ISSN 1977-0723 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
58 tomas |
Turinys |
|
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai |
Puslapis |
|
|
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI |
|
|
* |
||
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
||
|
|
SPRENDIMAI |
|
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/1 |
Informacija dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava, pasirašymo Sąjungos vardu ir laikino taikymo
2015 m. sausio 15 d. Europos Sąjunga ir Norvegijos Karalystė pasirašė Susitarimą dėl abipusės galimybės žvejoti Skagerako sąsiauryje laivams, plaukiojantiems su Danijos, Norvegijos ir Švedijos vėliava (1).
Atitinkamai, pagal to susitarimo 9 straipsnį, jis laikinai taikomas nuo 2015 m. sausio 15 d.
(1) OL L 224, 2014 7 30, p. 3.
REGLAMENTAI
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/2 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/108
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 36/2012; |
(2) |
2014 m. lapkričio 13 d. sprendimais bylose T-653/11, T-654/11 ir T-43/12 Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Tarybos sprendimą įtraukti Aiman Jaber, Khaled Kaddour, Mohammed Hamcho ir Hamcho International į Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą; |
(3) |
Aiman Jaber, Khaled Kaddour, Mohammed Hamcho ir Hamcho International turėtų būti vėl įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą remiantis naujais motyvų pareiškimais; |
(4) |
todėl Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. RINKĒVIČS
PRIEDAS
Toliau išvardyti asmenys ir subjektas įtraukiami į Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priede pateiktą asmenų ir subjektų sąrašą.
I. 14 STRAIPSNYJE IR 15 STRAIPSNIO 1 DALIES a PUNKTE NURODYTŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ, SUBJEKTŲ AR ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS
A. ASMENYS
|
Vardas, pavardė |
Identifikavimo informacija |
Priežastys |
Įtraukimo į sąrašą data |
18. |
Mohammed ( ) Hamcho ( ) |
Gimęs 1966 m. gegužės 20 d. Paso Nr. 002954347 |
Žinomas Sirijos verslininkas, Hamcho International savininkas, pagrindiniams Sirijos režimo asmenims, įskaitant Prezidentą Bashar al-Assad ir Maher al-Assad artimas asmuo. Ekonomikos ministro Khodr Orfali paskyrimu nuo 2014 m. kovo mėn. užima Dvišalių verslo tarybų pirmininko, atsakingo už Kiniją, pareigas. Mohammed Hamcho gauna naudos iš Sirijos režimo bei teikia jam paramą ir yra siejamas su asmenimis, kurie gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
28. |
Khalid ( ) (dar žinomas kaip Khaled) Qaddur ( ) (dar žinomas kaip Qadour, Qaddour, Kaddour) |
|
Žinomas Sirijos verslininkas, vienam iš pagrindinių Sirijos režimo asmenų Maher al-Assad artimas asmuo. Khalid Qaddur gauna naudos iš Sirijos režimo bei teikia jam paramą ir yra siejamas su asmeniu, kuris gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
33. |
Ayman ( ) Jabir ( ) (dar žinomas kaip Aiman Jaber) |
Gimęs Latakijoje |
Žinomas Sirijos verslininkas, pagrindiniams Sirijos režimo asmenims, pavyzdžiui, Maher al-Assad ir Rami Makhlouf, artimas asmuo. Jis taip pat teikė paramą režimui sudarydamas palankesnes sąlygas į Siriją importuoti naftą iš Overseas Petroleum Trading per savo bendrovę El Jazireh. Ayman Jabir gauna naudos iš režimo bei teikia jam paramą ir yra siejamas su asmenimis, kurie gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
B. SUBJEKTAI
|
Pavadinimas |
Identifikavimo informacija |
Priežastys |
Įtraukimo į sąrašą data |
|||||||
3. |
Hamcho International (dar žinoma kaip Hamsho International Group) |
|
Hamcho International yra didelė Sirijos kontroliuojančioji bendrovė, nuosavybės teise priklausanti Mohammed Hamcho. Hamcho International gauna naudos iš režimo bei teikia jam paramą ir yra siejama su asmeniu, kuris gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/4 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/109
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 560/2005, nustatantis tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2005 m. balandžio 12 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 560/2005, nustatantį tam tikras konkrečias ribojančias priemones, taikytinas tam tikriems asmenims ir subjektams atsižvelgiant į padėtį Dramblio Kaulo Krante (1), ypač į jo 11a straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
2005 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 560/2005; |
(2) |
pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1572 (2004) dėl Dramblio Kaulo Kranto įsteigtas Sankcijų komitetas 2014 m. lapkričio 20 d. išbraukė vieną asmenį iš asmenų, kuriems taikomos tos rezoliucijos 9–12 punktuose išdėstytos priemonės, sąrašo; |
(3) |
todėl Reglamento (EB) Nr. 560/2005 I priede pateiktas asmenų, kuriems taikomos ribojančios priemonės, sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 560/2005 I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nustatyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. DŪKLAVS
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 560/2005 I priedo įrašas, susijęs su toliau nurodytu asmeniu, išbraukiamas:
Alcide DJÉDJÉ
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/6 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/110
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno nustatomas galutinis antidempingo muitas ir baigiamas tam tikrų Ukrainos kilmės suvirintų vamzdžių ir vamzdelių iš geležies arba nelegiruotojo plieno importo tyrimas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 2 ir 5 dalis,
kadangi:
A. PROCEDŪRA
1. Galiojančios priemonės
(1) |
Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – ankstesnis tyrimas), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1256/2008 (2) tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Rusijos, Tailando ir Ukrainos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7306 30 41, ex 7306 30 49, ex 7306 30 72 ir ex 7306 30 77, nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinės antidempingo priemonės). Nustatytos priemonės – 10,1–90,6 % ad valorem muitas. |
2. Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą
(2) |
Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių galutinių antidempingo priemonių galiojimo terminą (3), 2013 m. rugsėjo 18 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė Europos Sąjungos suvirintų plieno vamzdžių pramonės interesus ginantis komitetas (toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį visų Sąjungoje pagaminamų suvirintų vamzdžių ir vamzdelių (šiuo atveju daugiau nei 25 %), vardu. |
(3) |
Prašymas pagrįstas tuo, kad nustojus galioti priemonėms dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų. |
3. Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas
(4) |
Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. gruodžio 19 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą). |
4. Tyrimas
4.1. Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis
(5) |
Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo ir žalos tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 1 d.–2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). |
4.2. Su tyrimu susijusios šalys
(6) |
Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, Baltarusijos, KLR, Rusijos ir Ukrainos (toliau – nagrinėjamosios šalys) eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir nagrinėjamųjų šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. |
(7) |
Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos. |
4.2.1. Eksportuojančių gamintojų atranka
(8) |
Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR, Rusijos ir Ukrainos eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti atliekama atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų po peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. |
(9) |
Terminui suėjus, Komisija negavo eksportuojančių KLR gamintojų atrankos klausimyno atsakymų. Atrankos klausimyno atsakymus ji gavo iš vieno eksportuojančio Ukrainos gamintojo. Tris atrankos klausimyno atsakymus taip pat pateikė eksportuojantys Rusijos gamintojai. Todėl Komisija nusprendė, kad eksportuojančių gamintojų atranka nebūtina. |
4.2.2. Importuotojų ir Sąjungos gamintojų atranka
(10) |
Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti atliekama atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių prašyta per 15 dienų po peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Atsižvelgiant į tai, kad negauta nė vieno nesusijusio importuotojo atsakymo, nebuvo atlikta nesusijusių importuotojų atranka. |
(11) |
Atsižvelgiant į didelį šiame tyrime dalyvaujančių Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad Komisija preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus žalai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Preliminari atranka atlikta remiantis inicijavimo etapu Komisijos turėta informacija ir pagrįsta gamintojų pardavimo apimtimi, gamybos apimtimi ir geografine padėtimi Sąjungoje. Atrinktų bendrovių gamybos apimtis atitinka didžiausią tipišką gamybos ir pardavimo apimtį, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį, t. y. 52 % visos Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES apimties. Be to, atrinktos bendrovės yra tipiškos pagal jų geografinę padėtį, nes jos veikia keturiose skirtingose valstybėse narėse. Pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dieną dėl siūlomų atrinkti bendrovių buvo konsultuojamasi su ES gamintojais. Atsižvelgiant į tai, kad apie save nepranešė nė vienas kitas gamintojas ir nebuvo gauta jokių pastabų dėl siūlomų atrinkti bendrovių, jos buvo patvirtintos. |
(12) |
Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė klausimynus eksportuojantiems gamintojams ir atrinktiems Sąjungos gamintojams. Tikrinamieji vizitai surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:
|
B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS
1. Nagrinėjamasis produktas
(13) |
Nagrinėjamasis produktas – Baltarusijos, KLR, Rusijos ir Ukrainos kilmės suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies arba nelegiruotojo plieno, apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis diametras yra ne didesnis kaip 168,3 mm, išskyrus vamzdynų vamzdžius, naudojamus naftotiekiams arba dujotiekiams, apsauginius vamzdžius ir vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, precizinius vamzdžius bei vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis, tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui civiliniuose orlaiviuose, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7306 30 41, ex 7306 30 49, ex 7306 30 72 ir ex 7306 30 77. |
(14) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį. |
2. Panašus produktas
(15) |
Buvo nustatyta, kad Sąjungos pramonės pagaminti ir Sąjungoje parduodami bei nagrinėjamosiose šalyse ir panašioje šalyje pagaminti ir parduodami suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai iš esmės pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį kaip nagrinėjamosiose šalyse pagaminti ir eksportui į Sąjungą parduodami suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai. Todėl šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. |
C. DEMPINGO TĘSIMOSI ARBA PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ
(16) |
Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija nagrinėjo, ar baigus galioti dabartinėms priemonėms tęstųsi arba pasikartotų keturių nagrinėjamųjų šalių vykdomas dempingas. |
(17) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visos keturios tiriamosios šalys eksportavo nedidelius nagrinėjamojo produkto kiekius. Todėl nė vienai iš keturių tiriamųjų šalių nėra jokios tikimybės, kad dempingas tęsis. Atliekant vertinimą atsižvelgta vien tik į dempingo pasikartojimo tikimybę naudojant eksporto į kitas trečiąsias šalis kainas. Kaip ir ankstesniame tyrime, šiuo tikslu neatsižvelgta į eksportą į Baltarusiją. |
NE RINKOS EKONOMIKOS ŠALYS
1. Panaši šalis
(18) |
Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą Baltarusija ir KLR nėra laikomos rinkos ekonomikos šalimis. Ankstesniame tyrime, siekiant nustatyti normaliąją vertę, panašia šalimi buvo pasirinktos JAV. Pranešime apie inicijavimą pareiškėjo siūlymu atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą panašia šalimi numatyta pasirinkti JAV. |
(19) |
„Mogilev“ ir Baltarusijos valdžios institucijos pateikė pastabų Komisijai. KLR suinteresuotosios šalys Komisijai jokių pastabų nepateikė. |
(20) |
Baltarusijos suinteresuotosios šalys teigė, kad JAV nebuvo tinkamos dėl tariamų vienintelio bendradarbiaujančio JAV gamintojo ir Sąjungos pramonės ryšių. |
(21) |
Baltarusijos suinteresuotosios šalys siūlė panašia šalimi pasirinkti Rusiją, nes Rusijos plieno pramonė tariamai panaši į Baltarusijos dėl ryšio su buvusia Tarybų Sąjunga. |
(22) |
Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad vienintelio bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo gamybos sąnaudose gamtinių dujų vertė buvo atspindėta netinkamai (žr. 69 konstatuojamąją dalį). Be to, šis Rusijos gamintojas nepakankamai bendradarbiavo (žr. 61 konstatuojamąją dalį). Taigi, nuspręsta, kad Rusija nėra tinkama panaši šalis. |
(23) |
Komisija taip pat nustatė kitas trečiąsias šalis, eksportuojančias nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą. Komisija susisiekė su 14 žinomų plieną gaminančių šalių gamintojais. Tarp šių šalių buvo Bosnija ir Hercegovina, Brazilija, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Pietų Afrika, Pietų Korėja ir Taivanas. |
(24) |
Galiausiai JAV gamintojai su Komisija visiškai nebendradarbiavo, o buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Pietų Afrikos gamintojai Komisijai pateikė išsamius klausimyno atsakymus. Atsižvelgdama į didelę Pietų Afrikos gamintojo pardavimo vidaus rinkoje apimtį Komisija nusprendė, kad Pietų Afrika yra tinkamiausias pasirinkimas. |
BALTARUSIJA
1. Pirminė pastaba
(25) |
Didžiausias žinomas Baltarusijos gamintojas „OJSC Mogilev Metallurgical Works“ (toliau – „Mogilev“) bendradarbiavo atliekant tyrimą. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Mogilev“ nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Todėl informacija apie tikėtinas eksporto į Sąjungą kainas buvo pagrįsta eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis, kaip nurodyta 27 konstatuojamojoje dalyje. |
2. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
2.1. Normaliosios vertės nustatymas
(26) |
Baltarusijos kiekvienos rūšies panašaus produkto normalioji vertė nustatyta pagal Pietų Afrikos (toliau – panaši šalis) pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams įprastomis prekybos sąlygomis kainas. Tais atvejais, kai tam tikros rūšies panašus produktas nebuvo parduotas įprastomis prekybos sąlygomis arba kai Pietų Afrikos vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo prie panašaus produkto sąnaudų pridėjusi pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas ir pelną. |
2.2. Tikėtinos eksporto kainos nustatymas
(27) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Mogilev“ nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Taigi, tikėtina eksporto kaina nustatyta remiantis pardavimo į kitas trečiąsias šalis kainomis. |
2.3. Palyginimas
(28) |
Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina lygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui. |
(29) |
Prireikus buvo atsižvelgta į transporto sąnaudas, lengvatas, nuolaidas ir prekybos lygį. |
2.4. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
(30) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 28,4 % tikėtinas dempingo skirtumas. |
3. Eksporto raida, jei priemonės būtų panaikintos
3.1. Eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai
(31) |
„Mogilev“ gamybos linijos naudotos tiek suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams, tiek tuščiaviduriams profiliams gaminti (šių dviejų produktų gamyba skiriasi tik vienu nedideliu gamybos etapu). „Mogilev“ gamino daug tuščiavidurių profilių ir pasinaudodama tuo, kad šioms prekėms antidempingo muitai netaikomi, juos eksportavo į, inter alia, Sąjungą. Be to, „Mogilev“ gamino suvirintus vamzdžius, kurių skersmuo didesnis nei 168,3 mm (didelius vamzdžius), kuriems Sąjungoje antidempingo muitai netaikomi. |
(32) |
Remiantis esamu produktų asortimentu apskaičiuota, kad „Mogilev“ nepanaudoti pajėgumai sudaro maždaug 20 000 tonų arba 5 % Sąjungos suvartojimo apimties. |
(33) |
Taigi, kyla rizika, kad panaikinus priemones „Mogilev“ Sąjungos rinkoje dempingo kainomis parduos didelius suvirintų vamzdžių kiekius. |
(34) |
Po faktų atskleidimo „Mogilev“ teigė, kad dėl gamybos proceso sulėtėjimo atliekant hidraulinį bandymą faktiniai bendrovės nepanaudoti pajėgumai yra gerokai mažesni. Tačiau hidraulinis bandymas yra tik nedidelis viso nagrinėjamojo produkto gamybos proceso etapas ir tokią kliūtį pakankamai lengva pašalinti. Todėl teiginio, kad gamyklos nepanaudoti pajėgumai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į sulėtėjimą atliekant hidraulinį bandymą, negalima priimti. |
3.2. Kitų produktų, kuriems gaminti naudojama ta pati įranga, gamybos nukreipimas
(35) |
Kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu „Mogilev“ pelningiau gaminti tuščiavidurius profilius, nes jiems netaikomi antidempingo muitai, o suvirintiems vamzdžiams Sąjungoje taikomi antidempingo muitai. Iš tiesų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu daugiausia buvo gaminami produktai, kuriems Sąjungoje netaikomi antidempingo muitai; tokie produktai sudarė didžiąją dalį pagamintų produktų. Tikėtina, kad netaikant priemonių suvirintiems vamzdžiams „Mogilev“ pagaminamų produktų asortimentas būtų tolygiau suskirstytas ir produktų, kuriems šiuo metu priemonės netaikomos, gamybos pajėgumai būtų panaudoti suvirintiems vamzdžiams gaminti. |
(36) |
Taigi, kyla didelė rizika, kad panaikinus priemones „Mogilev“ bent dalį produktų, kuriems šiuo metu antidempingo muitai netaikomi, gamybos pakeis suvirintų vamzdžių, parduodamų Sąjungos rinkai dempingo kainomis, gamyba. |
(37) |
Po faktų atskleidimo „Mogilev“ teigė, kad ji staigiai nepakeistų produktų asortimento ir nepradėtų vietoje tuščiavidurių profilių gaminti suvirintų vamzdžių ir vamzdelių, nes jau daugelį metų ji parduoda daug daugiau tuščiavidurių profilių nei suvirintų vamzdžių ir vamzdelių ir keisti tokią praktiką nebūtų jokių priežasčių. |
(38) |
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad ES yra didžiausia „Mogilev“ tuščiavidurių profilių rinka ir kad šiuo metu „Mogilev“ Sąjungos rinkoje suvirintų vamzdžių ir vamzdelių neparduoda. „Mogilev“ nepateikė jokių įrodymų, kad panaikinus priemones ES parduodamų produktų asortimento proporcijos nepasikeistų. Todėl tebegalioja išvada, kad tikėtina, jog panaikinus priemones „Mogilev“ pagaminamų produktų asortimentas bus tolygiau suskirstytas ir bent vietoj dalies tuščiavidurių profilių ji gamins Sąjungos rinkai skirtus suvirintus vamzdžius ir vamzdelius. |
3.3. Sąjungos rinkos patrauklumas
(39) |
Kaip minėta 27 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Baltarusija nagrinėjamojo produkto į Sąjungą neeksportavo. Taigi, rizikos, kad panaikinus priemones prekyba bus nukreipta į Sąjungos rinką, tikimybė turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į šiuos veiksnius:
|
(40) |
Palyginus vidutinę „Mogilev“ pardavimo į kitas šalis kainą su kaina Sąjungos rinkoje nustatytas priverstinis pardavimas gerokai mažesnėmis kainomis. Palyginti su vidutine Sąjungos pramonės pardavimo kaina, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis svyruoja nuo 30 iki 50 % Be to, „Mogilev“ kainos yra žemesnės už kitų importo į Sąjungos rinką šaltinių, kaip antai Indijos ir Turkijos, taikomas kainas. |
(41) |
Tikėtiną Sąjungos rinkos patrauklumą sustiprina dar ir tai, kad „Mogilev“ jau turi pardavimo kanalus, šiuo metu naudojamus kitiems produktams parduoti; panaikinus priemones tokiais kanalais būtų galima parduoti nagrinėjamąjį produktą. |
(42) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad kyla didelė rizika, jog panaikinus priemones eksportas dempingo kainomis bus nukreiptas į Sąjungos rinką, nes kainų požiūriu Sąjungos rinka yra daug patrauklesnė. |
(43) |
Po faktų atskleidimo „Mogilev“ teigė, kad nebuvo tinkamai atsižvelgta į gerokai padidėjusį jos suvirintų vamzdžių ir vamzdelių pardavimą vidaus rinkoje ir Rusijos rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad atlikus tyrimą patvirtinta, jog pardavimo apimtis padidėjo. Po faktų atskleidimo pateiktose pastabose „Mogilev“ patvirtino, kad suvirinti vamzdžiai ir vamzdeliai parduodami kainomis, mažesnėmis už ES rinkoje vyraujančias rinkos kainas. Todėl tai, kad šių produktų pardavimo apimtis tiek vidaus rinkoje, tiek Rusijos rinkoje laikui bėgant didėjo, nesumažina ir nepašalina nukreipimo į Sąjungos rinką rizikos, nes kainos ES rinkoje yra patrauklesnės. Todėl „Mogilev“ teiginys atmetamas. |
4. Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės
(44) |
Atsižvelgiant į turimus nepanaudotus pajėgumus Baltarusijoje, į kitų produktų gamybos pakeitimą nagrinėjamojo produkto gamybai riziką ir patrauklų Sąjungos rinkos kainų lygį, daroma išvada, kad kyla rizika, jog nustojus galioti galiojančioms priemonėms Baltarusijos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina apimtis padidėtų. |
KLR
1. Pirminės pastabos
(45) |
Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, iš KLR Komisija negavo jokio atsakymo. Taigi, nė vienam eksportuojančiam KLR gamintojui nebendradarbiaujant, bendra analizė, įskaitant dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiama turimais faktais. Kinijos valdžios institucijoms pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas pagrįsti turimais faktais. |
(46) |
Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė vertinta naudojantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais, pvz., prekybos statistiniais importo ir eksporto duomenimis (Eurostato ir Kinijos eksporto duomenys) ir „Metal Bulletin“ duomenimis. |
(47) |
Tai, kad nebuvo bendradarbiauta, turėjo poveikio normaliosios vertės ir įvairių rūšių produkto eksporto kainos palyginimui. Laikyta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį būtų tikslinga normaliąją vertę ir eksporto kainą nustatyti bendrai, t. y. remiantis vidutinėmis vertėmis. |
2. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
2.1. Normaliosios vertės nustatymas
(48) |
KLR normalioji vertė nustatyta pagal Pietų Afrikos (toliau – panaši šalis) vidutinę pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams įprastomis prekybos sąlygomis kainą. |
2.2. Tikėtinos eksporto kainos nustatymas
(49) |
Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį eksporto kaina turėjo būti nustatyta remiantis turimais faktais. |
(50) |
Pirmiausia Komisija analizavo Eurostato statistinius duomenis. Tačiau iš KLR importuoto produkto kiekiai buvo labai nedideli, todėl jų kainos laikytos netipiškomis. Dėl šios priežasties tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal Kinijos prekybos statistinius eksporto į kitas trečiąsias šalis duomenis. |
2.3. Palyginimas
(51) |
Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui. |
(52) |
Prireikus buvo atsižvelgta į transporto sąnaudas, draudimo sąnaudas, negrąžintiną PVM, eksporto sąnaudas, lengvatas ir nuolaidas. |
2.4. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
(53) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 39,3 % tikėtinas dempingo skirtumas. |
3. Eksporto raida, jei priemonės būtų panaikintos
3.1. Eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai
(54) |
Nė vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebendradarbiaujant remtasi tokiais šaltiniais:
|
(55) |
Kinijos suvirintų vamzdžių pramonė yra laikoma didžiausia pasaulyje. „Metal Bulletin“ nurodyta, kad 2012 m. ji pagamino apie 35 mln. tonų suvirintų vamzdžių. Pareiškėjo skaičiavimu, KLR suvirintų vamzdžių gamybos pajėgumai gerokai viršija 45 mln. tonų per metus. Bendri nepanaudoti pajėgumai sudarytų daugiau nei 10 mln. tonų, o tai 25 kartus daugiau nei bendras tikrasis suvirintų vamzdžių suvartojimas ES. |
(56) |
Taigi, jei priemonės būtų panaikintos, kyla didelė rizika, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai parduos didelius suvirintų vamzdžių kiekius Sąjungos rinkoje dempingo kainomis. |
3.2. Sąjungos rinkos patrauklumas
(57) |
Nė vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nebendradarbiaujant išvados grindžiamos turimais faktais. Šiuo tikslu rizika, kad panaikinus priemones prekyba bus nukreipta į Sąjungos rinką yra grindžiama viešai prieinamais šaltiniais. |
(58) |
Viešai prieinamuose šaltiniuose, kaip antai „Metal Bulletin“, nurodyta, kad Kinijos kainų lygis yra gerokai žemesnis už Sąjungos pramonės vidutinę pardavimo kainą (848 EUR už toną) ir už kitų svarbiausių į Sąjungą eksportuojančių šalių, kaip antai Indijos ir Turkijos, vidutines importo kainas. Palyginti su vidutine Sąjungos pramonės pardavimo kaina, priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis lygis svyruoja nuo 30 iki 50 % Tai neabejotinai rodo Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos kainų konkurencingumą, jei priemonės būtų panaikintos. |
(59) |
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones dėl minėto didelio kainų skirtumo kyla didelė rizika, kad iš trečiųjų šalių, kuriose kainos yra žemesnės, prekyba bus nukreipta į pelningesnę Sąjungos rinką. |
4. Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės
(60) |
Atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus KLR ir patrauklų Sąjungos rinkos kainų lygį, daroma išvada, kad kyla rizika, jog nustojus galioti galiojančioms priemonėms Kinijos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina apimtis labai padidėtų. |
RINKOS EKONOMIKOS ŠALYS
RUSIJA
1. Pirminės pastabos
(61) |
Du eksportuojantys Rusijos gamintojai, kurie pagamina maždaug 75 % visos Rusijos produkcijos ir kurie pateikė atrankos klausimyno atsakymus, vėliau pranešė Komisijai neketinantys atsakyti į eksportuojančių gamintojų klausimyną. Atliekant tyrimą bendradarbiavo, klausimyno atsakymus pateikė ir tikrinamąjį vizitą leido surengti tik vienas mažas gamintojas, kuris į Sąjungą neeksportuoja, o į kitas šalis eksportuoja nedaug. Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys Rusijos gamintojai beveik nebendradarbiavo, bendra analizė, įskaitant dempingo skaičiavimą, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grindžiama turimais faktais. Nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems Rusijos gamintojams ir Rusijos valdžios institucijoms pranešta apie Komisijos ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir išvadas pagrįsti turimais faktais. |
(62) |
Todėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė vertinta naudojantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis ir kitais informacijos šaltiniais, pvz., Eurostato prekybos statistiniais importo duomenimis, Rusijos eksporto statistiniais duomenimis ir „Metal Bulletin“ duomenimis. |
(63) |
Tai, kad beveik nebendradarbiauta, turėjo poveikio normaliosios vertės ir įvairių rūšių produkto eksporto kainos palyginimui. Laikyta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį būtų tikslinga normaliąją vertę ir eksporto kainą nustatyti bendrai, t. y. remiantis vidutinėmis vertėmis. |
(64) |
Komisija pažymėjo, kad Eurostato statistiniuose duomenyse nurodyta, kad nagrinėjamojo produkto iš Rusijos buvo importuota. Tačiau minėti kiekiai buvo labai nedideli, todėl tokio importuoto produkto kainos laikytos netipiškomis. Todėl informacija apie tikėtinas eksporto į Sąjungą kainas buvo pagrįsta eksporto į kitas trečiąsias šalis kainomis, kaip nurodyta 73 konstatuojamojoje dalyje. |
2. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
2.1. Normaliosios vertės nustatymas
(65) |
Kaip minėta 61 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys Rusijos gamintojai beveik nebendradarbiavo, todėl normaliajai vertei nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais. Šiuo tikslu remtasi bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pateikta informacija. |
(66) |
Normalioji vertė buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį. Visų pirma buvo nustatyta, ar per peržiūros tiriamąjį laikotarpį bendras vidaus rinkoje parduoto panašaus produkto kiekis, palyginti Rusijos pardavimu eksportui į trečiąsias šalis, buvo tipiškas. Pardavimas vidaus rinkoje laikytas tipišku, jei panašaus produkto pardavimo apimtys sudarė 5 % arba daugiau Rusijos pardavimo eksportui į trečiąsias šalis. |
(67) |
Po to nagrinėta, ar panašus produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant nagrinėjamos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį. |
(68) |
Siekiant nustatyti, ar parduota įprastinėmis prekybos sąlygomis, atsižvelgta į vidutines gamybos sąnaudas. Atsižvelgiant į gamybos sąnaudas, ypač energijos sąnaudas, buvo nagrinėjama, ar dujų kainos, kurias sumokėjo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, tinkamai atspindi dujų gamybos ir paskirstymo sąnaudas. |
(69) |
Nustatyta, kad vidaus rinkos dujų kaina, kurią mokėjo eksportuojantys gamintojai, sudarė maždaug 30 % Rusijos gamtinių dujų eksporto kainos. Šiuo atžvilgiu visi turimi duomenys rodė, kad dujų kainos Rusijos vidaus rinkoje yra reguliuojamos ir gerokai mažesnės už nereguliuojamų Rusijos gamtinių dujų eksporto rinkų kainas. Kadangi dujų sąnaudos nebuvo tinkamai parodytos eksportuojančio gamintojo apskaitoje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje, jas reikėjo atitinkamai koreguoti. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo pakankamai tipiškų neiškreiptų Rusijos vidaus rinkos dujų kainų, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį buvo nuspręsta jas koreguoti remiantis iš kitų tipiškų rinkų turima informacija. Pakoreguota kaina buvo grindžiama vidutine Rusijos dujų kaina parduodant eksportui prie Vokietijos ir Čekijos sienos (Vaidhauze) ir pakoregavus taip, kad būtų parodytos paskirstymo vietoje sąnaudos. Vaidhauzas yra pagrindinis Rusijos dujų pardavimo ES centras; jis yra didžiausia Rusijos dujų rinka, kurioje kainos pagrįstai atspindi sąnaudas. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį jis gali būti laikomas tipiška rinka. |
(70) |
Taigi Komisija, siekdama nustatyti, ar parduota įprastinėmis prekybos sąlygomis, taikė vidutines gamybos sąnaudas, pakoreguotas pagal dujų sąnaudas. |
(71) |
Todėl normalioji vertė buvo nustatyta kaip pelningo pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė kaina, nes pelningo pardavimo apimtis sudarė 80 % arba mažiau bendros pardavimo apimties. |
2.2. Tikėtinos eksporto kainos nustatymas
(72) |
Eksportuojantys Rusijos gamintojai beveik nebendradarbiavo, todėl eksporto kainai nustatyti Komisija turėjo remtis turimais faktais. Vienintelio bendradarbiaujančio Rusijos gamintojo pateikta informacija nebuvo galima remtis, nes šis gamintojas nagrinėjamojo produkto į ES neeksportavo ir tik nedidelius jo kiekius eksportavo į kitas trečiąsias šalis. |
(73) |
Dėl šios priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad Rusijos eksportas į Sąjungą buvo nedidelės apimties, tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal Rusijos eksporto statistinius duomenis, remiantis eksportu į kitas trečiąsias šalis. Į kitas trečiąsias šalis eksportuota dideliais kiekiais. |
(74) |
Kadangi vienintelis bendradarbiaujantis Rusijos gamintojas išskirtinai gamino tik vadinamuosius „juoduosius“ vamzdžius (t. y. negalvanizuotus vamzdžius), eksporto kainai nustatyti remtasi tik su „juodaisiais“ vamzdžiais susijusia informacija. Remiantis Rusijos eksporto statistiniais duomenimis, didžioji dalis Rusijos eksporto taip pat susijusi su „juodaisiais“ vamzdžiais. |
(75) |
Po faktų atskleidimo vienintelis bendradarbiaujantis Rusijos gamintojas teigė, kad turėjo būti naudojamos jo eksporto kainos, nes eksportas sudaro daugiau nei 10 % jo bendro pardavimo. Tačiau toks pardavimas sudaro mažiau nei 2 % bendro eksporto, nurodyto Rusijos eksporto statistiniuose duomenyse. Tuo remiantis tebegalioja išvada, kad, atsižvelgiant į nedidelius kiekius, šio gamintojo eksporto kainų naudoti negalima. |
2.3. Palyginimas
(76) |
Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui. |
(77) |
Prireikus buvo atsižvelgta į transporto sąnaudas. |
2.4. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
(78) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 38,7 % tikėtinas dempingo skirtumas. |
3. Eksporto raida, jei priemonės būtų panaikintos
3.1. Eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai
(79) |
Pareiškėjas apskaičiavo, kad nepanaudoti nagrinėjamojo produkto gamybos pajėgumai Rusijoje viršija bendrą ES rinkos suvartojimą. Pareiškėjas savo skaičiavimus grindė „Metal Expert“ paskelbta informacija. Be to, pareiškėjas padarė prielaidą, kad pajėgumai naudojami 56 %; tai patvirtina bendradarbiaujančio gamintojo pateikta informacija. |
(80) |
Taigi, jei priemonės būtų panaikintos, yra didelė rizika, kad eksportuojantys Rusijos gamintojai Sąjungos rinkoje dempingo kaina parduos didelius suvirintų vamzdžių kiekius. |
(81) |
Po faktų atskleidimo 61 konstatuojamojoje dalyje nurodyti nebendradarbiaujantys Rusijos gamintojai teigė, kad Komisija neatsižvelgė į informaciją dėl tariamo kitų rinkų, įskaitant Rusijos rinką, patrauklumo ir į šių gamintojų nurodytus nepanaudotus pajėgumus Rusijoje. |
(82) |
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad informacija apie nepanaudotus pajėgumus buvo susijusi su platesniu produktų asortimentu, apimančiu tuščiavidurius profilius ir didelio skersmens vamzdžius. Todėl ši informacija yra mažiau svarbi nei pareiškėjo pateikta informacija. Be to, net jei pajėgumų panaudojimo koeficientas yra 60–70 %, kaip nurodė Rusijos gamintojai, likę nepanaudoti pajėgumai sudarytų didžiąją dalį ES rinkos suvartojimo. |
(83) |
Dėl nebendradarbiaujančių Rusijos gamintojų pateiktos informacijos dėl tariamo kitų rinkų, įskaitant Rusijos rinką, patrauklumo, visų pirma pažymėtina, kad bendrovėms nebendradarbiaujant šių duomenų nebuvo galima patikrinti. Antra, tokia informacija prieštarauja atliekant tyrimą gautai informacijai, kuri nurodyta 84–86 konstatuojamosiose dalyse ir yra grindžiama oficialiais Rusijos eksporto statistiniais duomenimis ir kurios du nebendradarbiaujantys Rusijos gamintojai neginčijo. |
3.2. Sąjungos rinkos patrauklumas
(84) |
Remiantis Rusijos prekybos statistiniais duomenimis, Rusijos vidutinė eksporto kaina (647 EUR už toną) yra gerokai žemesnė už Sąjungos pramonės vidutinę pardavimo kainą (848 EUR už toną) ir atitinka kitų svarbiausių į Sąjungą eksportuojančių šalių, kaip antai Indijos ir Turkijos, vidutinę importo kainą. |
(85) |
Remiantis tais pačiais prekybos statistiniais duomenimis, 33 % viso Rusijos eksporto yra parduodama į Azerbaidžaną, svarbiausią Rusijos eksporto rinką. Pardavimo į Azerbaidžaną kaina – 586 EUR už toną, taigi gerokai mažesnė už ES pramonės pardavimo kainą (848 EUR už toną) ir netgi žemesnė už kitų svarbiausių į Sąjungą eksportuojančių šalių, kaip antai Indijos ir Turkijos, importo kainą. Be to, Rusijos eksportas į Azerbaidžaną atitinka maždaug 15 % ES suvartojimo. Todėl kyla rizika, kad panaikinus priemones šis eksportas bus nukreiptas į ES. |
(86) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones kyla didelė rizika, jog prekyba bus nukreipta į Sąjungos rinką. |
4. Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės
(87) |
Atsižvelgiant į turimus nepanaudotus pajėgumus Rusijoje ir patrauklų Sąjungos rinkos kainų lygį, daroma išvada, kad kyla rizika, jog nustojus galioti galiojančioms priemonėms Rusijos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina į Sąjungą apimtis padidėtų. |
(88) |
Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad toliau taikant galiojančias priemones Rusijai ir panaikinant galiojančias priemones Ukrainai (žr. toliau) vykdoma diskriminacija, nes tariamai Rusijos ir Ukrainos nepanaudoti pajėgumai yra panašūs. |
(89) |
Šis teiginys neatitinka tyrimo išvadų; atlikus tyrimą nustatyta, kad nepanaudoti pajėgumai Rusijoje sudaro bent jau didžiąją dalį ES rinkos suvartojimo. Kalbant apie Ukrainą, nustatyta, kad turimi eksportui į visas šalis skirti nepanaudoti pajėgumai yra riboti. Atsižvelgiant į šiuos nepanaudotų pajėgumų skirtumus teiginys dėl diskriminacijos atmetamas. |
UKRAINA
1. Pirminės pastabos
(90) |
Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Ukrainos gamintojas – „Interpipe Group“ (toliau – „Interpipe“). „Interpipe“ tenka didžioji dalis visos Ukrainos gamybos apimties ir beveik visas nedidelės apimties Ukrainos eksportas į Sąjungą. Egzistuoja mažiausiai 4 žinomi Ukrainos gamintojai, kurie nebendradarbiavo, bet, remiantis prekybos statistiniais duomenimis, jų eksporto į ES apimtys buvo nedidelės. |
(91) |
Atsižvelgiant į nedidelę Ukrainos eksporto į Sąjungą apimtį, tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal „Interpipe“ pardavimo kitoms trečiosioms šalims kainas, kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje. |
2. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
2.1. Normaliosios vertės nustatymas
(92) |
Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendra vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo „Interpipe“ pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į kitas trečiąsias šalis apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad bendra „Interpipe“ panašaus produkto pardavimo apimtis vidaus rinkoje yra tipiška. |
(93) |
Po to Komisija nustatė vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo identiškos arba panašios į „Interpipe“ eksportui parduodamų produktų rūšis. |
(94) |
Vėliau Komisija nagrinėjo, ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį „Interpipe“ kiekvienos rūšies produkto, kuris tapatus arba palygintinas su eksportui parduotu tos rūšies produktu, pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui apimties. Komisija nustatė, kad daugumos rūšių produktai vidaus rinkoje parduoti tipiškais kiekiais. |
(95) |
Po to Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, siekdama nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. |
(96) |
Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, neatsižvelgiant į tai, ar toks pardavimas pelningas ar ne, jeigu:
|
(97) |
Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto vidutinė svertinė viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaina. |
(98) |
Normalioji vertė yra faktinė kiekvienos rūšies produkto, pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, vidaus rinkos kaina, jei:
|
(99) |
Atlikus pardavimo vidaus rinkoje analizę nustatyta, kad, priklausomai nuo produkto rūšies, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip svertinis viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainų vidurkis arba svertinis tik pelningo pardavimo vidurkis. |
(100) |
Jei tam tikros rūšies panašus produktas nebuvo parduotas įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat jei vidaus rinkoje tam tikros rūšies produkto parduotas kiekis nebuvo tipiškas, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. |
(101) |
Normalioji vertė apskaičiuota prie „Interpipe“ panašaus produkto gamybos sąnaudų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pridėjus:
|
2.2. Tikėtinos eksporto kainos nustatymas
(102) |
Atsižvelgiant į tai, kad Ukraina į Sąjungą beveik neeksportavo, tikėtina eksporto kaina nustatyta pagal didelės apimties „Interpipe“ pardavimo kitoms trečiosioms šalims kainas, kaip nurodyta 17 konstatuojamojoje dalyje. |
(103) |
Visus produktus „Interpipe“ pardavė tiesiogiai nesusijusiems trečiųjų šalių pirkėjams. Taigi, pardavimo kaina buvo nustatyta pagal šių nepriklausomų pirkėjų mokėtas arba mokėtinas kainas. |
2.3. Palyginimas
(104) |
Normalioji vertė ir tikėtina eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Teisingam palyginimui užtikrinti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atsižvelgta į skirtumus, turėjusius įtakos kainų palyginamumui. |
(105) |
Prireikus buvo atsižvelgta į transporto ir kredito sąnaudas. |
2.4. Tikėtinas dempingas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu
(106) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nustatytas 16 % tikėtinas dempingo skirtumas. |
(107) |
Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad Komisija nustatė besitęsiantį 16 % dydžio Ukrainos dempingą. Tačiau šis teiginys nepagrįstas, nes panašu, kad įvyko nesusipratimas. Iš tiesų, kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, visos šalys, įskaitant Ukrainą, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į ES eksportavo nedidelius nagrinėjamojo produkto kiekius. Todėl remiantis šiais kiekiais negalima daryti pagrįstų išvadų ir Ukrainos tęsiamas dempingas nenustatytas. Todėl teiginys atmetamas. |
3. Eksporto raida, jei priemonės būtų panaikintos
Eksportuojančių gamintojų gamybos pajėgumai
(108) |
Atlikdama ankstesnį tyrimą Komisija nustatė, kad gamybos pajėgumai Ukrainoje viršija 400 000 tonų per metus. Tačiau po minėto tyrimo du žinomi gamintojai, „Lugansk Tube Plant“ ir „Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant“ (viena iš „Interpipe Group“ gamyklų) nutraukė suvirintų vamzdžių gamybą. Kadangi nuo to laiko nėra patvirtintų papildomų gamybos pajėgumų Ukrainoje, šiuo metu esami pajėgumai yra gerokai mažesni nei ankstesnio tyrimo metu. |
(109) |
Kalbant apie 108 konstatuojamojoje dalyje nurodytą pajėgumų naudojimą, nustatyta, kad, atsižvelgiant į gamyklos technines galimybes, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Interpipe“ veikė beveik visu pajėgumu. |
(110) |
Kitas svarbus aspektas – geografinė Ukrainos gamyklų padėtis. Jos daugiausia veikia rytų Ukrainoje ir esama saugumo padėtis šios šalies dalyje joms daro tiesioginį arba netiesioginį poveikį. Todėl neaišku, kiek šios įmonės gali panaudoti visą savo gamybos pajėgumą. |
(111) |
Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad didelė Ukrainos gamybos dalis yra sutelkta už šalies dalies, kurioje esama saugumo padėtis daro poveikį, ribų. Tačiau pažymėtina, kad netgi bendrovėms, kurios veikia už šios šalies dalies ribų, saugumo padėtis daro netiesioginį poveikį, pvz., trūksta žaliavų. Todėl daroma išvada, kad dėl esamos saugumo padėties daugeliui Ukrainos gamyklų daromas tiesioginis arba netiesioginis poveikis. Todėl teiginys atmetamas. |
(112) |
Tuo pačiu metu, atsižvelgiant į ypatingą Ukrainos padėtį po peržiūros tiriamojo laikotarpio, tikėtina, kad stabilizavusis saugumo padėčiai statybos verslas įsisavins papildomus pajėgumus vidaus rinkoje. Panašus produktas taip pat naudojamas statyboje, pvz., krovinių kėlimui, tvorų tvirtinimui vamzdžiais, apsaugos priemonėms ir pastoliams. |
(113) |
Atsižvelgiant į sumažėjusius gamybos pajėgumus ir tikėtiną didesnę vidaus rinkos paklausą, daroma išvada, kad nepanaudoti eksporto į visas šalis pajėgumai yra riboti. |
(114) |
Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad Ukrainoje esama didelių nepanaudotų pajėgumų. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti faktiniais įrodymais ir todėl atmesti. |
(115) |
Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad „Interpipe“ paskelbė, kad ji maždaug 60 % padidins eksportą į ES, o tai prieštarauja teiginiui dėl ribotų eksportui skirtų nepanaudotų pajėgumų Ukrainoje. Tačiau šio teiginio priimti negalima. „Interpipe“ pareiškimas yra susijęs su bendrove apskritai, o ne konkrečiai su nagrinėjamuoju produktu. NET jei šis teiginys būtų susijęs su nagrinėjamuoju produktu, svarbus 60 % dydžio padidėjimas sudarytų tik maždaug 0,5 % ES rinkos dalies, todėl tai laikoma nereikšmingu dydžiu. Todėl šis teiginys neprieštarauja išvadai, kad turimi nepanaudoti pajėgumai eksportui į visas šalis yra riboti. |
(116) |
Tos pačios suinteresuotosios šalys teigė, kad nepanaudoti pajėgumai neturėtų būti naudojami atliekant dempingo tyrimą, nes pajėgumų panaudojimas nėra laikomas reikšmingu žalos rodikliu žalos tyrime, kaip nurodyta 139 konstatuojamojoje dalyje. |
(117) |
Šio teiginio priimti negalima. Šių dviejų vertinimų tikslas skirtingas. Atliekant žalos tyrimą vertinama, ar mažas pajėgumų panaudojimas gali būti laikomas Sąjungos pramonei daromos žalos požymiu; tuo atveju, kai likę pajėgumai gali būti panaudoti kietiems produktams gaminti, tai ne visuomet yra požymis. Atliekant dempingo tyrimą dėmesys skiriamas patiems nepanaudotiems pajėgumams, t. y. turimiems pajėgumams, kurie nėra naudojami jokiems produktams gaminti ir todėl juos galima panaudoti nagrinėjamajam produktui gaminti. |
4. Išvada dėl dempingo pasikartojimo tikimybės
(118) |
Atsižvelgiant į ribotus nepanaudotus pajėgumus Ukrainoje ir nedidelę eksporto dempingo kainomis nukreipimo riziką, daroma išvada, kad nėra rizikos, kad nustojus galioti galiojančioms priemonėms Ukrainos nagrinėjamojo produkto eksporto dempingo kaina apimtis labai padidėtų. Todėl mažai tikėtina, kad nustojus galioti Ukrainai taikomoms antidempingo priemonėms pasikartos dempingas dideliais kiekiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. |
D. SĄJUNGOS PRAMONĖS APIBRĖŽTIS
(119) |
Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino apie 20 gamintojų. Todėl šių gamintojų produkcija (apskaičiuota remiantis iš bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija ir prašyme atlikti peržiūrą pateiktais kitų Sąjungos gamintojų duomenimis) laikoma visos Sąjungos produkcija. Visi šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. |
(120) |
Kaip paaiškinta 11 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių buvo atlikta atranka. Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:
|
E. PADĖTIS SĄJUNGOS RINKOJE
1. Sąjungos suvartojimas
(121) |
Suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkai skirtos savos produkcijos pardavimo apimtimi ir iš Eurostato gautais statistiniais Sąjungos rinkos importo apimties duomenimis. |
(122) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu ES suvartojimas sumažėjo 28 % 2011 m. jis sumažėjo 6 %, 2012 m. sumažėjo 8 % punktais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 10 % punktų. Mažėjimo tendenciją iš dalies galima paaiškinti tam tikru techniniu pakeitimu, nes nustatyta tendencija plieninius vandens vamzdžius keisti alternatyviais produktais, pavyzdžiui, vario, plastiko arba nerūdijančio plieno vamzdžiais.
|
(123) |
Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad nurodytas ES vartojimas buvo gerokai per mažas. Tačiau šios šalys nepateikė jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių jų teiginį, todėl teiginio priimti negalima. |
2. Importas iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos
(124) |
Kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad nebuvo jokios tikimybės, kad Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos (žr. 17 ir 118 konstatuojamąsias dalis), nedidelės apimties importas iš šios šalies nebuvo toliau nagrinėjamas kartu su importu iš kitų nagrinėjamųjų šalių. |
(125) |
Siekiant įvertinti bendrą importą iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, trijų šalių padėtis nagrinėta atskirai. |
(126) |
Dėl kiekių ir dempingo skirtumų, atsižvelgdama į nedidelę importo apimtį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija išanalizavo tikėtiną kiekvienos šalies eksporto apimtį ir dempingo skirtumą, jei priemonės būtų panaikintos. Atlikus analizę nustatyta, kad tikėtina, jog panaikinus priemones apimtis padidės ir viršys peržiūros tiriamojo laikotarpio lygį ir tikrai viršys nereikšmingos apimties slenkstinę ribą (žr. 33, 56 ir 80 konstatuojamąsias dalis). Atitinkamai Komisija nustatė, kad panaikinus priemones tikėtinas dempingo skirtumas būtų didelis (žr. 30, 53 ir 78 konstatuojamąsias dalis). |
(127) |
Kalbant apie vidutinę importo kainą, negalima padaryti galutinių išvadų remiantis nereikšmingais importuojamų produktų kiekiais. |
(128) |
Tačiau, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad susijusių veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygos buvo panašios. Atlikus tyrimą nustatyta, kad iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos importuotas nagrinėjamasis produktas ir Sąjungos pramonės pagamintas ir parduotas panašus produktas buvo panašūs visomis esminėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis. |
(129) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Baltarusija, KLR ir Rusija atitinka pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išdėstytus kriterijus. Todėl importas iš šių trijų šalių buvo vertinamas bendrai. |
a) Apimtis
(130) |
Nagrinėjamojo produkto importo iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos į Sąjungą apimtis sumažėjo 60 % – nuo maždaug 7 000 tonų 2010 m. iki maždaug 2 900 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. 2011 m. ji padidėjo 31 %, 2012 m. sumažėjo 62 % punktais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 28 % punktais.
|
b) Rinkos dalis
(131) |
Atitinkama Baltarusijos, KLR ir Rusijos eksportuotojams tenkanti Sąjungos rinkos dalis sumažėjo nuo 1,3 % 2010 m. iki 0,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tiksliau, rinkos dalis padidėjo nuo 1,3 % 2010 m. iki 1,8 % 2011 m., po to sumažėjo iki 1,1 % 2012 m. ir dar sumažėjo iki 0,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. |
c) Kainos
i) Kainų raida
(132) |
Nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio Baltarusijos, KLR ir Rusijos kilmės nagrinėjamojo produkto vidutinė importo kaina padidėjo 11 % – nuo 488 EUR už toną 2010 m. iki 528 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Tiksliau, kainos padidėjo 9 % 2011 m. ir 12 % 2012 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % |
ii) Priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis
(133) |
Siekiant padaryti reikšmingas išvadas negalima remtis nedidelės apimties nagrinėjamojo produkto iš KLR ir Rusijos pardavimu į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl palygintos Sąjungos pramonės pagaminto ir parduoto panašaus produkto ir Baltarusijoje, KLR ir Rusijoje pagaminto tiriamojo produkto, parduoto į kitas pasaulio šalis, kainos. Atlikus tokį palyginimą nustatytas priverstinis pardavimas gerokai mažesnėmis kainomis. |
3. Importas iš kitų trečiųjų šalių
|
2010 m. |
2011 m. |
2012 m. |
PTL |
Importo iš Indijos apimtis |
25 720 |
48 704 |
58 619 |
53 007 |
Importo iš Indijos rinkos dalis |
4,6 % |
9,2 % |
12,7 % |
13,1 % |
Importo iš Turkijos apimtis |
83 654 |
83 753 |
98 742 |
69 757 |
Importo iš Turkijos rinkos dalis |
14,9 % |
15,9 % |
21,4 % |
17,2 % |
Importo iš Ukrainos apimtis |
956 |
573 |
944 |
1 147 |
Importo iš Ukrainos rinkos dalis |
0,2 % |
0,1 % |
0,2 % |
0,3 % |
Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis |
34 948 |
42 714 |
38 518 |
30 374 |
Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis |
6,2 % |
8,1 % |
8,4 % |
7,5 % |
(134) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Turkijos ir Indijos padidėjo. Importo iš Ukrainos rinkos dalis išliko labai maža. Importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko pakankamai stabili. |
(135) |
Po faktų atskleidimo suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės prarastą 12 % rinkos dalį beveik visiškai absorbavo padidėjusi bendra Indijai ir Turkijai tenkanti rinkos dalis ir kad tikėtina, jog importas mažomis kainomis iš Indijos ir Turkijos bus pagrindinė pažeidžiamos Sąjungos pramonės padėties priežastis. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šio tyrimo tikslas – išnagrinėti, ar yra tikimybė, kad panaikinus trims šalims, kurioms nustatyta dempingo pasikartojimo tikimybė, taikomas priemones pasikartos Sąjungos pramonei daroma žala. Atliekant tyrimą buvo patvirtinta, kad parduodant produktus iš Baltarusijos, KLR ir Rusijos į kitas pasaulio šalis gerokai mažinamos kainos. Todėl tikėtina, kad panaikinus priemones eksportas dempingo kaina iš šių šalių į ES pasikartos ir dėl to padidės ES pramonei daroma žala. Tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Turkijos ir Indijos galėjo padidėti, nedaro poveikio šiam dempingo ir žalos pasikartojimo tikimybės vertinimui. |
4. Sąjungos pramonės padėtis
(136) |
Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius. |
4.1. Makroekonominiai rodikliai
a) Gamyba
(137) |
Sąjungos pramonės gamyba 2010 m. sudarė 437 000 tonų ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 37 % Tiksliau, 2011 m. ji sumažėjo 14 %, 2012 m. – 19 % punktų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 4 % punktais. Gamybos sumažėjimas buvo susijęs su vartojimo sumažėjimu, bet jį dar labiau apsunkino didėjantis importas iš Indijos ir Turkijos.
|
b) Pajėgumai ir pajėgumų naudojimo koeficientas
(138) |
Gamybos pajėgumai 2010 m. sudarė daugiau nei 1 700 000 tonų ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 % Sumažėjimą nulėmė tai, kad kai kurie ES gamintojai sumažino pamainų per parą skaičių.
|
(139) |
2010 m. pajėgumų naudojimas sudarė 25 % 2011 m. jis sumažėjo iki 23 %, 2012 m. – iki 22 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – iki 19 % Nedideles pajėgumų naudojimo koeficientų vertes iš esmės galima paaiškinti tuo, kad suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams gaminti skirtą įrangą galima naudoti į šio tyrimo apibrėžtąją sritį neįtrauktiems produktams (ypač tuščiaviduriams profiliams) gaminti. Todėl pajėgumų naudojimo koeficientai ne visuomet yra reikšmingas šios konkrečios pramonės žalos rodiklis. |
c) Pardavimo apimtis
(140) |
Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams ES sumažėjo 16 % 2011 m., 21 % punktu 2012 m. ir dar 3 % punktais peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Iš viso, nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos pardavimas sumažėjo maždaug 40 % To priežastis – sumažėjęs vartojimas ir padidėjęs importas iš Indijos ir Turkijos.
|
d) Rinkos dalis
(141) |
Sąjungos pramonės rinkos dalis 2010 m. sudarė 73 % 2011 m. ji sumažėjo iki 65 %, 2012 m. – dar labiau sumažėjo iki 56 %, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki 61 % Iš viso Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpi sumažėjo 12 % punktų.
|
e) Augimas
(142) |
Nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos, kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 28 %, pardavimo nepriklausomiems pirkėjams ES apimtis sumažėjo 40 % Todėl Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu prarado 12 % punktų rinkos dalį. Taigi, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės augimo nebuvo. |
f) Užimtumas
(143) |
2011 m. Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 13 %, 2012 m. – 27 % punktais ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 3 % punktais. Apskritai Sąjungos pramonės užimtumo lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 43 %, t. y. nuo daugiau nei 1 600 iki mažiau nei 1 000 asmenų.
|
g) Našumas
(144) |
Sąjungos pramonės darbuotojų našumas, matuojamas per metus darbuotojui tenkančiu pagamintu kiekiu (tonomis), pradžioje sudarė 264 tonas darbuotojui; 2011 m. jis sumažėjo 2 % Po to, 2012 m., jis padidėjo 14 % punktų ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu išliko stabilus. Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės našumas padidėjo 12 %
|
h) Pardavimo kainoms poveikio turintys veiksniai
(145) |
2011 m. Sąjungos pramonės pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vieneto kainos padidėjo 5 %, 2012 m. – 1 % punktu, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 4 % punktais. Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu šios kainos padidėjo 2 %, nuo 833 EUR už toną iki 848 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.
|
i) Dempingo skirtumo dydis
(146) |
Atlikus tyrimą nustatyta dempingo pasikartojimo tikimybė; nustatyti Baltarusijos, KLR ir Rusijos vykdomo dempingo skirtumai yra tokie, kad jų negalima laikyti nereikšmingais. |
(147) |
Kaip minėta, Komisija nenustatė tikimybės, kad Ukrainos dempingas tęsis arba pasikartos. |
j) Atsigavimas po buvusio dempingo
(148) |
Nagrinėti makroekonominiai rodikliai rodo, kad nors antidempingo priemonėmis buvo iš dalies pasiektas tikslas panaikinti Sąjungos gamintojų patiriamą žalą, pramonė tebėra labai pažeidžiama. Iš tiesų, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos apimtis sumažėjo 37 %, pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES apimtis sumažėjo 40 %, o užimtumas sumažėjo 43 % Be to, Sąjungos pramonei tenkanti ES rinkos dalis sumažėjo nuo 73 % 2010 m. iki 61 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl nebuvo galima nustatyti jokio faktinio atsigavimo po ankstesnio dempingo ir manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar yra labai pažeidžiama dėl bet kokio importo dempingo kaina į Sąjungos rinką. |
4.2. Mikroekonominiai rodikliai
a) Atsargos
(149) |
Iki 2011 m. atrinktų Sąjungos gamintojų laikotarpio pabaigos atsargų lygis išliko daugmaž stabilus. 2012 m. jis padidėjo 14 % punktų, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % punktų. Atsargų lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 5 % didesnis nei 2010 m.
|
b) Atlyginimai
(150) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo sąnaudos sumažėjo 29 % Tiksliau, 2011 m. jos sumažėjo 2 %, 2012 m. sumažėjo 15 % punktų, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – dar 12 % punktų. Bendrą sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu lėmė užimtumo sumažėjimas.
|
(151) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 25 % Tikėtina, kad tai yra laikina padėtis, susijusi su atleidimo iš darbo išlaidomis, patirtomis atleidus daug darbuotojų.
|
c) Pelningumas ir investicijų grąža
(152) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo ES rinkoje pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentine dalimi, pagerėjo nuo 7 % nuostolių 2010 m. iki beveik 1 % pelno peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, atrinktų Sąjungos gamintojų nuostoliai sumažėjo nuo 7,3 % 2010 m. iki 5 % 2011 m. ir dar iki 0,6 % 2012 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiektas 0,8 % pelningumo lygis.
|
(153) |
Pelningumo padidėjimas paaiškinamas tuo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos padidėjo 2 %, o gamybos sąnaudos (daugiausia karštojo valcavimo ritiniai, kurie sudaro daugiau nei 60 % gamybos sąnaudų) tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 6 %, be to, metinės darbo sąnaudos taip pat labai sumažėjo. Taigi, atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo palaipsniui savo pirkėjams ES rinkoje taikyti pelningas kainas. |
(154) |
Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu, apskritai atitiko nurodytą pelningumo tendenciją. Investicijų grąža pagerėjo nuo 19,2 % nuostolių 2010 m. iki 11,8 % nuostolių 2011 m.; 2012 m. pasiektas 0,5 % pelnas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – 4,3 % pelnas. |
d) Grynųjų pinigų srautas ir pajėgumas padidinti kapitalą
(155) |
Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2010 m. sudarė maždaug – 44 mln. EUR. 2011 m. jis padidėjo iki – 7 mln. EUR, 2012 m. – iki beveik 17 mln. EUR ir maždaug iki 20 mln. EUR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Nė vienas atrinktas Sąjungos gamintojas nenurodė, kad būtų patyręs sunkumų pritraukti kapitalą. Pagerėjimas gali būti siejamas su gamybos sąnaudų ir darbo sąnaudų sumažėjimu bei nedideliu kainų padidėjimu.
|
e) Investicijos
(156) |
2011 m. atrinktų Sąjungos gamintojų metinės investicijos į panašaus produkto gamybą sumažėjo 34 %, 2012 m. – padidėjo 90 % punktų ir galiausiai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo 59 % punktais. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 3 %; jos buvo skirtos esamų įrenginių remonto ir atnaujinimo darbams, o ne pajėgumams didinti.
|
5. Išvada dėl žalos
(157) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurie rodikliai, ypač finansiniai rodikliai, labai pagerėjo. Pelningumas pagerėjo nuo daugiau nei 7 % nuostolių iki 0,8 % pelno; toks pelnas tebėra mažesnis už ankstesniame tyrime nustatytą tikslinį 5 % pelną. Investicijų grąža pagerėjo nuo daugiau nei 19 % nuostolių iki daugiau nei 4 % pelno, o grynųjų pinigų srautas pagerėjo nuo – 44 mln. EUR iki 20 mln. EUR. Šie veiksniai rodo, kad pramonė galėjo iš dalies atsigauti. |
(158) |
Kita vertus, nuo 2010 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos kai kurie rodikliai pablogėjo. Gamybos apimtis sumažėjo 37 %, pajėgumų naudojimas sumažėjo 25 %, pardavimo nepriklausomiems pirkėjams ES apimtis sumažėjo 40 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 12 % punktų, užimtumas sumažėjo 43 % |
(159) |
Antidempingo priemonėmis iš dalies pavyko pašalinti dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės patiriamą žalą. Sąjungos pramonė vėl pradėjo veikti šiek tiek pelningai, tačiau prarado dalį Sąjungos rinkos. Sąjungos pramonė sugebėjo pagerinti savo finansinę padėtį vietoje didesnės apimties pasirinkusi aukštesnes kainas. Todėl akivaizdu, kad Sąjungos pramonė dar nėra visiškai atsigavusi po buvusio dempingo poveikio ir jos padėtis vis dar nestabili, todėl pasikartojus importui dempingo kaina ji būtų labai pažeidžiama. |
(160) |
NET jei pažeidžiama Sąjungos pramonės padėtis būtų vertinama kaip materialinė žala, tai negali būti siejama su importu iš nagrinėjamųjų šalių. Trijų nagrinėjamųjų šalių (atlikus tyrimą nustatyta, kad nėra tikimybės, jog Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos) bendra rinkos dalis sudaro mažiau nei 1 % ES rinkos. Nagrinėjamosios šalys nedaro jokio spaudimo kainoms, todėl Sąjungos pramonė galėjo išlaikyti pelningo lygio kainas, nors gautas pelnas buvo gerokai mažesnis už tikslinį. |
F. ŽALOS PASIKARTOJIMO TIKIMYBĖ
1. Importas iš KLR, Baltarusijos ir Rusijos
(161) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo priemonėmis buvo iš dalies pašalinta Sąjungos gamintojams padaryta žala. Kita vertus, kaip matoma iš kai kurių pablogėjusių žalos rodiklių, pramonės padėtis tebėra labai pažeidžiama. |
(162) |
Kaip minėta, kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai turi nepanaudotų pajėgumų savo eksportui sparčiai padidinti. Atsižvelgiant į didesnes kainas ES rinkoje, palyginti su kai kurių trečiųjų šalių rinkomis, tikėtina, kad nustojus galioti antidempingo priemonėms šiuo metu į tas šalis eksportuojami dideli kiekiai bus nukreipti į ES rinką. Tikėtina, kad padidėjus importui dempingo kaina, dėl kurio Sąjungos pramonė būtų privesta mažinti kainą, sustiprės Sąjungos rinkai dėl kainos daromas spaudimas ir pažeidžiama Sąjungos pramonės padėtis dar labiau pablogės. Toks staigus pokytis jau buvo nustatytas ankstesniame tyrime, kuomet importo iš trijų šalių į ES rinkos dalis beveik patrigubėjo vos per trejus su puse metų, t. y. nuo 6,2 % 2004 m. iki 18,7 % tiriamuoju laikotarpiu (2006 m. liepos 1 d.–2007 m. birželio 30 d.). Taigi, eksportuojantys KLR, Baltarusijos ir Rusijos gamintojai jau parodė gebėjimą sparčiai padidinti eksporto į Sąjungą apimtis. |
(163) |
Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones žala pasikartos. |
2. Importas iš Ukrainos
(164) |
Atsižvelgiant į išvadą, kad nėra tikimybės, kad Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos, tolesnis žalos pasikartojimo tikimybės tyrimas nereikalingas. |
G. SĄJUNGOS INTERESAI
(165) |
Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį. |
1. Sąjungos pramonės interesai
(166) |
Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonė tebėra labai pažeidžiama. Antidempingo priemonėmis iš dalies pavyko pašalinti dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis Sąjungos pramonės patirtą žalą. Sąjungos pramonė vėl pradėjo veikti šiek tiek pelningai, tačiau prarado dalį Sąjungos rinkos. Dėl galiojančių priemonių Sąjungos pramonė sugebėjo pagerinti savo finansinę padėtį vietoje didesnės apimties pasirinkusi aukštesnes kainas. Nutraukus priemonių taikymą Sąjungos rinkoje daromas spaudimas kainoms padidės ir pramonė vėl patirs nuostolių. Todėl Sąjungos pramonė suinteresuota toliau taikyti priemones. |
2. Importuotojų ir naudotojų interesai
(167) |
Siekdama bendradarbiauti Komisija susisiekė su daugiau nei 100 nesusijusių importuotojų ir naudotojų Sąjungoje, tačiau nė vienas iš jų nepateikė atsakymų. Tai galima paaiškinti labai mažomis kiekvienos iš nagrinėjamųjų šalių eksporto į Sąjungos rinką apimtimis. Bet kuriuo atveju, nėra jokių veiksnių, rodančių, kad pratęsus priemonių taikymą importuotojams arba naudotojams būtų daromas neproporcingai didelis poveikis. |
(168) |
Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad toliau pratęsus priemonių taikymą Sąjungos importuotojų ir naudotojų padėtis mažai pasikeistų. |
3. Pasiūlos trūkumo rizika ir konkurencija ES rinkoje
(169) |
Nagrinėjamuoju laikotarpiu ES suvartojimas sumažėjo 28 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė maždaug 400 000 tonų. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumai nuolat viršijo ES paklausą ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė apie 1 500 000 tonų. ES gamintojai pakankamai konkuruoja. Be to, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas buvo tik 19 %, nes ji tą pačią gamybos įrangą naudoja skirtingiems produktams (nagrinėjamajam produktui ir kitiems produktams, kaip antai tuščiaviduriams profiliams) gaminti. Taigi, padidėjus paklausai Sąjungos pramonė galėtų pakeisti produktų asortimentą ir turėtų nepanaudotų pajėgumų gamybai padidinti. Dalį paklausos gali patenkinti importas iš kitų trečiųjų šalių, kurioms netaikomos priemonės, visų pirma Indijos ir Turkijos. |
(170) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima daryti išvados, kad toliau taikant antidempingo priemones ES rinkoje gali sumažėti pasiūla arba konkurencija. |
4. Išvada dėl Sąjungos interesų
(171) |
Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad toliau taikant priemones daromas neigiamas poveikis būtų ribotas ir bet kuriuo atveju būtų proporcingas Sąjungos pramonės gaunamai naudai. |
H. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS
(172) |
Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktą pagrįstą informaciją ir pastabas buvo deramai atsižvelgta. |
(173) |
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį tam tikriems importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos. Primenama, kad šios priemonės – tai skirtingų normų ad valorem muitas. |
(174) |
Remiantis išvada, kad nėra tikimybės, jog Ukrainos vykdomas dempingas tęsis arba pasikartos (žr. 17 ir 118 konstatuojamąsias dalis), priemonės jai turėtų būti panaikintos ir tyrimas baigtas. |
(175) |
Šiame reglamente konkrečioms bendrovėms nurodytos antidempingo muito normos taikomos tik šių bendrovių, t. y. konkrečiai paminėtų juridinių asmenų, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui. Bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nenurodytas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai nurodytomis bendrovėmis, pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui negali būti taikomos šios normos – jam taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. |
(176) |
Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (5). Prašyme turi būti nurodoma visa svarbi informacija, įrodanti, kad šis pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma nustatyta muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos jos teisei naudotis taikoma nustatyta muito norma, pranešimas apie tai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. |
(177) |
Šis reglamentas atitinka pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
1. Importuojamiems Baltarusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės suvirintiems vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies arba nelegiruotojo plieno, apskritimo formos skerspjūvio, kurių išorinis diametras yra ne didesnis kaip 168,3 mm, išskyrus vamzdynų vamzdžius, naudojamus naftotiekiams arba dujotiekiams, apsauginius vamzdžius ir vamzdynų vamzdžius, tinkamus naudoti naftos arba dujų gręžiniuose, precizinius vamzdžius bei vamzdžius ir vamzdelius su pritvirtintomis jungiamosiomis detalėmis, tinkamus naudoti dujų arba skysčių tiekimui civiliniuose orlaiviuose, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7306 30 41, ex 7306 30 49, ex 7306 30 72 ir ex 7306 30 77 (TARIC kodai 7306304120, 7306304920, 7306307280 ir 7306307780) nustatomas galutinis antidempingo muitas.
2. Galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašytų produktų, kuriuos pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, norma yra tokia:
Šalis |
Bendrovė |
Antidempingo muitas |
Papildomas TARIC kodas |
Kinijos Liaudies Respublika |
Visos bendrovės |
90,6 % |
— |
Rusija |
TMK Group („Seversky Pipe Plant Open Joint Stock Company“ ir „Joint Stock Company Taganrog Metallurgical Works“) |
16,8 % |
A892 |
OMK Group („Open Joint Stock Company Vyksa Steel Works“ ir „Joint Stock Company Almetjvesk Pipe Plant“) |
10,1 % |
A893 |
|
Visos kitos bendrovės |
20,5 % |
A999 |
|
Baltarusija |
Visos bendrovės |
38,1 % |
— |
3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.
2 straipsnis
Antidempingo tyrimas dėl 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto importuojamo produkto baigiamas.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.
(2) OL L 343, 2008 12 19, p. 1.
(3) OL C 136, 2013 5 15, p. 25.
(4) OL C 372, 2013 12 19, p. 21.
(5) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium.
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/31 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/111
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo nustatomos priemonės, skirtos didelei grėsmei, iškilusiai Keltų jūros, Lamanšo sąsiaurio, Airijos jūros ir pietinės Šiaurės jūros dalies paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) ištekliams, sumažinti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (1), ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį;
kadangi:
(1) |
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnyje numatyta, kad, jei yra tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, susijusių su didele grėsme jūrų biologinių išteklių išsaugojimui, gali būti imtasi neatidėliotinų priemonių. Siekdama sumažinti tą grėsmę, Komisija pagrįstu valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva gali tokias neatidėliotinas priemones priimti nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais, galiojančiais ne ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį; |
(2) |
remiantis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) ir Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) mokslinėmis rekomendacijomis, Keltų jūros, Lamanšo sąsiaurio, Airijos jūros ir pietinės Šiaurės jūros dalies (ICES IV b, c ir VII a, d–h kvadratai) paprastųjų vilkešerių (Dicentrarchus labrax) išteklių biomasė sparčiai mažėja dėl prastėjančio populiacijos atsinaujinimo ir didėjančio mirtingumo dėl žvejybos. Neršiančios išteklių biomasės kiekis artėja prie žemiausios kada nors buvusios ribos. Dabartinis šių išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos yra keturis kartus didesnis už tą, kurį šie ištekliai gali tvariai atlaikyti. Todėl ICES rekomenduoja įgyvendinti priemones, skirtas visų šios rūšies išteklių žuvų mirtingumui dėl žvejybos smarkiai sumažinti; |
(3) |
Jungtinė Karalystė 2014 m. gruodžio 19 d. raštu paprašė Komisijos imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį ir ICES VII e rajone 2015 m. sausio–balandžio mėn. uždrausti pelaginę paprastųjų vilkešerių žvejybą siekiant sumažinti žvejybos intensyvumą ir taip apsaugoti neršiančių paprastųjų vilkešerių santalkas. Prašymas persiųstas Belgijai, Prancūzijai, Airijai, Nyderlandams ir Šiaurės vakarų vandenų patariamajai tarybai bei Šiaurės jūros patariamajai tarybai. Belgija, Prancūzija ir Nyderlandai atsiuntė Komisijai savo pastabas; |
(4) |
Prancūzijos pastabos susijusios su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnio taikymu, su žvejybos veiklos keliama grėsme ir procedūra, su didelės grėsmės įrodymu ir su skirtingų rūšių žvejybos diskriminacijos rizika. Belgija Jungtinės Karalystės prašymui pritarė. Nyderlandai pasiūlė išplėsti veiksmus apimant platesnį rajoną ir kitų rūšių žvejybą. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnio taikymo sritį ir procedūrą pažymėtina, kad ši nuostata neapsiriboja kokia nors viena taikymo priežastimi ir gali būti taikoma visokio pobūdžio grėsmei – keliamai žvejybos veiklos ar kitų veiksnių, o tame straipsnyje numatyta taikymo trukmė grindžiama būtinybe kuo skubiau mažinti iškilusią didelę grėsmę. Didelės grėsmės paprastųjų vilkešerių ištekliams įrodymas šiuo atveju grindžiamas toliau pateikta moksline informacija; |
(5) |
paprastieji vilkešeriai neršti telkiasi tam tikruose rajonuose gruodžio–balandžio mėn. Nuo šio reprodukcijos etapo priklauso jų išteklių būklė. Šiuo laikotarpiu neršiančių žuvų santalkos vietose vykdoma tikslinė jų žvejyba, dėl kurios smarkiai padidėja bendras šių išteklių žuvų mirtingumas dėl žvejybos ir ypač sumažėja suaugusių žuvų, kurios dar gali sėkmingai daugintis, kiekis. Sužvejotų žuvų kiekio statistiniai duomenys patvirtina, kad vykdant tokią žvejybos praktiką daugiausia sunaikinama suaugusių žuvų ir jos nebegali prisidėti prie šių išteklių atsinaujinimo; |
(6) |
ICES ir STECF atlikto mokslinio vertinimo duomenimis, komercinė žvejyba pelaginiais tralais lemia daugiau kaip 25 % mirtingumo dėl žvejybos; |
(7) |
išvada, kad jūrų biologinių išteklių išsaugojimui iškilo didelė grėsmė, daroma tuomet, kai nustatoma didelės žalos išteklių reprodukciniam pajėgumui rizika, kylanti dėl staigaus neršiančios išteklių biomasės sumažėjimo, ir kai manoma, jog tolesnė tikslinė tų išteklių žvejyba gali padaryti neatitaisomos žalos neršiantiems ištekliams. Komisija mano, kad šiuo atveju esama tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių, nes 1) jau prasidėjo neršimo laikotarpis ir 2) taip pat prasidėjo šių neršiančių išteklių žvejyba. Remiantis moksline informacija, šiuo paprastųjų vilkešerių neršimo sezonu būtina imtis skubių veiksmų priimant priemones, kurios bus pradėtos taikyti nedelsiant ir galios iki 2015 m. balandžio 30 d.; |
(8) |
todėl svarbu skubiai imtis priemonių, kuriomis būtų uždrausta tikslinė paprastųjų vilkešerių žvejyba pelaginiais tralais išteklių būklės raidai itin svarbiu neršimo sezonu 2015 m. sausio mėn.–balandžio 30 d. Dar labiau uždelsus apsaugoti šiuos išteklius smarkiai sumažėtų arba išnyktų neatidėliotinų priemonių efektyvumas. Siekiant padidinti šių priemonių efektyvumą veiklos vykdytojų taip pat turi būti reikalaujama neleisti perkrauti arba iškrauti šio reglamento taikymo laikotarpiu sužvejotų paprastųjų vilkešerių; |
(9) |
siekiant veiksmingai apsaugoti neršiančių žuvų santalkas, kurių gali pasitaikyti labai įvairiose vietose, neatidėliotinos priemonės turėtų būti taikomos žvejybai pelaginiais tralais visame išteklių paplitimo rajone, t. y. Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES IV b, c ir VII a, d–h kvadratuose). Kadangi išteklių paplitimo zona nėra galutinai apibrėžta, siekiant išvengti žvejybos veiklos perkėlimo į gretimas sritis, į taikymo sritį įtraukiami ir ICES VII j bei k rajonai; |
(10) |
Prancūzijos pasiūlytos alternatyvios priemonės neduotų tokių pat rezultatų, kaip šiame reglamente numatytos priemonės, nes kyla abejonių dėl jų efektyvumo. Be to, norint užtikrinti dar didesnę paprastųjų vilkešerių išteklių apsaugą, vėliau gali prireikti papildomų priemonių kitų rūšių žvejybos poveikiui reguliuoti; |
(11) |
Prancūzija pateikė informacijos, kad pelaginiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis yra 32–69 mm, žvejojantys laivai paprastųjų vilkešerių nežvejoja, o bet kokios jų sužvejotos šių žuvų priegaudos poveikis šių išteklių būklei yra labai mažas; |
(12) |
minėtų rajonų paprastųjų vilkešerių išteklių būklė atitinka tinkamai pagrįstų privalomos skubos priežasčių kriterijus, susijusius su didele grėsme šių išteklių išsaugojimui, todėl Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 straipsnį savo iniciatyva ir išplėsdama Jungtinės Karalystės prašymą gali priimti šiame reglamente nustatytas priemones; |
(13) |
šiame reglamente numatytos priemonės bus pateiktos Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komitetui, kad jis pareikštų savo nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiame reglamente nustatomos neatidėliotinos priemonės, skirtos ICES IV b, c ir VII a, d–k kvadratų paprastųjų vilkešerių ištekliams gresiančiai didelei žalai sumažinti.
2 straipsnis
Priemonės
Šio reglamento taikymo laikotarpiu ICES IV b, c ir VII a, d–k kvadratuose draudžiama pelaginiais tralais (vadinamaisiais įvairiagyliais tralais su kėtoklėmis (OTM) ir įvairiagyliais poriniais tralais (PTM)), kurių tralo maišo akių dydis yra 70 mm arba didesnis, žvejoti paprastuosius vilkešerius (Dicentrarchus labrax).
Tuos įrankius naudojamiems laivams taip pat draudžiama laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti paprastuosius vilkešerius, sužvejotus tame pačiame rajone šio reglamento taikymo laikotarpiu.
Valstybės narės per 14 dienų nuo kiekvieno mėnesio pabaigos Komisijai praneša apie pelaginiais tralais (OTM arba PTM) sužvejotus paprastuosius vilkešerius.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas iki 2015 m. balandžio 30 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininkas
Jean-Claude JUNCKER
(1) OL L 354, 2013 12 28, p. 22.
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/34 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/112
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),
atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje; |
(2) |
remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.
PRIEDAS
Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
EG |
340,0 |
IL |
160,5 |
|
MA |
109,9 |
|
TR |
147,7 |
|
ZZ |
189,5 |
|
0707 00 05 |
JO |
229,9 |
TR |
174,5 |
|
ZZ |
202,2 |
|
0709 93 10 |
MA |
227,9 |
TR |
214,8 |
|
ZZ |
221,4 |
|
0805 10 20 |
EG |
47,8 |
MA |
62,4 |
|
TN |
53,6 |
|
TR |
66,4 |
|
ZZ |
57,6 |
|
0805 20 10 |
IL |
102,5 |
MA |
90,9 |
|
ZZ |
96,7 |
|
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90 |
EG |
87,6 |
IL |
110,1 |
|
JM |
118,0 |
|
MA |
140,2 |
|
TR |
118,6 |
|
ZZ |
114,9 |
|
0805 50 10 |
TR |
63,9 |
ZZ |
63,9 |
|
0808 10 80 |
BR |
65,4 |
CL |
89,3 |
|
MK |
26,7 |
|
US |
184,8 |
|
ZZ |
91,6 |
|
0808 30 90 |
CL |
265,9 |
US |
138,7 |
|
ZZ |
202,3 |
(1) Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/36 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/113
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 539/2007 leistas naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 2 ir 3 dalis,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 539/2007 (2) leista naudoti tarifines metines kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriaus produktų importo kvotas. |
(2) |
2014 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2015 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio; |
(3) |
siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Prie 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos laikotarpio dalies pridėtinas kiekis, dėl kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 539/2007 importo licencijų paraiškų nepateikta, yra nurodytas šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(2) 2007 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 539/2007, leidžiantis naudoti tarifines kvotas kiaušinių ir kiaušinių albumino sektoriuje bei nustatantis jų administravimo tvarką (OL L 128, 2007 5 16, p. 19).
PRIEDAS
Eilės Nr. |
Kiekis, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, pridėtinas prie 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos daliai skirto kiekio (kiaušinių su lukštu ekvivalentas kg) |
09.4015 |
108 000 000 |
09.4401 |
3 632 368 |
09.4402 |
9 854 500 |
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/38 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/114
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 536/2007 leistą naudoti Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės paukštienos tarifinę kvotą
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 2 ir 3 dalis,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 536/2007 (2) leista naudoti tarifinę metinę Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės paukštienos sektoriaus produktų importo kvotą; |
(2) |
2014 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2015 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio; |
(3) |
siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Kiekis, dėl kurio importo paraiškų pagal Reglamentą (EB) Nr. 536/2007 nebuvo pateikta, ir kuris turi būti pridėtas prie 2015 m. balandžio 1–birželio 30 d. kvotos daliai numatyto kiekio, yra nurodytas šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(2) 2007 m. gegužės 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 536/2007, kuriuo pradedama naudoti Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirta paukštienos tarifinė kvota ir nustatomas jos administravimas (OL L 128, 2007 5 16, p. 6).
PRIEDAS
Eilės Nr. |
Kiekis, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, pridėtinas prie 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos daliai skirto kiekio (kg) |
09.4169 |
16 008 750 |
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/40 |
KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) 2015/115
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 1384/2007 leistas naudoti tam tikras paukštienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Izraelis, tarifines kvotas
EUROPOS KOMISIJA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,
atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnio 2 ir 3 dalis,
kadangi:
(1) |
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1384/2007 (2) leista naudoti tarifines metines paukštienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Izraelis, importo kvotas; |
(2) |
2014 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2015 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis mažesnis už kiekį, kurį galima importuoti. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio, |
(3) |
siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Prie 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. kvotos laikotarpio dalies pridėtinas kiekis, dėl kurio pagal Reglamentą (EB) Nr. 1384/2007 importo licencijų paraiškų nepateikta, yra nurodytas šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Komisijos vardu
Pirmininko pavedimu
Jerzy PLEWA
Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius
(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.
(2) 2007 m. lapkričio 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1384/2007, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2398/96 taikymo taisykles, susijusias su leidimu naudoti tam tikras paukštienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Izraelis, Bendrijos tarifines kvotas ir susijusias su tokių kvotų administravimu (OL L 309, 2007 11 27, p. 40).
PRIEDAS
Eilės Nr. |
Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 m. balandžio 1 d.–birželio 30 d. laikotarpiui skirto kiekio (kg) |
09.4091 |
140 000 |
09.4092 |
830 000 |
SPRENDIMAI
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/42 |
TARYBOS SPRENDIMAS (ES) 2015/116
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo skiriami Regionų komiteto nariai ir pakaitiniai nariai laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d.
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 300 straipsnio 3 dalį ir 305 straipsnį,
atsižvelgdama į 2014 m. gruodžio 16 d. Tarybos sprendimą 2014/930/ES, kuriuo nustatoma Regionų komiteto sudėtis (1),
atsižvelgdama į visų valstybių narių pasiūlymus,
kadangi:
(1) |
SESV 300 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, kad Regionų komiteto nariai arba pakaitiniai nariai, būdami regionų ar vietos valdžios atstovai, turėtų regiono arba vietos valdžios rinkėjų mandatą arba būtų politiškai atskaitingi išrinktai asamblėjai; |
(2) |
SESV 305 straipsnyje numatyta, kad Regionų komiteto nariai ir tiek pat pakaitinių narių Tarybos skiriami penkeriems metams pagal kiekvienos valstybės narės pateiktus pasiūlymus; |
(3) |
kadangi Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių kadencija baigiasi 2015 m. sausio 25 d., turėtų būti paskirti nauji nariai ir pakaitiniai nariai; |
(4) |
po to paskyrimo vėliau bus paskirti kiti nariai ir pakaitiniai nariai, kurių kandidatūros Tarybai nebuvo pateiktos anksčiau nei 2015 m. sausio 22 d., |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Laikotarpiui nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 25 d. Regionų komiteto:
— |
nariais skiriami I priede pagal valstybes nares išvardyti asmenys, |
— |
pakaitiniais nariais skiriami II priede pagal valstybes nares išvardyti asmenys. |
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. RINKĒVIČS
(1) OL L 365, 2014 12 19, p. 143.
I PRIEDAS
ПРИЛОЖЕНИЕ I – ANEXO I – PŘÍLOHA I – BILAG I – ANHANG I – I LISA
ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ Ι – ANNEX I – ANNEXE I – PRILOG I – ALLEGATO I – I PIELIKUMS
I PRIEDAS – I. MELLÉKLET – ANNESS I – BIJLAGE I – ZAŁĄCZNIK I
ANEXO I – ANEXA I – PRÍLOHA I – PRILOGA I – LIITE I – BILAGA I
Членове/Miembros/Členové/Medlemmer/Mitglieder/Liikmed
Μέλη/Members/Membres/Članovi/Membri/Locekļi
Nariai/Tagok/Membri/Leden/Członkowie
Membros/Membri/Členovia/Člani/Jäsenet/Ledamöter
BELGIË/BELGIQUE/BELGIEN
|
Mr Jan DURNEZ Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Alain HUTCHINSON Conseiller communal et échevin à Saint-Gilles |
|
Mr Hicham IMANE Député wallon |
|
Mr Jean François ISTASSE Conseiller communal |
|
Mr Karl-Heinz LAMBERTZ Mitglied des Parlamentes der Deutschsprachigen Gemeinschaft |
|
Mr Michel LEBRUN Conseiller communal à Viroinval |
|
Mr Bartolomeus (Bart) SOMERS Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Luc VAN DEN BRANDE Voorzitter Raad van Bestuur Vlaams – Europees Verbindingsagentschap (VLEVA) |
|
Mr Karl VANLOUWE Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Karim VAN OVERMEIRE Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Jean-Luc VANRAES Gemeenteraadslid in Ukkel en Voorzitter van het OCMW |
|
Ms Olga ZRIHEN Députée wallonne |
БЪЛГАРИЯ
|
Mr Hasan AZIS Mayor of Kardjali Municipality |
|
Ms Tanya HRISTOVA Mayor of Gabrovo Municipality |
|
Mr Vladimir KISSIOV Councillor, Municipality of Sofia |
|
Mr Krassimir KOSTOV Mayor of Shumen Municipality |
|
Mr Madzhid MANDADZHA Mayor of Stambolovo Municipality |
|
Mr Krasimir MIREV Mayor of Targovishte Municipality |
|
Mr Vladimir MOSKOV Mayor of Gotse Delchev Municipality |
|
Ms Detelina NIKOLOVA Mayor of Dobrich Municipality |
|
Mr Beytula SALI Mayor of Samuil Municipality |
|
Mr Zhivko TODOROV Mayor of Stara Zagora Municipality |
|
Mr Lyudmil VESSELINOV Mayor of Popovo Municipality |
|
Mr Zlatko ZHIVKOV Mayor of Montana Municipality |
ČESKÁ REPUBLIKA
|
Mr Ondřej BENEŠÍK councillor of Strání municipality |
|
Ms Štěpánka FRAŇKOVÁ councillor of the City of Pardubice |
|
Mr Dan JIRÁNEK councillor of the City of Kladno |
|
Mr Stanislav JURÁNEK councillor of Jihomoravský Region |
|
Ms Adriana KRNÁČOVÁ councillor of the City of Prague |
|
Mr Roman LÍNEK councillor of Pardubický Region |
|
Mr Josef NOVOTNÝ councillor of Karlovarský Region |
|
Mr Petr OSVALD councillor of the City of Plzeň |
|
Mr Martin PŮTA councillor of Liberecký Region |
|
Ms Jana VAŇHOVÁ councillor of Ústecký Region |
|
Mr Oldřich VLASÁK councillor of the City of Hradec Králové |
|
Mr Jiří ZIMOLA councillor of the South Bohemian Region |
DANMARK
|
Mr Per BØDKER ANDERSEN Councillor |
|
Mr Erik FLYVHOLM Mayor |
|
Mr Jens Christian GJESING Second Deputy Mayor |
|
Mr Jens Bo IVE Mayor |
|
Mr Thomas KASTRUP-LARSEN Mayor |
|
Mr Jess LAURSEN Regional Councillor |
|
Mr Henrik Ringbæk MADSEN Regional Councillor |
|
Mr Karsten Uno PETERSEN Regional Councillor |
|
Mr Mark PERERA CHRISTENSEN Second Deputy Mayor |
DEUTSCHLAND
|
Frau Barbara DUDEN Mitglied der Hamburgischen Bürgerschaft |
|
Frau Hella DUNGER-LÖPER Staatssekretärin, Bevollmächtigte des Landes Berlin beim Bund und Europabeauftragte |
|
Herr Hans-Jörg DUPPRÉ Landrat des Landkreises Südwestpfalz |
|
Herr Peter FRIEDRICH Minister für Bundesrat, Europa und internationale Angelegenheiten; Baden-Württemberg |
|
Frau Ulrike HILLER Mitglied des Senats, Bevollmächtigte der Freien Hansestadt Bremen beim Bund und für Europa |
|
Frau Birgit HONÉ Staatssekretärin für Europa und Regionale Landesentwicklung, Niedersächsische Staatskanzlei |
|
Frau Jacqueline KRAEGE Staatssekretärin, Bevollmächtigte des Landes Rheinland-Pfalz beim Bund und für Europa, für Medien und Digitales |
|
Frau Uta-Maria KUDER Mitglied der Landesregierung von Mecklenburg-Vorpommern, Justizministerin |
|
Frau Helma KUHN-THEIS Mitglied des Gemeinderates Weiskirchen |
|
Herr Heinz LEHMANN Mitglied des Sächsischen Landtags |
|
Dr. Helmuth MARKOV Mitglied der Landesregierung Brandenburg, Minister der Justiz und für Europa und Verbraucherschutz |
|
Dr. Beate MERK Staatsministerin für Europaangelegenheiten und regionale Beziehungen des Freistaates Bayern |
|
Frau Dagmar MÜHLENFELD Oberbürgermeisterin der Stadt Mülheim an der Ruhr |
|
Herr Detlef MÜLLER Mitglied des Landtages Mecklenburg-Vorpommern |
|
Dr. Martina MÜNCH Mitglied des Landtages Brandenburg |
|
Frau Regina POERSCH Mitglied des Landtages von Schleswig-Holstein |
|
Herr Wolfgang SCHMIDT Staatsrat der Senatskanzlei, Bevollmächtigter des Senats der Freien und Hansestadt Hamburg beim Bund, bei der Europäischen Union und für auswärtige Angelegenheiten |
|
Dr. Michael SCHNEIDER Staatssekretär, Bevollmächtigter das Landes Sachsen-Anhalt beim Bund |
|
Herr Tilman TÖGEL Mitglied des Landtages von Sachsen-Anhalt |
|
Herr Markus TÖNS Mitglied des Landtags Nordrhein-Westfalen |
|
Herr Hans-Josef VOGEL Bürgermeister der Stadt Arnsberg |
|
Herr Mark WEINMEISTER Staatssekretär für Europaangelegenheiten, Land Hessen |
|
Dr. Babette WINTER Staatssekretärin für Europa und Kultur in der Thüringer Staatskanzlei |
EESTI
|
Ms Urve ERIKSON Member of Tudulinna Rural Municipality Council |
|
Mr Mihkel JUHKAMI Mayor of Rakvere City |
|
Mr Kurmet MÜÜRSEPP Member of Antsla Rural Municipality Council |
|
Mr Uno SILBERG Member of Kose Rural Municipality Council |
|
Mr Urmas SUKLES Mayor of Haapsalu City |
|
Mr Toomas VITSUT Member of Tallinn City Council |
ΕΛΛΑΣ
|
Mr Konstantinos AGORASTOS Head of the Region of Thessaly |
|
Mr Stavros ARNAOUTAKIS Head of the Region of Crete |
|
Mr Nikolaos CHIOTAKIS Municipal Councillor of Kifissia |
|
Mr Alexandros KAHRIMANIS Head of the Region of Epirus |
|
Mr Stavros KALAFATIS Municipal Councillor of Thessaloniki |
|
Mr Dimitrios KALOGEROPOULOS Politically accountable to the Municipal Council of Maroussi |
|
Mr Georgios KAMINIS Mayor of Athens |
|
Mr Apostolos KATSIFARAS Head of the Region of Western Greece |
|
Mr Ioannis KOURAKIS Municipal Councillor of Heraklion |
|
Mr Ioannis SGOUROS Regional Councillor, Region of Attica |
|
Mr Spyridon SPYRIDON Municipal Councillor of Poros |
|
Mr Apostolos TZITZIKOSTAS Head of the Region of Central Macedonia |
ESPAÑA
|
Da Rita BARBERÁ NOLLA Alcaldesa de Valencia |
|
Da Yolanda BARCINA ANGULO Presidenta de Navarra |
|
D. José Ramón BAUZÁ DÍAZ Presidente del Gobierno de las Islas Baleares |
|
D. Abel CABALLERO ÁLVAREZ Alcalde de Vigo |
|
Da Ma Dolores de COSPEDAL GARCÍA Presidenta de la Junta de Comunidades de Castilla-La Mancha |
|
Da Susana DÍAZ PACHECO Presidenta de Andalucía |
|
D. Alberto FABRA PART Presidente de la Comunidad Valenciana |
|
D. Javier FERNÁNDEZ FERNÁNDEZ Presidente del Principado de Asturias |
|
D. Alberto GARRE LÓPEZ Presidente de Murcia |
|
D. Ignacio GONZÁLEZ GONZÁLEZ Presidente de Madrid |
|
D. Francesc HOMS I MOLIST Consejero de Presidencia |
|
Da Nuria MARÍN MARTÍNEZ Alcaldesa de Hospitalet de Llobregat |
|
Da Cristina MAZAS PÉREZ-OLEAGA Consejera de Economía, Hacienda y Empleo de Cantabria |
|
D. José Antonio MONAGO TERRAZA Presidente de la Junta de Extremadura |
|
D. Alberto NÚÑEZ FEIJÓO Presidente de la Xunta de Galicia |
|
D. Paulino RIVERO BAUTE Presidente del Gobierno de Canarias |
|
Da Luisa Fernanda RUDÍ ÚBEDA Presidenta de Aragón |
|
D. Pedro SANZ ALONSO Presidente de La Rioja |
|
D. Iñigo de la SERNA HERNÁIZ Alcalde de Santander |
|
D. Iñigo URKULLU RENTERÍA Presidente del Gobierno Vasco |
|
Sr. D. Juan VICENTE HERRERA Presidente de la Junta de Castilla y León |
FRANCE
|
M. Jean-François BARNIER Maire du Chambon-Feugerolles |
|
M. Laurent BEAUVAIS Président du Conseil régional de Basse-Normandie |
|
M. Jacques BLANC Maire de La Canourgue |
|
Mme Danièle BOEGLIN Vice-Présidente du Conseil général de l'Aube |
|
Mme Claudette BRUNET-LECHENAULT Vice-présidente du Conseil général de Saône-et-Loire |
|
M. François DECOSTER Conseiller régional du Nord-Pas-de-Calais |
|
M. Michel DELEBARRE Conseiller municipal de Dunkerque |
|
M. Jean-Louis DESTANS Président du Conseil général de l'Eure |
|
Mme Rose-Marie FALQUE Maire d'Azerailles |
|
M. Claude GEWERC Président du Conseil régional de Picardie |
|
M. Pierre HUGON Vice-président du Conseil général de la Lozère |
|
Mme Annabelle JAEGER Conseillère régionale de Provence-Alpes-Côte d'Azur |
|
Mme Anne-Marie KEISER Vice-présidente du Conseil général de la Gironde |
|
M. Pierre MAILLE Président du Conseil général du Finistère |
|
M. Pascal MANGIN Conseiller régional d'Alsace |
|
M. Charles MARZIANI Vice-président du Conseil régional de Midi-Pyrénées |
|
M. Pierrick MASSIOT Président du Conseil régional de Bretagne |
|
Mme Françoise MESNARD Maire de Saint-Jean d'Angély |
|
M. Jean-Vincent PLACE Conseiller régional d'Île-de-France |
|
M. Didier ROBERT Président du Conseil régional de La Réunion |
|
M. Stéphan ROSSIGNOL Conseiller régional du Languedoc-Roussillon |
|
M. Christophe ROUILLON Maire de Coulaines |
|
M. René SOUCHON Président du Conseil régional d'Auvergne |
|
M. Bernard SOULAGE Vice-président du Conseil régional de Rhône-Alpes |
HRVATSKA
|
Ms Snježana BUŽINEC Mayor of the Municipality of Jakovlje |
|
Mr Nikola DOBROSLAVIĆ Prefect of Dubrovnik-Neretva County |
|
Mr Valter FLEGO Prefect of Istra County |
|
Mr Bruno HRANIĆ Mayor of the Municipality of Vidovec |
|
Mr Danijel MARUŠIĆ Prefect of Brod-Posavina County |
|
Mr Vojko OBERSNEL Mayor of the City of Rijeka |
|
Ms Jelena PAVIČIĆ VUKIČEVIĆ Councillor in the City of Zagreb Assembly |
|
Mr Predrag ŠTROMAR Prefect of Varaždin County |
|
Mr Željko TURK Mayor of the City of Zaprešić |
IRELAND
|
Ms Maria BYRNE Limerick City and County Council |
|
Ms Kate FEENEY Dun Laoghaire Rathdown County Council |
|
Ms Mary FREEHILL Dublin City Council |
|
Mr Jerry LUNDY Sligo County Council |
|
Mr Kieran MCCARTHY Cork City Council |
|
Mr Hughie MCGRATH Tipperary County Council |
|
Mr Neale RICHMOND Dun Laoghaire Rathdown County Council |
|
Mr Enda STENSON Leitrim County Council |
|
Ms Rose CONWAY-WALSH Mayo County Council |
ITALIA
|
Sig. Giovanni ARDIZZONE Consigliere regionale e Presidente della Assemblea regionale della Regione Siciliana |
|
Sig. Matteo BESOZZI Presidente Provincia di Novara |
|
Sig. Matteo Luigi BIANCHI Sindaco del Comune di Morazzone (VA) |
|
Sig. Vincenzo BIANCO Sindaco di Catania |
|
Sig. Raffaele CATTANEO Consigliere regionale e Presidente del Consiglio regionale della Regione Lombardia |
|
Sig. Rosario CROCETTA Presidente della Regione Siciliana |
|
Sig. Luciano D'ALFONSO Presidente della Regione Abruzzo |
|
Sig. Mauro D'ATTIS Consigliere comunale di Brindisi |
|
Sig. Salvatore DE MEO Sindaco di Fondi (LT) |
|
Sig. Paolo DI LAURA FRATTURA Presidente della Regione Molise |
|
Sig.ra Micaela FANELLI Sindaco del Comune di Riccia (CB) |
|
Sig. Piero FASSINO Sindaco del Comune di Torino |
|
Sig. Domenico GAMBACORTA Presidente Provincia di Avellino |
|
Sig. Franco IACOP Consigliere regionale e Presidente del Consiglio regionale della Regione Friuli Venezia Giulia |
|
Sig. Arno KOMPATSCHER Presidente e Consigliere della Provincia Autonoma di Bolzano |
|
Sig.ra Catiuscia MARINI Presidente della Regione Umbria |
|
Sig. Ignazio MARINO Sindaco di Roma Capitale |
|
Sig. Alessandro PASTACCI Presidente Provincia di Mantova |
|
Sig. Francesco PIGLIARU Presidente della Regione Sardegna |
|
Sig. Augusto ROLLANDIN Presidente della Regione autonoma della Valle D'Aosta |
|
Sig. Enrico ROSSI Presidente della Regione Toscana |
|
Sig.ra Simonetta SALIERA Consigliere regionale e Presidente dell'Assemblea regionale della Regione Emilia-Romagna |
|
Sig. Luca ZAIA Presidente della Regione Veneto |
|
Sig. Nicola ZINGARETTI Presidente della Regione Laziο |
ΚΥΠΡΟΣ
|
Mr George GEORGIOU Mayor of Kato Polemidia |
|
Mr Louis KOUMENIDES President of the Community Council of Kato Lefkara |
|
Ms Eleni LOUCAIDES Deputy Mayor of Nicosia |
|
Ms Louisa MAVROMMATI Deputy Mayor of Engomi |
|
Mr Charalampos PITTAS Mayor of Morfou |
LATVIJA
|
Ms Inga BĒRZIŅA Member of Kuldīga Municipal Council |
|
Ms Ligita GINTERE Member of Jaunpils Municipal Council |
|
Mr Andris JAUNSLEINIS Member of Ventspils Municipal Council |
|
Mr Aleksandrs LIELMEŽS Member of Mālpils Municipal Council |
|
Mr Leonīds SALCEVIČS Member of Jēkabpils City Council |
|
Mr Dainis TURLAIS Member of Rīga City Council |
|
Mr Jānis VĪTOLIŅŠ Member of Ventspils City Council |
LIETUVA
|
Mr Arnoldas ABRAMAVIČIUS Member of Zarasai District Municipal Council |
|
Mr Vytautas GRUBLIAUSKAS Member of Klaipėda City Municipal Council |
|
Mr Vytautas KANEVIČIUS Member of Kazlų Rūda Municipal Council |
|
Mr Virginijus KOMSKIS Member of Pagėgiai Municipal Council |
|
Mr Andrius KUPČINSKAS Member of Kaunas City Municipal Council |
|
Mr Ričardas MALINAUSKAS Member of Druskininkai Municipal Council |
|
Mr Mindaugas SINKEVIČIUS Member of Jonava District Municipal Council |
|
Mr Vytautas VIGELIS Member of Švenčionys District Municipal Council |
|
Mr Povilas ŽAGUNIS Member of Panevėžys District Municipal Council |
LUXEMBOURG
|
Madame Simone BEISSEL échevin de la Ville de Luxembourg |
|
Monsieur Roby BIWER membre du conseil communal de la Commune de Bettembourg |
|
Madame Agnès DURDU membre du conseil communal de la Commune de Wincrange |
|
Monsieur Ali KAES bourgmestre de la Commune de Tandel |
|
Monsieur Marc SCHAEFER bourgmestre de la Commune de Vianden |
MAGYARORSZÁG
|
Mr János ÁRGYELÁN Representative of County Council of Fejér Megye |
|
Mr István dr. BÓKA Mayor of Balatonfüred |
|
Mr Róbert DUDÁS Mayor of Village Mátraballa |
|
Mr Jácint HORVÁTH Representative of Local Government of Nagykanizsa with county rights |
|
Mr László Lóránt dr. KERESZTES Representative Of Local Government of Pécs with county rights |
|
Mr Raymund KOVÁCS Representative Of Local Government of District 16 of Budapest |
|
Ms Anna MAGYAR Vice-President of County Council of Csongrád Megye |
|
Mr László MAJTHÉNYI President of County Council of Vas Megye |
|
Mr József RIBÁNYI Vice-President of County Council of Tolna Megye |
|
Mr Oszkár SESZTÁK President of County Council of Szabolcs-Szatmár-Bereg Megye |
|
Mr Róbert SZABÓ President of County Council of Heves Megye |
|
Mr Zoltán VARGA Representative of County Council of Békés Megye |
MALTA
|
Dr. Samuel AZZOPARDI Mayor of Rabat, Gozo |
|
Mr Peter BONELLO Mayor of San Ġiljan |
|
Mr Joseph CORDINA Mayor of Xaghra |
|
Mr Paul FARRUGIA Mayor of Ħal Tarxien |
|
Dr. Marc SANT Councillor, Ħal Lija Local Council |
NEDERLAND
|
Mr R.E. (Ralph) DE VRIES member of the Executive Council of the Province of Utrecht |
|
Mr A. (Bert) GIJSBERTS member of the Executive Council of the Province of Flevoland |
|
Mr O. (Onno) HOES mayor of Maastricht |
|
Mr J.F.M. (Hans) JANSSEN mayor of Oisterwijk |
|
Mrs A. (Annemiek) JETTEN mayor of Sluis |
|
Mr C.H.J. (Cor) LAMERS mayor of Schiedam |
|
Mr H.J.J. (Henri) LENFERINK mayor of Leiden |
|
Mrs W.H. (Hester) MAIJ member of the Executive Council of the Province of Overijssel |
|
Mr W.B.H.J. (Wim) VAN DE DONK Governor chair of the Council and of the Executive Council of the Province of Noord-Brabant |
|
Mr R.A.M. (Rogier) VAN DER SANDE member of the Executive Council of the Province of Zuid-Holland |
|
Mr G.A.A. (Bas) VERKERK mayor of Delft |
|
Mr B.S. (Bote) WILPSTRA member of the Executive Council of the Province of Groningen |
ÖSTERREICH
|
Herr Landesrat Dr. Christian BUCHMANN Regierungsmitglied mit politischer Verantwortung gegenüber dem Landtag (Mitglied der Steirischen Landesregierung) |
|
Herr Bürgermeister und Landeshauptmann Dr. Michael HÄUPL Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Gemeinderat bzw. Landtag von Wien) |
|
Herr Landeshauptmann Mag. Dr. Peter KAISER Mandat mit politischer Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Landeshauptmann von Kärnten) |
|
Herr Bürgermeister Dipl.-Ing. Markus LINHART Auf Wahlen beruhendes Mandat (Direktwahl als Bürgermeister der Landeshauptstadt Bregenz durch die Bevölkerung) |
|
Herr Landeshauptmann Hans NIESSL Mandat mit politischer Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Landeshauptmann von Burgenland) |
|
Herr Landeshauptmann Dipl. Ing. Dr. Erwin PRÖLL Mandat mit politischer Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Landeshauptmann von Niederösterreich) |
|
Herr Bürgermeister Dr. Heinz SCHADEN Auf Wahlen beruhendes Mandat (Direktwahl als Bürgermeister der Landeshauptstadt Salzburg durch die Bevölkerung) |
|
Herr Dr. Franz SCHAUSBERGER Direkte Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (des Landtags von Salzburg) |
|
Herr Landesrat Mag. Dr. Michael STRUGL MBA Mandat mit politischer Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Mitglied der oberösterreichischen Landesregierung) |
|
Herr Landtagspräsident DDr. Herwig VAN STAA Auf Wahlen beruhendes Mandat (Präsident des Tiroler Landtages) |
|
Herr Bürgermeister Hanspeter WAGNER Auf Wahlen beruhendes Mandat (Direktwahl als Bürgermeister von Breitenwang in Tirol durch die Bevölkerung) |
|
Herr Landeshauptmann Mag. Markus WALLNER Gegenüber einer gewählten Versammlung politisch verantwortlich (Landeshauptmann von Vorarlberg) |
POLSKA
|
Paweł ADAMOWICZ Prezydent Miasta Gdańska |
|
Jarosław DWORZAŃSKI radny województwa podlaskiego |
|
Olgierd GEBLEWICZ radny województwa zachodniopomorskiego |
|
Adam JARUBAS radny województwa świętokrzyskiego |
|
Lech JAWORSKI radny m.st. Warszawy |
|
Zbigniew PODRAZA Prezydent Dąbrowy Górniczej |
|
Jacek PROTAS radny województwa warmińsko-mazurskiego |
|
Marek SOWA radny województwa małopolskiego |
|
Witold STĘPIEŃ radny województwa łódzkiego |
|
Mieczysław STRUK radny województwa pomorskiego |
|
Adam STRUZIK radny województwa mazowieckiego |
|
Stanisław SZWABSKI Radny Rady Miasta Gdyni |
|
Marek TRAMŚ radny powiatu polkowickiego |
|
Tadeusz TRUSKOLASKI Prezydent Miasta Białegostoku |
|
Ludwik WĘGRZYN radny powiatu bocheńskiego |
|
Marek WOŹNIAK radny województwa wielkopolskiego |
|
Dariusz Zygmunt WRÓBEL burmistrz Opola Lubelskiego |
|
Jerzy ZAJĄKAŁA wójt gminy Łubianka |
PORTUGAL
|
Vasco Ilídio ALVES CORDEIRO Presidente do Governo Regional dos Açores |
|
José Maria DA CUNHA COSTA Presidente da Câmara Municipal de Viana do Castelo |
|
Basílio Adolfo DE MENDONÇA HORTA DA FRANCA Presidente da Câmara Municipal de Sintra |
|
Álvaro DOS SANTOS AMARO Presidente da Câmara Municipal da Guarda |
|
António Luís DOS SANTOS DA COSTA Presidente da Câmara Municipal de Lisboa |
|
Alberto João CARDOSO GONÇALVES JARDIM Presidente do Governo Regional da Madeira |
|
João Nuno FERREIRA GONÇALVES DE AZEVEDO Presidente da Câmara Municipal de Mangualde |
|
António GONÇALVES BRAGANÇA FERNANDES Presidente da Câmara Municipal da Maia |
|
José Luís PEREIRA CARNEIRO Presidente da Câmara Municipal de Baião |
|
José Agostinho RIBAU ESTEVES Presidente da Câmara Municipal de Aveiro |
|
Carlos Manuel RODRIGUES PINTO DE SÁ Presidente da Câmara Municipal de Évora |
|
Luís Filipe SOROMENHO GOMES Presidente da Câmara Municipal de Vila Real de Santo António |
ROMÂNIA
|
Mr Cristian ADOMNIȚEI President of Iași County Council |
|
Mr Csaba BORBOLY President of Harghita County Council |
|
Mr Ovidiu Ion BRĂILOIU Mayor of Eforie, Constanța County |
|
Mr Vasile Silvian CIUPERCĂ President of Ialomița County Council |
|
Mr Emil DRĂGHICI Mayor of Vulcana-Băi, Dâmbovița County |
|
Mr Gheorghe FALCĂ Mayor of Arad, Arad County |
|
Mr Răducu George FILIPESCU President of Călărași County Council |
|
Mrs Mariana GÂJU Mayor of Cumpăna, Constanța County |
|
Mr Victor MORARU Mayor of Amara, Ialomița County |
|
Mr Cătălin George MUNTEANU Mayor of Codlea, Brașov County |
|
Mr Alin-Adrian NICA Mayor of Dudeștii Noi Timiș County |
|
Mr Emilian OPREA Mayor of Chitila town, Ilfov County |
|
Mr Ion PRIOTEASA President of Dolj County Council |
|
Mr Adrian ȚUȚUIANU President of Dâmbovița County Council |
|
Mr Mihai STEPANESCU Mayor of Reșița city, Caraș-Severin County |
SLOVENIJA
|
Mr Peter BOSSMAN Mayor of the Municipality of Piran |
|
Ms Jasna GABRIČ Mayor of the Municipality of Trbovlje |
|
Mr Aleksander JEVŠEK Mayor of the Municipality of Murska Sobota |
|
Ms Andreja POTOČNIK Member of the Municipal Council of the Municipality of Tržič |
|
Mr Franci ROKAVEC Mayor of the Municipality of Litija |
|
Mr Robert SMRDELJ Mayor of the Municipality of Pivka |
|
Mr Ivan ŽAGAR Mayor of the Municipality of Slovenska Bistrica |
SLOVENSKO
|
Mr Vladimír BAJAN Mayor of Petržalka (District of Bratislava) |
|
Mr Milan BELICA Chairman of Nitra Self – Governing Region |
|
Mr Peter CHUDÍK Chairman of Prešov Self – Governing Region |
|
Mr Jozef DVONČ Mayor of Nitra |
|
Mr Pavol FREŠO Chairman of Bratislava Self – Governing Region |
|
Mr Augustín HAMBÁLEK Vice – Chairman of Trnava Self – Governing Region |
|
Mr Jaroslav HLINKA Mayor of Košice – South |
|
Mr Ivo NESROVNAL Mayor of Bratislava (Capital of the Slovak Republic) |
|
Mr István ZACHARIAŠ Vice – Chairman of Košice Self – Governing Region |
SUOMI
|
Mr Ilpo HAALISTO local councillor of Nousiainen |
|
Ms Pauliina HAIJANEN city councillor of Laitila |
|
Ms Sirpa HERTELL city councillor of Espoo |
|
Ms Anne KARJALAINEN city councillor of Kerava |
|
Mr Antti LIIKKANEN city councillor of Rovaniemi |
|
Ms Gun-Mari LINDHOLM Member of Åland Islands Parliament |
|
Mr Markku MARKKULA city councillor of Espoo |
|
Mr Ossi MARTIKAINEN local councillor of Lapinlahti |
|
Ms Satu TIETARI local councillor of Säkylä |
SVERIGE
|
Martin ANDREASSON Ledamot i regionfullmäktige, Västra Götalands läns landsting |
|
Ulrika CARLEFALL LANDERGREN Ledamot i kommunfullmäktige, Kungsbacka kommun |
|
Jelena DRENJANIN Ledamot i kommunfullmäktige, Huddinge kommun |
|
Heléne FRITZON Ledamot kommunfullmäktige, Kristianstads kommun |
|
Lotta HÅKANSSON HARJU Ledamot i kommunfullmäktige, Järfälla kommun |
|
Tore HULT Ledamot i kommunfullmäktige, Alingsås kommun |
|
Ewa-May KARLSSON Ledamot i kommunfullmäktige, Vindelns kommun |
|
Anders KNAPE Ledamot i kommunfullmäktige, Karlstads kommun |
|
Paul LINDQUIST Ledamot i landstingsfullmäktige, Stockolms läns landsting |
|
Monalisa NORRMAN Ledamot i regionfullmäktige, Jämtlands läns landsting |
|
Yoomi RENSTRÖM Ledamot i kommunfullmäktige, Ovanåkers kommun |
|
Ilmar REEPALU Ledamot i kommunfullmäktige, Malmö kommun |
UNITED KINGDOM
II PRIEDAS
ПРИЛОЖЕНИЕ II – ANEXO II – PŘÍLOHA II – BILAG II – ANHANG II – II LISA
ΠΑΡΑΡΤΗΜΑ IΙ – ANNEX II – ANNEXE II – PRILOG II – ALLEGATO II – II PIELIKUMS
II PRIEDAS – II. MELLÉKLET – ANNESS II – BIJLAGE II – ZAŁĄCZNIK II
ANEXO II – ANEXA II – PRÍLOHA II – PRILOGA II – LIITE II – BILAGA II
Заместник-членове/Suplentes/Náhradníci/Suppleanter/Stellvertreter/Asendusliikmed
Αναπληρωτές/Alternate members/Suppléants/Zamjenici članova/Supplenti/Aizstājēji
Pakaitiniai nariai/Póttagok/Membri Supplenti/Plaatsvervangers/Zastępcy członków
Suplentes/Supleanți/Náhradníci/Nadomestni člani/Varajäsenet/Suppleanter
BELGIË/BELGIQUE/BELGIEN
|
Mr Jean-Paul BASTIN Bourgmestre de la Ville de Malmédy |
|
Ms Anne-Marie CORBISIER Conseillère communale à Montigny-le-Tilleul |
|
Mr Hendrik (Rik) DAEMS Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Rudy DEMOTTE Ministre-Président de la Fédération Wallonie-Bruxelles |
|
Ms Brigitte GROUWELS Brussels Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Andries GRYFFROY Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Marc HENDRICKX Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Joël RIGUELLE Député bruxellois |
|
Mr Antoine TANZILLI Conseiller communal à la Ville de Charleroi |
|
Mr Wouter VANBESIEN Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Wilfried VANDAELE Vlaams Volksvertegenwoordiger |
|
Mr Koenraad (Koen) VAN DEN HEUVEL Vlaams Volksvertegenwoordiger |
БЪЛГАРИЯ
|
Mr Nida AHMEDOV Mayor of Kaolinovo Municipality |
|
Mr Ivan ALEKSIEV Mayor of Pomorie Municipality |
|
Ms Malina Edreva AUDOIN Councillor, Municipality of Sofia |
|
Mr Stanislav BLAGOV Mayor of Svishtov Municipality |
|
Mr Nikolay IVANOV Mayor of Vratsa Municipality |
|
Mr Atanas KAMBITOV Mayor of Blagoevgrad Municipality |
|
Ms Dimitranka KAMENOVA Mayor of Berkovitsa Municipality |
|
Ms Sebihan MEHMED Mayor of Krumovgrad Municipality |
|
Ms Anastasiya MLADENOVA Chair of the Municipal Council, Municipality of Peshtera |
|
Mr Fahri MOLAYSENOV Mayor of Madan Municipality |
|
Mr Emil NAIDENOV Mayor of Gorna Malina Municipality |
|
Mr Georgi SLAVOV Mayor of Yambol Municipality |
ČESKÁ REPUBLIKA
|
Mr Jiří BĚHOUNEK councillor of Vysočina Region |
|
Mr Jan BIRKE councillor of Královehradecký Region |
|
Mr Pavel BRANDA councillor of Rádlo municipality |
|
Mr Ivo GRÜNER councillor of Plzeňský Region |
|
Mr Tomáš HUDEČEK councillor of the City of Prague |
|
Ms Sylva KOVÁČIKOVÁ councillor of the Town of Bílovec |
|
Mr Jan MAREŠ councillor of the City of Chomutov |
|
Mr Stanislav MIŠÁK councillor of Zlínský Region |
|
Mr Martin NETOLICKÝ councillor of Pardubický Region |
|
Mr Jiří ROZBOŘIL councillor of Olomoucký Region |
|
Ms Václava ZELENKOVÁ councillor of Račiněves municipality |
|
Mr Robert ZEMAN councillor of the Town of Prachatice |
DANMARK
|
Ms Kirstine Helene BILLE Deputy Mayor |
|
Mr Henrik BRADE JOHANSEN Councillor |
|
Miss Lotte CEDERSKJOLD ENGSIG-KARUP Councillor |
|
Mr Martin HULGAARD Deputy Mayor |
|
Mr Peter KOFOD POULSEN Regional Councillor |
|
Ms Jane Strange NIELSEN Regional Councillor |
|
Mr Per NØRHAVE Councillor |
|
Mr Henrik QVIST Regional Councillor |
|
Mr John SCHMIDT ANDERSEN Mayor |
DEUTSCHLAND
|
Herr Sven AMBROSY Landrat des Kreises Friesland |
|
Herr Stefan ENGSTFELD Mitglied des Landtags von Nordrhein-Westfalen |
|
Herr Jörg FELGNER Staatssekretär im Ministerium der Finanzen des Landes Sachsen-Anhalt |
|
Herr Ralf GEISTHARDT Mitglied des Landtages von Sachsen-Anhalt |
|
Herr Harry GLAWE Mitglied der Landesregierung von Mecklenburg-Vorpommern, Minister für Wirtschaft, Bau und Tourismus, sowie Mitglied des Landtages Mecklenburg-Vorpommern |
|
Dr. Roland HEINTZE Mitglied der Hamburgischen Bürgerschaft |
|
Herr Heinz-Joachim HÖFER Bürgermeister der Stadt Altenkirchen |
|
Dr. Fritz JAECKEL Staatsminister, Sächsische Staatskanzlei |
|
Herr Norbert KARTMANN Mitglied des Hessischen Landtags |
|
Dr. Hermann KUHN Mitglied der Bremischen Bürgerschaft |
|
Herr Dieter LAUINGER Minister für Migration, Justiz und Verbraucherschutz, Mitglied der Landesregierung Thüringen |
|
Herr Clemens LINDEMANN Landrat des Saarpfalz-Kreises |
|
Frau Helma OROSZ Oberbürgermeisterin der Stadt Dresden |
|
Herr Jan PÖRKSEN Staatsrat für Arbeit, Soziales, Familie und Integration, Freie und Hansestadt Hamburg |
|
Frau Anne QUART Staatssekretärin für Europa und Verbraucherschutz, Ministerium der Justiz und für Europa und Verbraucherschutz des Landes Brandenburg |
|
Prof. Dr. Wolfgang REINHART Mitglied des Landtags von Baden-Württemberg |
|
Dr. Franz RIEGER Mitglied des Bayerischen Landtags, Vorsitzender des Ausschusses für Bundes- und Europaangelegenheiten sowie regionale Beziehungen |
|
Frau Isolde RIES Erste Vizepräsidentin des Landtags des Saarlandes |
|
Herr Sven RISSMANN Mitglied des Abgeordnetenhauses von Berlin |
|
Herr Holger RUPPRECHT Mitglied des Landtages Brandenburg |
|
Frau Anke SPOORENDONK Ministerin für Justiz, Kultur und Europa, Mitglied der Landesregierung von Schleswig-Holstein |
|
Herr Andreas TEXTER Mitglied des Landtages Mecklenburg-Vorpommern |
|
Herr Nils WIECHMANN Mitglied des Landtags von Rheinland-Pfalz |
EESTI
|
Mr Andres JAADLA Member of Rakvere City Council |
|
Mr Georg LINKOV Mayor of Hiiu Rural Municipality |
|
Mr Randel LÄNTS Member of Viljandi City Council |
|
Mr Rait PIHELGAS Mayor of Ambla Rural Municipality |
|
Mr Jan TREI Mayor of Viimsi Rural Municipality |
|
Mr Mart VÕRKLAEV Mayor of Rae Rural Municipality |
ΕΛΛΑΣ
|
Mr Kostas BAKOGIANNIS Head of the Region of Sterea Ellada |
|
Mr Dimitrios BIRMPAS Mayor of Aigaleo |
|
Mr Ioannis BOUTARIS Mayor of Thessaloniki |
|
Mr Fotios CHATZIDIAKOS Mayor of Rhodes |
|
Mr Panagiotis KATSIVELAS Mayor of Trifylia |
|
Mr Charalampos KOKKINOS Regional Councillor, Region of South Aegean |
|
Mr Dimitrios MARAVELIAS Regional Councillor, Region of Attica |
|
Mrs Anna PAPADIMITRIOU Regional Councillor, Region of Attica |
|
Mr Dimitrios PETROVITS Deputy Head of the Region of Evros |
|
Mr Dimitrios PREVEZANOS Mayor of Skiathos |
|
Mr Konstantinos SIMITSIS Municipal Councillor of Kavala |
|
Mr Petros SOULAS Mayor of Kordelio-Evosmos |
ESPAÑA
|
D. Roger ALBINYANA I SAIGÍ Secretario de Asuntos Exteriores de la Generalitat de Catalunya |
|
D. Enrique BARRASA SÁNCHEZ Director General de Inversiones y Acción Exterior de Extremadura |
|
D. Roberto Pablo BERMÚDEZ DE CASTRO Y MUR Consejero de Presidencia del Gobierno de Aragón |
|
Da Sol CALZADO GARCÍA Secretaria de Acción Exterior Junta de Andalucía |
|
D. Borja COROMINAS FISAS Director General de Asuntos Europeos y Cooperación con el Estado de la Comunidad de Madrid |
|
Da María de DIEGO DURANTEZ Directora General de Relaciones Institucionales y Acción Exterior de Castilla y León |
|
Da Angeles ELORZA ZUBIRÍA Secretaria Gral. de Acción Exterior del Gobierno Vasco |
|
D. Jesús GAMALLO ALLER Director General de Relaciones Exteriores y con la UE Xunta de Galicia |
|
Da Teresa GIMÉNEZ DELGADO DE TORRES D.G. Desarrollo Estrategia Económica y AAEE Consejería de Empleo y Economía de la Junta de Castilla-La Mancha |
|
D. Javier GONZÁLEZ ORTIZ Consejero de Economía, Hacienda y Seguridad de Canarias |
|
D. Javier LEÓN DE LA RIVA Alcalde de Valladolid |
|
D. Guillermo MARTÍNEZ SUÁREZ Consejero de Presidencia del Principado de Asturias |
|
D. Fernando MARTÍNEZ-MAILLO TORIBIO Presidente de la Diputación Provincial de Zamora |
|
D. Esteban MAS PORTELL Delegado del Gobierno de las Islas Baleares en Bruselas |
|
Da María Victoria PALAU TÁRREGA Directora General de Relaciones con la Unión Europea |
|
D. Manuel PLEGUEZUELO ALONSO Director General Participación ciudadana UE y Acción Exterior de Murcia |
|
D. Emilio del RIO SANZ Consejero de Presidencia y de Justicia de La Rioja |
|
D. Ramón ROPERO MANCERA Alcalde de Villafranca de los Barros |
|
D. Jordi SAN JOSÉ I BUENAVENTURA Alcalde de Sant Feliú de Llobregat (Barcelona) |
|
D. Juan Luis SÁNCHEZ DE MUNIÁIN LACASA Consejero de Cultura, Turismo y Relaciones Institucionales de Navarra |
|
Da Inmaculada VALENCIA BAYÓN Directora General de Economía y Asuntos Europeos de Cantabria |
FRANCE
|
M. Pierre BERTRAND Vice-président du Conseil général du Bas-Rhin |
|
Mme Josette BOREL-LINCERTIN Vice-présidente du Conseil régional de Guadeloupe |
|
Mme Nathalie COLIN-OESTERLE Conseillère régionale de Lorraine |
|
M. Guillaume CROS Conseiller régional de Midi-Pyrénées |
|
Mme Nassimah DINDAR Présidente du Conseil général de La Réunion |
|
Mme Karine DOGNIN-SAUZE Adjointe au maire de Lyon |
|
Mme Marie-Guite DUFAY Présidente du Conseil régional de Franche-Comté |
|
M. Daniel DUGLERY Conseiller régional d'Auvergne |
|
M. Nicolas FLORIAN Conseiller régional d'Aquitaine |
|
Mme Emmanuelle de GENTILI Première adjointe au maire de Bastia |
|
Mme Karine GLOANEC-MAURIN Vice-présidente du Conseil régional du Centre |
|
M. Hervé HOCQUARD Conseiller régional d'Île de France |
|
M. Jean-Louis JOSEPH Vice-président au Conseil régional de Provence-Alpes-Côte-d'Azur |
|
Mme Mireille LACOMBE Conseillère générale du Puy-de-Dôme |
|
Mme Blandine LEFEBVRE Maire de Saint Nicolas d'Aliermont |
|
M. Dominique LEVEQUE Maire d'Aÿ |
|
M. Didier MARIE Conseiller général de Seine-Maritime |
|
Mme Rachel PAILLARD Maire de Bouzy |
|
M. Daniel PERCHERON Président du Conseil régional du Nord-Pas-de-Calais |
|
M. François-Xavier PRIOLLAUD Maire de Louviers |
|
M. Christophe ROSSIGNOL Conseiller régional du Centre |
|
M. Jean-Louis TOURENNE Président du Conseil général d'Ille-et-Vilaine |
|
M. Michel VAUZELLE Président du Conseil régional de Provence-Alpes-Côte-d'Azur |
|
M. André VIOLA Président du Conseil général de l'Aude |
HRVATSKA
|
Mr Martin BARIČEVIĆ Mayor of the Municipality of Jasenice |
|
Ms Viviana BENUSSI Deputy Prefect of Istra County |
|
Mr Tulio DEMETLIKA Mayor of the City of Labin |
|
Ms Jasna PETEK Deputy Prefect of Krapina-Zagorje County |
|
Mr Dinko PIRAK Mayor of the City of Čazma |
|
Mr Slavko PRIŠĆAN Mayor of Municipality of Rovišće |
|
Ms Josipa RIMAC Mayor of the City of Knin |
|
Mr Alojz TOMAŠEVIĆ Prefect of Pozega-Slavonia County |
|
Mr Ivan VUČIĆ Prefect of Karlovac County |
IRELAND
|
Ms Deirdre FORDE Cork County Council |
|
Mr Michael MURPHY Tipperary County Council |
|
Mr Jimmy MCCLEARN Galway County Council |
|
Mr Declan MCDONNELL Galway City Council |
|
Mr Niall MCNELIS Galway City Council |
|
Ms Fiona O'LOUGHLIN Kildare County Council |
|
Mr William PATON Carlow County Council |
|
Mr Maurice QUINLIVAN Limerick City and County Council |
|
Ms Mary SHIELDS Cork City Council |
ITALIA
|
Sig. Alvaro ANCISI Consigliere Comunale di Ravenna |
|
Sig.ra Francesca BALZANI Assessore del Comune di Milano |
|
Sig.ra Benedetta BRIGHENTI Vice Sindaco del Comune di Castelnuovo Rangone (MO) |
|
Sig.ra Bianca Maria D'ANGELO Assessore e Consigliere regionale della Regione Campania |
|
Sig. Antonio DECARO Sindaco del Comune di Bari |
|
Sig. Giuseppe DI PANGRAZIO Consigliere regionale e Presidente del Consiglio regionale della Regione Abruzzo |
|
Sig. Marco DUS Consigliere Comunale di Vittorio Veneto (TV) |
|
Sig. Massimo FEDERICI Presidente Provincia di La Spezia |
|
Sig. Carlo FIDANZA Assessore di Veleso (CO) |
|
Sig. Stefano Bruno GALLI Consigliere regionale della Regione Lombardia |
|
Sig.ra Paola GIORGI Assessore e Consigliere regionale della Regione Marche |
|
Sig. Isidoro GOTTARDO Consigliere Comunale di Sacile (PN) |
|
Sig. Onofrio INTRONA Consigliere regionale e Presidente del Consiglio regionale della Regione Puglia |
|
Sig.ra Carmen Patrizia MURATORE Consigliere regionale della Regione Liguria |
|
Sig. Leoluca ORLANDO Sindaco del Comune di Palermo |
|
Sig. Roberto PELLA Sindaco del Comune di Valdengo (BI) |
|
Sig. Giuseppe RINALDI Presidente Provincia di Rieti |
|
Sig. Clodovaldo RUFFATO Consigliere regionale e Presidente del Consiglio regionale della Regione Veneto |
|
Sig. Vito SANTARSIERO Consigliere regionale della Regione Basilicata |
|
Sig. Antonio SCALZO Consigliere regionale e Presidente del Consiglio regionale della Regione Calabria |
|
Sig. Giorgio SILLI Consigliere Comunale di Prato |
|
Sig. Marco TROMBINI Presidente Provincia di Rovigo |
|
Sig. Giuseppe VARACALLI Sindaco del Comune di Gerace |
|
Sig. Nicola VENDOLA Presidente della Regione Puglia |
ΚΥΠΡΟΣ
|
Mr Kyriakos CHATZITTOFIS Mayor of Agios Athanasios |
|
Mr Constantinos HADJIKAKOU Municipal Councilor of Famagusta Municipality |
|
Mr Panikos HADJITHEORIS President of Community Council of Armou |
|
Mr George IAKOVOU President of the Community Council of Agioi Trimithias |
|
Mr Stavros STAVRINIDES Municipal Councillor of Strovolos Municipality |
LATVIJA
|
Mr Gunārs ANSIŅŠ Member of Liepāja City Council |
|
Mr Jānis BAIKS Member of Valmiera City Council |
|
Mr Gints KAMINSKIS Member of Auce Municipal Council |
|
Mr Sergejs MAKSIMOVS Member of Viļaka Municipal Council |
|
Mr Aivars OKMANIS Member of Rundāle Municipal Council |
|
Ms Olga VEIDIŅA Member of Rīga City Council |
|
Mr Hardijs VENTS Member of Pārgauja Municipal Council |
LIETUVA
|
Mr Algimantas GAUBAS Member of Šiauliai District Municipal Council |
|
Mr Jonas JARUTIS Member of Kupiškis District Municipal Council |
|
Ms Daiva MATONIENĖ Member of Šiauliai City Municipal Council |
|
Mr Algirdas NEIBERKA Member of Vilkaviškis District Municipal Council |
|
Mr Jonas PINSKUS Member of Vilnius City Municipal Council |
|
Ms Zinaida TRESNICKAJA Member of Visaginas Municipal Council |
|
Mr Algirdas VRUBLIAUSKAS Member of Alytus District Municipal Council |
|
Mr Deivydas VYNIAUTAS Member of Mažeikiai District Municipal Council |
|
Ms Odeta ŽERLAUSKIENĖ Member of Skuodas District Municipal Council |
LUXEMBOURG
|
Monsieur Gusty GRAAS échevin de la Commune de Bettembourg |
|
Monsieur Tom JUNGEN bourgmestre de la Commune de Roeser |
|
Madame Martine MERGEN membre du conseil communal de la Ville de Luxembourg |
|
Madame Sam TANSON échevin de la Ville de Luxembourg |
|
Monsieur Pierre WIES bourgmestre de la Commune de Larochette |
MAGYARORSZÁG
|
Ms Boglárka BÁNNÉ dr. GÁL Vice-President of County Council of Borsod-Abaúj-Zemplén Megye |
|
Mr János Ádám KARÁCSONY Representative of local government of Village Tahitótfalu |
|
Mr Attila KISS Mayor of Hajdúböszörmény |
|
Mr Béla KOCSY Representative of local government of District 2 of Budapest |
|
Mr Sándor KOVÁCS President of County Council of Jász-Nagykun-Szolnok Megye |
|
Mr Zoltán NÉMETH President of County Council of Győr-Moson-Sopron Megye |
|
Mr Attila dr. PÁL President of County Council of Zala Megye |
|
Mr Tamás Gergő SAMU Representative of County Council of Békés Megye |
|
Mr Gábor dr. SIMON Representative of Local Government of Miskolc with county rights |
|
Mr Ferenc TEMERINI Representative of Local Government of Soltvadkert |
|
Ms Kata TÜTTŐ Representative of Local Government of District 12 of Budapest |
|
Mr Botond dr. VÁNTSA Deputy-Mayor of Szigetszentmiklós |
MALTA
|
Mr Jesmond AQUILINA Deputy Mayor of Ħal Qormi |
|
Mr Paul BUTTIGIEG Councillor, Qala Local Council |
|
Mr Frederick CUTAJAR Mayor of Santa Lucija |
|
Mr Mario FAVA Councillor, Swieqi Local Council |
|
Mr Anthony MIFSUD Councillor, Imtarfa Local Council |
NEDERLAND
|
Mr A. (Ahmed) ABOUTALEB mayor of Rotterdam |
|
Mr B.J. (Bert) BOUWMEESTER mayor of Coevorden |
|
Mr Th.J.F.M. (Theo) BOVENS Governor: chair of the Council and of the Executive Council of the Province of Limburg |
|
Mr H. (Henk) BRINK member of the Executive Council of the Province of Drenthe |
|
Mr B.J. (Ben) DE REU member of the Executive Council of the Province of Zeeland |
|
Mr R. (Rob) JONKMAN member of the Executive Council of Opsterland |
|
Mr J.H.J. (Hans) KONST member of the Executive Council of the Province of Fryslân |
|
Mrs E.M. (Elvira) SWEET member of the Executive Council of the Province of Noord-Holland |
|
Mrs Dr. J.M.E. (Annemieke) TRAAG member of the Executive Council of the Province of Gelderland |
|
Mr N.A. (André) VAN DE NADORT mayor of Ten Boer |
|
Mrs I.K. (Ingrid) VAN ENGELSHOVEN member of the Executive Council of 's Gravenhage |
|
Mr C.L. (Cornelis) VISSER mayor of Twenterand |
ÖSTERREICH
|
Frau Vizebürgermeisterin und Landeshauptmann-Stellvertreterin Maga Renate BRAUNER Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Mitglied der Wiener Stadt- bzw. Landesregierung) |
|
Herr Landtagsabgeordneter Christian ILLEDITS Auf Wahlen beruhendes Mandat (Abgeordneter zum Burgenländischen Landtag) |
|
Frau Landtagspräsidentin Dr. Brigitta PALLAUF Auf Wahlen beruhendes Mandat (Präsidentin des Salzburger Landtages) |
|
Herr Landtagsabgeordneter Bürgermeister Johannes PEINSTEINER Auf Wahlen beruhendes Mandat (Direktwahl als Bürgermeister von Sankt Wolfgang in Oberösterreich durch die Bevölkerung) |
|
Herr Landeshauptmann Günther PLATTER Mandat mit politischer Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Landeshauptmann von Tirol) |
|
Herr Landesrat Mag. Michael SCHICKHOFER Regierungsmitglied mit politischer Verantwortung gegenüber dem Landtag (Mitglied der Steirischen Landesregierung) |
|
Frau Landesrätin Mag. Barbara SCHWARZ Mandat mit politischer Verantwortlichkeit gegenüber einer gewählten Versammlung (Mitglied der Niederösterreichischen Landesregierung) |
|
Herr Landtagsabgeordneter Herwig SEISER Abgeordneter zum Kärntner Landtag und Klubobmann der SPÖ-Fraktion (auf Wahlen beruhendes Mandat) |
|
Herr Landtagspräsident Kommerzialrat Viktor SIGL Auf Wahlen beruhendes Mandat (Abgeordneter zum Oberösterreichischen Landtag) |
|
Herr Landtagspräsident Mag. Harald SONDEREGGER Präsident des Landtags von Vorarlberg (auf Wahlen beruhendes Mandat |
|
Frau Gemeinderätin Landtagsabgeordnete Prof.in Dr.in Elisabeth VITOUCH Gemeinderat und Landtag von Wien (auf Wahlen beruhendes Mandat) |
|
Herr Geschäftsführender Gemeinderat und Abgeordneter zum Nationalrat Hannes WENINGER Gemeinde Gießhübl in Niederösterreich (auf Wahlen beruhendes Mandat) |
POLSKA
|
Adam BANASZAK radny województwa kujawsko-pomorskiego |
|
Stanisław BODYS burmistrz Miasta Rejowiec Fabryczny |
|
Andrzej BUŁA radny województwa opolskiego |
|
Piotr CAŁBECKI radny województwa kujawsko-pomorskiego |
|
Bogdan DYJUK radny województwa podlaskiego |
|
Robert GODEK radny powiatu strzyżowskiego |
|
Arkadiusz GODLEWSKI radny Miasta Katowice |
|
Marzena KEMPIŃSKA radny powiatu świeckiego |
|
Józef KOTYŚ radny województwa opolskiego |
|
Andrzej KUNT burmistrz Kostrzyna nad Odrą |
|
Lucjan KUŹNIAR radny województwa podkarpackiego |
|
Mirosław LECH wójt gminy Korycin |
|
Marek OLSZEWSKI wójt gminy Lubicz |
|
Władysław ORTYL radny województwa podkarpackiego |
|
Joachim SMYŁA radny powiatu lublinieckiego |
|
Hanna ZDANOWSKA Prezydent Miasta Łodzi |
PORTUGAL
|
Américo Jaime AFONSO PEREIRA Presidente da Câmara Municipal de Vinhais |
|
Vítor Manuel CHAVES DE CARO PROENÇA Presidente da Câmara Municipal de Alcácer do Sal |
|
Luís Miguel CORREIA ANTUNES Presidente da Câmara Municipal da Lousã |
|
João CUNHA E SILVA Vice-Presidente do Governo Regional da Madeira |
|
Luís Manuel DOS SANTOS CORREIA Presidente da Câmara Municipal de Castelo Branco |
|
Isaura Maria ELIAS CRISÓSTOMO BERNARDINO MORAIS Presidente da Câmara Municipal de Rio Maior |
|
Paulo Jorge FRAZÃO BATISTA SANTOS Presidente da Câmara Municipal da Batalha |
|
Francisco Manuel LOPES Presidente da Câmara Municipal de Lamego |
|
Vitor Manuel MARTINS GUERREIRO Presidente da Câmara Municipal de São Brás de Alportel |
|
António Benjamim PEREIRA Presidente da Câmara Municipal de Esposende |
|
Aníbal SOUSA REIS COELHO DA COSTA Presidente da Câmara Municipal de Ferreira do Alentejo |
|
Rodrigo VASCONCELOS DE OLIVEIRA Subsecretário Regional da Presidência para as Relações Externas – Açores |
ROMÂNIA
|
Mr Gheorghe CATRINOIU Mayor of Fetești |
|
Mr Ciprian DOBRE President of Mureș County Council |
|
Mr Alexandru DRĂGAN Position: Mayor of Tașca, Neamț County |
|
Mr Ștefan ILIE Mayor of Luncavița, Tulcea Conunty |
|
Mr Cornel NANU Mayor of Cornu, Prahova County |
|
Mr Robert Sorin NEGOIȚĂ Mayor of Bucharest 3rd District |
|
Mr Marian PETRACHE President of Ilfov County Council |
|
Mr Silviu PONORAN Mayor of Zlatna town, Alba County |
|
Mr Emil PROȘCAN Mayor of Mizil town, Prahova County |
|
Mr Mihai Adrian ȘTEF President of Satu Mare County Council |
|
Mr Adrian Ovidiu TEBAN Mayor of Cugir town, Alba County |
|
Mr Florin Grigore TECĂU President of Argeș County Council |
|
Mr Horia TEODORESCU President of Tulcea County Council |
|
Mr Istvan VAKAR Vice-president of Cluj County Council |
|
Mr Ion Marcel VELA Mayor of Caransebeș, Caraș-Severin County |
SLOVENIJA
|
Ms Mojca ČEMAS STJEPANOVIČ Mayor of the Municipality of Črnomelj |
|
Mr Anton KOKALJ Member of the Municipal Council of the Municipality of Vodice |
|
Mr Branko LEDINEK Mayor of the Municipality of Rače-Fram |
|
Mr Gregor MACEDONI Mayor of the Municipality of Novo mesto |
|
Mr Tomaž ROŽEN Mayor of the Municipality of Ravne na Koroškem |
|
Mr Miran SENČAR Mayor of the Municipality of Ptuj |
|
Ms Tanja VINDIŠ FURMAN Member of the Municipal Council of the Municipality of Maribor |
SLOVENSKO
|
Mr Martin BERTA Vice – Chairman of Bratislava Self – Governing Region |
|
Mr Ján BLCHÁČ Mayor of Liptovský Mikuláš |
|
Mr Radoslav ČUHA Vice – Chairman of Prešov Self – Governing Region |
|
Mr Ján FERENČÁK Mayor of Kežmarok |
|
Mr Daniel LORINC Mayor of Kladzany |
|
Mr Tibor MIKUŠ Chairman of Trnava Self – Governing Region |
|
Mr Jozef PETUŠÍK Mayor of Dolný Lopašov |
|
Mr Richard TAKÁČ Vice – Chairman of Trenčín Self – Governing Region |
|
Ms Andrea TURČANOVÁ Mayor of Prešov |
SUOMI
|
Ms Tiina ELOVAARA city councillor of Tampere |
|
Mr Patrik KARLSSON city councillor of Vantaa |
|
Ms Katri KULMUNI city councillor of Tornio |
|
Mr Veikko KUMPUMÄKI city councillor of Kemi |
|
Ms Hannele LUUKKAINEN deputy city councillor of Helsinki |
|
Mr Matias MÄKYNEN city councillor of Vaasa |
|
Ms Sanna PARKKINEN local councillor of Liperi |
|
Mr Antero SAKSALA local councillor of Pirkkala |
|
Mr Wille VALVE Member of Åland Islands Parliament |
SVERIGE
|
Ms Åsa ÅGREN WIKSTRÖM Ledamot i kommunfullmäktige, Umeå kommun |
|
Mr Carl Fredrik GRAF Ledamot i kommunfullmäktige, Halmstads kommun |
|
Ms Carola GUNNARSSON Ledamot i kommunfullmäktige, Sala kommun |
|
Ms Ewa LINDSTRAND Ledamot i kommunfullmäktige, Timrå kommun |
|
Ms Agneta LIPKIN Ledamot i landstingsfullmäktige, Norrbottens läns landsting |
|
Mr Kenth LÖVGREN Ledamot i regionfullmäktige, Gävleborgs läns landsting |
|
Mr Roger MOGERT Ledamot i kommunfullmäktige, Stockholms kommun |
|
Mr Anders ROSÉN Ledamot i kommunfullmäktige, Halmstads kommun |
|
Ms Marie-Louise RÖNNMARK Ledamot i kommunfullmäktige, Umeå kommun |
|
Mr Carl Johan SONESSON Ledamot i regionfullmäktige, Skåne läns landsting |
|
Mr Rolf SÄLLRYD Ledamot i regionfullmäktige, Kronobergs läns landsting |
|
Ms Marie SÄLLSTRÖM Ledamot i landstingsfullmäktige, Blekinge läns landsting |
UNITED KINGDOM
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/85 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (BUSP) 2015/117
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (1), ypač į jo 30 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
2013 m. gegužės 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/255/BUSP; |
(2) |
2014 m. lapkričio 13 d. sprendimais bylose T-653/11, T-654/11 ir T-43/12 Europos Sąjungos Bendrasis Teismas panaikino Tarybos sprendimą įtraukti Aiman Jaber, Khaled Kaddour, Mohammed Hamcho ir Hamcho International į Sprendimo 2013/255/BUSP I priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą; |
(3) |
Aiman Jaber, Khaled Kaddour, Mohammed Hamcho ir Hamcho International turėtų būti vėl įtraukti į asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą remiantis naujais motyvų pareiškimais; |
(4) |
todėl Sprendimas 2013/255/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimo 2013/255/BUSP I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
E. RINKĒVIČS
(1) OL L 147, 2013 6 1, p. 14.
PRIEDAS
Toliau išvardyti asmenys ir subjektas įtraukiami į Sprendimo 2013/255/BUSP I priede pateiktą asmenų ir subjektų sąrašą.
I. 27 IR 28 STRAIPSNIUOSE NURODYTŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ, SUBJEKTŲ AR ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS
A. ASMENYS
|
Vardas, pavardė |
Identifikavimo informacija |
Priežastys |
Įtraukimo į sąrašą data |
18. |
Mohammed ( ) Hamcho ( ) |
Gimęs 1966 m. gegužės 20 d. Paso Nr. 002954347 |
Žinomas Sirijos verslininkas, Hamcho International savininkas, pagrindiniams Sirijos režimo asmenims, įskaitant Prezidentą Bashar al-Assad ir Maher al-Assad artimas asmuo. Ekonomikos ministro Khodr Orfali paskyrimu nuo 2014 m. kovo mėn. užima Dvišalių verslo tarybų pirmininko, atsakingo už Kiniją, pareigas. Mohammed Hamcho gauna naudos iš Sirijos režimo bei teikia jam paramą ir yra siejamas su asmenimis, kurie gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
28. |
Khalid ( ) (dar žinomas kaip Khaled) Qaddur ( ) (dar žinomas kaip Qadour, Qaddour, Kaddour) |
|
Žinomas Sirijos verslininkas, vienam iš pagrindinių Sirijos režimo asmenų Maher al-Assad artimas asmuo. Khalid Qaddur gauna naudos iš Sirijos režimo bei teikia jam paramą ir yra siejamas su asmenimis, kurie gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
33. |
Ayman ( ) Jabir ( ) (dar žinomas kaip Aiman Jaber) |
Gimęs Latakijoje |
Žinomas Sirijos verslininkas, pagrindiniams Sirijos režimo asmenims, pavyzdžiui, Maher al-Assad ir Rami Makhlouf, artimas asmuo. Jis taip pat teikė paramą režimui sudarydamas palankesnes sąlygas į Siriją importuoti naftą iš Overseas Petroleum Trading per savo bendrovę Al Jazeera. Ayman Jabir gauna naudos iš režimo bei teikia jam paramą ir yra siejamas su asmenimis, kurie gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
B SUBJEKTAI
|
Pavadinimas |
Identifikavimo informacija |
Priežastys |
Įtraukimo į sąrašą data |
|||||||
3. |
Hamcho International (dar žinoma kaip Hamsho International Group) |
|
Hamcho International yra didelė Sirijos kontroliuojančioji bendrovė, nuosavybės teise priklausanti Mohammed Hamcho. Hamcho International gauna naudos iš režimo bei teikia jam paramą ir yra siejama su asmeniu, kuris gauna naudos iš režimo bei jį remia. |
2015 1 27 |
27.1.2015 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 20/87 |
TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (BUSP) 2015/118
2015 m. sausio 26 d.
kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į 2010 m. spalio 29 d. Tarybos sprendimą 2010/656/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Dramblio Kaulo Krantui (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
2010 m. spalio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/656/BUSP; |
(2) |
pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1572 (2004) dėl Dramblio Kaulo Kranto įsteigtas Sankcijų komitetas 2014 m. lapkričio 20 d. išbraukė vieną asmenį iš asmenų, kuriems taikomos tos rezoliucijos 9–12 punktais nustatytos priemonės, sąrašo; |
(3) |
todėl Sprendimo 2010/656/BUSP I priede pateiktas asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Sprendimo 2010/656/BUSP I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nustatyta šio sprendimo priede.
2 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Priimta Briuselyje 2015 m. sausio 26 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. DŪKLAVS
(1) OL L 285, 2010 10 30, p. 28.
PRIEDAS
Sprendimo 2010/656/BUSP I priedo įrašas, susijęs su toliau nurodytu asmeniu, išbraukiamas:
Alcide DJÉDJÉ