27.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/1

(1)

Sąjungos teisėje numatyti reikalavimai dėl maisto produktų ir maisto saugos bei pašarų ir pašarų saugos visais gamybos etapais, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir informacijos teikimą vartotojams. Juose taip pat nustatyti reikalavimai dėl gyvūnų užkrečiamųjų ligų ir zoonozių prevencijos ir kontrolės, taip pat gyvūnų gerovės, šalutinių gyvūninių produktų, augalų sveikatos ir augalų dauginamosios medžiagos, augalų veislių apsaugos, genetiškai modifikuotų organizmų ir augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai ir naudojimo bei tausaus pesticidų naudojimo. Sąjungos teisėje taip pat numatyta oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą tų reikalavimų įgyvendinimą ir jų laikymąsi;

(2)

Sąjungos teisės bendrasis tikslas tose srityse yra prisidėti prie aukšto žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygio visoje maisto grandinėje, aukšto vartotojų apsaugos ir jų informavimo lygio ir aukšto aplinkos apsaugos lygio, kartu skatinti konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą;

(3)

siekiant to bendrojo tikslo, reikia tinkamų finansinių išteklių. Todėl būtina, kad Sąjunga prisidėtų prie priemonių, kurių imamasi įvairiose srityse, siekiant įgyvendinti tą bendrąjį tikslą, finansavimo. Be to, siekiant veiksmingiau naudoti išlaidas, turėtų būti nustatyti konkretūs tikslai ir rodikliai, skirti įvertinti, kaip tie tikslai bus pasiekti;

(4)

Sąjungos finansavimas išlaidoms, susijusioms su maistu ir pašarais, padengti anksčiau buvo teikiamas dotacijų, viešųjų pirkimų ir mokėjimų tarptautinėms organizacijoms, dirbančioms šioje srityje, formomis. Tikslinga tęsti tokį finansavimą tuo pačiu būdu;

(5)

Sąjungos finansavimą taip pat gali naudoti valstybės narės, siekdamos remti savo veiksmus augalų ar gyvūnų sveikatos srityse, kad tose srityse veikiančios organizacijos pasirūpintų kenksmingųjų organizmų ar gyvūnų ligų kontrole, prevencija arba jų likvidavimu;

(6)

biudžetinės drausmės tikslais būtina šiame reglamente nustatyti reikalavimus atitinkančių priemonių, kurioms finansuoti gali būti skiriamas Sąjungos įnašas, sąrašą, taip pat reikalavimus atitinkančias išlaidas ir taikytinas finansavimo normas;

(7)

atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013 (3), didžiausia suma išlaidoms, susijusioms su maistu ir pašarais, visu 2014–2020 m. laikotarpiu yra 1 891 936 000 EUR;

(8)

be to, turėtų būti skirtas Sąjungos lygmens finansavimas siekiant įveikti sunkumus išskirtinėmis aplinkybėmis, kaip antai esant neatidėliotinoms situacijoms, susijusioms su gyvūnų ir augalų sveikata, kai tie asignavimai pagal biudžeto 3 išlaidų kategoriją nėra pakankami, tačiau reikalingos skubios priemonės. Finansavimas tokioms krizėms įveikti turėtų būti mobilizuotas naudojantis, pvz., lankstumo priemone pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (4);

(9)

teisėje šiuo metu numatyta, kad kai kurios reikalavimus atitinkančios išlaidos kompensuojamos fiksuotu dydžiu. Dėl kitų išlaidų teisėje nenumatyta jokių kompensavimo apribojimų. Siekiant racionalizuoti ir supaprastinti sistemą turėtų būti nustatyta didžiausia galima fiksuota kompensavimo norma. Tikslinga nustatyti tą normą pagal normą, kuri paprastai taikoma suteikiant dotacijas. Taip pat būtina numatyti galimybę padidinti tą didžiausią galimą normą tam tikromis aplinkybėmis;

(10)

dėl svarbos siekiant šio reglamento tikslų yra tikslinga padengti 100 % reikalavimus atitinkančių išlaidų tam tikriems veiksmams vykdyti su sąlyga, kad ir reikalavimų neatitinkančių išlaidų;

(11)

Sąjungai tenka atsakomybė užtikrinti, kad lėšos būtų tinkamai išleistos, taip pat imtis priemonių poreikiui supaprastinti išlaidų programas patenkinti, kad būtų galima sumažinti administracinę naštą ir išlaidas naudos gavėjams ir visiems susijusiems dalyviams, remiantis 2010 m. spalio 8 d. Komisijos komunikatu Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pažangus reglamentavimas Europos Sąjungoje“;

(12)

pagal Sąjungos teisę reikalaujama, kad valstybės narės įgyvendintų tam tikras priemones, pasireiškus ir plintant tam tikroms gyvūnų ligoms arba zoonozėms. Todėl Sąjunga turėtų skirti finansinį įnašą tokioms skubioms priemonėms;

(13)

taip pat būtina sumažinti gyvūnų ligų ir zoonozių, keliančių grėsmę žmonių ir gyvūnų sveikatai, protrūkių skaičių atitinkamomis likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos priemonėmis, taip pat užkirsti kelią tokių protrūkių pasireiškimui. Todėl nacionalinės tų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos turėtų būti remiamos Sąjungos lėšomis;

(14)

dėl organizacinių ir efektyvumo priežasčių tvarkant finansus gyvūnų ir augalų sveikatos srityse tikslinga nustatyti nacionalinių programų turinio, pateikimo, vertinimo ir patvirtinimo taisykles, įskaitant tas programas, kurios įgyvendinamos atokiausiuose Sąjungos regionuose, nurodytuose Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 349 straipsnyje. Dėl tų pačių priežasčių taip pat turėtų būti nustatyti ataskaitų teikimo ir mokėjimo prašymų pateikimo terminai;

(15)

Tarybos direktyvoje 2000/29/EB (5) reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi tam tikrų skubių priemonių, skirtų naikinti augalams arba augaliniams produktams kenksmingus organizmus (toliau – kenksmingieji organizmai). Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie tų kenksmingųjų organizmų naikinimo. Sąjungos finansiniu įnašu turėtų būti suteikta galimybė tam tikromis sąlygomis taikyti skubias priemones, kuriomis siekiama sulaikyti kenksminguosius organizmus, turinčius didžiausią poveikį Sąjungai ir kurie negali būti išnaikinti tam tikrose zonose, ir prevencijos priemones dėl tų kenksmingųjų organizmų;

(16)

skubios priemonės, kurių imtasi kovojant su kenksmingaisiais organizmais, turėtų būti tinkamos bendram Sąjungos finansavimui gauti, su sąlyga, kad tos priemonės turės pridėtinę vertę visos Sąjungos mastu. Todėl Sąjungos finansinis įnašas turėtų būti skirtas kovai su kenksmingaisiais organizmais, išvardytais Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies I skirsnyje ir II priedo A dalies I skirsnyje „Kenksmingieji organizmai, neaptinkami nė vienoje Sąjungos dalyje, ir kurie yra svarbūs visai Sąjungai“. Jei tai kenksmingieji organizmai, apie kuriuos žinoma kaip pasireiškusius Sąjungoje, tik priemonės, susijusios su didžiausią poveikį Sąjungai darančiais kenksmingaisiais organizmais, turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus Sąjungos finansavimui gauti. Tokie kenksmingieji organizmai apima visų pirma tuos, kuriems taikomos Tarybos direktyvų 69/464/EEB (6), 93/85/EEB (7), 98/57/EB (8) ar 2007/33/EB (9) priemonės. Sąjungos finansinis įnašas taip pat turėtų būti skiriamas į Direktyvos 2000/29/EB I ar II priedą neįtrauktų kenksmingųjų organizmų, kuriems taikomos nacionalinės priemonės ir kurie preliminariai galėtų būti įtraukti į Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies I skirsnį ar II priedo A dalies I skirsnį, atveju. Priemonės, susijusios su kenksmingaisiais organizmais, dėl kurių taikomos Sąjungos skubios priemonės jiems naikinti, taip pat turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikalavimus Sąjungos finansavimui gauti;

(17)

tam tikrus kenksminguosius organizmus būtina aptikti laiku. Valstybių narių atliekami tokio buvimo tyrimai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti neatidėliotiną tų kenksmingųjų organizmų protrūkių likvidavimą. Atskirose valstybėse narėse atliekami tyrimai yra svarbūs siekiant apsaugoti visų kitų valstybių narių teritorijas. Apskritai Sąjunga gali prisidėti prie tų tyrimų finansavimo su sąlyga, kad jų taikymo sritis apims bent vieną iš dviejų itin pavojingų kenksmingųjų organizmų kategorijų, t. y. kenksminguosius organizmus, apie kurių buvimą Sąjungoje nežinoma, ir kenksminguosius organizmus, kuriems taikomos skubios Sąjungos lygmens priemonės;

(18)

Sąjungos priemonių finansavimas gyvūnų ir augalų sveikatos srityje turėtų apimti specialias reikalavimus atitinkančias išlaidas. Išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais jis taip pat turėtų apimti išlaidas, kurias valstybės narės patyrė įgyvendindamos kitas būtinas priemones. Tokios priemonės gali būti griežtesnių biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas ligos protrūkio ar kenksmingųjų organizmų aptikimo atveju, skerdenų sunaikinimas ir gabenimas vykdant likvidavimo programas ir išlaidos kompensacijoms savininkų patirtai žalai atlyginti, kai prireikia rengti skubias vakcinavimo kampanijas;

(19)

atokiausi valstybių narių regionai patiria sunkumų dėl savo atokumo ir priklauso nuo riboto produktų kiekio. Tikslinga, kad Sąjunga galėtų suteikti finansinę paramą valstybių narių programoms, kurias jos vykdys siekdamos kontroliuoti kenksminguosius organizmus atokiausiuose regionuose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013 tikslus (10). Kadangi kai kuriems atokiausiems regionams taikomos ne Direktyvoje 2000/29/EB išdėstytos Sąjungos taisyklės, o specialiai tiems regionams skirtos nacionalinės taisyklės, tas Sąjungos įnašas turėtų būti taikomas tuose regionuose galiojančioms – nesvarbu, ar Sąjungos, ar nacionalinėms – taisyklėms;

(20)

oficiali kontrolė, atliekama valstybių narių, yra svarbiausia priemonė siekiant patikrinti ir stebėti, kad atitinkami Sąjungos reikalavimai būtų įgyvendinami, jų būtų laikomasi ir būtų užtikrinamas jų vykdymas. Oficialios kontrolės sistemų veiksmingumas ir ekonominis efektyvumas yra labai svarbu siekiant išlaikyti aukštą žmonių, gyvūnų ir augalų saugos lygį visoje maisto grandinėje ir kartu užtikrinti aukšto lygio aplinkos apsaugą. Sąjungos finansinė parama turėtų būti suteikiama tokioms kontrolės priemonėms. Visų pirma finansinis įnašas turėtų būti skiriamas Sąjungos etaloninėms laboratorijoms finansuoti, siekiant padėti joms padengti išlaidas, susijusias su Komisijos patvirtintų darbo programų įgyvendinimu. Be to, kadangi oficialios kontrolės veiksmingumas taip pat priklauso nuo to, ar kontrolės institucijos turi kvalifikuotų darbuotojų, turinčių tinkamų žinių apie Sąjungos teisę, Sąjunga turėtų gebėti prisidėti prie jų mokymo bei atitinkamų mainų programų, kurias rengia kompetentingos institucijos;

(21)

veiksmingas oficialios kontrolės valdymas priklauso nuo greito keitimosi duomenimis ir informacija, susijusiais su ta kontrole. Be to, tinkamas ir darnus atitinkamų taisyklių įgyvendinimas priklauso nuo efektyvių sistemų, susijusių su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, sukūrimo. Todėl kompiuterinių informacinių valdymo sistemų ir duomenų bazių sukūrimui ir veikimui finansuoti tais tikslais taip pat turėtų būti skiriamas finansinis įnašas;

(22)

Sąjunga turėtų skirti finansavimą mokslo ir technikos, koordinavimo ir komunikacijos veiklai, reikalingai siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai laikomasi Sąjungos teisės ir būtų užtikrintas teisės pritaikymas prie mokslo, technologijų ir visuomenės raidos. Reikėtų skirti finansavimą projektams, kuriais siekiama gerinti oficialios kontrolės veiksmingumą ir ekonominį efektyvumą;

(23)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (11) 3 straipsnį bet kokiame teisėkūros institucijai pateiktame pasiūlyme, kuriame būtų numatytos nuo to reglamento nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos, tokios nuostatos turi būti aiškiai nurodytos ir turi būti pateiktos konkrečios jas pagrindžiančios priežastys. Todėl, atsižvelgiant į kai kurių šio reglamento tikslų specifinį pobūdį, ir į tai, kad atitinkamos valstybių narių kompetentingos institucijos gali geriausiai įgyvendinti veiklą, susijusią su tais tikslais, tos institucijos turėtų būti laikomos naudos gavėjais pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 128 straipsnio 1 dalį. Todėl turėtų būti galima dotacijas tokioms institucijoms suteikti iš anksto neskelbiant kvietimų teikti pasiūlymus;

(24)

nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 86 straipsnio ir kaip išimtis to reglamento 130 straipsnyje nurodytam netaikymo atgaline data principui, su skubiomis priemonėmis susijusios išlaidos, nurodytos šio reglamento 7 ir 17 straipsniuose, turėtų būti atitinkančios reikalavimus nuo valstybės narės pateikto Komisijai pranešimo apie ligos pasireiškimą arba kenksmingojo organizmo buvimą dienos dėl tų priemonių skubos ir negalėjimo jas numatyti. Atitinkamus biudžetinius įsipareigojimus ir reikalavimus atitinkančių išlaidų apmokėjimą turėtų prisiimti Komisija, įvertinusi valstybių narių pateiktus mokėjimo prašymus;

(25)

nepaprastai svarbu, kad tokios skubios priemonės būtų įgyvendinamos nedelsiant. Todėl būtų visiškai netikslinga atsisakyti finansuoti tokias išlaidas, patirtas iki paraiškos dotacijai pateikimo, nes tai skatintų valstybes nares sutelkti savo pastangas skubiai rengti paraišką, o ne įgyvendinti skubias priemones;

(26)

atsižvelgiant į galiojančią Sąjungos teisę dėl likvidavimo ir priežiūros priemonių įgyvendinimo ir techninius apribojimus dėl kitos turimos kompetencijos, šio reglamento priemonių įgyvendinimas turi būti atliktas iš esmės valstybių narių kompetentingų institucijų. Todėl tam tikrais atvejais būtina bendrai finansuoti nacionalinių administracijų personalo atlyginimų išlaidas;

(27)

programavimu numatomas koordinavimas ir prioritetų nustatymas ir taip prisidedama prie veiksmingo Sąjungos finansinių išteklių naudojimo. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti darbų programas tam tikroms šiame reglamente numatytoms priemonėms įgyvendinti;

(28)

siekiant užtikrinti atsakingą ir veiksmingą Sąjungos finansinių išteklių naudojimą, reikėtų leisti Komisijai įsitikinti, ar Sąjungos lėšos veiksmingai naudojamos reikalavimus atitinkančioms priemonėms įgyvendinti, atliekant patikras vietoje arba dokumentų tikrinimus;

(29)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti saugomi visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, prarastų lėšų, kurios buvo neteisingai išmokėtos ar panaudotos, išieškojimą;

(30)

gyvūnų ligų, kurių atveju finansavimą tinka skirti skubioms priemonėms įgyvendinti, sąrašas pridedamas prie šio reglamento ir jame pateikiamos Tarybos sprendimo 2009/470/EB (12) 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje nurodytos gyvūnų ligos. Siekiant atsižvelgti į gyvūnų ligas, apie kurias turi būti pranešama vadovaujantis Tarybos direktyva 82/894/EEB (13), ir ligas, kurios gali sukelti naują grėsmę Sąjungai, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl to sąrašo papildymo;

(31)

gyvūnų ligų ir zoonozių, kurių atveju finansavimą tinkama skirti likvidavimo, kontrolės ir priežiūros programų pagrindu, sąrašai pridedami prie šio reglamento ir juose pateikiamos Sprendimo 2009/470/EB I priede nurodytos gyvūnų ligos ir zoonozės. Siekiant atsižvelgti į tų gyvūnų ligų, kurios daro didelį poveikį gyvulininkystės produkcijai arba prekybai ja, sukeliamas situacijas, grėsmę žmonėms keliančių zoonozių vystymąsi arba naujus mokslinius ar epidemiologinius pokyčius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl tų sąrašų papildymo;

(32)

priimant deleguotuosius aktus pagal šį reglamentą, ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama savo parengiamąjį darbą, tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir ekspertų lygmeniu. Komisija, ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, turėtų užtikrinti, kad reikiami dokumentai būtų vienu metu punktualiai ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai sudaryti metines ir daugiametes darbo programas, nustatyti finansinį įnašą skubioms priemonėms arba prireikus reaguoti į nenumatytus pokyčius, nustatyti procedūras, pagal kurias valstybės narės teiktų paraiškas, taip pat ataskaitas ir dotacijų išmokėjimo prašymus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (14);

(34)

Sąjungos teisė turėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų pasiekta pageidaujamų rezultatų, atsižvelgiant į patirtį. Todėl tikslinga, kad Komisija įvertintų šio reglamento veikimą ir veiksmingumą ir informuotų apie rezultatus kitas institucijas;

(35)

įvairūs komitetai padeda Komisijai įgyvendinti galiojančias Sąjungos taisykles, kurioms taikomas šis reglamentas, visų pirma komitetai, įsteigti Tarybos sprendimais 66/399/EEB (15) ir 76/894/EEB (16), Tarybos direktyvomis 98/56/EB (17) ir 2008/90/EB (18) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 178/2002 (19). Pagal Reglamento (EB) 178/2002 58 straipsnį įsteigtam komitetui turėtų būti patikėta užduotis padėti Komisijai vykdyti įgyvendinimo įgaliojimus dėl atitinkamų sričių patirtų išlaidų ir to komiteto pavadinimas turėtų būti pakeistas siekiant atspindėti jo didesnę atsakomybę. Todėl sprendimai 66/399/EEB ir 76/894/EEB turėtų būti panaikinti, o direktyvos 98/56/EB ir 2008/90/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 178/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(36)

šis reglamentas pakeičia Sprendimo 2009/470/EB nuostatas. Be to, šis reglamentas pakeičia Direktyvos 2000/29/EB 13c straipsnio 5 dalį ir 22–26 straipsnius, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 (20) 66 straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 (21) VII skyrių, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/128/EB (22) 22 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 (23) 76 straipsnį. Todėl Direktyva 2000/29/EB, reglamentai (EB) Nr. 882/2004 ir (EB) Nr. 396/2005, Direktyva 2009/128/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(37)

norint įvesti Sąjungos bendrą finansavimą, skirtą padengti išlaidoms, su kuriomis valstybės narės susidūrė dėl kompensacijų savininkams žalai už sunaikintus augalus, augalinius produktus ar kitus objektus, patirtai taikant Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnyje nurodytas priemones, atlyginti, būtina parengti gaires, kuriomis būtų apibrėžtos sąlygos, taikytinos atitinkamų pasėlių ir medžių rinkos vertės ribų atžvilgiu. Todėl tas įvedimas turėtų būti taikomas tik nuo 2017 m. sausio 1 d.,

a)

dėl maisto ir maisto saugos bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo, platinimo ir šalinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją, medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, gamybą ir naudojimą;

b)

dėl pašarų ir pašarų saugos bet kuriuo pašarų gamybos, perdirbimo, platinimo ir šalinimo etapu ir pašarų naudojimo, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją;

c)

dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų;

d)

dėl gyvūnų gerovės reikalavimų;

e)

dėl apsaugos priemonių nuo augalams ar augaliniams produktams kenksmingų organizmų, kaip nurodyta Direktyvos 2000/29/EB 2 straipsnio 1 dalies e punkte (toliau – kenksmingieji organizmai);

f)

dėl gamybos, siekiant augalų dauginamąją medžiagą pateikti rinkai ir ją tiekiant rinkai;

g)

dėl augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai ir tausiojo pesticidų naudojimo reikalavimų;

h)

kuriomis siekiama užkirsti kelią ir sumažinti pavojų visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kylantį dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių;

i)

dėl į aplinką apgalvotai išleidžiamų genetiškai modifikuotų organizmų;

j)

dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su augalų veislėmis, apsaugos ir augalų genetinių išteklių išsaugojimo ir jų mainų.

a)

bendrąjį tikslą prisidėti prie aukšto žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos lygio visoje maisto grandinėje ir susijusiose srityse užkertant kelią ligoms ir kenksmingiesiems organizmams ir juos likviduojant, užtikrinant aukšto lygio vartotojų ir aplinkos apsaugą, kartu stiprinant Sąjungos maisto ir pašarų pramonės konkurencingumą ir skatinant darbo vietų kūrimą;

b)

šių konkrečių tikslų:

a)

siekiant 1 dalies b punkto i papunktyje nurodyto konkretaus tikslo, žmonių susirgimų ligomis, susijusiomis su maisto sauga ir zoonozėmis, atvejų skaičiaus sumažėjimas;

b)

siekiant 1 dalies b punkto ii papunktyje nurodyto konkretaus tikslo:

c)

siekiant 1 dalies b punkto iii papunktyje nurodyto konkretaus tikslo:

d)

siekiant 1 dalies b punkto iv papunktyje nurodyto konkretaus tikslo, palanki kontrolės, visų pirma, susirūpinimą keliančiose srityse, kurią Komisijos ekspertai atlieka valstybėse narėse ir kurių duomenis pateikia ataskaitose, rezultatų tendencija.

a)

finansuoti tarpvalstybinei veiklai, įgyvendinamai kartu dviejų ar daugiau valstybių narių, siekiant kontroliuoti kenksminguosius organizmus ar gyvūnų ligas, nuo jų apsisaugoti ar juos likviduoti;

b)

valstybėse narėse, kurių bendrosios nacionalinės pajamos vienam gyventojui, remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, yra mažesnės nei 90 % Sąjungos vidurkio.

a)

yra skirta išvengti žmonių aukų arba didelių ekonomikos nuostolių visoje Sąjungoje;

b)

yra konkrečios visai Sąjungai nepaprastai svarbios užduotys, kaip Komisija nustatė darbo programoje, priimtoje pagal 36 straipsnio 1 dalį, arba

c)

yra įgyvendinama trečiosiose šalyse.

a)

žmonių sveikatai,

b)

gyvūnų sveikatai arba gyvūnų gerovei, arba

c)

žemės ūkio ar akvakultūros produkcijai ar su ja susijusiems ekonomikos sektoriams.

a)

išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų paskerstus arba nužudytus gyvūnus atlyginti, neviršijant tokių gyvūnų rinkos vertės, kurią jie būtų turėję, jei nebūtų buvę paveikti ligos;

b)

gyvūnų skerdimo ar nužudymo išlaidos ir su tuo susijusios gabenimo išlaidos;

c)

išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų sunaikintus gyvūninius produktus atlyginti, neviršijant tų produktų rinkos vertės prieš pat kylant bet kokiam įtarimui apie prasidėjusią ligą ar prieš jam pasitvirtinant;

d)

ūkių ir įrangos valymo, dezinsekcijos ir dezinfekcijos išlaidos remiantis epidemiologija ir patogeno savybėmis;

e)

išlaidos, susijusios su užkrėstų pašarų gabenimu ir sunaikinimu ir, jeigu negalima dezinfekuoti, įrangos sunaikinimu;

f)

išlaidos vakcinoms ir jaukams įsigyti, laikyti, naudoti ar platinti, taip pat paties vakcinavimo išlaidos, jei Komisija taip nusprendžia ar leidžia tokius veiksmus;

g)

skerdenų gabenimo ir pašalinimo išlaidos;

h)

išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais bet kurios kitos išlaidos, būtinos siekiant likviduoti ligą, kaip numatyta šio reglamento 36 straipsnio 4 dalyje nurodytu finansavimo sprendimu.

a)

padėtį, susijusią su gyvūnų ligomis, darančiomis reikšmingą poveikį gyvulininkystės produkcijai arba prekybai;

b)

zoonozių, kurios kelia grėsmę žmonėms, plitimą, arba

c)

naujus mokslo arba epidemiologinius pokyčius.

a)

gyvūnų mėginių ėmimo išlaidos;

b)

tyrimų išlaidos, su sąlyga, kad jos yra tik:

c)

išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų paskerstus arba nužudytus gyvūnus atlyginti, neviršijant tokių gyvūnų rinkos vertės, kurią jie būtų turėję, jei nebūtų buvę paveikti ligos;

d)

gyvūnų skerdimo ar nužudymo išlaidos;

e)

išlaidos kompensacijoms savininkų patiriamai žalai už jų sunaikintus gyvūninius produktus atlyginti, neviršijant tų produktų rinkos vertės prieš pat kylant bet kokiam įtarimui apie prasidėjusią ligą ar prieš jam pasitvirtinant;

f)

vakcinų dozių ar vakcinų ir jaukų, naudojamų pagal programas, įsigijimo, laikymo, vakcinavimo, naudojimo ar platinimo išlaidos;

g)

ūkio ir įrangos valymo, dezinfekcijos ir dezinsekcijos remiantis patogenų epidemiologija ir charakteristikomis išlaidos ir

h)

išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais išlaidos, patirtos vykdant kitas būtinas priemones, nei nurodytosios a–g punktuose, jei tokios priemonės yra nustatytos sprendime dėl dotacijos, nurodytame 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

a)

gyvūnų ligos arba zoonozės epidemiologinės padėties prieš pradedant vykdyti programą aprašymas;

b)

geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose turi būti taikoma programa, aprašymas ir ribų nustatymas;

c)

programos trukmė;

d)

įgyvendintinos priemonės;

e)

biudžeto sąmata;

f)

tikslai, kurie turi būti pasiekti iki programos pabaigos, ir jos numatoma nauda ir

g)

tinkami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas programos tikslų įgyvendinimas.

a)

techniniu požiūriu patvirtintų nacionalinių programų, siūlomų bendrai finansuoti, sąrašą;

b)

preliminarią kiekvienai programai skirtą sumą;

c)

preliminarų maksimalų Sąjungos finansinio įnašo į kiekvieną programą dydį ir

d)

bet kokias preliminarias sąlygas, kurios gali būti taikomos Sąjungos finansiniam įnašui.

a)

kenksmingojo organizmo naikinimo priemonės užkrėstoje teritorijoje, kurių kompetentingos institucijos imasi pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 1 ir 2 dalis arba pagal Sąjungos priemones, priimtas remiantis tos direktyvos 16 straipsnio 3 dalimi;

b)

kenksmingojo organizmo sulaikymo priemonės, kurios buvo Sąjungos priimtos pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 3 dalį, užkrėstoje teritorijoje, kurioje tas kenksmingasis organizmas negali būti išnaikintas, jei tos priemonės yra būtinos Sąjungai apsaugoti nuo tolesnio to kenksmingojo organizmo plitimo. Tos priemonės susijusios išskirtinai tik su to kenksmingojo organizmo naikinimu buferinėje zonoje, jei jo buvimas yra nustatytas toje buferinėje zonoje;

c)

papildomos apsauginės priemonės, kurių buvo imtasi prieš kenksmingojo organizmo, kovai su kuriuo pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 3 dalį buvo priimtos Sąjungos priemonės, plitimą, išskyrus a punkte nurodytas naikinimo priemones ir b punkte nurodytas sulaikymo priemones, jei tos priemonės yra būtinos Sąjungai nuo tolesnio to kenksmingojo organizmo plitimo apsaugoti.

a)

jos yra susijusios su kenksmingaisiais organizmais, išvardytais Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies I skirsnyje ir II priedo A dalies I skirsnyje;

b)

jos yra susijusios su kenksmingaisiais organizmais, kuriems taikoma priemonė, kurią Komisija priėmė pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 3 dalį;

c)

jos yra susijusios su kenksmingaisiais organizmais, kuriems yra nustatytos priemonės pagal direktyvas 69/464/EEB, 93/85/EEB, 98/57/EB ir 2007/33/EB, arba

d)

jos susijusios su kenksmingaisiais organizmais, neišvardytais Direktyvos 2000/29/EB I arba II priede, kuriems taikoma valstybės narės kompetentingos institucijos pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 2 dalį priimta priemonė ir kurie preliminariai galėtų būti įtraukti į Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies I skirsnį arba II priedo A dalies I skirsnį.

a)

išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems įgyvendinant priemones, taip pat įrangos nuomos sąnaudos, vartojimo reikmenų ir kitų reikalingų medžiagų, apdorojimo produktų, mėginių ėmimo ir laboratorinių tyrimų išlaidos;

b)

išlaidos paslaugų sutartims su trečiosiomis šalimis daliai priemonių vykdyti;

c)

išlaidos kompensacijoms atitinkamiems veiklos vykdytojams ir savininkams už augalų, augalinių produktų ir kitų objektų apdorojimą, sunaikinimą ir tolesnį šalinimą, taip pat už patalpų, žemės, vandens, dirvožemio ir auginimo terpės, įrenginių, mašinų ir įrangos valymą ir dezinfekavimą;

d)

išlaidos kompensacijoms atitinkamiems savininkams žalai už sunaikintus augalus, augalinius produktus ar kitus objektus, patirtai taikant Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnyje nurodytas priemones, atlyginti, neviršijant tokių augalų, augalų produktų ir kitų objektų rinkos vertės, kurią jie būtų turėję, jei nebūtų buvę paveikti tų priemonių; atlyginimo vertė (jei yra) iš kompensacijos atskaitoma; ir

e)

išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais – išlaidos, patirtos vykdant kitas būtinas priemones, nei nurodytosios a–d punktuose, jei tokios priemonės yra nustatytos finansavimo sprendime, nurodytame 36 straipsnio 4 dalyje.

a)

jos yra susijusios su kenksmingaisiais organizmais, išvardytais Direktyvos 2000/29/EB I priedo A dalies I skirsnyje ir II priedo A dalies I skirsnyje;

b)

jos yra susijusios su kenksmingaisiais organizmais, kuriems taikoma priemonė, kurią Komisija priėmė pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 3 dalį.

a)

mėginių ėmimo išlaidos;

b)

tyrimų išlaidos, su sąlyga, kad jos yra tik:

c)

išimtiniais ir tinkamai pagrįstais atvejais – išlaidos, patirtos vykdant kitas būtinas priemones, nei nurodytosios a ir b punktuose, jei tokios priemonės yra nustatytos sprendime dėl dotacijos, nurodytame 22 straipsnio 3 ir 4 dalyse.

a)

kenksmingieji organizmai, įtraukti į programą;

b)

geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose turi būti taikoma programa, aprašymas ir ribų nustatymas ir tų plotų būklės aprašymas atitinkamų kenksmingųjų organizmų buvimo požiūriu;

c)

programos trukmė;

d)

kenksmingųjų organizmų ir augalų, augalinių produktų ir kitų objektų suplanuotų vizualių patikrinimų, mėginių ir tyrimų skaičius;

e)

biudžeto sąmata;

f)

tikslai, kurie turi būti pasiekti iki programos pabaigos, ir jos numatoma nauda; ir

g)

tinkami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas programos tikslų įgyvendinimas.

a)

techniniu požiūriu patvirtintų tyrimų programų, siūlomų bendrai finansuoti, sąrašą;

b)

preliminarią kiekvienai programai skirtą sumą;

c)

preliminarų maksimalų Sąjungos finansinio įnašo į kiekvieną programą dydį ir

d)

bet kokias preliminarias sąlygas, kurios gali būti taikomos Sąjungos finansiniam įnašui.

a)

išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems įgyvendinant priemones, taip pat įrangos nuomos, vartojimo reikmenų, apdorojimo produktų išlaidos;

b)

išlaidos paslaugų sutartims su trečiosiomis šalimis daliai priemonių vykdyti;

c)

mėginių ėmimo išlaidos;

d)

tyrimų išlaidos, su sąlyga, kad jos yra tik:

a)

kenksmingieji organizmai, įtraukti į programą;

b)

geografinių ir administracinių teritorijų, kuriose turi būti taikoma programa, aprašymas ir ribų nustatymas ir tų plotų būklės aprašymas atitinkamų kenksmingųjų organizmų buvimo požiūriu;

c)

regionų fitosanitarinės padėties techninė analizė;

d)

programos trukmė;

e)

programoje numatyta veikla ir atitinkamais atvejais kenksmingųjų organizmų ir augalų, augalinių produktų ir kitų objektų suplanuotų vizualių patikrinimų, mėginių ir tyrimų skaičius;

f)

biudžeto sąmata;

g)

tikslai, kurie turi būti pasiekti iki programos pabaigos, ir jos numatoma nauda; ir

h)

tinkami rodikliai, pagal kuriuos vertinamas programos tikslų įgyvendinimas.

a)

techniniu požiūriu patvirtintų programų atokiausiems regionams, siūlomų bendrai finansuoti, sąrašą;

b)

preliminarią kiekvienai programai skirtą sumą;

c)

preliminarų maksimalų Sąjungos finansinio įnašo į kiekvieną programą dydį ir

d)

bet kokias preliminarias sąlygas, kurios gali būti taikomos Sąjungos finansiniam įnašui.

a)

išlaidos darbuotojams, neatsižvelgiant į jų statusą, tiesiogiai dalyvaujantiems laboratorijų veikloje, kuri vykdoma kaip Sąjungos etaloninės laboratorijos veikla;

b)

pagrindinės įrangos sąnaudos;

c)

išlaidos vartojimo reikmenims;

d)

išlaidos mėginių siuntimui, komandiruotėms, posėdžiams, mokymo veiklai.

a)

išlaidos mokymui, įskaitant mokymą, kuris atviras ir dalyviams iš trečiųjų šalių, ar mainų veiklai rengti;

b)

kelionės, apgyvendinimo ir kasdienės pragyvenimo išlaidos kompetentingos institucijų darbuotojams, dalyvaujantiems mokyme.

a)

mėginių ėmimo ir laboratorinių tyrimų išlaidos;

b)

išlaidos įrangai, reikalingai oficialios kontrolės ir duomenų rinkimo užduotims atlikti.

a)

turi įrodytos papildomos naudos visai Sąjungai ir yra prieinamos visoje Sąjungoje visiems suinteresuotiesiems naudotojams; ir

b)

reikalingos siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinamos 1 straipsnyje nurodytos taisyklės.

a)

priemonių, finansuojamų iš Sąjungos finansinio įnašo, įgyvendinimo veiksmingumą;

b)

administracinės praktikos atitiktį Sąjungos taisyklėms;

c)

būtinų patvirtinamųjų dokumentų buvimą ir jų sąsają su priemonėmis, finansuojamomis iš Sąjungos įnašo.

1)

17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 (25) 58 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (26).

(25)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1)."

(26)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“"

2)

18 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.“

1)

13c straipsnio 5 dalis išbraukiama.

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Valstybės narės nustato, kad bet kas, sužinojęs apie I arba II priede nurodyto kenksmingojo organizmo arba kenksmingojo organizmo, kuriam taikoma priemonė pagal 16 straipsnio 2 arba 3 dalį, buvimą arba turi pagrindo jį įtarti, raštu per dešimt kalendorinių dienų praneša apie tai kompetentingai institucijai ir šiai paprašius pateikia savo turimą informaciją dėl to buvimo.“

3)

22–26 straipsniai išbraukiami.

27.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/33

(1)

1997 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 820/97 (3) buvo sugriežtintos Sąjungos galvijų identifikavimo ir atsekamumo taisyklės dėl galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) epidemijos ir iškilusios būtinybės atsekti galvijų kilmę ir judėjimą naudojant įprastinius ausies įsagus;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1760/2000 (4) numatyta, kad kiekviena valstybė narė, laikydamasi to reglamento, privalo nustatyti galvijų identifikavimo ir registravimo sistemą;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta galvijų identifikavimo ir registravimo sistema, kuria numatomi kiekvieno galvijo abi ausis ženklinantys ausies įsagai, kompiuterinės duomenų bazės, galvijų pasai ir individualūs kiekviename ūkyje pildomi registrai;

(4)

jautienos kilmės šaltinio atsekamumas ją identifikuojant ir registruojant yra būtina sąlyga norint visais maisto grandinės etapais etiketėje nurodyti kilmę. Tomis priemonėmis užtikrinama vartotojų ir visuomenės sveikatos apsauga ir skatinamas vartotojų pasitikėjimas;

(5)

2009 m. spalio 22 d. Komisija komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Administracinės naštos mažinimo ES veiksmų programa. Mažinimo sektoriuose planai ir 2009 m. veiksmai“ Reglamentą (EB) Nr. 1760/2000, o konkrečiau galvijų identifikavimo ir savanoriško jautienos ženklinimo sistemas nurodo kaip „informacijos teikimo pareigas, kurių vykdymas įmonėms reikštų didelę naštą“;

(6)

naudojant elektroninio identifikavimo (toliau – EID) sistemas būtų galima supaprastinti atsekamumo procesą, nes duomenys būtų automatiškai ir tiksliau nuskaitomi bei užregistruojami ūkio registre. Be to, kompiuterinei duomenų bazei būtų siunčiami automatiniai pranešimai apie galvijų judėjimą, ir taip pagerėtų sistemos atsekamumo sparta, patikimumas ir tikslumas. EID sistemų naudojimas taip pat pagerintų tam tikrų ūkininkams skirtų tiesioginių išmokų valdymą;

(7)

per pastaruosius dešimt metų radijo dažniniu atpažinimu pagrįstos EID sistemos iš esmės patobulėjo. Ta technologija suteikia galimybę greičiau ir tiksliau nuskaityti atskirų galvijų identifikacijos kodus ir juos tiesiogiai įtraukti į duomenų apdorojimo sistemas. Tai sumažina laiko sąnaudas, reikalingas atsekti galimai užkrėstus galvijus ar maisto produktus, dėl to gerėja duomenų bazės patikimumas bei auga gebėjimai skubiai reaguoti ligų protrūkių atvejais ir sutaupoma išlaidų darbuotojams, nors dėl to padidėja išlaidos įrangai;

(8)

šiame reglamente atsižvelgiama į tai, kad EID sistemos jau buvo įvestos Sąjungoje ne galvijams, kaip antai privaloma sistema, kuri naudojama ožkoms ir avims;

(9)

atsižvelgiant į EID sistemų technologijų pažangą, kelios valstybės narės nusprendė pradėti savanoriškai įgyvendinti galvijų EID. Tikėtina, kad skirtingos valstybės narės ir skirtingos suinteresuotosios šalys šioms iniciatyvoms įgyvendinti parengs skirtingas sistemas. Parengus skirtingas sistemas, vėliau siekiant suderinti techninius standartus visoje ES, dėl to gali kilti kliūčių. Turėtų būti užtikrinta, kad valstybėse narėse įdiegtos EID sistemos būtų sąveikios ir suderinamos su atitinkamais ISO standartais arba kitais tarptautiniais techniniais standartais, kuriuos patvirtino pripažintos tarptautinės standartų nustatymo organizacijos, sutarus, kad tais tarptautiniais standartais garantuojamas bent aukštesnis veiksmingumo lygis nei ISO standartais;

(10)

2005 m. sausio 25 d. Komisijos ataskaitoje „Dėl galvijų EID įvedimo galimybės“ padaryta išvada, kad esama įrodymų, jog radijo dažninis atpažinimas buvo pakankamai patobulintas, kad jau būtų taikomas praktikoje. Toje ataskaitoje taip pat teigiama, kad perėjimas prie galvijų EID Sąjungoje yra labai pageidautinas, nes, be kitų privalumų, tai padėtų sumažinti administracinę naštą;

(11)

2008 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikate „ES gyvūnų sveikatos strategijos įgyvendinimo veiksmų planas“ nurodyta, kad įvesdama EID sistemas Komisija supaprastins informacijos teikimo pareigas, kaip antai ūkio registrus ir galvijų pasus;

(12)

2007 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikate „Dėl Naujosios Europos Sąjungos gyvūnų sveikatos strategijos (2007–2013 m.)“, pagal kurią „prevencija geriau už gydymą“, siūloma svarstyti EID taikymo galvijams galimybę kaip galimą dabartinės Sąjungos galvijų identifikavimo ir registravimo sistemos patobulinimą, siekiant supaprastinti informacijos teikimo pareigas, kaip antai ūkio registrus ir galvijų pasus, ir siūloma įgyvendinti elektroninio keitimosi galvijų pasais priemonę. Tam keitimuisi būtų būtina EID sistema, į kurią duomenys būtų įtraukiami realiu laiku. Dėl tokio keitimosi kompetentingos valstybių narių institucijos ir suinteresuotosios šalys sutaupytų daug išlaidų ir darbo jėgos sąnaudų ir sumažintų darbo krūvį, atsirandantį perkeliant galvijų pasų duomenis į kompiuterines duomenų bazes. Šis reglamentas atitinka tą iniciatyvą;

(13)

taigi, tikimasi, kad šiuo reglamentu skatinant ekonomikos augimą, sanglaudą ir konkurencingumą bus prisidėta siekiant kai kurių pagrindinių Sąjungos strategijų, įskaitant „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“, tikslų;

(14)

tam tikros trečiosios šalys jau nustatė taisykles, pagal kurias leidžiama taikyti pažangias EID technologijas. Siekdama palankesnių prekybos sąlygų ir didesnio sektoriaus konkurencingumo Sąjunga turėtų nustatyti panašias taisykles;

(15)

atsižvelgiant į naujų rūšių elektroninių identifikatorių technologinę raidą, tikslinga išplėsti Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytų identifikavimo priemonių taikymo sritį, kad elektroniniai identifikatoriai galėtų būtų naudojami kaip oficiali elektroninio identifikavimo priemonė. Kadangi įtraukus atitinkamas nuostatas reikėtų didelių investicijų, būtina nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį, kad valstybės narės turėtų laiko pasiruošti. Pereinamuoju laikotarpiu įprastiniai ausies įsagai ir toliau bus vienintelė oficiali galvijų identifikavimo priemonė;

(16)

įvedus privalomąjį EID visoje Sąjungoje, kai kurie veiklos vykdytojai galėtų patirti neigiamą ekonominį poveikį. Todėl tikslinga nustatyti, kad EID tapus oficialia identifikavimo priemone galvijų augintojai galėtų ja naudotis savanoriškai. Taikant tokią savanorišką sistemą EID pasirinktų tie galvijų augintojai, kurie, tikėtina, iš to gautų ekonominės naudos, o kitiems galvijų augintojams turėtų būti leista ir toliau savo galvijus ženklinti dviem įprastiniais ausies įsagais;

(17)

valstybių narių gyvulininkystės sistemos, ūkininkavimo metodai ir sektoriaus organizavimo tvarka labai skiriasi. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leidžiama įvesti privalomąjį EID savo teritorijoje tik tuo atveju, jei įvertinusios visus minėtus veiksnius, įskaitant poveikį smulkiesiems ūkininkams ir pasikonsultavusios su organizacijomis, atstovaujančiomis galvijų auginimo pramonei, jos mano, kad tai tikslinga. Vykdant Sąjungos vidaus prekybą galvijais, galvijų elektroninio identifikavimo pareiga turėtų tekti valstybei narei, kurios teritorijoje EID naudojimas padarytas privalomu. Tai neturėtų reikšti, kad ta valstybė narė privalo iš naujo identifikuoti galvijus, kurie jau buvo elektroniškai identifikuoti išsiuntimo valstybėje narėje;

(18)

iš trečiųjų šalių į Sąjungą įvežamiems galvijams ir mėsai turėtų būti taikomi identifikavimo ir atsekamumo reikalavimai, kurie suteikia lygiavertę apsaugą;

(19)

kai į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojami gyvi galvijai, juos atvežus jiems turėtų būti taikomi tokie patys identifikavimo reikalavimai, kokie taikomi Sąjungoje gimusiems galvijams;

(20)

dvi tam pačiam galvijui suteiktos oficialios identifikavimo priemonės turėtų turėti tą patį identifikacijos kodą. Vis dėlto pradiniu prisitaikymo prie elektroninių identifikatorių naudojimo kaip oficialios identifikavimo priemonės etapu negalima atmesti galimybės, kad tam tikrais atvejais su galvijo pirminio identifikacijos kodo konfigūracija susiję techniniai apribojimai neleistų to kodo atgaminti elektroniniame identifikatoriuje. Tai atsitiktų tuomet, kai esamo galvijo identifikacijos kodą sudarantys rašmenys būtų tokie, kad kodo nebūtų galima perkelta į elektroninį formatą. Todėl turėtų būti numatytos specialios pereinamojo laikotarpio nukrypti leidžiančios nuostatos, suteikiančios galimybę taip pat tiems galvijams taikyti elektroninius identifikatorius, su sąlyga, kad būtų užtikrintas visiškas atsekamumas ir galimybė nustatyti galvijų individualią tapatybę, įskaitant ūkį, kuriame jie gimė;

(21)

Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatyta, kad kompetentinga institucija turi išduoti pasą kiekvienam galvijui, kad jį būtų galima identifikuoti pagal to reglamento nuostatas. Dėl to valstybėms narėms tenka didelė administracinė našta. Pagal Tarybos direktyvos 64/432/EEB (5) 14 ir 18 straipsnius valstybių narių kompetentingos institucijos privalo sukurti kompiuterines duomenų bazes. Kadangi tos duomenų bazės turėjo pradėti veikti visu pajėgumu 1999 m. gruodžio 31 d., jų turėtų visiškai pakakti galvijų judėjimo šalies teritorijoje atsekamumui užtikrinti. Todėl pasus reikėtų išduoti tik Sąjungos vidaus prekybai skirtiems galvijams. Vis dėlto šiuo reglamentu neturėtų būti draudžiama priimti nacionalinių nuostatų dėl pasų išdavimo galvijams, kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai;

(22)

Komisija parengė bandomąjį valstybių narių keitimosi galvijų pasais projektą BOVEX, siekdama palengvinti keitimąsi duomenimis tarp valstybių narių ir kartu užtikrinti galvijų atsekamumą, kai jie perkeliami Sąjungos viduje. Kai pradedama visu pajėgumu keistis nacionalinių kompiuterinių duomenų bazių duomenimis, reikalavimas išduoti popierinius galvijų pasus nebeturėtų būti taikomas Sąjungos viduje skirtiems perkelti galvijams. Tai turėtų prisidėti prie valstybių narių ir veiklos vykdytojų administracinės naštos mažinimo;

(23)

Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 II antraštinės dalies II skirsnyje nustatytos savanoriško jautienos ženklinimo sistemos taisyklės, kuriose numatyta, kad tam tikras ženklinimo specifikacijas turi patvirtinti kompetentinga atitinkamos valstybės narės institucija. Administracinė našta ir sąnaudos, kurias taikydamos tą sistemą patiria valstybės narės ir veiklos vykdytojai, nėra proporcingos sistemos teikiamai naudai. Kadangi po to, kai buvo priimtas tas reglamentas, įsigaliojo nauji teisės aktai, specialios taisyklės dėl savanoriškos ženklinimo sistemos tapo nebereikalingos ir todėl turėtų būti panaikintos. Vis dėlto tai neturėtų daryti poveikio veiklos vykdytojų teisei naudojant savanorišką ženklinimą informuoti vartotojus apie mėsos savybes ir vartotojų teisei gauti patikrinamą informaciją. Taigi, kaip ir bet kokios kitos rūšies mėsos atveju, teikiant informaciją apie jautieną, kuri nenumatyta pagal privalomojo ženklinimo taisykles, turėtų būti laikomasi horizontaliųjų teisės aktų, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 (6).

(24)

siekiant išvengti sukčiavimo rizikos mėsos ženklinimo srityje ir apsaugoti Europos vartotojus, atitinkami patikrinimai ir sankcijos turėtų turėti pakankamą atgrasantį poveikį;

(25)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 Komisija pateikė ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo. Kartu su ta ataskaita turėjo būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą mėsos gamybos grandinėje ir geriau informuoti Europos vartotojus. Atsižvelgiant į naujausius su mėsos gaminių ženklinimu susijusius sunkumus, kurie turėjo neigiamos įtakos maisto grandinės veikimui, Europos Parlamentas ir Taryba tikėjosi, kad ataskaita bus priimta kuo anksčiau per antrąjį 2013 m. pusmetį, o galiausiai ataskaita buvo priimta 2013 m. gruodžio 17 d.;

(26)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 1760/2000 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 ir 291 straipsniais;

(27)

siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tinkamą galvijų ir jautienos identifikavimą, registravimą ir atsekamumą užtikrinančių taisyklių, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl alternatyvioms galvijų identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, konkrečių aplinkybių, kuriomis valstybėms narėms turi būti leidžiama pratęsti ilgiausią paženklinimo identifikavimo priemonėmis laikotarpį, duomenų, kuriais turi keistis valstybių narių kompiuterinės duomenų bazės, ilgiausio tam tikrų pranešimo pareigų taikymo laikotarpio, identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, papildomų identifikavimo priemonių įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą, taisyklių, susijusių su kompiuterinės duomenų bazės informacija, kuri turi būti įtraukta į galvijų pasus, ir kiekviename ūkyje privalomus pildyti individualius registrus, sezoninėse ganyklose ganomų galvijų, įskaitant sezoninį galvijų pervarymą į naujas ganyklas, judėjimo identifikavimo ir registravimo, tam tikrų produktų ženklinimo taisyklių, kurios turėtų būti lygiavertės Reglamente (EB) Nr. 1760/2000 nustatytoms taisyklėms, ženklinimo nuostatų, kuriomis siekiama supaprastinti kilmės nuorodos pateikimą tais atvejais, kai galvijas labai trumpai būna valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje, kurioje gimė ar buvo paskerstas, ir apibrėžčių ir reikalavimų, taikomų terminams arba terminų kategorijoms, kurie gali būti pateikti fasuotos šviežios ar šaldytos jautienos ir veršienos etiketėse. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1760/2000 įgyvendinimo sąlygas, susijusias su alternatyvias identifikavimo priemones taikančių ūkių registravimu, duomenų keitimosi tarp valstybių narių kompiuterinių duomenų bazių techninėmis charakteristikomis ir išsamia tvarka, keitimosi duomenimis sistemos veikimo visu pajėgumu pripažinimu, identifikavimo priemonių forma ir pavidalu, EID įgyvendinimo techninėmis procedūromis ir standartais, identifikacijos kodo konfigūracijos taisyklėmis, tam tikrų galvijų grupių didžiausiu dydžiu ir sudėtimi, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (7);

(29)

turėtų būti vykdoma šio reglamento įgyvendinimo stebėsena. Taigi ne vėliau kaip po penkerių metų po šio reglamento įsigaliojimo su savanorišku jautienos ženklinimu susijusių nuostatų atveju ir devynerių metų – su EID susijusių nuostatų atveju, Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai dvi ataskaitas, kuriose būtų nagrinėjamas ir šio reglamento įgyvendinimas, ir techninis bei ekonominis privalomo EID įdiegimo visoje Sąjungoje įvykdomumas. Prireikus, prie tų ataskaitų turėtų būti pridedami atitinkami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(30)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 2 dalies antras sakinys išbraukiamas;

2)

2 straipsnio pirma įtrauka pakeičiama taip:

„—   galvijas– Direktyvos 64/432/EEB 2 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose apibūdintas galvijas, įskaitant kultūros ir sporto renginiuose dalyvaujančius galvijus,“;

3)

3 straipsnio pirmos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

4)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Galvijų identifikavimo pareiga

1.   Visi ūkyje esantys galvijai identifikuojami bent dviem identifikavimo priemonėmis, kurios išvardytos I priede, ir laikantis pagal 3 dalį priimtų taisyklių, kurias patvirtino kompetentinga institucija. Bent viena identifikavimo priemonė turi būti matoma ir pažymėta matomu identifikacijos kodu.

Pirmoji pastraipa netaikoma galvijams, kurie gimė anksčiau nei 1998 m. sausio 1 d. ir kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai. Tie galvijai identifikuojami bent viena identifikavimo priemone.

Siekiant užtikrinti prisitaikymą prie technikos pažangos, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 22b straipsnį dėl papildomų identifikavimo priemonių įtraukimo į I priede pateiktą sąrašą, kartu užtikrinant jų sąveikumą.

Identifikavimo priemonė ūkiui paskiriama ir galvijams paskirstoma bei taikoma taip, kaip nustato kompetentinga institucija.

Dviejose vienam galvijui taikomose identifikavimo priemonėse, kurias leidžiama naudoti pagal deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, priimtus laikantis 3 dalies ir šios dalies, nurodomas tas pats unikalus identifikacijos kodas, kuris registruojant galvijus leidžia nustatyti kiekvieno galvijo tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai galvijo identifikacijos kodą sudarantys rašmenys neleidžia taikyti elektroninio identifikatoriaus su tuo pačiu unikaliu identifikacijos kodu, atitinkama valstybė narė gali leisti, kad prižiūrint jos kompetentingai institucijai antroje identifikavimo priemonėje būtų nurodytas kitas kodas su sąlyga, kad įvykdomos visos toliau nurodytos sąlygos:

3.   Siekdama užtikrinti tinkamą atsekamumą ir pritaikomumą prie technikos pažangos bei optimalų identifikavimo sistemos veikimą, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl reikalavimų, taikomų I priede nustatytoms identifikavimo priemonėms, ir konkrečiai identifikavimo priemonei įdiegti būtinų pereinamojo laikotarpio priemonių.

Remdamasi atitinkamais ISO standartais ar kitais tarptautiniais techniniais standartais, kuriuos patvirtino pripažintos tarptautinės standartų nustatymo organizacijos, sutarus, kad tais tarptautiniais standartais užtikrinamas bent aukštesnis veiksmingumo ir patikimumo lygis nei ISO standartais, Komisija įgyvendinimo aktais nustato būtinas taisykles, susijusias su:

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės užtikrina, kad būtų būtina infrastruktūra, jog būtų galima numatyti galvijų identifikavimą naudojant elektroninį identifikatorių kaip oficialią identifikavimo priemonę pagal šį reglamentą.

Nuo 2019 m. liepos 18 d. valstybės narės gali nustatyti nacionalines nuostatas, pagal kurias elektroninio identifikatoriaus kaip vienos iš dviejų 1 dalyje nurodytų identifikavimo priemonių naudojimas yra privalomas.

Valstybės narės, kurios naudojasi antroje pastraipoje numatyta galimybe besinaudojančios pateikia Komisijai tokių nacionalinių nuostatų tekstus ir šią informaciją paskelbia internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.

5.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kultūros ir sporto renginiams (išskyrus muges ir parodas) skirti galvijai gali būti ženklinami alternatyviomis identifikavimo priemonėmis, kuriomis užtikrinami identifikavimo standartai, lygiaverčiai numatytiesiems 1 dalyje.

Pirmoje pastraipoje nurodytas alternatyvias identifikavimo priemones taikantys ūkiai registruojami 5 straipsnyje numatytoje kompiuterinėje duomenų bazėje.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokiam registravimui būtinas taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Siekiant užtikrinti atsekamumą remiantis identifikavimo standartais, kurie yra lygiaverčiai 1 dalyje numatytiems standartams, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl pirmoje pastraipoje nurodytų alternatyvioms identifikavimo priemonėms taikomų reikalavimų, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.

Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti alternatyvių identifikavimo priemonių, nurodytų pirmoje pastraipoje, formatą ir dizainą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6.   Valstybės narės perduoda viena kitai ir Komisijai jų teritorijoje naudojamos identifikavimo priemonės pavyzdį. Jos paskelbia šią informaciją internete. Komisija padeda valstybėms narėms viešai paskelbti šią informaciją, pateikdama savo interneto svetainėje nuorodas į atitinkamas valstybių narių interneto svetaines.“;

5)

Įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

Ženklinimo identifikavimo priemonėmis laikotarpis

1.   Galvijas ženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje nurodytomis identifikavimo priemonėmis per valstybės narės, kurioje gimė galvijas, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Ilgiausias laikotarpis apskaičiuojamas nuo galvijo gimimo dienos ir negali viršyti 20 dienų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Nė vienas galvijas negali būti išvežtas iš ūkio, kuriame gimė, kol nebus paženklintas dviem identifikavimo priemonėmis.

2.   Siekiant sudaryti sąlygas identifikavimo priemonę taikyti ypatingomis aplinkybėmis, susijusiomis su praktiniais sunkumais, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiamos ypatingos aplinkybės, kuriomis valstybės narės gali pratęsti ilgiausius identifikavimo priemonės taikymo laikotarpius, numatytus 1 dalies pirmoje ir antroje pastraipose. Apie kiekvieną naudojimąsi ta galimybe valstybės narės praneša Komisijai.

4b straipsnis

Galvijų iš trečiųjų šalių identifikavimas

1.   Kiekvienas galvijas, kuriam privalomi veterinariniai patikrinimai pagal Direktyvą 91/496/EEB, kuris įvežamas iš trečiosios šalies į Sąjungą ir skirtas Sąjungos teritorijoje esančiam paskirties ūkiui, paskirties ūkyje paženklinamas 4 straipsnio 1 dalyje numatytomis identifikavimo priemonėmis.

Pirminė identifikavimo priemonė, kuria galvijas buvo paženklintas trečiojoje kilmės šalyje, užregistruojama 5 straipsnyje nurodytoje kompiuterinėje duomenų bazėje kartu nurodant paskirties valstybės narės galvijui identifikavimo priemonėmis priskirtą unikalų identifikacijos kodą.

Pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į kurioje nors valstybėje narėje esančią skerdyklą, su sąlyga, kad galvijai joje paskerdžiami per 20 dienų nuo tų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos pagal Direktyvą 91/496/EEB.

2.   4 straipsnio 1 dalyje nurodyta galvijų identifikavimo priemonė turi būti pritaikyta per valstybės narės, kurioje yra paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti dviem 4 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytomis identifikavimo priemonėmis prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

3.   Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, įvedusioje nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti 4 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytą elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai ženklinami tuo elektroniniu identifikatoriumi Sąjungoje esančiame paskirties ūkyje per paskirties valstybės narės nustatytą laikotarpį. Tas laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei 20 dienų po 1 dalyje nurodytų veterinarinių patikrinimų atlikimo dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

4c straipsnis

Iš vienos valstybės narės į kitą vežamų galvijų identifikavimas

1.   Iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę vežamų galvijų pirminės identifikavimo priemonės, kuriomis jie paženklinti pagal 4 straipsnio 1 dalį, nekeičiamos.

Vis dėlto nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nuo 2019 m. liepos 18 d. paskirties valstybės kompetentinga institucija gali leisti:

2.   Kai paskirties ūkis yra valstybėje narėje, kuri įvedė nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, galvijai vėliausiai ženklinami elektroniniu identifikatoriumi paskirties ūkyje per valstybės narės, kurioje įsisteigęs paskirties ūkis, nustatytą ilgiausią laikotarpį. Tas ilgiausias laikotarpis neturi būti ilgesnis nei 20 dienų po galvijų atvežimo į paskirties ūkį dienos.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, dėl priežasčių, susijusių su galvijų fiziologiniu vystymusi, antrajai identifikavimo priemonei tas laikotarpis gali būti pratęstas iki 60 dienų po galvijo gimimo dienos.

Visais atvejais galvijai turi būti paženklinti elektroniniu identifikatoriumi prieš juos išvežant iš paskirties ūkio.

Vis dėlto pirma pastraipa netaikoma galvijams, kurie yra skirti vežti tiesiai į valstybės narės, įvedusios nacionalines nuostatas, pagal kurias naudoti elektroninį identifikatorių yra privaloma, teritorijoje esančią skerdyklą.

4d straipsnis

Identifikavimo priemonių panaikinimas, taisymas arba pakeitimas

Jokia identifikavimo priemonė negali būti panaikinta, pataisyta arba pakeista be kompetentingos institucijos leidimo. Toks leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, kai jas panaikinant, taisant arba pakeičiant nesumažėja galvijo atsekamumas ir išlieka galimybė nustatyti jo individualią tapatybę ir ūkį, kuriame jis gimė.

Visi identifikacijos kodo pakeitimai įrašomi į 5 straipsnyje numatytą kompiuterinę duomenų bazę kartu su galvijo pirminės identifikavimo priemonės unikaliu identifikacijos kodu.“;

6)

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Valstybių narių kompetentinga institucija, remdamasi Direktyvos 64/432/EEB 14 ir 18 straipsniais, sukuria kompiuterines duomenų bazes.

Valstybės narės gali keistis kompiuterinių bazių elektroniniais duomenimis nuo tos dienos, kurią Komisija patvirtina, kad keitimosi duomenimis sistema visiškai veikia. Siekiant apsaugoti galvijų augintojo interesus, keitimasis daromas užtikrinant duomenų apsaugą ir užkertant kelią piktnaudžiavimui.

Siekdama užtikrinti valstybių narių keitimąsi informacija elektroniniu būdu, Komisija pagal 22b straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinių bazių duomenų, kuriais turi keistis valstybės narės.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tokio keitimosi duomenimis technines sąlygas ir tvarką bei pripažįsta, kad duomenų keitimosi sistema visiškai veikia. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

7)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

1.   Kai valstybė narė nesikeičia elektroniniais duomenimis su kitomis valstybėmis narėmis 5 straipsnyje nurodytoje keitimosi elektroniniais duomenimis sistemoje, taikomi:

2.   Kad būtų galima užtikrinti galvijų judėjimo atsekamumą iki kilmės ūkio, esančio vienoje iš valstybių narių, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose nustatomos taisyklės dėl kompiuterinės duomenų bazės informacijos, kuri turi būti įtraukta į galvijo pasą, įskaitant jų įdiegimui būtinas pereinamojo laikotarpio priemones.“;

8)

Įterpiamas šis straipsnis:

„6a straipsnis

Šiuo reglamentu nedraudžiama valstybei narei priimti nacionalinių nuostatų dėl pasų išdavimo galvijams, kurie nėra skirti Sąjungos vidaus prekybai.“;

9)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

8 straipsnis išbraukiamas;

11)

Įterpiamas šis straipsnis:

„9a straipsnis

Mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad visi už galvijų identifikavimą ir registravimą atsakingi asmenys būtų gavę instrukcijas ir nurodymus dėl atitinkamų šio reglamento nuostatų ir visų pagal šį reglamentą Komisijos priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų.

Kaskart, kai iš dalies keičiamos atitinkamos nuostatos, atitinkama informacija perduodama tokiam pirmoje pastraipoje nurodytam asmeniui.

Valstybės narės užtikrina, kad būtų rengiami atitinkami mokymo kursai.

Siekdama pagerinti informacijos ir mokymo kokybę visoje Sąjungoje, Komisija sudaro palankias sąlygas keistis geriausia praktika.“;

12)

10 straipsnis išbraukiamas.

13)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

„12 straipsnis

Šioje antraštinėje dalyje vartojamos šios terminų apibrėžtys:

1)   jautiena– visi pagal KN kodus 0201, 0202, 0206 10 95 ir 0206 29 91 klasifikuojami produktai;

2)   ženklinimas– etiketės pritvirtinimas prie atskiro mėsos gabalo ar gabalų arba prie jų pakuotės, arba, kai produktai nefasuoti, aiškus tam tikros raštiškos informacijos vartotojui pardavimo vietoje nurodymas;

3)   organizacija– tame pačiame arba skirtinguose jautienos prekybos sektoriuose veikiančių veiklos vykdytojų grupė;

4)   malta mėsa– nuo kaulų nuimta ir sumalta mėsa, kurios sudėtyje yra mažiau nei 1 % druskos ir kurios KN kodai yra 0201, 0202, 0206 10 95 ir 0206 29 91;

5)   nuopjovos– mėsos gabalėliai, laikomi tinkamais vartoti žmonėms ir pagaminti naudojant tik nupjaustymo metodą, kai skerdena nuimama nuo kaulų ir (arba) supjaustoma;

6)   supjaustyta mėsa– į kubelius, griežinėlius arba kitokias atskiras porcijas supjaustyta mėsa, kurios veiklos vykdytojui nebereikia dar kartą pjaustyti prieš parduodant galutiniam vartotojui ir kurią vartotojas gali tiesiogiai vartoti. Ši apibrėžtis neapima maltos mėsos ir nuopjovų.“;

14)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

14 straipsnio ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Siekiant užtikrint atitiktį horizontalioms taisyklėms, susijusioms su ženklinimu šiame skirsnyje, Komisijai pagal 22b straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad, remiantis su malta mėsa susijusia patirtimi, būtų nustatytos taisyklės dėl jautienos nuopjovų arba jautienos gabalų, lygiavertės pirmose trijose šio straipsnio pastraipose nustatytoms taisyklėms.“;

16)

15 straipsnis pakeičiamas taip:

„15 straipsnis

Privalomasis jautienos iš trečiųjų šalių ženklinimas

Nukrypstant nuo 13 straipsnio, į Sąjungos teritoriją įvežama jautiena, apie kurią nėra nurodyta visa 13 straipsnyje numatyta informacija, ženklinama šia nuoroda:

„Kilmė: ne ES valstybė“ ir „Paskersta (trečiosios šalies pavadinimas)“.“;

17)

Nuo 2014 m. gruodžio 13 d.:

18)

19, 20 ir 21 straipsniai išbraukiami;

19)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

1.   Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi.

Numatytos kontrolės priemonės nedaro poveikio jokioms kitoms kontrolės priemonėms, kurias Komisija gali vykdyti remdamasi Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 9 straipsniu.

Valstybės narės galvijų augintojui, jautiena prekiaujančiam veiklos vykdytojui arba organizacijai paskirtos nuobaudos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos.

Kompetentinga institucija kasmet atlieka minimalų oficialių galvijų identifikavimo ir registravimo patikrų skaičių, kurios apima ne mažiau kaip 3 % ūkių.

Kompetentingos institucijos nedelsdamos padidina minimalų antroje pastraipoje nurodytų oficialių patikrų rodiklį, kai nustatoma, kad nesilaikoma galvijų identifikavimo ir registravimo nuostatų.

Kompetentingos institucijos tikrintini ūkiai parenkami remiantis rizikos analize.

Visos valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugpjūčio 31 d. Komisijai pateikia metinę ataskaitą dėl oficialių patikrų vykdymo per praėjusius metus.

2.   Nepaisant 1 dalies, kompetentinga institucija galvijų augintojui gali nustatyti šias administracines sankcijas:

3.   Nepaisant 1 dalies, kai jautiena prekiaujantys veiklos vykdytojai ir organizacijos ženklina jautieną nesilaikydami savo pareigų, nustatytų II antraštinėje dalyje, valstybės narės atitinkamai ir laikydamosi proporcingumo principo reikalauja pašalinti tą jautieną iš rinkos. Be 1 dalyje nurodytų sankcijų valstybės narės gali:

4.   Komisijos ekspertai kartu su kompetentingomis institucijomis:

5.   Valstybė narė, kurios teritorijoje atliekama patikra vietoje, Komisijos ekspertams suteikia visą pagalbą, kurios jiems gali prireikti atliekant savo užduotis. Prieš rengiant ir platinant galutinę ataskaitą, patikrų rezultatai aptariami su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija. Prireikus šioje ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos valstybėms narėms dėl geresnės atitikties šiam reglamentui.“;

20)

Įterpiami šie straipsniai:

„22a straipsnis

Kompetentingos institucijos

Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją arba institucijas, atsakingas už šio reglamento ir visų jo pagrindu Komisijos priimtų aktų laikymąsi.

Šių institucijų duomenis jos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.

22b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 4a straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 6 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 4a straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 13 straipsnio 6 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 4 straipsnio 1, 3 ir 5 dalis, 4a straipsnio 2 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 6 dalis, 13 straipsnio 6 dalį, 14 straipsnio 4 dalį ir 15a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

21)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda pagal 4 straipsnio 3 ir 5 dalis, 5 straipsnį ir 13 straipsnio 6 dalį priimtų įgyvendinimo aktų atveju Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 58 straipsniu įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (9).

Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (10).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Kai komiteto nuomonei gauti būtina rašytinė procedūra, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato, jei per nuomonei pateikti nustatytą laikotarpį taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo paprastoji komiteto narių dauguma.

(9)  2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1)."

(10)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“;"

22)

Įterpiamas šis straipsnis:

„23a straipsnis

Ataskaita ir teisėkūros pokyčiai

Ne vėliau kaip:

Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai atitinkamas ataskaitas, kuriose aptariamas šio reglamento įgyvendinimas ir poveikis, įskaitant, pirmuoju atveju, galimybę persvarstyti savanoriško ženklinimo nuostatas, o antruoju atveju – techninį ir ekonominį privalomo elektroninio identifikavimo įdiegimo visoje Sąjungoje įvykdomumą.

Prireikus prie tų ataskaitų pridedami atitinkami pasiūlymai dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų.“;

23)

Įterpiamas šis priedas:

27.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/50

(1)

Sąjunga yra sudariusi nemažai daugiašalių, regioninių ir dvišalių tarptautinių prekybos susitarimų, kuriais abiejų šalių naudai sukuriamos teisės ir pareigos;

(2)

itin svarbu, kad Sąjunga turėtų tinkamų priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintos Sąjungos teisės pagal tarptautinius prekybos susitarimus siekiant apsaugoti jos ekonominius interesus. Tai ypač svarbu, kai trečiosios šalys nustato prekybai taikomas ribojamąsias priemones, dėl kurių sumažėja Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams pagal tarptautinius prekybos susitarimus tenkanti nauda. Sąjunga turėtų galėti greitai ir lanksčiai reaguoti, laikydamasi jos sudarytuose tarptautiniuose prekybos susitarimuose nustatytų procedūrų ir terminų. Todėl reikia taisyklių, kuriomis būtų apibrėžta Sąjungos naudojimosi teisėmis tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis sistema;

(3)

Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) įsteigimo susitarimo ir kitų tarptautinių prekybos susitarimų, įskaitant regioninius ar dvišalius susitarimus, ginčų sprendimo mechanizmais siekiama rasti teigiamą bet kokių Sąjungos ir kitos minėtų susitarimų šalies ar šalių ginčų sprendimą. Nepaisant to, Sąjunga, laikydamasi tų ginčų sprendimo mechanizmų, turėtų galėti sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymą, kai kitais būdais nepavyksta rasti teigiamo ginčo sprendimo. Tokiais atvejais Sąjungos veiksmais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad susijusi trečioji šalis laikytųsi atitinkamų tarptautinių prekybos taisyklių siekiant atkurti abiem pusėms naudingą padėtį;

(4)

pagal PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių PPO narė, siūlanti taikyti apsaugos priemonę ar siekianti išplėsti jos taikymą, turi siekti išlaikyti iš esmės lygiavertį jai ir eksportuojančioms narėms taikomų nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, kuriems tokia priemone būtų padarytas poveikis, lygį. Panašios taisyklės yra nustatytos kituose Sąjungos sudarytuose tarptautiniuose prekybos susitarimuose, įskaitant regioninius ar dvišalius susitarimus. Sąjunga turėtų imtis priemonių pusiausvyrai atkurti, sustabdydama nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymą tais atvejais, kai susijusi trečioji šalis netaiko jokio adekvataus ir proporcingo koregavimo. Tokiais atvejais Sąjungos veiksmais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad trečiosios šalys imtųsi prekybą stiprinančių priemonių abiem pusėms naudingai padėčiai atkurti;

(5)

PPO narių muitų tarifų sąrašuose nustatytų nuolaidų keitimas ar atšaukimas reglamentuojamas 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT 1994 m.) XXVIII straipsniu ir susijusiu Susitarimu dėl minėto straipsnio aiškinimo. PPO narės, kurioms tokie pakeitimai daro poveikį, turi teisę tam tikromis sąlygomis atšaukti iš esmės lygiavertes nuolaidas. Tokiais atvejais, jei nesusitariama dėl kompensacinio koregavimo, Sąjunga turėtų priimti priemones pusiausvyrai atkurti. Sąjungos veiksmais turėtų būti siekiama skatinti trečiąsias šalis įgyvendinti prekybą stiprinančias priemones;

(6)

Sąjunga turėtų turėti galimybę užtikrinti savo teises viešųjų pirkimų srityje, kai prekybos partnerė nesilaiko savo įsipareigojimų pagal PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų (SVP) ar kitus tarptautinius prekybos susitarimus. SVP nurodyta, kad sprendžiant dėl šios sutarties kilusius ginčus nesustabdomas nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, numatytų kituose PPO susitarimuose, taikymas. Sąjungos veiksmais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad būtų išlaikytas iš esmės lygiavertis nuolaidų lygis, kaip nustatyta atitinkamuose tarptautiniuose prekybos susitarimuose;

(7)

valstybės narės turėtų užtikrinti atitinkamose savo teritorijose prekybos politikos priemonių taikymą viešųjų pirkimų srityje tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka jų administracines struktūras ir praktiką atsižvelgiant į Sąjungos teisę;

(8)

pagal šį reglamentą priimamos prekybos politikos priemonės turėtų būti atrinktos ir parengtos remiantis objektyviais kriterijais, įskaitant priemonių veiksmingumą skatinant trečiąsias šalis laikytis tarptautinių prekybos taisyklių, galimybes padėti Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams, kuriems daro poveikį trečiosios šalies priemonės, ir tikslą kiek įmanoma sumažinti neigiamą ekonominį poveikį Sąjungai, be kita ko, itin svarbių žaliavų atžvilgiu;

(9)

šiame reglamente reikėtų daugiausia dėmesio reikėtų skirti toms priemonėms, kurių rengimo ir taikymo patirties Sąjunga turi. Galimybė išplėsti jo taikymo sritį numatant priemonių intelektinės nuosavybės teisių sektoriuje ir papildomų priemonių, susijusių su paslaugomis, patvirtinimą turėtų būti svarstoma peržiūrint šio reglamento veikimą, deramai atsižvelgiant į kiekvienos srities ypatumus;

(10)

užtikrinant Sąjungos teisių vykdymą, prekės kilmė turėtų būti nustatyta laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (2). Užtikrinant Sąjungos teisių vykdymą po to, kai ginčas viešųjų pirkimų srityje išsprendžiamas, paslaugos kilmė turėtų būti nustatyta remiantis paslaugą teikiančio fizinio ar juridinio asmens kilme. Vertindamos konkurso dalyvių pateiktą informaciją ir garantijas dėl prekių ir paslaugų kilmės, perkančiosios institucijos ar įstaigos turėtų taikyti įprastines atsargumo priemones ir laikytis deramo stropumo;

(11)

Komisija turėtų peržiūrėti šio reglamento taikymo sritį, veikimą ir veiksmingumą, įskaitant galimas priemones intelektinės nuosavybės teisių sektoriuje ir papildomas priemones, susijusias su paslaugomis, ne vėliau kaip po trejų metų nuo pirmojo jo įgyvendinimo atvejo arba ne vėliau kaip po penkerių metų nuo jo įsigaliojimo dienos, priklausomai nuo to, kuri data yra ankstesnė. Komisija turėtų pateikti jo vertinimo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Atlikus peržiūrą, gali būti pateikta tinkamų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(12)

svarbu užtikrinti, kad Komisija, Europos Parlamentas ir Taryba veiksmingai palaikytų ryšius ir keistųsi nuomonėmis, visų pirma dėl ginčų, susijusių su tarptautiniais prekybos susitarimais, dėl kurių gali būti patvirtintos priemonės pagal šį reglamentą;

(13)

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3286/94 (3) turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant nurodyti šį reglamentą prekybos politikos priemonių įgyvendinimo atžvilgiu;

(14)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4);

(15)

atsižvelgiant į tai, kad yra labai sudėtinga išnagrinėti įvairų poveikį, kurį gali padaryti pagal šį reglamentą patvirtintos prekybos politikos priemonės ir siekiant suteikti pakankamai galimybių užtikrinti didžiausią įmanomą paramą, Komisija neturėtų priimti įgyvendinimo aktų, jei šiame reglamente nurodytas komitetas išimtinai nepateikia nuomonės dėl Komisijos pateikto įgyvendinimo akto projekto;

(16)

Komisija, siekdama apsaugoti Sąjungos interesus, turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su būtinybe pakoreguoti prekybos politikos priemones atsižvelgiant į atitinkamos trečiosios šalies elgseną, šių aktų reikia dėl privalomos skubos priežasties;

(17)

šiuo reglamentu nedaroma poveikio galimybei patvirtinti prekybos politikos priemones remiantis kitais atitinkamais Sąjungos aktais ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatomis, laikantis taikomų tarptautinių prekybos susitarimų nuostatų dėl nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymo sustabdymo arba atšaukimo,

a)

nustačius trečiųjų šalių padarytus tarptautinių prekybos taisyklių pažeidimus, kurie daro poveikį Sąjungos interesams, būtų priimtas tenkinantis sprendimas, kuriuo būtų atkurta Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams tenkanti nauda;

b)

būtų iš naujo subalansuojamos nuolaidos ar kiti prekybos su trečiosiomis šalimis santykių įsipareigojimai, pasikeitus prekėms iš Sąjungos taikomam režimui, jei tai daro poveikį Sąjungos interesams.

a)

šalis – bet kuri valstybė arba atskira muitų teritorija;

b)

nuolaidos arba kiti įsipareigojimai – tarifų nuolaidos ar kitos lengvatos, kurias Sąjunga pagal sudarytus tarptautinius prekybos susitarimus, kurių šalimi ji yra, įsipareigojo taikyti prekybai su trečiosiomis šalimis;

c)

panaikinimo arba žalos dydis – naudai, kuri tenka Sąjungai pagal tarptautinį prekybos susitarimą, padaryto poveikio mastas. Jei atitinkamame susitarime neapibrėžta kitaip, šis mastas apima bet kokį neigiamą ekonominį poveikį, susijusį su trečiosios šalies priemone;

d)

privalomas antkainis – perkančiųjų institucijų ar įstaigų, vykdančių viešųjų pirkimų procedūras, įsipareigojimas padidinti, su tam tikromis išimtimis, sutarties skyrimo procedūrose pasiūlytas paslaugų ir (arba) prekių, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys, kainas.

a)

priėmus sprendimą dėl prekybos ginčų pagal PPO susitarimą dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (PPO susitarimas dėl ginčų sprendimo), kai Sąjungai suteikiami įgaliojimai sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų pagal daugiašalius ir keliašalius susitarimus, kuriems taikomas PPO susitarimas dėl ginčų sprendimo, taikymą;

b)

priėmus sprendimą dėl prekybos ginčų pagal kitus tarptautinius prekybos susitarimus, įskaitant regioninius ir dvišalius susitarimus, kai Sąjunga turi teisę sustabdyti nuolaidų ar kitų įsipareigojimų pagal tokius susitarimus taikymą;

c)

siekiant iš naujo subalansuoti nuolaidas ar kitus įsipareigojimus, kai trečiosios šalies taikoma apsaugos priemonė gali suteikti tam teisę pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių 8 straipsnį arba pagal kitų tarptautinių prekybos susitarimų, įskaitant regioninius ar dvišalius susitarimus, nuostatas dėl apsaugos priemonių;

d)

tais atvejais, kai pagal GATT 1994 m. XXVIII straipsnį PPO narė koreguoja nuolaidas ir kai nesutarta dėl kompensacinio koregavimo.

a)

kai pagal PPO susitarimą dėl ginčų sprendimo priėmus sprendimą dėl prekybos ginčo sustabdomas nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymas, jų lygis neviršija PPO ginčų sprendimo institucijos leidžiamo lygio;

b)

kai pasibaigus tarptautinei ginčų sprendimo procedūrai pagal kitus tarptautinius prekybos susitarimus, įskaitant regioninius ar dvišalius susitarimus, sustabdomas nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymas, jų lygis neviršija panaikinimo arba žalos, atsiradusios dėl atitinkamos nepalankios trečiosios šalies priemonės, dydžio, kaip atitinkamu atveju nustato Komisija arba arbitražas;

c)

kai remiantis tarptautinių prekybos susitarimų nuostatomis dėl apsaugos priemonių iš naujo subalansuojamos nuolaidos ar kiti įsipareigojimai, Sąjungos veiksmai iš esmės yra lygiaverčiai nuolaidų ar kitų įsipareigojimų, kuriems poveikio turi apsaugos priemonė, lygiui pagal PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių sąlygas arba kitų tarptautinių prekybos susitarimų, įskaitant regioninius arba dvišalius susitarimus, kuriais remiantis taikoma apsaugos priemonė, nuostatas dėl apsaugos priemonių;

d)

kai atšaukiamos prekybos su trečiąja šalimi nuolaidos, remiantis 1994 m. GATT XXVIII straipsniu ir susijusiu Susitarimu (5), jos yra iš esmės lygiavertės nuolaidoms, kurias ta trečioji šalis keitė ar atšaukė pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnyje ir susijusiame Susitarime nustatytas sąlygas.

a)

priemonių veiksmingumas skatinant trečiąsias šalis laikytis tarptautinių prekybos taisyklių;

b)

priemonėmis sudaromos galimybės padėti trečiosios šalies priemonių paveiktiems Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams;

c)

galimybė pasinaudoti alternatyviais atitinkamų prekių tiekimo arba paslaugų teikimo šaltiniais, norint išvengti neigiamo poveikio Sąjungos vartotojų grandies rinkai, perkančiosioms institucijoms ar įstaigoms, arba galutiniams vartotojams arba tokį poveikį sumažinti;

d)

neproporcingai sudėtingo administravimo ir išlaidų, kurie atsirastų taikant priemones, vengimas;

e)

bet kokie konkretūs kriterijai, kurie gali būti nustatyti tarptautiniuose prekybos susitarimuose, susiję su 3 straipsnyje nurodytais atvejais.

a)

tarifų nuolaidų taikymo sustabdymas ir naujų arba padidintų muitų nustatymas, įskaitant didžiausio palankumo režimo lygio muitų nustatymą iš naujo arba didesnių už didžiausio palankumo režimo lygio muitų nustatymą arba prekių importo ar eksporto papildomų mokesčių įvedimą;

b)

prekių importo ar eksporto kiekybinių apribojimų įvedimas arba jų padidinimas pritaikius kvotas, importo ar eksporto licencijas ar kitas priemones;

c)

nuolaidų viešųjų pirkimų srityje taikymo prekėms, paslaugoms ar tiekėjams sustabdymas:

a)

nurodomos ribos, atsižvelgiant į atitinkamų prekių ar paslaugų pobūdį, virš kurių turi būti taikomas pašalinimas ir (arba) privalomas antkainis, atsižvelgiant į atitinkamo prekybos susitarimo nuostatas ir panaikinimo arba žalos dydį;

b)

nustatomi prekių ar paslaugų, kurioms jos taikomos, sektoriai ar kategorijos ir taikomos išimtys;

c)

nustatomos valstybės narės išvardytos perkančiosios institucijos ar įstaigos arba perkančiųjų institucijų ar įstaigų kategorijos, kurių vykdomi viešieji pirkimai priklauso taikymo sričiai. Tokio nustatymo pagrindas – kiekvienos valstybės narės pateiktas atitinkamų perkančiųjų institucijų arba įstaigų arba perkančiųjų institucijų ar įstaigų kategorijų sąrašas. Priemonėmis užtikrinama, kad būtų pasiektas atitinkamas nuolaidų ar kitų įsipareigojimų taikymo sustabdymo lygis ir teisingas pasiskirstymas tarp valstybių narių.

a)

fizinio asmens atveju – šalis, kurios pilietis yra asmuo arba kurioje jis turi teisę nuolat gyventi;

b)

juridinio asmens atveju:

a)

kai trečioji šalis, kurios priemonės, kaip nustatyta sprendžiant ginčą, pažeidžia tarptautines prekybos taisykles, pradeda šių taisyklių laikytis arba kai kitu būdu priimamas abi puses tenkinantis sprendimas;

b)

kai trečiajai šaliai patvirtinus apsaugos priemonę iš naujo subalansuojamos nuolaidos ar kiti įsipareigojimai ir apsaugos priemonė atšaukiama arba baigia galioti, arba kai po to, kai pagal 4 straipsnio 1 dalį priimamas įgyvendinimo aktas, atitinkama trečioji šalis suteikia Sąjungai adekvačią ir proporcingą kompensaciją;

c)

kai pagal 1994 m. GATT XXVIII straipsnį PPO narei keičiant nuolaidas atitinkama trečioji šalis po to, kai pagal 4 straipsnio 1 dalį priimamas įgyvendinimo aktas, suteikia Sąjungai adekvačią ir proporcingą kompensaciją.

a)

pokyčius tarptautiniu lygiu, susijusius su kitų įsipareigojimų taikymo sustabdymu pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS);

b)

pokyčius Sąjungoje, susijusius su bendrų taisyklių paslaugų sektoriuose priėmimu;

c)

galimų papildomų prekybos politikos priemonių siekiant sustiprinti Sąjungos teises pagal tarptautinius prekybos susitarimus veiksmingumą;

d)

esamus mechanizmus, kaip užtikrinti galimų papildomų prekybos politikos priemonių, susijusių su paslaugomis, vienodą ir veiksmingą praktinį įgyvendinimą; ir

e)

poveikį Sąjungoje esantiems paslaugų teikėjams įgyvendinimo aktų pagal šį reglamentą priėmimo metu.

27.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/59

(1)

Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinamas laisvas asmenų judėjimas. Siekdama palaipsniui kurti tokią erdvę, Sąjunga turi patvirtinti priemones, susijusias su teisminiu bendradarbiavimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse bylose, ypač kai jos yra būtinos tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 81 straipsnio 2 dalį tokios priemonės gali apimti priemones, kuriomis siekiama, inter alia, užtikrinti teismo sprendimų tarpusavio pripažinimą ir vykdymą valstybėse narėse, veiksmingą teisę į teisingumą ir civiliniam procesui tinkamai veikti trukdančių kliūčių šalinimą, prireikus skatinant civilinio proceso normų suderinamumą valstybėse narėse;

(3)

2006 m. spalio 24 d. paskelbusi „Žaliąją knygą dėl teismo sprendimų vykdymo Europos Sąjungoje veiksmingumo gerinimo. Banko sąskaitų areštas“ Komisija pradėjo konsultacijas dėl poreikio įdiegti vienodą europinę banko sąskaitų blokavimo procedūrą ir dėl tokios procedūros galimų elementų;

(4)

2009 m. gruodžio mėn. Stokholmo programoje (3), kurioje nustatyti 2010–2014 m. laisvės, saugumo ir teisingumo prioritetai, Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos įvertinti poreikį ir galimybes Sąjungos lygmeniu numatyti tam tikras laikinas priemones, įskaitant apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią, pavyzdžiui, turto dingimui prieš reikalavimo vykdymą, ir pateikti atitinkamus pasiūlymus, kuriais būtų siekiama didinti teismo sprendimų vykdymo Sąjungoje veiksmingumą, kiek tai susiję su banko sąskaitomis ir skolininkų turtu;

(5)

nacionalinės procedūros dėl apsaugos priemonių, pvz., sąskaitos blokavimo įsakymų, taikymo nustatytos visose valstybėse narėse, tačiau labai skiriasi tokių priemonių skyrimo sąlygos ir jų įgyvendinimo veiksmingumas. Be to, tarpvalstybinio pobūdžio bylose nacionalinių apsaugos priemonių taikymo procedūros gali būti sudėtingos, ypač kai kreditorius siekia blokuoti kelias skirtingose valstybėse narėse esančias sąskaitas. Todėl manytina, kad būtina ir tikslinga patvirtinti privalomą ir tiesiogiai taikomą Sąjungos aktą, kuriuo būtų sukurta nauja Sąjungos procedūra, sudaranti galimybę tarpvalstybiniais atvejais veiksmingai ir greitai blokuoti banko sąskaitose laikomas lėšas;

(6)

šiuo reglamentu nustatyta procedūra turėtų būti papildoma ir pasirinktinė priemonė, kuria kreditorius galėtų pasinaudoti; jis ir toliau gali pasinaudoti bet kuria kita procedūra siekdamas, kad būtų išduota lygiavertė priemonė pagal nacionalinę teisę;

(7)

kreditorius turėtų turėti galimybę siekti, kad būtų taikoma tokia apsaugos priemonė kaip europinis sąskaitos blokavimo įsakymas (toliau – blokavimo įsakymas arba įsakymas), kuria jo skolininkui užkertamas kelias pervesti ar išimti valstybėje narėje turimoje banko sąskaitoje esančias lėšas, jei kyla rizika, kad netaikant tokios priemonės kreditoriui bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau įvykdyti jo reikalavimą skolininko atžvilgiu. Skolininko sąskaitoje esančių lėšų blokavimas turėtų užkirsti kelią ne tik pačiam skolininkui, bet ir asmenims, kuriems jis patikėjo per tą sąskaitą atlikti mokėjimus, pavyzdžiui, periodinio mokėjimo nurodymu, tiesioginiu debetu arba naudojantis kredito kortele, pasinaudoti lėšomis;

(8)

šis reglamentas turėtų būti taikomas visoms civilinėms ir komercinėms byloms, išskyrus tam tikro aiškiai nustatyto pobūdžio bylas. Visų pirma šis reglamentas neturėtų būti taikomas reikalavimams skolininkui bankroto bylos atveju. Tai turėtų reikšti, kad skolininko atžvilgiu blokavimo įsakymas negali būti išduotas, kai jam iškelta bankroto byla, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 (4). Kita vertus, išimtimi turėtų būti leidžiama pasitelkti blokavimo įsakymą siekiant užtikrinti nuostolingų tokio skolininko mokėjimų trečiosioms šalims išieškojimą;

(9)

šis reglamentas turėtų būti taikomas sąskaitoms, turimoms kredito įstaigose, kurios verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita.

Vadinasi, jis neturėtų būti taikomas finansų įstaigoms, kurios nepriima tokių indėlių, pavyzdžiui, įstaigoms, teikiančioms finansavimą eksporto ir investavimo projektams ar projektams besivystančiose šalyse, arba įstaigoms, teikiančioms finansų rinkos paslaugas. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas centrinių bankų ar šiuose bankuose turimoms sąskaitoms, kai tie bankai veikia kaip pinigų institucijos, taip pat sąskaitoms, kurios negali būti užblokuotos blokavimo įsakymui lygiaverčiais nacionaliniais įsakymais arba kurios yra dėl kitų priežasčių neareštuotinos pagal valstybės narės, kurioje yra atitinkama sąskaita, teisę;

(10)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tarpvalstybinio pobūdžio byloms ir jame turėtų būti apibrėžta, kas šiuo konkrečiu atveju yra tarpvalstybinio pobūdžio byla. Taikant šį reglamentą turėtų būti laikoma, kad byla yra tarpvalstybinio pobūdžio tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis prašymą dėl blokavimo įsakymo, yra vienoje valstybėje narėje, o banko sąskaita, dėl kurios išduodamas įsakymas, yra kitoje valstybėje narėje. Turėtų būti laikoma, kad byla yra tarpvalstybinio pobūdžio ir tuo atveju, kai kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra vienoje valstybėje narėje, o teismas ir blokuotina banko sąskaita yra kitoje valstybėje narėje.

Šis reglamentas neturėtų būti taikomas sąskaitų, esančių teismo, kuriam pateiktas prašymas dėl blokavimo įsakymo, valstybėje narėje, blokavimui, jeigu kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) taip pat yra toje valstybėje narėje, net jeigu kreditorius tuo pat metu kreipiasi dėl blokavimo įsakymo, susijusio su sąskaita ar sąskaitomis, esančiomis kitoje valstybėje narėje. Tokiu atveju kreditorius turėtų pateikti du atskirus prašymus – vieną dėl blokavimo įsakymo, o kitą dėl nacionalinės priemonės;

(11)

kreditorius, norintis užtikrinti vėlesnio teismo sprendimo dėl bylos esmės vykdymą, turėtų galėti pasinaudoti blokavimo įsakymo procedūra prieš inicijuodamas teismo procesą dėl bylos esmės ir bet kuriuo tokio proceso etapu. Ja taip pat turėtų galėti pasinaudoti kreditorius, kuriam jau išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą;

(12)

blokavimo įsakymu turėtų būti įmanoma užtikrinti reikalavimus, kurių įvykdymo terminas jau suėjęs. Jį taip pat turėtų būti galima taikyti reikalavimų, kurių įvykdymo terminas dar nesuėjęs, atveju, su sąlyga, kad tokie reikalavimai kyla iš sandorio arba jau įvykusio įvykio ir jų sumą galima nustatyti, įskaitant reikalavimus, susijusius su civilinės teisės pažeidimais, deliktais arba kvazideliktais, taip pat civilinius ieškinius dėl žalos atlyginimo arba restitucijos, grindžiamus veika, dėl kurios gali būti iškelta baudžiamoji byla.

Kreditorius turėtų turėti galimybę prašyti, kad blokavimo įsakymas būtų išduotas pagrindinio reikalavimo ar mažesnei sumai. Pastarasis variantas galėtų atitikti jo interesus, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai dėl reikalavimo sumos dalies jis jau gavo kurią nors kitą garantiją;

(13)

siekiant užtikrinti glaudų blokavimo įsakymo išdavimo proceso ir teismo proceso dėl bylos esmės ryšį, tarptautinė jurisdikcija išduoti įsakymą turėtų priklausyti valstybių narių, kurių teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl bylos esmės, teismams. Šiame reglamente teismo procesas dėl bylos esmės turėtų apimti bet kokį teismo procesą, kuriuo siekiama, kad būtų išduotas vykdytinas dokumentas dėl pagrindinio reikalavimo, įskaitant, pavyzdžiui, supaprastintą teismo procesą, kuriuo siekiama gauti teismo sprendimą, įpareigojantį atsiskaityti, taip pat tokias procedūras, kaip antai Prancūzijoje taikomą „procédure de référé“. Jei skolininkas yra vartotojas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra tam tikroje valstybėje narėje, jurisdikcija išduoti įsakymą turėtų priklausyti tik tos valstybės narės teismams;

(14)

sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra.

Todėl, kai kreditorius pateikia prašymą dėl blokavimo įsakymo iki teismo sprendimo priėmimo, teismas, kuriam pateiktas prašymas, turėtų būti įsitikinęs, remdamasis kreditoriaus pateiktais įrodymais, jog yra tikėtina, kad kreditoriaus reikalavimas skolininko atžvilgiu dėl bylos esmės bus patenkintas.

Be to, kreditorius bet kuriuo atveju, įskaitant atvejus, kai jam jau yra išduotas teismo sprendimas, turėtų įrodyti teismui, kad jo reikalavimui skubiai reikalinga teisminė apsauga ir kad be įsakymo gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes esama realios rizikos, kad iki to laiko, kai atsiras galimybė kreditoriaus atžvilgiu vykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu.

Teismas turėtų įvertinti kreditoriaus pateiktus įrodymus, pagrindžiančius, kad esama tokios rizikos. Pavyzdžiui, tai galėtų būti įrodymai, susiję su skolininko elgesiu reaguojant į kreditoriaus reikalavimą ar ankstesnio šalių ginčo metu, skolininko kredito istorija, skolininko turto pobūdžiu ir skolininko pastarojo meto veiksmais, kurių jis ėmėsi savo turto atžvilgiu. Vertindamas įrodymus, teismas gali laikyti, kad skolininko iš sąskaitų išimamos sumos ir jo išlaidos, reikalingos normaliai jo verslo eigai užtikrinti, arba periodinės šeimos išlaidos pačios savaime nėra neįprastos. Vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų savaime būti laikoma pakankamu įrodymu įsakymo išdavimui pagrįsti. Be to, vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu įsakymui išduoti. Tačiau teismas gali atsižvelgti į šiuos veiksnius bendrai vertindamas, ar esama rizikos;

(15)

siekiant užtikrinti blokavimo įsakymo netikėtumo poveikį ir užtikrinti, kad įsakymas būtų naudinga priemonė kreditoriui, siekiančiam tarpvalstybiniais atvejais išieškoti skolas iš skolininko, skolininkui neturėtų būti pranešama apie kreditoriaus prašymą, jis neturėtų būti išklausomas prieš išduodant įsakymą ir jam neturėtų būti pranešama apie įsakymą prieš jį vykdant. Kai teismas, remdamasis kreditoriaus arba, jei taikoma, jo liudytojo (-ų) pateiktais įrodymais ir informacija, nėra įsitikinęs, kad atitinkamos sąskaitos ar sąskaitų blokavimas yra pagrįstas, jis turėtų įsakymo neišduoti;

(16)

jei kreditorius prašymą dėl blokavimo įsakymo pateikia prieš teisme inicijuodamas procesą dėl bylos esmės, šiuo reglamentu jam turėtų būti nustatyta pareiga tokį teismo procesą inicijuoti per tam tikrą laikotarpį, taip pat pareiga pateikti teismui, kuriam jis pateikė prašymą dėl įsakymo, tokio inicijavimo įrodymą. Jei kreditorius nevykdo šios pareigos, įsakymas turėtų būti atšaukiamas paties teismo iniciatyva arba turėtų būti panaikinamas automatiškai;

(17)

atsižvelgiant į tai, kad skolininkas neišklausomas prieš išduodant įsakymą, šiame reglamente turėtų būti numatytos specialios apsaugos priemonės, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui įsakymu ir apsaugotos skolininko teisės;

(18)

viena iš tokių svarbių apsaugos priemonių turėtų būti galimybė reikalauti, kad kreditorius pateiktų garantiją siekiant užtikrinti, kad skolininkui vėliau galėtų būti atlyginta bet kokia žala, kuri jam padaryta blokavimo įsakymu. Atsižvelgiant į nacionalinę teisę tokia garantija galėtų būti pateikta kaip garantinis depozitas arba alternatyvi užtikrinimo priemonė, pavyzdžiui, banko garantija arba hipoteka. Teismas turėtų turėti teisę savo nuožiūra nustatyti, kokia garantijos suma yra pakankama, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti įsakymu ir užtikrintas žalos skolininkui atlyginimas; teismas taip pat turėtų turėti galimybę, jei nėra konkrečių įrodymų dėl galimos žalos sumos, laikyti, kad suma, dėl kurios turi būti išduotas įsakymas, yra orientacinė suma nustatant garantijos sumą.

Tais atvejais, kai kreditoriui dar neišduotas teismo sprendimas, sudaryta taiko sutartis arba neišduotas autentiškas dokumentas, pagal kuriuos reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą, bendra taisyklė turėtų būti, kad garantija pateikiama, ir teismas šio reikalavimo netaikyti arba mažesnės garantijos sumos reikalauti turėtų tik išskirtiniais atvejais, jei jis mano, kad tokia garantija yra netikslinga, perteklinė ar neproporcinga konkrečios bylos aplinkybėmis. Tokios aplinkybės galėtų būti, pavyzdžiui, jei kreditorius turi labai svarių argumentų bylai laimėti, bet neturi pakankamai lėšų garantijai pateikti, jei reikalavimas susijęs su išlaikymu ar darbo užmokesčio mokėjimu arba jei reikalavimo suma yra tokio dydžio, kad įsakymas negalėtų padaryti žalos skolininkui, pavyzdžiui, mažos verslo skolos atveju.

Tais atvejais, kai kreditoriui jau yra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, teismas turėtų turėti teisę savo nuožiūra nuspręsti dėl garantijos pateikimo. Išskyrus pirmiau minėtus išskirtinius atvejus, pateikti garantiją gali būti tikslinga, pavyzdžiui, kai teismo sprendimas, kurio vykdymą siekiama užtikrinti blokavimo įsakymu, dar nėra vykdytinas arba yra vykdytinas tik laikinai dėl to, kad yra pateiktas apeliacinis skundas;

(19)

kitas svarbus elementas siekiant tinkamos kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros turėtų būti taisyklė, kad kreditorius atsakingas už bet kokią skolininkui blokavimo įsakymu padarytą žalą. Todėl šiame reglamente turėtų būti numatyta bent kreditoriaus atsakomybė už skolininkui blokavimo įsakymu padarytą žalą dėl kreditoriaus kaltės. Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga turėtų tekti skolininkui. Kalbant apie šiame reglamente nurodytus atsakomybės pagrindus, turėtų būti numatyta suderinta taisyklė dėl galimybės nuginčyti kreditoriaus kaltės prezumpciją.

Be to, valstybės narės turėtų galėti savo nacionalinėje teisėje toliau taikyti arba nustatyti kitus nei šiame reglamente nurodytieji atsakomybės pagrindus. Kalbant apie tokius kitus atsakomybės pagrindus, valstybės narės taip pat turėtų galėti toliau taikyti arba nustatyti kitų rūšių atsakomybę, pavyzdžiui, atsakomybę be kaltės.

Šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatyta kolizinė norma, nustatanti, kad kreditoriaus atsakomybei taikytina teisė turėtų būti vykdymo valstybės narės teisė. Tais atvejais, kai yra kelios vykdymo valstybės narės, taikytina teisė turėtų būti vykdymo valstybės narės, kurioje yra skolininko įprastinė gyvenamoji vieta (buveinė), teisė. Jei skolininko įprastinė gyvenamoji vieta (buveinė) nėra nė vienoje iš vykdymo valstybių narių, taikytina teisė turėtų būti vykdymo valstybės narės, kuri turi glaudžiausią ryšį su byla, teisė. Skirtingose vykdymo valstybėse narėse užblokuotos sumos dydis galėtų būti vienas iš veiksnių, į kurį teismas atsižvelgtų nustatydamas glaudžiausią ryšį;

(20)

siekiant pašalinti esamus praktinius sunkumus, su kuriais tarpvalstybiniais atvejais susiduriama norint gauti informacijos apie tai, kur skolininkas turi banko sąskaitą, šiame reglamente turėtų būti nustatytas mechanizmas, kuris sudarytų galimybę kreditoriui paprašyti, kad teismas, prieš išduodamas blokavimo įsakymą, iš valstybės narės, kurioje, kreditoriaus manymu, skolininkas turi sąskaitą, paskirtos informavimo institucijos gautų skolininko sąskaitai nustatyti būtiną informaciją. Atsižvelgiant į ypatingą tokių valdžios institucijų veiksmų ir tokios galimybės gauti asmens duomenis pobūdį, galimybė gauti informacijos apie sąskaitą paprastai turėtų būti suteikiama tik tais atvejais, kai kreditoriui jau išduotas vykdytinas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas. Vis dėlto, išimties tvarka kreditorius turėtų galėti pateikti prašymą gauti informacijos apie sąskaitą, net jei jam išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas dar nėra vykdytinas. Pateikti tokį prašymą turėtų būti galima tais atvejais, kai blokuotina suma yra reikšminga, atsižvelgiant į susijusias aplinkybes, ir kai teismas remdamasis kreditoriaus pateiktais įrodymais yra įsitikinęs, kad skubiai reikia gauti tokios informacijos apie sąskaitą, kadangi esama rizikos, kad be tokios informacijos gali kilti pavojus vėlesniam kreditoriaus reikalavimo skolininko atžvilgiu įvykdymui ir kad dėl tos priežasties gali žymiai pablogėti kreditoriaus finansinė padėtis.

Kad toks mechanizmas galėtų veikti, valstybės narės savo nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti vieną ar kelis tokios informacijos gavimo metodus, kurie būtų veiksmingi ir rezultatyvūs bei nereikalautų neproporcingai daug išlaidų ar laiko. Šis mechanizmas turėtų būti taikomas tik jei visos blokavimo įsakymo išdavimo sąlygos ir reikalavimai yra įvykdyti, o kreditorius savo prašyme deramai motyvavo, kodėl yra pagrįsta manyti, kad skolininkas turi vieną ar kelias sąskaitas konkrečioje valstybėje narėje, pavyzdžiui, kadangi skolininkas dirba arba vykdo profesinę veiklą toje valstybėje narėje arba joje turi turto;

(21)

siekiant užtikrinti skolininko asmens duomenų apsaugą, gauta informacija, susijusi su nustatytų skolininko banko sąskaitos (-ų) duomenimis, neturėtų būti pateikiama kreditoriui. Ji turėtų būti pateikiama tik prašiusiam teismui ir išimtiniais atvejais skolininko bankui, jei bankas ar kita įstaiga, atsakinga už įsakymo vykdymą vykdymo valstybėje narėje, remdamiesi įsakyme pateikta informacija negali nustatyti skolininko sąskaitos, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tame pačiame banke yra kelios sąskaitos, kurių savininkų vardai, pavardės ir adresai sutampa. Jei tokiu atveju įsakyme nurodyta, kad blokuotinos (-ų) sąskaitos (-ų) numeris (-iai) yra gautas (-i) pagal prašymą dėl informacijos, bankas tos informacijos turėtų paprašyti vykdymo valstybės narės informavimo institucijos ir turėtų galėti tokį prašymą pateikti neformaliu ir paprastu būdu;

(22)

šiame reglamente kreditoriui turėtų būti suteikta teisė apskųsti atsisakymą išduoti blokavimo įsakymą. Ta teisė neturėtų daryti poveikio kreditoriaus galimybei remiantis naujais faktais ar naujais įrodymais pateikti naują prašymą dėl blokavimo įsakymo;

(23)

banko sąskaitų blokavimo vykdymo struktūros valstybėse narėse yra labai skirtingos. Kad būtų išvengta tų struktūrų dubliavimo valstybėse narėse ir kuo labiau laikomasi nacionalinių procedūrų, šiame reglamente, kalbant apie blokavimo įsakymo vykdymą ir faktinį gyvendinimą, turėtų būti remiamasi valstybėje narėje, kurioje įsakymas turi būti vykdomas, galiojančiais lygiaverčių nacionalinių įsakymų vykdymo ir įgyvendinimo metodais bei struktūromis;

(24)

siekiant užtikrinti greitą išieškojimą, šiame reglamente turėtų būti numatyta, kad kilmės valstybė narė vykdymo valstybės narės kompetentingai institucijai įsakymą perduotų bet kuriomis tinkamomis priemonėmis, kuriomis būtų užtikrinta, kad perduotų dokumentų turinys yra teisingas, patikimas ir lengvai įskaitomas;

(25)

gavusi blokavimo įsakymą vykdymo valstybės narės kompetentinga institucija turėtų imtis reikiamų veiksmų, kad įsakymas būtų įvykdytas pagal jos nacionalinę teisę, – perduoti gautą įsakymą bankui ar kitam už tokių įsakymų vykdymą toje valstybėje narėje atsakingam subjektui arba, jei taip nustatyta nacionalinėje teisėje, kitu būdu nurodyti bankui vykdyti tą įsakymą;

(26)

atsižvelgiant į vykdymo valstybėje narėje nustatytus lygiaverčių nacionalinių įsakymų vykdymo metodus, blokavimo įsakymas turėtų būti įgyvendinamas užblokuojant blokuotiną sumą skolininko sąskaitoje arba, jei taip nustatyta nacionalinėje teisėje, pervedant tą sumą į blokavimo tikslui skirtą sąskaitą, o tai gali būti kompetentingos vykdymo institucijos, teismo, banko, kuriame skolininkas turi sąskaitą, sąskaita arba banko, paskirto šiuo atveju atlikti sąskaitų blokavimo koordinavimo institucijos funkcijas, sąskaita;

(27)

šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias prašyti iš anksto sumokėti mokestį už blokavimo įsakymo vykdymą. Tai turėtų nustatyti valstybės narės, kurioje įsakymas turi būti vykdomas, nacionalinė teisė;

(28)

blokavimo įsakymo vykdymo eilė yra tokia pati, kaip ir lygiaverčio nacionalinio įsakymo vykdymo eilė vykdymo valstybėje narėje, jei ji yra. Jeigu pagal nacionalinę teisę tam tikroms vykdymo priemonėms teikiamas prioritetas blokavimo priemonių atžvilgiu, toks pat prioritetas joms turėtų būti teikiamas blokavimo įsakymų pagal šį reglamentą atžvilgiu. Šiame reglamente įsakymai in personam, esantys kai kuriose nacionalinėse teisinėse sistemose, turėtų būti laikomi lygiaverčiais nacionaliniais įsakymais;

(29)

šiame reglamente turėtų būti numatyta banko arba kito už blokavimo įsakymo vykdymą vykdymo valstybėje narėje atsakingo subjekto pareiga pareikšti, ar pagal įsakymą buvo blokuotos skolininko lėšos ir, jeigu buvo, kokia apimtimi, bei kreditoriaus pareiga užtikrinti, kad būtų panaikintas blokavimo įsakyme nurodytą sumą viršijančios sumos blokavimas;

(30)

šiuo reglamentu turėtų būti apsaugota skolininko teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir jo teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir todėl, atsižvelgiant į blokavimo įsakymo išdavimo procedūros ex parte pobūdį, jam turėtų būti sudaryta galimybė remiantis šiame reglamente numatytais pagrindais užginčyti įsakymą arba jo vykdymą iškart po įsakymo įgyvendinimo;

(31)

atitinkamai šiame reglamente turėtų būti reikalavimas po blokavimo įsakymo įgyvendinimo nedelsiant skolininkui įteikti įsakymą, visus kilmės valstybės narės teismui kreditoriaus pateiktus dokumentus ir reikiamus vertimus. Teismas turėtų turėti teisę savo nuožiūra pridėti papildomų dokumentų, kuriais jis pagrindė savo sprendimą ir kurių skolininkui gali reikėti siekiant apginti savo teises, pavyzdžiui, žodinio bylos nagrinėjimo stenogramas;

(32)

skolininkui turėtų būti suteikta galimybė prašyti blokavimo įsakymo peržiūros, visų pirma jei nebuvo laikomasi šiame reglamente nustatytų sąlygų ar reikalavimų, arba jei aplinkybės, kurių pagrindu įsakymas buvo išduotas, pasikeitė taip, kad įsakymo išdavimas būtų nebepagrįstas. Pavyzdžiui, skolininkas turėtų galėti pasinaudoti teisių gynimo priemone, jeigu atitinkama byla nebuvo tarpvalstybinio pobūdžio byla, kaip apibrėžta šiame reglamente, jeigu buvo nesilaikoma šiame reglamente nustatytų taisyklių dėl jurisdikcijos, jeigu kreditorius teismo proceso dėl bylos esmės neinicijavo per šiame reglamente nustatytą laikotarpį ir teismas dėl šios priežasties savo iniciatyva neatšaukė įsakymo ar automatiškai jo nepanaikino, jeigu nebuvo būtinybės skubiai apsaugoti kreditoriaus reikalavimo, nes nekilo rizika, kad bus trukdoma arba bus gerokai sunkiau vėliau vykdyti tą reikalavimą, arba jeigu pateikiant garantiją nebuvo laikomasi šiame reglamente išdėstytų reikalavimų.

Taip pat skolininkas turėtų galėti pasinaudoti teisių gynimo priemone, jeigu įsakymas ir pranešimas dėl blokavimo nebuvo jam įteikti, kaip numatyta šiame reglamente, arba jeigu jam įteikti dokumentai neatitiko šiame reglamente nustatytų reikalavimų dėl kalbos. Tačiau tokia teisių gynimo priemonė neturėtų būti suteikta, jei per nustatytą laikotarpį išsprendžiama dokumentų neįteikimo ar vertimo problema. Siekdamas išspręsti dokumentų neįteikimo problemą, kreditorius turėtų pateikti prašymą kilmės valstybėje narėje už dokumentų įteikimą atsakingai institucijai, kad atitinkami dokumentai skolininkui būtų įteikti siunčiant registruotu paštu, arba, jeigu skolininkas sutiko atsiimti dokumentus teisme, pateikti teismui reikiamus dokumentų vertimus. Tokį prašymą pateikti neturėtų būti reikalaujama, jeigu dokumentų neįteikimo problema jau išspręsta kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, jeigu pagal nacionalinę teisę teismas savo iniciatyva inicijavo dokumentų įteikimą;

(33)

tai, kas turi pateikti pagal šį reglamentą reikalaujamus vertimus ir kas padengia šių vertimų išlaidas, nustatoma nacionalinėje teisėje;

(34)

jurisdikciją dėl teisių gynimo priemonių paties blokavimo įsakymo atžvilgiu turėtų turėti valstybės narės, kurioje išduotas įsakymas, teismai. Jurisdikciją dėl teisių gynimo priemonių blokavimo įsakymo vykdymo atžvilgiu turėtų turėti vykdymo valstybės narės teismai arba, kai taikoma, tos valstybės narės kompetentingos vykdymo institucijos;

(35)

skolininkui turėtų būti suteikta teisė prašyti panaikinti lėšų blokavimą, jei jis pateikia kitą tinkamą garantiją. Tokia kita garantija galėtų būti pateikta kaip garantinis depozitas arba alternatyvi užtikrinimo priemonė, pavyzdžiui, banko garantija arba hipoteka;

(36)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad skolininko sąskaitos blokavimas neturėtų įtakos sumoms, kurios yra neareštuotinos pagal vykdymo valstybės narės teisę, pavyzdžiui, sumoms, kurios būtinos skolininko ir jo šeimos pragyvenimui užtikrinti. Atsižvelgiant į toje valstybėje narėje taikomą procedūrinę sistemą, prieš įgyvendinant įsakymą atsakinga įstaiga, kuri galėtų būti teismas, bankas ar kompetentinga vykdymo institucija, turėtų atitinkamai sumai taikyti išimtį ex officio, arba tai sumai išimtis turėtų būti taikoma skolininko prašymu po to, kai įsakymas yra įgyvendintas. Tuo atveju, kai užblokuojamos sąskaitos keliose valstybėse narėse ir išimtis taikyta daugiau nei vieną kartą, kreditoriui turėtų būti suteikta galimybė kreiptis į bet kurios vykdymo valstybės narės kompetentingą teismą arba, kai taip nustatyta vykdymo valstybės narės nacionalinėje teisėje, į kompetentingą vykdymo instituciją toje valstybėje narėje dėl toje valstybėje narėje taikomos išimties koregavimo;

(37)

siekiant užtikrinti, kad blokavimo įsakymas būtų išduodamas ir įvykdomas greitai ir nedelsiant, šiame reglamente turėtų būti nustatyti terminai, per kuriuos turi būti užbaigti skirtingi procedūros etapai. Procedūroje dalyvaujantiems teismams ar valdžios institucijoms šių terminų nesilaikyti turėtų būti leidžiama tik išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, teisiniu ar dalykiniu požiūriu sudėtingų bylų atvejais;

(38)

apskaičiuojant šiame reglamente numatytus terminus ir laikotarpius, turėtų būti taikomas Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 (5);

(39)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas taikyti šį reglamentą reikėtų nustatyti reikalavimą, kad valstybės narės Komisijai praneštų tam tikrą informaciją apie savo teisės aktus ir procedūras, susijusius su blokavimo įsakymais ir lygiaverčiais nacionaliniais įsakymais;

(40)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas praktiškai taikyti šį reglamentą turėtų būti nustatytos standartinės formos, visų pirma šiame reglamente nustatytų prašymo dėl blokavimo įsakymo, paties įsakymo, deklaracijos apie lėšų blokavimą ir prašymo dėl teisių gynimo priemonės ar apeliacinio skundo formos;

(41)

siekiant padidinti procedūrų efektyvumą šiuo reglamentu turėtų būti suteikta galimybė kuo daugiau naudotis šiuolaikinėmis ryšių technologijomis, kurios yra priimtinos pagal atitinkamų valstybių narių procesines taisykles, visų pirma šiame reglamente numatytų standartinių formų pildymui ir procedūrose dalyvaujančių valdžios institucijų susižinojimui. Be to, blokavimo įsakymo ir kitų pagal šį reglamentą naudojamų dokumentų pasirašymo metodai turėtų būti technologiškai neutralūs, kad būtų galima taikyti esamus metodus, pavyzdžiui, skaitmeninį sertifikavimą arba saugų patvirtinimą, ir ateityje šioje srityje diegti techninius patobulinimus;

(42)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su šiame reglamente numatytų standartinių formų nustatymu ir vėlesniais pakeitimais. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(43)

patariamoji procedūra pagal Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnį turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktams, kuriais nustatomos ir vėliau iš dalies keičiamos šiame reglamente numatytos standartinės formos, priimti;

(44)

šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Visų pirma juo siekiama užtikrinti pagarbą privatumui ir šeimos gyvenimui, asmens duomenų apsaugai, teisei į nuosavybę ir teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip nustatyta atitinkamai jos 7, 8, 17 ir 47 straipsniuose;

(45)

galimybės gauti asmens duomenis, jų naudojimo ir perdavimo pagal šį reglamentą srityje turėtų būti laikomasi reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (7), kurią valstybės narės perkėlė į nacionalinę teisę;

(46)

šio reglamento taikymo tikslais vis dėlto būtina nustatyti tam tikras sąlygas, taikomas gaunant asmens duomenis ir juos naudojant bei perduodant. Šiuo atveju atsižvelgta į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonę (8). Duomenų subjektas turėtų būti informuojamas pagal nacionalinę teisę. Vis dėlto skolininko informavimas apie informacijos, susijusios su jo sąskaita (-omis), atskleidimą turėtų būti atidėtas 30 dienų, siekiant užkirsti kelią pavojui dėl tokio ankstyvo informavimo blokavimo įsakymo veikimui;

(47)

kadangi šio reglamento tikslo, tai yra nustatyti Sąjungos apsaugos priemonės procedūrą, kuria naudodamasis kreditorius gali siekti, kad būtų išduotas sąskaitos blokavimo įsakymas, kuriuo užtikrinama, kad kreditoriaus reikalavimo vykdymui nekils pavojus dėl veiksmų pervedant ar išimant skolininko lėšas, laikomas Sąjungoje esančioje banko sąskaitoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl šio reglamento masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(48)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tik toms valstybėms narėms, kurioms jis privalomas pagal Sutartis. Todėl galimybė išduoti šiame reglamente numatytą blokavimo įsakymą turėtų būti suteikta tik kreditoriams, kurių gyvenamoji vieta (buveinė) yra valstybėje narėje, kuriai šis reglamentas privalomas, o pagal šį reglamentą išduoti įsakymai turėtų būti susiję tik su tokioje valstybėje narėje esančių banko sąskaitų blokavimu;

(49)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 3 straipsnį Airija pranešė apie savo pageidavimą dalyvauti priimant ir taikant šį reglamentą;

(50)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 1 ir 2 straipsnius ir nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(51)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

a)

teisėms į turtą, atsirandančioms iš santuokos ryšių arba ryšių, kurie pagal tokiems ryšiams taikytiną teisę yra laikomi ryšiais, turinčiais santuokai prilyginamų pasekmių;

b)

testamentams ir paveldėjimui, įskaitant dėl mirties kylančias išlaikymo prievoles;

c)

reikalavimams skolininkui, kurio atžvilgiu buvo pradėtos bankroto procedūros, nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo procedūros, procedūros dėl taikos sutarčių, susitarimų su kreditoriais ar panašios procedūros;

d)

socialiniam draudimui;

e)

arbitražui.

a)

teismo, kuriam pagal 6 straipsnį pateiktas prašymas dėl blokavimo įsakymo, valstybė narė arba

b)

valstybė narė, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė).

a)

valstybė narė, nurodyta tarptautiniame banko sąskaitos numeryje (IBAN), arba

b)

banko sąskaitos, kuri neturi IBAN, atveju – valstybė narė, kurioje yra banko, kuriame yra sąskaita, pagrindinė buveinė, arba jeigu sąskaita yra filiale – valstybė narė, kurioje yra tas filialas;

a)

siejamas su parašu bei dokumento turiniu ir

b)

buvo nustatytas viešosios valdžios institucijos arba kitos tuo tikslu įgaliotos valdžios institucijos;

a)

prieš kreditoriui valstybėje narėje pradedant teismo procesą prieš skolininką dėl bylos esmės arba bet kuriuo tokio proceso etapu, kol nėra paskelbtas teismo sprendimas arba nėra patvirtinta ar sudaryta taikos sutartis;

b)

po to, kai kreditoriui valstybėje narėje išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, pagal kurį reikalaujama, kad skolininkas sumokėtų kreditoriaus reikalavimo sumą.

a)

teismo, kuriam teikiamas prašymas, pavadinimas ir adresas;

b)

informacija apie kreditorių: vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys bei, jei taikoma, kreditoriaus atstovo vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys, taip pat:

c)

informacija apie skolininką: vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys ir, jei taikoma, skolininko atstovo vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys, taip pat, jeigu yra:

d)

numeris, pagal kurį galima identifikuoti banką, pavyzdžiui, IBAN ar BIC, ir (arba) banko, kuriame skolininkas turi vieną ar kelias blokuotinas sąskaitas, pavadinimas ir adresas;

e)

jei yra, blokuotinos sąskaitos (arba blokuotinų sąskaitų) numeris ir, tokiu atveju, įrašas apie tai, ar reikėtų blokuoti kitas sąskaitas, kurias skolininkas turi tame pačiame banke;

f)

kai neįmanoma pateikti jokios informacijos, reikalaujamos pagal d punktą, – pareiškimas, kad pagal 14 straipsnį yra pateiktas prašymas gauti informacijos apie sąskaitą, kai tokį prašymą įmanoma pateikti, ir pateikiamos priežastys, kodėl kreditorius mano, jog skolininkas turi vieną ar daugiau sąskaitų konkrečios valstybės narės banke;

g)

suma, dėl kurios prašoma išduoti blokavimo įsakymą:

h)

kai kreditoriui dar nėra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas:

i)

kai kreditoriui jau yra išduotas teismo sprendimas, sudaryta taikos sutartis arba išduotas autentiškas dokumentas, – pareiškimas, kad teismo sprendimas, teisminis susitarimas arba autentiškas dokumentas dar neįvykdytas arba, jeigu jis įvykdytas iš dalies, įrašas apie tai, kokia dalis liko neįvykdyta;

j)

visų reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas blokavimo įsakymo išdavimas, kaip reikalaujama 7 straipsnio 1 dalyje, apibūdinimas;

k)

kai taikoma – priežastys, kodėl, kreditoriaus manymu, jis turėtų būti atleistas nuo garantijos pateikimo pagal 12 straipsnį;

l)

įrodymų, kuriuos pateikė kreditorius, sąrašas;

m)

deklaracija, kaip numatyta 16 straipsnyje, dėl to, ar kreditorius kitiems teismams arba valdžios institucijoms yra pateikęs prašymą dėl lygiaverčio nacionalinio įsakymo arba ar toks įsakymas jau buvo išduotas arba buvo atsisakyta jį išduoti, o jei buvo išduotas, – mastas, kuriuo jis buvo įgyvendintas;

n)

duomenys apie kreditoriaus banko sąskaitą, kuri bus naudojama skolininko atliekamiems savanoriškiems mokėjimams reikalavimui tenkinti (neprivaloma);

o)

deklaracija, kad prašyme kreditoriaus pateikta informacija, jo žiniomis, yra teisinga ir išsami, ir kad kreditorius žino, jog dėl tyčinių neteisingų ar neišsamių pareiškimų gali atsirasti teisinių pasekmių pagal valstybės narės, kurioje pateiktas prašymas, teisę arba gali kilti atsakomybė pagal 13 straipsnį.

a)

tuo laiko momentu, kai teismui pateiktas dokumentas, kuriuo pradedamas teismo procesas, ar lygiavertis dokumentas, su sąlyga, kad kreditorius vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų įteiktas skolininkui; arba

b)

jeigu tas dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui – tuo laiko momentu, kai jį gavo už įteikimą atsakinga valdžios institucija, su sąlyga, kad kreditorius vėliau ėmėsi jam privalomų priemonių, kad tas dokumentas būtų pateiktas teismui.

a)

jei įsakymas atšaukiamas, nes kreditorius neinicijavo teismo proceso dėl bylos esmės, nebent tas neveikimas yra dėl to, kad skolininkas įvykdė reikalavimą sumokėti arba šalys susitarė kitaip;

b)

jei kreditorius neprašė panaikinti perviršinių sumų blokavimo, kaip numatyta 27 straipsnyje;

c)

jei vėliau nustatoma, kad įsakymo išdavimas buvo nepagrįstas arba pagrįstas tik dėl mažesnės sumos dėl to, kad kreditorius nevykdė 16 straipsnyje nustatytų pareigų, arba

d)

jei įsakymas atšauktas arba jo vykdymas nutrauktas, nes kreditorius nevykdė pagal šį reglamentą jam nustatytų pareigų dėl dokumentų įteikimo ar vertimo pateikimo arba dėl to, kad neišsprendė dokumentų neįteikimo ar vertimo nepateikimo problemos pagal šį reglamentą.

a)

kurioje yra skolininko įprastinė gyvenamoji vieta (buveinė), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 (13) 23 straipsnyje, teisė, arba, jei ši sąlyga netenkinama,

b)

kuri turi glaudžiausią ryšį su byla.

a)

visiems jos teritorijoje esantiems bankams nustatomą pareigą informavimo institucijos prašymu atskleisti, ar skolininkas turi juose sąskaitą;

b)

galimybę informavimo institucijai gauti atitinkamos informacijos, kai tą informaciją registruose ar kitaip turi viešojo sektoriaus institucijos ar viešojo administravimo institucijos;

c)

galimybę valstybės narėms teismams įpareigoti skolininką atskleisti, kuriame banke ar bankuose jos teritorijoje jis turi vieną ar kelias sąskaitas, kartu išduodant teismo įsakymą in personam, kuriuo jam draudžiama išimti ar pervesti jo sąskaitoje ar sąskaitose turimas lėšas iki tokios sumos, kuri blokuotina blokavimo įsakymu; arba

d)

bet kuriuos kitus metodus, kurie yra veiksmingi ir rezultatyvūs siekiant gauti atitinkamos informacijos, su sąlyga, kad jie nereikalautų neproporcingai daug išlaidų ar laiko.

a)

A dalis, kurioje pateikiama 2 dalyje nustatyta informacija, skirta pateikti bankui, kreditoriui ir skolininkui, ir

b)

B dalis, kurioje pateikiama 3 dalyje nustatyta informacija, skirta pateikti kreditoriui ir skolininkui kartu su 2 dalyje nurodyta informacija.

a)

teismo pavadinimas, adresas ir bylos numeris;

b)

kreditoriaus duomenys, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalies b punkte;

c)

skolininko duomenys, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalies c punkte;

d)

banko, kuriam skirtas įsakymas, pavadinimas ir adresas;

e)

jei kreditorius prašyme yra nurodęs skolininko sąskaitos numerį – blokuotinos (-ų) sąskaitos (-ų) numeris (-iai), taip pat, kai taikytina, įrašas apie tai, ar taip pat turi būti blokuojamos bet kokios kitos tame pačiame banke skolininko turimos sąskaitos;

f)

kai taikytina, įrašas apie tai, kad blokuotinos sąskaitos numeris buvo gautas pateikus prašymą pagal 14 straipsnį ir kad prireikus bankas, remdamasis 24 straipsnio 4 dalies antra pastraipa, turi gauti atitinkamą (-us) numerį (-ius) iš vykdymo valstybės narės informavimo institucijos;

g)

įsakymu blokuotina suma;

h)

nurodymas bankui įgyvendinti įsakymą pagal 24 straipsnį;

i)

įsakymo išdavimo data;

j)

jei kreditorius savo prašyme yra nurodęs sąskaitą pagal 8 straipsnio 2 dalies n punktą – įgaliojimas bankui pagal 24 straipsnio 3 dalį leisti panaudoti lėšas ir jas pervesti, jei to prašo skolininkas ir jei tai leidžiama pagal vykdymo valstybės narės teisę, iš užblokuotos sąskaitos į sąskaitą, kurią kreditorius nurodė savo prašyme, neviršijant įsakyme nurodytos sumos;

k)

informacija apie tai, kur galima rasti deklaracijos pagal 25 straipsnį formos elektroninę versiją.

a)

bylos dalyko aprašymas ir teismo motyvai, kuriais remiantis išduodamas įsakymas;

b)

kreditoriaus pateiktos garantijos (jei ji pateikta) suma;

c)

kai taikytina, terminas inicijuoti teismo procesą dėl bylos esmės ir pateikti įrodymus apie tokį inicijavimą įsakymą išduodančiam teismui;

d)

kai taikytina, įrašas apie tai, kurie dokumentai turi būti išversti vadovaujantis 49 straipsnio 1 dalies antru sakiniu;

e)

kai taikytina, įrašas apie tai, kad kreditoriui tenka atsakomybė už įsakymo įvykdymo inicijavimą ir todėl atitinkamais atvejais, įrašas apie tai, kad kreditoriui tenka atsakomybė už jo perdavimą vykdymo valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai pagal 23 straipsnio 3 dalį ir už įteikimo skolininkui inicijavimą pagal 28 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, ir

f)

informacija apie teisių gynimo priemones, kuriomis gali pasinaudoti skolininkas.

a)

iki įsakymas atšaukiamas;

b)

kol nutraukiamas įsakymo vykdymas arba

c)

iki įsakymu užblokuotoms lėšoms pritaikoma priemonė, kuria užtikrinamas kreditoriui išduoto teismo sprendimo, sudarytos taikos sutarties arba išduoto autentiško dokumento, susijusio su reikalavimu, kurį buvo siekiama užtikrinti blokavimo įsakymu, vykdymas.

a)

užtikrindamas, kad ta suma nebūtų pervesta ar išimta iš sąskaitos ar sąskaitų, kuri (-ios) yra nurodyta (-os) įsakyme arba nustatyta (-os) pagal 4 dalies nuostatas, arba

b)

jei taip nustatyta nacionalinėje teisėje, pervesdamas tą sumą į blokavimui skirtą sąskaitą.

a)

įsakyme pagal 19 straipsnio 2 dalies j punktą konkrečiai nurodytas toks banko leidimas;

b)

toks leidimas panaudoti lėšas ir jas pervesti leidžiamas pagal vykdymo valstybės narės teisę ir

c)

atitinkamos sąskaitos atžvilgiu nėra konkuruojančių įsakymų.

a)

sąskaitos numerį (-ius) gauna iš vykdymo valstybės narės informavimo institucijos, jeigu, laikantis 19 straipsnio 2 dalies f punkto, įsakyme nurodyta, kad tas numeris ar tie blokuotinos (-ų) sąskaitos (-ų) numeriai buvo gauti pateikus prašymą pagal 14 straipsnį, ir

b)

visais kitais atvejais įsakymo neįgyvendina.

a)

taupymo sąskaitos tik skolininko vardu;

b)

einamosios sąskaitos tik skolininko vardu;

c)

taupymo sąskaitos bendru vardu, laikantis 30 straipsnio;

d)

einamosios sąskaitos bendru vardu, laikantis 30 straipsnio.

a)

jei įsakyme nurodytos kelios sąskaitos toje pačioje valstybėje narėje ar skirtingose valstybėse narėse arba

b)

jei įsakymas išduotas įgyvendinus vieną ar kelis lygiaverčius nacionalinius įsakymus to paties skolininko atžvilgiu, kuriuo (-iais) siekiama užtikrinti tą patį reikalavimą.

a)

blokavimo įsakymas naudojant 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos formos A ir B dalis;

b)

prašymas dėl blokavimo įsakymo, kurį kreditorius pateikė teismui;

c)

visų dokumentų, kuriuos kreditorius pateikė teismui siekdamas, kad būtų išduotas įsakymas, kopijos.

a)

neįvykdytos šiame reglamente nustatytos sąlygos arba reikalavimai;

b)

įsakymas, deklaracija pagal 25 straipsnį ir (arba) 28 straipsnio 5 dalyje nurodyti kiti dokumentai skolininkui nebuvo įteikti per 14 dienų nuo jo sąskaitos (-ų) blokavimo dienos;

c)

pagal 28 straipsnį skolininkui įteikti dokumentai neatitiko 49 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų dėl kalbos;

d)

įsakyme nurodytą sumą viršijančių sumų blokavimas nebuvo panaikintas pagal 27 straipsnį;

e)

reikalavimo, kurio vykdymą kreditorius siekia užtikrinti įsakymu, suma yra visiškai arba iš dalies sumokėta arba

f)

teismo sprendimu dėl bylos esmės buvo atmestas reikalavimas, kurio įvykdymą kreditorius siekė užtikrinti įsakymu, arba

g)

teismo sprendimas dėl bylos esmės panaikintas arba taikos sutartis ar autentiškas dokumentas, kurio įvykdymą kreditorius siekė užtikrinti įsakymu, buvo panaikintas.

a)

kreditorius paprašo pagal kilmės valstybės narės teisę už dokumentų įteikimą atsakingos institucijos įteikti dokumentus skolininkui arba

b)

skolininkas savo prašyme taikyti teisių gynimo priemonę nurodė, kad jis sutinka atsiimti dokumentus kilmės valstybės narės teisme, ir, jeigu kreditorius yra atsakingas už vertimų pateikimą, kreditorius tam teismui pateikia reikiamus vertimus pagal 49 straipsnio 1 dalį.

a)

apribojamas remiantis tuo, kad tam tikros sąskaitoje turimos sumos turėtų būti neareštuotinos pagal 31 straipsnio 3 dalį, arba tuo, kad įgyvendinant blokavimo įsakymą nebuvo atsižvelgta arba buvo netinkamai atsižvelgta į neareštuotinas sumas pagal 31 straipsnio 2 dalį, arba

b)

nutraukiamas remiantis tuo, kad:

a)

blokavimo įsakymą išdavęs teismas gali nurodyti panaikinti lėšų blokavimą, jei skolininkas tam teismui pateikia įsakyme nurodyto dydžio garantiją arba alternatyvią užtikrinimo priemonę, kurios vertė bent jau yra lygi tai sumai, pagal valstybės narės, kurioje yra teismas, teisę priimtina forma;

b)

vykdymo valstybės narės kompetentingas teismas arba, kai tai nustatyta nacionalinėje teisėje, kompetentinga vykdymo institucija gali nutraukti blokavimo įsakymo vykdymą vykdymo valstybėje narėje, jei skolininkas tam teismui ar valdžios institucijai pateikia toje valstybėje narėje užblokuotos sumos dydžio garantiją arba alternatyvią užtikrinimo priemonę, kurios vertė yra bent jau lygi tai sumai, pagal valstybės narės, kurioje yra teismas, teisę priimtina forma.

a)

dėl blokavimo įsakymo nuginčijimo priklauso kilmės valstybės narės teismams, o

b)

dėl blokavimo įsakymo vykdymo nuginčijimo vykdymo valstybėje narėje priklauso vykdymo valstybės narės teismams arba, kai tai nustatyta tos valstybės narės nacionalinėje teisėje, kompetentingai vykdymo institucijai.

a)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1393/2007 (14), išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 17 straipsnio 5 dalyje, 23 straipsnio 3 ir 6 dalyse, 25 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 28 straipsnio 1, 3, 5 ir 6 dalyse, 29 straipsnyje, 33 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 2 ir 4 dalyse ir 49 straipsnio 1 dalyje;

b)

Reglamentui (ES) Nr. 1215/2012;

c)

Reglamentui (EB) Nr. 1346/2000;

d)

Direktyvai 95/46/EB, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 14 straipsnio 8 dalyje ir 47 straipsnyje;

e)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1206/2001 (15);

f)

Reglamentui (EB) Nr. 864/2007, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 13 straipsnio 4 dalyje.

a)

kurie teismai yra paskirti kaip turintys kompetenciją išduoti blokavimo įsakymą (6 straipsnio 4 dalis);

b)

kuri valdžios institucija yra paskirta kaip kompetentinga gauti informaciją apie sąskaitą (14 straipsnis);

c)

jų nacionalinėje teisėje numatytus informacijos apie sąskaitą gavimo metodus (14 straipsnio 5 dalis);

d)

kuriems teismams teikiamas skundas (21 straipsnis);

e)

kuri valdžios institucija arba institucijos yra paskirta (-os) kaip kompetentinga (-os) gauti, perduoti ir įteikti blokavimo įsakymą ir kitus dokumentus pagal šį reglamentą (4 straipsnio 14 punktas);

f)

kuri valdžios institucija yra kompetentinga vykdyti blokavimo įsakymą pagal 3 skyrių;

g)

kokiomis sąlygomis pagal jų nacionalinę teisę gali būti blokuojamos bendros ir kito asmens vardu atidarytos sąskaitos (30 straipsnis);

h)

nacionalinės teisės taisykles, taikytinas neareštuotinoms sumoms (31 straipsnis);

i)

tai, ar pagal savo nacionalinę teisę bankai turi teisę imti mokesčius už lygiaverčių nacionalinių įsakymų įgyvendinimą arba informacijos apie sąskaitą teikimą, ir jei taip, kuri šalis privalo laikinai ir galutinai sumokėti tuos mokesčius (43 straipsnis);

j)

valdžios institucijų arba kitų įstaigų, dalyvaujančių tvarkant arba vykdant blokavimo įsakymą, imamų mokesčių tarifą arba kitą taisyklių rinkinį, pagal kuriuos nustatomi taikytini mokesčiai (44 straipsnis);

k)

tai, ar nacionalinėje teisėje lygiaverčiams nacionaliniams įsakymams nustatytas tam tikras vykdymo eiliškumas (32 straipsnis);

l)

teismus arba atitinkamais atvejais vykdymo instituciją, kompetentingus taikyti teisės gynimo priemones (33 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio 1 arba 2 dalis);

m)

kuriems teismams teikiami skundai, terminą tokiems skundams pateikti pagal nacionalinę teisę, jei toks terminas yra nustatytas, ir įvykį, kuris žymi termino pradžią (37 straipsnis);

n)

žyminio mokesčio dydį (42 straipsnis) ir

o)

priimtinas dokumentų vertimų kalbas (49 straipsnio 2 dalis).

a)

ar į šio reglamento taikymo sritį turėtų būti įtrauktos finansinės priemonės ir

b)

ar sumoms, kuriomis skolininko sąskaita papildoma po blokavimo įsakymo įgyvendinimo, galėtų būti taikomas blokavimas pagal tą įsakymą.

a)

prašymų dėl blokavimo įsakymo skaičių ir atvejų, kai įsakymas buvo išduotas, skaičių;

b)

prašymų taikyti teisių gynimo priemonę pagal 33 ir 34 straipsnius skaičių ir, jei įmanoma, atvejų, kai teisių gynimo priemonė buvo taikyta, skaičių, ir

c)

pateiktų skundų pagal 37 straipsnį skaičių ir, jei įmanoma, atvejų, kai skundas buvo patenkintas, skaičių.

27.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 189/93

(1)

Sąjungos politikos Sąjungos išorės sienų srityje tikslas – užtikrinti, kad išorės sienų kirtimas būtų veiksmingai kontroliuojamas, be kita ko, vykdant sienų stebėjimą, kartu padedant užtikrinti žmonių gyvybių apsaugą ir išgelbėjimą. Sienų stebėjimo tikslas – užkirsti kelią neleidžiamam sienų kirtimui, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir sulaikyti neteisėtai sieną kirtusius asmenis arba imtis prieš juos kitų priemonių. Sienų stebėjimas turėtų būti veiksminga priemonė užkertant kelią asmenims išvengti patikrinimų sienos perėjimo punktuose ir juos nuo to atgrasant. Šiuo tikslu sienų stebėjimas neapsiriboja bandymų neteisėtai kirsti sieną nustatymu, bet apima ir kitus veiksmus, pavyzdžiui, laivų, įtariamų bandymu patekti į Sąjungą išvengiant patikrinimų kertant sieną, sulaikymą, taip pat veiksmus, kuriais siekiama reaguoti į sienų stebėjimo operacijos jūroje metu susiklosčiusias paieškos ir gelbėjimo situacijas, ir veiksmus, kuriais siekiama sėkmingai užbaigti tokią operaciją;

(2)

Sąjungos sienų valdymo, prieglobsčio ir imigracijos politika bei jos įgyvendinimas turėtų būti reglamentuojamas solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 80 straipsnį. Prireikus į Sąjungos aktus, priimamus vykdant tą politiką, turi būti įtrauktos atitinkamos priemonės, kuriomis būtų įgyvendinamas tas principas ir skatinamas naštos pasidalijimas, be kita ko, savanoriškai perduodant asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;

(3)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tik valstybių narių vykdomoms sienų stebėjimo operacijoms prie jų išorės jūrų sienų, įgyvendinant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (toliau – Agentūra), įsteigtos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2007/2004 (2), koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą. Tyrimo ir baudžiamąsias priemones reglamentuoja nacionalinė baudžiamoji teisė ir Sąjungoje galiojantys dokumentai dėl savitarpio teisinės pagalbos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje;

(4)

Agentūra yra atsakinga už valstybių narių operatyvaus bendradarbiavimo koordinavimą išorės sienų valdymo srityje, įskaitant sienų stebėjimą. Agentūra yra taip pat atsakinga už pagalbos teikimą valstybėms narėms susiklosčius aplinkybėms, kai reikia didesnės techninės pagalbos prie išorės sienų, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie atvejai gali apimti ekstremaliąsias humanitarines situacijas ir gelbėjimą jūroje. Siekiant dar labiau sustiprinti Agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą, reikalingos konkrečios taisyklės dėl sienų stebėjimo veiklos, kurią vienos valstybės narės jūrų, sausumos ir oro padaliniai vykdo prie kitų valstybių narių jūrų sienos arba atviroje jūroje vykdydamos tokį bendradarbiavimą;

(5)

siekiant užkirsti kelią neleidžiamam sienų kirtimui, kovoti su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ir išvengti žūčių jūroje, itin svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis trečiosiomis šalimis. Vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 2007/2004, jei užtikrinama, kad būtų visapusiškai gerbiamos migrantų pagrindinės teisės, Agentūra gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių kompetentingomis valdžios institucijomis, ypač rizikos analizės ir mokymo klausimais, ir turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių ir trečiųjų šalių operatyviam bendradarbiavimui. Kai bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis vykdomas tų šalių teritorijoje arba tų šalių teritorinėje jūroje, valstybės narės ir Agentūra turėtų laikytis normų ir standartų, kurie būtų bent lygiaverčiai Sąjungos teisės aktuose nustatytoms normoms ir standartams;

(6)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1052/2013 (3) sukurta Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) siekiama sustiprinti valstybių narių ir Agentūros keitimąsi informacija ir operatyvų bendradarbiavimą. Tuo siekiama užtikrinti, kad valstybės narės būtų daug geriau informuotos apie padėtį ir sustiprėtų jų reagavimo pajėgumai, be kita ko, padedant Agentūrai, siekiant nustatyti neteisėtą imigraciją ir tarpvalstybinį nusikalstamumą, užkirsti tam kelią ir su tuo kovoti, ir padėti užtikrinti migrantų gyvybių apsaugą ir išgelbėjimą prie jų išorės sienų. Koordinuodama sienų stebėjimo operacijas Agentūra turėtų teikti valstybėms narėms informaciją apie tas operacijas ir jų analizę pagal tą reglamentą;

(7)

šiuo reglamentu pakeičiamas Tarybos sprendimas 2010/252/ES (4), kurį 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimu byloje C-355/10 panaikino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teismas). Tame sprendime Teismas paliko galioti Sprendimą 2010/252/ES, kol įsigalios naujos taisyklės. Todėl nuo to reglamento įsigaliojimo dienos tas sprendimas netenka galios;

(8)

sienų stebėjimo operacijų jūroje metu valstybės narės turėtų laikytis atitinkamų savo įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, visų pirma pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje, Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, Jungtinių Tautų konvenciją dėl pabėgėlių statuso, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją bei kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus;

(9)

koordinuodama sienų stebėjimo operacijas jūroje, Agentūra turėtų vykdyti savo užduotis visapusiškai laikydamasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų, įskaitant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija) ir atitinkamus tarptautinius teisės aktus, ypatingai tuos, kurie nurodyti 8 konstatuojamojoje dalyje;

(10)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006 (5) ir bendruosius Sąjungos teisės principus bet kuri priemonė, kurios imamasi vykdant stebėjimo operaciją, turėtų būti proporcinga siekiamiems tikslams, nediskriminacinio pobūdžio, o ją taikant turėtų būti visapusiškai gerbiamas žmogaus orumas, pagrindinės teisės ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų teisės, be kita ko, laikomasi negrąžinimo principo. Valstybių narių teritorijoje, įskaitant prie jų sienos, teritorinėje jūroje arba tranzito zonose pateiktų tarptautinės apsaugos prašymų atžvilgiu valstybės narės ir Agentūra privalo laikytis prieglobsčio acquis, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (6), nuostatų;

(11)

taikant šį reglamentą neturėtų būti daromas poveikis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2011/36/ES (7), visų pirma jos nuostatoms dėl prekybos žmonėmis aukoms teiktinos pagalbos;

(12)

šis reglamentas turėtų būti taikomas visapusiškai laikantis negrąžinimo principo, kaip apibrėžta Chartijoje ir aiškinama Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje. Pagal tą principą joks asmuo neturėtų būti išlaipinamas, verčiamas atvykti, palydimas ar kitu būdu perduodamas valdžios institucijoms tos šalies, kurioje, inter alia, esama didelės rizikos, kad tokiam asmeniui būtų taikoma mirties bausmė, jis būtų kankinamas, persekiojamas arba su juo būtų kitaip nežmoniškai ar žeminančiai elgiamasi arba jis būtų taip baudžiamas, arba kurioje kiltų grėsmė to asmens gyvybei ar laisvei dėl jo rasės, religijos, pilietybės, seksualinės orientacijos, narystės tam tikroje socialinėje grupėje ar politinių pažiūrų; arba esama didelės rizikos, kad jis būtų iš tos šalies išsiųstas, išvežtas arba perduotas į kitą šalį pažeidžiant negrąžinimo principą;

(13)

dėl galimo valstybės narės ir trečiosios šalies susitarimo egzistavimo valstybės narės būti neatleidžiamos nuo jų įsipareigojimų pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę, visų pirma nuo negrąžinimo principo laikymosi, kai tik joms yra arba turi būti žinoma, kad prieglobsčio procedūros ir prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygų sisteminiai trūkumai toje trečiojoje šalyje sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad prieglobsčio prašytojams kiltų rimtas pavojus patirti nežmonišką ar žeminantį elgesį, arba jeigu joms yra arba turi būti žinoma, kad ta trečioji šalis laikosi negrąžinimo principo neatitinkančios praktikos;

(14)

vykdant sienų stebėjimo operaciją jūroje gali susidaryti situacija, kai nelaimės ištiktiems asmenims reikės suteikti pagalbą. Pagal tarptautinę teisę kiekviena valstybė privalo įpareigoti su jos vėliava plaukiojančio laivo kapitoną, kiek tai įmanoma nesukeliant didelio pavojaus pačiam laivui, įgulai ar keleiviams, nedelsiant suteikti pagalbą bet kuriam jūroje aptiktam asmeniui, jei iškyla jo žūties pavojus, ir didžiausiu galimu greičiu vykti gelbėti nelaimės ištiktų asmenų. Tokia pagalba turėtų būti teikiama neatsižvelgiant į asmenų, kuriems teiktina pagalba, pilietybę ar statusą arba aplinkybes, kuriomis jie aptinkami. Laivo kapitonui ir įgulai neturėtų būti taikomos baudžiamosios sankcijos vien dėl to, kad jie išgelbėjo nelaimės jūroje ištiktus asmenis ir nugabeno juos į saugią vietą;

(15)

įsipareigojimo suteikti pagalbą aptiktiems nelaimės ištiktiems asmenims valstybės narės turėtų laikytis pagal taikytinas tarptautinių dokumentų, kuriais reglamentuojamos paieškos ir gelbėjimo situacijos, nuostatas ir laikydamosi su pagrindinių teisių apsauga susijusių reikalavimų. Šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis paieškos ir gelbėjimo tarnybų įsipareigojimams, įskaitant įsipareigojimą užtikrinti, kad koordinavimas ir bendradarbiavimas vyktų taip, jog išgelbėtus asmenis būtų galima pristatyti į saugią vietą;

(16)

kai jūrų operacijos veiksmų teritorija apima trečiosios šalies paieškos ir gelbėjimo regioną, planuojant jūrų operaciją su tos trečiosios šalies paieškos ir gelbėjimo tarnybomis turėtų būti siekiama nustatyti ryšių kanalus, taip užtikrinant, kad tos tarnybos galės reaguoti į paieškos ir gelbėjimo atvejus, atsirandančius jų paieškos ir gelbėjimo regione;

(17)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 Agentūros koordinuojamos sienų stebėjimo operacijos vykdomos pagal veiklos planą. Todėl jūrų operacijų atveju į veiklos planą turėtų būti įtraukta konkreti informacija apie atitinkamos jurisdikcijos galiojimą ir atitinkamų teisės aktų taikymą geografinėje vietovėje, kurioje vykdoma bendra operacija, bandomasis projektas arba skubios pagalbos veiksmai, įskaitant nuorodas į Sąjungos ir tarptautinę teisę dėl sulaikymo, gelbėjimo jūroje ir išlaipinimo. Veiklos planas turėtų būti sudarytas pagal šio reglamento nuostatas, kuriomis reglamentuojamas sulaikymas, gelbėjimas jūroje ir išlaipinimas vykdant Agentūros koordinuojamas sienų stebėjimo operacijas jūroje, atsižvelgiant į konkrečias atitinkamos operacijos jūroje aplinkybes. Į veiklos planą turėtų būti įtrauktos procedūros, užtikrinančios, kad būtų nustatyti asmenys, kuriems reikia tarptautinės apsaugos, prekybos žmonėmis aukos, nelydimi nepilnamečiai bei kiti pažeidžiami asmenys ir jiems būtų suteikta tinkama pagalba, įskaitant galimybę pasinaudoti tarptautine apsauga;

(18)

taikant Reglamentą (EB) Nr. 2007/2004 paprastai priimančiojoje valstybėje narėje sukuriama kiekvienos jūrų operacijos koordinavimo struktūra, kurią sudaro priimančiosios valstybės narės pareigūnai, kviestiniai pareigūnai ir Agentūros atstovai, įskaitant Agentūros koordinuojantį pareigūną. Ši koordinavimo struktūra, paprastai vadinama Tarptautiniu koordinavimo centru, turėtų būti naudojama kaip ryšių kanalas tarp jūrų operacijoje dalyvaujančių pareigūnų ir susijusių tarnybų;

(19)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 bei 6 straipsniuose ir Chartijoje, kurie visų pirma yra: pagarba žmogaus orumui, teisė į gyvybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimas, prekybos žmonėmis uždraudimas, teisė į laisvę ir saugumą, teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė į prieglobstį, apsauga nuo perkėlimo ir išsiuntimo, negrąžinimo ir nediskriminavimo principai, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir vaiko teisės. Šį reglamentą valstybės narės ir Agentūra turėtų taikyti laikydamosi šių teisių ir principų;

(20)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. konkrečių taisyklių dėl jūros sienų stebėjimo, kurį sienos apsaugos pareigūnai vykdo koordinuojant Agentūrai valstybės narės negali deramai priimti dėl jų teisės ir praktikos skirtumų, bet dėl operacijų tarptautinio pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(21)

pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį reglamentą, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas. Kadangi šis reglamentas grindžiamas Šengeno acquis, remdamasi to Protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba priima sprendimą dėl šio reglamento, Danija nusprendžia, ar jį įgyvendins savo nacionalinėje teisėje;

(22)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (8), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (9) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(23)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (10), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB 3 straipsniu (11).

(24)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (12), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (13) 3 straipsniu;

(25)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (14), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(26)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (15), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja jį priimant, ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

a)

prašyti informacijos ir dokumentų apie nuosavybę, registraciją ir aspektus, susijusius su laivo kelione, taip pat apie laive esančių asmenų tapatybę, pilietybę ir kitų susijusių duomenų, be kita ko, prašyti informacijos apie tai, ar laive yra asmenų, kuriems skubiai reikia medicinos pagalbos, o laive esančius asmenis informuoti apie tai, kad jiems gali būti neleidžiama kirsti sienos;

b)

sustabdyti laivą, įlipti į jį ir patikrinti laivą, jo krovinį, taip pat patikrinti bei apklausti laive esančius asmenis ir juos informuoti apie tai, kad laivui vadovaujantiems asmenims gali būti taikomos sankcijos už padėjimą vykdyti kelionę.

a)

areštuoti laivą ir sulaikyti laive esančius asmenis;

b)

įsakyti laivui pakeisti kursą ir palikti teritorinę jūrą ar gretutinę zoną arba plaukti link kitos paskirties vietos, be kita ko, palydint laivą arba plaukiant šalia jo, kol patvirtinama, kad laivas laikosi to sutarto maršruto;

c)

nukreipti laivą ar jame esančius asmenis į pakrantės valstybę narę pagal veiklos planą.

a)

prašo informacijos ir dokumentų apie nuosavybę, registraciją ir aspektus, susijusius su laivo kelione, taip pat apie laive esančių asmenų tapatybę, pilietybę ir kitų susijusių duomenų, be kita ko, prašo informacijos apie tai, ar laive yra asmenų, kuriems skubiai reikia medicinos pagalbos;

b)

sustabdo laivą, įlipa į jį ir patikrina laivą, jo krovinį, taip pat patikrina bei apklausia laive esančius asmenis ir juos informuoja apie tai, kad laivui vadovaujantiems asmenims gali būti taikomos sankcijos už padėjimą vykdyti kelionę.

a)

areštuoti laivą ir sulaikyti laive esančius asmenis;

b)

įspėti laivą ir nurodyti jam neplaukti į teritorinę jūrą ar gretutinę zoną, o prireikus prašyti laivo pakeisti maršrutą ir plaukti link kitos nei teritorinė jūra ar gretutinė zona paskirties vietos;

c)

nukreipti laivą ar jame esančius asmenis į trečiąją šalį ar kitu būdu perduoti laivą ar jame esančius asmenis trečiosios šalies valdžios institucijoms;

d)

nukreipti laivą ar jame esančius asmenis į priimančiąją valstybę narę arba į dalyvaujančią kaimyninę valstybę narę.

a)