13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (5) nustatyta išsami teisinė leidimų genetiškai modifikuotiems organizmams (toliau – GMO) išdavimo sistema, kuri visapusiškai taikoma GMO, skirtiems naudoti auginimo tikslais visoje Sąjungoje, tiekiamiems kaip sėklos ar kita augalų dauginamoji medžiaga (toliau – auginti skirti GMO);

(2)

pagal tą teisinę sistemą, prieš išduodant leidimą auginti skirtus GMO tiekti Sąjungos rinkai, turi būti atliekamas atskiras rizikos vertinimas pagal Direktyvos 2001/18/EB II priedą, atsižvelgiant į tiesioginį, netiesioginį, greitą ir uždelstą poveikį, taip pat į bendrą ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Minėtame rizikos vertinime pateikiamos mokslinės rekomendacijos su informacija, kuri yra svarbi sprendimų priėmimo procesui, o jį atlikus priimamas rizikos valdymo sprendimas. Tos leidimų išdavimo procedūros tikslas – užtikrinti aukštą žmonių gyvybės ir sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos ir vartotojų interesų apsaugos lygį tuo pačiu užtikrinant veiksmingą vidaus rinkos veikimą. Visoje Sąjungos teritorijoje turėtų būti pasiektas ir išsaugotas vienodas aukštas sveikatos, aplinkos ir vartotojų apsaugos lygis. Pagal Direktyvą 2001/18/EB ir vėliau ją įgyvendinant turėtų būti visada atsižvelgiama į atsargumo principą;

(3)

vadovaujantis 2008 m. gruodžio 4 d. patvirtintomis Tarybos išvadomis dėl genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – 2008 m. Tarybos išvados), turi būti patobulintas teisinės GMO leidimų išdavimo sistemos įgyvendinimas. Šiomis aplinkybėmis rizikos vertinimo taisyklės prireikus turėtų būti reguliariai atnaujinamos, kad būtų atsižvelgta į nuolat besikeičiančias mokslines žinias ir tyrimų procedūras, visų pirma susijusias su ilgalaikiu genetiškai modifikuotų kultūrų poveikiu aplinkai, taip pat su jų galimu poveikiu atsitiktinai paveiktiems organizmams, į priimančiųjų aplinkų ir geografinių sričių, kuriose gali būti auginami genetiškai modifikuoti augalai, ypatumus, ir į kriterijus bei reikalavimus, taikomus vertinant pesticidus gaminančius GMO ir herbicidams atsparius GMO. Todėl Direktyvos 2001/18/EB priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(4)

turi būti ne tik išduotas leidimas genetiškai modifikuotas rūšis tiekti rinkai – jos taip pat turi atitikti Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus dėl prekybos sėkla ir augalų dauginamąja medžiaga, nustatytus visų pirma Tarybos direktyvose 66/401/EEB (6), 66/402/EEB (7), 68/193/EEB (8), 98/56/EB (9), 1999/105/EB (10), 2002/53/EB (11), 2002/54/EB (12), 2002/55/EB (13), 2002/56/EB (14), 2002/57/EB (15) ir 2008/90/EB (16). Iš išvardytų direktyvų direktyvose 2002/53/EB ir 2002/55/EB pateikiama nuostatų, pagal kurias valstybėms narėms leidžiama tam tikromis aiškiai apibrėžtomis sąlygomis drausti naudoti konkrečią veislę visoje jų teritorijoje ar jos dalyje arba nustatyti atitinkamas konkrečios veislės augalų auginimo sąlygas;

(5)

kai pagal Sąjungos teisinę sistemą dėl GMO išduodamas leidimas auginimo tikslais naudoti GMO ir jis atitinka konkrečiai veislei, kurią numatoma tiekti rinkai, taikomus Sąjungos teisės, reglamentuojančios sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos tiekimą rinkai, reikalavimus, valstybėms narėms neleidžiama drausti, riboti ar varžyti jo laisvos apyvartos savo teritorijoje, išskyrus Sąjungos teisėje apibrėžtomis sąlygomis;

(6)

patirtis parodė, kad GMO auginimo klausimas nuodugniau sprendžiamas valstybių narių lygmeniu. Klausimai dėl GMO tiekimo rinkai ir importo turėtų ir toliau būti reguliuojami Sąjungos lygmeniu, kad būtų išsaugota bendroji rinka. Vis dėlto auginimo klausimą tam tikrais atvejais gali reikėti spręsti lanksčiau, nes šiam klausimui dėl jo sąsajos su žemės naudojimu, vietinėmis žemės ūkio struktūromis ir buveinių, ekosistemų bei kraštovaizdžių apsauga arba priežiūra būdingi ryškūs nacionaliniai, regioniniai ir vietos aspektai. Remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 2 straipsnio 2 dalimi, valstybėms narėms suteikiama galimybė priimti teisiškai privalomus aktus, kuriais ribojamas arba draudžiamas GMO auginimas jų teritorijoje, po to, kai buvo išduotas leidimas tokius GMO tiekti Sąjungos rinkai. Vis dėlto, dėl tokio lankstumo neturėtų būti daromas neigiamas poveikis bendrai leidimų išdavimo procedūrai, visų pirma vertinimo procesui, kuri pirmiausia atlieka Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba);

(7)

praeityje kai kurios valstybės narės, siekdamos riboti arba uždrausti GMO auginimą, pasinaudojo apsaugos sąlygomis ir priemonėmis kilus pavojui pagal Direktyvos 2001/18/EB 23 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 34 straipsnį dėl to, kad, priklausomai nuo konkretaus atvejo, jos rėmėsi nauja ar papildoma informacija, gauta po to, kai buvo duotas sutikimas, ir galinčia paveikti rizikos aplinkai vertinimą, arba dėl to, kad naujai įvertino turimą informaciją. Kitos valstybės narės pasinaudojo pranešimo procedūra, nustatyta SESV 114 straipsnio 5 ir 6 dalyse, pagal kurią reikalaujama pateikti naujų mokslinių įrodymų, susijusių su aplinkos arba darbo aplinkos apsauga. Be to, su GMO auginimu susijusių sprendimų priėmimo procesas pasirodė esantis itin sudėtingas atsižvelgiant į iškeltus nacionalinių subjektų susirūpinimą keliančius klausimus, kurie yra susiję ne tik su GMO saugumo sveikatos ar aplinkos požiūriu aspektais;

(8)

tokiomis aplinkybėmis atrodo tikslinga vadovaujantis subsidiarumo principu valstybėms narėms suteikti daugiau lankstumo spręsti, ar jos nori, kad jų teritorijoje būtų auginami GMO, nedarant poveikio Sąjungos GMO leidimų išdavimo sistemoje nustatytam rizikos vertinimui nei leidimų išdavimo procedūros metu, nei po jos, ir neatsižvelgiant į priemones, kurių GMO auginančios valstybės narės turi teisę arba privalo imtis pagal Direktyvą 2001/18/EB, kad išvengtų netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose. Tos galimybės suteikimu valstybėms narėms galėtų būti patobulintas leidimų GMO suteikimo procesas ir tuo pačiu galėtų būti užtikrinta vartotojų, ūkininkų bei veiklos vykdytojų pasirinkimo laisvė ir užtikrinta daugiau aiškumo susijusiems suinteresuotiesiems subjektams GMO auginimo Sąjungoje srityje. Todėl šia direktyva turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos sklandžiam vidaus rinkos veikimui;

(9)

siekiant užtikrinti, kad dėl GMO auginimo kituose produktuose neatsirastų nepageidautinų GMO, ir kartu laikantis subsidiarumo principo, ypatingą dėmesį reikėtų skirti galimo tarpvalstybinio GMO išplitimo iš valstybės narės, kur juos auginti leidžiama, į kaimyninę valstybę narę, kur jie yra uždrausti, prevencijai, nebent susijusios valstybės narės sutartų, kad dėl tam tikrų geografinių sąlygų tai nebūtina;

(10)

2010 m. liepos 13 d. Komisijos rekomendacijoje (17) pateikiamos gairės valstybėms narėms dėl sambūvio priemonių plėtojimo, be kita ko, pasienio teritorijose. Rekomendacijoje skatinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas siekiant įgyvendinti atitinkamas priemones valstybių narių pasienio teritorijose, kad būtų išvengta nepageidautinų tarpvalstybinio GMO plitimo padarinių;

(11)

leidimo konkrečiam GMO išdavimo procedūros metu valstybei narei turėtų būti suteikta galimybė reikalauti patikslinti pranešimo/paraiškos, pateikto (-os) pagal Direktyvos 2001/18/EB C dalį arba Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 5 ir 17 straipsnius, geografinę taikymo sritį, kad tos valstybės narės teritorija arba jos dalis nebūtų įtraukta į auginimo zoną. Komisija turėtų nedelsiant pateikti pagrįstą valstybės narės reikalavimą pranešėjui/pareiškėjui, o pranešėjas/pareiškėjas į tą reikalavimą turėtų atsakyti per nustatytą terminą;

(12)

pranešimo/paraiškos geografinė taikymo sritis turėtų būti atitinkamai patikslinta, nebent pranešėjas/pareiškėjas patvirtintų pranešimo/paraiškos geografinę taikymo sritį per nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią Komisija perduoda tą reikalavimą. Tačiau, toks patvirtinimas nedaro poveikio Komisijos įgaliojimams atitinkamai pagal Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnį arba Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsnius prireikus atlikti tokį patikslinimą atsižvelgiant į Tarnybos atliktą rizikos aplinkai vertinimą;

(13)

nors tikimasi, kad didžioji pagal šią direktyvą priimtų apribojimų ir draudimų dalis bus įgyvendinta sutikimo/leidimų suteikimo arba jų pratęsimo stadijoje, taip pat turėtų būti numatyta galimybė valstybėms narėms patvirtinti Sąjungos teisę atitinkančias pagrįstas priemones, kuriomis apribojamas arba uždraudžiamas GMO arba GMO grupės, nustatytos pagal kultūrą ar savybę, kuriems anksčiau buvo suteiktas leidimas, auginimas visoje jų teritorijoje arba jos dalyje, remiantis kitais ir papildančiais pagrindais, nei pagal suderintą Sąjungos taisyklių rinkinį, t. y. Direktyvą 2001/18/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, įvertinti pagrindai. Tie pagrindai gali būti susiję su aplinkos ar žemės ūkio politikos tikslais ar kitais įtikinamais pagrindais, kaip antai miesto ir kaimo planavimu, žemės naudojimu, socialiniais ir ekonominiais padariniais, sambūviu ir viešąja politika. Tais pagrindais gali būti remiamasi atskirai arba remiamasi jų deriniu, atsižvelgiant į valstybės narės, regiono ar vietovės, kuriuose bus taikomos tos priemonės, konkrečias aplinkybes;

(14)

Sąjungoje pasirinktas žmonių ar gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis sudaro sąlygas visoje Sąjungoje atlikti vienodus mokslinius įvertinimus, ir ši direktyva tos padėties neturėtų pakeisti. Todėl, siekiant užkirsti kelią kišimuisi į įgaliojimus, kurie pagal Direktyvą 2001/18/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 suteikti rizikos vertintojams ir rizikos valdytojams, valstybė narė turėtų remtis tik tais su aplinkos politikos tikslais susijusiais pagrindais, kurie apima kitą poveikį aplinkai, nei rizikos sveikatai ir aplinkai, vertinamos atliekant Direktyvoje 2001/18/EB ir Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 numatytas leidimų išdavimo procedūras, kaip antai žemės ūkio praktikų, kurias taikant gali būti geriau suderinama gamyba ir ekosistemų tvarumas, išsaugojimas ir vystymas, arba vietos biologinės įvairovės išsaugojimas, be kita ko, tam tikrų buveinių ir ekosistemų arba tam tikrų tipų gamtos ir kraštovaizdžio savybių išlaikymas bei specifinių ekosistemų funkcijų ir paslaugų išsaugojimas, ir tą rizikos vertinimą papildo;

(15)

valstybės narės taip pat turėtų galėti pagrįsti pagal Direktyvą 2001/18/EB priimamus savo sprendimus remdamosi pagrindais, susijusiais su socialiniu ir ekonominiu poveikiu, kuris gali atsirasti dėl GMO auginimo atitinkamos valstybės narės teritorijoje. Nors sambūvio priemonės nagrinėtos 2010 m. liepos 13 d. Komisijos rekomendacijoje, valstybėms narėms taip pat turėtų būti palikta galimybė pagal šią direktyvą patvirtinti priemones, kuriomis ribojamas arba draudžiamas GMO, kuriems išduotas leidimas, auginimas visoje jų teritorijoje arba jos dalyje. Tie pagrindai gali būti susiję su didele sambūvio priemonių kaina, su tuo, kad dėl specifinių geografinių sąlygų, pavyzdžiui, mažų salų ar kalnų teritorijų, sambūvio priemonių yra praktiškai nenaudinga arba neįmanoma įgyvendinti, arba su poreikiu užkirsti kelią GMO buvimui kituose produktuose, kaip antai konkrečiuose ar tam tikruose produktuose. Be to, kaip buvo prašoma 2008 m. Tarybos išvadose, Komisija pateikė Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl GMO auginimo socialinių ir ekonominių padarinių. Toje ataskaitoje pateiktos išvados gali suteikti vertingos informacijos valstybėms narėms, svarstančioms galimybę priimti sprendimus remiantis šia direktyva. Su žemės ūkio politikos tikslais susiję pagrindais gali būti, pavyzdžiui, poreikis išsaugoti žemės ūkio gamybos įvairovę ir poreikis užtikrinti sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos grynumą. Valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista pagrįsti priemones kitais pagrindais, kurie gali apimti žemės naudojimą, miestų ir kaimo vietovių planavimą ar kitus pagrįstus veiksnius, pavyzdžiui, susijusius su kultūros tradicijomis;

(16)

pagal šią direktyvą priimti apribojimai ar draudimai turėtų būti taikomi auginimui, bet ne genetiškai modifikuotų sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos bei produktų, kuriuose jų yra, taip pat jų derliaus produktų laisvai apyvartai ir importui, ir taip pat turėtų atitikti Sutartis, visų pirma nacionalinių ir nenacionalinių produktų nediskriminavimo principą, proporcingumo principą ir SESV 34 ir 36 straipsnius bei 216 straipsnio 2 dalį;

(17)

pagal šią direktyvą valstybių narių priimtoms priemonėms turėtų būti taikoma tikrinimo ir informacijos procedūra Sąjungos lygmeniu. Atsižvelgiant į Sąjungos tikrinimo ir informavimo lygį, nebūtina papildomai numatyti taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB (18). Valstybės narės gali apriboti arba uždrausti GMO auginimą visoje savo teritorijoje arba jos dalyje nuo Sąjungos leidimo įsigaliojimo dienos ir per visą sutikimo/leidimo galiojimo laikotarpį, su sąlyga, kad pasibaigė nustatytas sustabdymo laikotarpis, per kurį Komisijai buvo suteikta galimybė pateikti pastabų dėl siūlomų priemonių. Taigi atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki tų priemonių patvirtinimo turėtų perduoti Komisijai jų projektą, kad Komisija turėtų galimybę dėl jo pateikti pastabas, ir tuo laikotarpiu turėtų netvirtinti ir neįgyvendinti tų priemonių. Pasibaigus nustatytam sustabdymo laikotarpiui valstybė narė turėtų turėti galimybę patvirtinti priemones tokias, kaip buvo pasiūlyta iš pradžių, arba iš dalies jas pakeitusi atsižvelgdama į Komisijos pastabas;

(18)

nustatytu sustabdymo laikotarpiu pareiškėjas/leidimo turėtojas, kuriam turėtų įtakos priemonės, kuriomis ribojamas arba draudžiamas GMO auginimas valstybėje narėje, turėtų nevykdyti jokios veiklos, susijusios su to GMO auginimu toje valstybėje narėje;

(19)

valstybių narių sprendimais riboti arba uždrausti GMO auginimą visoje savo teritorijoje arba jos dalyje neturėtų būti užkertamas kelias vykdyti biotechnologijų srities mokslinius tyrimus su sąlyga, kad vykdant tokius tyrimus laikomasi visų būtinų saugumo priemonių, susijusių su žmonių ar gyvūnų sveikata ir aplinkos apsauga, ir kad šia veikla nepažeidžiami pagrindai, kuriais remiantis buvo įvestas apribojimas ar draudimas. Be to, Tarnyba ir valstybės narės turėtų siekti sukurti platų visų mokslo sričių, įskaitant su ekologiniais klausimais susijusias sritis, mokslinių organizacijų tinklą, ir turėtų bendradarbiauti, kad anksti nustatytų galimus mokslinių nuomonių skirtumus, siekiant išspręsti arba išsiaiškinti ginčytinus mokslinius klausimus. Komisija ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų užtikrinti ištekliai, būtini nepriklausomiems moksliniams tyrimams dėl galimo apgalvoto GMO išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai keliamo pavojaus, ir kad nepriklausomi mokslininkai turėtų prieigą prie visos reikiamos medžiagos, kartu užtikrinant intelektinės nuosavybės teisių laikymąsi;

(20)

kadangi moksliniai duomenys yra svarbūs priimant sprendimus dėl GMO uždraudimo ar patvirtinimo, Tarnyba turėtų rinkti ir analizuoti, rizikos ir pavojaus žmogaus sveikatai ar aplinkai mokslinių tyrimų rezultatus ir pranešti rizikos valdytojams apie visus naujus rizikos veiksnius. Tokia informacija turėtų būti viešai prieinama;

(21)

valstybė narė turėtų turėti galimybę prašyti kompetentingos institucijos ar Komisijos visą jos teritoriją arba jos dalį vėl įtraukti į sutikimo/leidimo geografinę taikymo sritį, kuriai ji anksčiau nebuvo priskirta. Tuo atveju neturėtų reikėti prašymą perduoti sutikimo/leidimo turėtojui ir prašyti jo pritarimo. Rašytinį sutikimą išdavusi kompetentinga institucija ar Komisija atitinkamai pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 turėtų atitinkamai iš dalies pakeisti sutikimo arba sprendimo išduoti leidimą geografinę taikymo sritį;

(22)

rašytiniai sutikimai arba sprendimai išduoti leidimą, kurie buvo išduoti ar priimti apribojant geografinę taikymo sritį tam tikromis vietovėmis, arba valstybių narių pagal šią direktyvą patvirtintos priemonės, kuriomis ribojamas arba draudžiamas GMO auginimas, neturėtų užkirsti kelio kitoms valstybėms narėms naudoti GMO, kuriems išduotas leidimas, arba riboti jų naudojimo. Be to, ši direktyva ir pagal ją patvirtintos nacionalinės priemonės neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisės aktų reikalavimams, susijusiems su netyčiniu ir atsitiktiniu GMO atsiradimu genetiškai nemodifikuotų veislių sėkloje ir augalų dauginamojoje medžiagoje, taip pat neturėtų užkirsti kelio auginti tuos reikalavimus atitinkančių veislių;

(23)

Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatyta, kad Direktyvos 2001/18/EB A ir D dalių nuorodos į GMO, kuriems leidimai išduoti remiantis tos direktyvos C dalimi, yra vienodai taikomos ir tiems GMO, kuriems leidimai išduoti pagal tą reglamentą. Todėl pagal Direktyvą 2001/18/EB patvirtintos valstybių narių priemonės turėtų būti taikomos ir GMO, kuriems leidimai išduoti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003;

(24)

šia direktyva nedaromas poveikis valstybių narių pareigoms, susijusioms su tradicinių sėklų, augalų dauginamosios medžiagos ir derliaus produktų laisvu judėjimu pagal atitinkamą Sąjungos teisę, laikantis SESV;

(25)

siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, valstybės narės ir ūkio subjektai taip pat turėtų imtis efektyvių ženklinimo ir informavimo priemonių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1830/2003 (19), kad būtų užtikrintas skaidrumas dėl GMO buvimo produktuose;

(26)

siekiant šios direktyvos tikslus suderinti su teisėtais ekonominės veiklos vykdytojų interesais, susijusiais su GMO, kuriems suteikti leidimai arba kurių atžvilgiu vyko leidimų suteikimo procesas, iki šios direktyvos įsigaliojimo turėtų būti numatytos tinkamos pereinamojo laikotarpio priemonės. Pereinamojo laikotarpio priemonės taip pat yra pagrįstos, atsižvelgiant į poreikį išvengti galimų konkurencijos iškraipymų, kurių atsirastų esamiems leidimų turėtojams taikant kitas sąlygas nei būsimiems leidimų prašytojams. Siekiant teisinio tikrumo, laikotarpio, kuriuo gali būti priimamos tokios pereinamojo laikotarpio priemonės, trukmė turėtų būti ne ilgesnė, nei būtina siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos tvarkos. Todėl tokiomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė šios direktyvos nuostatas taikyti produktams, kuriems leidimai suteikti arba kurių atžvilgiu leidimų suteikimo procesas vyko iki šios direktyvos įsigaliojimo, su sąlyga, kad nedaroma poveikio jau teisėtai pasodintoms genetiškai modifikuotų veislių sėkloms ir augalų dauginamajai medžiagai;

(27)

Direktyvos 2001/18/EB 26b ir 26c straipsniuose išdėstytos nuostatos taikomos nedarant poveikio tos direktyvos 23 straipsniui, taip pat Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 34 straipsniui;

(28)

todėl Direktyva 2001/18/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

26a straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a   Nuo 2017 m. balandžio 3 d. valstybės narės, kuriose auginami GMO, turi imtis atitinkamų priemonių savo teritorijos pasienio zonose siekdamos išvengti galimo GMO plitimo į kaimynines valstybes nares, kuriose GMO auginti draudžiama, nebent tokios priemonės nereikalingos dėl tam tikrų geografinių sąlygų. Apie tas priemones pranešama Komisijai.“

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„26b straipsnis

Auginimas

1.   Leidimo konkrečiam GMO išdavimo procedūros metu arba atnaujinant sutikimą (leidimą) valstybė narė gali pareikalauti, kad būtų patikslinta rašytinio sutikimo arba leidimo geografinė taikymo sritis, kad visa tos valstybės narės teritorija ar jos dalis nebūtų įtraukta į auginimo zoną. Tas reikalavimas Komisijai perduodamas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos įvertinimo ataskaitos išplatinimo arba Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos Europos maisto saugos tarnybos nuomonės gavimo dienos. Komisija nedelsdama pateikia valstybės narės reikalavimą pranešėjui/pareiškėjui ir kitoms valstybėms narėms. Komisija padaro reikalavimą viešai prieinamu, pasinaudodama elektroninėmis priemonėmis.

2.   Per 30 dienų nuo tos dienos, kai Komisija pateikė tą reikalavimą, pranešėjas/pareiškėjas gali patikslinti arba patvirtinti jo pradinio pranešimo/paraiškos geografinę taikymo sritį.

Jei patvirtinimo negauta, pranešimo/paraiškos geografinė taikymo sritis patikslinama rašytiniame sutikime arba leidime, kuris išduodamas pagal šią direktyvą ir, kai taikytina, sprendime, priimamame pagal šios direktyvos 19 straipsnį, taip pat sprendime dėl leidimo išdavimo, kuris priimamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsnius.

Tuomet pagal šią direktyvą išduodamas rašytinis sutikimas ir, kai taikytina, pagal šios direktyvos 19 straipsnį priimamas sprendimas, taip pat sprendimas dėl leidimo išdavimo, priimamas pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsnius, turi būti išduotas remiantis patikslinta pranešimo/paraiškos geografine taikymo sritimi.

Jei pagal šio straipsnio 1 dalį reikalavimas perduodamas Komisijai po šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos įvertinimo ataskaitos išplatinimo arba Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos Europos maisto saugos tarnybos nuomonės gavimo dienos, šios direktyvos 15 straipsnyje nustatyti laikotarpiai, per kuriuos turi būti išduotas rašytinis sutikimas, arba, atitinkamais atvejais, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsniuose nustatyti laikotarpiai, per kurios Komitetui turi būti pateiktas sprendimo projektas, vieną kartą pratęsiami 15 dienų, neatsižvelgiant į tai, kiek valstybių narių pateikė tokius reikalavimus.

3.   Jei pagal šio straipsnio 1 dalį reikalavimo nepateikta, arba jeigu pranešėjas/pareiškėjas patvirtino jo pradinio pranešimo/paraiškos geografinę taikymo sritį, valstybė narė gali patvirtinti priemones, kuriomis apribojamas arba uždraudžiamas GMO arba GMO grupės, nustatytos pagal kultūrą ar savybę, kuriems buvo suteiktas leidimas pagal šios direktyvos C dalį arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, auginimas visoje jos teritorijoje arba jos dalyje, su sąlyga, kad tokios priemonės atitinka Sąjungos teisę, yra pagrįstos, proporcingos, nediskriminacinės ir, be kita ko, yra grindžiamos įtikinamais pagrindais, kaip antai susijusiais su:

Tais pagrindais gali būti remiamasi atskirai arba jų deriniu, išskyrus g punkte nurodytą motyvą, kuriuo negali būti remiamasi atskirai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes valstybėje narėje, regione arba vietovėje, kuriuose tos priemonės bus taikomos, tačiau bet kuriuo atveju jeigu jie neprieštarauja pagal šią direktyvą arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atliktam rizikos aplinkai įvertinimui.

4.   Valstybė narė, ketinanti patvirtinti priemones pagal šio straipsnio 3 dalį, pateikia tų priemonių projektą ir atitinkamus pagrindus, kuriais remiamasi, Komisijai. Tas perdavimas gali būti atliekamas prieš užbaigiant GMO skirto leidimo išdavimo procedūrą pagal šios direktyvos C dalį arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Per 75 dienų laikotarpį, pradedamą skaičiuoti nuo tokio perdavimo dienos:

Pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam 75 dienų laikotarpiui, atitinkama valstybė narė per visą sutikimo (leidimo) galiojimo laikotarpį ir nuo tos dienos, kai įsigalioja Sąjungos leidimas, gali patvirtinti iš pradžių pasiūlytas priemones arba iš dalies pakeistas priemones siekiant atsižvelgti į neprivalomas Komisijos pateiktas pastabas. Apie tas priemones nedelsiant pranešama Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir leidimo turėtojui.

Valstybės narės padaro viešai prieinamomis tokias priemones visiems susijusiems ūkio subjektams, įskaitant augintojus.

5.   Kai valstybė narė pageidauja, kad visa jos teritorija ar jos dalis būtų vėl įtraukta į sutikimo/leidimo geografinę taikymo sritį, iš kurios ji anksčiau buvo pašalinta pagal 2 dalį, tuo tikslu ji gali pateikti prašymą kompetentingai institucijai, kuri išdavė rašytinį sutikimą pagal šią direktyvą, arba Komisijai, jeigu leidimas GMO buvo išduotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Kompetentinga institucija, kuri išdavė rašytinį sutikimą, arba atitinkamais atvejais Komisija atitinkamai iš dalies pakeičia sutikimo arba sprendimo dėl leidimo išdavimo geografinę taikymo sritį.

6.   Siekiant patikslinti GMO išduoto sutikimo (leidimo) geografinę taikymo sritį pagal 5 dalį:

7.   Kai valstybė narė panaikina priemones, kurių imtasi pagal 3 ir 4 dalis, ji apie tai nedelsdama praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

8.   Pagal šį straipsnį patvirtintomis priemonėmis nedaromas poveikis GMO, kuriuos buvo leista tiekti rinkai kaip atskirus produktus ar esančius kituose produktuose, laisvai apyvartai.

26c straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1.   Nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki2015 m. spalio 3 d. valstybė narė gali pareikalauti, kad būtų patikslinta pagal šią direktyvą arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 anksčiau nei 2015 m. balandžio 2 d. pateikto pranešimo/paraiškos arba suteikto leidimo geografinė taikymo sritis. Komisija nedelsdama pateikia valstybės narės reikalavimą pranešėjui/pareiškėjui ir kitoms valstybėms narėms.

2.   Kai pranešimas/paraiška dar neišnagrinėta ir pranešėjas/pareiškėjas nepatvirtino jo pradinio pranešimo/paraiškos geografinės taikymo srities per 30 dienų nuo pranešimo apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą dienos, pranešimo/paraiškos geografinė taikymo sritis atitinkamai patikslinama. Tuomet pagal šią direktyvą išduotas rašytinis sutikimas ir, kai taikytina, pagal šios Direktyvos 19 straipsnį priimtas sprendimas, taip pat sprendimas dėl leidimo išdavimo, priimtas pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsnius, išduodamas remiantis patikslinta pranešimo/paraiškos geografine taikymo sritimi.

3.   Kai leidimas jau suteiktas ir leidimo turėtojas per 30 dienų nuo pranešimo apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą dienos nepatvirtino geografinės leidimo taikymo srities, leidimas atitinkamai pakeičiamas. Rašytinio sutikimo pagal šią direktyvą atveju kompetentinga institucija atitinkamai iš dalies pakeičia sutikimo geografinę taikymo sritį ir informuoja Komisiją, valstybes nares bei leidimo turėtoją kai tik ši procedūra užbaigiama. Leidimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 atveju Komisija atitinkamai iš dalies pakeičia sprendimą išduoti leidimą netaikydama to reglamento 35 straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros. Komisija atitinkamai informuoja valstybes nares ir leidimo turėtoją.

4.   Jei pagal šio straipsnio 1 dalį reikalavimo nepateikta arba jeigu pranešėjas/pareiškėjas arba atitinkamais atvejais leidimo turėtojas patvirtino jo pradinės paraiškos arba atitinkamais atvejais leidimo geografinę taikymo sritį, mutatis mutandis taikomos 26b straipsnio 3–8 dalys.

5.   Šiuo straipsniu nedaromas poveikis GMO, kuriems išduotas leidimas, sėklų ir augalų dauginamosios medžiagos, kurios buvo teisėtai pasodintos prieš apribojant arba uždraudžiant GMO auginimą valstybėje narėje, auginimui.

6.   Pagal šį straipsnį patvirtintomis priemonėmis nedaromas poveikis GMO, kuriuos buvo leista tiekti rinkai kaip atskirus produktus ar esančius kituose produktuose, laisvai apyvartai.“

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/9

(1)

vienas iš pagrindinių Sąjungos transporto politikos tikslų – gerinti kelių eismo saugumą. Sąjunga įgyvendina kelių eismo saugumo gerinimo politiką, kurios tikslas – sumažinti žūstančiųjų ir sužeistųjų skaičių bei materialinę žalą. Svarbus šios politikos aspektas – nuolatinis už Sąjungoje padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie kelia didelį pavojų kelių eismo saugumui, taikomų sankcijų vykdymo užtikrinimas;

(2)

tačiau, nepaisant Tarybos sprendime 2008/615/TVR (3) ir Tarybos sprendime 2008/616/TVR (4) (toliau – Priumo sprendimai) numatytų galimybių, dėl tinkamų procedūrų trūkumo už tam tikrus kelių eismo taisyklių pažeidimus taikomų sankcijų – piniginių nuobaudų – vykdymas dažnai nėra užtikrinamas, jei tie pažeidimai padaromi transporto priemone, registruota kitoje valstybėje narėje nei pažeidimo vietos valstybė narė. Šia direktyva siekiama užtikrinti, kad net ir tokiais atvejais būtų užtikrinamas kelių eismo taisyklių pažeidimų tyrimo veiksmingumas;

(3)

2010 m. liepos 20 d. komunikate „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ Komisija pabrėžė, kad kelių eismo taisyklių vykdymo užtikrinimas tebėra vienas iš svarbiausių veiksnių sudarant sąlygas gerokai sumažinti žūstančiųjų ir sužeistųjų skaičių. 2010 m. gruodžio 2 d. išvadose dėl kelių eismo saugumo Taryba paragino apsvarstyti, ar reikia toliau griežtinti kelių eismo taisyklių vykdymo užtikrinimą valstybėse narėse, o atitinkamais atvejais – Sąjungos lygmeniu. Ji paprašė Komisijos išnagrinėti galimybes prireikus Sąjungos lygmeniu suvienodinti kelių eismo taisykles ir priimti papildomų priemonių, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti tarpvalstybinį sankcijų už kelių eismo taisyklių pažeidimus vykdymą, ypač rimtų kelių eismo įvykių atvejais;

(4)

2008 m. kovo 19 d. Komisija, remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 71 straipsnio 1 dalies c punktu (dabar – Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 91 straipsnis), priėmė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl sklandesnio tarpvalstybinio kelių eismo saugumo užtikrinimo. Tačiau Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/82/ES (5) buvo priimta remiantis SESV 87 straipsnio 2 dalimi. 2014 m. gegužės 6 d. Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-43/12 (6) Direktyva 2011/82/ES buvo panaikinta, remiantis tuo, kad ji negalėjo būti teisėtai priimta pagal SESV 87 straipsnio 2 dalį. Teismo sprendimu Direktyva 2011/82/ES palikta galioti tol, kol per pagrįstą laikotarpį, kuris neturi būti ilgesnis kaip dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo datos, įsigalios nauja, SESV 91 straipsnio 1 dalies c punktu grindžiama direktyva. Todėl remiantis tuo straipsniu turėtų būti priimta nauja direktyva;

(5)

turėtų būti skatinama labiau suvienodinti valstybių narių kontrolės priemones, o Komisija šiuo tikslu turėtų išnagrinėti, ar reikia parengti bendrus automatinės patikros įrangos, naudojamos kelių eismo saugumo kontrolei, standartus;

(6)

turėtų būti ugdomas Sąjungos piliečių sąmoningumas įvairiose valstybėse narėse taikomų kelių eismo saugumo taisyklių ir šios direktyvos įgyvendinimo klausimais, visų pirma imantis tinkamų priemonių, kuriomis būtų užtikrinama, kad būtų teikiama pakankamai informacijos apie kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymo pasekmes, kai keliaujama kitoje valstybėje narėje nei registracijos valstybė narė;

(7)

siekiant gerinti kelių eismo saugumą visoje Sąjungoje ir užtikrinti vienodą požiūrį į vairuotojus pažeidėjus, būtent į nuolatinius gyventojus ir nenuolatinius gyventojus, vykdymo užtikrinimui turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje narėje yra registruota transporto priemonė. Todėl tam tikrų nustatytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų atvejais, neatsižvelgiant į jų administracinį arba baudžiamąjį pobūdį pagal atitinkamos valstybės narės teisę, reikėtų naudoti tarpvalstybinio keitimosi informacija sistemą, kuria pažeidimo vietos valstybei narei būtų suteikta prieiga prie registracijos valstybės narės turimų transporto priemonių registracijos duomenų (toliau – TPRD);

(8)

veiksmingesniu tarpvalstybiniu keitimusi TPRD, dėl kurio turėtų būtų lengviau nustatyti asmenų, įtariamų padarius kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, tapatybę, galėtų būti sustiprintas atgrasomasis poveikis, o kitoje valstybėje narėje nei pažeidimo vietos valstybė narė registruotą transporto priemonę vairuojantis asmuo galėtų būti paskatintas elgtis atsargiau – taip būtų išvengta kelių eismo įvykių aukų;

(9)

kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimams, kuriems taikoma ši direktyva, valstybėse narėse nėra taikomas vienodas požiūris. Kai kurios valstybės narės tokius pažeidimus pagal nacionalinę teisę laiko „administraciniais“ pažeidimais, o kitos valstybės narės laiko juos „baudžiamosiomis“ veikomis. Ši direktyva turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tų pažeidimų kvalifikavimą pagal nacionalinę teisę;

(10)

siekdamos geriau keistis informacija ir paspartinti galiojančias procedūras, valstybės narės turėtų suteikti viena kitai teisę susipažinti su jų TPRD. Šiuo tikslu į šią direktyvą, kiek tai įmanoma, reikėtų įtraukti Priumo sprendimuose numatytas nuostatas dėl techninių specifikacijų ir automatinio keitimosi duomenimis galimybės;

(11)

Sprendime 2008/616/TVR nurodytos saugumo priemonės, taikomos naudojamoms taikomosioms programoms, ir susijusios techninės keitimosi transporto priemonių registracijos duomenimis sąlygos. Nedarant poveikio bendram to sprendimo taikymui, tos saugumo priemonės ir techninės sąlygos dėl reguliavimo ir praktinio veiksmingumo priežasčių turėtų būti naudojamos šios direktyvos tikslais;

(12)

naudojamos taikomosios programos turėtų būti keitimosi duomenimis pagal šią direktyvą pagrindas ir tuo pat metu jomis turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos valstybėms narėms teikti ataskaitas Komisijai. Tokiomis programomis turėtų būti užtikrintas operatyvus, saugus ir konfidencialus valstybių narių keitimasis konkrečiais TPRD. Reikėtų pasinaudoti Europos transporto priemonių ir vairuotojo pažymėjimų informacinės sistemos (Eucaris) taikomąja programa, kurią pagal Priumo sprendimus valstybės narės privalo naudoti TPRD atžvilgiu. Komisija turėtų įvertinti, kaip veikia šios direktyvos tikslais naudojamos taikomosios programos, ir tuo klausimu pateikti ataskaitą;

(13)

tų taikomųjų programų taikymo sritis turėtų apsiriboti valstybių narių nacionalinių ryšių palaikymo institucijų keitimosi informacija procesais. Procedūros ir automatiniai procesai, kurių metu turi būti naudojama informacija, nepatenka į tokių programų taikymo sritį;

(14)

informacijos valdymo strategija, skirta ES vidaus saugumui užtikrinti, siekiama rasti paprasčiausių, lengviausiai nustatytinų ir ekonomiškai efektyviausių keitimosi duomenimis sprendimų;

(15)

valstybės narės turėtų galėti susisiekti su transporto priemonės savininku, valdytoju arba kitu nustatytu asmeniu, įtariamu padarius kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, kad nuolat informuotų atitinkamą asmenį apie taikytinas procedūras ir teisines pasekmes pagal pažeidimo vietos valstybės narės teisę. Tai darydamos, valstybės narės turėtų svarstyti galimybę informaciją apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus siųsti registracijos dokumentų kalba arba kalba, kurią atitinkamas asmuo greičiausiai supranta, siekiant užtikrinti, kad tas asmuo aiškiai suprastų informaciją, kuri jam pateikiama. Valstybės narės turėtų taikyti atitinkamas procedūras siekdamos užtikrinti, kad informaciją gautų tik atitinkamas asmuo, o ne trečioji šalis. Tuo tikslu valstybės narės turėtų naudoti išsamius būdus, panašius į tuos, kurie buvo taikomi imantis tolesnių su tokiais pažeidimais susijusių veiksmų, prireikus įskaitant, pavyzdžiui, registruoto pristatymo priemones. Tada tas asmuo galės tinkamai reaguoti į informacinį raštą, visų pirma prašydamas suteikti daugiau informacijos, sumokėdamas baudą arba pasinaudodamas savo teisėmis į gynybą, ypač jei būtų padaryta tapatybės nustatymo klaida. Kitiems procesams taikomos galiojančios teisinės priemonės, įskaitant savitarpio pagalbos ir tarpusavio pripažinimo priemones, pavyzdžiui, Tarybos pamatinis sprendimas 2005/2014/TVR (7);

(16)

valstybės narės turėtų pateikti pažeidimo vietos valstybės narės siunčiamo informacinio rašto lygiavertį vertimą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/64/ES (8);

(17)

siekdamos vykdyti kelių eismo saugumo politiką, kuria siekiama užtikrinti visų eismo dalyvių Sąjungoje aukšto lygio apsaugą ir atsižvelgiamos į labai skirtingas aplinkybes Sąjungoje, valstybės narės, nedarydamos poveikio griežtesnės politikos nuostatoms ir griežtesniems teisės aktams, turėtų imtis veiksmų, kuriais būtų užtikrinta, kad kelių eismo taisyklės būtų vienodesnės, o valstybės narės tarpusavyje užtikrintų jų vykdymą. Savo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šios direktyvos taikymo Komisija turėtų išnagrinėti, ar reikia parengti bendrus standartus siekiant Sąjungos lygmeniu nustatyti palyginamuosius metodus, praktiką ir būtiniausius standartus, atsižvelgiant į tarptautinį bendradarbiavimą ir galiojančius susitarimus kelių eismo saugumo srityje, ypač 1968 m. lapkričio 8 d. Vienos kelių eismo konvenciją;

(18)

savo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl šios direktyvos taikymo valstybėse narėse Komisija turėtų išnagrinėti, ar reikia bendrų kriterijų dėl valstybių narių taikomų tolesnių procedūrų tuo atveju, kai nesumokama piniginė nuobauda, pagal valstybių narių teisės aktus ir procedūras. Toje ataskaitoje Komisija turėtų išnagrinėti klausimus, susijusius, pavyzdžiui, su valstybių narių kompetentingų institucijų procedūromis, taikomomis siekiant perduoti galutinį sprendimą taikyti sankciją ir (arba) piniginę nuobaudą, taip pat galutinio sprendimo pripažinimo ir vykdymo užtikrinimo procedūromis;

(19)

rengdama šios direktyvos peržiūrą, Komisija turėtų konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, už kelių eismo saugumą atsakingomis ir teisėsaugos institucijomis ar kompetentingomis įstaigomis, nukentėjusiųjų asociacijomis ir kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, veikiančiomis kelių eismo saugumo srityje;

(20)

teisėsaugos institucijoms glaudžiau bendradarbiaujant turėtų būti gerbiamos pagrindinės teisės, visų pirma teisė į pagarbą privatumui ir teisė į asmens duomenų apsaugą, užtikrinamos specialiomis duomenų apsaugos priemonėmis. Tomis priemonėmis turėtų būti ypač atsižvelgiama į tarpvalstybinės internetinės prieigos prie duomenų bazių specifinį pobūdį. Būtina, kad naudojantis įdiegtinomis taikomosiomis programomis informacija būtų galima keistis saugiai ir būtų užtikrinamas perduodamų duomenų konfidencialumas. Pagal šią direktyvą surinkti duomenys neturėtų būti naudojami kitais nei šioje direktyvoje nustatytais tikslais. Valstybės narės turėtų laikytis su duomenų naudojimo ir laikino saugojimo sąlygomis susijusių reikalavimų;

(21)

šioje direktyvoje nustatytas asmens duomenų tvarkymas yra tinkamas teisėtiems šios direktyvos tikslams, kurių siekiama kelių eismo saugumo srityje, pasiekti, visų pirma Sąjungoje užtikrinti visų kelių eismo dalyvių aukšto lygio apsaugą, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir taip užtikrinti sankcijų vykdymą, ir juo neviršijama to, kas yra tinkama ir būtina tiems tikslams pasiekti;

(22)

su pažeidėjo tapatybės nustatymu susiję duomenys yra asmens duomenys. Taikant šią direktyvą atliekamai duomenų tvarkymo veiklai turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (9). Nedarant poveikio su skundų ir žalos atlyginimo mechanizmais susijusiems atitinkamos valstybės narės procedūriniams reikalavimams, duomenų subjektas, kai jam pranešama apie pažeidimą, turėtų būti atitinkamai informuojamas apie teisę susipažinti su asmens duomenimis, teisę juos taisyti ir pašalinti, taip pat apie ilgiausią pagal teisės aktus leidžiamą duomenų saugojimo laikotarpį. Šiuo atžvilgiu duomenų subjektas taip pat turėtų turėti teisę reikalauti ištaisyti visus klaidingus jo asmens duomenis arba nedelsiant pašalinti visus neteisėtai įregistruotus duomenis;

(23)

pagal Priumo sprendimus asmens duomenų turinčių TPRD tvarkymui taikomos konkrečios nuostatos dėl duomenų apsaugos, išdėstytos Sprendime 2008/615/TVR. Tuo atžvilgiu valstybės narės turi galimybę tas konkrečias nuostatas taikyti asmens duomenims, kurie taip pat yra tvarkomi šios direktyvos tikslais, jei jos užtikrina, kad tvarkant su visais pažeidimais, kuriems taikoma ši direktyva, susijusius duomenis laikomasi nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB;

(24)

trečiosios šalys turėtų turėti galimybę dalyvauti keičiantis TPRD, jei jos šiuo tikslu yra sudariusios susitarimą su Sąjunga. Tokiame susitarime turėtų būti numatytos reikiamos duomenų apsaugos nuostatos;

(25)

šioje direktyvoje laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, be kita ko, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į sąžiningą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcijos principo ir teisės į gynybą;

(26)

siekiant, kad valstybės narės keistųsi informacija tarpusavyje suderintomis priemonėmis, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad būtų atsižvelgta į atitinkamus Priumo sprendimų pakeitimus arba kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, tiesiogiai susijusius su I priedo atnaujinimu. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija laikytųsi savo įprastos praktikos ir tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(27)

Komisija turėtų išnagrinėti šios direktyvos taikymą, kad nustatytų tolesnes efektyvias ir veiksmingas priemones gerinti kelių eismo saugumą. Nedarant poveikio pareigoms perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę, prireikus Danija, Airija ir Jungtinė Karalystė taip pat turėtų bendradarbiauti su Komisija jai atliekant šį darbą, siekiant užtikrinti, kad šiuo klausimu būtų laiku teikiamos visapusiškos ataskaitos;

(28)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. Sąjungoje užtikrinti visų kelių eismo dalyvių aukšto lygio apsaugą, sudarant palankesnes sąlygas tarpvalstybiniu lygmeniu keistis informacija apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus, kai jie padaromi transporto priemone, registruota kitoje valstybėje narėje nei pažeidimo vietos valstybė narė, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(29)

atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2011/82/ES Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei nebuvo taikoma ir todėl jos neperkėlė tos direktyvos į nacionalinę teisę, yra tinkama toms valstybėms narėms skirti pakankamai papildomo laiko tam padaryti;

(30)

vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (10) 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu; 2014 m. spalio 3 d. jis pateikė nuomonę,

a)

leidžiamo greičio viršijimui;

b)

važiavimui neprisisegus saugos diržu;

c)

važiavimui degant raudonam šviesoforo signalui;

d)

vairavimui apsvaigus nuo alkoholio;

e)

vairavimui apsvaigus nuo narkotikų;

f)

važiavimui be apsauginio šalmo;

g)

važiavimui draudžiama juosta;

h)

neteisėtam naudojimuisi mobiliuoju telefonu arba kitokiu ryšių įrenginiu vairuojant.

a)

duomenų, susijusių su transporto priemonėmis, ir

b)

duomenų, susijusių su transporto priemonių savininkais ar valdytojais.

—

įvertinimą, ar į šios direktyvos taikymo sritį reikėtų įtraukti kitus kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus,

—

šios direktyvos veiksmingumo mažinant žūstančiųjų Sąjungos keliuose skaičių įvertinimą,

—

įvertinimą, ar reikia parengti bendrus automatinės kontrolės įrangos ir procedūrų standartus. Atsižvelgiant į tai, Komisija raginama Sąjungos lygmeniu parengti kelių eismo saugumo gaires pagal bendrą transporto politiką, siekiant užtikrinti didesnę kelių eismo taisyklių vykdymo užtikrinimo konvergenciją valstybėse narėse taikant palyginamuosius būdus ir praktiką. Šios gairės gali apimti bent 2 straipsnio a–d punktuose išvardytus pažeidimus,

—

įvertinimą, ar reikia griežtinti sankcijų už kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus vykdymo užtikrinimą ir pasiūlyti bendrų kriterijų, susijusių su tolesnėmis procedūromis, kai nesumokama piniginė nuobauda, visose susijusiose Sąjungos politikos srityse, įskaitant bendrą transporto politiką,

—

galimybes prireikus suderinti eismo taisykles,

—

4 straipsnio 4 dalyje nurodytų taikomųjų programų įvertinimą, siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų tinkamai įgyvendinama ir kad būtų veiksmingai, operatyviai, saugiai ir konfidencialiai keičiamasi konkrečiais TPRD.

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/26

(1)

Direktyvos 2002/46/EB II priede pateiktas vitaminų ir mineralinių medžiagų bei jų formų, kurie gali būti naudojami maisto papildams gaminti, sąrašas. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1170/2009 (2) pakeisti Direktyvos 2002/46/EB I ir II priedai;

(2)

pagal Direktyvos 2002/46/EB 14 straipsnį nuostatos dėl vitaminų ir mineralinių medžiagų maisto papilduose, galinčios turėti įtakos visuomenės sveikatai, priimamos pasitarus su Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba);

(3)

gavusi prašymą (6S)-5-metiltetrahidrofolinę rūgštį, gliukozamino druską, kaip foliatų šaltinį, įtraukti į Direktyvos 2002/46/EB II priedą, 2013 m. rugsėjo 11 d. Tarnyba priėmė mokslinę nuomonę dėl (6S)-5-metiltetrahidrofolinės rūgšties, gliukozamino druskos, kaip foliatų šaltinis mitybos tikslais dedamos į maisto papildus, ir dėl foliatų biologinio įsisavinamumo iš šio šaltinio (3);

(4)

remiantis Tarnybos nuomone, (6S)-5-metiltetrahidrofolinė rūgštis, gliukozamino druska, maisto papilduose naudojama kaip foliatų šaltinis, nekelia abejonių dėl saugos;

(5)

Tarnybai priėmus palankią nuomonę, (6S)-5-metiltetrahidrofolinė rūgštis, gliukozamino druska, turėtų būti įtraukta į Direktyvos 2002/46/EB II priedo sąrašą;

(6)

(6S)-5-metiltetrahidrofolinė rūgštis, gliukozamino druska, yra nauja maisto sudedamoji dalis, kurią pateikti rinkai leista Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2014/154/ES (4);

(7)

su suinteresuotosiomis šalimis konsultuotasi Maisto grandinės ir gyvūnų bei augalų sveikatos patariamojoje grupėje ir į jų pateiktas pastabas atsižvelgta;

(8)

todėl Direktyva 2002/46/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(9)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/28

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (2) priedo A dalyje išvardytos veikliosios medžiagos, laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(2)

veikliųjų medžiagų etefono ir fenamifoso patvirtinimo galiojimas pasibaigs 2017 m. liepos 31 d. Buvo pateiktos paraiškos dėl šių veikliųjų medžiagų patvirtinimo atnaujinimo. Kadangi šioms veikliosioms medžiagoms taikomi Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 844/2012 (3) nustatyti reikalavimai, būtina numatyti pakankamai laiko atnaujinimo procedūrai užbaigti pagal minėtą reglamentą. Todėl tų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimas veikiausiai pasibaigs prieš priimant sprendimą dėl jo pratęsimo. Todėl būtina pratęsti jų patvirtinimo galiojimą;

(3)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos tikslą, jei likus ne mažiau kaip 30 mėnesių iki šio reglamento priede nustatytos atitinkamos galiojimo pabaigos datos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 844/2012 nebus pateikta papildomų dokumentų rinkinio, Komisija nustatys galiojimo pabaigos datą, kuri bus tokia pati, kaip ir prieš priimant šį reglamentą, arba kita po jos einanti anksčiausia data;

(5)

atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 17 straipsnio pirmos pastraipos tikslą, tais atvejais, kai Komisija priims reglamentą, kuriame bus nustatyta, kad šio reglamento priede nurodytų veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimas nepratęsiamas, nes nėra patenkinti patvirtinimo kriterijai, Komisija nustatys galiojimo pabaigos datą, kuri bus tokia pati, kaip ir prieš priimant šį reglamentą, arba kuri bus reglamento dėl veikliųjų medžiagų patvirtinimo galiojimo nepratęsimo įsigaliojimo data, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų bus vėlesnė;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/30

(1)

2012 m. kovo 29 d. Jungtinė Karalystė gavo paraišką pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (2) 11 straipsnio 1 dalį dėl veikliosios medžiagos dinotefurano, skirto naudoti 18-o tipo produktuose, t. y. insekticiduose, akariciduose ir kituose nariuotakojų kontrolės produktuose, apibrėžtuose direktyvos V priede, įrašymo į tos direktyvos I priedą;

(2)

2000 m. gegužės 14 d. dinotefurano nebuvo rinkoje kaip biocidinių produktų veikliosios medžiagos;

(3)

2013 m. spalio 15 d. Jungtinė Karalystė Europos cheminių medžiagų agentūrai pateikė vertinimo ataskaitą ir rekomendacijas pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 8 straipsnio 1 dalį;

(4)

2014 m. birželio 17 d. Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančios kompetentingos institucijos išvadas, parengė Europos cheminių medžiagų agentūros nuomonę;

(5)

remiantis ta nuomone, biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 18-o tipo produktai ir kurių sudėtyje yra dinotefurano, turėtų atitikti Reglamento (ES) Nr. 528/2012 19 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimus, jei laikomasi tam tikrų su jų naudojimu susijusių specifikacijų ir sąlygų;

(6)

be to, remiantis ta nuomone galima daryti išvadą, kad dėl savo savybių dinotefuranas yra labai patvarus (vP) ir toksiškas (T) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (3) XIII priede nustatytus kriterijus. Todėl pagal to reglamento 23 straipsnį produktams išduodant autorizacijos liudijimą dinotefuranas turėtų būti laikomas keistina medžiaga pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 10 straipsnio 1 dalies d punktą;

(7)

todėl dinotefuraną tikslinga patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, su sąlyga, kad bus laikomasi tam tikrų specifikacijų ir sąlygų;

(8)

kadangi į vertinimus nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalį patvirtinimas šioms medžiagoms neturėtų būti taikomas;

(9)

kadangi įvykdytos Reglamento (ES) Nr. 528/2012 90 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje išdėstytos sąlygos, turėtų būti taikomos to reglamento nuostatos. Pagal to reglamento 10 straipsnio 4 dalį dinotefuranas turėtų būti patvirtintas ne ilgesniam kaip septynerių metų laikotarpiui;

(10)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/33

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1062/2014 (2) pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias reikėtų įvertinti siekiant galbūt patvirtinti biocidinių produktų gamybai arba įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra Bacillus sphaericus;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 90 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar Bacillus sphaericus galima naudoti 18-o tipo biocidiniams produktams (insekticidams, akaricidams ir kitų nariuotakojų kontrolės produktams), apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede, gaminti;

(3)

pagal vertinimui pateiktus duomenis buvo galima daryti išvadas tik dėl tam tikros Bacillus sphaericus formos, būtent H5a5b serotipo ABTS1743 padermės Bacillus sphaericus 2362. Atlikus vertinimą, nebuvo galima padaryti išvadų dėl jokios kitos minėtame veikliųjų medžiagų sąraše, pateiktame Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1062/2014, esančios Bacillus sphaericus apibrėžtį atitinkančios medžiagos. Todėl šis patvirtinimas turėtų būti taikomas tik H5a5b serotipo ABTS1743 padermės Bacillus sphaericus 2362.

(4)

Italija buvo paskirta vertinančiąja kompetentinga institucija; ji 2009 m. sausio 9 d. Komisijai pateikė vertinimo ataskaitas ir savo rekomendacijas, kaip numatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1451/2007 (3) 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(5)

2014 m. birželio 19 d. Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas, parengė Europos cheminių medžiagų agentūros nuomonę;

(6)

remiantis ta nuomone, biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 18-o tipo produktai ir kurių sudėtyje yra H5a5b serotipo ABTS1743 padermės Bacillus sphaericus 2362, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (4) 5 straipsnio reikalavimus, jei laikomasi tam tikrų su jų naudojimu susijusių specifikacijų ir sąlygų;

(7)

todėl H5a5b serotipo ABTS1743 padermės Bacillus sphaericus 2362 tikslinga patvirtinti kaip veikliąją medžiagą, skirtą 18-o tipo biocidiniams produktams gaminti, jei laikomasi tam tikrų specifikacijų ir sąlygų;

(8)

kadangi į vertinimą nebuvo įtrauktos nanomedžiagos, pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalį patvirtinimas šioms medžiagoms neturėtų būti taikomas;

(9)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį suinteresuotosios šalys galėtų imtis parengiamųjų priemonių, kurios būtinos, kad būtų galima laikytis naujų reikalavimų;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/36

(1)

veiklioji medžiaga Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetatas buvo įtraukta į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (2) I priedą priėmus Komisijos direktyvą 2008/127/EB (3) pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2229/2004 (4) 24b straipsnyje nustatytą tvarką. Direktyvą 91/414/EEB pakeitus Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ši medžiaga laikoma patvirtinta pagal tą reglamentą ir yra įtraukta į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5) priedo A dalį;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 2229/2004 25a straipsnį Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2013 m. gruodžio 18 d. pateikė Komisijai savo nuomonę dėl Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetato peržiūros ataskaitos projekto (6). Tarnyba pranešėjui pateikė savo nuomonę dėl Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetato.

(3)

Komisija paragino pranešėją pateikti pastabų dėl Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetato peržiūros ataskaitos projekto. Vertinimo ataskaitos projektą ir Tarnybos nuomonę valstybės narės ir Komisija apsvarstė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir 2014 m. gruodžio 12 d. pateikė kaip Komisijos Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetato peržiūros ataskaitą;

(4)

patvirtinta, kad veiklioji medžiaga Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetatas turi būti laikoma patvirtinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina iš dalies pakeisti Z-13-heksadecen-11-in-1-il-acetato patvirtinimo sąlygas. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(6)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/39

(1)

Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1062/2014 (2) pateikiamas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima patvirtinti kaip tinkamas biocidinių produktų gamybai arba įrašyti į Reglamento (ES) Nr. 528/2012 I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra tolilfluanidas;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 90 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar tolilfluanidą galima naudoti 21-o tipo biocidiniams produktams (nuo apaugimo apsaugantiems produktams), apibrėžtiems Reglamento (ES) Nr. 528/2012 V priede, gaminti;

(3)

Suomija buvo paskirta vertinančiąja kompetentinga institucija ir 2012 m. rugsėjo 18 d. Komisijai pateikė vertinimo ataskaitą ir savo rekomendacijas, kaip numatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1451/2007 (3) 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

2014 m. birželio 17 d. Biocidinių produktų komitetas, atsižvelgdamas į vertinančiosios kompetentingos institucijos išvadas, parengė Europos cheminių medžiagų agentūros nuomonę;

(5)

remiantis ta nuomone, biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip 21-o tipo produktai ir kurių sudėtyje yra tolilfluanido, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB (4) 5 straipsnio reikalavimus, jei laikomasi tam tikrų su jų naudojimu susijusių specifikacijų ir sąlygų;

(6)

vis dėlto dar reikia patvirtinti, kad rizika, kurią kelia nuo apaugimo apsaugančių produktų naudojimas, yra priimtina, o siūlomos rizikos mažinimo priemonės yra tinkamos. Siekiant esamų nuo apaugimo apsaugančių veikliųjų medžiagų patvirtinimo atnaujinimo metu sudaryti palankesnes sąlygas peržiūrėti ir palyginti tų medžiagų keliamą riziką ir teikiamą naudą, taip pat taikomas rizikos mažinimo priemones, minėtų medžiagų patvirtinimo galiojimo pabaigos data turėtų būti tokia pati;

(7)

todėl tolilfluanidą tikslinga patvirtinti kaip tinkamą naudoti 21-o tipo biocidiniams produktams gaminti, jei laikomasi tam tikrų specifikacijų ir sąlygų;

(8)

kadangi nanomedžiagos vertinamos nebuvo, patvirtinimas šioms medžiagoms neturėtų būti taikomas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 528/2012 4 straipsnio 4 dalyje;

(9)

veiklioji medžiaga turėtų būti patvirtinta praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų imtis parengiamųjų priemonių, kurios būtinos, kad būtų galima laikytis nustatytų naujų reikalavimų;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/43

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/45

(1)

Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (2) 11 straipsniu leidžiama mobilizuoti lankstumo priemonę neviršijant 471 mln. EUR (2011 m. kainomis) metinės viršutinės ribos, kad būtų užtikrinta galimybė finansuoti aiškiai nurodytas išlaidas, kurių nebūtų galima finansuoti laikantis vienai arba kelioms kitoms išlaidų kategorijoms nustatytų viršutinių ribų;

(2)

išnagrinėjus visas galimybes perskirstyti 1b išlaidų pakategorės asignavimus, paaiškėjo būtinybė mobilizuoti lankstumo priemonę, kad 2015 finansinių metų Europos Sąjungos bendrajame biudžete numatytas finansavimas būtų, viršijant 1b išlaidų pakategorės viršutinę ribą, papildytas 83 285 595 EUR suma, skirta Kipro struktūrinių fondų programų finansavimui, siekiant, kad Kiprui iš struktūrinių fondų 2015 m. skirti papildomi asignavimai sudarytų iš viso 100 000 000 EUR;

(3)

2014 finansiniais metais Europos Parlamentas ir Taryba 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu jau mobilizavo lankstumo priemonę Kipro struktūrinių fondų programoms finansuoti skiriant 89 330 000 EUR vien įsipareigojimų asignavimų;

(4)

atsižvelgiant į tai, kad lankstumo priemonė yra papildoma priemonė, būtina skirti papildomų mokėjimų asignavimų, kad būtų padengti papildomi įsipareigojimų asignavimai Kiprui 2014 ir 2015 finansiniams metams, remiantis planuojamų mokėjimų profiliu, pagal kurį numatoma, kad 2015 m. reikės 11,3 mln. EUR, 2016 m. – 45,7 mln. EUR, 2017 m. – 75,4 mln. EUR ir 2018 m. – 40,2 mln. EUR. 2015–2018 m. laikotarpio kiekvienų metų metinės sumos turės būti patvirtintos kiekviename per šį laikotarpį Komisijos pateiktame biudžeto projekte,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/47

(1)

Europos Sąjunga įsteigė Europos Sąjungos solidarumo fondą (toliau – Fondas), siekdama parodyti solidarumą su nelaimių ištiktų regionų gyventojais;

(2)

Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3) 10 straipsnyje numatyta galimybė mobilizuoti Fondo lėšas, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos (2011 m. kainomis);

(3)

Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4a straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Fondo lėšos gali būti mobilizuotos avansams mokėti, neviršijant 50 000 000 EUR sumos, ir atitinkami asignavimai įtraukti į Sąjungos bendrąjį biudžetą,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/48

(1)

Sąjunga Tarybos sprendimu 2006/730/EB (1) patvirtino Roterdamo konvenciją dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje (toliau – Roterdamo konvencija);

(2)

Roterdamo konvencija Sąjungoje įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 649/2012 (2);

(3)

siekiant užtikrinti, kad importuojančiosios šalys galėtų pasinaudoti Roterdamo konvencijos teikiama apsauga, tikslinga ir būtina pritarti Cheminių medžiagų kontrolės komiteto rekomendacijai į Roterdamo konvencijos III priedą įtraukti chrizotilo asbestą, metamidofosą, trichlorfoną, fentioną (labai mažo kiekio (angl. ULV) preparatus, kuriuose veikliosios medžiagos yra 640 g/L arba daugiau) ir skystuosius preparatus (emulsuojamąjį koncentratą ir tirpųjį koncentratą), kuriuose yra 276 g/L ar daugiau parakvato dichlorido (atitinka 200 g/L ar didesnį parakvato jonų kiekį). Tos medžiagos Sąjungoje jau yra uždraustos arba griežtai ribojamos, todėl joms taikomi dar griežtesni eksporto reikalavimai negu nustatytieji Roterdamo konvencijoje;

(4)

numatoma, kad Roterdamo konvencijos septintojoje šalių konferencijoje bus nuspręsta dėl siūlomų III priedo dalinių pakeitimų. Sąjunga tiems daliniams pakeitimams turėtų pritarti,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/50

(1)

2014 m. rugpjūčio 13 d. raštu, kurį Komisija gavo 2014 m. rugsėjo 1 d., Kroatijos valdžios institucijos pagal Direktyvos 96/67/EB (toliau – direktyva) 9 straipsnio 3 dalį pranešė apie Kroatijos Respublikos Vyriausybės pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b ir d punktus priimtą sprendimą dėl išimčių, susijusį su Tarptautiniu Zagrebo oro uostu. Šį pranešimą Kroatijos valdžios institucijos papildė 2014 m. gruodžio 1 d. raštu, kurį Komisija gavo 2014 m. gruodžio 17 d.

(2)

Sprendime, apie kurį pranešta, numatytos dvi išimtys. Pirma, teisė teikti direktyvos priedo 3, 4, 5 punktuose, išskyrus 5.1 punktą, išvardytas antžemines paslaugas (t. y. tvarkyti bagažą, tvarkyti atvežamus, išvežamus arba tranzitu perduodamus krovinius ir paštą tarp oro uosto pastato ir orlaivio, teikti paslaugas orlaivio stovėjimo vietoje, išskyrus orlaivio manevravimą žeme) sprendimu suteikiama vienam paslaugos teikėjui. Antra, sprendimu uždrausta šių trijų kategorijų antžeminių paslaugų, išskyrus orlaivio manevravimą žeme, saviteika. Abi išimtys galioja dvejus metus – nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

(3)

Tarptautinį Zagrebo oro uostą eksploatuoja įmonė Zagreb International Airport Jsc. 2013 m. oro uoste aptarnauta 2,3 mln. Keleivių.

(4)

Tarptautiniame Zagrebo oro uoste veikia vienas keleivių terminalas ir statomas naujas keleivių terminalas bei su juo susijusi infrastruktūra (peronas, privažiavimo keliai ir stovėjimo aikštelės). Naujasis terminalas bus pastatytas ir pradės veikti ne vėliau 2016 m. pabaigos. Jame bus galima aptarnauti 5 mln. keleivių. Dabar veikiantis terminalas bus naudojamas tik bendrosios aviacijos reikmėms ir įvairiai kitai veiklai (bus nuomojami biurai ir t. t.).

(5)

Kroatijos valdžios institucijų teigimu, dėl esamo terminalo infrastruktūros ir veiklos ribotumo naujiems antžeminių paslaugų teikėjams būtų neįmanoma naudingai ir veiksmingai pradėti veiklą, kol statomas naujasis terminalas. Su esama infrastruktūra susijusios vietos ir talpos problemos bus išspręstos, kai bus pastatyti ir ims veikti naujasis keleivių terminalas ir peronas.

(6)

Kroatijos valdžios institucijų teigimu, patekimas į bagažo tvarkymo, paslaugų teikimo orlaivio stovėjimo vietoje, taip pat krovinių ir pašto tvarkymo rinką šiuo metu yra atviras. Tačiau joks trečiosios šalies antžeminių paslaugų teikėjas iki šiol nepateikė prašymo suteikti patvirtinimą ir išduoti leidimą Tarptautiniame Zagrebo oro uoste teikti minėtas antžemines paslaugas. Tas paslaugas oro uosto naudotojams teikia įmonė Zagreb International Airport Jsc. per jai visiškai priklausančią patronuojamąją įmonę.

(7)

Tarptautiniame Zagrebo oro uoste taip pat galioja saviteikos laisvė. Tačiau paslaugų saviteika užsiima tik viena oro transporto bendrovė, sau teikianti vienos pakategorės paslaugas orlaivio stovėjimo vietoje (pasikrauna ir išsikrauna maistą ir gėrimus). Daugiau oro vežėjų paslaugų saviteikos galimybe nesidomėjo.

(8)

Tarptautiniame Zagrebo oro uoste yra viena patalpa, kurioje rūšiuojamas jame užregistruotas ir perkraunamas bagažas. Bagažo rūšiavimo patalpos plotas – 515 m2. Bagažo rūšiavimo patalpa yra vidurinės terminalo dalies pusrūsyje.

(9)

Tarptautiniame Zagrebo oro uoste veikia vienas 2 160 m2 bendro ploto krovinių terminalas; šiame sandėlyje vyksta visas krovinių tvarkymas. Dėl didelės vietos stokos visas šis procesas yra neautomatizuotas: naudojami įrankiai ir šakiniai krautuvai. Nekontroliuojamojoje zonoje esančiame muitinės sandėlyje yra veikianti krovinių atvežimo ir paėmimo platforma su vienintele pakrovimo ir iškrovimo rampa.

(10)

Tarptautiniame Zagrebo oro uoste per metus sutvarkoma 8 000–8 500 t krovinių ir pašto, metinė pašto dalis yra 1 000–1 500 t.

(11)

Tarptautiniame Zagrebo oro uoste yra vienas 140 tūkst. m2 bendro ploto komercinės aviacijos peronas ir 22 stovėjimo vietos, taip pat 20-čiai orlaivių pritaikytas 28 tūkst. m2 bendro ploto bendrosios aviacijos peronas.

(12)

Pagal direktyvos 9 straipsnio 3 dalį Komisija sprendimo dėl išimčių, apie kurį pranešė Kroatijos valdžios institucijos, santrauką paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(13)

Komisija gavo vieno antžeminių paslaugų teikėjo užklausą, ar viešųjų pirkimų procedūra bus organizuojama, kol taikomos išimtys, kad pasirinktasis antžeminių paslaugų teikėjas galėtų pradėti veiklą, kai išimtys baigs galioti. Iš suinteresuotųjų šalių daugiau pastabų negauta.

(14)

Sprendimą dėl išimčių Kroatijos valdžios institucijos pagrindė direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b ir d punktais, pagal kuriuos vieną arba daugiau antžeminių paslaugų, priskiriamų prie direktyvos 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų, galima perduoti teikti vienam paslaugos teikėjui ir uždrausti jos 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų kategorijų antžeminių paslaugų saviteiką, jei oro uoste yra ypatingų turimos vietos arba talpos apribojimų.

(15)

Pagal direktyvos 9 straipsnio 2 dalies a punktą Kroatijos valdžios institucijos nustatė, kad šios dvi išimtys taikomos direktyvos priedo 3, 4 ir 5 punktuose, išskyrus 5.1 punktą, išvardytų kategorijų antžeminėms paslaugoms, t. y. bagažo tvarkymui, atvežamų, krovinių ir pašto tvarkymui, paslaugų teikimui orlaivio stovėjimo vietoje, išskyrus orlaivio manevravimą žeme.

(16)

Komisija mano, kad pateikusios informaciją apie bagažo tvarkymą Kroatijos valdžios institucijos įrodė, kad dar vienam trečiosios šalies antžeminių paslaugų teikėjui (be oro uosto antžeminių paslaugų skyriaus arba paslaugų saviteika užsiimančio oro uosto naudotojo) vietos neužtektų.

(17)

Veiklos vieta yra ribota ir siaura, o bagažo vežimėliais manevruoti sunku. Bagažą rūšiuoti ypač sudėtinga piko laikotarpiais, kai veikia abi bagažo registravimo sekcijos. Todėl vietos efektyviam darbui užtenka tik vienam veiklos vykdytojui.

(18)

Šios vietos stokos problemos išspręsti dabartinėje buvimo vietoje neįmanoma, nes bagažo rūšiavimo patalpos padidinti nėra galimybių dėl jos buvimo vietos. Pusrūsio naudoti neįmanoma dėl požeminio vandens lygio ir su juo susijusios užtvindymo rizikos. Rūšiavimo patalpos priestato statybai išorėje taip pat reikėtų didelės rekonstrukcijos, kuri gerokai paveiktų esamus eismo procesus ir kainuotų brangiai, nors tokio statinio efektyvumas būtų abejotinas.

(19)

Komisija mano, kad pateikusios informaciją apie krovinių ir pašto tvarkymą Kroatijos valdžios institucijos įrodė, kad dar vienam trečiosios šalies antžeminių paslaugų teikėjui (be oro uosto antžeminių paslaugų skyriaus arba paslaugų saviteika užsiimančio oro uosto naudotojo) vietos neužtektų.

(20)

Krovinių terminalo dydis ribotas. Krovinių atvežimo ir paėmimo platformoje yra vienintelė pakrovimo ir iškrovimo rampa, todėl platformos veikimo funkcijos labai ribotos, kai aptvertoje aikštelėje pastatyti keli pakrovimo ar iškrovimo laukiantys arba keli pakraunami ar iškraunami sunkvežimiai. Todėl dar vienam veiklos vykdytojui vietos nėra.

(21)

Komisija atkreipė dėmesį, kad 8 000–8 500 t metinis krovinių ir pašto kiekis yra gerokai mažesnis už direktyvoje nustatytą 50 000 t krovinių ribą, nuo kurios taikomas įpareigojimas atverti antžeminių paslaugų rinką trečiosioms šalims ir leisti paslaugų saviteiką.

(22)

Komisija mano, kad pateikusios informaciją apie orlaivio stovėjimo vietoje teikiamas paslaugas, išskyrus atskridusių ir išskrendančių orlaivių manevravimą žeme, Kroatijos valdžios institucijos įrodė, kad dar vienam trečiosios šalies antžeminių paslaugų teikėjui (be oro uosto antžeminių paslaugų patronuojamosios įmonės arba paslaugų saviteika užsiimančio oro uosto naudotojo) vietos neužtektų.

(23)

Tarptautinio Zagrebo oro uosto skrydžių tvarkaraščiui būdingi trys trumpi piko laikotarpiai, t. y. ryto pikas, pavakarės pikas ir vakaro pikas. Kad būtų įvykdyti visi operatyvaus orlaivių aptarnavimo reikalavimai, daugybę įvairių įrangos elementų piko laikotarpiais reikia paleisti palyginti greitai.

(24)

Tačiau keblu rasti vietos pastatyti tiek daug įrangos elementų. Atsižvelgiant į pastatų ir kitų statinių užimamą vietą, prie pastatyto orlaivio nėra erdvės, kurioje tilptų papildomi naujos įrangos elementai. Oro uosto valdytojams jau dabar tenka spręsti klausimą, kaip surasti vietos pastatyti esamą įrangą. Problema paūmėja žiemą, kai mažoje statymo erdvėje pastatomos sniego kasimo ir išvežimo mašinos. Dėl statymo erdvės stygiaus nelieka vietos dar vienam veiklos vykdytojui.

(25)

Tačiau statymo vietos stygiaus nulemti apribojimai neturi įtakos orlaivio manevravimui žeme, nes tokioms paslaugoms nereikia didžiulės įrangos. Sprendimas dėl išimčių, apie kurį pranešė Kroatijos valdžios institucijos, toms paslaugoms netaikomas, todėl orlaivio manevravimo paslaugų teikėjų skaičius Tarptautiniame Zagrebo oro uoste nebus ribojamas.

(26)

Iš Komisijai pateiktos informacijos aiškėja, kad naujo terminalo statyba Tarptautiniame Zagrebo oro uoste prasidėjo 2013 m. gruodžio mėn. Tikimasi, kad pirmas naujojo terminalo statybos etapas bus baigtas 2016 m., o terminalas veikti pradės iki 2016 m. pabaigos. Naujajame terminale, kuriame bus galima aptarnauti 5 mln. keleivių per metus, veiks visiškai integruota bagažo sistema, bus naujas peronas, taip pat nauji riedėjimo takai ir tarnybiniai keliai. Kroatijos valdžios institucijos paaiškino, kad pastatytas ir veikti pradėjęs naujasis terminalas padės pašalinti esamus vietos ir talpos apribojimus. Todėl galima laikyti, kad terminalo statyba ir veikimas yra tinkamos apribojimų šalinimo priemonės pagal direktyvos 9 straipsnio 2 dalies b punktą.

(27)

Sprendime dėl išimčių, apie kurį pranešė Kroatijos valdžios institucijos, nustatytos išimtys galios tam tikrą laiką, t. y. dvejus metus. Todėl jos atitinka direktyvos 9 straipsnio 6 dalies reikalavimus.

(28)

Atsižvelgusi į minėtus faktus ir ypač į dabartinę padėtį Tarptautiniame Zagrebo oro uoste, į išimčių galiojimo objektyvias ribas bei trukmę ir į priemones, kurių imtasi esamiems apribojimams pašalinti, Komisija mano, kad pagal direktyvos 9 straipsnio 2 dalį nustatytos išimtys nedaro netinkamo poveikio šios direktyvos tikslams, neiškreipia antžeminių paslaugų teikėjų ir (arba) paslaugų saviteika užsiimančių oro uosto naudotojų konkurencijos ir nebus didesnės nei būtina.

(29)

Taip pat atsižvelgta į šiuos faktus: išimtyse numatyti apribojimai taikomi be diskriminacijos visiems (galimiems) antžeminių paslaugų teikėjams (išskyrus oro uosto antžeminių paslaugų skyrių) ir visiems paslaugų saviteika užsiimantiems oro uosto naudotojams; teisės teikti antžemines paslaugas Tarptautiniame Zagrebo oro uoste iki šiol neprašė joks antžeminių paslaugų teikėjas, nors prieiga trečiosios šalies teikėjams arba saviteikos teisė šiuo metu niekaip neribojamos; suinteresuotosios šalys sprendimui dėl išimčių neprieštaravo. Dėl užklausos apie viešųjų pirkimų procedūros galimybę Komisija primena, kad Kroatijos valdžios institucijos yra įsipareigojusios nedelsdamos laikytis visų šiuo atžvilgiu aktualių Sąjungos teisės taisyklių, įskaitant direktyvos 11 straipsnį.

(30)

Šis sprendimas nedaro įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 102 straipsniui, kuriuo uždraustas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

(31)

Todėl, atsižvelgiant į Komisijos atlikto tyrimo ir į konsultacijų su Kroatijos Respublika rezultatus, su Tarptautiniu Zagrebo oro uostu susijęs sprendimas dėl išimčių, kurį ta valstybė narė priėmė pagal direktyvos 9 straipsnio 1 dalies b ir d punktus ir apie kurį Komisijai pranešta 2014 m. rugsėjo 1 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d., turėtų būti patvirtintas.

(32)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka direktyvos 10 straipsnyje nurodyto patariamojo komiteto nuomonę,

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/54

(1)

Sprendimas ECB/2010/21 (1) nustato Europos Centrinio Banko (ECB) metinėms finansinėms ataskaitoms taikomas taisykles;

(2)

reikia išsamiau paaiškinti pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių vertinimo metodą;

(3)

priėmus sprendimus ECB/2014/40 (2) ir ECB/2014/45 (3), Sprendimą ECB/2010/21 reikia papildyti techniniais paaiškinimais;

(4)

taip pat reikalingi tam tikri techniniai Sprendimo ECB/2010/21 pakeitimai;

(5)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Sprendimą ECB/2010/21,

1.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1.   Jeigu I priede nenurodyta kitaip, balanso straipsniai vertinami einamaisiais rinkos kursais ir kainomis.

2.   Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai (išskyrus vertybinius popierius, klasifikuojamus kaip laikomus iki išpirkimo termino, neapyvartinius vertybinius popierius ir pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, apskaitomus amortizacijos sąnaudomis), taip pat finansinės priemonės, balansiniai ir nebalansiniai, metų pabaigoje perkainojami pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas.

3.   Aukso atveju neskiriami kainos ir valiutos perkainojimo skirtumai, tačiau bendras aukso perkainojimo skirtumas apskaitomas remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio kursą ketvirtinio perkainojimo dieną. Užsienio valiutos kurso atveju, įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius, atskirai perkainojama kiekviena užsienio valiuta. Taikant šį straipsnį, turimos SST, įskaitant paskirtąsias individualias užsienio valiutos pozicijas, kurios sudaro SST krepšelį, laikomos viena pozicija. Vertybinių popierių atveju atskirai perkainojama pagal kiekvieną kodą, t. y. tą patį ISIN numerį/rūšį, o įterptosios pasirinkimo galimybės vertinant neatskiriamos. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai arba vertybiniai popieriai, įtraukti į straipsnius „Kitas finansinis turtas“ arba „Kita“, laikomi atskira pozicija.

4.   Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino, laikomi atskira pozicija, vertinami amortizacijos sąnaudomis ir atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams ir pinigų politikos tikslais laikomiems vertybiniams popieriams, apskaitomiems amortizacijos sąnaudomis. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino, gali būti parduoti terminui nepasibaigus esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

2.

I priedas pakeičiamas šio sprendimo priede išdėstytu tekstu.

13.3.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 68/69

(1)

Gairės ECB/2010/20 (1) nustato nacionalinių centrinių bankų vykdomų operacijų apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartizavimo taisykles;

(2)

reikia išsamiau paaiškinti pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių vertinimo metodą;

(3)

priėmus Sprendimą ECB/2014/40 (2) ir Sprendimą ECB/2014/45 (3), Gaires ECB/2010/20 reikia papildyti techniniais paaiškinimais;

(4)

taip pat reikalingi tam tikri išsamesni techniniai Gairių ECB/2010/20 pakeitimai;

(5)

todėl Gairės ECB/2010/20 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos,

1.

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Balanso vertinimo taisyklės

1.   Jeigu IV priede nenurodyta kitaip, balansas vertinamas einamaisiais rinkos kursais ir kainomis.

2.   Auksas, užsienio valiutos priemonės, vertybiniai popieriai (išskyrus vertybinius popierius, klasifikuojamus kaip laikomus iki išpirkimo termino, neapyvartinius vertybinius popierius ir pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, apskaitomus amortizacijos sąnaudomis), taip pat finansinės priemonės, balansiniai ir nebalansiniai, perkainojami pagal vidutinius rinkos kursus ir kainas ketvirčio perkainojimo dieną. Tai nekliudo atskaitingiems subjektams vidiniais tikslais savo portfelius perkainoti dažniau su sąlyga, kad ketvirčio bėgyje balansų straipsnius jie parodo tik sandorio verte.

3.   Neskiriami aukso kainos ir valiutos perkainojimo skirtumai, tačiau bendras aukso perkainojimo skirtumas apskaitomas remiantis nustatyto aukso svorio vieneto kaina eurais, apskaičiuota pagal euro ir JAV dolerio keitimo kursą ketvirčio perkainojimo dieną. Užsienio valiutos kursas, įskaitant balansinius ir nebalansinius sandorius, atskirai perkainojamas kiekvienai užsienio valiutai. Taikant šį straipsnį, turimos SST, įskaitant paskirtąsias individualias užsienio valiutos pozicijas, kurios sudaro SST krepšelį, laikomos viena pozicija. Vertybiniai popieriai atskirai perkainojami pagal kiekvieną kodą, t. y. tą patį ISIN numerį/rūšį, o įterptosios pasirinkimo galimybės vertinant neatskiriamos. Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai arba vertybiniai popieriai, įtraukti į straipsnius „Kitas finansinis turtas“ arba „Kita“, laikomi atskira pozicija.

4.   Perkainojimo įrašai kito ketvirčio pabaigoje anuliuojami, išskyrus nerealizuotus nuostolius, kurie metų pabaigoje įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą; ketvirčio eigoje visi sandoriai ataskaitose parodomi sandorio kainomis ir kursais.

5.   Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino, laikomi atskira pozicija, vertinami amortizacijos sąnaudomis ir atsižvelgiant į vertės sumažėjimą. Tokia pat tvarka taikoma neapyvartiniams vertybiniams popieriams ir pinigų politikos tikslais laikomiems vertybiniams popieriams, apskaitomiems amortizacijos sąnaudomis. Vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip laikomi iki išpirkimo termino, gali būti parduoti terminui nepasibaigus esant bet kuriai iš šių aplinkybių:

2.

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Išleistų į apyvartą ir įsigytų vertybinių popierių premija arba nuolaida apskaičiuojama ir apskaitoje parodoma kaip palūkanų pajamų dalis bei amortizuojama per likusį sutartinį laikotarpį iki vertybinių popierių išpirkimo taikant tiesinį–linijinį metodą arba vidaus grąžos (internal rate of return, IRR) metodą. IRR metodas yra privalomas diskontinių vertybinių popierių atžvilgiu, kai nuo šių vertybinių popierių įsigijimo iki jų išpirkimo yra daugiau nei vieneri metai.“

3.

15 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, būsimieji sandoriai, palūkanų normos išankstiniai sandoriai, kitos palūkanų normos priemonės ir pasirinkimo sandoriai, išskyrus vertybinių popierių įterptąsias pasirinkimo galimybes, apskaitomi ir perkainojami atskirai pagal kiekvieną priemonę. Šios priemonės apskaitomos atskirai nuo balansinių straipsnių.“

4.

19 straipsnis pakeičiamas taip:

5.

22 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Kiekvienas pasirinkimo sandoris perkainojamas atskirai, išskyrus vertybinių popierių įterptąsias pasirinkimo galimybes. Nerealizuoti nuostoliai, įtraukti į pelno (nuostolio) ataskaitą, nekompensuojami paskesniais metais susidariusiu nerealizuotu prieaugiu. Nerealizuotas perkainojimo prieaugis kredituojamas į perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotų nuostolių viename pasirinkimo sandoryje ir nerealizuotų prieaugių kitame pasirinkimo sandoryje tarpusavio užskaitymas neleidžiamas.“

6.

II priedas papildomas šia apibrėžtimi:

„—    Pagrindinė sandorio šalis – juridinis asmuo, kuris užima sutarčių, kuriomis prekiaujama vienoje ar daugiau finansų rinkų, sandorio šalių tarpininko padėtį ir taip tampa pirkėju iš visų pardavėjų ir pardavėju visiems pirkėjams.“

7.

III priedo 2.2 punktas pakeičiamas taip:

8.

IV priedas pakeičiamas šių Gairių priede išdėstytu tekstu.