24.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 369/3

Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos

PROTOKOLAS,

kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

1 straipsnis

Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Nuo protokolo laikino taikymo pradžios ketverių metų laikotarpiui Europos Sąjungos laivams pagal žvejybos partnerystės susitarimo 5 straipsnį suteiktos žvejybos galimybės nustatomos taip:

1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 1 priede išvardytas toli migruojančių žuvų rūšis, išskyrus pagal Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT) arba kitas tarptautines konvencijas saugomas ar uždraustas rūšis, leidžiama žvejoti neviršijant 2 priedėlyje nustatytų ribų:

—	28 tunų žvejybos seineriais šaldikliais,

—	13 tunus kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų,

—	30 ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų.

2. 1 dalis yra taikoma atsižvelgiant į 4 ir 5 straipsnių nuostatas.

3. Taikant susitarimo 6 straipsnį, su Sąjungos valstybių narių vėliava plaukiojantys laivai (toliau – Sąjungos laivai) Žaliojo Kyšulio išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) gali žvejoti tik turėdami galiojantį žvejybos leidimą, Žaliojo Kyšulio Respublikos išduotą pagal šį protokolą.

2 straipsnis

Finansinis įnašas ir mokėjimo tvarka

1. Bendra protokole numatyta suma 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 3 300 000 EUR.

2. 1 dalyje nurodyta suma paskirstyta taip:

—

susitarimo 7 straipsnyje numatytas 2 100 000 EUR finansinis įnašas paskirstomas taip:

a)	275 000 EUR metinė suma pirmaisiais ir antraisiais metais ir 250 000 EUR metinė suma trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais, skiriamos už galimybę žvejoti ir atitinkančios 5 000 tonų metinį orientacinį kiekį;

b)	275 000 EUR metinė speciali suma pirmaisiais ir antraisiais metais ir 250 000 EUR metinė speciali suma trečiaisiais ir ketvirtaisiais metais, skiriamos Žaliojo Kyšulio žuvininkystės politikos įgyvendinimui remti.

—	1 200 000 EUR suma skiriama mokesčiams, kuriuos laivų savininkai turi sumokėti už žvejybos leidimus, pagal priedo II skyriaus 3 punkte numatytas taisykles išduotus taikant susitarimo 5 ir 6 straipsnius, padengti.

3. 1 dalis yra taikoma atsižvelgiant į šio protokolo 3, 4, 5, 7 ir 8 straipsnių ir susitarimo 12 ir 13 straipsnių nuostatas.

4. Jei Sąjungos laivais Žaliojo Kyšulio žvejybos zonose sužvejotas bendras kiekis viršija 2 dalies a punkte nurodytą orientacinį kiekį, 2 dalies a punkte nurodytas metinis finansinis įnašas didinamas 55 EUR už kiekvieną papildomą sužvejotą toną pirmaisiais dvejais metais ir 50 EUR – paskutiniais dvejais metais. Tačiau metinis Sąjungos mokamo finansinio įnašo dydis negali būti daugiau nei dvigubai didesnis už 2 dalies a punkte nurodytą sumą. Jei Sąjungos laivais sužvejotas bendras kiekis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą metinę sumą, suma, mokėtina už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

5. Pirmaisiais metais finansinio įnašo pagal 2 dalies a ir b punktus mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip praėjus devyniasdešimt dienų po protokolo laikino taikymo pradžios, o vėlesniais metais – ne vėliau kaip protokolo įsigaliojimo sukakties dieną.

6. 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo paskirstymas yra išskirtinė Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų kompetencija.

7. Finansinis įnašas yra pervedamas į Valstybės iždo sąskaitą Žaliojo Kyšulio valdžios institucijų paskirtoje finansinėje įstaigoje.

3 straipsnis

Tausios ir atsakingos žvejybos skatinimas Žaliojo Kyšulio vandenyse

1. Ne vėliau kaip po trijų mėnesių po šio protokolo įsigaliojimo susitarimo 9 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete šalys susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, visų pirma dėl:

a)	metinių ir daugiamečių gairių, kuriomis remiantis bus naudojamas 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytas finansinis įnašas;

b)	metinių ir daugiamečių tikslų, kuriuos įgyvendinant galiausiai būtų įdiegta tausi ir atsakinga žvejyba, atsižvelgiant į Žaliojo Kyšulio nacionalinės žuvininkystės ir kitų sričių politikos, susijusios arba darančios poveikį atsakingos ir tausios žvejybos įdiegimui, prioritetus;

c)	kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijų ir tvarkos.

2. Visus pasiūlytus daugiametės sektoriaus programos pakeitimus turi patvirtinti jungtinis komitetas.

3. Kiekvienais metais Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos gali nuspręsti, ar prie 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto finansinio įnašo reikia skirti papildomą sumą daugiametei sektoriaus programai įgyvendinti. Apie tokį skyrimą Sąjungai pranešama ne vėliau kaip likus dviems mėnesiams iki šio protokolo įsigaliojimo datos sukakties.

4. Abi šalys jungtiniame komitete kasmet įvertina daugiametės sektoriaus programos įgyvendinimo rezultatus. Jei tokio vertinimo metu paaiškėtų, kad tikslai, kurių siekiama tiesiogiai naudojant 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatytą finansinį įnašą, įgyvendinami nepatenkinamai, Sąjunga pasilieka teisę sumažinti šią finansinio įnašo dalį, kad programai įgyvendinti skirta suma atitiktų rezultatus.

4 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos

1. Abi šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą Žaliojo Kyšulio vandenyse, remdamosi jo vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo principu. Visos techninės išteklių apsaugos priemonės, susijusios su žvejybos leidimų skyrimu, nustatytos priedo 2 priedėlyje, visiems užsienio laivynams, vykdantiems veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, taikomos panašiomis techninėmis sąlygomis kaip ir Sąjungos laivynams.

2. Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Sąjunga ir Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos stebės visų rūšių žuvų, kurių žvejybai taikomas šis protokolas, sužvejoto kiekio, žvejybos pastangų ir išteklių būklės raidą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje. Šalys visų pirma susitaria stiprinti duomenų rinkimą ir analizę, kad būtų galima parengti nacionalinį ryklių išsaugojimo ir išteklių valdymo Žaliojo Kyšulio IEZ veiksmų planą.

3. Abi šalys laikosi ICCAT rekomendacijų ir rezoliucijų dėl atsakingo žvejybos rajonų valdymo.

4. Pagal susitarimo 4 straipsnį, remdamosi ICCAT priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į geriausias turimas mokslines išvadas, šalys tariasi susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdyje ir prireikus po mokslinio pasitarimo ir bendru sutarimu priima jungtinio komiteto sprendimą dėl žvejybos išteklių, turinčių įtakos Sąjungos laivų veiklai, tausaus naudojimo priemonių.

5. Žaliasis Kyšulys įsipareigoja pranešti apie visus susitarimus, kuriais su užsienio vėliava plaukiojantiems laivams leidžiama žvejoti vandenyse, priklausančiuose Žaliojo Kyšulio jurisdikcijai, atsižvelgdamas į neskelbtiną informaciją, kaip antai finansines sąlygas.

6. Atsižvelgiant į tai, kad pelaginiai rykliai yra viena iš rūšių, kurias Sąjungos laivai gali sugauti žvejodami tunus, ir atsižvelgiant į šių rūšių pažeidžiamumą, įrodytą ICCAT mokslinėse rekomendacijose, dreifinėmis ūdomis žvejojančiais laivais, veikiančiais taikant šį protokolą, sugautų šių rūšių žuvų kiekis atidžiai stebima remiantis atsargumo principu. Abi šalys bendradarbiauja, siekdamos pagerinti mokslinių duomenų, susijusių su žvejojamomis rūšimis, rinkimą ir stebėjimą.

Tuo tikslu abi šalys sukuria atidaus šios žvejybos stebėjimo mechanizmą, siekdamos užtikrinti tausų šių išteklių naudojimą. Šis stebėjimo mechanizmas visų pirma grindžiamas keitimusi ketvirčio duomenimis apie sužvejotus ryklius. Jei šis sužvejotas kiekis per metus viršija 30 % 2 straipsnio 2 dalies a punkte nurodyto orientacinio kiekio, stebėjimas sustiprinamas – duomenimis keičiamasi kas mėnesį, o šalys surengia konsultacijas. Jei šis sužvejotas kiekis per metus viršija 40 % pirmiau nurodyto kiekio, jungtinis komitetas prireikus nustato papildomas valdymo priemones, kad dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų veikla būtų geriau reguliuojama.

Be to, šalys nusprendžia remtis tyrimu, kurį atliks Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio mokslo institucijos ir kurio tikslas:

—	išnagrinėti ryklių populiacijos būklę ir žvejybos poveikį vietos ekosistemoms,

—	pateikti duomenų apie šių rūšių žuvų migracijos reiškinius,

—	nustatyti Žaliojo Kyšulio ir Atlanto vandenyno tropinės dalies pažeidžiamas, biologines ir ekologines sritis.

Atsižvelgdamas į šio tyrimo rezultatus jungtinis komitetas galės priimti sprendimą pritaikyti minėtą stebėjimo mechanizmą.

5 straipsnis

Žvejybos galimybių ir techninių priemonių persvarstymas bendru sutarimu jungtiniame komitete

1. Jungtinis komitetas galės peržiūrėti 1 straipsnyje numatytas žvejybos galimybes ir jas koreguoti bendru sutarimu, jei ICCAT priimtose rekomendacijose ir rezoliucijose patvirtinama, kad šiuo koregavimu bus užtikrintas tausus šiame protokole nurodytų žvejybos išteklių valdymas. Tokiu atveju proporcingai ir pro rata temporis pakoreguojamas 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatytas finansinis įnašas, o šiame protokole ir jo priede atliekami reikalingi pakeitimai.

2. Jungtinis komitetas, jei reikės, galės išnagrinėti ir bendru sutarimu pritaikyti nuostatas, susijusias su žvejybos sąlygomis bei šio protokolo ir jo priedų taikymo taisykles.

6 straipsnis

Paskatos iškrauti ir ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimo skatinimas

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos pagerinti iškrovimo Žaliojo Kyšulio uostuose galimybes.

2. Taikomos priede nurodytos finansinės paskatos iškrauti.

3. Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas savo įmonių techniniams, ekonominiams ir prekybos ryšiams užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

7 straipsnis

Protokolo įgyvendinimo sustabdymas

1. Šio protokolo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva, jei susidaro viena ar kelios toliau išvardytos aplinkybės:

a)	žvejybos veiklai Žaliojo Kyšulio IEZ vandenyse trukdo neįprastos aplinkybės, apibrėžtos susitarimo 7 straipsnio 3 dalies a punkte;

b)	žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystės politikos apibrėžtis bei įgyvendinimas ir tai paveikia šio protokolo nuostatas;

c)	pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

d)	Sąjunga nesumoka 2 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto finansinio įnašo dėl kitų priežasčių nei išvardytosios šio protokolo 8 straipsnyje;

e)	kyla rimtas ir neišsprendžiamas šalių ginčas dėl šio protokolo taikymo arba aiškinimo.

2. Jei protokolo įgyvendinimas sustabdomas dėl kitų nei 1 dalies c punkte išvardytų priežasčių, suinteresuotoji šalis apie tai raštu turi pranešti ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki planuojamo sustabdymo dienos. Jei protokolo įgyvendinimas sustabdomas dėl 1 dalies c punkte nurodytų priežasčių, sustabdymas įsigalioja iškart po to, kaip priimamas sprendimas.

3. Jei įgyvendinimas sustabdomas, šalys ir toliau tariasi siekdamos taikiai išspręsti savo ginčą. Kai toks sprendimas priimamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

8 straipsnis

Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir persvarstymas

1. 2 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose numatytas finansinis įnašas gali būti persvarstytas arba jos mokėjimas sustabdytas, jei:

a)	žvejybos veiklai Žaliojo Kyšulio IEZ vandenyse trukdo neįprastos aplinkybės (išskyrus gamtos reiškinius);

b)	žymiai pasikeičia kurios nors šalies žuvininkystės politikos apibrėžtis bei įgyvendinimas ir tai paveikia šio protokolo nuostatas;

c)	pradedami taikyti Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatyti konsultacijos mechanizmai dėl esminių elementų ir pagrindinių žmogaus teisių pažeidimų, kaip apibrėžta to susitarimo 9 straipsnyje;

2. Sąjunga gali persvarstyti arba iš dalies ar visiškai sustabdyti 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimą, jei tas finansinis įnašas nepanaudojamas arba jei, jungtiniam komitetui atlikus įvertinimą, gauti rezultatai neatitinka programavimo tikslų.

3. Bendru šalių sutarimu finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tik atstatoma ankstesnė prieš šio straipsnio 1 dalyje numatytus įvykius buvusi padėtis, ir (arba) kai šio straipsnio 2 dalyje minėti finansinio įgyvendinimo rezultatai tai pateisina. Tačiau 2 straipsnio 2 dalies b punkte numatyto specialaus finansinio įnašo mokėjimas negali būti atliktas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po protokolo galiojimo pabaigos.

9 straipsnis

Keitimosi duomenimis kompiuterizavimas

1. Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga įsipareigoja kaip įmanoma greičiau sukurti kompiuterinę sistemą, skirtą keistis su susitarimo įgyvendinimu susijusiais elektroniniais duomenimis ir dokumentais.

2. Kai tik 1 dalyje nurodyta sistema ims veikti, elektroninės dokumentų versijos bus laikomos lygiavertėmis popierinėms jų versijoms.

3. Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga nedelsdami praneša vienas kitam apie bet kokį kompiuterinės sistemos sutrikimą. Tokiu atveju su susitarimo įgyvendinimu susiję elektroniniai duomenys ir dokumentai automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis remiantis priede nustatytomis taisyklėmis.

10 straipsnis

Palydovinis stebėjimas

Sąjungos žvejybos laivų stebėjimas naudojant palydovinį ryšį vykdomas pagal priedo nuostatas.

11 straipsnis

Duomenų konfidencialumas

Žaliasis Kyšulys įsipareigoja visus taikant susitarimą gautus su Sąjungos laivais ir jų žvejybos veikla susijusius asmens duomenis visada naudoti tiksliai laikydamasis konfidencialumo ir duomenų apsaugos principų. Šie duomenys naudojami tik susitarimo įgyvendinimo tikslu.

12 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

1. Žaliojo Kyšulio vandenyse pagal šį protokolą veiklą vykdantiems Sąjungos žvejybos laivams yra taikomos Žaliajame Kyšulyje galiojančios teisės nuostatos, visų pirma, Žaliojo Kyšulio žvejybos išteklių valdymo nuostatos, nebent susitarime ar šiame protokole, jo priede ir priedėliuose būtų numatyta kitaip.

2. Žaliojo Kyšulio valdžios institucijos Europos Komisijai praneša apie visus su žvejybos sektoriumi susijusius teisės aktų pakeitimus arba naujus teisės aktus.

13 straipsnis

Trukmė

Šis protokolas ir jo priedas taikomi ketveriems metams nuo laikino taikymo pradžios dienos, kaip numatyta 15 straipsnyje, nebent jis denonsuojamas pagal 14 straipsnį.

14 straipsnis

Denonsavimas

1. Norėdama denonsuoti, atitinkama šalis apie savo ketinimą kitai šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki numatytos denonsavimo įsigaliojimo dienos.

2. Po 1 dalyje numatyto pranešimo išsiuntimo šalys pradeda konsultacijas.

15 straipsnis

Laikinas taikymas

Šis protokolas laikinai taikomas nuo jo pasirašymo dienos.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja nuo šalių pranešimo viena kitai apie šiam tikslui skirtų procedūrų baigimą dienos.

Europos Sąjungos vardu

Žaliojo Kyšulio Respublikos vardu

PRIEDAS

SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS ŽALIOJO KYŠULIO ŽVEJYBOS ZONOJE SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kompetentingos institucijos skyrimas

Jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Sąjungos arba į Žaliojo Kyšulio kompetentingą instituciją šiame priede reiškia:

—	Sąjungos atveju – Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant Sąjungos delegacijai Žaliajame Kyšulyje,

—	Žaliojo Kyšulio atveju – už žuvininkystę atsakingą ministeriją.

2. Žvejybos zona

Žaliojo Kyšulio IEZ koordinatės nurodytos 1 priedėlyje. Sąjungos laivai žvejybos veiklą galės vykdyti už kiekvienai kategorijai 2 priedėlyje nustatytų ribų.

Išduodamas žvejybos leidimus, Žaliasis Kyšulys laivų savininkams nurodo zonų, kuriose laivyba ir žvejyba draudžiama, ribas. Ši informacija perduodama ir Sąjungai.

3. Vietinio agento paskyrimas

Žaliojo Kyšulio uostuose norinčiam iškrauti ar perkrauti sužvejotą kiekį Sąjungos laivui turi atstovauti Žaliajame Kyšulyje reziduojantis agentas.

4. Banko sąskaita

Prieš įsigaliojant šiam protokolui Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turės būti pervedamos Sąjungos laivų pagal susitarimą mokamos sumos, rekvizitus. Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1. Būtina sąlyga žvejybos leidimui gauti. Reikalavimus atitinkantys laivai

Susitarimo 6 straipsnyje numatyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas įtrauktas į Sąjungos žvejybos laivų registrą ir kad įvykdytos visos ankstesnės laivo savininko, kapitono ar su pačiu laivu susijusios prievolės, atsiradusios dėl susitarimu remiantis vykdytos žvejybos veiklos Žaliajame Kyšulyje.

2. Žvejybos leidimo paraiška

Sąjunga Žaliajam Kyšuliui pateikia paraiškas dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip likus 15 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos, naudojama 3 priedėlyje nustatytą formą. Paraiška turi būti išspausdinta arba įskaitomai parašyta ranka didžiosiomis raidėmis.

Teikiant žvejybos leidimo paraišką pagal galiojantį protokolą pirmą kartą arba atitinkamame laive atlikus techninio pobūdžio pakeitimus kartu su paraiška pateikiama:

i)	dokumentas, patvirtinantis už prašomo leidimo galiojimo laikotarpį sumokėtą nustatyto dydžio mokestį ir nustatyto dydžio mokestį už stebėtojus, nurodytą X skyriuje;

ii)	vietinio laivo agento, jei toks yra, vardas, pavardė ir adresas;

iii)	neseniai daryta spalvota laivo nuotrauka, iš šono, ne mažesnė kaip 15 cm × 10 cm;

iv)	bet koks kitas dokumentas, kurio reikalaujama pagal susitarimą.

Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nebuvo pakeistos, kartu su paraiška turi būti pateikti tik įrodymai apie sumokėtą mokestį ir nustatyto dydžio mokestį už stebėtojus.

3. Mokesčiai ir avansai

Laivų savininkų mokami mokesčiai apskaičiuojami pagal toliau nurodytą vienos sužvejotų žuvų tonos kainą:

—	dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais – 55 EUR už Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotų žuvų toną;

—	dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais – 65 EUR už Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotų žuvų toną.

Žvejybos leidimai išduodami, kai kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms pervedami tokie išankstiniai fiksuoto dydžio mokesčiai:

Už tunų žvejybos seinerius:

—	4 950 EUR kasmet dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais, t. y. 55 EUR už toną 90 tonų;

—	5 525 EUR kasmet dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais, t. y. 65 EUR už toną 85 tonoms;

Už kartinėmis ūdomis žvejojančius laivus:

—	495 EUR kasmet dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais, t. y. 55 EUR už toną 9 tonoms;

—	585 EUR kasmet dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais, t. y. 65 EUR už toną 9 tonoms;

Už dreifinėmis ūdomis žvejojančius laivus:

—	3 190 EUR kasmet dvejais pirmaisiais protokolo taikymo metais, t. y. 55 EUR už toną 58 tonoms;

—	3 250 EUR kasmet dvejais paskutiniais protokolo taikymo metais, t. y. 65 EUR už toną 50 tonų.

Fiksuoto dydžio mokestis apima visus nacionalinius ir vietinius mokesčius, išskyrus uosto ir perkrovimo mokesčius ir paslaugų teikimo išlaidas. Pirmais ir paskutiniais metais išankstinis fiksuoto dydžio mokestis ir jo atitikmuo tonomis vienam laivui apskaičiuojami prorata temporis, atsižvelgiant į mėnesių, kuriais galioja žvejybos leidimas, skaičių.

4. Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, laikinas sąrašas

Gavęs žvejybos leidimų paraiškas Žaliasis Kyšulys per tris kalendorines dienas sudaro laikiną leidimų prašančių kiekvienos kategorijos laivų sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir Sąjungai.

Sąjunga laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui arba jo agentui. Jei Sąjungos tarnybos nedirba, Žaliasis Kyšulys laikiną sąrašą gali perduoti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti Sąjungai.

5. Žvejybos leidimo išdavimas

Gavęs visus reikalingus paraiškos dokumentus, Žaliasis Kyšulys Sąjungai per 15 darbo dienų išduoda tunų ir kitų susijusių rūšių („atum e afins“) žvejybos leidimą.

Pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą šio protokolo galiojimo laikotarpiu, naujajame žvejybos leidime turi būti aiškiai nurodytas pirminis žvejybos leidimas.

Sąjunga žvejybos leidimą perduoda laivo savininkui arba jo agentui. Jei Sąjungos tarnybos nedirba, Žaliasis Kyšulys žvejybos leidimą gali išduoti tiesiogiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti Sąjungai.

6. Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas

Išdavęs žvejybos leidimus Žaliasis Kyšulys nedelsdamas sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leista žvejoti Žaliojo Kyšulio vandenyse, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir Sąjungai; juo pakeičiamas 4 punkte minėtas laikinas sąrašas.

7. Žvejybos leidimo galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja vienerius metus ir gali būti pratęsiami.

Nustatant galiojimo pradžią, metiniu laikotarpiu laikomas:

i)	pirmaisiais protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo jo įsigaliojimo iki tų pačių metų gruodžio 31 d.;

ii)	vėliau – kiekvieni kalendoriniai metai;

iii)	paskutiniaisiais protokolo taikymo metais – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki šio protokolo galiojimo pabaigos.

8. Žvejybos leidimo laikymas laive

Žvejybos leidimas nuolat turi būti laive.

Tačiau laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į 4 punkte minėtą laikiną sąrašą. Tokiuose laivuose iki žvejybos leidimų išdavimo nuolat turi būti laikinas sąrašas.

9. Žvejybos leidimo perleidimas

Leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas.

Tačiau įrodytu force majeure atveju, pavyzdžiui, kai dėl didelio techninio gedimo laivas prarandamas ar jo negalima ilgai naudoti, Sąjungai paprašius vieno laivo žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam tos pačios kategorijos laivui išduotu žvejybos leidimu, nereikalaujant naujo mokesčio.

Perleidimas atliekamas, savininkui arba jo agentui keistiną žvejybos leidimą atidavus Žaliajam Kyšuliui, o Žaliajam Kyšuliui kaip įmanoma greičiau parengiant pakeistą žvejybos leidimą. Pakeistas žvejybos leidimas kaip įmanoma greičiau išduodamas laivo savininkui arba jo agentui, kai tik grąžinamas keistinas žvejybos leidimas. Pakeistas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai grąžinamas keistinas žvejybos leidimas.

Žaliasis Kyšulys kaip įmanoma greičiau atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai institucijai ir Sąjungai.

10. Pagalbiniai laivai

Žaliasis Kyšulys leidžia, kad žvejybos laivams padėtų pagalbiniai laivai, jei Žaliasis Kyšulys priima šių laivų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

III SKYRIUS

TECHNINĖS APSAUGOS PRIEMONĖS

Žvejybos leidimus turintiems laivams taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įranga ir priegauda, kiekvienai laivų kategorijai yra nustatytos 2 priedėlyje esančiose techninių duomenų lentelėse.

Laivai laikosi visų ICCAT priimtų rekomendacijų.

Remdamosi ICCAT rekomendacijomis šalys deda pastangas, kad sumažintų vėžlių, jūrų paukščių ir kitų nežvejotinų rūšių priegaudą. Sąjungos laivai šią priegaudą išleidžia į jūrą, taip padidindami šių rūšių gyvūnų išgyvenimo galimybes.

IV SKYRIUS

SUŽVEJOTO KIEKIO DEKLARAVIMO TVARKA

1. Žvejybos žurnalas

Pagal šį susitarimą žvejojančio Sąjungos laivo kapitonas pildo žvejybos žurnalą, kurio modelis kiekvienai žvejybos kategorijai yra pateikiamas 4 priedėlyje.

Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

Kapitonas kasdien į žvejybos žurnalą įrašo gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos sužvejotos ir laive laikomos rūšies žuvų kiekį, žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) alfa 3 kodu. Kapitonas taip pat nurodo, jei pagrindinių rūšių žuvų nesužvejota.

Be to, kapitonas kasdien žvejybos žurnale įrašo atgal į jūrą išmestą kiekvienos rūšies kiekį (kai yra), išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, jei reikia, žuvų skaičiumi.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

2. Sužvejoto kiekio deklaravimas

Kapitonas deklaruoja laivo sužvejotą kiekį Žaliajam Kyšuliui pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

i)	jei atplaukiama į kurį nors Žaliojo Kyšulio uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas perduodamas Žaliojo Kyšulio vietos atstovui, kuris raštu šį faktą patvirtina;

ii)

jei iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos išplaukiama neužsukant į kurį nors Žaliojo Kyšulio uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 14 dienų nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą; bet kokiu atveju, jis išsiunčiamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo išplaukimo iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos:

a)	paštu į Žaliąjį Kyšulį;

b)	faksu, kurio numerį nurodo Žaliasis Kyšulys; arba

c)	elektroniniu paštu.

Kai tik Žaliasis Kyšulys gali priimti sužvejoto kiekio deklaracijas elektroniniu paštu, kapitonas žvejybos žurnalus Žaliajam Kyšuliui perduoda Žaliojo Kyšulio nurodytu elektroninio pašto adresu. Žaliasis Kyšulys elektroniniu paštu patvirtina gavimą.

Tunų žvejybos seinerių ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų kapitonai vieną visų žvejybos žurnalų kopiją nusiunčia vienam iš nurodytų mokslo institutų:

i)	Institut de recherche pour le développement (IRD);

ii)	Instituto Español de Oceanografia (IEO);

iii)	Instituto Português do Mar e da Atmosfèra (IPMA), arba

iv)	Instituto Nacional de Desenvolvimento das Pescas (INDP).

Jei laivas sugrįžta į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia pildyti sužvejoto kiekio deklaraciją.

Jei su sužvejoto kiekio deklaravimu susijusių nuostatų nesilaikoma, Žaliasis Kyšulys gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateiktos trūkstamos sužvejoto kiekio deklaracijos, ir nubausti laivo savininką remdamasis galiojančių nacionalinės teisės aktų tos srities nuostatomis. Pažeidimui pasikartojus, Žaliasis Kyšulys gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimą. Žaliasis Kyšulys nedelsdamas Sąjungos praneša apie bet kokias taip pritaikytas sankcijas.

3. Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys, remdamosi 6 priedėlyje pateiktomis gairėmis, susitaria sukurti elektroninį žvejybos žurnalą ir visų su sužvejotu kiekiu susijusių duomenų elektroninę deklaravimo sistemą (ERS). Šalys kartu nustatys šios sistemos veikimo taisykles; tikslas – kad sistema veiktų nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.

4. Tunų žvejybos seinerių ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų mokesčių ataskaita

Kol neįdiegta 3 punkte nurodyta elektroninė sistema, valstybės narės Europos Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 dieną pateikia duomenis apie praėjusiais metais sužvejotų žuvų kiekį tonomis, patvirtintus 2 punkte nurodytų mokslo institutų. Sąjunga sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusių kalendorinių metų veiklą ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis sužvejoto kiekio deklaracijomis. Sąjunga Žaliajam Kyšuliui ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą per valstybes nares perduoda iki einamųjų metų liepos 31 d.

Nuo 3 punkte numatytos el. sistemos įgyvendinimo dienos Sąjunga, remdamasi laivo žurnalais, archyvuotais valstybės narės Žvejybos stebėjimo centre (ŽSC), sudaro kiekvieno kartinėmis ūdomis tunus žvejojančio laivo, tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą. Sąjunga Žaliajam Kyšuliui ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą pateikia iki einamųjų metų kovo 31 d.

Abiem atvejais per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos perdavimo dienos Žaliasis Kyšulys gali ją užginčyti remdamasis pagrindžiančiais dokumentais. Esant nesutarimams šalys tariasi jungtiniame komitete. Jei Žaliasis Kyšulys per 30 dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

Jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Žaliajam Kyšuliui perveda iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

V SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1. Pranešimas

Žaliojo Kyšulio uostuose iškrauti ar perkrauti Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotą kiekį norinčio Sąjungos laivo kapitonas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki iškrovimo ar perkrovimo Žaliajam Kyšuliui turi nurodyti:

a)	iškrovime arba perkrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą;

b)	iškrovimo arba perkrovimo uostą;

c)	numatomą iškrovimo arba perkrovimo datą ir laiką;

d)	iškraunamų arba perkraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi);

e)	jei perkraunama – laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą;

f)	apie laivo, į kurį perkraunama, higieninių sąlygų pažymėjimą.

Perkraunama turi būti tai operacijai atlikti leidimą turinčio Žaliojo Kyšulio uosto vandenyse. Perkrauti jūroje draudžiama.

Šių nuostatų nesilaikymas užtraukia Žaliojo Kyšulio teisės aktuose numatytų sankcijų taikymą.

2. Skatinimas iškrauti

Siekdamos prisidėti prie Žaliojo Kyšulio žvejybos sektoriaus plėtros ir sustiprinti ekonominį bei socialinį susitarimo poveikį, visų pirma žvejybos produktų perdirbimo ir jų vertės didinimo srityse, abi šalys tariasi ir nustato strategiją, kurios tikslas – didinti Sąjungos laivų iškrovimus.

Laivų, kuriais žvejojami tunai, savininkai deda pastangas, kad dalis Žaliojo Kyšulio vandenyse sužvejotos žuvies būtų iškraunama šalyje. Iškrautos žuvys galės būti parduodamos vietos įmonėms už operatorių derybose nustatytą kainą.

Jungtinis komitetas, konsultuodamasis su suinteresuotosiomis šalimis, nuolat kontroliuos, kaip įgyvendinama iškrovimų skatinimo strategija ir kaip faktiškai veikia uostų bei perdirbimo infrastruktūra.

Sąjungos laivams, kurie turi pagal šį protokolą išduotus žvejybos leidimus ir kurie sužvejotus tunus iškrauna Žaliojo Kyšulio uoste, bus taikoma 10 EUR mokesčių nuolaida už kiekvieną iškrautą toną žuvies. Jei žvejybos produktai parduodami Žaliojo Kyšulio perdirbimo įmonei, mokestis sumažinamas dar 10 EUR už toną. Tokia priemonė taikoma neviršijant 50 % galutinėje sužvejotų žuvų kiekio ataskaitoje nurodyto sužvejotų žuvų kiekio.

Dokumentais, kuriais patvirtinamas iškrovimas ir (arba) žuvų pardavimas, perduodami Žuvininkystės generaliniam direktoratui. Dokumentus patvirtinus, Sąjunga praneša atitinkamiems laivų savininkams apie sumas, kurios jiems bus grąžintos. Šios sumos bus išskaičiuotos iš mokesčių, mokėtinų už vėliau prašomas žvejybos licencijas.

VI SKYRIUS

KONTROLĖ

1. Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos

Apie Sąjungos laivo, turinčio žvejybos leidimą, įplaukimą į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną arba išplaukimą iš jos Žaliajam Kyšuliui turi būti pranešta per 6 valandas iki įplaukimo ar išplaukimo.

Pranešant apie laivo įplaukimą arba išplaukimą, laivo administracija visų pirma nurodo:

i)	numatytą įplaukimo (išplaukimo) datą, valandą ir vietą;

ii)	laive esančių kiekvienos rūšies žuvų kiekį, žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

iii)	produktų pateikimą.

Pranešama elektroniniu paštu (pageidautina) arba, jei tai neįmanoma, faksu ar radijo ryšiu, naudojant Žaliojo Kyšulio nurodytą elektroninio pašto adresą, fakso numerį arba radijo dažnį. Žaliasis Kyšulys atitinkamiems laivams ir Sąjungai nedelsdamas praneša apie bet kokius elektroninio adreso, fakso numerio ar radijo dažnio pasikeitimus.

Bet kuris Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje aptiktas žvejybos veiklą vykdantis ir apie tai iš anksto Žaliajam Kyšuliui nepranešęs laivas laikomas be leidimo žvejojančiu laivu.

2. Tikrinimas jūroje

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje esančių ir žvejybos leidimus turinčių Sąjungos laivų tikrinimą jūroje atliks Žaliojo Kyšulio laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, Žaliojo Kyšulio inspektoriai perspėja Sąjungos laivą apie ketinimus atlikti tikrinimą. Tikrinimą atliks ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalės įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą.

Žaliojo Kyšulio inspektoriai Sąjungos laive nebus ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atliks taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Žaliasis Kyšulys, atlikdamas tikrinimą jūroje, gali leisti Sąjungai dalyvauti stebėtojo teisėmis.

Sąjungos laivo kapitonas Žaliojo Kyšulio inspektoriams padeda patekti į laivą ir stengiasi palengvinti jų darbą.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Žaliojo Kyšulio inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į tikrinimo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą, Žaliojo Kyšulio inspektoriai vieną ataskaitos kopiją atiduoda Sąjungos laivo kapitonui. Per 8 dienas po atlikto tikrinimo inspektoriai perduoda vieną tikrinimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

3. Tikrinimas uoste

Sąjungos laivų, kurie iškrauna arba perkrauna Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje sužvejotas žuvis Žaliojo Kyšulio uosto vandenyse, tikrinimą atliks Žaliojo Kyšulio inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Tikrinimą atliks ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalės įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą. Žaliojo Kyšulio inspektoriai Sąjungos laive nebus ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atliks taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Žaliasis Kyšulys, atlikdamas tikrinimą uoste, gali leisti Sąjungai dalyvauti stebėtojo teisėmis.

Sąjungos laivo kapitonas stengiasi palengvinti Žaliojo Kyšulio inspektorių darbą.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Žaliojo Kyšulio inspektorius parengia tikrinimo ataskaitą. Sąjungos laivo kapitonas turi teisę į tikrinimo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Sąjungos laivo kapitonas.

Tikrinimui pasibaigus, Žaliojo Kyšulio inspektorius vieną ataskaitos kopiją atiduoda Sąjungos laivo kapitonui. Per 8 dienas po atlikto tikrinimo inspektoriai perduoda vieną tikrinimo ataskaitos kopiją Sąjungai.

VII SKYRIUS

PALYDOVINĖ LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (VMS)

1. Laivų buvimo vietos pranešimai. VMS sistema

Būdami Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejybos leidimus turintys Sąjungos laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (Vessel Monitoring System, VMS), kuri užtikrina automatinį ir nuolatinį duomenų apie laivų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės ŽSC.

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti nurodyta:

a)	laivo identifikavimo duomenys;

b)	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c)	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d)	laivo greitis ir kursas;

e)	pranešimas turi būti sukonfigūruotas 5 priedėlyje nurodytu formatu.

Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Žaliojo Kyšulio žvejybos zoną žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Žaliojo Kyšulio žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXT“.

Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą, ir, reikalui esant, elektroninį buvimo vietos pranešimų perdavimą. Buvimo vietos pranešimai registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

2. Laivo pranešimai sugedus VMS sistemai

Kapitonas nuolat turi būti tikras, kad jo laivo VMS sistema veikia ir kad vėliavos valstybės ŽSC tinkamai perduodami buvimo vietos pranešimai.

Sugedusi laivo VMS sistema turi būti pataisyta ar pakeista per vieną mėnesį. Šiam laikotarpiui pasibaigus, Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje laivui žvejoti nebebus leidžiama.

Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių VMS sistema neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės ŽSC ne rečiau kaip kas keturias valandas perduoda elektroniniu paštu, radijo ryšiu ar faksu ir pateikia visą reikiamą informaciją.

3. Saugus buvimo vietos pranešimų perdavimas Žaliajam Kyšuliui

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai perduoda atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Žaliojo Kyšulio ŽSC. Vėliavos valstybės ir Žaliojo Kyšulio ŽSC pasikeičia elektroniniais adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tokių adresų pasikeitimus.

Buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ir Žaliojo Kyšulio ŽSC keičiamasi elektroniniu būdu, naudojama saugi perdavimo sistema.

Žaliojo Kyšulio ŽSC nedelsdamas praneša vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai apie bet kokį pertrūkį gaunant vienas paskui kitą einančius kurio nors laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš žvejybos zonos, pranešimus.

4. Pranešimų sistemos sutrikimai

Žaliasis Kyšulys įsitikina, kad jo elektroninė įranga suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga ir nedelsdamas praneša Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus galimiems ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

Esant patvirtintiems įrodymams, kad su laivo VMS sistema buvo atliekamos manipuliacijos, kuriomis siekta sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus, atsakingu už tai bus laikomas laivo kapitonas. Už bet kokį pažeidimą bus taikomos galiojančiuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose numatytos sankcijos.

5. Buvimo vietos pranešimų siuntimo dažnumo persvarstymas

Remdamasis pagrįsta medžiaga, leidžiančia įtarti pažeidimą, Žaliasis Kyšulys vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ir Sąjungai) nustatytam tyrimo laikotarpiui sumažinti kurio nors laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalą iki 30 minučių intervalo. Tokią medžiagą Žaliojo Kyšulio ŽSC turi pateikti vėliavos valstybės ŽSC ir Sąjungai. Vėliavos valstybės ŽSC Žaliajam Kyšuliui nedelsdamas siunčia buvimo vietos pranešimus nauju intervalu.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui Žaliasis Kyšulys vėliavos valstybės ŽSC ir Europos praneša apie bet kokius tolesnius reikalingus veiksmus.

VIII SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1. Pažeidimų nagrinėjimas

Bet koks Sąjungos laivo, turinčio žvejybos leidimą, padarytas pažeidimas pagal šį priedą turi būti paminėtas tikrinimo ataskaitoje.

Faktas, kad kapitonas pasirašo tikrinimo ataskaitą, nepažeidžia laivo savininko teisių į gynybą nustatyto pažeidimo atveju.

2. Laivo sulaikymas. Informacinis susirinkimas

Jei esant nustatytam pažeidimui galiojančiuose Žaliojo Kyšulio teisės aktuose tai numatyta, bet kuris Sąjungos laivas-pažeidėjas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu jūroje, grįžti į kurį nors Žaliojo Kyšulio uostą.

Ne vėliau kaip per vieną darbo dieną Žaliasis Kyšulys Sąjungai praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio Sąjungos laivo sulaikymą. Prie šio pranešimo pridedama informacija apie sulaikymo priežastis.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Žaliasis Kyšulys, Sąjungai prašant, per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susirinkimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, patikslinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susirinkime gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas.

3. Sankcijos už pažeidimą. Kompromiso procedūra

Sankciją už nustatytą pažeidimą Žaliasis Kyšulys skiria remdamasis galiojančiais nacionaliniais teisės aktais.

Kai pažeidimui sureguliuoti reikalinga teisminė procedūra, prieš ją pradedant ir jei pažeidimas nesusijęs su nusikalstama veika, Žaliasis Kyšulys ir Sąjunga pradeda kompromiso procedūrą, kad būtų nustatytos sankcijos sąlygos ir dydis. Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 3 dienoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

4. Teisminė procedūra. Banko užstatas

Jei kompromiso procedūra rezultatų neduoda ir pažeidimo byla atsiduria kompetentingame teisme, laivo-pažeidėjo savininkas Žaliojo Kyšulio nurodytam bankui pateikia banko užstatą, o užstato suma, kurią nustato Žaliasis Kyšulys, turi padengti su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galimomis kompensacinėmis sumomis susijusias išlaidas. Banko užstatas užšaldomas iki teisminės procedūros pabaigos.

Paskelbus teismo sprendimą, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir užstatas laivo savininkui grąžinamas nedelsiant:

a)	visas, jei nepritaikoma jokia sankcija;

b)	grąžinamas užstato likutis, jei sankcijos suma mažesnė už banko užstato dydį.

Žaliasis Kyšulys Sąjunga praneša apie teisminės procedūros rezultatus per 8 dienas po teismo sprendimo paskelbimo.

5. Laivo ir įgulos suvaržymo panaikinimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą tada, kai sumokama kompromiso procedūros metu paskirta sankcija arba kai pateikiamas banko užstatas.

IX SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1. Priimamų jūreivių skaičius

Sąjungos laivai žvejybos sezono Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje metu į laivą dirbti priima Žaliojo Kyšulio jūreivius, nustatant tokias ribas:

a)	tunų žvejybos seineriai priima ne mažiau kaip 6 jūreivius;

b)	tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip 2 jūreivius;

c)	dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai priima ne mažiau kaip 5 jūreivius.

Sąjungos laivų savininkai stengiasi priimti daugiau nei nurodyta Žaliojo Kyšulio šalių jūreivių.

2. Laisvas jūreivių pasirinkimas

Žaliasis Kyšulys yra sudaręs kvalifikuotų Žaliojo Kyšulio jūreivių, kurie gali būti įdarbinami Sąjungos laivuose, sąrašą.

Laivo savininkas arba jo agentas iš šio sąrašo laisva valia pasirenka Žaliojo Kyšulio jūreivius, kuriuos priims į laivą, ir Žaliajam Kyšuliui praneša apie jų įtraukimą į įgulos sudėtį.

3. Jūreivių sutartys

Su Žaliojo Kyšulio jūreiviais, kuriems gali atstovauti jų profsąjunga, laivo savininkas arba jo agentas sudaro darbo sutartis. Darbo sutartį vizuoja Žaliojo Kyšulio jūreivystės institucija. Joje taip pat nurodoma įlaipinimo į laivą data ir uostas.

Sutartyje užtikrinama, kad jūreivis gali naudotis Žaliajame Kyšulyje taikomu socialiniu draudimu. Draudimas galioja mirties, ligos ir nelaimingo atsitikimo atvejais.

Sutarties kopija duodama ją pasirašiusiems asmenims.

Žaliojo Kyšulio jūreiviams taikomos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracijoje išvardytos pagrindinės darbo teisės. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4. Jūreivių atlyginimas

Atlyginimą Žaliojo Kyšulio jūreiviams moka laivų savininkai. Susitarimą dėl atlyginimų, prieš išduodant žvejybos leidimus, kartu priima laivų savininkai arba jų agentai ir Žaliasis Kyšulys.

Atlyginimas negali būti mažesnis nei už nacionalinių laivų įgulų atlyginimus, nei už TDO standartus.

5. Jūreivių įsipareigojimai

Jūreivis jam paskirto laivo kapitonui turi prisistatyti sutartyje nurodytos įlaipinimo dienos išvakarėse. Kapitonas jūreiviui praneša įlaipinimo datą ir valandą. Jei jūreivis atsisako arba neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą datą ir valandą, tokio jūreivio darbo sutartis laikoma nebegaliojančia, o laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą. Tokiu atveju, laivo savininkui netaikoma jokia finansinė nuobauda ar nereikalaujama kompensacinio mokėjimo.

6. Žaliojo Kyšulio jūreivių nepriėmimas į laivą

Laivų savininkai, į laivus nepriėmę Žaliojo Kyšulio jūreivių, anksčiau nei einamųjų metų rugsėjo 30 d. už kiekvieną pagal privalomą priimti jūreivių skaičių, nurodytą šio skyriaus pradžioje, nepriimtą jūreivį sumoka 20 EUR už kiekvieną dieną, kurią jų laivai praleidžia Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

X SKYRIUS

ŽALIOJO KYŠULIO STEBĖTOJAI

1. Žvejybos veiklos stebėjimas

Turintiems žvejybos leidimus laivams taikomas jų žvejybos veiklos pagal susitarimą stebėjimo režimas.

Šis stebėjimo režimas atitinka ICCAT priimtų rekomendacijų nuostatas.

2. Paskirti laivai ir stebėtojai

Žaliasis Kyšulys nurodo, kurie Sąjungos laivai turi įlaipinti stebėtojus ir laivui paskirto stebėtojo pavardę ne vėliau nei likus 15 dienų iki numatytos stebėtojo įlaipinimo datos.

Išduodamas žvejybos leidimą, Žaliasis Kyšulys praneša Sąjungai ir laivo savininkui ar jo agentui, į kuriuos laivus stebėtojai paskirti ir stebėtojų pavardes, taip pat laiką, kurį stebėtojas bus kiekviename laive. Žaliasis Kyšulys Sąjungai, laivo savininkui ar jo agentui nedelsdamas praneša apie bet kokius pasikeitimus, susijusius su paskirtais laivais ir stebėtojais.

Žaliasis Kyšulys stengsis neskirti stebėtojų į laivus, kuriuose jau yra stebėtojas arba kurie oficialiai privalo įlaipinti stebėtoją to žvejybos sezono metu vykdydami veiklą ne Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje.

Stebėtojo buvimas laive neturi viršyti laiko, reikalingo jo pareigoms atlikti.

3. Nustatyto dydžio finansinis įnašas

Mokėdamas mokestį už žvejybos leidimą, laivo savininkas taip pat sumoka nustatyto dydžio mokestį už kiekvieną laivą – 200 EUR per metus.

4. Stebėtojo atlyginimas

Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka Žaliasis Kyšulys.

5. Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas, ypač jo buvimo laive trukmę, bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo agentas ir Žaliasis Kyšulys.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Tačiau stebėtojo apgyvendinimas laive priklauso nuo techninių laivo savybių.

Apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas apmoka laivo savininkas.

Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Stebėtojas gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma, laivo žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į laivo dalis, būtinas jo pareigoms vykdyti.

6. Stebėtojo įsipareigojimai

Būdami laive stebėtojai:

a)	imasi visų reikiamų priemonių, kad žvejybos operacijos nebūtų nutrauktos ar kad joms nebūtų trukdoma;

b)	tausoja laive esančias priemones ir įrangą;

c)	laikosi konfidencialumo bet kokių laive esančių dokumentų atžvilgiu.

7. Stebėtojo įlaipinimas ir išlaipinimas

Stebėtojas įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste.

Laivo savininkas arba jo atstovas Žaliajam Kyšuliui praneša stebėtojo įlaipinimo datą, valandą ir uostą likus 10 dienų iki įlaipinimo. Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, jo kelionės išlaidas į įlaipinimo uostą padengia laivo savininkas.

Jei stebėtojas neatvyksta per 12 valandų nuo numatytos priėmimo į laivą datos ir valandos, laivo savininkas atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą stebėtoją į laivą. Jis gali palikti uostą ir pradėti žvejybos operacijas.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Žaliojo Kyšulio uoste, laivo savininkas užtikrina kuo greitesnį stebėtojo grįžimą į Žaliąjį Kyšulį ir padengia jo kelionės išlaidas.

8. Stebėtojo užduotys

Stebėtojas atlieka tokias užduotis:

a)	stebi laivo žvejybos veiklą;

b)	tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

c)	atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programą;

d)	registruoja naudojamą žvejybos įrangą;

e)	tikrina laivo žurnale įregistruotus duomenis apie žuvis, sužvejotas Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje;

f)	tikrina procentinę priegaudos dalį ir nustato į jūrą išmestą kiekį;

g)	laivui vykdant veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, ne rečiau kaip kartą per savaitę radijo ryšiu, faksu arba elektroniniu paštu pateikia savo pastabas ir praneša apie laive esantį sužvejotą kiekį ir priegaudą.

9. Stebėtojo ataskaita

Prieš palikdamas laivą, stebėtojas laivo kapitoną supažindina su stebėjimų ataskaita. Laivo kapitonas turi teisę į stebėtojo ataskaitą įrašyti savo pastabas. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas vieną ataskaitos kopiją palieka kapitonui.

Stebėtojas perduoda ataskaitą Žaliajam Kyšuliui, kuris vieną ataskaitos kopiją perduoda Sąjungai per 8 dienas stebėtojui palikus laivą.

XI SKYRIUS

LAIVO OPERATORIAUS ATSAKOMYBĖ

1. Operatorius užtikrina, kad jo laivas būtų tinkamas plaukioti ir jame būtų tinkamos gelbėjimosi priemonės ir gelbėjimo įtaisai kiekvienam keleiviui ir įgulos nariui.

2. Laivo operatorius tinkamai ir visapusiškai apdraudžia laivą tarptautiniu mastu pripažintoje draudimo bendrovėje.

3. Jei Sąjungos laivas patenka į avariją arba incidentą Žaliojo Kyšulio vandenyse, dėl kurio (-ios) užteršiama aplinka arba aplinkai padaroma bet kokio pobūdžio žala, laivo administracija ir operatorius nedelsdami apie tai praneša Žaliojo Kyšulio institucijoms. Jei nustatyta žala padaryta dėl laivo operatoriaus kaltės, jis prisiima atsakomybę pagal taikomas nacionalines ir tarptautines nuostatas bei procedūras.

PRIEDO PRIEDĖLIAI

1 priedėlis.

Žaliojo Kyšulio IEZ

2 priedėlis.

Techninės apsaugos priemonės

3 priedėlis.

Žvejybos leidimo paraiškos forma

4 priedėlis.

Žvejybos žurnalas

5 priedėlis.

VMS pranešimų perdavimas Žaliajam Kyšuliui

6 priedėlis.

Elektroninės žvejybos veiklos duomenų perdavimo sistemos (ERS sistemos) nustatymo ir veikimo gairės

1 priedėlis

Žaliojo Kyšulio IEZ

Žaliojo Kyšulio IEZ tęsiasi iki 200 jūrmylių nuo šių bazinių linijų:

Taškai	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma	Sala
A.	14° 48′ 43,17″	24° 43′ 48,85″	I. Brava
C-P1 a Rainha	14° 49′ 59,10″	24° 45′ 33,11″	—
C-P1 a Faja	14° 51′ 52,19″	24° 45′ 09,19″	—
D-P1 Vermelharia	16° 29′ 10,25″	24° 19′ 55,87″	S. Nicolau
E.	16° 36′ 37,32″	24° 36′ 13,93″	Ilhéu Raso
F-P1 a da Peça	16° 54′ 25,10″	25° 18′ 11,00″	Santo Antão
F.	16° 54′ 40,00″	25° 18′ 32,00″	—
G-P1 a Camarin	16° 55′ 32,98″	25° 19′ 10,76″	—
H-P1 a Preta	17° 02′ 28,66″	25° 21′ 51,67″	—
I-P1 A Mangrade	17° 03′ 21,06″	25° 21′ 54,44″	—
J-P1 a Portinha	17° 05′ 33,10″	25° 20′ 29,91″	—
K-P1 a do Sol	17° 12′ 25,21″	25° 05′ 56,15″	—
L-P1 a Sinagoga	17° 10′ 41,58″	25° 01′ 38,24″	—
M-Pta Espechim	16° 40′ 51,64″	24° 20′ 38,79″	S. Nicolau
N-Pta Norte	16° 51′ 21,13″	22° 55′ 40,74″	Sal
O-Pta Casaca	16° 50′ 01,69″	22° 53′ 50,14″	—
P-Ilhéu Cascalho	16° 11′ 31,04″	22° 40′ 52,44″	Boa Vista
P1-Ilhéu Baluarte	16° 09′ 05,00″	22° 39′ 45,00″	—
Q-Pta Roque	16° 05′ 09,83″	22° 40′ 26,06″	—
R-Pta Flamengas	15° 10′ 03,89″	23° 05′ 47,90″	Maio
S.	15° 09′ 02,21″	23° 06′ 24,98″	Santiago
T.	14° 54′ 10,78″	23° 29′ 36,09″	—
U-D. Maria Pia	14° 53′ 50,00″	23° 30′ 54,50″	I. de Fogo
V-Pta Pesqueiro	14° 48′ 52,32″	24° 22′ 43,30″	I. Brava
X-Pta Nho Martinho	14° 48′ 25,59	24° 42′ 34,92″	—
Y = A	14° 48′ 43,17″	24° 43′ 48,85″

Remiantis 1993 m. vasario 17 d. Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Senegalo Respublikos pasirašyta sutartimi, jūrų siena su Senegalu apribota šiomis koordinatėmis:

Taškai	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
A	13° 39′ 00″	20° 04′ 25″
B	14° 51′ 00″	20° 04′ 25″
C	14° 55′ 00″	20° 00′ 00″
D	15° 10′ 00″	19° 51′ 30″
E	15° 25′ 00″	19° 44′ 50″
F	15° 40′ 00″	19° 38′ 30″
G	15° 55′ 00″	19° 35′ 40″
H	16° 04′ 05″	19° 33′ 30″

Remiantis 2003 m. rugsėjo 19 d. Žaliojo Kyšulio Respublikos ir Mauritanijos Islamo Respublika pasirašyta sutartimi, jūrų siena tarp abiejų šalių apribota šiomis koordinatėmis:

Taškai	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
H	16° 04,0′	019° 33,5′
I	16° 17,0′	019° 32,5′
J	16° 28,5′	019° 32,5′
K	16° 38,0′	019° 33,2′
L	17° 00,0′	019° 32,1′
M	17° 06,0′	019° 36,8′
N	17° 26,8′	019° 37,9′
O	17° 31,9′	019° 38,0′
P	17° 44,1′	019° 38,0′
Q	17° 53,3′	019° 38,0′
R	18° 02,5′	019° 42,1′
S	18° 07,8′	019° 44,2′
T	18° 13,4′	019° 47,0′
U	18° 18,8′	019° 49,0′
V	18° 24,0′	019° 51,5′
X	18° 28,8′	019° 53,8′
Y	18° 34,9′	019° 56,0′
Z	18° 44,2′	020° 00,0′

2 priedėlis

Techninės apsaugos priemonės

1. Visoms kategorijoms taikomos priemonės:

Žvejoti draudžiamų žuvų rūšys:

Remiantis Migruojančių rūšių konvencija ir ICCAT rezoliucijomis, draudžiama žvejoti didžiąsias mantas (Manta birostris), milžinryklius (Cetorhinus maximus), baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias), didžiaakes jūrų lapes (Alopias superciliosus), Sphyrnidae šeimos kūjaryklius (išskyrus mažuosius kūjaryklius tiburo), ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis).

Remiantis Žaliojo Kyšulio teisės aktais, draudžiama žvejoti bangininius ryklius (Rhincodon typus).

Draudimas pašalinti ryklių pelekus.

Draudžiama laivuose pašalinti ryklių pelekus, taip pat juos palikti laive, perkrauti arba iškrauti. Nepadarant poveikio tam, kas išdėstyta pirmiau, siekiant palengvinti sandėliavimą laive, ryklių pelekai gali būti iš dalies nupjaunami ir prilenkiami prie karkaso, tačiau iki iškrovimo nuo karkaso neatskiriami.

Draudimas perkrauti žuvis jūroje:

Perkrauti jūroje draudžiama. Perkraunama turi būti tai operacijai atlikti leidimą turinčio Žaliojo Kyšulio uosto vandenyse.

2. Konkrečios priemonės

1 ATMINTINĖ. TUNUS KARTINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

(1)

Žvejybos zona – už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos.

(2)

Leidžiami žvejybos įrankiai – kartinės ūdos.

(3)

Žvejojamos žuvų rūšys – Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares), didžiaakis tunas (Thunnus obesus), dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)

Priegauda – laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

2 ATMINTINĖ. TUNŲ ŽVEJYBOS SEINERIAI

(1)

Žvejybos zona – už 18 jūrmylių nuo bazinės linijos, atsižvelgiant į tai, kad Žaliojo Kyšulio žvejybos zona išsidėsčiusi aplink salas.

(2)

Leidžiami žvejybos įrankiai – gaubiamieji tinklai

(3)

Žvejojamos žuvų rūšys – Gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares), didžiaakis tunas (Thunnus obesus), dryžasis tunas (Katsuwonus pelamis)

Priegauda – laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

3 ATMINTINĖ. ILGOSIOMIS DREIFINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

(1)

Žvejybos zona – už 18 jūrmylių nuo bazinės linijos.

(2)

Leidžiami žvejybos įrankiai – ilgosios dreifinės ūdos

(3)

Žvejojamos žuvų rūšys – Durklažuvė (Xiphias gladius), melsvasis ryklys (Prionace glauca), gelsvauodegis tunas (Thunnus albacares), didžiaakis tunas (Thunnus obesus)

Priegauda – laikantis ICCAT ir FAO rekomendacijų.

3. Atnaujinimas

Dėl šių techninių apsaugos priemonių atnaujinimo remiantis mokslinėmis rekomendacijomis abi šalys tariasi jungtiniame komitete.

3 priedėlis

4 priedėlis

Žvejybos žurnalas

5 priedėlis

VMS pranešimų perdavimas Žaliajam Kyšuliui

LAIVO BUVIMO VIETOS ATASKAITA

Duomenys	Kodas	Privaloma/Neprivaloma	Pastabos
Registravimo pradžia	SR	P	Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia
Gavėjas	AD	P	Duomenys, susiję su pranešimu – gavėjas. Šalies ISO ALFA 3 kodas
Siuntėjas	FS	P	Duomenys, susiję su pranešimu – siuntėjas. Šalies ISO ALFA 3 kodas
Pranešimo tipas	TM	P	Duomenys, susiję su pranešimu – Pranešimo tipas „POS“
Radijo šaukinys	RC	P	Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys
Susitarimo šalies vidaus kodo numeris	IR	N	Duomenys, susiję su laivu – susitarimo šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris)
Išorės registravimo numeris	XR	N	Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto
Vėliavos valstybė	FS	N	Duomenys, susiję su vėliavos valstybe
Platuma	Pl.	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis Š/P LLMM (WGS-84)
Ilguma	Il.	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laipsniais ir minutėmis R/V LLMM (WGS-84)
Data	DA	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo data UTC (MMMMMMDD)
Valanda	TI	P	Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registravimo valanda UTC (HHMM)
Registravimo pabaiga	ER	P	Sistemos duomenys; nurodoma pranešimo perdavimo pabaiga

Šriftas: ISO 8859.1

Pateikiami duomenys išdėstomi taip:

dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas SR rašomi perdavimo pradžioje,

dvigubas pasviras brūkšnys (//) ir kodas rašomi kiekvieno duomens perdavimo pradžioje,

viengubu pasviru brūkšniu (/) yra atskiriami kodas ir jo duomenys,

duomenų poros atskiriamos tarpu;

kodas „ER“ ir dvigubas pasviras brūkšnys (//) rašomi pabaigoje.

Neprivalomi duomenys turi būti įterpti tarp įrašo pradžios ir pabaigos.

6 priedėlis

Elektroninės žvejybos veiklos duomenų perdavimo sistemos (ERS) nustatymo ir veikimo gairės

BENDROSIOS NUOSTATOS

Visi Sąjungos laivai turi būti aprūpinti veikiančia elektronine sistema (toliau – ERS), kuria galima visu laivo veiklos vykdymo Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje laikotarpiu registruoti ir perduoti laivo žvejybos veiklos duomenis (toliau – ERS duomenys).

Sąjungos laivui, kuriame nėra ERS sistemos arba kurio ERS sistema neveikia, neleidžiama įplaukti į Žaliojo Kyšulio vandenis vykdyti žvejybos veiklos.

ERS duomenys perduodami laikantis šių vėliavos valstybės žvejybos stebėjimo centro (toliau – ŽSC) parengtų gairių. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį ERS duomenų perdavimą Žaliojo Kyšulio ŽSC.

Vėliavos valstybė ir Žaliasis Kyšulys užtikrina, kad jų ŽSC būtų aprūpinti reikiama kompiuterine ir programine įranga, skirta automatiškai perduoti ERS duomenis XML formatu (žr. adresu [http://ec.europa.eu/cfp/control/codes/index_en.htm]), ir būtų nustatę saugojimo procedūrą, kurią naudojant ERS duomenis galima įrašyti ir saugoti kompiuteriu įskaitoma forma bent trejus metus.

Bet koks 3 punkte nustatyto formato pakeitimas ar atnaujinimas turi būti pažymimas ir datuojamas; jis turi veikti 6 mėnesius po jo taikymo pradžios.

ERS duomenų perdavimui naudojamos elektroninės ryšio priemonės, vadinamos DEH (angl. Data Exchange Highway), kurias Sąjungos vardu administruoja Europos Komisija.

Vėliavos valstybė ir Žaliasis Kyšulys paskiria savo ERS korespondentus, per kuriuos palaikomas ryšys.

a)	ERS korespondentai paskiriami ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;

b)	Vėliavos valstybės ir Žaliojo Kyšulio ŽSC pasikeičia ERS korespondentų koordinatėmis (vardas, pavardė, adresas, tel., teleksas, e. paštas);

c)	jei vėliau ERS korespondentų duomenys pasikeičia, apie pakeitimus nedelsiant pranešama.

ERS DUOMENŲ PERDAVIMAS

Sąjungos žvejybos laivas privalo:

a)	kasdien perduoti ERS duomenis už kiekvieną Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje praleistą dieną;

b)	registruoti kiekvieno tinklo ar ūdos panaudojimo metu sužvejotą ir laive laikomą kiekį kaip pagrindinę žvejojamą rūšį, priegaudą ar į jūrą išmestą kiekį;

c)	jei Žaliojo Kyšulio išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies žuvų sužvejota nebuvo, nurodyti nulinį kiekį;

d)	prie kiekvienos rūšies nurodyti jos FAO ALFA 3 kodą;

e)	kiekį nurodyti gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, sužvejotų egzempliorių skaičiumi;

f)	užregistruoti ERS duomenis apie kiekvienos Žaliojo Kyšulio išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies perkrautą ir (arba) iškrautą kiekį;

g)	į kiekvieno įplaukimo į Žaliojo Kyšulio vandenis (pranešimas COE) ir išplaukimo iš jų (pranešimas COX) ERS duomenis įtraukti specialų pranešimą apie kiekvieną Žaliojo Kyšulio išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies žuvų kiekius, laikomus laive įplaukiant ir išplaukiant;

h)	naudodamas 3 dalyje nurodytą formatą, kasdien ne vėliau kaip iki 23:59 (UTC laiku) perduoti ERS duomenis laivo valstybės narės ŽSC.

Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų ERS duomenų tikslumą.

10.

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai nedelsdamas siunčia ERS duomenis Žaliojo Kyšulio ŽSC.

11.

Žaliojo Kyšulio ŽSC pranešimu patvirtina apie gautus ERS duomenis ir visus ERS duomenis naudoja konfidencialiai.

ERS SISTEMOS GEDIMAI IR (ARBA) ERS DUOMENŲ PERDAVIMAS TARP LAIVO IR VĖLIAVOS VALSTYBĖS ŽSC

12.

Vėliavos valstybė nedelsdama praneša laivo kapitonui ir (arba) savininkui ar atstovui apie bet kokį laivo ERS sistemos gedimą ar ERS duomenų perdavimo tarp laivo ir vėliavos valstybės ŽSC neveikimą.

13.

Vėliavos valstybė Žaliajam Kyšuliui praneša apie aptiktą gedimą ir priemones, kurių imtasi jam pašalinti.

14.

Sugedus laivo ERS sistemai kapitonas ir (arba) savininkas užtikrina jos pataisymą arba pakeitimą per dešimt dienų. Jei per tas dešimt dienų laivas įplaukia į uostą, Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje žvejybos veiklą jis galės toliau tęsti tik jei ERS sistema bus veikianti, nebent Žaliasis Kyšulys išduotų leidimą.

15.

Žvejybos laivas negali išplaukti iš uosto sugedus jo ERS:

a)	kol ERS neveikia, kaip reikalauja vėliavos valstybė ir Žaliasis Kyšulys, arba

b)	kol laivas neatnaujina žvejybos veiklos Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje, gavęs vėliavos valstybės leidimą. Pastaruoju atveju vėliavos valstybė Žaliajam Kyšuliui apie savo sprendimą praneša iki laivui išplaukiant.

16.

Kiekvienas Sąjungos laivas, vykdantis veiklą Žaliojo Kyšulio žvejybos zonoje su sugedusia ERS sistema, vėliavos valstybės ŽSC visus ERS duomenis perduoda kasdien iki 23:59 val. (UTC laiku) bet kokiomis kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, prieinamomis Žaliojo Kyšulio ŽSC.

17.

ERS duomenis, kurių perduoti Žaliojo Kyšulio ŽSC buvo neįmanoma per ERS sistemą dėl 12 dalyje nurodytų gedimų, vėliavos valstybės ŽSC Žaliojo Kyšulio ŽSC perduoda kita elektronine forma, dėl kurios abipusiai susitariama. Toks alternatyvus perdavimas bus laikomas prioritetiniu, turint omenyje, kad perdavimo tempas gali būti kitoks, nei įprastai taikomas.

18.

Jei Žaliojo Kyšulio ŽSC laivo ERS duomenų negauna tris dienas iš eilės, Žaliasis Kyšulys gali nurodyti tokiam laivui nedelsiant atvykti į Žaliojo Kyšulio nurodytą uostą tyrimui.

ŽSC VEIKLOS SUTRIKIMAS. ŽALIOJO KYŠULIO ŽSC NEGAUNA ERS DUOMENŲ

19.

Kai vienas iš ŽSC negauna ERS duomenų, jo ERS korespondentas nedelsdamas apie tai praneša kito ŽSC ERS korespondentui ir, jei reikia, bendradarbiauja spręsdamas problemą.

20.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Žaliojo Kyšulio ŽSC susitaria dėl alternatyvių elektroninių priemonių, naudotinų ERS duomenims perduoti ŽSC gedimo atveju, ir vienas kitam nedelsdami praneša apie bet kokį pasikeitimą.

21.

Kai Žaliojo Kyšulio ŽSC praneša apie negautus ERS duomenis, vėliavos valstybės ŽSC nustato problemos priežastis ir imasi atitinkamų veiksmų jai spręsti. Vėliavos valstybės ŽSC per dvidešimt keturias val. nuo gedimo pripažinimo praneša Žaliojo Kyšulio ŽSC ir Sąjungai apie rezultatus ir priemones, kurių imtasi.

22.

Jei problemai pašalinti reikia daugiau nei dvidešimt keturių val., vėliavos valstybės ŽSC nedelsdamas perduoda trūkstamus ERS duomenis Žaliojo Kyšulio ŽSC, naudodamas vieną iš 17 dalyje numatytų alternatyvių priemonių.

23.

Žaliasis Kyšulys praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms (MCS), kad Sąjungos laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo Žaliojo Kyšulio ŽSC dėl vieno iš ŽSC gedimo.

ŽSC EKSPLOATACINĖ PRIEŽIŪRA

24.

Apie planinę eksploatacinę ŽSC priežiūrą, dėl kurios gali būti paveikti ERS duomenų mainai, vienas ŽSC kitam ŽSC praneša ne vėliau kaip prieš septyniasdešimt dvi val., jei įmanoma, nurodydami eksploatacinės priežiūros datą ir trukmę. Apie neplanuotą eksploatacinę priežiūrą kitam ŽSC pranešama, kai tik įmanoma.

25.

Per eksploatacinę priežiūrą ERS duomenų pateikimas gali užtrukti, kol sistema vėl ims veikti. Atitinkami ERS duomenys pateikiami iškart eksploatacinei priežiūrai pasibaigus.

26.

Jei eksploatacinė priežiūra trunka ilgiau nei dvidešimt keturias val., ERS duomenys kitam ŽSC perduodami 17 dalyje numatytomis alternatyviomis priemonėmis.

27.

Žaliasis Kyšulys praneša savo kompetentingoms kontrolės institucijoms (MCS), kad Sąjungos laivai nebūtų laikomi pažeidėjais dėl ERS duomenų neperdavimo dėl vieno iš ŽSC eksploatacinės priežiūros.

ERS DUOMENŲ PERDAVIMAS ŽALIAJAM KYŠULIUI

28.

Vėliavos valstybė ERS duomenis Žaliajam Kyšuliui perduos 6 dalyje nurodytomis elektroninio ryšio priemonėmis DEH (angl. Data Exchange Highway), kurias Sąjungos vardu administruoja Europos Komisija.

29.

Sąjungos laivyno žvejybos veiklos valdymo tikslais šie duomenys bus saugomi ir prieinami Sąjungos vardu veikiančių Komisijos tarnybų įgaliotam personalui.

24.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 369/37

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1388/2014

2014 m. gruodžio 16 d.

kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1), ypač į jo 1 straipsnio 1 dalies a punkto i ir vi papunkčius,

paskelbusi šio reglamento projektą (2),

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkantis valstybės teikiamas finansavimas yra valstybės pagalba, apie kurią pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį turi būti pranešta Komisijai. Tačiau pagal Sutarties 109 straipsnį Taryba gali nustatyti kokių kategorijų pagalbai šis reikalavimas pranešti netaikomas. Pagal Sutarties 108 straipsnio 4 dalį Komisija gali priimti reglamentus, susijusius su tų kategorijų pagalba;

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisija įgaliojama pagal Sutarties 109 straipsnį paskelbti, kad, esant tam tikroms sąlygoms reikalavimas pranešti gali būti netaikomas tam tikrų kategorijų pagalbai. Remdamasi tuo reglamentu Komisija priėmė Komisijos reglamentą (EB) Nr. 736/2008 (3), kuriuo nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Reglamentas (EB) Nr. 736/2008 taikytas iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(3)

Komisija daugelyje sprendimų Sutarties 107 ir 108 straipsnius taikė MVĮ, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba. Ji taip pat išdėstė savo politiką tam sektoriui skirtose gairėse. Atsižvelgiant į Komisijos patirtį tas nuostatas taikant MVĮ, būtų tinkama, kad Komisija ir toliau naudotųsi Reglamentu (EB) Nr. 994/98 suteiktais įgaliojimais, kad esant tam tikromis sąlygomis pagalbai tos kategorijos įmonėms reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį nebūtų taikomas;

(4)

2013 m. liepos 22 d. Reglamentas (EB) Nr. 994/98 buvo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (ES) Nr. 733/2013 (4) siekiant įgalioti Komisiją išplėsti bendrosios išimties taikymą naujų kategorijų pagalbai, kuriai galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas. Žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuose tai yra pagalba tam tikrų gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, atsižvelgiant į Komisijos patirtį šios kategorijos pagalbai taikant Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktą;

(5)

žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui taikomos valstybės pagalbos suderinamumą Komisija vertina atsižvelgdama ir į konkurencijos politikos, ir į bendros žuvininkystės politikos tikslus. Siekiant suderinamumo su Sąjungos finansuojamomis paramos priemonėmis, didžiausias pagal šį reglamentą leidžiamas valstybės pagalbos intensyvumas turėtų būti lygus intensyvumui, nustatytam tokios rūšies pagalbai Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 (5) 95 straipsnyje ir pagal tą reglamentą priimtuose įgyvendinimo aktuose;

(6)

būtina, kad jokia pagalba nebūtų skiriama sąlygomis, kurios prieštarauja Sąjungos teisei, ypač bendros žuvininkystės politikos taisyklėms. Todėl pagalbą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui valstybė narė gali skirti tik tada, kai finansuojamos priemonės ir jų poveikis neprieštarauja Sąjungos teisei. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pagalbos gavėjai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos taisyklių;

(7)

Komunikatu dėl ES valstybės pagalbos modernizavimo (VPM) (6) Komisija pradėjo platesnio masto valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą. Pagrindiniai to modernizavimo tikslai: i) užtikrinti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje ir kartu prisidėti prie valstybių narių pastangų užtikrinti veiksmingesnį viešųjų finansų panaudojimą, ii) Komisijai atliekant ex ante valstybės pagalbos priemonių nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai turinčioms byloms ir kartu stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo srityje ir iii) supaprastinti taisykles ir sudaryti sąlygas, kad sprendimai, grindžiami aiškiu ekonominiu pagrindu, bendru požiūriu ir aiškiais įsipareigojimais, būtų greičiau priimami, geriau pagrįsti turima informacija ir tvirtesni. Šis reglamentas yra VPM programos dalis;

(8)

šiuo reglamentu turėtų būti sudaromos sąlygos geriau nustatyti valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus ir labiau supaprastinti reikalavimus, taip pat padidinti skaidrumą, padėti veiksmingai vertinti ir tikrinti, kaip valstybės pagalbos taisyklių laikomasi nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis, ir kartu išsaugoti Komisijos ir valstybių narių institucijų kompetenciją. Pagal proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(9)

bendrosios šio reglamento taikymo sąlygos turėtų būti apibrėžtos remiantis bendrais principais, kuriais užtikrinama, kad pagalba atitiktų bendros svarbos tikslą, turėtų aiškų skatinamąjį poveikį, būtų tinkama ir proporcinga, būtų teikiama visiškai skaidriai ir jai būtų taikomos kontrolės priemonės bei reguliarus vertinimas, kad ji neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų daugiau, nei gali būti priimtina bendros svarbos požiūriu;

(10)	pagalba, kuri tenkina visas tiek bendrąsias, tiek specialiąsias atitinkamų kategorijų pagalbai taikomas šiame reglamente nustatytas sąlygas, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai neturėtų būti taikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti;

(11)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtai valstybės pagalbai, kuriai netaikomas šis reglamentas arba bet kokie kiti reglamentai, priimti pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį, ir toliau turėtų būti taikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Šiuo reglamentu neapribojama valstybių narių galimybė pranešti apie pagalbą, kuriai galėtų būti taikomas šis reglamentas. Tokia pagalba turėtų būti vertinama atsižvelgiant į Gaires dėl valstybės pagalbos žuvininkystei ir akvakultūrai tikrinimo (7) arba vėlesnes tos srities gaires;

(12)

šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria remiamas vietinių produktų naudojimas vietoje importuojamų produktų, arba pagalbai su eksportu susijusiai veiklai. Visų pirma jis neturėtų būti taikomas pagalbai, kuria finansuojamas platinimo tinklo kitose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse kūrimas ir veikla. Dalyvavimo prekybos mugėse arba studijų ar konsultavimo paslaugų, kurių reikia pateikiant naują arba esamą produktą naujai rinkai kitoje valstybėje narėje ar trečiojoje šalyje, išlaidoms kompensuoti skirta pagalba paprastai neturėtų būti laikoma pagalba su eksportu susijusiai veiklai;

(13)

Komisija turėtų užtikrinti, kad leista pagalba neigiamai nepaveiktų prekybos sąlygų taip, jog tai prieštarautų bendros svarbos tikslui. Todėl į šio reglamento taikymo sritį neturėtų būti įtraukta pagalba, suteikta pagalbos gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;

(14)

pagalbai, suteiktai sunkumų patiriančioms įmonėms, šis reglamentas neturėtų būti taikomas, kadangi tokia pagalba turėtų būti vertinama pagal Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (8), kad būtų išvengta, jog jos bus apeitos, išskyrus pagalbos schemas gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti. Siekiant suteikti teisinio tikrumo, tikslinga nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos nereikia vertinti visų įmonės padėties ypatybių, kad būtų nustatyta, ar taikant šį reglamentą įmonė laikoma patiriančia sunkumų;

(15)

valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimas labai priklauso nuo valstybių narių bendradarbiavimo. Todėl valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, įskaitant individualios pagalbos, suteiktos pagal schemas, kurioms taikoma bendroji išimtis, atitiktį;

(16)

atsižvelgiant į poreikį sukurti tinkamą kuo mažesnio konkurencijos iškraipymo sektoriuje, kuriam teikiama pagalba, ir šio reglamento tikslų pusiausvyrą, išimtis pagal šį reglamentą neturėtų būti taikoma individualiai pagalbai, kuri viršija nustatytą didžiausią sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ji skiriama pagal pagalbos schemą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis;

(17)	siekiant užtikrinti skaidrumą, vienodas sąlygas ir veiksmingą kontrolę, šis reglamentas turėtų būti taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai apskaičiuoti ex ante be rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai);

(18)

šiuo reglamentu turėtų būti apibrėžtos sąlygos, kuriomis tam tikros konkrečios pagalbos priemonės, pvz., paskolos, garantijos, mokesčių priemonės ir, visų pirma, grąžintini avansai, gali būti laikomos skaidriomis. Pagalba, kurią sudaro garantijos, turėtų būti laikoma skaidria, jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas apskaičiuotas remiantis saugumo garanto („saugaus uosto“) priemokomis, kurios nustatytos atitinkamos rūšies įmonėms. Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (9) nurodytos MVĮ taikomos metinių priemokų ribos, kurias viršijus valstybės garantija nebūtų laikoma pagalba. Taikant šį reglamentą pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos ir rizikos kapitalo priemonės, neturėtų būti laikoma skaidria;

(19)

siekiant užtikrinti, kad pagalba būtų būtina ir skatintų toliau plėtoti veiklą ar projektus, šis reglamentas neturėtų būti taikomas pagalbai veiklai, kurią pagalbos gavėjas vykdytų ir tuo atveju, jei pagalba nebūtų suteikta. Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti neturėtų būti pagal šį reglamentą taikomas pagalbai tik tuo atveju, jeigu su remiamu projektu susijusi veikla ar darbai buvo pradėti po to, kai pagalbos gavėjas pateikė rašytinę pagalbos paraišką;

(20)

automatinėms pagalbos schemoms mokesčių lengvatų forma toliau turėtų būti taikoma speciali skatinamojo poveikio sąlyga dėl to, kad šios rūšies pagalba teikiama pagal kitokias nei kitų kategorijų pagalbai taikomas procedūras. Tokios schemos turėtų būti patvirtintos dar prieš pradedant su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus. Tačiau ši sąlyga neturėtų būti taikoma fiskalinių teisių perėmimo schemoms, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės fiskalinės schemos mokesčių lengvatų forma. Vertinant tokių schemų skatinamąjį poveikį, labai svarbus yra momentas, kada mokesčių priemonė pirmą kartą buvo nustatyta pirminėje schemoje, kurią paskui pakeitė teisių perėmimo schema;

(21)

apskaičiuojant pagalbos intensyvumą, turėtų būti įtraukiamos tik tinkamos finansuoti išlaidos. Pagal šį reglamentą išimtis neturėtų būti taikoma pagalbai, kuri viršija atitinkamą pagalbos intensyvumą dėl įtrauktų netinkamų finansuoti išlaidų. Tinkamos finansuoti išlaidos turėtų būti nustatytos remiantis aiškiais, tiksliais ir atnaujintais patvirtinamaisiais dokumentais. Visi naudojami skaičiai turėtų būti imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Pagalba, išmokama keliomis dalimis, turėtų būti diskontuojama iki jos vertės pagalbos suteikimo datą. Tinkamos finansuoti išlaidos taip pat turėtų būti diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo datą. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant ir apskaičiuojant pagalbos sumą tuo atveju, kai pagalba teikiama ne dotacijos forma, turėtų būti atitinkamai diskonto norma ir orientacinė norma, taikoma suteikimo metu, kaip nustatyta Komisijos komunikate dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (10). Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys turėtų būti diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos. Turėtų būti skatinama naudoti pagalbą grąžintinų avansų forma, kadangi tokios rizikos pasidalijimo priemonės leidžia sustiprinti skatinamąjį pagalbos poveikį. Todėl tikslinga nustatyti, kad tais atvejais, kai pagalbą sudaro grąžintini avansai, gali būti taikomas didesnis nei šiame reglamente nurodytas pagalbos intensyvumas;

(22)

ateityje mokėtinų mokesčių lengvatų atveju taikytina diskonto norma ir tiksli pagalbos dalių suma gali būti iš anksto nežinoma. Tokiais atvejais valstybės narės, neviršydamos taikomo pagalbos intensyvumo, turėtų iš anksto nustatyti diskontuotos pagalbos vertės viršutinę ribą. Vėliau, sužinojus pagalbos dalies sumą tam tikrą konkrečią dieną, diskontuoti galima remiantis tuo metu taikoma diskonto norma. Kiekvienos pagalbos dalies diskontuota vertė turėtų būti atskaityta iš bendros didžiausios sumos (apribotos sumos);

(23)

siekiant nustatyti, ar laikomasi šiame reglamente nurodytų pranešimo ribų ir didžiausio pagalbos intensyvumo, reikėtų atsižvelgti į bendrą remiamai veiklai ar projektui skiriamos valstybės paramos sumą. Be to, šiame reglamente turėtų būti įvardytos aplinkybės, kuriomis galima sumuoti įvairių kategorijų pagalbą. Pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, gali būti sumuojama su bet kokia kita suderinama pagalba, kuriai pagal kitus reglamentus taikoma išimtis arba kuri yra patvirtinta Komisijos, jeigu tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti. Jeigu skirtingi pagalbos šaltiniai yra susiję su tomis pačiomis – iš dalies ar visiškai – sutampančiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti, sumuoti turėtų būti leidžiama iki didžiausio pagalbos intensyvumo ar pagalbos sumos, pagal šį reglamentą taikomos tokiai pagalbai. Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos pagalbos priemonių sumavimo su de minimis pagalba specialiosios taisyklės. De minimis pagalba dažnai nesuteikiama tam tikroms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, arba su jomis nesiejama. Tokiu atveju turėtų būti galima laisvai sumuoti de minimis pagalbą su valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Tačiau jeigu de minimis pagalba suteikiama toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, kaip ir valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, sumuoti turėtų būti leidžiama tik iki šio reglamento III skyriuje nurodyto didžiausio pagalbos intensyvumo;

(24)

atsižvelgiant į tai, kad valstybės pagalba, kaip nustatyta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra draudžiama, visoms šalims svarbu turėti galimybę patikrinti, ar pagalba yra suteikta laikantis taikytinų taisyklių. Taigi, siekiant teisingai taikyti Sutartyje nustatytas taisykles, labai svarbu užtikrinti valstybės pagalbos skaidrumą, kuris leidžia užtikrinti geresnę atitiktį, didesnę atskaitomybę, tarpusavio peržiūrą ir galiausiai veiksmingesnes viešąsias išlaidas. Siekiant užtikrinti skaidrumą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės regioniniu arba nacionaliniu lygmeniu sukurtų išsamias valstybės pagalbos svetaines, kuriose būtų teikiama informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka. Ši pareiga turėtų būti sąlyga, pagal kurią užtikrinamas individualios pagalbos suderinamumas su vidaus rinka. Laikantis standartinės informacijos skelbimo praktikos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/37/ES (11), turėtų būti naudojama standartinė forma, kuri leidžia vykdyti informacijos paiešką, ją parsisiųsti ir lengvai paskelbti internete. Komisijos svetainėje turėtų būti skelbiamos nuorodos į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines. Pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 733/2013, 3 straipsnį informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauka turėtų būti skelbiama Komisijos svetainėje;

(25)

siekiant užtikrinti veiksmingą pagalbos priemonių kontrolę pagal Reglamentą (EB) Nr. 994/98 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 733/2013, tikslinga nustatyti valstybių narių informacijos apie pagalbos priemones, kurioms pagal šį reglamentą pritaikyta išimtis, ir apie šio reglamento taikymą teikimo reikalavimus. Be to, tikslinga nustatyti duomenų apie pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, saugojimo valstybėse narėse taisykles, atsižvelgiant į Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (12) 15 straipsnyje nustatytą senaties terminą. Galiausiai skelbiant apie kiekvieną individualią pagalbą turėtų būti pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą;

(26)

siekiant padidinti šiame reglamente išdėstytų suderinamumo sąlygų veiksmingumą, turėtų būti numatyta galimybė Komisijai atšaukti bendrosios išimties taikymą būsimoms pagalbos priemonėms, jeigu nesilaikoma šių reikalavimų. Turėtų būti numatyta galimybė Komisijai apriboti bendrosios išimties atšaukimo taikymą tam tikrų rūšių pagalbai, tam tikriems pagalbos gavėjams arba pagalbos priemonėms, priimtoms tam tikrų valdžios institucijų, kai šio reglamento nesilaikymas paveikia tik ribotą priemonių grupę arba tam tikras valdžios institucijas. Toks tikslinis atšaukimas turėtų būti proporcinga taisomoji priemonė, tiesiogiai susijusi su nustatytu šio reglamento nesilaikymo atveju. Nesilaikant I ir III skyriuose nustatytų bendrųjų suderinamumo sąlygų suteiktai pagalbai šis reglamentas nebus taikomas, todėl tokia pagalba bus laikoma neteisėta ir ją Komisija nagrinės pagal Reglamente (EB) Nr. 659/1999 nustatytą atitinkamą procedūrą. Jeigu nesilaikoma II skyriaus reikalavimų, bendrosios išimties taikymo būsimoms pagalbos priemonėms atšaukimas nekeičia fakto, kad ankstesnėms priemonėms, atitinkančioms šį reglamentą, buvo taikoma bendroji išimtis;

(27)

siekiant panaikinti skirtumus, dėl kurių gali būti iškraipyta konkurencija, ir palengvinti MVĮ skirtų įvairių Sąjungos ir nacionalinių iniciatyvų koordinavimą, taip pat siekiant užtikrinti administracinį aiškumą ir teisinį tikrumą, šiame reglamente MVĮ apibrėžtis turėtų būti pagrįsta apibrėžtimi, pateikta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (13);

(28)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tokių rūšių žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui skiriamai pagalbai, kurią reguliariai daug metų tvirtino Komisija. Komisijai neturėtų reikėti kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar ši pagalba neprieštarauja vidaus rinkai, jeigu ji atitinka Reglamente (ES) Nr. 508/2014 nustatytas sąlygas;

(29)

remiantis Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktu, pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti yra suderinama su vidaus rinka. Siekiant teisinio tikrumo, reikia apibrėžti, kokių rūšių įvykiai gali būti laikomi gaivaline nelaime, kuriems pagal šį reglamentą taikoma išimtis. Taikant šį reglamentą žemės drebėjimai, nuošliaužos, potvyniai, ypač potvyniai, sukelti vandeniui išsiliejus iš upių arba ežerų krantų, griūtys, viesulai, uraganai, ugnikalnių išsiveržimai ir natūralūs laukinės augmenijos gaisrai turėtų būti laikomi įvykiais, sukeliančiais gaivalinę nelaimę. Nepalankių oro sąlygų, kurios pasitaiko reguliariau, pavyzdžiui, audros, šalnos, krušos, ledo, lietaus ar sausros padaryta žala neturėtų būti laikoma gaivaline nelaime pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktą. Siekiant užtikrinti, kad išimtis būtų tikrai taikoma pagalbai gaivalinių nelaimių žalai atitaisyti, šiame reglamente, atsižvelgiant į nusistovėjusią praktiką, turėtų būti išdėstytos sąlygos, kuriomis tokioms pagalbos schemoms galėtų būti taikoma bendroji išimtis. Visų pirma šios sąlygos turėtų būti susijusios su oficialiu kompetentingų valstybių narių institucijų pripažinimu, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, su tiesioginiu gaivalinės nelaimės ir pagalbą gaunančių įmonių, kurios gali apimti sunkumų patiriančias įmones, patirtos žalos priežastiniu ryšiu, taip pat jomis turėtų būti užtikrinama, kad būtų išvengta kompensacijos permokos. Kompensacija turėtų neviršyti sumos, kurios reikia, kad pagalbos gavėjas galėtų atkurti prieš nelaimę buvusią padėtį;

(30)

pagal Tarybos direktyvos 2003/96/EB (14) 15 straipsnio 1 dalies f punktą ir 15 straipsnio 3 dalį valstybės narės vidaus vandenų žvejybai ir žuvivaisos darbams gali netaikyti mokesčių arba juos sumažinti. Todėl tikslinga toms priemonėms ir toliau netaikyti Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo pranešti, jei tenkinamos toje direktyvoje numatytos sąlygos. Žvejybos ES vandenyse vykdytojų atleidimas nuo mokesčių, kurį valstybės narės turi taikyti pagal tos direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punktą, nėra priskirtinas valstybei, todėl neturėtų būti laikomas valstybės pagalba;

(31)

atsižvelgiant į Komisijos patirtį šioje srityje, būtina periodiškai persvarstyti valstybės pagalbos politiką. Todėl šio reglamento taikymo laikotarpis turėtų būti ribotas ir turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad pagalbos skyrimo pagal šį reglamentą sąlygos yra suvienodintos su Reglamento (ES) Nr. 508/2014 (15) taikymo sąlygomis, tikslinga, kad šio reglamento taikymo laikotarpis būtų suderintas su Reglamento (ES) Nr. 508/2014 taikymo laikotarpiu. Jei pasibaigus šio reglamento galiojimo laikui jis nebus pratęstas, pagalbos schemoms, kurioms pagal šį reglamentą jau taikoma išimtis, tokia išimtis turėtų būti taikoma dar šešis mėnesius,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas pagalbai, teikiamai mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba.

2. Šis reglamentas taip pat taikomas pagalbai įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti pagal 44 straipsnį, neatsižvelgiant į pagalbos gavėjo dydį.

3. Šis reglamentas netaikomas:

(a)	pagalbai, kurios suma yra nustatyta remiantis rinkai pateiktų produktų kaina arba kiekiu;

(b)	pagalbai su eksportu susijusiai veiklai trečiosiose šalyse arba valstybėse narėse, t. y. pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamais kiekiais, platinimo tinklo kūrimu bei veikla arba su kitomis einamosiomis išlaidomis, susijusiomis su eksporto veikla;

(c)	pagalbai, kuria remiamas vietinių prekių naudojimas vietoje importuojamų prekių;

(d)	pagalbai, teikiamai sunkumų patiriančioms įmonėms, išskyrus pagalbą gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;

(e)

pagalbos schemoms, į kurias nėra aiškiai neįtrauktas individualios pagalbos mokėjimas įmonei, kuriai išduotas vykdomasis raštas sumoms išieškoti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriame pagalba skelbiama neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, išskyrus pagalbos schemas, skirtas gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti;

(f)	ad hoc pagalbai e punkte nurodytai įmonei;

(g)	pagalbai operacijoms, kurios neatitiktų paramos skyrimo reikalavimų pagal Reglamento (ES) Nr. 508/2014 11 straipsnį;

(h)	pagalbai įmonėms, kurios negali prašyti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo paramos dėl Reglamento (ES) Nr. 508/2014 10 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų priežasčių.

4. Šis reglamentas netaikomas valstybės pagalbos priemonėms, kurios savaime, dėl su jomis susietų sąlygų arba dėl jų finansavimo metodo nulemia neišvengiamą ES teisės pažeidimą, visų pirma:

(a)	pagalbai, kuri teikiama su sąlyga, kad pagalbos gavėjas turi būstinę atitinkamoje valstybėje narėje arba iš esmės yra įsisteigęs toje valstybėje narėje. Tačiau leidžiama nustatyti reikalavimą turėti įsisteigimo ar įregistravimo vietą pagalbą teikiančioje valstybėje narėje mokėjimo metu;

(b)	pagalbai, kuri teikiama su sąlyga, kad pagalbos gavėjas naudoja nacionalinėje teritorijoje pagamintas prekes arba nacionalines paslaugas;

(c)	pagalbai, kuria ribojamos pagalbos gavėjų galimybės naudoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų rezultatus kitose valstybėse narėse.

2 straipsnis

Pranešimo riba

1. Šis reglamentas netaikomas pagalbai projektams, kurių tinkamos finansuoti išlaidos viršija 2 mln. EUR, arba kai pagalbos suma vienam gavėjui viršija 1 mln. EUR per metus.

2. 1 dalyje nustatytos ribos neturėtų būti apeinamos dirbtinai išskaidant pagalbos schemas arba pagalbos projektus.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1)

pagalba – bet kokia priemonė, atitinkanti visus Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

(2)

mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – įmonės, atitinkančios I priede nustatytus kriterijus;

(3)

žvejybos ir akvakultūros produktai – 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (16) I priede apibrėžti produktai;

(4)

gaivalinė nelaimė – žemės drebėjimas, griūtis, nuošliauža, potvynis, viesulas, uraganas, ugnikalnio išsiveržimas ir natūralus laukinės augmenijos gaisras;

(5)

sunkumų patirianti įmonė – įmonė, kuri susiduria su bent jau viena iš šių aplinkybių:

(a)

ribotos turtinės atsakomybės bendrovė (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų (ir visų kitų elementų, kurie paprastai laikomi bendrovės nuosavų lėšų dalimi) gaunama bendra neigiama suma, viršijantis pusę pasirašytojo akcinio kapitalo. Šioje nuostatoje „ribotos turtinės atsakomybės bendrovė“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (17) I priede, o „akcinis kapitalas“, jeigu taikoma, apima bet kokius akcijų priedus;

(b)

bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą (kuri nėra MVĮ, veikianti trumpiau nei trejus metus), kurios daugiau nei pusė pasirašytojo akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Šioje nuostatoje „bendrovė, kurioje bent keli nariai turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą“ visų pirma yra tokios rūšies bendrovė, kuri nurodyta Direktyvos 2013/34/ES II priede;

(c)	jeigu įmonei taikoma kolektyvinė nemokumo procedūra arba ji atitinka nacionalinės teisės kriterijus, kad jos kreditorių prašymu jai būtų pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra;

(d)	jeigu įmonė gavo sanavimo pagalbą ir dar negrąžino skolos ar baigėsi jos garantijos galiojimas, arba gavo restruktūrizavimo pagalbą ir vis dar laikosi restruktūrizavimo plano;

(6)

ad hoc pagalba – ne pagal pagalbos schemą skirta pagalba;

(7)

pagalbos schema – kiekvienas aktas, pagal kurį bendrai ir abstrakčiai akte nurodytoms įmonėms galima teikti individualią pagalbą nereikalaujant kitų įgyvendinimo priemonių, ir kiekvienas aktas, pagal kurį vienai arba kelioms įmonėms gali būti teikiama su konkrečiu projektu nesusijusi pagalba neribotam laikotarpiui ir (arba) neriboto dydžio pagalba;

(8)

individuali pagalba:

(a)	Ad hoc pagalba ir

(b)	pagal pagalbos schemą atskiriems gavėjams skiriama pagalba;

(9)

bendrasis subsidijos ekvivalentas – pagalbos suma, jeigu ta pagalba jos gavėjui buvo suteikta dotacijos forma, prieš bet kokį mokesčių ar kitų rinkliavų atskaitymą;

(10)

grąžintinas avansas – paskola projektui, kuri sumokama iš karto arba dalimis ir kurios grąžinimo sąlygos priklauso nuo projekto rezultatų;

(11)

darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia arba pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius, arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, žiūrint, kuris įvykis pirmesnis. Žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pvz., leidimų gavimas ir galimybių studijos vykdymas, darbų pradžia nelaikomi. Perėmimo atveju darbų pradžia laikomas momentas, kai įsigyjamas su įsigyta įmone tiesiogiai susijęs turtas;

(12)

fiskalinių teisių perėmimo schema – schema mokesčių lengvatų forma, kuri yra anksčiau galiojusios schemos mokesčių lengvatų forma versija, kuria ta schema keičiama;

(13)

pagalbos intensyvumas – bendras pagalbos dydis prieš mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą, išreikštas tinkamų finansuoti išlaidų procentine dalimi;

(14)

pagalbos suteikimo data – data, kurią pagalbos gavėjui pagal taikomą nacionalinę teisinę sistemą suteikiama juridinė teisė gauti pagalbą.

4 straipsnis

Išimties taikymo sąlygos

1. Pagalbos schemos, individuali pagalba, suteikta pagal pagalbos schemas, ir ad hoc pagalba yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 arba 3 dalį ir joms netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį, jeigu tokia pagalba tenkina šio reglamento I skyriuje nustatytas sąlygas ir specialias šio reglamento III skyriuje atitinkamos kategorijos pagalbai nustatytas sąlygas.

2. Pagalbos priemonėms išimtis pagal šį reglamentą taikoma, tik jei jomis aiškiai numatoma, kad pagalbos skyrimo laikotarpiu pagalbos gavėjai turi laikytis bendros žuvininkystės politikos taisyklių, ir jei tuo laikotarpiu nustatoma, kad pagalbos gavėjas nesilaiko bendros žuvininkystės politikos taisyklių, pagalba grąžinama proporcingai pažeidimo sunkumui.

5 straipsnis

Pagalbos skaidrumas

1. Šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).

2. Skaidria laikoma visų pirma tokių kategorijų pagalba:

(a)	pagalba, kurią sudaro dotacijos ir palūkanų normos subsidijos;

(b)	pagalba, kurią sudaro paskolos, kai bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis pagalbos suteikimo metu rinkoje galiojusiomis orientacinėmis palūkanų normomis;

(c)

pagalba, kurią sudaro garantijos:

i)	jeigu bendrasis subsidijos ekvivalentas buvo apskaičiuotas remiantis Komisijos pranešime nustatytomis saugumo garanto priemokomis (tame Komisijos pranešime – „saugaus uosto“ priemokos) arba

ii)

jeigu prieš įgyvendinant priemonę garantijos bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta remiantis Komisijos pranešimu dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (18) arba kitu paskesniu pranešimu, apie tą metodiką pranešus Komisijai pagal bet kokį tuo metu taikomą Komisijos priimtą reglamentą valstybės pagalbos srityje, ir patvirtintoje metodikoje aiškiai apibrėžta garantijos rūšis ir pagrindinio sandorio rūšis atsižvelgiant į šio reglamento taikymą;

(d)	pagalba mokesčių lengvatų forma, kai priemonėje yra nustatyta riba, kuria užtikrinama, kad nebūtų viršijama taikytina riba;

(e)	pagalba grąžintinų avansų forma, jeigu visa nominali grąžintino avanso suma neviršija pagal šį reglamentą taikytinų ribų arba jeigu, prieš įgyvendinant priemonę, grąžintino avanso bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodika buvo patvirtinta apie ją pranešus Komisijai.

3. Taikant šį reglamentą, skaidria nelaikoma šių kategorijų pagalba:

(a)	pagalba, kurią sudaro kapitalo injekcijos;

(b)	pagalba, kurią sudaro rizikos finansų priemonės.

6 straipsnis

Skatinamasis poveikis

1. Šis reglamentas taikomas tik skatinamąjį poveikį turinčiai pagalbai.

2. Laikoma, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį, jei, prieš pradėdamas vykdyti su projektu ar veikla susijusius darbus, gavėjas atitinkamai valstybei narei pateikia rašytinę pagalbos paraišką. Pagalbos paraiškoje nurodoma bent tokia informacija:

(a)	įmonės pavadinimas ir dydis;

(b)	projekto arba veiklos aprašymas, kuriame nurodoma jo pradžios ir pabaigos datos;

(c)	projekto arba veiklos vykdymo vieta;

(d)	tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas;

(e)	pagalbos rūšis (dotacija, paskola, garantija, grąžintinas avansas ar kt.) ir viešojo finansavimo suma, kurios reikia projektui arba veiklai.

3. Nukrypstant nuo 2 dalies, laikoma, kad priemonės mokesčių lengvatų forma turi skatinamąjį poveikį, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)	priemone suteikiama teisė į pagalbą pagal objektyvius kriterijus toliau nepaliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra ir

(b)	priemonė priimta ir galioja prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus fiskalinių teisių perėmimo schemų atveju, jeigu veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos mokesčių lengvatų forma.

4. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, toliau nurodytų kategorijų pagalbai netaikomas skatinamojo poveikio reikalavimas arba manoma, kad tų kategorijų pagalba turi skatinamąjį poveikį:

(a)	pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti, jeigu tenkinamos 44 straipsnyje nustatytos sąlygos;

(b)	pagalba, kurią sudaro valstybių narių pagal Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies f punktą ir 15 straipsnio 3 dalį taikomas atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas, jei tenkinamos šio reglamento 45 straipsnyje nustatytos sąlygos.

7 straipsnis

Pagalbos intensyvumas ir tinkamos finansuoti išlaidos

1. Apskaičiuojant pagalbos intensyvumą ir tinkamas finansuoti išlaidas, visi naudojami skaičiai imami prieš bet kokį mokesčių ar kitokios rinkliavos atskaitymą. Tinkamos finansuoti išlaidos patvirtinamos dokumentais, kurie yra aiškūs, tikslūs ir yra atnaujinti.

2. Jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą.

3. Pagalba, išmokama keliomis dalimis, diskontuojama iki jos vertės pagalbos suteikimo datą. Tinkamos finansuoti išlaidos diskontuojamos iki jų vertės pagalbos suteikimo datą. Palūkanų norma, naudojama diskontuojant, yra pagalbos suteikimo datą taikoma diskonto norma.

4. Kai pagalba teikiama suteikiant mokesčių lengvatas, pagalbos dalys diskontuojamos remiantis diskonto normomis, taikytinomis įvairiu metu, kai įsigalioja mokesčių lengvatos.

5. Kai pagalba teikiama skiriant grąžintinus avansus, kurie, nesant patvirtintos jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo metodikos, yra išreikšti kaip tinkamų finansuoti išlaidų procentinė dalis, o priemonėje numatyta, kad sėkmingai įgyvendinus projektą, kaip nustatyta remiantis pagrįsta ir atsargia hipoteze, avansai bus grąžinti su palūkanomis, kurių norma yra bent lygi diskonto normai, taikomai pagalbos suteikimo datą, III skyriuje nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 10 procentinių punktų.

6. Tinkamos finansuoti išlaidos atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (19) 67–69 straipsnių reikalavimus.

8 straipsnis

Sumavimas

1. Siekiant nustatyti, ar laikomasi 2 straipsnyje nustatytų pranešimo ribų ir III skyriuje nurodyto didžiausio pagalbos intensyvumo, atsižvelgiama į visą remiamai veiklai, projektui ar įmonei skiriamos valstybės paramos sumą, neatsižvelgiant į tai, ar ta parama finansuojama iš vietos, regioninių, nacionalinių arba Sąjungos šaltinių.

2. Pagalba, kuriai taikoma išimtis pagal šį reglamentą, gali būti sumuojama su:

(a)	bet kokia kita valstybės pagalba, jei tos priemonės yra susijusios su skirtingomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurias galima nustatyti;

(b)	bet kokia kita valstybės pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, tik jeigu taip susumavus neviršijamas didžiausias pagalbos intensyvumas ar pagalbos suma, pagal šį reglamentą taikoma tai pagalbai.

3. Valstybės pagalba, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, nesumuojama su jokia de minimis pagalba, susijusia su tomis pačiomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, jei susumavus būtų viršytas pagalbos intensyvumas, nurodytas III skyriuje.

9 straipsnis

Skelbimas ir informacija

1. Atitinkama valstybė narė užtikrina, kad išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu būtų skelbiama:

(a)	11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauka pagal II priede nustatytą standartinę formą arba prieigos prie jos saitas;

(b)	visas kiekvienos pagalbos priemonės tekstas, kaip nurodyta 11 straipsnyje, arba prieigos prie viso šio teksto saitas;

(c)	III priede nurodyta informacija apie kiekvieną individualios pagalbos atvejį, kai skirta pagalba viršija 30 000 EUR.

2. Schemų mokesčių lengvatų forma atveju laikoma, kad 1 straipsnio c punkte nustatytos sąlygos yra įvykdytos, jeigu valstybės narės paskelbia reikiamą informaciją apie individualios pagalbos sumas tokiais intervalais (mln. EUR):

(a)

0,03–0,2;

(b)

0,2–0,4;

(c)

0,4–0,6;

(d)

0,6–0,8;

(e)

0,8–1.

3. 1 dalies c punkte nurodyta informacija išdėstoma ir yra prieinama III priede aprašytu standartiniu būdu, taip pat numatomos veiksmingos paieškos ir parsisiuntimo funkcijos. 1 dalyje nurodyta informacija skelbiama per šešis mėnesius nuo pagalbos suteikimo datos arba, pagalbos mokesčių lengvatų forma atveju – per vienus metus nuo nustatytos mokesčių deklaracijos pateikimo datos ir yra prieinama ne trumpiau kaip 10 metų nuo pagalbos suteikimo datos.

4. Kiekvienos pagalbos schemos ir individualios pagalbos tekste pateikiama aiški nuoroda į šį reglamentą, nurodant jo pavadinimą ir paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį, taip pat į su tuo aktu susijusias III skyriaus specialiąsias nuostatas arba, jei taikytina, į nacionalinės teisės aktą, kuriuo užtikrinama, kad būtų laikomasi atitinkamų šio reglamento nuostatų. Kartu pateikiamos jo įgyvendinimo nuostatos ir pakeitimai.

5. Komisija savo svetainėje skelbia:

(a)	nuorodas į visų valstybių narių valstybės pagalbos svetaines, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje;

(b)	11 straipsnyje nurodytos informacijos santrauką.

6. Valstybės narės atitinka šios straipsnio nuostatas ne vėliau kaip per dvejus metus po šio reglamento įsigaliojimo.

II SKYRIUS

KONTROLĖ

10 straipsnis

Bendrosios išimties taikymo atšaukimas

Jei valstybė narė suteikia pagalbą, kuriai tariamai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, nesilaikydama I, II ir III skyriuose nustatytų sąlygų, Komisija, atitinkamai valstybei narei suteikusi galimybę pareikšti savo nuomonę, gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad apie visas arba kai kurias būsimas pagalbos priemones, kurias patvirtins atitinkama valstybė narė ir kurios kitu atveju tenkintų šio reglamento reikalavimus, reikia pranešti Komisijai pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Priemonės, apie kurias reikia pranešti, gali apimti priemones, kuriomis teikiama tam tikrų rūšių pagalba arba kurios suteiktos tam tikriems pagalbos gavėjams, arba tam tikrų atitinkamos valstybės narės institucijų patvirtintas priemones.

11 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Valstybės narės Komisijai pateikia:

(a)

per Komisijos elektroninę pranešimų sistemą informacijos apie kiekvieną pagalbos priemonę, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis, santrauką pagal II priede nustatytą standartinę formą kartu su prieigos prie viso pagalbos priemonės teksto, įskaitant jo pakeitimus, saitu per 20 darbo dienų nuo pagalbos priemonės įsigaliojimo;

(b)	Komisijos reglamente (EB) Nr. 794/2004 (20) nurodytą metinę šio reglamento taikymo ataskaitą elektronine forma, į kurią įtraukta Reglamente (EB) Nr. 794/2004 nurodyta informacija, susijusi su visais metais arba kiekviena metų dalimi, kai taikomas šis reglamentas.

12 straipsnis

Kontrolė

Kad Komisija galėtų kontroliuoti pagalbą, kuriai pagal šį reglamentą netaikomas reikalavimas pranešti, valstybės narės registruoja išsamius duomenis, įskaitant informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, reikalingus nustatyti, kad tenkinamos visos šiame reglamente nustatytos sąlygos. Tokie duomenys saugomi 10 metų nuo ad hoc pagalbos suteikimo dienos arba nuo paskutinės pagalbos pagal schemą suteikimo dienos. Atitinkama valstybė narė per 20 darbo dienų arba per ilgesnį laikotarpį, kuris gali būti nustatytas prašyme, Komisijai pateikia visą informaciją ir patvirtinamuosius dokumentus, kuriuos Komisija laiko reikalingais šio reglamento taikymui kontroliuoti.

III SKYRIUS

SPECIALIOSIOS SKIRTINGŲ KATEGORIJŲ PAGALBOS NUOSTATOS

1 SKIRSNIS

Tvarus žvejybos vystymas

13 straipsnis

Pagalba inovacijoms

Pagalba žvejybos inovacijoms, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 26 straipsnio sąlygas ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

14 straipsnis

Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba

Konsultavimo paslaugų teikimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 27 straipsnio sąlygas ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

15 straipsnis

Pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei

Pagalba mokslininkų ir žvejų partnerystei, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 28 straipsnio sąlygas ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

16 straipsnis

Žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba

Žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo skatinimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 29 straipsnio sąlygas ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

17 straipsnis

Diversifikacijos ir naujų pajamų rūšių kūrimo palengvinimo pagalba

Diversifikacijos ir naujų pajamų rūšių kūrimo palengvinimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 30 straipsnio sąlygas ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

18 straipsnis

Pagalba veiklą pradedantiems jauniesiems žvejams

Pagalba veiklą pradedantiems jauniesiems žvejams, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 31 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

19 straipsnis

Sveikatos ir saugos gerinimo pagalba

Sveikatos ir saugos gerinimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 32 straipsnio ir pagal to reglamento 32 straipsnio 4 dalį priimtų deleguotųjų aktų sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

20 straipsnis

Pagalba savitarpio pagalbos fondams nepalankių klimato reiškinių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais

Pagalba savitarpio pagalbos fondams nepalankių klimato reiškinių ir su aplinka susijusių įvykių atvejais, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 35 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

21 straipsnis

Žvejybos galimybių paskirstymo sistemų rėmimo pagalba

Žvejybos galimybių paskirstymo sistemų rėmimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 36 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

22 straipsnis

Kuriamų ir įgyvendinamų apsaugos priemonių bei regioninio bendradarbiavimo rėmimo pagalba

Kuriamų ir įgyvendinamų apsaugos priemonių bei regioninio bendradarbiavimo rėmimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 37 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

23 straipsnis

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo ir žvejybos pritaikymo siekiant apsaugoti rūšis pagalba

Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimo ir žvejybos pritaikymo siekiant apsaugoti rūšis pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 38 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

24 straipsnis

Pagalba su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusioms inovacijoms

Pagalba su jūrų biologinių išteklių apsauga susijusioms inovacijoms, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 39 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

25 straipsnis

Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo ir kompensavimo tvarkos vykdant tausios žvejybos veiklą pagalba

Jūrų biologinės įvairovės ir ekosistemų apsaugos bei atkūrimo ir kompensavimo tvarkos vykdant tausios žvejybos veiklą pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 40 straipsnio ir pagal to reglamento 40 straipsnio 4 dalį priimtų deleguotųjų aktų sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

26 straipsnis

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo pagalba

Energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir klimato kaitos poveikio švelninimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 41 straipsnio ir pagal to reglamento 41 straipsnio 10 dalį priimtų deleguotųjų aktų sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

27 straipsnis

Pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamos priegaudos naudojimo pagalba

Pridėtinės vertės, produktų kokybės ir nepageidaujamos priegaudos naudojimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 42 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

28 straipsnis

Pagalba žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir priedangoms

Pagalba žvejybos uostams, iškrovimo vietoms, aukcionams skirtoms patalpoms ir priedangoms, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 43 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

29 straipsnis

Pagalba vidaus vandenų žvejybai ir vidaus vandenų gyvūnijai ir augalijai

Pagalba vidaus vandenų žvejybai ir vidaus vandenų gyvūnijai ir augalijai, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 25 straipsnio 1 bei 2 dalių ir 44 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

2 SKIRSNIS

Tvarus akvakultūros vystymas

30 straipsnis

Pagalba akvakultūros inovacijoms

Pagalba akvakultūros inovacijoms, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 47 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

31 straipsnis

Pagalba gamybinėms investicijoms į akvakultūrą

Pagalba gamybinėms investicijoms į akvakultūrą, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 48 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

32 straipsnis

Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų teikimo akvakultūros ūkiams pagalba

Valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų teikimo akvakultūros ūkiams pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 49 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

33 straipsnis

Žmogiškojo kapitalo ir tinklų kūrimo akvakultūros srityje skatinimo pagalba

Žmogiškojo kapitalo ir tinklų kūrimo akvakultūros srityje skatinimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 50 straipsnių sąlygas ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

34 straipsnis

Akvakultūros teritorijų galimybių didinimo pagalba

Akvakultūros teritorijų galimybių didinimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 51 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

35 straipsnis

Naujų akvakultūros ūkininkų skatinimo užsiimti tvaria akvakultūra pagalba

Naujų akvakultūros ūkininkų skatinimo užsiimti tvaria akvakultūra pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 52 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

36 straipsnis

Perėjimo prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros pagalba

Perėjimo prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 53 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

37 straipsnis

Pagalba aplinkos apsaugos funkcijas atliekančiai akvakultūrai

Pagalba aplinkos apsaugos funkcijas atliekančiai akvakultūrai, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 54 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

38 straipsnis

Pagalba visuomenės sveikatos priemonėms

Pagalba visuomenės sveikatos priemonėms, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 55 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

39 straipsnis

Pagalba gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonėms

Pagalba gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonėms, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 56 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

40 straipsnis

Pagalba akvakultūros išteklių draudimui

Pagalba akvakultūros išteklių draudimui, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 46 ir 57 straipsnių sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

3 SKIRSNIS

Su prekyba ir perdirbimu susijusios priemonės

41 straipsnis

Pagalba prekybos priemonėms

Pagalba prekybos priemonėms, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 68 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

42 straipsnis

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pagalba

Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 69 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

4 SKIRSNIS

Kitų kategorijų pagalba

43 straipsnis

Duomenų rinkimo pagalba

Duomenų rinkimo pagalba, atitinkanti I skyriuje nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu:

(a)	pagalba atitinka Reglamento (ES) Nr. 508/2014 77 straipsnio sąlygas, ir

(b)	pagalbos suma, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu, neviršija Reglamento (ES) Nr. 508/2014 95 straipsnyje ir pagal to reglamento 95 straipsnio 5 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatyto didžiausio valstybės pagalbos intensyvumo.

44 straipsnis

Pagalba gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti

1. Pagalbos schemos gaivalinių nelaimių padarytai žalai atitaisyti yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 dalies b punktą ir joms netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jeigu jos atitinka šiame straipsnyje ir I skyriuje nustatytas sąlygas.

2. Pagal šį straipsnį pagalba teikiama, jei tenkinamos šios sąlygos:

(a)	valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai pripažino, kad įvykis yra gaivalinės nelaimės pobūdžio, ir

(b)	gaivalinė nelaimė ir įmonės patirta žala yra tiesiogiai susijusios.

3. Pagalba mokama tiesiogiai atitinkamai įmonei.

4. Su konkrečia gaivaline nelaime susijusios pagalbos schemos pradedamos taikyti per trejus metus nuo dienos, kurią įvyko gaivalinė nelaimė. Pagalba išmokama per ketverius metus nuo tos datos.

5. Tinkamos finansuoti išlaidos yra žalos, tiesiogiai patirtos dėl gaivalinės nelaimės, kompensavimo išlaidos, nustatytos valdžios institucijos, pagalbą teikiančios institucijos pripažinto nepriklausomo eksperto arba draudimo įmonės. Tokia žala gali apimti:

(a)	materialinę žalą turtui, pvz., pastatams, įrenginiams, mašinoms, atsargoms ir gamybos priemonėms;

(b)	prarastas pajamas dėl viso arba dalinio veiklos sustabdymo ne ilgesniam negu šešių mėnesių laikotarpiui nuo nelaimės.

6. Materialinės žalos apskaičiavimas grindžiamas remonto išlaidomis arba turto, kuriam padaryta žala, ekonomine verte prieš nelaimę. Žala neviršija remonto išlaidų arba nelaimės sukelto rinkos vertės sumažėjimo, t. y. turto vertės iš karto prieš nelaimę ir po jos skirtumo.

7. Prarastos pajamos apskaičiuojamos atimant:

(a)	sumą, gautą per metus, kuriais įvyko gaivalinė nelaimė arba kiekvienais vėlesniais metais, kai buvo visiškai arba iš dalies sunaikintos gamybos priemonės, pagamintų žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį padauginus iš tais metais gautos vidutinės pardavimo kainos, atėmus iš

(b)

sumos, gautos vidutinį metinį trejų pastarųjų metų iki gaivalinės nelaimės vidutinį žvejybos ir akvakultūros produktų kiekį arba trejų metų vidurkį per pastarųjų penkerių metų iki gaivalinės nelaimės laikotarpį (išskyrus didžiausią ir mažiausią registruotas vertes) padauginus iš gautos vidutinės pardavimo kainos.

8. Žala apskaičiuojama atskiro pagalbos gavėjo lygmeniu.

9. Pagalba ir bet kokios kitos gautos išmokos žalai kompensuoti, įskaitant draudimo išmokas, neviršija 100 % tinkamų finansuoti išlaidų.

45 straipsnis

Atleidimas nuo mokesčių ir jų sumažinimas pagal Direktyvą 2003/96/EB

1. Pagalba, kurią sudaro valstybių narių pagal Direktyvos 2003/96/EB 15 straipsnio 1 dalies f punktą ir 15 straipsnio 3 dalį taikomas atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimas pranešti, jei tenkinamos Direktyvoje 2003/96/EB ir šio reglamento I skyriuje nustatytos sąlygos.

2. Pagalbos, kurią sudaro atleidimas nuo mokesčių arba jų sumažinimas, gavėjai atrenkami remiantis skaidriais ir objektyviais kriterijais. Jei taikytina, tokios pagalbos gavėjai moka bent mažiausio lygio, nustatyto Direktyva 2003/96/EB, mokestį.

IV SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

46 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Šis reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai individualiai pagalbai, jeigu pagalba atitinka šiame reglamente, išskyrus 9 straipsnį, nustatytas sąlygas.

2. Pagalba, suteikta iki 2014 m. liepos 1 d. bet kuriuo anksčiau galiojusiu pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį priimtu reglamentu, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas pranešti.

3. Bet kurią pagalbą, kuri pagal šį ar kitus anksčiau galiojusius reglamentus, priimtus pagal Reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnį, nėra atleista nuo Sutarties 108 straipsnio 3 dalies reikalavimo pranešti, Komisija vertina atsižvelgdama į atitinkamas sistemas, gaires, komunikatus ir pranešimus.

4. Pasibaigus šio reglamento galiojimo laikotarpiui, visoms pagalbos schemoms, kurioms taikoma išimtis pagal šį reglamentą, išimtis toliau taikoma šešių mėnesių suderinimo laikotarpiu.

47 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Reglamentas taikomas iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 142, 1998 5 14, p. 1).

(2) OL C 258, 2014 8 8, p. 1.

(3) 2008 m. liepos 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2008 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažosioms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žuvininkystės produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, (OL L 201, 2008 7 30, p. 16).

(4) 2013 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 733/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (OL L 204, 2013 7 31, p. 11).

(5) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(6) COM(2012) 209, 2012 5 8.

(7) OL C 84, 2008 4 3, p. 10.

(8) OL C 249, 2014 7 31, p. 1.

(9) OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(10) OL C 14, 2008 1 19, p. 6.

(11) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 175, 2013 6 27, p. 1).

(12) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(13) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikro, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

(14) 2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).

(15) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014 5 20, p. 1).

(16) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1379/2013 dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (OL L 354, 2013 12 28, p. 1).

(17) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(18) OL C 155, 2008 6 20, p. 10.

(19) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

(20) 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1.).

I PRIEDAS

MVĮ APIBRĖŽTIS

1 straipsnis

Įmonė

Įmonė yra bet kuris ekonominę veiklą vykdantis subjektas, kad ir koks jo teisinis statusas. Visų pirma įmone laikomi savisamdžiai asmenys ir šeimos įmonės, vykdančios amatų ar kitokią veiklą, ir reguliarią ekonominę veiklą vykdančios ūkinės bendrijos arba asociacijos.

2 straipsnis

Personalo skaičius ir finansinės ribos, į kuriuos atsižvelgiama nustatant įmonės kategoriją

1. Labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) kategorijai priklauso įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 asmenų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, ir (arba) bendra metinė balanso suma neviršija 43 mln. EUR.

2. MVĮ kategorijoje mažoji įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 10 mln. EUR.

3. MVĮ kategorijoje labai maža įmonė apibrėžiama kaip įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 asmenų ir kurios metinė apyvarta ir (arba) metinė balanso suma neviršija 2 mln. EUR.

3 straipsnis

Įmonių rūšys, į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant darbuotojų skaičių ir finansines sumas

1. Savarankiška įmonė – įmonė, kuri nepriskiriama prie įmonių partnerių, kaip apibrėžta 2 dalyje, arba prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 3 dalyje.

2. Įmonės partnerės – visos įmonės, kurios nepriskiriamos prie susijusių įmonių, kaip apibrėžta 3 dalyje, ir kurios viena su kita susietos tokiu santykiu: įmonė (pradinės grandies įmonė) viena arba kartu su kita ar kitomis susijusiomis įmonėmis, kaip apibrėžta 3 dalyje, turi 25 % ar daugiau kitos įmonės (galutinės grandies įmonės) kapitalo arba balsavimo teisių.

Tačiau įmonė gali būti laikoma savarankiška (neturinčia įmonės partnerės), net jeigu šią 25 % ribą pasiekia arba viršija toliau nurodyti investuotojai, jeigu jie atskirai arba bendrai nėra susiję, kaip apibrėžta 3 dalyje, su ta įmone:

(a)

viešos investicinės korporacijos, rizikos kapitalo bendrovės, asmenys arba asmenų grupės, reguliariai vykdantys rizikos kapitalo investavimo veiklą, investuojantys nuosavą kapitalą į nekotiruojamą verslą (neformalūs investuotojai), jeigu tų neformalių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma yra mažesnė kaip 1 250 000 EUR;

(b)	universitetai ar ne pelno mokslinių tyrimų centrai;

(c)	instituciniai investuotojai, įskaitant regioninės plėtros fondus;

(d)	savarankiškos vietos institucijos, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. EUR ir kurių teritorijoje gyvena mažiau kaip 5 000 gyventojų.

3. Susijusios įmonės – įmonės, kurios viena su kita susietos kuriais nors iš tokių santykių:

(a)	viena įmonė turi kitos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą;

(b)	viena įmonė turi teisę skirti arba atleisti daugumą kitos įmonės administracinio, valdymo arba priežiūros organo narių;

(c)	viena įmonė turi teisę kitai įmonei daryti lemiamą įtaką, remdamasi su šia įmone sudaryta sutartimi arba vadovaudamasi steigimo sutarties ar įstatų nuostata;

(d)	viena įmonė, kuri yra kitos įmonės akcininkė arba narė, pagal susitarimą su kitais tos įmonės akcininkais ar nariais viena kontroliuoja tos įmonės akcininkų arba narių balsavimo teisių daugumą.

Preziumuojama, kad lemiamos įtakos nėra, jei 2 dalies antroje pastraipoje išvardyti investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai nedalyvauja valdant tą įmonę, ir tai niekaip nepaveikia jų, kaip akcininkų, teisių.

Įmonės, susietos kokiais nors pirmoje pastraipoje išvardytais santykiais per vieną ar daugiau kitų įmonių arba kurį nors iš 2 dalyje minėtų investuotojų, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis.

Įmonės, tokiais santykiais susietos per fizinį asmenį ar bendrai veikiančių fizinių asmenų grupę, taip pat laikomos susijusiomis įmonėmis, jei jos savo veiklą arba dalį veiklos vykdo toje pačioje atitinkamoje rinkoje arba gretimosiose rinkose.

Gretimąja rinka laikoma produkto ar paslaugos rinka, esanti gretimoje pradinėje ar galutinėje grandyje prie atitinkamos rinkos.

4. Išskyrus 2 dalies antroje pastraipoje numatytus atvejus, įmonė negali būti laikoma MVĮ, jei 25 % ar daugiau kapitalo arba balsavimo teisių atskirai ar bendrai tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja viena ar daugiau viešųjų įstaigų.

5. Įmonės gali deklaruoti, kad turi savarankiškos įmonės, įmonės partnerės ar susijusios įmonės statusą, taip pat skelbti duomenis apie 2 straipsnyje nustatytas ribas. Deklaruoti galima net tuo atveju, jei kapitalas yra pasiskirstęs taip, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kas jį valdo; tokiu atveju įmonė gali gera valia deklaruoti, kad gali teisėtai preziumuoti, jog kita įmonė arba bendrai kelios susijusios įmonės neturi 25 % arba daugiau kapitalo ar balsavimo teisių. Teikiant tokias deklaracijas nekliudoma atlikti nacionalinėse arba Sąjungos taisyklėse numatytų patikrų ar tyrimų.

4 straipsnis

Duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojamas personalo skaičius bei finansinės sumos, ir ataskaitinis laikotarpis

1. Personalo skaičiui ir finansinėms sumoms apskaičiuoti imami vėliausio patvirtinto apskaitos laikotarpio duomenys, ir jie skaičiuojami metams. Skaičiuojant atsižvelgiama į duomenis, gautus nuo sąskaitų uždarymo datos. Skaičiuojant apyvartą, iš gautos sumos išskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir kiti netiesioginiai mokesčiai.

2. Sąskaitų uždarymo dieną paaiškėjus, kad įmonės metiniai duomenys apie darbuotojų skaičių ar finansines sumas viršijo arba nepasiekė 2 straipsnyje nurodytų ribų, toks faktas nenulemia vidutinės, mažosios ar labai mažos įmonės statuso netekimo ar įgijimo, jeigu tos ribos neviršijamos du apskaitos laikotarpius iš eilės.

3. Naujai įsteigtų įmonių, kurių sąskaitos dar nepatvirtintos, naudotini duomenys yra išvedami pagal per finansinius metus apskaičiuotą bona fide įvertį.

5 straipsnis

Personalo skaičiaus apskaičiavimas

Personalo skaičius atitinka metinių darbo vienetų (MDV) skaičių, t. y. visą darbo dieną aptariamoje įmonėje arba jos vardu visus ataskaitinius metus dirbančių darbuotojų skaičių. Ne visus metus išdirbę darbuotojai, taip pat ne visą darbo dieną, neatsižvelgiant į jos trukmę, dirbę asmenys ir sezoniniai darbuotojai sudaro MDV dalis. Personalą sudaro:

(a)	darbuotojai;

(b)	įmonei pavaldžioje įmonėje dirbantys asmenys ir asmenys, pagal nacionalinę teisę laikomi tokios įmonės darbuotojais;

(c)	savininkai vadovai;

(d)	partneriai, įmonėje vykdantys reguliarią veiklą ir gaunantys iš įmonės finansinės naudos.

Gamybinę praktiką atliekantys asmenys arba studentai, besimokantys profesijos pagal gamybinės praktikos ar profesinio mokymo sutartis, į personalo skaičių neįtraukiami. Į motinystės ar vaiko priežiūros atostogų trukmę neatsižvelgiama.

6 straipsnis

Įmonės duomenų nustatymas

1. Savarankiškos įmonės duomenys, įskaitant personalo skaičių, nustatomi išimtinai remiantis tos įmonės ataskaitų duomenimis.

2. Įmonių partnerių arba susijusių įmonių turinčios įmonės duomenys, įskaitant darbuotojų skaičių, nustatomi pagal įmonės ataskaitų duomenis ir kitus įmonės duomenis arba, jei yra, pagal įmonės konsoliduotųjų ataskaitų duomenis ar pagal konsoliduotųjų ataskaitų, į kurias įmonė įtraukta jas konsoliduojant, duomenis.

Prie pirmoje pastraipoje nurodytų duomenų pridedami įmonės partnerės – tiesioginės pradinės grandies įmonės arba galutinės grandies įmonės – duomenys. Pridedama suma yra proporcinga kapitalo arba balsavimo teisių (pasirenkant didesnį skaičių) procentinei daliai. Kryžminio akcijų valdymo atveju imama didesnė procentinė dalis.

Prie pirmoje ir antroje pastraipose nurodytų duomenų pridedama įmonės, kuri tiesiogiai arba netiesiogiai susijusi su aptariama įmone, 100 % duomenų, jei tie duomenys nebuvo įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu.

3. Taikant 2 dalį aptariamos įmonės partnerių duomenys yra gaunami remiantis jų ataskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedama 100 % įmonių, susijusių su tomis įmonėmis partnerėmis, duomenų, nebent jų duomenys jau yra įtraukti į ataskaitas konsolidavimo metu.

Taikant tą pačią 2 dalį su įmone susijusių įmonių duomenys yra gaunami remiantis jų sąskaitų duomenimis ir kitais, jei yra, konsoliduotais, jų duomenimis. Prie tų duomenų pridedami pro rata bet kokių tos susijusios įmonės įmonių partnerių – tiesioginių pradinės grandies įmonių arba galutinės grandies įmonių – duomenys, nebent tų duomenų dalis, bent jau proporcinga daliai, nurodytai 2 dalies antroje pastraipoje, jau įtraukta į konsoliduotąsias ataskaitas.

4. Jei įmonės konsoliduotose ataskaitose nėra duomenų apie personalo skaičių, šis skaičius apskaičiuojamas proporcingai sudedant jos įmonių partnerių duomenis ir pridedant įmonių, su kuriomis aptariama įmonė susijusi, duomenis.

II PRIEDAS

Informacija apie valstybės pagalbą, kuriai pagal šio reglamento sąlygas taikoma išimtis, teiktina naudojant nustatytą Komisijos IT programą, kaip nurodyta 11 straipsnyje

III PRIEDAS

Nuostatos dėl 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos skelbimo

Valstybės narės sukuria išsamiais valstybės pagalbos svetaines, kuriose skelbia 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją taip, kad ji būtų lengvai prieinama.

Informacija skelbiama lentelinės skaičiuoklės formatu, kuriuo naudojantis galima atlikti duomenų paiešką, juos gauti ir nesunkiai skelbti internete, pavyzdžiui, CSV arba XML formatu. Prieiga prie svetainės suteikiama visoms suinteresuotoms šalims be apribojimų. Norint naudotis svetaine neturi būti reikalaujama registruotis.

Skelbiama ši informacija apie skirtą individualią pagalbą, kaip nustatyta 9 straipsnio 1 dalies c punkte:

—	Pagalbos gavėjo pavadinimas

—	Pagalbos gavėjo identifikatorius

—	Įmonės tipas (MVĮ ar didelė įmonė) pagalbos suteikimo datą

—	Regionas, kuriame įsisteigęs pagalbos gavėjas, NUTS II lygmeniu (1)

—	Veiklos sektorius NACE grupės lygmeniu (2)

—	Pagalbos dalis, nurodyta sveikais skaičiais nacionaline valiuta (3)

—	Pagalbos priemonė (4) (dotacija/palūkanų normos subsidija, paskola/grąžintini avansai/kompensuojamoji dotacija, garantija, mokesčių lengvata arba atleidimas nuo mokesčių, rizikos finansai, kita (nurodyti))

—	Suteikimo data

—	Pagalbos tikslas

—	Pagalbą teikianti institucija

(1) NUTS – teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra. Paprastai nurodomas 2 lygmens regionas.

(2) 1990 m. spalio 9 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3037/90 dėl statistinio Europos bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (OL L 293, 1990 10 24, p. 1).

(3) Bendrasis subsidijos ekvivalentas. Fiskalinių schemų atveju ši suma gali būti nurodoma pagal 9 straipsnio 2 dalyje nustatytus intervalus.

(4) Jeigu pagalba teikiama naudojant kelias pagalbos priemones, pagalbos suma nurodoma pagal priemonę.

24.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 369/71

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 19 d.

dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 10135)

(Tekstas autentiškas tik anglų, graikų ir slovėnų kalbomis)

(2014/950/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (1), ypač į jo 7 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2), ypač į jo 31 straipsnį,

pasikonsultavusi su Žemės ūkio fondų komitetu,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 7 straipsnio 4 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 31 straipsnį Komisija turi atlikti reikiamus patikrinimus, pranešti valstybėms narėms tokių patikrinimų rezultatus, atsižvelgti į valstybių narių pastabas, pradėti dvišales diskusijas siekdama susitarti su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir oficialiai pranešti joms savo išvadas;

(2)	valstybės narės turėjo galimybę paprašyti pradėti taikinimo procedūrą. Šia galimybe kai kuriais atvejais buvo pasinaudota, ir Komisija išnagrinėjo tokios procedūros taikymo rezultatų ataskaitas;

(3)	pagal Reglamentą (EB) Nr. 1258/1999 ir Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 gali būti finansuojamos tik tokios žemės ūkio išlaidos, kurios patirtos nepažeidžiant Europos Sąjungos taisyklių;

(4)	iš atliktų patikrinimų, dvišalių diskusijų rezultatų ir taikinimo procedūrų matyti, kad dalis valstybių narių deklaruotų išlaidų neatitinka šio reikalavimo ir dėl to negali būti finansuojamos EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis;

(5)	turėtų būti nurodytos sumos, kurios negali būti finansuojamos EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšomis. Tai sumos, nesusijusios su išlaidomis, patirtomis prieš daugiau kaip dvidešimt keturis mėnesius iki Komisijos rašytinio pranešimo valstybėms narėms apie patikrinimų rezultatus;

(6)	šiame sprendime nurodytais atvejais apie nustatytas sumas, kurias atsisakoma finansuoti dėl to, kad jos neatitinka Europos Sąjungos taisyklių, Komisija valstybėms narėms pranešė suvestinėje ataskaitoje;

(7)	šis sprendimas neturi poveikio finansiniams sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti remdamasi Teisingumo Teismo sprendimais su šio sprendimo turiniu susijusiose bylose, kurios 2014 m. rugsėjo 1 d. dar buvo neišnagrinėtos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede pateikiamos valstybių narių akredituotų mokėjimo agentūrų patirtos išlaidos, kurios buvo deklaruotos kaip išlaidos, finansuotinos iš EŽŪOGF Garantijų skyriaus, EŽŪGF arba EŽŪFKP, Europos Sąjungos lėšomis nefinansuojamos, nes jos neatitinka Europos Sąjungos taisyklių.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Airijai, Graikijos Respublikai ir Slovėnijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 19 d.

Komisijos vardu

Phil HOGAN

Komisijos narys

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 103.

(2) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

PRIEDAS

Biudžeto punktas 6701

VN	Priemonė	FM	Paaiškinimas	Rūšis	Korekcija %	Valiuta	Suma	Atskaitymai	Finansinis poveikis
GR	Eksporto grąžinamosios išmokos. I priede nenurodyti produktai	2008	Su Reglamentu (EB) Nr. 952/2006 susijusių nurodymų trūkumas	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 13 507,00	0,00	– 13 507,00
	Eksporto grąžinamosios išmokos. Cukrus ir izogliukozė	2008	Su Reglamentu (EB) Nr. 952/2006 susijusių nurodymų trūkumas	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 47 747,49	0,00	– 47 747,49
	_Susigrąžintos sumos	2009	Su Reglamentu (EB) Nr. 952/2006 susijusių nurodymų trūkumas	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 872 542,52	0,00	– 872 542,52
	_Susigrąžintos sumos	2010	Su Reglamentu (EB) Nr. 952/2007 susijusių nurodymų trūkumas	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 845 323,17	0,00	– 845 323,17
	Vyno sektorius. Sodinimo teisės		Kompensacija po Teisingumo Teismo sprendimo byloje T– 367/12	VIENKARTINIS	0,00 %	EUR	21 336 120,00	0,00	21 336 120,00
GR	Kita tiesioginė pagalba. Reg. 73/2009 68–72 str.	2011	Teisės aktuose numatytos tikrinimo normos nesilaikymas, su patikrinimų laiku susiję trūkumai ir teisės aktuose numatytos mažiausios patikrinimų vietoje normos, taikytinos pagalbos už avis ir ožkas atveju, nesilaikymas	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 476 400,54	0,00	– 476 400,54
GR	Atsietoji tiesioginė pagalba	2009	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	– 34 622 028,32	– 68 359,28	– 34 553 669,04
	Kita tiesioginė pagalba	2009	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 11 294 787,52	– 97 073,53	– 11 197 713,99
	Atsietoji tiesioginė pagalba	2009	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 32 548 736,62	– 64 265,67	– 32 484 470,95
	Kita tiesioginė pagalba	2009	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	100,00 %	EUR	0,00	– 132 067,09	132 067,09
	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	2,00 %	EUR	6 274,63	12,55	6 262,08
	Kita tiesioginė pagalba	2010	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	27,37	0,05	27,32
	Atsietoji tiesioginė pagalba	2010	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	5 898,88	11,80	5 887,08
GR	Finansinis auditas. Viršijimas	2011	viršutinių finansinių ribų viršijimas	VIENKARTINIS	0,00 %	EUR	– 21 940,77	– 21 940,77	0,00
	Finansinis auditas. Pavėluoti mokėjimai ir mokėjimo terminai	2011	Pavėluoti mokėjimai	VIENKARTINIS	0,00 %	EUR	– 1 617 403,78	– 1 751 757,38	134 353,60
					Iš viso GR	EUR	– 61 012 096,85	– 2 135 439,32	– 58 876 657,53
VN	Priemonė	FM	Paaiškinimas	Rūšis	Korekcija %	Valiuta	Suma	Atskaitymai	Finansinis poveikis
IE	Vaisiai ir daržovės. Veiklos programos	2009	Netikrinama atitiktis pripažinimo kriterijams	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 477 165,20	0,00	– 477 165,20
	Vaisiai ir daržovės. Veiklos programos	2010	Netikrinama atitiktis pripažinimo kriterijams	FIKSUOTO DYDŽIO	10,00 %	EUR	– 578 539,13	0,00	– 578 539,13
					Iš viso IE	EUR	– 1 055 704,33	0,00	– 1 055 704,33
VN	Priemonė	FM	Paaiškinimas	Rūšis	Korekcija %	Valiuta	Suma	Atskaitymai	Finansinis poveikis
SI	Cukraus sektorius. Restruktūrizavimo fondas	2009	Cukraus fabriko patalpose tebenaudojama silosinė	VIENKARTINIS	0,00 %	EUR	– 8 700 815,25	0,00	– 8 700 815,25
					Iš viso SI	EUR	– 8 700 815,25	0,00	– 8 700 815,25

Iš viso pagal biudžeto punktą: 6701

Suma	Atskaitymai	Finansinis poveikis
– 70 768 616,43	– 2 135 439,32	– 68 633 177,11

Biudžeto punktas 6711

VN	Priemonė	FM	Paaiškinimas	Rūšis	Korekcija %	Valiuta	Suma	Atskaitymai	Finansinis poveikis
GR	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2009	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2-asis ramstis, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 5 007 867,36	– 2 318 055,75	– 2 689 811,61
	Kaimo plėtra, EŽŪFKP 2 krypties priemonės (2007–2013 m., su plotu susijusios priemonės)	2010	Su ŽSIS ir patikrinimais vietoje susiję trūkumai, 2-asis ramstis, 2008 paraiškų teikimo metai	FIKSUOTO DYDŽIO	5,00 %	EUR	– 5 496 524,54	– 270 175,45	– 5 226 349,09
					Iš viso GR	EUR	– 10 504 391,90	– 2 588 231,20	– 7 916 160,70

Iš viso pagal biudžeto punktą: 6711

Suma	Atskaitymai	Finansinis poveikis
– 10 504 391,90	– 2 588 231,20	– 7 916 160,70

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 369

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. gruodžio 24d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2014/948/ES
	*	2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo	1
		Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolas, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas	3
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1385/2014 dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos Sąjungos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos protokolą, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Žaliojo Kyšulio Respublikos žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas	31
	*	2014 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1386/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema, III priedas	33
	*	2014 m. lapkričio 14 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1387/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1528/2007, kuriuo taikoma prekybos tam tikrų valstybių, kurios yra Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybių grupės dalis, kilmės produktais tvarka, nustatyta susitarimais, kuriais sudaromi arba ketinama sudaryti ekonominės partnerystės susitarimus, I priedas	35
	*	2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 1388/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba įmonėms, kurios verčiasi žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba, skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnius	37
	*	2014 m. gruodžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1389/2014, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Beaufort (SKVN)]	64
	*	2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1390/2014, kuriuo dėl medžiagos eprinomektino iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedas ( 1 )	65
		2014 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1391/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	68
		SPRENDIMAI
		2014/949/ES, Euratomas
	*	2014 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos ombudsmeno išrinkimo	70
		2014/950/ES
	*	2014 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl valstybių narių patirtų tam tikrų išlaidų nefinansavimo Europos Sąjungos lėšomis iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) Garantijų skyriaus, Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 10135)	71
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
		2014/951/ES
	*	2014 m. gruodžio 16 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUFOR RCA/6/2014 dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Centrinės Afrikos Respublikoje (EUFOR RCA) ES pajėgų vado skyrimo ir Sprendimo EUFOR RCA/1/2014 panaikinimo	76
		2014/952/ES
	*	2014 m. gruodžio 19 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUMM Georgia/1/2014 dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje (EUMM Georgia) vadovo skyrimo	78

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	78,3
	EG	176,9
	IL	69,8
	MA	93,5
	TN	214,0
	TR	80,0
	ZZ	118,8
0707 00 05	IL	241,9
	TR	154,7
	ZZ	198,3
0709 93 10	MA	74,4
	TR	130,5
	ZZ	102,5
0805 10 20	MA	68,6
	TR	57,7
	UY	32,5
	ZA	56,1
	ZW	33,9
	ZZ	49,8
0805 20 10	MA	62,7
0805 20 10	ZZ	62,7
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	IL	94,1
	JM	156,9
	TR	80,7
	ZZ	110,6
0805 50 10	TR	70,8
	US	236,5
	ZZ	153,7
0808 10 80	BR	59,0
	CA	135,9
	CL	80,2
	NZ	90,6
	US	93,7
	ZA	54,1
	ZZ	85,6
0808 30 90	CN	98,8
	US	141,4
	ZZ	120,1


	(1) Tekstas svarbus EEE