ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 217

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

57 tomas
2014m. liepos 23d.


Turinys

 

II   Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 790/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 125/2014

1

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 791/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo

5

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 792/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 16 straipsnio 2 dalis

9

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 793/2014, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje

10

 

 

2014 m. liepos 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 794/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

13

 

*

2014 m. liepos 3 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 795/2014 dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms (ECB/2014/28)

16

 

 

SPRENDIMAI

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/482/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/392/BUSP dėl Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger)

31

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/483/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2014/72/BUSP

35

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/484/BUSP, kuriuo iš dalies keičiama Bendroji pozicija 2003/495/BUSP dėl Irako

38

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/485/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/389/BUSP dėl Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijos (EUCAP NESTOR)

39

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/486/BUSP dėl Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine)

42

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/487/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

48

 

*

2014 m. liepos 22 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2014/488/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

49

 

 

2014/489/ES

 

*

2013 m. birželio 19 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.28599 (C 23/10 (ex NN 36/10, ex CP 163/09)), kurią Ispanijos Karalystė suteikė skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose regionuose (už Kastilijos-La Mančos ribų) (pranešta dokumentu C(2013) 3204)  ( 1 )

52

 

 

TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

 

 

2014/490/ES

 

*

2014 m. gegužės 21 d. Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos jungtinio komiteto sprendimas Nr. 2 dėl Moldovos Respublikos prašymo priimti į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos susitariančiąsias šalis

88

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai

REGLAMENTAI

23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/1


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 790/2014

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 125/2014

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2014 m. vasario 10 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 125/2014 (2), kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001, nustatančio asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, atnaujintą sąrašą (toliau – sąrašas), 2 straipsnio 3 dalis;

(2)

Taryba, kai buvo praktiškai įmanoma, visiems asmenims, grupėms ir subjektams pateikė motyvų pareiškimus, kuriuose paaiškinta, kodėl jie buvo įtraukti į tą sąrašą;

(3)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu Taryba informavo sąraše išvardytus asmenis, grupes ir subjektus, kad ji nusprendė palikti juos sąraše. Taryba taip pat informavo atitinkamus asmenis, grupes ir subjektus, kad tuo atveju, jei jiems dar nėra pateiktas Tarybos motyvų pareiškimas, kuriame nurodoma, kodėl jie buvo įtraukti į sąrašą, jie gali prašyti jį pateikti;

(4)

Taryba atliko sąrašo peržiūrą, kaip reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalį. Tai darydama ji atsižvelgė į atitinkamų asmenų, grupių ir subjektų jai pateiktas pastabas;

(5)

Taryba nusprendė, kad nebėra priežasčių vieną asmenį palikti sąraše;

(6)

Taryba padarė išvadą, kad šio reglamento priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP (3)1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga valdžios institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos specialios ribojamosios priemonės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 2580/2001;

(7)

sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas, o Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 125/2014 turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje numatytas sąrašas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 125/2014 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

(2)  2014 m. vasario 10 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 125/2014, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 714/2013 (OL L 40, 2014 2 11, p. 9).

(3)  2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendroji pozicija 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (OL L 344, 2001 12 28, p. 93).


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytas asmenų, grupių ir subjektų sąrašas

I.   ASMENYS

1.

ABDOLLAHI Hamed (dar žinomas kaip Mustafa Abdullahi), gimęs 1960 m. rugpjūčio 11 d. Irane. Pasas: D9004878.

2.

AL-NASSER, Abdelkarim Hussein Mohamed, gimęs Al Ihsa (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

3.

AL YACOUB, Ibrahim Salih Mohammed, gimęs 1966 10 16 Tarut (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

4.

ARBABSIAR Manssor (dar žinomas kaip Mansour Arbabsiar), gimęs 1955 m. kovo 6 d. arba 15 d. Irane. Irano ir JAV pilietis. Pasas: C2002515 (Iranas); Pasas: 477845448 (JAV). Nacionalinės asmens tapatybės kortelės Nr.: 07442833, galioja iki 2016 m. kovo 15 d. (JAV vairuotojo pažymėjimas).

5.

BOUYERI, Mohammed (dar žinomas kaip Abu ZUBAIR; dar žinomas kaip SOBIAR; dar žinomas kaip Abu ZOUBAIR), gimęs 1978 03 08 Amsterdame (Nyderlandai) – „Hofstadgroep“ grupuotės narys.

6.

IZZ-AL-DIN, Hasan (dar žinomas kaip GARBAYA, Ahmed; dar žinomas kaip SA-ID; dar žinomas kaip SALWWAN, Samir), Libanas, gimęs 1963 m. Libane, Libano pilietis.

7.

MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomas kaip ALI, Salem; dar žinomas kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomas kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomas kaip WADOOD, Khalid Adbul), gimęs 1965 04 14 arba 1964 03 01 Pakistane, paso Nr. 488555.

8.

SHAHLAI Abdul Reza (dar žinomas kaip Abdol Reza Shala'i, dar žinomas kaip Abd-al Reza Shalai, dar žinomas kaip Abdorreza Shahlai, dar žinomas kaip Abdolreza Shahla'i, dar žinomas kaip Abdul-Reza Shahlaee, dar žinomas kaip Hajj Yusef, dar žinomas kaip Haji Yusif, dar žinomas kaip Hajji Yasir, dar žinomas kaip Hajji Yusif, dar žinomas kaip Yusuf Abu-al-Karkh), gimęs apie 1957 m. Irane. Adresai: 1) Kermanshah, Iranas, 2) Mehrano karinė bazė, Ilamo provincija, Iranas.

9.

SHAKURI Ali Gholam, gimęs apie 1965 m. Teherane, Iranas.

10.

SOLEIMANI Qasem (dar žinomas kaip Ghasem Soleymani, dar žinomas kaip Qasmi Sulayman, dar žinomas kaip Qasem Soleymani, dar žinomas kaip Qasem Solaimani, dar žinomas kaip Qasem Salimani, dar žinomas kaip Qasem Solemani, dar žinomas kaip Qasem Sulaimani, dar žinomas kaip Qasem Sulemani), gimęs 1957 m. kovo 11 d. Irane. Irano pilietis. Pasas: 008827 (Irano diplomatinis), išduotas 1999 m. Laipsnis: generolas majoras.

II.   GRUPĖS IR SUBJEKTAI

1.

„Abu Nidal Organisation“ („Abu Nidal organizacija“) – „ANO“ (dar žinoma kaip „Fatah Revolutionary Council“ („Fatah Revoliucinė Taryba“); dar žinoma kaip „Arab Revolutionary Brigades“ („Arabų revoliucinės brigados“); dar žinoma kaip „Black September“ („Juodasis rugsėjis“); dar žinoma kaip „Revolutionary Organisation of Socialist Muslims“ („Musulmonų socialistų revoliucinė organizacija“).

2.

„Al-Aqsa Martyrs' Brigade“ („Al-Aqsa kankinių brigada“).

3.

„Al-Aqsa e.V.“

4.

„Al-Takfir“ ir „Al-Hijra“.

5.

„Babbar Khalsa“.

6.

„Communist Party of the Philippines“ („Filipinų komunistų partija“), įskaitant „New People's Army“ – „NPA“ („Nauja tautų armija“ – „NTA“), Filipinai.

7.

„Gama'a al-Islamiyya“ (dar žinoma kaip „Al-Gama'a al-Islamiyya“) („Islamic Group“ – „IG“ („Islamo grupė“– „IG“)).

8.

„İslami Büyük Doğu Akıncılar Cephesi“ – „IBDA-C“ – („Great Islamic Eastern Warriors Front“ („Didysis islamo rytų karių frontas“)).

9.

„Hamas“, įskaitant „Hamas-Izz al-Din al-Qassem“.

10.

„Hizballah Military Wing“ („Hizballah karinis sparnas“) (dar žinomas kaip „Hezbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbullah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hezballah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hisbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbu'llah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizb Allah Military Wing“, dar žinomas kaip „Jihad Council“ („Džihado taryba“) (ir visi jam atsiskaitantys padaliniai, įskaitant External Security Organisation (Išorės saugumo organizaciją)).

11.

„Hizbul Mujahideen“ – „HM“.

12.

„Hofstadgroep“ grupuotė.

13.

„Holy Land Foundation for Relief and Development“ („Šventosios Žemės paramos ir plėtros fondas“).

14.

„International Sikh Youth Federation“ – „ISYF“ („Tarptautinė sikų jaunimo federacija“ – „TSJF“).

15.

„Khalistan Zindabad Force“ – „KZF“ („Khalistano Zindabad pajėgos“ – „KZF“).

16.

„Kurdistan Workers' Party“ – „PKK“ („Kurdistano darbininkų partija“ – „PKK“) (dar žinoma kaip „KADEK“; dar žinoma kaip „KONGRA-GEL“).

17.

„Liberation Tigers of Tamil Eelam“ – „LTTE“ („Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrai“ – „TEIT“).

18.

„Ejército de Liberación Nacional“ („Nacionalinė išlaisvinimo armija“).

19.

„Palestinian Islamic Jihad“ – „PIJ“ („Palestinos islamo Jihad“ – „PIJ“).

20.

„Popular Front for the Liberation of Palestine“ – „PFLP“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas“ – „PILF“).

21.

„Popular Front for the Liberation of Palestine – General Command“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto Aukščiausioji vadovybė“) (dar žinoma kaip „PFLP – General Command“ („PILF Aukščiausioji vadovybė“)).

22.

„Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia“ – „FARC“ („Revolutionary Armed Forces of Colombia“ („Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos“)).

23.

„Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP/C“ (dar žinoma kaip „Devrimci Sol“ („Revolutionary Left“ („Revoliucinė kairė“)); dar žinoma kaip „Dev Sol“) („Revolutionary People's Liberation Army/Front/Party“ („Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija/frontas/partija“)).

24.

„Sendero Luminoso“ – „SL“ („Shining Path“ („Šviečiantis kelias“)).

25.

„Teyrbazen Azadiya Kurdistan“ grupuotė – „TAK“ (dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Falcons“ („Kurdistano laisvės sakalai“); dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Hawks“ („Kurdistano laisvės vanagai“).


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/5


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 791/2014

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 215 straipsnį,

atsižvelgdama į 2003 m. liepos 7 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/495/BUSP dėl Irako (1),

atsižvelgdama į bendrą Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1210/2003 (2) nustatytos ribojamosios priemonės Irakui pagal Bendrąją poziciją 2003/495/BUSP ir JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1483 (2003);

(2)

reikėtų apjungti Reglamento (EB) Nr. 1210/2003 4 straipsnio 3 ir 4 dalis, kuriose nustatyta, jog IV priede išvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys, įstaigos ar organizacijos, arba kas nors jų vardu, tiesiogiai ar netiesiogiai, negali naudotis lėšomis arba ekonominiais ištekliais, siekiant, kad tie asmenys, įstaigos ar organizacijos negalėtų įgyti lėšų, prekių ar gauti paslaugų;

(3)

2014 m. liepos 22 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/484/BUSP (3), kuriuo išvardytų asmenų ir subjektų naudai draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais. Nustatyta specialių išimčių, visų pirma susijusių su lėšomis ir ekonominiais ištekliais, kurie: a) būtini pagrindiniams poreikiams patenkinti; b) skirti išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti; c) skirti išimtinai mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už kasdieninį įšaldytų lėšų arba ekonominių išteklių laikymą arba tvarkymą sumokėti arba d) būtini ypatingoms išlaidoms apmokėti;

(4)

taip pat tikslinga atnaujinti Reglamentą (EB) Nr. 1210/2003 naujausia valstybių narių pateikta informacija apie kompetentingas valdžios institucijas;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 iš dalies keičiamas taip:

1.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   IV priede išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar įstaigoms arba jų naudai neleidžiama tiesiogiai arba netiesiogiai naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.“;

b)

4 dalis išbraukiama.

2.

4a straipsnis pakeičiamas taip:

„4a straipsnis

4 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas atitinkamiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba subjektams neužtraukia atsakomybės, jeigu jie nežinojo ir pagrįstai negalėjo žinoti, jog jų veiksmai pažeidžia tą draudimą.“

3.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

1.   4 straipsniu finansų arba kredito įstaigoms nedraudžiama kredituoti įšaldytų sąskaitų, gavus lėšų, kurias trečiosios šalys pervedė į sąraše nurodyto asmens, subjekto ar įstaigos sąskaitą, jeigu visi tokių sąskaitų papildymai taip pat įšaldomi. Finansų arba kredito įstaigos apie tokias operacijas nedelsdamos praneša kompetentingoms valdžios institucijoms.

2.   Nukrypdamos nuo 4 straipsnio 3 dalies, V priede išvardytose interneto svetainėse nurodytos kompetentingos valdžios institucijos gali leisti naudotis tam tikromis lėšomis arba ekonominiais ištekliais tokiomis sąlygomis, kokias tos institucijos laiko tinkamomis, jei jos nustatė, kad lėšos ar ekonominiai ištekliai yra:

a)

reikalingi IV priede išvardytų fizinių ar juridinių asmenų, subjektų arba įstaigų, taip pat nuo tų fizinių asmenų priklausomų šeimos narių pagrindiniams poreikiams tenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą arba hipoteką, vaistus ir gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas;

b)

skirti išimtinai pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;

c)

skirti išimtinai mokesčiams arba aptarnavimo mokesčiams už įprastą įšaldytų lėšų, kito finansinio turto ir ekonominių išteklių laikymą arba tvarkymą sumokėti; arba

d)

reikalingi ypatingoms išlaidoms, jei atitinkama kompetentinga valdžios institucija kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo pranešė motyvus, dėl kurių, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas.

3.   Atitinkamos valstybės narės informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie bet kokį pagal šį straipsnį suteiktą leidimą.“

4.

V priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 169, 2003 7 8, p. 72.

(2)  2003 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1210/2003 dėl tam tikrų konkrečių ekonominių ir finansinių santykių su Iraku apribojimo ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2465/96 (OL L 169, 2003 7 8, p. 6).

(3)  2014 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimas 2014/484/BUSP, kuriuo iš dalies keičiama Bendroji pozicija 2003/495/BUSP dėl Irako (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 38).


PRIEDAS

„V PRIEDAS

Interneto svetainės, kuriose pateikiama informacija apie 5, 6, 7 ir 8 straipsniuose nurodytas kompetentingas valdžios institucijas, ir adresas, kuriuo siunčiami pranešimai Europos Komisijai

A.   Kiekvienos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos:

BELGIJA

http://www.diplomatie.be/eusanctions

BULGARIJA

http://www.mfa.bg/en/pages/135/index.html

ČEKIJA

http://www.mfcr.cz/mezinarodnisankce

DANIJA

http://um.dk/da/politik-og-diplomati/retsorden/sanktioner/

VOKIETIJA

http://www.bmwi.de/DE/Themen/Aussenwirtschaft/aussenwirtschaftsrecht,did=404888.html

ESTIJA

http://www.vm.ee/est/kat_622/

AIRIJA

http://www.dfa.ie/home/index.aspx?id=28519

GRAIKIJA

http://www.mfa.gr/en/foreign-policy/global-issues/international-sanctions.html

ISPANIJA

http://www.exteriores.gob.es/Portal/es/PoliticaExteriorCooperacion/GlobalizacionOportunidadesRiesgos/Documents/ORGANISMOS%20COMPETENTES%20SANCIONES%20INTERNACIONALES.pdf

PRANCŪZIJA

http://www.diplomatie.gouv.fr/autorites-sanctions/

KROATIJA

http://www.mvep.hr/sankcije

ITALIJA

http://www.esteri.it/MAE/IT/Politica_Europea/Misure_Deroghe/

KIPRAS

http://www.mfa.gov.cy/sanctions

LATVIJA

http://www.mfa.gov.lv/en/security/4539

LIETUVA

http://www.urm.lt/sanctions

LIUKSEMBURGAS

http://www.mae.lu/sanctions

VENGRIJA

http://en.nav.gov.hu/criminal_branch_of_NTCA/restrictive_measures/European_Unions_consolidated_sanctions_list

MALTA

https://www.gov.mt/en/Government/Government%20of%20Malta/Ministries%20and%20Entities/Officially%20Appointed%20Bodies/Pages/Boards/Sanctions-Monitoring-Board-.aspx

NYDERLANDAI

www.rijksoverheid.nl/onderwerpen/internationale-vrede-en-veiligheid/sancties

AUSTRIJA

http://www.bmeia.gv.at/view.php3?f_id=12750&LNG=en&version=

LENKIJA

http://www.msz.gov.pl

PORTUGALIJA

http://www.portugal.gov.pt/pt/os-ministerios/ministerio-dos-negocios-estrangeiros/quero-saber-mais/sobre-o-ministerio/medidas-restritivas/medidas-restritivas.aspx

RUMUNIJA

http://www.mae.ro/node/1548

SLOVĖNIJA

http://www.mzz.gov.si/si/zunanja_politika_in_mednarodno_pravo/zunanja_politika/mednarodna_varnost/omejevalni_ukrepi/

SLOVAKIJA

http://www.mzv.sk/sk/europske_zalezitosti/europske_politiky-sankcie_eu

SUOMIJA

http://formin.finland.fi/kvyhteistyo/pakotteet

ŠVEDIJA

http://www.ud.se/sanktioner

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

https://www.gov.uk/sanctions-embargoes-and-restrictions

B.   Adresas, kuriuo siunčiami pranešimai Europos Komisijai:

European Commission

Service for Foreign Policy Instruments (FPI)

EEAS 02/309

B-1049 Brussels

Belgium (Belgija)

E. paštas: relex-sanctions@ec.europa.eu“.


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/9


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 792/2014

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje 16 straipsnio 2 dalis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. kovo 2 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (1), ypač į jo 16 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2011 m. kovo 2 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 204/2011;

(2)

Taryba mano, jog nebėra priežasčių vieną asmenį toliau laikyti Reglamento (ES) Nr. 204/2011 III priede pateiktame sąraše;

(3)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 204/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įrašas, susijęs su toliau nurodytu asmeniu, išbraukiamas iš Reglamento (ES) Nr. 204/2011 III priede pateikto sąrašo:

23.

ZIDANE, Mohamad Ali.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 58, 2011 3 3, p. 1.


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/10


TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 793/2014

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (1). ypač į jo 32 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 36/2012;

(2)

atsižvelgiant į padėties sunkumą, į Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų įtraukti tris asmenis ir devynis subjektus;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede išvardyti asmenys ir subjektai įtraukiami į Reglamento (ES) Nr. 36/2012 II priede pateiktą sąrašą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 16, 2012 1 19, p. 1.


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytų asmenų ir subjektų sąrašas

A.   Asmenys

 

Vardas, pavardė

Identifikavimo informacija

Įtraukimo į sąrašą priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

180.

Hashim Anwar al-Aqqad (dar žinomas kaip Hashem Aqqad, Hashem Akkad, Hashim Akkad)

Gimęs 1961 m.

Mohagirine, Sirijoje.

Žinomas verslininkas, bendrovių „Akkad“, kurios vykdo veiklą daugelyje Sirijos ekonomikos sektorių, įskaitant naftos ir dujų sektorius, grupės pirmininkas. Teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš jo naudos.

2014 7 23

181.

Pulkininkas Suhayl Hasan (dar žinomas kaip pulkininkas Suhayl al-Hasan, „al-Nimir“/„The Tiger“, Sohail Hassan, Sohail al-Hassan, Suhail Hassan, pulkininkas leitenantas Suhayl Hassan, brigados generolas Suhayl Hasan)

 

Karinis vadas Sirijos režime, atsakingas už smurtines represijas prieš civilius gyventojus; remia režimą.

2014 7 23

182.

Amr Armanazi (dar žinomas kaip Amr Muhammad Najib Al-Armanazi, Amr Najib Armanazi, Amrou Al-Armanazy)

Gimęs 1944 m. vasario 7 d.

„Syrian Scientific Studies and Research Centre“ (SSRC) (Sirijos mokslinių studijų ir tyrimų centro) generalinis direktorius, atsakingas už Sirijos armijos rėmimą jai įsigyjant įrangos, tiesiogiai naudotos protestuotojų sekimui ir represijoms prieš juos.

Atsakingas už smurtines represijas prieš civilius gyventojus; remia režimą.

2014 7 23

B.   Subjektai

 

Pavadinimas

Identifikavimo informacija

Įtraukimo į sąrašą priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

54.

Oceans Petroleum Trading (dar žinoma kaip „Overseas Petroleum Tradeing“ (SAL), „Overseas Petroleum Company“)

Dunant Street, Snoubra Sector, Beirut, Lebanon

Teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos organizuodama slaptas naftos siuntas Sirijos režimui.

2014 7 23

55.

Tri Oceans Trading

35b Saray El Maadi Tower, Corniche El Nile, Cairo, Egypt, Postal Code 11431 P.O. Box: 1313 Maadi

Teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos organizuodama slaptas naftos siuntas Sirijos režimui.

2014 7 23

56.

The Baniyas Refinery Company (dar žinoma kaip „Banias“, „Banyas“)

Banias Refinery Building, 26 Latkia Main Road, Tartous, P.O. Box 26, Syria.

Bendrovės „General Corporation for Refining and Distribution of Petroleum Products“ (GCRDPP), Naftos ir mineralinių išteklių ministerijos dalies, patronuojamoji bendrovė. Vykdydama savo veiklą ji teikia finansinę paramą Sirijos režimui.

2014 7 23

57.

The Homs Refinery Company. (dar žinoma kaip „Hims“, „General Company for Homs Refinery“)

General Company for Homs Refinery Building, 352 Tripoli Street, Homs, P.O. Box 352, Syria.

Bendrovės „General Corporation for Refining and Distribution of Petroleum Products“ (GCRDPP), Naftos ir mineralinių išteklių ministerijos dalies, patronuojamoji bendrovė. Vykdydama savo veiklą teikia finansinę paramą Sirijos režimui.

2014 7 23

58.

Army Supply Bureau

PO Box 3361, Damascus

Susijęs su režimui remti skirtos karinės įrangos pirkimu, todėl atsakingas už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus. Sirijos Gynybos ministerijos padalinys.

2014 7 23

59.

Industrial Establishment of Defence (dar žinoma kaip „Industrial Establishment of Defense“ (IED), „Industrial Establishment for Defence“, „Defence Factories Establishment“, „Establissements Industriels de la Defense“ (EID), „Establissement Industrial de la Defence“ (ETINDE), „Coefficient Defense Foundation“)

Al Thawraa Street, P.O. Box 2330 Damascas, or Al-Hameh, Damascas Countryside, P.O. Box 2230.

Susijusi su režimui remti skirtos karinės įrangos pirkimu, todėl atsakingas už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus. Sirijos Gynybos ministerijos padalinys.

2014 7 23

60.

Higher Institute for Applied Sciences and Technology (HISAT)

P.O. Box 31983, Barzeh

Susijęs su „Syrian Scientific Studies and Research Centre“ (SSRC) (Sirijos mokslinių studijų ir tyrimų centru), kuris jau įtrauktas į sąrašą, ir yra jo patronuojama įstaiga. Teikia mokymus ir paramą SSRC, todėl atsakingas už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus.

2014 7 23

61.

National Standards & Calibration Laboratory (NSCL)

P.O. Box 4470 Damascus

Susijusi su „Syrian Scientific Studies and Research Centre“ (SSRC) (Sirijos mokslinių studijų ir tyrimų centru), kuris jau įtrauktas į sąrašą, ir yra jo patronuojama įstaiga. Teikia mokymus ir paramą SSRC, todėl atsakinga už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus.

2014 7 23

62.

El Jazireh (dar žinoma kaip „Al Jazerra“)

Shaheen Building, 2nd floor, Sami el Solh, Beyrouth; angliavandenilių sektorius

Nuosavybės teise priklauso Ayman Jaber, todėl yra susijusi su į sąrašą įtrauktu asmeniu arba yra jo kontroliuojama.

2014 7 23


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/13


KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 794/2014

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius


(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.


PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

59,9

TR

57,9

XS

56,8

ZZ

58,2

0707 00 05

MK

27,7

TR

79,1

ZZ

53,4

0709 93 10

TR

92,4

ZZ

92,4

0805 50 10

AR

113,7

BO

100,6

CL

116,3

EG

75,0

NZ

145,2

TR

74,0

UY

124,4

ZA

122,2

ZZ

108,9

0806 10 10

BR

145,7

CL

45,2

EG

145,4

TR

80,5

ZZ

104,2

0808 10 80

AR

204,8

BR

126,0

CL

110,3

NZ

129,2

PE

57,3

US

145,0

ZA

136,7

ZZ

129,9

0808 30 90

AR

181,2

CL

91,6

NZ

97,5

ZA

109,5

ZZ

120,0

0809 10 00

MK

86,8

TR

231,6

XS

80,5

ZZ

133,0

0809 29 00

TR

348,5

US

563,9

ZZ

456,2

0809 30

MK

75,2

TR

142,2

ZZ

108,7

0809 40 05

BA

53,1

MK

53,5

ZZ

53,3


(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/16


EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 795/2014

2014 m. liepos 3 d.

dėl priežiūros reikalavimų sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms

(ECB/2014/28)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 3 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnį ir 34 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką,

kadangi:

(1)

pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalies ketvirtą įtrauką ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 3 straipsnio 1 dalies ketvirtą įtrauką Eurosistema įgaliojama skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą;

(2)

Eurosistema skatina sklandų mokėjimo sistemų veikimą, inter alia,vykdydama priežiūrą;

(3)

2001 m. sausio mėn. Eurosistema priėmė sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindinius principus, kuriuos parengė Tarptautinių atsiskaitymų banko (TAB) Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (angl. CPSS), kaip minimalius sistemiškai svarbioms mokėjimo sistemoms (SSMS) keliamus reikalavimus (1);

(4)

2012 m. balandžio mėn. sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų pagrindiniai principai buvo pakeisti CPSS ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (angl. IOSCO) Techninio komiteto finansų rinkos infrastruktūrų principais (toliau – CPSS ir IOSCO principai) (2), kuriais suderinami ir sustiprinami galiojantys tarptautiniai priežiūros standartai, inter alia,taikomi SSMS;

(5)

vadovaujantis CPSS ir IOSCO principais, SSMS turėtų būti efektyviai prižiūrimos pagal aiškiai nustatytus ir viešai skelbiamus kriterijus, atsižvelgiant į sisteminę riziką, kurią gali kelti šios sistemos, jų pakankamai neapsaugojus nuo rizikos. Be to, kompetentingos institucijos turėtų turėti pakankamus įgaliojimus ir išteklius atitinkamiems uždaviniams, įskaitant koreguojamuosius veiksmus, vykdyti. CPSS ir IOSCO rekomenduoja šiuos principus įgyvendinti kiek įmanoma išsamiau, kiek tai leidžia nacionalinės teisinės ir reguliavimo sistemos;

(6)

todėl, taip pat siekdamas užtikrinti SSMS veiksmingumą bei patvarumą Europos Centrinis Bankas (ECB) nusprendė įgyvendinti CPSS ir IOSCO principus priimdamas reglamentą. Kitų šalių institucijos taip pat turėtų panašiai įtvirtinti ir taikyti CPSS ir IOSCO principus savo atitinkamose teisinėse ir reguliavimo sistemose kiek įmanoma išsamiau, kiek leidžia tokios sistemos;

(7)

šis reglamentas apima SSMS, įskaitant sistemiškai svarbias didelės vertės mokėjimo sistemas ir sistemiškai svarbias mažmenines mokėjimo sistemas. Jis taikomas mokėjimo sistemoms, kurių operatoriai yra centriniai bankai arba privatūs operatoriai. Pagal CPSS ir IOSCO principus pripažįstama, kad pasitaiko išskirtinių atvejų, kai dėl atitinkamų įstatymų, kitų teisės aktų ar politinių sumetimų mokėjimo sistemoms, kurių operatoriai yra centriniai bankai, šie principai taikomi kitaip. Sutartyje ir ECBS statute Eurosistemai yra nustatyti viešosios politikos uždaviniai, įsipareigojimai ir institucinė sandara, todėl Eurosistemos SSMS gali būti netaikomi tam tikri šiame reglamente nustatyti reikalavimai. Taigi, Eurosistemos SSMS turėtų būti netaikomi konkretūs reikalavimai, taikomi valdymui, likvidavimo planams, nuosavybės priemonėms ir likvidžiam turtui, įkaito ir investicijų rizikai; reikalavimai šiose srityse jau yra nustatyti Valdančiosios tarybos formaliai priimtuose reikalavimuose. Šios išimtys nurodytos keliose reglamento nuostatose;

(8)

vadovaujantis 2012 m. gruodžio 5 d. Gairėmis ECB/2012/27 dėl Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET2) (3), TARGET2 charakterizuoja decentralizuota struktūra, jungianti daugelį mokėjimo sistemų. TARGET2 komponentų sistemos yra kiek įmanoma labiau suderintos, išskyrus tam tikras išimtis, susijusias su nacionalinėje teisėje nustatytais apribojimais. TARGET2 taip pat charakterizuoja viena techninė platforma, vadinama bendra technine platforma. Valdančiajai tarybai priklauso didžiausia kompetencija dėl TARGET2 ir ji užtikrina sistemos viešą veikimą: toks valdymas pasireiškia per TARGET2 priežiūrą;

(9)

siekiant SSMS veiksmingumo ir patvarumo, ji turi atitikti taikytinus nacionalinius teisės aktus ir aiškias jų veiklą reglamentuojančias taisykles, procedūras ir sutartis. Teisės aktų laikymasis taikomas visų šalių, kuriose veikia SSMS operatorius ar jos dalyviai, teisės sistemų atžvilgiu;

(10)

SSMS veiksmingumas ir patvarumas taip pat priklauso nuo jos valdymo tvarkos aiškumo ir tinkamumo; valdymo tvarka turi būti aiškiai įtvirtinta dokumentuose;

(11)

siekiant nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti SSMS operatoriui tenkančią arba jo keliamą įvairią riziką, būtina patvari ir nuolat plėtojama sistema, skirta teisinei, kredito, likvidumo, operacinei, bendrajai veiklos, saugojimo, investicijų ir kitai rizikai visapusiškai valdyti. Tai pasakytina ir apie SSMS operatoriaus įkaito sistemos, taisyklių ir procedūrų, jei dalyviai nevykdo įsipareigojimų, bei veiklos tęstinumo planų patvarumą ir atsparumą;

(12)

norint sumažinti sisteminę riziką, inter alia,būtinas atsiskaitymų baigtinumas. 1998 m. gegužės 19 d. Sąjunga priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose (4). Direktyva 98/26/EB reikalaujama, kad pagal ją nustatytų sistemų taisyklėse būtų apibrėžtas pervedimo nurodymų įtraukimo momentas (angl. moment of entry) (po kurio pervedimo nurodymai tampa teisiškai vykdytini ir privalomi trečiosioms šalims – net jei dalyviui iškeliama bankroto byla) ir jų neatšaukiamumo momentas. Taip pat rekomenduojama atsiskaitymus vykdyti tą pačią dieną arba realiu laiku, jei tai atitinka SSMS bendrąjį veiklos modelį ir to reikia, kad SSMS operatorius ir dalyviai galėtų valdyti savo atitinkamą kredito ir likvidumo riziką;

(13)

objektyvūs, rizika pagrįsti ir viešai atskleisti dalyvavimo SSMS kriterijai, suteikiantys sąžiningą ir (laikantis priimtinų rizikos kontrolės standartų) atvirą prieigą prie SSMS, skatina SSMS ir jos aptarnaujamų rinkų saugumą ir veiksmingumą, kartu neproporcingai neapribodami laisvo paslaugų teikimo;

(14)

šio reglamento nuostatos, pagal kurias SSMS operatorius privalo rinkti, apdoroti ir perduoti duomenis, turėtų nedaryti poveikio jokioms taikytinoms dalyvių ar klientų duomenų apsaugos taisyklėms;

(15)

visapusiškai veiksminga ir efektyvi SSMS, turinti aiškiai nustatytus, įvertinamus ir pasiekiamus tikslus ir uždavinius, yra geriausiai pasirengusi SSMS dalyvių ir jos aptarnaujamų rinkų poreikiams tenkinti;

(16)

ECB gali kreiptis į nacionalinius centrinius bankus ECBS uždaviniams vykdyti, kiek tai įmanoma ir tinkama;

(17)

šiame reglamente nustatyti reikalavimai yra proporcingi SSMS konkrečioms rizikoms ir pozicijoms;

(18)

galimybė kompetentingoms institucijoms prašyti koreguojamųjų priemonių siekiant ištaisyti šio reglamento nevykdymo poveikį ar išvengti pakartotinio šio reglamento nevykdymo, taip pat galimybė ECB taikyti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už šio reglamento pažeidimus – būtini kuo visapusiškesnio CPSS ir IOSCO principų įgyvendinimo pagal Sutartį ir ECBS statutą elementai;

(19)

šiuo reglamentu nustatytiems priežiūros reikalavimams reikia taikyti pereinamąjį laikotarpį, kad SSMS operatoriai galėtų su jais susipažinti ir juos įgyvendinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šiame reglamente nustatomi SSMS priežiūros reikalavimai.

2.   Valdančioji taryba priima sprendimą, kuriuo nustatomos mokėjimo sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas, jų atitinkami operatoriai ir kompetentingos institucijos. Šis sąrašas skelbiamas ECB svetainėje ir atnaujinamas po kiekvieno pakeitimo.

3.   Mokėjimo sistema laikoma SSMS, jei: a) ji atitinka reikalavimus sistemos, apie kurią pagal Direktyvą 98/26/EB gali pranešti valstybė narė, kurios valiuta yra euro, arba jos operatorius yra įsisteigęs euro zonoje, įskaitant įsisteigimą per filialą, per kurį veikia sistema, ir b) per kalendorinius metus įvyksta ne mažiau nei du iš šių įvykių:

i)

bendra vidutinė apdorotų mokėjimų eurais vertė per dieną viršija 10 milijardų eurų,

ii)

jos rinkos dalis yra bent viena iš šių:

15 % visų mokėjimų eurais,

5 % visų tarptautinių mokėjimų eurais,

75 % visų valstybės narės, kurios valiuta yra euro, mokėjimų eurais,

iii)

jos tarptautinė veikla (t. y. ne SSMS operatoriaus šalyje įsisteigę dalyviai ir (arba) tarptautiniai ryšiai su kitomis mokėjimo sistemomis) vykdoma ne mažiau kaip penkiose šalyse ir sukuria ne mažiau kaip 33 % visų šios SSMS apdorotų mokėjimų eurais,

iv)

ji naudojama kitų finansinių rinkų infrastruktūrų (FRI) atsiskaitymams.

4.   SSMS operatoriai užtikrina, kad SSMS, kurių operatoriai jie yra, atitiktų 3–21 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.   mokėjimo sistema– oficialus trijų ar daugiau dalyvių susitarimas (neįskaitant galimų atsiskaitymo bankų, pagrindinių sandorio šalių, tarpuskaitos namų arba netiesioginių dalyvių), kuriuo nustatomos bendros taisyklės ir standartinės priemonės dalyvių tarpusavio pervedimo nurodymams vykdyti;

2.   pervedimo nurodymas– turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio i punkto pirmoje įtraukoje;

3.   sisteminė rizika– rizika, kad dalyviui arba SSMS operatoriui nevykdant atitinkamų jų įsipareigojimų SSMS, atėjus terminui kiti dalyviai ir (arba) SSMS operatorius negalės įvykdyti savo įsipareigojimų, ir tai gali turėti užkrato efektą, keliantį grėsmę finansų sistemos stabilumui ar pasitikėjimui ja;

4.   SSMS operatorius– teisiškai už SSMS veikimą atsakingas juridinis asmuo;

5.   kompetentinga institucija– Eurosistemos centrinis cankas, kuriam tenka 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta pirminė priežiūros atsakomybė;

6.   Eurosistemos SSMS– Eurosistemos centriniam bankui priklausanti ir jo valdoma SSMS;

7.   teisinė rizika– rizika dėl įstatymo ar teisės akto taikymo, dėl kurio paprastai patiriama nuostolių;

8.   kredito rizika– rizika, kad atėjus terminui ar bet kuriuo metu ateityje kita sandorio šalis (dalyvis ar kitas subjektas) negalės visapusiškai įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų;

9.   likvidumo rizika– rizika, kad atėjus terminui kita sandorio šalis (dalyvis ar kitas subjektas) neturės pakankamai lėšų savo finansiniams įsipareigojimams įvykdyti, nors ateityje ji gali turėti tam pakankamai lėšų;

10.   operacinė rizika– rizika, kad dėl informacinių sistemų ar vidaus procesų trūkumų, žmogaus klaidos, valdymo nesėkmių, išorės įvykių ar paslaugų, kurių teikimas perduotas kitiems asmenims, sukeltų sutrikimų sumažės SSMS teikiamų paslaugų, pablogės jų kokybė ar sutriks jų teikimas;

11.   saugojimo rizika– rizika patirti saugojamo turto nuostolių, jei saugotojas arba paskesnis saugotojas tampa nemokus, veikia aplaidžiai, sukčiauja, yra blogai administruojamas ar netinkamai registruoja turtą;

12.   investicijų rizika– SSMS operatoriui arba dalyviui kylanti nuostolių rizika, kai SSMS operatorius investuoja nuosavus arba savo dalyvių išteklius, pvz., įkaitą;

13.   rinkos rizika– nuostolių (ir balansinių, ir nebalansinių pozicijų) rizika, kylanti dėl rinkos kainų pokyčių;

14.   nustatyto laiko grynųjų atsiskaitymų sistema (angl. deferred net settlement system, DNS)– sistema, kurioje grynasis atsiskaitymas vykdomas iš anksto nustatyto atsiskaitymo ciklo pabaigoje, pvz., per darbo dieną ar jos pabaigoje;

15.   tarptautinis įkaitas– įkaitas, šalies, kurioje turtas priimamas įkaitu, atžvilgiu turintis bent vieną iš šių užsienio elementų: a) išraiškos valiuta; b) šalis, kurioje yra turtas; arba c) šalis, kurioje įsisteigęs emitentas;

16.   tarptautinis mokėjimas– skirtingose šalyse įsisteigusių dalyvių tarpusavio mokėjimas;

17.   finansų rinkos infrastruktūra (FRI)– dalyvaujančias institucijas jungianti daugiašalė sistema, įskaitant sistemos operatorių, naudojama mokėjimo, vertybinių popierių, išvestinių finansinių priemonių ar kitų finansinių sandorių tarpuskaitos, atsiskaitymo ar registravimo operacijoms;

18.   dalyvis– subjektas, kurį identifikuoja arba pripažįsta mokėjimo sistema, kuriam leidžiama tiesiogiai arba netiesiogiai siųsti tai sistemai pervedimo nurodymus ir kuris gali iš jos gauti pervedimo nurodymus;

19.   valdyba– SSMS operatoriaus administracija arba stebėtojų taryba (arba ir viena, ir kita) pagal nacionalinę teisę;

20.   vadovybė– vykdomieji direktoriai, t. y. tie vienos valdybos nariai, kurie dalyvauja kasdieniame SSMS operatoriaus valdyme, o dviejų valdybų sistemoje – SSMS operatoriaus vadovų valdybos nariai;

21.   atitinkami suinteresuotieji subjektai– dalyviai, FRI, turintys įtakos SSMS rizikai, o įvertinus kiekvienu konkrečiu atveju – ir kiti paveikti rinkos dalyviai;

22.   kredito pozicija– suma ar vertė, dėl kurių kyla rizika, kad atėjus terminui ar bet kada vėliau dalyvis neįvykdys atsiskaitymo jų visai vertei padengti;

23.   įkaitas– turtas arba trečiosios šalies įsipareigojimas, kuriuo įkaito davėjas užtikrina įsipareigojimą įkaito gavėjui. Įkaitui priskiriamas vietinis ir tarptautinis įkaitas;

24.   likvidumo teikėjas– pinigų teikėjas pagal 5 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 5 dalį, 8 straipsnio 1, 9 ir 11 dalis arba turto teikėjas pagal 8 straipsnio 4 dalį, įskaitant SSMS dalyvį arba trečiąją šalį;

25.   ekstremalios, bet tikėtinos rinkos sąlygos– išsamus istorinių ir hipotetinių sąlygų rinkinys, įskaitant nepastoviausius laikotarpius, kuriuos yra patyrusios SSMS aptarnaujamos rinkos;

26.   numatyta atsiskaitymo diena– diena, kurią pervedimo nurodymo siuntėjas nurodo SSMS kaip atsiskaitymo dieną;

27.   bendroji veiklos rizika– bet koks galimas SSMS veiklos finansinės padėties pablogėjimas sumažėjus jos pajamoms arba jos išlaidoms padidėjus tiek, kad jos viršija pajamas, todėl susidaro nuostoliai, kuriuos būtina padengti iš kapitalo;

28.   gaivinimo planas– SSMS operatoriaus parengtas planas, skirtas sklandžiai SSMS veiklai atkurti;

29.   tvarkingo veiklos nutraukimo planas– SSMS operatoriaus parengtas tvarkingo SSMS uždarymo planas;

30.   reikšmingas– apibūna riziką, priklausomybę ir (arba) pokytį, galintį turėti įtakos numatomam subjekto gebėjimui veikti ar teikti paslaugas;

31.   atitinkamos institucijos– institucijos, turinčios teisėtą interesą gauti iš SSMS informaciją jų įstatyminiams reikalavimams vykdyti, pvz., pertvarkymo institucijos ir stambių dalyvių priežiūros institucijos;

32.   pagrindinės sumos rizika– rizika, kad kita sandorio šalis praras visą sandorio vertę, t. y. rizika, kad finansinio turto pardavėjas neatšaukiamai pateiks turtą, tačiau negaus mokėjimo už jį, arba rizika, kad finansinio turto pirkėjas neatšaukiamai sumokės už turtą, bet jo negaus;

33.   bankas saugotojas– bankas, kuris laiko ir saugo trečiųjų šalių finansinį turtą;

34.   atsiskaitymų bankas– bankas, kuriame yra laikomos mokėjimo sąskaitos, kuriose vykdomi iš mokėjimo sistemos atsirandantys įsipareigojimai;

35.    nostro tarpininkas– tai bankas, kurį atsiskaitymui naudoja SSMS dalyviai;

36.   vienpusis mokėjimas– tai mokėjimas, susijęs tik su vienu lėšų pervedimu viena valiuta;

37.   dvipusis mokėjimas– tai mokėjimas, susijęs su dviem lėšų pervedimais skirtingomis valiutomis vertės mainų atsiskaitymo sistemoje;

38.   neteisingų sprendimų rizika– tai dėl pozicijos dalyviui ar emitentui kylanti rizika, kai to dalyvio pateiktas arba to emitento išleistas įkaitas yra itin susijęs su jo kredito rizika;

39.   darbo diena– turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Direktyvos 98/26/EB 2 straipsnio n punkte.

3 straipsnis

Teisinis pagrįstumas

1.   SSMS operatorius įvertina, ar visose atitinkamose teisinėse sistemose taikytina teisė užtikrina aukšto lygio teisinį tikrumą jo SSMS ir suteikia reikiamą paramą kiekvienam jo SSMS veiklos reikšmingam aspektui.

2.   SSMS operatorius nustato SSMS taisykles ir procedūras ir sudaro sutartis; pastarosios turi būti aiškios ir atitikti visose atitinkamose teisinėse sistemose taikytiną teisę.

3.   SSMS operatorius turi sugebėti aiškiai ir suprantamai nurodyti kompetentingai institucijai, dalyviams ir, jei tinkama, dalyvių klientams SSMS veikimui taikytinus teisę, taisykles, procedūras.

4.   SSMS operatorius imasi priemonių užtikrinti, kad jo taisyklės, procedūros ir sutartys būtų vykdytinos visose atitinkamose teisinėse sistemose, o pagal tokias taisykles, procedūras ir sutartis jo atliekami veiksmai nebūtų pripažinti negaliojančiais, panaikinti ar sustabdyti.

5.   Jei SSMS operatorius vykdo veiklą daugiau nei vienoje teisinėje sistemoje, jis nustato dėl bet kokios galimos įstatymų kolizijos kylančią riziką ir imasi priemonių jai sumažinti.

6.   SSMS operatorius deda visas įmanomas pastangas, siekdamas užtikrinti SSMS laikymą sistema pagal Direktyvą 98/26/EB.

4 straipsnis

Valdymas

1.   SSMS operatoriaus dokumentuose turi būti įtvirtinti tikslai, kuriuose pirmenybė pirmiausia teikiama SSMS saugumui ir efektyvumui. Šiais tikslais turi būti aiškiai remiamas finansinis stabilumas ir kiti atitinkami viešieji interesai, pirmiausia – atviros ir efektyvios finansų rinkos.

2.   SSMS operatoriaus dokumentuose turi būti įtvirtinta valdymo tvarka, kurioje numatytos aiškios ir tiesioginės atsakomybės ir atskaitomybės linijos. Ši tvarka pateikiama kompetentingai institucijai, savininkams ir dalyviams. Sutrumpintas jos versijas SSMS operatorius paviešina.

3.   Valdybos vaidmuo ir atsakomybė turi būti aiškiai nustatyta. Valdybos vaidmuo ir atsakomybė apima visus šiuos elementus:

a)

aiškių strateginių SSMS tikslų nustatymą;

b)

SSMS veikimo procedūrų, įskaitant jos narių interesų konfliktų nustatymo, sprendimo ir valdymo procedūras, įtvirtinimą dokumentuose;

c)

veiksmingą vadovybės narių atranką, stebėseną, o prireikus – atleidimą (išskyrus Eurosistemos SSMS);

d)

tinkamos atlyginimų politikos, atitinkančios geriausią praktiką ir paremtos ilgalaikiais pasiekimais, nustatymą (išskyrus Eurosistemos SSMS).

4.   Ne rečiau kaip kartą per metus valdyba peržiūri bendrus savo veiklos rezultatus ir atskirų valdybos narių veiklos rezultatus (išskyrus Eurosistemos SSMS).

5.   Valdybos sudėtimi užtikrinamas vientisumas ir (išskyrus Eurosistemos SSMS) tinkama techninių įgūdžių, žinių ir patirties SSMS ir bendraisiais finansų rinkų klausimais visuma, kad valdyba galėtų vykdyti atitinkamą savo vaidmenį ir atsakomybę. Sudėtis taip pat turi priklausyti nuo bendrojo kompetencijų paskirstymo pagal nacionalinę teisę. Išskyrus Eurosistemos SSMS, kai tai leidžia nacionalinė teisė, į valdybos sudėtį įeina ir nevykdomąsias pareigas einantys nariai.

6.   Vadovybės vaidmuo, atsakomybė ir atskaitomybės linijos turi būti aiškiai nustatytos. Sudėtimi užtikrinamas vientisumas ir tinkama techninių įgūdžių, žinių ir patirties SSMS ir bendraisiais finansų rinkų klausimais visuma, kad vadovybė galėtų vykdyti savo atsakomybę už SSMS operatoriaus veikimą ir rizikos valdymą. Vadovybė, laikydamasi valdybos nurodymų, yra atsakinga už visų šių elementų užtikrinimą:

a)

kad SSMS operatoriaus veikla atitiktų jo tikslus, strategiją ir priimtiną riziką;

b)

kad būtų tinkamai parengtos, vykdomos ir prižiūrimos vidaus kontrolės priemonės ir susijusios procedūros, siekiant SSMS operatoriaus tikslų;

c)

kad vidaus kontrolės priemonėms ir susijusioms procedūroms būtų taikoma reguliari peržiūra ir testavimai, kuriuos atliktų gerai apmokytas ir pakankamai darbuotojų turintis organas, atliekantis rizikos valdymo ir vidaus audito funkcijas;

d)

aktyviai dalyvauti rizikos kontrolės procese;

e)

kad SSMS rizikos valdymo sistemai būtų skirta pakankamai išteklių.

7.   Valdyba dokumentuose įtvirtina ir prižiūri rizikos valdymo sistemą, kurioje:

a)

numatoma SSMS operatoriaus priimtinos rizikos politika;

b)

paskirstoma atsakomybė ir atskaitomybė už sprendimus dėl rizikos;

c)

apibrėžiamas sprendimų priėmimas krizių metu ir ekstremaliais atvejais;

d)

apibrėžiamos vidaus kontrolės funkcijos.

Valdyba užtikrina, kad rizikos valdymo ir vidaus kontrolės funkcijas atliekantys organai turėtų pakankamus įgaliojimus, būtų savarankiški, turėtų reikiamus išteklius ir galimybę kreiptis į valdybą.

8.   Valdyba užtikrina, kad svarbiausiais sprendimais, darančiais poveikį SSMS techninei ir funkcinei sandarai, taisyklėms ir bendrai strategijai, pirmiausia – tarpuskaitos ir atsiskaitymo tvarkos pasirinkimui, operacinei struktūrai, produktų, kurių tarpuskaita atliekama ar už kuriuos atsiskaitoma, apimčiai, technologijų ir procedūrų naudojimui, būtų tinkamai atsižvelgiama į atitinkamų SSMS suinteresuotųjų subjektų teisėtus interesus. Prieš priimant tokius sprendimus iš anksto konsultuojamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, o prireikus – ir su visuomene.

5 straipsnis

Visapusiško rizikos valdymo sistema

1.   SSMS operatorius nustato ir palaiko patikimą rizikos valdymo sistemą įvairiai SSMS kylančiai ar tenkančiai rizikai visapusiškai nustatyti, įvertinti, stebėti ir valdyti. Ne rečiau kaip kartą per metus SSMS operatorius peržiūri rizikos valdymo sistemą. Rizikos valdymo sistemoje:

a)

nurodoma SSMS operatoriaus priimtinos rizikos politika ir atitinkamos rizikos valdymo priemonės;

b)

paskirstoma atsakomybė ir atskaitomybė už sprendimus dėl rizikos;

c)

apibrėžiama sprendimų priėmimo tvarka su SSMS susijusiais ekstremaliais atvejais, įskaitant finansų rinkose vykstančius pokyčius, galinčius turėti neigiamą poveikį rinkos likvidumui ir finansų sistemos stabilumui bet kurioje valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, kurioje yra įsisteigęs SSMS operatorius arba vienas iš dalyvių.

2.   SSMS operatorius skatina dalyvius, prireikus – ir jų klientus, valdyti ir riboti riziką, kurią jie kelia SSMS ir patiria iš jos. Dalyvių atžvilgiu tokios paskatos apima veiksmingų, proporcingų ir atgrasančių finansinių baudų tvarką arba nuostolių pasidalijimo tvarką, arba ir viena, ir kita.

3.   Ne rečiau kaip kartą per metus SSMS operatorius peržiūri reikšmingą SSMS patiriamą ir jos keliamą riziką kitiems subjektams, įskaitant, inter alia,FRI, atsiskaitymų bankus, likvidumo teikėjus ir paslaugų teikėjus, kuri kyla dėl tarpusavio priklausomumo. SSMS operatorius parengia patikimas ir nustatytam rizikos lygiui proporcingas rizikos valdymo priemones.

4.   SSMS operatorius apibrėžia svarbiausias SSMS operacijas ir paslaugas. SSMS operatorius nustato konkrečius scenarijus, kurie gali jam sutrukdyti nuolat vykdyti šias svarbiausias operacijas ir paslaugas, ir įvertina visų gaivinimo arba, išskyrus Eurosistemos SSMS, tvarkingo veiklos nutraukimo galimybių veiksmingumą. Ne rečiau kaip kartą per metus SSMS operatorius peržiūri svarbiausias SSMS operacijas ir paslaugas. Atsižvelgdamas į šį įvertinimą, SSMS operatorius parengia SSMS gaivinimo arba, išskyrus Eurosistemos SSMS, tvarkingo veiklos nutraukimo planą. Gaivinimo ir tvarkingo veiklos nutraukimo plane, inter alia,pateikiama esminė svarbiausių gaivinimo ir tvarkingo veiklos nutraukimo strategijų santrauka, svarbiausių SSMS operacijų ir paslaugų patikslinimas, taip pat svarbiausioms strategijoms įgyvendinti reikalingų priemonių apibūdinimas. Kai taikytina, SSMS operatorius pateikia atitinkamoms institucijoms informaciją, reikalingą pertvarkymui planuoti. Ne rečiau kaip kartą per metus SSMS operatorius peržiūri gaivinimo ir tvarkingo veiklos nutraukimo planą.

6 straipsnis

Kredito rizika

1.   SSMS operatorius nustato patikimą sistemą jo kredito pozicijoms jo dalyvių atžvilgiu ir dalyvių tarpusavio kredito pozicijoms, atsirandančioms dėl SSMS mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo procesų, įvertinti, stebėti ir valdyti.

2.   SSMS operatorius nustato visus kredito rizikos šaltinius. Kredito pozicijos vertinamos ir stebimos visą dieną, pasitelkiant laiku gaunamą informaciją ir tinkamas rizikos valdymo priemones.

3.   SSMS operatorius, įskaitant DNS su atsiskaitymo garantija valdantį operatorių, kuriam atliekant SSMS operacijas atsiranda kredito pozicija jo dalyvių atžvilgiu, padengia savo kredito poziciją kiekvieno dalyvio atžvilgiu panaudodamas įkaitą, garantinį fondą, nuosavybės priemones (atskaičius sumą, skirtą bendrai veiklos rizikai padengti) ar kitus lygiaverčius finansinius išteklius.

4.   SSMS operatorius, įskaitant operatorių, valdantį DNS be atsiskaitymo garantijos, tačiau kurioje dalyviams tenka kredito pozicijos, atsirandančios iš SSMS mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo procesų, nustato taisykles ar susitarimus su šiais dalyviais. Taisyklėmis arba susitarimais užtikrinama, kad dalyviai pateiktų pakankamai išteklių, kaip nurodyta 3 dalyje, kredito pozicijoms, kylančioms iš SSMS mokėjimo, tarpuskaitos ir atsiskaitymo procesų tarp dviejų dalyvių, kurie kartu su savo susijusiomis įmonėmis turi didžiausią suvestinę kredito poziciją, padengti.

5.   SSMS operatorius nustato taisykles ir procedūras, pagal kurias atlyginami nuostoliai, tiesiogiai kylantys vienam ar daugiau dalyvių neįvykdžius įsipareigojimų SSMS. Šiose taisyklėse ir procedūrose nustatomas nuostolių, kurie gali būti nepadengti, paskirstymas, įskaitant bet kokių lėšų, kurias SSMS operatorius gali pasiskolinti iš likvidumo teikėjų, grąžinimą. Jos apima ir SSMS operatoriaus taisykles bei procedūras bet kokiems finansiniams ištekliams, kuriuos SSMS panaudoja nepalankiu atveju, atkurti iki 3 dalyje nustatyto lygio.

7 straipsnis

Įkaitas

1.   SSMS operatorius kaip įkaitą priima tik šį turtą: a) pinigus; b) turtą, pasižymintį nedidele kredito, likvidumo ir rinkos rizika, t. y. turtą, kurio atžvilgiu, remdamasis tinkamu vidaus įvertinimu, SSMS operatorius gali įrodyti kompetentingai institucijai, kad jis atitinka visas šias sąlygas:

i)

turtą yra išleidęs maža kredito rizika pasižymintis emitentas;

ii)

turtas yra laisvai perleidžiamas be jokių teisinių apribojimų arba trečiųjų šalių reikalavimų;

iii)

turtas yra išreikštas valiuta, kurios riziką valdo SSMS operatorius;

iv)

reguliariai skelbiami patikimi turto kainos duomenys;

v)

turtui nekyla jokia kita reikšminga neteisingų sprendimų rizika;

vi)

turtą yra išleidęs ne įkaitą teikiantis dalyvis arba ne tai pačiai grupei kaip ir dalyvis priklausantis subjektas, išskyrus padengtas obligacijas ir tik tada, jei užstato fonde turtas yra tinkamai atskirtas pagal patikimą teisinę sistemą ir atitinka i–v punktuose nustatytus reikalavimus.

Atlikdamas i–vi punktų vidaus vertinimą, SSMS operatorius nustato, įtvirtina dokumentuose ir taiko objektyvią metodiką.

2.   SSMS operatorius nustato ir įgyvendina politiką ir procedūras, skirtas kiekvieno įkaitu priimamo turto kredito kokybei, rinkos likvidumui ir kainos svyravimui stebėti. SSMS operatorius reguliariai, bent kartą per metus, stebi, ar jo vertės nustatymo politika ir procedūros yra tinkamos. Tokia peržiūra taip pat atliekama po bet kokio reikšmingo pasikeitimo, darančio poveikį SSMS rizikos pozicijai. SSMS operatorius vertina jam pateiktą įkaitą pagal rinkos kainą bent kartą per dieną.

3.   SSMS operatorius nustato stabilius ir konservatyvius turto vertės sumažinimo dydžius ir išbando juos ne rečiau kaip kartą per metus, taip pat atsižvelgia į nepalankias rinkos sąlygas. Vertės sumažinimo procedūras ne rečiau kaip kartą per metus patvirtina darbuotojai, kurie nedalyvavo jas rengiant ir taikant.

4.   SSMS operatorius imasi priemonių išvengti koncentruoto tam tikro turto laikymo, jei tai gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos galimybei likviduoti tokį turtą greitai, nepatiriant reikšmingų neigiamų kainos pokyčių.

5.   Tarptautinį įkaitą priimantis SSMS operatorius nustato ir mažina su jo naudojimu susijusią riziką, taip pat užtikrina, kad tarptautinį įkaitą būtų galima panaudoti laiku.

6.   SSMS operatorius naudoja veiksmingą ir veikimo prasme lanksčią įkaito valdymo sistemą.

7.   Eurosistemos SSMS 1 dalis netaikoma.

8 straipsnis

Likvidumo rizika

1.   SSMS operatorius nustato visapusišką sistemą SSMS dalyvių, atsiskaitymų bankų, nostro tarpininkų, bankų saugotojų, likvidumo teikėjų ir kitų atitinkamų subjektų keliamai likvidumo rizikai valdyti.

2.   SSMS operatorius įdiegia operacines ir analitines priemones, padedančias nuolat ir laiku nustatyti, įvertinti ir stebėti atsiskaitymo ir finansavimo srautus, įskaitant vienos dienos likvidumo naudojimą.

3.   SSMS operatorius turi arba užtikrina, kad dalyviai turėtų pakankamai likvidžių išteklių bet kuriuo metu ir visomis jo operacijoms naudojamomis valiutomis, kad galėtų tą pačią dieną atsiskaityti už mokėjimo įsipareigojimus esant įvairioms galimoms nepalankiausioms aplinkybėms. Prireikus tai apima vienos dienos arba kelių dienų atsiskaitymą. Nepalankiausioms aplinkybėms priskiriama: a) dalyvio, kuris kartu su susijusiomis įmonėmis turi didžiausią suvestinį mokėjimo įsipareigojimą, įsipareigojimų nevykdymas esant ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms ir b) kiti 11 dalyje numatyti scenarijai.

4.   SSMS operatorius, vykdantis atsiskaitymus už vienpusius mokėjimus eurais, turi arba užtikrina, kad dalyviai turėtų likvidžių išteklių, kaip nustatyta 3 dalyje, kad galėtų laiku vykdyti mokėjimo įsipareigojimus, jei dalyvis, kuris kartu su susijusiomis įmonėmis turi didžiausią suvestinį 3 straipsnio a dalyje numatytą mokėjimo įsipareigojimą, neįvykdo įsipareigojimų, bet kuriuo iš toliau nurodytų būdų:

a)

grynaisiais pinigais Eurosistemoje arba

b)

tinkamu įkaitu, kaip apibrėžta Eurosistemos įkaito sistemoje, nustatytoje 2011 m. rugsėjo 20 d. Gairėse ECB/2011/14 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrų (5), ypač jei SSMS operatorius gali pasinaudoti nuolatinėmis Eurosistemos galimybėmis.

5.   SSMS operatorius, vykdantis atsiskaitymus už vienpusius mokėjimus eurais, turi arba užtikrina, kad dalyviai turėtų papildomų likvidžių išteklių, kaip nustatyta 3 dalies b punkte ir 4 dalyje nurodyta forma arba iš kreditingo komercinio banko viena ar daugiau iš šių priemonių:

a)

įsipareigotos kredito linijos,

b)

įsipareigoti apsikeitimo užsienio valiuta sandoriai,

c)

įsipareigoti atpirkimo sandoriai,

d)

7 straipsnio 1 dalyje nustatytas turtas, kurį laiko saugotojas,

e)

laisvai prieinamos investicijos, kurias galima pakeisti į grynuosius pinigus pagal iš anksto suderintą finansavimo tvarką, jei, remdamasis tinkamu vidaus vertinimu, SSMS operatorius gali įrodyti kompetentingai institucijai, kad finansavimo tvarka yra itin patikima net ir esant ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms.

SSMS operatorius turi būti pasirengęs, remdamasis tinkamu vidaus vertinimu, įrodyti kompetentingai institucijai komercinio banko kreditingumą.

6.   SSMS operatorius, vykdantis atsiskaitymus už dvipusius mokėjimus arba vienpusius mokėjimus ne eurais, o kita valiuta, turi arba užtikrina, kad dalyviai turėtų likvidžių išteklių, kaip nustatyta 3 dalyje, 5 dalyje nurodyta forma.

7.   Jei SSMS operatorius papildo 3 dalyje nurodytus išteklius kitu turtu, šis turtas turi būti panašus į antrinę rinką turintį turtą arba kaip įkaitą priimtiną turtą (pavyzdžiui, kredito linijos, apsikeitimo ar atpirkimo sandoriai) ad hoc pagrindu, jei neįvykdomi įsipareigojimai, net jei to negalima patikimai iš anksto užtikrinti ar garantuoti esant ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms. Jei dalyvis papildo 3 dalyje nurodytus išteklius kitu turtu, SSMS operatorius užtikrina, kad šis kitas turtas atitiktų pirmame sakinyje nustatytus reikalavimus. Laikoma, kad turtas yra panašus į antrinę rinką turintį turtą arba kaip įkaitą priimtiną turtą, jei SSMS operatorius atsižvelgė į atitinkamo centrinio banko taisykles ir praktiką įkaito tinkamumo klausimu.

8.   SSMS operatorius negali daryti prielaidos, kad bus galimybė pasinaudoti centrinio banko kreditu ekstremaliomis aplinkybėmis.

9.   SSMS operatorius atlieka reikiamą patikrinimą, siekdamas įsitikinti, kad kiekvienas SSMS likvidžių išteklių teikėjas pagal 3 dalį: a) turi pakankamą ir naujausią informaciją, kad suprastų ir valdytų su grynųjų pinigų arba turto teikimu susijusią jo likvidumo riziką; b) yra pajėgus prireikus pateikti grynuosius pinigus ar turtą. Bent kartą per metus SSMS operatorius peržiūri, kaip jis vykdo savo reikiamo patikrinimo pareigą. Likvidumo teikėjais gali būti priimtini tik tie subjektai, kurie gali pasinaudoti emisijos centrinio banko kreditu. SSMS operatorius reguliariai tikrina savo procedūras prieigai prie SSMS likvidžių išteklių išbandyti.

10.   SSMS operatorius, turintis galimybę naudotis centrinio banko sąskaitomis, mokėjimo paslaugomis ar vertybinių popierių paslaugomis, esant galimybei šiomis paslaugomis naudojasi.

11.   SSMS operatorius atlieka testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, norėdamas nustatyti, kiek grynųjų pinigų ir kito turto reikia 3 ir 4 dalyse nustatytiems reikalavimams patenkinti. SSMS operatorius reguliariai peržiūri šią sumą, inter alia, atsižvelgdamas į įvairius scenarijus, įskaitant:

a)

pirmiau nurodyto turto didžiausius istorinius kainos svyravimus,

b)

kitų rinkos veiksnių, įskaitant, inter alia, kainas lemiančius veiksnius ir pajamingumo kreives, pokyčius,

c)

situaciją, kai vienas ar daugiau dalyvių neįvykdo savo įsipareigojimų tą pačią dieną ir įvairiomis dienomis vėliau,

d)

vienalaikę įtampą finansavimo ir turto rinkose,

e)

įvairius testavimo nepalankiausiomis sąlygomis scenarijus ateičiai esant įvairioms ekstremalioms, bet tikėtinoms rinkos sąlygoms.

Šiuose scenarijuose taip pat atsižvelgiama į SSMS struktūrą ir veikimą; be to, nagrinėjami visi subjektai, galintys sukelti SSMS reikšmingą likvidumo riziką, įskaitant, inter alia, atsiskaitymo bankus, nostro tarpininkus, bankus saugotojus, likvidumo teikėjus ir susijusias FRI; prireikus, scenarijai turi būti numatyti ilgesniam laikotarpiui.

12.   SSMS operatorius dokumentuose įtvirtina grynųjų pinigų ir kito turto sumos, kurią turi SSMS operatorius arba dalyviai, laikymo motyvus ir nustato tinkamą su tuo susijusią valdymo tvarką. SSMS operatorius nustato aiškias procedūras testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatams pateikti valdybai. Naudodamasis šiais rezultatais SSMS operatorius įvertina savo likvidumo rizikos valdymo sistemos tinkamumą ir atlieka jos pakeitimus.

13.   SSMS operatorius nustato aiškias taisykles ir procedūras, padedančias SSMS atlikti tos pačios dienos, o prireikus – savalaikius vienos dienos ir daugiau nei vienos dienos atsiskaitymus už mokėjimo įsipareigojimus, jei vienas ar daugiau dalyvių neįvykdo įsipareigojimų. Šiose taisyklėse ir procedūrose:

a)

nurodoma, ką daryti susidarius nenumatytiems ir galimai nepadengtiems likvidumo trūkumams;

b)

siekiama išvengti tos pačios dienos atsiskaitymo už mokėjimo įsipareigojimus panaikinimo, atšaukimo arba uždelsimo;

c)

nurodoma, kaip atkurti grynuosius pinigus ir kitą turtą, kuriuos SSMS panaudojo nepalankiausiomis sąlygomis, iki 3–5 dalyse nustatytos reikiamos apimties.

9 straipsnis

Galutinis atsiskaitymas

SSMS operatorius nustato taisykles ir procedūras, kad galutinį atsiskaitymą būtų galima įvykdyti ne vėliau kaip iki numatytos atsiskaitymo dienos pabaigos.

10 straipsnis

Atsiskaitymai pinigais

1.   SSMS operatorius, atliekantis atsiskaitymus už vienpusius mokėjimus eurais, užtikrina, kad galutinis atsiskaitymas būtų įvykdytas centrinio banko pinigais.

2.   SSMS operatorius, atliekantis atsiskaitymus už dvipusius mokėjimus arba vienpusius mokėjimus ne euro, bet kita valiuta, užtikrina, kad jei galima ir įmanoma, galutinis atsiskaitymas būtų vykdomas centrinio banko pinigais.

3.   Jei centrinio banko pinigais nesinaudojama, SSMS operatorius užtikrina, kad atsiskaitymai pinigais būtų vykdomi pasitelkiant atsiskaitymui naudojamą turtą, kuris turi nedidelę kredito ir likvidumo riziką arba visai jos neturi.

4.   Jei atsiskaitoma komercinio banko pinigais, SSMS operatorius stebi, valdo ir riboja kredito ir likvidumo riziką, kylančią iš komercinių atsiskaitymo bankų. Konkrečiai, SSMS operatorius nustato ir stebi, kaip laikomasi griežtų jo atsiskaitymo bankams taikomų kriterijų, kuriuose, be kita ko, atsižvelgiama į jų reguliavimą ir priežiūrą, kreditingumą, kapitalizaciją, prieigą prie likvidumo ir operacinį patikimumą. SSMS operatorius taip pat stebi ir valdo kredito ir likvidumo pozicijų koncentraciją SSMS komercinių atsiskaitymo bankų atžvilgiu.

5.   Jei SSMS operatorius atlieka atsiskaitymus pinigais savo lėšomis, jis privalo kiek įmanoma sumažinti ir griežtai kontroliuoti savo kredito ir likvidumo riziką.

6.   Jei atsiskaitymas vykdomas komercinio banko pinigais, SSMS operatoriaus teisiniuose susitarimuose su bet kokiu komerciniu atsiskaitymo banku aiškiai nustatoma:

a)

kada numatoma, kad pervedimai atsiras atskirų atsiskaitymo bankų apskaitoje;

b)

kad pervedimai laikomi galutiniais nuo įvykdymo momento;

c)

kad gautas lėšas galima pervesti kaip įmanoma greičiau, tačiau ne vėliau kaip iki dienos pabaigos.

11 straipsnis

Vienalaikis lėšų pervedimas

SSMS operatorius, naudodamas vienalaikio lėšų pervedimo (angl. payment versus payment, PVP) mechanizmą, panaikina pagrindinės sumos riziką užtikrindamas, kad galutinis atsiskaitymas pagal konkretų įsipareigojimą būtų atliekamas tik tada, jei taip pat įvykdomas galutinis atsiskaitymas pagal susijusį įsipareigojimą. Ši taisyklė privaloma nepriklausomai nuo to, ar atsiskaitoma pagal bendrąsias pozicijas, ar grynąsias pozicijas, ir nepriklausomai nuo baigtinumo momento.

12 straipsnis

Taisyklės ir procedūros dalyvių įsipareigojimų nevykdymo atveju

1.   SSMS taisyklėse ir procedūrose SSMS operatorius nustato dalyvio įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį, kuri apima bent dalyvio finansinių įsipareigojimų neįvykdymą atėjus terminui dėl, inter alia, operacinių priežasčių, sutarties pažeidimo ar bankroto bylos tokiam dalyviui iškėlimo. SSMS operatorius automatinį įsipareigojimų nevykdymą atskiria nuo diskrecinio įsipareigojimų nevykdymo. Diskrecinio įsipareigojimų nevykdymo atveju SSMS operatorius nurodo, kuris subjektas turi teisę vykdyti šią diskreciją. Ne rečiau kaip kartą per metus SSMS operatorius peržiūri šią apibrėžtį.

2.   SSMS operatorius nustato taisykles ir procedūras, taikomas įsipareigojimų nevykdymo atveju ir sudarančias sąlygas jam toliau vykdyti savo įsipareigojimus dalyvio įsipareigojimų nevykdymo atveju. Šiose taisyklėse ir procedūrose nustatoma, kaip atkurti išteklius po įsipareigojimų neįvykdymo. Taisyklėse ir procedūrose apibrėžiama bent:

a)

veiksmai, kurių SSMS operatorius gali imtis įsipareigojimų nevykdymo atveju;

b)

tai, ar šie veiksmai atliekami automatiškai, ar savo diskrecija, taip pat priemonės, kuriomis vykdoma ši diskrecija;

c)

galimi SSMS operatoriaus įprastinės atsiskaitymo praktikos pokyčiai, reikalingi savalaikiam atsiskaitymui užtikrinti;

d)

mokėjimų valdymas įvairiais apdorojimo etapais;

e)

tikėtina veiksmų seka;

f)

atitinkamų šalių, įskaitant įsipareigojimus vykdančius dalyvius, vaidmenys, pareigos ir atsakomybė;

g)

kitos priemonės, kurių galima imtis siekiant sumažinti įsipareigojimų nevykdymo poveikį.

3.   SSMS operatorius turi būti pasirengęs įgyvendinti savo taisykles ir procedūras įsipareigojimų nevykdymo atveju, įskaitant bet kokias tinkamas taisyklėse nustatytas diskrecines procedūras. SSMS operatorius, inter alia, užtikrina, kad: a) jis turi operacinių pajėgumų, įskaitant pakankamą skaičių gerai apmokytų darbuotojų 2 dalyje numatytoms procedūroms laiku atlikti; b) SSMS taisyklėse ir procedūrose sprendžiami dokumentų, informacijos ir komunikacijos poreikiai, taip pat, jei dalyvauja daugiau nei viena FRI ar institucija, koordinavimo klausimai.

4.   SSMS operatorius viešai skelbia pagrindinius 2 dalyje numatytų taisyklių ir procedūrų aspektus, įskaitant bent visus šiuos punktus:

a)

aplinkybes, kuriomis imamasi veiksmų;

b)

kas imasi šių veiksmų;

c)

veiksmų, kurių turi būti imtasi, apimtį;

d)

priemones dėl SSMS operatoriaus įsipareigojimų dalyviams, kurie vykdo įsipareigojimus.

5.   SSMS operatorius patikrina ir peržiūri 2 dalyje nurodytas SSMS taisykles ir procedūras bent kartą per metus arba po bet kokių reikšmingų SSMS pokyčių, kurie turi įtakos toms taisyklėms ir procedūroms. Į tokį patikrinimą ir peržiūrą SSMS operatorius įtraukia SSMS dalyvius ir atitinkamas suinteresuotąsias šalis.

13 straipsnis

Bendroji veiklos rizika

1.   SSMS operatorius nustato patikimas valdymo ir kontrolės sistemas bendrajai veiklos rizikai nustatyti, stebėti ir valdyti, įskaitant nuostolius, kylančius dėl netinkamo veiklos strategijos vykdymo, neigiamų grynųjų pinigų srautų arba nenumatytų ir neproporcingai didelių veiklos išlaidų.

2.   SSMS operatorius laiko likvidų grynąjį turtą, finansuojamą nuosavybės priemonėmis, pavyzdžiui, paprastosiomis akcijomis, atskleistą rezervą arba kitą nepaskirstytąjį pelną, kad galėtų tęsti operacijas ir paslaugas, jei patirtų bendrų veiklos nuostolių. Tokio turto dydį lemia SSMS operatoriaus bendrosios veiklos rizikos pobūdis ir laikotarpis, reikalingas svarbiausioms operacijoms ir paslaugoms gaivinti arba veiklai tvarkingai nutraukti, jei tokių veiksmų imamasi.

3.   SSMS operatorius palaiko perspektyvų gaivinimo arba, išskyrus Eurosistemos SSMS, tvarkingo veiklos nutraukimo planą.

4.   SSMS operatorius laiko pakankamai likvidaus grynojo nuosavybės priemonėmis finansuojamo turto 3 dalyje nurodytam planui įgyvendinti. SSMS operatorius laiko bent likvidų grynąjį turtą, finansuojamą nuosavybės priemonėmis, kurio vertė lygi mažiausiai šešių mėnesių einamosioms veiklos sąnaudoms. Toks turtas papildo išteklius, kurie laikomi dalyvių įsipareigojimų nevykdymo arba kitai rizikai, kaip numatyta 6 ir 8 straipsniuose, padengti. Norint išvengti kapitalui keliamų reikalavimų dubliavimo, gali būti įtrauktos ir nuosavybės priemonės, laikomos pagal tarptautinius rizika pagrįsto kapitalo standartus.

5.   Bendrajai veiklos rizikai padengti laikomas turtas turi būti pakankami likvidus ir aukštos kokybės, kad juo būtų galima pasinaudoti laiku. SSMS operatorius turi galėti tokį turtą realizuoti su kaip įmanoma mažesniu neigiamu poveikiu kainai, kad galėtų nuolat tęsti operacijas, jei patirtų bendrų veiklos nuostolių.

6.   SSMS operatorius sudaro perspektyvų planą papildomoms nuosavybės priemonėms gauti, jei jo nuosavybės priemonės taptų mažesnės arba lygios 4 dalyje nurodytai sumai. Planas teikiamas valdybai tvirtinti ir atnaujinamas bent kartą per metus.

7.   2 ir 4–6 dalys Eurosistemos SSMS netaikomos.

14 straipsnis

Saugojimo ir investicijų rizika

1.   SSMS operatorius laiko nuosavą ir dalyvių turtą per prižiūrimus ir reguliuojamus subjektus (toliau – saugotojus), kurių apskaitos praktika, saugojimo procedūros ir vidaus kontrolė visiškai apsaugo šį turtą nuo praradimo rizikos, jei saugotojas arba paskesnis saugotojas tampa nemokus, veikia aplaidžiai, sukčiauja, netinkamai administruoja arba netinkamai tvarko apskaitą.

2.   SSMS operatorius turi savalaikę prieigą prie savo turto ir dalyvių pateikto turto.

3.   SSMS operatorius įvertina ir supranta savo pozicijas savo bankų saugotojų atžvilgiu, visapusiškai atsižvelgdamas į savo santykius su kiekvienu iš jų.

4.   SSMS operatorius nustato savo investavimo strategiją, atitinkančią jo bendrą rizikos valdymo strategiją, ir visa apimtimi paskelbia ją dalyviams. SSMS operatorius peržiūri investavimo strategiją bent kartą per metus.

5.   SSMS operatoriaus investicijos pagal jo investavimo strategiją užtikrinamos aukštos kokybės įsipareigojančiųjų asmenų arba reikalavimais jiems. SSMS operatorius nustato aukštos kokybės įsipareigojančiųjų asmenų kriterijus. Investuojama į priemones, turinčias minimalią kredito, rinkos ir likvidumo riziką.

6.   3–5 dalys Eurosistemos SSMS netaikomos.

15 straipsnis

Operacinė rizika

1.   SSMS operatorius nustato patikimą struktūrą, kurią sudaro atitinkamos sistemos, politika, procedūros ir kontrolės priemonės, reikalingos operacinei rizikai nustatyti, stebėti ir valdyti.

2.   SSMS operatorius nustato paslaugų lygio ir operacinio patikimumo tikslus ir politiką šiems tikslams pasiekti. SSMS operatorius bent kartą per metus peržiūri tikslus ir politiką.

3.   SSMS operatorius užtikrina, kad SSMS bet kuriuo metu turėtų lanksčius pajėgumus susitvarkyti su padidėjusia mokėjimų apimtimi, kuri atsiranda nepalankiausiomis sąlygomis, ir kad jis gali pasiekti savo paslaugų lygio tikslus.

4.   SSMS operatorius nustato išsamią fizinio ir informacinio saugumo politiką, kuria tinkamai nustatomi, įvertinami ir valdomi visi galimai pažeidžiami aspektai ir grėsmės. SSMS operatorius peržiūri politiką bent kartą per metus.

5.   SSMS operatorius sudaro veiklos tęstinumo planą, kuriame sprendžiami klausimai dėl įvykių, keliančių reikšmingą SSMS operacijų sutrikdymo riziką. Plane nurodomas atsarginės vietos naudojimas; jis turi užtikrinti, kad svarbiausios informacinių technologijų sistemos galėtų atkurti operacijas per dvi valandas nuo šių įvykių. Planas sudaromas taip, kad SSMS visada galėtų įvykdyti atsiskaitymus už visus mokėjimus, vykdytinus iki darbo dienos, kurią sutrikdoma veikla, pabaigos. Bent kartą per metus SSMS operatorius išbando ir peržiūri šį planą.

6.   SSMS operatorius nustato svarbiausius dalyvius, pirmiausia remdamasis mokėjimų apimtimi ir verte, taip pat jų galimu poveikiu kitiems dalyviams ir visai SSMS, jei tokie dalyviai susidurtų su reikšmingomis operacinėmis problemomis.

7.   SSMS operatorius nustato, stebi ir valdo riziką, kurią svarbiausi dalyviai, kitos FRI bei paslaugų ir komunalinių paslaugų teikėjai gali kelti SSMS operacijoms.

16 straipsnis

Prieigos ir dalyvavimo kriterijai

1.   SSMS operatorius nustato ir viešai skelbia nediskriminuojančius prieigos prie SSMS paslaugų ir dalyvavimo kriterijus tiesioginiams, o prireikus – ir netiesioginiams dalyviams, taip pat kitoms FRI. SSMS operatorius peržiūri kriterijus bent kartą per metus.

2.   1 dalyje nurodyti prieigos ir dalyvavimo kriterijai grindžiami SSMS ir jos aptarnaujamų rinkų saugumu ir veiksmingumu; jie pritaikomi atsižvelgiant į konkrečią SSMS būdingą riziką ir ją atitinka. Laikydamasis proporcingumo principo, SSMS operatorius nustato reikalavimus, kurie kiek įmanoma mažiau ribotų prieigą. Jei SSMS operatorius atsisako suteikti prieigą subjektui, atitinkamas priežastis jis nurodo raštu ir pagrindžia jas išsamia rizikos analize.

3.   SSMS operatorius nuolat stebi, kaip dalyviai laikosi SSMS prieigos ir dalyvavimo kriterijų. SSMS operatorius nustato ir viešai skelbia nediskriminuojančias procedūras dalyvio dalyvavimo teisei sustabdyti ir tvarkingai nutraukti, jei dalyvis nesilaiko prieigos ir dalyvavimo kriterijų. SSMS operatorius peržiūri šias procedūras bent kartą per metus.

17 straipsnis

Pakopinio dalyvavimo tvarka

1.   Siekdamas valdyti riziką, SSMS operatorius užtikrina, kad SSMS taisyklės, procedūros ir sutartinės priemonės suteiktų jam galimybę rinkti informaciją apie netiesioginį dalyvavimą, kad galėtų nustatyti, stebėti ir valdyti iš dalyvavimo SSMS kylančią bet kokią reikšmingą riziką. Ši informacija turi apimti bent visus šiuos aspektus:

a)

veiklos dalį (procentais), kurią netiesioginių dalyvių vardu vykdo tiesioginiai dalyviai;

b)

netiesioginių dalyvių, kurie atsiskaito per atskirus tiesioginius dalyvius, skaičių;

c)

SSMS mokėjimų, kurie kyla iš kiekvieno netiesioginio dalyvio, skaičių arba vertę;

d)

mokėjimų pagal c punktą skaičiaus arba vertės dalį tiesioginio dalyvio, per kurį netiesioginis dalyvis turi prieigą prie SSMS, mokėjimų skaičiuje arba vertėje.

2.   SSMS operatorius nustato reikšmingą tiesioginių ir netiesioginių dalyvių tarpusavio priklausomybę, galinčią paveikti SSMS.

3.   SSMS operatorius nustato netiesioginius dalyvius, keliančius reikšmingą riziką SSMS, taip pat tiesioginius dalyvius, per kuriuos netiesioginiai dalyviai turi prieigą prie SSMS, šiai rizikai valdyti.

4.   Bent kartą per metus SSMS operatorius peržiūri pakopinio dalyvavimo tvarkos keliamą riziką. Prireikus užtikrinti tinkamą rizikos valdymą, SSMS operatorius imasi veiksmų rizikai sumažinti.

18 straipsnis

Efektyvumas ir veiksmingumas

1.   SSMS operatorius nustato procesą, pagal kurį nustatomi ir tenkinami SSMS aptarnaujamų rinkų poreikiai, pirmiausia šiose srityse:

a)

tarpuskaitos ir atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo;

b)

operacinės struktūros;

c)

produktų, už kuriuos vykdoma tarpuskaita ar atsiskaitymai, apimties;

d)

technologijų ir procedūrų naudojimo.

2.   SSMS operatorius nustato aiškiai apibrėžtus, išmatuojamus ir pasiekiamus tikslus ir uždavinius, pavyzdžiui, mažiausio paslaugos lygio, rizikos valdymo lūkesčių ir veiklos prioritetų srityse.

3.   SSMS operatorius nustato reguliarios, bent kartą per metus atliekamos 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų peržiūros mechanizmus.

19 straipsnis

Komunikacijų procedūros ir standartai

SSMS operatorius naudojasi arba sudaro sąlygas naudotis atitinkamomis tarptautiniu lygiu priimtomis komunikacijų procedūromis ir standartais, kad palengvintų efektyvų mokėjimo, tarpuskaitos, atsiskaitymo ir apskaitos vykdymą.

20 straipsnis

Taisyklių, pagrindinių procedūrų ir rinkos duomenų atskleidimas

1.   SSMS operatorius priima aiškias ir išsamias taisykles bei procedūras ir su jomis išsamiai supažindina dalyvius. Atitinkamos taisyklės ir svarbiausios procedūros taip pat skelbiamos viešai.

2.   SSMS operatorius skelbia aiškų sistemos struktūros ir operacijų apibūdinimą, taip pat savo ir dalyvių teises ir pareigas, kad dalyviai galėtų įvertinti riziką, kurią jie patirtų dalyvaudami SSMS.

3.   SSMS operatorius suteikia visus reikiamus ir tinkamus dokumentus ir surengia mokymus, siekdamas padėti dalyviams suprasti SSMS taisykles ir procedūras, taip pat su jų dalyvavimu SSMS susijusią riziką.

4.   SSMS operatorius viešai skelbia SSMS mokesčius už jos siūlomas konkrečias paslaugas, taip pat nuolaidų taikymo politiką. SSMS operatorius pateikia aiškų atlygintinų paslaugų apibūdinimą, kad jas būtų galima palyginti.

5.   SSMS operatorius pildo ir viešai skelbia atsakymus į CPSS ir IOSCO atskleidimo struktūros klausimyną finansų rinkos infrastruktūroms. SSMS operatorius atnaujina savo atsakymus po bet kokio reikšmingo sistemos ar jos aplinkos pasikeitimo, tačiau ne rečiau kaip kas dvejus metus. SSMS operatorius taip pat atskleidžia bent pagrindinius duomenis apie sandorių skaičių ir vertę.

21 straipsnis

Atskleidimas kompetentingai institucijai

Kompetentinga institucija turi teisę gauti iš SSMS operatoriaus visą informaciją ir dokumentus, kurių reikia įvertinti, ar laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų. SSMS operatorius pateikia atitinkamą konkrečią informaciją kompetentingai institucijai.

22 straipsnis

Koreguojamosios priemonės

1.   Jei SSMS operatorius nevykdo šio reglamento, kompetentinga institucija:

a)

praneša SSMS operatoriui apie nevykdymo pobūdį ir

b)

suteikia SSMS operatoriui galimybę būti išklausytam ir pateikti paaiškinimus.

2.   Remdamasi SSMS operatoriaus suteikta informacija, kompetentinga institucija gali nurodyti SSMS operatoriui įgyvendinti konkrečias koreguojamąsias priemones, kad būtų ištaisyti neįvykdyti reikalavimai ir (arba) išvengta nevykdymo pasikartojimo.

3.   Kompetentinga institucija gali taikyti koreguojamąsias priemones nedelsdama, jei ji pagrįstai nustato, kad nevykdymo atvejis yra pakankamai svarbus, kad reikėtų imtis skubių veiksmų.

4.   Kompetentinga institucija nedelsdama praneša ECB apie bet kokias SSMS operatoriui nustatytas koreguojamąsias priemones.

5.   Koreguojamosios priemonės gali būti nustatomos nepriklausomai nuo sankcijų pagal 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos Centrinio Banko teisių taikyti sankcijas (6) arba kartu su jomis.

23 straipsnis

Sankcijos

Pažeidus šį reglamentą, ECB, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 2532/98 ir 1999 m. rugsėjo 23 d. Europos Centrinio Banko reglamentu (EB) Nr. 2157/1999 dėl Europos Centrinio Banko teisių taikyti sankcijas (ECB/1999/4) (7), taiko sankcijas. ECB paskelbia pranešimą dėl sankcijų dydžio apskaičiavimo metodologijos.

24 straipsnis

Peržiūra

Valdančioji taryba peržiūri šio reglamento bendrąjį taikymą ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jo įsigaliojimo dienos, o po to – kas dvejus metus, ir įvertina, ar reikia jį pakeisti.

25 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   SSMS operatoriai privalo įvykdyti šiame reglamente nustatytus reikalavimus per vienerius metus nuo pranešimo apie Valdančiosios tarybos sprendimą pagal 1 straipsnio 2 dalį gavimo dienos.

3.   Pagal Sutartis šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. liepos 3 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI


(1)  Pateikiama TAB interneto svetainėje www.bis.org/publ/cpss43.pdf.

(2)  Pateikiama TAB interneto svetainėje www.bis.org/publ/cpss101a.pdf.

(3)  OL L 30, 2013 1 30, p. 1.

(4)  OL L 166, 1998 6 11, p. 45.

(5)  OL L 331, 2011 12 14, p. 1.

(6)  OL L 318, 1998 11 27, p. 4.

(7)  OL L 264, 1999 10 12, p. 21.


SPRENDIMAI

23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/31


TARYBOS SPRENDIMAS 2014/482/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/392/BUSP dėl Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2012 m. liepos 16 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/392/BUSP (1), kuris nustoja galioti 2014 m. liepos 15 d.;

(2)

2013 m. spalio 28 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/533/BUSP (2), kuriame nustatyta orientacinė finansavimo suma laikotarpiui iki 2014 m. liepos 15 d.;

(3)

2014 m. kovo 28 d. Politinis ir saugumo komitetas (PSK), atsižvelgdamas į strateginę apžvalgą, rekomendavo pratęsti Europos Sąjungos BSGP misiją Nigeryje (EUCAP Sahel Niger) dvejų metų laikotarpiui;

(4)

2014 m. gegužės 2 d. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai gavo Nigerio valdžios institucijų laišką, kuriame pritariama misijos EUCAP Sahel Niger pratęsimui dvejiems metams;

(5)

EUCAP Sahel Niger bus vykdoma aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2012/392/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1.

2 ir 3 straipsniai pakeičiami taip:

„2 straipsnis

Tikslai

Įgyvendinant Europos Sąjungos strategiją saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje, EUCAP Sahel Niger siekiama padėti Nigerio valdžios institucijoms pačioms nustatyti ir įgyvendinti nacionalinę saugumo strategiją. Be to, EUCAP Sahel Niger siekiama padėti formuoti įvairių Nigerio saugumo subjektų, dalyvaujančių kovoje su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, integruotą, daugiadalykį, nuoseklų, tvarų ir žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį.

3 straipsnis

Uždaviniai

1.   Siekiant 2 straipsnyje išdėstytų tikslų EUCAP Sahel Niger:

a)

yra pasirengusi remti Nigerio saugumo strategijos nustatymą ir vykdymą toliau konsultuodama ir padėdama įgyvendinti Nigerio strategijos saugumo ir vystymosi srityje saugumo aspektą šalies šiaurinėje dalyje;

b)

sudaro palankesnes sąlygas regioninių ir tarptautinių projektų, kuriais remiama Nigerio kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, koordinavimui;

c)

stiprina teisinę valstybę kurdama nusikaltimų tyrimo pajėgumus ir tai darydama rengia ir įgyvendina tinkamas mokymo programas;

d)

remia Nigerio saugumo ir gynybos pajėgų tvarumo plėtojimą;

e)

prisideda prie saugumo srities projektų nustatymo, planavimo ir įgyvendinimo.

2.   EUCAP Sahel Niger daugiausia dėmesio skiria 1 dalyje minėtai veiklai, kuria prisidedama prie Nigerio teritorijos kontrolės gerinimo, be kita ko, koordinuojant veiklą su Nigerio ginkluotosiomis pajėgomis.

3.   EUCAP Sahel Niger neatlieka jokios vykdomosios funkcijos.“

2.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   EUCAP Sahel Niger struktūra nustatoma remiantis jos planavimo dokumentais.“;

b)

4 dalis išbraukiama.

3.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Misijos vadovas atstovauja EUCAP Sahel Niger operacijos rajone. Misijos vadovas, prisiimdamas bendrą atsakomybę, gali EUCAP Sahel Niger personalo nariams pavesti vykdyti personalo ir finansinių klausimų valdymo užduotis.“;

b)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Misijos vadovas teikia nurodymus visam EUCAP Sahel Niger personalui, įskaitant paramos padalinį Briuselyje, dėl veiksmingo EUCAP Sahel Niger vykdymo veiksmų vietoje, būdamas atsakingas už EUCAP Sahel Niger koordinavimą bei kasdienį administravimą ir laikydamasis civilinės operacijos vado nurodymų strateginiu lygiu.“;

c)

4 ir 8 dalys išbraukiamos.

4.

7 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Tarptautinių ir vietos darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos sutartyse, kurias EUCAP Sahel Niger sudaro su atitinkamais personalo nariais.“

5.

11 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Misijos vadovas užtikrina ES įslaptintos informacijos apsaugą pagal Tarybos sprendimą 2013/488/ES (3).

(3)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).“"

6.

įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Teisinės nuostatos

EUCAP Sahel Niger turi teisę pirkti paslaugas ir prekes, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, įdarbinti darbuotojus, turėti banko sąskaitas, įsigyti turtą ir juo disponuoti, vykdyti savo įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalimi, kai to reikia šiam sprendimui įgyvendinti.“

7.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUCAP Sahel Niger susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2013 m. spalio 31 d., yra 8 700 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUCAP Sahel Niger susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. liepos 15 d., yra 6 500 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUCAP Sahel Niger susijusioms išlaidoms padengti laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2015 m. liepos 15 d., yra 9 155 000 EUR.

2.   Visos išlaidos tvarkomos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles. Trečiųjų valstybių ir priimančiosios valstybės subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo. Komisijai pritarus, EUCAP Sahel Niger gali sudaryti techninius susitarimus su valstybėmis narėmis, priimančiąja valstybe, dalyvaujančiomis trečiosiomis valstybėmis ir kitais tarptautiniais subjektais dėl įrangos, paslaugų ir patalpų teikimo EUCAP Sahel Niger.

3.   EUCAP Sahel Niger yra atsakinga už savo biudžeto įvykdymą. Tuo tikslu EUCAP Sahel Niger pasirašo susitarimą su Komisija.

4.   Nedarant poveikio Europos Sąjungos ir Nigerio Respublikos susitarimui dėl Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger) statuso (4), EUCAP Sahel Niger atsako už visus reikalavimus ir įsipareigojimus, atsirandančius vykdant įgaliojimus nuo 2014 m. liepos 16 d., išskyrus reikalavimus, susijusius su misijos vadovo sunkiu nusižengimu, už kurį atsako pats vadovas.

5.   Finansinių nuostatų įgyvendinimas nedaro poveikio pavaldumo tvarkai, kaip numatyta 4, 5 ir 6 straipsniuose, ir EUCAP Sahel Niger veiklos reikalavimams, įskaitant įrangos suderinamumą ir misijos grupių sąveiką.

6.   Išlaidos laikomos atitinkančiomis reikalavimus nuo 2012 m. liepos 16 d.

(4)  OL L 242, 2013 9 11, p. 1.“"

8.

įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Projektų grupė

1.   EUCAP Sahel Niger turi projektų grupę projektams nustatyti ir įgyvendinti. EUCAP Sahel Niger prireikus sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių ir trečiųjų valstybių pagal jų įgaliojimus įgyvendinamų projektų su EUCAP Sahel Niger įgaliojimais susijusiose srityse, kuriais remiami jos tikslai, įgyvendinimui ir teikia su jais susijusias konsultacijas.

2.   EUCAP Sahel Niger yra įgaliota naudoti valstybių narių ar trečiųjų valstybių finansinius įnašus projektui, jei tas projektas laikomas nuosekliai papildančiu kitus EUCAP Sahel Niger veiksmus ir jei jis:

a)

yra numatytas su šiuo sprendimu susijusioje poveikio biudžetui pažymoje; arba

b)

yra įtrauktas į poveikio biudžetui pažymą EUCAP Sahel Niger įgaliojimų vykdymo laikotarpiu, misijos vadovo prašymu iš dalies pakeitus minėtą poveikio biudžetui pažymą.

EUCAP Sahel Niger su prisidedančiosiomis valstybėmis sudaro susitarimą, kuriame visų pirma nustatomos konkrečios procedūros, taikomos nagrinėjant trečiųjų šalių skundus dėl žalos, padarytos įgyvendinant EUCAP Sahel Niger arba neveikimo naudojant lėšas, kurias skyrė tos valstybės. Prisidedančiosios valstybės jokiomis aplinkybėmis negali Sąjungos ar vyriausiojo įgaliotinio laikyti atsakingais už EUCAP Sahel Niger veiksmus ar neveikimą naudojant iš tų valstybių gautas lėšas.

3.   Projektų grupei skirto trečiųjų valstybių finansinio įnašo priėmimą patvirtina PSK.“

9.

15 straipsnyje formuluotė „Sprendimu 2011/292/ES“ pakeičiama formuluote „Sprendimu 2013/488/ES“.

10.

16 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2016 m. liepos 15 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. liepos 16 d.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  2012 m. liepos 16 d. Tarybos sprendimas 2012/392/BUSP dėl Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger) (OL L 187, 2012 7 17, p. 48).

(2)  2013 m. spalio 28 d. Tarybos sprendimas 2013/533/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/392/BUSP dėl Europos Sąjungos BSGP misijos Nigeryje (EUCAP Sahel Niger) (OL L 288, 2013 10 30, p. 68).


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/35


TARYBOS SPRENDIMAS 2014/483/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2014/72/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)

2001 m. gruodžio 27 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP (1);

(2)

2014 m. vasario 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2014/72/BUSP (2), kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (toliau – sąrašas);

(3)

pagal Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalį, būtina reguliariai atlikti išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Sprendimas 2013/395/BUSP, sąrašo peržiūrą, siekiant užtikrinti, kad yra pagrindas juos toliau palikti tame sąraše;

(4)

šiame sprendime pateikiami Tarybos atliktos asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, peržiūros rezultatai;

(5)

Taryba nusprendė, kad nebėra priežasčių vieną asmenį palikti sąraše;

(6)

Taryba padarė išvadą, kad asmenys, grupės ir subjektai, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta minėtos Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos toje bendrojoje pozicijoje numatytos specialios ribojamosios priemonės;

(7)

sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas, o Sprendimas 2014/72/BUSP turėtų būti panaikintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Sprendimas 2014/72/BUSP panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendroji pozicija 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (OL L 344, 2001 12 28, p. 93).

(2)  2014 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimas 2014/72/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2013/395/BUSP (OL L 40, 2014 2 11, p. 56).


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytas asmenų, grupių ir subjektų sąrašas

I.   ASMENYS

1.

ABDOLLAHI Hamed (dar žinomas kaip Mustafa Abdullahi), gimęs 1960 m. rugpjūčio 11 d. Irane. Pasas: D9004878.

2.

AL-NASSER, Abdelkarim Hussein Mohamed, gimęs Al Ihsa (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

3.

AL YACOUB, Ibrahim Salih Mohammed, gimęs 1966 10 16 Tarut (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

4.

ARBABSIAR Manssor (dar žinomas kaip Mansour Arbabsiar), gimęs 1955 m. kovo 6 d. arba 15 d. Irane. Irano ir JAV pilietis. Pasas: C2002515 (Iranas); Pasas: 477845448 (JAV). Nacionalinės asmens tapatybės kortelės Nr.: 07442833, galioja iki 2016 m. kovo 15 d. (JAV vairuotojo pažymėjimas).

5.

BOUYERI, Mohammed (dar žinomas kaip Abu ZUBAIR; dar žinomas kaip SOBIAR; dar žinomas kaip Abu ZOUBAIR), gimęs 1978 03 08 Amsterdame (Nyderlandai) – „Hofstadgroep“ grupuotės narys.

6.

IZZ-AL-DIN, Hasan (dar žinomas kaip GARBAYA, Ahmed; dar žinomas kaip SA-ID; dar žinomas kaip SALWWAN, Samir), Libanas, gimęs 1963 m. Libane, Libano pilietis.

7.

MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomas kaip ALI, Salem; dar žinomas kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomas kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomas kaip WADOOD, Khalid Adbul), gimęs 1965 04 14 arba 1964 03 01 Pakistane, paso Nr. 488555.

8.

SHAHLAI Abdul Reza (dar žinomas kaip Abdol Reza Shala'i, dar žinomas kaip Abd-al Reza Shalai, dar žinomas kaip Abdorreza Shahlai, dar žinomas kaip Abdolreza Shahla'i, dar žinomas kaip Abdul-Reza Shahlaee, dar žinomas kaip Hajj Yusef, dar žinomas kaip Haji Yusif, dar žinomas kaip Hajji Yasir, dar žinomas kaip Hajji Yusif, dar žinomas kaip Yusuf Abu-al-Karkh), gimęs apie 1957 m. Irane. Adresai: 1) Kermanshah, Iranas, 2) Mehrano karinė bazė, Ilamo provincija, Iranas.

9.

SHAKURI Ali Gholam, gimęs apie 1965 m. Teherane, Iranas.

10.

SOLEIMANI Qasem (dar žinomas kaip Ghasem Soleymani, dar žinomas kaip Qasmi Sulayman, dar žinomas kaip Qasem Soleymani, dar žinomas kaip Qasem Solaimani, dar žinomas kaip Qasem Salimani, dar žinomas kaip Qasem Solemani, dar žinomas kaip Qasem Sulaimani, dar žinomas kaip Qasem Sulemani), gimęs 1957 m. kovo 11 d. Irane. Irano pilietis. Pasas: 008827 (Irano diplomatinis), išduotas 1999 m. Laipsnis: generolas majoras.

II.   GRUPĖS IR SUBJEKTAI

1.

„Abu Nidal Organisation“ („Abu Nidal organizacija“) – „ANO“ (dar žinoma kaip „Fatah Revolutionary Council“ („Fatah Revoliucinė Taryba“); dar žinoma kaip „Arab Revolutionary Brigades“ („Arabų revoliucinės brigados“); dar žinoma kaip „Black September“ („Juodasis rugsėjis“); dar žinoma kaip „Revolutionary Organisation of Socialist Muslims“ („Musulmonų socialistų revoliucinė organizacija“).

2.

„Al-Aqsa Martyrs' Brigade“ („Al-Aqsa kankinių brigada“).

3.

„Al-Aqsa e.V.“

4.

„Al-Takfir“ ir „Al-Hijra“.

5.

„Babbar Khalsa“.

6.

„Communist Party of the Philippines“ („Filipinų komunistų partija“), įskaitant „New People's Army“ – „NPA“ („Nauja tautų armija“ – „NTA“), Filipinai.

7.

„Gama'a al-Islamiyya“ (dar žinoma kaip „Al-Gama'a al-Islamiyya“) („Islamic Group“ – „IG“ („Islamo grupė“ – „IG“)).

8.

„İslami Büyük Doğu Akıncılar Cephesi“ – „IBDA-C“ – („Great Islamic Eastern Warriors Front“ („Didysis islamo rytų karių frontas“)).

9.

„Hamas“, įskaitant „Hamas-Izz al-Din al-Qassem“.

10.

„Hizballah Military Wing“ („Hizballah karinis sparnas“) (dar žinomas kaip „Hezbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbullah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hezballah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hisbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbu'llah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizb Allah Military Wing“, dar žinomas kaip „Jihad Council“ („Džihado taryba“) (ir visi jam atsiskaitantys padaliniai, įskaitant External Security Organisation (Išorės saugumo organizaciją)).

11.

„Hizbul Mujahideen“ – „HM“.

12.

„Hofstadgroep“ grupuotė.

13.

„Holy Land Foundation for Relief and Development“ („Šventosios Žemės paramos ir plėtros fondas“).

14.

„International Sikh Youth Federation“ – „ISYF“ („Tarptautinė sikų jaunimo federacija“– „TSJF“)

15.

„Khalistan Zindabad Force“ – „KZF“ („Khalistano Zindabad pajėgos“ – „KZF“)

16.

„Kurdistan Workers' Party“ – „PKK“ („Kurdistano darbininkų partija“ – „PKK“) (dar žinoma kaip „KADEK“; dar žinoma kaip „KONGRA-GEL“).

17.

„Liberation Tigers of Tamil Eelam“ – „LTTE“ („Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrai“ – „TEIT“).

18.

„Ejército de Liberación Nacional“ („Nacionalinė išlaisvinimo armija“).

19.

„Palestinian Islamic Jihad“ – „PIJ“ („Palestinos islamo Jihad“ – „PIJ“).

20.

„Popular Front for the Liberation of Palestine“ – „PFLP“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas“ – „PILF“).

21.

„Popular Front for the Liberation of Palestine – General Command“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto Aukščiausioji vadovybė“) (dar žinoma kaip „PFLP – General Command“ („PILF Aukščiausioji vadovybė“)).

22.

„Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia“ – „FARC“ („Revolutionary Armed Forces of Colombia“ („Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos“)).

23.

„Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP/C“ (dar žinoma kaip „Devrimci Sol“ („Revolutionary Left“ („Revoliucinė kairė“); dar žinoma kaip „Dev Sol“) („Revolutionary People's Liberation Army/Front/Party“ („Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija/frontas/partija“)).

24.

„Sendero Luminoso“ – „SL“ („Shining Path“ („Šviečiantis kelias“)).

25.

„Teyrbazen Azadiya Kurdistan“ grupuotė – „TAK“ (dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Falcons“ („Kurdistano laisvės sakalai“); dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Hawks“ ("Kurdistano„laisvės vanagai“).


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/38


TARYBOS SPRENDIMAS 2014/484/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo iš dalies keičiama Bendroji pozicija 2003/495/BUSP dėl Irako

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)

siekdama įgyvendinti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (toliau – JT ST) rezoliuciją 1483 (2003), 2003 m. liepos 7 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/495/BUSP (1);

(2)

tam tikroms Bendrosios pozicijos 2003/495/BUSP nuostatoms trūksta aiškumo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Bendrojoje pozicijoje 2003/495/BUSP įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

2 straipsnio b punkte nurodytiems asmenims ir subjektams arba jų naudai neleidžiama tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis jokiomis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

Išimtys gali būti taikomos lėšoms ir ekonominiams ištekliams, kurie:

a)

būtini pagrindiniams 2 straipsnio b punkte nurodytų asmenų ir jų išlaikomų šeimos narių poreikiams patenkinti, įskaitant mokėjimus už maisto produktus, nuomą ar hipoteką, vaistus ir medicininį gydymą, mokesčius, draudimo įmokas ir komunalines paslaugas;

b)

yra skirti tik pagrįstiems profesiniams mokesčiams sumokėti ir patirtoms išlaidoms, susijusioms su teisinių paslaugų teikimu, kompensuoti;

c)

yra skirti išimtinai mokesčiams arba paslaugų mokesčiams sumokėti už įšaldytų lėšų ir ekonominių išteklių kasdienį laikymą ar tvarkymą; arba

d)

reikalingi ypatingoms išlaidoms, jei atitinkama kompetentinga institucija kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir Komisijai ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki leidimo suteikimo pranešė motyvus, dėl kurių, jos nuomone, konkretus leidimas turėtų būti suteiktas.“

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  2003 m. liepos 7 d. Tarybos bendroji pozicija 2003/495/BUSP dėl Irako ir panaikinanti Bendrąsias pozicijas 96/741/BUSP ir 2002/599/BUSP (OL L 169, 2003 7 8, p. 72).


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/39


TARYBOS SPRENDIMAS 2014/485/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2012/389/BUSP dėl Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijos (EUCAP NESTOR)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2012 m. liepos 16 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/389/BUSP (1). Tas sprendimas baigia galioti 2014 m. liepos 15 d.;

(2)

2014 m. kovo 18 d. Politinis ir saugumo komitetas (PSK), atsižvelgdamas į strateginės peržiūros rezultatus, rekomendavo pratęsti misiją iki 2016 m. gruodžio 12 d.;

(3)

EUCAP NESTOR bus vykdoma tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2012/389/BUSP iš dalies keičiamas taip:

1.

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Misijos tikslas

EUCAP NESTOR tikslas – padėti stiprinti Somalio pusiasalio ir Indijos vandenyno vakarinės dalies valstybių jūrų saugumo gebėjimus, kad jos galėtų veiksmingiau kovoti su piratavimu. EUCAP NESTOR visų pirma dėmesį skirs Somaliui, o antra – Džibučiui, Seišeliams ir Tanzanijai.“

2.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Tikslai ir užduotys

1.   Kad pasiektų 2 straipsnyje nurodytą misijos tikslą, EUCAP NESTOR:

a)

stiprina 2 straipsnyje nurodytų valstybių gebėjimus vykdyti veiksmingą jūrinį valdymą jų pakrantės zonoje, vidaus vandenyse, teritorinėse jūrose ir išskirtinėse ekonominėse zonose;

b)

remia šias valstybes joms imantis atsakomybės kovos su piratavimu srityje laikantis teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių standartų;

c)

stiprina regioninį bendradarbiavimą ir koordinavimą jūrų saugumo srityje;

d)

tikslingai ir konkrečiai prisideda prie dedamų tarptautinių pastangų.

2.   Tikslams pasiekti EUCAP NESTOR veikia laikydamasi veiklos gairių ir užduočių, nustatytų Tarybos patvirtintuose veiklos planavimo dokumentuose.

3.   EUCAP NESTOR nevykdo jokios vykdomosios funkcijos.“

3.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   EUCAP NESTOR struktūra nustatoma remiantis jos planavimo dokumentais.“;

b)

3 dalis išbraukiama;

4.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Misijos vadovas atstovauja EUCAP NESTOR jos veiksmų rajone. Misijos vadovas, gali EUCAP NESTOR darbuotojams, už kuriuos jis yra atsakingas, perduoti personalo ir finansų reikalų valdymo užduotis.“;

b)

4 dalis išbraukiama;

c)

8 dalis išbraukiama.

5.

7 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Tarptautinių ir vietos darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos sutartyse, kurias EUCAP NESTOR sudaro su atitinkamais personalo nariais.“

6.

11 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Misijos vadovas užtikrina ES įslaptintos informacijos apsaugą pagal Tarybos sprendimą 2013/488/ES (2).

(2)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).“"

7.

Įterpiamas šis straipsnis:

„12a straipsnis

Teisinės nuostatos

EUCAP NESTOR turi teisę įsigyti paslaugų ir prekių, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, įdarbinti darbuotojus, turėti banko sąskaitas, įsigyti ir perleisti turtą, vykdyti savo įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalimi, kai to reikia šiam sprendimui įgyvendinti.“

8.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUCAP NESTOR susijusioms išlaidoms laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2013 m. lapkričio 15 d. padengti, yra 22 880 000 EUR.

Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUCAP NESTOR susijusioms išlaidoms laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 16 d. iki 2014 m. spalio 15 d. padengti, yra 11 950 000 EUR.

2.   Visos išlaidos tvarkomos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas taisykles ir procedūras. Trečiųjų valstybių ir priimančiosios valstybės subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo. Jei Komisija pritaria, EUCAP NESTOR gali su valstybėmis narėmis, priimančiąja valstybe, dalyvaujančiomis trečiosiomis valstybėmis ir kitais tarptautiniais subjektais sudaryti techninius susitarimus dėl įrangos, paslaugų ir patalpų teikimo EUCAP NESTOR.

3.   EUCAP NESTOR yra atsakinga už savo biudžeto įvykdymą. Šiuo tikslu EUCAP NESTOR pasirašo susitarimą su Komisija.

4.   Nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms dėl EUCAP NESTOR ir jos personalo statuso, nuo 2014 m. liepos 16 d. EUCAP NESTOR atsako už reikalavimus ir įsipareigojimus, atsirandančius vykdant įgaliojimus, išskyrus reikalavimus, susijusius su misijos vadovo sunkiu nusižengimu, už kurį atsako pats misijos vadovas.

5.   Finansinių nuostatų įgyvendinimas nedaro poveikio 4, 5 ir 6 straipsniuose numatytai EUCAP NESTOR pavaldumo tvarkai ir veiklos reikalavimams, įskaitant įrangos suderinamumą ir misijos grupių sąveiką.

6.   Išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo 2012 m. liepos 16 d.“

9.

Įterpiamas šis straipsnis:

„13a straipsnis

Projektų grupė

1.   EUCAP NESTOR turi projektų grupę projektams nustatyti ir įgyvendinti. EUCAP NESTOR prireikus sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių ir trečiųjų valstybių pagal jų įgaliojimus įgyvendinamiems projektams su EUCAP NESTOR susijusiose srityse, kuriais remiami jos tikslai, ir teikia su jais susijusias konsultacijas.

2.   EUCAP NESTOR yra įgaliota naudoti valstybių narių ar trečiųjų valstybių finansinius įnašus nustatytiems projektams, kuriais nuosekliai papildomi kiti EUCAP NESTOR veiksmai, įgyvendinti, jei atitinkamas projektas:

a)

yra numatytas šio sprendimo finansinėje pažymoje; arba

b)

yra įtrauktas įgaliojimų vykdymo laikotarpiu, misijos vadovo prašymu iš dalies pakeitus finansinę pažymą.

EUCAP NESTOR su tomis valstybėmis sudaro susitarimą, kuriame visų pirma nustatomos konkrečios procedūros, taikomos nagrinėjant trečiųjų šalių skundus dėl žalos, padarytos dėl EUCAP NESTOR veiksmų arba neveikimo naudojant lėšas, kurias skyrė tos valstybės. Prisidedančiosios valstybės jokiomis aplinkybėmis negali Sąjungos ar vyriausiojo įgaliotinio laikyti atsakingais už EUCAP NESTOR veiksmus ar neveikimą naudojant lėšas, kurias skyrė tos valstybės.

3.   PSK susitaria dėl projektų grupei skirto trečiųjų valstybių finansinio įnašo priėmimo.“

10.

15 straipsnyje nuoroda „Sprendimu 2011/292/ES“ pakeičiama nuoroda „Sprendimu 2013/488/ES“.

11.

16 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2016 m. gruodžio 12 d.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas nuo 2014 m. liepos 16 d.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 187, 2012 7 17, p. 40.


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/42


TARYBOS SPRENDIMAS 2014/486/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

dėl Europos Sąjungos patariamosios misijos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (EUAM Ukraine)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 28 straipsnį, 42 straipsnio 4 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2014 m. balandžio 14 d. Taryba pareiškė esanti pasirengusi padėti Ukrainai civilinės saugumo sektoriaus reformos, paramos policijai ir teisinei valstybei srityse ir sudaryti politinę reagavimo į krizę Ukrainoje programą išnagrinėjant visus galimus variantus, be kita ko, pasitelkiant galimą bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misiją;

(2)

2014 m. gegužės 8 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras atsiuntė laišką Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis), kuriame pareiškė suinteresuotumą BSGP misijos dislokavimu Ukrainoje;

(3)

2014 m. gegužės 12 d. Taryba pakartojo, kad yra pasirengusi padėti Ukrainai civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje, palankiai įvertino politinę reagavimo į krizę Ukrainoje programą ir pavedė Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) parengti krizės valdymo koncepciją dėl galimos civilinės BSGP misijos. Ji taip pat pabrėžė veiksmų koordinavimo su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir kitais tarptautiniais subjektais ir jų papildomumo svarbą;

(4)

2014 m. birželio 23 d. Taryba patvirtino krizės valdymo koncepciją, susijusią su galimais BSGP veiksmais paramos civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje;

(5)

2014 m. liepos 11 d. Ukrainos užsienio reikalų ministras atsiuntė laišką vyriausiajam įgaliotiniui, kuriame pritariama BSGP misijos dislokavimui;

(6)

EUAM Ukraine bus vykdoma aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Misija

Sąjunga vykdo patariamąją misiją civilinės saugumo sektoriaus reformos srityje Ukrainoje (toliau – EUAM Ukraine), skirtą padėti Ukrainai civilinės saugumo sektoriaus reformos, įskaitant policiją ir teisinę valstybę, srityje.

2 straipsnis

Įgaliojimai

1.   Remiant Ukrainos įsipareigojimus dėl saugumo sektoriaus reformos, vykdymo įgaliojimų neturinti civilinė BSGP misija prižiūri atitinkamus Ukrainos organus ir konsultuoja juos rengiant atnaujintas saugumo strategijas ir vėliau įgyvendinant atitinkamą visapusišką ir darnią reformų veiklą siekiant:

sukurti konceptualią reformų planavimo ir įgyvendinimo sistemą, kurias vykdant tvarios saugumo tarnybos užtikrina teisinę valstybę tokiu būdu, kuriuo prisidedama prie jų teisėtumo stiprinimo ir didesnio visuomenės pasitikėjimo, visapusiškai gerbiant žmogaus teises ir laikantis konstitucinės reformos proceso,

reorganizuoti ir restruktūrizuoti saugumo tarnybas taip, kad būtų vėl sugrąžinta jų kontrolė ir atskaitomybė.

Kad EUAM Ukraine tikslai būtų pasiekti, ji vykdoma vadovaujantis 2014 m. birželio 23 d. Tarybos patvirtintoje krizės valdymo koncepcijoje išdėstytais parametrais ir veiklos planavimo dokumentais.

2.   Pirminių įgaliojimų laikotarpiu misija padedama visapusiškam civilinės saugumo sektoriaus reformos planavimo procesui, remiant greitą reformos priemonių parengimą ir įgyvendinimą.

3 straipsnis

Pavaldumo tvarka ir struktūra

1.   EUAM Ukraine turi vieningą pavaldumo tvarką krizių valdymo operacijų tikslais.

2.   EUAM Ukraine būstinė yra Kijeve.

3.   EUAM Ukraine struktūra nustatoma remiantis jos planavimo dokumentais.

4 straipsnis

EUAM Ukraine planavimas ir pradėjimas

1.   Misija pradedama Tarybos sprendimu EUAM Ukraine civilinių operacijų vado rekomenduojamą datą, kai pasiekiamas pastarosios pirminis operacinis pajėgumas.

2.   EUAM Ukraine pagrindinės grupės užduotys – parengti misijos logistikos struktūrą, infrastruktūrą ir saugumo sistemą ir pateikti veiklos planavimo dokumentų ir antros finansinės pažymos parengimui reikiamus duomenis.

5 straipsnis

Civilinių operacijų vadas

1.   Misijos civilinių operacijų planavimo ir vykdymo centro (CPCC) direktorius yra EUAM Ukraine civilinių operacijų vadas. Civilinių operacijų vadas gali naudotis CPCC planuodamas ir vykdydamas EUAM Ukraine.

2.   Civilinių operacijų vadas, kurio politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą kuriam vykdo Politinis ir saugumo komitetas (PSK) bendrai vadovaujant vyriausiajam įgaliotiniui, vadovauja EUAM Ukraine ir vykdo jos kontrolę.

3.   Civilinių operacijų vadas vykdant operacijas užtikrina tinkamą ir veiksmingą Tarybos sprendimų ir PSK sprendimų įgyvendinimą, be kita ko, prireikus teikdamas nurodymus misijos vadovui, taip pat pastarąjį konsultuodamas bei teikdamas jam techninę pagalbą.

4.   Civilinių operacijų vadas atsiskaito Tarybai per vyriausiąjį įgaliotinį.

5.   Visi komandiruoti darbuotojai lieka visiškai pavaldūs siunčiančiosios valstybės nacionalinėms valdžios institucijoms pagal nacionalines taisykles, atitinkamai Sąjungos institucijai arba Europos išorės veiksmų tarnybai (toliau – EIVT). Tos valdžios institucijos perduoda savo personalo operacinį valdymą civilinių operacijų vadui.

6.   Civilinių operacijų vadui tenka bendra atsakomybė užtikrinti, kad Sąjungos pareiga užtikrinti tinkamą stropumą būtų tinkamai atlikta.

6 straipsnis

Misijos vadovas

1.   Misijos vadovas yra atsakingas už EUAM Ukraine, jai vadovauja ir vykdo jos kontrolę operacijos rajone. Misijos vadovas yra tiesiogiai pavaldus civilinių operacijų vadui ir laikosi pastarojo nurodymų.

2.   Misijos vadovas atstovauja EUAM Ukraine neviršydamas savo kompetencijos. Misijos vadovas gali jam pavaldiems EUAM Ukraine personalo nariams suteikti įgaliojimus vykdyti personalo ir finansų reikalų valdymo užduotis.

3.   Misijos vadovas prisiima administracinę ir logistinę atsakomybę už EUAM Ukraine, be kita ko, EUAM Ukraine suteikto turto, išteklių ir informacijos atžvilgiu.

4.   Misijos vadovas yra atsakingas už personalo drausmės kontrolę. Komandiruotam personalui drausmines priemones taiko nacionalinė valdžios institucija pagal nacionalines taisykles, atitinkama Sąjungos institucija arba EIVT.

7 straipsnis

Politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas

1.   PSK Tarybos ir vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe vykdo EUAM Ukraine politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą jai. Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal ES sutarties 38 straipsnio trečią pastraipą. Tas įgaliojimas apima įgaliojimus vyriausiojo įgaliotinio siūlymu skirti misijos vadovą, taip pat keisti operacijos koncepciją (CONOPS) ir operacijos planą (OPLAN). Tarybai paliekami įgaliojimai spręsti dėl EUAM Ukraine tikslų ir jos nutraukimo.

2.   PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3.   PSK reguliariai, taip pat iškilus poreikiui, teikiamos civilinių operacijų vado ir misijos vadovo ataskaitos jų atsakomybei tenkančiais klausimais.

8 straipsnis

Darbuotojai

1.   EUAM Ukraine personalą sudaro visų pirma valstybių narių, Sąjungos institucijų arba EIVT komandiruoti darbuotojai. Kiekviena valstybė narė, kiekviena Sąjungos institucija ir EIVT padengia išlaidas, susijusias su visais jų komandiruotais darbuotojais, įskaitant kelionės į veiklos vykdymo vietą bei grįžimo iš jos išlaidas, atlyginimus, sveikatos draudimą ir išmokas, išskyrus skiriamus dienpinigius.

2.   Kiekviena valstybė narė, kiekviena Sąjungos institucija ir EIVT yra atsakingos už su komandiravimu susijusias pretenzijas, pateiktas jos komandiruoto personalo nario arba su juo susijusias, ir už bylos iškėlimą tam asmeniui.

3.   EUAM Ukraine taip pat gali pagal sutartį įdarbinti tarptautinius ir vietos darbuotojus, jeigu reikiamų funkcijų negali vykdyti valstybių narių komandiruoti darbuotojai. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais, jeigu nėra tinkamų kandidatų iš valstybių narių, prireikus gali būti įdarbinami dalyvaujančių trečiųjų valstybių piliečiai su jais sudarant sutartį.

4.   Tarptautinių ir vietos darbuotojų įdarbinimo sąlygos ir teisės bei pareigos nustatomos sutartyse, kurias EUAM Ukraine sudaro su atitinkamais personalo nariais.

9 straipsnis

EUAM Ukraine ir jos personalo statusas

EUAM Ukraine ir jos personalo statusui, atitinkamais atvejais įskaitant privilegijas, imunitetus ir kitas papildomas garantijas, būtinas EUAM Ukraine įvykdymui ir sklandžiam funkcionavimui, taikomas susitarimas, sudarytas pagal ES sutarties 37 straipsnį ir laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnyje nustatytos procedūros.

10 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Nedarant poveikio Sąjungos sprendimų priėmimo savarankiškumui ir jos bendrai institucinei struktūrai, trečiosios valstybės gali būti kviečiamos prisidėti prie EUAM Ukraine su sąlyga, kad jos padengia su savo komandiruotais darbuotojais susijusias išlaidas, įskaitant atlyginimus, draudimą nuo visų rizikos rūšių, dienpinigius ir kelionės į Ukrainą bei grįžimo iš jos išlaidas, taip pat prireikus prisideda prie EUAM Ukraine einamųjų išlaidų padengimo.

2.   Prie EUAM Ukraine prisidedančios trečiosios valstybės turi tas pačias teises ir pareigas administruojant kasdienę EUAM Ukraine veiklą, kaip ir valstybės narės.

3.   Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl siūlomų įnašų priėmimo ir įsteigti Prisidedančiųjų valstybių komitetą.

4.   Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimais, kurie sudaromi pagal ES sutarties 37 straipsnį. Jei Sąjunga ir trečioji valstybė sudaro arba yra sudariusios susitarimą, kuriuo nustatomos tos trečiosios valstybės dalyvavimo Sąjungos krizių valdymo operacijose sąlygos, to susitarimo nuostatos taikomos vykdant EUAM Ukraine.

11 straipsnis

Saugumas

1.   Civilinių operacijų vadas vadovauja misijos vadovo vykdomam saugumo priemonių planavimui ir užtikrina, kad EUAM Ukraine jas tinkamai bei veiksmingai įgyvendintų pagal 5 straipsnį.

2.   Misijos vadovas yra atsakingas už EUAM Ukraine saugumą ir už tai, kad būtų laikomasi EUAM Ukraine taikytinų būtiniausių saugumo reikalavimų pagal Sąjungos politiką dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmų pagal ES sutarties V antraštinę dalį, saugumo.

3.   Misijos vadovui padeda misijos saugumo pareigūnas, kuris yra atskaitingas misijos vadovui ir taip pat palaiko glaudžius darbinius santykius su EIVT.

4.   Saugumo srityje EUAM Ukraine personalo nariams, prieš pradedant eiti pareigas, organizuojami privalomi kursai, pritaikyti rizikos laipsniui, įvertinus veiklos vykdymo zoną. Jie taip pat reguliariai dalyvauja kvalifikacijos kėlimo mokymuose misijos vietoje, kuriuos organizuoja misijos saugumo pareigūnas.

5.   Misijos vadovas užtikrina ES įslaptintos informacijos apsaugą pagal Tarybos sprendimą 2013/488/ES (1).

12 straipsnis

Nuolatinės stebėsenos centras

Siekiant vykdyti EUAM Ukraine, veiklą pradeda Nuolatinės stebėsenos centras.

13 straipsnis

Teisinės nuostatos

EUAM Ukraine turi teisę pirkti paslaugas ir prekes, sudaryti sutartis ir administracinius susitarimus, įdarbinti darbuotojus, turėti banko sąskaitas, įsigyti ir perleisti turtą, vykdyti savo įsipareigojimus ir būti teismo proceso šalimi, kai to reikia šiam sprendimui įgyvendinti.

14 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Orientacinė finansavimo suma, skirta su EUAM Ukraine susijusioms išlaidoms iki 2014 m. lapkričio 30 d. padengti, yra 2 680 000 EUR. Sprendimą dėl vėlesnių laikotarpių orientacinės finansavimo sumos priima Taryba.

2.   Visos išlaidos tvarkomos pagal Sąjungos bendrajam biudžetui taikomas procedūras ir taisykles. EUAM Ukraine viešojo pirkimo sutarčių skyrimo procedūrose fiziniai ir juridiniai asmenys dalyvauja be apribojimų. Be to, EUAM Ukraine perkamoms prekėms netaikoma jokia kilmės taisyklė. Komisijai pritarus, misija gali sudaryti techninius susitarimus su valstybėmis narėmis, priimančiąja valstybe, dalyvaujančiomis trečiosiomis valstybėmis ir kitais tarptautiniais subjektais dėl įrangos, paslaugų ir patalpų teikimo EUAM Ukraine.

3.   EUAM Ukraine yra atsakinga už misijos biudžeto įvykdymą. Šiuo tikslu EUAM Ukraine pasirašo susitarimą su Komisija.

4.   Nedarant poveikio nuostatoms dėl EUAM Ukraine ir jos darbuotojų statuso, EUAM Ukraine atsako už reikalavimus ir įsipareigojimus, atsirandančius vykdant įgaliojimus, išskyrus reikalavimus, susijusius su misijos vadovo sunkiu nusižengimu, už kurį atsako misijos vadovas.

5.   Finansinių nuostatų įgyvendinimas nedaro poveikio 4, 5 ir 6 straipsniuose numatytai EUAM Ukraine pavaldumo tvarkai ir veiklos reikalavimams, įskaitant įrangos suderinamumą ir misijos grupių sąveiką.

6.   Išlaidos yra tinkamos finansuoti nuo 3 dalyje nurodyto susitarimo pasirašymo dienos.

15 straipsnis

Projektų grupė

1.   EUAM Ukraine turi projektų grupę projektams nustatyti ir įgyvendinti. EUAM Ukraine prireikus sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių ir trečiųjų valstybių pagal jų įgaliojimus įgyvendinamų projektų su EUAM Ukraine įgaliojimais susijusiose srityse, kuriais remiami jos tikslai, įgyvendinimui ir teikia su jais susijusias konsultacijas.

2.   Laikantis 3 dalies EUAM Ukraine yra įgaliota naudoti valstybių narių ir trečiųjų valstybių finansinius įnašus nustatytiems projektams, kurie nuosekliai papildo kitus EUAM Ukraine veiksmus, įgyvendinti dviem toliau nurodytais atvejais:

projektas yra numatytas šio sprendimo finansinėje pažymoje; arba

projektas yra įtrauktas įgaliojimų vykdymo laikotarpiu, misijos vadovo prašymu iš dalies pakeitus minėtą finansinę pažymą.

EUAM Ukraine su tomis valstybėmis sudaro susitarimą, kuriame visų pirma nustatomos konkrečios procedūros, taikomos nagrinėjant trečiųjų šalių skundus dėl žalos, padarytos dėl EUAM Ukraine veiksmų arba neveikimo naudojant lėšas, kurias skyrė tos valstybės. Prisidedančios valstybės jokiomis aplinkybėmis negali Sąjungos ar vyriausiojo įgaliotinio laikyti atsakingais už EUAM Ukraine veiksmus ar neveikimą naudojant iš tų valstybių gautas lėšas.

3.   Projektų grupei skirtų trečiųjų valstybių finansinių įnašų priėmimą patvirtina PSK.

16 straipsnis

Sąjungos reagavimo veiksmų suderinamumas ir koordinavimas

1.   Vyriausiasis įgaliotinis užtikrina šio sprendimo įgyvendinimo atitiktį Sąjungos išorės veiksmų visumai.

2.   Nedarant poveikio pavaldumo tvarkai, misijos vadovas savo veiksmus glaudžiai derina su Sąjungos delegacija Ukrainoje, kad būtų užtikrintas Sąjungos veiksmų Ukrainoje nuoseklumas. Nedarant poveikio pavaldumo tvarkai, delegacijos vadovas Kijeve teikia vietos lygmens politines gaires misijos EUAM Ukraine misijos vadovui. EUAM Ukraine misijos vadovas ir delegacijos Kijeve vadovas prireikus pradeda konsultacijas.

3.   Nustatomas EUAM Ukraine ir Europos Sąjungos pasienio pagalbos misijos Moldovos Respublikoje ir Ukrainoje (EUBAM Moldova/Ukraine) bendradarbiavimas.

4.   Be to, siekiant užtikrinti veiksmų efektyvumą, reikėtų siekti sisteminio bendradarbiavimo, koordinacijos ir papildomumo kitų atitinkamų tarptautinių partnerių, visų pirma ESBO, veiksmų atžvilgiu.

17 straipsnis

Informacijos teikimas

1.   Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas prireikus ir atsižvelgiant į EUAM Ukraine poreikius, trečiosioms valstybėms, dalyvaujančioms įgyvendinant šį sprendimą, teikti EUAM Ukraine tikslais parengtą ES įslaptintą informaciją, pažymėtą ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“ lygio slaptumo žyma, laikantis Sprendimo 2013/488/ES.

2.   Atsiradus konkretiems ir neatidėliotiniems operatyviniams poreikiams, vyriausiasis įgaliotinis taip pat įgaliojamas bet kokią EUAM Ukraine tikslais parengtą ES įslaptintą informaciją, pažymėtą ne aukštesnio kaip „RESTREINT UE/ES RESTRICTED“ lygio slaptumo žyma, teikti priimančiajai valstybei, laikantis Sprendimo 2013/488/ES. Šiuo tikslu sudaromi vyriausiojo įgaliotinio ir priimančiosios valstybės kompetentingų valdžios institucijų susitarimai.

3.   Vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas trečiosioms valstybėms, dalyvaujančioms įgyvendinant šį sprendimą, teikti bet kokius su EUAM Ukraine klausimų svarstymu Taryboje susijusius ES neįslaptintus dokumentus, kuriems pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių (2) 6 straipsnio 1 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas.

4.   Vyriausiasis įgaliotinis gali šiuos įgaliojimus ir kompetenciją sudaryti 2 dalyje nurodytus susitarimus deleguoti EIVT pareigūnams, civilinių operacijų vadui ir (arba) misijos vadovui laikantis Sprendimo 2013/488/ES VI priedo VII skirsnio.

18 straipsnis

Strateginė peržiūra

Pradiniai EUAM Ukraine įgaliojimai suteikiami dvejiems metams. Praėjus vieniems metams nuo misijos pradžios vykdoma strateginė peržiūra.

19 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo trukmė

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas 24 mėnesių laikotarpį nuo EUAM Ukraine vykdymo pradžios dienos.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

(2)  2009 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendimas 2009/937/ES, patvirtinantis Tarybos darbo tvarkos taisykles (OL L 325, 2009 12 11, p. 35).


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/48


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2014/487/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimą 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (1), ypač į jo 8 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2011 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/137/BUSP;

(2)

Taryba laikosi nuomonės, kad nebėra priežasčių vieną asmenį palikti Sprendimo 2011/137/BUSP IV priede pateiktame sąraše;

(3)

todėl Sprendimas 2011/137/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įrašas, susijęs su toliau nurodytu asmeniu, išbraukiamas iš Sprendimo 2011/137/BUSP IV priede pateikto sąrašo:

23.

ZIDANE, Mohamad Ali.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 58, 2011 3 3, p. 53.


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/49


TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS 2014/488/BUSP

2014 m. liepos 22 d.

kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 31 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2013 m. gegužės 31 d. Tarybos sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (1), ypač į jo 30 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

2013 m. gegužės 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2013/255/BUSP;

(2)

atsižvelgiant į padėties sunkumą, į Sprendimo 2013/255/BUSP I priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų įtraukti tris asmenis ir devynis subjektus;

(3)

todėl Sprendimas 2013/255/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šio sprendimo priede išvardyti asmenys ir subjektai įtraukiami į Sprendimo 2013/255/BUSP I priede pateiktą sąrašą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON


(1)  OL L 147, 2013 6 1, p. 14.


PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytų asmenų ir subjektų sąrašas

A.   Asmenys

 

Vardas, pavardė

Identifikavimo informacija

Įtraukimo į sąrašą priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

180.

Hashim Anwar al-Aqqad (dar žinomas kaip Hashem Aqqad, Hashem Akkad, Hashim Akkad)

Gimęs 1961 m.

Mohagirine, Sirijoje.

Žinomas verslininkas, bendrovių „Akkad“, kurios vykdo veiklą daugelyje Sirijos ekonomikos sektorių, įskaitant naftos ir dujų sektorius, grupės pirmininkas. Teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš jo naudos.

2014 7 23

181.

Pulkininkas Suhayl Hasan (dar žinomas kaip pulkininkas Suhayl al-Hasan, „al-Nimir“/„The Tiger“, Sohail Hassan, Sohail al-Hassan, Suhail Hassan, pulkininkas leitenantas Suhayl Hassan, brigados generolas Suhayl Hasan)

 

Karinis vadas Sirijos režime, atsakingas už smurtines represijas prieš civilius gyventojus; remia režimą.

2014 7 23

182.

Amr Armanazi (dar žinomas kaip Amr Muhammad Najib Al-Armanazi, Amr Najib Armanazi, Amrou Al-Armanazy)

Gimęs 1944 m. vasario 7 d.

„Syrian Scientific Studies and Research Centre“ (SSRC) (Sirijos mokslinių studijų ir tyrimų centro) generalinis direktorius, atsakingas už Sirijos armijos rėmimą jai įsigyjant įrangos, tiesiogiai naudotos protestuotojų sekimui ir represijoms prieš juos.

Atsakingas už smurtines represijas prieš civilius gyventojus; remia režimą.

2014 7 23

B.   Subjektai

 

Pavadinimas

Identifikavimo informacija

Įtraukimo į sąrašą priežastys

Įtraukimo į sąrašą data

54.

Oceans Petroleum Trading (dar žinoma kaip „Overseas Petroleum Tradeing“ (SAL), „Overseas Petroleum Company“)

Dunant Street, Snoubra Sector, Beirut, Lebanon

Teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos organizuodama slaptas naftos siuntas Sirijos režimui.

2014 7 23

55.

Tri Oceans Trading

35b Saray El Maadi Tower, Corniche El Nile, Cairo, Egypt, Postal Code 11431 P.O. Box: 1313 Maadi

Teikia paramą Sirijos režimui ir gauna iš režimo naudos organizuodama slaptas naftos siuntas Sirijos režimui.

2014 7 23

56.

The Baniyas Refinery Company (dar žinoma kaip „Banias“, „Banyas“)

Banias Refinery Building, 26 Latkia Main Road, Tartous, P.O. Box 26, Syria.

Bendrovės „General Corporation for Refining and Distribution of Petroleum Products“ (GCRDPP), Naftos ir mineralinių išteklių ministerijos dalies, patronuojamoji bendrovė. Vykdydama savo veiklą ji teikia finansinę paramą Sirijos režimui.

2014 7 23

57.

The Homs Refinery Company (dar žinoma kaip „Hims“, „General Company for Homs Refinery“)

General Company for Homs Refinery Building, 352 Tripoli Street, Homs, P.O. Box 352, Syria.

Bendrovės „General Corporation for Refining and Distribution of Petroleum Products“ (GCRDPP), Naftos ir mineralinių išteklių ministerijos dalies, patronuojamoji bendrovė. Vykdydama savo veiklą teikia finansinę paramą Sirijos režimui.

2014 7 23

58.

Army Supply Bureau

PO Box 3361, Damascus

Susijęs su režimui remti skirtos karinės įrangos pirkimu, todėl atsakingas už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus. Sirijos Gynybos ministerijos padalinys.

2014 7 23

59.

Industrial Establishment of Defence (dar žinoma kaip „Industrial Establishment of Defense“ (IED), „Industrial Establishment for Defence“, „Defence Factories Establishment“, „Establissements Industriels de la Defense“ (EID), „Establissement Industrial de la Defence“ (ETINDE), „Coefficient Defense Foundation“)

Al Thawraa Street, P.O. Box 2330 Damascas arba Al-Hameh, Damascas Countryside, P.O. Box 2230.

Susijusi su režimui remti skirtos karinės įrangos pirkimu, todėl atsakingas už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus. Sirijos Gynybos ministerijos padalinys.

2014 7 23

60.

Higher Institute for Applied Sciences and Technology (HISAT)

P.O. Box 31983, Barzeh

Susijęs su „Syrian Scientific Studies and Research Centre“ (SSRC) (Sirijos mokslinių studijų ir tyrimų centru), kuris jau įtrauktas į sąrašą, ir yra jo patronuojama įstaiga. Teikia mokymus ir paramą SSRC, todėl atsakingas už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus.

2014 7 23

61.

National Standards & Calibration Laboratory (NSCL)

P.O. Box 4470 Damascus

Susijusi su „Syrian Scientific Studies and Research Centre“ (SSRC) (Sirijos mokslinių studijų ir tyrimų centru), kuris jau įtrauktas į sąrašą, ir yra jo patronuojama įstaiga. Teikia mokymus ir paramą SSRC, todėl atsakingas už smurtines represijas prieš Sirijos civilius gyventojus.

2014 7 23

62.

El Jazireh (dar žinoma kaip „Al Jazerra“)

Shaheen Building, 2nd floor, Sami el Solh, Beyrouth; angliavandenilių sektorius

Nuosavybės teise priklauso Ayman Jaber, todėl yra susijusi su į sąrašą įtrauktu asmeniu arba yra jo kontroliuojama.

2014 7 23


23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/52


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2013 m. birželio 19 d.

dėl valstybės pagalbos SA.28599 (C 23/10 (ex NN 36/10, ex CP 163/09)), kurią Ispanijos Karalystė suteikė skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose regionuose (už Kastilijos-La Mančos ribų)

(pranešta dokumentu C(2013) 3204)

(Tekstas autentiškas tik ispanų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/489/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą,

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtas nuostatas (1) ir atsižvelgdama į jų pastabas,

kadangi:

1.   PROCEDŪRA

(1)

2009 m. gegužės 18 d. Komisija gavo SES Astra S.A. (toliau – Astra) skundą. Skunde nurodyta įtariama valstybės pagalbos schema, kurią Ispanijos valdžios institucijos patvirtino dėl perėjimo nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose. Pasak Astra, apie šią schemą nebuvo pranešta ir todėl ji yra neteisėta pagalba, iškreipusi palydovinio ir antžeminio televizijos transliavimo platformų konkurenciją.

(2)

Schemos, kuriai prieštaraujama, pagrindas yra 2005 m. birželio 14 d. Įstatymas Nr. 10/2005 dėl skubių priemonių skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui skatinti, kabelinei televizijai liberalizuoti ir įvairovei remti (2). Kiti siekiant pereiti prie skaitmeninės antžeminės televizijos priimti teisės aktai yra, be kita ko, 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas Nr. 944/2005 dėl Nacionalinio skaitmeninės antžeminės televizijos techninio plano (3) (toliau – NTP) patvirtinimo; 2005 m. liepos 29 d. Karaliaus dekretas Nr. 945/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo; 2005 m. liepos 29 d. Įsakymas ITC/2476/2005 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų ir tvarkos patvirtinimo; 2005 m. liepos 28 d. Karaliaus dekretas Nr. 920/2006 dėl radijo ir kabelinės televizijos transliavimo paslaugų teikimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo.

(3)

2010 m. rugsėjo 29 d. raštu Komisija pranešė Ispanijos Karalystei apie savo sprendimą pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą oficialią tyrimo procedūrą dėl minėtos pagalbos teikimo visoje Ispanijos teritorijoje, išskyrus Kastilijos-La Mančos regioną, dėl kurio pradėta atskira procedūra (4). Komisijos sprendimas pradėti procedūrą (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) 2010 m. gruodžio 14 d. paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (5). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl šios priemonės.

(4)

Po termino pratęsimo Ispanija 2011 m. lapkričio 30 d. raštu atsakė į sprendime pradėti procedūrą pateiktą prašymą pateikti pastabų. Savo pastabas ir (arba) atsakymus į sprendime pradėti procedūrą užduotus klausimus pateikė ne tik centrinės valdžios, bet ir Astūrijos, Aragono, Baskų krašto, Kastilijos ir Leono, Kastilijos-La Mančos (6), Estremadūros, Galisijos, La Riochos, Madrido ir Mursijos regionų valdžios institucijos.

(5)

Komisija taip pat gavo pastabų iš Radiodifusion Digital SL2011 m. sausio 11 d. raštu, iš Grupo Antena 3 ir UTECA (Union de Televisiones Comerciales Asociadas) 2011 m. sausio 28 d. raštais, iš Gestora La Sexta2011 m. sausio 31 d. raštu, iš Abertis Telecom SA (toliau – Abertis) 2011 m. vasario 2 d. raštu, taip pat iš Astra ir Telecinco2011 m. vasario 4 d. raštais. 2011 m. sausio 19 d. ir 2011 m. vasario 9 d. raštais Komisija perdavė šias pastabas Ispanijai, kuriai buvo suteikta galimybė į jas atsakyti. Ispanija savo pastabas pateikė 2011 m. vasario 22 d. ir 2011 m. kovo 14 d. raštais.

(6)

Atliekant tyrimą buvo surengti keli susitikimai: Komisijos ir Ispanijos 2011 m. balandžio 11 ir 12 d., Komisijos ir Astra2011 m. balandžio 14 d., Komisijos ir Abertis2011 m. gegužės 5 d., Komisijos ir UTECA 2011 m. liepos 5 d. Po to, kai Ispanija kelis kartus suteikė informacijos savo iniciatyva, įskaitant Baskų krašto valdžios institucijų 2011 m. vasario 24 d. pateiktas pastabas, 2012 m. vasario 14 d. raštu Ispanijai pateiktas oficialus prašymas suteikti informacijos. Po termino pratęsimo Ispanija pateikė savo atsakymą balandžio 16 d. raštu ir vėliau 2012 m. birželio 15, 19 ir 25 d. raštais. Kadangi dalies informacijos vis dar trūko, 2012 m. rugpjūčio 9 d. Komisija paprašė suteikti papildomos informacijos. Po termino pratęsimo Ispanija pateikė savo atsakymus 2012 m. spalio 10 d. raštu ir vėliau 2012 m. spalio 30 d. raštu.

(7)

Be to, Abertis savo iniciatyva atsiuntė papildomų dokumentų 2011 m. birželio 22 d. ir 2012 m. liepos 25 d. raštais. Astra suteikė papildomos informacijos 2011 m. liepos 21 d., 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. rugsėjo 8 d. ir 2011 m. lapkričio 11 d. raštais; visi jie buvo nusiųsti Ispanijai, kad ši galėtų pateikti savo pastabas.

2.   PRIEMONĖS APRAŠYMAS

2.1.   APLINKYBĖS

2.1.1.   Skundo pateikėjas

(8)

Skundo pateikėjas yra palydovinės platformos operatorius. Įsteigtas 1985 m. kaip Société Européenne des Satellites (SES), SES ASTRA (toliau – Astra) tapo pirmu privačiu palydovinio ryšio operatoriumi Europoje. Astra valdomoje ASTRA palydovinėje sistemoje Europos ir užsienio klientams teikiama visapusiška transliavimo ir plačiajuosčio ryšio sprendimų pasiūla. Jis tiesiogiai transliuoja radijo ir televizijos programas milijonams gyventojų ir teikia interneto prieigos bei tinklo paslaugas valdžios institucijoms, didelėms bendrovėms, MVĮ ir atskiriems namų ūkiams.

(9)

Savo skunde Astra tvirtina, kad atokiems ir mažiau urbanizuotiems Ispanijos regionams skirtos Vyriausybės ir autonominių bendruomenių priemonės pažeidžia technologinio neutralumo principą, nes pagal jas vienintelė numatoma skaitmeninimo forma yra antžeminis transliavimas. Astra ypač remiasi Kantabrijos regiono atveju: Kantabrijos regiono valdžia, 2008 m. sausio mėn. surengusi konkursą dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros visoje Kantabrijos regiono teritorijoje, pasirinko Astra, kad šis transliuotų nemokamus kanalus per savo platformą. Tačiau 2008 m. lapkričio mėn. regiono valdžia šią sutartį nutraukė. Pasak Astra, valdžios institucijos nutraukė sutartį tik sužinojusios, kad centrinė valdžia ketina finansuoti analoginio antžeminio tinklo modernizavimą. Ir iš tiesų Kantabrijos valdžios institucijos 2008 m. lapkričio 7 d. raštu paaiškino, kodėl sutartis nutraukta – dėl centrinės valdžios tuo laikotarpiu priimtų sprendimų išplėsti skaitmeninės televizijos aprėptį visoje Ispanijos teritorijoje (7). Taigi iš Kantabrijos atvejo matyti tai, kad Astra pirmiau galėjo konkuruoti rinkoje, ir tai, kad dėl centrinės valdžios sprendimų ši konkurencija tapo nebeįmanoma.

2.1.2.   Atitinkamas sektorius

(10)

Tiriamas atvejis yra susijęs su transliavimo sektoriumi, kuriame dalyvauja daug veikėjų įvairiais transliavimo paslaugų produkcijos grandinės lygmenimis.

(11)

Transliuotojai yra televizijos kanalų redaktoriai, kurie perka arba patys kuria televizijos turinį ir iš jo sudaro televizijos kanalus. Tada šie kanalai pateikiami visuomenei per įvairias platformas (pvz., palydovų, skaitmeninės antžeminės televizijos, kabelinio ryšio, IPTV). Ispanijos teisės aktų leidėjas nustatė, kad transliavimo paslaugos yra viešosios paslaugos, todėl jas teikia tiek valstybei priklausantys (RTVE), tiek valstybės koncesijas turintys privatūs transliuotojai (8). Šie nemokami (angl. free-to-air) kanalai pateikiami žiūrovams be jokio mokesčio. Užtikrinant, kad gyventojai iš tiesų galėtų naudotis šia viešąja paslauga, įstatymo yra nustatyta būtina transliavimo aprėptis, kurios privalo laikytis tiek visuomeninis transliuotojas, tiek privatūs koncesijas turintys veiklos vykdytojai. Todėl visuomeninių transliuotojų transliacijas turi turėti galimybę žiūrėti bent 98 %, o privačių – bent 96 % Ispanijos gyventojų. Nuosavo nacionalinio transliavimo tinklo neturintys Ispanijos nacionaliniai transliuotojai sudaro sutartis su platformų operatoriais, kad šie transliuotų jų turinį, taigi reikalavimai dėl aprėpties būtų įvykdyti.

(12)

Techninės įrangos tiekėjai yra įvairioms platformoms sukurti būtinos infrastruktūros ir įrangos gamintojai ar įrengėjai.

(13)

Platformų operatoriai (arba tinklų operatoriai) (9) yra privatūs ar valstybės kontroliuojami subjektai, kurie valdo reikalingą infrastruktūrą (t. y. perduoda ir transliuoja signalus), kad transliuotojų sukurti kanalai būtų prieinami visuomenei. Iš pat pradžių vienintelė turima platforma televizijos pramonėje buvo analoginė antžeminė platforma. Vėliau tobulėjant technologijai rinkoje atsirado ir daugiau platformų, t. y. palydovinė platforma, kabelinė platforma ir visai neseniai IPTV (10), per kurią televizijos signalai perduodami plačiajuosčio ryšio priemonėmis.

(14)

Antžeminio transliavimo televizijos signalai iš TV studijos siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end), kuris paprastai priklauso tinklo operatoriui ir yra jo valdomas. Tada iš šio transliavimo centro signalai perduodami ir siunčiami į tinklo operatoriaus valdomus transliavimo centrus (pvz., bokštą), o kartais perduodami per palydovą. Galiausiai iš transliavimo centrų transliuojami signalai pasiekia žmonių namus. Skaitmeninant analoginį antžeminį tinklą yra būtina pakeisti antžeminius siųstuvus; tačiau kadangi skaitmeninių signalų spektras yra siauresnis nei analoginių ir naujajai technologijai reikalingas labiau „kapiliarinis“ tinklas, kai kuriais atvejais plečiant aprėptį taip pat yra būtina statyti naujus transliavimo centrus.

(15)

Palydovinio transliavimo signalai siunčiami į transliavimo centrą (angl. head-end) ir iš jo perduodami į palydovą, iš kurio transliuojami į žmonių namus. Kitu atveju signalai gali būti siunčiami tiesiai į palydovą iš TV studijos, jei ji turi tam reikalingą įrangą. Žiūrovui reikalinga įranga – palydovinė antena ir dekoderis. Didinant palydovinio transliavimo aprėptį regione reikia įdiegti antžeminę įrangą abonento namuose. Todėl transliavimo naudojant palydovinę platformą geografinė aprėptis galėtų pasiekti beveik 100 %, o aprėptis naudojant antžeminę platformą siekia beveik 98 % Ispanijos teritorijos.

2.1.3.   Aplinkybės

(16)

Tiriamą priemonę būtina įvertinti atsižvelgiant į užbaigtą ar šiuo metu vykstantį antžeminės, palydovinės ir kabelinės platformų transliavimo skaitmeninimo procesą. Skaitmenintas transliavimas yra pranašesnis už analoginį savo didesniu perdavimo pajėgumu efektyviau naudojant radijo spektrą. Prie skaitmeninės technologijos pereiti ypač svarbu ribotą dažnių spektrą turintiems antžeminiams transliuotojams; kita vertus, palydovinio transliavimo pranašumas yra tas, kad jam naudojama visai kita dažnių juosta ir dažnių tikrai netrūksta.

(17)

Analoginę televiziją pakeitus skaitmenine atlaisvinama nemažai aukštos kokybės radijo spektro – tai vadinamasis skaitmeninis dividendas, kurį bus galima panaudoti teikiant elektroninių ryšių paslaugas. Šis skaitmeninis dividendas ir ypač 790–862 MHz dažniai (vadinamoji 800 MHz juosta) gali sustiprinti elektroninių ryšių pramonę, labai paskatinti konkurencingumą bei augimą ir būti labai įvairiais atžvilgiais naudingi visuomenei ir kultūrai (11).

(18)

Šį skaitmeninį dividendą galima gauti arba pereinant nuo antžeminės prie kitokios platformos, arba analoginį antžeminį transliavimą keičiant skaitmeniniu. Taip pat įmanoma rinktis mišrų sprendimą – suderinti įvairias platformas (12).

(19)

Vis dėlto antžeminio transliavimo atveju, net ir po skaitmeninimo, dažnių trūkumo problema išlieka. Tai rodo faktas, kad netrukus po to, kai 2010 m. balandžio mėn. galutinai pereita nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos, Ispanijos Vyriausybė turėjo vietoj 800 MHz juostos skirti transliuotojams kitą dažnių juostą. Perkeliant transliuotojams paskirtus skaitmeninės antžeminės televizijos tankintuvus prireikė papildomų išlaidų ir daugiau valstybės pagalbos, kurią Komisija šiuo metu tiria per pradėtą oficialią tyrimo procedūrą (13).

(20)

Kalbant apie televiziją, jos antžeminį skaitmeninį transliavimą ateityje būtų galima pakeisti plačiajuosčio ryšio technologija, nes naujos kartos plačiajuosčio ryšio tinklai (PRT) ateityje turbūt taps svarbiausia transliavimo technologija. Tačiau tokių PRT tinklų geografinė aprėptis Ispanijoje kol kas nėra visuotinė.

(21)

Šiuo metu Ispanijoje veikia keturios transliavimo platformos: skaitmeninė antžeminė technologija (DBV-T), palydovinė platforma (DBV-S), kabelinė platforma (DVB-C) ir IPTV. Skaitmeninė antžeminė televizija – pagrindinė nemokamų visuomeninių ir privačių Ispanijos televizijos kanalų platforma (14). Pagrindinis antžeminio tinklo operatorius yra Abertis, taip pat kontroliuojantis palydovinio ryšio operatorių Hispasat. Skaitmeninės antžeminės televizijos signalus taip pat perduoda keli vietos telekomunikacijų operatoriai, paprastai prisijungę prie nacionalinio Abertis tinklo. Mokami televizijos kanalai daugiausia transliuojami per palydovinę ir kabelinę platformas ir IPTV. Pagrindiniai palydovinio ryšio operatoriai yra Astra ir Hispasat.

(22)

Skaitmeninimo procese pereidama nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos Ispanija, kaip aprašyta 2.2 skirsnyje, 2005–2008 m. priėmė antžeminio tinklo reguliavimo priemonių rinkinį. Taip visa Ispanijos teritorija padalyta į tris atskiras zonas:

i)

I zonoje yra dauguma Ispanijos gyventojų, o perėjimo prie skaitmeninės technologijos išlaidas padengė transliuotojai: privatūs transliuotojai užėmė 96 %, o visuomeniniai – 98 % teritorijos. Kadangi transliuotojai padengė išlaidas, valstybės pagalbos neprireikė;

ii)

II zona – mažiau urbanizuoti ir atokūs regionai, kuriuose gyvenantys 2,5 % šalies gyventojų anksčiau galėjo žiūrėti visuomeninius ir privačius kanalus per analoginę antžeminę televiziją. Tačiau kadangi pereinant prie skaitmeninės technologijos yra būtina modernizuoti veikiančius ir statyti naujus transliavimo centrus, prireikė nemažų investicijų į antžeminį tinklą. Privatiems transliuotojams teikti šias paslaugas II zonoje nebuvo pakankamai komerciškai naudinga, taigi jie atsisakė dengti skaitmeninimo išlaidas. Todėl Ispanijos valdžios institucijos sukūrė valstybės pagalbos schemą, kuri šiuo metu tiriama; ja siekta modernizuoti veikiančius ir statyti naujus transliavimo centrus užtikrinant, kad gyventojams, kurie iki tol galėjo žiūrėti privačius ir visuomeninius kanalus per analoginę antžeminę televiziją, visi šie kanalai būtų ir toliau prieinami per skaitmeninę antžeminę televiziją. Šis procesas bendrai vadinamas „skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtra“ (t. y. skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtra ten, kur tai nėra privaloma komerciniams transliuotojams);

iii)

III zonoje televizijos paslaugų per antžeminę platformą neįmanoma teikti dėl reljefo, todėl jos teikiamos per palydovinį ryšį. Nemokamus televizijos kanalus III zonoje transliuoja Hispasat. Kadangi televizijos paslaugos teikiamos per palydovinį ryšį, abonentai patiria išlaidų įsigydami palydovines antenas ir priedėlius.

2.2.   PAGALBOS APRAŠYMAS

(23)

Tiriamos schemos pagrindas – sudėtinga Ispanijos centrinės valdžios institucijų nuo 2005 m. priimtų teisės aktų nuostatų sistema. Remdamosi šiomis nuostatomis valstybės pagalbą skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje 2008–2009 m. teikė autonominės bendruomenės ir miestų tarybos, pagalbos gavėjams skyrusios centrinio biudžeto ir savo atitinkamų biudžetų lėšų. Be to, autonominės bendruomenės nuo 2009 m. nuolat teikia pagalbą II zonoje esančių tinklų priežiūrai ir eksploatavimui.

(24)

Perėjimas prie skaitmeninės televizijos technologijos pradėtas reguliuoti 2005 m. birželio 14 d. priėmus Įstatymą Nr. 10/2005 (15). Jame nurodyta, kad reikia skatinti perėjimą nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės technologijos, ir Vyriausybė įpareigota tinkamomis priemonėmis šį perėjimą užtikrinti.

(25)

Po šio įgaliojimo Karaliaus dekretu Nr. 944/2005 Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį techninį planą, kuriame nustatyta analoginio transliavimo nutraukimo Ispanijoje data – 2010 m. balandžio 3 d. (16)

(26)

Priėmus Nacionalinio techninio plano papildomą 12 nuostatą jau numatyta galimybė vietos ir regioninės valdžios institucijoms išplėsti aprėptį iki 96–100 % gyventojų II ir III zonose. Šiuo tikslu Techniniame plane aiškiai nurodyta remtis skaitmenine antžemine televizija ir nustatytos šešios sąlygos vietos valdžios institucijoms, norinčioms taip išplėsti aprėptį; pagal e sąlygą vietos įrenginiai turi atitikti Skaitmeninės antžeminės televizijos techninį planą.

(27)

Vėliau 2007 m. rugsėjo 7 d. Ministrų Taryba patvirtino Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą (toliau – Perėjimo planas (17)), kuriuo įgyvendinamas Nacionalinis techninis planas. Perėjimo plane visa Ispanijos teritorija padalyta 90-iai techninio perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektų (18) ir nustatytas galutinis kiekvieno projekto terminas, iki kurio reikia nutraukti analoginį transliavimą.

(28)

2008 m. vasario 29 d. Pramonės, turizmo ir prekybos ministerija (toliau – MITyC) priėmė sprendimą patobulinti telekomunikacijų infrastruktūras ir nustatyti finansavimo kriterijus bei paskirstyti lėšas veiksmams, kuriais siekiama kurti informacinę visuomenę pagal 2008 m. planą „Plan Avanza“ (19). Šiuo sprendimu patvirtinto 558 mln. EUR biudžeto dalis skirta plačiajuosčio ryšio plėtrai, kita dalis – televizijos skaitmeninimui atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose, kuriuose komerciniai transliuotojai nėra įsipareigoję to daryti pagal įstatymus (20). Skaitmeninimas tokiose vietovėse paprastai vadintas „aprėpties plėtra“ ir vėliau įvykdytas pagal kelis priedus prie galiojančių bendrųjų susitarimų (21), MITyC pasirašytų su autonominėmis bendruomenėmis nuo 2008 m. liepos iki lapkričio mėn. (2006 m. bendrųjų susitarimų priedai, kiekvienai autonominei bendruomenei atskirai paskelbti Ispanijos oficialiajame leidinyje). Daugelyje iš šių sutarčių aiškiai nurodyta, kad bus finansuojama tik skaitmeninė antžeminė technologija. Pagal šias sutartis MITyC pervedė lėšas autonominėms bendruomenėms, o šios įsipareigojo iš savo biudžetų padengti likusias atitinkamos veiklos išlaidas. Šiuose prieduose vietos valdžios institucijos taip pat įpareigotos laikytis Nacionalinio techninio plano papildomos 12 nuostatos reikalavimų.

(29)

Kartu Ministrų Taryba 2008 m. spalio 17 d. sutiko skirti papildomą 8,72 mln. EUR sumą skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrai ir jos užbaigimui pagal perėjimo prie skaitmeninės televizijos projektus, kuriuos numatyta užbaigti pirmojoje 2009 m. pusėje, Perėjimo plano I etape. Šios lėšos skirtos po to, kai MITyC su autonominėmis bendruomenėmis 2008 m. gruodžio mėn. pasirašė naujus bendruosius susitarimus (toliau – 2008 m. bendrieji susitarimai). Šių susitarimų, pagal kuriuos skirta minėtoji 8,72 mln. EUR lėšų suma, pavadinimas yra „Bendrasis Pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos ir […] autonominės bendruomenės susitarimas dėl bendradarbiavimo rengiant Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą“. Juose išvardyta, kokia veikla bus finansuojama centrinės ir regioninės valdžios institucijų siekiant, kad skaitmeninės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės televizijos aprėpčiai. Ši veikla susijusi su skaitmeninės antžeminės televizijos diegimu.

(30)

2009 m. gegužės 29 d. Ministrų Taryba patvirtino kriterijus dėl 52 mln. EUR skyrimo veiksmams, kuriais pereinama prie skaitmeninės antžeminės televizijos, siekiant finansuoti Perėjimo plano II ir III etapų projektų aprėpties plėtrą (22). Šiuo Ministrų Tarybos susitarimu patvirtintas tiesioginis ryšys su Perėjimo planu – nurodyta, kad „norint pasiekti Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatytą tikslą, t. y. kad skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės antžeminės televizijos aprėpčiai, reikalinga finansinė valdžios institucijų parama“ ir kad „šio bendradarbiavimo eiga bus oficialiai patvirtinta Nacionaliniame perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plane nustatyta tvarka“.

(31)

Galiausiai 2009 m. spalio–gruodžio mėn. Ispanijos oficialiajame leidinyje paskelbti bendrųjų susitarimų (nurodytų 29 dalyje) priedai, be kita ko, dėl Perėjimo plano II ir III etapų aprėpties plėtros finansavimo. Šiuose prieduose apibrėžiant, kaip reikėtų suprasti „aprėpties plėtros veiksmus“, aiškiai minima tik antžeminė technologija (nors ir nėra oficialiai nustatyta, kad kitoms technologijoms tai netaikoma) (23).

(32)

Po to, kai buvo paskelbti 2008 m. bendrieji susitarimai ir minėti priedai (24), autonominių bendruomenių Vyriausybės ėmėsi vykdyti plėtrą. Jos arba pačios organizavo viešus konkursus, arba pavedė surengti konkursą valstybinei įmonei. Dėl dalies subsidijų buvo susitarta su MITyC, taigi joms skirta lėšų iš centrinio biudžeto, arba jas iš dalies finansavo pačios autonominės bendruomenės. Tam tikrais atvejais autonominės bendruomenės pavedė vykdyti plėtrą miestų taryboms.

(33)

Apskritai visoje šalyje pradėti rengti dviejų rūšių konkursai. Vieni iš jų – tai konkursai dėl aprėpties plėtros: konkursą laimėjusiai bendrovei pavesta sukurti (dažnai ir pastatyti) veikiantį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą. Tarp užduočių buvo tinklo projektavimas ir statybos darbai, signalų perdavimas, tinklo įdiegimas ir aprūpinimas reikiama įranga. Visi kiti konkursai – tai konkursai dėl techninės įrangos tiekimo, rengti tada, kai tinklai jau veikė. Konkurso nugalėtojui pavesta modernizuoti tinklą reikalinga įranga, t. y. tiekti, įrengti ir įjungti šią įrangą.

(34)

Rengdamos daugumą konkursų institucijos aiškiai kaip konkurso objektą (25) ir (arba) netiesiogiai, apibūdindamos technines specifikacijas ar finansuotiną įrangą (26), pamini antžeminę technologiją ir skaitmeninę antžeminę televiziją. Tais keliais atvejais, kai aiškiai minima palydovinė technologija, tai yra palydovinės antenos, skirtos palydoviniam signalui priimti ant antžeminių bokštų (27), arba įranga, suteikianti galimybę žiūrėti skaitmeninę televiziją III zonoje (28). Tik labai nedaug konkursų, surengtų dėl aprėpties plėtros, yra technologiškai neutralūs ir neatmeta kitų, ne skaitmeninės antžeminės televizijos, technologijų (29).

(35)

Aprėpties plėtrai II zonoje 2008–2009 m. iš viso skirta beveik 163 mln. EUR centrinio biudžeto lėšų (iš dalies lengvatinėmis paskolomis, MITyC suteiktomis autonominėms bendruomenėms (30)) ir 60 mln. EUR iš 16 tirtų autonominių bendruomenių biudžetų. Be to, miestų tarybos šiai plėtrai skyrė apie 3,5 mln. EUR.

(36)

Antras skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros II zonoje etapas nuo 2009 metų buvo kai kurių autonominių bendruomenių surengti papildomi konkursai arba ne konkurso būdu sudarytos atitinkamos sutartys dėl šios plėtros procese skaitmenintos ir įdiegtos įrangos eksploatavimo ir priežiūros. Kitaip nei pagalba perėjimo procesui, pastarosios priemonės yra tęstinė pagalba. Kadangi jų tikslas – eksploatuoti ir prižiūrėti II zonoje įdiegtą antžeminį tinklą, šios sutartys taip pat nėra technologiškai neutralios. Visa po surengtų konkursų eksploatacijai ir priežiūrai skirtų lėšų suma (tęstinė pagalba) 2009–2011 m. siekė bent 32,7 mln. EUR.

2.3.   PAGRINDAS PRADĖTI PROCEDŪRĄ

(37)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pirmiausia pažymėjo, kad aprašytoji priemonė iš pažiūros atitinka visus 107 straipsnio 1 dalies kriterijus, todėl ją galima laikyti valstybės pagalba.

(38)

Kadangi transliavimo rinka yra kelių lygmenų, sprendime pradėti procedūrą nustatytos trys valstybės pagalbos gavėjų grupės: i) tinklų operatoriai, ii) techninės įrangos tiekėjai, dalyvaujantys konkursuose dėl plėtrai reikalingos įrangos tiekimo, ir iii) televizijos kanalų transliuotojai.

(39)

Komisija padarė pirminę išvadą, kad padengiant su skaitmeninės antžeminės televizijos platformos plėtra susijusias išlaidas pagal šią schemą galėjo būti arba buvo iškraipyta konkurencija tarp įvairių technologijų techninės įrangos tiekėjų ir tarp antžeminės bei palydovinės platformų.

(40)

Komisija atlikusi preliminarų vertinimą manė, kad tiriama priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ir nematė jokio pagrindo laikyti ją suderinama su vidaus rinka, nes neatrodė, kad būtų taikoma kuri nors nukrypti leidžianti nuostata.

(41)

Daugiau faktinės informacijos rasite sprendime pradėti procedūrą, kurį reikėtų laikyti neatsiejama šio sprendimo dalimi.

3.   ISPANIJOS PASTABOS

3.1.   BENDROSIOS PASTABOS

(42)

Atsakydamos į sprendimą pradėti procedūrą Ispanija ir jos autonominės bendruomenės pateikė įvairių argumentų (31), kuriuos apskritai galima suskirstyti į dvi grupes. Pirma, Ispanijos valdžios institucijų teigimu, valstybės pagalbos nėra: kadangi atitinkama paslauga yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga, jai skirta priemonė nėra valstybės pagalba, nes priklauso su visuomeniniu transliavimu, kaip viešąja paslauga, susijusiems įgaliojimams. Be to, ji neteikia jokio pranašumo. Antra, net jeigu valstybės pagalba būtų teikiama, ji būtų suderinama su vidaus rinka pagal 106 straipsnio 2 dalį ar 107 straipsnio 3 dalies c punktą, nes: a) analoginis tinklas jau yra sukurtas ir, siekiant efektyvumo, modernizuoti esamą infrastruktūrą būtų pigiau nei pereiti prie visiškai naujos platformos; b) tik skaitmeninės antžeminės televizijos technologija geba atitikti būtinus kokybės kriterijus; ir c) surengti konkursai buvo technologiškai neutralūs, juose galėjo dalyvauti ir kitų platformų operatoriai. Šie argumentai apibendrinti toliau.

3.2.   PAGALBOS NEBUVIMAS

3.2.1.   Visuotinės ekonominės svarbos paslauga

(43)

Tinklų operatoriai, pasak Ispanijos valdžios institucijų, teikia visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, kaip apibrėžta Altmark bylos sprendime (32). Tačiau kadangi už aprėpties plėtros veiksmus yra atsakingos autonominės bendruomenės, Altmark sprendimo taikymą būtina įvertinti kiekvienu atveju atskirai ir autonominės bendruomenės turi įrodyti, kad Altmark sprendime nustatytos sąlygos tenkinamos. Geriausiai parengtų argumentų pateikė Baskų kraštas, kuriame skaitmeninimas vyko per valstybinę įmonę Itelazpi S.A. (toliau – Itelazpi).

3.2.2.   Nesuteikta jokio pranašumo

(44)

Kalbant apie techninės įrangos tiekėjus, Ispanijos nuomone, to, kad jie laimėjo konkursus dėl įrangos tiekimo, pakanka įrodyti, jog atrankinio pranašumo nesuteikta.

(45)

Kalbant apie tinklų operatorius, nors Abertis yra pagrindinis operatorius I zonoje ir jam priklauso 29 % modernizuotų įrenginių II zonoje, II zonos tinklo jis nevaldo. Todėl Abertis nepasinaudotų tiriama priemone kaip tinklo operatorius.

(46)

Tinklą vietoj jo eksploatuoja kai kurie regioniniai operatoriai, autonominės bendruomenės ar vietos tarybos, kurios paprastai nuomojasi Abertis patalpas ir įrenginius. Autonominės bendruomenės ir vietos tarybos su kitais tinklų operatoriais nekonkuruoja, todėl neįgyja konkurencinio pranašumo. Jos taip pat negauna jokių pajamų, nes transliuotojai nemoka už transliavimo paslaugų teikimą II zonoje.

(47)

Kalbant apie skaitmeninės antžeminės televizijos transliuotojus, Ispanijos teigimu, tiriamos priemonės transliuotojams nedaro beveik jokio poveikio. Jos nepadidino transliuotojų žiūrovų auditorijos nuo tada, kai buvo transliuojamos analoginės televizijos programos, nes 2,5 % visų per aprėpties plėtrą pasiektų gyventojų jau turėjo galimybę žiūrėti analoginę antžeminę televiziją. Todėl tiriamos priemonės nedaro poveikio šių įmonių finansams.

3.3.   SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA PAGAL 106 STRAIPSNIO 2 DALĮ IR 107 STRAIPSNIO 3 DALIES c PUNKTĄ

(48)

Pasak Baskų krašto valdžios institucijų, Itelazpi suteikta valstybės pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio nuostatas. Todėl jos mano, kad tiriama priemonė atitinka visas sąlygas, nustatytas 2005 m. lapkričio 28 d. Sprendime dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (toliau – Sprendimas dėl 86 straipsnio 2 dalies) (33).

(49)

Tuo atveju, jei Komisija nuspręstų, kad priemonės, kurių ėmėsi Ispanijos valdžios institucijos diegdamos skaitmeninę antžeminę televiziją II zonoje, yra valstybės pagalba ir nėra suderinamos su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnį, Ispanijos teigimu, su vidaus rinka jos tikrai būtų suderinamos, nes jomis siekiama užtikrinti, kad būtų pasiektas bendrą interesą atitinkantis tikslas (perėjimas prie skaitmeninio transliavimo), todėl joms taikytina SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte nustatyta išimtis.

3.3.1.   Argumentai dėl efektyvumo

(50)

Pasak Ispanijos, Nacionalinis techninis planas ir Perėjimo planas nacionaliniu lygmeniu nėra aprėpties plėtros planai, nes juose numatomas perėjimas prie skaitmeninės technologijos tik I zonoje. Todėl šie planai neriboja galimybių vykdant aprėpties plėtrą rinktis įvairias technologijas. Bendrieji susitarimai, kita vertus, neturi tokios teisinės galios kaip minėtieji planai ir yra pagrįsti susitarimais tarp centrinės ir regioninės valdžios institucijų. Be to, pasak Ispanijos, jie neatima galimybės naudoti palydovinę ar kitokią technologiją. Bet kokiu atveju aprėpties plėtrą vykdė ir technologiją rinkosi (paprastai konkurso tvarka) autonominės bendruomenės. Vienas toks Kastilijoje ir Leone surengtas konkursas buvo technologiškai neutralus ir vien to, kad toks konkursas įvyko, pakanka įrodyti, jog centrinės valdžios institucijos neįpareigojo autonominių bendruomenių naudoti antžeminės technologijos.

(51)

NET jei per kai kuriuos kitur vykusius konkursus iš tiesų reikalauta naudoti tam tikrus antžeminės technologijos techninius elementus, tai daryta todėl, kad tam tikrų antžeminiam transliavimui reikalingų elementų neturi palydovinė technologija, taigi norint, kad konkursui būtų galima pateikti antžeminį sprendimą, juos reikėjo įtraukti į konkurso sąlygas.

(52)

Ispanijos valdžios institucijos taip pat remiasi atliktu tyrimu dėl galimybės teikti universaliąją skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugą įvairiomis (skaitmeninės antžeminės televizijos ir palydovinėmis) technologijomis; šį tyrimą atliko MITyC 2007 m. liepos mėn., t. y. dar iki pasiūlymo finansuoti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtrą. Nors valdžios institucijos pripažįsta, kad šis tyrimas buvo tik vidaus reikmėms parengtas dokumentas ir į jį vėliau neatsižvelgta, jos vis tiek pabrėžia, kad jame atsižvelgta tiek į skaitmeninės antžeminės televizijos, tiek į palydovinio transliavimo realias išlaidas. Tyrimo išvadose nustatyta, kad neįmanoma iš anksto žinoti, kurią technologiją naudojant galima našiau ar pigiau plėsti televizijos transliavimo aprėptį. Dėl to reikėtų atskirai nuspręsti kiekviename regione, geriausia remiantis konkrečių autonominių bendruomenių tyrimais analizuojant tokius veiksnius kaip antai reljefas, teritorinis gyventojų paplitimas ir esamos infrastruktūros būklė.

3.3.2.   Kokybiniai reikalavimai

(53)

Pateikti du kokybiniai argumentai. Pirma, atitinkamoje teritorijoje iki šiol nebuvo galimybės transliuoti nemokamų skaitmeninės antžeminės televizijos kanalų per palydovinį ryšį, tad jei būtų pereita prie palydovinės platformos, abonentai turėtų mokėti už tokią paslaugą.

(54)

Antra, reikia transliuoti ne tik nacionalinės, bet ir regioninės televizijos kanalus. Skaitmeninės antžeminės televizijos technologija teikia galimybę žiūrėti transliuojamus kanalus toje geografinėje teritorijoje, kuriai jie skirti. Tokiems regioniniams ir vietos kanalams skiriama iš viso 1 380 antžeminės televizijos transliavimo dažnių visoje Ispanijoje be jokių techninių apribojimų ir neperžengiant kiekvieno kanalo tikslinės teritorijos ribų. Pasak Ispanijos, tai nebūtų įmanoma palydoviniuose tinkluose, nes geografinė aprėptis juose negali būti apribota, todėl tektų taikyti sudėtingą sąlyginės prieigos sistemą. Dėl to palydovinio transliavimo išlaidos dar labiau padidėtų ir transliuotojai nenorėtų leisti naudotis savo kanalais nebūdami tikri, kad jų transliavimo aprėptį yra įmanoma apriboti.

3.3.3.   Technologinis neutralumas

(55)

Pasak Ispanijos, centrinės ir regioninės valdžios institucijų dvišaliais susitarimais nereikalaujama naudoti konkrečios skaitmeninimo technologijos. Jais tiesiog nustatytas proceso perdavimas autonominėms bendruomenėms atsižvelgiant į skaitmeninimo išlaidas, apskaičiuotas remiantis tuo, kas laikoma efektyvia pavyzdine technologija (pvz., tai gali būti skaitmeninė antžeminė televizija). Todėl, pasak Ispanijos, reikėtų atsižvelgti į tai, kad kai vyko plėtra, antžeminę analoginę televiziją buvo galima žiūrėti 98,5 % Ispanijos gyventojų namų.

(56)

Dėl Kantabrijos regiono konkurso, kuris minimas sprendime pradėti procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos pabrėžia, kad šis Astra laimėtas konkursas vyko dėl II ir III zonų kartu, t. y. siekiant visuotinai teikti skaitmeninės televizijos paslaugas Kantabrijos regione. Tai turėtų dvejopą poveikį tiriamo atvejo vertinimui.

(57)

Pirma, Kantabrijos regiono projektas buvo nesėkmingas: pasirašius sutartį su Astra, kai kurie pagrindiniai transliuotojai pranešė Astra ir Kantabrijos regiono Vyriausybei neleisiantys transliuoti savo turinio per palydovinę platformą. Todėl tapo sunkiau pasiekti plane nustatytą tikslą. Antra, svarbiausia sutarties nutraukimo priežastis buvo centrinės valdžios sprendimas išplėsti palydovinės televizijos aprėptį visoje Ispanijos III zonoje, o ne sprendimas finansuoti aprėpties II zonoje plėtrą iš centrinės valdžios biudžeto. Be to, sutartis nutraukta 2008 m. lapkričio mėn., nes kaip tik tada išaiškėjo, kad Astra nepajėgs įvykdyti savo įsipareigojimų. Visų pirma Astra laiku neatliko reikiamų darbų ir negavo nemokamų kanalų transliuotojų leidimo transliuoti jų kanalus.

(58)

Šiam sprendimui Kantabrijos regiono projektas yra svarbus tik tuo, kad palydovinę platformą galima laikyti tinkama alternatyva antžeminei platformai. Todėl minėti argumentai netinka. Pasirinkusios naudoti palydovinę platformą III zonoje Ispanijos valdžios institucijos priėmė tam skirtą nacionalinį planą ir nustatė specialius reikalavimus transliuotojams koordinuoti veiklą tarpusavyje ir pasirinkti vieną bendrą palydovinės platformos teikėją. Panašų mechanizmą būtų buvę galima taikyti ir II zonoje. Pateiktos sutarties nutraukimo priežastys neteikia pagrindo abejoti tuo, kad palydovinė technologija galėjo būti tinkama televizijos transliavimo II zonoje platforma. Be to, jas paneigė nacionalinis Ispanijos teismas.

3.3.4.   Konkurencija ir prekyba nėra iškraipomos

(59)

Dėl konkurencijos tarp tinklų operatorių Ispanija pareiškė nuomonę, kad antžeminė televizija ir palydovinė televizija yra dvi visiškai atskiros rinkos, todėl tiriamomis priemonėmis konkurencija tose rinkose iškraipyta nebuvo. Ispanija tvirtina, kad tiriamos priemonės nedaro poveikio Sąjungos vidaus rinkai, nes jos skirtos tik atskiros geografinės teritorijos gyventojams. Kadangi paslaugos teikiamos vietos lygmeniu, priemonė neturėtų paveikti valstybių narių tarpusavio prekybos.

3.4.   DE MINIMIS TAISYKLĖS TAIKYMAS

(60)

Ispanijos valdžios institucijos taip pat pareiškė nuomonę, kad nemažai finansavimo daliai tikrai taikoma Komisijos reglamente (EB) Nr. 1998/2006 (34) nustatyta de minimis pagalbos taisyklė. Kiekviena autonominė bendruomenė ir vietos taryba techninę įrangą pirko savarankiškai, todėl de minimis nuostatų taikymą reikėtų nagrinėti būtent šiuo lygmeniu. Kadangi tokiais atvejais yra tiksliai žinoma, kokia suma sumokėta ir kokių prekių bei paslaugų įsigyta, suteikta pagalba buvo pakankamai skaidri, kad būtų taikytinos de minimis ribos.

3.5.   TĘSTINĖ VALSTYBĖS PAGALBA

(61)

Ispanijos centrinės valdžios institucijų manymu, transliavimo centrų eksploatavimas ir priežiūra neįeina į darbą išplėsti aprėptį, kurį iš dalies finansuoja MITyC. Ši ministerija nėra įgaliota reikalauti, kad tarybos ar autonominės bendruomenės tęstų eksploatavimą bei priežiūrą ir dėl aprėpties plėtros surengto konkurso sąlygose nustatytam laikotarpiui pasibaigus. Todėl negalima visiškai atmesti prielaidos, kad kai kurių centrų eksploatavimas ir priežiūra gali būti pertraukti vietos tarybai sumažinus biudžetą. Centrinės valdžios institucijų iš pradžių įvertintos metinės eksploatavimo ir priežiūros išlaidos sudarė 10 % pradinės investicijos. Atliekant šį tyrimą kelios autonominės bendruomenės pateikė daugiau išsamių duomenų apie skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo eksploatavimui ir priežiūrai II zonoje panaudotas lėšas.

4.   SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

4.1.   ASTRA

4.1.1.   Bendrosios pastabos

(62)

Astra pakartojo savo ankstesnę poziciją, kad priemonės, kuriomis siekta pereiti prie antžeminės skaitmeninės televizijos, buvo darnaus centrinės valdžios lygmeniu parengto ir regioninės valdžios institucijų įgyvendinto plano dalis. Tačiau net ir darant prielaidą, kad valstybės pagalba aprėpties plėtrai buvo planuojama, organizuojama ir įgyvendinama regioniniu lygmeniu, Astra įsitikinimu, ji būtų neteisėta ir su nesuderinama su vidaus rinka.

(63)

Dėl Kantabrijos regione surengto konkurso Astra tvirtina, kad priešingai Ispanijos teiginiams, Kantabrijos valdžios institucijos buvo įpareigotos gauti transliuotojų leidimus transliuoti jų kanalus per palydovinę platformą. Be to, nors atitinkami transliuotojų raštai buvo nusiųsti 2008 m. kovo mėn., Kantabrijos valdžios institucijos kitoms autonominėms bendruomenėms pasiūlė savo 2008 m. liepos mėn. pasirinktą alternatyvą.

4.1.2.   Valstybės pagalba

(64)

Dėl tinklų operatorių, ypač Abertis, įgyto pranašumo Astra pažymi, kad Abertis kaip techninės įrangos tiekėjas laimėjo apie […] (35) visų konkursų dėl aprėpties plėtros zonose esančios antžeminės bazės pritaikymo skaitmeninei technologijai. Kadangi Abertis yra platformos operatorius, tinklo skaitmeninimas teigiamai veikia jo komercinę pasiūlą transliuotojams, nes nuo šiol skaitmeninės antžeminės televizijos tinklas be jokių papildomų išlaidų aprėps beveik 100 % gyventojų, palyginti su 96–98 % priešingu atveju, jeigu antžeminė bazė būtų skaitmeninta be ginčijamos priemonės. Be to, Abertis būtų naudinga tai, kad Astra kaip pagrindinis alternatyvios platformos operatorius konkurentas negalėtų įsitvirtinti Ispanijos rinkoje patekdamas į II zoną.

(65)

Negana to, pasak Astra, dėl tiriamų priemonių Abertis įgijo ir daugiau pranašumų. Pirma, pagal šias priemones Ispanijos valdžios institucijų skirtos lėšos buvo naudingos daugeliui Abertis antžeminių objektų, kuriuos jis pats eksploatuoja, ypač objektams toje teritorijoje (aprėpiančioje apie 2,5 % gyventojų), kurioje RTVE (visuomeninis transliuotojas) yra įpareigotas transliuoti, tačiau privatūs transliuotojai to daryti neprivalo. Antra, Astra teigimu, Abertis netiesiogiai pasinaudojo valstybės pagalba gretimose, pavyzdžiui, transporto, rinkose. Be to, skundo pateikėjas pažymėjo, kad tiriama priemone iškraipoma konkurencija III zonoje (36).

(66)

Astra manymu, palydovinė ir antžeminė platformos priklauso tai pačiai rinkai. Platformų konkurencija nepriklauso nuo to, ar transliuojami mokami, ar nemokami televizijos kanalai. Jau dabar antžeminė ir palydovinė platformos konkuruoja dėl mokamos televizijos transliavimo, nes per skaitmeninės antžeminės televizijos platformą jau galima rinktis mažiausiai du transliuojamus mokamus kanalus, o per palydovinę televiziją – tik vieną iš jų. Be to, pasak Astra, visi leidimus neseniai gavę transliuotojai jau paprašė Vyriausybės leidimo mokamai transliuoti savo turinį.

(67)

Tiriamos priemonės, Astra manymu, nėra proporcingos. Jis pažymi, kad pereinant prie skaitmeninės antžeminės televizijos reikėjo pritaikyti nemažai įrangos gyvenamuosiuose namuose ir skirti lėšų laidams tiesti. Be to, savo argumentą, kad aprėpties plėtra palydoviniu formatu nebūtų kainavusi daugiau nei plėtra per antžeminę platformą, Astra pagrindė 2008 m. lapkričio mėn. savo reikmėms atliktu išlaidų tyrimu, kurį pateikė kartu su skundu. Per šį tyrimą palyginta, kokios būtų aprėpties plėtros išlaidos naudojant abi – antžeminę ir palydovinę – technologijas. Prielaidos, kuriomis grįstas šis tyrimas, nuo Ispanijos ir Abertis darytų prielaidų skiriasi įvairiais atžvilgiais, be kita ko, dėl palydovinių antenų kainos ir poreikio pirkti papildomus priedėlius, kad būtų galima žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją. Remiantis per šį tyrimą nustatytais faktais padaryta išvada, kad aprėpties plėtra per palydovinę technologiją nebūtinai daugiau kainavo negu naudojant antžeminę technologiją. Astra taip pat pateikė papildomų dokumentų siekdama įrodyti, kad abiejų technologijų diegimo ir eksploatavimo išlaidos labai nesiskiria.

(68)

Astra taip pat tvirtina, kad poreikis užtikrinti sąlyginę prieigą prie palydovinių transliacijų netrukdo transliuoti nemokamų kanalų. Sąlyginės prieigos sistemos veikia visame pasaulyje ir jomis naudotis nesunku (37). Be to, pasiūlytam sprendimui nustatyti sąlyginę prieigą Kantabrijos regione pritarė Kantabrijos valdžios institucijos, turinčios galią spręsti, kuriems abonentams suteikti galimybę naudotis tokia paslauga. Taigi šios paslaugos teikimo teritorines ribas kontroliavo Kantabrijos regiono Vyriausybė. Jokių specialių pakeitimų daryti neprireikė.

(69)

Dėl tiriamos priemonės tinkamumo Astra teigia, kad esant masto ekonomijai, kuo didesnė geografinė teritorija aprėpiama, tuo ekonomiškai patrauklesnė tampa palydovinė technologija. Palydovinės technologijos konkurencinė padėtis labai pablogėjo jau vien dėl to, kad tiriama priemonė II zonoje buvo suskaidyta į daugiau kaip 600 vietos ir regioniniu lygmeniu rengtų konkursų. Tačiau net jeigu Ispanijos Vyriausybė nebūtų galėjusi reikalauti ar rekomenduoti siekti naudingos tarpregioninės sąveikos kaip vienos iš finansavimo sąlygų, regionai galėjo atsižvelgti į šią galimybę siekdami pasirinkti juose gyvenantiems mokesčių mokėtojams ekonomiškai naudingiausią sprendimą. Astra teigimu, jie iš tiesų bandė tai daryti, kol Ispanijos centrinė valdžia savo intervencija suteikė pirmenybę antžeminei technologijai; ir išties Kantabrijos valdžia, Astra laimėjus jos rengtą viešą konkursą, iš pradžių bandė įtikinti kitus regionus taip pat pasirinkti palydovinę platformą, nes taip jos pačios išlaidos būtų dar mažesnės.

4.1.3.   Tęstinė valstybės pagalba

(70)

Astra pakartojo, kad dalis jo ginčijamų priemonių yra tęstinė valstybės pagalba, nes autonominių bendruomenių Vyriausybės ateityje nuolat dengs II zonos vietinių tinklų eksploatavimo ir priežiūros išlaidas. Astra įvertino, kad palydovinės technologijos eksploatavimo ir priežiūros išlaidos būtų 100 000 EUR per metus vienam kanalui, nors jos galėjo būti ir mažesnės, jeigu palydovinį sprendimą būtų pasirinkęs ne vienas, o daugiau regionų.

4.2.   ABERTIS PASTABOS

(71)

Abertis yra telekomunikacijų infrastruktūros operatorius ir tinklo įrangos tiekėjas. Tarp kitų jam priklausančių bendrovių yra Retevisión S.A. ir TradiaS.A., kurios valdo ir eksploatuoja telekomunikacijų tinklus ir infrastruktūrą.

4.2.1.   Valstybės pagalba

(72)

Visų pirma Abertis pažymi, kad tiriamos priemonės nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Regioninės valdžios institucijos paprasčiausiai įsigijo prekių ir paslaugų rinkos sąlygomis per atvirus konkursus; jos tebėra II zonos transliavimo centruose įdiegtos įrangos savininkės. Todėl jokių lėšų ir jokios šias lėšas naudojant įsigytos skaitmeninės įrangos niekada nebuvo perduota jokiam kitam gavėjui.

(73)

Be to, Abertis mano, kad ginčijamomis priemonėmis nesuteikta jokio pastebimo ekonominio pranašumo tinklų operatoriams. Abertis teigia, kad jis nevaldo nė vieno iš vietinių tinklų II zonoje (net ir ten, kur jam priklauso susiję transliavimo centrai) ir todėl negali įgyti jokio tiesioginio pranašumo. Antra, Abertis II zonoje vykdė tik techninės įrangos tiekėjo veiklą. Trečia, net ir tais atvejais, kai Abertis pardavė skaitmeninę įrangą, kuri buvo panaudota transliavimo centrui modernizuoti, ir ši įranga vėliau įdiegta Abertis priklausančiame transliavimo centre, jokios naudos jis iš to negavo. Taip yra todėl, kad Abertis paprasčiausiai rinkos sąlygomis išnuomojo šiuos transliavimo centrus vietos tinklų operatoriams, kurių Abertis mokamų nuompinigių skaitmeninimo procesas nepaveikė. Ketvirta, Abertis tvirtina, kad skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo aprėpties laipsniška 1–2 % plėtra visiškai nėra ekonomiškai naudinga Abertis kaip I zonos platformos operatoriui. Galiausiai nuo II zonos skaitmeninimo nepriklauso kaina, kurią Abertis gali nustatyti transliuotojams už savo transliavimo paslaugas, ypač todėl, kad Abertis didmeninę kainodarą reguliuoja Ispanijos reguliavimo institucija Comision del Mercado de Telecomunicaciones (toliau – CMT).

(74)

Dėl II zonos vietinių tinklų operatorių (miestų tarybų) Abertis mano, kad jokio ekonominio pranašumo būti negali, nes jie nėra įmonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir visais atvejais teikia viešąsias paslaugas.

(75)

Abertis taip pat pareiškė nuomonę, kad tiriama priemone nesuteikta jokio ekonominio pranašumo transliuotojams. Kai buvo pereita prie skaitmeninės technologijos II zonoje, televizijos žiūrovų nepadaugėjo, palyginti su tuo, kiek žiūrovų iki perėjimo prie skaitmeninio transliavimo proceso pradžios 2005 m. žiūrėjo analoginę televiziją.

(76)

Be to, Abertis mano, kad ginčijamos priemonės neturėjo jokio pastebimo poveikio tinklų operatorių konkurencijai. Faktas, kad nei Astra, nei joks kitas privatus operatorius per paskutinius 20 metų visiškai nesidomėjo galimybėmis teikti transliavimo paslaugas II zonoje, patvirtina, kad tam nebuvo rinkos ir kad reikėjo valstybės intervencijos šių paslaugų teikimui palengvinti. Ypač pažymėtina, kad palydovinės ir skaitmeninės antžeminės televizijos konkurencija neiškraipoma, nes tai yra dvi atskiros rinkos. Be to, II zonos antžeminių tinklų skaitmeninimas atitinkamų rinkų konkurencinės struktūros visiškai nepakeitė – tai buvo tik būtinas techninis esamos analoginės platformos atnaujinimas.

(77)

Abertis teigia, kad transliavimo paslaugos II zonos tinklais teikiamos tik tam tikrose atskirose vietovėse, todėl nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai.

(78)

Tuo atveju, jeigu atitinkamas valdžios institucijas arba jų partnerius Komisija laiko įmonėmis pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Abertis manymu, perėjimui prie skaitmeninės televizijos II zonoje skirtos lėšos buvo kompensacija už teikiamą viešąją paslaugą. Šiuo klausimu Abertis mano, kad ginčijamos priemonės atitinka Altmark bylos sprendime nustatytas sąlygas ir nėra valstybės pagalba.

4.2.2.   Esama pagalba

(79)

Pasak Abertis, II zonoje diegti transliavimo tinklus pradėta 1982 m., kai transliavimo sektorius dar nebuvo liberalizuotas. Tuo metu Ispanijos valstybė antžeminio transliavimo rinkoje turėjo įstatymų nustatytą monopolį. Dabar valstybės lėšos naudojamos II zonoje dar iki šio sektoriaus liberalizavimo veikusių vietinių tinklų įrengimui, priežiūrai ir eksploatavimui finansuoti. Todėl tiriama priemonė yra esama tęstinė valstybės pagalba.

4.2.3.   Suderinamumas su vidaus rinka

(80)

Abertis teigia, kad bet kokia galima valstybės pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio nuostatas, nes ji atitinka visas sąlygas, kurios nustatytos Sprendimu dėl 86 straipsnio 2 dalies.

(81)

NET jei taip nėra, bet kokia galima pagalba vis tiek būtų suderinama su SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu. Pirma, Ispanijos valdžios institucijos savo priemonėmis siekia, kad Ispanijoje būtų greičiau pereita prie skaitmeninės televizijos, o tai pagal Komisijos praktiką priimant sprendimus dėl valstybės pagalbos pripažinta bendrus interesus atitinkančiu tikslu. Antra, suteikta pagalba buvo tinkama priemonė, nes skaitmeninės antžeminės televizijos technologija yra tinkamesnė aprėpčiai plėsti (38). Taip yra ne tik dėl ekonominių priežasčių – Abertis taip pat pažymi, kad transliuotojai vengia naudotis palydovinėmis platformomis dėl suvaržymų, su kuriais susiduria įgydami teises į savo nemokamų programų turinį. Daugeliu atvejų jie teįgyja teisę transliuoti šį turinį per konkrečią, t. y. skaitmeninės antžeminės televizijos, platformą, nes naudojant šią technologiją galima tikslingai transliuoti apibrėžtoje geografinėje teritorijoje. Be to, priemonės yra proporcingos, nes jomis padengiamos tik būtiniausios išlaidos, patirtos II zonoje pereinant nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos paslaugų. Vienintelės tinkamos finansuoti išlaidos pagal ginčijamas priemones yra susijusios su II zonos transliavimo centrų skaitmeninimu įsigyjant ir įdiegiant skaitmeninę įrangą.

(82)

Dėl priemonės technologinio neutralumo Abertis pažymi, kad antžeminė technologija nebuvo vienintelis Ispanijos Vyriausybės svarstytas sprendimas. Be to, palydovinė platforma buvo galiausiai pasirinkta skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti tinkamiausiu technologiniu sprendimu III zonoje. Abertis teigimu, dar svarbiau yra tai, kad skaitmeninė antžeminė televizija laikoma tinkamiausia ir pigiausia platforma skaitmeninės televizijos paslaugoms teikti II zonoje, kad būtų galima pasiekti iki analoginio transliavimo nutraukimo buvusią aprėptį, kaip matyti iš pateiktų išlaidų tyrimų (39).

4.3.   RADIODIFUSIÓN PASTABOS

(83)

Radiodifusión yra gana naujas paslaugų teikėjas garso ir vaizdo transliavimo paslaugų rinkoje, CMT Veiklos vykdytojų registre užregistruotas 2005 m. lapkričio mėn.

(84)

Radiodifusión apskritai pritarė sprendimui pradėti procedūrą ir Komisijos nuomonei ir pateikė papildomų pastabų, kurios aprašytos toliau. Jis sutinka, kad valstybės pagalba neatitinka Altmark reikalavimų ir kad jai naudojama nemažai valstybės išteklių.

(85)

Tiriama valstybės pagalbos schema pasinaudojo žemės ūkio regionuose jau iki tol veikę tinklų operatoriai. Iš tiesų toje rinkoje, į kurią sunku patekti, ši priemonė, būdama naudinga jau iki tol dominavusiam operatoriui, atkartojo tas pačias istorines monopolijos raidos tendencijas. Ypač Abertis galėjo sustiprinti savo monopolinę poziciją ir išties panaudoti valstybės lėšas naujam, tankesniam tinklui sukurti, kad galėtų ateityje konkuruoti naujose rinkose.

(86)

Radiodifusión teigia, kad tiriama valstybės pagalba nėra proporcinga. Kad pagalba atitiktų proporcingumo reikalavimą, jos reikėtų teikti tik tiek, kiek tai būtina, t. y. tik atokiuose žemės ūkio regionuose, ir ji turėtų būti vienodai naudinga visiems tinklų operatoriams, šiuo tikslu nustačius veiksmingas prieigos sąlygas.

4.4.   TRANSLIUOTOJŲ PASTABOS

(87)

Transliuotojai teigia, kad aptariamos priemonės negalima laikyti valstybės pagalba, nes finansinio pranašumo dėl jos neįgijo jokia įmonė ir tikrai ne transliuotojai. Taikant šias priemones transliuotojų žiūrovų auditorija nepadidėjo nuo tada, kai jie transliavo analoginiu formatu. Be to, išplėstos aprėpties teritorijų, t. y. žemės ūkio, atokių ir retai apgyvendintų regionų, gyventojai nedaro poveikio reklamos rinkai ir nėra tikslinė transliuotojų auditorija. Tokiomis aplinkybėmis privatūs operatoriai reklamos kainų dėl šios plėtros nepadidino.

(88)

Transliuotojai taip pat pareiškė, kad nenorėtų pereiti prie palydovinės platformos, kurioje jų programoms tektų konkuruoti su šimtais kitų televizijos kanalų. Antžeminė platforma yra pranašesnė dėl jos riboto pajėgumo, kuris komerciniams nemokamos televizijos transliuotojams reiškia mažesnę konkurenciją. Be to, transliuotojai pabrėžė, kad jie paprastai perka tik antžeminei platformai skirtą turinį todėl, kad antžeminis – kitaip nei palydovinis – transliavimas turi užtikrintas geografines ribas.

(89)

Transliuotojai taip pat tvirtino, kad po Kantabrijos regiono sutarties pasirašymo su Astra jie pranešė Kantabrijos valdžios institucijoms, kad prieštarauja palydoviniam transliavimui, nes yra įgiję teises transliuoti turinį tik per antžeminę platformą.

5.   TEISINIS VERTINIMAS

5.1.   PAGALBOS TEISINIS PAGRINDAS

(90)

Kaip išsamiai aprašyta 2.2 skirsnio 23–31 dalyse, perėjimo prie skaitmeninės televizijos teisinę sistemą Ispanijoje sudaro sudėtingas įvairių centrinės valdžios ir kartu regioninės bei vietos valdžios institucijų per ketverius metus priimtų teisės aktų rinkinys. Pagal 2005 m. Nacionalinį techninį planą ir 2007 m. Perėjimo planą daugiausia reguliuojamas perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, tačiau juose taip pat nustatytas pagrindas imtis tolesnės plėtros priemonių II zonoje. Šias plėtros priemones įgyvendino regioninės valdžios institucijos, sudariusios kelis bendruosius susitarimus su centrine valdžia (2008 m. bendrieji susitarimai) ir 2008 m. priėmusios priedus prie ankstesnių 2006 m. bendrųjų susitarimų, o 2009 m. – priedus prie 2008 m. bendrųjų susitarimų.

(91)

Sudariusios šiuos susitarimus su priedais regioninės ir (arba) vietos valdžios institucijos daugybe įvairių priemonių ėmėsi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį II zonoje, daugiausia rengdamos viešus konkursus, kaip aprašyta 32–35 dalyse. Todėl Komisija mano, kad aprėpties plėtrai II zonoje skirtos pagalbos schemos pagrindas yra įvairūs centrinės valdžios priimti teisės aktai ir MITyC su autonominėmis bendruomenėmis sudaryti bei iš dalies pakeisti susitarimai. Šie teisės aktai ir susitarimai paskatino autonomines bendruomenes imtis priemonių, kurios nebuvo technologiškai neutralios (40). Nors pagal Nacionalinį techninį planą reguliuojamas perėjimas prie skaitmeninės antžeminės televizijos I zonoje, jame vietos valdžios institucijos taip pat įgaliotos bendradarbiaudamos su autonominėmis bendruomenėmis kurti papildomus transliavimo centrus, reikalingus užtikrinti, kad ir II zonoje būtų įmanomas skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimas. Taigi centrinė valdžia tuo metu jau buvo numačiusi plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį. Šiame pagrindiniame perėjimą prie skaitmeninės televizijos reglamentuojančiame teisės akte yra nustatytas įgaliojimas tik dėl antžeminės platformos, todėl autonominės bendruomenės praktikoje vadovavosi centrinės valdžios gairėmis dėl skaitmeninės antžeminės televizijos plėtros (41).

(92)

Siekdama pagrįsti šį nustatytą faktą Komisija taip pat ištyrė kelis atskirus pačių autonominių bendruomenių surengtus konkursus. Šis tyrimas patvirtino minėtą išvadą, nes dauguma patikrintų konkursų nebuvo technologiškai neutralūs.

(93)

Valstybės pagalba skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui II zonoje buvo iš tikrųjų suteikta tada, kai centrinės ir regioninės valdžios institucijos pervedė lėšas jų gavėjams. Įvairiose autonominėse bendruomenėse tai buvo padaryta skirtingu metu. Sprendžiant iš gautos informacijos, pirmi konkursai įvyko 2008 m. liepos mėn. (42) Šio sprendimo priede apskaičiuotos pagalbos kiekvienam regionui sumos.

Teikti tęstinę pagalbą tinklų eksploatavimui ir priežiūrai nuspręsta ne centriniu lygmeniu – kai kurios autonominės bendruomenės (žr. šio sprendimo priedo skyrelį „Einamosios išlaidos“) pradėjo konkursus dėl esamų antžeminių skaitmeninių tinklų eksploatavimo ir priežiūros, apie kuriuos paskelbė savo oficialiuosiuose leidiniuose (43).

5.2.   VALSTYBĖS PAGALBOS VERTINIMAS PAGAL SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ

5.2.1.   Valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį

(94)

Atitinkamą priemonę, įskaitant 36 dalyje aprašytą tęstinę pagalbą eksploatavimui ir priežiūrai, galima apibūdinti kaip valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatytos valstybės pagalbos buvimo sąlygos: pirma, ją teikiant dalyvauja valstybė arba naudojami valstybės ištekliai; antra, jos gavėjui suteikiamas antrankinis ekonominis pranašumas; trečia, ji iškraipo ar kelia grėsmę iškraipyti konkurenciją; ketvirta, tokia intervencija gali paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.

5.2.1.1.   Valstybės ištekliai

(95)

Tiriamos priemonės pagrindas yra aprašytoji centrinio, regioninio ir vietos lygmens teisės aktų sistema, taip pat tarp įvairių Ispanijos administracijos lygmenų sudaryti susitarimai. Be to, Ispanija neprieštaravo sprendime pradėti procedūrą nustatytam faktui, kad ši priemonė buvo finansuojama iš biudžeto išteklių, tačiau tvirtino, kad ji buvo finansuojama ir iš centrinio, ir iš regioninių bei savivaldybių biudžetų. Ji taip pat pareiškė nuomonę, kad taikant šią priemonę iš tiesų tebuvo pervestos lėšos tarp administracijų. Taigi Ispanija neginčijo fakto, kad lėšos buvo paimtos daugiausia iš centrinio biudžeto, dalis jų iš regioninių ir vietos biudžetų. Be to, šia priemone nebuvo vien tik pervestos lėšos tarp administracijų, nes šios lėšos galiausiai panaudotos ekonominės veiklos vykdytojams diegiant skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą (kaip paaiškinta 5.2.1.2 skirsnyje).

(96)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad tiriama priemonė buvo tiesiogiai finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš konkrečių autonominių bendruomenių bei vietos savivaldybių biudžetų. Tęstinė pagalba, kaip aprašyta 36 dalyje, buvo finansuojama ne iš centrinio valstybės biudžeto, o tiesiogiai iš autonominių bendruomenių biudžetų. Todėl ši priemonė yra valstybės priemonė, kuriai naudojami valstybės ištekliai.

5.2.1.2.   Ekonominio pranašumo suteikimas ekonominės veiklos vykdytojams

(97)

Tiriama priemone valstybės ištekliai buvo perduoti konkrečioms įmonėms. Nors Sutartyje nėra apibrėžta įmonės sąvoka, joje minima, kad tai gali būti bet koks fizinis ar juridinis asmuo, vykdantis ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jo juridinio statuso ar finansavimo būdo. Pagal teismų patvirtintą Komisijos praktiką televizijos transliavimo tinklų eksploatavimas laikomas ekonomine veikla (44), panašiai kaip ir kitais atvejais, kai infrastruktūrą valdo regioninės valdžios institucijos (45). Tiriamu atveju dauguma valstybinių įmonių ir miestų tarybų yra CMT registre užregistruoti tinklų operatoriai, todėl galima manyti, kad jos teikia tam tikras paslaugas, kurios pagal nusistovėjusią teismų praktiką yra ekonominė veikla. Jeigu atitinkamą paslaugą norėtų arba galėtų teikti ir kiti veiklos vykdytojai, o pastaruoju atveju taip ir yra, tai reiškia, kad egzistuoja rinka. Pavyzdžiui, Astra iki aprėpties plėtros II zonoje kelis kartus susitiko su autonominių bendruomenių valdžios institucijomis, kad pateiktų joms savo pasiūlymą. Be to, 2008 m. kovo mėn. Astra dalyvavo ir laimėjo Kantabrijos regione paskelbtame technologiškai neutraliame konkurse dėl skaitmeninės televizijos paslaugų teikimo II ir III zonose. Jeigu valstybinės įmonės ir miestų tarybos negauna atlygio už suteiktas paslaugas, tai dar nereiškia, kad atitinkamos veiklos negalima laikyti ekonomine veikla (46).

(98)

Komisija nesutinka su Ispanijos argumentu, kad autonominės bendruomenės, valstybinės įmonės ir miestų tarybos, eksploatuodamos antžeminį tinklą, vykdo oficialius savo kaip valdžios institucijų įgaliojimus ir todėl joms SESV 107 straipsnis netaikomas. Pripažinta, kad su valstybės prerogatyvomis susijusi veikla, kurią vykdo pati valstybė arba jos institucijos pagal joms suteiktus valstybinės valdžios įgaliojimus, nėra ekonominė veikla pagal konkurencijos taisykles (47). Tai tokia veikla, kuri įeina į esmines valstybės funkcijas arba yra dėl savo pobūdžio, tikslo ar taikomų taisyklių iš esmės su jomis susijusi. Teismų praktikoje turimi keli šios rūšies veiklos pavyzdžiai, taigi tikra valstybinė veikla skiriama nuo komercinės veiklos, kuria gali užsiimti valstybė. Tokia veikla gali būti susijusi su kariuomene arba policija, saugios oro navigacijos priežiūra ir gerinimu, oro eismo kontrole (48), kovos su tarša priežiūra, kuri yra viešojo intereso užduotis, priskiriama esminėms valstybės funkcijoms, susijusioms su aplinkos apsauga jūrų zonose (49), ir standartizacijos veikla, taip pat susijusia mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla (50).

(99)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju antžeminio transliavimo tinklo eksploatavimas nėra valstybės pareiga ar prerogatyva ir nėra viena iš įprastų veiklos, kurią gali atlikti tik valstybė, rūšių. Šios paslaugos nėra įprastai teikiamos valdžios institucijų ir yra iš esmės ekonominio pobūdžio, sprendžiant iš to, kad I zonos rinkoje veiklą vykdo kelios įmonės. Antra, šias paslaugas II zonoje norėjo teikti privati nepriklausoma nuo valdžios institucijų įmonė Astra (sprendžiant iš to, kad ji dalyvavo Kantabrijos regiono 2008 m. konkurse). Trečia, tinklas II zonoje diegiamas tik siekiant transliuoti privačius nacionalinės ir regioninės televizijos kanalus (51). Todėl daroma išvada, kad autonominių bendruomenių, valstybinių įmonių ir miestų tarybų vykdomas antžeminio tinklo eksploatavimas nėra jų kaip valdžios institucijų oficialių įgaliojimų vykdymas.

Tiesioginiai pagalbos gavėjai

(100)

Skaitmeninės antžeminės televizijos platformos operatoriai yra tiesioginiai pagalbos gavėjai pagal ginčijamas priemones, nes jie gavo lėšas, skirtas jų tinklui II zonoje modernizuoti ir išplėsti. Jiems taip pat yra naudinga tęstinė pagalba šių tinklų eksploatavimui ir priežiūrai. Autonominės bendruomenės pasirinko aprėpties plėtrą vykdyti skirtingai, todėl nustatytos kelios tiesioginių pagalbos gavėjų rūšys.

(101)

Pirma, kai kuriose iš autonominių bendruomenių (52) atlikti užduotį išplėsti aprėptį pavesta valstybinei įmonei, kai kada vykdančiai telekomunikacijų bendrovės veiklą. Šios įmonės arba rengė konkursus dėl aprėpties plėtros ir šią užduotį atlikti pavedė konkurso nugalėtojui, arba įsigijusios reikiamą techninę įrangą vykdė aprėptį pačios.

(102)

Dabar šios valstybinės įmonės dėl valstybės joms suteiktų subsidijų gali eksploatuoti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą II zonoje. Jos taip pat gali naudotis naująja infrastruktūra teikdamos kitas paslaugas, pavyzdžiui, „WiMax“ (belaidžio plačiajuosčio ryšio standartai, kurie gali būti naudojami fiksuotajam arba judriajam plačiajuosčiam ryšiui teikti), skaitmeninio radijo, mobiliosios televizijos (DVB-H) arba paslaugas bendroje vietoje (angl. co-location services) su Telefonica bazinio plačiajuosčio ryšio tinklu žemės ūkio regionuose ir su judriojo ryšio operatoriais. Dėl tokios masto ekonomijos skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo operatoriai gali gauti pajamų iš infrastruktūros, kurią finansuoja valstybė.

(103)

Kiekybiškai išreikštas pranašumas, kurį įgijo valstybinės įmonės, yra aprėpties plėtrai gautų lėšų suma.

(104)

Antra, kai kurios iš autonominių bendruomenių (53) pačios surengė regioninio lygmens konkursus dėl skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros. Ispanija teigia, kad dauguma šių konkursų buvo siekiama įsigyti reikiamą techninę įrangą ir įrenginius, o tokius konkursus laimėjusios bendrovės veikė kaip techninės įrangos tiekėjos. Tokios bendrovės yra ir Abertis, Tradia bei Retevision. Tačiau per tyrimą nustatyti faktai skatina daryti išvadą, kad nemaža dalis konkursų vyko ne tik dėl įrangos tiekimo, bet ir dėl aprėpties plėtros (54). Todėl Komisija mano, kad priešingai Ispanijos teiginiams, Abertis ir kitos bendrovės dalyvavo tokiuose konkursuose kaip tinklų operatorės (55). Tokiu atveju šių konkursų nugalėtojai išties įgijo konkurencinį pranašumą prieš kitus tinklų operatorius, kurie net negalėjo dalyvauti atrankos procese. Jų pranašumą sudaro aprėpties plėtrai gautų lėšų suma laimėjus konkursą, kuris nebuvo technologiškai neutralus.

(105)

Trečia, kai kurios iš autonominių bendruomenių (56) skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros lėšas skyrė miestų taryboms. Ispanija teigia, kad taip tebuvo pervestos lėšos tarp skirtingo lygmens administracijų ir kad miestų tarybos plėtodamos joms priklausančius tinklus paprasčiausiai vykdė savo administracinius įsipareigojimus gyventojams. Tačiau Ispanija pripažįsta, kad vietos savivaldybės veikė kaip tinklų operatorės, kad daugelis iš jų yra įtrauktos į CMT tinklų operatorių registrą ir kad jos iš tiesų vykdė tinklo plėtrą, kai kuriais atvejais konkurso tvarka. Todėl Komisija mano, kad tos vietos savivaldybės, kurios veikia kaip vietinio skaitmeninės antžeminės televizijos tinklo operatorės, yra tiesioginės pagalbos gavėjos. Jų įgytas pranašumas yra iš regioninės ir centrinės valdžios institucijų aprėpties plėtrai gauta lėšų suma. Taip yra ir tada, kai dalį lėšų plėtrai skiria vietos savivaldybė iš nuosavų išteklių, ir tai laikoma pagalba įmonei arba atitinkamai veiklai.

(106)

Apskritai Abertis ir Retevision yra daugiausia pagalbos gavę konkursų nugalėtojai. Remiantis gauta informacija, atrodo, kad jie gavo iš viso apie […] iš visos aprėpties plėtrai skirtų lėšų sumos – mažiausiai […] mln. EUR skirta jiems laimėjus tinklo aprėpties plėtros konkursus.

(107)

Be to, kai kurios autonominės bendruomenės suteikė valstybės pagalbą tinklų eksploatavimui ir priežiūrai. Šias užduotis atlieka valstybinės įmonės, miestų tarybos arba jos konkurso būdu pavedamos atlikti, pavyzdžiui, transliavimo centrų savininkams. Ispanijos centrinės valdžios institucijos tvirtino, kad jos nekėlė reikalavimo eksploatuoti ir prižiūrėti skaitmenintų objektų ir kad šį klausimą sprendė autonominės bendruomenės. Atliekant tyrimą iš įvairių autonominių bendruomenių pateiktų duomenų matyti, kad jos iš tiesų finansavo transliavimo centrų eksploatavimą ir priežiūrą II zonoje, ypač nuo 2009 m., kai baigėsi pradinis dvejų metų laikotarpis, per kurį konkursų nugalėtojai privalėjo atlikti eksploatavimą ir priežiūrą pagal sutartis. Tai laikoma tęstine pagalba, kurios tiesioginės gavėjos yra įmonės, turinčios eksploatuoti ir prižiūrėti skaitmenintą antžeminį tinklą II zonoje.

(108)

Galiausiai apibendrinant reikia pridurti, jog Abertis taip pat yra naudinga tai, kad į nemokamos televizijos transliavimo Ispanijoje rinką negalėjo patekti kitos platformos operatorius (57).

Netiesioginiai pagalbos gavėjai

(109)

Tinklų operatoriai. Valstybinių įmonių pagal pirmąjį 101 dalyje aprašytą scenarijų surengtuose konkursuose dėl aprėpties plėtros dalyvavę tinklų operatoriai yra netiesioginiai pagalbos gavėjai. Pačios valstybinės įmonės aprėpties plėtros nevykdė ir jai skirtų lėšų nepasiliko sau, o perdavė jas tinklų operatoriams, laimėjusiems konkursus dėl aprėpties plėtros. Šiuose konkursuose galėjo dalyvauti tik antžeminio tinklo operatoriai, kuriems buvo naudinga tai, kad palydovinio ryšio operatoriai dalyvauti negalėjo. Be to, kadangi rinkoje veikia nedaug operatorių, antžeminio tinklo operatoriai patyrė tik nedidelį konkurencinį spaudimą. Kaip ir minėtiems tiesioginiams pagalbos gavėjams, taip ir šiems gavėjams yra naudinga naudotis naująja infrastruktūra teikiant ir kitas paslaugas (kaip antai „WiMax“, skaitmeninio radijo, mobiliosios televizijos ir kt.). Šių tinklų operatorių įgytą pranašumą sudaro lėšų suma, gauta laimėjus konkursą dėl aprėpties plėtros (58).

(110)

Techninės įrangos tiekėjai. Kitaip negu tinklų operatoriai, techninės įrangos tiekėjai nelaikomi netiesioginiais pagalbos gavėjais, nes jie neįgijo atrankinio pranašumo. Kaip ir Italijos skaitmeninių dekoderių atveju (59), įvairių rūšių skaitmeninės infrastruktūros gamintojų neįmanoma skirstyti į jokias kategorijas, nes iš gamintojų tikimasi, kad jie gamins visų rūšių įrangą. Konkursus laimėjusios bendrovės niekuo nesiskiria nuo tos įmonių grupės, kuri būtų dalyvavusi konkursuose, jeigu schema būtų buvusi technologiškai neutrali įvairių platformų operatorių atžvilgiu (60). Ispanijoje skaitmeninės antžeminės televizijos plėtrai reikalingą techninę įrangą susiejančios, diegiančios ir tiekiančios bendrovės paprastai teikia ir daugiau paslaugų. Tokios įrangos gamintojai, kaip ir telekomunikacijų operatoriai, kartu gali siūlyti antžeminio ar palydovinio formato, arba jų abiejų derinio, sprendimus (61).

(111)

Nei tiriamos priemonės objektas, nei jos bendra sandara nėra tokie, kad būtų siekiama suteikti pranašumo gamintojams. Skaitmeninės įrangos gamintojams iš tiesų būtų palanki bet kokia (net ir visiškai technologiškai neutrali) skaitmeninimui palanki vieša politika. Todėl tai, kad įrangos gamintojams buvo naudinga dėl taikomos priemonės padidėjusi apyvarta, galima laikyti jos savaiminiu šalutiniu poveikiu. Iš esmės bet kokios valstybės pagalbos poveikį netiesiogiai patiria tos pagalbos gavėjo tiekėjai, tačiau taip jiems nebūtinai suteikiamas atrankinis pranašumas. Pagalba nebuvo skirta techninės įrangos tiekėjams, taigi jie nepasinaudojo jos tiksliniu netiesioginiu poveikiu. Be to, kadangi jie buvo išrinkti per skaidrų konkursą, kuriame galėjo dalyvauti visi, taip pat ir kitų valstybių narių, įrangos tiekėjai, jų negalima laikyti gavusiais nepagrįstai didelį pelną.

(112)

Transliuotojai. Ispanija įtikinamai įrodė, kad aprėpties plėtra visai nebuvo naudinga antžeminės televizijos transliuotojams. Priešingai negu I zonoje, transliuotojai atsisakė mokėti už skaitmeninimą II zonoje, nes jie pačių pajamos dėl to nė kiek nedidėtų. Iš tiesų turint omenyje, kad susijusių gyventojų yra nedaug ir jie neatrodo esą tikslinė komercinės reklamos auditorija, išplėtus aprėptį II zonoje transliuotojai negalėjo labai padidinti reklamos kainų. Todėl antžeminės televizijos transliuotojai nėra netiesioginiai tiriamos priemonės pagalbos gavėjai.

5.2.1.3.   Pagalbos atrankumas

(113)

Tiriama priemone, įskaitant tęstinę pagalbą, tinklų operatoriams suteiktas pranašumas yra atrankinis, nes jis patiriamas tik transliavimo sektoriuje. Šiame sektoriuje pranašumą įgijo tik antžeminės platformos rinkoje veikiančios įmonės. Įstatymų yra nustatyti pagalbos teikimo techniniai reikalavimai, kuriuos gali atitikti tik antžeminė technologija. Be to, tęstinę pagalbą tinklo eksploatavimui ir priežiūrai gavo tik antžeminės platformos rinkos įmonės. Todėl pagal šią priemonę pagalbos negauna tinklų operatoriai, kurie naudoja kitas, pavyzdžiui, palydovinę, kabelinę ar IPTV, platformas.

5.2.2.   Su viešosiomis paslaugomis susiję įgaliojimai

(114)

Ispanijos teigimu, dėl valstybinės administracinės santvarkos ir kompetencijos pasidalijimo tarp centrinės ir regioninės valdžios institucijų, remiantis Teismo praktika Altmark byloje, regionai gali įrodyti, kad valstybės pagalbos nėra. Kaip geriausią ir vienintelį pavyzdį Ispanijos valdžios institucijos nurodė Baskų krašto atvejį. Nė viena kita autonominė bendruomenė nepateikė argumentų, pagrindžiančių teiginį, kad antžeminio tinklo eksploatavimas yra viešoji paslauga.

(115)

Baskų krašto Vyriausybei priklausanti valstybinė įmonė Itelazpi S.A. (toliau – Itelazpi) teikia transporto paslaugas ir transliuoja radijo bei televizijos programas. Šiuo tikslu ji valdo apie 200 transliavimo centrų, kurių dauguma priklauso Baskų krašto Vyriausybei. Siekiant išplėsti aprėptį Itelazpi patikėta užduotis surengti dešimt regioninio lygmens konkursų dėl antžeminei infrastruktūrai skaitmeninti reikalingos įrangos tiekimo.

(116)

Pasak Baskų krašto valdžios institucijų, valstybės narės turi nemažai laisvės savo nuožiūra apibrėžti, kas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (toliau – VESP). Šiai apibrėžčiai Komisija gali prieštarauti tik tuo atveju, jei padaroma akivaizdi klaida; visuomeninio transliavimo paslaugų sektoriuje ši veiksmų laisvė yra dar didesnė (62). Tuo remdamosi Baskų krašto valdžios institucijos teigė, kad transliavimo tinklų eksploatavimą galima laikyti VESP. Jį reikėtų vertinti ne atskirai, o kaip nuo visuomeninio transliavimo paslaugų neatsiejamą „būtiną paslaugą“, remiantis įvairiomis Ispanijos teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika (63).

(117)

Pasak Baskų krašto valdžios institucijų, Itelazpi skirtas finansavimas iš tiesų buvo Altmark bylos kriterijus atitinkanti kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą.

(118)

Altmark bylos sprendime Teismas nusprendė, kad kompensacija už viešąją paslaugą neteikia ekonominio pranašumo pagal EB sutarties 107 straipsnio 1 dalį, jeigu tenkinamos šios keturios sąlygos: 1) įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, o jos užduotys ir susiję įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti; 2) kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti nustatyti iš anksto objektyviu ir skaidriu būdu; 3) kompensacija negali viršyti išlaidų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus; 4) siekiant užtikrinti mažiausias visuomenei išlaidas įmonė, vykdanti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, išrenkama per viešuosius pirkimus arba visuotinės ekonomikos svarbos paslaugų teikimo išlaidos nustatomos pagal tipiškos, gerai valdomos įmonės išlaidas.

Pirmoji Altmark bylos sprendime nustatyta sąlyga – aiškiai apibrėžti ir paskirti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus

(119)

Ispanijos teisėje nenustatyta, kad antžeminio tinklo eksploatavimas yra viešoji paslauga. 1998 m. Telekomunikacijų įstatymu (64) nustatyta, kad telekomunikacijų paslaugos, įskaitant radijo ir televizijos pagalbinių tinklų eksploatavimą, yra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, tačiau jos neturi viešųjų paslaugų statuso, kuris suteiktas tik kelioms telekomunikacijų paslaugoms (65). Šiuo metu galiojančiu Telekomunikacijų įstatymu (66) nustatyta ta pati išlyga. Televizijos transliacijų perdavimo, t. y. jos signalų perdavimo telekomunikacijų tinklais, paslaugos laikomos telekomunikacijų paslaugomis, todėl yra visuotinės svarbos, bet ne viešosios, paslaugos (67).

(120)

Bet kokiu atveju, Telekomunikacijų įstatymo nuostatos yra neutralios technologijų požiūriu. Įstatymo 1 straipsnyje telekomunikacijos apibrėžtos kaip elektroninių ryšių tinklų eksploatavimas ir paslaugų teikimas bei susijusios priemonės. Telekomunikacijos yra signalų perdavimas bet kuriuo telekomunikacijų, ne tik antžeminiu, tinklu (68). Be to, įstatymo 3 straipsnyje nustatytas vienas iš jo tikslų kiek įmanoma skatinti technologinį reguliavimo neutralumą.

(121)

Nors galiojančiu įstatymu, taikytu tuo metu, kai buvo pervestos lėšos Itelazpi, visuomeninis transliavimas apibrėžtas kaip viešoji paslauga, Komisijos teigimu, šios apibrėžties negalima susieti su konkrečios pagalbinės platformos eksploatavimu. Be to, esant kelioms transliavimo platformoms, vienos kurios nors iš jų negalima laikyti „būtina“ transliavimo signalams perduoti. Tad jeigu pagal Ispanijos įstatymus konkrečios platformos naudojimas transliavimo signalams perduoti būtų buvęs laikomas viešąja paslauga, tai būtų akivaizdi klaida.

(122)

Todėl daroma išvada, kad pagal Ispanijos įstatymus antžeminių tinklų eksploatavimas nėra viešoji paslauga.

(123)

Baskų krašto valdžios institucijų teigimu, pavesti Itelazpi teikti šią visuotinės ekonominės svarbos paslaugą yra aiškiai numatyta Baskų krašto Vyriausybės, Baskų krašto miestų tarybų asociacijos (EUDEL) ir trijų Baskų krašto regioninių tarybų tarpusavio susitarimais.

(124)

Šiais susitarimais Baskų krašto administracija pripažįsta, kad norint puoselėti tokias kaip antai informacijos visuotinio prieinamumo ir įvairovės vertybes, būtina visuotinai transliuoti nemokamą televiziją, ir įsipareigoja saugoti šias vertybes plėsdama valstybinių skaitmeninių tankintuvų aprėptį (69). Tačiau nė vienoje iš šių susitarimų nuostatų konkrečiai neminima, kad antžeminio tinklo eksploatavimas laikomas viešąja paslauga. Todėl Komisija mano, kad vien šių susitarimų teksto nepakanka viešosios paslaugos teikimo aprėpčiai aiškiai apibrėžti ir jais remiantis negalima tvirtinti, kad transliavimas antžeminiu tinklu yra viešoji paslauga.

(125)

Todėl nenustatyta, kad tenkinama pirmoji Altmark bylos sprendimo sąlyga.

(126)

Altmark bylos sprendime nustatyti kriterijai yra bendri, t. y. tik jei jie visi tenkinami, priemonė nelaikoma valstybės pagalba. Pirmasis kriterijus nėra tenkinamas, todėl Baskų krašto valdžios institucijų Itelazpi skirtas finansavimas negali būti kompensacija už teikiamą visuotinės ekonominės svarbos paslaugą.

Ketvirtoji Altmark bylos sprendime nustatyta sąlyga – užtikrinti mažiausias visuomenei išlaidas

(127)

Nerengiant konkurso, pagal ketvirtąją Altmark sprendimo sąlygą reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remiantis išlaidų, kurių tipiška, gerai valdoma ir turinti pakankamai transporto priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, įmonė būtų patyrusi vykdydama tuos įsipareigojimus, analize. Šiuo tikslu reikėtų atsižvelgti į atitinkamas su šių įsipareigojimų vykdymu susijusias pajamas ir pagrįstą pelną.

(128)

Kadangi konkurso nebuvo, Baskų krašto valdžios institucijos teigia, jog šis kriterijus tenkinamas todėl, kad pati Itelazpi yra gerai valdoma įmonė, turinti pakankamai išteklių reikiamai veiklai vykdyti. Remdamosi išlaidų palyginimu Baskų krašto valdžios institucijos daro išvadą, kad teikti paslaugas palydoviniu formatu būtų buvę brangiau negu modernizuoti Itelazpi antžeminį tinklą (70). Tačiau kad būtų tenkinamas ketvirtasis Altmark sprendimo kriterijus, palyginimo su palydovine technologija nepakanka Itelazpi tinkamumui nustatyti. Galėjo būti ir kitų antžeminės platformos operatorių, kurie būtų teikę šią paslaugą už mažesnę kainą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad ir Baskų krašto atveju netenkinama ketvirtoji Altmark sprendimo sąlyga. Kadangi šios sąlygos taikomos visos kartu, negalima manyti, jog Baskų krašto valdžios institucijų Itelazpi skirtas finansavimas nėra valstybės pagalba, remiantis vien tik tuo, kad jis atitinka sąlygas dėl kompensavimo už teikiamą visuotinės ekonominės svarbos paslaugą.

5.2.2.1.   Konkurencijos iškraipymas

(129)

Ispanija ir Abertis teigia, kad skaitmeninė antžeminė ir palydovinė technologijos yra dvi atskiros rinkos. Skaitmeninės antžeminės televizijos platforma yra pagrindinė platforma, per kurią transliuojama nemokama antžeminė televizija, o jos nacionalinėje rinkoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų skaičius priklauso nuo to, kiek licencijų išduoda Ispanijos Vyriausybė. Transliuojant nemokamus antžeminės televizijos kanalus lėšos uždirbamos iš reklamos. Daugelis palydovinės televizijos kanalų yra prieinami per vienintelę Ispanijoje mokamos televizijos platformą, kurios tinklo operatorius yra Astra. Šie kanalai finansuojami iš abonentinių mokesčių, paprastai už tam tikrą sudarytą transliuojamų kanalų paketą. Ispanijos valdžios institucijos taip pat pažymi, kad skaitmeninio signalų perdavimo kaina transliuotojams Ispanijoje yra kur kas didesnė negu antžeminio transliavimo, todėl nemokamų kanalų, įskaitant regioninę ir vietos televiziją, transliuotojai nėra suinteresuoti pereiti prie šios platformos.

(130)

Dėl kelių priežasčių daroma išvada, kad antžeminė ir palydovinė platformos yra toje pačioje rinkoje.

(131)

Pirma, 2008 m. Astra dalyvavo ir laimėjo konkurse dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros Kantabrijos regione. Astra per 2008 m. kelis kartus susitiko su autonominių bendruomenių valdžios institucijomis ir pateikė joms pasiūlymą transliuoti skaitmeninės televizijos kanalus, kurie iki tol transliuoti per antžeminę platformą. Nors dėl to sudaryta sutartis su Kantabrijos regionu vėliau valdžios institucijų buvo nutraukta, iš to, kad palydovinio ryšio operatorius norėjo teikti paslaugas konkuruodamas su antžemine platforma, galima spręsti, kad palydovinio ryšio operatoriai gali teikti tokio pobūdžio paslaugas.

(132)

Antra, palydovinio ryšio operatorius Hispasat (Abertis patronuojamoji įmonė) teikia paslaugas kai kuriose II zonos teritorijose (71), o III zonoje naudojama tik palydovinė platforma. Kitos valstybės narės taip pat naudojasi palydovinio ryšio paslaugomis, kad nemokami televizijos kanalai būtų transliuojami ir atokesniuose jų regionuose (72).

(133)

Trečia, keli per antžeminę platformą transliuojami visuomeniniai ir privatūs kanalai yra transliuojami ir per palydovines (įskaitant, beje, ir Astra) platformas (73).

(134)

Ketvirta, kai kurie regioninės televizijos kanalai yra arba dar visai neseniai buvo transliuojami per palydovinę platformą. Tai prieštarauja teiginiui, kad palydovinė platforma nedomina regioninių transliuotojų.

(135)

Penkta, Komisija taip pat atkreipia dėmesį į Astra argumentą dėl palydovinės platformos pajėgumo transliuoti 1 380 kanalų neperžengiant tikslinės geografinės teritorijos ribų. Astra teigia, kad tiek kanalų per palydovinę platformą galima transliuoti be jokių apribojimų. Be to, atrodo, kad pateiktas regioninių kanalų skaičius (1 380) yra perdėtas. Nors tiek dažnių iš viso įmanoma skirti visoje Ispanijoje transliuojamiems nacionaliniams, regioniniams ir vietos televizijos kanalams, iš tiesų licencijų išduota kur kas mažiau (žr. 13 išnašą). Be to, ne visi licencijas gavę transliuotojai iš tikrųjų transliuoja jiems skirtais dažniais.

(136)

Šešta, kai kurie transliuotojai pareiškė, kad jie teikia pirmenybę antžeminiam transliavimui, nes yra įgiję teises transliuoti turinį tik per antžeminę platformą. Tačiau tai nereiškia, kad egzistuoja atskiros antžeminio ir palydovinio transliavimo rinkos. Kadangi transliuotojai įgijo teises transliuoti turinį per antžeminę platformą, jei reikėtų, jie galėtų įgyti tokias teises ir dėl palydovinės platformos. Be to, jeigu palydovinė platforma pasirenkama viešo konkurso būdu, kaip tai padaryta III zonoje, transliuotojams galima nustatyti reikalavimą „užtikrinti transliavimą“.

(137)

Galiausiai, 2010 m. gegužės mėn. duomenimis (74), skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptis Ispanijoje siekia 98,85 % gyventojų, tačiau tik 93,5 % namų ūkių žiūri televiziją per antžeminę platformą. Taigi 5 % namų ūkių turi galimybę žiūrėti skaitmeninę antžeminę televiziją, bet renkasi to nedaryti, nes dauguma iš jų yra mokamos palydovinės televizijos abonentai.

(138)

Kadangi palydovinio ir antžeminio transliavimo platformos konkuruoja viena su kita, daroma išvada, kad atitinkama skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui, eksploatavimui ir priežiūrai II zonoje skirta priemonė iškraipo abiejų platformų konkurenciją. Reikia pažymėti, kad ši priemonė yra nepalanki ir kitoms platformoms, ypač IPTV. Nors plačiajuostis ryšys dar nėra prieinamas visoje II zonoje, labai tikėtina, kad jo aprėptis ateityje labai padidės.

5.2.2.2.   Poveikis prekybai

(139)

Atitinkama priemonė daro įtaką Sąjungos vidaus prekybai. Pagal Europos teismų praktiką, kai „valstybės arba iš valstybinių išteklių teikiama finansinė pagalba sustiprina įmonės poziciją prieš kitas Bendrijos vidaus prekyboje konkuruojančias įmones, tokią pagalbą reikia laikyti darančia įtaką šiai prekybai (75).

(140)

Tinklų operatorių veiklos sektoriuje vyksta prekyba tarp valstybių narių. Abertis, kaip ir skundo pateikėjas Astra,priklauso tarptautinei įmonių grupei. Todėl skaitmeninės antžeminės televizijos diegimui, eksploatavimui ir priežiūrai II zonoje skirta priemonė daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

5.2.3.   Išvados dėl pagalbos buvimo

(141)

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad priemonė atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tokiomis aplinkybėmis priemonę reikia laikyti valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

5.3.   SUDERINAMUMO VERTINIMAS

5.3.1.   Bendrosios pastabos

(142)

Komisija aktyviai remia perėjimą nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo. Perėjimo prie skaitmeninės technologijos pranašumai akcentuoti veiksmų plane „El. Europa 2005 m.“ ir abiejuose komunikatuose dėl perėjimo prie skaitmeninės technologijos (76). Komisija taip pat pripažįsta, kad jeigu šis procesas būtų patikėtas tik rinkos jėgoms, perėjimas prie skaitmeninės technologijos gali būti vėlyvas.

(143)

Valstybės narės gali teikti pagalbą siekdamos panaikinti konkretų rinkos nepakankamumą arba užtikrinti socialinę ar regioninę sanglaudą (77). Tačiau tokiais atvejais kaskart reikia įrodyti, kad toji pagalba yra tinkama priemonė problemai spręsti, kad ji yra apribota iki būtino minimumo ir neleistinai neiškraipo konkurencijos. Komunikate dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo taip pat numatoma, kad konkrečioje skaitmeninimo srityje valstybės intervencija būtų pateisinama dviem atvejais: pirma, jei kyla pavojus visuomenės interesams, ir antra, jei yra rinkos nepakankamumas, t. y. jei vien rinkos jėgų nepakanka visuomenės labui nustatytiems tikslams pasiekti. Bet kokiu atveju, remiantis komunikatu, valstybės intervencija turėtų būti pagrįsta nuodugniu rinkos tyrimu.

(144)

Komunikate dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo taip pat nurodoma, kad šis perėjimas yra didelė užduotis visai pramonei, kurią įvykdyti turi rinkos jėgos. Iš esmės kiekvienas tinklas turėtų konkuruoti savo jėgomis. Siekiant laikytis šio principo, bet kokia valstybės intervencija turėtų būti kiek įmanoma technologiškai neutralesnė. Išimtys iš šio principo galimos tik tokiu atveju, jei planuojama intervencija siekiama panaikinti konkretų rinkos nepakankamumą arba sutrikimą ir jei ji yra tinkama, būtina bei proporcinga šiems sunkumams įveikti.

(145)

Jei šis procesas būtų patikėtas tik rinkos jėgoms, kiltų pavojus, kad kai kurios visuomenės grupės dėl savo nepalankios socialinės padėties negalės naudotis skaitmeninės televizijos teikiamais pranašumais. Dėl šios socialinės sanglaudos problemos valstybės narės gali norėti užtikrinti, kad nutraukus analoginės televizijos transliavimą visi gyventojai galėtų žiūrėti skaitmeninę televiziją. Kadangi pereinant prie skaitmeninio transliavimo vartotojai patiria išlaidų ir turi keisti savo įpročius, valstybės narės gali norėti padėti ypač nepalankioje padėtyje esančioms visuomenės grupėms, kaip antai pagyvenusiems žmonėms, mažiau pajamų gaunantiems namų ūkiams arba žmonėms atokiuose regionuose.

(146)

Keliuose sprendimuose dėl valstybės pagalbos, remdamasi Komunikatu dėl perėjimo prie skaitmeninio transliavimo, Komisija šiame sektoriuje taikė valstybės pagalbos taisykles (78). Valstybės narės turi kelias galimybes viešosiomis lėšomis remti perėjimą prie skaitmeninio transliavimo siekdamos užtikrinti pakankamą televizijos aprėptį visuose geografiniuose regionuose. Šiuo tikslu reikia, be kita ko, finansuoti transliavimo tinklo diegimą tuose regionuose, kuriuose televizijos aprėptis be to nebūtų pakankama (79). Tačiau tokį finansavimą galima skirti tik jei jis nederamai neiškraipo konkurencijos tarp technologijų arba įmonių ir nėra didesnis už būtiną minimumą.

5.3.2.   Numatomos priemonės suderinamumo vertinimo teisiniai pagrindai

(147)

Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad priemonė yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Ispanijos valdžios institucijos ją grindžia SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktu ir 106 straipsnio 2 dalimi. Toliau Komisija vertina priemonės suderinamumą su vidaus rinka pagal šias nuostatas, atsižvelgdama į pirmiau pateiktas pastabas.

5.3.3.   SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas

(148)

Vertindama, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka pagal 107 straipsnio 3 dalies c punktą, Komisija atsižvelgia į jos teigiamo ir neigiamo poveikio pusiausvyrą. Atlikdama šį pusiausvyros tyrimą Komisija siekia atsakyti į tokius klausimus:

1.

Ar pagalbos priemonės tikslas yra aiškiai nustatytas ir atitinka bendrąjį interesą?

2.

Ar pagalbos priemonė yra tokia, kad ja galima pasiekti bendrąjį interesą atitinkantį tikslą, t. y. ištaisyti rinkos nepakankamumą arba siekti kito tikslo? Visų pirma:

a)

ar pagalbos priemonė yra tinkama, t. y. ar nėra kitų tinkamesnių priemonių?

b)

ar ji turi skatinamąjį poveikį, t. y. ar pagalba keičia kitų įmonių elgesį?

c)

ar pagalbos priemonė yra proporcinga, t. y. ar tą patį elgesio pokytį būtų galima pasiekti teikiant mažesnę pagalbą?

3.

Ar konkurencijos iškraipymai ir poveikis prekybai yra riboti, o bendra pusiausvyra yra teigiama?

5.3.3.1.   Bendrąjį interesą atitinkantis tikslas

(149)

Pagalbos schema siekiama paspartinti perėjimo prie skaitmeninio transliavimo procesą Ispanijoje ir užtikrinti, kad transliuojama televizija ir ateityje pasiektų tam tikrų atokių ir žemės ūkio regionų gyventojus. Taigi šia priemone siekiama sudaryti tokiuose regionuose gyvenantiems žmonėms sąlygas žiūrėti televiziją. Piliečiams naudojantis savo konstitucine teise gauti informaciją yra svarbi žiniasklaida, įskaitant televizijos transliavimą. Komisija pripažino skaitmeninio transliavimo svarbą ir naudą veiksmų plane „El. Europa 2005 m.“ (80) ir dviejuose savo komunikatuose dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (81). Komunikate „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti (82) Komisija pažymi, kad planuojamas analoginės antžeminės televizijos transliavimo nutraukimas iki 2012 m. pagerins naudojimąsi dažnių spektru Europoje. Kadangi transliuojant skaitmeniniu būdu dažnių spektras naudojamas efektyviau, daugiau spektro lieka kitiems naudotojams, kaip antai naujoms transliavimo ir mobiliosios telefonijos paslaugoms, o tai savo ruožtu paskatins televizijos ir elektroninių ryšių pramonės sektorių inovacijas bei augimą.

(150)

Todėl daroma išvada, kad šia priemone siekiama aiškiai nustatyto bendrąjį interesą atitinkančio tikslo.

5.3.3.2.   Aiškiai nustatyta pagalba

Rinkos nepakankamumas

(151)

Kaip pažymi Ispanijos valdžios institucijos, esama visuotinai pripažinto pavojaus, kad ne visos gyventojų grupės galės pasinaudoti skaitmeninės televizijos teikiamais pranašumais (tai – socialinės ir regioninės sanglaudos problema). Rinkos nepakankamumas gali atsirasti, kai rinkos dalyviai nepakankamai atsižvelgia į perėjimo prie skaitmeninės televizijos naudą visuomenei, nes neturi tam tinkamos ekonominės paskatos (teigiamų išorės veiksnių). Be to, valstybės narės siekdamos socialinės sanglaudos gali norėti užtikrinti, kad nutraukus analoginės televizijos transliavimą visi gyventojai galėtų žiūrėti skaitmeninę televiziją, todėl taip pat ieškoti priemonių užtikrinti, kad televizijos aprėptis toliau būtų pakankama visuose geografiniuose regionuose.

(152)

Sprendime pradėti procedūrą Komisija pripažino, kad yra rinkos nepakankamumas – transliuotojai nenori dengti papildomų išlaidų, kai aprėpties plėtra viršija įstatymų nustatytus jų įsipareigojimus. Be to, nei palydovinės platformos teikėjai, nei privatūs namų ūkiai nesiėmė investuoti į tai, kad būtų užtikrintas skaitmeninės televizijos kanalų prieinamumas palydoviniu formatu visiems II zonos gyventojams. Todėl Komisija pripažįsta, kad jeigu skaitmeninės aprėpties plėtra būtų patikėta tik rinkos jėgoms, nuolatiniai žemės ūkio regiono gyventojai gali visai neturėti galimybės žiūrėti nemokamai transliuojamos skaitmeninės televizijos ir kad valstybė gali padėti paremdama lėšomis privačius asmenis.

Priemonės technologinis neutralumas, tinkamumas ir proporcingumas

(153)

Nagrinėjant perėjimo prie skaitmeninio transliavimo atvejus technologinio neutralumo principas gerai įtvirtintas keliais Komisijos sprendimais (83). Jį patvirtino Bendrasis Teismas ir Teisingumo Teismas (84).

(154)

Technologiją paprastai reikėtų rinktis per technologiškai neutralų konkursą, kaip tai padaryta kitose valstybėse narėse (85). Nerengiant tokio konkurso konkrečią technologiją galima pagrįstai išsirinkti remiantis išankstiniu tyrimu, kurio išvados patvirtina, kad atsižvelgiant į kokybę ir kainą įmanoma rinktis vienintelį technologinį sprendimą (86). Prievolė įrodyti tenka valstybei narei, kuri turi įtikinamai parodyti, kad toks tyrimas yra pakankamai patikimas ir buvo visiškai nepriklausomai atliktas (87).

(155)

Kaip pažymima 2.2 skirsnyje, dauguma konkursų nebuvo technologiškai neutralūs, nes per juos antžeminė technologija ir skaitmeninė antžeminė televizija buvo aiškiai nurodytos kaip konkurso objektas arba netiesiogiai įtrauktos aprašant technines specifikacijas. Tokius reikalavimus gebėjo atitikti tik skaitmeninės antžeminės televizijos operatoriai (ir iš tiesų tik jie dalyvavo šiuose konkursuose). Ispanijos teigimu, tai, kad rengiant konkursą buvo konkrečiai minima skaitmeninė antžeminė televizija arba jo specifikacijose minima skaitmeninės antžeminės televizijos įranga ir transliavimo centrai, tai nereiškia, kad dalyviams buvo privaloma naudotis tokiais centrais. Vis dėlto tokių nurodymų negalima pagrįstai aiškinti taip, kaip tai daro Ispanija. Bet kokiu atveju, net jeigu šis aiškinimas būtų teisingas, toks formalus argumentas neatitinka verslo tikrovės. Norint dalyvauti konkursuose reikia daug išteklių, todėl konkursas kiekvienam jo dalyviui brangiai kainuoja. Valstybės intervenciją II zonoje padalijus į kelis šimtus atskirų konkursų, labai padaugėjo išlaidų ir tai yra rimta kliūtis patekti į konkursą bet kuriam dalyviui, norinčiam teikti paslaugas visoje II zonoje. Todėl po centrinės valdžios intervencijų, kurios, kaip paaiškinta 88 ir 89 dalyse, buvo palankesnės skaitmeninės antžeminės televizijos technologijai, kartu su tuo, kad per konkursus buvo konkrečiai minima skaitmeninė antžeminė televizija ir reikėjo dalyvauti šimtuose skirtingų konkurso procedūrų, kitų platformų operatoriai aiškiai įsitikino, kad dalyvavimas tokiuose konkursuose neturi komercinės perspektyvos. Todėl daroma išvada, kad dėl tokių nurodymų kitų platformų operatoriai beveik visais atvejais nebegalėjo konkuruoti (88).

(156)

Ispanijos valdžios institucijos savo pateiktu išankstiniu tyrimu, kaip rašyta 52 dalyje, nepakankamai įrodė antžeminės platformos pranašumą prieš palydovinę. Priešingai, šiame tyrime padaryta išvada, kad kiekviename regione, atsižvelgiant į jo reljefo ir demografinius ypatumus, reikėtų atskirai nuspręsti dėl to, koks technologinis sprendimas būtų tinkamas aprėpčiai plėsti. Remiantis šia išvada reikėtų surengti technologiškai neutralų konkursą ir nustatyti, kuri platforma yra pati tinkamiausia.

(157)

Atliekant tyrimą kai kurios autonominės bendruomenės pateikė savo vidaus skaičiavimų, kuriais palygintos išlaidos, patiriamos aprėpties plėtrai naudojant abi technologijas. Tačiau šių skaičiavimų atlikimo data nebuvo aiški, be to, jie visi buvo nepakankamai išsamūs ir patikimi, kad pateisintų sprendimą aprėpties plėtrai rinktis antžeminę technologiją. Negana to, nė vienas iš jų nebuvo atliktas nepriklausomo eksperto.

(158)

Reikia pažymėti, kad abu išlaidų tyrimai, kuriuos pateikė Abertis, buvo atlikti 2010 m., praėjus daug laiko po tiriamų priemonių įgyvendinimo. Nepaisant to, ar šiuos tyrimus galima laikyti nepriklausomais ir pakankamai patikimais, jie buvo atlikti jau įgyvendinus ginčijamas priemones, todėl tokiais tyrimais negalima pagrįsti teiginio, kad Ispanijos Vyriausybė nesurengė technologiškai neutralaus konkurso. Be to, šių tyrimų rezultatams prieštarauja Astra pateikti išlaidų vertinimai, kuriais įrodyta, kad palydovinė technologija yra ekonomiškai efektyvesnė.

(159)

Be to, tiriamos priemonės negalima laikyti tinkama.

(160)

Tai, kad kai kuriems II zonos namų ūkiams nemokami televizijos kanalai transliuojami palydoviniu formatu (89), įrodo, kad antžeminė technologija ne visada yra efektyviausia ir tinkamiausia platforma. Taip pat pažymėtina, kad kai kuriose kitose valstybėse narėse pasirinktas palydovinis sprendimas (90).

(161)

Be to, faktas, kad Astra dalyvavo ir laimėjo technologiškai neutraliame konkurse dėl skaitmeninės televizijos aprėpties plėtros Kantabrijos regione, mažų mažiausiai įrodo, kad šią paslaugą galima teikti per palydovinę platformą (91).

(162)

Dėl priemonės tinkamumo vis dar abejojama. Nors perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės antžeminės televizijos 800 MHz dažnių juostoje Ispanijoje užbaigtas 2010 m. balandžio 3 d., 2011 m. nuspręsta 800 MHz juostos dažnius parduoti aukcione. Todėl būtina ne vėliau kaip iki 2014 m. sausio 1 d. perkelti transliavimą į kitus iki 790 MHz dažnio kanalus. Kadangi dėl to bus patirta papildomų išlaidų, 2011 m. lapkričio 5 d. Ispanija pranešė apie dvi namų ūkiams ir transliuotojams skirtas priemones, kurių biudžetas bus 600–800 mln. EUR I zonoje (apie jokią II zonai skirtą priemonę dar nepranešta) (92). Pasirinkus kitas (IPTV, kabelinę ar palydovinę) platformas tokių išlaidų nebūtų.

(163)

Be to, nurodyta, kad skaitmeninės antžeminės televizijos signalų transliavimą trikdo LTE tinklo 4G judriojo ryšio dažniai, todėl namų ūkiams tenka pirkti brangiai kainuojančius filtrus, kad apsaugotų savo skaitmeninės antžeminės televizijos signalus nuo LTE bangų (93). Negalima atmesti tikimybės, kad panašūs trikdžiai yra platesnio masto problema, kelianti grėsmę antžeminio transliavimo tinkamumui ateityje, ypač kai daugiau ir plačiau diegiami plačiajuosčio ryšio tinklai.

(164)

Ispanija savo nuomonę, kad palydovinis transliavimas kainuotų brangiau negu skaitmeninė antžeminė televizija, pagrindė dar dviem argumentais. Pirma, pagal susitarimus su kai kuriais turinio teikėjais transliuotojai turi laikytis teritorinių apribojimų. Palydovine technologija užtikrinti tokią sąlyginę prieigą kainuotų brangiau. Antra, palydovinės technologijos pajėgumo nepakaktų daugybei regioninės televizijos kanalų transliuoti. Šie tvirtinimai nėra pagrįsti; jiems prieštarauja faktas, kad Astra su Kantabrijos regionu sudarytoje sutartyje buvo numatyta profesionali sąlyginės prieigos sistema. Be to, pagal Astra išlaidų skaičiavimus palydovinė technologija kainuotų pigiau, net jeigu reikėtų su kiekvienu Ispanijos regionu sudaryti atskirą susitarimą. Dėl regioninės televizijos transliavimo Astra tvirtina, kad Ispanijos Vyriausybės pateiktas skaičius – 1 380 kanalų – yra labai perdėtas (94). Taip pat ir šiuo atžvilgiu, Astra skaičiavimais, net ir su regioniniais bei vietiniais kanalais naudoti palydovinę technologiją kainuotų pigiau.

(165)

Taip pat turima įrodymų, kad regioninės valdžios institucijos žinojo apie antžeminės platformos plėtrai alternatyvią technologiją. Tyrimas atskleidė, kad pačioje proceso pradžioje kai kuriuose regionuose įvyko susitikimai su Astra atstovais. Juose Astra išdėstė savo palydovinio sprendimo pasiūlymą, tačiau regioninės valdžios institucijos šio pasiūlymo toliau nesvarstė.

(166)

Siekiant proporcingumo, centrinei valdžiai planuojant intervenciją II zonoje derėjo pirma atlikti išlaidų palyginimą (arba surengti konkursą) nacionaliniu lygmeniu. Kadangi palydoviniame tinkle daugiausia išlaidų tenka palydovinio ryšio pajėgumui, šiai platformai yra svarbi masto ekonomija (95). Iš Astra derybų su regioninės valdžios institucijomis matyti, kad jis pasiūlė labai sumažinti kainas, jeigu vieną sutartį su juo bendrai pasirašys keli regionai. Todėl buvo galima tikėtis, kad surengus nacionalinio lygmens konkursą kainos dar labiau sumažėtų. Vietoj to taikytos decentralizuotos ir nesuderintos – kartais net atskirose savivaldybėse – priemonės iškart pasmerkė nepalankesnei padėčiai šią technologiją, kuriai būdinga tokia didelė masto ekonomija. Dėl to padidėjo bendra valstybės pagalbos suma, reikalinga, kad būtų galima teikti skaitmeninės televizijos paslaugas II zonos namų ūkiams. Nors pati Ispanija sprendžia dėl savo centrinės valdžios finansavimo administracinės tvarkos, jos Vyriausybė, užuot teikusi pirmenybę skaitmeninei antžeminei televizijai, galėjo bent paraginti autonomines bendruomenes per konkursus atsižvelgti į kai kurių konkrečių platformų teikiamas galimybes efektyviai sumažinti išlaidas.

(167)

Apibendrindama Komisija mano, kad tiriama priemonė neatitinka technologinio neutralumo principo. Kaip pirmiau paaiškinta, tokia priemonė nėra proporcinga; ji nėra tinkama užtikrinti, kad nemokami televizijos kanalai būtų transliuojami II zonos gyventojams.

Tinklų eksploatavimas ir priežiūra

(168)

Valstybės subsidijomis remiamų tinklų eksploatavimo ir priežiūros tęstinio finansavimo negalima laikyti technologiškai neutraliu, nes jis skiriamas kaip priedas prie pagalbos tokių tinklų diegimui. Juo siekiama išsaugoti antžeminių platformų transliavimo centrus. Todėl tokia pagalba taip pat nėra suderinama su vidaus rinka.

(169)

Apie bet kokią eksploatavimui ir priežiūrai numatomą teikti pagalbą ateityje būtina pranešti. Ji turi atitikti technologinio neutralumo principą.

5.3.3.3.   Nederamų iškraipymų vengimas

(170)

Nors valstybės intervencija gali būti pagrįsta dėl esamo rinkos nepakankamumo ir galimų sanglaudos problemų, ši priemonė dėl savo pobūdžio nederamai iškraipo konkurenciją.

Išvada dėl SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkto

(171)

Daroma išvada, kad tiriama priemonė, įskaitant tęstinę pagalbą, nėra nustatytam rinkos nepakankamumui pašalinti tinkama, būtina ir proporcinga priemonė.

5.3.4.   SESV 106 straipsnio 2 dalis

(172)

106 straipsnio 2 dalies išimtimi, kuri gali būti taikoma valstybei kompensuojant viešosios paslaugos teikimo išlaidas, negalima remtis nei apskritai nagrinėjamu atveju, nei konkrečiu Baskų krašto atveju. Komisija mano, kad nacionalinės (arba regioninės) valdžios institucijos turi aiškiai apibrėžti, kas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir pavesti ją teikti konkrečiai įmonei. Kaip įvertinta 119–122 dalyse, manoma, kad Ispanijos ir Baskų krašto valdžios institucijos aiškiai neapibrėžė antžeminės platformos eksploatavimo kaip viešosios paslaugos.

5.3.5.   Esama pagalba

(173)

Abertis teigimu, antžeminio transliavimo tinklo diegimas II zonoje buvo finansuojamas beveik vien tik Ispanijos regionų viešosiomis lėšomis pagal įstatymus, kurie priimti dar 1982 metais, t. y. dar iki Ispanijos stojimo į Europos ekonominę bendriją 1986 m. Todėl, pasak Abertis, šią schemą galima priskirti vietos antžeminių tinklų veikimo tęstiniam viešajam finansavimui, taigi ją galima laikyti esama pagalba.

(174)

Antžeminio tinklo plėtra regionų lėšomis iš tiesų buvo pradėta finansuoti 9-ojo dešimtmečio pradžioje, tačiau tuo metu rinkoje nebuvo privačių transliuotojų. Dėl to ši išplėsta infrastruktūra tenkino tik visuomeninio transliuotojo poreikius, o šis transliuotojas visais atvejais privalėjo teikti savo transliavimo paslaugas daugumai šalies gyventojų. Be to, antžeminė televizija tuo metu buvo vienintelė televizijos transliavimo platforma Ispanijoje, todėl šio vienintelio tinklo plėtra neiškreipė konkurencijos su kitomis platformomis.

(175)

Nuo tada buvo pakeisti teisės aktai ir patobulinta technologija, todėl atsirado naujų transliavimo platformų ir naujų rinkos dalyvių, ypač privačių transliuotojų. Kadangi labai pasikeitė pagalbos gavėjo pobūdis ir bendros viešojo finansavimo aplinkybės, tiriamos priemonės negalima laikyti vien tik formalaus ar administracinio pobūdžio pakeitimu – ja visiškai iš esmės pakeista ankstesnė schema, todėl ją reikia laikyti nauja pagalbos schema (96). Bet kokiu atveju perėjimas nuo analoginės prie skaitmeninės televizijos yra įmanomas tik dėl nesenos technologinės pažangos, taigi tai yra naujas reiškinys. Todėl Ispanijos valdžios institucijoms derėjo pranešti apie šią naujai teikiamą pagalbą.

5.4.   IŠVADA

(176)

Manoma, kad Ispanijos suteiktas finansavimas (įskaitant Ispanijos autonominių bendruomenių ir vietos savivaldybių teiktą pagalbą) antžeminio tinklo operatoriams, siekiant modernizuoti ir skaitmeninti jų tinklą ir juo transliuoti nemokamus televizijos kanalus II zonoje, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ši pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka, nes netenkinami technologinio neutralumo kriterijai. Be to, apie pagalbą nepranešta (97) Komisijai, nors tai yra privaloma pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir ji neteisėtai suteikta be Komisijos leidimo. Todėl būtina susigrąžinti pagalbą iš antžeminio tinklo operatorių.

(177)

Be to, Komisija mano, kad tęstinė pagalba skaitmeninto tinklo eksploatavimui ir priežiūrai, teikta be konkurso arba po konkursų, kurie techniniu požiūriu nebuvo neutralūs, taip pat yra nesuderinama su bendrąja rinka. Negana to, apie šią pagalbą nebuvo pranešta Komisijai, nors tai yra privaloma pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį, ir ji neteisėtai suteikta be Komisijos leidimo.

(178)

Apie bet kokią eksploatavimui ir priežiūrai numatomą teikti pagalbą ateityje būtina pranešti. Ji turi atitikti technologinio neutralumo principą.

6.   PAGALBOS SUSIGRĄŽINIMAS

6.1.   POREIKIS PANAIKINTI PAGALBĄ

(179)

Pagal SESV ir nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką Komisija yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė turi panaikinti arba pakeisti pagalbą (98), jeigu nustatyta, kad ta pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka. Teismas taip pat ne kartą nusprendė, kad reikalavimu valstybei panaikinti pagalbą, kurią Komisija laiko nesuderinama su vidaus rinka, siekiama atkurti pirmiau buvusią padėtį (99). Šiuo atžvilgiu Teismas yra nustatęs, kad šis tikslas pasiekiamas, kai tik gavėjas sugrąžina jam neteisėtai suteiktos pagalbos sumas, taip atsisakydamas rinkoje prieš konkurentus įgyto pranašumo, ir atkuriama iki pagalbos buvusi padėtis (100).

(180)

Pagal tą Teismo praktiką Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (101) 14 straipsnyje nustatyta: „Jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(181)

Todėl, kadangi antžeminės platformos modernizavimo ir skaitmeninimo ir vėlesnės priežiūros bei eksploatavimo finansavimas Ispanijoje nuo 2008–2009 m. yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba, Ispanija turėtų būti įpareigota šią nesuderinamą pagalbą susigrąžinti, kad būtų atkurta iki jos suteikimo rinkoje buvusi padėtis.

6.2.   VALSTYBĖS PAGALBOS GAVĖJAI IR KIEKYBINIS PAGALBOS VERTINIMAS

(182)

Platformos operatoriai yra tiesioginiai pagalbos gavėjai, kai jie tiesiogiai gauna jų tinklams modernizuoti ir išplėsti ir (arba) eksploatuoti ir prižiūrėti skirtas lėšas. Kadangi pagalbos lėšos buvo pervestos valstybinėms įmonėms, kurios vėliau surengė konkursus dėl aprėpties plėtros, pasirinktas platformos operatorius laikomas netiesioginiu pagalbos gavėju. Neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba susigrąžinama iš platformos operatorių nepaisant to, ar jie yra tiesioginiai, ar netiesioginiai pagalbos gavėjai.

6.2.1.   Konkursų klasifikavimas

(183)

Tais atvejais, kai neteisėta pagalba suteikta aprėpties plėtros tikslais po konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, valstybė narė turi toliau nustatytomis sąlygomis priskirti tokius konkursus techninės įrangos tiekimo arba aprėpties plėtros kategorijai.

(184)

Konkursą dėl aprėpties plėtros laimėjusiai bendrovei pavedama sukurti (dažnai ir pastatyti) veikiantį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą. Tarp šiam tikslui pasiekti būtinų užduočių yra tinklo projektavimas ir statybos darbai, signalų perdavimas, tinklo įdiegimas ir aprūpinimas reikiama įranga.

(185)

Konkursą dėl techninės įrangos tiekimo laimėjusi bendrovė turi tiekti tinklui modernizuoti reikalingą įrangą. Tarp šiam tikslui pasiekti būtinų užduočių yra įrangos tiekimas, įrengimas ir įjungimas, taip pat darbuotojų mokymas. Per tokius įrangos tiekimo konkursus suteiktos pagalbos susigrąžinti nereikia.

(186)

Nustačiusi, kad šie konkursai yra skirti aprėpties plėtrai, Ispanija privalo susigrąžinti pagalbą visais atvejais, kai toks konkursas netenkina abiejų iš šių sąlygų: 1) konkursu siekiama plėsti skaitmeninės televizijos (o ne konkrečiai skaitmeninės antžeminės televizijos) aprėptį ir (arba) į jį įtraukta nuostata dėl technologinio neutralumo; ir 2) techninės konkurso specifikacijos tinka ne tik antžeminei, bet ir kitoms technologijoms. Jeigu Ispanija mano, kad abi sąlygas tenkina ne tik tie, kuriuos pati Komisija laiko technologiškai neutraliais, bet ir kiti konkursai, ji turi pateikti Komisijai susijusius konkursų dokumentus.

Pavyzdys

Iš Komisijos patikrintų konkursų kaip aprėpties plėtrai skirto konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, pavyzdys pateikiamas Estremadūros autonominės bendruomenės surengtas konkursas (102). Nepaisant pavadinimo, kuriame minimas tik techninės įrangos tiekimas, šio konkurso objektas iš tikrųjų apėmė ir tinklo projektavimą bei diegimą (103). Šis konkursas dėl nustatytų specifikacijų nėra technologiškai neutralus (104), nepaisant įtrauktos nuostatos, kuri iš pažiūros yra nuostata dėl technologinio neutralumo (105).

Kitas aprėpties plėtrai skirto konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, pavyzdys yra valstybinės įmonės (AICCM) surengtas konkursas Madrido autonominėje bendruomenėje (106). Šiuo atveju ir iš konkurso pavadinimo, ir iš jo turinio galima spręsti, kad šiuo konkursu siekiama plėtros (107) tik per antžeminę platformą (108).

(187)

Konkursai klasifikuojami ne tik pagal pavadinimą, bet ir visų pirma pagal jų turinį, nes vien iš pavadinimo neįmanoma aiškiai nustatyti konkurso aprėpties.

(188)

Pagalba, suteikta po konkursų, kuriais siekta aprėpties plėtros ir kurie nebuvo neutralūs, turės būti susigrąžinta.

6.2.2.   Valstybės pagalbos gavėjai ir pagalbos susigrąžinimas

(189)

Toliau aprašomos įvairios pagalbos gavėjų kategorijos. Remiantis iš Ispanijos gauta informacija, atitinkamos autonominės bendruomenės ir apytikrės pagalbos kategorijos surašytos lentelėse. Kadangi Ispanija nepateikė išsamios informacijos apie pagalbos gavėjus, ji turi suklasifikuoti gavėjus pagal nurodytas kategorijas ir pateikti Komisijai reikiamus patvirtinamuosius įrodymus. Kaip jau pabrėžta 138 dalyje, pati sistema iš esmės yra diskriminacinė.

(190)

Be to, nustatyta, kad dauguma Komisijos patikrintų aprėpties plėtros konkursų neatitiko technologinio neutralumo principo. Vis dėlto Komisija taip pat įsitikino, jog negalima atmesti prielaidos, kad išimtiniais pavieniais atvejais konkursas buvo technologiškai neutralus.

Todėl Ispanija pagal 186 dalyje nustatytas sąlygas turi nurodyti konkrečius konkursus, kurie buvo technologiškai neutralūs, ir pateikti pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų.

(191)

Tais atvejais, kai autonominės bendruomenės surengė aprėpties plėtrai skirtus konkursus, kurie nebuvo technologiškai neutralūs (kaip antai pateiktasis Estremadūros pavyzdys), tokių konkursų nugalėtojai yra tiesioginiai neteisėtos pagalbos, kurią reikia susigrąžinti, gavėjai. Susigrąžintina suma yra lygi visai tokių aprėpties plėtros konkursų nugalėtojų gautų lėšų sumai. Iš Ispanijos pateiktos informacijos Komisija nustatė, kad tokius konkursus surengė (mažų mažiausiai) Andalūzijos, Estremadūros, Mursijos, La Riochos ir Valensijos autonominės bendruomenės.

Įmonės, iš kurių reikia susigrąžinti pagalbą

Susigrąžinimas

Pagalbos teikimo metodas

Atitinkama autonominė bendruomenė

Tiesioginiai pagalbos gavėjai

Siekiant aprėpties plėtros autonominių bendruomenių surengtų konkursų, kurie nebuvo technologiškai neutralūs, nugalėtojai

Visa pagal aprėpties plėtrai skirtą konkursą ar konkursus, kurie nebuvo technologiškai neutralūs, gauta suma

Lėšų pervedimas per konkursus išrinktam pagalbos gavėjui

Andalūzija

Estremadūra

Mursija

La Riocha

Valensija

(192)

Tais atvejais, kai antžeminiam tinklui modernizuoti skirta neteisėta pagalba buvo suteikta miestų taryboms, veikiančioms kaip tinklų operatorės, miestų tarybos yra tiesioginės pagalbos gavėjos. Susigrąžintina suma yra lygi visai miestų tarybų iš centrinės ir regioninės valdžios institucijų savo tinklo aprėpties plėtrai gautų lėšų sumai. Remdamasi iš Ispanijos gauta informacija Komisija nustatė, kad tai tinka mažų mažiausiai Andalūzijos, Kanarų, Estremadūros ir Mursijos (sąrašas neišsamus) autonominių bendruomenių miestų taryboms.

Įmonės, iš kurių reikia susigrąžinti pagalbą

Susigrąžinimas

Pagalbos teikimo metodas

Atitinkama autonominė bendruomenė

Tiesioginiai pagalbos gavėjai

Miestų tarybos, veikiančios kaip tinklų operatorės

Visa aprėpties plėtrai iš valdžios institucijų gauta suma

Lėšų pervedimas gavėjui

Andalūzija

Kanarų salos

Estremadūra

Mursija

Pavyzdys

Mursijos regiono miestų tarybos naudodamosi iš regioninės valdžios ir MITyC gautomis lėšomis surengė beveik visus iš 143 konkursų, apie kuriuos žinoma. Jei tai nėra de minimis pagalba, jie priskirtini šiai kategorijai.

(193)

Tais atvejais, kai tinklo aprėpties plėtrą autonominėje bendruomenėje vykdė valstybinė įmonė, veikianti kaip tinklo operatorė, tokia įmonė laikoma tiesiogine pagalbos gavėja ir pagalbą iš jos reikia susigrąžinti. Komisija nustatė, kad šiai kategorijai priklauso bendrovės Aragón Telecom, Gestión de Infraestructuras Públicas de Telecomunicaciones del Principado de Asturias, S.A., Multimedia de les Illes Balears S.A., Instituto Tecnologico de Canarias, Sociedad Regional de Cantabria I+D+I (IDICAN), Fundación Centro Tecnológico en Logística Integral de Cantabria (CTL), Promoción de Viviendas, Infraestructuras y Logística, S.A in Castilla y León (Provilsa), Redes de Telecomunicación Galegas Retegal, S.A. (Retegal), Obras Publicas y Telecomunicaciones De Navarra, S.A. (Opnatel), Itelazpi S.A., Centre de Telecomunicacions i Tecnologies de la Informació (CTTI) Katalonijoje ir Agencia de Informática y Comunicaciones de la Comunidad de Madrid (AICCM). Susigrąžintina suma yra lygi visai iš valdžios institucijų aprėpties plėtrai gautų lėšų sumai.

(194)

Vis dėlto tokiais atvejais neatmetama tikimybė, kad valstybinės įmonės aprėpties plėtrą tik iš dalies vykdė pačios, o kitą dalį po konkurso sudaryta sutartimi pavedė vykdyti tinklo operatoriui. Pastaruoju atveju neteisėta pagalba iš tiesų buvo perduota konkursus laimėjusioms bendrovėms ir jos yra tikrosios, nors ir netiesioginės, pagalbos gavėjos. Todėl siekiant, kad ta pati pagalba nebūtų susigrąžinta kelis kartus, neteisėta pagalba susigrąžinama iš jos tikrųjų gavėjų, t. y. a) iš valstybinės įmonės susigrąžinama suma, jos gauta aprėpties plėtrai, atėmus lėšas, pervestas tinklų operatoriams po aprėpties plėtrai skirtų konkursų, kurie nebuvo technologiškai neutralūs; ir b) iš tinklų operatorių susigrąžinamos sumos, jų gautos pagal sutartį, pasirašytą laimėjus atitinkamos valstybinės įmonės surengtą konkursą dėl aprėpties plėtros, kuris nebuvo technologiškai neutralus.

Įmonės, iš kurių reikia susigrąžinti pagalbą

Susigrąžinimas

Pagalbos teikimo metodas

Atitinkama autonominė bendruomenė/atitinkama valstybinė įmonė/apytikrė aprėpties plėtrai skirta suma, kurią gavo valstybinė įmonė

Tiesioginiai pagalbos gavėjai

Valstybinė įmonė

Visa aprėpties plėtrai iš valdžios institucijų gauta suma (kai tinka, atėmus lėšas, pervestas tinklų operatoriams po aprėpties plėtrai skirtų konkursų, kurie nebuvo technologiškai neutralūs)

Valdžios institucijų lėšų pervedimas gavėjams

Aragonas (Aragón Telecom, 9 mln. EUR)

Astūrija (Gestión de Infraestructuras Públicas de Telecomunicaciones del Principado de Asturias SA, 14 mln. EUR)

Balearų salos (Multimedia de Illes Balears SA, 4 mln. EUR)

Kanarų salos (Instituto Tecnológico de Canarias, 3,7 mln. EUR)

Kantabrija (Idican; CTL, 3 mln. EUR)

Kastilija ir Leonas (Provilsa, 44 mln. EUR)

Katalonija (CTTI, 52 mln. EUR)

Galisija (Retegal, 17 mln. EUR)

Madridas (AICCM, 3,6 mln. EUR)

Navara (Opnatel, 7 mln. EUR)

Baskų kraštas (Itelazpi, 10 mln. EUR)

IR, kai tinka,

 

Netiesioginiai pagalbos gavėjai

Siekiant aprėpties plėtros valstybinės įmonės surengtų konkursų, kurie nebuvo technologiškai neutralūs, nugalėtojai

Visa po aprėpties plėtrai skirtų konkursų, kurie nebuvo technologiškai neutralūs, gautų lėšų suma

Lėšų pervedimas per konkursą išrinktam gavėjui

Pavyzdys

Madrido autonominės bendruomenės, kurios valstybinės įmonės (AICCM) surengtas konkursas pateiktas kaip aprėpties plėtrai skirto konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, pavyzdys (žr. 186 dalį), atveju visą 3 622 744 EUR sumą, skirtą bendrovei Retevision S.A., su kuria buvo sudaryta sutartis, reikia susigrąžinti iš Retevision kaip konkurso, kuris nebuvo technologiškai neutralus, nugalėtojos ir atimti ją iš sumos, kurią reikia susigrąžinti iš valstybinės įmonės AICCM – tiesioginės pagalbos gavėjos (109).

(195)

Tęstinė pagalba teikiama skaitmeninės antžeminės televizijos tinklams eksploatuoti ir prižiūrėti. Šių tinklų operatoriai yra priežiūrai ir eksploatavimui skirtos pagalbos gavėjai, todėl pagalbą reikia susigrąžinti iš šių tinklų operatorių.

(196)

Tais atvejais, kai konkretaus gavėjo gautos lėšos neviršijo 2006 m. gruodžio 15 d. Reglamente (EB) Nr. 1998/2006 pagalbai nustatytų ribų, tokios lėšos nelaikomos valstybės pagalba ir jų susigrąžinti nereikia, jeigu tenkinamos visos reglamente nustatytos sąlygos.

(197)

Pagalba susigrąžinama nuo tos dienos, kai pagalbos gavėjams buvo suteiktas pranašumas, t. y. kai pagalba perduota gavėjui, ir už ją mokamos palūkanos iki tol, kol bus sugrąžinta visa pagalba.

7.   IŠVADA

Komisija nustatė, kad Ispanijos Karalystė, pažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, neteisėtai suteikė pagalbą antžeminės televizijos platformos operatoriams skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpčiai plėsti atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose. Tokia pagalba, įskaitant (tęstinę) pagalbą eksploatavimui ir priežiūrai, turi būti susigrąžinta iš šios platformos operatorių, kurie yra tiesioginiai arba netiesioginiai pagalbos gavėjai, įskaitant vietos savivaldybes, kurios veikė kaip platformos operatorės,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalba antžeminės televizijos platformos operatoriams siekiant diegti, prižiūrėti ir eksploatuoti skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą II zonoje, Ispanijos neteisėtai suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalį, išskyrus pagalbą, kuri suteikta laikantis technologinio neutralumo kriterijaus, yra nesuderinama su vidaus rinka.

2 straipsnis

Pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą suteikta individuali pagalba nėra pagalba, jei teikimo metu ji atitiko Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 (110) 2 straipsniu remiantis priimto ir tuo metu taikyto reglamento sąlygas.

3 straipsnis

1.   Ispanija susigrąžina su vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, suteiktą pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą, iš skaitmeninės antžeminės televizijos operatorių nepaisant to, ar jie gavo šią pagalbą tiesiogiai, ar netiesiogiai.

2.   Nuo grąžintinų sumų apskaičiuojamos palūkanos už laikotarpį nuo šių sumų suteikimo gavėjams iki jų susigrąžinimo.

3.   Skaičiuojamos sudėtinės palūkanos pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004 (111) V skyrių.

4.   Ispanija nedelsdama nutraukia visus likusius pagalbos mokėjimus pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

4 straipsnis

1.   Pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą suteikta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2.   Ispanija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

3.   Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos Ispanija pateikia Komisijai šią informaciją:

a)

pagalbos pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą gavėjų sąrašą ir bendrą pagalbos, kurią gavo kiekvienas iš jų pagal šią schemą, sumą, suskirsčius pagal 6.2 skirsnyje nurodytas kategorijas;

b)

bendrą sumą (pagrindinę dalį ir palūkanas), susigrąžintiną iš kiekvieno gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių ėmėsi ar ketina imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašymą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjų pareikalauta pagalbą grąžinti.

4.   Ispanija informuoja Komisiją apie nacionalinių priemonių, kurių ėmėsi šiam sprendimui įgyvendinti, pažangą iki bus susigrąžinta visa pagalba pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą. Komisijos prašoma ji nedelsdama pateikia informaciją apie priemones, kurių jau ėmėsi ir planuoja imtis šiam sprendimui įvykdyti. Ji taip pat suteikia išsamią informaciją apie pagalbos sumas ir palūkanas, jau susigrąžintas iš pagalbos gavėjų.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 19 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas


(1)  OL C 337, 2010 12 14, p. 17.

(2)  http://www.boe.es/boe/dias/2005/06/15/pdfs/A20562-20567.pdf.

(3)  http://www.boe.es/boe/dias/2005/07/30/pdfs/A27006-27014.pdf.

(4)  OL C 335, 2010 12 11, p. 8.

(5)  Žr. 1 išnašą.

(6)  Pateikęs savo pastabas nagrinėjamu atveju Kastilijos-La Mančos regionas vėliau pateikė pastabų ir dėl valstybės pagalbos C 24/2010.

(7)  Dėl sutarties nutraukimo Astra pateikė ieškinį Santandero pirmosios instancijos teismui (proceso Nr. 1728/2009), kuris 2011 m. gruodžio 23 d. įsakė Kantabrijos valdžios institucijoms atlyginti Astra už nepateisinamą sutarties nutraukimą. Teismas nenustatė, kad pats Astra būtų kaip nors pažeidęs sutartį ir jos nutraukimas dėl to būtų buvęs pagrįstas. Pasak teismo, Ispanijos centrinės valdžios sprendimas parengti nacionalinę skaitmeninės antžeminės televizijos strategiją buvo viena iš sutarties nutraukimo priežasčių. Žr. Santandero pirmosios instancijos teismo sprendimą Nr. 000313/2011.

(8)  Pagal koncesiją taip pat nustatomas antžeminio transliavimo dažnis.

(9)  Šiame sprendime terminai „platformų operatoriai“ ir „tinklo operatoriai“ vartojami kaip sinonimai.

(10)  Interneto protokolo televizija (IPTV) vadinamos televizijos ir vaizdo signalų perdavimo elektroninių ryšių tinklu naudojant interneto protokolą sistemos.

(11)  Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Skaitmeninio dividendo“ nauda – visuomenės poreikiams ir ekonomikos augimui (COM(2009) 586) valstybėms narėms rekomenduota nebenaudoti 800 MHz juostos teikiant didelio galingumo transliavimo paslaugas ir visiškai įgyvendinti ES sprendimą dėl techninio suderinimo iki bendrai ES lygmeniu sutartos datos.

(12)  Žr., pavyzdžiui, Prancūzijos valstybės pagalbos atvejį N666/09 dėl pagalbos schemos keitimo į TNT N 111/2006, Slovakijos valstybės pagalbos atvejį N671/09 dėl perėjimo prie skaitmeninio televizijos transliavimo Slovakijoje, Ispanijos valstybės pagalbos atvejį SA.28685 (2011/NN) dėl skaitmeninės televizijos priėmimo Kantabrijos regione. Taip pat svarbu pažymėti, kad tiriamuose atokiuose ir mažiau urbanizuotuose Ispanijos regionuose (vadinamieji II tipo regionai) ne visada buvo įmanoma teikti televizijos signalus per skaitmeninės antžeminės televizijos platformą, todėl kai kuriuose regionuose pasirinktas palydovinis transliavimas.

(13)  Valstybės pagalba SA.32619, Išlaidų, susidarančių atlaisvinant dažnių juostą, atlyginimas (OL C 213, 2012 7 19, p. 41).

(14)  Per ją transliuojami maždaug 26 nemokami nacionalinės televizijos ir maždaug 30 regioninės televizijos kanalų.

(15)  Žr. 3 išnašą.

(16)  Jame privatūs transliuotojai įpareigoti iki šios datos suteikti galimybę jų transliacijas žiūrėti 96 %, o visuomeniniai transliuotojai – 98 % atitinkamos aprėpties zonos gyventojų. Šioje I zonoje transliuotojai įpareigoti teikti antžeminės skaitmeninės televizijos paslaugą šioms nustatytoms procentinėms gyventojų dalims ir savarankiškai padengti perėjimo prie skaitmeninės technologijos išlaidas. Todėl valstybės pagalbos neprireikė.

(17)  http://www.televisiondigital.es/Documents/PlanNacionalTransicionTDT.pdf.

(18)  Vėliau suskirstyti į I, II ir III etapus.

(19)  http://www.boe.es/boe/dias/2008/03/06/pdfs/A13832-13834.pdf.

(20)  Kaip paskirstyti lėšas plačiajuosčio ryšio plėtrai ir perėjimui prie skaitmeninės televizijos II zonoje, leista spręsti regioninės valdžios institucijoms.

(21)  Šie bendrieji susitarimai MITyC ir autonominių bendruomenių pasirašyti 2006 m. pagal „Plan Avanza“.

(22)  http://www.boe.es/boe/dias/2009/07/02/pdfs/BOE-A-2009-10972.pdf.

(23)  Žr., pavyzdžiui, Andalūzijos priedą http://www.boe.es/boe/dias/2009/10/28/pdfs/BOE-A-2009-17108.pdf.

(24)  Tarp valdžios institucijų iš viso sudaryta daugiau kaip 600 susitarimų dėl aprėpties plėtros – bendrųjų susitarimų, priedų ir kt.

(25)  Pvz., Estremadūroje, Astūrijoje, Kanaruose, Katalonijoje, Madride.

(26)  Pvz., Aragone.

(27)  Kaip antai Aragono ar Astūrijos atvejais.

(28)  Estremadūroje.

(29)  Iš 516 konkursų, vykusių visuose regionuose, išskyrus Kastiliją-La Mančą, Komisija pasirinko tirti 82 konkursų imtį, sudarytą tiek iš plėtros (17), tiek iš tiekimo (65) konkursų. Nustatyta, kad tik 9 iš šių konkursų buvo technologiškai neutralūs: tai 3 plėtros (Kastilijoje ir Leone) ir 6 tiekimo (5 Kanarų salose ir 1 – Kantabrijoje) konkursai.

(30)  Išskyrus Kastiliją-La Mančą.

(31)  Centrinės ir regioninės valdžios institucijų argumentai kartu pateikiami kaip Ispanijos (ar Ispanijos valdžios institucijų) – išskyrus Baskų kraštą, prašiusį taikyti kompensacijos už viešąją paslaugą taisykles – pozicija.

(32)  Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas Altmark Trans GMBH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GMBH, C-280/00, Rink. p. 1–7747.

(33)  2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29, p. 67), ir Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (OL C 297, 2005 11 29, p. 4), (toliau – Bendrosios nuostatos).

(34)  2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 5).

(35)  Konfidencialūs duomenys šio sprendimo tekste yra pažymėti […].

(36)  Pasak Astra, dėl valdžios institucijų teikiamos finansinės paramos pagal II zonai skirtas priemones palydovinio ryšio teikėjas Hispasat, kurio bendrasavininkis yra Abertis ir kuris teikia paslaugas III zonoje, gali be papildomų sąnaudų siūlyti transliuotojams naudotis savo palydovinio ryšio pajėgumais. Galiausiai, Astra teigimu, tiriama priemonė suteikė Abertis išimtinę privilegiją vykdyti privalomą transliavimą III zonoje.

(37)  Pasak Astra, palydovinėmis platformomis per sąlyginę prieigą naudojasi labai daug abonentų visame pasaulyje, o šios sąlyginės prieigos sudėtingumas nekliudo jos įdiegti.

(38)  Abertis remiasi 2010 m. sausio mėn. savo atliktu sąnaudų tyrimu, per kurį palyginta, kiek sąnaudų būtų atitinkamai patirta, jeigu skaitmeninės televizijos paslaugos II zonoje būtų teikiamos naudojant skaitmeninės antžeminės televizijos arba palydovinę technologiją. Šio tyrimo duomenimis, naudojant skaitmeninės antžeminės televizijos technologiją bendros sąnaudos per dešimtį metų būtų apie 286 mln. EUR, o tokį patį laikotarpį naudojant palydovinę technologiją sąnaudos siektų apie 532 mln. EUR. Šį vidaus tyrimą Abertis pateikė įvertinti nepriklausomai apskaitos įmonei, kuri savo ataskaitoje patvirtino jo nustatytus faktus; pasak jos, tokie su palydovine ir skaitmenine antžemine televizija susijusių sąnaudų vertinimai yra konservatyvūs. Bet kokiu atveju, per abu tyrimus įsitikinta taikytų lyginamųjų sąnaudų rodiklių tinkamumu ir padaryta išvada, kad naudoti palydovinę technologiją teikiant skaitmeninės televizijos paslaugas II zonoje būtų kainavę kur kas daugiau negu skaitmeninės antžeminės televizijos technologija, daugiausia todėl, kad didesnę palydovinės technologijos ekonominę ir socialinę kainą tektų sumokėti vartotojams.

(39)  Šių tyrimų duomenimis, teikiant atitinkamas paslaugas per palydovinę technologiją būtų patirta daugiau sąnaudų. Šias sąnaudas turėtų padėti padengti transliuotojai ir vietos tinklo operatoriai, taip pat žiūrovai. Abertis atliktame sąnaudų tyrime taip pat padaryta išvada, kad naudojant palydovinę technologiją reikėtų papildomo maždaug 6 mėnesių laikotarpio iki būtų galima pereiti prie skaitmeninės televizijos, nes II zonos vartotojams reikėtų laiko palydovinėms antenoms ir dekoderiams įsigyti ir įrengti ir t. t. Todėl būtų patirta papildomų sąnaudų, susijusių su paraleliniu transliavimu (transliavimu vienu metu per analoginę ir skaitmeninę platformas).

(40)  Tokių gairių galima rasti susijusiuose centrinės valdžios dokumentuose. Ypač 2008 m. gruodžio mėn. pasirašytuose bendruosiuose susitarimuose „Bendrasis Pramonės, turizmo ir prekybos ministerijos ir […] autonominės bendruomenės susitarimas dėl bendradarbiavimo rengiant Nacionalinį perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos planą“ išvardyta, kokia veikla bus finansuojama centrinės ir regioninės valdžios institucijų siekiant, kad skaitmeninės televizijos transliavimo aprėptis prilygtų esamai analoginės televizijos aprėpčiai. Juose, viena vertus, minimi esami transliavimo centrai, kuriuos modernizuos transliuotojai (skaitmeninės antžeminės televizijos centrai I zonoje), kita vertus, numatoma „plėsti aprėptį“ – įrengti papildomus centrus, kad būtų užtikrinta tokia pati skaitmeninės televizijos skverbtis. Kadangi transliavimo centrai yra reikalingi tik naudojant skaitmeninės antžeminės televizijos technologiją, atrodo aišku, kad planuojami veiksmai yra susiję tik su šia technologija. Be to, 2009 m. spalio–gruodžio mėn. pasirašytų bendrųjų susitarimų prieduose numatyta finansuoti aprėpties plėtrą. Juose apibrėžiant, ką reikėtų laikyti „aprėpties plėtros veiksmais“, aiškiai minima tik antžeminė technologija.

(41)  Susitikimuose su autonominėmis bendruomenėmis MITyC paskelbė apie savo tikslą užtikrinti perėjimą prie skaitmeninės antžeminės televizijos ir II zonoje. Tai patvirtina viešas internete MITyC vardu paskelbtas pranešimas (http://www.fenitel.es/asamblea08/PONENCIAS/4SETSI.pdf). Tai taip pat patvirtina autonominių bendruomenių, atsakiusių į Komisijos prašymą suteikti informacijos, pareiškimai. Savo atsakymuose autonominės bendruomenės aiškiai remiasi Nacionaliniu perėjimo planu, kuris priimtas Karaliaus dekretu Nr. 944/2005, ir „Plan Avanza“. Žr., pavyzdžiui, Estremadūros regiono atsakymą: „Pagal… Karaliaus dekretą Nr. 944/2005… patvirtinantį Nacionalinį skaitmeninės antžeminės televizijos techninį planą, kuriame nustatyta vietos iniciatyva plėtoti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį…“

(42)  La Riochos autonominės bendruomenės 2008 m. liepos 30 d. paskelbtas konkursas dėl įrangos tiekimo ir Katalonijos autonominės bendruomenės 2008 m. liepos 27 d. paskelbtas konkursas dėl plėtros SE/CTTI/06/08.

(43)  Žr., pavyzdžiui, Kastilijos ir Leono valdžios institucijų nutarimą RESOLUCIÓN de 24 de septiembre de 2012, de la Dirección General de Telecomunicaciones, por la que se anuncia la licitación del servicio: Contrato de servicios para la conservación y renovación tecnológica de las infraestructuras de televisión digital de la Junta de Castilla y León. Expte.: Serv 05–4/12; BOCYL 10 Octubre 2012.

(44)  Komisijos sprendimai N622/2003 Digitalisierungsfonds Austria, C25/2004 DVB-T Berlin Brandenburg (62 dalis), C34/2006 DVB-T North-Rhine Westphalia (83 dalis), C52/2005 MEDIAset (96 dalis).

(45)  2008 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Ryanair Ltd. prieš Europos Komisiją, T-196/04, Rink. p. II-2379, 88 punktas, 2002 m. spalio 24 d. Sprendimo Aéroports de Paris prieš Komisiją, C-82/01P, Rink. p. I-9297, 107–109 ir 121–125 punktai.

(46)  Žr. 2011 m. kovo 24 d. Sprendimo Freistaat Sachsen ir Land Sachsen-Anhalt (T-443/08) ir Mitteldeutsche Flughafen AG ir Flughafen Leipzig-Halle GmbH (T-455/08) prieš Europos Komisiją, sujungtos bylos T-443/08 ir T-455/08, Rink. p. II-01311, 115 punktą, kuriame Teismas rašo, kad „tai, kad tam tikros veiklos nesiimtų privatūs ūkio subjektai arba kad ji nėra pelninga, nėra reikšmingas kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą kaip ekonominę veiklą <…>.“

(47)  Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (OL C 8, 2012 1 1, p 4).

(48)  1994 m. sausio 19 d. Sprendimo SAT prieš Eurocontrol, C-364/92, Rink. p. I-43, 19–30 punktai, 2009 m. kovo 26 d. Sprendimas Selex, C-113/07 P, Rink. p. I-2207.

(49)  1997 m. kovo 18 d. Sprendimo Calì & Figli,C-343/95, Rink. p. I-1547, 22 punktas.

(50)  2006 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Selex, T-155/04, Rink. p. II-4797, 73–82 punktai, patvirtinta 2009 m. kovo 26 d. Sprendimu Selex, C-113/07, Rink. p. I-2307.

(51)  Kaip nustatyta 2.1.3 skirsnyje, visuomeniniai transliuotojai privalo teikti paslaugas 98 % visuomenės, todėl jiems teko aprėpti II zoną savo pačių pastangomis. Be to, nacionalinės visuomeninės televizijos RTVE kanalai ir regioninės visuomeninės televizijos kanalai transliuojami atskirame tinkle. Privatūs transliuotojai naudojasi vienadažnio tinklo (angl. Single Frequency Network, SFN) signalu, o visuomeniniai transliuotojai – tinklu Red Global Española (RGE). Dėl šių skirtumų abiejų tinklų antžeminei bazei reikia skirtingos įrangos.

(52)  Pavyzdžiui, Aragon telecom, Gestión de Infraestructuras Públicas de Telecomunicaciones del Principado de Asturias, S.A., Multimedia de les Illes Balears S.A., Instituto Tecnologico de Canarias, Sociedad Regional de Cantabria I+D+I (IDICAN), RETEGAL ir Itelazpi – valstybinės įmonės, kurioms patikėta užduotis vykdyti plėtrą, todėl jos surengė konkursus dėl transliavimo centrams skaitmeninti reikalingos įrangos tiekimo. Fundación Centro Tecnológico en Logística Integral de Cantabria, Centre de Telecomunicacions i Tecnologies de la Informació in Catalunya ir Agencia de Informatica y Comunicaciones de la Comunidad de Madrid įgaliotos rengti konkursus dėl skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpties plėtros, todėl šią plėtrą vykdė konkurso nugalėtojai. Navaros regiono OPNATEL pati vykdė aprėptį, reikiamą įrangą įsigijusi ne konkurso būdu.

(53)  Pavyzdžiui, Andalūzija, Kastilija ir Leonas, Estremadūra, Mursija, La Riocha ir Valensija.

(54)  Kaip paaiškinta 33 dalyje, konkursą dėl aprėpties plėtros laimėjusiai bendrovei buvo pavesta sukurti (dažnai ir pastatyti) veikiantį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą. Tarp šiam tikslui pasiekti būtinų užduočių buvo tinklo projektavimas ir statybos darbai, signalų perdavimas, tinklo įdiegimas ir aprūpinimas reikiama įranga. Taip pat buvo rengiami konkursai dėl techninės įrangos tiekimo tais atvejais, kai tinklai jau veikė. Tokių konkursų nugalėtojams buvo pavesta modernizuoti tinklą reikalinga įranga, t. y. tiekti, įdiegti ir pradėti eksploatuoti šią įrangą.

(55)  Pavyzdžiui, Abertis ir Retevision laimėjo konkursus, kurie nebuvo techniškai neutralūs ir kurių bendra vertė – […] mln. EUR, dėl aprėpties plėtros Estremadūros ir Kastilijos ir Leono regionuose.

(56)  Andalūzija, Kanarų salos, Estremadūra, Mursija.

(57)  Kaip nustatyta 21 dalyje, Abertis užima dominuojančią padėtį nemokamos televizijos transliavimo antžeminės platformos rinkoje I zonoje ir per savo patronuojamąją įmonę Hispasat – III zonoje. Po to, kai II zonoje išplėsta skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptis, Abertis toliau kontroliuoja nemokamos televizijos transliavimą visoje šalyje. Jeigu į II zonos rinką būtų patekęs Astra, ateityje būtų buvusi įmanoma didesnė konkurencija tarp platformų ir I bei III zonose. Palyginimo tikslais galima remtis daugybe tyrimų, kuriais įrodyta palydovinio formato atsiradimo JAV televizijos rinkoje nauda – sumažėjusios kainos ir geresnė paslaugų kokybė. Kai dar nebuvo palydovinės televizijos, kabelinės televizijos tiekėjai vietos lygmeniu turėjo monopoliją. Plg., pvz., Chenghuan Sean Chu, The effect of satellite entry on cable television prices and product quality („Palydovinės televizijos atsiradimo poveikis kabelinės televizijos kainoms ir produkcijos kokybei“), RAND Journal of Economics 41 tomas, Nr. 4, 2010 m. žiema, p. 730–764.

(58)  Toks buvo Retevision atvejis: ši Abertis visiškai priklausanti įmonė laimėjo Madrido ir Katalonijos regionuose surengtus konkursus dėl aprėpties plėtros, kurie nebuvo technologiškai neutralūs ir kurių bendra vertė buvo […] mln. EUR.

(59)  C52/05 – skaitmeniniai dekoderiai Italijoje (OL C 118, 2006 5 19, p. 10 ir OL L 147, 2007 6 8, p. 1).

(60)  Keli konkursus laimėjusių bendrovių pavyzdžiai: Tredess – skaitmeninio transliavimo įrangos gamintojas, priklausantis Televes grupei, kuri taip pat gamina skaitmeninės palydovinės televizijos imtuvus, antenas, palydovines antenas (plg.http://www.tredess.com ir http://www.televes.es). Taip pat Mier (http://www.mier.es), Elecnor (http://www.elecnor.es/es.negocios.infraestructuras/telecomunicaciones), Itelsis, BTESA, Axion, Retegal, Itelazpi, Telecom CLM.

(61)  Per konkursus dėl aprėpties plėtros II zonoje dažnai prašoma kompleksinių sprendimų, pagal kuriuos reikėtų susieti, įdiegti ir tiekti kelis įrangos komponentus (palydovines ir antžemines antenas, siųstuvus, palydovinio ryšio imtuvus). Daugeliu atvejų pagal tokį sprendimą numatyta tiekti ir palydovinio ryšio imtuvų įrangą, kad būtų galima priimti skaitmeninius signalus, transliuotojų jau siunčiamus palydoviniu formatu.

(62)  Kaip nurodyta prie Amsterdamo sutarties pridėtame protokole dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos.

(63)  Be kita ko, Ley 31/1987, de 18 diciembre, de Ordenación de las Telecomunicaciones; 2002 m. liepos 14 d. Karališkasis dekretas Nr. 529, reglamentuojantis su televizijos transliavimo pagalbinio tinklo veikimu susijusių būtinų paslaugų teikimą streiko metu: (Decreto Ley 529/2002, de 14 de julio, por el que se garantiza la prestación del servicio esencial relativo a la red soporte de los servicios de difusión de televisión en situación de huelga); Aukščiausiojo Teismo (Teisminės kontrolės teismo 3 skyriaus) sprendimai: 2009 m. liepos 23 d. (JUR 2009\381376), antrasis teisinis pagrindas, ir 2009 m. gruodžio 18 d. (RJ 2010\2313), trečiasis teisinis pagrindas: „Neabejotinai viešas interesas yra garantuoti valstybinės televizijos kanalų transliavimo plėtrą ir visuotinę aprėptį atokiuose ir atskirtuose šalies regionuose (siekiant lygybės su kitais regionais, kurie tokie nėra), kuriems televizijos transliuotojai nėra įsipareigoję teikti paslaugų“.

(64)  Ley 11/1998, de 24 de abril, General de Telecomunicaciones.

(65)  Įskaitant su valstybės gynyba ir civiline sauga bei telefono ryšio tinklo eksploatavimu susijusias paslaugas.

(66)  Ley 32/2003, de 3 de noviembre, General de Telecomunicaciones.

(67)  Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Telekomunikacijų paslaugos yra pagal laisvos konkurencijos taisykles teikiamos visuotinės svarbos paslaugos“.

(68)  Įstatymo Nr. 32/2003 II priede pateiktos aiškios ir technologiškai neutralios telekomunikacijų ir elektroninių ryšių tinklo apibrėžtys. „Telekomunikacijos – bet koks ženklų, signalų, rašto, vaizdų ir garsų ar bet kokio pobūdžio informacijos perdavimas, siuntimas ar priėmimas laidais, radijo ryšiu, optinėmis priemonėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis“. „Elektroninių ryšių tinklas – perdavimo sistemos ir atitinkamais atvejais perjungimo ar maršruto parinkimo įranga bei kiti ištekliai, teikiantys galimybę perduoti signalus laidais, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, įskaitant palydovinius tinklus, fiksuotojo (grandinių ir paketų perjungiamojo, įskaitant internetą) ir judriojo ryšio antžeminius tinklus, elektros perdavimo kabelines sistemas tiek, kiek jos naudojamos signalams perduoti, radijo ir televizijos programoms transliuoti naudojamus tinklus ir kabelinės televizijos tinklus, nepriklausomai nuo perduodamos informacijos pobūdžio“.

(69)  Susitarimų 6 ir 7 konstatuojamosios dalys ir 5 straipsnis.

(70)  Šis tyrimas Komisijai nepateiktas.

(71)  Šios Hispasat teikiamos paslaugos papildo II zonoje veikiantį skaitmeninės antžeminės televizijos tinklą.

(72)  Taip yra, pavyzdžiui, Prancūzijoje.

(73)  Pavyzdžiui, Antena 3, la Cuatro, Telecinco, La Sexta, La Siete, Teledeporte, TVE, La2, Canal 24 horas.

(74)  Pranešime apie priemonę Ispanijos pateikta televizijos rinkos analizė „Išlaidų, susidarančių atlaisvinant dažnių juostą, atlyginimas Ispanijoje“, SA.32619 (2011/N).

(75)  2000 m. rugsėjo 29 d. Sprendimas Confederación Espanola de Transporte de Mercancias (CETM) prieš Europos Bendrijų Komisiją, T-55/99, Rink. p. II-3207.

(76)  COM(2002)263 final – „El. Europa 2005 m.: informacinė visuomenė visiems“; COM(2003)541 final – Komisijos komunikatas dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (perėjimas prie skaitmeninio transliavimo ir analoginio transliavimo nutraukimas); COM(2005)204 final – Komisijos komunikatas dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo.

(77)  Žr. Mažesnė ir tikslingesnė valstybės pagalba: 2005–2009 m. valstybės pagalbos reformos programa, COM(2005)107 final.

(78)  Žr., be kita ko, N622/03 Digitalisierungsfonds (Austrija) (OL C 228, 2005 9 17, p. 12); C25/04 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) įrengimo Berlyne ir Brandenburge (Vokietija) (OL L 200, 2006 7 22, p. 14); C24/04 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos Švedijoje (OL L 112, 2007 4 30, p. 77); C52/05 dėl skaitmeninių dekoderių Italijoje (OL L 147, 2007 6 8, p. 1); N270/06 dėl subsidijų skaitmeniniams dekoderiams su programų sąsaja (Italija), OL C 80, 2007 4 13, p. 3; N107/07 dėl subsidijų IdTV (Italija) (OL C 246, 2007 10 20, p. 2); C34/06 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) įrengimo Šiaurės Reino-Vestfalijos regione (OL L 236, 2008 9 3, p. 10); SA.28685 Captación de Televisión Digital en Cantabria (Ispanija) (OL C 119, 2012 4 24, p. 1).

(79)  Žr. Komisijos sprendimo C25/04 dėl skaitmeninės antžeminės televizijos (DVB-T) įrengimo Berlyne ir Brandenburge (Vokietija) (OL L 200, 2006 7 22, p. 14).

(80)  COM(2002)263 final, „El. Europa 2005 m.: informacinė visuomenė visiems“.

(81)  COM(2003)541 final, Komunikatas dėl perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo (perėjimas prie skaitmeninio transliavimo ir analoginio transliavimo nutraukimas), ir COM(2005)204 final, Komisijos komunikatas dėl spartesnio perėjimo nuo analoginio prie skaitmeninio transliavimo.

(82)  COM(2005) 229 final, 2005 m. birželio 1 d.

(83)  Žr. 77 išnašą.

(84)  2009 m. spalio 6 d. Sprendimas FAB Fernsehen aus Berlin GmbH prieš Komisiją,T-8/06, Rink. p. II-00196; 2011 m. rugsėjo 15 d. Sprendimas Vokietija prieš Komisiją, C-544/09P, dar nepaskelbtas; 2010 m. birželio 15 d. Sprendimas MEDIAset SpA prieš Komisiją, T-177/07, Rink. p. II-2341; 2011 m. liepos 28 d. Sprendimas MEDIAset SpA prieš Komisiją, C-403/10 P.

(85)  Žr. 12 išnašą.

(86)  Tokiu tyrimu buvo pagrįstas konkrečios technologijos pasirinkimas plačiajuosčio ryšio atveju. Žr. Komisijos sprendimą N222/06 Pagalba skaitmeninei atskirčiai Sardinijoje šalinti (OL C 68, 2007 3 24, p. 6).

(87)  Jungtinė Karalystė pasirinko transliuoti vietinę televiziją skaitmeninės antžeminės televizijos formatu remdamasi savo reguliavimo institucijos OFCOM atliktu išankstiniu tyrimu ir išankstine konsultacija su rinkos dalyviais. Todėl Komisija nereikalavo surengti technologiškai neutralaus konkurso. SA.33980 (2012/N) – Vietinė televizija Jungtinėje Karalystėje, http://ec.europa.eu/competition/state_aid/cases/244689/244689_1425664_116_2.pdf.

(88)  Nors per pirmąjį Kantabrijos regiono konkursą, kuris buvo technologiškai neutralus, trys konsorciumai (Kastilijos-La Mančos Telecom, Telefónica ir Astra) pasiūlė palydovine technologija pagrįstą sprendimą, nė viena iš šių bendrovių ir joks kitas ne skaitmeninės antžeminės platformos operatorius vėlesniuose konkursuose nebedalyvavo.

(89)  Hispasat, kurio bendrasavininkiai yra Abertis ir Ispanijos Vyriausybė, teikia paslaugas kai kurių II zonos dalių autonominėse bendruomenėse. Pavyzdžiui, Kanarų salose nemokama televizija palydoviniu formatu transliuojama šešiolikai kaimų, esančių II zonoje. Kastilijoje ir Leone tokią televiziją turi galimybę žiūrėti apie 9 000 gyventojų. Kadangi Abertis kontroliuoja visuose antžeminiuose objektuose esančius palydovinio ryšio imtuvus ir neleidžia prie jų jungtis kitiems palydovinio ryšio operatoriams, vienintelis Hispasat gali teikti tokias skaitmeninės antžeminės televizijos perdavimo transliuojant per antžeminius bokštus paslaugas.

(90)  Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje ir Slovakijoje.

(91)  Tai dar labiau patvirtino nacionalinio teismo sprendimas. Žr. išnašą p. 7.

(92)  Žr. 13 išnašą.

(93)  http://stakeholders.ofcom.org.uk/consultations/second-coexistence-consultation/.

(94)  Astra vertinimu, šiuo metu transliuojama iš viso tik 415 vietinės televizijos kanalų.

(95)  Palydovinis transliavimas yra įmanomas visoje Ispanijos teritorijoje, o plečiant antžeminės platformos geografinę aprėptį reikia įrengti papildomų retransliatorių ir (arba) retransliacijai skirtų bokštų.

(96)  2002 m. balandžio 30 d. Sprendimo Gibraltar, sujungtos bylos T-195/01 ir T-207/01, Rink. p. II-2309, 109–111 punktai.

(97)  Išskyrus Mursijos regioną, pranešusį apie šią priemonę, kai ji jau buvo įgyvendinta.

(98)  1973 m. Sprendimo Komisija prieš Vokietiją, C-70/72, Rink. p. 00813, 13 punktas.

(99)  1994 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Ispanija prieš Komisiją, sujungtos bylos C-278/92, C-279/92 ir C-280/92, Rink. p. I-4103, 75 punktas.

(100)  1999 m. birželio 17 d. Sprendimo Belgija prieš Komisiją, C-75/97, Rink. p. I-3705, 64 ir 65 punktai.

(101)  OL L 83, 1999 3 27, p. 1.

(102)  Skaitmeninės antžeminės televizijos signalų perdavimo ir transliavimo paslaugai teikti reikalingos įrangos tiekimas, įrengimas ir įjungimas 6 nacionalinio masto skaitmeniniams tankintuvams (valstybinis visuotinis tinklas, vienadažnis tinklas) ir vienam autonominės bendruomenės skaitmeniniam tankintuvui Estremadūros regiono teritorijose pagal Nacionalinio perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plano II etapą, Nr. SU-28/2009.

(103)  Skaitmeninės antžeminės televizijos signalų perdavimo ir transliavimo paslaugai teikti reikalingos įrangos tiekimas, įrengimas ir įjungimas 6 nacionalinio masto tankintuvams (Red Global Estatal – valstybinis visuotinis tinklas, Red de Frecuencia Unica – vienadažnis tinklas, taip pat vienas autonominės bendruomenės tankintuvas, toliau – RGE, SFN ir AUT) Nacionalinio perėjimo prie skaitmeninės antžeminės televizijos plano II etapo teritorijose. Numatyta veikla apima: a) šiai paslaugai teikti reikalingų techninių transliavimo ir skirstymo tinklų projektavimą; b) siūlomam tinklui reikalingos įrangos tiekimo planavimą; c) tinklo diegimą, įskaitant reikalingos įrangos ir infrastruktūros įrengimą ir įjungimą. Šis tiekimas vyks pagal kompleksinį sprendimą.

(104)  P. 2, 5 dalis: „Pagrindinis tikslas yra išplėsti ir kiek įmanoma prie 100 % priartinti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį visiems Estremadūros regiono II etapo teritorijų gyventojams. Nenustatoma jokių apribojimų dėl tinklo architektūros ar naudojamos (-ų) technologijos (-ų) su sąlyga, kad būtų tenkinami minimalūs nustatyti reikalavimai“.

P. 10, 7 dalis: „Dalyviai turėtų savo pasiūlymuose aprašyti siūlomo skirstymo tinklo architektūrą, kuri turi derėti su transliavimo tinklu. Kiekvienam tankintuvui tikimasi rasti geriausią sprendimą, kaip teikti šią paslaugą, visada atsižvelgiant į ekonominio ir technologinio optimizavimo kriterijus“.

(105)  Kiti konkursai, kuriuos Komisija priskyrė tai pačiai kategorijai, yra Junta de Andalucía surengtas konkursas Nr. 2009/000127 ir Junta de Extremadura konkursas S-004/10/10.

(106)  Sutarties „Projektų rengimas, reikiamos infrastruktūros ir komunikacijų tiekimas, įrengimas ir įjungimas siekiant plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo aprėptį Madrido autonominėje bendruomenėje“ techninės specifikacijos. Sutartį numatyta sudaryti pagal įprastą supaprastintą procedūrą daugelio kriterijų pagrindu; Nr. ECON/000572/2008.

(107)  P. 3, 3 dalis: „(…) reikiamos infrastruktūros ir komunikacijų tiekimas, įrengimas ir įjungimas siekiant plėsti skaitmeninės antžeminės televizijos transliavimo aprėptį Madrido autonominėje bendruomenėje, įskaitant visus su atitinkamų techninių projektų vykdymu, matavimu, technine priežiūra, diegiamos paslaugos infrastruktūros įrenginių eksploatavimu ir valdymu susijusius darbus, taip pat darbą, kurį reikės atlikti skleidžiant institucijų reklaminę informaciją apie skaitmeninę antžeminę televiziją.“

P. 9, 8 dalis: „Bus nurodyta, koks transliavimo tinklas, remiantis analoginės televizijos išjungimo tvarkaraščiu ir turimomis biudžeto lėšomis, siūlomas skaitmeninės antžeminės televizijos aprėpčiai užtikrinti.“

(108)  P. 4, 2 ir 8 dalys: „Pagrindinis toliau aprašyto darbo tikslas yra išplėsti ir kiek įmanoma prie 100 % priartinti skaitmeninės antžeminės televizijos aprėptį visiems Madrido autonominės bendruomenės gyventojams. Siekiant, kad būtų lengviau priimti skaitmeninės antžeminės televizijos signalus jos aprėpties teritorijose, patartina, kad transliavimo centrų vietos atitiktų pastatuose esančių palydovinių antenų kryptį, taigi gyventojams nereikėtų įrengti naujų ar perkelti turimų palydovinių antenų. Todėl dalyviai savo pasiūlyme turėtų nurodyti, kaip jie ketina spręsti šią problemą.“ P. 12, 4 dalis: „Mikro- transliavimo įranga (mikrosiųstuvas) bus suprojektuota pagal šias specifikacijas…“

(109)  Tarp kitų konkursų, kuriuos Komisija priskyrė tai pačiai kategorijai, yra du konkursai, kuriuos 2009 m. kovo mėn. surengė Provilsa ir laimėjo Retevision S.A. ir Telvent Energía S.A.; CTTI surengtas konkursas SE/CTTI/06/08, kurį laimėjo Abertis S.A.; Aragón Telecom 2009 m. birželio mėn. surengtas konkursas Contratación del suministro de la fase II y III para la extensión de la TDT en Aragón, kurį laimėjo Abertis.

(110)  OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

(111)  OL L 140, 2004 4 30, p. 1.


PRIEDAS

Skaitmeninės antžeminės televizijos diegimo II zonoje finansavimas valstybės lėšomis kiekviename Ispanijos regione (autonominėse bendruomenėse, išskyrus Kastiliją-La Mančą)

BIUDŽETAS (EUR)

Regionas (autonominė bendruomenė)

MYTIC tiesioginės subsidijos (1)

MYTIC lengvatinės paskolos (1)

Regioninės lėšos (1)

Vietos lėšos (1)

Einamosios išlaidos (2009–2011 m.) (1)

Bendra lėšų suma

Bendra konkursams skirta suma (2)

Visa panaudotų valstybės lėšų suma (3)

ANDALŪZIJA

4 668 500,00

1 220 690,00

8 712 873,00

491 203,00

2 250 479,00

15 093 266,00

3 678 242,17

15 093 266,00

ARAGONAS

5 900 000,00

8 700 000,00

5 400 000,00

5 000 000,00

20 000 000,00

16 281 754,30

20 000 000,00

ASTŪRIJA

13 430 787,00

353 535,00

2 129 698,00

13 784 322,00

13 784 322,00

13 784 322,00

BALEARAI

913 034,00

763 034,00

913 034,00

3 294 429,02

3 294 429,02

KANARAI

2 905 766,26

1 130 595,85

1 792 402,57

5 828 764,68

5 284 331,67

5 828 764,68

KANTABRIJA

3 229 500,00

3 851 949,80

622 449,00

860 850,00

7 703 898,80

6 355 613,68

7 703 898,80

KASTILIJA IR LEONAS

13 830 850,00

20 316 585,73

10 324 906,71

6 716 000,00

37 756 342,44

37 756 342,44

37 756 342,44

KATALONIJA

13 838 368,00

26 024 223,00

NĖRA DUOMENŲ

NĖRA DUOMENŲ

39 862 591,00

52 316 794,34

52 316 794,34

SEUTA

54 000,00

91 786,17

10 000,00

NĖRA DUOMENŲ

155 786,17

50 000,00

155 786,17

ESTREMADŪRA

2 238 250,00

7 800 000,00

18 718,00

10 056 968,00

9 549 379,74

10 056 968,00

GALISIJA

6 083 300,00

5 000 000,00

6 003 336,00

873 000,00

17 086 636,00

12 644 112,98

17 086 636,00

MADRIDAS

554 200,00

3 068 444,00

3 622 644,00

3 622 744,00

3 622 644,00

MELILJA

254 000,00

NĖRA DUOMENŲ

2 000,00

NĖRA DUOMENŲ

NĖRA DUOMENŲ

256 000,00

256 000,00

MURSIJA

135 750,00

2 478 700,00

40 188,00

212 371,00

2 654 638,00

2 788 407,32

2 788 407,32

NAVARA

316 850,00

6 675 028,00

4 256 508,39

6 991 878,00

6 991 878,00

6 991 878,00

LA RIOCHA

1 229 350,00

3 000 000,00

3 737 425,00

944 000,00

7 966 775,00

5 766 775,00

7 966 775,00

BASKŲ KRAŠTAS

2 487 800,00

9 802 703,00

2 425 000,00

1 508 308,00

14 715 503,00

179 000,00

14 715 503,00

VALENSIJA

1 822 250,00

13 384 248,94

818 280,30

586 234,17

679 500,00

16 611 013,41

15 412 499,00

16 611 013,41


Informacija apie gautas, susigrąžintinas ir jau susigrąžintas pagalbos sumas

Pagalbos gavėjas

Visa pagal schemą gautos pagalbos suma (4)

Visa susigrąžintina pagalbos suma (4)

(Pagrindinė dalis)

Visa jau susigrąžinta pagalbos suma (4)

Pagrindinė dalis

Pagalbos susigrąžinimo palūkanos

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


(1)  Ispanijos centrinės ir regioninių institucijų per tyrimą pateiktos sumos.

(2)  Lėšų sumos, pervestos konkursų, apie kuriuos pranešta Komisijai laimėtojams.

(3)  Tik pagal keturių regionų pateiktus duomenis (pažymėta žalia spalva) galima tiksliai nustatyti valstybės pagalbos sumas, nes : i) deklaruota valdžios institucijų suteiktą suma ir ii) bendra suma, pervesta po konkursų, apie kuriuos pranešta Komisijai, sutampa. Kadangi gauti tikslią informaciją iš kitų regionų buvo sunku, laikoma, kad tam tikram regionui suteikta valstybės pagalbos suma yra ta, kuri yra didesnė iš dviejų deklaruotų sumų: i) bendros valdžios institucijos suteiktos sumos arba ii) bendros sumos, pervestos po konkursų, apie kuriuos pranešta Komisijai.

(4)  Nacionalinė valiuta (mln.)


TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI

23.7.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 217/88


VISOS EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO VALSTYBIŲ PREFERENCINIŲ KILMĖS TAISYKLIŲ REGIONINĖS KONVENCIJOS JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. 2

2014 m. gegužės 21 d.

dėl Moldovos Respublikos prašymo priimti į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos susitariančiąsias šalis

(2014/490/ES)

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninę konvenciją (1),

kadangi:

(1)

Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad trečioji šalis gali tapti Konvencijos susitariančiąja šalimi, jeigu šalis ar teritorija kandidatė bent su viena iš susitariančiųjų šalių yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą, kuriame yra numatytos preferencinės kilmės taisyklės;

(2)

2013 m. liepos 17 d. Moldovos Respublika Konvencijos depozitarui raštu pateikė prašymą leisti prisijungti prie Konvencijos;

(3)

Moldovos Respublika yra Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo, kurį sudarė Albanija, Bosnija ir Hercegovina, buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Moldovos Respublika, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas (2), šalis. Vadinasi, Moldovos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimą su šešiomis Konvencijos susitariančiosiomis šalimis ir tenkina Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą priėmimo į susitariančiąsias šalis sąlygą;

(4)

Konvencijos 4 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad Jungtinis komitetas priima sprendimą dėl kvietimo trečiosioms šalims prisijungti prie Konvencijos;

(5)

Šveicarijos Konfederacija ir Lichtenšteino Kunigaikštystė pranešė Jungtinio komiteto sekretoriatui, kad jos negalėjo iki gegužės 21 d. posėdžio užbaigti savo vidaus procedūrų ir kad pagal tos Konvencijos 4 straipsnio 4 dalį jų pritarimas tame posėdyje tam sprendimui galios su sąlyga, kad tos procedūros bus užbaigtos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Moldovos Respublika kviečiama prisijungti prie Visos Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių preferencinių kilmės taisyklių regioninės konvencijos.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d.

Priimta Briuselyje 2014 m. gegužės 21 d.

Jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

P.-J. LARRIEU


(1)  OL L 54, 2013 2 26, p. 4.

(2)  Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.