25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/1

(1)

pagal 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (1) Sąjungos istoriniai archyvai yra saugomi ir, jei įmanoma, praėjus 30 metų laikotarpiui atveriami visuomenei;

(2)

įpareigojimas įsteigti istorinius archyvus ir, jei įmanoma, atverti juos visuomenei taikomas kiekvienai iš institucijų, nurodytų Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 (toliau – institucijos), pagal jame nustatytas sąlygas;

(3)

Reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 numatyta, kad kiekviena institucija savo istorinių archyvų laikymo vietą parenka savo nuožiūra;

(4)

1984 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija nusprendė savo istorinius archyvus deponuoti Europos universitetiniame institute (toliau – EUI) Florencijoje, kur jie atveriami visuomenei. Šiuo tikslu 1984 m. gruodžio 17 d. Europos Bendrijos, atstovaujamos Komisijos, ir EUI pasirašė sutartį (toliau – deponavimo sutartis);

(5)

tada Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Europos Audito Rūmai susitarė laikytis deponavimo sutarties sąlygų. Europos investicijų bankas savo istorinius archyvus EUI deponuoja pagal atskirą 2005 m. liepos 1 d. su EUI pasirašytą konvenciją ir pagal 2005 m. spalio 7 d. Banko Valdymo komiteto priimtas Istorinių archyvų taisykles (2);

(6)

Italijos Vyriausybė visam laikui nemokamai suteikė EUI tinkamas patalpas, užtikrindama, kad deponuotų archyvų saugojimas ir apsauga atitiktų pripažintus tarptautinius standartus ir kad su jais būtų galima susipažinti vietoje;

(7)

institucijų istoriniai archyvai EUI deponuojami norint suteikti prie jų prieigą vienoje vietoje, skatinti su jais susipažinti ir raginti tyrinėti Europos integracijos ir Europos institucijų istoriją. EUI yra pripažintas akademinių tyrimų ir mokymosi centras, besispecializuojantis Europos ir Europos integracijos srityse. Jis turi beveik 30 metų Sąjungos istorinių archyvų valdymo patirtį, naujausias saugyklas ir mokslinių tyrimų priemones, įrengtas specialiai tiems archyvams saugoti ir su jais susipažinti, ir tarptautinę tų archyvų centro reputaciją;

(8)

nuostatos dėl nuolatinio institucijų istorinių archyvų deponavimo EUI turėtų būti įtrauktos į Sąjungos teisės aktus siekiant atspindėti EUI, kaip institucijų partnerio jų istorinių archyvų valdymo srityje, funkciją;

(9)

šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms institucijoms ir neturėtų daryti poveikio nei jų atsakomybei atverti savo istorinius archyvus visuomenei, nei kiekvienai institucijai priklausančių jos istorinių archyvų nuosavybės teisėms;

(10)

vis dėlto specifinis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Europos Centrinio Banko (toliau – ECB) veiklos pobūdis pateisina tai, kad jiems netaikomas šiame reglamente nustatytas įpareigojimas deponuoti savo istorinius archyvus EUI. ESTT ir ECB gali deponuoti savo istorinius archyvus EUI savanoriškai;

(11)

institucijos ir EUI, jei įmanoma, turėtų sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su istoriniais archyvais suskaitmeninta ir skaitmenine forma, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos su jais susipažinti internetu;

(12)

asmens duomenys, esantys EUI deponuotuose Sąjungos istoriniuose archyvuose, turėtų būti tvarkomi pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3);

(13)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 Komisija dėl teisės akto pasiūlymo, kurio pagrindu buvo priimtas šis reglamentas, konsultavosi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris tuo klausimu pateikė nuomonę 2012 m. spalio 10 d. (4);

(14)

išsamios nuostatos dėl EUI esančių istorinių archyvų valdymo, įskaitant jų deponavimą, prieigą prie jų ir visuomenės susipažinimą su jais, taip pat institucijų ir EUI savitarpio funkcijas ir atsakomybę, turėtų būti išdėstytos bendrajame partnerystės susitarime;

(15)

EUI patiriamos Sąjungos istorinių archyvų valdymo išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos bendrojo biudžeto ir jas turėtų prisiimti visos deponuojančios institucijos;

(16)

todėl Reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3.

Priede pateiktas tekstas pridedamas kaip Reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 priedas.

25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/6

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2015/104 (2) nustatomos kvotos 2015 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2015 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/8

(1)

draudimo ir perdraudimo įmonės prašymus leisti naudoti įmonei būdingus parametrus turėtų rengti vadovaudamosi atsargumo ir tikroviškumo principais, juose turėtų būti pateikti visi svarbūs faktai, būtini tam, kad priežiūros institucijos galėtų atlikti vertinimą. Jį atliekant turėtų būti įvertinta, be kita ko, kaip bus atitinkami naudojamų duomenų išsamumo, tikslumo bei tinkamumo kriterijai;

(2)

reikėtų konkrečiai nurodyti informaciją, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė turi įtraukti į savo prašymą, kad būtų užtikrintas nuoseklus pagrindas priežiūros institucijoms priimti sprendimus;

(3)

prašymas leisti naudoti įmonei būdingus parametrus yra strateginis sprendimas rizikos valdymo ir kapitalo planavimo tikslais. Atsižvelgiant į galutinę administracinio, valdymo ar priežiūros organo atsakomybę užtikrinti atitiktį, kaip nustatyta Direktyvos 2009/138/EB 40 straipsnyje, jo dalyvavimą priimant sprendimą dėl prašymo reikėtų atidžiai apsvarstyti;

(4)

reikėtų nustatyti taisykles, kad priežiūros institucijos galėtų priimti tinkamas procedūras. Turėtų būti nustatytos išsamios priežiūros institucijų atliekamo prašymų vertinimo ir patvirtinimo taisyklės. Jos turėtų būti pritaikomos proporcingai prašymų sudėtingumui, kad būtų galima valdyti patvirtinimo procesą. Patvirtinimo procesas gali trukti trumpiau nei šešis mėnesius, kai tai proporcinga sudėtingumui;

(5)

sprendimo prašyti leisti naudoti įmonei būdingus parametrus neturėtų lemti vien siekis sumažinti kapitalo reikalavimą. Tačiau sprendimas naudoti įmonei būdingus parametrus neturėtų trukdyti įmonei vėl grįžti prie standartinių parametrų, jeigu įmonei būdingi parametrai nebeatitinka jos rizikos pobūdžio; tokiu atveju įmonė turėtų informuoti priežiūros instituciją apie priežastis, kodėl šie parametrai nebetinkami;

(6)

pagal patvirtinimo procedūras yra numatytas nuolatinis priežiūros institucijų ir draudimo ir perdraudimo įmonių bendradarbiavimas. Tai apima bendradarbiavimą prieš pateikiant oficialų prašymą priežiūros institucijoms ir po to, kai prašymas patvirtinamas, vykdant priežiūros procesą. Toks nuolatinis bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijų vertinimai būtų pagrįsti svarbia ir nauja informacija;

(7)

vykdydamos patvirtinimo procesą, priežiūros institucijos turėtų, be kita ko, įvertinti duomenis, naudojamus įmonei būdingiems parametrams apskaičiuoti, ir patikrinti, ar naudojami duomenys atitinka duomenų kokybės kriterijus, nustatytus Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 (2) 219 straipsnyje. Kad įvykdytų duomenų išsamumo reikalavimą pagal to reglamento 219 straipsnį, įmonė turėtų naudoti įmonei būdingų parametrų vertes, gautas taikant patvirtintą metodą ir naujausius tinkamus duomenis;

(8)

draudimo ir perdraudimo įmonės standartinių parametrų poaibį draudimo veiklos rizikos moduliuose gali pakeisti tik įmonei būdingais parametrais. Tai reiškia, kad tam tikri tiems parametrams apskaičiuoti naudojami įvesties duomenys bus panašūs į techniniams atidėjiniams apskaičiuoti naudojamus įvesties duomenis arba jiems identiški;

(9)

dėl skirtingų patvirtinimo prašymų pagal Direktyvą 2009/138/EB tarpusavio sąsajų draudimo ar perdraudimo įmonė, teikdama prašymą patvirtinti įmonei būdingus parametrus, priežiūros institucijai turėtų pranešti apie kitus prašymus patvirtinti Direktyvos 2009/138/EB 308a straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus, kurie yra nagrinėjami arba kuriuos numatyta pateikti per kitus šešis mėnesius. Toks reikalavimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijų vertinimai būtų grindžiami skaidria ir nešališka informacija;

(10)

šis reglamentas grindžiamas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(11)

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (3) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę;

(12)

siekiant padidinti teisinį tikrumą dėl priežiūros tvarkos Direktyvos 2009/138/EB 308a straipsnyje numatytu laipsniško įgyvendinimo laikotarpiu, kuris prasidės 2015 m. balandžio 1 d., svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas įsigaliotų kuo greičiau – kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

a)

draudimo ar perdraudimo įmonės vidinio sprendimų priėmimo proceso, susijusio su prašymu, patvirtinamieji dokumentai;

b)

konkreti pradžios data, nuo kurios prašoma leisti naudoti įmonei būdingus parametrus;

c)

standartinių parametrų, kuriuos prašoma leisti pakeisti įmonei būdingais parametrais, poaibis;

d)

kiekvienam segmentui – taikomas standartizuotas metodas ir draudimo ar perdraudimo įmonei būdingo parametro vertė, gauta taikant šį metodą;

e)

įmonei būdingo parametro, kurį draudimo ar perdraudimo įmonė prašo leisti naudoti, apskaičiavimas ir informacija, patvirtinanti, kad apskaičiavimas yra adekvatus;

f)

įrodymai, kad duomenys, naudojami įmonei būdingiems parametrams apskaičiuoti, yra išsamūs, tikslūs ir tinkami ir kad jie atitinka Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 219 straipsnio reikalavimus;

g)

pagrindimas, kodėl kiekvienas standartizuotas metodas įmonei būdingam parametrui apskaičiuoti tam tikrame segmente užtikrina tiksliausią rezultatą, siekiant įvykdyti Direktyvos 2009/138/EB 101 straipsnio reikalavimus.

a)

parametrus, kurie bus pakeisti, atsižvelgdama į tai, ar naudojami įmonei būdingi parametrai geriau atitinka įmonės draudimo veiklos rizikos pobūdį;

b)

segmentus, kuriems apskaičiuoti parametrai, atsižvelgdama į tai, ar naudojami įmonei būdingi parametrai geriau atitinka įmonės draudimo veiklos rizikos pobūdį.

a)

pakeitimas padarytas dėl priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomos informacijos ar atlikti koregavimų; arba

b)

priežiūros institucija įsitikinusi, kad pakeitimas neturi reikšmingos įtakos prašymo vertinimui.

a)

įmonė, kuriai suteiktas leidimas naudoti įmonei būdingus parametrus, nebesilaiko sąlygų, nustatytų Direktyvos 2009/138/EB 101 straipsnyje ir Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 218, 219 ir 220 straipsniuose;

b)

tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis draudimo ar perdraudimo įmonė nori grįžti prie standartinių parametrų ir atsiunčia prašymą priežiūros institucijai, kuriame nurodomos priežastys, kodėl įmonei būdingi parametrai yra netinkami, ir pateikiami tai įrodantys patvirtinamieji dokumentai.

25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/12

(1)

papildomų nuosavų lėšų elementų patvirtinimo prašymus draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų parengti vadovaudamosi atsargumo ir tikroviškumo principais;

(2)

prašymas patvirtinti nuosavų lėšų elementą yra strateginis sprendimas rizikos valdymo ir kapitalo planavimo tikslais. Atsižvelgiant į galutinę administracinio, valdymo ar priežiūros organo atsakomybę užtikrinti atitiktį, kaip nustatyta Direktyvos 2009/138/EB 40 straipsnyje, jo dalyvavimą priimant sprendimą dėl prašymo reikėtų atidžiai apsvarstyti;

(3)

draudimo ar perdraudimo įmonė turėtų įtraukti visus svarbius faktus, kurie yra reikalingi priežiūros institucijos vertinimui atlikti, įskaitant draudimo ar perdraudimo įmonės atliktą vertinimą, kaip elementas atitiktų papildomų nuosavų lėšų elementui taikomus kriterijus, ir, jeigu jo būtų pareikalauta, priskyrimo pagrindinių nuosavų lėšų elementams kriterijus, kad priežiūros institucija galėtų laiku priimti sprendimus remdamasi tinkamais įrodymais;

(4)

reikėtų konkrečiai nurodyti informaciją, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė turi įtraukti į savo prašymą, kad būtų užtikrintas nuoseklus pagrindas priežiūros institucijai priimti sprendimus;

(5)

dėl skirtingų patvirtinimo prašymų pagal Direktyvą 2009/138/EB tarpusavio sąsajų draudimo ar perdraudimo įmonė, teikdama prašymą patvirtinti papildomų nuosavų lėšų elementą, priežiūros institucijai turėtų pranešti apie kitus prašymus, susijusius su Direktyvos 2009/138/EB 308a straipsnio 1 dalyje nurodytais elementais, kurie yra nagrinėjami arba kuriuos numatyta pateikti per kitus šešis mėnesius. Toks reikalavimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijų vertinimai būtų grindžiami skaidria ir nešališka informacija;

(6)

laikoma, kad priežiūros institucijų ir draudimo ir perdraudimo įmonių gebėjimas sandorio šalių grupės statusą vertinti taip, lyg ji būtų viena sandorio šalis, yra itin svarbus, kai savidraudos arba savidraudos tipo įmonė turi daug vienodų narių, kurie nėra įmonės ir iš kurių ji gali pareikalauti įmokėti papildomus įnašus;

(7)

pagal papildomų nuosavų lėšų patvirtinimo procesą numatytas nuolatinis priežiūros institucijų ir draudimo ir perdraudimo įmonių bendravimas. Tai apima bendravimą prieš pateikiant oficialų prašymą priežiūros institucijai ir po to, kai prašymas patvirtinamas, vykdant priežiūros procesą. Toks nuolatinis bendravimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijų vertinimai būtų pagrįsti svarbia ir nauja informacija;

(8)

gavusi draudimo ar perdraudimo įmonės pranešimą, kad sumažėjo patvirtinto papildomų nuosavų lėšų elemento tinkamumas nuostoliams padengti, priežiūros institucija turėtų sumažinti patvirtintą sumą arba atšaukti metodo patvirtinimą, kad užtikrintų jo derėjimą su tuo sumažėjusiu tinkamumu nuostoliams padengti;

(9)

Direktyvos 2009/138/EB 226 straipsnyje draudimo ar perdraudimo įmonių grupei leidžiama prašyti patvirtinti papildomų nuosavų lėšų elementą tarpininkei draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba tarpininkei mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei. Tokiais atvejais tarpininkei draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba tarpininkei mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, lyg ji būtų draudimo ar perdraudimo įmonė. Tai taip pat turėtų būti taikoma, kai grupei vadovauja draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė pagal Direktyvos 2009/138/EB 235 straipsnį;

(10)

šis reglamentas grindžiamas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(11)

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę (2);

(12)

siekiant padidinti teisinį tikrumą dėl priežiūros tvarkos Direktyvos 2009/138/EB 308a straipsnyje numatytu laipsniško įgyvendinimo laikotarpiu, kuris prasidės 2015 m. balandžio 1 d., svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas įsigaliotų kuo greičiau – kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

a)

kad bet kokios teisinės ar sutartinės sąlygos, taikomos papildomų nuosavų lėšų elementui, arba bet koks susijęs susitarimas yra nedviprasmiški ir aiškiai apibrėžti;

b)

kad prašyme nurodytam papildomų nuosavų lėšų elementui priskirta suma atitinka Direktyvos 2009/138/EB 90 straipsnio 2 dalį;

c)

kad prašyme visapusiškai parodytas papildomų nuosavų lėšų elemento ekonominis pagrindas, įskaitant tai, kaip elementu suteikiamos pagrindinės nuosavos lėšos, kai jo pareikalaujama;

d)

kad, atsižvelgdama į tikėtinus būsimus pokyčius, taip pat į aplinkybes prašymo dieną, draudimo ar perdraudimo įmonė laiko, jog papildomų nuosavų lėšų elementas atitinka nuosavų lėšų klasifikavimui taikomus kriterijus;

e)

kad nepraleisti jokie faktai, kurie, jeigu būtų žinomi priežiūros institucijai, galėtų turėti įtakos jos sprendimui dėl to, ar patvirtinti papildomų nuosavų lėšų elementą, dėl patvirtinamos elemento sumos arba dėl laikotarpio, kuriam patvirtinamas apskaičiavimo metodas.

a)

paaiškina metodą ir tai, kaip jis parodo papildomų nuosavų lėšų elemento tinkamumą nuostoliams padengti;

b)

aprašo bet kokias prielaidas, kuriomis grindžiamas metodas, ir kaip tos prielaidos yra atsargios ir tikroviškos;

c)

nurodo tikėtiną elemento pirminę sumą, apskaičiuotą taikant metodą, ir tos sumos pagrindimą;

d)

paaiškina patvirtinimo procesus, kuriuos draudimo ar perdraudimo įmonė įdiegs, kad užtikrintų, kad metodo rezultatai nuolat rodytų elemento tinkamumą nuostoliams padengti.

a)

elemento teisines ar sutartines sąlygas kartu su bet kokio susijusio susitarimo sąlygomis ir įrodymus, kad sandorio šalis sudarė arba sudarys sutartį ir bet kokį susijusį susitarimą;

b)

įrodymus, kad sutartis ir bet koks susijęs susitarimas yra teisiškai privalomi ir jų vykdymas užtikrinamas visose atitinkamai jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, remiantis teisine nuomone;

c)

sutarties galiojimo laikotarpį ir, jeigu skiriasi, laikotarpį, per kurį draudimo ar perdraudimo įmonė gali pareikalauti elemento;

d)

patvirtinimą, kad, pareikalavus papildomų nuosavų lėšų elemento ir jį įmokėjus, tas elementas turės visus pagrindinių nuosavų lėšų elemento, priskirto 1 lygiui pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 71 straipsnį, požymius arba visus pagrindinių nuosavų lėšų elemento, priskirto 2 lygiui pagal Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 73 straipsnį, požymius;

e)

patvirtinimą, kad elemento sutartinėse sąlygose nėra jokių nuostatų, kurios galėtų atgrasyti draudimo ar perdraudimo įmones nuo sprendimo reikalauti elemento nuostoliams padengti ar kaip nors apriboti galimybes jo pareikalauti;

f)

patvirtinimą, kad papildomų nuosavų lėšų elementu arba jo nauda galės naudotis tik draudimo ar perdraudimo įmonė ir jų nebus galima perduoti arba priskirti jokiai kitai šaliai ar kad nebus galima jo suvaržyti jokiais kitais būdais;

g)

bet kokius veiksnius, dėl kurių apribojamos sąlygos, kuriomis draudimo ar perdraudimo įmonė galėtų siekti pareikalauti elemento, įskaitant (tačiau tuo neapsiribojant) draudimo ir perdraudimo įmonei būdingas nepalankias sąlygas arba platesnio masto nepalankias rinkos sąlygas;

h)

informaciją, ar draudimo ar perdraudimo įmonė turi arba ateityje gali turėti kokią nors pareigą, lūkestį ar susitarimą sandorio šaliai ar trečiajai šaliai išmokėti su elementu susijusias lėšas ar suteikti kitokią naudą kitais nei Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 71 straipsnio 1 dalies h punkte ir 73 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus požymius atitinkančio pagrindinių nuosavų lėšų elemento grąžinimo atvejais;

i)

vidutinio laikotarpio kapitalo valdymo plano kopiją, įskaitant informaciją, kaip elementu bus prisidedama prie draudimo ar perdraudimo įmonės esamos kapitalo struktūros ir kaip elementas galėtų suteikti galimybių draudimo ar perdraudimo įmonei laikytis esamų ar būsimų kapitalo reikalavimų.

a)

kiekvienos sandorio šalies pavadinimą ir aprašymą, nurodant bet kokio draudimo ar perdraudimo įmonės ir sandorio šalies ryšio pobūdį;

b)

sandorio šalių įsipareigojimų neįvykdymo rizikos vertinimą siekiant paremti priežiūros institucijos atliekamą vertinimą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 63 straipsnio 2 dalyje;

c)

sandorio šalių likvidumo padėties vertinimą siekiant paremti priežiūros institucijos atliekamą vertinimą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 63 straipsnio 3 dalyje;

d)

sandorio šalių noro mokėti vertinimą siekiant paremti priežiūros institucijos atliekamą vertinimą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 63 straipsnio 4 dalyje;

e)

įvairių aplinkybių, kuriomis draudimo ar perdraudimo įmonė galėtų siekti pareikalauti elemento, aprašymą, įskaitant esamus lūkesčius, kokiais atvejais elemento galėtų būti pareikalauta iki to momento arba tuo momentu, kai bus nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo ar minimalaus kapitalo reikalavimo;

f)

informaciją apie bet kokius kitus veiksnius, svarbius sandorio šalių statusui, siekiant paremti priežiūros institucijos atliekamą vertinimą, nurodytą Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 63 straipsnio 5 dalyje.

a)

duomenis apie susitarimus, dėl kurių galėtų padidėti elemento atgaunamumas, įskaitant galimybes naudotis užtikrinimo priemone;

b)

duomenis apie tai, ar pagal nacionalinę teisę, taikomą bet kokiai atitinkamai jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje, neleidžiama pateikti ar patenkinti reikalavimo įmokėti lėšas, įskaitant atvejus, kai draudimo ar perdraudimo įmonės atžvilgiu pradedama pertvarkymo, administravimo ar nemokumo procedūra;

c)

duomenis apie susitarimus ar aplinkybes, kurie galėtų trukdyti pateikti ar patenkinti reikalavimą įmokėti lėšas blogėjant finansinei padėčiai, įskaitant mokumo kapitalo reikalavimo ar minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymo atvejus.

a)

informaciją apie savo patirtį, susijusią su ankstesniais reikalavimais įmokėti lėšas, arba patirtį renkant kitas lėšas, mokėtinas tų pačių ar panašių sandorio šalių tomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis;

b)

visus svarbius turimus rinkos duomenis, susijusius su ankstesniais reikalavimais įmokėti lėšas arba su kitų lėšų, mokėtinų tų pačių ar panašių sandorio šalių tomis pačiomis arba panašiomis aplinkybėmis, rinkimu;

c)

a ir b punktuose aprašytos informacijos aktualumo ir patikimumo vertinimą, kiek tai susiję su draudimo ar perdraudimo įmonės pateiktinų būsimų reikalavimų įmokėti lėšas tikėtinu rezultatu.

a)

kaip įmonė ketina nustatyti:

b)

kaip įmonė ketina pranešti priežiūros institucijai apie nustatytus pokyčius, įskaitant informaciją apie mechanizmus, kuriuos įdiegė, kad nustatytų, kada apie pokytį turėtų būti pranešama įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui ir priežiūros institucijai.

a)

pakeitimas padarytas dėl priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomos informacijos arba

b)

priežiūros institucija įsitikinusi, kad pakeitimas neturi reikšmingos įtakos prašymo vertinimui.

a)

sumažinti papildomų nuosavų lėšų elemento sumą iki mažesnio dydžio arba iki nulio;

b)

atšaukti apskaičiavimo metodo patvirtinimą.

25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/18

(1)

Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsniu draudimo ir perdraudimo įmonėms, gavusioms išankstinį priežiūros institucijų patvirtinimą, nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą leidžiama taikyti suderinimo korekciją, jei tenkinamos tam tikros sąlygos. Reikia nustatyti procedūrų, kurių būtina laikytis suteikiant leidimą taikyti suderinimo korekciją, taisykles;

(2)

kad prašymas būtų laikomas išsamiu, jame turėtų būti pateikta visa svarbi informacija, reikalinga tam, kad priežiūros institucijos galėtų jį įvertinti ir priimti sprendimą. Siekiant nustatyti suderintą priežiūros institucijų įvertinimo ir sprendimo pagrindą, prašyme turėtų būti pateikti įrodymai, kad tenkinama kiekviena iš Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnyje nustatytų sąlygų;

(3)

prašymas leisti taikyti suderinimo korekciją yra strateginis sprendimas rizikos valdymo ir kapitalo planavimo tikslais. Atsižvelgiant į galutinę administracinio, valdymo ar priežiūros organo atsakomybę užtikrinti atitiktį, kaip nustatyta Direktyvos 2009/138/EB 40 straipsnyje, jo dalyvavimą priimant sprendimą dėl prašymo reikėtų atidžiai apsvarstyti;

(4)

be Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio, toje direktyvoje yra kitų 44, 45 ir 77c straipsniuose nustatytų reikalavimų, kurie taikomi visoms suderinimo korekciją taikančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms. Todėl prašyme turėtų būti pateikti įrodymai, kad, jei bus suteiktas leidimas, visi šie reikalavimai bus įvykdyti;

(5)

pagal procedūras, kurių turi būti laikomasi suteikiant leidimą taikyti suderinimo korekciją, numatytas nuolatinis priežiūros institucijų ir draudimo ir perdraudimo įmonių bendradarbiavimas. Tai apima bendradarbiavimą prieš pateikiant oficialų prašymą priežiūros institucijoms ir po to, kai prašymas patvirtinimas, vykdant priežiūros procesą. Toks nuolatinis bendradarbiavimas būtinas siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijų sprendimai būtų pagrįsti svarbia ir nauja informacija bei įrodymais;

(6)

siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą procesą, priežiūros institucijos turėtų galėti paprašyti draudimo ir perdraudimo įmonių pakeisti prašymą, kad prieš priimant galutinį sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą būtų galima pašalinti problemas tose srityse, kuriose pateiktų įrodymų nepakanka norint įrodyti, kad reikiamų Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnyje nustatytų sąlygų yra laikomasi;

(7)

be prašyme pateiktų įrodymų, priežiūros institucijos taip pat turėtų apsvarstyti kitus veiksnius, kurie yra svarbūs priimant sprendimą, ar Direktyvos 2009/138/EB reikalavimai yra įvykdyti;

(8)

kadangi suderinimo portfeliai gali būti valdomi remiantis veiklos tęstinumo principu, įmonėms, gavusioms leidimą taikyti suderinimo korekciją atitinkamiems įsipareigojimams įvertinti, taip pat turėtų būti leidžiama tą korekciją taikyti būsimiems draudimo įsipareigojimams įvertinti, jeigu tie įsipareigojimai ir juos atitinkantis turtas pasižymi tomis pačiomis savybėmis kaip įsipareigojimai ir turtas, įtraukti į pradinį suderinimo portfelį, ir dėl to kelia tokią pačią riziką atitinkamai įmonei;

(9)

dėl skirtingų patvirtinimo prašymų pagal Direktyvą 2009/138/EB tarpusavio sąsajų draudimo ar perdraudimo įmonė, teikdama prašymą leisti taikyti suderinimo korekciją, priežiūros institucijai turėtų pranešti apie kitus prašymus patvirtinti Direktyvos 2009/138/EB 308a straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus, kurie yra nagrinėjami arba kuriuos numatyta pateikti per kitus šešis mėnesius. Toks reikalavimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijų vertinimai būtų grindžiami skaidria ir nešališka informacija;

(10)

šis reglamentas grindžiamas Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos Europos Komisijai pateiktais techninių įgyvendinimo standartų projektais;

(11)

Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija dėl techninių įgyvendinimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė Draudimo ir perdraudimo suinteresuotųjų subjektų grupės, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1094/2010 (2) 37 straipsnį, pateikti savo nuomonę;

(12)

siekiant padidinti teisinį tikrumą dėl priežiūros tvarkos Direktyvos 2009/138/EB 308a straipsnyje numatytu laipsniško įgyvendinimo laikotarpiu, kuris prasidės 2015 m. balandžio 1 d., svarbu užtikrinti, kad šis reglamentas įsigaliotų kuo greičiau – kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

a)

įrodymai, kad priskirtasis turto portfelis atitinka visas reikiamas sąlygas, nurodytas Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 1 dalyje;

b)

išsami informacija apie turtą priskirtajame portfelyje, kurią sudaro informacija apie turtą pagal eilutes ir procedūrą, naudojamą tokiam turtui grupuoti pagal turto klases, kredito kokybę ir trukmę, siekiant nustatyti Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą fundamentalųjį skirtumą;

c)

proceso, naudojamo siekiant išlaikyti priskirtąjį turto portfelį pagal Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 1 dalies a punktą, įskaitant procesą, kuriuo siekiama atkartoti numatomus pinigų srautus, jei jie reikšmingai pasikeičia, aprašymas.

a)

įrodymai, kad draudimo ar perdraudimo įsipareigojimai atitinka visus kriterijus, nurodytus Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 1 dalies d, e, g ir j punktuose;

b)

kai egzistuoja mirtingumo rizika, kiekybiniai įrodymai, kad draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų portfelio tiksliausias įvertis nepadidėja daugiau kaip 5 %, esant staigiam mirtingumo rizikos pokyčiui, nurodytam 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 (3), kuriuo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II), 52 straipsnyje.

a)

kiekybiniai įrodymai, kad Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų kriterijų laikomasi, įskaitant kiekybinį ir kokybinį įvertinimą, ar kokia nors neatitiktis sukelia reikšmingą riziką, palyginti su draudimo verslui, kuriam ketinama taikyti suderinimo korekciją, įprasta rizika;

b)

įrodymai, kad bus įdiegti tinkami procesai, kurių paskirtis – tinkamai identifikuoti, organizuoti ir valdyti įsipareigojimų portfelį ir priskirtąjį turto portfelį atskirai nuo kitos įmonės veiklos ir užtikrinti, kad priskirtasis turtas nebūtų naudojamas dėl kitos įmonės veiklos atsiradusiems nuostoliams padengti, pagal Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 1 dalies b punktą;

c)

įrodymai, kaip nuosavos lėšos bus tikslinamos pagal Direktyvos 2009/138/EB 81 straipsnį siekiant parodyti bet kokias sumažėjusias perleidimo galimybes;

d)

įrodymai, kaip mokumo kapitalo reikalavimas bus patikslintas siekiant tinkamai parodyti mažesnes rizikos diversifikacijos galimybes. Kai tinka, įtraukiami įrodymai, kad laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 216, 217 ir 234 straipsnių. Jeigu draudimo ir perdraudimo įmonės mokumo kapitalo reikalavimą ketina apskaičiuoti taikydamos vidaus modelį, tačiau negavo tam būtino priežiūros institucijų patvirtinimo, šioje dalyje reikalaujami įrodymai pateikiami remiantis rezultatu, apskaičiuotu taikant ir standartinę formulę, ir nepatvirtintą vidaus modelį.

a)

patvirtinimas, kad, jei priežiūros institucija suteiks leidimą taikyti suderinimo korekciją, Direktyvos 2009/138/EB 77b straipsnio 3 dalies sąlygos bus įvykdytos;

b)

likvidumo planas, kurio reikalaujama pagal Direktyvos 2009/138/EB 44 straipsnio 2 dalį;

c)

įvertinimai, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2009/138/EB 44 straipsnio 2a dalies b punktą;

d)

įvertinimai, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2009/138/EB 45 straipsnio 2a dalį;

e)

išsamus apskaičiavimo proceso, taikomo suderinimo korekcijai nustatyti pagal Direktyvos 2009/138/EB 77c straipsnio reikalavimus, paaiškinimas ir parodymas;

f)

kitų prašymų, kuriuos draudimo ar perdraudimo įmonė pateikė arba numato pateikti per kitus šešis mėnesius ir kuriais prašoma patvirtinti bet kurį iš Direktyvos 2009/138/EB 308a straipsnio 1 dalyje nurodytų laipsniško įgyvendinimo elementų, sąrašas.

a)

pakeitimas padarytas dėl priežiūros institucijos prašymo pateikti papildomos informacijos ar padaryti pakeitimų; arba

b)

priežiūros institucija įsitikinusi, kad pakeitimas neturi reikšmingos įtakos prašymo vertinimui.

a)

būsimi įsipareigojimai ir turtas turi tas pačias savybes kaip įsipareigojimai ir turtas, įtraukti į suderinimo portfelį, kuriam suteiktas leidimas;

b)

suderinimo portfelis ir toliau atitinka reikiamas Direktyvos 2009/138/EB sąlygas.

25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/23

(1)

2014 m. birželio 26 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Taivano (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo 2014 m. gegužės 13 d. gavusi Eurofer (toliau – skundo pateikėjas) Sąjungos plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų gamintojų vardu pateiktą skundą. Skundas susijęs su apytikriai 50 % visos Sąjungos plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų produkcijos. Skunde buvo pateikti dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

2014 m. rugpjūčio 14 d. Komisija inicijavo antisubsidijų tyrimą dėl į Sąjungą importuojamų KLR kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų ir pradėjo atskirą tyrimą. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3) paskelbė pranešimą apie antisubsidijų tyrimų inicijavimą.

(4)

2014 m. gruodžio 15 d. Komisija, gavusi būtinais įrodymais pagrįstą skundo pateikėjo prašymą, priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1331/2014 (4), kuriuo nuo 2014 m. gruodžio 17 d. nustatyta privaloma importuojamų KLR ir Taivano kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų registracija.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos ir Taivano valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms Komisija konkrečiai pranešė apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti. Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą pranešė Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) ir Pietų Afrikos gamintojams ir paragino juos dalyvauti. Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti JAV naudoti kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi gamybos apimtimi. Atrinkti keturi Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino daugiau nei 50 % visų produktų. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Dėl preliminariai trinktų bendrovių pastabų nepateikta, todėl tos bendrovės patvirtintos. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(9)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(10)

Trisdešimt vienas nesusijęs importuotojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktas. Remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, Komisija pagal didžiausią importo į Sąjungą apimtį atrinko keturis nesusijusius importuotojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais importuotojais.

(11)

Gauta pastabų dėl vieno atrinkto importuotojo nuosavybės struktūros. Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad vieno importuotojo nereikėtų atrinkti, nes jis susijęs su Sąjungos gamintoju. Tačiau šis importuotojas per tiriamąjį laikotarpį nebuvo susijęs su jokiu Sąjungos gamintoju, toks ryšys atsirado vėliau. Be to, sąvoka „nesusijęs importuotojas“ reiškia, kad bendrovė neturi būti susijusi su eksportuojančiais gamintojais. Iš tiesų nesusijęs importuotojas gali būti susijęs su Sąjungos gamintoju.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių Taivano gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Taivano atstovų ES nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti devyni nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves (kurių trys yra susijusios), remdamasi didžiausia tipiška nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(14)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės ir dvi neatrinktos bendradarbiaujančios bendrovės neatitinka eksportuojančio gamintojo apibrėžties, nes jos veikia tik kaip paslaugų centrai ir nagrinėjamąjį produktą naudoja kaip gamybos žaliavas. Nustatyta, kad šios bendrovės neturi jokių karštojo valcavimo ar šaltojo valcavimo įrenginių ir jų pridėtinė vertė, palyginti su žaliavų kaina, yra labai nedidelė. Iš tiesų, jos perka ir parduoda įvairių rūšių nagrinėjamąjį produktą (žr. 26–28 konstatuojamąsias dalis).

(15)

Tačiau viena šių bendrovių yra susijusi su atrinktu eksportuojančiu gamintoju. Todėl atliekant tyrimą laikyta, kad ji priklauso tai bendrovių grupei. Iš atrinktų bendrovių išbraukus bendrovę, kuri neatitiko eksportuojančio gamintojo apibrėžties, likusios atrinktos bendrovės eksportuoja apytikriai 48 % viso iš Taivano į Sąjungą eksportuojamo produkto ir Taivano vidaus rinkoje parduoda apie 80 % produkto. Todėl atrinktos bendrovės vis tiek yra tipiškos.

(16)

Komisija kitų trijų bendrovių duomenų nenaudojo skaičiuodama individualų dempingo skirtumą ir žalos pašalinimo lygį. Todėl šioms trims bendrovėms nebuvo nustatyta jokios muito normos.

(17)

Vienas eksportuojantis Taivano gamintojas paprašė atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį ir jo prašymas buvo patenkintas.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių KLR gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR valdžios institucijų nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrinkti aštuoni eksportuojantys KLR gamintojai. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko keturias bendroves, kurios priklauso dviem grupėms, remdamasi didžiausia tipiška eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamosios šalies valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(20)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija RER formas nusiuntė visiems atrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kurie pageidavo prašyti jiems taikyti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, žinomoms eksportuojančių gamintojų asociacijoms ir KLR valdžios institucijoms. Nė vienas eksportuojantis gamintojas neprašė taikyti RER.

(21)

Komisija klausimynus nusiuntė atrinktiems eksportuojantiems Kinijos ir Taivano gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, kurie pageidavo prašyti jiems taikyti individualų nagrinėjimą, dviejų galimų panašių šalių gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams, atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir apie save pranešusiems naudotojams.

(22)

Klausimyno atsakymus pateikė keturi atrinkti eksportuojantys Kinijos gamintojai, keturi atrinkti eksportuojantys Taivano gamintojai (įskaitant du, kurie, kaip paaiškėjo, nėra eksportuojantys gamintojai), vienas eksportuojantis Taivano gamintojas, kuris prašė taikyti individualų nagrinėjimą, du JAV (panašios šalies) gamintojai, keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, keturi atrinkti nesusiję importuotojai ir šeši naudotojai.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojai

Acciai Speciali Terni S.P.A. susijęs paslaugų centras

Skundo pateikėjas

Eksportuojantys Taivano gamintojai

Eksportuojantys KLR gamintojai

Susijęs Sąjungos importuotojas

(24)

Komisija surengė klausymus su eksportuojančiais gamintojais, asociacijomis ir importuotojais, įskaitant klausymus, kuriuose dalyvavo prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(25)

Atliekant tyrimą dėl dempingo ir žalos nagrinėtas 2013 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(26)

Nagrinėjamasis produktas – KLR ir Taivano kilmės plokšti valcavimo produktai iš nerūdijančiojo plieno, po šaltojo valcavimo toliau neapdoroti, kurių KN kodai šiuo metu 7219 31 00, 7219 32 10, 7219 32 90, 7219 33 10, 7219 33 90, 7219 34 10, 7219 34 90, 7219 35 10, 7219 35 90, 7220 20 21, 7220 20 29, 7220 20 41, 7220 20 49, 7220 20 81 ir 7220 20 89 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(27)

Plokšti šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai naudojami įvairioms paskirtims, pavyzdžiui, buitiniams prietaisams (pvz., skalbimo mašinų ir indaplovių vidaus detalėms), suvirintiems vamzdžiams ir medicinos prietaisams gaminti, taip pat maisto perdirbimo ir automobilių pramonės sektoriuose.

(28)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės naudojamas toms pačioms paskirtims.

(29)

Nustatyta, kad Sąjungos gamintojų gaminamų ir Sąjungoje parduodamų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų ir nagrinėjamosiose šalyse bei panašioje šalyje gaminamų ir jose parduodamų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų fizinės, cheminės ir techninės savybės ir pagrindinės panaudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip nagrinėjamosiose šalyse gaminamų ir eksportui į Sąjungą parduodamų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(30)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad kai kurių rūšių produktai (įskaitant siauras ir precizines juosteles) neturėtų būti įtraukti į tyrimo aprėptį, nes Sąjungos gamintojai negali visapusiškai patenkinti šių rinkos segmentų. Tačiau Sąjungos pramonė pateikė įrodymų, kad iš tiesų ji gali visapusiškai patenkinti šiuos rinkos segmentus.

(31)

Tos pačios šalys dėl precizinių juostelių toliau tvirtino, kad Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas, atlikęs analizę Outokumpu/INOXUM susijungimo byloje (5), šios rūšies produkto nusprendė nepriskirti susijusiai produkto rinkai. Tačiau apibrėžiant rinką susijungimo byloje dėmesys skiriamas paklausos ir pasiūlos pakeičiamumui. Antidempingo tyrimo atveju rinka apibrėžiama atsižvelgiant į tiriamojo produkto fizines savybes. Todėl antidempingo tyrime produkto rūšys gali skirtis pagal tam tikrus parametrus (plotį, nuokrypas, mechanines savybes). Be to, šios rūšies produktai nuo pat pradžių buvo įtraukti į tyrimą, nes su Sąjungos precizinių juostelių gamintojais buvo susisiekta atliekant padėties analizę.

(32)

Todėl Komisija atmetė tvirtinimą ir nepakeitė tiriamojo produkto apibrėžtosios srities.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą Komisija normaliąją vertę eksportuojantiems KLR gamintojams, kurie tvirtino ir įrodė, kad atitinka to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijus ir kuriems galima taikyti RER, nustato pagal to reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis.

(34)

Tam, kad nustatytų, ar įvykdyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, Komisija rinko būtiną informaciją ir prašė susijusių eksportuojančių gamintojų užpildyti RER formą. Nė vienas jų neprašė taikyti RER.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatyta remiantis kaina ar apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Tam reikėjo parinkti panašią šalį.

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad kaip tinkamą panašią šalį ketina naudoti JAV, ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas.

(37)

Komisija susisiekė su keliomis galimomis panašiomis šalimis (Indija, Pietų Afrika, Pietų Korėja, Taivanu ir JAV) ir remdamasi gauta informacija 32 žinomų panašaus produkto gamintojų Pietų Afrikoje, Pietų Korėjoje ir JAV paprašė pateikti informacijos. Informacijos apie gamintojus Indijoje negauta, todėl Indijos nebuvo galima laikyti galima panašia šalimi. Taivanas susijęs su šiuo tyrimu, todėl šiam tikslui buvo panaudota tiriamų gamintojų pateikta informacija.

(38)

Tik du JAV gamintojai atsakė į panašios šalies gamintojams skirtą klausimyną. Todėl Komisija turėjo rinktis JAV arba Taivaną.

(39)

JAV yra bent keturi dideli panašaus produkto gamintojai (trys yra vertikaliai integruoti, vienas – ne), o bendras gamybos ir suvartojimo lygis panašus į tokį lygį KLR. Taivane yra viena didelė vertikaliai integruotų gamintojų grupė, kuri pirmauja rinkoje nepaisant to, kad veikia keli maži neintegruoti gamintojai. Gamybos procesas JAV panašus į gamybos procesą Taivane ir į bent kelių eksportuojančių KLR gamintojų gamybos procesą. JAV ir Taivane naudojamos iš esmės tokios pačios žaliavos. JAV taiko antidempingo muitus Japonijai, Pietų Korėjai ir Taivanui, o Taivanas – KLR ir Pietų Korėjai. Tačiau į JAV ir Taivaną importuojama daug produkto, atitinkamai 17 ir 37 % šiose šalyse per tiriamąjį laikotarpį suvartoto kiekio. Pagrindinės į JAV eksportuojančios šalys: Meksika, KLR, Taivanas, Prancūzija, Suomija, Japonija ir Vokietija, o į Taivaną – KLR, Pietų Korėja, Japonija, Suomija ir Vietnamas.

(40)

Šiomis aplinkybėmis JAV laikoma tinkamesne panašia šalimi dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

(41)

Suinteresuotosios šalys nesutiko su tuo, kad JAV naudojama kaip panaši šalis, daugiausia dėl to, kad tariamai skiriasi gamybos procesas ir gamyboje naudojamos skirtingų rūšių žaliavos. Jos tvirtino, kad šiuo atžvilgiu Taivanas, kuris taip pat susijęs su šiuo tyrimu, būtų tinkamesnė panaši šalis nei JAV.

(42)

Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad JAV yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(43)

Eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikytas RER, normaliajai vertei nustatyti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą buvo naudojama iš bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų gauta informacija.

(44)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra dviejų bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos kiekvieno atrinkto eksportuojančio Kinijos gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remiantis dviejų bendradarbiaujančių panašaus produkto gamintojų bendras pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(45)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į atrinktiems eksportuojantiems gamintojams eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(46)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(47)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(48)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina. Komisija atsižvelgė į visus sandorius, kurie nurodyti, kaip pardavimo vidaus rinkoje sandoriai, nes nebuvo pagrindo abejoti, kad tai vidaus vartojimui skirti sandoriai.

(49)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(50)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, o vienas eksportuojantis gamintojas – per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas.

(51)

Jei eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą pardavė eksportui tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatoma remiantis už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(52)

Jei eksportuojantis gamintojas nagrinėjamąjį produktą pardavė eksportui į Sąjungą per susijusią bendrovę, veikiančią kaip importuotojas, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurios patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines (PBA) išlaidas, ir į gautą pelną.

(53)

Komisija atrinktų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(54)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kredito ir bankų mokesčius ir komisinius.

(55)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę panašioje šalyje (žr. 43–49 konstatuojamąsias dalis) Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

1 lentelė

Dempingo skirtumai (KLR)

(57)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl šis skirtumas apskaičiuotas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotais vidutiniais svertiniais dempingo skirtumais.

(58)

Tuo remiantis laikinasis dempingo skirtumas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams yra 30,0 %

(59)

Visiems kitiems eksportuojantiems nagrinėjamosios šalies gamintojams dempingo skirtumą Komisija nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(60)

Laikyta, kad bendradarbiavimo lygis yra aukštas, tad tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuojantiems gamintojams pagrįsti atrinktos bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, dempingo skirtumo dydžiu.

(61)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

2 lentelė

Dempingo skirtumai (KLR)

(62)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra kiekvieno tiriamo eksportuojančio gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Tiriamais eksportuojančiais gamintojais Komisija laikė atrinktus eksportuojančius gamintojus ir vieną eksportuojantį gamintoją, kuriam sutikta atlikti individualų nagrinėjimą. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo per tiriamąjį laikotarpį eksportui į Sąjungą apimties.

(63)

Komisija nustatė, kad tiriamų eksportuojančių gamintojų nurodyta pardavimo vidaus rinkoje apimtis apima didelį panašaus produkto kiekį, parduotą platintojams, kurie toliau jį eksportavo. Remiantis bendradarbiaujančių bendrovių pateiktais gamybos duomenimis ir panašaus produkto importo ir eksporto statistiniais Taivano duomenimis, atlikus skaičiavimą pasitvirtino, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodyta pardavimo vidaus rinkoje apimtis apėmė apie 50 % netiesiogiai eksportui parduoto kiekio, kuris nebuvo skirtas vidaus vartojimui.

(64)

Be to, Komisija nustatė, kad Taivano vidaus rinkoje esama nuolaidų sistemos. Vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas paaiškino, kad ši sistema sukurta siekiant paskatinti vietos paslaugų centrus (platintojus), kurie toliau eksportuoja savo plieno produktus. Dviejų pagrindinių gamintojų vidaus rinkoje nustatytos kainos, įskaitant nuolaidas, kas mėnesį viešai skelbiamos visiems platintojams, todėl net jei kiti gamintojai savo pirkėjams netaiko nuolaidų, prekių, kurios parduodamos vidaus rinkoje ir kurios toliau eksportuojamos, kainų nustatymui labai didelę įtaką darė Taivane veikusi kainodaros sistema.

(65)

Atsižvelgiant į faktus, nustatytus per patikrinimus vietoje, trijų eksportuojančių gamintojų paprašyta iš naujo išnagrinėti pardavimą Taivano vidaus rinkoje, apie kurį jie pranešė, ir atmesti visus pardavimo, kuris nebuvo skirtas vidaus vartojimui, atvejus. Tačiau jie tik patvirtino, kad nežinojo apie galutinę pirkėjams parduoto panašaus produkto paskirties vietą.

(66)

Kaip paaiškinta pirmiau 63 konstatuojamojoje dalyje ir siekdama užtikrinti, kad normalioji vertė būtų pagrįsta kainomis, nustatytomis tik vidaus vartojimui, Komisija ėmėsi konservatyvaus metodo dempingui laikinai apskaičiuoti ir naudojo nurodyto pardavimo galutiniams naudotojams Taivane duomenis. Galutiniais naudotojais Komisija laikė visus veiklos vykdytojus, kurie toliau perdirbo panašų produktą į kitą produktą, kuris jau nebebuvo panašus produktas. Pardavimui vidaus rinkoje nebuvo priskirtas pardavimas platintojams arba prekiautojams, nes Komisija per tyrimą nustatė, kad vienas pagrindinių Taivano platintojų, įsigijęs didelį panašaus produkto kiekį, kuris buvo nurodytas kaip jo tiekėjų pardavimas vidaus rinkoje, didžiąją šio įsigyto kiekio dalį eksportavo.

(67)

Tuo remiantis nustatyta, kad kiekvieno tiriamo eksportuojančio panašaus produkto gamintojo bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(68)

Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į tiriamiems eksportuojantiems gamintojams, kurių pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, eksportui į Sąjungą parduodamų produktų rūšis.

(69)

Vėliau Komisija nagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, tiriamų eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje parduotas tam tikrų rūšių produktų kiekis, palyginti su eksportui į Sąjungą parduotu tam tikrų rūšių produktų kiekiu, buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams per tiriamąjį laikotarpį apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % bendros tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(70)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(71)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:

(72)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu kaina.

(73)

Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:

(74)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad kai kurių rūšių produktų pardavimas vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį vidutinė svertinė kaina, jei buvo laikomasi 71 konstatuojamojoje dalyje nustatytų sąlygų, arba kaip tik pelningo pardavimo vidutinė svertinė kaina, jei tų sąlygų nesilaikyta. Kadangi tam tikrų rūšių panašaus produkto nebuvo parduoda arba jo buvo parduota nepakankamai, arba buvo nustatyta, kad jis nebuvo parduotas įprastomis prekybos sąlygomis, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(75)

Normalioji vertė apskaičiuota prie tiriamų eksportuojančių gamintojų vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(76)

Pakoreguotos vieno tiriamo eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudos. Kadangi didelį kiekį žaliavų, kurios buvo naudojamos panašiam produktui gaminti, taip pat įsigijo susijęs tiekėjas, Komisija šių žaliavų įsigijimo sąnaudas pakeitė tiriamo eksportuojančio gamintojo žaliavų gamybos sąnaudomis.

(77)

To paties eksportuojančio gamintojo atžvilgiu Komisija taip pat nustatė, kad koregavimas atsižvelgiant į metalo laužo vertę atliktas du kartus, nes žaliavų, kurios buvo paverstos į gatavus produktus, apimtis įvertinta neįskaičiuojant metalo laužo. Todėl Komisija atmetė metalo laužo vertės atskaitą iš gatavo produkto gamybos sąnaudų.

(78)

Tų rūšių produktų, kurių tipiškas kiekis nebuvo parduotas vidaus rinkoje, atžvilgiu pridėtos vidutinės PBA išlaidos ir sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas. Tų rūšių produktų, kurie visai nebuvo parduodami vidaus rinkoje, arba kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, atžvilgiu pridėtos vidutinės svertinės PBA išlaidos ir visų sandorių įprastomis prekybos sąlygomis vidaus rinkoje pelnas.

(79)

Tiriami eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportui pardavė arba tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, arba per nepriklausomus platintojus Taivane. Todėl eksporto kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(80)

Komisija tiriamų eksportuojančių gamintojų normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(81)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo atsižvelgdama į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Koreguota atsižvelgiant į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas, pakavimo, kredito ir bankų mokesčius ir komisinius.

(82)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai nepanaudojo valiutos kurso, kurs jiems buvo pateiktas antidempingo klausimynuose, nusiųstuose jiems prieš tikrinamuosius vizitus. Todėl Komisija sandorių vertę perskaičiavo naudodama klausimynuose pateiktą valiutos kursą.

(83)

Komisija palygino tiriamų eksportuojančių gamintojų, įskaitant dvi susijusias atrinktas bendroves ir vieną bendrovę, kuriai sutikta atlikti individualų nagrinėjimą, kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(84)

Tuo remiantis procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai yra tokie:

3 lentelė

Dempingo skirtumai (Taivanas)

(85)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Todėl šis skirtumas apskaičiuotas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotais skirtumais.

(86)

Tuo remiantis laikinasis dempingo skirtumas neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams yra 10,9 %

(87)

Visoms kitoms nagrinėjamosios šalies bendrovėms dempingo skirtumą Komisija nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Tam Komisija nustatė bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių bendrovių eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta visos nagrinėjamosios šalies eksporto į Sąjungą apimties (remiantis Eurostato importo statistiniais duomenimis) dalimi.

(88)

Šiuo atveju laikyta, kad bendradarbiavimo lygis yra aukštas, tad tuo remdamasi Komisija nusprendė dempingo skirtumą kitiems eksportuojantiems gamintojams pagrįsti bendrovės, kurios dempingo skirtumas yra didžiausias, dempingo skirtumo dydžiu.

(89)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

4 lentelė

Dempingo skirtumai (Taivanas)

(90)

Panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino devyni žinomi gamintojai. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(91)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo daugiau nei 3 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., iš atrinktų gamintojų surinkta informacija ir skunde pateiktais kitų Sąjungos gamintojų duomenimis. Didžiausias Sąjungos gamintojas nei bendradarbiavo, nei prieštaravo skundui. Atliekant tyrimą bendradarbiavo šeši Sąjungos gamintojai, kurių pardavimo ir gamybos apimtis sudarė apie 55 % Sąjungos apimties. Kaip nurodyta 8 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai, kurie pagamino apie 50 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(92)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad į Sąjungos pramonės apibrėžtį nereikėtų įtraukti vieno atrinkto Sąjungos gamintojo, nes jis importavo didelį nagrinėjamojo produkto kiekį. Tačiau Sąjungos gamintojo importas iš nagrinėjamųjų šalių sudarė mažiau nei 5 % viso nagrinėjamojo produkto importo ir mažiau nei 2 % jo pardavimo Sąjungoje apimties. Tuo remiantis šiuo etapu manoma, kad šis Sąjungos gamintojas priklauso Sąjungos pramonei.

(93)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad neatrinkus didžiausio Sąjungos gamintojo atrinktų bendrovių grupė yra netipiška. Kaip jau nurodyta, atrinkti keturi Sąjungos gamintojai pagamina apie 50 % viso panašaus produkto Sąjungoje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad atrinktų bendrovių grupė buvo tipiška. Bet kuriuo atveju didžiausias gamintojas apie save nepranešė.

(94)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos pramonės nuosavos produkcijos padavimo apimtimi, kurią nurodė atrinkti gamintojai, skunde pateiktais kitų Sąjungos gamintojų duomenimis ir Eurostato statistiniais importo į Sąjungos rinką apimties duomenimis.

(95)

Sąjungos suvartojimo raida:

5 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(96)

Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat augo – iš viso 4 %

(97)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikėtų vertinti bendrai.

(98)

Nustatytas su importu iš KLR ir Taivanu susijusio dempingo skirtumas buvo didesnis už de minimis ribą, nustatytą pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje. Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Per tiriamąjį laikotarpį Taivanui teko 5,1 %, o KLR – 4,3 % rinkos dalys.

(99)

Dempingo kaina iš KLR ir Taivano importuojamo produkto ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Tiksliau importuoti produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje pagamintu panašiu produktu, nes visi produktai atitinka tuos pačius pasaulinius standartus ir dėl to juos galima pakeisti. Be to, jie parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir toms pačioms pirkėjų kategorijoms.

(100)

Taivano plieno ir geležies pramonės asociacija (TSIIA) tvirtino, kad Komisija neturėtų bendrai vertinti importo dempingo kaina iš KLR ir Taivano poveikio. Ji tvirtino, kad nors plokščius šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno produktus pagal pagrindinį reglamentą galima laikyti panašiu produktu, Taivano produktai Sąjungos rinkoje parduodami ne tokiomis pačiomis konkurencijos sąlygomis kaip iš Kinijos importuojami produktai. Jie skiriasi daugiausia pagal markę ir rūšį, nes Taivano produktai yra aukštesnės kokybės.

(101)

Tvirtinimas dėl skirtingų markių susijęs tik su specializuotais produktais, kurie sudaro mažiau nei 1 % importo apimties. Be to, visi produktai (ES, Kinijos ir Taivano) atitinka tuos pačius pasaulinius standartus, taip pat nepateikta tvirtinimų ir neišvardyta Sąjungoje gaminamo panašaus produkto ir importuojamo produkto fizinių savybių skirtumų, taigi argumentas yra nepagrįstas. Todėl tvirtinimas buvo atmestas.

(102)

Taigi, tenkinami visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai ir siekiant nustatyti žalą importas iš KLR ir Taivano nagrinėtas bendrai.

(103)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi statistiniais Eurostato importo apimties duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta tokiu pačiu pagrindu.

(104)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

6 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(105)

Bendrai apskaičiuota importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 70 % nuo 184 140 t 2010 m. iki 312 517 t per tiriamąjį laikotarpį. Importas per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat didėjo, išskyrus 2012 m., kai importo apimtis buvo didesnė nei 2010 m., tačiau mažesnė nei 2011 m.

(106)

Bendrai apskaičiuota rinkos dalis padidėjo 63 % – nuo 5,8 % iki 9,5 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Rinkos dalis, panašiai kaip importo apimtis, per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat didėjo, išskyrus 2012 m.

(107)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi statistiniais Eurostato importo vertės ir apimties duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo nustatytas remiantis atrinktų Sąjungos gamintojų, atrinktų eksportuojančių gamintojų ir eksportuojančio gamintojo, kuriam sutikta taikyti individualų nagrinėjimą, kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje, pateiktais klausimyno atsakymais.

(108)

Vidutinės svertinės importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių kainos raida:

7 lentelė

Importo kainos

(109)

KLR ir Taivano importo kainos 2010–2011 m. pirmiausia padidėjo 6 procentiniais punktais. Vėliau jos sumažėjo 19 procentinių punktų ir iš viso sumažėjo 13 % Tiek KLR, tiek Taivano importo kainos keitėsi panašiai, išskyrus 2012 m., kai KLR importo kainos vis dar buvo palyginti didelės, tačiau Taivano importo kainos jau buvo palyginti mažos. Abiejų šalių importo kainos nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio toliau mažėjo.

(110)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(111)

Lygintos kiekvienos rūšies produkto sandorių kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas, komisinius ir pristatymo sąnaudas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungos rinką vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 9,6–11,3 %

(112)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad eksportuojantys gamintojai produktą beveik išimtinai parduoda nepriklausomiems platintojams arba paslaugų, susijusių su plieno gaminiais, centrams, o Sąjungos pramonė – platintojams, paslaugų, susijusių su plieno gaminiais, centrams ir galutiniams naudotojams. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad šis prekybos lygio skirtumas neturėjo poveikio kainoms. Priešingai, nepriklausomi platintojai ir paslaugų, susijusių su plieno gaminiais, centrai tvirtino, kad Sąjungos gamintojai jiems nesuteikia palankesnių pardavimo sąlygų nei naudotojams.

(113)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(114)

Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, galimai Sąjungos pramonės patirtai žalai nustatyti buvo atlikta atranka. Atrinkti keturi gamintojai.

(115)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija makroekonominius rodiklius vertino remdamasi iš atrinktų gamintojų gautais duomenimis ir skunde pateiktais kitų Sąjungos gamintojų duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(116)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis.

(117)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(118)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad žalai įvertinti turėtų būti nuosekliai naudojami atrinktų Sąjungos gamintojų duomenys, o ne rodikliai skirstomi į makroekonominius ir mikroekonominius. Jos tvirtino, kad atskira makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių analizė priklausė nuo skundo pateikėjo manipuliacijų, nes skundo pateikėjas galėjo paveikti duomenų rinkimą makroekonominiu lygmeniu, kadangi sprendimas dėl to, ar konkretus rodiklis buvo makroekonominis ar mikroekonominis, buvo pagrįstas tuo, ar yra apie tą rodiklį informacijos.

(119)

Komisija nustatė ir analizavo makroekonominius rodiklius, nes jie buvo pagrįsti Sąjungos lygmens duomenimis, o ne tik atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis. Kalbant apie makroekonominius rodiklius laikomasi nuomonės, kad, palyginti su tik dalies pramonės duomenimis, išsamūs visos Sąjungos pramonės duomenys, į kuriuos įtraukiami ir atrinktų bendrovių duomenys, geriau atspindi nagrinėjamuoju laikotarpiu buvusią padėtį.

(120)

Skundo pateikėjo pateikti duomenys makroekonominiams rodikliams įvertinti laikyti tiksliais ir patikimais. Duomenys patikrinti pagal atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktą informaciją pagrįstumui nustatyti. Reikia pažymėti, kad jei atliekant žalos analizę būtų nuosekliai naudojami tik atrinktų Sąjungos gamintojų pateikti duomenys, makroekonominiai rodikliai rodytų blogesnę padėtį. Nebuvo priežasčių nustatyti, kad skundo pateikėjas būtų tyčia nepateikęs informacijos, kad galėtų paveikti žalos analizę. Todėl nėra pagrindo neatsižvelgti į skundo pateikėjo pateiktą informaciją, susijusią su makroekonominiais rodikliais. Taigi, argumento, kad atliekant žalos analizę turėtų būti remiamasi tik atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, negalima priimti.

(121)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų (šalto valcavimo lygmeniu) ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(122)

2010–2012 m. gamybos apimtis nesikeitė. Nuo 2012 m. iki tiriamojo laikotarpio gamybos apimtis sumažėjo net 6 procentiniais punktais, t. y. iš viso 5 %, nors paklausa nesikeitė.

(123)

Tuo pačiu metu gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo 4 % Tam tikrą gamybos pajėgumų padidėjimą būtų galima priskirti geresniam mašinų panaudojimui dėl Sąjungos pramonės vykdytų veiksmingumo programų.

(124)

Dėl to pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 % Žinoma, kad plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų pramonės sektoriuje 100 % pajėgumų naudojimo ilguoju laikotarpiu neįmanoma pasiekti ir užtikrinti. Tačiau Sąjungos gamintojų nagrinėjamuoju laikotarpiu pasiektas pajėgumų naudojimas yra kur kas mažesnis nei 90 % viršijantis pajėgumų naudojimas, kurį, kaip manoma, galima pasiekti dėl ilgalaikės gamybos apimties. Be to, kadangi skirtumas tarp gamybos pajėgumų ir ilgalaikės gamybos apimties yra nedidelis, tai negalėjo turėti poveikio nustatytai mažėjančiai Sąjungos pramonės tendencijai.

(125)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(126)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nesikeitė, tik 2012 m. buvo šiek tiek didesnė.

(127)

Kadangi Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo, kaip nurodyta 96 konstatuojamojoje dalyje, dėl gana pastovios pardavimo apimties Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 % Panašiai kaip pardavimo apimties atveju, 2012 m. padėtis buvo palankesnė.

(128)

Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo apimtis augančioje rinkoje iš esmės nesikeitė. Tuo pačiu metu importas iš nagrinėjamųjų šalių gerokai padidėjo. Dėl to rinka nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo 140 000 t praktiškai vien dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, kurio apimtis per tą patį laikotarpį padidėjo apytikriai 128 000 t. Todėl Sąjungos pramonė iš viso negalėjo pasinaudoti rinkos augimu.

(129)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Užimtumas ir našumas

(130)

Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius 2011 m. sumažėjo 2 procentiniais punktais, 2012 m. – dar 4 procentiniais punktais ir per tiriamąjį laikotarpį – dar 5 procentiniais punktais, o tai rodo akivaizdžią mažėjimo tendenciją. Darbuotojų skaičiaus racionalizavimą būtų galima paaiškinti Sąjungos gamintojų vykdytais įvairiais veiksmingumo planais ir gamybos apimties sumažėjimu.

(131)

Plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų pramonė apskritai laikoma kapitalo imlia pramone. Vis dėlto Sąjungos pramonės nurodyta užimtumo padėtis yra reikšminga. Be to, po žaliavų darbo sąnaudos yra antras svarbiausias sąnaudų rodiklis, jos vidutiniškai sudaro apie 10–15 % visų sąnaudų. Todėl užimtumas šiam pramonės sektoriui yra svarbus žalos rodiklis.

(132)

Sąjungos pramonės našumas 2011 m. šiek tiek sumažėjo 3 procentiniais punktais, 2012 m. padidėjo 10 procentinių punktų ir per tiriamąjį laikotarpį vėl sumažėjo 1 procentiniu punktu. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu jis padidėjo 6 procentiniais punktais – nuo 242 t darbuotojui iki 257 t darbuotojui, nors darbuotojų skaičius mažėjo, o tai rodo didesnį veiksmingumą.

(133)

Visi dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas faktinių dempingo skirtumų dydis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(134)

Tai antrasis antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. To paties KLR, Pietų Korėjos ir Taivano kilmės produkto importas jau tirtas 2008–2009 m. (6) Nors po to tyrimo antidempingo priemonių nebuvo nustatyta, per tyrimą preliminariai patvirtinta, kad jau tuo metu dempingas vykdytas (7).

(135)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(136)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 11 % 2011 m. kainos padidėjo 6 %, tačiau vėliau iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos jos sumažėjo 17 procentinių punktų.

(137)

Visų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų (įskaitant galiausiai eksportuotas prekes) vieneto gamybos sąnaudos iš esmės atitiko pardavimo kainų tendenciją ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 % Tačiau pardavimo kainų ir vieneto gamybos sąnaudų negalima tiesiogiai palyginti, nes gamybą ir pardavimą skiria tam tikra laiko atkarpa. Vidutinis Sąjungos pramonės atsargų lygis sudarė apie 15 % apyvartos, todėl vidutiniškai gamybą nuo pardavimo skiria maždaug 2 mėnesių laikotarpis.

(138)

Apskritai tiek gamybos sąnaudas, tiek pardavimo kainas veikia žaliavų, daugiausia chromo ir nikelio, kainų pokyčiai. Iš tikrųjų Sąjungos pramonė kainas nustato taikydama vadinamąjį papildomo lydinio mokesčio metodą. Pagal šį metodą kainas sudaro fiksuota bazinė kaina ir papildomas lydinio mokestis, kuris svyruoja nelygu plieno markės cheminė sudėtis ir Londono metalų biržos kotiruojama lydinių kaina. Todėl kainos yra susietos su plieno marke ir atitinkamomis žaliavų kainomis.

(139)

Suinteresuotosios šalys siūlė Sąjungos pramonės pardavimo kainų tendenciją analizuoti neatsižvelgiant į papildomą lydinio mokestį. Kadangi Sąjungos pramonė neturi poveikio nikelio kainai, suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Komisija turėtų atsižvelgti tik į bazinę kainą.

(140)

Bendrą kainą iš tiesų sudaro bazinė kaina ir papildomas lydinio mokestis, o pirkėjai paprastai žino apie šį suskirstymą. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu šie du kainos elementai paprastai sąskaitoje faktūroje nebuvo atskirai nurodomi. Tokiais atvejais iki sąskaitos faktūros išduotuose dokumentuose, pvz., užsakymuose ar užsakymų patvirtinimuose, paprastai taip pat šie elementai atskirai nenurodomi.

(141)

Todėl bazinės kainos raida analizuota remiantis suinteresuotųjų šalių pateikta viešai prieinama informacija. Iš šios informacijos matyti, kad bendra 304 prekių markei (8) priskiriamų produktų Vokietijoje (9) kaina smulkiai suskaidyta į bazinę kainą ir papildomą lydinio mokestį. Papildomas lydinio mokestis svyravo pagal žaliavų kainų pokyčius, tačiau bazinė kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo – nuo apytikriai 1 200 EUR/t 2010 m. ji sumažėjo 20 % iki apytikriai 1 000 EUR/t tiriamuoju laikotarpiu. Nors galbūt ne visų produktų ir ne visų Sąjungos gamintojų taikoma kaina tiek sumažėjo, tačiau tokio dydžio sumažėjimas patvirtina išvadą, kad mažėjo ne tik papildomas lydinio mokestis, bet ir bazinė kaina.

(142)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(143)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo ir apskritai nuo 2010 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 8 %.

(144)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atsargos

(145)

Atsargų kiekis 2010–2011 m. beveik nesikeitė, 2012 m. sumažėjo 13 procentinių punktų ir per tiriamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo 7 procentiniais punktais. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį atsargų sumažėjo maždaug 7 % Kadangi daugiausia gaminama pagal užsakymą, atsargos šiam pramonės sektoriui nėra reikšmingas rodiklis.

(146)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

14 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(147)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Atrinktų gamintojų pelningumas visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiamas – 2010–2012 m. jis sumažėjo 1,5 procentinio punkto, o per tiriamąjį laikotarpį padidėjo 0,5 procentinio punkto ir buvo – 1,6 % Kaip paaiškinta 141 konstatuojamojoje dalyje, pelningumas buvo neigiamas iš esmės dėl nuolat mažėjančios bazinės kainos, o ne dėl žaliavų, pvz., nikelio kainų, svyravimo.

(148)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas trejus iš ketverių nagrinėjamųjų metų – jis padidėjo 2011 m., tačiau po to vėl pradėjo mažėti. 2011 m. jis laikinai padidėjo dėl to, kad labai sumažėjo pusiau gatavų produktų atsargų.

(149)

Investicijos mažėjo – 2011 m. jos sumažėjo 9 %, 2012 m. – dar 6 % ir per tiriamąjį laikotarpį – dar 2 % Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį jos sumažėjo 17 procentinių punktų.

(150)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Per visus ketverius nagrinėjamuosius metus ji buvo neigiama. 2011 m. ji sumažėjo 146 %, 2012 m. – dar 124 % ir per tiriamąjį laikotarpį pasiekė – 3,1 %

(151)

Visų keturių atrinktų gamintojų pajėgumui padidinti kapitalą darytas neigiamas poveikis, nes dėl jų neigiamo pelningumo jie negalėjo gauti finansavimo iš bankų. Gamintojai turėjo naudoti lėšas, gautas iš kitos grupės bendrovių.

(152)

Dauguma Sąjungos pramonės žalos rodiklių per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo. Gamybos apimtis sumažėjo 5 %, dėl to pajėgumų naudojimas sumažėjo 8 % Dėl nekintančios pardavimo apimties augančioje rinkoje rinkos dalis sumažėjo 5 % Užimtumas sumažėjo 11 %, o darbo sąnaudos padidėjo 8 % Investicijos sumažėjo 17 %, o investicijų grąža per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama ir toliau blogėjo.

(153)

Vieninteliai žalos rodikliai, kurie akivaizdžiai šiek tiek gerėjo – gamybos pajėgumai ir našumas. Bet kuriuo atveju šis gamybos pajėgumų padidėjimas atitinka suvartojimo didėjimą per nagrinėjamąjį laikotarpį. Našumas didėjo dėl to, kad sumažėjo darbuotojų skaičius.

(154)

Tam tikri žalos veiksniai 2011 ar 2012 m. laikinai šiek tiek pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir tada vėl pablogėjo – pvz., rinkos dalis, pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos. Pelningumas buvo neigiamas per visus ketverius metus, o grynųjų pinigų srautas – per trejus iš ketverių metų.

(155)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(156)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Nagrinėti šie veiksniai: importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksportas, energijos kainos, pertekliniai pajėgumai ir konkurencija Sąjungoje.

(157)

Sąjungos suvartojimas per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 %, tačiau importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis per tą patį laikotarpį padidėjo 70 %, o Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis mažėjo. Nustatyta, kad sutapo importui tenkančios rinkos dalies didėjimas ir Sąjungos pramonei tenkančios rinkos dalies mažėjimas. Importui tenkanti rinkos dalis kiek mažiau didėjo 2012 m., o vėliau per tiriamąjį laikotarpį vėl gerokai padidėjo; Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis taip pat 2012 m. nemažėjo, o per tiriamąjį laikotarpį vėl gerokai sumažėjo. Todėl akivaizdu, kad sutapo metas, kai Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį ir padidėjo importas dempingo kaina.

(158)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 13 % Sąjungos pramonės kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 11 % Tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos priverstinai mažintos 9,6 %–11,3 % ir taip darytas spaudimas Sąjungos pramonės kainoms. Dėl didėjančio importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina kainodaros politikos Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti savo rinkos dalies arba veikti pelningai.

(159)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad iš nagrinėjamųjų šalių importuoti produktai nekonkuruoja su Sąjungos pramonės parduodamais produktais. Tariamai iš nagrinėjamųjų šalių daugiausia importuojami ploni produktai, kurių storis mažesnis kaip 2 mm, o storesnius produktus daugiausia tiekia Sąjungos pramonė. Šis tvirtinimas nebuvo patvirtintas per tyrimą nustatytais faktais. Iš tikrųjų, eksportuojantys gamintojai ir Sąjungos pramonė parduoda storus produktus, kurių storis didesnis nei 2 mm, ir plonus produktus, kurių storis yra mažesnis. Be to, tiek Sąjungos pramonės, tiek atrinktų eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų storų ir plonų produktų santykis yra panašus – apie 30–35 %

(160)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad nebuvo sąsajų tarp importo iš KLR apimties ir kainų ir Sąjungos pramonės pelningumo. Tiksliau jos teigė, kad 2011–2012 m. importo iš KLR apimtis sumažėjo, o kainos nesikeitė, ir dėl to tariamai negalėjo sumažėti vidutinės kainos Sąjungos rinkoje. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės nuostoliai padidėjo, o pardavimo apimtis iš esmės nesikeitė.

(161)

Tačiau šiuo atveju dėmesys pasirinktinai sutelkiamas vien tik į dvejus metus, o ne į visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Analizuojant visą laikotarpį buvo akivaizdu, kad itin padidėjus importui dempingo kaina ne tik sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas – ji taip pat prarado rinkos dalį, sumažėjo jos gamybos apimtis, pajėgumų naudojimas, užimtumas, investicijos ir investicijų grąža. Nors 2012 m. nelabai atspindėjo bendrų tendencijų, apskritai jos buvo neigiamos. Žalos rodikliai vertinami per ilgesnį ketverių metų laikotarpį tam, kad išvados nebūtų padarytos remiantis pavieniais pokyčiais, jeigu tokių būta. Bet kuriuo atveju importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina poveikis buvo vertintas bendrai dėl 97–102 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių. Taigi, nebuvo pagrindo atskirai vertinti vien tik importo iš KLR dempingo kaina poveikio.

(162)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad rinkos dalis, kurią Sąjungos pramonė prarado dėl importo iš Taivano, buvo nežymi. Remiantis skunde pateikta informacija importas iš Taivano per tiriamąjį laikotarpį sudarė 4,98 % rinkos ir nuo 2010 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 1,09 % Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad dėl to neįmanoma, kad Taivano eksportas būtų padaręs žalą, kurią nurodė skundo pateikėjai.

(163)

Remiantis tyrimo nustatytaisiais faktais, importo iš Taivano rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai sumažėjo ir per tiriamąjį laikotarpį sudarė 5,1 % Per tyrimą taip pat aiškiai nustatyta, kad dėl šio importo dempingo kaina priverstinai labai sumažintos Sąjungos pramonės pardavimo kainos. Taigi, priešingai suinteresuotosios šalies tvirtinimui, dėl importo iš Taivano dempingo kaina buvo daromas spaudimas kainoms ir kartu su importu iš Kinijos dempingo kaina daryta žala Sąjungos pramonei, kaip aptarta pirmiau. Primenama, kad importo iš abiejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina poveikis buvo vertintas bendrai dėl 97–102 konstatuojamosiose dalyse paaiškintų priežasčių. Taigi, tik importo iš Taivano dempingo kaina poveikis nebuvo atskirai vertintas.

(164)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad importo iš Taivano apimtis buvo pervertinta, nes į ją tariamai įskaičiuotas didelis kiekis Kinijos ar Korėjos kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų, kurie neteisingai deklaruoti kaip Taivano kilmės. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas įrodymais.

(165)

Tačiau bendradarbiaujančios Taivano bendrovės (gamintojai ir kitos bendradarbiaujančios šalys) nurodė eksportavusios tokį produkto kiekį, kuris sudarė didžiąją Taivano importo dalį. Taigi, tariamai neteisingai deklaruoti ne Taivano kilmės produktai galėjo turėti tik labai nedidelio poveikio, jei tokio apskritai būta.

(166)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad eksportuojančių Kinijos ir Taivano gamintojų, kaip ir Sąjungos pramonės, kainos buvo susijusios su nikelio kaina. Gali būti, kad ilgainiui eksportuojančių gamintojų kainos tapo priklausomomis nuo žaliavų kainų, tačiau tai nesusiję su kainos absoliutaus lygio aspektu. Dėl to per tyrimą nustatyta, kad tiek dėl Kinijos, tiek dėl Taivano kainų Sąjungos pramonės kainos priverstinai mažintos 9,6–11,3 % Tvirtinimas (jei pagrįstas), kad Kinijos, Taivano ir Sąjungos pramonės kainų raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo tokia pati, tik leistų padaryti išvadą, kad dėl Kinijos ir Taivano eksporto Sąjungos pramonės kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį buvo vienodai priverstinai mažinamos.

(167)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad tariamai didėjančios investicijos rodo, kad Sąjungos pramonei nebuvo daroma materialinė žala. Tačiau šis tvirtinimas per tyrimą nepasitvirtino. Iš tiesų, kaip nurodyta 149 konstatuojamojoje dalyje, investicijos per nagrinėjamąjį laikotarpį nuolat mažėjo – iš viso 17 %

(168)

Komisija šiuo etapu padarė išvadą, kad dėl padidėjusio importo iš nagrinėjamųjų šalių mažomis dempingo kainomis Sąjungos pramonei daryta materialinė žala.

(169)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

15 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(170)

Daugiausia iš trečiųjų šalių importuota iš Indijos, Pietų Korėjos, Pietų Afrikos ir JAV – kiekvienai jų per tiriamąjį laikotarpį teko 1,6–2,8 % rinkos dalys. Visoms trečiosioms šalims teko 10,8 % rinkos dalis.

(171)

Iš Indijos praktiškai per visą nagrinėjamąjį laikotarpį importuota tik 1 % ar mažiau produkto. Importui iš Indijos per tiriamąjį laikotarpį tik vieną kartą teko didesnė nei 1 % rinkos dalis (1,9 %).

(172)

Pietų Korėjai tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo palyginti stabili, ji 2010–2012 m. sumažėjo nuo 2,3 % iki 1,9 %, o per tiriamąjį laikotarpį galiausiai padidėjo tik iki 2,8 %

(173)

Importo iš Pietų Afrikos ir JAV apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį mažėjo. Importui iš Pietų Afrikos tenkanti rinkos dalis sumažėjo nuo 2,1 % iki 1,6 %, o importui iš JAV – nuo 3,0 % iki 2,8 %

(174)

Dėl Eurostato duomenimis pagrįstų kainų galima pastebėti, kad importo iš Pietų Korėjos kaina buvo mažesnė už importo iš KLR ir Taivano kainą, importo iš Pietų Afrikos kaina buvo tokia pati, o importo iš Indijos ir JAV kainos buvo didesnės. Vis dėlto pažymėtina, kad nagrinėjamasis ir (arba) panašus produktas – tai įvairių plieno markių produktai, kurių kainos gerokai skiriasi ir į kurias nebuvo galima atsižvelgti pagal Eurostato duomenis nustatant vidutinę kainą.

(175)

Suinteresuotosios šalys nurodė importą iš kitų trečiųjų šalių, be kita ko, iš JAV, Pietų Korėjos, Indijos ir Pietų Afrikos. Jos tvirtino, kad šis importas turėjo padaryti poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, ir kadangi importo iš kitų trečiųjų šalių, kurios nesusijusios su Komisijos tyrimu, apimtis yra labai didelė, dėl žalos, kurią padarė importas iš kitų šalių, nederėtų kaltinti importo iš KLR ir Taivano.

(176)

Kaip paaiškinta pirmiau, per tiriamąjį laikotarpį tarp kitų šalių, iš kurių į Sąjungą importuoti plokšti šaltai valcuoti nerūdijančiojo plieno produktai, Taivanui ir KLR teko didžiausia rinkos dalis (atitinkamai 5,1 ir 4,3 %) Nė vienos kitos šalies importui per nagrinėjamąjį laikotarpį neteko didesnė nei 3 % rinkos dalis. Be to, nors importui iš nagrinėjamųjų šalių tenkanti rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 3,7 procentinio punkto, visam kitam importui iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, tenkanti rinkos dalis buvo palyginti stabili ir per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo tik 0,2 procentinio punkto.

(177)

Todėl atsižvelgdama į stabilią importo apimties tendenciją Komisija preliminariai padarė išvadą, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių Sąjungos pramonei didelė žala nedaryta.

(178)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

16 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(179)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimtis mažėja; eksporto apimtis ir pardavimo kainos buvo padidėjusios tik vieną kartą 2011 m. Apskritai atrinktų gamintojų eksporto apimtis sudaro apie 12 % jų visos produkcijos. Dėl sumažėjusio eksporto galėjo sumažėti gamyba, tačiau atsižvelgiant į tai, kokią nedidelę dalį sudaro eksportas, palyginti su pardavimu Sąjungoje, dėl eksporto Sąjungos pramonei galėjo būti daroma tik labai nedidelė žala.

(180)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos pramonei žala daryta dėl didelių energijos sąnaudų, kurios, kaip nurodyta, buvo 20 % didesnės nei KLR. Tačiau energijos sąnaudos yra nežymus plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų sąnaudų veiksnys, paprastai jos sudaro mažiau nei 10 % visų sąnaudų. Nesvarstant, ar energijos sąnaudos KLR atitinka rinkos vertę, energijos kainų skirtumas negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei.

(181)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad priešingai, nei teigiama skunde, Sąjungos pramonei kenkė dideli pertekliniai pajėgumai. Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 77 % 2010 m. iki 70 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Tačiau Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai ir suvartojimas Sąjungos rinkoje keitėsi panašiai – per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 4 % Taigi, pajėgumų naudojimas sumažėjo dėl to, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti augančia rinka, nes šį augimą patenkino importas iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Todėl tariamai susidarę pertekliniai pajėgumai yra veikiau importo dempingo kaina pasekmė, o ne Sąjungos pramonei darytos žalos priežastis.

(182)

Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonės energijos sąnaudos ir tariami pertekliniai pajėgumai negalėjo padaryti žalos.

(183)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų importas iš KLR padidėjo dėl to, kad Sąjungoje pajėgumai buvo sutelkti nedideliam tiekėjų skaičiui, todėl naudotojai Sąjungoje neturėjo didelio Sąjungos gamintojų pasirinkimo. Tačiau per pastaruosius 10 metų Sąjungos rinkoje visą laiką veikė keturi vidutinio dydžio ir keletas mažųjų tiekėjų. Nors per tą laikotarpį kai kurių šių bendrovių savininkai pasikeitė, tiekėjų skaičius išliko toks pat. Todėl importas iš Kinijos dempingo kaina padidėjo ne dėl tiekėjų skaičiaus sumažėjimo Sąjungoje.

(184)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad Sąjungos rinka buvo labai koncentruota ir importas iš nagrinėjamųjų šalių negalėjo padaryti jokios žalos Sąjungos pramonei. Jos tvirtino, kad importo iš Azijos apimtis buvo nepakankama, kad varžytų konkurenciją, ir negalėjo trukdyti Sąjungos pramonei didinti kainų. Dėl to tos pačios šalys nurodė Komisijos sprendimą dėl susijungimo, kuriuo 2012 m. lapkričio mėn. patvirtintas Outokumpu ir Inoxum susijungimas (10) (atsižvelgiant į įsipareigojimus) (toliau – Sprendimas dėl Outokumpu susijungimo).

(185)

Tačiau susijungimo procedūros analizė ir antidempingo tyrimas yra skirtingi teisiniai dalykai, kurių tikslai skiriasi. Per susijungimo procedūrą analizuojama, ar dėl siūlomo susijungimo kiltų konkurencijos problemų, o per antidempingo tyrimą analizuojama, ar Sąjungos pramonei gresia žalingas dempingas.

(186)

Bet kuriuo atveju, priimant Sprendimą dėl Outokumpu susijungimo, nagrinėta, ar grupei Outokumpu įsigijus bendrovę Inoxum Sąjungos rinkoje atsirastų dominuojantis subjektas. Bendrai Outokumpu ir Inoxum subjektui tektų didesnė nei 50 % rinkos dalis ir pagrindinių gamintojų skaičius sumažėtų nuo keturių iki trijų. Pagal susijungimo sprendimą grupė Outokumpu buvo įpareigota parduoti dalį bendrovės Inoxum, įskaitant gamybos bendrovę Acciai Speciali Terni (AST). Šio pardavimo tikslas buvo būtent išlaikyti konkurenciją plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Sąjungos rinkoje ir, nors planuota, kad susijungimo subjektui (Outokumpu ir visas Inoxum turtas, įskaitant AST) tektų daugiau nei 50 % Sąjungos rinkos, taip neįvyko. Vietoje to ir toliau veikia keturi vidutinio dydžio subjektai ir keletas mažųjų įmonių, kurie konkuruoja tarpusavyje, tačiau nė viena šių šalių neturi tokios galios rinkoje, kurią būtų turėjęs siūlomas susijungimo subjektas, nagrinėtas per susijungimo bylą.

(187)

Suinteresuotosios šalys taip pat nurodė, kad priimant Sprendimą dėl Outokumpu susijungimo diskutuota, kad Sąjungos gamintojų neribojo importas iš Azijos tais laikotarpiais, kai dėl nikelio kainų svyravimų, valiutos kurso ir Londono metalų biržos nikelio kainų importas iš Azijos nebuvo toks konkurencingas. Priimant Sprendimą dėl Outokumpu susijungimo pastebėta, kad „net jei apribojimai dėl importo dabar gali būti nedideli, įmanoma, kad ateityje jie bus didesni“ (11), o tada vertinti galimi pokyčiai rinkoje. Atlikus dabartinį tyrimą nustatyta: importui iš nagrinėjamųjų šalių per tiriamąjį laikotarpį teko 9,5 % rinkos dalis, kuri, palyginti su 2010 m., padidėjo 70 % Taip pat nustatyta, kad dėl šio importo dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos priverstinai mažintos 9,6–11,3 %

(188)

Be to, tai, kad paklausa Sąjungos rinkoje yra pakankamai stabili, kai kainos labai svyruoja, nereiškia, kad pirkėjai nekreipia dėmesio į kainas. Nors dėl mažesnių kainų, kurias siūlo eksportuotojai, Sąjungos rinkoje suvartojimas nedidėja, tačiau atlikus tyrimą akivaizdžiai pastebėta, kad pirkėjai pasirengę įsigyti didesnį kiekį mažomis kainomis importuoto produkto. Kadangi dėl šio mažomis kainomis importuoto produkto paklausa nedidėja, reiškia produktas mažomis kainomis parduodamas kitų rinkos veikėjų sąskaita, daugiausia – Sąjungos pramonės sąskaita.

(189)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos pramonės parduodamo produkto asortimentas yra didesnis, nei bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų. Tačiau per tiriamąjį laikotarpį apie 75 % Sąjungos pramonės parduotų produktų buvo susiję su keturiomis standartinėmis plieno markėmis (304, 304L, 316L ir 430). Nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai parduoda įvairaus pločio, storio ir apdirbimo visų šių markių produktus. O šioms vartojimo prekių plieno markėms nepriskiriami produktai tiesiogiai konkuruoja, nes juos taip pat parduoda nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai.

(190)

Nė viena suinteresuotoji šalis per šį tyrimą nekėlė klausimo dėl produkto kokybės. Sprendime dėl Outokumpu susijungimo nustatyta, kad nors ne Europos gamintojų produktų kokybę galima laikyti panašia į Europos gamintojų produktų kokybę (12), taip pat nustatyta, kad konkrečių reikalavimų turintys pirkėjai negali pirkti produkto Azijoje (13). Tačiau, kaip paaiškinta pirmiau, didžioji dalis Sąjungos pramonės parduodamų produktų yra vartojimo prekės, kurių kokybė yra panaši.

(191)

Kitos priežastys, dėl kurių kai kurie pirkėjai neperka importuotų plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų, yra ilgesni terminai dėl ilgo gabenimo iš nagrinėjamųjų šalių ir mažiau palankios nagrinėjamųjų šalių gamintojų siūlomos mokėjimo sąlygos. Tačiau šios priežastys daugiausia aktualios tiesiogiai iš gamyklos perkantiems pirkėjams, kurie sudaro tik apie trečdalį Sąjungos rinkos.

(192)

Tuo tarpu didžioji dalis produktų buvo parduodama per paslaugų, susijusių su plieno gaminiais, centrus, o tai sudaro apie du trečdalius Sąjungos rinkos. Iš tiesų beveik visus produktus nagrinėjamosios šalys parduoda per nepriklausomus paslaugų centrus, kurie produktus taip pat perka iš Sąjungos pramonės. Šiuo atveju pirkėjui svarbu, kokias mokėjimo sąlygas siūlo platintojas. Kadangi tokiu atveju produktai dažniausiai parduodami iš atsargų platintojui, taip pat svarbu terminai, per kuriuos platintojas gabena prekes naudotojui. Taigi, didžioji dalis pardavimo apimties su šiomis priežastimis nesusijusi.

(193)

Todėl didžiajai daliai Sąjungos pramonės pardavimo apimties tiesioginio poveikio turi importas iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina.

(194)

Komisija padarė išvadą, kad konkurencijos sąlygos Sąjungoje negalėjo būti susijusios su importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pramonei daroma žala.

(195)

Suinteresuotosios šalys tvirtino, kad sprendimą kokį produktą pirkti – nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamąjį produktą ar Sąjungos pramonės gaminamą panašų produktą, lemia žaliavų, visų pirma nikelio, kainų pokyčiai. Taip yra dėl to, kad eksportuotojai nustato vieną kainą, o Sąjungos pramonė nustato bazinę kainą, prie kurios prideda papildomą lydinio mokestį.

(196)

Taigi, importuotojams tariamai būtų naudingiau produktą pirkti iš nagrinėjamųjų šalių, kai žaliavų kainos padidėja (nes Sąjungos pramonės kainos bus padidintos, o eksportuotojų kainos nesikeis). Kita vertus, jei žaliavų kainos sumažėja, importuotojams tariamai būtų ne taip naudinga produktą pirkti iš nagrinėjamųjų šalių (nes Sąjungos pramonės kainos bus sumažintos, o eksportuotojų kainos nesikeis).

(197)

Sprendime dėl Outokumpu susijungimo analizuotas numatomų nikelio kainos pokyčių poveikis importuotojų sprendimams dėl produkto pirkimo (14). Dabartiniame tyrime analizuota, ar importo raida iš tiesų atitiko faktinių nikelio kainų pokyčius ir ar importas keitėsi pagal pirmiau aprašytą pavyzdį. Nikelio kainos (15) sumažėjo 31 % nuo 16 453 EUR/t 2010 m. iki 11 327 EUR/t per tiriamąjį laikotarpį. Remiantis suinteresuotųjų šalių tvirtinimu, kuris aprašytas 196 konstatuojamojoje dalyje, sumažėjus nikelio kainoms turėjo sumažėti importas iš nagrinėjamųjų šalių. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad, nepaisant gerokai sumažėjusių nikelio kainų, nagrinėjamųjų šalių eksportas per tą patį laikotarpį padidėjo 70 %, kaip aprašyta 104 konstatuojamojoje dalyje.

(198)

Nors žaliavų kainų pokyčiai galėjo turėti tam tikro poveikio importo apimties raidai, kiti veiksniai, pvz., eksportuojančių gamintojų taikomos mažos kainos, akivaizdžiai buvo svarbesni. Todėl laikoma, kad nikelio kainų pokyčiai neturėjo ilgalaikio poveikio bendrai importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina didėjimo tendencijai per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(199)

Sprendime dėl Outokumpu susijungimo nustatyta, kad tiek dėl absoliutaus nikelio kainos dydžio, tiek dėl nikelio kainų svyravimo veikiausiai sumažės nerūdijančiojo plieno kaip medžiagos patrauklumas ir padidės nerūdijančiojo plieno be nikelio paklausa (16).

(200)

Dėl nerūdijančiojo plieno kaip medžiagos patrauklumo taip pat tvirtinta, kad įvairios tendencijos galėjo turėti poveikio medžiagų keitimui į nerūdijantįjį plieną arba nerūdijančiojo plieno keitimui į kitas medžiagas, be kita ko, atsižvelgiant į poreikį naudoti lengvesnes medžiagas, pvz., automobiliuose (neigiamas poveikis nerūdijančiojo plieno naudojimui; kompozitų pasirinkimas vietoje plieno), trumpesnį vartojimo prekių gyvavimo ciklą (neigiamas poveikis nerūdijančiojo plieno naudojimui; naudojamos pigesnės medžiagos), didėjantį vandens valymo ir ekologiškos energijos gamybos poreikį (teigiamas poveikis nerūdijančiojo plieno naudojimui; sunku pakeisti įvairioms paskirtims) ir galimai konkuruojančių medžiagų (geležies rūda, aliuminis, varis) kainų pokyčius (17).

(201)

Dėl to per dabartinį tyrimą patvirtintos Sprendimo dėl Outokumpu susijungimo išvados (18), kad apskritai nerūdijančiojo plieno ir visų pirma plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų paklausa yra palyginti nelanksti. Suvartojimas daugiausia didėjo 2010–2011 m., kai didėjo kainos. Kai kainos nuo 2011 m. iki tiriamojo laikotarpio mažėjo, suvartojimas beveik nesikeitė ir padidėjo tik 1 % Todėl medžiagų keitimas į nerūdijantįjį plieną arba nerūdijančiojo plieno keitimas į kitas medžiagas neturėjo didelio poveikio bendram plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų suvartojimui.

(202)

Dėl nerūdijančiojo plieno be nikelio, kuris taip pat yra panašus produktas, markių paklausos padidėjimo, išsamiai išanalizavus atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktus pardavimo sandorius pasitvirtino Sprendimo dėl Outokumpu susijungimo išvados.

(203)

Tačiau, kaip aprašyta 138 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės taikomos kainos yra tiesiogiai susietos su plieno marke ir atitinkamomis žaliavų sąnaudomis. Todėl vietoje vienos plieno markės padidėjus kitos plieno markės paklausai poveikis Sąjungos pramonės veiklos rezultatams buvo neutralus.

(204)

Taigi šiuo etapu padaryta išvada, kad suvartojimo pokyčiai neturėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(205)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių maža dempingo kaina didėjo tiek absoliučiais skaičiais, tiek palyginti su Sąjungos suvartojimu, tuo metu, kai dauguma Sąjungos pramonės žalos rodiklių (gamyba, pajėgumų naudojimas, rinkos dalis, užimtumas, pardavimo kainos, darbo sąnaudos, pelningumas, investicijos, investicijų grąža) blogėjo. Dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos per tiriamąjį laikotarpį priverstinai mažintos 9,6–11,3 %

(206)

Kiti veiksniai, kaip antai energijos sąnaudos, pajėgumai ir konkurencijos sąlygos Sąjungos rinkoje nebuvo susiję su Sąjungos pramonei padaryta žala. Tokie veiksniai, kaip importas iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksportas, galėjo būti tik nežymiai susiję su padaryta žala.

(207)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija preliminariai padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina, ir dėl kitų atskirai išnagrinėtų veiksnių priežastinis ryšys nebuvo nutrauktas. Žala – tai daugiausia Sąjungos pramonės pažeidžiama finansinė padėtis ir gamybos, pajėgumų naudojimo, užimtumo ir rinkos dalies mažėjimas.

(208)

Komisija atskyrė ir atskirai įvertino visų žinomų žalingo importo dempingo kaina veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai. Kito importo, Sąjungos pramonės eksporto, energijos sąnaudų, pajėgumų ir konkurencijos sąlygų poveikis Sąjungos pramonės neigiamiems finansinės padėties, gamybos ir rinkos dalies pokyčiams buvo labai nedidelis arba jo iš viso nebuvo.

(209)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(210)

Didžioji dalis Sąjungos pramonės pritaria priemonių nustatymui. Atliekant tyrimą didžiausias Sąjungos gamintojas nebendradarbiavo, tačiau skundui neprieštaravo. Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir skundui pritarė šeši Sąjungos gamintojai, kurie parduoda ir pagamina apytikriai 55 % produkto Sąjungoje.

(211)

Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Visi finansiniai rodikliai (pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža) per visą nagrinėjamąjį laikotarpį daugiausia buvo neigiami. Kiti rodikliai, kaip antai gamyba, pajėgumų naudojimas, užimtumas ir rinkos dalis, per nagrinėjamąjį laikotarpį blogėjo. Sąjungos pramonei tik pavyko užtikrinti nedidelės apimties pardavimo po krizės apimtį, tačiau ji negalėjo pasinaudoti rinkos augimu.

(212)

Netaikant priemonių, dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pramonė bus toliau verčiama produktą parduoti nuostolingomis kainomis. Padidėjus nuostoliams toliau blogės Sąjungos pramonės padėtis. Todėl Sąjungos pramonė suinteresuota, kad būtų nustatytos priemonės.

(213)

Importuotojai ir platintojai (įskaitant paslaugų, susijusių su plieno gaminiais, centrus) labai aktyviai dalyvavo tyrime. Apie save pranešė ir priemonių nustatymui prieštaravo trisdešimt vienas importuotojas ir platintojas.

(214)

Importuotojai ir platintojai tvirtino, kad nustačius priemones sumažės jų galimų tiekimo šaltinių skaičius. Jie tvirtino, kad nustačius priemones jie nebegalėtų tiekti plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų iš KLR ir Taivano.

(215)

Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad visi importuotojai ir platintojai produktą perka iš įvairių šaltinių, įskaitant Sąjungos pramonę, nagrinėjamąsias šalis ir kitas trečiąsias šalis. Todėl jie tik iš dalies priklauso nuo tiekimo iš nagrinėjamųjų šalių.

(216)

Šios šalys gali ir toliau pirkti plokščius šaltai valcuotus nerūdijančiojo plieno produktus iš Sąjungos pramonės ir kitų su šiuo tyrimu nesusijusių šalių (pvz., Indijos, Pietų Afrikos, Pietų Korėjos arba JAV), kurioms kartu tenka 11 % rinkos. Tiek Sąjungos pramonė, tiek importas iš kitų trečiųjų šalių yra patikimos alternatyvos importui iš Kinijos ir Taivano.

(217)

Todėl šiuo etapu daroma išvada, kad nustačius priemones nesusijusių importuotojų ir platintojų padėčiai gali būti padarytas tik labai nedidelis neigiamas poveikis.

(218)

Nemažai suinteresuotųjų šalių, įskaitant eksportuojančius gamintojus ir platintojus, išreiškė susirūpinimą dėl galimo neigiamo priemonių poveikio naudotojams. Patys naudotojai tokio klausimo neiškėlė. Iš tikrųjų šiuo atveju tyrime dalyvavo labai nedaug naudotojų. Šeši naudotojai (įskaitant keturių bendrovių grupę) išreiškė nuomonę ir tik vienas jų nesutiko su priemonių nustatymu. Kiti naudotojai ir jų asociacijos nedalyvavo arba aiškiai nepriėmė pozicijos.

(219)

Todėl preliminariai daroma išvada, kad priemonių nustatymas neprieštarauja naudotojų interesams.

(220)

Sprendime dėl Outokumpu susijungimo Komisija nustatė, kad dėl siūlomo Outokumpu ir Inoxum susijungimo veikiausiai būtų sudarytos didelės kliūtys veiksmingai konkurencijai dėl nekoordinuojamo poveikio, nes plokščių šaltai valcuotų nerūdijančiojo plieno produktų Europos ekonominės erdvės (EEE) rinkoje susidarytų dominuojanti padėtis (19). Kad tokių kliūčių nesusidarytų, Komisija sutiko, kad pardavimo paketas, įskaitant AST, yra pakankama priemonė konkurencijos problemoms išspręsti (20). Iš tiesų, pagal taisomąją priemonę, kurią Komisija priėmė, rinkoje liko keturi vidutinio dydžio Sąjungos gamintojai.

(221)

Ši taisomoji priemonė jau įgyvendinta ir yra visapusiškai veiksminga. Be to, nustačius antidempingo priemones nesumažėja vidutinio dydžio Sąjungos gamintojų skaičius. Todėl šiuo etapu daroma išvada, kad nustačius priemones nesumažėja arba nepašalinamas Komisijos priimto įsipareigojimo pagal Sprendimą dėl Outokumpu susijungimo poveikis.

(222)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad priemonių nustatymas importuojamam KLR ir Taivano kilmės nagrinėjamajam produktui šiuo tyrimo etapu neatitiktų Sąjungos interesų.

(223)

Atsižvelgiant į Komisijos padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(224)

Siekdama nustatyti priemonių lygį Komisija visų pirma nustatė muito dydį, kuris būtinas siekiant pašalinti Sąjungos pramonės patirtą žalą.

(225)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė šiame sektoriuje pagrįstai galėtų gauti įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungos rinkoje.

(226)

Sąjungos pramonės pelningumas visą nagrinėjamąjį laikotarpį, t. y. 2010–2013 m. buvo neigiamas. 2008 ir 2009 m. didelis poveikis padarytas dėl drastiškai sumažėjusios paklausos per pasaulinę ekonomikos krizę, todėl tais metais gauto pelno negalima laikyti pelnu, kurį būtų galima gauti normaliomis konkurencijos sąlygomis. Per ankstesnį tyrimą, kaip aprašyta 134 konstatuojamojoje dalyje, preliminariai nustatyta, kad 2007 m. vykdytas dempingas, tačiau šio importo ir Sąjungos pramonės padėties materialaus ryšio nebuvo nustatyta. Tam nustatytas 8,1 % tikslinis pelnas – pelnas, kurį Sąjungos pramonė gavo 2007 m. Tai buvo paskutiniai tipiški metai, kai rinkoje vyravo įprastos konkurencijos sąlygos iki drastiško paklausos sumažėjimo 2008 ir 2009 m. Iš tiesų, rinkos dydis 2013 m. beveik pasiekė 2007 m. suvartojimo lygį.

(227)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonės panašaus produkto nežalingą kainą, iš Sąjungos pardavimo kainų atėmusi per tiriamąjį laikotarpį patirtus faktinius nuostolius ir pridėjusi pirmiau minėtą 8,1 % pelno dydį.

(228)

Tuomet, remdamasi atrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, Komisija nustatė žalos pašalinimo lygį. Palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentine dalimi.

(229)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visoms kitoms bendrovėms nustatytas taip pat kaip ir dempingo skirtumas šioms bendrovėms (žr. 57, 60, 85 ir 88 konstatuojamąsias dalis).

(230)

Importuojamiems KLR ir Taivano kilmės plokštiems šaltai valcuotiems nerūdijančiojo plieno produktams pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės laikantis mažesniojo muito taisyklės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus. Muito normos turėtų būti nustatytos pagal mažesnįjį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(231)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, Komisija Reglamentu (ES) Nr. 1331/2014 nustatė KLR ir Taivano kilmės nagrinėjamojo produkto importo registraciją atsižvelgdama į galimą antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymą atgaline data pagal pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalį ir 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (21) (toliau – pagrindinis antisubsidijų reglamentas) 16 straipsnio 4 dalį.

(232)

Kalbant apie šį antidempingo tyrimą ir atsižvelgiant į aprašytus nustatytuosius faktus, reikėtų nutraukti importuojamų produktų registraciją, kuri pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalį vykdyta dėl antidempingo tyrimo.

(233)

Dėl lygiagretaus antisubsidijų tyrimo (žr. 3 konstatuojamąją dalį), importo iš KLR registracija pagal pagrindinio antisubsidijų reglamento 24 straipsnio 5 dalį turėtų būti tęsiama.

(234)

Šiuo tyrimo etapu negalima priimti jokio sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(235)

Remiantis tuo, kad išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(236)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kurios konkrečiai nepaminėtos šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(237)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (22). Prašyme turi būti nurodoma visa svarbi informacija, įrodanti, kad šis pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma nustatyta muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei naudotis taikoma nustatyta muito norma, pranešimas apie tai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(238)

Siekiant užtikrinti, kad nustatyti antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma turėtų būti taikoma ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(239)

Nuo 2015 m. kovo 26 d. laikinuoju antidempingo muitu apsaugoma nuo importo dempingo kaina. Todėl daugiau nereikia registruoti importuojamų produktų, siekiant apsaugoti nuo importo dempingo kaina. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1331/2014 1 straipsnio 1 dalis turi būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(240)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų raštu ir (arba) prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų per nustatytą laikotarpį.

(241)

Išvados dėl laikinojo muito nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniu tyrimo etapu,

a)

prašyti, kad būtų atskleisti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas;

b)

teikti pastabas raštu Komisijai ir

c)

prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/57

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti Saccharomyces cerevisiae (NCYC R404). Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti Saccharomyces cerevisiae (NCYC R404) preparatą kaip pieninėms karvėms skirtą pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2014 m. rugsėjo 11 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis Saccharomyces cerevisiae (NCYC R404) preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad šis priedas gali padidinti pieninių karvių primilžį. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

iš Saccharomyces cerevisiae (NCYC R404) preparato vertinimo matyti, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo išdavimo sąlygos įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

25.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/60

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,