20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/1

(1)

Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – ŽMTEK) parengtas ataskaitas;

(3)

Taryba turi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, prireikus įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013;

(4)

bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su atitinkamomis regioninėmis patariamosiomis tarybomis;

(5)

žvejybos galimybės turėtų atitikti tarptautinius susitarimus ir principus, pavyzdžiui, 1995 m. Jungtinių Tautų susitarimą dėl vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo (2), taip pat išsamius valdymo principus, nustatytus 2008 m. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos tarptautinėse giliavandenės žvejybos atviroje jūroje valdymo gairėse, pagal kurias visų pirma reguliavimo institucija turėtų būti atsargesnė, jei informacija yra netiksli, nepatikima arba nepakankama. Tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti priežastis atidėti išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių taikymą arba iš viso tų priemonių netaikyti;

(6)

iš Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) ir ŽMTEK naujausių mokslinių rekomendacijų matyti, kad dauguma giliavandenių žuvų išteklių vis dar žvejojami netausiai ir kad, norint užtikrinti jų tvarumą, tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti toliau mažinamos, kol išteklių pokyčiai taps teigiami. ICES taip pat rekomendavo uždrausti specializuotą islandinių pjūklapilvių beriksų žvejybą visuose rajonuose ir tam tikrų raudonpelekių pagelų ir bukasnukių ilgauodegių grenadierių išteklių specializuotą žvejybą;

(7)

kalbant apie bukasnukių ilgauodegių grenadierių išteklius visuose keturiuose rajonuose, iš mokslinių rekomendacijų ir Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijoje (toliau – NEAFC) neseniai vykusių diskusijų matyti, kad apie sužvejotą šios rūšies kiekį galėjo būti klaidingai pranešta kaip apie sužvejotų šiaurinių grenadierių kiekį. Tokiomis aplinkybėmis tikslinga nustatyti abiem rūšims taikomą BLSK ir sudaryti sąlygas teikti atskiras ataskaitas apie kiekvieną iš šių rūšių;

(8)

kalbant apie giliavandenius ryklius, pagrindinių komercinių rūšių ištekliai laikomi išeikvotais, todėl specializuota žvejyba neturėtų būti vykdoma. Be to, atsižvelgiant į tai, kad giliavandeniai rykliai yra migruojantys ir plačiai paplitę visoje šiaurės rytų Atlanto vandenyno dalyje, ŽMTEK rekomendavo, kad šioms rūšims taikomos valdymo priemonės būtų išplėstos tiek, kad apimtų Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (toliau – CECAF) Sąjungos vandenis aplink Madeirą;

(9)

giliavandenių žuvų rūšių, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002 (3) 2 straipsnio a punkte, žvejybos galimybės nustatomos kartą per dvejus metus. Tačiau dėl atlantinių argentinų ir melsvųjų molvų išteklių yra nustatyta išimtis. Pagrindinė melsvųjų molvų žvejyba priklauso nuo kasmetinių derybų su Norvegija; supaprastinimo tikslais visi melsvųjų molvų BLSK turėtų būti nustatomi kartu tame pačiame teisės akte. Todėl atlantinių argentinų ir melsvųjų molvų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos kitame atitinkamame kasmetiniame reglamente, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės;

(10)

pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 847/96 (4) turėtų būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos įvairios jame nurodytos priemonės. Prevenciniai BLSK turėtų būti taikomi tiems ištekliams, dėl kurių neturima tų metų, kuriais turi būti nustatyti BLSK, moksliškai pagrįsto žvejybos galimybių vertinimo; priešingu atveju turėtų būti taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti BLSK. Atsižvelgiant į ICES ir ŽMTEK rekomendacijas dėl giliavandenių žuvų išteklių, kurių atveju moksliškai pagrįsto atitinkamų žvejybos galimybių vertinimo neturima, šiame reglamente jiems turėtų būti taikomi prevenciniai BLSK;

(11)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

a)

žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitymams ir galimybių perskirstymui pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (7) 37 straipsnį arba pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 (8) 10 straipsnio 4 dalį;

c)

papildomam iškraunamam kiekiui, kuris leidžiamas pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

d)

išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius.

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/15

(1)

valstybės narės pateikė prašymus Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinei komisijai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 987/2009 1 priedo įrašus, siekiant šį priedą suderinti su jų nacionalinės teisės aktų pokyčiais;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 987/2009 1 priede siekiama pateikti pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalį tebegaliojančių arba 8 straipsnio 2 dalį sudarytų ir 9 straipsnio 2 dalį priede išvardytų valstybių narių dvišalių susitarimų įgyvendinimo nuostatų apžvalgą;

(3)

Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinė komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2004 72 straipsnio f punktu, pateikė Komisijai atitinkamus pasiūlymus dėl prašomų pakeitimų;

(4)

pasiūlymus dėl techninių pakeitimų Komisija sutiko įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 987/2009 1 priedą;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 883/2004 XI priedas buvo per klaidą iš dalies pakeistas Komisijos reglamento (ES) Nr. 1372/2013 (3) 1 straipsnio 2 dalimi. Todėl ši iš dalies keičianti nuostata turėtų būti išbraukta. Siekiant teisinio aiškumo, Reglamento (ES) Nr. 1372/2013 1 straipsnio 2 dalies išbraukimas turėtų būti taikomas atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d.;

(6)

todėl reglamentai (EB) Nr. 987/2009 ir (ES) Nr. 1372/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

1 priedas iš dalies keičiamas taip:

2)

skirsnio „PRANCŪZIJA–LIUKSEMBURGAS“ b punktas pakeičiamas taip:

.

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/17

(1)

remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos „Garda“, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2325/97 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatas šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis specifikacijos pakeitimas turi būti patvirtintas,

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/18

(1)

2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Vyriausybė įvedė tam tikrų žemės ūkio produktų, įskaitant pieno gaminius, importo iš Sąjungos į Rusiją draudimą;

(2)

Suomija į Rusiją eksportuoja daugiau kaip 25 % pieno gaminių, t. y. 64 % viso savo į trečiąsias šalis eksportuojamo pieno ir jo gaminių, todėl ji yra viena tų valstybių narių, kurių pieno gamyba iki draudimo įvedimo labiausiai priklausė nuo eksporto Rusiją;

(3)

Suomijos pieno supirkimo kainos smarkiai nukrito 2014 m. rugsėjo mėn. – to priežastis galėjo būti tik Rusijos įvestas draudimas. Nors vidutinės pieno kainos Suomijoje, palyginti su kitomis valstybėmis narėmis, yra gana didelės, gamybos sąnaudos šioje valstybėje yra pačios didžiausios Sąjungoje;

(4)

dėl Rusijos įvesto importo draudimo Suomijos pieno ir pieno gaminių sektoriaus perspektyvumui kyla grėsmė, nes jame investuota į didelės pridėtinės vertės pieno gaminius, pritaikytus Rusijos rinkos pageidavimams ir poreikiams. Rusijos rinkai gaminti pieno gaminiai turi būti realizuoti Suomijos mažmeninėje rinkoje sumažintomis kainomis. Reikia laiko, kad Suomijos sektorius surastų naujų pardavimo galimybių arba pritaikytų gamybos procesus naujiems paklausiems produktams. Norint panaikinti sektoriui iškilusią grėsmę nepakanka kliautis vien viešąja intervencija ir privačiuoju sandėliavimu;

(5)

siekiant efektyviai panaikinti atsiradusį rinkos sutrikimą tikslinga Suomijai skirti pagalbą – vienkartinį finansinį paketą pieno gamintojams, nukentėjusiems nuo Rusijos įvesto importo draudimo ir dėl jo susiduriantiems su likvidumo problema, paremti;

(6)

Suomijai skirta finansinio paketo suma turėtų būti grindžiama 2013–2014 m. pieno gaminių gamyba pagal nacionalines kvotas ir proporcinga pieno kainų sumažėjimui. Siekdama užtikrinti, kad parama pasiektų tuos gamintojus, kurie nukentėjo nuo importo draudimo, ir atsižvelgdama į ribotus biudžeto išteklius, Suomija tą sumą turėtų paskirstyti nediskriminacinėmis sąlygomis pagal objektyvius kriterijus ir vengti iškreipti rinką ir konkurenciją;

(7)

kadangi Suomijai skiriamo finansinio paketo lėšomis bus galima kompensuoti tik nedidelę dalį gamintojų patirtų faktinių išlaidų, jai turėtų būti leista pieno gamintojams skirti papildomą paramą;

(8)

ta papildoma parama turėtų būti skiriama vienodomis objektyviomis, nediskriminacinėmis ir konkurencijos neiškreipiančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į nacionalinę pagalbą, kuri tuo pačiu tikslu buvo skirta gamintojams pagal Austrijos, Suomijos ir Švedijos stojimo akto 142 straipsnį;

(9)

šiame reglamente numatyta pagalba turėtų būti laikoma priemone, kuria remiamos žemės ūkio rinkos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (2) 4 straipsnio 1 dalies a punkte;

(10)

dėl biudžetinių priežasčių išlaidas, kurias Suomija patyrė remdama pieno gaminių gamintojus, Sąjunga turėtų finansuoti tik jei atitinkamos išmokos bus išmokėtos iki nustatyto termino;

(11)

siekdama užtikrinti skaidrumą ir jai skirtos sumos panaudojimo stebėseną ir tinkamą administravimą, Suomija turėtų pranešti Komisijai objektyvius paramos skyrimo metodų nustatymo kriterijus ir nuostatas, kuriomis vadovaujasi siekdama neiškreipti rinkos;

(12)

siekiant užtikrinti, kad pieno gaminių gamintojai pagalbą gautų kuo greičiau, Suomijai turėtų būti sudaryta galimybė šį reglamentą įgyvendinti nedelsiant. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti trečią dieną po jo paskelbimo,

a)

nedelsdama ir ne vėliau kaip 2015 m. balandžio 30 d. – objektyvius tikslinės paramos skyrimo metodų nustatymo kriterijus ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant išvengti konkurencijos iškreipimo;

b)

ne vėliau kaip 2015 m. liepos 31 d. – bendrą išmokėtą sumą ir paramos gavėjų skaičių ir tipą.

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/20

(1)

2014 m. rugpjūčio 7 d. Rusijos Vyriausybė įvedė tam tikrų produktų, įskaitant vaisius ir daržoves, importo iš Sąjungos į Rusiją draudimą;

(2)

kad dėl to kilęs vaisių ir daržovių rinkos, kurioje susidarė dideli greitai gendančių produktų kiekiai, sutrikimas nevirstų dar didesniu arba ilgai trunkančiu rinkos sutrikimu, buvo priimtas Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 932/2014 (2). Jame nustatytos didžiausios paramos sumos, skiriamos už produktų pašalinimo iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo veiksmus. Tame reglamente nustatytas mechanizmas vėliau buvo papildytas Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1031/2014 (3) nustatytomis priemonėmis – papildoma tiksline parama už tam tikrus produktų kiekius, apskaičiuotus remiantis įprastais eksporto į Rusiją kiekiais;

(3)

dėl Rusijos nustatyto importo draudimo ir toliau gresia didelis rinkos sutrikimo pavojus, nes staiga užsivėrus svarbiai eksporto rinkai smarkiai sumažėjo kainos. Susidarius tokiai rinkos padėčiai, vis dar atrodo, kad Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytų įprastų priemonių nepakanka. Todėl Deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1031/2014 nustatyto paramos už tam tikrus produktų kiekius mechanizmo taikymo laikotarpį reikia pratęsti;

(4)

atsižvelgiant į apskaičiuotus produktų, kuriems importo draudimas turi poveikį, kiekius, Sąjungos finansinės paramos teikimo laikotarpį reikėtų pratęsti remiantis atitinkamų produktų kiekiais. Tie kiekiai kiekvienai valstybei narei turėtų būti apskaičiuojami remiantis vidutiniais atitinkamų produktų kiekiais, kuriuos atitinkama valstybė narė į Rusiją eksportavo per pastaruosius trejus metus šiais mėnesiais: vaisių – balandžio ir gegužės mėnesiais, daržovių – sausio–gegužės mėnesiais. Be to, dėl sezoninio eksporto į produktų, už kuriuos gali būti skiriama parama pagal Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1031/2014, sąrašą turėtų būti įtrauktos citrinos, kurių KN kodas 0805 50 10;

(5)

todėl Deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1031/2014 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

siekiant iš karto padaryti poveikį rinkai ir padėti stabilizuoti kainas, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   straipsnio 1 dalyje nurodyta parama valstybėms narėms skiriama už šiuos produktų kiekius:

1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu laikotarpiu parama visose valstybėse narėse skiriama ir už produktų pašalinimo iš rinkos, neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimo ir derliaus nenuėmimo veiksmus, susijusius su vienu ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų, kaip nustatė valstybė narė, su sąlyga, kad atitinkamas papildomas kiekis neviršija 3 000 tonų kiekvienai valstybei narei.“

3)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Iki 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 15 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. lapkričio 15 d., 2014 m. lapkričio 30 d., 2014 m. gruodžio 15 d., 2014 m. gruodžio 31 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. sausio 31 d. ir 2015 m. vasario 15 d. valstybės narės Komisijai pateikia toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną produktą, susijusią su 1 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu laikotarpiu, o iki 2015 m. rugsėjo 30 d., ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15 d. ir paskutinę dieną, – toliau nurodytą informaciją apie kiekvieną produktą, susijusią su 1 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu laikotarpiu:“

5)

11 straipsnis pakeičiamas taip:

„11 straipsnis

Sąjungos finansinės paramos išmokėjimas

Sąjungos finansinė parama gali būti teikiama tik už valstybių narių išlaidas, susijusias su mokėjimais pagal šį reglamentą, kurias jos patiria iki šių datų:

6)

I priedo pavadinimas pakeičiamas taip:

„Didžiausi atskiroms valstybėms narėms skiriami produktų kiekiai, nurodyti 2 straipsnio 1 dalies a punkte“

7)

Įterpiamas Ia priedas, kurio tekstas pateikiamas šio reglamento I priede.

8)

III ir IV priedai pakeičiami šio reglamento II priedo tekstu.

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/32

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/34

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 413/2014 (2) leista naudoti tarifines metines paukštienos sektoriaus produktų, kurių kilmės šalis yra Ukraina, importo kvotas;

(2)

2014 m. gruodžio 1–7 d. pateiktose 2015 m. sausio 1 d.–kovo 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo teisių paraiškose nurodytas kiekis viršija kiekį, kurį galima importuoti pagal kvotas, kurių eilės numeris yra 09.4273. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima suteikti importo teises, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 6 straipsnio 3 dalimi kartu su to reglamento 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

20.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 366/36

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitomybės visumos rinkti statistinę informaciją bei kitą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) užduotims vykdyti reikalingą informaciją. Iš Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkto darytina išvada, kad draudimo bendrovės priskiriamos atraminei atskaitomybės visumai, siekiant vykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir finansų statistikos srityse. Be to, Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tinkamai pagrįstais atvejais ECB turi teisę rinkti konsoliduotą statistinę informaciją. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnyje reikalaujama, kad ECB nurodytų faktinę atskaitomybės visumą atraminės atskaitomybės visumoje ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų klases nuo jo statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(2)

statistinės atskaitomybės reikalavimų draudimo bendrovėms nustatymo tikslas – suteikti ECB atitinkamus statistikos duomenis apie valstybių narių, kurių valiuta euro (toliau – euro zonos valstybės narės) ir kurios laikomos viena ekonomine teritorija, draudimo bendrovių subsektoriaus finansinę veiklą. Statistinė informacija apie draudimo bendroves reikalinga reguliarios ir ad hoc analizės poreikiams tenkinti, padėti ECB atlikti pinigų ir finansinę analizę ir tam, kad ESCB galėtų prisidėti prie finansų sistemos stabilumo;

(3)

NCB turėtų turėti teisę rinkti informaciją apie draudimo bendroves iš faktinės atskaitingosios visumos, sudarančios platesnę statistinės atskaitomybės sistemą, jei tai netrukdo vykdyti ECB statistikos reikalavimų. Tokiais atvejais derėtų užtikrinti skaidrumą, atskaitinguosius agentus informuojant apie įvairius statistikos duomenų rinkimo tikslus;

(4)

norint sumažinti draudimo bendrovėms tenkančią atskaitomybės naštą, NCB turėtų turėti teisę jungti savo atskaitomybės reikalavimus pagal šį reglamentą su savo atskaitomybės reikalavimais pagal Centrinio Europos Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (3);

(5)

duomenys, kuriuos renka NCB statistikos tikslais pagal šį reglamentą, ir duomenys, kuriuos renka nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) priežiūros tikslais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB (4) nustatytą sistemą, yra glaudžiai susiję. Atsižvelgiant į bendrąjį ECB įgaliojimą pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 5 straipsnio 1 dalį bendradarbiauti su kitais subjektais statistikos srityje, siekiant riboti administracinę naštą ir išvengti užduočių dubliavimo, NCB gali išvesti duomenis, kuriuos reikia pateikti pagal šį reglamentą, iš duomenų, surinktų pagal Direktyvą 2009/138/EB, įskaitant nacionalinę teisę, kuria įgyvendinama ta direktyva, atsižvelgiant į bet kokių atitinkamo NCB ir atitinkamos NKI bendradarbiavimo tvarkos sąlygas. Direktyvos 2009/138/EB 70 straipsnyje numatyta, kad NKI gali perduoti NCB ir kitiems subjektams, vykdantiems panašias pinigų institucijų funkcijas, informaciją, reikalingą jų užduotims pagal tą direktyvą atlikti;

(6)

pagal Europos sąskaitų sistemą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 (5) (toliau – 2010 m. ESS), reikalaujama, kad duomenys apie institucinių vienetų turtą ir įsipareigojimus būtų teikiami jų rezidavimo šalyje. Siekiant sumažinti duomenų teikimo naštą, jei NCB išveda duomenis, kuriuos reikia pateikti pagal šį reglamentą, iš duomenų, surinktų pagal Direktyvą 2009/138/EB, draudimo bendrovių, kurių pagrindinė buveinė yra Europos ekonominėje erdvėje (EEE), filialų turtą ir įsipareigojimus leidžiama sudėti su pagrindinių buveinių turtu ir įsipareigojimais. Ribota informacija apie draudimo bendrovių filialus turėtų būti renkama siekiant stebėti jų dydį ir bet kokius nukreipimus nuo 2010 m. ESS;

(7)

konfidencialios statistinės informacijos rinkimui pagal šį reglamentą turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(8)

nors ir pripažįstama, kad pagal ECBS statuto 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad ECBS statuto 5 straipsnis kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi reiškia prievolę nacionaliniu lygmeniu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurias euro zonai nepriklausančios valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti euro zonai priklausančiomis valstybėmis narėmis;

(9)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB turi teisę taikyti sankcijas atskaitingiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(10)

Valdančioji taryba turėtų ne vėliau kaip 2020 m. įvertinti: a) ketvirtinės atskaitomybės aprėpties padidinimo nuo 80 % iki 95 % visos draudimo bendrovių rinkos dalies kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje; b) atskiro duomenų apie draudimo bendrovių filialų turtą ir įsipareigojimus teikimo, kai filialai yra euro zonos valstybių narių rezidentai, o tokių filialų patronuojantys subjektai yra EEE rezidentai, ir c) tolesnio laiko, nustatyto atskaitingiesiems agentams duomenims pateikti, sumažinimo iki keturių savaičių nuo ketvirčio, su kuriuo šie duomenys susiję, pabaigos, vertę ir išlaidas,

1.

draudimo bendrovė arba DB (2010 m. ESS 128 subsektorius) – finansų bendrovė ar kvazibendrovė, daugiausia vykdanti finansinio tarpininkavimo veiklą, sutelkus riziką daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma.

Apibrėžtis apima:

Apibrėžtis neapima:

2.

filialas – draudimo ar perdraudimo bendrovės juridinio asmens teisių neturinti atstovybė arba filialas, tačiau ne pagrindinė buveinė;

3.

antrinė įmonė – juridinio asmens teisių neturintis subjektas, kuriame didžiąją dalį akcinio kapitalo arba jį visą turi kitas subjektas;

4.

atskaitingieji agentai turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

5.

rezidentas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Šiame reglamente, kai juridinis asmuo neturi fizinės formos, jo rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus subjektas yra įsteigtas. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, jo rezidavimo vieta nustatoma pagal jo juridinį adresą, būtent šalį, pagal kurios teisinę sistemą reguliuojamas to subjekto sukūrimas ir tolesnis egzistavimas;

6.

atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja draudimo bendrovė, NCB;

7.

atitinkama NKI – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja draudimo bendrovė, NKI;

8.

duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną vertybinį popierių;

9.

duomenys pagal kiekvieną straipsnį – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną turtą ar įsipareigojimą;

10.

suvestiniai duomenys – duomenys, kurie nėra paskirstyti pagal kiekvieną turtą ar įsipareigojimą;

11.

finansiniai sandoriai – sandoriai, atsirandantys dėl finansinio turto ar įsipareigojimų atsiradimo, panaikinimo ar nuosavybės pakeitimo, kaip nurodyta toliau II priedo 5 dalyje;

12.

kainos ir valiutų kurso perkainojimai – turto ir įsipareigojimų įvertinimo pasikeitimai, atsirandantys dėl turto ir įsipareigojimų kainų pasikeitimų ir (arba) valiutų kursų poveikio užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertėms eurais, kaip nurodyta toliau II priedo 5 dalyje.

a)

draudimo bendrovės, įsteigtos ir reziduojančios atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje, įskaitant antrines įmones, kurių pagrindiniai subjektai yra už tos teritorijos ribų;

b)

a punkte nurodytų draudimo bendrovių filialai, reziduojantys už atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijos ribų, ir

c)

draudimo bendrovių, reziduojančių atitinkamos euro zonos valstybės narės teritorijoje, kurių pagrindinė buveinė yra už EEE ribų, filialai.

a)

kartą per ketvirtį – duomenis apie draudimo bendrovių turto ir įsipareigojimų atsargas ketvirčio pabaigoje, o pagal 5 straipsnį, kartą per ketvirtį – patikslinimus dėl perkainojimo ar finansinius sandorius, kai taikoma;

b)

kartą per ketvirtį – duomenis apie ne gyvybės draudimo techninių rezervų atsargas ketvirčio pabaigoje, paskirstytas pagal veiklos sritis;

c)

kartą per metus – duomenis apie ne gyvybės draudimo techninių rezervų atsargas ketvirčio pabaigoje, paskirstytas pagal veiklos sritis ir geografines teritorijas.

a)

duomenis, pateiktus kiekybiniuose priežiūros atskaitomybės šablonuose, kuriuos NKI perduoda NCB, nepaisant to, ar NCB ir NKI yra įsteigti atskirai, ar integruoti į tą pačią instituciją pagal abiejų įstaigų vietos bendradarbiavimo tvarkos sąlygas, arba

b)

duomenis, pateiktus kiekybiniuose priežiūros atskaitomybės šablonuose, kuriuos perduoda atskaitingieji agentai tiesiogiai ir vienu metu NCB ir NKI.

a)

atskaitingieji agentai teikia suvestinius patikslinimų dėl perkainojimo ir (arba) finansinių sandorių duomenis, atsižvelgiant į atitinkamo NCB nurodymus;

b)

NCB išveda vertybinių popierių sandorių vertės įverčius iš duomenų apie kiekvieną vertybinį popierių arba tiesiogiai renka duomenis apie tokius sandorius iš atskaitingųjų agentų kiekvieno vertybinio popieriaus būdu. NCB gali laikytis panašaus požiūrio ir su kitu turtu, išskyrus vertybinius popierius, rinkdami duomenis apie kiekvieną straipsnį;

c)

draudimo bendrovių draudimo techninių rezervų finansinių sandorių vertės įverčius išveda:

a)

NCB gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausioms rinkos dalies atžvilgiu draudimo bendrovėms, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 35 straipsnio 6 dalyje, jei draudimo bendrovėms, teikiančioms duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje priklauso bent 80 % visos draudimo bendrovių rinkos dalies kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje;

b)

draudimo bendrovė, kuriai suteikta nukrypti leidžianti nuostata pagal a punktą, laikosi 4 straipsnyje nustatytų atskaitomybės reikalavimų kartą per metus tam, kad draudimo bendrovės, prisidedančios prie metinio bendro balanso, sudarytų ne mažiau kaip 95 % bendros draudimo bendrovių rinkos dalies kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje;

c)

draudimo bendrovė, kuri neprivalo teikti jokių duomenų pagal a ir b punktus, teikia atitinkamo NCB apibrėžtą sumažintą informacijos rinkinį;

d)

NCB kartą per metus laiku tikrina, kaip vykdomos a ir b punktuose nustatytos sąlygos, kad nuo kitų kalendorinių metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas.