17.3.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/8

TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/438

2015 m. kovo 2 d.

kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (1) (toliau – Susitarimas) 12 straipsniu įsteigiamas Jungtinis komitetas. Jame numatyta, kad Jungtinis komitetas turi visų pirma prižiūrėti, kaip įgyvendinamas Susitarimas;

(2)	Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimas, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (2) (toliau – iš dalies keičiantis Susitarimas) įsigaliojo 2013 m. liepos 1 d.;

(3)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (3) nustatyta tvarka ir sąlygos, susijusios su vizų išdavimu, siekiant vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją arba būti joje ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį;

(4)

vykdydamas savo įgaliojimus, Jungtinis komitetas pažymėjo, kad reikia parengti bendrąsias gaires, siekiant užtikrinti, kad valstybių narių konsulatai visiškai darniai įgyvendintų Susitarimą, ir paaiškinti Susitarimo ir susitariančiųjų šalių nuostatų, toliau taikomų su vizomis susijusiems klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį, ryšį;

(5)

Jungtinis komitetas tokias gaires patvirtino 2009 m. lapkričio 25 d. Sprendimu Nr. 1/2009. Tos gairės turėtų būti patikslintos atsižvelgiant į naujas Susitarimo nuostatas, įvestas iš dalies keičiančiu Susitarimu, ir į Sąjungos vidaus teisės aktų dėl vizų politikos pakeitimus. Siekiant aiškumo tas gaires reikėtų pakeisti;

(6)	tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pozicija, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo 12 straipsnį, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo grindžiama prie šio sprendimo pridedamu Jungtinio komiteto sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2015 m. kovo 2 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

D. REIZNIECE-OZOLA

(1) OL L 332, 2007 12 18, p. 68.

(2) OL L 168, 2013 6 20, p. 11.

(3) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

PROJEKTAS

PAGAL EUROPOS SĄJUNGOS IR UKRAINOS SUSITARIMĄ DĖL VIZŲ IŠDAVIMO TVARKOS SUPAPRASTINIMO ĮSTEIGTO JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …/2014

… m. … … d.

dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (toliau – Susitarimas), ypač į jo 12 straipsnį,

kadangi Susitarimas įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo įgyvendinimo bendrosios gairės pateiktos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2009 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta …

Europos Sąjungos vardu

Ukrainos vardu

PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS IR UKRAINOS SUSITARIMO DĖL VIZŲ IŠDAVIMO TVARKOS SUPAPRASTINIMO ĮGYVENDINIMO BENDROSIOS GAIRĖS

Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, kuris įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d. ir kuris iš dalies pakeistas 2012 m. liepos 23 d. Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu, įsigaliojusiu 2013 m. liepos 1 d. (toliau – Susitarimas), tikslas – abipusiškumo pagrindu supaprastinti vizų išdavimo Ukrainos piliečiams, kai numatomo buvimo trukmė – ne ilgesnė kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, tvarką.

Siekiant supaprastinti vizų išdavimo Ukrainos piliečiams tvarką, Susitarime abipusiškumo pagrindu nustatytos teisiškai privalomos teisės ir prievolės.

Šiomis gairėmis, kurias priėmė Susitarimo 12 straipsniu įsteigtas Jungtinis komitetas (toliau – Jungtinis komitetas), siekiama užtikrinti, kad valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos teisingai ir darniai įgyvendintų Susitarimo nuostatas. Šios gairės nėra Susitarimo dalis, todėl jos nėra teisiškai privalomos. Vis dėlto diplomatinio ir konsulinio korpuso darbuotojams primygtinai rekomenduojama nuosekliai jomis vadovautis įgyvendinant Susitarimo nuostatas.

Ketinama šias gaires atnaujinti, atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Susitarimą; už jų atnaujinimą atsakingas Jungtinis komitetas. 2009 m. lapkričio 25 d. jungtinio komiteto priimtos gairės buvo pritaikytos remiantis Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimu, kuriuo iš dalies keičiamas Europos bendrijos ir Ukrainos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (toliau – iš dalies keičiantis Susitarimas), ir naujais Sąjungos teisės aktais, kaip antai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 810/2009 (1) (toliau – Vizų kodeksas).

I. BENDRIEJI KLAUSIMAI

1.1. Tikslas ir taikymo sritis.

Susitarimo 1 straipsnyje nurodyta: „Šiuo Susitarimu siekiama supaprastinti vizų ne ilgesniam kaip 90 dienų buvimui per 180 dienų laikotarpį išdavimo tvarką Ukrainos piliečiams.“

Susitarimas taikomas visiems Ukrainos piliečiams, teikiantiems prašymą išduoti trumpalaikę vizą, neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje jie gyvena.

Susitarimo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta: „Vėl nustatyti vizos reikalavimą Ukraina gali tik visų valstybių narių visiems ar tam tikrų kategorijų piliečiams, o ne atskirų valstybių narių visiems ar tam tikrų kategorijų piliečiams. Jei Ukraina vėl nustatytų vizos reikalavimą ES piliečiams ar tam tikroms ES piliečių kategorijoms, Ukrainos piliečiams pagal šį Susitarimą taikomos tokios pačios lengvatos automatiškai abipusiškumo principu būtų taikomos ir atitinkamiems ES piliečiams.“

Atsižvelgiant į Ukrainos Vyriausybės priimtus sprendimus, atitinkamai nuo 2005 m. gegužės 1 d. arba nuo 2008 m. sausio 1 d., ES piliečiai, vykstantys į Ukrainą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui arba vykstantys tranzitu per Ukrainos teritoriją, atleidžiami nuo vizos reikalavimo. Ši nuostata nedaro poveikio Ukrainos Vyriausybės teisei iš dalies keisti tuos sprendimus.

1.2. Susitarimo taikymo sritis.

Susitarimo 2 straipsnyje nurodyta:

„1. Šiuo Susitarimu numatomas vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas taikomas Ukrainos piliečiams tik tais atvejais, kai jie neatleidžiami nuo vizos reikalavimo pagal Europos Sąjungos arba valstybių narių įstatymus ir kitus teisės aktus, šį Susitarimą arba kitus tarptautinius susitarimus.

2. Klausimams, kuriems netaikomos šio Susitarimo nuostatos, pvz., atsisakymui išduoti vizą, kelionės dokumentų pripažinimui, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymui ir atsisakymui leisti įvažiuoti bei išsiuntimo priemonėms, bus taikoma Ukrainos, valstybių narių nacionalinė teisė arba Europos Sąjungos teisė.“

Nedarant poveikio jo 10 straipsniui (kuriuo nuo vizos reikalavimo atleisti Ukrainos diplomatinių pasų ir biometrinių tarnybinių pasų turėtojai), Susitarimas neturi įtakos galiojančioms vizos reikalavimo ir jo netaikymo taisyklėms. Pavyzdžiui, Tarybos reglamento Nr. 539/2001 (2) 4 straipsniu valstybėms narėms leidžiama numatyti vizos reikalavimo išimtis civilinio oro ir jūrų transporto įguloms.

Visiems į šio Susitarimo taikymo sritį nepatenkantiems klausimams, kaip antai atsisakymui išduoti vizą, kelionės dokumentų pripažinimui, pragyvenimui pakankamų lėšų įrodymui ir atsisakymui leisti atvykti bei išsiuntimo priemonėms, ir toliau bus taikomos Šengeno taisyklės ir, kai tinkama, nacionalinės teisės aktai. Tai taip pat taikoma Šengeno taisyklėms, pagal kurias nustatoma už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atsakinga Šengeno valstybė narė. Todėl Ukrainos piliečiai turėtų ir toliau prašymą išduoti vizą teikti valstybės narės, kuri yra pagrindinis jų kelionės tikslas, konsulatui; jeigu nėra pagrindinės kelionės tikslo šalies, asmuo prašymą turėtų pateikti valstybės narės, į kurią Šengeno erdvėje atvykstama pirmiausia, konsulatui.

NET jeigu tenkinamos Susitarime numatytos sąlygos, pavyzdžiui, prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo pateikia jo 4 straipsnyje nurodytoms kategorijoms nustatytą kelionės tikslą patvirtinantį dokumentą, gali būti atsisakyta išduoti vizą, jeigu netenkinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglemento (EB) Nr. 562/2006 (3) (toliau – Šengeno sienų kodeksas) 5 straipsnyje nustatytos sąlygos, t. y. asmuo neturi galiojančio kelionės dokumento, dėl jo paskelbtas perspėjimas SIS, asmuo laikomas keliančiu pavojų viešajai tvarkai, vidaus saugumui ir kt.

Ir toliau galima lanksčiai taikyti vizų išdavimo sąlygas, kaip numatyta Vizų kodekse. Pavyzdžiui, daugkartinės ilgalaikės vizos, galiojančios iki penkerių metų, gali būti išduotos asmenims, kurie nepriklauso Susitarimo 5 straipsnyje minimoms asmenų kategorijoms, jeigu tenkinamos Vizų kodekse numatytos sąlygos (plg. Vizų kodekso 24 straipsnio 2 dalį). Taip pat bus toliau taikomos Vizų kodekso nuostatos, kuriomis leidžiama neimti vizos mokesčio arba jį sumažinti (plg. II skyriaus 2.1.1 punktą).

1.3. Vizų rūšys, kurios patenka į Susitarimo taikymo sritį.

Susitarimo 3 straipsnio d punkte viza apibrėžiama kaip „valstybės narės išduotas leidimas arba tokios valstybės priimtas sprendimas, reikalingas:

—	įvažiuoti numatytam buvimui į valstybę narę arba kelias valstybes nares, iš viso ne ilgiau kaip 90 dienų,

—	įvažiuoti siekiant vykti tranzitu per tos valstybės narės arba kelių valstybių narių teritoriją.“

Į Susitarimo taikymo sritį patenka šios vizų rūšys:

—	C kategorijos vizos (trumpalaikės vizos).

Susitarime numatyta supaprastinta tvarka taikoma ir vienodoms vizoms, galiojančioms visoje valstybių narių teritorijoje, ir riboto teritorinio galiojimo (RTG) vizoms.

1.4. Viza nustatyto leidžiamo buvimo trukmės apskaičiavimas, visų pirma šešių mėnesių laikotarpio nustatymo būdas.

Neseniai pakeitus Šengeno sienų kodeksą iš naujo apibrėžta trumpalaikio buvimo sąvoka. Dabartinė apibrėžtis suformuluota taip: „90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį“.

Atvykimo diena bus laikoma pirma buvimo valstybių narių teritorijoje diena, o išvykimo diena – paskutine buvimo valstybių narių teritorijoje diena. Sąvoka „bet kuris“ reiškia, kad taikomas „slenkantis“ 180 dienų ataskaitinis laikotarpis, kai atsižvelgiama į kiekvieną buvimo dieną per praėjusį 180 dienų laikotarpį, siekiant patikrinti, ar ir toliau tenkinamas 90 dienų per 180 dienų laikotarpį reikalavimas. Tai reiškia, kad nebūnant šalyje nepertraukiamą 90 dienų laikotarpį leidžiamas naujas iki 90 dienų buvimo laikotarpis.

Apibrėžtis įsigaliojo 2013 m. spalio 18 d. Skaičiuoklę galima rasti interneto svetainėje adresu http://ec.europa.eu/dgs/home-affairs/what-we-do/policies/borders-and-visas/border-crossing/index_en.htm.

Toliau pateikiamas buvimo trukmės apskaičiavimo pagal naująją apibrėžtį pavyzdys:

Asmuo, turintis daugkartinę vizą vieniems metams (2014 04 18–2015 04 18), pirmą kartą į šalį atvyksta 2014 04 19 ir joje būna 3 dienas. Tuomet jis dar kartą atvyksta 2014 06 18 ir būna 86 dienas. Kokia yra padėtis konkrečiomis datomis? Kada šiam asmeniui bus vėl leista atvykti?

2014 09 11: per pastarąsias 180 dienų (2014 03 16–2014 09 11) asmuo buvo 3 dienas (2014 04 19–21) ir dar 86 dienas (2014 06 18–2014 09 11), t. y. 89 dienas, tai reiškia, kad leistino buvimo trukmė neviršyta. Asmuo šalyje gali būti dar 1 dieną.

Nuo 2014 10 16: asmuo gali atvykti ir būti dar 3 dienas (2014 10 16 buvimo nuo 2014 04 19 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 10 17 buvimo nuo 2014 04 20 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį, ir pan.).

Nuo 2014 12 15: asmuo gali atvykti ir būti dar 86 dienas (2014 12 15 buvimo nuo 2014 06 18 laikotarpis nebeaktualus (nepatenka į 180 dienų laikotarpį); 2014 12 16 buvimo nuo 2014 06 19 laikotarpis nebeaktualus ir pan.).

1.5. Padėtis, susijusi su valstybėmis narėmis, kurios taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas, valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja vykdant ES bendrąją vizų politiką, ir asocijuotosiomis šalimis.

Valstybėms narėms, kurios į Sąjungą įstojo 2004 m. (Čekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovėnija ir Slovakija), 2007 m. (Bulgarija ir Rumunija) ir 2013 m. (Kroatija), Susitarimas privalomas nuo jo įsigaliojimo dienos.

Tik Bulgarija, Kroatija, Kipras ir Rumunija taiko dar ne visas Šengeno acquis nuostatas. Šios šalys ir toliau išduos nacionalines vizas, galiojančias tik jų teritorijoje. Toms valstybėms narėms visiškai įgyvendinus Šengeno acquis, jos ir toliau taikys Susitarimą.

Visiems klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo taikymo sritį, nacionalinė teisė bus taikoma iki tos dienos, kai tos valstybės narės visiškai įgyvendins Šengeno acquis. Nuo tos dienos klausimams, kurie nereglamentuojami Susitarimu, galios Šengeno taisyklės ir (arba) nacionalinė teisė.

Bulgarijai, Kroatijai, Kiprui ir Rumunijai leidžiama pripažinti leidimus gyventi, D kategorijos vizas ir Šengeno valstybių bei asocijuotųjų šalių išduotas trumpalaikes vizas trumpalaikiam buvimui jų teritorijoje.

Pagal Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo dėl laipsniško bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo 21 straipsnį visos Šengeno valstybės turi pripažinti, kad viena kitos išduotos ilgalaikės vizos arba leidimai gyventi galioja trumpalaikiam buvimui viena kitos teritorijoje. Šengeno erdvei priklausančios valstybės narės ir asocijuotosios šalys abipusiai pripažįsta viena kitos išduotus leidimus gyventi, D kategorijos vizas bei trumpalaikes vizas, reikalingas atvykimui ir trumpam buvimui.

Susitarimas netaikomas Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei, tačiau prie jo pridėtos bendros deklaracijos, kuriose išreikštas tų valstybių narių pageidavimas sudaryti dvišalius susitarimus su Ukraina dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

Danijos ir Ukrainos dvišalis susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo įsigaliojo 2009 m. kovo 1 d. Ukraina ir atitinkamai Airija bei Jungtinė Karalystė nesurengė derybų dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

Nors Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija yra asocijuotosios Šengeno susitarimo šalys, joms Susitarimas netaikomas; vis dėlto prie jo pridėtos bendros deklaracijos, kuriose išreikštas šių Šengeno susitarimo šalių pageidavimas sudaryti dvišalius susitarimus su Ukraina dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo.

2008 m. vasario 13 d. Norvegija pasirašė dvišalį susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Tas susitarimas įsigaliojo 2011 m. rugsėjo 1 d.

2011 m. lapkričio mėn. Šveicarija užbaigė derybas dėl dvišalio susitarimo dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo. Islandija nurodė, kad pradėtos derybos su Ukraina.

1.6. Susitarimas/dvišaliai susitarimai.

Susitarimo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad:

„1. Nuo įsigaliojimo dienos šio Susitarimo nuostatos turi viršenybę prieš visų dvišalių arba daugiašalių sutarčių ar susitarimų, sudarytų tarp atskirų valstybių narių ir Ukrainos, nuostatas tiek, kiek šių sutarčių ar susitarimų nuostatos apima klausimus, reglamentuojamus šiuo Susitarimu.“

Nuo Susitarimo įsigaliojimo dienos galiojančių valstybių narių ir Ukrainos dvišalių susitarimų nuostatos dėl klausimų, kurie numatyti Susitarime, nebegalioja. Pagal Sąjungos teisę valstybės narės turi imtis būtinų priemonių, kad pašalintų savo dvišalių susitarimų ir Susitarimo nesuderinamumą.

Vis dėlto Susitarimo 13 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad:

„2. Prieš įsigaliojant šiam Susitarimui sudarytų atskirų valstybių narių ir Ukrainos dvišalių susitarimų nuostatos, kuriomis ne biometrinių tarnybinių pasų turėtojai atleidžiami nuo vizos reikalavimo, toliau taikomos, nedarant poveikio atitinkamos valstybės narės ar Ukrainos teisei šiuos dvišalius susitarimus denonsuoti arba sustabdyti.“

Dvišalius susitarimus su Ukraina, kuriuose numatyta netaikyti vizos reikalavimo tarnybinių pasų turėtojams, yra sudariusios: Bulgarija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rumunija ir Slovakija.

Remiantis Susitarimo 13 straipsnio 1 dalimi, jeigu į tų dvišalių susitarimų taikymo sritį patenka biometrinių tarnybinių pasų turėtojai, Susitarimo 10 straipsnio 2 dalies nuostatos yra viršesnės už tų dvišalių susitarimų nuostatas. Pagal Susitarimo 13 straipsnio 2 dalį te dvišaliai susitarimai, sudaryti prieš įsigaliojant iš dalies keičiančiam Susitarimui, taikomi toliau tiek, kiek jie susiję su ne biometrinių tarnybinių pasų turėtojais, nedarant poveikio atitinkamų valstybių narių arba Ukrainos teisei tuos dvišalius susitarimus ar sutartis denonsuoti arba sustabdyti. Valstybės narės ne biometrinių tarnybinių pasų turėtojams taikoma vizų režimo išimtis galioja tik kelionėms tos valstybės narės teritorijoje, bet ne kelionėms į kitas Šengeno erdvei priklausančias valstybes nares.

Jeigu valstybė narė sudarė dvišalį susitarimą arba sutartį su Ukraina dėl klausimų, kurie nepatenka į Susitarimo taikymo sritį, įsigaliojus Susitarimui ta išimtis būtų taikoma toliau.

1.7. Europos bendrijos deklaracija dėl vizos prašančių asmenų galimybės gauti informaciją ir informacijos apie trumpalaikių vizų išdavimo tvarką bei dokumentų, reikalingų teikiant prašymą išduoti trumpalaikes vizas, derinimo.

Pagal tą Europos bendrijos deklaraciją, pridėtą prie Susitarimo, parengtas bendros pagrindinės informacijos apie asmenų galimybes pateikti valstybių narių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms prašymą išduoti vizą, apie vizų išdavimo tvarką ir sąlygas ir apie išduotų vizų galiojimą projektas, siekiant užtikrinti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims būtų teikiama nuosekli ir vienoda informacija. Ta informacija pateikiama ES delegacijos Ukrainoje interneto svetainėje adresu http://eeas.europa.eu/delegations/ukraine/index_en.htm.

Valstybių narių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų prašoma kuo plačiau skleisti šią informaciją (skelbimų lentose, lankstinukuose, interneto svetainėse ir kt.), taip pat skleisti tikslią informaciją apie vizų išdavimo sąlygas, valstybių narių atstovybes Ukrainoje ir suderintą ES reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų sąrašą.

II. SU KONKREČIOMIS NUOSTATOMIS SUSIJUSIOS GAIRĖS

2.1. Visiems prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims galiojančios taisyklės.

Svarbu. Primenama, kad toliau nurodytos sąlygos, susijusios su prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokesčiu, prašymų išduoti vizą tvarkymo procedūrų trukme, išvykimu, jeigu buvo prarasti arba pavogti dokumentai, ir vizos galiojimo trukmės pratęsimu išskirtinėmis aplinkybėmis, taikomos visiems Ukrainos piliečiams, kurie pateikia prašymą išduoti vizą arba kuriems viza jau išduota.

2.1.1. Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokestis.

Susitarimo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„Ukrainos piliečių prašymų išduoti vizą nagrinėjimo mokestis yra 35 EUR. Ši suma gali būti peržiūrėta 14 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka.“

Pagal 6 straipsnio 1 dalį prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokestis yra 35 EUR. Tas mokestis imamas iš visų Ukrainos piliečių, pateikiančių prašymą išduoti trumpalaikę vizą (įskaitant turistus), neatsižvelgiant į atvykimų skaičių. Šis mokestis imamas ir tada, kai prašymai išduoti vizą pateikiami prie išorės sienų.

Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„Jei Ukraina vėl nustatytų vizos reikalavimą ES piliečiams, Ukrainos imamas vizos mokestis turėtų būti ne didesnis nei 35 EUR arba nei suma, dėl kurios susitarta peržiūrėjus mokestį 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.“

Susitarimo 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta:

„Tais atvejais, kai remdamasis atstumu tarp savo gyvenamosios vietos ir prašymo pateikimo vietos prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo prašo priimti sprendimą dėl jo prašymo per tris dienas nuo šio prašymo pateikimo, ir konsulatas sutinka priimti sprendimą per tris dienas, už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą valstybės narės ima 70 EUR mokestį.“

70 EUR mokestis už prašymų išduoti vizą nagrinėjimą bus imamas tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą ir patvirtinamuosius dokumentus pateikia asmuo, kurio žinoma gyvenamoji vieta yra srityje, kurioje nėra valstybės narės, į kurią prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo nori keliauti, konsulinės įstaigos (jeigu toje srityje nėra nei konsulato, nei vizų centro, nei valstybių narių, sudariusių atstovavimo susitarimus su valstybe nare, į kurią nori vykti prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, konsulatų) ir kai diplomatinė atstovybė arba konsulinė įstaiga sutiko sprendimą dėl prašymo išduoti vizą priimti per tris dienas. Prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens gyvenamąją vietą patvirtinantys dokumentai pateikiami kartu su prašymu išduoti vizą.

Iš esmės Susitarimo 6 straipsnio 3 dalimi siekiama supaprastinti prašymo išduoti vizą pateikimą toli nuo konsulato gyvenantiems asmenims. Tuo atveju, kai norint pateikti prašymą išduoti vizą reikia vykti į tolimą kelionę, siekiama vizą išduoti greitai, kad prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui nereikėtų antrą kartą vykti į tokią tolimą kelionę.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių tais atvejais, kai įprastinė prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė konkrečioje diplomatinėje atstovybėje arba konsulate yra trys dienos ar trumpiau, bus imamas standartinis 35 EUR vizos mokestis.

Susitarimo 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta:

„4. Nedarant poveikio 5 dalies taikymui, nuo prašymo išduoti vizą nagrinėjimo mokesčio atleidžiami šių kategorijų asmenys:

a)	Ukrainos piliečių, teisėtai gyvenančių valstybių narių teritorijoje, ar Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, artimi giminaičiai – sutuoktiniai, vaikai (įskaitant įvaikius), tėvai (įskaitant globėjus), seneliai ir anūkai;“

(N.B. Šiuo punktu reglamentuojama Ukrainos piliečių artimų giminaičių, vykstančių į valstybes nares aplankyti Ukrainos piliečių, teisėtai gyvenančių valstybių narių teritorijoje, arba Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, padėtis. Prašymą išduoti vizą pateikiantiems Ukrainos piliečiams, kurie yra Sąjungos piliečio šeimos nariai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB (4) 5 straipsnio 2 dalyje, vizos bus išduodamos neimant mokesčio ir per kuo trumpesnį laiką, taikant pagreitintą procedūrą.)

„b)	oficialių delegacijų nariai, kurie pagal oficialų Ukrainai adresuotą kvietimą dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos kurios nors iš valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos;

c)	nacionalinių ir regioninių Vyriausybių bei parlamentų, konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų nariai, jeigu jie šiuo Susitarimu nėra atleisti nuo vizos reikalavimo;

d)	mokiniai, studentai, aukštesnės studijų pakopos studentai ir lydintieji mokytojai, kurie vyksta studijų arba mokymo tikslais;

e)	neįgalieji asmenys ir, jei reikia, juos lydintis asmuo;“. (N.B. Kad vizos mokestis nebūtų imamas, turėtų būti pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad kiekvienas prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo priklauso šiai kategorijai.)

„f)	asmenys, pateikę dokumentus, įrodančius jų kelionės būtinybę dėl humanitarinių priežasčių, įskaitant skubios medicininės pagalbos gavimą, ir tokį asmenį lydintis asmuo arba asmenys, vykstantys į artimo giminaičio laidotuves arba norintys aplankyti sunkiai sergantį artimą giminaitį;

g)	tarptautinių jaunimo sporto renginių dalyviai ir juos lydintys asmenys;“ (N.B. Ši nuostata taikoma tik tiems lydintiems asmenims, kurie keliauja atlikdami profesines pareigas; todėl sirgaliai nebus laikomi lydinčiais asmenimis.)

„h)	mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantys asmenys;

i)	susigiminiavusių miestų ir kitų savivaldos institucijų organizuojamų oficialių mainų programų dalyviai;

j)	žurnalistai ir juos lydintys techniniai darbuotojai, atliekantys profesines pareigas;“ (N.B. Šis punktas taikomas žurnalistams, kuriems taikomas Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies e punktas.)

„k)	pensininkai;“ (N.B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį pensininko statusą.)

„l)	vairuotojai, vykdantys tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis;

m)	traukinių, refrižeratorių ir lokomotyvų brigados nariai tarptautiniuose traukiniuose, vykstančiuose į valstybių narių teritoriją;

vaikai iki 18 metų ir išlaikomi vaikai iki 21 metų.“ (N.B. Kad iš šios kategorijos asmenų vizos mokestis nebūtų imamas, prašymą išduoti vizą pateikiantys asmenys turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jų amžių; ir, jeigu asmuo jaunesnis nei 21 metų, taip pat ir dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra išlaikomas.)

„o)	religinių bendruomenių atstovai;

p)	laisvųjų profesijų atstovai, dalyvaujantys tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose, organizuojamuose valstybių narių teritorijoje;

q)	25 m. arba jaunesni seminarų, konferencijų, sporto, kultūrinių ar švietimo renginių, kuriuos organizuoja ne pelno organizacijos, dalyviai;

r)	pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, vykstantys dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas;

s)	oficialių Europos Sąjungos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, pavyzdžiui, vykdomų įgyvendinant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), dalyviai.

Pirma pastraipa taikoma ir tais atvejais, kai kelionės tikslas – tranzitas.“

Susitarimo 6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa taikoma, tik jeigu kelionės į trečiąją šalį tikslas atitinka vieną iš Susitarimo 6 straipsnio 4 dalies a–s punktuose išvardytų tikslų, pvz., jeigu reikia tranzitu į trečiąją šalį vykti į seminarą, lankyti šeimos narių, dalyvauti pilietinės visuomenės organizacijų mainų programoje ir kt.

Iš pirmiau minėtų kategorijų asmenų neimamas joks mokestis. Be to, Vizų kodekso 16 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „Atskirais atvejais mokėtina vizos mokesčio suma gali būti neimama arba sumažinama, kai šia priemone skatinami kultūriniai ar sportiniai interesai bei interesai užsienio politikos bei vystymosi politikos srityse, kitose esminių visuomeninės svarbos interesų srityse arba dėl humanitarinių priežasčių.“

Vis dėlto ta taisyklė negali būti taikoma, siekiant neimti 70 EUR mokesčio už prašymo išduoti vizą nagrinėjimą atskirais atvejais, kai prašymą išduoti vizą ir patvirtinamuosius dokumentus pateikė asmuo, kurio žinoma gyvenamoji vieta yra toli nuo valstybės narės diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos ir kuris priklauso vienai iš Susitarimo 6 straipsnio 4 dalyje išvardytų kategorijų, kurioms priklausantys asmenys atliedžiami nuo vizos mokesčio.

Taip pat reikėtų priminti, kad iš asmenų, kurie gali būti atleisti nuo vizos mokesčio, kategorijoms priklausančių asmenų visgi galėtų būti imamas aptarnavimo mokestis, jeigu valstybė narė bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėju.

Susitarimo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta:

„5. Jei išduodama vizas valstybė narė bendradarbiauja su išorės paslaugų teikėju, jis gali imti aptarnavimo mokestį. Šis mokestis proporcingas išorės paslaugų teikėjo išlaidoms, patirtoms teikiant paslaugą, ir neviršija 30 EUR. Valstybės narės gali, kaip ir anksčiau, visiems prašymą išduoti vizą teikiantiems asmenims leisti teikti prašymus tiesiogiai jų konsulatuose. Jei reikalaujama, kad prašymai išduoti vizą būtų pateikiami susitarus dėl susitikimo, toks susitikimas paprastai turi įvykti per dvi savaites nuo tos dienos, kai jo buvo paprašyta.“

Galimybė visų kategorijų vizų prašytojams prašymus teikti tiesiogiai konsulate, o ne per išorės paslaugų teikėją, reiškia, kad turėtų būti užtikrinta reali galimybė pasirinkti vieną iš tų dviejų galimybių. Tiesioginio prašymų pateikimo sąlygos nebūtinai turi būti identiškos prašymų pateikimo paslaugų teikėjams sąlygoms arba būti į jas panašios, tačiau jos neturėtų būti tokios, kad tiesioginis prašymo pateikimas būtų neįmanomas praktiškai. Tiesioginio prašymų pateikimo atveju leidžiama nustatyti skirtingą susitikimo laukimo trukmę, tačiau laukimo trukmė neturėtų būti tokia ilga, kad tiesiogiai pateikti prašymą taptų neįmanoma praktiškai.

2.1.2. Prašymo išduoti vizą nagrinėjimo trukmė.

Susitarimo 7 straipsnyje nurodyta:

„1. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos priima sprendimą dėl prašymo išduoti vizą per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ir vizai išduoti reikalingų dokumentų gavimo.

2. Atskirais atvejais, t. y. jeigu reikalingas išsamesnis prašymo nagrinėjimas, sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.

3. Skubiais atvejais sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 2 arba mažiau darbo dienų.“

Iš esmės sprendimas dėl prašymo išduoti vizą bus priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo išsamaus prašymo išduoti vizą ir patvirtinamųjų dokumentų gavimo dienos.

Jeigu prašymą reikia nagrinėti išsamiau, pavyzdžiui, jeigu reikia pasikonsultuoti su centrinės valdžios institucijomis, tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 30 kalendorinių dienų.

Visi tie terminai pradedami skaičiuoti tik nuo tada, kai parengiama prašymo byla, t. y. nuo prašymo išduoti vizą ir patvirtinamųjų dokumentų gavimo dienos.

Kalbant apie diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, kuriose veikia susitikimo paskyrimo sistema, laikas iki susitikimo neskaičiuojamas kaip prašymo nagrinėjimo laikas. Nustatant susitikimo laiką turėtų būti atsižvelgiama į galimą skubą, kurios gali paprašyti prašymą išduoti vizą teikiantis asmuo, kaip nurodyta Susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje. Paprastai susitikimai turėtų įvykti per dvi savaites nuo susitikimo paprašymo dienos (plg. Susitarimo 6 straipsnio 5 dalį). Ilgesnis laikotarpis turėtų būti nustatomas išimtiniais atvejais, net ir piko laikotarpiais. Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip laikomasi šios nuostatos. Valstybės narės stengsis užtikrinti, kad susitikimai prašymams pateikti diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, kurių paprašo Ukrainos oficialių delegacijų nariai, būtų paskirti kuo skubiau – pageidautina per dvi darbo dienas skubos atvejais, kai kvietimas atsiunčiamas vėlai.

Sprendimą sutrumpinti sprendimo dėl prašymo išduoti vizą priėmimo laikotarpį, kaip apibrėžta Susitarimo 7 straipsnio 3 dalyje, priima konsulinis pareigūnas.

2.1.3. Vizos pratęsimas išskirtinėmis aplinkybėmis.

Susitarimo 9 straipsnyje nurodyta:

„Ukrainos piliečiams, kurie neturi galimybės išvykti iš valstybių narių teritorijos iki jų vizoje nurodytos datos dėl force majeure priežasčių, vizos terminas pratęsiamas nemokamai pagal priimančiosios valstybės teisės aktus laikotarpiui, kuris reikalingas grįžimui į valstybę, kurioje jie gyvena.“

Dėl galimybės pratęsti vizos galiojimo terminą force majeure atvejais, pavyzdžiui, kai vizos turėtojas patenka į ligoninę dėl nenumatytų priežasčių/netikėtai užklupus ligai/įvykus nelaimingam atsitikimui ir neturi galimybės išvykti iš valstybės narės teritorijos iki vizoje nurodytos datos – taikomos Vizų kodekso 33 straipsnio 1 dalies nuostatos tiek, kiek jos suderinamos su Susitarimu (pavyzdžiui, pratęsta viza lieka vienoda viza, kuria suteikiama teisė atvykti į visų Šengeno valstybių narių, kuriose viza galiojo jos išdavimo metu, teritoriją). Tačiau pagal Susitarimą force majeure atveju vizos galiojimas pratęsiamas neimant mokesčio.

2.2. Taisyklės, taikomos kai kurių kategorijų prašymą išduoti vizą pateikiantiems asmenims.

2.2.1. Kelionės tikslą patvirtinantys dokumentai.

Iš visų Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų asmenų, įskaitant vairuotojus, teikiančius krovinių ir keleivių vežimo tarptautiniais maršrutais paslaugas, bus reikalaujama pateikti tik nurodytus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su kelionės tikslu. Iš tų kategorijų asmenų negali būti reikalaujama pateikti kitų dokumentų, susijusių su buvimo tikslu. Kaip nurodyta Susitarimo 4 straipsnio 3 dalyje, nebus reikalaujama jokio kito kelionės tikslo pagrindimo, kvietimo arba patvirtinimo.

Jeigu atskirais atvejais išlieka abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo, prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo bus kviečiamas atvykti į ambasadą/konsulatą (papildomo) išsamaus pokalbio, per kurį jam gali būti užduoti klausimai apie konkretų kelionės tikslą arba jo ketinimą grįžti (plg. Vizų kodekso 21 straipsnio 8 dalį). Tokiais atskirais atvejais prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo gali pats arba išimtiniais atvejais konsulinio pareigūno prašymu pateikti papildomų dokumentų. Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip laikomasi šių nuostatų.

Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nepaminėtų kategorijų asmenims toliau taikomos šiuo metu galiojančios taisyklės, susijusios su kelionės tikslą patvirtinančiais dokumentais. Šios taisyklės taip pat taikomos dokumentams dėl tėvų sutikimo, reikalingo jaunesnių kaip 18 metų vaikų kelionių atveju.

Klausimams, nepatenkantiems į Susitarimo nuostatų taikymo sritį, kaip antai kelionės dokumentų pripažinimas, sveikatos draudimas kelionės metu, su grįžimu susijusios garantijos ir pakankamos pragyvenimo lėšos, taikomos Šengeno taisyklės arba nacionalinė teisė (plg. I skyriaus 1.2 punktą).

Kaip nurodyta prie Susitarimo pridėtoje Europos Sąjungos deklaracijoje dėl dokumentų, kuriuos reikia pateikti prašant trumpalaikės vizos: „Kad iš vizos prašančių Ukrainos piliečių būtų reikalaujama pateikti iš esmės tokius pačius patvirtinamuosius dokumentus, Europos Sąjunga, vadovaudamasi Vizų kodekso 48 straipsnio 1 dalies a punktu, sudarys suderintą patvirtinamųjų dokumentų sąrašą“. Valstybių narių konsulatai, vykdantys bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygiu, raginami užtikrinti, kad prašymą išduoti vizą pateikiantiems Ukrainos piliečiams būtų teikiama nuosekli ir vienoda pagrindinė informacija ir kad jų būtų prašoma pateikti iš esmės tokius pačius patvirtinamuosius dokumentus, neatsižvelgiant į tai, kurios valstybės narės konsulate pateikiamas prašymas.

Paprastai kartu su prašymu išduoti vizą bus pateikiamas kvietimo arba Susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalaujamo dokumento pažymėjimo originalas. Tačiau konsulatas gali pradėti nagrinėti prašymą išduoti vizą turėdamas kvietimo arba dokumento pažymėjimo faksimilę arba kopijas. Nepaisant to konsulatas gali paprašyti dokumento originalo, kai pateikiamas pirmas prašymas išduoti vizą, ir atskirais atvejais, kai kyla abejonių, prašys pateikti dokumento originalą.

Kadangi toliau pateiktame valdžios institucijų sąraše kai kuriais atvejais nurodytas ir asmens, įgalioto pasirašyti atitinkamus kvietimus/pažymėjimus, vardas bei pavardė, Ukrainos valdžios institucijos turėtų informuoti bendradarbiavimą Šengeno klausimais vykdančias šalis, jeigu tie asmenys pakeičiami kitais asmenimis.

Susitarimo 4 straipsnyje nurodyta:

„1. Šių kategorijų Ukrainos piliečiams pakanka toliau išvardytų dokumentų vykimo į kitą Šalį tikslui pagrįsti:

oficialių delegacijų nariai, kurie pagal oficialų Ukrainai adresuotą kvietimą dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos kurios nors iš valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos:

—	Ukrainos valdžios institucijos laiško, patvirtinančio, kad vizos prašantis asmuo yra jos delegacijos narys, vykstantis į kitą Šalį dalyvauti pirmiau minėtuose renginiuose, kartu su oficialaus kvietimo kopija;“

Kompetentingos valdžios institucijos laiške, patvirtinančiame, kad vizos prašantis asmuo yra jos delegacijos narys, vykstantis į kitos Šalies teritoriją dalyvauti oficialiame renginyje, turi būti nurodyti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens vardas ir pavardė. Oficialiame kvietime nebūtina nurodyti prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens vardo ir pavardės, tačiau tai gali būti daroma tuo atveju, jeigu oficialus kvietimas skirtas konkrečiam asmeniui.

Ta nuostata taikoma oficialių delegacijų nariams, neatsižvelgiant į jų turimo paso rūšį (ne biometrinis tarnybinis arba paprastas pasas).

„b)

verslininkams ir verslo organizacijų atstovams:

—	raštiško priimančiojo juridinio asmens, įmonės, organizacijos, biuro ar jų filialo, valstybės narės valstybės ar vietos institucijos arba prekybos ir pramonės parodų, konferencijų ir simpoziumų, rengiamų valstybių narių teritorijoje, organizacinio komiteto kvietimo;

vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis:

—	raštiško Ukrainos nacionalinės vežėjų asociacijos kvietimo dėl tarptautinių pervežimų keliais, kuriame nurodomas kelionių tikslas, trukmė, vieta (vietos), į kurią (kurias) važiuojama, ir dažnumas;“

Toliau nurodytos kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už tarptautinius pervežimus keliais ir už vairuotojų, teikiančių tarptautinio krovinių ir keleivių pervežimo į valstybių narių teritoriją Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis paslaugas, kelionių tikslo, trukmės, vietos (-ų), į kurią (kurias) vykstama, ir dažnumo nurodymą:

Ukrainos tarptautinių vežėjų keliais asociacija (AsMAP/„АсМАП“)

AsMAP pašto adresas:

11, Shorsa str.

Kyiv, 03150, Ukraine

Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:

Kostiuchenko Leonid – Ukrainos AsMAP pirmininkas;

Dokil' Leonid – Ukrainos AsMAP pirmininko pavaduotojas;

Kuchynskiy Yurii – Ukrainos AsMAP pirmininko pavaduotojas.

Valstybinė įmonė „Tarptautinių pervežimų keliais tarnyba“ (SE „SIRC“)

SE „SIRC“ pašto adresas:

57, av. Nauka

Kyiv, 03083, Ukraine

Tel. (+ 38) 044 524 21 01

Faks. (+ 38) 044 524 00 70

Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:

Tkachenko Anatolij – SE „SIRC“ direktorius;

Neronov Oleksandr – SE „SIRC“ direktoriaus pirmasis pavaduotojas.

Ukrainos kelių transporto ir logistikos sąjunga

Ukrainos kelių transporto ir logistikos sąjungos pašto adresas:

28, Predslavinska str.

Kyiv, 03150, Ukraine

Tel./faks.: (+38) 044 528 71 30, (+ 38) 044 528 71 46, (+ 38) 044 529 44 40

Pareigūnas, įgaliotas pasirašyti kvietimus:

Lypovskiy Vitalij – Sąjungos pirmininkas

Ukrainos automobilių vežėjų asociacija (AAAC) („Всеукраїнська асоціація автомобільних перевізників“)

AAAC pašto adresas:

139, Velyka Vasylkivska str.

Kyiv, 03150, Ukraine

Tel./Faks.: (+ 38) 044 538 75 05, (+ 38) 044 529 25 21

Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:

Reva Vitalii (Віталій Рева) – AAAC pirmininkas

Glavatskyi Petro (Петро Главатський) – AAAC pirmininko pavaduotojas

el. paštas: vaap@i.com.ua

Ukrainos automobilių vežėjų asociacija (AAAC) („Всеукраїнська асоціація автомобільних перевізників“)

AAAC pašto adresas:

3, Rayisy Okipnoyi str.

Kyiv, 02002, Ukraine

Tel./Faks. (+ 38) 044 517 44 31, (+ 38) 044 516 47 26

Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:

Vakulenko Volodymyr (Вакуленко Володимир Михайлович) – AAAC pirmininko pavaduotojas

Ukrainos valstybinė įmonė „Ukrinteravtoservice“ („Українське державне підприємство по обслуговуванню іноземних та вітчизняних автотранспортних засобів“ („Укрінтеравтосервіс“))

Ukrainos valstybinės įmonės „Ukrinteravtoservice“ pašto adresas:

57, av. Nauky

Kyiv, 03083, Ukraine

Pareigūnai, įgalioti pasirašyti kvietimus:

Dobrohod Serhii (Доброход Сергій Олександрович) – Ukrainos valstybinės įmonės „Ukrinteravtservice“ generalinis direktorius (tel. (+ 38) 044 524 09 99; mob. tel. (+ 38) 050 463 89 32);

Kubalska Svitlana (Кубальська Світлана Сергіївна) – Ukrainos valstybinės įmonės „Ukrinteravtservice“ generalinio direktoriaus pavaduotoja (tel. (+ 38) 044 524 09 99; mob. tel. (+ 38) 050 550 89 32).

Atsižvelgdamas į šiuo metu kylančias problemas, susijusias su tos kategorijos prašymus išduoti vizą pateikiančiais asmenimis, Jungtinis komitetas atidžiai stebės, kaip įgyvendinama ta nuostata.

„d)

traukinių, refrižeratorių ir lokomotyvų brigados nariams tarptautiniuose traukiniuose, vykstančiuose į valstybių narių teritoriją:

—	raštiško kompetentingos Ukrainos geležinkelių įmonės kvietimo, kuriame nurodomas kelionių tikslas, trukmė ir dažnumas;“

Geležinkelių transporto srityje kompetentinga Ukrainos valdžos institucija yra Ukrainos geležinkelių transporto valstybinė adminisracija („Ukrzaliznytsia“/„Укрзалізниця“).

„Ukrzaliznytsia“ pašto adresas:

5–7 Tverskaya str.

Kyiv, 03680, Ukraine

Pagal „Ukrzaliznytsia“ vadovybės atsakomybės sritis už informacijos, susijusios su traukinių, refrižeratorių ir lokomotyvų brigados narių tarptautiniuose traukiniuose, vykstančiuose į valstybių narių teritoriją, kelionių tikslu, trukme ir dažnumu, teikimą atsakingi pareigūnai:

Bolobolin Serhii (Болоболін Сергій Петрович) – pirmasis „Ukrzaliznytsia“ generalinis direktorius (tel. (+ 38) 044 465 00 10);

Serhiyenko Mykola (Сергієнко Микола Іванович) – pirmasis „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 01);

Zhurakivskyy Vitaliy (Жураківський Віталій Олександрович) – pirmasis „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 41);

Slipchenko Oleksiy (Сліпченко Олексій Леонтійович) – „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 14);

Naumenko Petro (Науменко Петро Петрович) – „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 12);

Chekalov Pavlo (Чекалов Павло Леонтійович) – „Ukrzaliznytsia“ generalinio direktoriaus pavaduotojas (tel. (+ 38) 044 465 00 13);

Matviiv Igor – „Ukrzaliznytsia“ tarptautinių ryšių departamento vadovas (tel. (+ 38) 044 465 04 25).

„e)

žurnalistams ir juos lydintiems techniniams darbuotojams, atliekantiems profesines pareigas:

—

profesinės organizacijos arba prašymą išduoti vizą teikiančio asmens darbdavio išduoto pažymėjimo arba kito dokumento, patvirtinančio, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas, ir kad kelionės tikslas – atlikti žurnalistinį darbą, arba patvirtinančio, kad atitinkamas asmuo yra žurnalistą lydintis techninis darbuotojas, atliekantis profesines pareigas;“

Šiai kategorijai nepriklauso laisvai samdomi žurnalistai.

Turi būti pateiktas prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens darbdavio išduotas pažymėjimas arba kitas dokumentas, patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas ir kad kelionės tikslas – atlikti žurnalistinį darbą, arba patvirtinantis, kad atitinkamas asmuo yra žurnalistą lydintis techninis darbuotojas, atliekantis profesines pareigas.

Kompetentinga Ukrainos profesinė organizacija, galinti patvirtinti, kad atitinkamas asmuo yra kvalifikuotas žurnalistas:

Nacionalinė Ukrainos žurnalistų sąjunga (NUJU) („Національна спілка журналістів України“, НСЖУ).

NUJU kvalifikuotiems žiniasklaidos srities darbuotojams išduoda nacionalines profesionalių žurnalistų korteles ir standartinio, Tarptautinės žurnalistų federacijos patvirtinto, formato tarptautines žurnalistų korteles.

NUJU pašto adresas:

27-a Khreschatyk str.

Kyiv, 01001, Ukraine

NUJU įgaliotas asmuo:

Nalyvaiko Oleg Igorovych (Наливайко Олег Ігорович) – NUJU vadovas

Tel./faks.: (+ 38) 044 234 20 96, (+ 38) 044 234 49 60, (+ 38) 044 234 52 09

el. paštas: spilka@nsju.org, admin@nsju.org.

Ukrainos nepriklausomos žiniasklaidos sąjunga (IMUU) („Незалежна медіа-профспілка України“).

IMUU pašto adresas:

Office 25,

27 – A, Khreshchatyk Str.,

Kyiv, 01001, Ukraine

Įgaliotieji asmenys:

Lukanov Yurii (Луканов Юрій Вадимович) – IMUU vadovas

Vynnychuk Oksana (Оксана Винничук) – IMUU vykdomoji sekretorė

Tel. + 38 050 356 57 58

el. paštas: secretar@profspilka.org.ua

„f)

mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantiems asmenims:

—	priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo dalyvauti tokioje veikloje;

mokiniams, studentams, aukštesnės studijų pakopos studentams ir lydintiesiems mokytojams, kurie vyksta studijų arba mokymo tikslais, įskaitant mainų programas ir kitokią su mokyklomis susijusią veiklą:

—	raštiško priimančiojo universiteto, koledžo arba mokyklos kvietimo arba studento pažymėjimo arba lankytinų kursų pažymėjimo;“

Studento pažymėjimas kaip kelionės tikslo patvirtinimas gali būti priimamas, tik jeigu jį išdavė priimantysis universitetas, koledžas ar mokykla, kuriame vyks studijos arba mokymas.

„h)

tarptautinių sporto renginių dalyviams ir juos lydintiems profesiniams partneriams:

—	priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo: valstybių narių kompetentingų institucijų, nacionalinių sporto federacijų ir nacionalinių olimpinių komitetų;“

Tarptautinių sporto renginių atveju į lydinčių asmenų sąrašą bus įtraukiami tik profesines pareigas atliekantys sportininkus lydintys asmenys: treneriai, masažuotojai, vadybininkas, medicinos darbuotojai ir sporto klubo vadovas. Sirgaliai nebus laikomi lydinčiais asmenimis.

„i)

susigiminiavusių miestų ir kitų savivaldos institucijų organizuojamų oficialių mainų programų dalyviams:

—	tų miestų arba kitų savivaldos institucijų vadovų (merų) raštiško kvietimo;“

Savivaldybės, kurioje bus vykdoma miestų giminiavimosi veikla, administracijos vadovas arba priimančiojo miesto meras yra raštišką kvietimą išduoti kompetentingas savivaldybės administracijos vadovas arba miesto meras. Šiai kategorijai priskiriami tik oficialiai susigiminiavę miestai.

„j)

artimiems giminaičiams – sutuoktiniams, vaikams (įskaitant įvaikius), tėvams (įskaitant globėjus), seneliams ir anūkams, – lankantiems Ukrainos piliečius, teisėtai gyvenančius valstybių narių teritorijoje arba Europos Sąjungos piliečius, gyvenančius valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje:

—	priimančiojo asmens raštiško kvietimo;“

Tuo punktu reglamentuojama Ukrainos piliečių artimų giminaičių, vykstančių į valstybes nares aplankyti Ukrainos piliečių, teisėtai gyvenančių valstybėse narėse, arba Europos Sąjungos piliečių, gyvenančių valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, padėtis.

Kviečiančiojo asmens parašo autentiškumą turi patvirtinti kompetentinga institucija, remdamasi gyvenamosios vietos šalies nacionalinės teisės aktais.

Taip pat būtina patvirtinti tai, kad kviečiantysis asmuo (šalyje) gyvena teisėtai, ir giminystės ryšį; pavyzdžiui, kartu su raštišku kvietimu priimantysis asmuo turi pateikti jo statusą patvirtinančių dokumentų kopijas, kaip antai leidimo gyventi kopiją ir giminystės ryšį patvirtinančio dokumento kopiją.

Ta nuostata taip pat taikoma diplomatinių atstovybių ir konsulatų darbuotojų giminaičiams, vykstantiems į valstybių narių teritoriją šeimos narių lankymo tikslu ne ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui, tačiau jiems nereikia pateikti teisėtą gyvenimą ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų.

Prie iš dalies keičiančio Susitarimo pridėtoje Europos Sąjungos deklaracijoje dėl supaprastintos vizų išdavimo tvarkos šeimos nariams nurodyta: „Siekiant palengvinti didesnio skaičiaus asmenų, turinčių giminystės ryšių (visų pirma seserų bei brolių ir jų vaikų) su Ukrainos piliečiais, teisėtai gyvenančiais valstybių narių teritorijoje, ar su Europos Sąjungos piliečiais, gyvenančiais valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje, judumą, Europos Sąjunga ragina valstybių narių konsulines įstaigas pasinaudoti visomis Vizų kodekse numatytomis galimybėmis šios kategorijos asmenims taikyti supaprastintą vizų režimą, įskaitant, visų pirma, iš pareiškėjų reikalaujamų įrodomųjų dokumentų supaprastinimą, atleidimą nuo prašymų išduoti vizą tvarkymo mokesčių ir, tam tikrais atvejais, daugkartinių vizų išdavimą.“

„k)

į laidotuves vykstantiems giminaičiams:

—	oficialaus dokumento, patvirtinančio palaidojimo faktą, taip pat dokumento, kuriame nurodytas vizos prašančio asmens ir palaidoto asmens giminystės arba kitoks ryšys;“

Susitarime nėra konkrečiai nurodyta, kurios šalies institucijos turėtų išduoti pirmiau minėtą oficialų dokumentą – šalies, kurioje vyks laidotuvės, ar šalies, kurioje gyvena į laidotuves norintis vykti asmuo. Turėtų būti pripažįstama, kad abiejų šalių kompetentingos institucijos galėtų išduoti tokį oficialų dokumentą.

Turi būti pateiktas pirmiau minėtas oficialus dokumentas, patvirtinantis mirties faktą, ir dokumentas, kuriame nurodytas pareiškėjo ir mirusiojo giminystės arba kitoks ryšys, pavyzdžiui, gimimo ir (arba) santuokos liudijimai (-as).

„l)

lankantiesiems kariškių arba civilių kapus:

—	oficialaus dokumento, patvirtinančio palaidojimo faktą ir tai, kad kapas yra išlikęs, taip pat dokumento, kuriame nurodytas vizos prašančio asmens ir palaidoto asmens giminystės arba kitoks ryšys;“

Susitarime nėra konkrečiai nurodyta, kurios šalies institucijos turėtų išduoti pirmiau minėtą oficialų dokumentą – šalies, kurioje yra kapas, ar šalies, kurioje gyvena kapą norintis aplankyti asmuo. Turėtų būti pripažįstama, kad abiejų šalių kompetentingos institucijos galėtų išduoti tokį oficialų dokumentą.

Turi būti pateiktas pirmiau minėtas oficialus dokumentas, patvirtinantis palaidojimo faktą ir tai, kad kapas yra išlikęs, ir dokumentas, kuriame nurodytas pareiškėjo ir palaidoto asmens giminystės arba kitoks ryšys.

Remiantis prie Susitarimo pridėta Europos bendrijos deklaracija dėl trumpalaikių vizų išdavimo kariškių ir civilių kapų lankymui, paprastai kariškių ir civilių kapus lankantiems asmenims bus išduodamos iki 14 dienų galiojančios trumpalaikės vizos.

„m)

dėl medicininių priežasčių besilankantiems asmenims ir, jei reikia, juos lydintiems asmenims:

—	oficialaus medicinos įstaigos dokumento, patvirtinančio, kad būtina medicininė priežiūra toje institucijoje ir kad būtinas lydintis asmuo, taip pat pakankamų finansinių lėšų medicininiam gydymui apmokėti įrodymo;“

Bus pateiktas medicinos įstaigos dokumentas, patvirtinantis, kad būtina medicininė priežiūra toje institucijoje, ir dokumentas, patvirtinantis pakankamų lėšų gydymui apmokėti turėjimą; taip pat jame turi būti patvirtinta, kad reikalingas lydintis asmuo.

„n)

pilietinės visuomenės organizacijų atstovams, vykstantiems dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas:

—	priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo, patvirtinimo, kad asmuo yra pilietinės visuomenės organizacijos atstovas ir tokios organizacijos įsteigimo pažymėjimo iš atitinkamo registro, išduoto valstybinės valdžios institucijos, laikantis nacionalinės teisės nuostatų;“

Dokumentas, patvirtinantis pilietinės visuomenės organizacijos registraciją Ukrainoje, – tai Ukrainos valstybinės registro tarnybos išduotas raštas, kuriame nurodyta Visuomeninių organizacijų registro informacija.

„o)

laisvųjų profesijų atstovams, dalyvaujantiems tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose, organizuojamuose valstybių narių teritorijoje;

—	priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo, kuriuo patvirtinama, kad atitinkamas asmuo dalyvauja renginyje;

religinių bendruomenių atstovams:

—	raštiško Ukrainoje registruotos religinės bendruomenės kvietimo, kuriame nurodomas kelionių tikslas, trukmė ir dažnumas;“

Dokumentas, patvirtinantis religinės bendruomenės registraciją Ukrainoje, – tai Jungtinio valstybinio juridinių asmenų ir individualių verslininkų valstybinio registro išrašas, kuriame nurodyta, kad juridinio asmens organizacinė ir teisinė forma yra religinė bendruomenė.

„q)

oficialių Europos Sąjungos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, pavyzdžiui, vykdomų įgyvendinant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), dalyviams:

—	priimančiosios organizacijos raštiško kvietimo.“

Svarbu. Susitarimu nenustatomos jokios naujos fizinių ar juridinių asmenų, pateikiančių raštiškus kvietimus, atsakomybės taisyklės. Tokių kvietimų išdavimo siekiant sukčiauti atveju taikomi atitinkami ES/nacionalinės teisės aktai.

2.2.2. Daugkartinių vizų išdavimas.

Tais atvejais, kai prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi dažnai arba reguliariai keliauti į valstybių narių teritoriją, trumpalaikės vizos bus išduodamos keliems apsilankymams, jeigu bendra tų apsilankymų trukmė neviršija 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:

„1. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda penkerius metus galiojančias daugkartines vizas šių kategorijų piliečiams:

a)	profesines pareigas atliekantiems nacionalinių ir regioninių Vyriausybių bei parlamentų nariams, konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų teisėjams, valstybiniams ir vietos prokurorams bei jų pavaduotojams, jeigu jie šiuo susitarimu nėra atleisti nuo vizos reikalavimo;

b)	nuolatiniams oficialių delegacijų nariams, kurie pagal oficialius Ukrainai skirtus kvietimus reguliariai dalyvauja susitikimuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose, taip pat renginiuose, kuriuos valstybių narių teritorijoje organizuoja tarpvyriausybinės organizacijos;

sutuoktiniams ir jaunesniems nei 21 metų arba išlaikomiems vaikams (įskaitant įvaikius) ir tėvams (įskaitant globėjus), lankantiems Ukrainos piliečius, teisėtai gyvenančius valstybių narių teritorijoje, arba Europos Sąjungos piliečius, gyvenančius valstybės narės, kurios pilietybę jie turi, teritorijoje;

d)	verslininkams ir verslo organizacijų atstovams, reguliariai vykstantiems į valstybes nares;

e)	žurnalistams ir juos lydintiems techniniams darbuotojams, atliekantiems profesines pareigas.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina arba ketinama trumpesnį laikotarpį, išduodama daugkartinė viza, galiojanti tik atitinkamą laikotarpį, ypač jeigu:

—	a punkte nurodytų asmenų atveju – tarnybinių įgaliojimų terminas,

—	b punkte nurodytų asmenų atveju – nuolatinio oficialios delegacijos nario statuso galiojimo trukmė,

—	c punkte nurodytų asmenų atveju – teisėtai Europos Sąjungoje gyvenantiems Ukrainos piliečiams išduoto leidimo teisėtai gyventi galiojimo trukmė,

—	d punkte nurodytų asmenų atveju – verslo organizacijos atstovo statuso ar darbo sutarties galiojimo trukmė,

—	e punkte nurodytų asmenų atveju – darbo sutarties terminas

yra trumpesnis nei penkeri metai.“

Tų kategorijų asmenims, atsižvelgiant į jų profesinį statusą arba giminystės ryšius su teisėtai valstybių narių teritorijoje gyvenančiu Ukrainos piliečiu arba su Europos Sąjungos piliečiu, gyvenančiu valstybės narės, kurios pilietis jis yra, teritorijoje, paprastai galima pagrįstai išduoti daugkartinę vizą, galiojančią penkerius metus. Dėl pradinės Susitarimo redakcijos formuluotės „kurios galioja ne ilgiau kaip penkerius metus“, kuria buvo nustatyta tik ilgiausia leidžiama galiojimo trukmė, konsulatai turėjo veiksmų laisvę priimti sprendimą dėl vizos galiojimo trukmės. Iš dalies keičiančiame Susitarime ta veiksmų laisvė panaikinta nustačius naują formuluotę „penkerius metus galiojančias“, kuria nurodoma, kad jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo atitinka visus Susitarimo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, „valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda penkerius metus galiojančias daugkartines vizas“.

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, turėtų pateikti savo profesinio statuso ir įgaliojimų trukmės patvirtinimą.

Ta nuostata nebus taikoma asmenims, patenkantiems į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo sritį, jeigu jie Susitarimu atleisti nuo vizos reikalavimo, t. y. jeigu jie yra diplomatinių arba biometrinių tarnybinių pasų turėtojai.

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies b punkto taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jų nuolatinio delegacijos nario statusą ir poreikį reguliariai dalyvauti posėdžiuose, konsultacijose, derybose arba mainų programose.

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies c punkto taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius kviečiančiojo asmens kaip teisėto gyventojo statusą (plg. II skyriaus 2.2.1 punktą).

Asmenys, patenkantys į Susitarimo 5 straipsnio 1 dalies d ir e punktų taikymo sritį, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius jų profesinį statusą ir jų įgaliojimų trukmę.

Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta:

„2. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda vienus metus galiojančias daugkartines vizas šių kategorijų piliečiams, su sąlyga, kad per praėjusius metus jie buvo gavę bent vieną vizą, pasinaudojo ja laikydamiesi lankomos valstybės teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą jos teritorijoje:

a)	vairuotojams, vykdantiems tarptautinius krovinių ir keleivių pervežimus į valstybių narių teritoriją Ukrainoje registruotomis transporto priemonėmis;

b)	traukinių, refrižeratorių ir lokomotyvų brigados nariams tarptautiniuose traukiniuose, vykstančiuose į valstybių narių teritoriją;

c)	mokslo, kultūros ir meno veikloje, įskaitant universitetų ir kitokias mainų programas, dalyvaujantiems asmenims, kurie reguliariai vyksta į valstybes nares;

d)	tarptautinių sporto renginių dalyviams ir juos lydintiems asmenims, atliekantiems profesines pareigas;

e)	susigiminiavusių miestų ir kitų savivaldos institucijų organizuojamų oficialių mainų programų dalyviams;

f)	pilietinės visuomenės organizacijų atstovams, reguliariai vykstantiems į valstybes nares dalyvauti mokymuose, seminaruose, konferencijose, taip pat pagal mainų programas;

g)	oficialių Europos Sąjungos tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų, pavyzdžiui, vykdomų įgyvendinant Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), dalyviams;

h)	studentams ir aukštesnės studijų pakopos studentams, kurie reguliariai vyksta studijų arba mokymosi tikslais, taip pat pagal mainų programas;

i)	religinių bendruomenių atstovams;

j)	laisvųjų profesijų atstovai, dalyvaujantys tarptautinėse parodose, konferencijose, simpoziumuose, seminaruose ar kituose panašiuose renginiuose, organizuojamuose valstybių narių teritorijoje;

k)	asmenims, kuriems dėl medicininių priežasčių būtina reguliariai lankytis valstybėse narėse, ir tam būtiniems juos lydintiems asmenims.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina arba ketinama trumpesnį laikotarpį, išduodama tik atitinkamą laikotarpį galiojanti daugkartinė viza.“

Dėl pradinės Susitarimo redakcijos formuluotės „kurios galioja ne ilgiau kaip vienerius metus“, kuria buvo nustatyta tik ilgiausia leidžiama galiojimo trukmė, konsulatai turėjo veiksmų laisvę priimti sprendimą dėl vizos galiojimo trukmės. Iš dalies keičiančiame Susitarime ta veiksmų laisvė panaikinta nustačius naują formuluotę „vienus metus galiojančias“, kuria nurodoma, kad jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo atitinka visus Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus „valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos išduoda vienus metus galiojančias daugkartines vizas“. Reikia pažymėti, kad vienus metus galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos pirmiau minėtų kategorijų asmenims, jeigu per ankstesnius metus (12 mėnesių) prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo buvo gavęs bent vieną Šengeno vizą, pasinaudojo ja laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) teisės aktų dėl atvykimo ir buvimo (pavyzdžiui, asmuo neviršijo leistino buvimo trukmės) ir jeigu prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas. Ankstesniais metais gauta Šengeno viza gali būti išduota kitos Šengeno valstybės nei ta, kurioje asmuo pateikia prašymą išduoti naują vizą. Tais atvejais, kai nėra pagrindo išduoti vienus metus galiojančią vizą (pavyzdžiui, jeigu mainų programa trunka trumpiau nei vienus metus arba asmeniui į keliones vykti dažnai ir reguliariai reikia ne visus metus), vizos galiojimo trukmė bus trumpesnė nei vieni metai, su sąlyga, kad tenkinami kiti vizos išdavimo reikalavimai.

Susitarimo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyta:

„3. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos šio straipsnio 2 dalyje išvardytų kategorijų asmenims išduoda nuo dvejų iki penkerių metų galiojančias daugkartines vizas, su sąlyga, kad per praėjusius dvejus metus jie pasinaudojo vienus metus galiojančia daugkartine viza laikydamiesi lankomos valstybės teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą jos teritorijoje, išskyrus tuos atvejus, kai akivaizdu, kad keliauti dažnai arba reguliariai būtina arba ketinama trumpesnį laikotarpį – tuomet išduodama tik atitinkamą laikotarpį galiojanti daugkartinė viza.

4. Šio straipsnio 1–3 dalyse išvardytų asmenų visa buvimo valstybių narių teritorijoje trukmė negali viršyti 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.“

Nuo dvejų iki penkerių metų galiojančios daugkartinės vizos bus išduodamos Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje minimų kategorijų asmenims, su sąlyga, kad per praėjusius dvejus metus jie pasinaudojo vienus metus galiojančia daugkartine Šengeno viza laikydamiesi lankomos (-ų) valstybės (-ių) teritorijoje (-ose) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą, ir kad jiems keliauti dažnai arba reguliariai reikia ne akivaizdžiai trumpesnį laikotarpį. Reikia pažymėti, kad nuo dvejų iki penkerių metų galiojanti viza bus išduodama, tik jeigu prašymą išduoti vizą pateikiančiam asmeniui per ankstesnių dvejų metų laikotarpį buvo išduotos dvi ne trumpiau kaip vienus metus galiojusios vizos ir jeigu asmuo jomis naudojosi laikydamasis lankomos (-ų) valstybės (-ių) teritorijoje (-ose) galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių atvykimą ir buvimą. Valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, remdamosi kiekvieno prašymo išduoti vizą vertinimu, nuspręs, kokiam laikotarpiui – nuo dvejų iki penkerių metų – išduoti tas vizas.

Kalbant apie kriterijų apibrėžtį, pateiktą Susitarimo 5 straipsnio 2 dalyje „su sąlyga, […] kad prašymas gauti daugkartinę vizą yra pagrįstas“, ir Susitarimo 5 straipsnio 3 dalyje – „su sąlyga, […] kad prašymas gauti daugkartinę vizą vis dar yra pagrįstas“, taikomi Vizų kodekso 24 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyti tų rūšių vizų išdavimo kriterijai, t. y. asmuo turi dažnai keliauti į vieną ar kelias valstybes nares, pavyzdžiui, verslo reikalais.

Nėra prievolės išduoti daugkartinę vizą, jeigu prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo nepasinaudojo anksčiau išduota viza. Vis dėlto tokia viza gali būti išduota, jeigu anksčiau išduota viza nepasinaudota dėl priežasčių, nepriklausančių nuo prašymo išduoti vizą pateikiančio asmens, pavyzdžiui, dėl to, kad asmuo ilgai nedirbo sunkvežimio vairuotojo darbo dėl ligos.

Plg. II skyriaus 2.2.1 punktą dėl dokumentų, patvirtinančių kelionės tikslą, kuriuos turi pateikti Susitarimo 5 straipsnyje minėtoms kategorijoms priklausantys asmenys, siekiantys gauti daugkartinę vizą.

2.2.3. Diplomatinių ir tarnybinių pasų turėtojai.

Susitarimo 10 straipsnyje nurodyta:

„1. Ukrainos piliečiai, turintys galiojančius diplomatinius pasus, gali įvažiuoti, išvažiuoti arba vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją be vizų.

2. Ukrainos piliečiai, turintys galiojančius biometrinius tarnybinius pasus, gali įvažiuoti, išvažiuoti arba vykti tranzitu per valstybių narių teritoriją be vizų.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minimi asmenys gali būti valstybių narių teritorijoje ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.“

Bus toliau taikomi galiojantys dvišaliai susitarimai ar tvarka, pagal kuriuos numatyta netaikyti vizos reikalavimo ne biometrinių tarnybinių pasų turėtojams, išskyrus jų denonsavimo arba sustabdymo atveju (plg. I skyriaus 1.6 punktą).

Susitarimu nereglamentuojamas diplomatų skyrimas valstybėse narėse. Taikoma įprasta akreditavimo procedūra.

III. STATISTINIAI DUOMENYS

Kad Jungtinis komitetas galėtų veiksmingai stebėti, kaip vykdomas Susitarimas, valstybių narių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi kas šešis mėnesius pateikti Komisijai to laikotarpio mėnesinius statistinius duomenis, visų pirma susijusius su, jeigu įmanoma:

—	įvairių Susitarime nustatytų kategorijų asmenims išduodamų vizų rūšimis;

—	atsisakymų išduoti vizas įvairių Susitarime nustatytų kategorijų asmenims skaičiumi;

—	prašymus išduoti vizą pateikusių asmenų, pakviestų asmeninio pokalbio, procentine dalimi pagal asmenų kategorijas;

—	penkerius metus galiojančiomis daugkartinėmis vizomis, išduotomis Ukrainos piliečiams (pagal šalį);

—	įvairių Susitarime nustatytų kategorijų asmenims nemokamai išduotų vizų procentine dalimi.

(1) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas) (ES OL L 243, 2009 9 15, p. 1).

(2) 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001 nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (ES OL L 81, 2001 3 21, p. 1).

(3) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (ES OL L 105, 2006 4 13, p. 1).

(4) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB (ES OL L 158, 2004 4 30, p. 77).

17.3.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/41

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2015/443

2015 m. kovo 13 d.

dėl saugumo Komisijoje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 249 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Protokolą Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtą prie Sutarčių, ypač į jo 18 straipsnį,

kadangi:

(1)

saugumo Komisijoje tikslas – laikantis nuoseklaus ir integruoto požiūrio į saugumą Komisijoje, suteikti asmenims, turtui ir informacijai tinkamo lygio apsaugą, kuri atitiktų nustatytus pavojus, taip pat veiksmingai ir laiku užtikrinti saugumą ir taip sudaryti Komisijai sąlygas vykdyti veiklą saugioje ir patikimoje aplinkoje;

(2)	Komisija, kaip ir kitos tarptautinės organizacijos, susiduria su didelėmis grėsmėmis ir problemomis saugumo srityje, kurios visų pirma susijusios su terorizmu, kibernetiniais išpuoliais ir politiniu bei komerciniu šnipinėjimu;

(3)	Europos Komisija su Belgijos, Liuksemburgo ir Italijos Vyriausybėmis sudarė susitarimus dėl pagrindinių jos darbo vietų saugumo (1). Šie susitarimai patvirtina, kad Komisija prisiima atsakomybę už savo saugumą;

(4)	kad būtų užtikrintas asmenų, turto ir informacijos saugumas, Komisijai gali tekti imtis priemonių pagrindinių teisių, įtvirtintų Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje ir pripažintų Europos Teisingumo Teismo, apsaugos srityse;

(5)	todėl bet kokia tokia priemonė turėtų būti pateisinama intereso, kuriam apsaugoti ji skirta, svarba, taip pat būti proporcinga ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai paisoma pagrindinių teisių, visų pirma teisių į privatumą ir duomenų apsaugą;

(6)	sistemoje, kurioje laikomasi teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms teisėms principų, Komisija turi siekti tinkamo savo darbuotojų, turto ir informacijos saugumo lygio, kuris jai užtikrintų galimybę vykdyti veiklą ir neribotų pagrindinių teisių labiau, nei tikrai būtina;

(7)	saugumas Komisijoje grindžiamas teisėtumo, skaidrumo, proporcingumo ir atskaitomybės principais;

(8)

personalo nariai, įgalioti imtis saugumo priemonių, neturėtų atsidurti nepalankioje padėtyje dėl savo veiksmų, išskyrus tuos atvejus, kai jie veikė viršydami savo įgaliojimus arba pažeisdami teisės aktus, taigi šiuo atžvilgiu šis sprendimas laikytinas tarnybiniu nurodymu, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatuose;

(9)

Komisija turėtų imtis tinkamų iniciatyvų siekdama puoselėti ir stiprinti saugumo kultūrą ir taip užtikrinti veiksmingesnį saugumą, gerinti saugumo valdymą, toliau stiprinti tinklus ir tarptautinio, Europos ir nacionalinio lygmens bendradarbiavimą su atitinkamomis institucijomis, taip pat gerinti saugumo priemonių įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę;

(10)

Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) – funkciniu požiūriu savarankiškos Sąjungos įstaigos – įsteigimas turėjo didelės įtakos Komisijos saugumo interesams, todėl būtina sukurti taisykles ir procedūras, kuriomis būtų reglamentuojamas EIVT ir Komisijos bendradarbiavimas saugos ir saugumo srityje, visų pirma siekiant, kad Komisija galėtų atlikti rūpestingumo pareigą savo darbuotojų Sąjungos delegacijose atžvilgiu;

(11)

Komisijos saugumo politika turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų suderinama su kitais vidaus procesais ir procedūromis, kurie gali būti susiję su saugumo aspektu, be kita ko, ypač su veiklos tęstinumo valdymu, kuriuo siekiama išlaikyti ypatingos svarbos Komisijos funkcijas veiklos sutrikimo atveju, ir ARGUS procesu, skirtu daugiasektorei krizei koordinuoti;

(12)

nepaisant priemonių, kurios šio sprendimo priėmimo momentu jau yra vykdomos ir apie kurias pranešta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (2), bet kokiai su asmens duomenų tvarkymu susijusiai priemonei pagal šį sprendimą taikomos 21 straipsnyje nurodytos įgyvendinimo taisyklės, kuriomis nustatomos tinkamos duomenų subjektų apsaugos priemonės;

(13)	todėl būtina, kad Komisija persvarstytų, atnaujintų ir konsoliduotų dabartinį saugumo Komisijoje reglamentavimo pagrindą;

(14)	todėl Komisijos sprendimas (94) 2129 (3) turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1) turtas– visas kilnojamasis ir nekilnojamasis Komisijos turtas ir nuosavybė;

2) Komisijos padalinys– Komisijos generalinis direktoratas arba tarnyba, arba Komisijos nario kabinetas;

3) ryšių ir informacinė sistema, arba RIS,– bet kokia sistema, sudaranti sąlygas tvarkyti informaciją elektroniniu būdu, įskaitant visas priemones, kurių reikia jos veikimui užtikrinti, taip pat infrastruktūrą, organizavimą, personalą ir informacijos šaltinius;

4) pavojų kontrolė– bet kokia saugumo priemonė, kuria pagrįstai galima tikėtis veiksmingai kontroliuoti pavojų saugumui: užkirsti jam kelią, jį mažinti, jo išvengti arba jį perkelti;

5) krizinė situacija– bet kokios kilmės aplinkybė, įvykis, incidentas ar ekstremalioji situacija (arba jų seka ar derinys), keliantys didelę arba tiesioginę grėsmę saugumui Komisijoje;

6) duomenys– informacija tokios formos, kad ją būtų galima perduoti, registruoti arba tvarkyti;

7) už saugumą atsakingas Komisijos narys– Komisijos narys, kurio atsakomybės sričiai priklauso Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas;

8) asmens duomenys– asmens duomenys, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (4) 2 straipsnio a punkte;

9) patalpos– bet koks nekilnojamasis ar jam prilyginamas Komisijos turtas ir nuosavybė;

10) pavojaus prevencija– saugumo priemonės, kuriomis pagrįstai galima tikėtis sumažinti, atitolinti arba pašalinti pavojų saugumui;

11) pavojus saugumui– įvykio keliamos grėsmės lygio, pažeidžiamumo lygio ir galimo poveikio derinys;

12) saugumas Komisijoje– asmenų, turto ir informacijos saugumas Komisijoje, visų pirma fizinė asmenų ir turto neliečiamybė, informacijos ir ryšių ir informacinių sistemų vientisumas, konfidencialumas ir prieinamumas, taip pat nevaržomas Komisijos veiklos vykdymas;

13) saugumo priemonė– bet kokia priemonė, kurios imamasi vadovaujantis šiuo sprendimu siekiant kontroliuoti pavojus saugumui;

14) Tarnybos nuostatai– Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai, nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (5) ir jį iš dalies keičiančiais teisės aktais;

15) grėsmė saugumui– bet koks įvykis arba veiksnys, galintis, kaip pagrįstai galima tikėtis, turėti neigiamos įtakos saugumui, jeigu nebus imtasi atsako ir jis nebus kontroliuojamas;

16) tiesioginė grėsmė saugumui– grėsmė saugumui, kylanti, kai apie tai iš anksto nežinoma arba sužinoma likus labai mažai laiko;

17) didelė grėsmė saugumui– grėsmė saugumui, dėl kurios, kaip pagrįstai galima tikėtis, gali būti prarasta gyvybė, patirtas sunkus sužalojimas ar žala sveikatai, padaryta didelė turtinė žala, atskleista itin slapta informacija, sutrikdytos IT sistemos arba sužlugdyti svarbūs Komisijos vykdomieji gebėjimai;

18) pažeidžiamumas– bet kokio pobūdžio trūkumas, kuris, kaip pagrįstai galima tikėtis, gali turėti neigiamos įtakos Komisijos saugumui, jeigu juo naudojamasi vienos ar daugiau grėsmių atveju.

2 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo sprendimu nustatomi su saugumu Komisijoje susiję tikslai, pagrindiniai principai, organizacinė struktūra ir atsakomybė.

2. Šis sprendimas taikomas visiems Komisijos padaliniams ir visose Komisijos patalpose. Sąjungos delegacijose dirbantiems Komisijos darbuotojams taikomos Europos išorės veiksmų tarnybos saugumo taisyklės (6).

3. Nepaisant konkrečių nuorodų dėl tam tikrų darbuotojų grupių, šis sprendimas taikomas Komisijos nariams, Komisijos darbuotojams pagal Tarnybos nuostatus ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygas, į Komisiją deleguotiems nacionaliniams ekspertams (angl. santrumpa SNE), paslaugų teikėjams ir jų darbuotojams, stažuotojams ir bet kuriam asmeniui, galinčiam patekti į Komisijos pastatus ar naudotis kitu turtu, arba informacija, kurią tvarko Komisija.

4. Šio sprendimo nuostatos nedaro poveikio Komisijos sprendimui 2002/47/EB, EAPB, Euratomas (7), Komisijos sprendimui 2004/563/EB, Euratomas (8), Komisijos sprendimui C(2006) 1623 (9) ir Komisijos sprendimui C(2006) 3602 (10).

2 SKYRIUS

PRINCIPAI

3 straipsnis

Saugumo Komisijoje principai

1. Įgyvendindama šį sprendimą Komisija laikosi Sutarčių, visų pirma Pagrindinių teisių chartijos ir Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, taip pat 2 konstatuojamojoje dalyje nurodytų susitarimų ir visų galiojančių nacionalinės teisės normų bei šio sprendimo nuostatų. Jei būtina, pagal 21 straipsnio 2 dalį išleidžiamas saugumo pranešimas, kuriame pateikiamos gairės šiuo klausimu.

2. Saugumas Komisijoje grindžiamas teisėtumo, skaidrumo, proporcingumo ir atskaitomybės principais.

3. Teisėtumo principas reiškia būtinybę įgyvendinant šį sprendimą griežtai išlikti teisinės sistemos ribose ir atitikti teisinius reikalavimus.

4. Bet kurios saugumo priemonės imamasi atvirai, išskyrus atvejus, kai pagrįstai galima tikėtis, kad tai susilpnins jos poveikį. Saugumo priemonės adresatai iš anksto informuojami apie priemonės priežastis ir poveikį, nebent pagrįstai galima tikėtis, kad pateikus tokią informaciją šios priemonės poveikis susilpnės. Šiuo atveju saugumo priemonės adresatas informuojamas išnykus pavojui, kad saugumo priemonės poveikis susilpnės.

5. Komisijos padaliniai užtikrina, kad į saugumo aspektus būtų atsižvelgiama vos tik pradėjus rengti ir įgyvendinti Komisijos politiką, sprendimus, programas, projektus ir veiklą, už kurią jie yra atsakingi. Šiuo tikslu jau pačiuose ankstyviausiuose parengiamuosiuose etapuose bendru mastu įtraukiamas Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas, o IT sistemų atveju – vyriausiasis informacijos apsaugos pareigūnas.

6. Komisija prireikus bendradarbiauja su priimančiosios valstybės ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms bei kitomis ES institucijomis, agentūromis arba įstaigomis, kai įmanoma, atsižvelgdama į priemones, kurių tos institucijos ėmėsi arba planavo imtis siekdamos spręsti atitinkamo pavojaus saugumui problemą.

4 straipsnis

Pareiga laikytis nuostatų

1. Privaloma laikytis šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių, taip pat įgaliotųjų darbuotojų nurodytų saugumo priemonių ir nurodymų.

2. Jei saugumo taisyklių nesilaikoma, gali būti pradėtos taikyti drausminės priemonės pagal Sutartis ir Tarnybos nuostatus, taip pat darbo sutartyse numatytos sankcijos ir (arba) teisiniai veiksmai pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.

3 SKYRIUS

SAUGUMO UŽTIKRINIMAS

5 straipsnis

Įgaliotieji darbuotojai

1. Tik darbuotojai, kuriems Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius yra suteikęs asmeninį įgaliojimą, atsižvelgiant į jų einamas pareigas, gali gauti teisę imtis vienos arba kelių iš šių priemonių:

1)	nešiotis asmeninius ginklus;

2)	atlikti 13 straipsnyje nurodytus saugumo tyrimus;

3)	imtis 12 straipsnyje nurodytų saugumo priemonių, kaip nustatyta įgaliojime.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai suteikiami laikotarpiui, kuris neturi būti ilgesnis už laikotarpį, per kurį susijęs asmuo eina pareigas ar atlieka funkcijas, kurių pagrindu buvo suteiktas įgaliojimas. Įgaliojimai suteikiami laikantis 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų galiojančių nuostatų.

3. Įgaliotiesiems darbuotojams šis sprendimas yra tarnybinis nurodymas, kaip apibrėžta Tarnybos nuostatų 21 straipsnyje.

6 straipsnis

Bendrosios saugumo priemonių nuostatos

1. Imdamasi saugumo priemonių, Komisija visų pirma, kiek praktiškai įmanoma, užtikrina, kad:

a)	susijusios valstybės narės paramos ar pagalbos būtų prašoma tik jei ta valstybė yra Europos Sąjungos valstybė narė arba – jei ji nėra narė – Europos žmogaus teisių konvencijos šalis, arba jei ji užtikrina teises, kurios yra bent jau lygiavertės šia konvencija užtikrinamoms teisėms;

b)	pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 9 straipsnį informacija apie asmenį būtų perduodama tik tiems duomenų gavėjams (išskyrus Bendrijos institucijas ir įstaigas), kuriems nėra taikomi nacionaliniai teisės aktai, priimti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (11);

jei asmuo kelia grėsmę saugumui, tam asmeniui būtų taikomos bet kokios saugumo priemonės; tam asmeniui taip pat gali tekti padengti patirtas išlaidas. Minėtas saugumo priemones kitiems asmenims galima taikyti tik jei būtina kontroliuoti tiesioginę arba didelę grėsmę saugumui ir yra tenkinamos šios sąlygos:

a)	nėra galimybės imtis priemonių, kurios numatytos grėsmę saugumui keliančiam asmeniui, arba jos greičiausiai bus neveiksmingos;

b)	Komisija savo veiksmais negali kontroliuoti grėsmės saugumui arba negali to padaryti laiku;

c)	dėl tos priemonės nekyla neproporcingas pavojus kitam asmeniui ir jo teisėms.

2. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktoratas sudaro saugumo priemonių, dėl kurių gali prireikti teisėjo nutarties pagal valstybių narių, kuriose yra Komisijos patalpų, įstatymus ir kitus teisės aktus, sąrašą.

3. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktoratas gali kreiptis į rangovą, kad šis, vadovaujant ir prižiūrint Saugumo direktoratui, atliktų su saugumu susijusias užduotis.

7 straipsnis

Su asmenimis susijusios saugumo priemonės

1. Atsižvelgiant į saugumo ir saugos reikalavimus, Komisijos patalpose esantiems asmenims suteikiama tinkamo lygio apsauga.

2. Didelių pavojų saugumui atveju Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas Komisijos nariams ar kitiems darbuotojams suteikia tiesioginę asmens apsaugą, jeigu grėsmės vertinimas parodė, kad tokia apsauga būtina siekiant užtikrinti jų saugą ir saugumą.

3. Didelių pavojų saugumui atveju Komisija gali nurodyti evakuoti savo patalpas.

4. Avarijų ar išpuolių Komisijos patalpose aukos gauna pagalbą.

5. Siekiant užtikrinti pavojų saugumui prevenciją ir kontrolę, įgaliotieji darbuotojai gali atlikti asmenų, kurie patenka į šio sprendimo taikymo sritį, patikrinimus, kad nustatytų, ar, tokiems asmenims leidus patekti į Komisijos patalpas arba prieiti prie jos informacijos, kyla grėsmė saugumui. Tuo tikslu, laikydamiesi Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatų ir 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuostatų, atitinkami įgaliotieji darbuotojai gali:

a)	naudoti bet kokį Komisijai prieinamą informacijos šaltinį, atsižvelgdami į informacijos šaltinio patikimumą;

b)	tinkamai pagrįstais atvejais susipažinti su asmens byla arba Komisijos turimais joje dirbančių arba ketinamų įdarbinti asmenų arba rangovo darbuotojų duomenimis.

8 straipsnis

Su fiziniu saugumu ir turtu susijusios saugumo priemonės

1. Turto saugumas užtikrinamas taikant tinkamas fizines ir technines apsaugos priemones ir atitinkamas procedūras (toliau – fizinis saugumas), kuriomis sukuriama daugiasluoksnė sistema.

2. Priemonės gali būti patvirtinamos pagal šį straipsnį siekiant apsaugoti asmenis arba informaciją Komisijoje, taip pat apsaugoti turtą.

3. Fiziniam saugumui keliami šie tikslai:

—	užkirsti kelią smurto aktams, nukreiptiems prieš Komisijos narius arba asmenis, kurie patenka į šio sprendimo taikymo sritį,

—	užkirsti kelią neskelbtinos arba įslaptintos informacijos šnipinėjimui ir slaptam pasiklausymui,

—	užkirsti kelią vagystėms, vandalizmo aktams, sabotažui ir kitiems smurto veiksmams, kuriais siekiama gadinti ar naikinti Komisijos pastatus ir turtą,

—

sudaryti sąlygas tirti ir nagrinėti saugumo incidentus, be kita ko, tikrinant patekimo į patalpas ir išvykimo iš jų kontrolės žurnalų failus, apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų (AVSS) duomenis, telefono skambučių įrašus ir panašius duomenis, kaip nurodyta šio sprendimo 22 straipsnio 2 dalyje, taip pat kitus informacijos šaltinius.

4. Fizinis saugumas apima:

—	prieigos suteikimo politiką, taikomą bet kuriam asmeniui ar transporto priemonei, kuriems būtina patekti į Komisijos patalpas, įskaitant automobilių stovėjimo aikšteles,

—	prieigos kontrolės sistemą, kurią sudaro apsaugos darbuotojai, techninė įranga ir priemonės, informacinės sistemos arba visų tų elementų derinys.

5. Siekiant užtikrinti fizinį saugumą, galima imtis šių veiksmų:

—	registruoti asmenų, transporto priemonių, prekių ir įrangos patekimą į Komisijos patalpas ir išvykimą iš jų,

—	tikrinti asmens tapatybę jos patalpose,

—	vaizdo arba techninėmis priemonėmis tikrinti transporto priemones, prekes ir įrangą,

—	užkirsti kelią leidimo neturintiems asmenims, transporto priemonėms ir prekėms patekti į Komisijos patalpas.

9 straipsnis

Su informacija susijusios saugumo priemonės

1. Informacijos saugumas susijęs su visa Komisijos tvarkoma informacija.

2. Siekiant užtikrinti informacijos saugumą, nepriklausomai nuo informacijos formos, skaidrumo, proporcingumo, atskaitomybės ir veiksmingumo principai derinami su būtinybe apsaugoti informaciją nuo neteisėtos prieigos prie jos, neteisėto jos naudojimo, atskleidimo, pakeitimo ar sunaikinimo.

3. Informacijos saugumo tikslas – apsaugoti jos konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą.

4. Todėl įslaptinant informacinius išteklius ir rengiant proporcingas saugumo priemones, procedūras bei standartus, įskaitant pavojų mažinančias priemones, pasitelkiami rizikos valdymo procesai.

5. Šie bendrieji principai, kuriais grindžiamas informacijos saugumas, visų pirma taikomi:

a)	Europos Sąjungos įslaptintai informacijai (toliau – ESĮI), t. y. bet kuriai informacijai arba medžiagai, kuriai suteikta ES slaptumo žyma ir kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta tam tikro dydžio žala Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams;

neskelbtinai neįslaptintai informacijai, t. y. informacijai arba medžiagai, kurią Komisija privalo apsaugoti dėl Sutartyse ir priimtuose jų įgyvendinimo aktuose nustatytų teisinių prievolių ir (arba) dėl jos neskelbtinumo. Neskelbtina neįslaptinta informacija apima (bet neapsiriboja) informaciją ar medžiagą, kuriai taikoma tarnybinės paslapties saugojimo prievolė, kaip nurodyta SESV 339 straipsnyje, informaciją, kuri susijusi su interesais, saugomais Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 (12) 4 straipsniu kartu su atitinkama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, arba asmens duomenis, patenkančius į Reglamento (EB) Nr. 45/2001 taikymo sritį.

6. Neskelbtinai neįslaptintai informacijai taikomos jos tvarkymo ir saugojimo taisyklės. Ji teikiama tik tiems asmenims, kuriems „būtina žinoti“. Jei būtina, siekiant veiksmingai apsaugoti tokios informacijos konfidencialumą, ji pažymima slaptumo žyma ir jai taikomi Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinio direktoriaus patvirtinti atitinkami jos tvarkymo nurodymai. Ryšių ir informacinėse sistemose tvarkoma arba laikoma tokia informacija taip pat yra saugoma laikantis Sprendimo C(2006) 3602 nuostatų, jo įgyvendinimo taisyklių ir atitinkamų standartų.

7. Bet kokiam asmeniui, neteisėtai atskleidusiam ar praradusiam ESĮI arba neskelbtiną neįslaptintą informaciją, kuri taip identifikuojama pagal jos tvarkymo ir laikymo taisykles, gali būti taikomos drausminės priemonės pagal Tarnybos nuostatus. Tos drausminės priemonės nedaro poveikio bet kokiems tolesniems valstybių narių kompetentingų nacionalinių institucijų teisiniams ar baudžiamojo proceso veiksmams pagal jų įstatymus ir kitus teisės aktus ir sutartinėms teisių gynimo priemonėms.

10 straipsnis

Su ryšių ir informacinėmis sistemomis susijusios saugumo priemonės

1. Visos Komisijos naudojamos ryšių ir informacinės sistemos (toliau – RIS) atitinka Komisijos informacinių sistemų saugumo politiką, nustatytą Sprendime C(2006) 3602, jo įgyvendinimo taisyklėse ir atitinkamuose saugumo standartuose.

2. Komisijos tarnybos, turinčios, administruojančios ar valdančios RIS, kitoms Sąjungos institucijoms, agentūroms, įstaigoms arba kitoms organizacijoms suteikia prieigą prie tų sistemų tik jei tos Sąjungos institucijos, agentūros, įstaigos arba kitos organizacijos gali pagrįstai patikinti, kad jų IT sistemos apsaugotos lygiu, atitinkančiu Komisijos informacinių sistemų saugumo politiką, nustatytą Sprendime C(2006) 3602, jo įgyvendinimo taisyklėse ir atitinkamuose saugumo standartuose. Komisija stebi, kaip laikomasi reikalavimų, o rimto jų pažeidimo atveju arba jei jų ir toliau nesilaikoma, turi teisę uždrausti prieigą.

11 straipsnis

Kibernetinio saugumo teismo ekspertizė

Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas visų pirma yra atsakingas už techninės teismo ekspertizės atlikimą bendradarbiaujant su kompetentingais Komisijos padaliniais, kai atliekami 13 straipsnyje nurodyti saugumo tyrimai, susiję su kontržvalgyba, duomenų nutekėjimu, kibernetiniais išpuoliais ir informacinių sistemų saugumu.

12 straipsnis

Su asmenimis ir objektais susijusios saugumo priemonės

1. Siekiant užtikrinti saugumą Komisijoje ir užkirsti kelią pavojams bei juos kontroliuoti, pagal 5 straipsnį įgalioti darbuotojai, vadovaudamiesi 3 straipsnyje nustatytais principais, imasi, be kita ko, vienos ar kelių iš šių apsaugos priemonių:

a)	incidentų ar elgesio, dėl kurių gali būti pradėtos administracinės, drausminės, civilinės ar baudžiamosios procedūros, atveju užtikrina įvykio vietos ir įrodymų, įskaitant patekimo į patalpas ir išvykimo iš jų kontrolės žurnalų failus ir AVSS vaizdinę medžiagą, apsaugą;

ribotų priemonių, susijusių su asmenimis, keliančiais grėsmę saugumui, įskaitant nurodymą asmenims palikti Komisijos patalpas, asmenų palydėjimą iš Komisijos patalpų, draudimą asmenims patekti į Komisijos patalpas tam tikru laikotarpiu, kuris nustatomas remiantis kriterijais, nustatytinais įgyvendinimo taisyklėse;

c)	ribotų priemonių, susijusių su grėsmę saugumui keliančiais objektais, įskaitant objektų perkėlimą, konfiskavimą ir šalinimą;

d)	Komisijos patalpų, įskaitant čia esančius biurus, kratų;

e)	RIS ir įrangos, telefonų ir telekomunikacijų srauto duomenų, registracijos failų, vartotojų paskyrų ir kt. patikrų;

f)	kitų panašaus poveikio specialių saugumo priemonių, kuriomis siekiama pavojų saugumui prevencijos arba kontrolės, visų pirma atsižvelgiant į Komisijos, kaip savininkės ar darbdavės, teises pagal galiojančius nacionalinius įstatymus.

2. Esant išskirtinėms aplinkybėms, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktorato personalo nariai, įgalioti pagal 5 straipsnį, gali imtis visų būtinų skubių priemonių, griežtai laikydamiesi 3 straipsnyje išdėstytų principų. Po to, kai buvo imtasi tų priemonių, jie kuo skubiau apie tai informuoja Saugumo direktorato direktorių, kuris Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinio direktoriaus prašo atitinkamo įgaliojimo, kuriuo patvirtinamos priemonės, kurių buvo imtasi, ir suteikiamas leidimas bet kokiems tolesniems veiksmams, taip pat prireikus palaiko ryšį su kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis.

3. Saugumo priemonės pagal šį straipsnį dokumentais įforminamos tada, kai jų imamasi, arba – tiesioginio pavojaus ar krizinės situacijos atveju – per protingą terminą po to, kai jų buvo imtasi. Pastaruoju atveju į dokumentus taip pat turi būti įtraukti elementai, kuriais remiantis įvertinta, ar būta tiesioginio pavojaus arba krizinės situacijos. Šie dokumentai gali būti glausti, tačiau turėtų būti sudaryti taip, kad asmuo, kuriam taikyta priemonė, galėtų pasinaudoti savo teisėmis į gynybą ir asmens duomenų apsaugą pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001 ir kad būtų sudarytos sąlygos patikrinti priemonės teisėtumą. Informacija apie personalo nariui skirtas konkrečias saugumo priemones nėra jo asmens bylos dalis.

4. Imdamasi saugumo priemonių pagal b punktą, Komisija taip pat užtikrina, kad susijusiam asmeniui būtų suteikiama galimybė susisiekti su advokatu arba patikėtiniu ir būti informuotam apie teisę kreiptis į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną.

13 straipsnis

Tyrimai

1. Nedarant poveikio Tarnybos nuostatų 86 straipsniui ir IX priedui ir bet kokiam specialiam Komisijos ir EIVT susitarimui, pavyzdžiui, 2014 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato ir Europos išorės veiksmų tarnybos pasirašytam susitarimui dėl rūpestingumo pareigos Komisijos darbuotojų Sąjungos delegacijose atžvilgiu, saugumo tyrimai gali būti atliekami:

a)	incidentų, turinčių įtakos saugumui Komisijoje, įskaitant įtariamą nusikalstamą veiką, atveju;

b)	neskelbtinos neįslaptintos informacijos, ESĮI arba Euratomo įslaptintos informacijos galimo nutekėjimo, netinkamo naudojimo arba neteisėto atskleidimo atveju;

c)	kontržvalgybos ir kovos su terorizmu aplinkybėmis;

d)	rimtų kibernetinių incidentų atveju.

2. Sprendimą atlikti saugumo tyrimą priima Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius; jis taip pat gauna tyrimo ataskaitą.

3. Saugumo tyrimus atlieka tik paskirti Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato personalo nariai, tinkamai įgalioti pagal 5 straipsnį.

4. Įgaliotieji darbuotojai naudojasi su saugumo tyrimu susijusiomis teisėmis savarankiškai, kaip nurodyta įgaliojime, ir turi 12 straipsnyje išvardytas teises.

5. Įgaliotieji darbuotojai, turintys kompetenciją atlikti saugumo tyrimus, gali rinkti informaciją iš visų prieinamų šaltinių, susijusių su bet kokiomis administracinėmis ar baudžiamosiomis veikomis, kurios vykdytos Komisijos patalpose arba kuriose kaip tokių veikų aukos arba vykdytojai dalyvavo 2 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys.

6. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas prireikus apie tai informuoja priimančiosios valstybės narės arba bet kurios kitos susijusios valstybės narės kompetentingas institucijas, visų pirma, jei per tyrimą nustatyta įvykdytos nusikalstamos veikos požymių. Atsižvelgdamas į tai, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas (jei tinka arba būtina) gali teikti paramą priimančiosios valstybės narės arba bet kurios kitos susijusios valstybės narės institucijoms.

7. Rimtų kibernetinių incidentų atveju Informatikos generalinis direktoratas glaudžiai bendradarbiauja su Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu, kad padėtų spręsti visus techninius klausimus. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas, konsultuodamasis su Informatikos generaliniu direktoratu, nusprendžia, jei tikslinga, informuoti priimančiosios valstybės arba bet kurios kitos susijusios valstybės narės kompetentingas institucijas. Teikiant paramą kitoms susijusioms ES institucijoms ir agentūroms, naudojamasi Europos institucijų, įstaigų ir agentūrų Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybos (CERT-ES) incidentų koordinavimo paslaugomis.

8. Saugumo tyrimai įforminami dokumentais.

14 straipsnis

Kompetencijos sričių, susijusių su saugumo tyrimais ir kitų rūšių tyrimais, atskyrimas

1. Jei Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktoratas atlieka 13 straipsnyje nurodytus saugumo tyrimus ir jei šie tyrimai patenka į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) arba Komisijos tyrimų ir drausmės tarnybos (IDOC) kompetencijos sritį, jis iškart užmezga ryšį su tomis įstaigomis, visų pirma tam, kad nebūtų pakenkta tolesniems OLAF arba IDOC veiksmams. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktoratas prireikus kviečia OLAF arba IDOC dalyvauti atliekant tyrimą.

2. 13 straipsnyje nurodyti saugumo tyrimai nedaro poveikio OLAF ir IDOC įgaliojimams, nustatytiems tas įstaigas reglamentuojančiose taisyklėse. Atliekant OLAF ar IDOC inicijuotus tyrimus, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktorato gali būti paprašyta teikti techninę pagalbą.

3. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktorato gali būti paprašyta padėti OLAF darbuotojams patekti į Komisijos patalpas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (13) 3 straipsnio 5 dalį ir 4 straipsnio 4 dalį, kad jiems būtų sudarytos sąlygos atlikti savo užduotis. Saugumo direktoratas apie tokius pagalbos prašymus informuoja Generalinį sekretorių ir Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinį direktorių arba, jei toks tyrimas atliekamas Komisijos patalpose, kuriuose yra jos narių arba Generalinis sekretorius, Komisijos pirmininką ir už žmogiškuosius išteklius atsakingą Komisijos narį.

4. Nedarant poveikio Tarnybos nuostatų 22a straipsniui, jei bylą galima priskirti tiek Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktorato, tiek IDOC kompetencijos sričiai, Saugumo direktoratas, pagal 13 straipsnį pranešdamas apie tai Žmogiškųjų išteklių generaliniam direktoriui, kuo ankstesniu etapu informuoja, ar yra priežasčių, dėl kurių į šią bylą reikėtų įtraukti IDOC. Laikoma, kad toks etapas pasiektas, kai išnyksta tiesioginė grėsmė saugumui. Sprendimą šiuo klausimu priima Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius.

5. Jei bylą galima priskirti tiek Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato Saugumo direktorato, tiek OLAF kompetencijos sričiai, Saugumo direktoratas nedelsdamas praneša apie tai Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generaliniam direktoriui ir kuo ankstesniu etapu informuoja apie tai OLAF generalinį direktorių. Laikoma, kad toks etapas pasiektas, kai išnyksta tiesioginė grėsmė saugumui.

15 straipsnis

Saugumo patikrinimai

1. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas vykdo saugumo patikrinimus siekdamas nustatyti, ar Komisijos tarnybos ir asmenys laikosi šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių, ir parengti rekomendacijas, kai manoma, kad tai būtina.

2. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas prireikus vykdo saugumo patikrinimus, saugumo stebėseną arba vertinamuosius vizitus, kad patikrintų, ar remiantis saugumo taisyklėmis, normomis ir standartais, kurie yra bent jau lygiaverčiai Komisijos taisyklėms, yra tinkamai užtikrinamas Komisijos darbuotojų, turto ir informacijos saugumas, už kurį atsako kitos Sąjungos institucijos, agentūros ar įstaigos, taip pat valstybės narės, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos. Prireikus, laikantis geranoriško administracijų bendradarbiavimo principo, į minėtus saugumo patikrinimus taip pat įtraukiami patikrinimai, atliekami tada, kai įslaptinta informacija keičiamasi su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, taip pat valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis ar tarptautinėmis organizacijomis.

3. Komisijos darbuotojų Sąjungos delegacijose atžvilgiu šis straipsnis įgyvendinamas mutatis mutandis, nedarant poveikio bet kokiam specialiam Komisijos ir EIVT susitarimui, pavyzdžiui, 2014 m. gegužės 28 d. Europos Komisijos Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato ir Europos išorės veiksmų tarnybos pasirašytam susitarimui dėl rūpestingumo pareigos Komisijos darbuotojų Sąjungos delegacijose atžvilgiu.

16 straipsnis

Parengties lygiai ir krizinių situacijų valdymas

1. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas atsako už tai, kad būtų parengtos parengties lygių priemonės, tinkamos grėsmėms ir incidentams, turintiems įtakos saugumui Komisijoje, numatyti ir reaguoti į juos, taip pat už priemones, būtinas krizinėms situacijoms valdyti.

2. 1 dalyje nurodytos parengties lygių priemonės atitinka grėsmės saugumui lygį. Parengties lygiai nustatomi glaudžiai bendradarbiaujant su kitų Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų, taip pat valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-se) yra Komisijos patalpų, kompetentingomis tarnybomis.

3. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas yra parengties lygių ir krizinių situacijų valdymo ryšių punktas.

4 SKYRIUS

ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

17 straipsnis

Bendroji Komisijos tarnybų atsakomybė

1. Šiame sprendime nurodyta Komisijos atsakomybė tenka Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniam direktoratui, kuriam vadovauja ir už kurį atsako už saugumą atsakingas Komisijos narys.

2. Specialios su kibernetiniu saugumu susijusios priemonės nustatytos Sprendime (2006) 3602.

3. Atsakomybė už šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių įgyvendinimą ir už kasdienį jų laikymąsi gali būti perduota kitiems Komisijos padaliniams, jeigu decentralizuotas saugumo užtikrinimas yra daug veiksmingesnis ir padeda sutaupyti daug išlaidų arba laiko dėl, pavyzdžiui, atitinkamų tarnybų geografinės padėties.

4. Jei taikoma 3 dalis, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas ir prireikus Informatikos generalinis direktoratas sudaro su atskirais Komisijos padaliniais susitarimus, kuriais nustatomos aiškios funkcijos ir atsakomybė už saugumo politikos įgyvendinimą ir stebėjimą.

18 straipsnis

Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas

1. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas visų pirma atsako už:

1)	Komisijos saugumo politikos, įgyvendinimo taisyklių ir saugumo pranešimų rengimą;

2)	informacijos rinkimą siekiant įvertinti grėsmes ir pavojus saugumui ir visus aspektus, kurie gali turėti įtakos saugumui Komisijoje;

3)	kovos su elektroniniu sekimu priemonių ir visų Komisijos darbo vietų apsaugos užtikrinimą, deramai atsižvelgiant į grėsmės vertinimus ir Komisijos interesus pažeidžiančios neteisėtos veiklos įrodymus;

4)	pagalbos tarnybos veiklą 24 valandas per parą/7 dienas per savaitę, Komisijos tarnyboms ir darbuotojams kreipiantis bet kokiu su sauga ir saugumu susijusiu klausimu;

saugumo priemonių, kuriomis siekiama mažinti grėsmes saugumui, įgyvendinimą ir tinkamų RIS kūrimą bei priežiūrą siekiant tenkinti Komisijos veiklos poreikius, visų pirma šiose srityse: fizinės prieigos kontrolės, saugumo leidimų administravimo ir neskelbtinos informacijos bei ES įslaptintos informacijos tvarkymo;

6)	informuotumo didinimą, treniruočių ir pratybų organizavimą, mokymų ir konsultacijų visais saugumo Komisijoje klausimais teikimą siekiant puoselėti saugumo kultūrą ir burti personalą, kuris būtų tinkamai parengtas saugumo srityje.

2. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas, nedarydamas poveikio kitų Komisijos tarnybų kompetencijai ir atsakomybei, užtikrina išorės ryšių palaikymą:

1)	su kitų Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų saugumo padaliniais – klausimais, susijusiais su asmenų, turto ir informacijos saugumu Komisijoje;

2)	su valstybių narių, trečiųjų šalių ir tarptautinių organizacijų bei įstaigų saugumo, žvalgybos ir grėsmės vertinimo tarnybomis, įskaitant nacionalines saugumo institucijas, – klausimais, turinčiais įtakos asmenų, turto ir informacijos saugumui Komisijoje;

3)	su policija ir kitomis pagalbos tarnybomis – visais įprastais ar kritiniais klausimais, turinčiais įtakos Komisijos saugumui;

4)	su kitų Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų, taip pat valstybių narių ir trečiųjų šalių saugumo institucijomis reaguojant į kibernetinius išpuolius, kurie galėtų daryti poveikį saugumui Komisijoje;

5)	dėl žvalgybos informacijos, susijusios su terorizmo ir šnipinėjimo veiklos keliama grėsme saugumui Komisijoje, gavimo, vertinimo ir sklaidos;

6)	dėl klausimų, susijusių su įslaptinta informacija, kaip nurodyta išsamiau Komisijos sprendime (ES, Euratomas) 2015/444 (14).

3. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas atsako už saugų pagal šį straipsnį vykdomą informacijos perdavimą, įskaitant asmens duomenų perdavimą.

19 straipsnis

Komisijos saugumo ekspertų grupė (ComSEG)

Įsteigiama Komisijos saugumo ekspertų grupė, kuriai suteikiami įgaliojimai prireikus patarti Komisijai klausimais, susijusiais su jos vidaus saugumo politika ir ypač ES įslaptintos informacijos apsauga.

20 straipsnis

Vietos saugumo pareigūnai (VSP)

1. Kiekvienas Komisijos padalinys ar kabinetas skiria vietos saugumo pareigūną (VSP), kuris veikia kaip pagrindinis tarnybos asmuo ryšiams su Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu visais saugumo Komisijoje klausimais. Jei tikslinga, gali būti skiriamas vienas ar daugiau VSP pavaduotojų. VSP turi būti pareigūnas arba laikinasis darbuotojas.

2. Kaip pagrindinis savo Komisijos padalinio ar kabineto asmuo ryšiams saugumo klausimais, vietos saugumo pareigūnas Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniam direktoratui ir savo vadovybei ataskaitas saugumo savo Komisijos padalinyje klausimais teikia reguliariai, o apie saugumo incidentus, įskaitant atvejus, kai galėjo būti atskleista ESĮI arba neskelbtina neįslaptinta informacija, praneša nedelsiant.

3. Jei klausimai yra susiję su ryšių ir informacinių sistemų saugumu, VSP palaiko ryšius su savo Komisijos padalinio vietos informatikos saugumo pareigūnu (VISP), kurio funkcijos ir pareigos nustatytos Sprendime C(2006) 3602.

4. VSP prisideda prie saugumo mokymų ir informuotumo saugumo klausimais didinimo veiklos, skirtos konkretiems Komisijos padalinyje dirbančių darbuotojų, rangovų ir kitų asmenų poreikiams tenkinti.

5. Didelių ar tiesioginių pavojų saugumui arba ekstremaliųjų situacijų atvejais Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato prašymu vietos saugos pareigūnui gali būti skiriamos konkrečios užduotys. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas apie tas konkrečias užduotis informuoja VSP vietos generalinio direktorato generalinį direktorių arba žmogiškųjų išteklių direktorių.

6. VSP pareigos nedaro poveikio vietos informatikos saugumo pareigūnų (VISP), sveikatos ir saugos vadovų ir registracijos kontrolės pareigūnų (RKP) funkcijoms bei pareigoms arba bet kokioms kitoms pareigybėms, kurioms tenka su saugumu ar sauga susijusi atsakomybė. VSP palaiko su jais ryšius tam, kad būtų užtikrintas nuoseklus ir darnus požiūris į saugumą ir sklandus keitimasis informacija saugumo Komisijoje klausimais.

7. Teikdamas informaciją tiesioginei vadovybei, VSP tiesiogiai bendrauja su savo generaliniu direktoriumi arba tarnybos vadovu. VSP turi saugumo leidimą susipažinti su ESĮI, pažymėta bent jau „SECRET UE/ES SECRET“ lygio slaptumo žyma.

8. Kad būtų skatinamas keitimasis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas ne rečiau kaip du kartus per metus rengia VSP konferencijas. VSP dalyvavimas šiose konferencijose privalomas.

5 SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS

21 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės ir saugumo pranešimai

1. Prireikus, visapusiškai laikantis vidaus darbo tvarkos taisyklių, šio sprendimo įgyvendinimo taisyklės priimamos atskiru Komisijos sprendimu dėl įgaliojimų suteikimo už saugumo reikalus atsakingam Komisijos nariui.

2. Gavęs įgaliojimus pagal pirmiau minėtą Komisijos sprendimą, už saugumo reikalus atsakingas Komisijos narys gali rengti saugumo pranešimus, kuriuose nustatomos saugumo gairės ir geriausios praktikos pavyzdžiai šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių taikymo srityje.

3. Visapusiškai laikydamasi vidaus darbo tvarkos taisyklių, Komisija pirmoje ir antroje šio straipsnio dalyse minėtas užduotis atskiru sprendimu dėl įgaliojimų perdavimo gali pavesti Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generaliniam direktoriui.

6 SKYRIUS

KITOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

1. Asmens duomenis, būtinus šiam sprendimui įgyvendinti, Komisija tvarko pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

2. Nepaisant priemonių, kurios šio sprendimo priėmimo momentu jau yra vykdomos ir apie kurias pranešta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (15), bet kokiai priemonei, susijusiai su asmens duomenų (pavyzdžiui, duomenų, susijusių su patekimo į patalpas ir išvykimo iš jų registracijos žurnalais, AVSS įrašais, telefono skambučių budinčioms tarnyboms ir išsiuntimo centrams įrašais ir panašiais duomenimis, kurių reikia saugumo arba atsako į krizę tikslais) tvarkymu pagal šį sprendimą taikomos 21 straipsnyje nurodytos įgyvendinimo taisyklės, kuriomis nustatomos tinkamos duomenų subjektų apsaugos priemonės.

3. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius yra atsakingas už bet kokio asmens duomenų tvarkymo, vykdomo įgyvendinant šį sprendimą, saugumą.

4. Tos įgyvendinimo taisyklės ir procedūros priimamos pasikonsultavus su duomenų apsaugos pareigūnu ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

23 straipsnis

Skaidrumas

Apie šį sprendimą ir jo įgyvendinimo taisykles informuojami Komisijos darbuotojai ir visi asmenys, kuriems jie taikomi.

24 straipsnis

Ankstesnių sprendimų panaikinimas

Sprendimas (94) 2129 panaikinamas.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2015 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) Žr. 2004 m. gruodžio 31 d.„Arrangement entre le Gouvernement belge et le Parlement européen, le Conseil, la Commission, le Comité économique et social européen, le Comité des régions, la Banque européenne d'investissement en matière de sécurité“, 2007 m. sausio 20 d.„Accord de sécurité signé entre la Commission et le Gouvernement luxembourgeois“ ir 1959 m. liepos 22 d.„Accordo tra il Governo italiano e la Commissione europea dell'energia atomica (Euratomas) per l'istituzione di un Centro comune di ricerche nucleari di competenza generale“.

(2) DPO-914.2, DPO-93.7, DPO-153.3, DPO-870.3, DPO-2831.2, DPO-1162.4, DPO-151.3, DPO-3302.1, DPO-508.6, DPO-2638.3, DPO-544.2, DPO-498.2, DPO-2692.2, DPO-2823.2.

(3) 1994 m. rugsėjo 8 d. Komisijos sprendimas C(94) 2129 dėl Saugumo tarnybos uždavinių.

(4) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos) (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(6) 2013 m. balandžio 19 d. Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai sprendimas 2013/C 190/01 dėl Europos išorės veiksmų tarnybos saugumo taisyklių (OL C 190, 2013 6 29, p. 1)

(7) 2002 m. sausio 23 d. Komisijos sprendimas 2002/47/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 21, 2002 1 24, p. 23), kurio priede pateiktos nuostatos dėl dokumentų tvarkymo.

(8) 2004 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas 2004/563/EB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 251, 2004 7 27, p. 9), kurio priede pateiktos nuostatos dėl elektroninių ir skaitmeninių dokumentų.

(9) 2006 m. balandžio 21 d. Sprendimas C(2006) 1623 dėl visiems Europos Komisijos darbuotojams taikomos suderintos sveikatos ir saugos darbe politikos.

(10) 2006 m. rugpjūčio 16 d. Sprendimas C(2006) 3602 dėl Europos Komisijos naudojamų informacinių sistemų saugumo.

(11) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(12) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(13) 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1).

(14) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 53).

(15) DPO-914.2, DPO-93.7, DPO-153.3, DPO-870.3, DPO-2831.2, DPO-1162.4, DPO-151.3, DPO-3302.1, DPO-508.6, DPO-2638.3, DPO-544.2, DPO-498.2, DPO-2692.2, DPO-2823.2.

17.3.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 72/53

KOMISIJOS SPRENDIMAS (ES, Euratomas) 2015/444

2015 m. kovo 13 d.

dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 249 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106 straipsnį,

atsižvelgdama į Protokolą Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtą prie Sutarčių, ypač į jo 18 straipsnį,

kadangi:

(1)	atsižvelgiant į institucinius, organizacinius, veiklos ir technologinius pokyčius, reikia peržiūrėti ir atnaujinti Komisijos taikomas saugumo nuostatas, kurių tikslas – apsaugoti Europos Sąjungos įslaptintą informaciją (ESĮI);

(2)	Europos Komisija su Belgijos, Liuksemburgo ir Italijos Vyriausybėmis sudarė susitarimus (1) dėl pagrindinių jos darbo vietų saugumo;

(3)	Komisija, Taryba ir Europos išorės veiksmų tarnyba yra įsipareigojusios taikyti lygiaverčius ESĮI apsaugą užtikrinančius saugumo standartus;

(4)	svarbu, kad Europos Parlamentas ir kitos Sąjungos institucijos, agentūros, įstaigos ar organai atitinkamais atvejais prisidėtų prie įslaptintos informacijos apsaugos principų, standartų ir taisyklių, būtinų siekiant apsaugoti Sąjungos ir jos valstybių narių interesus, taikymo;

(5)

ESĮI kylančios rizikos valdymas yra procesas. Šio proceso tikslas – nustatyti žinomą saugumo riziką, apibrėžti saugumo priemones tokiai rizikai sumažinti iki priimtino lygio pagal šiame sprendime išdėstytus pagrindinius principus ir būtiniausius standartus ir taikyti šias priemones laikantis nuodugnios apsaugos sąvokos. Periodiškai atliekamas tokių priemonių efektyvumo vertinimas;

(6)	fizinis saugumas, skirtas įslaptintai informacijai apsaugoti Komisijoje – tai fizinių ir techninių apsaugos priemonių taikymas siekiant užkirsti kelią leidimo neturintiems asmenims susipažinti su ESĮI;

(7)

ESIĮ valdymas – administracinių ESĮI kontrolės visą jos gyvavimo ciklą priemonių taikymas siekiant papildyti šio sprendimo 2, 3 ir 5 skyriuose numatytas priemones ir tokiu būdu atgrasyti nuo sąmoningo ar atsitiktinio tokios informacijos neteisėto atskleidimo arba praradimo, nustatyti tokius atvejus ir pašalinti jų padarinius. Tokios priemonės visų pirma yra susijusios su ESĮI rengimu, saugojimu, registravimu, kopijavimu, vertimu, slaptumo mažinimu, išslaptinimu, gabenimu ir sunaikinimu ir papildo bendrąsias Komisijos dokumentų tvarkymo taisykles (Sprendimai 2002/47/EB, EAPB, Euratomas (2) ir 2004/563/EB, Euratomas (3));

(8)

šio sprendimo nuostatos nedaro poveikio:

a)	Reglamentui (Euratomas) Nr. 3 (4);

b)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1049/2001 (5);

c)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 45/2001 (6);

d)	Tarybos reglamentui (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 (7),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 SKYRIUS

PAGRINDINIAI PRINCIPAI IR BŪTINIAUSI STANDARTAI

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1) Komisijos padalinys– Komisijos generalinis direktoratas, tarnyba arba Komisijos nario kabinetas;

2) kriptografinė medžiaga– kriptografiniai algoritmai, techninės ir programinės kriptografinės įrangos moduliai, priemonės, apimančios vykdymo informaciją bei susijusius dokumentus ir raktų duomenis;

3) Išslaptinimas– bet kokios saugumo žymos panaikinimas;

4) nuodugni apsauga– saugumo priemonių, kurios grupuojamos į kelis apsaugos lygius, taikymas;

5) Dokumentas– bet kokios fizinės formos ir charakteristikų užregistruota informacija;

6) slaptumo mažinimas– aukštesnio slaptumo lygio keitimas žemesniu slaptumo lygiu;

7) ESĮI tvarkymas– visi galimi veiksmai, kurie gali būti atliekami su ESĮI per visą jos gyvavimo ciklą. Tai apima ESĮI rengimą, registravimą, apdorojimą, gabenimą, slaptumo mažinimą, išslaptinimą ir sunaikinimą. Ryšių ir informacinių sistemų (RIS) atžvilgiu tai taip pat apima ESĮI rinkimą, skelbimą, perdavimą ir saugojimą;

8) Turėtojas– tinkamą leidimą turintis asmuo, kuriam „būtina žinoti“ ir kuris turi ESĮI dalį bei yra atitinkamai atsakingas už jos apsaugą;

9) įgyvendinimo taisyklės– taisyklės arba saugumo pranešimai, priimti pagal Komisijos sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 (8) 5 skyrių;

10) Medžiaga– terpė, duomenų laikmena arba pagaminti ar gaminami įrenginiai ar įranga;

11) Rengėjas– Sąjungos institucija, agentūra ar įstaiga, valstybė narė, trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija, kurios atsakomybe įslaptinta informacija buvo parengta ir (arba) pateikta naudoti Sąjungos struktūrose;

12) Patalpos– bet koks nekilnojamasis ar panašus Komisijos turtas ir nuosavybė;

13) saugumo rizikos valdymo procesas– visas nebūtinai galinčių įvykti įvykių, kurie gali paveikti organizacijos arba jos naudojamų sistemų saugumą, nustatymo, kontrolės ir padarinių mažinimo procesas. Jis apima visą su rizika susijusią veiklą, įskaitant jos įvertinimą, valdymą, pripažinimą ir informavimą apie ją;

14) Tarnybos nuostatai– Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos, nustatyti Tarybos reglamentu (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 (9);

15) Grėsmė– galima nepageidaujamo incidento, dėl kurio gali būti padaryta žala organizacijai ar jos naudojamoms sistemoms, priežastis. Tokios grėsmės gali būti atsitiktinės arba tyčinės (piktybinės); jas apibūdina pavojingi elementai, galimi taikiniai ir puolimo būdai;

16) Pažeidžiamumas– bet kokio pobūdžio trūkumas, kuriuo gali būti naudojamasi vienos ar daugiau grėsmių atveju. Pažeidžiamumas gali atsirasti dėl neveikimo arba gali būti susijęs su negriežta, neišsamia arba nenuoseklia kontrole ir gali būti techninio, procedūrinio, fizinio, organizacinio ar veiklos pobūdžio.

2 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šis sprendimas nustato pagrindinius ESĮI apsaugai užtikrinti skirtus saugumo principus ir būtiniausius standartus.

2. Šis sprendimas taikomas visiems Komisijos padaliniams ir visose Komisijos patalpose.

3. Nepaisant konkrečių nuorodų dėl tam tikrų darbuotojų grupių, šis sprendimas taikomas Komisijos nariams, Komisijos darbuotojams pagal Tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, į Komisiją deleguotiems nacionaliniams ekspertams (SNE), paslaugų teikėjams ir jų darbuotojams, stažuotojams ir bet kuriam asmeniui, galinčiam patekti į Komisijos pastatus ar naudotis kitu turtu, arba informacijai, kurią tvarko Komisija.

4. Šio sprendimo nuostatos nedaro poveikio Sprendimui 2002/47/EB, EAPB, Euratomas ir Sprendimui 2004/563/EB, Euratomas.

3 straipsnis

ESĮI, slaptumo žymų ir kitų žymų apibrėžtis

Europos Sąjungos įslaptinta informacija (ESĮI)– bet kuri informacija arba medžiaga, kuriai suteikta ES slaptumo žyma ir kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta tam tikro dydžio žala Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams.

2. ESĮI žymima viena iš šių slaptumo žymų:

a) TRES SECRET UE/ES TOP SECRET– informacija ir medžiaga, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta ypač didelė žala Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių esminiams interesams;

b) SECRET UE/ES SECRET– informacija ir medžiaga, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti rimtai pakenkta Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių esminiams interesams;

c) CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL– informacija ir medžiaga, kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti pakenkta Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių esminiams interesams;

d) RESTREINT UE/ES RESTRICTED– informacija ir medžiaga, kurios neteisėtas atskleidimas galėtų būti nepalankus Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams.

3. ESĮI žymima slaptumo žyma pagal 2 dalį. Ji gali būti žymima papildoma žyma, kuri yra ne slaptumo žyma, bet skirta veiklos sričiai, su kuria ji yra susijusi, nurodyti, įslaptintos informacijos rengėjui įvardyti, jos platinimui ir naudojimui apriboti ar suteikimui nurodyti.

4 straipsnis

Įslaptinimo valdymas

1. Kiekvienas Komisijos narys arba kiekviena Komisijos tarnyba užtikrina, kad jos parengta ESĮI būtų žymima tinkama slaptumo žyma, būtų aiškiai nurodoma, kad tai yra ESĮI, ir jai būtų suteikta slaptumo žyma tik tokiam laikotarpiui, kuris yra būtinas.

2. Nedarant poveikio 26 straipsniui, be išankstinio įslaptintos informacijos rengėjo raštiško sutikimo ESĮI slaptumas nemažinamas arba ji neišslaptinama, o 3 straipsnio 2 dalyje nurodytos žymos nekeičiamos arba nepanaikinamos.

3. Jei reikia, remiantis 60 straipsniu nustatomos ESĮI tvarkymo įgyvendinimo taisyklės, įskaitant praktinį slaptumo žymų vadovą.

5 straipsnis

Įslaptintos informacijos apsauga

1. ESĮI saugoma laikantis šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių.

2. Bet kokios ESĮI turėtojas yra atsakingas už jos apsaugą pagal šį sprendimą ir jo įgyvendinimo taisykles, laikantis 4 skyriuje nustatytų taisyklių.

3. Valstybėms narėms nacionaline slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją perdavus į Komisijos struktūras ar tinklus, Komisija tą informaciją saugo laikydamasi reikalavimų, taikomų lygiaverčio slaptumo žymos lygio ESĮI, kaip nustatyta I priede pateiktoje slaptumo žymų atitikmenų lentelėje.

4. ESĮI visumos atveju gali būti reikalaujama užtikrinti apsaugos lygį, atitinkantį aukštesnį slaptumo žymos lygį nei jos atskirų komponentų slaptumo žymos.

6 straipsnis

Saugumo rizikos valdymas

1. ESĮI apsaugai užtikrinti skirtos saugumo priemonės visą savo gyvavimo ciklą turi atitikti jos slaptumo žymos lygį, informacijos ar medžiagos formą ir kiekį, patalpų, kuriose laikoma ESĮI, vietos ir konstrukcijos reikalavimus ir turi būti parenkamos atsižvelgiant į vietos lygiu įvertintą piktavališkos ir (arba) nusikalstamos veiklos, įskaitant šnipinėjimą, sabotažą ar terorizmą, keliamą grėsmę.

2. Nenumatytų atvejų planuose turi būti atsižvelgiama į poreikį apsaugoti ESĮI ekstremaliosios padėties atvejais siekiant užkirsti kelią galimybei neteisėtai susipažinti su šia informacija, ją atskleisti ar prarasti jos vientisumą arba galimybę ja naudotis.

3. Visų tarnybų veiklos tęstinumo planuose numatomos prevencinės ir atstatymo priemonės siekiant sumažinti didelių klaidų ar incidentų poveikį ESĮI administravimui ir saugojimui.

7 straipsnis

Šio sprendimo įgyvendinimas

1. Jei reikia, remiantis 60 straipsniu nustatomos įgyvendinimo taisyklės, skirtos šiam sprendimui papildyti ar sustiprinti.

2. Komisijos tarnybos imasi visų būtinų jų atsakomybės sričiai priklausančių priemonių, siekdamos užtikrinti, kad tvarkant arba saugant ESĮI ar kitą įslaptintą informaciją būtų laikomasi šio sprendimo ir atitinkamų įgyvendinimo taisyklių.

3. Saugumo priemonės, kurių imamasi įgyvendinant šį sprendimą, turi atitikti Komisijos saugumo principus, nustatytus Sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 3 straipsnyje.

4. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generalinis direktorius Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniame direktorate įsteigia Komisijos saugumo instituciją. Komisijos saugumo institucija atlieka pareigas, jai paskirtas šiuo sprendimu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis.

5. Kiekvieno Komisijos padalinio vietos saugumo pareigūnas (VSP), nurodytas Sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 20 straipsnyje, yra bendrai atsakingas už ESĮI apsaugą pagal šį sprendimą ir, glaudžiai bendradarbiaudamas su Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu, atlieka šias užduotis:

a)	administruoja prašymus darbuotojams išduoti saugumo leidimus;

b)	prisideda prie saugumo mokymų ir teikia informaciją;

c)	prižiūri padalinio registracijos kontrolės pareigūno (RKP) veiklą;

d)	praneša apie saugumo pažeidimus ir neteisėto ESĮI atskleidimo atvejus;

e)	saugo atsarginius raktus ir visų kodų sąrašą;

f)	atlieka kitas su ESĮI apsauga susijusias arba įgyvendinimo taisyklėse nustatytas užduotis.

8 straipsnis

ESĮI saugumo pažeidimai ir neteisėtas atskleidimas

1. Saugumo pažeidimu laikomas šiame sprendime ir jo įgyvendinimo taisyklėse nustatytoms saugumo taisyklėms priešingas asmens veikimas arba neveikimas.

2. Laikoma, kad ESĮI neteisėtai atskleista, jeigu pažeidus saugumo taisykles ji visa arba jos dalis yra atskleista susipažinti su ja leidimo neturintiems asmenims.

3. Apie visus saugumo pažeidimus arba įtariamus saugumo pažeidimus nedelsiant pranešama Komisijos saugumo institucijai.

4. Tais atvejais, kai žinoma arba yra pagrįstų priežasčių manyti, kad ESĮI buvo neteisėtai atskleista arba prarasta, remiantis Sprendimo (ES, Euratomas) 2015/443 13 straipsniu atliekamas saugumo tyrimas.

5. Imamasi visų tinkamų priemonių, siekiant:

a)	informuoti įslaptintos informacijos rengėją;

b)	užtikrinti, kad siekiant nustatyti faktus tokį atvejį nagrinėtų su pažeidimu tiesiogiai nesusijęs personalas;

c)	įvertinti galimą Sąjungos ar valstybių narių interesams padarytą žalą;

d)	imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pažeidimui pasikartoti ir

e)	atitinkamas institucijas informuoti apie atliktus veiksmus.

6. Bet kuriam asmeniui, kuris pažeidė šiame sprendime nustatytas saugumo taisykles, gali būti taikomos drausminės priemonės vadovaujantis Tarnybos nuostatais. Asmeniui, kuris atsakingas už ESĮI neteisėtą atskleidimą ar praradimą, taikomos drausminės ir (arba) teisinės priemonės pagal taikomus įstatymus, taisykles ir kitus teisės aktus.

2 SKYRIUS

PERSONALO SAUGUMAS

9 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

1) Leidimas susipažinti su ESĮI– remiantis valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinimu Komisijos priimtas saugumo institucijos sprendimas, kad Komisijos pareigūnui, kitam tarnautojui arba deleguotajam nacionaliniam ekspertui iki nustatytos datos gali būti leidžiama susipažinti su ESĮI, pažymėta nurodyto lygio slaptumo žyma (iki CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma), jei nustatyta, kad asmeniui „būtina žinoti“ ir jis buvo tinkamai informuotas apie savo atsakomybę; laikoma, kad asmuo, kuriam taikoma ši apibrėžtis, yra asmuo, turintis leidimą susipažinti su įslaptinta informacija.

2) Darbuotojo saugumo leidimas– priemonių taikymas, siekiant užtikrinti, kad galimybė susipažinti su ESĮI būtų suteikta tik asmenims:

a)	kuriems „būtina žinoti“;

b)	kurie atitinkamais atvejais turi leidimus susipažinti su tam tikro lygio slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija ir

c)	kurie yra informuoti apie savo pareigas.

3) Asmens patikimumo pažymėjimas (APT)– valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinimas, kuris pateikiamas valstybės narės kompetentingoms institucijoms baigus patikimumo patikrinimą ir kuriuo pažymima, kad atitinkamam asmeniui, nustačius, kad jam „būtina žinoti“ ir jis buvo tinkamai informuotas apie savo atsakomybę, gali būti suteikiamas leidimas iki nurodytos datos susipažinti su nurodyto lygio slaptumo žyma (iki CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma) pažymėta ESĮI.

4) Asmens patikimumo pažymėjimą patvirtinanti pažyma (APPPP)– kompetentingos institucijos išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad asmuo turi galiojantį patikimumo pažymėjimą arba Komisijos saugumo institucijos išduotą saugumo leidimą, ir nurodomas ESĮI, su kuria tam asmeniui gali būti leista susipažinti, slaptumo žymos lygis (CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnis), atitinkamo asmens patikimumo pažymėjimo arba leidimo galiojimo laikas ir pačios pažymos galiojimo laikas;

5) Patikimumo patikrinimas– tyrimo procedūros, kurias, vadovaudamasi valstybėje narėje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, atlieka kompetentinga institucija siekdama gauti užtikrinimą, kad nėra jokios nepalankios informacijos, kuri neleistų asmeniui išduoti jo patikimumo pažymėjimo, suteikiančio galimybę susipažinti su nurodyto lygio (iki CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio) ESĮI.

10 straipsnis

Pagrindiniai principai

1. Leidimas susipažinti su ESĮI asmeniui suteikiamas tik po to, kai:

1)	nustatoma, kad jam „būtina žinoti“;

2)	jis buvo informuotas apie ESĮI apsaugai užtikrinti skirtas saugumo taisykles bei atitinkamus saugumo standartus ir gaires ir patvirtino savo pareigą saugoti tokią informaciją;

3)	jam dėl jo atliekamų funkcijų išduotas atitinkamo lygio saugumo leidimas susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma, arba jam išduoti kiti tinkami leidimai pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. Visi asmenys, kuriems dėl jų pareigų gali reikėti susipažinti su CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta ESĮI, prieš susipažindami su tokia ESĮI gauna atitinkamo lygio saugumo leidimus. Atitinkamas asmuo raštu sutinka dalyvauti jo patikimumo pažymėjimo išdavimo procedūroje. To nepadaręs asmuo negali būti paskirtas į pareigas, jam negali būti patikėtos funkcijos arba užduotys, kurias vykdant reikėtų susipažinti su CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija.

3. Asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo procedūrų tikslas – nustatyti, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su ESĮI.

4. Asmens lojalumas ir patikimumas, prieš suteikiant jam asmens patikimumo pažymėjimą, leisiantį susipažinti su CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, nustatomas vykdant patikimumo patikrinimą, kurį atlieka valstybės narės kompetentingos tarnybos, laikydamosi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų.

5. Komisijos saugumo institucija yra atsakinga tik už ryšių palaikymą su nacionalinėmis saugumo institucijomis (toliau – NSI) arba kitomis kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis visais patikimumo tikrinimo klausimais. Visus Komisijos tarnybų ir jų darbuotojų ryšius su NSI ir kitomis kompetentingomis institucijomis palaiko Komisijos saugumo institucija.

11 straipsnis

Saugumo leidimų išdavimo tvarka

1. Kiekvienas Komisijos generalinis direktorius arba tarnybos vadovas nustato, kurias pareigybes užimantys jo padalinio darbuotojai atlikdami savo pareigas privalo susipažinti su įslaptinta informacija, pažymėta CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma, ir kuriems reikia išduoti saugumo leidimą.

2. Kai žinoma, kad asmuo bus paskirtas į pareigas, kurias atliekant reikės turėti galimybę susipažinti su CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija, atitinkamo Komisijos padalinio VSP praneša apie tai Komisijos saugumo institucijai, o ji tam asmeniui perduoda patikimumo pažymėjimo klausimyną, parengtą tos valstybės narės, kurios pilietis yra paskirtasis Europos Sąjungos institucijų darbuotojas, nacionalinės saugumo institucijos. Asmuo raštu sutinka dalyvauti patikimumo pažymėjimo išdavimo procedūroje ir kuo greičiau grąžinti užpildytą klausimyną Komisijos saugumo institucijai.

3. Komisijos saugumo institucija nusiunčia užpildytą asmens patikimumo pažymėjimo klausimyną valstybės narės, kurios pilietis yra paskirtasis Europos Sąjungos institucijų darbuotojas, NSI, prašydama atlikti patikimumo patikrinimą, skirtą gauti leidimui naudotis tam tikro slaptumo žymos lygio ESĮI, su kuria asmeniui reikės susipažinti.

4. Jei Komisijos saugumo institucija sužino patikimumui patikrinti svarbios informacijos apie asmenį, kuris pateikė prašymą išduoti patikimumo pažymėjimą, laikydamasi atitinkamų taisyklių ir teisės aktų, ji apie tai praneša atitinkamai NSI.

5. Užbaigusi patikimumo patikrinimą ir kaip įmanoma greičiau po to, kai gauna atitinkamos NSI patikimumo patikrinimo bendro vertinimo išvadas, Komisijos saugumo institucija:

atitinkamam asmeniui gali suteikti leidimą susipažinti su ESĮI ir leisti susipažinti su iki atitinkamo lygio slaptumo žyma pažymėta ESĮI iki nustatytos datos, bet ne ilgiau kaip 5 metus, jei patikimumo patikrinimo rezultatai užtikrintai rodo, kad neturima jokios nepalankios informacijos, kuri leistų abejoti asmens lojalumu ir patikimumu;

jei patikimumo patikrinimo rezultatai nėra tokie užtikrinantys, laikydamasi atitinkamų taisyklių ir teisės aktų apie tai praneša atitinkamam asmeniui, kuris gali prašyti, kad Komisijos saugumo institucija jį išklausytų; Komisijos saugumo institucija gali prašyti kompetentingos NSI pateikti daugiau paaiškinimų, kuriuos ji gali pateikti pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Jei patikimumo patikrinimo rezultatai pasitvirtina, leidimas susipažinti su ESĮI neišduodamas.

6. Patikimumo patikrinimui bei gautiems rezultatams taikomi atitinkamoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, įskaitant su apskundimu susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus. Komisijos saugumo institucijos sprendimai gali būti apskųsti pagal Tarnybos nuostatus.

7. Komisija pripažįsta kitos Sąjungos institucijos, įstaigos ar agentūros išduotą leidimą susipažinti su ESĮI, su sąlyga, kad jis tebegalioja. Leidimas galioja visoms užduotims, kurias tas asmuo vykdo Komisijoje Sąjungos institucija, įstaiga ar agentūra, kurioje asmuo pradeda dirbti, praneša atitinkamai NSI apie darbdavio pasikeitimą.

8. Jeigu asmens tarnyba neprasideda per 12 mėnesių nuo patikimumo patikrinimo rezultatų pranešimo Komisijos saugumo institucijai arba jeigu asmens tarnyboje daroma 12 mėnesių pertrauka ir tuo laikotarpiu jis nedirba Komisijoje arba kitoje Sąjungos institucijoje, įstaigoje ar agentūroje arba valstybės narės nacionalinėje administracinėje įstaigoje, Komisijos saugumo institucija apie tai praneša atitinkamai NSI ir prašo patvirtinti, kad patikimumo pažymėjimas tebegalioja ir yra tinkamas.

9. Jei Komisijos saugumo institucija sužino, kad galiojantį saugumo leidimą turintis asmuo kelia saugumo riziką, Saugumo institucija, laikydamasi atitinkamų taisyklių ir teisės aktų, apie tai praneša atitinkamai NSI.

10. Kai NSI informuoja Komisijos saugumo instituciją apie tai, kad pagal 5 dalies a punktą suteiktas užtikrinimas dėl asmens, turinčio leidimą susipažinti su ESĮI, panaikinamas, Komisijos saugumo institucija gali paprašyti pateikti paaiškinimą, kurį NSI gali pateikti pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Jei atitinkama NSI patvirtina nepalankią informaciją, saugumo leidimas panaikinamas, o asmeniui neleidžiama susipažinti su ESĮI ir užimti pareigų, kurias eidamas jis galėtų susipažinti su ta informacija arba sukelti pavojų saugumui.

11. Apie sprendimą panaikinti arba sustabdyti asmens, kuriam taikomas šis sprendimas, leidimą susipažinti su ESĮI ir atitinkamais atvejais tokio panaikinimo arba sustabdymo priežastis pranešama atitinkamam asmeniui, kuris gali prašyti, kad Komisijos saugumo institucija jį išklausytų. NSI teikiama informacija reglamentuojama atitinkamoje valstybėje narėje galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Komisijos saugumo institucijos šiuo klausimu priimti sprendimai gali būti apskųsti pagal Tarnybos nuostatus.

12. Komisijos padaliniai užtikrina, kad į juos deleguoti nacionaliniai ekspertai, siekiantys eiti pareigas, kurioms reikia turėti saugumo leidimą susipažinti su ESĮI, prieš pradėdami tarnybą Komisijos saugumo institucijai pateiktų pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus galiojantį asmens patikimumo pažymėjimą (APP) arba asmens patikimumo pažymėjimą patvirtinančią pažymą (APPPP), kuria remdamasi Komisijos saugumo institucija išduoda saugumo leidimą susipažinti su tokio slaptumo laipsnio ESĮI, koks nurodytas nacionaliniame patikimumo pažymėjime; toks leidimas galioja ne ilgiau nei jų paskyrimo laikotarpis.

13. Komisijos nariai, kurie dėl savo atliekamų pareigų pagal Sutartį gali susipažinti su ESĮI, informuojami apie jų saugumo įsipareigojimus ESĮI apsaugos srityje.

14. Remiantis šiuo sprendimu, patikimumo pažymėjimų ir leidimų susipažinti su ESĮI registrai saugomi Komisijos saugumo institucijoje. Šiuose registruose nurodomas bent jau ESĮI, su kuria tam asmeniui gali būti leista susipažinti, slaptumo žymos lygis, patikimumo pažymėjimo išdavimo data ir jo galiojimo laikas.

15. Komisijos saugumo institucija gali išduoti APPPP, kurioje nurodomas ESĮI, su kuria tam asmeniui gali būti leista susipažinti, slaptumo žymos lygis (CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma), atitinkamo leidimo susipažinti su ESĮI galiojimo laikas ir pačios pažymos galiojimo laikas.

16. Po to, kai patikimumo pažymėjimas suteiktas pirmą kartą, ir jeigu asmuo nuolat dirbo Europos Komisijoje arba kitoje Sąjungos institucijoje, įstaigoje ar agentūroje bei jam reikia nuolat dirbti su ESĮI, saugumo leidimas susipažinti su ESĮI peržiūrimas siekiant jį atnaujinti paprastai kas penkerius metus skaičiuojant nuo paskutinio patikimumo patikrinimo, kuriuo remiantis buvo išduotas pažymėjimas, rezultatų pranešimo datos.

17. Komisijos saugumo institucija gali pratęsti turimo saugumo leidimo galiojimo laikotarpį ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu per du mėnesius nuo prašymo atnaujinti leidimą ir su juo susijusio asmens patikimumo pažymėjimo klausimyno pateikimo dienos iš atitinkamos NSI ar kitos kompetentingos nacionalinės institucijos negauta nepalankios informacijos. Jeigu pasibaigus šiam 12 mėnesių laikotarpiui atitinkama NSI ar kita kompetentinga nacionalinė institucija Komisijos saugumo institucijai nepraneša apie savo nuomonę, asmeniui skiriamos tokios užduotys, kurioms atlikti saugumo leidimas nereikalingas.

12 straipsnis

Saugumo leidimo informaciniai susitikimai

1. Visi asmenys, kuriems išduoti leidimai susipažinti su įslaptinta informacija, dalyvauja Komisijos saugumo institucijos rengiamame saugumo leidimo informaciniame susitikime, po kurio raštu patvirtina suprantantys savo įsipareigojimus saugoti ESĮI ir ESĮI neteisėto atskleidimo pasekmes. Komisijos saugumo institucija užregistruoja tokius rašytinius patvirtinimus.

2. Visi asmenys, kuriems leidžiama susipažinti su ESĮI arba kurie turi dirbti su ESĮI, yra iš pat pradžių informuojami ir paskui reguliariai informuojami apie grėsmes saugumui; jie turi nedelsdami pranešti Komisijos saugumo institucijai apie bet kokius bandymus užmegzti kontaktą ar veiklą, kurie, jų nuomone, yra įtartini ar neįprasti.

3. Visi asmenys, nebeeinantys pareigų, kurias einant jiems reikia susipažinti su ESĮI, yra informuojami apie jų įsipareigojimus toliau saugoti ESĮI slaptumą ir atitinkamais atvejais jie tai patvirtina raštu.

13 straipsnis

Laikini saugumo leidimai

1. 1. Esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios tinkamai pagrįstos tarnybos interesais, ir laukiant išsamaus patikimumo patikrinimo pabaigos, Komisijos saugumo institucija, pasikonsultavusi su valstybės narės, kurios pilietis yra atitinkamas asmuo, NSI ir atsižvelgusi į preliminaraus patikrinimo, ar nėra žinomos ir susijusios nepalankios informacijos apie asmenį, rezultatus, gali jam išduoti laikiną leidimą susipažinti su ESĮI konkrečiai funkcijai atlikti, nepažeisdama asmens patikimumo pažymėjimų pratęsimo nuostatų. Tokie laikini leidimai susipažinti su ESĮI galioja vieną ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį ir nesuteikia teisės susipažinti su slaptumo žyma TRES SECRET UE / EU TOP SECRET pažymėta informacija

2. Pagal 12 straipsnio 1 dalies nuostatas susipažinę su informacija, visi asmenys, kuriems išduotas laikinas leidimas, raštu patvirtina, kad jie supranta įsipareigojimus saugoti ESSĮ ir ESĮI neteisėto atskleidimo pasekmes. Komisijos saugumo institucija užregistruoja tokius rašytinius patvirtinimus.

14 straipsnis

Dalyvavimas Komisijos rengiamuose susitikimuose, kuriuose naudojama įslaptinta informacija

1. Komisijos padaliniai, atsakingi už susitikimų, kuriuose naudojama CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ar aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta įslaptinta informacija, rengimą, per savo VSP arba per susitikimo rengėją iš anksto praneša Komisijos saugumo institucijai apie tokių susitikimų datas, laiką, vietą ir dalyviams.

2. Laikantis 11 straipsnio 13 dalies nuostatų, asmenys, paskirti dalyvauti Komisijos rengiamuose susitikimuose, kuriuose naudojama CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ar aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta informacija, dalyvauti gali tik tuomet, jei patvirtinama, kad jų patikimumas patikrintas arba jie turi saugumo leidimą. Tokiuose susitikimuose, kuriuose naudojama įslaptinta informacija, neleidžiama dalyvauti asmenims, kurie Komisijos saugumo institucijai nepateikia APPPP arba kito patikimumo pažymėjimo įrodymo, taip pat saugumo leidimų neturintiems Komisijos darbuotojams.

3. Prieš rengdamas susitikimą, kuriame naudojama įslaptinta informacija, susitikimo rengėjas arba susitikimą rengiančio Komisijos padalinio VSP paprašo, kad išorės dalyviai Komisijos saugumo institucijai pateiktų APPPP ar kitą patikimumo pažymėjimo įrodymą. Komisijos saugumo institucija informuoja VSP arba susitikimo rengėją apie gautus APPPP ar kitus patikimumo pažymėjimų įrodymus. Jei taikoma, gali būti naudojamas suvestinis pavardžių sąrašas, kuriame pateikiami atitinkami įrodymai apie patikimumo pažymėjimą.

4. Jei kompetentingos institucijos praneša Komisijos saugumo institucijai, kad asmuo, kuris eidamas savo pareigas turi dalyvauti Komisijos rengiamuose susitikimuose, nebeturi asmens patikimumo pažymėjimo, Komisijos saugumo institucija apie tai praneša Komisijos padalinio, atsakingo už rengiamą susitikimą, VSP.

15 straipsnis

Galima prieiga prie ESĮI

Kurjeriams, apsaugos darbuotojams ir lydintiems asmenims išduodamas atitinkamo lygio saugumo leidimas arba jie yra kitaip deramai patikrinami vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir kitais teisės aktais, informuojami apie ESĮI apsaugai užtikrinti skirtas saugumo procedūras ir jiems išdėstomos jų pareigos, susijusios su jiems patikėtos tokios informacijos apsauga.

3 SKYRIUS

FIZINIS SAUGUMAS, SKIRTAS ĮSLAPTINTAI INFORMACIJAI APSAUGOTI

16 straipsnis

Pagrindiniai principai

1. Fizinio saugumo priemonės skirtos sutrukdyti įsibrauti slaptai arba įsiveržti jėga, atgrasyti nuo neteisėtų veiksmų, sutrukdyti jiems bei juos nustatyti ir sudaryti sąlygas suskirstyti personalą pagal tai, kas gali susipažinti su ESĮI, vadovaujantis principu „būtina žinoti“. Tokios priemonės nustatomos remiantis rizikos valdymo procesu ir laikantis šio sprendimo bei jo įgyvendinimo taisyklių.

2. Visų pirma fizinio saugumo priemonėmis siekiama užkirsti kelią leidimo neturintiems asmenims susipažinti su ESĮI:

a)	užtikrinant, kad ESĮI būtų tinkamai tvarkoma ir saugoma;

b)	sudarant sąlygas suskirstyti personalą pagal tai, kas gali susipažinti su ESĮI, remiantis principu „būtina žinoti“ ir atitinkamais atvejais – darbuotojų saugumo leidimais;

c)	atgrasant nuo neteisėtų veiksmų, sutrukdant jiems bei juos nustatant ir

d)	sutrukdant asmenims įsibrauti slaptai ar įsiveržti jėga arba juos užlaikant.

3. Fizinio saugumo priemonės taikomos visose patalpose, pastatuose, kabinetuose, salėse ir kitose zonose, kuriose tvarkoma arba saugoma ESĮI, įskaitant zonas, kuriose įrengtos 5 skyriuje nurodytos ryšių ir informacinės sistemos.

4. Zonos, kuriose saugoma CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta ESĮI, įrengiamos kaip saugumo zonos laikantis šio skyriaus nuostatų ir patvirtinamos Komisijos saugumo akreditavimo institucijos.

5. CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėtos ESĮI apsaugai naudojama tik Komisijos saugumo institucijos patvirtinta įranga ar prietaisai.

17 straipsnis

Fizinio saugumo reikalavimai ir priemonės

1. Fizinio saugumo priemonės nustatomos remiantis grėsmių įvertinimu, kurį atlieka Komisijos saugumo institucija, prireikus konsultuodamasi su kitais Komisijos padaliniais, kitomis ES institucijomis, agentūromis arba įstaigomis ir (arba) kompetentingoms valstybių narių institucijoms. ESĮI apsaugai užtikrinti savo patalpose Komisija taiko rizikos valdymo procesą, kad užtikrintų, jog, atsižvelgiant į įvertintą riziką, būtų taikoma atitinkamo lygio fizinė apsauga. Rizikos valdymo procese atsižvelgiama į visus svarbius veiksnius, visų pirma:

a)	ESĮI slaptumo žymos lygį;

b)	ESĮI formą ir kiekį, atsižvelgiant į tai, kad dideliam ESĮI kiekiui ar rinkiniui apsaugoti gali reikėti taikyti griežtesnes apsaugos priemones;

c)	pastatus ar zonas, kuriose laikoma ESĮI, supančią aplinką ir jų struktūrą ir

d)	įvertintą žvalgybos tarnybų, kurių veikla nukreipta prieš Sąjungą, jos institucijas, įstaigas ar agentūras arba prieš valstybes nares, keliamą grėsmę ir grėsmę dėl sabotažo, terorizmo, ardomosios arba kitų rūšių nusikalstamos veikos.

2. Komisijos saugumo institucija, taikydama nuodugnios apsaugos sąvoką, nustato tinkamas įgyvendintinas fizinio saugumo priemones. Tuo tikslu Komisijos saugumo institucija parengia būtiniausius standartus, normas ir kriterijus, nustatytus įgyvendinimo taisyklėse.

3. Komisijos saugumo institucijai leidžiama apieškoti įeinančius ir išeinančius asmenis siekiant atgrasyti, kad į patalpas arba pastatus be leidimo nebūtų įnešama medžiaga arba iš jų be leidimo nebūtų išnešama ESĮI.

4. Iškilus pavojui, kad ESĮI bus pamatyta, netgi atsitiktinai, atitinkami Komisijos padaliniai imasi tinkamų Komisijos saugumo institucijos nustatytų priemonių siekiant išvengti šio pavojaus.

5. Naujos infrastruktūros atveju fizinio saugumo reikalavimai ir jos funkcinės specifikacijos apibrėžiami infrastruktūros planavimo ir projektavimo metu konsultuojantis su Komisijos saugumo institucija. Esamų infrastruktūrų fizinio saugumo reikalavimai įgyvendinami laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų būtiniausių standartų, normų ir kriterijų.

18 straipsnis

ESĮI fizinei apsaugai skirta įranga

1. ESĮI fizinės apsaugos tikslais nustatomos dviejų tipų fiziškai apsaugotos zonos:

a)	administracinės zonos ir

b)	saugios zonos (įskaitant techniniu požiūriu saugias zonas).

2. Komisijos saugumo akreditavimo institucija nustato, ar zona atitinka reikalavimus, kad būtų laikoma administracine zona, saugia zona ar techniniu požiūriu saugia zona.

3. Administracinių zonų atveju:

a)	nustatomas aiškiai apribotas plotas, kad būtų galima tikrinti asmenis ir, jei įmanoma, transporto priemones;

b)	į šias zonas įeiti nelydimiems leidžiama tik tiems asmenims, kuriems Komisijos saugumo institucija ar bet kuri kita kompetentinga institucija suteikė tinkamą leidimą, ir

c)	visi kiti asmenys visą laiką lydimi arba jiems turi būti taikomos lygiavertės kontrolės priemonės.

4. Saugių zonų atveju:

a)	nustatomas aiškiai apribotas ir saugomas plotas, per kurią kiekvienas įėjimas ir išėjimas yra kontroliuojamas naudojantis leidimų arba asmens atpažinimo sistema;

b)	į zoną įeiti nelydimiems leidžiama tik tiems asmenims, kurių patikimumas patikrintas ir kurie turi specialų leidimą įeiti į zoną, nes jiems „būtina žinoti“;

c)	visi kiti asmenys turi būti visą laiką lydimi arba jiems turi būti taikomos lygiavertės kontrolės priemonės.

5. Tais atvejais, kai įėjus į saugią zoną galima visais praktiniais tikslais tiesiogiai susipažinti su joje laikoma įslaptinta informacija, taikomi tokie papildomi reikalavimai:

a)	aiškiai nurodomas paprastai zonoje laikomos informacijos aukščiausio slaptumo žymos lygis;

b)	visi lankytojai privalo turėti specialų leidimą, suteikiantį teisę įeiti į zoną, turi būti visą laiką lydimi ir jų patikimumas turi būti tinkamai patikrinamas, nebent imtasi priemonių užtikrinti, kad nebūtų įmanoma susipažinti su ESĮI.

6. Nuo pasiklausymo apsaugotos saugios zonos klasifikuojamos kaip techniniu požiūriu saugios zonos. Taikomi šie papildomi reikalavimai:

a)	tokiose zonose įdiegiama įsibrovimo aptikimo sistema (ĮAS) ir, kai jose nedirbama, jos turi būti rakinamos, o kai dirbama – saugomos. Visi raktai valdomi vadovaujantis 20 straipsniu;

b)	visi į tokias zonas įeinantys asmenys ar įnešamos medžiagos kontroliuojami;

c)	tokios zonos reguliariai fiziškai ir (arba) techniškai tikrinamos Komisijos saugumo institucijos. Be to, tokie patikrinimai atliekami, kai į zoną buvo įeita be leidimo ar įtariama apie tokį įėjimą, ir

d)	tokiose zonose negali būti ryšių linijų, kurioms nesuteiktas leidimas, telefonų, kuriems nesuteiktas leidimas, ar kitų ryšių prietaisų bei elektros ar elektroninės įrangos, kuriems nesuteiktas leidimas.

7. Nepaisant 6 punkto d papunkčio, prieš naudojantis ryšių prietaisais ir elektros ar elektronine įranga zonose, kuriose rengiami susitikimai ar atliekamas darbas, susijęs su SECRET UE/ES SECRET arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, taip pat kai grėsmė ESĮI vertinama kaip didelė, tokius prietaisus ir įrangą visų pirma ištiria Komisijos saugumo institucija, siekdama užtikrinti, kad naudojantis šia įranga nebūtų galima perduoti jokios suprantamos informacijos per neapdairumą ar neteisėtai už saugios zonos ploto.

8. Saugios zonos, kuriose nėra visą parą budinčio personalo, atitinkamais atvejais tikrinamos pasibaigus įprastoms darbo valandoms ir atsitiktiniais intervalais ne įprastomis darbo valandomis, išskyrus atvejus, kai įdiegta ĮAS.

9. Siekiant surengti susitikimą, kuriame naudojama įslaptinta informacija, arba bet kokiu kitu panašiu tikslu administracinėje zonoje gali būti laikinai įrengtos saugios zonos ir techniniu požiūriu saugios zonos.

10. Atitinkamo Komisijos padalinio VSP parengia kiekvienos saugios zonos, už kurią jis atsakingas, saugios eksploatacijos taisykles (SET), kuriose, laikantis šio sprendimo ir jo įgyvendinimo taisyklių, nurodoma:

a)	ESĮI, kuri gali būti tvarkoma ir saugoma toje zonoje, slaptumo žymos lygis;

b)	įdiegtinos stebėjimo ir apsaugos priemonės;

c)	kokiems asmenims leidžiama nelydimiems įeiti į zoną, vadovaujantis principu, kad jiems „būtina žinoti“, ir jų saugumo leidimais;

d)	atitinkamais atvejais palydos tvarka ir ESĮI apsaugos tvarka, kai kitiems asmenims leidžiama įeiti į zoną;

e)	bet kurios kitos atitinkamos priemonės ir procedūros.

11. Saugiose zonose įrengiamos saugyklos. Sienos, grindys, lubos, langai ir durys su užraktais patvirtinamos Komisijos saugumo institucijos ir užtikrina apsaugą, kurią užtikrina apsauginės talpyklos, patvirtintos to paties lygio slaptumo žymos ESĮI saugoti.

19 straipsnis

Fizinės apsaugos priemonės tvarkant ir saugant ESĮI

1. Slaptumo žyma RESTREINT UE/ES RESTRICTED pažymėta ESĮI gali būti tvarkoma:

a)	saugiose zonose;

b)	administracinėse zonose, jeigu ESĮI yra apsaugota taip, kad su ja negalėtų susipažinti leidimo neturintys asmenys, arba

c)	ne saugiose zonose ar administracinėse zonose, jeigu turėtojas gabena ESĮI pagal 31 straipsnį ir yra įsipareigojęs taikyti kompensacines priemones, nustatytas įgyvendinimo priemonėse, kad būtų užtikrinta, jog ESĮI yra apsaugota taip, kad su ja negalėtų susipažinti leidimo neturintys asmenys.

2. Slaptumo žyma RESTREINT UE/ES RESTRICTED pažymėta ESĮI saugoma tinkamuose rakinamuose biuro balduose administracinėse zonose arba saugiose zonose. Ji gali būti laikinai saugoma ne administracinėse zonose arba ne saugiose zonose, jeigu turėtojas yra įsipareigojęs taikyti kompensacines priemones, nustatytas įgyvendinimo priemonėse.

3. Slaptumo žyma CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba SECRET UE/ES SECRET pažymėta ESĮI gali būti tvarkoma:

a)	saugiose zonose;

b)	administracinėse zonose, jeigu ESĮI yra apsaugota taip, kad su ja negalėtų susipažinti leidimo neturintys asmenys, arba

ne saugiose zonose ar administracinėse zonose, jeigu turėtojas:

i)	yra įsipareigojęs taikyti kompensacines priemones, nustatytas įgyvendinimo priemonėse, kad būtų užtikrinta, jog ESĮI yra apsaugota taip, kad su ja negalėtų susipažinti leidimo neturintys asmenys;

ii)	visą laiką asmeniškai kontroliuoja ESĮI ir

iii)	jei dokumentai yra popierinio pavidalo, apie tai pranešė atitinkamai registratūrai.

4. Slaptumo žyma CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ir SECRET UE/ES SECRET pažymėta ESĮI saugoma saugiose zonose esančiose apsauginėse talpyklose arba saugyklose.

5. Slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėta ESĮI tvarkoma saugiose zonose, kurias sukuria ir tvarko Komisijos saugumo institucija ir kurias Komisijos saugumo akreditavimo institucija akredituoja kaip to saugias zonas.

6. Slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėta ESĮI saugoma Komisijos saugumo akreditavimo institucijos akredituotose tokio lygio saugiose zonose laikantis kurios nors iš toliau nurodytų sąlygų:

apsauginėje talpykloje laikantis 18 straipsnio nuostatų, taikant vieną ar kelias iš toliau nurodytų kontrolės priemonių:

1)	nuolatinė apsauga arba tikrinimas, kurį vykdo apsaugos arba budintis personalas, kurio patikimumas patikrintas;

2)	patvirtinta ĮAS kartu veikiant apsaugos reagavimo personalui arba

b)	saugykloje su įrengta ĮAS kartu veikiant apsaugos reagavimo personalui.

20 straipsnis

ESĮI apsaugai užtikrinti naudojamų raktų ir kodų kontrolė

1. Kabinetų, patalpų, saugyklų ir apsauginių talpyklų raktų bei kodų valdymo procedūros nustatomos įgyvendinimo taisyklėse remiantis 60 straipsniu. Tokių procedūrų tikslas – apsaugoti nuo susipažinimo su informacija neturint leidimo.

2. Kodus įsimena kuo mažesnis asmenų, kuriems būtina juos žinoti, skaičius. Apsauginių talpyklų ir saugyklų, kuriose saugoma ESĮI, kodai keičiami:

a)	gavus naują talpyklą;

b)	pasikeitus kodus žinančiam personalui;

c)	neteisėtai atskleidus kodus arba įtarus jų neteisėtą atskleidimą;

d)	po spynos techninio patikrinimo ar remonto ir

e)	bent kas 12 mėnesių.

4 SKYRIUS

ES ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS VALDYMAS

21 straipsnis

Pagrindiniai principai

1. Visi ESĮI dokumentai turėtų būti tvarkomi laikantis Komisijos politikos dėl dokumentų tvarkymo, todėl jie turėtų būti užregistruojami, kataloguojami, saugomi ir galiausiai sunaikinami, atrenkami arba perduodami istoriniams archyvams laikantis bendro Europos Komisijos bylų saugojimo sąrašo.

2. CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija saugumo tikslais registruojama prieš ją platinant ir ją gavus. Slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėta informacija registruojama tam skirtose registratūrose.

3. Komisijos ESĮI registravimo sistema sukuriama remiantis 27 straipsnio nuostatomis.

4. Komisijos padalinius ir patalpas, kuriuose ESĮI tvarkoma arba saugoma, reguliariai tikrina Komisijos saugumo institucija.

5. Už fiziškai apsaugotų zonų ribų ESĮI iš vienos tarnybos į kitą ir iš vienų patalpų į kitas perduodama šiais būdais:

a)	paprastai ESĮI perduodama elektroninėmis priemonėmis apsaugant informaciją pagal 5 skyrių patvirtintomis kriptografinėmis priemonėmis;

kai nenaudojamos a punkte nurodytos priemonės, ESĮI gabenama:

i)	elektroninėse laikmenose (pvz., USB atmintinėse, kompaktiniuose diskuose, kietuosiuose diskuose), informaciją apsaugant pagal 5 skyrių patvirtintomis kriptografinėmis priemonėmis, arba

ii)	visais kitais atvejais – kaip nurodyta įgyvendinimo taisyklėse.

22 straipsnis

Slaptumo ir kitos žymos

1. Informacija įslaptinama tuo atveju, jei dėl jos konfidencialumo reikia ją apsaugoti pagal 3 straipsnio 1 dalį.

2. ESĮI rengėjas atsako už slaptumo žymos lygio nustatymą pagal atitinkamas įgyvendinimo taisykles, įslaptinimo standartus ir gaires ir už pirminį informacijos platinimą.

3. ESĮI slaptumo žymos lygis nustatomas vadovaujantis 3 straipsnio 2 dalimi ir susijusiomis įgyvendinimo nuostatomis.

4. Slaptumo žyma nurodoma aiškiai ir teisingai, neatsižvelgiant į tai, ar ESĮI yra pateikiama popieriuje, žodžiu, elektronine ar bet kuria kita forma.

5. Atskiroms dokumento dalims (t. y. puslapiams, pastraipoms, skirsniams, priedams ir priedėliams) gali būti suteikiamos skirtingos slaptumo žymos ir jos atitinkamai pažymimos, taip pat tais atvejais, kai jos saugomos elektronine forma.

6. Dokumento ar dokumentų bylos bendras slaptumo žymos lygis nustatomas bent pagal aukščiausią slaptumo žymos lygį turinčią jų dalį. Kai renkama informacija iš įvairių šaltinių, galutinis dokumentas peržiūrimas siekiant nustatyti jo bendrą slaptumo žymos lygį, nes gali prireikti jam suteikti aukštesnį slaptumo žymos lygį nei jo dalims.

7. Kiek įmanoma, dokumentams, kurių dalys pažymėtos skirtingo lygio slaptumo žymomis, suteikiama tokia struktūra, kad skirtingo lygio slaptumo žymomis pažymėtas dalis būtų galima lengvai nustatyti ir prireikus atskirti.

8. Su priedais pateikiamų dokumentų slaptumo žymos laipsnis atitinka priedų aukščiausio laipsnio slaptumo žymas. Jei tokie dokumentai pateikiami atskirai nuo priedų, įslaptintos informacijos rengėjas aiškiai nurodo, koks slaptumo žymos lygis jiems suteikiamas, naudodamas atitinkamą žymą, pavyzdžiui:

CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL

Be priedo (-ų) RESTREINT UE/ES RESTRICTED

23 straipsnis

Žymos

Be vienos iš slaptumo žymų, nurodytų 3 straipsnio 2 dalyje, ESĮI gali būti pažymėta papildomomis žymomis, pavyzdžiui:

a)	identifikatoriumi, kuriuo nurodomas įslaptintos informacijos rengėjas;

b)	bet kuriomis žymomis, kodiniais žodžiais ar santrumpomis, kuriais nurodoma veiklos sritis, su kuria dokumentas yra susijęs, jo specialus platinimas vadovaujantis principu „būtina žinoti“ arba naudojimo apribojimai;

c)	paskirstymo žymomis;

d)	jei taikoma, nurodant datą ar konkretų įvykį, po kurio informacijos slaptumas gali būti sumažintas arba ji gali būti išslaptinta.

24 straipsnis

Žymų santrumpos

1. Nurodant atskirų teksto pastraipų slaptumo žymos lygį gali būti naudojamos standartinės slaptumo žymų santrumpos. Santrumpos nepakeičia visais žodžiais nurodytų slaptumo žymų.

2. ES įslaptintuose dokumentuose gali būti naudojamos šios standartinės santrumpos, kuriomis nurodomas skirsnių arba teksto dalių, užimančių mažiau nei vieną puslapį, slaptumo žymos lygis:

TRES SECRET UE/ES TOP SECRET	TS-UE/ES-TS
SECRET UE/ES SECRET	S-UE/ES-S
CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL	C-UE/ES-C
RESTREINT UE/ES RESTRICTED	R-UE/ES-R

25 straipsnis

ESĮI rengimas

1. Rengiant ES įslaptintą dokumentą:

a)	kiekvienas puslapis aiškiai pažymimas slaptumo žyma;

b)	kiekvienas puslapis numeruojamas;

c)	dokumente nurodomas jo registracijos numeris ir tema, kurie nėra įslaptinta informacija, išskyrus tuos atvejus, kai jie pažymėti kaip įslaptinta informacija;

d)	dokumente nurodoma data;

e)	jei platinamos kelios dokumentų, pažymėtų SECRET UE/ES SECRET ar aukštesnio lygio slaptumo žyma, kopijos, kiekvienos iš jų kiekviename puslapyje nurodomas kopijos numeris.

2. Kai rengiant ESĮI neįmanoma taikyti 1 dalyje išdėstytų reikalavimų, remiantis įgyvendinimo taisyklėmis taikomos kitos tinkamos priemonės.

26 straipsnis

ESĮI slaptumo mažinimas ir ESĮI išslaptinimas

1. Įslaptintos informacijos rengėjas, kai įmanoma, rengdamas ESĮI nurodo, ar tam tikrą dieną arba po tam tikro įvykio galima sumažinti ESĮI slaptumą arba ją išslaptinti.

2. Kiekviena Komisijos tarnyba reguliariai peržiūri savo parengtą ESĮI, siekdama įsitikinti, ar slaptumo žymos lygis vis dar taikomas. Įgyvendinimo taisyklėse nustatoma sistema, skirta Komisijos parengtos registruotos ESĮI slaptumo žymos lygiui peržiūrėti ne rečiau kaip kas penkerius metus. Tokia peržiūra nėra reikalinga, jeigu įslaptintos informacijos rengėjas iš pat pradžių nurodo, kad informacijos slaptumas bus sumažintas arba informacija išslaptinta automatiškai, o informacija buvo atitinkamai pažymėta.

3. Komisijos parengta informacija, pažymėta slaptumo žyma RESTREINT UE/ES RESTRICTED, remiantis Reglamentu (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1700/2003 (10) automatiškai laikoma visiškai išslaptinta praėjus trisdešimčiai metų.

27 straipsnis

ESĮI registravimo sistema Komisijoje

1. Nedarant poveikio 52 straipsnio 5 daliai, kiekviename Komisijos padalinyje, kuriame tvarkoma arba saugoma ESĮI, pažymėta CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ir SECRET UE/ES SECRET slaptumo žyma, nustatoma atsakinga vietinė ESĮI registratūra, siekiant užtikrinti, kad ESĮI būtų tvarkoma pagal šį sprendimą.

2. Generalinio sekretoriato valdoma ESĮI registratūra yra centrinė Komisijos ESĮI registratūra. Ji veikia kaip:

—	vietinė Komisijos Generalinio sekretoriato ESĮI registratūra,

—	privačių Komisijos narių kabinetų ESĮI registratūra, išskyrus atvejus, kai jiems paskirta vietinė ESĮI registratūra,

—	generalinių direktoratų arba tarnybų, kuriose nėra vietinės ESĮI registratūros, ESĮI registratūra,

—

pagrindinis visos informacijos, pažymėtos RESTREINT UE/ES RESTRICTED ir aukštesne, įskaitant SECRET UE/ES SECRET, slaptumo žyma, kuria keičiasi Komisija ir jos tarnybos su trečiosiomis valstybėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, bei, kai tai numatyta specialia tvarka, kitos Sąjungos institucijos, agentūros ir įstaigos, gavimo ir išsiuntimo punktas.

3. Komisijos saugumo institucija Komisijoje įsteigia centrinę registratūrą, kuri veikia kaip centrinė slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėtą informaciją gaunanti ir siunčianti institucija. Prireikus gali būti paskirtos antrinės registratūros, kurios tvarko tokią informaciją jos registravimo tikslais.

4. Antrinės registratūros negali perduoti slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėtų dokumentų tiesiogiai kitoms tos pačios centrinės TRES SECRET UE/ES TOP SECRET registratūros antrinėms registratūroms arba į išorę be aiškaus rašytinio centrinės registratūros leidimo.

5. ESĮI registratūros įrengiamos kaip 3 skyriuje nurodytos saugios zonos ir akredituojamos Komisijos saugumo akreditavimo institucijos (SAI).

28 straipsnis

Registracijos kontrolės pareigūnas

1. Kiekvieną ESĮI registratūrą valdo registracijos kontrolės pareigūnas (RKP).

2. RKP turi tinkamą patikimumo pažymėjimą.

3. RKP veiklą Komisijos padalinyje, susijusią su ESĮI dokumentų tvarkymo nuostatų taikymu ir atitinkamų saugumo taisyklių laikymusi, prižiūri vietos saugumo pareigūnas (VSP).

4. ESĮI registratūros, į kurią paskirtas, valdymo užduotis vykdančiam RKP pagal šį sprendimą ir atitinkamas įgyvendinimo taisykles, standartus ir gaires tenka šios bendros užduotys:

—	valdyti veiksmus, susijusius su informacijos registravimu, saugojimu, kopijavimu, vertimu, perdavimu, siuntimu ir naikinimu arba perdavimu ESĮI istorinių archyvų tarnybai,

—	periodiškai tikrinti, ar būtina, kad informacija išliktų įslaptinta,

—	atlikti bet kokias kitas su ESĮI apsauga susijusias įgyvendinimo taisyklėse nustatytas užduotis.

29 straipsnis

ESĮI registravimas saugumo tikslais

1. Šiame sprendime registravimas saugumo tikslais (toliau – registravimas) – procedūrų, kuriomis užregistruojamas ESĮI gyvavimo ciklas, įskaitant jos platinimą, taikymas.

2. Organizacinis vienetas, gavęs CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ir aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėtą informaciją ar medžiagą arba ją išsiuntęs, ją užregistruoja tam skirtose registratūrose.

3. Kai ESĮI tvarkoma arba saugoma naudojant ryšių ir informacinę sistemą (RIS), registravimo procedūros gali būti atliekamos vykdant procesus pačioje RIS.

4. Išsamesnės ESĮI registravimo saugumo tikslais nuostatos numatomos įgyvendinimo taisyklėse.

30 straipsnis

ES įslaptintų dokumentų kopijavimas ir vertimas

1. Slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėti dokumentai kopijuojami arba verčiami tik gavus išankstinį rašytinį įslaptintos informacijos rengėjo sutikimą.

2. Jeigu SECRET UE/ES SECRET arba žemesnio lygio slaptumo žyma pažymėtų dokumentų rengėjas nenustatė apribojimų dėl jų kopijavimo ar vertimo, dokumento turėtojo nurodymu tokius dokumentus galima kopijuoti arba versti.

3. Dokumento kopijoms ir vertimams taikomos tokios pat saugumo priemonės kaip ir dokumento originalui.

31 straipsnis

ESĮI gabenimas

1. ESĮI gabenama taip, kad pervežama būtų apsaugota nuo neteisėto atskleidimo.

2. Gabenant ESĮI taikomos apsaugos priemonės, kurios:

—	atitinka gabenamos ESĮI slaptumo žymos lygį ir

—

pritaikytos prie ypatingų jos gabenimo sąlygų, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar ESĮI gabenama:

—	Komisijos pastate arba uždaroje Komisijos pastatų grupėje,

—	tarp Komisijos pastatų, esančių toje pačioje valstybėje narėje,

—	Sąjungoje,

—	iš Sąjungos į trečiosios valstybės teritoriją ir

—	pritaikytos prie ESĮI pobūdžio ir formos.

3. Šios apsaugos priemonės išsamiai nustatomos įgyvendinimo taisyklėse arba, kai įgyvendinami 42 straipsnyje nurodyti projektai ir programos, – yra neatsiejama atitinkamos programos ar projekto saugumo instrukcijų (PSI) dalis.

4. Į įgyvendinimo taisykles arba PSI įtraukiamos nuostatos, atitinkančios ESĮI slaptumo žymos lygį, susijusios su:

—	gabenimo rūšimis, kaip antai, ar informaciją gabena kurjeris, diplomatinis arba karinis kurjeris, ar ji gabenama pašto tarnybomis arba komercinėmis kurjerių pašto tarnybomis,

—	ESĮI pakuotėmis,

—	techninėmis apsaugos priemonėmis, kai ESĮI gabenama elektroninėje laikmenoje,

—	bet kokiomis kitomis procedūrinėmis, fizinėmis arba elektroninėmis priemonėmis,

—	registravimo procedūromis,

—	saugumo leidimus turinčių darbuotojų naudojimu.

5. Kai ESĮI gabenama elektroninėje laikmenoje ir nepaisant 21 straipsnio 5 dalies, atitinkamose įgyvendinimo taisyklėse nustatytos apsaugos priemonės gali būti papildytos Komisijos saugumo institucijos patvirtintomis techninėmis apsaugos priemonėmis, kad būtų sumažinta informacijos praradimo arba atskleidimo rizika.

32 straipsnis

ESĮI sunaikinimas

1. Nebereikalingi ES įslaptinti dokumentai gali būti sunaikinti, laikantis teisės aktų dėl archyvų ir Komisijos dokumentų tvarkymo ir archyvavimo taisyklių bei nuostatų, visų pirma bendrojo visos Komisijos informacijos saugojimo sąrašo.

2. Informacijos turėtojo arba kompetentingos institucijos nurodymu už ESĮI registratūrą atsakingas RKP sunaikina CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ir aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėtą ESĮI. RKP atitinkamai atnaujina registrų knygos ir kitą registravimo informaciją.

3. Dokumentus, pažymėtus SECRET UE/ES SECRET arba TRES SECRET UE/ES TOP SECRET slaptumo žyma, RKP naikina dalyvaujant liudytojui, kuris turi leidimą susipažinti su ne žemesnio už naikinamo dokumento slaptumo žymos lygio įslaptinta informacija.

4. Už registrą atsakingas darbuotojas ir liudytojas, kai pastarojo dalyvavimas privalomas, pasirašo sunaikinimo aktą, kuris įtraukiamas į atitinkamą registrą. Už ESĮI registrą atsakingas RKP slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėtų dokumentų sunaikinimo aktus registre saugo ne trumpiau kaip dešimt metų, o CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ir SECRET UE/ES SECRET slaptumo žyma pažymėtų dokumentų sunaikinimo aktus – ne trumpiau kaip penkerius metus.

5. Įslaptinti dokumentai, įskaitant pažymėtus RESTREINT UE/ES RESTRICTED slaptumo žyma, sunaikinami įgyvendinimo taisyklėse nustatytais būdais, atitinkančiais atitinkamus ES arba lygiaverčius standartus.

6. Įslaptintai informacijai saugoti naudotos kompiuterinių duomenų saugojimo laikmenos sunaikinamos laikantis įgyvendinimo taisyklėse nustatytų procedūrų.

33 straipsnis

ESĮI sunaikinimas ekstremaliosios padėties atveju

1. ESĮI tvarkantys Komisijos padaliniai, atsižvelgdami į vietos sąlygas, parengia ES įslaptintos medžiagos apsaugojimo kriziniais atvejais planus, kurie prireikus gali apimti ir sunaikinimo ar evakuacijos ekstremaliosios padėties atveju planus. Juose pateikiami nurodymai, kurių reikia laikytis norint apsaugoti ESĮI nuo patekimo į leidimo ja naudotis neturinčių asmenų rankas.

2. Priemonės, skirtos slaptumo žymomis CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL ir SECRET UE/ES SECRET pažymėtai medžiagai apsaugoti ir (arba) sunaikinti kriziniais atvejais, jokiomis aplinkybėmis neturi pakenkti medžiagos, pažymėtos slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET, apsaugai arba sutrukdyti ją, taip pat ir šifravimo įrangą sunaikinti – tai padaryti yra aukščiausio prioriteto užduotis.

3. Ekstremaliosios padėties atveju, jei gresia tiesioginis neteisėto atskleidimo pavojus, ESĮI turėtojas sunaikina ją taip, kad ji negalėtų būti atkurta visa arba iš dalies. Rengėjas ir pirminė registratūra informuojami apie registruotos ESĮI sunaikinimą dėl ekstremaliosios padėties.

4. Išsamesnės ESĮI naikinimo nuostatos numatomos įgyvendinimo taisyklėse.

5 SKYRIUS

ES ĮSLAPTINTOS INFORMACIJOS APSAUGA RYŠIŲ IR INFORMACINĖSE SISTEMOSE (RIS)

34 straipsnis

Pagrindiniai informacijos saugumo užtikrinimo principai

1. Informacijos saugumo užtikrinimas (ISU) ryšių ir informacinių sistemų srityje – užtikrinimas, kad tokiose sistemose tvarkoma informacija bus apsaugota ir kad, valdant teisėtiems naudotojams, jos veiks taip, kaip turi veikti, ir tada, kada turi veikti.

2. Veiksmingu informacijos saugumo užtikrinimu garantuojamas tinkamas lygis:

Autentiškumo	:	užtikrinimas, kad informacija yra tikra ir gauta iš bona fide šaltinių;
Prieinamumo	:	galimybė leidimą turinčiam subjektui pateikus prašymą gauti informaciją ir ja naudotis;
Konfidencialumo	:	savybė, kuri reiškia, kad informacija nėra atskleidžiama leidimo neturintiems asmenims ir subjektams arba panaudojama neteisėtiems procesams;
Vientisumo	:	savybė, kuri reiškia, kad apsaugomas turto ir informacijos tikslumas ir visuma;
Nepaneigiamumo	:	galimybė įrodyti, kad veiksmas buvo atliktas ar įvykis įvyko, kad šio įvykio ar veiksmo paskui to nebūtų galima užginčyti.

3. ISU grindžiamas rizikos valdymo procesu.

35 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) akreditavimas– saugumo akreditavimo institucijos (SAI) suteiktas oficialus leidimas ir patvirtinimas, kad ryšių ir informacinės sistemos veiklos aplinkoje galima tvarkyti ESĮI; jis suteikiamas po oficialaus saugumo plano patvirtinimo ir tinkamo jo įgyvendinimo;

b) akreditavimo procesas– būtini veiksmai ir užduotys, kuriuos privaloma atlikti siekiant gauti saugumo akreditavimo institucijos akreditavimą. Šie veiksmai bei užduotys nurodomi akreditavimo proceso standartuose;

c) ryšių ir informacinė sistema (RIS)– sistema, sudaranti sąlygas tvarkyti informaciją elektroniniu būdu. Ryšių ir informacinė sistema apima visas sistemos dalis, kurių reikia jos veikimui užtikrinti, įskaitant infrastruktūrą, organizavimą, personalą ir informacijos išteklius;

d) likutinė rizika– rizika, kuri lieka po to, kai buvo įgyvendintos saugumo priemonės, atsižvelgiant į tai, kad ne nuo visų grėsmių apsisaugoma ir ne visi pažeidžiamumo aspektai gali būti pašalinti;

e) rizika– galimybė, kad tam tikros grėsmės atveju bus pasinaudota organizacijos ar sistemų vidiniu ir išoriniu pažeidžiamumu ir taip bus padaryta žala organizacijai ir jos materialiajam ar nematerialiajam turtui. Ji įvertinama atsižvelgiant į kylančios grėsmės tikimybę ir į jos poveikį;

f) rizikos pripažinimas– valdant riziką priimtas sprendimas pripažinti, kad vis dar yra likutinė rizika;

g) rizikos įvertinimas– grėsmių ir pažeidžiamų sričių nustatymas bei susijusios rizikos analizės, t. y. galimumo ir poveikio analizės, atlikimas;

h) informavimas apie riziką– RIS vartotojų bendruomenės informuotumo apie riziką didinimas, patvirtinimo institucijų informavimas apie tokią riziką ir pranešimų vykdančiosioms institucijoms teikimas;

i) rizikos valdymas– rizikos silpninimas, šalinimas, mažinimas (taikant tinkamas technines, fizines, organizacines arba procedūrines priemones), perkėlimas arba stebėjimas.

36 straipsnis

RIS, kuriose tvarkoma ESĮI

1. RIS sistemose ESĮI tvarkoma laikantis ISU principo.

2. RIS sistemoms, kuriose tvarkoma ESĮI, taikoma Komisijos informacinių sistemų saugumo politika, apibrėžta Komisijos sprendime C(2006) 3602 (11):

a)	įgyvendinant informacinių sistemų saugumo politiką visą informacinių sistemų gyvavimo ciklą taikomas principas „planuoti-daryti–tikrinti–veikti“;

b)	atliekant veiklos poveikio vertinimą turi būti nustatomi saugumo poreikiai;

c)	oficialiai klasifikuojamas informacinės sistemos inventorius ir joje kaupiami duomenys;

d)	privaloma taikyti visas privalomas saugumo priemones, nustatytas įgyvendinant informacinių sistemų saugumo politiką;

e)	privaloma taikyti rizikos valdymo procesą, kurį sudaro šie etapai: grėsmių ir pažeidžiamumo nustatymas, rizikos vertinimas, rizikos tvarkymas, rizikos pripažinimas ir informavimas apie riziką;

f)	rengiamas, įgyvendinamas, tikrinamas ir peržiūrimas saugumo planas, įskaitant saugumo politiką ir saugios eksploatacijos taisykles.

3. Visi darbuotojai, dalyvaujantys kuriant, plėtojant, bandant, eksploatuojant, valdant ar naudojant RIS, kuriose tvarkoma ESĮI, SAS praneša apie visus galimus saugumo trūkumus, incidentus, pažeidimus arba neteisėto atskleidimo atvejus, kurie gali daryti poveikį RIS ir (arba) joje tvarkomos ESĮI apsaugai.

4. Kai ESĮI apsauga užtikrinama kriptografinėmis priemonėmis, tokios priemonės patvirtinamos taip:

a)	pirmenybė teikiama priemonėms, kurias patvirtino Taryba arba Tarybos Generalinis sekretorius, vykdantis Tarybos kriptografijos patvirtinimo institucijos funkcijas, remdamiesi Komisijos saugumo ekspertų grupės rekomendacija;

b)	kai tai pateisinama konkrečiomis su veikla susijusiomis priežastimis, Komisijos kriptografijos patvirtinimo institucija (KPI) gali, remdamasi Komisijos saugumo ekspertų grupės rekomendacija, netaikyti a punkte nurodytų reikalavimų ir suteikti laikiną patvirtinimą tam tikram laikotarpiui.

5. ESĮI perduodant, tvarkant ir saugant elektroninėmis priemonėmis, naudojamos patvirtintos kriptografinės priemonės. Nepaisant šio reikalavimo, esant ekstremaliajai padėčiai arba specifinių techninių konfigūracijų atvejais gali būti taikomos KPI patvirtintos specialios procedūros.

6. Įgyvendinamos saugumo priemonės, siekiant apsaugoti RIS, kuriose tvarkoma CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio lygio slaptumo žyma pažymėta informacija, kad tokia informacija negalėtų būti neteisėtai atskleista dėl netyčinio elektromagnetinio spinduliavimo (TEMPEST apsaugos priemonės). Tokios apsaugos priemonės turi būti proporcingos neteisėto pasinaudojimo informacija rizikai ir informacijos slaptumo žymos lygiui.

7. Komisijos saugumo institucija vykdo šias funkcijas:

—	ISU institucijos (ISUI),

—	Saugumo akreditavimo institucijos (SAI),

—	TEMPEST institucijos (TEI),

—	Kriptografijos patvirtinimo institucijos (KPI),

—	Kriptografijos platinimo institucijos (KPLI).

8. Komisijos saugumo institucija paskiria kiekvienos sistemos ISU operacinę instituciją.

9. 7 ir 8 dalyse nurodytų funkcijų vykdymo pareigos bus nustatytos įgyvendinimo taisyklėse.

37 straipsnis

RIS, kuriose tvarkoma ESĮI, akreditavimas

1. Visų RIS, kuriose tvarkoma ESĮI, akreditavimo procesas vykdomas remiantis ISU principais, kurių išsamumo lygis turi atitikti reikiamą apsaugos lygį.

2. Akreditavimo procesas apima oficialų Komisijos SAS pateikiamą atitinkamos RIS saugumo plano patvirtinimą siekiant įsitikinti, kad:

a)	buvo tinkamai atliktas 36 straipsnio 2 dalyje nurodytas rizikos valdymo procesas;

b)	sistemos savininkas žino apie likutinės rizikos pavojų ir su tuo sutinka ir

c)	laikantis šio sprendimo pasiektas pakankamas RIS ir joje tvarkomos ESĮI apsaugos lygis.

3. Komisijos SAI išduoda akreditavimo pareiškimą, kuriame nurodytas aukščiausias ESĮI, kuri gali būti tvarkoma RIS, slaptumo žymos lygis ir atitinkami veiklos reikalavimai bei sąlygos. Tai nedaro poveikio Saugumo akreditavimo valdybos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 512/2014 (12) 11 straipsnyje, užduotims.

4. Jungtinė saugumo akreditavimo valdyba (SAV) atsakinga už Komisijos RIS, kuriose dalyvauja keletas šalių, akreditavimą. Valdybą sudaro po vieną kiekvienos dalyvaujančios šalies SAI atstovą, o jos posėdžiams pirmininkauja Komisijos SAI atstovas.

5. Akreditavimo procesą sudaro įvairios užduotys, kurias vykdo dalyvaujančios šalys. Už akreditavimo bylų ir dokumentų rengimą atsako tik sistemos RIS savininkas.

6. Už akreditavimą atsakinga Komisijos SAI, kuri bet kuriuo RIS gyvavimo ciklo etapu turi teisę:

a)	reikalauti, kad būtų taikomas akreditavimo procesas;

b)	atlikti RIS auditą arba patikrą;

c)	jei nebesilaikoma veikimo sąlygų, reikalauti, kad per aiškiai apibrėžtą laikotarpį būtų nustatytas ir veiksmingai įgyvendinamas saugumo gerinimo planas, o jei reikia, panaikinti RIS veiklos leidimą, kol vėl bus laikomasi veikimo sąlygų.

7. Akreditavimo procesas nustatomas RIS, kuriose tvarkoma ESĮI, akreditavimo proceso standarte, kuris patvirtinamas remiantis Komisijos sprendimo C(2006) 3602 10 straipsnio 3 dalimi.

38 straipsnis

Ekstremalioji padėtis

1. Nepaisant šio skyriaus nuostatų, toliau apibūdintos specialios procedūros gali būti taikomos esant ekstremaliajai padėčiai, pavyzdžiui, gresiant ar esant krizei, konfliktui ar karinei padėčiai arba susidarius išskirtinėms veiklos sąlygoms.

2. ESĮI gali būti perduodama naudojant kriptografines priemones, kurios buvo patvirtintos žemesnio įslaptinimo lygio informacijai, arba nešifruota kompetentingai institucijai pritarus, jei vėlavimas padarytų aiškiai didesnę žalą nei įslaptintos medžiagos atskleidimas ir jei:

a)	siuntėjas ir gavėjas neturi reikiamos šifravimo įrangos ir

b)	įslaptinta medžiaga negali būti laiku perduota kitomis priemonėmis.

3. 1 dalyje išdėstytomis aplinkybėmis perduodama įslaptinta informacija nėra žymima jokiomis žymomis arba nuorodomis, kurios sudarytų sąlygas ją atskirti nuo informacijos, kuri yra neįslaptinta arba kurią galima apsaugoti naudojant turimas kriptografines priemones. Gavėjams kitomis priemonėmis nedelsiant pranešama apie informacijos slaptumo lygį.

4. Vėliau pateikiama ataskaita kompetentingai institucijai ir Komisijos saugumo ekspertų grupei.

6 SKYRIUS

PRAMONINIS SAUGUMAS

39 straipsnis

Pagrindiniai principai

1. Pramoninis saugumas – priemonių taikymas, siekiant užtikrinti ESĮI apsaugą

vykdant įslaptintas sutartis:

i)	kandidatų ar konkurso dalyvių užtikrinama apsauga pasiūlymų teikimo ir sutarčių sudarymo procedūros metu;

ii)	rangovų arba subrangovų užtikrinama apsauga per visą įslaptintų sutarčių gyvavimo ciklą;

vykdant įslaptintus dotacijos susitarimus:

i)	pareiškėjų užtikrinama apsauga vykstant dotacijos skyrimo procedūroms;

ii)	dotacijos gavėjų užtikrinama apsauga per visą įslaptintų dotacijos susitarimų gyvavimo ciklą.

2. Tokiose sutartyse arba dotacijos susitarimuose nenumatoma galimybė susipažinti su slaptumo žyma TRES SECRET UE/ES TOP SECRET pažymėta informacija.

3. Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, šio skyriaus nuostatos, susijusios su įslaptintomis sutartimis ar rangovais, taip pat taikomos įslaptintoms subrangos sutartims ar subrangovams.

40 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame skyriuje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) įslaptinta sutartis– Komisijos arba jos padalinio su rangovu sudaryta Tarybos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (13) nurodyta preliminarioji sutartis arba kilnojamojo arba nekilnojamojo turto tiekimo, darbų vykdymo arba paslaugų teikimo sutartis, kurią vykdant reikia rengti, tvarkyti arba saugoti ESĮI arba suteikiama galimybė ją rengti, tvarkyti arba saugoti;

b) įslaptinta subrangos sutartis– Komisijos arba jos padalinio rangovo ir kito rangovo (t. y. subrangovo) sudaryta kilnojamojo arba nekilnojamojo turto tiekimo, darbų vykdymo arba paslaugų teikimo sutartis, kurią vykdant reikia rengti, tvarkyti arba saugoti ESĮI arba suteikiama galimybė ją rengti, tvarkyti arba saugoti;

c) įslaptintas dotacijos susitarimas– susitarimas, kuriuo Komisija skiria dotaciją, kaip nurodyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 I dalies VI antraštinėje dalyje, kurią vykdant reikia rengti, tvarkyti arba saugoti ESĮI arba suteikiama galimybė ją rengti, tvarkyti arba saugoti;

d) paskirtoji saugumo institucija (PSI)– valstybės narės nacionalinei saugumo institucijai (NSI) atsakinga institucija, kuri atsako už pramonės ar kitų subjektų informavimą apie nacionalinę politiką visais pramoninio saugumo klausimais ir duoda nurodymus bei padeda ją įgyvendinti. PSI funkciją gali vykdyti NSI arba kita kompetentinga institucija.

41 straipsnis

Įslaptintoms sutartims arba dotacijos susitarimams taikoma procedūra

1. Kiekvienas Komisijos padalinys, kaip perkančioji organizacija, užtikrina, kad, sudarant įslaptintas sutartis arba dotacijos susitarimus, sutartyse būtų paminėti arba įjuos įtraukti šiame skyriuje nustatyti būtiniausi pramoninio saugumo standartai ir kad jų būtų laikomasi.

2. Taikant 1 dalį, kompetentingos Komisijos tarnybos konsultuojasi su Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu, visų pirma su Saugumo direktoratu, ir užtikrina, kad į pavyzdines sutartis ir subrangos sutartis bei pavyzdinius dotacijos susitarimus būtų įtraukiamos nuostatos dėl pagrindinių principų ir būtiniausių ESĮI apsaugos standartų, kurių turi laikytis rangovai ir subrangovai bei dotacijos gavėjai pagal susitarimus.

3. Komisija glaudžiai bendradarbiauja su NSI, PSI ar kitomis kompetentingomis atitinkamų valstybių narių institucijomis.

4. Kai perkančioji organizacija ketina pradėti procedūrą, kurios tikslas – sudaryti įslaptintą sutartį arba dotacijos susitarimą, visais procedūros etapais ji konsultuojasi su Komisijos saugumo institucija dėl klausimų, susijusių su įslaptintu procedūros pobūdžiu ir aspektais.

5. Įslaptintų sutarčių ir subrangos sutarčių ir įslaptintų dotacijos susitarimų formos ir pavyzdžiai, skelbimų apie pirkimą turinys, gairės dėl aplinkybių, kuriomis reikalaujama Įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo (ĮPPP), programos arba projekto saugumo instrukcijos (PSI), saugumo aspektų paaiškinimai (SAP), vizitų nuostatos, ESĮI perdavimo ir gabenimo vykdant įslaptintas sutartis arba įslaptintus dotacijos susitarimus nuostatos pasikonsultavus su Komisijos saugumo ekspertų grupe nustatomos pramoninio saugumo įgyvendinimo taisyklėse.

6. Komisija gali sudaryti įslaptintas sutartis arba dotacijos susitarimus, kuriuose ekonominės veiklos vykdytojams, registruotiems valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, kuri yra sudariusi susitarimą arba administracinį susitarimą pagal šio sprendimo 7 skyrių, patikimos užduotys, kurioms atlikti reikia arba gali reikėti susipažinti su ESĮI arba ją tvarkyti ar saugoti.

42 straipsnis

Įslaptintos sutarties arba įslaptinto dotacijos susitarimo saugumo aspektai

1. Į įslaptintas sutartis arba dotacijos susitarimus įtraukiami tokie saugumo aspektai:

Programos arba projekto saugumo instrukcijos

a)	Programos arba projekto saugumo instrukcijos (PSI) – saugumo procedūrų, kurios yra taikomos konkrečiai programai arba projektui siekiant standartizuoti saugumo procedūras, sąrašas. Jos gali būti tikslinamos įgyvendinant programą arba projektą;

b)	Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas parengia bendrąsias PSI, o už programas arba projektus, kuriuose tvarkoma arba saugoma ESĮI, atsakingi Komisijos padaliniai, jei reikia, remdamiesi bendrosiomis PSI gali parengti konkrečias PSI;

Konkrečios PSI visų pirma rengiamos įgyvendinant didelės svarbos, apimties arba sudėtingumo programas ir projektus, arba kai juose dalyvauja daug ir (arba) įvairių rangovų, dotacijos gavėjų ir kitų partnerių bei suinteresuotųjų šalių, pavyzdžiui, ypač dėl skirtingo jų teisinio statuso. Glaudžiai bendradarbiaudamas (-i) su Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generaliniu direktoratu, konkrečias PSI rengia Komisijos padalinys (-iai), kuris (-ie) valdo programą ar projektą.

d)	Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas su Komisijos saugumo ekspertų grupe konsultuojasi ir dėl bendrųjų, ir dėl konkrečių PSI.

Saugumo aspektų paaiškinimas

Saugumo aspektų paaiškinimas (SAP) – specialių sutartinių sąlygų rinkinys, kurį parengia perkančioji organizacija ir kuris yra įslaptintos sutarties, pagal kurią gali būti susipažįstama su ESĮI arba tokia informacija gali būti rengiama, sudėtinė dalis; jame nurodomi saugumo reikalavimai ir tos sutarties dalys, kurių saugumą būtina užtikrinti;

b)	SAP aprašomi konkrečioms sutartims skirti saugumo reikalavimai. Prireikus į SAP įtraukiamas slaptumo žymų vadovas (SŽV). SAP yra neatsiejama įslaptintos sutarties, subrangos sutarties ar dotacijos susitarimo dalis;

SAP nustatomos nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad rangovas arba dotacijos gavėjas laikytųsi būtiniausių šiame sprendime nustatytų standartų. Perkančioji organizacija užtikrina, kad SAP būtų nurodyta, jog šių būtiniausių standartų nesilaikymas gali būti pakankamas pagrindas sutarčiai arba dotacijos susitarimui nutraukti.

2. Į PSI ir SAP įtraukiamas privalomas saugumo aspektas – SŽV:

Slaptumo žymų vadovas (SŽV) – dokumentas, kuriame aprašomi programos, projekto, sutarties arba dotacijos susitarimo įslaptinti elementai, nurodant taikomus slaptumo žymų lygius. SŽV gali būti papildomas programos, projekto, sutarties arba dotacijos susitarimo vykdymo laikotarpiu, o informacijos dalims gali būti suteiktos naujos slaptumo žymos arba jų slaptumas gali būti sumažintas; tais atvejais, kai yra parengtas SŽV, jis yra SAP dalis.

Prieš paskelbdamas kvietimą teikti pasiūlymus įslaptintai sutarčiai sudaryti arba prieš sudarydamas įslaptintą sutartį, Komisijos padalinys, kaip perkančioji institucija, nustato visos informacijos, kuri turi būti suteikta kandidatams ir konkurso dalyviams arba rangovams, slaptumo žymą, taip pat visos informacijos, kurią turi parengti rangovas, slaptumo žymą. Pasikonsultavęs su Komisijos saugumo institucija, tuo tikslu jis parengia SŽV, kuris turi būti naudojamas vykdant sutartį pagal šį sprendimą ir jo įgyvendinimo taisykles.

Siekiant nustatyti skirtingų įslaptintos sutarties dalių slaptumo žymą, taikomi toliau nurodyti principai:

i)	rengdamas SŽV, Komisijos padalinys, kaip perkančioji institucija, atsižvelgia į visus svarbius saugumo aspektus, įskaitant slaptumo žymą, kurią informacijai priskyrė informacijos rengėjas ir kurią jis patvirtino kaip naudotiną tai sutarčiai;

ii)	bendras sutarties slaptumo žymos lygis negali būti žemesnis nei aukščiausia bet kurios jos dalies slaptumo žyma ir

iii)

atitinkamais atvejais, jei daromi pakeitimai, susiję su slaptumo žymų suteikimu informacijai, parengtai rangovų ar jiems suteiktai vykdant sutartį, ir jei daromi vėlesni SŽV pakeitimai, perkančioji institucija per Komisijos saugumo instituciją palaiko ryšius su valstybių narių NSI, PSI ar kitomis atitinkamomis kompetentingomis saugumo institucijomis.

43 straipsnis

Rangovų ir dotacijos gavėjų darbuotojų teisė susipažinti su ESĮI

Perkančioji institucija arba dotaciją skiriančioji institucija užtikrina, kad į įslaptintą sutartį arba įslaptintą dotacijos susitarimą būtų įtrauktos nuostatos, pagal kurias rangovo, subrangovo arba dotacijos gavėjo darbuotojai, kuriems vykdant įslaptintą sutartį, subrangos sutartį arba dotacijos susitarimą reikia susipažinti su ESĮI, turėtų galimybę susipažinti su tokia informacija, jei:

a)	jiems buvo išduotas atitinkamo lygio saugumo leidimas arba kitas tinkamas leidimas nustačius, kad jiems „būtina žinoti“;

b)	jie buvo informuoti apie ESĮI apsaugai užtikrinti taikomas saugumo taisykles ir patvirtino savo pareigą saugoti tokią informaciją;

c)	atitinkama NSI, PSI ar bet kuri kita kompetentinga institucija jiems išdavė atitinkamo lygmens asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę susipažinti su informacija, pažymėta CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba SECRET UE/ES SECRET slaptumo žyma.

44 straipsnis

Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas

Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas (ĮPPP)– NSI, PSI ar kitos kompetentingos saugumo institucijos išduotas administracinis patvirtinimas, kad saugumo požiūriu patalpose gali būti užtikrinta tinkama nurodyto slaptumo žymos lygio ESĮI apsauga.

2. NSI, PSI ar kita kompetentinga valstybės narės saugumo institucija, laikydamasi nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų, išduoda ĮPPP, kuriuo nurodoma, kad ekonominės veiklos vykdytojas savo patalpose gali apsaugoti atitinkamo slaptumo žyma (CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba SECRET UE/ES SECRET) pažymėtą ESĮI. Šis ĮPPP pateikiamas Komisijos saugumo institucijai, o ši jį perduoda Komisijos padaliniui, veikiančiam kaip perkančioji arba dotaciją skiriančioji institucija, prieš suteikiant kandidatui, konkurso dalyviui ar rangovui arba dotacijos gavėjui ESĮI arba galimybę susipažinti su ESĮI.

3. Atitinkamais atvejais perkančioji institucija per Komisijos saugumo instituciją praneša atitinkamai NSI, PSI ar kitai kompetentingai saugumo institucijai, kad sutarčiai vykdyti reikalingas ĮPPP. ĮPPP arba APP reikalaujama turėti tais atvejais, kai viešųjų pirkimų arba dotacijos skyrimo procedūrų metu reikia suteikti ESĮI, pažymėtą CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba SECRET UE/ES SECRET slaptumo žyma.

4. Perkančioji institucija arba dotaciją skiriančioji institucija nesudaro įslaptintos sutarties arba dotacijos susitarimo su konkurso laimėtoju arba dalyviu prieš tai negavusi valstybės narės, kurioje yra registruotas atitinkamas rangovas ar subrangovas, NSI, PSI ar kitos kompetentingos saugumo institucijos patvirtinimo, kad reikiamais atvejais yra išduotas tinkamas ĮPPP.

5. Kai NSI, PSI ar kita kompetentinga ĮPPP išdavusi saugumo institucija Komisijos saugumo institucijai praneša apie pasikeitimus, turinčius įtakos ĮPPP, Komisijos saugumo institucija apie tai praneša Komisijos padaliniui, veikiančiam kaip perkančioji arba dotaciją skiriančioji institucija. Subrangos sutarties atveju apie tai atitinkamai informuojama NSI, PSI ar kita kompetentinga saugumo institucija.

6. Jeigu atitinkama NSI, PSI ar kita kompetentinga saugumo institucija panaikina ĮPPP, tai yra pakankamas pagrindas, kad perkančioji arba dotaciją skiriančioji institucija nutrauktų įslaptintą sutartį arba pašalintų kandidatą, konkurso dalyvį arba paraiškos teikėją iš konkurso. Tokia nuostata įtraukiama į rengiamas pavyzdines sutartis ir dotacijos susitarimus.

45 straipsnis

Įslaptintoms sutartims ir dotacijos susitarimams taikomos nuostatos

1. Tais atvejais, kai kandidatui, konkurso dalyviui arba paraiškos teikėjui ESĮI suteikiama vykstant viešųjų pirkimų, kvietimo pateikti pasiūlymus arba kvietimo teikti paraiškas procedūrai, numatoma nuostata, kuria pasiūlymo arba paraiškos nepateikęs arba neatrinktas kandidatas, konkurso dalyvis arba paraiškos teikėjas įpareigojamas per nurodytą laiką grąžinti visus įslaptintus dokumentus.

2. Perkančioji arba dotaciją skiriančioji institucija per Komisijos saugumo instituciją praneša NSI, PSI ar kitai kompetentingai saugumo institucijai, kad sudaryta įslaptinta sutartis arba dotacijos susitarimas, ir perduoda susijusius duomenis, kaip antai rangovo (-ų) arba dotacijos gavėjų pavadinimus, sutarties trukmę ir aukščiausią informacijos įslaptinimo lygį.

3. Kai tokia sutartis arba dotacijos susitarimas nutraukiami, perkančioji arba dotaciją skiriančioji institucija per Komisijos saugumo instituciją nedelsdamas praneša apie tai NSI, PSI ar kitai kompetentingai valstybės narės, kurioje yra įregistruotas rangovas arba dotacijos gavėjas, saugumo institucijai.

4. Paprastai reikalaujama, kad, nutraukus įslaptintą sutartį ar įslaptintą dotacijos susitarimą arba dotacijos gavėjui nebedalyvaujant įgyvendinant įslaptintą sutartį ar įslaptintą dotacijos susitarimą, rangovas arba dotacijos gavėjas perkančiajai arba dotaciją skiriančiajai institucijai grąžintų visą turimą ESĮI.

5. SAP nustatomos konkrečios nuostatos dėl ESĮI sunaikinimo vykdant įslaptintą sutartį arba įslaptintą dotacijos susitarimą arba juos nutraukus.

6. Tais atvejais, kai rangovui arba dotacijos gavėjui suteikiamas leidimas nutraukus įslaptintą sutartį arba įslaptintą dotacijos susitarimą negrąžinti ESĮI, rangovas arba dotacijos gavėjas toliau laikosi šiame sprendime nustatytų būtiniausių standartų ir užtikrina ESĮI konfidencialumą.

46 straipsnis

Įslaptintoms sutartims taikomos konkrečios nuostatos

1. ESĮI apsaugai svarbios sąlygos, kuriomis rangovas gali sudaryti subrangos sutartis, nurodomos kvietime teikti paraiškas ir įslaptintoje sutartyje.

2. Prieš sudarydamas subrangos sutartis dėl įslaptintos sutarties dalių, rangovas turi gauti perkančiosios institucijos leidimą. Su trečiojoje šalyje registruotais subrangovais negali būti sudaromos sutartys, kurias vykdant reikia susipažinti su ESĮI, išskyrus atvejus, kai nustatoma 7 skyriuje numatyta informacijos saugumo reglamentavimo sistema.

3. Rangovas atsako už tai, kad visa subrangos veikla būtų vykdoma laikantis šiame sprendime nustatytų būtiniausių standartų, ir negali suteikti subrangovui ESĮI be išankstinio rašytinio perkančiosios institucijos sutikimo.

4. Komisija laikoma ESĮI, kurią parengė ar tvarko rangovas, rengėja, o rengėjo teisėmis naudojasi perkančioji institucija.

47 straipsnis

Su įslaptintomis sutartimis susiję vizitai

1. Jei vykdant įslaptintą sutartį arba dotacijos susitarimą Komisijos darbuotojui arba rangovo ar dotacijos gavėjo personalui vienas kito patalpose reikia susipažinti su CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba SECRET UE/ES SECRET slaptumo žyma pažymėta informacija, dėl vizitų susitariama palaikant ryšius su NSI, PSI arba kita susijusia kompetentinga saugumo institucija. Apie tokius vizitus pranešama Komisijos saugumo institucijai. Tačiau įgyvendinant tam tikras programas arba projektus NSI, PSI arba kita kompetentinga saugumo institucija gali taip pat susitarti dėl tvarkos, pagal kurią dėl tokių vizitų gali būti susitariama tiesiogiai.

2. Tam, kad būtų leista susipažinti su ESĮI, kuri susijusi su įslaptinta sutartimi, visi lankytojai turi turėti atitinkamą patikimumo pažymėjimą ir jiems turi būti „būtina žinoti“.

3. Lankytojams leidžiama susipažinti tik su ta ESĮI, kuri yra susijusi su vizito tikslu.

4. Išsamesnės nuostatos nustatomos įgyvendinimo taisyklėse.

5. Privaloma laikytis šiame sprendime ir įgyvendinimo taisyklėse, nurodytose šio straipsnio 4 dalyje, numatytų vizitų, susijusių su įslaptintomis sutartimis, nuostatų.

48 straipsnis

ESĮI perdavimas ir gabenimas vykdant įslaptintas sutartis arba įslaptintus dotacijos susitarimus

1. Perduodant ESĮI elektroninėmis priemonėmis taikomos atitinkamos šio sprendimo 5 skyriaus nuostatos.

2. Gabenant ESĮI taikomos atitinkamos šio sprendimo 4 skyriaus nuostatos, laikantis nacionalinių įstatymų ir kitų teisės aktų.

3. Nustatant įslaptintos medžiagos kaip krovinio gabenimui taikomą saugumo tvarką taikomi toliau nurodyti principai:

a)	saugumas užtikrinamas visuose gabenimo etapuose nuo išgabenimo vietos iki galutinės paskirties vietos;

b)	siuntai suteikiamas apsaugos lygis nustatomas pagal joje esančios medžiagos aukščiausią slaptumo žymos lygį;

c)	prieš gabenant per valstybių sienas medžiagą, pažymėtą CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba SECRET UE/ES SECRET slaptumo žyma, siuntėjas parengia, o atitinkamos NSI, PSI ar kitos kompetentingos saugumo institucijos patvirtina gabenimo planą;

d)	stengiamasi, kad kelionės vyktų be sustojimo ir būtų užbaigtos kuo greičiau, atsižvelgiant į aplinkybes;

e)	kai galima, turėtų būti pasirenkami maršrutai tik per valstybes nares. Maršrutais per valstybes, kurios nėra valstybės narės, turėtų būti gabenama tik gavus siuntėjo ir gavėjo valstybių NSI, PSI ar kitos kompetentingos saugumo institucijos leidimą.

49 straipsnis

ESĮI perdavimas trečiosiose valstybėse įsikūrusiems rangovams arba dotacijos gavėjams

Trečiosiose valstybėse įsikūrusiems rangovams ir dotacijos gavėjams ESĮI perduodama laikantis saugumo priemonių, dėl kurių susitarė Komisijos saugumo institucija, Komisijos padalinys, kaip perkančioji arba dotaciją skiriančioji institucija, ir atitinkamos trečiosios valstybės, kurioje registruotas rangovas arba dotacijos gavėjas, NSI, PSI ar kita kompetentinga saugumo institucija.

50 straipsnis

Informacijos, pažymėtos RESTREINT UE/ES RESTRICTED žyma, tvarkymas vykdant įslaptintas sutartis arba įslaptintus dotacijos susitarimus

1. Įslaptintos informacijos, pažymėtos RESTREINT UE/ES RESTRICTED slaptumo žyma, tvarkomos ir saugomos pagal įslaptintas sutartis arba įslaptintus dotacijos susitarimus, apsauga grindžiama proporcingumo ir ekonominio efektyvumo principais.

2. Vykdant įslaptintas sutartis arba įslaptintus dotacijos susitarimus, kai tvarkoma RESTREINT UE/ES RESTRICTED slaptumo žyma pažymėta informacija, nereikalaujama turėti ĮPPP arba APP.

3. Kai pagal sutartį arba dotacijos susitarimą numatytas informacijos, pažymėtos RESTREINT UE/ES RESTRICTED slaptumo žyma, tvarkymas rangovo arba dotacijos gavėjo eksploatuojamoje RIS, perkančioji arba dotaciją skiriančioji institucija, pasikonsultavusi su Komisijos saugumo institucija, užtikrina, kad sutartyje arba dotacijos susitarime būtų nustatyti su RIS akreditavimu arba patvirtinimu susiję būtini techniniai ir administraciniai reikalavimai, kurie atitiktų įvertintą riziką, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius. Komisijos saugumo institucija ir atitinkama NSI ar PSI susitaria dėl tokio RIS akreditavimo arba patvirtinimo masto.

7 SKYRIUS

KEITIMASIS ĮSLAPTINTA INFORMACIJA SU KITOMIS SĄJUNGOS INSTITUCIJOMIS, AGENTŪROMIS, ĮSTAIGOMIS IR ORGANAIS, SU VALSTYBĖMIS NARĖMIS IR SU TREČIOSIOMIS VALSTYBĖMIS BEI TARPTAUTINĖMIS ORGANIZACIJOMIS

51 straipsnis

Pagrindiniai principai

1. Komisijai arba vienam iš jos padalinių nusprendus, kad reikia keistis ESĮI su kita Sąjungos institucija, agentūra, įstaiga ar organu arba su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija, imamasi reikalingų priemonių, kad būtų nustatyta tam skirta tinkama teisinė arba administracinė sistema, į kurią gali būti įtraukiami susitarimai dėl informacijos saugumo arba administraciniai susitarimai, sudaryti laikantis atitinkamų teisės aktų.

2. Nedarant poveikio 57 straipsniui, ESĮI su kita Sąjungos institucija, agentūra, įstaiga ar organu arba su trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija gali būti keičiamasi tik jeigu nustatyta tokia tinkama teisinė arba administracinė sistema ir jeigu pateikta pakankamai garantijų, kad Sąjungos institucija, agentūra, įstaiga ar organas arba atitinkama trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija taiko lygiaverčius pagrindinius įslaptintos informacijos apsaugos principus ir būtiniausius standartus.

52 straipsnis

Keitimasis ESĮI su kitomis Sąjungos institucijomis, agentūromis, įstaigomis ir organais

1. Prieš sudarydama administracinį susitarimą dėl keitimosi ESĮI su kita Sąjungos institucija, agentūra, įstaiga ar organu, Komisija įsitikina, kad ta Sąjungos institucija, agentūra, įstaiga ar organas:

a)	yra nustatę ESĮI apsaugos reguliavimo sistemą, kurioje išdėstyti pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai, lygiaverčiai nustatytiesiems šiame sprendime ir jo įgyvendinimo taisyklėse;

b)	taiko saugumo standartus ir asmens patikimumo, fizinio saugumo, ESĮI valdymo ir ryšių ir informacinių sistemų (RIS) saugumo gaires, kuriais užtikrinamas Komisijos taikomam apsaugos lygiui lygiavertis ESĮI apsaugos lygis;

c)	savo parengtą ESĮI žymi įslaptintos informacijos žymomis.

2. Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktoratas, glaudžiai bendradarbiaudamas su kitais kompetentingais Komisijos padaliniais, vadovauja Komisijai sudarant administracinius susitarimus dėl keitimosi ESĮI su kitomis Sąjungos institucijomis, agentūromis, įstaigomis ar organais.

3. Administraciniai susitarimai paprastai sudaromi pasikeičiant laiškais, kuriuos Komisijos vardu pasirašo Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinis direktorius.

4. Prieš sudarant administracinį susitarimą dėl keitimosi ESĮI, Komisijos saugumo institucija surengia įvertinimo vizitą, kurio tikslas – įvertinti ESĮI apsaugai skirtą reguliavimo sistemą ir įsitikinti, kad ESĮI apsaugos priemonės įgyvendinamos veiksmingai. Administracinis susitarimas įsigalioja ir ESĮI keičiamasi tik tuo atveju, jei šio įvertinimo vizito rezultatai yra patenkinami ir buvo laikomasi po vizito pateiktų rekomendacijų. Reguliariai rengiami tolesni įvertinimo vizitai, siekiant patikrinti, ar laikomasi administracinių susitarimų ir ar apsaugos priemonės vis dar atitinka nustatytus pagrindinius principus ir būtiniausius standartus.

5. Generalinio sekretoriato valdoma Komisijos ESĮI registratūra paprastai yra pagrindinis įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi su kitomis Sąjungos institucijomis, agentūromis, įstaigomis ir organais, gavimo ir išsiuntimo punktas. Tačiau tais atvejais, kai dėl saugumo, organizacinių arba veiklos priežasčių ESĮI apsaugai labiau tiktų vietinės ESĮI registratūros, remiantis šiuo sprendimu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis Komisijos padaliniuose įsteigiamos tokios registratūros, kurios veikia kaip įslaptintos informacijos, susijusios su atitinkamų Komisijos padalinių kompetencijos klausimais, gavimo ir išsiuntimo punktai.

6. Komisijos Saugumo ekspertų grupė informuojama apie administracinių susitarimų pagal 2 dalį sudarymo eigą.

53 straipsnis

Keitimasis ESĮI su valstybėmis narėmis

1. ESĮI gali būti keičiamasi su valstybėms narėms ir ta informacija gali būti joms teikiama su sąlyga, kad valstybės narės saugos įslaptintą informaciją laikydamosi reikalavimų, taikomų lygiaverčio nacionalinės slaptumo žymos lygio ESĮI, kaip nustatyta I priede pateiktoje slaptumo žymų atitikmenų lentelėje.

2. Valstybėms narėms nacionaline slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją perdavus į Europos Sąjungos struktūras ar tinklus, Komisija tą informaciją saugo laikydamasi reikalavimų, taikomų lygiaverčio slaptumo žymos lygio ESĮI, kaip nustatyta I priede pateiktoje slaptumo žymų atitikmenų lentelėje.

54 straipsnis

Keitimasis ESĮI su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis

1. Kai Komisija nustato, kad yra ilgalaikis poreikis keistis įslaptinta informacija su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis, imamasi reikalingų priemonių, kad būtų nustatyta tam skirta tinkama teisinė arba administracinė sistema, į kurią gali būti įtraukiami susitarimai dėl informacijos saugumo arba administraciniai susitarimai, sudaryti laikantis atitinkamų teisės aktų.

2. Tokiuose 1 dalyje nurodytuose susitarimuose dėl informacijos saugumo ir administraciniuose susitarimuose numatomos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms gavus ESĮI ta informacija būtų saugoma atsižvelgiant į jos slaptumo žymos lygį, remiantis būtiniausiais standartais, kurie atitinka šiame sprendime nustatytus standartus.

3. Komisija gali pagal 56 straipsnį sudaryti administracinius susitarimus tuomet, kai ESĮI slaptumo žymos lygis paprastai nėra aukštesnis nei RESTREINT UE/ES RESTRICTED.

4. 3 dalyje nurodytuose administraciniuose susitarimuose dėl keitimosi įslaptinta informacija numatomos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad trečiosioms valstybėms arba tarptautinėms organizacijoms gavus ESĮI ta informacija būtų saugoma atsižvelgiant į jos slaptumo žymos lygį, remiantis būtiniausiais standartais, kurie atitinka šiame sprendime nustatytus standartus. Dėl susitarimų dėl informacijos saugumo arba administracinių susitarimų sudarymo konsultuojamasi su Komisijos saugumo ekspertų grupe.

5. Sprendimą suteikti Komisijos parengtą ESĮI trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai priima tą ESĮI parengęs Komisijos padalinys, atskirai kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į tokios informacijos pobūdį ir turinį bei tai, ar gavėjui „būtina žinoti“, ir įvertinęs naudą Sąjungai. Jeigu Komisija nėra įslaptintos informacijos, kurią prašoma suteikti, arba pradinės medžiagos, kuri gali būti įtraukta į tą informaciją, rengėja, įslaptintą informaciją turintis Komisijos padalinys pirmiausia prašo jos rengėjo pateikti rašytinį sutikimą suteikti šią informaciją. Jei įslaptintos informacijos rengėjo neįmanoma nustatyti, įslaptintą informaciją turintis Komisijos padalinys, pasikonsultavęs su Komisijos saugumo ekspertų grupe, prisiima rengėjo atsakomybę.

55 straipsnis

Susitarimai dėl informacijos saugumo

1. Susitarimai dėl informacijos saugumo su trečiosiomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis sudaromi remiantis SESV 218 straipsniu.

2. Susitarimuose dėl informacijos saugumo:

a)	nustatomi pagrindiniai principai ir būtiniausi standartai, reglamentuojantys Sąjungos ir trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos keitimąsi įslaptinta informacija;

numatomi techniniai įgyvendinimo susitarimai, dėl kurių turi susitarti atitinkamų Sąjungos institucijų ir įstaigų kompetentingos saugumo tarnybos ir kompetentinga atitinkamos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos saugumo institucija. Tokiuose susitarimuose atsižvelgiama į atitinkamoje trečiojoje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje galiojančiais saugumo nuostatais ir esamomis struktūromis bei procedūromis užtikrinamą apsaugos lygį;

c)	numatoma, kad prieš keičiantis įslaptinta informacija pagal susitarimą būtų užtikrinta, kad gaunančioji šalis atitinkamu būdu gali apsaugoti ir saugoti jai teikiamą įslaptintą informaciją.

3. Kai remiantis 51 straipsnio 1 dalimi nustatoma, kad yra poreikis keistis įslaptinta informacija, Komisija prireikus konsultuojasi su Europos išorės veiksmų tarnyba, Tarybos generaliniu sekretoriatu ir kitomis Sąjungos institucijomis bei įstaigomis, kad nustatytų, ar reikia pateikti rekomendaciją pagal SESV 218 straipsnio 3 dalį.

4. Keistis ESĮI elektroninėmis priemonėmis neleidžiama, jei tai nėra aiškiai numatyta susitarime dėl informacijos saugumo arba techniniuose įgyvendinimo susitarimuose.

5. Generalinio sekretoriato valdoma Komisijos ESĮI registratūra paprastai yra pagrindinis įslaptintos informacijos, kuria keičiamasi su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, gavimo ir išsiuntimo punktas. Tačiau tais atvejais, kai dėl saugumo, organizacinių arba veiklos priežasčių ESĮI apsaugai labiau tiktų vietinės ESĮI registratūros, remiantis šiuo sprendimu ir jo įgyvendinimo taisyklėmis Komisijos padaliniuose įsteigiamos tokios registratūros, kurios veikia kaip įslaptintos informacijos, susijusios su atitinkamų Komisijos padalinių kompetencijos klausimais, gavimo ir išsiuntimo punktai.

6. Siekiant įvertinti atitinkamos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos saugumo nuostatus, struktūras ir procedūras, Komisija, bendradarbiaudama su kitomis Sąjungos institucijomis, agentūromis arba įstaigomis, dalyvauja įvertinimo vizituose abipusiu susitarimu su atitinkama trečiąja valstybe ar tarptautine organizacija. Tokiuose įvertinimo vizituose įvertinama:

a)	įslaptintai informacijai apsaugoti taikoma reglamentavimo sistema;

b)	bet kurie konkretūs saugumo politikos ypatumai ir saugumo organizavimo tvarka trečiojoje valstybėje arba tarptautinėje organizacijoje, kurie galėtų daryti poveikį įslaptintos informacijos, kuria gali būti keičiamasi, slaptumo žymos lygiui;

c)	faktiškai taikomos saugumo priemonės ir procedūros ir

d)	patikimumo patikrinimo procedūros, susijusios su numatomos suteikti ESĮI slaptumo žymos lygiu.

56 straipsnis

Administraciniai susitarimai

1. Kai, taikant Sąjungos politinę arba teisinę sistemą, yra ilgalaikis poreikis su trečiąja valstybe arba tarptautine organizacija keistis įslaptinta informacija, kurios slaptumo žymos lygis paprastai nebūna aukštesnis nei RESTREINT UE/ES RESTRICTED, ir kai Komisijos saugumo institucija po konsultacijų su Komisijos saugumo ekspertų grupe visų pirma nustato, kad atitinkama šalis neturi pakankamai išplėtotos saugumo sistemos, kad galėtų sudaryti susitarimą dėl informacijos saugumo, Komisija gali nuspręsti su atitinkamos trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos atitinkamomis institucijomis sudaryti administracinį susitarimą.

2. Tokie administraciniai susitarimai paprastai sudaromi pasikeičiant laiškais.

3. Prieš sudarant susitarimą surengiamas įvertinimo vizitas. Komisijos saugumo ekspertų grupė informuojama apie įvertinimo vizito rezultatus. Jei esama išskirtinių priežasčių skubiai pasikeisti įslaptinta informacija, ESĮI gali būti suteikta su sąlyga, kad dedamos visos pastangos įvertinimo vizitą surengti kuo greičiau.

4. Keistis ESĮI elektroninėmis priemonėmis neleidžiama, jei tai nėra aiškiai numatyta administraciniame susitarime.

57 straipsnis

ESĮI ad hoc suteikimas išimtine tvarka

1. Jei nėra sudarytas susitarimas dėl informacijos saugumo arba administracinis susitarimas ir jei Komisija arba kuris nors jos padalinys nustato, kad taikant Sąjungos politinę arba teisinę sistemą išimtiniu atveju trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai reikia suteikti ESĮI, Komisijos saugumo institucija kreipiasi į atitinkamos trečiosios valstybės arba tarptautinės organizacijos saugumo institucijas ir kiek įmanoma patikrina, ar jų saugumo nuostatai, struktūros bei procedūros užtikrina, jog joms suteikta ESĮI būtų saugoma taikant ne mažiau griežtus nei šiame sprendime nustatytieji standartus.

2. Pasikonsultavusi su Komisijos saugumo ekspertų grupe, sprendimą suteikti ESĮI atitinkamai trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai priima Komisija, remdamasi už saugumą klausimus atsakingo Komisijos nario pasiūlymu.

3. Komisijai priėmus sprendimą suteikti ESĮI ir gavus išankstinį rašytinį rengėjo, įskaitant pradinės medžiagos, kuri gali būti įtraukta į tą informaciją, rengėjus, sutikimą, kompetentingas Komisijos padalinys perduoda atitinkamą informaciją, pažymėtą leidimo suteikti informaciją žyma, kurioje nurodyta trečioji valstybė arba tarptautinė organizacija, kuriai informacija buvo suteikta. Prieš suteikiant tokią informaciją arba faktinio jos suteikimo metu atitinkama trečioji šalis raštu įsipareigoja apsaugoti ESĮI, kurią ji gauna, pagal šiame sprendime nustatytus pagrindinius principus ir būtiniausius standartus.

8 SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis

Ankstesnio sprendimo pakeitimas

Šis sprendimas panaikina ir pakeičia Komisijos sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (14).

59 straipsnis

Įslaptinta informacija, parengta iki šio sprendimo įsigaliojimo

1. Visa ESĮI, įslaptinta pagal Sprendimą 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, toliau saugoma pagal šio sprendimo atitinkamas nuostatas.

2. Visa įslaptinta informacija, Komisijos turėta Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas įsigaliojimo dieną, išskyrus Euratomo įslaptintą informaciją:

a)	jei ji buvo parengta Komisijos, jos slaptumo žyma ir toliau laikoma pakeista į žymą RESTREINT UE, jei iki 2002 m. sausio 31 d. jos autorius nenusprendė suteikti informacijai kitos slaptumo žymos ir apie tai nepranešė visiems atitinkamo dokumento gavėjams;

b)	jei ji buvo parengta ne Komisijos autorių, išlaiko savo pradinę slaptumo žymą ir todėl laikoma lygiaverčio slaptumo žymos ESĮI, jei jos autorius nesutinka, kad informacija būtų išslaptinta arba kad jos slaptumas būtų sumažintas.

60 straipsnis

Įgyvendinimo taisyklės ir saugumo pranešimai

3. Visapusiškai laikydamasi vidaus darbo tvarkos taisyklių, Komisija 1 ir 2 šio straipsnio dalyse minėtas užduotis atskiru sprendimu dėl įgaliojimų perdavimo gali pavesti Žmogiškųjų išteklių ir saugumo generalinio direktorato generaliniam direktoriui.

61 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2015 m. kovo 13 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(2) 2002 m. sausio 23 d. Komisijos sprendimas 2002/47/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 21, 2002 1 24, p. 23).

(3) 2004 m. liepos 7 d. Komisijos sprendimas 2004/563/EB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 251, 2004 7 27, p. 9).

(4) 1958 m. liepos 31 d. Reglamentas (Euratomas) Nr. 3, įgyvendinantis Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 24 straipsnį (OL 17, 1958 10 6, p. 406/58).

(5) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).

(6) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(7) 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (OL L 43, 1983 2 15, p. 1).

(8) 2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl Komisijos saugumo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 41).

(9) 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos) (OL L 56, 1968 3 4, p. 1).

(10) 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1700/2003, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (OL L 243, 2003 9 27, p. 1).

(11) 2006 m. rugpjūčio 16 d. Sprendimas C(2006) 3602 dėl Europos Komisijos naudojamų informacinių sistemų saugumo.

(12) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra (OL L 150, 2014 5 20, p. 72).

(13) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).

(14) 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimas 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiantis jos darbo tvarkos taisykles (OL L 317, 2001 12 3, p. 1).

I PRIEDAS

SLAPTUMO ŽYMŲ ATITIKMENYS

ES	TRES SECRET UE/ES TOP SECRET	SECRET UE/ES SECRET	CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL	RESTREINT UE/ES RESTRICTED
Euratomas	EURA TOP SECRET	EURA SECRET	EURA CONFIDENTIAL	EURA RESTRICTED
Belgija	Très Secret (Loi 11.12.1998) Zeer Geheim (Wet 11.12.1998)	Secret (Loi 11.12.1998) Geheim (Wet 11.12.1998)	Confidentiel (Loi 11.12.1998) Vertrouwelijk (Wet 11.12.1998)	(1) pastaba
Bulgarija	Cтpoгo ceкретно	Ceкретно	Поверително	За служебно ползване
Čekija	Přísně tajné	Tajné	Důvěrné	Vyhrazené
Danija	Yderst hemmeligt	Hemmeligt	Fortroligt	Til tjenestebrug
Vokietija	Streng geheim	Geheim	VS (2) — Vertraulich	VS — Nur für den Dienstgebrauch
Estija	Täiesti salajane	Salajane	Konfidentsiaalne	Piiratud
Airija	Top Secret	Secret	Confidential	Restricted
Graikija	Άκρως Απόρρητο Trumpinys: ΑΑΠ	Απόρρητο Trumpinys: (ΑΠ)	Εμπιστευτικό Trumpinys: (ΕΜ)	Περιορισμένης Χρήσης Trumpinys: (ΠΧ)
Ispanija	Secreto	Reservado	Confidencial	Difusión Limitada
Prancūzija	Très Secret Défense	Secret Défense	Confidentiel Défense	(3) pastaba
Kroatija	VRLO TAJNO	TAJNO	POVJERLJIVO	OGRANIČENO
Italija	Segretissimo	Segreto	Riservatissimo	Riservato
Kipras	Άκρως Απόρρητο Trumpinys: (ΑΑΠ)	Απόρρητο Trumpinys: (ΑΠ)	Εμπιστευτικό Trumpinys: (ΕΜ)	Περιορισμένης Χρήσης Trumpinys: (ΠΧ)
Latvija	Sevišķi slepeni	Slepeni	Konfidenciāli	Visiškai slaptai
Lietuva	Visiškai slaptai	Slaptai	Konfidencialiai	Riboto naudojimo
Liuksemburgas	Très Secret Lux	Secret Lux	Confidentiel Lux	Restreint Lux
Vengrija	„Szigorúan titkos!“	„Titkos!“	„Bizalmas!“	„Korlátozott terjesztésű!“
Мalta	L-Ogħla Segretezza	Sigriet	Kunfidenzjali	Ristrett
Nyderlandai	Stg. ZEER GEHEIM	Stg. GEHEIM	Stg. CONFIDENTIEEL	Dep. VERTROUWELIJK
Austrija	Streng Geheim	Geheim	Vertraulich	Eingeschränkt
Lenkija	Ściśle Tajne	Tajne	Poufne	Zastrzeżone
Portugalija	Muito Secreto	Secreto	Confidencial	Reservado
Rumunija	Strict secret de importanță deosebită	Strict secret	Secret	Secret de serviciu
Slovėnija	Strogo tajno	Tajno	Zaupno	Interno
Slovakija	Prísne tajné	Tajné	Dôverné	Vyhradené
Suomija	ERITTÄIN SALAINEN YTTERST HEMLIG	SALAINEN HEMLIG	LUOTTAMUKSELLINEN KONFIDENTIELL	KÄYTTÖ RAJOITETTU BEGRÄNSAD TILLGÅNG
Švedija (4)	HEMLIG/TOP SECRET HEMLIG AV SYNNERLIG BETYDELSE FÖR RIKETS SÄKERHET	HEMLIG/SECRET HEMLIG	HEMLIG/CONFIDENTIAL HEMLIG	HEMLIG/RESTRICTED HEMLIG
Jungtinė Karalystė	UK TOP SECRET	UK SECRET	Atitikmens nėra (5)	UK OFFICIAL – SENSITIVE

(1) „Diffusion Restreinte/Beperkte Verspreiding“ Belgijoje nėra slaptumo žyma. Žyma RESTREINT UE/ES RESTRICTED pažymėtą informaciją Belgija tvarko ir saugo taip pat griežtai, kaip taikant nustatytus Europos Sąjungos Tarybos saugumo taisyklėse aprašytus standartus ir procedūras.

(2) Vokietijoje: VS = Verschlusssache.

(3) Prancūzijos nacionalinėje sistemoje slaptumo žyma RESTREINT nenaudojama. Žyma RESTREINT UE/ES RESTRICTED pažymėtą informaciją Prancūzija tvarko ir saugo taip pat griežtai, kaip taikant nustatytus Europos Sąjungos Tarybos saugumo taisyklėse aprašytus standartus ir procedūras.

(4) Švedija: viršutinėje eilutėje nurodytas slaptumo žymas naudoja gynybos institucijos, o nurodytas apatinėje eilutėje – kitos institucijos.

(5) Žyma CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL pažymėtą ESĮI Jungtinė Karalystė tvarko ir saugo laikydamasi žyma UK SECRET pažymėtai informacijai taikomų apsauginių saugumo reikalavimų.

II PRIEDAS

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

Santrumpa	Reikšmė
KI	Kriptografijos institucija
KPI	Kriptografijos patvirtinimo institucija
AVSS	Apsauginė vaizdo stebėjimo sistema
KPLI	Kriptografijos platinimo institucija
RIS	Ryšių ir informacinės sistemos, kuriose tvarkoma ESĮI
PSI	Paskirtoji saugumo institucija
ESĮI	ES įslaptinta informacija
ĮPPP	Įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas
ISU	Informacijos saugumo užtikrinimas
ISUI	Informacijos saugumo užtikrinimo institucija
ĮAS	Įsibrovimo aptikimo sistema
IT	Informacinės technologijos
VSP	Vietos saugumo pareigūnas
NSI	Nacionalinė saugumo institucija
APP	Asmens patikimumo pažymėjimas
APPPP	Asmens patikimumo pažymėjimą patvirtinanti pažyma
PRSI	Programos/projekto saugumo instrukcijos
RKP	Registracijos kontrolės pareigūnas
SAI	Saugumo akreditavimo institucija
SAP	Saugumo aspektų paaiškinimas
SŽV	Slaptumo žymų vadovas
SEK	Saugios eksploatacijos taisyklės
TEI	Institucija TEMPEST
SESV	Sutartis dėl ES veikimo

III PRIEDAS

NACIONALINIŲ SAUGUMO INSTITUCIJŲ SĄRAŠAS

BELGIJA

Autorité nationale de Sécurité

SPF Affaires étrangères, Commerce extérieur et Coopération au Développement

15, rue des Petits Carmes

1000 Bruxelles

Sekretoriato telefonas +32 25014542

Faksas +32 25014596

El. paštas nvo-ans@diplobel.fed.be

BULGARIJA

State Commission on Information Security

90 Cherkovna Str.

1505 Sofia

Telefonas +359 29333600

Faksas +359 29873750

El. paštas dksi@government.bg

Interneto svetainė www.dksi.bg

ČEKIJA

Národní bezpečnostní úřad

(National Security Authority)

Na Popelce 2/16

CZ-150 06 Praha 56

Telefonas +420 257283335

Faksas +420 257283110

El. paštas czech.nsa@nbu.cz

Interneto svetainė www.nbu.cz

DANIJA

Politiets Efterretningstjeneste

(Danish Security Intelligence Service)

Klausdalsbrovej 1

DK-2860 Søborg

Telefonas +45 33148888

Faksas +45 33430190

Forsvarets Efterretningstjeneste

(Danish Defence Intelligence Service)

Kastellet 30

DK-2100 Copenhagen Ø

Telefonas +45 33325566

Faksas +45 33931320

VOKIETIJA

Bundesministerium des Innern

Referat ÖS III 3

Alt-Moabit 101 D

11014 Berlin

Telefonas +49 30186810

Faksas +49 30186811441

El. paštas oesIII3@bmi.bund.de

ESTIJA

National Security Authority Department

Estonian Ministry of Defence

Sakala 1

EE-15094 Tallinn

Telefonai: +372 7170019, +372 7170117

Faksas +372 7170213

El. paštas nsa@mod.gov.ee

GRAIKIJA

Γενικό Επιτελείο Εθνικής Άμυνας (ΓΕΕΘΑ)

Διακλαδική Διεύθυνση Στρατιωτικών Πληροφοριών (ΔΔΣΠ)

Διεύθυνση Ασφαλείας και Αντιπληροφοριών

ΣΤΓ 1020 -Χολαργός (Αθήνα)

Ελλάδα

Telefonai: + 30/210/657 20 45 (darbo valandomis)

+ 30/210/657 20 09 (darbo valandomis)

Faksai: +30 2106536279; + 30 2106577612

Hellenic National Defence General Staff (HNDGS)

Military Intelligence Sectoral Directorate

Security Counterintelligence Directorate

GR-STG 1020 Holargos – Athens

Telefonai: +30 2106572045

+ 30 2106572009

Faksai: +30 2106536279, +30 2106577612

ISPANIJA

Autoridad Nacional de Seguridad

Oficina Nacional de Seguridad

Avenida Padre Huidobro s/n

E-28023 Madrid

Telefonas +34 913725000

Faksas +34 913725808

El. paštas nsa-sp@areatec.com

PRANCŪZIJA

Secrétariat général de la défense et de la sécurité nationale

Sous-direction Protection du secret (SGDSN/PSD)

51 Boulevard de la Tour-Maubourg

F-75700 Paris 07 SP

Telefonas +33 171758177

Faksas +33 171758200

KROATIJA

Office of the National Security Council

Croatian NSA

Jurjevska 34

10000 Zagrebas

Kroatija

Telefonas +385 14681222

Faksas + 385 14686049

Interneto svetainė www.uvns.hr

AIRIJA

National Security Authority

Department of Foreign Affairs

76–78 Harcourt Street

Dublin 2

Telefonas +353 14780822

Faksas +353 14082959

ITALIJA

Presidenza del Consiglio dei Ministri

D.I.S. – U.C.Se.

Via di Santa Susanna, 15

IT-00187 Roma

Telefonas +39 0661174266

Faksas +39 064885273

KIPRAS

ΥΠΟΥΡΓΕΙΟ ΑΜΥΝΑΣ

ΣΤΡΑΤΙΩΤΙΚΟ ΕΠΙΤΕΛΕΙΟ ΤΟΥ ΥΠΟΥΡΓΟΥ

Εθνική Αρχή Ασφάλειας (ΕΑΑ)

Υπουργείο Άμυνας

Λεωφόρος Εμμανουήλ Ροΐδη 4

1432 Λευκωσία, Κύπρος

Telefonai: +357 22807569, +357 22807643,

+357 22807764

Faksas +357 22302351

Ministry of Defence

Minister's Military Staff

National Security Authority (NSA)

4 Emanuel Roidi street

1432 Nicosia

Telefonai: +357 22807569, +357 22807643,

+357 22807764

Faksas +357 22302351

El. paštas cynsa@mod.gov.cy

LATVIJA

National Security Authority

Constitution Protection Bureau of the Republic of Latvia

P.O.Box 286

LV-1001 Ryga

Telefonas +371 67025418

Faksas +371 67025454

El. paštas ndi@sab.gov.lv

LIETUVA

Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija

(Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija – Nacionalinė saugumo institucija)

Gedimino pr. 40/1

LT-01110 Vilnius

Telefonai: +370 70666701, +370 70666702

Faksas +370 70666700

El. paštas nsa@vsd.lt

LIUKSEMBURGAS

Autorité nationale de Sécurité

Boîte postale 2379

1023 Luxembourg

Telefonai: + 352/2478 22 10 centrinis

+ 352 24782253 tiesioginis

Faksas +352 24782243

VENGRIJA

Nemzeti Biztonsági Felügyelet

(Vengrijos nacionalinė saugumo institucija)

H-1024 Budapest, Szilágyi Erzsébet fasor 11/B

Telefonas +36 (1) 7952303

Faksas +36 (1) 7950344

Pašto adresas:

H-1357 Budapest, PO Box 2

El. paštas nbf@nbf.hu

Interneto svetainė www.nbf.hu

MALTA

Ministry for Home Affairs and National Security

P.O. Box 146

MT-Valletta

Telefonas +356 21249844

Faksas +356 25695321

NYDERLANDAI

Ministerie van Binnenlandse Zaken en Koninkrijksrelaties

Postbus 20010

NL-2500 EA Den Haag

Telefonas +31 703204400

Faksas +31 703200733

Ministerie van Defensie

Beveiligingsautoriteit

Postbus 20701

NL-2500 ES Den Haag

Telefonas +31 703187060

Faksas +31 703187522

AUSTRIJA

Informationssicherheitskommission

Bundeskanzleramt

Ballhausplatz 2

AT-1014 Wien

Telefonas +43 1531152594

Faksas +43 1531152615

El. paštas ISK@bka.gv.at

LENKIJA

Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego – ABW

(Vidaus saugumo agentūra)

2A Rakowiecka St.

00–993 Warszawa

Telefonas +48 22 58 57 944

Faksas +48 22 58 57 443

El. paštas nsa@abw.gov.pl

Interneto svetainė www.abw.gov.pl

PORTUGALIJA

Presidência do Conselho de Ministros

Autoridade Nacional de Segurança

Rua da Junqueira, 69

1300–342 Lisboa

Telefonas +351 213031710

Faksas +351 213031711

RUMUNIJA

Oficiul Registrului Național al Informațiilor Secrete de Stat

(Rumunijos NSI – ORNISS Nacionalinis įslaptintos informacijos registro biuras)

4 Mures Street

012275 Bucharest

Telefonas +40 212245830

Faksas +40 212240714

El. paštas nsa.romania@nsa.ro

Interneto svetainė www.orniss.ro

SLOVĖNIJA

Urad Vlade RS za varovanje tajnih podatkov

Gregorčičeva 27

1000 Ljubljana

Telefonas +386 14781390

Faksas +386 14781399

El. paštas gp.uvtp@gov.si

SLOVAKIJA

Národný bezpečnostný úrad

(Nacionalinė saugumo institucija)

Budatínska 30

P.O. Box 16

850 07 Bratislava

Telefonas +421 268692314

Faksas +421 263824005

Interneto svetainė www.nbusr.sk

SUOMIJA

National Security Authority

Ministry for Foreign Affairs

P.O. Box 453

FI-00023 Government

Telefonas 16055890

Faksas +358 916055140

El. paštas NSA@formin.fi

ŠVEDIJA

Utrikesdepartementet

(Užsienio reikalų ministerija)

SSSB

S-103 39 Stockholm

Telefonas +46 84051000

Faksas +46 87231176

El. paštas ud-nsa@foreign.ministry.se

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

UK National Security Authority

Room 335, 3rd Floor

70 Whitehall

London

SW1A 2AS

Telefonas 1: +44 2072765649

Telefonas 2: +44 2072765497

Faksas +44 2072765651

El. paštas UK-NSA@cabinet-office.x.gsi.gov.uk

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 72

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 tomas 2015m. kovo 17d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
		2015 m. kovo 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/434, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	1
		SPRENDIMAI
	*	2014 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/435 dėl nenumatytų atvejų rezervo lėšų mobilizavimo	4
	*	2014 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/436 dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo mobilizavimo	6
	*	2014 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/437 dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų mobilizavimo	7
	*	2015 m. kovo 2 d. Tarybos sprendimas (ES) 2015/438, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo, dėl Susitarimo įgyvendinimo bendrųjų gairių priėmimo	8
	*	2015 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/439, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Sahelyje įgaliojimų terminas	27
	*	2015 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/440, kuriuo pratęsiamas Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje įgaliojimų terminas	32
	*	2015 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/441, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/96/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Somalio saugumo pajėgų mokymo ir pratęsiamas jo galiojimas	37
	*	2015 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2015/442, kuriuo pradedama Europos Sąjungos BSGP karinė patariamoji misija Centrinės Afrikos Respublikoje (EUMAM RCA) ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (BUSP) 2015/78	39
	*	2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje	41
	*	2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių	53

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	EG	65,8
	MA	84,9
	TR	86,4
	ZZ	79,0
0707 00 05	JO	229,9
	MA	183,9
	TR	185,1
	ZZ	199,6
0709 93 10	MA	119,5
	TR	192,4
	ZZ	156,0
0805 10 20	EG	45,8
	IL	72,7
	MA	56,7
	TN	57,3
	TR	63,6
	ZZ	59,2
0805 50 10	TR	61,4
0805 50 10	ZZ	61,4
0808 10 80	BR	70,9
	CA	81,0
	CL	100,9
	CN	91,1
	MK	25,2
	US	166,1
	ZZ	89,2
0808 30 90	AR	112,0
	CL	133,2
	US	124,8
	ZA	103,5
	ZZ	118,4

		Klaidų ištaisymas
	*	2014 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 372/2014, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 794/2004 nuostatos dėl tam tikrų terminų apskaičiavimo, skundų nagrinėjimo tvarkos ir konfidencialios informacijos nustatymo ir apsaugos, klaidų ištaisymas ( OL L 109, 2014 4 12 )	89