudomis susijusios ATHENA administruojamos pajamos ir išlaidos.

2.   Visos išlaidos susiejamos su konkrečia operacija, išskyrus tuos atvejus, kai jas galima priskirti I priede išvardytoms sąnaudoms.

3.   Į biudžetą įtraukti asignavimai patvirtinami finansinių metų, kurie prasideda sausio 1 d. ir baigiasi tų pačių metų gruodžio 31 d., laikotarpiui.

4.   Biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

5.   Gali būti gaunamos tik tos pajamos ir daromos tik tos išlaidos, susijusios su bendrosiomis sąnaudomis, kurios yra įtrauktos į biudžeto tam tikras eilutes ir neviršija jose įrašytos asignavimų sumos, išskyrus pagal 34 straipsnio 5 dalį.

19 straipsnis

Metinis biudžetas

1.   Kiekvienais metais administratorius parengia kitų finansinių metų biudžeto projektą; atskirų operacijų vadai padeda parengti savo operacijos biudžetą.

2.   Į biudžeto projektą įtraukiami:

a)	asignavimai, kurie laikomi būtinais, rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą patirtoms bendrosioms sąnaudoms padengti;

b)	asignavimai, kurie laikomi būtinais vykdomų ar planuojamų operacijų bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, tam tikrais atvejais įskaitant bendrosioms sąnaudoms, kurioms buvo gautas išankstinis kurios nors valstybės ar trečiosios šalies finansavimas, kompensuoti;

c)	26 straipsnyje nurodyti laikinieji asignavimai;

d)	išlaidoms padengti numatomos reikalingos pajamos.

3.   Įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai klasifikuojami pagal antraštines dalis ir skyrius, grupuojant išlaidas pagal rūšį ar paskirtį, prireikus suskirstant į straipsnius. Į biudžeto projektą įtraukiamos išsamios pastabos dėl kiekvieno skyriaus arba straipsnio. Kiekvienai atskirai operacijai skiriama konkreti biudžeto antraštinė dalis. Bendrosios sąnaudos, atsirandančios rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, priskiriamos konkrečiai biudžeto bendrosios dalies antraštinei daliai.

4.   Kiekvienoje antraštinėje dalyje gali būti skyrius „Laikinieji asignavimai“. Šie asignavimai įrašomi, jei dėl rimtų priežasčių nežinomas reikalingų asignavimų dydis ar įrašytų asignavimų panaudojimo apimtis.

5.   Pajamas sudaro:

a)	dalyvaujančių ir prisidedančių valstybių narių ir atitinkamais atvejais prisidedančių trečiųjų valstybių mokėtini įnašai;

b)	įvairios pagal antraštines dalis išskirstytos pajamos: gautos palūkanos, pardavimų pajamos ir ankstesnių finansinių metų likusi neišnaudota biudžeto dalis, kurias yra nustatęs Specialusis komitetas.

6.   Ne vėliau kaip spalio 31 d. administratorius pateikia pasiūlymą dėl biudžeto projekto Specialiajam komitetui. Specialusis komitetas ne vėliau kaip gruodžio 31 d. patvirtina biudžeto projektą. Administratorius priima patvirtintą biudžetą ir apie tai praneša dalyvaujančioms valstybėms narėms ir prisidedančioms trečiosioms valstybėms.

20 straipsnis

Taisomieji biudžetai

1.   Neišvengiamų, išskirtinių ar nenumatytų aplinkybių atveju, be kita ko, kai operacija pradedama vykdyti finansiniais metais, administratorius pasiūlo taisomojo biudžeto projektą. Taisomojo biudžeto projektas sudaromas, pasiūlomas, patvirtinamas ir priimamas bei apie jo priėmimą pranešama laikantis tos pačios tvarkos, kuri taikoma metiniam biudžetui. Specialusis komitetas jį svarsto, atsižvelgdamas į jo skubumą.

2.   Kai šis taisomojo biudžeto projektas parengiamas dėl to, kad pradedama vykdyti nauja operacija arba keičiamas jau vykdomos operacijos biudžetas, administratorius informuos Specialųjį komitetą apie šios operacijos numatomas visas išlaidas. Jei šios išlaidos labai viršija atitinkamą orientacinę sumą, Specialusis komitetas gali prašyti Tarybos jį patvirtinti.

3.   Taisomojo biudžeto projektas, parengtas dėl to, kad pradedama vykdyti nauja operacija, Specialiajam komitetui pateikiamas per keturių mėnesių laikotarpį nuo orientacinės sumos patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai Specialusis komitetas nusprendžia dėl ilgesnio termino.

21 straipsnis

Pervedimai

1.   Prireikus remdamasis operacijos vado pasiūlymu, administratorius gali daryti asignavimų pervedimus. Kai būtina dėl padėties skubumo, ne vėliau kaip prieš vieną savaitę administratorius apie savo ketinimus praneša Specialiajam komitetui. Tačiau būtinas išankstinis Specialiojo komiteto pritarimas, jeigu:

a)	dėl planuojamo pervedimo pasikeis bendra operacijai numatytų asignavimų suma arba

b)	per finansinius metus planuojami pervedimai iš vieno skyriaus į kitą viršija 10 % asignavimų sumos, priskirtos tam skyriui, iš kurio perkeliami asignavimai, kurie buvo nurodyti patvirtintame finansinių metų biudžete tą dieną, kai buvo pateiktas pasiūlymas dėl aptariamo pervedimo.

2.   Jeigu, operacijos vado manymu, tai būtina tinkamam operacijos vykdymui užtikrinti, per tris mėnesius nuo operacijos pradžios operacijos vadas biudžeto dalyje „bendrosios veiklos sąnaudos“ gali daryti operacijai numatytų asignavimų pervedimus tarp straipsnių ir tarp skyrių. Jis apie tai praneša administratoriui ir Specialiajam komitetui.

22 straipsnis

Asignavimų perkėlimas

1.   Paprastai asignavimai, numatyti bendrosioms sąnaudoms, patirtoms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti, kurie dar nebuvo įvykdyti, finansinių metų pabaigoje panaikinami, jeigu kitaip nenumatyta 2 dalyje.

2.   ATHENA administruojami asignavimai, numatyti medžiagų ir įrangos laikymo sąnaudoms padengti, gali būti vieną kartą perkeliami į kitus finansinius metus, jeigu tai atlikti buvo įsipareigota anksčiau nei einamųjų finansinių metų gruodžio 31 d. Bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti numatyti asignavimai gali būti perkeliami, jeigu jie būtini operacijai, kuri nebuvo visiškai baigta.

3.   Pasiūlymus dėl nepaskirstytų asignavimų perkėlimo iš ankstesnių finansinių metų administratorius Specialiajam komitetui pateikia ne vėliau kaip vasario 15 d. Šie pasiūlymai laikomi patvirtintais, išskyrus atvejus, kai Specialusis komitetas ne vėliau kaip kovo 15 d. nusprendžia kitaip.

4.   Ankstesnių finansinių metų įsipareigoti asignavimai perkeliami, o administratorius ne vėliau kaip vasario 15 d. informuoja apie tai Specialųjį komitetą.

23 straipsnis

Išankstinis įgyvendinimas

Patvirtinus metinį biudžetą, asignavimai gali būti naudojami įsipareigojimams ir mokėjimams padengti, jei tai būtina veiklos tikslais.

7 SKYRIUS

ĮNAŠAI IR KOMPENSACIJOS

24 straipsnis

Įnašų nustatymas

1.   Bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti numatyti mokėjimų asignavimai, kurie nėra padengiami iš įvairių pajamų, finansuojami iš dalyvaujančių valstybių narių įnašų.

2.   Operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti numatyti mokėjimų asignavimai dengiami iš prisidedančių valstybių įnašų.

3.   Valstybių narių operacijai mokėtinų įnašų suma lygi į biudžetą įtrauktai mokėjimų asignavimų sumai, skirtai tos operacijos bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, išskaičiavus tai pačiai operacijai skirtus įnašus, kuriuos pagal 12 straipsnį turi sumokėti prisidedančios trečiosios valstybės.

4.   Valstybių narių mokėtini įnašai nustatomi pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, kaip nurodyta ES sutarties 41 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas (3) ar kitu jį pakeisti galinčiu Tarybos sprendimu.

5.   Įnašams apskaičiuoti reikalingi duomenys yra nurodyti prie naujausio Sąjungos priimto bendrojo biudžeto pridėtos lentelės „Bendrojo biudžeto finansavimo santrauka pagal nuosavų išteklių rūšis ir pagal valstybes nares“ skiltyje „BNP pagrįsti nuosavi ištekliai“. Kiekvienos valstybės narės mokėtino įnašo suma yra proporcinga tos valstybės narės bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) daliai, kuri yra tai valstybei narei tenkanti bendros įnašus mokančių valstybių narių BNP sumos dalis.

25 straipsnis

Įnašų mokėjimo grafikas

1.   Tarybai patvirtinus Sąjungos karinei operacijai skirtą orientacinę sumą, prisidedančios valstybės narės sumoka savo 30 % orientacinės sumos dydžio įnašus, išskyrus atvejus, kai Taryba nustato, kad reikia sumokėti kitą procentinę dalį. Administratorius reikalauja mokėti įnašus atsižvelgdamas į operacijos veikos poreikius, neviršijant sutarto dydžio.

2.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pateiktu pasiūlymu, gali nuspręsti, kad prieš priimant operacijai skirtą taisomąjį biudžetą, būtina reikalauti papildomų įnašų. Specialusis komitetas gali nuspręsti dėl šio klausimo kreiptis į Tarybos kompetentingus parengiamuosius organus.

3.   Kai taisomasis biudžetas priimamas konkrečiai operacijai, valstybės narės sumoka likusią tai operacijai skirtų pagal 24 straipsnį nustatytų įnašų nesumokėtą dalį. Tačiau kai planuojama, kad operacija per finansinius metus tęsis ilgiau nei šešis mėnesius, likusi įnašų dalis sumokama dviem dalimis. Tokiu atveju pirmoji dalis sumokama per 60 dienų nuo operacijos pradžios; antroji dalis sumokama iki termino, kurį turi nustatyti Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus pasiūlymu ir atsižvelgdamas į veiklos poreikius, pabaigos. Specialusis komitetas gali nukrypti nuo šios dalies nuostatų.

4.   Administratorius nacionalinėms administracijoms, apie kurias informacija jam buvo pateikta, laišku siunčia atitinkamus reikalavimus sumokėti įnašus, kai:

a)

Specialusis komitetas patvirtina finansinių metų biudžeto projektą, kaip numatyta 19 straipsnyje. Pirmasis reikalavimas mokėti įnašus skirtas aštuonių mėnesių veiklos poreikiams padengti. Antrasis reikalavimas mokėti įnašus skirtas įnašų likučiui padengti, atsižvelgiant į ankstesnių metų biudžeto įvykdymo likutį, jei, gavus audito nuomonę, Specialusis komitetas nusprendė šį likutį įtraukti į einamąjį biudžetą;

b)	priimama orientacinė suma, kaip numatyta 25 straipsnio 1 dalyje, arba

c)	patvirtinamas taisomasis biudžetas, kaip numatyta 20 straipsnyje.

5.   Nedarant poveikio kitoms šio sprendimo nuostatoms, įnašai sumokami per 30 dienų nuo atitinkamo reikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos, išskyrus pirmąjį reikalavimą mokėti įnašus į naujų finansinių metų biudžetą, kurių mokėjimo terminas yra 40 dienų nuo atitinkamo reikalavimo mokėti įnašus išsiuntimo dienos.

6.   Po bendro biudžeto projekto pateikimo Specialiajam komitetui tų valstybių narių, kurių biudžeto ir finansų procedūros neleidžia mokėti jų įnašą per nustatytus terminus, atžvilgiu administratorius gali atitinkamai valstybei pateikti numatomą reikalavimą mokėti įnašus dar nesibaigus einamiesiems finansiniams metams, kaip išankstinį mokėjimą reikalavimo mokėti kitų finansinių metų biudžeto įnašus atžvilgiu.

7.   Visos prisidedančios valstybės pačios sumoka su įnašo mokėjimu susijusius banko nustatytus mokesčius.

8.   Administratorius patvirtina, kad gavo įnašus.

26 straipsnis

Pradinis finansavimas

1.   Sąjungos karinių greitojo reagavimo operacijų atveju orientacinės sumos dydžio įnašus moka prisidedančiosios valstybės narės. Nedarant poveikio 25 straipsnio 3 daliai, mokėjimai atliekami toliau nurodyta tvarka.

2.   Sąjungos karinių greitojo reagavimo operacijų pradiniam finansavimui dalyvaujančios valstybės narės:

a)	įnašus ATHENA moka iš anksto arba

b)

Tarybai nusprendus vykdyti Sąjungos karinę greitojo reagavimo operaciją, prie kurios finansavimo jos prisideda, per penkias dienas nuo reikalavimo išsiuntimo dienos sumoka orientacinės sumos dydžio įnašus tos operacijos bendrosioms sąnaudoms padengti, išskyrus atvejus, kai Taryba nusprendžia kitaip.

3.   2 dalyje nurodytu tikslu Specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, kurios įnašus moka iš anksto, nustato laikinuosius asignavimus, įrašomus konkrečioje biudžeto antraštinėje dalyje. Šiuos laikinuosius asignavimus sudaro įnašai, kuriuos iš anksto įnašus mokančios valstybės narės turi sumokėti per 90 dienų nuo reikalavimo mokėti tokius įnašus išsiuntimo dienos.

4.   Visi 3 dalyje nurodyti operacijai naudojami laikinieji asignavimai papildomi per 90 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo dienos.

5.   Nedarant poveikio 1 daliai, bet kuri iš anksto įnašus mokanti valstybė narė tam tikromis aplinkybėmis gali įgalioti administratorių jos iš anksto sumokėtą įnašą panaudoti įnašui, skirtam jos dalyvavimui kitoje operacijoje, nei greitojo reagavimo operacija, padengti. Atitinkama valstybė narė papildo iš anksto sumokėtą įnašą per 90 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo dienos.

6.   Kai operacijai, kuri nėra greitojo reagavimo operacija, reikia lėšų anksčiau nei gaunama pakankamai įnašų, skirtų tai operacijai:

a)

iš anksto įnašus mokančioms valstybėms narėms iš anksto patvirtinus, gali būti panaudota iki 75 % prie tos operacijos finansavimo prisidedančių valstybių narių iš anksto sumokėtų įnašų sumos tai operacijai skirtiems įnašams padengti. Iš anksto įnašus mokančios valstybės narės papildo iš anksto sumokėtą įnašą per 90 dienų nuo reikalavimo išsiuntimo dienos;

b)	šios dalies a punkte nurodytu atveju operacijai skirti įnašai, kuriuos pagal 25 straipsnio 1 dalį moka valstybės narės, kurios įnašų nesumokėjo iš anksto, atitinkamoms valstybėms narėms patvirtinus sumokami per penkias dienas po administratoriaus reikalavimo išsiuntimo.

7.   Operacijos vadas gali skirstyti ir mokėti sumas, kuriomis jam galima naudotis, be kita ko, pagal 34 straipsnio 3 dalį.

8.   Bet kuri valstybė narė gali pakeisti savo pasirinkimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius apie tai pranešusi administratoriui.

9.   Kiekvienais metais už pradinį finansavimą gautos palūkanos paskirstomos įnašus iš anksto sumokėjusioms valstybėms narėms ir pridedamos prie jų laikinųjų asignavimų. Vykdant metinį biudžeto patvirtinimo procesą toms valstybėms narėms pranešama apie sukauptas sumas.

27 straipsnis

Išankstinio finansavimo kompensavimas

1.   Valstybė narė, trečioji valstybė ar atitinkamai tarptautinė organizacija, kuriai Taryba suteikė įgaliojimus vykdyti išankstinį operacijos bendrųjų sąnaudų dalies finansavimą, pateikusi administratoriui prašymą ir reikalingus patvirtinamuosius dokumentus gali gauti iš ATHENA kompensaciją nuo atitinkamos operacijos pabaigos datos praėjus ne daugiau kaip dviem mėnesiams.

2.   Prašymas kompensacijai gauti nepatenkinamas, jeigu jo nepatvirtino operacijos vadas (jei jis dar eina šias pareigas) ir administratorius.

3.   Jeigu prisidedančios valstybės pateiktas prašymas kompensacijai gauti patvirtinamas, kompensacijos suma gali būti išskaityta iš tai valstybei administratoriaus pateikto kito pareikalavimo mokėti įnašus sumos.

4.   Jeigu patvirtinus prašymą kompensacijai gauti pareikalavimų mokėti įnašus nenumatoma arba jeigu patvirtinto prašymo kompensacijai gauti suma viršytų numatyto įnašo sumą, administratorius sumoka kompensuotiną sumą per 30 dienų atsižvelgdamas į ATHENA grynųjų pinigų srautą ir į tai, kiek pinigų reikia skirti atitinkamos operacijos bendrosioms sąnaudoms finansuoti.

5.   Remiantis šiuo sprendimu kompensaciją privaloma išmokėti ir tuo atveju, jeigu operacija atšaukiama.

6.   Į kompensaciją įskaičiuotos iš išankstinio finansavimo gautos palūkanos.

28 straipsnis

ATHENA vykdomas išlaidų, neįtrauktų į bendrąsias sąnaudas, valdymas

1.   Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus, kuriam padeda operacijos vadas, arba valstybės narės pasiūlymu, gali nuspręsti, kad administracinis tam tikrų su operacija susijusių išlaidų valdymas (toliau – valstybei tenkančios išlaidos), nors liekantis atitinkamos valstybės narės atsakomybėje, būtų pavedamas ATHENA.

2.   Specialusis komitetas savo sprendimu gali suteikti operacijos vadui įgaliojimą operacijoje dalyvaujančios valstybės narės vardu ir prireikus trečiųjų šalių vardu sudaryti sutartis dėl paslaugų ir prekių įsigijimo, kuris turi būti finansuojamas kaip valstybei tenkančios išlaidos.

3.   Specialusis komitetas savo sprendimu nustato valstybei tenkančių išlaidų išankstinio finansavimo procedūras.

4.   ATHENA tvarko jai pavestų tvarkyti valstybių narių ir prireikus trečiųjų šalių patirtų valstybei tenkančių išlaidų apskaitą. Kiekvieną mėnesį ATHENA siunčia visoms valstybėms narėms ir prireikus toms trečiosioms šalims jų ar jų darbuotojų praėjusį mėnesį patirtų išlaidų ataskaitą ir pareikalauja šioms išlaidoms apmokėti reikalingų lėšų. Valstybės narės ir prireikus tos trečiosios šalys sumoka ATHENA reikalaujamas sumas per 30 dienų nuo reikalavimo sumokėti išsiuntimo dienos.

29 straipsnis

ATHENA vykdomas išankstinio finansavimo ir išlaidų, neįtrauktų į bendrąsias sąnaudas, valdymas, siekiant palengvinti pradinį pajėgų dislokavimą operacijai vykdyti

Jei to reikia dėl ypatingų veiklos aplinkybių, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus, kuriam padeda operacijos vadas, arba valstybės narės pasiūlymu, gali nuspręsti, kad išankstinis finansavimas ir administracinis tam tikrų su operacija susijusių išlaidų valdymas, nors ir lieka atitinkamos valstybės narės atsakomybėje, būtų pavestas ATHENA siekiant palengvinti pradinį pajėgų dislokavimą operacijai vykdyti prieš patvirtinant dalyvaujančias valstybes nares. Šių sąnaudų valdymas užtikrinamas neviršijant turimų priemonių ir išteklių, o pradinė išlaidų suma yra ne didesnė kaip 20 % orientacinės sumos. Šiuo atveju Specialusis komitetas savo sprendime nurodo išankstinio finansavimo tvarką ir sąlygas, pagal kurias operacijoje dalyvausiančios valstybės narės bei trečiosios šalys kompensuos išankstinio finansavimo sumas.

30 straipsnis

ATHENA vykdomas trečiųjų šalių finansinių įnašų valdymas

1.   Vadovaudamasis atitinkamomis operacijos teisinės sistemos nuostatomis ir remdamasis PSK sprendimu sutikti, kad operacija įgyvendintų arba valdytų projektą, arba sprendimu priimti trečiosios šalies arba valstybės narės finansinį įnašą su operacija susijusioms išlaidoms padengti, Specialusis komitetas gali duoti sutikimą, kad administracinis to projekto finansavimo arba to finansinio įnašo valdymas būtų pavestas ATHENA neviršijant turimų priemonių ir išteklių. Tai gali apimti ir Sąjungos finansuojamus projektus.

2.   Sąnaudos, susijusios su įnašo valdymu, turėtų būti padengiamos iš paties įnašo. Specialusis komitetas kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, kad tam tikros su įnašu ir aktyviuoju operacijos etapu susijusios sąnaudos gali būti laikomos bendrosiomis sąnaudomis.

3.   Siekiant valdyti trečiosios šalies, Sąjungos ar valstybės narės įnašą, administratorius, gavęs Specialiojo komiteto pritarimą, derasi dėl ad hoc administracinio susitarimo su trečiąja šalimi, Sąjunga ar valstybe nare ir jį pasirašo; tame susitarime nurodomas įnašo tikslas, įnašu padengtinos sąnaudos ir įnašo valdymo tvarka, be kita ko, tai, kad operacijos vadas yra atskaitingas Specialiajam komitetui. Administratorius užtikrina, kad valdant įnašą būtų laikomasi ad hoc susitarimų, ir tiesiogiai ar per operacijos vadą teikia atitinkamam prisidedančiam subjektui visą svarbią informaciją, susijusią su įnašo valdymu.

31 straipsnis

Palūkanos už pavėluotą mokėjimą

1.   Jeigu valstybė nevykdo savo finansinių įsipareigojimų, pagal analogiją taikomos Sąjungos taisyklės dėl palūkanų už pavėluotą mokėjimą, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (4) 78 straipsnyje arba bet kuriame kitame jį pakeisti galinčiame reglamente, kiek tai susiję su įnašų mokėjimu į Sąjungos biudžetą.

2.   Kai sumokėti vėluojama ne daugiau nei 20 dienų, palūkanos nemokamos. Kai sumokėti vėluojama daugiau nei 20 dienų, palūkanos mokamos už visą vėlavimo laikotarpį.

8 SKYRIUS

IŠLAIDŲ VYKDYMAS

32 straipsnis

Principai

1.   ATHENA asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principų, t. y. ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principų.

2.   Įgaliojimus suteikiantys pareigūnai atsako už tai, kad ATHENA pajamos ir išlaidos būtų vykdomos laikantis patikimo finansų valdymo principų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi teisėtumo ir taisyklingumo reikalavimų. Vykdydami išlaidas įgaliojimus suteikiantys pareigūnai prisiima biudžetinius ir teisinius įsipareigojimus, patvirtina išlaidas, duoda leidimus mokėjimams ir imasi preliminarių priemonių asignavimams vykdyti. Įgaliojimus suteikiantis pareigūnas savo sprendimu gali savo pareigas deleguoti kitiems, nustatydamas:

a)	darbuotojus, kurie atitinka tokiam pavedimui reikiamą lygį;

b)	suteikiamų įgaliojimų apimtį;

c)	įgaliojimų, kuriuos įgaliotieji asmenys gali pavesti kitiems asmenims, apimtį.

3.   Užtikrinama, kad asignavimai būtų vykdomi laikantis įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigų atskyrimo principo. Įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno pareigos tarpusavyje nesuderinamos. Mokėjimui iš ATHENA administruojamų lėšų atlikti reikalingi įgaliojimus suteikiančio pareigūno ir apskaitos pareigūno parašai.

4.   Nedarant poveikio šiam sprendimui, tais atvejais, kai bendrųjų išlaidų vykdymas pavedamas valstybei narei, Sąjungos institucijai ar atitinkamai tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios yra taikomos jos pačios išlaidų vykdymui. Jeigu administratorius vykdo išlaidas tiesiogiai, jis laikosi Sąjungos bendrojo biudžeto skirsniui „Taryba“ taikomų vykdymo taisyklių.

5.   Tačiau administratorius gali pateikti pirmininkaujančiai valstybei narei tam tikrų duomenų, kuriais remdamasis jis teikia Tarybai ar Specialiajam komitetui pasiūlymą dėl bendrųjų išlaidų vykdymo taisyklių.

6.   Specialusis komitetas gali patvirtinti bendrųjų išlaidų vykdymo taisykles, kuriomis nukrypstama nuo 4 dalies.

33 straipsnis

Bendrosios sąnaudos, atsiradusios rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ar tiesiogiai nesusietos su konkrečia operacija

Administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis padengiant bendrąsias sąnaudas, atsiradusias rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir bendrąsias sąnaudas, kurios negali būti tiesiogiai susietos su konkrečia operacija.

34 straipsnis

Bendrosios veiklos sąnaudos

1.   Operacijos vadas vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis, apimančiomis operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrąsias veiklos sąnaudas. Tačiau administratorius vykdo įgaliojimus suteikiančio pareigūno pareigas, susijusias su išlaidomis, apimančiomis bendrąsias veiklos sąnaudas, atsiradusias pasirengimo konkrečiai operacijai etapu, kurias tiesiogiai vykdo ATHENA, arba susijusiomis su ta operacija pasibaigus jos aktyviam etapui.

2.   Operacijos išlaidų vykdymui reikalingas sumas iš ATHENA banko sąskaitos administratorius perveda operacijos vadui, gavęs jo prašymą, į ATHENA vardu atidarytą banko sąskaitą, kurios rekvizitus yra nurodęs operacijos vadas.

3.   Nukrypstant nuo 18 straipsnio 5 dalies, patvirtinus orientacinę sumą, administratorius ir operacijos vadas įgyja teisę kiekvienas pagal savo kompetenciją turėti išlaidų ir padengti atitinkamos operacijos išlaidas, neviršijant 25 straipsnio 1 dalyje numatytos patvirtintos orientacinės sumos procentinės dalies, išskyrus tuo atveju, kai Taryba nusprendžia dėl didesnės įsipareigojimų sumos.

Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba operacijos vado pasiūlymu ir atsižvelgdamas į operacijos būtinumą ir skubumą, gali nuspręsti, kad galima turėti papildomų išlaidų ir, atitinkamais atvejais, jas padengti. Specialusis komitetas gali nuspręsti per pirmininkaujančią valstybę narę perduoti šį klausimą Tarybos kompetentingiems parengiamiesiems organams, išskyrus tuo atveju, kai dėl veiklos aplinkybių reikėtų elgtis kitaip. Patvirtinus atitinkamos operacijos biudžetą, ši leidžianti nukrypti nuostata nebetaikoma.

4.   Laikotarpiu prieš operacijos biudžeto patvirtinimą administratorius ir operacijos vadas ar jo atstovas kiekvieną mėnesį Specialųjį komitetą informuoja su savo veikla susijusiais klausimais, pvz., apie išlaidas, kurios atitinka tos operacijos bendrųjų sąnaudų reikalavimus. Tuo laikotarpiu Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus, operacijos vado ar valstybės narės pasiūlymu, gali parengti nurodymus dėl išlaidų vykdymo.

5.   Nukrypstant nuo 18 straipsnio 5 dalies, tuo atveju, kai Sąjungos karinėje operacijoje dalyvaujančių darbuotojų gyvybei gresia neišvengiamas pavojus, tos operacijos vadas gali daryti tų darbuotojų gyvybei išgelbėti būtinas išlaidas, viršijančias į biudžetą įtrauktus asignavimus. Jis kiek įmanoma greičiau informuoja apie tai administratorių ir Specialųjį komitetą. Tokiu atveju administratorius, bendradarbiaudamas su operacijos vadu, siūlo pervesti šioms nenumatytoms išlaidoms finansuoti būtinas lėšas. Jei pervedimo būdu neįmanoma užtikrinti pakankamo tokių išlaidų finansavimo, administratorius pasiūlo taisomąjį biudžetą.

9 SKYRIUS

BENDRAI FINANSUOJAMOS ĮRANGOS IR INFRASTRUKTŪROS GALUTINĖS PASKIRTIES VIETA

35 straipsnis

Įranga ir infrastruktūra

1.   Įrangos ir kito visų operacijų turto nusidėvėjimo koeficientą Specialiajam komitetui siūlo administratorius. Jei to reikalauja veiklos aplinkybės, gavęs Specialiojo komiteto patvirtinimą, operacijos vadas gali taikyti kitą nusidėvėjimo koeficientą.

2.   Operacijos vadas, siekdamas nutraukti operaciją, kuriai vadovavo, Specialiajam komitetui pasiūlo rasti tai operacijai bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą.

3.   Pasibaigus aktyviam operacijos etapui likusią įrangą ir infrastruktūrą tvarko administratorius, siekdamas, jei tai būtina, rasti jų galutinės paskirties vietą.

4.   Bendrai finansuojamos įrangos ir infrastruktūros galutinės paskirties vietą tvirtina Specialusis komitetas, atsižvelgdamas į veiklos poreikius ir finansinius kriterijus. Galutinės paskirties vieta gali būti ši:

a)	infrastruktūrą ATHENA gali parduoti arba perduoti priimančiajai šaliai, valstybei narei ar trečiajai šaliai;

b)	įranga per ATHENA gali būti parduota valstybei narei, priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai arba gali būti laikoma ir prižiūrima ATHENA, valstybės narės ar tokios trečiosios šalies ir panaudota kitoje operacijoje.

5.   Įranga ir infrastruktūra parduodama jų rinkos kaina arba, jei rinkos kainos nustatyti neįmanoma, už sąžiningą ir pagrįstą kainą, atsižvelgiant į konkrečias vietos sąlygas.

6.   Pardavimas ar perdavimas priimančiajai šaliai ar trečiajai šaliai vykdomas laikantis atitinkamų galiojančių saugumo taisyklių.

7.   Kai operacijai bendrai finansuojamą įrangą nusprendžiama palikti ATHENA, prisidedančios valstybės narės gali paprašyti finansinės kompensacijos iš kitų dalyvaujančių valstybių narių. Iš visų dalyvaujančių valstybių narių atstovų sudarytas Specialusis komitetas priima atitinkamus sprendimus remdamasis administratoriaus pasiūlymu.

10 SKYRIUS

APSKAITA IR INVENTORIUS

36 straipsnis

Bendrųjų veiklos sąnaudų apskaita

Operacijos vadas tvarko iš ATHENA gautų pervedimų, savo patirtų išlaidų bei atliktų mokėjimų ir gautų pajamų apskaitą bei iš ATHENA biudžeto finansuoto ir jo vadovaujamai operacijai panaudoto kilnojamojo turto inventorių.

37 straipsnis

Konsoliduotosios ataskaitos

1.   Apskaitos pareigūnas tvarko pareikalautų įnašų ir atliktų pervedimų apskaitą. Jis taip pat parengia bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ir veiklos išlaidų bei pajamų, už kurių vykdymą yra tiesiogiai atsakingas administratorius, ataskaitas.

2.   Apskaitos pareigūnas parengia konsoliduotąsias ATHENA pajamų ir išlaidų ataskaitas. Kiekvienas operacijos vadas apskaitos pareigūnui siunčia savo padarytų išlaidų, atliktų mokėjimų ir gautų pajamų ataskaitas.

11 SKYRIUS

AUDITAS IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

38 straipsnis

Reguliarios ataskaitos Specialiajam komitetui

Kas tris mėnesius administratorius pateikia Specialiajam komitetui laikotarpiu nuo finansinių metų pradžios gautų pajamų ir patirtų išlaidų ataskaitą. Šiuo tikslu kiekvienas operacijos vadas pateikia administratoriui išlaidų, susijusių su operacijos, kuriai jis vadovauja, bendrosiomis veiklos sąnaudomis, ataskaitą.

39 straipsnis

Kontrolės vykdymo sąlygos

1.   Už ATHENA pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys, prieš atlikdami savo užduotį, turi būti gavę leidimą susipažinti su Tarybos turima įslaptinta informacija, pažymėta bent „SECRET UE/ES SECRET“ slaptumo žyma, arba lygiavertį atitinkamai valstybės narės ar NATO leidimą. Tie asmenys užtikrina, kad jie laikysis informacijos konfidencialumo ir saugos duomenis, su kuriais jie susipažįsta vykdydami audito užduotį, vadovaudamiesi tai informacijai ir tiems duomenims taikomomis taisyklėmis.

2.   Už ATHENA pajamų ir išlaidų auditą atsakingi asmenys nedelsiant ir be išankstinio pranešimo gali susipažinti su dokumentais ir su visais tas pajamas ir išlaidas patvirtinančiais duomenimis bei gali patekti į patalpas, kuriose tie dokumentai ar duomenys laikomi. Jie gali daryti kopijas. ATHENA pajamas ir išlaidas vykdantys asmenys suteikia administratoriui ir už tų pajamų ir išlaidų auditą atsakingiems asmenims jų užduočiai vykdyti reikalingą pagalbą.

40 straipsnis

Sąskaitų išorės auditas

1.   Kai ATHENA išlaidų vykdymas buvo pavestas valstybei narei, Sąjungos institucijai ar tarptautinei organizacijai, ta valstybė, institucija ar organizacija taiko taisykles, kurios taikomos jų pačių išlaidų auditui.

2.   Tačiau administratorius arba jo paskirti asmenys bet kada gali atlikti ATHENA bendrųjų sąnaudų, atsiradusių rengiantis operacijoms arba vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, ar operacijos bendrųjų veiklos sąnaudų auditą. Be to, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus ar valstybės narės pasiūlymu, gali bet kada paskirti išorės auditorius ir nustatyti jų užduotis bei darbo sąlygas.

3.   Išorės auditui atlikti sudaroma auditorių kolegija, kurią sudaro šeši nariai. Specialusis komitetas iš valstybių narių pasiūlytų kandidatų paskiria narius trejų metų laikotarpiui (šis laikotarpis gali būti pratęstas vieną kartą). Specialusis komitetas gali pratęsti nario įgaliojimus ne ilgiau kaip šeši mėnesiams.

Kandidatai turi būti valstybės narės aukščiausios nacionalinės audito įstaigos nariai arba tos įstaigos rekomenduoti asmenys, galintys užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Jie turi galėti ATHENA vardu tinkamai atlikti užduotis. Šių užduočių vykdymo laikotarpiu:

a)	auditorių kolegijos nariams ir toliau moka jų valstybės audito tarnyba; ATHENA padengia jų misijoje patirtas išlaidas, vadovaudamasi taisyklėmis, taikomomis Sąjungos lygiavertės kategorijos pareigūnams;

b)	nariai kreipiasi dėl nurodymų tik į Specialųjį komitetą ir gauna nurodymus tik iš jo; pagal audito įgaliojimus auditorių kolegija ir jos nariai yra visiškai nepriklausomi ir atsako išimtinai tik už išorės audito atlikimą;

c)	nariai teikia ataskaitas apie savo užduoties įvykdymą tik Specialiajam komitetui;

d)

finansiniais metais ir ex post, atlikdami patikrinimus vietoje ir tikrindami patvirtinamuosius dokumentus, nariai patikrina, ar ATHENA finansuotos ar iš anksto finansuotos išlaidos buvo vykdytos pagal taikomus teisės aktus ir patikimo finansų valdymo principus, t. y. ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principus, ir ar vykdoma tinkama vidaus kontrolė.

Kiekvienais metais auditorių kolegija iš savo narių išrenka pirmininką arba pratęsia jo įgaliojimus. Ji priima taisykles, taikomas jos narių atliekamam auditui pagal griežčiausius tarptautinius standartus. Auditorių kolegija patvirtina jos narių parengtas audito ataskaitas prieš perduodama jas administratoriui ir Specialiajam komitetui.

4.   Specialusis komitetas kiekvienu atskiru atveju ir nurodęs konkrečius motyvus gali nuspręsti pasinaudoti kitų išorės įstaigų paslaugomis.

5.   Audito, kurį ATHENA vardu atlieka auditoriai, sąnaudos laikomos bendrosiomis ATHENA sąnaudomis.

41 straipsnis

Sąskaitų vidaus auditas

1.   Remdamasis administratoriaus pasiūlymu ir pranešęs Specialiajam komitetui, Tarybos Generalinis sekretorius ketverių metų laikotarpiui, su galimybe laikotarpį pratęsti tiek, kad bendras laikotarpis neviršytų aštuonerių metų, paskiria ATHENA mechanizmo vidaus auditorių ir bent vieną vidaus auditoriaus pavaduotoją; vidaus auditoriai turi turėti reikalingą profesinę kvalifikaciją ir užtikrinti deramas saugumo ir nepriklausomumo garantijas. Vidaus auditorius negali būti įgaliojimus suteikiantis pareigūnas ar apskaitos pareigūnas; vidaus auditorius negali dalyvauti rengiant finansines ataskaitas.

2.   Vidaus auditorius teikia administratoriui ataskaitą rizikos valdymo srityje pateikdamas nepriklausomas nuomones valdymo ir kontrolės sistemų kokybės klausimais ir pateikdamas rekomendacijas, kaip pagerinti vidaus auditą vykdant operacijas ir paskatinti gerą finansų valdymą. Visų pirma jis atsako už vidinių valdymo sistemų tinkamumo bei veiksmingumo ir padalinių veiklos įgyvendinant politiką ir siekiant tikslų įvertinimą atsižvelgiant į su jais susijusius rizikos veiksnius.

3.   Vidaus auditorius vykdo savo pareigas visuose padaliniuose, kurių veikla susijusi su ATHENA pajamų surinkimu arba per ATHENA finansuojamų išlaidų vykdymu.

4.   Atsižvelgdamas į poreikį, vidaus auditorius finansiniais metais atlieka vieną ar kelis auditus. Jis teikia ataskaitą administratoriui, o operacijos vadui praneša auditų rezultatus ir pateikia rekomendacijas. Operacijos vadas ir administratorius užtikrina, kad būtų imtasi atitinkamų veiksmų atsižvelgiant į audito rekomendacijas.

5.   Administratorius kasmet pateikia Specialiajam komitetui ataskaitą apie atliktą vidaus audito darbą, kurioje nurodomi: atliktų vidaus auditų skaičius ir pobūdis, jų išvados, pateiktos rekomendacijos ir veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į tas rekomendacijas.

6.   Be to, kiekvienas operacijos vadas suteikia vidaus auditoriui galimybę visapusiškai atlikti savo vadovaujamos operacijos auditą. Vidaus auditorius patikrina, ar gerai funkcionuoja finansinės ir biudžetinės sistemos bei procedūros, taip pat užtikrina, kad vidaus audito sistemos veiktų patikimai bei veiksmingai.

7.   Vidaus auditoriaus išvados bei ataskaita kartu su visais pagrindžiančiais dokumentais pateikiami auditorių kolegijai.

42 straipsnis

Metinis ataskaitų teikimas ir uždarymas

1.   Ne vėliau kaip kovo 31 d. po finansinių metų pabaigos arba per keturis mėnesius nuo jo vadovaujamos operacijos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data ankstesnė, kiekvienas operacijos vadas pateikia ATHENA apskaitos pareigūnui būtiną informaciją, kurios reikia metinėms bendrųjų sąnaudų ataskaitoms, metinėms išlaidų ataskaitoms pagal 28 straipsnį ir metinei veiklos atskaitai parengti.

2.   Ne vėliau kaip gegužės 15 d. po finansinių metų pabaigos administratorius, padedamas apskaitos pareigūno ir kiekvienos operacijos vado, parengia ir pateikia Specialiajam komitetui bei auditorių kolegijai finansines ataskaitas ir metinę veiklos ataskaitą.

3.   Per aštuonias savaites po finansinių ataskaitų perdavimo auditorių kolegija pateikia Specialiajam komitetui audito nuomonę, o administratorius, padedamas apskaitos pareigūno ir kiekvienos operacijos vado, – ATHENA audituotas finansines ataskaitas.

4.   Ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. po finansinių metų pabaigos Specialiajam komitetui pateikiama auditorių kolegijos parengta audito ataskaita ir Specialusis komitetas išnagrinėja audito ataskaitą, audito nuomonę ir finansines ataskaitas, kad galėtų patvirtinti, jog administratorius, apskaitos pareigūnas ir kiekvienos operacijos vadas įvykdė su išlaidomis susijusius įsipareigojimus.

5.   Nepažeidžiant Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 arba bet kurio jį pakeisti galinčio kito reglamento, apskaitos pareigūnas, kiekvienos operacijos vadas ir, jei taikytina, administratorius, atsižvelgdami į savo įgaliojimų lygį, saugo visas ataskaitas, inventoriaus aprašą ir susijusius dokumentus penkerių metų laikotarpį nuo atitinkamo patvirtinimo dienos. Kai operacija nutraukiama, operacijos vadas užtikrina, kad visos sąskaitos ir inventorius būtų perduoti apskaitos pareigūnui.

6.   Specialusis komitetas priima sprendimą dėl finansinių metų, kurių ataskaitos buvo patvirtintos, biudžeto įvykdymo likučio, kaip taisomojo biudžeto pajamų ar išlaidų, įtraukimo į kitų finansinių metų biudžetą, atsižvelgiant į aplinkybes. Tačiau Specialusis komitetas gali nuspręsti minėto biudžeto įvykdymo likutį įtraukti po to, kai bus gauta auditorių kolegijos audito nuomonė.

7.   Ta finansinių metų biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti bendrosioms sąnaudoms, atsiradusioms rengiantis operacijoms ar vykdant tolesnę su jomis susijusią veiklą, padengti, įskaitoma kaip kiti dalyvaujančių valstybių narių įnašai.

8.   Ta biudžeto įvykdymo likučio dalis, kuri atsiranda dėl asignavimų, kurie buvo numatyti konkrečios operacijos bendrosioms veiklos sąnaudoms padengti, įskaitoma kaip kiti valstybių narių, kurios prisidėjo prie tos operacijos, įnašai.

9.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio pagal kompensacijos mokėjimo metų BNP sumą.

10.   Visos operacijoje dalyvaujančios valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. gali pateikti administratoriui, atitinkamais atvejais per operacijos vadą, informaciją apie papildomas sąnaudas, kurių praėjusiais finansiniais metais jos patyrė vykdant operaciją. Ši informacija paskirstoma nurodant pagrindines išlaidų rūšis. Šią informaciją renka administratorius, kad Specialiajam komitetui pateiktų papildomų operacijos sąnaudų apžvalgą.

43 straipsnis

Operacijos ataskaitų uždarymas

1.   Užbaigus operaciją, Specialusis komitetas, remdamasis administratoriaus arba valstybės narės pasiūlymu, gali priimti sprendimą, kad administratorius, padedamas apskaitos pareigūno ir operacijos vado, pateiktų Specialiajam komitetui tos operacijos finansines ataskaitas bent už laikotarpį iki operacijos užbaigimo dienos ir, jeigu įmanoma, iki operacijos nutraukimo dienos. Administratoriui nustatytas pateikimo terminas negali būti trumpesnis negu keturi mėnesiai nuo operacijos užbaigimo dienos.

2.   Jeigu per nurodytą terminą į finansines ataskaitas neįmanoma įtraukti su tos operacijos nutraukimu susijusių pajamų ir išlaidų, tos pajamos ir išlaidos įtraukiamos į ATHENA finansines ataskaitas, kurias Specialusis komitetas patikrina laikydamasis 42 straipsnyje numatytos procedūros.

3.   Specialusis komitetas, remdamasis Auditorių kolegijos nuomone, patvirtina jam pateiktas konkrečios operacijos finansines ataskaitas. Jis patvirtina, kad administratorius, apskaitos pareigūnas ir kiekvienas atitinkamos operacijos vadas įvykdė susijusius įsipareigojimus.

4.   Tais atvejais, kai neįmanoma išmokėti kompensacijos, išskaičiuojant kompensacijų sumas iš ATHENA mokėtinų įnašų, atitinkamoms valstybėms narėms kompensuotinos sumos pervedamos iš biudžeto įvykdymo likučio pagal kompensacijos mokėjimo metų BNP sumą.

12 SKYRIUS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

44 straipsnis

Atsakomybė

1.   Sąlygas, reglamentuojančias operacijos vado, administratoriaus ir kitų darbuotojų, visų pirma suteiktų Sąjungos institucijų ar valstybių narių, drausminę ar baudžiamąją atsakomybę netinkamo ar aplaidaus biudžeto vykdymo atvejais, reglamentuoja tarnybos nuostatai arba jiems taikomi susitarimai. Be to, ATHENA savo iniciatyva arba prisidedančios valstybės ar trečiosios šalies prašymu pirmiau nurodytiems darbuotojams gali iškelti civilinį ieškinį.

2.   Sąjunga ar Tarybos Generalinis sekretorius jokiais atvejais negali būti prisidedančios valstybės laikomi atsakingais dėl administratoriaus, apskaitos pareigūno ar jiems paskirto personalo pareigų vykdymo.

3.   Sutartinius įsipareigojimus, galinčius atsirasti pagal sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, pasitelkdamos ATHENA vykdo prisidedančios valstybės arba trečiosios šalys. Juos reglamentuoja atitinkamoms sutartims taikytina teisė.

4.   Deliktinės atsakomybės atveju bet kokią operacijos štabo, karinių pajėgų vadavietės ir krizių valdymo struktūrų karinio komponento vadavietės, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą per ATHENA atlygina prisidedančios valstybės arba trečiosios šalys, vadovaudamosi bendraisiais valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nustatytais įprastais žalos atlyginimo principais ir konkrečios operacijos veiksmų vietoje taikomais pajėgų tarnybos nuostatais.

5.   Sąjunga ar valstybės narės jokiu atveju negali būti prisidedančios valstybės laikomos atsakingomis už sutartis, sudarytas vykdant biudžetą, ar krizių valdymo struktūros skyrių ar padalinių, kurių sudėtį tvirtina operacijos vadas, ar jų darbuotojų pareigų vykdymo metu padarytą žalą.

45 straipsnis

Saugumas

Su ATHENA procedūromis susijusios įslaptintos informacijos atžvilgiu taikomas Tarybos sprendimas 2013/488/ES (5) ar bet kuris kitas jį pakeisti galintis Tarybos sprendimas.

46 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

ATHENA, tvarkydama asmens duomenis, užtikrina tų asmenų apsaugą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 (6) nustatytus principus ir procedūras. Tuo tikslu Specialusis komitetas administratoriaus siūlymu priima reikiamas įgyvendinimo taisykles.

47 straipsnis

Peržiūra ir tikslinimas

Visas šis sprendimas arba bet kuri jo dalis, įskaitant priedus, prireikus peržiūrima valstybės narės prašymu ar pasibaigus kiekvienai operacijai. Jis tikslinamas ne rečiau kaip kas trejus metus. Peržiūrint ar tikslinant galima pasitelkti visus darbui reikalingus ekspertus, visų pirma ATHENA valdymo organus.

48 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2011/871/BUSP panaikinamas.

49 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimas 2004/197/BUSP, nustatantis Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (OL L 63, 2004 2 28, p. 68).

(2)  2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2011/871/BUSP, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA) (OL L 343, 2011 12 23, p. 35).

(3)  2014 m. gegužės 26 d. Tarybos sprendimas 2014/335/ES, Euratomas dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos (OL L 168, 2014 6 7, p. 105).

(4)  2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (OL L 298, 2012 10 26, p. 1).

(5)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(6)  2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

---

---

---

---

---