16.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/1

TARYBOS DIREKTYVA 2014/107/ES

2014 m. gruodžio 9 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 115 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

pastaruoju metu tarpvalstybinio masto mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasauliniu lygiu. Dėl nedeklaruojamų ir neapmokestinamų pajamų gerokai mažėja nacionalinės mokestinės pajamos. Todėl skubiai reikia didinti mokesčių surinkimo veiksmingumą ir efektyvumą. Automatiniai informacijos mainai – šiuo atžvilgiu svarbi priemonė, ir 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ Komisija pabrėžė, kad reikia aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie taptų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartu;

(2)

neseniai ir tarptautiniu lygiu (G20 ir G8) pripažinta, kad automatiniai informacijos mainai yra svarbi kovos su tarpvalstybinio masto mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonė. Atsižvelgiant į Jungtinių Amerikos Valstijų ir kelių pasaulio valstybių, įskaitant visas valstybes nares, derybas dėl dvišalių automatinių informacijos mainų susitarimų siekiant įgyvendinti Jungtinių Valstijų Užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo aktą (paprastai vadinamą FATCA), G20 grupė įgaliojo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) remiantis šiais susitarimais parengti bendrą visuotinį automatinių mokestinės informacijos mainų standartą;

(3)

2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Taryba paprašė automatinius informacijos mainus išplėsti Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu. Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai įvertino G20, G8 ir EBPO dedamas pastangas, siekiant parengti visuotinį automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartą;

(4)

2014 m. vasario mėn. EBPO paskelbė pagrindines visuotinį automatinių finansinių sąskaitų informacijos mokesčių klausimais mainų standartą sudarančias dalis, t. y. tipinį kompetentingų institucijų susitarimą ir bendrą duomenų teikimo standartą, kuriuos vėliau patvirtino G20 finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai. 2014 m. liepos mėn. EBPO taryba paskelbė visas visuotinį standartą sudarančias dalis, įskaitant jo likusias dalis, t. y. komentarus dėl tipinio kompetentingų institucijų susitarimo, bendrą duomenų teikimo standartą ir visuotinio standarto įgyvendinimui skirtų informacinių technologijų specifikacijas. 2014 m. rugsėjo mėn. G20 finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai patvirtino visas visuotinio standarto dalis;

(5)

Tarybos direktyvoje 2011/16/ES (2) jau numatyti privalomi automatiniai informacijos (daugiausia nefinansinio pobūdžio informacijos) apie tam tikrų kategorijų pajamas ir kapitalą, kuriuos mokesčių mokėtojai laiko ne savo rezidavimo vietos valstybėje narėje, bet kitose valstybėse narėse, mainai tarp valstybių narių. Joje taip pat nustatytas pakopinis automatinių informacijos mainų stiprinimo metodas, pagal kurį jie palaipsniui imami taikyti naujų kategorijų pajamoms bei kapitalui ir panaikinama sąlyga, kad informacija turi būti keičiamasi tik tuomet, jei ji turima. Šiuo metu, atsižvelgiant į tai, kad atsirado daugiau galimybių investuoti į labai įvairias finansines priemones užsienyje, galiojantys Sąjungos ir tarptautiniai administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje teisės aktai tapo ne tokie veiksmingi kovojant su tarpvalstybinio masto mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu;

(6)

kaip pabrėžta Europos Vadovų Tarybos prašyme, tikslinga anksčiau pradėti taikyti automatinius informacijos mainus, kaip jau numatyta Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 5 dalyje, kitų valstybių narių rezidentų atžvilgiu. Sąjungos iniciatyva bus užtikrinamas darnus, nuoseklus ir visapusiškas Sąjungos mastu priimtas požiūris į automatinius informacijos mainus vidaus rinkoje, o dėl to lėšų sutaupytų ir mokesčių administratoriai, ir ekonominės veiklos vykdytojai;

(7)

tai, kad valstybės narės sudarė arba netrukus sudarys susitarimus su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl FATCA, reiškia, kad tos valstybės narės plačiau bendradarbiauja arba plačiau bendradarbiaus, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/16/ES 19 straipsnyje, ir privalo arba privalės plačiau bendradarbiauti taip pat ir su kitomis valstybėmis narėmis;

(8)

valstybėms narėms pagal Direktyvos 2011/16/ES 19 straipsnį sudarant paralelius ir nekoordinuojamus susitarimus, atsirastų iškraipymų, kurie būtų žalingi sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Automatinius informacijos mainus išplėtus remiantis Sąjungos mastu taikoma teisine priemone, dingtų poreikis valstybėms narėms remtis minėtu straipsniu, kad būtų sudaryti dvišaliai arba daugiašaliai susitarimai, kurie gali būti laikomi tinkamais dėl to paties dalyko, kai nėra atitinkamo Sąjungos teisės akto;

(9)

siekiant kuo labiau sumažinti išlaidas ir administracinę naštą, tenkančią mokesčių administratoriams ir ekonominės veiklos vykdytojams, taip pat svarbu užtikrinti, kad išplėsta automatinių informacijos mainų Sąjungoje taikymo sritis atitiktų tarptautinius pokyčius. Šiam tikslui pasiekti valstybės narės turėtų reikalauti, kad jų finansų įstaigos įgyvendintų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles, kurios visiškai atitiktų taisykles, nustatytas EBPO parengtame bendrame duomenų teikimo standarte. Be to, Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio taikymo sritį reikėtų išplėsti, kad ji apimtų tą pačią informaciją, kuri yra įtraukta į EBPO tipinį kompetentingų institucijų susitarimą ir bendrą duomenų teikimo standartą. Tikimasi, kad kiekviena valstybė narė turės tik vieną nacionaliniu mastu nustatytų duomenų neteikiančių finansų įstaigų ir sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašą, kurį jos naudos įgyvendindamos šią direktyvą ir taikydamos kitus susitarimus, kuriais įgyvendinamas visuotinis standartas;

(10)

tam tikrų kategorijų duomenis teikiančios finansų įstaigos ir praneštinos sąskaitos, kurioms taikoma ši direktyva, yra skirtos tam, kad būtų apribotos mokesčių mokėtojų galimybės išvengti, kad apie juos būtų pranešta, kai jie turtą perkelia į finansų įstaigas arba investuoja į finansines priemones, kurioms netaikoma ši direktyva. Tačiau tam tikroms finansų įstaigoms ir sąskaitoms, kurios kelia mažą riziką, kad jomis bus pasinaudota siekiant išvengti mokesčių, ši direktyva neturėtų būti taikoma. Apskritai ribinės vertės neturėtų būti įtrauktos į šią direktyvą, nes jas galima lengvai apeiti sąskaitas padalijant į skirtingas finansų įstaigas. Finansinė informacija, kurią reikia pranešti ir kuria reikia keistis, turėtų būti susijusi ne tik su visomis atitinkamomis pajamomis (palūkanomis, dividendais ir panašių rūšių pajamomis), bet ir su sąskaitų likučiais bei pardavimo pajamomis iš finansinio turto, siekiant apimti situacijas, kai mokesčių mokėtojas nori paslėpti kapitalą, kuris pats yra pajamos arba turtas, dėl kurio norima išvengti mokesčių. Todėl tvarkyti informaciją pagal šią direktyvą yra būtina ir proporcinga, kad valstybių narių mokesčių administratoriai galėtų teisingai ir aiškiai nustatyti atitinkamus mokesčių mokėtojus ir galėtų vykdyti savo mokesčių įstatymus bei užtikrinti jų įgyvendinimą tarpvalstybiniais atvejais, įvertinti mokesčių slėpimo galimybę ir išvengti nereikalingų tolesnių tyrimų;

(11)	duomenis teikiančios finansų įstaigos savo prievoles teikti informaciją fizinių praneštinų asmenų atžvilgiu galėtų įvykdyti laikydamosi išsamių informacijos teikimo sąlygų, įskaitant jos teikimo dažnumą, kurios yra numatytos jų vidaus procedūrose pagal jų nacionalinę teisę;

(12)

duomenis teikiančios finansų įstaigos, siunčiančiosios valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės kaip duomenų valdytojos turėtų pagal šią direktyvą parengtą informaciją saugoti ne ilgiau nei būtina šios direktyvos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į valstybių narių teisės aktų skirtumus, ilgiausias saugojimo laikotarpis turėtų būti nustatytas įvertinus kiekvienos duomenų valdytojos nacionalinės teisės aktuose mokesčių srityje nustatytus apribojimus;

(13)

įgyvendinant šią direktyvą, valstybės narės kaip pavyzdžiu ar aiškinimo šaltiniu ir siekdamos užtikrinti nuoseklų taikymą visose valstybėse narėse turėtų remtis EBPO parengtais komentarais dėl tipinio kompetentingų institucijų susitarimo ir bendru duomenų teikimo standartu. Vykdant Sąjungos veiksmus šioje srityje ir toliau turėtų būti ypač atsižvelgiama į būsimus pokyčius EBPO lygiu;

(14)	sąlyga, kad automatiniai mainai gali priklausyti nuo prašomos informacijos turėjimo, kaip numatyta Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalyje, neturėtų būti taikoma naujiems punktams, įtrauktiems į Direktyvą 2011/16/ES šia direktyva;

(15)	Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 3 dalyje reikėtų išbraukti nuorodą į ribą, nes į tokią ribą sunku atsižvelgti praktikoje;

(16)	informacijos turėjimo sąlygos peržiūra, kuri turi būti atlikta 2017 m., turėtų būti taikoma visoms penkioms kategorijoms, nurodytoms Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 1 dalyje, kad galėtų būti išnagrinėtas visų valstybių narių keitimosi visų tų kategorijų informacija pagrįstumas;

(17)	šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą;

(18)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. užtikrinti veiksmingą valstybių narių administracinį bendradarbiavimą tokiomis sąlygomis, kurios būtų suderinamos su tinkamu vidaus rinkos veikimu, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl reikiamo vienodumo ir veiksmingumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(19)	atsižvelgiant į esamus struktūrinius skirtumus, Austrijai turėtų būti leista informacija pagal šią direktyvą automatiškai pirmą kartą pasikeisti ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 30 d., o ne 2017 m. rugsėjo 30 d.

(20)	todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2011/16/ES iš dalies keičiama taip:

3 straipsnio 9 punktas pakeičiamas taip:

„9. automatiniai mainai– sistemingas iš anksto nustatytos informacijos apie kitų valstybių narių rezidentus pateikimas atitinkamai rezidavimo vietos valstybei narei be išankstinio prašymo iš anksto nustatytais reguliariais intervalais. 8 straipsnio atveju turima informacija reiškia informaciją, kuri yra informaciją pateikiančios valstybės narės mokesčių dokumentuose ir kurią galima gauti taikant toje valstybėje narėje nustatytas informacijos rinkimo bei tvarkymo procedūras. 8 straipsnio 3a ir 7a dalyse, 21 straipsnio 2 dalyje bei 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamų terminų reikšmė yra apibrėžta I priede išdėstytose atitinkamose apibrėžtyse.“

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės kompetentinga institucija gali nurodyti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai, kad ji nepageidauja gauti informacijos apie vienos ar kelių 1 dalyje nurodytų kategorijų pajamas ir kapitalą. Ji taip pat praneša apie tai Komisijai.

Valstybė narė gali būti laikoma nepageidaujančia gauti informacijos pagal 1 dalį, jei ji nepraneša Komisijai, kad ji turi nors vienos kategorijos informacijos.“

;

įterpiama ši dalis:

„3a. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių reikalaudama, kad duomenis teikiančios finansų įstaigos laikytųsi I ir II prieduose išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisyklių, ir užtikrindama veiksmingą tokių taisyklių įgyvendinimą ir jų laikymąsi pagal I priedo IX skirsnį.

Pagal I ir II prieduose išdėstytas taikytinas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisykles kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija, vykdydama automatinius mainus, per 6 dalies b punkte nurodytą terminą praneša kitos valstybės narės kompetentingai institucijai toliau nurodytą informaciją, susijusią su apmokestinamais laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 1 d., apie praneštiną sąskaitą:

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, mokesčių mokėtojo identifikavimo numerį (-ius) (MMIN), gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris pritaikius išsamaus patikrinimo taisykles, atitinkančias prieduose išdėstytas taisykles, pripažintas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, MMIN ir gimimo datą bei vietą;

b)	sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei nėra sąskaitos numerio);

c)	duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);

sąskaitos likutį arba vertę (įskaitant kaupiamąją sumą arba išperkamąją sumą, kai tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi arba anuiteto sutartimi) atitinkamų kalendorinių metų ar kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, arba informaciją apie sąskaitos uždarymą, jei per tuos metus ar laikotarpį sąskaita buvo uždaryta;

pasaugos sąskaitos atveju:

i)	visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba sąskaitos atžvilgiu) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir

ii)

visas bendras pajamas iš finansinio turto pardavimo ar išpirkimo, įmokėtas arba įskaitytas į sąskaitą per kalendorinius metus ar kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, kurių atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga veikė kaip saugotojas, brokeris, nominalus savininkas ar kitoks sąskaitos turėtojo agentas;

f)	indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir

e arba f punkte nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.

Informacijos mainų pagal šią dalį tikslais, išskyrus atvejus, kai šioje dalyje arba prieduose numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusių mokėjimų dydis ir apibūdinimas nustatomas vadovaujantis valstybės narės, kuri praneša informaciją, nacionalinės teisės aktais.

Šios dalies pirmai ir antrai pastraipoms teikiama pirmenybė 1 dalies c punkto ar bet kurio kito Sąjungos teisės akto, įskaitant Tarybos direktyvą 2003/48/EB (3), atžvilgiu, jei tokios informacijos mainams būtų taikomas 1 dalies c punktas ar bet kuris kitas Sąjungos teisės aktas, įskaitant Direktyvą 2003/48/EB.

(3) 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyva 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo (OL L 157, 2003 6 26, p. 38).“"

;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Iki 2017 m. liepos 1 d. Komisija pateikia ataskaitą, kurioje apžvelgiami ir įvertinami gauti statistiniai duomenys ir informacija tokiais klausimais kaip automatinių informacijos mainų administracinės bei kitos atitinkamos išlaidos ir teikiama nauda, taip pat pateikiami su tuo susiję praktiniai aspektai. Komisija prireikus pateikia pasiūlymą Tarybai dėl 1 dalyje nustatytų kategorijų ir sąlygų, įskaitant sąlygą, kad informacija apie asmenis, kurių rezidavimo vieta yra kitose valstybėse narėse, turi būti prieinama, arba dėl 3a dalyje nurodytų punktų, arba abiejų klausimų.

Nagrinėdama Komisijos pateiktą pasiūlymą, Taryba įvertina galimybę toliau stiprinti automatinių informacijos mainų veiksmingumą ir veikimą bei kelti jų kokybę, siekiant numatyti, kad:

kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateiktų kitos valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie mokestinius laikotarpius nuo 2017 m. sausio 1 d., susijusią su asmenimis, kurių rezidavimo vieta yra toje kitoje valstybėje narėje, apie visų 1 dalyje nurodytų kategorijų pajamas ir kapitalą, kurios turi būti pripažįstamos pagal informaciją pateikiančios valstybės narės nacionalinės teisės aktus, ir

b)	į 1 ir 3a dalyse pateiktus kategorijų ir punktų sąrašus būtų įtrauktos kitos kategorijos ir punktai, įskaitant autorinius atlyginimus.“

;

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Informacija pateikiama taip:

a)	1 dalyje nurodytų kategorijų atveju – bent kartą per metus, per šešis mėnesius nuo valstybės narės mokestinių metų, per kuriuos buvo gauta informacija, pabaigos;

b)	3a dalyje nurodytos informacijos atveju – kasmet, per devynis mėnesius nuo kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusi informacija, pabaigos.“

;

įterpiama ši dalis:

„7a. Įgyvendindama I priedo VIII skirsnio B poskirsnio 1 dalies c punktą ir C poskirsnio 17 dalies g punktą kiekviena valstybė narė iki 2015 m. liepos 31 d. pateikia Komisijai subjektų, kurie laikomi duomenų neteikiančiomis finansų įstaigomis, ir sąskaitų, kurios laikomos sąskaitomis, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašą. Kiekviena valstybė narė taip pat informuoja Komisiją apie su tuo susijusius pokyčius. Komisija skelbia bendrą gautos informacijos sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir prireikus jį atnaujina.

Valstybės narės užtikrina, kad tų rūšių duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, atitiktų visus I priedo VIII skirsnio B poskirsnio 1 dalies c punkte ir C poskirsnio 17 dalies g punkte išdėstytus reikalavimus, ir visų pirma, kad finansų įstaigos kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas arba sąskaitos kaip sąskaitos, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, statusas nekenktų šios direktyvos tikslams.“

20 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Automatinių informacijos mainų pagal 8 straipsnį atveju informacija siunčiama naudojant Komisijos pagal 26 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą patvirtintą standartizuotą kompiuterinį formatą, kuriuo siekiama palengvinti tokius automatinius mainus ir kuris paremtas esamu kompiuteriniu formatu pagal Direktyvos 2003/48/EB 9 straipsnį, naudotiną visiems automatiniams informacijos mainams.“

21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Komisija yra atsakinga už visus CCN tinklo patobulinimus, kurių reikia, kad valstybės narės galėtų keistis tokia informacija, ir už CCN tinklo saugumo užtikrinimą.

Valstybės narės yra atsakingos už visus savo sistemų patobulinimus, kurių reikia, kad tokia informacija būtų galima keistis naudojant CCN tinklą, ir už savo sistemų saugumo užtikrinimą.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam fiziniam praneštinam asmeniui būtų pranešta apie saugumo pažeidimą, susijusį su jo duomenimis, kai tas pažeidimas gali neigiamai paveikti jo asmens duomenų arba privatumo apsaugą.

Valstybės narės atsisako bet kokių reikalavimų atlyginti išlaidas, patirtas taikant šią direktyvą, išskyrus, atitinkamais atvejais, ekspertams sumokėtą užmokestį.“

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	dabartinė 25 straipsnio formuluotė tampa šio straipsnio 1 dalimi;

įterpiamos šios dalys:

„2. Duomenis teikiančios finansų įstaigos ir visų valstybių narių kompetentingos institucijos laikomos duomenų valdytojomis Direktyvos 95/46/EB tikslais.

3. Neatsižvelgiant į 1 dalį, visos valstybės narės užtikrina, kad visos jų jurisdikcijoje esančios duomenis teikiančios finansų įstaigos informuotų visus atitinkamus fizinius praneštinus asmenis, kad su jais susijusi informacija, nurodyta 8 straipsnio 3a dalyje, bus renkama ir perduodama pagal šią direktyvą, ir užtikrina, kad duomenis teikiančios finansų įstaigos pateiktų tiems fiziniams asmenims visą informaciją, kurią jie turi teisę gauti pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, skiriant pakankamai laiko, kad fizinis asmuo galėtų pasinaudoti savo duomenų apsaugos teisėmis, ir bet kuriuo atveju prieš atitinkamai duomenis teikiančiai finansų įstaigai perduodant 8 straipsnio 3a dalyje nurodytą informaciją savo rezidavimo vietos valstybės narės kompetentingai institucijai.

4. Pagal šią direktyvą parengta informacija saugoma ne ilgiau nei būtina šios direktyvos tikslams pasiekti ir bet kuriuo atveju laikantis kiekvienos duomenų valdytojos nacionalinių taisyklių dėl senaties termino.“

6.	Pridedami I ir II priedai, kurių tekstai išdėstyti šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1. Valstybės narės iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų tekstą.

Tas priemones jos taiko nuo 2016 m. sausio 1 d.

Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Neatsižvelgiant į 1 straipsnio 2 punkto b papunktį ir šio straipsnio 1 dalį, Austrija šios direktyvos nuostatas taikys nuo 2017 m. sausio 1 d. ir informacija bus teikiama apie mokestinius laikotarpius nuo tos datos.

3. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. C. PADOAN

(1) OL C 67, 2014 3 6, p. 68.

(2) 2011 m. vasario 15 d. Tarybos direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje ir panaikinanti Direktyvą 77/799/EEB (OL L 64, 2011 3 11, p. 1).

PRIEDAS

„

I PRIEDAS

FINANSINIŲ SĄSKAITŲ INFORMACIJOS TEIKIMO IR IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS

Šiame priede išdėstytos duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo taisyklės, kurias turi taikyti duomenis teikiančios finansų įstaigos, kad valstybės narės vykdydamos automatinius mainus galėtų teikti šios direktyvos 8 straipsnio 3a dalyje nurodytą informaciją. Šiame priede taip pat apibūdinamos taisyklės ir administracinės procedūros, kurias valstybės narės turi įdiegti, kad būtų užtikrintas veiksmingas toliau išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų įgyvendinimas ir laikymasis.

I SKIRSNIS

BENDRIEJI DUOMENŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

Pagal C–E poskirsnius kiekviena duomenis teikianti finansų įstaiga privalo savo valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti toliau nurodytą informaciją apie tokios duomenis teikiančios finansų įstaigos kiekvieną praneštiną sąskaitą:

kiekvieno praneštino asmens, kuris yra sąskaitos turėtojas, vardą, pavardę, adresą, gyvenamosios vietos valstybę (-es) narę (-es), MMIN, gimimo datą ir vietą (fizinio asmens atveju), o kai tai susiję su subjektu, kuris yra sąskaitos turėtojas ir kuris pritaikius išsamaus patikrinimo procedūras, atitinkančias V, VI ir VII skirsniuose išdėstytas procedūras, yra pripažįstamas turinčiu vieną ar kelis kontroliuojančiuosius asmenis, kurie yra praneštini asmenys, tokio subjekto pavadinimą, adresą, rezidavimo vietos valstybę (-es) narę (-es) ir (jei yra) kitą (-as) jurisdikciją (-as), MMIN ir kiekvieno praneštino asmens vardą, pavardę, adresą, gyvenamosios vietos valstybę (-es) narę (-es), MMIN ir gimimo datą bei vietą;

2.	sąskaitos numerį (arba funkcinį ekvivalentą, jei nėra sąskaitos numerio);

3.	duomenis teikiančios finansų įstaigos pavadinimą ir identifikavimo numerį (jei yra);

pasaugos sąskaitos atveju:

a)	visą bendrą palūkanų sumą, visą bendrą dividendų sumą ir visą bendrą kitų pajamų, gautų už sąskaitoje turimas lėšas, sumą, kiekvienu atveju įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą (arba sąskaitos atžvilgiu) per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir

6.	indėlio sąskaitos atveju – visą bendrą palūkanų sumą, įmokėtą ar įskaitytą į sąskaitą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, ir

A poskirsnio 5 ar 6 dalyje nenurodytos sąskaitos atveju – visą bendrą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį sąskaitos turėtojui į sąskaitą įmokėtą ar įskaitytą sumą, kurios atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga yra įsipareigojęs asmuo arba skolininkas, įskaitant bendrą išperkamųjų išmokų sąskaitos gavėjui sumą per kalendorinius metus arba kitą atitinkamą ataskaitinį laikotarpį.

B.	Teikiant informaciją turi būti nurodoma valiuta, kuria yra išreikšta kiekviena suma.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, kiekvienos praneštinos sąskaitos, kuri yra jau esanti sąskaita, atžvilgiu nereikia pranešti MMIN arba gimimo datos, jeigu toks MMIN ar gimimo data nenurodyti duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje ir nėra reikalaujama, kad tokia duomenis teikianti finansų įstaiga juos rinktų pagal nacionalinę teisę arba Sąjungos teisės aktą. Tačiau reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga dėtų deramas pastangas siekdama iki antrų kalendorinių metų pabaigos, einančių po metų, kuriais jau esančios sąskaitos buvo nustatytos praneštinomis sąskaitomis, gauti su jau esančiomis sąskaitomis susijusį MMIN ir gimimo datą.

D.	Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, MMIN nereikia pranešti, jei atitinkama valstybė narė arba kita rezidavimo vietos jurisdikcija nesuteikė MMIN.

Neatsižvelgiant į A poskirsnio 1 dalį, gimimo vietos nereikia pranešti, išskyrus atvejus, kai:

reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų šią informaciją ir ją praneštų pagal savo nacionalinę teisę, arba reikalaujama ar buvo reikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sužinotų tą informaciją ir ją praneštų pagal galiojantį arba 2015 m. sausio 5 d. galiojusį Sąjungos teisės aktą, ir

2.	ta informacija yra duomenis teikiančios finansų įstaigos turimuose elektroniniuose duomenyse.

II SKIRSNIS

BENDRIEJI IŠSAMAUS PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

Sąskaita pradedama laikyti praneština sąskaita nuo tos dienos, kai atlikus II–VII skirsniuose išdėstytas išsamaus patikrinimo procedūras nustatoma, kad tokia sąskaita yra praneština, ir, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip, su praneština sąskaita susijusi informacija turi būti pateikiama kasmet kitais kalendoriniais metais po metų, su kuriais susijusi informacija.

B.	Sąskaitos likutis arba suma nustatomi paskutinę kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną.

C.	Jei likutį arba sumos ribą reikia nustatyti paskutinę kalendorinių metų dieną, atitinkamas likutis ar suma turi būti nustatomi paskutinę ataskaitinio laikotarpio, kuris baigiasi kartu su tais kalendoriniais metais arba tais kalendoriniais metais, dieną.

Kiekviena valstybė narė gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms naudotis paslaugų teikėjų paslaugomis, kad įvykdytų joms nustatytas duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievoles, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, tačiau už šių prievolių vykdymą atsako pačios duomenis teikiančios finansų įstaigos.

Kiekviena valstybė narė gali leisti duomenis teikiančioms finansų įstaigoms išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms ir išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas didelės vertės sąskaitoms, taikyti mažesnės vertės sąskaitoms. Jei valstybė narė leidžia išsamaus patikrinimo procedūras, skirtas naujoms sąskaitoms, taikyti jau esančioms sąskaitoms, toliau taikomos jau turimoms sąskaitoms taikytinos taisyklės.

III SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS

A.	Įvadas. Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

Mažesnės vertės sąskaitos. Toliau išdėstytos procedūros taikomos mažesnės vertės sąskaitoms.

Gyvenamosios vietos adresas. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga savo apskaitoje turi asmeninės sąskaitos turėtojo dabartinį gyvenamosios vietos adresą, pagrįstą dokumentiniu įrodymu, duomenis teikianti finansų įstaiga gali asmeninės sąskaitos turėtoją laikyti valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurioje yra adresas, rezidentu mokesčių tikslais, kad nustatytų, ar toks asmeninės sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.

Elektroninė duomenų paieška. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga nemano, kad gali remtis asmeninės sąskaitos turėtojo dabartinės gyvenamosios vietos adresu, grindžiamu dokumentiniu įrodymu, kaip nustatyta B poskirsnio 1 dalyje, duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus elektroninius duomenis, kad nustatytų, ar nėra tokių įrodymų, ir taikyti B poskirsnio 3–6 dalis:

a)	sąskaitos turėtojas nustatomas kaip valstybės narės rezidentas;

b)	dabartinis korespondencijos gavimo arba gyvenamosios vietos adresas (įskaitant pašte esančią pašto dėžutę) yra valstybėje narėje;

c)	vienas ar keli telefono numeriai yra valstybėje narėje ir nė vieno telefono numerio nėra duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybėje narėje;

d)	periodinio mokėjimo nurodymai (nesusiję su indėlių sąskaita) pervesti lėšas į valstybėje narėje esančią sąskaita;

e)	tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam adresą valstybėje narėje, arba

f)	adresas, kuriame nurodyta „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ adresu, esančiu valstybėje narėje, jei duomenis teikianti finansų įstaiga įrašuose neturi jokio kito sąskaitos turėtojo adreso.

3.	Jei atliekant elektroninę paiešką nerandama jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų, nebūtina imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol nepasikeičia aplinkybės ir neatsiranda vienas ar keli įrodymai, siejami su sąskaita, arba kol sąskaita netampa didelės vertės sąskaita.

Jei atliekant elektroninę paiešką randami kokie nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardyti įrodymai arba jei pasikeičia aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita, tada duomenis teikianti finansų įstaiga turi sąskaitos turėtoją laikyti kiekvienos valstybės narės, su kuria yra susiję nustatyti įrodymai, rezidentu mokesčių tikslais, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai taikoma viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

Jei atliekant elektroninę paiešką nustatoma, kad yra nurodymas „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ atitinkamu adresu, ir nenustatoma kito sąskaitos turėtojo adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga labiausiai tinkamu pagal aplinkybes būdu privalo atlikti paiešką popieriniuose dokumentuose, apibūdintą C poskirsnio 2 dalyje, arba stengtis iš sąskaitos turėtojo gauti patvirtinimą arba dokumentinį įrodymą, kad galėtų nustatyti to sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu atlikus paiešką popieriniuose dokumentuose nepavyksta rasti įrodymų ir nepavyksta gauti patvirtinimo ar dokumentinio įrodymo, duomenis teikianti finansų įstaiga turi savo valstybės narės kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra patvirtinta dokumentais.

Neatsižvelgiant į tai, kad randamas įrodymas pagal B poskirsnio 2 dalį, nereikalaujama, kad duomenis teikianti finansų įstaiga sąskaitos turėtoją laikytų valstybės narės rezidentu, jei:

informacijoje apie sąskaitos turėtoją pateikiamas dabartinis korespondencijos gavimo arba gyvenamosios vietos adresas toje valstybėje narėje, vienas ar keli tos valstybės narės telefono numeriai (ir nė vieno duomenis teikiančios finansų įstaigos valstybės narės telefono numerio), arba periodinio mokėjimo nurodymai (susiję su kitomis finansinėmis sąskaitomis nei indėlių sąskaitos) pervesti lėšas į valstybėje narėje esančią sąskaitą, ir duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba anksčiau buvo peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:

i)	sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jo gyvenamosios vietos valstybės (-ių) narės (-ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kuri (-ios) nėra ta valstybė narė, ir

ii)	dokumentą, kuriuo įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia;

informacijoje apie sąskaitos turėtoją pateikiamas tuo metu galiojantis įgaliojimas arba įgaliojimas pasirašyti, suteiktas asmeniui, turinčiam adresą toje valstybėje narėje, ir duomenis teikianti finansų įstaiga gauna arba anksčiau buvo peržiūrėjusi ir turi tokius dokumentus:

i)	sąskaitos turėtojo patvirtinimą dėl jo gyvenamosios vietos valstybės (-ių) narės (-ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kuri (-ios) nėra ta valstybė narė, arba

ii)	dokumentą, kuriuo įrodoma, kad apie sąskaitos turėtoją duomenų teikti nereikia.

Didelės vertės sąskaitų griežtesnės peržiūros procedūros. Toliau išdėstytos griežtesnės peržiūros procedūros taikomos didelės vertės sąskaitoms.

1.	Elektroninė duomenų paieška. Didelės vertės sąskaitų atžvilgiu duomenis teikianti finansų įstaiga turi peržiūrėti savo turimus elektroninius duomenis, kad nustatytų, ar juose nėra B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų.

Paieška popieriniuose dokumentuose. Jei duomenis teikiančios finansų įstaigos elektroninėse paieškos duomenų bazėse yra laukai atitinkamiems įrašams ir yra saugoma visa C poskirsnio 3 dalyje apibūdinta informacija, toliau jokia paieška popieriniuose dokumentuose neatliekama. Jei elektroninėse duomenų bazėse visos šios informacijos nėra, kai tai susiję su didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat turi peržiūrėti turimą kliento pagrindinę bylą ir toliau nurodytus dokumentus (jei jų nėra turimoje pagrindinėje byloje), kurie susiję su sąskaita ir kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo per pastaruosius penkerius metus, kad nustatytų, ar juose nėra B poskirsnio 2 dalyje nurodytų įrodymų:

a)	su sąskaita susijusius surinktus pačius naujausius dokumentinius įrodymus;

b)	pačią naujausią sąskaitos atidarymo sutartį arba dokumentus;

c)	pačius naujausius dokumentus, kuriuos duomenis teikianti finansų įstaiga gavo taikydama pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“ ar kitais reguliavimo tikslais;

d)	visus tuo metu galiojančius įgaliojimus ar įgaliojimo pasirašyti formas ir

e)	visus tuo metu galiojančius periodinio mokėjimo nurodymus (nesusijusius su indėlių sąskaita) pervesti pinigines lėšas.

Išimtis, taikoma, kai duomenų bazėse yra pakankamai informacijos. Duomenis teikianti finansų įstaiga neprivalo atlikti C poskirsnio 2 dalyje apibūdintos paieškos popieriniuose dokumentuose, jei ji turi tokią elektroninę informaciją:

a)	sąskaitos turėtojo rezidento statusas;

b)	sąskaitos turėtojo gyvenamosios vietos adresas ir korespondencijos gavimo adresas, kuris tuo metu yra duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;

c)	sąskaitos turėtojo telefono numeris (-iai), jei yra, kuris (kurie) tuo metu yra duomenis teikiančios finansų įstaigos įrašuose;

d)	finansinių sąskaitų, kurios nėra indėlių sąskaitos, atveju tai, ar tebegalioja periodinio mokėjimo nurodymai pervesti sąskaitoje esančias pinigines lėšas į kitą sąskaitą (įskaitant sąskaitą, kuri yra kitame duomenis teikiančios finansų įstaigos filiale ar kitoje finansų įstaigoje);

e)	ar tuo metu galiojančiame sąskaitos turėtojo adrese yra nurodyta „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba ją „perduoti“ atitinkamu adresu ir

f)	ar yra koks nors su sąskaita susijęs įgaliojimas ar su sąskaita susijęs įgaliojimas pasirašyti.

Santykių su klientais vadovo užklausa dėl faktinės informacijos. Be C poskirsnio 1 ir 2 dalyse apibūdintos elektroninės paieškos ir paieškos popieriniuose dokumentuose, duomenis teikianti finansų įstaiga kiekvieną santykių su klientais vadovui priskirtą didelės vertės sąskaitą (įskaitant su tokia didelės vertės sąskaita sujungtas finansines sąskaitas) privalo laikyti praneština sąskaita, jei santykių su klientais vadovas turi faktinės informacijos, kad sąskaitos turėtojas yra praneštinas asmuo.

Įrodymų nustatymo rezultatas.

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nenustatoma jokių B poskirsnio 2 dalyje išvardytų įrodymų, ir jei nėra nustatoma, kad sąskaita priklauso praneštinam asmeniui, kaip nurodyta C poskirsnio 4 dalyje, nereikia imtis jokių tolesnių veiksmų tol, kol nepasikeičia aplinkybės ir neatsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita.

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą surandama kokių nors B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų arba jei vėliau pasikeičia aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli įrodymai, siejami su sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga turi tokią sąskaitą laikyti praneština sąskaita kiekvienos valstybės narės, su kuria susijęs įrodymas yra nustatomas, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai galioja viena iš minėtoje dalyje nurodytų išimčių.

Jei atliekant C poskirsnyje apibūdintą griežtesnę didelės vertės sąskaitų peržiūrą nustatoma, kad yra nurodymas „laikyti korespondenciją pašto skyriuje“ arba „perduoti“ atitinkamu adresu, ir nenustatoma kito sąskaitos turėtojo adreso ir jokių B poskirsnio 2 dalies a–e punktuose išvardytų įrodymų, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo gauti iš tokio sąskaitos turėtojo patvirtinimą arba dokumentinį įrodymą, kad galėtų nustatyti sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga negali gauti tokio patvirtinimo arba dokumentinio įrodymo, ji turi savo valstybės narės kompetentingai institucijai pranešti, kad ši sąskaita nėra dokumentais patvirtinta.

Jei jau esanti asmeninė sąskaita 2015 m. gruodžio 31 d. nėra didelės vertės sąskaita, tačiau didelės vertės sąskaita tampa paskutinę kitų kalendorinių metų dieną, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais tokia sąskaita tampa didelės vertės sąskaita, atlikti C poskirsnyje apibūdintas griežtesnės tokios sąskaitos peržiūros procedūras. Jei atlikus tokią peržiūrą tokia sąskaita pripažįstama praneština sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo pateikti reikiamą informaciją apie tokią sąskaitą, susijusią su metais, kuriais ji yra pripažinta praneština sąskaita, o visais paskesniais metais tokia informacija turi būti teikiama kiekvienais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.

Kai duomenis teikianti finansų įstaiga atlieka C poskirsnyje nurodytas griežtesnės didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūras, nė vienais paskesniais metais ji neprivalo vėl atlikti šių griežtesnės tos pačios didelės vertės sąskaitos peržiūros procedūrų, išskyrus tik reikalavimą pateikti santykių su klientais vadovui C poskirsnio 4 dalyje apibūdintą užklausą, išskyrus atvejus, kai sąskaita nėra patvirtinta dokumentais, tada duomenis teikianti finansų įstaiga turėtų tas procedūras atlikti kasmet tol, kol tokia sąskaita nebebus dokumentais nepatvirtinta sąskaita.

Jei pasikeičia su didelės vertės sąskaita susijusios aplinkybės ir atsiranda vienas arba keli B poskirsnio 2 dalyje nurodyti įrodymai, siejami su sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga turi tokią sąskaitą laikyti praneština sąskaita kiekvienos valstybės narės, su kuria susijęs įrodymas yra nustatomas, atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai ji nusprendžia taikyti B poskirsnio 6 dalį ir jei tokiai sąskaitai galioja viena iš toje dalyje nurodytų išimčių.

Duomenis teikianti finansų įstaiga privalo įgyvendinti procedūras, kad užtikrintų, jog santykių su klientais vadovas galėtų nustatyti visusį su sąskaita susijusių aplinkybių pasikeitimus. Pavyzdžiui, jei santykių su klientais vadovui pranešama, kad sąskaitos turėtojas turi naują korespondencijos gavimo adresą valstybėje narėje, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo tokį naują adresą laikyti pasikeitusiomis aplinkybėmis ir, jei ji nusprendžia taikyti B papunkčio 6 dalį, privalo iš sąskaitos turėtojo gauti atitinkamus dokumentus.

D.	Jau esančių didelės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jau esančių mažesnės vertės asmeninių sąskaitų peržiūra turi būti užbaigta iki 2017 m. gruodžio 31 d.

E.	Visos jau esančios asmeninės sąskaitos, kurios pagal šį skirsnį pripažįstamos praneštinomis sąskaitomis, turi būti laikomos praneštinomis sąskaitomis visais paskesniais metais, išskyrus atvejus, kai sąskaitos turėtojas nustoja būti praneštinu asmeniu.

IV SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS ASMENINĖMS SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų asmeninių sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

Kai tai susiję su naujomis asmeninėmis sąskaitomis, atidarius tokią sąskaitą duomenis teikiančiai finansų įstaigai privalo būti pateiktas patvirtinimas, kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus, leidžiantis duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais ir patvirtinti tokio patvirtinimo pagrįstumą, remiantis informacija, kurią atidarant sąskaitą gavo duomenis teikianti finansų įstaiga, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus.

Jei patvirtinime nurodoma, kad sąskaitos turėtojas mokesčių tikslais yra valstybės narės rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, o patvirtinime taip pat turi būti nurodomas sąskaitos turėtojo atitinkamos valstybės narės MMIN (pagal I skirsnio D poskirsnį) ir gimimo data.

Jei pasikeičia su nauja asmenine sąskaita susijusios aplinkybės ir dėl to duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad pirminis patvirtinimas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga negali pasitikėti pirminiu patvirtinimu ir privalo gauti galiojantį patvirtinimą, kuriame būtų nurodyta sąskaitos turėtojo gyvenamoji (-osios) vieta (-os) mokesčių tikslais.

V SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS JAU ESANČIOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš jau esančių subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

Subjektų sąskaitos, kurių neprivaloma peržiūrėti ar nustatyti ir apie kurias neprivaloma pranešti. Išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga priima kitokį sprendimą dėl visų jau esančių subjektų sąskaitų arba atskirai dėl kurios nors aiškiai nustatytos tokių sąskaitų grupės, jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis ar suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, neturi būti peržiūrima, nustatoma ar apie ją pranešama kaip apie praneštiną sąskaitą tol, kol bendras sąskaitos likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių metų dieną neviršys tos sumos.

Subjektų sąskaitos, kurias privaloma peržiūrėti. Jau esanti subjekto sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, taip pat jau esanti subjekto sąskaita, kuri 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija tos sumos, tačiau kurios bendras likutis ar suma paskutinę bet kurių vėlesnių kalendorinių metų dieną viršija tą sumą, turi būti peržiūrėta D poskirsnyje nustatyta tvarka.

Subjektų sąskaitos, apie kurias privaloma pranešti. Kai tai susiję su B poskirsnyje apibūdintomis jau esančiomis subjektų sąskaitomis, praneštinomis sąskaitomis laikomos tik sąskaitos, kurias turi vienas ar keli subjektai, kurie yra praneštini asmenys, arba pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

Peržiūros procedūros, siekiant nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi atlikti toliau nurodytas jau esančių subjektų sąskaitų, apibūdintų B poskirsnyje, peržiūros procedūras, kad nustatytų, ar sąskaitą turi vienas ar keli praneštini asmenys, ar pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

Nustatoma, ar subjektas yra praneštinas asmuo.

Peržiūrima informacija, saugoma reglamentavimo ar santykių su klientais tikslais (įskaitant informaciją, gautą taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“), kad būtų nustatyta, ar ši informacija rodo, jog sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas. Šiuo tikslu įsisteigimo ar įkūrimo vieta arba adresas valstybėje narėje yra informacija, rodanti, jog sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas.

Jei informacija rodo, kad sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai sąskaitos turėtojas jai pateikia patvirtinimą, arba jei ji pagrįstai nustato (remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija), kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo.

Nustatoma, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Kai tai susiję su jau esančios subjekto sąskaitos turėtoju (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo), duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis D poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia.

Nustatymas, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga iš sąskaitos turėtojo turi gauti patvirtinimą, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi jos turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.

b)	Sąskaitos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų nustatymas. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“.

Nustatymas, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo. Siekdama nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis:

informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“, jei tai jau esanti subjekto sąskaita, kuri priklauso vienam ar keliems nefinansiniams subjektams ir kurios bendras likutis arba suma neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD, arba

ii)	sąskaitos turėtojo arba tokio valstybės (-ių) narės (ių) arba kitos (-ų) jurisdikcijos (-ų), kurioje (-iose) kontroliuojantysis asmuo yra rezidentas mokesčių tikslais, kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.

Jau esančioms subjektų sąskaitoms taikomų peržiūros ir papildomų procedūrų atlikimo laikas

1.	Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 250 000 USD, peržiūra turi būti atlikta iki 2017 m. gruodžio 31 d.

Jau esančių subjektų sąskaitų, kurių bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 250 000 USD, tačiau kitų metų gruodžio 31 d. viršija tą sumą, peržiūra turi būti atlikta per kalendorinius metus, einančius po metų, kuriais bendras likutis arba suma viršija tą sumą.

Jei pasikeičia su jau esančia subjekto sąskaita susijusios aplinkybės, dėl kurių duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad patvirtinimas ar kitas su tokia sąskaita susijęs dokumentas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo iš naujo nustatyti sąskaitos statusą laikydamasi D poskirsnyje nustatytų procedūrų.

VI SKIRSNIS

IŠSAMUS PATIKRINIMAS, TAIKOMAS NAUJOMS SUBJEKTŲ SĄSKAITOMS

Toliau išdėstytos procedūros taikomos siekiant nustatyti, kurios iš naujų subjektų sąskaitų yra praneštinos sąskaitos.

Peržiūros procedūros, siekiant nustatyti subjektų sąskaitas, apie kurias privaloma pranešti. Duomenis teikianti finansų įstaiga turi atlikti toliau nurodytas naujų subjektų sąskaitų peržiūros procedūras, kad nustatytų, ar sąskaitą turi vienas ar keli praneštini asmenys, ar pasyvūs nefinansiniai subjektai, kurių vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

Nustatoma, ar subjektas yra praneštinas asmuo.

Gaunamas patvirtinimas, kuris gali būti įtrauktas į sąskaitos atidarymo dokumentus, leidžiantis duomenis teikiančiai finansų įstaigai nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą (-as) mokesčių tikslais, ir patvirtinamas tokio patvirtinimo pagrįstumas, remiantis informacija, kurią atidarant sąskaitą gavo duomenis teikianti finansų įstaiga, įskaitant visus atliekant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“ gautus dokumentus. Jeigu subjektas patvirtina, kad jis neturi rezidavimo vietos mokesčių tikslais, duomenis teikianti finansų įstaiga, siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo rezidavimo vietą, gali remtis subjekto pagrindinės buveinės adresu.

Jei iš patvirtinimo matyti, kad sąskaitos turėtojas yra valstybės narės rezidentas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo sąskaitą laikyti praneština sąskaita, išskyrus tuos atvejus, kai ji pagrįstai nustato, remdamasi savo turima arba viešai prieinama informacija, kad sąskaitos turėtojas nėra praneštinas asmuo tos valstybės narės atžvilgiu.

Nustatoma, ar subjektas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Kai tai susiję su naujos subjekto sąskaitos turėtoju (įskaitant subjektą, kuris yra praneštinas asmuo), duomenis teikianti finansų įstaiga turi nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys. Jeigu bent vienas iš pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojančiųjų asmenų yra praneštinas asmuo, sąskaita turi būti laikoma praneština sąskaita. Tai nustatydama, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo vadovautis A poskirsnio 2 dalies a–c punktuose pateiktomis gairėmis tokia tvarka, kuri esamomis aplinkybėmis yra tinkamiausia.

Nustatymas, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas. Siekdama nustatyti, ar sąskaitos turėtojas yra pasyvus nefinansinis subjektas, duomenis teikianti finansų įstaiga turi remtis sąskaitos turėtojo pateiktu patvirtinimu, kad galėtų nustatyti jo statusą, išskyrus atvejus, kai ji, remdamasi jos turima arba viešai prieinama informacija, pagrįstai nustato, kad sąskaitos turėtojas yra aktyvus nefinansinis subjektas arba finansų įstaiga, išskyrus VIII skirsnio A poskirsnio 6 dalies b punkte apibūdintą investicinę įmonę, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.

b)	Sąskaitos turėtojo kontroliuojančiųjų asmenų nustatymas. Siekdama nustatyti sąskaitos turėtojo kontroliuojančiuosius asmenis, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis informacija, surinkta ir saugoma taikant pinigų plovimo prevencijos procedūras/procedūras „pažink savo klientą“.

VII SKIRSNIS

SPECIALIOS IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS

Įgyvendinant pirmiau apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras, taikomos toliau išdėstytos papildomos taisyklės.

A.	Pasitikėjimas patvirtinimais ir dokumentiniais įrodymais. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali nesiremti patvirtinimu ar dokumentiniu įrodymu, jei ji žino ar turi pagrindo manyti, kad patvirtinimas ar dokumentinis įrodymas yra neteisingas arba nepatikimas.

Alternatyvios procedūros, taikomos finansinėms sąskaitoms, kurias turi išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjai fiziniai asmenys, arba grupinėms kaupiamojo draudimo sutartims ar grupinėms anuiteto sutartims. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali daryti prielaidą, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas fizinis asmuo (išskyrus savininką), gaunantis išmoką mirties atveju, nėra praneštinas asmuo ir gali tokios finansinės sąskaitos nelaikyti praneština sąskaita, išskyrus atvejus, kai duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo. Duomenis teikianti finansų įstaiga gali pagrįstai manyti, kad išmokų pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį gavėjas yra praneštinas asmuo, jei duomenis teikiančios finansų įstaigos surinktoje su gavėju susijusioje informacijoje pateikiami III skirsnio B poskirsnyje nustatyti įrodymai. Jei duomenis teikianti finansų įstaiga turi faktinės informacijos arba gali pagrįstai manyti, kad gavėjas yra praneštinas asmuo, ji privalo atlikti III skirsnio B poskirsnyje nurodytas procedūras.

Duomenis teikianti finansų įstaiga gali laikyti finansinę sąskaitą, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, finansine sąskaita, kuri nėra praneština iki datos, kurią suma išmokama darbuotojui/pažymėjimo turėtojui arba naudos gavėjui, jeigu finansinė sąskaita, kuri yra nario dalis pagal grupinę kaupiamojo draudimo sutartį arba grupinę anuiteto sutartį, atitinka šiuos reikalavimus:

i)	grupinė kaupiamojo draudimo sutartis ar grupinė anuiteto sutartis išduota darbdaviui ir pagal ją draudžiami 25 ar daugiau darbuotojų/pažymėjimo turėtojų;

ii)	darbuotojai/pažymėjimo turėtojai turi teisę gauti bet kokią su jų dalimis susijusią sumą pagal sutartį ir įvardinti išmokos, mokamos darbuotojo mirties atveju, gavėjus ir

iii)	bendra suma, mokama darbuotojui/pažymėjimo turėtojui ar gavėjui neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.

Grupinė kaupiamojo draudimo sutartis – kaupiamojo draudimo sutartis, pagal kurią i) fiziniai asmenys apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę ir ii) už kiekvieną grupės narį (arba grupėje esančios klasės narį) mokama įmoka, kuri nustatoma neatsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, išskyrus grupės nario (arba klasei priklausančių narių) amžių, lytį ir rūkymo įpročius.

Grupinė anuiteto sutartis – anuiteto sutartis, pagal kurią asmenys, kuriems įsipareigojama, yra asmenys, apdraudžiami per darbdavį, prekybos asociaciją, profesinę sąjungą ar kitą asociaciją ar grupę.

Sąskaitų likučių sumavimo ir su valiuta susijusios taisyklės

Asmeninių sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurias tvarko ji arba susijęs subjektas, tačiau tik tiek, kiek duomenis teikiančios finansų įstaigos kompiuterinės sistemos sieja finansines sąskaitas su duomenų elementu, pavyzdžiui, kliento numeriu arba mokesčių mokėtojo identifikavimo numeriu, ir leidžia susumuoti sąskaitų likučius arba sumas. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.

Subjektų sąskaitų sumavimas. Siekdama nustatyti subjekto turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo atsižvelgti į visas finansines sąskaitas, kurias tvarko ji arba susijęs subjektas, tačiau tik tiek, kiek duomenis teikiančios finansų įstaigos kompiuterinės sistemos sieja finansines sąskaitas su duomenų elementu, pavyzdžiui, kliento numeriu arba mokesčių mokėtojo identifikavimo numeriu, ir leidžia susumuoti sąskaitų likučius arba sumas. Taikant šioje dalyje apibūdintus sumavimo reikalavimus, kiekvienam iš bendros finansinės sąskaitos turėtojų yra priskiriamas visas bendros finansinės sąskaitos likutis arba suma.

Speciali sumavimo taisyklė, taikoma santykių su klientais vadovams. Siekdama nustatyti asmens turimų finansinių sąskaitų bendrą likutį arba sumą, kad būtų nustatyta, ar finansinė sąskaita yra didelės vertės sąskaita, duomenis teikianti finansų įstaiga taip pat privalo susumuoti visas finansines sąskaitas, kurios santykių su klientais vadovo žiniomis arba pagrįstu manymu tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso tam pačiam asmeniui, yra jo kontroliuojamos arba jo atidarytos (išskyrus atvejus, kai jis tai daro kaip patikėtinis).

4.	Sumos, aiškinamos kaip tokios pat sumos kita valiuta. Visos sumos, išreikštos kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta, aiškinamos kaip tokios pat sumos kitomis valiutomis, kaip nurodyta nacionalinėje teisėje.

VIII SKIRSNIS

TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

A. Duomenis teikianti finansų įstaiga

Duomenis teikianti finansų įstaiga – valstybės narės finansų įstaiga, kuri nėra duomenų neteikianti finansų įstaiga. Valstybės narės finansų įstaiga: i) finansų įstaiga, valstybės narės rezidentė, išskyrus ne toje valstybėje narėje veikiantį tokios finansų įstaigos filialą, ir ii) finansų įstaigos, kuri yra ne valstybės narės rezidentė, filialas, jei toks filialas yra toje valstybėje narėje.

Dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga: i) finansų įstaiga, dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, išskyrus ne toje dalyvaujančioje jurisdikcijoje esantį tokios finansų įstaigos filialą, ir ii) finansų įstaigos, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos rezidentė, filialas, jei tas filialas yra toje dalyvaujančiojoje jurisdikcijoje.

3.	Finansų įstaiga – pasaugos įstaiga, indėlių įstaiga, investicinė įmonė ar nurodytoji draudimo bendrovė.

Pasaugos įstaiga – subjektas, kurio esminę veiklos dalį sudaro finansinio turto valdymas kitų asmenų sąskaita. Subjektas valdo finansinį turtą kitų asmenų sąskaita ir tai sudaro esminę jo veiklos dalį, kai bendrosios subjekto pajamos, gautos už finansinio turto valdymą ir susijusias finansines paslaugas, yra lygios arba viršija 20 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi gruodžio 31 d. (arba paskutinę ataskaitinio laikotarpio, nesutampančio su kalendoriniais metais, dieną), einantį prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, arba ii) laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis.

5.	Indėlių įstaiga – subjektas, kuris priima indėlius vykdydamas įprastą bankininkystės ar panašią veiklą.

Investicinė įmonė – subjektas:

kuris klientui ar kliento vardu pirmiausia vykdo vieną ar kelias iš toliau nurodytų veiklos rūšių:

i)	prekyba pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir pan.), užsienio valiuta, valiutų, palūkanų normų ir indeksų priemonėmis, perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais arba biržos prekių ateities sandoriais;

ii)	individualus ir kolektyvinis portfelių valdymas arba

iii)	kitoks finansinio turto ar pinigų investavimas, administravimas ar valdymas kitų asmenų vardu

arba

b)	kurio bendrosios pajamos visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, jeigu subjektą valdo kitas subjektas, kuris yra indėlių įstaiga, pasaugos įstaiga, nurodytoji draudimo bendrovė arba investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies a punkte.

Laikoma, kad subjektas pirmiausia vykdo vieną ar kelias iš A poskirsnio 6 dalies a punkte apibūdintų veiklos rūšių arba subjekto bendrosios pajamos yra visų pirma gautos už investavimą, reinvestavimą arba prekybą finansiniu turtu, kaip nurodyta A poskirsnio 6 dalies b punkte, jeigu subjekto bendrosios pajamos, gautos už atitinkamą veiklą, yra lygios arba viršija 50 % subjekto bendrųjų pajamų per: i) trejų metų laikotarpį, kuris baigiasi metų, einančių prieš metus, kuriais atliekamas nustatymas, gruodžio 31 d., arba ii) laikotarpį, kuriuo veikia subjektas, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis trumpesnis. Termino „investicinė įmonė“ apibrėžtis neapima subjekto, kuris yra aktyvus nefinansinis subjektas, kadangi jis atitinka bet kurį iš D poskirsnio 8 dalies d–g punktuose išvardytų kriterijų.

Ši dalis aiškinama nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijose vartojamo termino „finansų įstaiga“ apibrėžtyje pateiktą panašią formuluotę.

Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis apima vertybinius popierius (pvz., korporacijos akcijų dalį, bendrijos ar patikos, kurie priklauso įvairiems savininkams ir kurių akcijomis viešai prekiaujama, akcijų ar faktinės nuosavybės dalį, vekselius, obligacijas, skolinius įsipareigojimus arba kitus įsiskolinimą įrodančius dokumentus), bendrijos akcijų dalį, biržos prekes, apsikeitimo sandorius (pvz., palūkanų normų apsikeitimo sandorius, valiutos apsikeitimo sandorius, valiutų pozicijų apsikeitimo sandorius, aukščiausias palūkanų normų ribas, žemiausias palūkanų normų ribas, biržos prekių apsikeitimo sandorius, vertybinių popierių apsikeitimo nuosavybės vertybiniais popieriais sandorius, apsikeitimo nuosavybės vertybinių popierių indeksu sandorius ir panašius susitarimus), draudimo sutartis ar anuiteto sutartis arba bet kokią vertybinio popieriaus vertės dalį (įskaitant ateities sandorį arba išankstinį sandorį, arba pasirinkimo sandorį), bendrijos akcijų dalį, biržos prekę, apsikeitimo sandorį, draudimo sutartį arba anuiteto sutartį. Termino „finansinis turtas“ apibrėžtis neapima su skola nesusijusios tiesioginės nekilnojamojo turto dalies.

8.	Nurodytoji draudimo bendrovė – subjektas, kuris yra draudimo bendrovė (arba draudimo bendrovės patronuojančioji bendrovė), kuri išduoda kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį arba privalo atlikti mokėjimus pagal kaupiamojo draudimo sutartį arba anuiteto sutartį.

B. Duomenų neteikianti finansų įstaiga

1. Duomenų neteikianti finansų įstaiga– finansų įstaiga, kuri yra:

a)	Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija arba centrinis bankas, išskyrus atvejus, susijusius su mokėjimu, kuris atsiranda dėl įsipareigojimo, savo ruožtu susijusio su tokios rūšies komercine finansine veikla, kurią vykdo nurodytoji draudimo bendrovė, pasaugos įstaiga ar indėlių įstaiga;

b)	plataus dalyvavimo pensijų fondas, siauro dalyvavimo pensijų fondas, Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos arba centrinio banko pensijų fondas arba kriterijus atitinkantis kredito kortelių išdavėjas;

kitas subjektas, kuris kelia mažą riziką, kad juo bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, turi požymių, iš esmės panašių į B poskirsnio 1 dalies a–b punktuose apibūdintus subjektus, ir yra įtrauktas į šios direktyvos 8 straipsnio 7a dalyje nurodytą duomenų neteikiančių finansų įstaigų sąrašą, jeigu šio subjekto kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos statusas netrukdo siekti šios direktyvos tikslų;

d)	nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas arba

e)	patika tiek, kiek patikėtinis yra duomenis teikianti finansų įstaiga ir praneša visą pagal I skirsnį reikalaujamą pranešti informaciją apie visas patikos praneštinas sąskaitas.

2. Vyriausybės subjektas– valstybės narės ar kitos jurisdikcijos Vyriausybė, valstybės narės arba kitos jurisdikcijos politinis vienetas (kuris, siekiant išvengti abejonių, atitinkamai apima valstybę, provinciją, apygardą ar savivaldybę) arba visiškai valdoma valstybės narės ar kitos jurisdikcijos agentūra ar įstaiga, arba bet kuris vienas ar keli iš jų (kiekvienas jų – Vyriausybės subjektas). Šią kategoriją sudaro neatsiejamos valstybės narės ar kitos jurisdikcijos dalys, kontroliuojamieji subjektai ir politiniai vienetai.

Valstybės narės ar kitos jurisdikcijos neatsiejama dalis reiškia asmenį, organizaciją, agentūrą, biurą, fondą, įstaigą ar kitą instituciją, kad ir kaip ji būtų pavadinta, kuri yra valstybės narės ar kitos jurisdikcijos valdymo institucija. Valdymo institucijos grynosios pajamos turi būti įskaitomos į jos sąskaitą ar kitas valstybės narės ar kitos jurisdikcijos sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui. Neatsiejama dalis neapima asmens, kuris yra suverenas, pareigūnas ar administratorius, veikiantis kaip privatus asmuo.

Kontroliuojamasis subjektas reiškia subjektą, kuris pagal savo formą veikia atskirai nuo valstybės narės ar kitos jurisdikcijos arba kuris kaip nors kitaip sudaro atskirą juridinį asmenį, jeigu:

i)	šį subjektą visiškai valdo ir kontroliuoja vienas ar keli Vyriausybės subjektai tiesiogiai arba per vieną ar kelis kontroliuojamuosius subjektus;

ii)	šio subjekto grynosios pajamos įskaitomos į jo sąskaitą ar vieno ar kelių Vyriausybės subjektų sąskaitas, ir jokia šių pajamų dalis negali teikti naudos privačiam asmeniui ir,

iii)	likvidavus šį subjektą, jo turtas priklauso vienam ar keliems Vyriausybės subjektams.

Pajamos neteikia naudos privatiems asmenims, jei šie asmenys yra numatytieji Vyriausybės programos naudos gavėjai ir programos veikla, susijusi su bendrąja gerove, vykdoma plačiajai visuomenei arba yra susijusi su tam tikro valdymo etapo administravimu. Tačiau, nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad pajamos teikia naudą privatiems asmenims, jei jos gaunamos Vyriausybės subjektą panaudojant komercinei veiklai vykdyti, pavyzdžiui, komercinei bankininkystės veiklai, kai teikiamos finansinės paslaugos privatiems asmenims.

3. Tarptautinė organizacija– tarptautinė organizacija arba visiškai jos valdoma agentūra ar įstaiga. Ši kategorija apima visas tarpvyriausybines organizacijas (įskaitant viršvalstybines organizacijas), i) kurias pirmiausia sudaro Vyriausybės; ii) kurios turi galiojantį susitarimą dėl buveinės arba iš esmės panašų susitarimą su valstybe nare ir iii) kurių pajamos neteikia naudos privatiems asmenims.

4. Centrinis bankas– institucija, kuri pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimą yra pagrindinė institucija, išskyrus pačios valstybės narės Vyriausybę, išleidžianti priemones, skirtas cirkuliuoti apyvartoje kaip valiuta. Tokia institucija gali apimti įstaigą, kuri yra atskira nuo valstybės narės Vyriausybės, neatsižvelgiant į tai, ar valstybė narė ją valdo visiškai ar iš dalies.

5. Plataus dalyvavimo pensijų fondas– fondas, įsteigtas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju ar bet kuris jų derinys naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys), kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, jeigu:

a)	fondas neturi nė vieno naudos gavėjo, turinčio teisę į daugiau kaip 5 % fondo turto;

b)	fondui taikomas Vyriausybės reglamentavimas ir jis teikia informaciją mokesčių institucijoms ir

fondas atitinka bent vieną iš šių reikalavimų:

i)	fondas paprastai yra atleistas nuo mokesčio už investicines pajamas arba šių pajamų apmokestinimas atidedamas, arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu dėl savo pensijų fondo ar pensijų plano statuso;

ii)	fondas gauna iš jį remiančių darbdavių bent 50 % visų savo įmokų (išskyrus turto pervedimus iš kitų B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintų planų arba iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų);

iii)

fondo lėšas leidžiama paskirstyti ar išimti tik įvykus nurodytiems įvykiams, susijusiems su išėjimu į pensiją, negalia ar mirtimi (išskyrus atnaujinamus paskirstymus į kitus B poskirsnio 5–7 dalyse apibūdintus pensijų fondus arba C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintas pensijų sąskaitas), antraip lėšoms, paskirstytoms ar išimtoms iki šių nurodytų įvykių, taikomos baudos, arba

iv)

darbuotojų įmokos (išskyrus tam tikras leistinas pridėtines įmokas) į fondą yra ribojamos pagal darbuotojo gautas pajamas arba per metus negali viršyti kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 50 000 USD, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

6. Siauro dalyvavimo pensijų fondas– fondas, įsteigtas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju naudos gavėjams, kurie yra vieno ar kelių darbdavių esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys), kaip atlyginimas už suteiktas paslaugas, jeigu:

a)	fondas turi mažiau kaip 50 dalyvių;

b)	fondą remia vienas ar keli darbdaviai, kurie nėra investicinės įmonės arba pasyvūs nefinansiniai subjektai;

c)	darbuotojo ir darbdavio įmokos į fondą (išskyrus turto pervedimus iš C poskirsnio 17 dalies a punkte apibūdintų pensijų sąskaitų) yra ribojamos atitinkamai pagal darbuotojo gautas pajamas ir atlyginimą;

d)	dalyviai, kurie nėra valstybės narės, kurioje įsteigtas fondas, rezidentai, neturi teisės į daugiau kaip 20 % fondo turto ir

e)	fondui taikomas Vyriausybės reglamentavimas ir jis teikia informaciją mokesčių institucijoms.

7. Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko pensijų fondas– Vyriausybės subjekto, tarptautinės organizacijos ar centrinio banko įsteigtas fondas tam, kad iš jo būtų mokamos pensijos, neįgalumo išmokos ar išmokos mirties atveju naudos gavėjams ar dalyviams, kurie yra esami ar buvę darbuotojai (arba tokių darbuotojų nurodyti asmenys) arba kurie nėra esami ar buvę darbuotojai, jeigu tokiems gavėjams ar dalyviams išmokos mokamos kaip atlyginimas už asmenines Vyriausybės subjektui, tarptautinei organizacijai ar centriniam bankui suteiktas paslaugas.

8. Kriterijus atitinkantis kredito kortelių išdavėjas– finansų įstaiga, atitinkanti šiuos reikalavimus:

a)	finansų įstaiga yra finansų įstaiga vien tik todėl, kad ji yra kredito kortelių išdavėja, priimanti indėlius tik tada, kai klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės likutį, ir permoka iš karto negrąžinama klientui, ir

nuo 2016 m. sausio 1 d. arba iki šios datos finansų įstaiga įgyvendina politiką ir procedūras, kuriomis siekiama neleisti klientui įvykdyti permokos, kuri viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 50 000 USD, arba užtikrinama, kad kliento permoka, kuri viršija tą sumą, būtų grąžinama klientui per 60 dienų, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles. Šiuo tikslu kliento permoka neapima kredito likučių, kurie neviršija ginčijamų mokesčių, bet apima dėl prekių grąžinimo atsirandančius kredito likučius.

9. Nuo mokesčių atleistas kolektyvinio investavimo subjektas– investicinė įmonė, kuri reglamentuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, jeigu visas turtines teises kolektyvinio investavimo subjekte turi fiziniai asmenys ar subjektai, kurie nėra praneštini asmenys, arba jos valdomos per tuos asmenis ar subjektus, išskyrus pasyvius nefinansinius subjektus, kurių kontroliuojantieji asmenys yra praneštini asmenys.

Investicinė įmonė, kuri reglamentuojama kaip kolektyvinio investavimo subjektas, pagal B poskirsnio 9 dalį nenustoja būti laikoma nuo mokesčių atleistu kolektyvinio investavimo subjektu vien tik todėl, kad kolektyvinio investavimo subjektas išleido materialių pareikštinės formos akcijų, jeigu:

a)	kolektyvinio investavimo subjektas neišleido ir neleidžia materialių pareikštinės formos akcijų po 2015 m. gruodžio 31 d.;

b)	kolektyvinio investavimo subjektas po atsisakymo išperka visas tokias akcijas;

c)	kolektyvinio investavimo subjektas atlieka II–VII skirsniuose nustatytas išsamaus patikrinimo procedūras ir praneša visą praneštiną informaciją apie tokias akcijas, kai tokios akcijos pateikiamos išpirkimui ar kitokiam apmokėjimui, ir

d)	kolektyvinio investavimo subjektas yra parengęs politiką ir procedūras siekdamas užtikrinti, kad tokios akcijos būtų kuo greičiau išpirktos arba imobilizuotos bet kuriuo atveju iki 2018 m. sausio 1 d.

C. Finansinė sąskaita

Finansinė sąskaita – finansų įstaigos tvarkoma sąskaita, apimanti indėlių sąskaitą, pasaugos sąskaitą ir:

kai tai susiję su investicine įmone – finansų įstaigos akcinio kapitalo ar skolos dalis. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „finansinė sąskaita“ neapima akcinio kapitalo ar skolos dalių subjekte, kuris yra investicinė įmonė, vien tik todėl, kad jis i) teikia konsultacijas dėl investicijų klientui ir veikia jo vardu arba ii) valdo portfelius už klientą ar jo vardu, siekdamas investuoti, valdyti ar administruoti finansų įstaigoje, kuri nėra toks subjektas, kliento vardu įdėtą turtą;

b)	finansų įstaigos, kuri neapibūdinta C poskirsnio 1 dalies a punkte, atveju – akcinio kapitalo arba skolos dalis finansų įstaigoje, jeigu dalių klasė buvo nustatyta siekiant išvengti duomenų teikimo pagal I skirsnį, ir

bet kuri finansų įstaigos išduota arba tvarkoma kaupiamojo draudimo sutartis arba anuiteto sutartis, išskyrus neinvesticinį, neperleidžiamą tiesioginį gyvybės draudimo anuitetą, kuris yra išduotas fiziniam asmeniui ir pinigine kompensacija pakeičia pensijos ar neįgalumo išmoką, skiriamą pagal sąskaitą, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

Terminas „finansinė sąskaita“ neapima sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis.

Indėlių sąskaita – komercinė, einamoji, taupomoji, terminuotojo indėlio arba paskolos sąskaita, arba sąskaita, kuri yra patvirtinta indėlio sertifikatu, paskolos sertifikatu, investicijos sertifikatu, įsiskolinimo sertifikatu ar kita panašia finansine priemone, kurią vykdydama įprastą bankininkystės ar panašią veiklą tvarko finansų įstaiga. Indėlių sąskaitoms taip pat priskiriamos draudimo bendrovės sumos, laikomos pagal garantuotų investicijų sutartį ar panašų susitarimą palūkanoms išmokėti arba gauti.

3.	Pasaugos sąskaita – sąskaita (išskyrus draudimo sutartį ar anuiteto sutartį), kurioje laikomas vienas ar daugiau finansinio turto vienetų kito asmens naudai.

Akcinio kapitalo dalis – kai tai susiję su bendrija, kuri yra finansų įstaiga, – kapitalo arba pelno dalis bendrijoje. Patikos, kuri yra finansų įstaiga, atveju laikoma, kad akcinio kapitalo dalį turi bet kuris asmuo, disponuojantis visa patika ar jos dalimi ar gaunantis naudą iš visos patikos ar jos dalies, arba bet kuris kitas fizinis asmuo, vykdantis pagrindinę faktinę patikos kontrolę. Praneštinas asmuo laikomas patikos naudos gavėju, jeigu toks praneštinas asmuo turi teisę iš patikos tiesiogiai arba netiesiogiai (pvz., per nominalų savininką) gauti privalomai paskirstomą dalį arba gali tiesiogiai ar netiesiogiai gauti neprivalomai paskirstomą dalį.

5.	Draudimo sutartis – sutartis (išskyrus anuiteto sutartį), pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka išmokėti tam tikrą sumą įvykus nurodytam nenumatytam atvejui, susijusiam su mirtimi, liga, nelaimingu atsitikimu, atsakomybe ar turtine rizika.

Anuiteto sutartis – sutartis, pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka mokėti išmokas laikotarpį, iš dalies arba visiškai nustatytą atsižvelgiant į vieno ar kelių asmenų tikėtiną gyvenimo trukmę. Šis terminas apima ir sutartį, kuri yra laikoma anuiteto sutartimi pagal valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurioje išduota sutartis, teisės aktus, taisykles ar praktiką, ir pagal kurią sutartį išdavęs asmuo sutinka tam tikrą laikotarpį (metų skaičių) mokėti išmokas.

7.	Kaupiamojo draudimo sutartis – draudimo sutartis (išskyrus dviejų draudimo bendrovių sudarytą nuostolių atlyginimo perdraudimo sutartį), kurioje numatyta kaupiamoji suma.

Kaupiamoji suma yra didesnė iš šių sumų: i) suma, kurią draudėjas turi teisę gauti atsisakęs sutarties ar jai pasibaigus (nustatoma neatėmus atsisakymo mokesčio ar paskolos pagal polisą), ir ii) suma, kurią draudėjas gali pasiskolinti pagal sutartį ar jos atžvilgiu. Neatsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, terminas „kaupiamoji suma“ neapima sumos, kuri pagal draudimo sutartį yra išmokama:

a)	tik dėl asmens, apdrausto pagal gyvybės draudimo sutartį, mirties;

b)	kaip kūno sužalojimo ar ligos išmoka arba kita išmoka, skirta ekonominiams nuostoliams, turėtiems įvykus draudžiamajam įvykiui, atlyginti;

kaip anksčiau pagal draudimo sutartį (išskyrus investicinio gyvybės draudimo arba anuiteto sutartį) sumokėtos draudimo įmokos grąžinimas (atėmus draudimo mokesčius, nepaisant to, ar jie faktiškai taikomi) dėl sutarties nutraukimo arba pasibaigimo, rizikos sumažėjimo sutarties galiojimo laikotarpiu arba taisant informacijos pateikimo ar kitą panašią klaidą, susijusią su draudimo įmoka;

d)	kaip draudėjo dividendai (išskyrus pasibaigimo dividendus), jeigu tie dividendai yra susiję su draudimo sutartimi, pagal kurią išmokamos tik C poskirsnio 8 dalies b punkte apibūdintos išmokos, arba

e)	kaip išankstinės įmokos arba įmokos indėlio, susijusių su draudimo sutartimi, pagal kurią įmoka mokama bent kasmet, grąžinimas, jei išankstinės įmokos arba įmokos indėlio suma neviršija kitos metinės įmokos, kuri bus mokama pagal sutartį.

Jau esanti sąskaita:

a)	finansinė sąskaita, duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma nuo 2015 m. gruodžio 31 d.;

bet kuri sąskaitos turėtojo finansinė sąskaita, nepaisant to, kada tokia finansinė sąskaita buvo atidaryta, jei:

i)	sąskaitos turėtojas duomenis teikiančioje finansų įstaigoje (arba susijusiame subjekte toje pačioje valstybėje narėje kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga) taip pat turi finansinę sąskaitą, kuri yra jau esanti sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies a punkte;

ii)

duomenis teikianti finansų įstaiga (ir, jei taikoma, susijęs subjektas toje pačioje valstybėje narėje kaip ir duomenis teikianti finansų įstaiga) abi pirmiau minėtas finansines sąskaitas ir bet kurias kitas sąskaitos turėtojo finansines sąskaitas, kurios laikomos jau esančiomis sąskaitomis, kaip nustatyta b punkte, laiko viena finansine sąskaita, siekiant, kad būtų laikomasi žinomumo reikalavimų standartų, išdėstytų VII skirsnio A poskirsnyje, ir siekiant nustatyti bet kurios iš finansinių sąskaitų likutį arba sumą taikant bet kurią iš sąskaitos ribų;

iii)

finansinės sąskaitos, kuriai taikomos pinigų plovimo prevencijos procedūros/procedūros „pažink savo klientą“, atveju duomenis teikiančiai finansų įstaigai leidžiama laikytis tokių pinigų plovimo prevencijos procedūrų/procedūrų „pažink savo klientą“ finansinės sąskaitos atžvilgiu, remiantis pinigų plovimo prevencijos procedūromis/procedūromis „pažink savo klientą“, atliktomis jau esančios sąskaitos, kaip nustatyta C poskirsnio 9 dalies a punkte, atžvilgiu, ir

iv)	atidarius finansinę sąskaitą, sąskaitos turėtojo nereikalaujama pateikti naujos, papildomos arba iš dalies pakeistos informacijos apie klientą, išskyrus informaciją šios direktyvos tikslais.

10.	Nauja sąskaita – duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, atidaryta 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau, išskyrus atvejus, kai ji laikoma jau esančia sąskaita, kaip apibrėžta C poskirsnio 9 dalies b punkte.

11.	Jau esanti asmeninė sąskaita – jau esanti sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau asmenų.

12.	Nauja asmeninė sąskaita – nauja sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau asmenų.

13.	Jau esanti subjekto sąskaita – jau esanti sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau subjektų.

14.	Mažesnės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. neviršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštos sumos, kuri atitinka 1 000 000 USD.

15.	Didelės vertės sąskaita – jau esanti asmeninė sąskaita, kurios bendras likutis arba suma 2015 m. gruodžio 31 d. arba bet kurių paskesnių metų gruodžio 31 d. viršija kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikštą sumą, kuri atitinka 1 000 000 USD.

16.	Nauja subjekto sąskaita – nauja sąskaita, kurią turi vienas ar daugiau subjektų.

17.

Sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis – bet kuri iš šių sąskaitų:

pensijų sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)	sąskaitai taikomas asmeninės pensijų sąskaitos reglamentavimas arba sąskaita yra įregistruoto ar reglamentuojamo pensijų plano dalis ir skirta pensijų išmokoms teikti (įskaitant neįgalumo išmokas ar išmokas mirties atveju);

ii)

sąskaitai taikomos mokesčių lengvatos (t. y. įmokos į sąskaitą, kurios kitu atveju būtų apmokestinamos, yra atskaitomos arba neįtraukiamos į sąskaitos turėtojo bendrąsias pajamas arba apmokestinamos mažesniu tarifu, arba investicinių pajamų iš sąskaitos apmokestinimas atidedamas arba šios pajamos apmokestinamos mažesniu tarifu);

iii)	būtina teikti informaciją apie sąskaitą mokesčių institucijai;

iv)	išmokas lemia tai, ar yra sukakęs nurodytas pensinis amžius, ar yra pripažinta negalia arba patvirtintas mirties faktas, antraip iki šių nurodytų įvykių atliktoms išmokoms taikomos baudos, ir

įvykdytas vienas iš šių reikalavimų: i) metinių įmokų limitas yra kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 50 000 USD ar mažiau, arba ii) nustatytas didžiausias viso gyvenimo įmokų limitas sąskaitai – kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikšta suma, kuri atitinka 1 000 000 USD ar mažiau, kiekvienu atveju taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

Finansinė sąskaita, kuri šiaip atitinka C poskirsnio 17 dalies a punkto v papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervestos iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;

sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)	sąskaita reguliuojama kaip investavimo priemonė, skirta ne pensijų tikslams, ir ja reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba sąskaita reguliuojama kaip taupomoji priemonė, skirta ne pensijų tikslams;

ii)

iii)	išmokas lemia tai, ar jos atitinka konkrečius kriterijus, susijusius su investavimo arba taupomosios sąskaitos tikslu (pvz., mokslo ar medicinos išmokų teikimas), antraip taikomos baudos, jei išmokos mokamos, nors jos neatitinka šių kriterijų, ir

iv)	metinių įmokų limitas yra kiekvienos valstybės narės nacionaline valiuta išreikšta suma, atitinkanti 50 000 USD ar mažiau, taikant VII skirsnio C poskirsnyje nustatytas sąskaitų sumavimo ir valiutų konvertavimo taisykles.

Finansinė sąskaita, kuri šiaip atitinka C poskirsnio 17 dalies b punkto iv papunkčio reikalavimą, nebus laikoma neatitinkančia šio reikalavimo vien todėl, kad į tokią finansinę sąskaitą gali būti gaunamas turtas arba lėšos, pervestos iš vienos ar daugiau finansinių sąskaitų, atitinkančių C poskirsnio 17 dalies a arba b punktų reikalavimus, arba iš vieno ar daugiau pensijų fondų, atitinkančių B poskirsnio 5–7 dalių reikalavimus;

gyvybės draudimo sutartis, kurios draudimo laikotarpis baigsis iki apdraustajam asmeniui sueis 90 metų, jeigu ši sutartis atitinka tokius reikalavimus:

i)	periodinės įmokos, kurios laikui bėgant nemažėja, yra mokėtinos bent kartą per metus sutarties galiojimo laikotarpiu arba iki apdraustajam asmeniui sueis 90 metų, atsižvelgiant į tai, kuris šių laikotarpių yra trumpesnis;

ii)	sutartis neturi sutartinės vertės, kuria koks nors asmuo gali naudotis (išmokos, paskolos ar kitomis priemonėmis) nepasibaigus sutarčiai;

iii)

suma (kuri nėra mirties išmoka), mokėtina po sutarties nutraukimo ar pasibaigimo, negali viršyti bendrų pagal sutartį sumokėtų įmokų, atėmus mirties ar ligos atveju išmokėtą sumą ir išlaidų mokesčius (neatsižvelgiant į tai, ar jie faktiškai taikomi ar ne) sumą už sutarties galiojimo laikotarpį ar laikotarpius, ir visų iki sutarties nutraukimo ar pasibaigimo sumokėtų sumų, ir

iv)	sutarties teisėtais pagrindais neturi teisių perėmėjas;

d)	sąskaita, kurią turi tik paveldėtojas, jei šios sąskaitos dokumentai apima mirusiojo testamento ar mirties liudijimo kopiją;

sąskaita, kurios atsiradimą lemia kuris nors iš šių įvykių:

i)	teismo nutartis ar sprendimas;

ii)

nekilnojamojo ar asmeninio turto pardavimas, mainai ar nuoma, jeigu sąskaita atitinka šiuos reikalavimus:

—	sąskaita finansuojama tik iš pradinio mokėjimo, rankpinigių, indėlio, kurių suma pakankama tiesiogiai su sandoriu susijusiam įsipareigojimui užtikrinti, arba iš panašaus mokėjimo arba finansuojama iš finansinio turto, kuris įdėtas į sąskaitą ir susijęs su turto pardavimu, mainais ar nuoma,

—

sąskaita atidaryta ir naudojama vien tam, kad būtų užtikrintas pirkėjo įsipareigojimas sumokėti pirkimo kainą už turtą, pardavėjo įsipareigojimas apmokėti nenumatytus įsipareigojimus arba nuomotojo ar nuomininko įsipareigojimas apmokėti su nuomojamu turtu susijusius nuostolius, kaip sutarta nuomos sutartyje,

—	sąskaitos turtas, įskaitant ir už ją gautas pajamas, išmokamas ar kitaip paskirstomas pirkėjo, pardavėjo, nuomotojo ar nuomininko naudai (be kita ko, siekiant įvykdyti šio asmens įsipareigojimą), kai turtas parduodamas, mainomas ar perduodamas arba kai pasibaigia nuomos sutartis,

—	sąskaita nėra maržos ar panaši sąskaita, atidaryta dėl finansinio turto pardavimo ar mainų, ir

—	sąskaita nesusijusi su sąskaita, apibūdinta C poskirsnio 17 dalies f punkte;

iii)	finansų įstaigos, kuri tvarko nekilnojamuoju turtu užtikrintą paskolą, įsipareigojimas atidėti dalį mokėjimo vien tam, kad vėliau būtų galima mokėti su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius ar draudimą;

iv)	finansų įstaigos įsipareigojimas vien tik sudaryti sąlygas vėliau sumokėti mokesčius;

indėlių sąskaita, atitinkanti šiuos reikalavimus:

i)	sąskaita egzistuoja vien todėl, kad klientas įvykdo mokėjimą, kuris viršija kredito kortelės ar kitos atnaujinamojo kredito priemonės likutį ir permoka iš karto negrąžinama klientui, ir

ii)

bet kuri kita sąskaita, kuri kelia mažą riziką, kad ja bus pasinaudota norint išvengti mokesčių, turi požymių, iš esmės panašių į C poskirsnio 17 dalies a–f punktuose apibūdintas sąskaitas, ir yra įtraukta į šios direktyvos 8 straipsnio 7a dalyje nurodytą sąskaitų, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, sąrašą, jeigu tai, kad tokia sąskaita laikoma sąskaita, kuriai netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, netrukdo siekti šios direktyvos tikslų.

D. Praneština sąskaita

Praneština sąskaita – valstybės narės duomenis teikiančios finansų įstaigos tvarkoma finansinė sąskaita, kurią turi vienas ar keli praneštini asmenys arba pasyvus nefinansinis subjektas, kurio vienas ar keli kontroliuojantieji asmenys yra praneštinas asmuo, jeigu ji buvo įvardyta kaip tokia atlikus II–VII skirsniuose apibūdintas išsamaus patikrinimo procedūras.

Praneštinas asmuo – valstybės narės asmuo, išskyrus: i) korporaciją, kurios akcijomis reguliariai prekiaujama vienoje ar keliose pripažintose vertybinių popierių rinkose; ii) bet kokią korporaciją, kuri yra i punkte apibūdintos korporacijos susijęs subjektas; iii) Vyriausybės subjektą; iv) tarptautinę organizaciją; v) centrinį banką arba vi) finansų įstaigą.

Valstybės narės asmuo – kiekvienos valstybės narės atžvilgiu asmuo arba subjektas, kuris yra rezidentas kitoje valstybėje narėje pagal tos kitos valstybės narės mokesčių įstatymus arba mirusiojo, kuris buvo kitos valstybės narės rezidentas, paveldėtojas. Šiuo tikslu subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, laikomas rezidentu jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras.

Kiek tai susiję su kiekviena valstybe nare, dalyvaujančioji jurisdikcija yra:

a)	bet kuri kita valstybė narė;

b)	bet kuri kita jurisdikcija i) su kuria atitinkama valstybė narė yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta tos valstybės narės paskelbtame ir Europos Komisijai pateiktame sąraše;

c)	bet kuri kita jurisdikcija i) su kuria Sąjunga yra sudariusi susitarimą, pagal kurį ta jurisdikcija teiks I skirsnyje nurodytą informaciją, ir ii) kuri nurodyta Europos Komisijos paskelbtame sąraše.

Kontroliuojantieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie kontroliuoja subjektą. Patikos atveju šis terminas reiškia disponuojantį (-ančius) asmenį (-is), patikėtinį (-ius), saugotoją (-us) (jei yra), naudos gavėją (-us) arba naudos gavėjų klasę (-es) ir bet kurį (-iuos) kitą (-us) fizinį (-ius) asmenį (-is), vykdantį (-čius) pagrindinę faktinę patikos kontrolę, o kai tai susiję su juridiniu vienetu, kuris nėra patika, šis terminas reiškia lygiavertę ar panašią poziciją užimančius asmenis. Terminas „kontroliuojantieji asmenys“ turi būti aiškinamas nuosekliai pagal Finansinių veiksmų darbo grupės rekomendacijas.

6.	Nefinansinis subjektas – subjektas, kuris nėra finansų įstaiga.

7.	Pasyvus nefinansinis subjektas – bet kuris: i) nefinansinis subjektas, kuris nėra aktyvus nefinansinis subjektas, arba ii) investicinė įmonė, apibūdinta A poskirsnio 6 dalies b punkte, kuri nėra dalyvaujančiosios jurisdikcijos finansų įstaiga.

Aktyvus nefinansinis subjektas – bet kuris nefinansinis subjektas, atitinkantis bet kurį iš šių kriterijų:

mažiau kaip 50 % bendrųjų pajamų, kurias nefinansinis subjektas gavo praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu, yra pasyviosios pajamos, o mažiau kaip 50 % turto, kurį praėjusiais kalendoriniais metais ar kitu atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu turėjo nefinansinis subjektas, yra turtas, kuris teikia arba kuris laikomas tam, kad teiktų pasyviąsias pajamas;

b)	nefinansinio subjekto akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje arba nefinansinis subjektas yra subjekto, kurio akcijomis reguliariai prekiaujama pripažintoje vertybinių popierių rinkoje, susijęs subjektas;

c)	nefinansinis subjektas yra Vyriausybės subjektas, tarptautinė organizacija, centrinis bankas arba subjektas, kuris visas priklauso kuriam nors vienam ar keliems pirma nurodytiems asmenims;

iš esmės visą nefinansinio subjekto veiklą sudaro vienos ar kelių patronuojamųjų bendrovių, vykdančių prekybą ar veiklą, kuri nėra finansų įstaigos veikla, išleistų į apyvartą akcijų valdymas (visas arba dalinis) arba finansavimo ir paslaugų teikimas tokioms bendrovėms, tačiau subjektas negali turėti tokio statuso, jei jis veikia kaip investicinis fondas (arba laiko save investiciniu fondu), pavyzdžiui, privataus akcinio kapitalo fondas, rizikos kapitalo fondas, akcijų išpirkimo skolintomis lėšomis fondas ar bet kuris kitas investavimo subjektas, kurio tikslas – įsigyti arba finansuoti bendroves ir vėliau tokiose bendrovėse turėti turtinių teisių kaip kapitalą investavimui;

nefinansinis subjektas dar nevykdo veiklos ir neturi ankstesnės veiklos vykdymo istorijos, tačiau investuoja kapitalą į turtą, ketindamas vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą), jeigu praėjus 24 mėnesiams nuo nefinansinio subjekto pirminio įkūrimo datos jam negali būti taikoma ši išimtis;

f)	pastaruosius penkerius metus nefinansinis subjektas nebuvo finansų įstaiga ir šiuo metu jo turtas likviduojamas arba pertvarkomas ketinant tęsti arba vėl pradėti vykdyti veiklą (išskyrus finansų įstaigos veiklą);

nefinansinis subjektas pirmiausia sudaro finansavimo ir rizikos draudimo sandorius su susijusiais subjektais (arba jų vardu), kurie nėra finansų įstaigos, ir neteikia finansavimo ar rizikos draudimo paslaugų jokiam subjektui, kuris nėra susijęs subjektas, jeigu kurių nors šių susijusių subjektų grupės pirmutinė vykdoma veikla nėra finansų įstaigos veikla, arba

nefinansinis subjektas atitinka visus šiuos reikalavimus:

jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo valstybėje narėje ar kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje tik religiniais, labdaros, mokslo, meno, kultūros, sporto ar švietimo tikslais; arba jis yra įsteigtas ir vykdo veiklą savo valstybėje narėje ar kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje, ir tai yra profesinė organizacija, veiklos lyga, prekybos rūmai, darbo organizacija, žemės ūkio ar sodininkystės organizacija, pilietinė lyga arba organizacija, kurios vienintelis veiklos tikslas yra socialinės gerovės skatinimas;

ii)	savo valstybėje narėje arba kitoje rezidavimo vietos jurisdikcijoje jis yra atleistas nuo pajamų mokesčio;

iii)	jis neturi akcininkų ar narių, kurie turėtų nuosavybės ar naudos teisių į jo pajamas ar turtą;

iv)

nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančiais įstatymais arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentais neleidžiama, kad nefinansinio subjekto pajamos ar turtas būtų paskirstytas privatiems asmenims ar nelabdaringiems subjektams (arba naudojamas jų naudai), išskyrus atvejus, kai tai daroma vykdant labdaringą nefinansinio subjekto veiklą arba jei mokama tinkama kompensacija už suteiktas paslaugas arba jei mokama tikra rinkos kaina už nuosavybę, kurią nupirko nefinansinis subjektas, ir

pagal nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos galiojančius įstatymus arba nefinansinio subjekto steigimo dokumentus reikalaujama, kad, likvidavus nefinansinį subjektą arba nutraukus jo veiklą, visas jo turtas būtų perduotas Vyriausybės subjektui ar kitai nepelno organizacijai arba išmarinis turtas būtų perduotas nefinansinio subjekto valstybės narės arba kitos rezidavimo vietos jurisdikcijos Vyriausybės ar kurio nors jos politinio vieneto naudai.

E. Kita

Sąskaitos turėtojas – asmuo, sąskaitą tvarkančios finansų įstaigos nurodytas ar įvardytas kaip finansinės sąskaitos turėtojas. Jeigu asmuo, kuris nėra finansų įstaiga, finansinę sąskaitą turi kito asmens naudai ar to asmens sąskaita kaip agentas, saugotojas, nominalus savininkas, pasirašantis asmuo, investavimo konsultantas ar tarpininkas, jis nėra laikomas sąskaitos turėtoju šios direktyvos tikslais, nes sąskaitos turėtoju yra laikomas tas kitas asmuo. Kiek tai susiję su kaupiamojo draudimo sutartimi ar anuiteto sutartimi, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, turintis teisę naudotis kaupiamąja suma arba keisti sutarties naudos gavėją. Jeigu joks asmuo negali naudotis kaupiamąja suma arba keisti naudos gavėjo, sąskaitos turėtojas yra bet kuris asmuo, sutartyje nurodytas kaip savininkas, ir bet kuris asmuo, turintis teisę gauti išmokas pagal sutarties sąlygas. Pasibaigus kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties galiojimui, asmuo, turintis teisę gauti išmoką pagal sutartį, yra laikomas sąskaitos turėtoju.

2.	Pinigų plovimo prevencijos procedūros/procedūros „pažink savo klientą“ – kliento išsamaus patikrinimo procedūros, kurias atlieka duomenis teikianti finansų įstaiga, laikydamasi pinigų plovimo prevencijos ar panašių reikalavimų, kurie taikomi tai duomenis teikiančiai finansų įstaigai.

3.	Subjektas – juridinis asmuo arba juridinis vienetas, kaip antai korporacija, bendrija, patika arba fondas.

subjektas yra su kitu subjektu susijęs subjektas, jeigu: i) kuris nors subjektas kontroliuoja kitą subjektą, ii) abu šie subjektai yra bendrai kontroliuojami arba iii) abu subjektai yra investicinės įmonės, apibūdintos A poskirsnio 6 dalies b punkte, yra bendrai kontroliuojami ir vykdant tokią bendrą kontrolę įvykdomos tokių investicinių įmonių išsamaus patikrinimo prievolės. Šiuo tikslu kontrolė apima tiesioginę ar netiesioginę daugiau nei 50 % subjekto balsų ar vertės nuosavybę.

5.	MMIN – mokesčių mokėtojo identifikavimo numeris (o jeigu mokesčių mokėtojo identifikavimo numerio nėra – funkcinis ekvivalentas).

Dokumentinis įrodymas yra bet kuris iš šių dokumentų:

a)	valstybės narės arba kitos jurisdikcijos, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, yra gavėjas, įgaliotos valstybinės įstaigos (pvz., Vyriausybės ar jos organo, ar savivaldybės) išduotas gyvenamosios vietos patvirtinimas;

b)	fizinio asmens atveju – bet koks galiojantis tapatybės dokumentas, kurį išdavė įgaliota valstybinė įstaiga (pvz., Vyriausybė ar jos organas, ar savivaldybė), kuriame nurodoma fizinio asmens vardas ir pavardė ir kuris yra paprastai naudojamas tapatybei nustatyti;

subjekto atveju – bet koks oficialus dokumentas, kurį išdavė įgaliota valstybinė įstaiga (pvz., Vyriausybė ar jos organas, ar savivaldybė), kuriame nurodytas subjekto pavadinimas ir jo pagrindinės buveinės adresas valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, jis yra, arba valstybėje narėje ar kitoje jurisdikcijoje, kurioje buvo įsteigtas arba įkurtas subjektas;

d)	bet kuri audituota finansinė ataskaita, trečiosios šalies kredito istorija, bankroto paskelbimas ar vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijos ataskaita.

Jau esančios subjekto sąskaitos atveju duomenis teikiančios finansų įstaigos gali kaip dokumentinį įrodymą naudoti bet kurią duomenis teikiančios finansų įstaigos apskaitoje esančią klasifikaciją, susijusią su sąskaitos turėtoju, kuri buvo nustatyta remiantis standartizuota pramonės kodavimo sistema, kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įtraukė į apskaitą laikydamasi įprastinės savo veiklos praktikos pinigų plovimo prevencijos procedūrų/procedūrų „pažink savo klientą“ tikslais arba kitais reguliavimo tikslais (bet ne mokesčių tikslais) ir kurią duomenis teikianti finansų įstaiga įgyvendino iki datos, kurią finansinė sąskaita priskirta jau esančios sąskaitos klasei, jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga nesužino arba ji neturi pagrindo manyti, jog tokia klasifikacija yra neteisinga arba nepatikima. Standartizuota pramonės kodavimo sistema – kodavimo sistema, naudojama įstaigoms klasifikuoti pagal veiklos rūšį kitais nei mokesčių tikslais.

IX SKIRSNIS

VEIKSMINGAS ĮGYVENDINIMAS

Vadovaujantis šios direktyvos 8 straipsnio 3a dalimi, kad užtikrintų pirmiau išdėstytų duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų įgyvendinimą ir jų laikymąsi, valstybės narės turi būti įgyvendinusios taisykles ir administracines procedūras, įskaitant:

1.	taisykles, kuriomis finansų įstaigoms, asmenims ar tarpininkams užkertamas kelias taikyti praktiką, skirtą apeiti duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūras;

2.	taisykles, kuriomis reikalaujama, kad duomenis teikiančios finansų įstaigos registruotų veiksmus, kurių imtasi, ir visus įrodymus, kuriais remiamasi vykdant pirmiau minėtas procedūras, bei tinkamas priemones tokiems duomenims gauti;

administracines procedūras siekiant patikrinti, ar duomenis teikiančios finansų įstaigos laikosi duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo procedūrų; administracines procedūras siekiant toliau sekti duomenis teikiančios įstaigos veiklą, kai pateikiami duomenys apie dokumentais nepatvirtintas sąskaitas;

administracines procedūras siekiant užtikrinti, kad subjektai ir sąskaitos, kurie nacionalinėje teisėje yra apibrėžti kaip duomenų neteikiančios finansų įstaigos ir sąskaitos, kurioms netaikoma finansinės sąskaitos apibrėžtis, ir toliau kelia mažą riziką, kad jie bus panaudoti siekiant išvengti mokesčių, ir

5.	veiksmingas įgyvendinimo užtikrinimo nuostatas siekiant spręsti nesilaikymo klausimą.

X SKIRSNIS

ĮGYVENDINIMO TERMINAI, TAIKOMI AUSTRIJOJE ESANČIOMS DUOMENIS TEIKIANČIOMS FINANSŲ ĮSTAIGOMS

Austrijoje esančių duomenis teikiančių finansų įstaigų atveju visos šiame priede pateikiamos nuorodos į 2016 ir 2017 metus turėtų būti laikomos nuorodomis atitinkamai į 2017 ir 2018 metus.

Austrijoje esančių duomenis teikiančių finansų įstaigų jau esančių sąskaitų atveju visos šiame priede pateikiamos nuorodos į 2015 m. gruodžio 31 d. turėtų būti laikomos nuorodomis į 2016 m. gruodžio 31 d.

II PRIEDAS

PAPILDOMOS INFORMACIJOS TEIKIMO IR IŠSAMAUS PATIKRINIMO TAISYKLĖS, TAIKOMOS FINANSINĖMS SĄSKAITOMS

1. Aplinkybių pasikeitimas

Aplinkybių pasikeitimas – bet koks pasikeitimas, dėl kurio papildoma informacija apie asmens statusą, arba kitaip neatitinkantis tokio asmens statuso. Be to, aplinkybių pasikeitimas apima bet kokį informacijos apie sąskaitos turėtojo sąskaitą pakeitimą arba papildymą (įskaitant papildymą, informacijos pakeitimą arba kitą su sąskaitos turėtoju susijusį pakeitimą) arba bet kokį informacijos apie su tokia sąskaita susietą sąskaitą pakeitimą arba papildymą (taikant sąskaitų sumavimo taisykles, apibūdintas I priedo VII skirsnio C poskirsnio 1–3 dalyse), jeigu toks informacijos pakeitimas arba papildymas turi poveikio sąskaitos turėtojo statusui.

Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga rėmėsi gyvenamosios vietos adreso testu, kaip nustatyta I priedo III skirsnio B poskirsnio 1 dalyje, ir pasikeitė aplinkybės, dėl kurių duomenis teikianti finansų įstaiga sužino arba turi pagrindo manyti, kad dokumentinio įrodymo (arba kitų lygiaverčių dokumentų) originalas yra neteisingas arba nepatikimas, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo ne vėliau kaip paskutinę atitinkamų kalendorinių metų arba kito atitinkamo ataskaitinio laikotarpio dieną arba per 90 kalendorinių dienų po to, kai pastebimas arba atskleidžiamas toks aplinkybių pasikeitimas, priklausomai nuo to, kuri data yra vėlesnė, gauti patvirtinimą ir naują dokumentinį įrodymą, kad nustatytų sąskaitos turėtojo gyvenamąją (-ąsias) vietą (-as) mokesčių tikslais. Jeigu duomenis teikianti finansų įstaiga iki šios datos negali gauti patvirtinimo ir naujo dokumentinio įrodymo, duomenis teikianti finansų įstaiga privalo taikyti elektroninės duomenų paieškos procedūrą, apibūdintą I priedo III skirsnio B poskirsnio 2–6 dalyse.

2. Naujų subjektų sąskaitų patvirtinimas

Naujų subjektų sąskaitų atveju siekiant nustatyti, ar pasyvaus nefinansinio subjekto kontroliuojantysis asmuo yra praneštinas asmuo, duomenis teikianti finansų įstaiga gali remtis tik sąskaitos turėtojo arba kontroliuojančiojo asmens patvirtinimu.

3. Finansų įstaigos rezidavimo vieta

Finansų įstaiga yra rezidentė valstybėje narėje, jeigu jai taikoma tos valstybės narės jurisdikcija (t. y. valstybė narė gali užtikrinti, kad finansų įstaiga teiktų duomenis). Apskritai, kai finansų įstaiga yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje, jai taikoma tos valstybės narės jurisdikcija ir todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga. Patikos, kuri yra finansų įstaiga (neatsižvelgiant į tai, ar ji yra rezidentė mokesčių tikslais valstybėje narėje), atveju laikoma, kad patikai taikoma valstybės narės jurisdikcija, jei vienas ar daugiau jos patikėtinių yra rezidentai toje valstybėje narėje, išskyrus atvejus, kai patika praneša visą informaciją apie patikos tvarkomas praneštinas sąskaitas, kurią reikalaujama pranešti pagal šią direktyvą, kitai valstybei narei, nes ji toje kitoje valstybėje narėje yra rezidentė mokesčių tikslais. Tačiau kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) nėra rezidentė mokesčių tikslais (pvz., nes laikoma fiskališkai skaidria arba yra jurisdikcijoje, kurioje nenustatytas pajamų mokestis), laikoma, kad jai taikoma valstybės narės jurisdikcija, ir todėl ji yra valstybės narės finansų įstaiga, jeigu:

a)	ji įsteigta pagal valstybės narės įstatymus;

b)	jos administracijos centras (įskaitant pagrindinį administracijos centrą) yra valstybėje narėje arba

c)	jos finansų priežiūrą vykdoma valstybėje narėje.

Kai finansų įstaiga (išskyrus patiką) yra rezidentė dviejose ar daugiau valstybių narių, tai finansų įstaigai bus taikomos tos valstybės narės, kurioje tvarkoma (-os) jos finansinė (-ės) sąskaita (-os), duomenų teikimo ir išsamaus patikrinimo prievolės.

4. Tvarkoma sąskaita

Apskritai būtų laikoma, kad sąskaitą tvarko finansų įstaiga, kuri yra:

a)	pasaugos sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri saugo sąskaitoje esantį turtą (įskaitant finansų įstaigą, kuri sąskaitos turėtojo turtą toje įstaigoje valdo tarpininko vardu);

b)	indėlių sąskaitos atveju – finansų įstaiga, kuri yra įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus (išskyrus finansų įstaigos agentą, neatsižvelgiant į tai, ar tas agentas yra finansų įstaiga);

c)	akcinio kapitalo arba skolos dalies finansų įstaigoje, kuri yra laikoma finansine sąskaita, atveju – ta finansų įstaiga;

d)	kaupiamojo draudimo sutarties ar anuiteto sutarties atveju – finansų įstaiga, įpareigota vykdyti su sąskaita susijusius mokėjimus.

5. Patikos, kurios yra pasyvūs nefinansiniai subjektai

Subjektas, pavyzdžiui, bendrija, ribotos atsakomybės bendrija arba panašus juridinis vienetas, kuris nėra rezidentas mokesčių tikslais, pagal I priedo VIII skirsnio D poskirsnio 3 dalį laikomas rezidentu jurisdikcijoje, kurioje yra pagrindinis jo administracijos centras. Šiais tikslais juridinis asmuo arba juridinis vienetas laikomas „panašiu“ į bendriją ir ribotos atsakomybės bendriją, jei jis nelaikomas apmokestinamu vienetu valstybėje narėje pagal tos valstybės narės mokesčių įstatymus. Tačiau siekiant išvengti duomenų teikimo dubliavimo (atsižvelgiant į plačią termino „kontroliuojantieji asmenys“ taikymo sritį patikos atveju), patika, kuri yra pasyvus nefinansinis subjektas, negali būti laikoma panašiu juridiniu vienetu.

6. Subjekto pagrindinės buveinės adresas

Vienas iš I priedo VIII skirsnio E poskirsnio 6 dalies c punkte apibūdintų reikalavimų yra, kiek tai susiję su subjektu, kad oficialiame dokumente nurodomas subjekto pagrindinės buveinės adresas valstybėje narėje arba kitoje jurisdikcijoje, kurios rezidentas, kaip jis pats teigia, jis yra, arba kitoje jurisdikcijoje, kurioje subjektas buvo įsteigtas arba įkurtas. Subjekto pagrindinės buveinės adresas paprastai yra vieta, kurioje yra jo pagrindinis administracijos centras. Finansų įstaigos, kurioje subjektas tvarko sąskaitą, adresas, pašto dėžutės adresas arba vien korespondencijos tikslais naudojamas adresas nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas, išskyrus atvejus, kai tas adresas yra vienintelis subjekto naudojamas adresas ir subjekto organizaciniuose dokumentuose nurodomas kaip subjekto registruotasis adresas. Be to, adresas, kuris pateikiamas su nurodymais visą korespondenciją siųsti tuo adresu, nėra subjekto pagrindinės buveinės adresas.

“

16.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/97

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1333/2014

2014 m. lapkričio 26 d.

dėl pinigų rinkos statistikos

(ECB/2014/48)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę (2),

kadangi:

(1)

kad Europos centrinių bankų sistema (ECBS) galėtų vykdyti savo uždavinius, reikia pateikti pinigų rinkos sandorių statistiką, būtent užtikrintų, neužtikrintų ir tam tikrų išvestinių pinigų rinkos sandorių statistiką, kaip toliau nustatyta šiame reglamente, kuriuos sudaro pinigų finansų įstaigos (PFĮ), išskyrus centrinius bankus ir pinigų rinkos fondus (PRF) su kitomis PFĮ, ir PFĮ su kitomis finansų įstaigomis, valdžios sektoriumi ir ne finansų bendrovėmis, išskyrus grupės vidaus sandorius;

(2)

pagrindinis tokios statistikos rinkimo tikslas – pateikti Europos Centriniam Bankui (ECB) išsamią, detalią ir suderintą statistinę informaciją apie euro zonos pinigų rinkas. Sandorių duomenys, surinkti anksčiau nurodytuose rinkos segmentuose, teikia informacijos apie pinigų politikos sprendimų perdavimo mechanizmą. Todėl jie yra reikalingas statistikos rinkinys euro zonos pinigų politikos tikslais;

(3)

statistinių duomenų rinkimas taip pat reikalingas, siekiant padėti ECB teikti analitinę ir statistinę pagalbą bendram priežiūros mechanizmui (BPM) pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 (3); Šioje sistemoje statistinių duomenų rinkimas taip pat reikalingas, siekiant padėti ECB vykdyti jo uždavinius finansų stabilumo srityje;

(4)	nacionaliniai centriniai bankai (NCB) turėtų pranešti ECB apie savo sprendimą nerinkti duomenų, reikalaujamų pagal šį reglamentą; šiuo atveju ECB perima duomenų rinkimo uždavinį tiesiogiai iš atskaitingųjų agentų;

(5)

ECB, vadovaudamasis Sutartimis ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (toliau – ECBS statutas) nustatytomis sąlygomis, turi priimti reglamentus, reikalingus ECBS statute ir, kai kuriais atvejais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 129 straipsnio 4 dalį Tarybos priimtose nuostatose nurodytiems ECBS uždaviniams atlikti;

(6)

siekdamas sumažinti PFĮ duomenų teikimo naštą, tuo pačiu užtikrinant savalaikės ir kokybiškos statistikos prieinamumą, ECB pirmiausia pareikalaus duomenis teikti didžiausių euro zonos PFĮ, remiantis jų viso pagrindinio balanso turto dydžiu, palyginti su visų euro zonos PFĮ visu pagrindiniu balanso turtu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. ECB valdančioji taryba gali išplėsti atskaitingųjų PFĮ skaičių, taip pat atsižvelgdama į kitus kriterijus, pavyzdžiui, PFĮ veiklos pinigų rinkose svarba ir jos sąsajomis su finansų sistemos stabilumu ir funkcionavimu. ECB užtikrina, kad kiekvienoje valstybėje narėje, kurios valiuta euro (toliau – euro zonos valstybė narė) būtų ne mažiau kaip trys atskaitingosios PFĮ tam, kad būtų būtinasis geografinis atstovavimas. NCB taip pat gali rinkti duomenis iš PFĮ, nepriklausančių faktinei atskaitingajai visumai, remiantis jų nacionaliniais statistinės atskaitomybės reikalavimais; šiuo atveju tokie duomenys renkami ir tikrinami pagal šį reglamentą;

(7)

siekdamas dar labiau sumažinti PFĮ duomenų teikimo naštą ir tam, kad jos neturėtų vykdyti dvigubų atskaitomybės reikalavimų, užtikrinant savalaikės ir kokybiškos statistikos prieinamumą, ECB taip pat turėtų turėti galimybę atleisti jas nuo įsipareigojimo teikti vertybinių popierių finansavimo sandorių ar išvestinių sutarčių duomenis, jei šie duomenys jau yra pateikti sandorių duomenų saugyklai, su sąlyga, kad ECB gali veiksmingai susipažinti su savalaikiais ir standartizuotais duomenimis pagal šiame reglamente nustatytus reikalavimus;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB gali priimti reglamentus dėl savo statistinės atskaitomybės reikalavimų nustatymo ir taikymo euro zonos valstybių narių faktinei atskaitomybės visumai. 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ECB gali priimti reglamentus, nustatančius sąlygas, pagal kurias galima naudotis teise tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją;

(9)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 4 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės privalo veikti statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiauti su ECBS, kad garantuotų Statuto 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymą;

(10)	konfidencialios statistinės informacijos rinkimui pagal šį reglamentą taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 ir 8c straipsniuose nustatyti tokios informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(11)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB turi teisę taikyti sankcijas atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(12)

nors ir pripažįstama, kad ECB pagal ECBS statuto 34 straipsnio 1 dalį priimami reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės) nesuteikia jokių teisių ar nenustato jokių pareigų, šio statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamente (EB) Nr. 2533/98 pažymima, kad ECBS statuto 5 straipsnis kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi reiškia prievolę nacionaliniu lygiu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(13)	šiame reglamente numatyti atskaitomybės reikalavimai nepažeidžia atskaitomybės reikalavimų, nustatytų kituose ECB teisės aktuose ir priemonėse, kurie gali bent iš dalies taip pat apimti duomenų teikimą pagal kiekvieną sandorį ar suvestinės statistinės informacijos apie pinigų rinkas teikimą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)	terminas „atskaitingasis agentas“, „rezidentas“ ir „reziduojantis“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

2)	pinigų finansų įstaiga (PFĮ) turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) (4) 1 straipsnyje ir apima visus PFĮ filialus Sąjungoje ir ELPA, išskyrus atvejus, kai kuri nors šio reglamento nuostata numato kitaip;

3)	KFT – kiti finansų tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, kaip nustatyta peržiūrėtoje Europos sąskaitų sistemoje (toliau – 2010 m. ESS), įsteigtoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 549/2013 (5);

4)	draudimo bendrovės – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, daugiausia vykdančios finansinio tarpininkavimo veiklą sutelkus riziką, daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma, kaip nustatyta 2010 m. ESS;

5)	pensijų fondai – visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, daugiausia vykdančios finansinio tarpininkavimo veiklą sutelkus socialinę riziką ir apdraustųjų poreikius (socialinis draudimas), kaip nustatyta 2010 m. ESS;

6)	ne finansų bendrovės – ne finansų bendrovių sektorius, kaip nustatyta 2010 m. ESS;

valdžios sektorius – instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta asmeniniam ir kolektyviniam vartojimui ir finansuojama privalomais mokėjimais, kuriuos atlieka kitiems sektoriams priklausantys vienetai ir instituciniai vienetai, daugiausia dalyvaujantys nacionalinių pajamų ir turto perskirstyme, kaip nustatyta 2010 m. ESS;

8)	visas pagrindinis balanso turtas – visas turtas, atskaičius likusį turtą, kaip šie terminai apibrėžti Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33);

pinigų rinkos statistika – užtikrintų, neužtikrintų ir išvestinių sandorių pinigų rinkos priemonėmis statistika, kai šiuos sandorius tarpusavyje sudaro PFĮ, taip PFĮ ir KFT, draudimo bendrovės, pensijų fondai, centriniai bankai, valdžios sektorius ir ne finansų bendrovės, išskyrus grupės vidaus sandorius atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu;

10)	pinigų rinkos priemonė – bet kuri iš priemonių, išvardytų I, II ir III prieduose;

11)

pinigų rinkos fondas – kolektyvinio investavimo įmonė, kuriai reikalingas leidimas vykdyti kolektyvinio investavimo į pervedamus vertybinius popierius įmonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB (6) veiklą arba kuri yra alternatyvus investicijų fondas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES (7), investuojantis į trumpalaikį turtą, siekiantis atskirų ar bendrų tikslų ir siūlantis grąžą pagal pinigų rinkos normas arba saugantis investicijų vertę;

12)	centrinis bankas – bet kuris centrinis bankas, nepriklausomai nuo jo buvimo vietos;

13)	nacionalinis (-iai) centrinis (-iai) bankas (-ai) arba NCB – Sąjungos valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai;

14)

atraminė atskaitingoji visuma – euro zonoje reziduojančios PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, kurios priima indėlius eurais ir (arba) leidžia bet kokias kitas skolos priemones ir (arba) teikia paskolas eurais, kaip išvardyta I, II ar III priede kitoms PFĮ ar gauna iš jų, ir (arba) KFT, draudimo bendrovėms, pensijų fondams, valdžios sektoriui, centriniams bankams investicijų tikslais ar ne finansų bendrovėms ar iš jų;

15)	grupė – įmonių grupė, įskaitant bankų grupę, bet tuo nepasiribojant, kurią sudaro patronuojanti įmonė ir jos antrinės įmonės, kurių finansinės ataskaitos yra konsoliduotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (8);

16)	filialas – veiklos vieta, kuri teisiškai priklauso įstaigai ir kuri tiesiogiai vykdo visus ar dalį įstaigos sandorių;

17)	Sąjungoje ar ELPA esantis filialas – filialas, esantis ir registruotas Sąjungos valstybėje narėje ar ELPA šalyje;

18)	Europos laisvosios prekybos asociacija – tarpvyriausybinė organizacija, įsteigtą siekiant skatinti laisvąją prekybą ir ekonominę integraciją organizacijos valstybių narių naudai;

19)

grupės vidaus sandoris – sandoris pinigų rinkos priemonėmis, kurį atskaitingasis agentas sudaro su kita įmone, ir kuris yra visiškai įtrauktas į tą pačią konsoliduotą finansinę ataskaitą. Laikoma, kad įmonės, sandorio šalys, yra visiškai įtrauktos į „tą patį konsolidavimo procesą“, kai abi įmonės yra:

įtrauktos į konsolidavimo procesą pagal Direktyvą 2013/34/ES arba tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (9) arba grupės, kurios patronuojančios įmonės buveinė yra trečiojoje šalyje, atžvilgiu – pagal visuotinai pripažįstamus tos trečiosios šalies atskaitomybės principus, laikomus lygiaverčiais TFAS pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1569/2007 (10) (arba trečiosios šalies atskaitomybės standartus, kuriuos leidžiama naudoti pagal to reglamento 4 straipsnį); arba

joms taikoma ta pati konsoliduota priežiūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (11) arba, grupės, kurios patronuojančios įmonės buveinė yra trečiojoje šalyje, atžvilgiu, taikoma ta pati trečiosios šalies kompetentingos institucijos priežiūra, pripažinta lygiaverte priežiūrai, kuriai taikomi Direktyvos 2013/36/ES 127 straipsnyje nustatyti principai;

20)

darbo diena – bet kurios dienos, nurodytos sutartyje ar sandorio pinigų rinkos priemonėmis patvirtinime atžvilgiu diena, kurią komerciniai bankai ir užsienio valiutos keitimo rinkos vykdo įprastinę veiklą (įskaitant sandorius atitinkamomis pinigų rinkos priemonėmis) ir vykdo atsiskaitymus ta pačia valiuta, kaip ir mokėjimo įsipareigojimas, kuris yra mokėtinas ar apskaičiuotas pagal tą dieną. Jei sandoriui pinigų rinkos priemonėmis taikoma standartinė Europos bankų federacijos (EBF), Paskolų rinkos asociacijos (PRA), Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos (International Swaps and Derivatives Association, Inc., ISDA) ar kitų pirmaujančių Europos ar tarptautinių rinkos asociacijų priimta pagrindų sutartis, vartojama pateikta ar pagal nuorodą įtraukta apibrėžtis. Kai vykdomas bet koks sandoris pinigų rinkos priemonėmis, vykdytinas per paskirtąją atsiskaitymo sistemą, darbo diena reiškia dieną, kurią ta atsiskaitymo sistema galima įvykdyti tokį sandorį;

21)	TARGET2 atsiskaitymo diena – bet kokia diena, kai veikia TARGET2 (transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistema);

22)

atpirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią jos šalys gali sudaryti sandorius, kuriais viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti kitai šaliai (pirkėjui) nustatytą „turtą“ (vertybinius popierius, preke ar kitų finansinį turtą) artimiausiu metu, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui pirkimo kainą, o tuo pačiu pirkėjas įsipareigoja perparduoti pardavėjui turtą fiksuotą dieną ateityje arba pareikalavus, mainais už pardavėjo įsipareigojimą sumokėti pirkėjui atpirkimo kainą. Kiekvienas toks sandoris gali būti atpirkimo sandoris arba pirkimo siekiant parduoti atgal sandoris. Atpirkimo sutartis taip pat gali reikšti įsipareigojimą įkeisti turtą ir suteikti bendrą teisę jį naudoti pakartotinai mainais už paskolą pinigais artimiausiu metu ir paskolos ir palūkanų grąžinimą mainais už turto grąžinimą. Atpirkimo sandoris gali būti sudarytas su iš anksto apibrėžtu išpirkimo terminu („terminuoti“ atpirkimo sandoriai) ar be iš anksto nustatyto išpirkimo termino, kai abi šalys turi galimybę pratęsti ar nutraukti sutartį kiekvieną dieną („neterminuoti“ atpirkimo sandoriai);

23)	trišalis atpirkimo sandoris – atpirkimo sandoris, pagal kurį trečioji šalis atsako už įkaito pasirinkimą ir valdymą sandorio laikotarpiu;

24)

užsienio valiutos apsikeitimo sandoris – apsikeitimo sandoris, pagal kurį viena šalis parduoda kitai šaliai nustatytą sumą nustatyta valiuta už suderintą sumą sutarta skirtinga užsienio valiuta, remiantis suderintu užsienio valiutos keitimo kursu (vadinamu neatidėliotinu užsienio valiutos keitimo kursu) su įsipareigojimu atpirkti parduotą užsienio valiutą ateityje (vadinama išpirkimo data) už anksčiau skirtingu užsienio valiutos keitimo kursu (vadinamu išankstiniu užsienio valiutos keitimo kursu) įsigytos užsienio valiutos pardavimą;

25)

vienos nakties indeksų apsikeitimo sandoris (VNIAS) – palūkanų normų apsikeitimo sandoris, kai periodinė kintamos dalies palūkanų norma yra lygi vienos nakties palūkanų normos (ar vienos nakties indeksų palūkanų normos) geometriniam vidurkiui nustatytu laikotarpiu. Galutinis mokėjimas apskaičiuojamas kaip fiksuotos palūkanų normos ir sudėtinės vienos nakties palūkanų normos, fiksuotos VNIAS laikotarpiu ir taikomos nominaliai sandorio vertei, skirtumas. Kadangi šiame reglamente daugiausia kalbama tik apie VNIAS eurais, EONIA laikoma vienos nakties palūkanų norma;

26)

Bazelio III PLTR sistema – padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis (PLTR), pasiūlytas Bazelio komiteto ir Bazelio bankų priežiūros komiteto priežiūros įstaigos – Valdytojų ir priežiūros institucijų vadovų grupės patvirtintas 2013 m. sausio 7 d. kaip būtinasis visuotinis bankų sektoriaus trumpalaikių likvidumo priemonių reguliavimo standartas.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonoje reziduojančios PFĮ iš atraminės atskaitingosios visumos, kurią Valdančioji taryba papažįsta atskaitingaisiais agentais atitinkamai pagal 2 ar 3 dalį, arba atskaitingaisiais agentais pripažintos PFĮ pagal 4 dalį, remiantis toje dalyje nurodytais kriterijais, kurioms yra pranešta apie jų duomenų teikimo įsipareigojimus pagal 5 dalį (toliau – atskaitingieji agentai).

2. Šiam reglamentui įsigaliojus, Valdančioji taryba gali nuspręsti, kad PFĮ laikomas atskaitinguoju agentu, jei visas PFĮ pagrindinis balanso turtas viršija 0,35 % visų euro zonos PFĮ visą pagrindinį balanso turtą, sprendžiant pagal naujausius ECB turimus duomenis, t. y.:

a)	kalendorinių metų prieš pranešimą pagal 5 dalį gruodžio mėnesio pabaigos duomenis; arba

b)	jei nėra a punkte nurodytų duomenų, praėjusių metų gruodžio mėnesio duomenis.

Priimant šį sprendimą, apskaičiuojant atitinkamos PFĮ visą pagrindinį balanso turtą neatsižvelgiama į filialus, esančius už atitinkamos PFĮ priimančios šalies.

3. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Valdančioji taryba gali priskirti bet kokią kitą PFĮ atskaitingiesiems agentams, remiantis jos visu pagrindiniu balanso turtu, palyginti su visų euro zonos PFĮ visu pagrindiniu balanso turtu, PFĮ veiklos prekiaujant pinigų rinkos priemonėmis svarba ir jos sąsajomis su euro zonos ir (arba) atskirų valstybių narių finansų sistemos stabilumu ir funkcionavimu.

4. Nuo 2017 m. sausio 1 d. Valdančioji taryba taip pat gali nuspręsti, kad kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje atskaitingaisiais agentais pripažįstamos ne mažiau kaip trys PFĮ. Atitinkamai, jei remiantis Valdančiosios tarybos sprendimais, priimtais pagal 2 ar 3 dalį, konkrečioje valstybėje narėje atrenkama mažiau nei trys PFĮ, faktinė atskaitingoji visuma taip pat apima kitas PFĮ iš to euro zonos valstybės narės, kurias atitinkamas NCB laiko reprezentatyviomis (toliau – reprezentatyvūs atskaitingieji agentai), tam, kad ne mažiau kaip trys atskaitingieji agentai būtų pripažinti tos euro zonos valstybės narės atskaitingaisiais agentais.

Reprezentatyvūs atskaitingieji agentai parenkami iš didžiausių kredito įstaigų, reziduojančių atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje, remiantis visu pagrindiniu įstaigų balanso turtu, išskyrus atvejus, kai NCB pasiūlo alternatyvius kriterijus ir ECB raštu jiems pritaria.

5. ECB arba atitinkamas NCB praneša atitinkamoms PFĮ apie Valdančiosios tarybos sprendimą, priimtą pagal 2, 3 ar 4 dalį, ir jų įsipareigojimus pagal šį reglamentą. Pranešimas siunčiamas raštu ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki pirmojo duomenų teikimo pradžios.

6. Nepaisant Valdančiosios tarybos sprendimų, priimtų pagal 2, 3 ar 4 dalį, NCB taip pat gali rinkti pinigų rinkos statistiką iš PFĮ, reziduojančių jų valstybėje narėje, jei šios nelaikomos atskaitingaisiais agentais pagal 2, 3 ar 4 dalį, remiantis jų nacionaliniais statistinės atskaitomybės reikalavimais (toliau – papildomi atskaitingieji agentai). NCB nedelsiant praneša tokiu būdu nustatytiems papildomiems atskaitingiesiems agentams.

3 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Tam, kad būtų reguliariai teikiama pinigų rinkos statistika, atskaitingieji agentai valstybės narės, kurioje jie reziduoja, NCB kartą per dieną teikia konsoliduotą statistinę informaciją apie pinigų rinkos priemones, įskaitant informaciją apie visus savo Sąjungoje ir ELPA esančius filialus. Reikalaujama statistinė informacija nurodyta I, II ir III prieduose. NCB iš atskaitingųjų agentų gautą statistinę informaciją perduoda ECB vadovaujantis šio reglamento 4 straipsnio 2 dalimi.

2. NCB apibrėžia ir įgyvendina pinigų rinkos priemonėms taikomas atskaitomybės taisykles, kurių privalo laikytis atskaitingieji agentai. Šios atskaitomybės taisyklės užtikrina reikalaujamos statistinės informacijos teikimą ir padeda tiksliai patikrinti, ar vykdomi IV priede nustatyti būtinieji perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartai.

3. Nepaisant 1 dalyje nurodyto atskaitomybės reikalavimo, NCB gali nuspręsti, kad atskaitingieji agentai, parinkti pagal 2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis ir reziduojantys NCB valstybėje narėje, privalo teikti ECB I, II ir III prieduose nurodytą statistinę informaciją. NCB apie tai atitinkamai praneša ECB ir atskaitingiesiems agentams; tuomet ECB apibrėžia ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių privalo laikytis atskaitingieji agentai, ir perima uždavinį reikalaujamus duomenis rinkti tiesiogiai iš atskaitingųjų agentų.

4. Jei NCB parenka papildomus atskaitinguosius agentus ir praneša jiems kaip nurodyta 2 straipsnio 6 dalyje, jie teikia statistinę informaciją apie pinigų rinkos priemones NCB kartą per dieną. NCB perduoda iš papildomų atskaitingųjų agentų gautą statistinę informaciją ECB pastarajam pareikalavus pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalį.

5. NCB apibrėžia ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių privalo laikytis papildomi atskaitingieji agentai pagal savo nacionalinius statistinės atskaitomybės reikalavimus. NCB užtikrina, kad pagal nacionalines atskaitomybės taisykles papildomi atskaitingieji agentai privalės laikytis reikalavimų, lygiaverčių šio reglamento 6–8 straipsniams, 10 straipsnio 3 daliai ir 11 bei 12 straipsniams. NCB užtikrina, kad šios atskaitomybės taisyklės padės gauti reikalaujamą statistinę informaciją ir tiksliai patikrinti, ar vykdomi IV priede nustatyti būtinieji perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartai.

4 straipsnis

Savalaikiškumas

1. Jei NCB pagal 3 straipsnio 3 dalį nusprendžia, kad atskaitingieji agentai privalo teikti I, II ir III prieduose nurodytą statistinę informaciją ECB tiesiogiai, atskaitingieji agentai perduoda tokią informaciją ECB taip.

a)	duomenys, surinkti iš atskaitingųjų agentų, atrinktų pagal 2 straipsnio 2 dalį, ECB perduodami kartą per dieną, nuo 18 val. prekybos dieną iki 7 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po prekybos dienos.

b)	duomenys, surinkti iš atskaitingųjų agentų, atrinktų pagal 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, ECB perduodami kartą per dieną, nuo 18 val. prekybos dieną iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po prekybos dienos.

c)	duomenys, kuriems NCB taiko nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 5 straipsnį, perduodami ECB kartą per savaitę, nuo 18 val. prekybos dieną iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po savaitės, apie kurią duomenys teikiami, pabaigos.

2. Bet kuriuo kitu atveju, nei nurodyta 1 dalyje, NCB kartą per dieną perduoda ECB pinigų rinkos statistinę informaciją, nurodyta I, II ir III prieduose, gautą iš atskaitingųjų agentų taip:

a)	duomenys, surinkti iš atskaitingųjų agentų, atrinktų pagal 2 straipsnio 2 dalį, ECB perduodami kartą per dieną, iki 7 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po prekybos dienos;

b)	duomenys, surinkti iš atskaitingųjų agentų, atrinktų pagal 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, ECB perduodami kartą per dieną, iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po prekybos dienos;

duomenys, surinkti iš papildomų atskaitingųjų agentų, atrinktų pagal 2 straipsnio 6 dalį, ECB perduodami kartą per dieną, iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po prekybos dienos, kartą per savaitę, iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po savaitės, apie kurią duomenys teikiami, pabaigos, arba kartą per mėnesį, iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po mėnesio, apie kurį duomenys teikiami, pabaigos. NCB priima sprendimą dėl duomenų teikimo dažnumo ir apie tai nedelsiant praneša ECB. NCB gali kartą per metus peržiūrėti šį duomenų teikimo dažnumą;

d)	duomenys, kuriems NCB taiko nukrypti leidžiančią nuostatą pagal 5 straipsnį, perduodami ECB kartą per savaitę, iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po savaitės, apie kurią duomenys teikiami, pabaigos.

3. NCB sprendžia, iki kada jiems reikia gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų tam, kad laikytųsi jiems 2 dalyje nustatytų duomenų teikimo terminų, ir apie tai atitinkamai praneša atskaitingiesiems agentams.

4. Jei 1 ar 2 dalyje nurodytas terminas tenka TARGET2 nedarbo dienai, terminas pratęsiamas iki kitos TARGET2 darbo dienai, skelbiamos ECB interneto svetainėje.

5 straipsnis

Nukrypti leidžianti nuostata

Atrinkus atskaitinguosius agentus pagal 2 straipsnio 3 ar 4 dalį, NCB gali nuspręsti, kad atskaitingieji agentai gali perduoti dienos pinigų rinkos statistiką NCB kartą per savaitę iki 13 val. vidurio Europos laiku (CET) pirmą TARGET2 atsiskaitymo dieną, einančią po savaitės, kurios duomenys teikiami, pabaigos, jei dėl veiklos priežasčių jie negali laikytis dienos duomenų teikimo dažnumo reikalavimo. ECB gali nustatyti NCB nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygas.

6 straipsnis

Susijungimas, skaidymasis, reorganizavimas ir nemokumas

1. Jeigu susijungimas, skaidymasis, atsiskyrimas ar bet koks kitas reorganizavimas gali padaryti poveikį atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, viešai paskelbus apie ketinimą įvykdyti tokią operaciją ir pagrįstu laiku iki jos įvykdymo atitinkamas atskaitingasis agentas informuoja ECB ir atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti. Atskaitingasis agentas apie tokią operaciją per 14 dienų nuo jos užbaigimo taip pat praneša ECB ir atitinkamam NCB.

2. Jei atskaitingasis agentas susijungia su kitu subjektu įsigijimo būdu, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/35/ES (12) ir vienas iš susijungime dalyvaujančių subjektų buvo atskaitingasis agentas, susijungęs subjektas toliau teikia duomenis pagal šį reglamentą.

3. Jei atskaitingasis agentas susijungia su kitu subjektu, kai įsteigiama nauja bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2011/35/ES, ir vienas iš susijungime dalyvaujančių subjektų buvo atskaitingasis agentas, naujas subjektas toliau teikia duomenis pagal šį reglamentą, jei jis atitinka atskaitingojo agento apibrėžtį.

4. Jei atskaitingasis agentas išskaidomas į du ar daugiau subjektų, kai įsigyjama ar įsteigiama nauja bendrovė, kaip apibrėžta Šeštojoje Tarybos direktyvoje 82/891/EEB (13), ir vienas iš naujų subjektų yra atskaitingasis agentas, naujas subjektas teikia duomenis pagal šį reglamentą. Skaidymasis apima ir atsiskyrimo operaciją, kuria atskaitingasis agentas perduoda visą savo turtą ir įsipareigojimus ar jų dalį naujai bendrovei mainais už naujos bendrovės akcijas.

5. Jei atskaitingasis agentas tampa nemokiu, praranda savo bankinės veiklos licenciją ar kitaip nutraukia bankinę veiklą, ir tai patvirtina kompetentinga priežiūros institucija, jis nebeprivalo teikti duomenų pagal šį reglamentą.

6. 5 dalies tikslais atskaitingasis agentas laikomas nemokiu, esant vienai ar daugiau iš šių aplinkybių:

a)	jis perleidžia visą savo turtą kreditoriams arba siekdamas sudaryti restruktūrizavimo sutartį, restruktūrizavimo susitarimą ar taikos sutartį su kreditoriais;

b)	jis raštu prisipažįsta nepajėgiu sumokėti skolas suėjus jų grąžinimo terminui;

c)	jis kreipiasi dėl, sutina ar pritaria bet kokio patikėtinio, bankroto administratoriaus, bankroto procedūros administratoriaus, likvidatoriaus ar analogiško pareigūno paskyrimui jam, visam jo turtui ar esminei jo turto daliai;

d)	teismui ar kitai kompetentingai įstaigai ar institucijai pateikiamas prašymas dėl jo nemokumo (išskyrus atvejus, kai kreipiasi atitiktinė šalis dėl atskaitingojo agento įsipareigojimų to atitiktinės šalies atžvilgiu);

jis bankrutuoja ar tampa nemokus (ar jam iškeliama analogiška procedūra), arba jis ar bet kokia valstybės institucija, kitas subjektas ar asmuo kreipiasi dėl jo restruktūrizavimo, taikos sutarties, jo skolų restruktūrizavimo, administravimo, likvidavimo, likvidavimo ar panašių priemonių pagal bet kokius šiuo metu ar ateityje galiosiančius įstatymus ar kitus teisės aktus, jei tokio prašymo nagrinėjimas (išskyrus prašymą dėl likvidavimo ar bet kokios analogiškos procedūros, kuriai 30 dienų laikotarpis netaikomas) nėra sustabdytas ar prašymas nėra atmestas per 30 dienų nuo jo pateikimo;

f)	jam, visam jo turtui ar esminei jo turto daliai paskiriamas patikėtinis, bankroto administratorius, bankroto procedūros administratorius, likvidatorius ar analogiškas pareigūnas; arba

g)	įvyksta jo kreditorių susirinkimas, siekiant apsvarstyti savanorišką restruktūrizavimo susitarimą (ar bet kokį analogišką procedūrą).

7 straipsnis

Konfidencialumo nuostatos

1. ECB ir NCB, pagal šį reglamentą gaunantys ir tvarkydami duomenis, kuriuose yra konfidencialios informacijos, įskaitant dalijimąsi tokiais duomenimis su kitais euro zonos NCB, taiko konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 ir 8c straipsniuose.

2. Laikantis 1 dalies, bet kokia konfidenciali informacija, patenkanti į ECB ar NCB pagal šį reglamentą surinktus duomenis, neperduodama bet kokioms institucijoms ar trečiosios šalims ir ja kitaip nesidalijama su jomis, išskyrus ECB ir euro zonos NCB, išskyrus atvejus, kai atskaitingasis agentas iš anksto suteikia ECB ar atitinkamam NCB savo tiesioginį rašytinį sutikimą, o ECB ar atitinkamas NCB, kai taikoma, su tokiu atskaitinguoju agentu pasirašo atitinkamą konfidencialumo sutartį.

8 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

ECB ir atitinkamai NCB turi teisę tikrinti ir prireikus rinkti privalomą informaciją, kurią atskaitingieji agentai teikia laikydamiesi statistinės atskaitomybės reikalavimų, nustatytų šio reglamento 3 straipsnyje ir I, II ir III prieduose. Konkrečiai, ši teisė gali būtu įgyvendinama tada, kai atskaitingasis agentas nevykdo IV priede nustatytų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ar pataisymų standartų. Taip pat taikomas Reglamento (EB) Nr. 2533/98 6 straipsnis.

9 straipsnis

Supaprastinta dalinių pakeitimų procedūra

Atsižvelgdama į ECBS Statistikos komiteto nuomonę, ECB Vykdomoji valdyba turi teisę daryti dalinius techninius šio reglamento priedų pakeitimus, jeigu jie nepakeičia pagrindinės sąvokų sistemos ir neapsunkina atskaitingųjų agentų duomenų teikimo naštos. Apie tokius dalinius pakeitimus Vykdomoji valdyba nedelsiant praneša Valdančiajai tarybai.

10 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1. Atskaitingieji agentai, parinkti pagal 2 straipsnio 2 dalį, duomenis pirmą kartą pateikia pagal šį reglamentą, laikantis 12 straipsnyje nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų, nuo 2016 m. balandžio 1 d. duomenų.

2. Atskaitingieji agentai, parinkti pagal 2 straipsnio 3 ir 4 dalis, duomenis pirmą kartą pateikia pagal šį reglamentą ECB ar atitinkamo NCB atskaitingajam agentui pagal 2 straipsnio 5 dalį nurodytą dieną, ir bet kokiu atveju ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo Valdančiosios tarybos sprendimo pagal 2 straipsnio 3 ar 4 dalį priėmimo dienos.

3. Be to, kai reprezentatyvūs atskaitingieji agentai parenkami pagal 2 straipsnio 4 dalį, reprezentatyvus atskaitingasis agentas gali raštu prašyti ECB ar atitinkamo NCB laikinai atidėti pirmąjį duomenų teikimo terminą, nurodydami tokio delsimo priežastis. Patenkinus prašymą, šį terminą galima atidėti iki šešių mėnesių, su galimybe vėliau dar kartą jį pratęsti iki šešių mėnesių. ECB ar atitinkamas NCB gali sutikti atidėti pirmąjį duomenų teikimo terminą pareiškėjui, reprezentatyviam atskaitingajam agentui, jei mano, kad toks delsimas yra pagrįstas. Be to, jei reprezentatyvus atskaitingasis agentas neturi teiktinų duomenų arba turi tik duomenis, kurių ECB ir NCB nelaiko reprezentatyviais pirmąją duomenų teikimo dieną, NCB gali šiam atskaitingajam agentui netaikyti pirmojo duomenų teikimo termino. Tokią išimtį gali suteikti tik NCB, veikdamas kartu su ECB, jei ECB ir NCB laiko prašymą pagrįstu, ir tai nekelia grėsmės teikiamų duomenų imties reprezentatyvumui.

4. PFĮ, parinkti kaip papildomi atskaitingieji agentai pagal 2 straipsnio 6 dalį, duomenis pirmą kartą pateikia pagal šį reglamentą NCB papildomam atskaitingajam agentui pagal 2 straipsnio 6 dalį nurodytą dieną.

11 straipsnis

Periodinės peržiūros sąlyga

ECB peržiūri šio reglamento veikimą praėjus 12 mėnesių nuo pirmojo duomenų pateikimo ir pateikia apie tai ataskaitą. Vadovaudamasis ataskaitoje pateiktomis rekomendacijomis, ECB gali padidinti arba sumažinti atskaitingųjų agentų skaičių ir (arba) statistinės atskaitomybės reikalavimus. Po šios pirminės peržiūros, reguliarus faktinės atskaitingosios visumos atnaujinimas vykdomas kas antri metai.

12 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

Nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. atskaitingiesiems agentams leidžiama teikti pinigų rinkos statistiką ECB arba atitinkamam NCB už kai kurias, bet ne už visas atitinkamas dienas. ECB arba atitinkamas NCB gali nurodyti dienas, už kurias reikalaujama teikti duomenis.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. lapkričio 26 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) 2014 m. lapkričio 14 d. nuomonė (OL C 407, 2014 11 15, p. 1).

(3) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(4) 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (OL L 297, 2013 11 7, p. 1).

(5) 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(6) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(7) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(8) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(9) 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).

(10) 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1569/2007, nustatantis trečiosios šalies vertybinių popierių emitentų taikomų apskaitos standartų lygiavertiškumo nustatymo mechanizmą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2003/71/EB ir 2004/109/EB (OL L 340, 2007 12 22, p. 66).

(11) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(12) 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/35/ES dėl akcinių bendrovių jungimo (OL L 110, 2011 4 29, p. 1).

(13) 1982 m. gruodžio 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva 82/891/EEB pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl akcinių bendrovių skaidymo (OL L 378, 1982 12 31, p. 47).

I PRIEDAS

Su užtikrintais sandoriais susijusios pinigų rinkos statistikos teikimo sistema

1 DALIS

PRIEMONIŲ TIPAS

Atskaitingieji agentai Europos Centriniam Bankui (ECB) ar atitinkamam nacionaliniam centriniam bankui (NCB) teikia duomenis apie visas atpirkimo sutartis ir sandorius, sudarytus jų pagrindu, įskaitant trišalius atpirkimo sandorius eurais, kurių išpirkimo terminas neviršija vienerių metų (apibrėžiami kaip sandoriai, kurių išpirkimo terminas neviršija 397 dienų nuo prekybos dienos), kuriuos sudaro atskaitingasis agentas ir kitos pinigų finansų įstaigos (PFĮ), kiti finansų tarpininkai (KFT), draudimo bendrovės, pensijų fondai, valdžios sektorius ar centriniai bankai investicijų tikslais, taip pat ne finansų bendrovės, priskiriamos „didmeninėms“ pagal Bazelio III PLTR sistemą.

2 DALIS

DUOMENŲ TIPAS

Sandoriais pagrįstų duomenų (1), kuriuos reikia pateikti apie kiekvieną sandorį, tipas:

Laukas	Duomenų aprašas	Alternatyvaus duomenų teikimo galimybė (jei yra) ir kiti požymiai
Sandorio identifikatorius	Unikalus vidaus sandorio identifikatorius, kurį atskaitingasis agentas naudoja su kiekvienu sandoriu.	Sandorio identifikatorius yra unikalus bet kokiam sandoriui, apie kurį duomenys teikiami konkrečią ataskaitinę dieną bet kurio pinigų rinkos segmento atveju.
Ataskaitinė data	Data, kurią duomenys pateikiami ECB ar NCB.
Elektroninė laiko žyma	Sandorio sudarymo ar registravimo laikas.
Atitiktinės šalies kodas	Identifikavimo kodas, pagal kurį atpažįstama atskaitingojo agento atitiktinė šalis sandorio, apie kurį teikiami duomenys, atžvilgiu.	Jei sandoriai sudaromi per pagrindinę atsiskaitymo šalį (PAŠ), būtina nurodyti PAŠ juridinio asmens identifikatorių (JAI). Jei sandoriai sudaromi su ne finansų bendrovėmis, KFT, draudimo bendrovėmis, pensijų fondais, valdžios sektoriumi ir centriniais bankais, taip pat kai sudaromi bet kurie kiti sandoriai, apie kuriuos teikiami duomenys, nenurodant atitiktinės šalies JAI, būtina nurodyti atitiktinės šalies klasę.
Atitiktinės šalies kodo Nr.	Požymis, nurodantis perduodamo atskiros atitiktinės šalies kodo tipą.	Naudotinas bet kokiomis aplinkybėmis. Nurodomas atskiros atitiktinės šalies kodas.
Atitiktinės šalies buvimo vieta	Tarptautinės standartizacijos organizacijos (TSO) šalies, kurioje įsteigta atitiktinė šalis, kodas.	Privaloma, jei atskiros atitiktinės šalies kodas nenurodytas. Kitais atvejais neprivaloma.
Nominali sandorio vertė	Pirminė pasiskolinta ar paskolinta suma.
Nominali įkaito vertė	Vertybinio popieriaus, įkeisto įkaitu, nominali vertė.	Išskyrus trišalius atpirkimo sandorius ir bet kuruos kitus sandorius, kuriuose įkeistas vertybinis popierius nėra identifikuojamas vieningu tarptautiniu vertybinių popierių identifikavimo numeriu (ISIN).
Prekybos diena	Diena, kurią šalys sudaro finansinį sandorį.
Atsiskaitymo diena	Pirkimo diena, t. y. diena, kurią paskolos davėjas privalo sumokėti grynuosius pinigus paskolos gavėjui, o paskolos gavėjas privalo perleisti įkaitą paskolos davėjui.	Atviro pagrindo atpirkimo sandorių atveju, tai yra diena, kurią pratęsiamas terminas (net jei grynųjų pinigų mainai nevyksta).
Termino diena	Atpirkimo diena, t. y. diena, kurią paskolos gavėjas privalo grąžinti grynuosius pinigus paskolos davėjui.	Atviro pagrindo atpirkimo sandorių atveju, tai yra diena, kurią turi būti grąžinta pagrindinė paskolos dalis ir palūkanos, jei sandorio terminas toliau nepratęsiamas.
Sandorio žyma	Grynųjų pinigų skolinimasis atpirkimo sandorių atveju ar grynųjų pinigų skolinimas atvirkštinių atpirkimo sandorių atveju.
Įkaito ISIN	Finansų rinkų išleistiems vertybiniams popieriams priskirtas ISIN, kurį sudaro 12 raidinių skaitmeninių simbolių, unikaliai identifikuojančių vertybinį popierių (kaip apibrėžta ISO 6166).	Turi būti pateiktas, išskyrus trišalius atpirkimo sandorius ir bet kuruos kitus atpirkimo sandorius, kuriuose įkeisti vertybiniai popieriai nėra identifikuojami vieningu ISIN.
Įkaito tipas	Naudojamas turto klasei, įkeistai įkaitu, identifikuoti, jei atskiras ISIN nenurodytas.	Turi būti nurodytas visada, išskyrus atvejus, kai atskiras ISIN nenurodytas.
Speciali įkaita žyma	Naudojama visiems atpirkimo sandoriams, sudarytiems pateikus bendrąjį įkaitą, ir sandoriams, sudarytiems pateikus specialųjį įkaitą, identifikuoti. Laukas neprivalomas; duomenis reikia pateikti tik tada, jei atskaitingasis agentas gali tai padaryti.	Šio lauko duomenų teikti neprivaloma.
Sandorio palūkanų norma	palūkanų norma, išreikšta pagal ACT/360 pinigų rinkos taisyklę, kuria buvo sudarytas atpirkimo sandoris, ir kuria atsilyginama už paskolintus grynuosius pinigus.
Įkaito įvertinimas mažesne nei rinkos verte	Rizikos valdymo priemonė, taikoma pagrindiniam įkaitui, pagal kurią to pagrindinio įkaito vertė apskaičiuojama kaip turto rinkos vertė, sumažinta tam tikra procentine išraiška (įvertinimas mažesne nei rinkos verte). Duomenų teikimo tikslais, įkaito įvertinimas mažesne nei rinkos verte apskaičiuojamas iš 100 atimant paskolintų (pasiskolintų) grynųjų pinigų ir rinkos vertės santykį, įskaitant įkeisto įkaito sukauptas palūkanas.	Šio lauko duomenis teikti reikalaujama tik apie sandorius su vienu įkaitu.
Trišalio agento atitiktinės šalies kodas	Trišalio agento atitiktinės šalies kodo identifikatorius.	Turi būti pateiktas trišalių atpirkimo sandorių atveju.
Trišalio agento kodo Nr.	Požymis, nurodantis perduodamo atskiros atitiktinės šalies kodo tipą.	Naudotinas visais atvejais, kai nurodomas atskiro trišalio agento kodas.
Naudos gavėjas, kai sandoriai sudaromi per PAŠ

2. Reikšmingumo riba

Duomenis apie sandorius, sudarytus su ne finansų bendrovėmis, reikėtų teikti tik tuomet, jei šie sandoriai yra sudaryti su ne finansų bendrovėmis, priskiriamomis didmeninėms remiantis Bazelio III PLTR sistema (2).

3. Išimtys

Duomenų nereikėtų teikti apie grupės vidaus sandorius.

(1) Elektroniniai atskaitomybės standartai ir duomenų techninės specifikacijos yra nustatyti atskirai. Jie pateikiami adresu: www.ecb.int.

(2) Žr. „Bazelis III: padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis ir likvidumo rizikos stebėsenos priemonės“, p. 23–27, pateikiama Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto puslapyje adresu: www.bis.org.

II PRIEDAS

Su neužtikrintais sandoriais susijusios pinigų rinkos statistikos teikimo sistema

1 DALIS

PRIEMONIŲ TIPAS

Atskaitingieji agentai Europos Centriniam Bankui (ECB) arba atitinkamam nacionaliniam centriniam bankui (NCB) teikia:

duomenis apie visas paskolas, pasitelkiant toliau esančioje lentelėje apibrėžtas priemones eurais, kurių išpirkimo terminas neviršija vienerių metų (apibrėžiamos kaip sandoriai, kurių išpirkimo terminas neviršija 397 dienų nuo prekybos dienos), kurias atskaitingasis agentas gauna iš kitų pinigų finansų įstaigų (PFĮ), kitų finansų tarpininkų (KFT), draudimo bendrovių, pensijų fondų, valdžios sektoriaus ar centrinių bankų investicijų tikslais, taip pat ne finansų bendrovių, priskiriamos „didmeninėms“ pagal Bazelio III PLTR sistemą.

duomenis apie visas paskolas, suteiktas kitoms kredito įstaigoms, kurių išpirkimo terminas neviršija vienerių metų (apibrėžiamos kaip sandoriai, kurių išpirkimo terminas neviršija 397 dienų nuo prekybos dienos), pasitelkiant neužtikrintus indėlius ar iš kredito įstaigų emitenčių įsigyjant komercinius vekselius, indėlių sertifikatus, kintamos palūkanų normos obligacijas ir kitus skolos vertybinius popierius, kurių išpirkimo terminas neviršija vienerių metų.

Šioje lentelėje pateikiamas detalus standartinis priemonių kategorijų aprašas, taikomas sandoriams, kurių duomenis atskaitingieji agentai privalo teikti ECB. Jei atskaitingieji agentai privalo teikti sandorių duomenis savo NCB, atitinkamas NCB turėtų perkelti šiuos priemonių kategorijų nacionaliniu lygmeniu aprašus pagal šį Reglamentą.

Priemonės tipas

Aprašas

Indėliai (Deposits)

Neužtikrinti indėliai, už kuriuos skaičiuojamos palūkanos, išperkami iš anksto pranešus ar kurių išpirkimo terminas neviršija vienerių metų; šiuos indėlius priima (skolindamasis) arba pateikia atskaitingasis agentas.

Indėlio sertifikatas (Certificate of deposit)

PFĮ išleista terminuota skolos priemonė, suteikianti jos turėtojui teisę į konkrečią fiksuotą palūkanų normą apibrėžtu fiksuotu laikotarpiu, neviršijančiu vienerių metų.

Komercinis vekselis (Commercial paper)

Neužtikrinta arba emitento įkaitu paremta skolos priemonė, kurios išpirkimo terminas neviršija vienerių metų; už šios priemones skaičiuojamos palūkanos arba priemonės yra diskontuotos.

Kintamos palūkanų normos obligacija (Floating rate note)

Skolos priemonė, kurios periodiniai palūkanų mokėjimai apskaičiuojami pagal vertę, t. y. nustatant pagrindinę atskaitinę palūkanų normą, pavyzdžiui, Euribor iš anksto nustatytomis dienomis, vadinamomis nustatymo dienomis, kurių išpirkimo terminas neviršija vienerių metų.

Padengiamosios priemonės (Puttable instruments)

Skolos priemonė, suteikianti emitentui galimybę ją padengti, t. y. galimybę anksčiau kreiptis į emitentą dėl grąžinimo, kai pirmojo pasinaudojimo diena ar įspėjimo laikotarpis neviršija vienerių metų nuo išleidimo dienos.

Išpirktinos priemonės (Callable instruments)

Skolos priemonė, suteikianti emitentui galimybę ją išpirkti, t. y. galimybę priemonę atpirkti anksčiau, kai galutinis grąžinimo terminas neviršija vienerių metų nuo išleidimo dienos.

Kiti trumpalaikiai skolos vertybiniai popieriai (Other short-term debt securities)

Nesubordinuotieji vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės priemones, kurių išpirkimo terminas neviršija vienerių metų, kuriuos išleidžia atskaitingieji agentai; šios priemonės paprastai yra perleidžiamosios ir jomis prekiaujama antrinėse rinkose, arba jos užskaitomos rinkoje ir nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių įstaigos emitentės atžvilgiu. Šis straipsnis apima:

a)	vertybinius popierius, suteikiančius jų turėtojui besąlygišką teisę gauti fiksuotas ar sutartyje nustatytas pajamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos fiksuotos sumos forma konkrečią dieną (ar dienas) arba nuo emisijos momentu apibrėžtos dienos;

b)	neperleidžiamas atskaitingųjų agentų išleistas priemones, kurios vėliau tampa perleidžiamomis ir iš naujo priskiriamos „skolos vertybiniams popieriams“.

2 DALIS

DUOMENŲ TIPAS

Sandoriais pagrįstų duomenų (1), kuriuos reikia pateikti apie kiekvieną sandorį, tipas:

Duomenų aprašas	Apibrėžtis	Alternatyvaus duomenų teikimo galimybė (jei yra) ir kiti požymiai
Sandorio identifikatorius (Transaction identifier)	Unikalus vidaus sandorio identifikatorius, kurį atskaitingasis agentas naudoja su kiekvienu sandoriu.	Sandorio identifikatorius yra unikalus bet kokiam sandoriui, apie kurį duomenys teikiami konkrečią ataskaitinę dieną bet kurio pinigų rinkos segmento atveju.
Ataskaitinė data (Reporting date)	Data, kurią duomenys pateikiami ECB ar NCB.
Elektroninė laiko žyma (Electronic time stamp)	Sandorio sudarymo ar registravimo laikas.
Atitiktinės šalies kodas (Counterparty code)	Identifikavimo kodas, pagal kurį atpažįstama atskaitingojo agento atitiktinė šalis sandorio, apie kurį teikiami duomenys, atžvilgiu.	Jei sandoriai sudaromi per pagrindinę atsiskaitymo šalį (PAŠ), būtina nurodyti PAŠ juridinio asmens identifikatorių (JAI). Jei sandoriai sudaromi su ne finansų bendrovėmis, KFT, draudimo bendrovėmis, pensijų fondais, valdžios sektoriumi ir centriniais bankais, taip pat kai sudaromi bet kurie kiti sandoriai, apie kuriuos teikiami duomenys, nenurodant atitiktinės šalies JAI, būtina nurodyti atitiktinės šalies klasę.
Atitiktinės šalies kodo Nr. (Counterparty code ID)	Požymis, nurodantis perduodamo atskiros atitiktinės šalies kodo tipą.	Naudotinas bet kokiomis aplinkybėmis. Nurodomas atskiros atitiktinės šalies kodas.
Atitiktinės šalies buvimo vieta (Counterparty location)	Tarptautinės standartizacijos organizacijos (TSO) šalies, kurioje įsteigta atitiktinė šalis, kodas.	Privaloma, jei atskiros atitiktinės šalies kodas nenurodytas. Kitais atvejais neprivaloma.
Prekybos diena (Trade date)	Diena, kurią šalys sudaro finansinį sandorį, apie kurį teikiami duomenys.
Atsiskaitymo diena (Settlement date)	Diena, kurią paskolos davėjas paskolina grynuosius pinigus paskolos gavėjui ar kurią įvykdomas skolos priemonės pirkimas.	Išperkamų sąskaitą ir kitų neužtikrintų pasiskolinamų ar skolinamų sumų, išperkamų iš anksto pranešus, atveju, diena, kurią indėlis pratęsiamas (t. y. kai indėlis būtų buvęs grąžintas, jei jis būtų buvęs išpirktas (nepratęstas)).
Išpirkimo data (Maturity date)	Diena, kurią paskolos gavėjas privalo grąžinti grynuosius pinigus paskolos davėjui, arba diena, kurią sueina skolos vertybinio popieriaus išpirkimo terminas ir jį būtina grąžinti.	Išperkamų priemonių atveju būtina nurodyti galutinę išpirkimo datą. Padengiamų priemonių atveju būtina nurodyti pirmąją dieną, kai galima pasinaudoti padengimo galimybe. Išperkamų sąskaitą ir kitų neužtikrintų pasiskolinamų ar skolinamų sumų, išperkamų iš anksto pranešus, atveju, diena, kurią priemonę galima išpirkti.
Pirmojo išpirkimo (padengimo) diena (First call/put date)	Pirmoji diena, kai galima pasinaudoti išpirkimo (padengimo) galimybe.	Turi būti pateikta tik apie išperkamas (padengiamas) priemones, kurioms nustatyta pirmojo išpirkimo (padengimo) pasirinkimo diena.
Įspėjimo apie išpirkimą (padengimą) laikotarpis (Call/put notice period)	Išperkamų (padengiamų) priemonių atveju, kalendorinių dienų, prieš kurias galimybę turintis asmuo privalo įspėti priemonės turėtoją (emitentą) iki pasinaudojimo galimybe dienos, skaičius. Indėlių, išperkamų iš anksto įspėjus, atveju, kalendorinių dienų, prieš kurias indėlio turėtojas privalo įspėti paskolos gavėją iki indėlio išpirkimo dienos, skaičius.	Turi būti pateiktas tik apie išperkamas (padengiamas) priemones, kuriems nustatytas įspėjimo laikotarpis, taip pat apie išperkamus indėlius, įspėjus prieš iš anksto sutartą terminą.
Išpirkimas (padengimas) (Call/put)	Žyma, rodanti, ar priemonei taikoma išpirkimo (padengimo) galimybė.
Sandorio žyma (Transaction sign)	Sandorio žyma rodo, ar grynieji pinigai, nurodyt ties nominalia sandorio verte, yra pasiskolinti ar paskolinti.
Nominali sandorio vertė (Transaction nominal amount)	Grynųjų pinigų suma, skolinama ar pasiskolina indėlio forma. Skolos vertybinių popierių atveju tai yra nominali išleidžiamo (įsigyjamo) vertybinio popieriaus vertė.
Sandorio kaina (Transaction price)	Vertybinio popieriaus išleidimo kaina, t. y. procentinis pradinių grynųjų pajamų įplaukų ir nominalios vertės santykis.	Turi būti pateikta kaip 100 neužtikrintų indėlių atveju.
Priemonės tipas (Instrument type)	Naudojamas nustatant priemonę, kuria skolinamasi ar skolinama, pavyzdžiui, neužtikrintais indėliais, kitomis neužtikrintomis trumpalaikėmis fiksuotos palūkanų normos skolos priemonėmis, kitomis neužtikrintomis trumpalaikėmis kintamos palūkanų normos priemonėmis, turtu užtikrintais komerciniais vekseliais ir pan.
Palūkanų normos tipas (Type of rate)	Turi būti naudojamas nustatant, ar priemonei taikoma fiksuota ar kintama palūkanų norma.
Sandorio palūkanų norma (Deal rate)	Palūkanų norma (reiškiama pagal ACT/360 pinigų rinkos taisyklę), kuria pateiktas indėlis, ir kuria atsilyginama už paskolintą grynųjų pinigų sumą. Skolos priemonių atveju tai yra galiojanti palūkanų norma (reiškiama pagal ACT/360 pinigų rinkos taisyklę), kuria priemonė buvo išleista (įsigyta).	Turi būti pateikta tik apie fiksuotos palūkanų normos priemones.
Atskaitinė palūkanų norma (Reference rate)	Pagrindinė atskaitinė palūkanų norma, pagal kurią apskaičiuojami periodiniai palūkanų mokėjimai.	Turi būti pateikta tik apie kintamos palūkanų normos priemones.
Kurso skirtumas (Spread)	Bazinių taškų, pridedamų prie (jei teigiama) ar atskaičiuojamų nuo (jei neigiama) pagrindinės atskaitinės palūkanų normos skaičius, norint apskaičiuoti faktinę palūkanų normą, taikytiną konkrečiu laikotarpiu.	Turi būti pateikta tik apie kintamos palūkanų normos priemones.

2. Reikšmingumo riba

3. Išimtys

Duomenų apie grupės vidaus sandorius teikti nereikia.

(1) Elektroniniai atskaitomybės standartai ir duomenų techninės specifikacijos yra nustatyti atskirai. Jie pateikiami adresu: www.ecb.int.

III PRIEDAS

Su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios pinigų rinkos statistikos teikimo sistema

1 DALIS

PRIEMONIŲ TIPAS

Atskaitingieji agentai Europos Centriniam Bankui (ECB) arba atitinkamam nacionaliniam centriniam bankui (NCB) turėtų teikti:

duomenis apie visus užsienio valiutos keitimo apsikeitimo sandorius, kuriais eurai yra perkami ar parduodami neatidėliotinai už užsienio valiutą ir perparduodami ar perperkami dieną ateityje už iš anksto sutartą užsienio valiutos keitimo išankstinę palūkanų normą, kuriuos sudaro atskaitingasis agentas ir kitos pinigų finansų įstaigos (PFĮ), kiti finansų tarpininkai (KFT), draudimo bendrovės, pensijų fondai, valdžios sektorius ar centriniai bankai investicijų tikslais, taip pat ne finansų bendrovės, priskiriamos „didmeninėms“ pagal Bazelio III PLTR sistemą;

duomenis apie vienos nakties indeksų apsikeitimo sandorius (VNIAS) eurais, kuriuos sudaro atskaitingasis agentas ir kitos pinigų finansų įstaigos (PFĮ), kiti finansų tarpininkai (KFT), draudimo bendrovės, pensijų fondai, valdžios sektorius ar centriniai bankai investicijų tikslais, taip pat ne finansų bendrovės, priskiriamos „didmeninėms“ pagal Bazelio III PLTR sistemą.

2 DALIS

DUOMENŲ TIPAS

Sandoriais pagrįstų duomenų (1) apie užsienio valiutos keitimo apsikeitimo sandorius, kuriuos reikia pateikti apie kiekvieną sandorį, tipas:

Laukas	Duomenų aprašas	Alternatyvaus duomenų teikimo galimybė (jei yra) ir kiti požymiai
Sandorio identifikatorius (Transaction identifier)	Unikalus vidaus sandorio identifikatorius, kurį atskaitingasis agentas naudoja su kiekvienu sandoriu.	Sandorio identifikatorius yra unikalus bet kokiam sandoriui, apie kurį duomenys teikiami konkrečią ataskaitinę dieną bet kurio pinigų rinkos segmento atveju.
Ataskaitinė data (Reporting date)	Data, kurią duomenys pateikiami ECB ar NCB.
Elektroninė laiko žyma (Electronic time stamp)	Sandorio sudarymo ar registravimo laikas.
Atitiktinės šalies kodas (Counterparty code)	Identifikavimo kodas, pagal kurį atpažįstama atskaitingojo agento atitiktinė šalis sandorio, apie kurį teikiami duomenys, atžvilgiu.	Jei sandoriai sudaromi per pagrindinę atsiskaitymo šalį (PAŠ), būtina nurodyti PAŠ juridinio asmens identifikatorių (JAI). Jei sandoriai sudaromi su ne finansų bendrovėmis, KFT, draudimo bendrovėmis, pensijų fondais, valdžios sektoriumi ir centriniais bankais, taip pat kai sudaromi bet kurie kiti sandoriai, apie kuriuos teikiami duomenys, nenurodant atitiktinės šalies JAI, būtina nurodyti atitiktinės šalies klasę.
Atitiktinės šalies kodo Nr. (Counterparty code ID)	Požymis, nurodantis perduodamo atskiros atitiktinės šalies kodo tipą.	Naudotinas bet kokiomis aplinkybėmis. Nurodomas atskiros atitiktinės šalies kodas.
Atitiktinės šalies buvimo vieta (Counterparty location)	Tarptautinės standartizacijos organizacijos (TSO) šalies, kurioje įsteigta atitiktinė šalis, kodas.	Privaloma, jei atskiros atitiktinės šalies kodas nenurodytas. Kitais atvejais neprivaloma.
Prekybos diena (Trade date)	Diena, kurią šalys sudaro finansinį sandorį, apie kurį teikiami duomenys.
Neatidėliotino įskaitymo diena (Spot value date)	Diena, kai viena šalis parduoda kitai šaliai nustatyto sumą nustatyta valiuta mainais už sutartos sumos nustatyta skirtinga užsienio valiuta mokėjimą, remiantis sutarta užsienio valiutos keitimo norma, vadinama neatidėliotina užsienio valiutos keitimo norma.
Išpirkimo terminas (Maturity date)	Diena, kurią pasibaigia užsienio valiutos keitimo apsikeitimo sandoris, o užsienio valiuta, parduota neatidėliotino įskaitymo dieną, atperkama.
Sandorio ženklas (Transaction sign)	Naudojamas nustatant, ar suma eurais, nurodoma ties nominalia sandorio verte, perkama ar parduodama neatidėliotino įskaitymo dieną.	Šis ženklas turėtų nurodyti euro įskaitymą, t. y. ar euro perkamas ar parduodamas neatidėliotino įskaitymo dieną.
Sandorio nominali vertė (Transaction nominal amount)	euro suma, perkama ar parduodama neatidėliotino įskaitymo dieną.
Užsienio valiutos kodas (Foreign currency code)	Tarptautinis trijų skaitmenų TSO valiutos, perkamos ar parduodamos už euro, kodas.
Užsienio valiutos keitimo neatidėliotinas kursas (Foreign exchange spot rate)	euro ir užsienio valiutos keitimo kursas, taikomas neatidėliotinai užsienio valiutos keitimo apsikeitimo sandorio daliai.
Užsienio valiutos keitimo išankstiniai taškai (Foreign exchange forward points)	Neatidėliotino užsienio valiutos keitimo kurso ir užsienio valiutos išankstinio keitimo kurso skirtumas, reiškiamas baziniais taškais, nurodomais pagal galiojančias užsienio valiutos poros rinkos taisykles.
Naudos gavėjas, kai sandoriai sudaromi per PAŠ (Beneficiary in case of transactions conducted via CCPs)

Sandoriais pagrįstų duomenų apie VNIAS sandorius, kuriuos reikia pateikti apie kiekvieną sandorį, tipas

Laukas	Duomenų aprašas	Alternatyvaus duomenų teikimo galimybė (jei yra) ir kiti požymiai
Sandorio identifikatorius (Transaction identifier)	Unikalus vidaus sandorio identifikatorius, kurį atskaitingasis agentas naudoja su kiekvienu sandoriu.	Sandorio identifikatorius yra unikalus bet kokiam sandoriui, apie kurį duomenys teikiami konkrečią ataskaitinę dieną bet kurio pinigų rinkos segmento atveju.
Ataskaitinė data (Reporting date)	Data, kai duomenys pateikiami ECB arba NCB.
Elektroninė laiko žyma (Electronic time stamp)	Sandorio sudarymo ar registravimo laikas.	Neprivaloma.
Atitiktinės šalies kodas (Counterparty code)	Identifikavimo kodas, pagal kurį atpažįstama atskaitingojo agento atitiktinė šalis sandorio, apie kurį teikiami duomenys, atžvilgiu.	Jei sandoriai sudaromi per pagrindinę atsiskaitymo šalį (PAŠ), būtina nurodyti PAŠ JAI. Jei sandoriai sudaromi su ne finansų bendrovėmis, KFT, draudimo bendrovėmis, pensijų fondais, valdžios sektoriumi ir centriniais bankais, taip pat kai sudaromi bet kurie kiti sandoriai, apie kuriuos teikiami duomenys, nenurodant atitiktinės šalies JAI, būtina nurodyti atitiktinės šalies klasę.
Atitiktinės šalies kodo Nr. (Counterparty code ID)	Požymis, nurodantis perduodamo atskiros atitiktinės šalies kodo tipą.	Naudotinas bet kokiomis aplinkybėmis. Nurodomas atskiros atitiktinės šalies kodas.
Atitiktinės šalies buvimo vieta (Counterparty location)	ISO šalies, kurioje įsteigta atitiktinė šalis, kodas.	Privaloma, jei atskiros atitiktinės šalies kodas nenurodytas. Kitais atvejais neprivaloma.
Prekybos diena (Trade date)	Diena, kurią šalys sudaro finansinį sandorį.
Pradžios diena (Start date)	Diena, kurią apskaičiuojama vienos nakties periodinė kintama palūkanų norma.
Išpirkimo terminas (Maturity date)	Paskutinė diena per terminą, kuriuo skaičiuojama sudėtinė vienos nakties palūkanų norma.
Fiksuota palūkanų norma (Fixed interest rate)	Fiksuota palūkanų norma, pagal kurią apskaičiuojama NVIAS išmoka.
Sandorio žyma (Transaction sign)	Žyma, rodanti, ar atskaitingasis agentas sumokėjo ar gavo fiksuotą palūkanų normą
Sandorio nominali vertė (Transaction nominal amount)	Nominali VNIAS vertė.

3. Reikšmingumo riba

4. Išimtys

Duomenų apie grupės vidaus sandorius teikti nereikia.

(1) Elektroniniai atskaitomybės standartai ir duomenų techninės specifikacijos yra nustatyti atskirai. Jie pateikiami adresu: www.ecb.int.

IV PRIEDAS

Būtinieji standartai, kuriuos turi taikyti faktinė atskaitingoji visuma

Kad laikytųsi Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi vykdyti šiuos būtinuosius standartus.

Būtieji perdavimo standartai:

i)	duomenys turi būti teikiami laiku ir laikantis ECB ir atitinkamo nacionalinio centrinio banko (NCB) nustatytų terminų;

ii)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti ECB ir atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

iii)	atskaitingasis agentas ECB ir atitinkamam NCB turi pateikti vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

iv)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo ECB ir atitinkamam NCB techninių specifikacijų.

Būtinieji tikslumo standartai:

i)	statistinė informacija turi būti teisinga;

ii)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

iii)	statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos ECB ir atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

iv)	atskaitingieji agentai turi vadovautis ECB ir atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

i)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

ii)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

iii)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su aiškinamuoju raštu.

16.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/117

KOMISIJOS DIREKTYVA 2014/108/ES

2014 m. gruodžio 12 d.

kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB nuostatos dėl su gynyba susijusių produktų sąrašo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo (1), ypač į jos 13 straipsnį,

kadangi:

(1)	Direktyva 2009/43/EB taikoma visiems su gynyba susijusiems produktams, kurie atitinka 2007 m. kovo 19 d. Tarybos priimtame Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše išvardytus produktus;

(2)	2014 m. kovo 17 d. Taryba priėmė atnaujintą Europos Sąjungos bendrąjį karinės įrangos sąrašą (2);

(3)	todėl Direktyva 2009/43/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(4)	šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/43/EB priedas pakeičiamas šios direktyvos priedo tekstu.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. kovo 16 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2015 m. kovo 24 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER

(1) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.

(2) OL C 107, 2014 4 9, p. 1.

PRIEDAS

Su gynyba susijusių produktų sąrašas

1 pastaba.

Terminai, pateikti „kabutėse“, yra apibrėžti terminai. Žr. šio sąrašo priede pateiktas ‚Šiame sąraše vartojamų terminų apibrėžtis‘.

2 pastaba.

Kai kuriais atvejais cheminės medžiagos sąraše yra nurodytos pagal pavadinimą ir Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos (angl. Chemical Abstracts Service) (toliau – CAS) registracijos numerį. Šis sąrašas taikomas tos pačios struktūrinės formulės cheminėms medžiagoms (įskaitant hidratus) neatsižvelgiant į pavadinimą ar CAS numerį. CAS numeris pateikiamas tam, kad būtų lengviau nustatyti tam tikrus chemikalus arba jų mišinius, neatsižvelgiant į nomenklatūrą. CAS numeris negali būti naudojamas kaip unikalus identifikatorius, nes į sąrašą įtrauktos tam tikro pavidalo cheminės medžiagos ir tokių medžiagų turintys mišiniai gali turėti skirtingus CAS numerius.

ML1
Mažesnio nei 20 mm kalibro lygiavamzdžiai ginklai, kiti 12,7 mm (0,5 colio) ar mažesnio kalibro šaunamieji ginklai, automatiniai ginklai bei jų priedai ir specialiai jiems sukurti komponentai:

Pastaba.

ML1 dalis netaikoma:

a.	šaunamiesiems ginklams, specialiai sukurtiems šaudyti mokomaisiais šaudmenimis ir kuriais negalima iššauti sviedinio;

b.	šaunamiesiems ginklams, specialiai sukurtiems su paleidimo priemone susietiems sviediniams, turintiems nedidelę sprogstamąją masę ar valdymo sąsają, kurių šaudymo nuotolis 500 m ar mažesnis;

c.	ne automatiniams ginklams, kuriems naudojami šoninio mušimo inicijavimo šaudmenys.

Šautuvai ir kombinuotieji šautuvai, pistoletai, kulkosvaidžiai, pistoletai-kulkosvaidžiai ir daugiavamzdžiai ginklai;

Pastaba.

ML1 dalies a punktas netaikomas šiai įrangai:

a.	iki 1938 metų gamintiems šautuvams ir kombinuotiesiems šautuvams;

b.	iki 1890 metų gamintų šautuvų ir kombinuotųjų šautuvų kopijoms;

c.	Iki 1890 metų pagamintiems pistoletams, daugiavamzdžiams ginklams, kulkosvaidžiams ir jų kopijoms;

d.	Šautuvams ar pistoletams, specialiai sukurtiems iššauti inertinį sviedinį suspaustu oru arba CO2.

Lygiavamzdžiai ginklai:

1.	Lygiavamzdžiai ginklai, specialiai sukurti kariniam naudojimui;

Kiti šie lygiavamzdžiai ginklai:

a.	Automatiniai lygiavamzdžiai ginklai;

b.	Pusiau automatiniai ar pompinio užtaisymo lygiavamzdžiai ginklai;

Pastaba.

ML1 dalies b punkto 2 papunktis netaikomas ginklams, specialiai sukurtiems iššauti inertinį sviedinį suspaustu oru arba CO2.

Pastaba.

ML1 dalies b punktas netaikomas šiai įrangai:

a.	Iki 1938 metų gamintiems lygiavamzdžiams ginklams;

b.	Iki 1890 metų gamintų lygiavamzdžių ginklų kopijoms;

c.	Lygiavamzdžiams ginklams, naudojamiems medžioklei arba sportui. Šie ginklai neturi būti specialiai sukurti kariniam naudojimui arba neturi būti automatiniai;

Lygiavamzdžiams ginklams, specialiai sukurtiems šiems tikslams:

1.	Naminiams gyvuliams skersti;

2.	Gyvūnams raminti;

3.	Seisminiams stebėjimams atlikti;

4.	Pramoniniams sviediniams paleisti arba

Savadarbiams sprogstamiesiems užtaisams (IED) išardyti.

NB.	Dėl ardomųjų ginklų žr. ML4 dalį ir ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A006 poziciją

c.	Ginklai, kuriems naudojami šaudmenys be tūtelių;

Nuimamos šovinių apkabos, garso slopintuvai arba moderatoriai, specialieji ginklų pritvirtinimo įtaisai (stovai), optiniai taikikliai ir šūvio liepsnos slopintuvai, skirti ML1 dalies a, b ar c punktuose nurodytiems ginklams.

Pastaba.

ML1 dalies d punktas netaikomas ginklų optiniams taikikliams be vaizdo apdorojimo elektroniniu būdu, kurių didinimas yra 9 kartai arba mažiau, jeigu jie nėra specialiai sukurti ar modifikuoti kariniam naudojimui arba juose nėra įmontuota kariniam naudojimui skirta skalė.

ML2
20 mm ar didesnio kalibro lygiavamzdžiai ginklai, kiti didesnio kaip 12,7 mm (0,5 colio) kalibro ginklai ar ginkluotė, granatsvaidžiai bei jų priedai ir specialiai jiems sukurti komponentai:

Pabūklai, haubicos, patrankos, mortyros, prieštankiniai pabūklai, sviedinių paleidimo įrenginiai, kariniai liepsnosvaidžiai, šautuvai, beatošliaužiai ginklai, lygiavamzdžiai ginklai ir jiems skirti komponentai šūvio atpažinimo galimybei mažinti;

1 pastaba.

ML2 dalies a punktas apima purkštuvus, matavimo prietaisus, atsargų rezervuarus ir kitus specialiai sukurtus skysčiu varomų užtaisų komponentus, tinkamus ML2 dalies a punkte nurodytai ginkluotei.

2 pastaba.

ML2 dalies a punktas netaikomas tokiems ginklams:

a.	Iki 1938 metų gamintiems šautuvams, lygiavamzdžiams ginklams ir kombinuotiesiems šautuvams;

b.	Iki 1890 metų gamintų šautuvų, lygiavamzdžių ginklų ir kombinuotųjų šautuvų kopijoms;

c.	Iki 1890 m. gamintiems pabūklams, haubicoms, patrankoms ir mortyroms;

d.	Lygiavamzdžiams ginklams, naudojamiems medžioklei arba sportui. Šie ginklai neturi būti specialiai sukurti kariniam naudojimui arba neturi būti automatiniai;

Lygiavamzdžiams ginklams, specialiai sukurtiems šiems tikslams:

1.	Naminiams gyvuliams skersti;

2.	Gyvūnams raminti;

3.	Seisminiams stebėjimams atlikti;

4.	Pramoniniams sviediniams paleisti arba

Savadarbiams sprogstamiesiems užtaisams (IED) išardyti.

NB.	Dėl ardomųjų ginklų žr. ML4 dalį ir ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A006 poziciją.

f.	rankiniams sviedinių paleidimo įrenginiams, specialiai sukurtiems su paleidimo priemone susietiems sviediniams, turintiems nedidelę sprogstamąją masę ar valdymo sąsają, paleisti į 500 m ar mažesnį nuotolį.

Dūminės uždangos, dujosvaidžiai ir liepsnosvaidžiai arba generatoriai, specialiai sukurti ar modifikuoti kariniam naudojimui;

Pastaba.

ML2 dalies b punktas netaikomas signaliniams pistoletams.

Ginklų taikikliai ir ginklų taikiklių pritvirtinimo įtaisai, turintys visas šias charakteristikas:

1.	Specialiai sukurta kariniam naudojimui ir

2.	Specialiai sukurti ML2 dalies a punkte nurodytiems ginklams;

d.	Pritvirtinimo įtaisai ir nuimamos šovinių apkabos, specialiai sukurti ML2 dalies a punkte nurodytiems ginklams.

ML3
Šaudmenys, sprogdiklių nustatymo prietaisai ir specialiai jiems sukurti komponentai:

a.	Šaudmenys ginklams, nurodytiems ML1, ML2 ar ML12 dalyse;

Sprogdiklių nustatymo prietaisai, specialiai sukurti ML3 dalies a punkte nurodytiems šaudmenims.

1 pastaba.

Prie ML3 dalyje nurodytų specialiai sukurtų komponentų priskiriami:

a.	Metaliniai ar plastmasiniai gaminiai, pavyzdžiui, kapsulių, kulkų antgaliai, šovinio švaistikliai, besisukantys žiedai ir šaudmenų metalinės dalys;

b.	Apsauginiai ir užtaisymo prietaisai, sprogdikliai, jutikliai ir inicijavimo prietaisai;

c.	Didelės galios vienkartinio veikimo energijos tiekimo prietaisai;

d.	Degieji užtaisų konteineriai;

e.	Antriniai šaudmenys, įskaitant kasetinių užtaisų bombas, granatas, minas ir valdomuosius sviedinius.

2 pastaba.

ML3 dalies a punktas netaikomas šiai įrangai:

a.	Tuštiems šaudmenims;

b.	Mokomiesiems šaudmenims, kurių šovinio tūta yra pragręžta;

c.	Kitiems tuštiems ir mokomiesiems šaudmenims, neturintiems koviniams šaudmenims sukurtų komponentų arba

d.	Komponentams, specialiai sukurtiems šios 2 pastabos a, b ir c punktuose nurodytiems tuštiems arba mokomiesiems šaudmenims.

3 pastaba.

ML3 dalies a punktas netaikomas šaudmenims, specialiai sukurtiems šiems tikslams:

a.	Signalui duoti;

b.	Paukščiams baidyti arba

c.	Dujų fakelams naftos gręžiniuose uždegti.

ML4
Bombos, torpedos, raketos, reaktyviniai sviediniai, kiti sprogstamieji užtaisai ir jais susijusi įranga bei jos priedai, taip pat specialiai jiems sukurti komponentai:

1 NB.

Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

2 NB.

Dėl Orlaivių priešraketinės apsaugos sistemų (AMPS) – žr. ML4 dalies c punktą.

Bombos, torpedos, granatos, dūmų užtaisai, raketos, minos, reaktyviniai sviediniai, giluminiai užtaisai, griaunamieji užtaisai, sprogdinimo priemonės, griovimo įranga, karinė „pirotechnika“, šaudmenys ir jų imitacijos (t. y. įranga, imituojanti šiuos gaminius ar jų veikimą), specialiai sukurti kariniam naudojimui;

Pastaba.

ML4 dalies a punktas apima:

a.	Dūmų granatas, ugnies užtaisus ir padegamąsias bombas, sprogstamuosius užtaisus;

b.	Raketų nešėjų galvutes ir raketų grąžinimo įrenginių antgalius.

Įranga, turinti visas šias charakteristikas:

1.	Specialiai sukurta kariniam naudojimui ir

Specialiai sukurta ‚veiklai‘, susijusiai su bet kuriuo iš šių objektų:

a.	ML4 dalies a punkte nurodytais objektais arba

b.	Savadarbiais sprogstamaisiais užtaisais (IED).

Techninė pastaba.

ML4 dalies b punkto 2 papunktyje ‚veikla‘ apima valdymą, paleidimą, išdėstymą, kontroliavimą, iššovimą, detonavimą, aktyvavimą, įkrovimą vienkartinio veikimo energijos tiekimo prietaisais, imitavimą, trukdymą veikti, pašalinimą, aptikimą, ardymą ar nukenksminimą.

1 pastaba.

ML4 dalies b punktas apima:

a.	Mobiliąją dujų suskystinimo įrangą, galinčią per dieną suskystinti 1 000 kg ar daugiau dujų;

b.	Vandens paviršiuje plūduriuojantį elektros laidų kabelį, tinkamą magnetinėms minoms pašalinti ar naikinti.

2 pastaba.

ML4 dalies b punktas netaikomas rankiniams prietaisams, kurie sukurti tik metalui aptikti ir negali atskirti minų nuo kitų metalinių objektų.

Orlaivių priešraketinės apsaugos sistemos (AMPS).

Pastaba.

ML4 dalies c punktas netaikomas AMPS, jei jos turi visas šias charakteristikas:

Turi bet kurį iš toliau nurodytų raketų įspėjamųjų jutiklių:

1.	Pasyviuosius jutiklius, kurių didžiausias fotoatsakas yra 100-400 nm, arba

2.	Aktyviuosius impulsinius Doplerio jutiklius/radarus, įspėjančius apie raketas;

b.	Turi atsakomųjų priemonių skirstymo sistemas;

c.	turi šiluminio signalo užtaisus, matomą šviesą ir infraraudonuosius spindulius raketoms žemė–oras suklaidinti ir

Yra įrengtos „civiliniuose orlaiviuose“ ir turi visas šias charakteristikas:

AMPS veikia tik tam tikrame „civiliniame orlaivyje“, kuriame yra įrengta speciali AMPS ir kuriam yra išduotas:

a.	Civilinis tipo sertifikatas arba

b.	Lygiavertis dokumentas, pripažintas Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO);

2.	AMPS naudoja apsaugą, skirtą sutrukdyti neteisėtai prieigai prie „programinės įrangos“ir

3.	AMPS turi aktyvųjį mechanizmą, kuris nebeleidžia sistemai veikti, kai ji pašalinama iš „civilinio orlaivio“, kuriame ji buvo įrengta.

ML5
Ugnies kontrolės ir su ja susijusi aliarminė ir įspėjamoji įranga, tikrinimo ir vizavimo įranga bei atsakomųjų veiksmų įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui, taip pat specialiai jai sukurti komponentai ir dalys:

a.	Ginklų taikikliai, bombardavimo kompiuteriai, ginklų nutaikymo įranga bei ginklų kontrolės sistemos;

b.	Taikinio suradimo, pažymėjimo, nuotolio nustatymo, sekimo ar stebėjimo sistemos; aptikimo, duomenų sugretinimo, atpažinimo arba identifikavimo įranga ir jutiklių integracijos įranga;

ML5 dalies a ar b punktuose nurodytų objektų atsakomųjų veiksmų įranga;

Pastaba.

ML5 dalies c punkte atsakomųjų veiksmų įranga apima aptikimo įrangą.

d.	Lauko tikrinimo ar vizavimo įranga, specialiai sukurta įrangai, nurodytai ML5 dalies a, b ar c punkte.

ML6
Antžeminės transporto priemonės ir jų komponentai:

NB.	Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

a.	Antžeminės transporto priemonės ir jų komponentai, sukurti arba modifikuoti specialiai kariniam naudojimui; Techninė pastaba. ML6 dalies a punkte terminas „antžeminės transporto priemonės“ apima ir priekabas.

Kitos antžeminės transporto priemonės ir jų komponentai:

Transporto priemonės, turinčios visas šias charakteristikas:

a.	Pagamintos arba vėliau patobulintos medžiagomis ar komponentais, kuriais pasiekiamas III (1985 m. rugsėjo mėn. NIJ 0108.01 ar atitinkamas nacionalinis standartas) ar aukštesnis balistinės apsaugos lygis;

b.	Transmisija, kuria vienu metu užtikrinama tiek priekinių, tiek galinių ratų pavara, įskaitant transporto priemones, turinčias tiek varomuosius, tiek nevaromuosius papildomus ratus, esančius apkrovos atlaikymo tikslais;

c.	Bendroji leistina transporto priemonės masė didesnė nei 4 500 kg ir

d.	Sukurta arba modifikuota naudoti kaip visureigis;

Komponentai, turintys visas šias charakteristikas:

a.	Specialiai sukurti ML6 dalies b punkto 1 papunktyje nurodytoms transporto priemonėms ir

b.	Jais pasiekiamas III (1985 m. rugsėjo mėn. NIJ 0108.01 ar atitinkamas nacionalinis standartas) ar aukštesnis balistinės apsaugos lygis.

NB.	Taip pat žr. ML13 dalies a punktą

1 pastaba.

ML6 dalies a punktas apima:

a.	Tankus, kitas karines šarvuotas transporto priemones ir karines transporto priemones, aprūpintas ginkluotės, minavimo arba ML4 dalyje nurodytų šaudmenų paleidimo įrangos pritvirtinimo įtaisais;

b.	Šarvuotas transporto priemones;

c.	Amfibijas ir giliai po vandeniu judančias transporto priemones;

d.	Techninės pagalbos transporto priemones ir transporto priemones, skirtas tempti ar transportuoti amuniciją, ginklų sistemas ir susijusią krovinių tvarkymo įrangą.

2 pastaba.

ML6 dalies a punkte nurodytų sausumos transporto priemonių modifikavimas kariniam naudojimui – struktūrinis ar elektromechaninis pakeitimas, kai naudojamas vienas ar keli specialiai kariniam naudojimui sukurti komponentai. Tokie komponentai apima:

a.	Pneumatinius padangų aptaisus, specialiai sukonstruotus taip, kad būtų neperšaunami kulkomis;

b.	Svarbių dalių (pvz., degalų cisternų ar transporto priemonių kabinų) šarvuotą apsaugą;

c.	Ginkluotės įtvirtinimo ar pritvirtinimo specialiuosius įtaisus;

d.	Šviesų maskavimo įrangą.

3 pastaba.

ML6 dalis netaikoma transporto priemonėms, kurios yra sukurtos ar modifikuotos pinigams ar vertybėms.

4 pastaba.

ML6 dalis netaikoma transporto priemonėms, jei jos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a.	Buvo gamintos iki 1946 m.;

b.	Jose nėra ES bendrajame kariniame sąraše nurodytų gaminių, pagamintų po 1945 m., išskyrus transporto priemonės originalių komponentų ar priedų kopijas ir

c.	Jose nėra ML1, ML2 arba ML3 dalyse nurodytų ginklų, išskyrus atvejus, kai jie yra neveikiantys ir negali iššauti šaudmens.

ML7
Šios cheminės ar biologinės toksinės medžiagos, „medžiagos riaušėms malšinti“, radioaktyviosios medžiagos, su jomis susijusi įranga, komponentai ir medžiagos:

a.	Biologinės ar radioaktyviosios medžiagos, „pritaikytos kariniam naudojimui“, žalojančios žmones ar gyvūnus, kenkiančios įrangai arba derliui ir aplinkai;

Kovinės nuodingosios cheminės (KNM) medžiagos, įskaitant šias:

Neurologiškai veikiančias KNM:

O-alkilas (alkilas lygus C10 arba mažesnis, įskaitant cikloalkilus), alkil- (metil-, etil-, n-propil- arba izopropil-) fosfonofluoridus, pavyzdžiui:

Zarinas (GB): O-izopropil- metilfosfonofluoridas (CAS 107–44–8) ir

Zomanas (GD): O-pinakolil-metilfosfonofluoridas (CAS 96-64-0);

b.	O-alkilas (alkilas lygus C10 arba mažesnis, įskaitant cikloalkilus), N, N-dialkil- (metil-, etil-, n-propil- arba izopropil-) fosforamidocianidus, pavyzdžiui: Tabunas (GA): O-etil-N, N-dimetilfosforamidocianidas (CAS 77-81-6);

O-alkilas (H lygus C10 arba mažesnis, įskaitant cikloalkilus), S-2-dialkil- (metil-, etil-, n-propil- arba izopropil-) aminoetilalkil- (metil-, etil-, n-propil- arba izopril-) fosfontiolatus ir atitinkamas alkilintas ir protonuotas druskas, pavyzdžiui:

VX: O-Etil-S-2 diizopropilaminoetil-metilfosfontiolatai (CAS 50782-69-9);

Per odą veikiančias KNM medžiagas:

Sieros ipritus, pavyzdžiui:

1.	2-chloretil-chlormetilsulfidas (CAS 2625-76-5);

2.	Bis (2-chloretil-) sulfidas (CAS 505-60-2);

3.	Bis (2-chloretiltio) metanas (CAS 63869-13-6);

4.	1,2-bis (2-chloretiltio) etanas (CAS 3563-36-8);

5.	1,3-bis (2-chloretiltio)-n-propanas (CAS 63905-10-2);

6.	1,4-bis (2-chloretiltio)-n-butanas (CAS 142868-93-7);

7.	1,5-bis (2-chloretiltio)-n-pentanas (CAS 142868-94-8);

8.	Bis (2-chloretiltiometil-) eteris (CAS 63918-90-1);

9.	Bis (2-chloretiltiometil-) eteris (CAS 63918-89-8);

Liuizitus, pavyzdžiui:

1.	2-chlorvinildichlorarsinas (CAS 541-25-3);

2.	Tris (2-chlorvinil-) arsinas (CAS 40334-70-1);

3.	Bis (2-chlorvinil-) chlorarsinas (CAS 40334-69-8);

Azoto ipritus, pavyzdžiui:

1.	HN1: bis (2-chloretil-) etilaminas (CAS 538-07-8);

2.	HN2: bis (2-chloretil-) metilaminas (CAS 51-75-2);

3.	HN3: tris (2-chloretil-) aminas (CAS 555-77-1);

Veiksmingumą apribojančias KNM medžiagas, pavyzdžiui:

a.	3-chinuklidilnilbenzilatas (BZ) (CAS 6581-06-2);

KNM defoliantus, pavyzdžiui:

a.	Butil 2-chloro-4-florofenoksiacetatas (LNF);

b.	2,4,5-trichlorofenoksiacetato oksidas (CAS 93-76-5), sumaišytas su 2,4-dichlorfenoksiacetato oksidu (CAS 94-75-7) (oranžinis agentas) (CAS 39277-47-9));

KNM binariniai „pirmtakai“ ir pagrindiniai „pirmtakai“:

1.	Alkil- (metil-, etil-, n-propil- ar izopropil-) fosfonilo difluoridai, pavyzdžiui: DF: metil-fosfonildifluoridas (CAS 676-99-3);

O-alkilas (H lygus C10 arba mažesnis, įskaitant cikloalkilus), O-2-dialkil- (metil-, etil-, n-propil- arba izopropil-) aminoetilalkil- (metil-, etil-, n-propil- arba izopril-) fosfonitai ir atitinkamos alkilintos ir protonuotos druskos, pavyzdžiui:

QL: O-etil-O-2-diizopropilamino etil-metilfosfonitas (CAS 57856-11-8);

3.	Chlorozarinas: O-Isopropyl methylphosphonochloridate (CAS 1445-76-7);

4.	Chlorozomanas: O-Pinakolilo metilfosfonochloridas (CAS 7040-57-5);

„Medžiagos riaušėms malšinti“, aktyvūs jų cheminiai komponentai ir deriniai, įskaitant:

1.	α-brombenzenacetonitrilas, (Brombenzilcianidas) (CA) (CAS 5798-79-8);

2.	[(2-chlorfenil) metilenas] propandinitrilas, (O-chlorbenzilidenmalononitrilas (CS) (CAS 2698-41-1);

3.	2-chloro-1- feniletanonas, Fenilacilchloridas (ω-chloroacetofenonas (CN) (CAS 532-27-4);

4.	Dibenz-(b, f)-1,4-oksazapinas, (CR) (CAS 257-07-8);

5.	10-chloro-5, 10-dihidrofenarsazinas (Fenarsazino chloridas), (Adamsitas), (DM) (CAS 578-94-9);

6.	N-nonanoilmorfolinas (MPA) (CAS 5299-64-9);

1 pastaba.

ML7 dalies d punktas netaikomas „medžiagoms riaušėms malšinti“, skirtoms individualiai savigynai.

2 pastaba.

ML7 dalies d punktas netaikomas aktyviems cheminiams komponentams ir jų deriniams, skirtiems maistui gaminti ar medicinos tikslams ir atitinkamai supakuotiems.

Įranga, specialiai sukurta ar modifikuota kariniam naudojimui, sukurta ar modifikuota toliau išvardytoms medžiagoms platinti, ir specialiai jai sukurti komponentai:

1.	Medžiagos ar komponentai, nurodyti ML7 dalies a, b ar d punktuose, arba

2.	KNM medžiagos, pagamintos iš ML7 dalies c punkte nurodytų „pirmtakų“.

Apsaugos ir dekontaminavimo įranga, specialiai sukurta ar modifikuota kariniam naudojimui, komponentai ir cheminiai mišiniai:

1.	Įranga, sukurta arba modifikuota apsisaugoti nuo medžiagų, nurodytų ML7 dalies a, b ar d punktuose, ir specialiai jai sukurti komponentai;

2.	Įranga, sukurta arba modifikuota objektams, užterštiems ML7 dalies a ar b punktuose nurodytomis medžiagomis, dekontaminuoti, ir specialiai jai sukurti komponentai;

3.	Cheminiai mišiniai, specialiai sukurti arba suformuoti objektams, užterštiems ML7 dalies a ar b punktuose nurodytomis medžiagomis, dekontaminuoti.

Pastaba.

ML7 dalies f punkto 1 papunktis apima:

a.	Oro kondicionavimo sistemas, specialiai sukurtas ar modifikuotas branduoliniam, biologiniam ar cheminiam filtravimui;

b.	Apsauginę aprangą.

NB.	Dėl civilinių dujokaukių, apsaugos ir dekontaminavimo įrangos taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A004 poziciją.

Įranga, specialiai sukurta arba modifikuota kariniam naudojimui, sukurta arba modifikuota ML7 dalies a, b ar d punktuose nurodytoms medžiagoms aptikti arba identifikuoti, ir specialiai jai sukurti komponentai;

Pastaba.

ML7 dalies g punktas netaikomas asmeniniams radiacijos lygio stebėjimo dozimetrams.

NB.	Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A004 poziciją.

h.	„Biopolimerai“, specialiai sukurti arba apdoroti ML7 dalies b punkte nurodytoms KNM medžiagoms aptikti arba identifikuoti, ir jų gamybai naudojamos specifinių ląstelių kultūros;

KNM medžiagų dekontaminavimo arba suardymo „biokatalizatoriai“ ir jų biologinės sistemos:

1.	„Biokatalizatoriai“, specialiai sukurti KNM medžiagoms, nurodytoms ML7 dalies b punkte ir atsirandančioms atliekant tikslingą laboratorinę atranką arba genetines manipuliacijas biologinėse sistemose, dekontaminuoti arba suardyti;

Biologinės sistemos, turinčios genetinę informaciją, būdingą ML7 dalies i punkto 1 papunktyje nurodytų „biokatalizatorių“ gamybai:

a.	„Ekspresijos vektoriai“;

Virusai;

c.	Ląstelių kultūros.

1 pastaba.

ML7 dalies b ir d punktai netaikomi:

a.	Chlorcianui (CAS 506-77-4). Žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C450 pozicijos a punkto 5 papunktį;

b.	Vandenilio cianidui (CAS 74-90-8);

c.	Chlorui (CAS 7782-50-5);

d.	Karbonilchloridui (fosgenas) (CAS 75-44-5). Žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C450 pozicijos a punkto 4 papunktį;

e.	Difosgenui (trichlormetil-chlorometanoatui) (CAS 503-38-8);

f.	Nuo 2004 m. netaikomas;

g.	Ksililbromidui, ortui: (CAS 89-92-9), meta: (CAS 620-13-3), para: (CAS 104-81-4);

h.	Benzilbromidui (CAS 100-39-0);

i.	Benziljodidui (CAS 620-05-3);

j.	Bromacetonui (CAS 598-31-2);

k.	Bromcianui (CAS 506-68-3);

l.	Brommetiletilketonui (CAS 816-40-0);

m.	Chloracetonui (CAS 78-95-5);

n.	Etil-jodacetatui (CAS 623-48-3);

o.	Jodacetonui (CAS 3019-04-3);

p.	Chlorpikrinui (CAS 76-06-2). Žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C450 pozicijos a punkto 7 papunktį.

2 pastaba.

ML7 dalies h punkte ir ML7 dalies i punkto 2 papunktyje nurodytos ląstelių kultūros ir biologinės sistemos yra išimtinės, ir šie punktai netaikomi ląstelių arba biologinėms sistemoms, skirtoms civiliniams tikslams, pavyzdžiui: žemės ūkiui, farmacijai, medicinai, veterinarijai, aplinkosaugai, atliekų tvarkymui arba maisto pramonei.

ML8
„Energetinės medžiagos“ ir su jomis susijusios medžiagos:

1 NB.

Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C011 poziciją.

2 NB.

Dėl sprogstamųjų užtaisų ir įtaisų žr. ML4 dalį bei ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A008 poziciją

Techninės pastabos.

1.	ML8 dalyje mišinys – tai dviejų ar daugiau medžiagų mišinys, kai bent viena iš jų nurodyta ML8 dalies punktuose.

2.	Visoms medžiagoms, išvardytoms ML8 dalies punktuose, taikomas šis sąrašas, net jei jos naudojamos kitam nei nurodytas tikslui (pvz., TAGN daugiausiai naudojama kaip sprogmuo, tačiau gali būti naudojama kaip kuras ar oksidatorius).

3.	ML8 dalyje dalelių dydis yra vidutinis dalelių skersmuo atsižvelgiant į svorį arba tūrį. Atrenkant ėminius ir nustatant dalelių dydį bus naudojami tarptautiniai arba lygiaverčiai nacionaliniai standartai.

„Sprogstamosios medžiagos“ ir jų mišiniai:

1.	ADNBF (aminodinitrobenzofuroksanas arba 7-amino-4,6-dinitrobenzofurazan-1-oksidas) (CAS 97096-78-1);

2.	BNCP (cis-bis (5-nitrotetrazolato) tetraamino kobalto (III) perchloratas) (CAS 117412-28-9);

3.	CL-14 (diamino dinitrobenzofurozanas arba 5,7-Diamino-4,6-dinitrobenzofurazan-1-oksidas) (CAS 117907-74-1);

4.	CL-20 (HNIW arba heksanitroheksaazaizovurcitanas) (CAS 135285-90-4); klatratai iš CL-20 (dėl jo „pirmtakų“ taip pat žr. ML8 dalies g punkto 3 ir 4 papunkčius);

5.	CP (2-(5-cianotetrazolato) pentaamino-kobalto (III) perchloratas) (CAS 70247-32-4);

6.	DADE (1,1-diamino-2,2-dinitroetilenas arba FOX7) (CAS 145250-81-3);

7.	DATB (diaminotrinitrobenzenas) (CAS 1630–08–6);

8.	DDFP (1,4-dinitrodifurazanopiperazinas);

9.	DDPO (PZO arba 2,6-diamino-3,5-dinitropirazine-1-oksidas) (CAS 194486-77-6);

10.	DIPAM (3,3′-diamino-2,2′, 4,4′, 6,6′-heksanitrobifenilas arba dipikramidas) (CAS 17215-44-0);

11.	DNGU (DINGU arba dinitroglikolurilas) (CAS 55510-04-8);

12.

Furazanai:

a.	DAAOF (DAAF, DAAFox arba diaminoazoksifurazanas);

b.	DAAZF (diaminoazofurazanas) (CAS 78644-90-3);

13.

HMX ir jo dariniai (dėl jo „pirmtakų“ – taip pat žr. ML8 dalies g punkto 5 papunktį):

a.	HMX (oktogenas, ciklotetrametilentetranitraminas arba ohtachydro-1,3,5,7-tetranitro-1,3,5,7-tetrazinas; 1,3,5,7-tetranitro- 1,3,5,7-tetraciklooktanas) (CAS 2691-41-0);

b.	difluoroaminatedas, analogiškas HMX;

c.	K-55 (tetranitrosemiglikourilas arba keto-biciklinis HMX, 2,4,6,8-tetranitro-2,4,6,8-tetraazabiciklo [3,3,0] -oktanon-3) (CAS 130256-72-3);

14.	HNAD (hexanitroadamantanas) (CAS 143850-71-9);

15.	HNS (heksanitrostilbenas) (CAS 20062-22-0);

16.

Imidazolai:

a.	BNNII (Oktahidro-2,5-bis(nitroimino)imidazo (4,5-d) imidazolas);

b.	DNI (2,4-dinitroimidazolas) (CAS 5213-49-0);

c.	FDIA (1-fluoro-2,4-dinitroimidazolas);

d.	NTDNIA (N-(2-nitrotriazolo)-2,4-dinitroimidazolas);

e.	PTIA (1-pikril-2,4,5-trinitroimidazolas);

17.	NTNMH (1-(2-nitrotriazolo)-2-dinitrometileno hidrazinas);

18.	NTO (ONTA arba 3-Nitro-1,2,4-triazol-5-onas) (CAS 932-64-9);

19.	Polinitrokubanai, turintys daugiau kaip keturias nitrogrupes;

20.	PYX (Pikrilaminodinitropiridinas arba 2,6-bis(pikrilamino)-3,5-dinitropiridinas) (CAS 38082-89-2);

21.

RDX ir jo dariniai:

a.	RDX (ciklotrimetilentrinitraminas, ciklonitas, T4, heksahidro-1,3,5-trinitro-1,3,5-triazinas; 1,3,5-trinitro-1,3,5-triaza-cikloheksanas arba heksogenas) (CAS 121-82-4);

b.	Keto-RDX (K-6 arba 2,4,6-trinitro-2,4,6-triazacikloheksanonas) (CAS 115029-35-1);

22.	TAGN (triaminoguanidinnitratas) (CAS 4000-16-2);

23.	TATB (triaminotrinitrobenzenas) (CAS 3058-38-6) (dėl jo „pirmtakų“ – taip pat žr. ML8 dalies g punkto 7 papunktį);

24.	TEDDZ (3,3,7,7-tetrabis(difluoroaminas) oktahydro-1,5-dinitro-1,5-diazocinas);

25.

Tetrazolai:

a.	NTAT (nitrotriazol aminotetrazolas);

b.	NTNT (1-N-(2-nitrotriazolo)-4-nitrotetrazolas);

26.	Tetrilas (trinitrofenilmetilnitraminas) (CAS 479-45-8);

27.	TNAD (1,4,5,8-tetranitro-1,4,5,8-tetraazadekalinas) (CAS 135877-16-6) (dėl jo „pirmtakų“ – taip pat žr. ML8 dalies g punkto 6 papunktį);

28.	TNAZ (1,1,3 -trinitroazetidinas) (CAS 97645-24-4) (dėl jo „pirmtakų“ – taip pat žr. ML8 dalies g punkto 2 papunktį);

29.	TNGU (SORGUIL arba tetranitroglikolurilas) (CAS 55510-03-7);

30.	TNP (1,4,5,8-tetranitro-pyridazino[4,5-d]pyriadazinas) (CAS 229176-04-9);

31.

Triazinai:

a.	DNAM (2-oksi-4,6-dinitroamino-s-triazinas) (CAS 19899-80-0);

b.	NNHT (2-nitroimino-5-nitro-heksahidro-1,3,5-triazinas) (CAS 130400-13-4);

32.

Triazolai:

a.	5-azido-2-nitrotriazolas;

b.	ADHTDN (4-amino-3,5-dihidrazino-1,2,4-triazolo dinitramidas) (CAS 1614-08-0);

c.	ADNT (1-amino-3,5-dinitro-1,2,4-triazolas);

d.	BDNTA (bis-dinitroazolo aminas);

e.	DBT (3,3′-dinitro-5,5-bi-1,2,4-triazolas) (CAS 30003-46-4);

f.	DNBT (dinitrobistriazolas) (CAS 70890-46-9);

g.	Nuo 2010 m. netaikomas;

h.	NTDNT (1-N-(2-nitrotriazolo) 3,5-dinitrotriazolas);

i.	PDNT (1-pikril-3,5-dinitrotriazolas);

j.	TACOT (tetranitrobenzotriazolbenzotriazolas) (CAS 25243-36-1);

33.

Sprogstamosios medžiagos, nenurodytos kitur ML8 dalies a punkte, turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

a.	detonavimo greitis esant didžiausiam tankiui viršija 8 700 m/s arba

b.	detonavimo slėgis viršija 34 GPa (340 kilobarų).

34.	Nuo 2013 m. netaikomas.

35.	1. DNAN (2,4-dinitroanizolas) (CAS 119-27-7);

36.	TEX (4,10-Dinitro-2,6,8,12-tetraoksa-4,10-diazaisovurcitanas)

37.	GUDN (guanilo šlapalo dinitramidas) FOX-12 (CAS 217464-38-5)

38.

Šie tetrazinai:

a.	BTAT (Bis(2,2,2-trinitroetilas)- 3,6-diaminotetrazinas);

b.	LAX-112 (3,6-diamino-1,2,4,5-tetrazino-1,4-dioksidas);

39.	Energetinės joninės medžiagos, kurios lydosi 343 K (70 °C)–373 K (100 °C) temperatūroje ir kurių detonavimo greitis viršija 6,800 m/s arba detonavimo slėgis viršija 18 GPa (180 kbar);

Šios „svaidomosios medžiagos“:

Visos kietosios „svaidomosios medžiagos“, turinčios teorinį specifinį impulsą, (įprastomis sąlygomis) trunkantį ilgiau negu:

a.	240 sekundžių nemetalizuotos, nehalogenizuotos „svaidomosios medžiagos“ atveju;

b.	250 sekundžių nemetalizuotos, halogenizuotos „svaidomosios medžiagos“ atveju arba

c.	260 sekundžių metalizuotos „svaidomosios medžiagos“ atveju;

2.	Nuo 2013 m. netaikomas.

3.	„Svaidomosios medžiagos“, kurių jėgos konstanta yra didesnė nei 1 200 kJ/kg;

4.	„Svaidomosios medžiagos“, galinčios palaikyti pastovaus degimo lygį ilgiau negu 38 mm per sekundę įprastomis sąlygomis, kai yra 68,9 barų (6,89 MPa) slėgis esant 21 °C (294 K);

5.	Elastomeriškai modifikuotos dvigubos varomosios galios „svaidomosios medžiagos“ (EMCDB), kurių įtempis maksimalaus apkrovimo sąlygomis yra didesnis kaip 5 %, esant – 40 °C (233 K);

6.	„Svaidomosios medžiagos“, į kurių sudėtį įeina ML8 dalies a punkte nurodytos medžiagos.

7.	„Svaidomosios medžiagos“, nenurodytos kitur ES bendrajame karinės įrangos sąraše, specialiai sukurtos kariniam naudojimui;

„Pirotechnika“, kuras ir susijusios medžiagos bei jų mišiniai:

Aviacinis kuras, specialiai paruoštas kariniam naudojimui;

Pastaba.

ML8 dalies c punkto 1 papunktyje nurodytas aviacinis kuras – galutinis produktas, o ne jo sudedamosios dalys.

2.	Alanas (aliuminio hidridas) (CAS 7784-21-6);

3.	pentaboranas (CAS 19624-22-7 ir 18433-84-6) ir jo dariniai; dekarboranas (CAS 17702-41-9); pentaboranas (CAS 19624-22-7 ir 18433-84-6) ir jo dariniai;

Hidrazinas ir jo dariniai (dėl hidrazino darinių oksidavimo – taip pat žr. ML8 dalies d punkto 8 ir 9 papunkčius):

a.	Hidrazinas (CAS 302-01-2) 70 % ar didesnės koncentracijos;

b.	Monometilhidrazinas (CAS 60-34-4);

c.	Simetrinis dimetilhidrazinas (CAS 540-73-8);

Asimetrinis dimetilhidrazinas (CAS 57-14-7);

Pastaba.

ML8 dalies c punkto 4 papunkčio a punktas netaikomas hidrazino mišiniams, specialiai skirtiems apsaugai nuo korozijos.

Sferinių, susmulkintų, sferoidinių, drožlinių ar šlifuotų dalelių metalo kuras, kuro mišiniai ir „pirotechniniai“ mišiniai, pagaminti iš medžiagos, kurios sudėtyje yra 99 % ar daugiau bet kurios iš šių medžiagų:

Tokių metalų ir jų mišinių:

1.	Berilio (CAS 7440-41-7), kurio dalelės ne didesnės kaip 60 μm;

2.	Geležies miltelių (CAS 7439-89-6), kurių dalelių dydis yra 3 μm arba mažesnis, pagamintų jungiant geležies oksidą su vandeniliu;

Mišinių, kurių sudėtyje yra bet kurios iš šių medžiagų:

1.	Cirkonio (CAS 7440-67-7), magnio (CAS 7439-95-4) ar jų lydinių, kurių dalelės ne didesnės kaip 60 μm, arba

2.	85 % ar grynesnio boro (CAS 7440-42-8) ar boro karbido (CAS 12069-32-8) kuro, kurio dalelės ne didesnės kaip 60 μm;

1 pastaba.

ML8 dalies c punkto 5 papunktis taikomas sprogmenims ir kurui, neatsižvelgiant į tai, ar tie metalai ir lydiniai yra aliuminio, magnio, cirkonio ar berilio kapsulėse.

2 pastaba.

ML8 dalies c punkto 5 papunkčio b punktas taikomas tik iš dalelių sudarytam metalo kurui, kai jis sumaišytas su kitoms medžiagomis, kad sudarytų specialiai kariniam naudojimui paruoštą mišinį, pavyzdžiui, skystąjį raketinio kuro mišinį, kietąjį raketinį kurą ar pirotechninius mišinius.

3 pastaba.

ML8 dalies c punkto 5 papunkčio b punkto 2 papunktis netaikomas borui ir boro karbidui, kai jie prisodrinti boru-10 (20 % ar daugiau boro-10).

6.	Karinės medžiagos, į kurių sudėtį įeina tirštikliai, naudojami angliavandenilio kurui, specialiai sukurti naudoti liepsnosvaidžiuose, arba padegamoji amunicija, pavyzdžiui, metalo stearatai (pvz., oktolis) (CAS 637-12-7) arba palmitatai;

7.	Perchloratai, chloratai ir chromatai, sumaišyti su metalo milteliais arba kitais daug energijos išskiriančiais kuro komponentais;

8.	Sferiniai arba sferoidiniai aliuminio milteliai (CAS 7429-90-5), kurių dalelės ne didesnės kaip 60 μm, ir kurie pagaminti iš medžiagos, turinčios ne mažiau kaip 99 % aliuminio;

9.	Titano subhidridas TiHn, kurio steichiometrija lygi n=0,65-1,68;

10.

Šios ML8 dalies c punkto 1 papunktyje nenurodytos aukšto energijos tankio skysto kuro rūšys:

a.	Mišrus kuras, kuriame yra ir kietojo, ir skystojo kuro (pvz., boro suspensija), kurio mase grindžiamas energijos tankis yra 40 MJ/kg arba didesnis;

Kitas kuras ir kuro priedai, kurių aukštas energijos tankis (pvz., kubanas, joniniai tirpalai, JP-7, JP-10), kurių tūriu grindžiamas energijos tankis yra 37,5 GJ/m3 arba didesnis, matuojamas prie 293 K (20 °C) ir vienos atmosferos (101,325 kPa) slėgio;

Pastaba.

ML8 dalies c punkto 10 papunkčio b punktas netaikomas JP-4, JP-8, iškastiniam perdirbtam kurui arba biokurui, arba variklių kurui, sertifikuotam naudoti civilinėje aviacijoje.

11.

Ši „pirotechnika“ ir piroforinės medžiagos:

a.	„Pirotechnika“ arba piroforinės medžiagos, specialiai sukurtos stiprinti ar kontroliuoti spinduliuojamos energijos gamybą bet kurioje IR spektro dalyje;

b.	Magnio, polibromtrifluoretileno (PTFE) ir vinilidendifluorido heksafluorpropileno kopolimero (pvz., MTV) mišiniai;

12.

Kitur ML8 dalyje nenurodyti kuro mišiniai, „pirotechniniai“ mišiniai arba „energetinės medžiagos“, atitinkantys visas šias sąlygas:

turintys daugiau nei 0,5 % kurių nors iš šių dalelių:

1.	Aliuminio;

Berilio;

Boro;

Cirkonio;

5.	Magnio arba

Titano;

b.	ML8 dalies c punkto 12 papunkčio a punkte nurodytos dalelės, kurių dydis bet kuria kryptimi mažesnis nei 200 nm ir

c.	ML8 dalies c punkto 12 papunkčio a punkte nurodytos dalelės, turinčios 60 % ar daugiau metalo;

Oksiduojančiosios medžiagos ir jų mišiniai:

1.	ADN (SR 12 ar amonio dinitramidas) (CAS 140456-78-6);

2.	AP (amonio perchloratas) (CAS 7790-98-9);

Mišiniai iš fluoro ir bet kurio iš šių komponentų:

a.	Kiti halogenai;

b.	deguonis arba

Azotas;

1 pastaba

ML8 dalies d punkto 3 papunktis netaikomas chloro trifluoridui (CAS 7790-91-2).

2 pastaba.

ML8 dalies d punkto 3 papunktis netaikomas dujinės būsenos azoto trifluoridui (CAS 7783-54-2).

4.	DNAD (1,3-dinitro-1,3-diazetidinas) (CAS 78246-06-7);

5.	HAN (hidroksilamonio nitratas) (CAS 13465-08-2);

6.	HAP (hidroksilamonio perchloratas) (CAS 15588-62-2);

7.	HNF (hidrazino nitroformatas) (CAS 20773-28-8);

8.	Hidrazino nitratas (CAS 37836-27-4);

9.	Hidrazino perchloratas (CAS 27978-54-7);

10.

Skystos oksiduojančiosios medžiagos, kurias sudaro arba kurios sudėtyje yra inhibiduota raudonoji rūkstančioji azoto rūgštis (IRFNA) (CAS 8007-58-7);

Pastaba:

ML8 dalies d punkto 10 papunktis netaikomas neinhibiduotai rūkstančiajai azoto rūgščiai.

Rišamosios medžiagos, plastifikatoriai, monomerai ir polimerai:

1.	AMMO (azidometilmetilloksietanas ir jo polimerai) (CAS 90683-29-7) (dėl jų „pirmtakų“ – taip pat žr. ML8 dalies g punkto 1 papunktį);

2.	BAMO (baszidometiloksetanas ir jo polimerai) (CAS 17607-20-4) (dėl jų „pirmtakų“ – taip pat žr. ML8 dalies g punkto 1 papunktį);

3.	BNDPA (bis (2,2-dinitropropil) acetalis) (CAS 5108-69-0);

4.	BNDPF (bis (2,2-dinitropropil) formalis) (CAS 5917-61-3);

5.	BTTN (butantrioltrinitratas) (CAS 6659-60-5) (dėl jų „pirmtakų“ – taip pat žr. ML8 dalies g punkto 8 papunktį);

Energetiniai monomerai, plastmasės ir polimerai, specialiai sukurti kariniam naudojimui, kurių sudėtyje yra bet kurios iš šių medžiagų;

a.	nitro grupių;

b.	azido grupių;

c.	nitratų grupių;

d.	nitrozo grupių arba

e.	difluoramino grupių;

7.	FAMAO (3-difluoroaminometil-3-azidometil oksetanas) ir jo polimerai;

8.	FEFO (bis-2-fluor-2,2 dinitroetilformalis) (CAS 17003-79-1);

9.	FPF-1 (poli-2,2,3,3,4,4-heksafluorpentano-1,5-diolio formalis) (CAS 376-90-9);

10.	FPF-3 (poli-2,4,4,5,5,6,6-heptafluor-2-trifluormetil-3-oksaheptan-1,7-diolio formalis);

11.	GAP (glicidilazidopolimeras) (CAS 143178-24-9) ir jo dariniai;

12.	HTPB (hidroksilais modifikuotas polibutadienas), kurio hidroksilų funkcionalumas lygus arba didesnis nei 2,2 ir lygus arba mažesnis nei 2,4, kai hidroksilų vertė mažesnė negu 0,77 meq/g ir klampa mažesnė negu 47 puazai, esant 30 °C temperatūrai (CAS 69102-90-5);

13.

Alkoholiu modifikuotas poli (epichlorohidrinas), kurio molekulinė masė mažesnė nei 10 000:

a.	poli (epichlorohidrinas);

b.	poli (epichlorohidrintriolis);

14.	NENA (nitratoetilnitramino junginiai) (CAS 17096-47-8, 85068-73-1, 82486-83-7, 82486-82-6 ir 85954-06-9);

15.	PGN (Poli-GLYN, poliglicidilnitratas arba poli(nitratometil oksiranas)) (CAS 27814-48-8);

16.	Poli-NIMMO (nitratometilmetiloksetanas) arba poli-NMMO arba poli(3-nitratometil-3-metiloksetanas) (CAS 84051-81-0);

17.	Polinitroortokarbonatai;

18.	TVOPA (1,2,3-Tris [1,2-bis (difluoramino) etoksi] propanas arba trisvinoksipropano aduktas) (CAS 53159-39-0);

19.	4,5 diazidometil-2-metil-1,2,3-triazolas (iso- DAMTR);

20.	PNO (Poli(3-nitrato oksetanas));

„Priedai ir priemaišos“:

1.	Bazinis vario salicilatas (CAS 62320-94-9);

2.	BHEGA (bis-2-hidroksietilglikolamidas) (CAS 17409-41-5);

3.	BNO (butadiennitriloksidas);

Šie feroceno dariniai:

a.	Butacenas (CAS 125856-62-4);

b.	Katocenas (2,2-bis-etilferocenil propanas) (CAS 37206-42-1);

c.	Feroceno karboksirūgštys ir feroceno karboksirūgščių esteriai;

d.	N-butilferocenas (CAS 31904-29-7);

e.	Kiti sujungti feroceno polimeriniai dariniai, nenurodyti kitur ML8 dalies f punkto 4 papunktyje;

f.	Etilferocenas (CAS 1273-89-8);

g.	Propilferocenas;

h.	Pentilferocenas (CAS 1274-00-6);

i.	Diciklopentilferocenas;

j.	Dicikloheksilferocenas;

k.	Dietilferocenas (CAS 1273-97-8);

l.	Dipropilferocenas;

m.	Dibutilferocenas (CAS 1274–08–4);

n.	Diheksilferocenas (CAS 93894–59–8);

o.	Acetilferocenas (CAS 1271-55-2)/1,1-diacetilferocenas (CAS 1273-94-5);

5.	Švino beta rezorcilatas (CAS 20936-32-7);

6.	Švino citratas (CAS 14450-60-3);

7.	Švino-vario chelatai iš beta-rezorcilato arba salicilatų (CAS 68411-07-4);

8.	Švino maleatas (CAS 19136-34-6);

9.	Švino salicilatas (CAS 15748-73-9);

10.	Švino stanatas (CAS 12036-31-6);

11.	MAPO (tris-1-(2-metil)aziridinilfosfinoksidas) (CAS 57-39-6); BOBBA 8 (bis(2-metilaziridinil) 2-(2-hidroksipropanoksi) propilaminofosfinoksidas) ir kiti MAPO dariniai;

12.	Metil BAPO (bis(2-metilaziridinil) metilaminfosfinoksidas) (CAS 85068-72-0);

13.	N-metil-p-nitroanilinas (CAS 100-15-2);

14.	3-Nitraza-1,5-pentandiizocianatas (CAS 7406-61-9);

15.

Organiniai metalo junginiai:

a.	Neopentil[diali]oksi, tri[dioktil]fosfato-titanatas (CAS 103850-22-2); taip pat vadinamas titanu IV,2,2[bis 2-propenolato-metil, butanolato, tris (dioktil) fosfato] (CAS 110438-25-0); arba LICA 12 (CAS 103850-22-2);

b.	Titanas IV, [(2-propenolat-1) metil, N-propanolatometil] Butanolis-1, tris [dioktil] pirofosfatas arba KR3538;

c.	Titanas IV, [(2-propenolat-1) metil, N-propanolatometilas] Butanolis-1, tris (dioktil) fosfatas;

16.	Policiandifluoraminoetilenoksidas;

17.

Šios rišamosios medžiagos:

a.	1,1R,1S-trimesoyl-tris(2-etilaziridinas) (HX-868, BITA) (CAS 7722-73-8);

Polifunkciniai aziridinamidai su izoftalio, trimezino, izocianuro arba trimetiladipo pagrindinėmis struktūromis ir su 2-metil arba 2-etilaziridino grupėmis;

Pastaba.

ML8 dalies f punkto 17 papunkčio b punktas apima:

a.	1,1H-Iizoftaloil-bis(2-metilaziridinas) (HX-752) (CAS 7652-64-4);

b.	2,4,6-tris(2-etil-1-aziridinil)-1,3,5-triazinas (HX-874) (CAS 18924-91-9);

c.	1,1′-trimetiladipoil-bis(2-etilaziridinas) (HX-877) (CAS 71463-62-2); h.

18.	Propilenimidas, (2-metilaziridinas) (CAS 75-55-8);

19.	Labai smulkus geležies (Fe2O3) (CAS 1317-60-8) oksidas, turintis tam tikrą paviršiaus plotą, didesnį negu 250 m2/g, kai vidutinis dalelių dydis lygus 3,0 nm, arba mažesnis;

20.	TEPAN (tetraetilenpentaminakrilnitrilas) (CAS 68412-45-3); cianetilintas poliaminas ir jo druskos;

21.	TEPANOL (tetraetilenpentaminakrilnitrilglicidolis) (CAS 68412-46-4), cianetilintas poliaminas, sujungtas su glicidoliu ir jo druskomis;

22.	TPB (trifenilbismutas) (CAS 603-33-8);

23.	TEPB (Tris (etoksifenil) bismutas) (CAS 90591-48-3);

„Pirmtakai“:

NB.	ML8 dalies g punkte nurodytos „energetinės medžiagos“, pagamintos iš šių medžiagų:

1.	BCMO (bischlormetiloksetano) (CAS 142173-26-0) (taip pat žr. ML8 dalies e punkto 1 ir 2 papunkčius);

2.	Dinitroazetidin-t-butildruskos (CAS 125735-38-8) (taip pat žr. ML8 dalies a punkto 28 papunktį);

3.	Heksaazaizovurcitano dariniai, įskaitant HBIW (heksabenzilheksaazoizovurcitaną) (CAS 124782-15-6) (taip pat žr. ML8 dalies a punkto 4 papunktį) ir TAIW (tetraacetildibenzilheksaazoizovurcitaną) (CAS 182763-60-6) (taip pat žr. ML8 dalies a punkto 4 papunktį);

4.	Nuo 2013 m. netaikomas.

5.	TAT (1,3,5,7-tetraacetil-1,3,5,7-tetraazociklooktano) (CAS 41378–98–7) (taip pat žr. ML8 dalies a punkto 13 papunktį);

6.	1,4,5,8 tetraazadekalino (CAS 5409-42-7) (taip pat žr. ML8 dalies a punkto 27 papunktį);

7.	1,3,5,-trichlorbenzeno (CAS 108-70-3) (taip pat žr. ML8 dalies a punkto 23 papunktį);

8.	1,2,4 trihidroksibutano (1,2,4,-butantriolis) (CAS 3068-00-6) (taip pat žr. ML8 dalies e punkto 5 papunktį);

9.	DADN (1,5-diacetil-3,7-dinitro-1, 3, 5, 7-tetraazociklooktano) (taip pat žr. ML8 dalies a punkto 13 papunktį).

1 pastaba.

ML8 dalis netaikoma toliau nurodytoms medžiagoms, jeigu jų nėra junginiuose arba jos nesumaišytos su „energetinėmis medžiagomis“, nurodytomis ML8 dalies a punkte, ar metalo milteliais, nurodytais ML8 dalies c punkte:

a.	Amonio pikratas (CAS 131-74-8);

b.	Juodasis parakas;

c.	Heksanitrodifenilaminas (CAS 131-73-7);

d.	Difluoraminas (CAS 10405-27-3);

e.	Nitrokrakmolas (CAS 9056-38-6);

f.	Kalio nitratas (CAS 7757-79-1);

g.	Tetranitronaftalanas;

h.	Trinitroanizolas;

i.	Trinitronaftalenas;

j.	Trinitroksilenas;

k.	N-pirolidinonas; 1-metil-2-pirolidinonas (CAS 872-50-4);

l.	Dioktilmaleatas (CAS 142-16-5);

m.	Etilheksilakrilatas (CAS 103-11-7);

n.	Trietilaliuminis (TEA) (CAS 97-93-8), trimetilaliuminis (TMA) (CAS 75-24-1) ir kiti piroforiški alkil ir arilmetalai su ličiu, natriu, magniu, cinku ar boru;

o.	Nitroceliuliozė (CAS 9004-70-0);

p.	Nitroglicerinas (arba glicerolio nitratas, trinitratas) (NG) (CAS 55-63-0);

q.	2,4,6-trinitrotoluenas (TNT) (CAS 118-96-7);

r.	Etilendiamindinitratas (EDDN) (CAS 20829-66-7);

s.	Pentaeritritoltetranitratas (PETN) (CAS 78-11-5);

t.	Švino azidas (CAS 13424-46-9), normalus (CAS 15245-44-0) ir bazinis (CAS 12403-82-6) švino stifnatas, taip pat pirminiai sprogmenys arba užtaiso sudedamosios dalys, į kurių sudėtį įeina azidai arba azidų kompleksai;

u.	Trietilenglikoldinitratas (TEGDN) )(CAS 111-22-8);

v.	2,4,6-trinitrorezorcinolas (stifnino rūgštis) (CAS 82-71-3);

w.	Dietildifenilkarbamidas (CAS 85-98-3); dimetildifenilkarbamidas (CAS 611-92-7); metiletildifenilkarbamidas [centralitai];

x.	N, N-difenilkarbamidas (nesimetrinis difenilkarbamidas) (CAS 603-54-3);

y.	Metil -N, N-difenilkarbamidas (nesimetrinis metil-difenilkarbamidas) (CAS 13114-72-2);

z.	Etil-N, N-difenilkarbamidas (nesimetrinis etil-difenilkarbamidas) (CAS 64544-71-4);

aa.	2-nitrodifenilaminas (2-NDPA) (CAS 119-75-5);

bb.	4-nitrodifenilaminas (4-NDPA) (CAS 836-30-6);

cc.	2,2-dinitropropanolis (CAS 918-52-5);

dd.	Nitroguanidinas (CAS 556-88-7) (žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C011 pozicijos d punktą).

2 pastaba.

ML8 dalis netaikoma amonio perchloratui (ML8 dalies d punkto 2 papunktis), NTO (ML8 dalies d punkto 18 papunktis) ir katocenui (ML8 dalies f punkto 4 papunkčio b punktas) ir atitinka visas šias sąlygas:

a.	Specialiai skirti ir sukurti civiliniam naudojimui skirtiems dujų gamybos įtaisams;

b.	Junginiuose arba sumaišyti su neaktyviosiomis termoreaktyviomis rišamosiomis medžiagomis arba plastifikatoriais; ir jų masė mažesnė nei 250 g;

c.	Amonio perchloratas (ML8 dalies d punkto 2 papunktis) sudaro daugiausia 80 % aktyviosios medžiagos masės;

d.	Sudėtyje yra 4 g arba mažiau NTO (ML8 dalies a punkto 18 papunktis) ir

e.	Sudėtyje yra 1 g arba mažiau katoceno (ML8 dalies f punkto 4 papunkčio b punktas).

ML9
Karo laivai (antvandeniniai ar povandeniniai), speciali laivyno įranga, dalys, komponentai ir kiti antvandeniniai laivai:

N.B.	Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

Laivai ir komponentai:

Laivai (antvandeniniai ar povandeniniai), specialiai sukurti ar modifikuoti kariniam naudojimui, neatsižvelgiant į jų esamą techninę būklę ar funkcionalumą, neatsižvelgiant į tai, ar juose yra ginkluotės gabenimo sistemų ir ar jie šarvuoti, tokių laivų korpusai ir jų dalys bei specialiai kariniam naudojimui sukurti jų komponentai;

Antvandeniniai laivai, kurie nėra nurodyti ML9 dalies a punkto 1 papunktyje, kuriuose sumontuota ar integruota:

12,7 mm ar didesnio kalibro automatiniai ginklai, nurodyti ML1 dalyje, arba ginklai, nurodyti ML2, ML4, ML12 ar ML19 dalyje, arba tokiems ginklams skirti ‚pritvirtinimo įtaisai‘ ar ginkluotės tvirtinimo taškai;

Techninė pastaba:

‚Pritvirtinimo įtaisai‘ – tai ginklų pritvirtinimo ar laivo korpuso sutvirtinimo mazgai, skirti įmontuoti ginklams.

b.	Šaudymo kontrolės sistemos, nurodytos ML5 dalyje;

Įranga, turinti visas šias charakteristikas:

1.	‚Apsauga nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio ginklo‘; ir

2.	‚Laivo išorinio drėkinimo ar plovimo sistema‘, naudojama neutralizuoti; arba

Techninės pastabos.

‚Apsauga nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio ginklo‘ – tai atskira vidinė erdvė, turinti tokias charakteristikas kaip didesnis slėgis, ventiliacijos sistemų izoliacija, ribotos ventiliacinės angos su cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų filtrais bei ribotos personalo patekimo į šią erdvę vietos, kuriose yra įrengti oro šliuzai.

2.	‚Laivo išorinio drėkinimo ar plovimo sistema‘ – tai jūros vandens purškimo sistema, kurią naudojant galima tuo pat metu aplaistyti laivo išorines konstrukcijas ir denius.

Aktyviosios atsakomųjų veiksmų ginklų sistemos, nurodytos ML4 dalies b punkte, ML5 dalies c punkte arba ML11 dalies a punkte, turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

1.	„Apsauga nuo cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio ginklo“;

2.	Korpusas ir laivo konstrukcijos, specialiai sukurti sumažinti radiolokacinio signalo atspindį;

3.	Įtaisai, skirti objekto atpažinimo terminiu būdu galimybei sumažinti (pvz., išmetamųjų dujų vėsinimo sistemą), išskyrus įtaisus, specialiai sukurtus padidinti bendrą įrenginio energijai gauti galingumą arba sumažinti poveikį aplinkai, arba

4.	Išmagnetinimo sistema, skirta laivo magnetiniam laukui sumažinti;

Toliau nurodyti varikliai ir varomosios sistemos, specialiai sukurti kariniam naudojimui, ir komponentai, specialiai jiems sukurti kariniam naudojimui:

Dyzeliniai varikliai, specialiai sukurti povandeniniams laivams, turintys visas šias charakteristikas:

a.	galingumas lygus 1,12 MW (1 500 AG) arba didesnis ir

b.	Rotacinis greitis lygus 700 apsisukimų per minutę (apm) arba didesnis;

Elektros varikliai, specialiai sukurti povandeniniams laivams, turintys visas šias charakteristikas:

a.	Galingumas didesnis nei 0,75 MW (1 000 AG);

b.	Greitas reversas;

c.	aušinimas skysčiu ir

d.	Visiškas uždarumas;

Nemagnetiniai dyzeliniai varikliai, turintys visas šias charakteristikas:

a.	galingumas lygus 37,3 MW (50 AG) arba didesnis ir

b.	Nemagnetinis talpumas didesnis nei 75 % bendrosios masės;

‚Anaerobinės varomosios sistemos‘ (AIP), specialiai sukurtos povandeniniams laivams;

Techninė pastaba.

Naudojant ‚anaerobinę varomąją jėgą‘, panirusio povandeninio laivo varomoji sistema, nenaudodama atmosferos deguonies, gali veikti ilgiau nei su įprastomis baterijomis. Taikant ML9 dalies b punkto 4 papunktį AIP neapima branduolinės energijos.

c.	Povandeniniai aptikimo prietaisai, specialiai sukurti kariniam naudojimui, jų valdymo įranga ir komponentai, specialiai jiems sukurti kariniam naudojimui;

d.	Tinklai kovai su povandeniniais laivais ir torpedomis, specialiai sukurti kariniam naudojimui;

e.	Nuo 2003 m. netaikomas;

Korpuso išvestys ir jungės, specialiai sukurtos kariniam naudojimui, užtikrinančios sąveiką su įranga, esančia laivo išorėje, ir komponentai, specialiai jiems sukurti kariniam naudojimui;

Pastaba.

ML9 dalies f punktas apima vienlaidžio, daugialaidžio, bendraašio ir bangolaidžio tipo laivų junges ir korpusų išvestis, kurios yra nelaidžios vandeniui iš išorės ir išlaiko reikalaujamas charakteristikas daugiau nei 100 metrų jūros gylyje; ir skaidulines optines junges bei optines korpusų išvestis, specialiai sukurtas lazeriniam spinduliui perduoti, neatsižvelgiant į gylį. ML9 dalies f punktas netaikomas paprastiesiems varomiesiems velenams ir hidrodinaminių korpusų išvesčių valdymo prietaisams.

Begarsiai guoliai, turintys bet kurią iš šių charakteristikų, jų komponentai ir tokių guolių turinti įranga, specialiai sukurti kariniam naudojimui:

1.	Su dujų ar magnetiniais įtvarais;

2.	Su aktyvia objekto atpažinimo kontrole arba

3.	Su vibracijos slopinimo kontrole.

ML10
„Orlaiviai“, „už orą lengvesni skraidomieji aparatai“, nepilotuojami skraidomieji aparatai („UAV“), aviaciniai varikliai ir „orlaivių“ įranga, susijusi įranga ir komponentai, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam naudojimui:

NB.	Dėl valdymo ir navigacinės įrangos – žr. ML11 dalį.

a.	Pilotuojami „orlaiviai“ ir „už orą lengvesni skraidomieji aparatai“ bei specialiai jiems sukurti komponentai;

b.	Nuo 2011 m. netaikomas;

Nepilotuojami orlaiviai ir susijusi įranga bei specialiai jiems sukurti komponentai:

1.	„UAV“, nuotoliniu būdu pilotuojami skraidomieji aparatai (RPV), autonominės programuojamosios transporto priemonės ir nepilotuojami „už orą lengvesni skraidomieji aparatai“;

2.	Paleidimo įranga, susigrąžinimo įranga ir antžeminė įranga;

3.	Vadovavimui ar kontrolei sukurta įranga;

d.	Varomieji aviaciniai varikliai ir specialiai jiems sukurti komponentai;

Degalų papildymo ore įranga, specialiai sukurta arba modifikuota bet kuriai iš toliau išvardytų paskirčių, bei specialiai jai sukurti komponentai:

1.	„Orlaiviams“, nurodytiems ML10 dalies a punkte arba

2.	„Nepilotojamiems orlaiviams“, nurodytiems ML10 dalies c punkte;

f.	„Antžeminei įrangai“, specialiai sukurtai ML10 dalies a punkte nurodytiems orlaiviams arba ML10 dalies d punkte nurodytiems aviaciniams varikliams; Techninė pastaba. „Antžeminė įranga“ apima slėginę degalų papildymo įrangą ir įranga, specialiai sukurta operacijoms izoliuotose zonose palengvinti.

Orlaivio įgulos gyvybės palaikymo įranga, orlaivio įgulos saugos įranga ir kiti prietaisai, skirti gelbėtis avariniais atvejais, nenurodyti ML10 dalies a punkte, sukurti ML10 dalies a punkte nurodytiems „orlaiviams“;

Pastaba.

ML10 dalies g punkte nėra reglamentuojami orlaivio įgulos šalmai, kuriuose nėra ES bendrajame kariniame sąraše nurodytos įrangos arba jai skirtų pritvirtinimo arba montavimo įtaisų.

NB.	Dėl šalmų žr. taip pat ML13 dalies c punktą.

Parašiutai, parasparniai ir susijusi įranga bei specialiai jiems sukurti komponentai:

1.	Parašiutai, nenurodyti kitur ES bendrajame karinės įrangos sąraše;

2.	Parasparniai;

3.	Įranga, specialiai sukurta šuoliams iš didelio aukščio (pvz., kostiumai, specialūs šalmai, kvėpavimo sistemos, navigacinė įranga);

i.	Kontroliuojamo išsiskleidimo įranga arba automatinės pilotavimo sistemos, sukurtos parašiutais nuleidžiamiems kroviniams.

1 pastaba.

ML10 dalies a punktas netaikomas specialiai kariniam naudojimui sukurtiems „orlaiviams“ ir „už orą lengvesniems skraidomiesiems aparatams“ ar tų „orlaivių“ modifikacijoms, kurie turi visas šias charakteristikas:

a.	Nėra koviniai orlaiviai;

b.	nėra pritaikyti kariniam naudojimui ir neturi specialiai kariniam naudojimui skirtos ar modifikuotos įrangos ar priedų ir

c.	ES valstybės narės arba Vasenaro susitarime dalyvaujančios valstybės civilinės aviacijos institucijos registruoti civiliniam naudojimui.

2 pastaba.

ML10 dalies d punktas netaikomas:

a.	Aviaciniams varikliams, sukurtiems arba modifikuotiems kariniam naudojimui, kuriuos ES valstybės narės arba Vasenaro susitarime dalyvaujančios valstybės civilinės aviacijos institucija registravo naudoti „civiliniame orlaivyje“, arba specialiai jiems sukurtiems komponentams;

b.	Stūmokliniams varikliams ar specialiai jiems sukurtiems komponentams, išskyrus specialiai sukurtus „nepilotuojamus skraidomuosius aparatus“.

3 pastaba.

Taikant ML10 dalies a ir d punktus, specialiai kariniam naudojimui sukurti ir modifikuoti nekariniai „orlaiviai“ arba aviaciniai komponentai ir susijusi įranga arba aviaciniai varikliai apima tik tuos karinius komponentus ir susijusią kariną įrangą, kurie yra būtini modifikacijai kariniam naudojimui atlikti.

4 pastaba.

Taikant ML10 dalies a punktą, karinis naudojimas apima: kovos veiksmus, karinę žvalgybą, puolimą, karinius mokymus, materialinį-techninį aprūpinimą ir karinių pajėgų ar karinės įrangos transportavimą ir desantavimą.

5 pastaba.

ML10 dalies a punktas netaikomas „orlaiviams“, jei jie atitinka visus šiuos reikalavimus:

a.	Buvo pagaminti iki 1946 m.;

b.	Juose nėra ES bendrajame kariniame sąraše nurodytų gaminių, išskyrus atvejus, kai reikalaujama, kad tie gaminiai atitiktų ES valstybės narės arba Vasenaro susitarime dalyvaujančios valstybės saugos ar tinkamumo skrydžiams standartus; ir

c.	Juose nėra ES bendrajame kariniame sąraše nurodytų ginklų, išskyrus atvejus, kai jie yra neveikiantys ir nėra galimybės vėl pradėti juos naudoti.

ML11
Elektroninė įranga, „erdvėlaiviai“ ir jų komponentai, nenurodyti kituose ES bendrojo karinės įrangos sąrašo punktuose:

Elektroninė įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui, ir specialiai jai sukurti komponentai;

Pastaba.

ML11 dalies a punktas apima:

Elektroninę atsakomųjų priemonių ir elektroninę atsakomąsias priemones neutralizuojančią įrangą, įskaitant trukdymo ir trukdymą slopinančią įrangą (t. y. įrangą, sukurtą pašaliniams ar klaidingiems signalams į radarą ar radijo ryšio imtuvus įvesti ar kitokiu būdu trukdyti priešo elektroniniams imtuvams priimti informaciją, mažinti jų funkcionalumą ir veiksmingumą, atitinkamai veikti ir jo atsakomųjų veiksmų įrangą);

b.	Dažniui jautrias elektronines lempas;

c.	Sekimo ir elektromagnetinio spektro stebėjimo elektronines sistemas arba įrangą, sukurtą karinės žvalgybos ar saugumo tikslams arba tokiam sekimui ir kontrolei neutralizuoti;

d.	Povandeninių atsakomųjų priemonių, įskaitant akustinio ir magnetinio trukdymo bei imitavimo įrangą ir įrangą, sukurtą pašaliniams ar klaidingiems signalams į sonarinius imtuvus įvesti;

e.	Duomenų tvarkymo apsaugos įrangą, duomenų apsaugos įrangą ir perdavimo bei signalizavimo linijos apsaugos įrangą, veikiančią kodavimo procesų pagrindu;

f.	Identifikavimo, autentifikavimo ir šifro įvedimo įrangą ir šifro valdymo, gamybos bei paskirstymo įrangą;

g.	Valdymo ir navigacinę įrangą;

h.	Skaitmeninę troposferinės sklaidos radijo ryšio siųstuvų įrangą;

i.	Skaitmeninius demoduliatorius, specialiai sukurtus signalų žvalgybos tikslais;

j.	„Automatines vadovavimo ir kontrolės sistemas“.

NB.	Dėl „programinės įrangos“, susijusios su kariniu „programine įranga“ valdomu radijo ryšiu (SDR) – žr. ML21 dalį.

b.	Pasaulinės palydovinės navigacinės sistemos (GNSS) trukdymo įranga bei specialiai jai sukurti komponentai;

c.	„erdvėlaiviai“, specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam naudojimui, „erdvėlaivių“ komponentai, specialiai sukurti kariniam naudojimui.

ML12
Didelio greičio kinetinės energijos ginklų sistemos ir su jomis susiję įrenginiai bei specialiai jiems sukurti komponentai:

a.	Kinetinės energijos ginklų sistemos, specialiai sukurtos taikiniui sunaikinti ar pradėtam veiksmui nutraukti;

b.	Specialiai sukurti bandymų ir vertinimo įrenginiai, bandymų modeliai, įskaitant diagnostikos įrenginius ir taikinius, skirtus šovinių ir sistemų dinaminiam kinetinės energijos išbandymui.

NB.	Dėl ginklų sistemų, naudojančių pokalibrinius šaudmenis ar tik cheminę varomąją jėgą, ir jų amunicijos – žr. ML1–ML4 dalis.

1 pastaba.

ML12 dalis apima ir šias sistemas, kai jos specialiai sukurtos kinetinėms energijos ginklų sistemoms:

a.	Paleidimo varomąsias sistemas, galinčias paprastu ar greitėjančiu šaudymo metodu didesnius nei 0,1 g objektus akceleruoti didesniu nei 1,6 km/s greičiu;

Pagrindinius energijos gamybos, elektrinės apsaugos, energijos kaupimo (pvz., didelės energijos kaupiklius), terminio valdymo priemonių galios palaikymo, įjungimo ar kuro naudojimo įrenginius; energijos šaltinio, ginklo bei kitokių elektrinių galvučių valdymo funkcijų elektrines jungtis;

NB.	Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 3A001 pozicijos e punkto 2 papunktį dėl didelės energijos kaupiklių.

c.	Taikinio aptikimo, nustatymo, šaudymo kontrolės ar sunaikinimo laipsnio įvertinimo sistemas;

d.	Sviedinių savaiminio nutaikymo, valdymo ar varomosios jėgos nukreipimo (šoninės akceleracijos) sistemas.

2 pastaba.

ML12 dalis taikoma ginklų sistemoms, naudojančioms bet kurią iš šių rūšių varomosios jėgos energiją:

a.	Elektromagnetinę;

b.	Elektroterminę;

Plazmą;

d.	lengvąsias dujas arba

e.	Cheminę (kai ji naudojama kartu su bet kuria iš pirmiau išvardytųjų).

ML13
Šarvuotoji ar apsauginė įranga, konstrukcijos ir komponentai:

Šarvuotosios plokštės, turinčios bet kurią iš šių charakteristikų:

1.	Pagamintos pagal karinius standartus arba specifikacijas arba

2.	Tinkamos kariniam naudojimui;

NB.	Dėl šarvuotės plokščių žr. ML13 dalies d punkto 2 papunktį.

b.	Metalo ir ne metalo medžiagų konstrukcijos bei jų deriniai, specialiai sukurti karinių sistemų balistinei apsaugai, bei specialiai jiems sukurti komponentai;

c.	Šalmai, pagaminti pagal karinius standartus ar specifikacijas arba panašius nacionalinius standartus ir specialiai jiems sukurti komponentai, t.y. šalmo gaubtas, vidinis apsauginis sluoksnis ir minkšti įklotai;

Šarvuotė ar apsauginiai drabužiai ir jų komponentai:

Minkšta šarvuotė ar apsauginiai drabužiai, pagaminti pagal karinius standartus ar specifikacijas arba pagal jų atitikmenis ir specialiai jiems sukurti komponentai;

Pastaba.

Taikant ML13 dalies d punkto 1 papunktį kariniai standartai ar specifikacijos apima bent specifikacijas dėl apsaugos nuo skeveldrų.

2.	Kietos šarvuotės plokštės, kuriomis užtikrinama balistinė apsauga, lygiavertė III lygio (2008 m. liepos mėn. NIJ 0101.06) ar nacionalinių ekvivalentų lygio apsaugai arba didesnė.

1 pastaba.

ML13 dalies b punktas apima medžiagas, specialiai sukurtas į sprogimą reaguojančiai apsaugai formuoti arba karinėms priedangoms statyti.

2 pastaba.

ML13 dalies c punktas netaikomas įprastiniams plieniniams šalmams, kurie nėra modifikuoti ar sukurti taip, kad juose galėtų būti įtaisytas bet kokios rūšies papildomas prietaisas.

3 pastaba.

ML13 dalies c ir d punktai netaikomi šalmams, šarvuotėms ir apsauginiams drabužiams, dėvimiems asmeninės apsaugos tikslais.

4 pastaba.

ML13 dalyje nurodyti tik tie bombas neutralizuojantiems darbuotojams specialiai sukurti šalmai, kurie yra specialiai sukurti kariniam naudojimui.

1 NB.

Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1A005 poziciją.

2 NB.

„Pluoštinėms ar gijinėms medžiagoms“, naudojamoms šarvuotėms ir šalmams gaminti – žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 1C010 poziciją.

ML14
‚Specializuota įranga, skirta karinėms pratyboms‘ arba karinių scenarijų imitavimui, simuliatoriai, specialiai sukurti mokymui naudotis visais šautuvais ir ginklais, nurodytais ML1 ar ML2 dalyse, ir specialiai jiems sukurti komponentai bei priedai.

Techninė pastaba.

Terminas ‚specializuota karinėms pratyboms skirta įranga‘ apima karinių veiksmų treniruoklius, skrydžio valdymo treniruoklius, radaro taikinius-treniruoklius, radarų taikinių generatorius, šaudymo pratybų prietaisus, kovos su povandeniniais laivais treniruoklius, skraidymo simuliatorius (įskaitant centrifugas lakūnams ar astronautams rengti), radarų treniruoklius, skraidymo įrangos imitacinius treniruoklius, navigacinius treniruoklius, raketų paleidimo treniruoklius, taikinių įrangą, ginkluotės treniruoklius, nepilotuojamų „orlaivių“ treniruoklius, mobiliuosius pratybų įrenginius ir antžeminių operacijų mokymo įrangą.

1 pastaba.

ML14 dalis apima vaizdo atkūrimo ir interaktyvios aplinkos sistemas, skirtas simuliatoriams, jei jos yra specialiai sukurtos ar modifikuotos kariniam naudojimui.

2 pastaba.

ML14 dalis netaikoma įrangai, specialiai sukurtai mokymui naudotis medžiokliniais ar sportiniais ginklais.

ML15
Vaizdo atkūrimo ar atsakomųjų priemonių įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui, ir specialiai jai sukurti komponentai bei priedai:

a.	Filmavimo ir vaizdo apdorojimo įranga;

b.	Fotoaparatai, fotografinė įranga ir juostų apdorojimo įranga;

c.	Vaizdo stiprinimo įranga;

d.	Infraraudonųjų spindulių arba terminė vaizdo atkūrimo įranga;

e.	Radarinė sensorinė vaizdo atkūrimo įranga;

f.	Atsakomųjų priemonių arba atsakomąsias priemones neutralizuojanti įranga, skirta ML15 dalies a–e punktuose nurodytai įrangai.

Pastaba.

ML15 dalies f punktas apima įrangą, sukurtą karinių vaizdo sistemų veikimui neutralizuoti arba efektyvumui susilpninti ar tokiam ardomajam poveikiui sumažinti.

1 pastaba.

ML15 dalyje terminas specialiai sukurti komponentai, kai jie specialiai sukurti kariniam naudojimui, apima:

a.	Infraraudonųjų spindulių vaizdo keitiklio elektroninius vamzdelius;

b.	Vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius (ne pirmosios kartos);

c.	Mikrokanalines plokšteles;

d.	Silpnai šviesai jautrių televizijos kamerų elektroninius vamzdelius;

e.	Detektorinę išdėstymo įrangą (įskaitant elektroninio ryšio ar rodymo sistemas);

f.	Piroelektrinės televizijos kamerų elektroninius vamzdelius;

g.	Vaizdo sistemų aušinimo sistemas;

h.	Elektriniu būdu užsklendžiamas fotochrominio arba elektrooptinio tipo sklendes, kurių užsisklendimo greitis yra mažesnis negu 100 μs, išskyrus sklendes, kurios yra pagrindinės didelio greičio fotoaparato dalys;

i.	Skaidulinius optinius vaizdo apgręžiklius;

j.	Sudėtinius puslaidininkinius fotokatodus.

2 pastaba.

ML15 dalis netaikoma „pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniams vamzdeliams“ ar įrangai, specialiai sukurtai naudojant „pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroninius vamzdelius“.

NB.	Dėl ginklų taikiklių, kuriems naudojami „pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai“, klasifikacijos žr. ML1 ir ML2 dalis bei ML5 dalies a punktą.

NB.	Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 6A002 pozicijos a punkto 2 papunktį ir 6A002 pozicijos b punktą.

ML16
Liejiniai, atliejos ir kiti pusgaminiai, specialiai pagaminti gaminiams, nurodytiems ML1–ML4, ML6, ML9, ML10, ML12 ar ML19 dalyse.

Pastaba.

ML16 dalis taikoma pusgaminiams, kai jie atpažįstami pagal medžiagos sudėtį, formą arba funkcijas.

ML17
Įvairi įranga, medžiagos ir ‚bibliotekos‘ bei specialiai joms sukurti komponentai:

Savaeigiai nardymo ir povandeninio plaukiojimo aparatai:

1.	Uždarojo arba pusiau uždarojo ciklo (pakartotinio kvėpavimo) aparatai, specialiai sukurti kariniam naudojimui (t. y. specialiai sukurti, kad būtų nemagnetiniai);

2.	Specialiai sukurti komponentai, skirti atvirojo ciklo aparatui modifikuoti kariniam naudojimui;

3.	Gaminiai, sukurti išimtinai kariniam naudojimui, skirti naudoti kartu su savaeigiais nardymo ir povandeninio plaukiojimo aparatais;

NB.	Taip pat žr. ES dvejopo naudojimo objektų sąrašo 8A002 pozicijos q punktą.

b.	Statybos įranga, specialiai sukurta kariniam naudojimui;

c.	Elektros instaliacija, danga ir apdorojimas, skirti objekto atpažinimo galimybei mažinti, specialiai sukurti kariniam naudojimui;

d.	Lauko inžinerinė įranga, specialiai sukurta naudoti kovos zonoje;

„Robotai“, kontroliuojantieji „robotai“ ir „robotų“„galutiniai vykdymo įtaisai“, turintys bet kurią iš šių charakteristikų:

1.	Specialiai sukurta kariniam naudojimui;

2.	Juose yra priemonės, saugančios hidraulines linijas nuo balistinių skeveldrų iš išorės padarytų sužeidimų (pvz., savaime izoliuojančios linijos), ir jie gali naudoti hidraulinius skysčius, kurių užsidegimo temperatūra yra aukštesnė negu 566 °C (839 K) arba

3.	Specialiai sukurti ar gali veikti elektromagnetinio pulso (EMP) aplinkoje; Techninė pastaba. Elektromagnetinis pulsas neapima netyčinių netoliese esančios įrangos (t.y., mašinų, įtaisų ar elektroninių prietaisų) elektromagnetinės radiacijos ar žaibo keliamų trikdžių.

f.	‚Bibliotekos‘ (parametrinės techninės duomenų bazės), specialiai sukurtos kariniam naudojimui, įrangai, nurodytai ES bendrajame karinės įrangos sąraše;

g.	Branduolinę energiją generuojanti įranga arba varomoji įranga, įskaitant „branduolinius reaktorius“, specialiai sukurtus kariniam naudojimui, ir komponentai, specialiai jiems sukurti ar ‚modifikuoti‘ kariniam naudojimui;

h.	Kita specialiai kariniam naudojimui sukurta įranga ir medžiagos, apdorotos ar padengtos danga, skirtos objekto atpažinimo galimybei mažinti, išskyrus įrangą ir medžiagas, nurodytas kituose ES bendrojo karinės įrangos sąrašo punktuose;

i.	Simuliatoriai, specialiai sukurti kariniams „branduoliniams reaktoriams“;

j.	Mobiliosios remonto dirbtuvės, specialiai įrengtos ar ‚modifikuotos‘ karinei įrangai remontuoti;

k.	Lauko generatoriai, specialiai sukurti ar ‚modifikuoti‘ kariniam naudojimui;

l.	Konteineriai, specialiai sukurti ar ‚modifikuoti‘ kariniam naudojimui;

m.	Keltai, išskyrus keltus, nurodytus kituose ES bendrojo karinės įrangos sąrašo punktuose, tiltai ir pontonai, specialiai sukurti kariniam naudojimui;

n.	Bandomieji modeliai, specialiai sukurti objektams, nurodytiems ML4, ML6, ML9 ar ML10 dalyse, „tobulinti“;

o.	Apsaugos nuo lazerių įranga (pvz., akių ir jutiklių apsaugos), specialiai sukurta kariniam naudojimui.

p.	„Kuro elementai“, nenurodyti kitur ES bendrajame karinės įrangos sąraše, specialiai sukurti ar ‚modifikuoti‘ kariniam naudojimui.

Techninės pastabos.

1.	ML17 dalyje terminas ‚biblioteka‘ (parametrinė techninė duomenų bazė) reiškia karinio pobūdžio techninės informacijos rinkinį; naudojimasis šiuo rinkiniu gali pagerinti karinės įrangos ar sistemų veikimą.

2.	ML17 dalyje terminas ‚modifikuotas‘ reiškia struktūrinį, elektromechaninį ar kitokį pakeitimą, dėl kurio nekariniam naudojimui sukurtas objektas įgauna savybes, dėl kurių jis yra lygiavertis objektui, specialiai sukurtam kariniam naudojimui.

ML18
Gamybos įranga ir komponentai:

a.	Specialiai sukurta ar modifikuota ‚gamybos‘ įranga, skirta ES bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytiems gaminiams ‚gaminti‘, ir specialiai jai sukurti komponentai;

b.	Specialiai sukurta aplinkos tyrimo aparatūra ir specialiai jai sukurta įranga, skirta ES bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytiems gaminiams sertifikuoti, kvalifikuoti ar bandyti.

Techninė pastaba.

ML18 dalyje terminas ‚gamyba‘ apima projektavimą, tyrimą, gaminimą, bandymą ir tikrinimą.

Pastaba.

ML18 dalies a ir b punktai apima šią įrangą:

a.	Nuolatinio veikimo azotinimo įrangą;

Centrifuginius bandomuosius aparatus ar įrangą, turinčius bet kurią iš šių charakteristikų:

1.	Varoma variklio arba variklių, kurių bendras nustatytasis galingumas yra didesnis nei 298 kW (400 AG);

2.	Pakelia 113 kg ar daugiau svorio arba

3	Gali pasiekti centrifugos 8 g ar didesnį pagreitį, kai krovinio svoris 91 kg ir didesnis;

c.	Dehidracijos presai;

d.	Varžtų išspaudikliai (ekstruderiai), specialiai sukurti arba modifikuoti kariniam sprogstamajam išspaudimui;

e.	Pjaustomosios mašinos, skirtos išspaustoms svaidomosioms medžiagoms dozuoti;

f.	Betriukšmis 1,85 metro arba didesnio skersmens poliravimo būgnas, kurio įkrova didesnė negu 227 kg;

g.	Nuolatinio veikimo maišytuvai, skirti kietiems svaidomiesiems sprogmenims maišyti;

h.	Dujiniai smulkintuvai karinių sprogstamųjų medžiagų sudedamosioms dalims (ingredientams) malti ar trupinti;

i.	Įranga, kuria išgaunamas metalo miltelių dalelių sferiškumas ir suvienodinamas jų dydis, kaip nurodyta ML8 dalies c punkto 8 papunktyje;

j.	Konvekcinės srovės keitikliai ML8 c punkto 3 papunktyje nurodytų medžiagų konversijai.

ML19
Kreipiamosios energijos ginklų (DEW) sistemos, su jomis susijusių arba atsakomųjų priemonių įranga ir bandymų modeliai, bei specialiai jiems sukurti komponentai:

a.	„Lazerinės“ sistemos, specialiai sukurtos taikiniams sunaikinti ar jų vykdomai užduočiai nutraukti;

b.	Šviesos pluošto dalelių sistemos taikiniams sunaikinti ar jų vykdomai užduočiai nutraukti;

c.	Didelio galingumo radijo dažnio sistemos taikiniams sunaikinti ar jų vykdomai užduočiai nutraukti;

d.	Įranga, specialiai sukurta ML19 dalies a–c punktuose nurodytoms sistemoms surasti, atpažinti arba nuo jų gintis;

e.	ML19 punkte nurodytų sistemų, įrangos ir komponentų fizinių bandymų modeliai;

f.	„Lazerio“ sistemos, specialiai sukurtos sukelti ilgalaikį apakimą technologijomis nesustiprintam matymui, tai yra, neapsaugotoms žmogaus akims arba žmogaus akims su regos korekcijos optiniais prietaisais.

1 pastaba.

DEW sistemos, nurodytos ML19 dalyje, apima sistemas, kurių galimybes lemia kontroliuojamas pritaikymas:

a.	Reikiamos energijos „lazerių“, kuriais naikinama panašiai kaip ir įprastine amunicija;

b.	Dalelių akceleratorių, formuojančių elektringų ar neutralių naikinamosios galios dalelių srautą;

c.	Didelio galingumo impulso arba vidutinio galingumo radijo dažnių srautų siųstuvai, sukuriantys pakankamai stiprius laukus, kad išvestų iš rikiuotės tolimo taikinio elektroninę grandinę.

2 pastaba.

ML19 dalis apima šią įrangą, specialiai sukurtą DEW sistemoms:

a.	Pagrindinius energijos gamybos, kaupimo, įjungimo, galios palaikymo ar kuro naudojimo įrenginius;

b.	Taikinio aptikimo ar nustatymo sistemas;

c.	Sistemas, kuriomis galima nustatyti taikiniui padarytą žalą, sunaikinimą ar veiksmo nutraukimą;

d.	Srauto valdymo, skleidimo ar nutaikymo įrangą;

e.	Įrenginius su kintamojo sukimosi srautu, skirtus operacijoms su greitai kintančiu taikiniu;

f.	Pritaikomąją optiką ir fazės jungiklius;

g.	Srovės injektorius neigiamų vandenilio jonų srautams;

h.	„Tinkamų naudoti kosmose“ akceleratorių komponentus;

i.	Neigiamų jonų srauto nukreipimo įrenginius;

j.	Įrenginius didelės galios jonų srautui kontroliuoti ir nukreipti;

k.	„Tinkamų naudoti kosmose“ įrenginių dangą, skirtą neigiamoms vandenilio izotopų srovėms neutralizuoti.

ML20
Kriogeninė ir „superlaidi“ įranga bei specialiai jai sukurti komponentai bei priedai:

Įranga, specialiai sukurta arba suderinta taip, kad ją būtų galima įmontuoti karinėje žemės, jūrų, oro desanto ar kosmoso priemonėje, ir galinti veikti tai priemonei judant bei sukurti arba palaikyti temperatūrą, žemesnę nei – 170 °C (103 K);

Pastaba.

ML20 dalies a punktas apima mobiliąsias sistemas, į kurių sudėtį įeina priedai ar komponentai, pagaminti iš nemetalų arba elektrai nelaidžių medžiagų, pvz., plastmasės arba epoksidais impregnuotų medžiagų.

„Superlaidi“ elektros įranga (rotacinės mašinos ir transformatoriai), specialiai sukurta arba sukonfigūruota taip, kad ją būtų galima įmontuoti karinėje žemės, jūrų, oro desanto ar kosmoso transporto priemonėje, ir galinti veikti transporto priemonei judant.

Pastaba.

ML20 dalies b punktas netaikomas nuolatinės srovės hibridiniams vienpoliams generatoriams su vieno stiebo normalia metaline armatūra, kuri sukasi „superlaidžių“ apvijų sukurtame magnetiniame lauke, jeigu tos apvijos yra vieninteliai „superlaidūs“ komponentai, esantys generatoriuje.

ML21
„Programinė įranga“:

a.	„Programinė įranga“, specialiai sukurta ar modifikuota ES bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytos įrangos, medžiagų ar „programinės įrangos“„kūrimui“, „gamybai“ ar „naudojimui“;

Specialioji „programinė įranga“, kuri nėra nurodyta ML21 dalies a punkte:

1.	„Programinė įranga“, specialiai sukurta kariniam naudojimui ir specialiai sukurta kovinių ginklų sistemoms modeliuoti, imituoti ar įvertinti;

2.	„Programinė įranga“, specialiai sukurta kariniam naudojimui ir specialiai sukurta karinių operacijų scenarijams kurti ar imituoti;

3.	„Programinė įranga“, skirta nustatyti įprastinių, branduolinių, cheminių ar biologinių ginklų poveikį;

4.	„Programinė įranga“, specialiai sukurta kariniam naudojimui ir specialiai sukurta taikyti vadovavimo, ryšių, kontrolės ir žvalgybos (C3I) arba vadovavimo, ryšių, kontrolės, kompiuterių ir žvalgybos (C4I) srityje;

c.	„Programinė įranga“, nenurodyta ML21 dalies a ar b punkte, specialiai sukurta ar modifikuota tam, kad sudarytų sąlygas naudoti įrangą, nenurodytą ES bendrajame karinės įrangos sąraše, vykdant tokias karines funkcijas, kurioms vykdyti naudojama įranga, nurodyta ES bendrajame karinės įrangos sąraše.

ML22
„Technologija“:

a.	ML22 dalies b punkte nenurodyta „technologija“, „reikalinga“ ES bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytų objektų „kūrimui“, „gamybai“, eksploatavimui, įdiegimui, priežiūrai (tikrinimui), taisymui, kapitaliniam remontui ar atnaujinimui;

„Technologija“:

1.	„Technologija“, „reikalinga“ Europos Sąjungos bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytų objektų, jų pilnų gamybos įrenginių kūrimui, komponentų surinkimui, eksploatavimui, priežiūrai ir remontui, net jeigu tokie gamybos įrenginių komponentai nėra nurodyti;

2.	„Technologija“, „reikalinga“ mažo kalibro ginklų „kūrimui“ ir „gamybai“, net jei ji naudojama mažo kalibro antikvarinių ginklų kopijoms gaminti;

Nuo 2013 m. netaikomas;

NB.	Žr. ML22 dalies a punktą dėl ML22 dalies b punkto 3 dalyje anksčiau nurodytos „technologijos“ sąvokos.

Nuo 2013 m. netaikomas;

NB.	Žr. ML22 dalies a punktą dėl ML22 dalies b punkto 4 dalyje anksčiau nurodytos „technologijos“ sąvokos.

5.	„Technologija“, „reikalinga“ tik „biokatalizatorių“, nurodytų ML7 dalies i punkto 1 papunktyje, naudojimui karinėse medžiagose-nešikliuose ar karinėse medžiagose.

1 pastaba.

„Technologija“, „reikalinga“ ES bendrajame karinės įrangos sąraše nurodytų objektų „kūrimui“, „gamybai“, eksploatavimui, įdiegimui, priežiūrai (tikrinimui), taisymui, kapitaliniam remontui ar atnaujinimui, yra kontroliuojama net ir tada, kai naudojama ES bendrajame karinės įrangos sąraše nenurodytam objektui.

2 pastaba.

ML22 dalis netaikoma:

a.	„Technologijai“, būtinai tų objektų, kurie nekontroliuojami arba kuriuos leidžiama eksportuoti, įdiegimui, veikimui, priežiūrai (tikrinimui) ar remontui;

b.	„Viešo naudojimo“„technologijai“, skirtai „pagrindiniams moksliniams tyrimams“ arba patentų programoms reikalinga būtiniausia informacija;

c.	„Technologijai“, skirtai nuolatiniam impulsui tiekti civilinio transporto įrenginiams magnetinės indukcijos būdu

ŠIAME SĄRAŠE VARTOJAMŲ TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šiame sąraše vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos angliškų terminų abėcėlės tvarka.

1 pastaba.

Apibrėžti terminai vartojami visame sąraše. Nuorodos yra tik konsultacinio pobūdžio ir neturi poveikio sąraše apibrėžtų terminų bendram vartojimui.

2 pastaba.

Kai šiame apibrėžčių sąraše pateikti žodžiai ir terminai vartojami tik apibrėžta reikšme, tai nurodoma juos išskiriant dvigubomis kabutėmis („“). Viengubomis kabutėmis (‚‘) išskirtų terminų apibrėžtys pateikiamos techninėje pastaboje dėl atitinkamo objekto. Kitais atvejais žodžiai ir terminai vartojami bendrai priimtomis (žodyno) reikšmėmis.

ML11
„Automatinės vadovavimo ir kontrolės sistemos“

Elektroninės sistemos, kurias pasitelkus įvedama, tvarkoma ir perduodama informacija, būtina efektyviam grupuotės, pagrindinės rikiuotės, taktinės rikiuotės, dalinio, laivo, padalinio ar ginkluotės, kuriems vadovaujama, veikimui. To pasiekiama naudojantis kompiuteriu ir kita specializuota aparatine įranga, sukurta padėti vykdyti karinio vadovavimo ir kontrolės organizavimo funkcijas. Automatinės vadovavimo ir kontrolės sistemos pagrindinės funkcijos: veiksmingas automatinis informacijos rinkimas, kaupimas, saugojimas ir tvarkymas; padėties bei aplinkybių, turinčių įtakos kovos veiksmų parengimui bei vykdymui, vaizdavimas; operatyviniai ir taktiniai skaičiavimai siekiant paskirstyti išteklius pajėgų grupuotėms arba kovos rikiuotės ar išskleidimo į kovos rikiuotę elementams atsižvelgiant į operacijos tikslą ar etapą; duomenų parengimas siekiant įvertinti situaciją ir priimti sprendimus bet kuriuo operacijos ar mūšio momentu; operacijų imitacija kompiuteriu.

ML7, 22
„Biokatalizatoriai“

Fermentai (enzimai), skirti konkrečioms cheminėms arba biocheminėms reakcijoms arba kiti biologiniai junginiai, kurie jungiasi su KNM medžiagomis ir pagreitina jų suardymą.

Techninė pastaba.

„Fermentai (enzimai)“ –

konkrečių cheminių arba biocheminių reakcijų „biokatalizatoriai“.

ML7, 22
„Biopolimerai“

Biologinės makromolekulės:

a.	Fermentai (enzimai), skirti konkrečioms cheminėms arba biocheminėms reakcijoms;

b.	Monokloniniai, polikloniniai ar anti-idiotipiniai antikūnai;

c.	Specialiai sukurti ar specialiai apdoroti receptoriai.

Techninės pastabos.

1. „Anti-idiotipiniai antikūnai“ –

antikūnai, kurie jungiasi prie konkrečių kitų antikūnų antigenų jungimosi vietų;

2. „Monokloniniai antikūnai“ –

proteinai, kurie jungiasi prie antigeno vietos ir kuriuos gamina vienas ląstelių klonas;

3. „Polikloniniai antikūnai“ –

proteinų, kurie jungiasi prie konkretaus antigeno ir kuriuos gamina keli ląstelių klonai, mišinys;

4. „Receptoriai“ –

biologinės makromolekulinės struktūros, galinčios jungti ligandus, kurių jungimas daro poveikį fiziologinėms funkcijoms.

ML17
„Branduoliniai reaktoriai“

Apima objektus, esančius reaktoriaus korpuse arba tiesiogiai į jį įdedamus, įrangą, kuri valdo galios lygį aktyviojoje srityje, ir komponentus, kurie paprastai talpina ar tiesiogiai liečiasi su aktyviąja „branduolinio reaktoriaus“ sritimi arba valdo pirminį reaktoriaus šilumnešį.

ML4, 10
„Civiliniai orlaiviai“

„Orlaiviai“, civilinės aviacijos kompetentingų institucijų pagal paskirtį įrašyti į paskelbtą skrydžiams tinkamų „orlaivių“ registrą, skirti skraidyti komerciniais civiliniais vidaus ir tarptautiniais maršrutais arba naudoti teisėtais civiliniais, asmeniniais arba verslo tikslais.

ML7
„Ekspresijos vektoriai“

Pernešėjai (pvz., plazmidės ar virusai), naudojami genetinei medžiagai įterpti į priimančiąsias ląsteles.

ML8
„Energetinės medžiagos“

Medžiagos ar mišiniai, kurie chemiškai reaguoja išskirdami energiją, reikalingą taikant juos pagal paskirtį. „Sprogstamosios medžiagos“, „pirotechnika“ ir „svaidomieji sprogmenys“ priklauso „energetinių medžiagų“ poklasiams.

ML11
„Erdvėlaiviai“

Aktyvieji ir pasyvieji palydovai arba kosminiai zondai

ML17
„Galutiniai vykdymo įtaisai“

Griebtuvai, aktyvieji įrankiniai įtaisai ir bet kurios kitos įrankinės priemonės, kurios yra įdedamos į „roboto“ manipuliatoriaus rankos laikiklinį antgalį.

Techninė pastaba.

‚Aktyvieji įrankiniai įtaisai‘ –

įtaisai, naudojami suteikti ruošiniui judesio jėgą, apdorojimo energiją arba judesio kryptį.

ML18, 21, 22
„Gamyba“

Visi gamybos etapai, pavyzdžiui, gamybos technologija, gaminimas, integravimas, surinkimas (montavimas), tikrinimas, bandymas, kokybės laidavimas.

ML21, 22
„Kūrimas“

Visi etapai prieš serijinę gamybą, pavyzdžiui, projektavimas, projekto tyrimas, projekto analizė, projekto koncepcijos, prototipų surinkimas ir bandymai, bandomosios gamybos schemos, projektavimo duomenys, projektavimo duomenų transformavimo į gaminį procesas, konfigūracijos projektavimas, tarpusavio funkciškumo projektavimas, išdėstymas.

ML17
„Kuro elementas“

Elektrocheminis prietaisas, kuris paverčia cheminę energiją tiesiogiai nuolatine elektros srove, naudodamas kurą iš išorėje esančio šaltinio.

ML9, 19
„Lazeris“

Komponentų sąranka, sukurianti šviesą, kuriai būdingas erdvinis ir laikinis koherentiškumas ir kuri yra stiprinama dėl priverstinės spinduliuotės.

ML7
„Medžiagos riaušėms malšinti“

Medžiagos, kurios, numatomomis sąlygomis naudojant riaušėms malšinti, žmonėms sparčiai sukelia jutiminį suerzinimą arba pasižymi neutralizuojančiu fiziniu poveikiu, kuris baigiasi netrukus po to, kai baigiasi tų medžiagų poveikis. Ašarinės dujos yra „medžiagų riaušėms malšinti“ pogrupis.

ML21, 22
„Naudojimas“

Veikimas, įdiegimas (įskaitant įdiegimą vietoje), priežiūra (tikrinimas), taisymas, kapitalinis remontas ir atnaujinimas.

ML10
„Nepilotuojamas skraidomasis aparatas“ („UAV“)

Bet koks „orlaivis“, galintis pradėti skrydį bei tęsti kontroliuojamą skrydį ir navigaciją, orlaivyje nesant žmogui.

ML8, 10, 14
„Orlaiviai“

Skraidomieji aparatai su fiksuotaisiais arba su pasukamaisiais sparnais, besisukančiais sparnais (sraigtasparnis), su pasviruoju sraigtu arba pasviraisiais sparnais.

ML22
„Pagrindiniai moksliniai tyrimai“

Eksperimentinis arba teorinis darbas, kurio pagrindinis tikslas – įgyti naujų žinių apie pagrindinius reiškinių principus arba stebimus faktus, ir kuriuo nebūtinai pirmiausia siekiama konkrečių praktinių tikslų ar uždavinių sprendimo.

ML15
„Pirmosios kartos vaizdo stiprinimo elektroniniai vamzdeliai“

Elektrostatinio židinio vamzdeliai, kuriuose naudojamas įvesties ir išvesties šviesolaidinės arba stiklo plokštės, daugiašarmiai fotokatodai (S-20 arba S-25), bet ne mikrokanalinių plokštelių stiprintuvai.

ML8
„Pirmtakai“

Specializuotos cheminės medžiagos, naudojamos gaminant sprogmenis.

ML4, 8
„Pirotechnika“

Kietųjų ir skystųjų degalų ir oksiduojančiųjų medžiagų mišiniai, kuriuos uždegus vyksta energetinė cheminė reakcija, kurios apimtis kontroliuojama ir kuria siekiama užtikrinti konkretų vėlinimą arba išskirti šilumos, dūmų, matomos šviesos, infraraudonųjų spindulių kiekius ar sukelti tam tikro stiprumo triukšmą. Piroforika – „pirotechnikos“ poklasis, į kurį neįeina oksiduojančiosios medžiagos, tačiau kuriam priklausančios medžiagos užsidega nuo sąlyčio su oru.

ML13
„Pluoštinės ar gijinės medžiagos“

Apima:

a.	tolydžiuosius viengijus siūlus;

b.	tolydžiuosius verpalus ir pusverpalius;

c.	juostas, audinius, atsitiktinai išsidėsčiusius plaušus ir kaspinus;

d.	smulkintą pluoštą, štapelinį pluoštą ir koherentines pluoštines dangas;

e.	monokristalinius arba polikristalinius bet kokio ilgio adatinius darinius;

f.	aromatinę poliamidinę celiuliozę.

ML8
„Priedai ir priemaišos“

Medžiagos, naudojamos sprogstamuosiuose junginiuose, siekiant pagerinti jų savybes.

ML7
„Pritaikytas kariniam naudojimui“

Bet kokia modifikacija arba selekcija (pvz., keičianti grynumą, laikymo ilgalaikiškumą, kenksmingumą, pasklidimo charakteristikas arba atsparumą ultravioletinei spinduliuotei), skirta veiksmingai žaloti žmones ar gyvūnus, kenkti įrangai, derliui arba aplinkai.

ML21
„Programinė įranga“

Vienos ar daugiau „programų“ arba „mikroprogramų“ rinkinys, įrašytas bet kokioje fizinėje laikmenoje.

ML22
„Reikalinga“

Kai tai taikoma „technologijai“, apibūdina tik tas „technologijos“ dalis, kurios yra ypač svarbios, norint pasiekti ar išplėsti valdomo vykdymo lygį, charakteristikas arba funkcijas. Tokia „reikalinga“„technologija“ gali būti naudojama skirtinguose produktuose.

ML17
„Robotas“

Manipuliavimo mechanizmas, kuris gali judėti tolygia trajektorija arba iš vienos vietos į kitą ir kuriame gali būti naudojami jutikliai; jis turi visas toliau išvardytas charakteristikas:

a.	yra daugiafunkcinis;

b.	judėdamas trimatėje erdvėje gali išdėlioti ar orientuoti medžiagas, dalis, įrankius arba specialius prietaisus;

c.	jungia tris ar daugiau uždarojo ar atvirojo kontūro valdomuosius įtaisus, kurie gali turėti žingsninius variklius ir

d.	gali „būti programuojamas vartotojo“, naudojant mokymo ir atkūrimo būdą arba elektroninį kompiuterį, kuriuo gali būti programuojamasis loginis valdiklis, t. y. be mechaninio įsikišimo.

Pastaba.

Pirmiau pateikta apibrėžtis neapima toliau išvardytų prietaisų:

1.	Manipuliavimo mechanizmų, kurie yra valdomi tik rankiniu būdu ar nuotolinio operatoriaus;

Fiksuotosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. Programa yra mechaniškai apribota fiksuotais stabdymo įtaisais, pavyzdžiui, kaiščiais arba krumpliaračiais. Judesių seka ir trajektorijų ar kampų pasirinkimas nėra valdomi ar keičiami mechaninėmis, elektroninėmis ar elektrinėmis priemonėmis;

Fiksuotosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. Programa yra mechaniškai apribota fiksuotais, bet derinamais stabdymo įtaisais, pavyzdžiui, kaiščiais arba krumpliaračiais. Judesių seka ir trajektorijų ar kampų pasirinkimas yra keičiami pagal fiksuotos programos trafaretą. Programos modelio variantai arba modifikacijos (pvz., kaiščių ar krumpliaračių keitimai) viena ar daugiau judesio ašių yra atliekami naudojant tik mechanines operacijas;

Fiksuotosios sekos manipuliavimo mechanizmų, kurie yra automatiniai judamieji įtaisai, veikiantys pagal mechaniškai fiksuotus programuotus judesius. Programa yra keičiama, tačiau seka yra vykdoma tik dvipoliais signalais iš mechaniškai fiksuotų elektrinių dvipolių prietaisų arba derinamų stabdymo įtaisų;

5.	Krovimo į rietuvą kranų, apibrėžtų kaip stačiakampių koordinačių manipuliatorių sistemos, pagamintų kaip ištisinė stačioji kaiščių laikiklių įrenginio dalis ir sukurtų parinkti šių kaiščių išdėstymą, kuris yra išsaugomas arba jį galima naujai pasirinkti.

ML8, 18
„Sprogstamosios medžiagos“

Kietos, skystos ar dujinės medžiagos arba jų mišiniai, kurie naudojant juos kovinėse galvutėse, naikinimo ir kitose priemonėse kaip inicijuojančius užtaisus, tarpinius detonatorius arba pagrindinius užtaisus, turi detonuoti.

ML20
„Superlaidžios“

Medžiagos (t. y. metalai, lydiniai arba junginiai), kurių elektrinė varža gali išnykti (t. y. kurių savitasis elektrinis laidis gali tapti begalinis ir kuriuo gali tekėti labai didelės srovės, nesukurdamos Džaulio šilumos).

Tam tikros „superlaidžiosios“ medžiagos „kritinė temperatūra“ (kartais vadinama fazinio virsmo temperatūra) yra temperatūra, kuriai esant išnyksta tos medžiagos nuolatinės srovės varža.

Techninė pastaba.

Bet kokios medžiagos „superlaidžioji“ būsena apibūdinama „krizine temperatūra“, kriziniu magnetiniu lauku, kuris priklauso nuo temperatūros, ir kriziniu srovės tankiu, kuris priklauso ir nuo magnetinio lauko, ir nuo temperatūros.

ML8
„Svaidomosios medžiagos“

Cheminės medžiagos ar mišiniai, kurie chemiškai reaguoja išskirdami didelį kontroliuojamos apimties karštų dujų kiekį, skirtą mechaniniam darbui atlikti.

ML22
„Technologija“

Konkreti informacija, būtina produkto „kūrimui“, „gamybai“ ar „naudojimui“. Ši informacija pateikiama kaip ‚techniniai duomenys‘ ar kaip ‚techninė pagalba‘.

Techninės pastabos.

1.	‚Techniniai duomenys‘ gali turėti šias formas: peršviečiamosios kopijos, planai, diagramos, modeliai, formulės, lentelės, techniniai projektai ir techninės sąlygos, vadovai ir instrukcijos, parašytos ar įrašytos į laikmenas ir įtaisus, tokius kaip diskai, juostos, pastoviosios atmintinės.

2.	‚Techninė pagalba‘ gali būti instrukcijos, gebėjimai, mokymas, darbinės žinios, konsultavimo paslaugos. ‚Techninė pagalba‘ gali apimti ‚techninių duomenų‘ perdavimą.

ML19
„Tinkamas naudoti kosmose“

Sukurtas, pagamintas arba atlikus sėkmingus bandymus pripažintas tinkamu eksploatuoti didesniame nei 100 km aukštyje virš Žemės paviršiaus.

Pastaba.

Nustatymas, kad gaminys yra „tinkamas naudoti kosmose“ atlikus bandymus nereiškia, kad kiti tos pačios gamybos linijos ar serijos gaminiai yra „tinkami naudoti kosmose“, jeigu jie nebuvo atskirai išbandyti.

ML10
„Už orą lengvesni skraidomieji aparatai“

Balionai ir orlaiviai, kuriuose pakilimui naudojamas karštas oras ar lengvesnės už orą dujos, pavyzdžiui, helis ar vandenilis.

ML22
„Viešo naudojimo“

Tai „technologija“ arba „programinė įranga“, kuria leidžiama naudotis neapribojant tolesnio jos platinimo.

Pastaba. Autorių teisių apribojimai nereiškia, kad „technologija“ arba „programinė įranga“ nėra „viešo naudojimo“.

16.12.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 359/164

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 12 d.

dėl 2014 m. Sąjungos finansinio įnašo išlaidoms, patirtoms Ispanijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje kovojant su augalams arba augaliniams produktams kenksmingais organizmais, atlyginti

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9478)

(Tekstas autentiškas tik italų, ispanų, nyderlandų, prancūzų ir vokiečių kalbomis)

(2014/910/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 652/2014, kuriuo nustatomos išlaidų, susijusių su maisto grandine, gyvūnų sveikata ir gerove bei augalų sveikata ir augalų dauginamąja medžiaga, valdymo nuostatos (1), ypač į jo 45 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (2), ypač į jo 84 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 652/2014 16 straipsnio 1 dalies a–c punktus valstybėms narėms gali būti skiriamas Sąjungos finansavimas išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su priemonėmis, kurios priimtos pagal Tarybos direktyvos 2000/29/EB (3) 16 straipsnio 1 ir 3 dalis ir susijusios su kenksmingųjų organizmų naikinimu, sulaikymu arba jų plitimo prevencija, padengti. Reglamento 45 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta pereinamojo laikotarpio nuostata – valstybių narių paraiškoms dėl minėtoms skubioms priemonėms skiriamo Sąjungos finansavimo, pateiktoms Komisijai ne vėliau kaip 2014 m. balandžio 30 d., ir toliau taikomi Direktyvos 2000/29/EB 22–24 straipsniai;

(2)

Vokietija pateikė aštuonias paraiškas dėl Sąjungos finansavimo. Pirmoji paraiška pateikta 2013 m. gruodžio 12 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2012 m. Badeno- Viurtembergo žemėje, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis toje teritorijoje nustatytas 2012 m.;

(3)	antroji paraiška pateikta 2013 m. gruodžio 18 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2012 ir 2013 m. Saksonijos žemėje, siekiant kontroliuoti Diabrotica virgifera. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2012 m.;

(4)	trečioji paraiška pateikta 2013 m. gruodžio 19 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2012 ir 2013 m. Bavarijos žemėje, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis toje teritorijoje nustatytas 2012 m.;

(5)	ketvirtoji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 3 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2013 m. Badeno-Viurtembergo žemėje, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis toje teritorijoje nustatytas 2012 m. (kaip nurodyta 2 punkte);

(6)	penktoji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 16 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2013 m. Reino krašte-Pfalce, siekiant kontroliuoti Diabrotica virgifera. Šio kenksmingojo organizmo protrūkiai nustatyti 2011 ir 2012 m.;

(7)	šeštoji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 16 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2013 m. Badeno-Viurtembergo žemėje, siekiant kontroliuoti Diabrotica virgifera. Skirtingose tos žemės kaimo ar miesto apylinkėse šio kenksmingojo organizmo protrūkiai nustatyti 2010, 2011, 2012 ir 2013 m.;

(8)	septintoji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 28 d. dėl priemonių, kurių imtasi nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. rugpjūčio mėn. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis toje teritorijoje nustatytas 2009 m.;

(9)	aštuntoji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 30 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2012 ir 2013 m. Heseno žemėje, siekiant kontroliuoti Diabrotica virgifera. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2011 m.;

(10)

2014 m. balandžio 16 d. Ispanija pateikė penkias paraiškas dėl Sąjungos finansavimo. Pirmoji paraiška yra susijusi su intensyviais tikrinimais, atliktais 2013 m. keturiose su Portugalija besiribojančiose autonominėse srityse, siekiant kontroliuoti Bursaphelenchus xylophilus. Šie tikrinimai vyko atsižvelgiant į šio kenksmingojo organizmo išplitimą kaimyninėse Portugalijos teritorijose, kuris nebuvo konkretaus šio kenksmingojo organizmo protrūkio Ispanijos teritorijose pasekmė;

(11)	antroji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi arba ketinama imtis 2014 m. Galisijos regione, siekiant kontroliuoti Bursaphelenchus xylophilus. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis As Neveso srityje nustatytas 2010 m.;

(12)	trečioji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi arba ketinama imtis 2014 m. Katalonijos regione, siekiant kontroliuoti Pomacea insularum. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2010 m.;

(13)	ketvirtoji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi arba ketinama imtis 2014 m. Estremadūros regione, siekiant kontroliuoti Bursaphelenchus xylophilus. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis Valverde del Fresno srityje nustatytas 2012 m.;

(14)	penktoji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi arba ketinama imtis 2014 m. Kastilijos ir Leono regione, siekiant kontroliuoti Bursaphelenchus xylophilus. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis Sankti Spirituso srityje nustatytas 2013 m.;

(15)

2014 m. balandžio 30 d. Prancūzija pateikė dvi paraiškas dėl Sąjungos finansavimo. pirmoji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi arba ketinama imtis 2014 m. Elzaso regione, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Priemonių Prancūzijoje imtasi, kai 2011 m. liepos mėn. šio kenksmingojo organizmo buvo aptikta Vokietijos pasienyje;

(16)	antroji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi arba ketinama imtis 2013 ir 2014 m. Korsikoje, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2013 m.;

(17)	Italija pateikė tris prašymus dėl Sąjungos finansavimo. Pirmoji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 29 d. dėl priemonių, kurių imtasi arba ketinama imtis 2014 m. Markės regione, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2013 m.;

(18)	antroji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 29 d. dėl priemonių, kurių imtasi arba ketinama imtis 2013 ir 2014 m. Pulijos regione, siekiant kontroliuoti Xylella fastidiosa. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2013 m.;

(19)	trečioji paraiška pateikta 2014 m. balandžio 30 d. dėl priemonių, kurių imtasi arba ketinama imtis nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn., siekiant kontroliuoti citrusų greito sunykimo virusą Sicilijos regione, kuriame 2013 m. patvirtintas stiprios viruso padermės atsiradimas;

(20)	Nyderlandai pateikė tris paraiškas dėl Sąjungos finansavimo. Pirmoji paraiška pateikta 2013 m. gruodžio 31 d. dėl priemonių, kurių imtasi 2012 m. ir 2013 m. Vestlando regione, siekiant kontroliuoti Anthonomus eugenii. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2012 m.;

(21)	antroji ir trečioji paraiškos pateiktos 2014 m. balandžio 30 d. Antroji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi 2013 ir 2014 m. Vintersveiko srityje, siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2012 m.;

(22)	trečioji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių imtasi 2013 ir 2014 m. Pietų Olandijos regione, siekiant kontroliuoti bulvių gumbų verpstiškumo viroidą. Šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2013 m.;

(23)

2014 m. balandžio 30 d. Austrija pateikė dvi paraiškas dėl Sąjungos finansavimo, susijusias su priemonėmis, kurių imtasi siekiant kontroliuoti Anoplophora glabripennis. Pirmoji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių buvo imtasi 2012 ir 2013 m. Sankt Georgeno prie Obernbergo prie Ino regione, kur šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2012 m. Šioje paraiškoje taip pat pateikta atnaujinta paraiškos, pateiktos 2013 m. gegužės mėn. dėl priemonių, kurių buvo imtasi 2012 m. ir kurios buvo planuojamos 2013 m., informacija;

(24)	antroji paraiška yra susijusi su priemonėmis, kurių buvo imtasi 2013 ir 2014 m. Galspacho regione, kuriame šio kenksmingojo organizmo protrūkis nustatytas 2013 m.;

(25)

savo paraiškose Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Austrija parengė veiksmų programas, pagal kurias būtų naikinami arba, jei teisiškai įmanoma, sulaikomi į jų teritorijas patekę minėti kenksmingieji organizmai. Šiose programose nurodomi siektini tikslai, taikytos priemonės, jų trukmė ir išlaidos;

(26)

visas minėtas priemones sudaro įvairios su augalų sveikata susijusios priemonės, įskaitant užkrėstų medžių ir pasėlių naikinimą, augalų apsaugos produktų taikymą, sanitarijos metodus, tikrinimus ir tyrimus, kurie atliekami oficialiai arba oficialiai paprašius stebėti atitinkamų kenksmingųjų organizmų buvimą arba išplitimą, ir sunaikintų augalų keitimą kitais, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose;

(27)

remdamasi Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos pateikta technine informacija, Komisija galėjo tiksliai ir išsamiai ištirti padėtį. Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos finansinės paramos skyrimo sąlygos, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnyje, įgyvendintos. Todėl tikslinga pagal pateiktas paraiškas skirti Sąjungos finansinį įnašą išlaidoms padengti;

(28)	priemones ir tinkamas finansuoti išlaidas, kurioms gali būti skiriamas Sąjungos finansavimas, Komisija patikslino 2012 m. gegužės 25 d. rašte valstybių narių augalų sveikatos vyriausiesiems pareigūnams;

(29)

pagal Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą Sąjungos finansiniu įnašu galima padengti iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, patirtų dėl priemonių, kurių imtasi arba ketinama imtis ne ilgiau kaip dvejus metus po kenksmingųjų organizmų nustatymo dienos. Tačiau pagal to paties straipsnio trečiąją pastraipą minėtas laikotarpis gali būti pratęstas, jei nustatyta, kad priemonių tikslas bus įgyvendintas per pagrįstą papildomą laikotarpį ir tokiu atveju Sąjungos finansinis įnašas kasmet mažėja;

(30)

atsižvelgiant į Komisijos augalų sveikatos vertinimo tarybos išvadas, priimtas 2014 m. birželio 30 d. – liepos 4 d. vykusių posėdžių dėl atitinkamų prašymų vertinimo metu, tikslinga dar dvejais metais pratęsti dvejų metų paraiškų teikimo laikotarpį pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1040/2002 (4) 1 straipsnio 2 dalies b punktą. Vis dėlto laikantis proporcingo mažinimo principo tikslinga sumažinti Sąjungos finansinį įnašą šioms priemonėms pagal minėtus prašymus iki 45 % tinkamų finansuoti išlaidų trečiaisiais metais ir iki 40 % ketvirtaisiais metais;

(31)

todėl Sąjungos finansavimas, sudarantis iki 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, turėtų būti skirtas pagal šias paraiškas: Vokietijai dėl Diabrotica virgifera Badeno-Viurtembergo žemėje Albo-Dunojaus apskrities ir Karlsrūhės kaimo apylinkėse 2013 m., dėl Anoplophora glabripennis Badeno-Viurtembergo žemėje 2012 ir 2013 m., dėl Anoplophora glabripennis Bavarijos žemėje 2012 ir 2013 m., dėl Diabrotica virgifera Heseno žemėje 2012 m., dėl Diabrotica virgifera Reino krašte-Pfalce 2013 m. ir dėl Diabrotica virgifera Saksonijoje 2012 ir 2013 m., Ispanijai dėl Bursaphelenchus xylophilus Kastilijos ir Leono regione 2014 m., Prancūzijai dėl Anoplophora glabripennis Korsikoje 2013 ir 2014 m., Italijai dėl Anoplophora glabripennis Markės regione 2014 m., dėl citrusų greito sunykimo viruso Sicilijoje 2014 ir 2015 m. ir dėl Xylella fastidiosa Pulijoje 2013 ir 2014 m., Nyderlandams dėl Anoplophora glabripennis Vintersveiko regione 2013 m., dėl bulvių gumbų verpstiškumo viroido Pietų Olandijoje 2013 ir 2014 m. ir dėl Anthonomus eugenii Vestlando regione 2012 ir 2013 m., Austrijai dėl Anoplophora glabripennis Sankt Georgene prie Obernbergo prie Ino 2012 ir 2013 m. ir dėl Anoplophora glabripennis Galspache 2013 ir 2014 m.;

(32)

todėl Sąjungos finansinis įnašas, sudarantis iki 45 % tinkamų finansuoti išlaidų, turėtų būti skirtas pagal šiuos prašymus: Vokietijai dėl Diabrotica virgifera, Badeno- Viurtembergo žemėje Raštato kaimo apylinkėse 2013 m. ir dėl Diabrotica virgifera Hesene 2013 m., Ispanijai dėl Bursaphelenchus xylophilus Estremadūroje ir Valverde del Fresno srityje 2014 m., Prancūzijai dėl Anoplophora glabripennis Elzase 2014 m. ir Nyderlandams dėl Anoplophora glabripennis Vintersveiko srityje 2014 m., kadangi minėtos priemonės pirmuosius dvejus įgyvendinimo metus jau buvo finansuojamos Sąjungos pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/789/ES (5) (Vokietija, Ispanija ir Prancūzija) ir Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/800/ES (6) (Vokietija (Badeno-Viurtembergo žemė), Ispanija, Prancūzija ir Nyderlandai);

(33)

be to, iki 40 % sudarantis finansavimas ketvirtaisiais metais turėtų būti skirtas pagal šiuos prašymus: Vokietijai dėl Diabrotica virgifera, Badeno-Viurtembergo žemėje Breisgau-Hochšvarcvaldo kaimo apylinkėse 2013 m., dėl Anoplophora glabripennis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje 2012 m. rugpjūčio mėn. – 2013 m. rugpjūčio mėn., Ispanijai dėl Pomacea insularum Katalonijoje 2014 m. ir dėl Bursaphelenchus xylophilus Galisijoje 2014 m., kadangi visuose keturiuose dokumentų rinkiniuose nurodytos priemonės pirmuosius trejus įgyvendinimo metus jau buvo finansuojamos Sąjungos pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2011/868/ES (7), Įgyvendinimo sprendimą 2012/789/ES ir Įgyvendinimo sprendimą 2013/800/ES;

(34)

pagal Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 pastraipas tolesni veiksmai gali būti įgyvendinami atsižvelgiant į kintančią padėtį Sąjungoje, tuomet gali būti nusprendžiama dėl jiems skirtino Sąjungos finansinio įnašo. Tokių veiksmų įgyvendinimas turi priklausyti nuo tam tikrų reikalavimų arba papildomų sąlygų įvykdymo, jei tai yra būtina atitinkamam tikslui pasiekti. Be to, pagal 23 straipsnio 6 dalies 3 pastraipą, jei tokiais tolesniais veiksmais iš esmės siekiama apsaugoti Sąjungos teritorijas, o ne tam tikros valstybės narės teritoriją, gali būti nuspręsta, kad Sąjungos finansinis įnašas sudarytų daugiau nei 50 % išlaidų;

(35)

Ispanija atliko intensyvius Bursaphelenchus xylophilus tikrinimus Portugalijos pasienyje, Andalūzijos, Kastilijos ir Leono, Estremadūros ir Galisijos autonominėse srityse ir teritorijose, kuriose šis kenksmingasis organizmas nenustatytas. Šių tikrinimų tikslas – intensyvi stebėsena, siekiant šiose srityse iš anksto nustatyti kenksmingąjį organizmą ir jį išnaikinti, taip apsaugant likusią Sąjungos teritoriją. Ispanija jau skyrė daug išteklių trims izoliuotiems Bursaphelenchus xylophilus protrūkiams Kastilijoje ir Leone, Estremadūroje ir Galisijoje kontroliuoti. Šiais veiksmais iš esmės siekiama apsaugoti Ispanijos teritoriją, taip pat kitas nei Ispanija Sąjungos teritorijas, atsižvelgiant į didelį Bursaphelenchus xylophilus poveikį spygliuočių miškams ir medienai, greitą šio kenksmingojo organizmo plitimą ir galimą poveikį Sąjungos miškininkystei ir tarptautinei prekybai mediena. Todėl svarbu pagal šią paraišką skirti didesnį Sąjungos finansavimo procentinį įnašą, t. y. 75 %;

(36)

pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 84 straipsnį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (8) 94 straipsnyje nustatytos išsamios taisyklės dėl finansavimo sprendimo;

(37)	šis sprendimas yra išlaidų, numatytų valstybių narių pateiktose Sąjungos finansavimo paraiškose, finansavimo sprendimas;

(38)	šio sprendimo taikymo tikslais tikslinga apibrėžti sąvoką „esminis pakeitimas“, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 94 straipsnio 4 dalyje;

(39)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Finansinis įnašas

1. Remiantis paraiškomis, kurias pateikė valstybės narės ir išnagrinėjo Komisija, patvirtinamas 2014 m. Sąjungos finansavimas atlyginti Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Austrijos išlaidoms, susijusioms su Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytomis būtinomis priemonėmis, kurių buvo imtasi kovojant su atitinkamais organizmais, pagal šio sprendimo I priede išvardytas paraiškas.

Remiantis paraiškomis, kurias pateikė Ispanija ir išnagrinėjo Komisija, patvirtinamas 2014 m. Sąjungos finansavimas atlyginti šios valstybės narės išlaidoms, susijusioms su tolesniais veiksmais, kaip nustatyta Direktyvos 2000/29/EB 23 straipsnio 6 dalyje, siekiant kontroliuoti Bursaphelenchus xylophilus, pagal šio sprendimo II priede nurodytą prašymą.

2. Bendra 1 dalyje nurodyto Sąjungos finansavimo suma yra 5 715 000 EUR. Didžiausia suteikiama finansavimo dalis kiekvienai paraiškai yra atitinkamai nurodyta šio sprendimo I ir II prieduose.

3. Šios Sąjungos lėšos yra finansuojamos iš šios 2014 m. Europos Sąjungos bendrojo biudžeto eilutės: 17 04 04

4. Šis sprendimas ir jo priedai yra finansavimo sprendimas, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 84 straipsnyje.

2 straipsnis

Sąjungos įnašo mokėjimas

1. Sąjungos finansavimas, kaip nustatyta šio sprendimo I ir II prieduose, skiriamas, jei susijusios valstybės narės:

a)	įgyvendina priemones pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, įskaitant konkurencijos ir viešųjų sutarčių sudarymo taisykles;

b)	pateikia įrodymus, kad priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 1040/2002 nuostatas;

c)	Komisijai pateikia mokėjimo prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1040/2002 5 straipsnį ir techninę įgyvendintų priemonių ataskaitą.

2. Sąjungos finansavimo mokėjimas negali būti atliekamas, jei 1 dalies c punkte nurodytas mokėjimo prašymas pateikiamas vėliau nei 2015 m. spalio 31 d.

3 straipsnis

Lankstumo sąlyga

Kumuliaciniai konkretiems veiksmams finansuoti skirtų asignavimų pakeitimai, neviršijantys 15 % didžiausio šio sprendimo 1 straipsnyje nustatyto įnašo, nelaikomi esminiais pakeitimais pagal Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 94 straipsnio 4 dalį, jeigu jie iš esmės nedaro didelės įtakos veiksmų pobūdžiui ir programos tikslui. Šio sprendimo 1 straipsnyje nustatytas didžiausio įnašo padidėjimas neviršija 15 %

Atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas gali daryti pirmoje pastraipoje nurodytus pakeitimus atsižvelgdamas į patikimo finansų valdymo ir proporcingumo principus.

4 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas Vokietijos Federacinei Respublikai, Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Italijos Respublikai, Nyderlandų Karalystei ir Austrijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 12 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys

(1) OL L 189, 2014 6 27, p. 1.

(2) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(3) 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (OL L 169, 2000 7 10, p. 1).

(4) 2002 m. birželio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1040/2002, nustatantis išsamias taisykles dėl nuostatų, susijusių su Bendrijos valstybėms narėms teikiama finansine parama augalų sveikatos kontrolei, įgyvendinimo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2051/97 (OL L 157, 2002 6 15, p. 38).

(5) 2012 m. gruodžio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/789/ES dėl 2012 m. Sąjungos finansinio įnašo pagal Tarybos direktyvą 2000/29/EB, skiriamo Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Kipro, Nyderlandų ir Portugalijos išlaidoms, patirtoms kovojant su augalams arba augaliniams produktams kenksmingais organizmais, padengti (OL L 348, 2012 12 18, p. 22).

(6) 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2013/800/ES dėl 2013 m. Sąjungos finansinės paramos, skirtos Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Portugalijos išlaidoms, patirtoms kovojant su augalams arba augaliniams produktams kenksmingaisiais organizmais, padengti (OL L 352, 2013 12 24, p. 58).

(7) 2011 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2011/868/ES dėl 2011 m. Sąjungos finansinės paramos, skiriamos Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Kipro, Maltos, Nyderlandų ir Portugalijos išlaidoms, patirtoms kovojant su augalams arba augaliniams produktams kenksmingais organizmais, padengti (OL L 341, 2011 12 22, p. 57).

(8) 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (OL L 362, 2012 12 31, p. 1).

I PRIEDAS

PRAŠYMAI PAGAL DIREKTYVOS 2000/29/EB 23 STRAIPSNIO 5 DALĮ, PAGAL KURIUOS SKIRIAMAS SĄJUNGOS FINANSINIS ĮNAŠAS

Pirmas skirsnis

Prašymai, pagal kuriuos skiriamas Sąjungos finansinis įnašas sudaro 50 % tinkamų finansuoti išlaidų

Valstybė narė	Naikinami kenksmingieji organizmai	Pažeisti augalai	Metai	a	Didžiausias Sąjungos įnašas (EUR)
Vokietija (Badenas-Viurtembergas, Albo-Dunojaus apskrities ir Karlsrūhės kaimo apylinkės)	Diabrotica virgifera	Zea mays	2013	2	12 000
Vokietija (Badenas-Viurtembergas)	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2012 ir 2013	1 ir 2	79 000
Vokietija (Bavarija)	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2012 ir 2013	1 ir 2	388 000
Vokietija (Hesenas)	Diabrotica virgifera	Zea mays	2012	2	11 500
Vokietija (Reino kraštas-Pfalcas)	Diabrotica virgifera	Zea mays	2013	2	31 000
Vokietija (Saksonija)	Diabrotica virgifera	Zea mays	2012 ir 2013	1 ir 2	27 000
Ispanija (Kastilija ir Leonas, Sankti Spiritusas)	Bursaphelenchus xylophilus	Spygliuočiai	2014	1	279 000
Prancūzija (Korsika)	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2013 7–2014 7	1	109 000
Italija (Markė)	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2014	1	178 000
Italija (Sicilija)	Citrusų greito sunykimo virusas	Citrinmedžiai	2014 9–2015 9	1	891 000
Italija (Pulija)	Xylella fastidiosa	Alyvmedžiai ir kiti augalų šeimininkai	2013 ir 2014	1 ir 2	751 000
Nyderlandai (Vintersveiko savivaldybė)	Anoplophora glabripennis	Acer pseudoplatanus	2013	2	23 000
Nyderlandai (Pietų Olandija)	Bulvių gumbų verpstiškumo viroidas	Dahlia sp.	2013 ir 2014	1 ir 2	72 000
Nyderlandai (Vestlando sritis)	Anthonomus eugenii	Capsicum annuum	2012 ir 2013	1 ir 2	280 000
Austrija (Sankt Georgenas prie Obernbergo prie Ino)	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2012 ir 2013	1 ir 2	80 000
Austrija (Galspachas)	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2013 ir 2014	1 ir 2	60 000
Paaiškinimas: a = prašyme nurodytų priemonių įgyvendinimo metai

Antras skirsnis

Prašymai, pagal kuriuos skiriamas įvairaus dydžio Sąjungos finansinis įnašas, taikant proporcingo mažinimo principą

Valstybė narė	Naikinami kenksmingieji organizmai	Pažeisti augalai	Metai	a	Bendro finansavimo dalis (%.)	Didžiausias Sąjungos įnašas (EUR)
Vokietija (Badenas-Viurtembergas, Raštato kaimo apylinkė)	Diabrotica virgifera	Zea mays	2013	3	45	5 000
Vokietija (Badenas-Viurtembergas, Breisgau-Hochšvarcvaldo kaimo apylinkė)	Diabrotica virgifera	Zea mays	2013	4	40	33 000
Vokietija (Hesenas)	Diabrotica virgifera	Zea mays	2013	3	45	10 000
Vokietija, Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2012 8–2013 8	4	40	108 000
Ispanija (Katalonija)	Pomacea insularum	Oryza sativa	2014	4	40	235 000
Ispanija (Galisija, As Neveso sritis)	Bursaphelenchus xylophilus	Spygliuočiai	2014	4	40	1 186 000
Ispanija (Estremadūra, Valverde del Fresno sritis)	Bursaphelenchus xylophilus	Spygliuočiai	2014	3	45	397 000
Prancūzija (Elzasas)	Anoplophora glabripennis	Įvairių rūšių medžiai	2014	3	45	75 000
Nyderlandai (Vintersveikas)	Anoplophora glabripennis	Acer pseudoplatanus	2014	3	45	22 500
Paaiškinimas: a = prašyme nurodytų priemonių įgyvendinimo metai

II PRIEDAS

PRAŠYMAI PAGAL DIREKTYVOS 2000/29/EB 23 STRAIPSNIO 6 DALĮ, PAGAL KURIUOS SKIRIAMAS SĄJUNGOS FINANSINIS ĮNAŠAS

Valstybė narė	Naikinami kenksmingieji organizmai	Pažeisti augalai arba augaliniai produktai	Metai	a	Bendro finansavimo dalis (proc.)	Didžiausias Sąjungos įnašas (EUR)
Ispanija Portugalijos pasienio intensyvaus tikrinimo programa	Bursaphelenchus xylophilus	Spygliuočiai	2013	2	75	372 000
Paaiškinimas a = prašyme nurodytų priemonių įgyvendinimo metai

Bendras Sąjungos įnašas (EUR)

5 715 000

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 359

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. gruodžio 16d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2014 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 2014/107/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos, susijusios su privalomais automatiniais apmokestinimo srities informacijos mainais	1

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1329/2014, kuriuo nustatomos formos, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo	30
*	2014 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1330/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga meptildinokapas ir iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ( 1 )	85
*	2014 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1331/2014, kuriuo nustatoma privaloma importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės plokščių šaltai valcuotų nerūdijančio plieno produktų registracija	90
	2014 m. gruodžio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1332/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	95
*	2014 m. lapkričio 26 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1333/2014 dėl pinigų rinkos statistikos (ECB/2014/48)	97
	DIREKTYVOS
*	2014 m. gruodžio 12 d. Komisijos direktyva 2014/108/ES, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/43/EB nuostatos dėl su gynyba susijusių produktų sąrašo ( 1 )	117
	SPRENDIMAI
*	2014 m. gruodžio 15 d. Tarybos sprendimas 2014/906/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/726/BUSP dėl paramos JT ST rezoliucijai 2118 (2013) ir CGUO vykdomosios tarybos sprendimui EC-M-33/Dec 1 įgyvendinant ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategiją	151
	2014/907/ES
*	2014 m. gruodžio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 258/97 leidžiama pateikti rinkai Clostridium butyricum (CBM 588) kaip naują maisto sudedamąją dalį (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9345)	153
	2014/908/ES
*	2014 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl tam tikrų trečiųjų valstybių ir teritorijų taikomų priežiūros ir reglamentavimo reikalavimų lygiavertiškumo vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ( 1 )	155
	2014/909/ES
*	2014 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su patvirtintais bitinio žvilgvabalio paplitimo atvejais Italijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9415) ( 1 )	161
	2014/910/ES
*	2014 m. gruodžio 12 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl 2014 m. Sąjungos finansinio įnašo išlaidoms, patirtoms Ispanijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje kovojant su augalams arba augaliniams produktams kenksmingais organizmais, atlyginti (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9478)	164

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	60,4
	IL	97,8
	MA	77,7
	TN	139,2
	TR	97,9
	ZZ	94,6
0707 00 05	AL	63,5
	EG	191,6
	TR	147,2
	ZZ	134,1
0709 93 10	MA	63,4
	TR	128,9
	ZZ	96,2
0805 10 20	AR	35,3
	MA	68,6
	TR	61,9
	UY	32,9
	ZA	31,0
	ZW	33,9
	ZZ	43,9
0805 20 10	MA	67,5
0805 20 10	ZZ	67,5
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	IL	88,5
	TR	79,4
	ZZ	84,0
0805 50 10	TR	83,3
0805 50 10	ZZ	83,3
0808 10 80	BR	51,7
	CL	79,9
	NZ	90,6
	US	93,8
	ZA	143,5
	ZZ	91,9
0808 30 90	CN	82,7
	TR	174,9
	US	173,2
	ZZ	143,6

Bendras gyvybingų aerobinių bakterijų skaičius	Ne daugiau kaip 103 KSV/g
Escherichia coli	Nenustatyta 1 g
Staphylococcus aureus	Nenustatyta 1 g
Pseudomonas aeruginosa	Nenustatyta 1 g
Mielės ir pelėsiai	Ne daugiau kaip 102 KSV/g

Valstybė narė	Sritys, kurioms taikomos apsaugos priemonės
Italija	Kalabrijos regionas: visas regionas
Italija	Sicilijos regionas: visas regionas


	(1) Tekstas svarbus EEE