26.2.2015

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 55/9

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 193/14/COL

2014 m. gegužės 8 d.

dėl tam tikrų įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio pakeitimų, taikomų Islandijos duomenų centrų klientams (Islandija) [2015/305]

ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61 straipsnio 1 dalį ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolą (toliau – 3 protokolas), ypač į jo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 7 straipsnio 5 dalį, 13 ir 14 straipsnius,

PAPRAŠIUSI suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal tas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I. FAKTAI

1. PROCEDŪRA

(1)

2011 m. rugsėjo 2 d. (dok. Nr. 607650) Islandijos institucijos, siekdamos teisinio tikrumo, Institucijai pranešė apie įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM įstatymas) pakeitimus, darančius poveikį Islandijos duomenų centrų sektoriui. Kai apie tuos pakeitimus buvo pranešta Institucijai, jie jau buvo įsigalioję.

(2)

2011 m. gruodžio 21 d. raštu (dok. Nr. 610293) Institucija Islandijai pranešė svarstanti galimybę pagal 3 protokolo II dalies 11 straipsnį priimti įsakymą sustabdyti su PVM įstatymo pakeitimais, apie kuriuos pranešta, susijusios pagalbos teikimą ir paprašė Islandijos institucijų pateiti pastabas. Vėliau Islandijos institucijos pateikė savo pastabas ir pastebėjimus (dok. Nr. 622893, 632551 ir 638241).

(3)

2012 m. liepos 16 d. raštu (dok. Nr. 640476) Institucija paprašė pateikti papildomą informaciją apie PVM įstatymo pakeitimus ir jų įgyvendinimą. Islandijos institucijos į šį Institucijos prašymą atsakė 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu (dok. Nr. 646375). 2012 m. gruodžio 5 d. Islandijos institucijos pateikė raštą, kuriame apibendrino savo poziciją dėl PVM taisyklių, taikomų duomenų centrų paslaugoms ir serverių importui (dok. Nr. 655502) (2).

(4)	2013 m. sausio 16 d. sprendimu Nr. 3/13/COL Institucija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl tam tikrų įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio pakeitimų, taikomų Islandijos duomenų centrų klientams (toliau – Sprendimas Nr. 3/13/COL arba sprendimas pradėti procedūrą).

(5)

2013 m. sausio 24 d. raštu (dok. Nr. 660815) Islandijos institucijos Institucijai iš anksto pranešė apie siūlomus Islandijos PVM įstatymo pakeitimus. Šiais pakeitimais siekta panaikinti nuostatas, kurios, kaip preliminariai nustatyta Institucijos sprendime pradėti procedūrą, yra nesuderinama pagalba. 2013 m. vasario 7 d. raštu (dok. Nr. 661383) Institucija Islandijos institucijoms pranešė preliminariai įvertinusi, kad priemonės, apie kurias iš anksto pranešta, pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį nėra valstybės pagalba.

(6)

2013 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 3/13/COL buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Suinteresuotosioms šalims buvo duotas mėnuo pastaboms dėl Institucijos sprendimo pradėti procedūrą pateikti. Institucija gavo vienos suinteresuotosios šalies, t. y. Norvegijos IRT sektoriaus (IKT Norge AS), pastabas, kurios buvo pateiktos 2013 m. gegužės 27 d. e. raštu (dok. Nr. 678429) ir 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštu (dok. Nr. 680377).

(7)

Galiausiai 2013 m. rugpjūčio 15 d. raštu (dok. Nr. 680433), Islandijos institucijos pateikė informaciją ir paaiškinimus, kurių paprašyta Sprendime Nr. 3/13/COL, ir Institucijai oficialiai pranešė apie priemones, kurių imtasi siekiant panaikinti PVM įstatymo nuostatas, kurios, kaip preliminariai nustatyta, yra nesuderinama valstybės pagalba.

2. PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS

2.1. Bendroji informacija

(8)

Sprendime Nr. 3/13/COL Institucija įvertino tam tikrus Islandijos PVM įstatymo pakeitimus, darančius poveikį Islandijos duomenų centrų sektoriui. Šiuos pakeitimus Islandijos parlamentas patvirtino 2010 m. gruodžio 18 d. įstatymu Nr. 163/2010 (toliau – įstatymas Nr. 163/2010), kuris įsigaliojo 2011 m. gegužės 1 d. Įsigaliojus įstatymui Nr. 163/2010, padaryti tokie PVM įstatymo pakeitimai:

i)	PVM netaikymas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms;

ii)	PVM netaikymas mišrių paslaugų teikimui duomenų centrų klientams;

iii)	importuojamų serverių neapmokestinimas PVM.

(9)

Sprendimas pradėti oficialų tyrimą neapėmė pirmosios priemonės ir antrosios priemonės – tiek, kiek ta priemonė susijusi su mišriomis paslaugomis, kurios teikiamos kaip papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis. Šiuo atveju papildomomis vadinamos paslaugos, kurios yra neatsiejamai susijusios su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis ir nuo jų neatskiriamos, t. y. už jas negalima išrašyti atskiros sąskaitos faktūros ir jos yra būtinos elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms siūlyti ir teikti. Tai reiškia, kad paslaugos, už kurias sąskaitos faktūros išrašomos atskirai ir kurios gali būti atskirai teikiamos, kaip antai remonto, saugojimo, techninės priežiūros ir konsultavimo paslaugos, negali būti laikomos papildomomis paslaugomis. Į sprendimą pradėti oficialų tyrimą neįtrauktos priemonės toliau minimos tik aplinkybėms paaiškinti.

2.2. Teisinė sistema. Islandijos pridėtinės vertės mokesčio sistema

(10)

Pagal PVM įstatymo 1 straipsnį „pridėtinės vertės mokestis iždui mokamas už visus vidaus sandorius visais jų etapais, taip pat už prekių ir paslaugų importą, kaip nustatyta šiame įstatyme“. Be to, PVM įstatymo 2 straipsnyje nustatyta: „Mokestinė prievolė taikoma visoms prekėms (…) ir paslaugoms“. Pagal 3 straipsnį apmokestinamaisiais asmenimis laikomi „asmenys, kurie, versdamiesi profesine veikla, arba nepriklausomai parduoda arba tiekia prekes ar vertybes arba atlieka apmokestinamą darbą ar teikia apmokestinamą paslaugą“.

(11)

11 straipsnyje nustatyta: „Apmokestinamoji registruotos šalies apyvarta apima visą prekių ir vertybių pardavimą arba tiekimą už užmokestį, taip pat parduotą darbą ir paslaugas.“ Remiantis PVM įstatymo 12 straipsniu, sandoriai, susiję su tam tikromis prekėmis ir paslaugomis, į apmokestinamąją apyvartą neįtraukiami.

(12)

Pridėtinės vertės mokestis (PVM), taikomas importuojamoms prekėms, apskaičiuojamas pagal apmokestinamosios prekės muitinės kainą, kuri nustatoma pagal Muitinės įstatymo Nr. 88/2005 su pakeitimais nuostatas. PVM įstatymo 36 straipsnyje nustatytos tam tikros prekės, kurios, jas importuojant, neapmokestinamos PVM, kaip antai neapmuitinamos prekės, prekės, neapmokestinamos remiantis tarptautiniais susitarimais, tam tikri orlaiviai ir laivai, meno kūriniai, rašytinė medžiaga, be užmokesčio ir ne verslo tikslais siunčiama mokslo įstaigoms, bibliotekoms ir viešosioms įstaigoms, taip pat importuojamos prekės (išskyrus alkoholį ir tabako gaminius), kurių vertė neviršija nustatytos ribos.

(13)	Šiuo metu Islandijoje taikomas 25,5 % PVM tarifas, išskyrus tam tikras PVM įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išvardytas prekes ir paslaugas, kurioms taikomas lengvatinis 7 % tarifas.

2.3. Įstatymo Nr. 163/2010 pakeitimai, apie kuriuos pranešta dėl teisinio tikrumo

2.3.1. Bendroji informacija

(14)

Siekdamos teisinio tikrumo, Islandijos institucijos pranešė apie PVM įstatymo pakeitimus, susijusius su trimis skirtingomis priemonėmis, kurios jau buvo įdiegtos įstatymo Nr. 163/2010 4 ir 12 straipsniais: 1) PVM netaikymą sandoriams, susijusiems su nerezidentams elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis; 2) PVM netaikymą sandoriams, susijusiems su mišriomis Islandijos duomenų centrų nerezidentams teikiamomis paslaugomis, ir 3) nerezidentų importuojamų serverių ir panašios įrangos, skirtos naudoti Islandijos duomenų centruose, neapmokestinimą PVM (3).

2.3.2. PVM netaikymas elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms

(15)

Pagal PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalį:

„Apmokestinamoji apyvarta neapima:

1.	Eksportuojamų prekių, taip pat užsienyje atlikto darbo ir užsienyje suteiktų paslaugų. (…)

10.

Paslaugų pardavimo šalims, kurios nėra įsikūrusios šioje šalyje ir neturi joje verslo vietos, jeigu visomis šiomis paslaugomis naudojamasi užsienyje. (…) Paslaugų pardavimas šalims, kurios nėra įsikūrusios šioje šalyje ir neturi joje verslo vietos, tokiu pat būdu neįtraukiamas į apmokestinamąją apyvartą, net jei tokios paslaugos nėra visos naudojamos užsienyje, jeigu pirkėjas, jei jam būtų taikomas reikalavimas užregistruoti savo veiklą šioje šalyje, pridėtinės vertės mokestį už šių paslaugų pirkimą galėtų skaičiuoti kaip pirkimo mokesčio dalį, plg. su 15 ir 16 straipsniais. (…)“

(16)

Pradinis į PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo sritį patenkančių paslaugų sąrašas buvo pakeistas iš apmokestinamosios apyvartos pašalinant (4):

i)	„(…) duomenų apdorojimą ir informacijos perdavimą“ (5);

ii)

„elektroniniu būdu teikiamas paslaugas; šios paslaugos visada laikomos naudojamomis ten, kur yra šių paslaugų pirkėjo nuolatinė gyvenamoji vieta arba verslo vieta; tas pats taikoma ir mišrioms paslaugoms, kurias duomenų centrai parduoda užsienyje gyvenantiems ir nuolatinės verslo vietos šioje šalyje neturintiems pirkėjams“ (6).

(17)	Dėl šių pakeitimų duomenų centrų klientai nerezidentai elektroniniu būdu teikiamas paslaugas Islandijoje galėjo pirkti nemokėdami Islandijos PVM (7).

2.3.3. PVM netaikymas mišrių paslaugų teikimui duomenų centrų klientams

(18)

Įstatymu Nr. 163/2010 taip pat iš dalies pakeistas PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir nustatyta, kad mišrios paslaugos, duomenų centrų teikiamos užsienyje įsisteigusiems klientams, į apmokestinamąją apyvartą neįtraukiamos. Laikoma, kad šios paslaugos skirtos naudoti užsienyje, todėl neturi būti apmokestinamos Islandijos PVM.

(19)

Islandijos institucijos paaiškino, kad mišrios paslaugos yra neatsiejamai susijusios su duomenų centrų elektroniniu būdu teikiamų paslaugų teikimu ir nuo jo neatskiriamos, tačiau į šios sąvokos taikymo sritį nepatenka. Kaip pavyzdį Islandijos institucijos paminėjo prieglobos, priežiūros ir serverių aušinimo paslaugas. Tačiau kitaip nei elektroniniu būdu teikiamų paslaugų sąvoka, PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkte pateikiama mišrių paslaugų sąvoka taikomuose teisės aktuose, taisyklėse arba gairėse nėra aiškiai apibrėžta.

2.3.4. Importuojamų serverių neapmokestinimas PVM

(20)

Naujajame PVM įstatymo 42A straipsnyje nustatyta:

„serverių ir panašios įrangos importas neapmokestinamas PVM, jeigu savininkai yra nuolatiniai kitos EEE, ELPA valstybės narės arba Farerų Salų gyventojai ir Islandijoje neturi nuolatinės verslo vietos, kaip apibrėžta įstatymo Nr. 90/2003 dėl pajamų mokesčio 3 straipsnio 4 dalyje. Panaši įranga – tai įranga, sudaranti neatsiejamą serverių funkcionalumo dalį, kurią gali naudoti tik tikrasis serverio savininkas.“

Paaiškinta, kad praėjus dvejiems metams nuo šios nuostatos įsigaliojimo dienos ji bus peržiūrėta.

(21)

Pagal šią nuostatą serverių savininkų nerezidentų į Islandiją importuojami serveriai ir panaši įranga buvo neapmokestinama PVM, jeigu buvo įvykdomi visi šie papildomi reikalavimai (8):

—	serverio (-ų) ir panašios įrangos savininkas savo gyvenamojoje šalyje turėjo būti PVM apmokestinamasis asmuo,

—	serverio (-ų) ir panašios įrangos savininko apmokestinamąją veiklą būtų reikėję registruoti Islandijoje ir ji būtų apmokestinama šioje šalyje pagal PVM įstatymą, jeigu ši veikla būtų vykdoma Islandijoje,

—	serveriai ir panaši įranga į Islandiją turėjo būti importuota išimtinai naudojimui duomenų centre, su kuriuo dirba tos įrangos savininkas, ir turėjo būti įrengta tame centre,

—	serverius ir panašią įrangą turėjo išimtinai naudoti jos savininkas ir ji neturėjo būti naudojama jokioje kitoje duomenų centro veikloje,

—	serverių ir panašios įrangos funkcijos turėjo būti naudojamos užsienyje arba Islandijoje negyvenančių ir nuolatinės verslo vietos šioje šalyje neturinčių asmenų poreikiams.

(22)

Islandijos institucijos paaiškino, kad serveriui veikti būtina panaši įranga, be kita ko, gali būti kompiuteriai, laidai ir kiti elektroniniai įtaisai. Pagal 2011 m. birželio 29 d. finansų ministerijos Muitinės direktoriui pateiktas gaires (toliau – gairės) serveriai klasifikuojami tarifų pozicijoje 8471, o panaši įranga – tarifų pozicijoje 8517.

(23)

Islandijos institucijos paaiškino, kad serverių savininkai gali būti didelės kompiuterių įmonės, kurios pačios gamina serverius, ir mažesnės įmonės, kurios nusprendžia savo užsienyje įsigytus serverius laikyti Islandijoje. Taigi ši išimtis buvo taikyta įvairiais atvejais. Be to, Islandijos institucijos paaiškino, kad tuo atveju, jeigu duomenų centro kliento infrastruktūra, kaip antai biurai, mašinos ar įrenginiai yra Islandijos teritorijoje, tokio kliento verslo vieta (pagal įstatyme Nr. 90/2003 dėl pajamų mokesčio vartojamą terminiją – nuolatinė verslo vieta) greičiausiai bus laikoma Islandija (9). Tačiau, Islandijos institucijų nuomone, vykdomąja nuolatinėje verslo vietoje būtų laikoma tik didelių įmonių veikla, todėl joms būtų nustatytas ir įpareigojimas mokėti PVM ir pajamų mokestį Islandijoje (10).

(24)

Islandijos institucijų teigimu, šiais pakeitimais siekta užtikrinti, kad Islandijos duomenų centrų verslo aplinka apmokestinimo PVM požiūriu būtų panaši į jų ES veikiančių konkurentų aplinką. Be to, siekta didinti Islandijos duomenų centrų konkurencingumą ir skatinti naujovišką Islandijos energijos išteklių naudojimą duomenų centrų sektoriaus poreikiams. Islandijos institucijų teigimu, importuojamų serverių neapmokestinimas PVM yra būdingas Islandijos PVM sistemos bruožas, nes PVM įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė nustatytas importuojamas prekes neapmokestinti PVM. Islandijos institucijos taip pat įrodinėjo, kad daugumoje (o gal net ir visose) panašių PVM sistemų numatytos jų taikymo srities išimtys, kurios pagrįstos ekonominiais faktais ir aplinkybėmis ir atitinka mokesčių sistemos pobūdį ir bendrąją struktūrą.

2.4. Pagalbos gavėjai

(25)

Institucija nustatė tris galimų su priemonėmis, apie kurias pranešta, susijusios pagalbos gavėjų grupes:

a)	visi Islandijos duomenų centrų klientai, kurie yra įsisteigę užsienyje ir Islandijoje neturi nuolatinės buveinės;

b)	importuotojai, į Islandiją importuojantys naudoti duomenų centruose skirtus serverius ir panašią įrangą, ir

c)	netiesiogiai: Islandijoje įsteigti duomenų centrai.

2.5. Trukmė

(26)	PVM įstatymo pakeitimai įsigaliojo 2011 m. gegužės 1 d. Islandijos institucijos nepateikė jokios informacijos apie šių išimčių galiojimo trukmę. Tačiau nustatyta, kad 42A straipsnis praėjus dvejiems metams nuo jo įsigaliojimo dienos turi būti peržiūrėtas, t. y. iki 2013 m. gegužės mėn.

3. PAGRINDAS PRADĖTI OFICIALIĄ TYRIMO PROCEDŪRĄ

(27)	Sprendime Nr. 3/13/COL Institucija preliminariai įvertino, ar minėti Islandijos PVM įstatymo pakeitimai yra valstybės pagalba ir, jeigu taip, ar ta pagalba yra suderinama su EEE susitarimo nuostatomis dėl valstybės pagalbos.

(28)

Institucija padarė išvadą, kad pirmoji priemonė, t. y. PVM netaikymas apmokestinamiesiems klientams nerezidentams, perkantiems elektroniniu būdu iš Islandijos teikiamas paslaugas, derėjo su bendruoju Islandijos PVM sistemos ir visoje EEE taikomu mokesčių neutralumo principu. Taigi ši priemonė nebuvo valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje (11). Be to, manyta, kad tas pats taikoma ir mišrioms paslaugoms – tiek, kiek jos gali būti laikomos papildomos paslaugomis, teikiamomis kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis.

(29)

Tačiau, išankstine Institucijos nuomone, kitos dvi priemonės buvo susijusios su valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Sprendime Nr. 3/13/COL nustatyti tokie aspektai:

i)	dėl atleidimo nuo mokesčio buvo prarasta mokesčio pajamų, o tai prilygsta valstybės išteklių suteikimui. Islandijos valstybė dėl neapmokestinimo PVM pajamų prarado dėl abiejų priemonių, taigi jos abi yra susijusios su valstybės išteklių perdavimu;

ii)

šiomis priemonėmis Islandijos duomenų centrų klientams buvo suteiktas pranašumas, nes jie buvo atleisti nuo mokesčių, kurie paprastai turėtų būti mokami iš jų biudžeto. Be to, duomenų centrų klientų neapmokestinant paprastai taikomu PVM, šių klientų sąnaudos sumažėja, taigi šioms įmonėms galimybė dirbti su Islandijos duomenų centrais tampa patrauklesnė;

iii)

PVM netaikymas mišrioms paslaugoms ir importuojamų serverių neapmokestinimas PVM prima facie buvo atrankinės priemonės, nes jos buvo naudingos tik atrankinei įmonių grupei. Be to, neatrodė, kad šiomis dviem priemonėmis būtų pritaikoma Islandijos PVM sistemos pobūdžiui ir bendrai struktūrai būdinga bendroji schema. Priešingai, šie pakeitimai buvo priimti siekiant ekonominio ir politinio tikslo skatinti užsienio įmones pirkti Islandijoje duomenų centrų paslaugas, taigi didinti Islandijos duomenų centrų sektoriaus konkurencingumą. Šios aplinkybės, išankstine Institucijos nuomone, neatitiko vartotojų mokesčių sistemos logikos ir bendro pobūdžio;

iv)

galiausiai Institucija padarė išvadą, kad šios priemonės galėjo iškraipyti konkurenciją. Šios priemonės buvo sąmoningai nustatytos siekiant EEE ir kitų šalių klientus paskatinti pirkti Islandijoje duomenų centrų paslaugas. Kadangi tie klientai yra įmonės, savo atitinkamuose sektoriuose visoje EEE konkuruojantys su kitais subjektais, šios priemonės galėjo iškraipyti konkurenciją EEE ir padaryti poveikį EEE vidaus prekybai.

(30)

Be to, Institucija preliminariai padarė išvadą, kad EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ar 3 dalyje nustatytos leidžiančios nukrypti nuostatos aptariamai pagalbai netaikomos. Taigi atlikusi išankstinį vertinimą Institucija abejojo, kad serverių ir panašios įrangos, klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose, neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas sandoriams, susijusiems su mišrių paslaugų teikimu Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams, pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą galėtų būti laikomas suderinamu.

4. ISLANDIJOS INSTITUCIJŲ PASTABOS

(31)

Netrukus po sprendimo Nr. 3/13/COL priėmimo Islandijos institucijos Institucijai pranešė planuojančios pateikti įstatymo projektą, kuriuo būtų panaikintos, kaip preliminariai nustatyta, su nesuderinama valstybės pagalba susijusios nuostatos. Parlamentas šį įstatymo projektą priėmė 2013 m. kovo 13 d. ir jis nedelsiant įsigaliojo; plg. su įstatymu Nr. 24/2013. Naujajame įstatyme, be kita ko, buvo numatytas PVM įstatymo 43 straipsnio 3 dalies bendro pobūdžio pakeitimas, kuriuo taisyklės dėl PVM grąžinimo užsienio įmonėms buvo papildytos užsienio įmonių prekių importu. Islandijos institucijų teigimu, šis pakeitimas yra suderinamas su bendruoju PVM įstatymo tikslu, pagal kurį galutinį mokestį turėtų mokėti galutinis atitinkamų prekių ar paslaugų vartotojas.

(32)

Kaip matyti iš Muitinės direktorato pateiktos informacijos apie importo atvejus, kuriais pagal įstatymo Nr. 50/1988 42A straipsnį buvo taikyta serverių importui nustatyta PVM išimtis, ši išimtis buvo taikyta tik vienu atveju. Bendra PVM suma tuo atveju sudarė ISK 990 445. Muitinės direktoratas taip pat patvirtino, kad daugiau išimčių pagal minėtą nuostatą suteikta nebuvo (12).

(33)

Be to, Islandijos institucijos pateikė Mokesčių direktorato informaciją apie galimą veikiančių duomenų centrų mišrių paslaugų, kurios nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, pardavimą pagal įstatymo Nr. 163/2010 12 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Šioje lentelėje pateikiama Islandijoje registruotų duomenų centrų įmonių, t. y. subjektų, Islandijos statistikos tarnybos užregistruotų kategorijoje „atvinnugrein 63.11.0 Gagnavinnsla, hýsing og tengd starfsemi“ (duomenų apdorojimo, prieglobos ir susijusi veikla), 2011 m. gegužės 1 d.–2013 m. birželio 30 d. PVM apmokestinama apyvarta (13):

Įmonės pavadinimas	2011 m.	2012 m.	2013 m.
Verne Real Estate II hf.
PVM apmokestinama apyvarta	X	X	X
Apyvarta, kuriai taikytas nulinis PVM tarifas	X	X	X
Tölvuþjónustan SecureStore ehf.
PVM apmokestinama apyvarta	X	X	X
Apyvarta, kuriai taikytas nulinis PVM tarifas	X	X	X
Datacell ehf.
PVM apmokestinama apyvarta	X	X	X
Apyvarta, kuriai taikytas nulinis PVM tarifas	X	X	X
Videntifier Technologies ehf.
PVM apmokestinama apyvarta	X	X	X
Apyvarta, kuriai taikytas nulinis PVM tarifas	X	X	X
THOR Data Center ehf.
PVM apmokestinama apyvarta	X	X	X
Apyvarta, kuriai taikytas nulinis PVM tarifas	X	X	X

(34)	Islandijos institucijų teigimu, didžioji dalis apyvartos, kuriai taikytas nulinis PVM tarifas, greičiausiai yra paprastas eksportas. Tačiau iš lentelėje pateiktų skaičių konkrečiai nematyti, kokia PVM apmokestinamos apyvartos dalis gali būti susijusi su mišriomis paslaugomis.

(35)

Galiausiai Islandijos institucijos pabrėžė, kad aptariamų galimų pagalbos elementų suma, regis, būtų nereikšminga. Islandijos institucijų teigimu, jau panaikinto PVM įstatymo 42A straipsnio nuostatomis, pagal kurias importuojami serveriai neapmokestinami PVM, regis, pasinaudojo tik viena įmonė. Islandijos institucijos pripažino, jog negalima atmesti galimybės, kad kai kurios įmonės galėjo pasinaudoti jau panaikintos 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto dalies dėl mišrių paslaugų nuostatomis. Tačiau, Islandijos institucijų nuomone, netikslinga toliau stengtis patvirtinti, kad panaikinti įstatymo Nr. 163/2010 12 straipsnis ir 4 straipsnio b punkto dalis dėl mišrių paslaugų galėjo būti susiję su pagalbos elementais, nes, kaip parodyta lentelėje, aptariamos sumos yra nereikšmingos.

5. IKT NORGE AS PASTABOS

(36)

Institucija gavo vienos suinteresuotosios trečiosios šalies, t. y. IKT Norge AS, pastabas. Norvegijos IRT sektoriaus vardu IKT Norge pažymėjo, jog daryti išvadą, kad dėl importuojamų serverių neapmokestinimo įmonėms nerezidentėms, palyginti su Islandijos įmonėmis rezidentėmis, buvo suteikti ekonominiai pranašumai, nėra teisinga. IKT Norge teigimu, pranašumo nesuteikiama ir netaikant PVM duomenų centrų paslaugoms, jeigu tai susiję su apmokestinamąją veiklą vykdančiais klientais. Tačiau IKT Norge manė kad šiuo Islandijos įstatymo pakeitimu gali būti suteikiamas ekonominis pranašumas apmokestinamosios veiklos nevykdantiems klientams, kurie nėra Islandijos rezidentai.

(37)	IKT Norge teigimu, šiuo įstatymo pakeitimu buvo užtikrintas vienodas požiūris į įmones rezidentes ir nerezidentes ir tokia išimtis buvo veiksmingesnė ir tinkamesnė priemonė negu grąžinimo schema.

(38)

Be to, IKT Norge teigimu, sąlyga, pagal kurią išimtimi gali pasinaudoti tik įmonės, vykdančios tam tikros rūšies veiklą, dėl kurios jos Islandijoje būtų turėjusios teisę į mokesčio atskaitą, jeigu būtų šios šalies rezidentės, užtikrinama, kad įmonės nerezidentės, palyginti su tos pačios rūšies Islandijos įmonėmis rezidentėmis, niekada neturėtų galimybės sutaupyti. Todėl, IKT Norge nuomone, yra sunku įžvelgti, ar šiuo pakeitimu kuriam nors iš tariamų pagalbos gavėjų suteikiami ekonominiai pranašumai.

(39)

Dėl PVM netaikymo duomenų centrų klientams teikiamoms mišrioms paslaugoms IKT Norge sutinka su Islandijos institucijomis, kad yra sunku suskaidyti duomenų centro teikiamas paslaugas ir atskirai jas apmokestinti. IKT Norge teigimu, siekiant duomenų centrams visose šalyse užtikrinti vienodas pagrindines sąlygas, protingiausia būtų visas duomenų centro paslaugas priskirti eksportui, kartu nustatant pirkėjo prievolę sumokėti PVM už visas iš duomenų centro gautas paslaugas.

(40)

Galiausiai, IKT Norge nuomone, reikėtų atidžiau išnagrinėti, kaip pirkėjas yra vertinamas ES valstybėse narėse. Jeigu jose taikoma bendroji taisyklė, pagal kurią visas mokėjimas Islandijos duomenų centrui apmokestinamas kiekvieno pirkėjo šalyje, IKT Norge neįžvelgia jokio ekonominio pranašumo, kuris šiuo Islandijos pakeitimu būtų suteikiamas šiai grupei. Priešingai, tokiu atveju netaikant PVM būtų išvengiama šių klientų dvigubo apmokestinimo.

II. VERTINIMAS

1. VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMAS, KAIP APIBRĖŽTA EEE SUSITARIMO 61 STRAIPSNIO 1 DALYJE

(41)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus atvejus, kai šiame susitarime nustatyta kitaip, bet kokia EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš valstybės išteklių suteikta bet kokios formos pagalba, kuri iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, yra nesuderinama su šio susitarimo veikimu, kai ji daro įtaką susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.“

(42)

Tai reiškia, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos: priemonę i) skiria valstybė arba ji skiriama iš valstybės išteklių; ii) ja gavėjui suteikiamas ekonominis pranašumas; iii) ji yra atrankinio pobūdžio; iv) ji gali padaryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir gali iškraipyti konkurenciją (14).

(43)

Kituose skyriuose pagal šiuos kriterijus bus įvertinti Islandijos PVM įstatymo pakeitimai, kurie, kaip preliminariai nustatyta sprendime Nr. 3/13/COL, yra nesuderinama valstybės pagalba, t. y. i) serverių ir panašios įrangos, klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose, neapmokestinimas PVM ir ii) PVM netaikymas sandoriams, susijusiems su Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams teikiamomis mišriomis paslaugomis, tiek kiek tos paslaugos nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, ir todėl turi būti laikoma, kad jos suteikiamos Islandijoje.

1.1. Valstybės ištekliai

(44)

Pagalbos priemonė turi būti skirta valstybės arba iš valstybės išteklių. Atleidžiant nuo mokesčio prarandama pajamų iš to mokesčio, o tai prilygsta valstybės išteklių suteikimui (15). Dėl priemonių, nustatytų įsigaliojus įstatymui Nr. 163/2010, Islandijos valstybė prarado pajamų, nes nebuvo taikytas PVM.

1.2. Ekonominis pranašumas

(45)

Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ja įmonei turi būti suteikiamas pranašumas. Įmonės yra subjektai, vykdantys ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą ir finansavimo būdą (16). Ekonominė veikla – tai veikla, kurią sudaro prekių tiekimas ar paslaugų teikimas atitinkamoje rinkoje (17).

(46)	Šiomis priemonėmis tiesioginiams pagalbos gavėjams buvo suteiktas pranašumas, nes jie buvo atleisti nuo mokesčių (nuo PVM mokėjimo už paslaugų pirkimą ir serverių importą), kurie paprastai turėtų būti mokami iš jų biudžeto.

(47)

Kaip pažymėta Sprendime Nr. 3/13/COL, mokesčių mokėjimas yra veiklos sąnaudos, kurios patiriamos įmonei įprasta tvarka vykdant savo ekonominę veiklą, ir jas paprastai prisiima pati įmonė. Atleidimu nuo mokesčio arba mokesčio netaikymu reikalavimus atitinkančioms įmonėms suteikiamas pranašumas, nes jų veiklos sąnaudos yra mažesnės, palyginti su kitų panašioje faktinėje ir teisinėje padėtyje esančių įmonių sąnaudomis.

(48)	Kalbant apie paslaugas, kurios, kaip laikoma, teikiamos Islandijoje, nesant išimties, PVM būtų taikomas tokių paslaugų pirkėjui. Taigi netaikant PVM mišrias paslaugas perkantiems klientams iš esmės buvo suteiktas ekonominis pranašumas, nes atitinkamų paslaugų pirkimo kaina buvo mažesnė.

(49)

Kitų EEE valstybių ir Farerų Salų įmonės, į Islandiją importuojančios joms pačioms naudoti Islandijos duomenų centruose skirtus serverius ir panašią įrangą, ekonominį pranašumą įgijo dėl mažesnių sąnaudų į Islandiją importuojamai kompiuterinei įrangai, nes, kaip apibūdinta, buvo atleistos nuo Islandijos PVM mokėjimo. Įprastomis verslo sąlygomis PVM tokioms prekėms būtų buvęs taikomas jas įvežus į Islandijos muitų teritoriją. Taigi tokių į Islandiją importuotų serverių ir panašios įrangos savininkams buvo suteiktas ekonominis pranašumas kitų prekių importuotojų požiūriu.

(50)	Islandijoje esančių duomenų centrų klientus atleidžiant nuo PVM, tų klientų sąnaudos buvo sumažintos. Taigi galimybė dirbti su Islandijos duomenų centrais šioms įmonėms tapo patrauklesnė.

1.3. Atrankumas

(51)	Kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnyje, ji turi būti atrankinio pobūdžio, t. y. ja turi būti palaikomos „tam tikros įmonės arba tam tikrų prekių gamyba“.

(52)

Vertinant atrankumą reikia nustatyti, ar pagal konkrečią teisinę sistemą tam tikros įmonės ar prekės nacionaline priemone palaikomos labiau nei kitos, kurių faktinė ir teisinė padėtis, atsižvelgiant į ta sistema siekiamus tikslus, yra panaši (18). Valstybės pagalbos sąvoka neapima priemonių, pagal kurias diferencijuojamos įmonės ir kurios yra prima facie atrankinės, jeigu toks diferencijavimas atsiranda dėl sistemos, kuri taikoma toms įmonėms, pobūdžio ar bendros tvarkos (19).

(53)	Toliau Institucija įvertins, ar šie pakeitimai yra atrankinės priemonės ir, jeigu taip, ar jos atitinka Islandijos PVM sistemos logiką ir bendrą pobūdį.

1.3.1. Pakeitimai, apie kuriuos pranešta, prima facie, yra atrankinės priemonės

(54)	PVM netaikymas mišrioms paslaugoms buvo naudingas tik tam tikroms įmonių grupėms, t. y. Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams.

(55)	Užsienio klientams Islandijoje naudoti skirtų importuojamų serverių neapmokestinimas PVM taip pat buvo naudingas atrankinei įmonių grupei. Ši priemonė buvo taikoma tik užsienio įmonėms, į Islandiją importuojančioms savo pačių serverius, kurie buvo skirti naudoti Islandijos duomenų centruose.

(56)

Aplinkybės, jog įmonių, kurios gali teigti turinčios teisę naudotis priemone, yra daug, arba kad priemonė apima visą sektorių, nepakanka norint paneigti tos priemonės atrankinį pobūdį ir tuo remiantis atmesti galimybę, jog ta priemonė turi būti priskiriama valstybės pagalbai (20). Atrankinio priemonės pobūdžio negalima paneigti ir aplinkybe, jog taikant nagrinėjamą priemonę vadovaujamasi objektyviais horizontalaus taikymo kriterijais, nes tai tik gali parodyti, kad nagrinėjama pagalba patenka į pagalbos schemos taikymo sritį ir nėra individuali pagalba (21).

(57)

Institucija mano, kad nustatytų su PVM pakeitimais, apie kuriuos pranešta, susijusios pagalbos gavėjų ir visų įmonių, Islandijoje gaunančių paslaugas iš Islandijoje įsikūrusių įmonių arba importuojančių naudoti Islandijoje skirtas savo pačių prekes, teisinė ir faktinė padėtis yra vienoda. Kitoms įmonėms, kurios gauna paslaugas iš Islandijos įmonių arba importuoja savo pačių prekes, reikalingas jų verslo veiklai vykdyti, taikomos bendros PVM taisyklės. Institucija laikosi nuomonės, jog nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad įmonių pagalbos gavėjų teisinė ir faktinė padėtis buvo kitokia nei kitų PVM Islandijoje apmokestinamų įmonių. Todėl Institucija daro išvadą, kad pakeitimai, apie kuriuos pranešta, buvo atrankinio pobūdžio.

1.3.2. Schemos logika ir bendras pobūdis

(58)

Vis dėlto speciali arba atrankinė mokesčių priemonė gali būti pateisinama mokesčių sistemos logika (22). Priemonės, kuriomis siekiama tam tikro sektoriaus įmones iš dalies arba visiškai atleisti nuo mokesčių, paprastai taikomų pagal bendrąją sistemą, gali būti laikomos valstybės pagalba, jeigu tokio atleidimo negalima pagrįsti bendrosios mokesčių sistemos pobūdžiu ir logika (23). Institucija turi įvertinti, ar nevienodas požiūris į įmones, susijęs su pranašumais ar našta, kurią lemia aptariama mokesčių priemonė, atsiranda dėl taikomos bendrosios schemos pobūdžio arba bendros sistemos. Jeigu toks diferencijavimas pagrįstas kitokiais nei šios bendrosios schemos tikslais, aptariama priemonė iš esmės būtų laikoma atrankine.

(59)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, įrodyti, kad toks įmonių diferencijavimas yra pateisinamas aptariamos sistemos pobūdžiu ir bendra schema, turi tokį diferencijavimą nustačiusi ELPA valstybė (24). Institucija savo ruožtu turi apsvarstyti, ar mokesčių taisyklių pakeitimas atitinka pačiai mokesčių sistemai būdingus tikslus, ar juo siekiama kitų tikslų.

(60)

Pagal Islandijos institucijų pateiktą informaciją, pakeitimais, apie kuriuos pranešta, siekta Islandijos duomenų centrų sektoriuje pasiekti tokį lygį, kuris būtų panašus į ES duomenų centrų sektoriaus lygį. PVM netaikymu mišrioms paslaugoms ir importuojamų serverių neapmokestinimu PVM siekta į Islandiją, būtent į duomenų centrų sektorių, pritraukti judriojo ryšio (ir mokesčiams jautrių) paslaugų sektorių.

(61)	Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju bazinė mokesčių sistema, kuria remiantis turi būti išnagrinėta, ar tikslas, kurio siekiama pakeitimais, apie kuriuos pranešta, atitinka sistemos bendrą pobūdį ir logiką, yra Islandijos PVM sistema.

(62)

Kaip pažymėta Sprendime Nr. 3/13/COL, mišrių paslaugų sąvoka Islandijos teisės aktuose, taisyklėse ar gairėse nėra aiškiai apibrėžta. Sąvoka „mišrios paslaugos“ nėra galutinė ir nėra įmanoma nustatyti, ar visos Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams teikiamos mišrios paslaugos iš tikrųjų yra naudojamos ir jomis naudojamasi užsienyje. Kaip mišrių paslaugų pavyzdį Islandijos institucijos paminėjo priegloba, priežiūrą ir serverių aušinimą. Tačiau mišrių paslaugų sąvoka, regis, taip pat yra taikoma kitoms paslaugoms, kurios yra aiškiai suteikiamos Islandijoje ir todėl įprastomis aplinkybėmis turėtų būti apmokestinamos PVM, kaip antai techninės priežiūros ir saugojimo paslaugos.

(63)

Tiek, kiek mišrios paslaugos yra neatsiejamai susijusios su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis ir nuo jų neatskiriamos ir jos naudojamos bei jomis naudojamasi užsienyje, joms taikomi tokie pat mokesčių neutralumo sumetimai, kaip ir elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms (25). Taigi PVM netaikymas toms mišrioms paslaugoms, kurios šiuo požiūriu yra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, atitinka PVM sistemos pobūdį ir logiką.

(64)

Dėl mišrių paslaugų, kurių negalima laikyti naudojamomis užsienyje, Islandijos institucijos pažymėjo, kad tam tikros taisyklės dėl prekių ir paslaugų, kurios nėra įtraukiamos į apmokestinamąją apyvartą ir todėl atleidžiamos nuo PVM, nustatytos daugumoje panašių PVM sistemų. Taigi šiuo pakeitimu siekta užtikrinti, kad Islandijos duomenų centrų verslo aplinka apmokestinimo PVM požiūriu būtų panaši į atitinkamą jų ES veikiančių konkurentų aplinką.

(65)

Institucija mano, jog faktas, kad kitose PVM sistemose yra nustatytos tam tikros išimtys, pats savaime PVM netaikymo Islandijoje nepateisina. NET jei šia priemone siekiama kompensuoti nepalankias sąlygas, su kuriomis susiduria Islandijos duomenų centrų sektorius, tokia priemonė jokiu būdu negalėtų būti pateisinama tuo, kad ja siekiama pašalinti konkurencijos iškraipymus EEE duomenų centrų paslaugų rinkoje. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką aplinkybė, kai kuri nors EEE valstybė vienašališkomis priemonėmis siekia suderinti tam tikrame ūkio sektoriuje egzistuojančias konkurencijos sąlygas su vyraujančiomis kitose EEE valstybėse, nepanaikina tų priemonių pagalbos pobūdžio (26). Taigi tai, ar konkreti išimtis atitinka sistemos logiką, visų pirma turi būti vertinama atsižvelgiant į bazinę apmokestinimo sistemą, t. y. į Islandijos PVM sistemą (27).

(66)

Islandijos prekių gamybos palaikymas ar Islandijos įmonių konkurencijos sąlygų gerinimas, palyginti su kitose EEE valstybėse įsisteigusiais jų konkurentais, neatitinka bendro Islandijos PVM sistemos pobūdžio ir logikos. Iš esmės Islandijos PVM įstatyme nėra jokių nuostatų, kuriomis būtų siekiama Islandijos paslaugas ar prekes palaikyti labiau nei konkuruojančias užsienio paslaugas ar prekes. Nukrypimams nuo sistemos pateisinti negali būti remiamasi išorės politikos tikslu, kaip antai tikslu padidinti Islandijos duomenų centrų sektoriaus konkurencingumą ir skatinti naujovišką Islandijos energijos išteklių naudojimą, kuris nėra būdingas bazinei sistemai (28).

(67)	Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Institucija mano, kad PVM netaikymas toms mišrioms paslaugoms, kurios yra atskiriamos nuo elektroniniu būdu teikiamų paslaugų ir nėra neatsiejamai su jomis susijusios, negali būti laikomas atitinkančiu Islandijos PVM sistemos bendrą pobūdį ir logiką.

(68)

Dėl serverių importo Islandijos institucijos įrodinėjo, kad PVM įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė konkrečių importuojamų prekių neapmokestinti PVM ir todėl tam tikrų importuojamų prekių neapmokestinimas PVM yra būdingas PVM sistemai. Be to, jos įrodinėjo, kad tam tikros išimtys, kurios yra grindžiamos ekonominiais faktais ir atitinkamos šalies mokesčių sistemos pobūdžiu ir bendra struktūra, yra numatomos daugumoje PVM sistemų.

(69)

Institucija mano, kad 36 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys (autoriaus importuojami meno kūriniai, konkretūs literatūros kūriniai, gelbėjimo tikslams skirtos transporto priemonės, neapmuitinamos prekės ir t. t.) yra labai ribotos ir nebūtinai susijusios su ekonominės veiklos vykdymu. Priešingai, kalbant apie įmones, kurios turės naudos iš importuojamų serverių neapmokestinimo PVM, šis jų serverių importas yra būdingas jų ekonominei veiklai. Kaip pažymėta, pagal pagrindinę Islandijos PVM įstatymo taisyklę ekonominė veikla turėtų būti apmokestinama ir PVM iždui turi būti mokamas už visus vidaus sandorius visais jų etapais, taip pat už prekių ir paslaugų importą (29). Islandijos institucijos nenurodė jokių panašių konkretiems sektoriams skirtų Islandijos PVM įstatymo išimčių pavyzdžių, kuriais galėtų pagrįsti šiuos pakeitimus.

(70)

Islandijos institucijos taip pat rėmėsi principu, pagal kurį prekių perdavimas vien paslaugos teikimo tikslais nesikeičiant jų nuosavybės pobūdžiui yra tos paslaugos teikimo dalis, todėl neturi būti atskirai apmokestinamas PVM. Tačiau Islandijos institucijos nepaaiškino teisinio šio principo pagrindo ar to, kodėl reikėjo priimti konkrečią nuostatą dėl importuojamų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimo PVM, jeigu tokiam importui bet kuriuo atveju būtų taikomas šis principas.

(71)

Institucija nemano, kad importuojamų serverių neapmokestinimu PVM ir PVM netaikymu mišrioms paslaugoms siekiama atitinkamai pritaikyti Islandijos PVM sistemos pobūdžiui ir bendrai struktūrai būdingą bendrąją schemą. Priešingai, šie pakeitimai, regis, buvo priimti siekiant ekonominio ir politinio tikslo (30) skatinti užsienio įmones pirkti Islandijos duomenų centrų paslaugas ir taip didinti Islandijos duomenų centrų sektoriaus konkurencingumą (31). Institucijos nuomone, šios aplinkybės neatitinka vartotojų mokesčių sistemos logikos ir bendro pobūdžio (32).

(72)

Islandijos institucijos tvirtina, kad nagrinėjamomis priemonėmis Islandijos PVM sistemą bandoma suderinti su ES valstybių narių PVM sistemomis ir tokiu būdu šalies duomenų centrų sektoriui užtikrinti panašią į ES konkurencinę aplinką. Sprendime Nr. 3/13/COL Institucija Islandijos institucijų paprašė pateikti išsamesnę informaciją, kuri ne tik paremtų jų teiginius, kad naujieji PVM pakeitimai atspindi ES valstybių narių PVM sistemas, bet – ir tai daug svarbiau – ir įrodytų, kad šie pakeitimai atitinka Islandijos PVM sistemos logiką. Tačiau Islandijos institucijos nepateikė jokių pastabų ar papildomos informacijos šiuo klausimu.

(73)	Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Institucija mano, kad importuojamų serverių neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas mišrioms paslaugoms neatitinka Islandijos PVM sistemos logikos ir bendro pobūdžio.

1.4. Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

(74)	Galiausiai tam, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje, ji turi būti pajėgi iškraipyti konkurenciją ir daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

(75)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką vien faktas, kad priemonė sustiprina kurios nors įmonės padėtį, palyginti su kitomis EEE vidaus prekybos rinkoje konkuruojančiomis įmonėmis, laikomas pakankamu, kad būtų galima daryti išvadą, jog ši priemonė gali daryti poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir iškreipti konkurenciją tarp įmonių, įsisteigusių kitose EEE valstybėse (33).

(76)

Dvi nagrinėjamos priemonės buvo skirtos ne Islandijoje įsisteigusiems subjektams, įskaitant EEE subjektus. Jos naudotųsi šiomis priemonėmis, jeigu pirktų Islandijos duomenų centrų paslaugas. Savo ruožtu Islandijos duomenų centrai konkuruoja su panašių paslaugų EEE teikėjais. Be to, šios priemonės buvo sąmoningai nustatytos siekiant EEE ir kitų šalių klientus paskatinti pirkti Islandijos duomenų centrų paslaugas. Tie klientai yra įmonės, savo atitinkamuose sektoriuose visoje EEE konkuruojantys su kitais subjektais, taigi šios priemonės galėjo daryti poveikį EEE susitarimo susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai ir iškraipyti konkurenciją visoje EEE arba galėti ją iškraipyti.

1.5. Išvada dėl valstybės pagalbos buvimo

(77)

Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, Institucija daro išvadą, kad vertinamos priemonės, t. y. klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose skirtų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas su duomenų centrais susijusiems sandoriams, išskyrus papildomas paslaugas, teikiamas kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, yra valstybės pagalba, apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje. Taigi pagal minėtas sąlygas būtina apsvarstyti, ar šios priemonės gali būti laikomos suderinamomis su EEE susitarimo veikimu.

2. PROCEDŪRINIAI REIKALAVIMAI

(78)

Pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį „ELPA priežiūros institucijai turi būti pranešta, suteikiant jai pakankamai laiko pastaboms pateikti, apie bet kokius planus suteikti arba pakeisti pagalbą. (…) Susijusios valstybės netaikys pasiūlytų priemonių, kol nebus įvykdyta procedūra ir pasiektas galutinis sprendimas“.

(79)

Islandijos institucijos Institucijai apie šias pagalbos priemones nepranešė likus pakankamai laiko iki jų įgyvendinimo 2011 m. gegužės 1 d. Be to, Islandijos institucijos tas priemones įgyvendino prieš Institucijai priimant galutinį sprendimą. Todėl Institucija daro išvadą, kad Islandijos institucijos nepaisė savo įpareigojimų pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį. Taigi bet kokia suteikta pagalba yra neteisėta.

3. SUDERINAMUMO VERTINIMAS

(80)	Islandijos institucijos nepateikė jokių argumentų, kad pirmiau nurodyta su PVM priemonėmis susijusi pagalba galėtų būti laikoma suderinama valstybės pagalba.

(81)	Pagalbos priemonės, kurioms taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis, paprastai yra nesuderinamos su EEE susitarimo veikimu, nebent joms galėtų būti taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

(82)

61 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata aptariamai pagalbai netaikoma ir ja nesiekiama nė vieno iš šioje nuostatoje išvardytų tikslų. Šiam atvejui netaikomas ir EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a arba b punktas. Be to, Institucijai nebuvo pateikta jokios informacijos, iš kurios būtų matyti, kad pagalbos gavėjai įsikūrę regione, kuriam galėtų būti skiriama regioninė pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punkte. Šiuo atveju netaikoma ir EEE susitarimo 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

(83)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Institucija daro išvadą, kad klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose skirtų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas sandoriams, susijusiems su mišrių paslaugų teikimu Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams, kai tos paslaugos nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, nėra pagrįsti pagal EEE susitarimo valstybės pagalbos nuostatas.

4. TEISĖTI LŪKESČIAI IR TEISINIS TIKRUMAS

(84)

Kad užginčytų įsakymą grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, pagalbos gavėjai gali pasitelkti pagrindinius teisinius teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principus. Tačiau šie principai taikomi tik išimtinėmis aplinkybėmis ir turėti teisėtų lūkesčių, kad pagalba yra teisėta, įmonė paprastai gali tik tuo atveju, jeigu ji buvo suteikta laikantis pranešimo Institucijai (arba atitinkamai Europos Komisijai) apie pagalbą procedūros (34). Teisingumo Teismas yra ne kartą patvirtinęs šį principą: „Tokioje situacijoje kaip pagrindinėje byloje negalima teigti, kad egzistuoja išimtinė aplinkybė atsižvelgiant ir į teisinio tikrumo principą, nes Teismas iš esmės yra nusprendęs, kad kol Komisija nepriėmė pagalbą patvirtinančio sprendimo (…), gavėjas negali būti tikras dėl pagalbos teisėtumo, todėl negalima remtis nei teisėtų lūkesčių apsaugos, nei teisinio tikrumo principais.“ (35)

(85)

Iš esmės Teisingumo Teismo praktikoje yra nustatyta, jog teisėtais lūkesčiais, kad pagalba yra teisėta, galima remtis tik tuo atveju, jeigu pagalba buvo suteikta laikantis 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos (36), ir pastebima, kad apdairus verslininkas paprastai turėtų sugebėti nustatyti, ar tos tvarkos laikytasi (37).

(86)

Vis dėlto Teismas taip pat yra sutikęs, kad išimtinėmis aplinkybėmis pagalbos, kuri buvo suteikta neteisėtai, nes apie ją nebuvo pranešta, gavėjas gali remtis teisėtais lūkesčiais, kad pagalba yra teisėta, prieštaraudamas jos grąžinimui (38). Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad subjektas gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, jeigu pagrįstų lūkesčių jam suteikė kuri nors Bendrijos institucija (39). Institucija to nėra padariusi ir iš tiesų, iš Institucijos sprendimų, kuriais neleidžiama taikyti atrankinių fiskalinės pagalbos priemonių, turėjo būti aišku, kad apie PVM priemones, kuriomis palaikomos tam tikros įmonės ar įmonių grupės, turėjo būti pranešta Institucijai (40).

(87)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Institucija, atsižvelgdama į Teismo praktiką ir platų (EEE susitarimo) 61 ir (SESV) 107 straipsnių taikymą, nesutinka, kad argumentai, susiję su teisiniu tikrumu ar teisėtais lūkesčiais, šiuo atveju galėtų būti pagrįsti. Išvadą, kad tiriamos PVM priemonės gali būti susijusios su valstybės pagalba, buvo visą laiką galima aiškiai numatyti.

5. SUSIGRĄŽINIMAS

(88)

Pagalba buvo suteikta apie ją nepranešus Institucijai, taigi pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalis 1 straipsnio f punktą tai yra neteisėta pagalba. Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnį Institucija nusprendžia, kad neteisėta pagalba, kuri yra nesuderinama su valstybės pagalbos taisyklėmis, taikomomis pagal EEE susitarimą, turi būti susigrąžinta iš gavėjų.

(89)

Institucija laikosi nuomonės, kad nėra jokių bendrųjų principų, dėl kurių šiuo atveju nebūtų įmanoma grąžinti pagalbą. Pagal nusistovėjusią teismo praktiką neteisėtos pagalbos panaikinimas ją susigrąžinant yra logiška jos neteisėtumo nustatymo pasekmė. Taigi neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos susigrąžinimas siekiant atkurti anksčiau buvusią padėtį iš esmės negali būti laikomas neproporcingu su valstybės pagalba susijusiems EEE susitarimo tikslams.

(90)

Grąžindami pagalbą, gavėjai netenka turėto pranašumo konkurentų rinkoje atžvilgiu ir atkuriama iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis (41). Iš šios pagalbos grąžinimo funkcijos taip pat išplaukia, kad, išskyrus išimtines aplinkybes, Institucija paprastai neviršija savo diskrecijos, jei pareikalauja, kad atitinkama ELPA valstybė susigrąžintų suteikus neteisėtą pagalbą skirtas sumas, nes ji tik atkuria ankstesnę padėtį (42). Be to, atsižvelgiant į privalomą Institucijos pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolą vykdomos valstybės pagalbos kontrolės pobūdį, turėti teisėtų lūkesčių, kad pagalba yra teisėta, įmonės, kurioms ta pagalba suteikta, iš esmės gali tik tuo atveju, jeigu ji buvo suteikta laikantis to protokolo nuostatose numatytos tvarkos (43). Šiuo atveju nematyti jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių pagalbos gavėjai galėjo įgyti teisėtų lūkesčių.

(91)	Pagal Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 14 straipsnio 2 dalį ir 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL (44) 9 ir 11 straipsnius neteisėtai suteikta valstybės pagalba turėtų būti susigrąžinta sudėtinėmis palūkanomis.

(92)

Islandijos institucijos iki šiol pateikė nedaug informacijos apie pagalbos, suteiktos pagal įstatymo Nr. 163/2010 pakeitimus, sumą. Be to, jos nepateikė pakankamai informacijos apie galimų su šiomis priemonėmis susijusios pagalbos gavėjų skaičių ir tapatybę. Taigi Islandijos institucijų prašoma pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie suteiktos pagalbos sumą ir pagalbos gavėjus.

6. IŠVADA

(93)	Remdamasi minėtais sumetimais, Institucija daro išvadą, kad Islandijos institucijos, pažeisdamos 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį neteisėtai įgyvendino aptariamą pagalbą.

(94)

Pagal įstatymo Nr. 163/2010 nuostatas suteikta valstybės pagalba, t. y. klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose skirtų serverių ir panašios įrangos neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams teikiamoms mišrioms paslaugoms, kai tos paslaugos nėra papildomos paslaugos, teikiamos kartu su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis, dėl išdėstytų priežasčių yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu ir turėtų būti susigrąžinta nuo tos dienos, kurią ji buvo suteikta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įstatymo Nr. 163/2010 4 ir 12 straipsniais nustatytos priemonės, t. y. serverių ir panašios įrangos, klientų nerezidentų importuojamų naudoti Islandijos duomenų centruose, neapmokestinimas PVM ir PVM netaikymas mišrioms paslaugoms, kurios yra atskiriamos nuo Islandijos duomenų centrų klientams nerezidentams elektroniniu būdu teikiamų paslaugų ir nėra neatsiejamai su jomis susijusios, yra susijusios su valstybės pagalba, kuri yra nesuderinama su EEE susitarimo veikimu.

2 straipsnis

Islandijos institucijos imasi visų būtinų priemonių susigrąžinti iš pagalbos gavėjo (-ų) 1 straipsnyje nurodytą pagalbą, kuri jam (jiems) buvo neteisėtai teikiama laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. kovo 13 d.

3 straipsnis

Pagalba susigrąžinama nedelsiant ir bet kuriuo atveju per keturis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir laikantis nacionalinės teisės aktuose nustatytų procedūrų, jeigu pagal jas sprendimą galima įgyvendinti nedelsiant ir veiksmingai.

Į susigrąžintiną pagalbą įtraukiamos palūkanos ir sudėtinės palūkanos, skaičiuojamos nuo pagalbos suteikimo pagalbos gavėjui dienos iki jos susigrąžinimo dienos.

Palūkanos skaičiuojamos remiantis ELPA priežiūros institucijos sprendimo Nr. 195/04/COL (45) 9 straipsniu.

4 straipsnis

Iki 2014 m. liepos 8 d. Islandija Institucijai praneša visą sumą (pagrindinę ir susigrąžinimo palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš pagalbos gavėjo (-ų), ir priemones, kurių planuojama imtis arba imtasi pagalbai susigrąžinti.

Iki 2014 m. rugsėjo 8 d. Islandija turi būti įvykdžiusi Institucijos sprendimą ir visiškai susigrąžinusi pagalbą.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijai.

6 straipsnis

Šis sprendimas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 8 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Oda Helen SLETNES

Pirmininkė

Frank J. BÜCHEL

Kolegijos narys

(1) 2013 m. sausio 16 d. ELPA Priežiūros institucijos sprendimas Nr. 3/13/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl tam tikrų įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio pakeitimų, taikomų Islandijos duomenų centrų klientams, paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 111, 2013 4 18, p. 5), ir jo EEE priede Nr. 23, 2013 4 18, p. 1.

(2) Dėl išsamesnės informacijos apie susirašinėjimą žr. Institucijos sprendimo Nr. 3/13/COL 1–6 dalis.

(3) Šiame pranešime Islandijos institucijos visas tris priemones pavadino PVM išimtimis. Tačiau Institucija mano, kad, vadovaujantis PVM sistemos logika, priemones, susijusias su elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis ir mišriomis paslaugomis, verčiau reikėtų vadinti paslaugomis, kurioms taikomas nulinis PVM tarifas, nes tų paslaugų tiekėjai, kiek supranta Institucija, turi teisę atskaityti pirkimo PVM, sumokėtą už pirkimus, susijusius su konkrečių paslaugų teikimu.

(4) Plg. su įstatymo Nr. 163/2010 4 straipsniu.

(5) PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto c papunktis.

(6) PVM įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 10 punkto d papunktis. Islandijos institucijos paaiškino, kad sąvoka „kompiuterinės paslaugos“ apima tik nedidelę elektroniniu būdu teikiamų paslaugų dalį ir šiuo pakeitimu siekta išplėsti šios išimties taikymo sritį, į ją įtraukiant daugiau elektroniniu būdu teikiamų paslaugų.

(7) Pagal Islandijos institucijų pateiktą oficialią apibrėžtį elektroniniu būdu teikiamų paslaugų sąvoka „apima internetu arba kitu tinklu automatiškai ir žmogui minimaliai įsikišant teikiamą paslaugą, kai tokiai paslaugai teikti būtina naudoti informacines technologijas“.

(8) Žr. PVM įstatymo 42A straipsnį.

(9) Šiuo klausimu vienas Islandijos duomenų centrų sektoriaus atstovas buvo pateikęs pasiūlymą pakeisti Pajamų mokesčio įstatymą ir nustatyti, kad nerezidentų valdomų importuotų serverių įrengimas Islandijos duomenų centruose nebūtų laikomas veikla, vykdoma nuolatinėje verslo vietoje Islandijoje. Tačiau Parlamentas šio pasiūlymo nepriėmė.

(10) Žr. Islandijos institucijų 2011 m. balandžio 5 d. e. rašte pateiktus pavyzdžius (p. 5): jeigu kurios nors ES valstybės narės tinklo serverių įmonė savo serverius laiko Islandijoje įsikūrusioje duomenų centro įmonėje ir iš Islandijos duomenų centro perka duomenų saugojimo paslaugas, bus laikoma, kad tokios įmonės nuolatinė verslo vieta yra Islandija, taigi pagal galiojančias taisykles ji bus apmokestinama PVM (plg. su PVM įstatymo 42A straipsniu). Tačiau kurios nors ES valstybės narės apskaitos įmonė, kurios pagrindinė veikla nesusijusi su duomenų priegloba serveriuose, nebus laikoma turinčia nuolatinę verslo vietą Islandijoje, net jei duomenų saugojimo tikslais perkeltų savo serverius į kurį nors Islandijos duomenų centrą.

(11) Dėl išsamesnio įvertinimo žr. Institucijos sprendimo Nr. 3/13/COL 50 dalį.

(12) Žr. 2012 m. gruodžio 14 d. Muitinės direktorato raštą.

(13) Visos sumos nurodytos ISK.

(14) Pagal nusistovėjusią teismo praktiką tam, kad priemonė būtų pripažinta pagalba, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos, žr. 1990 m. kovo 21 d. Sprendimą Belgija prieš Komisiją („Tubemeuse“),C-142/87, Rink. p. I-959.

(15) Žr. Institucijos Gairių dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo verslo apmokestinimui 3 punkto 3 papunktį, 1987 m. spalio 14 d. Sprendimą Vokietija prieš Komisiją, 248/84, Rink. p. 4013, ir 1999 m. gegužės 20 d. Sprendimo Norvegijos Karalystė prieš ELPA priežiūros instituciją, E-6/98, ELPA teismo rinkinys, 34 punktą.

(16) 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner ir Elser prieš Macroton, C-41/90, Rink. p. I-1979, 21–23 punktai ir 2008 m. vasario 21 d. Sprendimo Private Barnehagers Landsforbund prieš ELPA priežiūros instituciją, E-5/07, ELPA teismo rinkinys, p. 61, 78 punktas.

(17) 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Ministero dell'Economica e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze SpA, C-222/04, Rink. p. I-289, 108 punktas.

(18) 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija prieš Gibraltaro Vyriausybę ir Jungtinę Karalystę, C-106/09 P ir C-107/9 P, Rink. p. I-11113, 75 punktas.

(19) Ibid, 145 punktas.

(20) 1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3671, 32 punktas, 2001 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Adria-Wien Pipeline ir Wietersdorfer & Peggauer Zementwerke, C-143/99, Rink. p. I-8365, 48 punktas ir 2003 m. vasario 13 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-409/00, Rink. p. I-1487, 48 punktas.

(21) Žr. 2003 m. vasario 13 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-409/00, Rink. p. I-1487, 49 punktą.

(22) 1999 m. gegužės 20 d. Sprendimo Norvegija prieš ELPA priežiūros instituciją, E-6/98, ELPA teismo rinkinys, p. 76, 38 punktas, 2005 m. liepos 21 d. Sprendimo Fesil ir Finnfjord, PIL ir kiti bei Norvegija prieš ELPA priežiūros instituciją, E-5/04, E-6/04 ir E-7/04, ELPA teismo rinkinys, p. 117, 84–85 punktai, 2002 m. kovo 6 d. Sprendimo Territorio Histórico de Alava ir kiti prieš Komisiją, T-127/99, T-129/99 ir T-148/99, Rink. p. II-1275, 163 punktas, 2001 m. lapkričio 8 d. Sprendimo Adria-Wien Pipeline, C-143/99, Rink. p. I-8365, 42 punktas, 2004 m. liepos 1 d. Sprendimo Salzgitter prieš Komisiją, T-308/00, Rink. p. II-1933, 42 punktas, 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Wolfgang Heiser, C-172/03, Rink. p. I-1627, 43 punktas ir 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Komisija prieš Nyderlandus, C-279/08 P, Rink. p. I-7671, 62 punktas.

(23) Minėto sprendimo Norvegija prieš ELPA priežiūros instituciją, E-6/98, 38 punktas, minėto sprendimo Fesil ir Finnfjord, PIL ir kiti bei Norvegija prieš ELPA priežiūros instituciją, E-5/04, E-6/04 ir E-7/04, 76–89 punktai, 1974 m. liepos 2 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, 173/73, Rink. p. 709, 16 punktas.

(24) Minėto sprendimo Norvegija prieš ELPA priežiūros instituciją, E-6/98, 67 punktas, 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Nyderlandai prieš Komisiją, C-159/01, Rink. p. I-4461, 43 punktas, minėto sprendimo Komisija ir Ispanija prieš Gibraltaro Vyriausybę ir Jungtinę Karalystę, C-106/09 P ir C-107/9 P, 146 punktas.

(25) Žr. Institucijos sprendimo Nr. 3/13/COL 50–51 dalis.

(26) 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-372/97, Rink. p. I-3679, 67 punktas ir 2005 m. kovo 3 d. Sprendimo Heiser, C-172/03, Rink. p. I-1627, 54 punktas.

(27) Žr. 2012 m. kovo 7 d. Sprendimo RENV British Aggregates Association prieš Komisiją, T-210/02, Rink. p. II-0000, 49–50 punktus ir 2011 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Komisija ir Ispanija prieš Gibraltaro Vyriausybę ir Jungtinę Karalystę, C-106/09 P ir C-107/9, Rink. p. I-11113, 75 ir 90 punktus.

(28) Žr. 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Paint Graphos ir kiti, C-78/08–C-80/09, Rink. p. I-7611, 70 punktą.

(29) Žr. įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio 1 straipsnį.

(30) 2011 m. rugsėjo 2 d. pranešimo raštas.

(31) Žr. 2012 m. kovo 30 d. Sprendimo Lichtenšteino Kunigaikštystė ir VTM Fundmanagement prieš ELPA priežiūros instituciją, E-17/10 ir E-6/11, ELPA teismo rinkinys, p. 117, 76 punktą.

(32) Dėl panašių argumentų žr. 2003 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimo 2003/515/EB Dėl Nyderlandų įgyvendintos valstybės pagalbos schemos tarptautinei finansavimo veiklai (OL L 180, 2003 7 18, p. 52) 95 dalį.

(33) 1999 m. gegužės 20 d. Sprendimo Norvegijos Vyriausybė prieš ELPA priežiūros instituciją, E-6/98, ELPA teismo rinkinys, p. 76, 59 punktas, 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Philip Morris prieš Komisiją, 730/79, Rink. p. 2671, 11 punktas.

(34) 1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-5/89, Rink. p. I-3437, 14 punktas, 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-169/95, Rink. p. I-135, 51 punktas, 1997 m. kovo 20 d. Sprendimo Land Rheinland-Pfalz prieš Alcan Deutschland GmbH, C-24/95, Rink. p. I-1591, 25 punktas.

(35) 2010 m. kovo 11 d. Sprendimo Centre d'Exportation du Livre Français (CELF), Ministre de la Culture et de la Communication prieš Société Internationale de Diffusion et d'Édition, C-1/09, Rink. p. I-02099, 53 punktas. Taip pat žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-91/01, Rink. p. I-4355, 66 ir 67 punktus.

(36) 1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-5/89, Rink. p. I-3437, 14 punktas ir 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Regione Autónoma della Sardegna prieš Komisiją, T-171/02, Rink. p. II-2123, 64 punktas.

(37) 1990 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-5/89, Rink. p. I-3437, 14 punktas, 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-169/95, Rink. p. I-135, 51 punktas.

(38) 2004 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Demesa ir Territorio Histórico de Álava prieš Komisiją, C-183/02 P ir C-187/02 P, Rink. p. I-10609, 51 punktas.

(39) 2000 m. sausio 18 d. Sprendimas Mehibas Dordstelaan prieš Komisiją, T-290/97, Rink. p. II-15 ir 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Belgija ir Forum 187 ASBL prieš Komisiją, C-182/03 ir C-217/03, Rink. p. I-05479, 147 punktas.

(40) Žr. 1995 m. spalio 31 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 106/95/COL dėl atleidimo nuo bazinio stiklo taros mokesčio (OL L 124, 1996 5 23, p. 30, ir EEE priedas Nr. 23, 1996 5 23, p. 75), 1997 m. gegužės 14 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 145/97/COL dėl tinkamų priemonių, susijusių su pagal regionus diferencijuojamais socialinio draudimo mokesčiais, ir 2010 m. kovo 24 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimą Nr. 97/10/COL dėl savidraudos bendrovių apmokestinimo pagal Lichtenšteino mokesčių įstatymą (OL L 261, 2012 9 27, p. 1, ir EEE priedas Nr. 53, 2012 9 27, p. 1).

(41) Žr. 2012 m. kovo 30 d. Sprendimo Lichtenšteino Kunigaikštystė ir VTM Fundmanagement prieš ELPA priežiūros instituciją, E-17/10 ir E-6/11, ELPA teismo rinkinys, p. 117, 141–142 punktus.

(42) 1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3671, 66 punktas ir 2002 m. kovo 7 d. Sprendimo Italija prieš Komisiją, C-310/99, Rink. p. I-2289, 99 punktas.

(43) 1997 m. sausio 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, C-169/95, Rink. p. I-135, 51 punktas.

(44) Su pakeitimais, padarytais 2008 m. gruodžio 17 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimu Nr. 789/08/COL, kuriuo keičiamas Kolegijos sprendimas Nr. 195/04/COL dėl įgyvendinimo nuostatų, nurodytų ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje dėl standartinių pranešimo apie pagalbą formų (OL L 340, 2010 12 22, p. 1, ir EEE priedas Nr. 72, 2010 12 22, p. 1).

(45) Su pakeitimais, padarytais ELPA priežiūros institucijos sprendimu Nr. 789/08/COL.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 55

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	58 tomas 2015m. vasario 26d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2015 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/301, kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Weißlacker/Allgäuer Weißlacker (SKVN)]	1
	*	2015 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/302, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos ( 1 )	2
	*	2015 m. vasario 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/303, kuriuo iš dalies keičiamos įgyvendinimo reglamentų (ES) Nr. 947/2014 ir (ES) Nr. 948/2014 nuostatos dėl paskutinės sviesto ir nugriebto pieno miltelių privačiojo sandėliavimo pagalbos paraiškų teikimo dienos	4
		2015 m. vasario 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/304, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	6

Nuoroda	Pavadinimas
B.1. (V1.2)	Tarifų duomenų, taikomų tarptautiniam ir užsienio pardavimui, generavimas kompiuteriu ir keitimasis tais duomenimis. NRB bilietai
B.2. (V1.2)	Tarifų duomenų, taikomų tarptautiniam ir užsienio pardavimui, generavimas kompiuteriu ir keitimasis tais duomenimis. Integruoto rezervavimo bilietai (IRB)
B.3. (V1.2)	Tarifų duomenų, taikomų tarptautiniam ir užsienio pardavimui, generavimas kompiuteriu ir keitimasis tais duomenimis. Ypatingi pasiūlymai
B.4. (V1.2)	EDIFACT pranešimų, naudojamų keičiantis tvarkaraščių duomenimis, diegimo vadovas
B.5. (V1.2)	Elektroninis sėdimųjų vietų ir (arba) gultų rezervavimas ir kelionės dokumentų gamyba elektroniniu būdu. Keitimasis pranešimais
B.6. (V1.2)	Elektroninis sėdimųjų vietų ir (arba) gultų rezervavimas ir transporto dokumentų gamyba elektroniniu būdu (RCT2 standartai)
B.7. (V1.2)	Tarptautinis geležinkelio bilietas, spausdinamas namuose
B.8. (V1.2)	Geležinkelių transporto paslaugų grandinėje dalyvaujančių geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų įmonių žymėjimas standartiniais skaitiniais kodais
B.9. (V1.2)	Vietovių žymėjimas standartiniais skaitiniais kodais
B.10 (V1.2)	Elektroninis riboto judumo asmenų aptarnavimo paslaugų rezervavimas. Keitimasis pranešimais
B.30. (V1.2)	Pranešimų ir duomenų rinkinių, reikalingų geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų ryšiui pagal TAP TSS, katalogas
B.50. (V1.0)	Tvarkaraščio taikymo vadovas
B.51. (V1.0)	Tarifų taikymo vadovas
B.52. (V1.0)	Rezervavimo taikymo vadovas
B.53. (V1.0)	Tiesioginio vykdymo taikymo vadovas
B.54. (V1.0)	Netiesioginio vykdymo taikymo vadovas
B.55. (V1.0)	Riboto judumo asmenų aptarnavimo taikymo vadovas
B.56. (V1.0)	Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų keitimosi informacija taikymo vadovas“

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	EG	169,3
	IL	81,7
	MA	89,2
	TR	114,9
	ZZ	113,8
0707 00 05	TR	186,4
0707 00 05	ZZ	186,4
0709 93 10	MA	132,3
	TR	216,1
	ZZ	174,2
0805 10 20	EG	50,5
	IL	75,8
	MA	49,8
	TN	50,1
	TR	68,1
	ZZ	58,9
0805 20 10	IL	138,1
	MA	98,5
	ZZ	118,3
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	EG	80,3
	IL	157,0
	JM	118,2
	MA	101,0
	TR	83,9
	US	137,0
	ZZ	112,9
0805 50 10	EG	41,5
	TR	59,1
	ZZ	50,3
0808 10 80	BR	69,3
	CL	94,7
	MK	27,7
	US	198,7
	ZZ	97,6
0808 30 90	CL	170,0
	CN	99,9
	US	122,7
	ZA	107,4
	ZZ	125,0

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2014 m. gegužės 8 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 193/14/COL dėl tam tikrų įstatymo Nr. 50/1988 dėl pridėtinės vertės mokesčio pakeitimų, taikomų Islandijos duomenų centrų klientams (Islandija) [2015/305]	9


	(1) Tekstas svarbus EEE