1.

1.1.

1.2.

1.3.

2.

2.1.

2.2.

2.3.

2.4.

2.5.

3.

4.

4.1.

4.2.

4.2.1.

4.2.2.

4.2.3.

4.2.4.

4.2.5.

4.2.6.

4.2.7.

4.2.8.

4.2.9.

4.2.10.

4.2.11.

4.2.12.

4.3.

4.3.1.

4.3.2.

4.3.3.

4.3.4.

4.4.

4.5.

4.5.1.

4.5.2.

4.6.

4.7.

5.

5.1.

5.2.

5.3.

5.3.1.

5.3.2.

5.3.3.

6.

6.1.

6.1.1.

6.1.2.

6.1.3.

6.1.4.

6.1.5.

6.2.

6.2.1.

6.2.2.

6.2.3.

6.2.4.

6.2.5.

6.3.

6.4.

6.5.

6.5.1.

6.5.2.

6.5.3.

6.6.

6.6.1.

6.6.2.

6.6.3.

7.

7.1.

7.2.

7.3.

7.3.1.

7.3.2.

7.3.3.

7.3.4.

7.4.

7.5.

7.6.

7.7.

7.7.1.

7.7.2.

7.7.3.

7.7.4.

7.7.5.

7.7.6.

7.7.7.

7.7.8.

7.7.9.

7.7.10.

7.7.11.

7.7.12.

7.7.13.

7.7.14.

7.7.15.

7.7.16.

7.7.17.

7.7.18.

7.7.19.

A priedėlis.

B priedėlis.

C priedėlis.

D priedėlis.

E priedėlis.

F priedėlis.

G priedėlis.

H priedėlis.

I priedėlis.

J priedėlis.

K priedėlis.

L priedėlis.

M priedėlis.

N priedėlis.

O priedėlis.

P priedėlis.

Q priedėlis.

R priedėlis.

S priedėlis.

T priedėlis.

1)

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

Pagal Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 5 dalį specifinių atvejų nuostatos pateiktos 7 skirsnyje.

2)

Šios TSS reikalavimai galioja bet kurio pločio vėžės sistemoms, kurioms taikoma ši TSS, nebent tam tikroje pastraipoje būtų rašoma apie konkretaus pločio vėžės sistemą arba konkretų nominalų vėžės plotį.

a)

struktūriniam infrastruktūros posistemiui;

b)

funkcinio techninės priežiūros posistemio daliai, susijusiai su infrastruktūros posistemiu (t. y. traukinių išorės plovimo įrenginiams, vandens pripylimui, degalų pripylimui, stacionariajai tualetų nuotekų šalinimo įrangai ir elektros energijos tiekimo iš stacionariojo šaltinio įrangai).

a)

geležinkelio linijos išdėstymą vietovėje;

b)

kelio parametrus;

c)

iešmus ir kryžmes;

d)

kelio atsparumą veikiančioms apkrovoms;

e)

inžinerinių statinių atsparumą eismo apkrovoms;

f)

neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribas;

g)

peronus;

h)

sveikatą, saugą ir aplinką;

i)

eksploatavimo užtikrinimą;

j)

stacionariuosius traukinių priežiūros įrenginius.

a)

riedmenų posistemio;

b)

energijos posistemio;

c)

kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio;

d)

traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemio.

1)

Sąjungos geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2008/57/EB ir kurios dalis yra infrastruktūros ir techninės priežiūros posistemiai, yra integruota sistema, kurios nuoseklumas turi būti tikrinamas. Nuoseklumas pirmiausia turi būti tikrinamas pagal infrastruktūros posistemio specifikacijas, pagal jo sąsajas su kitais Sąjungos geležinkelių sistemos, į kurią jis yra integruotas, posistemiais, taip pat pagal eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.

2)

Šioje TSS nustatytos ribinės vertės neturėtų būti taikomos kaip įprastos projektinės vertės. Tačiau projektinės vertės turi atitikti šioje TSS nustatytas ribas.

3)

Pagal funkcines ir technines posistemio ir jo sąsajų specifikacijas, aprašytas 4.2 ir 4.3 punktuose, konkrečių technologijų ar techninių sprendimų taikyti neprivaloma, išskyrus kai tai būtina Sąjungos geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti.

4)

Tačiau inovaciniams sąveikos sprendimams, kurie neatitinka šioje TSS nustatytų reikalavimų ir (arba) negali būti vertinami taip, kaip nustatyta šioje TSS, reikia naujų specifikacijų ir (arba) vertinimo metodų. Kad būtų įmanoma diegti technologines naujoves, šios specifikacijos ir vertinimo metodai kuriami pagal 10 straipsnyje aprašytą inovacinių sprendimų procesą.

5)

Jei šioje TSS daroma nuoroda į EN standartus ir jei joje nenurodyta kitaip, EN standartuose esantys variantai (dar vad. „nacionaliniais nuokrypiais“) netaikytini ir nėra šios TSS dalis.

6)

Jei šioje TSS kaip kategorija arba eksploatacinė charakteristika geležinkelio linijos greitis nurodytas kilometrais per valandą [km/h], Airijos Respublikos tinklams ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės tinklams jį pagal G priedėlį galima paversti lygiaverčiu greičiu myliomis per valandą [mph].

1)

Direktyvos 2008/57/EB I priede pripažįstama, kad Sąjungos geležinkelių tinklą galima suskirstyti į kategorijas: transeuropinę paprastųjų geležinkelių sistemą (1.1 punktas), transeuropinę greitųjų geležinkelių sistemą (2.1 punktas) ir išplėstą taikymo sritį (4.1 punktas). Siekiant užtikrinti, kad sąveika būtų diegiama rentabiliai, šioje TSS apibrėžiami pagal TSS nustatytų geležinkelio linijų kategorijų eksploatacinių charakteristikų lygiai.

2)

Pagal TSS nustatytos geležinkelio linijų kategorijos naudojamos esamoms geležinkelio linijoms suklasifikuoti siekiant sukurti tikslinę sistemą, kad būtų užtikrinta aktualių eksploatacinių charakteristikų atitiktis.

3)

Pagal TSS nustatyta geležinkelio linijų kategorija yra eismo kodų derinys. Jei geležinkelio linija vyksta vieno tipo eismas, pavyzdžiui vien krovininių traukinių eismui skirta geležinkelio linija, reikalavimams aprašyti užtenka vieno kodo; jie geležinkelio linija vyksta mišrus eismas, kategorija aprašoma vienu arba keliais keleivių ir krovinių vežimo kodais. Sudėtiniais eismo kodais nustatomi tam tikri kontūrai, kurių laikantis linija pritaikoma reikiamam eismo rūšių deriniui.

4)

Kategorijas nustatant pagal TSS, geležinkelio linijos paprastai klasifikuojamos remiantis eismo tipu (eismo kodu), kuris apibūdinamas šiomis eksploatacinėmis charakteristikomis:

Laikoma, kad skilčių „Vėžės plotis“ ir „Ašies apkrova“ reikalavimai yra būtinieji, nes nuo jų tiesiogiai priklauso, kokie traukiniai gali važiuoti geležinkelio linija. Skiltyse „Geležinkelio linijos greitis“, „Naudingasis perono ilgis“ ir „Traukinio ilgis“ pateikti verčių intervalai, kurie yra paprastai taikomi įvairių tipų eismui, tačiau jais tiesiogiai neribojama, kokio tipo eismas gali vykti geležinkelio linija.

5)

2 ir 3 lentelėse išvardytos eksploatacinės charakteristikos neskirtos riedmenų ir infrastruktūros suderinamumui tiesiogiai konstatuoti.

6)

E ir F priedėliuose pateikta informacija, pagal kurią nustatomas didžiausios ašies apkrovos ir didžiausio greičio santykis priklausomai nuo transporto priemonės tipo.

7)

Toliau pateiktose 2 ir 3 lentelėse nustatyti eismo tipų eksploatacinių charakteristikų lygiai.

2 lentelė

Keleivinio eismo eksploatacinės charakteristikos

3 lentelė

Krovininio eismo eksploatacinės charakteristikos

8)

Inžinerinių statinių infrastruktūros reikalavimams nustatyti vien ašies apkrovos neužtenka. Naujų inžinerinių statinių reikalavimai nustatyti 4.2.7.1.1 punkte, esamų inžinerinių statinių – 4.2.7.4 punkte.

9)

Keleivinio transporto mazgai, krovininio transporto mazgai ir jungiamosios geležinkelio linijos prireikus priskiriami prie minėtų eismo kodų.

10)

Direktyvos 2008/57/EB 5 straipsnio 7 punkte nustatyta:

„TSS nėra kliūtis valstybių narių sprendimams dėl infrastruktūros naudojimo transporto priemonių, kurioms TSS netaikomos, eismui.“

Todėl leidžiama projektuoti tokias naujas ir patobulintas geležinkelio linijas, kuriose būtų galima taikyti didesnį vėžės plotį, ašies apkrovas, greitį, naudingąjį perono ilgį ir naudoti ilgesnius nei nurodyta traukinius.

11)

Be įtakos 7.6 skirsnio ir 4.2.7.1.2(3) punkto reikalavimams, jei naujai geležinkelio linijai priskiriamas kodas P1, užtikrinama, kad Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS (Komisijos sprendime 2008/232/EB (4)) nustatytos I klasės greitesni kaip 250 km/h traukiniai galėtų važiuoti ta geležinkelio linija iki didžiausio greičio.

12)

Tam tikros geležinkelio linijos vietos gali būti projektuojamos taip, kad tam tikra arba visos geležinkelio linijos eksploatacinės charakteristikos – greitis, naudingasis perono ilgis ir traukinio ilgis – būtų mažesnės nei nurodyta 2 ir 3 lentelėse, jei tai būtina atsižvelgiant į geografinius, urbanistinius ar aplinkos apribojimus.

A.

Geležinkelio linijos išdėstymas vietovėje

B.

Kelio parametrai

C.

Iešmai ir kryžmės

D.

Kelio atsparumas veikiančioms apkrovoms

E.

Inžinerinių statinių atsparumas eismo apkrovoms

F.

Neatidėliotinų veiksmų, susijusių su kelio geometrijos defektais, ribos

G.

Peronai

H.

Sveikata, sauga ir aplinka

I.

Eksploatavimo užtikrinimas

J.

Stacionarieji traukinių priežiūros įrenginiai

K.

Techninės priežiūros taisyklės

1)

Šie reikalavimai aprašyti kitose pastraipose ir kartu su jais nurodomos visos konkrečios sąlygos, kurias kiekvienu atveju galima nustatyti atitinkamiems pagrindiniams parametrams ir sąsajoms.

2)

Nurodytos pagrindinių parametrų vertės galioja tik iki didžiausio geležinkelio linijos greičio (350 km/h).

3)

Nurodytos pagrindinių parametrų vertės Airijos Respublikoje ir Jungtinėje Karalystėje, t. y. Šiaurės Airijos tinkle, galioja iki 165 km/h didžiausio geležinkelio linijos greičio.

4)

Daugiabėgio kelio atveju šios TSS reikalavimai atskirai taikomi kiekvienai bėgių porai, kuri suprojektuota būti eksploatuojama kaip atskiras kelias.

5)

Specifinių atvejų geležinkelio linijoms taikomi reikalavimai nustatyti 7.7 punkte.

6)

Galima tiesti trumpas kelio atkarpas su įtaisais, kuriais užtikrinamas perėjimas tarp skirtingo nominalaus vėžės pločio atkarpų.

7)

Posistemio reikalavimai taikomi įprastoms eksploatavimo sąlygoms. Galimi darbų vykdymo padariniai, dėl kurių galėtų prireikti taikyti laikinąsias posistemio eksploatacinių charakteristikų išimtis, aptariami 4.4 punkte.

8)

Traukinių eksploatacines charakteristikas galima pagerinti naudojant specialias sistemas, pvz., transporto priemonės korpuso pakreipimo sistemą. Galima nustatyti specialias šių traukinių eksploatavimo sąlygas, jei į jas neįtraukiama apribojimų kitiems traukiniams, kuriuose tokios sistemos neįrengtos.

1)

Viršutinė inžinerinių statinių artumo gabarito dalis nustatoma laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų. Tie gabaritai apibrėžti standarto EN 15273–3:2013 C priede ir D priedo D.4.8 punkte.

2)

Apatinė inžinerinių statinių artumo gabarito dalis yra standarto EN 15273–3:2013 C priede apibrėžtas GI2. Jei keliuose įrengti vagonų stabdikliai, apatinei gabarito daliai taikomas standarto EN 15273–3:2013 C punkte apibrėžtas inžinerinių statinių artumo gabaritas.

3)

Inžinerinių statinių artumo gabaritas apskaičiuojamas taikant kinematinį metodą pagal 5, 7, 10 skirsnius ir standarto EN 15273–3:2013 C priedo ir D priedo D.4.8 punkto reikalavimus.

4)

Vietoj 1–3 punktų 1 520 mm vėžės sistemoje visi pagal 4.2.1 punktą pasirinkti eismo kodai taikomi su vienodu šios TSS H priedėlyje apibrėžtu inžinerinių statinių artumo gabaritu S.

5)

Vietoj 1–3 punktų 1 600 mm vėžės sistemoje visi pagal 4.2.1 punktą pasirinkti eismo kodai taikomi su vienodu šios TSS O priedėlyje apibrėžtu inžinerinių statinių artumo gabaritu IRL1.

1)

Atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų.

2)

Nominalus horizontalusis naujų geležinkelio linijų atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 4 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

4 lentelė

Mažiausias nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių

3)

Atstumas tarp gretimų kelių ašių atitinka bent standarto EN 15273-3:2013 9 skirsnyje nustatytus ribinių įrengimo verčių reikalavimus.

4)

Vietoj 1–3 punktų 1 520 mm vėžės sistemoje nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 5 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

5 lentelė

Mažiausias nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių 1 520 mm vėžės sistemoje

5)

Vietoj 2 punkto 1 668 mm vėžės sistemoje nominalus naujų geležinkelio linijų horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis už 6 lentelėje pateiktas vertes; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

6 lentelė

Mažiausias nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių 1 668 mm vėžės sistemoje

6)

Vietoj 1–3 punktų 1 600 mm vėžės sistemoje atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas laikantis pagal 4.2.1 punktą pasirinktų gabaritų. Nominalus horizontalusis atstumas tarp gretimų kelių ašių nustatomas projekte ir yra ne mažesnis kaip 3,57 m, kai gabaritas yra IRL1; nustatant atstumą numatoma aerodinaminio poveikio atsarga.

1)

Keleivių peronus kertančio naujų geležinkelio linijų kelio nuolydis neviršija 2,5 mm/m, jei numatoma reguliariai prikabinti arba atkabinti transporto priemones.

2)

Naujų stovynės, kurioje statomi riedmenys, kelių nuolydis neviršija 2,5 mm/m, jei nenumatyta specialių priemonių, kad riedmenys nepradėtų riedėti savaime.

3)

Projektuojamų naujų keleiviniam eismui skirtų P1 geležinkelio linijų pagrindinių kelių nuolydis gali būti iki 35 mm/m, jei laikomasi šių reikalavimų:

1)

Naujų geležinkelio linijų mažiausias projektinis gulsčiosios kreivės spindulys yra ne mažesnis kaip 150 m.

2)

Naujų geležinkelio linijų atvirkštinės 150–300 m spindulio kreivės (išskyrus skirstymo stočių, kuriose vagonai manevruojami pavieniui, atvirkštines kreives) projektuojamos taip, kad taukšų lėkštės neužslinktų už gretimo taukšo lėkštės. Tarp kreivių esančioms tiesioms tarpinėms kelio sudedamosioms dalims taikomos I priedėlio 43 ir 44 lentelės. Netiesioms tarpinėms kelio sudedamosioms dalims atliekamas išsamus skaičiavimas siekiant patikrinti nuokrypio į šoną skirtumus.

3)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – 150–250 m. spindulio atvirkštinės kreivės projektuojamos taip, kad tarp posūkio kreivių būtų bent 15 m tiesaus kelio atkarpa.

1)

Vertikalių kreivių spindulys (išskyrus skirstymo kalnelius skirstymo stotyse) keteroje yra bent 500 m, o įduboje – 900 m.

2)

Skirstymo kalnelių skirstymo stotyse vertikalių kreivių spindulys keteroje yra bent 250 m, o įduboje – 300 m.

3)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – vertikalios kreivės spindulys keteroje ir įduboje (išskyrus skirstymo stotyse) yra bent 5 000 m.

4)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – skirstymo stoties kalnelio vertikalios kreivės spindulys yra bent 350 m keteroje ir 250 m įduboje.

1)

Europos standartinis nominalus vėžės plotis yra 1 435 mm.

2)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 520 mm.

3)

1 668 mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 668 mm.

4)

1 600 mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – nominalus vėžės plotis yra 1 600 mm.

1)

Geležinkelio linijos projektinės išorinio bėgio pakylos ribos nustatytos 7 lentelėje.

7 lentelė

Projektinė išorinio bėgio pakyla

2)

Kelių, esančių greta stoties peronų, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 110 mm.

3)

Jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 305 m, o išorinio bėgio pakylos kitimo sparta yra didesnė kaip 1 mm/m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

D ≤ (R – 50)/1,5

čia: D – išorinio bėgio pakyla (mm), R – spindulys (m).

4)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1–3 punktų taikomas šis reikalavimas – projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 150 mm.

5)

1 668 mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 180 mm.

6)

1 668 mm vėžės sistemai vietoj 2 punkto taikomas šis reikalavimas – kelių, esančių greta stoties peronų, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai, projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 125 mm.

7)

1 668 mm vėžės sistemai vietoj 3 punkto taikomas šis reikalavimas – jei naujos mišriojo arba krovininio eismo geležinkelio linijos posūkio kreivės spindulys yra mažesnis nei 250 m, išorinio bėgio pakylai taikoma pagal šią formulę apskaičiuota riba:

D ≤ 0,9 * (R – 50)

čia: D – išorinio bėgio pakyla (mm), R – spindulys (m).

8)

1 600 mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – projektinė išorinio bėgio pakyla yra ne didesnė kaip 185 mm.

1)

Didžiausio išorinio bėgio pakylos stygiaus vertės nustatytos 8 lentelėje.

8 lentelė

didžiausias išorinio bėgio pakylos stygius [mm]

2)

Traukiniams, specialiai suprojektuotiems važiuoti esant didesniam išorinio bėgio pakylos stygiui (pavyzdžiui, sudėtiniams riedmenų vienetams, kurių ašies apkrovos yra mažesnės nei nustatyta 2 lentelėje; transporto priemonėms su specialia saugaus važiavimo posūkio kreivėmis įranga), leidžiama važiuoti esant didesnėms išorinio bėgio pakylos stygiaus vertėms, jei įrodoma, kad važiuoti galima saugiai.

3)

1 520 mm vėžės sistemos visų tipų riedmenims vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – išorinio bėgio pakylos stygius yra ne didesnis kaip 115 mm. Reikalavimas galioja, jei greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h.

4)

1 668 mm vėžės sistemos visų tipų riedmenims vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – didžiausio išorinio bėgio pakylos stygiaus vertės nustatytos 9 lentelėje.

9 lentelė

Didžiausias 1 668 mm vėžės sistemos išorinio bėgio pakylos stygius

1)

Didžiausios išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės:

2)

Jei prieš staigų kreivumo spindulio pokytį ir po jo V ≤ 40 km/h, o išorinio bėgio pakylos stygius ≤ 75 mm, staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertė gali būti padidinta iki 150 mm.

3)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausios staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės yra šios:

4)

1 668 mm vėžės sistemai vietoj 1 punkto taikomas šis reikalavimas – didžiausios projektinės staigaus išorinio bėgio pakylos stygiaus pasikeitimo vertės yra šios:

1)

Ribinės 10 lentelėje nurodytos ekvivalenčiojo kūgiškumo vertės apskaičiuojamos atsižvelgiant į šias aširačio skersinio poslinkio amplitudės (y) vertes:

čia: TG – vėžės plotis, SR –atstumas tarp aširačio antbriaunio sąlyčio paviršių.

2)

Ekvivalenčiojo kūgiškumo vertinimo iešmuose ir kryžmėse atlikti nereikia.

3)

Pasirenkamos tokios projektinės vėžės pločio, bėgio galvutės profilio ir kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio pokrypio vertės, kad nebūtų viršytos 10 lentelėje nustatytos ekvivalenčiojo kūgiškumo ribos.

10 lentelė

Ribinės projektinės ekvivalenčiojo kūgiškumo vertės

4)

Modeliuojama, kaip toliau nurodyti aširačiai riedėtų projektinėmis kelio sąlygomis (modeliuojant pagal standartą EN 15302:2008+A1:2010 atliekamas skaičiavimas):

ir SR2 taikomos šios vertės:

5)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1–4 punktų taikomas šis reikalavimas – ekvivalenčiojo kūgiškumo vertinti nereikalaujama.

1)

Bėgio galvutės profilis pasirenkamas iš standarto EN 13674–1:2011 A priede, standarto EN13674–4:2006+A1:2009 A priede nustatyto intervalo arba atitinka nustatytąjį 2 punkte.

2)

Kelio atkarpos be iešmų ir kryžmių bėgio galvutės profilių konstrukcija:

1 paveikslas

Bėgio galvutės profilis

3)

Šie reikalavimai netaikomi plečiamiesiems įtaisams.

1)

Bėgis pakreiptas į kelio vidurį.

2)

Bėgio pokrypio vertės intervalas tam tikrame maršrute yra 1/20–1/40.

3)

Ne ilgesnių kaip 100 m atkarpų tarp iešmų ir kryžmių be pokrypio bėgius be pokrypio leidžiama kloti, jei važiavimo greitis yra ne didesnis kaip 200 km/h.

1)

Bėgis projektuojamas vertikalus arba pakreiptas.

2)

Jei bėgis yra pakreiptas, projektinis pokrypis pasirenkamas iš intervalo 1/20–1/40.

3)

Pokrypį gali sudaryti bėgio galvutės profilio aktyvios dalies forma.

4)

Jei važiavimo per iešmus ir kryžmes greitis yra didesnis kaip 200 km/h, bet ne didesnis kaip 250 km/h, bėgius galima kloti be pokrypio, jei jų atkarpos neviršija 50 m.

5)

Jei greitis didesnis kaip 250 km/h, bėgiai yra su pokrypiu.

a)

pagal 4.2.1 išrinktą aširačio apkrovą;

b)

didžiausias vertikaliąsias rato jėgas. Nustatytomis bandymo sąlygomis veikiančios didžiausios rato jėgos yra apibrėžtos standarto EN 14363:2005 5.3.2.3 punkte;

c)

vertikaliąsias kvazistatines rato jėgas. Nustatytomis bandymo sąlygomis veikiančios didžiausios kvazistatinės rato jėgos yra apibrėžtos standarto EN 14363:2005 5.3.2.3 punkte.

1)

Kelias, įskaitant iešmus ir kryžmes, projektuojamas taip, kad būtų pritaikytas staigiajam stabdymui magnetinėmis stabdžių sistemomis.

2)

Sūkurinių srovių stabdymo sistemoms pritaikyto kelio, įskaitant iešmus ir kryžmes, konstrukcijos reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

3)

1 600 mm vėžės sistemai 1 punkto galima netaikyti.

a)

šonines jėgas. Didžiausia šoninė jėga, kuria aširatis nustatytomis bandymo sąlygomis veikia kelią, yra apibrėžta standarto EN 14363:2005 5.3.2.2 punkte;

b)

kvazistatines kreipiamąsias jėgas. Didžiausios kvazistatinės kreipiamosios jėgos Yqst, esant nustatytiems spinduliams ir bandymo sąlygoms, yra apibrėžtos standarto EN 14363:2005 5.3.2.3 punkte.

1)

Konstrukcijos turi būti suprojektuotos išlaikyti vertikaliąsias apkrovas pagal šių apkrovų modelius, apibrėžtus standarte EN 1991–2:2003/AC:2010:

2)

Apkrovos modeliai dauginami iš koeficiento alfa (a), kaip nurodyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.2 punkto 3 papunkčio P pastraipoje ir 6.3.3 punkto 5 papunkčio P pastraipoje.

3)

Koeficiento alfa (a) vertės turi atitikti 11 lentelėje nustatytąsias vertes arba jas viršyti.

11 lentelė

Naujų inžinerinių statinių konstrukcijos alfa (a) koeficientas

1)

Pagal apkrovos modelį 71 ir apkrovos modelį SW/0 nustatytos apkrovos poveikio vertės dauginamos iš dinaminio koeficiento fi (Φ), kaip nustatyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.4.3 punkto 1 papunkčio P pastraipoje ir 6.4.5.2 punkto 2 papunktyje.

2)

Jei važiavimo per tiltą greitis yra didesnis kaip 200 km/h, o pagal standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.4.4 punktą būtina atlikti dinaminę analizę, inžinerinis statinys projektuojamas atsižvelgiant ir į greitųjų geležinkelių apkrovos modelį, apibrėžtą standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.4.6.1.1 punkto 3–6 papunkčiuose.

3)

Naujus tiltus galima projektuoti taip, kad jie būtų pritaikyti pavieniam keleiviniam traukiniui, kurio aširačio apkrovos yra didesnės nei greitųjų geležinkelių apkrovos modelyje. Dinaminė analizė atliekama naudojant pavienio traukinio būdingąją apkrovos vertę, t. y. konstrukcinę masę įprastos naudingosios apkrovos atveju pagal K priedėlį ir darant prielaidą, kad stovimosiose zonose yra keleivių, kaip nurodyta K priedėlio 1 pastaboje.

1)

Sankasos projektuojamos, o grunto slėgio poveikis nustatomas atsižvelgiant į 71 apkrovos modelio vertikaliąsias apkrovas, kaip nurodyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.2 punkto 2 papunktyje.

2)

Ekvivalentinė vertikalioji apkrova dauginama iš koeficiento alfa (a), kaip nurodyta standarto EN 1991–2:2003/AC:2010 6.3.2 punkto 3 papunkčio P pastraipoje. Vertė ayra ne mažesnė už 11 lentelėje nustatytąsias vertes.

1)

Tiltų ir sankasų sąveikos lygis užtikrinamas atsižvelgiant į 4.2.1 punkte pagal TSS nustatytas geležinkelio linijų kategorijas.

2)

Būtini kiekvieno eismo kodo inžinerinių statinių pajėgumo reikalavimai pateikti E priedėlyje. Pateiktosios vertės atitinka būtiną tikslinį lygį, kurį turi atitikti inžineriniai statiniai, kad geležinkelio linija būtų paskelbta tinkama užtikrinti sąveiką.

3)

Aktualūs šie aspektai:

4)

Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės geležinkelių tinkluose vietoj 2 ir 3 punktuose minimos EN geležinkelio linijos kategorijos gali būti naudojamas maršruto tinkamumo numeris (suteikiamas pagal nacionalinę taisyklę, apie kurią šiuo tikslu pranešta), tuomet nuoroda į E priedėlį keičiama nuoroda į F priedėlį.

1)

Atskiro defekto, susijusio su lyginimu, neatidėliotinų veiksmų ribos nustatytos standarto EN 13848–5:2008+A1:2010 8.5 punkte. Atskiri defektai neviršija EN standarto 6 lentelėje nustatytų bangos ilgio intervalo D1 ribų.

2)

Atskiro defekto, susijusio su lyginimu, neatidėliotinų veiksmų ribos, kai važiavimo greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra neišspręstas klausimas.

1)

Atskiro defekto, susijusio su išilginiu profiliu, neatidėliotinų veiksmų ribos nustatytos standarto EN 13848–5:2008+A1:2010 8.3 punkte. Atskiri defektai neviršija EN standarto 5 lentelėje nustatytų bangos ilgio intervalo D1 ribų.

2)

Atskiro defekto, susijusio su išilginiu profiliu, neatidėliotinų veiksmų ribos, kai važiavimo greitis yra didesnis kaip 300 km/h, yra neišspręstas klausimas.

1)

Neatidėliotinų kelio iškrypos kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riba pateikiama kaip vertė nuo nulio iki didžiausios vertės. Kelio iškrypa apibrėžta standarto EN 13848–1:2003+A1:2008 4.6 punkte.

2)

Kelio iškrypos riba yra matavimo bazės funkcija, taikoma pagal standarto EN 13848–5:2008 + A1:2010 8.6 punktą.

3)

Infrastruktūros valdytojas priežiūros plane privalo nurodyti bazinį ilgį, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų atitiktį šiam reikalavimui. Bazinio ilgio matavimas turi apimti bent vieną 2–5 m bazę.

4)

1 520 mm vėžės sistemos kelio iškrypai, kai bazinis ilgis yra 10 m, vietoj 1 ir 2 punktų taikomi kitokie reikalavimai – ji yra ne didesnė kaip:

5)

Infrastruktūros valdytojas 1 520 mm vėžės sistemos priežiūros plane vietoj 3 punkto reikalavimų nurodo bazinį ilgį, kuriuo remdamasis matuos kelią, kad patikrintų atitiktį šiam reikalavimui. Bazinio ilgio matavimas turi apimti bent vieną 10 m bazę.

(6)

1 668 mm vėžės sistemos kelio iškrypos ribai vietoj 1 ir 2 punktų taikomi kitokie reikalavimai – ji yra matavimo bazės funkcija, kuri, priklausomai nuo išorinio bėgio pakylos, taikoma pagal vieną iš toliau pateiktų lygčių:

1)

Neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų ribos nustatytos 12 lentelėje.

12 lentelė

Neatidėliotinų vėžės pločio veiksmų ribos

2)

1 520 mm vėžės sistemos neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riboms vietoj 1 punkto taikomi 13 lentelėje nustatyti reikalavimai

13 lentelė

1 520 mm vėžės sistemos neatidėliotinų vėžės pločio veiksmų ribos

3)

1 600 mm vėžės sistemos neatidėliotinų vėžės pločio kaip atskiro defekto taisymo veiksmų riboms vietoj 1 punkto taikomi šie reikalavimai:

1)

Didžiausia leidžiama eksploatacinė išorinio bėgio pakyla – 180 mm.

2)

Keleiviniam eismui skirtų geležinkelio linijų didžiausia leidžiama eksploatacinė išorinio bėgio pakyla – 190 mm.

3)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 150 mm.

4)

1 600 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 185 mm.

5)

1 668 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – didžiausia eksploatacinė išorinio bėgio pakyla yra 200 mm.

1)

Iešmų ir kryžmių techninės charakteristikos atitinka šias eksploatacines vertes:

2)

visi atitinkami iešmų ir kryžmių reikalavimai taip pat taikomi kitiems techniniams sprendimams, kuriems naudojamos iešmų smailės, pvz., daugiau daugiabėgiame kelyje naudojamoms trinties mažinimo priemonėms;

3)

1 520 mm vėžės sistemos techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos vietoj 1 punkto reikalavimų atitinka šias eksploatacines vertes:

4)

1 600 mm vėžės sistemos techninės iešmų ir kryžmių charakteristikos vietoj 1 punkto reikalavimų atitinka šias eksploatacines vertes:

1)

Šio punkto reikalavimai taikomi tik tiems keleivių peronams, prie kurių turi sustoti įprastu būdu eksploatuojami traukiniai.

2)

Laikantis šio punkto reikalavimų, galima peronus projektuoti pagal esamus eksploatacinius poreikius, jei atsižvelgiama į būsimus eksploatacinius reikalavimus, kuriuos galima pagrįstai numatyti. Nustatant prie perono turinčio sustoti traukinio sąsajas privaloma atsižvelgti į esamus eksploatacinius reikalavimus, taip pat į būsimus eksploatacinius reikalavimus, kuriuos galima pagrįstai numatyti bent dešimčiai metų nuo perono eksploatavimo pradžios.

1)

Nominalus perono aukštis yra 550 arba 760 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus, kai spindulys yra ne mažesnis kaip 300 m.

2)

Jei spindulys yra mažesnis, nominalų perono aukštį galima pritaikyti pagal atstumą nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto, siekiant kuo labiau sumažinti atstumą tarp traukinio ir perono, kurį reikia peržengti.

3)

Jei prie perono sustoja traukiniai, kuriems netaikoma lokomotyvų ir keleivinių riedmenų posistemio TSS, galima taikyti kitokias nominalaus perono aukščio nuostatas.

4)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – nominalus perono aukštis yra 200 arba 550 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus.

5)

1 600 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – nominalus perono aukštis yra 915 mm virš viršutinio bėgių paviršiaus.

1)

Atstumas tarp kelio ašies ir perono krašto, lygiagretaus važiavimo plokštumai (bq), kaip apibrėžta standarto EN 15273–3:2013 13 skyriuje, nustatomas remiantis įrangos ribiniais gabaritais (bqlim). Įrangos ribinis gabaritas apskaičiuojamas pagal vėžės plotį G1.

2)

Peronas statomas artimas gabaritui, neviršijant didžiausios 50 mm nuokrypos. Todėl vertė bq atitinka

bqlim ≤ bq ≤ bqlim + 50 mm.

3)

1 520 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto yra:

4)

1 600 mm vėžės sistemai vietoj 1 ir 2 punktų taikomas šis reikalavimas – atstumas nuo perono krašto iki artimojo bėgio galvutės važiuojamojo paviršiaus krašto yra 1 560 mm.

1)

Pageidautina, kad naujų geležinkelio linijų bėgių kelias šalia peronų būtų tiesus, tačiau niekur negali būti mažesnio kaip 300 m spindulio.

2)

Išilgai naujo, atnaujinto arba patobulinto perono esančio kelio vertės nenustatytos.

1)

Jei tunelyje arba požeminiame inžineriniame statinyje planuojamas važiavimo greitis yra ne mažesnis kaip 200 km/h, būtina numatyti, kad tuneliu didžiausiu leistinu greičiu važiuojančio traukinio sukeliamas slėgio pokytis neviršytų 10 kPa per laiką, kurio reikia, kad traukinys pravažiuotų tuneliu.

2)

Būtina užtikrinti, kad šį reikalavimą atitiktų sąlygos išilgai kiekvieno traukinio, atitinkančio lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

1)

Geležinkelio linija yra pritaikyta sąveikai šoninio vėjo atžvilgiu, jei užtikrintas tipinio traukinio, važiuojančio ta geležinkelio linija pačiomis kritiškiausiomis eksploatavimo sąlygomis, saugumas.

2)

Atitikties taisyklėse turi būti atsižvelgiama į būdingas tipinių traukinių vėjo kreives, apibrėžtas lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS.

3)

Jei saugos neįmanoma užtikrinti be poveikio mažinamųjų priemonių arba dėl geografinės situacijos, arba dėl kitų specifinių geležinkelio linijos ypatybių, infrastruktūros valdytojas imasi reikiamų saugos užtikrinimo priemonių, pavyzdžiui:

4)

Įrodoma, kad pritaikytomis priemonėmis užtikrinama sauga.

1)

Dėl riedmenų ir infrastruktūros aerodinaminės sąveikos gali būti pakelti ir toliau nunešti balastinio sluoksnio skaldos akmenys.

2)

Infrastruktūros posistemio reikalavimai, kuriais siekiama sumažinti balasto išjudinimo oro srautu riziką, taikomi tik toms geležinkelio linijoms, kurių greitis yra ne mažesnis kaip 200 km/h.

3)

2 punkto reikalavimai yra neišspręstas klausimas.

1)

Jei nustatomas riedėjimo nestabilumas, geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas bendru tyrimu, atliekamu pagal toliau pateiktų 2 ir 3 punktų reikalavimus, nustato susijusią linijos dalį.

Pastaba: Atlikti tokį bendrą tyrimą dėl veiksmų, susijusių su riedmenimis, taip pat nustatyta lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS 4.2.3.4.3.2 punkte.

2)

Tiriamoje vietoje infrastruktūros valdytojas maždaug 10 m atstumu matuoja vėžės plotį ir bėgio galvutės profilius. Vidutinis ekvivalentusis kūgiškumas 100 m atkarpoje apskaičiuojamas atliekant modeliavimą su šios TSS 4.2.4.5 dalies 4 punkto a–d papunkčiuose nurodytais aširačiais, kad bendro tyrimo tikslais būtų patikrinta atitiktis 14 lentelėje nustatytai keliui taikomai ekvivalenčiojo kūgiškumo ribai.

14 lentelė

Eksploatacinė keliui taikoma ekvivalenčiojo kūgiškumo riba (naudojama bendro tyrimo tikslais)

3)

Jei vidutinis ekvivalentusis kūgiškumas 100 m atkarpoje atitinka 14 lentelėje nustatytas ribines vertes, geležinkelio įmonė ir infrastruktūros valdytojas atlieka bendrą tyrimą, kad nustatytų nestabilumo priežastį.

1)

Jei naudojamas plovimo įrenginys, jis yra tinkamas vienaukščių ar dviaukščių traukinių išorinius paviršius valyti šiame aukštyje:

2)

Plovimo įrenginys suprojektuojamas taip, kad traukiniai išilgai jo galėtų važiuoti bet kuriuo greičiu nuo 2 iki 5 km/h.

1)

Stacionarieji vandens pripylimo įrenginiai yra suderinami su vandens sistemos charakteristikomis, nustatytomis riedmenų TSS.

2)

Stacionarioji geriamojo vandens tiekimo įranga sąveikiajame tinkle turi būti tinkama Tarybos direktyvos 98/83/EB (5) reikalavimus atitinkančiam geriamajam vandeniui tiekti.