19.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 788/2014

2014 m. liepos 18 d.

kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (1), ypač į jo 14 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsniais Komisijai suteikiami įgaliojimai to reglamento 2 straipsnyje apibrėžtoms pripažintoms organizacijoms skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti jų pripažinimą, kad būtų užtikrintas tame reglamente nustatytų kriterijų ir įpareigojimų vykdymas aiškiai siekiant pašalinti visas galimas grėsmes saugumui ar aplinkai;

(2)

dėl skaidrumo reikia pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 14 straipsnio 2 dalį nustatyti išsamias sprendimų priėmimo procedūros taisykles, taip pat Komisijos skiriamų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų apskaičiavimo metodiką, kad atitinkamos organizacijos apie jas žinotų iš anksto, kaip ir apie konkrečius kriterijus, kuriais remdamasi Komisija gali įvertinti tokio atvejo sudėtingumą ir saugumui ar aplinkos apsaugai iškilusios grėsmės mastą;

(3)

Komisijos skiriamos vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos turėtų tapti papildoma priemone, kurią taikydama ji galėtų subtiliau, lanksčiau ir keliais etapais spręsti pripažintos organizacijos padarytų Reglamente (EB) Nr. 391/2009 nustatytų taisyklių pažeidimo klausimą, palyginti su jos pripažinimo panaikinimu;

(4)

reguliariai mokamomis baudomis turėtų būti efektyviai užtikrinta, kad bet koks Reglamente (EB) Nr. 391/2009 nustatytų įpareigojimų nesilaikymas ar reikalavimų pažeidimas būtų nedelsiant tinkamai ištaisytas. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 391/2009 Komisijai suteikiami įgaliojimai tais atvejais, kai pripažinta organizacija nesiėmė Komisijos nurodytų prevencinių ir korekcinių veiksmų, skirti reguliariai mokamas baudas nuo tada, kai praėjo pagrįstas laikotarpis, iki tol, kol atitinkama pripažinta organizacija imsis nurodytų veiksmų. Jei būtina, atsižvelgiant į atvejo aplinkybes, reguliariai mokamos baudos paros suma gali būti palaipsniui padidinta, kad būtų atspindėta reikalaujamų veiksmų skuba;

(5)

vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų apskaičiavimo susiejimas su organizacijos apyvartos dalimi atsižvelgiant į didžiausią viršutinę ribą, nustatytą pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009, – paprastas metodas, leidžiantis užtikrinti, kad vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos būtų atgrasomos, tačiau proporcingai atitinkančios atvejo sudėtingumą ir atitinkamos organizacijos ekonominį pajėgumą atsižvelgiant į skirtingą pripažintų organizacijų dydį;

(6)

siekiant skaidrumo ir teisinio tikrumo reikėtų aiškiai nustatyti didžiausios bendros skirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų sumos viršutinę ribą atsižvelgiant į skirtingas aplinkybes, kuriomis reikėtų ją taikyti. Dėl tų pačių priežasčių taip pat reikėtų nustatyti, kaip apskaičiuojama kiekvienos pripažintos organizacijos bendra vidutinė praėjusių trejų finansinių metų Reglamento (EB) Nr. 391/2009 taikymo srityje nurodytos veiklos apyvarta;

(7)

reikėtų, kad priimant sprendimą panaikinti organizacijos pripažinimą remiantis Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalyje nustatytomis sąlygomis, būtų atsižvelgiama į visus veiksnius, susijusius su svarbiausiu tikslu – vykdyti pripažintų organizacijų veiklos ir bendrų veiklos rezultatų stebėseną, įskaitant jau paskirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų už to reglamento kartotinius ir rimtus pažeidimus veiksmingumą;

(8)

turėtų būti nustatyta konkreti procedūra, pagal kurią Komisija galėtų savo iniciatyva arba valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu panaikinti organizacijos pripažinimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009, remdamasi Komisijos įgaliojimais vertinti pripažintas organizacijas ir pagal atitinkamas šiame reglamente nustatytas procedūras skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas;

(9)	svarbu, kad sprendimas pagal šį reglamentą skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą yra grindžiamas tik tais argumentais, dėl kurių atitinkama pripažinta organizacija galėjo pateikti pastabų;

(10)	šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į gynybą, konfidencialumo ir ne bis in idem principų vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika;

(11)	sprendimai, kuriais pagal šį reglamentą skiriamos vienkartinės ir reguliariai mokamos baudos, turėtų būti vykdomi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 299 straipsnį ir juos gali peržiūrėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

(12)

siekiant užtikrinti sąžiningumą ir teisinį tikrumą vykdant procedūrą, būtina nustatyti išsamias vykstant procedūrai Komisijos nustatytų terminų ir senaties terminų, taikomų Komisijai dėl vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir reikalavimo jas sumokėti, apskaičiavimo taisykles kartu atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 391/2009 įsigaliojimo datą;

(13)

šio reglamento vykdymui užtikrinti reikalingas veiksmingas atitinkamų valstybių narių, Komisijos ir Europos jūrų saugumo agentūros bendradarbiavimas. Tuo tikslu šiame reglamente nustatytose procedūrose būtina aiškiau apibrėžti kiekvienos iš šių šalių teises ir įpareigojimus, siekiant užtikrinti, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius būtų veiksmingai atliktas tyrimo, sprendimų priėmimo ir tolesnių veiksmų procesas;

(14)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (2) įsteigto Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Komisijos vykdomos Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnių įgyvendinimo taisyklės.

Juo nustatomi vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų sumos nustatymo kriterijai ir sprendimų priėmimo procedūra, taikoma Komisijos iniciatyva arba valstybės narės prašymu skiriant vienkartinę baudą ir reguliariai mokamą baudą ar panaikinant pripažintos organizacijos pripažinimą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 391/2009 2 straipsnyje pateiktos sąvokų apibrėžtys.

Be to, taikoma ši apibrėžtis:

atitinkama valstybė narė – bet kuri valstybė narė, kuri pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/15/EB dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (3) pripažintai organizacijai patikėjo su jos vėliava plaukiojančių laivų tikrinimą, apžiūrą ir liudijimų, patvirtinančių, kad laikomasi tarptautinių konvencijų, išdavimą, įskaitant valstybę narę, kuri pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 3 straipsnį pateikė Komisijai prašymą suteikti pripažinimą tai organizacijai.

II SKYRIUS

VIENKARTINĖS IR REGULIARIAI MOKAMOS BAUDOS

3 straipsnis

Pažeidimų nustatymas

1. Komisija nustato pažeidimą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 1 dalį, kai:

rimtas ar kartotinis pripažintos organizacijos nesugebėjimas vykdyti vieną iš būtiniausių kriterijų, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 391/2009 I priede, arba jos įpareigojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnio 4 dalį, 9, 10 ir 11 straipsnius atskleidžia rimtus tos organizacijos struktūros, sistemos, procedūrų ar vidaus kontrolės trūkumus;

b)	pripažintos organizacijos blogėjanti veikla, atsižvelgiant į Komisijos sprendimą 2009/491/EB (4), atskleidžia rimtus tos organizacijos struktūros, sistemos, procedūrų ar vidaus kontrolės trūkumus;

c)	pripažinta organizacija įvertinimo metu Komisijai sąmoningai pateikė neteisingą, nepakankamą arba klaidinančią informaciją arba kitaip trukdė atlikti tą įvertinimą.

2. Bet kuriame pažeidimų tyrime, atliekamame pagal šį reglamentą, pareiga įrodyti pažeidimą tenka Komisijai.

4 straipsnis

Baudų apskaičiavimas

1. Iš pradžių už kiekvieną remiantis Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 1 dalimi nustatytą pažeidimą skiriama bazinio dydžio bauda – 0,6 % bendros vidutinės pripažintos organizacijos apyvartos, nustatytos pagal 9 straipsnį.

2. Apskaičiuojant dėl kiekvieno pažeidimo skirtą atskirą baudą, 1 dalyje nurodyta bazinio dydžio bauda didinama arba mažinama atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir poveikį, visų pirma į tai, kokio masto grėsmė kyla saugumui ar aplinkos apsaugai, atitinkamai pagal 5 ir 6 straipsnius.

3. Didžiausia kiekvienos atskiros baudos suma neviršija 1,8 % bendros vidutinės pripažintos organizacijos apyvartos.

4. Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 3 straipsnio 1 dalies a punktą nustatytas vienas pripažintos organizacijos veiksmas ar neveikimas yra vienintelis dviejų ar daugiau pažeidimų pagrindas pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies a punktą, atskira sutampanti bauda lygi didžiausiai iš atskirų baudų už tuos pažeidimus.

5. Bendra pripažintai organizacijai viename sprendime skirta bauda lygi visų atskirų baudų, nustatytų taikant šio straipsnio 1–4 dalis, sumai, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos didžiausios viršutinės ribos, kaip išdėstyta šio reglamento 8 straipsnyje.

5 straipsnis

Pažeidimo rimtumo įvertinimas

Vertindama kiekvieno pažeidimo rimtumą, Komisija atsižvelgia į visas svarbias sunkinančias arba švelninančias aplinkybes, visų pirma į:

a)	tai, ar organizacija veikė aplaidžiai, ar tyčia;

b)	pripažintos organizacijos veiksmų ar neveikimo atvejų, dėl kurių atsiranda pažeidimas, skaičių;

c)	tai, ar pažeidimas turi poveikį pavieniams biurams, geografinėms vietovėms ar visai organizacijai;

d)	tai, ar pripažintos organizacijos veiksmai ar neveikimas, dėl kurių atsiranda pažeidimas, kartojasi;

e)	pažeidimo trukmę;

f)	tai, ar pripažintos organizacijos išduotuose atitikties liudijimuose ir dokumentuose klaidingai pateikiami faktai apie faktinę laivų būklę, arba į tai, ar juose pateikta neteisinga ar klaidinanti informacija;

g)	ankstesnes sankcijas, įskaitant baudas, skirtas tai pačiai pripažintai organizacijai;

h)	tai, ar pažeidimą lėmė pripažintų organizacijų susitarimas arba suderinti veiksmai, kurių tikslas arba poveikis – Reglamente (EB) Nr. 391/2009 numatytų kriterijų ir įpareigojimų pažeidimas;

i)	pripažintos organizacijos uolumą ir bendradarbiavimą aptinkant svarbius veiksmus ar neveikimo atvejus, taip pat Komisijai nustatant pažeidimus.

6 straipsnis

Pažeidimo poveikio įvertinimas

Vertindama kiekvieno pažeidimo poveikį, visų pirma, kokio masto grėsmė kyla saugumui ir aplinkos apsaugai, Komisija atsižvelgia į visas svarbias sunkinančias arba švelninančias aplinkybes, visų pirma į:

pobūdį ir mastą trūkumų, kurie faktiškai ar galimai daro poveikį organizacijos sertifikuotam laivynui, kurių minėta organizacija dėl pažeidimo neaptiko ar negali aptikti, arba kurių nebuvo paprašyta ar negali būti paprašyta laiku pašalinti atsižvelgiant visų pirma į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB (5) dėl uosto valstybės kontrolės X priede nustatytus laivo sulaikymo kriterijus;

b)	organizacijos sertifikuoto laivyno, kuris faktiškai ar galimai patyrė poveikį, dalį;

c)	visas kitas aplinkybes, pavyzdžiui, laivų, kurie faktiškai ar galimai patyrė poveikį, rūšį.

7 straipsnis

Reguliariai mokamos baudos

1. Nepaisant pagal 3 straipsnį paskirtų baudų, Komisija atitinkamai organizacijai gali skirti Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas reguliariai mokamas baudas siekdama užtikrinti, kad bus imtasi Komisijai vertinant pripažintą organizaciją įvardytų prevencinių ir korekcinių veiksmų.

2. Sprendime, kuriuo pagal 3 straipsnį skiriamos baudos, Komisija gali nustatyti ir reguliariai mokamas baudas, kurios skiriamos pripažintai organizacijai, jei, ir kol, ji nevykdo korekcinių veiksmų arba nepagrįstai vėluoja nutraukti pažeidimą.

3. Sprendime, kuriuo skiriamos reguliariai mokamos baudos, nustatomas terminas, per kurį pripažinta organizacija turi įvykdyti reikalaujamus veiksmus.

4. Reguliariai mokamos baudos taikomos nuo kitos dienos po termino, nustatyto pagal 3 dalį, pabaigos iki tos dienos, kurią organizacija imasi atitinkamų korekcinių veiksmų, jeigu Komisija mano, kad tų korekcinių veiksmų pakanka.

5. Reguliariai mokamos baudos už kiekvieną pažeidimą bazinis dydis – per dieną 0,0033 % bendros vidutinės pripažintos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį. Apskaičiuojant dėl kiekvieno pažeidimo skirtą atskirą reguliariai mokamą baudą, bazinio dydžio bauda patikslinama atsižvelgiant į pažeidimo rimtumą ir poveikį, visų pirma į tai, kokio masto grėsmė kyla saugumui ar aplinkos apsaugai, atitinkamai pagal 5 ir 6 straipsnius.

6. Atsižvelgdama į atvejo aplinkybes, visų pirma į korekcinių veiksmų, kurių turi imtis atitinkama organizacija, skubumą, Komisija gali nuspręsti padidinti reguliariai mokamos baudos paros sumą iki šių ribų:

a)	jei pripažinta organizacija viršija pagal 3 dalį nustatytą terminą daugiau kaip 120 dienų, nuo 121-osios iki 300-osios dienos nuo termino pabaigos – per dieną 0,005 % bendros vidutinės organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį;

b)	jei pripažinta organizacija viršija pagal 3 dalį nustatytą terminą daugiau kaip 300 dienų, nuo 301-osios dienos nuo termino pabaigos – per dieną 0,01 % bendros vidutinės organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį.

7. Pagal šį straipsnį skirtų reguliariai mokamų baudų bendra suma, atskirai ar kartu su vienkartinėmis baudomis, neviršija Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalyje nustatytos didžiausios viršutinės ribos, kaip išdėstyta šio reglamento 8 straipsnyje.

8 straipsnis

Didžiausios bendros vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų sumos nustatymas

Didžiausia bendra pripažintai organizacijai skirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų suma, nustatyta Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalyje, nustatoma taip:

bendra pripažintai organizacijai pagal 4 straipsnį skirtų vienkartinių baudų suma per vienus tos organizacijos finansinius metus, atsižvelgiant į sprendimo skirti vienkartines baudas datą, o tuo atveju, kai yra daugiau negu vienas sprendimas tai organizacijai skirti vienkartines baudas – pirmojo sprendimo tai organizacijai skirti vienkartinę baudą datą, neviršija 5 % bendros vidutinės tos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį;

bendra pripažintai organizacijai pagal 4 straipsnį skirtų vienkartinių baudų suma per vienus tos organizacijos finansinius metus, apskaičiuota pagal 1 dalį, ir pagal 7 straipsnio 2 dalį tais pačiais sprendimais skirtų reguliariai mokamų baudų, kurios kaupiasi, kol organizacija nesiima tinkamų korekcinių veiksmų, suma neviršija 5 % bendros vidutinės tos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį. Nepažeidžiant 21 straipsnio, Komisijos išieškoma reguliariai mokamų baudų suma neviršija 5 % viršutinės ribos;

bendra pripažintai organizacijai pagal 7 straipsnio 1 dalį skirtų reguliariai mokamų baudų, kurios kaupiasi, kol organizacija nesiima tinkamų prevencinių ar korekcinių veiksmų, suma neviršija 5 % bendros vidutinės tos organizacijos apyvartos, apskaičiuotos pagal 9 straipsnį. Nepažeidžiant 21 straipsnio, Komisijos išieškoma reguliariai mokamų baudų suma neviršija 5 % viršutinės ribos.

9 straipsnis

Apyvartos apskaičiavimas

1. Šio reglamento taikymo tikslais bendra vidutinė atitinkamos pripažintos organizacijos apyvarta yra viena trečioji sumos, gautos sudėjus bendrą trejų finansinių metų iki Komisijos sprendimo patronuojančiojo subjekto, kuriam išduotas pripažinimas, ir visų juridinių asmenų, kurie įtraukti į tą pripažinimą, apyvartą kiekvienų metų pabaigoje.

2. Jei tai yra grupė, turinti patvirtintas konsoliduotąsias finansines ataskaitas, 1 dalyje nurodyta patronuojančiojo subjekto ir visų grupei priklausančių juridinių asmenų, kurie įtraukti į tą pripažinimą kiekvienų finansinių metų pabaigoje, apyvarta yra tų subjektų konsoliduotos pajamos.

3. Taikant 1 ir 2 dalis atsižvelgiama tik į Reglamento (EB) Nr. 391/2009 taikymo srityje nurodytą veiklą.

III SKYRIUS

PRIPAŽINIMO PANAIKINIMAS

10 straipsnis

Pripažinimo panaikinimas

1. Komisija savo iniciatyva arba valstybės narės prašymu Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nurodytais atvejais gali priimti sprendimą panaikinti organizacijos pripažinimą.

2. Siekiant nustatyti, ar kartotinis ir rimtas nesugebėjimas laikytis kriterijų ir įpareigojimų kelia nepriimtiną grėsmę saugumui ar aplinkai pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, atsižvelgiama į šiuos aspektus:

a)	Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją ir aplinkybes, ypač į šio reglamento 5 ir 6 straipsniuose nurodytas aplinkybes;

b)	kriterijus ir prireikus Komisijos sprendime 2009/491/EB apibrėžtus ribinius rodiklius.

3. Jei pripažintai organizacijai skirtų vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų suma pasiekia pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnio 3 dalį nustatytą viršutinę ribą ir pripažinta organizacija nesiėmė tinkamų korekcinių veiksmų, Komisija gali laikytis nuomonės, kad tomis priemonėmis nebuvo pasiektas tikslas pašalinti visas galimas grėsmes saugumui ar aplinkai.

11 straipsnis

Pripažinimo panaikinimo valstybės narės prašymu procedūra

1. Jei valstybė narė paprašo Komisijos panaikinti organizacijos pripažinimą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 3 dalį, ji tą prašymą raštu pateikia Komisijai.

2. Prašymą pateikusi valstybė narė išsamiai paaiškina savo prašymo priežastis ir prireikus daro nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 391/2009 7 straipsnio 1 dalyje išvardytus kriterijus ir 7 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes, taip pat į šio reglamento 10 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytas aplinkybes.

3. Prašymą pateikusi valstybė narė pateikia Komisijai visus reikalingus, tinkamai suklasifikuotus ir sunumeruotus patvirtinamuosius dokumentus, kuriais grindžiamas jos prašymas.

4. Komisija raštu patvirtina gavusi valstybės narės prašymą.

5. Jei Komisija mano, kad sprendimui priimti reikalinga papildoma informacija, patikslinimai ar įrodymai, ji apie tai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę ir paragina ją tinkamai ir per nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis negu keturios savaitės, papildyti pateiktus dokumentus. Valstybės narės prašymas laikomas visiškai parengtu, kai pateikiama visa reikalinga informacija.

6. Per vienus metus nuo visiškai parengto prašymo gavimo ir jei padaro išvadą, kad valstybės narės prašymas yra pagrįstas, Komisija pagal 12 straipsnį atitinkamai organizacijai pateikia prieštaravimo pareiškimą, siekdama pagal šį reglamentą panaikinti jos pripažinimą. Tokiu atveju prašymą pateikusiai valstybei narei suteikiamas atitinkamos valstybės narės statusas ir teisės pagal šio reglamento IV skyrių.

Jei per tą patį terminą Komisija padaro išvadą, kad valstybės narės prašymas nepagrįstas, ji apie tai informuoja prašymą pateikusią valstybę narę, nurodydama tokio sprendimo priežastis ir ragindama ją pateikti pastabas per nustatytą terminą, kuris yra ne trumpesnis negu trys mėnesiai. Per šešis mėnesius nuo šių pastabų gavimo Komisija patvirtina, kad prašymas nepagrįstas arba parengia prieštaravimo pareiškimą pagal pirmą pastraipą.

7. Jei Komisija padaro išvadą, kad valstybės narės prašymas yra nepagrįstas arba jei jis nėra visiškai parengtas pasibaigus 5 dalyje nurodytam terminui, Komisija gali nuspręsti visą prašymą ar jo dalį ir kartu su juo pateiktus įrodymus įtraukti į pripažintos organizacijos įvertinimą, atliktą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 8 straipsnį.

8. Komisija kasmet Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetui teikia ataskaitas apie valstybių narių pateiktus prašymus panaikinti pripažinimą ir apie vykstančias Komisijos inicijuotas panaikinimo procedūras.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

12 straipsnis

Prieštaravimo pareiškimas

1. Kai Komisija mano, kad yra pagrindo pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 straipsnį pripažintai organizacijai skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti organizacijos pripažinimą pagal to reglamento 7 straipsnį, ji tai organizacijai pateikia prieštaravimo pareiškimą ir praneša apie tai atitinkamoms valstybėms narėms.

2. Prieštaravimo pareiškime pateikiama:

a)	išsami ataskaita apie pripažintos organizacijos veiksmus ir neveikimą, įskaitant svarbių faktų aprašymą ir Reglamento (EB) Nr. 391/2009 nuostatų, kurias, Komisijos manymu, pripažinta organizacija pažeidė, nurodymą;

b)	įrodymai, kuriais grindžiamos svarbios išvados, įskaitant nuorodas į tikrinimo ataskaitas, vertinimo ataskaitas ar bet kokius kitus svarbius dokumentus, kuriuos Komisija arba Komisijos vardu veikusi Europos jūrų saugumo agentūra pirmiau buvo nusiuntusi atitinkamai organizacijai;

c)	pranešimas, kad Komisija gali pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 arba 7 straipsnius skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą.

3. Pranešdama apie prieštaravimo pareiškimą Komisija paragina pripažintą organizaciją ir atitinkamas valstybes nares per nustatytą terminą, kuris jokiu būdu negali būti trumpesnis negu šešios savaitės nuo prieštaravimo pareiškimo gavimo dienos, pateikti pastabas raštu. Nepažeidžiant šio reglamento 24 straipsnio 4 dalies nuostatų, Komisija neprivalo atsižvelgti į pareiškimus, gautus pasibaigus terminui.

4. Dėl pranešimo apie prieštaravimo pareiškimą atitinkamos organizacijos vertinimas nestabdomas. Bet kuriuo metu iki sprendimo skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą priėmimo pagal šį reglamentą Komisija gali nuspręsti atlikti papildomus organizacijos biurų ir įrenginių patikrinimus, apsilankyti laivuose, kuriems liudijimus išdavė ši organizacija, arba raštu paprašyti pripažintos organizacijos pateikti papildomos informacijos, susijusios su tuo, kaip ji laikosi Reglamente (EB) Nr. 391/2009 numatytų kriterijų ir įpareigojimų.

5. Bet kuriuo metu iki sprendimo skirti vienkartinę baudą ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą priėmimo pagal šį reglamentą Komisija gali iš dalies pakeisti atitinkamos pripažintos organizacijos įvertinimą. Jei naujasis įvertinimas dėl nustatytų naujų faktų arba dėl to, kad nustatyti nauji pažeidimai arba naujos aplinkybės, susijusios su pažeidimo rimtumu arba jo poveikiu saugumui ir aplinkai, skiriasi nuo įvertinimo, dėl kurio buvo parengtas prieštaravimo pareiškimas, Komisija parengia naują prieštaravimo pareiškimą.

13 straipsnis

Prašymai pateikti informaciją

Siekdama patikslinti faktus 12 straipsnio vykdymo tikslais Komisija gali raštu paprašyti, kad pripažinta organizacija pateiktų paaiškinimus raštu ar žodžiu arba išsamios informacijos ar dokumentus per nustatytą terminą, kuris jokiu būdu negali būti trumpesnis negu 4 savaitės. Tokiu atveju Komisija informuoja pripažintą organizaciją apie vienkartines baudas ir reguliariai mokamas baudas, kurios gali būti skirtos, jei prašymas nebus patenkintas, jei pateikti informaciją nepagrįstai vėluojama arba Komisijai sąmoningai pateikiama neteisinga, nepakankama arba klaidinanti informacija.

14 straipsnis

Žodinis nagrinėjimas

1. Pripažintos organizacijos, kuriai skirtas prieštaravimo pareiškimas, prašymu Komisija tai organizacijai suteikia galimybę argumentus pateikti per žodinį nagrinėjimą.

2. Komisija pakviečia atitinkamų valstybių narių kompetentingas institucijas ir gali savo iniciatyva arba atitinkamų valstybių narių prašymu pakviesti bet kuriuos kitus asmenis, turinčius teisėtų interesų, susijusių su pažeidimais, dalyvauti žodiniame nagrinėjime. Komisija gali nuspręsti, kad jai padėtų Europos jūrų saugumo agentūra.

3. Pakviesti dalyvauti fiziniai ar privatūs juridiniai asmenys atvyksta patys arba juos atstovauja teisiniai arba įgalioti atstovai. Valstybes nares atstovauja tos valstybės narės pareigūnai.

4. Žodinis nagrinėjimas nėra viešas. Kiekvienas pakviestas dalyvauti asmuo gali būti išklausomas atskirai arba dalyvaujant kitiems pakviestiems dalyvauti asmenims, atsižvelgus į teisėtą pripažintos organizacijos ir kitų šalių interesą saugoti verslo paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją.

5. Kiekvieno išklausomo asmens pasisakymai protokoluojami. Pareikalavus, apklausos protokolas pateikiamas nagrinėjime dalyvavusiems asmenims ir atitinkamoms valstybėms narėms.

15 straipsnis

Reguliariai mokamos baudos už nebendradarbiavimą

1. Jei Komisija ketina priimti sprendimą 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas reguliariai mokamas baudas skirti pripažintai organizacijai, kuri, nevykdo Komisijos paprašytų prevencinių ir korekcinių veiksmų arba nepagrįstai vėluoja juos vykdyti, skirti, ji pirma raštu apie tai praneša pripažintai organizacijai.

2. Komisijos pranešime pagal 1 dalį nurodomi konkretūs prevenciniai ir korekciniai veiksmai, kurių nesiėmė pripažinta organizacija, pateikiami tai pagrindžiantys įrodymai ir pripažinta organizacija informuojama apie Komisijos svarstomas skirti reguliariai mokamas baudas.

3. Komisija nustato terminą, per kurį pripažinta organizacija gali Komisijai pateikti pastabas raštu. Komisija neprivalo atsižvelgti į pastabas raštu, gautas pasibaigus terminui.

16 straipsnis

Galimybė susipažinti su byla

1. Pripažintos organizacijos, kuriai skirtas prieštaravimo pareiškimas, prašymu Komisija sudaro galimybes susipažinti su bylos dokumentais ir kitais Komisijos surinktais įrodymais apie galimą pažeidimą.

2. Komisija nustato datą ir atlieka reikiamą praktinį pasirengimą, kad pripažinta organizacija galėtų susipažinti su byla. Susipažinti galima tik su elektroniniu formatu pateikta byla.

3. Atitinkamai pripažintai organizacijai paprašius Komisija leidžia susipažinti su visų bylos dokumentų sąrašu.

4. Atitinkama pripažinta organizacija turi teisę susipažinti su bylos dokumentais ir informacija. Suteikdama tokią galimybę Komisija tinkamai atsižvelgia į verslo paslaptis, konfidencialią informaciją arba Komisijos ar Europos jūrų saugumo agentūros išduotus vidaus dokumentus.

5. 4 dalies tikslais Komisijos ir Europos jūrų saugumo agentūros vidaus dokumentai gali būti:

a)	dokumentai ar dokumentų dalys, susiję su Komisijos, jos tarnybų ir Europos jūrų saugumo agentūros vidaus svarstymais, įskaitant Komisijai skirtas Europos jūrų saugumo agentūros nuomones ir rekomendacijas;

b)	dokumentai ar dokumentų dalys, kurie yra Komisijos ir Europos jūrų saugumo agentūros arba Komisijos ir valstybių narių susirašinėjimo dalis.

17 straipsnis

Teisinis atstovavimas

Pripažinta organizacija turi teisę į teisinį atstovavimą visais šiame reglamente nustatytos procedūros etapais.

18 straipsnis

Konfidencialumas, profesinė paslaptis ir teisė neduoti parodymų

1. Procedūros pagal šį reglamentą vykdomos vadovaujantis konfidencialumo ir profesinės paslapties principais.

2. Komisija, Europos jūrų saugumo agentūra ir atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos, taip pat jų pareigūnai, tarnautojai ir kiti asmenys, kurių darbą prižiūri šios institucijos, neskelbia informacijos, kurią jie gavo ar apsikeitė pagal šį reglamentą ir kuriai galioja įpareigojimas užtikrinti profesinę paslaptį ir konfidencialumą.

3. Bet kuri pripažinta organizacija ar kitas asmuo, teikiantis informaciją arba pastabas pagal šį reglamentą, pagrįsdamas aiškiai nurodo, kuri medžiaga laikoma konfidencialia, ir iki Komisijos nustatytos dienos pateikia atskirą nekonfidencialų variantą.

4. Komisija taip pat gali reikalauti, kad pripažintos organizacijos ir kitos suinteresuotosios šalys nurodytų bet kurią ataskaitos, prieštaravimo pareiškimo ar Komisijos sprendimo dalį, kurioje, jų manymu, yra verslo paslapčių.

5. Jei 3 ir 4 dalyse minimų nuorodų nepateikta, Komisija gali daryti prielaidą, kad pateiktuose dokumentuose ar pastabose konfidencialios informacijos nėra.

6. Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 391/2009 9 straipsnio, pripažintos organizacijos turi teisę neduoti parodymų tais atvejais, kai jos būtų priverstos pateikti atsakymus, kuriais joms galbūt tektų pripažinti, kad padarytas pažeidimas.

19 straipsnis

Sprendimas

1. Sprendimas pagal šį reglamentą skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas arba panaikinti pripažinimą grindžiamas tik tais argumentais, dėl kurių atitinkama pripažinta organizacija galėjo pateikti pastabų.

2. Sprendime skirti vienkartinę baudą arba reguliariai mokamas baudas ir nustatant tinkamą jų sumą atsižvelgiama į veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo principus.

3. Imdamasi priemonių pagal šį reglamentą ir nuspręsdama dėl atitinkamų veiksmų ar neveikimo rimtumo ir poveikio saugumui ir aplinkai, Komisija atsižvelgia į nacionalines priemones, kurių buvo imtasi prieš atitinkamą pripažintą organizaciją remiantis tais pačiais faktais, visų pirma, jei tos organizacijos atžvilgiu jau vyksta teismo procesas ar vykdymo užtikrinimo procedūros.

4. Pripažintos organizacijos veiksmų ar neveikimo, dėl kurių buvo taikomos priemonės pagal šį reglamentą, atžvilgiu jokios tolesnės priemonės netaikomos. Tačiau į šiuos veiksmus ar neveikimą galima atsižvelgti vėlesniuose sprendimuose, priimtuose pagal šį reglamentą tam, kad būtų galima įvertinti, ar jie nesikartoja.

5. Sprendimą skirti reguliariai mokamas baudas arba sprendimą skirti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas Komisija priima pagal procedūrą, taikomą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 12 straipsnio 2 dalį.

6. Sprendimą panaikinti pripažintos organizacijos pripažinimą Komisija priima pagal procedūrą, taikomą pagal Reglamento (EB) Nr. 391/2009 12 straipsnio 3 dalį.

20 straipsnis

Teisminės teisės gynimo priemonės, pranešimas ir paskelbimas

1. Komisija informuoja atitinkamą pripažintą organizaciją apie jos turimas teismines teisės gynimo priemones.

2. Komisija praneša Europos jūrų saugumo agentūrai ir valstybėms narėms apie savo sprendimą, kad jos galėtų su juo susipažinti.

3. Pagrįstais atvejais, visų pirma saugumo ar aplinkos apsaugos sumetimais, Komisija gali savo sprendimą paskelbti viešai. Skelbdama išsamią informaciją apie savo sprendimą ar informuodama valstybes nares, Komisija atsižvelgia į teisėtus atitinkamos pripažintos organizacijos ir kitų suinteresuotųjų asmenų interesus.

21 straipsnis

Vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų išieškojimas

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (6) 78–80 ir 83 straipsnių ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1268/2012 (7) 80–92 straipsnių nuostatas Komisija, siekdama išieškoti vienkartines ir reguliariai mokamas baudas, parengia vykdomąjį raštą sumoms išieškoti ir atitinkamai pripažintai organizacijai išduoda debetinį dokumentą.

22 straipsnis

Vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo senaties terminai

1. Komisija netenka teisės pripažintai organizacijai pagal šį reglamentą skirti vienkartines ir (arba) reguliariai mokamas baudas praėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kai buvo įvykdytas pripažintos organizacijos veiksmas ar neveikimas, dėl kurio atsirado pažeidimas, nustatytas pagal šio reglamento 3 straipsnį. Tačiau tęstinių ar kartotinių veiksmų ar neveikimo, dėl kurių atsiranda pažeidimas, atveju skaičiuoti pradedama nuo dienos, kurią nutraukiamas veiksmas ar neveikimas.

Komisija netenka teisės pripažintai organizacijai pagal šio reglamento 15 straipsnį skirti reguliariai mokamas baudas praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai buvo įvykdytas pripažintos organizacijos veiksmas ar neveikimas, dėl kurių Komisija paprašė imtis tinkamų prevencinių ir korekcinių veiksmų.

2. Dėl bet kurio veiksmo, kurio ėmėsi Komisija arba Europos jūrų saugumo agentūra siekdama atlikti įvertinimą ar vykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą dėl pripažintos organizacijos veiksmo ar neveikimo, 1 dalyje nustatytas atitinkamas senaties terminas nutraukiamas. Senaties terminas nutraukiamas nuo dienos, kai apie tokius Komisijos ar agentūros veiksmus pranešama pripažintai organizacijai.

3. Nutraukus senaties terminą, jis pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau senaties terminas neturi būti daugiau nei du kartus ilgesnis už pradinį senaties terminą, nebent senaties terminas sustabdomas pagal 4 dalį.

4. Reguliariai mokamų baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol Komisijos sprendimas nagrinėjamas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

23 straipsnis

Vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų surinkimo senaties terminai

1. Teisė pradėti vienkartinių ir (arba) reguliariai mokamų baudų išieškojimo procedūrą nustoja galioti praėjus vieniems metams nuo dienos, kai pagal 19 straipsnį priimtas sprendimas tampa galutinis.

2. 1 dalyje nurodytas senaties terminas nutraukiamas bet kokiu Komisijos arba valstybės narės, veikiančios Komisijos prašymu, veiksmu, skirtu užtikrinti vienkartinių ir (arba) periodinių baudų mokėjimo vykdymą.

3. Nutraukus senaties terminą, jis pradedamas skaičiuoti iš naujo.

4. 1 ir 2 dalyse nurodyti senaties terminai sustabdomi tol, kol:

a)	skiriamas laikas baudai sumokėti;

b)	reikalavimas vykdyti mokėjimą sustabdomas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu.

24 straipsnis

Terminų taikymas

1. Šiame reglamente nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai gaunamas arba asmeniškai įteikiamas Komisijos pranešimas.

2. Jei pranešimas skirtas Komisijai, laikoma, kad atitinkamų terminų laikomasi, jei tas pranešimas išsiųstas registruotu paštu prieš pasibaigiant atitinkamam terminui.

3. Nustatydama terminus Komisija atsižvelgia į teises į tinkamą procesą ir į kiekvienos pagal šį reglamentą taikomos sprendimų priėmimo procedūros konkrečias aplinkybes.

4. Jei taikytina ir jei pagrįstai paprašoma iki pradinio termino pabaigos, terminai gali būti pratęsti.

25 straipsnis

Bendradarbiavimas su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis

Informacija, kurią nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pateikė reaguodamos į Komisijos prašymą, naudojama tik šiais tikslais:

a)	tam, kad galėtų atlikti jai pagal Reglamentą (EB) Nr. 391/2009 patikėtas užduotis, susijusias su pripažintų organizacijų pripažinimu ir priežiūra;

b)	kaip įrodymą, kai reikia priimti sprendimus pagal šį reglamentą, nepažeidžiant šio reglamento 16 ir 18 straipsnių.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Taikymas

Įvykiams, nutikusiems prieš Reglamento (EB) Nr. 391/2009 įsigaliojimą, netaikomos jokios priemonės pagal šį reglamentą.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 18 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 131, 2009 5 28, p. 11.

(2) OL L 324, 2002 11 29, p. 1.

(3) OL L 131, 2009 5 28, p. 47.

(4) OL L 162, 2009 6 25, p. 6.

(5) OL L 131, 2009 5 28, p. 57.

(6) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(7) OL L 362, 2012 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Pirmame šios lentelės stulpelyje yra nuorodos į atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 391/2009 ir jo I priedo nuostatas, kurios šio Reglamento tikslais suformuotos į kriterijų ir įpareigojimų grupes, kiekviena kurių reiškia vieną pažeidimą. Kalbant apie pagrindiniame Reglamento (EB) Nr. 391/2009 tekste nustatytus įpareigojimu, pirmame stulpelyje yra nuoroda į atitinkamą straipsnį ir jo dalį. Kalbant apie to reglamento I priede išvardytus kriterijus, pirmame stulpelyje nurodoma atitinkama dalis, kriterijus, smulkesnis kriterijus ir punktas.

Antrame stulpelyje aiškumo sumetimais pateikiamas bendras kiekvienos grupės apibūdinimas.

Reglamento (EB) Nr. 391/2009 nuostatos	Atitinkamų grupių tema
8 straipsnio 4 dalis	Kokybės sistemos valdymo apžvalgos rezultatų atskleidimas
9 straipsnio 1 dalis ir B.4 kriterijus	Galimybė gauti informaciją ir laivų dokumentus
9 straipsnio 2 dalis	Galimybė patekti į laivus
10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa	Konsultavimasis siekiant taisyklių ir procedūrų lygiavertiškumo ir darnos ir nuoseklaus tarptautinių konvencijų aiškinimo
10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa	Abipusis pripažinimas
10 straipsnio 3 dalis	Bendradarbiavimas su uosto valstybės kontroliuojančiomis administracijomis
10 straipsnio 4 dalis	Informacija Komisijai, valstybėms narėms ir kitoms atitinkamoms šalims apie, inter alia, klasifikuotus laivus, pervedimus, pakeitimus, klasės liudijimo galiojimo laikino sustabdymo ir panaikinimo atvejus
10 straipsnio 5 dalis	Galimybė vėliavos valstybei pateikti nuomonę dėl to, ar reikia atlikti išsamų laivo, kurio klasė panaikinta arba yra keičiama, patikrinimą prieš organizacijai išduodant teisės aktais numatytą liudijimą
10 straipsnio 6 dalis	Klasės perdavimo atveju taikomi reikalavimai
11 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalys	Imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų sukurtas ir prižiūrimas nepriklausomas kokybės vertinimo ir sertifikavimo subjektas ir užtikrintas veiksmingas jo veikimas laikantis reglamento reikalavimų.
A.1 kriterijus	Juridinio asmens statusas ir audito reikalavimai
A.2 kriterijus	Dokumentais pagrįsta pakankama patirtis, įgyta vertinant prekybos laivų projektus ir konstrukcijas
A.3, B.1 ir B.7 g punkto kriterijai	Pakankamas skaičius tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, paslaugos teikiamos visame pasaulyje ir apžiūrą atlieka tik jos pareigūnai
A.4 ir B.7 a punkto kriterijai	Parengtas išsamių klasės nustatymo taisyklių ir procedūrų rinkinys ir jo laikomasi
A.5 kriterijus	Laivų registras
A.6 kriterijus	Nepriklausomumas, nešališkumas ir interesų konfliktas
A.7, B.7 c punkto pirma pastraipa ir B.7 k punkto kriterijai	Teisės aktų nustatyti darbo reikalavimai, išskyrus ISM
B.2 kriterijus	Etikos kodeksas
B.3 kriterijus	Administracijos reikalaujamos svarbios informacijos konfidencialumas
B.5 kriterijus	Laivų statyklų, įrangos tiekėjų ir laivų savininkų intelektinės nuosavybės teisės
B.6 kriterijus, B.7 kriterijaus b punkto antra dalis, B.7 kriterijaus c punkto antra dalis, B.7 kriterijaus i punktas ir B.8 kriterijus	Kokybės valdymo sistema, įskaitant įrašus
B.7 kriterijaus b punkto pirma dalis	Klasės taisyklių ir procedūrų įgyvendinimas
B.7 kriterijaus d punktas	Darbuotojų atsakomybė, įgaliojimai ir tarpusavio ryšiai
B.7 kriterijaus e punktas	Veikla esant kontroliuojamoms sąlygoms
B.7 kriterijaus f punktas	Apžiūrą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo priežiūra
B.7 kriterijaus h punktas	Apžiūrą atliekančių pareigūnų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistema
B.7 kriterijaus j punktas	Visuose padaliniuose veikia išsami vidaus audito sistema
B.7 kriterijaus l punktas	Regioninių filialų ir apžiūrą atliekančių pareigūnų atsakomybė ir jų kontrolė
B.9 kriterijus	Tiesioginės žinios ir nuomonė
B.10 kriterijus	ISM kodeksas
B.11 kriterijus	Atitinkamų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas tobulinant taisykles ir procedūras

19.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/29

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2014 m. liepos 17 d.

kuriuo Švedijoje leidžiama naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus ir panaikinamas Sprendimas 97/370/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4946)

(Tekstas autentiškas tik švedų kalba)

(2014/476/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (1), ypač į jo 20 straipsnio p punktą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 IV priedo B skirsnio IV punkto 1 dalyje nustatyta, kad, klasifikuojant kiaulių skerdenas, raumeningumas turi būti įvertintas Komisijos leidžiamais klasifikavimo metodais, o tai gali būti tik statistiškai įrodyti vertinimo metodai, pagrįsti kiaulių skerdenos vienos ar kelių anatominių dalių fiziniais matavimais. Klasifikavimo metodus turėtų būti leidžiama taikyti atsižvelgiant į statistinės paklaidos didžiausią leistiną nuokrypį. Tas nuokrypis apibrėžtas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1249/2008 (2) 23 straipsnio 3 dalyje;

(2)	Komisijos sprendimu 97/370/EB (3) Švedijoje leista naudoti tris kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus;

(3)

leidžiamus naudoti klasifikavimo būdus reikia techniškai pritaikyti, todėl Švedija paprašė Komisijos leisti pakeisti „Intra-scope (Optical Probe)“, „Hennessy Grading Probe (HGP II)“ ir „AutoFom“ metoduose naudojamas formules, taip pat savo teritorijoje leisti naudoti du naujus kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus – „Fat-O-Meat'er II (FOM II)“ ir „Hennessy Grading Probe 7 (HGP 7)“. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1249/2008 23 straipsnio 4 dalyje, Švedija protokolu pateikė išsamų bandomojo išpjaustymo aprašą, kuriame nurodė principus, kuriais grindžiamos naujosios formulės, bandomojo išpjaustymo rezultatus ir lygtis, taikomas raumeningumui apskaičiuoti;

(4)	išnagrinėjus šį prašymą paaiškėjo, kad sąlygos, kuriomis suteikiamas leidimas taikyti naujas formules, yra įvykdytos. Todėl turėtų būti leista Švedijoje taikyti tuos klasifikavimo metodus;

(5)	prietaisus arba klasifikavimo būdus leidžiama keisti tik tada, jei tai aiškiai leidžiama Komisijos įgyvendinimo sprendimu;

(6)	siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, turėtų būti priimtas naujas sprendimas; Sprendimas 97/370/EB turėtų būti panaikintas;

(7)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1308/2013 IV priedo B skirsnio IV punkto 1 dalimi, Švedijoje leidžiama taikyti šiuos kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus:

a)	prietaisą Intrascope (Optical Probe) ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo I dalyje,

b)	prietaisą Hennessy Grading Probe 2 (HGP 2) ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateiktas priedo II dalyje;

c)	prietaisą AutoFOM III ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateiktas priedo III dalyje;

d)	prietaisą Fat-O-Meat'er II (FOM II) ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateiktas priedo IV dalyje;

e)	prietaisą Hennessy Grading Probe 7 (HGP 7) ir su juo susijusius vertinimo būdus, kurių aprašas pateiktas priedo V dalyje.

2 straipsnis

Leidžiamus naudoti prietaisus arba klasifikavimo būdus galima keisti tik tada, jei tai aiškiai leidžiama Komisijos įgyvendinimo sprendimu.

3 straipsnis

Sprendimas 97/370/EB panaikinamas.

4 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Švedijos Karalystei.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 17 d.

Komisijos vardu

Dacian CIOLOȘ

Komisijos narys

(1) OL L 347, 2013 12 20, p. 671.

(2) 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1249/2008, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės (OL L 337, 2008 12 16, p. 3).

(3) 1997 m. gegužės 30 d. Komisijos reglamentas 97/370/EB, nustatantis Bendrijos kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus Švedijoje (OL L 157, 1997 6 14, p. 19).

PRIEDAS

KIAULIŲ SKERDENŲ KLASIFIKAVIMO METODAI ŠVEDIJOJE

I DALIS

Intraskopas (optinis zondas)

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Intrascope“ (optiniu zondu).

Prietaisas „Intrascope“ turi turėti šešiakampio formos zondą, kurio maksimalus plotis yra 12 milimetrų (19 milimetrų ties ašmenimis zondo viršutinėje dalyje), kuris turi langelį ir šviesos šaltinį su slankiojančiu cilindru.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

čia:

SP_F1

nugaros riebalų storis (įskaitant odą) milimetrais, matuojamas už 8 centimetrų nuo skerdenos vidurinės linijos iš karto už paskutiniojo šonkaulio

Formulė taikoma nuo 50 iki 120 kilogramų sveriančioms skerdenoms.

II DALIS

Hennessy Grading Probe 2 (HPG 2)

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Hennessy Grading Probe 2“ (HGP 2).

Zondas „Hennessy“ atspindžio spektroskopijos pagalba užregistruoja matavimų, kurie gaunami registruojant skverbties intervalus (mm frakcijomis) kartu su grįžtančios išsklaidytos šviesos signalais, profilius.

Pasirenkamas konkretus optinio intervalo plotis, kad būtų gaunami kuo geresni objektyviai analizuojamos rūšies tarpaudininiai ir audinių vidaus duomenys.

Prietaise „Hennessy Grading probe“ įmontuotas 5,95 mm skersmens zondas (abiejuose galvutės šonuose yra 6,3 mm storio ašmenys) su LYU 260-EO tipo Siemens LED fotodiodu ir 58 MR tipo fotodetektoriumi. Zondo veikimo nuotolis – 0–120 mm.

Matavimų rezultatai pačių prietaisu HGP 2 ir su juo sujungtu kompiuteriu perskaičiuojami į apskaičiuotą raumeningumą.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

čia:

GP2_F1	:	nugaros riebalų storis (įskaitant odą) milimetrais, matuojamas už 8 centimetrų nuo skerdenos vidurinės linijos iš karto už paskutiniojo šonkaulio;
GP2_F2	:	nugaros riebalų storis (įskaitant odą) milimetrais, matuojamas už 6 centimetrų nuo skerdenos vidurinės linijos 12 cm link galvos, palyginti su F1;
GP2_M	:	raumenų storis milimetrais, išmatuotas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip ir F2.

Formulė taikoma nuo 50 iki 120 kilogramų sveriančioms skerdenoms.

III DALIS

AutoFom III

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „AutoFom III“.

Prietaisas „AutoFom III“ yra pagrįstas ultragarso technologija ir juo gaunamas skaitmeninis 3D skerdenų skenuotas vaizdas. Ultragarsu gautas vaizdas sukuriamas 16 jutiklių, įmontuotų į nerūdijančio plieno rėmą.

Kiaulienos skerdenos raumeningumas prognozuojamas pagal Sąjungos etaloninį metodą, taikant formulę ir remiantis ultragarsu gauto vaizdo kompiuteriniais duomenimis. Analizuojant vaizdą gaunama daugiau kaip 50 kompiuterinių duomenų. Atliekant statistinę analizę informacija susiaurinama iki dviejų komponentų, iš kurių kiekvienas yra tų pačių šešių kompiuterinių duomenų linijinė kombinacija. Galutinė formulė išreiškiama kompiuteriniais duomenimis:

Formula

čia:

R2P4	:	p2_selected_fat_mm. Lašinių storis milimetrais, išmatuotas P2 pasirinktoje vietoje.
R2P11	:	minpair_value. Filtras, kuris pasirenka dvi per 14 cm viena nuo kitos nutolusias vietas, taikomas skerspjūvio vektoriui. Tai vektoriaus filtro rezultato minimali vertė.
R2P12	:	P2_skew. Pasirinktos P2 ir nepasirinktos P2 santykis. Iš tikrųjų naudojamas šiek tiek arčiau centro esantis taškas, kad vertė tiktų ir labai išgaubtoms skerdenoms. Vertė visada didesnė arba lygi 1,0.
R2P15	:	minpair_value v2. Antras minpair vertės variantas.

Riba tarp mėsos ir šonkaulių

R3P5

max_meat_mm. Didžiausia mėsos storio matavimo vertė. Didžiausias storis mm ties šonkauliais, atėmus mažiausią lašinių storį mm.

1 lašinių sluoksnis. Riba tarp dviejų lašinių sluoksnių.

1 lašinių sluoksnis matuojamas ties kumpiu ir 5–6 šonkauliu. Tai vadinama B taškais.

R4P3

fat1_p2_selected. 1 lašinių sluoksnio matavimai pasirinktoje P2 vietoje.

Formulė taikoma nuo 50 iki 120 kilogramų sveriančioms skerdenoms.

IV DALIS

Fat-O-Meat'er II (FOM II)

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Fat-O-Meat'er II“ (FOM II).

Šis prietaisas – nauja „Fat-O-Meat'er“ matavimo įrangos versija. FOM II sudaro optinis zondas su peiliu, gylio matavimo įtaisas, kurio veikimo nuotolis – 0–125 mm, bei duomenų gavimo ir analizės plokštė – „Carometec Touch Panel i15 computer“ („Ingress Protection IP69K“). Matavimo duomenis į apskaičiuotą raumeningumo procentinę išraišką paverčia pats FOM II prietaisas.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

čia:

FOM_F1	:	nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 8 centimetrų atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto juosmens slankstelio.
FOM_F2	:	nugaros riebalų storis (su oda) milimetrais, matuojamas 6 centimetrų atstumu nuo skerdenos vidurinės linijos tarp trečio ir ketvirto paskutiniojo šonkaulio.
FOM_M	:	raumenų storis milimetrais, išmatuotas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip ir F2.

Formulė taikoma nuo 50 iki 120 kilogramų sveriančioms skerdenoms.

V DALIS

Hennessy Grading Probe 7 (HGP 7)

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Hennessy Grading Probe 7“ (HGP 7).

Pasirenkamas konkretus optinio intervalo plotis, kad būtų gaunami kuo geresni objektyviai analizuojamos rūšies tarpaudininiai ir audinių vidaus duomenys.

Matavimų rezultatai pačių prietaisu HGP 7 ir su juo sujungtu kompiuteriu perskaičiuojami į apskaičiuotą raumeningumą.

Prietaisų HGP 2 ir HGP 7 matavimo kreivės vertinimai šiek tiek skiriasi.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Formula

čia:

GP7_F1	:	nugaros riebalų storis (įskaitant odą) milimetrais, matuojamas už 8 centimetrų nuo skerdenos vidurinės linijos iš karto už paskutiniojo šonkaulio.
GP7_F2	:	nugaros riebalų storis (įskaitant odą) milimetrais, matuojamas už 6 centimetrų nuo skerdenos vidurinės linijos 12 cm link galvos, palyginti su F1.
GP7_M	:	raumenų storis milimetrais, išmatuotas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip ir F2.

Formulė taikoma nuo 50 iki 120 kilogramų sveriančioms skerdenoms.

19.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/34

EUROPOS CENTRINIO BANKO SPRENDIMAS

2014 m. liepos 2 d.

dėl priežiūros duomenų, kuriuos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 prižiūrimi subjektai pateikia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, pateikimo Europos Centriniam Bankui

(ECB/2014/29)

(2014/477/ES)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1), ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2014 m. balandžio 16 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama Europos Centrinio Banko, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (BPM pagrindų reglamentas) (ECB/2014/17) (2), ypač į jo 21 straipsnį ir 140 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Priežiūros valdybos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (3) ir Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 (4) kredito įstaigoms taikomi reguliaraus informacijos teikimo reikalavimai;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnį Europos Centrinis Bankas (ECB) turi išimtinę kompetenciją prudencinės priežiūros tikslais vykdyti uždavinius, įtvirtintus to reglamento 4 straipsnyje. Vykdydamas šiuos uždavinius ECB užtikrins, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės nuostatų, kuriomis kredito įstaigoms nustatomi prudenciniai reikalavimai, susiję su informacijos teikimu;

(3)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 6 straipsnio 2 dalį ir BPM pagrindų reglamento 21 straipsnį tiek ECB, tiek nacionalinės kompetentingos institucijos privalo keistis informacija. Nedarant poveikio ECB teisei tiesiogiai gauti kredito įstaigų teikiamą informaciją arba nuolat turėti tiesioginę prieigą prie šios informacijos, nacionalinės kompetentingos institucijos ECB suteiks visą informaciją, kurios reikia Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavestiems uždaviniams vykdyti;

(4)

pagal BPM pagrindų reglamento 140 straipsnio 3 dalį prižiūrimi subjektai privalo teikti savo atitinkamai nacionalinei kompetentingai institucijai visą informaciją, kuri turi būti reguliariai teikiama pagal atitinkamą Sąjungos teisę. Visa informacija, kurią pateikė prižiūrimi subjektai, bus pateikta nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, nebent specialiai nurodyta kitaip. Šios institucijos patikrins pradinius duomenis ir pateiks prižiūrimų subjektų pateiktą informaciją ECB;

(5)

ECB uždaviniams, susijusiems su priežiūros duomenų teikimu, vykdyti reikia patikslinti būdą, kuriuo nacionalinės kompetentingos institucijos pateikia ECB informaciją, kurią jos gavo iš prižiūrimų subjektų. Visų pirma, turėtų būti patikslinti tokios informacijos teikimo formatai, dažnumas ir laikas, taip pat išsamiau apibūdintas kokybės patikrinimas, kurį nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų atlikti prieš perduodamos informaciją ECB;

(6)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 27 straipsnį priežiūros prievoles vykdantys Priežiūros valdybos nariai, ECB darbuotojai ir dalyvaujančių valstybių narių deleguoti darbuotojai laikosi profesinės paslapties reikalavimų, nustatytų Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 37 straipsnyje ir atitinkamoje Sąjungos teisėje. Visų pirma, ECB ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (5) įtvirtintos nuostatos dėl keitimosi informacija ir profesinės paslapties,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

Pagal BPM pagrindų reglamento 21 straipsnį šiame sprendime nustatytos duomenų, kuriuos pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 prižiūrimi subjektai pateikė nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, pateikimo ECB procedūros.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime taikomos BPM pagrindų reglamente esančios apibrėžtys.

3 straipsnis

Pateikimo datos

Nacionalinės kompetentingos institucijos pateikia ECB 1 straipsnyje nurodytus duomenis, kuriuos joms pateikė prižiūrimos grupės ir prižiūrimi subjektai, šiomis pateikimo datomis:

iki 12.00 valandos Vidurio Europos laiku (CET) (6) dešimtą darbo dieną nuo pateikimo nacionalinėms kompetentingoms institucijoms datos, nurodytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, duomenis apie:

a)	svarbias prižiūrimas grupes aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse;

b)	svarbius prižiūrimus subjektus, nepriklausančius prižiūrimai grupei;

c)	prižiūrimas grupes iš dalies konsoliduotu lygiu ir prižiūrimus subjektus, priklausančius prižiūrimai grupei, kai jie priskiriami svarbiems remiantis trijų svarbiausių kredito įstaigų jų valstybėje narėje kriterijumi;

d)	kitas prižiūrimas grupes ir prižiūrimus subjektus, kurie įtraukti į institucijų, turinčių teikti duomenis Europos bankininkystės institucijai (EBI) pagal Sprendimo EBA/DC/090 (7) 3 straipsnį, sąrašą;

iki darbo dienos pabaigos dvidešimt penktą darbo dieną nuo pateikimo datos, nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, duomenis apie:

a)	svarbias prižiūrimas grupes iš dalies konsoliduotu lygiu, jeigu šie duomenys nebuvo pateikti pagal 1 dalį;

b)	svarbius prižiūrimus subjektus, priklausančius prižiūrimai grupei, jeigu šie duomenys nebuvo pateikti pagal 1 dalį;

iki darbo dienos pabaigos dvidešimt penktą darbo dieną nuo pateikimo datos, nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, duomenis apie:

a)	mažiau svarbias prižiūrimas grupes aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse, jeigu šie duomenys nebuvo pateikti pagal 1 dalį;

b)	mažiau svarbius prižiūrimus subjektus, nepriklausančius prižiūrimai grupei, jeigu šie duomenys nebuvo pateikti pagal 1 dalį;

iki darbo dienos pabaigos trisdešimt penktą darbo dieną nuo pateikimo datos, nustatytos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 680/2014, duomenis apie:

a)	mažiau svarbias prižiūrimas grupes iš dalies konsoliduotu lygiu, jeigu šie duomenys nebuvo pateikti pagal 1 dalį;

b)	mažiau svarbius prižiūrimus subjektus, priklausančius prižiūrimai grupei, jeigu šie duomenys nebuvo pateikti pagal 1 dalį.

4 straipsnis

Duomenų kokybės patikrinimai

1. Nacionalinės kompetentingos institucijos stebi ir užtikrina duomenų, pateikiamų ECB, kokybę ir patikimumą. Nacionalinės kompetentingos institucijos taiko patvirtinimo taisykles, nurodytas Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 680/2014 XV priede, kurias parengia ir palaiko EBI, ir atlieka papildomus duomenų kokybės patikrinimus, kuriuos apibrėžia ECB, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.

2. Patikrinus atitiktį patvirtinimo taisyklėms ir kokybės patikrinimus, duomenys pateikiami vadovaujantis šiais papildomais būtinaisiais standartais tikslumui:

a)	nacionalinės kompetentingos institucijos teikia informaciją, jei taikytina, apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų; ir

b)	informacija privalo būti išsami: esančios spragos turi būti pripažintos, paaiškintos ECB ir, jei taikytina, nedelsiant užpildytos.

5 straipsnis

Kokybinė informacija

1. Nacionalinės kompetentingos institucijos nedelsdamos pateikia ECB atitinkamus paaiškinimus, jeigu duomenų kokybė konkrečioje taksonomijos lentelėje negali būti užtikrinta.

2. Be to, nacionalinės kompetentingos institucijos nurodo ECB priežastis, dėl kurių buvo pateikti reikšmingi taisymai.

6 straipsnis

Perdavimo formatas

1. Siekiant, kad pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 duomenimis būtų keičiamasi vienodu techniniu formatu, nacionalinės kompetentingos institucijos šiame sprendime nurodytus duomenis teikia naudodamos eXtensible Business Reporting Language taksonomiją.

2. Atliekant atitinkamą perdavimą, prižiūrimi subjektai identifikuojami naudojant (preliminarų) juridinio asmens identifikatorių.

7 straipsnis

Pirmosios ataskaitinės datos

1. Pirmosios ataskaitinės datos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų teikimui yra nurodytos Sprendimo EBA/DC/090 8.8.1 straipsnyje.

2. Pirmoji ataskaitinė data 3 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų duomenų teikimui yra 2014 m. gruodžio 31 d.

8 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

1. 2014 metų ataskaitinės datos atveju, nacionalinių kompetentingų institucijų duomenų pateikimo datos, kaip apibūdinta 3 straipsnio 1 dalyje, yra nurodytos Sprendimo EBA/DC/090 8 straipsnio 2 dalyje.

2. Nuo 2014 m. gruodžio 31 d. ataskaitinės datos iki 2015 m. gruodžio 31 d. ataskaitinės datos nacionalinių kompetentingų institucijų duomenų pateikimo datos, kaip apibūdinta 3 straipsnio 3 dalyje, yra darbo dienos pabaiga trisdešimtą darbo dieną po tos dienos, kurią prižiūrimi subjektai pateikė duomenis nacionalinei kompetentingai institucijai.

3. Iki 2014 m. lapkričio 4 d. nacionalinės kompetentingos institucijos pateikia ECB 1 straipsnyje nurodytus duomenis apie:

a)	prižiūrimas grupes ir prižiūrimus subjektus, kurie yra išsamiai vertinami pagal Sprendimą ECB/2014/3 (8);

b)	kitas prižiūrimas grupes ir prižiūrimus subjektus, įsteigtus dalyvaujančioje valstybėje narėje, kai jie yra įtraukti į institucijų, turinčių teikti duomenis EBI pagal Sprendimo EBA/DC/090 3 straipsnį, sąrašą.

9 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. liepos 2 d.

ECB Pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(2) OL L 141, 2014 5 14, p. 1.

(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(4) 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014, kuriuo nustatomi įstaigų priežiūros ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 techniniai įgyvendinimo standartai. (OL L 191, 2014 6 28, p. 1).

(5) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(6) CET atsižvelgia į perėjimą prie Vidurio Europos vasaros laiko.

(7) 2014 m. sausio 24 d. Europos bankininkystės institucijos sprendimas EBA/DC/090 dėl kompetentingų institucijų atskaitomybės EBI. Paskelbta EBI inerneto svetainėje www.eba.europa.eu

(8) 2014 m. vasario 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ECB/2014/3, kuriuo nustatomos išsamiai vertinamos kredito įstaigos (OL L 69, 2014 3 8, p. 107).

19.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/38

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2014 m. liepos 14 d.

dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų

(Tekstas svarbus EEE)

(2014/478/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

2011 m. Komisija surengė viešas konsultacijas dėl savo žaliosios knygos „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ (1). Šios konsultacijos padėjo apibrėžti bendrus su internetinių lošimų paslaugų reguliavimu susijusius valstybių narių tikslus ir nustatyti pagrindines prioritetines sritis, kuriose būtini Sąjungos lygmens veiksmai;

(2)

2012 m. spalio 23 d. priimtame komunikate „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ (2) Komisija pasiūlė įvairių veiksmų, kuriais siekiama spręsti su internetiniais lošimais susijusius reguliavimo, visuomenės ir techninius uždavinius. Visų pirma Komisija pranešė pateiksianti rekomendacijų dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų apsaugos, įskaitant nepilnamečių apsaugą, ir dėl atsakingų komercinių pranešimų apie internetinių lošimų paslaugas. Šia rekomendacija siekiama apimti abu šiuos klausimus, gerinti vartotojų bei lošėjų apsaugą ir užtikrinti, kad nepilnamečiai nedalyvautų internetiniuose lošimuose. Ja siekiama užtikrinti, kad lošimai liktų pramogų šaltiniu, o vartotojams būtų užtikrinta saugi lošimų aplinka ir būtų nustatytos kovos su finansinės ar socialinės žalos rizika priemonės, taip pat ja siekiama nustatyti veiksmus, būtinus nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijai užtikrinti;

(3)

2013 m. rugsėjo 10 d. rezoliucijoje dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje (3) Europos Parlamentas paragino Komisiją išnagrinėti nacionalinių savanoriško galimybės lošti atsisakymo registrų sąveikumo galimybę, didinti informuotumą apie priklausomybės nuo lošimų pavojų ir apsvarstyti privalomų trečiosios šalies tapatybės patikrinimų įdiegimą. Joje taip pat paraginta įpareigoti internetinių lošimų operatorius lošimų svetainėse pateikti informaciją apie reguliavimo institucijas ir įspėjimus nepilnamečiams, taip pat užtikrinti savęs apribojimo galimybes. Be to, Europos Parlamentas paragino nustatyti bendruosius atsakingų komercinių pranešimų principus. Jis rekomendavo komerciniuose pranešimuose pateikti aiškius įspėjimus apie patologinio lošimo padarinius ir priklausomybės nuo lošimų riziką. Komerciniai pranešimai neturėtų būti per gausūs ir neturėtų būti rodomi turinyje, aiškiai skirtame nepilnamečiams, arba jei yra didesnė rizika, kad tą turinį žiūrės nepilnamečiai;

(4)	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas taip pat paragino Komisiją imtis veiksmų, kad būtų pagerinta internetinių lošimų paslaugų vartotojų ir nepilnamečių apsauga (4);

(5)

nesuderinus nuostatų Sąjungos mastu, valstybės narės iš esmės gali savo nuožiūra nustatyti su azartiniais lošimais susijusios politikos tikslus ir siektiną apsaugos, kurios tikslas – apsaugoti vartotojų sveikatą, lygį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pateikė bendro pobūdžio gairių dėl pagrindinių vidaus rinkos laisvių (internetinių) lošimų srityje aiškinimo atsižvelgiant į specifinį lošimų veiklos pobūdį. Nors siekdamos su viešuoju interesu susijusių tikslų valstybės narės gali varžyti ar riboti tarpvalstybinį internetinių lošimų paslaugų teikimą, jos turi įrodyti, kad atitinkama priemonė yra tinkama ir būtina. Valstybės narės yra įpareigotos įrodyti, kad su viešuoju interesu susijusių tikslų siekiama nuosekliai ir metodiškai (5);

(6)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat nustatė pagrindines komercinių pranešimų apie lošimų paslaugas, visų pirma apie monopolio sąlygomis teikiamas paslaugas, taisykles. Valstybės monopolio turėtojo reklama turi būti saikinga ir griežtai apribota tuo, kas būtina siekiant nukreipti vartotojus į kontroliuojamus lošimo tinklus. Tokia reklama negali būti siekiama žadinti įgimto vartotojų polinkio lošti skatinant juos aktyviai dalyvauti lošimuose, pavyzdžiui, vaizduojant lošimus kaip įprastą dalyką arba didinant lošimų patrauklumą dėmesį patraukiančiais reklaminiais pranešimais, kuriuose viliojama dideliais laimėjimais. Visų pirma reikėtų atskirti monopolio turėtojo strategijas, kuriomis siekiama tik informuoti potencialus klientus apie esamus produktus ir užtikrinti reguliarų naudojimąsi azartinių lošimų paslaugomis nukreipiant lošėjus į kontroliuojamus procesus, nuo tų strategijų, kurių tikslas – kviesti ir skatinti aktyviai dalyvauti tokiuose lošimuose (6);

(7)	valstybių narių su lošimais susijusių nacionalinių sistemų, kuriomis siekiama užtikrinti probleminio lošimo prevenciją ir nepilnamečių apsaugą, pagrindiniai su viešuoju interesu susiję tikslai – vartotojų ir sveikatos apsauga;

(8)

taisyklės ir politika, kurias yra nustačiusios valstybės narės siekdamos su viešuoju interesu susijusių tikslų, labai skiriasi. Sąjungos lygmens veiksmais valstybės narės skatinamos užtikrinti aukštą apsaugos lygį visoje Sąjungoje, visų pirma atsižvelgiant į riziką, susijusią su lošimais, įskaitant galimą su lošimu susijusių sutrikimų vystymąsi arba kitus neigiamus asmeninius ir socialinius padarinius;

(9)

šia rekomendacija siekiama apsaugoti vartotojų bei lošėjų sveikatą ir taip kartu sumažinti galimą ekonominę žalą, kuri gali būti patirta dėl patologinio ar nesaikingo lošimo. Šiuo tikslu joje rekomenduojami su internetinių lošimų paslaugomis susijusios vartotojų, lošėjų ir nepilnamečių aukšto lygio apsaugos principai. Rengdama šią rekomendaciją, Komisija rėmėsi gerąja valstybių narių patirtimi;

(10)

internetinių lošimų paslaugos plačiai siūlomos ir jomis plačiai naudojamasi. Internetiniai lošimai – paslaugų teikimo veikla, iš kurios 2012 m. ES gauta 10,54 mlrd. EUR metinių pajamų. Dėl technologinės plėtros, didėjančių galimybių naudotis internetu ir judriojo ryšio technologijų patogumo didėja internetinių lošimų paslaugų prieinamumas ir auga jų rinka. Tačiau tais atvejais, kai informacija nepakankamai aiški ar skaidri, gali būti priimami netinkami sprendimai. Be to, pasigedę patrauklių pasiūlymų lošėjai internete ieško konkurencingų lošimo alternatyvų;

(11)

su lošimais susiję komerciniai pranešimai perduodami labai įvairiomis informavimo priemonėmis, tokiomis kaip spauda, reklaminis paštas, audiovizualinė žiniasklaida ir išorinė reklama, taip pat rėmimo veikla. Todėl lošimais gali susidomėti pažeidžiamos grupės, tokios kaip nepilnamečiai. Kita vertus, komerciniai pranešimai apie internetinių lošimų paslaugas, pavyzdžiui, pranešimai, kuriuose nurodoma operatoriaus tapatybė ir pateikiama tinkama informacija apie lošimus, įskaitant informaciją apie probleminio lošimo riziką, taip pat atitinkami įspėjimai gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant vartotojus pasirinkti leistas teikti ir prižiūrimas paslaugas;

(12)

kai kurie į lošimus įsitraukę asmenys dėl savo elgesio patiria problemų, dėl kurių nukenčia jie patys arba jų šeimos, kiti susiduria su labai skaudžiomis patologinio lošimo pasekmėmis. Apskaičiuota, kad nuo sutrikimų, susijusių su lošimu, kenčia 0,1–0,8 % visų suaugusiųjų, o dar 0,1–2,2 % turi potencialiai probleminių lošimo įpročių (7). Todėl būtina taikyti prevencinį metodą, kad internetinių lošimų paslaugos būtų siūlomos ir reklamuojamos socialiai atsakingai, visų pirma siekiant užtikrinti, kad lošimas išliktų pramogine laisvalaikio veikla;

(13)

nepilnamečiai dažnai susiduria su lošimo rizika, nes naudojasi internetu, judriojo ryšio taikomosiomis programomis ir žiniasklaidos priemonėmis, kur rodoma lošimų reklama, be to, jie mato išorinę lošimų reklamą. Taip pat jie yra sporto renginių, kuriuos savo interesais remia lošimų operatoriai arba kuriuose rodoma lošimų veiklos reklama, žiūrovai arba dalyviai. Todėl šia rekomendacija taip pat siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo lošimų žalos ar su lošimais susijusio išnaudojimo;

(14)

Sąjungoje įsisteigę internetinių lošimų operatoriai vis dažniau turi po kelias atskirose valstybėse narėse, kurios lošimams reguliuoti pasirinko licencijomis pagrįstas sistemas, išduotas licencijas. Jiems būtų naudinga, jei būtų laikomasi bendresnio požiūrio. Be to, dėl atitikties reikalavimų gausėjimo gali būti be reikalo dubliuojama infrastruktūra ir dvigubėti išlaidos – dėl to reguliavimo institucijoms tektų nereikalinga administracinė našta;

(15)

tikslinga paraginti valstybes nares nustatyti vartotojų informavimo apie internetinius lošimus taisykles. Tokiomis taisyklėmis turėtų būti užkertamas kelias su lošimu susijusių sutrikimų vystymuisi, užtikrinama, kad nepilnamečiai negalėtų naudotis lošimo priemonėmis, o vartotojai paskatinami nesinaudoti neleistomis teikti, todėl potencialiai žalingomis, paslaugomis;

(16)	atitinkamais atvejais šios rekomendacijos principai turėtų būti skirti ne tik lošimų operatoriams, bet ir trečiosioms šalims, įskaitant vadinamąsias susijusias įmones, kurioms leidžiama reklamuoti internetinių lošimų paslaugas operatoriaus vardu;

(17)

tikslinga geriau informuoti vartotojus ir lošėjus apie internetinių lošimų paslaugas, kurių, laikantis Sąjungos teisės, neleidžiama teikti pagal valstybės narės, kurioje naudojamasi ta paslauga, teisės aktus ir imtis veiksmų prieš tokias paslaugas. Todėl valstybės narės turėtų neleisti skelbti komercinių pranešimų apie tokias internetinių lošimų paslaugas, kurių teikti jos neleidžia;

(18)	lošėjo sąskaitai atidaryti būtino registracijos proceso tikslas yra patikrinti asmens tapatybę ir sudaryti sąlygas stebėti lošėjo elgseną. Labai svarbu, kad šis procesas taip pat būtų toks, kad vartotojai nenuspręstų jo nutraukti ir vietoje to nepasirinktų nereguliuojamų lošimų svetainių;

(19)

nors registracijos procesas skirtingose valstybėse narėse įdiegtas skirtingai, kai kuriais atvejais patikrinimo etape atliekant veiksmus ne internete arba fiziškai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tapatybės duomenų patikrinimą būtų galima atlikti veiksmingai, kad būtų lengviau užbaigti registraciją;

(20)

svarbu, kad lošėjų sąskaitos taptų nuolatinės tik tada, kai patvirtinami lošėjų pateikti tapatybės duomenys. Pageidautina, kad iki tol, kol sąskaita tampa nuolatine sąskaita, lošėjams būtų leidžiama naudotis laikinomis sąskaitomis. Atsižvelgiant į jų pobūdį, laikinos sąskaitos turėtų būti fiksuotos nominaliosios vertės, o lošėjai turėtų negalėti atsiimti indėlių ar laimėtų sumų;

(21)	siekiant apsaugoti lošėjus bei jų lėšas ir užtikrinti skaidrumą, turėtų būti nustatyta lošėjų sąskaitų, kuriomis nustatytą laiką nebuvo naudojamasi, patikrinimo ir lošėjo sąskaitos uždarymo ar įšaldymo tvarka. Be to, nustačius, kad asmuo – nepilnametis, lošėjo sąskaita turėtų būti panaikinta;

(22)	dėl informacinių įspėjimų pasakytina, kad atitinkamais atvejais lošėjui per lošimo seansą turėtų būti suteikta aiškiai pastebima galimybė naudoti chronometrą;

(23)	dėl pagalbos lošėjams pasakytina, kad be galimybės nustatyti indėlių ribas, lošėjams galėtų būti suteiktos ir kitos apsaugos priemonės, tokios kaip galimybė nustatyti statomų ar pralaimimų sumų ribas;

(24)

kad būtų užkertamas kelias su lošimu susijusių sutrikimų vystymuisi, operatorius taip pat turėtų galėti, pastebėjęs nerimą keliančių lošėjo elgsenos pokyčių, nurodyti jam padaryti pertrauką arba nebeleisti jam lošti. Tokiomis aplinkybėmis operatorius turėtų paaiškinti lošėjui priežastis ir patarti jam dėl pagalbos ar gydymosi;

(25)

lošimų operatoriai – svarbūs Europos sporto komandų ir renginių rėmėjai. Siekiant, kad internetinių lošimų paslaugų teikėjai būtų atskaitingesni už savo vykdomą rėmimo veiklą, turėtų būti aiškiai reikalaujama, kad rėmimo veikla būtų skaidri ir vykdoma atsakingai. Visų pirma reikėtų nustatyti aiškesnius reikalavimus, kuriais būtų užtikrinta, kad lošimų operatorių vykdoma rėmimo veikla neturėtų įtakos ar neigiamo poveikio nepilnamečiams;

(26)	taip pat būtina geriau informuoti apie riziką, pavyzdžiui, sukčiavimo riziką, neatsiejamai susijusią su egzistuojančiomis Sąjungos lygmeniu niekaip nekontroliuojamomis svetainėmis;

(27)

kad būtų tinkamai siekiama su viešuoju interesu susijusių tikslų, būtina veiksminga priežiūra. Valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas, nustatyti aiškias gaires operatoriams ir teikti lengvai prieinamą informaciją vartotojams, lošėjams ir pažeidžiamoms grupėms, įskaitant nepilnamečius;

(28)	siekiant veiksmingai taikyti šioje rekomendacijoje nustatytus su komerciniais pranešimais susijusius principus ir stebėti jų taikymą, svarbų vaidmenį gali atlikti elgesio kodeksai;

(29)	ši rekomendacija neturi poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/29/EB (8) ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB (9);

(30)	taikant šioje rekomendacijoje nustatytus principus būtų tvarkomi asmens duomenys. Todėl taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (11),

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. TIKSLAS

Siekiant užtikrinti sveikatos apsaugą ir sumažinti ekonominę žalą, kuri gali būti patirta dėl patologinio ar nesaikingo lošimo, valstybėms narėms rekomenduojama priimti internetinių lošimų paslaugų ir atsakingų komercinių pranešimų apie tas paslaugas principus, kuriuos taikant būtų užtikrintas aukštas vartotojų, lošėjų ir nepilnamečių apsaugos lygis.

Šia rekomendacija nepažeidžiama valstybių narių teisė reguliuoti lošimų paslaugas.

II. APIBRĖŽTYS

Šioje rekomendacijoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) internetinių lošimų paslauga– bet kokia paslauga, susijusi su piniginės vertės statymu azartiniuose lošimuose, įskaitant lošimus, kuriems reikia tam tikrų įgūdžių, pvz., loterijas, kazino žaidimus, pokerį ir lažybų operacijas, kuri atskiru paslaugų gavėjo prašymu teikiama bet kokiu būdu per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba naudojant bet kokias kitas ryšių technologijas;

b) vartotojas– bet kuris fizinis asmuo, atliekantis veiksmus, nesusijusius su jo komercine veikla, verslu, amatu ar profesija;

c) lošėjas– bet kuris fizinis asmuo, turintis operatoriaus suteiktą lošėjo sąskaitą ir besinaudojantis internetinių lošimų paslauga;

d) lošėjo sąskaita– lošėjo atidaryta sąskaita, kurioje registruojamos visos jo ir operatoriaus tarpusavio operacijos;

e) nepilnametis– bet kuris asmuo, nesulaukęs pagal taikytinus nacionalinės teisės aktus nustatyto minimalaus amžiaus, nuo kurio leidžiama naudotis internetinių lošimų paslauga;

f) operatorius– bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuriam leista teikti internetinių lošimų paslaugą, ir bet kuris tokio asmens vardu arba jo labui veikiantis asmuo;

g) komercinis pranešimas– bet kokio pavidalo pranešimas, skirtas operatoriaus prekėms, paslaugoms arba įvaizdžiui tiesiogiai ar netiesiogiai reklamuoti;

h) rėmimas– operatoriaus ir remiamos šalies santykiai, pagrįsti sutartimi, pagal kurią mainais į komercinius pranešimus ar kitokią naudą operatorius bet kokiam sporto ar meno renginiui, organizacijai, komandai ar asmeniui teikia finansinę ar kitokią paramą, siekdamas sukurti sąsają tarp savo įvaizdžio, prekės ženklų ar produktų ir remiamo objekto.

III. INFORMACIJOS PATEIKIMO REIKALAVIMAI

Operatoriaus lošimų svetainės įėjimo tinklalapyje turėtų būti pastebimai pateikta ir iš visų svetainės tinklalapių prieinama ši informacija:

bendrovės duomenys ar kita informacija, kuria užtikrinama galimybė atpažinti operatorių ir su juo susisiekti, įskaitant:

i)	bendrovės pavadinimą;

ii)	registracijos vietą;

iii)	e. pašto adresą;

b)	draudimo lošti nesulaukus tinkamo amžiaus ženklas, kuriame nurodomas minimalus amžius, kurio nesulaukus neleidžiama lošti;

žinutė apie atsakingą lošimą, kuria ne daugiau kaip vienu paspaudimu pateikiama:

i)	informacija apie tai, kad nevaldomas lošimas gali būti žalingas;

ii)	informacija apie svetainėje siūlomas pagalbos lošėjui priemones;

iii)	savęs vertinimo testai, skirti savo, kaip lošėjo, elgsenai pasitikrinti;

d)	nuoroda į bent vieną organizaciją, teikiančią informaciją apie sutrikimus, susijusius su lošimu, ir siūlančią atitinkamą pagalbą.

Operatoriaus ir vartotojo sutartinių santykių sąlygos turėtų būti pateiktos glaustai ir aiškiai. Jos turėtų:

a)	apimti informaciją bent apie sumų paėmimo iš lošėjo sąskaitos terminus bei apribojimus ir apie visus su operacijomis lošėjo sąskaitoje susijusius mokesčius, taip pat nuorodą į kiekvienam lošimui taikomus išmokėjimo procentinius dydžius;

b)	būti pripažintos ir patvirtintos vartotojo V skyriuje nurodyto registracijos proceso metu;

c)	būti pateiktos elektroninėmis priemonėmis taip, kad vartotojas galėtų išsisaugoti ir susirasti jas ir visus jų pakeitimus, apie kuriuos jam pranešta.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vartotojui būtų prieinama informacija apie operatoriaus lošimų svetainėje siūlomų lošimų ir lažybų taisykles.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriaus lošimų svetainėje būtų rodomi lošimų reguliavimo institucijos duomenys, kad būtų aišku, jog operatorius turi reikiamą leidimą.

IV. NEPILNAMEČIAI

Nepilnamečiai neturėtų turėti galimybės lošti lošimų svetainėje arba turėti lošėjo sąskaitą.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatorius būtų nustatęs nepilnamečių dalyvavimo lošimuose prevencijos procedūras, įskaitant amžiaus patikrinimą V skyriuje nurodyto registracijos proceso metu.

10.

Siekdamos, kad nepilnamečiai neturėtų prieigos prie lošimų svetainių, valstybės narės turėtų skatinti tokiose svetainėse pateikti nuorodas į tėvų kontrolės programas.

11.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komerciniai pranešimai apie internetinių lošimų paslaugas neturėtų žalingo poveikio nepilnamečiams arba kad jais nepilnamečiai nebūtų skatinami laikyti lošimų įprasta savo laisvalaikio veiklos dalimi.

12.

Komerciniuose pranešimuose turėtų būti pateikiama aiški žinutė apie draudimą lošti nesulaukus tinkamo amžiaus, kurioje būtų nurodytas minimalus amžius, kurio nesulaukus neleidžiama lošti.

13.

Valstybės narės turėtų skatinti netransliuoti ir nerodyti komercinių pranešimų ar nesudaryti sąlygų juos skelbti:

a)	žiniasklaidoje arba kai rodomos programos, kurių tikėtina pagrindinė auditorija – nepilnamečiai;

b)	svetainėse, kurių lankytojai – daugiausia nepilnamečiai;

c)	arti vietų, kuriose nepilnamečiai paprastai leidžia laiką ir yra tikėtina pagrindinė auditorija, įskaitant bent jau mokyklas.

14.

Komerciniai pranešimai turėtų atitikti šiuos reikalavimus:

a)	jais neturėtų būti siekiama pasinaudoti nepilnamečių nepatyrimu ar žinių stoka;

b)	juose neturėtų būti naudojami nepilnamečių ar jaunuolių atvaizdai, taip pat neturėtų būti rengiamos kampanijos, kuriomis visų pirma patraukiamas nepilnamečių dėmesys;

c)	jais neturėtų būti siekiama patraukti nepilnamečių ar jaunuolių dėmesio vaizduojant lošimus kaip jaunimo užsiėmimą ar siejant juos su jaunimo kultūra;

d)	jais neturėtų būti siekiama įteigti, kad dalyvavimas lošimuose reiškia perėjimą iš paauglystės į suaugusiųjų pasaulį.

V. LOŠĖJO REGISTRACIJA IR SĄSKAITA

15.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad asmeniui būtų leista naudotis internetinių lošimų paslauga tik užsiregistravus kaip lošėjui ir turint operatoriaus suteiktą sąskaitą.

16.

Lošėjo sąskaitai atidaryti būtino registracijos proceso metu turėtų būti reikalaujama pateikti šią informaciją:

a)	vardą ir pavardę;

adresą;

c)	gimimo datą;

d)	elektroninio pašto adresą arba judriojo ryšio telefono numerį.

17.

Pateiktas elektroninio pašto adresas arba judriojo ryšio telefono numeris turėtų būti patvirtintas lošėjo arba patikrintas operatoriaus. Šiuo adresu ar telefonu numeriu operatorius turėtų galėti tiesiogiai ir veiksmingai susisiekti ir bendrauti su lošėju.

18.

Lošėjo tapatybės duomenys turėtų būti patikrinti. Jei patikrinimo neįmanoma atlikti tiesiogiai elektroniniu būdu arba nėra sukurta tokio patikrinimo sistema, valstybės narės raginamos palengvinti prieigą prie nacionalinių registrų, duomenų bazių ar kitų oficialių dokumentų, kuriais remdamiesi operatoriai turėtų patikrinti tapatybės duomenis.

19.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai asmens tapatybė ar amžius negali būti sėkmingai patvirtinti, lošėjo sąskaitai, įskaitant laikiną sąskaitą, atidaryti būtinas registracijos procesas turėtų būti nutrauktas.

20.

Valstybės narės raginamos registracijos proceso metu naudoti elektroninio identifikavimo sistemas.

21.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad:

a)	registracijos procesas būtų toks, kad tapatybė būtų patikrinama per tinkamą laiką ir vartotojai ar operatoriai nebūtų be reikalo apsunkinami;

b)	registracijos sistemose būtų numatytos alternatyvios tapatybės patikrinimo priemonės, visų pirma naudotinos tais atvejais, kai vartotojas neturi valstybės narės, kurioje to reikalaujama, nacionalinio tapatybės numerio arba tada, kai laikinai neveikia prieiga prie duomenų bazių.

22.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjai turėtų:

a)	galimybę sąskaitą atidarančio operatoriaus svetainėje naudotis laikina sąskaita iki tol, kol bus sėkmingai užbaigtas tapatybės patvirtinimas;

b)	sąskaitą atidarančio operatoriaus suteiktą unikalų identifikacinį vartotojo vardą ir slaptažodį arba kitas prieigos saugumo priemones.

23.

Valstybės narės turėtų nustatyti taisykles, kuriomis:

a)	būtų užtikrinta, kad lošėjų lėšos būtų apsaugotos, galėtų būti išmokamos tik lošėjui ir laikomos atskirai nuo nuosavų operatoriaus lėšų;

b)	būtų siekiama išvengti slaptų lošėjų susitarimų ir tarpusavio pinigų pervedimų, įskaitant pervedimų anuliavimo ar lėšų susigrąžinimo iš lošėjų sąskaitų taisykles, taikytinas nustačius, kad būta slaptų susitarimų ar sukčiauta.

VI. LOŠĖJO VEIKSMAI IR PAGALBA LOŠĖJUI

24.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad registruodamasis operatoriaus lošimų svetainėje lošėjas standartiniu atveju galėtų nustatyti piniginių indėlių ribas ir tam tikro laikotarpio apribojimus.

25.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjas operatoriaus lošimų svetainėje galėtų bet kuriuo metu lengvai:

a)	patikrinti lošėjo sąskaitos balansą;

b)	pasinaudoti su atsakingu lošimu susijusios pagalbos lošėjui funkcija – susisiekti naudodamasis internetinėmis formomis arba asmeniškai, įskaitant bent galimybę užmegzti tiesioginį pokalbį internetu arba telefonu;

c)	pagalbos linijomis susisiekti su 4 punkto d dalyje nurodytomis informaciją ir pagalbą teikiančiomis organizacijomis.

26.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriaus svetainėje standartiniu atveju būtų numatyta galimybė lošėjui reguliariai gauti informacinius įspėjimus apie lošime ar lažybose laimėtas bei praloštas sumas ir apie tai, kiek laiko lošta. Lošėjas turėtų patvirtinti informacinį įspėjimą ir turėtų turėti galimybę laikinai nutraukti lošimus arba lošti toliau.

27.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjas operatoriaus lošimų svetainėje negalėtų:

a)	įnešti indėlių, viršijančių nurodytam laikui nustatytas piniginių indėlių ribas;

b)	dalyvauti lošimuose, jei lošėjo sąskaitoje nėra lėšų, reikalingų lošime ar lažybose statomoms sumoms padengti.

28.

Valstybės narės turėtų drausti operatoriui teikti kreditus lošėjui.

29.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjas operatoriaus svetainėje galėtų:

a)	sumažinti indėlio ribą – sumažinta riba turėtų būti pradedama taikyti nedelsiant;

b)	padidinti indėlio ribą. Šis lošėjo prašymas turėtų būti įvykdomas ne anksčiau kaip praėjus bent dvidešimt keturioms valandoms po jo pateikimo;

c)	daryti pertrauką ir savanoriškai atsisakyti galimybės lošti.

30.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatorius būtų nustatęs politiką ir procedūras, kurias taikant būtų galima lengvai užmegzti ryšį su lošėjais, kai jų elgsena rodo galimą su lošimu susijusio sutrikimo vystymosi riziką.

31.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatorius nustatytą laiką saugotų įrašus bent apie lošėjo indėlius ir laimėtas sumas. Šie duomenys paprašius turėtų būti pateikti lošėjui.

VII. PERTRAUKA IR SAVANORIŠKAS GALIMYBĖS LOŠTI ATSISAKYMAS

32.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjas operatoriaus svetainėje galėtų bet kada pasirinkti padaryti pertrauką arba savanoriškai atsisakyti galimybės naudotis tam tikra arba visomis internetinių lošimų paslaugomis.

33.

Valstybės narės turėtų numatyti, kad:

a)	pasirinkus padaryti pertrauką, dalyvavimas lošimuose būtų nutraukiamas bent dvidešimt keturioms valandoms;

b)	savanoriško galimybės naudotis operatoriaus paslaugomis atsisakymo trukmė būtų ne trumpesnė kaip šeši mėnesiai.

34.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjui savanoriškai atsisakius galimybės lošti, jo sąskaita būtų uždaryta.

35.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lošėjas iš naujo būtų registruojamas tik jo paties raštu ar elektroniniu būdu pateiktu prašymu ir bet kuriuo atveju tik pasibaigus savanoriško galimybės lošti atsisakymo laikotarpiui.

36.

Valstybės narės turėtų būti nustačiusios taisykles, susijusias su suinteresuotųjų trečiųjų šalių operatoriui teikiamais prašymais nebeleisti lošėjui naudotis lošimų svetaine.

37.

Valstybės narės raginamos sudaryti nacionalinius lošėjų, savanoriškai atsisakiusių galimybės lošti, registrus.

38.

Valstybės narės, kuriose tai jau padaryta, turėtų palengvinti operatorių prieigą prie lošėjų, savanoriškai atsisakiusių galimybės lošti, nacionalinių registrų ir užtikrinti, kad operatoriai reguliariai tikrintų šių registrų įrašus, kad savanoriškai galimybės lošti atsisakę lošėjai negalėtų ir toliau lošti.

VIII. KOMERCINIAI PRANEŠIMAI

39.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatorius, kurio labui sukurtas komercinis pranešimas, būtų aiškiai identifikuojamas.

40.

Atitinkamais atvejais valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komerciniuose pranešimuose apie internetinių lošimų paslaugas būtų pateikiama praktiška ir skaidri informacija, įskaitant bent informaciją apie probleminio lošimo sveikatai keliamą riziką.

41.

Komerciniai pranešimai turėtų atitikti šiuos reikalavimus:

a)	juose neturėtų būti daromi nepagrįsti pareiškimai apie tikimybę laimėti ar apie išlošius, kurių lošėjai gali tikėtis iš lošimų;

b)	jais neturėtų būti siekiama įteigti, kad lošimo rezultatai gali priklausyti nuo įgūdžių, kai taip nėra;

c)	jų laikas, vieta, pobūdis ar pateikimo intensyvumas neturėtų būti tokie, kad būtų daromas spaudimas lošti arba formuojama neigiama nuomonė apie nedalyvavimą lošimuose;

d)	jais neturėtų būti siekiama pavaizduoti lošimų kaip socialiai patrauklios veiklos – taip pat neturėtų būti pateikiama garsių asmenybių ar įžymybių patikinimų, kuriais būtų daroma užuomina, kad lošimai padeda užsitikrinti sėkmę socialiniame gyvenime;

e)	jais neturėtų būti siekiama įteigti, kad lošimas padeda išspręsti socialines, profesines ar asmenines problemas;

f)	jai neturėtų būti siekiama įteigti, kad lošimai gali būti darbo alternatyva, finansinių problemų sprendimo būdas ar finansinių investicijų forma.

42.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komerciniuose pranešimuose naudojamiems pramoginiams lošimams būtų taikomos tokios pačios taisyklės ir techninės sąlygos kaip ir atitinkamiems lošimams iš pinigų.

43.

Komerciniai pranešimai neturėtų būti skirti pažeidžiamiems lošėjams, visų pirma neturėtų būti naudojami neužsakyti komerciniai pranešimai, skirti lošėjams, kurie savanoriškai atsisakė galimybės lošti arba kuriems nebeleidžiama naudotis internetinių lošimų paslaugomis dėl su probleminiu lošimu susijusių priežasčių.

44.

Valstybės narės, kuriose leidžiama elektroniniu paštu siųsti neužsakytus komercinius pranešimus, turėtų užtikrinti, kad:

a)	tokie komerciniai pranešimai būtų aiškiai ir vienareikšmiškai atpažįstami;

b)	operatorius atsižvelgtų į pranešimų atsisakymo registrus, kuriuose gali registruotis tokių komercinių pranešimų nenorintys gauti fiziniai asmenys.

45.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad komerciniuose pranešimuose būtų atsižvelgiama į galimą su reklamuojama internetinių lošimų paslauga susijusią riziką.

IX. RĖMIMAS

46.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatorių vykdoma rėmimo veikla būtų skaidri ir kad operatorių būtų galima aiškiai identifikuoti kaip paramą teikiančią šalį.

47.

Rėmimo veikla neturėtų turėti įtakos ar neigiamo poveikio nepilnamečiams. Valstybės narės raginamos užtikrinti, kad:

a)	būtų draudžiama remti nepilnamečiams arba pirmiausia jiems skirtus renginius;

b)	paramą teikiančios šalies reklaminė medžiaga nebūtų naudojama prekybos nepilnamečiams arba pirmiausia jiems skirtomis prekėmis srityje.

48.

Valstybės narės turėtų skatinti remiamas šalis patikrinti, ar atitinkama rėmimo veikla yra leidžiama pagal valstybės narės, kurioje būtų teikiama parama, nacionalinės teisės aktus.

X. ŠVIETIMAS IR INFORMAVIMAS

49.

Valstybės narės raginamos atitinkamais atvejais kartu su vartotojų organizacijomis ir operatoriais organizuoti arba skatinti vykdyti reguliarias švietimo ir visuomenės informavimo kampanijas, kad būtų didinamas vartotojų ir pažeidžiamų grupių, įskaitant nepilnamečius, informuotumas apie internetinius lošimus.

50.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad operatoriai ir lošimų reguliavimo institucijos privalėtų informuoti su lošimais susijusį darbą dirbančius savo darbuotojus apie riziką, susijusią su internetiniais lošimais. Su lošėjais tiesiogiai bendraujantys darbuotojai turėtų būti atitinkamai parengti, kad suprastų su probleminiu lošimu susijusias problemas ir žinotų, kaip į jas reaguoti.

XI. PRIEŽIŪRA

51.

Valstybės narės raginamos, taikydamos šioje rekomendacijoje nustatytus principus, paskirti kompetentingas lošimų reguliavimo institucijas, kurios nepriklausomai užtikrintų, kad būtų veiksmingai taikomos nacionalinės priemonės, kurių imtasi siekiant įtvirtinti šioje rekomendacijoje nustatytus principus, ir stebėtų, kaip tos priemonės taikomos.

XII. ATASKAITŲ TEIKIMAS

52.

Valstybės narės raginamos iki 2016 m. sausio 19 d. pranešti Komisijai apie visas priemones, kurių buvo imtasi pagal šią rekomendaciją, kad Komisija galėtų įvertinti šios rekomendacijos įgyvendinimą.

53.

Valstybės narės raginamos statistikos tikslais rinkti patikimus metinius duomenis apie:

a)	taikomas apsaugos priemones, visų pirma apie lošėjų sąskaitų (atidarytų ir uždarytų) skaičių, lošėjų, savanoriškai atsisakiusių galimybės lošti, skaičių, asmenų, kenčiančių nuo sutrikimų, susijusių su lošimu, skaičių, lošėjų pateiktų skundų skaičių;

b)	komercinius pranešimus, suskirstytus pagal jais padarytų principų pažeidimų kategoriją ir rūšį.

Valstybės narės raginamos šią informaciją Komisijai pirmą kartą pateikti 2016 m. liepos 19 d.

54.

Komisija turėtų įvertinti rekomendacijos įgyvendinimą iki 2017 m. sausio 19 d.

Priimta Briuselyje 2014 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Michel BARNIER

Pirmininko pavaduotojas

(1) COM(2011) 128 galutinis.

(2) COM(2012) 596 final.

(3) P7_TA(2013)0348.

(4) 2012/2322(INI).

(5) Sprendimas Stanleybet International bylose C-186/11 ir C-209/11, Sprendimas Stoss & Others, C-316/07, ir juose nurodyta Teismo praktika.

(6) Sprendimas Dickinger and Omer, C-347/09, ir jame nurodyta Teismo praktika.

(7) ALICE RAP politikos dokumentų serija „Gambling: two sides of the same coin – recreational activity and public health problem“. ALICE RAP – pagal mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros septintąją bendrąją programą finansuojamas mokslinių tyrimų projektas (www.alicerap.eu).

(8) 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

(9) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

(10) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(11) 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

19.7.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/47

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 131. Suvienodintos motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į pažangiąsias avarinio stabdymo sistemas (AEBS), nuostatos

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

01 serijos pakeitimų 1 papildymo. Įsigaliojimo data: 2014 m. vasario 13 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

Įvadas (informacijai)

Taikymo sritis ir tikslas

Apibrėžtys

Patvirtinimo paraiška

Patvirtinimas

Techniniai reikalavimai

Bandymo procedūra

Transporto priemonės tipo pakeitimas ir patvirtinto tipo išplėtimas

Gamybos atitiktis

Baudos už gamybos neatitiktį

10.

Visiškas gamybos nutraukimas

11.

Už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų technikos tarnybų ir tipo patvirtinimo institucijų pavadinimai ir adresai

12.

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

Pranešimas

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

Įspėjimo ir įsijungimo bandymo reikalavimai. Atitikties ir neatitikties vertės

Specialieji reikalavimai, taikytini transporto priemonių sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos savybėms

Įvadas (informacijai)

Šia taisykle siekiama nustatyti suvienodintas nuostatas dėl pažangiųjų avarinio stabdymo sistemų (AEBS), įrengtų M2, M3, N2 ir N3 (1) kategorijų motorinėse transporto priemonėse, daugiausia naudojamose greitkeliuose.

Nors apskritai tų kategorijų transporto priemonėms pažangiosios avarinio stabdymo sistemos įrengimas bus naudingas, dėl naudos tam tikrų pogrupių transporto priemonėms abejojama, nes jos daugiausia naudojamos ne greitkeliuose (pvz., autobusams, kuriuose keleiviai stovi (I, II ir A (1) klasių)). Kokia bebūtų nauda, kitų pogrupių transporto priemonėse įrengti AEBS būtų techniškai sudėtinga (pvz., dėl jutiklio padėties G kategorijos transporto priemonėse ir specialios paskirties transporto priemonėse ir t. t.).

Be to, sistemose, skirtose transporto priemonėms, kuriose nesumontuota pneumatinė galinės ašies pakaba, turi būti įrengiamos pažangiosios jutiklių technologijos, kad būtų atsižvelgiama į transporto priemonės pokrypio kampą. Susitariančiosios šalys, kurios šią taisyklę nori taikyti šioms transporto priemonėms, turėtų tam numatyti pakankamai laiko.

Sistema automatiškai nustato galimą susidūrimą iš priekio, įspėja vairuotoją ir įjungia transporto priemonės stabdymo sistemą, kad sulėtintų transporto priemonę ir kad būtų išvengta susidūrimo arba jis būtų sušvelnintas, jeigu vairuotojas į įspėjimą nereaguoja.

Sistema veikia tik tokiomis sąlygomis, kai stabdymas padėtų išvengti vairuojamos transporto priemonės avarijos arba ją sušvelninti, o važiuojant įprastai jokių veiksmų nesiimama.

Sistemai sugedus nekyla pavojaus saugiam transporto priemonės veikimui.

Sistema pateikia bent akustinį arba haptinį įspėjimą – tai taip pat gali būti staigus lėtėjimas, kad neatidžiam vairuotojui būtų pranešta apie kritinę padėtį.

Bet kurių sistemos atliekamų veiksmų metu (įspėjimo arba avarinio stabdymo stadijoje) vairuotojas gali sąmoningai, pvz., pasukdamas vairą ar sumažindamas pavarą, perimti kontrolę.

Į taisyklę neįmanoma įtraukti visų tipo patvirtinimo proceso eismo sąlygų ir infrastruktūros ypatybių. Dėl tikrovėje susidarančių faktinių sąlygų ir ypatybių sistema neturėtų teikti klaidingų įspėjimų ar raginti be reikalo stabdyti ir taip paskatinti vairuotoją išjungti sistemą.

1. TAIKYMO SRITIS IR TIKSLAS

Ši taisyklė taikoma patvirtinant M2, N2, M3 ir N3 (1) kategorijų transporto priemones, atsižvelgiant į jose įrengtą sistemą, kuri padeda išvengti galinio susidūrimo toje pačioje eismo juostoje arba jį sušvelninti.

2. APIBRĖŽTYS

2.1. pažangioji avarinio stabdymo sistema (AEBS) – sistema, galinti automatiškai nustatyti galimą susidūrimą iš priekio ir įjungti transporto priemonės stabdymo sistemą, kad sulėtintų transporto priemonę ir kad būtų išvengta susidūrimo arba jis būtų sušvelnintas;

2.2. transporto priemonės tipas atsižvelgiant į jo pažangiąją avarinio stabdymo sistemą – kategorija transporto priemonių, kurių nesiskiria tokie pagrindiniai požymiai:

a)	gamintojo prekės pavadinimas arba ženklas;

b)	transporto priemonės savybės, nuo kurių akivaizdžiai priklauso pažangiosios avarinio stabdymo sistemos veikimo charakteristikos;

c)	pažangiosios avarinio stabdymo sistemos tipas ir konstrukcija;

2.3. bandomoji transporto priemonė – transporto priemonė, su kuria atliekamas bandymas;

2.4. taikinys – masinės serijinės gamybos M1 AA sedano klasės (1) lengvieji automobiliai arba, jei tai yra neapsaugotas taikinys, tokią transporto priemonę atitinkantis taikinys, atsižvelgiant į naudojamas bandomosios AEBS jutiklių sistemos charakteristikas;

2.5. judamasis taikinys – pastoviu greičiu, ta pačia kryptimi ir tos pačios važiavimo juostos viduriu kaip ir bandomoji transporto priemonė judantis taikinys;

2.6. stacionarus taikinys – nejudantis taikinys, nukreiptas ta pačia kryptimi ir esantis tos pačios bandomosios važiavimo juostos viduryje kaip ir bandomoji transporto priemonė;

2.7. neapsaugotas taikinys – taikinys, kuris susidūrimo su bandomąja priemone atveju ją mažiausiai apgadins ir pats bus mažiausiai apgadintas;

2.8. įspėjimo apie susidūrimą stadija – iškart prieš avarinį stabdymą prasidedanti stadija, kurios metu vairuotojas gauna AEBS įspėjimą apie galimą susidūrimą iš priekio;

2.9. avarinio stabdymo stadija – stadija, prasidedanti nuo transporto priemonės darbinių stabdžių sistemai nusiųstos AEBS stabdymo užklausos sulėtinti greitį mažiausiai 4 m/s2;

2.10. bendroji erdvė – vieta, kurioje galima parodyti ne mažiau kaip du su funkcijomis susijusius rodmenis (pvz., simbolius), tačiau ne vienu metu;

2.11. savitikra – integruota funkcija, leidžianti pusiau nuolatos, bent kol veikia sistema, tikrinti, ar nėra sistemos trikties;

2.12. laikas iki susidūrimo – laiko vertė, gauta padalijus atstumą nuo bandomosios transporto priemonės iki taikinio iš santykinio bandomosios transporto priemonės ir taikinio greičio tam tikru laiko momentu.

3. PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1. Paraišką dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į pažangiąją avarinio stabdymo sistemą (AEBS), įteikia transporto priemonės gamintojas arba įgaliotasis jo atstovas.

3.2. Su paraiška turi būti pateikti toliau išvardytų dokumentų trys egzemplioriai:

3.2.1.

transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į 2.2 punkte nurodytus elementus, kartu su dokumentų rinkiniu, kuriame nurodoma informacija apie pagrindinę AEBS konstrukciją ir priemones, kuriomis sistema yra sujungta su kitomis transporto priemonės sistemomis arba kuriomis ji tiesiogiai valdo galios kintamuosius. Turi būti nurodyti numeriai ir (arba) simboliai transporto priemonės tipui identifikuoti.

3.3. Už tipo patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingai technikos tarnybai pristatoma patvirtintino tipo reikalavimus atitinkanti pavyzdinė transporto priemonė.

4. PATVIRTINIMAS

4.1. Jei patvirtinti pagal šią taisyklę pristatytas transporto priemonės tipas atitinka 5 dalyje nurodytus reikalavimus, suteikiamas šios transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2. Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 01 atitinka 01 pakeitimų seriją) rodo pakeitimų, apimančių naujausius pagrindinius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali suteikti to paties numerio to paties tipo transporto priemonei, kurioje įrengta kito tipo AEBS, arba kito tipo transporto priemonei.

4.3. Apie patvirtinimo suteikimą pagal šią taisyklę, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba patvirtinimo panaikinimą susitarimo šalims, taikančioms šią taisyklę, pranešama naudojant blanką, atitinkantį šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį, ir pateikiant prašymo teikėjo pateiktus dokumentus, neviršijančius A4 formato (210 × 297 mm) arba sulankstytus pagal šį formatą, ir esančius atitinkamo mastelio.

4.4. Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonės tipą, aiškioje ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo blanke apibrėžtoje vietoje pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kuris atitinka 2 priede aprašytą pavyzdį ir kurį sudaro:

4.4.1.

apskritimas aplink E raidę, po kurios nurodomas patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (2);

4.4.2.

šios taisyklės numeris 4.4.1 punkte nurodyto apskritimo dešinėje pusėje, po kurio pateikiama R raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris.

4.5. Jei transporto priemonė atitinka transporto priemonės tipą, patvirtintą pagal vieną ar daugiau prie Susitarimo pridėtų taisyklių, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje simbolio, nurodyto 4.4.1 punkte, galima nekartoti; tokiu atveju taisyklės bei patvirtinimo numeriai ir papildomi simboliai išdėstomi vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 punkte nurodyto simbolio.

4.6. Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7. Patvirtinimo ženklas turi būti šalia transporto priemonės duomenų plokštelės arba ant jos.

5. TECHNINIAI REIKALAVIMAI

5.1. Bendrosios nuostatos

5.1.1. Bet kokia transporto priemonė, kurioje įrengta 2.1 punkte pateiktą apibrėžtį atitinkanti AEBS, turi atitikti šios taisyklės 5.1–5.6.2 punktuose nustatytus veikimo charakteristikų reikalavimus ir jose turi būti sumontuota stabdžių antiblokavimo sistema, vadovaujantis Taisyklės Nr. 13 13 priede nustatytais veikimo charakteristikų reikalavimais.

5.1.2. AEBS neturi neigiamai veikti magnetiniai ar elektriniai laukai. Atitiktis šiam reikalavimui nustatoma vadovaujantis Taisykle Nr. 10 su 03 serijos pakeitimais.

5.1.3. Atitiktis sudėtinių elektroninių valdymo sistemų saugos reikalavimams patvirtinama įrodant, kad laikomasi 4 priedo reikalavimų.

5.2. Veikimo charakteristikų reikalavimai

5.2.1. Sistema vairuotojui pateikia atitinkamus toliau aprašytus įspėjimus.

5.2.1.1.

Įspėjimas apie susidūrimą, kai AEBS nustato, kad gali įvykti susidūrimas su artėjančia M, N ar O kategorijos transporto priemone, kuri važiuoja ta pačia juosta mažesniu greičiu, sustojo arba stovi, jeigu nenustatoma, ar ji juda. Įspėjimas turi atitikti 5.5.1 punkto nuostatas.

5.2.1.2.

Įspėjimas apie triktį, kai dėl AEBS trikties neįmanoma laikytis šios taisyklės reikalavimų. Įspėjimas turi atitikti 5.5.4 punkto nuostatas.

5.2.1.2.1.

Po kiekvienos AEBS savitikros turi būti pakankamas laiko intervalas, o trikties, kurią galima nustatyti elektriniu būdu, atveju įspėjamasis signalas turi būti iš esmės nedelsiant įjungtas.

5.2.1.3.

Jei transporto priemonėje įrengtas rankinis AEBS automatinio išsijungimo įtaisas, jai išsijungus, parodomas išsijungimo įspėjimas. Jis turi atitikti 5.4.2 punkto nuostatas.

5.2.2. Vadovaujantis 5.3.1–5.3.3 punktų nuostatomis, iškart po 5.2.1.1 punkte nurodyto (-ų) įspėjimo (-ų) turi prasidėti avarinio stabdymo stadija, kurios tikslas – gerokai sumažinti bandomosios transporto priemonės greitį. Ar laikomasi šio reikalavimo, patikrinama pagal šios taisyklės 6.4 ir 6.5 punktus.

5.2.3. Sistema turi veikti bent tada, kai transporto priemonės greitis yra nuo 15 km/h iki didžiausio konstrukcinio greičio, taikant visą transporto priemonės apkrovą, nebent AEBS rankiniu būdu išsijungia vadovaujantis 5.4 punktu.

5.2.4. Sistema sukonstruojama taip, kad būtų kuo mažiau įspėjimo apie susidūrimą signalų ir būtų vengiama autonominio stabdymo tada, kai vairuotojas nesuvokia, kad gresia susidūrimas iš priekio. Ar laikomasi šio reikalavimo, patikrinama pagal šios taisyklės 6.8. punktą.

5.3. Sistemos darbo nutraukimas rankiniu būdu

5.3.1. AEBS gali būti aprūpinta priemone, kuria vairuotojas galėtų nutraukti įspėjimo apie susidūrimą stadiją. Tačiau kai transporto priemonės stabdžių sistema naudojama tam, kad būtų pateiktas haptinis signalas, sistema aprūpinama priemone, kuria vairuotojas gali nutraukti įspėjamąjį stabdymą.

5.3.2. AEBS gali būti aprūpinta priemone, kuria vairuotojas galėtų nutraukti avarinio stabdymo stadiją.

5.3.3. Abiem nurodytais atvejais veiksena gali būti nutraukta bet kokiu pozityvaus paleidimo veiksmu (pvz., sumažinant pavarą, įjungiant posūkio rodiklį), rodančiu, kad vairuotojas žino apie avarinę padėtį. Tipo patvirtinimo metu transporto priemonės gamintojas technikos tarnybai pateikia tų pozityvaus paleidimo veiksmų sąrašą, kuris pridedamas prie bandymų ataskaitos.

5.4. Kai transporto priemonėje yra įrengtos AEBS veiksenos automatinio išjungimo priemonės, atitinkamai taikomi šie reikalavimai:

5.4.1.

AEBS veiksena automatiškai atkuriama kaskart prasidėjus naujam užvedimo ciklui;

5.4.2.

vairuotojas informuojamas pastoviu optiniu įspėjamuoju signalu, kad AEBS veiksena buvo automatiškai išjungta. Šiuo tikslu gali būti naudojamas 5.5.4 punkte nustatytas geltonos spalvos įspėjamasis signalas.

5.5. Įspėjimas

5.5.1. 5.2.1.1 punkte nurodytas įspėjimas apie susidūrimą pateikiamas bent dviem iš šių būdų – akustiniu, haptiniu arba optiniu.

Laiko požiūriu įspėjamieji signalai pateikiami taip, kad vairuotojui būtų sudaryta galimybė sureaguoti į susidūrimo pavojų ir suvaldyti padėtį ir jo netrikdytų pernelyg ankstyvi ar dažni įspėjimai. Ar laikomasi šio reikalavimo, patikrinama pagal šios taisyklės 6.4.2 ir 6.5.2 punktus.

5.5.2. Tipo tvirtinimo metu transporto priemonės gamintojas pateikia įspėjimo aprašymą ir įspėjimo apie susidūrimą signalų, kurie nurodomi bandymų ataskaitoje, pateikimo vairuotojui seką.

5.5.3. Kai įspėjimui apie susidūrimą pateikti naudojama optinė priemonė, kaip optinis signalas gali būti naudojamas 5.5.4 punkte nurodytas mirksintis įspėjamasis trikties signalas.

5.5.4. 5.2.1.2. punkte nurodytas įspėjimas apie triktį pateikiamas pastoviu geltonos spalvos optiniu įspėjamuoju signalu.

5.5.5. Kiekvienas AEBS optinis įspėjamasis signalas įsijungia, kai užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra „Įjungta“ („on“) (veikimo padėtis) arba kai užvedimo (paleidimo) jungiklio padėtis yra tarp „Įjungta“ („on“) (veikimo padėtis) ir „Paleisti“ („start“), ir ta padėtis gamintojo numatyta kaip tikrinimo padėtis (pradinė sistema veikia („power-on“)). Šis reikalavimas netaikomas bendrojoje erdvėje pateikiamiems įspėjamiesiems signalams.

5.5.6. Optiniai įspėjamieji signalai turi būti matomi net dienos metu; vairuotojas, sėdėdamas savo vietoje, turi turėti galimybę lengvai patikrinti, ar signalas tinkamai veikia.

5.5.7. Kai vairuotojui pateikiamas optinis įspėjamasis signalas, rodantis, kad AEBS laikinai neveikia, pvz., dėl nepalankių oro sąlygų, jis turi būti pastovus ir geltonos spalvos. Šiuo tikslu gali būti naudojamas 5.5.4 punkte nustatytas įspėjamasis trikties signalas.

5.6. Nuostatos dėl reguliarios techninės apžiūros

5.6.1. Ar AEBS veiksena yra tinkama, turi būti įmanoma patikrinti atliekant periodinę techninę apžiūrą, kai po pradinio sistemos maitinimo įjungimo („power-ON“) ir bet kurios lemputės patikros apžiūrimas įspėjamasis trikties signalas.

Jeigu bendrojoje erdvėje rodomas įspėjamasis trikties signalas, prieš tikrinant šio signalo būklę turi būti stebima, ar bendroji erdvė veikia.

5.6.2. Tipo patvirtinimo metu laikantis slaptumo reikalavimų aprašomas apsaugos nuo gamintojo pasirinkto įspėjamojo trikties signalo veikimo neleistino keitimo būdas.

Šis apsaugos reikalavimas taip pat įvykdomas, kai įdiegiamos atsarginės priemonės, kuriomis tikrinama, ar AEBS veiksena yra tinkama.

6. BANDYMO PROCEDŪRA

6.1. Bandymo sąlygos

6.1.1. Bandymas atliekamas ant plokščio, sauso betonuoto ar asfaltuoto paviršiaus, kuriuo užtikrinamas geras sukibimas.

6.1.2. Aplinkos temperatūra turi būti 0–45 °C.

6.1.3. Horizontalaus matomumo zona turi būti tokia, kad bandymo metu taikinį būtų įmanoma stebėti.

6.1.4. Bandymai atliekami tada, kai nėra vėjo, galinčio turėti įtakos bandymų rezultatams.

6.2. Transporto priemonės būsena

6.2.1. Bandomasis svoris

Transporto priemonė išbandoma apkrovos sąlygomis, dėl kurių susitaria gamintojas ir technikos tarnyba. Prasidėjus bandymo procedūrai nebegalima atlikti jokių pakeitimų.

6.3. Bandymo taikiniai

6.3.1. Bandymui naudojami taikiniai – tai įprasti serijinės gamybos M1 kategorijos AA sedano klasės lengvieji automobiliai arba neapsaugoti taikiniai, atitinkantys tokią transporto priemonę, atsižvelgiant į naudojamas bandomosios AEBS jutiklių sistemos identifikavimo charakteristikas (3).

6.3.2. Duomenys, pagal kuriuos galima aiškiai identifikuoti ir atkurti taikinį (-ius), nurodomi transporto priemonės tipo patvirtinimo dokumentuose.

6.4. Įspėjimo ir įsijungimo bandymas, kai naudojamas stacionarus taikinys

6.4.1. Bandomoji transporto priemonė prie stacionaraus taikinio turi artėti tiesia linija bent dvi sekundes iki pradedant veikiamąją bandymo dalį, kai bandomosios transporto priemonės nuokrypis nuo taikinio centro linijos yra ne didesnis kaip 0,5 m.

Veikiamoji bandymo dalis prasideda, kai bandomoji transporto priemonė važiuoja 80 ± 2 km/h greičiu ir yra bent 120 m atstumu nuo taikinio.

Nuo veikiamosios dalies pradžios iki susidūrimo momento vairuotojas neturi jokiais būdais reguliuoti bandomosios transporto priemonės valdymo, išskyrus nežymų vairo mechanizmo reguliavimą siekiant sumažinti slydimą.

6.4.2. Laiko požiūriu įspėjimo apie susidūrimą veiksena, kaip nurodyta 5.5.1 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.4.2.1.

ne vėlesniu momentu nei nurodyta 3 priedo I lentelės B stulpelyje pateikiamas bent vienas įspėjimas;

3 priedo I lentelės 1 eilėje nurodytų transporto priemonių atveju įspėjimas turi būti haptinis arba akustinis;

3 priedo I lentelės 2 eilėje nurodytų transporto priemonių atveju įspėjimas turi būti haptinis, akustinis arba optinis;

6.4.2.2.

ne vėlesniu momentu nei nurodyta 3 priedo 1 lentelės C stulpelyje pateikiami bent du įspėjimai;

6.4.2.3.

įspėjimo stadijos metu greitis neturi būti sumažintas daugiau kaip 15 km/h arba 30 % (taikomas didesnis dydis), palyginti su bendrai sumažintu bandomosios transporto priemonės greičiu.

6.4.3. Po įspėjimo apie susidūrimą prasideda avarinis stabdymas.

6.4.4. Bendras bandomosios transporto priemonės greičio sumažinimas susidūrimo su stacionariu taikiniu metu neturi būti mažesnis nei vertė, nurodyta 3 priedo I lentelės D stulpelyje.

6.4.5. Avarinio stabdymo stadija turi prasidėti tada, kai iki susidūrimo lieka ne daugiau kaip 3,0 sekundės.

Atitiktis reikalavimams tikrinama remiantis per bandymą atliekamais faktiniais matavimais arba transporto priemonės gamintojo pateiktais dokumentais, laikantis technikos tarnybos ir transporto priemonės gamintojo susitarimo.

6.5. Įspėjimo ir įsijungimo bandymas, kai naudojamas stacionarus taikinys

6.5.1. Bandomoji transporto priemonė prie judamojo taikinio turi artėti tiesia linija ta pačia kryptimi bent dvi sekundes iki pradedant veikiamąją bandymo dalį, kai bandomosios transporto priemonės nuokrypis nuo taikinio centro linijos yra ne didesnis kaip 0,5 m.

Veikiamoji bandymo dalis prasideda, kai bandomoji transporto priemonė važiuoja 80 ± 2km/h greičiu, judamojo taikinio greitis atitinka reikšmę, nurodytą 3 priedo I lentelės H stulpelyje, o bandomąją transporto priemonę nuo judamojo taikinio skiria bent 120 m atstumas.

Nuo veikiamosios bandymo dalies pradžios iki to momento, kai bandomoji transporto priemonė pasiekia taikinio greitį, vairuotojas neturi jokiais būdais reguliuoti bandomosios transporto priemonės valdymo, išskyrus nežymų vairo mechanizmo reguliavimą siekiant sumažinti slydimą.

6.5.2. Laiko požiūriu įspėjimo apie susidūrimą veiksena, kaip nurodyta 5.5.1 punkte, turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.5.2.1.

ne vėlesniu momentu nei nurodyta 3 priedo 1 lentelės E stulpelyje pateikiamas bent vienas haptinis arba akustinis įspėjimas;

6.5.2.2.

ne vėlesniu momentu nei nurodyta 3 priedo 1 lentelės F stulpelyje pateikiami bent du įspėjimai;

6.5.2.3.

įspėjimo stadijos metu greitis neturi būti sumažintas daugiau kaip 15 km/h arba 30 % (taikomas didesnis dydis), palyginti su bendrai sumažintu bandomosios transporto priemonės greičiu.

6.5.3. Po avarinio stabdymo stadijos bandomoji transporto priemonė turi neatsitrenkti į judamąjį taikinį.

6.5.4. Avarinio stabdymo stadija turi prasidėti tada, kai iki susidūrimo lieka ne daugiau kaip 3,0 sekundės.

6.6. Trikties nustatymo bandymas

6.6.1. Sumodeliuojama elektros triktis, pvz., atjungiant maitinimo šaltinį nuo bet kurio AEBS komponento arba atjungiant visas AEBS komponentų elektrines jungtis. Modeliuojant AEBS triktį, 5.5.4 punkte minimo vairuotojo įspėjamojo signalo elektrinės jungtys ir 5.4 punkte minimas neprivalomas rankinis AEBS automatinio išjungimo valdymas turi nebūti atjungti.

6.6.2. 5.5.4 punkte minimas įspėjamasis trikties signalas įsijungia ir veikia ne ilgiau kaip 10 sekundžių nuo tos akimirkos, kai transporto priemonė ima važiuoti didesniu kaip 15 km/h greičiu; jis dar kartą įsijungia iškart po vėliau prasidėsiančio užvedimo išjungimo ir įjungimo ciklo, transporto priemonei nejudant tol, kol trunka modeliuojama triktis.

6.7. Išjungimo bandymas

6.7.1. Jeigu transporto priemonėje yra AEBS veikimo režimo išjungimo įtaisas, užvedimo (paleidimo) jungiklis pastatomas į padėtį „Įjungta“ („on“) (veikimo padėtis) ir AEBS veikimo režimas išjungiamas. Įjungiamas 5.4.2 punkte minimo įspėjamojo signalo veikimo režimas. Užvedimo (paleidimo) jungiklis pastatomas į padėtį „Išjungta“ („off“). Užvedimo (paleidimo) jungiklis vėl pastatomas į padėtį „Įjungta“ („on“) (veikimo padėtis) ir patikrinama, kad anksčiau įjungtas įspėjamojo signalo veikimo režimas nebūtų įjungtas pakartotinai, taip parodant, kad buvo atkurtas AEBS veikimas, kaip nurodyta 5.4.1 punkte. Jeigu užvedimo sistema įjungiama naudojant „raktą“, minėtas reikalavimas turi būti įvykdytas nepašalinant rakto.

6.8. Klaidingo atsako bandymas

6.8.1. Dvi M1 kategorijos AA sedano klasės transporto priemonės pastatomos:

a)	taip, kad būtų atsuktos į tą pačią pusę, kaip ir bandomoji transporto priemonė;

b)	4,5 m atstumu viena nuo kitos (4),

c)	kiekvienos transporto priemonės galą sulyginus su kitos transporto priemonės galu.

6.8.2. Bandomąja transporto priemone važiuojama bent 60 m pastoviu 50 ± 2 km/h greičiu taip, kad ji pravažiuotų tarp dviejų nejudančių transporto priemonių.

Atliekant bandymą bandomosios transporto priemonės valdymas neturi būti jokiais būdais reguliuojamas, išskyrus nežymų vairo mechanizmo reguliavimą siekiant sumažinti slydimą.

6.8.3. AEBS neturi pateikti įspėjimo apie susidūrimą ir pradėti avarinio stabdymo stadijos.

7. TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAS IR PATVIRTINTO TIPO IŠPLĖTIMAS

7.1. Apie kiekvieną transporto priemonės tipo pakeitimą, kaip nustatyta šios taisyklės 2.2 punkte, pranešama tipo patvirtinimo institucijai, patvirtinusiai transporto priemonės tipą. Tuomet tipo patvirtinimo institucija gali:

7.1.1. nuspręsti, kad atlikti pakeitimai neturi neigiamos įtakos patvirtinimo suteikimo sąlygoms, ir suteikti patvirtinto tipo išplėtimą;

7.1.2. nuspręsti, kad atlikti pakeitimai turi įtakos patvirtinimo suteikimo sąlygoms ir todėl prieš suteikiant patvirtinto tipo išplėtimą būtina atlikti tolesnius bandymus ar papildomus patikrinimus.

7.2. Apie patvirtinimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, 4.3 punkte nustatyta tvarka pranešama šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

7.3. Tipo patvirtinimo institucija praneša kitoms susitariančiosioms šalims apie patvirtinto tipo išplėtimą naudodama šios taisyklės 1 priede nustatytą pranešimo blanką. Kiekvienam išplėtimui suteikiamas serijos numeris, vadinamas išplėtimo numeriu.

8. GAMYBOS ATITIKTIS

8.1. Gamybos atitikties procedūros turi atitikti Susitarimo (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) 2 priedėlyje apibrėžtas bendrąsias nuostatas ir šiuos reikalavimus:

8.2. pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė pagaminama taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas pagal atitiktį 5 dalyje nustatytiems reikalavimams;

8.3. tipo patvirtinimo institucija gali bet kuriuo metu patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Paprastai ši atitiktis tikrinama kartą per dvejus metus.

9. BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1. Pagal šią taisyklę suteiktas transporto priemonės tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jeigu nesilaikoma 8 dalyje nustatytų reikalavimų.

9.2. Jeigu susitariančioji šalis anksčiau suteiktą patvirtinimą panaikina, apie tai ji nedelsdama praneša kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims nusiųsdama joms pranešimo blanką, atitinkantį šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

10. VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis informuoja tipo patvirtinimo instituciją, kuri savo ruožtu apie tai turi pranešti kitoms šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims naudodama pranešimo blanką, atitinkantį šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

11. UŽ PATVIRTINIMO BANDYMŲ ATLIKIMĄ ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR TIPO PATVIRTINIMO INSTITUCIJŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios susitarimo šalys Jungtinių Tautų sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymų atlikimą atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių tipo patvirtinimo institucijų, kurioms siunčiami pranešimai, liudijantys apie patvirtinimą arba patvirtinto tipo išplėtimą, arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, arba patvirtinimo panaikinimą, pavadinimus ir adresus.

12. PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

12.1. Nuo oficialios šios taisyklės su 01 serijos pakeitimais įsigaliojimo dienos nė viena šią taisyklę su 01 serijos pakeitimais taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti tipo patvirtinimo pagal šią taisyklę su 01 serijos pakeitimais.

12.2. Nuo šios taisyklės 01 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali toliau teikti tipo patvirtinimą arba teikti išplėtimus pagal šią taisyklę su 00 serijos pakeitimais.

Pagal 1958 m. Susitarimo 12 straipsnį taisyklė su 00 serijos pakeitimais gali būti taisyklės su 01 serijos pakeitimais alternatyva. Susitariančiosios šalys praneša Generaliniam sekretoriatui, kurią iš alternatyvų taiko. Jeigu Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui susitariančiosios šalys tokio pranešimo nepateikia, laikoma, kad jos taiko šią taisyklę su 01 serijos pakeitimais.

12.3. Nuo 01 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti nacionalinį arba regioninį transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę su 01 serijos pakeitimais, patvirtinimą.

12.4. Iki 2016 m. lapkričio 1 d. nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti nacionalinį arba regioninį transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę su 00 serijos pakeitimais, tipo patvirtinimą.

12.5. Nuo 2016 m. lapkričio 1 d. šią taisyklę su 01 serijos pakeitimais taikančios susitariančiosios šalys neprivalo nacionalinio arba regioninio transporto priemonės tipo patvirtinimo tikslais pripažinti transporto priemonės, kurios tipas patvirtintas pagal šią taisyklę su 00 serijos pakeitimais.

(1) Kaip apibrėžta Suvestinėje rezoliucijoje dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) (dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3, para. 2.).

(2) Skiriamieji 1958 m. Susitarimo susitariančiųjų šalių numeriai yra nurodyti Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 3 priede, dokumentas ECE/TRANS/WP.29/78/Rev.3 – www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29resolutions.html.

(3) Technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas susitaria, kad neapsaugoto objekto identifikavimo charakteristikos turi atitikti M1 AA kategorijos sedano klasės lengvuosius automobilius.

(4) Kiekvienos nejudančios transporto priemonės atskaitos taškas, kuriuo remiantis nustatomas atstumas tarp dviejų nejudančių transporto priemonių, nustatytas standarte ISO 612–1978.

1 PRIEDAS

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ IŠDĖSTYMAS

(žr. šios taisyklės 4.4–4.4.2 punktus)

a = 8 mm min

Pavaizduotasis prie transporto priemonės įtaisomas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į pažangiąsias avarinio stabdymo sistemas (AEBS), buvo patvirtintas Belgijoje (E 6) pagal Taisyklę Nr. 131. Du pirmieji patvirtinimo numerio skaitmenys rodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 131 01 versijos reikalavimus.

3 PRIEDAS

ĮSPĖJIMO IR ĮSIJUNGIMO BANDYMO REIKALAVIMAI – ATITIKTIES IR NEATITIKTIES VERTĖS

A	B	C	D	E	F	G	H	Eilutė
	Stacionarus taikinys			Judantis taikinys
	Įspėjimo veiksenos laikas		Greičio mažinimas (žr. 6.4.4 punktą)	Įspėjimo veiksenos laikas		Greičio mažinimas (žr. 6.5.3 punktą)	Taikinio greitis (žr. 6.5.1 punktą)
	Ne mažiau kaip 1 (žr. 6.4.2.1 punktą.)	Ne mažiau kaip 2 (žr. 6.4.2.2 punktą.)	Greičio mažinimas (žr. 6.4.4 punktą)	Ne mažiau kaip 1 (žr. 6.5.2.1 punktą.)	Ne mažiau kaip 2 (žr. 6.5.2.2 punktą.)	Greičio mažinimas (žr. 6.5.3 punktą)	Taikinio greitis (žr. 6.5.1 punktą)
M3 (1), N2 > 8 t ir N3	Ne vėliau kaip 1,4 s prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai	Ne vėliau kaip 0,8 s prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai	Ne mažiau kaip 10 km/h	Ne vėliau kaip 1,4 s prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai	Ne vėliau kaip 0,8 s prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai	Jokio poveikio	12 ± 2 km/h	1
N2 ≤ 8 t (2) (4) ir M2 (2) (4)	Ne vėliau kaip 0,8 s prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai	Prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai (3)	Ne mažiau kaip 10 km/h	Ne vėliau kaip 0,8 s prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai	Prieš prasidedant avarinio stabdymo stadijai (3)	Jokio poveikio	67 ± 2 km/h (5)	2

(1) M3 kategorijos transporto priemonėms su hidraulinėmis stabdžių sistemomis taikomi 2 eilutėje pateikti reikalavimai.

(2) Transporto priemonėms su pneumatinėmis stabdžių sistemomis taikomi 1 eilutėje pateikti reikalavimai.

(3) Vertes nurodo transporto priemonės gamintojas tipo patvirtinimo metu (1 priedo 15 punktas).

(4) 2 eilutėje nurodytų transporto priemonių gamintojai gali pasirinkti gauti transporto priemonės tipo patvirtinimą pagal 1 eilutėje nurodytas vertes; šiuo atveju turi būti įrodyta atitiktis visoms 1 eilutėje nurodytoms vertėms.

(5) H2 langelyje nurodytos taikinio greičio vertės turi būti peržiūrėtos iki 2021 m. lapkričio 1 d.

4 PRIEDAS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI, TAIKYTINI TRANSPORTO PRIEMONIŲ SUDĖTINIŲ ELEKTRONINIŲ VALDYMO SISTEMŲ SAUGOS SAVYBĖMS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

Šiame priede apibrėžiami specialieji reikalavimai, taikomi dokumentams, trikties analizei ir patikrai, atsižvelgiant į sudėtinių elektroninių transporto priemonės valdymo sistemų (apibrėžtis pateikiama 2.3 punkte) saugos savybes, kiek tai susiję su šia taisykle.

Tam tikruose šios taisyklės punktuose gali būti nurodyta, kad šis priedas taikomas su sauga susijusiems prietaisams, kurie valdomi elektronine (-ėmis) sistema (-omis).

Šiame priede nenustatomi sistemos veiksmingumo kriterijai, tačiau aptariama projektavimo metodologija ir informacija, kuri turi būti nurodyta technikos tarnybai, kai siekiama gauti tipo patvirtinimą.

Ši informacija turi parodyti, kad įprastomis ir trikties sąlygomis sistema atitinka visus taikomus veikimo charakteristikų reikalavimus, apibrėžtus kituose šios taisyklės punktuose.

2. APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

2.1.

Saugos samprata – sistemoje, pvz., elektroniniuose įtaisuose, įrengtų priemonių, kuriomis net elektros trikties atveju siekiama užtikrinti sistemos vientisumą ir saugų veikimą, apibūdinimas.

Saugos sampratoje gali būti numatyta galimybė įjungti dalinio veikimo sistemą arba net atsarginę sistemą, kad būtų palaikomos esminės transporto priemonės funkcijos.

2.2.

Elektroninė valdymo sistema – nurodytos transporto priemonės valdymo elektroniškai apdorojant duomenis funkcijai užtikrinti, sukurtų sąveikiųjų įtaisų derinys.

Tokios dažnai programine įranga valdomos sistemos yra sukurtos iš atskirų funkcinių komponentų, pvz., jutiklių, elektroninių valdymo mazgų ir vykdytuvų, sujungtų pavaros jungtimis. Sistemos gali būti sudarytos iš mechaninių, elektropneumatinių arba elektrohidraulinių elementų.

Šiame dokumente minima sistema – tai sistema, kurios tipo patvirtinimą siekiama gauti.

2.3.	Sudėtinės elektroninės transporto priemonės valdymo sistemos – elektroninės valdymo sistemos, pagrįstos funkcijų valdymo hierarchija, kai vieną funkciją gali išjungti aukštesnio lygio elektroninė valdymo sistema (funkcija). Išjungiama funkcija tampa sudėtinės sistemos dalimi.

2.4.

Aukštesnio lygio valdymas – sistemos (funkcijos), susijusios su papildomomis apdorojimo ir (arba) kontrolės nuostatomis, kuriomis siekiama pakeisti transporto priemonės veiką, nurodant atlikti įprastos (-ų) transporto priemonės valdymo sistemos funkcijos (-ų) pakeitimus.

Šis valdymas leidžia automatiškai pakeisti sudėtinių sistemų tikslus, suteikiant jiems pirmumą pagal nustatytas aplinkybes.

2.5.	Įtaisai – mažiausios sistemos komponentų dalys, aptariamos šiame priede, nes šie komponentų deriniai laikomi vienu objektu atpažįstant, analizuojant ar keičiant atsargines dalis.

2.6.	Pavaros jungtys – paskirstytus įtaisus jungiančios priemonės signalams bei veikos duomenims perduoti ar energijai tiekti. Ši įranga iš esmės yra elektros įranga, bet kai kurios jos dalys gali būti mechaninės, pneumatinės, hidraulinės arba optinės.

2.7.	Valdymo sritis – pasiekiamos galios kintamasis, nurodantis sistemos potencialiai valdomą sritį.

2.8.	Funkcinės priklausomybės riba – išorinės fizinės ribos, iki kurių gali būti atliekamos sistemos valdymo funkcijos.

3. DOKUMENTAI

3.1. Reikalavimai

Gamintojas pateikia dokumentų rinkinį, kuriame nurodoma informacija apie pagrindinę sistemos konstrukciją ir priemones, kuriomis sistema yra sujungta su kitomis transporto priemonės sistemomis arba kuriomis ji tiesiogiai valdo galios kintamuosius.

Turi būti paaiškinta (-os) gamintojo nustatyta (-os) sistemos funkcija (-os) ir saugos samprata.

Dokumentai turi būti glausti, tačiau juose turi būti pateikti įrodymai, kad, projektuojant ir kuriant sistemą, buvo pasiremta visų susijusių sistemos sričių ekspertize.

Dokumentuose turi būti aprašyta, kaip galima patikrinti esamą darbinę sistemos būseną, kai reikia atlikti periodines technines apžiūras.

3.1.1. Dokumentai turi būti suskirstyti į dvi dalis:

patvirtinimui skirtas oficialių dokumentų rinkinys, kurį sudaro šio priedo 3 dalyje išvardyta medžiaga (išskyrus 3.4.4 punkte nurodytą medžiagą), pateikiama technikos tarnybai kartu su tipo patvirtinimo paraiška; tai pagrindinė informacinė medžiaga, kuria naudojamasi atliekant šio priedo 4 dalyje nurodytą patikrinimą;

b)	3.4.4 punkte nurodyta papildoma medžiaga ir analizės duomenys, kuriuos saugo gamintojas, pateikiantis juos patikrai, kai teikiamas tipo patvirtinimas.

3.2. Sistemos funkcijų aprašas

Apraše pateikiamas paprastas visų sistemos valdymo funkcijų paaiškinimas ir jos tikslams pasiekti naudojami būdai, įskaitant valdymo mechanizmo (-ų) aprašą.

3.2.1. Pateikiamas visų įvesties kintamųjų ir nustatytų kintamųjų sąrašas ir apibrėžta jų veikimo sritis.

3.2.2. Pateikiamas visų sistemos valdomų galios kintamųjų sąrašas ir kiekvienu atveju nurodoma, ar jie valdomi tiesiogiai ar naudojant kitą transporto priemonės sistemą. Turi būti apibrėžta kiekvieno tokio kintamojo valdymo sritis (šio priedo 2.7 punktas).

3.2.3. Tam tikrais atvejais, kai tai svarbu sistemos veiksmingumo požiūriu, turi būti nurodytos sistemos funkcinės priklausomybės ribos (žr. šio priedo 2.8 punktą).

3.3. Sistemos išdėstymas ir schema

3.3.1. Komponentų aprašas

Pateikiamas sąrašas, kuriame sugrupuojami visi sistemos įtaisai ir nurodomos kitos aptariamai valdymo funkcijai atlikti būtinos transporto priemonės sistemos.

Turi būti pateiktas gabaritinis brėžinys, kuriame parodomas tų įtaisų derinys ir paaiškinamas įrangos išdėstymas bei sujungimai.

3.3.2. Įtaisų funkcijos

Aprašoma kiekvieno sistemos įtaiso funkcija ir pateikiami signalai, kuriais sistema susiejama su kitais įtaisais arba kitomis transporto priemonės sistemomis. Tam gali būti naudojama žymėta bloko diagrama, kitokia schema arba prie tokios diagramos pridėtas aprašas.

3.3.3. Sujungimai

Sistemos tarpusavio sujungimai pateikiami elektros perdavimo linijų skrituline diagrama, optinės skaidulos vaizdinių jungčių diagramoje, pneumatinės arba hidraulinės pavaros jungčių schemoje ir supaprastintoje grafinėje mechaninių jungčių schemoje.

3.3.4. Signalų srautas ir pirmumas

Šių pavaros jungčių ir įtaisų siunčiamų signalų ryšiai turi būti aiškūs.

Nurodomas sutankintais duomenų kanalais perduodamų signalų pirmumas, kai jis gali būti svarbus veiksmingumui ar saugai, kiek tai susiję su šia taisykle.

3.3.5. Įtaisų identifikavimas

Visi įtaisai turi būti aiškiai ir vienodai identifikuoti (pvz., aparatinė įranga turi būti paženklinta, programinė įranga turi būti paženklinta arba turi būti nurodyta jos išvestis), kad būtų galima atitinkamai susieti aparatinę įrangą ir dokumentus.

Kai derinamos vieno įtaiso arba vieno kompiuterio funkcijos, bet aiškumo ir aiškinimo tikslais blokų schemoje jos priskiriamos keliems blokams, ženklinant turi būti naudojamas tik vienas aparatinės įrangos identifikavimo ženklas.

Šiuo identifikavimo ženklu gamintojas patvirtina, kad tiekiama įranga atitinka tam tikro dokumento reikalavimus.

3.3.5.1. Ženklu žymima aparatinės ir programinės įrangos versija; kai, pasikeitus versijai, pakinta ir įtaiso funkcija, kiek tai susiję su šia taisykle, turi būti pakeistas ir ženklas.

3.4. Gamintojo apibrėžta saugos samprata

3.4.1. Gamintojas pateikia pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad sistemos tikslams pasiekti pasirinkta strategija netrukdys saugiai veikti (ne trikties būsenos) sistemoms, kurioms taikomos šios taisyklės nuostatos.

3.4.2. Paaiškinama sistemoje naudojamos programinės įrangos projektinė architektūra ir nurodomi naudojami konstravimo būdai ir priemonės. Gamintojas turi būti pasirengęs prireikus nurodyti priemones, kuriomis nutarė pagrįsti projektuojamos ir kuriamos sistemos logiką.

3.4.3. Gamintojas paaiškina technikos tarnyboms sistemai pritaikytas konstravimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti saugų veikimą trikties sąlygomis. Galimos konstravimo priemonės, taikomos sutrikus sistemai:

a)	veikimo atkūrimas naudojant dalinę sistemą,

b)	atskiros atsarginės sistemos įjungimas,

c)	aukšto lygio funkcijos pašalinimas.

Įvykus trikčiai, vairuotojas įspėjamas, pvz., įspėjamuoju signalu arba vaizdiniu pranešimu. Jeigu vairuotojas neišjungia sistemos, pvz., pasukdamas užvedimo (veikimo) jungiklį į išjungimo padėtį („off“) arba išjungdamas tam tikrą funkciją, jei tam yra skirtas specialus jungiklis, įspėjimas turi tęstis tol, kol yra triktis.

3.4.3.1. Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, pasirenkamas dalinio veikimo režimas tam tikromis trikties sąlygomis, turi būti nurodytos tos sąlygos ir nustatytos susijusios efektyvaus veikimo ribos.

3.4.3.2. Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, transporto priemonės valdymo sistemos tikslui įgyvendinti pasirenkama antra (atsarginė) priemonė, turi būti paaiškinti perjungimo mechanizmo principai, logika, dubliavimo lygis bei visos įrengtos atsarginio tikrinimo funkcijos ir apibrėžtos atsarginės priemonės efektyvumo ribos.

3.4.3.3. Jeigu, taikant pasirinktą priemonę, nutariama išjungti aukštesnio lygio funkciją, visi su šia funkcija susiję atitinkami galios valdymo signalai turi būti nuslopinti taip, kad perjungimo trikdžius būtų galima apriboti.

3.4.4. Prie dokumentų pridedama analizė, kurioje bendrais bruožais parodoma, kaip sistema veiks įvykus bet kuriai iš nurodytų trikčių, kurios turi įtakos transporto priemonės valdymo veiksmingumui ar saugai.

Tai gali būti trikties režimo ir poveikio analizė (FMEA), gedimų medžio analizė (FTA) arba kitas panašus, sistemos saugos sampratos principus atitinkantis būdas.

Pasirinktą (-us) analitinį (-ius) metodą (-us) nustato ir kontroliuoja gamintojas, kuris tą (tuos) metodą (-us) turi nurodyti technikos tarnybai, kai teikiamas tipo patvirtinimas.

3.4.4.1. Šiuose dokumentuose išvardijami stebimi parametrai ir nustatomas kiekvienos šio priedo 3.4.4 punkte apibrėžto tipo trikties būsenos įspėjamasis signalas, skirtas vairuotojui ir (arba) (techninės) priežiūros tarnybos darbuotojams.

4. PATIKRINIMAS IR BANDYMAS

4.1. Toliau nurodoma, kaip atliekamas sistemos funkcinės priklausomybės bandymas, remiantis dokumentais, kuriuos privaloma pateikti vadovaujantis 3 dalimi.

4.1.1. Sistemos funkcijos patikrinimas

Siekiant nustatyti įprastinio veikimo lygį, transporto priemonės sistemos veikimas ne trikties sąlygomis tikrinamas pagal gamintojo nustatytą pagrindinę kontrolinio tikrinimo specifikaciją, išskyrus tada, kai turi būti atliktas nustatytas efektyvumo bandymas, įtrauktas į patvirtinimo procedūrą, nustatytą šioje ar kitoje taisyklėje.

4.1.2. 3.4 punkte apibrėžtos saugos sampratos patikrinimas

Tipo patvirtinimą išduodančios institucijos nuožiūra sistemos jėga tikrinama atskiro įtaiso trikties sąlygomis, taikant tam tikrus išėjimo signalus elektriniams įtaisams arba mechaniniams elementams, siekiant modeliuoti vidinių įtaiso trikčių poveikį.

Patikrinimo rezultatai turi atitikti dokumentais patvirtintą trikties analizės suvestinę, kad, atsižvelgiant į bendrą poveikio lygį, būtų patvirtintas saugos sampratos ir vykdymo tinkamumas.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 214

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. liepos 19d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
	*	Pranešimas dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, įsigaliojimą	1
		REGLAMENTAI
	*	2014 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 783/2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 269/2014 dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi	2
	*	2014 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 784/2014, kuriuo uždraudžiama su Airijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juodadėmes menkes VIb, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse	4
	*	2014 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 785/2014, kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes Skagerako sąsiauryje	6
	*	2014 m. liepos 15 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 786/2014, kuriuo uždraudžiama su Airijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines argentinas V, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse	8
	*	2014 m. liepos 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 787/2014, kuriuo uždraudžiama su Belgijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias staurides ir susijusią priegaudą IVb, IVc ir VIId zonų Sąjungos vandenyse	10
	*	2014 m. liepos 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 788/2014, kuriuo nustatomos išsamios vienkartinių ir reguliariai mokamų baudų skyrimo ir laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų pripažinimo panaikinimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 391/2009 6 ir 7 straipsnius taisyklės ( 1 )	12
		2014 m. liepos 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 789/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	25
		SPRENDIMAI
	*	2014 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas 2014/475/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/145/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi	28
		2014/476/ES
	*	2014 m. liepos 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo Švedijoje leidžiama naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus ir panaikinamas Sprendimas 97/370/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2014) 4946)	29
		2014/477/ES
	*	2014 m. liepos 2 d. Europos Centrinio Banko sprendimas dėl priežiūros duomenų, kuriuos pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 680/2014 prižiūrimi subjektai pateikia nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, pateikimo Europos Centriniam Bankui (ECB/2014/29)	34
		REKOMENDACIJOS
		2014/478/ES
	*	2014 m. liepos 14 d. Komisijos rekomendacija dėl internetinių lošimų paslaugų vartotojų bei lošėjų apsaugos ir nepilnamečių dalyvavimo internetiniuose lošimuose prevencijos principų ( 1 )	38
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklė Nr. 131. Suvienodintos motorinių transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į pažangiąsias avarinio stabdymo sistemas (AEBS), nuostatos	47

Nr.	12/TQ43
Valstybė narė	Airija
Ištekliai	HAD/6B1214
Rūšis	Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)
Zona	VIb, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys
Draudimo data	2014 6 25

Nr.	13/TQ43
Valstybė narė	Nyderlandai
Ištekliai	COD/03AN.
Rūšis	Atlantinės menkės (Gadus Morhua)
Zona	Skagerako sąsiauris
Draudimo data	2014 6 26

Nr.	11/TQ43
Valstybė narė	Airija
Ištekliai	ARU/567.
Rūšis	Atlantinės argentinos (Argentina silus)
Zona	V, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys
Draudimo data	2014 6 25

Nr.	14/TQ43
Valstybė narė	Belgija
Ištekliai	JAX/4BC7D
Rūšis	Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda (Trachurus spp)
Zona	IVb, IVc ir VIId zonų Sąjungos vandenys
Draudimo data	2014 6 28

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	59,9
	TR	65,0
	ZZ	62,5
0707 00 05	AL	74,4
	MK	27,7
	TR	76,0
	ZZ	59,4
0709 93 10	TR	90,3
0709 93 10	ZZ	90,3
0805 50 10	AR	128,4
	BO	100,6
	CL	123,3
	EG	75,0
	NZ	145,2
	TR	148,4
	UY	123,0
	ZA	126,8
	ZZ	121,3
0808 10 80	AR	202,7
	BR	109,0
	CL	104,0
	NZ	128,5
	PE	57,3
	US	145,1
	ZA	131,9
	ZZ	125,5
0808 30 90	AR	161,6
	CL	81,9
	NZ	97,5
	ZA	112,3
	ZZ	113,3
0809 10 00	BA	82,8
	TR	231,6
	XS	80,5
	ZZ	131,6
0809 29 00	TR	375,8
0809 29 00	ZZ	375,8
0809 30	MK	70,6
	TR	147,8
	XS	50,2
	ZZ	89,5
0809 40 05	BA	71,2
	MK	53,5
	ZZ	62,4


	(1) Tekstas svarbus EEE