21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/1

TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 376/2014/ES

2014 m. birželio 12 d.

kuriuo Portugalijai leidžiama taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2009/831/EB (1), priimtu remiantis EB sutarties 299 straipsnio 2 dalimi (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnis), Portugalijai leista taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams, kuris gali būti mažesnis už Tarybos direktyvoje 92/84/EEB (2) alkoholiui nustatytą minimalų akcizo tarifą, tačiau negali būti daugiau kaip 75 % mažesnis už standartinį nacionalinį alkoholiui taikomą akcizo tarifą;

(2)

2013 m. liepos 30 d. Portugalijos institucijos paprašė Komisijos pateikti Tarybos sprendimo, kuriuo Sprendimo 2009/831/EB galiojimas pratęsiamas tomis pačiomis sąlygomis iki 2020 m. gruodžio 31 d., pasiūlymą; šis prašymas buvo pakeistas 2013 m. lapkričio 19 d., kai Portugalija paprašė pratęsti Sprendimo 2009/831/EB galiojimą šešiems mėnesiams, t. y. iki 2014 m. birželio 30 d., atsižvelgiant į dabartinių regioninės pagalbos gairių galiojimą, ir tada dar kartą pratęsti jo galiojimą 2014 m. liepos 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui;

(3)	naujo leidimo suteikimas yra pagrįstas siekiant nepakenkti tų atokiausių regionų vystymuisi. Dėl sunkumų eksportuoti už tų regionų ribų regioninės rinkos yra vienintelės galimos tų produktų pardavimo vietos.

(4)

Azorų salų ir Madeiros autonominiuose regionuose dėl žemės ūkio valdų mažo dydžio, susiskaidymo ir mažos mechanizacijos žemės ūkio kilmės žaliavos yra brangesnės nei normaliomis gamybos sąlygomis. Be to, dėl topografinių ir klimato sąlygų, dirvožemio ir smulkios gamybos Madeiros produkcija, gaunama perdirbant cukranendres, yra mažesnė nei kituose atokiausiuose regionuose. Į salas įvežant tam tikras žaliavas ir pakavimo medžiagas, kurios negaminamos vietoje, susidaro papildomos sąnaudos, nesusidarančios įvežant tik galutinį produktą. Azorų salų izoliuotumas yra dvejopas, nes salos yra išsidėsčiusios dideliame plote. Dėl įrangos įvežimo ir įrengimo šiuose atokiuose ir izoliuotuose regionuose papildomos sąnaudos dar labiau padidėja. Tas pats pasakytina apie tam tikras būtinas kelionės ir siuntimo į žemyną išlaidas. Taip pat būtinos papildomos galutinių produktų sandėliavimo išlaidos, nes vietos rinka nesuvartoja produkcijos iškart kai ji pagaminama, o ją vartoja visus metus. Mažoje regioninėje rinkoje vieneto sąnaudos padidėja dėl įvairių veiksnių, kaip antai nepalankaus nuolatinių sąnaudų ir produkcijos santykio, susijusio tiek su įranga, tiek su aplinkos apsaugos normų atitikčiai užtikrinti būtinomis išlaidomis. Be to, romo gamintojai Madeiroje turi šalinti perdirbant cukranendres gaunamas atliekas, o gamintojai kituose regionuose tuos produktus gali perdirbti. Galiausiai, susiję gamintojai taip pat padengia papildomas išlaidas, kurias paprastai patiria vietos ekonomika, visų pirma didesnes darbo ir energijos sąnaudas.

(5)

Išsamūs skaičiavimai, pateikti Sprendimo 2009/831/EB 4 straipsnyje nurodytose ataskaitose, patvirtina, kad taikant 75 % akcizo tarifo lengvatą nėra visiškai kompensuojama Madeiroje ir Azorų salose pagamintų distiliuotų alkoholinių gėrimų nepalanki konkurencinė padėtis, susidaranti dėl didesnių gamybos ir prekybos sąnaudų. Todėl reikėtų toliau leisti taikyti prašomo dydžio akcizo tarifo lengvatą;

(6)	išsamiai išnagrinėjus padėtį pasitvirtino, jog norint užtikrinti, kad susijusiuose atokiausiuose regionuose išliktų alkoholio gamybos pramonė, būtina patenkinti Portugalijos prašymą;

(7)	kadangi nustatant mokesčių lengvatą neviršijama to, kas būtina siekiant kompensuoti papildomas sąnaudas, susijęs kiekis yra nedidelis, o mokesčių lengvata taikoma tik susijusiuose regionuose suvartosimiems produktams, priemone nepažeidžiamas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas ir nuoseklumas;

(8)	reikėtų nustatyti reikalavimą pateikti vidurio laikotarpio ataskaitą, kad Komisija galėtų įvertinti, ar vis dar laikomasi sąlygų, kuriomis grindžiamas tokios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas;

(9)	šis sprendimas neturi įtakos galimam SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nukrypstant nuo SESV 110 straipsnio, Portugalijai leidžiama taikyti akcizo tarifą, mažesnį už visą alkoholiui taikomą tarifą, nustatytą Direktyvos 92/84/EEB 3 straipsnyje, autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams.

2 straipsnis

1 straipsnyje minėta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik:

Madeiroje:

a)	Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (3) II priedo 1 kategorijoje apibrėžtam romui, turinčiam minėto reglamento III priedo 1 kategorijoje nurodytą geografinę nuorodą „Rum da Madeira“;

b)	likeriams ir crème de, kaip atitinkamai apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 32 ir 33 kategorijose, pagamintiems iš regiono vaisių arba augalų;

Azorų salose:

a)	likeriams ir crème de, kaip atitinkamai apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 32 ir 33 kategorijose, pagamintiems iš regiono vaisių arba žaliavų;

b)	spiritams, pagamintiems iš vyno arba vynuogių išspaudų, turintiems Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priedo 4 ir 6 kategorijose apibrėžtų savybių.

3 straipsnis

1 straipsnyje minėtiems produktams taikomas lengvatinis akcizo tarifas gali būti mažesnis už Direktyvoje 92/84/EEB alkoholiui nustatytą minimalų akcizo tarifą, tačiau negali būti daugiau kaip 75 % mažesnis už standartinį nacionalinį alkoholiui taikomą akcizo tarifą.

4 straipsnis

Ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Portugalija išsiunčia Komisijai ataskaitą, kuri leistų Komisijai įvertinti, ar priežastys, dėl kurių leista taikyti lengvatinį tarifą, tebeegzistuoja.

5 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2014 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Y. MANIATIS

(1) 2009 m. lapkričio 10 d. Tarybos sprendimas 2009/831/EB, leidžiantis Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams (OL L 297, 2009 11 13, p. 9).

(2) 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyva 92/84/EEB dėl alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams taikomų akcizo tarifų suderinimo (OL L 316, 1992 10 31, p. 29).

(3) 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1576/89 (OL L 39, 2008 2 13, p. 16).

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/4

TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 377/2014/ES

2014 m. birželio 12 d.

dėl Kanarų salose taikomo AIEM mokesčio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnį, atsižvelgdama į atokiausių regionų struktūros nulemtą socialinę ir ekonominę padėtį, kurią sunkina jų atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos bei ekonominė priklausomybė nuo keleto produktų, Taryba nustato konkrečias priemones, kuriomis visų pirma siekiama šiems regionams nustatyti Sutarčių, taip pat bendrų politikos krypčių taikymo sąlygas;

(2)

todėl turėtų būti priimtos konkrečios priemonės siekiant šiems regionams nustatyti SESV taikymo sąlygas. Priimant tokias priemones reikia atsižvelgti į konkrečius tų regionų ypatumus ir ribotas jų galimybes, bet nesumenkinti Sąjungos teisinės tvarkos, taip pat vidaus rinkos ir bendrų politikos krypčių vientisumo bei darnos;

(3)	pagrindinė Kanarų salose nustatyta kliūtis yra didelė jų ekonominė priklausomybė nuo paslaugų ir,ypač turizmo sektoriaus bei nedidelė pramonės sektoriaus dalis Kanarų salų BVP;

(4)

antra, salynui būdingas izoliuotumas, dėl kurio užkertamas kelias asmenų, prekių ir paslaugų judėjimo laisvei. Priklausomybė nuo konkrečių transporto rūšių, oro transporto ir jūrų transporto didesnė, nes šios transporto rūšys dar nėra iki galo liberalizuotos. Be to, kadangi tos transporto rūšys mažiau efektyvios ir brangesnės už kelių ir geležinkelio transportą, patiriama daugiau gamybos sąnaudų;

(5)	izoliuotumas lemia ir didesnes gamybos sąnaudas dėl priklausomybės nuo žaliavų ir energijos išteklių, būtinybės kaupti atsargas bei sunkumų apsirūpinti gamybos įranga;

(6)	maža rinka ir žemas eksporto lygis, geografinis salyno susiskaldymas ir būtinybė išlaikyti įvairias, bet nedideles gamybos linijas siekiant patenkinti mažos rinkos poreikius, mažina masto ekonomijos galimybes;

(7)	daugeliu atvejų sunkiau arba brangiau gauti specializuotų ir techninio aptarnavimo paslaugų, apmokyti vadovus ir specialistus, samdyti subrangovus ar plėtoti verslą už Kanarų salų rinkos ribų. Be to, dėl ribotų platinimo galimybių sukaupiama per daug atsargų;

(8)

kalbant apie aplinkos apsaugos sritį, pramoninių atliekų šalinimas ir nuodingų atliekų valymas lemia didesnes išlaidas aplinkos apsaugai. Tos išlaidos didesnės dėl to, kad čia esančios perdirbimo įmonės perdirba tik tam tikrus produktus, taigi atliekos turi būti gabenamos į žemyninę valstybės dalį, o nuodingos atliekos valomos ne Kanarų salose;

(9)	remiantis tuo, kad nurodyta pirmiau, ir 2013 m. kovo 4 d. Ispanijos valdžios institucijų pranešimu Komisijai, reikėtų atnaujinti leidimą dėl mokesčio taikymo produktams, nurodytiems sąraše, pagal kurį vietos produktai gali būti atleidžiami nuo mokesčio;

(10)

Tarybos sprendimu 2002/546/EB (1), priimtu remiantis EB sutarties 299 straipsniu, iš pradžių Ispanijai buvo leista iki 2011 m. gruodžio 31 d. taikyti mažesnį vadinamąjį Arbitrio sobre Importaciones y Entregas de Mercancías en las Islas Canarias (toliau – AIEM) mokestį tam tikriems Kanarų salose gaminamiems produktams arba jiems tokio mokesčio netaikyti. Minėto sprendimo priede pateiktas produktų, kuriems galima taikyti mažesnį mokestį arba jo netaikyti, sąrašas. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomo mokesčio tarifų skirtumas, priklausomai nuo produktų, negali būti didesnis nei 5, 15 ar 25 procentinių punktų;

(11)	Tarybos sprendimu Nr. 895/2011/ES (2), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/546/EB, pastarojo taikymo laikotarpis pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(12)	Tarybos sprendimu Nr. 1413/2013/ES (3), kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/546/EB, pastarojo taikymo laikotarpis pratęstas iki 2014 m. birželio 30 d.;

(13)	AIEM mokesčiu siekiama savarankiško Kanarų salų pramonės gamybos sektorių vystymosi ir Kanarų salų ekonomikos įvairinimo;

(14)	didžiausios leidžiamos taikyti lengvatos susijusiems pramonės produktams – priklausomai nuo sektoriaus ir produkto – svyruoja nuo 5 % iki 15 %;

(15)

tačiau didžiausia lengvata, taikytina galutiniams tabako gaminiams, yra didesnė, kadangi tabako sektorius yra išimtinis atvejis. Tabako pramonės, kuri Kanarų salose labai išplėtota, apimtys kelerius metus smarkiai mažėjo. Esminė vietos tabako gamybos nuosmukio Kanarų salose priežastis – anksčiau aprašytos tradicinės kliūtys, patiriamos dėl izoliuotumo. Esama pagrindo palikti didelę lengvatą tabakui. Mokesčio lengvata yra tiesiogiai susijusi su tikslu išlaikyti gamybą Kanarų salose;

(16)

mokesčio ir iš jo surenkamų pajamų paskirstymas nacionaliniu lygmeniu prisideda prie Kanarų salų socialinės ir ekonominės plėtros skatinimo tikslų. Iš šio mokesčio gautų pajamų įtraukimas į Kanarų salų ekonominės ir mokesčių sistemos lėšas ir jo panaudojimas ekonominės ir socialinės plėtros strategijai yra teisinė prievolė;

(17)

AIEM mokesčio lengvatos ar sumažinimai turi būti taikomi 6,5 metų. Tačiau reikės įvertinti tokįų lengvatų ir sumažinimų rezultatus. Todėl Ispanijos institucijos ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. turėtų pateikti Komisijai ataskaitą dėl AIEM mokesčių lengvatų ar sumažinimųtaikymo, kad būtų galima patikrinti taikytų priemonių poveikį ir jų indėlį skatinant ar išlaikant vietos ekonominės veiklos rūšis, atsižvelgiant į atokiausiems regionams iškylančias kliūtis. Pagal tai prireikus bus pakoreguota taikymo sritis ir pagal Sąjungos taisykles patvirtintos mokesčio lengvatos;

(18)	mokesčio lengvata, taikoma AIEM, turi išlikti proporcinga, kad nebūtų sumenkinamas Sąjungos teisinės tvarkos vientisumas bei darna, taip pat neiškreiptos konkurencijos vidaus rinkoje apsauga ir valstybės pagalbos politika;

(19)	šis sprendimas neturi įtakos galimam SESV 107 ir 108 straipsnių taikymui,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Nukrypstant nuo SESV 28, 30 ir 110 straipsnių nuostatų, Ispanijos valdžios institucijoms leidžiama iki 2020 m. gruodžio 31 d. priede išvardytiems Kanarų salose gaminamiems produktams nustatyti mažesnį vadinamąjį Arbitrio sobre las Importaciones y Entregas de Mercancias en las islas Canarias (AIEM) mokestį arba jiems tokio mokesčio netaikyti. Tokios lengvatos ar sumažinimai turi būti ekonominės ir socialinės Kanarų salų plėtros strategijos dalis ir padėti skatinti vietos veiklą.

2. Taikant 1 straipsnyje nurodytą mažesnį mokestį arba atleidimą nuo mokesčio, skirtumas negali viršyti:

a)	5 % priedo A dalyje išvardytiems produktams;

b)	10 % priedo B dalyje išvardytiems produktams;

c)	15 % priedo C dalyje išvardytiems produktams;

25 % priedo D dalyje išvardytiems produktams. Tačiau Ispanijos valdžios institucijos gali nustatyti ne didesnį negu 18 EUR už 1 000 cigarečių minimalų mokestį cigaretėms, kuris taikytinas tik tuo atveju, jeigu AIEM mokestis, susidaręs pritaikius įprastas apmokestinimo formas, yra mažesnis už šią sumą.

2 straipsnis

Ispanijos institucijos ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl 1 straipsnyje nurodytų priemonių taikymo, kad būtų galima patikrinti taikytų priemonių poveikį ir jų indėlį skatinant ir išlaikant vietos ekonominės veiklos rūšis, atsižvelgiant į atokiausiems regionams iškylančias kliūtis.

Remdamasi tuo, Komisija teikia ataskaitą Tarybai su išsamia ekonomine ir socialine analize ir, jei taikoma, su pasiūlymu priderinti šio sprendimo nuostatas.

3 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Ispanijos Karalystei.

Priimta Liuksemburge 2014 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Y. MANIATIS

(1) 2002 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimas 2002/546/EB dėl Kanarų salose taikomo AIEM mokesčio (OL L 179, 2002 7 29, p. 22).

(2) 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimas Nr. 895/2011/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/546/EB dėl jo taikymo laikotarpio (OL L 345, 2011 12 29, p. 17).

(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos sprendimas Nr. 1413/2013/ES, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 2002/546/EB nuostatos dėl taikymo laikotarpio (OL L 353, 2013 12 28, p. 13).

PRIEDAS

A. Produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies a punkte, sąrašas pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūrą

Žemės ūkio ir žuvininkystės produktai:

0207 11/0207 13

Mineralai:

2516900000/6801/6802

Statybinės medžiagos:

3816/3824400000/3824 50/3824904500/3824907000/3824909799/6809

Cheminės medžiagos:

2804300000/2804400000/3105209000/3208/3209/3210/3212900000/3213/3214/3304990000/3925908000/3401/3402/3406/3814 00 90/3923900000/4012 11 00/4012 12 00/4012 13/4012 19

Metalo apdirbimo pramonė:

7604/7608

Maisto pramonė:

0210121100/0210121900/0210194000/0210 19 81/0305 41 00/0305430090/

0901220000/1101/1102/1601/1602/1704903000/1704905100/1704905500/

1704907500/1704907100/1806/1901200000/1901909100/1901 90 99/

1904 10 10/1905/2005 20 20/2006003100/2008119600/2008119800/2008 19 92/

2008 19 93/2008 19 95/2008 19 99/2309

Gėrimai:

2009 11/2009 12 00/2009 19/2009 41/2009 49/2009 50/2009 61/2009 71/2009 79/2009 89/2009 90/2201/2202/2204

Tekstilė ir oda:

6112 31/6112 41

Popierius:

4818909000/4823908590

Poligrafija ir leidyba:

4910

B. Produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies b punkte, sąrašas pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūrą

Žemės ūkio ir žuvininkystės produktai:

0203 11/0203 12/0203 19/0701 90/0703

Statybinės medžiagos:

2523290000/

Maisto pramonė:

0210111100/0210113100/1905/2105

Popierius:

4808/4819/4823904000

C. Produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies c punkte, sąrašas pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūrą

Žemės ūkio ir žuvininkystės produktai:

0407210000/0407291000/0407901000

Statybinės medžiagos:

2523 90/7010

Cheminės medžiagos:

3809 91 00/3917 21/3917 23/3917 32 00/3917 33 00/3917 39 00/3917 40 00/3923 10 00/3923 21 00/3923 30 10/3924 10 00

Metalo apdirbimo pramonė:

7309 00/7610100000/9403208090

Maisto pramonė:

0403/0901 21/1902/2103200000/2103 30/2103 90 90/2106 90 98/

Gėrimai:

2203/2208 40

Tekstilė ir oda:

6302

Popierius:

4818 10/4818 20/4818 30/4821

Poligrafija ir leidyba:

4909/4911

D. Produktų, nurodytų 1 straipsnio 2 dalies d punkte, sąrašas pagal Bendrojo muitų tarifo nomenklatūrą

Tabakas:

2402

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/9

TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 378/2014/ES

2014 m. birželio 12 d.

kuriuo keičiamas Sprendimas 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose dėl jo taikymo laikotarpio

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 349 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę,

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos sprendimu 2004/162/EB (1) Prancūzijai leidžiama Prancūzijos užjūrio departamentuose vietoje gaminamiems produktams, išvardytiems to sprendimo priede, taikyti mažesnį naudojimosi doku mokestį arba nuo to mokesčio atleisti. Vietoje gaminamiems ir kitiems produktams taikomo mokesčio tarifo skirtumas, priklausomai nuo produktų, negali būti didesnis nei 10, 20 ar 30 procentinių punktų. Toks atleidimas nuo mokesčio ar jo sumažinimas yra konkrečios priemonės, kuriomis siekiama kompensuoti ypatingus Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje išvardytus atokiausiems regionams tenkančius apribojimus, dėl kurių padidėja vietos įmonių gamybos sąnaudos ir jų produktai tampa mažai konkurencingi tokių pačių iš žemyninės Prancūzijos, kitų valstybių narių arba trečiųjų valstybių atvežamų produktų atžvilgiu. Vietoje gaminamiems produktams netaikant naudojimosi doku mokesčio arba šį mokestį sumažinant, sudaromos sąlygos kurti, išlaikyti ir plėtoti vietos gamybą. Pagal Sprendimą 2004/162/EB Prancūzijos valdžios institucijoms leidžiama taikyto tuos atleidimus ir sumažinimus iki 2014 m. liepos 1 d.;

(2)	Prancūzija mano, kad sunkumai, su kuriais susiduria Prancūzijos atokiausi regionai, neišnyko, todėl ji pateikė Komisijai prašymą iki 2020 m. gruodžio 31 d. leisti taikyti panašius į šiuo metu ir iki 2014 m. liepos 1 d. taikomus diferencijuotus mokesčius;

(3)

tačiau produktų, dėl kurių Prancūzija paprašė taikyti diferencijuotus mokesčius, sąrašų patikrinimas yra ilgai trunkantis ir sudėtingas darbas, nes reikia išnagrinėti kiekvieno produkto diferencijuoto mokesčio pagrindimą ir jo proporcingumą ir įsitikinti, ar toks diferencijuotas mokestis nepažeis Sąjungos teisinės sistemos, įskaitant vidaus rinką ir bendrąją politiką, vientisumo ir nuoseklumo;

(4)	tokios analizės kol kas nebuvo galima užbaigti dėl didelio susijusių produktų skaičiaus ir daugybės informacijos, kurią reikia surinkti, visų pirma apie papildomas gamybos sąnaudas, dėl kurių vietos produktai tampa mažiau patrauklūs, ir apie susijusių produktų rinkos struktūrą;

(5)	iki 2014 m. liepos 1 d. nepriėmus sprendimo, atsirastų teisinė spraga, nes tai reikštų, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. Prancūzijos atokiausiuose regionuose nebegalima būtų taikyti jokių diferencijuotų mokesčių;

(6)	kad būtų galima užbaigti produktų, dėl kurių Prancūzija paprašė taikyti diferencijuotus mokesčius analizę ir kad Komisijai būtų suteikta laiko atsižvelgiant į visų suinteresuotųjų šalių interesus pateikti suderintą pasiūlymą, būtina suteikti papildomą šešių mėnesių laikotarpį;

(7)	todėl Sprendimą 2004/162/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2004/162/EB 1 straipsnio 1 dalyje data „2014 m. liepos 1 d.“ pakeičiama data „2014 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2014 m. birželio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

Y. MANIATIS

(1) 2004 m. vasario 10 d. Tarybos sprendimas 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose, kuriuo pratęsiamas Sprendimo 89/688/EEB taikymas (OL L 52, 2004 2 21, p. 64).

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 681/2014

2014 m. birželio 20 d.

kuriuo dėl medžiagos rafoksanido iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 470/2009, nustatantį Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantį Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantį Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (1), ypač į jo 14 straipsnį kartu su 17 straipsniu,

atsižvelgdama į Veterinarinių vaistų komiteto suformuluotą Europos vaistų agentūros nuomonę,

kadangi:

(1)	farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK) turi būti nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009;

(2)	farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacija ir DLK gyvūniniuose maisto produktuose nustatytos Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priede;

(3)	rafoksanidas šiuo metu yra įtrauktas į Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelę kaip medžiaga, leidžiama naudoti galvijams ir avims (taikoma raumenims, riebalams, kepenims ir inkstams), išskyrus gyvūnus, kurių pienas skirtas žmonėms vartoti;

(4)	Europos vaistų agentūrai pateiktas prašymas pateikti nuomonę, ar būtų galima dabartinį rafoksanido įrašą papildyti įtraukiant galvijų pieną;

(5)	Veterinarinių vaistų komitetas rekomendavo nustatyti laikiną rafoksanido DLK galvijų ir avių pienui ir panaikinti draudimą naudoti tą medžiagą gyvūnams, kurių pienas skirtas žmonėms vartoti;

(6)	todėl rafoksanido įrašas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje turėtų būti iš dalies pakeistas, kad į jį būtų įtraukta rekomenduojama laikina DLK galvijų ir avių pienui ir panaikintas draudimas naudoti tą medžiagą gyvūnams, kurių pienas skirtas žmonėms vartoti;

(7)	toje lentelėje nustatyta laikina rafoksanido DLK turėtų nustoti galioti 2015 m. gruodžio 31 d.;

(8)	tikslinga nustatyti pagrįstą laikotarpį susijusiems suinteresuotiems subjektams imtis priemonių, kurių gali reikėti, kad būtų laikomasi naujos nustatytos DLK;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 152, 2009 6 16, p. 11.

(2) 2009 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 dėl farmakologiškai aktyvių medžiagų, jų klasifikacijos ir didžiausios leidžiamosios koncentracijos gyvūniniuose maisto produktuose (OL L 15, 2010 1 20, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje medžiagos rafoksanido įrašas pakeičiamas taip:

Farmakologiškai aktyvi medžiaga	Žymeklio likutis	Gyvūnų rūšis	DLK	Tiksliniai audiniai	Kitos nuostatos (pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 7 dalį)	Terapinė klasifikacija
„Rafoksanidas	Rafoksanidas	Galvijai	30 μg/kg	Raumenys	ĮRAŠO NĖRA	Antiparazitinės medžiagos/medžiagos, veikiančios endoparazitus“
			30 μg/kg	Riebalai
			10 μg/kg	Kepenys
			40 μg/kg	Inkstai
		Avys	100 μg/kg	Raumenys
			250 μg/kg	Riebalai
			150 μg/kg	Kepenys
			150 μg/kg	Inkstai
		Galvijai, avys	10 μg/kg	Pienas	Laikina DLK nustoja galioti 2015 m. gruodžio 31 d.

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 682/2014

2014 m. birželio 20 d.

kuriuo dėl medžiagos klosantelio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Veterinarinių vaistų komiteto suformuluotą Europos vaistų agentūros nuomonę,

kadangi:

(1)	farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK) turi būti nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009;

(2)	farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacija ir DLK gyvūniniuose maisto produktuose nustatytos Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priede;

(3)	klosantelis šiuo metu yra įrašytas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje kaip medžiaga, leidžiama naudoti galvijams ir avims (taikoma raumenims, riebalams, kepenims, inkstams ir pienui); galvijų ir avių pienui nustatyta laikinoji šios medžiagos DLK nustojo galioti 2014 m. sausio 1 d.;

(4)	gavęs ir įvertinęs pateiktus papildomus duomenis, Veterinarinių vaistų komitetas rekomendavo, kad laikinoji galvijų ir avių pienui skirta klosantelio DLK turėtų būti nustatyta kaip galutinė;

(5)	taigi klosantelio įrašas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 152, 2009 6 16, p. 11.

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje klosantelio įrašas pakeičiamas taip:

Farmakologiškai aktyvi medžiaga

Žymeklio likutis

Gyvūnų rūšis

DLK

Tiksliniai audiniai

Kitos nuostatos (pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 7 dalį)

Terapinė klasifikacija

„Klosantelis

Klosantelis

Galvijai

1 000 μg/kg

3 000 μg/kg

1 000 μg/kg

3 000 μg/kg

45 μg/kg

Raumenys

Riebalai

Kepenys

Inkstai

Pienas

ĮRAŠO NĖRA

Antiparazitinės medžiagos/medžiagos, veikiančios endoparazitus“

Avys

1 500 μg/kg

2 000 μg/kg

1 500 μg/kg

5 000 μg/kg

45 μg/kg

Raumenys

Riebalai

Kepenys

Inkstai

Pienas

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 683/2014

2014 m. birželio 20 d.

kuriuo dėl medžiagos klorsulono iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Veterinarinių vaistų komiteto suformuluotą Europos vaistų agentūros nuomonę,

kadangi:

(1)	farmakologiškai aktyvių medžiagų, naudojamų Sąjungoje maistiniams gyvūnams skirtuose veterinariniuose vaistuose arba gyvulininkystėje naudojamuose biocidiniuose produktuose, didžiausia leidžiamoji koncentracija (toliau – DLK) turi būti nustatoma pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009;

(2)	farmakologiškai aktyvios medžiagos, jų klasifikacija ir DLK gyvūniniuose maisto produktuose nustatytos Komisijos reglamento (ES) Nr. 37/2010 (2) priede;

(3)	klorsulonas šiuo metu yra įrašytas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje kaip medžiaga, leidžiama naudoti galvijams (taikoma raumenims, kepenims, inkstams ir pienui). Galvijų pienui nustatyta laikinoji tos medžiagos DLK nustojo galioti 2014 m. sausio 1 d.;

(4)	gavęs ir įvertinęs pateiktus papildomus duomenis, Veterinarinių vaistų komitetas rekomendavo, kad laikinoji galvijų pienui skirto klorsulono DLK turėtų būti nustatyta kaip galutinė;

(5)	taigi klorsulono įrašas Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Veterinarinių vaistų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 152, 2009 6 16, p. 11.

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 37/2010 priedo 1 lentelėje klorsulono įrašas pakeičiamas taip:

Farmakologiškai aktyvi medžiaga	Žymeklio likutis	Gyvūnų rūšis	DLK	Tiksliniai audiniai	Kitos nuostatos (pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 7 dalį)	Terapinė klasifikacija
„Klorsulonas	Klorsulonas	Galvijai	35 μg/kg	Raumenys	ĮRAŠO NĖRA	Antiparazitinės medžiagos/medžiagos, veikiančios endoparazitus“
			100 μg/kg	Kepenys
			200 μg/kg	Inkstai
			16 μg/kg	Pienas

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/20

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 684/2014

2014 m. birželio 20 d.

dėl leidimo naudoti kantaksantiną kaip veislinėms vištoms skirtą pašarų priedą (leidimo turėtojas „DSM Nutritional products Ltd.“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti kantaksantiną. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti kantaksantiną kaip veislinėms vištoms skirtą pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. gruodžio 12 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis kantaksantino preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų ir žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad jis gali stabilizuoti veislinių vištų reprodukcinę funkciją. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose esančio pašarų priedo analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)	kantaksantino preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Leidimas

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“ ir funkcinei grupei „kiti zootechniniai priedai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedą šio reglamento priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) EFSA Journal 2013; 11(1):3047.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Didžiausia leidžiamoji koncentracija atitinkamuose gyvūniniuose maisto produktuose

Veikliosios medžiagos kiekis mg/kg visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Zootechninių priedų kategorija. Funkcinė grupė: kiti zootechniniai priedai (reprodukcinės funkcijos stabilizavimas)

4d161g

„DSM Nutritional Products Ltd.“, kuriai atstovauja „DSM Nutritional Products Sp. Z.o.o.“

Kantaksantinas

Priedo sudėtis

Preparatas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip:

10 % kantaksantino;

≤ 2,2 % etoksichino;

dichlormetano: ≤ 10 mg/kg priedo.

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Kantaksantinas

C40H52O2

CAS Nr.: 514–78–3

Analizės duomenys: ne mažiau kaip 96 %

Pagamintas cheminės sintezės būdu

Analizės metodas (1)

—	Kantaksantino nustatymas pašarų priede: spektrofotometrija (426 nm)

—	Kantaksantino nustatymas premiksuose ir pašaruose: normalių fazių efektyvioji skysčių chromatografija su VIS nustatymu (NP-HPLC-VIS, 466 nm)

Veislinės vištos

–

1.	Priedo ir premikso naudojimo taisyklėse nurodyti laikymo sąlygas ir stabilumą termiškai apdorojant.

2.	Iš įvairių šaltinių gauto kantaksantino mišinio atveju kantaksantino kiekis negali viršyti 6 mg/kg visaverčio pašaro.

3.	Šio kantaksantino preparato ir kitų karotenoidų mišinį leidžiama naudoti su sąlyga, kad bendra mišinio koncentracija neviršija 80 mg/kg visaverčio pašaro.

4.	Naudotojų sauga: tvarkant produktą reikia naudoti kvėpavimo takų apsaugos priemones, dėvėti apsauginius akinius ir mūvėti pirštines.

2024 m. liepos 10 d.

15 mg kantaksantino/kg kepenų (drėgno audinio) ir 2,5 mg kantaksantino/kg odos/riebalų (drėgno audinio).

(1) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti Europos Sąjungos pašarų priedų etaloninės laboratorijos svetainėje www.irmm.jrc.be/eurl-feed-additives.

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/23

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 685/2014

2014 m. birželio 20 d.

kuriuo dėl kietuosiuose maisto papilduose esančio polivinilo alkoholio polietilenglikolio skiepytojo kopolimero iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį ir 30 straipsnio 14 dalį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1331/2008, nustatantį maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (2), ypač į jo 7 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede pateiktas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)	Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (3) nustatytos Reglamento Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos;

(3)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą šie sąrašai gali būti atnaujinti Komisijos iniciatyva arba gavus prašymą;

(4)

2011 m. rugsėjo 13 d. pateiktas prašymas leisti naudoti polivinilo alkoholio polietilenglikolio skiepytąjį kopolimerą (PVA-PEG skiepytąjį kopolimerą) greitai vandeninėje terpėje tirpstančiose maisto papildų plėvelėse. Apie prašymą pranešta valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2006 4 straipsnį;

(5)	Europos maisto saugos tarnyba įvertino PVA-PEG skiepytojo kopolimero, naudojamo kaip maisto priedas, saugą ir padarė išvadą, kad jį naudojant kaip plėvelę pagal siūlomas naudojimo paskirtis kietuosiuose maisto papilduose pavojaus saugai nekyla (4);

(6)

PVA-PEG skiepytasis kopolimeras skirtas naudoti greitai vandeninėje terpėje tirpstančiose maisto papildų plėvelėse. Jis apsaugo nuo nemalonaus skonio ar kvapo, gerina išvaizdą, palengvina tablečių nurijimą, suteikia savitą išvaizdą ir apsaugo jautrias veikliąsias medžiagas. Specifinė medžiagos savybė ta, kad ji yra labai lanksti, mažos klampos ir greitai ištirpsta rūgščioje, neutralioje ir šarminėje vandeninėje terpėje. Todėl tikslinga leisti naudoti PVA-PEG skiepytąjį kopolimerą kaip glajinę medžiagą kietuosiuose maisto papilduose ir priskirti šiam priedui E numerį E 1209;

(7)	PVA-PEG skiepytąjį kopolimerą pirmą kartą įtraukus į Reglamento (ES) Nr. 1333/2008 II priede nustatytus Sąjungos maisto priedų sąrašus jo specifikacijos turėtų būti įrašytos į Reglamentą (ES) Nr. 231/2012;

(8)	todėl reglamentai (EB) Nr. 1333/2008 ir (ES) Nr. 231/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2) OL L 354, 2008 12 31, p. 1.

(3) 2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos (OL L 83, 2012 3 22, p. 1).

(4) EFSA Journal 2013; 11(8): 3303.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:

B dalyje 3 punkte „Maisto priedai, išskyrus dažiklius ir saldiklius“ po įrašo, skirto maisto priedui E 1208 (Polivinilpirolidono–vinilacetato kopolimeras), įterpiamas šis naujas įrašas:

„E 1209

Polivinilo alkoholio polietilenglikolio skiepytasis kopolimeras“

E dalyje, maisto kategorijoje 17.1 „Kietieji (įskaitant kapsulių, tablečių ir panašių pavidalų) maisto papildai, išskyrus kramtomuosius papildus“ po įrašo, skirto maisto priedui E 1208, įterpiamas šis naujas įrašas:

„E 1209

Polivinilo alkoholio polietilenglikolio skiepytasis kopolimeras

100 000“

II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priede po įrašo, skirto E 1208 (Polivinilpirolidono–vinilacetato kopolimeras), įterpiamas šis naujas įrašas:

„E 1209 POLIVINILO ALKOHOLIO POLIETILENGLIKOLIO SKIEPYTASIS KOPOLIMERAS

Sinonimai	Makrogolio poli(vinilo alkoholio) skiepytasis kopolimeras; poli(etan-1,2 diolio skiepytasis etanolis) etenolis, polimeras su oksiranu, skiepytasis; oksiranas, polimeras su etanoliu, skiepytasis; etileno oksido vinilo alkoholio skiepytasis kopolimeras.
Apibrėžtis	Polivinilo alkoholio polietilenglikolio skiepytasis kopolimeras yra sintetinis kopolimeras, sudarytas iš maždaug 75 % PVA vienetų ir 25 % PEG vienetų.
CAS numeris	96734–39–3
Cheminis pavadinimas	Polivinilo alkoholio polietilenglikolio skiepytasis kopolimeras
Cheminė formulė
Vidutinė molekulinė masė	40 000–50 000 g/mol
Apibūdinimas	Balti arba šiek tiek gelsvi milteliai
Identifikavimas
Tirpumas	Gerai tirpsta vandenyje, praskiestose rūgštyse ir šarminių hidroksidų praskiestuose tirpaluose; praktiškai netirpsta etanolyje, acto rūgštyje, acetone ir chloroforme.
IR spektras	Privalo atitikti reikalavimus
pH vertė	5,0–8,0
Grynumas
Esterių skaičius	10–75 mg/g KOH
Dinaminė klampa	50–250 mPa·s
Nuodžiūvis	Ne daugiau kaip 5 %
Sulfatiniai pelenai	Ne daugiau kaip 2 %
Vinilacetatas	Ne daugiau kaip 20 mg/kg
Acto rūgštis/Bendras acetato kiekis	Ne daugiau kaip 1,5 %
Etilenglikolis	Ne daugiau kaip 50 mg/kg
Dietilenglikolis	Ne daugiau kaip 50 mg/kg
1,4-dioksanas	Ne daugiau kaip 10 mg/kg
Etilenoksidas	Ne daugiau kaip 0,2 mg/kg
Arsenas	Ne daugiau kaip 3 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 1 mg/kg“

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/27

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 686/2014

2014 m. birželio 20 d.

kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (EB) Nr. 983/2009 ir (ES) Nr. 384/2010 nuostatos dėl tam tikrų sveikumo teiginių, susijusių su augalinių sterolių ir augalinių stanolių poveikiu ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu, vartojimo sąlygų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (1), ypač į jo 17 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1924/2006 nustatyta, kad paraiškas leisti vartoti maisto produktų sveikumo teiginius reikia teikti atitinkamos valstybės narės nacionalinei kompetentingai institucijai. Nacionalinė kompetentinga institucija turi perduoti tas paraiškas Europos maisto saugos tarnybai (EFSA) (toliau – Tarnyba). Tarnyba pateikia nuomonę dėl sveikumo teiginio ir perduoda ją Komisijai, kuri, atsižvelgdama į Tarnybos nuomonę, sprendžia dėl leidimo vartoti sveikumo teiginius suteikimo;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 4 dalį palankioje nuomonėje dėl leidimo vartoti sveikumo teiginį prireikus gali būti nustatytos konkrečios sveikumo teiginio vartojimo sąlygos;

(3)	sveikumo teiginių leidimas gali būti pakeistas pareiškėjui arba vartotojui pateikus prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 19 straipsnio 1 dalį arba Tarnybai savo iniciatyva arba valstybės narės ar Komisijos prašymu pateikus nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 19 straipsnio 2 dalį;

(4)

gavusi Tarnybos nuomonę, pagrįstą Komisijos prašymu ir panašiu Prancūzijos prašymu dėl galimybės nurodyti kiekybinį poveikį sveikumo teiginiuose, susijusiuose su augalinių sterolių (augalinių stanolių esterių) poveikiu ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu (klausimas Nr. EFSA-Q-2009–00530 ir Q-2009–00718) (2), Komisija Reglamentu (ES) Nr. 376/2010 (3) iš dalies pakeitė dviejų sveikumo teiginių, susijusių su augalinių sterolių ir augalinių stanolių esterių poveikiu ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu, vartojimo sąlygas, nustatytas Komisijos reglamente (EB) Nr. 983/2009 (4), nurodydama kiekybinį poveikį. Be to, remdamasi ta pačia Tarnybos nuomone, Komisija Reglamentu (ES) Nr. 384/2010 (5) leido sveikumo teiginiui, susijusiam su augalinių sterolių (augalinių stanolių esterių) poveikiu ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu, nustatyti vartojimo sąlygas nurodant kiekybinį poveikį;

(5)

gavus „Raisio Nutrition Ltd.“ paraišką, pateiktą pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 14 straipsnio 1 dalies a punktą, Tarnyba paprašyta pateikti nuomonę dėl sveikumo teiginio, susijusio su augalinių sterolių kaip augalinių stanolių esterių poveikiu ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu (klausimas Nr. EFSA-Q-2011–00851) (6). Pareiškėjo pasiūlytas teiginys suformuluotas taip: „Įrodyta, kad kasdien suvartojant 3 g augalinių stanolių esterių forma cholesterolio kiekis kraujyje sumažėja 12 % Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“. Toliau pareiškėjas paprašė, kad trumpiausias laikotarpis, per kurį padaromas poveikis, būtų nurodytos viena dvi savaitės, ir kad leidimas vartoti sveikumo teiginius būtų suteiktas didesniam skaičiui maisto produktų, įskaitant geltonuosius riebalų užtepus, pieno produktus, sūrį, ruginę duoną, avižines kruopas, fermentuotus sojų pieno gaminius (geriamuosius ir valgomuosius jogurto produktus) ir avižinius pieno gėrimus;

(6)

remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba savo nuomonėje (ją Komisija ir valstybės narės gavo 2012 m. gegužės 16 d.) padarė išvadą, kad per parą suvartojant 3 g (ribinės vertės 2,7–3,3 g) augalinių stanolių esterių MTL cholesterolio kiekis kraujyje sumažėja 11,4 % (95 % pasikliaujamasis intervalas: 9,8–13,0), o trumpiausias laikotarpis, kurio reikia, kad augalinių stanolių esterių MTL poveikis cholesterolio kiekiui kraujyje būtų didžiausias, yra dvi trys savaitės. Be to, Tarnyba padarė išvadą, kad, nors įrodyta, kad augalinių stanolių esteriai, kuriais papildytas margarinas ir į jį panašūs užtepai, majonezas, salotų užpilai ir pieno produktai, kaip antai pienas, jogurtas, įskaitant mažo riebumo jogurtą, sūris, padeda sistemingai mažinti MTL cholesterolio kiekį kraujyje, apie augalinių stanolių, kuriais papildyti kiti maisto produktai, poveikį cholesterolio mažėjimui turima mažiau duomenų;

(7)

„Unilever PLC“ ir „Unilever NV“ pateikė paraišką pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 19 straipsnį dėl sveikumo teiginių, susijusių su augalinių sterolių ir augalinių stanolių poveikiu ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu, vartojimo sąlygų pakeitimo (klausimas Nr. EFSA-Q-2011–01241) (7). Pakeitimas yra susijęs su MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimo mastu (7–12 %) per parą suvartojant 1,5–3 g augalinių sterolių ir augalinių stanolių. Pareiškėjas toliau pateikė prašymą, kad nurodytas trumpiausias laikotarpis, per kurį padaromas poveikis, būtų viena dvi savaitės;

(8)

remdamasi pateiktais duomenimis Tarnyba savo nuomonėje (ją Komisija ir valstybės narės gavo 2012 m. gegužės 16 d.) padarė išvadą, kad per parą suvartojant 3 g (ribinės vertės 2,6–3,4 g) augalinių sterolių ir augalinių stanolių esterių MTL cholesterolio kiekis kraujyje sumažėja 11,3 % (95 % pasikliaujamasis intervalas: 10,0–12,5), o trumpiausias laikotarpis, kurio reikia, kad augalinių sterolių ir augalinių stanolių poveikis MTL cholesterolio kiekiui kraujyje būtų didžiausias, yra dvi trys savaitės. Tarnyba savo vertinime taip pat pabrėžė, kad augaliniai steroliai ir augaliniai stanoliai, jei jų per parą suvartojama 1,5–3 g, panašiai mažina MTL cholesterolio kiekį kraujyje;

(9)

leidžiamų vartoti sveikumo teiginių apie augalinius sterolius, augalinių stanolių esterius ir augalinius sterolius (augalinių stanolių esterius) vartojimo sąlygose, kaip nustatyta reglamentuose (EB) Nr. 983/2009 ir (ES) Nr. 384/2010, nurodyta, kad nuoroda apie tų medžiagų poveikio mastą ir cholesterolio kiekio kraujyje mažinimą gali būti pateikiama tik su tam tikrų kategorijų maisto produktais. Atsižvelgiant į tas sąlygas, kai nuoroda yra daroma į cholesterolio kiekio kraujyje mažinimo mastą, vartotojus privalu informuoti apie tai, kad per parą suvartojant 1,5–2,4 g augalinių sterolių ir (arba) augalinių stanolių esterių MTL cholesterolio kiekis kraujyje sumažėja 7–10 % per dvi tris savaites. Kadangi yra naujų įrodymų, kad suvartojant šių medžiagų daugiau – iki 3 g per parą – padaromas didesnis poveikis, tikslinga, atsižvelgiant į Tarnybos mokslines nuomones, iš dalies pakeisti šias vartojimo sąlygas dėl vartotojų informavimo apie poveikio mastą ir reikalingą paros dozę;

(10)

siekiant užtikrinti, kad reglamentų (EB) Nr. 983/2009 ir (ES) Nr. 384/2010 leidžiami sveikumo teiginiai vartotojams nekeltų painiavos arba vartotojai nebūtų klaidinami, turėtų būti aiškiai nustatytos vartotojų informavimo apie cholesterolio kiekio kraujyje mažinimo mastą sąlygos. Kadangi per parą suvartojant 1,5–3 g augalinių sterolių ir augalinių stanolių jų poveikis panašus, tikslinga nurodyti tokį patį augalinių sterolių, augalinių stanolių esterių ir augalinių sterolių (augalinių stanolių esterių) poveikio mastą. Komisijos reglamente (EB) Nr. 608/2004 (8) nustatyta, kad reikėtų vengti suvartoti daugiau nei 3 g augalinių sterolių ir stanolių. Todėl tikslinga vartojimo sąlygose nurodyti tik suvartojimo ribinę vertę iki 3 g;

(11)	todėl reglamentai (EB) Nr. 983/2009 ir (ES) Nr. 384/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(12)	nustatant šiame reglamente pateiktas priemones apsvarstytos pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 16 straipsnio 6 dalį Komisijos gautos pareiškėjų ir visuomenės atstovų pastabos;

(13)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 983/2009 pakeitimai

Reglamento (EB) Nr. 983/2009 I priedas iš dalies keičiamas taip:

Pirmasis įrašas (susijęs su sveikumo teiginiu „Įrodyta, kad augaliniai steroliai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“), iš dalies keičiamas taip:

penktoje skiltyje (Teiginio vartojimo sąlygos) tekstas pakeičiamas taip:

„Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per parą suvartojant 1,5–3 g augalinių sterolių. Nuoroda apie poveikio mastą gali būti pateikiama tik su šių kategorijų produktais: geltonieji riebalų užtepai, pieno produktai, majonezas ir salotų užpilai. Kalbant apie poveikio mastą, vartotojui būtina nurodyti 7–10 % ribinę vertę, jei su maisto produktais per parą suvartojama 1,5–2,4 g augalinių sterolių, arba 10–12,5 % ribinę vertę, jei su maisto produktais suvartojama 2,5–3 g augalinių sterolių, ir laikotarpį, per kurį padaromas poveikis („per 2–3 savaites“).“;

b)	septintoje skiltyje (EFSA nuomonės nuoroda) tekstas pakeičiamas taip: „Q-2008–085 Q-2009–00530 ir Q-2009–00718 Q-2011–01241“.

Antrasis įrašas (susijęs su sveikumo teiginiu „Įrodyta, kad augalinių stanolių esteriai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“), iš dalies keičiamas taip:

penktoje skiltyje (Teiginio vartojimo sąlygos) tekstas pakeičiamas taip:

„Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per parą suvartojant 1,5–3 g augalinių stanolių. Nuoroda apie poveikio mastą gali būti pateikiama tik su šių kategorijų produktais: geltonieji riebalų užtepai, pieno produktai, majonezas ir salotų užpilai. Kalbant apie poveikio mastą, vartotojui būtina nurodyti 7–10 % ribinę vertę, jei su maisto produktais per parą suvartojama 1,5–2,4 g augalinių stanolių, arba 10–12,5 % ribinę vertę, jei su maisto produktais suvartojama 2,5–3 g augalinių stanolių, ir laikotarpį, per kurį padaromas poveikis („per 2–3 savaites“).“;

b)	septintoje skiltyje (EFSA nuomonės nuoroda) tekstas pakeičiamas taip: „Q-2008–118 Q-2009–00530 ir Q-2009–00718 Q-2011–00851 Q-2011–01241“.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 384/2010 pakeitimai

Reglamento (ES) Nr. 384/2010 I priedo pirmasis įrašas (susijęs su sveikumo teiginiu „Įrodyta, kad augaliniai steroliai ir augalinių stanolių esteriai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“), iš dalies keičiamas taip:

penktoje skiltyje (Teiginio vartojimo sąlygos) tekstas pakeičiamas taip:

„Informacija vartotojui, kad teigiamas poveikis atsiranda per parą suvartojant 1,5–3 g augalinių sterolių (stanolių). Nuoroda apie poveikio mastą gali būti pateikiama tik su šių kategorijų produktais: geltonieji riebalų užtepai, pieno produktai, majonezas ir salotų užpilai. Kalbant apie poveikio mastą, vartotojui būtina nurodyti 7–10 % ribinę vertę, jei su maisto produktais per parą suvartojama 1,5–2,4 g augalinių sterolių (stanolių), arba 10–12,5 % ribinę vertę, jei su maisto produktais suvartojama 2,5–3 g augalinių sterolių (stanolių), ir laikotarpį, per kurį padaromas poveikis („per 2–3 savaites“).“;

b)	septintoje skiltyje (EFSA nuomonės nuoroda) tekstas pakeičiamas taip: „Q-2008–779 Q-2009–00530 ir Q-2009–00718 Q-2011–01241“.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(2) The EFSA Journal, (2009) 1175, 1–9.

(3) 2010 m. gegužės 3 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 376/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 983/2009 dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikatingumą – susirgimo rizikos mažinimą ir apie vaikų vystymąsi bei sveikatą (OL L 111, 2010 5 4, p. 3).

(4) 2009 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 983/2009 dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikatingumą – susirgimo rizikos mažinimą ir apie vaikų vystymąsi bei sveikatą (OL L 277, 2009 10 22, p. 3).

(5) 2010 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 384/2010 dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą (OL L 113, 2010 5 6, p. 6).

(6) The EFSA Journal 2012; 10(5):2692.

(7) The EFSA Journal 2012; 10(5):2693.

(8) 2004 m. kovo 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 dėl maisto produktų ir maisto ingredientų, į kuriuos įdėta fitosterolių, fitosterolio esterių, fitostanolių ir (arba) fitostanolio esterių, ženklinimo (OL L 97, 2004 4 1, p. 44).

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/31

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 687/2014

2014 m. birželio 20 d.

kuriuo dėl aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir paprastinimo ir nuostatų dėl saugumo standartų lygiavertiškumo ir krovinių bei pašto saugumo priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 300/2008 dėl civilinės aviacijos saugumo bendrųjų taisyklių ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 2320/2002 (1), ypač į jo 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamento (ES) Nr. 185/2010 (2) įgyvendinimo patirtis parodė, kad reikia iš dalies pakeisti tam tikrų bendrųjų pagrindinių standartų įgyvendinimo sąlygas;

(2)	tam tikros specifinės aviacijos saugumo priemonės turėtų būti patikslintos, suderintos arba supaprastintos, siekiant padidinti teisinį aiškumą, išvengti skirtingo teisės aktų aiškinimo ir toliau užtikrinti geriausią bendrųjų pagrindinių aviacijos saugumo standartų įgyvendinimą;

(3)	pakeitimų tikslas – įgyvendinti ribotą skaičių priemonių, susijusių su draudžiamais daiktais, orlaivio saugumu, krovinių, pašto, orlaivio atsargų ir oro uosto atsargų saugumo kontrole ir saugumo įranga;

(4)

pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 272/2009 (3) Komisija turėtų pripažinti trečiųjų šalių ir kitų šalių bei teritorijų, kurioms netaikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) VI antraštinė dalis, aviacijos saugumo standartų lygiavertiškumą, jei laikomasi tame reglamente nustatytų kriterijų;

(5)	Komisija nustatė, kad Gernsio, Meno salos ir Džersio oro uostai atitinka Reglamento (EB) Nr. 272/2009 priedo E dalyje išdėstytus kriterijus;

(6)

Komisijos reglamento (ES) Nr. 185/2010 priede išvardytos trečiosios šalys ir kitos šalys bei teritorijos, kurioms netaikoma SESV VI antraštinė dalis ir kurios pripažįstamos taikančiomis saugumo standartus, lygiaverčius Reglamente (EB) Nr. 272/2009 nustatytiems bendriesiems pagrindiniams standartams;

(7)	tiek Komisijos reglamente (EEB) Nr. 2454/93 (4), tiek Reglamente (ES) Nr. 185/2010 nustatyti panašūs saugumo reikalavimai, taikomi veiklą krovinių ir pašto tiekimo grandinėje vykdantiems subjektams;

(8)

siekiant sudaryti sąlygas tarpusavio pripažinimui ir taip palengvinti susijusio sektoriaus ir valdžios institucijų veiklą, kartu išlaikant dabartinį saugumo lygį, reikėtų dar labiau suderinti Reglamente (ES) Nr. 185/2010 nustatytos aviacijos saugumo reguliuojamo subjekto ir žinomo siuntėjo programos ir Reglamente (EEB) Nr. 2454/93 nustatytos muitinės įgalioto ekonominių operacijų vykdytojo programos saugumo reikalavimus;

(9)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 185/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Civilinės aviacijos saugumo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priedo 5 dalies o punktas taikomas nuo 2014 m. liepos 1 d.

Priedo 10 dalies b punktas ir 11 dalies b punktas taikomi nuo 2015 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 97, 2008 4 9, p. 72.

(2) 2010 m. kovo 4 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 185/2010, kuriuo nustatomos išsamios priemonės bendriesiems pagrindiniams aviacijos saugumo standartams įgyvendinti (OL L 55, 2010 3 5, p. 1).

(3) 2009 m. balandžio 2 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 272/2009, kuriuo papildomi Reglamento (EB) Nr. 300/2008 Europos Parlamento ir Tarybos priede nustatyti bendrieji pagrindiniai civilinės aviacijos saugumo standartai (OL L 91, 2009 4 3, p. 7).

(4) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 185/2010 priedas iš dalies keičiamas taip:

1 skyrius iš dalies keičiamas taip:

pridedama 1.0.5 dalis:

„1.0.5.

Šiame skyriuje ir, jei taikoma, atskirame Komisijos sprendime nuorodos į trečiąsias šalis apima kitas šalis ir teritorijas, kurioms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnį netaikoma tos sutarties VI antraštinė dalis.“;

b)	1.3.1 dalies 7 punktas išbraukiamas;

pridedamas 1.6 skirsnis:

„1.6. DRAUDŽIAMI DAIKTAI

1.6.1. Asmenims, išskyrus keleivius, neleidžiama į riboto patekimo zonas įsinešti 1-A priedėlyje nurodytų daiktų.

1.6.2. 1.6.1 dalis gali būti netaikoma, jei draudžiamus daiktus asmeniui įsinešti į riboto patekimo zonas leidžiama, kad jis galėtų atlikti pagrindines oro uosto įrenginių arba orlaivio naudojimo užduotis ar pareigoms skrydžio metu atlikti.

1.6.3. Kad būtų galima nustatyti nešamo daikto priklausomybę asmeniui, kuriam leidžiama neštis vieną ar daugiau 1-A priedėlyje nurodytų daiktų:

asmuo turi turėti leidimą ir neštis jį. Leidimas nurodomas ant pažymėjimo, kuriuo suteikiama teisė patekti į riboto patekimo zonas, arba parengiamas kaip atskiras rašytinis dokumentas. Leidime nurodomas (-i) daiktas (-ai), kurį (-iuos) galima neštis; gali būti nurodyta daiktų kategorija arba konkretus daiktas. Jei leidimas nurodytas pažymėjime, jis turi būti atpažįstamas pagal principą „būtina žinoti“, arba

b)	kontrolinėje turi būti įdiegta sistema, rodanti, kuriems asmenims leidžiama neštis daiktą (-us), nurodant daiktų kategoriją arba konkretų daiktą.

Priklausomybė nustatoma prieš leidžiant asmeniui neštis tą (tuos) daiktą (-us) į riboto patekimo zonas arba orlaivį, arba sustabdžius tapatybei patikrinti asmenims, kurie atlieka stebėjimą arba patruliuoja pagal 1.5.1 dalies c punktą.

1.6.4. 1-A priedėlyje išvardyti daiktai gali būti laikomi riboto patekimo zonose, jei jie laikomi saugiomis sąlygomis. 4-C priedėlio c, d ir e punktuose išvardyti daiktai gali būti laikomi riboto patekimo zonose, jei jie yra neprieinami keleiviams.“;

pridedamas 1-A priedėlis:

„1-A PRIEDĖLIS

ASMENYS, IŠSKYRUS KELEIVIUS

DRAUDŽIAMŲ DAIKTŲ SĄRAŠAS

pabūklai, šaunamieji ginklai ir kiti sviedinius šaudantys įtaisai – įtaisai, kurie yra tinkami arba atrodo tinkami iššauti sviedinį ir sukelti sunkių sužeidimų, įskaitant:

—	visų tipų šaunamuosius ginklus, pavyzdžiui, pistoletus, revolverius, graižtvinius šautuvus, lygiavamzdžius šautuvus,

—	žaislinius šautuvus, tikslias šaunamųjų ginklų kopijas ir padirbinius, kuriuos galima palaikyti tikrais ginklais,

—	šaunamųjų ginklų dalis, išskyrus optinius taikiklius,

—	pneumatinius ir dujinius šautuvus, pavyzdžiui, pistoletus, šratinius šautuvus, graižtvinius ginklus ir BB tipo šoviniais užtaisomus pneumatinius šaunamuosius ginklus,

—	signalinius ir starto pistoletus,

—	lankus, arbaletus ir strėles,

—	harpūnus ir povandeninės žūklės šautuvus,

—	timpas ir svaidytuvus;

svaiginamieji įtaisai – įtaisai, specialiai skirti apsvaiginti ar imobilizuoti, įskaitant:

—	smogiamuosius įtaisus, pavyzdžiui, apsvaiginančius šautuvus, tazerius ir apsvaiginimo lazdas,

—	gyvūnų svaiginimo ir žudymo įtaisus,

—	neutralizuojančias ir paralyžiuojančias chemines medžiagas, dujas ir purškiamąsias dujas, kaip „Mace“ aerozolius, pipirines dujas, kapsicino dujas, ašarines dujas, rūgštines dujas ir gyvūnus atbaidančias dujas;

sprogstamosios ir padegamosios medžiagos ir prietaisai – sprogstamosios ir padegamosios medžiagos ir prietaisai, kurie yra tinkami arba atrodo tinkami sunkiems sužeidimams sukelti ar kelti grėsmę orlaivio saugai, įskaitant:

—	šaudmenis,

—	sprogstamąsias kapsules,

—	detonatorius ir sprogdiklius,

—	sprogstamųjų įtaisų tikslias kopijas ar padirbinius,

—	minas, granatas ir kitus karinės paskirties sprogstamuosius įtaisus,

—	fejerverkus ir kitokią pirotechniką,

—	dūmadėžes ir dūminius užtaisus,

—	dinamitą, paraką ir plastikinius sprogmenis;

d)	visi kiti daiktai, kurie gali būti tinkami sunkiems sužeidimams sukelti ir kurie paprastai nenaudojami riboto patekimo zonose, pvz., sportinės dvikovos reikmenys, špagos, kardai ir t. t.“;

3 skyrius iš dalies keičiamas taip:

pridedama 3.0.6 dalis:

„3.0.6.

3.2.1. dalies 1 punktas pakeičiamas taip:

„3.2.1.1.

Bet kurioje oro uosto vietoje stovinčio orlaivio visos išorinės durys apsaugomos nuo nesankcionuoto patekimo:

a)	užtikrinant, kad asmenys, bandantys nesankcionuotai patekti, būtų greitai sustabdyti tapatybei patikrinti, arba

b)	laikant išorines duris uždarytas. Tais atvejais, kai orlaivis yra svarbiausioje dalyje, nuo žemės asmeniui nepasiekiamos išorinės durys laikomos uždarytomis, jei patekimo į orlaivį įranga atitraukta ir pastatyta pakankamai toli nuo orlaivio, kad būtų pagrįstai užkirstas kelias į jį patekti, arba

c)	taikant elektronines priemones, kuriomis galima nedelsiant nustatyti nesankcionuotą patekimą, arba

prie visų durų, per kurias galima tiesiogiai patekti ant keleivių įlaipinimo trapo, esančio šalia atidarytų orlaivio durų, įdiegiant elektroninę patekimo su oro uosto darbuotojo pažymėjimais sistemą, kuri leistų patekti tik asmenims, baigusiems mokymą pagal 11.2.3 dalies 7 punktą. Tokie asmenys privalo užtikrinti, kad jiems naudojantis durimis būtų išvengta nesankcionuoto patekimo.“;

3-B priedėlis pakeičiamas taip:

„3-BPRIEDĖLIS

ORLAIVIO SAUGUMAS

TREČIOSIOS ŠALYS, TAIP PAT KITOS ŠALYS IR TERITORIJOS, KURIOMS PAGAL SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 355 STRAIPSNĮ NETAIKOMA TOS SUTARTIES VI ANTRAŠTINĖ DALIS, PRIPAŽINTOS TAIKANČIOMIS SAUGUMO STANDARTUS, LYGIAVERČIUS BENDRIESIEMS PAGRINDINIAMS STANDARTAMS

Orlaivių saugumo srityje pripažįstama, kad šios trečiosios šalys, taip pat kitos šalys ir teritorijos, kurioms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnį netaikoma tos sutarties VI antraštinė dalis, taiko saugumo standartus, lygiaverčius bendriesiems pagrindiniams standartams:

Jungtinės Amerikos Valstijos

Farerų Salos (Vagaro oro uostas)

Grenlandija (Kangerlusuako oro uostas)

Gernsis

Džersis

Meno Sala

Jei Komisija turi informacijos, kad trečiojoje šalyje arba kitoje susijusioje šalyje ar teritorijoje taikomi saugumo standartai, turintys didelį poveikį bendram aviacijos saugumo lygiui Sąjungoje, nebeatitinka Sąjungos bendrųjų pagrindinių standartų, ji nedelsdama apie tai praneša atitinkamoms valstybių narių institucijoms.

Jei Komisija turi informacijos apie veiksmus, įskaitant išlyginamąsias priemones, kuriuos vykdant atkurtas trečiojoje šalyje arba kitoje susijusioje šalyje ar teritorijoje taikomų atitinkamų saugumo standartų lygiavertiškumas, ji nedelsdama apie tai praneša atitinkamoms valstybių narių institucijoms.“;

4 skyrius iš dalies keičiamas taip:

pridedama 4.0.5 dalis:

„4.0.5.

4-B priedėlis pakeičiamas taip:

„4-BPRIEDĖLIS

KELEIVIAI IR RANKINIS BAGAŽAS

Keleivių ir rankinio bagažo atžvilgiu pripažįstama, kad šios trečiosios šalys, taip pat kitos šalys ir teritorijos, kurioms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnį netaikoma tos sutarties VI antraštinė dalis, taiko saugumo standartus, lygiaverčius bendriesiems pagrindiniams standartams:

Jungtinės Amerikos Valstijos

Farerų Salos (Vagaro oro uostas)

Grenlandija (Kangerlusuako oro uostas)

Gernsis

Džersis

Meno Sala

5 skyrius iš dalies keičiamas taip:

pridedama 5.0.5 dalis:

„5.0.5.

5-A priedėlis pakeičiamas taip:

„5-A PRIEDĖLIS

BAGAŽO SKYRIUJE VEŽAMAS BAGAŽAS

Bagažo skyriuje vežamo bagažo atžvilgiu pripažįstama, kad šios trečiosios šalys, taip pat kitos šalys ir teritorijos, kurioms pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 355 straipsnį netaikoma tos Sutarties VI antraštinė dalis, taiko saugumo standartus, lygiaverčius bendriesiems pagrindiniams standartams:

Jungtinės Amerikos Valstijos

Farerų Salos (Vagaro oro uostas)

Grenlandija (Kangerlusuako oro uostas)

Gernsis

Džersis

Meno Sala

6 skyrius iš dalies keičiamas taip:

pridedama 6.0.3 dalis:

„6.0.3.

6.3.1 dalies 2 punkto b papunktis pakeičiamas taip:

„b)

Kad įvertintų, ar pareiškėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus, atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis ES aviacijos saugumo tvirtintojas patikrina saugumo programą ir nurodytose teritorijose atlieka patikrinimą vietoje.

Išskyrus 6.2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, atitinkamos muitinės įstaigos pagal Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (1) 14n straipsnį atliekamas pareiškėjo teritorijos patikrinimas laikomas patikrinimu vietoje, jei jis buvo atliktas ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki datos, kurią pareiškėjas siekia būti patvirtintas reguliuojamu subjektu. Pareiškėjas tolesniam patikrinimui pateikia AEO sertifikatą ir atitinkamą muitinės įstaigos vertinimą.

(1) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).“;"

c)	6.3.1 dalies 4 punktas papildomas šia pastraipa: „Išskyrus 6.2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, atitinkamos muitinės įstaigos pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14n straipsnį atliekamas reguliuojamo subjekto teritorijos patikrinimas laikomas patikrinimu vietoje.“;

6.3.1 dalies 5 punktas pakeičiamas taip:

„6.3.1.5.

Jei atitinkama institucija mano, kad reguliuojamas subjektas nebeatitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimų, ji panaikina reguliuojamo subjekto statusą konkrečios (-ių) teritorijos (-ų) atžvilgiu.

Jei subjektas nebeturi Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14a straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodyto AEO sertifikato arba jei šio AEO sertifikato galiojimas sustabdomas dėl to reglamento 14k straipsnio nesilaikymo, atitinkama institucija imasi reikiamų veiksmų, kad įsitikintų, ar reguliuojamas subjektas atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 reikalavimus.

Subjektas atitinkamą instituciją informuoja apie visus pasikeitimus, susijusius su jo AEO sertifikatu, nurodytu Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14a straipsnio 1 dalies b arba c punktuose.

Iškart po panaikinimo ir visais atvejais per 24 valandas atitinkama institucija užtikrina, kad apie buvusio reguliuojamo subjekto statuso pasikeitimą būtų nurodyta Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazėje.“;

pridedamas 6.3.1 dalies 8 punktas:

„6.3.1.8.

Atitinkama institucija muitinės įstaigai pateikia visą su reguliuojamo subjekto statusu susijusią informaciją, kuri galėtų būti svarbi turimo AEO sertifikato, nurodyto Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14a straipsnio 1 dalies b arba c punktuose, atžvilgiu. Tai apima informaciją, susijusią su nauju reguliuojamų subjektų patvirtinimu, reguliuojamų subjektų statuso panaikinimu, pakartotinu patvirtinimu ir patikrinimu, patikrinimo tvarkaraščiais ir šių vertinimų rezultatais.

Tokio keitimosi informacija sąlygas atitinkama institucija ir nacionalinės muitinės institucijos nustato ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 1 d.“;

6.3.2 dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„6.3.2.3.

Reguliuojamas subjektas užtikrina, kad siuntos, kurių anksčiau atlikta ne visa reikalaujama saugumo kontrolė:

a)	būtų patikrintos pagal 6.2 skirsnį arba

būtų priimtos ir sandėliuojamos išskirtine reguliuojamo subjekto atsakomybe, prieš jas atrenkant nebūtų identifikuojamos kaip siuntos, skirtos vežti orlaiviu, ir būtų atrenkamos savarankiškai, neįsikišant siuntėjui ar bet kuriam asmeniui ar subjektui, kuris nėra reguliuojamo subjekto tuo tikslu paskirtas ir išmokytas asmuo ar subjektas.

B punktas gali būti taikomas, tik jei siuntėjas negali numatyti, kad siunta turi būti vežama oru.“;

6.3.2. dalies 6 punkto e papunktis pakeičiamas taip:

„e)

saugumo statuso suteikimo priežastis, nurodant:

—	KC – gauta iš žinomo siuntėjo, arba

—	AC – gauta iš patikimo siuntėjo, arba

—	RA – atrinkta reguliuojamo subjekto, arba

—	taikytas patikrinimo priemones ar metodą, arba

—	siuntos atleidimo nuo tikrinimo priežastis“;

6.4.1. dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„6.4.1.2.

Kiekvienos valstybės narės atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje, nustato atsakomybę už šios žinomų siuntėjų tvirtinimo tvarkos įgyvendinimą:

a)	pareiškėjas dėl patvirtinimo kreipiasi į valstybės narės, kurioje yra jo teritorija, atitinkamą instituciją. Pareiškėjui pateikiamos 6-B priedėlyje nustatytos Rekomendacijos žinomiems siuntėjams ir 6-C priedėlyje nustatytas Žinomų siuntėjų tvirtinimo kontrolinis sąrašas;

Kad įvertintų, ar pareiškėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimus, atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis ES aviacijos saugumo tvirtintojas nurodytose teritorijose atlieka patikrinimą vietoje.

Kad įvertintų, ar pareiškėjas atitinka šiuos reikalavimus, atitinkama institucija arba jos vardu veikiantis ES aviacijos saugumo tvirtintojas naudojasi 6-C priedėlyje pateiktu Žinomų siuntėjų tvirtinimo kontroliniu sąrašu. Į tą kontrolinį sąrašą įtrauktas įsipareigojimų pareiškimas, kurį pasirašo pareiškėjo teisinis atstovas arba už saugumą teritorijoje atsakingas asmuo.

Kai tvirtinimo kontrolinis sąrašas užpildomas, jame esanti informacija tvarkoma kaip įslaptinta informacija.

Pasirašytą pareiškimą saugo suinteresuota atitinkama institucija arba ES aviacijos saugumo tvirtintojas; paprašius jis pateikiamas suinteresuotai atitinkamai institucijai;

atitinkamos muitinės įstaigos pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14n straipsnį atliekamas pareiškėjo teritorijos patikrinimas laikomas patikrinimu vietoje, jei jis buvo atliktas ne anksčiau kaip prieš 3 metus iki datos, kurią pareiškėjas siekia būti patvirtintas žinomu siuntėju. Tokiais atvejais pareiškėjas pateikia 6-C priedėlyje nustatyto Žinomų siuntėjų tvirtinimo kontrolinio sąrašo pirmoje dalyje reikalaujamą informaciją ir ją kartu su įsipareigojimų pareiškimu, kurį pasirašo pareiškėjo teisėtas atstovas arba už saugumą teritorijoje atsakingas asmuo, išsiunčia atitinkamai institucijai.

Pareiškėjas tolesniam patikrinimui pateikia AEO sertifikatą ir atitinkamą muitinės įstaigos vertinimą.

Pasirašytą pareiškimą saugo suinteresuota atitinkama institucija arba ES aviacijos saugumo tvirtintojas; paprašius jis pateikiamas suinteresuotai atitinkamai institucijai;

jei atitinkamai institucijai pakanka pagal a ir b arba a ir c punktus, jei taikytina, pateiktos informacijos, ji užtikrina, kad būtina informacija apie siuntėją ne vėliau kaip kitą darbo dieną būtų įtraukta į Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazę. Įrašydama informaciją į duomenų bazę atitinkama institucija kiekvienai patvirtintai teritorijai suteikia unikalų standartinio formato raidinį skaitmeninį identifikavimo kodą.

Jei atitinkamai institucijai nepakanka pagal a ir b arba a ir c punktus, jei taikytina, pateiktos informacijos, subjektui, siekiančiam tapti patvirtintu žinomu siuntėju, ji skubiai praneša to priežastis;

e)	žinomas siuntėjas nelaikomas patvirtintu tol, kol informacija apie jį neįrašoma į Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazę.“;

i)	6.4.1 dalies 4 punktas papildomas šia pastraipa: „Atitinkamos muitinės įstaigos pagal Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14n straipsnį atliekamas žinomo siuntėjo teritorijos patikrinimas laikomas patikrinimu vietoje.“;

6.4.1 dalies 5 punktas pakeičiamas taip:

„6.4.1.5.

Jei atitinkama institucija mano, kad žinomas siuntėjas nebeatitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 ir jo įgyvendinamųjų aktų reikalavimų, ji panaikina žinomo siuntėjo statusą konkrečios (-ių) teritorijos (-ų) atžvilgiu.

Jei subjektas nebeturi Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14a straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodyto AEO sertifikato arba jei šio AEO sertifikato galiojimas sustabdomas dėl to reglamento 14k straipsnio nesilaikymo, atitinkama institucija imasi reikiamų veiksmų, kad įsitikintų, ar žinomas siuntėjas atitinka Reglamento (EB) Nr. 300/2008 reikalavimus.

Subjektas atitinkamą instituciją informuoja apie visus pasikeitimus, susijusius su jo AEO sertifikatu, nurodytu Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14a straipsnio 1 dalies b arba c punktuose.

Iškart po panaikinimo ir visais atvejais per 24 valandas atitinkama institucija užtikrina, kad apie buvusio žinomo siuntėjo statuso pasikeitimą būtų nurodyta Sąjungos tiekimo grandinės saugumo duomenų bazėje.“;

pridedamas 6.4.1 dalies 7 punktas:

„6.4.1.7.

Atitinkama institucija muitinės įstaigai pateikia visą su žinomo siuntėjo statusu susijusią informaciją, kuri galėtų būti svarbi turimo AEO sertifikato, nurodyto Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14a straipsnio 1 dalies b arba c punktuose, atžvilgiu. Tai apima informaciją, susijusią su nauju žinomų siuntėjų tvirtinimu, žinomų siuntėjų statuso panaikinimu, pakartotinu tvirtinimu ir patikrinimu, patikrinimo tvarkaraščiais ir šių vertinimų rezultatais.

Tokio keitimosi informacija sąlygas atitinkama institucija ir nacionalinės muitinės institucijos nustato iki ne vėliau kaip iki 2015 m. kovo 1 d.“;

6.6.1 dalies 1 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

vežėjas, sudaręs transporto susitarimą su reguliuojamu subjektu, žinomu siuntėju arba patikimu siuntėju, pasirašo 6-E priedėlyje pateiktą vežėjo pareiškimą, išskyrus tuos atvejus, kai pats vežėjas yra patvirtintas reguliuojamas subjektas.

Pasirašytą pareiškimą saugo reguliuojamas subjektas, žinomas siuntėjas arba patikimas siuntėjas, kurio vardu vežamos siuntos. Gavus prašymą, pasirašyto pareiškimo kopija taip pat pateikiama reguliuojamam subjektui arba oro vežėjui, kuris gauna siuntą, arba suinteresuotai atitinkamai institucijai, arba“;

6.8.2 dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„6.8.2.3.

Atitinkama institucija oro vežėją gali paskirti ACC3 vežėju ribotam laikotarpiui, kuris baigiasi ne vėliau kaip 2016 m. birželio 30 d., tuo atveju, kai ES aviacijos saugumo tvirtinimo nebuvo galima atlikti dėl objektyvių priežasčių, už kurias oro vežėjas neatsako. Jei toks paskyrimas suteikiamas daugiau kaip šešiems mėnesiams, atitinkama institucija turi būti patikrinusi, ar oro vežėjas taiko vidaus saugumo kokybės užtikrinimo programą, kuri yra lygiavertė ES aviacijos saugumo tvirtinimui.“;

6.8.3 dalies 1 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

patikimas siuntėjas atliko reikalaujamą siuntos saugumo kontrolę, už kurią atsako ACC3 vežėjas arba laikantis ES aviacijos saugumo tvirtinimo procedūros patvirtintas reguliuojamas subjektas, siunta apsaugota nuo nesankcionuoto poveikio nuo to laiko, kai atlikta saugumo kontrolė, iki siuntos pakrovimo ir ji nėra vežama keleiviniu orlaiviu, arba“;

6.8.3 dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„6.8.3.2.

Į Sąjungą vežami kroviniai ir paštas tikrinami taikant vieną iš 6.2.1 dalyje nurodytų priemonių ar metodų taip, kad būtų galima pagrįstai įsitikinti, kad juose nėra draudžiamų daiktų.“;

6.8.3 dalies 3 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

perduodamų ir tranzitu vežamų krovinių arba pašto atžvilgiu – kad kilmės vietoje arba kitoje tiekimo grandinės vietoje jis pats arba laikantis ES aviacijos saugumo tvirtinimo procedūros patvirtintas subjektas atliktų patikrinimą pagal 6.8.3 dalies 2 punktą arba saugumo kontrolę ir kad tokios siuntos būtų apsaugotos nuo nesankcionuoto poveikio nuo to laiko, kai atlikta saugumo kontrolė, iki pakrovimo;“;

6.8.4 dalies 1 punkto įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„6.8.4.1.

Kad taptų laikantis ES aviacijos saugumo tvirtinimo procedūros patvirtintu reguliuojamu subjektu arba žinomu siuntėju, trečiojoje šalyje esantis subjektas tvirtinamas vienu iš toliau nurodytų dviejų būdų ir įtraukiamas į ACC3 vežėjo (-ų), kuriam (-iems) jie tiesiogiai pristato į Sąjungą vežtinus krovinius arba paštą, duomenų bazę:“;

pridedami 6.8.4 dalies 4 ir 6 punktai:

„6.8.4.4.

Oro transportu krovinius arba paštą vežantis subjektas, veikiantis skirtingas teritorijas trečiosiose šalyse apimančiame tinkle, gali būti bendrai paskirtas laikantis ES aviacijos saugumo tvirtinimo procedūros patvirtintu reguliuojamu subjektu, vykdančiu veiklą visose tinklo teritorijose, jei:

a)	atitinkamos tinklo aviacijos saugumo operacijos, įskaitant tarp teritorijų teikiamas vežimo paslaugas, vykdomos pagal bendrą saugumo programą arba standartizuotas saugumo programas, ir

b)	saugumo programa (-os) įgyvendinama (-os) pagal bendrą vidaus saugumo kokybės užtikrinimo programą, kuri yra lygiavertė ES aviacijos saugumo tvirtinimui, ir

prieš tinklą paskiriant laikantis ES aviacijos saugumo tvirtinimo procedūros patvirtintu reguliuojamu subjektu, šiose subjekto teritorijose atliekamas ES aviacijos saugumo tvirtinimas:

i.	teritorijoje (-ose), iš kurios (-ių) krovinys arba paštas tiesiogiai pristatomas ACC3 vežėjui, ir

ii.	bent dviejose tinklo teritorijose arba 20 % tinklo teritorijų (pasirenkamas didesnis skaičius), iš kurių kroviniai arba paštas vežami į i papunktyje nurodytą (-as) teritoriją (-as), ir

iii.	visose trečiųjų šalių, išvardytų Komisijos sprendimo C(2010) 774 priedo 6-I priedėlyje, teritorijose.

Kad iki 2018 m. birželio 30 d. galiotų laikantis ES aviacijos saugumo tvirtinimo procedūros patvirtinto reguliuojamo subjekto paskyrimas veikti visose dar nepatvirtintose tinklo teritorijose, kol bus patvirtintos visos teritorijos, kiekvienais metais po paskyrimo ES aviacijos saugumo tvirtinimas atliekamas bent kitose dviejose teritorijose arba kitose 20 % teritorijų (pasirenkamas didesnis skaičius), iš kurių kroviniai arba paštas vežami į c punkto i papunktyje nurodytą (-as) teritoriją (-as).

ES aviacijos saugumo tvirtintojas parengia planą, kuriame eilės tvarka pateikia atsitiktinai atrinktų vietų, kurios turi būti patvirtintos kiekvienais metais, sąrašą. Planas parengiamas neatsižvelgiant į tinkle veikiantį subjektą, ir šis jo pakeisti negali. Šis planas yra neatskiriama tvirtinimo ataskaitos dalis, kuria remiantis tinklas skiriamas laikantis ES tvirtinimo procedūros patvirtintu reguliuojamu trečiosios šalies subjektu.

Kai vienoje iš tinklo teritorijų atliekamas ES aviacijos saugumo tvirtinimas, ji laikoma laikantis ES aviacijos saugumo tvirtinimo procedūros patvirtintu reguliuojamu subjektu pagal 6.8.4 dalies 2 punkto a papunktį.

6.8.4.5.

Jei vienoje iš tinklo teritorijų atlikus 6.8.4 dalies 4 punkto c papunkčio ii papunktyje nurodytą ES aviacijos saugumo tvirtinimą padaroma išvada, kad teritorija neatitinka 6-C2 priedėlyje pateiktame kontroliniame sąraše nurodytų tikslų, iš tos teritorijos vežami kroviniai ir paštas tikrinami pagal 6.8.4 dalies 2 punkto a papunktį patvirtintoje teritorijoje, kol atlikus ES aviacijos saugumo tvirtinimą patvirtinama, kad laikomasi kontroliniame sąraše nurodytų tikslų.

6.8.4.6.

6.8.4 dalies 4 ir 6 punktai baigia galioti 2018 m. birželio 30 d.“

6-B priedėlis iš dalies keičiamas taip:

prieš skirsnį „Įvadas“ įterpiama pastraipa:

„Jei turite Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 14a straipsnio 1 dalies b arba c punktuose nurodytą AEO sertifikatą (vadinamuosius AEOF ir AEOS sertifikatus) ir jei teritoriją, dėl kurios prašote suteikti žinomo siuntėjo statusą, ne anksčiau nei prieš 3 metus iki datos, kurią prašoma suteikti žinomo siuntėjo statusą, patikrino ir teigiamai įvertino muitinės įstaigos, turite užpildyti ir pateikti jūsų bendrovės teisiniam atstovui pasirašyti su organizacija ir pareigomis susijusią 1 dalį, taip pat 6-C priedėlyje nustatytame Žinomų siuntėjų tvirtinimo kontroliniame sąraše pateiktą įsipareigojimų pareiškimą.“;

skirsnis „Organizacija ir pareigos“ pakeičiamas taip:

„Organizacija ir pareigos

Jums reikės pateikti informaciją apie savo organizaciją (pavadinimą, PVM ar Prekybos rūmų kodą arba bendrovės registracijos numerį, jei taikytina, AEO sertifikato numerį ir paskutinio šios teritorijos patikrinimo, kurį atliko muitinės įstaigos, datą, jei taikoma), teritorijos, kuri turi būti patvirtinta, adresą ir pagrindinį organizacijos adresą (jei jis skiriasi nuo teritorijos, kuri turi būti patvirtinta, adreso). Reikia nurodyti ankstesnio tvirtinimo vizito datą ir naujausią unikalų raidinį skaitmeninį identifikavimo kodą (jei taikytina), taip pat verslo pobūdį, apytikrį teritorijoje dirbančių darbuotojų skaičių, asmens, atsakingo už oru vežamų krovinių arba oro pašto saugumą, vardą, pavardę, pareigas ir kontaktinius duomenis.“;

6-C priedėlio 1 dalis pakeičiama taip:

„1 dalis. Organizacija ir pareigos

1.1.	Patvirtinimo data (*)

metai-mėnuo-diena

1.2.	Ankstesnio patvirtinimo data ir unikalus identifikavimo kodas, kai taikytina

metai-mėnuo-diena

UNI

1.3.	Tvirtinamos organizacijos pavadinimas (*)

Pavadinimas

PVM/Prekybos rūmų kodas/bendrovės registracijos numeris (jei taikytina)

1.4.	Informacija apie AEOF arba AEOS sertifikatą, kai taikytina

AEO sertifikato numeris

Paskutinio šios teritorijos patikrinimo, kurį atliko muitinės įstaigos, data

1.5.	Tvirtinamos teritorijos adresas (*)

Numeris/skyrius/pastatas

Gatvė

Miestas

Pašto indeksas

Šalis

1.6.	Pagrindinis organizacijos adresas (kai skiriasi nuo tvirtinamos teritorijos, jei yra toje pačioje šalyje)

Numeris/skyrius/pastatas

Gatvė

Miestas

Pašto indeksas

Šalis

1.7.	Verslo pobūdis – tvarkomų krovinių rūšys

1.8.	Ar pareiškėjas atsakingas už…?

gamybą

pakavimą

c)	sandėliavimą

d)	išsiuntimą

e)	kita, prašome nurodyti

1.9.	Apytikris teritorijoje dirbančių darbuotojų skaičius

1.10.

Už oro transportu vežamų krovinių arba oro pašto saugumą atsakingo asmens vardas, pavardė ir pareigos (*)

Vardas, pavardė

Pareigos

1.11.

Kontaktinis telefono numeris

Tel.

1.12.

E. pašto adresas (*)

E. paštas“

6-E priedėlio antros pastraipos septintoji įtrauka pakeičiama taip:

„—

vežimo subrangos sutartys su trečiąja šalimi nebus sudaromos, išskyrus tuos atvejus, kai trečioji šalis:

a)	yra sudariusi vežimo sutartį su reguliuojamu subjektu, žinomu siuntėju arba patikimu siuntėju [tas pats pavadinimas kaip ir pirmiau], atsakingu už vežimą; arba

b)	yra patvirtinta arba atestuota atitinkamos institucijos; arba

yra sudariusi vežimo sutartį su toliau pasirašiusiu vežėju, kurioje reikalaujama, kad trečioji šalis savo ruožtu nesudarytų subrangos sutarties, ir įgyvendina šiame pareiškime nustatytas saugumo procedūras. Toliau pasirašęs vežėjas yra visiškai atsakingas už visą reguliuojamo subjekto, žinomo siuntėjo arba patikimo siuntėjo vardu vykdomą vežimo veiklą ir“;

6-F priedėlis pakeičiamas taip:

„6-F PRIEDĖLIS

KROVINIAI IR PAŠTAS

6-Fi

6-Fii

TREČIOSIOS ŠALYS, TAIP PAT KITOS ŠALYS IR TERITORIJOS, KURIOMS PAGAL SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 355 STRAIPSNĮ NETAIKOMA TOS SUTARTIES VI ANTRAŠTINĖ DALIS IR KURIOMS NEBŪTINAS ACC3 VEŽĖJO PASKYRIMAS, IŠVARDYTOS ATSKIRAME KOMISIJOS SPRENDIME.

6-Fiii

TREČIŲJŲ ŠALIŲ, TAIP PAT KITŲ ŠALIŲ IR TERITORIJŲ, KURIOMS PAGAL SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 355 STRAIPSNĮ NETAIKOMA TOS SUTARTIES VI ANTRAŠTINĖ DALIS, TVIRTINIMO VEIKLA, PRIPAŽĮSTAMA LYGIAVERTE ES AVIACIJOS SAUGUMO TVIRTINIMUI.“;

10)

8 skyrius iš dalies keičiamas taip:

8.0.4 dalis pakeičiama taip:

„8.0.4.

Draudžiamų daiktų orlaivio atsargose sąrašas yra toks pat, koks pateiktas 1-A priedėlyje. Draudžiami daiktai tvarkomi pagal 1.6 skirsnį.“;

8.1.4 dalis nuo 2015 m. kovo 1 d. pakeičiama taip:

„8.1.4. Žinomų tiekėjų paskyrimas

8.1.4.1. Visus subjektus (tiekėjus), kurie užtikrina 8.1.5 dalyje nurodytą saugumo kontrolę ir tiekia orlaivio atsargas, bet ne tiesiogiai į orlaivį, veiklos vykdytojas arba subjektas, kuriam jie tas atsargas tiekia (žinomą tiekėją skiriantis subjektas), paskiria žinomais tiekėjais. Tai netaikoma reguliuojamam tiekėjui.

8.1.4.2. Kad būtų paskirtas žinomu tiekėju, tiekėjas žinomą tiekėją skiriančiam subjektui turi pateikti:

a)	8-B priedėlyje pateiktą Žinomo orlaivio atsargų tiekėjo įsipareigojimų pareiškimą. Šį pareiškimą pasirašo teisinis atstovas; ir

b)	saugumo programą, apimančią 8.1.5 nurodytą saugumo kontrolę.

8.1.4.3. Visi žinomi tiekėjai turi būti skiriami patvirtinus:

a)	saugumo programos tinkamumą ir išsamumą 8.1.5 dalies atžvilgiu ir

b)	nepriekaištingą saugumo programos įgyvendinimą.

Jei atitinkama institucija arba žinomą tiekėją skiriantis subjektas mano, kad žinomas tiekėjas nebeatitinka 8.1.5 dalies reikalavimų, žinomą tiekėją skiriantis subjektas nedelsdamas panaikina žinomo tiekėjo statusą.

8.1.4.4. Atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje, nustato, kas tvirtina saugumo programą ir jos įgyvendinimą – nacionalinis auditorius, ES aviacijos saugumo tvirtintojas ar žinomą tiekėją skiriančio subjekto vardu veikiantis jo paskirtas ir tuo tikslu išmokytas asmuo.

Tvirtinimai turi būti protokoluojami ir, jei šiame teisės akte nenustatyta kitaip, atliekami prieš paskyrimą, o vėliau kartojami kas dvejus metus.

Jei tvirtinimas atliekamas ne žinomą tiekėją skiriančio subjekto vardu, jam turi būti pateikiami visi tvirtinimo protokolai.

8.1.4.5. Saugumo programos įgyvendinimo tvirtinimą, kuriuo užtikrinama, kad programa įgyvendinama nepriekaištingai, sudaro:

a)	lankymasis tiekėjo vietoje kas dvejus metus arba

reguliarūs patikrinimai, pradedami po paskyrimo ir atliekami gavus to žinomo tiekėjo tiekiamas atsargas, įskaitant:

—	patikrinimą, ar žinomo tiekėjo vardu atsargas tiekiantis asmuo buvo tinkamai išmokytas, ir

—	patikrinimą, ar atsargos tinkamai apsaugotos, ir

—	atsargų tikrinimą taip, kaip tikrinamos nežinomo tiekėjo tiekiamos atsargos.

Šie patikrinimai turi būti atliekami nenuspėjama tvarka arba bent kartą per tris mėnesius, arba tikrinant 20 % žinomo tiekėjo atsargų, pristatomų žinomą tiekėją skiriančiam subjektui.

B galimybe galima naudotis tik tuo atveju, jei atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje nurodė, kad tvirtinimą atlieka žinomą tiekėją skiriančio subjekto vardu veikiantis asmuo.

8.1.4.6. Atliekant paskyrimą ir vėliau taikytini metodai ir procedūros nustatomi žinomą tiekėją skiriančio subjekto saugumo programoje.

8.1.4.7. Žinomą tiekėją skiriantis subjektas saugo:

a)	visų jo paskirtų žinomų tiekėjų sąrašą, kuriame nurodoma jų paskyrimo galiojimo pabaigos data, ir

b)	bent 6 mėnesius po kiekvieno žinomo tiekėjo paskyrimo galiojimo pabaigos – to tiekėjo pasirašytą pareiškimą, saugumo programos kopiją ir visas ataskaitas, kuriose aprašytas tos programos įgyvendinimas.

Gavus prašymą, šie dokumentai atitikties stebėsenos tikslais pateikiami atitinkamai institucijai.“;

11)

9 skyrius iš dalies keičiamas taip:

9.0.4 dalis pakeičiama taip:

„9.0.4.

Draudžiamų daiktų oro uosto atsargose sąrašas yra toks pats, koks pateiktas 1-A priedėlyje. Draudžiami daiktai tvarkomi pagal 1.6 skirsnį.“;

9.1.3 dalis nuo 2015 m. kovo 1 d. pakeičiama taip:

„9.1.3. Žinomų tiekėjų paskyrimas

9.1.3.1. Visus subjektus (tiekėjus), kurie užtikrina 9.1.4 dalyje nurodytą saugumo kontrolę ir tiekia oro uosto atsargas, oro uosto operatorius paskiria žinomais tiekėjais.

9.1.3.2. Kad būtų paskirtas žinomu tiekėju, tiekėjas oro uosto operatoriui turi pateikti:

a)	9-A priedėlyje pateiktą Žinomo oro uosto atsargų tiekėjo įsipareigojimų pareiškimą. Šį pareiškimą pasirašo teisinis atstovas; ir

b)	saugumo programą, apimančią 9.1.4 nurodytą saugumo kontrolę.

9.1.3.3. Visi žinomi tiekėjai privalo būti skiriami įvertinus:

a)	saugumo programos tinkamumą ir išsamumą 9.1.4 dalies atžvilgiu ir

b)	nepriekaištingą saugumo programos įgyvendinimą.

Jei atitinkama institucija arba oro uosto operatorius mano, kad žinomas tiekėjas nebeatitinka 9.1.4 dalies reikalavimų, oro uosto operatorius nedelsdamas panaikina žinomo tiekėjo statusą.

9.1.3.4. Atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje, nurodytoje Reglamento (EB) Nr. 300/2008 10 straipsnyje, nustato, kas tvirtina saugumo programą ir jos įgyvendinimą – nacionalinis auditorius, ES aviacijos saugumo tvirtintojas ar oro uosto operatoriaus vardu veikiantis jo paskirtas ir tuo tikslu išmokytas asmuo.

Tvirtinimai turi būti protokoluojami ir, jei šiame teisės akte nenustatyta kitaip, atliekami prieš paskyrimą, o vėliau kartojami kas dvejus metus.

Jei tvirtinimas atliekamas ne oro uosto operatoriaus vardu, jam turi būti pateikiami visi tvirtinimų protokolai.

9.1.3.5. Saugumo programos įgyvendinimo tvirtinimą, kuriuo užtikrinama, kad programa įgyvendinama nepriekaištingai, sudaro:

a)	lankymasis tiekėjo vietoje kas dvejus metus; arba

reguliarūs patikrinimai, kurie pradedami po paskyrimo ir atliekami to žinomo tiekėjo tiekiamoms atsargoms patekus į riboto patekimo zoną, įskaitant:

—	patikrinimą, ar žinomo tiekėjo vardu atsargas tiekiantis asmuo buvo tinkamai išmokytas, ir

—	patikrinimą, ar atsargos tinkamai apsaugotos, ir

—	atsargų tikrinimą taip, kaip tikrinamos nežinomo tiekėjo tiekiamos atsargos.

Šie patikrinimai turi būti atliekami nenuspėjama tvarka arba bent kartą per tris mėnesius, arba tikrinant 20 % žinomo tiekėjo atsargų, pristatomų oro uosto operatoriui.

B galimybe galima naudotis tik tuo atveju, jei atitinkama institucija savo nacionalinėje civilinės aviacijos saugumo programoje nurodė, kad tvirtinimą atlieka oro uosto operatoriaus vardu veikiantis asmuo.

9.1.3.6. Atliekant paskyrimą ir vėliau taikytini metodai ir procedūros nustatomi oro uosto operatoriaus saugumo programoje.

9.1.3.7. Oro uosto operatorius saugo:

a)	visų jo paskirtų žinomų tiekėjų sąrašą, kuriame nurodoma jų paskyrimo galiojimo pabaigos data, ir

b)	bent 6 mėnesius po kiekvieno žinomo tiekėjo paskyrimo galiojimo pabaigos – to tiekėjo pasirašytą pareiškimą, saugumo programos kopiją ir visas ataskaitas, kuriose aprašytas tos programos įgyvendinimas.

Gavus prašymą, šie dokumentai atitikties stebėsenos tikslais pateikiami atitinkamai institucijai.“;

12)

12 skyrius iš dalies keičiamas taip:

12.4.2 dalis „SAS įrangos standartai“ pakeičiama taip:

„12.4.2. SAS įrangos standartai

12.4.2.1. Visa iki 2014 m. rugsėjo 1 d. įrengta SAS įranga turi atitikti bent 2-ą standartą.

12.4.2.2. 2-o standarto galiojimas baigiasi 2020 m. rugsėjo 1 d.

12.4.2.3. Atitinkama institucija gali leisti, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d. įrengta 2-ą standartą atitinkanti SAS įranga ir toliau būtų naudojama vėliausiai iki 2022 m. rugsėjo 1 d.

12.4.2.4. Atitinkama institucija informuoja Komisiją, kai leidžia 2-ą standartą atitinkančią SAS įrangą toliau naudoti po 2020 m. rugsėjo 1 d.

12.4.2.5. Visa po 2014 m. rugsėjo 1 d. įrengta SAS įranga turi atitikti 3-ią standartą.

12.4.2.6. Visa SAS įranga turi atitikti 3-ią standartą ne vėliau kaip nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., išskyrus atvejus, kai taikomas 12.4.2 dalies 3 punktas.“;

po 12.11 skirsnio pateiktas priedų sąrašas pakeičiamas taip:

„12-A PRIEDĖLIS

Stacionariosios metalo aptikimo įrangos (WTMD) išsamios veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-B PRIEDĖLIS

Sprogmenų aptikimo sistemos (EDS) išsamios veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-C PRIEDĖLIS

Skysčių, aerozolių ir gelių tikrinimo įrangos (LAGS) išsamios veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-D PRIEDĖLIS

Išsamios sprogmenis užuodžiančio šuns (EDD) gebėjimų reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-E PRIEDĖLIS

Išsamios sprogmenis užuodžiančio šuns (EDD) tinkamumo patvirtinimo procedūrų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-F PRIEDĖLIS

Išsamios nuostatos dėl sprogmenis užuodžiančio šuns (EDD) tinkamumo bandymo zonų ir sąlygų išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-G priedėlis

Išsamios sprogmenis užuodžiančio šuns (EDD) kokybės kontrolės reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-H PRIEDĖLIS

Išsamios sprogstamųjų medžiagų kvapo tiesioginio aptikimo ir taikymo metodikos standartų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-I PRIEDĖLIS

Išsamios sprogstamųjų medžiagų kvapo nuotolinio aptikimo ir taikymo metodikos standartų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-J PRIEDĖLIS

Išsamios metalo detektorių (MDE) veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-K PRIEDĖLIS

Išsamios kūno skenerių veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.

12-L PRIEDĖLIS

Išsamios mažo kiekio sprogstamųjų medžiagų ieškiklio (ETD) veikimo reikalavimų nuostatos išdėstytos atskirame Komisijos sprendime.“

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/47

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 688/2014

2014 m. birželio 20 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	113,4
	TR	83,5
	ZZ	98,5
0707 00 05	MK	50,7
	TR	90,3
	ZZ	70,5
0709 93 10	TR	107,9
0709 93 10	ZZ	107,9
0805 50 10	AR	100,3
	TR	141,7
	ZA	140,7
	ZZ	127,6
0808 10 80	AR	125,1
	BR	105,7
	CA	102,6
	CL	92,4
	CN	130,3
	NZ	133,9
	US	223,4
	ZA	126,2
	ZZ	130,0
0809 10 00	TR	250,6
0809 10 00	ZZ	250,6
0809 29 00	TR	338,2
0809 29 00	ZZ	338,2
0809 30	MK	87,8
0809 30	ZZ	87,8

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/49

KOMISIJOS DIREKTYVA 2014/79/ES

2014 m. birželio 20 d.

kuria dėl TCEP, TCPP ir TDCP iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos II priedo C priedėlis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/48/EB dėl žaislų saugos (1), ypač į jos 46 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

cheminė medžiaga tri(2-chloretil)fosfatas (toliau – TCEP) (CAS Nr. 115–96–8) yra fosfato esteris, kuris polimeruose naudojamas kaip ugniai atsparus plastifikatorius. Pagrindinės TCEP naudojančios pramonės šakos yra statybos, baldų ir tekstilės pramonė. Pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (2), TCEP klasifikuojamas kaip 2 kategorijos kancerogeninė medžiaga ir 1B kategorijos toksiška reprodukcijai medžiaga;

(2)

Direktyva 2009/48/EB nustatomi bendrieji reikalavimai cheminėms medžiagoms, klasifikuojamoms kaip kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai (toliau – CMR) pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008. Tokių cheminių medžiagų negalima naudoti žaisluose, žaislų sudedamosiose dalyse arba mikrostruktūriškai atskirose žaislų dalyse, nebent jos nepasiekiamos vaikams, Komisijos sprendimu tam suteiktas leidimas arba jų individuali koncentracija prilygsta atitinkamai koncentracijai, nustatytai jų turinčių mišinių klasifikavimo kaip CMR tikslu, ar yra už ją mažesnė. Specialių reikalavimų nėra, tad TCEP žaisluose gali būti, jei jo koncentracija prilygsta atitinkamai koncentracijai, nustatytai jo turinčių mišinių klasifikavimo kaip CMR tikslu, ar yra už ją mažesnė, t. y. 0,5 % nuo 2013 m. liepos 20 d. ir 0,3 % nuo 2015 m. birželio 1 d.;

(3)

2009 m. TCEP buvo visapusiškai įvertintas pagal 1993 m. kovo 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93 dėl esančių medžiagų rizikos įvertinimo ir kontrolės (3). Rizikos vertinimo ataskaitoje „European Union Risk assessment on TCEP“ (liet. „Europos Sąjungos TCEP rizikos vertinimas“) nustatyta, kad TCEP lengvai migruoja, o nurytas sukelia toksinį poveikį inkstams, kepenims ir smegenims ir taip daro žalą sveikatai ir gali sukelti vėžį;

(4)

rizikos vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad nuo 2001 m. TCEP Europos Sąjungoje negaminamas. Jo naudojimas ES taip pat sumažėjo, nes jis vis dažniau keičiamas kitomis ugniai atspariomis medžiagomis. Vis dėlto galimybės, kad TCEP žaisluose yra, atmesti negalima, nes dauguma ES rinkoje esančių žaislų importuoti, vadinasi, pagaminti už ES ribų;

(5)

kad įvertintų žaisluose esančio TCEP poveikį sveikatai ir Direktyva 2009/48/EB TCEP, kaip CMR cheminei medžiagai, nustatytų bendrųjų verčių tinkamumą, Komisija Pavojų sveikatai ir aplinkai moksliniam komitetui (toliau – SCHER) nusiuntė prašymą pateikti nuomonę. 2012 m. kovo 22 d. priimtoje nuomonėje „Opinion on tris(2-chloroethyl) phosphate (TCEP) in toys“ (liet. „Nuomonė dėl tri(2-chloretil)fosfato žaisluose“) SCHER pabrėžia, kad poveikis sveikatai (visų pirma inkstams) pastebėtas po kartotinės 12 mg/kg kūno svorio TCEP ekspozicijos per dieną. SCHER taip pat pažymi, kad Danijos aplinkos apsaugos agentūros (Danijos AAA) žaisluose rastas TCEP kiekis (0,5–0,6 %), kaip nurodyta jos ataskaitoje „Survey and risk assessment of perfume and flavours in toys and childcare articles. Survey of chemical substances in consumer products“ (liet. „Kvapiųjų medžiagų ir aromatų žaisluose ir vaikų priežiūros prekėse tyrimas ir rizikos vertinimas. Cheminių medžiagų vartojimo prekėse tyrimas“), kelia riziką vaikams, net jei nesvarstoma kitų rūšių ekspozicija. Atsižvelgęs į tai, kad TCEP yra ir kituose šaltiniuose (pvz., ore, dulkėse), ne tik žaisluose, SCHER padarė išvadą, kad jokia papildoma dėl žaislų kylanti ekspozicija negali būti laikoma saugia, ir rekomendavo, kad TCEP žaisluose vertė būtų lygi aptikimo ribai, nustatytai taikant pakankamai tikslų analizės metodą;

(6)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima teigti, kad Direktyva 2009/48/EB nustatytos bendrosios 0,5 % ir 0,3 % ribinės vertės yra netinkamos vaikų sveikatai apsaugoti. Po konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais TCEP nustatyta 5 mg/kg vertė, lygi aptikimo ribai, nustatytai taikant pakankamai tikslų analizės metodą. Kadangi ši vertė susieta su aptikimo riba, ji nepagrįsta toksikologiniu metodu;

(7)

be TCEP, toje pačioje 2012 m. kovo 22 d. nuomonėje SCHER taip pat įvertino TCEP halogenintus pakaitalus: tri[2-chlor-1-(chlormetil)etil)]fosfatą (TDCP) (CAS Nr. 13674–87–8) ir tri(2-chlor-1-metiletil)fosfatą (TCPP) (CAS Nr. 13674–84–5). Šie pakaitalai įvertinti 2008 m. pagal Reglamentą (EEB) Nr. 793/93;

(8)

savo nuomonėje SCHER pritaria pakaitalų rizikos vertinimuose padarytai išvadai, kad yra pakankamai informacijos apie TCEP, TDCP ir TCPP struktūrą, fizikines ir chemines savybes, toksikokinetiką ir mutageninius profilius, kad būtų galima pagrįsti šių medžiagų kokybinę analogiją, taip nurodant galimą TCPP, kurį veikia negenotoksinis mechanizmas, kancerogeniškumo pavojų. Remdamasis šia analogija, SCHER mano, kad su TCEP susiję svarstymai galėtų būti taikomi ir jo halogenintiems pakaitalams, jei jie naudojami gaminant žaislus;

(9)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 TDCP klasifikuojamas kaip 2 kategorijos kancerogeninė medžiaga, be to, SCHER įvardijo galimą TCPP, nors ir neklasifikuojamo, kancerogeniškumo pavojų. Atsižvelgiant į šiuos svarstymus dėl TCEP ir į SCHER nuomonę, TDCP ir TCPP taip pat reikėtų nustatyti 5 mg/kg ribines vertes;

(10)	Direktyvoje 2009/48/EB numatyta, kad, siekiant dar labiau apsaugoti vaikų sveikatą, prireikus gali būti nustatytos specialios cheminių medžiagų ribinės vertės, kai jos naudojamos žaislams, skirtiems jaunesniems nei trejų metų vaikams, arba kitiems žaislams, skirtiems dėti į burną;

(11)	todėl Direktyva 2009/48/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(12)	šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/48/EB 47 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2009/48/EB II priedo C priedėlis pakeičiamas taip:

„C priedėlis

Pagal 46 straipsnio 2 dalį nustatytos specialios cheminių medžiagų ribinės vertės, kai jos naudojamos žaislams, skirtiems jaunesniems nei 36 mėnesių vaikams, arba kitiems žaislams, skirtiems dėti į burną

Cheminė medžiaga	CAS Nr.	Ribinė vertė
TCEP	115–96–8	5 mg/kg (ribinė kiekio vertė)
TCPP	13674–84–5	5 mg/kg (ribinė kiekio vertė)
TDCP	13674–87–8	5 mg/kg (ribinė kiekio vertė)“

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 21 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Šias nuostatas jos taiko nuo 2015 m. gruodžio 21 d.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

(2) OL L 353, 2008 12 31, p. 1.

(3) OL L 84, 1993 4 5, p. 1.

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/52

KOMISIJOS DIREKTYVA 2014/80/ES

2014 m. birželio 20 d.

kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo II priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo (1), ypač į jos 8 straipsnį,

kadangi:

(1)

remiantis pirmąja pagal Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnį atlikta peržiūra, turima nepakankamai informacijos, kad tos direktyvos I priede būtų galima nustatyti naujus su kuriais nors teršalais susijusius požeminio vandens kokybės standartus, tačiau būtina pagal 8 straipsnį atlikti technines II priedo adaptacijas;

(2)	siekiant pagerinti ribinių verčių palyginamumą, nustatant foninę koncentraciją turi būti taikomi bendrieji principai;

(3)

esama didelės rizikos, kad požeminio vandens telkiniuose esantis azotas ir fosforas kelia eutrofikacijos grėsmę su tais telkiniais susijusiems paviršinio vandens telkiniams ir nuo jų tiesiogiai priklausančioms sausumos ekosistemoms. Be nitratų, jau įtrauktų į Direktyvos 2006/118/EB I priedą, ir amonio, įtraukto į jos II priedą, valstybės narės, nustatydamos ribines vertes, turėtų nepamiršti ir nitritų, kurie grynuoju arba fosfatų pavidalu prisideda prie bendrojo azoto kiekio ir bendrojo fosforo kiekio;

(4)

turėtų būti pripažinta būtinybė rinkti naują informaciją apie kitas potencialią grėsmę keliančias medžiagas ir į ją atsižvelgti. todėl pagal bendrą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (2) įgyvendinimo strategiją reikėtų sudaryti požeminio vandens teršalų, kuriuos būtina stebėti, sąrašą, siekiant pagausinti monitoringo duomenis apie medžiagas, keliančias arba galinčias kelti grėsmę požeminiam vandeniui, ir taip palengvinti medžiagų, įskaitant naujus teršalus, kurių atveju reikia nustatyti požeminio vandens kokybės standartus arba ribines vertes, nustatymą;

(5)

paaiškėjo, kad valstybių narių apie teršalus ir rodiklius, kurių atvejų nustatytos ribinės vertės, ypač informacijos, susijusios su požeminio vandens cheminės būklės vertinimo metodais, nepakako pirmųjų upės baseino valdymo planų rezultatams tinkamai suprasti ir palyginti. Siekiant užtikrinti to vertinimo skaidrumą turėtų būti paaiškinti ir papildyti atitinkami reikalavimai dėl pateiktinos informacijos. Teikiama informacija taip pat padėtų palyginti cheminės būklės įvertinimo įvairiose valstybėse narėse rezultatus ir galėtų būti panaudota ateityje suderinant požeminio vandens ribinių verčių nustatymo metodikas;

(6)	todėl Direktyva 2006/118/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)	šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Direktyvos 2006/118/EB 9 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2006/118/EB II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2014 m. birželio 20 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 372, 2006 12 27, p. 19.

(2) 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

PRIEDAS

Direktyvos 2006/118/EB II priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalies 3 punktas pakeičiamas taip:

„3)

Kai dėl natūralių hidrogeologinių priežasčių padidėja medžiagų ar jonų arba jų rodiklių foninė koncentracija, į šią koncentraciją atitinkamame požeminio vandens telkinyje atsižvelgiama nustatant ribines vertes. Nustatant foninę koncentraciją turėtų būti atsižvelgiama į šiuos principus:

foninės koncentracijos nustatymas grindžiamas Direktyvos 2000/60/EB II priede pateiktu požeminio vandens telkinių apibūdinimu ir pagal tos direktyvos V priedą vykdomos požeminio vandens monitoringo rezultatais. Renkantis monitoringo strategiją ir interpretuojant duomenis turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad nuotėkio sąlygos ir požeminio vandens cheminė sudėtis keičiasi tiek skersine, tiek vertikalia kryptimis;

jei požeminio vandens monitoringo duomenų turima nedaug, reikėtų jų surinkti daugiau, o tuo metu turėtų būti nustatoma foninė koncentracija remiantis turimais negausiais duomenimis, jei tinka, pagal supaprastintą metodą, imant pogrupį ėminių, kurių rodikliai nerodo jokio žmogaus veiklos poveikio. Jei įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama ir į informaciją apie geochemines perdavas bei procesus;

jei neturima pakankamai požeminio vandens monitoringo duomenų ir informacijos apie geochemines perdavas bei procesus yra nedaug, reikėtų surinkti daugiau duomenų ir informacijos, o tuo metu reikėtų įvertinti foninę koncentraciją, jei tinka, remiantis tokio paties tipo vandens sluoksnių statistiniais referenciniais rezultatais, gautais kituose rajonuose, apie kuriuos turima pakankamai monitoringo duomenų.“

2)	B dalies 1 punktas papildomas šiais įrašais: „Nitritai Fosforas (bendrasis jo kiekis), fosfatai (1) (1) Valstybės narės gali pasirinkti, kurias ribines vertes nustatyti – fosforo (bendrojo jo kiekio) ar fosfatų.“"

C dalis pakeičiama taip:

„C dalis

Informacija, kurią valstybės narės turi pateikti apie teršalus ir jų rodiklius, kurių ribinės vertės buvo nustatytos

Į upės baseino valdymo planą, pateiktiną pagal Direktyvos 2000/60/EB 13 straipsnį, valstybės įtraukia informaciją apie tai, kaip buvo laikomasi šio priedo A dalyje nurodytos tvarkos.

Valstybės narės visų pirma pateikia:

informaciją apie visus požeminio vandens telkinius, priskirtus rizikos grupei, ir tokių telkinių grupes, nurodant:

i)	telkinių dydį;

ii)	kiekvieną teršalą arba rodiklį, kuriuo remiantis požeminio vandens telkinys priskirtas rizikos grupei;

iii)	aplinkos kokybės tikslus, su kuriais susijusi rizika, įskaitant realius ar potencialius teisėtus požeminio vandens telkinio panaudojimo būdus, taip pat požeminio vandens telkinių ir su jais susijusių paviršinio vandens telkinių bei nuo jų tiesiogiai priklausomų sausumos ekosistemų santykį;

iv)	natūraliai susidarančių medžiagų atveju – natūralią foninę koncentraciją požeminio vandens telkiniuose;

v)	jei ribinės vertės viršytos, informaciją apie viršijimą;

b)	ribines vertes, taikomas nacionaliniu lygmeniu, upės baseino rajono ar tarptautinės upės baseino rajono dalies, esančios valstybės narės teritorijoje, lygmeniu arba požeminio vandens telkinio ar požeminio vandens telkinių grupės lygmeniu;

santykį tarp ribinių verčių ir šių dalykų:

i)	natūraliai susidarančių medžiagų atveju – foninės koncentracijos;

ii)	susijusių paviršinio vandens telkinių ir tiesiogiai nuo jų priklausomų sausumos ekosistemų;

iii)	aplinkos kokybės tikslų bei kitų vandens apsaugos standartų, egzistuojančių nacionaliniu, Sąjungos arba tarptautiniu lygmeniu;

iv)	atitinkamos informacijos apie teršalų toksikologiją, ekotoksikologiją, patvarumą, bioakumuliacinį potencialą ir sklaidos tendenciją;

d)	foninės koncentracijos nustatymo metodiką, grindžiamą A dalies 3 punkte nustatytais principais;

e)	priežastis, dėl kurių nenustatytos kurių nors iš B dalyje nurodytų teršalų ir rodiklių ribinės vertės;

f)	pagrindinius pagal 4 straipsnio 2 dalies c punkto i papunktį ir III priedo 3 punktą atlikto požeminio vandens cheminės būklės įvertinimo elementus, įskaitant monitoringo rezultatų kaupimo lygmenį, metodą ir laikotarpį, apibrėžtą leidžiamą ribų viršijimo apimtį ir jos apskaičiavimo metodą.

Jei į upės baseino valdymo planus neįtraukti kurie nors a–f punktuose nurodyti duomenys, valstybės narės planuose nurodo priežastis.“

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/56

EUROPOS CENTRINIO BANKO PRIEŽIŪROS VALDYBOS DARBO REGLAMENTAS

EUROPOS CENTRINIO BANKO PRIEŽIŪROS VALDYBA,

atsižvelgdama į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1), ypač į jo 26 straipsnio 12 dalį,

atsižvelgdama į 2004 m. vasario 19 d. Sprendimą ECB/2004/2 dėl Europos Centrinio Banko darbo reglamento patvirtinimo (2), ypač į jo 13d straipsnį,

PRIĖMĖ ŠĮ DARBO REGLAMENTĄ:

ĮŽANGINIS SKYRIUS

1 straipsnis

Papildantis pobūdis

Šis darbo reglamentas papildo Europos Centrinio Banko darbo reglamentą. Šiame darbo reglamente naudojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip ir Europos Centrinio Banko darbo reglamente.

I SKYRIUS

PRIEŽIŪROS VALDYBA

2 straipsnis

Priežiūros valdybos posėdžiai

2.1. Pirmininko siūlymu Priežiūros valdyba nusprendžia dėl savo posėdžių datų. Priežiūros valdyba iš esmės posėdžiauja reguliariai, vadovaudamasi grafiku, kurį ji nustato likus pakankamai laiko iki kiekvienų kalendorinių metų pradžios.

2.2. Pirmininkas kviečia Priežiūros valdybos posėdį, jei prašymą dėl posėdžio pateikia bent trys jos nariai.

2.3. Pirmininkas taip pat gali kviesti Priežiūros valdybos posėdžius, kai tik jis (ji) mano, kad to reikia. Tokiais atvejais tai nurodoma lydraštyje.

2.4. Pirmininko prašymu Priežiūros valdybos svarstymai taip pat gali vykti telekonferencijos būdu, nebent tam prieštarautų bent trys Priežiūros valdybos nariai.

3 straipsnis

Dalyvavimas Priežiūros valdybos posėdžiuose

3.1. Išskyrus šiame dokumente nustatytus atvejus, Priežiūros valdybos posėdžiuose gali dalyvauti tik jos nariai ir, kai nacionalinė kompetentinga institucija nėra nacionalinis centrinis bankas, nacionalinio centrinio banko atstovas.

3.2. Kiekvieną nacionalinės kompetentingos institucijos atstovą paprastai gali lydėti vienas asmuo. Jeigu nacionalinė kompetentinga institucija nėra nacionalinis centrinis bankas, ši dalis taikoma atstovui, turinčiam balsavimo teisę. Ši dalis taip pat taikoma tuo atveju, kai posėdyje dalyvauja pakaitinis asmuo, kaip numatyta 3.3 straipsnyje.

3.3. Jeigu nacionalinės kompetentingos institucijos atstovas arba, kai nacionalinė kompetentinga institucija nėra nacionalinis centrinis bankas, nacionalinio centrinio banko atstovas negali dalyvauti posėdyje, jis (ji) gali raštu paskirti pakaitinį asmenį dalyvauti posėdyje ir atitinkamai įgyvendinti jo (jos) balsavimo teisę, nebent rašytiniame pranešime nurodoma kitaip. Šis rašytinis pranešimas siunčiamas pirmininkui likus pakankamai laiko iki posėdžio.

3.4. Jeigu nėra nei pirmininko, nei pirmininko pavaduotojo, Priežiūros valdybai pirmininkauja Priežiūros valdybos narys, kurio narystės laikotarpis ilgiausias, o jeigu tokių narių yra du ar daugiau, tai vyriausias pagal amžių narys.

3.5. Pirmininko kvietimu Europos Komisijos atstovas ir (arba) Europos bankininkystės institucijos atstovas posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Pirmininkas kviečia Komisijos ir Europos bankininkystės institucijos atstovus, jei prašymą dėl tokio pakvietimo pateikia bent trys Priežiūros valdybos nariai. Taikant tas pačias taisykles, Priežiūros valdyba taip pat gali pakviesti kitus asmenis dalyvauti jos posėdžiuose, jeigu ji mano, kad tai yra tinkama.

4 straipsnis

Priežiūros valdybos posėdžių organizavimas

4.1. Priežiūros valdyba patvirtina kiekvieno posėdžio darbotvarkę. Pirmininkas sudaro išankstinę darbotvarkę, kuri drauge su susijusiais dokumentais išsiunčiama Priežiūros valdybos nariams ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki atitinkamo posėdžio, išskyrus nepaprastus atvejus, kuriais pirmininkas atitinkamai veikia atsižvelgdamas į aplinkybes. Pirmininko arba bet kurio Priežiūros valdybos nario siūlymu Priežiūros valdyba gali nuspręsti išbraukti arba įtraukti klausimus į išankstinę darbotvarkę. Išskyrus nepaprastus atvejus, bent trijų Priežiūros valdybos narių prašymu klausimas išbraukiamas iš išankstinės darbotvarkės, jeigu Priežiūros valdybos nariams nebuvo tinkamu laiku pateikti susiję dokumentai.

4.2. Priežiūros valdybos posėdžių protokolai pateikiami tvirtinti jos nariams artimiausiame posėdyje (arba, jei reikia, anksčiau rašytinės procedūros būdu), ir juos pasirašo pirmininkas.

5 straipsnis

Teisė susipažinti su informacija

Visi Priežiūros valdybos nariai turi teisę susipažinti su nuolat atnaujinama informacija apie įstaigas, kurios pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013/ES laikomos svarbiomis. Informacija, su kuria leidžiama susipažinti Priežiūros valdybos nariams, turi apimti svarbiausius informacijos aspektus, kurie padėtų iš esmės suprasti tokias įstaigas. Informacijos dalijimuisi šiuo tikslu Priežiūros valdyba gali patvirtinti vidinius pavyzdžius.

6 straipsnis

Balsavimas

6.1. Šio straipsnio tikslu bet kurios dalyvaujančios valstybės narės institucijų atstovai laikomi vienu nariu.

6.2. Balsavimo teisę įgyvendina nacionalinės kompetentingos institucijos atstovas arba pakaitinis asmuo, kaip numatyta 3.3 straipsnyje, nebent nacionalinė kompetentinga institucija aiškiai raštu nurodo kitaip.

6.3. Kad Priežiūros valdyba galėtų balsuoti, turi būti dviejų trečdalių jos narių, turinčių balsavimo teisę, kvorumas. Jeigu kvorumo nėra, pirmininkas gali kviesti neeilinį posėdį, kuriame Priežiūros valdybos nariai gali balsuoti nesant kvorumo.

6.4. Priežiūros valdyba pradeda balsuoti pirmininko prašymu. Pirmininkas taip pat inicijuoja balsavimo procedūrą trijų Priežiūros valdybos narių prašymu.

6.5. Jeigu Reglamente (ES) Nr. 1024/2013 nenustatyta kitaip, Priežiūros valdyba sprendimus priima paprasta savo narių, turinčių balsavimo teisę, balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas. Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais taikomos Europos Centrinio Banko darbo reglamento 13c straipsnyje nustatytos balsavimo taisyklės.

6.6. Pirmininkas gali inicijuoti slaptą balsavimą, jei to prašo bent trys Priežiūros valdybos nariai, turintys balsavimo teisę.

6.7. Balsavimas taip pat gali vykti rašytine procedūra, nebent tam prieštarautų bent trys Priežiūros valdybos nariai, turintys balsavimo teisę. Tokiu atveju klausimas įrašomas į artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio darbotvarkę. Rašytinei procedūrai paprastai keliamas ne mažiau kaip penkių darbo dienų reikalavimas, kad kiekvienas Priežiūros valdybos narys galėtų apsvarstyti, bei reikalaujamas įrašas apie kiekvieną tokį svarstymą artimiausio Priežiūros valdybos posėdžio protokole. Rašytinės procedūros metu aiškus Priežiūros valdybos nario nebalsavimas laikomas pritarimu.

7 straipsnis

Nepaprasti atvejai

7.1. Nepaprastais atvejais pirmininkas arba, jo (jos) nebuvimo atvejais, pirmininko pavaduotojas kviečia Priežiūros valdybos posėdį, kad būtini sprendimai būtų priimti laiku, o atitinkamais atvejais nukrypstant nuo 2.4 straipsnio, taip pat ir telekonferencijos būdu. Kai kviečiamas toks posėdis, pirmininkas arba, jo (jos) nebuvimo atvejais, pirmininko pavaduotojas kvietime aiškiai nurodo, kad nukrypstant nuo 6.3 straipsnio, jeigu priimant nepaprastųjų atvejų sprendimus nebus 50 % kvorumo, posėdis bus nutraukiamas ir nedelsiant pradedamas neeilinis posėdis, kuriame sprendimai gali būti priimami nesant kvorumo.

7.2. Priežiūros valdyba gali nustatyti papildomas vidaus taisykles dėl sprendimų priėmimo ir kitų priemonių nepaprastais atvejais.

8 straipsnis

Įgaliojimų perdavimas

8.1. Priežiūros valdyba gali įgalioti pirmininką arba pirmininko pavaduotoją jos vardu ir atsakomybe imtis aiškiai apibrėžtų valdymo ar administracinių priemonių, įskaitant ir priemonių panaudojimą rengiantis vėliau priimti bendrą Priežiūros valdybos narių sprendimą bei priemonių, įgyvendinančių galutinius sprendimus, kuriuos priėmė Priežiūros valdyba.

8.2. Priežiūros valdyba taip pat gali prašyti pirmininko arba pirmininko pavaduotojo priimti i) bet kurią priemonę apibrėžiantį tekstą, kaip numatyta 8.1 straipsnyje, esant sąlygai, kad tokios priemonės esmė jau buvo nustatyta žodinio aptarimo metu, ir (arba) ii) galutinius sprendimus, kai toks įgaliojimas apima ribotas ir aiškiai apibrėžtas vykdomąsias galias, kurių vykdymas griežtai prižiūrimas laikantis Priežiūros valdybos nustatytų objektyvių kriterijų.

8.3. Įgaliojimai ir pagal 8.1 ir 8.2 straipsnius priimti sprendimai įrašomi į Priežiūros valdybos posėdžių protokolą.

II SKYRIUS

INICIATYVINIS KOMITETAS

9 straipsnis

Iniciatyvinis komitetas

Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 10 dalimi, įsteigiamas Priežiūros valdybos iniciatyvinis komitetas.

10 straipsnis

Įgaliojimai

10.1. Iniciatyvinis komitetas padeda Priežiūros valdybai vykdyti veiklą ir yra atsakingas už Priežiūros valdybos posėdžių rengimą.

10.2. Iniciatyvinis komitetas savo parengiamuosius uždavinius vykdo paisydamas tik visos Europos Sąjungos interesų ir veikia visiškai skaidriai Priežiūros valdybos atžvilgiu.

11 straipsnis

Sudėtis ir narių paskyrimas

11.1. Iniciatyvinį komitetą sudaro aštuoni Priežiūros valdybos nariai: Priežiūros valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas, vienas Europos Centrinio Banko (ECB) atstovas ir penki nacionalinių kompetentingų institucijų atstovai.

11.2. Iniciatyviniam komitetui pirmininkauja Priežiūros valdybos pirmininkas arba, išskirtiniais pirmininko nebuvimo atvejais, pirmininko pavaduotojas.

11.3. Priežiūros valdybai paskiriant nacionalinių kompetentingų institucijų atstovus turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp nacionalinių kompetentingų institucijų ir jų rotacija. Priežiūros valdyba laikosi rotacijos sistemos, pagal kurią nacionalinės kompetentingos institucijos suskirstomos į keturias grupes pagal reitingavimo eilę, kurios sudarymo pagrindas yra visas konsoliduotas bankų turtas atitinkamoje dalyvaujančioje valstybėje narėje. Kiekviena grupė turi bent vieną narį iniciatyviniame komitete. Priežiūros valdyba grupavimą peržiūri kasmet arba valstybei narei įsivedus eurą ar nustačius glaudų bendradarbiavimą su ECB. Kiekvienoje grupėje narių rotacija vykdoma abėcėlės tvarka pagal dalyvaujančių valstybių narių pavadinimus jų nacionalinėmis kalbomis. Priede pateikiamas nacionalinių kompetentingų institucijų suskirstymas į grupes ir grupėms skiriamų vietų skaičius iniciatyviniame komitete.

11.4. Nacionalinių kompetentingų institucijų atstovų kaip iniciatyvinio komiteto narių kadencija yra vieneri metai.

11.5. Pirmininkas paskiria ECB atstovą iniciatyviniame komitete iš keturių ECB atstovų Priežiūros valdyboje bei nustato atitinkamą kadencijos laikotarpį.

11.6. Iniciatyvinio komiteto narių sąrašas yra paskelbiamas ir nuolat atnaujinamas.

12 straipsnis

Iniciatyvinio komiteto posėdžiai

12.1. Pirmininko siūlymu iniciatyvinis komitetas nusprendžia dėl posėdžių datų. Pirmininkas taip pat gali kviesti posėdžius, kai tik jis (ji) mano, kad to reikia. Pirmininko prašymu iniciatyvinio komiteto posėdžiai taip pat gali vykti telekonferencijos būdu, nebent tam prieštarautų bent du iniciatyvinio komiteto nariai.

12.2. Kiekvieno iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkę pasiūlo pirmininkas, ir posėdžio pradžioje patvirtina iniciatyvinis komitetas. Visi iniciatyvinio komiteto nariai gali pirmininkui siūlyti klausimus ir dokumentus, svarstytinus iniciatyviniame komitete.

12.3. Kiekvieno iniciatyvinio komiteto posėdžio darbotvarkė prieš tokį posėdį pateikiama visiems Priežiūros valdybos nariams. Iniciatyvinio komiteto posėdžių protokolai pateikiami visiems Priežiūros valdybos nariams prieš artimiausią Priežiūros valdybos posėdį.

12.4. Pirmininko siūlymu iniciatyvinis komitetas gali nuspręsti pakviesti vieną ar daugiau kitų Priežiūros valdybos narių dalyvauti viename jos posėdyje arba jo dalyje. Kai nagrinėjami konkretūs klausimai, susiję su konkrečia kredito įstaiga, kviečiamas dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra ta kredito įstaiga, nacionalinės kompetentingos institucijos atstovas.

III SKYRIUS

BAIGIAMOJI NUOSTATA

13 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis darbo reglamentas įsigalioja 2014 m. balandžio 1 d.

Priimta Frankfurte prie Maino 2014 m. kovo 31 d.

Priežiūros valdybos pirmininkė

Danièle NOUY

(1) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(2) OL L 80, 2004 3 18, p. 33.

PRIEDAS

ROTACIJOS SISTEMA

11.3 straipsnio tikslais, remiantis 2012 m. gruodžio 31 d. duomenimis, taikoma ši rotacijos sistema:

Grupė	Valstybė narė	Vietų skaičius iniciatyviniame komitete
1	DE	1
1	FR	1
2	ES	1
	IT
	NL
3	BE	2
	IE
	EL
	LU
	AT
	PT
	FI
4	EE	1
	CY
	LV
	MT
	SI
	SK

21.6.2014

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 182/61

KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL EUROPOS BENDRIJOS IR ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS SUSITARIMĄ DĖL ATITIKTIES VERTINIMO ABIPUSIO PRIPAŽINIMO, SPRENDIMAS Nr. 1/2014

2014 m. balandžio 1 d.

dėl 6 skyriaus „Slėginiai indai“ bei 16 skyriaus „Statybos produktai“ pakeitimo ir 1 priede išvardytų teisinių nuorodų atnaujinimo

(2014/379/ES)

KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo (toliau – Susitarimas), ypač į jo 10 straipsnio 4 bei 5 dalis ir 18 straipsnio 2 dalį;

kadangi:

(1)	Europos Sąjunga priėmė naują Direktyvą dėl gabenamųjų slėginių įrenginių (1), o Šveicarija iš dalies pakeitė savo teisines, normines ir administracines nuostatas, kurios pagal Susitarimo 1 straipsnio 2 dalį laikomos lygiavertėmis minėtam Europos Sąjungos teisės aktui;

(2)	1 priedo 6 skyrius „Slėginiai indai“ turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į šiuos pakeitimus;

(3)	Europos Sąjunga priėmė naują Reglamentą dėl statybos produktų (2) (toliau – Statybos produktų reglamentas);

(4)

Statybos produktus reglamentuojantys Šveicarijos teisės aktai (Federalinis įstatymas ir potvarkis dėl statybos produktų) šiuo metu iš dalies keičiami, tačiau Šveicarijos potvarkis dėl akreditacijos ir paskyrimo (3), kuriuo nustatomi atitinkami Šveicarijos atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo ir akreditacijos bendrieji reikalavimai, jau galioja;

(5)

1 priedo 16 skyrius „Statybos produktai“ turėtų būti iš dalies pakeistas visų pirma siekiant atsižvelgti į Europos Sąjungos priimtą Statybos produktų reglamentą ir, kol nebus priimtas atitinkamas Šveicarijos teisės aktas, sudaryti sąlygas Šalims pereinamuoju laikotarpiu abipusiai pripažinti atitikties vertinimo rezultatus, rodančius, kad laikomasi Statybos produktų reglamento; Šveicarijai priėmus Statybos produktų reglamentui lygiavertį teisės aktą, abi Šalys pakeis šį dalinį pakeitimą vėlesniu, kuriuo bus atsižvelgta į Statybos produktų reglamento ir pataisyto lygiaverčio Šveicarijos teisės akto priėmimą. Sutariama, kad šiuo sprendimu siekiama užtikrinti atitikties vertinimo įstaigų veiklos tęstinumą šiuo pereinamuoju laikotarpiu ir nedaromas poveikis Susitarimo 1 straipsnyje nustatytų principų taikymui;

(6)	Susitarimo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Komitetas gali, vienai Šaliai pasiūlius, keisti Susitarimo priedus,

NUSPRENDĖ:

1.	Susitarimo 1 priedo 6 skyrius „Slėginiai indai“ iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo A priedėlio nuostatas.

Šveicarijos Konfederacija pripažįsta pripažintų ES atitikties vertinimo įstaigų, kurios vertina atitiktį pagal Statybos produktų reglamente nustatytus reikalavimus, atitikties vertinimo rezultatus. Europos Sąjunga pripažįsta pripažintų Šveicarijos atitikties vertinimo įstaigų, kurios vertina atitiktį pagal Statybos produktų reglamente nustatytus reikalavimus, atitikties vertinimo rezultatus, kol priėmus lygiavertį Šveicarijos teisės aktą bus iš dalies pakeistas 16 skyrius.

Susitarimo 1 priedo 16 skyrius „Statybos produktai“ iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo B priedėlio nuostatas ir taikomas pereinamuoju laikotarpiu iki kol bus priimtas minėtas pakeitimas.

3.	Susitarimo 1 priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo C priedėlio nuostatas.

4.	Šį dviem egzemplioriais sudarytą sprendimą pasirašo Šalių atstovai Komitete, kuriems suteikti įgaliojimai veikti Šalių vardu. Šis sprendimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jį pasirašo paskutinė Šalis.

Šveicarijos Konfederacijos vardu

Christophe PERRITAZ

Pasirašyta Berne 2014 m. balandžio 1 d.

Europos Sąjungos vardu

Fernando PERREAU DE PINNINCK

Pasirašyta Briuselyje 2014 m. balandžio 1 d.

(1) 2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (OL L 165, 2010 6 30, p. 1).

(2) 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).

(3) 1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 1 d. (RO 2012 2887).

A PRIEDĖLIS

1 priedo (Produktų sektoriai) 6 skyrius „Slėginiai indai“ turėtų būti išbrauktas ir pakeistas taip:

„6 SKYRIUS

SLĖGINIAI INDAI

I SKIRSNIS

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

Europos Sąjunga	1.	2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų (OL L 264, 2009 10 8, p. 12) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
	2.	1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo (OL L 181, 1997 7 9, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
	3.	2010 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/35/ES dėl gabenamųjų slėginių įrenginių ir panaikinanti Tarybos direktyvas 76/767/EEB, 84/525/EEB, 84/526/EEB, 84/527/EEB ir 1999/36/EB (OL L 165, 2010 6 30, p. 1), toliau – Direktyva 2010/35/ES
	4.	2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).
Šveicarija	100.	2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573)
	101.	2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 15 d. (RO 2012 3631)
	102.	2002 m. lapkričio 20 d. Potvarkis dėl paprastų slėginių indų saugos (RO 2003 107) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. (RO 2010 2583)
	103.	2002 m. lapkričio 20 d. Potvarkis dėl slėginių įrenginių saugos (RO 2003 38) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. gegužės 19 d. (RO 2010 2583)
	104.	2012 m. spalio 31 d. Potvarkis dėl pavojingų krovinių talpyklų pateikimo rinkai ir rinkos priežiūros (RO 2012 6607)
	105.	2002 m. lapkričio 29 d. Potvarkis dėl pavojingų krovinių gabenimo keliais (RO 2002 4212) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 31 d. (RO 2012 6535 ir 6537)
	106.	2012 m. spalio 31 d. Potvarkis dėl pavojingų krovinių gabenimo geležinkeliais ir lynų kelio įrenginiais (RO 2012 6541)

II SKIRSNIS

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

III SKIRSNIS

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV SKIRSNIS

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2009/105/EB III priede, Direktyvos 97/23/EB IV ar V priede arba Direktyvos 2010/35/ES 4 skyriuje nustatytų vertinimo kriterijų.

V SKIRSNIS

Papildomos nuostatos

1. Paprasti slėginiai indai ir slėginiai įrenginiai

Pakanka, kad gamintojai, jų įgaliotieji atstovai arba, jei tokių nėra, asmuo, atsakingas už produktų pateikimą rinkai, saugotų techninius dokumentus, kuriuos pateikti patikrinimui vienos iš Šalių teritorijoje reikalauja nacionalinės institucijos, ne mažiau kaip 10 metų nuo paskutinės produkto gamybos dienos. Šalys įsipareigoja pateikti visus atitinkamus dokumentus kitos Šalies institucijų prašymu.

2. Gabenamieji slėginiai įrenginiai

1. Patekimas į rinką

Pagal Direktyvą 2010/35/ES arba atitinkamus Šveicarijos teisės aktus įgaliotasis atstovas nurodo savo pavadinimą ir adresą atitikties sertifikate. Šios konkrečios prievolės atveju įgaliotasis atstovas – Europos Sąjungoje arba Šveicarijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, turintis gamintojo rašytinį įgaliojimą veikti jo vardu atliekant nurodytas užduotis.

Pagal Direktyvą 2010/35/ES arba atitinkamus Šveicarijos teisės aktus importuotojas atitikties sertifikate nurodo arba prie jo prideda savo pavadinimą ir adresą, kuriuo į jį galima kreiptis. Šios konkrečios prievolės atveju importuotojas – Europos Sąjungoje arba Šveicarijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris iš trečiosios šalies atvežtus gabenamuosius slėginius įrenginius ar jų dalis pateikia Europos Sąjungos arba Šveicarijos rinkai.

1 ir 2 dalių taikymo tikslais pakanka nurodyti arba importuotoją, arba įgaliotąjį atstovą.

2. Keitimasis informacija dėl techninių dokumentų ir bendradarbiavimas dėl taisomųjų veiksmų

Jei Šveicarijos arba valstybės narės kompetentinga nacionalinė institucija pateikia pagrįstą prašymą, Šveicarijos arba valstybės narės ekonominės veiklos vykdytojai tai institucijai lengvai suprantama kalba arba anglų kalba suteikia visą informaciją ir dokumentus, būtinus įrodyti, kad gabenamieji slėginiai įrenginiai atitinka Direktyvą 2010/35/ES arba atitinkamus Šveicarijos teisės aktus. Tos institucijos prašymu jie bendradarbiauja su ja, kai atliekami bet kokie veiksmai, kuriais siekiama pašalinti gabenamųjų slėginių įrenginių, kuriuos jie pateikė rinkai, keliamą pavojų.

3. Ekonominės veiklos vykdytojų identifikavimas

Ekonominės veiklos vykdytojai ES valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos prašymu nurodo pastarajai šiuos bent 10 metų laikotarpio duomenis:

a)	visus ekonominės veiklos vykdytojus, kurie jiems tiekė gabenamuosius slėginius įrenginius;

b)	visus ekonominės veiklos vykdytojus, kuriems jie tiekė gabenamuosius slėginius įrenginius.

4. Rinkos priežiūros institucijų savitarpio pagalba

Siekiant užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą dėl veiksmų, susijusių su valstybėje narėje arba Šveicarijoje įsisteigusiais ekonominės veiklos vykdytojais, valstybės narės ir Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos padeda viena kitai tinkamu mastu teikdamos informaciją arba dokumentus, atlikdamos reikiamus tyrimus arba imdamosi bet kokių kitų tinkamų priemonių ir dalyvaudamos kitos Šalies inicijuotuose tyrimuose.

5. Nacionaliniu lygmeniu pavojų keliantiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams taikoma procedūra

Pagal šio Susitarimo 12 straipsnio 4 dalį, jeigu valstybės narės arba Šveicarijos rinkos priežiūros institucijos ėmėsi priemonių arba turi pakankamo pagrindo manyti, kad gabenamieji slėginiai įrenginiai, kuriems taikomas šis skyrius, kelia pavojų žmonių sveikatai ar saugai arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, patenkančių į Direktyvos 2010/35/ES arba atitinkamų Šveicarijos teisės aktų taikymo sritį, požiūriu, ir jei jos mano, kad neatitiktis neapsiriboja jų nacionaline teritorija, jos nedelsdamos nurodo Europos Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir Šveicarijai:

—	atlikto vertinimo ir veiksmų, kurių jos pareikalavo imtis ekonominės veiklos vykdytojo, rezultatus;

—	jei atitinkamas ekonominės veiklos vykdytojas nesiima tinkamų taisomųjų veiksmų, visas tinkamas laikinąsias priemones, kurių imtasi, siekiant uždrausti arba apriboti gabenamųjų slėginių įrenginių tiekimą jų nacionalinei rinkai, tuos įrenginius pašalinti iš rinkos arba atšaukti.

Ši informacija apima visus turimus duomenis, visų pirma duomenis, reikalingus reikalavimų neatitinkantiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams, įrenginių kilmei, tariamo reikalavimų nesilaikymo ir keliamo pavojaus pobūdžiui ir nacionaliniu lygmeniu taikomų priemonių pobūdžiui ir trukmei bei atitinkamo ekonominės veiklos vykdytojo pateiktiems argumentams nustatyti. Toliau nurodoma, ar reikalavimų nesilaikoma:

—	dėl to, kad gabenamieji slėginiai įrenginiai neatitinka žmonių sveikatos ar saugos reikalavimų arba kitų su visuomenės interesų apsauga susijusių aspektų, nustatytų teisės akto I skirsnyje, ar

—	dėl to, kad teisės akto I skirsnyje nurodyti standartai ar techniniai kodeksai turi trūkumų.

Šveicarija arba valstybės narės, išskyrus valstybę narę, kuri inicijavo šią procedūrą, nedelsdamos praneša Europos Komisijai ir kitoms nacionalinėms institucijoms apie bet kokias priimtas priemones ir visą jų turimą papildomą informaciją apie atitinkamų gabenamųjų slėginių įrenginių neatitiktį.

Valstybės narės ir Šveicarija užtikrina, kad atitinkamiems gabenamiesiems slėginiams įrenginiams būtų taikomos tinkamos ribojamosios priemonės, pvz., nedelsiamas gabenamųjų slėginių įrenginių pašalinimas iš jų rinkos.

Šveicarija pateikia savo rinkos priežiūros institucijos kontaktinius duomenis ir visus jų pakeitimus Europos Sąjungai per šio Susitarimo 10 straipsniu įsteigtą komitetą.

6. Apsaugos procedūra

Jeigu Šveicarija arba kuri nors valstybė narė nepritaria nacionalinei priemonei, apie kurią buvo pranešta, ji informuoja Europos Komisiją apie savo prieštaravimus.

1. Prieštaravimai dėl nacionalinių priemonių

Jeigu baigus 5 skirsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą valstybė narė arba Šveicarija pareiškia prieštaravimus dėl Šveicarijos ar valstybės narės taikomos priemonės arba jeigu Komisija mano, kad nacionalinė priemonė neatitinka I skirsnyje nurodytų teisės aktų, Europos Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su valstybėmis narėmis, Šveicarija ir susijusiu ekonominės veiklos vykdytoju ar vykdytojais ir tą nacionalinę priemonę įvertina, kad nustatytų jos pagrįstumą. Jeigu nacionalinė priemonė laikoma:

—	pagrįsta, visos valstybės narės ir Šveicarija imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys gabenamieji slėginiai įrenginiai būtų pašalinti iš jų rinkų ir atitinkamai informuoja Komisiją;

—	jei nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija ją panaikina.

2. Šalių nesutarimas

Jei Šalys nesutaria, klausimas bus perduotas Jungtiniam komitetui, kuris nuspręs, kokių tinkamų veiksmų imtis, įskaitant galimybę atlikti ekspertų tyrimą.

Jei Komitetas mano, kad priemonė yra:

—	pagrįsta, Šalys imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad reikalavimų neatitinkantys gabenamieji slėginiai įrenginiai būtų pašalinti iš jų rinkos;

—	jei nepagrįsta, susijusi valstybė narė arba Šveicarija ją panaikina.

7. Laisvas gabenamųjų slėginių įrenginių judėjimas

Nepažeidžiant 3 ir 4 dalyse nurodytų procedūrų, nei viena valstybė narė arba Šveicarija nedraudžia, neriboja ir netrukdo jos teritorijoje gabenamųjų slėginių įrenginių, kurie atitinka I skirsnio teisines nuostatas, laisvo judėjimo, tiekimo rinkai ir naudojimo.“

B PRIEDĖLIS

1 priedo (Produktų sektoriai) 16 skyrius „Statybos produktai“ turėtų būti išbrauktas ir pakeistas taip:

„16 SKYRIUS

STATYBOS PRODUKTAI

I SKIRSNIS

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikomos 1 straipsnio 1 ir 2 dalys

Europos Sąjunga	1.	2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL L 88, 2011 4 4, p. 5).
		Įgyvendinimo priemonės:
	2.	1994 m. sausio 17 d. Komisijos sprendimas 94/23/EB dėl Europos techniniam liudijimui taikomų bendrų tvarkos taisyklių (OL L 17, 1994 1 20, p. 34).
	2.a	1994 m. rugsėjo 9 d. Komisijos sprendimas 94/611/EB, įgyvendinantis Direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį (OL L 241, 1994 9 16, p. 25).
	2.b	1995 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimas 95/204/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnio 2 dalį (OL L 129, 1995 6 14, p. 23).
	3.	1995 m. spalio 24 d. Komisijos sprendimas 95/467/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnio 2 dalį (OL L 268, 1995 11 10, p. 29).
	4.	1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/577/EB dėl statybos produktų atitikties įvertinimo procedūros pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį dėl stacionarių gaisro gesinimo sistemų (OL L 254, 1996 10 8, p. 44)
	5.	1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/578/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su sanitariniais įtaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 49)
	6.	1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/579/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su cirkuliavimo armatūra, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 52)
	7.	1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/580/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su priešgaisrinėmis sienomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 56)
	8.	1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/581/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su geotekstilės produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 59)
	9.	1996 m. birželio 24 d. Komisijos sprendimas 96/582/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su konstrukcinėmis sandariklio glazūravimo sistemomis ir metaliniais ankeriais betonui, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 254, 1996 10 8, p. 62)
	10.	1996 m. spalio 4 d. Komisijos sprendimas 96/603/EB, nustatantis A klasei „Neturi įtakos gaisrui“ priklausančių produktų, numatytų Sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį, sąrašą (OL L 267, 1996 10 19, p. 23).
	11.	1997 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 97/161/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su metaliniais ankeriais, naudojamais betone lengvoms sistemoms sutvirtinti, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 62, 1997 3 4, p. 41).
	12.	1997 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 97/176/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su konstrukciniais medienos produktais ir pagalbiniais įrenginiais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 73, 1997 3 14, p. 19).
	13.	1997 m. vasario 17 d. Komisijos sprendimas 97/177/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su metaliniais injektuojamais ankeriais mūrui, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 73, 1997 3 14, p. 24).
	14.	1997 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas 97/462/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su medienos skydais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 198, 1997 7 25, p. 27).
	15.	1997 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas 97/463/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su plastikiniais ankeriais betonui ir plytų mūrui, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 198, 1997 7 25, p. 31).
	16.	1997 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimas 97/464/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su nuotėkų technikos produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 198, 1997 7 25, p. 33).
	17.	1997 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas 97/555/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su cementu, statybinėmis kalkėmis ir kitomis hidraulinėmis rišamosiomis medžiagomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 229, 1997 8 20, p. 9).
	18.	1997 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas 97/556/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su tinkuotomis išorinėmis sudėtinėmis šiluminės izoliacijos sistemomis ir rinkiniais (ETICS), pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 229, 1997 8 20, p. 14).
	19.	1997 m. liepos 22 d. Komisijos sprendimas 97/571/EB dėl statybos produktų Europos techninio liudijimo bendros formos (OL L 236, 1997 8 27, p. 7).
	20.	1997 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas 97/597/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su betonui skirtu armatūriniu plienu ir įtempiamąja armatūra, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 240, 1997 9 2, p. 4).
	21.	1997 m. rugsėjo 19 d. Komisijos sprendimas 97/638/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statybinės medienos tvirtikliais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 268, 1997 10 1, p. 36)
	22.	1997 m. spalio 14 d. Komisijos sprendimas 97/740/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su mūriniais ir susijusiais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 299, 1997 11 4, p. 42)
	23.	1997 m. lapkričio 20 d. Komisijos sprendimas 97/808/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su grindų dangomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 331, 1997 12 3, p. 18)
	24.	1998 m. vasario 3 d. Komisijos sprendimas 98/143/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su stogams skirtomis mechaniškai tvirtinamų lanksčiųjų hidroizoliacinių membranų sistemomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį, (OL L 42, 1998 2 14, p. 58).
	25.	1998 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimas 98/213/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vidaus pertvarų rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 80, 1998 3 18, p. 41).
	26.	1998 m. kovo 9 d. Komisijos sprendimas 98/214/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statybiniais metalo produktais ir pagalbiniais įrenginiais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 80, 1998 3 18, p. 46).
	27.	1997 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas 98/279/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su apkrovos nelaikančių nuolatinių klojinių rinkiniais ir sistemomis iš tuščiavidurių blokų arba izoliacinių medžiagų panelių ir kartais iš betono, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 127, 1998 4 29, p. 26).
	28.	1998 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 98/436/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su stogo dangomis, stoglangiais, stogo langais ir pagalbiniais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 194, 1998 7 10, p. 30).
	29.	1998 m. birželio 30 d. Komisijos sprendimas 98/437/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vidaus ir išorės sienų ir lubų apdaila, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 194, 1998 7 10, p. 39).
	30.	1998 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas 98/456/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su išankstinio konstrukcijų įtempimo sutvirtinimo komplektais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 201, 1998 7 17, p. 112).
	31.	1998 m. liepos 3 d. Komisijos sprendimas 98/457/EB dėl pavienių degančių daiktų (PDD) bandymų, nurodytų Sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį (OL L 201, 1998 7 17, p. 114).
	32.	1998 m. spalio 9 d. Komisijos sprendimas 98/598/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su užpildais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 25).
	33.	1998 m. spalio 12 d. Komisijos sprendimas 98/599/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su skystų tepamų stogų hidroizoliatų rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 30).
	34.	1998 m. spalio 12 d. Komisijos sprendimas 98/600/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su beatraminių permatomų stogų rinkiniais (išskyrus stiklinius rinkinius), pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 35).
	35.	1998 m. spalio 13 d. Komisijos sprendimas 98/601/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su kelių statybos produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 287, 1998 10 24, p. 41).
	36.	1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/89/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, skirtos surenkamiems laiptų įrenginiams, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 34).
	37.	1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/90/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su membranomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 38).
	38.	1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/91/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su termoizoliaciniais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 44).
	39.	1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/92/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su lengvosiomis sudėtinėmis medinėmis sijomis ir kolonomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 49).
	40.	1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/93/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su durimis, langais, langinėmis, žaliuzėmis, vartais ir kitais susijusiais pastatų įtaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 51).
	41.	1999 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/94/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su blokiniais įprastais, lengvais, autoklavinio akytojo betono produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 29, 1999 2 3, p. 55).
	41.a	1999 m. birželio 18 d. Komisijos sprendimas 1999/453/EB, iš dalies keičiantis Sprendimus 96/579/EB ir 97/808/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios atitinkamai su cirkuliavimo armatūra ir grindų dangomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 178, 1999 7 14, p. 50).
	42.	1999 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 1999/454/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su gaisrą stabdančiais, gaisrą ribojančiais ir nuo gaisro apsaugančiais produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 178, 1999 7 14, p. 52).
	43.	1999 m. birželio 22 d. Komisijos sprendimas 1999/455/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su surenkamų statybos rinkinių iš medinių rėmų ir rąstų, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 178, 1999 7 14, p. 56).
	44.	1999 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 1999/469/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su produktais, kurie yra susiję su betonu, skiediniu ir cemento tešla, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 27).
	45.	1999 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 1999/470/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statybiniais klijais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 32).
	46.	1999 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 1999/471/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su patalpų šildymo prietaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 37).
	47.	1999 m. liepos 1 d. Komisijos sprendimas 1999/472/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vamzdžiais, cisternomis ir pagalbiniais įrenginiais, neturinčiais sąlyčio su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 184, 1999 7 17, p. 42).
	48.	2000 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas 2000/147/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų reakcijos į ugnį klasifikavimo (OL L 50, 2000 2 23, p. 14).
	49.	2000 m. vasario 2 d. Komisijos sprendimas 2000/245/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su lygaus stiklo, stiklinių profiliuočių ir stiklablokių produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 4 dalį (OL L 77, 2000 3 28, p. 13).
	50.	2000 m. kovo 27 d. Komisijos sprendimas 2000/273/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios septyniais produktais, kuriems išduodami Europos techniniai liudijimai be rekomendacijos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 86, 2000 4 7, p. 15).
	51.	2000 m. gegužės 3 d. Komisijos sprendimas 2000/367/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų, statinių ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikavimo (OL L 133, 2000 6 6, p. 26).
	52.	2000 m. birželio 13 d. Komisijos sprendimas 2000/447/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su surenkamais medienos laikančiaisiais įtemptos plėvelės skydais ir atraminėmis sudėtinėmis lengvosiomis plokštėmis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 180, 2000 7 19, p. 40).
	53.	2000 m. rugsėjo 6 d. Komisijos sprendimas 2000/553/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą (OL L 235, 2000 9 19, p. 19).
	53.a	2000 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimas 2000/605/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 96/603/EB, nustatantį A klasei „Neturi įtakos gaisrui“ priklausančių produktų, numatytų Sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį, sąrašą (OL L 258, 2000 10 12, p. 36).
	54.	2000 m. rugsėjo 26 d. Komisijos sprendimas 2000/606/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su šešiais produktais, kuriems išduodami Europos techniniai liudijimai be rekomendacijos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 258, 2000 10 12, p. 38).
	55.	2000 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2001/19/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su kelių tiltų kompensatoriais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 5, 2001 1 10, p. 6).
	56.	2001 m. sausio 31 d. Komisijos sprendimas 2001/308/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su apdailos sistemomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 107, 2001 4 18, p. 25).
	56.a	2001 m. sausio 8 d. Komisijos sprendimas 2001/596/EB, iš dalies keičiantis Sprendimus 95/467/EB, 96/578/EB, 96/580/EB, 97/176/EB, 97/462/EB, 97/556/EB, 97/740/EB, 97/808/EB, 98/213/EB, 98/214/EB, 98/279/EB, 98/436/EB, 98/437/EB, 98/599/EB, 98/600/EB, 98/601/EB, 1999/89/EB, 1999/90/EB, 1999/91/EB, 1999/454/EB, 1999/469/EB, 1999/470/EB, 1999/471/EB, 1999/472/EB, 2000/245/EB, 2000/273/EB ir 2000/447/EB dėl tam tikrų statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnį (OL L 209, 2001 8 2, p. 33).
	57.	2001 m. rugpjūčio 21 d. Komisijos sprendimas 2001/671/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogų ir stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą klasifikacijos (OL L 235, 2001 9 4, p. 20).
	58.	2002 m. gegužės 13 d. Komisijos sprendimas 2002/359/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su produktais, besiliečiančiais su žmonėms vartoti skirtu vandeniu, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 127, 2002 5 14, p. 16).
	59.	2002 m. liepos 15 d. Komisijos sprendimas 2002/592/EB, iš dalies keičiantis Sprendimus 95/467/EB, 96/577/EB, 96/578/EB ir 98/598/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį atitinkamai dėl gipso gaminių, stacionariųjų gaisro gesinimo sistemų, sanitarinių prietaisų ir agregatų (OL L 192, 2002 7 20, p. 57).
	60.	2003 m. sausio 17 d. Komisijos sprendimas 2003/43/EB, nustatantis tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases (OL L 13, 2003 1 18, p. 35).
	61.	2003 m. balandžio 9 d. Komisijos sprendimas 2003/312/EB dėl standartų, susijusių su termoizoliaciniais produktais, geotekstile, stacionaria gaisro gesinimo įranga ir gipso blokais, nuorodos skelbimo laikantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB (OL L 114, 2003 5 8, p. 50).
	62.	2003 m. birželio 6 d. Komisijos sprendimas 2003/424/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 96/603/EB, nustatantį A klasei „Neturi įtakos gaisrui“ priklausančių produktų, numatytų Sprendime 94/611/EB, įgyvendinančiame Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnį, sąrašą (OL L 144, 2003 6 12, p. 9).
	63.	2003 m. rugpjūčio 7 d. Komisijos sprendimas 2003/593/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/43/EB, nustatantį tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases (OL L 201, 2003 8 8, p. 25).
	64.	2003 m. rugpjūčio 27 d. Komisijos sprendimas 2003/629/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/367/EB, sukuriantį statybos produktų atsparumo ugniai savybių klasifikacijos sistemą, susijusią su dūmams ir kaitrai atsparių produktų naudojimu (OL L 218, 2003 8 30, p. 51).
	65.	2003 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendimas 2003/632/EB, iš dalies pakeičiantis Sprendimą 2000/147/EB, įgyvendinantį Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų reakcijos į ugnį klasifikavimo (OL L 220, 2003 9 3, p. 5).
	66.	2003 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2003/639/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su konstrukcinių jungčių kaiščiais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 226, 2003 9 10, p. 18).
	67.	2003 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2003/640/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su išorės sienų apkalos rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 226, 2003 9 10, p. 21).
	68.	2003 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimas 2003/655/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vandeniui nelaidžios dangos rinkiniais, skirtais drėgnų patalpų grindims ir sienoms, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 231, 2003 9 17, p. 12).
	69.	2003 m. rugsėjo 12 d. Komisijos sprendimas 2003/656/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios septyniais produktais, kuriems išduodami Europos techniniai liudijimai be rekomendacijos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 231, 2003 9 17, p. 15).
	70.	2003 m. spalio 6 d. Komisijos sprendimas 2003/722/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vandeniui nepralaidžiomis, skystomis medžiagomis dengiamomis tilto pakloto sistemomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 260, 2003 10 11, p. 32).
	71.	2003 m. spalio 3 d. Komisijos sprendimas 2003/728/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su statinių metalo konstrukcijų rinkiniais, statinių betono konstrukcijų rinkiniais, statinių surenkamosiomis dalimis, šaldymo sandėlių rinkiniais ir nuo uolų nuolaužų apsaugančiais rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 262, 2003 10 14, p. 34).
	72.	2004 m. rugsėjo 20 d. Komisijos sprendimas 2004/663/EB, iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 97/464/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su nuotekų technikos produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 302, 2004 9 29, p. 6).
	73.	2005 m. gegužės 25 d. Komisijos sprendimas 2005/403/EB, nustatantis stogų ir stogo dangų išorinių priešgaisrinių savybių klases tam tikriems statybos produktams, nurodytiems Tarybos direktyvoje 89/106/EEB (OL L 135, 2005 5 28, p. 37).
	74.	2005 m. liepos 4 d. Komisijos sprendimas 2005/484/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su šaldyklos konstrukcijų rinkiniais ir šaldyklos konstrukcijų dangos rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 173, 2005 7 6, p. 15).
	75.	2005 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos sprendimas 2005/610/EB, nustatantis kai kurių statybos produktų degumo klases (OL L 208, 2005 8 11, p. 21).
	76.	2005 m. lapkričio 22 d. Komisijos sprendimas 2005/823/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2001/671/EB, įgyvendinantį Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl stogų ir stogo dangų reakcijos į išorinį gaisrą klasifikacijos (OL L 307, 2005 11 25, p. 53).
	77.	2006 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimas 2006/190/EB, pataisantis Sprendimą 97/808/EB dėl grindų dangų, kaip statybos produktų, atitikties įvertinimo tvarkos, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 66, 2006 3 8, p. 47).
	78.	2006 m. kovo 6 d. Komisijos sprendimas 2006/213/EB, nustatantis tam tikrų statybos produktų degumo klases medinių grindų, natūraliosios medienos skydinių apkalų ir apkalų dailylentėmis atžvilgiu (OL L 79, 2006 3 16, p. 27).
	79.	2006 m. rugsėjo 4 d. Komisijos sprendimas 2006/600/EB, nustatantis tam tikrų statybos produktų išorinių degumo charakteristikų klases trisluoksniams metalu dengtiems stogų paneliams (OL L 244, 2006 9 7, p. 24).
	80.	2006 m. spalio 5 d. Komisijos sprendimas 2006/673/EB, iš dalies keičiantis Komisijos sprendimą 2003/43/EB, nustatantį tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases, susijusias su gipso kartono plokštėmis (OL L 276, 2006 10 7, p. 77)
	81.	2006 m. spalio 27 d. Komisijos sprendimas 2006/751/EB, iš dalies keičiantis Sprendimą 2000/147/EB, įgyvendinantį Tarybos direktyvą 89/106/EEB dėl statybos produktų klasifikavimo pagal degumą (OL L 305, 2006 11 4, p. 8)
	82.	2006 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimas 2006/893/EB dėl standarto EN 10080:2005 Armatūrinis plienas. Suvirinamasis armatūrinis plienas. Bendrieji dalykai nuorodos panaikinimo pagal Tarybos direktyvą 89/106/EEB (OL L 343, 2006 12 8, p. 102)
	83.	2007 m. gegužės 15 d. Komisijos sprendimas 2007/348/EB, iš dalies keičiantis Sprendimo 2003/43/EB, nustatančio tam tikrų statybos produktų degumo charakteristikų klases kai kuriems statyboms produktams, nuostatas, susijusias su medienos skydais (OL L 131, 2007 5 23, p. 21).
	84.	2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/81/ES, kuriuo keraminių plytelių klijai suskirstomi į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 9).
	85.	2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/82/ES, kuriuo dekoratyvinė sienų danga, susukta į ritinius ir lakštų pavidalu, suskirstoma į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 11).
	86.	2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/83/ES, kuriuo oru džiovinamas sandarinimo glaistas suskirstomas į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 13).
	87.	2010 m. vasario 9 d. Komisijos sprendimas 2010/85/ES, kuriuo cementiniai išlyginamieji sluoksniai, kalcio sulfato išlyginamieji sluoksniai ir sintetinės dervos grindų išlyginamieji sluoksniai suskirstomi į tam tikrų statybos produktų degumo klases (OL L 38, 2010 2 11, p. 17).
	88.	2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos sprendimas 2010/679/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 95/467/EB, įgyvendinantis Tarybos direktyvos 89/106/EEB dėl statybos produktų 20 straipsnio 2 dalį (OL L 292, 2010 11 10, p. 55).
	89.	2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendimas 2010/683/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 97/555/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su cementu, statybinėmis kalkėmis ir kitomis hidraulinėmis rišamosiomis medžiagomis, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 293, 2010 11 11, p. 60).
	90.	2010 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimas 2010/737/ES dėl poliesterio danga ir plastizolio danga padengtų plieno lakštų priskyrimo tam tikrų statybos produktų degumo klasėms (OL L 317, 2010 12 3, p. 39)
	91.	2010 m. gruodžio 2 d. Komisijos sprendimas 2010/738/ES dėl pluoštinių gipsinio tinko liejimo formų priskyrimo tam tikroms statybos produktų degumo klasėms (OL L 317, 2010 12 3, p. 42)
	92.	2011 m. sausio 13 d. Komisijos sprendimas 2011/14/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 97/556/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su tinkuotomis išorinėmis sudėtinėmis šiluminės izoliacijos sistemomis ir rinkiniais (ETICS), pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 10, 2011 1 14, p. 5)
	93.	2011 m. sausio 14 d. Komisijos sprendimas 2011/19/ES dėl statybos gaminių atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su sandariklių naudojimu nestruktūrine paskirtimi pastatų sandūrose ir pėsčiųjų takuose, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 11, 2011 1 15, p. 49).
	94.	2011 m. balandžio 11 d. Komisijos sprendimas 2011/232/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2000/367/EB, kuriuo nustatoma statybos produktų, statinių ir jų dalių atsparumo ugniai klasifikavimo sistema (OL L 97, 2011 4 12, p. 49).
	95.	2011 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimas 2011/246/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 1999/93/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su durimis, langais, langinėmis, žaliuzėmis, vartais ir kitais susijusiais pastatų įtaisais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 103, 2011 4 19, p. 114).
	96.	2011 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimas 2011/284/ES dėl statybos produktų atitikties įvertinimo tvarkos, taikomos maitinimo, valdymo ir ryšių kabeliams pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 131, 2011 5 18, p. 22).
	97.	2012 m. kovo 26 d.Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/201/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 98/213/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su vidaus pertvarų rinkiniais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 109, 2012 4 21, p. 20).
	98.	2012 m. kovo 29 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/202/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 1999/94/EB dėl statybos produktų atitikties atestavimo tvarkos, susijusios su blokiniais įprastais, lengvais, autoklavinio akytojo betono produktais, pagal Tarybos direktyvos 89/106/EEB 20 straipsnio 2 dalį (OL L 109, 2012 4 21, p. 22).
	99.	2013 m. spalio 30 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1062/2013 dėl statybos produktų Europos techninio įvertinimo formos (OL L 289, 2013 10 31, p. 42).
Šveicarija

II SKIRSNIS

Atitikties vertinimo įstaigos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina atitikties vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

Atitikties vertinimo įstaigos gali būti skirstomos į tris skirtingas eksploatacinių savybių pastovumo vertinime ir tikrinime dalyvaujančias įstaigas: produktų sertifikavimo įstaiga, vidinės gamybos kontrolės sertifikavimo įstaiga ir bandymų laboratorija. Šiame Susitarime vartojamos Reglamento (ES) Nr. 305/2011 V priedo 2 skirsnyje pateiktos terminų apibrėžtys.

III SKIRSNIS

Skiriančiosios institucijos

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina skiriančiųjų institucijų ir kompetentingų institucijų, apie kurias pranešė Šalys, sąrašą.

IV SKIRSNIS

Specialios atitikties vertinimo įstaigų skyrimo taisyklės

Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Reglamento (ES) Nr. 305/2011 43 straipsnyje nustatytų vertinimo kriterijų.

V SKIRSNIS

Papildomos nuostatos

1. Statybos produktų Europos darnieji standartai

Taikydama šį Susitarimą, Šveicarija skelbia statybos produktų Europos darniųjų standartų nuorodas po jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 17 straipsnio 5 dalį.

Siekdama patvirtinti Šveicarijos eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemų lygiavertiškumą, Šveicarija prie kiekvieno darniojo standarto pateikia atitikmenų lentelę. Šia atitikmenų lentele užtikrinamas Šveicarijos ir Europos eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemų palyginamumas, aprašant atitinkamą jų tvarką.

2. Europos techniniai įvertinimai

Šveicarija įpareigojama paskirti Šveicarijos įstaigas Europos techniniams įvertinimams išduoti. Ji užtikrina, kad paskirtosios įstaigos taptų Europos techninio vertinimo organizacijos (angl. EOTA) narėmis ir dalyvautų jos veikloje, visų pirma rengiant ir priimant Europos vertinimo dokumentus (angl. EADs) pagal Reglamento (ES) Nr. 305/2011 19 straipsnį.

Šveicarija praneša pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtam Komitetui tokių įstaigų pavadinimus ir adresus.

Taikant šį Susitarimą taip pat taikomi EOTA sprendimai.

Taikant šį Susitarimą, techninio vertinimo įstaigos išduoda Europos techninius vertinimus, o abi Šalys juos pripažįsta.

Techninio vertinimo įstaiga – viešosios teisės arba privatinės teisės įstaiga, turinti leidimą išduoti Europos techninius vertinimus.

Techninio vertinimo įstaigas skiria Šalys laikydamosi atitinkamos savo tvarkos. Skirdamos techninio vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Reglamento (ES) Nr. 305/2011 IV priedo 2 lentelėje nustatytų vertinimo kriterijų.

Pagal šio Susitarimo 10 straipsnį įsteigtas Komitetas rengia ir atnaujina techninio vertinimo įstaigų sąrašą Susitarimo 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo Susitarimu Šalys pripažįsta, kad jame išvardytos įstaigos atitinka Europos techninių įvertinimų išdavimo sąlygas.

3. Keitimasis informacija

Remdamosi šio Susitarimo 9 straipsniu, Šalys keičiasi informacija, būtina tinkamam šio skyriaus įgyvendinimui užtikrinti.

4. Techniniai dokumentai

Pakanka, kad gamintojai, jų įgaliotieji atstovai arba asmuo, atsakingas už produktų pateikimą rinkai, saugotų techninius dokumentus, kuriuos pateikti patikrinimui vienos iš Šalių teritorijoje reikalauja nacionalinės institucijos, ne mažiau kaip 10 metų nuo produkto pateikimo vienos iš Šalių rinkai dienos.

Šalys įsipareigoja siųsti visus atitinkamus techninius dokumentus, jei to prašo kitos Šalies institucijos.

5. Asmuo, atsakingas už produktų pateikimą rinkai ir jų ženklinimą

Gamintojas neprivalo skirti įgaliotojo atstovo ar asmens, atsakingo už produktų pateikimą rinkai, įsisteigusio kitos Šalies teritorijoje, nei etiketėje, išorinėje pakuotėje ar vartojimo instrukcijose nurodyti įgaliotojo atstovo, atsakingojo asmens ar importuotojo vardo, pavardės (ar pavadinimo) ir adreso.“

C PRIEDĖLIS

1 priedo pakeitimai

1 skyrius (Mašinos)

I skirsnio „Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“ dalyje„Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis“nuoroda į Europos Sąjungos teisės nuostatas turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„Europos Sąjunga

2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB dėl mašinų, iš dalies keičianti Direktyvą 95/16/EB (OL L 157, 2006 6 9, p. 24), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/127/EB, iš dalies keičiančia Direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų (OL L 310, 2009 11 25, p. 29).“

2 skyrius (Asmeninės apsaugos priemonės)

I skirsnio„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“dalyje„Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis“nuoroda į Europos Sąjungos teisės nuostatą turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„Europos Sąjunga

1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1025/2012 (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).“

3 skyrius (Žaislai)

I skirsnio„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“dalyje„Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis“nuoroda į Europos Sąjungos ir Šveicarijos teisės nuostatas turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„Europos Sąjunga	1.	2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/48/EB dėl žaislų saugos (OL L 170, 2009 6 30, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 681/2013 (OL L 195, 2013 7 18, p. 16) (toliau – Direktyva 2009/48/EB)
Šveicarija	100.	1992 m. spalio 9 d. Federalinis įstatymas dėl maisto produktų ir prekių (RO 1995 1469) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 9 d. (RO 2011 5227)
	101.	2005 m. lapkričio 23 d. Potvarkis dėl maisto produktų ir prekių (RO 2005 5451) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. spalio 23 d. (RO 2013 3669)
	102.	2012 m. rugpjūčio 15 d. Vidaus reikalų federalinio departamento potvarkis dėl žaislų saugos (RO 2012 4717) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 25 d. (RO 2013 5297)
	103.	2005 m. lapkričio 23 d. Vidaus reikalų federalinio departamento potvarkis dėl maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų vykdymo (RO 2005 6555) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. rugpjūčio 15 d. (RO 2012 4855)
	104.	1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl Šveicarijos akreditacijos sistemos ir dėl tyrimų laboratorijų ir atitikties vertinimo įstaigų paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 1 d. (RO 2012 2887)“

4 skyrius (Medicinos prietaisai)

„Europos Sąjunga	1.	1990 m. birželio 20 d. Tarybos direktyva 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
	2.	1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
	3.	1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
	4.	2002 m. gegužės 7 d. Komisijos sprendimas 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams (OL L 131, 2002 5 16, p. 17).
	5.	2003 m. vasario 3 d. Komisijos direktyva 2003/12/EB dėl krūtų implantatų perklasifikavimo pagal Direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 28, 2003 2 4, p. 43).
	6.	2012 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 722/2012 dėl aktyviųjų implantuojamų medicinos prietaisų ir medicinos prietaisų, pagamintų naudojant gyvūninės kilmės audinius, specialiųjų reikalavimų atsižvelgiant į Tarybos direktyvose 90/385/EEB ir 93/42/EEB nustatytus reikalavimus (OL 212, 2012 8 9, p. 3)
	7.	2005 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyva 2005/50/EB dėl klubo, kelio ir peties sąnario endoprotezų perklasifikavimo pagal Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 210, 2005 8 12, p. 41).
	8.	2006 gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2007/2006, įgyvendinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 nuostatas dėl tam tikrų tarpinių produktų, gautų iš techninės paskirties 3 kategorijos medžiagų, skirtų medicinos prietaisams, in vitro diagnostikoje naudojamiems produktams ir laboratoriniams reagentams gaminti, importo ir tranzito, ir iš dalies keičiantis tą reglamentą (OL L 379, 2006 12 28, p. 98).
	9.	2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/47/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, suderinimo, Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų ir Direktyvą 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką (OL L 247, 2007 9 21, p. 21.
	10.	2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas 2011/869/ES, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/364/EB dėl bendrųjų techninių specifikacijų, taikomų in vitro diagnostikos medicinos prietaisams (OL L 341, 2011 12 22, p. 63).
	11.	2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos direktyva 2011/100/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos prietaisų (OL L 341, 2011 12 22, p. 50).
	12.	2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL L 174, 2011 7 1, p. 88).
	13.	2010 m. balandžio 19 d. Komisijos sprendimas 2010/227/ES dėl Europos medicinos prietaisų duomenų banko (Eudamed) (OL L 102, 2010 4 23, p. 45).
	14.	2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 207/2012 dėl medicinos prietaisų elektroninių naudojimo instrukcijų (OL L 72, 2012 3 10, p. 28).
	15.	2013 m. rugsėjo 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 920/2013 dėl paskelbtųjų įstaigų skyrimo ir priežiūros pagal Tarybos direktyvą 90/385/EEB dėl implantuojamų medicinos prietaisų ir Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 253, 2013 9 25, p. 8).
Šveicarija	100.	2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis įstatymas dėl vaistų ir medicinos prietaisų (RO 2001 2790) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 14 d. (RO 2013 1493)
	101.	1902 m. birželio 24 d. Federalinis įstatymas dėl silpnos ir stiprios srovės elektros įrenginių (RO 19 252 ir RS 4 798) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 20 d. (RO 2008 3437)
	102.	1977 m. birželio 9 d. Federalinis įstatymas dėl metrologijos (RO 1977 2394) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. birželio 17 d. (RO 2012 6235)
	103.	1991 m. kovo 22 d. Federalinis įstatymas dėl radiacinės saugos (RO 1994 1933) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 10 d. (RO 2004 5391)
	104.	2001 m. spalio 17 d. Potvarkis dėl medicinos prietaisų (RO 2001 3487) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 11 d. (RO 2010 2749)
	105.	2007 m. balandžio 18 d. Potvarkis dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų importo, tranzito ir eksporto (RO 2007 1847) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugsėjo 4 d. (RO 2013 3041)
	106.	1996 m. birželio 17 d. Potvarkis dėl atitikties įvertinimo įstaigų akreditacijos ir paskyrimo (RO 1996 1904) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 15 d. (RO 2012 3631)
	107.	1992 m. birželio 19 d. Federalinis aktas dėl duomenų apsaugos (RO 1992 1945) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugsėjo 30 d. (RO 2013 3215)“

5 skyrius (Dujiniai prietaisai ir katilai)

I skirsnio„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“dalyje„Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis“nuoroda į Europos Sąjungos teisės nuostatas turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„Europos Sąjunga

2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/142/EB, susijusi su dujas deginančiais prietaisais (OL L 330, 2009 12 16, p. 10).“

7 skyrius (Telekomunikacijų galiniai įrenginiai)

„Europos Sąjunga	1.	1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
	2.	2000 m. balandžio 6 d. Komisijos sprendimas 2000/299/EB, nustatantis pradinę radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių klasifikaciją ir susijusius žymeklius (OL L 97, 2000 4 19, p. 13).
	3.	2000 m. rugsėjo 22 d. Komisijos sprendimas 2000/637/EB dėl Direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo radijo įrangai, kuriai taikomas regioninis susitarimas dėl radiotelefonų paslaugų vidaus vandenų keliuose (OL L 269, 2000 10 21, p. 50).
	4.	2001 m. vasario 21 d. Komisijos sprendimas 2001/148/EB dėl Direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo lavinų radijo švyturiams (OL L 55, 2001 2 24, p. 65).
	5.	2005 m. sausio 25 d. Komisijos sprendimas 2005/53/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EB 3 straipsnio 3 dalies e punkto taikymo radijo ryšio įrenginiams, kurie yra skirti Automatinei identifikacijos sistemai (AIS) (OL L 22, 2005 1 26, p. 14).
	6.	2005 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos sprendimas 2005/631/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/5/EB minimų esminių reikalavimų užtikrinant radijo švyturių Cospas-Sarsat naudojimo galimybę pagalbos tarnyboms (OL L 225, 2005 8 31, p. 28).
	7.	2013 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendimas 2013/638/ES dėl esminių reikalavimų jūrų radijo ryšio įrenginiams, kurie skirti naudoti laivuose, kuriems netaikoma SOLAS, ir Globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemoje (GMDSS) (OL L 296, 2013 11 7, p. 22)
Šveicarija	100.	1997 m. balandžio 30 d. Federalinis įstatymas dėl telekomunikacijų (LTC); (RO 1997 2187) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 12 d. (RO 2010 2617)
	101.	2002 m. birželio 14 d. Potvarkis dėl telekomunikacijų įrenginių (OIT); (RO 2002 2086) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 31 d. (RO 2012 6561)
	102.	2002 m. birželio 14 d. Federalinio komunikacijų biuro (OFCOM) potvarkis dėl telekomunikacijų įrengimų; (RO 2002 2111) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. rugpjūčio 12 d. (RO 2013 2649)
	103.	Federalinio komunikacijų biuro potvarkio dėl telekomunikacijų įrengimų (RO 2002 2115) 1 priedas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 21 d. (RO 2005 5139)
	104.	Feuille Fédérale paskelbtas techninių standartų sąrašas, kuriame nurodyti pavadinimai ir nuorodos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 28 d. (FF 2012 9084)
	105.	2007 m. kovo 9 d. Potvarkis dėl telekomunikacijų paslaugų (RO 2007 945) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. gruodžio 9 d. (RO 2012 367)“

8 skyrius (Potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemos)

„Europos Sąjunga	1.	1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 (OL L 316, 2012 11 14, p. 1).
Šveicarija	100.	1902 m. birželio 24 d. Federalinis įstatymas dėl silpnos ir stiprios srovės elektros įrenginių (RO 19 252 ir RS 4 798) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 20 d. (RO 2008 3437)
	101.	1998 m. kovo 2 d. Potvarkis dėl potencialiai sprogioje aplinkoje naudojamos įrangos ir apsaugos sistemų saugos (RO 1998 963) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 11 d. (RO 2010 2749)
	102.	2009 m. birželio 12 d. Federalinis įstatymas dėl produktų saugos (RO 2010 2573)
	103.	2010 m. gegužės 19 d. Potvarkis dėl produktų saugos (RO 2010 2583) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. birželio 15 d. (RO 2012 3631)“

9 skyrius (Elektrotechniniai gaminiai ir elektromagnetinis suderinamumas)

I skirsnio„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“dalyje„Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis“nuoroda į Šveicarijos teisės nuostatas turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„Šveicarija	100.	1902 m. birželio 24 d. Federalinis įstatymas dėl silpnos ir stiprios srovės elektros įrenginių (RO 19 252 ir RS 4 798) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 20 d. (RO 2008 3437)
	101.	1994 m. kovo 30 d. Potvarkis dėl silpnos srovės elektros įrenginių (RO 1994 1185) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. (RO 2011 6243)
	102.	1994 m. kovo 30 d. Potvarkis dėl stiprios srovės elektros įrenginių (RO 1994 1199) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. (RO 2011 6233)
	103.	1997 m. balandžio 9 d. Potvarkis dėl žemos įtampos elektrotechninių gaminių (RO 1997 1016) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 11 d. (RO 2010 2749)
	104.	2009 m. lapkričio 18 d. Potvarkis dėl elektromagnetinio suderinamumo (RO 2009 6243) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugpjūčio 24 d. (RO 2010 3619)
	105.	2002 m. birželio 14 d. Potvarkis dėl telekomunikacijų įrenginių (OIT); (RO 2002 2086) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 31 d. (RO 2012 6561)
	106.	Feuille Fédérale paskelbtas techninių standartų sąrašas, kuriame nurodyti pavadinimai ir nuorodos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio 6 d. (FF 2012 7968)“

11 skyrius (Matavimo prietaisai ir pakuotės)

I skirsnio„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“dalyje„Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 1 dalis“nuoroda į Europos Sąjungos ir Šveicarijos teisės nuostatas turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„Europos Sąjunga	1.	1971 m. spalio 12 d. Tarybos direktyva 71/347/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių grūdų hektolitro masės matavimą, suderinimo (OL L 239, 1971 10 25, p. 1) su vėlesniais pakeitimais
	2.	1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/765/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su spiritometrais ir alkoholio areometrais, suderinimo (OL L 262, 1976 9 27, p. 143) su vėlesniais pakeitimais
	3.	1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 86/217/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su automobilių padangų slėgmačiais, suderinimo (OL L 152, 1986 6 6, p. 48) su vėlesniais pakeitimais
	4.	1974 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 75/107/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su butelių, naudojamų kaip matavimo talpos, suderinimo (OL L 42, 1975 2 15, p. 14) su vėlesniais pakeitimais
	5.	1976 m. sausio 20 d. Tarybos direktyva 76/211/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su tam tikrų fasuotų produktų komplektavimu pagal masę arba tūrį, suderinimo (OL L 46, 1976 2 21, p. 1) su vėlesniais pakeitimais
	6.	2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/45/EB, nustatanti taisykles dėl fasuotų produktų vardinių kiekių, panaikinanti Tarybos direktyvas 75/106/EEB bei 80/232/EEB ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 76/211/EEB (OL L 247, 2007 9 21, p. 17), taikoma nuo 2009 m. balandžio 11 d.
Šveicarija	100.	2012 m. rugsėjo 5 d. Potvarkis dėl nesupakuotų ir fasuotų maisto produktų kiekio deklaravimo (RS 941.204) su vėlesniais pakeitimais
	101.	2012 m. rugsėjo 10 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl nesupakuotų ir fasuotų maisto produktų kiekio deklaravimo (RS 941.204.1) su vėlesniais pakeitimais“

„Europos Sąjunga	1.	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/34/EB dėl bendrų nuostatų, susijusių su matavimo priemonėmis ir metrologinės kontrolės metodais (nauja redakcija) (OL L 106, 2009 4 28, p. 7.
	2.	1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyva 71/317/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su 5–50 kg vidutinio tikslumo stačiakampiais svarsčiais ir 1–10 kg vidutinio tikslumo cilindriniais svarsčiais, suderinimo (OL L 202, 1971 9 6, p. 14).
	3.	1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyva 74/148/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su didesnio nei vidutinio tikslumo svarsčiais (nuo 1 mg iki 50 kg), suderinimo (OL L 84, 1974 3 28, p. 3).
	4.	1979 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 80/181/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su matavimo vienetais, suderinimo ir Direktyvos 71/354/EEB panaikinimo (OL L 39, 1980 2 15, p. 40) su paskutiniais pakeitimais, padarytas 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/3/EB (OL L 114, 2009 5 7, p. 10).
	5.	1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/766/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su alkoholio lentelėmis, suderinimo (OL L 262, 1976 9 27, p. 149).
	6.	2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių) (OL L 122, 2009 5 16, p. 6) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1025/2012 (OL L 316, 2012 11 14, p. 12).
	7.	2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (OL L 135, 2004 4 30, p. 1).
Šveicarija	102.	2011 m. birželio 17 d. Federalinis įstatymas dėl metrologijos (RO 2012 6235)
	103.	1994 m. lapkričio 23 d. Potvarkis dėl matavimo vienetų (RO 1994 3109) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7193)
	104.	2006 m. vasario 15 d. Potvarkis dėl matavimo priemonių (RO 2006 1453) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7207)
	105.	2004 m. balandžio 16 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl neautomatinių svėrimo priemonių (RO 2004 2093) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	106.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl ilgio matavimo priemonių (RO 2006 1433) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	107.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl tūrio matavimo (RO 2006 1525) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	108.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl skysčių, išskyrus vandenį, matavimo sistemų (RO 2006 1533) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	109.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl neautomatinių svėrimo priemonių (RO 2006 1545) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	110.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl šiluminės energijos matavimo priemonių (RO 2006 1569) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	111.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl potvarkis dėl dujų kiekio matavimo priemonių (RO 2006 1591) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	112.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl vidaus degimo variklių išmetamųjų dujų kiekio matavimo priemonių (RO 2006 1599) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	113.	2006 m. kovo 19 d. Federalinės teisingumo ir policijos ministerijos potvarkis dėl elektros energijos ir galios matavimo priemonių (RO 2006 1613) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)
	114.	1986 m. rugpjūčio 15 d. Potvarkis dėl masės (RO 1986 2022) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7183)“

IV skirsnio„Specialios atitikties įvertinimo įstaigų paskyrimo taisyklės“nuostata turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„Skirdamos atitikties vertinimo įstaigas, skiriančiosios institucijos laikosi šio Susitarimo 2 priede išdėstytų bendrųjų principų ir Direktyvos 2009/23/EB V priede bei Direktyvos 2004/22/EB 12 straipsnyje nustatytų vertinimo kriterijų, atsižvelgiant į produktus, kuriems taikomos šios direktyvos.“

V skirsnio„Papildomos nuostatos“1 dalis (Keitimasis informacija), 2 dalis (Pakuotės) ir 3 dalis (Ženklinimas) turėtų būti išbrauktos ir pakeistos šiuo tekstu:

„1. Keitimasis informacija

Pagal šį Susitarimą pripažintos atitikties vertinimo įstaigos periodiškai pateikia valstybėms narėms ir kompetentingoms Šveicarijos institucijoms informaciją, numatytą Direktyvos 2009/23/EB II priedo 1.5 punkte.

Pagal šį Susitarimą pripažintos atitikties vertinimo įstaigos gali paprašyti pateikti informaciją, nurodytą Direktyvos 2009/23/EB II priedo 1.6 punkte.

2. Pakuotės

Šveicarija pripažįsta pagal šį Susitarimą pripažintos Europos Sąjungos įstaigos pagal I skirsnyje išvardytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas atliekamus Europos Sąjungos pakuočių, teikiamų Šveicarijos rinkai, tikrinimus.

Europos Sąjunga pripažįsta Šveicarijoje taikomą ant pakuočių nurodyto kiekio statistinio tikrinimo metodą, nustatytą 2012 m. rugsėjo 5 d. Potvarkio dėl nesupakuotų ir fasuotų maisto produktų kiekio deklaravimo (RS 941.204) 3 priedo 7 punkte, kaip lygiavertį Europos Sąjungoje taikomam metodui, nurodytam direktyvų 75/106/EEB ir 76/211/EEB su pakeitimais, padarytais Direktyva 78/891/EEB, II priede. Šveicarijos gamintojai, kurių pakuotės atitinka Europos Sąjungos teisės aktus ir buvo patikrintos pagal Šveicarijoje taikomą metodą, į ES eksportuojamus produktus ženklina„e“žymeniu.

3. Ženklinimas

3.1.

2009 m. balandžio 23 d. Direktyvos 2009/34/EB nuostatos šio Susitarimo tikslais adaptuojamos taip:

a)	I priedo 3.1 punkto pirmosios įtraukos ir II priedo 3.1.1.1. punkto a papunkčio pirmosios įtraukos tekstas skliausteliuose papildomas taip:„CH – Šveicarijai“.

b)	II priedo 3.2.1 punkte nurodyti piešiniai papildomi šiuo piešiniu:

3.2.

Nukrypstant nuo šio Susitarimo 1 straipsnio, Šveicarijos rinkai pateiktų matavimo prietaisų ženklinimo taisyklės nurodomos toliau.

Turi būti nurodytas EC žymuo ir papildomas metrologijos žymuo arba atitinkamos EB valstybės narės žymuo, kaip nurodyta 2009 m. balandžio 23 d. Direktyvos 2009/34/EB I priedo 3.1 punkto pirmojoje įtraukoje ir II priedo 3.1.1.1 punkto pirmojoje įtraukoje.“

12 skyrius (Motorinės transporto priemonės)

I skirsnis„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“turėtų būti išbrauktas ir pakeistas šiuo tekstu:

„I SKIRSNIS

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

Europos Sąjunga	1.	2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL L 263, 2007 10 9, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 195/2013 (OL L 65, 2013 3 8, p. 1), ir atsižvelgiant į Direktyvos 2007/46/EB su pakeitimais, padarytais iki 2013 m. gruodžio 1 d. IV priede išvardytus teisės aktus (toliau kartu – Pagrindų direktyva 2007/46/EB)
Šveicarija	100.	1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl varikliu varomų transporto priemonių ir jų priekabų techninių reikalavimų (RO 1995 4145) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. lapkričio 30 d. (RO 2012 7137)
	101.	1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo (RO 1995 3997) su pakeitimais, padarytais iki 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7065), ir atsižvelgiant į pakeitimus, priimtus V skirsnio 1 dalyje aprašyta tvarka.“

V skirsnio 1 dalis„Atitinkami IV priedo ir Direktyvos 2007/46/EB IV priede nurodytų teisės aktų pakeitimai“turėtų būti išbraukta ir pakeista šiuo tekstu:

„1. IV priedo ir Direktyvos 2007/46/EB IV priede nurodytų teisės aktų pakeitimai

Nepažeidžiant 12 straipsnio 2 dalies, Europos Sąjunga praneša Šveicarijai apie IV priedo ir Direktyvos 2007/46/EB IV priede išvardytų teisės aktų pakeitimus, padarytus po 2013 m. gruodžio 1 d., iš karto šiuos paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šveicarija praneša Europos Sąjungai apie atitinkamus Šveicarijos teisės aktų pakeitimus nedelsdama ir ne vėliau nei jie pradedami taikyti Europos Sąjungoje.“

13 skyrius (Žemės ūkyje arba miškininkystėje naudojami traktoriai)

I skirsnis„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“turėtų būti išbrauktas ir pakeistas šiuo tekstu:

„I SKIRSNIS

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

Europos Sąjunga	1.	1976 m. balandžio 6 d. Tarybos direktyva 76/432/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių stabdymo įtaisus, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/54/EB (OL L 277, 1997 10 10, p. 24).
	2.	1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/763/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių keleivių sėdynes, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos direktyva 2010/52/ES (OL L 213, 2010 8 13, p. 37).
	3.	1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 77/537/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių reikia imtis dėl ratiniuose žemės ūkio ir miškų ūkio traktoriuose naudojamų dyzelinių variklių išmetamų teršalų, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/54/EB (OL L 277, 1997 10 10, p. 24).
	4.	1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 78/764/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių vairuotojų sėdynes, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/96/EB (OL L 363, 2006 12 20, p. 81).
	5.	1980 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 80/720/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo darbo erdve, vairuotojo vietos prieiga, durimis ir langais, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos direktyva 2010/62/ES (OL L 238, 2010 9 9, p. 7).
	6.	1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 86/297/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių darbo velenais ir šių velenų apsauga, suderinimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 8 d. Komisijos direktyva 2012/24/ES (OL L 274, 2012 10 9, p. 24)
	7.	1986 m. gegužės 26 d. Tarybos direktyva 86/298/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, pritvirtinamų prie siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių galinės dalies, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 15 d. Komisijos direktyva 2010/22/ES (OL L 91, 2010 4 10, p. 1).
	8.	1986 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 86/415/EEB dėl žemės ūkio ir miškų ūkio ratinių traktorių valdymo įtaisų montavimo, išdėstymo, veikimo ir identifikavimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 15 d. Komisijos direktyva 2010/22/ES (OL L 91, 2010 4 10, p. 1).
	9.	1987 m. birželio 25 d. Tarybos direktyva 87/402/EEB dėl konstrukcijų, apsaugančių nuo apvirtimo, kurios montuojamos prieš siauros tarpvėžės ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių vairuotojo sėdynę, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 15 d. Komisijos direktyva 2010/22/ES (OL L 91, 2010 4 10, p. 1).
	10.	2000 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/25/EB dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl variklių, skirtų žemės ūkio ar miškų ūkio traktoriams, išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 74/150/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/87/ES (OL L 301, 2011 11 18, p. 1).
	11.	2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinanti Direktyvą 74/150/EEB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos direktyva 2010/62/ES (OL L 238, 2010 9 9, p. 7).
	12.	2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/2/EB dėl ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių regos lauko ir priekinio stiklo valytuvų (OL L 24, 2008 1 29, p. 30).
	13.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/57/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (OL L 261, 2009 10 3, p. 1)
	14.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/58/EB dėl žemės ir miškų ūkio ratinių traktorių vilkties ir atbulinės eigos įtaisų (OL L 198, 2009 7 30, p. 4).
	15.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/59/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių galinio vaizdo veidrodžių (OL L 198, 2009 7 30, p. 9).
	16.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/60/EB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių didžiausio projektinio greičio ir jų krovinių kėbulų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 8 d. Komisijos direktyva 2010/62/ES (OL L 238, 2010 9 9, p. 7).
	17.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/61/EB, susijusi su ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimu ir šviesos signalų įtaisų sumontavimu (OL L 203, 2009 8 5, p. 19).
	18.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/63/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių tam tikrų dalių ir techninių rodiklių (OL L 214, 2009 8 19, p. 23).
	19.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/64/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių keliamų radijo trukdžių slopinimo (elektromagnetinio suderinamumo) (OL L 216, 2009 8 20, p. 1).
	20.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/66/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių vairo mechanizmų (OL L 201, 2009 8 1, p. 11).
	21.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/68/EB dėl ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių apšvietimo ir šviesos signalų įtaisų sudedamosios dalies tipo patvirtinimo (OL L 203, 2009 8 5, p. 52).
	22.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/75/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių konstrukcijų, saugančių apvirtimo atveju (statiniai bandymai) (OL L 261, 2009 10 3, p. 40)
	23.	2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/76/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių vairuotoją veikiančio triukšmo lygio (OL L 201, 2009 8 1, p. 18).
	24.	2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/144/EB dėl tam tikrų ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių sudėtinių dalių ir techninių charakteristikų su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 26 d. Komisijos direktyva 2013/8/ES (OL L 56, 2013 2 28, p. 8).
	25.	2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (OL L 60, 2013 3 2, p. 1).
Šveicarija	100.	1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl žemės ūkio traktorių techninių reikalavimų (RO 1995 4171) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. kovo 2 d. (RO 2012 1915)
	101.	1995 m. birželio 19 d. Potvarkis dėl kelių transporto priemonių tipo patvirtinimo (RO 1995 3997) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. gruodžio 7 d. (RO 2012 7065)“

15 skyrius (Vaistų geros gamybos praktikos (GGP) patikrinimas ir partijų sertifikavimas)

I skirsnis„Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos“turėtų būti išbrauktas ir pakeistas šiuo tekstu:

„I SKIRSNIS

Teisinės, norminės ir administracinės nuostatos

Teisės normos, kurioms taikoma 1 straipsnio 2 dalis

Europos Sąjunga	1.	2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1027/2012, kuriuo dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 726/2004 (OL L 316, 2012 11 14, p. 38).
	2.	2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/26/ES, kuria dėl farmakologinio budrumo iš dalies keičiama Direktyva 2001/83/EB (OL L 299, 2012 10 27, p. 1).
	3.	2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/98/EB, nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičianti Direktyvą 2001/83/EB (OL L 33, 2003 2 8, p. 30).
	4.	2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/28/EB, iš dalies keičiančia Direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).
	5.	2003 m. spalio 8 d. Komisijos direktyva 2003/94/EB, nustatanti žmonėms skirtų vaistų ir tiriamųjų vaistų geros gamybos praktikos principus ir rekomendacijas (OL L 262, 2003 10 14, p. 22).
	6.	1991 m. liepos 23 d. Komisijos direktyva 91/412/EEB, nustatanti veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos principus ir gaires (OL L 228, 1991 8 17, p. 70).
	7.	Gairės dėl žmonėms skirtų vaistų geros platinimo praktikos (OL C 63, 1994 3 1, p. 4) (paskelbta Europos Komisijos interneto svetainėje)
	8.	EurdraLex 4 tomas, Žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos ES gairės (paskelbta Europos Komisijos interneto svetainėje)
	9.	2001 m. balandžio 4 d. Direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34).
	10.	2005 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyva 2005/28/EB, nustatanti geros klinikinės praktikos, susijusios su tiriamaisiais žmonėms skirtais vaistais, principus bei išsamias gaires ir leidimui gaminti ir importuoti tokius vaistus keliamus reikalavimus (OL L 91, 2005 4 9, p. 13).
Šveicarija	100.	2000 m. gruodžio 15 d. Federalinis aktas dėl vaistų ir medicinos prietaisų (RO 2001 2790) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. liepos 1 d. (RO 2013 1493)
	101.	2001 m. spalio 17 d. Potvarkis dėl licencijų suteikimo (RO 2001 3399) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. sausio 1 d. (RO 2012 3631)
	102.	2001 m. lapkričio 9 d. Šveicarijos terapinių produktų agentūros potvarkis dėl vaistų rinkodaros leidimo reikalavimų (RO 2001 3437) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. sausio 1 d. (RO 2012 5651)
	103.	2013 m. rugsėjo 20 d. Potvarkis dėl klinikinių tyrimų žmonių sveikatos srityje (RO 2013 3407)“

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 182

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	57 tomas 2014m. birželio 21d.

Turinys		I Teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		SPRENDIMAI
	*	2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas Nr. 376/2014/ES, kuriuo Portugalijai leidžiama taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams	1
	*	2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas Nr. 377/2014/ES dėl Kanarų salose taikomo AIEM mokesčio	4
	*	2014 m. birželio 12 d. Tarybos sprendimas Nr. 378/2014/ES, kuriuo keičiamas Sprendimas 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose dėl jo taikymo laikotarpio	9

	II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai
	REGLAMENTAI
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 681/2014, kuriuo dėl medžiagos rafoksanido iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 ( 1 )	11
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 682/2014, kuriuo dėl medžiagos klosantelio iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 ( 1 )	14
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 683/2014, kuriuo dėl medžiagos klorsulono iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 37/2010 ( 1 )	17
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 684/2014 dėl leidimo naudoti kantaksantiną kaip veislinėms vištoms skirtą pašarų priedą (leidimo turėtojas DSM Nutritional products Ltd.) ( 1 )	20
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 685/2014, kuriuo dėl kietuosiuose maisto papilduose esančio polivinilo alkoholio polietilenglikolio skiepytojo kopolimero iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas ( 1 )	23
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 686/2014, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (EB) Nr. 983/2009 ir (ES) Nr. 384/2010 nuostatos dėl tam tikrų sveikumo teiginių, susijusių su augalinių sterolių ir augalinių stanolių poveikiu ir MTL cholesterolio kiekio kraujyje mažinimu, vartojimo sąlygų ( 1 )	27
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 687/2014, kuriuo dėl aviacijos saugumo priemonių patikslinimo, suderinimo ir paprastinimo ir nuostatų dėl saugumo standartų lygiavertiškumo ir krovinių bei pašto saugumo priemonių iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 185/2010 ( 1 )	31
	2014 m. birželio 20 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 688/2014, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	47
	DIREKTYVOS
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 2014/79/ES, kuria dėl TCEP, TCPP ir TDCP iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/48/EB dėl žaislų saugos II priedo C priedėlis ( 1 )	49
*	2014 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 2014/80/ES, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/118/EB dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos ir jo būklės blogėjimo II priedas ( 1 )	52
	DARBO TVARKOS TAISYKLĖS IR PROCEDŪROS REGLAMENTAI
*	Europos Centrinio Banko Priežiūros valdybos darbo reglamentas	56
	TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	2014/379/ES
*	2014 m. balandžio 1 d. Komiteto, įsteigto pagal Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl atitikties vertinimo abipusio pripažinimo, sprendimas Nr. 1/2014 dėl 6 skyriaus Slėginiai indai bei 16 skyriaus Statybos produktai pakeitimo ir 1 priede išvardytų teisinių nuorodų atnaujinimo	61


	(1) Tekstas svarbus EEE