ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 323

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. lapkričio 7d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

SPRENDIMAI

 

 

2014/764/ES

 

*

2014 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos schemos SA.36139 (13/C) (ex 13/N), kurią Jungtinė Karalystė ketina taikyti vaizdo žaidimams (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 1786)  ( 1 )

1

 

 

2014/765/ES

 

*

2014 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. SA.20949 (C 23/06) – Lenkija – Technologie Buczek (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4099)  ( 1 )

9

 

 

2014/766/ES

 

*

2014 m. liepos 9 d. Komisijos sprendimas dėl pagalbos schemos SA.18042 (2013/C) (ex MX 17/2009) (ex NN 61/2004) kurią įgyvendino Ispanija dėl atleidimo nuo biokuro akcizo mokesčio (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4530)  ( 1 )

12

 

 

2014/767/ES

 

*

2013 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.35062 (13/N-2), kurią Portugalija suteikė Caixa Geral de Depósitos (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 4801)  ( 1 )

19

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 85. M ir N kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus degimo variklių arba elektrinių galios pavarų patvirtinimo pagal naudingosios galios ir elektrinių galios pavarų didžiausios 30 minučių galios matavimą suvienodintos nuostatos

52

 

*

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 115 Suvienodintos nuostatos dėl: I.specialios SND (suskystintųjų naftos dujų) pritaikymo įrangos variklinėse transporto priemonėse, kurių varomojoje sistemoje naudojamos SND, – II.specialios SGD (suslėgtų gamtinių dujų) pritaikymo įrangos variklinėse transporto priemonėse, kurių varomojoje sistemoje naudojamos SGD, patvirtinimo

91

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

SPRENDIMAI

7.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/1


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. kovo 27 d.

dėl valstybės pagalbos schemos SA.36139 (13/C) (ex 13/N),

kurią Jungtinė Karalystė ketina taikyti vaizdo žaidimams

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 1786)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/764/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paprašiusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas pagal minėtus straipsnius (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

2013 m. sausio 25 d. Jungtinė Karalystė pranešė Komisijai apie savo ketinimą nuo 2013 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. taikyti mokesčio lengvatą vaizdo žaidimams. 2013 m. kovo 7 d. raštu Komisija paprašė papildomos informacijos – ją Jungtinė Karalystė pateikė 2013 m. kovo 22 d. rašte.

(2)

2013 m. balandžio 16 d. raštu Komisija pranešė Jungtinei Karalystei nusprendusi dėl planuotos pagalbos priemonės pradėti Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – tyrimo procedūra) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas.

(4)

Jungtinė Karalystė pastabas dėl šio sprendimo pateikė 2013 m. gegužės 17 d. rašte. Komisija taip pat gavo suinteresuotųjų šalių pastabas. Ji jas perdavė Jungtinei Karalystei, suteikdama jai galimybę pareikšti savo nuomonę; Jungtinės Karalystė savo pastabas pateikė 2013 m. rugpjūčio 22 d. rašte. 2013 m. spalio 7 d. raštu Komisija paprašė Jungtinės Karalystės papildomos informacijos. Jungtinė Karalystė atsakė 2013 m. lapkričio 4 d. raštu.

II.   PRIEMONIŲ APIBŪDINIMAS IR PROCEDŪROS PRADĖJIMO PRIEŽASTYS

(5)

Mokesčių lengvata Jungtinės Karalystės vaizdo žaidimams siekiama suteikti paskatą vaizdo žaidimų kūrėjams kurti britų arba Europos kultūrą atspindinčius žaidimus. Priemonė parengta pagal Jungtinės Karalystės mokesčių paskatą filmams, kurią Komisija patvirtino 2006 m., (3) o 2011 m. pratęsė (4) iki 2015 m. gruodžio 31 d.

(6)

Siūlomas bendras priemonės, kurią planuojama taikyti iki 2017 m. kovo mėn., biudžetas yra 115 mln. GBP. 2013–2014 finansiniais metais išlaidoms numatyta 10 mln. GBP, o trejais vėlesniais finansiniais metais – kasmet po 35 mln. GBP. Pagalba finansuojama iš Jos Didenybės iždo. Už britų kultūros žaidimų paraiškų vertinimą sertifikavimo tikslais bus atsakingas Britų filmų instituto (British Film Institute) sertifikavimo skyrius.

(7)

Bendrovės, kurioms taikomas Jungtinės Karalystės pelno mokestis ir kurios kuria pagalbos kriterijus atitinkančius vaizdo žaidimus, galės reikalauti, kad išlaidoms už Jungtinėje Karalystėje naudotas ar vartotas prekes ir paslaugas, kurių vertė neviršija 25 % gamybos biudžeto, būtų taikoma mokesčių lengvata. Mokesčių lengvatą sudaro kriterijus atitinkančių gamybos sąnaudų atskaičiavimas iš vaizdo žaidimų apmokestinamų pajamų. Vis dėlto, papildomai gali būti atskaičiuojama ne didesnė kaip 80 % gamybos biudžeto vertės suma. Jei pagalbos gavėjas patiria nuostolių ataskaitiniu laikotarpiu, jis gali prašyti, kad jam būtų suteikta mokėtino mokesčio lengvata. Pagal 2009 m. Bendrovių pelno mokesčio įstatymo (Corporation Tax Act) pakeitimo projekto 1217CF skirsnio 3 dalį, kriterijus atitinkančiomis išlaidomis laikomos pagrindinės žaidimo kūrimo, gamybos ir bandymo išlaidos.

(8)

Jungtinės Karalystės vaizdo žaidimų mokesčio lengvatai taikomas vertinimas kultūros požiūriu: šis vertinimas yra panašus į Jungtinės Karalystės paskatai filmams taikomą vertinimą. Abu vertinimus kultūriniu požiūriu sudaro keturios dalys: kultūrinis turinys, kultūrinis indėlis, Jungtinės Karalystės kultūros centrų naudojimas, ir Jungtinės Karalystės arba EEE nacionalinių arba nuolatinio gyventojo statusą turinčių kultūros veikėjų paslaugų naudojimas.

(9)

Kadangi priemonė, apie kurią pranešta, yra finansuojama atskaičius paprastai į valstybės biudžetą mokamus mokesčius, ją finansuoja valstybė. Vaizdo žaidimai gaminami keliose valstybėse narėse, ir jie turi vidaus rinką. Todėl parama jiems gali turėti poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai. Atitinkamai Komisija savo sprendime pradėti procedūrą padarė išvadą, kad priemonė yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 1 dalyje. Komisija taip pat suabejojo, ar pagalbą būtų galima laikyti suderinama su vidaus rinka.

(10)

Pirma, Komisija abejojo, ar yra būtina arba proporcinga tokiai pagalbai taikyti teritorines sąlygas. Jungtinė Karalystė siūlomą schemą pagrindė Jungtinės Karalystės mokesčių paskatos filmams schema. Todėl ji pasiūlė taikyti mokesčio lengvatą tik išlaidoms dėl prekių arba paslaugų, naudojamų ar suvartojamų Jungtinėje Karalystėje. Tačiau mokesčių paskatos filmams pasinaudojama specialia įprasto teritorinių apribojimų draudimo išimtimi, kurią Komunikatu dėl kinematografijos (5) leidžiama taikyti tik remiant filmų ir TV programų, bet ne vaizdo žaidimų, gamybą.

(11)

Antra, Komisija abejojo, ar pagalba žaidimams būtų būtina, nes vaizdo žaidimai yra sparčiai auganti rinka. Jungtinė Karalystė nepateikė įtikinamų įrodymų, kad neteikiant valstybės pagalbos susidarytų rinkos nepakankamumas, nes būtų nepakankamai gaminama britiškos kultūros vaizdo žaidimų.

(12)

Be to, Jungtinė Karalystė mano, kad Jungtinės Karalystės vaizdo žaidimų mokesčio lengvata yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą. Tačiau Komisija nebuvo įtikinta, kad Jungtinės Karalystės pasiūlytas vertinimas kultūriniu požiūriu praktikoje leistų selektyviai nustatyti tam tikrą skaičių žaidimų, kurių turinys yra retai pasitaikantis rinkoje, jei jie nėra remiami, ir kuris būtų būtinas siekiant užtikrinti, kad britų ir Europos kultūros temos atsispindėtų vaizdo žaidimuose.

(13)

Galiausiai, Komisija išreiškė susirūpinimą, kad pagalba galėtų sukelti varžybas dėl subsidijų Sąjungoje, ir abejojo, ar teigiamas poveikis atsvertų galimus konkurencijos iškraipymus.

III.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(14)

Komisijai pastabas pateikė viena valstybė narė (Prancūzija), Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos, Suomijos nacionalinės žaidimų kūrėjų asociacijos, Europos žaidimų kūrėjų federacija (EGDF), filmų reklama užsiimančios Jungtinės Karalystės viešosios įstaigos, transliuotojas, ir Jungtinės Karalystės prekybos filmų produkcija asociacijos. Visi respondentai pabrėžė, kad žaidimai gali būti svarbūs kultūrai ir bendrąja prasme. Jų manymu, kultūriniu požiūriu svarbesni žaidimai nebuvo pakankamai skatinami. Nė vienas iš jų nematė pavojaus, kad valstybės narės galėtų varžytis dėl subsidijų.

(15)

Dėl pagalbos būtinumo suinteresuotosios šalys nurodė, kad Jungtinė Karalystė praranda lyderės poziciją vaizdo žaidimų rinkoje; kad 2012 m. Jungtinėje Karalystėje sukurti žaidimai sudarė mažiau kaip 10 % į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų; kad rinkoje dominavo Šiaurės Amerika ir Azija; ir kad darbuotojai buvo perviliojami į Kanados rinką. Rėmėjai taip pat nurodė, kad pagrindinis valstybių narių uždavinys būtų kova su trečiųjų šalių konkurencija: šios šalys, ypač Kanada, teikia žaidimų gamintojams dideles subsidijas.

(16)

Jungtinės Karalystės nepriklausomų žaidimų kūrėjų asociacija (TIGA) pateikė daugybę planų ir projektų pavyzdžių, kai Jungtinės Karalystės ir (arba) Europos kilmės vaizdo žaidimai galėjo būti sukurti taikant mokesčių lengvatą, ir kurie faktiškai nebuvo sukurti. Jungtinės Karalystės sąveikiųjų pramogų organizacija UK Interactive Entertainment (Ukie), atstovaujanti žaidimų ir sąveikiųjų pramogų pramonei, pastebėjo, kad pasaulinėje žaidimų rinkoje žaidimų kūrėjai patiria spaudimą kurti produktus, apimančius kuo įmanomą platesnę rinką. Tai visų pirma reiškia, kad žaidimai turi būti pritaikomi Šiaurės Amerikos rinkai ir vis dažniau Tolimųjų Rytų rinkoms, ir atitinkamai prie tų rinkų kultūrinių įpročių ir lūkesčių. Todėl Europos žaidimų kūrėjai patirtų nuolatinį spaudimą savo žaidimuose nepabrėžti europietiškus kultūros elementų, kad tuos žaidimus būtų galima parduoti klientams visame pasaulyje. Atitinkamai Europos kultūrą atspindinčių žaidimų kūrėjams būtų sudėtingiau gauti privatų finansavimą. Todėl Ukie nuomone, pagalba padėtų pašalinti rinkos nepakankamumą.

(17)

Prancūzija pastebėjo vis stiprėjančią tendenciją žaidimuose laikytis tarptautinių stereotipų.

(18)

Kita vertus, TIGA pranešė, kad 54 % nepriklausomų Jungtinės Karalystės žaidimų kūrėjų apyvartos sudaro pardavimas Britanijos rinkoje. Tai reikštų, kad Jungtinės Karalystės pirkėjai teikia akivaizdžią pirmenybę savo šalies produkcijai. Be to, vėlgi, remiantis TIGA, 2008–2011 m. šiame sektoriuje susikūrusių naujų įmonių buvo daugiau (216) nei nutraukusių veiklą (197).

(19)

Dėl galimo konkurencijos tarp valstybių narių iškraipymo TIGA pripažino, kad sprendimus dėl vaizdo žaidimų gamybos bendrovių vietos pasirinkimo nulemia mažesnės sąnaudos; bet ji laikė, kad daugiausiai rinką iškraipytų trečiosios šalys, konkrečiai, Kanada, kur šis sektorius augtų dėl valstybės paramos. Remiantis TIGA, 2008–2010 m. Kanadoje užimtumas šiame sektoriuje išaugo 33 %, o Jungtinėje Karalystėje jis sumažėjo 9 %.

IV.   JUNGTINĖS KARALYSTĖS PASTABOS

1.   Su teritorinėmis išlaidomis susiję įsipareigojimai

(20)

Komisijai išreiškus abejones dėl to, ar vertinime nustatytos teritorinio pirkimo sąlygos „naudotos arba vartotos JK“ būtų tinkamos, Jungtinė Karalystė įsipareigojo spręsti šią problemą, ir siūlomame teisės akte pakeisti „naudotos arba vartotos JK“ į „pirktos Europos ekonominės erdvėje (EEE)“, paaiškinant, kad lengvata gali būti taikoma visoms EEE patirtoms išlaidoms. Be to, bus siekiama apriboti tinkamas finansuoti subrangos išlaidas. Pagal vaizdo žaidimų mokesčių lengvatą Prancūzijoje remiamas gamintojas subrangovams gali skirti iki 1 mln. EUR tinkamų finansuoti pagrindinių išlaidų vienam projektui (6). Tai užtikrina, kad pagrindinę žaidimo kūrimo darbų dalį atliks pats gavėjas.

(21)

Jungtinė Karalystė mano, kad šis subrangos išlaidų tinkamumo finansuoti apribojimas turi mažą poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Iš diskusijų su vaizdo žaidimų pramonės atstovais, įskaitant mažus ir didelius kūrėjus, paaiškėjo, kad, kaip ir kitiems kūrybiniams sektoriams, vaizdo žaidimų kūrimo sektoriui būdingas intensyvus bendradarbiavimo procesas paprastai toje pačioje vietoje atliekant pagrindinę kūrimo veiklą, konkrečiai, programavimą, kūrimą, ir pagrindinį meninį darbą.

2.   Pagalbos būtinumas

(22)

Dėl pagalbos būtinumo todėl, kad, kaip teigiama, kultūrinį kontekstą atspindinčių žaidimų yra gaminama per mažai, Jungtinė Karalystė pateikė įrodymą, kad tokių žaidimų mažėja santykine ir absoliučia prasme. Apskritai, Jungtinė Karalystė sutinka, kad šis sektorius yra dinamiškas ir augantis. Tačiau 2012 m. Jungtinėje Karalystėje sukurti žaidimai sudarė mažiau kaip 10 % į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų, palyginti su 16 % 2008 m. Jungtinė Karalystė taip pat vykdė tolesnį į Jungtinės Karalystės rinką 2003–2012 m. išleistų žaidimų tyrimą. Iš pateiktų skaičių matyti, kad britiškos kultūros žaidimų nuolat mažėja, o jų rinkos dalis visų (įskaitant kitų šalių žaidimus) Jungtinės Karalystės rinkoje išleistų žaidimų rinkoje smarkiai sumažėjo nuo 9 % 2003 m. iki 4 % 2006 m., o 2009–2012 m. laikotarpiu sudarė 3 %. 2003 m. vertinimą kultūriniu požiūriu būtų praėję 41 % Jungtinėje Karalystėje sukurtų žaidimų, o 2012 m. – tik maždaug 25 %.

(23)

Jungtinė Karalystė pripažįsta, kad paplitus išmaniųjų telefonų žaidimams buvo pašalintos tam tikros patekimo į rinką kliūtys nedideliems kūrėjams, siekiantiems patekti į vaizdo žaidimų rinką. Iš tiesų, 2011 m. duomenys rodo, kad paskutiniais metais naujai įsisteigusios bendrovės sukuria daugiau vaizdo žaidimų. Tačiau dėl žaidimų turinio pasakytina, kad Abertay universiteto atliktas vaizdo žaidimo prototipo programų tyrimas rodo, jog iš universitetui per paskutinius 2 metus visos Jungtinės Karalystės mažų ir labai mažų įmonių pateiktų 306 judriojo ryšio ir elektroninių žaidimo pasiūlymų didžiojoje dalyje jų – 255 – nei aplinka, nei personažai, nei istorija nebuvo susiję su Jungtine Karalyste (7).

(24)

Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad kultūrine prasme svarbių žaidimų išlaidos gali būti tokios pat, kaip ir pasaulinių žaidimų išlaidos, tačiau pastarųjų rinka yra daug mažesnė. Todėl juos gaminti yra didesnė ekonominė rizika. Taigi britiškas ir (arba)europietiškas kultūrinis turinys turėtų blogesnes komercines perspektyvas nei globalesnis turinys. Tiek tarptautiniai leidėjai, tiek ir vietos kūrėjai yra mažiau linkę rizikuoti kurdami kultūrine prasme aktualų turinį ir verčiau renkasi bendresnį, tarptautinėms rinkoms skirtą turinį.

(25)

Jungtinės Karalystės atliktoje apklausoje nustatyta, kad britišką kultūrą atspindintys žaidimo turinio elementai nyksta siekiant užtikrinti pasaulinius leidybos sandorius, kurių reikia kūrėjui, kad jis galėtų kurti žaidimus ir išlikti. Beveik trys ketvirtadaliai Britanijos vaizdo žaidimų kūrėjų teigė, kad vietos intelektinės nuosavybės kūrimas sulėtėjo arba sustojo per pastaruosius penkerius metus. Apklausa parodė, kad daugelis kūrėjų turi pakeisti savo žaidimų kultūrinį turinį, kad atitiktų komercinius reikalavimus. 53 % respondentų atsakė, kad jie pakeitė personažus ir aplinką, kad labiau nutoltų nuo britiškų arba europietiškų temų.

(26)

Atsižvelgiant į tai, fondo skatinamieji tikslai būtų padaryti tikėtinai neekonomiškus kultūrinio turinio produktus komerciškai perspektyviais ir taip paskatinti naujų kultūrinio turinio produktų gamybą (tokie produktai nebūtų gaminami, jei nebūtų taikoma mokesčių lengvata), ir remti tvarios kultūrinio turinio produktų, susijusių Britanijos ir (arba) EEE vaizdo žaidimais, gamybos įgūdžių formavimą.

3.   Diskriminacinis vertinimas kultūros požiūriu

(27)

Galiausiai, dėl vertinimo kultūriniu požiūriu, kuriuo užtikrinama, kad schema būtų aiškiai taikoma tik kultūrinį kontekstą atspindintiems žaidimams, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad, visų pirma, mokesčių institucija, Jos Didenybės mokesčių ir muitinės tarnyba, (toliau – HMRC) turi atskirą ir specialų kūrybinių pramonės šakų skyrių, kuris bus atsakingas už vaizdo žaidimų mokesčių lengvatos paraiškų administravimą ir kontrolę. Skyrius įvertins paraiškų riziką – šis procesas apima užtikrinimą, kad tinkamai laikomasi mokesčių lengvatos taikymo taisyklių. Taigi, vertinimas atliekamas taikant aiškiai nustatytą procesą.

(28)

Dėl vertinimo elementų, padedančių nustatyti žaidimo kultūrinę kokybę, Jungtinė Karalystė paaiškino, kad siūlomame vertinime kultūriniu požiūriu daugiausiai balų numatyta turiniui. 20 iš 31 balų susiję su kultūriniu turiniu ir žaidimo indėliu. Tai apima tokius elementus, kaip istorijos vieta, svarbiausi veikėjai, žaidimo pagrindą sudarantį turinį, anglų kalbos vartojimą, britiškos kultūros ir paveldo atspindėjimą. Tik 3 balai susiję su kūrimo veiklos vieta, o likę 8 balai skiriami, kai susijęs kultūros veikėjas, pavyzdžiui, scenaristas, kompozitorius, dizaineris, menininkas, ar programuotojas, yra Britanijos arba EEE pilietis arba nuolatinis gyventojas. Taigi, siūlomame vertinime daugiau dėmesio skiriama žaidimo turiniui, o ne veiklos vietai. Šį dėmesį turiniui dar labiau sustiprina taikoma mažiausio kultūrinio turinio taisyklė – „auksinė taisyklė“–, užtikrinanti, kad vertinimo reikalavimus atitiktų tik tie žaidimai, kuriems skirta pakankamai balų dėl kultūrinio turinio.

(29)

Šis dėmesys turiniui susiaurina bendrą lengvatos taikymo sritį. Jungtinė Karalystė įsipareigojo išnagrinėti į šalies rinką 2006, 2009 ir 2012 m. išleistus žaidimus, vertindama kultūriniu požiūriu visus tuo laikotarpiu Jungtinėje Karalystėje sukurtus žaidimus. 2012 m. iš 822 Jungtinėje Karalystėje išleistų žaidimų tik 74 buvo sukurti Jungtinės Karalystės kūrėjų, iš kurių vertinimą, jei tada jis būtų egzistavęs, būtų praėję 25,7 % (19 žaidimų). Atliekant 2006 m. ir 2009 m. išleistų žaidimų vertinimą, nustatyta, kad tokių žaidimų dalis iš Jungtinėje Karalystėje sukurtų žaidimų, būtų sudariusi maždaug 27 %, ir 3–4 % iš visų Jungtinėje Karalystėje išleistų žaidimų.

(30)

Jungtinė Karalystė mano, kad 25,7 % pereinamasis procentinis dydis patenka į Komisijos nustatytą intervalą, taikomą Prancūzijos vaizdo žaidimų mokesčių paskatos atveju (8). Tame sprendime Komisija nustatė, kad tai, jog atrinkta beveik 30 % žaidimų, rodo, jog Prancūzijos parengti kriterijai užtikrina tikrai kultūrinį žaidimų, atitinkančių mokesčių lengvatos suteikimo kriterijus, kontekstą. Atitinkamai, Jungtinė Karalystė mano, kad vaizdo žaidimų vertinimas kultūriniu požiūriu turi būti pakankamai ribojantis, kad užtikrintų pagalbos skyrimą britišką ir (arba) EEE kultūrą atspindintiems vaizdo žaidimams.

(31)

Be to, Jungtinė Karalystė sutiko pradiniu ketverių metų bandomuoju laikotarpiu pranešti apie schemą, ir šiuo laikotarpiu stebės, kaip teikiama mokesčių lengvata, taip pat užtikrins, kad ji būtų naudojama taip, kaip numatyta.

4.   Varžybos dėl subsidijų

(32)

Dėl Komisijos susirūpinimo, kad pagalba galėtų sukelti Sąjungoje varžybas dėl subsidijų ir kad tai nepagrįstai iškraipytų konkurenciją, Jungtinė Karalystė pastebėjo, kad tokios varžybos dėl subsidijų būtų pastebimos daugumoje valstybių narių, kurios taiko vidaus sektorių konkurencingumą didinančias schemas. Jungtinė Karalystė nemano, kad taip galėtų būti. Nors mokesčių lengvatos gali būti lemiamas veiksnys pasirenkant verslo vietą, pagalba iš esmės padeda atsverti Kanados, Jungtinių Valstijų, ir Pietų Korėjos taikomas mokesčių lengvatas. Prancūzija šiuo metu yra vienintelė kita valstybė narė, teikianti mokesčių paskatą kultūriniu požiūriu svarbių vaizdo žaidimų gamybai.

(33)

Be to, varžybos dėl subsidijų vyktų tik ekonominės konkurencijos kontekste, netaikant jokių apribojimų kultūros prasme. Dvi ar daugiau šalių, siekiančių apsaugoti konkrečių kultūrinių produktų, atrinktų taikant vertinimą kultūriniu požiūriu, gamybą nelaikomos varžybų dėl subsidijų dalyvėmis.

(34)

Siūloma pagalba siekiama apsaugoti britiškos ir (arba) europietiškos kultūros vaizdo žaidimų gamybą: suteikti mokesčių lengvatą tik mažai daliai tokių Jungtinėje Karalystėje ir Europoje sukurtų vaizdo žaidimų, ir padengti tik nedidelę dalį vaizdo žaidimų kūrimo bendrų išlaidų. Po diskusijų su pramonės atstovais, Jungtinė Karalystė apskaičiavo, kad tik mažai daliai iš maždaug 10 % britiškos ir (arba) europietiškos kultūros vaizdo žaidimų bus skirtas didesnis nei 5 mln. GBP biudžetas. Didžiąją dalį žaidimų kūrimo išlaidų sudarys daug mažesni projektai.

V.   PAGALBOS PRIEMONĖS VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalbos klasifikavimas

(35)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje dėl valstybių narių pagalbos nustatyta, kad valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(36)

Parama vaizdo žaidimų gamybai, pagrįsta HMRC patvirtinimu, suteikia finansinį pranašumą, nes žaidimų gamybos sektoriaus įmonės gauna mokesčių lengvatas Jos Didenybės iždo sąskaita. Taigi, ji yra teikiama iš valstybės išteklių ir priskirtina valstybei. Šia priemone siekiama sumažinti gamybos sąnaudas įmonėse, kuriose ši priemonė yra taikoma, ir kuri joms suteikia ekonominį pranašumą. Ja gali pasinaudoti tik vaizdo žaidimų sektoriaus įmonės, todėl ji yra atrankinio pobūdžio. Galiausiai ji daro poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai ir konkurencijai, nes žaidimai yra gaminami ir kitose valstybėse narėse, ir jais prekiaujama tarptautiniu mastu. Atitinkamai, ji yra valstybės pagalba, kaip apibrėžta Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje.

2.   Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka

(37)

Dėl bendro schemos teisėtumo Komisija pažymi, kad Jungtinė Karalystė panaikino teritorinio pirkimo sąlygą, kurią Komisija laikė problemiška dėl laisvo prekių judėjimo ir paslaugų teikimo vidaus rinkoje. Jungtinė Karalystė sutiko apriboti iš pagalbos lėšų tinkamas finansuoti subrangos išlaidas iki 1 mln. GBP.

(38)

Komisija laikosi nuomonės, kad ši riba šiuo atveju yra priimtina, nes, atsižvelgiant į praktikoje nustatytus gamybos biudžetus, neatrodo, kad 1 mln. GBP didžiausia leistina riba labai trukdytų pasinaudoti subranga. Jungtinė Karalystė tikisi, kad daugumos vaizdo žaidimų, kuriems buvo atliktas vertinimas kultūriniu požiūriu, gamybos biudžetas bus mažesnis nei 1 mln. GBP. Didesnį nei 5 mln. GBP biudžetą turėtų tik maždaug 10 % tų vaizdo žaidimų. Komisija, atsižvelgdama į vaizdo žaidimų gamybos biudžetų pokyčius Jungtinėje Karalystėje, pasilieka teisę peržiūrėti šią ribą, kai apie pagalbos priemonę bus iš naujo pranešama per ketverius metus nuo jos įgyvendinimo, nepažeidžiant Jungtinės Karalystės įsipareigojimų

(39)

Jungtinė Karalystė ketina paramą žaidimų kūrimui laikyti kultūros skatinimo pagalba. Todėl įvertinimas turėtų būti atliekamas pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą. Komisija nėra parengusi gairių dėl šios nuostatos taikymo pagalbos žaidimams. Tačiau Komunikate dėl kinematografijos užsimenama apie galimybę teikti pagalbą žaidimams. Jo 24 dalyje teigiama, kad pagalbos priemonės žaidimams bus vertinamos individualiai. Jeigu gali būti įrodyta, kad pagalbos schemą būtina taikyti žaidimams, naudojamiems kultūriniais arba mokomaisiais tikslais, Komisija taikytų šiame komunikate nustatytus pagalbos intensyvumo kriterijus.

(40)

Todėl Komisija turi įvertinti priemonės suderinamumą tiesiogiai, remdamasi Sutarties 107 straipsnio 3 dalis d punktu. Ji turės patikrinti, ar priemonė iš tikrųjų padeda skatinti kultūrą ir ar ji neturi tokio poveikio prekybos ir konkurencijos sąlygoms, kuris prieštarautų bendrajam interesui. Tai reiškia, kad priemonė turi būti tinkama šiam tikslui pasiekti, visų pirma, tai, kad be šios paramos rinkos dalyviai neturėtų pakankamos paskatos gaminti pageidaujamus žaidimus. Nustatant pagalbos proporcingumą, gali būti analogiškai taikomas Komunikate dėl kinematografijos nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas. Pirmiau 20 ir 30 punktuose nurodytuose dviejuose sprendimuose dėl paramos žaidimams Prancūzijoje Komisija jau turėjo galimybę įvertinti kultūrinį tikslą ir pagalbos tam tikriems vaizdo žaidimams būtinumą.

a)   Kultūros skatinimas

(41)

Kaip siūlo Jungtinė Karalystė, kad pagalba žaidimams būtų suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies d punktu, ji turi padėti skatinti kultūrą. Dėl to, kad schemoje buvo padaryti tam tikri pakeitimai, ir dėl to, kad Jungtinė Karalystė pateikė papildomus įrodymus, Komisija yra įtikinta, kad Jungtinė Karalystė taikys tikrai atrankų vertinimą kultūriniu požiūriu, kuris užtikrins, kad pagalba bus suteikta tik kultūrai skatinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

(42)

Pirmiausia, Komisija atsižvelgia į Jungtinės Karalystės paaiškinimus dėl vertinimo, padedančio nustatyti žaidimo kultūrinę kokybę (žr. 27–29 dalis): siūlomame vertinime kultūriniu požiūriu daugiausiai balų numatyta žaidimo kultūriniam turiniui ir indėliui (iki 20 balų iš 31). Šis dėmesys žaidimo kultūrinei kokybei yra papildomai sustiprinamas mažiausio kultūrinio turinio taisykle, „auksine taisykle“, kuri užtikrina, kad vertinimo reikalavimus atitiktų tik žaidimai, kuriems skirta pakankamai kultūrinio turinio balų.

(43)

Šis dėmesys turiniui riboja bendrą lengvatos taikymo sritį. Atliekant ankstesniais metais į rinką išleistų žaidimų vertinimo kultūriniu požiūriu modeliavimą, nustatyta, kad šį vertinimą būtų praėję 26–27 % Jungtinėje Karalystėje pagamintų žaidimų. Toks teigiamo vertinimo lygis reiškia, kad vertinimas užtikrina, jog vaizdo žaidimų, kuriems gali būti taikoma mokesčių lengvata, turinys yra tikrai kultūrinio pobūdžio ir kad vertinimas yra pakankamai griežtas, jog pagalba būtų teikiama tik britiško ir (arba) europietiško kultūrinio turinio vaizdo žaidimams. Palyginimui, 2007 m. sprendime dėl Prancūzijos vaizdo žaidimų mokesčių paskatos (9), Komisija nustatė, kad maždaug 30 % žaidimų tinkamumas finansuoti rodė, kad vertinimas buvo pakankamai atrankus.

(44)

Atitinkamai buvo aptartos sprendime pradėti procedūrą nurodytos problemos. Tai, kad atrinkta maždaug 27 % žaidimų, rodo, kad priemone siekiama ne vien tik pramoninio paramos teikimo konkrečiam sektoriui tikslo, bet, iš tikrųjų, – kultūrinio tikslo. Taigi, pagalbos priemone siekiama realaus tikslo skatinti kultūrą.

b)   Priemonės tinkamumas, būtinumas ir proporcingumas

(45)

Mokesčių lengvata vaizdo žaidimams pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies d punktą turėtų būti tinkama priemonė siekiant numatyto tikslo. Valstybės pagalba kitais nei kultūriniais tikslais greičiausiai bus remiami konkretūs sektoriaus pramoniniai tikslai. Komisija pripažįsta, kad taip parengta mokesčio lengvata faktiškai leidžia nukreipti valstybės paramą į kultūrinio turinio žaidimus, todėl ji yra tinkama priemonė numatytam kultūriniam tikslui pasiekti.

(46)

Atsižvelgdama į labai dinamišką žaidimų rinkos vystymąsi, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos pateikė duomenų, patvirtinančių, kad pagalba yra būtina siekiant išlaikyti reikalingą tokių žaidimų gamybos lygį ir kad kultūrinio pobūdžio žaidimų gamyba ir rinkos dalis smarkiai sumažėtų, jei tokios pagalbos nebūtų. Iš pateiktų skaičių matyti, kad britiškos kultūros žaidimų nuolat mažėja, o jų rinkos dalis visų į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų rinkoje smarkiai sumažėjo: nuo 9 % 2003 m. iki 4 % 2006 m., o 2009–2012 m. laikotarpiu ji sudarė 3 %.

(47)

Kultūrine prasme svarbių žaidimų išlaidos gali būti lygios pasaulinių žaidimų išlaidoms, tačiau pirmųjų rinka yra daug mažesnė. Todėl juos gaminti yra didesnė ekonominė rizika. Taigi britiškas ir (arba) europietiškas kultūrinis turinys turėtų blogesnes komercines perspektyvas nei globalesnis turinys. Todėl rinka darytų nuolatinį spaudimą Europos žaidimų kūrėjams, kad jie nepabrėžtų europietiškos kultūros elementų žaidimuose, kad būtų galima juos parduoti klientams visame pasaulyje. Europos kultūrą atspindinčių žaidimų kūrėjams yra sunkiau gauti privatų finansavimą.

(48)

Siūloma mokesčių lengvata turėtų skatinti kultūrinio, o ne išimtinai pramoginio turinio vaizdo žaidimų gamybą, sumažindama pirmųjų vaizdo žaidimų gamybos sąnaudas. Todėl pagrįstai darytina išvada, kad priemonė gali turėti pakankamą skatinamąjį poveikį siekiant šio tikslo.

(49)

Be to, pagalbos priemonė yra proporcinga, nes ja pagalbos intensyvumas ribojamas iki 25 % gamybos sąnaudų, faktiškai patirtų gaminant tinkamus finansuoti žaidimus. Tai yra mažiau nei 50 % pagalbos intensyvumas garso ir vaizdo įrašų gamybai pagal Komunikato dėl kinematografijos 52 straipsnio 1 dalį, taikomą analogiškai, tiek, kiek tai susiję su leistinu pagalbos intensyvumu.

(50)

Galiausiai, siekiant nedaryti tokio poveikio prekybos sąlygoms ir konkurencijai Sąjungoje, kad tai prieštarautų bendrajam interesui, konkurencijos iškraipymus ir šios priemonės poveikį prekybai turėtų atsverti jos teigiamas poveikis.

(51)

Remiantis Jungtinės Karalystės ir sektoriaus atstovų pateiktais duomenimis, 2012 m. mažiau kaip 10 % į Jungtinės Karalystės rinką išleistų žaidimų buvo pagaminti Jungtinėje Karalystėje. Tinkamų finansuoti žaidimų rinkos dalis Jungtinėje Karalystėje yra gana nedidelė (4–5 %). O jų dalis tarp Jungtinėje Karalystėje pagamintų žaidimų yra santykinai maža – apie 27 %.

(52)

Be to, apie galimą neigiamą priemonės poveikį nepranešė jokia potencialiai žalą galinti patirti trečioji šalis. Priešingai, TIGA ir EGDF vaizdo žaidimų gamintojų asociacijos, kurios pateikė pastabas prasidėjus procedūrai, akcentavo nedidelį priemonės poveikį jų nacionalinei pramonei ir bendrą poveikį konkurencijai su Šiaurės Amerika ir Tolimaisiais Rytais. Todėl mažai tikėtina, kad valstybės narės varžytųsi dėl subsidijų.

(53)

Bet kokiu atveju, būtų naudinga, kad Jungtinė Karalystė apribotų schemos taikymą iki ketverių metų, kad būtų galima įvertinti schemos taikymą ir iš naujo įvertinti kriterijus, atsižvelgiant į rinkos pokyčius.

(54)

Atitinkamai, Komisija nustatė, kad sprendime pradėti procedūrą nurodytos problemos buvo išspręstos. Konkurencijos iškraipymai ir priemonės poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai dabar yra apriboti taip, kad neprieštarautų bendrajam interesui.

VI.   IŠVADA

(55)

Todėl Komisija laikosi nuomonės, kad pagalba pernelyg nesustiprins mokesčio lengvata besinaudojančių įmonių įtakos rinkoje ir nesudarys kliūčių dinamiškoms rinkos dalyvių iniciatyvoms; pagalba, priešingai, padidins pasiūlos įvairovę rinkoje. Todėl yra priežasčių manyti, kad konkurencijos iškraipymas ir priemonės poveikis prekybai bus tokie nedideli, kad tai apskritai leidžia priemonę vertinti teigiamai. Atitinkamai, vaizdo žaidimų kūrimui taikoma mokesčių lengvata yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalis d punktą.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią Jungtinė Karalystė planuoja taikyti vaizdo žaidimams, iš dalies pakeisdama 2009 m. Bendrovių pelno mokesčio įstatymą, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 3 dalies d punktą.

Todėl minėtą pagalbos priemonę leidžiama įgyvendinti.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2014 m. kovo 27 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  Komisijos sprendimas byloje SA. 36139 – Mokesčio lengvata JK vaizdo žaidimams (OL C 152, 2013 5 30, p. 24).

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  2006 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimas byloje Nr. N 461/05 – JK mokesčių paskata filmams (OL C 9, 2007 1 13, p. 1).

(4)  2011 m. sausio 27 d. Komisijos sprendimas byloje Nr. SA.33234 – JK mokesčių paskatos filmams pratęsimas (OL C 142, 2012 5 22, p. 1).

(5)  Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos filmams ir kitiems garso ir vaizdo kūriniams (OL C 332, 2013 11 15, p. 1). Tas pats nurodyta Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl tam tikrų teisinių aspektų, susijusių su kinematografijos ir kitais garso ir vaizdo kūriniais (OL C 43, 2002 2 16, p. 6), kuris buvo taikomas pradėjus Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūrą.

(6)  2012 m. balandžio 25 d. Komisijos sprendimas byloje Nr. SA. 33943 – Prolongation du régime d’aide C 47/06 - Crédit dimpôt en faveur de la création de jeux vidéo (OL C 230, 2012 8 1, p. 3).

(7)  Šiuos duomenis universitetas surinko kurdamas savo vaizdo žaidimų prototipų programą, kuria ketinama padėti nedidelėms įmonėms paversti jų žaidimus darbo prototipais.

(8)  2007 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendimas 2008/354/EB dėl valstybės pagalbos C 47/06 (ex N 648/05) - Prancūzijos taikomos mokesčio lengvatos už vaizdo žaidimų kūrimą (OL L 118, 2008 5 6, p. 16).

(9)  Žr. 8 išnašą.


7.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/9


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. birželio 25 d.

dėl valstybės pagalbos Nr. SA.20949 (C 23/06) – Lenkija – Technologie Buczek

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4099)

(Tekstas autentiškas tik lenkų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/765/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2006 m. birželio 7 d. raštu Komisija pranešė Lenkijai apie savo sprendimą pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį dėl pirmiau nurodytos valstybės pagalbos bylos.

(2)

2007 m. spalio 23 d. priimtame Komisijos sprendime 2008/344/EB (1) (toliau – sprendimas) paskelbta išvada, kad plieno gamintojo „Technologie Buczek Group“ (toliau – „TB Group“) gauta pagalba buvo nesuderinama su bendrąja rinka, ir nurodė Lenkijai ją susigrąžinti iš įmonių grupei „TB Group“ priklausančių subjektų, t. y. iš pagrindinės bendrovės „Technologie Buczek S.A.“ (toliau – TB) ir jos patronuojamųjų bendrovių „Huta Buczek sp. z o.o.“ (toliau – HB) ir „Buczek Automotive sp. z o.o.“ (toliau – BA) pagal faktiškai gautą naudos dalį.

(3)

2008 m. sausio 8 d. BA kreipėsi į Bendrąjį Teismą dėl sprendimo dalinio panaikinimo. TB ir HB pateikė atskirus prašymus, tačiau vėliau savo ieškinius atsiėmė.

(4)

2011 m. gegužės 17 d. (2) teismo sprendimu Bendrasis Teismas panaikino su BA susijusią sprendimo dalį (žr. išsamų apibūdinimą 7 konstatuojamojoje dalyje). 2013 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismas atmetė Komisijos apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo (3).

(5)

Dėl to, kad buvo panaikintas sprendimas, susijęs su BA, oficiali tyrimo procedūra C23/06 nebuvo baigta, ir Komisija turėjo atnaujinti tą procedūrą nuo momento, kai buvo įvykdytas neteisėtas veiksmas.

(6)

Komisija pateikė Lenkijai informacijos prašymus 2013 m. balandžio 22 d., 2013 m. birželio 12 d. ir 2013 m. lapkričio 27 d., į kuriuos Lenkija atsakė 2013 m. gegužės 8 d., 2013 m. liepos 26 d., ir 2014 m. vasario 10 d.

2.   VERTINIMAS

(7)

Teismas panaikino:

sprendimo 1 straipsnį, kuriame teigiama, kad įmonių grupei „TB Group“ neteisėtai suteikta 20 761 643 PLN valstybės pagalbos suma yra nesuderinama su vidaus rinka,

sprendimo 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, kuriose nustatomos atskirai iš HB ir BA susigrąžintinos sumos, kai tos straipsnio dalys yra susijusios su BA (4),

sprendimo 4 ir 5 straipsnius, kuriuose yra įgyvendinimo nuostatos, kai tie straipsniai susiję su BA.

(8)

Kadangi sprendimo 1 straipsnis susijęs su „TB Group“ apskritai, o likę panaikinti straipsniai yra išimtinai susiję su BA, Komisija laiko, kad pirmiausia yra būtina priminti, kokiu mastu sprendimo panaikinimas daro poveikį kitiems „TB Group“ nariams, t. y. TB ir HB.

(9)

Komisija primena bylos T-227/95 (AssiDomän Kraft Products ir kiti prieš Komisiją [1997 m.] Rink. p. II-01185, 59 ir 60 punktai) sprendimą, kuriame Teismas laikėsi nuomonės, kad [Komisijos sprendimo] adresatui nusprendus Teisme pareikšti ieškinį dėl sprendimo panaikinimo, Bendrijos Teismas gali remtis tik tais sprendimo elementais, kurie yra susiję su tuo adresatu. Kita vertus, sprendimo elementai, kurie yra susiję su kitais atsakovais ir dėl kurių nėra pareikštas prieštaravimas, nėra ginčo, dėl kurio prašoma Teismo sprendimo, objektas. Ieškinyje dėl sprendimo panaikinimo Teismas gali priimti sprendimą tik dėl šalių nurodyto ginčo objekto. Sprendimas gali būti panaikintas tik dėl adresatų, kurių veiksmai teisme davė teigiamų rezultatų.

(10)

Kaip nurodyta pirmiau 3 konstatuojamojoje dalyje, TB ir HB atsiėmė savo ieškinius Bendrajame Teisme, todėl sprendimas dėl jų tapo galutinis, įskaitant įpareigojimą Lenkijai susigrąžinti neteisėtą pagalbą. Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad TB grąžino 13 963 560,74 PLN – ši suma sudaro visą iš TB susigrąžintiną sumą, taip pat dalį iš HB susigrąžintinos sumos. HB buvo paskelbta nemokia, ir visos susijusios valdžios institucijos užregistravo savo reikalavimus bendrame bankroto ieškinyje. Likvidavimo procedūra dar turi būti įvykdyta. Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad po to, kai teismo sprendimas buvo panaikintas, TB įmonės grąžintos pagalbos ji neatgavo, o reikalavimai dėl HB bendrame bankroto ieškinyje nebuvo panaikinti.

(11)

Dėl tų priežasčių oficiali tyrimo procedūra tęsiama tik dėl BA.

(12)

Komisija atkreipia dėmesį į Lenkijos pateiktą informaciją, kad BA bankrotas buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 28 d., ir įmonė buvo išbraukta iš bendrovių komercinio registro 2012 m. lapkričio 16 d.

(13)

Lenkija pranešė Komisijai, kad BA turtas, kuris buvo jos bendros bankroto bylos objektas, buvo parduotas atskirai (ne atskiromis verslui priklausančiomis dalimis) taikant viešojo konkurso procedūras, siekiant užtikrinti pardavimą rinkos kainomis. Joks iš turtą įsigyjančių subjektų neperėmė BA darbuotojų, tiekėjų ar klientų tokiu būdu, kuris rodytų BA ekonominį tęstinumą.

(14)

Lenkija taip pat pranešė Komisijai, kad administratorius, vykdydamas bankroto procedūrą, likvidavo visą BA turtą. Pasibaigus procedūroms neliko jokio BA turto, kurį kitoms įmonėms būtų įmanoma įsigyti.

(15)

Remdamasi šiais elementais, Komisija daro išvadą, kad nėra tokių įmonių, kurias būtų galima laikyti BA ekonominės veiklos perėmėjomis.

(16)

Todėl šioje byloje oficiali tyrimo procedūra prarado savo tikslą, nes net paskelbus pagalbą nesuderinama su vidaus rinka, nebūtų jokių galimybių ją susigrąžinti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ

1 straipsnis

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatyta oficiali tyrimo procedūra, pradėta 2006 m. birželio 7 d., kuri yra neužbaigta „Buczek Automotive sp. z o.o.“ atžvilgiu po to, kai Bendrasis Teismas 2011 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą byloje T-1/08, kaip patvirtinta 2013 m. kovo 21 d. Teisingumo Teismo sprendime dėl bylos C-405/11P, yra baigta, nes, likvidavus „Buczek Automotive sp. z o.o.“, procedūra tapo netikslinga.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  2007 m. spalio 23 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos Nr. C 23/06 (ex NN 35/06), kurią Lenkija suteikė plieno gamintojui Technologie Buczek Group (OL L 116, 2008 4 30, p. 26).

(2)  Byla T-1/08, „Buczek Automotive sp. z o.o.“ prieš Komisiją, ECLI:ES: T:2011:216.

(3)  Byla C-405/11 P Komisija prieš „Buczek Automotive sp. z o.o.“, ECLI:ES:C:2013:186.

(4)  Sprendimo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta Lenkijai susigrąžinti 1 straipsnyje nurodytą pagalbą taip: iš HB – 13 578 115 PLN, ir iš BA – 7 183 528 PLN. 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta Lenkijai taip pat susigrąžinti šioms sumoms priskaičiuotas palūkanas.


7.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/12


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2014 m. liepos 9 d.

dėl pagalbos schemos SA.18042 (2013/C) (ex MX 17/2009) (ex NN 61/2004)

kurią įgyvendino Ispanija dėl atleidimo nuo biokuro akcizo mokesčio

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4530)

(Tekstas autentiškas tik ispanų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/766/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

paraginusi suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų pagal pirmiau nurodytas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

I.   PROCEDŪRA

(1)

Nuo 2006 m. Konkurencijos generalinis direktoratas kiekvienais metais vykdė atrinktų valstybių narių įgyvendintų pagalbos priemonių ex post stebėseną. 2006 m. birželio 6 d. Sprendimu C(2006) 2293 Komisija patvirtino atleidimą nuo Ispanijos akcizo mokesčio biodegalų schemai (byla Nr. NN 61/2004). Ši schema numeriu MX 17/2009 buvo įtraukta į 2009–2010 m. stebėsenos procedūrą, kurią vykdydama Komisija tikrino, kaip valstybės narės 2009 m. įgyvendino atrinktas galiojančias schemas.

(2)

Komisija nusprendė šią schemą vėl įtraukti į 2011–2012 m. stebėsenos procedūrą, kurią vykdydama patikrino, kaip valstybės narės 2009–2010 m. laikotarpiu įgyvendino atrinktas galiojančias schemas.

(3)

Atsižvelgdama į stebėsenos procedūros metu Ispanijos pateiktą informaciją, Komisija abejojo, ar Ispanijos valdžios institucijos tinkamai įgyvendino šią schemą. Todėl ji nusprendė pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. 2013 m. liepos 17 d. raštu Komisija informavo Ispaniją apie savo sprendimą.

(4)

2013 m. rugsėjo 20 d. Ispanija pateikė pastabų.

(5)

Komisijos sprendimas pradėti oficialią tyrimo procedūrą 2014 m. vasario 7 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų.

(6)

2014 m. kovo 5 d. Komisija gavo pastabų iš Ispanijos Atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojų asociacijos (APPA Biocarburantes) biodegalų padalinio. Ji jas perdavė Ispanijai, kuriai buvo suteikta galimybė reaguoti. 2014 m. gegužės 6 d. Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad nepageidauja komentuoti iš trečiųjų suinteresuotųjų šalių gautų pastabų.

II.   IŠSAMUS PRIEMONĖS APRAŠAS

(7)

Pagal schemą Nr. NN 61/2004 „Atleidimas nuo biodegalų akcizo mokesčio“ taikomas nulinis Ispanijos angliavandenių mokesčio tarifas. Jis taikomas etilo alkoholiui, pagamintam iš žemės ūkio ar daržovių kilmės produktų (bioetanolio), kurio KN kodas yra 2207 20, metilo alkoholiui, gautam iš žemės ūkio ar augalinės kilmės produktų, kurių KN kodas yra 2905 11 00, ir produktų, kurių KN kodai yra 1507, 1508, 1510, 1511, 1512, 1513, 1514, 1515 ir 1518.

(8)

Šiems produktams buvo taikomas nulinis mokesčio tarifas neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo naudojami gryni, ar chemiškai modifikuoti. Tais atvejais, kai biodegalai buvo maišomi su kitu kuru, sumažintas tarifas buvo taikomas tik mišinyje esantiems biodegalams. Sumažintas akcizo mokestis buvo taikomas bet kokios geografinės kilmės biodegalams.

(9)

Komisija schemą patvirtino 2006 m. birželio 6 d., ji baigė galioti 2012 m. gruodžio 31 d. (3)

(10)

Įvertinus stebėsenos laikotarpiu Ispanijos valdžios institucijų pateiktą informaciją kilo abejonių, ar schema 2009 ir 2010 m. įgyvendinta laikantis Komisijos sprendimo. Be to, kilo įtarimų, kad 2010 m. Ispanija galėjo naudos gavėjams permokėti kompensacijas. Komisijos abejonės buvo išdėstytos jos 2013 m. liepos 17 d. sprendimo 13–29 konstatuojamosiose dalyse.

(11)

Komisija paprašė Ispanijos:

a.

įrodyti, kad 2009 ir 2010 m. sistema buvo tinkamai įgyvendinta;

b.

įrodyti, kad 2010 m. nebuvo permokėta kompensacijų už bioetanolį, arba, jeigu jos buvo permokėtos, paaiškinti, kokių priemonių imtasi, kad vėlesniais metais permokų būtų išvengta;

c.

pateikti visos schemos galiojimo trukmės metines ataskaitas.

III.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

(12)

2014 m. kovo 5 d. Komisija gavo pastabų iš APPA Biocarburantes. Pastabos buvo labai panašios į Ispanijos valdžios institucijų (žr. IV skirsnį) pateiktas pastabas. APPA Biocarburantes tvirtino, kad schema buvo tinkamai įgyvendinta.

(13)

Biodegalų kainą palyginus su ikimokestine iškastinio kuro kaina degalinėje, nustatyta, kad per visą laikotarpį kompensacijos buvo permokamos ir už bioetanolį, ir už biodyzeliną, išskyrus 2010 m. kompensacijas bioetanoliui ir 2012 m. kompensacijas biodyzelinui. APPA Biocarburantes tvirtino, kad ši metodika yra netinkama, nes ikimokestinė iškastinio kuro kaina degalinėje apima visas kuro vežimo ir paskirstymo sąnaudas, kol produktas pasieks galutinį vartotoją, o šioje lyginamojoje analizėje tokios logistikos sąnaudos nėra įtrauktos į biodegalų kainą. Asociacijos nuomone, būtų tinkamiau biodegalų gamybos sąnaudas palyginti su tarptautiniu mastu nurodomomis iškastinio kuro kainomis. Naudojant šią metodiką aiškiai matyti, kad per visą schemos galiojimo laiką už biodegalus buvo kompensuojama gerokai per mažai, o permokų nebuvo.

(14)

Galiausiai APPA Biocarburantes tvirtino, kad, net jeigu biodegalų kaina būtų lyginama su ikimokestine iškastinio kuro kaina degalinėje, du pavieniai galimų kompensacijos permokų atvejai būtų tik laikini, susidarę dėl paties biodegalams skirtos mokestinės pagalbos schemos pobūdžio (kai absoliutūs kiekiai nustatomi ex ante, o vertinimai atliekami ex post) ir labai svyruojančių žemės ūkio žaliavų kainų (pagrindinės biodegalų gamybos sąnaudų dedamosios). Schemos sureguliuoti nereikia – nematyti jokių ženklų, kad vėlesniais metais (2011 ir 2012 m.) galėjo būti permokėta kompensacijų už bioetanolį, o kompensacijų už biodyzeliną galėjo būti permokėta praėjusiais, 2012, metais. Be to, ateityje schemos sureguliuoti nebūtų įmanoma, nes ji baigė galioti.

IV.   ISPANIJOS PASTABOS

(15)

2013 m. rugsėjo 20 d. Ispanijos valdžios institucijos pateikė pastabų. 2014 m. gegužės 6 d. jos nurodė, kad nepageidauja komentuoti joms perduotų iš trečiųjų suinteresuotųjų šalių gautų pastabų.

(16)

2013 m. rugsėjo 20 d. rašte Ispanijos valdžios institucijos pateikė informaciją apie bioetanolio ir biodyzelino gamybos sąnaudas kartu su duomenimis apie iškastinio kuro kainas 2004–2012 m. laikotarpiu. Kartu jos pateikė lenteles, kuriose biodegalų kaina palyginama su ikimokestine iškastinio kuro kaina degalinėje. Šios lentelės pateiktos priede.

(17)

Atitinkamose lentelėse nurodyti duomenys ir analizė grindžiami šiomis prielaidomis:

a.

Pradinis taškas – tikrieji metinių Ispanijos gamyklų gamybos sąnaudų duomenys, prie jų pridėjus 5 % dydžio gamybos pelno maržą. Patikslinimai atliekami dėl skirtingo energijos kiekio biodegaluose ir iškastiniame kure, su kuriuo jie maišomi, naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB (4) III priedo duomenimis, t. y. atitinkamai 1,52 bioetanoliui ir 1,09 biodyzelinui.

b.

Šios sąnaudos palyginamos su duomenimis apie biodegalais pakeičiamo kuro, t. y. benzino ir dyzelino, kainą. Kaina yra ikimokestinė šio kuro kaina degalinėje, todėl ji apima komercinio paskirstymo bruto maržą. Biodegalų gamybos sąnaudų ir pakaitinio iškastinio kuro kainos skirtumas yra didžiausia kompensacijos marža.

c.

Tikroji taikoma kompensacija yra lygi mineralinių alyvų, kurios atitiktų bioetanolį ir biodyzeliną, akcizo mokesčiui. Netaikant atleidimo nuo mokesčio, aptariamiems produktams būtų taikytas toks mineralinių alyvų akcizo mokesčio tarifas, koks taikomas atitinkamai benzinui ir dyzelinui (5).

(18)

Remdamasi atitinkamais duomenimis, Ispanija nurodė, jog 2004–2012 m. laikotarpiu galima pastebėti bendrą kompensacijos už abiejų rūšių biodegalus (455,96 EUR už 1 000 l biodyzelino ir 897,22 EUR už 1 000 l bioetanolio) nepriemoką. Kiekvienus metus įvertinus atskirai, vis tiek galima pastebėti, kad visais metais buvo kompensuojama nepakankamai, išskyrus du atvejus: 2010 m. už bioetanolį ir 2012 m. už biodyzeliną.

(19)

Dėl bioetanolio Ispanija paaiškino, kad 2010 m. pastebėta akivaizdi kompensacijos permoka buvo vienkartinio biržos prekių, ypač žemės ūkio žaliavų, kainų kritimo 2010 m. sausio–birželio mėn. rezultatas. Todėl tai buvo vienkartinė, atitaisoma ir nenumatyta padėtis, kuri savaime išnyko kitais metais padidėjus žaliavų kainoms. Taigi Ispanijos valdžios institucijos neturėjo jokių motyvų imtis veiksmų. Buvo pateikta išsami informacija apie žaliavų kainų raidą ir grafikas, kuriuo parodoma cukraus ir grūdų kainų indekso tendencija (2002–2004 bazė = 100).

Žaliavų kainų raida 2009–2011 m. laikotarpiu  (6)

Image

(20)

Dėl biodyzelino Ispanija paaiškino, kad kompensacija tikriausiai buvo permokėta 2012 m., tačiau tų metų gruodžio 31 d. schema nustojo galioti.

(21)

Ispanija tvirtino, kad šioje metodikoje naudota orientacinė pakaitinio kuro kaina – ikimokestinė kaina degalinėje – buvo labiausiai apribojantis iš visų galimų variantų, o tinkamesnis būtų palyginimas su pasaulinėms šių produktų kainoms artimesne verte. Ispanijos valdžios institucijos taip pat pateikė lenteles, kuriose biodegalų kaina palyginama su pasauline iškastinio kuro kaina, ir pabrėžė, kad šiuo atveju nė vienais iš vertintų metų nebuvo pastebėta kompensacijos permokų už biodyzeliną atvejų, o galima kompensacijos permoka už bioetanolį buvo menkavertė (2 EUR/1 000 l, palyginti su 142,13 EUR/1 000 l, jei orientacinė kaina būtų ikimokestinė iškastinio kuro kaina degalinėje). Bendra kompensacijos nepriemoka būtų kelis kartus didesnė, palyginti su gauta pagal ankstesnę metodiką.

(22)

Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kad jos pateikė ataskaitą apie visas įmones, gaminusias, perdirbusias, laikiusias, gavusias ir išsiuntusias akcizais apmokestinamas prekes, kaip numatyta Tarybos direktyvoje 2008/118/EB (7).

(23)

Tos direktyvos 4 straipsnio 1 punkte „įgaliotas sandėlio savininkas“ apibrėžiamas kaip fizinis ar juridinis asmuo, kuriam suteiktas leidimas vykdant savo veiklą apmokestinamų prekių sandėlyje gaminti, perdirbti, laikyti, priimti ar išsiųsti akcizais apmokestinamas prekes, kurioms pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas. Direktyvos 8 straipsnyje teigiama, kad įgaliotas sandėlio savininkas privalo sumokėti akcizo mokestį.

(24)

Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kodėl jos pateikė mokestinę informaciją tik apie vieną iš dviejų įmonių, kurios buvo pasirašiusios susitarimą subrangos pagrindu iš sojos ir palmių aliejaus gaminti riebalų rūgščių metilesterius (FAME). Kadangi šioje sutartyje buvo aptariamas akcizais apmokestinamų produktų laikymas, judėjimas ir kontrolė, jai buvo taikoma Direktyva 2008/118/EB. Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad produkto savininkui netaikoma direktyvos 4 straipsnio 1 punkte išdėstyta „įgalioto sandėlio savininko“ apibrėžtis.

V.   PRIEMONĖS VERTINIMAS

(25)

Komisija byloje Nr. NN 61/2004 priimtame sprendime jau padarė išvadą, kad aptariama priemonė apima pagalbą pagal SESV 107 straipsnį. Komisija šią pagalbos schemą įvertino pagal 2001 m. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires (8) ir padarė išvadą, kad ji yra suderinama su vidaus rinka.

(26)

Ispanijos valdžios institucijos Konkurencijos generaliniam direktoratui dabar pateikė išsamią informaciją, apimančią atitinkamus viso schemos galiojimo laikotarpio duomenis apie bioetanolio ir biodyzelino gamybos sąnaudas. Biodegalų gamybos sąnaudas palyginus su ikimokestine iškastinio kuro kaina degalinėje, kaip matyti šio sprendimo priede pateiktose lentelėse, galima pastebėti du kompensacijos permokos atvejus: 2010 m. kompensacijas už bioetanolį ir 2012 m. kompensacijas už biodyzeliną.

(27)

Kalbant apie Ispanijos siūlomą alternatyvią metodiką, kurioje remiamasi pasaulinėmis iškastinio kuro kainomis, Komisija pažymi, kad ši metodika skiriasi nuo tos, kurią Ispanija siūlė, o Komisija naudojo priemonei Nr. NN 61/2004 įvertinti. Kadangi Komisija tikrina, ar Ispanija tinkamai įgyvendino pagalbos schemą laikydamasi sprendimo, kuriuo ši schema buvo patvirtinta priemonės Nr. NN 61/2004 atveju, siūloma alternatyvi metodika nėra priimtina.

(28)

Nepaisant to, Komisija pažymi, kad nuolatinės kompensacijos permokų tendencijos nepastebima. Be to, vertinant pagalbą visu schemos galiojimo laikotarpiu, nėra ženklų, kad būtų susidariusi bendra kompensacijos permoka. Komisija atsižvelgia į Ispanijos pateiktus paaiškinimus (žr. 18, 19, 20 ir 22 konstatuojamąsias dalis).

(29)

Dėl bioetanolio Komisija mano, kad kompensacijos permokai atitaisyti patikslinimų atlikti nereikėjo. Šiuo atveju Ispanijai pavyko įrodyti, kad kompensacijos permoka buvo panaikinta, daugiausia dėl to, kad po 2010 m. birželio mėn. gerokai padidėjo žaliavų kainos. Iš tikrųjų, 2011 ir 2012 m. kompensacijos permokos už bioetanolį nepastebėta.

(30)

Dėl biodyzelino Komisija pažymi, kad 2012 m. pastebėta nedidelė kompensacijos permoka – 41,85 EUR/1 000 l. Ši kompensacijos permoka susidarė, kai priemonė ir, svarbiausia, paramos lygis nebuvo keičiami. Ši padėtis susidarė dėl schemai nepriklausančių veiksnių, konkrečiai – Ispanijoje gerokai išaugus iškastinio kuro dyzelino kainai. Komisija atkreipia dėmesį, kad dyzelino kaina 2012 m. buvo 8 % didesnė negu 2011 m., 36 % didesnė negu 2010 m. ir 71 % didesnė negu 2009 m. Palyginti, biodyzelino gamybos sąnaudos 2012 m. buvo tokios pat kaip 2011 m., 16 % didesnės negu užfiksuotos 2010 m. ir 25 % didesnės negu 2009 m. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad 2012 m. pabaigoje schema nustojo galioti, todėl nebuvo įmanoma atleidimo nuo akcizo mokesčio sureguliuoti taip, kad ateityje būtų išvengta kompensacijos permokų, kaip numatyta byloje Nr. NN 61/2004 priimto Komisijos sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje. Komisija taip pat pažymi, kad nei 2013 m., nei vėlesniais metais pagalbos nebuvo suteikta. Galiausiai, kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgus ir į 2012 m. duomenis kompensacijos permokų nenustatyta visu schemos galiojimo laikotarpiu. Taigi, tai galima laikyti ženklu, kad Ispanija galėjo taikyti schemoje numatytą ex ante skaičiavimo metodą.

(31)

Atsižvelgusi į Ispanijos pateiktą papildomą informaciją, Komisija mano, kad byloje Nr. NN 61/2004 priimto Komisijos sprendimo 19 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas pareigas Ispanija įvykdė.

(32)

Remdamasi Ispanijos pateiktais paaiškinimais apie Tarybos direktyvos 2008/118/EB taikymą, Komisija sutinka, kad Ispanijos valdžios institucijos pateikė ataskaitą apie visas reikiamas įmones.

VI.   IŠVADA

(33)

Komisija konstatuoja, kad Ispanija tinkamai įgyvendino pagalbos schemą Nr. NN 61/2004, laikydamasi Komisijos sprendimo, kuriuo ji patvirtinama,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Ispanijos valstybės pagalbos schema Nr. NN 61/2004 yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą ir yra tinkamai įgyvendinta laikantis Komisijos sprendimo byloje Nr. NN 61/2004.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 9 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL C 37, 2014 2 7, p. 44.

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  OL C 219, 2006 9 12, p. 3.

(4)  2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, OL L 140, 2009 6 5, p. 16.

(5)  Bioetanolio atveju ši suma 2004–2009 m. laikotarpiu buvo 371,69 EUR/1000 l, o 2009–2012 m. laikotarpiu – 400,69 EUR/1000 l. Biodyzelino atveju taikytos sumos 2004–2006 m. laikotarpiu buvo 269,89 EUR/1000 l, 2007–2009 m. laikotarpiu – 278 EUR/1000 l, o 2009–2012 m. laikotarpiu – 307 EUR/1000 l.

(6)  Cukraus kainų indeksas prasideda dešinės pusės apačioje, o grūdų kainų indeksas prasideda dešinės pusės viršuje.

(7)  2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinanti Direktyvą 92/12/EEB, OL L 9, 2009 1 14, p. 12.

(8)  OL C 37, 2001 2 3, p. 3.


PRIEDAS

1 lentelė

Bioetanolio gamybos sąnaudos Ispanijoje

Bioetanolio gamybos sąnaudos Ispanijoje

EUR/1 000 litrų

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Žaliavos

(+)

[…] (*)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Darbas

(+)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Nusidėvėjimas

(+)

Kintamosios ir finansinės sąnaudos

(+)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Transportas ir paskirstymas

(+)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Pajamos iš šalutinių produktų

(–)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Tiesioginė pagalba

(–)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Bendrosios gamybos sąnaudos

 

603

692

672

582

602

581

510

688

763

Gamybos marža (5 %)

(+)

30

35

34

29

30

29

26

34

38

Įvairios energinės vertės koregavimo koeficientas

(+)

329

378

367

318

329

317

278

376

417

Bendroji bioetanolio kaina (prieš mokesčius)

(B)

962

1 104

1 073

929

961

927

814

1 098

1 218

95 I.O. benzino kaina (prieš mokesčius)

(P)

351,8

427,0

483,3

497,0

560,8

436,7

555,4

674,6

741,0

Didžiausia kompensacijos marža

(M) = (B) – (P)

610,6

677,4

589,2

431,9

400,0

490,6

258,6

423,4

476,7

Mineralinių alyvų akcizo mokestis (IEH)

(IEH)

371,7

371,7

371,7

371,7

371,7

371,7

400,7

400,7

400,7

400,7

Kompensacijos nepriemoka (I)

(I) = (M) – (IEH)

238,90

305,74

217,52

60,18

28,30

118,89

89,89

– 142,13

22,76

76,06

Šaltinis:

Ispanijos valdžios institucijos


2 lentelė

Biodyzelino gamybos sąnaudos Ispanijoje

Biodyzelino gamybos sąnaudos Ispanijoje

EUR/1 000 litrų

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

Žaliavos

(+)

[…] (**)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Darbas

(+)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Nusidėvėjimas

(+)

Kintamosios ir finansinės sąnaudos

(+)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Transportas ir paskirstymas

(+)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Pajamos iš šalutinių produktų

(–)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Tiesioginė pagalba

(–)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

Bendrosios gamybos sąnaudos

 

553

744

710

762

992

733

791

917

918

Gamybos marža (5 %)

(+)

28

37

36

38

50

37

40

46

46

Įvairios energinės vertės koregavimo koeficientas

(+)

52

70

67

72

94

69

75

87

87

Bendroji biodyzelino kaina (prieš mokesčius)

(B)

633

852

813

872

1 135

839

905

1 050

1 051

Gazolio A kaina (prieš mokesčius)

(P)

355,0

476,0

521,7

524,9

672,8

459,0

576,5

727,9

785,5

Didžiausia kompensacijos marža

(M) = (B) – (P)

277,9

375,5

290,9

347,2

462,5

379,9

379,9

328,8

321,6

265,2

Mineralinių alyvų akcizo mokestis

(IEH)

269,86

269,86

269,86

278

278

278

307

307

307

307

Kompensacijos nepriemoka (I)

(I) = (M) – (IEH)

8,05

105,65

21,04

69,21

184,54

101,92

72,92

21,80

14,61

–41,85

Šaltinis:

Ispanijos valdžios institucijos


(*)  Verslo paslaptis

(**)  Verslo paslaptis


7.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/19


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2013 m. liepos 23 d.

dėl valstybės pagalbos SA.35062 (13/N-2), kurią Portugalija suteikė Caixa Geral de Depósitos

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 4801)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/767/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi valstybes nares ir kitas suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtus straipsnius (1),

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2012 m. birželio 28 d. Portugalijos Respublika (toliau – Portugalija) pranešė apie S.A. Caixa Geral de Depósitos (toliau – CGD arba bankas) rekapitalizavimo priemones.

(2)

2012 m. liepos 18 d. sprendimu byloje SA 35062 (12/NN) (toliau – sanavimo sprendimas) (2) Komisija patvirtino 2012 m. birželio 29 d. įgyvendintą CGD rekapitalizavimo priemonę kaip sanavimo pagalbą.

(3)

2012 m. rugsėjo 27 d. elektroniniu paštu Portugalija pranešė Komisijai, kad Caixa Geral Finance Limited (toliau – CGDF), su CGD susijusi įmonė, kitą dieną išmokės dividendus neterminuotų privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams.

(4)

2012 m. rugsėjo 28 d. CGDF išmokėjo dividendus.

(5)

2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu byloje SA.35062 (12/NN) (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) (3) Komisija nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą dėl sanavimo pagalbos netinkamo panaudojimo pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (4), 16 straipsnį.

(6)

Paskelbdama tą sprendimą Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl preliminarios Komisijos išvados, jog dividendų išmokėjimas pažeidė sanavimo sprendimo sąlygas, tačiau jokių susijusių pastabų negavo.

(7)

Dėl skubos sumetimų Portugalija išimties tvarka sutinka, kad šis sprendimas būtų priimtas anglų kalba.

2.   APRAŠYMAS

2.1.   Gavėjas

(8)

CGD yra Portugalijos 100 % nuosavybės teise valdoma bankų grupė. 2012 m. gruodžio 31 d. bendras grynasis jos turtas (pagal buhalterinės apskaitos principą) (5) sudarė 116,9 mlrd. EUR, o bendras grynasis paskolų portfelis – 74,7 mlrd. EUR. Banko veikla apima, inter alia, komercinę bankininkystę vidaus ir tarptautinėse rinkose (visų pirma Ispanijoje, portugališkai kalbančiose Afrikos šalyse, Makao ir Brazilijoje), investicinę bankininkystę, turto valdymą, specializuoto kreditavimo ir draudimo veiklą.

(9)

2012 m. CDG grupė pirmavo daugelyje veiklos, kurią vykdė Portugalijos rinkoje, sričių (ypač paskolų ir avansų klientams, klientų indėlių, draudimo, finansinės nuomos, investicinės bankininkystės ir turto valdymo srityse).

1 lentelė

Pagrindiniai CGD finansiniai rodikliai (pagal buhalterinės apskaitos principą)

 

2012.12.31

Bendras turtas (mlrd. EUR)

116,9

Paskolos klientams (mlrd. EUR)

74,7

Privačių klientų indėliai (mlrd. EUR) (*)

71,4

Bendros didmeninės lėšos (mlrd. EUR) (**)

35,2

Darbuotojų skaičius, visoje grupėje

23 028

Filialų skaičius, visos grupės

1 293

Indėlių nacionalinės rinkos dalis

28,1  %

Paskolų nacionalinės rinkos dalis

21,3  %

2.2.   Pagalbos priemonių poreikį nulėmę įvykiai

(10)

Prasidėjus valstybių skolų krizei, CGD tapo sunku prieiti prie didmeninių rinkų. Iš pradžių su sunkumais susidurta prieinant prie kapitalo rinkų vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių, o ilgainiui ir prie pinigų rinkų trumpalaikių priemonių.

(11)

Susidarius tokiai padėčiai, CGD grupė buvo priversta mažinti savo priklausomybę nuo didmeninio finansavimo ir 2010 m. pirmąjį ketvirtį pradėjo įgyvendinti neapibrėžtojo likvidumo planą mėgindama vėliau: a) rasti alternatyvių finansavimo šaltinių – visų pirma skolos įkeitimo finansinėmis priemonėmis; b) padidinti ECB priimtinų įkaitų kiekį; c) parduoti nestrateginį turtą; d) įrodyti investuotojams ir sandorių šalims savo patikimumą.

(12)

Pagal Ekonominės ir finansinės paramos planą, dėl kurio susitarė Portugalija, Komisija, ECB ir TVF, CGD buvo paprašytas pateikti 2011–2015 m. finansavimo ir kapitalo planą (toliau – FKP), kuris turėjo būti peržiūrimas kiekvieną ketvirtį. Pirma FKP versija buvo pateikta 2011 m. liepos 26 d. ir buvo tikslinama.

(13)

Mokumo atžvilgiu 2011 m. gruodžio 31 d. CGD bendro 1 lygio kapitalo (toliau – CT1) rodiklis, apskaičiuotas pagal Bazelio II taisykles, buvo 9,48 %. FKP tikslas buvo iki 2012 m. gruodžio 31 d. pasiekti, inter alia, Bazelio II taisyklėse nustatytą 10 % CT1 rodiklį, dėl kurio buvo susitarta Portugalijos Vyriausybės ir TVF, Komisijos bei ECB pasirašytame susitarimo memorandume. Po Europos bankininkystės institucijos (toliau – EBI) pateiktos rekomendacijos FKP buvo atnaujintas reikalavimas dėl kapitalo lygio nuo 2012 m. birželio 30 d., kad būtų patenkinti pagal banko valdomos valstybės ir vietos savivaldos institucijų skolos sumą apskaičiuoti kapitalo poreikiai (toliau – valstybės skolos atsargos) ir kapitalo poreikis, apskaičiuotas atlikus EBI nepalankiausių sąlygų bandymą (toliau – EBI reikalavimai).

(14)

Vadovaujantis 2012 m. gegužės mėnesio FKP versija ir EBI rekomendacija nustatytas poreikis padidinti grupės kapitalą 1,650 mlrd. EUR.

2.3.   Pagalbos priemonės

(15)

Portugalijos, kaip vienintelio CGD akcininko, įgyvendintos priemonės buvo:

i)

750 mln. EUR vertės išleistų naujų paprastųjų akcijų pasirašymas (toliau – kapitalo didinimas);

ii)

900 mln. EUR vertės CGD išleistų konvertuojamųjų priemonių (toliau – KP), kurios atitinka EBI mokumo reikalavimus kaip CT1, pasirašymas.

(16)

Išsamus pagalbos priemonių aprašymas pateikiamas sanavimo sprendimo 12–25 konstatuojamosiose dalyse.

2.4.   Oficiali pagalbos netinkamo panaudojimo tyrimo procedūra

(17)

Sanavimo sprendimo 31 konstatuojamojoje dalyje Portugalija įsipareigojo užtikrinti, kad CGD (kaip grupė) taikytų elgsenos apribojimus, tolygius tokius apribojimams, kokie pagal naują Portugalijos kredito įstaigų rekapitalizavimo schemą (6) taikomi rekapitalizuojamiems bankams, įskaitant, inter alia,:

draudimą mokėti dividendus,

draudimą mokėti mišrių priemonių ir subordinuotųjų skolų, kurių Portugalija nevaldo, atkarpas ir palūkanas, jei nėra teisinės prievolės tą daryti.

(18)

2012 m. rugsėjo 28 d. su CGD susijusi įmonė CGDF be Komisijos leidimo neterminuotų privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams išmokėjo 405 415 EUR dividendų. Minėta suma sudaro 0,025 % kapitalo, kuris buvo įneštas 2012 m. birželio 29 d.

(19)

Sprendime pradėti procedūrą Komisijos preliminari nuomonė buvo, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. CGDF išmokėti dividendai patenka į sanavimo sprendime CGD nustatyto draudimo mokėti dividendus taikymo sritį ir jų išmokėjimas yra suteiktos sanavimo pagalbos netinkamas panaudojimas.

3.   CGD RESTRUKTŪRIZAVIMAS

(20)

CGD pateikė restruktūrizavimo planą, apimantį keturis pagrindinius elementus:

CGD grupės finansinio įsiskolinimo balanse mažinimą parduodant draudimo verslą ir likusias nestrategines kapitalo dalis, taip pat nepagrindinio turto likvidavimą,

veiklos efektyvumo didinimą,

CGD veiklos Ispanijoje restruktūrizavimą,

900 mln. EUR vertės KP grąžinimą per restruktūrizavimo laikotarpį.

Finansinio įsiskolinimo mažinimas

(21)

Dar prieš kapitalo didinimą 2012 m. birželį CGD dėjo pastangas sumažinti finansinį įsiskolinimą balanse. Nuo 2010 m. gruodžio iki 2012 m. birželio bankas sumažino savo balansą maždaug 8,2 mlrd. EUR (buhalterinės apskaitos principas).

(22)

Restruktūrizavimo plane išdėstyti papildomi finansinio įsiskolinimo mažinimo veiksmai. Plane numatytas draudimo bendrovės Caixa Seguros pardavimas ir kitų nestrateginių kapitalo dalių pardavimas, taip pat nepagrindinio turto likvidavimas, kad CGD galėtų geriau susitelkti pagrindinei mažmeninės bankininkystės veiklai ir atlaisvinti lėšas, kuriomis vėliau bus sustiprintas pagrindinis banko kapitalas. CGD siekia papildomai sumažinti finansinį įsiskolinimą grupės balanse [10–20] mlrd. EUR nepagrindiniu turtu, kas savo ruožtu sudarytų [10–20] % sumažėjimą, palyginti su konsoliduotu balansu 2012 m. gruodį (buhalterinės apskaitos principas). Draudimo bendrovės pardavimas yra svarbus finansinio įsiskolinimo mažinimo elementas, padėsiantis sumažinti įsiskolinimą maždaug […] (***) mlrd. EUR. Įplaukos iš likusių nestrateginių kapitalo dalių pardavimo sudarys [0–5] mlrd. EUR, iš buvusio Banco Português de Negócios (toliau – BPN) paskolos grąžinimo – [0–5] mlrd. EUR ir iš nepagrindinių kreditų Ispanijoje mažinimo palaipsniui dar [0–5] mlrd. EUR. Be to, maždaug du trečdaliai nepagrindinio portfelio ([10–20] mlrd. EUR) bus likviduoti iki 2017 m. pabaigos, o likusi nepagrindinio portfelio dalis – po 2017 m.

(23)

Caixa Seguros yra Portugalijos rinkos lyderė, 2012 m. gruodį užėmusi 31 % visos gyvybės draudimo rinkos ir 26 % visos ne gyvybės draudimo rinkos atitinkamai, įskaitant tiek gyvybės, tiek ne gyvybės draudimo paslaugas teikiančią įmonę, taip pat specializuoto draudimo įmones, ypač sveikatos ir transporto priemonių draudimo srityse. 2012 m. gruodžio 31 d.Caixa Seguros teko 9,2 % CGD konsoliduoto grynojo turto ir 89,7 mln. EUR grynųjų pajamų, priskirtinų CGD akcininkams, pagal tiesioginių draudimo įmokų apimtį, kuri 2012 m. buvo 3 195 mln. EUR.

(24)

CGD restruktūrizuos Caixa Seguros siekdamas pagerinti jos patrauklumą pirkėjams ir palengvinti pardavimo procesą. CGD gali […]. Pardavimo procese bus galimi visi įmanomi deriniai, kaip antai […]. CGD restruktūrizavimo plane daroma prielaida, kad […].

(25)

CGD taip pat parduos visas likusias nestrateginio kapitalo dalis listinguojamose Portugalijos bendrovėse iki […], tokiu būdu sumažindamas finansinį įsiskolinimą balanse dar maždaug [200–250] mln. EUR. CGD jau pardavė daugumą savo nestrateginio kapitalo dalių, kurias pardavus gauta apie 450 mln. EUR.

(26)

CGD taip pat planuoja palaipsniui sumažinti savo turto portfelį, susidariusį dėl bankrutavusio Banco Português de Negócios  (7) skolos, kurio nominalioji vertė yra [0–5] mlrd. EUR, o grynojo turto vertė maždaug [0–5] mlrd. EUR. Pagal susijusią grąžinimo schemą iki 2017 m. pabaigos grynojo turto vertė bus sumažinta [40–50] % iki [0–5] mlrd. EUR.

(27)

Galiausiai CGD palaipsniui sumažins savo nepagrindinių kreditų, suteiktų vykdant mažmeninės ir didmeninės bankininkystės veiklą Ispanijoje, portfelį. Šio portfelio vertė yra maždaug [0–5] mlrd. EUR.

Veiklos efektyvumas

(28)

Antras pagrindinis restruktūrizavimo plano elementas yra banko veiklos efektyvumo didinimas. CGD dar 2011 m. ir 2012 m. ėmėsi priemonių sąnaudų bazei optimizuoti ir, palyginti su finansiniais duomenimis iki krizės nacionalinėje rinkoje, sumažino tiek darbo jėgos ir pardavimo, tiek bendrąsias ir administracines sąnaudas.

(29)

CGD tęs optimizavimo veiksmus per restruktūrizavimo laikotarpį toliau mažindamas veiklos sąnaudas. Kitos pagrindinės sritys, kuriose galima būtų sutaupyti, yra banko darbuotojų skaičiaus mažinimas ir užsakomųjų paslaugų įkainių persvarstymas. Pagal restruktūrizavimo planą visą restruktūrizavimo laikotarpį CGD ir toliau mažins darbo jėgos sąnaudas siekdamas jas sumažinti [5–10] % ir prognozuoja, kad 2013 m. gruodį šios sąnaudos bus [500–550] mln. EUR, o 2017 m. gruodį – [450–500] mln. EUR. Darbuotojų skaičius Portugalijoje bus mažinamas [5–10] %. 2012 m. gruodį nacionalinėje rinkoje mažmeninės bankininkystės sektoriuje CGD dirbo 9 401 darbuotojas, iki 2017 m. gruodžio CGD ketina sumažinti jų skaičių iki [8 500–9 000].

(30)

CGD veiklos efektyvumas padidės optimizavus filialų tinklo darbą, t. y. sumažinus filialų skaičių šalyje [5–10] % nuo 840 filialų 2012 m. birželį iki [750–800] filialų iki […]. [70–80] filialų Portugalijoje uždarymas nuo 2012 m. birželio iki […] yra periodinio optimizavimo proceso, skirto pakartotinai įvertinti ir racionalizuoti CGD veiklą šalies viduje, dalis. Tikimasi, kad filialų uždarymas padės per metus sutaupyti [0–5] mln. EUR. 58 filialai jau buvo uždaryti arba yra uždaromi, o likusieji [10–20] filialų bus uždaryti iki […].

(31)

Galiausiai CGD veiklos efektyvumas pagerės padidinus pajamas iš paslaugų ir komisinių, kurie 2012 m. sudarė maždaug 25 % visų grynųjų veiklos pajamų, nors Portugalijos bankų sektoriaus vidurkis buvo 29 %. CGD įves naują mokesčių struktūrą, kad geriau suderintų savo pajamų šaltinius su kitų bankų pajamų šaltiniais.

Veiklos Ispanijoje restruktūrizavimas

(32)

Trečias pagrindinis restruktūrizavimo plano elementas yra susijęs su bankinės veiklos Ispanijoje restruktūrizavimu. Nors apskritai CGD veiklos rezultatai tarptautinėse rinkose šiuo metu yra daug geresni nei nacionalinėje rinkoje ir gerokai prisideda prie banko bendrų veiklos rezultatų, CGD veikla Ispanijoje yra nuostolinga. CGD pradėjo mažmeninės bankininkystės veiklą Ispanijoje 1991 m. įsigydamas Banco de Extremadura ir Chase Manhattan España, paskui 1995 m. – Banco Simeón. Šie bankines paslaugas teikiantys verslo vienetai šiuo metu Ispanijoje veiklą vykdo kaip CGD patronuojamoji įmonė pavadinimu Banco Caixa Geral (toliau – BCG). 2007 m. CGD pradėjo vykdyti didmeninės bankininkystės veiklą, vykdomą per Ispanijoje įsteigtą filialą, kuris daugiausia dirbo su nekilnojamojo turto projektais, susijusių projektų finansavimu ir sindikuotomis paskolomis. CGD mažmeninės bankininkystės veikla Ispanijoje vargiai atsipirkdavo per paskutinius dešimt metų, o didmeninės bankininkystės veiklos rezultatai buvo dar prastesni. Istoriškai didmeninės bankininkystės, kurios imtasi netrukus iki finansų krizės, rezultatai yra labai prasti ir per palyginti trumpą laikotarpį iki 2012 m. gruodžio sukūrė didelius 250 mln. EUR nuostolius. Didmeninės bankininkystės veikla bus visiškai nutraukta ir […].

(33)

Vis dėlto CGD laiko Ispaniją svarbia rinka, kurioje siekia išlikti, ypač norėdamas paremti Portugalijos mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ) eksportuotojas. Dėl šios priežasties mažmeninės bankininkystės veikla Ispanijoje ir toliau bus vykdoma, tiesa, gerokai mažesniu mastu. Siekiant atkurti veiklos pelningumą filialų skaičius bus sumažintas [47–52] % nuo 209 filialų 2012 m. birželį iki [100–110] filialų […]. Darbuotojų skaičius Ispanijoje bus sumažintas [46–49] % nuo 974 darbuotojų 2012 m. birželį iki [500–523] darbuotojų […].

(34)

Geografiškai BCG pagrindinį dėmesį skirs mažmeninei veiklai Galisijos, Kastilijos ir Leono, Astūrijos ir Estremadūros regionuose, šiek tiek veiklos bus vykdoma pagrindiniuose tarptautinės prekybos centruose (Madride ir Katalonijoje) ir itin nedaug, išlaikant vos [0–5] filialus kiekviename regione, tose vietovėse, kuriose užmezgami svarbūs tarptautiniai ryšiai ir kurios yra svarbus veiklos Ispanijoje finansavimo šaltinis, t. y. Baskijoje, Andalūzijoje, Aragone ir Valensijoje.

KP grąžinimas

(35)

Ketvirtas pagrindinis restruktūrizavimo plano elementas yra 900 mln. EUR vertės KP grąžinimas per restruktūrizavimo laikotarpį, kuriuo siekiama sumažinti CGD vidutines finansavimo sąnaudas. Sumažintas finansinis įsiskolinimas balanse ir didesnis veiklos pelningumas turėtų leisti CGD išpirkti KP. Draudimo verslo pardavimas turėtų atlaisvinti reguliuojamąjį kapitalą ir tokiu būdu leisti įvykdyti išankstinį išpirkimą.

(36)

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp vidutinių finansavimo sąnaudų mažinimo ir pakankamų kapitalo atsargų išlaikymo, restruktūrizavimo plane nurodoma, kad per 2014 finansinius metus CGD panaudos [50–60] % savo kapitalo perviršio (t. y. kapitalo, viršijančio taikomą minimalaus kapitalo reikalavimą pagal Europos ir Portugalijos teisę (įskaitant 1 ir 2 ramsčius), ir [100–150] bazinių punktų kapitalo atsargų) KP grąžinimui. 2015 finansiniais metais ir, jei reikia, kitais metais CGD panaudos [90–100] % savo kapitalo perviršio KP grąžinimui.

(37)

2 lentelėje pateiktos pagrindinės buhalterinės apskaitos duomenimis pagrįstos finansinės prognozės, įtrauktos į CGD restruktūrizavimo planą.

2 lentelė.

Pagrindiniai CGD finansiniai rodikliai 2011–2017 m.

Pelnas ir nuostoliai

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

Pokytis 2012-2017 m. (%)

Pagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Iš viso

Ikimokestinis pelnas

–90

– 545

– 303

– 367

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

(…)

[…]

[…]

Išlaidų ir pajamų santykis

57  %

54  %

52  %

52  %

[70-80] %

[60-70] %

[60-70] %

[60-70] %

[40-50] %

[40-50] %

[40-50] %

[40-50] %

[40-50] %

[40-50] %

– [20-30]

– [20-30]

Darbuotojai

17 502

23 205

17 296

23 028

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[1 000 -20 000 ]

[0-5]

– [20-30]

Filialas

1 344

1 344

1 293

1 293

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

[1 000 -1 500 ]

– [0-5]

– [0-5]

Investicijų araža

–2,5  %

–7,4  %

–5,5  %

–6,3  %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…] %

[…]

[…]


Balansas

2011 m.

2012 m.

2015 m.

2017 m.

Pokytis 2012-2017 m. (%)

Turtas

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Paskolos klientams (grynąja verte)

78 248

75 095

3 153

74 713

71 338

3 375

[70 000 -75 000 ]

[65 000 -70 000 ]

[1 500 -2 000 ]

[70 000 -75 000 ]

[70 000 -75 000 ]

[1 000 -1 500 ]

– [0-5] %

– [0-5]

– [60-70]

Neveiksnios paskolos

4 800

4 727

72

6 551

6 427

124

[10 000 -15 000 ]

[9 500 -10 000 ]

[400-450]

[10 000 -15 000 ]

[10 000 -15 000 ]

[500-550]

[60-70] %

[60-70]

[300-350]

Iš viso turto

120 642

103 262

17 380

116 857

100 333

16 523

[100 000 -150 000 ]

[95 000 -100 000 ]

[8 500 -9 000 ]

[100 000 -150 000 ]

[100 000 -150 000 ]

[5 000 -10 000 ]

– [5-10] %

[0-5]

– [60-70]

RWA

69 021

66 207

2 813

68 315

65 963

2 352

[65 000 -70 000 ]

[60 000 -65 000 ]

[1 000 -1 500 ]

[65 000 -70 000 ]

[65 000 -70 000 ]

[1 000 -1 500 ]

[0-5] %

[0-5]

– [50-60]


Įsipareigojimai

2011 m.

2012 m.

2015 m.

2017 m.

Pokytis 2012-2017 m. (%)

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Iš viso

Pagrindinė veikla

Nepagrindinė veikla

Centrinis bankas

9 013

9 013

0

10 300

10 300

0

[5 000 -10 000 ]

[5 000 -10 000 ]

[0-5]

[2 000 -2 500 ]

[2 000 -2 500 ]

[0-5]

– [70-80] %

– [70-80]

Įsipareigojimai klientams

70 587

64 030

6 557

71 404

65 545

5 859

[70 000 -75 000 ]

[65 000 -70 000 ]

[3 500 -4 000 ]

[75 000 -80 000 ]

[70 000 -75 000 ]

[1 500 -2 000 ]

[5-10] %

[10-20]

– [70-80]

Iš viso įsipareigojimų

120 642

114 085

6 557

116 857

110 997

5 859

[100 000 -150 000 ]

[100 000 -150 000 ]

[3 500 -4 000 ]

[100 000 -150 000 ]

[100 000 -150 000 ]

[1 500 -2 000 ]

– [5-10] %

– [0-5]

– [70-80]

Ilgalaikės paskolos

122  %

117  %

netaikoma

114  %

109  %

netaikoma

[100-150] %

[100-150] %

netaikoma

[90-100] %

[90-100] %

netaikoma

– [10-20] %

– [10-20]

 

EBICT1

netaikoma

netaikoma

netaikoma

9,5  %

9,6  %

9,5  %

[5-10] %

[10-20] %

[5-10] %

[10-20] %

[10-20] %

[5-10] %

[10-20] %

[10-20]

[0-5]

4.   PORTUGALIJOS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ POZICIJA

4.1.   Portugalijos valdžios institucijų pozicija dėl restruktūrizavimo plano

(38)

Portugalija laikosi nuomonės, kad kapitalo padidinimas yra valstybės pagalba, ypač turint galvoje dabartines rinkos aplinkybes ir tą faktą, jog kapitalo didinimas buvo vykdomas tuo pat metu kaip ir KP pasirašymas.

(39)

Portugalija pripažįsta, kad KP pasirašymas yra valstybės pagalba turint galvoje, jog jų pasirašymo sąlygos buvo suderintos su naujos rekapitalizavimo schemos sąlygomis, o tai jau yra valstybės pagalba (8).

(40)

Portugalija teigia, kad CGD yra sistemiškai svarbus Portugalijos finansų sistemai, kad buvo būtina imtis priemonių, jog CGD kapitalas pasiektų tokį lygį, koks buvo pateiktas Portugalijos centrinio banko, Banco de Portugal (toliau – BdP) ir trejeto vertinime, ir kad pagalbos priemonių sąlygose kartu su CGD restruktūrizavimo įsipareigojimuose išdėstytomis sąlygomis numatyta pakankamai saugiklių, užkertančių kelią piktnaudžiavimui ir konkurencijos iškraipymui.

4.2.   Portugalijos valdžios institucijų pozicija dėl valstybės pagalbos netinkamo panaudojimo procedūros

(41)

Portugalija laikosi nuomonės, kad neterminuotų privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams atlikti mokėjimai yra ne dividendų mokėjimai, bet atkarpų mokėjimai, kurie yra galimi, jei yra teisinė prievolė tą padaryti.

(42)

Portugalija nurodo, kad pagal pagrindines neterminuotų privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu sąlygas dividendų neišmokėjimas užkirstų kelią bankui atpirkti ar išpirkti lygiaverčių įsipareigojimų ar subordinuotų įsipareigojimų anksčiau nei ketvirta po dividendų išmokėjimo iš eilės einanti diena, kurią dividendai buvo išmokėti visiškai. Portugalija mano, kad KP atpirkimas, kurį CGD aiškiai įsipareigojo atlikti, yra toks lygiaverčių įsipareigojimų ar subordinuotų įsipareigojimų atpirkimas.

(43)

Portugalija patvirtina pritarusi dividendų išmokėjimui remdamasi savo prielaidomis, kad dividendų neišmokėjimas neleis CGD atpirkti KP per kitus 12 mėnesių ir kad per penkerių metų viešojo investavimo laikotarpį neišmokėjęs dividendų CGD iš viso negalės atpirkti KP nepažeisdamas sutartinių įsipareigojimų. Portugalijos įsitikinimu, delsimas išmokėti buvo nesuderinamas su svarbiausiu įsipareigojimu sumažinti valstybės pagalbos CGD dydį ir trukmę. Atitinkamai Portugalija mano, kad dėl šių aplinkybių dividendų išmokėjimas de facto buvo teisiškai privalomas.

4.3.   Portugalijos valdžios institucijų įsipareigojimai

(44)

Portugalija prisiėmė su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu susijusius įsipareigojimus (toliau – įsipareigojimai), kurie pateikiami šio sprendimo priede.

(45)

Be to, norėdamos užtikrinti tinkamą įvairių įsipareigojimų vykdymą, Portugalijos valdžios institucijos įsipareigoja paskirti už stebėjimą atsakingą įgaliotinį (toliau – stebėjimo įgaliotinis), kuriam bus pavesta stebėti visus Portugalijos valdžios institucijų ir CGD prisiimtus įsipareigojimus Komisijai.

5.   VERTINIMAS

5.1.   Valstybės pagalbos buvimas

(46)

Pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį bet kokia valstybės narės suteikta pagalba arba valstybės išteklius panaudojant suteikta pagalba, kuri iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją sudarant palankesnes sąlygas tam tikroms bendrovėms arba tam tikrų prekių gamybai tiek, kiek tokia pagalba turi įtakos prekybai tarp valstybių narių, yra nesuderinama su vidaus rinka.

(47)

Priemonė laikoma valstybės pagalba, jei tenkinamos visos toliau išvardytos sąlygos: a) priemonė finansuojama iš valstybės išteklių; b) priemonė suteikia selektyvų pranašumą, kuriuo sudaromos geresnės sąlygos tam tikroms bendrovėms ar tam tikrų prekių gamybai; c) priemonė iškraipo ar gali iškraipyti konkurenciją ir turi potencialą paveikti prekybą tarp valstybių narių.

(48)

Komisija jau nustatė, kad dėl sanavimo sprendimo 33–42 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų priežasčių priemonės yra valstybės pagalba, kaip apibrėžiama Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje. Rekapitalizavimo priemones, kurias sudarė 750 mln. EUR vertės naujų paprastųjų akcijų pasirašymas ir 900 mln. EUR vertės KP pasirašymas, suteikė Portugalija, todėl priemonės buvo suteiktos panaudojant valstybės išteklius. Priemonėmis suteiktas selektyvus pranašumas CGD, leidęs CGD padidinti savo kapitalą palankesnėmis nei rinkos sąlygomis. CGD yra tarptautinėje rinkoje veikiantis bankas, konkuruojantis su kitais bankais Portugalijoje ir kitose šalyse. Dėl šios priežasties bankui suteiktas pranašumas gali paveikti prekybą Europos Sąjungos vidaus rinkoje ir iškraipyti konkurenciją.

5.2.   Pagalbos suderinamumas su vidaus rinka

(49)

Norėdama nustatyti CGD suteiktos pagalbos suderinamumą su vidaus rinka Komisija pirmiausia privalo nustatyti, ar pagalbą galima vertinti pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą, t. y. ar pagalba atitaiso didelį Portugalijos ekonomikos sutrikimą. Vadovaudamasi šiuo teisiniu pagrindu Komisija turi įvertinti, ar pasiūlytos priemonės neprieštarauja vidaus rinkai.

5.2.1.   Pagalbos suderinamumo teisinis pagrindas

(50)

Vadovaudamasi Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktu Komisija turi teisę nuspręsti, jog pagalba neprieštarauja vidaus rinkai, jei pagalba yra skirta „kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti“.

(51)

Portugalijos ekonomikos didelį sutrikimą liudija įvairūs Komisijos patvirtinimai dėl Portugalijos valdžios institucijų įgyvendinamų priemonių finansų krizei įveikti. Savo naujausiame patvirtinime, skirtame Portugalijos rekapitalizavimo schemos pratęsimui (9), Komisija dar kartą pabrėžė, kad Portugalijos ekonomikos didelio sutrikimo grėsmė išlieka ir kad valstybės parama bankams yra tinkama tam sutrikimui atitaisyti. Komisija pažymi, kad pagalbos priemonių įgyvendinimo metu Portugalijos bankų sistemą kamavo labai rimti sunkumai dėl kai kurių Portugalijos bankų didelio įsiskolinimo, aukštų paskolų ir indėlių santykio rodiklių ir didelio skaičiaus neveiksnių paskolų. Komisija taip pat pažymi, kad Portugalija gauna euro zonos valstybių narių teikiamą finansinę paramą, kurios dalis yra skiriama Portugalijos bankams paremti (10).

(52)

Turint galvoje CGD, kuris yra pirmaujantis bankas Portugalijoje, svarbą bankų sistemai ir jo skolinimo veiklos reikšmę Portugalijos ekonomikai, Komisija sutinka, kad sugriežtintų kapitalo reikalavimų nepatenkinimas būtų turėjęs rimtų pasekmių Portugalijos ekonomikai.

(53)

Turint galvoje dabartinę Portugalijos ekonomikos padėtį ir daugeliui bankų būdingą negalėjimą prieiti prie tarptautinių ir didmeninio finansavimo rinkų, Komisija mano, kad valstybės pagalbos patvirtinimo pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą reikalavimai buvo išpildyti.

5.2.2.   Pagalbos suderinamumas su restruktūrizavimo ir pratęsimo komunikatu

(54)

Visos valstybės pagalba pripažintos priemonės buvo suteiktos CGD restruktūrizavimo kontekste. Komisijos komunikate dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (toliau – restruktūrizavimo komunikatas) (11) išdėstytos restruktūrizavimo pagalbos teikimo krizės kamuojamoms finansų įstaigoms taisyklės. Pagal restruktūrizavimo komunikatą tam, kad būtų suderinamas su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą finansų įstaigos restruktūrizavimas dėl dabartinės finansų krizės turi: i) leisti atkurti banko gyvybingumą; ii) numatyti pakankamą gavėjo indėlį (naštos pasidalijimas) ir užtikrinti, jog pagalba nebūtų didesnė nei būtina; iii) numatyti pakankamai kompetencijos iškraipymą ribojančių priemonių.

(55)

Nepaisant restruktūrizavimo komunikate išdėstytų reikalavimų, Komisijos komunikato dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2012 m. sausio 1 d. bankams skirtoms priemonėms dėl finansų krizės (toliau – 2011 m. pratęsimo komunikatas) (12) 14 punkte teigiama, kad „atlikdama proporcingą ilgalaikio bankų gyvybingumo įvertinimą, Komisija atsižvelgs į visus požymius, iš kurių matyti, kad bankai gali būti ilgą laiką gyvybingi daug nerestruktūrizuoti, visų pirma kai kapitalo iš esmės pritrūksta dėl sumažėjusio pasitikėjimo valstybės garantuota skola, kai valstybės kapitalo injekcija apribojama suma, reikalinga kompensuoti nuostoliams dėl [Europos] šalių obligacijų įvertinimo pagal rinkos kainą bankuose, kurie kitais atžvilgiais yra gyvybingi, ir kai analizė rodo, kad šie bankai pernelyg nerizikavo įgydami valstybės garantuotos skolos vertybinių popierių“.

(56)

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad CGD kapitalo poreikiai iš esmės buvo susiję su pasitikėjimo dėl Portugalijos valstybės skolos krize. Nors jie nebuvo tiesiogiai susiję su valstybės garantuotų vertybinių popierių įvertinimu pagal rinkos kainą, pagrindinė priežastis buvo panaši, mat EBI reikalavo bankų turėti kapitalo atsargas, susijusias su balanse nurodoma valstybės obligacijų suma (vadinamąsias valstybės skolos atsargas), tokiu būdu padidindama minimalaus kapitalo reikalavimus.

(57)

Iš 1 650 mln. EUR visų kapitalo atsargų, kurias turėti pareikalavo EBI ir dėl kurių atsirado nurodytos sumos valstybės pagalbos poreikis, 1 073 mln. EUR (65 %) poreikį nulėmė Portugalijos valstybės skolos rizika. Tolesnė Komisijos analizė parodė, kad CGD pernelyg nerizikavo įsigydama valstybės skolos vertybinių popierių. Valstybės skolos vertybinių popierių portfelis susidarė dėl palūkanų skirtumų sandorių (finansuojamų pagal ECB vienerių metų finansavimo schemą). Nors tokius sandorius tam tikromis aplinkybėmis galima būtų laikyti didesnės nei įprasta rizikos sandoriais, įsigytos obligacijos buvo tinkamas įkaitas ir atitinkami reitingai buvo gerokai aukštesni nei investicinės kategorijos (AA- Portugalijai).

(58)

Dėl šių priežasčių Komisija atliks proporcingą vertinimą pagal 2011 m. pratęsimo komunikato 14 punktą.

Gyvybingumo atkūrimas

(59)

Restruktūrizavimo komunikate Komisija yra nustačiusi, kad atitinkama valstybė narė turi pateikti išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame būtų parodyta, kaip bus atkurtas ilgalaikis gavėjo gyvybingumas be valstybės pagalbos per protingą laiko tarpą, bet ne ilgiau nei per penkerius metus. Ilgalaikis gyvybingumas yra pasiekiamas tuomet, kai bankas gali savo jėgomis konkuruoti rinkoje dėl kapitalo laikydamasis atitinkamų teisės aktų reikalavimų. Kad tą galėtų daryti, bankas privalo gebėti padengti savo sąnaudas ir užtikrinti tinkamą kapitalo grąžą atsižvelgdamas į savo rizikos pobūdį. Gyvybingumo atkūrimas turėtų būti iš esmės nulemtas vidinių priemonių ir pagrįstas patikimu restruktūrizavimo planu.

(60)

Portugalija pateikė CGD restruktūrizavimo planą, apimantį penkerių metų laikotarpį iki 2017 m., pagal kurį gyvybingumas bus atkurtas restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje.

(61)

Restruktūrizavimo komunikato 10 punkte reikalaujama, kad siūlomomis restruktūrizavimo priemonėmis būtų pašalinti pagrindiniai gavėjo trūkumai. Komisija pažymi, kad restruktūrizavimo plane aptariamas pagrindinis CGD trūkumas, t. y. banko operacijų Portugalijos rinkoje, kurios sudaro 80 % visos banko veiklos, menkas pelningumas apskritai. Teigiamas CGD tarptautinių operacijų rezultatas gali tik iš dalies kompensuoti prastus CGD veiklos rezultatus nacionalinėje rinkoje, nors vidutiniškai tiek praeityje, tiek dabar tarptautinės operacijos tebeteikia teigiamą panaudoto kapitalo grąžą (toliau – PKG). Pavyzdžiui, 2012 m. banko veiklos Angoloje PKG buvo [50–60] %, Mozambike – [20–30] %, Pietų Afrikoje – [20–30] %, o Makao – [20–30] %. Palyginimui 2012 m. CGD banko veiklos Portugalijoje PKG buvo -[10–20] %. Kadangi tarptautinė veikla turi teigiamą poveikį bendrai ekonominei CGD grupės padėčiai, tačiau sudaro tik nedidelę banko veiklos dalį, restruktūrizavimo plane didžiausias dėmesys skiriamas veiklos nacionalinėje rinkoje pelningumui gerinti.

(62)

Komisija teigiamai vertina tai, jog CGD ėmėsi priemonių savo darbo jėgos ir administracinėms sąnaudoms sumažinti dar prieš gaudamas valstybės pagalbą. Vis dėlto dėl dabartinės makroekonominės situacijos ir šalies bankų rinkos perspektyvų buvo reikalingi ryžtingesni veiksmai, kaip antai restruktūrizavimo plane aptariami optimizavimo veiksmai. Tikslinis banko personalo mažinimas, per restruktūrizavimo laikotarpį sumažinant darbuotojų bankininkystės srityje Portugalijoje skaičių nuo 9 401 iki [8 500–9 000] ir tokiu būdu, kaip tikimasi, sumažinant personalo sąnaudas [5–10] %, yra tinkamas būdas reikiamai sumai sutaupyti, ypač turint galvoje tai, jog administracinių sąnaudų biudžetas taip pat bus gerokai apkarpytas.

(63)

Komisijos atlikta CGD filialų tinklo analizė iš pradžių parodė, jog galima pagerinti akivaizdžiai neefektyviai dirbančių filialų administravimą. Vis dėlto periodinis filialų pakartotinio vertinimo procesas, kurį jau taiko CGD, yra tinkama priemonė mažmeninio tinklo veiklai stebėti ir koreguoti jų skaičiui nacionalinėje rinkoje, jei reikia. Restruktūrizavimo plane CGD numato sumažinti savo filialų tinklą Portugalijoje [5–10] % uždarydama [70–80] filialų iš 840. Komisijos nuomone, numatytas filialų skaičiaus mažinimas atitinka CGD nacionalinės rinkos poreikius, tačiau tuo pat metu leidžia išlaikyti tinkamą klientų aptarnavimo lygį.

(64)

Komisija taip pat pažymi, kad CGD veiklos efektyvumas bus pagerintas padidinant pajamas iš paslaugų ir komisinių, kai tik bus įvesta nauja mokesčių struktūra. Toks mokesčių ir komisinių pajamų didinimas yra pagrįstas turint galvoje, kad, viena vertus, komisinių dalis CGD pelno ir nuostolio ataskaitoje yra gana maža, palyginti su Portugalijos bankų sektoriaus vidurkiu, ir, kita vertus, bankas visiškai kontroliuoja taikomų mokesčių struktūrą.

(65)

Komisija pažymi, kad finansinio įsiskolinimo balanse atžvilgiu CGD restruktūrizavimo plane išlaikoma pusiausvyra ir atidžiai siekiama nesudaryti neigiamo poveikio Portugalijos ekonomikos atsigavimui, nors visa susijusių priemonių vertė yra [10–20] mlrd. EUR arba [10–20] % mažesnis balansas. Jei CGD, kuris yra didžiausias Portugalijos bankas, būtų tiesiog sumažinęs kreditų kiekį, toks sumažinimas būtų prisidėjęs prie kreditų krizės ir pakenkęs realiai ekonomikai. Tokio rezultato išvengta dėl to, jog CGD įsiskolinimo mažinimo pagrindiniai šaltiniai nėra siejami su galimo Portugalijos ekonomikos kreditavimo suma. CGD skolinimosi pajėgumui neturės įtakos draudimo bendrovės pardavimas, likusių nestrateginių kapitalo dalių pardavimas, buvusio BPN skolos grąžinimas ir nepagrindinių kreditų Ispanijoje mažinimas palaipsniui. Taigi įsiskolinimo mažinimo veiksmai yra tikslingi, kadangi jie įgalina CGD sutelkti dėmesį į pagrindinę mažmeninės bankininkystės veiklą ir atlaisvinti lėšas, kurios gali sustiprinti pagrindinį banko kapitalą, tuo pačiu metu išvengiant galimo neigiamo įsiskolinimo mažinimo poveikio Portugalijos ekonomikai.

(66)

Komisija pažymi ir CGD įsipareigojimą Portugalijos Vyriausybei pervesti 30 mln. EUR per metus į fondą, iš kurio savo ruožtu bus investuojama į MVĮ ir vidutinio lygio kapitalo bendrovių kapitalą siekiant užtikrinti realios Portugalijos ekonomikos finansavimą. Tokios investicijos nebus skiriamos konkuruojančių bendrovių kapitalui įsigyti, be to, Komisija mano, kad jos neiškraipo rinkos, kaip rinkos iškraipymas yra apibrėžtas restruktūrizavimo komunikato 23 punkte. Jokia šio įsipareigojimo dalis nesuteikia CGD papildomo pranašumo, todėl Komisijai nereikia šiame sprendime toliau nagrinėti to įsipareigojimo būklės.

(67)

Kalbant apie CGD draudimo bendrovės pardavimą, būtina restruktūrizuoti Caixa Seguros siekiant padidinti jos patrauklumą pirkėjams, kaip išdėstyta CGD restruktūrizavimo plane. CGD pasiūlė protingą metodą, kaip parduoti Caixa Seguros per restruktūrizavimo laikotarpį.

(68)

CGD bankinių operacijų Ispanijoje restruktūrizavimas yra svarbus CGD plano pasiekti teigiamą bendrą pelningumą per trumpą laiką elementas. Turint galvoje tai, jog veikla Ispanijoje jau kurį laiką nebuvo pelninga ir turėjo neigiamos įtakos veiklos rezultatams dar iki finansų krizės pradžios, problemai spręsti būtinas ryžtingas požiūris.

(69)

Restruktūrizavimo plane CGD išdėstė savo pageidavimą nutraukti didmeninę veiklą Ispanijoje ir restruktūrizuoti bei tęsti mažesnės apimties mažmeninę veiklą, taip pat pateikė kitas alternatyvas, kaip antai nutraukti veiklą Ispanijoje apskritai pardavimo ar turto apsikeitimo keliu, palaipsniui mažinti veiklą arba ieškoti bendros veiklos partnerio. Deja, visos šios alternatyvos turėjo specifinių neigiamų aspektų ir visas jas įgyvendinus būtų patirti tikrai dideli kapitalo nuostoliai. Dėl šios priežasties CGD nusprendė, kad veiklos Ispanijoje restruktūrizavimas yra ekonominiu požiūriu geriausia išeitis.

(70)

Komisija mano, kad veiklos Ispanijoje restruktūrizavimas dabartinėje makroekonominėje aplinkoje bus sunkus uždavinys, tačiau tuo pat metu pripažįsta, kad alternatyvūs sprendimai galėtų kainuoti daug daugiau. Komisija teigiamai vertina tai, jog didmeninė veikla buvo sustabdyta ir jog BCG bet kuriuo atveju likviduos nemažą savo nepagrindinio turto Ispanijoje portfelio dalį, gerokai sumažins veiklos mastą Ispanijoje beveik [50–60 %] ir jog ieško galimybių sutaupyti naudojantis grupės teikiamomis paslaugomis.

(71)

Vis dėlto Komisija laikosi nuomonės, kad būtina sustiprinti tikslą pasiekti veiklos Ispanijoje pelningumo kaip įmanoma greičiau. Dėl šios priežasties Komisija mano esant būtinu Portugalijos įsipareigojimą, kad iki […] BCG arba pasieks priede išdėstytų įsipareigojimų 4.2.7.3.1.5 punkte apibrėžtus pagrindinius veiklos rodiklius dėl atitinkamų darbo jėgos ir administracinių sąnaudų ribų, sąnaudų ir pajamų santykio, finansavimo, indėlių, naujų kreditų, grynosios maržos ir neveiksnių paskolų, arba nepasiekus minėtų rodiklių nebevykdys naujos veiklos Ispanijoje ir galiausiai užbaigs visą veiklą Ispanijoje. Turėdama galvoje šį saugiklį ir trumpalaikių alternatyvų stoką Komisija sutinka su mažmeninės bankininkystės veiklos Ispanijoje pelningumo atkūrimo planu kaip CGD restruktūrizavimo plano dalimi.

(72)

Komisija taip pat mano, kad CGD planas yra patikimas, net jeigu dabartinė sunki ekonominė Portugalijos padėtis tęstųsi ilgiau nei numatyta baziniame scenarijuje. CGD prognozuoja, kad kredito rizika per restruktūrizavimo laikotarpį ir toliau augs nuo jau dabar aukšto 12 % lygio iki [10–20] % 2017 m. pabaigoje. Bankas taip pat prognozuoja atidėjinių dėl kredito rizikos augimą iki [50–60] %. Toks padengimo rodiklis gali būti laikomas atitinkančiu kitų Portugalijos bankų, negavusių valstybės pagalbos, pavyzdžiui, Banco Espirito Santo ar Banco Santander Totta, rodiklį. CGD padengimo rodiklį reikia vertinti atsižvelgiant į tą faktą, jog bankas tradiciškai užima stiprią hipotekinių paskolų teikėjo poziciją Portugalijoje, todėl hipotekos sudaro didelę jo paskolų portfelio, kurio vidutinis paskolos dydžio ir įkeisto turto vertės santykis yra apie [70–80] %, dalį. Atsižvelgiant į šiuos faktorius, manytina, kad [50–60] % kredito rizikos padengimo rodiklio pakanka CGD būsimiems paskolų nuostoliams per restruktūrizavimo laikotarpį padengti.

(73)

Komisija galiausiai pažymi, kad visos restruktūrizavimo plane išdėstytos priemonės yra skirtos CGD gyvybingumui atkurti ir patenkinamam pelningumo lygiui, kuris išreiškiamas kaip [5–10] % CGD bankinės veiklos Portugalijoje nuosavo kapitalo grąža (toliau – ROE) 2017 m. gruodžio 31 d. ir [5–10] % CGD grupės visos veiklos konsoliduotų rezultatų ROE 2017 m. gruodžio 31 d., pasiekti.

Iki būtiniausio minimumo apribota pagalba, nuosavas indėlis ir naštos pasidalijimas

(74)

Restruktūrizavimo komunikate nurodoma, kad pats gavėjas turi įnešti atitinkamą indėlį, kad pagalba neviršytų būtiniausio minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymo ir moralinio pavojaus. Dėl šios priežasties komunikate nustatoma, kad: i) tiek restruktūrizavimo sąnaudos, tiek pagalbos dydis turėtų būti ribojami; ii) būtinas didelis nuosavas indėlis.

(75)

CGD restruktūrizavimo plane nėra jokių požymių, leidžiančių teigti, kad pagalbos dydis viršija priemones ilgalaikiam gyvybingumui atkurti. Kaip aprašyta 13 konstatuojamojoje dalyje padengtinas kapitalo trūkumas buvo nustatytas pagal susitarimo memorandumą, kurį pasirašė Portugalijos Vyriausybė ir TVF, ECB ir Komisija.

(76)

Pagal restruktūrizavimo komunikato 34 punktą tinkamas bet kokios valstybės intervencijos atlyginimas yra vienas tinkamiausių konkurencijos iškraipymo apribojimų. Komisija pažymi, kad tokiomis aplinkybėmis KP forma suteiktas kapitalas yra tinkamai atlygintas ir atitinka Komisijos ir ECB gaires (13). Atlyginimas už KP pirmais metais sieks 8,5 % ir palaipsniui laikui bėgant augs iki 9,2 % vidutinio metinio atlyginimo rodiklio per investavimo laikotarpį. Kainos augimo mechanizmas paskatins CGD atsisakyti valstybės intervencijos.

(77)

Komisija pažymi, kad pagal restruktūrizavimo planą ir susijusius įsipareigojimus CGD panaudos kapitalo perviršį visiškam KP grąžinimui (žr. įsipareigojimų 5 dalį).

(78)

2014 m. CGD panaudos [50–60] % savo kapitalo perviršio ir [90–100] % kapitalo perviršio 2015 ir kitais metais 900 mln. EUR vertės KP grąžinti. Grąžinimo mechanizmu apribojamos kapitalo atsargos, kurias CGD gali fiksuoti savo balanse, tokiu būdu užtikrinant, kad per restruktūrizavimo laikotarpį pagalbos dydis neviršys būtiniausio minimumo.

(79)

Be to, svarbu pažymėti, kad draudimo bendrovės pardavimas atlaisvins reguliuojamąjį kapitalą, todėl labiau tikėtina, kad CGD turės kapitalo perviršį, kurį galės panaudoti KP grąžinti ir tokiu būdu CGD prisidėti savo ištekliais prie restruktūrizavimo sąnaudų.

(80)

Vis dėlto Komisija pažymi, kad CGD nesilaikė draudimo mokėti dividendus ir išmokėjo 405 415 EUR dividendų taip pažeisdamas sanavimo sprendime pateiktą Portugalijos įsipareigojimą.

(81)

Draudimo mokėti dividendus ir atkarpas paskirtis yra užkirsti kelią lėšų nutekėjimui tokiu būdu užtikrinant pagalbos grąžinimą ir valstybės pagalbos apribojimą iki būtiniausio minimumo. Šiam tikslui pasiekti banko akcininkai ir mišriojo kapitalo ir subordinuotųjų skolų savininkai turėtų būti kiek įmanoma daugiau atriboti nuo galimos valstybės pagalbos naudos.

(82)

Kadangi CGD turėjo lėšų išmokėti dividendus, buvo įrodyta, kad pagalbos dydis viršijo būtiniausią minimumą. Per pagalbos netinkamo panaudojimo tyrimo procedūrą CGD pateikta informacija nepakeitė sprendime pradėti procedūrą pateikto Komisijos vertinimo, kad CGD atlikti mokėjimai laikytini dividendų mokėjimais, kuriems buvo taikomas sanavimo sprendime nustatytas draudimas mokėti dividendus, ir neįrodė, kad buvo teisinė prievolė mokėjimus atlikti, dėl kurios dividendų išmokėjimas pagal sanavimo sprendimą būtų galimas.

(83)

Komisija daro išvadą, kad 1 650 mln. EUR pagalbos priemonės buvo būtiniausias minimumas, išskyrus 405 415 EUR sumą, kuri buvo panaudota dividendams išmokėti. Šiuo klausimu Komisija ypač pažymi CGD įsipareigojimą grąžinti Portugalijai išmokėtų dividendų sumai lygią sumą, t. y. sumą, kuria suteikta pagalba viršijo būtiniausią minimumą. Turint galvoje šį įsipareigojimą, laikytina, kad suteikta pagalba apsiribojo būtiniausiu minimumu.

(84)

Be to, Komisija pažymi, kad Portugalija įsipareigojo laikytis draudimo mokėti dividendus, atkarpas ir palūkanas (žr. įsipareigojimų 6.7 dalį).

(85)

Restruktūrizavimo komunikato 24 punkte taip pat nurodoma, kad valstybės kapitalo tinkamas atlyginimas yra ir priemonė užtikrinanti naštos pasidalijimą. Kaip nustatyta 76 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad KP forma suteiktas kapitalas yra tinkamai atlygintas.

(86)

Galiausiai Komisija pažymi, kad CGD įgyvendino ir toliau įgyvendins sąnaudų mažinimo priemones, ypač tokias, kaip darbuotojų ir filialų Portugalijoje skaičiaus mažinimas, tokiu būdu vidinėmis priemonėmis prisidėdamas prie restruktūrizavimo sąnaudų.

(87)

Dėl šių priežasčių Komisija daro išvadą, kad restruktūrizavimo planu užtikrinamas pagalbos apribojimas iki būtiniausio minimumo ir numatomas tinkamas nuosavas indėlis ir naštos pasidalijimas.

Konkurencijos iškraipymų ribojimas

(88)

Galiausiai restruktūrizavimo komunikato 4 dalyje reikalaujama, kad restruktūrizavimo plane būtų numatytos konkurencijos iškraipymus ribojančios priemonės. Tokios priemonės turėtų būti pritaikytos rinkų, kuriose po restruktūrizavimo veiks bankas gavėjas, iškraipymų klausimams spręsti. Tokių priemonių pobūdis ir forma priklauso nuo dviejų kriterijų: pirma, pagalbos sumos ir sąlygų bei aplinkybių, kuriomis ji buvo suteikta, ir, antra, rinkų, kuriose gavėjas veiks, savybių. Be to, Komisija privalo atsižvelgti į paties gavėjo nuosavą indėlį ir naštos pasidalijimą per restruktūrizavimo laikotarpį.

(89)

Komisija primena, kad CGD gavo valstybės pagalbą kapitalo injekcijų ir 1 650 mln. EUR KP forma. Pagalbos suma atitinka palyginti žemą 2,3 % CGD pagal riziką įvertinto turto (toliau – RWA) (14) rodiklį. Kadangi KP yra tinkamai atlygintos, būtinos tik nuosaikios priemonės galimiems konkurencijos iškraipymams riboti.

(90)

Proporcingas CGD balanso, geografinės aprėpties bei darbuotojų skaičiaus mažinimas prisidės prie konkurencijos iškraipymų ribojimo. Nors Caixa Seguros perleidimas ir veiklos Ispanijoje mažinimas ir restruktūrizavimas prisidės prie banko gyvybingumo atkūrimo, likusios balanso dalies sumažinimas laikomas tinkamu, palyginti su konkurencijos iškraipymais, atsirandančiais dėl pagalbos.

(91)

Be šių struktūrinių priemonių, Portugalija taip pat įsipareigojo taikyti kelis elgsenos suvaržymus. Komisija atsižvelgia į elgsenos suvaržymus, išdėstytus įsipareigojimų 6 dalyje, pavyzdžiui, draudimą reklamuotis valstybės paramos gavėju ir draudimą vykdyti agresyvią komercinę veiklą, užkertantį kelią CGD naudoti pagalbą konkurenciją iškraipančiai veiklai. Komisija ypač pritaria draudimui įsigyti, kuriuo užtikrinama, kad valstybės pagalba nebūtų panaudota konkurentams perimti, bet bus panaudota pagal paskirtį, t. y. CGD gyvybingumui atkurti.

(92)

Apibendrindama Komisija mano, kad nustatyta pakankamai saugiklių galimiems konkurencijos iškraipymams riboti, ypač turint galvoje 2011 m. pratęsimo komunikato 14 punkto taikymą dėl įvykių, nulėmusių būtinybę skirti valstybės pagalbą, t. y. EBI valstybės skolos atsargų reikalavimo.

5.3.   Stebėjimas

(93)

Pagal restruktūrizavimo komunikato 5 dalį būtina teikti reguliarias ataskaitas, kad Komisija galėtų įvertinti, ar restruktūrizavimo planas įgyvendinamas tinkamai.

(94)

Be to, teisingą restruktūrizavimo plano įgyvendinimą ir visapusišką bei tinkamą visų įsipareigojimų dalyje išdėstytų įsipareigojimų įgyvendinimą nuolat stebės pakankamai kvalifikuotas nepriklausomas stebėjimo įgaliotinis.

IŠVADA

Atsižvelgiant į Portugalijos įsipareigojimus, daroma išvada, kad restruktūrizavimo pagalba neviršija būtiniausio minimumo, kad konkurencijos iškraipymo problema patenkinamai sprendžiama ir kad pateiktas restruktūrizavimo planas yra tinkamas ilgalaikiam CGD gyvybingumui atkurti. Restruktūrizavimo pagalba turėtų būti pripažinta suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies b punktą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba, kurią sudaro Portugalijos pasirašytos ir išleistos naujos 750 mln. EUR vertės CGD paprastosios ir Portugalijos pasirašytos CGD išleistos 900 mln. EUR vertės konvertuojamosios priemonės, yra suderinama su vidaus rinka, jei laikomasi priede išdėstytų įsipareigojimų.

2 straipsnis

Portugalija užtikrina, kad 2012 m. spalio 15 d. pateiktas restruktūrizavimo planas, papildytas 2013 m. liepos 19 d. informacija, būtų įgyvendintas visas, įskaitant priede išdėstytus įsipareigojimus, pagal tame priede pateiktą grafiką.

3 straipsnis

Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Portugalija praneša Komisijai apie priemones, kurių ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 23 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL C 116, 2013 4 23, p. 13.

(2)  http://ec.europa.eu/competition/state_aid/cases/247111/247111_1420908_83_2.pdf

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(5)  Šiame sprendime CGD finansinė informacija apskritai yra pagrįsta rizikos ribojimo principu, kurį, vykdydamas teisės aktais nustatytus įpareigojimus, CGD taiko aktualiai finansinei informacijai Banco de Portugal pateikti ir vidinėms reikmėms, rengdamas savo finansines prognozes, kurios periodiškai atnaujinamos kiekvienam verslo vienetui. CGD taip pat taikė rizikos ribojimo principą rengdamas visą finansinę informaciją restruktūrizavimo plane, taip pat informaciją finansavimo ir kapitalo planuose, kurie yra reguliariai teikiami Tarptautiniam valiutos fondui (toliau – TVF), Europos Centriniam Bankui (toliau – ECB) ir Europos Komisijai (toliau bendrai – trejetas).

Tačiau, skelbdama metinę atskaitomybę, metines ataskaitas CGD grupė rengia pagal buhalterinės apskaitos principą. Buhalterinės apskaitos principas apima visas patronuojamąsias įmones nepriklausomai nuo to, ar jos patenka į Portugalijos centrinio banko reguliavimo sritį, ar ne. CGD atveju svarbiausias skirtumas tarp rizikos ribojimo principo ir buhalterinės apskaitos principo yra susijęs su Caixa Seguros e Saúde (toliau – Caixa Seguros), draudimo ir sveikatos verslą kontroliuojančiąja bendrove, kuri taikant rizikos ribojimo principą įtraukiama pagal nuosavybės metodą.

Siekiant geresnio palyginimo su viešai prieinamais duomenimis, tam tikra finansinė informacija šiame sprendime pateikiama pagal buhalterinės apskaitos principą, bet visais atvejais, kai tas daroma, aiškiai nurodoma, kad tai buhalterinės apskaitos informacija.

(*)  Įsipareigojimai klientams.

(**)  Iš viso įsipareigojimų atėmus įsipareigojimus arba klientams, arba centriniam bankui.

(6)  2012 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje SA 34055 (11/N), OL C 249, 2012 8 18, p. 5.

(***)  Konfidenciali informacija.

(7)  BPN buvo nacionalizuotas 2008 m. ir parduotas 2011 m. Dalis jo turto buvo perduota CGD.

(8)  Žr. 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo SA. 34055 (11/N) dėl naujos Portugalijos kredito įstaigų rekapitalizavimo schemos 25 konstatuojamąją dalį.

(9)  2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas byloje SA. 35747 (12/N), OL C 43, 2013 2 15, p. 21.

(10)  Žr. Europos Sąjungos Tarybos pranešimą spaudai 10191/11, 2011 5 17.

http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/122072.pdf

(11)  OL C 195, 2009 8 19, p. 9.

(12)  OL C 356, 2011 12 6, p. 7.

(13)  2008 m. lapkričio 20 d. ECB valdančiosios tarybos rekomendacijos dėl kapitalo restruktūrizavimo kainodaros.

(14)  Atitinkamą bazinę dieną, kurią buvo įgyvendinta pagalbos priemonė.


PRIEDAS

S.A. CAIXA GERAL DE DEPÓSITOS ĮSIPAREIGOJIMAI

1.   Pristatymas

Šiame dokumente pateikiamos S.A. Caixa Geral de Depósitos (toliau – CGD arba bankas) restruktūrizavimo sąlygos (toliau – įsipareigojimai), kurių įsipareigoja laikytis Portugalijos Respublika ir CGD.

2.   Apibrėžtys

Šiame dokumente, jei pagal kontekstą nereikalaujama kitaip, sąvokos vienaskaita apima ir jų daugiskaitą (ir atvirkščiai) ir didžiąja raide pavartotos sąvokos turi toliau nurodomą reikšmę:

Sąvoka

Reikšmė

Turto valdymas

Specialių priemonių, skirtų investuoti privačių klientų santaupoms (savitarpio finansavimo bei pensijų fondų valdymas ir individualiems investavimo poreikiams pritaikytų priemonių kūrimas) ir institucinių klientų, kaip antai pensijų fondų, draudimo bendrovių, didelių bendrovių ir valdžios institucijų, santaupoms (investicinių portfelių valdymas pagal klientų reikalavimus arba vadovaujantis standartu, arba pagal absoliučios grąžos sprendimus), kūrimas.

Bankinis draudimas

Bendradarbiavimas tarp banko ir trečiosios šalies draudimo bendrovės, kai bankas parduoda draudimo bendrovės produktus per savo mažmeninės bankininkystės tinklą.

BCG Spain

S.A. Banco Caixa Geral (Ispanija), kartais dar vadinamas Ispanijos mažmeniniu banku.

Caixa Seguros

Pagrindinė CGD patronuojamoji įmonė, vykdanti draudimo veiklą.

Išlaidų ir pajamų santykis

Veiklos išlaidų (personalo ir pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas) santykis su veiklos pajamomis (grynųjų palūkanų pajamomis, pajamomis iš komisinių, pajamomis iš kapitalo priemonių ir finansinių operacijų, taip pat visų kitų veiklos pajamų suma).

Įsipareigojimai

Šiame dokumente išdėstyti su CGD restruktūrizavimu susiję įsipareigojimai.

Banko paslaugos verslo klientams

Banko paslaugos verslo klientams – tiek didelėms bendrovėms, tiek mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Kredito rizikos padengimo rodiklis

Kredito rizikos padengimo atidėjiniais sukauptam paskolų nuostoliui padengti rodiklis.

Pagrindinis regionas

Pagrindinis nacionalinis regionas (Portugalija) ir pagrindinis tarptautinis regionas (žr. apibrėžtį 4.2.2.1 punkte).

Kredito rizika

Kredito rizika, apibrėžta Portugalijos banko instrukcijoje Nr. 16/2004 (2013 m. gegužės 31 d. konsoliduota versija, apimanti pakeitimą, padarytą instrukcija Nr. 23/2011) ir atitinkanti toliau nurodytus aspektus:

a)

bendrą paskolų, kurių pagrindinės sumos ar palūkanų mokėjimai yra pradelsti mažiausia 90 dienų, vertę. Anksčiau nesusidariusios einamųjų sąskaitų paskolos laikomos kredito rizika, kai sąskaitos kreditas tęsiasi 90 dienų;

b)

bendrą negrąžintų paskolų, kurios buvo restruktūrizuotos praėjus ne mažiau nei 90 dienų nuo jų nepadengimo dienos, nesant tinkamo įkaito (kuris padengtų visą paskolos pagrindinę sumą ir nesumokėtas palūkanas), arba skolininko mokėjimo, padengiančio mokėtinas palūkanas ir kitus mokesčius, vertę;

c)

bendrą kreditų, kurių pagrindinės sumos ar palūkanų įmokos yra pradelstos mažiau nei 90 dienų, bet kurių klasifikavimą kaip kredito riziką pateisina turimi įrodymai, įskaitant skolininko bankroto ar likvidavimo įrodymus, vertę. Skolininko nemokumo atveju atgautinas likutis gali būti nebelaikomas kredito rizika po to, kai atitinkamoje sutartyje teismo patvirtinamas pagal Įmonių nemokumo ir atkūrimo kodeksą (port. Código de Insolvência e Recuperação de Empresas), jei nėra jokių abejonių dėl realaus mokėtinų sumų susigrąžinimo.

Sprendimas

2013 m. liepos 24 d. Europos Komisijos sprendimas dėl CGD restruktūrizavimo, kurio pagrindu prisiimami šie įsipareigojimai.

Perleidimo įgaliotinis

Vienas ar daugiau nuo CGD nepriklausomų fizinių ar juridinių asmenų, kuriuos patvirtina Komisija bei paskiria CGD ir kuriems CGD suteikia išskirtinius įgaliojimus parduoti pirkėjui Caixa Seguros. Perleidimo įgaliotinis gina teisėtus CGD finansinius interesus, tačiau su sąlyga, jog CGD besąlygiškai įsipareigoja perleisti […].

Darbuotojas

Bet kuris asmuo, sudaręs su CGD darbo sutartį.

Faktoringas

Finansinis sandoris, pagal kurį bendrovė gautinas sumas (t. y. sąskaitas faktūras) trečiajai šaliai (vadinamajai faktoringo bendrovei) parduoda su nuolaida. Sudėtinis produktas, apimantis finansų, kreditų draudimo ir finansų valdymo paslaugų (surinkimo) derinį.

Tarptautinė instrumentinė veikla

Veikla, apibrėžta 4.2.2.2 punkte.

Investicinė bankininkystė

Verslo ir instituciniams klientams teikiamos specialios finansinės paslaugos, įskaitant konsultacijas bendrovių susijungimo ir įsigijimo, projektų finansavimo, bendrovių finansų (įsigijimų finansavimo, struktūrinės finansinės priemonių, obligacijų, prekybinių vekselių, pavertimo vertybiniais popieriais ir kt.), kapitalo rinkų sandorių (pirminių viešų pasiūlymų, konkursinių pasiūlymų, su kapitalu susietų sandorių ir kt.) ir rinkos rizikos valdymo (taikant rizikos draudimo ir struktūrinių vertybinių popierių priemones) klausimais. Be to, investicinė bankininkystė apima finansinio tarpininkavimo paslaugų teikimą ir tyrimų ataskaitų rengimą instituciniams ir privatiems investuotojams, tarpininkavimą fiksuotų pajamų vertybinių popierių ir struktūrinių paskolų sindikavimo srityse.

KPI

Pagrindiniai veiklos rodikliai.

Finansinė nuoma

Sutartis, pagal kurią fizinis ar juridinis asmuo gali naudotis tam tikru materialiuoju turtu, už kurį privalo mokėti sutartyje nustatytas periodines įmokas ir kuriai pasibaigus turi galimybę tą turtą nusipirkti.

LDR

Paskolų ir indėlių santykis.

Stebėjimo įgaliotinis arba įgaliotinis

Asmuo, apibrėžtas 6.10 punkte ir šio priedo 1 priedėlyje.

Naujas finansavimas

Visos naujos finansavimo sutartys, išskyrus visą anksčiau pagal jau sudarytas sutartis pažadėtą finansavimą arba naują finansavimą, kuris būtinas tik paskolos įkaito vertei išlaikyti, arba kokiu kitu būdu su kapitalo nuostolių mažinimu ir (arba) tikėtinos paskolos atgautinos vertės gerinimu susijęs finansavimas.

Neveiksnių paskolų (NP) ir naujų kreditų santykis

Naujų paskolų, kurių palūkanų ir (arba) pagrindinės sumos mokėjimai yra pradelsti 90 ar daugiau dienų, skaičiaus ir viso naujų kreditų portfelio santykis.

Prekyba panaudojant savo kapitalą

Įprastinė su paslaugomis klientams nesusijusi CGD prekybos veikla, naudojant banko kapitalą ir balansą.

Restruktūrizavimo laikotarpis

3.3 punkte nustatytas laikotarpis.

Nuoma

Sutartis, pagal kurią mokama už laikiną naudojimąsi ne finansų įstaigai priklausančia preke (ypač transporto priemone), paprastai apimanti ir susijusių paslaugų teikimą.

Restruktūrizavimo planas

Europos Komisijai per Portugalijos Vyriausybę CGD pateiktas planas, kuris 2013 m. liepos 19 d. buvo pakeistas ir papildytas rašytiniais pranešimais.

Taisomieji veiksmai

Veiksmas (-ai), kuris (-ie) leis CGD pasiekti nustatytą (-us) tikslą (-us). CGD pateikia taisomuosius veiksmus 4.2.3.3 punkte nustatyta tvarka. Stebėjimo įgaliotinis išanalizuos pasiūlytus taisomuosius veiksmus ir praneš Komisijai apie jų tinkamumą restruktūrizavimo plane pateiktiems tikslams pasiekti.

RWA

Pagal riziką įvertintas turtas, kuris apskaičiuojamas konsolidavimo pagrindu pagal atitinkamas Portugalijos taisykles ir kurį sprendimo dieną patvirtino Portugalijos bankas.

MVĮ

Mažosios ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta yra mažesnė ar lygi 50 mln. EUR ir kurių kredito rizika CGD neviršija 1 mln. EUR.

VAR

Rizikos vertė – rizikos pobūdžio matavimo vienetas, aprašytas Bazelio bankų priežiūros komiteto 1996 m. pakeitime. Šiam rodikliui apskaičiuoti naudojamas istorinio modeliavimo metodas su 10 dienų laikymo periodu, 99 % pasikliaujamuoju intervalu ir duomenų 501 prekybos diena (atitinka 2 metų laiko horizontą).

Rizikos kapitalas

Finansinis kapitalas, skirtas veiklą pradedančioms įmonėms, ypač turinčioms didelį augimo potencialą, mainais į dalį tų įmonių kapitalo.

3.   Bendrosios nuostatos

3.1.

Portugalija turi užtikrinti, kad CGD restruktūrizavimo planas būtų įgyvendintas tinkamai ir visiškai.

3.2.

Portugalija turi užtikrinti, kad įgyvendinant restruktūrizavimo planą būtų laikomasi visų įsipareigojimų.

3.3.

Restruktūrizavimo laikotarpio pabaiga – 2017 m. gruodžio 31 d. Įsipareigojimai galioja per restruktūrizavimo laikotarpį, nebent būtų nustatyta kitaip.

4.   Cgd restruktūrizavimas: ATSKYRIMAS į pagrindinę ir nepagrindinę veiklą

4.1.   CGD atskirs savo veiklą į dvi dalis: pagrindinę veiklą ir nepagrindinę veiklą. 2011 m. gruodį pagrindinės ir nepagrindinės veiklos bendra balansinė vertė (1) buvo 120 642 mln. EUR. 2012 m. birželį bendras balansas sudarė 117 694 mln. EUR, o 2012 m. gruodžio pabaigoje – 116 857 mln. EUR.

CGD veiklos atskyrimas bus vykdomas šitaip:

4.2.   Pagrindinė veikla

Pagrindinei veiklai priskirtas turtas

Pagrindinė veikla apima pagrindinę veiklą nacionalinėje rinkoje (banko paslaugos namų ūkiams, MVĮ ir verslo klientams, investicinė bankininkystė, turto valdymas, finansinė nuoma, faktoringas, nuoma, bankinis draudimas ir rizikos kapitalo teikimas), pagrindinę veiklą tarptautinėse rinkose ir tarptautinę instrumentinę veiklą.

4.2.1.   Pagrindinė veikla nacionalinėje rinkoje apima toliau nurodytą grynąjį turtą (pabaigos data – 2012 m. gruodžio 31 d.):

4.2.1.1.

[850–900] mln. EUR pinigų kasoje ir centriniame banke;

4.2.1.2.

[1 000–1 500] mln. EUR paskolų (/gautinų sumų) kredito įstaigoms;

4.2.1.3.

[2 500–3 000] mln. EUR pardavimui laikomo finansinio turto;

4.2.1.4.

[10 000–15 000] mln. EUR pardavimui skirto finansinio turto;

4.2.1.5.

[0–5] mln. EUR iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto;

4.2.1.6.

[60 000–65 000] mln. EUR paskolų klientams;

iš kurių:

4.2.1.6.1.

[8 000–8 500] mln. EUR vystytojams ir statybų bendrovėms;

4.2.1.6.2.

[30 000–35 000] mln. EUR būsto paskolų;

4.2.1.6.3.

[10 000–15 000] mln. EUR stambioms bendrovėms;

4.2.1.6.4.

[3 000–3 500] mln. EUR MVĮ;

4.2.1.6.5.

[1 500–2 000] mln. EUR vartojimo paskolų;

4.2.1.6.6.

[4 000–4 500] mln. EUR kitų paskolų (apima kitas finansų įstaigas ir centrinės valdžios bei vietos savivaldos institucijas).

4.2.1.7.

[400–450] mln. EUR nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų;

4.2.1.8.

[150–200] mln. EUR nematerialiojo turto;

4.2.1.9.

[4 000–4 500] mln. EUR kito turto;

iš kurio:

4.2.1.9.1.

[80–90] mln. EUR investicinio turto;

4.2.1.9.2.

[30–40] mln. EUR rizikos draudimo išvestinių priemonių;

4.2.1.9.3.

[500–550] mln. EUR pardavimui skirto ilgalaikio turto;

4.2.1.9.4.

[30–40] mln. EUR einamojo mokesčio turto;

4.2.1.9.5.

[1 000–1 500] mln. EUR atidėtojo mokesčio turto;

4.2.1.9.6.

[2 000–2 500] mln. EUR kito turto;

4.2.1.10.

[30–40] mln. EUR grynojo turto dalis, susidariusi dėl dalyvavimo kituose nacionaliniuose verslo vienetuose (nuosavybės metodas), kurių sąrašas pateikiamas II priedėlyje.

4.2.2.   Pagrindinė veikla tarptautinėse rinkose ir tarptautinė instrumentinė veikla apima grynojo turto dalį ir toliau išdėstytas tarptautines vietoves (pabaigos data – 2012 m. gruodžio 31 d.).

4.2.2.1.

Pagrindinė veikla tarptautinėse rinkose apima visas tarptautines vietoves (toliau – pagrindinis tarptautinis regionas), kuriose CGD vykdo nemažai mažmeninės bankininkystės veiklos arba per vietinį filialą, arba susijusią įmonę, kaip pateikiama toliau:

4.2.2.1.1.

Ispanija – bendras grynasis turtas [4 000–4 500] mln. EUR (2);

4.2.2.1.2.

Prancūzija – bendras grynasis turtas [4 000–4 500] mln. EUR;

4.2.2.1.3.

Makao (Kinija) – bendras grynasis turtas [3 000–3 500] mln. EUR;

4.2.2.1.4.

Mozambikas – bendras grynasis turtas [1 500–2 000] mln. EUR;

4.2.2.1.5.

Angola – bendras grynasis turtas [1 000–1 500] mln. EUR;

4.2.2.1.6.

Pietų Afrika – bendras grynasis turtas [600–650] mln. EUR;

4.2.2.1.7.

Brazilija – bendras grynasis turtas [500–550] mln. EUR;

4.2.2.1.8.

Žaliasis Kyšulys – bendras grynasis turtas [750–800] mln. EUR;

4.2.2.1.9.

Timoras – bendras grynasis turtas [50–60] mln. EUR;

4.2.2.1.10.

San Tomė – bendras grynasis turtas [0–5] mln. EUR.

4.2.2.2.

Tarptautinė instrumentinė veikla reiškia specializuotas operacijas, kuriomis teikiamos paslaugos CGD grupei (pvz., finansavimas, prieiga prie institucinių rinkų ir produktų struktūrizavimas). Instrumentinę veiklą vykdo vietiniai specializuoti filialai ar susijusios įmonės svarbiausiose rinkose, kaip išdėstyta toliau:

4.2.2.2.1.

Liuksemburgas – bendras grynasis turtas [100–150] mln. EUR;

4.2.2.2.2.

Kaimanų salos – bendras grynasis turtas [600–650] mln. EUR;

4.2.2.2.3.

Jungtinė Karalystė (Londonas) – bendras grynasis turtas [400–450] mln. EUR;

4.2.2.2.4.

Jungtinės Amerikos Valstijos (Niujorkas) – bendras grynasis turtas [250–300] mln. EUR;

4.2.2.2.5.

Kinija (Zhuhai) – bendras grynasis turtas [5–10] mln. EUR.

4.2.3.   Dydis

4.2.3.1.

Iki 2014 m. gruodžio pabaigos pagrindinės veiklos balanso dydis neturi viršyti [100–150] mlrd. EUR (3), RWA – [70–80] mlrd. EUR, išlaidų ir pajamų santykis – [70–80] %, LDR – [120–130] %, o kredito rizikos padengimo rodiklis neturi būti žemesnis nei [50–60] %.

4.2.3.2.

Iki 2016 m. gruodžio pabaigos pagrindinės veiklos balanso dydis neturi viršyti [100–150] mlrd. EUR (4), RWA – [70–80] mlrd. EUR, išlaidų ir pajamų santykis – [50–60] %, LDR – [120–130] %, o kredito rizikos padengimo rodiklis neturi būti žemesnis nei [50–60] %.

4.2.3.3.

Per restruktūrizavimo laikotarpį visa konsoliduoto balanso rizika dėl […] emitentų neturi viršyti [10–20] mlrd. EUR.

4.2.3.4.

Paaiškėjus, kad anksčiau paminėto balanso dydžio, RWA, išlaidų ir pajamų santykio, LDR ir kredito rizikos padengimo rodikliai gali būti nepasiekti, CGD savo iniciatyva ir bet kuriuo atveju stebėjimo įgaliotiniui paprašius turi per vieną mėnesį nurodyti taisomuosius veiksmus. Stebėjimo įgaliotinis išanalizuos pasiūlytus taisomuosius veiksmus ir praneš Komisijai apie jų tinkamumą restruktūrizavimo plane pateiktiems tikslams pasiekti.

4.2.4.   Filialai ir darbuotojai

Pagrindinės veiklos dabartinė struktūra Portugalijoje bus mažinama šitaip:

4.2.4.1.

Mažmeninės bankininkystės filialų nacionalinėje rinkoje skaičius mažinamas nuo 829 (2012 m. gruodžio 31 d.) iki [750–800] (5) iki […].

4.2.4.2.

Filialai negali būti keičiami kitomis įmonėmis ar struktūriniais vienetais, iš esmės teikiančiais tas pačias paslaugas, kurioms teikti reikia nemažai personalo. Vis dėlto CGD gali vietoje jų įrengti automatizuoto aptarnavimo vietas (pvz., bankomatus ar pan.).

4.2.4.3.

Nuo 11 904 darbuotojų nacionalinėje rinkoje (be draudimo bendrovės darbuotojų iki 2012 m. gruodžio 31 d.) skaičius mažinamas iki [10 000–15 000] darbuotojų iki […], iki [10 000–15 000] darbuotojų iki […], iki [10 000–15 000] darbuotojų iki […] pabaigos ir iki [10 000–15 000] darbuotojų iki […].

4.2.4.4.

Po […] m. ir iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos filialų skaičius Portugalijoje neturi didėti.

4.2.4.5.

Paaiškėjus, kad anksčiau paminėti filialų ir darbuotojų skaičiaus tikslai nebus pasiekti, CGD savo iniciatyva ir bet kuriuo atveju stebėjimo įgaliotiniui paprašius turi per vieną mėnesį nurodyti taisomuosius veiksmus. Stebėjimo įgaliotinis išanalizuos pasiūlytus taisomuosius veiksmus ir praneš Komisijai apie jų tinkamumą restruktūrizavimo plane pateiktiems tikslams pasiekti.

4.2.5.   Pagrindinės veiklos aprašymas

4.2.5.1.

Pagrindinė veikla apima komercinio mažmeninio banko veiklą, ypač paslaugas namų ūkiams, MVĮ ir verslo klientams, taip pat investicinės bankininkystės, turto valdymo, nuomos, finansinės nuomos ir faktoringo paslaugas, bankinio draudimo ir rizikos kapitalo paslaugas, daugiausia teikiamas pagrindiniame nacionaliniame regione ir pagrindiniame tarptautiniame regione, ir tarptautinę instrumentinę veiklą.

4.2.5.2.

Atitinkamai per restruktūrizavimo laikotarpį CGD:

4.2.5.2.1.

Neteiks naujo finansavimo, išskyrus finansavimą pagrindiniame regione ir vietoves, kuriose vykdoma tarptautinė instrumentinė veikla, kaip nurodyta 4.2.2 punkte. Siekiant išvengti nesusipratimų, CGD bus leidžiama teikti naują finansavimą klientams, įsikūrusiems ne pagrindiniame regione, jei finansavimo prašoma pagrindiniame regione ar tarptautinės instrumentinės veiklos vietovėse.

4.2.5.2.2.

Užtikrins, kad tarptautinės instrumentinės veiklos grynasis turtas neviršytų [0–5] % pagrindinės veiklos balanso dydžio.

4.2.5.2.3.

Neteiks naujo finansavimo Portugalijoje, išskyrus 4.2 punkte nurodytą veiklą.

4.2.6.   Tarptautinei pagrindinei veiklai ir tarptautinei instrumentinei veiklai taikomi principai

Iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos CGD dės visas pastangas, kad sumažintų kapitalo ir vidinio grupės finansavimo riziką savo tarptautinei pagrindinei veiklai. CGD nedidins kapitalo ir vidinio grupės finansavimo rizikos tarptautinei pagrindinei veiklai ir tarptautinei instrumentinei veiklai, išskyrus tuos atvejus, kai rizikos padidėjimą tiesiogiai nulemia anksčiau buvę (prieš priimant sprendimą) sutartiniai įsipareigojimai trečiosioms šalims ar teisės aktais nustatyti įpareigojimai arba kai toks padidėjimas būtinas dėl galutinio ir privalomo valdžios institucijos sprendimo CGD atžvilgiu. Prieš įgyvendindamas kapitalo priemonę CGD įsipareigoja nedelsiant pranešti stebėjimo įgaliotiniui apie bet kokį tokį sprendimą ir pateikti stebėjimo įgaliotiniui įmonių, kurioms reikalingas papildomas kapitalas ar finansavimas, verslo planą. Stebėjimo įgaliotinis išanalizuos verslo planą ir praneš Komisijai apie įgyvendintų priemonių tinkamumą.

4.2.7.   BCG Spain restruktūrizavimo planas

4.2.7.1.   CGD restruktūrizuos BCG Spain veiklą siekdamas užtikrinti Ispanijos banko ilgalaikį gyvybingumą ir nepriklausomybę nuo CGD finansavimo bei jo teigiamą įtaką CGD grupės bendram pelningumui.

4.2.7.2.   CGD įsipareigoja nutraukti visą Ispanijos banko veiklą, kuri nėra tiesiogiai susijusi su pagrindine jo veikla (mažmeninė bankininkystė (6), parama MVĮ ir tarptautinis verslas). CGD ypač įsipareigoja:

4.2.7.2.1.

sustabdyti naują finansavimą projektų finansavimo srityje;

4.2.7.2.2.

sustabdyti naują finansavimą finansinio sverto finansavimo srityje;

4.2.7.2.3.

sustabdyti naują finansavimą įsigijimų finansavimo srityje.

4.2.7.3.   BCG Spain restruktūrizavimas bus vykdomas dviem etapais.

4.2.7.3.1.   1 etapas

Iki […] CGD:

4.2.7.3.1.1.

panaudos CGD filialą Ispanijoje kaip priemonę, kad konsoliduotų perimtą portfelį Ispanijoje atskiriant pagrindinę veiklą nuo nepagrindinės ir apsaugojant pagrindinę veiklą. Nepagrindiniai tiek BCG Spain, tiek CGD filialo Ispanijoje (Sucursal em Espanha) didmeninių kreditų ir hipotekų portfeliai bus konsoliduoti Ispanijos filiale, kuris sustabdys naujo finansavimo teikimą ir valdys šiuos portfelius palaipsniui mažindamas (išsamus iš BCG Spain perimamo [1 000–1 500] mln. EUR vertės turto sąrašas pateikiamas III priedėlyje);

4.2.7.3.1.2.

restruktūrizuos BCG Spain mažmeninį tinklą, įskaitant 2012 m. gruodžio 31 d. turėtą [5 000–5 500] mln. EUR turtą (išsamus [5 000–5 500] mln. EUR vertės turto sąrašas pateikiamas III priedėlyje), vėl grįžtant prie pagrindinių veiklos sričių, sutelkiant dėmesį į tarptautinę MVĮ veiklą ir sumažinant netvariais LDR pasižyminčių ir nepakankamą klientų bazę turinčių nepelningų filialų skaičių;

4.2.7.3.1.3.

sumažins filialų skaičių nuo 173 filialų 2012 m. gruodį iki [100–110] iki […] (išsamus filialų sąrašas pateikiamas V priedėlyje) ir jo nedidins per restruktūrizavimo laikotarpį;

4.2.7.3.1.4.

sumažins darbuotojų skaičių nuo 797 darbuotojų 2012 m. gruodį iki [500–523] iki […] ir jo nedidins per restruktūrizavimo laikotarpį;

4.2.7.3.1.5.

pagrindiniai veiklos rodikliai (arba KPI) turi būti pasiekti iki […].

Nuo 2014 m. spalio stebėjimo įgaliotinis pradės vertinti, ar iki […] bus pasiekti toliau pateikiami BCG Spain pagrindiniai veiklos rodikliai.

4.2.7.3.1.5.1.

Per visą […] laikotarpį bendros darbo jėgos sąnaudos ir pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos turi būti mažesnės ar lygios [50–60] EUR ir BCG Spain išlaidų ir pajamų santykis turi būti mažesnis ar lygus [50–60] %.

4.2.7.3.1.5.2.

BCG Spain turi išsilaikyti savo lėšomis ir turėti pakankamai kapitalo. Per laikotarpį nuo 2012 m. pabaigos iki […] neturi būti suteikta papildomo kapitalo ar grynojo finansavimo ir iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos neturi atsirasti papildomo kapitalo ar grynojo finansavimo poreikis.

4.2.7.3.1.5.3.

Naujų suteiktų kreditų suma (grynoji), t. y. po 2012 m. suteiktų kreditų, kurių terminas nesuėjo arba kurie nebuvo išpirkti iki […], suma, turi būti lygi arba didesnė nei [900–950] EUR. Su tarptautine veikla susijusi kreditų suma turi būti lygi ar didesnė nei [20–30] %.

4.2.7.3.1.5.4.

Naujų kreditų suteikimas, kaip jis apibrėžiamas ir nurodomas 4.2.7.3.1.5.3 punkte, sukuria vidutinę svertinę grynąją maržą (kainų skirtumas), kuri yra didesnė nei bazinė norma (6 mėnesių Euribor) mažiausiai [0–5] %.

4.2.7.3.1.5.5.

Neveiksnių paskolų (NP) ir naujų kreditų santykis, kaip jis apibrėžiamas 4.2.7.3.1.5.3 punkte, yra lygus arba mažesnis nei [0–5] %.

4.2.7.3.1.5.6.

Bendra indėlių suma yra lygi arba didesnė nei [0–5] mlrd. EUR (7). Vidutinė svertinė indėlių kaina yra ne didesnė nei […] (8); LDR yra lygus arba mažesnis nei [100–150] %.

4.2.7.3.2.   2 etapas

4.2.7.3.2.1.

Nuo […] CGD tęs BCG Spain restruktūrizavimo plano įgyvendinimą iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, jei KPI pasiekiami iki […].

4.2.7.3.2.2.

Jei minėti KPI būtų nepasiekti iki […] arba iš karto stebėjimo įgaliotiniui užbaigus savo vertinimą, jog yra pakankamai įrodymų, kad tie KPI nebus pasiekti, BCG Spain nedelsiant sustabdys bet kokį naują finansavimą ir pradės mažinti savo veiklą Ispanijoje, kur CGD galėtų vykdyti šiek tiek veiklos, kad palengvintų Ispanijos banko veiklos mažinimą.

4.3.   Nepagrindinė veikla

Visa veikla ir turtas, kurie nėra aiškiai nurodyti 4.2 punkte, yra laikomi nepagrindine veikla ir nepagrindiniu turtu. Siekdamas atkurti gyvybingumą ir susitelkti ties pagrindine veikla CGD parduos savo draudimo ir sveikatos verslą, visas nestrategines kapitalo dalis ir pradės likviduoti visą nepagrindinę veiklą, kaip aprašoma toliau.

4.3.1.   Caixa Seguros pardavimas

4.3.1.1.

Pagrindinė CGD patronuojamoji įmonė, aktyviai veikianti draudimo paslaugų sektoriuje, Caixa Seguros, turi būti parduota iki […]. Draudimo bendrovės pardavimas turi būti […]:

4.3.1.1.1.

[…]

4.3.1.1.2.

Norėdama įgyvendinti šį draudimo bendrovės turto (vertinamo […] mlrd. EUR) perleidimą, Portugalija įsipareigoja, jog CGD ras pirkėją ir sudarys galutinę pirkimo ir pardavimo sutartį vėliausiai iki […]. Jei CGD nesudarytų tokios sutarties iki […], […] CGD paskirs perleidimo įgaliotinį ir suteiks jam išskirtinius įgaliojimus parduoti draudimo bendrovės turtą (vertinamą […] mlrd. EUR) […] vėliausiai iki […].

4.3.1.1.3.

[…].

4.3.2.   Likviduojamai nepagrindinei veiklai priskirtas turtas

4.3.2.1.

Nepagrindinė veikla apima toliau nurodomą turtą (pabaigos data – 2012 m. gruodžio 31 d.):

4.3.2.1.1.

Buvusio BPN turto, kuris 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė iš viso [4 000–4 500] mln. EUR ([1 000–1 500] mln. EUR kreditų ir [2 500–3 000] mln. EUR (parduoti skirtos) skolos), mažinimas.

4.3.2.1.2.

Nestrateginių kapitalo dalių pardavimas: [200–250] mln. EUR turi būti parduotos iki […] (prognozuojama pardavimo vertė).

4.3.2.1.3.

Ispanijos banko nepagrindinio kreditų portfelio, kurio vertė 2012 m. gruodžio 31 d. buvo [1 500–2 000] mln. EUR (išsamus sąrašas pateikiamas IV priedėlyje), mažinimas.

4.3.2.1.4.

Draudimo bendrovės pardavimas, kaip apibrėžta 4.3.1 punkte.

4.3.2.2.

Iki 2014 m. gruodžio pabaigos nepagrindinis turtas neturi viršyti [10–20] mlrd. EUR.

4.3.2.3.

Iki 2016 m. gruodžio pabaigos nepagrindinis turtas neturi neviršyti [5–10] mlrd. EUR.

4.3.2.4.

Nepagrindinei veiklai taikomi principai

4.3.2.4.1.

Naujo finansavimo ribojimas

4.3.2.4.1.1.

Naujo finansavimo nutraukimas, išskyrus:

4.3.2.4.1.2.

Pagal sudarytas sutartis pažadėtos, bet dar neišmokėtos sumos apribojamos iki visiško minimumo.

4.3.2.4.1.3.

Jokio papildomo finansavimo dabartiniams klientams, kuris nebuvo pažadėtas pagal sudarytas sutartis, išskyrus atvejus, kai finansavimas yra būtinas išimtinai paskolos įkaito vertei išlaikyti, arba kokiu kitu būdu su kapitalo nuostolių mažinimu ir (arba) tikėtinos paskolos atgautinos vertės gerinimu susijusį finansavimą.

4.3.2.4.1.4.

Turimo turto valdymas: turimas turtas bus valdomas taip, kad būtų gauta maksimali grynoji dabartinė turto vertė. Kitaip tariant, jei klientas nesilaiko paskolos sąlygų, paskola restruktūrizuojama (grąžinimo mokėjimų atidėjimas arba dalinis atsisakymas, reikalavimo (dalies) konvertavimas į kapitalą ir pan.) tik tuomet, jei toks restruktūrizavimas leidžia pagerinti paskolos dabartinę vertę. Šis principas taikomas ir hipotekinėms paskoloms.

4.3.2.4.2.

Aktyvus nepagrindinio turto likvidavimas

4.3.2.4.2.1.

Nepagrindinis turtas bus valdomas siekiant jį perleisti, likviduoti arba sumažinti tvarkingai, bet nepakenkiant jo kainai. Restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje likęs turtas turėtų būti likviduojamas tvarkingai suėjus turto terminui. Nebus vykdoma jokia nauja nepagrindinė veikla, nebent ji būtų aiškiai nurodyta įsipareigojimuose. Šiam tikslui įgyvendinti galimi toliau nurodomi veiksmai:

4.3.2.4.2.2.

Paprastai nepagrindinis turtas bus parduodamas kaip įmanoma greičiau. CGD įsipareigoja parduoti tokį turtą visais atvejais, kai turto pardavimas nėra nuostolingas, išskyrus atvejus, kai pardavimo kaina yra neprotinga remiantis neprieštaringu vertinimu.

4.3.2.4.3.

Nestrateginių kapitalo dalių pardavimas:

4.3.2.4.3.1.

CGD įsipareigoja perleisti toliau nurodomas nestrategines kapitalo dalis iki […]:

Bendrovė

Kapitalo dalis (%) (*)

Pardavimo vertė (mln. €) (**)

Pardavimo data

(…)

[…] %

[200–250]

(…)

(…)

[…] %

[10–20]

(…)

4.3.2.4.3.2.

Bendra nestrateginių kapitalo dalių vertė pradėjus mažinti finansinį įsiskolinimą buvo 841 mln. EUR. 2012 m. gruodžio 31 d. nestrateginių kapitalo dalių suma buvo [200–250] mln. EUR.

4.3.2.4.3.3.

CGD perleis visas anksčiau išvardytas kapitalo dalis iki […]. Jei CGD neperleistų visų aprašytų kapitalo dalių iki […], […] CGD paskirs perleidimo įgaliotinį ir suteiks jam išskirtinius įgaliojimus parduoti likusias nestrategines kapitalo dalis […] vėliausiai iki […].

4.3.2.4.3.4.

Iki bus parduotos visos minėtos kapitalo dalys CGD jokiomis aplinkybėmis nedidins savo finansų rizikos (pvz., paskolų ir garantijų) šiose bendrovėse, išskyrus kai tai daroma: a) vykdant įprastinę veiklą dabartinėmis rinkos sąlygomis; b) siekiant išimtinai išlaikyti atitinkamos kapitalo dalies vertę; c) kaip kitaip siekiant sumažinti kapitalo nuostolius ir (arba) pagerinti tokios rizikos ar dalies prognozuojamą atkuriamąją vertę. CGD dės visas pastangas, kad sumažintų savo finansų riziką tokiose bendrovėse.

5.   Pagalbos grąžinimo mechanizmas

5.1.

CGD įsipareigoja grąžinti 900 mln. EUR vertės KP tokiomis dalimis:

5.1.1.

2014 finansiniais metais: [50–60] % kapitalo perviršio nuo taikomo minimalaus kapitalo reikalavimo pagal Europos ir Portugalijos teisę (įskaitant 1 ir 2 ramsčius) ir [100–150] bazinių procentinių punktų kapitalo atsargų.

5.1.2.

2015 ir vėlesniais finansiniais metais: [90–100] % kapitalo perviršio nuo taikomo minimalaus kapitalo reikalavimo pagal Europos ir Portugalijos teisę (įskaitant 1 ir 2 ramsčius) ir [100–150] bazinių procentinių punktų kapitalo atsargų.

5.2.

Neviršijant Portugalijos banko, kaip CGD bankų priežiūros institucijos, kompetencijos, KP grąžinimas bus visiškai ir iš dalies sustabdytas, jei motyvuoto CGD prašymo, kurį patvirtina stebėjimo įgaliotinis, pagrindu būtų nustatyta, kad KP grąžinimas pakenktų banko mokumui kitais metais.

5.3.

CGD įsipareigoja iki 2013 m. pabaigos sumokėti Portugalijos Respublikai 405 415 EUR (2012 m. rugsėjo 28 d. atkarpos mokėjimų suma).

6.   Elgsenos priemonės ir bendrovės valdymas

6.1.   Draudimas įsigyti: CGD įsipareigoja neįsigyti kitų įmonių. Šis draudimas taikomas tiek įmonių, turinčių savo teisinę struktūrą, įsigijimui, tiek bendrovių akcijų ar turto paketų, atspindinčių komercinį sandorį ar veiklos dalį, įsigijimui. Draudimas netaikomas įsigjimams, kurie yra būtini finansiniam stabilumui išlaikyti ir (arba) stabilumui dėl asociacijos išlaikyti arba efektyvios konkurencijos tikslais su sąlyga, kad tokius įsigijimus iš anksto patvirtina stebėjimo įgaliotinis. Draudimas netaikomas: 1) įsigijimams, kurie valdant finansinių sunkumų patiriančių klientų prisiimtus įsipareigojimus priskiriami banko įprastinei veiklai; 2) rizikos kapitalo veiklai; 3) įsigijimams, kurie patenka į 4.2.6 punkte nurodytas išimtis ir kurie tenkina jame nustatytą procedūrą; 4) įsigijimams grupės viduje; 5) Portugalijos bendrovių, kurios nėra kredito įstaigos ir kuriose CGD jau valdo mažiausiai 50 % dalį, akcijų įsigijimams su sąlyga, kad juos iš anksto patvirtina stebėjimo įgaliotinis. Prievolė taikoma iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos. CGD gali įsigyti kapitalo dalių įmonėse su sąlyga, kad CGD sumokėta pirkimo kaina už bet kokią įsigyjamą dalį yra mažesnė nei [0–5] % CGD balanso dydžio paskutinę mėnesio iki sprendimo priėmimo dieną ir kad CGD sumokėta grynoji pirkimo kaina už tokius įsigijimus per visą restruktūrizavimo laikotarpį neviršija [0–5] % tos dienos CGD balanso vertės.

6.2.   Draudimas taikyti agresyvią komercinę praktiką: bankas pagalbos gavėjas turi vengti agresyvios komercinės praktikos per visą restruktūrizavimo laikotarpį.

6.3.   Prekyba panaudojant savo kapitalą: Portugalija užtikrins, kad CGD nevykdytų jokios prekybos panaudojant savo kapitalą, kuri viršytų normaliam iždo funkcionavimui būtiną minimumą. Per restruktūrizavimo laikotarpį prekybai laikomo finansinio turto VAR riba neviršys [30–40] mln. EUR.

6.4.   Reklama: CGD negali naudoti pagalbos priemonių suteikimo ar su jomis susijusių pranašumų reklamos tikslais.

6.5.   Patikinimai dėl bendrovės valdymo

6.5.1.

Visi CGD valdymo organų nariai turi turėti gruodžio 31 d. įstatyminiu dekretu Nr. 298/92 su pakeitimais patvirtintų Kredito įstaigų ir finansų bendrovių bendrųjų nuostatų (ang. General Framework for Credit Institutions and Financial Companies) 30 ir 31 punktuose ir 2012 m. lapkričio 22 d. Europos bankininkystės institucijos gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines užduotis atliekančių asmenų tinkamumo eiti pareigas (angl. Guidelines on the assessment of the suitability of members of the management body and key function holders) (EBA/GL/2012/06) nustatytą kompetenciją. Valdybos narių skaičius neturėtų viršyti 20. CGD akcininkas sieks sumažinti tą skaičių iki 16 baigiantis dabartinės valdybos kadencijai.

6.5.2.

Be CGD įstatuose nustatytų komitetų (vykdomojo komiteto ir audito komiteto) ir valdybos įsteigto strategijos, valdymo ir vertinimo komiteto, kurio nariai renkami iš nevykdomųjų direktorių tarpo, CGD turi paskirti tik tuos vidaus organus, kurie yra būtini bendrovės valdymui palengvinti. Šie organai bus sudaryti iš vykdomojo komiteto narių ir, jei tinkama, atitinkamose srityse vadovaujančias pareigas užimančių CGD darbuotojų.

6.5.3.

Visi CGD sprendimai turi būti priimami išimtinai komerciniais sumetimais ir visi Portugalijos susitarimai su CGD vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis.

6.5.4.

Portugalija įsipareigoja nedaryti įtakos kasdieniniam CGD veiklos valdymui ar CGD vidaus taisyklėms dėl kreditų rizikos politikos, kainodaros ir skolinimo. Vis dėlto Portugalija gali rengti gaires dėl CGD veiklos strateginės krypties ir kitų klausimų remdamasi bendrosiomis bendrovių teisės nuostatomis ir akcinių bendrovių įstatymu (gruodžio 17 d. įstatyminis dekretas Nr. 558/99 su pakeitimais). Portugalija neturi pakenkti visiškam banko valdymo nepriklausomumui kreditų rizikos ir skolinimo politikos aspektais, jei su ja būtų konsultuojamasi dėl CGD verslo planų ir skolinimo planų specifiniams ūkio sektoriams.

6.5.5.

CGD kreditų tarybai, ilgalaikių kreditų tarybai ir audito komitetui turi būti sudarytos sąlygos veikti visiškai nepriklausomai ir skiriant narius į kreditų tarybą, ilgalaikių kreditų tarybą ir audito komitetą suprantama, kad tų organų nariai turi turėti sąlygas veikti nepriklausomai ir be interesų konflikto.

6.5.6.

CGD užtikrina, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. vėliausiai CGD kreditų ir rizikos politikoje būtų nustatytas principas, jog su visais klientais turi būti elgiamasi sąžiningai taikant nediskriminuojančias procedūras, išskyrus susijusias su kredito rizika ir gebėjimu mokėti, kuris būtų nuosekliai taikomas visoje grupėje. Kreditų ir rizikos politikoje bus apibrėžiami principai ir ribos, kurias viršijus paskolos suteikimą privalės patvirtinti aukštesnės grandies vadovybė, paskolų restruktūrizavimo sąlygos ir reikalavimų ir bylinėjimosi procedūrų valdymas.

6.5.7.

CGD užtikrina, kad iki 2013 m. gruodžio 31 d. vėliausiai kreditų ir rizikos politikoje būtų numatytas atskiras skyrius, skirtas taisyklėms, kuriomis būtų reguliuojami santykiai su susijusiais skolininkais (įskaitant darbuotojus, akcininkus, direktorius, vadovus, taip pat jų sutuoktinius, vaikus, brolius ir seseris bei visus jų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamus juridinius asmenis).

6.5.8.

Siekiant užtikrinti CGD atitiktį 6.5.1–6.5.7 punktuose išdėstytiems principams įgaliotiniui bus leidžiama:

6.5.8.1.

Gauti vidaus kontrolės organų rengiamų ataskaitų, įskaitant susitikimų protokolus, kopijas ir savo nuožiūra apklausti bet kokį kontrolierių ar auditorių nepriklausomai nuo jo vadovavimo atsakomybės. Įgaliotinis užtikrina, kad: i) nuolatinių prižiūrėtojų ar periodinių kontrolierių/auditorių rekomendacijos būtų tinkamai įgyvendintos; ii) veiksmų planai būtų įgyvendinti siekiant ištaisyti bet kokią vidaus kontrolės struktūroje nustatytą problemą.

6.5.8.2.

Reguliariai stebėti CGD komercinę praktiką didžiausią dėmesį skiriant kreditų politikai ir indėlių politikai. Įgaliotinis peržiūri CGD politiką dėl neveiksnių paskolų restruktūrizavimo ir atidėjinių joms sudarymo. CGD turi pranešti įgaliotiniui apie valdančiajai tarybai pateiktus rizikos pranešimus arba analizę/apžvalgą, skirtą CGD kredito rizikai įvertinti. Įgaliotinis atlieka savo analizę ir tyrimą remdamasis anksčiau paminėtais pranešimais, apklausomis ir, jei reikia, pavienių kredito bylų peržiūrų rezultatais. Šiam tikslui įgyvendinti įgaliotiniui, kuris turi teisę apklausti ir kreditų analitikus ir rizikos vertintojus, jei reikia, turi būti suteiktos teisės peržiūrėti kreditų bylas.

6.5.8.3.

Reguliariai stebėti, kaip CGD valdo reikalavimus ir bylinėjimosi procedūras. Įgaliotinis turi užtikrinti, kad reikalavimai ir bylinėjimosi procedūros būtų valdomi pagal CGD vidaus kontrolės struktūroje apibrėžtas procedūras ir kad CGD taikytų bankų geriausiąją patirtį. Įgaliotinis nustato, kokius koreguojamuosius veiksmus reikės įgyvendinti nustačius dabartinio proceso trūkumų.

6.6.   Organų ir darbuotojų atlyginimas

6.6.1.

CGD turi patikrinti savo atlyginimo sistemų skatinamąjį poveikį ir tinkamumą ir užtikrinti, kad dėl jų nekiltų netinkama rizika, jos būtų orientuotos į tvarius ir ilgalaikius bendrovės tikslus ir būtų skaidrios.

6.6.2.

CGD, kaip finansų įstaiga, turi nustatyti ir įgyvendinti savo darbo užmokesčio ir atlyginimo politiką griežtai laikydamasis Portugalijos Vyriausybės taisyklių, nustatytų balandžio 3 d. įstatyminiame dekrete Nr. 104/2007 (kuriuo perkelta 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo), pakeistame liepos 20 d. įstatyminiu dekretu Nr. 88/2011, ir Portugalijos centrinio banko gruodžio 29 d.Aviso Nr. 10/2011 nustatytų taisyklių.

6.6.3.

Be to, CGD atlyginimo valdybos nariams politika turi atitikti kovo 27 d. įstatyminį dekretą Nr. 71/2007, kuriame nustatoma valstybės kontroliuojamų bendrovių valdybų narių statuto tvarka.

6.6.4.

Panašiai CGD įsipareigoja užtikrinti, kad bankas laikytųsi šiuo klausimu Europos Komisijos taisyklių ir rekomendacijų, nustatytų ES valstybės pagalbos nuostatose.

6.6.5.

Ypač CGD įsipareigoja riboti bet kuriam personalo nariui, įskaitant valdybos narius ir aukščiausiąją vadovybę, viso mokamo atlyginimo dydį iki tinkamo lygio, įskaitant visus galimus pensiją sudarančius fiksuotus ir kintamuosius komponentus, ir laikytis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB, 92 ir 93 straipsnių.

6.7.   Draudimas mokėti dividendus, atkarpas ir palūkanas: CGD neatliks (ir pasirūpins, kad nei viena jo patronuojamoji bendrovė neatliktų) jokių dividendų, atkarpų ar palūkanų mokėjimų privilegijuotųjų akcijų ar subordinuotosios skolos savininkams, jei tokie mokėjimai nėra privalomi pagal sutarčių ar teisinius įsipareigojimus. Vis dėlto CGD gali atlikti dividendų, atkarpų ar palūkanų mokėjimus (ar leisti savo patronuojamosioms bendrovėms atlikti mokėjimus) privilegijuotųjų akcijų ar subordinuotosios skolos savininkams, jei CGD gali įrodyti, kad jų neišmokėjimas kliudytų ar užkirstų kelią KP grąžinimui (arba KP atkarpų išmokėjimui), kaip aprašyta 5 dalyje.

6.8.   Parama Portugalijos MVĮ: siekiant užtikrinti realios ekonomikos finansavimą ir įsiskolinimo mažinimą, CGD įsipareigojo Portugalijos Vyriausybei kasmet skirti 30 mln. EUR į fondą, iš kurio bus investuojama į Portugalijos MVĮ ir vidutinio kapitalo dydžio bendrovių kapitalą. Fondą pagal tarptautinę geriausiąją patirtį valdys bankas arba pakankamai kompetencijos ir žinių apie investavimo galimybes turinti trečioji šalis. Investicijas į fondą, kurias valdys CGD, pirmiausia turi patvirtinti Portugalijos finansų ministerija pagal ministerijos įsakyme, nustatančiame rekapitalizavimo pagal nacionalinę teisę, apibrėžtus kriterijus. Per 12 mėnesių nuo įsipareigojimo dienos į šį fondą nepervestos lėšos pervedamos į Portugalijos iždą. Fondas negali būti naudojamas kaip turimų paskolų refinansavimo mechanizmas. Anksčiau paminėtą sumą viršijančias investicijas pirmiausia turi patvirtinti Europos Komisija.

6.9.   Kitos elgsenos taisyklės: CGD turi toliau plėsti savo rizikos stebėjimo veiklą ir taikyti komercinę politiką, kuri yra prudencinė, pagrįsta ir orientuota į tvarumą.

6.10.   Stebėjimo įgaliotinis

6.10.1.

Portugalija turi užtikrinti, kad visišką ir teisingą restruktūrizavimo plano įgyvendinimą ir visų įsipareigojimų visišką ir teisingą įgyvendinimą nuolat stebėtų nepriklausomas ir pakankamai kvalifikuotas stebėjimo įgaliotinis.

6.10.2.

Stebėjimo įgaliotinio paskyrimas, jo pareigos, įsipareigojimai ir atleidimas nustatomi šio priedo I priedėlyje išdėstyta tvarka.

6.10.3.

Portugalija ir CGD turi užtikrinti, kad įgyvendinant sprendimą Komisijai ar stebėjimo įgaliotiniui būtų suteikta neribota teisė susipažinti su visa sprendimo įgyvendinimui stebėti būtina informacija. Komisija ar stebėjimo įgaliotinis gali prašyti CGD paaiškinimų ir patikslinimų. Portugalija ir CGD įsipareigoja glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir stebėjimo įgaliotiniu dėl visų su sprendimo įgyvendinimo stebėjimu susijusių klausimų.

6.10.4.

CGD kasmet praneš Komisijai apie nepagrindinės veiklos raidą restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje atleidus stebėjimo įgaliotinį.

6.11.   Perleidimo įgaliotinis

6.11.1.

Portugalija turi užtikrinti, kad CGD laiku parduotų draudimo bendrovės Caixa Seguros turtą (vertinamą […] mlrd. EUR). Šiuo tikslu […] CGD turi paskirti perleidimo įgaliotinį, jei CGD nesudarytų galutinės privalomos pirkimo ir pardavimo sutarties iki […] vėliausiai.

6.11.2.

Portugalija turi užtikrinti, kad CGD parduotų savo nestrategines kapitalo dalis (kapitalo dalis […], atitinkanti [200–250] mln. EUR). Šiuo tikslu […] CGD turi paskirti perleidimo įgaliotinį, jei CGD neperleistų visų dalių iki […] vėliausiai.

6.11.3.

Perleidimo įgaliotinis turi būti nepriklausomas nuo CGD ir dirbti DG COMP vardu ir pagal jo nurodymus, turėti savo įgaliojimams įgyvendinti būtiną kvalifikaciją (pavyzdžiui, investicinio banko ar konsultanto) ir nebūti ir neatsidurti interesų konflikto situacijoje. Perleidimo įgaliotiniui atlyginimą moka CGD tokiu būdu, kuriuo nebūtų trukdoma nepriklausomam ir veiksmingam įgaliotinio įgaliojimų vykdymui.


(1)  Buhalterinės apskaitos principas.

(2)  Išskyrus Ispanijos filialą ir nepagrindinį turtą, kuris bus perduotas Ispanijos filialui.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Žr. 1 išnašą.

(5)  Išskyrus savitarnos filialus ir įskaitant bendrovės būstinę.

(6)  Tradicinėse vietovėse (Galisijoje, Estremadūroje, Kastilijoje ir Leone ir Astūrijoje) ir dideliuose miestuose bei pagrindiniuose tarptautinės prekybos centruose (Madride, Barselonoje, Baskijoje, Andalūzijoje, Aragone ir Valensijoje).

(7)  10 % leistina paklaida.

(8)  Žr. 7 išnašą.

(*)  Vertinta 2012 m. gruodžio 31 d.

(**)  BPN buvo nacionalizuotas 2008 m. ir parduotas 2011 m. Dalis jo turto buvo perduota CGD.

I priedėlis

STEBĖJIMO ĮGALIOTINIS

A)   Stebėjimo įgaliotinio paskyrimas

i)

Portugalija įsipareigoja užtikrinti, kad CGD paskirtų stebėjimo įgaliotinį, kuriam bus pavestos šio priedėlio C dalyje nustatytos pareigos ir įsipareigojimai. Įgaliojimai suteikiami visam restruktūrizavimo laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Įgaliojimams pasibaigus, įgaliotinis privalo pateikti galutinę ataskaitą.

ii)

Įgaliotinis privalo būti nepriklausomas nuo CGD. Įgaliotinis privalo turėti, pavyzdžiui, kaip investicinis bankas, konsultantas ar auditorius, įgaliojimams įgyvendinti reikalingų specialių žinių ir jokiomis aplinkybėmis negali atsidurti interesų konflikto situacijoje. Atlyginimą įgaliotiniui moka CGD tokiu būdu, kuriuo nebūtų trukdoma nepriklausomam ir veiksmingam įgaliojimų vykdymui.

iii)

Ne vėliau kaip per šešias savaites nuo pranešimo apie sprendimą Portugalija turi pateikti Komisijos patvirtinimui dviejų ar daugiau asmenų, siūlomų įgaliotinio pareigoms užimti, vardus.

iv)

Šiuose pasiūlymuose turi būti pakankamai informacijos apie tuos asmenis, kad Komisija galėtų patikrinti, ar siūlomas įgaliotinis tenkina A dalies ii punkto reikalavimus, ir ypač:

a)

siūlomų įgaliojimų visos sąlygos, įskaitant visas nuostatas, kurios yra būtinos, kad įgaliotinis galėtų vykdyti savo pareigas;

b)

darbo plano projektas, kuriame būtų aprašyta, kaip įgaliotinis ketina vykdyti jam paskirtas pareigas.

v)

Komisija turi teisę patvirtinti arba atmesti pasiūlytus įgaliotinius ir patvirtinti pasiūlytus įgaliojimus su visais pakeitimais, kurie, Komisijos nuomone, yra būtini, kad įgaliotinis galėtų vykdyti savo įsipareigojimus. Jei būtų patvirtinta tik viena kandidatūra, CGD paskirs atitinkamą asmenį ar instituciją įgaliotiniu arba nurodys paskirti tą asmenį ar instituciją pagal Komisijos patvirtintus įgaliojimus. Jei būtų patvirtintos kelios kandidatūros, CGD galės savo nuožiūra nuspręsti, kurį iš patvirtintų asmenų paskirti įgaliotiniu. Įgaliotinis bus paskirtas per vieną savaitę nuo Komisijos patvirtinimo pagal Komisijos patvirtintus įgaliojimus.

vi)

Jei būtų atmesti visi pasiūlyti įgaliotiniai, per dvi savaites nuo pranešimo apie jų atmetimą Portugalija turės nurodyti dar mažiausiai dviejų asmenų ar institucijų kandidatūras A dalies i punkte ir A dalies iv punkte nustatyta tvarka.

vii)

Jei Komisija atmestų ir visus kitus pasiūlytus įgaliotinius, Komisija nurodys įgaliotinį, kurį CGD paskirs arba nurodys paskirti pagal Komisijos patvirtintus įgaliotinio įgaliojimus.

B)   Perleidimo įgaliotinio paskyrimas

i)

Portugalija įsipareigoja užtikrinti, kad CGD paskirtų perleidimo įgaliotinį pagal tokią pačią paskyrimo procedūrą, kokia taikoma stebėjimo įgaliotinio paskyrimui, kaip aprašyta anksčiau.

ii)

Portugalija turi ne vėliau kaip iki […] pateikti Komisijos patvirtinimui dviejų ar daugiau asmenų vardus perleidimo įgaliotinio pareigoms užimti, jei iki to laiko CGD nebūtų sudariusi galutinės privalomos Caixa Seguros pirkimo ir pardavimo sutarties.

iii)

Portugalija turi ne vėliau kaip iki […] pateikti Komisijos patvirtinimui dviejų ar daugiau asmenų vardus perleidimo įgaliotinio pareigoms užimti, jei iki to laiko CGD nebūtų sudariusi galutinės privalomos likusių nestrateginių kapitalo dalių ([…]) pirkimo ir pardavimo sutarties.

C)   Bendrosios pareigos ir įsipareigojimai

Įgaliotinis padeda Komisijai užtikrinti, kad CGD vykdys savo įsipareigojimus, ir prisiima stebėjimo įgaliotinio pareigas, apibrėžtas įsipareigojimų dokumente. Įgaliotinis atlieka savo pareigas pagal šiuos įgaliojimus remdamasis darbo planu, taip pat Komisijos patvirtintais darbo plano pakeitimais. Komisija gali savo iniciatyva arba įgaliotinio ar CGD prašymu duoti įsakymus ar nurodymus įgaliotiniui, kad užtikrintų atitiktį įsipareigojimams. CGD neturi teisės duoti nurodymų įgaliotiniui. Įgaliotinis yra saistomas teisinės konfidencialumo pareigos.

D)   Stebėjimo įgaliotinio ir perleidimo įgaliotinio pareigos ir įsipareigojimai

1)

Įgaliotinio pareiga yra garantuoti visišką ir teisingą atitiktį įsipareigojimų dokumente išdėstytiems įsipareigojimams bei visišką ir teisingą CGD restruktūrizavimo plano įgyvendinimą. Komisija gali savo iniciatyva arba įgaliotinio prašymu duoti įsakymus ar nurodymus įgaliotiniui ar CGD, kad užtikrintų nuo sprendimo neatsiejamų įsipareigojimų įgyvendinimą.

2)

Įgaliotinis:

i)

savo pirmoje ataskaitoje pasiūlo Komisijai išsamų darbo planą, kuriame būtų aprašyta, kaip įgaliotinis ketina stebėti atitiktį nuo šio sprendimo neatsiejamiems įsipareigojimams;

ii)

stebi, kad CGD restruktūrizavimo planas būtų įgyvendintas visiškai ir teisingai, ypač:

a)

bendros balanso sumos ir RWA mažinimas;

b)

verslo veiklos ribojimas;

c)

veiklos iš anksto apibrėžtose srityse nutraukimas;

d)

akcijų pardavimo procesas apibrėžtose srityse;

e)

veiklos Ispanijoje restruktūrizavimas.

iii)

stebi, jog CGD laikytųsi skyriuje apie bendrovės valdymą išdėstytų principų, iš tiesų turėtų veiksmingą ir tinkamą vidinę organizacinę struktūrą ir iš tiesų taikytų tinkamą komercinę praktiką. Šiuo tikslu įgaliotinis turi teisę:

a)

gauti vidaus kontrolės organų rengiamų ataskaitų kopijas ir savo nuožiūra apklausti bet kokį kontrolierių ar auditorių nepriklausomai nuo jo vadovavimo atsakomybės. Įgaliotinis užtikrina, kad: i) nuolatinių prižiūrėtojų ar periodinių kontrolierių/auditorių rekomendacijos būtų tinkamai įgyvendintos; ii) veiksmų planai būtų įgyvendinti siekiant ištaisyti bet kokią vidaus kontrolės struktūroje nustatytą problemą;

b)

reguliariai stebėti CGD komercinę praktiką didžiausią dėmesį skiriant kreditų politikai ir indėlių politikai. Įgaliotinis peržiūri CGD politiką dėl neveiksnių paskolų restruktūrizavimo ir atidėjinių joms sudarymo. CGD turi pranešti įgaliotiniui apie valdančiajai tarybai pateiktus rizikos pranešimus arba analizę/apžvalgą, skirtą CGD kredito rizikai įvertinti. Įgaliotinis atlieka savo analizę ir tyrimą remdamasis anksčiau paminėtais pranešimais, apklausomis ir, jei reikia, pavienių kredito bylų peržiūrų rezultatais. Šiam tikslui įgyvendinti įgaliotiniui, kuris turi teisę apklausti ir kreditų analitikus ir rizikos vertintojus, jei reikia, turi būti suteiktos teisės peržiūrėti kreditų bylas;

c)

reguliariai stebėti, kaip CGD valdo reikalavimus ir bylinėjimosi procedūras. Įgaliotinis turi užtikrinti, kad reikalavimai ir bylinėjimosi procedūros būtų valdomi pagal CGD vidaus kontrolės struktūroje apibrėžtas procedūras ir kad CGD taikytų bankų geriausiąją patirtį. Įgaliotinis nustato, kokius koreguojamuosius veiksmus reikės įgyvendinti nustačius dabartinio proceso trūkumų.

iv)

stebi atitiktį visiems kitiems įsipareigojimams;

v)

prisiima kitas funkcijas, priskirtas įgaliotiniui nuo šio sprendimo neatsiejamuose įsipareigojimuose;

vi)

siūlo priemones CGD, kurios, įgaliotinio nuomone, yra reikalingos siekiant užtikrinti, kad CGD įgyvendins nuo sprendimo neatsiejamus įsipareigojimus;

vii)

tikrindamas realių finansinių rodiklių kitimą pagal restruktūrizavimo plane pateiktas prognozes atsižvelgia į mokumo ir likvidumo srities teisės aktų pakeitimus;

viii)

per trisdešimt dienų po kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigos pateikia rašytinės ataskaitos Komisijai, Portugalijai ir CGD projektą. Komisijai, Portugalijai ir CGD suteikiamos penkios darbo dienos pastaboms apie ataskaitos projektą pateikti. Per penkias darbo dienas nuo pastabų gavimo dienos įgaliotinis parengia galutinę ataskaitą, savo nuožiūra kiek įmanoma atspindėdamas pateiktas pastabas ir pateikia ją Komisijai ir Portugalijai. Tik paskui įgaliotinis nusiunčia galutinės ataskaitos kopiją CGD. Jei ataskaitos projekte ar galutinėje ataskaitoje būtų kokios nors informacijos, kuri neturėtų būti atskleidžiama CGD, tik nekonfidenciali ataskaitos projekto ar galutinės ataskaitos versija siunčiama CGD. Įgaliotinis jokiomis aplinkybėmis negali pateikti Portugalijai ir (arba) CGD jokios ataskaitos versijos prieš tai jos nepateikęs Komisijai.

Ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas įgaliotinio įgaliojimuose išdėstytoms pareigoms ir CGD atitikčiai įsipareigojimams, kad Komisija galėtų įvertinti, ar CGD valdomas laikantis prisiimtų įsipareigojimų. Jei būtina, Komisija gali patikslinti ataskaitos apimtį. Be šių ataskaitų, įgaliotinis turi nedelsiant raštu pranešti Komisijai, jei yra priežasčių manyti, kad CGD nevykdo įsipareigojimų, tuo pat metu nusiųsdamas nekonfidencialią rašto versiją CGD.

3)

Perleidimo patikėtinis parduoda draudimo bendrovės Caixa Seguros turtą (vertinamą [0–5] mlrd. EUR) […] pirkėjui. Į pirkimo ir pardavimo sutartį perleidimo įgaliotinis įtraukia tokias sąlygas, kokios, perleidimo įgaliotinio nuomone, yra tinkamos greitai įgyvendinti pardavimą iki […]. Perleidimo įgaliotinis gali į pirkimo ir pardavimo sutartį įtraukti tokius įprastinius pareiškimus ir garantijas ir atleidimo nuo atsakomybės nuostatas, kokių pagrįstai gali reikėti pardavimui įgyvendinti. Perleidimo įgaliotinis saugo teisėtus finansinius CGD interesus su sąlyga, kad CGD besąlygiškai įsipareigoja perleisti […].

4)

Perleidimo įgaliotinis parduoda likusias nestrategines kapitalo dalis (prognozuojama pardavimo kaina [200–250] mln. EUR) […] pirkėjui. Perleidimo įgaliotinis įtraukia į pirkimo ir pardavimo sutartį tokias sąlygas, kokios, perleidimo įgaliotinio nuomone, yra tinkamos greitai įgyvendinti pardavimą iki […]. Perleidimo įgaliotinis saugo teisėtus finansinius CGD interesus su sąlyga, kad CGD besąlygiškai įsipareigoja perleisti […].

E)   CGD pareigos ir įsipareigojimai

1)

CGD įsipareigoja bendradarbiauti, padėti ir suteikti visą informaciją, kurios įgaliotiniui gali pagrįstai reikėti užduotims pagal suteiktus įgaliojimus vykdyti, ir įpareigoti savo patarėjus padaryti tą patį. Įgaliotiniui suteikiama neribota teisė peržiūrėti bet kokias knygas, įrašus, apklausti vadovybę ir kitą personalą, lankytis patalpose ir gauti techninę CGD informaciją arba informaciją apie parduodamą verslą, kuri yra būtina įgaliotiniui savo pareigoms pagal suteiktus įgaliojimus vykdyti. CGD turi skirti įgaliotiniui vieną ar daugiau biurų savo būstinėje ir užtikrinti, kad visi CGD darbuotojai galėtų dalyvauti susitikimuose su įgaliotiniu ir teikti jam visą informaciją, kurios įgaliotiniui reikia savo pareigoms vykdyti.

2)

Su CGD sutikimu (kuris negali būti be pagrindo neduodamas ar užlaikomas) ir jo sąskaita įgaliotinis gali skirti patarėjus (ypač bendrovių finansų ar teisės klausimais), jei, įgaliotinio nuomone, tokių patarėjų paskyrimas yra reikalingas ar tinkamas įgaliotinio pareigoms ir įsipareigojimams pagal suteiktus įgaliojimus vykdyti su sąlyga, kad įgaliotinio patiriamos sąnaudos ir išlaidos yra pagrįstos. CGD atsisakius patvirtinti įgaliotinio pasiūlytus patarėjus, tuomet jų paskyrimą gali patvirtinti Komisija išklausiusi CGD motyvus. Tik įgaliotinis turi teisę duoti nurodymus patarėjams.

F)   Įgaliotinio keitimas, atleidimas ir pakartotinis paskyrimas

1)

Jei įgaliotinis nebevykdo savo funkcijų pagal įsipareigojimus arba yra kitų svarbių priežasčių, pavyzdžiui, įgaliotinis atsiduria interesų konflikto situacijoje:

i)

Komisija gali, išklausiusi įgaliotinį, pareikalauti CGD pakeisti įgaliotinį;

ii)

Komisijai pritarus CGD gali pakeisti įgaliotinį.

2)

Jei įgaliotinis nušalinamas pagal F dalies 1 punktą, jo gali būti paprašyta vykdyti savo funkcijas iki tol, kol paskiriamas naujas įgaliotinis ir jam perduodama visa aktuali informacija. Naujas įgaliotinis skiriamas A dalies iii–vii punktuose nustatyta tvarka.

3)

Be F dalies 1 punkte nustatyto įgaliotinio nušalinimo, įgaliotinis nustoja vykdyti veiklą tik tuomet, kai Komisija jį atleidžia iš pareigų. Šis atleidimas vykdomas, kai įvykdomi visi įgaliotiniui pavesti įsipareigojimai. Vis dėlto Komisija gali bet kuriuo metu pareikalauti pakartotinio įgaliotinio paskyrimo, jei vėliau nustatoma, kad atitinkamos taisomosios priemonės nebuvo visiškai ir tinkamai įgyvendintos.

II priedėlis

GRYNOJO TURTO DALIS DĖL DALYVAVIMO KITUOSE NACIONALINIUOSE VERSLO VIENETUOSE (NUOSAVYBĖS METODAS)

2012 m. gruodžio mėnesio vertės

Verslo vienetas

Šalis

Dalis (%)

Grynasis turtas

Nuosavybės metodas

(mln. EUR)

Veikla

SIBS SGPS

Portugalija

21,6

14,7

Kontroliuojančioji bendrovė, besispecializuojanti elektroninių mokėjimų ir Portugalijos bankomatų sistemos, kuria naudojasi visi Portugalijoje veikiantys bankai, valdymo srityse. Bendrovėje dalyvauja 26 Portugalijos rinkoje veikiantys bankai.

Prado – Cartolinas da Lousã

Portugalija

37,4

4,4

Kartono ir popieriaus pramoninis gamintojas. […].

Torre Ocidente

Portugalija

25,0

4,1

Nekilnojamojo turto bendrovė, vieno turto, naudojamo komercinei finansinei nuomai, savininkė. […].

Locarent

Portugalija

50,0

3,9

Automobilių nuomos paslaugų teikėjas.

Ca Papel do Prado

Portugalija

37,4

1,3

Bendrovė, kuriai priklauso neveikiančios gamyklos nekilnojamasis turtas […].

TF Fundo Turismo

Portugalija

33,5

1,3

Nekilnojamojo turto investicijų fondo turizmo sektoriuje valdytojas, kurios kontrolinių akcijų paketas priklauso Portugalijos valstybei.

Yunit Serviços

Portugalija

33,33

0,3

Bendrovė, kurianti elektroninės prekybos sprendimus MVĮ produktams ir paslaugoms.

Bem Comum SCR

Portugalija

32,0

0,1

Investicinio fondo valdytojas, besispecializuojantis naujų įmonių, steigiamų pavienių verslininkų ir bedarbių, skatinimo ir rėmimo srityje.

III priedėlis

BCG SPAIN TURTO IŠSAMUS SĄRAŠAS (ĮSKAITANT ISPANIJOS FILIALUI PERLEIDŽIAMĄ TURTĄ)

(…)

IV priedėlis

ISPANIJOS FILIALO TURTO IŠSAMUS SĄRAŠAS

(…)

V priedėlis

ISPANIJOS ([…]) FILIALŲ SĄRAŠAS […]

(…)


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

7.11.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/52


Pagal tarptautinę viešąją teisę teisinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 redakciją, pateikiamą:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 85. M ir N kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus degimo variklių arba elektrinių galios pavarų patvirtinimo pagal naudingosios galios ir elektrinių galios pavarų didžiausios 30 minučių galios matavimą suvienodintos nuostatos

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

taisyklės pradinės redakcijos 6 papildymo (įsigaliojimo data – 2013 m. liepos 15 d.)

TURINYS

1.

Taikymo sritis

2.

Apibrėžtys

3.

Patvirtinimo paraiška

4.

Patvirtinimas

5.

Specifikacijos ir bandymai

6.

Gamybos atitiktis

7.

Sankcijos dėl gamybos neatitikties

8.

Galios pavaros tipo patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimas

9.

Visiškas gamybos nutraukimas

10.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1.

Pagrindiniai vidaus degimo variklio duomenys ir informacija apie bandymų atlikimą

2.

Pagrindiniai elektrinės galios pavaros duomenys ir informacija apie bandymų atlikimą

3a

Pranešimas apie galios pavaros patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal Taisyklę Nr. 85

3b

Pranešimas apie transporto priemonės tipo atsižvelgiant į galios pavarą patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą, patvirtinimo panaikinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal Taisyklę Nr. 85

4.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

5.

Vidaus degimo variklio naudingosios galios matavimo metodas

6.

Elektrinių galios pavarų naudingosios galios ir didžiausios 30 minučių galios matavimo metodas

7.

Gamybos atitikties patikrinimai

8.

Etaloniniai degalai

1.   TAIKYMO SRITIS

1.1.

Ši taisyklė taikoma brėžiant kreivę kaip variklio ar elektros variklio sūkių skaičiaus funkciją esant gamintojo nurodyta visa apkrova veikiančių vidaus degimo variklių arba elektrinių galios pavarų galiai ir M ir N kategorijų (1) motorinėms transporto priemonėms varyti skirtų elektrinių galios pavarų didžiausiai 30 minučių galiai.

1.2.

Vidaus degimo varikliai priskiriami vienai iš šių kategorijų:

slankiųjų stūmoklių varikliai (priverstinio arba slėginio uždegimo), išskyrus laisvųjų stūmoklių variklius;

sukiųjų stūmoklių varikliai (priverstinio arba slėginio uždegimo);

varikliai be pripūtimo arba su mechaniniu kompresoriumi.

1.3.

Elektrinės galios pavaros sudarytos iš valdiklių ir elektros variklių ir naudojamos transporto priemonėms varyti kaip vienintelis varymo būdas.

2.   APIBRĖŽTYS

2.1.

    Galios pavaros patvirtinimas – galios pavaros tipo patvirtinimas atsižvelgiant į jos naudingąją galią, išmatuotą laikantis šios taisyklės 5 arba 6 priede nurodytos tvarkos;

2.2.

    galios pavaros tipas – kategorija motorinėje transporto priemonėje įrengiamų vidaus degimo variklių arba elektrinių galios pavarų, nesiskiriančių šios taisyklės 1 arba 2 priede apibrėžtomis pagrindinėmis ypatybėmis;

2.3.

    naudingoji galia – ant bandymų stendo esančio alkūninio veleno ar lygiaverčio įtaiso gale gaunama galia varikliui arba elektros varikliui su šios taisyklės 5 priedo 1 lentelėje arba 6 priede išvardyta pagalbine įranga sukantis atitinkamu greičiu, nustatoma pamatinėmis atmosferos sąlygomis;

2.4.

    didžiausia naudingoji galia – didžiausia naudingosios galios vertė, išmatuota varikliui veikiant visa apkrova;

2.5.

    didžiausia 30 minučių galia – didžiausia elektrinės galios pavaros naudingoji galia esant nuolatinės srovės įtampai, kaip apibrėžta šios taisyklės 5.3.1 dalyje, kurią galios pavara vidutiniškai gali užtikrinti 30 minučių;

2.6.

hibridinės transporto priemonės:

2.6.1.   hibridinė transporto priemonė– transporto priemonė, turinti bent du skirtingus energijos keitiklius ir dvi skirtingas energijos kaupimo sistemas (transporto priemonėje), skirtus transporto priemonei varyti;

2.6.2.   hibridinė elektrinė transporto priemonė– transporto priemonė, kuri mechaninio varymo energiją gauna iš abiejų toliau nurodytų transporto priemonėje esančių sukauptos energijos ir (arba) galios šaltinių:

naudojamų degalų,

elektros energijos ir (arba) galios kaupiklio (pvz., baterijos, kondensatoriaus, smagračio ir (arba) generatoriaus) ir kt.);

2.6.3.   hibridinėje elektrinėje transporto priemonėje– galios pavarą sudaro dviejų skirtingų tipų galios pavarų derinys:

vidaus degimo variklio ir

vienos (arba kelių) elektrinės (-ių) galios pavaros (-ų);

2.7.

    standartinės gamybos įranga – gamintojo tiekiama konkrečios paskirties įranga;

2.8.

    dvejopų degalų variklis – variklio sistema, kurios tipas patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 49 arba kuri yra sumontuota transporto priemonėje, kurios tipas atsižvelgiant į teršalų išmetimą patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 49, ir kuri sukurta veikti vienu metu naudodama dyzeliną ir dujinius degalus, abiejų rūšių degalus matuojant atskirai, o suvartojamų abiejų rūšių degalų kiekių santykis gali kisti atsižvelgiant į veikimą;

2.9.

    dvejopų degalų transporto priemonė – transporto priemonė, varoma dvejopų degalų variklio, kuriam degalai tiekiami iš atskirų transporto priemonėje sumontuotų degalų talpyklų;

2.10.

    dvejopų degalų režimas – įprastas dvejopų degalų variklio veikimo režimas, kuriuo tam tikromis variklio veikimo sąlygomis vienu metu naudojamas dyzelinas ir dujiniai degalai;

2.11.

    dyzelino režimas – įprastas dvejopų degalų variklio veikimo režimas, kuriuo bet kuriomis variklio veikimo sąlygomis dujiniai degalai nenaudojami.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Paraišką patvirtinti galios pavaros tipą, atsižvelgiant į naudingosios galios ir elektrinių galios pavarų didžiausios 30 minučių galios matavimą, teikia galios pavaros gamintojas, transporto priemonės gamintojas arba tinkamai įgaliotas jo atstovas.

3.2.

Prie jos pridedamas trimis egzemplioriais parengtas galios pavaros aprašas, kuriame pateikiama visa susijusi informacija, nurodyta:

1 priede – transporto priemonėms, varomoms tik vidaus degimo variklio, arba

2 priede – tik elektra varomoms transporto priemonėms, arba

1 ir 2 prieduose – hibridinėms elektrinėms transporto priemonėms.

3.3.

Hibridinių elektrinių transporto priemonių bandymai atliekami atskirai naudojant vidaus degimo variklį (pagal 5 priedą) ir elektrinę (-es) galios pavarą (-as) (pagal 6 priedą).

3.4.

Patvirtintiną (-us) galios pavaros (arba jų rinkinio) tipą (-us) atitinkanti (-is) galios pavara (arba galios pavarų rinkinys) kartu su šios taisyklės 5 ir 6 prieduose nurodyta įranga pateikiama (-as) patvirtinimo bandymus atliekančiai techninei tarnybai.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.

Jeigu pagal šią taisyklę patvirtinti pateiktos galios pavaros galia išmatuota laikantis 5 dalyje išdėstytų specifikacijų, galios pavaros tipas patvirtinamas.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam galios pavaros tipui priskiriamas patvirtinimo numeris. Jo pirmieji du skaitmenys [(šiuo metu pirminę taisyklę nurodo 00)] rodo pakeitimų seriją, apimančią naujausius pagrindinius taisyklės techninius pakeitimus, kurie yra padaryti patvirtinimo suteikimo metu. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio suteikti kitam galios pavaros tipui.

4.3.

Pranešimas apie patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą arba atsisakymą patvirtinti galios pavaros tipą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims naudojant šios taisyklės 3a priede pateikto pavyzdžio formą.

4.4.

Pranešimas apie patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą arba atsisakymą patvirtinti transporto priemonės tipą atsižvelgiant į galios pavaros tipą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimą pasirašiusioms susitariančiosioms šalims naudojant šios taisyklės 3b priede pateikto pavyzdžio formą.

4.5.

Prie kiekvienos galios pavaros, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą galios pavaros tipą, patvirtinimo formoje nustatytoje gerai matomoje ir lengvai prieinamoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.5.1.

apskritimas, kurio viduje įrašyta raidė „E“, o greta jos – patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (2);

4.5.2.

į dešinę nuo 4.5.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, greta jo raidė „R“, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris.

4.5.3.

Užuot šiuos patvirtinimo ženklus ir simbolius tvirtinęs prie galios pavaros, gamintojas gali nuspręsti prie kiekvieno pagal šią taisyklę patvirtinto tipo galios pavarų pridėti dokumentą, kuriame pateikiama ši informacija, kad patvirtinimo ženklus ir simbolius būtų galima tvirtinti prie transporto priemonės.

4.6.

Jeigu galios pavara atitinka pagal vieną ar kelias kitas prie Susitarimo pridėtas taisykles patvirtintą tipą, patvirtinimą pagal šią taisyklę išdavusioje šalyje 4.5.1 punkte nurodyto simbolio dar kartą pateikti nereikia; tokiu atveju taisyklės numeris ir pagal visas taisykles, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas, priskirti patvirtinimo numeriai patvirtinimą pagal šią taisyklę išdavusioje šalyje įrašomi į stulpelius 4.5.1 punkte nurodyto simbolio dešinėje pusėje.

4.7.

Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.8.

Patvirtinimo ženklas tvirtinimas šalia gamintojo nurodytų galios pavaros identifikavimo skaitmenų.

4.9.

Šios taisyklės 4 priede pateikiami patvirtinimo ženklo išdėstymo pavyzdžiai.

5.   SPECIFIKACIJOS IR BANDYMAI

5.1.   Bendroji nuostata

Galios pavaros galią galintys paveikti komponentai turi būti projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad įprastai naudojama galios pavara, nepaisant ją galinčios veikti vibracijos, atitiktų šios taisyklės nuostatas.

5.2.   Vidaus degimo variklių bandymų aprašas

5.2.1.   Naudingosios galios nustatymo bandymas atliekamas priverstinio uždegimo varikliams veikiant iki galo atvėrus droselį, o slėginio uždegimo ir dvejopų degalų varikliams veikiant visa apkrova, variklį įrengus, kaip nustatyta šios taisyklės 5 priedo 1 lentelėje.

5.2.1.1.

Jeigu dvejopų degalų variklis gali veikti dyzelino režimu, bandymas atliekamas tam pačiam varikliui kartą veikiant dvejopų degalų režimu ir kitą kartą – dyzelino režimu.

5.2.2.   Matuojama naudojant pakankamai variklio sūkių skaičiaus verčių, kad būtų galima tiksliai nubrėžti galios kreivę nuo gamintojo rekomenduojamos mažiausios iki didžiausios variklio sūkių skaičiaus vertės. Šiame sūkių skaičiaus verčių intervale turi būti sūkių skaičiaus vertės, kurioms esant variklis pasiekia didžiausią galią ir didžiausią sukimo momentą. Kiekvienos sūkių skaičiaus vertės turi būti nustatomas bent dviejų nusistovėjusių matavimų vidurkis.

5.2.3.   Naudojami toliau nurodyti degalai.

5.2.3.1.

Benzininiams priverstinio uždegimo varikliams

Naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčui, naudojami kurie nors iš CEC (3) dokumentuose RF-01-A-84 ir RF-01-A-85 benzininiams varikliams nustatytų etaloninių degalų.

5.2.3.2.

SND varomiems priverstinio uždegimo ir dvejopų degalų varikliams

5.2.3.2.1.

Jeigu variklyje įrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčui, naudojami kurie nors iš 8 priede nurodytų etaloninių degalų;

5.2.3.2.2.

jeigu variklyje neįrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami 8 priede nurodyti etaloniniai degalai, kuriuose C3 kiekis yra mažiausias, arba

5.2.3.2.3.

jeigu variklis pritaikytas vienos konkrečios sudėties degalams:

naudojami degalai, kuriems variklis pritaikytas.

5.2.3.2.4.

Naudojami degalai nurodomi bandymų protokole.

5.2.3.3.

Gamtinėmis dujomis varomiems priverstinio uždegimo ir dvejopų degalų varikliams

5.2.3.3.1.

Jeigu variklyje įrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčui, naudojami kurie nors iš 8 priede nurodytų etaloninių degalų;

5.2.3.3.2.

jeigu variklyje neįrengta prisitaikymo prie degalų sistema:

naudojami rinkoje parduodami degalai, kurių Vobės skaičius yra bent 52,6 MJm-3 (4 °C, 101,3 kPa). Kilus ginčui, naudojami 8 priede nurodyti etaloniniai degalai G20, t. y. degalai, kurių Vobės skaičius didžiausias, arba

5.2.3.3.3.

jeigu variklis pritaikytas tam tikram degalų intervalui:

naudojami rinkoje parduodami degalai, kurių Vobės skaičius yra bent 52,6 MJm-3 (4 °C, 101,3 kPa), jeigu variklis pritaikytas H intervalo dujoms, arba bent 47,2 MJm-3 (4 °C, 101,3 kPa), jeigu variklis pritaikytas L intervalo dujoms. Kilus ginčui, naudojami 8 priede nurodyti etaloniniai degalai G20, jeigu variklis pritaikytas H intervalo dujoms, arba etaloniniai degalai G23, jeigu variklis pritaikytas L intervalo dujoms, t. y. degalai, kurių Vobės skaičius atitinkamame intervale yra didžiausias, arba

5.2.3.3.4.

jeigu variklis pritaikytas vienos konkrečios sudėties SGD degalams:

naudojami degalai, kuriems variklis pritaikytas, arba 8 priede nurodyti etaloniniai degalai G20, jeigu variklis pritaikytas SGD20;

5.2.3.3.5.

jeigu variklis pritaikytas vienos konkrečios sudėties degalams:

naudojami degalai, kuriems variklis pritaikytas;

5.2.3.3.6.

naudojami degalai nurodomi bandymų protokole.

5.2.3.4.

Slėginio uždegimo ir dvejopų degalų varikliams

Naudojami rinkoje parduodami degalai. Kilus ginčui, naudojami CEC dokumente RF-03-A-84 slėginio uždegimo varikliams nustatyti etaloniniai degalai.

5.2.3.5.

Transporto priemonių, kurios gali būti varomos benzinu arba dujiniais degalais, priverstinio uždegimo variklių bandymai turi būti atliekami naudojant abiejų rūšių degalus, laikantis 5.2.3.1–5.2.3.3 punktų nuostatų. Transporto priemonės, kurių degalams galima naudoti ir benziną, ir dujas, tačiau benzino sistema yra avarinė arba skirta tik transporto priemonei užvesti ir benzino bakas yra ne daugiau kaip 15 l talpos, atliekant bandymą laikomos tik dujiniais degalais varomomis transporto priemonėmis.

5.2.3.6.

Dvejopų degalų variklių arba transporto priemonių, galinčių veikti dyzelino režimu, bandymai turi būti atliekami naudojant kiekvienam režimui tinkamus degalus, laikantis 5.2.3.1–5.2.3.5 punktuose išdėstytų nuostatų.

5.2.4.   Matuojama laikantis šios taisyklės 5 priedo nuostatų.

5.2.5.   Bandymų protokole pateikiami rezultatai ir visi skaičiavimai, kurių reikia naudingajai galiai nustatyti ir kurie yra išvardyti šios taisyklės 5 priedo priedėlyje, taip pat šios taisyklės 1 priede nurodyti variklio duomenys. Kad parengtų šį dokumentą, kompetentinga institucija gali naudotis pagal šios taisyklės nuostatas patvirtintos ar pripažintos laboratorijos parengta ataskaita.

5.3.   Elektrinių galios pavarų naudingosios galios ir didžiausios 30 minučių galios matavimo bandymų aprašas

Elektrinė galios pavara turi būti įrengta, kaip nurodyta šios taisyklės 6 priede. Maitinimas elektrinei galios pavarai tiekiamas iš nuolatinės srovės įtampos šaltinio, o didžiausias įtampos krytis gali būti 5 %, atsižvelgiant į laiką ir srovę (neatsižvelgiama į trumpesnius kaip 10 sekundžių laiko tarpus). Per bandymą naudotiną maitinimo įtampą nurodo transporto priemonės gamintojas.

Pastaba.

Jeigu didžiausia 30 minučių galia dėl baterijos ribojama, elektrinės transporto priemonės didžiausia 30 minučių galia gali būti mažesnė už transporto priemonės galios pavaros didžiausią 30 minučių galią, nustatytą per šį bandymą.

5.3.1.   Naudingosios galios nustatymas

5.3.1.1.

Elektros variklis ir visa jo įrangos sąranka turi būti mažiausiai dvi valandas laikomi 25 ± 5 °C temperatūroje.

5.3.1.2.

Naudingosios galios nustatymo bandymas atliekamas galios valdiklį nustačius iki galo.

5.3.1.3.

Prieš pradedant bandymą, elektros variklis ant bandymų stendo turi tris minutes veikti 80 % didžiausios galios lygia galia, esant gamintojo rekomenduojamam sūkių skaičiui.

5.3.1.4.

Matuojama naudojant pakankamai elektros variklio sūkių skaičiaus verčių, kad būtų galima tiksliai nubrėžti galios kreivę nuo nulio iki gamintojo rekomenduojamos didžiausios elektros variklio sūkių skaičiaus vertės. Visas bandymas turi būti atliktas per 5 minutes.

5.3.2.   Didžiausios 30 minučių galios nustatymas

5.3.2.1.

Elektros variklis ir visa jo įrangos sąranka turi būti mažiausiai keturias valandas laikomi 25 ± 5 °C temperatūroje.

5.3.2.2.

Elektrinė galios pavara ant bandymų stendo turi veikti galia, labiausiai atitinkančia gamintojo nustatytą didžiausią 30 minučių galią. Sūkių skaičius turi būti tokio intervalo, kuriame naudingoji galia yra didesnė kaip 90 % didžiausios galios, išmatuotos pagal 5.3.1 dalį. Šis sūkių skaičius rekomenduojamas gamintojo.

5.3.2.3.

Sūkių skaičius ir galia registruojami. Galia turi nesiskirti nuo bandymo pradžioje buvusios galios vertės daugiau kaip ± 5 %. Didžiausia 30 minučių galia yra vidutinė galia per 30 minučių laikotarpį.

5.4.   Rezultatų aiškinimas

Gamintojo nurodyta atitinkamo galios pavaros tipo elektrinių galios pavarų naudingoji galia ir didžiausia 30 minučių galia priimamos, jeigu nuo verčių, techninės tarnybos išmatuotų atliekant bandyti pateiktos galios pavaros bandymus, skiriasi ne daugiau kaip ± 2 %, atsižvelgiant į didžiausios galios vertę, ir ne daugiau kaip ± 4 % kituose kreivės matavimo taškuose, taikant ± 2 % variklio ar elektros variklio sūkių skaičiaus leidžiamąją nuokrypą, arba šiam skaičiui esant variklio ar elektros variklio sūkių skaičiaus intervale nuo (X1 min-1 + 2 %) iki (X2 min-1 – 2 %) (X1 < X2).

Gamintojo nurodyta dvejopų degalų variklio naudingoji galia yra galia, išmatuota tam varikliui veikiant dvejopų degalų režimu.

6.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties užtikrinimo procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324 - E/ECE/TRANS/505/Rev.2), atsižvelgiant į šiuos reikalavimus:

6.1.

pagal šią taisyklę patvirtinti varikliai turi būti gaminami taip, kad atitiktų patvirtintą tipą;

6.2.

turi būti laikomasi šios taisyklės 7 priede nustatytų gamybos atitikties kontrolės procedūrų būtiniausių reikalavimų.

7.   SANKCIJOS DĖL GAMYBOS NEATITIKTIES

7.1.

Pagal šią taisyklę suteiktas galios pavaros tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma pirmiau išdėstytų reikalavimų arba patvirtinimo ženklu pažymėta galios pavara neatitinka patvirtinto tipo.

7.2.

Panaikinusi savo anksčiau suteiktą patvirtinimą, šią taisyklę taikanti 1958 m. susitarimą pasirašiusi susitariančioji šalis apie tai nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudodama šios taisyklės 3a arba 3b priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

8.   GALIOS PAVAROS TIPO PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMAS

8.1.

Apie kiekvieną atitinkamo tipo galios pavaros pakeitimą, atsižvelgiant į 1 arba 2 priede nurodytus duomenis, pranešama galios pavaros tipą patvirtinusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tipo patvirtinimo institucija gali:

8.1.1.

manyti, kad pakeitimai veikiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio ir transporto priemonė bet kuriuo atveju vis dar atitinka reikalavimus, arba

8.1.2.

pareikalauti, kad už bandymus atsakinga techninė tarnyba pateiktų papildomą bandymų protokolą.

8.2.

Apie pritarimą patvirtinimui arba atsisakymą jį suteikti, apibrėžiant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

8.3.

Patvirtinimo išplėtimą suteikianti tipo patvirtinimo institucija tokiam išplėtimui suteikia serijos numerį ir apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 3a arba 3b priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

9.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Visiškai nustojęs gaminti pagal šią taisyklę patvirtintą galios pavarą, patvirtinimo turėtojas apie tai praneša patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai. Gavusi atitinkamą pranešimą, ta institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims naudodama šios taisyklės 3a arba 3b priede pateikto pavyzdžio pranešimo formą.

10.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui nurodo už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir (arba) patvirtinimą suteikiančių tipo patvirtinimo institucijų, kurioms turi būti siunčiamos kitose šalyse suteikto patvirtinimo, jo išplėtimo ar atsisakymo jį suteikti liudijimo formos, pavadinimus ir adresus.


(1)  Kaip apibrėžta Konsoliduotoje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.2, 2 dalis – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html).

(2)  1958 m. susitarimą pasirašiusių susitariančiųjų šalių skiriamieji numeriai nurodyti Konsoliduotos rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.2/Amend.3 – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html).

(3)  Europos koordinavimo taryba.


1 PRIEDAS

PAGRINDINIAI VIDAUS DEGIMO VARIKLIO DUOMENYS IR INFORMACIJA APIE BANDYMŲ ATLIKIMĄ

Toliau nurodyta informacija, jei taikoma, pateikiama trimis egzemplioriais, taip pat pateikiamas turinys. Pateikiami atitinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs brėžiniai A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Nuotraukos, jeigu pateikiamos, turi būti pakankamai detalios.

Jeigu sistemos, komponentai arba atskiri techniniai mazgai turi elektroninius valdiklius, pateikiama informacija apie jų eksploatacines savybes.

0.

Bendrieji transporto priemonės identifikavimo duomenys: …

0.1.

Markė (gamintojo prekės pavadinimas): …

0.2.

Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašas (-ai): …

0.3.

Tipo identifikavimo priemonės, jeigu pažymėtos ant transporto priemonės: …

0.3.1.

Tokio ženklinimo vieta: …

0.4.

Transporto priemonės kategorija: …

0.5.

Gamintojo pavadinimas ir adresas: …

0.6.

Surinkimo gamyklos (-ų) adresas (-ai): …

1.

Bendrieji transporto priemonės konstrukcijos duomenys

1.1.

Tipinės transporto priemonės nuotraukos ir (arba) brėžiniai: …

1.2.

Vairaračio padėtis transporto priemonėje: kairėje/dešinėje (1): …

1.3.

Dvejopų degalų transporto priemonė: taip/ne (1)

1.3.1.

Dvejopų degalų variklis, galintis veikti dyzelino režimu: taip/ne (1)

2.0.

Jėgainė

2.1.

Gamintojas: …

2.2.

Gamintojo suteiktas variklio kodas (pažymėtas ant variklio arba kitos identifikavimo priemonės): …

2.3.

Veikimo principas: priverstinis uždegimas/slėginis uždegimas, keturtaktis/dvitaktis (1)

2.4.

Cilindrų skaičius ir išdėstymas: …

2.5.

Cilindrų skersmuo: … mm

2.6.

Stūmoklio eiga: … mm

2.7.

Cilindrų uždegimo seka: …

2.8.

Variklio tūris: … cm3

2.9.

Tūrinis suspaudimo laipsnis: …

2.10.

Degimo kameros, stūmoklio galvutės ir, jei tai priverstinio uždegimo varikliai, stūmoklio žiedų brėžiniai: …

2.11.

Didžiausia naudingoji galia: … kW esant … min–1

2.12.

Gamintojo nurodytas didžiausias leidžiamasis variklio sūkių skaičius: … min–1

2.13.

Didžiausias naudingasis sukimo momentas (1): … Nm esant … min–1 (gamintojo nurodyta vertė)

3.0.

Degalai: dyzelinas/benzinas/SND/suslėgtos GD/suskystintos GD (1)

3.0.1.

Jei taikoma, pagal Taisyklę Nr. 49 reikalaujamas (-i) papildomas (-i) simbolis (-iai) patvirtinimo ženkle, kad būtų galima atskirti variklio tipą, kurio patvirtinimas suteiktas (pvz., HLt).

3.1.

Tiriamasis oktaninis skaičius (RON), su švinu: …

3.2.

Tiriamasis oktaninis skaičius (RON), be švino: …

3.3.

Degalų tiekimas

3.3.1.

Naudojant karbiuratorių (-ius): taip/ne (1)

3.3.1.1.

Modelis (-iai): …

3.3.1.2.

Tipas (-ai): …

3.3.1.3.

Įrengtų karbiuratorių skaičius: …

3.3.1.4.

Reguliavimas

3.3.1.4.1.

Purkštukai: …

3.3.1.4.2.

Venturio vamzdžiai: …

3.3.1.4.3.

Plūdės kameros lygis: …

3.3.1.4.4.

Plūdės masė: …

3.3.1.4.5.

Plūdės adatinis vožtuvas: …

Arba degalų tiekimo kreivė, nubrėžta atsižvelgiant į oro srautą ir nuostačius, būtinus siekiant užtikrinti atitiktį kreivei:

3.3.1.5.

Šaltojo paleidimo sistema: rankinė/automatinė (1)

3.3.1.5.1.

Veikimo principas (-ai): …

3.3.1.5.2.

Veikimo apribojimai/nuostačiai (1): …

3.3.2.

Įpurškiant degalus (tik slėginio uždegimo varikliams): taip/ne (1)

3.3.2.1.

Sistemos aprašas: …

3.3.2.2.

Veikimo principas: tiesioginis įpurškimas/prieškamerė/sūkurinė kamera (1)

3.3.2.3.

Įpurškimo siurblys

3.3.2.3.1.

Modelis (-iai): …

3.3.2.3.2.

Tipas (-ai): …

3.3.2.3.3.

Didžiausias tiekiamas degalų kiekis (1): … mm3 per taktą ar ciklą, kai siurblio sūkių skaičius: … min–1, arba charakteristikų diagrama: …

3.3.2.3.4.

Įpurškimo laiko nustatymas: …

3.3.2.3.5.

Įpurškimo paskubos kreivė: …

3.3.2.3.6.

Kalibravimo procedūra: ant bandymų stendo/variklyje (1)

3.3.2.4.

Reguliatorius

3.3.2.4.1.

Tipas: …

3.3.2.4.2.

Modelis: …

3.3.2.4.3.

Degalų tiekimo nutraukimo momentas

3.3.2.4.3.1.

Degalų tiekimo nutraukimo momentas esant apkrovai: … min–1

3.3.2.4.3.2.

Degalų tiekimo nutraukimo momentas nesant apkrovos: … min–1

3.3.2.4.4.

Didžiausias sūkių skaičius be apkrovos: … min–1

3.3.2.4.5.

Sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga: …

3.3.2.5.

Įpurškimo vamzdeliai

3.3.2.5.1.

Ilgis: … mm

3.3.2.5.2.

Vidinis skersmuo: … mm

3.3.2.6.

Purkštukas (-ai)

3.3.2.6.1.

(gamintojo nurodyta vertė)…

3.3.2.6.2.

Tipas (-ai): …

3.3.2.6.3.

Atvėrimo slėgis: … kPa arba charakteristikų diagrama: …

3.3.2.7.

Šaltojo paleidimo sistema

3.3.2.7.1.

Modelis (-iai): …

3.3.2.7.2.

Tipas (-ai): …

3.3.2.7.3.

Aprašas: …

3.3.2.8.

Elektroninis valdymo blokas

3.3.2.8.1.

Modelis (-iai): …

3.3.2.8.2.

Sistemos aprašas: …

3.3.3.

Įpurškiant degalus (tik priverstinio uždegimo varikliams): taip/ne (1)

3.3.3.1.

Veikimo principas: įsiurbimo kolektorius (vienataškis/daugiataškis (1))/tiesioginis įpurškimas/kita (nurodyti) (1): …

3.3.3.2.

Modelis (-iai): …

3.3.3.3.

Tipas (-ai): …

3.3.3.4.

Sistemos aprašas

3.3.3.4.1.

Valdymo bloko tipas arba numeris: …

3.3.3.4.2.

Degalų reguliatoriaus tipas: …

3.3.3.4.3.

Oro srauto jutiklio tipas: …

3.3.3.4.4.

Degalų skirstytuvo tipas: …

3.3.3.4.5.

Slėgio reguliatoriaus tipas: …

3.3.3.4.6.

Droselio korpuso tipas: …

Jeigu naudojamos sistemos, kuriose įpurškimas ne nuolatinis, pateikiami lygiaverčiai duomenys.

3.3.3.5.

Purkštukai: atvėrimo slėgis: … kPa arba charakteristikų diagrama: …

3.3.3.6.

Įpurškimo laiko nustatymas: …

3.3.3.7.

Šaltojo paleidimo sistema

3.3.3.7.1.

Veikimo principas (-ai): …

3.3.3.7.2.

Veikimo apribojimai/nuostačiai (1): …

3.4.

Dujiniai ir dvejopų degalų varikliai

3.4.1.

Prisitaikymas prie degalų: taip/ne (1)

3.4.2.

Jeigu variklis neprisitaiko prie degalų, konkreti dujų sudėtis ir (arba) dujų intervalas, kuriam variklis kalibruotas.

4.0.

Tiekimo siurblys

4.1.

Slėgis: … kPa arba charakteristikų diagrama:

5.0.

Elektros sistema

5.1.

Vardinė įtampa: … V, teigiamas/neigiamas įžeminimas (1)

5.2.

Generatorius

5.2.1.

Tipas: …

5.2.2.

Vardinė atiduodamoji galia: … VA

6.0.

Uždegimas

6.1.

Modelis (-iai): …

6.2.

Tipas (-ai): …

6.3.

Veikimo principas: …

6.4.

Uždegimo paskubos kreivė: …

6.5.

Statinis uždegimo laiko nustatymas: … laipsniai (-ių) iki VGT

6.6.

Sąlyčio taško tarpelis: … mm

6.7.

Išlaikymo kampas: … laipsniai (-ių)

7.0.

Aušinimo sistema (skystis/oras) (1)

7.1.

Variklio temperatūros kontrolės mechanizmo vardinis nuostatis: …

7.2.

Skystis

7.2.1.

Skysčio rūšis: …

7.2.2.

Cirkuliacinis (-iai) siurblys (-iai): taip/ne (1)

7.2.3.

Apibūdinimas: …

7.2.3.1.

Modelis (-iai): …

7.2.3.2.

Tipas (-ai): …

7.2.4.

Pavaros skaičius (-iai): …

7.2.5.

Ventiliatoriaus ir jo pavaros mechanizmo aprašas: …

7.3.

Oras

7.3.1.

Pūstuvas: taip/ne (1)

7.3.2.

Apibūdinimas: …, arba

7.3.2.1.

Modelis (-iai): …

7.3.2.2.

Tipas (-ai): …

7.3.3.

Pavaros skaičius (-iai): …

8.0.

Įsiurbimo sistema

8.1.

Kompresorius: taip/ne (1)

8.1.1.

Modelis (-iai): …

8.1.2.

Tipas (-ai): …

8.1.3.

Sistemos aprašas (pvz., didžiausias pripūtimo slėgis: …

kPa, išmetamųjų dujų slėgio reguliavimo įtaisas, jei naudojamas): …

8.2.

Tarpinis aušintuvas: taip/ne (1)

8.3.

Įsiurbimo vamzdžių ir jų pagalbinių reikmenų (slėgio vienodinimo kameros, kaitinimo įtaiso, papildomų oro įsiurbimo angų ir kt.) aprašas ir brėžiniai: …

8.3.1.

Įsiurbimo kolektoriaus aprašas (įskaitant brėžinius ir (arba) nuotraukas): …

8.3.2.

Oro filtras, brėžiniai: …, arba

8.3.2.1.

Modelis (-iai): …

8.3.2.2.

Tipas (-ai): …

8.3.3.

Įsiurbimo duslintuvas, brėžiniai: …, arba

8.3.3.1.

Modelis (-iai): …

8.3.3.2.

Tipas (-ai): …

9.0.

Išmetimo sistema

9.1.

Išmetimo kolektoriaus aprašas ir (arba) brėžinys: …

9.2.

Išmetimo sistemos aprašas ir (arba) brėžinys: …

9.3.

Didžiausias leidžiamasis išmetamųjų dujų atgalinis slėgis esant vardiniam variklio sūkių skaičiui ir 100 % apkrovai: … kPa

10.0.

Mažiausias įsiurbimo ir išmetimo angų skerspjūvio plotas: …

11.0.

Vožtuvo uždarymo ir atidarymo laiko nustatymas arba lygiaverčiai duomenys

11.1.

Didžiausias vožtuvų pakilimas, atsidarymo ir užsidarymo kampai arba alternatyvių paskirstymo sistemų suveikimo laiko nustatymo duomenys galinių taškų atžvilgiu: …

11.2.

Atskaitos ir (arba) nustatymo intervalai (1): …

12.0.

Oro taršos mažinimo priemonės

12.1.

Papildomi taršos mažinimo įtaisai (jeigu įrengti ir neįrašyti į dalį kita antrašte)

12.2.

Katalizinis konverteris: taip/ne (1)

12.2.1.

Katalizinių konverterių ir elementų skaičius: …

12.2.2.

Katalizinio (-ių) konverterio (-ių) matmenys, forma ir tūris: …

12.3.

Deguonies jutiklis: taip/ne (1)

12.4.

Oro pripūtimas: taip/ne (1)

12.5.

Išmetamųjų dujų recirkuliacija: taip/ne (1)

12.6.

Kietųjų dalelių filtras: taip/ne (1)

12.6.1.

Kietųjų dalelių filtro matmenys, forma ir talpa: …

12.7.

Kitos sistemos (aprašas ir veikimas): …

13.0.

SND tiekimo sistema: taip/ne (1)

13.1.

Patvirtinimo numeris pagal Taisyklę Nr. 67: …

13.2.

SND tiekimo sistemai skirtas elektroninis variklio valdymo blokas: …

13.2.1.

Modelis (-iai): …

13.2.2.

Tipas (-ai): …

13.2.3.

Galimybės reguliuoti išmetalų kiekį: …

13.3.

Papildomi dokumentai: …

13.3.1.

Katalizatoriaus apsaugos, kai benzino naudojimo režimas keičiamas SND naudojimo režimu ir atvirkščiai, aprašas: …

13.3.2.

Sistemos schema (elektrinės jungtys, vakuuminės jungtys, kompensavimo žarnos ir kt.): …

13.3.3.

Simbolio brėžinys: …

14.0.

GD tiekimo sistema: taip/ne (1)

14.1.

Patvirtinimo numeris pagal Taisyklę Nr. 110: …

14.2.

GD tiekimo sistemai skirtas elektroninis variklio valdymo blokas: …

14.2.1.

Modelis (-iai): …

14.2.2.

Tipas (-ai): …

14.2.3.

Galimybės reguliuoti išmetalų kiekį: …

14.3.

Papildomi dokumentai: …

14.3.1.

Katalizatoriaus apsaugos, kai benzino naudojimo režimas keičiamas GD naudojimo režimu ir atvirkščiai, aprašas: …

14.3.2.

Sistemos schema (elektrinės jungtys, vakuuminės jungtys, kompensavimo žarnos ir kt.): …

14.3.3.

Simbolio brėžinys: …

15.0.

Gamintojo leidžiama temperatūra

15.1.

Aušinimo sistema

15.1.1.

Aušinimas skysčiu

Didžiausia temperatūra išleidimo angoje: … °C

15.1.2.

Aušinimas oru

15.1.2.1.

Atskaitos taškas: …

15.1.2.2.

Didžiausia temperatūra atskaitos taške: … °C

15.2.

Didžiausia temperatūra įsiurbimo tarpinio aušintuvo išleidimo angoje: … °C

15.3.

Didžiausia išmetamųjų dujų temperatūra išmetimo vamzdžio (-ių) taške, esančiame prie išmetimo kolektoriaus išorinio (-ių) tarpiklio (-ių): … °C

15.4.

Degalų temperatūra

Mažiausia: … °C

Didžiausia: … °C

15.5.

Tepalų temperatūra

Mažiausia: … °C

Didžiausia: … °C

16.0.

Tepimo sistema

16.1.

Sistemos aprašas

16.1.1.

Tepalų talpyklos vieta: …

16.1.2.

Tiekimo sistema (siurbliu/įpurškiama į įsiurbimo angą/maišoma su degalais ir kt.) (1): …

16.2.

Tepalų siurblys

16.2.1.

Modelis (-iai): …

16.2.2.

Tipas (-ai): …

16.3.

Mišinys su degalais

16.3.1.

Procentinis santykis: …

16.4.

Alyvos aušintuvas: taip/ne (1)

16.4.1.

Brėžinys (-iai): …, arba

16.4.1.1.

Modelis (-iai): …

16.4.1.2.

Tipas (-ai): …

Kita variklio varoma pagalbinė įranga (kaip nurodyta 5 priedo 2.3.2 punkte) (sąrašas ir, jei reikia, trumpas aprašas):

17.0.

Papildoma informacija apie bandymų sąlygas (tik priverstinio uždegimo ir dvejopų degalų varikliams)

17.1.

Uždegimo žvakės

17.1.1.

Modelis: …

17.1.2.

Tipas: …

17.1.3.

Tarpo tarp žvakių elektrodų nustatymas: …

17.2.

Uždegimo ritė

17.2.1.

Modelis: …

17.2.2.

Tipas: …

17.3.

Uždegimo kondensatorius

17.3.1.

Modelis: …

17.3.2.

Tipas: …

17.4.

Radijo trukdžių slopinimo įranga

17.4.1.

Modelis: …

17.4.2.

Tipas: …

17.5.

Atliekant bandymą naudojami dujiniai degalai: Etaloniniai degalai (2)/kiti (1)

17.5.1.

Jeigu atliekant bandymą naudojami etaloniniai dujiniai degalai, tų dujų žyma: …

17.5.2.

Jeigu atliekant bandymą naudojami ne etaloniniai dujiniai degalai, tų dujų sudėtis: …

(Data, dokumentas)


(1)  Jei netaikoma, išbraukti.

(2)  Kaip nurodyta šios taisyklės 8 priede.


2 PRIEDAS

PAGRINDINIAI ELEKTRINĖS GALIOS PAVAROS DUOMENYS IR INFORMACIJA APIE BANDYMŲ ATLIKIMĄ

1.

Bendroji informacija

1.1.

Modelis: …

1.2.

Tipas: …

1.3.

Pavara (1): vieno elektros variklio/kelių elektros variklių/(skaičius) …

1.4.

Pavarų dėžės konfigūracija: lygiagreti/nuosekli/kitokia (patikslinti): …

1.5.

Bandymo įtampa: … V

1.6.

Pagrindinio elektros variklio sukimasis: …min–1

1.7.

Elektros variklio alkūninio veleno didžiausias sūkių skaičius: … min–1

(arba, kaip numatyta): … reduktoriaus/pavarų dėžės išėjimo veleno (2) … min–1

1.8.

Sūkių skaičius esant didžiausiai galiai (3) (nurodytas gamintojo): … min–1

1.9.

Didžiausia galia (nurodyta gamintojo): … kW

1.10.

Didžiausia 30 minučių galia (nurodyta gamintojo): … kW

1.11.

Lankstusis intervalas (kuriame P ≥ 90 % didžiausios galios):

Sūkių skaičius intervalo pradžioje: … min–1

Sūkių skaičius intervalo pabaigoje: … min–1

2.

Elektros variklis

2.1.

Veikimo principas

2.1.1.

Nuolatinė srovė/kintamoji srovė (1), fazių skaičius:…

2.1.2.

Žadinimas: nepriklausomasis/nuoseklusis/mišrusis (1)

2.1.3.

Sinchroninis/asinchroninis (1)

2.1.4.

Rotorius su rite/nuolatiniais magnetais/gaubtu (1)

2.1.5.

Elektros variklio polių skaičius: …

2.2.

Inercinė masė: …

3.

Galios valdiklis

3.1.

Modelis: …

3.2.

Tipas: …

3.3.

Valdymo principas: vektorinis/atvirasis/uždarasis/kitas (nurodyti):…

3.4.

Didžiausias elektros varikliui tiekiamas efektinis srovės stipris (3): … A

per … sekundes (-džių)

3.5.

Naudojamų įtampų sritis: nuo … V iki … V

4.

Aušinimo sistema:

 

Elektros variklio: skysčiu/oru (1)

 

Valdiklio: skysčiu/oru (1)

4.1.

Aušinimo skysčiu įrangos apibūdinimas

4.1.1.

… (skysčio rūšis) cirkuliaciniai siurbliai: taip/ne (1)

4.1.2.

Siurblio apibūdinimas arba modelis (-iai) ir tipas (-ai): …

4.1.3.

Termostatas: nustatymas: …

4.1.4.

Radiatorius: brėžinys (-iai) arba modelis (-iai) ir tipas (-ai): …

4.1.5.

Apsauginis vožtuvas: slėgio nustatymas: …

4.1.6.

Ventiliatorius: apibūdinimas arba modelis (-iai) ir tipas (-ai): …

4.1.7.

Ventiliatoriaus kanalas: …

4.2.

Aušinimo oru įrangos apibūdinimas

4.2.1.

Pūstuvas: apibūdinimas arba modelis (-iai) ir tipas (-ai): …

4.2.2.

Standartinis ortakis: …

4.2.3.

Temperatūros reguliavimo sistema: taip/ne (1)

4.2.4.

Trumpas aprašas: …

4.2.5.

Oro filtras: … modelis (-iai) … tipas (-ai) …

4.3.

Gamintojo leidžiama temperatūra

4.3.1.

Elektros variklio išėjimo vietoje: (daugiausiai) … °C

4.3.2.

Valdiklio įėjimo vietoje: (daugiausiai) … °C

4.3.3.

Elektros variklio atskaitos taške (-uose): (daugiausiai) … °C

4.3.4.

Valdiklio atskaitos taške (-uose): (daugiausiai) … °C

5.

Izoliavimo kategorija: …

6.

Tarptautinės apsaugos (IP) kodas: …

7.

Tepimo sistemos veikimo principas (1):

 

Guoliai: slydimo/riedėjimo

 

Tepimo medžiaga: tepalas/alyva

 

Sandariklis: taip/ne

 

Cirkuliacija: yra/nėra


(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

(2)  Įjungta pavara.

(3)  Nurodyti leidžiamąsias nuokrypas.


3A PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm)

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

3B PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(Didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

Image

Tekstas paveikslėlio

Image

Tekstas paveikslėlio

4 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A pavyzdys

(Žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Image

Pateiktas prie galios pavaros pritaisytas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas galios pavaros tipas, atsižvelgiant į naudingosios galios matavimą, patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 85 (patvirtinimo numeris 002492). Patvirtinimo numeris rodo, kad patvirtinimas suteiktas vadovaujantis Taisyklės Nr. 85 pradinėje redakcijoje nustatytais reikalavimais.

B pavyzdys

(Žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Image

Pateiktas prie transporto priemonės pritaisytas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal taisykles Nr. 85 ir 31 (1). Pirmieji du patvirtinimo numerių skaičiai rodo, kad tuo metu, kai buvo suteikti atitinkami patvirtinimai, Taisyklė Nr. 85 nebuvo pakeista, o į Taisyklę Nr. 31 jau buvo įtraukti 01 serijos pakeitimai.


(1)  Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.


5 PRIEDAS

VIDAUS DEGIMO VARIKLIO NAUDINGOSIOS GALIOS MATAVIMO METODAS

1.   ŠIOS NUOSTATOS TAIKOMOS METODUI, PAGAL KURĮ BRĖŽIAMA GALIOS KREIVĖ KAIP VARIKLIO SŪKIŲ SKAIČIAUS FUNKCIJA VIDAUS DEGIMO VARIKLIUI VEIKIANT VISA APKROVA.

2.   BANDYMŲ SĄLYGOS

2.1.   Variklis turi būti įvažinėtas laikantis gamintojo rekomendacijų.

2.2.   Jeigu galią galima išmatuoti tik variklio, prie kurio primontuota pavarų dėžė, atsižvelgiama į pavarų dėžės veiksmingumą.

2.3.   Pagalbinė įranga

2.3.1.   Sumontuotina pagalbinė įranga

Pagalbinė įranga, kurios reikia, kad variklis veiktų norimu režimu (išvardyta 1 lentelėje), per bandymą turi būti ant bandymų stendo sumontuota taip, kad jos padėtis kuo labiau atitiktų padėtį norimu veikimo režimu.

2.3.2.   Pašalintina pagalbinė įranga

Tam tikri transporto priemonės pagalbiniai reikmenys, kurių reikia tik transporto priemonės veikimui užtikrinti ir kuriuos galima primontuoti prie variklio, per bandymą turi būti pašalinti. Kaip pavyzdys pateikiamas šis nebaigtinis sąrašas:

 

stabdžių oro kompresorius, vairo stiprintuvo kompresorius, pakabos kompresorius,

 

oro kondicionavimo sistema.

 

Jeigu pagalbinių reikmenų pašalinti neįmanoma, galia, kurią jie sugeria būdami be apkrovos, gali būti nustatyta ir pridėta prie išmatuotos variklio galios.

1 lentelė

Pagalbinė įranga, kuri turi būti sumontuota atliekant variklio naudingosios galios nustatymo bandymą

(Standartinės gamybos įranga – gamintojo tiekiama konkrečios paskirties įranga).


Nr.

Pagalbinė įranga

Sumontuota atliekant naudingosios galios nustatymo bandymą

1.

Įsiurbimo sistema

 

Įsiurbimo kolektorius

Karterio išmetalų kontrolės sistema

Taip, standartinės gamybos įranga

Oro filtras

Įsiurbimo duslintuvas

Greičio ribotuvas

Taip, standartinės gamybos įranga (1)

2.

Indukcinio kaitinimo įtaisas įsiurbimo kolektoriuje

Taip, standartinės gamybos įranga. Jei įmanoma, įrengiamas tinkamiausioje padėtyje.

3.

Išmetimo sistema

 

Išmetamųjų dujų grynintuvas

Išmetimo kolektorius

Pripūtimo įtaisas

Jungiamieji vamzdžiai (2)

Duslintuvas (2)

Išmetimo vamzdis (2)

Variklinis stabdys (1)

Taip, standartinės gamybos įranga

4.

Degalų siurblys (2)

Taip, standartinės gamybos įranga

5.

Karbiuratorius

 

Elektroninė valdymo sistema, oro srautmatis ir kt. (jei įrengta)

Taip, standartinės gamybos įranga

Slėgio reduktorius

Garintuvas

Maišytuvas

Dujinių variklių įranga

6.

Degalų įpurškimo įranga (benzino ir dyzelino)

 

Priešfiltris

Filtras

Siurblys

Aukšto slėgio vamzdis

Injektorius

Oro įsiurbimo vožtuvas (3), jei įrengtas

Elektroninė valdymo sistema, oro srautmatis ir kt. (jei įrengta)

Reguliatorius / valdymo sistema. Degalų kiekio valdymo krumpliastiebio visos apkrovos automatinis stabdiklis atsižvelgiant į atmosferos sąlygas

Taip, standartinės gamybos įranga

7.

Aušinimo skysčiu įranga

 

Variklio gaubtas

Gaubto oro išleidimo anga

Ne

Radiatorius, ventiliatorius (4)  (5)

Ventiliatoriaus gaubtas

Vandens siurblys

Thermostat (6)

Taip (4), standartinės gamybos įranga

8.

Aušinimas oru

 

Gaubtas

Pūstuvas (4)  (5)

Taip, standartinės gamybos įranga

Temperatūros reguliatorius

Taip, standartinės gamybos įranga

9.

Elektros įranga

Taip (7), standartinės gamybos įranga

10.

Pripūtimo įranga (jei įrengta)

 

Kompresorius, varomas tiesiogiai variklio ir (arba) išmetamosiomis dujomis

Įpučiamo oro aušintuvas (8)

Aušalo siurblys arba ventiliatorius (varomas variklio)

Aušalo srauto reguliavimo įtaisai (jei įrengti)

Taip, standartinės gamybos įranga

11.

Pagalbinis bandymų stendo ventiliatorius

Taip, jei reikia

12.

Taršos mažinimo įtaisai (9)

Taip, standartinės gamybos įranga

2.3.3.   Slėginio uždegimo variklių užvedimo pagalbinė įranga

Nagrinėjami šie du slėginio uždegimo varikliams užvesti naudojamos pagalbinės įrangos variantai:

a)

elektrinis užvedimas. Prijungiamas generatorius, prireikus tiekiantis maitinimą varikliui veikti būtinai pagalbinei įrangai;

b)

užvedimas ne elektrinėmis priemonėmis. Jeigu yra varikliui veikti būtinų elektra varomų pagalbinių reikmenų, prie jų prijungiamas generatorius. Kitu atveju jis pašalinamas.

Bet kuriuo atveju energijos gaminimo ir kaupimo sistema, būtina varikliui užvesti, įrengiama ir veikia be apkrovos.

2.4.   Nustatymų sąlygos

Naudingosios galios matavimo bandymo nustatymų sąlygos nurodytos 2 lentelėje.

2 lentelė

Nustatymų sąlygos

1.

Karbiuratoriaus (-ių) nustatymas

Nustatomas pagal gamintojo gamybos specifikacijas ir be papildomų pakeitimų taikomas pagal konkrečią paskirtį

2.

Įpurškimo siurblio tiekimo sistemos nustatymas

3.

Uždegimo arba įpurškimo laiko nustatymas (laiko kreivė)

4.

Reguliatoriaus nustatymas

5.

Išmetalų kontrolės prietaisai

3.   REGISTRUOTINI DUOMENYS

3.1.

Priverstinio uždegimo variklių naudingosios galios nustatymo bandymas atliekamas varikliui veikiant iki galo atvertu droseliu, o slėginio uždegimo variklių – nustačius degalų įpurškimo siurblio visą apkrovą, kai variklis įrengtas, kaip nurodyta 1 lentelėje.

3.2.

Registruotini duomenys nurodyti šio priedo priedėlio 4 dalyje. Veiksmingumo duomenys gaunami nusistovėjusiomis veikimo sąlygomis, varikliui tiekiant reikiamą švaraus oro kiekį. Degimo kamerose gali būti mažas kiekis nuosėdų. Siekiant sumažinti pataisos faktoriaus dydį, bandymų sąlygos, pavyzdžiui, įsiurbiamo oro temperatūra, pasirenkamos kuo panašesnės į pamatines sąlygas (žr. šio priedo 5.2 punktą).

3.3.

Į variklį įsiurbiamo oro (aplinkos oro) temperatūra matuojama ne toliau kaip 0,15 m atstumu prieš srautą nuo oro filtro įėjimo taško, o jei oro filtras nenaudojamas – ne toliau kaip 0,15 m atstumu nuo karbiuratoriaus oro įsiurbimo angos. Termometras ar termopora apsaugomi nuo spinduliuojamos šilumos ir įstatomi tiesiai į oro srautą. Be to, jie turi būti apsaugoti nuo atgal purškiamų degalų. Reprezentacinei vidutinei įsiurbiamo oro temperatūrai gauti turi būti naudojama pakankamai matavimo vietų.

3.4.

Duomenys pradedami registruoti tik tada, kai sukimo momentas, sūkių skaičius ir temperatūra bent vieną minutę išlieka iš esmės pastovūs.

3.5.

Veikiant varikliui arba registruojant duomenis variklio sūkių skaičius nuo pasirinkto sūkių skaičiaus turi nenukrypti daugiau kaip ± 1 % arba ± 10 min–1, atsižvelgiant į tai, kuri vertė didesnė.

3.6.

Stabdymo apkrovos, degalų sąnaudų ir įsiurbiamo oro temperatūros rodmenys užrašomi vienu metu, o jų vertė turi būti vidurkis dviejų nusistovėjusių iš eilės išmatuotų verčių, kurios, matuojant stabdymo apkrovą ir degalų sąnaudas, skiriasi ne daugiau kaip 2 %.

3.7.

Aušalo temperatūra variklio išėjimo angoje turi atitikti gamintojo nurodytą vertę. Jeigu gamintojas temperatūros nenurodė, temperatūra turi būti 353 K ± 5 K. Oru aušinamuose varikliuose temperatūra gamintojo nurodytame taške nuo pamatinėse sąlygose gamintojo nurodytos didžiausios vertės gali skirtis ne daugiau kaip

Formula

.

3.8.

Degalų temperatūra matuojama įleidimo į karbiuratorių angoje arba degalų įpurškimo sistemoje ir turi atitikti variklio gamintojo nustatytas ribines vertes.

3.9.

Tepamosios alyvos temperatūra, matuojama alyvos siurblyje, alyvos nusodintuve arba alyvos aušintuvo, jei įrengtas, išleidimo angoje, turi atitikti variklio gamintojo nustatytas ribines vertes.

3.10.

Šio priedo 3.7, 3.8 ir 3.9 punktuose nustatytas ribines vertes atitinkančiai temperatūrai palaikyti prireikus gali būti naudojama pagalbinė reguliavimo sistema.

4.   MATAVIMO TIKSLUMAS

4.1.   Sukimo momentas: ± 11 % išmatuoto sukimo momento.

Sukimo momento matavimo sistema kalibruojama taip, kad būtų atsižvelgta į trinties nuostolius. Dinamometro stendo matavimo srities apatinės pusės tikslumas gali būti ± 2 % išmatuoto sukimo momento.

4.2.   Variklio sūkių skaičius: matuojamas ± 0,5 % tikslumu. Variklio sūkių skaičių geriausia matuoti automatiškai sinchronizuojamu sūkių skaitikliu ir chronometru (arba skaitikliu chronometru).

4.3.   Degalų sąnaudos: ± 1 % išmatuotų sąnaudų.

4.4.   Degalų temperatūra: ± 2 K.

4.5.   Į variklį įsiurbiamo oro temperatūra: ± 1 K.

4.6.   Barometrinis slėgis: ± 100 Pa.

4.7.   Slėgis įsiurbimo kanale: ± 50 Pa.

4.8.   Slėgis išmetimo kanale: ± 200 Pa.

5.   GALIOS PATAISOS FAKTORIAI

5.1.   Apibrėžtis

Galios pataisos faktorius – variklio galiai 5.2 punkte nurodytomis pamatinėmis atmosferos sąlygomis nustatyti skirtas koeficientas L.

Čia:

Formula

Po – patikslintoji galia (t. y. galia pamatinėmis atmosferos sąlygomis);

L – pataisos faktorius (La arba Ld);

P – išmatuotoji galia (bandymo galia).

5.2.   Pamatinės atmosferos sąlygos

5.2.1.   Temperatūra (To): 298 K (25 °C).

5.2.2.   Sauso oro slėgis (Pso): 99 kPa.

Pastaba. Sauso oro slėgis nurodytas remiantis 100 kPa visuminio slėgio verte ir 1 kPa vandens garų slėgio verte.

5.3.   Bandymų atmosferos sąlygos

Bandymas atliekamas toliau nurodytomis atmosferos sąlygomis.

5.3.1.   Temperatūra (T)

Priverstinio uždegimo varikliams:

288 K ≤ T ≤ 308 K.

Dyzeliniams varikliams:

283 K ≤ T ≤ 313 K.

5.3.2.   Slėgis (Ps)

80 kPa ≤ Ps ≤ 110 kPa.

5.4.   Pataisos faktorių αa ir αd nustatymas (10)

5.4.1.   Priverstinio uždegimo varikliams be pripūtimo arba su pripūtimu taikomas faktorius αa

Pataisos faktorius αa apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula  (11)

Čia:

Ps – kilopaskaliais (kPa) išreiškiamas visuminis sauso oro atmosferos slėgis, t. y. visuminis barometrinis slėgis atėmus vandens garų slėgį;

T – kelvinais (K) išreiškiama variklio įsiurbto oro absoliučioji temperatūra.

Sąlygos, kurių turi būti laikomasi laboratorijoje

Kad bandymas būtų įskaitytas, pataisos faktorius αa turi būti 0,93 ≤ αa ≤ 1,07.

Jeigu šios ribinės vertės viršijamos, bandymo protokole nurodoma gauta patikslinta vertė ir tikslios bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).

5.4.2.   Dyzeliniams varikliams taikomas faktorius αd

Dyzeliniams varikliams taikomas galios pataisos faktorius (αd) esant pastoviam degalų srautui apskaičiuojamas pagal šią formulę:

αd = (fa) fm, čia:

fa – atmosferos faktorius;

fm – kiekvieno variklių tipo ir jo reguliavimo būdingasis parametras.

5.4.2.1.   Atmosferos faktorius fa

Šis faktorius rodo aplinkos sąlygų (slėgio, temperatūros ir drėgnio) poveikį variklio įsiurbiamam orui. Įvairių variklių tipų atmosferos faktoriai nustatomi pagal skirtingas formules.

5.4.2.1.1.   Varikliai be pripūtimo ir su mechaniniu kompresoriumi:

Formula

5.4.2.1.2.   Varikliai su turbokompresoriumi, į kuriuos įsiurbiamas oras aušinamas arba ne:

Formula

5.4.2.2.   Variklio faktorius fm

fm yra qc (patikslintojo degalų srauto) funkcija:

fm = 0,036 qc – 1,14

Čia: qc = q/r

Čia:

q – degalų srautas miligramais per ciklą viename viso darbinio tūrio litre (mg/l per ciklą);

r – slėgių kompresoriaus išleidimo ir įsiurbimo angose skirtumas (varikliuose be pripūtimo r = 1).

Ši formulė galioja qc verčių intervalui nuo 40 mg/l per ciklą iki 65 mg/l per ciklą.

Jeigu qc vertė mažesnė nei 40 mg/l per ciklą, naudojama pastovi fm vertė, lygi 0,3 (fm = 0,3).

Jeigu qc vertė didesnė nei 65 mg/l per ciklą, naudojama pastovi fm vertė, lygi 1,2 (fm = 1,2) (žr. paveikslą).

Image

5.4.2.3.   Sąlygos, kurių turi būti laikomasi laboratorijoje

Kad bandymas būtų įskaitytas, pataisos faktorius αd turi būti 0,9 ≤ αd ≤ 1,1.

Jeigu šios ribinės vertės viršijamos, bandymo protokole nurodoma gauta patikslinta vertė ir tikslios bandymo sąlygos (temperatūra ir slėgis).


(1)  

(1a)

Visa įsiurbimo sistema įrengiama taip, kaip numatyta naudoti pagal atitinkamą paskirtį: jeigu kyla juntamo poveikio variklio galiai rizika;

dvitakčiuose varikliuose ir priverstinio uždegimo varikliuose;

jeigu tai padaryti reikalauja gamintojas.

Kitais atvejais leidžiama naudoti lygiavertę sistemą ir reikėtų patikrinti, ar įsiurbimo slėgis nuo švariam oro filtrui gamintojo nustatytos ribinės vertės skiriasi ne daugiau kaip 100 Pa.

(2)  

(1b)

Visa išmetimo sistema įrengiama taip, kaip numatyta naudoti pagal atitinkamą paskirtį: jeigu kyla juntamo poveikio variklio galiai rizika;

dvitakčiuose varikliuose ir priverstinio uždegimo varikliuose;

jeigu tai padaryti reikalauja gamintojas.

Kitais atvejais leidžiama įrengti lygiavertę sistemą, jeigu variklio išmetimo sistemos išėjimo angoje išmatuotas slėgis nuo gamintojo nurodyto slėgio skiriasi ne daugiau kaip 1 000 Pa.

Variklio išmetimo sistemos išėjimo anga yra vieta, esanti 150 mm atstumu srauto kryptimi nuo išmetimo sistemos dalies, primontuotos prie variklio, galo.

Skystis gali būti aušinamas variklio radiatoriuje arba išoriniame kontūre, jeigu slėgio nuostoliai šiame kontūre ir slėgis siurblio įsiurbimo angoje iš esmės lieka tokie patys kaip variklio aušinimo sistemos. Jeigu įrengtos, radiatoriaus žaliuzės turi būti atidarytos.

(1)  Jeigu variklyje įtaisytas variklinis stabdys, droselinė sklendė turi būti užfiksuota atverta iki galo.

(2)  Prireikus degalų tiekimo slėgį galima reguliuoti, kad jis atitiktų slėgį varikliui veikiant tam tikru režimu (ypač kai naudojama vadinamoji degalų grąžinimo sistema).

(3)  Oro įsiurbimo vožtuvas yra įpurškimo siurblio pneumatinio reguliatoriaus valdymo vožtuvas. Degalų įpurškimo reguliatorius gali turėti kitų įtaisų, galinčių daryti poveikį įpurškiamų degalų kiekiui.

(4)  Radiatorius, ventiliatorius, ventiliatoriaus gaubtas, vandens siurblys ir termostatas ant bandymų stendo vienas kito atžvilgiu išdėstomi taip pat kaip transporto priemonėje. Aušinimo skysčio apytaką turi užtikrinti tik variklio varomas vandens siurblys. Jeigu ventiliatoriaus, radiatoriaus ir gaubto sistemos negalima patogiai primontuoti prie variklio, radiatoriaus ir gaubto (jei naudojamas) atžvilgiu tinkamoje padėtyje atskirai sumontuoto ventiliatoriaus sugeriama galia turi būti nustatoma esant sūkių skaičiaus vertėms, atitinkančioms variklio sūkių skaičiaus vertes, naudojamas variklio galiai matuoti, atliekant skaičiavimą pagal standartinius duomenis arba praktinius bandymus. Ši galia, patikslinta atsižvelgiant į standartines atmosferos sąlygas (293,2 K (20 °C) ir 101,3 kPa), turėtų būti atimta iš patikslintos galios vertės.

(5)  Jeigu įtaisytas atjungiamasis ar tolydaus veikimo ventiliatorius arba pūstuvas, bandymas atliekamas atjungus atjungiamąjį ventiliatorių (ar pūstuvą) arba tolydaus veikimo ventiliatoriui ar pūstuvui veikiant didžiausio slydimo režimu.

(6)  Termostatas gali būti užfiksuotas atvertas iki galo.

(7)  Mažiausia generatoriaus galia: generatoriaus galia apribojama iki tokios, kokios reikia, kad veiktų varikliui veikti būtini pagalbiniai reikmenys. Jeigu būtina prijungti bateriją, ji turi būti visiškai įkrauta ir tvarkinga.

(8)  Įpučiamu oru aušinami varikliai bandomi naudojant skysčiu arba oru aušinamą įpučiamą orą, tačiau variklio gamintojo pageidavimu oru aušinamą aušintuvą galima pakeisti bandymų stendo sistema.Bet kuriuo atveju galia esant kiekvienam sūkių skaičiui matuojama, kai variklio oro slėgio ir temperatūros krytis bandymų stendo sistemoje įrengtame įpučiamo oro aušintuve yra tokie patys kaip gamintojo nurodytos sukomplektuotos transporto priemonės sistemos vertės.

(9)  Tai gali būti, pavyzdžiui, EGR (Išmetamųjų dujų recirkuliacija) sistema, katalizinis konverteris, šiluminis reaktorius, antrinė oro tiekimo sistema ir apsaugos nuo degalų garavimo sistema.

(10)  Bandymai gali būti atliekami bandymų patalpose, kuriose oras kondicionuojamas ir galima reguliuoti atmosferos sąlygas.

(11)  Jeigu variklyje įrengtas automatinis oro temperatūros reguliatorius, dėl kurio veikiant visa apkrova 25 °C temperatūroje pakaitinto oro netiekiama, bandymas atliekamas visiškai uždarius įtaisą. Jeigu 25 °C temperatūroje įtaisas tebeveikia, bandymas atliekamas jam veikiant įprastai, o pataisos faktoriaus temperatūros rodiklis laikomas lygiu nuliui (temperatūrinė pataisa netaikoma).

Priedėlis

Variklio naudingosios galios matavimo bandymų rezultatai

Šią formą pildo bandymą atliekanti laboratorija.

1.   Bandymų sąlygos

1.1.

Esant didžiausiai galiai išmatuoti slėgiai

1.1.1.

Visuminis barometrinis slėgis: … Pa

1.1.2.

Vandens garų slėgis: … Pa

1.1.3.

Išmetamųjų dujų slėgis: … Pa

1.2.

Esant didžiausiai galiai išmatuotos temperatūros

1.2.1.

Įsiurbiamo oro: … K

1.2.2.

Variklio tarpinio aušintuvo išleidimo angoje: … K

1.2.3.

Aušinimo skysčio

1.2.3.1.

Variklio aušinimo skysčio išleidimo angoje: … K (1)

1.2.3.2.

Atskaitos taške, jeigu aušinama oru: … K (1)

1.2.4.

Tepamosios alyvos: … K (nurodyti matavimo tašką)

1.2.5.

Degalų

1.2.5.1.

Degalų siurblio įsiurbimo angoje: … K

1.2.5.2.

Degalų sąnaudų matavimo įtaise: … K

1.2.6.

Išmetamųjų dujų, matuojama taške prie išmetimo kolektoriaus (-ų) išmetimo tarpiklio (-ų): … °C

1.3.

Sūkių skaičius varikliui veikiant tuščiąja eiga: … min–1

1.4.

Dinamometro apibūdinimas

1.4.1.

Markė: … Modelis: …

1.4.2.

Tipas: …

1.5.

Dūmomačio apibūdinimas

1.5.1.

Modelis:…

1.5.2.

Tipas: …

2.   Degalai

2.1.

Skystaisiais degalais varomų priverstinio uždegimo variklių

2.1.1.

Markė: …

2.1.2.

Specifikacija:…

2.1.3.

Antidetonaciniai priedai (švinas ir kt.): …

2.1.3.1.

Tipas: …

2.1.3.2.

Kiekis: … mg/1

2.1.4.

Tiriamasis oktaninis skaičius (RON): … (ASTM D 26 99–70)

2.1.4.1.

Variklinis oktaninis skaičius (MON): …

2.1.4.2.

Savitasis tankis: … g/cm3 esant 288 K

2.1.4.3.

Mažesnioji šilumingumo vertė:… kJ/kg

 

Variklio sūkių skaičius (min–1)

Vardinis srautas G (litrai per sekundę)

Ribinės sugerties vertės (m–1)

Išmatuotos sugerties vertės (m–1)

1

 

 

 

 

2

 

 

 

 

3

 

 

 

 

4

 

 

 

 

5

 

 

 

 

6

 

 

 

 

Didžiausia naudingoji galia: … kW esant … min–1

Didžiausias naudingasis sukimo momentas: … Nm esant … min–1

2.2.

Dujiniais degalais varomų priverstinio uždegimo variklių ir dvejopų degalų variklių

2.2.1.

Markė: …

2.2.2.

Specifikacija: …

2.2.3.

Laikymo slėgis: … bar

2.2.4.

Naudojimo slėgis: … bar

2.2.5.

Mažesnioji šilumingumo vertė: … kJ/kg

2.3.

Dujiniais degalais varomų slėginio uždegimo variklių

2.3.1.

Degalų tiekimo sistema: … dujų

2.3.2.

Naudojamų dujų specifikacija: …

2.3.3.

Skystųjų degalų ir dujų santykis: …

2.3.4.

Mažesnioji šilumingumo vertė: …

2.4.

Dyzelinu varomų slėginio uždegimo variklių ir dvejopų degalų variklių

2.4.1.

Markė: …

2.4.2.

Naudojamų degalų specifikacija: …

2.4.3.

Cetaninis skaičius (ASTM D 976–71): …

2.4.4.

Savitasis tankis: … g/cm3 esant 288 K

2.4.5.

Mažesnioji šilumingumo vertė: … kJ/kg

3.   Tepalas

3.1.

Markė: …

3.2.

Specifikacija: …

3.3.

Klampa pagal SAE klasifikaciją: …

4.   Išsamūs matavimų rezultatai (2)

Variklio sūkių skaičius (min–1)

 

 

Išmatuotas sukimo momentas (Nm)

 

 

Išmatuota galia (kW)

 

 

Išmatuotas degalų srautas (g/h)

 

 

Barometrinis slėgis (kPa)

 

 

Vandens garų slėgis (kPa)

 

 

Įsiurbiamo oro temperatūra (K)

 

 

Galia, pridedama atsižvelgiant į Nr. 1

papildomą pagalbinę įrangą, Nr. 2

nenurodytą lentelėje (kW) Nr. 3

 

 

Galios pataisos faktorius

 

 

Patikslinta stabdymo galia (kW; su ventiliatoriumi / be ventiliatoriaus (3))

 

 

Ventiliatoriaus galia (kW; atimama, jei ventiliatorius neįrengtas)

 

 

Naudingoji galia (kW)

 

 

Naudingasis sukimo momentas (Nm)

 

 

Patikslintos savitosios degalų sąnaudos (g/kWh) (4)

 

 

Aušinimo skysčio temperatūra išleidimo angoje (K)

 

 

Tepamosios alyvos temperatūra matavimo taške (K)

 

 

Oro temperatūra už kompresoriaus (K) (5)

 

 

Degalų temperatūra įpurškimo siurblio įsiurbimo angoje (K)

 

 

Oro temperatūra už įpučiamo oro aušintuvo (K) (5)

 

 

Slėgis už kompresoriaus (kPa) (5)

 

 

Slėgis už įpučiamo oro aušintuvo (kPa)

 

 


(1)  Išbraukti nereikalingą.

(2)  Naudingosios galios ir naudingojo sukimo momento charakteristikų kreivės brėžiamos kaip variklio sūkių skaičiaus funkcija.

(3)  Išbraukti nereikalingą.

(4)  Apskaičiuojama atsižvelgiant į slėginio uždegimo ir priverstinio uždegimo variklių naudingąją galią; pastaruoju atveju dauginama iš galios pataisos faktoriaus.

(5)  Išbraukti, jei netaikoma.


6 PRIEDAS

ELEKTRINIŲ GALIOS PAVARŲ NAUDINGOSIOS GALIOS IR DIDŽIAUSIOS 30 MINUČIŲ GALIOS MATAVIMO METODAS

1.   ŠIE REIKALAVIMAI TAIKOMI MATUOJANT ELEKTRINIŲ GALIOS PAVARŲ, NAUDOJAMŲ TIK ELEKTRA VAROMOMS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS VARYTI, DIDŽIAUSIĄ NAUDINGĄJĄ GALIĄ IR DIDŽIAUSIĄ 30 MINUČIŲ GALIĄ.

2.   BANDYMŲ SĄLYGOS

2.1.   Galios pavara turi būti įvažinėta laikantis gamintojo rekomendacijų.

2.2.   Jeigu galią galima išmatuoti tik galios pavaros, prie kurios primontuota pavarų dėžė arba reduktorius, atsižvelgiama į jų veiksmingumą.

2.3.   Pagalbinė įranga

2.3.1.   Sumontuotina pagalbinė įranga

Pagalbinė įranga, kurios reikia, kad galios pavara veiktų norimu režimu (išvardyta šio priedo 1 lentelėje), per bandymą turi būti įrengta tokioje pat padėtyje kaip transporto priemonėje.

2.3.2.   Pašalintina pagalbinė įranga

Pagalbinė įranga, kurios reikia, kad transporto priemonė tinkamai veiktų, ir kurią galima primontuoti prie elektros variklio, per bandymą turi būti pašalinta. Kaip pavyzdys pateikiamas šis nebaigtinis sąrašas:

stabdžių oro kompresorius, vairo stiprintuvo kompresorius, pakabos sistemos kompresorius, oro kondicionavimo sistema ir kt.

Jeigu pagalbinių reikmenų pašalinti neįmanoma, galia, kurią jie sugeria būdami be apkrovos, gali būti nustatyta ir pridėta prie išmatuotos galios.

1 lentelė

Pagalbinė įranga, kuri turi būti sumontuota atliekant elektrinių galios pavarų naudingosios galios ir didžiausios 30 minučių galios nustatymo bandymą

(Standartinės gamybos įranga – gamintojo tiekiama konkrečios paskirties įranga).


Nr.

Pagalbinė įranga

Sumontuota atliekant naudingosios galios ir didžiausios 30 minučių galios nustatymo bandymą

1.

Nuolatinės srovės įtampos šaltinis

Įtampos krytis per bandymą mažesnis nei 5 %

2.

Greičio reguliatorius ir valdymo įtaisas

Taip, standartinės gamybos įranga

3.

Aušinimas skysčiu

 

Elektros variklio gaubtas

Gaubte įrengta išleidimo anga

Ne

Radiatorius (1)  (2)

Ventiliatorius

Ventiliatoriaus gaubtas

Siurblys

Termostatas (3)

Taip, standartinės gamybos įranga

Aušinimas oru

 

Oro filtras

Gaubtas

Pūstuvas

Temperatūros reguliavimo sistema

Taip, standartinės gamybos įranga

4.

Elektros įranga

Taip, standartinės gamybos įranga

5.

Pagalbinis bandymų stendo ventiliatorius

Taip, jei reikia

2.4.   Nustatymų sąlygos

Nustatymų sąlygos turi atitikti elektros variklių gamybai skirtas gamintojo specifikacijas ir be papildomų pakeitimų būti taikomos pagal konkrečią paskirtį.

2.5.   Registruotini duomenys

2.5.1.   Naudingosios galios nustatymo bandymas atliekamas nustačius maksimalią akceleratoriaus valdiklio padėtį.

2.5.2.   Elektros variklis turi būti įvažinėtas laikantis patvirtinimo paraiškos teikėjo rekomendacijų.

2.5.3.   Sukimo momento ir sūkių skaičiaus duomenys registruojami vienu metu.

2.5.4.   Jei reikia, elektros variklio išėjimo vietoje registruojama aušinimo skysčio temperatūra nuo gamintojo nustatytos termostato temperatūros vertės neturi skirtis daugiau kaip ± 5 K.

Naudojant oru aušinamas galios pavaras, temperatūra gamintojo nurodytame taške nuo gamintojo nustatytos didžiausios vertės neturi skirtis daugiau kaip + 0 / – 20 K.

2.5.5.   Tepamosios alyvos temperatūra, matuojama alyvos nusodintuve arba alyvos šilumokaičio (jei yra) išleidimo angoje, turi atitikti gamintojo nurodytas ribines vertes.

2.5.6.   2.5.4 ir 2.5.5 punktuose nustatytas ribines vertes atitinkančiai temperatūrai palaikyti prireikus gali būti naudojama pagalbinė reguliavimo sistema.

3.   MATAVIMO TIKSLUMAS

3.1.   Sukimo momentas: ± 1 % išmatuoto sukimo momento.

Sukimo momento matavimo sistema kalibruojama taip, kad būtų atsižvelgta į trinties nuostolius. Dinamometro stendo matavimo srities apatinės pusės tikslumas gali būti ± 2 % išmatuoto sukimo momento.

3.2.   Elektros variklio sūkių skaičius: 0,5 % išmatuoto sūkių skaičiaus.

3.3.   Į elektros variklį įsiurbiamo oro temperatūra: ± 2 K.


(1)  Radiatorius, ventiliatorius, ventiliatoriaus gaubtas, vandens siurblys ir termostatas ant bandymų stendo vienas kito atžvilgiu išdėstomi taip pat kaip transporto priemonėje. Aušinimo skysčio apytaką turi užtikrinti tik galios pavaros varomas vandens siurblys.

Skystis gali būti aušinamas galios pavaros radiatoriuje arba išoriniame kontūre, jeigu slėgio nuostoliai šiame kontūre ir slėgis siurblio įsiurbimo angoje iš esmės lieka tokie patys kaip galios pavaros aušinimo sistemos. Jeigu įrengtos, radiatoriaus žaliuzės turi būti atidarytos.

Jeigu ventiliatoriaus, radiatoriaus ir ventiliatoriaus gaubto negalima patogiai įrengti ant bandymų stendo, radiatoriaus ir gaubto (jei naudojamas) atžvilgiu tinkamoje padėtyje atskirai sumontuoto ventiliatoriaus sugeriama galia nustatoma esant sūkių skaičiui, atitinkančiam elektros variklio sūkių skaičiaus vertes, naudojamas elektros variklio galiai matuoti, atliekant skaičiavimą pagal standartinius duomenis arba praktinius bandymus. Ši galia, patikslinta atsižvelgiant į standartines atmosferos sąlygas, turėtų būti atimta iš patikslintos galios vertės.

(2)  Jeigu įtaisytas atjungiamasis ar tolydaus veikimo ventiliatorius arba pūstuvas, bandymą reikėtų atlikti atjungus atjungiamąjį ventiliatorių (ar pūstuvą) arba jam veikiant didžiausio slydimo sąlygomis.

(3)  Termostatas gali būti užfiksuotas atvertas iki galo.


7 PRIEDAS

GAMYBOS ATITIKTIES PATIKRINIMAI

1.   BENDROJI NUOSTATA

Šie reikalavimai yra suderinti su bandymais, kurie turi būti atliekami siekiant patikrinti gamybos atitiktį pagal 6 dalį ir jos punktus.

2.   BANDYMŲ PROCEDŪROS

Bandymų metodai ir matavimo priemonės turi atitikti aprašytuosius šios taisyklės 5 arba 6 priede.

3.   PAVYZDŽIŲ RINKIMAS

Turi būti pasirinkta viena galios pavara. Jeigu atlikus 5.1 punkte aprašytą bandymą nustatoma, kad galios pavara neatitinka šios taisyklės reikalavimų, turi būti atliekami dar dviejų galios pavarų bandymai.

4.   MATAVIMO KRITERIJAI

4.1.   Vidaus degimo variklio naudingoji galia

Per gamybos atitikties tikrinimo bandymus galia matuojama esant dviem variklio sūkių skaičiaus vertėms S1 ir S2, atitinkančioms didžiausios galios ir didžiausio sukimo momento, priimtų tvirtinant tipą, matavimo taškus. Esant šioms dviem variklio sūkių skaičiaus vertėms, kurioms taikoma ± 5 % leidžiamoji nuokrypa, bent viename intervalų S1 ± 5 % ir S2 ± 5 % taške išmatuota naudingoji galia turi nuo patvirtinimo skaičiaus nesiskirti daugiau kaip ± 5 %.

4.2.   Elektrinių galios pavarų naudingoji galia ir didžiausia 30 minučių galia

Per gamybos atitikties tikrinimo bandymus galia matuojama esant elektros variklio sūkių skaičiui S1, atitinkančiam didžiausios galios, priimtos tvirtinant tipą, matavimo tašką. Esant šiam sūkių skaičiui, naudingoji galia turi nuo patvirtinimo skaičiaus nesiskirti daugiau kaip ± 5 %.

5.   REZULTATŲ VERTINIMAS

5.1.   Jeigu pagal 2 dalį išbandytos galios pavaros naudingoji galia ir didžiausia 30 minučių galia atitinka 4 dalyje nustatytus reikalavimus, gaminiai laikomi atitinkančiais patvirtintą tipą.

5.2.   Jeigu 4 dalyje nustatyti reikalavimai neįvykdomi, atliekami tokie patys dar dviejų galios pavarų bandymai.

5.3.   Jeigu 5.2 punkte nurodytos antrosios ir (arba) trečiosios galios pavaros naudingosios galios vertė arba didžiausia 30 minučių galia neatitinka 4 dalyje nustatytų reikalavimų, gamyba laikoma neatitinkančia šioje taisyklėje nustatytų reikalavimų ir imamos vykdyti šios taisyklės 7.1 punkto nuostatos.


8 PRIEDAS

ETALONINIAI DEGALAI

1.

SND etaloninių degalų techniniai duomenys

 

Degalai A

Degalai b

Bandymų metodas

Sudėtis:

 

 

ISO 7941

C3

tūrio %

30 ± 2

85 ± 2

 

C4

tūrio %

likutis

likutis

 

< C3, > C4

tūrio %

maks. 2 %

maks. 2 %

 

Alkenai

tūrio %

9 ± 3

12 ± 3

 

Garavimo likutis

ppm

maks. 50

maks. 50

NFM 41–015

Vandens kiekis

 

nėra

nėra

apžiūra

Sieros kiekis

masės ppm (*)

maks. 50

maks. 50

EN 24260

Vandenilio sulfidas

 

nėra

nėra

 

Vario korozija

klasifikacija

1 klasė

1 klasė

ISO 625 1 (**)

Kvapas

 

specifinis

specifinis

 

Variklinis oktaninis skaičius (MON)