15.10.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/1

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1078/2014

2014 m. rugpjūčio 7 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo (1), ypač į jo 23 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 649/2012 įgyvendinama 1998 m. rugsėjo 11 d. pasirašyta ir Tarybos sprendimu 2003/106/EB (2) Bendrijos vardu patvirtinta Roterdamo konvencija dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros (toliau – IPS tvarka), taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje;

(2)	tikslinga atsižvelgti į reguliavimo priemones, taikomas tam tikroms cheminėms medžiagoms pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (5);

(3)	medžiagos bitertanolio patvirtinimas panaikintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kad bitertanolį būtų uždrausta naudoti kaip pesticidą, todėl jį reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse pateiktus cheminių medžiagų sąrašus;

(4)	medžiagos ciheksatinas ir azociklotinas nepatvirtintos kaip veikliosios medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kad tas medžiagas būtų uždrausta naudoti kaip pesticidus, todėl jas reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse pateiktus cheminių medžiagų sąrašus;

(5)

medžiagos etilcinidonas, ciklanilidas, etoksisulfuronas ir oksadiargilas jau nebėra patvirtintos kaip veikliosios medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kad tas medžiagas būtų uždrausta naudoti kaip pesticidus, todėl jas reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse pateiktus cheminių medžiagų sąrašus;

(6)

medžiaga rotenonas nepatvirtinta kaip veiklioji medžiaga pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kad rotenono kaip pesticido naudojimas būtų griežtai ribojamas, nes beveik visi jo naudojimo būdai uždrausti, nors rotenonas nustatytas ir pateiktas vertinti pagal Reglamentą (ES) Nr. 528/2012 17-o tipo produktams, taigi, kol pagal tą reglamentą bus priimtas sprendimas, valstybės narės gali leisti naudoti jį toliau. Todėl rotenonas turėtų būti įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse pateiktus cheminių medžiagų sąrašus;

(7)

medžiagos didecildimetilamonio chlorido patvirtinimas panaikintas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kad didecildimetilamonio chloridą būtų uždrausta naudoti kaip augalų apsaugos produktų grupės pesticidą, todėl jį reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 dalyje pateiktą cheminių medžiagų sąrašą;

(8)

medžiagos varfarinas ir ciflutrinas jau nebėra patvirtintos kaip veikliosios medžiagos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, kad tas medžiagas būtų uždrausta naudoti kaip augalų apsaugos produktų grupės pesticidą, todėl jas reikėtų įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 dalyje pateiktą cheminių medžiagų sąrašą;

(9)

2013 m. balandžio 28 d.–gegužės 10 d. vykusioje šeštojoje Roterdamo konvencijos šalių konferencijoje nuspręsta į Konvencijos III priedą įtraukti metilazinfosą, perfluoroktano sulfonrūgštį, perfluoroktano sulfonatus, perfluoroktano sulfonamidus ir perfluoroktano sulfonilus, kad toms cheminėms medžiagoms pagal Konvenciją būtų pradėta taikyti IPS tvarka. Todėl tas chemines medžiagas reikėtų išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 2 dalyje pateikto cheminių medžiagų sąrašo ir įtraukti į to priedo 3 dalyje pateiktą cheminių medžiagų sąrašą;

(10)

Roterdamo konvencijos šalių konferencijoje taip pat nuspręsta į Konvencijos III priedą įtraukti komercinį pentabromdifenilo eterį, įskaitant tetra- ir pentabromdifenilo eterį, ir komercinį oktabromdifenilo eterį, įskaitant heksa- ir heptabromdifenilo eterį, kad toms cheminėms medžiagoms pagal Konvenciją būtų pradėta taikyti IPS tvarka. Kadangi tetrabromdifenilo eteris, pentabromdifenilo eteris, heksabromdifenilo eteris ir heptabromdifenilo eteris jau įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 V priedą ir todėl juos draudžiama eksportuoti, tos cheminės medžiagos neįtraukiamos į Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 3 dalyje pateiktą cheminių medžiagų sąrašą;

(11)	chlorato įrašas Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedo 1 ir 2 dalyse turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant aiškiau apibrėžti, kurioms medžiagoms taikomas tas įrašas;

(12)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 649/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)	siekiant visoms suinteresuotosioms šalims suteikti pakankamai laiko imtis priemonių, būtinų siekiant laikytis šio reglamento nuostatų, o valstybėms narėms imtis jam įgyvendinti reikalingų priemonių, šio reglamento taikymą reikėtų atidėti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. rugpjūčio 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 201, 2012 7 27, p. 60.

(2) 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas 2003/106/EB dėl Roterdamo konvencijos dėl sutikimo, apie kurį pranešama iš anksto, procedūros, taikomos tam tikroms pavojingoms cheminėms medžiagoms ir pesticidams tarptautinėje prekyboje, patvirtinimo Europos bendrijos vardu (OL L 63, 2003 3 6, p. 27).

(3) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB ir 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).

(4) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantis Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL L 309, 2009 11 24, p. 1).

(5) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 649/2012 I priedas iš dalies keičiamas taip:

1 dalis iš dalies keičiama taip:

metilazinfoso ir perfluoroktano sulfonatų įrašai pakeičiami taip:

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

Einecs Nr.

KN kodas

Subkategorija (*)

Naudojimo ribojimas (**)

Pranešimo nereikalaujančios šalys

„Metilazinfosas (#)

86–50–0

201–676–1

2933 99 80

p(1)

Perfluoroktano sulfonatai

(PFOS) C8F17SO2X

(X = OH, metalo druska (O-M+), halogenidas, amidas ir kiti dariniai, įskaitant polimerus) (+)/(#)

1763–23–1

2795–39–3

70225–14–8

56773–42–3

4151–50–2

57589–85–2

68081–83–4

ir kiti

217–179–8

220–527–1

274–460–8

260–375–3

223–980–3

260–837–4

268–357–7

2904 90 95

2922 12 00

2923 90 00

2935 00 90

2924 29 98

3824 90 97

i(1)

sr“

chlorato įrašas pakeičiamas taip:

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

Einecs Nr.

KN kodas

Subkategorija (*)

Naudojimo ribojimas (**)

Pranešimo nereikalaujančios šalys

„Chloratas (+)

7775–09–9

10137–74–3

7783–92–8

ir kiti

231–887–4

233–378–2

232–034–9

2829 11 00

2829 19 00

2843 29 00

p(1)

b“

įtraukiami šie įrašai:

Cheminė medžiaga	CAS Nr.	Einecs Nr.	KN kodas	Subkategorija (*)	Naudojimo ribojimas (**)	Pranešimo nereikalaujančios šalys
„Azociklotinas (+)	41083–11–8	255–209–1	2933 99 80	p(1)	b
Bitertanolis (+)	55179–31–2	259–513–5	2933 99 80	p(1)	b
Etilcinidonas (+)	142891–20–1	nėra duomenų	2925 19 95	p(1)	b
Ciklanilidas (+)	113136–77–9	419–150–7	2924 29 98	p(1)	b
Ciflutrinas	68359–37–5	269–855–7	2926 90 95	p(1)	b
Ciheksatinas (+)	13121–70–5	236–049–1	2931 90 90	p(1)	b
Etoksisulfuronas (+)	126801–58–9	nėra duomenų	2933 59 95	p(1)	b
Didecildimetilamonio chloridas	7173–51–5	230–525–2	2923 90 00	p(1)	b
Oksadiargilas (+)	39807–15–3	254–637–6	2934 99 90	p(1)	b
Rotenonas (+)	83–79–4	201–501–9	2932 99 00	p(1)	b
Varfarinas	81–81–2	201–377–6	2932 20 90	p(1)	b“

2 dalis iš dalies keičiama taip:

perfluoroktano sulfonatų įrašas pakeičiamas taip:

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

Einecs Nr.

KN kodas

Kategorija (*)

Naudojimo ribojimas (**)

„Perfluoroktano sulfonatų dariniai (įskaitant polimerus),išskyrus

perfluoroktano sulfonrūgštį, perfluoroktano sulfonatus, perfluoroktano sulfonamidus, perfluoroktano sulfonilus

57589–85–2

68081–83–4

ir kiti

260–837–4

268–357–7

2924 29 98

3824 90 97

sr“

chlorato įrašas pakeičiamas taip:

Cheminė medžiaga

CAS Nr.

Einecs Nr.

KN kodas

Kategorija (*)

Naudojimo ribojimas (**)

„Chloratas

7775–09–9

10137–74–3

7783–92–8

ir kiti

231–887–4

233–378–2

232–034–9

2829 11 00

2829 19 00

2843 29 00

b“

c)	metilazinfoso įrašas išbraukiamas;

įtraukiami šie įrašai:

Cheminė medžiaga	CAS Nr.	Einecs Nr.	KN kodas	Kategorija (*)	Naudojimo ribojimas (**)
„Azociklotinas	41083–11–8	255–209–1	2933 99 80	p
Bitertanolis	55179–31–2	259–513–5	2933 99 80	p
Etilcinidonas	142891–20–1	nėra duomenų	2925 19 95	p
Ciklanilidas	113136–77–9	419–150–7	2924 29 98	p
Ciheksatinas	13121–70–5	236–049–1	2931 90 90	p
Etoksisulfuronas	126801–58–9	nėra duomenų	2933 59 95	p
Oksadiargilas	39807–15–3	254–637–6	2934 99 90	p
Rotenonas	83–79–4	201–501–9	2932 99 00	p“

3 dalis papildoma šiais įrašais:

Cheminė medžiaga

Atitinkamas (-i) CAS numeris (-iai)

HS kodas

Gryna medžiaga

HS kodas

Mišiniai, medžiagos turintys preparatai

Kategorija

„Metilazinfosas

86–50–0

2933.99

3808.10

Pesticidas

Perfluoroktano sulfonrūgštis, perfluoroktano sulfonatai, perfluoroktano sulfonamidai, perfluoroktano sulfonilai

1763–23–1

2795–39–3

29457–72–5

29081–56–9

70225–14–8

56773–42–3

251099–16–8

4151–50–2

31506–32–8

1691–99–2

24448–09–7

307–35–7

ir kiti

2904.90

2922.12

2923.90

2935.00

2904.90

3824.90

Pramoninė“

15.10.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/13

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. spalio 14 d.

kuriuo nustatoma trečioji šalis, kurią Komisija pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi

(2014/715/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantį reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999 (1), ypač į jo 31 straipsnį,

kadangi:

1. ĮŽANGA

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1005/2008 (NNN reglamentu) sukuriama Sąjungos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(2)

NNN reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka, susijusi su nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymu, veiksmais, kurių imamasi šalių, pripažintų nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis, atžvilgiu, nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo sudarymu, išbraukimu iš nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo, nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašo viešumu ir neatidėliotinomis priemonėmis.

(3)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnį Europos Komisija gali nustatyti trečiąsias šalis, kurias ji laiko nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis kovojant su NNN žvejyba. Trečioji šalis gali būti pripažinta nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi, jei ji, kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė, nevykdo jai pagal tarptautinę teisę tenkančių pareigų imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti.

(4)	Nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių nustatymas grindžiamas visos NNN reglamento 31 straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos apžvalga.

(5)	Pagal NNN reglamento 33 straipsnį Taryba gali sudaryti nebendradarbiaujančių šalių sąrašą. Toms šalims taikomos NNN reglamento 38 straipsnyje nustatytos priemonės.

(6)

Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 1 dalį trečiųjų šalių vėliavos valstybių prašoma pranešti Komisijai apie jų taikomas įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonių, kurių turi laikytis jų žvejybos laivai, įgyvendinimo, kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemones.

(7)	Pagal NNN reglamento 20 straipsnio 4 dalį Komisija vykdo administracinį bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis srityse, susijusiose su to reglamento nuostatų dėl žvejybos laimikio sertifikavimo įgyvendinimu.

(8)	Pagal NNN reglamento 32 straipsnį Komisija 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu (2) informavo aštuonias trečiąsias šalis, kad jos pagal NNN reglamentą gali būti pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis.

(9)	Į savo 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Komisija įtraukė informaciją dėl esminių faktų ir tokį preliminarų pripažinimą pagrindžiančių aplinkybių.

(10)	Be to, 2012 m. lapkričio 15 d. Komisija aštuonioms trečiosioms šalims atskirais raštais pranešė, kad svarsto galimybę pripažinti jas nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis. Kartu su tais raštais joms įteiktas ir 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas.

(11)

Tuose raštuose Komisija pabrėžė, jog tam, kad jos atitinkamai pagal NNN reglamento 31 ir 33 straipsnius nebūtų pripažintos nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis ir pasiūlytos įtraukti į oficialų sąrašą kaip nebendradarbiaujančios trečiosios šalys, atitinkamos trečiosios šalys raginamos, glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija, parengti ir įgyvendinti veiksmų planą siekiant ištaisyti 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime nustatytus trūkumus. Laiku ir veiksmingai įgyvendinusios veiksmų planą atitinkamos šalys būtų galėjusios išvengti pripažinimo nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis ir pasiūlymo įtraukti jas į galutinį sąrašą.

(12)

Todėl Komisija paragino aštuonias atitinkamas trečiąsias šalis: i) imtis visų būtinų priemonių Komisijos pasiūlytuose veiksmų planuose nustatytiems veiksmams įgyvendinti; ii) įvertinti Komisijos pasiūlytuose veiksmų planuose nustatytų veiksmų įgyvendinimą; iii) kas šešis mėnesius pateikti Komisijai išsamias ataskaitas ir jose įvertinti kiekvieno veiksmo įgyvendinimą, inter alia, atsižvelgiant į to veiksmo ir (arba) bendrą veiksmų veiksmingumą užtikrinant, kad žvejybos kontrolės sistema atitiktų visus reikalavimus.

(13)

Toms aštuonioms atitinkamoms trečiosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu atsakyti į Komisijos sprendime aiškiai išdėstytus klausimus ir pastabas dėl kitos aktualios informacijos. Toms šalims buvo leista pateikti įrodymus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime paminėtiems faktams paneigti ar papildyti arba, kai tinka, patvirtinti veiksmų planą padėčiai pagerinti ir imtis priemonių trūkumams ištaisyti. Toms aštuonioms šalims buvo užtikrinta teisė prašyti papildomos informacijos arba ją teikti.

(14)	Todėl 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimu ir raštais Komisija pradėjo dialogą su aštuoniomis trečiosiomis šalimis ir nurodė, kad, jos nuomone, šešių mėnesių turėtų iš esmės pakakti susitarimui pasiekti.

(15)

Komisija toliau ieškojo informacijos ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Aštuonių trečiųjų šalių pastabos žodžiu ir raštu, pateiktos priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą, buvo apsvarstytos ir į jas buvo atsižvelgta. Toms aštuonioms šalims buvo nuolat žodžiu arba raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(16)	Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika (Šri Lanka) neįstengė paneigti faktų, kuriais rėmėsi Komisija, ar įgyvendinti veiksmų planą siekdama pagerinti padėtį.

(17)

Šis Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Šri Lanka yra nustatoma trečiąja šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia kovojant su NNN žvejyba, priimamas pasibaigus tyrimui bei dialogui ir įgyvendinant NNN reglamentą. Tas tyrimas ir dialogas vyko pagal tame reglamente nustatytus esminius procedūrinius reikalavimus, pagal kuriuos, inter alia, trečioji šalis kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė privalo vykdyti pagal tarptautinę teisę joms tenkančias pareigas imtis veiksmų siekiant užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti.

(18)	Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Šri Lanka yra nustatoma kaip trečioji šalis, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su NNN žvejyba, turi NNN reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punkte nustatytų pasekmių.

2. ŠRI LANKAI TAIKOMA TVARKA

(19)	2012 m. lapkričio 15 d. Komisija pagal NNN reglamento 32 straipsnį pranešė Šri Lankai, kad svarsto galimybę ją pripažinti nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi (3).

(20)	Komisija paragino Šri Lanką glaudžiai bendradarbiaujant su jos tarnybomis parengti veiksmų planą 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendime nustatytiems trūkumams ištaisyti.

(21)

Siūlomame veiksmų plane Komisija nurodė pagrindinius trūkumus, susijusius su keliais atvejais, kai nesilaikyta tarptautinėje teisėje nustatytų įpareigojimų, visų pirma sukurti tinkamą teisinę sistemą, taip pat su tinkamos ir veiksmingos stebėsenos, stebėtojų programos ir atgrasomųjų sankcijų sistemos nebuvimu ir netinkamu žvejybos laimikio sertifikavimo sistemos įgyvendinimu. Kiti nustatyti trūkumai yra platesne prasme susiję su tarptautinių įsipareigojimų laikymusi, įskaitant regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų (angl. RFMO) rekomendacijas bei rezoliucijas. Taip pat nustatyta, kad nesilaikyta susijusių institucijų rekomendacijų ir rezoliucijų, kaip antai Jungtinių Tautų tarptautinio neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos prevencijos veiksmų plano (angl. IPOA-IUU). Tačiau į neprivalomų rekomendacijų ir rezoliucijų nevykdymą atsižvelgta tik kaip į papildomus įrodymus, kurie nėra pagrindas pripažinti šalį nebendradarbiaujančia.

(22)	2012 m. gruodžio 14 d. dokumentuose Šri Lanka pranešė Komisijai apie institucinius susitarimus, sudarytus siekiant pašalinti siūlomame veiksmų plane nustatytus trūkumus.

(23)	Pastabas raštu Šri Lanka pateikė 2012 m. gruodžio 31 d. ir 2013 m. sausio 4 d.

(24)	2013 m. vasario 7 d. raštu Komisija paprašė Šri Lankos pateikti atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis.

(25)

2013 m. kovo 13 d. Šri Lankos valdžios institucijos pateikė šiuos dokumentus: i) pridedamą raštą ir paaiškinimą; ii) atnaujintus visų Šri Lankos priemonių, kurių bus imtasi, terminus; iii) atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis; iv) 2013 m. nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą; v) atnaujintą informaciją apie administracines procedūras ir rekomendacijas dėl žvejybos laimikio sertifikatų naudojimo; vi) 2013 m. biudžeto lėšas, skirtas Žuvininkystės ir vandens išteklių plėtros departamento Kokybės kontrolės skyriaus padaliniui įkurti oro uoste; vii) peržiūrėtų teisės aktų, susijusių su teisinių įsipareigojimų vykdymu, tolimojo plaukiojimo laivyno stebėsena ir atgrasomosiomis sankcijomis, projektų tekstus; viii) operatorių informavimo apie žvejybos laimikio sertifikavimo sistemą programas; xi) patikros sistemą ir x) gaires dėl NNN veiklos atviroje jūroje nagrinėjimo procedūrų.

(26)

Komisijos ir Šri Lankos techninės konsultacijos vyko 2013 m. balandžio 17 d. Briuselyje. Tame susitikime Šri Lankos valdžios institucijos pristatė Komisijai savo naują nacionalinį kovos su NNN žvejyba veiksmų planą, taip pat numatomas taikyti priemones, siekiant pagerinti kryžminę žvejybos laimikio sertifikatuose esančios informacijos patikrą ir pateikė informaciją apie pradėtą teisinės sistemos peržiūrą.

(27)

2013 m. gegužės 30 d. ir birželio 3 d. pateikdama informaciją, Šri Lanka pabrėžė įsipareigojimą laiku įgyvendinti savo veiksmų planą ir kartu priimti dalinius teisės aktų pakeitimus siekiant sugriežtinti baudžiamąsias priemones dėl NNN žvejybos ir pradėti laivų stebėjimo sistemos (LSS) viešųjų pirkimų procesą.

(28)

Remdamasi pažanga, nustatyta 2012 m. lapkričio mėn. – 2013 m. birželio mėn. pradžioje, 2013 m. birželio 11 d. raštu Komisija pranešė Šri Lankai, kad tam, kad būtų pasiekta konkrečių rezultatų ir pašalinti 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime pažymėti trūkumai bei užbaigti būtini veiksmai, Komisija palaikys dialogą su Šri Lanka papildomą devynių mėnesių laikotarpį iki 2014 m. vasario 28 d. Vėliau, 2013 m. birželio 20 d., Komisija pateikė atnaujintą veiksmų plano pasiūlymą.

(29)	2013 m. rugpjūčio 22 d. Šri Lanka pateikė 2013 m. gegužės 31 d. – 2013 m. rugpjūčio 15 d. laikotarpio pažangos ataskaitą, o 2013 m. spalio 28 d. – informaciją apie iš dalies pakeistų teisės aktų priėmimo procedūrą.

(30)

2014 m. sausio 28–30 d. Komisija lankėsi atitinkamose Šri Lankos valdžios institucijose. Tos institucijos buvo susipažinusios su pažanga imantis veiksmų siekiant pagerinti padėtį pagal 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir pasiūlytą veiksmų planą. Per Komisijos vizitą Šri Lankos valdžios institucijos turėjo galimybę teikti pareiškimus ir aktualius dokumentus atsakydamos į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir pranešti Komisijai apie naujausius pokyčius, susijusius su veiksmų plano įgyvendinimo pažanga.

(31)

2014 m. kovo 27 d. Šri Lanka pateikė dar vieną pažangos ataskaitą, apimančią 2013 m. rugpjūčio 16 d. – 2014 m. kovo 21 d. laikotarpį. Ji taip pat pateikė šiuos dokumentus: i) atnaujintą informaciją apie siūlomo veiksmų plano svarbiausias sritis; ii) atnaujintą nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį; iii) Žuvininkystės ir vandens išteklių plėtros ministerijos raštus Išorės reikalų ministerijai, kuriais prašoma prisijungti prie FAO atitikties susitarimo ir piliečių, vykdančių NNN žvejybą laivais, plaukiojančiais su kitų valstybių vėliavomis, tyrimo; iv) prašymą dėl LSS finansavimo ir įrodymą apie reikalavimą įrengti atsakiklius; v) informaciją apie informuotumo didinimą ir vi) peržiūrėto 2014 m. žvejybos žurnalo ir plano, skirto uostuose tolimosios žvejybos laivams ir atviros jūros žvejybos laivams tikrinti, pavyzdžius. Be to, buvo pateikta informacija dėl Šri Lankos Parlamento peržiūrėto žuvininkystės įstatymo priėmimo 2013 m. lapkričio 5 d.2014 m. rugpjūčio 1 d. Šri Lanka pateikė papildomą pažangos ataskaitą, apimančią laikotarpį iki 2014 m. liepos mėn., kurioje be atnaujintos informacijos, susijusios su pagrindinėmis pasiūlyto veiksmų plano sritimis, ir atnaujintų nacionalinio kovos su NNN žvejyba veiksmų plano įgyvendinimo terminų pateikiami šie dokumentai: Išorės reikalų ministerijos raštas Žuvininkystės ir vandens išteklių plėtros ministerijai, kuriuo informuojama, kad prisijungimo prie FAO atitikties susitarimo dokumento kopija bus pateikta iš karto po prisijungimo; generaliniam advokatui skirtas prašymas į galiojančius teisės aktus įtraukti griežtesnes sankcijas; du teisės aktų rengėjų raštai, kuriuose pateikti peržiūrėtų atitinkamų reglamentų dėl žvejybos veiksmų atviroje jūroje ir sužvejotų žuvų laimikio duomenų rinkimo projektai, taip pat atviroje jūroje žvejojančių laivų kapitonų informavimo programų santrauka ir IOTC skirta regioninės stebėtojų programos įgyvendinimo ataskaita. 2014 m. rugpjūčio 29 d. Šri Lanka pateikė papildomos informacijos apie tai, kaip šalinami nustatyti trūkumai, t. y. nurodė, kad parengti reglamentų dėl žvejybos veiksmų atviroje jūroje ir sužvejotų žuvų laimikio duomenų rinkimo projektai ir aplinkraštis apie sankcijų sistemą, pateikė informacijos apie stebėtojų bei patikros programas ir apie pažangą, padarytą šalinant nustatytus trūkumus. 2014 m. rugsėjo 18 ir 19 d. Šri Lanka pateikė naujos informacijos – patvirtinimą, kad reglamentai dėl žvejybos veiksmų atviroje jūroje ir sužvejotų žuvų laimikio duomenų rinkimo priimti, apžvalgą, kaip vyksta vidaus darbas rengiant Vyriausybės memorandumo dėl atgrasančios sankcijų sistemos projektą, darbo siekiant laikytis IOTC reikalavimų apžvalgą, informacijos apie laivo žurnalą, patikros bei stebėtojų programų taikymo sritį ir galimybę nuo 2015 m. sausio mėn. iki rugpjūčio mėn. kai kuriuose žvejybos laivuose palaipsniui įdiegti LSS atsakiklius (nors sutartis su rangovu dar nepasirašyta ir nevykdoma).

(32)	Komisija toliau ieškojo informacijos ir tikrino visą, jos nuomone, būtiną informaciją. Į Šri Lankos pastabas žodžiu ir raštu, pateiktas priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą, buvo atsižvelgta; Šri Lankai buvo nuolat žodžiu arba raštu pranešama apie Komisijos svarstymus.

(33)

Atsižvelgdama į surinktus duomenis, kaip aprašyta 34–67 konstatuojamosiose dalyse, Komisija mano, kad Šri Lanka nepakankamai ėmėsi veiksmų, kad išspręstų 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime nustatytas problemas ir pašalintų trūkumus. Taip pat nevisiškai įgyvendintos ir pridėtame veiksmų plane pasiūlytos priemonės.

3. ŠRI LANKOS PRIPAŽINIMAS NEBENDRADARBIAUJANČIA TREČIĄJA ŠALIMI

(34)

Pagal NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalį Komisija, atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendime nustatytus faktus ir Šri Lankos pateiktą atitinkamą informaciją, pasiūlytą veiksmų planą ir priemones, kurių imtasi siekiant pagerinti padėtį, vertino, kaip Šri Lanka kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė vykdo jai tenkančius tarptautinius įsipareigojimus. Atlikdama šį vertinimą, Komisija atsižvelgė į NNN reglamento 31 straipsnio 4–7 dalyse išvardytas sąlygas.

3.1. Pasikartojanti NNN žvejyba (NNN reglamento 31 straipsnio 4 dalies a punktas)

(35)	Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 292 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad Šri Lanka neturi teisės aktų, kuriais nustatomas žvejybos atviroje jūroje licencijų išdavimas.

(36)

Kaip nurodyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 296 konstatuojamojoje dalyje, 13 Šri Lankos laivų įtraukti į Indijos vandenyno tunų komisijos (angl. IOTC) NNN laivų sąrašo projektą, nes jie buvo užklupti pažeidžią IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Po 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Šri Lanka neuždraudė savo laivams nelegaliai žvejoti atviroje jūroje, taip pat iš karto nepriėmė teisės aktų, pagal kuriuos būtų leidžiama žvejoti atviroje jūroje ir būtų išduodamos žvejybos atviroje jūroje licencijos siekiant išvengti nelegalios žvejybos, kurią vykdo jos žvejybos laivai. Vietoj to 2013 m. lapkričio 5 d. Šri Lanka galiausiai priėmė peržiūrėtą žuvininkystės įstatymą, pagal kurį leidžiama žvejyba atviroje jūroje. Ji parengė įgyvendinimo teisės akto projektą dėl licencijų išdavimo atviroje jūroje žvejojantiems laivams; remiantis valdžios institucijų pateikta informacija, šis įgyvendinimo teisės aktas priimtas 2014 m. rugsėjo mėn., tačiau dar neįgyvendinamas. Šri Lanka taip pat sumažino IOTC kompetencijos rajone žvejojančių laivų skaičių nuo 3 307 iki 1 758 laivų, tačiau šie laivai vis dar žvejoja turėdami administracinę atviros jūros licenciją, o ne teisėtą licenciją. Atsižvelgiant į tai, primenama, kad pagal JT susitarimo dėl žuvų išteklių (angl. UNFSA) 18 straipsnio 3 dalies b punkto ii papunktį (4) vėliavos valstybė privalo imtis priemonių siekdama užkirsti kelią jos laivų, neturinčių tinkamų licencijų ar leidimų žvejoti, žvejybai atviroje jūroje. Dabartinė padėtis akivaizdžiai rodo, kad Šri Lanka kaip vėliavos valstybė nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų.

(37)

Po to, kai buvo priimtas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas, remiantis IOTC pateikta informacija (5), pakrantės valstybės 2013 m. aptiko tris su Šri Lankos vėliava plaukiojančius laivus (Malshiri No. 1, Gold Marine 5 ir Lakpriya 2), kurie, kaip manoma, dalyvavo NNN veikloje. Primenama, kad pagal UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalis vėliavos valstybė atsako už savo atviroje jūroje žvejojančius laivus. Be to, pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (angl. UNCLOS) 118 straipsnį vėliavos valstybė privalo bendradarbiauti gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityse, o tam neabejotinai kenkia jos laivynas, plaukiojantis IOTC kompetencijos rajone be teisėtų žvejybos licencijų ir vykdantis NNN žvejybos veiklą, kaip nurodyta NNN reglamento 2 straipsnio apibrėžtyse.

(38)

Be to, 2013 m. buvo nustatyta, kad 13 kitų Šri Lankos laivų, patikrintų tuo metu, kai plaukė per pakrantės valstybės išskirtinę ekonominę zoną (IEZ), pažeidė IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones. Komisijos manymu, tęsiama Šri Lankos laivų žvejyba pažeidžiant IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones aiškiai rodo, kad Šri Lanka nevykdo jai pagal tarptautinę teisę tenkančių vėliavos valstybės įsipareigojimų, kaip nurodyta 37 konstatuojamojoje dalyje.

(39)

Tai taip pat rodo, kad Šri Lanka neužtikrina, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos, o tai neatitinka IPOA-IUU 34 punkto, pagal kurį valstybės turėtų užtikrinti, kad žvejybos laivai, turintys teisę plaukioti su jų vėliava, nevykdytų ar neremtų NNN žvejybos. Be to, tai, kad yra su Šri Lankos vėliava plaukiojančių laivų, nurodytų 36–38 konstatuojamosiose dalyse, taip pat rodo, kad Šri Lanka nevykdo savo įsipareigojimų pagal UNFSA 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias vėliavos valstybė turi užtikrinti, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi RFMO išteklių išsaugojimo ir valdymo taisyklių.

(40)

Komisija taip pat nustatė, kad Šri Lanka negalėjo veiksmingai imtis deramų priemonių kovodama su pasikartojančia NNN žvejyba dėl jos teisinės sistemos trūkumų. Todėl veiksmų plane pasiūlyta peržiūrėti teisinę sistemą siekiant užtikrinti tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su atvira jūra, laikymąsi, pašalinti pakankamų veikiančių priemonių trūkumą siekiant veiksmingai stebėti Šri Lankos dideliais atstumais plaukiojantį laivyną ir sukurti atgrasomųjų sankcijų sistemą.

(41)

Kaip nurodyta šio sprendimo 36 konstatuojamojoje dalyje, 2013 m. lapkričio mėn. Šri Lanka priėmė peržiūrėtą žuvininkystės įstatymą, leidžiantį jos laivams žvejoti už jos IEZ ribų. Tačiau įstatymas, kuris turi būti priimtas dėl licencijų žvejoti atviroje jūroje išdavimo sistemos įgyvendinimo, vis dar yra projektas, todėl jis nėra taikomas. Šiuo metu licencijas išduoda administracija be iš anksto nustatytos procedūros ir nesistemiškai. Be to, peržiūrėtame žuvininkystės įstatyme buvo nustatytos sugriežtintos sankcijos dėl NNN pažeidimų, kurios gali būti laikomos atgrasančiomis tik daliai Šri Lankos dideliais atstumais plaukiojančio laivyno (t. y. mažiems laivams, žvejojantiems už Šri Lankos IEZ ribų, kuriems sankcijos gali būti laikomos tinkamomis atsižvelgiant į ribotą tų laivų žvejybos pajėgumą). Tačiau 2013 ir 2014 m. didelių Šri Lankos laivų (ilgesnių nei 24 metrai) skaičius padidėjo, o sankcijos, nustatytos naujajame žuvininkystės įstatyme, taikomame šiai laivyno daliai, negali būti laikomos atgrasančiomis, nes šių laivų žvejybos pajėgumas yra nuo 10 iki 20 kartų didesnis nei mažesnių laivų. Galiojančiuose teisės aktuose (6) nustatyta didžiausia bauda siekia 8 429 EUR (1 500 000 LKR (7)); ji negali būti laikoma veiksminga siekiant užtikrinti atitiktį, atgrasyti nuo pažeidimų ir užkirsti kelią pažeidėjams gauti naudos iš savo neteisėtos veiklos. Taigi, tokios sankcijos negali būti laikomos atitinkančiomis UNFSA 19 straipsnio 2 dalį, kurioje, inter alia, nustatyta, kad turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos. Todėl Komisija mano, kad Šri Lankos įvesta sankcijų sistema yra neabejotinai neadekvati ir akivaizdžiai neproporcinga galimų pažeidimų dydžiui, galimam pažeidimų poveikiui ištekliams ir galimai naudai, kurią pažeidėjai gali gauti iš tokių neteisėtų veiksmų.

(42)	Taigi, atsižvelgiant į Šri Lankai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Šri Lankos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 118 straipsnio ir UNFSA 18, 19 ir 20 straipsnių nuostatų.

(43)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 292–299 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 4 dalies a punktu, Komisija mano, kad Šri Lanka neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės įpareigojimų dėl NNN žvejybą vykdančių laivų ir NNN žvejybos, kurią vykdo arba remia su jos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai arba jos piliečiai, ir kad ji nesiėmė pakankamų priemonių kovai su dokumentais pagrįsta ir pasikartojančia anksčiau su jos vėliava plaukiojusių laivų vykdoma NNN žvejyba.

3.2. Bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo neužtikrinimas (NNN reglamento 31 straipsnio 5 dalies b, c ir d punktai)

(44)	Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 302–311 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Šri Lanka veiksmingai bendradarbiavo su Komisija tyrimų ir susijusios veiklos srityse.

(45)

Kalbant apie laivus, nurodytus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 293 konstatuojamojoje dalyje, Šri Lanka, kaip nurodyta to sprendimo 296 konstatuojamojoje dalyje, buvo įpareigota kas mėnesį pranešti apie veiksmus, kurių buvo imtasi tų laivų atžvilgiu. Pranešimai buvo teikiami tik 9 iš 12 mėnesių 2013 m. ir 2 iš 4 mėnesių 2014 m. Pažeisdama UNFSA 20 straipsnio nuostatas, kuriomis nustatomos valstybių pareigos tirti ir bendradarbiauti tiesiogiai arba per RFMO siekiant užtikrinti atitiktį RFMO išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių reikalavimams ir šių reikalavimų vykdymą, Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir reikalavimų vykdymą.

(46)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 302 konstatuojamojoje dalyje, taip pat pirmiau esančioje 45 konstatuojamojoje dalyje, Šri Lanka nevykdė savo įsipareigojimų kas mėnesį pranešti IOTC apie 13 laivų, kurie, kaip manoma, dalyvauja NNN žvejybos veikloje, tačiau nėra įtraukti į IOTC sąrašus. Taigi, Šri Lanka neįstengė įrodyti, kad vykdo UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame nustatyta, kad vėliavos valstybė pagal savo vidaus teisės normas įgyvendina jurisdikciją kiekvienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, taip pat laivo kapitonui, pareigūnams ir įgulos nariams, sąlygas.

(47)

Be to, kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 306 ir 307 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino, ar Šri Lanka už NNN žvejybą atsakingų operatorių atžvilgiu ėmėsi veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių ir ar taikytos pakankamai griežtos sankcijos, kad pažeidėjai negalėtų gauti naudos iš savo NNN veiklos.

(48)

Kaip paaiškinta 41 konstatuojamojoje dalyje, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą Šri Lanka neįgyvendino atgrasomųjų sankcijų sistemos dideliems savo laivyno laivams. Esamas sankcijų sąrašas neatitinka UNFSA 19 straipsnio 2 dalies, kurioje, inter alia, nustatyta, kad turėtų būti taikomos pakankamai griežtos sankcijos, kuriomis būtų užtikrinta, kad pažeidėjai negautų naudos iš savo neteisėtos veiklos.

(49)

Remiantis turimais įrodymais, vis tiek yra akivaizdu, kad Šri Lanka neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių įpareigojimų dėl veiksmingų reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonių. Todėl, kaip paaiškinta 36–38 konstatuojamosiose dalyse, tai, kad tebesama laivų, kurie žvejoja pažeisdami IOTC išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, rodo, kad Šri Lanka nevykdo savo pareigų dėl atviroje jūroje žvejojančių savo laivų, kaip nustatyta UNFSA 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

(50)

Kaip pabrėžiama 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 309 konstatuojamojoje dalyje, Šri Lankos išsivystymo lygis negali būti laikomas veiksniu, mažinančiu kompetentingų institucijų pajėgumą bendradarbiauti su kitomis šalimis ir imtis reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmų. Konkrečių vystymosi problemų vertinimas išsamiau aprašytas 65–67 konstatuojamosiose dalyse.

(51)	Taigi, atsižvelgiant į Šri Lankai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, Šri Lankos įgyvendinamų veiksmų nepakanka tam, kad būtų laikomasi UNCLOS 94 straipsnio 2 dalies b punkto ir UNFSA 18 ir 19 straipsnių.

(52)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 302–311 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 dalimi ir 5 dalies b, c ir d punktais, Komisija mano, kad Šri Lanka neįvykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių vėliavos valstybės pareigų dėl bendradarbiavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo.

3.3. Tarptautinių taisyklių nesilaikymas (NNN reglamento 31 straipsnio 6 dalis)

(53)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 314–334 konstatuojamosiose dalyse, Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją apie Šri Lankos kaip Susitariančiosios IOTC Šalies statusą. Todėl Komisija įvertino visą svarbia laikomą informaciją dėl Šri Lankos sutikimo, priėmus 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimą, taikyti IOTC priimtas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(54)	Primenama, kad po to, kai buvo priimtas 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimas, IOTC paskelbė metines atitikties ataskaitas (atitinkamai 2013 (8) ir 2014 m. (9)), kurios rodo, kad Šri Lanka 2012 ir 2013 m. vis dar nesilaikė arba tik iš dalies laikėsi reikalavimų.

(55)	Atsižvelgiant į 2013 m. atitikties ataskaitą, Šri Lanka nepateikė tam tikros reikalingos informacijos apie statistiką ir kai kurias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(56)

Visų pirma, kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/08 (10) dėl veiklą vykdančių laivų sąrašo, Šri Lanka nepateikė informacijos apie kiekvieno laivo tarptautinį radijo šaukinį. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 06/03 (11) dėl laivų stebėjimo sistemos (LSS) įrengimo, Šri Lanka neįrengė LSS laivuose, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 15 metrų, ir neįkūrė žuvininkystės stebėsenos centro (ŽSC). Šri Lanka taip pat nepateikė privalomos LSS pažangos ataskaitos. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/02 (12) dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, Šri Lanka nepateikė duomenų apie priekrantės žvejybos dydžių pasikartojimus, o jos pateikti duomenys apie nominalųjį žvejybos laimikį, žvejybos laimikį ir žvejybos pastangas bei dydžių pasikartojimus neatitiko rezoliucijoje dėl priekrantės žvejybos, paviršinių vandenų žvejybos ir žvejybos ūdomis nustatyto standarto. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 05/05 (13) dėl duomenų apie ryklius pateikimo, Šri Lanka tik iš dalies atitiko reikalavimus, nes duomenys apie žiauniniais tinklais ir ūdomis sužvejotą laimikį pateikiami kartu.Kalbant apie IOTC rezoliuciją 12/05 (14) dėl perkrovimų uoste, Šri Lanka nepateikė privalomos ataskaitos.Kalbant apie IOTC rezoliuciją 11/04 dėl stebėtojų (15), Šri Lanka neįgyvendino regioninės stebėtojų programos, kaip reikalaujama pagal šią rezoliuciją. Visų pirma Šri Lanka neparengė stebėtojų programos, pagal kurią 5 % visų laivų, kurie ilgesni nei 24 m, būtų privalomai stebimi jūroje ir nevykdė įpareigojimo pranešti apie stebėtojus.

(57)	Atsižvelgiant į 2014 m. atitikties reikalavimams ataskaitą, Šri Lanka nepateikė nei tam tikros reikalingos informacijos apie statistiką, nei informacijos apie kai kurias išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones.

(58)

Visų pirma, kalbant apie IOTC rezoliuciją 13/02 (16), Šri Lanka nepriėmė teisės aktų dėl privalomo įrangos ženklinimo. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 13/08 (17), Šri Lanka nepateikė žuvų telkimo įtaisų (ŽTĮ) valdymo plano, taip pat nesiėmė kokių nors teisinių ar administracinių priemonių prieš 8 gaubiamaisiais tinklais žvejojančius laivus, kaip reikalaujama pagal IOTC rezoliuciją 12/13 (18). Be to, kalbant apie IOTC rezoliuciją 06/03 (19), 2014 m. Šri Lanka neįrengė LSS laivuose, kurių bendras ilgis yra daugiau nei 15 metrų, neįkūrė ŽSC ir nepateikė privalomos LSS pažangos ataskaitos. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/02 dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų, Šri Lankos pateikti duomenys apie nominalųjį žvejybos laimikį, žvejybos laimikį, žvejybos pastangas ir dydžių pasikartojimus neatitiko šioje rezoliucijoje numatyto standarto. Kalbant apie IOTC rezoliucijas 13/06 (20) ir 12/04 (21), Šri Lanka į nacionalinės teisės aktus neperkėlė draudimo žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius, taip pat neįvykdė įpareigojimo nustatyti, kad gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose būtų žvejotojo tinkleliai, o ūdomis žvejojančiuose laivuose – ūdoms skirtos žnyplės ir kabliukų pašalinimo prietaisai. Kalbant apie rezoliuciją 11/04 (22), 2014 m., kaip ir praėjusiais metais, Šri Lanka neįgyvendino regioninės stebėtojų programos, kaip reikalaujama. Visų pirma Šri Lanka neparengė stebėtojų programos, pagal kurią 5 % visų laivų, kurie ilgesni nei 24 m, būtų privalomai stebimi jūroje ir nevykdė įpareigojimo pranešti apie stebėtojus. Kalbant apie IOTC rezoliuciją 10/10 (23), Šri Lanka nepateikė ataskaitos dėl tunų ir tunams giminingų žuvų produktų importo, iškrovimo ir perkrovimo uostuose.

(59)

Šri Lankos nesugebėjimas pateikti IOTC reikalingos informacijos ir įgyvendinti IOTC įpareigojimų, kaip nurodyta 56 ir 58 konstatuojamosiose dalyse, rodo, kad ji neįvykdė savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimų pagal UNCLOS ir UNFSA. Visų pirma, laiku nepateikus informacijos apie statistiką, LSS, žvejybos laimikį ir žvejybos pastangas, perkrovimą uoste ir stebėtojų programą, mažėja Šri Lankos galimybė vykdyti savo įsipareigojimus pagal UNCLOS 117 ir 118 straipsnius. Pagal tuos straipsnius valstybės įpareigojamos savo piliečių atžvilgiu priimti atviros jūros gyvųjų išteklių išsaugojimo priemones ir bendradarbiauti įgyvendinant gyvųjų išteklių išsaugojimo ir valdymo atviros jūros rajonuose priemones.

(60)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 322 konstatuojamojoje dalyje, 2010 m. lapkričio mėn. Komisijos vizito į Šri Lanką metu nustatyta tam tikrų faktų, visų pirma susijusių su LSS ir teisės aktų dėl žvejybos laimikio ataskaitų teikimo neturėjimu. Kiti susirūpinimą keliantys dalykai, pavyzdžiui, stebėtojų programos neįgyvendinimas ir nepakankamas duomenų teikimas apie laivus ir piliečius, kurie, kaip nustatyta, užsiima NNN žvejyba, išdėstyti 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 319 ir 321 konstatuojamosiose dalyse, remiantis 2011 ir 2012 m. IOTC atitikties reikalavimams ataskaitomis.Šri Lankos valdžios institucijų pateikta su tais faktais susijusi informacija apie žvejybai atviroje jūroje skirtus teisės aktus, veiksmingos LSS ir patikimos stebėtojų programos sukūrimą, žvejybos laimikio registraciją ir ataskaitų teikimą parodė, kad valdžios institucijos pagal tarptautinius įsipareigojimus neužtikrino veiksmingos ir efektyvios su Šri Lankos vėliava plaukiojančių laivų kontrolės ir stebėsenos. Visų pirma, kaip nurodyta 36, 40 ir 41 konstatuojamosiose dalyse, Šri Lanka paraginta sukurti išsamią teisinę sistemą, pagal kurią būtų leidžiama žvejoti atviroje jūroje, būtų išduodamos žvejybos atviroje jūroje licencijos ir būtų įgyvendinamos IOTC rezoliucijos, visų pirma susijusios su savo laivyno stebėsena, kontrole ir priežiūra, kurios apimtų LSS, laivo žurnalą, sužvejoto kiekio ataskaitų sistemą ir stebėtojų programą.Kalbant apie žvejybos atviroje jūroje teisės aktus, buvo iš dalies pakeistas žvejybos įstatymas, skirtas leisti žvejoti atviroje jūroje, taip pat parengtas įgyvendinimo reglamento dėl licencijų išdavimo projektas; šis įgyvendinimo reglamentas galiausiai buvo priimtas 2014 m. rugsėjo mėn. Tačiau, kadangi įgyvendinimo reglamentas priimtas tik 2014 m. rugsėjo mėn. ir neturima informacijos apie tai, kaip jis būtų įgyvendinamas, išduodamos tik administracinės licencijos, o Šri Lankos laivai plaukioja be įdiegtos LSS. Kalbant apie regioninę stebėtojų programą, Šri Lankos valdžios institucijų pateikti dokumentai atskleidė, jog nepaisant to, kad buvo atrinkti ir įdarbinti keli inspektoriai, didelė laivyno dalis nebus aprėpta dėl nedidelio inspektorių, kurių yra 45, skaičiaus, palyginti su dideliu laivų, kurių IOTC sąraše yra 1 758, skaičiumi. Nepaisant to, Šri Lanka nepateikė IOTC jokių pasiūlymų, kad būtų išspręsta ši rimta problema, o tai reiškia, kad su Šri Lankos vėliava atviroje jūroje plaukiojantys laivai nėra tinkamai stebimi dėl nepakankamų priežiūros priemonių. Šiomis aplinkybėmis taip pat primenama, kad Šri Lanka turi rimtų problemų, susijusių su duomenų teikimu IOTC, dėl kurių mažėja šalies galimybės vykdyti savo kaip vėliavos valstybės įsipareigojimus.

(61)

Kalbant apie LSS, kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 316, 321 ir 322 konstatuojamosiose dalyse ir šio sprendimo 60 konstatuojamojoje dalyje, Komisija primena įvairias IOTC nustatytas problemas. Po 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo Šri Lanka teigė, kad ji pradėjo LSS diegimo procesą. Ji pateikė Komisijai teisės aktus, įrodančius, jog reikalaujama, kad nuo 2011 m. lapkričio 1 d. laivuose būtų įdiegtas atsakiklis, ir nurodė, kad paslaugų teikėjas jau išrinktas. Tačiau nebuvo finansavimo, o Šri Lankos valdžios institucijų ir atitinkamos finansų įstaigos derybos tęsiasi jau daugiau kaip 18 mėnesių. Jose deramasi dėl paskolos sąlygų, siekiant įsigyti bei įrengti ŽSC ir teikti finansinę paramą operatoriams, kad visame atviroje jūroje plaukiojančiame laivyne per atitinkamą laikotarpį būtų įdiegta ir veiktų LSS. Todėl Šri Lankoje nėra veikiančio ŽSC. Be to, LSS vis dar kuriama, ji dar neveikia. Per Komisijos atstovų vizitą 2014 m. sausio mėn. nustatyta, kad, kaip tvirtinama vėlesniuose Šri Lankos dokumentuose ir IOTC 2013 ir 2014 m. atitikties reikalavimams ataskaitose, Šri Lankos žvejybos laivuose vis dar nėra įdiegta LSS. Kalbant apie IOTC LSS reikalavimų vykdymą, IOTC 2013 ir 2014 m. atitikties reikalavimams ataskaitos nedera su Šri Lankos veiksmais. Atitikties ataskaitose tvirtinama apie dalinį reikalavimų laikymąsi, o Šri Lankos pateikta informacija akivaizdžiai rodo, kad LSS iš tiesų neįdiegta. Taigi, remiantis surinkta informacija apie Šri Lankos valdžios institucijų stebėsenos, kontrolės ir priežiūros gebėjimus, visų pirma apie jų gebėjimus valdyti savo laivyną, ir veiksmingos LSS sukūrimą bei įdiegimą, Šri Lanka nevykdo UNFSA 18 straipsnio 3 dalies g punkte nustatytų sąlygų.

(62)	3.3 skirsnyje išdėstyti faktai rodo, kad Šri Lanka pažeidžia UNFSA 18 straipsnio 3 dalį.

(63)	Taigi, Šri Lanka, atsižvelgiant į jai tenkančias vėliavos valstybės pareigas, nepakankamai laikėsi UNCLOS 117 ir 118 straipsnių bei UNFSA 18 straipsnio 3 dalies.

(64)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 314–334 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius priėmus tą sprendimą, vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 3 ir 6 dalimis, Komisija mano, kad Šri Lanka nevykdė pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų, susijusių su tarptautinėmis taisyklėmis, įstatymais ir išteklių išsaugojimo bei valdymo priemonėmis.

3.4. Tam tikri besivystančių šalių sunkumai

(65)

Primenama, kad pagal Jungtinių Tautų žmogaus socialinės raidos indeksą (24) Šri Lanka laikoma vidutinės žmogaus socialinės raidos šalimi (92-oji iš 186 šalių). Tai taip pat patvirtinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1905/2006 (25) II priede, kuriame Šri Lanka priskiriama prie mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių kategorijos.

(66)

Kaip aprašyta 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 337 konstatuojamojoje dalyje, nenustatyta jokių akivaizdžių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad Šri Lanka jai pagal tarptautinę teisę tenkančių įpareigojimų nevykdo dėl nepakankamo išsivystymo lygio. Po 2012 m. lapkričio 15 d. nebuvo pateikta papildomų konkrečių įrodymų, kad nustatyti trūkumai yra susiję su nepakankamais pajėgumais ir administracine infrastruktūra.

(67)

Atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 15 d. sprendimo 336 ir 337 konstatuojamąsias dalis ir pokyčius po 2012 m. lapkričio 15 d., vadovaudamasi NNN reglamento 31 straipsnio 7 dalimi, Komisija mano, kad Šri Lankos su žvejyba susijusiai išsivystymo būklei ir apskritai jos su žvejyba susijusiai veiklai šalies išsivystymo lygis nekenkia.

4. IŠVADA DĖL PRIPAŽINIMO NEBENDRADARBIAUJANČIA TREČIĄJA ŠALIMI

(68)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas, kad Šri Lanka kaip vėliavos, uosto, pakrantės ar rinkos valstybė nevykdo pagal tarptautinę teisę jai tenkančių pareigų ir nesiima veiksmų siekdama užkirsti kelią NNN žvejybai, atgrasyti nuo jos ar ją panaikinti, vadovaujantis NNN reglamento 31 straipsniu, šią šalį reikėtų pripažinti šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su NNN žvejyba.

(69)

Atsižvelgdamos į NNN reglamento 18 straipsnio 1 dalies g punktą, valstybių narių kompetentingos institucijos privalo neleisti importuoti į Sąjungą žuvininkystės produktų neprašydamos papildomų įrodymų arba nesiųsdamos vėliavos valstybei pagalbos prašymo, jei sužino, kad žvejybos laimikio sertifikatą patvirtino vėliavos valstybės, kuri pagal to reglamento 31 straipsnį laikoma nebendradarbiaujančia valstybe, valdžios institucijos. Neigiamas poveikis prekybai turėtų, kiek įmanoma, būti daromas palaipsniui, siekiant laikotarpiu tarp šio Komisijos įgyvendinimo sprendimo įsigaliojimo ir galimų Tarybos taikysimų priemonių palengvinti šalių prisitaikymą prie naujos padėties, o ekonominės veiklos vykdytojams skirti pakankamai laiko prisitaikyti, atsižvelgiant į Šri Lankos žuvininkystės gaminių specifines savybes ir į Šri Lankos tiekimo įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones, ypatumus. Todėl šio sprendimo taikymas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams. Toks atidėjimas neturėtų daryti jokio poveikio Tarybai imtis skubių priemonių, kad būtų greitai reaguojama į padėtį Šri Lankoje dėl NNN žvejybos.

(70)	Pažymėtina, kad Šri Lankos pripažinimas šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia taikant šį sprendimą, nekliudo Komisijai ar Tarybai imtis tolesnių veiksmų sudarant nebendradarbiaujančių šalių sąrašą.

(71)	Jei Taryba įtrauktų Šri Lanką į nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių sąrašą pagal NNN reglamento 33 straipsnio nuostatas, šis pirmesnis sprendimas dėl pripažinimo nebendradarbiaujančia šalimi taptų nebeaktualus.

5. KOMITETO PROCEDŪRA

(72)	Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika yra pripažįstama trečiąja šalimi, kurią Komisija laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2015 m. sausio 14 d.

Priimta Briuselyje 2014 m. spalio 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

(2) 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos sprendimas dėl pranešimo trečiosioms šalims, kad Komisija svarsto galimybę jas pripažinti nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, kuriuo nustatoma Bendrijos sistema, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL C 354, 2012 11 17, p. 1).

(3) 2012 m. lapkričio 15 d. raštas Šri Lankos žuvininkystės ir vandens išteklių plėtros ministrui.

(4) Jungtinių Tautų susitarimas dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo.

(5) http://iotc.org/meetings/11th-session-compliance-committee-coc11.

(6) 2013 m. Žuvininkystės ir vandens išteklių (iš dalies pakeistas) įstatymas Nr. 35.

(7) 8 429 EUR suma, pagrįsta 2014 m. gegužės 27 d. valiutos kursu.

(8) IOTC parengta Šri Lankos atitikties reikalavimams ataskaita, 10-oji Atitikties komiteto sesija, 2013 m., CoC10-CR25.

(9) IOTC parengta Šri Lankos atitikties reikalavimams ataskaita, 11-oji Atitikties komiteto sesija, 2014 m., CoC11-CR25 Rev1.

(10) Rezoliucija 10/08 dėl veiklą vykdančių laivų, žvejojančių tunus ir durklažuves IOTC kompetencijos rajone, sąrašo.

(11) Rezoliucija 06/03 dėl laivų stebėjimo sistemos įrengimo.

(12) Rezoliucija 10/02 dėl privalomo statistinių duomenų teikimo reikalavimų IOTC nariams ir bendradarbiaujančioms šalims, kurios nėra susitariančiosios šalys.

(13) Rezoliucija 05/05 dėl ryklių, sugautų IOTC valdomuose žvejybos rajonuose, apsaugos.

(14) Rezoliucija 12/05 dėl didelių žvejybos laivų perkrovimo programos sukūrimo.

(15) Rezoliucija 11/04 dėl regioninės stebėtojų programos.

(16) Rezoliucija 13/02 dėl IOTC laivų, kuriems leidžiama plaukioti IOTC kompetencijos rajone, registro.

(17) Rezoliucija 13/08 dėl žuvų telkimo įtaisų (ŽTĮ) valdymo plano procedūrų, įskaitant ataskaitų teikimo apie žvejybos laimikį ŽTĮ priemonėmis išsamesnes specifikacijas ir patobulintų ŽTĮ modelių siekiant sumažinti įsipainiojančių žuvų, kurios nėra žvejojamos, atvejų, kūrimą.

(18) Rezoliucija 12/13 dėl tropinių tunų išteklių išsaugojimo ir valdymo IOTC kompetencijos rajone.

(19) Rezoliucija 06/03 dėl LSS įrengimo ir LSS pažangos ataskaitos.

(20) Rezoliucija 13/06 dėl ryklių, sužvejotų vykdant IOTC administruojamą žvejybą, rūšių išsaugojimo mokslinės ir valdymo sistemos.

(21) Rezoliucija 12/04 dėl jūrinių vėžlių išsaugojimo.

(22) Rezoliucija 11/04 dėl regioninės stebėtojų programos.

(23) Rezoliucija 10/10 dėl su rinka susijusių priemonių.

(24) Dėl JT žmogaus socialinės raidos indekso žr. (šiame sprendime minimų šalių išdėstymo tvarka atnaujinta pagal naujausią turimą JT ataskaitą): http://hdr.undp.org/en/media/HDR2013_EN_Summary.pdf.

(25) 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1905/2006, nustatantis vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (OL L 378, 2006 12 27, p. 41).

15.10.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/23

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html.

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 60. Suvienodintos dviračių motociklų ir mopedų patvirtinimo, susijusio su vairuotojo valdomais valdymo įtaisais, taip pat su valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimu, nuostatos

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

00 serijos pakeitimų 4 papildymas; įsigaliojimo data – 2013 m. lapkričio 3 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

Taikymo sritis

Apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Patvirtinimas

Reikalavimai

Transporto priemonės tipo pakeitimai

Gamybos atitiktis

Baudos už gamybos neatitiktį

Visiškai nutraukta gamyba

10.

Už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

Pranešimas

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

1. TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma L1 ir L3 (1) kategorijos transporto priemonėms, atsižvelgiant į vairuotojo valdomus valdymo įtaisus.

Šioje taisyklėje nustatomi mopedų ir motociklų valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų vietos, identifikavimo, apšvietimo ir veikimo reikalavimai.

2. APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje vartojamų terminų apibrėžtys:

2.1. Transporto priemonės patvirtinimas– transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į vairuotojo valdomus valdymo įtaisus, jų montavimo vietas ir jų identifikavimą.

2.2. Transporto priemonės tipas– varikliu varomų transporto priemonių, kurios nesiskiria reglamentavimo, galinčio turėti įtakos vairuotojo valdomų valdymo įtaisų funkcijai ar padėčiai, požiūriu, kategorija.

2.3. Transporto priemonė– dviratis motociklas ar dviratis mopedas, kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 2.1.1 ar 2.1.3 punkte. (1)

2.4. Valdymo įtaisas– bet kuri transporto priemonės ar įtaiso dalis, tiesiogiai valdoma vairuotojo ir keičianti transporto priemonės ar jos dalies būklę ar veikimą.

2.5. Įtaisas– elementas arba elementų sąranka, naudojama vienai arba daugiau funkcijų atlikti.

2.6. Vairas– bet kuri su šakės galvute (vairo kolonėle) sujungta vairo strypo arba strypų, kuriomis transporto priemonė yra vairuojama, dalis.

2.7. Dešinė vairo pusė– bet kuri vairo dalis, kuri, žiūrint judėjimo į priekį kryptimi, yra transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos dešinėje pusėje.

2.8. Kairė vairo pusė– bet kuri vairo dalis, kuri, žiūrint judėjimo į priekį kryptimi, yra transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos kairėje pusėje.

2.9. Priekinė vairo pusė– bet kuri vairo dalis, esanti toliausiai nuo vairuotojo, sėdinčio vairuotojo sėdynėje.

2.10. Vairo rankena– tai labiausiai nuo centro nutolusi vairo dalis, už kurios transporto priemonės vairuotojas laiko vairą.

2.11. Sukamoji rankenėlė– rankenėlė, kuria valdomi kai kurie funkciniai transporto priemonės mechanizmai ir kuri gali laisvai suktis aplink vairą, kai ją suka transporto priemonės vairuotojas.

2.12. Rėmas– bet kuri transporto priemonės rėmo, važiuoklės arba lopšio dalis, prie kurios tvirtinamas variklis ir (arba) transmisijos mazgas, ir (arba) pats variklis ir transmisijos mazgas.

2.13. Kairė rėmo pusė– bet kuri rėmo dalis, kuri, žiūrint judėjimo į priekį kryptimi, yra transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos kairėje pusėje.

2.14. Dešinė rėmo pusė– bet kuri rėmo dalis, kuri, žiūrint judėjimo į priekį kryptimi, yra transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos dešinėje pusėje.

2.15. Svirtis– bet koks įtaisas, kurį sudaro ant atramos taško judinamas svertas, kuriuo valdomi kai kurie transporto priemonės funkciniai mechanizmai.

2.16. Rankinė svirtis– vairuotojo ranka valdoma svirtis.

Pastaba. Jeigu nenurodyta kitaip, rankinė svirtis valdoma spaudimo būdu (t. y. svirties viršūnė judinama link atraminės konstrukcijos), pvz., norint įjungti stabdžio mechanizmą arba išjungti sankabos mechanizmą.

2.17. Kojinė svirtis– svirtis, valdoma vairuotojo koja liečiant svirties sverto antgalį.

2.18. Pedalas– svirtis, valdoma vairuotojo koja liečiant plokštelę ant svirties, sumontuotą taip, kad būtų galima spausti svirties svertą.

Pastaba. Jeigu nenurodyta kitaip, pedalas valdomas spaudžiant žemyn, pavyzdžiui, norint įjungti stabdžių mechanizmą.

2.19. Vairavimo pedalai– įtaisai, kurie yra susiję su tam tikro tipo transmisija ir gali būti naudojami mopedui užvesti.

2.20. Sukamoji svirtis– svirtis, besisukanti apie savo centrą ar šalia jo ir turinti plokštelę arba antgalį kiekviename gale, valdoma vairuotojo koja liečiant minėtus plokštelę arba antgalį.

2.21. Pagal laikrodžio rodyklę– sukimosi aplink atitinkamos dalies ašį kryptis pagal laikrodžio rodyklių judėjimą, kai žiūrima iš atitinkamos dalies viršutinės arba išorinės pusės.

2.22. „Prieš laikrodžio rodyklę“– turi priešingą reikšmę nei terminas „pagal laikrodžio rodyklę“.

2.23. Kombinuotoji stabdžių sistema– valdymo sistema (hidraulinio veikimo arba mechaninės jungties arba abi), kurioje priekinis ir galinis transporto priemonės stabdys įjungiami bent iš dalies naudojantis tik vienu valdymo įtaisu.

2.24. Rodytuvas– įtaisas, teikiantis informaciją apie sistemos ar jos dalies veikimą ar būklę, pvz., skysčio lygį.

2.25. Signalinė lemputė– optinis signalinis įtaisas, rodantis, kad įtaisas įjungtas, veikia tinkamai ar su trūkumais arba yra atitinkamai tokios būklės, arba neveikia.

2.26. Simbolis– diagrama, pagal kurią identifikuojamas valdymo įtaisas, signalinė lemputė arba rodytuvas.

2.27. Optinės signalizacijos įtaisas– priekinis žibintas, kuriuo gali būti skleidžiama šviesa signalizuojant priešinga kryptimi arba priekyje transporto priemonės judančiam transportui, pvz., kai transporto priemonė netrukus aplenks lėčiau judančią transporto priemonę.

2.28. Greta esantis– kalbant apie simbolį, kuris skirtas valdymo įtaisams, signalinėms lemputėms ar rodytuvams identifikuoti, reiškia, kad simbolis yra arti valdymo įtaiso, signalinės lemputės arba rodytuvo, ir joks kitas valdymo įtaiso, signalinės lemputės, rodytuvo identifikavimo simbolis ar šviesos šaltinis nebus įsiterpęs tarp identifikavimo simbolio ir valdymo įtaiso, signalinės lemputės ar rodytuvo, kuris identifikuojamas minėtu simboliu.

2.29. Bendroji erdvė– plotas, kuriame gali būti rodoma daugiau kaip viena signalinė lemputė, rodytuvas, identifikavimo simbolis ar kitas pranešimas, tačiau ne tuo pačiu metu.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1. Paraišką dėl transporto priemonės patvirtinimo atsižvelgiant į vairuotojo valdomus valdymo įtaisus pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2. Kartu su ja pateikiami trys toliau minimų dokumentų egzemplioriai ir šie duomenys:

3.2.1.

atitinkamo mastelio pakankamai išsamūs transporto priemonės dalių, su kuriomis susiję šios taisyklės reikalavimai, ir prireikus pačios transporto priemonės brėžiniai.

3.3. Pavyzdinė tvirtinti teikiamo tipo transporto priemonė turi būti pateikta už šios taisyklės 5 punkte nurodytus patikrinimus atsakingai techninei tarnybai patvirtinimo bandymams atlikti.

4. PATVIRTINIMAS

4.1. Minėto transporto priemonės tipo patvirtinimas suteikiamas, jeigu pagal šią taisyklę pateiktos patvirtinti transporto priemonės tipas atitinka 5 ir 6 dalių reikalavimus.

4.2. Kiekvienam patvirtintam tipui priskiriamas patvirtinimo numeris. Jo pirmieji du skaitmenys (šiuo metu pradinę taisyklę nurodo 00) rodo pakeitimų, į kuriuos įtraukti prieš patvirtinimo išdavimą padaryti naujausi svarbiausi taisyklės techniniai pakeitimai, eilės numerį. Ta pati susitariančioji šalis to paties numerio negali priskirti kitam transporto priemonės tipui.

4.3. Šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančios formos pranešimas apie transporto priemonės tipo patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, remiantis šia taisykle, ir patvirtinimo paraiškos teikėjo pateikti tinkamo mastelio brėžiniai ir diagramos, ne didesnio nei A4 formato (210 × 297 mm) arba sulankstyti taip, kad būtų tokio formato, perduodami šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

4.4. Prie kiekvienos pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą atitinkančios transporto priemonės aiškiai matomoje, lengvai pasiekiamoje, patvirtinimo blanke nurodytoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas, kurio viduje įrašyta E raidė, o po jos – patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (2);

4.4.2.

į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo – šios taisyklės numeris, toliau R raidė, brūkšnelis ir patvirtinimo numeris;

4.5. Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonių tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1. punkte nurodyto simbolio nereikia kartoti; tokiu atveju taisyklės numeris ir pagal visas taisykles, pagal kurias buvo suteikti patvirtinimai, suteikti patvirtinimo numeriai ir papildomi simboliai pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje surašomi į vertikalius stulpelius dešinėje 4.4.1 punkte nurodyto simbolio pusėje.

4.6. Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7. Patvirtinimo ženklas turi būti lengvai pasiekiamoje vietoje.

4.8. Šios taisyklės 2 priede pateikiami patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai.

5. REIKALAVIMAI

5.1. Bendrosios nuostatos

Transporto priemonė, kurioje sumontuoti 1 lentelėje išvardyti valdymo įtaisai, signalinės lemputės ar rodytuvai, turi atitikti šioje taisyklėje nustatytus minėtų valdymo įtaisų, signalinių lempučių ar rodytuvų vietos, identifikavimo, veikimo, spalvos ir apšvietimo reikalavimus.

Funkcijoms, kurių simbolio nėra 1 lentelėje, nurodyti gamintojas gali naudoti simbolį pagal atitinkamus standartus. Jeigu simbolio nėra, gamintojas gali naudoti paties sukurtą simbolį. Tas simbolis neturi būti toks, kad būtų painiojamas su 1 lentelėje nurodytais simboliais.

5.2. Vieta

5.2.1. 1 lentelėje išvardyti valdymo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad jie galėtų veikti ir būtų pasiekiami vairuotojo vietoje sėdinčiam vairuotojui. Rankinio droselio ir rankinio degalų bako uždaromojo vožtuvo valdymo įtaisai turi būti išdėstyti taip, kad jie galėtų veikti ir būtų pasiekiami sėdinčiam vairuotojui.

5.2.2. 1 lentelėje nurodyti signalinės lemputės ir rodytuvai bei jų identifikavimo simboliai turi būti išdėstyti taip, kad jie būtų matomi vairuotojo vietoje sėdinčiam vairuotojui dienos ir nakties metu. Signalinės lemputės, rodytuvai ir jų identifikavimo simboliai neturi būti matomi, jei nėra įjungti.

5.2.3. Valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimo simboliai turi būti išdėstyti ant jais identifikuojamų valdymo įtaisų, signalinių lempučių ar rodytuvų arba greta jų, išskyrus 5.2.5 punkte numatytus atvejus.

5.2.4. Pavojaus signalo žibintų, artimosios ir tolimosios šviesos žibintų, posūkių žibintų, papildomo variklio stabdžio, garsinės signalizacijos įtaiso, stabdžių ir sankabos valdymo įtaisai turi būti visada pasiekiami vairuotojui kaip pagrindinė atitinkamo valdymo įtaiso funkcija neatitraukiant vairuotojo rankų nuo atitinkamų vairo rankenų.

5.2.5. 5.2.3 punktas netaikomas daugiafunkciams valdymo įtaisams, jei valdymo įtaisas yra susijęs su daugiafunkciu ekranu:

5.2.5.1.

kuris yra matomas vairuotojui, taip pat

5.2.5.2.

kuriuo identifikuojamas valdymo įtaisas, su kuriuo ekranas yra susijęs, ir

5.2.5.3.

kuriuo identifikuojamos visos transporto priemonės sistemos, kurių valdymas yra įmanomas naudojantis daugiafunkciu valdymo įtaisu. Šių sistemų antrinės funkcijos neturi būti rodomos pačiame viršutiniame daugiafunkcio ekrano sluoksnyje, taip pat

5.2.5.4.

nėra rodomos ir 1 lentelėje išvardytos signalinės lemputės.

5.3. Identifikacija

5.3.1. Kiekvienas iš 1 lentelėje nurodytų valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikuojamas atitinkamu nurodytu simboliu.

5.3.2. Kartu su bet kuriuo 1 lentelėje nurodytu simboliu, žodžiu ar santrumpa gamintojo nuožiūra gali būti naudojami papildomi simboliai, žodžiai ar santrumpos.

5.3.3. Kiekvienas gamintojo naudojamas papildomas ar pagalbinis simbolis, žodis ar santrumpa neturi būti toks, kad būtų painiojamas su kitais šioje taisyklėje nurodytais simboliais.

5.3.4. Kai derinami tai pačiai funkcijai skirti valdymo įtaisai, rodytuvai ar signalinės lemputės, šis derinys gali būti identifikuojamas vienu simboliu.

5.3.5. Visi signalinių lempučių, rodytuvų ir valdymo įtaisų identifikavimo ženklai, nurodyti ant vairo ar prietaisų bloko, turi būti išdėstyti taip, kad būtų matomi vairuotojui žiūrint į dešinę ir į viršų, išskyrus garsinės signalizacijos valdymo įtaisą. Jei tai sukamieji valdymo įtaisai, kurie turi padėtį „Išjungta“ („off“), šis reikalavimas taikomas valdymo įtaisui esant padėtyje „Išjungta“ („off“).

5.3.6. Kiekvienam įrengtam valdymo įtaisui, kuriuo nuolat reguliuojama sisteminė funkcija, turi būti numatytas tokios funkcijos reguliavimo intervalo ribų identifikavimas.

5.4. Apšvietimas

5.4.1. Gamintojo nuožiūra bet kuris valdymo įtaisas, rodytuvas ir jų identifikavimo ženklai gali būti apšviečiami.

5.4.2. Signalinė lemputė skleidžia šviesą, kai pasireiškia triktis ar transporto priemonės būsena, kurią lemputė turi nurodyti. Ji neturi šviesti jokiu kitu metu, išskyrus tuos atvejus, kai tikrinama lemputė.

5.5. Spalva

5.5.1. Kiekvienos signalinės lemputės spalva turi būti tokia, kaip nurodyta 1 lentelėje.

5.5.2. 1 lentelėje nenurodyta signalinės lemputės spalva gali būti pasirenkama gamintojo pagal 5.5.3 punktą. Parinkta spalva neturi trukdyti identifikuoti arba užgožti kitos 1 lentelėje nurodytos signalinės lemputės, valdymo įtaiso ar rodytuvo.

5.5.3. Spalvos yra rekomenduojamos laikantis šių spalvų kodų:

5.5.3.1.

raudona spalva – pavojus asmenims ar labai didelė žala įrangai gresia tuoj pat arba to negalima išvengti;

5.5.3.2.

gintaro spalva (geltona) – perspėjimas, peržengtos įprasto veikimo ribos, transporto priemonės sistemos triktis, tikėtina žala transporto priemonei ar kita būklė, kuri ilgainiui gali sukelti pavojų;

5.5.3.3.

žalia spalva – saugus veikimas įprastomis sąlygomis (išskyrus atvejus, kai mėlynos arba gintaro spalvos reikalaujama pagal 1 lentelę).

5.5.4. Kiekvienas signalinei lemputei, valdymo įtaisui ar rodytuvui identifikuoti naudojamas simbolis turi būti tokios spalvos, kad aiškiai matytųsi tam tikrame fone.

5.5.5. Užpildytą bet kurio simbolio dalį galima pakeisti jo išorės kontūrais ir galima užpildyti bet kurio simbolio išorinį kontūrą.

5.6. Sudėtiniams pranešimams rodyti skirta bendroji erdvė

Bendroji erdvė gali būti naudojama bet kokio šaltinio pateikiamai informacijai rodyti, jeigu laikomasi šių reikalavimų:

5.6.1.

bendrojoje erdvėje esančios signalinės lemputės ir rodytuvai turi atitikti 5.3, 5.4 ir 5.5 punktuose nustatytus reikalavimus ir pradėti šviesti atsiradus jų identifikuotinai būklei.

5.6.2.

1 lentelėje išvardyti ir bendroje erdvėje rodomi signalinės lemputės ir rodytuvai turi pradėti šviesti atsiradus kuriai nors susijusiai būklei.

5.6.3.

Išskyrus 5.6.4, 5.6.5 ir 5.6.6 punktuose nurodytus atvejus, esant būklei, dėl kurios turi įsijungti dvi ar daugiau signalinių lempučių, informacija:

a)	nuosekliai automatiškai pakartojama arba

b)	pateikiama vizualinėmis priemonėmis ir vairuotojui sudaromos sąlygos sėdint vairuotojo sėdynėje pasirinkus ją peržiūrėti.

5.6.4.

Stabdžių sistemos trikties, tolimosios šviesos priekinio žibinto ir posūkio žibinto signalinės lemputės negali būti rodomos toje pačioje bendrojoje erdvėje.

5.6.5.

Jeigu dėl tam tikros būklės turi būti įjungtos šios signalinės lemputės – stabdžių sistemos trikties, tolimosios šviesos priekinio žibinto ir posūkio žibinto, kurios yra bendroje erdvėje kartu su kitomis signalinėmis lemputėmis, joms suteikiamas prioritetas bet kurių kitų lempučių bendroje erdvėje atžvilgiu.

5.6.6.

Bendrojoje erdvėje rodoma informacija gali būti atšaukta automatiškai arba vairuotojo, išskyrus stabdžių sistemos trikties, tolimosios šviesos priekinio žibinto, posūkio žibinto signalines lemputes ir tas lemputes, kurių raudona spalva reikalaujama pagal 1 lentelę – tokių lempučių pateikiama informacija negali būti atšaukta, jei pasireiškia būklė, kuriai esant jos uždegamos.

6. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAI

6.1. Apie kiekvieną tam tikro tipo pakeitimą pranešama transporto priemonės tipo patvirtinimą suteikusiai tipo patvirtinimo institucijai. Tuomet tipo patvirtinimo institucija gali:

6.1.1.

laikyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonė vis dar atitinka reikalavimus, arba

6.1.2.

pareikalauti, kad už bandymus atsakinga techninė tarnyba pateiktų papildomą bandymo protokolą.

6.2. Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms Susitarimo susitariančiosioms šalims.

7. GAMYBOS ATITIKTIS

7.1. Kiekviena patvirtinimo ženklu pagal šią taisyklę paženklinta transporto priemonė turi atitikti patvirtintą transporto priemonės tipą, visų pirma atsižvelgiant į vairuotojo valdomus valdymo įtaisus.

7.2. Atitikčiai patikrinti, kaip nustatyta 7.1 punkte, atsitiktine tvarka tikrinamas pakankamas serijiniu būdu gaminamų ir pagal šią taisyklę privalomu patvirtinimo ženklu ženklinamų transporto priemonių skaičius.

8. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

8.1. Remiantis šia taisykle suteiktą transporto priemonės tipo patvirtinimą galima panaikinti, jeigu nesilaikoma 7.1 punkte nustatytų reikalavimų, arba jei su pateikta transporto priemone arba transporto priemonėmis atliktų 7.2 punkte numatytų bandymų rezultatai yra neigiami.

8.2. Jeigu šią taisyklę taikanti Susitarimo šalis patvirtinimą, kurį buvo suteikusi anksčiau, panaikina, apie tai kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims ji nedelsdama praneša, nusiųsdama patvirtinimo blanko kopiją, kurios gale didžiosiomis raidėmis įrašomas įrašas „PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“, kopija pasirašoma ir joje įrašoma data.

9. VISIŠKAI NUTRAUKTA GAMYBA

Jeigu patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai pranešti tipo patvirtinimo institucijai. Minėtą pranešimą gavusi ta institucija apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims, nusiųsdama patvirtinimo blanko kopiją, kurios gale didžiosiomis raidėmis įrašomas įrašas „GAMYBA NUTRAUKTA“, kopija pasirašoma ir joje įrašoma data.

10. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNINIŲ TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios Susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų techninių tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių tipo patvirtinimo institucijų, kurioms siunčiami kitose šalyse suteikto patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo blankai, pavadinimus ir adresus.

1 lentelė

Valdymo įtaisus, signalines lemputes ir rodytuvus identifikuojantys simboliai

Nr.

Priemonė

Simbolis

Funkcija

Vieta

Spalva

Apibrėžtis

Veikimas

Papildomo variklio stabdžio valdymo įtaisas

(IŠJUNGTA)

Valdymo įtaisas

Vieta ant vairo: dešinėje pusėje

Transporto priemonėje gali būti įrengta variklio elektros tiekimo išjungimo priemonė (papildomas variklio stabdis), kuri yra alternatyvi pagrindiniam jungikliui arba slėgio sumažinimo vožtuvo valdymo įtaisui.

Papildomo variklio stabdžio valdymo įtaisas

(VEIKIA)

Uždegimo jungiklis

Valdymo įtaisas

Įtaisas, kuris paleidžia variklį veikti ir gali paleisti veikti ir kitas transporto priemonėje esančias elektrines sistemas.

Jei tai sukamieji jungikliai, jungiklio judėjimo kryptis turi būti pagal laikrodžio rodyklę iš padėties „išjungta“ perjungiant į padėtį „įjungta“.

Elektrinis starteris

Valdymo įtaisas

Rankinis droselis

Valdymo įtaisas

Valdymo įtaisas neturi būti matomas iš vairuotojo vietos.

Signalinė lemputė

Gintaro spalvos

Neutrali padėtis

(Pavarų perjungimas)

Signalinė lemputė

Žalia

Signalinė lemputė įsižiebia, kai pavaros selektorius yra neutralioje padėtyje.

Rankinis degalų bako uždarymo vožtuvas

(IŠJUNGTA)

Valdymo įtaisas

Valdymo įtaisas neturi būti matomas iš vairuotojo vietos.

Valdymo įtaisas turi turėti atskiras padėtis „IŠJUNGTA“, „ĮJUNGTA“ ir „REZERVAS“ (jei tiekiami rezerviniai degalai).

Rankinis degalų bako uždarymo vožtuvas

(ĮJUNGTA)

Valdymo įtaisas turi būti padėtyje ĮJUNGTA, kai nukreiptas degalų srautui tekėjimo iš bako į variklį kryptimi, padėtyje IŠJUNGTA, kai jis nukreiptas statmenai degalų srauto krypčiai, ir padėtyje REZERVAS (jei taikoma), kai nukreiptas priešinga degalų srauto tekėjimui kryptimi.

Rankinis degalų bako uždarymo vožtuvas

(REZ)

Jeigu tai sistema, kurioje degalų srautas sustabdytas, kai variklis yra išjungtas, ir yra įrengtas valdymo įtaisas, simboliai ir valdymo padėtys turi būti tokie pat, kaip ir nustatytieji rankinio degalų bako uždarymo vožtuvo valdymo įtaisui.

Spidometras

Rodytuvas

Ekranas turi būti apšviestas visada, kai gabaritinis žibintas (jei yra) arba priekinis žibintas yra įjungtas.

Garsinės signalizacijos įtaisas (signalas)

Valdymo įtaisas

Kairėje vairo pusėje: tų transporto priemonių, kuriose pavarų perjungimo valdymo įtaisas veikia nepriklausomai nuo ranka valdomos sankabos arba kuriose nėra pavarų perjungimo valdymo įtaiso.

Kitas variantas – dešinėje vairo pusėje tų transporto priemonių, kuriose pavarų perjungimo valdymo įtaisas yra kairėje vairo pusėje ir veikia kartu su ranka valdoma sankaba.

Pastumkite norėdami įjungti.

Tolimoji šviesa –

(Hi)

Valdymo įtaisas

Kairėje vairo pusėje: tų transporto priemonių, kuriose pavarų perjungimo valdymo įtaisas veikia nepriklausomai nuo ranka valdomos sankabos arba kuriose nėra pavarų perjungimo valdymo įtaiso.

Kitas variantas – dešinėje vairo pusėje tų transporto priemonių, kuriose pavarų perjungimo valdymo įtaisas yra kairėje vairo pusėje ir veikia kartu su ranka valdoma sankaba.

Signalinė lemputė

Mėlyna

Artimoji šviesa –

(Lo)

Valdymo įtaisas

Kairėje vairo pusėje: tų transporto priemonių, kuriose pavarų perjungimo valdymo įtaisas veikia nepriklausomai nuo ranka valdomos sankabos arba kuriose nėra pavarų perjungimo valdymo įtaiso.

Kitas variantas – dešinėje vairo pusėje tų transporto priemonių, kuriose pavarų perjungimo valdymo įtaisas yra kairėje vairo pusėje ir veikia kartu su ranka valdoma sankaba.

Signalinė lemputė

Žalia

Optinės signalizacijos įtaisas

Valdymo įtaisas

Greta tolimosios šviesos (artimosios šviesos) valdymo įtaiso

Gali būti papildoma tolimosios (artimosios) šviesos valdymo funkcija.

Kai valdymo įtaisas paleidžiamas, šviesos žibintas turi persijungti į ankstesnę būklę.

Priekiniai rūko žibintai

Valdymo įtaisas

Signalinė lemputė

Žalia

Galiniai rūko žibintai

Valdymo įtaisas

Signalinė lemputė

Gintaro spalvos

Posūkio žibintai

Valdymo įtaisas

Valdymo įtaisas (-ai) turi būti įrengtas ant vairo, būti aiškiai matomas (-i) iš operatoriaus sėdėjimo vietos ir aiškiai paženklintas (-i).

Valdymo įtaisas turi būti suprojektuotas taip, kad, žiūrint iš vairuotojo sėdynės, kairėje pusėje esančios dalies veikimas arba valdymo įtaiso pasukimas į kairę įjungtų žibintus kairėje pusėje, o dešinėje pusėje esančios dalies veikimas arba valdymo įtaiso pasukimas į dešinę įjungtų žibintus dešinėje pusėje.

Signalinė lemputė

Žalia

Rodyklių pora laikoma vienu simboliu. Jeigu kairiojo ir dešiniojo posūkių signalinės lemputės ar valdymo įtaisai veikia atskirai, abi rodyklės gali būti laikomos atskirais simboliais ir atitinkamai išdėstomos.

Įspėjamasis pavojaus signalas

Valdymo įtaisas

Signalinė lemputė

Raudona

Nurodomas posūkių žibintų signalinių lempučių mirksėjimu (vienu metu) arba pateiktu trikampio simboliu.

Signalinė lemputė

Žalia

Gabaritinis žibintas

Valdymo įtaisas

Nurodomas pateiktais gabaritinių žibintų, pagrindinio žibinto valdymo įtaiso ir stovėjimo žibinto simboliais, tačiau, jeigu visi žibintai automatiškai įjungiami transporto priemonei veikiant, joks gabaritinio žibinto ar pagrindinio žibinto valdymo įtaiso simbolis neturi būti rodomas.

Jei tai sukamieji jungikliai, jungiklio sukimas laikrodžio kryptimi laipsniškai įjungia transporto priemonės gabaritinius žibintus ir po to transporto priemonės pagrindines šviesas. Tai netrukdo numatyti papildomas jungiklio padėtis su sąlyga, kad jos būtų aiškiai nurodytos.

Signalinė lemputė

Žalia

Pagrindinis žibintas

Valdymo įtaisas

Žalia

Signalinė lemputė

Signalinės lemputės funkcija gali būti užtikrinama naudojant instrumentų bloko apšvietimą.

Jei norima, šviesų valdymo jungiklį galima sujungti su uždegimo jungikliu.

Stovėjimo žibintas

Valdymo įtaisas

Signalinė lemputė

Žalia

Jeigu stovėjimo žibinto funkcija yra įtraukta į uždegimo jungiklį, identifikavimas yra neprivalomas.

Degalų rodytuvas

Rodytuvas

Signalinė lemputė

Gintaro spalvos

Variklio aušalo temperatūra

Rodytuvas

Signalinė lemputė

Raudona

Elektros įkrovos būsena

Rodytuvas

Signalinė lemputė

Raudona

Variklio alyva

Rodytuvas

Signalinė lemputė

Raudona

Variklio sūkių valdymo įtaisas

Valdymo įtaisas

Vieta ant vairo: dešinėje pusėje

Rankinis valdymo įtaisas. Sukamosios rankenėlės sukimas prieš laikrodžio rodyklę padidina greitį. Atleidus ranką, valdymo įtaisas turi savaime mažinti greitį iki tuščios eigos kryptimi pagal laikrodžio rodyklę, išskyrus atvejus, kai transporto priemonės greičio valdymo įtaisas yra įjungtas.

Priekinių ratų stabdžiai

Valdymo įtaisas

Vieta ant vairo: dešinėje pusėje priekyje

Rankinė svirtis

Esant kombinuotajai stabdžių sistemai priekinio rato stabdis gali veikti kartu su galinio rato stabdžiu.

Kojinis galinių ratų stabdžio valdymo įtaisas

Valdymo įtaisas

Vieta ant rėmo: dešinėje pusėje

Pedalas

Esant kombinuotajai stabdžių sistemai priekinio rato stabdis gali veikti kartu su galinio rato stabdžiu.

Rankinis galinių ratų stabdžio valdymo įtaisas

Valdymo įtaisas

Vieta ant vairo: kairėje pusėje priekyje

Rankinė svirtis

Neleidžiama transporto priemonėse su ranka valdoma sankaba.

Esant kombinuotajai stabdžių sistemai priekinio rato stabdis gali veikti kartu su galinio rato stabdžiu.

Stovėjimo stabdis

Valdymo įtaisas

Rankinė svirtis arba pedalas

Sankaba

Valdymo įtaisas

Vieta ant vairo: kairėje pusėje

Rankinė svirtis

Paspauskite norėdami išjungti sankabą.

Įtaisai gali būti kairėje pusėje ir tų transporto priemonių, kuriose sankabos ir pavarų selektoriaus veikimas yra sujungtas.

Rankinio pavarų perjungimo valdymo įtaiso kojinis selektorius

Valdymo įtaisas

Vieta ant rėmo: kairėje pusėje

Kojinė svirtis arba sukamoji svirtis

Kojinės svirties ar sukamosios svirties priekinės dalies judinimas leidžia palaipsniui parinkti pavaras: priekinės dalies kėlimas į viršų norint perjungti į aukštesnę pavarą ir nuleidimas žemyn norint perjungti į žemesnę pavarą. Jeigu yra numatyta atskira neutrali padėtis, ji turi būti pirmoji ar antroji pavarų parinkimo eilėje (t. y. 1-N-2–3-4-…, arba N-1–2-3–4-… ir t. t.).

Transporto priemonėse, kurių variklio darbinis tūris mažesnis nei 200 cm3, gali būti montuojamos alternatyvios transmisijos sistemos su tokiais pavarų perjungimo modeliais:

—	Rotoriaus modelis (t. y. N-1–2-3–4-5-N-1)

—

Atbulinės eigos modelis, kai kojinės svirties ar sukamosios svirties priekinės dalies judinimas leidžia palaipsniui parinkti pavaras:

—	priekinės dalies kėlimas į viršų norint perjungti į žemesnę pavarą ir

—	nuleidimas žemyn norint perjungti į aukštesnę pavarą.

Rankinio pavarų perjungimo valdymo įtaiso rankinis selektorius

Valdymo įtaisas

Vieta ant vairo: kairėje pusėje

Jeigu valdymo įtaisas veikia sukant rankenėlę, sukimas prieš laikrodžio rodyklę leidžia laipsniškai parinkti pavaras didinant judėjimo į priekį greitį, o atvirkščiai – mažinant judėjimo į priekį greitį. Jeigu yra numatyta atskira neutrali padėtis, ji turi būti pirmoji ar antroji pavarų parinkimo eilėje (t. y. 1-N-2–3-4-… arba N-1–2-3–4-…).

Stabdžių antiblokavimo sistemos veikimo triktis

Signalinė lemputė

Gintaro spalvos

Veikimo trikties rodytuvo žibintas

Signalinė lemputė

Gintaro spalvos

Naudojama parodyti su galios pavara susijusias triktis, galinčias paveikti išmetamų teršalų kiekį.

(1) Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.2, 2 punktas). – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html).

(2) Skiriamieji 1958 m. Susitarimo susitariančiųjų šalių numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.2/Amend.3.

1 PRIEDAS

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

A pavyzdys

(Žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Pateiktas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamos transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į vairuotojo valdomus valdymo įtaisus, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal Taisyklę Nr. 60, patvirtinimo numeris 002439. Patvirtinimo numeris reiškia, kad patvirtinimas suteiktas vadovaujantis Taisyklės Nr. 60 pradinėje versijoje nustatytais reikalavimais.

B pavyzdys

(Žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Pateiktas prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamos transporto priemonės tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E 4) pagal Taisykles Nr. 60 ir Nr. 10 (1).

Patvirtinimo numeriai rodo, kad tuo metu, kai buvo suteikti atitinkami patvirtinimai, Taisyklė Nr. 60 nebuvo pakeista, o į Taisyklę Nr. 10 jau buvo įtraukti 03 serijos pakeitimai.

(1) Pastarasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 297

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. spalio 15d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 1078/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 649/2012 dėl pavojingų cheminių medžiagų eksporto ir importo I priedas ( 1 )	1
	*	2014 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1079/2014, kuriuo nustatomos palūkanų normos, taikytinos apskaičiuojant su supirkimu, saugojimu ir realizavimu susijusių intervencijos priemonių finansavimo išlaidas EŽŪGF 2015 finansiniais metais	7
		2014 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1080/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	9
		SPRENDIMAI
		2014/714/ES
	*	2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, panaikinti nuorodinio darniojo standarto EN 1384:2012 Raitelių šalmai žymenį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 7236)	11
		2014/715/ES
	*	2014 m. spalio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma trečioji šalis, kurią Komisija pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2008, nustatantį Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti, laiko nebendradarbiaujančia trečiąja šalimi	13
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 60. Suvienodintos dviračių motociklų ir mopedų patvirtinimo, susijusio su vairuotojo valdomais valdymo įtaisais, taip pat su valdymo įtaisų, signalinių lempučių ir rodytuvų identifikavimu, nuostatos	23

	Klaidų ištaisymas
*	2014 m. sausio 20 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2014/24/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2012/642/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai, klaidų ištaisymas ( OL L 16, 2014 1 21 )	41
*	2014 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 699/2014 dėl bendro logotipo, kuris naudojamas asmenims, siūlantiems parduoti vaistus visuomenei nuotoliniu būdu, nustatyti, dizaino ir dėl bendro logotipo autentiškumo patikrinimo techninių, elektroninių bei šifravimo reikalavimų, klaidų ištaisymas ( OL L 184, 2014 6 25 )	41

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	64,7
	MA	141,8
	MK	53,7
	ZZ	86,7
0707 00 05	TR	158,2
0707 00 05	ZZ	158,2
0709 93 10	TR	138,6
0709 93 10	ZZ	138,6
0805 50 10	AR	93,7
	BR	84,6
	CL	122,6
	TR	111,7
	UY	103,5
	ZA	108,1
	ZZ	104,0
0806 10 10	BR	182,5
	MK	34,4
	TR	142,4
	ZZ	119,8
0808 10 80	BA	49,5
	BR	58,7
	CL	64,1
	NZ	143,9
	US	192,1
	ZA	119,6
	ZZ	104,7
0808 30 90	CN	75,7
	TR	116,3
	ZA	80,2
	ZZ	90,7


	(1) Tekstas svarbus EEE