2.7.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/1

---

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 729/2014

2014 m. birželio 24 d.

dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų

(nauja redakcija)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 128 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę,

kadangi:

(1)	1998 m. gegužės 3 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 975/98 dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (1) keletą kartų buvo iš esmės keičiamas (2). Kadangi reikia priimti naujus pakeitimus, dėl aiškumo reikėtų reglamentą išdėstyti nauja redakcija;

(2)

pagal Sutarties 128 straipsnio 2 dalį, Europos Centriniam Bankui (ECB) patvirtinus emisijos apimtį valstybės narės gali kaldinti eurų monetas. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu bei ECB, gali imtis priemonių visų apyvartai skirtų monetų nominalams ir techniniams duomenims derinti, jeigu tai yra reikalinga jų sklandžiai apyvartai Sąjungoje;

(3)	euro banknotų nominalai yra nuo 5 iki 500 eurų. Banknotų ir monetų nominalai turi sudaryti galimybę lengvai įvykdyti eurais ir centais išreikštų sumų mokėjimus grynaisiais pinigais;

(4)	bendra Sąjungos monetų kaldinimo sistema turi skatinti visuomenės pasitikėjimą ir technologines inovacijas, kurios turėtų užtikrinti, kad ši sistema būtų saugi, patikima ir veiksminga;

(5)	vienas iš pagrindinių Sąjungos monetų kaldinimo sistemos uždavinių — pasiekti, kad visuomenė pripažintų sistemą. Visuomenės pasitikėjimas sistema priklauso nuo fizinių eurų monetų savybių, kurios turėtų būti kiek galima patogesnės naudotojui;

(6)

siekiant atsižvelgti į svarbių monetų naudotojų kategorijų specifinius poreikius, buvo konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis, Europos aklųjų sąjunga ir smulkių prekių automatų pramonės atstovais. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie euro ir palengvinti naujos monetų kaldinimo sistemos pripažinimą tarp naudotojų, reikėjo garantuoti, kad monetos būtų lengvai atskiriamos tiek vizualiai, tiek jas liečiant;

(7)	eurų monetos yra aiškiau atskiriamos, o įprasti prie jų lengviau, todėl, kad jų skersmuo siejamas su vardine verte;

(8)	tam, kad būtų sumažinta apgaudinėjimo, panaudojant 1 ir 2 eurų monetas dėl jų aukštos vertės, galimybė, reikalingi tam tikri specialūs apsaugos požymiai. Tai, kad monetos kaldinamos iš trijų sluoksnių ir monetoje derinamos dvi skirtingos spalvos, yra laikoma veiksmingiausiais apsaugos požymiais;

(9)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/27/EB (3) apribojo nikelio naudojimą tam tikruose gaminiuose, pripažįstant, kad esant tam tikroms sąlygoms nikelis gali sukelti alergijas. Monetoms ši direktyva netaikoma. Pageidautina sumažinti nikelio kiekį monetose dėl visuomenės sveikatos;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad bendra Europinė ir išsiskirianti nacionalinė monetos pusės tinkamai atskleidžia Europos pinigų sąjungos tarp valstybių narių idėją. Bendrose europinėse euro monetų pusėse yra bendros valiutos pavadinimas ir monetos nominalas. Nacionalinėje pusėje neturėtų kartotis nei bendros valiutos pavadinimas, nei monetos nominalas;

(11)	monetų nacionalinėje pusėje turėtų būti aiškiai nurodytas jas išleidusios valstybės narės pavadinimas, kad suinteresuoti monetų naudotojai galėtų lengvai nustatyti, kuri valstybė narė jas išleido;

(12)	euro monetų briaunoje įspausta žymė turėtų būti laikoma nacionalinės pusės elementu, todėl joje neturėtų būti kartojamas nominalo ženklas, išskyrus 2 eurų monetas, su sąlyga, kad naudojamas tik skaičius „2“ arba terminas „euro“ pagal atitinkamą abėcėlę, arba abu;

(13)

dėl euro monetų nacionalinės pusės dizaino sprendžia kiekviena valstybė narė, kurios valiuta yra euro, ir turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad euro monetos yra ne tik jas išleidusios valstybės narės, bet visos euro zonos apyvartoje. Siekiant užtikrinti, kad euro moneta būtų iškart atpažįstama taip pat ir iš nacionalinės pusės, jos dizainą turėtų juosti Sąjungos vėliavos 12 žvaigždučių;

(14)

kad būtų lengviau atpažinti apyvartines monetas ir siekiant užtikrinti tinkamą jų kalimo tęstinumą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nacionalinėse paprastų apyvartinių monetų pusėse naudojamą dizainą keisti tik kas 15 metų, išskyrus atvejus, kai pasikeičia monetoje nurodytas valstybės vadovas. Tačiau tai neturėtų turėti įtakos pakeitimams, būtiniems siekiant užkirsti kelią valiutos padirbinėjimui. Dėl apyvartinių monetų bendrų europinių pusių dizaino pakeitimų turėtų spręsti Taryba, balsavimo teises paliekant tik valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro;

(15)

atskiroms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama išleisti progines monetas didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti, tačiau proginės monetos, kurias kartu išleidžia visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, turėtų būti skirtos tik didžiausios europinės reikšmės dalykams paminėti. 2 eurų nominalo moneta yra labiausiai tinkama šiam tikslui, daugiausia dėl didelio monetos skersmens ir techninių jos savybių, užtikrinančių pakankamą apsaugą nuo padirbinėjimo;

(16)

atsižvelgiant į tai, kad euro monetos yra visos euro zonos apyvartoje, siekiant išvengti netinkamo dizaino naudojimo, monetas išleidžiančios valstybės narės turėtų informuoti viena kitą ir Komisiją apie nacionalinių euro monetų pusių projektus iš anksto iki planuojamos išleidimo datos. Komisija turėtų patikrinti, ar dizaino projektai atitinka šio reglamento techninius reikalavimus. Dizaino projektai turėtų būti Komisijai pateikiami likus pakankamai laiko iki planuojamos išleidimo datos, kad išleidžiančioms valstybėms narėms užtektų laiko dizainui pakeisti, jeigu tai būtina;

(17)

be to, turėtų būti nustatytos vienodos sąlygos euro monetų nacionalinių pusių dizainams patvirtinti siekiant išvengti atvejų, kai pasirenkami dizainai, kurie kai kuriose valstybėse narėse galėtų būti laikomi netinkamais. Atsižvelgiant į tai, kad kompetencija tokiu opiu klausimu kaip euro monetų nacionalinių pusių dizainas priklauso monetas išleidžiančioms valstybėms narėms, įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Tarybai. Visi šiuo pagrindu Tarybos priimami įgyvendinimo sprendimai turėtų būti glaudžiai susiję su remiantis Sutarties 128 straipsnio 2 dalimi Tarybos priimamais aktais. Todėl Tarybai priimant tuos sprendimus turėtų būti taikomas Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, balsavimo teisių sustabdymas, kaip nustatyta Sutarties 139 straipsnio 4 dalyje. Ši procedūra turėtų leisti monetas išleidžiančioms valstybėms narėms prireikus laiku pakeisti dizainą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Eurų monetų serija apima aštuonis nominalus nuo 1 cento iki 2 eurų, kurie turi atitikti I priede išdėstytus techninius duomenis.

2 straipsnis

Šiame reglamente taikomos tokios terminų apibrėžtys:

1)   apyvartinės monetos: apyvartai skirtos euro monetos, kurių nominalai ir techniniai duomenys nustatyti 1 straipsnyje;

2)   paprastos monetos: apyvartinės monetos, išskyrus progines monetas;

3)   proginės monetos: apyvartinės monetos, skirtos konkrečiam dalykui paminėti, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

3 straipsnis

Apyvartinės monetos turi bendrą europinę pusę ir savitą nacionalinę pusę.

4 straipsnis

1.   Apyvartinių monetų nacionalinėje pusėje nominalas nei visiškai, nei iš dalies dar kartą nenurodomas. Joje nekartojamas bendros valiutos ar mažesnio jos vieneto pavadinimas, nebent jis nurodomas skirtinga abėcėle.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, 2 eurų monetos briaunoje įspaustoje žymėje gali būti nominalo ženklas su sąlyga, kad naudojamas tik skaičius „2“ arba terminas „euro“ pagal atitinkamą abėcėlę, arba abu.

5 straipsnis

Visų nominalų apyvartinių monetų nacionalinėje pusėje yra monetas išleidusios valstybės narės nuoroda, t. y. tos valstybės narės pavadinimas arba jo santrumpa.

6 straipsnis

1.   Apyvartinių monetų nacionalinėje pusėje vaizduojama 12 žvaigždučių, juosiančių visą nacionalinį dizainą, juosta įskaitant metų bei monetą išleidusios valstybės narės nuorodas. Tai nekliudo tam, kad kai kurie dizaino elementai patektų į žvaigždučių juostą su sąlyga, kad visos žvaigždutės būtų aiškiai ir visiškai matomos. 12 žvaigždučių vaizduojamos taip pat, kaip ant Sąjungos vėliavos.

2.   Apyvartinių monetų nacionalinės pusės dizainas parenkamas atsižvelgiant į tai, kad euro monetos yra visų valstybių narių, kurių valiuta yra euro, apyvartoje.

7 straipsnis

1.   Paprastų monetų nacionalinės pusės dizainas gali būti keičiamas tik kas 15 metų; tai neturi turėti įtakos pakeitimams, būtiniems siekiant užkirsti kelią valiutos padirbinėjimui.

2.   Nedarant poveikio 1 daliai, paprastų monetų nacionalinės pusės dizainas gali būti keičiamas, kai pasikeičia monetose nurodytas valstybės vadovas. Vis dėlto tai, kad valstybės vadovo postas laikinai laisvas arba jį užima laikinai šias pareigas einantis asmuo, nesuteikia jokių papildomų teisių daryti tokį pakeitimą.

8 straipsnis

Monetas išleidžiančios valstybės narės savo paprastų monetų nacionalines puses atnaujina, kad visiškai laikytųsi šio reglamento ne vėliau kaip 2062 m. birželio 20 d.

9 straipsnis

1.   Proginių monetų nacionalinis dizainas skiriasi nuo paprastų monetų; jos skirtos tik didelės nacionalinės ar europinės svarbos dalykams paminėti. Proginės monetos, kurias kartu išleidžia visos valstybės narės, kurių valiuta yra euro, skirtos tik didžiausios europinės svarbos dalykams paminėti, o jų dizainas neturi pažeisti šių valstybių narių galimų konstitucinių reikalavimų.

2.   Proginių monetų briaunoje įspausta žymė yra tokia pati kaip paprastų monetų.

3.   Proginių monetų nominalioji vertė gali būti tik 2 eurai.

10 straipsnis

1.   Valstybės narės informuoja viena kitą apie apyvartinių monetų naujų nacionalinių pusių dizaino projektus, įskaitant žymes briaunoje, o proginių monetų atveju – apie planuojamą monetų tiražą, prieš oficialiai patvirtindamos tą dizainą.

2.   Įgaliojimai patvirtinti apyvartinių monetų dizaino naujas ar pakeistas nacionalines puses suteikiami Tarybai, kuri jas tvirtina kvalifikuota balsų dauguma laikydamasi 3–7 dalyse nustatytos tvarkos.

Priimant šiame straipsnyje nurodytus sprendimus, valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, balsavimo teisės sustabdomos.

3.   1 dalies taikymo tikslais monetas išleidžianti valstybė narė apyvartinių monetų dizaino projektus Tarybai, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, kurių valiuta yra euro, pateikia iš esmės likus bent trims mėnesiams iki planuojamos išleidimo datos.

4.   Per septynias dienas po 3 dalyje nurodyto projektų pateikimo bet kuri valstybė narė, kurios valiuta yra euro, pateikdama Tarybai ir Komisijai skirtą pagrįstą nuomonę gali pareikšti prieštaraujanti monetas išleidžiančios valstybės narės siūlomam dizaino projektui, jeigu tas dizaino projektas gali sukelti neigiamą jos piliečių reakciją.

5.   Jeigu Komisija mano, kad dizaino projektu nesilaikoma šiuo reglamentu nustatytų techninių reikalavimų, per septynias dienas po 3 dalyje nurodyto projektų pateikimo ji pateikia Tarybai neigiamą įvertinimą.

6.   Jeigu Tarybai per atitinkamai 4 ir 5 dalyse nurodytą terminą nepateikiama pagrįsta nuomonė ar neigiamas įvertinimas, laikoma, kad Taryba sprendimą, kuriuo dizainas patvirtinamas, priėmė kitą dieną po 5 dalyje nurodyto termino pabaigos.

7.   Visais kitais atvejais Taryba dėl dizaino projekto patvirtinimo sprendžia nedelsdama, išskyrus atvejus, kai per septynias dienas po pagrįstos nuomonės ar neigiamo įvertinimo pateikimo monetas išleidžianti valstybė narė atsiima savo pateiktą projektą ir informuoja Tarybą ketinanti pateikti naują dizaino projektą.

8.   Visą svarbią informaciją apie naują nacionalinį apyvartinių monetų dizainą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

4, 5, 6 straipsniai ir 9 straipsnio 2 dalis:

a)	netaikomi apyvartinėms monetoms, kurios išleistos ar pagamintos prieš 2012 m. birželio 19 d.;

b)	pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2062 m. birželio 20 d., netaikomi dizainui, kuris jau buvo teisėtai naudojamas ant apyvartinių monetų 2012 m. birželio 19 d.

Apyvartinės monetos, išleistos ar pagamintos pereinamuoju laikotarpiu, gali neterminuotai likti teisėta mokėjimo priemone.

12 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 975/98 yra panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikmenų lentelę.

13 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 139, 1998 5 11, p. 6.

(2)  Žr. II priedą.

(3)  1994 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/27/EB, dvyliktą kartą iš dalies keičianti Direktyvą 76/769/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tam tikrų pavojingų medžiagų ir preparatų pardavimo ir naudojimo apribojimais, suderinimo (OL L 188, 1994 7 22, p. 1).

---

---

---

---

2.7.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/8

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 730/2014

2014 m. liepos 1 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

2.7.2014

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/10

---

KOMISIJOS DIREKTYVA 2014/85/ES

2014 m. liepos 1 d.

kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (1), ypač į jos 8 straipsnį,

kadangi:

(1)

tunelių sauga Sąjungoje buvo gerokai pagerinta, be kita ko, priėmus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/54/EB (2). Kad šie pagerinimai būtų veiksmingi, būtina užtikrinti, kad vairuotojai žinotų ir suprastų saugaus vairavimo tuneliuose principus ir galėtų juos taikyti savo elgsenoje eismo situacijose. Atsižvelgiant į tai, Tarybos direktyvoje 91/439/EEB (3) nustatyti teorijos ir praktikos egzaminų reikalavimai Komisijos direktyva 2008/65/EB (4) buvo atitinkamai iš dalies pakeisti, todėl naujos redakcijos Direktyvoje 2006/126/EB nustatyti reikalavimai taip pat turėtų būti pakeisti;

(2)

nuo Direktyvos 2006/126/EB priėmimo įgyta naujų mokslo žinių apie sveikatos sutrikimus, darančius poveikį tinkamumui vairuoti, visų pirma susijusių su rizikos kelių saugumui vertinimu ir gydymo siekiant išvengti minėtos rizikos efektyvumu. Pastaruoju metu buvo paskelbta daug studijų ir tyrimų, kuriais patvirtinama, kad obstrukcinės miego apnėjos sindromas yra vienas iš didžiausių su motorinėmis transporto priemonėmis susijusių eismo įvykių rizikos veiksnių. Todėl su vairuotojų pažymėjimais susijusiuose Sąjungos teisės aktuose toliau nepaisyti šio sutrikimo negalima;

(3)	todėl Direktyva 2006/126/EB turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant III priedą priderinti prie mokslo ir technikos pažangos;

(4)	Komisijos direktyva 2012/36/ES (5) iš dalies pakeitus Direktyvą 2006/126/EB, pastarosios II priede aptikta redakcinių klaidų. Jas reikėtų ištaisyti;

(5)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (6) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos;

(6)	šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Vairuotojo pažymėjimų reikalų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/126/EB II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2015 m. gruodžio 31 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 403, 2006 12 30, p. 18.

(2)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/54/EB dėl transeuropinio kelių tinklo tunelių būtiniausių saugos reikalavimų (OL L 167, 2004 4 30, p. 39).

(3)  1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, 1991 8 24, p. 1).

(4)  2008 m. birželio 27 d. Komisijos direktyva 2008/65/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 168, 2008 6 28, p. 36).

(5)  2012 m. lapkričio 19 d. Komisijos direktyva 2012/36/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 321, 2012 11 20, p. 54).

(6)  OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

---

---