25.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/4

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 799/2014

2014 m. liepos 24 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, nustatomi metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiai

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (1), ypač į jo 54 straipsnio 8 dalį,

pasikonsultavusi su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo komitetu, įsteigtu pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 59 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentas (ES) Nr. 514/2014 ir jo 2 straipsnio a punkte nurodyti specialieji reglamentai sudaro Sąjungos teikiamo finansavimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtotei sistemą;

(2)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014 kiekviena valstybė narė privalo Komisijai pateikti kiekvienos nacionalinės programos metinę įgyvendinimo ataskaitą. Iki 2023 m. pabaigos valstybės narės taip pat turi pateikti galutinę nacionalinių programų įgyvendinimo ataskaitą. Siekiant užtikrinti, kad Komisijai teikiama informacija būtų nuosekli ir palyginama, būtina nustatyti pavyzdį, pagal kurį būtų rengiamos metinės ir galutinės įgyvendinimo ataskaitos;

(3)	siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą ir nevėlinti nacionalinių programų patvirtinimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(4)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas (ES) Nr. 514/2014 yra privalomas, todėl joms privalomas ir šis reglamentas;

(5)	Danijai neprivalomas nei Reglamentas (ES) Nr. 514/2014, nei šis reglamentas;

(6)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiai

Metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiai pateikti priede.

Ataskaitos Komisijai teikiamos naudojantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 802/2014 (2) 2 straipsnyje nustatyta elektroninio keitimosi duomenimis sistema.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 150, 2014 5 20, p. 112.

(2) 2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 802/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, nustatomi nacionalinių programų pavyzdžiai ir Komisijos ir valstybių narių elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos bei sąlygos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 22).

PRIEDAS

METINIŲ IR GALUTINIŲ ĮGYVENDINIMO ATASKAITŲ PAVYZDYS

1 DALIS

Programos tikslai (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnio 2 dalis)

Konkretus tikslas (kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose). Glaustai apibūdinti per finansinius metus padarytą strategijos ir nacionalinių tikslų įgyvendinimo pažangą.

Nurodyti visus strategijos ar nacionalinių tikslų pakeitimus arba bet kokius veiksnius, galinčius ateityje lemti pakeitimus.

Nurodyti visus reikšmingus klausimus, kurie turi įtakos nacionalinės programos įgyvendinimo rezultatams.

Nacionalinis tikslas. Nurodyti per finansinius metus remtus ir vykdytus pagrindinius veiksmus, pasiektus laimėjimus ir nustatytas (ir išspręstas) problemas.

Konkretus veiksmas (kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose). Nurodyti per finansinius metus remtus ir vykdytus pagrindinius veiksmus, pasiektus laimėjimus ir nustatytas (ir išspręstas) problemas.

Informacija langeliuose turi būti konkreti ir joje negali būti nei nuorodų į jokius pridedamus dokumentus, nei hipersaitų.

KONKRETUS TIKSLAS N: pavadinimas

Nacionalinis tikslas n: pavadinimas

Konkretus veiksmas n: pavadinimas

Ataskaitų teikimas pagal orientacinį tvarkaraštį

Nurodykite visus nacionalinėje programoje pateikto orientacinio tvarkaraščio pakeitimus.

Orientacinis tvarkaraštis

	Veiksmo pavadinimas	Planavimo pradžia	Įgyvendinimo pradžia	Užbaigimas
Konkretus veiksmas n: pavadinimas
Nacionalinis tikslas n:

2 DALIS

Specialūs atvejai

Įsipareigojimų laikotarpio rezultatai (kiekvienos kategorijos rezultatų skaičius)

Įsipareigojimų planas
Kategorijos	Įsipareigojimų laikotarpis	Įsipareigojimų laikotarpis	Įsipareigojimų laikotarpis

Iš viso

3 DALIS

Bendri rodikliai ir konkrečios programos rodikliai (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies f punktas)

Nurodyti kiekvieno rodiklio duomenis atitinkamais finansiniais metais.

Rodiklio identifikacinis kodas	Rodiklio aprašymas	Matavimo vienetas	Pradinė reikšmė	Siektina vertė	Duomenų šaltinis	Finansiniai metai n	Finansiniai metai n + 1	Iš viso bendrai
KONKRETUS TIKSLAS n: pavadinimas

Paaiškinti, kokie veiksniai gali turėti didelės įtakos siekiant bet kokių rezultatų, ypač trukdyti siekti pažangos.

Dėl kiekvienų finansinių metų galima pridėti dokumentą, kuriame paaiškinama, kodėl trūksta pažangos arba kodėl viršijami vieno ar kelių rodiklių siektini rezultatai.

4 DALIS

Programos įgyvendinimo pagrindas valstybėje narėje

4.1. Stebėsenos komitetas (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 12 straipsnio 4 dalis)

Pateikti stebėsenos komiteto pagrindinių priimtų sprendimų ir svarstomų klausimų sąrašą.

4.2. Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies f punktas)

Atsakingos institucijos nustatytos stebėsenos ir vertinimo priemonės, įskaitant duomenų rinkimo tvarką, vertinimo veiklą, kilusius sunkumus ir priemones, kurių buvo imtasi jiems išspręsti.

4.3. Partnerystės dalyvių įtraukimas į nacionalinės programos įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 12 straipsnio 3 dalis)

Glaustai apibūdinkite per finansinius metus partnerių padarytą poveikį ir pateiktas nuomones.

4.4. Informavimas ir viešinimas (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 53 straipsnis)

Pateikti nuorodą į programos interneto svetainę.

Pateikti per finansinius metus vykdytos pagrindinės informavimo ir viešinimo veiklos sąrašą. Reikėtų pateikti veiklos pavyzdžių.

4.5. Kitų Sąjungos priemonių papildomumas (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies e punktas ir 5 dalies f punktas)

Glaustai apibūdinti pagrindinius vykdytus veiksmus ir surengtas konsultacijas, siekiant užtikrinti koordinavimą su kitomis Sąjungos priemonėmis, būtent su:

—	Europos struktūriniais ir investicijų fondais (Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu),

—	kitais ES fondais ir programomis (pvz., Mokymosi visą gyvenimą programa, Kultūros programa, programa „Veiklus jaunimas“),

—	ES išorės santykių priemonėmis (pvz., Pasirengimo narystei pagalbos priemone, Europos kaimynystės ir partnerystės priemone, stabilumo priemone), jei veiksmai vykdomi trečiosiose šalyse arba su jomis susiję.

4.6. Tiesioginis sutarčių sudarymas

Pagrįsti kiekvieną tiesiogiai sudarytą sutartį.

5 DALIS

Finansinė ataskaita (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnio 2 dalies a punktas)

5.1. Finansinė ataskaita pagal konkrečius tikslus

Lentelė

(EUR)
Konkretus tikslas n: pavadinimas
Nacionalinis tikslas n
Tarpinė nacionalinių tikslų suma
Konkretus veiksmas n
Iš viso konkrečių tikslų
Nacionalinis tikslas n + 1
Tarpinė nacionalinių tikslų suma
Konkretus veiksmas n + 1
Iš viso n
Specialūs atvejai
Iš viso specialių atvejų
Techninė pagalba (Didžiausia suma = nustatyta suma + (bendras paskirstymas) * 5 arba 5,5 % pagal specialiuosius reglamentus)
IŠ VISO

Nacionalinės programos finansavimo plano įgyvendinimas, nurodant bendrą ES įnašą kiekvienais finansiniais metais

5.2. Finansinis planas pagal finansinius metus

Lentelė

(EUR)
METAI	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	IŠ VISO
Bendra programuota suma
Bendra įsipareigojimų suma

5.3. Paaiškinti bet kokį nukrypimą nuo mažiausios dalies, nustatytos specialiajame reglamente.

(Privaloma tik jeigu padėtis nėra tokia, kokia nurodyta patvirtintoje nacionalinėje programoje, Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 5 dalies b punktas)

Pateikti išsamų kiekvieno nukrypimo nuo mažiausios dalies, nustatytos specialiuosiuose reglamentuose, paaiškinimą.

25.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/10

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 800/2014

2014 m. liepos 24 d.

kuriuo nustatoma ataskaitų teikimo tvarka ir kitos praktinės taisyklės, taikomos veiklos paramos finansavimui pagal nacionalines programas ir pagal specialią tranzito programą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė (1), ypač į jo 10 straipsnio 6 dalį ir 11 straipsnio 6 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 19 straipsnį išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonei taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 514/2014 (2). Todėl išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonei taikomi visi pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014 priimti Komisijos deleguotieji ir įgyvendinimo reglamentai;

(2)	Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) Nr. 802/2014 (3) ir (ES) Nr. 799/2014 (4) visų pirma nustatomos Komisijos ir valstybių narių elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos ir sąlygos, nacionalinių programų pavyzdžiai ir metinių bei galutinių įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiai;

(3)

Reglamento (ES) Nr. 515/2014 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės gali iki 40 % sumos, skirtos pagal išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonę, naudoti veiklos paramai valdžios institucijoms, atsakingoms už užduotis ir paslaugas, kurios yra Sąjungai naudinga viešoji paslauga, finansuoti. Prieš patvirtinant nacionalinę programą, valstybė narė, pageidaujanti pagal ją finansuoti veiklos paramą, turėtų pateikti konkrečią informaciją, visų pirma tam, kad Komisija galėtų įvertinti Reglamento (ES) Nr. 515/2014 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Taip pat turėtų būti nustatyti papildomi su veiklos parama susijusių ataskaitų teikimo reikalavimai;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 515/2014 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal specialią Lietuvos ir Komisijos tranzito programą Lietuvai skiriami ištekliai kaip papildoma speciali veiklos parama. Iš Lietuvos turėtų būti reikalaujama pateikti konkrečią informaciją šiuo klausimu visų pirma tam, kad Komisija galėtų įvertinti, ar Reglamento (ES) Nr. 515/2014 11 straipsnio 3 dalyje nurodytos išlaidos, kurias Lietuva ketina prašyti padengti pagal šią priemonę, yra tinkamos finansuoti. Taip pat turėtų būti nustatyti papildomi su veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti susijusių ataskaitų teikimo reikalavimai;

(5)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šio reglamento, Danija turi nuspręsti, ar jį įtrauks į savo nacionalinę teisę;

(6)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (5), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį;

(7)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (8) 3 straipsniu;

(8)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (9), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A ir B punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (10) 3 straipsniu;

(9)	siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą ir nevėlinti nacionalinių programų patvirtinimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(10)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veiklos paramos finansavimo pagal nacionalinę programą ir pagal specialią tranzito programą praktinės taisyklės

1. Jei valstybė narė nusprendžia prašyti veiklos paramos pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 10 straipsnį, ji Komisijai pateikia šio reglamento I priede ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 802/2014 priede nurodytą informaciją.

Valstybė narė Komisijai taip pat pateikia orientacinio planavimo formą, parengtą pagal šio reglamento II priede nustatytą pavyzdį.

2. Jei Lietuva nusprendžia pasinaudoti veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 11 straipsnį, ji Komisijai pateikia šio reglamento III priede ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 802/2014 priede nurodytą informaciją.

3. Šiame straipsnyje nurodyta informacija ir formos Komisijai perduodamos naudojantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 802/2014 2 straipsnyje nustatyta elektroninio keitimosi duomenimis sistema.

2 straipsnis

Pagal nacionalinę programą ir pagal specialią tranzito programą finansuojamos veiklos paramos ataskaitos pavyzdys

1. Jeigu veiklos parama finansuojama pagal nacionalinę programą, atitinkama valstybė narė teikia Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnyje nurodytą įgyvendinimo ataskaitą, parengtą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 799/2014 priede pateiktą pavyzdį.

Drauge su įgyvendinimo ataskaita valstybė narė Komisijai taip pat pateikia šio reglamento IV priede nurodytą informaciją.

2. Jeigu veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti finansuojama pagal Lietuvos nacionalinę programą, Lietuva teikia Reglamento (ES) Nr. 514/2014 54 straipsnyje nurodytą įgyvendinimo ataskaitą, parengtą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 799/2014 priede pateiktą pavyzdį.

Drauge su įgyvendinimo ataskaita Lietuva Komisijai taip pat pateikia šio reglamento V priede nurodytą informaciją.

3. Šiame straipsnyje nurodyta informacija Komisijai perduodama naudojantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 802/2014 2 straipsnyje nustatyta elektroninio keitimosi duomenimis sistema.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 150, 2014 5 20, p. 143.

(2) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos (OL L 150, 2014 5 20, p. 112).

(3) Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 802/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, nustatomi nacionalinių programų pavyzdžiai ir Komisijos ir valstybių narių elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos bei sąlygos (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 22).

(4) 2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 799/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, nustatomi metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiai (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 4).

(5) OL L 176, 1999 7 10, p. 36.

(6) 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos sprendimas 1999/437/EB dėl tam tikrų priemonių taikant Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytą susitarimą dėl šių dviejų valstybių asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis (OL L 176, 1999 7 10, p. 31).

(7) OL L 53, 2008 2 27, p. 52.

(8) 2008 m. sausio 28 d. Tarybos sprendimas 2008/146/EB dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 53, 2008 2 27, p. 1).

(9) OL L 160, 2011 6 18, p. 21.

(10) 2011 m. kovo 7 d. Tarybos sprendimas 2011/350/ES dėl Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokolo dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis sudarymo Europos Sąjungos vardu, kiek tai susiję su patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimu ir asmenų judėjimu (OL L 160, 2011 6 18, p. 19).

I PRIEDAS

VEIKLOS PARAMOS PROGRAMAVIMAS PAGAL NACIONALINĘ PROGRAMĄ

Kiekviena valstybė narė, į kurios nacionalinę programą įtraukta veiklos parama, turi patvirtinti, kad laikosi Reglamento (ES) Nr. 515/2014 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

Nacionalinis tikslas. Pateikti bendro pobūdžio informaciją apie veiklos paramos naudojimą, įskaitant tikslus ir siektinus rezultatus, taip pat nurodyti paslaugas ir užduotis, kurios bus finansuojamos pagal veiklos paramos mechanizmą.

Kai į nacionalinę programą įtraukiama vizų arba išorės sienų srities veiklos parama, turi būti užpildyta ir pridėta Orientacinio planavimo forma. Į Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, orientacinio planavimo forma nebus įtraukta.

KONKRETUS TIKSLAS. Veiklos parama/Reglamento (ES) Nr. 515/2014 10 straipsnio 2 dalis

patvirtina, kad laikosi su sienomis ir vizomis susijusių Sąjungos acquis nuostatų.

patvirtina, kad laikosi Sąjungos gero sienų ir vizų valdymo standartų ir gairių, visų pirma Šengeno išorės sienų kontrolės katalogo, Praktinio sienos apsaugos pareigūnų vadovo ir Vizų vadovo nuostatų.

Nacionalinis tikslas. VIZŲ srities veiklos parama

Nacionalinis tikslas. Sienų srities veiklos parama

II PRIEDAS

PAGAL NACIONALINĘ PROGRAMĄ NUMATYTOS VEIKLOS PARAMOS ORIENTACINIO PLANAVIMO FORMA

Į Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, ši forma nebus įtraukta.

Dėl kiekvienos rūšies veiklos paramos (vizų arba sienų srities) nurodyti toliau pateiktą informaciją:

orientacinis paramos gavėjų sąrašas:

—	pagalbos gavėjo pavadinimas (pvz., Užsienio reikalų ministerija, policijos imigracijos skyrius, pakrantės apsaugos tarnyba, uosto direkcija, ginkluotosios pajėgos) ir jo teisinis statusas (pvz., valstybinė valdžios institucija, akcinė bendrovė, kt.),

—	įstatymais nustatytos pareigos,

—	pagrindinės atliekamų užduočių, susijusių su sienų valdymu ir (arba) vizomis, kategorijos, taip pat užduotys, kurioms numatoma teikti paramą.

Jei reikia, pridėti daugiau eilučių.

ii)

Orientacinis užduočių sąrašas: apibūdinti pagrindines paramos gavėjo atliekamų užduočių kategorijas, susijusias su:

—	vizų išdavimu, įskaitant užduotis, kurioms numatoma teikti paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 10 straipsnį arba

—

sienų valdymu, kurioms numatoma teikti paramą pagal Reglamento (ES) Nr. 515/2014 10 straipsnį. Nebūtina apibūdinti visų paramos gavėjo atliekamų užduočių, o tik tas, kurios susijusios su sienų valdymu ir imigracijos kontrole (pvz., ginkluotųjų pajėgų vykdoma jūrų priežiūra, siekiant užkirsti kelią nelegaliam atvykimui).

Užduotys turi būti grupuojamos pagal geografines vietoves, kuriose jos bus vykdomos (pvz., Generalinis konsulatas Pekine, Užsienio reikalų ministerija arba Slovakijos ir Ukrainos pasienio teritorija). Jei įmanoma, nurodyti pasienio ruožą, kuriame atliekama kiekviena užduotis, kuriai numatoma teikti sienų srities veiklos paramą.

iii)	Orientacinis darbuotojų skaičius: jei taikoma, nurodyti kiekvieno paramos gavėjo ir su kiekviena užduotimi susijusių darbuotojų skaičių (kaip visos darbo dienos ekvivalentą visu veiklos paramos teikimo laikotarpiu).

iv)

Orientacinis biudžeto paskirstymas pagal paramos gavėjo tipą toliau nurodytų kategorijų išlaidoms:

personalo išlaidos, įskaitant išlaidas mokymams;

aptarnavimo, kaip antai priežiūros ir remonto, išlaidos;

įrangos tobulinimas ir (arba) pakeitimas;

nekilnojamasis turtas (nusidėvėjimas, atnaujinimas);

IT sistemos (VIS, SIS ir naujų IT sistemų operacijų valdymas, patalpų nuoma ir atnaujinimas, ryšių infrastruktūra ir saugumas);

operacijos (išlaidos, kurios nepatenka į anksčiau minėtas kategorijas)

I orientacinio planavimo forma. VIZŲ srities veiklos parama

I.1 dalis. Orientacinis užduočių sąrašas

Užduotys

Paramos gavėjas

Darbuotojai

1.	Konsulatai ir kiti kitose šalyse esantys subjektai

1.1

1.n

2.	Centrinio lygmens ir kiti subjektai (centralizuotos specializuotos vizų išdavimo tarnybos, kurių teikiamos paslaugos nėra susijusios su konkrečia vietove (pvz., Užsienio reikalų ministerijos Vizų reikalų departamentas)

2.1

2.n

I.2 dalis. Orientacinis biudžeto paskirstymas

Iš viso kiekvienam paramos gavėjui

Paramos gavėjo:

1.1

personalo išlaidos, įskaitant išlaidas mokymams

1.2

aptarnavimo, kaip antai priežiūros ir remonto, išlaidos

1.3

įrangos tobulinimo ir (arba) pakeitimo išlaidos

1.4

nekilnojamojo turto išlaidos (nusidėvėjimas, atnaujinimas)

1.5

IT sistemų išlaidos (VIS, SIS ir naujų IT sistemų operacijų valdymas, patalpų nuoma ir atnaujinimas, ryšių infrastruktūra ir saugumas)

1.6

operacijos (išlaidos, kurios nepatenka į anksčiau minėtas kategorijas)

Iš viso

II orientacinio planavimo forma. Sienų srities veiklos parama

II.1 dalis. Orientacinis užduočių sąrašas

Užduotis

Paramos gavėjas

Darbuotojai

1.	Sausumos sienos

1.1

1.n

2.	Jūrų sienos

2.1

2.n

3.	Oro sienos

3.1

3.n

4.	Centrinio lygmens ir kitos tarnybos (centralizuotos specializuotos sienų valdymo tarnybos, kurių teikiamos paslaugos nėra susijusios su konkrečia vietove (pvz., Sienos apsaugos tarnybos būstinėje atliekama rizikos analizė, mokymo veikla)

4.1

4.n

II.2 dalis. Orientacinis biudžeto paskirstymas

Iš viso kiekvienam paramos gavėjui

1.	Paramos gavėjo:

1.1

personalo išlaidos, įskaitant išlaidas mokymams

1.2

aptarnavimo, kaip antai priežiūros ir remonto, išlaidos

1.3

įrangos tobulinimo ir (arba) pakeitimo išlaidos

1.4

nekilnojamojo turto išlaidos (nusidėvėjimas, atnaujinimas)

1.5

IT sistemų išlaidos (VIS, SIS ir naujų IT sistemų operacijų valdymas, patalpų nuoma ir atnaujinimas, ryšių infrastruktūra ir saugumas)

1.6

operacijos (išlaidos, kurios nepatenka į anksčiau minėtas kategorijas)

Iš viso

III PRIEDAS

PAGAL SPECIALIĄ TRANZITO PROGRAMĄ NUMATYTOS VEIKLOS PARAMOS PROGRAMAVIMAS

Trumpas veiklos paramos specialiai tranzito programai (Lietuva) vykdyti apibūdinimas. Pateikti nacionalinę specialios tranzito programos įgyvendinimo strategiją, nurodyti joje nustatytus reikalavimus ir nacionalinius tikslus, kuriais tų reikalavimų laikomasi. Nurodyti šios strategijos rezultatus ir pageidaujamą poveikį.

Papildomų išlaidų kategorijos. Nurodyti, kokių kategorijų papildomos išlaidos bus remiamos vykdant specialią tranzito programą.

Specialus atvejis. Veiklos parama specialiai tranzito programai vykdyti (Lietuva)

Papildomų išlaidų kategorijos

IV PRIEDAS

VEIKLOS PARAMOS ATASKAITOS

Santrauka. Glaustai apibūdinti per finansinius metus teikiant veiklos paramą padarytą pažangą, palyginti su pradine padėtimi, įgyvendintus tikslus ir pasiektus rezultatus.

Veiksmai. Nurodyti per finansinius metus vykdytus pagrindinius veiksmus, pasiektus laimėjimus ir nustatytas (ir išspręstas) problemas.

KONKRETUS TIKSLAS. Glaustas veiklos paramos apibūdinimas

VIZŲ srities veiklos parama

Sienų srities veiklos parama

V PRIEDAS

PAGAL SPECIALIĄ TRANZITO PROGRAMĄ TEIKIAMOS VEIKLOS PARAMOS ATASKAITOS

Speciali tranzito programa (kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose). Pateikti glaustą specialios tranzito programos įgyvendinimo apžvalgą.

Nurodyti visus strategijos ar nacionalinių tikslų pakeitimus arba bet kokius veiksnius, galinčius ateityje lemti pakeitimus.

Nustatyti visus svarbius klausimus, kurie turi įtakos specialios tranzito programos įgyvendinimo rezultatams.

—	Nacionaliniai tikslai. Nurodyti per metus vykdytus pagrindinius veiksmus, pasiektus laimėjimus ir nustatytas (ir išspręstas) problemas.

KONKRETUS TIKSLAS. Trumpas veiklos paramos specialiai tranzito programai (Lietuva) vykdyti apibūdinimas

Nacionalinis tikslas. Specialios tranzito programos veiksmai

25.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/22

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 802/2014

2014 m. liepos 24 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, nustatomi nacionalinių programų pavyzdžiai ir Komisijos ir valstybių narių elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos bei sąlygos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	Reglamentas (ES) Nr. 514/2014 ir jo 2 straipsnio a punkte nurodyti specialieji reglamentai sudaro Sąjungos teikiamo finansavimo laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtotei sistemą;

(2)	pagal Reglamentą (ES) Nr. 514/2014 kiekviena valstybė narė privalo pateikti daugiametės nacionalinės programos pasiūlymą. Kad būtų užtikrintas Komisijai teikiamos informacijos nuoseklumas ir palyginamumas, būtina nustatyti pavyzdį, kurį nacionalinė programa turėtų atitikti;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 514/2014 24 straipsnio 5 dalį visa oficialia informacija valstybės narės ir Komisija turi keistis naudodamosi elektroninio keitimosi duomenimis sistema. Todėl reikia nustatyti nuostatas bei sąlygas, kurias ta elektroninio keitimosi duomenimis sistema turėtų atitikti. Kad sistema būtų ekonomiškai efektyvi ir būtų užtikrintas bendras suderinamumas su visais Sąjungos pasidalijamojo valdymo fondais, elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos bei sąlygos yra, kiek įmanoma, tokios pačios, kokios nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 184/2014 (2);

(4)	kad informacija, kuria keičiamasi, taptų kokybiškesnė, o keitimosi informacija sistema – paprastesnė ir naudingesnė, reikia nustatyti pagrindinius informacijos, kuria turi būti keičiamasi, formos ir apimties reikalavimus;

(5)	reikėtų nustatyti principus ir taisykles, pagal kuriuos būtų nustatomas subjektas, atsakingas už dokumentų įkėlimą į elektroninio keitimosi duomenimis sistemą ir jų atnaujinimą;

(6)	siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą, reikėtų nustatyti veiksmingos elektroninio keitimosi duomenimis sistemos technines charakteristikas;

(7)	siekiant užtikrinti, kad, force majeure aplinkybėms sutrukdžius naudotis elektroninio keitimosi duomenimis sistema, ir valstybės narės, ir Komisija galėtų toliau keistis informacija, reikia numatyti alternatyvius duomenų kodavimo ir perdavimo būdus;

(8)	valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad duomenys per elektroninio keitimosi duomenimis sistemą būtų perduodami saugiai, užtikrinant informacijos prieinamumą, vientisumą, autentiškumą, konfidencialumą ir neužginčijamumą. Todėl reikėtų nustatyti saugumo taisykles;

(9)

šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir paisoma principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas laikantis šių teisių ir principų. Asmens duomenis tvarkant valstybėms narėms, taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (3). Asmens duomenis tvarkant Sąjungos institucijoms ir įstaigoms ir užtikrinant laisvą tokių duomenų judėjimą, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (4);

(10)	siekiant užtikrinti greitą šiuo reglamentu numatytų priemonių taikymą ir nevėlinti nacionalinių programų patvirtinimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(11)	Jungtinei Karalystei ir Airijai Reglamentas (ES) Nr. 514/2014 yra privalomas, todėl joms privalomas ir šis reglamentas;

(12)	Danijai neprivalomas nei Reglamentas (ES) Nr. 514/2014, nei šis reglamentas;

(13)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Vidaus saugumo fondo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nacionalinių programų pavyzdžiai

Nacionalinių programų pavyzdys nustatytas priede.

2 straipsnis

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemos sukūrimas

Komisija sukuria elektroninio keitimosi duomenimis sistemą, skirtą valstybėms narėms ir Komisijai oficialiai keistis visa informacija (toliau – SFC2014).

3 straipsnis

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemos turinys

1. SFC2014 apima bent informaciją, nurodytą pagal šio reglamento 1 straipsnį nustatytuose pavyzdžiuose, formose ir šablonuose, laikantis Reglamento (ES) Nr. 514/2014 ir jo 2 straipsnio a punkte nurodytų specialiųjų reglamentų.

2. SFC2014 įterptose elektroninėse formose pateikta informacija (toliau – struktūriniai duomenys) nekeičiama nestruktūriniais duomenimis, įskaitant hipersaitų ar kitų tipų nestruktūrinių duomenų, pvz., dokumentų priedų ar paveikslėlių, naudojimą. Jeigu valstybė narė tą pačią informaciją perduoda struktūrinių duomenų ir nestruktūrinių duomenų pavidalu, esant neatitikimų, naudojami struktūriniai duomenys.

4 straipsnis

SFC2014 veikimas

1. Komisija ir Reglamento (ES) Nr. 514/2014 25 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos į SFC2014 įveda informaciją, už kurios perdavimą yra atsakingos, ir visus jos atnaujinimus.

2. Bet kokią Komisijai perduodamą informaciją tikrina ir pateikia ne tas pats asmuo, kuris įvedė perduoti skirtus duomenis. Šis užduočių atskyrimas užtikrinamas SFC2014 arba su SFC2014 automatiškai sujungiamose valstybės narės valdymo ir kontrolės informacinėse sistemose.

3. Valstybės narės nacionaliniu ir (arba) regioniniu lygmeniu paskiria už SFC2014 prieigos teisių valdymą atsakingą (-us) asmenį (-is). Jis (jie) atlieka šias užduotis:

a)	nustato prieigos prašančių naudotojų tapatybę ir įsitikina, kad tie naudotojai dirba organizacijoje;

b)	informuoja naudotojus apie jų prievoles palaikyti sistemos saugumą;

c)	tikrina, ar naudotojai turi teisę naudotis prašomo lygio prieiga atsižvelgiant į jų užduotis ir hierarchinę padėtį;

d)	prašo panaikinti prieigos teises, kai jų nebereikia arba jos nebėra pagrįstos;

e)	skubiai praneša apie įtartinus įvykius, dėl kurių gali būti pakenkta sistemos saugumui;

f)	užtikrina, kad naudotojų atpažinimo duomenys nuolat būtų tikslūs, ir praneša apie bet kokius pasikeitimus;

g)	laikydamasis (-iesi) taikomų Sąjungos ir nacionalinių taisyklių, imasi reikiamų su duomenų apsauga ir komerciniu konfidencialumu susijusių atsargumo priemonių ir

h)	informuoja Komisiją apie bet kokius pasikeitimus, turinčius poveikio valstybės narės institucijų arba SFC2014 naudotojų galimybėms atlikti 1 dalyje nurodytas pareigas arba jo (jų) paties (-čių) galimybėms atlikti a–g punktuose nurodytas pareigas.

4. Keičiantis duomenimis ir atliekant veiksmus privaloma naudoti elektroninį parašą, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB (5). Valstybės narės ir Komisija pripažįsta SFC2014 naudojamo elektroninio parašo teisinę galią ir jo kaip įrodymo teismo bylose priimtinumą.

5. SFC2014 apdorojant informaciją paisoma fizinių asmenų asmens duomenų privatumo apsaugos ir juridinių asmenų komercinio konfidencialumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/136/EB (7), Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001.

5 straipsnis

SFC2014 charakteristikos

Kad būtų užtikrintas elektroninis keitimasis informacija, SFC2014 būdingos šios charakteristikos:

a)	interaktyviosios formos arba formos, iš anksto užpildytos sistemos pagal sistemoje pirmiau užregistruotus duomenis;

b)	automatinio skaičiavimo funkcijos, jei jos sumažina naudotojų pastangas atliekant kodavimą;

c)	automatiniai įtaisytieji valdikliai perduotų duomenų vidiniam nuoseklumui ir šių duomenų atitikčiai taikomoms taisyklėms patikrinti;

d)	sistemos sukurti SFC2014 naudotojams skirti įspėjimai, kad tam tikrus veiksmus atlikti galima arba ne;

e)	į sistemą įvestos informacijos apdorojimo būsenos stebėjimas internetu ir

f)	galimybė gauti su visa įvesta nacionalinės programos informacija susijusius ankstesnius duomenis.

6 straipsnis

Duomenų perdavimas naudojantis SFC2014

1. Valstybės narės ir Komisija SFC2014 gali naudotis tiesiogiai per interaktyvią naudotojo sąsają (t. y. internetinę taikomąją programą) arba per techninę sąsają, kurioje naudojami iš anksto nustatyti protokolai (t. y. internetinės paslaugos), leidžiantys automatiškai sinchronizuoti ir perduoti duomenis tarp valstybių narių informacinių sistemų ir SFC2014.

2. Atitinkamo dokumento pateikimo data laikoma valstybės narės elektroninio informacijos perdavimo Komisijai (arba Komisijos – valstybei narei) data.

3. Force majeure aplinkybėmis, kai SFC2014 veikimas sutrikęs arba prie SFC2014 neįmanoma prisijungti ilgiau kaip vieną darbo dieną paskutinę savaitę prieš teisės aktais nustatytą informacijos pateikimo terminą arba penkias darbo dienas kitu metu, valstybė narė ir Komisija gali keistis informacija spausdintine forma, naudodamos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus pavyzdžius, formas ir šablonus.

Elektroninio keitimosi duomenimis sistemai vėl ėmus tinkamai veikti, atkūrus ryšį su ta sistema arba išnykus force majeure priežasčiai, atitinkamas subjektas nedelsdamas įveda informaciją, kuri jau buvo išsiųsta spausdintine forma, į SFC2014.

4. 3 dalyje nurodytais atvejais atitinkamo dokumento pateikimo data laikoma pašto antspaudo data.

7 straipsnis

Naudojantis SFC2014 perduodamų duomenų saugumas

1. Komisija, laikydamasi atitinkamų Sąjungos taisyklių, visų pirma Komisijos sprendimo C(2006) 3602 (8) ir jo įgyvendinimo taisyklių, nustato SFC2014 skirtą informacinių technologijų saugumo strategiją (toliau – SFC IT saugumo strategija), taikomą SFC2014 besinaudojantiems darbuotojams. Komisija paskiria asmenį (-is), atsakingą (-us) už SFC2014 saugumo strategijos nustatymą, tvarkymą ir tinkamo taikymo užtikrinimą.

2. Valstybės narės ir SFC2014 prieigos teises gavusios kitos Europos institucijos, išskyrus Komisiją, laikosi SFC2014 portale paskelbtų IT saugumo nuostatų bei sąlygų ir priemonių, kurias Komisija įdiegė SFC2014 duomenų perdavimo saugumui užtikrinti, visų pirma susijusių su šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos techninės sąsajos naudojimu.

3. Valstybės narės ir Komisija įgyvendina saugumo priemones, priimtas duomenims, jų saugomiems ir perduodamiems naudojantis SFC2014, apsaugoti, ir užtikrina tų priemonių veiksmingumą.

4. Valstybės narės patvirtina nacionalines, regionines ar vietos lygmens informacinių technologijų saugumo strategijas, apimančias SFC2014 prieigą ir automatinį duomenų įvedimą į šią sistemą ir užtikrinančias būtiniausių saugumo reikalavimų atitikimą. Šios nacionalinės, regioninės ar vietos lygmens IT saugumo strategijos gali būti grindžiamos kitais saugumo dokumentais. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad tokios IT saugumo strategijos būtų taikomos visoms SFC2014 besinaudojančioms institucijoms.

5. Šios nacionalinės, regioninės ar vietos lygmens IT saugumo strategijos apima:

a)	asmens (-enų), atsakingo (-ų) už šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą prieigos teisių valdymą, veiklos IT saugumo aspektus, kai SFC2014 naudojamasi tiesiogiai, ir

nacionalinių, regioninių ar vietos lygmens kompiuterių sistemų IT saugumo priemones, kai tos sistemos prie SFC2014 prijungiamos naudojant šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą techninę sąsają.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, tinkamai atsižvelgiama į šiuos IT saugumo aspektus:

a)	fizinį saugumą;

b)	duomenų laikmenų ir prieigos kontrolę;

c)	saugojimo kontrolę;

d)	prieigos ir slaptažodžių kontrolę;

e)	stebėjimą;

f)	sujungimą su SFC2014;

g)	ryšių infrastruktūrą;

h)	žmogiškuosius išteklius ir

i)	incidentų valdymą.

6. Nacionalinės, regioninės ar vietos lygmens IT saugumo strategijos grindžiamos rizikos vertinimu, o apibūdintos priemonės yra proporcingos nustatytai rizikai.

7. Komisijos prašymu jai pateikiami dokumentai, kuriuose išdėstytos nacionalinės, regioninės ar vietos lygmens IT saugumo strategijos.

8. Valstybės narės nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu paskiria asmenį (-is), atsakingą (-us) už nacionalinių, regioninių ar vietos lygmens IT saugumo strategijų tvarkymą ir taikymo užtikrinimą. Tas (tie) asmuo (-enys) užtikrina ryšių su Komisijos paskirtu (-ais) ir 1 dalyje nurodytu (-ais) asmeniu (-imis) palaikymą.

9. SFC IT saugumo strategija ir atitinkamos nacionalinės, regioninės ar vietos lygmens IT saugumo strategijos atnaujinamos pasikeitus technologijoms, nustačius naujų pavojų ar įvykus kitiems svarbiems pokyčiams. Bet kuriuo atveju jos peržiūrimos kasmet, siekiant ir toliau užtikrinti jomis grindžiamą tinkamą atsaką.

8 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 24 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 150, 2014 5 20, p. 112.

(2) 2014 m. vasario 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 184/2014, kuriuo, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos, nustatomos valstybių narių ir Komisijos elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos ir sąlygos ir, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1299/2013 dėl konkrečių Europos regioninės plėtros fondo paramos Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslui nuostatų, patvirtinama Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą atitinkančios paramos iš Europos regioninės plėtros fondo intervencinių veiksmų kategorijų nomenklatūra (OL L 57, 2014 2 27, p. 7).

(3) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1995/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(4) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).

(5) 1999 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (OL L 13, 2000 1 19, p. 12).

(6) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

(7) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, Direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje ir Reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL L 337, 2009 12 18, p. 11).

(8) 2006 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos sprendimas C(2006) 3602 dėl Europos Komisijos naudojamų informacinių sistemų saugumo.

PRIEDAS

NACIONALINĖS PROGRAMOS PAVYZDYS

Už valdymo ir kontrolės sistemas atsakingos kompetentingos institucijos (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 25 straipsnis)

Identifikavimas ir kontaktiniai duomenys:

Pridedamas dokumentas: pranešimas apie paskyrimą, kuriame nurodyta:

a)	pagrindinių pareigų paskirstymas tarp institucijos padalinių;

b)	reikiamais atvejais institucijos santykiai su įgaliotosiomis institucijomis, pavesta veikla ir tokios veiklos priežiūros pagrindinės procedūros ir

c)	paramos gavėjų pateiktų finansinių reikalavimų tvarkymo ir išlaidų patvirtinimo ir registravimo pagrindinių procedūrų santrauka.

Pateikti numatytos valdymo ir kontrolės sistemos aprašymo santrauką (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies g punktas).

1 SKIRSNIS

Santrauka

Pateikti bendrą visos programos santrauką, daugiausia dėmesio skiriant nacionalinėms strategijoms, nacionaliniams tikslams ir uždaviniams (pageidaujamam poveikiui ir rezultatams).

2 SKIRSNIS

Pradinė padėtis valstybėje narėje (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies a ir b punktai)

Pradinė padėtis yra apibendrinta su fondu susijusių sričių padėtis valstybėje narėje 2013 m. gruodžio mėn. Šiame skirsnyje pateikiama:

—	pradinės padėties valstybėje narėje aprašymas kartu su faktiniais duomenimis, reikalingais norint teisingai įvertinti poreikius,

—	valstybėje narėje taikomų reikalavimų analizė, įskaitant pagrindinius politinio dialogo rezultatus,

—	priemonės, kurių imtasi iki šiol, įskaitant priemones, įgyvendintas pagal ankstesnius vidaus reikalų fondus,

—	nacionalinių poreikių vertinimas, įskaitant susijusiuose vertimuose nustatytus uždavinius, ir

—	orientaciniai metiniai ištekliai iš nacionalinio biudžeto, išskaidyti pagal nacionalinėse programose nustatytus konkrečius tikslus.

Informacija turi būti konkreti ir joje negali būti nei nuorodų į pridedamus dokumentus, nei hipersaitų. Galima pridėti dokumentą su papildoma informacija.

Į Komisijos sprendimą, kuriuo patvirtinama nacionalinė programa, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 7 dalyje, nebus įtrauktas joks pridėtas dokumentas.

3 SKIRSNIS

Programos tikslai (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktai)

Apie konkrečius tikslus pateikta informacija turi būti konkreti ir joje negali būti nei nuorodų į jokius pridedamus dokumentus, nei hipersaitų.

Konkretus tikslas (kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose): pateikti atitinkamą strategiją, kurioje būtų nurodyti nacionaliniai tikslai ir aprašyta, kaip atsižvelgiama į specialiųjų reglamentų tikslus, kad būtų laikomasi pagal pradinę padėtį nustatytų reikalavimų.

Nacionalinis tikslas : trumpai aprašyti pagrindinius veiksmus, kuriais siekiama nacionalinio tikslo, nurodant tuos pavyzdinius veiksmus, kurie bus remiami nacionalinės programos lėšomis (t. y. finansavimo prioritetus), taip pat pateikti uždavinius (pageidaujamą poveikį ir rezultatus).

Konkretus veiksmas (kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose):

—	aprašyti, kaip veiksmas bus vykdomas, ir pagrįsti skirtą sumą,

—	bendrų veiksmų (tarpvalstybinių projektų) atveju tik vadovaujanti valstybė narė turėtų išvardyti dalyvaujančias valstybes nares ir nurodyti jų vaidmenį ir galimą finansinį įnašą, jei taikytina, ir

—	dalyvaujančios valstybės narės turėtų aprašyti savo vaidmenį ir finansinį įnašą, jei taikytina.

KONKRETUS TIKSLAS N: pavadinimas

Nacionalinis tikslas n: pavadinimas

Konkretus veiksmas n: pavadinimas

Orientacinis tvarkaraštis: prie kiekvieno nacionalinio tikslo įrašyti tris pagrindinius veiksmus, kurie bus remiami nacionalinės programos lėšomis. Prie kiekvieno veiksmo nurodyti metus, kuriais jis planuojamas (pvz., kvietimas teikti paraiškas), kada jis bus įgyvendintas (pvz., pasirašytos sutartys ir dotacijos) ir kada veiksmas bus užbaigtas (pvz., galutinė ataskaita).

Orientacinis tvarkaraštis

(Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies c punktas)

4 SKIRSNIS

Specialūs atvejai

Kai į nacionalinę programą įtraukiami įsipareigojimai, pateikite atitinkamo įsipareigojimų laikotarpio kiekvienos kategorijos rezultatus (kai taikytina).

Parengdama įsipareigojimų planą valstybė narė patvirtina, kad ji oficialiai pasižada laikytis įsipareigojimų per atitinkamą įsipareigojimų laikotarpį, ir tai, kad priemonės bus veiksmingai vykdomos per minėtą laikotarpį.

Įsipareigojimų planas: pateikti įsipareigojimų pagrindimą, oficialų pasižadėjimą laikytis įsipareigojimų, orientacinį tvarkaraštį, atrankos procesą ir veiksmus, būtinus, kad įsipareigojimai būtų vykdomi.

Įsipareigojimų planas

Kategorijos	Įsipareigojimų laikotarpis	Įsipareigojimų laikotarpis	Įsipareigojimų laikotarpis

Iš viso

5 SKIRSNIS

Bendri rodikliai ir konkrečios programos rodikliai (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies f punktas)

Bendras rodiklis (kaip nustatyta specialiuosiuose reglamentuose): kiekvienam siekiamam konkrečiam tikslui nurodyti kiekvieno bendro rodiklio siektiną reikšmę ir duomenų šaltinį (pvz., projekto ataskaitos).

Kai į nacionalinę programą įtraukiami konkrečios programos rodikliai, nurodyti ryšį su susijusiu konkrečiu tikslu, rodiklio aprašymą, matavimo vienetą, pradinę reikšmę, siektiną reikšmę ir duomenų šaltinį. Kiekvienas konkrečios programos rodiklis turi būti susietas su vienu konkrečiu tikslu.

Rodiklio identifikacinis kodas	Rodiklio aprašymas	Matavimo vienetas	Pradinė reikšmė	Siektina reikšmė	Duomenų šaltinis
Konkretus tikslas n: pavadinimas

6 SKIRSNIS

Programos rengimo ir įgyvendinimo pagrindas valstybėje narėje

6.1. Partnerystės dalyvių įtraukimas į programos rengimą (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 12 straipsnio 3 dalis)

Taikomo požiūrio santrauka, partnerių sudėtis ir dalyvavimas ir prireikus pagrindiniai platesnio masto konsultacijų etapai, taip pat pagrindinių dalyvaujančių ar konsultuojančių partnerių (ar partnerių kategorijų) sąrašas.

6.2. Stebėsenos komitetas (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 12 straipsnio 4 dalis)

6.3. Bendra stebėsenos ir vertinimo sistema (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies f punktas)

Trumpai aprašyti planuojamą požiūrį ir naudotinus metodus.

Pateikti atsakymus į tolesnius klausimus:

a)	Kur bus vykdoma vertinimo ir stebėsenos funkcija? Koks subjektas bus atsakingas už vertinimą?

b)	Ar vertinimas ar stebėsena bus perleisti trečiosioms šalims?

c)	Kaip bus renkami projektų ir rodiklių duomenys (stebėsenos sistema)?

6.4. Partnerystės dalyvių įtraukimas į nacionalinės programos įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 12 straipsnio 3 dalis ir 14 straipsnio 2 dalies h punktas)

Trumpai aprašyti, kokio požiūrio į partnerius bus laikomasi, nurodyti jų dalyvavimo mastą ir prireikus pagrindinius platesnio masto konsultacijų etapus, taip pat dalyvaujančių ar konsultuojančių partnerių (ar pagrindinių partnerių) sąrašą.

6.5. Informavimas ir viešinimas (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies j punktas ir 53 straipsnis)

Aprašyti mechanizmus ir metodus, kurie turi būti naudojami nacionalinei programai viešinti.

6.6. Koordinavimas su kitomis priemonėmis ir jų papildomumas (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies e punktas ir 5 dalies f punktas)

Trumpai aprašyti mechanizmus, kuriais užtikrinamas pagal specialiuosius reglamentus nustatytų priemonių koordinavimas ir jų koordinavimas su kitomis Sąjungos bei nacionalinėmis priemonėmis. Reikėtų, jei taikytina, nurodyti subjektus, atsakingus už koordinavimą šiose srityse, ir prireikus šiuo tikslu naudojamas struktūras ar procedūras (pvz., komitetus, konsultavimosi procedūrą).

Kalbant apie kitų Sąjungos priemonių papildomumą, reikėtų atsižvelgti į:

—	Europos struktūrinius ir investicijų fondus (Europos regioninės plėtros fondą, Europos socialinį fondą, Sanglaudos fondą, Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai, Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondą),

—	kitus ES fondus ir programas (pvz., Mokymosi visą gyvenimą programą, Kultūros programą, programą „Veiklus jaunimas“),

—	ES išorės santykių priemones (pvz., Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę, stabilumo priemonę), jei veiksmai vykdomi trečiosiose šalyse arba su jomis susiję.

6.7. Paramos gavėjai ir tiesioginis sutarčių sudarymas

6.7.1. Išvardyti pagrindines programos paramos gavėjų kategorijas (naudoti toliau pateiktą sąrašą)

Paramos gavėjų kategorijos: valstybės/federalinės valdžios institucijos, vietos viešosios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, tarptautinės viešosios organizacijos, nacionalinė Raudonojo Kryžiaus draugija, Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija, subjektai, kurių veikla reglamentuojama privatine ir viešąja teise, švietimo/mokslinių tyrimų organizacijos ir socialiniai partneriai.

6.7.2. Tiesioginis sutarčių sudarymas

Kai ketinama tiesiogiai sudaryti sutartį, nurodyti nacionalinį tikslą ir pagrįsti kiekvieną aplinkybę.

7 SKIRSNIS

Programos finansavimo planas (Reglamento (ES) Nr. 514/2014 14 straipsnio 2 dalies i punktas)

Nacionalinės programos finansavimo planas, kuriame nurodomas bendro ES įnašo kiekvienam siekiamam konkrečiam tikslui dydis visu programavimo laikotarpiu. Pagal konkretų tikslą nustatytiems nacionaliniams tikslams skirtos sumos yra orientacinės. Nurodytos bendros išlaidos techninei pagalbai.

7.1. Finansavimo planas pagal konkrečius tikslus

Lentelė

(EUR)
Konkretus tikslas: pavadinimas
Nacionalinis tikslas n
Tarpinė nacionalinių tikslų suma
Konkretus veiksmas n
Iš viso konkrečių tikslų
Nacionalinis tikslas n + 1
Tarpinė nacionalinių tikslų suma
Konkretus veiksmas n + 1
Iš viso n
Specialūs atvejai
Iš viso specialių atvejų
Techninė pagalba: (Didžiausia suma = nustatyta suma + (bendras paskirstymas) * 5 arba 5,5 % pagal specialiuosius reglamentus)
IŠ VISO

Nacionalinės programos orientacinis finansavimo planas, nurodant bendrą ES įnašą kiekvienais finansiniais metais

7.2. Finansavimo planas pagal finansinius metus

Lentelė

(EUR)
METAI	2014	2015	2016	2017	2018	2019	2020	IŠ VISO
IŠ VISO

7.3. Paaiškinti bet kokį nukrypimą nuo mažiausios dalies, nustatytos specialiuosiuose reglamentuose (būtina, tik jei nesilaikoma mažiausių dalių reikalavimo). 14 straipsnio 5 dalies b punktas

Pateikti išsamų kiekvieno nukrypimo nuo mažiausios dalies, nustatytos specialiuosiuose reglamentuose, paaiškinimą.

25.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/42

TARYBOS DIREKTYVA 2014/87/EURATOMAS

2014 m. liepos 8 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 31 ir 32 straipsnius,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą, parengtą atsižvelgiant į Mokslo ir technikos komiteto paskirtų valstybių narių mokslinių ekspertų grupės pateiktą nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

kadangi:

(1)	Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas (3) nustatomi asmenų, kurie patiria profesinę, medicininę ir bendrą apšvitą, sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų vienodi pagrindiniai saugos standartai;

(2)

Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas (4) valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai sukurti ir palaikyti nacionalinę branduolinės saugos sistemą. Ta direktyva grindžiama pagrindinių tarptautinių branduolinės saugos teisės aktų, t. y. Branduolinės saugos konvencijos (5) ir Saugos pagrindų (6), kuriuos parengė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), nuostatomis;

(3)	Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas (7) valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai sukurti ir palaikyti nacionalinę panaudoto kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sistemą;

(4)

2007 m. gegužės 8 d. Tarybos išvadose dėl branduolinės saugos ir panaudoto branduolinio kuro bei radioaktyviųjų atliekų saugaus tvarkymo pažymima, kad „atsakomybė dėl branduolinės saugos tenka kiekvienai valstybei narei; atitinkamais atvejais jos imamasi ES struktūroje. Sprendimai dėl saugos veiksmų ir branduolinių objektų priežiūra ir toliau priklausys tik veiklos vykdytojų ir nacionalinių valdžios institucijų kompetencijai“;

(5)

2011 m. Japonijos mieste Fukušimoje įvykusi branduolinė avarija vėl atkreipė viso pasaulio dėmesį į priemones, kurių reikia rizikai kuo labiau sumažinti ir aukščiausiam branduolinės saugos lygiui užtikrinti. Vadovaudamosi 2011 m. kovo 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadomis, nacionalinės kompetentingos reguliavimo institucijos kartu su Komisija Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupėje (ENSREG), įsteigtoje Komisijos sprendimu 2007/530/Euratomas (8), atliko Bendrijos masto išsamius atominių elektrinių rizikos ir saugos įvertinimus (testavimą nepalankiausiomis sąlygomis). Iš rezultatų matyti, kad galėtų būti įgyvendinti tam tikri dalyvaujančių šalių branduolinės saugos strategijų ir sektoriuje nusistovėjusios praktikos patobulinimai.

Be to, Europos Vadovų Taryba taip pat paragino Komisiją atitinkamais atvejais persvarstyti galiojantį branduolinių įrenginių saugos teisinį bei reguliavimo pagrindą ir pateikti pasiūlymą dėl visų reikalingų patobulinimų. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad Sąjungoje turėtų būti įdiegti ir nuolatos tobulinami aukščiausi branduolinės saugos standartai;

(6)

viena iš pagrindinių Bendrijos branduolinės saugos reguliavimo sistemos sąlygų yra stipri kompetentinga reguliavimo institucija, turinti faktinį nepriklausomumą jai priimant reguliavimo sprendimus. Norint užtikrinti aukštą branduolinės saugos lygį itin svarbu, kad kompetentinga reguliavimo institucija turėtų galimybę naudotis savo įgaliojimais nešališkai, skaidriai ir nepatirdama jokios nederamos įtakos reguliavimo sprendimų priėmimo procese. Reguliavimo sprendimai ir vykdymo užtikrinimo veiksmai branduolinės saugos srityje turėtų būti grindžiami objektyviais su sauga susijusiais techniniais sumetimais ir turėtų būti patvirtinami nepatiriant jokios nederamos išorės įtakos, kuri galėtų kelti pavojų saugai, pavyzdžiui, nederamos įtakos, susijusios su kintančiomis politinėmis, ekonominėmis ar visuomeninėmis sąlygomis.

Direktyvos 2009/71/Euratomas nuostatos dėl kompetentingų reguliavimo institucijų funkcijų atskyrimo turėtų būti sustiprintos siekiant užtikrinti reguliavimo institucijų faktinį nepriklausomumą nuo nederamos įtakos joms priimant reguliavimo sprendimus ir garantuoti, kad joms būtų suteiktos tinkamos priemonės ir kompetencija tinkamai atlikti joms pavestas pareigas. Visų pirma, reguliavimo institucija turėtų turėti pakankamai teisinių galių, pakankamai darbuotojų ir pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų tinkamai vykdyti jai pavestas pareigas.

Tačiau griežtesni reikalavimai neturėtų daryti poveikio glaudžiam bendradarbiavimui atitinkamais atvejais su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ar valstybių narių pateiktoms bendroms politikos gairėms;

(7)

reguliavimo sprendimų priėmimo procese turėtų būti atsižvelgta į kompetenciją ir specialiąsias žinias, kurias gali teikti techninės paramos organizacijos. Tos specialiosios žinios turėtų būti grindžiamos pažangiausiomis mokslinėmis ir techninėmis žiniomis, įgytomis, be kita ko, iš eksploatavimo patirties ir su sauga susijusių mokslinių tyrimų, žinių valdymu ir tinkamais techniniais ištekliais;

(8)	laikantis TATENA bendrųjų saugos reikalavimų 1 dalies, reikėtų atsižvelgti tiek į valstybių narių vaidmenį kuriant branduolinės saugos sistemą, tiek į reguliavimo institucijos vaidmenį įgyvendinant tą sistemą;

(9)

atsižvelgiant į specializuotą branduolinės pramonės pobūdį ir į tai, kad reikiamų specialiųjų žinių ir kompetencijos turinčių asmenų nėra daug, todėl vykdomąsias pareigas atliekantys asmenys gali pereiti dirbti iš branduolinės pramonės į reguliavimo institucijas (ir atvirkščiai), ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tam, kad būtų išvengta interesų konfliktų. Be to, turėtų būti imtasi priemonių užtikrinti, kad nekiltų interesų konflikto toms organizacijoms, kurios teikia konsultacijas ar paslaugas kompetentingai reguliavimo institucijai;

(10)

branduolinės avarijos padariniai gali būti juntami ir už valstybės ribų, todėl reikėtų skatinti netoli branduolinio įrenginio esančių valstybių narių kompetentingų reguliavimo institucijų glaudų bendradarbiavimą, veiksmų koordinavimą ir keitimąsi informacija, neatsižvelgiant į tai, ar tos valstybės narės eksploatuoja branduolinius įrenginius, ar ne. Šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegta derama tvarka, kuri palengvintų tokį bendradarbiavimą tarpvalstybinio poveikio branduolinės saugos klausimais;

(11)

siekiant užtikrinti, kad būtų įgyjami tinkami įgūdžiai ir įgyjama bei palaikoma tinkamo lygio kompetencija, visos šalys turėtų užtikrinti, kad visi darbuotojai, turintys pareigų, susijusių su branduolinių įrenginių branduoline sauga ir branduolinio įrenginio aikštelėje taikomomis avarinės parengties ir reagavimo priemonėmis, būtų nuolatos mokomi. Tas tikslas gali būti pasiektas parengus mokymo programas ir mokymo planus, mokymo programų periodinio persvarstymo ir atnaujinimo procedūras ir iš biudžeto tinkamai skiriant lėšų mokymui;

(12)

dar viena svarbi Fukušimoje įvykusios branduolinės avarijos pamoka – skaidrumo didinimo branduolinės saugos klausimais svarba. Skaidrumas taip pat yra svarbi reguliavimo sprendimų priėmimo nepriklausomumo skatinimo priemonė. Todėl galiojančiose Direktyvos 2009/71/Euratomas nuostatose dėl plačiajai visuomenei teiktinos informacijos turėtų būti konkrečiau nurodyta, kokios rūšies informacija turėtų būti teikiama. Be to, plačiajai visuomenei pagal nacionalinę branduolinės saugos sistemą ir atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės sistemos yra skirtingos, turėtų būti suteikta galimybių dalyvauti atitinkamais su branduoliniais įrenginiais susijusių sprendimų priėmimo proceso etapais. Atsakomybę už sprendimus dėl licencijų išlaiko nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos;

(13)

šios direktyvos reikalavimai dėl skaidrumo papildo nustatytuosius galiojančiuose Euratomo teisės aktuose. Tarybos sprendimu 87/600/Euratomas (9) valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai pranešti ir pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informaciją radiacinės avarijos jų teritorijoje atveju, o į Direktyvą 2013/59/Euratomas įtraukti įpareigojimai valstybėms narėms informuoti plačiąją visuomenę apie taikytinas sveikatos apsaugos priemones ir veiksmus, kurių turi būti imtasi radiacinės avarijos atveju, taip pat reguliariai teikti atnaujintą informaciją gyventojams, kurie gali nukentėti tokios avarijos atveju;

(14)

6-ajame peržiūros susitikime Branduolinės saugos konvencijos Susitariančiosios Šalys pakartojo savo įsipareigojimą dėl 2-ojo neeilinio susitikimo, įvykusio po Fukušimos avarijos, išvadų. Visų pirma jos pabrėžė, kad atominės elektrinės turėtų būti projektuojamos, statomos ir eksploatuojamos siekiant išvengti avarijų, o galimos avarijos atveju – sumažinti jos padarinius ir išvengti taršos už branduolinio įrenginio aikštelės ribų, ir kad reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad tais tikslais būtų vadovaujamasi nustatant ir įgyvendinant tinkamus esamų įrenginių saugos patobulinimus;

(15)

atsižvelgiant į techninę pažangą, kuri pasiekta TATENA ir Vakarų Europos branduolinės energetikos reguliavimo institucijų asociacijos (WENRA) pastangomis, ir atsižvelgiant į testavimo nepalankiausiomis sąlygomis patirtį ir Fukušimos branduolinės avarijos tyrimų rezultatus, Direktyva 2009/71/Euratomas turėtų būti iš dalies pakeista įtraukiant į ją aukšto lygio Bendrijos branduolinės saugos tikslą, apimantį visus branduolinių įrenginių gyvavimo ciklo etapus (aikštelės parinkimą, projektavimą, statybą, perdavimą eksploatuoti, eksploatavimą ir eksploatavimo nutraukimą). Visų pirma norint įgyvendinti tą tikslą reikia, kad sauga būtų labai padidinama projektuojant naujus reaktorius, kuriems turėtų būti naudojamasi pažangiausiomis žiniomis ir technologijomis, atsižvelgiant į naujausius tarptautinius saugos reikalavimus;

(16)

tą tikslą visų pirma reikėtų pasiekti naudojantis branduolinės saugos vertinimais, kurie patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Juos turėtų atlikti licencijos turėtojai, kontroliuojant nacionalinei kompetentingai reguliavimo institucijai, ir jais gali būti naudojamasi vertinant didelės avarijos riziką, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES (10), laikantis šios direktyvos reikalavimų;

(17)

pakopinės apsaugos sąvoka yra esminis branduolinių įrenginių saugos aspektas ir aukšto lygio branduolinės saugos tikslų įgyvendinimo pagrindas. Taikant pakopinės apsaugos principus, kaip pripažįstama tarptautiniuose standartuose bei gairėse ir WENRA, užtikrinama, kad saugos srities veiklai, kiek tai pagrįstai praktiškai įmanoma, taikomi vienas su kitu nesusiję nuostatų rinkiniai, kuriais remiantis tikėtino sutrikimo atveju jis būtų aptiktas, kompensuotas arba ištaisytas tinkamomis priemonėmis. Kiekvieno atskiro nuostatų rinkinio veiksmingumas yra svarbus pakopinės apsaugos elementas, kad būtų galima užkirsti kelią avarijoms ir sumažinti padarinius, jeigu jos įvyktų. Pakopinės apsaugos struktūrą paprastai sudaro penki lygiai. Nesuveikus vieno lygio priemonėms, pereinama prie kito lygio. Pirmo apsaugos lygio tikslas yra veikimo anomalijų ir sistemos sutrikimų prevencija. Jei pirmo lygio priemonės nesuveikia, veikimo anomalija kontroliuojama arba sutrikimai aptinkami antro apsaugos lygio priemonėmis. Jei antro lygio priemonės nesuveikia, trečiu lygiu užtikrinama, kad saugos funkcijos būtų toliau vykdomos aktyvuojant specialias saugos sistemas ir kitas saugos priemones. Jei trečio lygio priemonės nesuveikia, ketvirto lygio priemonėmis avarijos plitimas ribojamas taikant avarijos valdymo priemones, kad būtų užkirstas kelias rimtos avarijos sąlygoms, kai radioaktyviosios medžiagos išmetamos į išorę, arba tokios sąlygos būtų sušvelnintos. Paskutinis tikslas (penktas apsaugos lygis) yra didelių kiekių išmetimo į išorę radiologinių padarinių mažinimas taikant avarinių situacijų valdymo priemones už branduolinio įrenginio aikštelės ribų;

(18)

kitu aukšto lygio branduolinės saugos užtikrinimo ir nuolatinio jos gerinimo esminiu veiksniu, papildančiu pakopinę apsaugą, laikoma veiksminga branduolinės saugos kultūra. Veiksmingos branduolinės saugos kultūros rodikliai yra visų pirma, visų lygių organizacijos darbuotojų ir vadovų įsipareigojimas užtikrinti ir nuolat gerinti branduolinę saugą, visų lygių darbuotojų gebėjimo kvestionuoti atitinkamų saugos principų ir praktikos užtikrinimą siekiant nuolat gerinti branduolinę saugą skatinimas, darbuotojų gebėjimas laiku pranešti apie saugos problemas, eksploatacijos metu įgytos patirties nustatymas ir sistemingas pranešimas apie visus nukrypimus nuo įprastų eksploatavimo sąlygų ar su avarijų valdymu susijusių priemonių, kurie gali turėti įtakos branduolinei saugai. Svarbūs veiksniai, kurie padeda užtikrinti patikimą branduolinės saugos kultūrą, yra, visų pirma, veiksmingos valdymo sistemos, tinkamas švietimas bei mokymas ir licencijos turėtojo priemonės, pagal kurias registruojama, vertinama ir dokumentuojama vidaus ir išorės saugai svarbi eksploatavimo patirtis, taip pat veiksmingas iškeltų klausimų sprendimas;

(19)	tais atvejais, kai šioje direktyvoje vartojama frazė „pagrįstai praktiškai įmanoma“, ji turėtų būti taikoma laikantis nustatytų apibrėžčių, visų pirma WENRA ir TATENA apibrėžčių;

(20)

po Trijų mylių saloje ir Černobylyje įvykusių branduolinių avarijų Fukušimos branduolinė avarija dar kartą parodė, kokia svarbi yra apgaubo funkcija, nes tai paskutinė užtvara, galinti apsaugoti žmones ir aplinką nuo radioaktyviųjų medžiagų išmetimo po avarijos. Todėl pareiškėjas, prašantis licencijos statyti naują energetinį arba mokslinių tyrimų reaktorių, turėtų įrodyti, kad pagal projektą reaktoriaus šerdies pažeidimo poveikis praktiškai juntamas tik apgaubo viduje, t. y. pareiškėjas turėtų įrodyti, kad didelis ar neleistinas radioaktyviųjų medžiagų išmetimas už apgaubo ribų yra visiškai netikėtinas, ir pareiškėjas turėtų būti pajėgus labai užtikrintai pademonstruoti, jog toks išmetimas neįvyks;

(21)

avarijų prevencijos ir jų padarinių mažinimo tikslais reikėtų reikalauti konkretesnių priemonių, skirtų avarijų valdymui ir avarinių situacijų valdymui įrenginio aikštelėje. Jos turėtų atitikti atitinkamas Direktyvos 2013/59/Euratomas nuostatas ir nedaryti joms poveikio. Licencijos turėtojas turėtų numatyti procedūras, gaires ir priemones, taikomas avarijoms, įskaitant rimtas avarijas, kurios galėtų įvykti visais eksploatavimo režimais, įskaitant veikimą visu pajėgumu, sustabdymo ir pereinamąsias būsenas, užtikrinant visų tokių procedūrų ir priemonių nuoseklumą bei tęstinumą ir užtikrinant, kad jos būtų bandomos, peržiūrimos ir atnaujinamos. Tomis priemonėmis taip pat turėtų būti numatyta pakankamai darbuotojų, įrangos ir kitų būtinų išteklių. Turėtų būti pateikta organizacinė struktūra, kurioje būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė ir numatytas reagavimo organų veiklos koordinavimas;

(22)

testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, koks svarbus vaidmuo tenka visų už branduolinę saugą atsakančių šalių tvirtesnio bendradarbiavimo ir tarpusavio koordinavimo mechanizmams. Ekspertiniai vertinimai pasiteisino kaip gera pasitikėjimo ugdymo priemonė, kurios tikslas – kaupti patirtį ir keistis ja, taip pat užtikrinti bendrą aukštų branduolinės saugos standartų taikymą;

(23)

valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas branduolinės saugos srityje yra nusistovėjęs ir gali suteikti pridėtinės vertės branduolinės saugos, skaidrumo ir atvirumo suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu Europos ir tarptautiniu lygiu.

Valstybės narės, pasitelkdamos savo kompetentingas reguliavimo institucijas ir tinkamai naudodamosi ENSREG, remdamosi WENRA ekspertinėmis žiniomis, turėtų kas šešerius metus nustatyti ekspertinių vertinimų bendra konkrečia su jų branduolinių įrenginių branduoline sauga susijusia technine tema metodiką, techninę užduotį ir tvarkaraštį. Nagrinėtina bendra konkreti techninė tema turėtų būti pasirinkta iš WENRA saugos rekomendacinių lygių arba remiantis eksploatavimo patirties duomenimis, incidentais ir avarijomis, bei technologijų ir mokslo raida. Valstybės narės turėtų atlikti nacionalinį savo veiklos vertinimą ir numatyti priemones dėl kitų valstybių narių kompetentingų reguliavimo institucijų atliekamo nacionalinio jų veiklos vertinimo bendrų ekspertinių vertinimų.

Turėtų būti rengiamos tų ekspertinių vertinimų išvadų ataskaitos. Atsižvelgdamos į tų ekspertinių vertinimų ataskaitų rezultatus, valstybės narės turėtų nustatyti nacionalinius veiksmų planus, kuriuose būtų atsižvelgiama į visas aktualias išvadas ir jų nacionalinius vertinimus. Ekspertinių vertinimų ataskaitos taip pat turėtų tapti pagrindu rengiant visos Sąjungos teminių ekspertinių vertinimų rezultatų suvestinę ataskaitą, kurią kartu rengia valstybių narių kompetentingos reguliavimo institucijos. Suvestinės ataskaitos tikslas neturėtų būti branduolinių įrenginių saugos klasifikavimas; joje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pažangai ir teminio ekspertinio vertinimo techninėms išvadoms, kad būtų galima pasidalyti vertinimo metu įgyta patirtimi.

Ekspertiniuose vertinimuose turėtų vyrauti tarpusavio pasitikėjimas, todėl būtų tikslinga, kad Komisija, kai tai praktiškai įmanoma, informuotų valstybes nares apie tai, kad ji ketina naudoti ekspertinių vertinimų ataskaitų duomenis savo politikos dokumentuose;

(24)

valstybių narių pareigos teikti šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitas ir Komisijos pareiga rengti ataskaitą remiantis nacionalinėmis ataskaitomis turėtų suteikti galimybę apžvelgti ir įvertinti įvairius šios direktyvos įgyvendinimo aspektus ir jos veiksmingumą. Esama įvairių pareigų teikti ataskaitas tarptautiniu lygiu, pavyzdžiui, pagal Branduolinės saugos konvenciją, ir jų rezultatais gali būti naudojamasi vertinant šios direktyvos įgyvendinimą. Be to, pagal šią direktyvą turėtų būti nustatyti papildomi ataskaitų teikimo reikalavimai, susiję su branduolinių įrenginių teminių ekspertinių vertinimų išvadomis. Todėl, siekiant supaprastinti teisės aktus ir sumažinti administracinę naštą, valstybių narių pareiga teikti ataskaitas turėtų būti palengvinta tiek ataskaitų teikimo dažnumo, tiek ataskaitų turinio požiūriu;

(25)

laikantis laipsniško požiūrio, šios direktyvos nuostatų įgyvendinimas priklauso nuo valstybės narės teritorijoje esančių branduolinių įrenginių tipo. Todėl, įgyvendindamos šias nuostatas nacionalinėje teisėje, valstybės narės turėtų atsižvelgti į rizikos, kurią kelia branduoliniai įrenginiai, kuriuos jos planuoja statyti arba eksploatuoja, galimą dydį ir pobūdį. Visų pirma laipsniškas požiūris turėtų būti taikomas toms valstybėms narėms, kurios turi visai mažai branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų (pavyzdžiui, susijusių su nedidelių mokslinių tyrimų reaktorių eksploatavimu), kurios didelės avarijos atveju nesukeltų padarinių, panašių į atominių elektrinių avarijų padarinius;

(26)

šios direktyvos nuostatos, kurios pagal savo pobūdį susijusios su branduolinių įrenginių egzistavimu, konkrečiau tos, kurios susijusios su licencijos turėtojo įpareigojimais, naujais konkrečiais reikalavimais branduoliniams įrenginiams, taip pat nuostatos dėl avarinės parengties ir reagavimo branduolinio įrenginio aikštelėje neturėtų būti taikomos branduolinių įrenginių neturinčioms valstybėms narėms. Šios direktyvos nuostatos turėtų būti perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendinamos proporcingai, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir į tai, kad tos valstybės narės neturi branduolinių įrenginių, kartu užtikrinant, kad Vyriausybė arba kompetentingos institucijos skirtų deramą dėmesį branduolinei saugai;

(27)

pagal Direktyvą 2009/71/Euratomas valstybės narės turi sukurti ir palaikyti nacionalinę teisėkūros, reguliavimo ir organizacinę sistemą, reglamentuojančią branduolinių įrenginių branduolinę saugą. Teisė nuspręsti, kaip priimti nacionalinės sistemos nuostatas ir pagal kokius teisės aktus jas taikyti, paliekama valstybių narių kompetencijai;

(28)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(29)	todėl Direktyva 2009/71/Euratomas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2009/71/EB iš dalies keičiama taip:

1.	1 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip: „TIKSLAI, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS“.

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Ši direktyva taikoma bet kokiam civiliniam branduoliniam įrenginiui, kuriam reikia licencijos.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Ši direktyva papildo Sutarties 30 straipsnyje nurodytus pagrindinius standartus dėl branduolinių įrenginių branduolinės saugos ir nedaro poveikio darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų srityje galiojantiems Bendrijos teisės aktams, visų pirma Direktyvai 2013/59/Euratomas.“

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)	atominė elektrinė, sodrinimo įrenginys, branduolinio kuro gamykla, panaudoto branduolinio kuro perdirbimo įrenginys, mokslinių tyrimų reaktorius, panaudoto branduolinio kuro saugykla ir“;

pridedami šie punktai:

„6. Avarija– nenumatytas įvykis, kurio esami arba galimi padariniai radiacinės arba branduolinės saugos požiūriu yra reikšmingi;

7. Incidentas– nenumatytas įvykis, kurio esami arba galimi padariniai radiacinės arba branduolinės saugos požiūriu nėra nereikšmingi;

8. veikimo anomalija– nuo įprasto veikimo nukrypstantis veikimo procesas, kuris yra tikėtinas bent kartą per įrenginio eksploatavimo laikotarpį, tačiau dėl kurio pagal atitinkamas projektavimo nuostatas nepadaroma reikšmingos žalos saugai svarbiems elementams ir nesukeliamos avarinės sąlygos;

9. projektavimo duomenų sąvadas– sąlygų ir įvykių seka, į kurią pagal nustatytus kriterijus tiesiogiai atsižvelgiama projektuojant branduolinį įrenginį, įskaitant jo modernizavimus, kad tos sąlygos ir įvykiai negalėtų įrenginio paveikti ir nebūtų viršytos leidžiamos ribos, kai saugos sistemos veikia taip, kaip numatyta;

10. projektinė avarija– avarinės sąlygos, į kurias atsižvelgiant branduolinis įrenginys projektuojamas pagal nustatytus projektavimo kriterijus ir kurioms susidarius žala kurui, atitinkamais atvejais, ir radioaktyviųjų medžiagų išmetimas neviršytų leidžiamų ribų;

11. rimtos sąlygos– sąlygos, kurios yra rimtesnės nei su projektinėmis avarijomis susijusios sąlygos; tokios sąlygos gali susidaryti dėl kelių sutrikimų, pavyzdžiui, jei visiškai nebeveikia visi saugos sistemos posistemiai, arba jei įvyksta visiškai netikėtinas įvykis.“

4.	2 skyriuje po antraštės „ĮPAREIGOJIMAI“ įterpiama ši antraštė: „1 SKIRSNIS Bendrieji įpareigojimai“.

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės sukuria ir palaiko nacionalinę teisėkūros, reguliavimo ir organizacinę sistemą (toliau – nacionalinė sistema), reglamentuojančią branduolinių įrenginių branduolinę saugą. Nacionalinėje sistemoje visų pirma numatoma:

a)	atsakomybės paskirstymas ir atitinkamų valdžios institucijų veiksmų koordinavimas;

b)	nacionaliniai branduolinės saugos reikalavimai, taikomi visais branduolinių įrenginių gyvavimo ciklo etapais;

c)	branduolinių įrenginių licencijavimo ir draudimo juos eksploatuoti neturint licencijos sistema;

d)	kompetentingos reguliavimo institucijos atliekamos branduolinės saugos reguliavimo kontrolės sistema;

e)	veiksmingi ir proporcingi vykdymo užtikrinimo veiksmai, įskaitant, atitinkamais atvejais, taisomuosius veiksmus ar eksploatavimo sustabdymą ir licencijos pakeitimą ar panaikinimą.

Teisė nuspręsti, kaip b punkte nurodyti nacionaliniai branduolinės saugos reikalavimai turi būti priimami ir pagal kokius dokumentus jie turi būti taikomi, paliekama valstybių narių kompetencijai.“

5 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Valstybės narės užtikrina kompetentingos reguliavimo institucijos faktinį nepriklausomumą nuo nederamos įtakos jai priimant reguliavimo sprendimus. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje kompetentingai reguliavimo institucijai būtų nustatyti reikalavimai:

a)	būti funkciškai atskirta nuo visų kitų įstaigų ar organizacijų, susijusių su branduolinės energijos skatinimu ar naudojimu, ir nesiekti gauti ir nevykdyti jokios tokios įstaigos ar organizacijos nurodymų vykdant savo reguliavimo užduotis;

b)	priimti reguliavimo sprendimus, grindžiamus patikimais ir skaidriais su branduoline sauga susijusiais reikalavimais;

c)	gauti jai skirtus ir tinkamus biudžeto asignavimus, kad ji galėtų vykdyti nacionalinėje sistemoje nustatytas savo reguliavimo užduotis, ir būti atsakinga už paskirto biudžeto įgyvendinimą;

d)	įdarbinti tinkamą skaičių darbuotojų, turinčių jos pareigoms įvykdyti būtiną kvalifikaciją, patirtį ir ekspertinių žinių. Vykdydama savo reguliavimo funkcijas ji gali naudotis išorės moksliniais ir techniniais ištekliais bei ekspertinėmis žiniomis;

e)	nustatyti interesų konfliktų prevencijos ir jų sprendimo procedūras;

f)	teikti su branduoline sauga susijusią informaciją be jokios kitos įstaigos ar organizacijos leidimo, jei tai nekelia pavojaus kitiems viršesniems interesams, pavyzdžiui, saugumui, pripažintiems atitinkamuose teisės aktuose ar tarptautiniuose dokumentuose.

3. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai reguliavimo institucijai būtų suteikti su 4 straipsnio 1 dalyje apibūdinta nacionaline sistema susijusioms jos pareigoms vykdyti būtini teisiniai įgaliojimai. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje kompetentingoms reguliavimo institucijoms būtų patikėtos tokios pagrindinės reguliavimo užduotys:

a)	nustatyti nacionalinius branduolinės saugos reikalavimus, juos apibrėžti ar dalyvauti juos apibrėžiant;

b)	reikalauti, kad licencijos turėtojas laikytųsi nacionalinių branduolinės saugos reikalavimų bei atitinkamoje licencijoje nustatytų sąlygų ir įrodytų, kad jų laikosi;

c)	atliekant reguliavimo vertinimus ir patikras tikrinti, ar jų laikomasi;

d)	siūlyti ar vykdyti veiksmingus ir proporcingus vykdymo užtikrinimo veiksmus.“

6, 7 ir 8 straipsniai pakeičiami taip:

„6 straipsnis

Licencijos turėtojai

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje būtų nustatyti šie reikalavimai;

a)	pirminė atsakomybė už branduolinio įrenginio branduolinę saugą turi tekti licencijos turėtojui. Ta atsakomybė negali būti perduota ir apima atsakomybę už rangovų ir subrangovų, kurių veikla gali daryti poveikį branduolinio įrenginio branduolinei saugai, veiksmus;

b)	teikdamas licencijos paraišką, pareiškėjas turi pateikti branduolinės saugos įrodymų. Jų apimtis ir išsamumas turi atitikti branduoliniam įrenginiui ir jo aikštelei aktualaus pavojaus galimą dydį ir pobūdį;

licencijos turėtojai turi sistemingu ir patikrinamu būdu reguliariai vertinti, tikrinti ir nuolat tobulinti, kiek tai pagrįstai praktiškai įmanoma, savo branduolinių įrenginių branduolinę saugą. Tai apima patikrinimą, ar įdiegtos avarijų prevencijos ir avarijų padarinių mažinimo priemonės, įskaitant pakopinės apsaugos nuostatų taikymo patikrinimą;

d)	licencijos turėtojai turi sukurti ir įgyvendinti valdymo sistemas, kuriose deramas prioritetas teikiamas branduolinei saugai;

licencijos turėtojai turi numatyti tinkamas įrenginio aikštelėje taikomas avarinių situacijų procedūras ir priemones, įskaitant rimtų avarijų valdymo gaires ar lygiavertes priemones, kad būtų veiksmingai reaguojama į avarijas siekiant išvengti jų padarinių ar juos sumažinti. Tos procedūros ir priemonės visų pirma:

i)	turi būti suderinamos su kitomis eksploatavimo procedūromis ir būti periodiškai bandomos, kad būtų patikrintas jų praktinis taikymas;

ii)	turi būti taikomos avarijoms ir rimtoms avarijoms, kurios galėtų įvykti visais eksploatavimo režimais ir kurios yra susijusios vienu metu su keliais blokais ar daro poveikį keliems blokams;

iii)	turi apimti priemones išorės pagalbai gauti;

iv)	turi būti periodiškai peržiūrimos ir reguliariai atnaujinamos, atsižvelgiant į bandymų metu ir dėl avarijų įgytą patirtį;

licencijos turėtojai turi numatyti ir nuolat turėti savo įsipareigojimams dėl branduolinio įrenginio branduolinės saugos įvykdyti būtinus finansinius išteklius ir tinkamą kvalifikaciją bei kompetenciją turinčius darbuotojus. Licencijos turėtojai taip pat užtikrina, kad rangovai ir subrangovai, už kuriuos jie atsakingi ir kurių veikla gali daryti poveikį branduolinio įrenginio branduolinei saugai, turėtų jų įsipareigojimams įvykdyti būtinus tinkamą kvalifikaciją bei kompetenciją turinčius darbuotojus.

7 straipsnis

Ekspertinės žinios ir įgūdžiai branduolinės saugos srityje

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje visoms šalims būtų nustatytas reikalavimas parengti savo darbuotojų, vykdančių su branduolinių įrenginių branduoline sauga susijusias pareigas, švietimo ir mokymo priemones, kurių paskirtis – įgyti, puoselėti ir toliau plėtoti branduolinės saugos ir avarinės parengties branduolinio įrenginio aikštelėje ekspertines žinias ir įgūdžius.

8 straipsnis

Skaidrumas

1. Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojams ir plačiajai visuomenei būtų teikiama būtina informacija apie branduolinių įrenginių branduolinę saugą ir jos reguliavimą, ypač daug dėmesio skiriant vietos valdžios institucijoms, gyventojams ir suinteresuotiesiems subjektams branduolinio įrenginio kaimynystėje. Ta pareiga apima užtikrinimą, kad kompetentinga reguliavimo institucija ir licencijos turėtojai savo atsakomybės srityse vykdydami savo komunikacijos politiką teiktų:

a)	darbuotojams ir plačiajai visuomenei – informaciją apie įprastas branduolinių įrenginių eksploatavimo sąlygas ir

b)	darbuotojams ir plačiajai visuomenei, taip pat branduolinio įrenginio kaimynystėje esančių kitų valstybių narių kompetentingoms reguliavimo institucijoms – skubią informaciją incidentų ir avarijų atveju.

2. Informacija visuomenei teikiama vadovaujantis atitinkamais teisės aktais bei tarptautiniais dokumentais su sąlyga, kad tai nekeltų pavojaus kitiems atitinkamuose teisės aktuose arba tarptautiniuose dokumentuose pripažintiems viršesniems interesams, pavyzdžiui, saugumui.

3. Nedarant poveikio 5 straipsnio 2 daliai, valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga reguliavimo institucija atitinkamais atvejais pradėtų vykdyti su branduolinių įrenginių branduoline sauga susijusią bendradarbiavimo veiklą su branduolinio įrenginio kaimynystėje esančių kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, inter alia, keisdamasi ir (arba) dalydamasi informacija.

4. Valstybės narės užtikrina, kad plačiajai visuomenei būtų suteikta tinkama galimybė pagal atitinkamus teisės aktus ir tarptautinius dokumentus veiksmingai dalyvauti su branduolinių įrenginių licencijų išdavimu susijusiame sprendimų priėmimo procese.“

Po 8 straipsnio įterpiamas šis skirsnis:

„2 SKIRSNIS

Specialieji įpareigojimai

8a straipsnis

Branduolinių įrenginių branduolinės saugos užtikrinimo tikslas

1. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje branduolinės saugos sistemoje būtų nustatytas reikalavimas branduolinius įrenginius projektuoti, jiems parinkti aikštelę, juos statyti, perduoti eksploatuoti, eksploatuoti ir nutraukti eksploatavimą taip, kad būtų išvengta avarijų, o įvykus avarijai jos padariniai būtų mažinami ir būtų išvengiama:

a)	ankstyvo radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką, kai už branduolinio įrenginio aikštelės ribų reikėtų taikyti avarines priemones, tačiau nebūtų pakankamai laiko tas priemones įgyvendinti;

b)	didelio radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką, kai reikėtų imtis apsaugos priemonių, kurių taikymo vietos arba laiko nebūtų galima riboti.

2. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje būtų nustatyta reikalavimas, kad 1 dalyje išdėstytas tikslas:

a)	būtų taikomas branduoliniams įrenginiams, kurių statybos licencija pirmą kartą suteikta po 2014 m. rugpjūčio 14 d.;

b)	būtų naudojamas kaip esamų branduolinių įrenginių pagrįstai praktiškai įmanomų saugos patobulinimų įgyvendinimo tinkamu laiku standartas, be kita ko, atliekant 8c straipsnio b punkte nurodytus periodinius saugos persvarstymus.

8b straipsnis

Branduolinių įrenginių branduolinės saugos tikslo įgyvendinimas

1. Kad pasiektų 8a straipsnyje nurodytą branduolinės saugos tikslą, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje būtų nustatytas reikalavimas, pagal kurį, tais atvejais, kai taikoma pakopinė apsauga, ji būtų taikoma siekiant užtikrinti, kad:

a)	būtų kuo labiau sumažintas ekstremalių išorinių gamtinių ir netyčinių žmogaus sukeltų pavojų poveikis;

b)	būtų užkirstas kelias veikimo anomalijoms ir sutrikimams;

c)	veikimo anomalijos būtų kontroliuojamos, o sutrikimai aptinkami;

d)	projektavimo duomenų sąvade numatytos avarijos būtų kontroliuojamos;

e)	rimtos sąlygos būtų kontroliuojamos, įskaitant avarijų plitimo prevenciją ir rimtų avarijų padarinių mažinimą;

f)	būtų įdiegtos 8d straipsnio 1 dalies reikalavimus atitinkančios organizacinės struktūros.

2. Kad pasiektų 8a straipsnyje nustatytą branduolinės saugos tikslą, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje būtų nustatytas reikalavimas, pagal kurį kompetentinga reguliavimo institucija ir licencijos turėtojas imtųsi priemonių veiksmingai branduolinės saugos kultūrai skatinti ir stiprinti. Tos priemonės visų pirma apima:

a)	valdymo sistemas, kuriose deramas prioritetas teikiamas branduolinei saugai ir skatinamas visų lygių darbuotojų bei vadovų gebėjimas kvestionuoti atitinkamų saugos principų ir praktikos veiksmingą užtikrinimą ir laiku pranešti apie saugos problemas, laikantis 6 straipsnio d punkto;

b)	licencijos turėtojo priemones, pagal kurias registruojama, vertinama ir dokumentuojama vidaus ir išorės saugai svarbi eksploatavimo patirtis;

c)	įpareigojimą, kad licencijos turėtojas praneštų kompetentingai reguliavimo institucijai apie įvykius, kurie gali daryti poveikį branduolinei saugai, ir

d)	švietimo ir mokymo priemones pagal 7 straipsnį.

8c straipsnis

Pradinis įvertinimas ir periodiniai saugos persvarstymai

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje būtų nustatyti šie reikalavimai:

visais atvejais, kai suteikiama licencija branduoliniam įrenginiui statyti arba branduoliniam įrenginiui eksploatuoti, ji turi būti grindžiama tinkamu branduolinio įrenginio aikštelės ir paties branduolinio įrenginio įvertinimu, apimančiu branduolinės saugos įrodymą pagal nacionalinius branduolinės saugos reikalavimus remiantis 8a straipsnyje išdėstytu tikslu;

licencijos turėtojas, kurio reguliavimo kontrolę vykdo kompetentinga reguliavimo institucija, turi sistemingai ir reguliariai pakartotinai (bent kas dešimt metų) įvertinti branduolinio įrenginio saugą, kaip nustatyta 6 straipsnio c punkte. To pakartotinio saugos įvertinimo tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančio projektavimo duomenų sąvado; atliekant šį įvertinimą nustatoma, kokių reikia tolesnių saugos patobulinimų, atsižvelgiant į senėjimo klausimus, eksploatavimo patirtį, naujausius mokslinių tyrimų rezultatus ir tarptautinių standartų pokyčius, vadovaujantis 8a straipsnyje išdėstytu tikslu.

8d straipsnis

Avarinė parengtis ir reagavimas branduolinio įrenginio aikštelėje

1. Nedarant poveikio Tarybos direktyvos 2013/59/Euratomas (11) nuostatoms, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėje sistemoje būtų reikalaujama, jog avarinės parengties ir reagavimo branduolinio įrenginio aikštelėje organizacinė struktūra turi būti nustatyta aiškiai paskirstant atsakomybę ir numatant licencijos turėtojo ir kompetentingų valdžios institucijų bei organizacijų veiklos koordinavimą, atsižvelgiant į visus avarinės situacijos etapus.

2. Valstybės narės užtikrina pagal nacionalinę sistemą reikalaujamos avarinės parengties ir reagavimo branduolinio įrenginio aikštelėje nuoseklumą ir tęstinumą, palyginti su kitomis avarinės parengties ir reagavimo priemonėmis, reikalaujamomis pagal Direktyvą 2013/59/Euratomas.

(11) 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).“"

Po 8d straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„2a SKYRIUS

EKSPERTINIAI ĮVERTINIMAI IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

8e straipsnis

Ekspertiniai įvertinimai

1. Valstybės narės ne rečiau kaip kartą per dešimt metų imasi priemonių, kad būtų atliekamas jų nacionalinės sistemos ir kompetentingų reguliavimo institucijų periodinis savo veiklos įvertinimas, ir paprašo atlikti atitinkamų savo nacionalinės sistemos dalių ir kompetentingų reguliavimo institucijų tarptautinį ekspertinį įvertinimą, siekdamos nuolat gerinti branduolinę saugą. Tokių ekspertinių įvertinimų, kai jie būna parengti, rezultatai pateikiami valstybėms narėms ir Komisijai.

2. Valstybės narės užtikrina, kad koordinuotai:

a)	būtų atliktas nacionalinis įvertinimas, remiantis konkrečia tema, susijusia su atitinkamų jų teritorijoje esančių branduolinių įrenginių branduoline sauga;

b)	visos kitos valstybės narės ir Komisija stebėtojos teisėmis būtų kviečiamos atlikti a punkte nurodyto nacionalinio įvertinimo ekspertinį įvertinimą;

c)	būtų imamasi tinkamų tolesnių priemonių, susijusių su atitinkamomis ekspertinio vertinimo proceso išvadomis;

d)	kai parengiami rezultatai, būtų skelbiamos pirmiau minėto proceso atitinkamos ataskaitos ir jo pagrindiniai rezultatai.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos priemonės, kad pirmąjį teminį ekspertinį vertinimą būtų galima pradėti 2017 m., o vėlesni teminiai ekspertiniai vertinimai galėtų būti vykdomi bent kas šešerius metus po tos datos.

4. Jeigu įvyksta avarija, dėl kurios susidaro padėtis, kai reikia taikyti avarines priemones už branduolinio įrenginio aikštelės ribų arba plačiosios visuomenės apsaugos priemones, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad be nederamo delsimo būtų paprašyta atlikti tarptautinį ekspertinį įvertinimą.“

10.

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą pirmą kartą ne vėliau kaip iki 2014 m. liepos 22 d., o po to – ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 22 d.“;

b)	3 dalis išbraukiama.

11.

10 straipsnyje po 1 dalies įterpiama ši dalis:

„1a. 6, 8a, 8b, 8c ir 8d straipsnių perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo įpareigojimai netaikomi branduolinių įrenginių neturinčioms valstybėms narėms, nebent jos nuspręstų pradėti kokią nors su branduoliniais įrenginiais, kuriems taikomas licencijavimas, susijusią veiklą jų jurisdikcijoje.“

2 straipsnis

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2017 m. rugpjūčio 15 d. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų ir visų tų nuostatų vėlesnių pakeitimų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. C. PADOAN

(1) 2014 m. balandžio 2 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 341, 2013 11 21, p. 92.

(3) 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyva 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ir panaikinamos direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas (OL L 13, 2014 1 17, p. 1).

(4) 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL L 172, 2009 7 2, p. 18).

(5) 1999 m. lapkričio 16 d. Komisijos sprendimas 1999/819/Euratomas dėl Europos atominės energijos bendrijos (Euratomas) prisijungimo prie 1994 m. Branduolinės saugos konvencijos (OL L 318, 1999 12 11, p. 20).

(6) TATENA saugos pagrindai: pagrindiniai saugos principai, TATENA saugos standartų serija Nr. SF-1 (2006 m.).

(7) 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyva 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema (OL L 199, 2011 8 2. p. 48).

(8) 2007 m. liepos 17 d. Komisijos sprendimas 2007/530/Euratomas dėl Europos branduolinės saugos ir atliekų tvarkymo aukšto lygio grupės sudarymo (OL L 195, 2007 7 27, p. 44).

(9) 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos (OL L 71, 1987 12 30, p. 76).

(10) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL L 26, 2012 1 28, p. 1).

25.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/53

TARYBOS SPRENDIMAS 2014/496/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

dėl Europos globalios navigacijos palydovinės sistemos diegimo, veikimo ir naudojimo aspektų, turinčių įtakos Europos Sąjungos saugumui, kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant visų pirma į Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos (toliau – GNSS) strateginę dimensiją, regioninę bei globalią veikimo zoną ir įvairiapusį naudojimą, ši sistema yra padidintos rizikos infrastruktūra, kurios diegimas ir naudojimas gali turėti įtakos Sąjungos ir valstybių narių saugumui;

(2)	kai dėl tarptautinės padėties Sąjunga turi imtis operacinių veiksmų ir kai dėl GNSS veikimo galėtų būti padarytas poveikis Sąjungos ar jos valstybių narių saugumui, arba kai kyla pavojus sistemos veikimui, Taryba turėtų priimti sprendimą dėl taikytinų priemonių;

(3)	todėl 2004 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2004/552/BUSP (1);

(4)	įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, užduotis ir įpareigojimus, kuriuos anksčiau vykdė Tarybos Generalinis sekretorius ir (arba) vyriausiasis įgaliotinis, dabar turėtų vykdyti Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis);

(5)	dėl plėtojimo pažangos, pradėto diegimo proceso ir būsimos sistemos naudojimo pradžios, nustatytos pagal Galileo programą, turi būti pritaikyta procedūra, kaip numatyta Bendruosiuose veiksmuose 2004/552/BUSP;

(6)

informaciją ir ekspertinę patirtį, susijusias su tuo, ar su sistema susijęs įvykis kelia grėsmę Sąjungai, valstybėms narėms arba pačiai GNSS, Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui turėtų teikti Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos agentūra (toliau – GSA), valstybės narės arba Komisija. Be to, tokią informaciją taip pat gali teikti trečiosios valstybės;

(7)	siekiant reaguoti į grėsmes Sąjungai, valstybėms narėms arba GNSS, veikimo įpareigojimų grandinėje, kuri turi būti nustatyta, turėtų būti apibrėžti atitinkami Tarybos, vyriausiojo įgaliotinio, GSA (kaip Galileo saugumo stebėsenos centro (toliau – GSMC) operatoriaus) ir valstybių narių vaidmenys;

(8)

šiuo atžvilgiu pagrindinės nuorodos į grėsmes numatytos Sistemai pritaikytoje saugumo reikalavimų ataskaitoje, kurioje išdėstytos pagrindinės bendrosios grėsmės, kurias turi valdyti GNSS kaip visuma, ir Sistemos saugumo plane, kuriame pateiktas grėsmių saugumui registras, sukurtas saugumo akreditacijos procese. Tie dokumentai bus naudojami kaip pagrindas grėsmių, kurios konkrečiai aptariamos šiame sprendime, identifikavimui ir šio sprendimo įgyvendinimui reikalingų operacinių procedūrų užbaigimui;

(9)	skubos atvejais sprendimus gali tekti priimti vos per kelias valandas po informacijos apie grėsmę gavimo;

(10)	tuo atveju, kai aplinkybės neleidžia Tarybai priimti sprendimo dėl grėsmės išvengimo ar didelės žalos esminiams Sąjungos interesams arba vienos ar kelių valstybių narių interesams sušvelninimo, vyriausiajam įgaliotiniui turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis reikiamų laikinųjų priemonių;

(11)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 683/2008 (2) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1285/2013 (3) buvo pakeistas Europos GNSS valdymas. Visų pirma, Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 14 straipsnyje numatyta, kad GSA turi užtikrinti GSMC veikimą;

(12)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 512/2014 (4) GSA vykdomajam direktoriui pavedama užtikrinti, kad GSA, kaip GSMC veiklos vykdytoja, galėtų vykdyti nurodymus, nustatytus Bendraisiais veiksmais 2004/552/BUSP, kurie pakeisti šiuo sprendimu. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1104/2011/ES (5) nustatomos taisyklės, pagal kurias valstybėms narėms, Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos agentūroms, trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms suteikiama Galileo programos pagrindu sukurtos GNSS paslaugos valstybinėms institucijoms prieiga (toliau – PRS). Visų pirma, Sprendimo 1104/2011/ES 6 straipsnyje GSMC apibrėžiamas kaip PRS kompetentingų institucijų, Tarybos, vyriausiojo įgaliotinio ir kontrolės centrų operacinė sąveika,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiame sprendime nustatomi įpareigojimai, kuriuos turi vykdyti Taryba ir vyriausiasis įgaliotinis siekiant pašalinti dėl Europos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos diegimo, veikimo ar naudojimo kylančią grėsmę Sąjungos ar vienos arba kelių valstybių narių saugumui, arba sušvelninti didelę žalą Sąjungos ar vienos arba kelių valstybių narių esminiams interesams, visų pirma susidarius tarptautinei situacijai, dėl kurios Sąjunga turi imtis veiksmų, arba iškilus grėsmei pačios sistemos veikimui arba jos teikiamoms paslaugoms.

2 straipsnis

Tuo atveju, kai kyla tokia grėsmė, valstybės narės, Komisija arba GSA atitinkamai nedelsdami praneša Tarybai ir vyriausiajam įgaliotiniui visus jų žinioje esančius duomenis, kuriuos jie laiko svarbiais.

3 straipsnis

1. Taryba, veikdama vieningai vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, priima sprendimą dėl būtinų nurodymų GSA.

2. GSA ir Komisija teikia patarimus Tarybai dėl tikėtino bendresnio bet kurių nurodymų, kuriuos ji ketina paskelbti, poveikio GNSS.

3. Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) pateikia Tarybai nuomonę dėl bet kurių pasiūlytų nurodymų.

4 straipsnis

1. Skubos atveju, kai reikia imtis neatidėliotinų veiksmų prieš Tarybai priimant sprendimą pagal 3 straipsnio 1 dalį, vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas skelbti būtinus laikinus nurodymus GSA. Vyriausiasis įgaliotinis gali deleguoti įgaliojimus skelbti tokius nurodymus GSA Europos išorės veiksmų tarnybos vykdomajam Generaliniam sekretoriui arba vienam iš jo pavaduotojų. Vyriausiasis įgaliotinis nedelsdamas informuoja Tarybą ir Komisiją apie bet kuriuos pagal šią dalį paskelbtus nurodymus.

2. Taryba kiek įmanoma greičiau patvirtina, pakeičia arba atšaukia vyriausiojo įgaliotinio laikinus nurodymus.

3. Vyriausiasis įgaliotinis savo laikinus nurodymus nuolat peržiūri, prireikus juos iš dalies pakeičia arba atšaukia, jei neatidėliotini veiksmai tampa nebereikalingi. Bet kuriuo atveju laikinų nurodymų galiojimas baigiasi po keturių savaičių nuo jų paskelbimo arba Tarybai priėmus sprendimą pagal 2 dalį.

5 straipsnis

Per šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo vyriausiasis įgaliotinis, padedant valstybių narių ekspertams, nustato reikiamas šiame sprendime išdėstytų nuostatų praktinio įgyvendinimo ankstyvąsias operacines procedūras ir jas pateikia PSK patvirtinti. Išsamios operacinės procedūros pateikiamos PSK patvirtinti per vienerius metus po šio sprendimo priėmimo. PSK bent kartą per dvejus metus peržiūri ir atnaujina tas operacines procedūras.

6 straipsnis

1. Laikantis išankstinių tarptautinių susitarimų, kuriuos sudaro Sąjunga arba Sąjungos ir jos valstybės narės, įskaitant susitarimus, kuriais remiantis suteikiama prieiga prie PRS pagal Sprendimo 1104/2011/ES 3 straipsnio 5 dalį, vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas sudaryti administracinius susitarimus su trečiosiomis šalimis dėl bendradarbiavimo įgyvendinat šį sprendimą. Tokius sprendimus turi patvirtinti Taryba, veikdama vieningai.

2. Jei pagal tokius susitarimus reikalinga prieiga prie Sąjungos įslaptintos informacijos, įslaptintos informacijos suteikimas arba keitimasis ja tvirtinamas pagal taikytinas saugumo taisykles.

7 straipsnis

Taryba peržiūri ir prireikus iš dalies pakeičia šiame sprendime nustatytas taisykles ir procedūras ne vėliau kaip per trejus metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos, arba valstybei narei paprašius, arba kai buvo imtasi priemonių pagal 3 straipsnį.

8 straipsnis

Laikantis, be kita ko, Reglamento (ES) Nr. 1285/2013 28 straipsnio, valstybės narės prireikus imasi priemonių, būtinų šio sprendimo įgyvendinimui užtikrinti atitinkamoje jų atsakomybės srityje. Tuo tikslu jos įsteigia informacinius centrus, kurie padeda vykdyti operacinį grėsmės valdymą. Tie informaciniai centrai gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys.

9 straipsnis

Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP panaikinami.

10 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) 2004 m. liepos 12 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP dėl Europos palydovinės radijo navigacinės sistemos, turinčios įtakos Europos Sąjungos saugumui, veikimo aspektų (OL L 246, 2004 7 20, p. 30).

(2) 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 dėl tolesnio Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) įgyvendinimo (OL L 196, 2008 7 24, p. 1).

(3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1285/2013 dėl Europos palydovinės navigacijos sistemų įdiegimo ir eksploatavimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 876/2002 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 683/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 1).

(4) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 512/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 912/2010, kuriuo įsteigiama Europos GNSS agentūra (OL L 150, 2014 5 20, p. 72).

(5) 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1104/2011/ES dėl Galileo programos pagrindu sukurtos pasaulinės navigacijos palydovų sistemos paslaugos valstybinėms institucijoms prieigos tvarkos (OL L 287, 2011 11 4, p. 1).

25.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 219/56

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. liepos 23 d.

dėl Xylella fastidiosa (Well et Raju) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių

(pranešta dokumentu C(2014)5082)

(2014/497/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvą 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingųjų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (1), ypač į jos 16 straipsnio 3 dalies ketvirtą sakinį,

kadangi:

(1)	Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2014/87/ES (2) dėl Xylella fastidiosa (Well et Raju) (toliau – nurodytasis organizmas) plitimo prevencijos priemonių Sąjungoje;

(2)	po šio sprendimo priėmimo Italijos valdžios institucijos užkrėstose ir aplinkui esančiose teritorijose atliko tyrimus, siekdamos aptikti nurodytąjį organizmą ir nustatyti jo pobūdį. Atlikus šiuos tyrimus gautos preliminarios išvados, kurių pakanka tikslesnėms priemonėms nustatyti;

(3)

Italijos institucijų atlikti tyrimai ir turimi moksliniai ir techniniai duomenys patvirtino, kad Catharanthus G.Don, Nerium L., Olea L., Prunus L., ir Vinca L. yra nurodytojo organizmo augalai šeimininkai. Atsižvelgiant į turimus įrodymus, tikėtina, kad augalai Malva L., Portulaca L., Quercus L. ir Sorghum L. taip pat gali būti šio organizmo augalai šeimininkai. Todėl priemonės turėtų būti taikomos sodinti skirtiems augalams (išskyrus sėklas) Catharanthus G.Don, Nerium L., Olea L., Prunus L., Vinca L., Malva L., Portulaca L., Quercus L. ir Sorghum L. (toliau – nurodytieji augalai);

(4)

tikslinga nustatyti reikalavimus, taikomus iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems nurodytiesiems augalams, kuriose aptinkamas nurodytasis organizmas. Siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą įvežami augalai nebūtų užkrėsti nurodytuoju organizmu, turėtų būti priimti specialūs reikalavimai dėl nurodytųjų augalų auginimo vietų registracijos, priežiūros ir statuso, taip pat dėl nurodytųjų augalų patikrinimų, mėginių ėmimo, tyrimų ir vežimo;

(5)

nurodytieji augalai, kurie bent dalį augimo laikotarpio buvo auginami nustatytų ribų vietovėje arba kurie buvo vežami per tokią vietovę, dažniau nei kiti augalai gali būti užkrėsti nurodytuoju organizmu. Todėl jų vežimui turėtų būti taikomi specialūs reikalavimai. Šie reikalavimai turėtų būti panašūs į reikalavimus nurodytiesiems augalams, įvežamiems iš trečiųjų šalių, kuriose aptinkamas nurodytasis organizmas;

(6)	siekdamos apsisaugoti nuo nurodytojo organizmo patekimo ir plitimo valstybės narės turėtų atlikti kasmetinius tyrimus dėl nurodytojo organizmo buvimo jų teritorijoje;

(7)

siekiant užtikrinti, kad galimai aptikus nurodytąjį organizmą būtų imamasi kuo skubesnių veiksmų, kiekvienas asmuo, gavęs informacijos apie šio organizmo buvimą, turėtų apie tai informuoti valstybes nares. Be to, siekdamos užtikrinti, kad suinteresuotieji subjektai imtųsi tinkamų veiksmų, valstybės narės turėtų informuoti susijusius profesionalius veiklos vykdytojus apie galimą nurodytojo organizmo buvimą jų teritorijoje ir priemones, kurių reikėtų imtis;

(8)

siekdamos sunaikinti nurodytąjį organizmą ir neleisti jam plisti, valstybės narės turėtų nustatyti nustatytųjų ribų vietoves ir imtis reikiamų priemonių. Nustatytųjų ribų vietovės apima užkrėstą vietovę ir buferinę zoną. Buferinės zonos plotis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į nurodytojo organizmo išplitimo į kitas vietoves pavojų;

(9)

jei, siekiant sunaikinti nurodytąjį organizmą, nustatyti nustatytųjų ribų vietovę nėra būtina, susijusi valstybė narė turėtų turėti galimybę nedelsiant nenustatyti nustatytųjų ribų vietovės. Tuo atveju ji turėtų sunaikinti nurodytąjį organizmą ant augalų, ant kurių tas organizmas buvo pirmą kartą aptiktas, ir atlikti tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar buvo užkrėsti kiti augalai;

(10)	reikėtų nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad aptiktas nurodytasis organizmas būtų sunaikintas;

(11)	siekiant aiškumo Įgyvendinimo sprendimą 2014/87/ES reikėtų panaikinti;

(12)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys:

a) nurodytieji augalai– visi sodinti skirti augalai (išskyrus sėklas) Catharanthus G.Don, Nerium L., Olea L., Prunus L., Vinca L., Malva L., Portulaca L., Quercus L. ir Sorghum L.;

b) nurodytasis organizmas– Xylella fastidiosa (Well et Raju).

2 straipsnis

Trečiųjų šalių (kuriose aptinkamas nurodytasis organizmas) kilmės nurodytųjų augalų įvežimas į Sąjungą

Trečiųjų šalių (kuriose aptinkamas nurodytasis organizmas) kilmės nurodytieji augalai į Sąjungą gali būti įvežami, tik jei jie tenkina šias sąlygas:

a)	jie atitinka specialius įvežimo reikalavimus, nustatytus I priedo 1 skirsnyje;

b)	siekiant nustatyti nurodytojo organizmo buvimą į Sąjungą įvežamus augalus pagal I priedo 2 skirsnį tikrina atsakinga valstybės įstaiga;

c)	atlikus patikrinimą pagal I priedo 2 skirsnį neaptikta nei nurodytojo organizmo, nei jo buvimo požymių.

3 straipsnis

Nurodytųjų augalų vežimas Sąjungoje

Nurodytuosius augalus, kurie bent dalį augimo laikotarpio buvo auginami pagal 7 straipsnį nustatytoje nustatytų ribų vietovėje arba kurie buvo vežami per tokią vietovę, vežami tik į vietoves arba vietovėse, kurios nėra užkrėstos vietovės, jei jie tenkina II priede numatytas sąlygas.

4 straipsnis

Nurodytojo organizmo tyrimai

1. Valstybės narės kasmet atlieka tyrimus, kuriais siekiama nustatyti nurodytojo organizmo buvimą jų teritorijoje ant nurodytųjų augalų ir kitų galimų augalų šeimininkų.

Šiuos tyrimus atlieka atsakinga valstybės įstaiga, arba jie atliekami atsakingai valstybės įstaigai oficialiai prižiūrint. Atliekant tyrimą vykdomos apžiūros ir, esant įtarimų dėl užsikrėtimo nurodytuoju organizmu, imami mėginiai ir atliekami jų tyrimai. Tyrimai grindžiami aiškiais mokslo ir technikos principais ir atliekami tinkamu laiku, atsižvelgiant į galimybę aptikti atitinkamą nurodytąjį organizmą.

Atliekant šiuos tyrimus privaloma atsižvelgti į turimus mokslinius ir techninius duomenis, nurodytojo organizmo ir jo pernešėjų biologinius ypatumus, nurodytųjų augalų arba augalų, kurie gali būti nurodytojo organizmo šeimininkais buvimą, ir bet kokią kitą tinkamą informaciją apie nurodytojo organizmo buvimą.

2. Iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. valstybės narės šių tyrimų rezultatus praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

5 straipsnis

Informacija apie nurodytąjį organizmą

1. Asmuo, sužinojęs apie nurodytojo organizmo buvimą arba turintis pagrindo įtarti tokį buvimą, privalo nedelsiant pranešti atsakingai valstybės įstaigai.

Atsakinga valstybės įstaiga nedelsdama užfiksuoja tokią informaciją.

2. Jei reikia, atsakinga valstybės įstaiga paprašo 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti tai įstaigai kitą turimą informaciją apie nurodytojo organizmo buvimą.

6 straipsnis

Buvimo patvirtinimas

1. Jeigu atsakingai valstybės įstaigai buvo pranešta apie nurodytojo organizmo buvimą arba tariamą buvimą pagal 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus arba pagal 5 straipsnį, ji imasi visų reikiamų priemonių buvimui patvirtinti.

2. Jei patvirtinama, kad nurodytasis organizmas aptiktas teritorijoje, kurioje jo anksčiau nenustatyta, valstybė narė per penkias darbo dienas po patvirtinimo gavimo apie tai praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

Tai taikoma ir tuo atveju, kai oficialiai patvirtinama apie nurodytojo organizmo buvimą ant kitų rūšių augalų, kurie anksčiau nebuvo žinomi kaip augalai šeimininkai. Tokie pranešimai turi būti pateikti raštu.

3. Valstybės narės užtikrina, kad profesionaliems veiklos vykdytojams, kurių nurodytieji augalai gali būti pažeisti nurodytojo organizmo, būtų nedelsiant pranešta apie nurodytojo organizmo buvimą tos valstybės narės teritorijoje ir jie sužinotų apie atitinkamus pavojus ir priemones, kurių būtina imtis.

7 straipsnis

Nustatytų ribų vietovės

1. Kai 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų tyrimų rezultatai rodo nurodytojo organizmo buvimą arba kai toks buvimas patvirtinamas pagal 6 straipsnio 1 dalį, atitinkama valstybė narė nedelsdama nustatyto nustatytų ribų vietovę (toliau – nustatytų ribų vietovė).

2. Nustatytų ribų vietovę sudaro teritorija, kurioje aptiktas nurodytasis organizmas (toliau – užkrėsta teritorija). Ši teritorija apibrėžiama pagal III priedo 1 skirsnį. Nustatytų ribų vietovę taip pat sudaro teritorija aplink užkrėstą teritoriją (toliau – buferinė zona). Ši teritorija apibrėžiama pagal III priedo 1 skirsnį.

3. Valstybės narės nustatytų ribų vietovėse imasi priemonių, nustatytų III priedo 2 skirsnyje.

4. Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali nuspręsti nenustatyti nustatytų ribų vietovės iš karto, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	yra įrodymų, kad nurodytasis organizmas buvo neseniai įvežtas į vietovę kartu su augalais, ant kurių jis aptiktas;

b)	yra požymių, kad šie augalai buvo užkrėsti prieš juos įvežant į susijusią teritoriją;

c)	netoli tokių augalų nebuvo nustatyta jokių atitinkamų pernešėjų ir įrodyta, kad nurodytasis organizmas toliau neplito.

Tokiu atveju ji atlieka tyrimą, kad nustatytų, ar buvo užkrėsti kiti augalai, išskyrus tuos, ant kurių iš pradžių buvo aptiktas organizmas. Remdamasi šiuo tyrimu valstybė narė sprendžia, ar būtina nustatyti nustatytų ribų vietovę. Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie šių tyrimų išvadas ir pateikia paaiškinimą, kodėl nebuvo nustatyta nustatytų ribų vietovė.

5. Valstybės narės nustato 3 dalyje numatytų priemonių įgyvendinimo terminus ir prireikus 4 dalyje minėto tyrimo atlikimo terminą.

8 straipsnis

Ataskaitos dėl priemonių

1. Valstybės narės per 30 dienų po 6 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto pranešimo Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia ataskaitą dėl priemonių, kurių jos ėmėsi ar ketina imtis pagal 7 straipsnio 3 dalį, ir nurodo 7 straipsnio 5 dalyje nurodytus terminus.

Ataskaitoje taip pat pateikiama tokia informacija:

a)	informacija apie nustatytų ribų vietovės vietą ir tos vietovės savybės, kurios gali būti svarbios nurodytajam organizmui sunaikinti ir išvengti jo plitimo;

b)	nustatytų ribų vietovės ribų žemėlapis;

c)	informacija apie nurodytojo organizmo ir jo užkrato pernešėjų buvimą;

d)	priemonės, kuriomis užtikrinamas reikalavimų dėl nurodytųjų augalų vežimo Sąjungoje, kaip nustatyta 3 straipsnyje, laikymasis.

Šioje ataskaitoje pateikiami šias priemones pagrindžiantys įrodymai ir kriterijai.

2. Valstybės narės iki kiekvienų metų gruodžio 31 d. pateikia Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ataskaitą, į kurią įtraukiama atnaujinta 1 dalyje nurodyta informacija.

9 straipsnis

Panaikinimas

Įgyvendinimo sprendimas 2014/87/EB panaikinamas.

10 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 23 d.

Komisijos vardu

Tonio BORG

Komisijos narys

(1) OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(2) 2014 m. vasario 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/87/ES dėl Xylella fastidiosa (Well et Raju) plitimo prevencijos priemonių Sąjungoje (OL L 45, 2014 2 15, p. 29).

I PRIEDAS

2 STRAIPSNYJE IŠVARDYTI NURODYTŲJŲ AUGALŲ ĮVEŽIMO REIKALAVIMAI

1 SKIRSNIS

Į Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodytą sertifikatą įtraukiami teiginiai

Trečiųjų šalių kilmės nurodytieji augalai, kuriuose aptinkamas nurodytasis organizmas, įvežami į Sąjungą, tik jei su jais pateikiamas fitosanitarinis sertifikatas, nurodytas Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies ii punkte, tenkinantis 2 ir 3 punktuose nurodytas sąlygas.

Fitosanitarinio sertifikato skiltyje „Papildoma deklaracija“ turėtų būti įtrauktas teiginys, kad per visą augimo laikotarpį augalai buvo auginti vietovėje, kurią kilmės šalyje registruoja ir prižiūri nacionalinė augalų apsaugos organizacija ir kurią ta organizacija pagal atitinkamus tarptautinius fitosanitarinių priemonių standartus nustatė kaip kenksmingaisiais organizmais neužkrėstą teritoriją.

Kenksmingaisiais organizmais neužkrėstos teritorijos pavadinimas nurodomas skiltyje „Kilmės vieta“.

Fitosanitarinio sertifikato skiltyje „Papildoma deklaracija“ nurodomi šie teiginiai:

nurodytieji augalai per visą auginimo laikotarpį buvo auginami vietovėje, tenkinančioje šias sąlygas:

i)	pagal atitinkamus tarptautinius fitosanitarinių priemonių standartus nustatyta, kad ji neužkrėsta nurodytuoju organizmu ir jo pernešėjais;

ii)	kilmės šalyje ją registruoja ir prižiūri nacionalinė augalų apsaugos organizacija;

iii)	ji fiziškai apsaugota nuo užkrėtimo nurodytuoju organizmo per jo pernešėjus;

iv)	siekiant užtikrinti pernešėjų nebuvimą, toje teritorijoje atliekamas atitinkamas fitosanitarinis apdorojimas;

v)	joje kasmet atitinkamu laiku atliekami bent du oficialūs tikrinimai. Atlikus ankstesnius tikrinimus neaptikta nei nurodytojo organizmo, nei jo pernešėjų, arba, pastebėjus požymius, atlikti tyrimai ir patvirtinta, kad nurodytojo organizmo neaptikta.

b)	netoli auginimo vietovės atliekamas fitosanitarinis apdorojimas nuo nurodytojo organizmo pernešėjų;

c)	nurodytųjų augalų partijos tikrinamos kasmet imant mėginius, išskyrus atvejus, kai nurodytieji augalai neturi nurodytojo organizmo požymių;

d)	nurodytieji augalai pervežti visų nurodytojo organizmo pernešėjų neskraidymo sezonu arba uždarose talpyklose ar pakuotėse, užtikrinant, kad neįmanoma užkrėsti nurodytuoju organizmu arba žinomais jo pernešėjais;

prieš pat eksportą atlikta oficiali nurodytųjų augalų partijų apžiūra, paimti mėginiai ir atlikti tyrimai, taikant mėginių atrankos schemą, pagal kurią 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad šiuose augaluose nurodytojo organizmo buvimo lygis mažesnis nei 1 %, ir kuri skirta būtent augalams, kuriuose nustatyti to organizmo buvimo požymiai.

2 ir 3 punktai taikomi mutatis mutandis nurodytiems augalams, kurie augo tiek kenksmingaisiais organizmais neužkrėstoje teritorijoje, tiek už jos ribų.

2 SKIRSNIS

Tikrinimas

Nurodytuosius augalus išsamiai patikrina atsakinga valstybės įstaiga įvežimo punkte arba paskirties vietoje, nustatytoje pagal Komisijos direktyvą 2004/103/EB (1). Tikrinimas atliekamas atliekant apžiūrą ir, esant įtarimų dėl nurodytojo organizmo buvimo, imant mėginius ir atliekant kiekvienos nurodytųjų augalų partijos tyrimus. Mėginiai turėtų būti tokio dydžio, kad 99 % patikimumu būtų galima patvirtinti, kad šiuose augaluose nurodytojo organizmo buvimo lygis mažesnis nei 1 %

(1) 2004 m. spalio 7 d. Komisijos direktyva 2004/103/EB, dėl Tarybos direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje išvardytų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, įvežamų iš trečiųjų šalių, tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimų, kurie galėtų būti atliekami kitur nei įvežimo į Bendriją punkte arba šalia jo, ir tokiems patikrinimams taikytinų sąlygų (OL L 313, 2004 10 12, p. 16).

II PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE IŠVARDYTOS NURODYTŲJŲ AUGALŲ VEŽIMO SĄJUNGOJE SĄLYGOS

1.	Nurodytieji augalai, kurie bent dalį auginimo laikotarpio buvo auginami nustatytų ribų vietovėje, turėtų būti vežami tik į vietoves arba vietovėse, kurios nėra užkrėstos vietovės, jei prie jų pridedamas augalų pasas, parengtas ir išduotas pagal Komisijos direktyvą 92/105/EEC (1).

Nurodytieji augalai, kurie bent dalį auginimo laikotarpio buvo auginami nustatytų ribų vietovėje turėtų būti vežami tik į vietoves arba vietovėse, kurios nėra užkrėstos vietovės, jei per visą jų buvimo nustatytų ribų vietovėje laiką jie be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų atitinka ir šiuos reikalavimus:

auginimo vietovė, kurioje jie buvo auginami nustatytų ribų vietovėje tenkina šias sąlygas:

i)	nustatyta, kad ji neužkrėsta nurodytuoju organizmu;

ii)	ji įregistruota pagal Komisijos direktyvą 92/90/EEB (2);

iii)	ji fiziškai apsaugota nuo užkrėtimo nurodytuoju organizmo per jo pernešėjus;

iv)	siekiant užtikrinti pernešėjų nebuvimą, toje teritorijoje atliekamas atitinkamas fitosanitarinis apdorojimas;

v)	joje kasmet atitinkamu laiku atliekami bent du oficialūs tikrinimai. Atlikus ankstesnius tikrinimus neaptikta nei nurodytojo organizmo, nei jo pernešėjų, arba, pastebėjus požymius, atlikti tyrimai ir patvirtinta, kad nurodytojo organizmo neaptikta;

b)	atlikti kasmetiniai atitinkamų kiekvienos rūšies nurodytųjų augalų iš kiekvienos auginimo vietovės mėginių tyrimai išskyrus atvejus, kai nurodytieji augalai neturi nurodytojo organizmo požymių;

c)	netoli auginimo vietovės atliekamas fitosanitarinis apdorojimas nuo nurodytojo organizmo pernešėjų.

3.	Nustatytų ribų vietovėse nurodytieji augalai pervežti visų nurodytojo organizmo pernešėjų neskraidymo sezonu arba uždarose talpyklose, arba pakuotėse, užtikrinant, kad neįmanoma užkrėsti nurodytuoju organizmu arba žinomais jo pernešėjais.

(1) 1992 m. gruodžio 3 d. Komisijos direktyva 92/105/EEB, nustatanti augalų pasų, reikalingų tam tikrų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų judėjimui Bendrijoje, standartizavimo laipsnį, išsamią tokių augalų pasų išdavimo tvarką ir jų keitimo sąlygas (OL L 4, 1993 1 8, p. 22).

(2) 1992 m. lapkričio 3 d. Komisijos direktyva 92/90/EEB, nustatanti įpareigojimus, kuriuos turi vykdyti augalų, augalinių produktų ar kitų objektų augintojai ir importuotojai, bei jų registracijos detales (OL L 344, 1992 11 26, p. 38).

III PRIEDAS

NUSTATYTŲ RIBŲ VIETOVIŲ IR PRIEMONIŲ NUSTATYMAS, KAIP NURODYTA 7 STRAIPSNYJE

1 SKIRSNIS

Nustatytų ribų vietovės nustatymas

Užkrėsta teritorija apima visus augalus, kurie, kaip nustatyta, užkrėsti nurodytuoju organizmu, visus augalus, kuriems būdingi požymiai, rodantys galimą užkrėtimą tuo organizmu, ir visus kitus augalus, kurie gali būti užkrėsti tuo organizmu dėl artumo užkrėstiems augalams, arba dėl tos pačios auginimo vietovės, jei žinoma, kad joje buvo užkrėstų augalų arba augalų, iš kurių jie auginami.

Buferinės zonos plotis turėtų būti bent 2 000 m.

Buferinės zonos plotis gali būti sumažintas iki bent 1 000 m, jei tenkinamos visos šios sąlygos:

a)	užkrėstieji augalai buvo pašalinti, drauge su visais kitais augalais, kuriems būdingi simptomai, rodantys galimą užkrėtimą tuo organizmu, ir visais augalais, kurie, kaip nustatyta, galimai yra užkrėsti. Pašalinama tokiu būdu, kad nelieka jokių pašalinto augalo dalių;

b)	atliktas naujų teritorijos ribų nustatymo tyrimas, kurį sudaro tikrinimas taikant mėginių atrankos schemą, pagal kurią 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad šiuose augaluose, esančiuose ne daugiau kaip 2 000 m nuo užkrėstos teritorijos ribos, nurodytojo organizmo buvimo lygis mažesnis nei 0,1 %

Tikslus naujų teritorijos ribų nustatymas grindžiamas aiškiais moksliniais principais, nurodytojo organizmo ir jo pernešėjų biologiniais ypatumais, užkrėtimo lygiu, pernešėjų buvimu ir galimų augalų šeimininkų pasiskirstymu atitinkamoje teritorijoje.

Jei nurodytojo organizmo buvimas nustatytas už užkrėstos teritorijos ribų, užkrėstos teritorijos ir buferinės zonos ribos peržiūrimos ir atitinkamai pakeičiamos.

Jei nustatytų ribų vietovėje, remiantis 4 straipsnio 1 dalyje nurodytais tyrimais ir šio priedo 2 priedėlio h punkte nurodyta stebėsena, nurodytojo organizmo nenustatyta 5 metus, šios nustatytos ribos gali būti panaikinamos.

2 SKIRSNIS

Priemonės, kurių reikia imtis nustatytų ribų vietovėje

Nustatytų ribų vietovėje susijusi valstybė narė, siekdama sunaikinti nurodytąjį organizmą, imasi šių priemonių:

kuo skubiau pašalina visus nurodytuoju organizmu užkrėstus augalus bei visus augalus, turinčius požymių, rodančių galimą užkrėtimą tuo organizmu, ir visus augalus, kurie, kaip nustatyta, galėjo būti užkrėsti. Pašalinama tokiu būdu, kad nelieka jokių pašalinto augalo dalių ir imantis visų būtinų atsargos priemonių, siekiant išvengti nurodytojo organizmo išplitimo šalinant ir po šalinimo;

atlieka nurodytųjų augalų, augalų, priklausančių tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai, ir visų kitų augalų, turinčių nurodytojo organizmo buvimo požymių, 200 m atstumu aplink užkrėstus augalus mėginių ėmimą ir tyrimą, taikant mėginių atrankos schemą, pagal kurią 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad šiuose augaluose nurodytojo organizmo buvimo lygis mažesnis nei 0,1 %;

c)	in situ arba netolimoje šiam tikslui skirtoje vietoje, esančioje nustatytų ribų vietovėje, sunaikina visus augalus, augalų dalis arba medieną, per kuriuos gali plisti nurodytasis organizmas. Sunaikinimas atliekamas tinkamu būdu, užtikrinant, kad nurodytasis organizmas neplistų;

d)	in situ arba netoliese esančioje vietoje sunaikina bet kokią augalo medžiagą, susidariusią dauginant nurodytuosius augalus arba augalus, priklausančius tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai. Sunaikinimas atliekamas tinkamu būdu, užtikrinant, kad nurodytasis organizmas neplistų per pernešėją;

e)	atlieka atitinkamą nurodytųjų augalų arba augalų, kurie gali būti nurodytojo organizmo pernešėjų šeimininkais, fitosanitarinį apdorojimą, siekdama išvengti nurodytojo organizmo plitimo per šiuos pernešėjus;

atseka užkrato kilmę ir nustato tolesnę nurodytųjų augalų, susijusių su atitinkamu užkrėtimu, kurie galėjo būti vežami prieš nustatant nustatytų ribų vietovę, seką. Augalų paskirties vietos atitinkamoms institucijoms turėtų būti pateikiama visa su tokiu vežimu susijusi informacija, kad būtų galima patikrinti augalus ir prireikus imtis atitinkamų priemonių;

g)	vietovėse, kurios nėra laikomos neužkrėstomis pernešėjais, uždraudžia sodinti nurodytuosius augalus ir augalus, priklausančius tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai;

atlieka intensyvią nurodytojo organizmo buvimo stebėseną bent jau atliekant kasmetinius tikrinimus tinkamu metu, daugiausia dėmesio skiriant buferinei zonai ir nurodytiesiems augalams ir augalams, priklausantiems tai pačiai genčiai kaip ir užkrėsti augalai, įskaitant tyrimus, ypač užkrėtimo požymių turinčių augalų. Mėginių skaičius nurodomas 8 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje;

i)	imasi veiklos, kad padidintų visuomenės informuotumą apie nurodytojo organizmo pavojų ir priemones, priimtas siekiant išvengti nurodytojo organizmo pateikimo į Sąjungą ir išplitimo joje, įskaitant nurodytųjų augalų vežimą iš nustatytų ribų vietovės, nustatytos pagal 7 straipsnį;

prireikus imasi specialių priemonių esant konkretiems arba sudėtingiems atvejams, kai pagrįstai numatomas sunaikinimo išvengimas, trukdymas arba atidėjimas, ypač susijusių su visų augalų, kurie yra užkrėsti arba įtariama, kad gali būti užkrėsti, prieinamumu ir tinkamu sunaikinimu, nepriklausomai nuo jų vietos, viešos arba privačios nuosavybės arba asmens arba įstaigos, kuriam jie priklauso;

k)	imasi bet kokių kitų priemonių, kurios gali padėti sunaikinti nurodytąjį organizmą, atsižvelgiant į tarptautinius fitosanitarinius priemonių standartus Nr. 9 (1) ir pagal tarptautinius fitosanitarinius priemonių standartus Nr. 14 (2) taikant integruotąjį požiūrį.

(1) Kenksmingųjų organizmų sunaikinimo programų gairės. Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriato nustatytas tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų Nr. 9 etaloninis standartas, Roma. Paskelbta 2011 m. gruodžio 15 d.

(2) Integruotųjų priemonių taikymas kenksmingųjų organizmų rizikos valdymo sistemose. Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos sekretoriato nustatytas tarptautinių fitosanitarinių priemonių standartų Nr. 14 etaloninis standartas, Roma. Paskelbta 2014 m. sausio 8 d.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 219

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. liepos 25d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. liepos 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 798/2014, kuriuo nustatomos tipinės kainos paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1484/95	1
	*	2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 799/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, nustatomi metinių ir galutinių įgyvendinimo ataskaitų pavyzdžiai	4
	*	2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 800/2014, kuriuo nustatoma ataskaitų teikimo tvarka ir kitos praktinės taisyklės, taikomos veiklos paramos finansavimui pagal nacionalines programas ir pagal specialią tranzito programą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 515/2014, kuriuo kaip Vidaus saugumo fondo dalis nustatoma išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė	10
	*	2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 801/2014, kuriuo nustatomas tvarkaraštis ir kitos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo išteklių, numatytų asmenų perkėlimo į ES Sąjungos programai, skyrimo mechanizmu	19
	*	2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 802/2014, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 514/2014, kuriuo nustatomos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir policijos bendradarbiavimo, nusikalstamumo prevencijos, kovos su juo ir krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos, nustatomi nacionalinių programų pavyzdžiai ir Komisijos ir valstybių narių elektroninio keitimosi duomenimis sistemos nuostatos bei sąlygos	22
	*	2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 803/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 412/2013, kuriuo importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiams stalo ir virtuvės reikmenims nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas	33
	*	2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 804/2014, kuriuo dėl tam tikrų Italijos teritorijų, nukentėjusių nuo potvynių 2014 m., nukrypstama nuo Reglamento (EB) Nr. 1122/2009 nuostatų, susijusių su paramos sumų sumažinimu dėl vėlavimo pateikti bendrąsias paraiškas ir teisių į išmokas paraiškas	35
		2014 m. liepos 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 805/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	37
		DIREKTYVOS
	*	2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms	40
	*	2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema	42
		SPRENDIMAI
	*	2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/496/BUSP dėl Europos globalios navigacijos palydovinės sistemos diegimo, veikimo ir naudojimo aspektų, turinčių įtakos Europos Sąjungos saugumui, kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/552/BUSP	53
		2014/497/ES
	*	2014 m. liepos 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Xylella fastidiosa (Well et Raju) patekimo į Sąjungą ir išplitimo joje prevencijos priemonių (pranešta dokumentu C(2014)5082)	56

	Klaidų ištaisymas
*	2014 m. gegužės 21 d. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos jungtinio komiteto sprendimo Nr. 2 dėl Moldovos Respublikos prašymo priimti į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos susitariančiąsias šalis klaidų ištaisymas ( OL L 217, 2014 7 23 )	65
*	2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) klaidų ištaisymas ( OL L 335, 2009 12 17 )	66

KN kodas	Prekių aprašymas	Tipinė kaina (EUR/100 kg)	3 straipsnio 3 dalyje nurodytas užstatas (EUR/100 kg)	Kilmės šalis (1)
0207 12 10	Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlės, pateikiamos kaip „70 % viščiukai“	121,8	0	AR
0207 12 90	Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių skerdenėlės, pateikiamos kaip „65 % viščiukai“	131,2 143,0	0 0	AR BR
0207 14 10	Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) skerdenėlių dalys be kaulų	293,6 220,0 326,7 244,2	2 24 0 17	AR BR CL TH
0207 14 60	Užšaldytos Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) kulšelės	122,7	6	BR
0207 27 10	Užšaldytos kalakutų skerdenėlių dalys be kaulų	344,2 310,2	0 0	BR CL
1602 32 11	Nevirti ir nekepti Gallus domesticus rūšies paukščių (vištų ir gaidžių) gaminiai	251,6	11	BR

Bendrovė	Papildomas TARIC kodas
Liling Taiyu Porcelain Industries Co., Ltd	B956
Liling Xinyi Ceramics Industry Ltd.	B957
T&C Shantou Daily Chemical Industry Co., Ltd.	B958
Jing He Ceramics Co., Ltd	B959

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	59,9
	TR	55,3
	XS	56,8
	ZZ	57,3
0707 00 05	MK	50,7
	TR	81,4
	ZZ	66,1
0709 93 10	TR	84,5
0709 93 10	ZZ	84,5
0805 50 10	AR	107,5
	BO	98,4
	CL	116,3
	NZ	145,2
	TR	74,0
	UY	125,4
	ZA	127,5
	ZZ	113,5
0806 10 10	BR	149,7
	CL	81,7
	EG	186,0
	MA	159,8
	TR	78,9
	ZZ	131,2
0808 10 80	AR	243,2
	BR	134,1
	CL	111,9
	NZ	124,8
	US	145,0
	ZA	142,5
	ZZ	150,3
0808 30 90	AR	77,9
	CL	94,9
	NZ	163,0
	ZA	63,9
	ZZ	99,9
0809 10 00	MK	91,5
	TR	245,3
	XS	80,5
	ZZ	139,1
0809 29 00	CA	344,6
	TR	292,8
	US	344,6
	ZZ	327,3
0809 30	MK	72,6
	TR	137,7
	ZZ	105,2
0809 40 05	BA	54,7
	MK	53,5
	ZZ	54,1

Institucijos pavadinimas

Institucijos vadovas

E. pašto adresas

Paskyrimo data

Pavesta veikla

Atsakinga institucija

Audito institucija

1 įgaliotoji institucija

2 įgaliotoji institucija

Įgaliotoji institucija n (daugiausia 10)