ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 354

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. gruodžio 11d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2014 m. spalio 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1310/2014 dėl laikinos įnašų dalinių įmokų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, sistemos ( 1 )

1

 

*

2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1311/2014, kuriuo dėl INSPIRE metaduomenų elemento apibrėžties iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 976/2009

6

 

*

2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1312/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų paslaugų sąveikumo

8

 

*

2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1313/2014, kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.) nustatomas galutinis antidempingo muitas

17

 

 

2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1314/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

38

 

 

2014 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1315/2014, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2014 m. lapkričio 20 d.–2014 m. lapkričio 30 d. pateiktos importo licencijų paraiškos, ir nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2015 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001 leistas naudoti tarifines kvotas pieno ir pieno produktų sektoriuje

41

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2014/892/ES

 

*

2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo dėl pripažinimo, kad tam tikruose Prancūzijos regionuose oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis), iš dalies keičiamas Sprendimo 93/52/EEB II priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9218)  ( 1 )

45

 

 

2014/893/ES

 

*

2014 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą nuplaunamiems kosmetikos gaminiams (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9302)  ( 1 )

47

 

 

III   Kiti aktai

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

*

2014 m. kovo 12 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 117/14/COL, kuriuo devyniasdešimt ketvirtąjį kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės valstybės pagalbos taisyklės priimant naujas rizikos finansų investicijų skatinimo gaires ir pratęsiant dabartinių gairių dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti taikymą

62

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/844/ES, kuriuo Maltai leidžiama naudoti tam tikrus apytikrius įverčius nuosavų išteklių iš PVM bazei apskaičiuoti, klaidų ištaisymas ( OL L 343, 2014 11 28 )

89

 

*

2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/847/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 90/176/Euratomas, EEB, kuriuo Prancūzijai leidžiama neatsižvelgti į tam tikrų kategorijų sandorius ir naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus PVM nuosavų išteklių bazei apskaičiuoti, klaidų ištaisymas ( OL L 343, 2014 11 28 )

89

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1310/2014

2014 m. spalio 8 d.

dėl laikinos įnašų dalinių įmokų, skirtų Bendros pertvarkymo valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, sistemos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (1), ypač į jo 65 straipsnio 5 dalies a, b ir c punktus,

kadangi:

(1)

Bendra pertvarkymo valdyba (toliau – Valdyba) buvo įsteigta pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir jai patikėta taikyti tame reglamente nustatytas vienodas nuostatas ir administruoti Bendrą pertvarkymo fondą. To reglamento 58 straipsnyje numatyta, kad Valdybai skiriamas atskiras biudžetas, kuris nėra Sąjungos biudžeto dalis;

(2)

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 65 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Valdyba nustato ir surenka kiekvieno to reglamento 2 straipsnyje nurodyto subjekto mokėtinus įnašus, skirtus administracinėms išlaidoms padengti. Tie subjektai yra dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos kredito įstaigos, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 (2) 2 straipsnyje, ir dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtos patronuojančiosios įmonės, investicinės įmonės ir finansų įstaigos, kai joms taikoma Europos Centrinio Banko (ECB) vykdoma konsoliduota priežiūra pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies g punktą. Šis reglamentas neturėtų būti taikomas kredito įstaigų, įsisteigusių nedalyvaujančiose valstybėse narėse, filialams, įsteigtiems dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 59 straipsnį įnašai, skirti Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, sudaro Valdybos I biudžeto dalies pajamas ir jais dengiamos I biudžeto dalies išlaidos, apimančios bent personalo atlyginimų, administracines, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidas;

(4)

2014 m. Valdyba neturės specialios infrastruktūros ir veiklos pajėgumų, kad iš visų Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodytų subjektų galėtų surinkti įnašus, skirtus 2014 ir 2015 m. administracinėms išlaidoms padengti. Nepaisant to, 2014 m. Valdyba turės surinkti pajamų, reikalingų savo biudžeto I daliai finansuoti, kad būtų padengtos tų dvejų metų administracinės išlaidos. Apskaičiuota, kad pereinamuoju laikotarpiu (2014 ir 2015 m.) Valdybos administracinės išlaidos sudarys 22 mln. EUR;

(5)

turėtų būti numatytas laikinas sprendimas, kad Valdyba galėtų rinkti įnašus, skirtus administracinėms išlaidoms padengti 2014 ir 2015 m., kartu užtikrinant, kad įnašų apskaičiavimas ir surinkimas galėtų būti atliekami naudojant labai ribotus Valdybos išteklius ir per labai trumpą laiką. Tai turėtų būti įmanoma nustatant, kad įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, apskaičiavimas ir rinkimas atliekami remiantis dviejų etapų metodu: pagal laikiną sistemą pirmaisiais Valdybos egzistavimo etapais ir pagal galutinę sistemą;

(6)

tik tie subjektai, kuriems ECB aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse pranešė apie savo sprendimą laikyti juos svarbiais, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalyje ir Europos Centrinio Banko (ECB/2014/17) reglamento (ES) Nr. 468/2014 (3) 147 straipsnio 1 dalyje, ir kurie yra nurodyti 2014 m. rugsėjo 4 d. ECB svetainėje paskelbtame sąraše, tačiau neįtraukiant tų svarbių subjektų, kurie yra grupių, į kurias jau atsižvelgta, patronuojamosios įmonės (toliau – svarbūs subjektai), turėtų sumokėti visą dalinių įmokų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, sumą. Subjektams, kurie būtų laikomi svarbiais ir kuriems ECB apie tai praneštų nuo 2014 m. rugsėjo 5 d. iki pereinamojo laikotarpio pabaigos, neturėtų būti taikomas įpareigojimas mokėti įnašų dalines įmokas. Šiuo tikslu turėtų būti sukurta laikina įnašų dalinių įmokų (toliau – dalinių įmokų) sistema, kuri leistų Valdybai pereinamuoju laikotarpiu iš svarbių subjektų surinkti dalines įmokas išlaidoms padengti;

(7)

ta laikina sistema yra proporcinga, nes subjektų, kurie mokės dalimis, turtas sudaro apie 85 % viso kredito įstaigų, kurioms taikomas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014, turto ir juos lengva identifikuoti. Šiame preliminariame etape dėl dalinių įmokų apskaičiavimo ir surinkimo Valdybai ir atitinkamiems subjektams tenkanti administracinė našta turėtų būti kuo lengvesnė;

(8)

kai Valdyba turės reikiamą struktūrą ir veiklos pajėgumų, Komisija priims galutinę administracinių įnašų sistemą, pagal kurią įnašai bus apskaičiuojami ir renkami;

(9)

pagal galutinę sistemą Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodytų subjektų įnašai apskaičiuojami ir surenkami vadovaujantis galutinėmis taisyklėmis. Reikėtų perskaičiuoti svarbių subjektų, kuriems taikyta laikina sistema, įnašus, kad būtų atsižvelgta į jų pagal laikiną sistemą sumokėtas sumas;

(10)

bet koks pagal laikiną sistemą sumokėtų dalinių įmokų ir pagal galutinę sistemą apskaičiuotų įnašų skirtumas turėtų būti padengtas remiantis įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti metais, einančiais po pereinamojo laikotarpio pabaigos, apskaičiavimu;

(11)

kad Valdyba galėtų pradėti veikti iki 2015 m. sausio 1 d., kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 98 straipsnio 1 dalį, ir pradėti vykdyti to reglamento 99 straipsnio 3 dalyje išvardytas užduotis, būtina skubiai sukurti paprastą ir veiksmingą mechanizmą, kurį būtų galima greitai ir paprastai įdiegti pradiniame Valdybos egzistavimo etape, kad ji galėtų surinkti finansinius išteklius, reikalingus organizacinei struktūrai sukurti ir darbuotojams, reikalingiems užduotims pagal tą reglamentą atlikti, įdarbinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame reglamente nustatomos taisyklės dėl:

a)

laikinos įnašų dalinių įmokų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, sistemos;

b)

Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu skirtų dalinių įmokų, kurias reikia iš anksto surinkti iš kiekvieno svarbaus subjekto, apskaičiavimo metodikos;

c)

Valdybos atliekamo b punkte nurodytų dalinių įmokų surinkimo procedūros ir sąlygų;

d)

Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodytų subjektų, kitų nei svarbūs subjektai, mokėtinų įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, apskaičiavimo ir surinkimo atidėjimo tvarkos;

e)

įnašų, kuriuos turi sumokėti svarbūs subjektai, kad būtų padengtos Valdybos administracinės išlaidos po pereinamojo laikotarpio, koregavimo siekiant atsižvelgti į bet kokį pagal tą laikiną sistemą iš anksto sumokėtų dalinių įmokų ir pagal galutinę sistemą pereinamuoju laikotarpiu mokėtinų įnašų skirtumą tvarkos.

2 straipsnis

Taikymo sritis ir tikslas

Šis reglamentas taikomas Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodytiems subjektams.

Valdybos pagal šį reglamentą surinktos dalinės įmokos naudojamos tik pereinamojo laikotarpio administracinėms išlaidoms padengti.

Valdyba vykdo patikimą finansų valdymą ir visų savo išlaidų sričių biudžeto kontrolę.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Reglamento (ES) Nr. 806/2014 3 straipsnyje. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   dalinės įmokos, arba įnašų dalinės įmokos– įnašų dalinės įmokos, kurias Valdyba turi surinkti pagal šį reglamentą, kad pereinamuoju laikotarpiu padengtų Valdybos administracines išlaidas;

b)   Valdybos administracinės išlaidos– pereinamuoju laikotarpiu Valdybos patirtos I biudžeto dalies išlaidos;

c)   visas turtas– visa turto vertė, nustatyta pagal svarbaus subjekto balanso, atitinkamais atvejais – konsoliduoto, parengto rizikos ribojimo tikslais pagal Sąjungos teisę, eilutę „visas turtas“2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis arba ataskaitos apie 2013 finansinius metus teikimo datos duomenimis, jei finansiniai metai baigiasi vėliau negu gruodžio 31 d.;

d)   svarbūs subjektai– subjektai, kuriems ECB aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse pranešė apie savo sprendimą laikyti juos svarbiais, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 4 dalyje ir Reglamento (ES) Nr. 468/2014 147 straipsnio 1 dalyje, ir kurie yra nurodyti 2014 m. rugsėjo 4 d. ECB svetainėje paskelbtame sąraše, tačiau neįtraukiant tų svarbių subjektų, kurie yra grupių, į kurias jau atsižvelgta šioje apibrėžtyje, patronuojamosios įmonės, ir kredito įstaigų, įsisteigusių nedalyvaujančiose valstybėse narėse, filialų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse;

e)   pranešimas apie dalinę įmoką– pranešimas, pagal šį reglamentą pateiktas kiekvienam svarbiam subjektui, kuriame nurodyta iš anksto surinktino įnašo dalinės įmokos suma;

f)   pereinamasis laikotarpis– laikotarpis, prasidedantis 2014 m. rugpjūčio 19 d. ir pasibaigiantis 2015 m. gruodžio 31 d. arba pasibaigiantis tą dieną, nuo kurios taikoma Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 65 straipsnio 5 dalies a punktą priimta galutinė administracinių įnašų sistema, priklausomai nuo to, kuri data vėlesnė;

g)   kompetentinga institucija– kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (4) 4 straipsnio 2 dalies i punkte.

4 straipsnis

Laikina įnašų dalinių įmokų sistema

1.   Visi Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodyti subjektai moka įnašus, skirtus Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu.

2.   Valdyba apskaičiuoja ir iš anksto surenka įnašų dalines įmokas, kurias turi sumokėti svarbūs subjektai, kad pereinamuoju laikotarpiu būtų padengtos Valdybos administracinės išlaidos.

3.   Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodytų subjektų, kitų nei svarbūs subjektai, mokėtinų įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, apskaičiavimas ir surinkimas atidedami iki 3 straipsnio f punkte nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.

5 straipsnis

Dalinių įmokų apskaičiavimas

1.   Nustatant įnašų dalines įmokas, kurias turi iš anksto sumokėti svarbūs subjektai, remiamasi Valdybos administracinėmis išlaidomis pereinamuoju laikotarpiu.

2.   Kiekvieno svarbaus subjekto mokėtini daliniai įnašai apskaičiuojami padauginant Valdybos 2014–2015 m. laikotarpio administracines išlaidas arba, jei pereinamasis laikotarpis trunka ilgiau negu iki 2015 m. gruodžio 31 d., atitinkamo laikotarpio išlaidas iš to svarbaus subjekto viso turto ir visų svarbių subjektų viso turto bendros vertės 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis arba ataskaitos apie 2013 finansinius metus teikimo datos duomenimis, jei finansiniai metai baigiasi vėliau negu gruodžio 31 d., santykio.

6 straipsnis

Koregavimo tvarka

1.   Kiekvieno Reglamento (ES) Nr. 806/2014 2 straipsnyje nurodyto subjekto mokėtino įnašo, skirto Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, suma apskaičiuojama arba perskaičiuojama pagal Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 806/2014 65 straipsnio 5 dalies a punktą priimtą galutinę administracinių įnašų sistemą (toliau – galutinė sistema).

2.   Bet koks pagal laikiną sistemą sumokėtų dalinių įmokų ir pirmoje dalyje nurodytų įnašų, apskaičiuotų pagal galutinę sistemą, skirtumas padengiamas remiantis įnašų, skirtų Valdybos administracinėms išlaidoms padengti metais, einančiais po pereinamojo laikotarpio pabaigos, apskaičiavimu. Koregavimas atliekamas sumažinant arba padidinant įnašus, skirtus Valdybos administracinėms išlaidoms padengti tais metais.

3.   Jei 2 dalyje nurodytas skirtumas yra didesnis, negu tais metais mokėtini įnašai, koregavimas tęsiamas ir kitais metais.

7 straipsnis

Pranešimas ir mokėjimas

1.   Valdyba kiekvienam svarbiam subjektui registruotu paštu su gavimo patvirtinimu išsiunčia pranešimą apie dalinę įmoką.

2.   Pranešime apie dalinę įmoką nurodoma iš anksto mokėtinos dalinės įmokos, skirtos Valdybos administracinėms išlaidoms padengti pereinamuoju laikotarpiu, suma.

3.   Pranešime apie dalinę įmoką nurodoma, kaip sumokėti dalinę įmoką. Svarbus subjektas laikosi pranešime apie dalinę įmoką nurodytų mokėjimo sąlygų.

4.   Svarbus subjektas per 30 dienų nuo pranešimo apie dalinę įmoką dienos vienu kartu sumoka mokėtiną pranešime apie dalinę įmoką nurodytą sumą.

5.   Neužkertant kelio taikyti kitas Valdybos turimas teisės gynimo priemones, dėl bet kokio dalinio sumokėjimo, nesumokėjimo arba pranešime apie dalinę įmoką nurodytų mokėjimo sąlygų nesilaikymo svarbiam subjektui kasdien skaičiuojami delspinigiai nuo nesumokėtos dalinės įmokos sumos.

Norint apskaičiuoti kasdien skaičiuojamų delspinigių palūkanų normą, palūkanos pridedamos kasdien nuo mokėtinos sumos, taikant Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtą normą, kurią taiko Europos Centrinis Bankas savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, galiojusią to mėnesio, kurį sueina mokėjimo terminas, pirmą kalendorinę dieną, padidinus ją aštuoniais procentiniais punktais nuo tos dienos, kurią reikėjo sumokėti dalinę įmoką.

6.   Užtikrinama, kad būtų sumokami 5 dalyje nurodyti kasdien skaičiuojami delspinigiai. Mokėjimo užtikrinimas reglamentuojamas dalyvaujančioje valstybėje narėje taikomomis procedūrinėmis taisyklėmis. Mokėjimą užtikrinantį vykdomąjį raštą, neatlikdama jokių kitų formalumų, tik patikrinusi sprendimo autentiškumą, prie sprendimo prideda institucija, kurią kiekvienos valstybės narės Vyriausybė paskiria šiam tikslui ir apie kurią praneša Valdybai ir Teisingumo Teismui.

8 straipsnis

Ataskaitų teikimas

Praėjus dešimčiai dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo, atitinkamos kompetentingos institucijos pateikia Valdybai svarbių subjektų kontaktinius duomenis ir viso jų turto vertę 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis arba ataskaitos apie 2013 finansinius metus teikimo datos duomenimis, jei finansiniai metai baigiasi vėliau negu gruodžio 31 d.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO


(1)  OL L 225, 2014 7 30, p. 1.

(2)  2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63).

(3)  2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (OL L 141, 2014 5 14, p. 1).

(4)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).


11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1311/2014

2014 m. gruodžio 10 d.

kuriuo dėl INSPIRE metaduomenų elemento apibrėžties iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 976/2009

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (1), ypač į jos 7 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 976/2009 (2) nustatytos visų tinklo paslaugų, išskyrus paslaugas, leidžiančias aktyvuoti erdvinių duomenų paslaugas, įgyvendinimo taisyklės;

(2)

erdvinių duomenų paslaugų sąveikumas apibūdinamas kaip jų gebėjimas komunikuoti, vykdyti viena kitą arba perduoti duomenis viena kitai. Reikiamos informacijos prieiga yra būtina erdvinių duomenų paslaugų aktyvavimo sąlyga. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1205/2008 (3) numatytus metaduomenų elementus valstybės narės teikia per Direktyvoje 2007/2/EB numatytas paieškos paslaugas, kurių įgyvendinimo taisyklės nustatytos Komisijos reglamente (EB) Nr. 976/2009. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1089/2010 (4) numatytose erdvinių duomenų paslaugų įgyvendinimo taisyklėse pateikiami nauji erdvinių duomenų paslaugų metaduomenų elementai, todėl Reglamente (EB) Nr. 976/2009 pateikta metaduomenų elemento apibrėžtis turi būti atnaujinta, kad tuos naujus metaduomenų elementus būtų galima rasti valstybių narių paieškos programomis ir jais naudotis;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 976/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2007/2/EB 22 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 976/2009 2 straipsnio 7 punktas pakeičiamas taip:

„7.

INSPIRE metaduomenų elementas — metaduomenų elementas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1205/2008 priedo B dalyje arba Komisijos reglamento (ES) Nr. 1089/2010 (5) V priedo B dalyje, VI priedo B dalyje ir VII priedo B dalyje;

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

(2)  2009 m. spalio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 976/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl tinklo paslaugų (OL L 274, 2009 10 20, p. 9).

(3)  2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1205/2008, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl metaduomenų (OL L 326, 2008 12 4, p. 12).

(4)  2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo (OL L 323, 2010 12 8, p. 11).

(5)  2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo (OL L 323, 2010 12 8, p. 11).“


11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/8


KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1312/2014

2014 m. gruodžio 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų paslaugų sąveikumo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (1), ypač į jos 7 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos Reglamentu (ES) Nr. 1089/2010 (2) nustatomos tik erdvinių duomenų rinkinių sąveikos techninės priemonės;

(2)

erdvinių duomenų paslaugų sąveikumas apibūdinamas kaip jų gebėjimas komunikuoti, vykdyti viena kitą ir perduoti duomenis viena kitai. Todėl erdvinių duomenų paslaugos turi būti toliau dokumentuojamos papildomais metaduomenimis. Erdvinių duomenų sąveikumas taip pat susijęs, nors ir mažiau, su paslaugos turinio derinimu, priešingai nei erdvinių duomenų rinkinių įgyvendinimo taisyklės;

(3)

rengiant Direktyvoje 2007/2/EB numatytas įgyvendinimo taisykles, pirmiausia dėmesys skirtas pagrindinėms, t. y. tinklo, paslaugoms (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 976/2009 (3)) ir erdvinių duomenų rinkinių sąveikai (Reglamentas (ES) Nr. 1089/2010). Todėl dabar Reglamentą (ES) Nr. 1089/2010 reikėtų iš dalies pakeisti į jį įtraukiant erdvinių duomenų paslaugų įgyvendinimo taisykles;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2007/2/EB 22 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (ES) Nr. 1089/2010 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiuo reglamentu nustatomi erdvinių duomenų rinkinių ir erdvinių duomenų paslaugų, atitinkančių Direktyvos 2007/2/EB I, II ir III prieduose išvardytas temas, sąveikumo ir, jei tai įmanoma, derinimo techninių priemonių reikalavimai.

2.   Šis reglamentas netaikomas tinklo paslaugoms, kurios patenka į Komisijos Reglamento (EB) Nr. 976/2009 (4) taikymo sritį.

;

2)

2 straipsnis papildomas šiais 31–38 punktais:

„31.   galinis taškas– interneto adresas, naudojamas erdvinių duomenų paslaugos operacijai tiesiogiai inicijuoti,

32.   prieigos taškas– interneto adresas, kuriuo galima pasiekti išsamų erdvinių duomenų paslaugos aprašą, įskaitant galinių taškų, reikalingų tai paslaugai vykdyti, sąrašą,

33.   aktyvuojamoji erdvinių duomenų paslauga– visi toliau nurodyti dalykai:

a)

erdvinių duomenų paslauga, kuriai vykdyti naudojami metaduomenys atitinka Komisijos reglamento (EB) Nr. 1205/2008 (5) reikalavimus,

b)

erdvinių duomenų paslauga, kuriai vykdyti naudojamas bent vienas ištekliaus adresas yra prieigos taškas,

c)

erdvinių duomenų paslauga, atitinkanti dokumentuotas ir viešai prieinamas technines specifikacijas, kuriose nurodyta jai įvykdyti būtina informacija,

34.   sąveikioji erdvinių duomenų paslauga– aktyvuojamoji erdvinių duomenų paslauga, atitinkanti VI priedo reikalavimus,

35.   suderintoji erdvinių duomenų paslauga– sąveikioji erdvinių duomenų paslauga, atitinkanti VII priedo reikalavimus,

36.   reikalavimus atitinkantis erdvinių duomenų rinkinys– erdvinių duomenų rinkinys, kuris atitinka šio reglamento reikalavimus,

37.   Operacija– erdvinių duomenų paslaugos palaikomas veiksmas,

38.   Sąsaja– vardą turinti operacijų aibė, apibūdinanti objekto elgseną, kaip apibrėžta ISO 19119:2005.

;

3)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

Pavadinimas pakeičiamas taip:

„Kodų sąrašai ir reikšmių aibės erdvinių duomenų rinkiniams“

,

b)

1 dalies įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Kodų sąrašai yra vieno iš toliau nurodytų tipų, kaip nustatyta I–IV prieduose:“;

4)

8 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   Duomenų atnaujinimas pateikiamas visoms susijusioms erdvinių duomenų paslaugoms iki 2 dalyje nurodyto termino.“

;

5)

po 14 straipsnio įterpiami šie straipsniai:

„14a straipsnis

Reikalavimai, skirti aktyvuojamosioms erdvinių duomenų paslaugoms

Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 10 d. valstybės narės pateikia aktyvuojamųjų erdvinių duomenų paslaugų metaduomenis, atitinkančius V priede nustatytus reikalavimus.

14b straipsnis

Aktyvuojamųjų erdvinių duomenų paslaugų sąveikumo ir derinimo reikalavimai

Aktyvuojamosios erdvinių duomenų paslaugos, susijusios su duomenimis, įtrauktais bent į vieną reikalavimus atitinkantį erdvinių duomenų rinkinį, turi atitikti V ir VI prieduose nustatytus sąveikumo reikalavimus ir, jei įmanoma, VII priede nustatytus derinimo reikalavimus.“

;

6)

Pridedamas V priedas, kurio tekstas išdėstytas šio reglamento I priede;

7)

Pridedamas VI priedas, kurio tekstas išdėstytas šio reglamento II priede;

8)

Pridedamas VII priedas, kurio tekstas išdėstytas šio reglamento III priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

(2)  2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo (OL L 323, 2010 12 8, p. 11).

(3)  2009 m. spalio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 976/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl tinklo paslaugų (OL L 274, 2009 10 20, p. 9).

(4)  2009 m. spalio 19 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 976/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl tinklo paslaugų (OL L 274, 2009 10 20, p. 9).“

(5)  2008 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1205/2008, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl metaduomenų (OL L 326, 2008 12 4, p. 12)“


I PRIEDAS

„V PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU AKTYVUOJAMOSIOMIS ERDVINIŲ DUOMENŲ PASLAUGOMIS

A DALIS

Rašybos susitarimai

Kaip ir Reglamente (EB) Nr. 1205/2008, erdvinių duomenų paslaugų metaduomenys aprašomi pagal toliau nurodytus rašybos susitarimus.

Jei nurodyta metaduomenų elementų aprašuose, reikšmių sritys naudojamos taikant atitinkamose lentelėse nurodytus kardinalumo reikalavimus. Kiekviena konkrečios srities reikšmė apibrėžiama:

skaitiniu identifikatoriumi,

žmonėms skirtu tekstiniu pavadinimu, kurį galima išversti į įvairias Bendrijos kalbas,

kalbos atžvilgiu neutraliu pavadinimu, skirtu kompiuteriams (reikšmė pateikiama lenktiniuose skliaustuose),

neprivalomu aprašu arba apibrėžtimi.

Lentelėje pateikiama ši informacija:

pirmojoje skiltyje pateikiama nuoroda į priedo pastraipą, kurioje apibrėžiamas metaduomenų elementas arba jų grupė,

antrojoje skiltyje pateikiamas metaduomenų elemento arba metaduomenų elementų grupės pavadinimas,

trečiojoje skiltyje nurodomas metaduomenų elemento kardinalumas. Kardinalumas nurodomas vieningosios modeliavimo kalbos (angl. UML) kardinalumo žymeniu, kur:

„N“ reiškia, kad parengtame rinkinyje šis metaduomenų elementas turi būti pateikiamas tik N kartų,

„1..*“ reiškia, kad parengtame rinkinyje šis elementas turi būti pateikiamas bent vieną kartą,

„0..1“ rodo, kad metaduomenų elemento parengtame rinkinyje gali ir nebūti, bet jei yra, jis turi būti pateikiamas tik vieną kartą,

„0..*“ rodo, kad metaduomenų elemento parengtame rinkinyje gali ir nebūti, bet jei yra, jis gali būti pateikiamas vieną kartą arba daugiau,

jei kardinalumo žymuo yra „0..1“ arba „0..*“, jo būtinumas nustatomas atsižvelgiant į pateiktą sąlygą.

ketvirtojoje skiltyje pateikiama elemento kardinalumui taikoma sąlyga, jei tas pats kardinalumas taikomas ne visiems išteklių tipams. Kitais atvejais privalomi visi elementai.

B DALIS

Metaduomenų elementas „Kategorija“

1.   Kategorija

Tai erdvinių duomenų paslaugos statuso aktyvuojamumo atžvilgiu nuoroda.

Šio metaduomenų elemento reikšmių sritis yra:

1.1.   aktyvuojamoji (invocable)

Erdvinių duomenų paslauga yra aktyvuojamoji erdvinių duomenų paslauga.

1.2.   sąveikioji (interoperable)

Aktyvuojamoji erdvinių duomenų paslauga yra sąveikioji erdvinių duomenų paslauga.

1.3.   suderintoji (harmonised)

Sąveikioji erdvinių duomenų paslauga yra suderintoji erdvinių duomenų paslauga.

C DALIS

Instrukcijos dėl metaduomenų elementų kardinalumo ir šiems metaduomenų elementams taikomos sąlygos

Nauji erdvinių duomenų paslaugą apibūdinantys metaduomenys apima metaduomenų elementus arba metaduomenų elementų grupes, išvardytas 1 lentelėje.

Šie metaduomenų elementai arba jų grupės turi atitikti numatytą kardinalumą ir susijusias sąlygas, nustatytas 1 lentelėje.

Jei prie tam tikro metaduomenų elemento jokių sąlygų nenurodyta, tas elementas yra privalomas.

1 lentelė

Aktyvuojamųjų erdvinių duomenų paslaugų metaduomenys

Nuoroda

Nauji metaduomenų elementai

Kardinalumas

Sąlygos

1

Kategorija

0..1

privaloma aktyvuojamajai erdvinių duomenų paslaugai

D DALIS

Papildomi reikalavimai, taikomi Reglamente (EB) Nr. 1205/2008 nurodytiems metaduomenims

1.   Ištekliaus adresas

Reglamente (EB) Nr. 1205/2008 nurodytas ištekliaus adreso metaduomenų elementas taip pat apima visus erdvinių duomenų paslaugos teikėjo prieigos taškus, kurie turi būti vienareikšmiškai nurodyti kaip tokie.

2.   Specifikacija

Specifikacijos metaduomenų elementas, nurodytas Reglamente (EB) Nr. 1205/2008, taip pat turi apimti arba būti susietas su techninėmis specifikacijomis (kaip antai INSPIRE techninės gairės, bet ne tik), kurias aktyvuojamoji erdvinių duomenų paslauga visiškai atitinka ir kuriose numatyti visi jai aktyvuoti būtini techniniai duomenys (perskaitomi žmonėms ir, prireikus, mašinoms).“


II PRIEDAS

„VI PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU AKTYVUOJAMŲJŲ ERDVINIŲ DUOMENŲ PASLAUGŲ SĄVEIKUMU

A DALIS

Papildomi reikalavimai, taikomi Reglamente (EB) Nr. 1205/2008 nurodytiems metaduomenims

1.   Prieigos ir naudojimosi sąlygos

Erdvinių duomenų paslaugos prieigai ir naudojimui taikomi techniniai apribojimai dokumentuojami metaduomenų elemente „PRIEIGOS IR NAUDOJIMO APRIBOJIMAI“, nurodytame Reglamente (EB) Nr. 1205/2008.

2.   Atsakinga šalis

Reglamente (EB) Nr. 1205/2008 nurodytas elementu „atsakinga šalis“ turi apibūdinti bent atsakingą organizaciją valdytoja, atliekančią Reglamente (EB) Nr. 1205/2008 nurodytą atsakingos šalies valdytojos funkciją.

B DALIS

Metaduomenų elementai

3.   Koordinačių atskaitos sistemos identifikatorius

Jei taikoma, tai yra koordinačių atskaitos sistemų, kurias palaiko erdvinių duomenų paslauga, sąrašas.

Kiekviena koordinačių atskaitos sistema, kurią palaiko erdvinių duomenų paslauga, išreiškiama identifikatoriumi.

4.   Paslaugų kokybė

Tai už erdvinių duomenų paslaugą atsakingos šalies numatyta minimali paslaugos kokybė, turinti galioti tam tikrą laikotarpį.

4.1.   Kriterijai

Tai kriterijai, su kuriais siejami matavimai.

Šio metaduomenų elemento reikšmių sritis yra:

4.1.1.   Prieinamumas (Availability)

Juo apibūdinama procentinė laiko dalis, kurią paslauga yra teikiama.

4.1.2.   Veiksmingumas (Performance)

Juo apibūdinama, kaip greitai gali būti apdorota erdvinių duomenų paslaugai pateikta užklausa.

4.1.3.   Pajėgumas (Capacity)

Juo apibūdinamas didžiausias vienu metu pateiktų užklausų, kurios gali būti apdorotos deklaruotu veiksmingumu, skaičius.

4.2.   Matas

4.2.1.   Aprašas

Juo apibūdinamas kiekvieno kriterijaus matas.

Šio metaduomenų elemento reikšmių sritis yra laisvasis tekstas.

4.2.2.   Reikšmė (Value)

Juo apibūdinama kiekvieno kriterijaus matavimo reikšmė.

Šio metaduomenų elemento reikšmių sritis yra laisvasis tekstas.

4.2.3.   Vienetas (Unit)

Juo apibūdinamas kiekvieno kriterijaus matavimo vienetas.

Šio metaduomenų elemento reikšmių sritis yra laisvasis tekstas.

C DALIS

Instrukcijos dėl metaduomenų elementų kardinalumo ir šiems metaduomenų elementams taikomos sąlygos

Metaduomenys, kuriais apibūdinama sąveikioji erdvinių duomenų paslauga, apima metaduomenų elementus arba metaduomenų elementų grupes, išvardytas 1 lentelėje.

Šie metaduomenų elementai arba jų grupės turi būti numatyto kardinalumo ir atitikti susijusias sąlygas, nustatytas 1 lentelėje.

Jei prie metaduomenų elemento jokių sąlygų nenurodyta, tas elementas yra privalomas.

1 lentelė

Sąveikiųjų erdvinių duomenų paslaugų metaduomenys

Nuoroda

Nauji metaduomenų elementai

Kardinalumas

Sąlygos

1

Koordinačių atskaitos sistemos identifikatorius

1..*

Privaloma, jei naudojama

2

Paslaugų kokybė

3..*“

 


III PRIEDAS

„VII PRIEDAS

ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU SĄVEIKIŲJŲ ERDVINIŲ DUOMENŲ PASLAUGŲ DERINIMU

A DALIS

Savybės

1.   Paslaugų kokybė

Suderintosios erdvinių duomenų paslaugos pasiekiamumo tikimybė yra 98 % laiko.

2.   Duomenų išvesties kodavimas

Suderintoji erdvinių duomenų paslauga, grąžinanti erdvinius objektus, kuriems taikoma Direktyva 2007/2/EB, koduoja tuos erdvinius objektus pagal šį reglamentą.

B DALIS

Metaduomenų elementai

3.   Aktyvavimo metaduomenys

Aktyvavimo metaduomenų elemente dokumentuojamos suderintos erdvinių duomenų paslaugos sąsajos ir išvardijami galiniai taškai, kad galėtų vykti kompiuterių komunikacija.

C DALIS

Instrukcijos dėl metaduomenų elementų kardinalumo ir šiems metaduomenų elementams taikomos sąlygos

Suderintosios erdvinių duomenų paslaugos metaduomenys apima 1 lentelėje išvardytus metaduomenų elementus arba jų grupę.

Šis metaduomenų elementas arba jų grupė turi būti numatyto kardinalumo ir atitikti susijusias sąlygas, nustatytas 1 lentelėje.

Jei prie metaduomenų elemento jokių sąlygų nenurodyta, tas elementas yra privalomas.

1 lentelė

Suderintosios erdvinių duomenų paslaugos metaduomenys

Nuoroda

Nauji metaduomenų elementai

Kardinalumas

Sąlygos

1

aktyvavimo metaduomenys (invocation metadata)

1..*

 

D DALIS

Operacijos

1.   Operacijų sąrašas

Suderintoji erdvinių duomenų paslauga turi vykdyti 2 lentelėje išvardytas operacijas.

2 lentelė

Suderintųjų erdvinių duomenų paslaugų operacijos

Operacija

Funkcija

Get Harmonised Spatial Data Service Metadata

Pateikia visą reikiamą informaciją apie paslaugą ir apibūdina paslaugos galimybes.

2.   Operacija „Get Harmonised Spatial Data Service Metadata“

2.1.   Užklausa „Get Harmonised Spatial Data Service Metadata“

2.1.1.   Užklausos „Get Harmonised Spatial Data Service Metadata“ parametrai

„Get Harmonised Spatial Data Service Metadata“ užklausos parametras nurodo „Get Harmonised Spatial Data Service Metadata“ atsakymo turinio natūraliąją kalbą.

2.2.   „Get Harmonised Spatial Data Service Metadata“ atsakymas

„Get Harmonised Spatial Data Service Metadata“ atsakymas apima šiuos parametrų rinkinius:

„Harmonised Spatial Data Service Metadata“ (suderintosios erdvinių duomenų paslaugos metaduomenys)

„Operations Metadata“ (operacijų metaduomenys),

„Languages“ (kalbos).

2.2.1.   „Harmonised Spatial Data Service Metadata“ parametrai

Suderintosios erdvinių duomenų paslaugos metaduomenų parametrai apima bent šiame reglamente ir Reglamente (EB) Nr. 1205/2008 nurodytus suderintosios erdvinių duomenų paslaugos INSPIRE metaduomenų elementus.

2.2.2.   „Operations Metadata“ parametrai

Parametru „operacijų metaduomenys“ pateikiami metaduomenys apie suderintosios erdvinių duomenų paslaugos operacijas. Jais bent apibūdinama kiekviena operacija, įskaitant bent duomenų, kuriais keičiamasi, aprašą ir tinklo adresą.

2.2.3.   „Languages“ parametras

Pateikiami du kalbų parametrai:

parametru „atsako kalba“ (Response Language) nurodoma natūralioji kalba, naudojama „Gauti suderintos erdvinių duomenų paslaugos metaduomenis“ atsakymo parametruose,

parametras „palaikomos kalbos“ (Supported Languages) apima sąrašą natūraliųjų kalbų, kurias palaiko suderintoji erdvinių duomenų paslauga.“


11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/17


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1313/2014

2014 m. gruodžio 10 d.

kuriuo, atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį, tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.) nustatomas galutinis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

1.1.   Galiojančios priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1355/2008 (2) Taryba tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams nustatė galutinį antidempingo muitą. Kiekvienai bendrovei nustatytas specifinis muitas – nuo 361,4 EUR iki 531,2 EUR už toną grynojo produkto svorio.

(2)

Šios priemonės panaikintos 2012 m. kovo 22 d. ES Teisingumo Teismo sprendimu (3), bet pakartotinai nustatytos 2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 158/2013 (4).

1.2.   Prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią taikomų galutinių antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (5), 2013 m. rugpjūčio 12 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau kaip 75 % visų Sąjungos tam tikrų paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių, vardu pateikė „Federación Nacional de Asociaciones de Transformados Vegetales y Alimentos Procesados“ (toliau – FENAVAL).

(4)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus galutinių antidempingo priemonių galiojimui dempingas greičiausiai tęstųsi ir jo daroma žala Sąjungos pramonei pasikartotų.

1.3.   Priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimas

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2013 m. spalio 25 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

1.4.   Tyrimas

1.4.1.   Peržiūros tiriamasis laikotarpis ir nagrinėjamasis laikotarpis

(6)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą buvo nagrinėjamas 2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Atliekant žalos pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2009 m. spalio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

1.4.2.   Su tyrimu susijusios šalys

(7)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė šioms šalims: pareiškėjui, Sąjungos gamintojams ir jų susijusioms asociacijoms, žinomiems susijusiems Kinijos ir galimų panašių šalių eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems Sąjungos importuotojams ir jų susijusioms asociacijoms, Sąjungos gamintojų tiekėjams ir jų susijusioms asociacijoms, žinomai susijusiai Sąjungos vartotojų asociacijai ir eksportuojančios šalies atstovams. Šioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms.

(8)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių Kinijos gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, laikyta tikslinga remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu išnagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), minėtų šalių paprašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(9)

Kadangi prašomą informaciją pateikė tik viena eksportuojančių Kinijos gamintojų grupė, eksportuojančių gamintojų nebuvo būtina atrinkti.

(10)

Buvo nustatyti 32 nesusiję importuotojai ir jie paraginti pateikti atrankai svarbią informaciją. Iš jų atrankai reikalingą informaciją pateikė septyni. Iš septynių trys buvo atrinkti, bet per nustatytą terminą tik du pareiškė norą dalyvauti atrankoje.

(11)

Remdamasi minėta informacija Komisija nusiuntė klausimynus suinteresuotosioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Atsakymai gauti iš penkių Sąjungos gamintojų, bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo, dviejų nesusijusių importuotojų, aštuonių Sąjungos gamintojų tiekėjų, vienos Sąjungos gamintojų tiekėjų asociacijos ir vieno panašios šalies gamintojo.

(12)

Dvi importuotojų asociacijos atsiliepė esančios suinteresuotosios šalys. Pastabų pateikė ir penki nesusiję importuotojai.

(13)

Dėl panašios šalies gamintojų, atrinktos ir reikiamą informaciją pateikti paragintos keturios bendrovės. Tik viena iš jų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad būtų surengtas tikrinamasis vizitas.

(14)

Komisija patikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą nustatant dempingo tęsimosi ir jo daromos žalos pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose:

a)

Sąjungos gamintojai:

„Halcon Foods S.A.U.“, Mursija, Ispanija,

„Conservas y Frutas S.A.“, Mursija, Ispanija,

„Agricultura y Conservas S.A., Algemesí“, Valensija, Ispanija,

„Industrias Videca S.A., Villanueva de Castellón, Valensija, Ispanija;

b)

Eksportuojantis Kinijos gamintojas:

„Zhejiang Taizhou Yiguan Food Co., Ltd.“, Kinija, ir susijusi bendrovė „Zhejiang Merry Life Food Co.,Ltd“;

c)

Nesusiję Sąjungos importuotojai:

„Wünsche Handelsgesellschaft International mbH & Co KG“, Hamburgas, Vokietija,

„I. Schroeder KG (GmbH & Co)“, Hamburgas, Vokietija;

d)

Panašios šalies gamintojas:

„Frigo-Pak Gida Maddeleri Sanayi Ve Ticaret A.S.“, Turkija.

1.5.   Esminių faktų atskleidimas ir išklausymas

(15)

2014 m. spalio 13 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti antidempingo muitus (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Po galutinio faktų atskleidimo kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė pastabų, įskaitant savo nuomonę dėl galutinių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Importuotojai paprašė būti išklausyti kartu, dalyvaujant prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui, ir jų prašymas buvo patenkintas. Viena Europos prekiautojų asociacija paprašė, kad ją išklausytų Komisijos tarnybos, ir jos prašymas buvo patenkintas.

2.   NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

2.1.   Nagrinėjamasis produktas

(16)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas tas pats produktas, kaip apibrėžta pradiniame tyrime, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruošti arba konservuoti mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus), klementinai, vilkingai ir kiti panašūs citrusinių hibridai, kurių sudėtyje nėra pridėtojo alkoholio, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip apibrėžta KN 2008 pozicijoje, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(17)

Nagrinėjamasis produktas gaunamas nulupus ir padalijus į skilteles tam tikrų rūšių smulkius citrusinius vaisius (daugiausia likerinius mandarinus), kurie vėliau sudedami į cukraus sirupą, sultis arba vandenį skirtingo dydžio pakuotėse, atsižvelgiant į konkrečius skirtingų rinkų poreikius.

(18)

Likeriniai mandarinai, klementinai ir kiti smulkūs citrusiniai vaisiai visuotinai žinomi bendru pavadinimu „mandarinai“. Dauguma šių skirtingų rūšių vaisių tinkami vartoti kaip šviežias produktas arba yra perdirbami. Visi jie yra panašūs, todėl jų pusgaminiai arba konservai laikomi vienu produktu.

2.2.   Panašus produktas

(19)

Sąjungos gamintojai teigė, kad importuojamas produktas ir Sąjungos produktas yra panašūs, nes:

abu produktai turi tokias pačias arba labai panašias fizines savybes, kaip antai skonį, formą, dydį ir konsistenciją,

jie parduodami tais pačiais ar panašiais kanalais ir labiausiai konkuruoja kaina,

abiejų galutinė paskirtis tokia pati arba panaši,

juos lengva pakeisti vienus kitais,

nustatant muitų tarifus jie klasifikuojami priskiriant juos prie tų pačių Kombinuotosios nomenklatūros kodų.

(20)

Kita vertus, kai kurie importuotojai tvirtino, kad importuojamo produkto kokybė aukštesnė, nes jame yra mažiau pažeistų skiltelių (ne daugiau kaip 5 %), be to, jų skonis, išvaizda ir struktūra geresni nei Sąjungos produkto. Taip pat tvirtinta, kad importuojamas produktas nuo Sąjungos produkto skiriasi kvapu.

(21)

Komisija išnagrinėjo šiuos teiginius ir remdamasi turimais duomenimis padarė išvadą, kad 19 konstatuojamojoje dalyje nurodyti Sąjungos pramonės atstovų teiginiai yra teisingi.

(22)

Importuotojų teiginiai buvo atmesti, nes:

a)

tam tikri kokybiniai skirtumai, susiję su pažeistų skiltelių kiekiu, skoniu, išvaizda, kvapu ir struktūra, neturi įtakos pagrindinėms produkto savybėms. Importuojamą produktą vis tiek lengva pakeisti Sąjungos produktu ir jų galutinė paskirtis tokia pati ar panaši. Iš tiesų nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai pardavinėjo savo produktą (įskaitant su didesniu pažeistų skiltelių kiekiu) ir importuotojams, ir tų pačių kategorijų naudotojams/vartotojams (pavyzdžiui, prekybos centrų tinklams ir kepimo pramonės tiekėjams), kuriems pardavinėjo ir importuotojai. Be to, vienas Europos Sąjungos prekybos centrų tinklas taip pat patvirtino, kad jis pardavinėjo Europos ir Kinijos kilmės produktus naudodamas tą patį prekės ženklą;

b)

ne daugiau kaip 5 % pažeistų skiltelių nėra tik importuojamo produkto ypatybė. Iš tiesų per tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos gamintojai siūlo labai įvairios kokybės produktus, kuriuose pažeistų skiltelių procentinė dalis skiriasi, be kita ko, yra ir produktų su ne daugiau kaip 5 % pažeistų skiltelių. Kai kurie importuotojai produktą su ne daugiau kaip 5 % pažeistų skiltelių pirko iš Sąjungos gamintojų.

(23)

Todėl kaip ir pradiniame tyrime importuojamas produktas ir Sąjungos pramonės gaminamas produktas laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

3.   DEMPINGO TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

3.1.   Pirminės pastabos

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas tęsis.

(25)

Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavo tik viena bendrovių grupė, nebuvo būtina atrinkti eksportuojančių Kinijos gamintojų. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiai bendrovei teko 12–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą) nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos į Sąjungą.

3.2.   Importas dempingo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu

3.2.1.   Panaši šalis

(26)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkto nuostatas normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis kainomis ar apskaičiuotąja verte atitinkamoje trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis), arba pagal kainą, taikomą importuojant iš šios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, arba, jei tai neįmanoma, bet kuriuo kitu pagrįstu būdu, įskaitant už panašų produktą Sąjungoje faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą, kuri prireikus tinkamai pakoreguojama, kad būtų įskaičiuotas pagrįstas pelno dydis.

(27)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad Kinijos normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia šalimi ketina pasirinkti Turkiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo.

(28)

Pastabų dėl pasiūlymo Turkiją pasirinkti panašia šalimi negauta. Nė viena suinteresuotoji šalis nepasiūlė kitų panašios šalies panašaus produkto gamintojų.

(29)

Vienas iš Turkijos eksportuojančių gamintojų, su kuriais susisiekta, – „Frigo-Pak“ – laiku pateikė visus klausimyno atsakymus ir sutiko, kad jo patalpose būtų surengtas tikrinamasis vizitas.

3.2.2.   Normalioji vertė

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis iš Turkijos gamintojo gauta ir patikrinta informacija. Ši bendrovė nepardavinėjo panašaus produkto vidaus rinkoje, todėl normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, įtraukiant gamybos sąnaudas ir pagal 2 straipsnio 6 dalies b punktą pridedant pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų procentinę dalį ir pagal 2 straipsnio 6 dalies c punktą – pagrįstą pelno dydį. Naudota pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų norma yra pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų, kurias šis gamintojas patyrė šalies viduje pardavinėdamas kitus konservuotus produktus, norma ir ji sudarė 10–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą). Naudojamas tas pats pelno dydis kaip ir per pradinį tyrimą, t. y. 6,8 %, ir jis atitinka ES pramonės pelną, kurį ji gavo, kol nebuvo žalingo Kinijos importo dempingo kaina poveikio.

3.2.3.   Eksporto kaina

(31)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportui į Sąjungą pardavinėjo tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungoje įsisteigusiems pirkėjams. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina už parduodamą eksportui iš Kinijos į Sąjungą produktą.

3.2.4.   Palyginimas

(32)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis kainomis EXW sąlygomis.

(33)

Siekiant užtikrinti, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos teisingai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi atlikta tinkama korekcija atsižvelgiant į transporto, draudimo, komisinių ir banko mokesčių skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir jų palyginamumui.

3.2.5.   Dempingo skirtumas

(34)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(35)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas vykdė dempingą. Dempingo skirtumas sudarė daugiau kaip 60 %.

(36)

Palyginus visos Kinijos importuojamo nagrinėjamojo produkto vidutinę svertinę eksporto kainą, remiantis Eurostato duomenimis, ir vidutinę svertinę normaliąją vertę, nustatytą panašiai šaliai (tinkamai pakoreguotą, kad būtų atsižvelgta į tikėtiną Kinijos importuojamų produktų asortimentą, lyginant su bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo ES parduodamų palyginamų rūšių produktų asortimentu), irgi nustatytas dar didesnio masto dempingas.

(37)

Po galutinio faktų atskleidimo Europos prekybos asociacija tvirtino, kad, priešingai nei Kinijos eksportuojantys gamintojai ir Ispanijos gamintojai, ji neturėjo galimybės patikrinti tikslaus skaičiavimo (dempingo ir žalos), todėl paprašė Komisijos pateikti daugiau informacijos apie dempingo skaičiavimą. Nagrinėjime, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas, trys importuotojai taip pat nurodė, kad jie būtų norėję gauti daugiau informacijos apie dempingo skaičiavimą.

(38)

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad dalis duomenų, kuriais Komisija grindė savo skaičiavimą, yra verslo paslaptis ir konfidenciali informacija. Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kuris pateikė tokius duomenis, tinkamai atskleisti konkretūs išsamaus dempingo ir žalos skaičiavimo duomenys, ir jis nepateikė jokių pastabų ar prašymų paaiškinti. Komisija negali leisti kitoms suinteresuotosioms šalims tikrinti duomenų, nepažeisdama jų konfidencialumo. Tačiau visoms suinteresuotosioms šalims atskleista Komisijos taikyta metodika, aprašyta 30–36 konstatuojamosiose dalyse. Bylas nagrinėjantis pareigūnas per minėtą nagrinėjimą informavo importuotojus apie galimybę jo paprašyti patikrinti Komisijos skaičiavimą, jei jos nerimauja dėl jo tikslumo. Tačiau trys importuotojai bylas nagrinėjančio pareigūno įsikišimo neprašė.

(39)

Bet kokiu atveju Europos prekybos asociacija pati apskaičiavo dempingo skirtumą, vidutines Eurostato importo iš Kinijos kainas palygindama su vidutinėmis Eurostato importo iš Turkijos kainomis. Prekybos asociacijos teigimu, atlikus tokį palyginimą atrodytų, kad dempingo lygis yra mažesnis – maždaug 30 % Šiuo aspektu pirmiausia turėtų būti pažymėta, kad tikslus dempingo lygis atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą yra mažiau svarbus nei vykdant tyrimą, kurio metu nustatomas muito lygis. Antra, kaip paaiškinta 30–33 konstatuojamosiose dalyse, Komisijos skaičiavimas grįstas realiais normaliosios vertės duomenimis, kuriuos pateikė bendradarbiaujantis ir patikrintas Turkijos gamintojas, ir atliktas išsamus palyginimas su Kinijos eksporto kainomis. Todėl duomenys, kuriais Komisija grindė savo skaičiavimą, laikomi daug patikimesniais ir tikslesniais nei apytikris skaičiavimas, kurį pasiūlė asociacija savo pastabose dėl informacijos atskleidimo.

(40)

Per nagrinėjimą su bylas nagrinėjančiu pareigūnu trys importuotojai toliau teigė, kad nebuvo jokio dempingo. Šį teiginį jie grindė tuo, kad Komisija nustatė, kad bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo vidutinės pardavimo kainos kelioms svarbioms ne ES rinkoms buvo mažesnės nei vidutinė pardavimo Sąjungos rinkai kaina. Šis teiginys turėjo būti atmestas, nes dempingas yra pardavimas konkrečioje rinkoje kainomis, kurios nesiekia normaliosios vertės, o ne kainomis, kurios nesiekia kainų, nustatytų kitose trečiosiose rinkose.

3.3.   Importo raida, jeigu priemonės būtų panaikintos

3.3.1.   Pirminė pastaba

(41)

Nustačius, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdytas dempingas, buvo tiriama dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos, ir išnagrinėti šie aspektai: Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai; importo iš Kinijos dempingo kaina apimtis ir kainos; Sąjungos rinkos patrauklumas importui iš Kinijos.

(42)

Didelę peržiūros tiriamojo laikotarpio dalį ES netaikytos jokios priemonės, nes jos buvo panaikintos (žr. 2 konstatuojamąją dalį). Per tą laikotarpį be priemonių 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas, o likusią peržiūros tiriamojo laikotarpio dalį importo mastas sumažėjo. Iš tiesų šios tendencijos labiau atskleidžia atsargų kaupimą, o ne realų vartojimo padidėjimą ar sumažėjimą, ir jas nulėmė didelė Kinijos importo apimtis 2012 m. kovo – liepos mėn., kai priemonės netaikytos.

3.3.2.   Kinijos gamintojų gamybos, vidaus suvartojimo ir eksporto pajėgumai

(43)

Iš jokio Kinijos gamintojo ar kitų suinteresuotųjų šalių Komisija negavo informacijos apie bendrus Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus. Pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį Komisija savo išvadas padarė remdamasi turimais faktais.

(44)

Remiantis JAV Žemės ūkio departamento Užsienio žemės ūkio tarnybos (FSA/USDA) paskelbta ataskaita, kuri buvo įtraukta į peržiūros prašymą ir kuri yra vieša (7), 2009–2010 m. – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu perdirbimui skirtų šviežių mandarinų kiekis, t. y. konservuotų mandarinų gamyba, Kinijoje išaugo 27 % (nuo 520 000 tonų iki 660 000 tonų). Panašios buvo ir Kinijos konservuotų mandarinų gamybos tendencijos. Pagal ataskaitą Kinijos konservuotų mandarinų gamyba išaugo nuo 347 000 tonų 2009–2010 m. iki 440 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Remiantis ataskaitoje atliktais skaičiavimais, Kinijos konservuotų mandarinų vidaus suvartojimas 2013–2014 m. buvo apie 100 000–150 000 tonų. Kadangi kitame viešai prieinamame šaltinyje apskaičiuota, kad vidaus suvartojimas buvo 50 000–100 000 tonų (8), atrodo pagrįsta daryti prielaidą, kad vidaus suvartojimas yra 100 000 tonų. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinija turėjo galimybę eksportuoti apie 340 000 tonų konservuotų mandarinų.

(45)

Kituose prieinamuose šaltiniuose pateikiami šiek tiek kitokie duomenys apie konservuotų mandarinų kiekį, kurį Kinija turėjo galimybę eksportuoti 2009–2014 m. (9) Vis dėlto nepaisant šių skirtumų iš visų duomenų matyti, kad konservuotų mandarinų kiekis, kurį Kinija turėjo galimybę eksportuoti, 2009–2013 m. buvo bent 300 000 tonų per nurodytą metinį sezoną. Nė viename iš šaltinių nenurodoma, kad konservuotų mandarinų kiekis, kurį Kinija gali eksportuoti, galėtų ateityje iš esmės sumažėti.

3.3.3.   Sąjungos rinkos patrauklumas

(46)

NET jei importas iš Kinijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 19 253 tonų, iš pradinio tyrimo, kuris apėmė 2002–2007 m., importo duomenų matyti, kad Kinijos gamintojai gali Sąjungos rinkai skirti daugiau kaip 60 000 tonų per sezoną; tai patvirtinta Eurostato 2011–2012 m. sezono importo duomenimis. Be to, iš didelio importo masto 2011–2012 m., kai priemonės didžiąją laiko dalį netaikytos (tiksliau, nuo 2012 m. kovo 22 d.), matyti, kad dėl kainos Sąjunga yra patraukli rinka Kinijos gamintojams ir kad Sąjungos rinką pasiektų didelis Kinijos importo dempingo kaina kiekis, jei būtų panaikintos dabartinės antidempingo priemonės.

(47)

Tai, kad Kinija į Sąjungą 2002–2007 m. (kai netaikytos jokios antidempingo priemonės) vidutiniškai per sezoną eksportavo gerokai daugiau konservuotų mandarinų (36 % daugiau) nei 2009–2013 m. (kai muitai taikyti, išskyrus 2012 m. kovo 22 d. – 2013 m. vasario 23 d.), nors bendras pasaulinis kiekis, kurį Kinija galėjo eksportuoti, per pirmąjį laikotarpį buvo mažesnis nei per antrąjį, irgi paremia prielaidą, kad jei priemonės bus panaikintos, Kinijos gamintojai padidins savo eksporto į Sąjungą apimtį iki per pradinį tyrimą nustatyto lygio.

3.3.4.   Eksporto į trečiąsias šalis kainos

(48)

Kalbant apie eksportą į trečiąsias šalis, tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendradarbiaujančios bendrovės eksporto į kelias svarbias rinkas (kaip antai į Japoniją, Malaiziją, Filipinus, Tailandą) vidutinės pardavimo kainos buvo žemesnės nei eksporto į Sąjungą vidutinės pardavimo kainos. Todėl galima tikėtis, kad jei priemonių nebūtų, bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas bent dalį to eksporto nukreiptų į Sąjungą.

(49)

Be to, iš Kinijos eksporto statistikos, susijusios su paruoštais ir (arba) konservuotais citrusiniais vaisiais hermetiškuose induose, matyti, kad yra tikimybė, kad Kinijos eksportas būtų nukreiptas į Sąjungą. Iš tiesų remiantis šia statistika apskaičiuota, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apie 20 000 tonų nagrinėjamojo produkto parduota į eksporto šalis mažesnėmis nei ES gaunamomis vidutinėmis kainomis, nors Kinijos importui į tas rinkas netaikyti jokie muito mokesčiai. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tas kiekis atitiktų Sąjungos pramonės vidaus pardavimą ir sudarytų 71 % bendros Sąjungos pramonės gamybos apimties. Kitaip tariant, atsižvelgiant į dabartinį Europos konservuotų mandarinų rinkos dydį (bendras ES suvartojimas – 44 523 tonos) ir Kinijos eksporto statistiką, dabartinio Kinijos eksporto į ES kiekis ir galimas kiekis, kurį būtų ekonomiškai naudinga nukreipti į Sąjungą, kartu patenkintų beveik visą ES konservuotų mandarinų paklausą.

3.3.5.   Išvada dėl dempingo tęsimosi tikimybės

(50)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu produktai iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau importuoti dempingo kainomis. Atsižvelgiant į toliau vykdomą dempingą, į tai, kad Sąjungos rinka yra didelė rinka, seniau buvusi patraukli Kinijos eksportuotojams, į Kinijoje esančius gamybos pajėgumus, viršijančius bendrą Sąjungos suvartojimą, taip pat į įrodytą Kinijos gamintojų norą ir galimybes greitai padidinti eksporto į Sąjungą apimtį, jei būtų atitinkama paskata, daroma išvada, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones dempingas tęsis.

4.   ŽALA

4.1.   Bendrosios pastabos

(51)

Mandarinai skinami rudenį ir žiemą: skynimo ir perdirbimo sezonas prasideda spalio pradžioje ir baigiasi maždaug kitų metų sausio pabaigoje (kai kurių rūšių – vasario ar kovo mėn.). Dėl pirkimo (kurį vykdo, pvz., nesusiję importuotojai) ir prekybos sutarčių daugiausia deramasi pirmaisiais kiekvieno sezono mėnesiais. Mandarinų konservavimo pramonė lygindama paprastai remiasi sezono (laikotarpis nuo vienų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d.) duomenimis. Kaip ir per pradinį tyrimą Komisija šį būdą pritaikė savo atliekamai analizei.

4.2.   Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė

(52)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino penki Sąjungos gamintojai. Bendra panašaus produkto Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta remiantis klausimyno atsakymais, kuriuos pateikė keturi atskiri gamintojai, kurie buvo patikrinti vietoje. Penktojo gamintojo, kuris nepakankamai bendradarbiavo ir kurio patalpose nesurengtas tikrinamasis vizitas, gamyba pagrįsta klausimyno atsakymais, kuriuos pateikė tas gamintojas, ir sutikrinta su skunde pateiktais duomenimis. Tuo remiantis apskaičiuota, kad bendra Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo apie 28 500 tonų.

(53)

Todėl daroma išvada, kad pirmiau nurodyti Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

4.3.   Tikrasis suvartojimas Sąjungos rinkoje

(54)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Eurostato TARIC (Bendrijos integruotojo tarifo) lygmeniu pateiktais importo duomenimis (todėl visiškai sutapo su nagrinėjamojo produkto apibrėžtimi) ir remiantis Sąjungos pramonės ES pardavimo apimtimi.

(55)

Reikėtų pažymėti, kad nors analizė grindžiama sezonais, o ne kalendoriniais metais, pirmiau minėta metodika nebūtinai atsižvelgiama į pramoninių naudotojų/vartotojų suvartojimą. Iš tiesų dėl pagrindinės žaliavos (šviežių vaisių) sezoniškumo sektoriuje įprasta, kad ir importuotojai, ir Sąjungos gamintojai kaupia atsargas, kai konservuojami švieži vaisiai, ir perdirbtus produktus platintojams ar pramoniniams naudotojams parduoda visus metus. Todėl sukauptos atsargos kartais gali turėti įtakos suvartojimui.

(56)

Remiantis šiais duomenimis Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

1 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

66 487

72 618

90 207

44 523

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

109

136

67

(57)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu citrusinių vaisių vidutinis Sąjungos suvartojimas išliko šiek tiek mažesnis nei 70 000 tonų. Tačiau 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jis nukrito. Iš tiesų šios tendencijos labiau atskleidžia atsargų kaupimą, o ne realų suvartojimo padidėjimą ar sumažėjimą, ir jas nulėmė didelė Kinijos importo apimtis 2012 m. kovo – liepos mėn., kai priemonės laikinai netaikytos (žr. 2 konstatuojamąją dalį). 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo lygis, taip pat ir Sąjungos suvartojimas, buvo mažesnis.

(58)

Kai kurie importuotojai teigė, kad atsargų nekaupė. Jie taip pat nurodė, kad nuo 2011 m. spalio 6 d., kai generalinis advokatas pateikė savo nuomonę byloje C-338/10, jie jau buvo įsitikinę, kad Teisingumo Teismas panaikins priemones. Todėl jie atidėjo nagrinėjamojo produkto muitinį įforminimą, kol buvo priimtas galutinis Teisingumo Teismo sprendimas.

(59)

Šiomis aplinkybėmis reikėtų priminti, kad atsargų kaupimas gali būti apibrėžtas kaip atsargų rinkimas ir saugojimas. Iš Komisijos turimų duomenų matyti, kad nuo 2012 m. kovo 22 d., kai priemonės panaikintos, iki 2012 m. liepos mėn. importuotas itin didelis nagrinėjamojo produkto kiekis – vidutiniškai beveik 9 000 tonų per mėnesį. Po to iki pat peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos vidutinis importo lygis sumažėjo iki maždaug 1 650 tonų per mėnesį, ir tai yra maždaug 2 000 tonų per mėnesį mažiau, palyginti su vidutiniu importo lygiu laikotarpiu iki priemonių panaikinimo. Komisija padarė išvadą, kad norėdami pasiekti tokį didelį mėnesinį importą per palyginti trumpą laiką importuotojai turėjo sukaupti didelį nagrinėjamojo produkto kiekį. Šį faktą taip pat patvirtino kai kurie importuotojai, kurie prisipažino, kad atidėliojo muitinį įforminimą, nes buvo įsitikinę, kad antidempingo priemonės bus panaikintos. Todėl teiginys, kad importuotojai nekaupė atsargų, turėjo būti atmestas.

4.4.   Importas į Sąjungą iš Kinijos

(60)

Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą bendradarbiavo tik viena Kinijos eksportuotojų grupė ir kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiai grupei teko 12–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą) viso importo iš Kinijos, padaryta išvada, kad prireikus TARIC (Bendrijos integruotojo tarifo) lygmeniu pateikti Eurostato duomenys buvo pats tiksliausias ir geriausias informacijos apie importo apimtį ir kainas šaltinis. Vis dėlto išnagrinėtos ir bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo individualios kainos.

4.4.1.   Apimtis ir rinkos dalis

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Kinijos importo apimtis ir atitinkamos rinkos dalys kito, kaip nurodyta toliau.

2 lentelė

Importas iš Kinijos

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Importo apimtis (tonomis)

47 235

41 915

59 613

19 294

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

89

126

41

Rinkos dalis

71 %

57,7 %

66,1 %

43,3 %

(62)

2008 m. nustačius antidempingo priemones bendra Kinijos importo apimtis sumažėjo. Primenama, kad per pradinį tyrimą (2006–2007 m.) importas sudarė 56 108 tonas.

(63)

Vis dėlto, kaip paaiškinta pirmiau, 2011–2012 m. užfiksuotas importo pikas. Akivaizdu, kad jį lėmė 2012 m. kovo mėn. panaikintos antidempingo priemonės. Iš tiesų, remiantis Eurostato duomenimis, iš mėnesinės Kinijos importo raidos matyti, kad nors mėnesinis Kinijos importas paprastai svyravo tarp 2 000 ir 6 000 tonų, 2012 m. kovo – liepos mėn. jis siekė nuo 6 000 iki 12 000 tonų (vidutiniškai beveik 9 000 tonų per mėnesį). Reikėtų nurodyti, kad priemonės panaikintos 2012 m. kovo mėn. ir vėl pradėtos taikyti 2013 m. vasario mėn., bet 2012 m. birželio 29 d. (10) nustatytas reikalavimas registruoti importuojamus produktus, turėjęs atgrasomąjį poveikį importui.

(64)

Kaip ir importo apimties atveju, Kinijos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 71 % iki 43 % NET įvertinus neįprasto dydžio Kinijos importo poveikį 2011–2012 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, rinkos dalis sumažėjo nuo maždaug 70 % 2009–2010 m. iki maždaug 55 % vėlesniais metais.

4.4.2.   Kaina ir priverstinis jos mažinimas

3 lentelė

Importas iš Kinijos

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė importo kaina (EUR už toną)

677

744

1 068

925

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

110

158

137

(65)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu iš Kinijos importuojamo produkto kainos padidėjo 37 % Tačiau reikėtų pabrėžti, kad iki 2011–2012 m. kainos gerokai išaugo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(66)

Kadangi vienintelio bendradarbiaujančio eksportuotojo importo apimtis sudarė tik maždaug 12–20 % (ribiniai dydžiai nurodyti siekiant užtikrinti konfidencialumą) Kinijos importo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, remiantis importo statistika taip pat nagrinėta, ar priverstinis kainų mažinimas buvo būdingas visam Kinijos eksportui.

(67)

Šiuo tikslu vidutinės svertinės Sąjungos bendradarbiaujančių gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos buvo palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis importo iš Kinijos CIF kainomis (kaina, draudimas ir frachtas), remiantis Eurostato duomenimis. Šios CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos buvo pakoreguotos, kad apimtų su muitiniu įforminimu susijusias išlaidas, t. y. muitus ir išlaidas po importo.

(68)

Tuo remiantis atliktas palyginimas, iš kurio matyti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl nagrinėjamojo produkto importo Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 4,8 %, jei skaičiuojant atsižvelgiama į galiojančių antidempingo muitų poveikį. Tačiau priverstinio kainų mažinimo skirtumas siekia 28 %, jei importo kainos nagrinėjamos be antidempingo muitų.

(69)

Nagrinėjant Kinijos bendradarbiaujančio eksportuotojo pateiktas ir tinkamai pakoreguotas importo kainas, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatytas 14 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas, atsižvelgus į galiojančių antidempingo muitų poveikį. Neįtraukiant antidempingo muitų poveikio, priverstinio kainų mažinimo skirtumas sudarė 20 % Reikėtų pažymėti, kad didžioji dalis šio eksporto peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vykdyta tada, kai priemonės buvo panaikintos.

4.5.   Importas į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis niekada neviršijo 11,2 % rinkos dalies. Didžioji dalis (mažiausiai 89 % nagrinėjamuoju laikotarpiu) importuota iš Turkijos.

4 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis (tonomis)

4 033

8 078

10 090

4 717

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

200

250

117

Rinkos dalis

6,1 %

11,1 %

11,2 %

10,6 %

4.6.   Sąjungos pramonės ekonominė padėtis

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(72)

Nors visi penki Sąjungos gamintojai pateikė klausimyno atsakymus, laikyta, kad vieno iš gamintojų pateiktais klausimyno atsakymais iki galo naudotis nebuvo galima, nes jie nebuvo patikrinti vietoje. Todėl analizė buvo grindžiama toliau pateikta metodika.

(73)

Įvertinti visos Sąjungos pramonės makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų panaudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, augimas, dempingo skirtumų dydis ir atsigavimas po ankstesnio dempingo). Vertinimas pagrįstas keturių visapusiškai bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija. Gamintojo, kurio klausimyno atsakymai nebuvo patikrinti, atveju vertinimas grįstas jo pateiktais duomenimis, kurie, kiek buvo įmanoma, sutikrinti su skunde ir jo audituotose finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.

(74)

Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautai, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis) analizuoti remiantis keturių visapusiškai bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų duomenimis. Vertinimas grįstas jų informacija, kuri tinkamai patikrinta per tikrinamąjį vizitą vietoje.

4.6.1.   Makroekonominiai rodikliai

4.6.1.1.   Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų panaudojimas

5 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Gamyba (tonomis)

11 815

33 318

29 672

28 763

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

282

251

243

Gamybos pajėgumai (tonomis)

77 380

77 380

77 380

77 380

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

100

100

100

Pajėgumų panaudojimas

15 %

43 %

38 %

37 %

(75)

Gamyba gerokai išaugo: nuo maždaug 12 000 tonų nagrinėjamuoju laikotarpiu iki beveik 29 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Per 2009–2010 m. sezoną gamyba buvo nedidelė, nes Sąjungos pramonę tebeveikė ankstesnio sezono metu dempingo kainomis importuoti Kinijos konservuoti mandarinai; Sąjungos pramonę tebeveikė ir tai, kad per ankstesnį sezoną, kai antidempingo priemonės netaikytos, ji turėjo sukaupusi atsargų. Gamyba išaugo per 2010–2011 m. sezoną, kai naujam Kinijos importui imta taikyti tuo metu galiojusi antidempingo priemonė.

(76)

Kadangi Sąjungos gamybos pajėgumai per minėtą laikotarpį nepasikeitė, pajėgumų panaudojimas atitinkamai išaugo. Tačiau jis sistemingai išliko žemesnis nei 50 %

(77)

Viena Europos prekiautojų asociacija tvirtino, kad vienas Sąjungos gamintojas nuo 2012–2013 m. sustabdė gamybą ir kad šio bei kitų dviejų gamintojų finansinė padėtis sudėtinga. Dėl šių priežasčių tvirtinta, kad gamybos ir gamybos pajėgumų bei pajėgumų panaudojimo skaičiai dirbtinai padidinti.

(78)

Šiuo klausimu pirmiausia reikėtų priminti, kad iš atliekant tyrimą surinktos informacijos buvo matyti, kad visi Sąjungos gamintojai, sudarantys Sąjungos pramonę, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamino visais sezonais. Todėl pirmąjį teiginį, kad vienas gamintojas sustabdė gamybą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, reikėtų atmesti.

(79)

Kalbant apie tariamą sudėtingą Sąjungos gamintojų finansinę padėtį, dėl vieno Sąjungos gamintojo nagrinėjamuoju laikotarpiu tikrai buvo pradėta bankroto byla. Tačiau tyrimas parodė, kad to gamintojo gamybos lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu labai išaugo, nors jo pajėgumai nepasikeitė. Todėl padaryta išvada, kad bankroto byla neturėjo neigiamos įtakos to gamintojo našumui. Kitų dviejų Sąjungos gamintojų atveju, jie pradėjo bankroto bylas, bet tik pasibaigus nagrinėjamajam laikotarpiui. Šis faktas patvirtina išvadą (žr. 96–98 konstatuojamąsias dalis), kad žala iš tiesų atsinaujino ir kad Sąjungos pramonės finansinė padėtis vis dar buvo pažeidžiama.

4.6.1.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungoje

6 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pardavimo apimtis (tonomis)

15 219

22 625

20 504

20 512

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

149

135

135

Rinkos dalis (Sąjungos suvartojimo)

22,9 %

31,2 %

22,7 %

46,1 %

(80)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 35 %

(81)

Sąjungos rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo. NET atsižvelgus į atsargų kaupimo poveikį Sąjungos suvartojimo lygiui 2011–2012 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, rinkos dalis išaugo nuo maždaug 23 % periodo pradžioje iki vidutiniškai 35 % per paskutinius dvejus nagrinėtus metus.

4.6.1.3.   Užimtumas ir našumas

7 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Užimtumas

350

481

484

428

Indeksas 2009–2010 m. = 100)

100

137

138

122

Našumas (tonomis vienam darbuotojui)

34

69

61

67

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

205

182

199

(82)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo ir užimtumo, ir našumo rezultatai, ir jie atspindi bendrą gamybos ir pardavimo apimties didėjimą. Per 2010–2011 m. sezoną išaugęs našumas sietas su didesne gamybos apimtimi, kurios priežastis ta, kad tuo laikotarpiu imta visapusiškai taikyti antidempingo priemones.

(83)

Pirmiau pateikti užimtumo duomenys yra visos darbo dienos ekvivalentai, todėl iš jų nematyti absoliutaus susijusių sezoninių darbuotojų skaičiaus. Kad būtų galima geriau įsivaizduoti susijusių darbuotojų skaičių, reikėtų pažymėti, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nurodytas skaičius yra maždaug 2 400 sezoninių darbuotojų, išreikštų visos darbo dienos ekvivalentais.

4.6.1.4.   Augimas

(84)

Iki 2011 m. Sąjungos pramonės dalis Sąjungos rinkoje augo. Tačiau kai tik priemonės prieš Kiniją panaikintos (žr. 2 konstatuojamąją dalį) ir Kinijos importas užplūdo Sąjungos rinką, Sąjungos pramonė prarado didelę savo rinkos dalį. Kai vėl imta taikyti muitus, Sąjungos pramonė sugebėjo atgauti prarastą rinkos dalį, bet dėl to suprastėjo jos finansinė padėtis.

4.6.1.5.   Dempingo dydis ir atsigavimas po ankstesnio dempingo

(85)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau buvo vykdomas didelis dempingas, kaip paaiškinta 3.2.5 punkte (žr. 34–35 konstatuojamąsias dalis).

(86)

Atsižvelgiant į importo iš Kinijos dempingo kaina apimtį, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nedideliu. Pažymėtina, kad Sąjungos pramonė dar ne iki galo atsigavo po ankstesnio dempingo, visų pirma kiek tai susiję su pajėgumų panaudojimu ir pelningumu (palyginti su pradiniu tyrimu).

4.6.2.   Mikroekonominiai rodikliai

4.6.2.1.   Atsargos

8 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Atsargos (tonomis)

2 020

2 942

7 257

9 729

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

146

359

482

(87)

Per paskutinius du sezonus Sąjungos gamintojai gerokai padidino savo atsargas. Tai atspindi faktą, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba išaugo labiau nei pardavimas.

4.6.2.2.   Pardavimo kainos Sąjungoje

9 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Vidutinė vieneto kaina (EUR už toną)

1 260

1 322

1 577

1 397

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

105

125

111

(88)

Peržiūros laikotarpiu Sąjungos pramonė savo ES pardavimų kainą sugebėjo padidinti 11 % Padidėjimas buvo ypač ryškus iki 2011–2012 m., bet vėliau – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu – kainos sumažėjo. To priežastis – didelis Kinijos importas 2012 m. kovo – liepos mėn., kai priemonės netaikytos, ir priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas dėl nagrinėjamojo produkto iš Kinijos kainų.

4.6.2.3.   Pelningumas ir grynųjų pinigų srautas

10 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Pelningumas

– 29,8 %

5,9 %

6,4 %

– 2,9 %

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas iš pradžių, tiksliau, 2010–2011 m. – 2011–2012 m. laikotarpiu, gerokai padidėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė vėl ėmė patirti nuostolių.

(90)

Padidėjęs Sąjungos pramonės pelningumas buvo aiškiai susijęs su tuo, kad ji sugebėjo padidinti savo pardavimo bei gamybos apimtį ir pardavimo kainą vėlesniais metais po to, kai pradėtos taikyti antidempingo priemonės. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl imta patirti nuostolių, nes dėl staigaus Kinijos importo antplūdžio, kai ES Teisingumo Teismas panaikino muitus, teko sumažinti pardavimo kainas.

(91)

Reikėtų priminti, kad didelė dalis Kinijos produktų importuoti 2012 m. kovo – liepos mėn. netaikant antidempingo muito. Be to, paaiškėjo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl Kinijos importo buvo priverstinai ir daug mažinamos Sąjungos kainos, ypač jei neatsižvelgiama į antidempingo muitų poveikį. Tai lėmė bendrą kainų smukdymą, dėl kurio Sąjungos pramonė patyrė nuostolių.

11 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Grynųjų pinigų srautas (EUR)

1 211 342

3 078 496

– 1 402 390

– 2 023 691

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

254

– 116

– 167

(92)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srauto raida atitiko bendro Sąjungos pramonės pelningumo raidą, vertinant kartu su išaugusių atsargų poveikiu, ypač paskutiniais dvejais nagrinėtais metais.

4.6.2.4.   Investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir augimas

12 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Investicijos (EUR)

318 695

416 714

2 387 341

238 473

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

131

749

75

Investicijų grąža (grynasis turtas)

– 60 %

29 %

19 %

– 1 %

(93)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dalis Sąjungos pramonės atstovų investavo į esamų gamybos įrenginių priežiūrą ir optimizavimą. Investicijų lygis ypač išaugo 2011–2012 m., prie to, labiausiai tikėtina, prisidėjo pelno dydis tais metais ir vienais metais anksčiau. Daugiausia investavo vienas Sąjungos gamintojas, siekdamas užsitikrinti žaliavų tiekimo šaltinį, kad papildytų esamus šaltinius, ir norėdamas pagerinti atitiktį aplinkos srities taisyklėms. Investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu kito maždaug taip pat kaip pelningumas.

(94)

Dalis Sąjungos pramonės susidūrė su sunkumais didindama kapitalą nagrinėjamuoju laikotarpiu, bet galiausiai sugebėjo restruktūrizuoti savo skolą.

4.6.2.5.   Darbo užmokestis

13 lentelė

 

2009–2010 m.

2010–2011 m.

2011–2012 m.

Peržiūros tiriamasis laikotarpis

Darbo sąnaudos vienam darbuotojui (EUR)

23 578

21 864

21 371

23 025

Indeksas (2009–2010 m. = 100)

100

93

91

98

(95)

Vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana stabilus, o vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo.

4.7.   Išvada

(96)

Nagrinėjant žalą nustatyta, kad Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo. 2008 m. pabaigoje nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonė pasinaudojo galimybe pamažu, bet nuosekliai atsigauti nuo žalingo dempingo poveikio ir dar labiau išnaudoti savo galimybes Sąjungos rinkoje. Tai, kad Sąjungos pramonei priemonės buvo naudingos, geriausiai atspindi padidėjusi gamyba bei pardavimas ir visų pirma pelnas.

(97)

Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padėtis pasikeitė. 2012 m. kovo mėn. priemonės panaikintos ir iki 2012 m. birželio mėn., kai nustatytas reikalavimas registruoti importuojamus produktus, Kinijos importas ypač išaugo. Importuotojai pasinaudojo antidempingo muitų panaikinimu 2011–2012 m. sukaupdami atsargų ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu šiuos produktus ES rinkai tiekė žemomis kainomis. Tai sukėlė didelį bendrą spaudimą kainoms ES rinkoje ir dėl jo pramonės finansinė padėtis vėl pablogėjo. Iš tiesų pramonė neturėjo jokio kito pasirinkimo ir sumažino kainas, kad išlaikytų pardavimo lygį. Tačiau tai turėjo rimtų pasekmių jos finansinei padėčiai.

(98)

Vis dar nepalankią Sąjungos pramonės padėtį geriausiai įrodo neigiami finansiniai rodikliai, visų pirma pelningumas ir grynųjų pinigų srautas, kartu su dideliu atsargų kiekiu ir menku pajėgumų panaudojimu. Dėl šių aplinkybių atsisakyta naujų investicijų ir sustojo augimas.

(99)

Viena Europos prekiautojų asociacija suabejojo dėl nustatytos žalos, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, užimtumas ir pardavimo kainos, taip pat vieno Sąjungos gamintojo investicijų lygis.

(100)

Tačiau šį teiginį reikėtų atmesti. Iš tiesų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį svarbių ekonominių rodiklių, kuriuos reikėtų išnagrinėti, sąrašas nėra išsamus, vienas ar keli šie veiksniai nebūtinai yra lemiami, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei. Kaip paaiškinta 98 konstatuojamojoje dalyje, pareiškėjo pasiūlyti rodikliai nenulėmė Komisijos išvadų dėl nepalankios Sąjungos pramonės padėties. Išvada, kad žala tęsėsi, buvo labiau grindžiama neigiamais finansiniais rodikliais, susijusiais su pelningumu ir pinigų srautu, kartu su dideliu atsargų kiekiu ir menku pajėgumų panaudojimu.

5.   ŽALOS TĘSIMOSI TIKIMYBĖ

5.1.   Numatomos importo apimties poveikis ir poveikis kainoms panaikinus priemones

(101)

Jei priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad importas išaugtų ir toliau darytų žalą Sąjungos pramonei. Šis teiginys grindžiamas toliau pateiktais argumentais.

(102)

Iš pirmiau pateiktos analizės (žr. 44 konstatuojamąją dalį) matyti, kad nors Kinijos eksporto apimtis gerokai sumažėjo, kai 2008 m. pabaigoje pradėtos taikyti priemonės, Kinijos gamintojai vis dar gamina daug nagrinėjamojo produkto ir didžioji jo dalis skirta eksportui.

(103)

Kiek tai susiję su numatomu kiekiu ir kainomis, akivaizdu, kad Sąjungos rinka tebėra labai patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Pirmiausia, kiekio atžvilgiu Sąjungos rinka yra trečia pagal dydį pasaulyje Kinijos konservuotų mandarinų rinka. Be to, iš pokyčių panaikinus priemones matyti, kad Kinijos eksportuotojai gali greitai eksportuoti didelį nagrinėjamojo produkto kiekį į Sąjungos rinką ir jiems net nereikia nukreipti savo pardavimo iš kitų rinkų. Galiausiai remiantis pradinio tyrimo metu turėtais importo duomenimis, per sezoną Kinija į Sąjungos rinką gali lengvai eksportuoti daugiau kaip 60 000 tonų, o tai atitinka beveik 90 % vidutinio Sąjungos suvartojimo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(104)

Jei panaikinus priemones Kinija iš tiesų padidintų savo eksportą į ES, vidutinės trukmės laikotarpiu bendros kainos ES rinkoje beveik neabejotinai sumažėtų. Dėl to ES gamintojų padėtis taptų dar sudėtingesnė, kaip paaiškinta toliau.

(105)

Antra, kiek tai susiję su kainomis, iš Kinijos duomenų bazės (11) matyti, kad anksčiau Kinija daug eksportavo į ES nepriklausančias šalis kainomis, kurios mažesnės nei eksporto į ES kainos. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu į šias ES nepriklausančias šalis eksportuota maždaug 20 000 tonų, t. y. maždaug 71 % visos Sąjungos pramonės gamybos. Dėl ES rinkos patrauklumo kainos atžvilgiu daroma išvada, kad jei priemonės būtų sustabdytos, tikėtina, kad Kinijos eksportuotojai minėtą kiekį nukreiptų į pelningesnę Sąjungos rinką.

(106)

Be to, iš pirmesnės analizės (žr. 68 ir 69 konstatuojamąsias dalis) matyti, kad dėl Kinijos importo į Sąjungos rinką peržiūros tiriamuoju laikotarpiu priverstinai labai sumažintos Sąjungos gamintojų kainos, ypač jei neatsižvelgiama į antidempingo muitų poveikį. Nors Kinijos importo kainos 2011–2012 m., kai priemonės nebuvo taikomos, padidėjo, remiantis Eurostato duomenimis, jos vis tiek išliko gerokai žemesnės nei ES kainos. Todėl kainų skirtumo dydį 2011–2012 m. iš tiesų buvo galima palyginti su dydžiu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(107)

Paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių rinkos kainos labai konkurencingos, nes konkurencija iš esmės grindžiama kainomis. Padėtį dar pasunkina tai, kad paprastai parduodami palyginti dideli kiekiai. Jei į Sąjungos rinką patektų didelis kiekis pigaus produkto, importuoto dempingo kaina, tai turėtų tiesioginių pasekmių bendram kainų lygiui Sąjungos rinkoje ir lemtų bendrą kainų smukdymą.

(108)

Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje panaikintos antidempingo priemonės laikytinos puikiu pavyzdžiu, kas nutiktų, jei priemonės nustotų galioti.

(109)

Laikotarpiu, kuris prasidėjo iš karto, kai tik ES Teisingumo Teismas panaikino priemones, ir tęsėsi, kol buvo nustatytas reikalavimas registruoti importuojamus produktus, Kinijos importo apimtis greitai ir smarkiai išaugo. Dėl ypač didelio kiekio pigių importuojamų produktų Sąjungos rinkoje Sąjungos gamintojai buvo priversti sumažinti kainas, kad išlaikytų savo pardavimo ir gamybos pozicijas, todėl patyrė nuostolių.

(110)

Tokia padėtis susiklostė antidempingo muito importuojamiems produktams netaikant vos penkis mėnesius. Jei priemonės nustotų galioti, akivaizdu, kad pasekmės Sąjungos pramonės padėčiai būtų dar didesnės. Jei į Sąjungą rinką vėl būtų importuota daug pigių produktų, labai tikėtina, kad žala Sąjungos pramonei dar labiau padidėtų. Sumažėtų Sąjungos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtis ir kainos, todėl išaugtų nuostoliai. Skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, remiantis 4.4.2 punkte pateiktais duomenimis (žr. 68–69 konstatuojamąsias dalis), bet atmetus antidempingo muitus, matyti, kad priverstinis kainų mažinimas yra daugiau kaip 20 %

(111)

Viena Europos prekiautojų asociacija tvirtino, kad Sąjungos pramonė nepatirtų žalos, jei priemonės būtų panaikintos, nes ateityje būtų galima tikėtis mažesnės nagrinėjamojo produkto importo apimties. Šis teiginys grįstas toliau pateiktais argumentais. Pirmiausia teigta, kad ateityje išaugs Kinijos šviežių vaisių vidaus suvartojimas, be to, didės Kinijos šviežių vaisių eksportas į Rusiją. Antra, teigta, kad tikėtina, kad išaugs Kinijos konservuotų mandarinų vidaus suvartojimas. Trečia, nurodyta, kad Eurostato statistiniai duomenys patvirtina pirmiau pateiktus argumentus, nes iš tų duomenų matyti, kad nuo 2012–2013 m. sezono nagrinėjamojo produkto importas sumažėjo.

(112)

Vis dėlto šiuos teiginius reikėtų atmesti dėl toliau pateiktų priežasčių.

a)

Pirma, net jei tikėtina, kad Kinijos šviežių vaisių vidaus suvartojimas ir eksportas didės, remiantis turimais duomenimis (12) taip pat apskaičiuota, kad panašiai išaugs Kinijos gamyba. Todėl padaryta išvada, kad didelio poveikio Kinijos konservų pramonei dėl šviežių vaisių pasiūlos 2013–2014 m. sezonu nebus.

b)

Antra, 44 konstatuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad Kinijos konservuotų mandarinų vidaus suvartojimas per sezoną bus maždaug 100 000 tonų, ir nėra jokių požymių, kad šis skaičius ateityje augs. Pareiškėjai taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad didės suvartojimas.

c)

Trečia, reikėtų priminti, kad mažesnis nagrinėjamojo produkto importas per 2012–2013 m. sezoną (peržiūros nagrinėjamuoju laikotarpiu) galėtų būti pagrįstai paaiškintas atsargomis, sukauptomis dėl didelio per 2011–2012 m. sezoną (pirmus penkis mėnesius, kai panaikintos priemonės (žr. 59 konstatuojamąją dalį)) vykdyto importo.

(113)

Ta pati Europos prekiautojų asociacija taip pat tvirtino, kad dėl didesnio kiekio šviežių vaisių Sąjungos rinkoje buvimo, greičiausiai dėl Rusijos embargo, sumažės tų vaisių kainos, todėl Sąjungos pramonė galės toliau didinti savo konkurencingumą.

(114)

Tačiau toks teiginys yra tik spėjimas ir jis nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais. NET jei ateityje žaliavų kainos gali sumažėti, nemanoma, kad tai būtų pakankama priežastis nešalinti neigiamo importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės padėčiai. Iš tiesų manoma, kad netaikant priemonių importas dempingo kaina vėl atsinaujins ir bus didelis, todėl žala Sąjungos pramonei tęsis. Tai galėtų sutrukdyti Sąjungos pramonei visapusiškai pasinaudoti teigiamu bet kokiu būsimu jos žaliavų kainos sumažėjimu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

5.2.   Išvada

(115)

Tuo remiantis daroma išvada, kad, panaikinus Kinijos importui taikomas priemones, labai tikėtina, kad Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi.

6.   SĄJUNGOS INTERESAI

6.1.   Įžanga

(116)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį nagrinėta, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti įvairūs susiję, t. y. Sąjungos pramonės ir importuotojų bei kitų šalių, interesai.

(117)

Reikėtų priminti, kad atliekant pirminį tyrimą laikyta, kad priimtos priemonės neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro susijusioms šalims.

(118)

Remiantis minėta informacija išnagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo tęsimosi tikimybės, gali būti daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju Sąjungai būtų nenaudinga toliau taikyti priemones.

6.2.   Sąjungos pramonės interesai

(119)

Sąjungos pramonės, kurią sudaro penki gamintojai Ispanijos kaimo vietovėse, rinkos dalis padidėjo, ir ji sugebėjo padidinti nagrinėjamojo produkto kainą iki tokio lygio, kad verslas vėl būtų nenuostolingas arba pelningas tais nagrinėjamojo laikotarpio etapais, kai priemonės galiojo. Taip pat pagerėjo gamybos apimties ir užimtumo rodikliai. Jei priemonės būtų panaikintos, Sąjungos pramonės padėtis būtų daug prastesnė, kaip aprašyta pirmiau (dėl žalos pasikartojimo tikimybės), nes nukristų pardavimo kainos ir dar labiau išaugtų nuostoliai (žr. 110 konstatuojamąją dalį). Taip pat būtų trukdoma naujoms investicijoms, kuriomis siekiama sustiprinti bendroves ir padidinti jų konkurencingumą nagrinėjamojo produkto rinkoje. Toliau taikomos priemonės būtų naudingos Sąjungos pramonei ir turėtų padėti toliau didinti jos potencialą Sąjungos rinkoje, kuri grindžiama atkurta konkurencija.

6.3.   Importuotojų, prekiautojų ir mažmenininkų interesai

(120)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių importuotojų skaičių, atlikta atranka. Importuotojai įsikūrę daugiausia Vokietijoje, bet ir kitose šalyse, be kita ko, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose ir Čekijos Respublikoje.

(121)

Atliekant tyrimą bendradarbiavo dvi įmonės, kurios nagrinėjamuoju laikotarpiu importavo nagrinėjamąjį produktą. Bendra šių šalių su konservuotais citrusiniais vaisiais susijusi verslo dalis sudarė 3,8 % bendrosios apyvartos. NET jei su konservuotais citrusiniais vaisiais susijusi šių importuotojų verslo dalis nėra pati pelningiausia, tai yra neatskiriama dalis jų verslo, kurį sudaro labai įvairūs produktai, kurie siūlomi tam tikriems pirkėjams (pavyzdžiui, prekybos centrų tinklams) siekiant užsitikrinti didelius sandorius, kad mažiau pelningi produktai būtų kompensuoti parduodant kitus produktus ir masto ekonomija.

(122)

Nėra jokių požymių, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų kokių nors didelių neigiamų pasekmių šių dviejų importuotojų veiklai. Jie nėra priklausomi nuo šio produkto, o tiekimo grandinė prisitaikė prie sąnaudų, susijusių su antidempingo muitu. Be to, kaip matyti iš tyrimo, minėtomis priemonėmis nagrinėjamojo produkto Kinijos eksportuotojams Sąjungos rinka neužverta, nes, nepaisant taikomų priemonių, visą nagrinėjamąjį laikotarpį importuotas didelis produkto kiekis.

(123)

Kitas importuotojas tvirtino, kad antidempingo muitai neigiamai veikia jo prekybos citrusiniais vaisiais verslą. Kadangi importuotojas nepateikė patikimų duomenų, laikoma, kad neigiamas poveikis, kurį tolesnis antidempingo priemonių taikymas galėtų turėti šioms šalims, nenusvertų teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei.

(124)

Kai kurios šalys nurodė, kad Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nepakankami. Reikėtų pažymėti, kad jei muitai nebūtų toliau taikomi, galėtų susidaryti tokia padėtis, kad alternatyvus tiekimo šaltinis turėtų nutraukti savo veiklą ir importuotojams liktų tik vienas tiekimo šaltinis (importas iš Kinijos). Reikėtų priminti, kad prekybos centrų tinklai ir mažmenininkai vertina galimybę palaikyti jų verslui svarbaus tiekimo saugumą. Iš tiesų vienas iš jų pritarė tolesniam priemonių taikymui, kad būtų užtikrinta konkurencija ir bent du tiekimo šaltiniai. Be to, Sąjungos pramonė, kuriai dar daug trūksta, kad būtų pasiektas patenkinamas pajėgumų panaudojimo lygis, turi pajėgumų toliau tiekti Sąjungos rinkai atkurtos konkurencijos sąlygomis. Tai, kad Sąjungos pramonė šiuo metu nepatenkina 100 % Sąjungos poreikių, šiuo atveju nepateisina nei nesąžiningos Kinijos eksportuotojų prekybos praktikos, nei priemonių panaikinimo.

(125)

Viena Europos prekiautojų asociacija teigė, kad toliau taikant priemones būtų netinkamai apribotas normalus jos narių verslo vykdymas, nes didelė to verslo dalis susijusi su prekyba nagrinėjamuoju produktu. Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad antidempingo muitų tikslas – atitaisyti nesąžiningos prekybos praktikos, t. y. dempingo, žalą, o ne apriboti verslą. Primenama, kad Komisija priėjo prie išvados, kad šiuo atveju reikia toliau tęsti žalos atitaisymą.

6.4.   Naudotojų interesai

(126)

Analizės tikslu naudotojai padalyti į dvi kategorijas: namų ūkius ir profesionalius/pramoninius naudotojus, kurie veikia tokiuose sektoriuose kaip gėrimų, džemų ar jogurto gamyba, kepimas ar maitinimo paslaugos.

(127)

Nė viena bet kuriai iš šių kategorijų priklausanti ar jų interesams atstovaujanti šalis neatsiliepė ir nebendradarbiavo atliekant tyrimą.

(128)

Vienas importuotojas tvirtino, kad nagrinėjamajam produktui taikomi antidempingo muitai būtų antikonkurenciniai, todėl nenaudingi Sąjungos vartotojams. Šis teiginys nepagrįstas jokiais įrodymais.

(129)

Atsižvelgiant į tai, kad poveikis, kurį nagrinėjamasis produktas gali turėti vidutinio Sąjungos namų ūkio biudžetui, yra nedidelis, nėra jokių įrodymų, kad padidėjusi vartotojų kaina, jei taip nutiktų dėl toliau taikomų priemonių, nusvertų teigiamą priemonių poveikį Sąjungos pramonei.

(130)

Nors negalima prieštarauti, kad tolesnis muitų taikymas teoriškai gali turėti neigiamos įtakos kai kuriems profesionaliems/pramoniniams naudotojams, kiek tai susiję su mažesniu skirtumu, nėra jokių įrodymų, kad dėl nagrinėjamojo produkto patiriamos sąnaudos (palyginti su bendromis sąnaudomis) yra didelės. Taigi bet koks neigiamas tolesnio priemonių taikymo poveikis šios kategorijos naudotojams nebūtų neproporcingas.

6.5.   Tiekėjų interesai

(131)

Atskiri šviežių vaisių Sąjungos pramonei tiekėjai ir viena tokių tiekėjų asociacija nurodė, kad priemonės jiems naudingos, be kita ko, ir dėl naujų investicijų bei darbo vietų. Sąjungos gamintojams parduodami vaisiai yra svarbus papildomas tiekėjų pajamų šaltinis, jei jo nebūtų, susijusių Ispanijos regionų žemės ūkio sektoriuje galėtų kilti didelių sutrikimų. Apskaičiuota, kad vien Valensijos regione būtų paveikta daugiau kaip 2 000 kooperatyvų narių. Kiek tai susiję su sezoninėmis darbo vietomis, be kita ko, renkant, vežant ir laikant vaisius, apytikriai apskaičiuota, kad Valensijos ir Mursijos regionuose būtų paveikta bent 2 500 darbo vietų.

(132)

Remiantis Ispanijos tiekėjų asociacijos duomenimis, galima teigti, kad jei Kinijos eksportas viršys 60 000 tonų, kaip jau nutiko du kartus per pradinį tyrimą, tikėtina, kad tiekėjų padėtis bus tokia, kad jie negalės parduoti visų Sąjungos konservų pramonei skirtų likerinių mandarinų.

(133)

Viena Europos prekiautojų asociacija tvirtino, kad tiekėjai galėtų tikėtis subsidijų, kad išparduotų tuos vaisius, kurių dėl embargo negalėjo eksportuoti į Rusiją. Tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų patvirtintas teiginys dėl subsidijų. Be to, subsidijas, jei tokios būtų, būtų galima skirti tik neparduotiems vaisiams, kurie turėjo būti eksportuoti į Rusiją, o ne tiems, kurie nebuvo parduoti Sąjungos pramonei dėl nagrinėjamojo produkto padarytos žalos nustojus taikyti priemones. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

6.6.   Išvada

(134)

Iš tyrimo matyti, kad taikomos antidempingo priemonės neužvėrė Sąjungos rinkos Kinijos importuojamiems produktams ir padėjo atsigauti Sąjungos pramonei. Kadangi šis atsigavimo procesas dar nesibaigė, toliau taikomos priemonės yra naudingos Sąjungos pramonei. Jei priemonės nustotų galioti, atsigavimas sustotų, nebūtų įmanoma pasiekti pelningo kainų lygio ir Sąjungos pramonė patirtų didelių nuostolių. Be to, kiltų grėsmė daugelio kooperatyvų narių ir sezoninių darbuotojų papildomam pajamų šaltiniui tam tikrose kaimo vietovėse, kur yra mažai kitų darbo galimybių.

(135)

Remiantis turimais duomenimis neatrodo, kad galiojančios priemonės turi kokio nors didelio neigiamo poveikio ekonominei Sąjungos importuotojų, kurie bendradarbiavo vykdant tyrimą, padėčiai. Atsižvelgiant į turimus duomenis negalima teigti, kad priemonių poveikis yra didelis ir kitoms atsiliepusioms šalims ar importuotojams, prekiautojams, naudotojams ir mažmenininkams. Bet koks kainos padidėjimas dėl toliau taikomų antidempingo priemonių, jei toks būtų, neatrodo neproporcingas, palyginti su nauda Sąjungos pramonei, kuri pasiekta panaikinus prekybos iškraipymus, kuriuos sukėlė importas dempingo kainomis.

(136)

Atsižvelgiant į visus konstatuojamosiose dalyse paminėtus veiksnius daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių tolesniam dabartinių antidempingo priemonių taikymui.

7.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(137)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis manoma, kad tikslinga toliau taikyti galiojančias priemones. Taip pat nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(138)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tam tikriems importuojamiems Kinijos kilmės konservuotiems vaisiams nustatytas antidempingo priemones reikėtų taikyti dar penkerius metus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

(139)

Kai kurios šalys tvirtino, kad priemonės su kiekybiniu elementu (kvotų sistema) yra tinkamesnės nei antidempingo priemonės. Šiam teiginiui pritarti negalima, nes pagal pagrindinį reglamentą priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo metu priemonių formos keisti negalima. Šiuo teiginiu taip pat nepaneigiami šį tyrimą atliekant nustatyti faktai, t. y. kad tenkinami tolesnio antidempingo priemonių taikymo reikalavimai.

(140)

Bendrovė gali prašyti taikyti šias individualiai nustatytas antidempingo muito normas, jei ji vėliau pakeičia savo subjekto pavadinimą. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (13). Prašyme turi būti pateikta visa reikiama informacija, kad būtų galima įrodyti, kad šis pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis muito norma, kuri jai taikoma. Jei pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pakeistą pavadinimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(141)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems mandarinams (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus), klementinams, vilkingams ir kitiems panašiems citrusinių hibridams, kurių sudėtyje nėra pridėtojo spirito, yra arba nėra pridėtojo cukraus ar kitų saldiklių, kaip apibrėžta KN 2008 pozicijoje, ir kurių KN kodai šiuo metu yra 2008 30 55, 2008 30 75 ir ex 2008 30 90 (TARIC kodai 2008309061, 2008309063, 2008309065, 2008309067, 2008309069).

2.   Galutinio antidempingo muito, taikomo 1 dalyje aprašytiems ir toliau išvardytų bendrovių pagamintiems produktams, dydis nurodytas toliau.

Bendrovė

EUR už toną grynojo produkto svorio

Papildomas TARIC kodas

„Yichang Rosen Foods Co., Ltd.“, Yichang, Zhejiang

531,2

A886

„Zhejiang Taizhou Yiguan Food Co. Ltd“ (14), Huangyan, Zhejiang

361,4

A887

„Zhejiang Xinshiji Foods Co., Ltd.“, Sanmen, Zhejiang, ir jos susijęs gamintojas „Hubei Xinshiji Foods Co., Ltd.“, Dangyang miestas, Hubei provincija

490,7

A888

Priede išvardyti neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

499,6

A889

Visos kitos bendrovės

531,2

A999

2 straipsnis

1.   Jeigu prieš išleidžiant prekes į laisvą apyvartą jos sugadinamos ir dėl to faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina proporcingai paskirstoma siekiant nustatyti muitinę vertę pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (15), 145 straipsnį, antidempingo muito dydis, apskaičiuotas remiantis 1 straipsniu, yra sumažinamas tokia procentine dalimi, kuri atitinka proporcingai paskirstytą faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą.

2.   Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

3 straipsnis

1 straipsnio 2 dalis gali būti iš dalies keičiama naują eksportuojantį gamintoją priskiriant prie neatrinktų bendradarbiaujančių bendrovių, kurioms taikoma 499,6 EUR už toną grynojo produkto svorio vidutinė svertinė muito norma, jei bet kuris naujas Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojantis gamintojas pateikia pakankamai įrodymų Komisijai, kad jis:

a)

peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (2012 m. spalio 1 d. – 2013 m. rugsėjo 30 d.) ir pradinio tyrimo laikotarpiu (2006 m. spalio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto;

b)

nėra susijęs su jokiu Kinijos Liaudies Respublikos eksportuojančiu gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės, ir

c)

pasibaigus peržiūros tiriamajam laikotarpiui faktiškai eksportavo į Sąjungą nagrinėjamąjį produktą arba yra prisiėmęs neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų pasibaigus peržiūros tiriamajam laikotarpiui eksportuoti į Sąjungą didelį produkto kiekį.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

Jean-Claude JUNCKER


(1)  OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2)  2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1355/2008, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir laikinojo muito, nustatyto importuojamiems tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštiems arba konservuotiems citrusiniams vaisiams (mandarinams ir kt.), galutinis surinkimas (OL L 350, 2008 12 30, p. 35).

(3)  2012 m. kovo 22 d. ES Teisingumo Teismo sprendimas Grünwald Logistik Service GmbH (GLS) prieš Hauptzollamt Hamburg-Stadt,C-338/10.

(4)  2013 m. vasario 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 158/2013, kuriuo tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės paruoštų arba konservuotų citrusinių vaisių (mandarinų ir kt.) importui iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 49, 2013 2 22, p. 29).

(5)  OL C 94, 2013 4 3, p. 9.

(6)  OL C 310, 2013 10 25, p. 9.

(7)  JAV Žemės ūkio departamento Užsienio žemės ūkio tarnyba. „Citrus: World Markets and Trade“, 2013 m. sausis. Pateikta http://usda.mannlib.cornell.edu/usda/fas/citruswm//2010s/2013/citruswm-01-24-2013.pdf.

(8)  „Will plastic cups boost Chinese mandarin consumption“, „Foodnews“, 2013 m. liepos 26 d., https://www.agra-net.net/agra/foodnews/canned/canned-fruit/mandarins/will-plastic-cups-boost-chinese-mandarin-consumption--1.htm.

(9)  Ten pat. FSA/USDA GAIN citrusinių vaisių ataskaitos 2008–2013 m. (pateikta http://gain.fas.usda.gov/Pages/Default.aspx); Kinijos muitinės statistinius duomenis pateikė „Goodwill China Business Information Limited“.

(10)  OL L 169, 2012 6 29, p. 50.

(11)  Žr. 9 išnašą.

(12)  FSA/USDA GAIN citrusinių vaisių ataskaita, 2013 m. gruodžio 13 d. (pateikta http://gain.fas.usda.gov/Pages/Default.aspx).

(13)  European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, Rue de la Loi 170, 1040 Brussels, Belgium

(14)  OL C 264, 2013 9 13, p. 20 (pakeistas pavadinimas).

(15)  1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).


PRIEDAS

Neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai

 

„Hunan Pointer Foods Co., Ltd“, Yongzhou, Hunan

 

„Ningbo Pointer Canned Foods Co., Ltd“, Xiangshan, Ningbo

 

„Yichang Jiayuan Foodstuffs Co., Ltd“, Yichang, Hubei

 

„Ninghai Dongda Foodstuff Co., Ltd“, Ningbo, Zhejiang

 

„Huangyan No 2 Canned Food Factory“, Huangyan, Zhejiang

 

„Zhejiang Xinchang Best Foods Co., Ltd“, Xinchang, Zhejiang

 

„Toyoshima Share Yidu Foods Co., Ltd“, Yidu, Hubei

 

„Guangxi Guiguo Food Co., Ltd“, Guilin, Guangxi

 

„Zhejiang Juda Industry Co., Ltd“, Quzhou, Zhejiang

 

„Zhejiang Iceman Group Co., Ltd“, Jinhua, Zhejiang

 

„Ningbo Guosheng Foods Co., Ltd“, Ninghai

 

„Yi Chang Yin He Food Co., Ltd“, Yidu, Hubei

 

„Yongzhou Quanhui Canned Food Co., Ltd“, Yongzhou, Hunan

 

„Ningbo Orient Jiuzhou Food Trade & Industry Co., Ltd“, Yinzhou, Ningbo

 

„Guangxi Guilin Huangguan Food Co., Ltd“, Guilin, Guangxi

 

„Ningbo Wuzhouxing Group Co., Ltd“, Mingzhou, Ningbo.


11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/38


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1314/2014

2014 m. gruodžio 10 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308//2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

AL

72,7

IL

107,2

MA

82,2

TN

139,2

TR

112,1

ZZ

102,7

0707 00 05

AL

63,5

EG

191,6

JO

258,6

MA

164,1

TR

133,8

ZZ

162,3

0709 93 10

MA

63,5

TR

121,1

ZZ

92,3

0805 10 20

AR

35,3

MA

68,6

SZ

37,7

TR

61,9

UY

32,9

ZA

46,2

ZW

33,9

ZZ

45,2

0805 20 10

MA

57,1

ZZ

57,1

0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90

IL

106,3

TR

79,3

ZZ

92,8

0805 50 10

TR

72,0

ZZ

72,0

0808 10 80

BA

32,4

BR

54,7

CA

135,6

CL

79,6

NZ

156,7

US

124,5

ZA

144,5

ZZ

104,0

0808 30 90

CN

82,9

TR

174,9

US

173,2

ZZ

143,7


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1106/2012, kuriuo dėl šalių ir teritorijų nomenklatūros atnaujinimo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 471/2009 dėl Bendrijos statistikos, susijusios su išorės prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis (OL L 328, 2012 11 28, p. 7). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/41


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1315/2014

2014 m. gruodžio 10 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas kiekiui, dėl kurio 2014 m. lapkričio 20 d.–2014 m. lapkričio 30 d. pateiktos importo licencijų paraiškos, ir nustatomas kiekis, pridėtinas prie kiekio, nustatyto 2015 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui pagal Reglamentu (EB) Nr. 2535/2001 leistas naudoti tarifines kvotas pieno ir pieno produktų sektoriuje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 188 straipsnį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2535/2001 (2) leista naudoti tarifines metines pieno ir pieno produktų importo kvotas;

(2)

2014 m. lapkričio 20 d.–2014 m. lapkričio 30 d. pateiktose 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. birželio 30 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis (tam tikrų kvotų atveju) didesnis už skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą, apskaičiuotą remiantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (3) 7 straipsnio 2 dalimi;

(3)

2014 m. lapkričio 20 d.–2014 m. lapkričio 30 d. pateiktose 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. birželio 30 d. kvotos dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju mažesnis už skirtą kiekį. Todėl reikėtų nustatyti kiekį, dėl kurio paraiškų nebuvo pateikta, ir jį pridėti prie kitai kvotos daliai numatyto kiekio;

(4)

siekiant užtikrinti šios priemonės veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1.   Kiekiui, nurodytam pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2535/2001 pateiktose 2015 m. sausio 1 d.–2015 m. birželio 30 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose, taikomas šio reglamento priede nurodytas paskirstymo koeficientas.

2.   Kiekis, dėl kurio importo paraiškų pagal Reglamentą (EB) Nr. 2535/2001 nebuvo pateikta, ir kuris turi būti pridėtas prie 2015 m. liepos 1 d.–2015 m. gruodžio 31 d. kvotos daliai numatyto kiekio, yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2)  2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2535/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno bei pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (OL L 341, 2001 12 22, p. 29).

(3)  2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1301/2006, nustatantis žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (OL L 238, 2006 9 1, p. 13).


PRIEDAS

I.A

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 1 1–2015 6 30 laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 7 1–2015 12 31 laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4590

09.4599

09.4591

09.4592

09.4593

09.4594

09.4595

09.4596

I.F

Šveicarijos kilmės produktai

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 1 1–2015 6 30 laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 7 1–2015 12 31 laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4155

8,841342

I.H

Norvegijos kilmės produktai

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 1 1–2015 6 30 laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 7 1–2015 12 31 laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4179

2 642 100

I.I

Islandijos kilmės produktai

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 1 1–2015 6 30 laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 7 1–2015 12 31 laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4205

09.4206

100,000000

I.J

Moldovos Respublikos kilmės produktai

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 1 1–2015 6 30 laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 7 1–2015 12 31 laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4210

750 000

I.K

Naujosios Zelandijos kilmės produktai

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 1 1–2015 6 30 laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 7 1–2015 12 31 laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4514

7 000 000

09.4515

4 000 000

09.4182

16 806 000

09.4195

20 540 500

I.L

Ukrainos kilmės produktai

Eilės Nr.

Paskirstymo koeficientas. 2015 1 1–2015 6 30 laikotarpiu pateiktos paraiškos

(%)

Kiekis, dėl kurio paraiškų nepateikta, pridėtinas prie 2015 7 1–2015 12 31 laikotarpiui skirto kiekio

(kg)

09.4600

4 000 000

09.4601

750 000

09.4602

750 000


SPRENDIMAI

11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/45


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 9 d.

kuriuo dėl pripažinimo, kad tam tikruose Prancūzijos regionuose oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis), iš dalies keičiamas Sprendimo 93/52/EEB II priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9218)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/892/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1991 m. sausio 28 d. Tarybos direktyvą 91/68/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą avimis ir ožkomis (1), ypač į jos A priedo 1 skyriaus II skirsnį,

kadangi:

(1)

Direktyva 91/68/EEB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, reglamentuojantys Sąjungos vidaus prekybą avimis ir ožkomis. Joje nustatytos sąlygos, pagal kurias gali būti pripažįstama, kad valstybėse narėse arba jų regionuose oficialiai nenustatyta bruceliozės;

(2)

Komisijos sprendimo 93/52/EEB (2) II priede išvardyti valstybių narių regionai, kuriuose vadovaujantis Direktyva 91/68/EEB oficialiai nenustatyta bruceliozės (B. melitensis);

(3)

Prancūzija pateikė Komisijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad be 64 administracinių regionų (departamentų), dėl kurių pripažinta, jog juose bruceliozės (B. melitensis) oficialiai nenustatyta, ir kurie yra įtraukti į Sprendimo 93/52/EEB II priedą, dar 31 administraciniame regione (departamente) laikomasi atitinkamų Direktyvoje 91/68/EEB nustatytų sąlygų, kad būtų pripažinta, jog tuose regionuose bruceliozės (B. melitensis) oficialiai nenustatyta;

(4)

įvertinus Prancūzijos pateiktus dokumentus, reikėtų pripažinti, kad tame 31 administraciniame regione (departamente) bruceliozės (B. melitensis) oficialiai nenustatyta;

(5)

todėl Sprendimo 93/52/EEB II priede Prancūzijai skirtas įrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 93/52/EEB II priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu

Vytenis ANDRIUKAITIS

Komisijos narys


(1)  OL L 46, 1991 2 19, p. 19.

(2)  1992 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas 93/52/EEB, nustatantis, kad tam tikros valstybės narės arba regionai atitinka reikalavimus dėl bruceliozės (B. melitensis) ir toms valstybėms narėms arba regionams suteikiantis oficialiai bruceliozės neapimtos valstybės narės arba regiono statusą (OL L 13, 1993 1 21, p. 14).


PRIEDAS

Sprendimo 93/52/EEB II priede Prancūzijai skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Prancūzijoje:

Departamentai:

Ain, Aisne, Allier, Alpes de Haute-Provence, Hautes-Alpes, Alpes-Maritimes, Ardèche, Ardennes, Ariège, Aube, Aude, Aveyron, Bouches-du-Rhône, Calvados, Cantal, Charente, Charente-Maritime, Cher, Corrèze, Corse-du-Sud, Haute-Corse, Côte-d'Or, Côtes-d'Armor, Creuse, Dordogne, Doubs, Drôme, Eure, Eure-et-Loir, Finistère, Gard, Haute-Garonne, Gers, Gironde, Hérault, Ille-et-Vilaine, Indre, Indre-et-Loire, Isère, Jura, Landes, Loir-et-Cher, Loire, Haute-Loire, Loire-Atlantique, Loiret, Lot, Lot-et-Garonne, Lozère, Maine-et-Loire, Manche, Marne, Haute-Marne, Mayenne, Meurthe-et-Moselle, Meuse, Morbihan, Moselle, Nièvre, Nord, Oise, Orne, Pas-de-Calais, Puy-de-Dôme, Hautes-Pyrénées, Pyrénées-Orientales, Bas-Rhin, Haut-Rhin, Rhône, Haute-Saône, Saône-et-Loire, Sarthe, Savoie, Haute-Savoie, Ville de Paris, Seine-Maritime, Seine-et-Marne, Yvelines, Deux-Sèvres, Somme, Tarn, Tarn-et-Garonne, Var, Vaucluse, Vendée, Vienne, Haute-Vienne, Vosges, Yonne, Territoire de Belfort, Essonne, Hauts-de-Seine, Seine-Saint-Denis, Val-de-Marne, Val-d'Oise.“


11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/47


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. gruodžio 9 d.

kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant ES ekologinį ženklą nuplaunamiems kosmetikos gaminiams

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 9302)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/893/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 66/2010 dėl ES ekologinio ženklo (1), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį,

pasikonsultavusi su Europos Sąjungos ekologinio ženklinimo valdyba,

kadangi:

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 ES ekologinis ženklas gali būti suteikiamas tokiems gaminiams, kurie per visą gyvavimo ciklą daro mažesnį poveikį aplinkai;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 66/2010 numatyta, kad kiekvienai gaminių grupei turi būti nustatyti konkretūs ES ekologinio ženklo suteikimo kriterijai;

(3)

poveikis aplinkai – daugiausia ekotoksiškumas ir išteklių naudojimas – siejamas su nuplaunamuosiuose kosmetikos gaminiuose naudojamais chemijos produktais ir šių gaminių pakuotėmis, todėl tikslinga nustatyti ES ekologinio ženklo kriterijus šiai gaminių grupei. Kriterijais visų pirma turėtų būti populiarinami gaminiai, kurie daro mažesnį poveikį vandens ekosistemoms, kuriuose ribojamas pavojingųjų medžiagų kiekis ir kuriuos gaminant kuo labiau mažinamas atliekų susidarymas, mažinant pakuočių kiekį;

(4)

Komisijos sprendimu 2007/506/EB (2) nustatyti ekologiniai kriterijai ir su jais susiję vertinimo bei patikros reikalavimai, taikytini muilams, šampūnams ir plaukų kondicionieriams. Tie kriterijai persvarstyti atsižvelgiant į technologijų pažangą. Persvarstant paaiškėjo, kad būtina pakeisti gaminių grupės pavadinimą ir apibrėžtį, kad būtų įtrauktas naujas gaminių pogrupis, ir nustatyti naujus kriterijus;

(5)

siekiant aiškumo Sprendimas 2007/506/EB turėtų būti pakeistas nauju sprendimu;

(6)

gamintojams, kurių gaminiams remiantis Sprendime 2007/506/EB nustatytais kriterijais suteiktas muilų, šampūnų ir plaukų kondicionierių ekologinis ženklas, reikėtų nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kad jie turėtų pakankamai laiko pritaikyti savo gaminius, kad šie atitiktų persvarstytus kriterijus ir reikalavimus. Be to, iki Sprendimo 2007/506/EB galiojimo pabaigos gamintojams turėtų būti leista teikti paraiškas, parengtas remiantis tame sprendime arba šiame sprendime nustatytais kriterijais;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 66/2010 16 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Gaminių grupę „Nuplaunami kosmetikos gaminiai“ sudaro medžiagos ar mišiniai, patenkantys į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1223/2009 (3) taikymo sritį, skirti sąlyčiui su oda ir (arba) plaukais siekiant juos vien tik arba visų pirma švarinti (tualetinis muilas, dušo priemonės, šampūnai), gerinti plaukų būklę (plaukų kondicionavimo priemonės) arba apsaugoti odą ir sutepti plaukus prieš skutimą (skutimosi priemonės).

Gaminių grupę „Nuplaunami kosmetikos gaminiai“ sudaro buitiniam ir profesiniam naudojimui skirti gaminiai.

Šiai gaminių grupei nepriklauso gaminiai, parduodami kaip dezinfekavimo arba antibakteriniai preparatai. Gali būti priskiriami šampūnai nuo pleiskanų.

2 straipsnis

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   sudedamosios medžiagos– konservantai, kvapiosios medžiagos ir dažikliai, neatsižvelgiant į jų koncentraciją, ir kitos medžiagos, kurių pridėta specialiai, šalutiniai produktai ir priemaišos iš žaliavų, jei jų koncentracija yra 0,010 % galutinio preparato masės ar didesnė;

2)   aktyvusis kiekis (AK)– gaminio organinių sudedamųjų medžiagų suma (gramais), apskaičiuota remiantis visa gaminio sudėtimi, įskaitant aerozolinių produktų propelentus. Į apskaičiuojamą aktyvųjį kiekį neįtraukiamos trynimo ir (arba) šveitimo medžiagos;

3)   pirminė pakuotė– pakuotė, į kurią tiesiogiai pakuojamas turinys ir kuri laikoma mažiausiu prekiniu vienetu, prekybos vietoje pateikiamu galutiniam naudotojui ar vartotojui;

4)   antrinė pakuotė– pakuotė, kurią nuėmus nuo gaminio jo savybės nepakinta ir kuri prekybos vietoje sudaro tam tikro skaičiaus prekinių vienetų grupę, kuri parduodama galutiniam naudotojui ar vartotojui arba naudojama tik prekių atsargoms laikyti prekybos vietoje.

3 straipsnis

Į šio sprendimo 1 straipsnyje apibrėžtos gaminių grupės „Nuplaunami kosmetikos gaminiai“ taikymo sritį patenkantiems gaminiams taikomi ES ekologinio ženklo suteikimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010 kriterijai, taip pat priede nustatyti susiję vertinimo ir patikros reikalavimai.

4 straipsnis

Priede nustatyti kriterijai ir susiję vertinimo bei patikros reikalavimai galioja ketverius metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

5 straipsnis

Administravimo tikslais gaminių grupei „Nuplaunami kosmetikos gaminiai“ suteikiamas kodas „30“.

6 straipsnis

Sprendimas 2007/506/EB panaikinamas.

7 straipsnis

1.   Nukrypstant nuo 6 straipsnio nuostatų, paraiškos suteikti ES ekologinį ženklą gaminių grupei „Muilai, šampūnai ir plaukų kondicionieriai“ priskiriamiems gaminiams, pateiktos iki šio sprendimo priėmimo dienos, vertinamos pagal Sprendime 2007/506/EB nustatytus reikalavimus.

2.   Per du mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateiktos paraiškos suteikti ES ekologinį ženklą gaminių grupei „Muilai, šampūnai ir plaukų kondicionieriai“ priskiriamiems gaminiams gali būti parengtos remiantis Sprendime 2007/506/EB arba šiame sprendime nustatytais kriterijais.

Tos paraiškos vertinamos pagal kriterijus, kuriais remiantis jos parengtos.

3.   Pagal Sprendime 2007/506/EB nustatytus kriterijus suteiktos ES ekologinio ženklo licencijos gali būti naudojamos 12 mėnesių nuo šio sprendimo priėmimo datos.

8 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu

Karmenu VELLA

Komisijos narys


(1)  OL L 27, 2010 1 30, p. 1.

(2)  2007 m. birželio 21 d. Komisijos sprendimas 2007/506/EB, nustatantis ekologinius kriterijus, taikomus suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą muilams, šampūnams ir plaukų kondicionieriams (OL L 186, 2007 7 18, p. 36).

(3)  2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL L 342, 2009 12 22, p. 59).


PRIEDAS

ES EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJAI IR VERTINIMO BEI PATIKROS REIKALAVIMAI

BENDROSIOS NUOSTATOS

Kriterijai

ES ekologinio ženklo suteikimo nuplaunamiems kosmetikos gaminiams kriterijai:

1.

Toksiškumas vandens organizmams. Ribinis skiedimo tūris (CDV)

2.

Biologinis skaidumas

3.

Draudžiamos ar ribojamos cheminės medžiagos ir mišiniai

4.

Pakuotė

5.

Alyvpalmių aliejaus, alyvpalmių sėklų aliejaus ir jų darinių gavimas iš tvarių šaltinių

6.

Tinkamumas naudoti

7.

ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija

VERTINIMAS IR PATIKRA

a)   Reikalavimai

Kiekvieno kriterijaus apraše nurodyti konkretūs vertinimo ir patikros reikalavimai.

Jeigu pareiškėjo prašoma pateikti deklaracijas, dokumentus, tyrimus, bandymų ataskaitas arba kitus duomenis, kurie rodytų atitiktį kriterijams, juos gali pateikti pareiškėjas arba jo tiekėjas (-ai), arba abu.

Jeigu įmanoma, bandymus turėtų atlikti Europos standarto EN ISO 17025 arba jam lygiaverčio standarto bendruosius reikalavimus atitinkančios laboratorijos.

Tam tikrais atvejais leidžiama taikyti ir kitus, nei nurodyta kiekvieno kriterijaus apraše, bandymo metodus, tačiau jų lygiavertiškumą turi patvirtinti paraišką nagrinėjanti kompetentinga institucija.

Prireikus kompetentingos institucijos gali reikalauti patvirtinamųjų dokumentų ir atlikti nepriklausomas patikras.

Priedėlyje daroma nuoroda į ploviklių ingredientų duomenų bazėje pateiktą sąrašą (PIDB sąrašas), į kurį įtraukti dažniausiai naudojami ploviklių ir kosmetikos ingredientai. Juo turi būti naudojamasi imant duomenis ribiniam skiedimo tūriui (CDV) skaičiuoti ir sudedamųjų medžiagų biologiniam skaidumui įvertinti. Jei cheminės medžiagos PIDB sąraše nėra, pateikiami nurodymai, kaip apskaičiuoti ar ekstrapoliuoti atitinkamus duomenis. Naujausią PIDB sąrašo versiją galima gauti ES ekologinio ženklo interneto svetainėje (1) arba atskirų kompetentingų institucijų svetainėse.

Kompetentingai institucijai pateikiama ši informacija:

i)

visa gaminio sudėtis, nurodant visų ingredientų (neatsižvelgiant į koncentraciją) prekinius pavadinimus, cheminius pavadinimus, CAS Nr. ir INCI pavadinimus, PIDB Nr. (2), kiekį su vandeniu ir be jo, funkciją ir pavidalą;

ii)

kiekvienos sudedamosios medžiagos ar mišinio saugos duomenų lapai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (3) reikalavimus.

b)   Matavimo ribos

Visos pirmiau apibrėžtos sudedamosios medžiagos turi atitikti ekologinius kriterijus; išimtis yra 3 kriterijaus b ir c punktai, kuriuos konservantai, kvapiosios medžiagos ir dažikliai turi atitikti tik tuo atveju, kai jų koncentracija yra 0,010 % galutinio preparato masės ar didesnė.

ES EKOLOGINIO ŽENKLO SUTEIKIMO KRITERIJAI

1 kriterijus. Toksiškumas vandens organizmams. Ribinis skiedimo tūris (CDV)

Bendras gaminio CDV toksiškumas turi neviršyti 1 lentelėje nurodytų ribų.

1 lentelė

CDV ribos

Gaminys

CDV (l/g AK)

Šampūnas, dušo priemonės ir skystas muilas

18 000

Kietas muilas

3 300

Plaukų kondicionierius

25 000

Skutimosi putos, skutimosi želė, skutimosi kremas

20 000

Kietas skutimosi muilas

3 300

CDV skaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

kur:

masė (i)

sudedamosios medžiagos masė (gramais), tenkanti vienam AK gramui (t. y. perskaičiuotos sudedamosios medžiagos masės dalis AK)

DF (i)

sudedamosios medžiagos skaidumo koeficientas

TF lėtinis (i)

sudedamosios medžiagos toksiškumo koeficientas (mg/l)

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia apskaičiuotą gaminio CDV. CDV vertės skaičiuoklė pateikiama ES ekologinio ženklo interneto svetainėje. DF ir TF (lėtinis) vertės turi atitikti vertes, nurodytas PIDB sąrašo A dalyje. Jei sudedamoji medžiaga į PIDB sąrašo A dalį neįtraukta, pareiškėjas nustato vertes remdamasis PIDB sąrašo B dalyje aprašytomis gairėmis ir prideda susijusius dokumentus (daugiau informacijos žr. priedėlį).

2 kriterijus. Biologinis skaidumas

a)   Paviršinio aktyvumo medžiagų biologinis skaidumas

Visos paviršinio aktyvumo medžiagos turi būti lengvai biologiškai skaidžios aerobinėmis sąlygomis ir biologiškai skaidžios anaerobinėmis sąlygomis.

b)   Organinių sudedamųjų medžiagų biologinis skaidumas

Visų gaminyje esančių organinių medžiagų, kurios yra biologiškai neskaidžios aerobinėmis sąlygomis (nėra lengvai biologiškai skaidžios) (aNBO) ir biologiškai neskaidžios anaerobinėmis sąlygomis (anNBO), kiekis turi neviršyti 2 lentelėje pateiktų ribų.

2 lentelė

aNBO ir anNBO ribos

Gaminys

aNBO

(mg/g AK)

anNBO

(mg/g AK)

Šampūnas, dušo priemonės ir skystas muilas

25

25

Kietas muilas

10

10

Plaukų kondicionierius

45

45

Skutimosi putos, skutimosi želė, skutimosi kremas

70

40

Kietas skutimosi muilas

10

10

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia dokumentus, kuriais įrodomas paviršinio aktyvumo medžiagų skaidumas, taip pat apskaičiuotus gaminio aNBO ir anNBO kiekius. aNBO ir anNBO verčių skaičiuoklė pateikiama ES ekologinio ženklo interneto svetainėje.

Ir paviršinio aktyvumo medžiagų atveju, ir aNBO bei anNBO atveju reikia remtis PIDB sąrašu. Kaip nurodyta priedėlyje, turi būti pateikta atitinkama sudedamųjų medžiagų, kurios neįtrauktos į PIDB sąrašą, informacija iš literatūros ar kitų šaltinių arba atitinkamų bandymų rezultatai, rodantys, kad jos yra biologiškai skaidžios aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis.

Jei pirmiau nurodytus reikalavimus atitinkančių dokumentų nėra, sudedamajai medžiagai, išskyrus paviršinio aktyvumo medžiagas, anaerobinio skaidumo reikalavimas gali būti netaikomas, jei ji atitinka kurią nors iš toliau nurodytų sąlygų:

1.

lengvai skaidoma ir lėtai vyksta adsorbcija (A < 25 %);

2.

lengvai skaidoma ir sparčiai vyksta desorbcija (D > 75 %);

3.

lengvai skaidoma ir biologiškai nesikaupia.

Adsorbcijos ir desorbcijos bandymus galima atlikti pagal OECD rekomendacijas Nr. 106.

3 kriterijus. Draudžiamos ar ribojamos cheminės medžiagos ir mišiniai

a)   Nustatytos draudžiamos sudedamosios medžiagos ir mišiniai

Gaminyje neturi būti šių sudedamųjų medžiagų ir mišinių (nei gaminio sudėtyje, nei gaminį sudarančių mišinių sudėtyje):

i)

alkilfenoletoksilatų (APEO) ir kitų alkilfenolio darinių;

ii)

nitrilotriacetato (NTA);

iii)

boro rūgšties, boratų ir peroksoboratų;

iv)

nitromuskusų ir policiklinių muskusų;

v)

oktametilciklotetrasiloksano (D4);

vi)

butilinto hidroksitolueno (BHT);

vii)

etilendiamintetraacetato (EDTA) ir jo druskų bei biologiškai lengvai nesiskaidančių fosfonatų;

viii)

šių konservantų: triklozano, parabenų, formaldehido ir formaldehidą išskiriančių medžiagų;

ix)

šių kvapiųjų medžiagų ir kvapiųjų mišinių sudedamųjų dalių: hidroksiizoheksil-3-cikloheksenkarboksaldehido (HICC), atranolio ir chloratranolio;

x)

mikroplastikų;

xi)

nanosidabro.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pasirašytą atitikties deklaraciją, prireikus kartu prideda mišinių gamintojų deklaracijas, kuriomis patvirtinama, kad išvardytų cheminių medžiagų ir (arba) mišinių gaminyje nėra.

b)   Pavojingos cheminės medžiagos ir mišiniai

Pagal Reglamento (EB) Nr. 66/2010 6 straipsnio 6 dalį ekologinis ženklas negali būti suteiktas gaminiams, kuriuose yra cheminių medžiagų, atitinkančių priskyrimo 3 lentelėje nurodytoms pavojingumo frazėms ar rizikos frazėms kriterijus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 (4) arba Tarybos direktyvą 67/548/EEB (5) arba yra Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 57 straipsnyje nurodytų cheminių medžiagų. Jei cheminės medžiagos arba mišinio priskyrimo pavojingumo frazei riba skiriasi nuo priskyrimo rizikos frazei ribos, galioja pirmoji. 3 lentelėje nurodytos rizikos frazės paprastai taikomos cheminėms medžiagoms. Tačiau jei informacijos apie chemines medžiagas gauti negalima, taikomos mišinių klasifikavimo taisyklės.

Cheminėms medžiagoms arba mišiniams, kurių apdorotų savybės pasikeičia taip, kad jie pasidaro biologiškai nepasisavinami arba įvyksta tokių cheminių pakitimų, kad pirmiau nustatytas pavojus išnyksta, 3 kriterijaus b punktas netaikomas.

3 lentelė

Pavojingumo ir rizikos frazės

Pavojingumo frazė

Rizikos frazė

H300 Mirtina prarijus

R28

H301 Toksiška prarijus

R25

H304 Prarijus ir patekus į kvėpavimo takus, gali sukelti mirtį

R65

H310 Mirtina susilietus su oda

R27

H311 Toksiška susilietus su oda

R24

H330 Mirtina įkvėpus

R23/26

H331 Toksiška įkvėpus

R23

H340 Gali sukelti genetinius defektus

R46

H341 Įtariama, kad gali sukelti genetinius defektus

R68

H350 Gali sukelti vėžį

R45

H350i Gali sukelti vėžį įkvėpus

R49

H351 Įtariama, kad sukelia vėžį

R40

H360F Gali pakenkti vaisingumui

R60

H360D Gali pakenkti negimusiam kūdikiui

R61

H360FD Gali pakenkti vaisingumui. Gali pakenkti negimusiam kūdikiui

R60/61/60–61

H360Fd Gali pakenkti vaisingumui. Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui

R60/63

H360Df Gali pakenkti negimusiam kūdikiui. Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui

R61/62

H361f Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui

R62

H361d Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui

R63

H361fd Įtariama, kad gali pakenkti vaisingumui. Įtariama, kad gali pakenkti negimusiam kūdikiui

R62–63

H362 Gali pakenkti žindomam vaikui

R64

H370 Kenkia organams

R39/23/24/25/26/27/28

H371 Gali pakenkti organams

R68/20/21/22

H372 Kenkia organams, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai

R48/25/24/23

H373 Gali pakenkti organams, jeigu medžiaga veikia ilgai arba kartotinai

R48/20/21/22

H400 Labai toksiška vandens organizmams

R50

H410 Labai toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus

R50–53

H411 Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus

R51–53

H412 Kenksminga vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus

R52–53

H413 Gali sukelti ilgalaikį kenksmingą poveikį vandens organizmams

R53

EUH059 Pavojinga ozono sluoksniui

R59

EUH029 Kontaktuodama su vandeniu išskiria toksiškas dujas

R29

EUH031 Kontaktuodama su rūgštimis išskiria toksiškas dujas

R31

EUH032 Kontaktuodama su rūgštimis išskiria labai toksiškas dujas

R32

EUH070 Toksiška patekus į akis

R39–41


Jautrikliai

H334 Įkvėpus gali sukelti alerginę reakciją, astmos simptomus arba apsunkinti kvėpavimą

R42

H317 Gali sukelti alerginę odos reakciją

R43

4 lentelėje nurodytoms nuplaunamų kosmetikos gaminių cheminėms medžiagoms netaikomas Reglamento (EB) Nr. 66/2010 6 straipsnio 6 dalyje nustatytas įpareigojimas, remiantis to paties reglamento 6 straipsnio 7 dalimi.

4 lentelė

Cheminės medžiagos, kurioms taikoma išimtis

Cheminės medžiagos

Pavojingumo frazės

Rizikos frazės

Paviršinio aktyvumo medžiagos (bendra koncentracija galutiniame gaminyje < 20 %)

H412 Kenksminga vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus

H413 Gali sukelti ilgalaikį kenksmingą poveikį vandens organizmams

R52–53

R53

Kvapiosios medžiagos (6)

H412 Kenksminga vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus

H413 Gali sukelti ilgalaikį kenksmingą poveikį vandens organizmams

R52–53

R53

Konservantai (7)

H411 Toksiška vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus

H412 Kenksminga vandens organizmams, sukelia ilgalaikius pakitimus

H413 Gali sukelti ilgalaikį kenksmingą poveikį vandens organizmams

R51–53

R52–53

R53

Cinko piritionas (ZPT), naudojamas šampūnuose nuo pleiskanų

H400 Labai toksiška vandens organizmams

R50

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas įrodo, kad kiekviena sudedamoji medžiaga arba mišinys, kurių koncentracija gaminyje didesnė kaip 0,010 %, atitinka 3 kriterijaus b punktą.

Pareiškėjas pateikia atitikties deklaraciją (prireikus kartu pateikiamos žaliavų gamintojo (-ų) deklaracijos), kad nė viena iš sudedamųjų medžiagų ir (arba) mišinių, būdami tokio pavidalo ir fizinės būsenos, kokio (-s) jie yra gaminyje, neatitinka priskyrimo vienai ar kelioms 3 lentelėje išvardytoms pavojingumo frazėms ar rizikos frazėms kriterijų.

Kartu su deklaracija, kad sudedamosioms medžiagoms ir (arba) mišiniams nepriskiriamos pavojingumo frazės arba rizikos frazės, pateikiama tokia techninė informacija apie jų pavidalą ir fizinę būseną gaminyje:

i)

jei cheminės medžiagos neregistruotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 ir (arba) jei jų suderintos CLP klasifikacijos dar nėra, – informacija, atitinkanti to reglamento VII priede išdėstytus reikalavimus;

ii)

jei cheminės medžiagos registruotos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, bet neatitinka CLP klasifikacijos reikalavimų, – REACH registracijos dokumentais pagrįsta informacija, kuria patvirtinama, kad cheminė medžiaga neklasifikuojama;

iii)

jei cheminių medžiagų suderinta klasifikacija parengta arba jos suklasifikuotos savarankiškai, – saugos duomenų lapai, jei jie parengti. Jei jie neparengti arba jei cheminė medžiaga suklasifikuota savarankiškai, pateikiama su cheminių medžiagų pavojingumo klasifikacija susijusi informacija pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą;

iv)

pateikiami mišinių saugos duomenų lapai, jei jie parengti. Jei jie neparengti, pagal Reglamento (EB) Nr. 1272/2008 taisykles pateikiami su mišinio klasifikavimu susiję skaičiavimo duomenys, kartu pridedama informacija, susijusi su mišinio pavojingumo klasifikavimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 II priedą.

Kad cheminės medžiagos, kurios išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 IV ir V prieduose ir kurioms pagal to reglamento 2 straipsnio 7 dalies a ir b punktus netaikomi registravimo įpareigojimai, būtų laikomos atitinkančiomis 3 kriterijaus b punktą, pakanka atitinkamos deklaracijos.

Pareiškėjas pateikia išimties taikymo sąlygas atitinkančių sudedamųjų medžiagų buvimo deklaraciją, prireikus kartu pateikiamos žaliavų gamintojo (-ų) deklaracijos. Pareiškėjas patvirtina šių sudedamųjų medžiagų koncentraciją, jei to reikalaujama pagal išimties taikymo sąlygas.

c)   Sudedamosios medžiagos, įtrauktos į sąrašą pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 59 straipsnio 1 dalį

Sudedamosioms medžiagoms, kurios laikomos labai didelį susirūpinimą keliančiomis cheminėms medžiagomis ir yra įtrauktos į Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (8) 59 straipsnio 1 dalyje numatytą sąrašą, kurių koncentracija gaminyje didesnė kaip 0,010 % (masės), netaikoma jokia Reglamento (EB) Nr. 66/2010 6 straipsnio 6 dalyje numatyto draudimo išimtis.

Vertinimas ir patikra. Remiamasi paraiškos pateikimo dieną galiojančiu cheminių medžiagų, kurios laikomos keliančiomis labai didelį susirūpinimą, sąrašu. Pareiškėjas kompetentingai institucijai nurodo tikslią gaminio sudėtį. Jis taip pat pateikia atitikties 3 kriterijaus c punktui deklaraciją ir susijusius dokumentus, pvz., medžiagų tiekėjų pasirašytas atitikties deklaracijas ir cheminių medžiagų ar mišinių atitinkamų saugos duomenų lapų kopijas.

d)   Kvapiosios medžiagos

i)

Specialiai vaikams pagamintuose gaminiuose neturi būti kvapiųjų medžiagų.

ii)

Visos į gaminį kaip kvapiosios medžiagos dedamos sudedamosios medžiagos arba mišiniai turi būti gaminami ir tvarkomi pagal Tarptautinės kvapiųjų medžiagų gamintojų asociacijos (IFRA) veiklos kodeksą. Kodeksas pateikiamas IFRA interneto svetainėje http://www.ifraorg.org. Gamintojas turi laikytis IFRA rekomenduojamų standartų, susijusių su cheminių medžiagų draudimu, naudojimo ribojimu ir nustatytais grynumo kriterijais.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pasirašytą atitikties deklaraciją, prireikus kartu pateikiama kvapiųjų medžiagų gamintojo deklaracija.

e)   Konservantai

i)

Gaminio konservantai neturi išskirti cheminių medžiagų ar skilti į chemines medžiagas, kurios klasifikuojamos pagal 3 kriterijaus b punkto reikalavimus.

ii)

Gaminio sudėtyje gali būti konservantų, tačiau tik su sąlyga, kad jie nėra bioakumuliaciniai. Konservantas nelaikomas bioakumuliaciniu, jei BCF < 100 arba log Kow < 3,0. Jei žinoma ir BCF, ir log Kow vertė, naudojama didžiausia išmatuota BCF vertė.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pasirašytą atitikties deklaraciją, kartu pateikiamos visų konservantų, kurių pridėta į gaminį, saugos duomenų lapų kopijos ir informacija apie jų BCF ir (arba) log Kow vertes.

f)   Dažikliai

Gaminio dažikliai neturi būti bioakumuliaciniai. Dažiklis nelaikomas bioakumuliaciniu, jei BCF < 100 arba log Kow < 3,0. Jei žinoma ir BCF, ir log Kow vertė, naudojama didžiausia išmatuota BCF vertė. Jei naudojami dažikliai, kuriuos leista naudoti maisto produktuose, dokumentų apie biologinio kaupimosi potencialą pateikti nebūtina.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia visų dažiklių, kurių pridėta į gaminį, saugos duomenų lapų kopijas, kartu pateikiama informacija apie jų BCF ir (arba) log Kow vertę arba pateikiami dokumentai, kuriais užtikrinama, kad atitinkamą dažiklį leidžiama naudoti maisto produktuose.

4 kriterijus. Pakuotė

a)   Pirminė pakuotė

Pirminė pakuotė tiesiogiai liečiasi su turiniu.

Neleidžiama naudoti papildomos parduodamo gaminio pakuotės, pvz., kartono dėžutės, į kurią dedamas buteliukas, išskyrus antrinę pakuotę, į kurią kartu pakuojami du ar daugiau gaminių (pvz., gaminys ir papildymo priemonė).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pasirašytą atitikties deklaraciją.

b)   Pakuotės poveikio koeficientas (PIR)

Kiekvienos pakuotės, į kurią supakuotas parduodamas gaminys, poveikio koeficientas (PIR) turi būti mažesnis nei 0,28 g pakuotės vienam gaminio gramui. Šis reikalavimas netaikomas į metalinius aerozolinius flakonus supakuotoms priemonėms, naudojamoms prieš skutimąsi.

PIR apskaičiuojamas (kiekvienai pakuotei atskirai) pagal formulę:

PIR = (W + (Wrefill × F) + N + (Nrefill × F))/(D + (Drefill × F))

kur:

W

pakuotės masė (pirminė pakuotė ir antrinės pakuotės dalis (9), įskaitant etiketes) (g)

Wrefill

papildymo pakuotės masė (pirminė pakuotė ir antrinės pakuotės dalis (9), įskaitant etiketes) (g)

N

pakuotės, pagamintos iš neperdirbtų ir iš ne iš atsinaujinančių šaltinių gautų medžiagų, masė (pirminė pakuotė ir antrinės pakuotės dalis (9), įskaitant etiketes) (g)

Nrefill

papildymo pakuotės, pagamintos iš neperdirbtų ir iš ne iš atsinaujinančių šaltinių gautų medžiagų, masė (pirminė pakuotė ir antrinės pakuotės dalis (9), įskaitant etiketes) (g)

D

originalioje pakuotėje esančio gaminio masė (g)

Drefill

papildymo pakuotėje esančio gaminio masė (g)

F

papildymo priemonių vienetų skaičius, kad būtų pasiektas bendras galimo pakartotinio užpildymo kartų skaičius, apskaičiuojamas taip:

F = V × R/Vrefill

kur:

V

originalios pakuotės talpa (ml)

Vrefill

papildymo pakuotės talpa (ml)

R

galimo pakartotinio užpildymo kartų skaičius. Jis rodo, kiek kartų galima pakartotinai užpildyti originalią pakuotę. Jei F nėra sveikasis skaičius, jis apvalinamas iki didesniojo sveikojo skaičiaus.

Jei papildymo priemonės įsigyti nesiūloma, PIR apskaičiuojamas taip:

PIR = (W + N)/D

Gamintojas nurodo numatomų pakartotinio užpildymo kartų skaičių arba naudoja standartines vertes R = 5 (plastikas) ir R = 2 (kartonas).

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia apskaičiuotą gaminio PIR. Jo skaičiuoklė pateikiama ES ekologinio ženklo interneto svetainėje. Jei gaminys parduodamas supakuotas į skirtingas (t. y. skirtingos talpos) pakuotes, pateikiamas apskaičiuotas kiekvieno dydžio pakuotės, kurioje supakuotam gaminiui prašoma suteikti ES ekologinį ženklą, PIR. Pareiškėjas pateikia pasirašytą deklaraciją dėl perdirbtos žaliavos, gautos iš vartotojų panaudotų gaminių ar atsinaujinančių šaltinių, kiekio pakuotėje ir, jeigu taikoma, siūlomos pakartotinio užpildymo sistemos aprašymą (papildymo priemonių rūšys, talpa). Kad būtų patvirtinta papildymo pakuotė, pareiškėjas arba mažmenininkas dokumentais patvirtina, kad papildymo priemonėmis prekiaujama rinkoje.

c)   Pirminės pakuotės dizainas

Pirminės pakuotės dizainas turi būti toks, kad gaminį būtų lengva tinkamai dozuoti (pvz., viršutinė anga neturi būti per plati) ir kad iš talpyklos būtų galima lengvai pašalinti bent 90 % gaminio. Talpykloje liekantis nepanaudotas gaminio kiekis (R) turi būti mažesnis nei 10 %; jis apskaičiuojamas pagal formulę:

R = ((m2 – m3)/(m1 – m3)) × 100 (%)

kur:

m1

pirminė pakuotė ir gaminys (g)

m2

pirminė pakuotė ir gaminio likutis įprastomis naudojimo sąlygomis (g)

m3

tuščia švari pirminė pakuotė (g)

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia dozavimo įtaiso aprašymą ir bandymo ataskaitą, kurioje pateikiami pakuotėje liekančio nepanaudoto nuplaunamo kosmetikos gaminio kiekio matavimo rezultatai. Bandymo procedūra likusiam nepanaudotam kiekiui matuoti aprašyta naudotojo vadove, pateikiamame ES ekologinio ženklo interneto svetainėje.

d)   Perdirbamų plastikinių pakuočių dizainas

Plastikinių pakuočių dizainas turi būti toks, kad būtų lengviau jas veiksmingai perdirbti – vengiama galimų teršalų ir nesuderinamų medžiagų, kurios apsunkina atskyrimą ir perdirbimą arba dėl kurių blogėja perdirbtų medžiagų kokybė. Etiketėse ar užmaunamosiose etiketėse, kamšteliuose ir, jeigu naudojama, apsauginėse dangose – kiekviename iš jų arba visuose kartu – neturi būti 5 lentelėje išvardytų medžiagų ir sudedamųjų dalių.

5 lentelė

Medžiagos ir sudedamosios dalys, kurias draudžiama naudoti pakuočių elementuose

Pakuotės elementas

Draudžiamos medžiagos ir sudedamosios dalys (10)

Etiketė ar užmaunamoji etiketė

PS etiketė ar užmaunamoji etiketė, naudojamos kartu su PET, PP arba HDPE buteliukais

PVC etiketė ar užmaunamoji etiketė, naudojamos kartu su PET, PP arba HDPE buteliukais

PETG etiketė ar užmaunamoji etiketė, naudojamos kartu su PET buteliukais

Užmaunamosios etiketės, pagamintos iš kitokio polimero nei buteliukai

Metalizuotos arba prie pakuotės prilydytos etiketės ar užmaunamosios etiketės

Kamštelis

PS kamštelis, naudojamas kartu su PET, PP arba HDPE buteliukais

PVC kamštelis, naudojamas kartu su PET, PP arba HDPE buteliukais

PETG kamšteliai ir (arba) kamštelio medžiaga, kurios tankumas didesnis kaip 1 g/cm3, naudojami su PET buteliukais

Iš metalo, stiklo, EVA pagaminti kamšteliai

Iš silikono pagaminti kamšteliai. Išimtis taikoma mažesnio nei 1 g/cm3 tankio silikono kamšteliams, naudojamiems su PET buteliukais, ir didesnio nei 1 g/cm3 tankio silikono kamšteliams, naudojamiems su PP arba HDPE buteliukais

Metalinė folija ar tarpikliai, kurie praėmus gaminį lieka prikibę prie buteliuko ar jo kamštelio

Apsauginės dangos

Poliamidas, EVOH, funkciniai poliolefinai, metalizuotos ir šviesos nepraleidžiančios dangos

Pompoms ir aerozoliniams flakonams šis reikalavimas netaikomas.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia pasirašytą atitikties deklaraciją, kurioje nurodo pakuotės (įskaitant talpyklą, etiketę ar užmaunamąją etiketę, klijus, kamštelį ir apsauginę dangą) medžiagų sudėtį, ir kartu pateikia pirminės pakuotės pavyzdį.

5 kriterijus. Alyvpalmių aliejaus, alyvpalmių sėklų aliejaus ir jų darinių gavimas iš tvarių šaltinių

Gaminyje naudojamas alyvpalmių aliejus, alyvpalmių sėklų aliejus ir jų dariniai turi būti gaunami iš plantacijų, atitinkančių tvaraus tvarkymo kriterijus, kuriuos parengė daug suinteresuotųjų subjektų vienijančios organizacijos, kurioms priklauso įvairūs nariai, įskaitant NVO, pramonės ir valdžios atstovus.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia trečiosios šalies išduotą sertifikatą, kad gaminiui gaminti naudojamas alyvpalmių aliejus ir alyvpalmių sėklų aliejus gaunami iš tvariai tvarkomų plantacijų. Pripažįstami sertifikatai – RSPO (Roundtable on Sustainable Palm Oil) (taikant tapatybės užtikrinimo, atskyrimo ir masės balanso principus) ar kitos lygiavertės sistemos, grindžiamos daug suinteresuotųjų subjektų vienijančių organizacijų parengtais tvaraus tvarkymo kriterijais. Alyvpalmių aliejaus ir alyvpalmių sėklų aliejaus cheminių darinių (11) tvarumas gali būti įrodomas naudojantis prekybos sertifikatais sistemomis, pvz., „GreenPalm“ ar lygiavertėmis sistemomis.

6 kriterijus. Tinkamumas naudoti

Atliekant laboratorinį (-ius) bandymą (-us) ir vartotojų tyrimą įrodoma, kad gaminys atlieka pagrindinę funkciją (pvz., švarinti, išlaikyti gerą būklę) ir nurodomas antrines funkcijas (pvz., apsaugoti nuo pleiskanų, spalvos blukimo). Bandymai atliekami laikantis Kosmetikos gaminių veiksmingumo vertinimo gairių (12) ir nurodymų, pateiktų naudotojo vadove, kurį galima rasti ES ekologinio ženklo svetainėje.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas dokumentais pagrindžia bandymų, atliktų siekiant išbandyti gaminio veiksmingumą, protokolą. Pareiškėjas pateikia šio protokolo rezultatus, kurie rodo, kad gaminys atlieka pagrindinę ir antrines funkcijas, nurodytas gaminio etiketėje ar ant pakuotės.

7 kriterijus. ES ekologinio ženklo etiketėje pateikiama informacija

Neprivaloma etiketė, kurioje yra teksto langelis su tokiu įrašu:

Mažesnis poveikis vandens ekosistemoms.

Atitinka griežtus biologinio skaidumo reikalavimus.

Mažiau pakuočių atliekų.

Neprivalomos etiketės su teksto langeliu naudojimo rekomendacijos pateiktos Ekologinio ženklo naudojimo gairėse, paskelbtose interneto svetainėje:

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/logo_guidelines.pdf.

Vertinimas ir patikra. Pareiškėjas pateikia gaminio etiketės pavyzdį arba grafinį ES ekologiniu ženklu pažymėtos pakuotės vaizdą ir pasirašytą atitikties deklaraciją.


(1)  http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/did_list/didlist_part_a_en.pdf,

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/did_list/didlist_part_b_en.pdf

(2)  PIDB Nr. – sudedamosios medžiagos numeris PIDB sąraše.

(3)  2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(4)  2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).

(5)  1967 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 67/548/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis, suderinimo (OL 196, 1967 8 16, p. 1).

(6)  Išimtis taikoma tik 3 kriterijaus b punktui. Kvapiosios medžiagos turi atitikti 3 kriterijaus d punktą.

(7)  Išimtis taikoma tik 3 kriterijaus b punktui. Konservantai turi atitikti 3 kriterijaus e punktą.

(8)  http://echa.europa.eu/chem_data/authorisation_process/candidate_list_table_en.asp.

(9)  Antrinės pakuotės masės dalis (pvz., 50 % visos antrinės pakuotės masės, jei parduodami 2 kartu supakuoti gaminiai).

(10)  EVA – etileno vinilacetatas, EVOH – etilenvinilo alkoholis, HDPE – didelio tankio polietilenas, PET – polietileno tereftalatas, PETG – glikoliu modifikuotas polietileno tereftalatas, PP – polipropilenas, PS – polistirenas, PVC – polivinilchloridas.

(11)  Apibrėžta RSPO taisyklėse, taikomose namų ir kūno priežiūros priemonių dariniams (RSPO Rules for Home and Personal Care Derivatives), kurias galima rasti adresu http://www.greenpalm.org/upload/files/45/RSPO_Guiding_Rules_for_HPC_derivativesV9.pdf.

(12)  Paskelbta adresu https://www.cosmeticseurope.eu/publications-cosmetics-europe-association/guidelines.html?view=item&id=23 ir ES ekologinio ženklo svetainėje.

Priedėlis

Ploviklių ingredientų duomenų bazės (PIDB) sąrašas

PIDB sąrašas (A dalis) – tai sąrašas, kuriame pateikiama informacija apie ploviklių sudėtyje paprastai naudojamų ingredientų toksiškumą vandens organizmams ir biologinį skaidumą. Sąraše pateikiama informacija apie įvairių plovimo ir valymo priemonėse naudojamų cheminių medžiagų toksiškumą ir biologinį skaidumą. Sąrašas nėra baigtinis, tačiau PIDB sąrašo B dalyje pateikiamos gairės dėl į PIDB sąrašą neįtrauktų cheminių medžiagų atitinkamų skaičiavimo parametrų (pvz., toksiškumo koeficiento (TF) ir skaidumo koeficiento (DF), naudojamų ribiniam skiedimo tūriui apskaičiuoti) nustatymo. Sąrašas yra bendro pobūdžio informacijos šaltinis ir į jį įtrauktos cheminės medžiagos nėra automatiškai patvirtintos naudoti ES ekologiniu ženklu paženklintuose gaminiuose.

PIDB sąrašo A ir B dalis galima rasti ES ekologinio ženklo interneto svetainėje:

 

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/did_list/didlist_part_a_en.pdf,

 

http://ec.europa.eu/environment/ecolabel/documents/did_list/didlist_part_b_en.pdf.

Cheminių medžiagų, apie kurių toksiškumą vandens organizmams ir biologinį skaidumą neturima duomenų, TF ir DF vertėms nustatyti galima pasinaudoti struktūrine analogija su panašiomis cheminėmis medžiagomis. Tokią struktūrinę analogiją tvirtina kompetentinga institucija, suteikianti ES ekologinio ženklo licenciją. Kitu atveju, taikant toliau nurodytus parametrus, taikomas blogiausiojo atvejo metodas.

Blogiausiojo atvejo metodas

 

Ūminis toksiškumas

Lėtinis toksiškumas

Skaidymas

Sudedamoji medžiaga

LC50/EC50

SF(ūminis)

TF(ūminis)

NOEC (1)

SF(lėtinis)  (1)

TF(lėtinis)

DF

Aerobinis

Anaerobinis

Pavadinimas

1 mg/l

10 000

0,0001

 

 

0,0001

1

P

N

Lengvo biologinio skaidumo patvirtinimas

Taikomi šie lengvo biologinio skaidumo bandymo metodai:

1.

Iki 2015 m. gruodžio 1 d.:

Direktyvoje 67/548/EEB numatyti lengvo biologinio skaidumo bandymų metodai, visų pirma tos direktyvos V.C4 priede aprašyti metodai arba jiems lygiaverčiai OECD 301 A–F bandymų metodai, arba jiems lygiaverčiai ISO bandymai.

10 dienų laikotarpio principas netaikomas paviršinio aktyvumo medžiagoms. Direktyvos 67/548/EEB V.C4-A ir C4-B prieduose nurodytų bandymų (ir jiems lygiaverčių OECD 301 A bei E bandymų ir lygiaverčių ISO bandymų) rezultatų atitikimo lygis turi būti 70 %, o C4-C, D, E ir F (ir jiems lygiaverčių OECD 301 B, C, D bei F ir lygiaverčių ISO bandymų) – 60 %

arba

Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 numatyti bandymų metodai.

2.

Po 2015 m. gruodžio 1 d.:

Reglamente (EB) Nr. 1272/2008 numatyti bandymų metodai.

Anaerobinio biologinio skaidumo patvirtinimas

Standartinis anaerobinio skaidumo bandymas yra EN ISO 11734, ECETOC Nr. 28 (1988 m. birželio mėn.), OECD 311 arba lygiavertis bandymo metodas, taikant 60 % galutinio skaidumo anaerobinėmis sąlygomis reikalavimą. Norint patvirtinti, kad 60 % galutinis skaidumas buvo pasiektas anaerobinėmis sąlygomis, gali būti taikomi bandymų metodai, kuriuose imituojamos atitinkamos anaerobinės aplinkos sąlygos.

Ekstrapoliavimas į PIDB sąrašą neįtrauktų cheminių medžiagų atveju

Jei sudedamosios medžiagos į PIDB sąrašą neįtrauktos, būtinus dokumentus, kuriais patvirtinamas anaerobinis biologinis skaidumas, galima gauti taip:

1)

Taikoma pagrįsta ekstrapoliacija. Bandymų rezultatai, gauti su viena žaliava, taikomi panašios struktūros paviršinio aktyvumo medžiagų galutiniam anaerobiniam skaidumui ekstrapoliuoti. Jei tam tikros paviršinio aktyvumo medžiagos (ar homologų grupės) anaerobinis biologinis skaidumas yra patvirtintas pagal PIDB sąrašą, galima daryti prielaidą, kad panašaus tipo paviršinio aktyvumo medžiaga taip pat yra biologiškai skaidi anaerobinėmis sąlygomis (pvz., C12–15 A 1–3 EO sulfatas [PIDB Nr. 8] yra biologiškai skaidus anaerobinėmis sąlygomis, taigi galima daryti prielaidą, kad panašus anaerobinis biologinis skaidumas būdingas ir C12–15 A 6 EO sulfatui). Kai aktyviosios paviršiaus medžiagos anaerobinis biologinis skaidumas yra patvirtintas taikant atitinkamą bandymų metodą, galima daryti prielaidą, kad panašaus tipo aktyvioji paviršiaus medžiaga taip pat yra biologiškai skaidi anaerobinėmis sąlygomis (pvz., literatūros duomenimis, patvirtinančiais alkilo esterio amonio druskų grupei priklausančių paviršinio aktyvumo medžiagų anaerobinį biologinį skaidumą, galima naudotis kaip dokumentais, kuriais patvirtinamas panašus kitų ketvirtinių amonio druskų, turinčių esterio jungčių alkilo grandinėje (-se), anaerobinis biologinis skaidumas).

2)

Atliekamas anaerobinio skaidumo atrankos bandymas. Jei būtini nauji bandymai, atliekamas atrankos bandymas taikant EN ISO 11734, ECETOC Nr. 28 (1988 m. birželio mėn.), OECD 311 arba lygiavertį metodą.

3)

Atliekamas mažos dozės skaidumo bandymas. Jei būtini nauji bandymai ir esama eksperimentinių problemų su atrankos bandymu (pvz., slopinimas dėl bandomosios cheminės medžiagos toksiškumo), bandymai pakartojami naudojant mažą paviršinio aktyvumo medžiagos dozę ir stebimas skilimas matuojant 14C ar atliekant cheminę analizę. Bandymai su mažomis dozėmis gali būti atliekami taikant OECD 308 (2000 m. rugpjūčio mėn.) arba lygiavertį metodą.


(1)  Jei nerandama priimtinų lėtinio toksiškumo duomenų, šios skiltys paliekamos tuščios. Tokiu atveju TF(lėtinis) prilyginamas TF(ūminis).


III Kiti aktai

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/62


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 117/14/COL

2014 m. kovo 12 d.

kuriuo devyniasdešimt ketvirtąjį kartą iš dalies keičiamos procesinės ir materialinės valstybės pagalbos taisyklės priimant naujas rizikos finansų investicijų skatinimo gaires ir pratęsiant dabartinių gairių dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti taikymą

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (toliau – Institucija),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Susitarimas dėl Priežiūros institucijos ir Teismo), ypač į jo 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir 24 straipsnį bei 3 protokolo I dalies 1 straipsnį,

kadangi:

pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 24 straipsnį Institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos;

pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 5 straipsnio 2 dalies b punktą Institucija skelbia pranešimus arba gaires dėl EEE susitarime nagrinėjamų klausimų, jei tai aiškiai numatyta tame susitarime arba Susitarime dėl Priežiūros institucijos ir Teismo arba jei Institucija mano, kad to reikia;

2014 m. sausio 15 d. Europos Komisija priėmė valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gaires (1), kurios įsigalios 2014 m. liepos 1 d. Naujosiose taisyklėse nustatytos sąlygos, kuriomis ES valstybės narės gali teikti pagalbą, skirtą mažųjų bei vidutinių įmonių ir vidutinės kapitalizacijos įmonių galimybėms gauti finansavimą pagerinti. Šiomis naujomis gairėmis nuo 2014 m. liepos 1 d. turi būti pakeistos Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (2);

Europos Komisijos priimtose valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gairėse taip pat numatyta, kad Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti taikymas turi būti pratęstas iki 2014 m. birželio 30 d.;

šios gairės svarbios Europos ekonominei erdvei;

laikantis EEE susitarimo 1 straipsnyje nustatyto vientisumo tikslo, reikia užtikrinti, kad EEE valstybės pagalbos taisyklės būtų vienodai taikomos visoje Europos ekonominėje erdvėje;

pagal EEE susitarimo XV priedo skyriaus BENDROSIOS NUOSTATOS II punktą Institucija, pasikonsultavusi su Europos Komisija, turi priimti naujas valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gaires, atitinkančias Europos Komisijos priimtas gaires;

naujosiomis gairėmis bus pakeistos dabartinės gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (3). Kol įsigalios šios naujos gairės, reikėtų iki 2014 m. birželio 30 d. pratęsti rizikos kapitalo investicijų į mažąsias ir vidutines įmones skatinimo gairių taikymą,

PASIKONSULTAVUSI su Europos Komisija,

PASIKONSULTAVUSI su ELPA valstybėmis 2014 m. sausio 12 d. šiam klausimui skirtu raštu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Gairių dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti 80 punkto pirmas sakinys turėtų būti išdėstytas taip:

„80)

Šios gairės nustos galioti 2014 m. birželio 30 d.“

2 straipsnis

Valstybės pagalbos gairės iš dalies pakeičiamos pateikiant naujas valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gaires. Naujosios gairės pateikiamos šio sprendimo priede ir yra neatskiriama šio sprendimo dalis.

3 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 12 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Oda Helen SLETNES

Pirmininkė

Frank BÜCHEL

Kolegijos narys


(1)  OL C 19, 2014 1 22, p. 4.

(2)  OL C 194, 2006 8 18, p. 2.

(3)  OL C 126, 2007 6 7, p. 19. EEE priedas Nr. 27, 2007 6 7, p. 1. Iš dalies pakeistas 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimu Nr. 484/10/COL.


PRIEDAS

III DALIS. HORIZONTALIOSIOS TAISYKLĖS

Valstybės pagalba rizikos finansų investicijoms skatinti  (1)

1.   ĮVADAS

(1)

Remdamasi Europos ekonominės erdvės susitarimo (toliau – EEE susitarimas) 61 straipsnio 3 dalies c punktu, ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) gali laikyti valstybės pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos plėtrai palengvinti, suderinama su EEE susitarimu, kai tokia pagalba neturi bendram interesui prieštaraujančio neigiamo poveikio prekybos sąlygoms. Dėl šiose gairėse išdėstytų priežasčių Institucija laikosi pozicijos, kad rizikos finansų rinkos plėtra ir geresnių sąlygų gauti rizikos finansų sudarymas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), mažoms ir novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms yra labai svarbūs visai ELPA valstybių ekonomikai.

(2)

Skatinant naujų, ypač novatoriškų ir sparčiai augančių, įmonių plėtrą ir vystymąsi, tikėtinas didelis naujų darbo vietų kūrimo potencialas. Todėl efektyvi MVĮ rizikos finansų rinka yra labai svarbi verslo įmonėms, kad jos kiekvienu plėtros etapu galėtų gauti būtiną finansavimą.

(3)

Nepaisant augimo perspektyvų, MVĮ gali kilti sunkumų gauti finansavimą, ypač ankstyvaisiais plėtros etapais. Esminė šiuos sunkumus lemianti problema – asimetrinė informacija: MVĮ, ypač veiklos pradžioje, dažnai negali investuotojams įrodyti savo kreditingumo arba verslo planų patikimumo. Tokiomis aplinkybėmis investicija į sandorius, kuriuose dalyvauja MVĮ, gali būti neverta kruopštaus patikrinimo, kurį investuotojai atlieka teikdami finansavimą didesnėms įmonėms, nes patikrinimo sąnaudos yra per didelės, palyginti su investicijos verte. Todėl, nepriklausomai nuo projekto kokybės ir augimo potencialo, tikėtina, kad tokios MVĮ negaus joms būtino finansavimo tol, kol joms stigs įrodytos patirties ir pakankamo galimo įkeisti turto. Dėl tokios asimetrinės informacijos naujai įsteigtos arba potencialiai sparčiai augsiančios MVĮ verslo finansavimo rinkose gali negauti būtino akcinio kapitalo arba skolinio finansavimo, todėl dėl nuolatinio kapitalo rinkos nepakankamumo pasiūla gali neatitikti paklausos abiem šalims priimtina kaina, o tai neigiamai veikia MVĮ augimo perspektyvas. Mažos ir novatoriškos vidutinės kapitalizacijos įmonės tam tikromis aplinkybėmis gali susidurti su tokiu pačiu rinkos nepakankamumu.

(4)

Jei įmonė negauna finansavimo, pasekmes gali pajusti ne vien tik ji, visų pirma dėl augimo poveikio išorei. Daugelyje sėkmingai veikiančių sektorių našumas auga ne todėl, kad didėja rinkoje esančių įmonių našumas, o todėl, kad efektyvesnės ir technologiškai pažangesnės įmonės auga mažiau efektyvių įmonių (arba įmonių, gaminančių nebepaklausius produktus) sąskaita. Jeigu šį procesą tam tikru mastu trikdo tai, kad potencialiai sėkmingos įmonės negali gauti finansavimo, tai gali turėti didesnių neigiamų pasekmių našumo augimui. Tokiu atveju, sudarius sąlygas daugiau įmonių patekti į rinką, augimas gali paspartėti.

(5)

Todėl jei MVĮ, mažoms ir novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms trūksta finansų ir tai daro joms neigiamą poveikį, valstybės paramos priemonių taikymas, įskaitant valstybės pagalbos teikimą tam tikromis specifinėmis aplinkybėmis, gali būti pateisinamas. Tinkamai nukreipta valstybės pagalba, padedanti teikti rizikos finansų šioms įmonėms, gali būti veiksminga priemonė nustatytam rinkos nepakankamumui mažinti ir privačiam kapitalui pritraukti.

(6)

MVĮ galimybių gauti finansavimą užtikrinimas yra visai EEE svarbus tikslas. ES ir EEE lygmenimis buvo priimta keletas MVĮ plėtros rėmimo iniciatyvų. Vienas jų pagrindinių tikslų – pagerinti MVĮ galimybes gauti finansavimą.

(7)

Atsižvelgiant į šias politikos aplinkybes, 2011 m. Komisijos priimtame geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų plane (2) ir diskusijose, pradėtose 2013 m. paskelbus žaliąją knygą „Ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas“ (3), pripažįstama, kad Sąjungos sėkmė daugiausia priklauso nuo MVĮ augimo, tačiau šios dažnai susiduria su dideliais sunkumais gauti finansavimą. Institucija pritaria šioms išvadoms. Todėl reikia siekti, kad MVĮ taptų matomesnės investuotojams, o finansų rinkos – patrauklesnės ir prieinamesnės MVĮ.

(8)

Pastaruoju metu imtasi dviejų su investicijų fondais susijusių iniciatyvų (4): 2013 m. priimtas Reglamentas dėl Europos rizikos kapitalo fondų (5), kuriuo rizikos kapitalo fondams suteikiama galimybė platinti fondų akcijas ir didinti kapitalą vidaus rinkoje, taip pat pateiktas Reglamento dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų pasiūlymas (6), kuriuo siekiama nustatyti pagrindines privačių investicijų fondų, kurių investuotojai yra prisiėmę ilgalaikius įsipareigojimus, veiklos palengvinimo sąlygas.

(9)

Be šių konkrečių reglamentų, Direktyvoje dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (7) nustatyta rizikos finansų srityje veikiančių investicijų fondų, tokių kaip privataus kapitalo fondai, valdymo ir veiklos vykdymo sistema.

(10)

2012 m. Komisija pradėjo viešas konsultacijas (8), siekdama surinkti informaciją apie rinkos nepakankamumo, darančio poveikį MVĮ galimybėms gauti skolinį finansavimą ir finansavimą nuosavu kapitalu, mastą ir apie 2006 m. rizikos kapitalo gairių tinkamumą (9). Viešų konsultacijų rezultatai parodė, kad tose gairėse nustatytais pagrindiniais principais padėtas tinkamas pagrindas viešuosius išteklius nukreipti numatytoms tikslinėms MVĮ, kartu apribojant išstūmimo riziką. Tačiau viešos konsultacijos taip pat parodė, kad Rizikos kapitalo gairės dažnai laikomos pernelyg ribojančiomis, turint omenyje MVĮ tinkamumo finansuoti sąlygas, finansavimo formas, pagalbos priemones ir finansavimo struktūras.

(11)

Institucija pritaria šioms išvadoms, kurios gali būti mutatis mutandis taikomos ir Institucijos gairėms dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (10).

(12)

Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo (11) Komisija pateikė plataus užmojo valstybės pagalbos modernizavimo programą, pagrįstą trimis pagrindiniais tikslais:

a)

skatinti tvarų, pažangų ir integracinį ekonomikos augimą konkurencingoje vidaus rinkoje;

b)

Komisijai atliekant ex ante nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirti didžiausią poveikį vidaus rinkai darančioms byloms, kartu stiprinant valstybių narių bendradarbiavimą valstybės pagalbos teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimo srityje;

c)

supaprastinti taisykles, kad būtų pagreitintas sprendimų priėmimas.

(13)

Institucija palaiko Komisijos pasiūlytą modernizavimo iniciatyvą. Todėl šiose gairėse nustatytos suderinamumo sąlygos yra pagrįstos tais bendrais tikslais.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad tikslinga iš esmės persvarstyti rizikos kapitalo priemonėms, įskaitant priemones, kurioms taikomas Bendrasis bendrosios išimties reglamentas (12), taikomą valstybės pagalbos tvarką, siekiant paskatinti efektyvesnį ir veiksmingesnį įvairių formų rizikos finansų teikimą platesnės kategorijos tinkamoms finansuoti įmonėms. Apie bendrosios išimties priemones pranešti Institucijai nebūtina, nes daroma prielaida, kad jomis rinkos nepakankamumo problema sprendžiama taikant tinkamus ir proporcingus būdus, darant skatinamąjį poveikį ir iki minimumo apribojant bet kokius konkurencijos iškraipymus.

2.   GAIRIŲ TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

(15)

Institucija taikys šiose gairėse nustatytus principus rizikos finansų priemonėms, neatitinkančioms visų Bendrajame bendrosios išimties reglamente išdėstytų sąlygų. Atitinkama ELPA valstybė turi pranešti apie šias priemones pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį, o Institucija privalo atlikti išsamų šių gairių 3 skirsnyje nustatytą suderinamumo vertinimą.

(16)

Tačiau ELPA valstybės gali nuspręsti sukurti ir tokias rizikos finansų priemones, kurios nelaikomos valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, pavyzdžiui, dėl to, kad jos atitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų arba taikomo de minimis Reglamento sąlygas (13). Apie tokius atvejus Institucijai pranešti nereikia.

(17)

Jokiomis šių gairių nuostatomis neginčijamas valstybės pagalbos priemonių, atitinkančių bet kuriose kitose gairėse, programose arba reglamentuose nustatytus kriterijus, suderinamumas. Institucija ypač stengsis užtikrinti, kad šios gairės nebūtų naudojamos politikos tikslams, kuriems visų pirma yra skirtos kitos sistemos, gairės ir reglamentai, siekti.

(18)

Šios gairės nedaro poveikio kitų nei šiose gairėse nurodytų rūšių finansinėms priemonėms, pavyzdžiui, priemonėms, kuriomis esamos skolos pakeičiamos vertybiniais popieriais – šios priemonės vertinamos vadovaujantis atitinkamu valstybės pagalbos teisiniu pagrindu.

(19)

Šiose gairėse nustatytus principus Institucija taikys tik rizikos finansų schemoms. Šie principai nebus taikomi ad hoc priemonėms, kuriomis rizikos finansų pagalba teikiama atskiroms įmonėms, išskyrus priemones, kuriomis siekiama remti tam tikrą alternatyvios prekybos platformą.

(20)

Svarbu nepamiršti, kad rizikos finansų pagalbos priemonės, išskyrus fiskalines paskatas, taikytinas tiesioginėms investicijoms į tinkamas finansuoti įmones, visada turi būti įgyvendinamos per finansų tarpininkus arba alternatyvias prekybos platformas. Todėl priemonei, kurią taikydama ELPA valstybė arba viešasis subjektas tiesiogiai investuoja į įmones nenaudodami tokių tarpininkavimo priemonių, nėra taikomos Bendrojo bendrosios išimties reglamento rizikos finansų valstybės pagalbos taisyklės ir šios gairės.

(21)

Atsižvelgdama į tai, kad didelės įmonės turi daugiau įrodytos patirties ir galimo įkeisti turto, Institucija nemano, kad egzistuoja bendras su jų galimybėmis gauti finansavimą susijęs rinkos nepakankamumas. Išimties tvarka rizikos finansų priemonė gali būti pagal 3.3.1 skirsnio a punktą skirta mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms arba pagal 3.3.1 skirsnio b punktą – novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, vykdančioms MTTP ir inovacijų projektus.

(22)

Į oficialius vertybinių popierių biržos ar reguliuojamos rinkos sąrašus įtrauktos įmonės negali būti remiamos teikiant rizikos finansų pagalbą, nes tai, kad jos yra įtrauktos į tokius sąrašus, įrodo jų gebėjimą pritraukti privatų finansavimą.

(23)

Rizikos finansų pagalbos priemonės, į kurias visiškai neįtraukiami privatūs investuotojai, nebus skelbiamos suderinamomis. Tokiais atvejais ELPA valstybė privalo apsvarstyti alternatyvias politikos galimybes, kurios gali būti tinkamesnės tiems patiems tikslams ir rezultatams pasiekti, pavyzdžiui, regioninę investicinę pagalbą arba veiklos pradžios pagalbą, numatytą Bendrajame bendrosios išimties reglamente.

(24)

Rizikos finansų pagalbos priemonės nebus skelbiamos suderinamomis, jei pagal jas privatūs investuotojai neprisiims pakankamai rizikos ir (arba) tik jie vieni gaus naudos. Dalijimasis rizika ir gaunama nauda – būtina sąlyga siekiant apriboti valstybei kylančią finansinę riziką ir užtikrinti deramą jos gaunamą grąžą.

(25)

Nedarant poveikio galimybei teikti rizikos finansų pagalbą pakeitimo kapitalo forma, kaip apibrėžta Bendrajame bendrosios išimties reglamente, rizikos finansų pagalbos negalima naudoti akcijų išpirkimo sandoriams remti.

(26)

Rizikos finansų pagalba nebus laikoma suderinama su EEE susitarimu, jei ji bus skirta:

a)

sunkumų patiriančioms įmonėms, kaip apibrėžta iš dalies arba visiškai pakeistose Institucijos gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (14); tačiau šiose gairėse MVĮ, kurios nepraėjus septyneriems metams nuo jų atlikto pirmojo komercinio pardavimo, atrinktam finansų tarpininkui atlikus išsamų patikrinimą, atitinka rizikos finansų investicijų kriterijus, nebus laikomos sunkumų patiriančiomis įmonėmis, išskyrus tuos atvejus, kai joms taikomos bankroto procedūros arba kai jos pagal nacionalinę teisę atitinka kriterijus, pagal kuriuos jų kreditorių prašymu joms gali būti taikomos kolektyvinio bankroto procedūros;

b)

įmonėms, gavusioms neteisėtą valstybės pagalbą, kuri nėra visiškai susigrąžinta.

(27)

Institucija netaikys šių gairių pagalbai, skirtai su eksportu į trečiąsias šalis arba ELPA valstybes susijusiai veiklai vykdyti, būtent pagalbai, tiesiogiai susijusiai su eksportuojamu kiekiu, platinimo tinklo sukūrimu ir veikimu ar su kitomis su eksporto veikla susijusiomis einamosiomis išlaidomis, taip pat pagalbai, teikiamai, kai vartojama daugiau vietinių, o ne nuo importuotų prekių.

(28)

Institucija netaikys šių gairių priemonėms, kuriomis arba prie kurių pridėtomis sąlygomis, arba kurių finansavimo metodu neišvengiamai pažeidžiama EEE galiojanti teisė (15), visų pirma:

a)

priemonėms, pagal kurias pagalba teikiama, jei laikomasi įsipareigojimo vartoti valstybėje pagamintas prekes arba naudotis nacionalinėmis paslaugomis;

b)

priemonėms, kuriomis pažeidžiamas EEE susitarimo 31 straipsnis dėl įsisteigimo laisvės, kai pagalba teikiama, jei finansų tarpininkai, jų valdytojai ar galutiniai pagalbos gavėjai laikosi įsipareigojimo atitinkamos ELPA valstybės teritorijoje turėti arba į ją perkelti savo būstinę – tai nedaro poveikio finansų tarpininkams ar jų valdytojams taikomam reikalavimui turėti licenciją, būtiną investavimo ir valdymo veiklai atitinkamoje ELPA valstybėje vykdyti, ar galutiniams pagalbos gavėjams taikomam reikalavimui būti įsisteigus ir vykdyti ekonominę veiklą jos teritorijoje;

c)

priemonėms, kuriomis pažeidžiamas EEE susitarimo 40 straipsnis dėl laisvo kapitalo judėjimo.

2.1.   Rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijus

(29)

Rizikos finansų priemonės dažnai susijusios su sudėtingomis schemomis, kurias taikant viena ekonominės veiklos vykdytojų (investuotojų) grupė skatinama teikti rizikos finansų kitai veiklos vykdytojų grupei (tinkamoms finansuoti įmonėms). Priklausomai nuo priemonės struktūros, net jeigu valdžios institucijos nori, kad ji būtų naudinga tik pastarajai grupei, iš valstybės pagalbos naudos gali gauti arba vieno iš šių lygmenų, arba abiejų lygmenų įmonės. Be to, įgyvendinant rizikos finansų priemones visada dalyvauja vienas ar daugiau finansų tarpininkų, galinčių turėti atskirą – ne investuotojo ir ne galutinio gavėjo, į kurį investuojama – statusą. Tokiais atvejais reikia apsvarstyti, ar finansų tarpininkas gali gauti naudos iš valstybės pagalbos.

(30)

Apskritai, gali būti laikoma, kad viešoji intervencija nėra valstybės pagalba, jei ji, pavyzdžiui, atitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų. Pagal šį kriterijų valdžios institucijų ar įmonių įprastomis rinkos sąlygomis vykdomi ekonominiai sandoriai, kuriais kitai šaliai nesuteikiamas pranašumas, nėra valstybės pagalba. Nedarant poveikio pagrindinei ELPA Teisingumo Teismo prerogatyvai priimti sprendimą dėl sandorio laikymo pagalba, šiame skirsnyje pateikiama papildomų rekomendacijų dėl rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijaus taikymo rizikos finansų srityje.

2.1.1.   Pagalba investuotojams

(31)

Apskritai Institucija laikys, kad investicija atitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų, taigi nėra valstybės pagalba, jei ją pari passu atliks viešojo ir privačiojo sektorių investuotojai (16). Investicija laikoma pari passu tada, kai viešojo ir privačiojo sektorių investuotojai ją atlieka tokiomis pačiomis sąlygomis, kai abiejų kategorijų veiklos vykdytojai investuoja vienu metu ir kai privataus investuotojo intervencija turi realios ekonominės svarbos.

(32)

Sandoris laikomas atliktu tokiomis pačiomis sąlygomis, jeigu viešojo ir privačiojo sektorių investuotojai dalijasi tokia pačia rizika bei gaunama nauda ir jei užtikrinamas vienodas su ta pačia rizikos klase susijęs jų subordinacijos lygis. Jeigu viešojo sektoriaus investuotojo padėtis yra geresnė nei privataus investuotojo, pavyzdžiui, jei jis turi pirmumo teisę gauti grąžą anksčiau negu privatūs investuotojai, priemonė taip pat gali būti laikoma atitinkančia įprastas rinkos sąlygas, jei tik privatiems investuotojams nesuteikiamas joks pranašumas.

(33)

Rizikos finansų srityje viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų sandoriai bus laikomi atliktais vienu metu, jeigu viešojo ir privačiojo sektorių investuotojai bendrai investuos į galutinius gavėjus tuo pačiu investiciniu sandoriu. Kai investuojama per viešojo ir privačiojo sektorių finansų tarpininkus, viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų investicijos bus laikomos atliktomis vienu metu.

(34)

Papildomai keliama sąlyga, kad privačių investuotojų, nepriklausomų nuo įmonių, į kurias jie investuoja, suteiktas finansavimas turi būti ekonomiškai svarbus (17) bendros investicijos sumos atžvilgiu. Institucija mano, kad, taikant rizikos finansų priemones, ekonomiškai svarbiomis gali būti laikomos 30 % bendros sumos sudarančios nepriklausomos privačios investicijos.

(35)

Jeigu investicija atitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų, Institucija laikosi nuomonės, kad įmonės, į kurias investuojama, nėra valstybės pagalbos gavėjos, nes jų gaunamos investicijos laikomos rinkos sąlygomis gaunamomis investicijomis.

(36)

Jei priemone privatiems investuotojams suteikiama galimybė rizikos finansų investicijas į įmonę arba įmonių grupę atlikti palankesnėmis sąlygomis nei tos, kuriomis į tas pačias įmones investuoja viešojo sektoriaus investuotojai, tokie privatūs investuotojai gali įgyti pranašumo (ne pari passu investicijos). Toks pranašumas gali būti skirtingų formų, tokių kaip pirmumo teisė į grąžą (teigiama paskata) arba mažesnė nei viešojo sektoriaus investuotojų prisiimama nuostolių rizika tuo atveju, jei sandorio rezultatai būtų nepatenkinami (apsauga nuo investicijų vertės sumažėjimo).

2.1.2.   Pagalba finansų tarpininkui ir (arba) jo valdytojui

(37)

Apskritai Institucija mano, kad finansų tarpininkas yra pagalbos investuotojams ir (arba) įmonėms, į kurias investuojama, pervedimo priemonė, o ne atskiras pagalbos gavėjas, nepriklausomai nuo to, ar finansų tarpininkas yra juridinis asmuo ar tik turto grupė, kurią valdo nepriklausoma valdymo bendrovė.

(38)

Tačiau priemonės, pagal kurias atliekami tiesioginiai pervedimai finansų tarpininkui arba finansų tarpininkas prisideda prie bendro investavimo, gali būti laikomos pagalba, išskyrus atvejus, kai tokie pervedimai arba bendras investavimas atliekami rinkos ekonomikoje veikiančiam įprastam veiklos vykdytojui priimtinomis sąlygomis.

(39)

Jeigu rizikos finansų priemonę valdo įgaliotasis subjektas, neatliekantis bendrų investicijų su ELPA valstybe, jis laikomas finansavimo nukreipimo priemone, o ne pagalbos gavėju, jei tik jam neišmokama per didelė kompensacija. Tačiau jeigu įgaliotasis subjektas finansuoja priemonę arba atlieka bendras investicijas su ELPA valstybe panašiai kaip finansų tarpininkai, Institucija turės įvertinti, ar įgaliotasis subjektas negauna valstybės pagalbos.

(40)

Jei finansų tarpininko arba valdymo įmonės valdytojas (toliau – valdytojas) pasirenkamas taikant atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir objektyvią atrankos procedūrą arba jei valdytojo atlygis visiškai atspindi atitinkamose situacijose rinkoje mokamus atlygius, bus manoma, kad valdytojas valstybės pagalbos negauna.

(41)

Jei finansų tarpininkas ir jo valdytojas yra viešojo sektoriaus subjektai, kurie nebuvo pasirinkti taikant atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir objektyvią procedūrą, jie nebus laikomi pagalbos gavėjais, jei jų taikomas valdymo mokestis bus apribotas, o bendras atlygis atspindės įprastas rinkos sąlygas ir priklausys nuo veiklos rezultatų. Be to, viešieji finansų tarpininkai turi būti valdomi komerciniu pagrindu, o jų valdytojai turi neveikiami valstybės priimti investavimo sprendimus, kuriais siekiama pelno. Be to, privatūs investuotojai turi būti atrenkami kiekvieno sandorio atveju taikant atvirą, skaidrią, nediskriminacinę ir objektyvią atrankos procedūrą. Turi būti nustatyti atitinkami mechanizmai, kad valstybė neturėtų galimybės kištis į kasdienį viešojo fondo valdymą.

(42)

Jei valstybė per finansų tarpininką investuoja teikdama paskolas arba garantijas, įskaitant netiesiogines garantijas, ir jei tenkinamos Institucijos taisyklėse dėl orientacinių normų (18) ar garantijomis teikiamos valstybės pagalbos (19) nustatytos sąlygos, finansų tarpininkas nebus laikomas valstybės pagalbos gavėju.

(43)

Tai, kad finansų tarpininkai gali padidinti savo turtą, o jų valdytojai gali padidinti apyvartą gaunamomis komisinių sumomis, laikoma tik šalutiniu ekonominiu pagalbos priemonės poveikiu, o ne pagalba finansų tarpininkams ir (arba) jų valdytojams. Tačiau jeigu rizikos finansų priemonė bus sukurta taip, kad jos šalutinį poveikį pajustų iš anksto nustatyti atskiri finansų tarpininkai, tie finansų tarpininkai bus laikomi gaunančiais netiesioginę pagalbą.

2.1.3.   Pagalba įmonėms, į kurias investuojama

(44)

Jei pagalba teikiama investuotojų, finansų tarpininko arba jo valdytojų lygmeniu, Institucija paprastai laikysis nuomonės, kad ta pagalba bent iš dalies perduodama tikslinei įmonei. Tai galioja ir tuo atveju, kai finansų tarpininko valdytojai investavimo sprendimus priima vadovaudamiesi vien komerciniais sumetimais.

(45)

Jeigu pagal rizikos finansų priemonę į tikslines įmones daromos paskolų arba garantijų investicijos atitiks Institucijos taisyklėse dėl orientacinių normų arba garantijomis teikiamos valstybės pagalbos nustatytas sąlygas, tos įmonės nebus laikomos valstybės pagalbos gavėjomis.

2.2.   Rizikos finansų pagalba, apie kurią būtina pranešti

(46)

Pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalį ELPA valstybės turi pranešti apie rizikos finansų priemones, kurios laikomos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba (visų pirma, jei jos neatitinka rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijaus), nepatenka į de minimis Reglamento taikymo sritį ir neatitinka visų Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytų rizikos finansų pagalbos sąlygų. Institucija pagal to susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą įvertins tų priemonių suderinamumą su EEE susitarimu. Šiose gairėse daugiausia dėmesio skiriama toms rizikos finansų priemonėms, kurių suderinamumas su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu yra labiausiai tikėtinas, jei tenkinamos tam tikros šių gairių 3 skirsnyje išsamiau paaiškinsimos sąlygos. Tokios priemonės skirstomos į toliau nurodytas tris kategorijas.

(47)

Pirmajai kategorijai priklauso rizikos finansų priemonės, skirtos toms įmonėms, kurios neatitinka visų Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytų tinkamumo gauti rizikos finansų pagalbą reikalavimų. Dėl šių priemonių Institucija reikalaus, kad ELPA valstybė atliktų išsamų ex ante vertinimą, nes šiuo atveju nebegalima daryti prielaidos dėl rinkos nepakankamumo, darančio poveikį Bendrajame bendrosios išimties reglamente numatytoms tinkamoms finansuoti įmonėms. Ši kategorija visų pirma apima priemones, skirtas šioms įmonėms:

a)

mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kurios viršija Bendrojo bendrosios išimties reglamento MVĮ apibrėžtyje nustatytas ribas (20);

b)

novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, vykdančioms MTTP ir inovacijų veiklą;

c)

įmonėms, kurios pradines rizikos finansų investicijas gauna praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo pirmojo komercinio pardavimo;

d)

įmonėms, kurioms būtinų rizikos finansų investicijų bendra suma viršija Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytą ribą;

e)

alternatyvioms prekybos platformoms, neatitinkančioms Bendrojo bendrosios išimties reglamento sąlygų.

(48)

Antrąją kategoriją sudaro priemonės, kurių struktūriniai parametrai skiriasi nuo nustatytųjų Bendrajame bendrosios išimties reglamente, nors jos skirtos toms pačioms tame reglamente nustatytoms tinkamoms finansuoti įmonėms. Tokių priemonių atveju rinkos nepakankamumo buvimą reikia įrodyti tiek, kiek to reikia siekiant pagrįsti parametrų, viršijančių Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytas ribas, naudojimą. Ši kategorija visų pirma apima šiuos atvejus:

a)

finansines priemones, kurių atveju privačių investuotojų investicijų dalis nesiekia Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytų normų;

b)

finansines priemones, kurių struktūriniai parametrai viršija Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytas viršutines ribas;

c)

kitas nei garantijos finansines priemones, jei finansų tarpininkai, investuotojai arba fondų valdytojai atrenkami suteikiant pirmenybę apsaugai nuo galimų nuostolių (apsauga nuo investicijų vertės sumažėjimo), o ne pirmumo teisei į grąžą iš pelno (teigiamos paskatos);

d)

fiskalines paskatas investuojančioms įmonėms, tarp jų bendrai investuojantiems finansų tarpininkams arba jų valdytojams.

(49)

Trečioji kategorija susijusi su didelio masto schemomis, kurios nepatenka į Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikymo sritį dėl savo didelio biudžeto, apibrėžto tame reglamente. Atlikdama šį vertinimą, Institucija patikrins, ar tenkinamos Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatose dėl rizikos finansų pagalbos nustatytos sąlygos, ir jeigu šios sąlygos tenkinamos, įvertins, ar priemonės struktūra yra tinkama, atsižvelgiant į ex ante vertinimą, kuriuo pagrįstas pranešimas. Jeigu didelio masto schema neatitiks pirmiau minėtose nuostatose nustatytų tinkamumo ir suderinamumo sąlygų, Institucija deramai atsižvelgs į ex ante vertinime pateiktus įrodymus dėl rinkos nepakankamumo buvimo ir priemonės struktūros tinkamumo. Be to, ji nuodugniai įvertins galimą neigiamą poveikį, kurį tokios schemos galėtų padaryti atitinkamoms rinkoms.

(50)

47–49 punktuose aprašytos skirtingos ypatybės gali būti derinamos vienoje rizikos finansų priemonėje, jeigu tai tinkamai pagrindžiama remiantis išsamia rinkos nepakankamumo analize.

(51)

Išskyrus nukrypti leidžiančias nuostatas, aiškiai leidžiamas šiose gairėse, vertinant pirmiau minėtų kategorijų priemones, apie kurias reikia pranešti, vadovaujamasi visomis kitomis Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytomis rizikos finansų pagalbos suderinamumo sąlygomis.

2.3.   Apibrėžtys

(52)

Šiose gairėse vartojamų terminų apibrėžtys:

i)

alternatyvi prekybos platforma – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB (21) 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte, kurioje prekiaujama daugiausia MVĮ išleistomis finansinėmis priemonėmis;

ii)

rinkos sąlygos reiškia, kad sutarties šalių vykdomo investicijų sandorio sąlygos nesiskiria nuo sąlygų, kurios būtų nustatomos tarp nepriklausomų įmonių, ir kad valstybė nedaro joms jokios įtakos;

iii)

kontrolinio akcijų paketo išpirkimas – tai ne mažesnio nei kontrolinio bendrovės akcijų paketo įsigijimas iš esamų akcininkų, siekiant perimti jos turtą ir veiklą;

iv)

tinkamos finansuoti įmonės – MVĮ, mažos ir novatoriškos vidutinės kapitalizacijos įmonės;

v)

įgaliotasis subjektas – Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, tarptautinė finansų įstaiga, kurios akcijų turi ELPA valstybė, arba ELPA valstybėje įsisteigusi finansų įstaiga, kurios tikslas – valdžios institucijai kontroliuojant siekti viešojo intereso, viešosios teisės reglamentuojama įstaiga arba privatinės teisės reglamentuojama įstaiga, kuriai pavesta teikti viešąją paslaugą. Įgaliotasis subjektas gali būti atrinktas arba tiesiogiai paskirtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB (22) arba vėlesnio teisės akto, kuriuo iš dalies arba visiškai keičiama ši direktyva, nuostatas;

vi)

investicija į nuosavą kapitalą – kapitalo suteikimas įmonei tiesiogine ar netiesiogine investicija mainais į atitinkamą tos įmonės nuosavybės dalį;

vii)

pasitraukimas – turimų akcijų likvidavimas, kurį vykdo finansų tarpininkas arba investuotojas, įskaitant pardavimą, nurašymą, akcijų ir (arba) paskolų grąžinimą, pardavimą kitam finansų tarpininkui arba investuotojui, pardavimą finansų įstaigai ir pardavimą viešojo platinimo būdu, įskaitant pradinį viešą akcijų platinimą;

viii)

tinkama kapitalo grąžos norma – numatoma vidinė grąžos norma, lygi pagal riziką pakoreguotai diskonto normai, kuri atspindi investicijos rizikos lygį ir kapitalo, kurį investuos privatūs investuotojai, pobūdį ir apimtį;

ix)

galutinis pagalbos gavėjas – tinkama finansuoti įmonė, į kurią buvo investuota pagal rizikos finansų valstybės pagalbos priemonę;

x)

finansų tarpininkas – bet kuri bet kokios formos ir nuosavybės finansų įstaiga, įskaitant fondų fondus, privačius investicinius fondus, viešuosius investicinius fondus, bankus, mikrofinansų įstaigas ir garantijų draugijas;

xi)

pirmasis komercinis pardavimas – pirmas įmonės atliekamas pardavimas produktų arba paslaugų rinkoje, išskyrus ribotą pardavimą siekiant ištirti rinką;

xii)

pirmųjų nuostolių dalis – mažiausio prioriteto rizikos segmentas, kuriame rizika patirti nuostolius yra didžiausia ir kurį sudaro numatyti tikslinio portfelio nuostoliai;

xiii)

paskesnė investicija – papildoma investicija į įmonę po vieno arba daugiau ankstesnių rizikos finansų investavimo etapų;

xiv)

garantija – rašytinis įsipareigojimas prisiimti atsakomybę už trečiosios šalies visus naujai pradedamus rizikos finansų paskolos sandorius, tokius kaip skolos arba nuomos priemonės bei kvazinuosavo kapitalo priemonės, arba už jų dalį;

xv)

garantijos riba – maksimali viešojo sektoriaus investuotojo pozicija, išreikšta procentine visų garantija apsaugoto portfelio investicijų dalimi;

xvi)

garantijos norma – su kiekvienu sandoriu, kuris gali būti sudarytas pagal rizikos finansų valstybės pagalbos priemonę, susijusi viešojo sektoriaus investuotojo dengiamų nuostolių procentinė dalis;

xvii)

nepriklausomas privatus investuotojas – privatus investuotojas, kuris nėra tinkamos finansuoti įmonės, į kurią investuoja, akcininkas, įskaitant neformalius investuotojus ir finansų įstaigas, nepriklausomai nuo jų nuosavybės, jeigu jie prisiima visą su savo investicija susijusią riziką; susikūrus naujai įmonei, visi privatūs investuotojai, įskaitant steigėjus, laikomi nepriklausomais nuo tos įmonės;

xviii)

novatoriška vidutinės kapitalizacijos įmonė – vidutinės kapitalizacijos įmonė, kurios MTTP ir inovacijų sąnaudos, kaip apibrėžta Bendrajame bendrosios išimties reglamente, sudaro a) bent 15 % bendrų veiklos sąnaudų bent vienais iš trejų metų prieš pirmąją investiciją pagal rizikos finansų valstybės pagalbos priemonę arba b) bent 10 % bendrų veiklos sąnaudų per metus trejų metų laikotarpį prieš pirmąją investiciją pagal rizikos finansų valstybės pagalbos priemonę;

xix)

paskolos priemonė – susitarimas, kuriuo skolintojas įpareigojamas pateikti skolininkui sutarto dydžio pinigų sumą sutartam laikotarpiui ir pagal kurį skolininkas įsipareigoja per sutartą laikotarpį tą sumą grąžinti; ši priemonė gali būti paskola arba kitokia finansavimo priemonė, įskaitant nuomą, kurios pagrindinė savybė – minimalus pelnas skolintojui;

xx)

vidutinės kapitalizacijos įmonė šiose gairėse – įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 1 500 darbuotojų, skaičiuojant pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priedo 3, 4 ir 5 straipsnius. Taikant šias gaires, keli ūkio subjektai laikomi viena įmone, jei tenkinama kuri nors iš Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priedo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Ši apibrėžtis nedaro poveikio kitoms apibrėžtims, vartojamoms taikant finansines priemones pagal ES ir (arba) EEE programas, nesusijusias su valstybės pagalba;

xxi)

fizinis asmuo – nejuridinis asmuo, kuris nėra įmonė, kaip apibrėžiama EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje;

xxii)

nauja paskola – nauja paskolos priemonė, skirta naujoms investicijoms arba apyvartiniam kapitalui finansuoti, išskyrus esamų paskolų refinansavimą;

xxiii)

pakeitimo kapitalas – iš ankstesnio investuotojo arba akcininko įsigytos įmonės akcijos;

xxiv)

rizikos finansų investicija – investicijos į tinkamų finansuoti įmonių nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą, tinkamoms finansuoti įmonėms teikiamos paskolos, įskaitant nuomą, garantijos arba to, kas išvardyta, derinys;

xxv)

investicija į kvazinuosavą kapitalą – tarpinę vietą tarp finansavimo nuosavu kapitalu ir skolinio finansavimo užimanti finansavimo rūšis, su kuria susijusi rizika yra didesnė negu pirmaeilės skolos atveju ir mažesnė negu bendro nuosavo kapitalo atveju, kurios grąža savininkui daugiausia grindžiama tikslinės įmonės pelnu arba nuostoliu ir kuri įsipareigojimų neįvykdymo atveju yra neužtikrinta. Investicijos į kvazinuosavą kapitalą gali būti neužtikrintos ir subordinuotos skolos (įskaitant tarpinio pobūdžio skolą), kuri kai kuriais atvejais gali būti konvertuojama į nuosavą kapitalą, pavidalo arba privilegijuotųjų akcijų pavidalo;

xxvi)

mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – įmonės, kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priede;

xxvii)

maža vidutinės kapitalizacijos įmonė – įmonė, kurioje dirba ne daugiau kaip 499 darbuotojai, skaičiuojant pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priedo 3–5 straipsnius, ir kurios metinė apyvarta ne didesnė kaip 100 mln. EUR arba metinis balansas ne didesnis kaip 86 mln. EUR. Taikant šias gaires, keli ūkio subjektai laikomi viena įmone, jei tenkinama kuri nors iš Bendrojo bendrosios išimties reglamento I priedo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Ši apibrėžtis nedaro poveikio kitoms apibrėžtims, vartojamoms taikant finansines priemones pagal ES ir (arba) EEE programas, nesusijusias su valstybės pagalba;

xxviii)

bendras finansavimas – maksimali bendra suma, investuota į tinkamą finansuoti įmonę atlikus vieną ar daugiau rizikos finansų investicijų, įskaitant paskesnes investicijas, pagal bet kurią rizikos finansų valstybės pagalbos priemonę, išskyrus visiškai privačias investicijas, atliekamas rinkos sąlygomis ir neįeinančias į rizikos finansų valstybės pagalbos priemonės taikymo sritį;

xxix)

nebiržinė įmonė – į oficialų biržos, išskyrus alternatyvias prekybos platformas, sąrašą neįtraukta įmonė.

3.   RIZIKOS FINANSŲ PAGALBOS SUDERINAMUMO VERTINIMAS

3.1.   Bendri vertinimo principai

(53)

Vertindama, ar pagalbos priemonė, apie kurią pranešta, gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu, Institucija paprastai nagrinėja, ar pagalbos priemonės struktūra užtikrinama, kad teigiamas pagalbos poveikis siekiant bendros svarbos tikslo viršytų galimą jos neigiamą poveikį konkurencijai ir EEE susitarimo šalių (toliau – susitariančiosios šalys) tarpusavio prekybai.

(54)

2012 m. gegužės 8 d. Komunikate dėl valstybės pagalbos modernizavimo paraginta nustatyti ir apibrėžti bendrus visų pagalbos priemonių suderinamumo vertinimo principus. Todėl Institucija pagalbos priemonę laikys suderinama su EEE susitarimu, tik jei ji atitiks visus šiuos kriterijus:

a)

prisidėjimas prie tiksliai apibrėžto bendros svarbos tikslo: valstybės pagalbos priemone turi būti siekiama bendros svarbos tikslo pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį (3.2 skirsnis);

b)

valstybės intervencijos būtinybė: valstybės pagalbos priemonė turi būti skirta tokiems atvejams, kai ja, pašalinant rinkos nepakankamumą, galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka (3.3 skirsnis);

c)

pagalbos priemonės tinkamumas: valstybės pagalbos priemonė turi būti politikos priemonė, tinkama bendros svarbos tikslui pasiekti (3.4 skirsnis);

d)

skatinamasis poveikis: panaudojus valstybės pagalbos priemonę, įmonės (-ių) veikla turi pasikeisti – ji (jos) turi imtis papildomos veiklos, kurios be pagalbos ji (jos) nevykdytų arba vykdytų ją ribotai ar kitaip (3.5 skirsnis);

e)

pagalbos proporcingumas (iki minimumo sumažinta pagalba): valstybės pagalba turi būti sumažinta iki minimumo, būtino papildomoms investicijoms arba veiklai atitinkamoje (-ose) įmonėje (-ėse) paskatinti (3.6 skirsnis);

f)

netinkamo neigiamo poveikio konkurencijai ir susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai vengimas: neigiamas valstybės pagalbos priemonės poveikis turi būti pakankamai ribotas, kad bendras jos poveikis būtų teigiamas (3.7 skirsnis);

g)

pagalbos skaidrumas: ELPA valstybės, Institucija, ekonominės veiklos vykdytojai ir visuomenė turi turėti galimybę lengvai susipažinti su visais atitinkamais aktais ir susijusia informacija apie skirtą pagalbą (3.8 skirsnis).

(55)

Be to, tam tikrų kategorijų schemoms gali būti taikomas reikalavimas atlikti bendro jų poveikio ex post vertinimą, aprašytą 4 skirsnyje. Tokiais atvejais Institucija gali apriboti tokių schemų trukmę, palikdama galimybę pranešti apie jų pratęsimą.

(56)

Vertindama bet kokios pagalbos suderinamumą su EEE susitarimu, Institucija atsižvelgs į visas EEE susitarimo 53 arba 54 straipsnio pažeidimo nagrinėjimo bylas, kurios gali būti susijusios su pagalbos gavėju ir būti svarbios atliekant vertinimą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalį (23).

3.2.   Prisidėjimas prie bendro tikslo

(57)

Valstybės pagalba turi padėti siekti vieno arba daugiau bendros svarbos tikslų, nustatytų EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalyje. Bendras rizikos finansų pagalbos politikos tikslas – pagerinti finansavimo teikimą perspektyvioms MVĮ nuo jų veiklos pradžios iki augimo etapų ir tam tikromis aplinkybėmis – finansavimo teikimą mažoms ir novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kad ilgainiui EEE teritorijoje būtų sukurta konkurencinga verslo finansavimo rinka, kuri turėtų paskatinti bendrą ekonomikos augimą.

3.2.1.   Priemone siekiama konkrečių politikos tikslų

(58)

Priemonėje, atsižvelgiant į 57 punkte nustatytus bendrus politikos tikslus, turi būti apibrėžti konkretūs politikos tikslai. Tuo tikslu ELPA valstybė turi atlikti ex ante vertinimą, kad nustatytų politikos tikslus ir apibrėžtų tinkamus veiklos rodiklius. Priemonės mastas ir trukmė turėtų atitikti politikos tikslus. Iš esmės, be kitų, galimi tokie veiklos rodikliai:

a)

būtina arba numatoma privačiojo sektoriaus investicija;

b)

numatomas galutinių pagalbos gavėjų, į kuriuos investuota, skaičius, įskaitant veiklą pradedančių MVĮ skaičių;

c)

numatomas naujų įmonių, įsteigtų panaudojus įgyvendinant rizikos finansų priemonę atliktas rizikos finansų investicijas, skaičius;

d)

darbo vietų, sukurtų galutinėse pagalbos gavėjose įmonėse nuo pirmosios rizikos finansų investicijos pagal rizikos finansų priemonę dienos iki pasitraukimo, skaičius;

e)

atitinkamais atvejais proporcinė rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų atitinkančių atliktų investicijų dalis;

f)

pagrindiniai etapai ir galutiniai terminai, per kuriuos reikia investuoti tam tikras iš anksto nustatytas biudžeto sumas arba procentinę jo dalį;

g)

iš investicijų numatoma gauti grąža ir (arba) įplaukos;

h)

atitinkamais atvejais – patentų paraiškos, kurias galutiniai pagalbos gavėjai pateikė rizikos finansų priemonės įgyvendinimo metu.

(59)

58 punkte nurodyti rodikliai svarbūs tiek siekiant įvertinti priemonės veiksmingumą, tiek atrankos proceso metu vertinant finansų tarpininko sudarytų investavimo strategijų pagrįstumą.

3.2.2.   Politikos tikslus įgyvendinantys finansų tarpininkai

(60)

Siekiant užtikrinti, kad taikant rizikos finansų priemonę dalyvaujantys finansų tarpininkai įgyvendintų atitinkamus politikos tikslus, jie turi laikytis 61 ir 62 punktuose nustatytų sąlygų.

(61)

Finansų tarpininko investavimo strategija turi atitikti priemonės politikos tikslus. Atrankos proceso metu finansų tarpininkai turi parodyti, kaip jų siūloma investavimo strategija gali padėti įgyvendinti politikos tikslus ir uždavinius.

(62)

ELPA valstybė turi užtikrinti, kad tarpininkų investavimo strategija visada atitiktų sutartus politikos tikslus, pavyzdžiui, turi būti taikomi tinkami stebėsenos ir ataskaitų teikimo mechanizmai, taip pat viešojo sektoriaus investuotojų atstovai turi dalyvauti finansų tarpininkui atstovaujančiuose organuose, tokiuose kaip stebėtojų arba patariamoji taryba. Būtina tinkama valdymo struktūra, kuria būtų užtikrinta, kad norint iš esmės keisti investavimo strategiją būtų būtina gauti išankstinį ELPA valstybės sutikimą. Kad būtų išvengta abejonių, ELPA valstybė negali tiesiogiai dalyvauti priimant atskirus investavimo ir investicijų sustabdymo sprendimus.

3.3.   Valstybės intervencijos būtinybė

(63)

Valstybės pagalba gali būti pateisinama tik tada, kai jos tikslas – šalinti konkrečias rinkos nepakankamumo problemas, trukdančias siekti bendro tikslo. Institucija mano, kad bendro rinkos nepakankamumo, susijusio su MVĮ galimybėmis gauti finansavimą, nėra – egzistuoja tik su tam tikromis MVĮ grupėmis susijęs nepakankamumas, priklausantis nuo konkrečių ekonominių aplinkybių atitinkamoje ELPA valstybėje. Tai visų pirma (bet ne tik) galioja ankstyvojo etapo MVĮ, kurios, nepaisant augimo perspektyvų, negali investuotojams įrodyti savo kreditingumo ar verslo planų patikimumo. Tokio rinkos nepakankamumo mastas, turint omenyje tiek su juo susiduriančias įmones, tiek šių įmonių kapitalo poreikį, gali skirtis priklausomai nuo sektoriaus, kuriame jos veikia. Dėl informacijos asimetrijos rinkai sunku įvertinti tokių MVĮ rizikos bei grąžos profilį ir jų gebėjimą kurti pagal riziką pakoreguotą grąžą. Sunkumai, kuriuos patiria tokios MVĮ dalydamosi informacija apie savo projekto kokybę, tariamas jų rizikingumas ir silpnas kreditingumas lemia dideles sandorių ir tarpininkavimo sąnaudas ir gali padidinti investuotojų nenorą rizikuoti. Mažos ir novatoriškos vidutinės kapitalizacijos įmonės gali patirti panašių sunkumų ir dėl to pajusti to paties rinkos nepakankamumo poveikį.

(64)

Todėl rizikos finansų priemonė turi būti kuriama remiantis ex ante vertinimu, kuriuo įrodomas finansavimo trūkumo, darančio tinkamoms finansuoti įmonėms poveikį tiksliniu plėtros etapu, tikslinėje geografinėje teritorijoje ir, jei taikoma, tiksliniame ekonomikos sektoriuje, buvimas. Rizikos finansų priemonė turi būti sukurta taip, kad ja būtų sprendžiamos atliekant ex ante vertinimą įrodytos rinkos nepakankamumo problemos.

(65)

Reikia išnagrinėti ir struktūrines, ir ciklines (t. y. susijusias su krize) problemas, lemiančias nepakankamą privataus finansavimo lygį. Visų pirma atliekant vertinimą turi būti išsamiai išanalizuoti tinkamoms finansuoti įmonėms prieinami finansavimo šaltiniai, atsižvelgiant į tikslinėje geografinėje teritorijoje esančių finansų tarpininkų skaičių, jų pobūdį (viešieji ar privatūs subjektai), atitinkamam rinkos segmentui skirtų investicijų dydį, potencialiai tinkamų finansuoti įmonių skaičių ir vidutines atskirų sandorių vertes. Ši analizė turėtų būti pagrįsta penkerių metų laikotarpio iki pranešimo apie rizikos finansų priemonę duomenimis ir, remiantis tais duomenimis, turėtų būti įvertintas finansavimo trūkumo pobūdis ir mastas, t. y. nepatenkintos tinkamų finansuoti įmonių finansavimo paklausos lygis.

(66)

Pageidautina, kad ex ante vertinimą atliktų nepriklausomas subjektas, remdamasis objektyviais ir naujausiais duomenimis. ELPA valstybės gali pateikti jau turimus vertinimus, jei jie yra atlikti ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki pranešimo apie rizikos finansų priemonę. Institucija pasilieka teisę, nagrinėdama ex ante vertinimo išvadas, suabejoti duomenų pagrįstumu atsižvelgdama į turimus įrodymus.

(67)

Siekiant užtikrinti, kad taikant priemonę dalyvaujantys finansų tarpininkai siektų šalinti nustatytas rinkos nepakankamumo problemas, turi būti vykdomas išsamaus patikrinimo procesas, skirtas užtikrinti, kad investavimo strategija būtų komerciškai pagrįsta ir kad joje daugiausia dėmesio būtų skiriama nustatytam politikos tikslui ir būtų paisoma nustatytų tinkamumo reikalavimų bei finansavimo apribojimų. Visų pirma ELPA valstybės turi pasirinkti finansų tarpininkus, kurie gali įrodyti, kad jų siūloma investavimo strategija yra komerciškai pagrįsta ir apima tinkamą rizikos diversifikavimo politiką, kuria siekiama ekonominio gyvybingumo ir pakankamo masto, turint omenyje investicijų dydį ir teritorinę aprėptį.

(68)

Be to, atliekant ex ante vertinimą reikia, remiantis 69–88 punktuose išdėstytomis papildomomis rekomendacijomis, atsižvelgti į konkrečias rinkos nepakankamumo problemas, su kuriomis susiduria tinkamos finansuoti tikslinės įmonės.

3.3.1.   Priemonės, skirtos į Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikymo sritį neįtrauktų kategorijų įmonėms

a)   Mažos vidutinės kapitalizacijos įmonės

(69)

Bendrasis bendrosios išimties reglamentas taikomas tik tinkamoms finansuoti MVĮ. Tačiau su panašiais finansavimo apribojimais gali susidurti ir tam tikros įmonės, viršijančios darbuotojų skaičiaus ir (arba) finansines ribas, pagal kurias apibrėžiamos MVĮ.

(70)

Numatyti, kad pagal rizikos finansų priemonę tinkamos finansuoti įmonės apimtų ir mažas vidutinės kapitalizacijos įmones, gali būti pateisinama, jei tai paskatina privačius investuotojus investuoti į labiau diversifikuotą portfelį ir suteikia jiems geresnes investavimo ir pasitraukimo galimybes. Tikėtina, kad įtraukus į portfelį mažas vidutinės kapitalizacijos įmones sumažėtų portfelio rizikingumas ir dėl to padidėtų investicijų grąža. Taigi tai galėtų būti ypač veiksmingas būdas pritraukti institucinių investuotojų į rizikingesnes ankstyvojo etapo įmones.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir jei atliekant ex ante vertinimą šiuo tikslu pateikta tinkamų ekonominių įrodymų, parama mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms gali būti pateisinama. Atlikdama vertinimą Institucija atsižvelgs į tikslinių įmonių darbo jėgos ir kapitalo poreikio intensyvumą ir kitus kriterijus, atspindinčius konkrečius mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms poveikį darančius finansavimo apribojimus (pavyzdžiui, pakankamą galimą įkeisti turtą didelei paskolai gauti).

b)   Novatoriškos vidutinės kapitalizacijos įmonės

(72)

Tam tikromis aplinkybėmis vidutinės kapitalizacijos įmonės gali susidurti su finansavimo apribojimais, panašiais į tuos, su kuriais susiduria MVĮ. Pavyzdžiui, tai gali būti pasakytina apie MTTP ir inovacijų veiklą vykdančias vidutinės kapitalizacijos įmones, kurios daro pradines investicijas į gamybos įrenginius, įskaitant pateikimui į rinką skirtas investicijas, ir kurių įrodytos patirties nepakanka, kad potencialūs investuotojai galėtų padaryti atitinkamas prielaidas dėl būsimų tokios veiklos rezultatų perspektyvų rinkoje. Tokiu atveju tokioms novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms gali reikėti rizikos finansų valstybės pagalbos, kad jos galėtų padidinti gamybos pajėgumus iki tvaraus masto, kurį pasiekusios jos galėtų pritraukti privatų finansavimą savo jėgomis. Kaip nurodyta 3.3.1 punkto a papunktyje, tokių novatoriškų vidutinės kapitalizacijos įmonių įtraukimas į investicijų portfelį gali būti veiksmingas būdas finansų tarpininkui siūlyti labiau diversifikuotų investavimo galimybių, kurios sudomintų daugiau galimų investuotojų.

c)   Įmonės, kurios pradines rizikos finansų investicijas gauna praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo pirmojo komercinio pardavimo

(73)

Bendrasis bendrosios išimties reglamentas taikomas MVĮ, kurios pradinę investiciją pagal rizikos finansų priemonę gauna prieš pirmąjį komercinį pardavimą rinkoje arba per septynerius metus nuo pirmojo komercinio pardavimo. Po šio septynerių metų laikotarpio bendroji išimtis taikoma tik paskesnėms investicijoms. Tačiau tam tikrų rūšių įmonės gali būti tebelaikomos plėtimosi ir (arba) ankstyvojo augimo etapo įmonėmis, jeigu net praėjus šiam septynerių metų laikotarpiui jos vis dar nėra pakankamai įrodžiusios savo grąžos kūrimo potencialo ir (arba) neturi pakankamai patikimos įrodytos patirties ir pakankamo galimo įkeisti turto. Tai gali būti pasakytina apie didelės rizikos sektorius, tokius kaip biotechnologijų, kultūros ir kūrybos pramonės sektoriai, ir apskritai apie novatoriškas MVĮ (24). Be to, įmonėms, kurios pradinei veiklai finansuoti turi pakankamai vidinio nuosavo kapitalo, išorinio finansavimo gali prireikti tik vėlesniuose etapuose, pavyzdžiui, norint padidinti pajėgumus ir pereiti nuo nedidelio prie didesnio masto verslo. Tam gali prireikti didesnių investicijų, kurioms nepakanka nuosavų išteklių.

(74)

Todėl gali būti leidžiama įgyvendinti priemones, pagal kurias pradinė investicija atliekama praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo pirmojo tikslinės įmonės atlikto komercinio pardavimo. Tokiomis aplinkybėmis Institucija gali reikalauti, kad tinkamos finansuoti įmonės būtų aiškiai apibrėžtos priemonėje, atsižvelgiant į atliekant ex ante vertinimą pateiktus įrodymus dėl tokioms įmonėms poveikį darančio konkretaus rinkos nepakankamumo.

d)   Įmonės, kurioms būtinų rizikos finansų investicijų suma viršija Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytą ribą

(75)

Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatyta bendra didžiausia vienai įmonei galimų skirti rizikos finansų, įskaitant paskesnes investicijas, suma. Tačiau tam tikrose pramonės šakose, kuriose pradinių mokslinių tyrimų ar investicijų sąnaudos yra palyginti didelės, pavyzdžiui, gamtos mokslų, ekologiškų technologijų ar energetikos srityse, šios sumos gali nepakakti visiems investicijų etapams finansuoti ir tvariam įmonės augimui užtikrinti. Todėl tam tikromis sąlygomis gali būti pagrįstai leidžiama tinkamoms finansuoti įmonėms skirti didesnę bendrą investicijų sumą.

(76)

Taigi rizikos finansų priemonėmis gali būti teikiama parama, viršijanti šią bendrą didžiausią sumą, jeigu numatoma finansavimo suma atspindi atliekant ex ante vertinimą nustatytą finansavimo trūkumo dydį ir pobūdį tiksliniuose sektoriuose ir (arba) teritorijose. Tokiais atvejais Institucija atsižvelgs į kapitalo poreikio intensyvumą tiksliniuose sektoriuose ir (arba) į didesnes investicijų sąnaudas tam tikruose geografiniuose regionuose.

e)   Alternatyvios prekybos platformos, neatitinkančios Bendrojo bendrosios išimties reglamento sąlygų

(77)

Institucija pripažįsta, kad alternatyvios prekybos platformos yra svarbi MVĮ finansavimo rinkos dalis, nes jos ir pritraukia naujo kapitalo į MVĮ, ir padeda lengviau pasitraukti ankstesniems investuotojams (25). Bendrajame bendrosios išimties reglamente jų svarba pripažįstama sudarant palankesnes jų veiklos sąlygas – tai užtikrinama arba fiskalinėmis paskatomis, skirtomis fiziniams asmenims, investuojantiems į įmones, įtrauktas į šių platformų sąrašus, arba leidžiant teikti veiklos pradžios pagalbą platformų operatoriui su sąlyga, kad jis yra maža įmonė, ir neviršijant tam tikrų ribų.

(78)

Tačiau alternatyvių prekybos platformų operatoriai steigdamiesi gali nebūtinai būti mažos įmonės. Be to, didžiausios pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą leistinos veiklos pradžios pagalbos sumos gali nepakakti platformos įsteigimui paremti. Taip pat siekiant pritraukti pakankamai išteklių naujoms platformoms įsteigti ir jų veiklai išplėtoti, gali reikėti fiskalines paskatas teikti investuojančioms įmonėms. Galiausiai į platformos sąrašus gali būti įtrauktos ne tik MVĮ, bet ir MVĮ apibrėžtyje nustatytas ribas viršijančios įmonės.

(79)

Todėl tam tikromis aplinkybėmis gali būti pateisinama leisti teikti fiskalines paskatas investuojančioms įmonėms, remti platformų operatorius, kurie nėra mažos įmonės, arba leisti į alternatyvių prekybos platformų steigimą investuoti sumą, kuri viršija Bendrajame bendrosios išimties reglamente numatytas veiklos pradžios pagalbos ribas, arba leisti teikti pagalbą alternatyvioms prekybos platformoms, kuriose prekiaujama daugiausia MVĮ išleistomis finansinėmis priemonėmis. Tai atitinka politikos tikslą padėti MVĮ gauti finansavimą užtikrinant nenutrūkstamą finansavimo grandinę. Todėl atliekant ex ante vertinimą turi būti įrodyta, kad egzistuoja konkretus rinkos nepakankamumas, darantis poveikį tokioms atitinkamoje geografinėje rinkoje veikiančioms platformoms.

3.3.2.   Priemonės, kurių struktūriniai parametrai neatitinka Bendrojo bendrosios išimties reglamento

a)   Finansinės priemonės, kurių atveju privačių investuotojų investicijų dalis nesiekia Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytų normų

(80)

Įmonėms poveikį darančios rinkos nepakankamumo problemos tam tikruose regionuose arba ELPA valstybėse gali būti didesnės dėl palyginti menko MVĮ finansavimo rinkos išsivystymo tose vietovėse, palyginti su kitais toje pačioje ELPA valstybėje esančiais regionais arba kitomis ELPA valstybėmis. Taip visų pirma gali būti ELPA valstybėse, kuriose nėra įsitvirtinę oficialūs rizikos kapitalo investuotojai arba neformalūs investuotojai. Todėl tikslas skatinti veiksmingos MVĮ finansavimo rinkos tuose regionuose plėtrą ir įveikti struktūrines kliūtis, kurios gali trukdyti MVĮ veiksmingai gauti rizikos finansų, gali pateisinti palankesnę Institucijos poziciją dėl priemonių, kuriose numatyta Bendrajame bendrosios išimties reglamente numatytų normų nesiekianti galima privačių investuotojų investicijų dalis.

(81)

Be to, Institucija gali priimti palankią poziciją dėl rizikos finansų priemonių, kurių atveju privačių investuotojų investicijų dalis nesiekia Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytų normų, visų pirma tuo atveju, jei jos skirtos pirmojo komercinio pardavimo dar neatlikusioms arba koncepcijos įrodymo etape esančioms MVĮ, t. y. įmonėms, susiduriančioms su didesniu rinkos nepakankamumu, jei dalį investicijos rizikos veiksmingai prisiima dalyvaujantys privatūs investuotojai.

b)   Finansinės priemones, kurių struktūriniai parametrai viršija Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytą viršutinę ribą

(82)

Bendrajame bendrosios išimties reglamente numatyta bendroji išimtis taikoma tik toms priemonėms, kurių atveju, viešojo ir privačiojo sektoriaus investuotojams dalijantis nuostolius ne pari passu, yra numatytas viešojo sektoriaus investuotojų prisiimamų pirmųjų nuostolių apribojimas. Panašiai, garantijų atveju taikant bendrąją išimtį ribojama garantijos norma ir bendra viešojo sektoriaus investuotojo prisiimamų nuostolių suma.

(83)

Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, laikantis rizikingesnės finansavimo pozicijos, viešuoju finansavimu gali būti suteikta galimybė privatiems investuotojams arba skolintojams teikti papildomą finansavimą. Vertindama priemones, kurių finansiniai struktūriniai parametrai viršija Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytas viršutines ribas, Institucija atsižvelgs į įvairius šių gairių 3.4.2 skirsnyje aprašytus veiksnius.

c)   Kitos nei garantijos finansinės priemonės, kurių atveju investuotojai, finansų tarpininkai ir jų valdytojai atrenkami suteikiant pirmenybę apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, o ne asimetriniam pelno pasidalijimui

(84)

Pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą finansų tarpininkų ir investuotojų arba fondų valdytojų atranka turi būti pagrįsta atviru, skaidriu ir nediskriminaciniu konkursu aiškiai nustatant priemone siekiamus politikos tikslus ir tokiems tikslams pasiekti numatytų finansinių parametrų rūšį. Tai reiškia, kad finansų tarpininkai arba jų valdytojai turėtų būti atrenkami taikant procedūrą, atitinkančią Direktyvą 2004/18/EB (26) arba bet kurį vėlesnį teisės aktą, kuriuo pakeičiama ši direktyva. Jeigu ši direktyva netaikytina, atrankos procedūra turi būti tokia, kad ja būtų užtikrintos kuo didesnės pasirinkimo iš kvalifikuotų finansų tarpininkų arba fondų valdytojų galimybės. Visų pirma tokia procedūra turi suteikti atitinkamai ELPA valstybei galimybę palyginti finansų tarpininkų arba fondų valdytojų ir potencialių privačių investuotojų sutartas sąlygas siekiant užtikrinti, kad rizikos finansų priemonė, taikant realistišką investavimo strategiją, pritrauktų privačių investuotojų teikiant kuo mažesnę valstybės pagalbą arba kuo mažiau nukrypstant nuo pari passu sąlygų.

(85)

Pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą į taikytinus valdytojų atrankos kriterijus turi būti įtrauktas reikalavimas, pagal kurį, taikant kitas nei garantijos priemones, pirmenybė turi būti teikiama „ne apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, bet <…> pelno pasidalijimui“, kad valdytojas nelinktų per daug rizikuoti rinkdamasis įmones, į kurias investuoti. Taip siekiama užtikrinti, kad, nepriklausomai nuo numatomos finansinės priemonės, bet kokios privatiems investuotojams arba skolintojams suteikiamos privilegijos būtų įvertintos, atsižvelgiant į viešąjį interesą, t. y. siekį užtikrinti suteikto viešojo kapitalo apyvartumą ir ilgalaikį finansinį priemonės tvarumą.

(86)

Tačiau tam tikrais atvejais gali reikėti pirmenybę suteikti apsaugai nuo investicijų vertės sumažėjimo, būtent, kai priemonė skirta tam tikriems sektoriams, kuriems būdingas aukštas MVĮ įsipareigojimų neįvykdymo rodiklis. Tai gali būti taikoma priemonėms, skirtoms pirmojo komercinio pardavimo dar neatlikusioms arba koncepcijos įrodymo etape esančioms MVĮ, sektoriams, kuriuose susiduriama su svarbiomis technologinėmis kliūtimis arba kurių įmonės labai priklauso nuo pavienių didelės rizikos projektų, kuriems būtinos didelės pradinės investicijos, pavyzdžiui, kultūros ir kūrybos pramonės sektoriams. Pirmenybės teikimą apsaugos nuo investicijų vertės sumažėjimo mechanizmams galima pateisinti ir tada, kai naudojamos priemonės, įgyvendinamos per fondų fondą ir skirtos privatiems investuotojams šiuo lygmeniu pritraukti.

d)   Fiskalinės paskatos investuojančioms įmonėms, tarp jų bendrai investuojantiems finansų tarpininkams arba jų valdytojams

(87)

Nors Bendrajame bendrosios išimties reglamente numatytos fiskalinės paskatos nepriklausomiems privatiems investuotojams, kurie yra fiziniai asmenys, tiesiogiai arba netiesiogiai teikiantys rizikos finansus tinkamoms finansuoti MVĮ, ELPA valstybės gali nuspręsti esant tikslinga nustatyti priemones, kuriomis panašios paskatos taikomos investuojančioms įmonėms. Skirtumas tas, kad investuojančios įmonės yra EEE susitarimo 61 straipsnyje apibrėžtos įmonės. Todėl priemonei turi būti taikomi tam tikri apribojimai, siekiant užtikrinti, kad investuojančių įmonių lygmeniu teikiama pagalba liktų proporcinga ir turėtų realų skatinamąjį poveikį.

(88)

Fiskaline paskata gali pasinaudoti tik bendrai investuojantys ar bendrai skolinantys finansų tarpininkai ir jų valdytojai. Fiskalinės paskatos negali būti taikomos finansų tarpininkų arba jų valdytojų paslaugoms, teikiamoms priemonei įgyvendinti.

3.4.   Pagalbos priemonės tinkamumas

3.4.1.   Tinkamumas, palyginti su kitomis politikos ir pagalbos priemonėmis

(89)

Kad būtų sprendžiamos nustatytos rinkos nepakankamumo problemos ir padedama įgyvendinti priemone siekiamus politikos tikslus, siūloma rizikos finansų priemonė turi būti tinkama ir kuo mažiau iškraipanti konkurenciją. Konkrečios rizikos finansų priemonės pasirinkimas turi būti deramai pagrįstas ex ante vertinimu.

(90)

Pirmiausia Institucija apsvarstys, ar rizikos finansų priemonę galima ir, jei taip, kokiu mastu, laikyti tinkama, palyginti su kitomis politikos priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti rizikos finansų investicijas į tinkamas finansuoti įmones. Valstybės pagalba nėra vienintelė politikos priemonė, kurią ELPA valstybės gali taikyti, norėdamos sudaryti palankesnes rizikos finansų teikimo tinkamoms finansuoti įmonėms sąlygas. Jos gali naudoti kitas papildomas tiek su pasiūla, tiek su paklausa susijusias politikos priemones, tokias kaip reguliavimo priemonės finansų rinkų veikimui palengvinti, verslo aplinkos gerinimo priemonės, pasirengimo investuoti konsultacinės paslaugos arba rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijų atitinkančios viešosios investicijos.

(91)

Atliekant ex ante vertinimą turi būti nagrinėjami esami ir, jei įmanoma, numatomi nacionalinės ir EEE politikos veiksmai, skirti toms pačioms nustatytoms rinkos nepakankamumo problemoms spręsti, atsižvelgiant į kitų politikos priemonių veiksmingumą ir efektyvumą. Ex ante vertinimo išvadomis turi būti įrodyta, kad nustatytų rinkos nepakankamumo problemų neįmanoma tinkamai išspręsti kitomis politikos priemonėmis, kuriomis neteikiama valstybės pagalba. Be to, siūloma rizikos finansų priemonė turi atitikti bendrą atitinkamos ELPA valstybės politiką, susijusią su MVĮ galimybėmis gauti finansavimą, ir papildyti kitas toms pačioms rinkos reikmėms skirtas politikos priemones.

(92)

Po to Institucija apsvarstys, ar siūloma priemonė yra tinkamesnė nei alternatyvios valstybės pagalbos priemonės, skirtos tai pačiai rinkos nepakankamumo problemai spręsti. Šiuo atžvilgiu daroma bendra prielaida, kad finansinės priemonės turi mažesnį iškraipomąjį poveikį nei tiesioginės dotacijos, todėl jos yra tinkamesnės. Tačiau valstybės pagalba, kuria siekiama sudaryti palankesnes rizikos finansų teikimo sąlygas, gali būti teikiama įvairiomis formomis, tokiomis kaip atrankiosios fiskalinės priemonės arba iš dalies komercinės finansinės priemonės, įskaitant įvairias nuosavo kapitalo, skolos ar garantijų priemones, pasižyminčias skirtingomis rizikos ir grąžos savybėmis, įvairiais įgyvendinimo būdais ir įvairia finansavimo struktūra, kurių tinkamumas priklauso nuo tikslinių įmonių ir finansavimo trūkumo pobūdžio. Todėl Institucija, atsižvelgdama į fondo investavimo strategiją, įvertins, ar priemonėje numatyta finansavimo struktūra yra veiksminga, kad būtų užtikrinta tvari veikla.

(93)

Šiuo atžvilgiu Institucija teigiamai vertins priemones, kuriose numatyti fondai yra pakankamai dideli portfelio dydžio, geografinės aprėpties (ypač jeigu jie veikia keliose ELPA valstybėse) ir portfelio diversifikavimo atžvilgiais, nes tokie fondai gali būti efektyvesni ir todėl privatiems investuotojams patrauklesni nei mažesni fondai. Šias sąlygas gali atitikti ir tam tikros fondų fondų struktūros, jeigu bendros valdymo sąnaudos, patiriamos dėl skirtingų lygmenų tarpininkavimo, kompensuojamos gerokai didesniu efektyvumu.

3.4.2.   Finansinėms priemonėms taikomos sąlygos

(94)

Vertindama į Bendrojo bendrosios išimties reglamento taikymo sritį neįtrauktas finansines priemones Institucija atsižvelgs į 95–119 punktuose nustatytus elementus.

(95)

Pirma, priemone turi būti pritraukiamas papildomas rinkos dalyvių teikiamas finansavimas. Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytų normų nesiekiančias minimalias privačių investicijų normas galima pateisinti tik atliekant ex ante vertinimą nustatytomis didesnėmis rinkos nepakankamumo problemomis. Šiuo atžvilgiu atliekant ex ante vertinimą turi būti pagrįstai nustatytas privačių investicijų lygis, siekiamas atsižvelgiant į rinkos nepakankamumą, kuris daro poveikį konkrečioms tinkamoms finansuoti įmonėms, kurioms skirta priemonė, t. y. turi būti nustatytos numatomos su atskirais portfeliais ar sandoriais susijusios galimybės gauti papildomų privačių investicijų. Be to, turi būti įrodyta, kad priemone bus pritraukiamas papildomas privatus finansavimas, kuris kitaip nebūtų suteiktas arba būtų suteiktas kitokiomis formomis arba kitokiomis sąlygomis, arba būtų suteiktos kitokios jo sumos.

(96)

Rizikos finansų priemonių, skirtų būtent pirmojo komercinio pardavimo dar neatlikusioms MVĮ, atveju Institucija gali sutikti, kad privačių investicijų lygis būtų žemesnis nei reikalaujamos normos. Taip pat Institucija gali sutikti, kad investuojant į tokius subjektus privačios investicijos nebūtų nepriklausomo pobūdžio, tai yra, galėtų būti atliktos, pavyzdžiui, pagalbą gaunančios įmonės savininko. Deramai pagrįstais atvejais, atsižvelgusi į atliekant ex ante vertinimą pateiktus ekonominius atitinkamo rinkos nepakankamumo įrodymus, Institucija gali sutikti, kad privačių investicijų lygis būtų žemesnis už Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytą lygį ir kai investuojama į tinkamas finansuoti įmones, kurios rinkoje veikia mažiau negu septynerius metus nuo pirmojo jų atlikto komercinio pardavimo.

(97)

Tinkamoms finansuoti įmonėms, kurios rinkoje veikia ilgiau negu septynerius metus nuo pirmojo jų atlikto komercinio pardavimo, skirta rizikos finansų priemone pirmosios rizikos finansų investicijos metu turi būti nustatyti tinkami apribojimai, susiję arba su terminais (pavyzdžiui, vietoj septynerių metų – dešimt metų) arba su kitais kokybinio pobūdžio objektyviais kriterijais, susijusiais su tikslinių įmonių plėtros etapu. Institucija paprastai reikalautų, kad minimali privačių investicijų norma investuojant į tokius subjektus būtų 60 %.

(98)

Antra, Institucija atsižvelgs ne tik į siūlomą privačių investicijų lygį, bet ir į viešojo bei privačiojo sektorių investuotojų rizikos ir gaunamos naudos pasidalijimo santykį. Šiuo atžvilgiu Institucija teigiamai vertins priemones, pagal kurias investuotojai nuostolius dalijasi pari passu, o privatiems investuotojams teikiamos tik teigiamos paskatos. Iš esmės kuo rizikos ir gaunamos naudos pasidalijimas artimesnis realiai komercinei praktikai, tuo labiau tikėtina, kad Institucija sutiks su žemesniu privačių investicijų lygiu.

(99)

Trečia, svarbus finansavimo struktūros lygmuo, kuriuo priemone siekiama pritraukti privačias investicijas. Fondų fondo lygmeniu gebėjimas pritraukti privatų finansavimą gali priklausyti nuo dažnesnio apsaugos nuo investicijų vertės sumažėjimo mechanizmų naudojimo. Ir atvirkščiai, tuo atveju, kai privatūs investuotojai veikia investavimo į įmones ir atskirų sandorių lygmeniu, pernelyg dažnas tokių mechanizmų naudojimas gali iškraipyti tinkamų finansuoti įmonių atranką ir lemti nepatenkinamus rezultatus.

(100)

Vertindama, ar priemonė būtinai turi būti konkrečios struktūros, Institucija gali atsižvelgti į likutinės rizikos, tenkančios atrinktiems privatiems investuotojams, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus investuotojo prisiimtus numatytus ir nenumatytus nuostolius, reikšmingumą ir į numatytos grąžos pasidalijimo tarp viešojo ir privačiojo sektoriaus investuotojų santykį. Taigi galėtų būti priimtinas ir kitoks rizikos ir gaunamos naudos profilis, jei taip būtų maksimaliai padidinama privačių investicijų suma ir neiškreipiama tikroji investavimo sprendimų paskirtis – gauti pelno.

(101)

Ketvirta, tikslus paskatų pobūdis turi būti nustatytas atviro ir nediskriminacinio finansų tarpininkų ir fondų valdytojų ar investuotojų atrankos proceso metu. Be to, iš fondų fondo valdytojų turėtų būti reikalaujama, kad gaudami investavimo įgaliojimus jie teisiškai įsipareigotų vykdydami reikalavimus atitinkančių finansų tarpininkų, fondų valdytojų arba investuotojų atrankos konkursą nustatyti pirmenybės teikimo sąlygas, kurios galėtų būti taikomos pavaldžių fondų lygmeniu.

(102)

Siekdamos įrodyti, kad konkrečios finansinės sąlygos, kuriomis pagrįsta priemonės struktūra, yra būtinos, ELPA valstybės gali turėti pateikti įrodymų, kad atrenkant privačius investuotojus visi atrankos proceso dalyviai reikalavo kitokių, nei nustatyta Bendrajame bendrosios išimties reglamente, sąlygų arba kad konkursas nedavė rezultatų.

(103)

Penkta, finansų tarpininkas arba fondo valdytojas gali bendrai investuoti kartu su ELPA valstybe, jei tik išvengiama bet kokių galimų interesų konfliktų. Finansų tarpininkas turi prisiimti bent 10 % pirmųjų nuostolių dalies. Toks bendras investavimas galėtų padėti užtikrinti, kad investavimo sprendimai atitiktų atitinkamus politikos tikslus. Vienas iš atrankos kriterijų gali būti valdytojo gebėjimas investuoti iš savo išteklių.

(104)

Galiausiai, rizikos finansų priemonėse, kurias taikant naudojamos skolos priemonės, turi būti numatytas mechanizmas, kuriuo būtų užtikrinama, kad finansų tarpininkas perduotų iš valstybės gautą naudą galutinėms pagalbos gavėjoms įmonėms, pavyzdžiui, nustatytų mažesnes palūkanų normas, sumažintų turto įkeitimo reikalavimus arba derintų abi šias priemones. Gautą naudą finansų tarpininkas taip pat gali perduoti investuodamas į įmones, kurios, nors ir būdamos potencialiai perspektyvios pagal finansų tarpininko vidaus reitingo kriterijus, priklausytų rizikos grupei, į kuriai priklausančias įmones tarpininkas neinvestuotų, jeigu nebūtų rizikos finansų priemonės. Naudos perdavimo mechanizme turi būti numatyta tinkama stebėjimo tvarka ir lėšų susigrąžinimo mechanizmas.

(105)

Taikydamos rizikos finansų priemonę ELPA valstybės gali naudoti įvairias finansines priemones, tokias kaip investicijų į nuosavą ir kvazinuosavą kapitalą priemonės, paskolos priemonės arba garantijos, teikiamos ne pari passu principu. 106–119 punktuose nustatyti elementai, į kuriuos atsižvelgs Institucija vertindama tokias konkrečias finansines priemones.

a)   Investicijos į nuosavą kapitalą

(106)

Investicijos į nuosavą kapitalą gali būti investicijos į įmonės nuosavą arba kvazinuosavą kapitalą, kuriomis investuotojas įsigyja įmonės nuosavybę arba jos dalį.

(107)

Nuosavo kapitalo priemonės gali turėti įvairių asimetrinių savybių, lemiančių nevienodas investuotojams taikomas sąlygas, nes kai kurie investuotojai gali prisiimti didesnę rizikos ir gauti didesnę naudos dalį nei kiti. Siekiant sumažinti privačių investuotojų riziką, priemone gali būti suteikiama teigiamo pobūdžio apsauga (viešojo sektoriaus investuotojas atsisako dalies grąžos) arba apsauga nuo dalies nuostolių (apribojami privataus investuotojo patiriami nuostoliai), arba derinama abiejų šių rūšių apsauga.

(108)

Institucija mano, kad teigiamomis paskatomis geriau suderinami viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų interesai. Ir atvirkščiai, apsauga nuo investicijų vertės sumažėjimo, kurią teikiant viešasis investuotojas gali susidurti su prastų rezultatų rizika, gali lemti interesų neatitikimą ir netinkamą finansų tarpininkų ar investuotojų atranką.

(109)

Institucija mano, kad nuosavo kapitalo priemonėmis, kuriose numatoma apribota grąža (27), pasirinkimo pirkti sandoriai (28) ir nelygus pajamų paskirstymas (29), teikiamos geros paskatos, ypač tada, kai rinkos nepakankamumas yra mažesnis.

(110)

Nuosavo kapitalo priemonės, turinčios ne pari passu nuostolių pasidalijimo savybių, viršijančių Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytas ribas, gali būti pateisinamos tik taikant rizikos finansų priemones, skirtas atliekant ex ante vertinimą nustatytoms didelėms rinkos nepakankamumo problemoms spręsti, pavyzdžiui, priemones, visų pirma skirtas pirmojo komercinio pardavimo dar neatlikusioms arba koncepcijos įrodymo etape esančioms MVĮ. Kad nebūtų plačiai taikoma apsauga nuo investicijų vertės sumažėjimo rizikos, reikia apriboti viešojo investuotojo prisiimamą pirmųjų nuostolių dalį.

b)   Finansuojamos skolos priemonės – paskolos

(111)

Rizikos finansų priemonė gali apimti paskolų teikimą finansų tarpininkams arba galutiniams pagalbos gavėjams.

(112)

Finansuojamos skolos priemonės gali būti įvairių formų, įskaitant subordinuotąsias paskolas ir portfelio rizikos pasidalijimo paskolas. Subordinuotosios paskolos gali būti teikiamos finansų tarpininkams, kad jie galėtų sustiprinti savo kapitalo struktūrą, siekdami teikti papildomą finansavimą tinkamoms finansuoti įmonėms. Portfelio rizikos pasidalijimo paskolų priemonėje numatyta teikti paskolas finansų tarpininkams, kurie įsipareigoja, neviršydami tam tikros bendro finansavimo dalies, bendrai finansuoti tinkamoms finansuoti įmonėms skirtų naujų paskolų ar nuomos portfelį, kartu dalydamiesi su kiekviena atskira paskola (arba nuoma) susijusią portfelio kredito riziką. Abiem atvejais finansų tarpininkas bendrai investuoja į tinkamas finansuoti įmones, bet, kitaip nei viešajam investuotojui ir (arba) skolintojui, jam taikomos privilegijos – priemone sumažinama jam tenkanti su pagrindiniu paskolos portfeliu susijusi kredito rizika.

(113)

Apskritai, jeigu dėl priemonės rizikos mažinimo savybių viešasis investuotojas ir (arba) skolintojas turi prisiimti Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytą ribą viršijančią su pagrindiniu paskolos portfeliu susijusių pirmųjų nuostolių dalį, priemonė gali būti pateisinama, tik jei esama atliekant ex ante vertinimą aiškiai nustatyto didelio rinkos nepakankamumo. Institucija teigiamai vertins priemones, kuriose numatyta aiški viešojo investuotojo prisiimamų pirmųjų nuostolių riba, ypač jei tokia riba neviršys 35 %.

(114)

Portfelio rizikos pasidalijimo paskolos priemonėmis turėtų būti užtikrinta pakankamai didelė pasirinkto finansų tarpininko bendro investavimo dalis. Ši dalis pakankamai didele laikoma tada, kai ji nėra mažesnė kaip 30 % pagrindinio paskolos portfelio vertės.

(115)

Jeigu finansuojamos skolos priemonės naudojamos esamoms paskoloms refinansuoti, nelaikoma, kad jos daro skatinamąjį poveikį, ir joks tokių priemonių pagalbos elementas negali būti laikomas suderinamu su EEE susitarimu pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktą.

c)   Nefinansuojamos skolos priemonės – garantijos

(116)

Rizikos finansų priemonė gali apimti garantijų arba netiesioginių garantijų teikimą finansų tarpininkams ir (arba) garantijų teikimą galutiniams pagalbos gavėjams. Reikalavimus atitinkantys sandoriai, kuriems suteikiama garantija, turi būti naujai sudaryti reikalavimus atitinkantys rizikos finansų paskolų sandoriai, įskaitant nuomos ir investicijų į kvazinuosavą kapitalą priemones, išskyrus nuosavo kapitalo priemones.

(117)

Garantijos turėtų būti teikiamos portfelio mastu. Finansų tarpininkai gali pasirinkti į portfelį, kuriam suteikiama garantija, norimus įtraukti sandorius su sąlyga, kad įtraukiami sandoriai atitinka rizikos finansų priemonėje nustatytus tinkamumo kriterijus. Siūlomų garantijų norma turėtų būti tokia, kad būtų užtikrintas tinkamas rizikos ir gaunamos naudos pasidalijimo su finansų tarpininkais lygis. Visų pirma tinkamai pagrįstais atvejais ir atsižvelgiant į ex ante vertinimo rezultatus garantijos norma gali būti didesnė už Bendrajame bendrosios išimties reglamente numatytą didžiausią normą, tačiau turi neviršyti 90 %. Tai gali būti pasakytina apie paskolų arba investicijų į pirmojo komercinio pardavimo dar neatlikusių MVĮ kvazinuosavą kapitalą garantijas.

(118)

Apribotų garantijų atveju ribos norma iš esmės turėtų apimti tik numatytus nuostolius. Jeigu ji apimtų ir nenumatytus nuostolius, pastariesiems taikoma kaina turėtų atspindėti suteikiamą papildomą rizikos draudimą. Paprastai ribos norma turėtų neviršyti 35 %. Neapribotos garantijos (garantijos, kurių atveju nustatyta garantijos norma, bet nenustatyta ribos norma) gali būti teikiamos tinkamai pagrįstais atvejais, o jų kaina turi atspindėti garantija suteikiamą papildomą rizikos draudimą.

(119)

Garantijos trukmė turėtų būti apribota – paprastai ji turėtų neviršyti daugiausia 10 metų, nedarant poveikio atskirų skolos priemonių, kurioms suteikta garantija, terminams, kurie gali būti ilgesni. Garantija sumažinama, jeigu finansų tarpininkas per konkretų laikotarpį į portfelį neįtraukia mažiausios investicijų sumos. Nepanaudojus sumų reikalaujama sumokėti įsipareigojimo mokesčius. Siekiant paskatinti tarpininkus siekti sutartų apimties rodiklių, gali būti naudojami tokie metodai, kaip įsipareigojimo mokesčių taikymas ir tam tikrų įvykių ar etapų nustatymas.

3.4.3.   Fiskalinėms priemonėms taikomos sąlygos

(120)

Kaip nurodyta 3.3.2 skirsnio d punkte, Bendrasis bendrosios išimties reglamentas apima tik fiskalines paskatas, skirtas investuotojams, kurie yra fiziniai asmenys. Todėl Institucijai būtina pranešti apie priemones, kurias taikant naudojamos mokesčių paskatos, kuriomis siekiama skatinti investuojančias įmones teikti tinkamoms finansuoti įmonėms finansavimą tiesiogiai arba teikti jį netiesiogiai, įsigyjant akcijų specialiame fonde arba kitokiuose investavimo subjektuose, investuojančiuose į tokias įmones.

(121)

Paprastai ELPA valstybės savo fiskalines priemones turi pagrįsti atliekant ex ante vertinimą nustatytu rinkos nepakankamumu ir dėl to savo priemones skirti tiksliai apibrėžtai tinkamų finansuoti įmonių kategorijai.

(122)

Investuojančioms įmonėms skirtos mokesčių paskatos gali būti pajamų mokesčio lengvatos ir (arba) kapitalo prieaugio bei dividendų mokesčio lengvatos, įskaitant mokesčių kreditus ir atidėjimą. Užtikrindama vykdymą Institucija apskritai laiko pajamų mokesčio lengvatas suderinamomis, jei yra numatyta, kad jos negali viršyti tam tikros investuotos sumos, kuriai investuotojas gali prašyti taikyti mokesčių lengvatą, procentinės dalies, ir yra nustatyta didžiausia mokestinės lengvatos suma, kurią galima išskaityti iš mokestinių investuotojo įsipareigojimų. Be to, perleidus akcijas mokėtinas kapitalo prieaugio mokestis gali būti atidėtas, jei per tam tikrą laikotarpį atliekamos reikalavimus atitinkančios reinvesticijos; dėl tokių akcijų perleidimo atsiradusių nuostolių sumą galima išskaityti iš pelno, gauto iš kitų tuo pačiu mokesčiu apmokestinamų akcijų.

(123)

Apskritai Institucija mano, kad tokių rūšių fiskalinės priemonės yra tinkamos ir dėl to turi skatinamąjį poveikį, jei ELPA valstybė gali pateikti įrodymų, kad tinkamų finansuoti įmonių atranka yra pagrįsta aiškios struktūros investiciniais reikalavimais, kurie yra tinkamai paviešinti ir kuriuose yra nustatytos tinkamų finansuoti įmonių, susiduriančių su įrodytu rinkos nepakankamumu, savybės.

(124)

Nedarant poveikio galimybei pratęsti priemonės galiojimą, ilgiausia fiskalinės schemos trukmė turi būti 10 metų. Jeigu praėjus dešimčiai metų schema pratęsiama, ELPA valstybė turi atlikti naują ex ante vertinimą ir kartu įvertinti schemos veiksmingumą jos įgyvendinimo laikotarpiu.

(125)

Atlikdama analizę Institucija atsižvelgs į konkrečias atitinkamos nacionalinės mokesčių sistemos savybes ir ELPA valstybėje jau numatytas fiskalines paskatas, taip pat į tų paskatų, skirtų kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, sąveiką. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų deramai taikomos mokesčių administracijų keitimosi informacija siekiant užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui ir mokesčių slėpimui taisyklės.

(126)

Galimybė pasinaudoti mokesčių lengvata turi būti suteikta visiems reikalaujamus kriterijus atitinkantiems investuotojams, nediskriminuojant jų dėl įsisteigimo vietos, su sąlyga, kad atitinkama ELPA valstybė atitinka būtiniausius gero mokesčių srities valdymo standartus. Todėl ELPA valstybės turėtų užtikrinti, kad priemonės mastas ir techniniai parametrai būtų tinkamai paviešinti. Be kitų parametrų, turėtų būti nustatytos būtinos viršutinės ribos ir ribos, kuriomis būtų apibrėžiama kiekvieno atskiro investuotojo iš priemonės galima gauti didžiausia nauda, taip pat didžiausia investicijos suma, galima investuoti į atskiras tinkamas finansuoti įmones.

3.4.4.   Priemonėms, kuriomis remiamos alternatyvios prekybos platformos, taikomos sąlygos

(127)

Priemonių, kuriomis remiamos alternatyvios prekybos platformos, neatitinkančios Bendrajame bendrosios išimties reglamente nustatytų ribų, atveju platformos operatorius turi pateikti verslo planą, įrodantį, kad remiama platforma gali tapti savarankiška per mažiau kaip 10 metų. Be to, pranešime reikia pateikti tikėtinus priešingos padėties scenarijus, kuriuose, vertinant įmonių galimybes gauti būtiną finansavimą, būtų lyginamos situacijos, su kuriomis susidurtų įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama, jeigu platformos nebūtų.

(128)

Institucija palankiai vertins kelių ELPA valstybių įsteigtas arba keliose ELPA valstybėse veikiančias alternatyvias prekybos platformas, nes jos gali būti ypač efektyvios ir patrauklios privatiems, visų pirma instituciniams, investuotojams.

(129)

Jau veikiančių platformų atveju siūlomoje verslo strategijoje turi būti įrodyta, kad dėl nuolatinės sąrašų stokos, taigi ir nepakankamo likvidumo, atitinkamai platformai, nepaisant jos ilgalaikio perspektyvumo, reikia suteikti trumpalaikę paramą. Institucija teigiamai vertins pagalbą alternatyvioms prekybos platformoms ELPA valstybėse, kuriose tokių platformų nėra, steigti. Jeigu remtina alternatyvios prekybos platforma yra veikiančiai akcijų biržai pavaldi platforma arba jos patronuojamoji bendrovė, Institucija skirs ypač daug dėmesio tam, kad įvertintų tokios pavaldžios platformos galimą patirti finansų trūkumą.

3.5.   Pagalbos skatinamasis poveikis

(130)

Valstybės pagalba gali būti laikoma suderinama su EEE susitarimu, tik jei pagalbos gavėjas ja paskatinamas keisti savo elgseną ir imtis veiklos, kurios be pagalbos jis nevykdytų arba dėl rinkos nepakankamumo vykdytų ją ribočiau. Tinkamų finansuoti įmonių lygmeniu skatinamasis poveikis daromas tada, kai galutinis pagalbos gavėjas gali gauti formos, dydžio ar laiko atžvilgiu tinkamą finansavimą, kurio kitaip negautų.

(131)

Rizikos finansų priemonėmis rinkos investuotojai turi būti skatinami teikti esamus lygius viršijantį finansavimą potencialiai perspektyvioms tinkamoms finansuoti įmonėms ir (arba) prisiimti papildomos rizikos. Rizikos finansų priemonė laikoma darančia skatinamąjį poveikį, jei taikant ją iš rinkos šaltinių pritraukiama tiek investicijų, kad bendra tinkamoms finansuoti įmonėms teikiamo finansavimo suma viršija priemonės biudžetą. Taigi pagrindinis veiksnys, į kurį turėtų būti atsižvelgiama renkantis finansų tarpininkus ir fondų valdytojus, turėtų būti jų gebėjimas pritraukti papildomų privačių investicijų.

(132)

Skatinamojo poveikio vertinimas yra glaudžiai susijęs su 3.3 skirsnyje aptartu rinkos nepakankamumo vertinimu. Be to, priemonės tinkamumas sverto poveikiui užtikrinti galų gale priklauso nuo priemonės struktūros, t. y. nuo nustatyto viešųjų ir privačių finansavimo teikėjų rizikos ir gaunamos naudos pasidalijimo santykio, o tai glaudžiai susiję ir su klausimu, ar rizikos finansų valstybės pagalbos priemonės struktūra yra tinkama (žr. 3.4 skirsnį). Todėl tinkamai nustačius rinkos nepakankamumą ir užtikrinus tinkamą priemonės struktūrą, galima manyti, kad skatinamasis poveikis daromas.

3.6.   Pagalbos proporcingumas

(133)

Siekiant įgyvendinti atitinkamus politikos tikslus valstybės pagalba turi būti proporcinga sprendžiamai rinkos nepakankamumo problemai. Pagalbos priemonė turi būti ekonomiškai efektyvi ir atitikti patikimo finansų valdymo principus. Kad pagalbos priemonė būtų laikoma proporcinga, pagalba turi būti apribota iki minimumo, būtino finansavimui iš rinkos pritraukti, kad būtų panaikintas nustatytas finansavimo trūkumas ir nesuteikiama nepagrįsta nauda.

(134)

Paprastai galutiniams pagalbos gavėjams teikiama rizikos finansų pagalba laikoma proporcinga, jei bendra pagal rizikos finansų priemonę teikiamo bendro (viešojo ir privataus) finansavimo suma neviršija atliekant ex ante vertinimą nustatyto finansavimo trūkumo dydžio. Pagalba investuotojams turi būti apribota iki minimumo, būtino privačiam kapitalui pritraukti siekiant užtikrinti minimalų sverto poveikį ir panaikinti finansavimo trūkumą.

3.6.1.   Finansinėms priemonėms taikomos sąlygos

(135)

Priemonė turi būti tokia, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp finansine priemone siūlomų privilegijų, numatytų siekiant kuo labiau padidinti sverto poveikį ir kartu spręsti nustatytą rinkos nepakankamumo problemą, ir būtinybės taikant finansinę priemonę gauti pakankamą finansinę grąžą, kad priemonė išliktų perspektyvi.

(136)

Tikslus paskatų pobūdis ir vertė turi būti nustatyti vykdant atvirą ir nediskriminacinį atrankos procesą, kurio metu finansų tarpininkai, fondų valdytojai ar investuotojai pakviečiami teikti konkurso paraiškas. Institucija laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai nelygaus pagal riziką pakoreguotos grąžos arba nuostolių pasidalijimo principas nustatomas tokio proceso metu, finansinė priemonė laikytina proporcinga ir atspindinčia tinkamą kapitalo grąžos normą (TKGN). Jeigu fondų valdytojai atrenkami rengiant atvirą, skaidrų ir nediskriminacinį konkursą, iš kurio dalyvių reikalaujama atrankos proceso metu pristatyti savo investuotojų bazę, laikoma, kad privatūs investuotojai atrinkti tinkamai.

(137)

Kai viešasis fondas ir privatūs investuotojai bendrai investuoja pastariesiems dalyvaujant atskiruose sandoriuose, privatūs investuotojai turėtų būti atrenkami rengiant atskirus konkursus kiekvienam sandoriui, nes tai yra geriausias TKNG nustatymo būdas.

(138)

Kai privatūs investuotojai nėra atrenkami tokiu būdu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad atrankos procedūra yra neveiksminga arba neduoda rezultatų), TKGN turi nustatyti nepriklausomas ekspertas, remdamasis orientacinių rinkos verčių ir rinkos rizikos analize, atliekama taikant diskontuoto pinigų srauto vertinimo metodus, kad būtų išvengta permokų investuotojams. Tuo remdamasis nepriklausomas ekspertas turi apskaičiuoti mažiausią TKGN lygį ir prie jo pridėti tinkamai riziką atspindinčią maržą.

(139)

Tokiu atveju turi būti nustatytos tinkamos nepriklausomo eksperto skyrimo taisyklės. Ekspertas bent jau privalo turėti licenciją teikti tokias konsultacijas, būti registruotas atitinkamose profesinėse asociacijose, laikytis tų asociacijų nustatytų etikos ir profesinių taisyklių, būti nepriklausomas ir prisiimti atsakomybę už vertinimo tikslumą. Iš esmės nepriklausomi ekspertai turi būti atrenkami taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą. To paties nepriklausomo eksperto paslaugomis negalima naudotis du kartus per trejus metus.

(140)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priemonės struktūroje gali būti numatytas įvairus nelygus pelno pasidalijimas arba ne tuo pačiu metu atliekamos viešosios ir privačios investicijos, jeigu numatyta pagal riziką pakoreguota privačių investuotojų grąža neviršija TKGN.

(141)

Apskritai Institucija mano, kad pagalbos dydis gali būti sumažintas ekonomiškai suderinus ELPA valstybių ir finansų tarpininkų arba, atitinkamais atvejais, jų valdytojų interesus. Interesai turi būti suderinti tiek konkrečių politikos tikslų įgyvendinimo, tiek viešųjų investicijų į priemonę finansinių rezultatų atžvilgiu.

(142)

Finansų tarpininkas arba fondų valdytojas gali bendrai investuoti kartu su ELPA valstybe, jeigu tokio bendro investavimo sąlygomis užtikrinama, kad bus išvengta bet kokio galimo interesų konflikto. Toks bendras investavimas galėtų paskatinti valdytoją derinti investavimo sprendimus su nustatytais politikos tikslais. Vienas iš atrankos kriterijų gali būti valdytojo gebėjimas investuoti iš savo išteklių.

(143)

Į finansų tarpininkų arba fondų valdytojų atlygį, priklausomai nuo rizikos finansų priemonės rūšies, turi įeiti metinis valdymo mokestis ir veiklos rezultatais grindžiamos paskatos, tokios kaip teisė į pelno dalį.

(144)

Veiklos rezultatais pagrįsta atlygio sudedamoji dalis turi būti reikšminga ir nustatyta taip, kad ja būtų atlyginama už finansinius rezultatus ir iš anksto nustatytų konkrečių politikos tikslų įgyvendinimą. Su politika susijusios paskatos turi būti tinkamai subalansuotos su finansinių veiklos rezultatų paskatomis, būtinomis siekiant užtikrinti efektyvią tinkamų finansuoti įmonių, į kurias bus investuojama, atranką. Be to, Institucija atsižvelgs į galimas ELPA valstybės ir finansų tarpininko finansavimo susitarime numatytas sankcijas, taikomas, jei neįgyvendinami nustatyti politikos tikslai.

(145)

Veiklos rezultatais pagrįsto atlygio dydis turėtų būti pagrįstas remiantis atitinkama rinkos praktika. Valdytojams turi būti atlyginama ne tik už sėkmingą mokėjimų įvykdymą ir surinktą privataus kapitalo sumą, bet ir už sėkmingai gautą investicijų grąžą, tokią kaip pajamos ir kapitalas, viršijantys tam tikrą minimalią grąžos normą ar minimalią pelningumo normą.

(146)

Bendri valdymo mokesčiai neturi viršyti veiklos ir valdymo sąnaudų, būtinų atitinkamai finansinei priemonei įgyvendinti, ir prie jų pridėto rinkos praktiką atitinkančio pagrįsto dydžio pelno sumos. Į mokesčius negalima įtraukti investicijų sąnaudų.

(147)

Kadangi finansų tarpininkai ir, atitinkamais atvejais, jų valdytojai turi būti atrenkami atviro, skaidraus ir nediskriminacinio konkurso tvarka, bendra jų taikomų mokesčių struktūra gali būti vienas iš vykdant tą atrankos procesą balais vertinamų veiksnių, ir didžiausias atlygis gali būti nustatomas tokios atrankos metu.

(148)

Jei įgaliotasis subjektas skiriamas tiesiogiai, Institucija laikosi nuomonės, kad metinis valdymo mokestis, neįskaitant veiklos rezultatais grindžiamų paskatų, iš esmės neturėtų viršyti 3 % į subjektą įnešamo kapitalo.

3.6.2.   Fiskalinėms priemonėms taikomos sąlygos

(149)

Bendra investicijų į kiekvieną pagalbą gaunančią įmonę suma negali viršyti didžiausios sumos, nustatytos Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatose dėl rizikos finansų.

(150)

Nepriklausomai nuo mokesčių lengvatos rūšies, reikalavimus atitinkančios akcijos turi būti atliekant ex ante vertinimą apibrėžtų tinkamų finansuoti įmonių naujai išleistos didelės rizikos paprastosios akcijos, kurios turi būti valdomos mažiausiai trejus metus. Lengvata negali būti taikoma investuotojams, kurie nėra nepriklausomi nuo įmonės, į kurią investuoja.

(151)

Kai taikoma pajamų mokesčio lengvata, tinkamoms finansuoti įmonėms finansavimą teikiantys investuotojai gali gauti lengvatą, neviršijančią į tinkamas finansuoti įmones investuotos sumos pagrįsto dydžio procentinės dalies, jeigu neviršijama didžiausia investuotojo mokėtino pajamų mokesčio suma, nustatyta prieš taikant fiskalinę priemonę. Institucija mano, kad būtų pagrįsta nustatyti, kad mokesčio lengvata turi neviršyti 30 % investuotos sumos. Dėl akcijų perleidimo patirtų nuostolių suma gali būti išskaičiuojama iš pajamų mokesčio.

(152)

Taikant dividendų mokesčio lengvatą, bet kokie už reikalavimus atitinkančias akcijas gauti dividendai gali būti visiškai neapmokestinami pajamų mokesčiu. Panašiai, taikant kapitalo prieaugio mokesčio lengvatą, bet koks pardavus reikalavimus atitinkančias akcijas gautas pelnas gali būti visiškai neapmokestinamas kapitalo prieaugio mokesčiu. Be to, perleidus reikalavimus atitinkančias akcijas mokėtinas kapitalo prieaugio mokestis gali būti atidėtas, jei per vienus metus reinvestuojama į naujas reikalavimus atitinkančias akcijas.

3.6.3.   Alternatyvioms prekybos platformoms taikomos sąlygos

(153)

Kad būtų galima atlikti tinkamą pagalbos alternatyvios prekybos platformos operatoriui proporcingumo analizę, valstybės pagalba gali būti teikiama ne daugiau kaip 50 % investicijų sąnaudų, patirtų steigiant tokią platformą, padengti.

(154)

Fiskalinių paskatų investuojančioms įmonėms atveju Institucija vertins priemonę atsižvelgdama į šiose gairėse fiskalinėms priemonėms nustatytas sąlygas.

3.7.   Netinkamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai vengimas

(155)

Valstybės pagalbos priemonės struktūra turi būti tokia, kad būtų ribojamas konkurencijos iškraipymas EEE. Priemonės neigiamą poveikį turi kompensuoti jos bendras teigiamas poveikis. Galimą rizikos finansų priemonių neigiamą poveikį reikia įvertinti kiekvienu lygmeniu, kuriuo gali būti teikiama pagalba – investuotojų, finansų tarpininkų bei jų valdytojų ir galutinių pagalbos gavėjų lygmenimis.

(156)

Kad Institucija galėtų įvertinti tikėtiną neigiamą poveikį, ELPA valstybė į pateikiamą ex ante vertinimą gali įtraukti bet kokias atliktų tyrimų ir panašių schemų ex post vertinimų, susijusių su tinkamomis finansuoti įmonėmis, finansavimo struktūromis, struktūriniais parametrais ir geografiniu regionu, ataskaitas.

(157)

Pirma, rizikos finansų teikimo rinkos lygmeniu dėl valstybės pagalbos gali būti išstumiami privatūs investuotojai. Tai gali sumažinti privačių investuotojų paskatas teikti finansavimą tinkamoms finansuoti įmonėms ir paskatinti juos laukti, kol valstybė suteiks pagalbą tokioms investicijoms. Ši rizika tuo aktualesnė, kuo didesnė viso galutiniams pagalbos gavėjams teikiamo finansavimo suma, kuo didesnės tokios pagalbą gaunančios įmonės ir kuo vėlesnis jų plėtros etapas, nes tokiomis aplinkybėmis vis lengviau gauti privatų finansavimą. Be to, teikiant valstybės pagalbą neturėtų būti panaikinama įprasta investavimo verslo rizika, kurią investuotojai būtų prisiėmę ir be valstybės pagalbos. Tačiau, jeigu buvo tinkamai nustatytas rinkos nepakankamumas, tikimybė, kad rizikos finansų priemonė lems tokį išstūmimą, yra mažesnė.

(158)

Antra, finansų tarpininkų lygmeniu pagalba gali daryti iškraipomąjį poveikį, t. y. didinti arba išlaikyti tarpininko įtaką rinkoje, pavyzdžiui, tam tikro regiono rinkoje. NET jei teikiant pagalbą finansų tarpininko įtaka rinkoje nėra stiprinama tiesiogiai, tai gali būti daroma netiesiogiai – varžant esamų konkurentų plėtrą, skatinant juos pasitraukti iš rinkos arba trukdant naujiems konkurentams patekti į rinką.

(159)

Rizikos finansų priemonės turi būti skirtos augti siekiančioms įmonėms, kurios negali pritraukti pakankamo finansavimo iš privačių išteklių, tačiau gali tapti perspektyviomis gavusios rizikos finansų valstybės pagalbą. Tačiau priemonė, kuria numatoma steigti viešąjį fondą, kurio investavimo strategijoje nėra pakankamai įrodyta, kad tinkamos finansuoti įmonės gali tapti perspektyviomis, greičiausiai neatitiks pusiausvyros kriterijaus, nes tokiu atveju rizikos finansų investicija gali būti tolygi dotacijai.

(160)

Kadangi Bendrojo bendrosios išimties reglamento nuostatomis dėl rizikos finansų nustatytos sąlygos dėl valdymo komerciniu pagrindu ir sprendimų priėmimo laikantis pelno siekimo principo, yra labai svarbios siekiant užtikrinti, kad galutinių pagalbą gaunančių įmonių atranka būtų pagrįsta komercine logika, pagal šias gaires nuo šių sąlygų nukrypti negalima, įskaitant ir tuos atvejus, kai taikant priemonę dalyvauja viešieji finansų tarpininkai.

(161)

Mažų investicinių fondų, kurie orientuojasi tik į tam tikrus regionus ir kuriuose nėra įdiegta tinkama valdymo tvarka, atveju bus atliekama analizė, kad būtų išvengta neveiksmingų rinkos struktūrų išlaikymo rizikos. Regioninės rizikos finansų schemos gali būti nepakankamo masto ir apimties dėl diversifikavimo stokos, susijusios su nepakankamu tinkamų finansuoti įmonių, kaip investavimo objektų, skaičiumi – dėl šios priežasties tokių fondų efektyvumas gali būti mažesnis, ir pagalba būtų suteikta mažiau perspektyvioms įmonėms. Tokios investicijos gali iškreipti konkurenciją ir suteikti nepagrįstos naudos tam tikroms įmonėms. Be to, tokie fondai gali būti mažiau patrauklūs privatiems, visų pirma instituciniams, investuotojams, nes jie gali būti traktuojami labiau kaip regioninės politikos tikslų siekimo priemonė, o ne kaip perspektyvi verslo galimybė gauti priimtiną investicijų grąžą.

(162)

Trečia, galutinių pagalbos gavėjų lygmeniu Institucija vertins, ar priemonė nedaro iškraipomojo poveikio produktų rinkoms, kuriose konkuruoja tos įmonės. Pavyzdžiui, priemonė gali iškraipyti konkurenciją, jeigu ji skirta nepakankamai gerai veikiančių sektorių įmonėms. Visų pirma konkurencija gali būti nederamai iškraipoma, jei dėl valstybės pagalbos smarkiai padidėja pajėgumas nepakankamai gerai veikiančioje rinkoje, nes sukuriant ar išlaikant perteklinį pajėgumą gali mažėti pelno maržos ir konkurentų investicijos, arba jie net gali pasitraukti iš rinkos. Tai taip pat gali trukdyti įmonėms patekti į rinką. Dėl to rinkos struktūros tampa neveiksmingos, ir galiausiai nuo to nukenčia vartotojai. Jei tikslinių sektorių rinka auga, paprastai nėra didelio pagrindo nerimauti, kad pagalba darys neigiamą poveikį dinaminėms paskatoms arba kad dėl jos atsiras nederamų kliūčių pasitraukti iš rinkos arba į ją patekti. Todėl Institucija, atsižvelgdama į potencialią paklausą, analizuos konkrečių sektorių gamybos pajėgumus. Kad Institucija galėtų atlikti tokį vertinimą, ELPA valstybė turi nurodyti, ar rizikos finansų priemonė skirta konkrečiam sektoriui arba ar ją taikant teikiama pirmenybė tam tikriems sektoriams.

(163)

Valstybės pagalba gali trukdyti veiksmingai veikti rinkos mechanizmams, t. y. atlyginti veiksmingiausiai veikiantiems gamintojams, o neveiksmingiausiai veikiančius gamintojus versti tobulėti, restruktūrizuotis arba trauktis iš rinkos. Jei pagalbą gauna neveiksmingai veikiančios įmonės, kitoms įmonėms gali kilti kliūčių patekti į rinką arba joje plėstis, o konkurentams gali sumažėti paskatų diegti naujoves.

(164)

Institucija taip pat įvertins bet kokį galimą neigiamą su veiklos perkėlimu susijusį poveikį. Šiuo atžvilgiu Institucija nagrinės, ar regioniniai fondai gali skatinti veiklos perkėlimą EEE. Kai finansų tarpininkas veiklą daugiausia vykdo neremiamuose regionuose, besiribojančiuose su remiamais regionais, arba regione, kuriame regioninės pagalbos intensyvumas yra didesnis negu tiksliniame regione, tokio iškraipymo rizika yra didesnė. Tik tam tikriems sektoriams skirta regioninė rizikos finansų priemonė taip pat gali daryti neigiamą su veiklos perkėlimu susijusį poveikį.

(165)

Jei priemonė daro neigiamą poveikį, ELPA valstybė privalo nustatyti priemones tokiam iškraipymui sumažinti. Pavyzdžiui, ELPA valstybė gali įrodyti, kad neigiamas poveikis bus minimalus, atsižvelgiant į, pavyzdžiui, bendrą investicijų sumą, pagalbos gavėjų rūšį bei skaičių ir tikslinių sektorių savybes. Vertindama teigiamo ir neigiamo poveikio santykį, Institucija taip pat atsižvelgs į vieno ir kito poveikio dydį.

3.8.   Skaidrumas

(166)

ELPA valstybės turi išsamioje valstybės pagalbos svetainėje nacionaliniu arba regioniniu mastu skelbti šią informaciją:

i)

pagalbos schemos ir jos įgyvendinimo nuostatų tekstą;

ii)

pagalbą teikiančios institucijos duomenis;

iii)

bendrą ELPA valstybės pagal priemonę teikiamą sumą;

iv)

jei taikoma, įgaliotojo subjekto duomenis ir atrinktų finansų tarpininkų pavadinimus;

v)

pagal priemonę remiamos įmonės duomenis, įskaitant informaciją apie įmonės rūšį (MVĮ, maža vidutinės kapitalizacijos įmonė, novatoriška vidutinės kapitalizacijos įmonė); regioną, kuriame įsikūrusi įmonė (nurodant 2 lygmens statistinį regioną (30)); pagrindinį ekonomikos sektorių, kuriame įmonė vykdo veiklą (NACE grupės lygmeniu); investicijų formą ir sumą. Toks reikalavimas gali būti netaikomas MVĮ, neatlikusioms jokio komercinio pardavimo jokioje rinkoje, ir 200 000 EUR neviršijančioms investicijoms į galutinę pagalbos gavėją įmonę;

vi)

fiskalinių rizikos finansų pagalbos schemų atveju – pagalbą gaunančių investuojančių įmonių (31) duomenis ir suteiktų mokesčių lengvatų sumą, jei ji viršija 200 000 EUR. Tokią sumą galima nurodyti 2 mln. EUR intervalais. Tokia informacija turi būti skelbiama priėmus sprendimą teikti pagalbą, ji turi būti saugoma mažiausiai 10 metų ir prieinama visuomenei be jokių apribojimų (32).

3.9.   Sumavimas

(167)

Rizikos finansų pagalba gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios atveju įmanoma nustatyti tinkamas finansuoti išlaidas.

(168)

Rizikos finansų pagalba gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios atveju neįmanoma nustatyti tinkamų finansuoti išlaidų, arba su de minimis pagalba, neviršijant atitinkamos aukščiausios bendro finansavimo ribos, nustatytos bendrosios išimties reglamente arba Institucijos priimtame sprendime atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes.

(169)

Centralizuotai institucijų, agentūrų, bendrųjų įmonių arba kitų EEE įstaigų administruojamas ELPA finansavimas, kurio nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nekontroliuoja ELPA valstybės, nėra valstybės pagalba. Jeigu toks EEE finansavimas skiriamas kartu su valstybės pagalba, nustatant, ar laikomasi pranešimo ribų ir ar neviršijamos didžiausios pagalbos sumos, bus atsižvelgiama tik į valstybės pagalbą su sąlyga, kad bendra viešojo finansavimo, skirto toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti, suma neviršija taikomose EEE teisės taisyklėse nustatytos palankiausios finansavimo normos.

4.   VERTINIMAS

(170)

Siekdama dar geriau užtikrinti, kad būtų apriboti konkurencijos ir prekybos iškraipymai, Institucija gali reikalauti, kad tam tikrų schemų trukmė būtų ribota ir kad būtų atliekamas jų vertinimas, kuriame turi būti nagrinėjami šie aspektai:

a)

pagalbos priemonės veiksmingumas, atsižvelgiant į iš anksto nustatytus jos bendruosius ir konkrečius tikslus ir rodiklius;

b)

rizikos finansų priemonės poveikis rinkoms ir konkurencijai.

(171)

Gali reikėti vertinti šias pagalbos schemas:

a)

didelio masto schemas;

b)

regionams skirtas schemas;

c)

tik tam tikriems sektoriams skirtas schemas;

d)

pakeistas schemas, jei pakeitimas turi įtakos tinkamumo finansuoti kriterijams, investicijų sumai arba finansiniams struktūriniams parametrams; vertinimas gali būti pateiktas pranešant apie priemonę;

e)

naujų savybių turinčias schemas;

f)

schemas, kurias sprendime, kuriuo tvirtinama priemonė, paprašo įvertinti Institucija, atsižvelgdama į galimą neigiamą priemonės poveikį.

(172)

Vertinimą turi atlikti nuo valstybės pagalbą teikiančios institucijos nepriklausomas ekspertas, remdamasis bendra metodika (33), o vertinimo ataskaita turi būti viešai paskelbta. Vertinimo ataskaita Institucijai turi būti pateikiama paliekant jai pakankamai laiko įvertinti, ar pagalbos schemos galiojimas galėtų būti pratęstas, ir bet kuriuo atveju – pasibaigus schemos galiojimui. Konkretus atliktino vertinimo mastas ir metodika bus nustatyti sprendime, kuriuo tvirtinama pagalbos schema. Rengiant vėlesnes pagalbos priemones, kurių tikslas panašus, turi būti atsižvelgiama į to vertinimo rezultatus.

5.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

5.1.   Rizikos kapitalo gairių taikymo pratęsimas

(173)

Institucijos gairės dėl rizikos kapitalo investicijų į mažąsias ir vidutines įmones skatinimo bus taikomos iki 2014 m. birželio 30 d.

5.2.   Taisyklių taikymas

(174)

Institucija taikys šiose gairėse nustatytus principus visos rizikos finansų pagalbos, skirsimos nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., suderinamumui įvertinti.

(175)

Neteisėtai skirta ar iki 2014 m. liepos 1 d. neteisėtai skirsima rizikos kapitalo pagalba bus vertinama pagal pagalbos skyrimo dieną galiojusias taisykles.

(176)

Siekiant apsaugoti teisėtus privačių investuotojų lūkesčius, rizikos finansų schemų, kuriomis numatomas viešojo finansavimo teikimas privataus kapitalo investicijų fondams, atveju, rizikos finansų priemonei taikytinos taisyklės nustatomos atsižvelgiant į įsipareigojimo teikti viešąjį finansavimą privataus kapitalo investicijų fondams datą, t. y. finansavimo susitarimo pasirašymo datą.

5.3.   Atitinkamos priemonės

(177)

Institucija mano, kad šių gairių įgyvendinimas lems svarbius vertinimo principų, taikomų rizikos kapitalo pagalbai ELPA valstybėse, pokyčius. Be to, atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines ir socialines sąlygas, būtina persvarstyti visų rizikos kapitalo pagalbos schemų tolesnį pagrįstumą ir veiksmingumą. Dėl šių priežasčių Institucija pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį siūlo ELPA valstybėms imtis šių atitinkamų priemonių:

a)

prireikus ELPA valstybės turėtų per šešis mėnesius nuo šių gairių paskelbimo dienos iš dalies pakeisti esamas rizikos kapitalo pagalbos schemas, kad jos atitiktų šias gaires;

b)

ELPA valstybės raginamos per du mėnesius nuo šių gairių paskelbimo dienos pareikšti aiškų besąlygišką pritarimą šioms siūlomoms tinkamoms priemonėms; negavusi jokio atsakymo, Institucija manys, kad atitinkama ELPA valstybė siūlomoms priemonėms nepritaria.

(178)

Siekdamos apsaugoti teisėtus privačių investuotojų lūkesčius, ELPA valstybės neturi imtis atitinkamų priemonių MVĮ skirtų rizikos kapitalo pagalbos schemų atžvilgiu, jeigu teikti viešąjį finansavimą privataus kapitalo investicijų fondui buvo įsipareigota, t. y. finansavimo susitarimas buvo pasirašytas, prieš paskelbiant šias gaires ir jeigu nesikeičia nė viena finansavimo susitarime numatyta sąlyga. Tokie finansų tarpininkai gali ir toliau tęsti veiklą ir investuoti laikydamiesi pirminės investavimo strategijos iki finansavimo susitarime numatyto laikotarpio pabaigos.

5.4.   Ataskaitų teikimas ir stebėjimas

(179)

Pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo II dalies 21 straipsnį ir Sprendimo Nr. 195/04/COL 5 ir 6 straipsnius ELPA valstybės turi teikti Institucijai metines ataskaitas.

(180)

ELPA valstybės turi saugoti išsamius su visomis pagalbos priemonėmis susijusius duomenis. Į tokius duomenis turi įeiti visa informacija, būtina nustatyti, kad tenkinamos tinkamumo finansuoti ir didžiausių investicijų sumų sąlygos. Šie duomenys turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos skyrimo dienos ir paprašius turi būti pateikti Institucijai.

5.5.   Persvarstymas

(181)

Institucija gali bet kuriuo metu nuspręsti persvarstyti ar pakeisti šias gaires, jei tai būtų būtina dėl priežasčių, susijusių su konkurencijos politika, arba siekiant atsižvelgti į kitas EEE politikos sritis ir tarptautinius įsipareigojimus, pokyčius rinkose, arba dėl bet kokių kitų pagrįstų priežasčių.


(1)  Šios gairės atitinka Komisijos priimtas valstybės pagalbos rizikos finansų investicijoms skatinti gaires (OL C 19, 2014 1 22, p. 4).

(2)  Komisijos komunikatas „Geresnių MVĮ galimybių gauti finansavimą veiksmų planas“, COM(2011) 870 galutinis, 2011 12 7.

(3)  COM(2013) 150 final, 2013 3 25.

(4)  EEE svarbūs reglamentai.

(5)  2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 345/2013 dėl Europos rizikos kapitalo fondų (OL L 115, 2013 4 25, p. 1). Reglamentas įtrauktinas į EEE susitarimą.

(6)  Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos ilgalaikių investicijų fondų, COM(2013) 462 final, 2013/0214 (COD).

(7)  2011 m. birželio 8 d. Direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (OL L 174, 2011 7 1, p. 1). Direktyva įtrauktina į EEE susitarimą.

(8)  Klausimynas buvo paskelbtas internete (http://ec.europa.eu/competition/consultations/2012_risk_capital/questionnaire_lt.pdf).

(9)  Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (OL C 194, 2006 8 18, p. 2).

(10)  Gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (OL C 126, 2007 6 7, p. 19, ir EEE priedas Nr. 27, 2007 6 7, p. 1), iš dalies pakeistos 2010 m. gruodžio 15 d. Sprendimu Nr. 484/10/COL.

(11)  Komunikatas „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, COM(2012) 209 final, 2012 5 8.

(12)  Šiuo metu peržiūrimas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (OL L 214, 2008 8 9, p. 3), iš dalies pakeistas 2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1224/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 800/2008 nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio (OL L 320, 2013 11 30, p. 22), įtrauktas į EEE susitarimą kaip EEE susitarimo XV priedo 1j punktas 2014 m. vasario 14 d. Jungtinio komiteto sprendimu Nr. 29/2014 (dar nepaskelbtu Oficialiajame leidinyje ar EEE priede), įsigaliojusiu 2014 m. vasario 15 d.

(13)  2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 352, 2013 12 24, p. 1). Reglamentas įtrauktinas į EEE susitarimą.

(14)  OL L 97, 2005 4 15, ir EEE priedas Nr. 18, 2005 4 14, p. 1. Tų gairių taikymas pratęstas 2012 m. lapkričio 28 d. Sprendimu Nr. 438/12/COL (OL L 190, 2013 7 11, p. 91, ir EEE priedas Nr. 40, 2013 7 11, p. 15).

(15)  Žr., pavyzdžiui, 2000 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Vokietija prieš Komisiją, C-156/98, Rink. p. I-6857, 78 punktą ir 2008 m. gruodžio 22 d. Sprendimo Régie Networks prieš Rhone Alpes Bourgogne, C-333/07, Rink. p. I-10807, 94–116 punktus.

(16)  Privatūs investuotojai paprastai yra EIF ir EIB, investuojantys savo rizika ir iš nuosavų išteklių, bankai, investuojantys savo rizika ir iš nuosavų išteklių, privatūs labdaros ir kiti fondai, šeimos turto valdymo subjektai ir neformalūs investuotojai, investuojančios įmonės, draudimo bendrovės, pensijų fondai, privatūs asmenys, mokslo įstaigos ir kt.

(17)  Pavyzdžiui, Citynet Amsterdam byloje Komisija laikėsi nuomonės, kad dviejų privačių veiklos vykdytojų valdomas visų investicijų į įmonės nuosavą kapitalą trečdalis (atsižvelgiant ir į bendrą akcijų valdymo struktūrą, ir į tai, kad jų akcijų pakanka blokuojančiai mažumai dėl bet kokių strateginių įmonės sprendimų sudaryti) gali būti laikomas ekonomiškai svarbiu (žr. Komisijos sprendimo Citynet Amsterdam, Nyderlandai, C 53/2006 (OL L 247, 2008 9 16, p. 27), 96–100 punktus). Priešingai, byloje Agricultural Bank of Greece (ATE), N429/2010 (OL C 317, 2011 10 29, p. 5), privačių investuotojų investicijos siekė tik 10 %, o 90 % investavo valstybė, todėl Komisija priėjo prie išvados, kad pari passu sąlygų buvo nesilaikyta, nes privataus akcininko investicijos buvo nesulyginamos su valstybės investuotu kapitalu ir nebuvo proporcingos valstybės turimoms akcijoms.

(18)  Orientacinės ir diskonto normos (OL L 105, 2011 4 21, p. 32, ir EEE priedas Nr. 23, 2011 4 21, p. 1).

(19)  Garantijomis teikiama valstybės pagalba (OL L 105, 2011 4 21, p. 32, ir EEE priedas Nr. 23, 2011 4 21, p. 1).

(20)  Reglamento (EB) Nr. 800/2008 I priedas, žr. 12 išnašą.

(21)  2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 145, 2004 4 30, p. 1). Direktyva įtraukta į EEE susitarimą kaip EEE susitarimo IX priedo („Finansinės paslaugos“) 31ba punktas 2005 m. balandžio 29 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 65/2005 (OL L 239, 2005 9 15, p. 50, ir EEE priedas Nr. 46, 2005 9 15, p. 31).

(22)  2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL L 134, 2004 4 30, p. 114) su pakeitimais, padarytais direktyvos klaidų ištaisymu (OL L 351, 2004 11 26, p. 44). Direktyva įtraukta į EEE susitarimą kaip EEE susitarimo XVI priedo („Viešieji pirkimai“) 2 punktas 2006 m. birželio 2 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 68/2006 (OL L 245, 2006 9 7, p. 22, ir EEE priedas Nr. 44, 2006 9 7, p. 18).

(23)  Žr. 1993 m. birželio 15 d. Sprendimo Matra prieš Komisiją, C-225/91, Rink. p. I-3203, 42 punktą.

(24)  MVĮ novatoriškumas nustatomas pagal Bendrajame bendrosios išimties reglamente pateiktą apibrėžtį.

(25)  Institucija pripažįsta didėjančią sutelktinio finansavimo platformų svarbą pritraukiant veiklą pradedančioms įmonėms skirtą finansavimą. Todėl jei yra nustatytas rinkos nepakankamumas ir jei sutelktinio finansavimo platforma turi operatorių, kuris yra atskiras juridinis asmuo, Institucija gali tokiai platformai analogiškai taikyti alternatyvioms prekybos platformoms taikomas taisykles. Tai pasakytina ir apie fiskalines paskatas investuoti per tokias sutelktinio finansavimo platformas. Atsižvelgiant į tai, kad sutelktinis finansavimas neseniai atsirado Sąjungoje ir (arba) EEE, tikėtina, kad su juo susijusios rizikos finansų priemonės turės būti vertinamos vadovaujantis šių gairių 4 skirsniu.

(26)  Žr. 22 išnašą.

(27)  Apribota viešojo investuotojo grąža esant tam tikrai iš anksto nustatytai minimalaus pelningumo normai: jeigu viršijama iš anksto nustatyta grąžos norma, visa papildoma grąža paskirstoma tik privatiems investuotojams.

(28)  Viešųjų investicijų dalies pasirinkimo pirkti sandoriai: privatiems investuotojams suteikiama teisė vykdyti pasirinkimo pirkti sandorį, kuriuo iš anksto sutarta vykdymo kaina išperkama viešųjų investicijų dalis.

(29)  Nelygus pajamų paskirstymas: pinigai iš viešojo ir privačiojo sektorių investuotojų pritraukiami pari passu pagrindu, tačiau gauta grąža pasidalijama nelygiai. Privatūs investuotojai gauna didesnę paskirstytų pajamų dalį, nei turėtų gauti proporcingai pagal turimas akcijas, neviršijant iš anksto nustatytos minimalaus pelningumo normos.

(30)  Sąvoka „statistinis regionas“ vartojama vietoje atitinkamose Komisijos gairėse vartojamos santrumpos NUTS. NUTS yra pavadinimo „Nomenclature of Territorial Units for Statistics“ santrumpa, žr. 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1). Šis reglamentas neįtrauktas į EEE susitarimą. Tačiau, kad, nuolat augant regioninio lygmens statistinės informacijos paklausai, būtų vartojamos bendros apibrėžtys, Europos Sąjungos statistikos tarnyba – Eurostatas – ir nacionalinės šalių kandidačių bei ELPA šalių statistikos institucijos susitarė statistinius regionus nustatyti panašiai kaip NUTS klasifikatoriuje.

(31)  Netaikoma privatiems investuotojams, kurie yra fiziniai asmenys.

(32)  Ši informacija turėtų būti reguliariai (pvz., kas 6 mėnesius) atnaujinama ir pateikiama nenuosavybiniais formatais.

(33)  Tokią bendrą metodiką gali nustatyti Institucija.


Klaidų ištaisymas

11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/89


2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/844/ES, kuriuo Maltai leidžiama naudoti tam tikrus apytikrius įverčius nuosavų išteklių iš PVM bazei apskaičiuoti, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 343, 2014 m. lapkričio 28 d. )

33 puslapis, preambulė:

yra:

„atsižvelgdama į 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (1), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką,

kadangi:“

turi būti:

„atsižvelgdama į 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (1), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką,

pasikonsultavusi su Nuosavų išteklių patariamuoju komitetu,

kadangi:“


11.12.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 354/89


2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2014/847/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 90/176/Euratomas, EEB, kuriuo Prancūzijai leidžiama neatsižvelgti į tam tikrų kategorijų sandorius ir naudoti tam tikrus apytikrius apskaičiavimus PVM nuosavų išteklių bazei apskaičiuoti, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 343, 2014 m. lapkričio 28 d. )

39 puslapis, preambulėje:

yra:

„atsižvelgdama į 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (1), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką,

kadangi:“

turi būti:

„atsižvelgdama į 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 1553/89 dėl galutinių vienodų nuosavų išteklių, kaupiamų iš pridėtinės vertės mokesčio, surinkimo priemonių (1), ypač į jo 6 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką,

pasikonsultavusi su Nuosavų išteklių patariamuoju komitetu,

kadangi:“